Kauno Energija

Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 5, 2013

AB "KAUNO ENERGIJA"

KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2012 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE PATEIKIAMAS KARTU SU KONSOLIDUOTUOJU METINIU PRANEŠIMU BEI NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Puslapis

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	$3 - 4$
KONSOLIDUOTUJU IR BENDROVĖS 2012 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS	$5 - 52$
Finansinės būklės ataskaitos	$5 - 6$
Bendrųjų pajamų ataskaitos	7
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos	8
Pinigu srautų ataskaitos	$9 - 10$
Finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamasis raštas	$11 - 52$
KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS	$53 - 127$

Finansinės būklės ataskaitos

		Grupė			Bendrovė
	Pastabos	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas	3	204	305	204	299
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	4
Žemė ir pastatai		26.577	27.673	25.220	26.259
Statiniai ir mašinos		307.592	295.319	307.602	295.336
Transporto priemonės		413	259	441	242
Įrenginiai ir įrankiai		11.605	11.880	11.563	11.813
Nebaigta statyba ir išankstiniai
apmokėjimai		2.198	998	2.198	998
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų iš viso		348.385	336.129	347.024	334.648
Ilgalaikis finansinis turtas
Investicijos į dukterinę įmonę	1	-	-	4.754	5.341
Po vienerių metų gautinos sumos	5	45	43	45	43
Kitas finansinis turtas	6	433	95	433	95
Ilgalaikio finansinio turto iš viso		478	138	5.232	5.479
Ilgalaikio turto iš viso		349.067	336.572	352.460	340.426
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai
Atsargos	7	4.246	4.746	4.155	4.622
Išankstiniai apmokėjimai		396	405	409	475
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų iš viso		4.642	5.151	4.564	5.097
Per vienerius metus gautinos sumos	8
Iš pirkėjų gautinos sumos	23	82.086	58.994	81.981	58.907
Kitos gautinos sumos		6.094	5.602	6.094	5.740
Per vienerius metus gautinų sumų iš viso		88.180	64.596	88.075	64.647
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	9,23	5.332	5.936	5.308	5.899
Trumpalaikio turto iš viso		98.154	75.683	97.947	75.643
Turto iš viso		447.221	412.255	450.407	416.069

(tęsinys kitame puslapyje)

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2012 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

Finansinės būklės ataskaitos (tęsinys)

			Grupė		Bendrovė
		2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
		gruodžio	gruodžio	gruodžio	gruodžio
	Pastabos	31 d.	31 d.	31 d.	31 d.
NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavybė
Kapitalas	1	256.392	256.392	256.392	256.392
Privalomasis rezervas	10	1.307	635	1.307	635
Kiti rezervai	10	2.584	3.468	2.584	3.468
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Ataskaitinių metų pelnas		1.196	13.540	837	13.442
Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)		(284)	(3.353)	3.061	90
Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) iš viso		912	10.187	3.898	13.532
Nuosavybė iš viso		261.195	270.682	264.181	274.027
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai
Ilgalaikės finansinės skolos	11,23	33.746	32.169	33.746	32.169
Lizingas (finansinė nuoma)	12,23	67	-	67	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	21	8.110	6.771	8.798	7.440
Dotacijos (atidėtosios pajamos)	13	26.546	22.211	26.546	22.211
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas	14	2.173	1.671	1.996	1.671
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai		23	192	23	192
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir
ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		70.665	63.014	71.176	63.683
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai
Ilgalaikių finansinių skolų ir lizingo
(finansinės nuomos) einamųjų metų dalis	11,12,23	8.533	11.305	8.533	11.295
Trumpalaikės finansinės skolos	11,23	27.631	7.765	27.631	7.765
Prekybos skolos	23	72.865	54.927	72.897	55.000
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai		2.011	1.978	1.825	1.758
Gauti išankstiniai apmokėjimai		878	953	878	946
Mokėtini mokesčiai		1.071	102	1.038	70
Išvestiniai finansiniai instrumentai	15	204	333	204	333
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo
einamųjų metų dalis	14	1.124	735	1.003	735
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai		1.044	461	1.041	457
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir
įsipareigojimų iš viso		115.361	78.559	115.050	78.359
Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		186.026	141.573	186.226	142.042
Nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso		447.221	412.255	450.407	416.069

(pabaiga)

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2013 m. kovo 29 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	2013 m. kovo 29 d.

Bendrųjų pajamų ataskaitos

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
Pajamos
Pardavimo pajamos	16	369.723	309.345	369.462	308.622
Kitos veiklos pajamos	18	2.091	2.343	1.908	1.846
Pajamų iš viso		371.814	311.688	371.370	310.468
Sąnaudos
Kuras ir pirkta energija		(296.717)	(233.756)	(296.717)	(233.756)
Atlyginimai ir socialinis draudimas		(22.827)	(22.334)	(22.078)	(21.412)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3,4	(15.879)	(15.888)	(15.879)	(15.842)
Remontas ir eksploatacija		(5.948)	(5.703)	(5.948)	(5.703)
Gautinų sumų vertės sumažėjimo
pasikeitimas	5,8	(5.896)	(2.189)	(6.210)	(2.189)
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį		(5.073)	(4.312)	(5.043)	(4.286)
Elektros energija		(2.574)	(2.515)	(2.565)	(2.504)
Žaliavos ir medžiagos		(1.857)	(1.962)	(1.766)	(1.847)
Šildymo ir karšto vandens sistemų
priežiūros sąnaudos		-	(463)	(388)	(1.026)
Vanduo		(1.172)	(1.160)	(1.170)	(1.156)
Atsargų realizacinės vertės sumažėjimo
pasikeitimas	7	(644)	(999)	(644)	(999)
Kitos sąnaudos	17	(10.252)	(10.661)	(10.210)	(10.541)
Kitos veiklos sąnaudos	18	(1.193)	(1.334)	(723)	(677)
Sąnaudos, iš viso		(370.032)	(303.276)	(369.341)	(301.938)
Pelnas		1.782	8.412	2.029	8.530
Finansinės veiklos pajamos	19	2.463	8.001	2.463	8.001
Finansinės veiklos sąnaudos	20	(1.710)	(1.653)	(2.297)	(1.869)
Finansinės veiklos pajamos (sąnaudos),
grynąja verte		753	6.348	166	6.132
Pelnas prieš apmokestinimą		2.535	14.760	2.195	14.662
Pelno mokestis	21	(1.339)	(1.220)	(1.358)	(1.220)
Grynasis pelnas		1.196	13.540	837	13.442
Bendrosios pajamos		1.196	13.540	837	13.442
Pelnas priskirtinas akcininkams Pagrindinis ir sumažintasis pelnas, tenkantis		1.196	13.540	837	13.442
vienai akcijai (Lt)	22	0,03	0,32	0,02	0,31

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2013 m. kovo 29 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	2013 m. kovo 29 d.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

					Nepaskirstytasis
Grupė	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	pelnas (nuostoliai)	Iš viso
2010 m. gruodžio 31 d. likutis		256.392	448	-	302	257.142
Sudaryti rezervai	10	-	187	3.468	(3.655)	-
Bendrosios laikotarpio
pajamos		-	-	-	13.540	13.540
2011 m. gruodžio 31 d. likutis		256.392	635	3.468	10.187	270.682
Panaikinti rezervai	10	-	-	(3.468)	3.468	-
Sudaryti rezervai	10	-	672	2.584	(3.256)	-
Dividendai	1	-	-	-	(10.683)	(10.683)
Bendrosios laikotarpio
pajamos		-	-	-	1.196	1.196
2012 m. gruodžio 31 d. likutis		256.392	1.307	2.584	912	261.195

Bendrovė	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
2010 m. gruodžio 31 d. likutis		256.392	448	-	3.745	260.585
Sudaryti rezervai	10	-	187	3.468	(3.655)	-
Bendrosios laikotarpio pajamos		-	-	-	13.442	13.442
2011 m. gruodžio 31 d. likutis		256.392	635	3.468	13.532	274.027
Panaikinti rezervai	10	-	-	(3.468)	3.468	-
Sudaryti rezervai	10	-	672	2.584	(3.256)	-
Dividendai	1	-	-	-	(10.683)	(10.683)
Bendrosios laikotarpio pajamos		-	-	-	837	837
2012 m. gruodžio 31 d. likutis		256.392	1.307	2.584	3.898	264.181

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2013 m. kovo 29 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	2013 m. kovo 29 d.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2012 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaitos
	Grupė		Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
Pinigų srautai iš (į) pagrindinės veiklos
Grynasis pelnas	1.196	13.540	837	13.442
Nepiniginių straipsnių koregavimas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	18.371	17.916	18.286	17.778
Gautinų sumų nurašymai ir vertės sumažėjimo
pasikeitimas	5.913	2.206	6.227	2.206
Palūkanų sąnaudos	1.496	1.466	1.496	1.465
Išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertė
pasikeitimas	(129)	(146)	(129)	(146)
Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą
ir akcijų vertę	(413)	205	(412)	205
Pelno mokesčio sąnaudos	1.339	1.220	1.358	1.220
Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija)	(1.163)	(896)	(1.163)	(896)
Atsargų realizacinės vertės pasikeitimas	644	999	644	999
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo pasikeitimas	1.093	719	791	719
Sukaupimų pasikeitimas	(222)	(265)	(192)	(233)
Investicijų į dukterinę įmonę nuvertėjimas	-	-	587	217
Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų
eliminavimas	(1.782)	(7.810)	(1.782)	(7.811)
Viso nepiniginių straipsnių koregavimas	25.147	15.614	25.711	15.723
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų (padidėjimas)	(141)	(450)	(174)	(452)
Išankstinių apmokėjimų sumažėjimas	6	102	2	123
Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	(28.919)	11.038	(29.023)	10.869
Kitų gautinų sumų (padidėjimas)	(543)	(586)	(530)	(549)
Kitų ilgalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas)
padidėjimas	(14)	34	(14)	34
Trumpalaikių prekybos skolų ir gautų avansų
padidėjimas	17.863	289	17.829	358
Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų
(sumažėjimas) padidėjimas	(207)	72	(199)	46
Kitų įsiskolinimų biudžetui padidėjimas
(sumažėjimas)	969	(26)	968	(3)
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas
(sumažėjimas)	463	(114)	445	(113)
Viso apyvartinio kapitalo pasikeitimai:	(10.523)	10.359	(10.696)	10.313
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	15.820	39.513	15.852	39.478

(tęsinys kitame puslapyje)

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2012 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

	Grupė		Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
Pinigų srautai iš (į) Investicinės veiklos
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto
(įsigijimas)	(30.172)	(34.526)	(30.201)	(34.514)
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pajamos	166	35	165	35
Gautos palūkanos už pradelstas gautinas sumas	1.984	1.869	1.984	1.869
Ilgalaikių gautinų sumų sumažėjimas	-	24	-	24
Gautos palūkanos	12	26	12	26
Grynieji (panaudoti) investicinės veiklos pinigų
srautai	(28.010)	(32.572)	(28.040)	(32.560)
Pinigų srautai iš (į) finansinės veiklos
Paskolų gavimas	29.955	9.336	29.955	9.336
Paskolų (grąžinimas)	(11.318)	(18.644)	(11.318)	(18.644)
(Sumokėtos) palūkanos	(1.552)	(1.949)	(1.552)	(1.948)
Lizingo (finansinės nuomos) (mokėjimai)	(67)	(34)	(56)	-
(Sumokėti) delspinigiai ir baudos	(214)	(45)	(214)	(44)
(Išmokėti) dividendai	(10.670)	-	(10.670)	-
Gauta subsidija	5.452	6.757	5.452	6.757
Grynieji pinigų srautai iš (panaudoti) finansinės
veiklos	11.586	(4.579)	11.597	(4.543)
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas	(604)	2.362	(591)	2.375
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	5.936	3.574	5.899	3.524
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	5.332	5.936	5.308	5.899

(pabaiga)

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2013 m. kovo 29 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	2013 m. kovo 29 d.

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva.

AB "Kauno energija" sudaro Bendrovės centrinė būstinė ir filialas "Jurbarko šilumos tinklai".

Bendrovė užsiima šilumos ir karšto vandens tiekimu, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei kolektorių tunelių priežiūra. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB "Lietuvos energija". Bendrovės akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos sąraše.

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

		2012 m. gruodžio 31 d.		2011 m. gruodžio 31 d.
	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)
Kauno miesto savivaldybė	39.665.892	92,82	39.665.892	92,82
Kauno rajono savivaldybė	1.606.168	3,76	1.606.168	3,76
Jurbarko rajono savivaldybės taryba	746.405	1,75	746.405	1,75
Kiti smulkūs akcininkai	713.512	1,67	713.512	1,67
	42.731.977	100,00	42.731.977	100,00

Visos akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 6 Lt, yra paprastosios akcijos. 2012 m. ir 2011 m. Bendrovė savų akcijų neturėjo.

2009 m. liepos 23 d. Bendrovės akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti įstatinį kapitalą, išleidžiant 22.700.000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 6 Lt. Pirmumo teisė įsigyti išleistas akcijas buvo suteikta Kauno miesto savivaldybei. Akcijų emisijos kaina lygi jų nominaliajai vertei. Akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste, kurių 136.200 tūkst. Lt rinkos vertė buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, taikant atstatomosios vertės metodą.

2010 m. vasario 17 d. neeiliniame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 682 tūkst. Lt (nuo 255.710 tūkst. Lt iki 256.392 tūkst. Lt), išleidžiant 113.595 paprastųjų vardinių 6 Lt nominalios vertės akcijų, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, apmokant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu – pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais – inžineriniais tinklais – esančiais, Jurbarko mieste. Turtinio įnašo vertė perdavimo dienai nepriklausomų vertintojų nustatyta atstatomosios vertės metodu.

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2012 m. balandžio 30 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 10.683 tūkst. Lt, t.y. po 25 ct už vieną akciją, dividendų iš 2011 m. pelno. Dividendai pradėti mokėti 2012 m. birželio pabaigoje, gavus kredito įstaigų leidimus pagal pasirašytas kredito sutartis. Neišmokėta dividendų dalis 2012 m. gruodžio 31 d. yra 13 tūkst. Lt, kuri apskaityta kitų trumpalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje.

Grupė ir Bendrovė taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. 2006 m. liepos 1 d. AB "Kauno energija" paslaugų departamento pagrindu įsteigė dukterinę įmonę UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (toliau – "Dukterinė įmonė"). Dukterinės įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šilumos tinklų ir

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2012 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

šilumos vartojimo įrenginių, vidaus inžinerinių tinklų bei sistemų, statybinių konstrukcijų eksploatacija bei priežiūra. Nuo 2006 m. liepos 1 d. Bendrovė samdė Dukterinę įmonę atlikti Bendrovės prižiūrimų pastatų nuolatinės techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas. Kadangi, pasikeitus šilumos ūkio įstatymui, nuo 2012 m. liepos 1 d. Dukterinė įmonė nebegali teikti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų, 2012 m. balandžio 6 d. Bendrovės valdybos sprendimu pritarta Dukterinės įmonės reorganizavimui atskyrimo būdu. Dukterinė įmonė 2012 m. gruodžio 31 d. sukaupė atidėjimus išeitinių išmokų išmokėjimui.

Grupę sudaro Bendrovė ir jos Dukterinė įmonė (toliau – Grupė):

Įmonė	Įmonės buveinės adresas	Grupės valdomų akcijų dalis	Investicijos savikaina 2012.12.31	Investicijos vertės nurašymas, mažinant kapitalą 2012.12.31	Ataskaitinio laikotarpio (nuostoliai) už 2012 m. po kapitalo mažinimo	Nuosavas kapitalas 2012.12.31	Pagrindinė veikla
UAB "Pastatų priežiūros paslaugos"	Savanorių pr. 347, Kaunas	100 proc.	6.518	(1.764)	(54)*	4.700	Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra

*2012 m. nuostolis - 641 tūkst. Lt.

2012 m. gruodžio 31 d. investicijos į UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" sukaupti nuvertėjimo nuostoliai sudarė 1.764 tūkst. Lt (2011 m. gruodžio 31 d. - 1.177 tūkst. Lt) ir buvo apskaityti Bendrovės pelne ar nuostoliuose finansinės veiklos sąnaudų straipsnyje (20 pastaba).

Dukterinės įmonės 2012 m. gegužės 28 d. akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta sumažinti įstatinį kapitalą iki 4.915 tūkst. Lt, panaikinant 1.603 tūkst. Lt susikaupusį nuostolį. Dukterinės įmonės įstatai naujai registruoti 2012 m. birželio 13 d. 2012 m. lapkričio 16 d. akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta sumažinti įstatinį kapitalą iki 4.754 tūkst. Lt, panaikinant 161 tūkst. Lt susikaupusį nuostolį. Dukterinės įmonės įstatai naujai registruoti 2012 m. gruodžio 7 d.

Teisinis reglamentavimas

Bendrovės veiklą reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. IX - 1565. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2007 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1329. 2011 m. spalio 13 d. paskelbtas Šilumos ūkio įstatymo pakeitimas, nustatantis, kad daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas bei šilumos punktus, nepriklausomai nuo punktų nuosavybės, prižiūri nesusijęs su šilumos tiekėju šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas, kurį pasirenka daugiabučio namo gyventojai. Įstatyme numatytas draudimas netaikomas, prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis gyvena mažiau negu 50 000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X - 1613 įsigaliojo nuo 2011 m. lapkričio 1 d. Nuo šios datos į šilumos pardavimo kainą nėra įtrauktos jokios sąnaudos, susiję su šilumos punktų priežiūra.

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2012 m. gruodžio 14 d. Komisija nutarimu Nr. O3-413 Bendrovei nustatė naujas bazines šilumos kainas laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Ūkinė veikla

Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 13 izoliuoto tinklo ir 33 vietinės dujofikuotos katilinės Kauno mieste.

2012 m. kovo 21 d. Kauno rajone, AB "Kauno energija" Garliavos katilinėje pradėjo veikti naujas 6,5 MW bendros galios biokuro katilas su kondensaciniu ekonomaizeriu, kuriame pagaminta šiluma tiekiama Garliavos miestelio vartotojams. Tai – vienas iš pirmųjų biokuro įrenginių Lietuvoje, kurio statyba finansuota pagal Energetikos paslaugų bendrovės (EPB) finansavimo modelį.

Bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudaro 496,08 MW, elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 254,8 MW šiluminis ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 27 MW šiluminis. Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 504,83 MW.

Bendrovė 2003 m. parduodama dalį padaliniui "Kauno elektrinė" priklausančio turto UAB Kauno termofikacijos elektrinei (toliau - KTE) sutartyje įsipareigojo iš šios bendrovės kasmet nupirkti ne mažiau kaip 80 proc. metinio Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikio. Sutartis galioja 15 metų nuo pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad šilumos pirkimo kaina iš KTE nedidės 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Nuo 2008 m. gruodžio 1 d. pagal galiojančius teisės aktus Komisija naujas šilumos bazines kainas kiekvieniems 4 metams tvirtina tiek KTE, tiek Bendrovei. Sutarties pakeitimas aprašytas 26 pastaboje.

Kadangi Bendrovė 2012 m. balandžio 13 d. gavo oficialų raštą, patvirtinantį, kad OAO "Gazprom" priėmė sprendimą parduoti savo akcijų dalį mažajam KTE akcininkui "Clement Power Venture Inc.", o 2003 m. Bendrovės su KTE pasirašytoje šilumos pirkimo – pardavimo sutartyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties galiojimo laikotarpiu, t.y. iki 2018 m. kovo 30 d., pagrindinis KTE akcininkas OAO "Gazprom" privalo užtikrinti, kad jam priklausytų KTE kontrolinis akcijų paketas ir atitinkamas (ne mažesnis nei 51%) balsų skaičius visuotiniame akcininkų susirinkime, 2012 m. liepos 10 d. Bendrovės valdyba nusprendė pritarti visų OAO "Gazprom" priklausančių KTE akcijų pardavimui Clement Power Venture Inc., suderinus su KTE pasirašytų sutarčių keitimo sąlygas, siekiant iš šio pardavimo palankiausių sąlygų Bendrovei. Užbaigus derybas su KTE dėl sutarčių keitimo, 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu valdyba pritarė susitarimų projektams ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. Bendrovė ir KTE pasirašė Susitarimus dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo ir Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimo, o KE pasirašytas Susitarimas dėl 2003 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties nutraukimo buvo perduotas KTE pateikti pasirašymui OAO "Gazprom". 2012 m. rugsėjo 6 d. į neeilinį posėdį susirinkusi Kauno miesto savivaldybė - pagrindinis Bendrovės akcininkas –toliau (Savivaldybė) įpareigojo siekti palankesnių sąlygų miestui ir pakeisti sutartis, todėl Bendrovė atnaujino derybas su KTE. 2012 m. rugsėjo 28 d. Bendrovės valdyba pritarė Savivaldybės tarybos nutarimui pakeisti 2012 rugpjūčio 13 d. Susitarimus su KTE, papildomai įtraukiant nuostatas dėl visų privalomų įsipareigojimų miestui pirkti šilumą iš KTE panaikinimo bei KTE įsipareigojimų investuoti 10 mln. Lt į Kauno miesto infrastruktūrą tik suderinus konkrečius objektus su Savivaldybe. Papildomus susitarimus dėl sutarčių su KTE pakeitimo minėtomis sąlygomis Bendrovė ir KTE pasirašė 2012 m. rugsėjo 28 d. 2012 m. rugpjūčio 13 d. Susitarimai bei jų pakeitimai įsigalios OAO "Gazprom" perleidus 99,496 % KTE akcijų nuosavybės teisę Clement Power Venture Inc. 2013 m. spalio 25 d. KTE pateikė Bendrovei OAO "Gazprom" pasirašytą 2012 m. rugpjūčio 13 d. Susitarimą dėl 2003 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties nutraukimo. Tolimesnė eiga aprašyta 26 pastaboje.

Grupės vidutinis darbuotojų skaičius 2012 m. buvo 626 (2011 m. – 640). Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2012 m. buvo 589 (2011 m. – 585).

Strateginiai sprendimai

2011 m. liepos 14 d. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino Bendrovės 2012 – 2015 m. investicijų planus, pagal kurį per 2012 - 2015 m. laikotarpį į Bendrovės turtą numatyta investuoti 257,74 mln. Lt. Grupė ir Bendrovė per 2012 m. į nuosavą turtą investavo 30.620 ir 30.661 tūkst. Lt (per 2011 m. – 35.202 ir 35.190 tūkst. Lt).

Bendrovė, įvertindama sąlyginai aukštą šilumos pirkimo iš KTE, kuri valdo pagrindinį šilumos gamybos šaltinį Kauno mieste, kainą bei siekdama prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamyboje, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsirūpinti šilumos energija konkurencinga kaina, iniciavo esamų katilinių rekonstrukcijų pritaikant darbui medienos biokuru (smulkinta mediena, miško kirtimo atliekos, pjuvenos), projektus.

Bendrovė ir "Lietuvos energija", AB siekia bendradarbiauti, vystant Petrašiūnų kogeneracinės jėgainės rekonstrukcijos projektą. Planuojama, įsteigus bendrą įmonę "Petrašiūnų energija", Bendrovei priklausančioje Petrašiūnų termofikacinėje elektrinėje rekonstruoti esamus ir pastatyti naujus įrenginius, gaminančius šilumą ir elektrą, deginant biokurą. Naujų ir rekonstruotų įrenginių elektrinė galia sieks 17 MW, o šilumos – apie 50 MW. Per metus jėgainės šilumos gamybos įrenginiais su kondensaciniu ekonomaizeriu planuojama pagaminti apie 428.300 MWh šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiais - apie 116.100 MWh elektros energijos, kurios gamybai būtų sunaudojama apie 257,5 tūkst. t medienos per metus. Projekto vertė gali siekti 150 mln. Lt. Projekto įgyvendinimui Bendrovė planuoja panaudoti esamus pastatus, įrengimus, infrastruktūrą, o "Lietuvos energija", AB nuosavomis ir/arba skolintomis lėšomis finansuoti projekto įgyvendinimą. Jau atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Tolimesnė projekto eiga aprašyta 26 pastaboje.

Bendrovė 2011 metų pabaigoje pateikė paraiškas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui (toliau – LAAIF) projektų "Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą" (projekto vertė – 5,3 mln. Lt, planuojamas pagaminti šilumos kiekis - 16500 MWh/metus), "Ežerėlio katilinės rekonstrukcija įrengiant 3,5 MW galios vandens šildymo katilą" (projekto vertė – 4,6 mln. Lt, planuojamas pagaminti šilumos kiekis - 6710 MWh/metus) ir "Pergalės katilinės rekonstrukcija, įrengiant dūmų kondensacinį ekonomaizerį" (projekto vertė – 2,3 mln. Lt, prašoma paramos suma - 0,6 mln. Lt) daliniam finansavimui. Noreikiškių ir Ežerėlio katilinių rekonstrukcijų projektus planuojama įgyvendinti per 2013-uosius metus. Pastarųjų projektų įgyvendinimas ne tik prisidėtų prie šilumos efektą sukeliančių dujų emisijų sumažinimo, tačiau įtakotų ir šilumos kainos sumažėjimą vartotojams. Tolimesnė projektų eiga aprašyta 26 pastaboje.

Bendrovė aktyviai vykdo "Šilko" ir "Inkaro" katilinių rekonstrukcijos, pritaikant esamus dujinius katilus darbui biokuru, parengiamuosius darbus: rengiama techninė dokumentacija, teritorijų planavimo dokumentai, pasirašomos sutartys. Planuojama, kad šie projektai bus įgyvendinti 2013-2014 metais ir tai galimai įtakos šilumos kainų vartotojams sumažėjimą.

Šilko katilinėje 2013 m. planuojama pritaikyti darbui biokuru vandens šildymo katilą DKVR 10/13, kuriame pagaminta šiluma būtų tiekiama į Kauno miesto integruotą šilumos tiekimo tinklą. Katilo su ekonomaizeriu šilumos galia - 9 MW. Numatoma projekto vertė 5,2 mln. Lt.

Inkaro katilinėje 2013 m. planuojama sumontuoti du naujus biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus komplekte kartu su pakuromis ir kondensaciniu ekonomaizeriu. Katilų šilumos galia yra po 8 MW, kondensacinio ekonomaizerio galia - 4 MW. Numatoma projekto vertė 12 mln. Lt.

Šiuo metu Bendrovė yra gavusi 10 potencialių nepriklausomų šilumos gamintojų (bendra galia – 260 MW) paraiškas prisijungti prie Bendrovės valdomo integruoto šilumos tiekimo tinklo. 2012 m. kovo 7 d. Bendrovėje potencialiems nepriklausomiems šilumos gamintojams pristatytas Centralizuotai tiekiamos šilumos supirkimo tvarkos įgyvendinimo taisyklių projektas. Dokumentas pateiktas ir Komisijai. Tai pirmasis tokio pobūdžio teorinis dokumentas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Vienareikšmis reglamentavimas sudarytų sąlygas konkurencijai šilumos gamybos sektoriuje atsirasti ir šilumos, tiekiamos vartotojams, kainai mažinti.

2012 m. spalio 12 d. buvo pasirašyta šilumos pirkimo – pardavimo sutartis tarp Bendrovės ir UAB "GECO Kaunas". Naujoji UAB "GECO Kaunas" katilinė gamins iki 140 tūkst. MWh šilumos per metus. Jos projektinė galia yra iki 20 MW. Katilinės pagaminamas šilumos kiekis sudarys apytikriai 10 proc. Kauno miesto šilumos poreikio. Sutartis galioja iki 2015 m. gruodžio 31 d. su galimybe ją pratęsti.

2012 m. gruodžio 14 d. buvo pasirašyta šilumos pirkimo – pardavimo sutartis tarp Bendrovės ir UAB "Lorizon energy". Ši bendrovė Kaune pastatė 10 MW galios biokuro katilinę, kuri tieks apie 5 proc. šilumos, suvartojamos Kauno miesto integruotame tinkle. Sutartis galioja iki 2015 m. gruodžio 31 d. su galimybe ją pratęsti.

2012 m. sausio 27 d. Lietuvos energetikos institutas (LEI) ir Bendrovė pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią LEI ir Bendrovės specialistai sukurs ir bendrovės valdomame šilumos tiekimo tinkle įdiegs termohidraulinių parametrų stebėsenos, avarijų analizės ir prevencijos sistemą. Sistema veiks nuotoliniu termohidraulinių parametrų nuskaitymo ir analizės principu ir įgalins, operatyviai reaguojant į avarijas ar kitus tinklo sutrikdymo atvejus, sumažinti nuostolius bei užtikrinti patikimesnį šilumos tiekimą. Tyrimų metu gauti rezultatai planuojami panaudoti Bendrovės veiklai efektyvinti bei šilumos tiekimo patikimumui didinti.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Naujų ir peržiūrėtų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas

Toliau pateikiami visi nauji ir peržiūrėti TFAS bei išaiškinimai, patvirtinti Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) ir Tarptautinių apskaitos standartų valdybos Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK), kurie įsigaliojo ataskaitiniu periodu.

2.1.1. Šiuo metu galiojantys standartai ir išaiškinimai

Šie pasikeitimai galiojantiems TFAS, patvirtintiems Tarptautinės apskaitos standartų tarybos, ir priimtiems taikyti ES, įsigaliojo šiais finansiniais metais:

• 7-ojo TFAS "Finansinės priemonės: atskleidimas" pakeitimas – Finansinio turto perdavimas, priimtas taikyti ES 2011 m. lapkričio 22 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. liepos 1 d. arba vėliau).

Aukščiau išvardintų standartų pakeitimų pritaikymas nepakeitė Įmonės apskaitos politikos.

2.1.2. TASV išleisti ir ES patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai ir išaiškinimai

Žemiau išvardinti standartai, pakeitimai ir išaiškinimai yra patvirtinti ES, bet dar neįsigalioję:

• 10-asis TFAS "Konsoliduotos finansinės ataskaitos", priimtas taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau),
• 11-assis TFAS "Jungtinės veiklos sutartys", priimtas taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d.),
• 12-asis TFAS "Dalyvavimo kitose įmonėse atskleidimai", priimtas taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau),
• 13-asis TFAS "Tikrosios vertės nustatymas", priimtas taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau),
• 27-asis TAS (persvarstytas 2011 m.) "Atskiros finansinės ataskaitos", priimtas taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau),
• 28-asis TAS (persvarstytas 2011 m.) "Investicijos į asocijuotąsias ir jungtinės veiklos įmones", priimtas taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau),
• 1-ojo TFAS "Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą" pakeitimai Didelė hiperinfliacija ir leidimas nesilaikyti nustatytų datų pirmą kartą taikant tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimti taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau),
• 1-ojo TFAS "Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą" pakeitimai Vyriausybės paskolos (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. liepos 1 d. arba vėliau),
• 7-ojo TFAS "Finansinės priemonės: pateikimas" pakeitimai Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tarpusavio užskaita, priimti taikyti ES 2012 m. gruodžio 13 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau),
• 1-ojo TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" pakeitimai Kitų bendrųjų pajamų straipsnių pateikimas, priimti taikyti ES 2012 m. birželio 5 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2012 m. liepos 1 d. arba vėliau),
• 12-ojo TAS "Pelno mokesčiai" pakeitimai Atidėtasis pelno mokestis: susijusio turto atgavimas, priimti taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau),

• 19-ojo TAS "Išmokos darbuotojams" pakeitimai Išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikotarpiui, apskaitos pakeitimai, priimti taikyti ES 2012 m. birželio 5 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau),

• 32-ojo TAS "Finansinės priemonės: pateikimas" pakeitimai Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tarpusavio užskaita, priimti taikyti ES 2012 m. gruodžio 13 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau),

• TFAAK 20-asis išaiškinimas "Atvirosios kasyklos gamybos etapo paviršiaus sluoksnio šalinimo sąnaudos" - priimtas taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau).

2.1.3. TASV išleisti, bet ES dar nepatvirtinti standartai ir išaiškinimai

Šiuo metu ES priimti TFAS beveik nesiskiria nuo standartų, patvirtintų Tarptautinių apskaitos standartų valdybos, išskyrus žemiau išvardintus standartus, šiuo metu galiojančių standartų ir išaiškinimų pakeitimus, kurie 2013 vasario 11 d. dar nebuvo patvirtinti:

• 9-asis TFAS "Finansinės priemonės" (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. sausio 1 d. arba vėliau),
• 9-ojo TFAS "Finansinės priemonės" ir 7-ojo TFAS 7 "Finansinės priemonės: atskleidimas" pakeitimai – privaloma įsigaliojimo data ir pereinamojo laikotarpio atskleidimas,
• 10-ojo TFAS "Konsoliduotos finansinės ataskaitos", 11-ojo TFAS "Jungtinės veiklos sutartys" ir 12 ojo TFAS "Dalyvavimo kitose įmonėse atskleidimai" pakeitimai – pereinamosios nuostatos (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau),
• 10-ojo TFAS "Konsoliduotos finansinės ataskaitos", 12-ojo TFAS "Dalyvavimo kitose įmonėse atskleidimai" ir 27-ojo TAS "Atskiros finansinės ataskaitos" pakeitimai – investicinės bendrovės (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau),
• Įvairių standartų pakeitimai "TFAS tobulinimai (2012)", atsirandantys iš TFAS metinių patikslinimo projektų, kurie buvo publikuoti 2012 m. gegužės 17 d. (1 TFAS, 1 TAS, 16 TAS, 32 TAS, 34 TAS), pirmiausia siekiant panaikinti juose esančius neatitikimus ir suvienodinti vartojamus terminus (pakeitimai turi būti taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau).

Įmonė nusprendė nepritaikyti šių standartų, pakeitimų ir išaiškinimų anksčiau nei jų įsigaliojimo data. Vadovybė mano, kad šių standartų, pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas ateityje neturės reikšmingos įtakos Įmonės finansinėms ataskaitoms.

2.2. Atitikties patvirtinimas

Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) priimtais Europos Sąjungos (ES) ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o jų aiškinimus - Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas (TFAAK).

2.3. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Grupė ir Bendrovė apskaitą tvarko pirminės ekonominės aplinkos, kurioje vykdoma veikla, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, litais (suapvalintos iki tūkstančių litų, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Bendrovės bei jos dukterinės įmonės funkcinė ir pateikimo valiuta.

Nuo 2002 m. litas buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.

2.4. Konsolidavimo principai

Konsolidavimo principai

Grupės ir Bendrovės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Kauno Energija" ir jos dukterinę įmonę. Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios Bendrovės. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Per metus įsigytos arba parduotos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios dukterinių įmonių pajamos yra priskiriamos įmonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas.

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos

Grupės nuosavybės dalies pasikeitimai dukterinėse įmonėse

Grupės nuosavybės dalies dukterinėse įmonėse pasikeitimai, kurie nelemia dukterinių įmonių kontrolės praradimo Grupėje, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. Grupės dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių dukterinėje įmonėje pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams.

Kai Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertės sumos ir bet kurios išlaikytos dalies tikrosios vertės bendros sumos ir (ii) dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų bei nekontroliuojamos dalies ankstesnės balansinės vertės. Kai dukterinės įmonės turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertės suma, ir susijęs pelnas ar nuostoliai buvo įtraukiami į bendrąsias pajamas ir sukaupti nuosavybėje, sumos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į kitas bendrąsias pajamas ir sukauptos nuosavybėje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t.y. perklasifikuojamos į pelną ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos į buvusią dukterinę įmonę tikroji vertė kontrolės praradimo datą yra laikoma tikrąja verte pirminio pripažinimo metu tolesnės apskaitos tikslais pagal 39-ąjį TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas", arba, jei tinkama, kaip investicijos į asocijuotą arba bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu.

2.5. Investicijos į dukterines įmones

Bendrovės finansinės būklės ataskaitose investicijos į dukterines įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš dukterinių įmonių gaunami dividendai pripažįstami per pelną.

39 TAS reikalavimai yra taikomi siekiant nustatyti, ar būtina pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, susijusių su Grupės ir Bendrovės investicija į dukterinę įmonę. Kai būtina, visa apskaitinė investicijos vertė (įskaitant prestižą) yra tikrinama dėl vertės sumažėjimo pagal 36 TAS "Turto vertės sumažėjimas" kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamąją vertę (didesnė iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) su jo balansine verte. Bet koks pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis sudaro investicijų balansinės vertės dalį. Bet koks nuostolio dėl vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pagal 36 TAS tiek, kiek vėliau padidėja investicijos atsiperkamoji vertė.

2.6. Nematerialusis turtas

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį-linijinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimas

Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 - 4 metus).

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.7. Taršos leidimų apskaita

Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Bendrovė taršos leidimus apskaito nominaliąja verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje".

Įsipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.

Taikydama "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitose pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelną ar nuostolius.

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įsigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus.

Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesčius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sąnaudas vadovaujantis Grupės ir Bendrovės apskaitos politika. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui.

Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį-linijinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą) atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.

Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo peržiūrėti naudingo tarnavimo laikotarpiai, kaip aprašyta 2.25 pastaboje.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

	Metai
Pastatai	7 - 50
Statiniai ir mašinos	5 - 70
Transporto priemonės	3 - 10
Įrenginiai ir įrankiai	2 - 20

Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 500 Lt.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigytas finansinės nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį naudingą tarnavimo laikotarpį kaip nuosavam turtui.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.

Nuomojamo ir/ar pagal panaudos sutartis naudojamo turto remonto, kuris prailgina nuomojamo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ar pagerina turto naudingąsias savybes, išlaidos yra kapitalizuojamos ir nudėvimos per likusį nuomos ir/ar panaudos sutarties laikotarpį.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra paruoštas eksploatacijai.

2.9. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, išskyrus prestižą

Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Grupė ir Bendrovė peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią priskyrimo bazę, Grupės ir Bendrovės turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo bazę.

Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas ir nematerialusis turtas, neskirtas naudojimui, yra tikrinami dėl vertės sumažėjimo mažiausiai kartą per metus, ir kai yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant ateities pinigų srautus.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną arba nuostolius.

Jei po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelną arba nuostolius iš karto.

2.10. Finansinis turtas

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sąnaudas.

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto laikotarpį arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį.

Pajamos iš skolos instrumentų, išskyrus tą finansinį turtą, "kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais", yra pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybos tikslai jei:

• jis buvo įsigytas su tikslu siekiant jį parduoti artimiausiu metu, arba
• pirminio pripažinimo metu jis yra vienas iš identifikuotų finansinių priemonių, kurias Grupė ir Bendrovė valdo kartu ir dabartiniu metu siekia trumpalaikio pelno; arba
• tai yra išvestinė finansinė priemonė, kurios paskirtis iš esmės nėra apsidraudimo priemonė.

Finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą, laikomą prekybai, pirminio pripažinimo metu gali būti apskaitomas kaip finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, jeigu:

• toks priskyrimas panaikina arba žymiai sumažina vertinimo ar pripažinimo neatitikimą, kuris kiltų priešingu atveju; arba
• finansinis turtas sudaro finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupę, kuri yra valdoma ir jo naudojimo rezultatyvumas yra vertinamas tikrąja verte, remiantis Grupės ir Bendrovės dokumentais pagrįstą rizikos valdymo ar investavimo strategiją, ir informacija tokiu būdų yra pateikiama Bendrovės viduje; arba

• jis įeina į sandorį, apimantį vieną ar daugiau įterptinių išvestinių priemonių, ir 39 TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" leidžia visą mišrų sandorį (turto ar įsipareigojimų) priskirti kaip finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrąja verte, kurio bet kokį pelną arba nuostolius, atsirandančius iš pervertinimo, pripažįstant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripažintas pelnu ar nuostoliu apima ir į visus uždirbtus dividendus ir palūkanas už finansinį turtą ir įtraukiamas į "kitas pelnas ir nuostoliai" bendrųjų pajamų ataskaitos eilutę.

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nėra klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki termino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Grupės ir Bendrovės laikomos listinguojamos išperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte. Grupė ir Bendrovė taip pat turi nelistinguojamų akcijų investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, tačiau jos taip pat klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte (nes direktoriai mano, kad tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta). Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl tikrosios vertės pasikeitimo yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijų perkainojimo rezerve, neįtraukiant vertės sumažėjimo nuostolių, palūkanų, apskaičiuotų naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostolių iš piniginio turto, kurie pripažįsti pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertės sumažėjimo nuostolių, anksčiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijų perkainojimo rezerve, yra perklasifikuojami į pelną arba nuostolius.

Dividendai iš finansinio turto laikomo galimam pardavimui nuosavybės instrumento yra pripažįstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Grupei ir Įmonei atsirado teisė gauti dividendus.

Tikroji piniginio finansinio turto laikomo galimam pardavimui vertė, išreikšta užsienio valiuta yra nustatoma ta užsienio valiuta ir yra perskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso, pripažįstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaičiuojami remiantis piniginio turto amortizuota savikaina. Kitas pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kai palūkanų pripažinimas būtų nereikšmingas.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą apskaitomą "tikrąja verte per pelną arba nuostolį", yra įvertinamas, ar yra kokių nors vertės sumažėjimo požymių. Yra laikoma, kad finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kuri turėjo įtakos iš finansinio turto tikėtiniems ateities pinigų srautams.

Reikšmingas arba ilgalaikis listinguojamų ir nelistinguojamų nuosavybės investicijų, klasifikuojamų kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertės sumažėjimas žemiau vertybinių popierių savikainos yra laikomas objektyviu vertės sumažėjimo įrodymu.

Viso kito finansinio turto, įskaitant išperkamąsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir išperkamosios nuomos gautinų sumų, objektyvus vertės sumažėjimo įrodymas galėtų būti:

• reikšmingi emitento ar kitos sandorio šalies finansiniai sunkumai; arba
• palūkanų mokėjimo nevykdymas ar uždelsimas; arba
• kai tampa tikėtina, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdytas finansinis reorganizavimas. arba
• dėl finansinių problemų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka.

Tam tikrų finansinio turto kategorijų, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nėra individualiai nustatyto vertės sumažėjimo, yra papildomai vertinamas dėl vertės sumažėjimo bendrai. Objektyvus gautinų sumų portfelio vertės sumažėjimo įrodymas galėtų apimti Grupės ir Bendrovės patirtį renkant mokėjimus pagal mokėjimų uždelsimą, gautinų sumų portfelyje išaugęs uždelstų mokėjimų skaičius, kurių vidutinis kredito terminas viršija 30 dienų, taip pat pastebimi nacionalinių ar vietinių ekonominių sąlygų pokyčiai, kurie koreliuoja su gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymu.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą tik tada, kai baigiasi sutartinė teisė į to turto pinigų srautus, arba kai ji perduoda finansinį turtą ir iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiamą turto naudą kitai įmonei. Jeigu Grupė ir Bendrovė nei perduoda, nei iš esmės išlaiko visos rizikos ir nuosavybės teikiamos naudos ir toliau valdo perleistą turtą, Grupė ir Bendrovė pripažįsta jai tenkančią turto ir susijusių įsipareigojimų, kuriuos jai gali tekti mokėti, sumą. Jeigu Grupei ir Įmonei lieka iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiama perleisto finansinio turto nauda, Grupė ir Bendrovė ir toliau pripažįsta finansinį turtą ir taip pat pripažįsta paskolas, užstatytas už gautas įplaukas.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimo metu, skirtumas tarp turto apskaitinės vertės ir gauto ir gautino atlygio ir sukaupto pelno ar nuostolių, kurie buvo pripažinti kitose bendrosiose pajamose ir sukauptas nuosavybėje, yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

2.11. Išvestiniai finansiniai instrumentai

Grupė ir Bendrovė naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.

Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose, jei jie neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitos principų.

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę.

2.12. Atsargos

Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kaina, atėmus visas įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu.

Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlyje.

2.13. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš Grupės ir Bendrovės bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigojimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė.

Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra prižįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.

2.14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose, pinigai kelyje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.15. Išmokos darbuotojams

Įmokos į nustatytus pensinio aprūpinimo planus yra pripažįstamos sąnaudomis kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį jiems teisę į įmokas.

Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, įsipareigojimai, pripažinti finansinės būklės ataskaitose, atspindi dabartinę nustatytų pensinio aprūpinimo planų vertę pakoreguota nepripažintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripažintomis anksčiau suteiktų paslaugų išlaidomis, ir sumažinta plano turto tikrąja verte. Bet koks šio skaičiavimo metu susidaręs turtas negali viršyti nepripažintą aktuarinį nuostolį ir ankstesnių paslaugų savikainos pridedant dabartinę būsimųjų plano įmokų grąžinimų ir sumažinimų vertę.

2.16. Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi sąnaudos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiami į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.

Investicinės pajamos, uždirbtos laikinai investavus konkrečią pasiskolintą sumą, kuri dar nepanaudota ilgo parengimo turtui, yra atimamos iš leidžiamų kapitalizuoti skolinimosi sąnaudų.

Visos kitos skolinimosi sąnaudos yra pripažįstamos to laikotarpio pelnu arba nuostoliais, kai patiriamos.

2.17. Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės

Skolos ar nuosavybės klasifikavimas

Skolos ir nuosavybės priemonės yra priskiriamos finansiniams įsipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinį ir atsižvelgdamas į finansinių įsipareigojimų, finansinio turto ir nuosavybės priemonių apibrėžimus.

Nuosavybės priemonės

Nuosavybės priemonė yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į Bendrovės turtą, atėmus visus jos įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės išleistos nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautu atlygiu, atėmus tiesiogines išleidimo sąnaudas.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais" arba "kitiems finansiniams įsipareigojimams".

Finansiniai įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis įsipareigojimas yra klasifikuojamas "tikrąja verte per pelną ar nuostolius", kai finansinis įsipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais".

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Efektyvios palūkanų normos metodas tai amortizuotos finansinių įsipareigojimų savikainos skaičiavimo ir palūkanų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma, tai norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus ateinančių laikotarpių pinigų srautus per numatomą finansinio įsipareigojimo laikotarpį, arba (jei taikytina) trumpesnį laikotarpį iki grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės ir Bendrovės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

2.18. Nuoma

Nuoma yra pripažįstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sąlygas yra perduodama iš esmės visa turto nuosavybės rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomotojas

Iš nuomininkų gautinos sumos pagal išperkamosios nuomos sutartis yra pripažįstamos Grupės ir Bendrovės grynųjų investicijų į nuomą verte, kaip gautinos sumos. Nuomos pajamos paskirstomos per nuomos laikotarpį taip, kad atspindėtų pastovų turto grąžos rodiklį atsižvelgiant į Grupės ir Bendrovės grynosios nuomos investicijos likutį.

Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos tiesiniu-linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansinės vertės ir yra pripažįstamos tiesiniu-linijiniu metodu per nuomos laikotarpį.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip Grupės ir Bendrovės turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.

Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu, tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją Grupės ir Bendrovės skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu-linijiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokėjimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokėjimai yra pripažįstami įsipareigojimu. Nuomos sąnaudos yra mažinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu-linijiniu metodu, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti.

2.19. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad Grupė ir Bendrovė laikysis su jomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos.

Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame Grupė ir Bendrovė pripažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė sąlyga yra, kad Grupė ir Bendrovė turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažįstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį.

Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nauda iš valstybės paskolos žemesne nei rinkos palūkanų norma yra traktuojama kaip valstybės dotacija, apskaičiuojama kaip skirtumas tarp gautų įplaukų ir paskolos tikrosios vertės, apskaičiuotos pagal vyraujančias rinkos palūkanų normas.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitų eilutėje "Dotacijos (atidėtosios pajamos)".

2.20. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas atspindi einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis.

Einamųjų metų mokestis

Einamųjų metų mokestis yra mokamas atsižvelgiant į apmokestinamąjį pelną. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto bendrųjų pajamų ataskaitoje dėl kitais metais apmokestinamųjų ar įskaitomųjų pajamų ar sąnaudų ir pajamų ar sąnaudų, kurios niekada neapmokestinamos ar įskaitomos. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. 2012 m. bendrovei taikytas pelno mokestis buvo 15 proc. (2011 m. – 15 proc.).

Atidėtasis mokestis

Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra įtakojamas nei apmokestinamasis, nei finansinis pelnas.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami laikiniesiems mokestiniams skirtumams, susijusiems su investicijomis į dukterines, asocijuotas įmones ir verslo junginius, išskyrus atvejus, kai Įmonė kontroliuoja laikinųjų skirtumų padengimą ir yra tikėtina, kad šie laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas įskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams, tik ta dalimi, kuriai tikėtinai bus pakankamai mokestinio pelno laikinųjų skirtumų naudai realizuoti ir yra tikimasi ją realizuoti artimiausioje ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Grupė ir Bendrovė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir Įmonė ketina padengti mokėtinus mokesčius grynąja verte.

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis už laikotarpį

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis yra apskaitomi sąnaudomis pelne ar nuostoliuose, išskyrus atvejus, kai jie susiję su straipsniais, pripažįstamais ne pelne ar nuostoliuose (kitose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje), tokiu atveju mokestis taip pat pripažįstamas ne pelne ar nuostoliuose, arba kai jie atsiranda verslo jungimo pirminio pripažinimo metu. Verslo jungimo atveju, mokesčio efektas yra įtraukiamas į verslo jungimo apskaitą.

2.21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Vienai akcijai tenkanti pagrindinė ir sumažinta pelno dalis apskaičiuojama dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Nėra jokių instrukcijų mažinti pelną vienai akcijai, todėl nėra jokio skirtumo tarp pagrindinės ir sumažintos pelno dalies vienai akcijai.

2.22. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupės ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš šilumos energijos pardavimo pripažįstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas sąskaitas už šilumą ir karšto vandens pašildymą. Sąskaitos vartotojams išrašomos kartą per mėnesį, pagal šilumos skaitiklio parodymus.

Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

• Grupė ir Bendrovė perdavė pirkėjui reikšmingą nuosavybės teikiamą naudą ir prekių riziką;
• Grupė ir Bendrovė neišlaiko nei parduotų prekių tolesnio valdymo tokiu lygiu, kuris paprastai siejamas su nuosavybe, nei efektyvios kontrolės;
• pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;
• tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą; ir
• su sandoriu susijusios patirtos, ar patirtinos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Delspinigiai pripažįstami pajamomis tik juos gavus.

Dividendų pajamos iš investicijų yra pripažįstamos, kai akcininkai įgyja teisę gauti mokėjimą (jei yra didelė tikimybė, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta).

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.

Grupės ir Bendrovės politika pripažįstant pajamas iš veiklos nuomos yra pateikiama 2.18 pastaboje.

2.23. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.24. Sandoriai užsienio valiuta

Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendrovės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos valiutų kursais, galiojusiais operacijų dieną. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti užsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrąja verte ir denominuoti užsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi užsienio valiutos įsigijimo verte yra nekonvertuojami.

Pateikimo valiuta yra litai (Lt). Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į litus oficialiu, tą dieną Lietuvos banko nustatytu kursu, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į litus finansinės būklės ataskaitų sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami į pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į litus, įtraukiamos į pelną arba nuostolius.

Gruodžio 31 d. pagrindinių valiutų santykiai buvo tokie:

2012 m.		2011 m.
1 EUR	= 3,4528 Lt	1 EUR	= 3,4528 Lt
1 USD	= 2,6060 Lt	1 USD	= 2,6694 Lt
1 GBP	= 4,2015 Lt	1 GBP	= 4,131 Lt

Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo yra įtraukiamos į to laikotarpio pelną ar nuostolius, kai jie atsiranda išskyrus:

• keitimo kurso skirtumai, skolinantis užsienio valiuta, susiję su nebaigta statyba, kuri ateityje bus naudojama produkcijai gaminti, yra įtraukiami į šio turto savikainą, kai jie yra laikomi paskolų palūkanų užsienio valiuta sąnaudų koregavimais;
• sandorių, kurie sudaryti siekiant apsidrausti nuo tam tikrų užsienio valiutos rizikų, keitimo kurso skirtumai; ir
• gautinų ar mokėtinų grynajai užsienyje veikiančiai investicijai piniginių vienetų keitimo kurso skirtumai, kuriem sudengimas nėra nei planuojamas nei tikėtinas (todėl sudaro grynąją užsienyje veikiančios investicijos dalį), tokie valiutų keitimo skirtumai turi būti iš pradžių pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir perleidžiant ar dalinai perleidžiant grynąją investiciją perklasifikuojami iš nuosavybės į pelną ar nuostolius.

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.

Įvertinimai ir prielaidos

Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai – naudingo tarnavimo laikotarpis

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukmė, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių, teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data.

Grupė ir Bendrovė įvertino nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laiką ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pakeitė šilumos tinklų nusidėvėjimo normatyvą iš 20 metų į 30 metų, o šilumokaičiams ir kitiems specialiems įrengimams iš 10 metų į 15 metų.

Atsargų realizacinė vertė

Nuo 2011 m. Bendrovės vadovybė formuoja 100 proc. vertės sumažėjimą, atsargoms, įsigytoms anksčiau, nei prieš vienerius metus.

Gauto nepiniginio turtinio įnašo apskaitinė vertė

2009 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 136 mln. Lt.

2010 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir inžineriniais tinklais, esančiais, Jurbarko mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 0,616 mln. Lt.

Vadovaujantis 2010 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos sprendimu, Bendrovė 2012 m. atliko nepiniginio turtinio įnašo, t.y. kolektorių – tunelių papildomą vertinimą, kurio ataskaitoje akcentuota, kad šiuo konkrečiu atveju pajamų metodu apskaičiuota kolektorių vertė nėra teisinga turto rinkos vertė ir išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte.

2012 m. gruodžio 31 d. bendra turtinių įnašų balansinė vertė 130.395 tūkst. Lt, t. t. kolektorių - tunelių – 129.785 tūkst. Lt (2011 m. gruodžio 31 d. – 132.365 tūkst. Lt, t. t. kolektorių tunelių – 131.729 tūkst. Lt).

Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikšmingai sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinėmis ir numatomomis pirkėjų skolų grąžinimo prielaidomis. Dėl ekonomikos, pramonės arba konkrečių pirkėjų sąlygų pokyčių gali tekti koreguoti finansinėse ataskaitose apskaitytą abejotinų skolų vertės sumažėjimą.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėžti atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis. Papildoma informacija pateikta 21 pastaboje.

Teisminiai ginčai

Grupė ir Bendrovė ataskaitinio laikotarpio pabaigai peržiūri visus teisminius ginčus ir informaciją apie juos atskleidžia šio aiškinamojo rašto 24 pastaboje.

2.26. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.27. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.28. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.29. Segmentai

Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendrovės viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusių sprendimų priėmėjui. Vyriausiasis su veikla susijusių sprendimų priėmėjas, atsakingas už išteklių paskirstymą bei segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente, todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikio nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnį laikotarpius:

	Grupė	Bendrovė
	Patentai, licencijos
Įsigijimo vertė:
2010 m. gruodžio 31 d. likutis	5.278	5.225
Įsigijimai	146	146
Perleidimai ir nurašymai	(137)	(137)
2011 m. gruodžio 31 d. likutis	5.287	5.234
Įsigijimai	-	-
Perleidimai ir nurašymai	-	-
Perkėlimas iš nebaigtos statybos	92	92
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	5.379	5.326
Amortizacija:
2010 m. gruodžio 31 d. likutis	4.652	4.611
Amortizacija per metus	467	461
Perleidimai ir nurašymai	(137)	(137)
2011 m. gruodžio 31 d. likutis	4.982	4.935
Amortizacija per metus	193	187
Perleidimai ir nurašymai	-	-
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	5.175	5.122
2010 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	626	614
2011 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	305	299
2012 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	204	204

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2012 m. gruodžio 31 d. lygi 4.909 tūkst. Lt (2011 m. gruodžio 31 d. – 4.462 tūkst. Lt), Bendrovės - 4.858 tūkst. Lt, (2011 m. gruodžio 31 d. – 4.462 tūkst. Lt) buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

4.Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

					Nebaigta statyba
	Žemė ir	Statiniai ir	Transporto	Įrenginiai	ir išankstiniai
Grupė	pastatai	mašinos	priemonės	ir įrankiai	apmokėjimai	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2010 m. gruodžio 31 d. likutis	56.949	529.370	4.752	19.157	10.181	620.409
Įsigijimai	-	717	-	2.676	31.663	35.056
Parduotas ir nurašytas turtas	(42)	(2.266)	(74)	(1.166)	-	(3.548)
Perklasifikavimai	220	22.689	-	17.937	(40.846)	-
2011 m. gruodžio 31 d. likutis	57.127	550.510	4.678	38.604	998	651.917
Įsigijimai	-	490	318	1.846	27.966	30.620
Parduotas ir nurašytas turtas	(254)	(1.536)	-	(3.566)	-	(5.356)
Perklasifikavimai	136	25.533	-	1.005	(26.674)	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	(92)	(92)
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	57.009	574.997	4.996	37.889	2.198	677.089
Sukauptas nusidėvėjimas:
2010 m. gruodžio 31 d. likutis	28.295	255.574	4.286	13.609	-	301.764
Nusidėvėjimas per metus	1.195	13.774	204	2.276	-	17.449
Parduotas ir nurašytas turtas	(27)	(2.193)	(71)	(1.134)	-	(3.425)
Perklasifikavimai	(9)	(11.964)	-	11.973	-	-
2011 m. gruodžio 31 d. likutis	29.454	255.191	4.419	26.724	-	315.788
Nusidėvėjimas per metus	1.169	13.904	164	2.941	-	18.178
Parduotas ir nurašytas turtas	(191)	(1.509)	-	(3.562)	-	(5.262)
Perklasifikavimai	-	(181)	-	181	-	-
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	30.432	267.405	4.583	26.284	-	328.704
2010 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	28.654	273.796	466	5.548	10.181	318.645
2011 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	27.673	295.319	259	11.880	998	336.129
2012 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	26.577	307.592	413	11.605	2.198	348.385

	Žemė ir	Statiniai ir	Transporto	Įrenginiai	Nebaigta statyba ir išankstiniai
Bendrovė	pastatai	mašinos	priemonės	ir įrankiai	apmokėjimai	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2010 m. gruodžio 31 d. likutis	54.407	528.746	3.537	18.792	10.181	615.663
Įsigijimai	-	717	-	2.664	31.663	35.044
Parduotas ir nurašytas turtas	(42)	(2.266)	(74)	(1.163)	-	(3.545)
Perklasifikavimai	220	22.689	-	17.937	(40.846)	-
2011 m. gruodžio 31 d. likutis	54.585	549.886	3.463	38.230	998	647.162
Įsigijimai	-	490	360	1.845	27.966	30.661
Parduotas ir nurašytas turtas	(254)	(1.534)	-	(3.559)	-	(5.347)
Perklasifikavimai	136	25.533	-	1.005	(26.674)	-
Perkėlimai į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	(92)	(92)
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	54.467	574.375	3.823	37.521	2.198	672.384
Sukauptas nusidėvėjimas:
2010 m. gruodžio 31 d. likutis	27.223	254.927	3.133	13.336	-	298.619
Nusidėvėjimas per metus	1.138	13.780	159	2.240	-	17.317
Parduotas ir nurašytas turtas	(26)	(2.193)	(71)	(1.132)	-	(3.422)
Perklasifikavimai	(9)	(11.964)	-	11.973	-	-
2011 m. gruodžio 31 d. likutis	28.326	254.550	3.221	26.417	-	312.514
Nusidėvėjimas per metus	1.112	13.911	161	2.915	-	18.099
Parduotas ir nurašytas turtas	(191)	(1.507)	-	(3.555)	-	(5.253)
Perklasifikavimai	-	(181)	-	181	-	-
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	29.247	266.773	3.382	25.958	-	325.360
2010 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	27.184	273.819	404	5.456	10.181	317.044
2011 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	26.259	295.336	242	11.813	998	334.648
2012 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	25.220	307.602	441	11.563	2.198	347.024

Grupės ir Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimo sąnaudos 2012 m. gruodžio 31 d. sudaro atitinkamai 18.178 tūkst. Lt ir 18.099 tūkst. Lt (2011 m. – atitinkamai 17.449 tūkst. Lt ir 17.317 tūkst. Lt). 16.844 tūkst. Lt ir 16.764 tūkst. Lt sumos (2011 m. – 16.305 tūkst. Lt ir 16.266 tūkst. Lt) Grupės ir Bendrovės pelne ar nuostoliuose yra įtrauktos į veiklos sąnaudas (nusidėvėjimo ir amortizacijos bei kitų sąnaudų straipsniuose). Likusios sumos yra įtrauktos į kitos veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2012 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo lygi 105.177 tūkst. Lt (2011 m. gruodžio 31 d. – 91.102 tūkst. Lt), Bendrovės - 104.726 tūkst. Lt, buvo visiškai nudėvėta (2011 m. gruodžio 31 d. – 91.102 tūkst. Lt), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.

2012 m. gruodžio 31 d. pagal galiojančias sutartis Grupė ir Bendrovė buvo įsipareigojusi įsigyti ilgalaikio turto atitinkamai už 2.020 tūkst. Lt (2011 m. gruodžio 31 d. - 4.931 tūkst. Lt).

2012 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė buvo lygi 113.442 tūkst. Lt. (2011 m. gruodžio 31 d. – 116.208 tūkst. Lt), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (11 pastaba).

Per 2012 m. Grupės ir Bendrovės kapitalizuotų palūkanų suma lygi 295 tūkst. Lt (2011 m. - 534 tūkst. Lt). Kapitalizavimo norma per 2012 m. svyravo nuo 1,99 proc. iki 2,8 proc. (2011 m. - nuo 3,52 proc. iki 5,79 proc.).

Grupė ir Bendrovė įrenginių ir įrankių grupėje 2012 m. gruodžio 31 d. apskaitė 917 tūkst. Lt turto dar neparuošto naudojimui (2011 m. gruodžio 31 d. – 1.025 tūkst. Lt).

5. Po vienerių metų gautinos sumos

		Grupė		Bendrovė
	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos
Bendrovės darbuotojams	45	43	45	43

Ilgalaikės paskolos, išduotos Bendrovės darbuotojams yra beprocentės ir jų terminas yra nuo 1997 m. iki 2023 m. Šios paskolos apskaitomos diskontuota verte 2012 m. gruodžio 31 d. taikant 3,47 proc. palūkanų normą (2011 m. gruodžio 31 d. – 7,26 proc.). 2012 m. atstatytas diskontavimas sudarė 9 tūkst. Lt (2011 m. - 13 tūkst. Lt). Atstatymo sumos apskaitytos Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitos gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo straipsnyje.

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. po vienerių metų gautinoms sumoms nenustatytas vertės sumažėjimas.

6. Kitas finansinis turtas

		Grupė	Bendrovė
	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, laikomas parduoti
Paprastosios akcijos – nekotiruojamos	433	433	433	433
Vertės sumažėjimas	-	(338)	-	(338)
Akcijų tikroji vertė	433	95	433	95

Finansinį turtą, laikomą parduoti sudaro paprastosios nekotiruojamos akcijos.

Turto vertintojai, atlikę UAB "Šilumos ūkio servisas", kurios mažiau nei 19 proc. akcijų valdo Bendrovė, vertinimą, nustatė akcijų rinkos vertę. 2012 m. gruodžio 31 d. akcijų tikrosios vertės pasikeitimo pelnas buvo 338 tūkst. Lt. (2011 m. gruodžio 31 d. akcijų vertės sumažėjimas buvo 338 tūkst. Lt). Akcijų vertės pasikeitimas apskaitytas Grupės ir Bendrovės pelne (nuostoliuose).

7. Atsargos

		Grupė Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Technologinis kuras	3.461	3.430	3.461	3.430
Atsarginės dalys	1.292	1.351	1.292	1.351
Medžiagos	1.347	1.175	1.256	1.051
	6.100	5.956	6.009	5.832
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas
laikotarpio pabaigoje	(1.854)	(1.210)	(1.854)	(1.210)
Atsargų balansinė vertė	4.246	4.746	4.155	4.622

Grupės ir Bendrovės atsargų realizacinės vertės sumažėjimas 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.854 tūkst. Lt (2011 m. gruodžio 31 d. – 1.210 tūkst. Lt). Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2012 m. ir 2011 m. Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

8. Per vienerius metus gautinos sumos

			Grupė	Bendrovė
		2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
		gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Iš pirkėjų gautinos sumos		129.841	102.309	129.858	102.222
Atimti: abejotinų gautinų sumų	vertės
sumažėjimas		(47.755)	(43.315)	(47.877)	(43.315)
		82.086	58.994	81.981	58.907

Grupės ir Bendrovės 2012 m. gruodžio 31 d. iš pirkėjų gautina suma apima 3.068 tūkst. Lt faktoringuotą sumą pagal sutartį su UAB "Swedbank lizingas", aprašytą 11 pastaboje.

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2012 m. ir 2011 m. Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtraukti į gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:

	Grupė	Bendrovė
	Vertės sumažėjimas	Vertės sumažėjimas
2010 m. gruodžio 31 d. likutis	41.886	41.886
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	2.213	2.213
Nurašyta	(784)	(784)
2011 m. gruodžio 31 d. likutis	43.315	43.315
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	5.827	5.949
Nurašyta	(1.387)	(1.387)
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	47.755	47.877

Per 2012 m. Grupė ir Bendrovė nurašė 1.387 tūkst. Lt beviltiškų skolų (2011 m. - 784 tūkst. Lt). Per 2012 m. Grupė ir Bendrovė atgavo 17 tūkst. Lt (2011 m. - 17 tūkst. Lt) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Iš pirkėjų gautinos sumos,	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs
	kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2012 m.	61.676	6.026	1.243	712	1.594	10.835	82.086
2011 m.	45.908	10.462	1.241	1.072	311	-	58.994

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs daugiau mažiau nei 60 - 150 151 - 240 241 - 360 nei 360
	sumažėjimas	60 dienų	dienų	dienų	dienų	dienų	Iš viso
2012 m.	61.571	6.026	1.243	712	1.594	10.835	81.981
2011 m.	45.821	10.462	1.241	1.072	311	-	58.907

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.

Kitas Grupės ir Bendrovės gautinas sumas sudarė:

	Grupė		Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Mokesčiai	3.535	2.660	3.535	2.660
Kitos	3.126	3.423	3.318	3.561
Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės
sumažėjimas	(567)	(481)	(759)	(481)
	6.094	5.602	6.094	5.740

Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:

	Grupė	Bendrovė
	Vertės sumažėjimas	Vertės sumažėjimas
2010 m. gruodžio 31 d. likutis	719	719
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	6	6
Nurašyta	(244)	(244)
2011 m. gruodžio 31 d. likutis	481	481
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	113	305
Nurašyta	(27)	(27)
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	567	759

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų didžiąją dalį sudarė savivaldybių skola už kompensacijas mažas pajamas turinčioms šeimoms, gautinos sumos už parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai) bei suteiktas paslaugas (kolektorių priežiūros ir pan. paslaugas).

Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Kitos gautinos sumos, kurių		Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs
	laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2012 m. 2011 m.	2.451 2.826	44 56	51 38	11 20	2 2	- -	2.559 2.942

Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Kitos gautinos sumos, kurių		Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs
	laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2012 m.	2.451	44	51	11	2	-	2.559
2011 m.	2.903	56	38	20	2	61	3.080

Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 - 45 dienos.

Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms, kurių laikotarpis nėra praėjęs ir kurioms nebuvo apskaitytas vertės sumažėjimas, finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną ,vadovybės manymu, nebuvo jokių požymių, kad skolininkai negalės įvykdyti savo mokėjimų įsipareigojimų.

9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

		Grupė		Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Pinigai kelyje	4.181	3.684	4.181	3.684
Pinigai banke	1.141	2.231	1.117	2.195
Pinigai kasoje	10	21	10	20
	5.332	5.936	5.308	5.899

Grupės ir Bendrovės banko sąskaitos, kurių likutis 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 459 tūkst. Lt (2011 m. gruodžio 31 d. – 1.433 tūkst. Lt), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (11 pastaba).

10. Rezervai

Privalomasis

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.

Bendrovė 2011 m. balandžio 29 d. akcininkų sprendimu pervedė 187 tūkst. Lt iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 3.468 tūkst. Lt į kitus rezervus. Rezervas suformuotas investicijoms. Bendrovė 2012 m. balandžio 30 d. akcininkų sprendimu rezervą investicijoms panaikino.

Bendrovė 2012 m. balandžio 30 d. akcininkų sprendimu pervedė 672 tūkst. Lt iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 2.584 tūkst. Lt į kitus rezervus. Rezervas suformuotas investicijoms.

11. Finansinės skolos

	Grupė		Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Ilgalaikės finansinės skolos (paskolos)	33.746	32.169	33.746	32.169
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis (be lizingo, kuris atskleistas 12 pastaboje)	8.489	11.295	8.489	11.295
Trumpalaikės bankų paskolos (tame tarpe kredito linija)	24.563	7.765	24.563	7.765
Faktoringo su regresu sutartis	3.068	-	3.068	-
Trumpalaikės finansinės skolos	36.120	19.060	36.120	19.060
	69.866	51.229	69.866	51.229

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:

	Grupė		Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
2012 m.	-	11.295	-	11.295
2013 m.	8.489	8.076	8.489	8.076
2014 m.	8.761	8.076	8.761	8.076
2015 m.	5.908	5.221	5.908	5.221
2016 m.	4.188	3.313	4.188	3.313
2017 m.	2.439	1.351	2.439	1.351
2018 m.	1.944	871	1.944	871
2019 m.	913	414	913	414
2020 m.	640	323	640	323
2021 m.	639	323	639	323
2022 m.	640	323	640	323
2023 m.	639	323	639	323
2024 m.	640	323	640	323
2025 m.	640	324	640	324
2026 m.	640	323	640	323
2027 m.	639	323	639	323
2028 m.	640	323	640	323
2029 m.	639	323	639	323
2030 m.	640	323	640	323
2031 m.	639	323	639	323
2032 m.	640	323	640	323
2033 m.	639	323	639	323
2034 m.	639	324	639	324
	42.235	43.464	42.235	43.464

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:

		Grupė		Bendrovė
	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.
Trumpalaikės paskolos	1,01	1,73	1,01	1,73
Ilgalaikės paskolos	2,78	3,73	2,78	3,73

Laikotarpio pabaigoje negrąžintų paskolų (išskyrus faktoringą) likučiai litais ir užsienio valiuta buvo:

		Grupė		Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
Paskolos valiuta:	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Eurai	39.765	39.728	39.765	39.728
Litai	27.033	11.501	27.033	11.501
	66.798	51.229	66.798	51.229

				Suma	Suma			Likutis	2013 m.
		Sutarties	Valiu	valiuta	tūkst.	Palūkanų norma	Grąžinimo	2012.12.31	dalis
	Kredito įstaiga	data	ta	tūkst.	Lt		terminas	tūkst. Lt	tūkst. Lt
1.	AB SEB bankas	2005.08.23	eurai	8.776	30.300	6 mėn. EUR LIBOR + 1,9 proc.	2014.12.31	5.000	2.500
2.	Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialas	2006.12.01	litai	6.090	6.090	3 mėn. VILIBOR + 0,45 proc.	2015.12.31	2.471	839
3.	AB SEB bankas	2006.12.21	eurai	2.059	7.108	6 mėn. EUR LIBOR + 0,4 proc.	2016.11.30	1.286	395
	4. AB DNB bankas	2007.11.14	eurai	576	1.989	12 mėn. EUR LIBOR + 0,59 proc.	2016.12.31	994	248
	5. Danske bank A/S Lietuvos skyrius	2008.07.31	eurai	984	3.398	3 mėn. EURIBOR + 0,385 proc.	2018.12.31	1.963	350
	6. Danske bank A/S Lietuvos skyrius	2008.07.31	eurai	1.158	4.000	3 mėn. EURIBOR + 0,7 proc.	2017.09.30	2.556	600
	7. "Swedbank", AB	2009.12.02	eurai	3.815	9.819	6 mėn. EURIBOR + 3,5 proc.	2016.12.02	4.439	1.203
8.	LR Finansų ministerija	2010.04.09	eurai	2.410	8.323	3,948 proc.	2034.03.15	6.139	-
	9. "Swedbank", AB	2010.06.21	eurai	649	2.240	6 mėn. EURIBOR + 4,0 proc.	2017.06.21	1.003	404
10.	Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialas	2010.09.17	eurai	1.625	5.611	1 mėn. EUR LIBOR + 0,7 proc.	2016.05.31	3.379	989
11.	LR Finansų ministerija	2010.10.26	eurai	807	2.788	3,948 proc.	2034.03.15	2.526	-
12.	AB SEB bankas	2011.02.11	eurai	1.031	3.560	6 mėn. EUR LIBOR + 2,7 proc.	2019.02.10	3.377	547
13.	Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialas	2011.04.19	eurai	921	3.180	1 mėn. EURIBOR + 2,1 proc.	2019.04.30	3.180	273
14.	LR Finansų ministerija	2011.09.02	eurai	1.672	5.773	4,123 proc.	2034.09.01	3.486	-
15.	AB SEB bankas	2011.10.13	eurai	290	1.000	1 mėn. EURIBOR + 1,9 proc	2019.11.30	436	141
	16. AB DNB bankas	2012.05.30		litai 15.000	15.000	O/N+0,72 proc.	2013.05.30	14.646	14.646
17.	AB SEB bankas	2012.08.23		litai 10.000	10.000	1 sav. VILIBOR + 0,75 proc.	2013.08.22	9.917	9.917
								66.798	33.052

Detali informacija apie paskolas 2012 m. gruodžio 31 d.:

2012 m. spalio 24 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė faktoringo su regresu sutartį su UAB "Swedbank lizingas" 8.500 tūkst. Lt limitui. Faktoringo avansas – 90 proc. Sutarties galiojimo terminas yra 2013 m. gruodžio 31 d. 2012 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimas galimo regreso sumai 3.068 tūkst. Lt apskaitytas trumpalaikių finansinių skolų straipsnyje. Už faktoringą mokamos 1 mėn. VILIBOR + 0,9 proc. metinės palūkanos.

Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas (4 pastaba), sąskaitos banke (9 pastaba) ir žemės nuomos teisė buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.

Pagal AB SEB bankas (toliau - Bankas) paskolų sutarties sąlygas, pažeidus įsipareigojimus, Bankas gali pareikalauti grąžinti paskolas anksčiau termino. Bendrovė 2012 m. gruodžio 31 d. nesilaikė grynosios finansinės skolos ir EBIDTA santykio rodiklio bei kredito ir apyvartinio kapitalo poreikio rodiklio. Bendrovės vadovybė informavo Banką apie aukščiau nurodytų rodiklių nevykdymą. Bankas raštu patvirtino, kad dėl šių

rodiklių nevykdymo Bankas netaikys Bendrovei sutartyse numatytų sankcijų, todėl vadovybės vertinimu nebus prašoma grąžinti paskolų prieš terminą, 2012 m. gruodžio 31 d. siekiančių 6.516 tūkst. Lt, ir todėl paskolos buvo apskaitytos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai Grupės ir Bendrovės balanse.

12. Lizingas (finansinė nuoma)

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės ir Bendrovės turtą sudaro transporto priemonės. Finansinės nuomos terminas yra nuo 3 metai. 2012 m. gruodžio 31 d. finansinės nuomos palūkanų norma yra fiksuota ir yra lygi 4,4635 proc. Visos finansinės nuomos sutartys sudarytos eurais.

Būsimus minimalius finansinės nuomos mokėjimus sudarė:

	Grupė		Bendrovė
	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.
Per vienerius metus	48	10	48	-
Nuo vienerių iki penkerių metų	67	-	67	-
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso	115	10	115	-
Palūkanos	(6)	-	(6)	-
Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė	109	10	109	-
Finansinės nuomos įsipareigojimai apskaityti kaip:
- trumpalaikiai	44	10	44	-
- ilgalaikiai	65	-	65	-

13. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

		Grupė	Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje	22.211	16.790	22.211	16.790
Gauta per laikotarpį	5.498	6.317	5.498	6.317
Amortizacija ir nurašymai	(1.163)	(896)	(1.163)	(896)
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	26.546	22.211	26.546	22.211

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. Centralizuotų šilumos tinklų atnaujinimas, diegiant šiuolaikines technologijas (šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas V. Krėvės pr. 82 A.118 H, Kaunas)" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 6.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 5.843 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo centro magistralės (4T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 5.990 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 4.414 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. magistralinių šilumos tinklų 6T, esančių Kuršių g. 49C, Jonavos g. Tarp NA-7 ir NA-9 bei tinklų po tiltu per Nerį automagistralėje Vilnius – Klaipėda ties Kaunu, kompleksinis rekonstravimas patikimumui didinti, diegiant šiuolaikines technologijas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.333 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.725 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Centralizuoto šilumos tiekimo plėtra statant naują šilumos tiekimo trasą (šilumos tiekimo tinklai nuo A.Juozapavičiaus pr. 23A iki A.Juozapavičiaus pr. 90)" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.566 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.426 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo Žaliakalnio magistralės (4Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.788 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 2.526 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Dainavos mikrorajono magistralės (1T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.560 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.489 tūkst. Lt paramą, 3 tūkst. Lt apskaityti Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Aukštųjų Šančių magistralės (2Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.618 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Vilijampolės šilumos tinklų (9K) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 595 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo Pramonės raj. magistralės (1Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 2.000 tūkst. Lt paramą, 43 tūkst. Lt apskaityti Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje.

2011 m. Grupė ir Bendrovė nemokamai gavo kompiuterinę įrangą, kurios tikroji vertė perdavimo metu sudarė 142 tūkst. Lt.

14. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutartį turi gauti 1 - 6 mėnesių atlyginimų išmoką.

Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:

	Grupė		Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas metų
pradžioje	2.406	1.830	2.406	1.830
Išmokėta	(202)	(143)	(198)	(143)
Suformuotas	1.093	719	791	719
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas
laikotarpio pabaigoje:	3.297	2.406	2.999	2.406
Ilgalaikė dalis	2.173	1.671	1.996	1.671
Trumpalaikė dalis	1.124	735	1.003	735

Per 2012 m. Grupės išmokėtos išmokos darbuotojams sudarė 202 tūkst. Lt (2011 m. – 143 tūkst. Lt), Bendrovės - 198 tūkst. Lt (2011 m. – 143 tūkst. Lt) ir yra įtrauktos į atlyginimų ir socialinio draudimo sąnaudas Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą pensinių išmokų įsipareigojimą yra pateiktos žemiau:

	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	4,0 proc.	7,0 proc.
Darbuotojų kaitos rodiklis	18,9 proc.	18,9 proc.
Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas	3,0 proc.	3,0 proc.

15. Išvestiniai finansiniai instrumentai

2009 m. balandžio 9 d. Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų apsikeitimo sandorį. Nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. Grupė ir Bendrovė nustatė 4,15 proc. fiksuotą palūkanų normą kintamai 6 mėn. EUR LIBOR palūkanų normai. 2012 m. gruodžio 31 d. nominali sandorio vertė yra 1.508 tūkst. eurų (5.208 tūkst. Lt ekvivalentas) (2011 m. gruodžio 31 d. 2.172 tūkst. eurų (7.500 tūkst. Lt ekvivalentas)). Sandorio rinkos vertė 2012 m. gruodžio 31 d. – 204 tūkst. Lt (2011 m. gruodžio 31 d. – 333 tūkst. Lt). Šis sandoris nedaro esminės įtakos Grupės ir Bendrovės būsimiesiems pinigų srautams.

16. Pardavimo pajamos

Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojų Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėju. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
Šilumos tiekimas	362.667	302.842	362.728	302.893
Karšto vandens tiekimas	4.818	3.725	4.818	3.725
Kolektorių priežiūra	775	866	775	866
Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra	721	1.289	399	515
Elektros energija	460	568	460	568
Karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra	282	55	282	55
	369.723	309.345	369.462	308.622

17. Kitos sąnaudos
	Grupė			Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
Pinigų surinkimo sąnaudos	2.217	2.397	2.203	2.319
Įrangos patikrinimas ir apžiūra	1.490	1.651	1.487	1.640
Kolektorių priežiūra	1.883	1.433	1.883	1.433
Skolų surinkimo sąnaudos	917	1.171	917	1.171
Parama	503	107	503	107
Konsultavimo paslaugos	285	760	283	754
Sąskaitų pateikimo sąnaudos	455	476	455	476
Ryšių sąnaudos	193	290	182	267
Su darbuotojais susijusios sąnaudos	234	296	228	289
Draudimas	223	222	213	215
IT priežiūra ir susijusios paslaugos	173	183	161	166
Narystės mokestis	281	275	281	275
Transporto išlaidos	52	169	115	151
Reklamos sąnaudos	111	143	109	143
Audito sąnaudos	56	103	52	99
Įrangos ir mašinų nuoma	32	37	18	14
Kitos sąnaudos	1.147	948	1.120	1.022
	10.252	10.661	10.210	10.541

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2012 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

18. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

		Grupė		Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
Kitos veiklos pajamos
Įvairios suteiktos paslaugos	1.575	1.703	1.416	1.221
Parduotos materialinės vertybės	260	511	251	509
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas	92	6	91	6
Kita	164	123	150	110
	2.091	2.343	1.908	1.846
Kitos veiklos sąnaudos
Įvairių suteiktų paslaugų savikaina	(1.139)	(1.217)	(691)	(564)
Parduotos materialinės vertybės	(29)	(10)	(7)	(10)
Ilgalaikio turto nurašymas	(12)	(52)	(12)	(52)
Ilgalaikio turto pardavimo nuostoliai	(5)	(17)	(5)	(17)
Kita	(8)	(38)	(8)	(34)
	(1.193)	(1.334)	(723)	(677)

19. Finansinės veiklos pajamos

	Grupė			Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
Netesybos, gautos už pradelstas gautinas sumas	1.984	2.409	1.984	2.409
Baudos	-	5.420	-	5.420
Ilgalaikio finansinio turto vertės padidėjimas	338	-	338	-
Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimas	129	146	129	146
Banko palūkanos	11	22	11	22
Kita	1	4	1	4
	2.463	8.001	2.463	8.001

5.420 tūkst. Lt baudos gavimas plačiau aprašytas 24 pastraipoje.

20. Finansinės veiklos sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
Banko paskolų ir overdraftų palūkanos	(1.496)	(1.467)	(1.496)	(1.466)
Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimas	-	(142)	(587)	(359)
Delspinigiai ir baudos	(214)	(44)	(214)	(44)
	(1.710)	(1.653)	(2.297)	(1.869)

21. Pelno mokestis

Ataskaitose pateiktos metų pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderinamos su pelno mokesčio sąnaudomis, gautomis taikant norminiuose aktuose numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš mokesčius:

	Grupė		Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
Pelnas prieš apmokestinimą	2.535	14.760	2.195	14.662
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaičiuotos taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą	(380)	(2.214)	(329)	(2.199)
Apmokestinamojo pelno (nemažinančios sąnaudos) bei neapmokestinamos pajamos ir atidėtojo pelno mokesčio turto vertės sumažėjimo įtaka	(959)	994	(1.029)	979
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	(1.339)	(1.220)	(1.358)	(1.220)
Efektyvi pelno mokesčio norma (proc.)	52,80	8,27	61,87	8,32

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2012 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS

(tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

	Grupė		Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	-	-	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	(1.339)	(1.220)	(1.358)	(1.220)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų
pajamų ataskaitoje	(1.339)	(1.220)	(1.358)	(1.220)

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifą. Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Gruodžio 31 d. atidėtąjį pelno mokestį sudarė:

	Grupė			Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Mokestiniai nuostoliai	3.942	1.956	3.942	1.956
Sukaupimai	494	566	475	566
Finansinio turto vertės pasikeitimas	112	51	112	51
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	4.548	2.573	4.529	2.573
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Nusidėvėjimo skirtumai	(12.455)	(9.101)	(12.455)	(9.101)
Investicijų lengvata	(203)	(243)	(203)	(243)
Perduoto dukterinei įmonei turto perkainojimas	-	-	(669)	(669)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(12.658)	(9.344)	(13.327)	(10.013)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte	(8.110)	(6.771)	(8.798)	(7.440)

Atidėtojo mokesčio turtas dėl mokestinių nuostolių yra pripažįstamas, kadangi Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes.

Gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybės nepripažintą pelno mokesčio turtą sudarė :

	Grupė		Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
Iš pirkėjų gautinų sumų nuvertėjimas	7.161	6.497	7.179	6.497
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas	90	81	90	81
Kitų gautinų sumų nuvertėjimas	82	72	111	72
Investicijos į dukterinę bendrovę nuvertėjimas		-	264	107
Nepripažintas pelno mokesčio turtas grynąja verte	7.333	6.650	7.644	6.757

22. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Žemiau pateikiami Grupės pagrindinės ir sumažintos pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:

	Grupė		Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
Bendrasis pelnas	1.196	13.540	837	13.442
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje	42.732	42.732	42.732	42.732
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje	42.732	42.732	42.732	42.732
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	42.732	42.732	42.732	42.732
Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis tenkanti vienai akcijai (Lt)	0,03	0,32	0,02	0,31

23. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Grupė ir Bendrovė nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.

Pirkėjų skaičius		Grupė Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Fiziniai asmenys	114.711	115.012	114.499	114.807
Kiti juridiniai asmenys	2.110	2.153	2.055	2.063
Juridiniai asmenys finansuojami iš
savivaldybės ir valstybės biudžetų	365	374	333	339
	117.186	117.539	116.887	117.209

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos pagal pirkėjų grupes:

	Grupė			Bendrovė
	2012 m.	2011 m.		2011 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Fiziniai asmenys	57.211	41.803	57.208	41.799
Kiti juridiniai asmenys	10.387	8.278	10.330	8.262
Juridiniai asmenys finansuojami iš
savivaldybės ir valstybės biudžetų	14.488	8.913	14.443	8.846
	82.086	58.994	81.981	58.907

Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną, vadovybės nuomone, nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų įsipareigojimų, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupė ir Bendrovė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (8 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose, kurie įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*:

		Grupė	Bendrovė
	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.
A	407	869	383	833
A+	674	1.264	674	1.264
AA-	29	30	29	30
Bankas, kuriam nepriskirtas reitingas	31	68	31	68
	1.141	2.231	1.117	2.195

*- išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Fitch Ratings agentūros.

2012 m. ir 2011 m. Grupė ir Bendrovė nesuteikė jokių garantijų už kitų šalių prievoles.

Kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos, išskyrus pasirašytas su LR Finansų ministerija, yra su kintama palūkanų norma, todėl Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos riziką. 2012 m. ir 2011 m. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kuriuose Grupė ir Bendrovė sutinka tam tikrais intervalais pakeisti skirtumą tarp fiksuotos ir kintamos palūkanų normos, kaip aprašyta 15 pastaboje, apskaičiuotą remiantis sutarta nominalia pagrindine verte.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2012 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas / sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sąlygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

	Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais	Įtaka pelno mokesčiui
2012
LTL	+200	(81)
LTL	-200	81
EUR	+50	(21)
EUR	-50	21
2011
LTL	+200	(230)
LTL	-200	230
EUR	+50	(168)
EUR	-50	168

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2012 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,85 ir 0,81 (2011 m. gruodžio 31 d. – 0,96 ir 0,90). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2012 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,85 ir 0,82 (2011 m. gruodžio 31 d. – 0,97 ir 0,91).

Grupė ir Bendrovė likvidumo problemai išspręsti įgyvendina šį veiksmų planą:

• nuo 2009 m. spalio 1 d. šilumos kaina vartotojams apskaičiuojama pagal dvi šilumos kainų dedamąsias. Pastovioji šilumos kainos dedamoji šilumos kainos perskaičiavimo galiojimo laikotarpiui lieka pastovi, kinta tik kintamoji dėl kuro kainų pokyčio, kas leidžia grupei ir Bendrovei sumažinti galimą nuostolį, kylant kuro kainoms;
• atsižvelgdama į dabartinę padėtį, Grupė ir Bendrovė ėmėsi sąnaudų mažinimo priemonių;
• įgyvendinami nauji gamyboje ir perdavime patiriamų nuostolių mažinimo priemonių planai;
• reguliariai atliekamos pinigų srautų analizės, planuojamas ir organizuojamas apyvartinių lėšų poreikio užtikrinimas.

Overdraftų ir kredito limitų sutartys, neužtikrintos turto įkeitimu:

		Grupė		Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Panaudota	24.563	7.765	24.563	7.765
Nepanaudota	437	12.235	437	12.235
	25.000	20.000	25.000	20.000

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis).

	Iki 3	Nuo 4 iki 12	Nuo 2 iki 5	Po 5
	mėnesių	mėnesių	metų	metų	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos	2.422	31.900	24.038	16.061	74.421
Prekybos skolos	72.592	273	23	-	72.888
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	75.014	32.173	24.061	16.061	147.309

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2012 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos	2.554	18.107	27.468	9.554	57.683
Prekybos skolos	54.229	698	37	-	54.964
2011 m. gruodžio 31 d. likutis	56.783	18.805	27.505	9.554	112.647

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis).

	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos	2.422	31.900	24.038	16.061	74.421
Prekybos skolos	72.624	273	23	-	72.920
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	75.046	32.173	24.061	16.061	147.341
	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos	2.549	18.102	27.468	9.554	57.673
Prekybos skolos	54.302	698	37	-	55.037

Prekybos skolos

Grupės ir Bendrovės prekybos skolos pagal tiekėjų grupes:

		Grupė		Bendrovė
	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.
Už pirktą šilumą	55.308	37.885	55.308	37.885
Rangovams	9.689	11.035	9.689	11.035
Kitiems tiekėjams	7.891	6.044	7.923	6.117
	72.888	54.964	72.920	55.037

Atsiskaitymui su KTE už pirktą šiluminę energiją nustatytas 30 d., su rangovams už darbus – 90-180 d., su kitais tiekėjais – 5-30 d. laikotarpis.

2012 m. gruodžio 31 d. Grupė turėjo 9.828 tūkst. Lt pradelstų prekybos skolų, Bendrovė – 9.817 tūkst. Lt 2011 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo pradelstų prekybos skolų.

Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti Litas ir eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos. Jų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų, kitų gautinų sumų ir kitų trumpalaikių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
• Ilgalaikių skolų ir ilgalaikių gautinų sumų tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į tokios pat ar panašios paskolos rinkos kainą arba palūkanų normą, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių skolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei.

Grupės ir Bendrovės finansinių instrumentų grupės:

Finansinis turtas:

		Grupė			Bendrovė
	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.	2010 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.	2010 m. gruodžio 31 d.
Pinigai kasoje ir banke	5.332	5.936	3.574	5.308	5.899	3.524
Paskolos ir gautinos sumos	88.225	64.639	77.903	88.120	64.690	77.822
Finansinis turtas	433	95	237	433	95	237
	93.990	70.670	81.714	93.861	70.684	81.583
Finansiniai įsipareigojimai:
	2012 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2011 m. gruodžio 31 d.	2010 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2011 m. gruodžio 31 d.	2010 m. gruodžio 31 d.
Apskaitomi tikrąja verte per pelną
ar nuostolius (pagal antro lygio
tikrosios vertės hierarchiją) Apskaitomi amortizuota savikaina	204 142.842	333 106.203	479 121.565	204 142.874	333 106.266	479 121.517

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų balansinės vertės apytiksliai atitinka jų tikrąsias vertes.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams. 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Bendrovė tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2012 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

	Grupė		Bendrovė
	2012 m.	2011 m.	2012 m.	2011 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant
atidėtuosius mokesčius ir dotacijas
(atidėtąsias pajamas))	70.665	63.014	71.176	63.683
Trumpalaikiai įsipareigojimai	115.361	78.559	115.050	78.359
Įsipareigojimų iš viso	186.026	141.573	186.226	142.042
Nuosavas kapitalas	261.195	270.682	264.181	274.027
Įsipareigojimų* ir nuosavo kapitalo
santykis (proc.)	71,22	52,30	70,49	51,84

* Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius (įskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą ir dotacijas (atidėtąsias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Rinkos rizika

Išoriniai rizikos veiksniai įtakojantys Grupės ir Bendrovės pagrindinę veiklą: ekonominė krizė, kuro kainų didėjimas, nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, vietinės savivaldos sprendimai, parduodamos produkcijos kainų politika, infliacija ir bendras ekonominis nuosmukis, mažinantis šilumos vartotojų pajamas, veiklos cikliškumas, aplinkosauginiai reikalavimai.

Detalesnė informacija apie rizikos veiksnius pateikta Metiniame pranešime.

24. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Teisminiai procesai

2003 m. kovo 31 d. tarp Bendrovės ir KTE buvo pasirašytas Investicijų susitarimas. Kadangi KTE laiku nevykdė prisiimtų įsipareigojimų dėl investicijų apimties, o pagal šį susitarimą KTE privalo mokėti 17,7 mln. Lt nuo neįvykdytų investicijų baudą Bendrovei, tarp šalių vyko derybos dėl Investicijų susitarimo pakeitimo ir investavimo terminų pakeitimo. 2009 m. gruodžio 31 d. nebuvo pasiektas abiems šalims priimtinas susitarimas dėl Investicijų susitarimo pakeitimo. Kilęs nesutarimas dėl 17,7 mln. Lt išspręstas Arbitražo teisme prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai – Lietuva. 2010 m. vasario 17 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismas (toliau - VKAT) išnagrinėjo civilinę bylą dėl Investicijų susitarimo vykdymo tarp Bendrovės ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė (toliau – KTE) bei priėmė sprendimą Bendrovės naudai priteisti iš KTE 5.420 tūkst. Lt dydžio baudą. Gauta bauda bei palūkanos Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose apskaityti 2011 m. finansinės veiklos pajamose ir buvo sudengti su KTE prekybos skolomis.

Bendrovė 2010 m. lapkričio 3 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – VKAT) pateikė antrąjį ieškinį dėl papildomų 12.352 tūkst. Lt netesybų priteisimo iš KTE už netinkamą KTE prievolių pagal Investicijų susitarimą vykdymą. 2011 gruodžio 19 d. sprendimu VKAT sprendimu KE ieškinį tenkino dalinai: KE naudai iš KTE priteisė 7.054 tūkst. Lt dydžio baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos baudos sumos už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 37 tūkst. Lt arbitražo mokesčių ir 42 tūkst. Lt išlaidų kompensavimui. KTE Lietuvos Apeliaciniam teismui 2011 m. gruodžio 23 d. pateikė skundą, prašydama panaikinti VKAT sprendimą, o taip pat prašymą sustabdyti šio sprendimo vykdymą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Lietuvos Apeliacinis teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi sustabdė VKAT 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo vykdymą iki Lietuvos Apeliacinis teismas išnagrinės civilinę bylą pagal KTE skundą. Bendrovė 2012 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Apeliaciniam teismui pateikė prašymą paspartinti bylos nagrinėjimą ir paskirti posėdį. Tolimesnė proceso eiga aprašyta 26 pastaboje.

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose nebuvo padarytas sukaupimas ieškinių sumai, kadangi baudų bei delspinigių pajamos ataskaitose atspindimos tik, kai jos Bendrovei yra sumokėtos.

Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau Savivaldybė) 2012 m. rugpjūčio 31 d. pateikė ieškinį Bendrovei, jos valdybos nariams (A. Augoniui, G. D. Ašmiui, K. Buinevičiui, G. Čižikui, V. Mikailai, V. Rybeliui) bei trečiajam asmeniui KTE, teismo prašant pripažinti negaliojančiais Bendrovės valdybos 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimus dėl Susitarimų su KTE. Taip pat Savivaldybė prašo pripažinti negaliojančiais ab initio ir pačius Susitarimus, jei jie buvo sudaryti. Parengiamasis teismo posėdis byloje paskirtas 2013 m. vasario 5 d. Tolimesnė proceso eiga aprašyta 26 pastaboje.

2012 m. rugsėjo 24 d. Bendrovės mažasis akcininkas pateikė ieškinį Bendrovei ir Savivaldybės administracijai, kuriuo prašo teismo pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo (ab initio) Bendrovės 2012 m. rugpjūčio 17 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus nutarimus:

• Patvirtinti leidimo AB "Gazprom" perleisti KTE akcijas ir atleisti nuo Laidavimo sutarties įsipareigojimų sąlygas pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. A-3042 "Dėl atstovavimo Savivaldybei AB "Kauno energija" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime" nurodytas sąlygas;
• Įpareigoti Bendrovės valdybą pateikti Bendrovės neeiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti galutinį susitarimą dėl leidimo AB "Gazprom" parduoti KTE akcijas ir atleisti nuo įsipareigojimų pagal Laidavimo sutartį, kai toks bus pasiektas.

Ieškiniu taip pat prašoma pripažinti negaliojančiu 2012 m. rugpjūčio 16 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-3042 "Dėl atstovavimo savivaldybei akcinės bendrovės "Kauno energija" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime" ir jo pagrindu išduotą įgaliojimą "Dėl atstovavimo savivaldybei AB "Kauno energija" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime" Nr. R3-82. Parengiamasis teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2013 m. sausio 16 d. Tolimesnė bylos eiga aprašyta 26 pastaboje.

Nuomos ir rangos darbų pirkimo sutartys

2010 m. kovo 18 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su KTE, pagal kurią Bendrovė išnuomoja KTE Petrašiūnų elektinės teritorijoje esančią katilinę su technologiniais vamzdynais šilumos gamybai. Sutartis galioja 5 metų laikotarpiui.

2010 m. gruodžio 20 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su UAB ENG, pagal kurią Bendrovė išnuomavo Garliavos katilinę šilumos gamybos įrenginiams pastatyti. Bendrovė įsipareigojo supirkti juose pagamintą šilumos energiją. Sutartis galioja 20 metų laikotarpiui.

Gruopės ir Bendrovės būsimi įsipareigojimai pagal galiojančias 2012 m. gruodžio 31 d. pirkimo sutartis sudaro 46.658 tūkst. Lt.

25. Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2012 m. ir 2011 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis.

2012 m. ir 2011 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis įmonėmis bei jų skolos ir įsipareigojimai laikotarpių pabaigai buvo tokie:

2012 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos
ir pilnai valdomos įmonės	1.351	41.896	20.312	440
Jurbarko rajono savivaldybė	4	2.947	427	1

2011 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos
ir pilnai valdomos įmonės	1.668	33.199	16.103	255
Jurbarko rajono savivaldybė	4	2.278	19	50

Grupė ir Bendrovė 2012 m. gruodžio 31 d. įmonių, finansuojamų iš savivaldybių biudžetų, gautinoms sumos yra suformavusi 10.905 tūkst. Lt (2011 gruodžio 31 d. – 6.686 tūkst. Lt) vertės sumažėjimą. Gautinos sumos nėra užtikrintos įkeistu turtu ar kitomis priemonėmis ir bus padengtos grynaisiais pinigais. Gautinoms sumoms nebuvo gauta jokių garantijų.

2012 m. ir 2011 m. Bendrovės sandoriai su dukterine įmone ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:

UAB "Pastatų priežiūros paslaugos"			Gautinos	Mokėtinos
	Pirkimai	Pardavimai	sumos	sumos
2012 m.	1.204	87	-	143
2011 m.	1.206	112	299	157

Bendrovė 2012 m. gruodžio 31 d. iš dukterinės bendrovės gautinoms sumoms yra suformavusi 314 tūkst. Lt vertės sumažėjimą. 2011 gruodžio 31 d. vertės sumažėjimas nebuvo suformuotas.

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro atitinkamai 6 ir 4 asmenys.

	Grupė		Bendrovė
	2012 m.		2011 m.	2012 m.	2011 m.
Vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis	528		523	417	416
		Grupė		Bendrovė
	2012 m.		2011 m.	2012 m.	2011 m.

	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Vadovybei priskaičiuotos pensijinių
išmokų darbuotojams kompensacijos	97	70	90	70

Per 2012 m. ir 2011 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

26. Pobalansiniai įvykiai

2012 m. rugsėjo 24 d. Bendrovės mažasis akcininkas pateikė ieškinį Bendrovei ir Savivaldybės administracijai, kuriuo prašo teismo pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo (ab initio) Bendrovės 2012 m. rugpjūčio 17 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus nutarimus, kaip tai aprašyta 24 pastaboje. 2013 m. sausio 10 d. mažasis akcininkas pateikė teismui atsisakymą nuo ieškinio, Bendrovė 2013 m. sausio 15 d. pateikė teismui atsiliepimą, kad neprieštarauja ieškovo ieškinio atsisakymui.

2013 m. sausio 11 d. Grupė ir Bendrovė su Lietuvos energija, AB pasirašė Memorandumą dėl šalių ketinimų, siekiant tęsti Petrašiūnų kogeneracinės jėgainės rekonstrukcijos projekto vystymą.

2013 m. sausio 16 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Ežerėlio katilinės rekonstrukcija, įrengiant 3,5 MW galios vandens šildymo katilą" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 1.791 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2013 m. sausio 16 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 2.299 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

Pagal Savivaldybės administracijos 2012 m. rugpjūčio 31 d. pateiktą ieškinį Bendrovei, parengiamasis teismo posėdis byloje paskirtas 2013 m. vasario 5 d., kurio metu savivaldybės administracija teismo buvo įpareigota pašalinti pateikto ieškinio trūkumus. Kadangi iki teismo nustatyto termino trūkumai nebuvo pašalinti, teismas 2013 m. vasario 27 d. priėmė nutartį, pagal kurią Savivaldybės pateiktas ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu.

2013 m. kovo 4 d. LR Aplinkos minsterija įsakymu Nr. D1-181 patvirtino 638 tūkst. Lt finansavimą projektui "Pergalės katilinės rekonstrukcija, įrengiant dūmų kondensacinį ekonomaizerį".

2013 m. kovo 13 d. KTE pateikė Bendrovei įrodymus, t.y. išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos, kad UAB "Gazprom" valdytų KTE akcijų nuosavybės teisė nuo 2013 m. kovo 7 d.yra perleista Clement Power Venture Inc., nuo kada tarp Bendrovės ir KTE įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 13 d. ir 2012 m. rugsėjo 28 d. pasirašyti 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties ir 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimai, taip pat 2012 m. rugpjūčio 13 d. tarp Bendrovės ir UAB "Gazprom" pasirašytas 2003 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties nutraukimas. Pagal įsigaliojusius Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimus, buvo anuliuota Bendrovės prievolė pirkti iš KTE ne mažiau kaip 80 proc. pagamintos šilumos, reikalingos Kauno miesto integruotame šilumos tiekimo tinkle. Pagal įsigaliojusius Investicijų susitarimo pakeitimus buvo naujai susitarta ir numatyti investavimo objektai preliminariai 350 mln. Lt vertei bei detalus investicijų vykdymo grafikas 2013–2017 metams, tuo pačiu iš šių investicijų KTE įsipareigojo finansuoti Bendrovės 10 mln. Lt investicijas, kurios bus atliekamos per 2012 – 2016 m. laikotarpį į Bendrovės infrastruktūrą. KTE įsipareigojo mokėti 10 procentų netesybas nuo neįvykdytų investicijų vertės ir sutiko atsisakyti nuo apeliacinio skundo Vilniaus komercinio arbitražo teismo byloje Nr. 203 bei, toliau nesibylinėjant, sumokėti Bendrovei kiek daugiau nei 7 mln. Lt. dydžio baudą, priteistą šioje byloje iš KTE. KTE jau pateikė duomenis, kad 2013 m. kovo 13 d. pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Apeliacinį teismą dėl minėto skundo atsiėmimo, dėl kurio teismas dar nepriėmė sprendimo.

***

AB "KAUNO ENERGIJA" 2012 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Atsakingų asmenų patvirtinimas bendrovės akcininkams ir Lietuvos bankui

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, šiuo patvirtiname, kad, mūsų žiniomis, akcinės bendrovės "Kauno energija" (toliau – Bendrovė arba Emitentas) auditorių peržiūrėtas konsoliduotasis metinis pranešimas bei audituotas 2012 metų konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, priimtais taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės ir bendrą konsoliduotųjų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, kad 2012 metų konsoliduotajame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės ir bendra konsoliduotųjų įmonių būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

AB "Kauno energija" generalinis direktorius Rimantas Bakas

AB "Kauno energija" vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė

TURINYS

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas	57
2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys	57
3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis	57
4. Emitento sutartys su finansų maklerio įmonėmis ir(ar) kredito įstaigomis	58
5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose
(reguliuojamos rinkos pavadinimas, į prekybą įtrauktų vertybinių popierių kiekis)	58
6. Objektyvi įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir
neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, apibūdinimas	58
6.1.Bendrovės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga	58
6.2.Bendrovės pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriame, apibūdinimas, jų įtaka
Bendrovės veiklos rezultatams	61
7. Įmonių grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo
klausimais susijusi informacija	65
8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metiniame ataskaitų rinkinyje pateiktus duomenis bei
įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių
ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai	70
9. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos	71
10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės	71
11. Informacija apie įmonių grupės tyrimų ir plėtros veiklą	73
12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas	74
13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones, kurioms
taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonių grupės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo
rizikos ir pinigų srautų rizikos mastą, kai įmonių grupė naudoja finansines priemones ir kai tai yra
svarbu vertinant įmonių grupės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, finansinę būklę ir veiklos
rezultatus	74
14. Informacija apie emitento filialą ir antrines įmones	74
15. Įstatinio kapitalo struktūra	766
16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas	76
17. Informacija apie Emitento akcininkus	78
18. Darbuotojai	79
19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka	81
20. Emitento organai	81
21. Kolegialių organų nariai, Bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas	83
22. Visi reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų
pasikeitus Emitento kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų
atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą	89
23. Visi Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie
atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento
kontrolės pasikeitimo	89
24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius	89
25. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines
iniciatyvas ir politiką	90
26. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją	90
27. 1 priedas – Bendrovės pranešimas apie vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius
listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi	92

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1	lentelė	Vartotojų prisijungimo ir atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo dinamika	61
2	lentelė	2012 metų finansinių rodiklių palyginimas su 2010–2011 metų rodikliais	66
3	lentelė	2012 metų nefinansinių rodiklių palyginimas su 2010–2011 metų rodikliais	68
4	lentelė	2012 metais iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2008-2011 metų kiekiu	70
5	lentelė	Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis	76
6	lentelė	Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2008-2012 metais	76
7	lentelė	Emitento akcininkai, kuriems 2012 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2010 m. kovo 26 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo	78
8	lentelė	Bendrovės akcininkai 2012 m. gruodžio 31 d.	78
9	lentelė	Akcininkai, kuriems 2012 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. Bendrovės akcijų, išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą	79
10	lentelė	Darbuotojų skaičiaus kitimas 2010-2012 m.	79
11	lentelė	Grupės ir Bendrovės darbuotojų išsilavinimas 2010-2012 m.	79
12	lentelė	Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas	80

GRAFIKŲ SĄRAŠAS

1	grafikas	Bendrovės šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes	58
2	grafikas	Šilumos pardavimo pajamos 2008-2012 m.	60
3	grafikas	Suderintų investicijų įvykdymas pagal kryptis ir šaltinius	60
4	grafikas	Grupės ir Bendrovės pajamos ir pelnas	67
5	grafikas	Šilumos tiekimas į tinklą ir santykiniai nuostoliai	68
6	grafikas	AB "Kauno energija" tiekiamos šilumos kaina	69
7	grafikas	Šilumos kainos struktūros elementai	69
8	grafikas	UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" pajamos, sąnaudos ir pelnas	75
9	grafikas	Akcijos kainos ir apyvartos 2008–2012 m. istorija	77
10	grafikas	Bendrovės akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus ir OMX Vilnius indeksu	77
11	grafikas	Akcininkų struktūra 2012 m. gruodžio 31 d.	78

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas AB "Kauno energija" konsoliduotasis metinis pranešimas – 2012 metai.

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė ar Emitentas) rengia tiek Bendrovės, tiek ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Grupę (toliau – Grupė) sudaro: AB "Kauno energija" bei dukterinė įmonė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos", kurioje Emitentas tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę:

Akcinė bendrovė "Kauno energija"
Akcinė bendrovė
Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas
235014830
(8 37) 305 650
(8 37) 305 622
info@kaunoenergija.lt
www.kaunoenergija.lt
1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaune, įsakymo Nr. 513
Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
LT350148314

Pagrindiniai duomenys apie dukterinę bendrovę:

Bendrovės pavadinimas	Uždaroji akcinė bendrovė "Pastatų priežiūros paslaugos"
Teisinė – organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Juridinio asmens statusas	Dalyvaujanti atskyrime
Buveinės adresas	Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas
Juridinio asmens kodas	300580563
Telefonas	(8 37) 305 959
Elektroninio pašto adresas	info@kaunoenergija.lt
Interneto svetainės adresas	www.p-p-p.lt
Faksas	(8 37) 311 877
Įregistravimo data ir vieta	2006 m. liepos 1 d., Kaune
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
PVM mokėtojo kodas	LT100002506015

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

Grupės pagrindinės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugų teikimas. Bendrovė yra Grupės patronuojanti bendrovė. Bendrovė gamina ir parduoda vartotojams šilumą Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone (Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k.) (toliau – Kauno rajonas).

Nuo 2010 m. gegužės 1 d. Bendrovė tiekia karštą vandenį (vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą) daliai daugiabučių gyvenamųjų namų Kaune ir Jurbarke bei Kauno rajone (toliau tekste šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens vadinamas šiluma) tiems vartotojams kurie teisės aktų nustatyta tvarka Bendrovę pasirinko kaip karšto vandens tiekėją. 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo karšto vandens tiekėja 187 Kauno miesto ir 3 Kauno rajono, taip pat 5 Jurbarko namams. Pajamos iš karšto vandens veiklos Bendrovės pardavimo pajamose sudaro apie 1,3 proc.

Taip pat Bendrovė nedidele apimtimi gamina elektros energiją Kaune ir Kauno rajone bei garą Kaune, prižiūri inžinerinius statinius (kolektorius – tunelius), eksploatuoja šilumos ir elektros gamybos šaltinius. Grupė ir Bendrovė atlieka pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą,

2012 M. GRUPĖS IR BENDROVĖS KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

pastatų ir statinių remontą, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontą, teikia transporto, patalpų nuomos paslaugas. Grupė ir Bendrovė licencijuojamą veiklą vykdo pagal turimas atitinkamas licencijas.

4. Emitento sutartys su finansų maklerio įmonėmis ir (ar) kredito įstaigomis

2003 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta Emitento aptarnavimo sutartis su AB SEB banku (įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius), atstovaujamu Finansų rinkų departamento.

5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose (reguliuojamos rinkos pavadinimas, į prekybą įtrauktų vertybinių popierių kiekis)

Emitento 20 031 977 (dvidešimt milijonų trisdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt septynios) paprastosios vardinės akcijos (VP ISIN kodas LT0000123010), kurių bendra nominalioji vertė – 120 191 862 Lt (vienas šimtas dvidešimt milijonų vienas šimtas devyniasdešimt vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt du litai), 2012 m. gruodžio 31 d. yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą. Bendrovės akcijų listingavimo pradžia 1998 m. gruodžio 28 d.

6. Objektyvi įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, apibūdinimas

6.1. Bendrovės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

Bendrovė užima didžiąją dalį šilumos tiekimo rinkos Kaune ir Jurbarke. Prie Bendrovės šilumos tiekimo integruoto ir lokalinių tinklų 2012 m. gruodžio 31 d. buvo prijungta 3 525 vnt. įmonių, organizacijų ir 114 579 vnt. gyventojų, iš viso – 118 104 vartotojai (objektai pagal adresus). 2012 m. prie Bendrovės šilumos tiekimo tinklo prijungti 8 nauji vartotojai, kurių instaliuota galia sudaro 8,022 MW. Vartotojų pasiskirstymas pagal grupes pateikiamas 1 grafike.

1 grafikas

Bendrovės šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes

Grupės ir Bendrovės vizija – moderni, efektyvi, konkurencinga ir vertę akcininkams kurianti įmonių grupė, veikianti šilumos ir elektros gamybos, šilumos ir karšto vandens tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros srityse. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma atsižvelgiant į LR Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nuostatas.

Grupės ir Bendrovės vertybės:

• 50 metų patirtis šilumos gamybos ir tiekimo versle;
• atsakomybė prieš vartotojus už patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą bei už kokybišką patalpų ir pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą;
• aukšta darbuotojų kvalifikacija, leidžianti pasiekti aukštus veiklos rezultatus;

• gebėjimas diegti naujausius mokslo pasiekimus į Grupės veiklą;

• glaudus bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldos institucijomis, universitetais bei kitomis mokslo įstaigomis;

• gebėjimas dalyvauti kuriant mokslines programas;
• patikimos, modernios įmonių grupės reputacija.

Grupės ir Bendrovės strateginiai tikslai:

• mažinti gamybos, tiekimo, paslaugų teikimo ir valdymo sąnaudas, skatinti konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje, siekiant sumažinti galutinę centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainą vartotojams;
• iki 2015 metų pabaigos įvykdyti visas investiciniuose planuose numatytas priemones, kad būtų užtikrintas patikimas šilumos tiekimas vartotojams ir sumažinti tiekimo kaštai;
• plėsti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą Bendrovei priklausančiuose šilumos gamybos šaltiniuose, kad būtų tinkamai prisidėta įgyvendinant direktyvos 2009/28/EB reikalavimus Lietuvoje iki 2020 metų ne mažiau kaip 23 proc. šilumos pagaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių;
• didinti konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje;
• išlaikyti turimas Grupės bendrovių pozicijas rinkoje ir jas plėsti.

Bendrovė savo veiklą 2012 metais tęsė atsižvelgdama į Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategines gaires, kurioms pritarta Kauno miesto tarybos 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. T-236 "Dėl Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strateginių gairių" ir į Kauno miesto tarybos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. T-626 "Dėl Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategijos patvirtinimo" priimtą Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategiją, kuri parengta įvertinant Lietuvos energetikos instituto parengtą strategiją "Atnaujinta AB "Kauno energija" strategija šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2007–2020 m.". Joje akcentuojama būtinybė plačiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius Bendrovei priklausančiuose šilumos gamybos šaltiniuose.

Rengiant vystymosi gaires taip pat yra atsižvelgiama į Lietuvos energetikos instituto parengtą AB "Kauno energija" strategiją šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2007–2020 m. Bendrovė toliau vykdo magistralinių vamzdynų keitimo projektus, iš dalies finansuojamus Europos Sąjungos struktūrinėmis lėšomis, optimizuoja vamzdynų skersmenis, prijungia prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo naujus vartotojus bei modernizuoja šilumos gamybos šaltinius. Prasidėjus naujam Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintam šilumos bazinės kainos periodui (2013-2016 metams) bei pasikeitus reglamentuojančiai reguliavimo aplinkai, siekiant sumažinti šilumos gamybos sąnaudas, Bendrovė perorientavo veiklos vystymosi gaires ir didžiąją dalį investicijų numato skirti naujų šilumos gamybos šaltinių plėtrai bei esamų modernizavimui.

Petrašiūnų elektrinėje 2013–2015 metais planuojama įrengti iki 44 MW biomasės deginimo katilą su 16 MW garo turbina, pagal Kauno technologijos universiteto parengtą Petrašiūnų elektrinės verslo planą.

2012 m. Grupės grynasis pelnas sudarė 1 196 tūkst. Lt, Bendrovės – 837 tūkst. Lt. Grupės pagrindinės veiklos pajamos sudarė –369 723 tūkst. Lt, Bendrovės – 369 462 tūkst. Lt. Didžioji pajamų dalis buvo gauta už parduotą šilumą: Grupės – 99,14 proc., Bendrovės – 99,22 proc.

Bendrovės šilumos pardavimo pajamos siekė 366 586 tūkst. Lt ir, palyginus su 2011 metais, padidėjo 19,89 proc. (2 grafikas).

Bendrovės šilumos pardavimo pajamos 2008 – 2012 m., mln. Lt

Bendrovės investicijos į naujausias technologijas (šilumos gamybos šaltinių rekonstravimas, įrengiant ekonomaizerius, izoliuoto ir integruoto tinklo katilinių automatizavimas, elektroninių paslaugų sistema, nuotolinio šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, moderni klientų aptarnavimo sistema – "vieno skambučio" principas bei kt.), šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas padeda Bendrovei prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei tapti pažangia šilumos ir karšto vandens tiekimo, šilumos gamybos šaltinių priežiūros bendrove Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone.

2012 m. Bendrovė investavo 30,66 mln. Lt (iš jų: iš kitų finansavimo šaltinių t. y. komercinių bankų paskolos – 7,19 mln. Lt, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų – 4,17 mln. Lt), iš kurių 1,76 mln. Lt, t. y. apie 1 mln. Lt daugiau nei 2011 m., skirta 8 naujiems vartotojams, kurių suminė galia 8,022 MW, prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Per 2012 m. nutiesta 1,496 km naujų šilumos tiekimo tinklų bei rekonstruota ir remontuota 7,97 km šilumos tiekimo tinklų. Bendrovės investicijos nurodytos 3 grafike.

3 grafikas

2 grafikas

Emitento 2007–2012 m. laikotarpiu įsisavintų investicijų sumos kitimas atspindi šalies ir Europos Sąjungos makroekonominius procesus: 2007 m. įmonės įsisavintų investicijų suma sudarė 29,125 mln. Lt, 2008 m., prasidėjus ekonomikos lėtėjimo procesams, įsisavintų investicijų suma sumažėjo iki 27,4 mln. Lt, o 2009 m. investicijų įvykdymas siekė 20,634 mln. Lt sumą. 2010 m. įsisavintų investicijų apimtys siekė 30,242 mln. Lt. 2011 m. investicijų apimtys, lyginant su 2010 m., išaugo 16,4 proc. 2012 m., lyginant su 2011 m. investicijų apimtys pakito nežymiai ir sudarė 30,661 mln. Lt. Toks investicijų apimčių augimas yra sietinas su pelninga Bendrovės veikla, daliniu investicijų finansavimu iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pagerėjusiomis skolinimosi sąlygomis (palūkanų normos stabilizacija), šalies ūkio atsigavimu po recesijos bei optimistiniais lūkesčiais.

Pasikeitus reguliavimo aplinkai ir 2013 m. sausio 24 d. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustačius naujas Bendrovės šilumos kainų dedamąsias pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams, Bendrovė parengė ir pradėjo vykdyti naujus gamybos šaltinių modernizavimo projektus Kauno m. integruotame tinkle. Pagrindiniai projektai: ekonomaizerių įrengimas esamuose šilumos gamybos šaltiniuose ir biokuro deginimo projektų vystymas.

LR Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliavimo reglamentavimo pakeitimai sudarė palankias sąlygas investuoti į šilumos gamybos šaltinių statybą ir rekonstravimą, tuo didinant konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje bei efektyviai mažinant šilumos kainą vartotojams.

Pagal Bendrovės veiklą reglamentuojančius teisės aktus Bendrovės pagrindinės veiklos sąnaudos skirstomos į šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo sąnaudas, todėl vykdant investicijų programą investicijos skirstomos į investicijas šilumos gamybai (kai lėšos skiriamos gamybos įrenginių modernizavimui, šilumos gamybos pastatų naujos statybos ir rekonstrukcijos projektų vykdymui), šilumos perdavimui (kai lėšos skiriamos šilumos tiekimo tinklų naujos statybos ir rekonstravimo, šilumos apskaitos prietaisų įrengimo ir keitimo, naujų vartotojų prijungimo projektų vykdymui) bei šilumos pardavimui (kai lėšos skiriamos nuotolinių rodmenų nuskaitymo sistemos diegimui, abonentų apskaitos ir administravimo sistemų diegimui ir atnaujinimui).

6.2. Bendrovės pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriame, apibūdinimas, jų įtaka bendrovės veiklos rezultatams

Išoriniai rizikos veiksniai, darantys įtaką Bendrovės pagrindinei veiklai: infliacija, kuro kainų didėjimas, nepalankūs ir dažnai kintantys įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, metodikų interpretavimas, taip pat šilumos gamybos kainų politika, kuriai daro įtaką UAB Kauno termofikacijos elektrinės pagrindinio akcininko sprendimai (iki 2013 m. kovo 7 d.) dėl investicijų vykdymo delsimo, esant nekonkurencinei aplinkai šilumos gamybos Kaune sektoriuje, vartotojų investicijų dydis į šilumos taupymą ir racionalų vartojimą, vykdant pastatų renovavimą.

Bendrovė, siekdama dirbti veiksmingai ir patikimai, kuriant pridėtinę vertę akcininkams, susiduria su jos veiklos sferai būdingomis grėsmėmis, tačiau ir pasinaudoja galimybėmis dirbti, veiksmingai ir patikimai išnaudojant turimą potencialą.Viena iš didžiausių grėsmių, su kuria gali susidurti Bendrovė – santykinai aukšta perkamos šilumos kaina iš nepriklausomų ir nereguliuojamų šilumos gamintojų, kuri reglamentuojama supirkimo iš nepriklausomų šilumos tiekėjų šilumos tvarkos aprašu.

Ekonominiai veiksniai: Bendrovė yra pagrindinis centralizuotai pagamintos šilumos tiekėjas Kauno ir Jurbarko miestams bei daliai Kauno rajono. Norint ją išlaikyti, reikia prisitaikyti prie besikeičiančių šilumos tiekimo sąlygų, tęsti modernių ir efektyvių technologijų diegimą į šilumos gamybą, orientuotis į patikimą tiekimą mažiausiomis sąnaudomis bei kokybiškų paslaugų teikimą vartotojams.

Bendrovės pardavimai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio, t. y. šilumos suvartojimo, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydis į šilumos taupymą ir racionalų vartojimą bei šilumos pardavimo rinkos plėtros tempai.

Vartotojų prisijungimo ir atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo dinamika pateikta 1 lentelėje.

						1 lentelė
	2008 m. galia, MW	2009 m. galia, MW	2010 m. galia, MW	2011 m. galia, MW	2012 m. galia, MW	2008–2012 m. galia, MW
Vartotojų atsijungimai	2,374	1,95	1,10	3,183	2,242	10,849
Vartotojų prisijungimai	11,82	1,29	10,14	2,02	8,022	34,170

2012 M. GRUPĖS IR BENDROVĖS KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Per 2012 m. prie Bendrovės šilumos tiekimo tinklų prijungti 8 nauji vartotojai, tarp kurių – 4 stambūs: naujas prekybos centras Jonavos gatvėje, administracinis pastatas Islandijos plente prie "Megos", naujas prekybos centras Šiaurės prospekte bei Kauno technologijos universiteto Mokslo, studijų ir verslo centras. Vien tik šių keturių objektų bendra instaliuota šilumos įrenginių galia viršija 6,5 MW. Bendra visų per šiuos metus prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo (toliau – CŠT) prijungtų objektų instaliuota galia sudaro daugiau nei 8,022 MW.

Prie CŠT 2012 metais buvo prijungti ne tik verslo objektai. Šį šildymo būdą pasirinko ir naujai statomo daugiabučių namų komplekso, esančio K. Baršausko g. 66 statytojai.

Vartojimo mažėjimo rizika: Bendrovės veiklos rezultatui turi įtakos pardavimo apimčių mažėjimas dėl sumažėjusio šilumos poreikio, kurį sąlygoja daugiabučių pastatų renovacija, aukštesnė vidutinė lauko oro temperatūra šildymo sezono metu, kuro kainų augimas, vartotojų atsijungimai. Rizika gali būti mažinama Bendrovei investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos ir elektros gamybos įrenginius, taip mažinant šilumos gamybos savikainą ir tuo pačiu vartotojui tiekiamos šilumos kainą, šviečiant vartotojus apie CŠT sistemos privalumus lyginant su autonominiu šildymu.

Finansinė / ekonominė rizika: Vartotojų mokumo mažėjimas ir skolos. Rizika gali būti mažinama faktoringuojant skolas bei taikant dar griežtesnius skolų išieškojimo metodus / būdus. Kita galima finansinė / ekonominė rizika – palūkanų normų pasikeitimai bankinėje rinkoje. Rizika gali būti mažinama skolinantis kitomis valiutomis.

Infliacija ir lėtas ekonominis augimas, mažos šilumos vartotojų pajamos didina vartotojų skolas. Per 2012 m., lyginant su 2011 m., šilumos vartotojų skolos padidėjo 39 proc., nuo 58 907 tūkst. Lt 2011 metais iki 81 981 tūkst. Lt – 2012 metais. Tai lėmė šilumos kainos padidėjimas dėl išaugusios perkamų gamtinių dujų kainos. Taip pat padidėjo iš Kauno m. savivaldybės biudžeto finansuojamų švietimo ugdymo ir kitų įstaigų skolos. 2012 m. buvo sudarytas 10 mln. Lt skolos grąžinimo grafikas, numatant skolą pradėti grąžinti nuo 2014 m.

Siekdama kaip įmanoma greičiau šias skolas susigrąžinti, Bendrovė aktyviai naudoja įvairias skolų valdymo priemones, bendradarbiauja su skolų administravimo bendrovėmis, diegia kitas naujas, netradicines priemones.

Visais atvejais, apie susidariusį įsiskolinimą Bendrovė pirmiausiai praneša vartotojui. Pirmiausia informuojama sąskaitose, vėliau, ypač jei vartotojas nesikreipia į Bendrovę, siunčiami atskiri įspėjimai, susisiekiama su pačiais skolininkais telefonu ar Bendrovės specialistams lankantis pas skolininkus.

Bendrovė organizuoja susistemintas skolų valdymo akcijas "Nebūk skolingas!", "Aš neskolingas!", kurių metu Bendrovės darbuotojai kartu su pastatus administruojančių įmonių atstovais prie laiptinių klijuoja pranešimus, informuojančius, kad jų name yra vartotojų, skolingų už šilumą bei raginančių įsiskolinimus padengti. Taip pat, visuose Bendrovės pranešimuose informuojama, kur kreiptis ir ką daryti, kad skola būtų kaip įmanoma greičiau padengta.

Jei skolininkai reaguoja į įspėjimus ir kreipiasi į Bendrovę, su jais aptariamos skolos padengimo galimybės, pasirašomi skolos grąžinimą užtikrinantys dokumentai. Jei visos šios priemonės būna išnaudotos, o skola vis tiek nepadengiama arba jei skolininkas nereaguoja į įspėjimus, nebendradarbiauja su Bendrove, kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Tokiu atveju skolininkas privalo sumokėti ne tik susidariusią skolą, bet ir teismo bei vykdymo išlaidas.

Vengiančių laiku atsiskaityti skolininkų , duomenys teisės aktų nustatyta tvarka perduodami ir į "Creditinfo" skolininkų administravimo informacinę sistemą, kurioje visi jos dalyviai (įvairių paslaugų teikėjai) gali pamatyti bei įvertinti vieno ar kito asmens mokumą. Skolininkas, įtrauktas į šią duomenų bazę, yra priskiriamas nepatikimų mokėtojų grupei ir jam ateityje gali iškilti sunkumų, siekiant gauti kreditą, sudaryti lizingo sutartį ar, pavyzdžiui, norint tapti mobiliojo ryšio abonentu.

Pagrindinis šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamas kuras yra gamtinės dujos. Didėjančios kuro kainos turi įtakos Bendrovės šilumos ir elektros energijos gamybos savikainai bei perkamos šilumos iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės, kuri yra dominuojantis gamybos šaltinis kainai.

Dujų ir elektros tiekimo bendrovių konkurencija su Bendrove pasireiškia vartotojų atsijungimu nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Per 2012 m. vartotojai nuo jos atjungė 2,242 MW instaliuotos galios vartojimo įrenginių, pakeisdami kuro rūšį (dujas, elektrą ar kitą kurą) ir įsirengdami alternatyvų šilumos generavimo šaltinį. Šilumos įrenginių atjungimas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo tinklų ir šildymo būdo keitimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Šilumos ūkio įstatymo ir Statybos įstatymo bei šiuos įstatymus įgyvendinančiais poįstatyminiais teisės aktais nustatyta tvarka. Šilumos įrenginių atjungimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės bei 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1-191 patvirtintas jų pakeitimas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A-1830 patvirtintas Pastato ar patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas.

Bendrovės veikla cikliška. Šildymo sezono metu (spalio – balandžio mėnesiais) gaunamos didžiausios pagrindinės veiklos pajamos. Ne šildymo sezono metu Bendrovės gaunamos pajamos yra mažiausios, nes šiluma naudojama tik karšto vandens ruošimui. Be to, ne šildymo sezono metu Bendrovė patiria daugiau išlaidų, nes turi pasirengti ateinančiam šildymo sezonui, t. y. atlikti remonto ir rekonstravimo darbus šilumos tiekimo tinkluose bei katilinėse.

Politiniai – teisiniai veiksniai: valdžios institucijų vykdoma energetikos politika ir jų požiūris į šilumos tiekimo veiklą. Šią veiklą reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Vyriausybės nutarimai, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos šilumos kainų ir mokėjimų už šilumą metodikos bei kiti teisės aktai. Gana dažni jų pasikeitimai turi įtakos šilumos tiekimo įmonių veiklai. Pasikeitus teisės aktams, šilumos tiekėjams dažnai tenka perorientuoti savo veiklos prioritetus, keisti investicijų planus, vykdyti struktūrinius pertvarkymus, o tai, savo ruožtu, reikalauja papildomų sąnaudų.

Apie 240 teisės aktų pasikeitimų, kurie susiję su šilumos tiekimo veikla, įsigaliojo vien per 2012 metus.

2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 pataisoms, vadovaujantis 7 straipsniu, į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. visos šios sąnaudos tiesiogiai mažina Bendrovės pelną, kadangi Bendrovė į šilumos punktų atnaujinimą yra investavusi 61,8 mln. Lt.

2012 m. liepos 1 d. suėjo galutinis terminas, iki kurio vartotojai pagal naująsias šio įstatymo pataisas privalėjo pasirinkti kitą, su šilumos tiekėju nesusijusį pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją. Šis įstatymu numatytas draudimas netaikomas gyvenamosiose vietovėse, kuriose, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 50 tūkst. gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip.

Taip pat tarp politinių – teisinių rizikos veiksnių paminėtini Kauno miesto savivaldybės, turinčios kontrolinį Bendrovės akcijų paketą, politiniai sprendimai, turintys įtakos Bendrovės stebėtojų tarybos narių išrinkimui, kurie dažnai įtakojami juos išrinkusių politikų, skiria Bendrovės valdybos narius. Rizika gali būti mažinama informuojant pagrindinį akcininką apie Bendrovės vykdomą veiklą bei nepolitizuotas valdybos formavimas.

Pagrindinės finansinės Bendrovės veiklos rizikos bei neapibrėžtumai pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.25, 2.26 ir 23 pastabose.

2012 M. GRUPĖS IR BENDROVĖS KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Socialiniai veiksniai: socialiniai veiksniai, pastaraisiais metais turėję įtakos Bendrovės veiklai, yra vartotojų skaičiaus mažėjimas, realiųjų vartotojų pajamų (perkamosios galios) neženklus didėjimas, bedarbystė, ribota pasirinkimo apsirūpinti šiluma iš kitų šaltinių galimybė bei neigiamos nuomonės apie centralizuotą šilumos tiekimą bei Bendrovę formavimas viešojoje erdvėje. Per pastaruosius keletą metų didėjusios kuro ir šilumos kainos taip pat jau tapo socialiniu veiksniu, prisidedančiu prie žmonių realiųjų pajamų mažėjimo.

Vartotojų skaičiaus mažėjimas 2012 metais buvo sąlygotas besitęsiančios emigracijos bei vartojimo įrenginių atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Per 2012 metus Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų (mokėtojų) skaičius sumažėjo 322, nuo 117 209 iki 116 887. Tačiau per tą patį laikotarpį prie Bendrovės šilumos tiekimo tinklų buvo prijungta 8 nauji vartotojai, kurių bendra vartojimo galia sudaro 8,022 MW. Skaičiuojant pagal instaliuotą vartojimo galią, šilumos vartojimas netgi padidėjo.

Santykinai mažos dirbančiųjų ir pensijinio amžiaus vartotojų pajamos lemia tai, kad, brangstant vartojimo produktams, didėja vartotojų įsiskolinimai už šilumą, Bendrovei tampa sudėtingiau vykdyti savo veiklą, tenka skolintis apyvartines lėšas.

Socialinė rizika: įmonės veikla reikšminga daugeliui Kauno regiono gyventojų ir įmonių dėl sąlyginai didelių mokesčių už šilumą ir karštą vandenį. Ši rizika mažinama, informuojant vartotojus apie Bendrovės vykdomą veiklą, siekiant užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą ir didesnį dėmesį vartotojams. Daugiausiai nusiskundimų Bendrovė gauna dėl priskaitytų mokesčių už pateiktą šilumą dydžio. Siekiant šiuos nusiskundimus išanalizuoti ir išspręsti, su vartotojais dirba aptarnavimo specialistai, kurie konsultuoja vartotojus Bendrovės patalpose, telefonu, raštu bei el. paštu. Šilumos vartotojai periodiškai, t. y. 3 – 4 kartus per metus, kviečiami į susitikimus, kur yra aptariami vartotojams aktualūs klausimai, susiję su Bendrovės vykdoma veikla.

Techniniai – technologiniai veiksniai: didžiausios technologinio pobūdžio rizikos yra susiję su šilumos tiekimo sistemų būkle. Didžiajai daliai po miestu esančių magistralinių vamzdynų – jau apie trisdešimt metų. Hidraulinių bandymų metu išaiškėja silpniausios jų vietos. Kasmet bandymų metu išaiškinama apie 300 vietų, kuriose įvyksta trūkiai. Aptikus defektus, vamzdžiai atkasami ir operatyviai suremontuojami.

Kartu su vamzdynų remontu atliekami ir kiti jų priežiūros darbai. Kasmet šilumos kamerose keičiama nesandari uždaromoji armatūra – sklendės, kuriomis šilumnešio tiekimas atjungiamas daliai miesto gyvenamųjų rajonų. Šiuos darbus Bendrovė vykdo iš nuosavų lėšų.

Magistraliniai šilumos tiekimo tinklai labiausiai susidėvėjusiose vietose rekonstruojami, panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Per 2012 metus buvo įvykdyti 2 magistralinių šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos projektai: "Kauno m. integruoto tinklo Pramonės raj. magistralės (1Ž) modernizavimas" ir "Kauno m. integruoto tinklo Dainavos mikrorajono magistralės (1T) modernizavimas". Petrašiūnuose esančios magistralės rekonstrukcijai panaudoti 2 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, Dainavos – 1,489 mln. litų. Visa projektų "Kauno m. integruoto tinklo Pramonės raj. magistralės (1Ž) modernizavimas" ir "Kauno m. integruoto tinklo Dainavos mikrorajono magistralės (1T) modernizavimas" vertė buvo atitinkamai 5,51 mln. ir 3,07 mln. litų.

Rekonstruotose magistralių atkarpose sumontuojami nauji pramoniniu būdu (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale) izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai. Rekonstruotose atkarpose šilumos nuostoliai lieka itin maži (technologinio lygmens), o patys vamzdynai nebekelia trūkio grėsmės ir užtikrina patikimą šilumos tiekimą vartotojams.

Didžiausias techninės rizikos šilumos gamybos šaltiniuose veiksnys – katilų amžius. Kasmet nešildymo sezono metu atliekami katilų remontai ir profilaktiniai darbai. Taip pat Bendrovė investuoja ir į gamybos šaltinių atnaujinimą. Apie Bendrovės gamybos šaltinių modernizavimą ir investicijas detaliau aprašyta 5 ir 7 skyriuose.

Technologinė rizika gali būti mažinama, rekonstruojant šilumos gamybos šaltinius ir tiekimo vamzdynus, tam panaudojant pažangiausias technologijas ir taip didinant šilumos sistemos efektyvumą. Be to, ženklias investicijas, modernizuojant Bendrovės turtą, įpareigoja daryti ir šalyje galiojantys standartai bei norminiai

aktai, suderinti su Europos Sąjungos standartais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais šilumos tiekimo sistemų darbo kokybinius ir techninius rodiklius. Tačiau Bendrovės ekonominė padėtis vis dar sąlygoja nepakankamas investicijas į šilumos tiekimo tinklų rekonstrukciją, įrenginių atstatymą, renovavimą bei Bendrovės plėtrą.

Ekologiniai veiksniai: Bendrovės atžvilgiu juos galima suskirstyti į darančius poveikį Bendrovei ir įtakojamus Bendrovės veiklos.

Siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai ir neviršyti ribinių taršos, vibracijos bei triukšmo reikšmių, Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais, taip pat energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB bei Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 43-2001 gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams. Pagrindiniai Bendrovės taršos šaltiniai: iškastinio organinio kuro deginimas Bendrovės šilumos šaltiniuose, gaminant šilumą ir nutekamieji vandenys, panaudoti technologiniuose procesuose.

Už atmosferos ir vandens taršą Bendrovė moka mokesčius. Jei būtų viršijamos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus Bendrovė mokėtų baudas. Per 2012 metus nebuvo užfiksuota jokių su tarša susijusių pažeidimų ir jokių baudų Bendrovei nebuvo skirta.

Pagrindinės Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos gamybos šaltinių modernizavimas, šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant esamus vamzdynus į vamzdynus su putų poliuretano izoliacija, diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrenginius, mažiau taršių kuro rūšių naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas (kuro balanse 2012 m. vyravo gamtinės dujos – 91,89 proc., durpės – 3,95 proc., biodujos – 1,27 proc., medienos atliekos (pjuvenos, skiedros) – 2,88 proc., dyzelinas – 0,01 proc.).

Banko paskolų grąžinimas: detalesnė informacija pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 11 pastaboje. Grupė ir Bendrovė paskolas grąžina nustatytu laiku.

Kadangi Bendrovės šilumos tiekimo tinklai eksploatuojami apie 30 metų, vienas svarbiausių Bendrovės tikslų yra atnaujinti šilumos tiekimo tinklus. Kiekvienais metais nemaža dalis ūkio atnaujinimui skirtų lėšų yra skolinamasi, kadangi nuosavų lėšų, t. y. sukaupto nusidėvėjimo ir amortizacijos nepakanka būtinos investicinės programos vykdymui. Paskolų, paimtų investicinei programai vykdyti, grąžinimo apimtys nėra įskaičiuotos į šilumos pardavimo kainą, kaip kainos dedamosios pagal galiojančią Metodiką, todėl Bendrovė siekia uždirbti pelną, kad būtų finansiškai pajėgi laiku atsiskaityti su kredito institucijomis pagal paskolų sutartis.

7. Įmonių grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi informacija

Buvo planuota, kad 2012 m. pagrindinės veiklos pardavimo pajamos bus didesnės, o parduodamos šilumos kiekis bus artimas 2011 m. Pagrindinės veiklos pardavimo pajamos, lyginant su 2011 m., didesnės 19,7 proc. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo šilumos kaina, kurios pagrindinę dalį sudaro kuro dedamoji. 2012 m. vidutinė šilumos kaina (29,33 ct/kWh) buvo 18,17 proc. didesnė nei 2011 m. (24,82 ct/kWh). Parduotos šilumos kiekis 2012 m., lyginant su 2011 m. buvo 1,46 proc. didesnis, o vidutinė metinė temperatūra žemesnė (0,77 C°). 2012 metų šildymo sezono lauko oro vidutinė temperatūra buvo -1,15 C°, o 2011 m. – 0,25 C°.

2012 M. GRUPĖS IR BENDROVĖS KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

							2 lentelė
Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Bendrovės 2010 m.	Grupės 2010 m.	Bendrovės 2011 m.	Grupės 2011 m.	Bendrovės 2012 m.	Grupės 2012 m.
1	Grynasis pelningumas proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	1,2	1,4	4,4	4,4	0,2	0,3
2	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	1,2	1,3	4,1	4,1	0,2	0,4
3	Skolos koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,37	0,37	0,34	0,34	0,41	0,42
4	Skolos nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,6	0,6	0,5	0,5	0,7	0,7
5	Bendrasis likvidumo koeficientas trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai	0,93	0,93	0,97	0,96	0,85	0,85
6	Turto apyvartumas ( pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,74	0,75	0,74	0,75	0,82	0,83
7	EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Lt	25.974	26.577	33.009	33.246	20.814	21.239
8	Pelningumas iš pagrindinės veiklos (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100	2,3	2,4	2,4	2,4	0,2	0,2
9	Nuosavybės grąža (ROE) proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100	1,4	1,6	5,0	5,1	0,3	0,4
10	Turto grąža (ROA) proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	0,9	1,1	3,3	3,3	0,2	0,3
11	Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,88	0,88	0,91	0,90	0,82	0,81
12	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,04	0,04	0,08	0,08	0,05	0,05
13	Grynasis pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje)	0,09	0,10	0,31	0,32	0,02	0,03
14	Grynasis pelnas tūkst. Lt	3.737	4.167	13.442	13.540	837	1.196
15	Turtas, tūkst. Lt	410.541	406.762	416.069	412.255	450.407	447.221
16	Savininkų nuosavybė, tūkst. Lt	260.585	257.142	274.027	270.682	264.181	261.195
17	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, litais	6,1	6,0	6,4	6,3	6,2	6,1
18	Pardavimų pajamos, tūkst. Lt	305.441	306.856	308.622	309.345	369.462	369.723
18.1	Iš jų: šilumos energija	302.602	302.546	302.893	302.842	362.728	362.667
18.2	elektros energija	349	349	568	568	460	460
18.3	pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	566	2.037	515	1.289	399	721

2012 metų finansinių rodiklių palyginimas su 2010–2011 m. pateiktas 2 lentelėje.

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Bendrovės 2010 m.	Grupės 2010 m.	Bendrovės 2011 m.	Grupės 2011 m.	Bendrovės 2012 m.	Grupės 2012 m.
18.4	Pajamos už kolektorių priežiūrą	439	439	866	866	775	775
18.5	Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina	1.485	1.485	3.725	3.725	4.818	4.818
18.6	Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą			55	55	282	282
19	P/E (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	23,68	21,24	3,84	3,82	101,90	71,32
20	Akcinis kapitalas, tūkst. Lt	256.392	256.392	256.392	256.392	256.392	256.392
21	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,62	0,63	0,62	0,62	0,57	0,57
22	Nuosavybės (kapitalo) grąža . (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	1,5	1,6	5,2	5,2	0,3	0,5

Grupės ir Bendrovės 2012 metų finansinių rodiklių (veiklos pajamos, tipinės veiklos pelnas, grynasis pelnas) palyginimas su 2011 metais pateikiamas 4 grafike.

Bendrovės šilumos tiekimo nuostoliai santykiniu dydžiu išliko panašūs kaip ir 2011 m., tačiau dėl padidėjusios šilumos kainos, pinigine išraiška išaugo apie 11 142 tūkst. Lt, o kiekine - sumažėjo 7 tūkst. MWh.

Bendrovės pelnas sumažėjo ir dėl Bendrovei priklausančių individualių šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) patiriamų sąnaudų, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2011 m. rugsėjo 29 d. šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 pataisoms 7 straipsniu "Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis". Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. pagal teisės aktų reikalavimus šilumos punktų įrenginių priežiūros ir jų remonto sąnaudos nėra įskaičiuojamos į šilumos pardavimo kainą.

Platesnė Grupės ir Bendrovės finansinių rezultatų analizė pateikta 2012 metų konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

4 grafikas

2012 M. GRUPĖS IR BENDROVĖS KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

2012 metų nefinansinių rodiklių palyginimas su 2010–2011 metų rodikliais pateiktas 3 lentelėje.
-------------------------------------------------------------------------------------------------	--

								3 lentelė
Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio apibūdinimas	Bendrovė 2010 m.	Grupė 2010 m.	Bendrovė 2011 m.	Grupė 2011 m.	Bendrovė 2012 m.	Grupė 2012 m.
1.	Pagaminta ir nupirkta energijos: Iš jos patiekta į tinklą	tūkst. MWh	1.698,0	1.698,0	1.521,8	1.521,8	1.532,9	1.532,9
1.1.	šilumos energija	tūkst. MWh	1.696,7	1.696,7	1.519,8	1.519,8	1.531,4	1.531,4
1.2.	elektros energija	tūkst. MWh	1,3	1,3	2,0	2,0	1,5	1,5
2.	Parduota energijos	tūkst. MWh	1.383,2	1.382,9	1.233,9	1.233,7	1.251,4	1.251,2
2.1.	šilumos energija	tūkst. MWh	1.381,9	1.381,6	1.231,9	1.231,7	1.249,9	1.249,7
2.2.	elektros energija	tūkst. MWh	1,3	1,3	2,0	2,0	1,5	1,5
3.	Rekonstruoti šilumos tiekimo tinklai	m	6.030	6.030	8.990	8.990	7.970	7.970
4.	Naujai nutiesti šilumos tiekimo tinklai	m	2.470	2.470	1.317	1.317	1.496	1.496
5	Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra (prižiūrimas plotas)	2 m	235.796	870.780	198.786	398.520	96.617	224.189

5 grafikas

Šilumos tiekimas į tinklą (tūkst. MWh) ir santykiniai nuostoliai (proc.)

Aplinkos įtaka veiklai: Bendrovės veiklos rezultatui gali turėti įtakos pardavimo apimčių pokytis dėl pasikeitusio šilumos poreikio, kurį gali lemti vartotojų investicijos į namų renovaciją, šilumos taupymą ir racionalų vartojimą, aukštesnė arba žemesnė šildymo sezono vidutinė lauko oro temperatūra, kuro kainų pokyčiai, perkamos iš kitų gamintojų šilumos kaina.

Bendrovės šilumos kainos dinamika 2007–2012 m. pateikiama 6 grafike.

14.67 24.29 18.84 23.48 28.01 29.87 0 5 10 15 20 25 30 35 2007.12 2008.12 2009.12 2010.12 2011.12 2012.12 Šilumos kaina, ct/kWh

AB "Kauno energija" tiekiamos šilumos kaina, ct/kWh

2008–2012 metų Bendrovės šilumos kainos struktūros elementai pateikti 7 grafike.

7 grafikas

6 grafikas

Šilumos kainos struktūros elementai, ct/kWh

Su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija: Grupė ir Bendrovė, vykdydamos savo veiklą, siekia taupiai naudoti gamtos išteklius, diegti mažiau taršias aplinkai technologijas, vadovautis aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias neigiamą įtaką aplinkai.

Atliekų tvarkymas: Grupėje ir Bendrovėje organizuotas veikloje susidarančių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams, tai yra įmonėms, turinčioms atliekų tvarkymo licencijas. Grupėje ir Bendrovėje 2012 metais perduota perdirbti 110,015 tonų mišrių komunalinių atliekų, 1 tona elektros ir elektronikos įrangos atliekų, 262,34 tonos metalo laužo, 0,7 tonos naudotų padangų.

Nuotekų tvarkymas: Grupė ir Bendrovė pagal su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių ištekančios nuotekos atitiktų leistinas normas, nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose.

Oro tarša: Grupės ir Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija, turinti aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą, pagal su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmetami teršalai į atmosferą atitiktų leistinas normas, nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose. Ežerėlio, Girionių ir Noreikiškių katilinėse deginamas biokuras, taip mažinant atmosferos taršą. Žemiau pateiktoje 4 lentelėje yra pateiktas

							4 lentelė
Teršalo pavadinimas	Kietosios dalelės	Azoto oksidai	Anglies monoksidas	Sieros dioksidas	Angliavan deniliai	Vanadžio pentoksidas	Kiti teršalai
Išmesta 2012
metais, t	7,613	54,316	135,151	6,028	1,208	0	0,4397
Išmesta 2011
metais, t	7,2641	57,0909	125,3107	6,1983	3,0555	0,0000	0,4397
Išmesta 2010
metais, t	8,4833	65,8444	146,8925	7,3386	2,6571	0,0000	0,4397
Išmesta 2009
metais, t	9,7000	72,7000	179,8000	8,9000	3,4000	0,0000	0,4000

2012 metais iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2009–2011 metais.

Ežerėlio ir Girionių katilinėse dūmams išvalyti nuo kietųjų dalelių įrengti ciklonai, jų darbo efektyvumas tikrinamas kiekvienais metais. Bendrovė dalyvauja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų prekybos sistemoje. Šiai sistemai priskiriami apyvartiniai taršos leidimai (ATL) skiriami Petrašiūnų elektrinei, Šilko, Pergalės, Garliavos, Jurbarko katilinėms ir Noreikiškių katilinei su kogeneracine jėgaine.

Su personalo klausimais susijusi informacija: Vadovybė daug dėmesio skiria darbo efektyvumui didinti ir vartotojų aptarnavimo kokybei gerinti. Vadovų ir specialistų kvalifikacijos lygis atitinka užimamas pareigas, kitų darbuotojų darbo stažas ir praktinis dalyko žinojimas leidžia dirbti užimamose pareigose. Darbuotojų kaitos problema Grupėje ir Bendrovėje nedidelė. Atsižvelgiant į tai, 2011 m. buvo atliktas Bendrovės valdymo, administravimo ir veiklos įvertinimas, nustatant valdymo, administravimo lygį, būseną, jų veiksmingumą ir pagrįstumą. Šio vertinimo metu buvo užfiksuotas esamas Bendrovės padalinių valdymo, administravimo lygis, būsena, jų veiksmingumas ir pagrįstumas. Optimizuojant Bendrovės vadybą ir valdymą, siekiant Bendrovės, struktūrinių padalinių bei darbuotojų didesnio veiklos efektyvumo, Bendrovės valdybai 2012 metais buvo teikti siūlymai dėl Bendrovės naujos valdymo struktūros tvirtinimo.

Siekiant didesnio darbo efektyvumo, Bendrovėje 2012 metais buvo pradėta vertinti metinė darbuotojų darbo veikla, kurios pagrindinis tikslas – įvertinti darbuotojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareiginiuose nuostatuose priskirtas funkcijas, tinkamai įvertinti darbuotojų darbo veiklą, suteikti grįžtamąjį ryšį apie tikslų įvykdymą, siekiant didinti darbuotojų lojalumą, pasitenkinimą atliekamu darbu, skatinant juos tobulėti. Pagrindinis šio proceso rezultatas – informacija, leidžianti geriau koordinuoti Bendrovės veiklą bei skatinti darbuotojus gerinti savo darbinę veiklą. Planuojama, kad Bendrovės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklos metinis vertinimas bus atliekamas reguliariai.

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metiniame ataskaitų rinkinyje pateiktus duomenis bei įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai duomenys pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

Konsoliduotųjų ataskaitų vidaus kontrolė: sudarydama konsoliduotąsias finansines ataskaitas, Bendrovė sujungia savo ir dukterinės bendrovės finansinių ataskaitų eilutes nuosekliai, sudėdama turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius. Po to eliminuoja Bendrovės investicijos į dukterinę bendrovę balansinę vertę ir Bendrovės nuosavybės dalį dukterinėje bendrovėje; grupės vidaus balanso likučius, sandorius, pajamas ir sąnaudas (šiam tikslui parengiama tarpusavyje suderinta visų sandorių, pajamų ir sąnaudų išklotinė už laikotarpį); nusidėvėjimo skirtumą turtinio įnašo, kuris įvertintas rinkos verte, lyginant su jo balansine verte.

Konsoliduotosioms Grupės ataskaitoms sudaryti Bendrovės ir dukterinės bendrovės finansinės ataskaitos sudaromos ta pačia data.

Tikrinama ar Bendrovės ir dukterinės bendrovės apskaitos politika panašių sandorių apskaitai yra vienoda. Dukterinės bendrovės pajamos ir sąnaudos įtraukiamos į konsoliduotąsias ataskaitas nuo įsigijimo datos.

9. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos

2013 m. sausio 11 d. Bendrovė ir Lietuvos energija, AB ir vadovai pasirašė memorandumą dėl šalių ketinimų vystant Petrašiūnų kogeneracinės jėgainės statybos projektą. Memorandumas pasirašytas atsižvelgiant į Kauno mieste nuolat augančias centralizuotai tiekiamos šilumos kainas bei įvertinant iki šio memorandumo pasirašymo atliktus darbus. Vystyti Petrašiūnų kogeneracinės jėgainės statybos projektą siekiama norint, kad būtų kuo greičiau užtikrintos mažesnės šilumos kainos Kauno miesto šilumos vartotojams.

Pasirašiusios memorandumą, Bendrovė ir Lietuvos energija, AB ir sieks priimti abiems pusėms tinkamą susitarimą dėl bendro projekto vystymo ir tolesnio veiksmų plano, taip pat pasirašyti bendrą akcininkų susitarimą, apibrėžiantį abiejų įmonių bendradarbiavimo modelį bei įsteigti bendrą įmonę projektui vystyti. Planuojama, jog Bendrovė jėgainės statybai panaudos esamus pastatus, o Lietuvos energija, AB nuosavomis ir/arba skolintomis lėšomis finansuos projekto įgyvendinimą.

2013 m. sausio 28 d. Bendrovė tapo gamtinių dujų biržos dalyve ir pirmą kartą dalyvavo biržoje vykdomoje gamtinių dujų prekyboje. Buvo nupirktas trūkstamas dujų kiekis (5 000 m³) mažesne nei pagal sutartį tiekiamų dujų kaina.

2013 m. sausio 28 d. Bendrovėje buvo pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis. Ją darbdavio vardu pasirašė bendrovės generalinis direktorius Rimantas Bakas, darbuotojų vardu – profesinės sąjungos komiteto pirmininkė Laimutė Dovidauskienė.

2013 m. sausio 24 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) vienašališku sprendimu nustatė mažesnes Bendrovės šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams. Bendradarbiaujant su Komisija, Bendrovės pateiktas bazinės kainos dedamųjų projektas buvo pakoreguotas, nustatant mažesnį sąnaudų dydį darbo užmokesčiui ir palūkanoms. Naujos šilumos kainos dedamosios pradėtos taikyti nuo 2013 m. kovo 1 d.

2013 m. kovo mėn. įsigaliojo Bendrovės ir UAB Kauno termofikacijos elektrinės 2012 m. rugsėjo 28 d. pasirašytas susitarimas "Dėl 2012 m. rugpjūčio 13 d. Susitarimo dėl 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimo dalinio pakeitimo", įtraukiant nuostatą panaikinti visus privalomus įsipareigojimus Bendrovei pirkti šilumą iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės.

2013 m. kovo 6 d. sėkmingai baigtas Bendrovės biokuro katilų viešasis centralizuotas pirkimas iš dalies finansuojamas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (toliau – LAAIF) pagal klimato kaitos specialiąją programą "Biokuro katilų nuo 500 kW iki 5 MW galingumo įrengimas centralizuotam šilumos tiekimui savivaldybėse, kurių bendras gyventojų skaičius nedidesnis negu 100 tūkst. gyventojų". Taip pat, Bendrovė aktyviai prisideda prie LAAIF remiamų aplinkos taršos mažinimo programų. Pagal vieną iš jų Bendrovei skirtas 0,63 mln. Lt finansavimas "Pergalės" katilinės dūmų kondensaciniam ekonomaizeriui įrengti .

2013 m. kovo 29 d. buvo baigtas finansinių ataskaitų rinkinio auditas už 2012 metus. Jį atliko UAB "Deloitte Lietuva" (auditoriaus pažymėjimo Nr. 001275). 2012 m. audituotas finansinių ataskaitų rinkinys su nepriklausomo auditoriaus išvada apie jas pateikiama kartu su šiuo Bendrovės metiniu pranešimu.

10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

Kadangi investicijos sudaro sąlygas nuolatinei verslo plėtrai bei pelningumui, 2013 m. Grupės ir Bendrovės investicijų programos tikslai yra tolesnis Bendrovės šilumos gamybos, perdavimo ir paskirstymo vystymas, didinant biokuro panaudojimą šilumos gamybai, šilumos tiekimo patikimumą, plečiant inžinierinių sistemų priežiūros paslaugas bei gerinant paslaugų kokybę.

Vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatas, siekiant įgyvendinti pagrindinius Bendrovės veiklos tikslus bei Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas, susijusias su šilumos šaltinių ir šilumos tiekimo tinklų patikimumo techninių reikalavimų, kurie garantuotų kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, užtikrinimu, buvo

patikslintas "2012–2015 metų Bendrovės investicijų planas ir jo finansavimo šaltiniai", kurio vertė 134,14 mln. Lt.

Bendrovės pagrindiniai investiciniai tikslai 2013-2016 metų reguliavimo laikotarpiui: mažinti šilumos gamybos sąnaudas esamuose šaltiniuose, diegti pigesnes kuro rūšis (biokurą), didinti nuosavų šaltinių galią iki pilno poreikių patenkinimo. Įgyvendinant 2013-2016 m. investicijas, šilumos gamybos proceso efektyvinimui Pergalės katilinėje, bus instaliuojamas naujas 18 MW vandens šildymo katilas, prijungiant jį prie esamo ekonomaizerio, Šilko katilinės efektyvumo didinimui ir biokuro šilumos gamybai joje vykdomas 9 MW esamo vandens šildymo katilo pritaikymas darbui biokuru ir planuojama 2014 m. įrengti antrą biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą su bendru kondensaciniu ekonomaizeriu abiems katilams. Numatoma už 12 mln. Lt Inkaro katilinėje instaliuoti du po 8 MW galios biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus su 4 MW galios dūmų kondensaciniu ekonomaizeriu (bendra galia 20 MW). II etapu Inkaro katilinėje numatoma vykdyti 15 MW šilumos ir 5 MW elektros galios biokuro kogeneracinės jėgainės statybą, investicijų poreikis – 50-60 mln. Lt. Inkaro katilinėje numatoma šilumos gamybos apimtis – iki 17 proc. tinklo poreikio.

Taip pat planuojama rekonstruoti BKZ garo katilą Petrašiūnų elektrinėje pritaikant jį biokuro naudojimui ir "žalios" elektros (16 MW) bei šilumos (apie 44-50 MW) kogeneracijai. Vyksta paruošiamieji darbai, gauta poveikio aplinkai vertinimo išvada, dalyvauta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rengtame "žalios" elektros supirkimo aukcione, vedamos derybos su investiciniu partneriu (Lietuvos energija, AB).

2013 metais bus pradėti vykdyti šie didelės vertės investiciniai projektai, didžiausius investicinių lėšų srautus nukreipiant biokuro kogeneracinių jėgainių įrengimui: Inkaro katilinės rekonstrukcija (projekto vertė – 12 mln. Lt), Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą (projekto vertė – 6,54 mln. Lt), Šilko katilinės rezervinio kuro ūkio įrengimas ir garo katilo DKVR 10/13 pritaikymas darbui biokuru (projekto vertė – 12 mln. Lt), Ežerėlio katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 3,5 MW galios vandens šildymo katilą (projekto vertė – 4,56 mln. Lt).

2011 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-160 projektams "Kauno miesto integruoto tinklo Aukštųjų Šančių magistralės (2Ž) modernizavimas (ŠTT nuo ŠK 2Ž-11 iki ŠK 2Ž-15 bei nuo ŠK 2Ž-26 iki ŠK 2Ž-29, Kaunas)" (projekto vertė – 4,52 mln. Lt) ir "Kauno integruoto tinklo Vilijampolės šilumos tinklų (9K) rekonstravimas nuo Inkaro katilinės iki Šilainių mikrorajono" (projekto vertė – 1,82 mln. Lt) įgyvendinti pagal priemonę VP2-4.2-ŪM-02-K ,,Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra" paskirtas finansavimas, atitinkamai 1,617 mln. Lt ir 0,595 mln. Lt. Projektai bus baigti įgyvendinti 2013 m.

Visi išvardinti investiciniai projektai yra įtraukti į AB ,,Kauno energija" 2012-2015 m. patikslintą investicijų planą ir jo finansavimo šaltinius, kuriam Kauno m. savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 14 d. pritarė sprendimu Nr. T-627. Projektai sėkmingai pradėti vykdyti ir bus baigti 2014 m.

Be minėtų projektų, 2013 m., vykdant Bendrovės investicijų programą, numatoma toliau vykdyti Bendrovei priklausančių katilinių modernizavimą, automatizuojant gamybos procesą, montuojant kondensacinius ekonomaizerius, šilumos tiekimo tinklų rekonstravimą, taip pat, vykdyti šilumos apskaitos prietaisų keitimą. Verta pažymėti, kad šių priemonių įdiegimas leis mažinti šilumos perdavimo nuostolius, optimizuoti šilumos tiekimą vartotojams bei užtikrins šilumos tiekimo patikimumą.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad didelės apimties investicinių lėšų srautų nukreipimas į šilumos šaltinių, naudojančių biokurą, įsigijimą gali sąlygoti nevienareikšmį rezultatą (ypač jeigu investicijos yra finansuojamos skolintomis lėšomis), kadangi egzistuoja reali tikimybė, kad ateityje didėjant biokuro paklausai didės ir jo kaina. Kita vertus, Pasaulio banko duomenimis, laikotarpiu iki 2020 m. Europoje prognozuojamas apie 5 proc. apimties gamtinių dujų kainos sumažėjimas. Akivaizdu, kad toks nežymus gamtinių dujų kainos sumažėjimas neturės lemiamos įtakos šilumos gamybos sąnaudų, o tuo pačiu ir šilumos kainos, sumažėjimui. Siekdama išlaikyti optimalią pusiausvyrą Grupė ir Bendrovė planuodama ir įgyvendindama investicinius projektus skiria didelį dėmesį politinių bei rinkos tendencijų prognozei ir vertinimui.

2012 M. GRUPĖS IR BENDROVĖS KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

2012 m. Bendrovė pradėjo vykdyti energetinių objektų operatoriaus paslaugas. Šiluminių įrenginių remonto darbai ir kitos paslaugos padeda bendrovei uždirbti papildomų pajamų. Toliau plečiant šias veiklas, pasiūlant energijos taupymo paslaugas ir kitaip užsidirbant pajamų, atsirastų galimybės kompensuoti šilumos kainų didėjimą dėl ateityje mažėsiančio šilumos pardavimo, susijusio su pastatų renovacija.

Planuojama, kad 2013 metais, lyginant su 2012 m., Grupės pardavimo pajamos bus šiek tiek mažesnės dėl sumažėjusios šilumos kainos, parduodamos šilumos kiekis vartotojams išliks panašiame lygyje kaip ir 2012 m. Didžiausią įtaką Grupės ir Bendrovės pajamoms ir sąnaudoms turės kuro ir perkamos šilumos kainos pokyčiai, kadangi šilumos kaina pagal teisės aktų reikalavimus yra perskaičiuojama kas mėnesį. Grupės pelnas, lyginant su 2012 m., išliks panašiame lygyje. Pateiktus duomenis gali pakoreguoti šilumos poreikio pasikeitimas, t. y. suvartojimas, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydis į daugiabučių namų renovavimą ir šilumos taupymą bei racionalų vartojimą, taip pat Lietuvos ekonominės situacijos pokyčiai.

11. Informacija apie įmonių grupės tyrimų ir plėtros veiklą

2012 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-393 "Dėl finansavimo skyrimo pagal finansavimo kryptį "Biokuro katilų nuo 500 kW iki 5 MW galingumo įrengimui centralizuotam šilumos tiekimui savivaldybėse, kurių bendras gyventojų skaičius ne didesnis negu 100 tūkst. gyventojų" projektui "Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą" skirtas 2,299 mln. Lt finansavimas, o projektui "Ežerėlio katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 3,5 MW galios vandens šildymo katilą" skirtas 1,791 mln. Lt finansavimas. 2013 m. sausio 16 d. su Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondu pasirašytos šių projektų finansavimo sutartys.

2012 metais Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui pateikta paraiška "Pergalės katilinės rekonstrukcija, įrengiant dūmų kondensacinį ekonomaizerį". 2013 m. kovo 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-181 "Dėl finansavimo skyrimo projektams pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų naudojimo 2012 m. finansavimo kryptis" projektui "Pergalės katilinės rekonstrukcija, įrengiant dūmų kondensacinį ekonomaizerį" skirtas 0,638 mln. Lt finansavimas.

2012 m. spalio 9 d. Bendrovė pasirašė dvi viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias buvo perkami dviejų investicinių projektų, iš dalies finansuojamų Europos Sąjungos, rangos darbai: "Kauno m. integruoto tinklo Aukštųjų Šančių magistralės (2Ž) modernizavimas" (projekto kodas VP2-4.2-ŪM-02-K-02-006) ir "Kauno m. integruoto tinklo Vilijampolės šilumos tinklų (9K) rekonstravimas nuo "Inkaro" katilinės iki Šilainių mikrorajono" (projekto kodas VP2-4.2-ŪM-02-K-02-007).

2012 metais atnaujintas "Petrašiūnų elektrinės verslo planas" (Kauno technologijos universitetas, Lietuvos energetikos institutas). Pagal jį Petrašiūnų elektrinėje 2013–2015 metais planuojama įrengti iki 44 MW biomasės deginimo katilą su 16 MW garo turbina. Kūrenant medieną, nereikėtų naudoti aplinkos taršos leidimų, o vien tai sudaro apie 1 mln. Lt per metus. Būtų išnaudojama elektros gamybos generatoriaus galia ir pagaminamas didelis "žaliosios" energijos kiekis ir tai sukurtų prielaidas šilumos kainai vartotojams mažinti.

2012 metais į Kauno šilumos gamybos rinką atėjo trys nauji nepriklausomi šilumos gamintojai, pastatę naujas biokurą deginančias katilines, kuriose pagaminta šiluma tiekiama Kauno vartotojams. Kadangi naujųjų katilinių savininkai neturi personalo, galinčio jas eksploatuoti, jie pasirinko Bendrovės specialistų paslaugas.

2012 m. spalio 12 d. Bendrovė pasirašė šilumos pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju – UAB "GECO Kaunas". Naujoji UAB "GECO Kaunas" katilinė gamins iki 140 tūkst. MWh šilumos per metus. Jos projektinė galia yra iki 20 MW. Katilinės pagaminamas šilumos kiekis sudarys apytikriai 10 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.

2012 m. gruodžio 14 d. Bendrovė pasirašė šilumos pirkimo–pardavimo sutartį su dar vienu nepriklausomu šilumos gamintoju Kauno regione – UAB "Lorizon energy". Ši bendrovė Kaune pastatė 10 MW galios

biokuro katilinę, kuri tieks apie 5 proc. šilumos, suvartojamos Kauno miesto integruotame tinkle. Katilinė pradėta eksploatuoti 2013 metų vasario mėnesį.

2012 metais su Lietuvos energetikos institutu pasirašyta sutartis dėl bendro šilumos tinklo patikimumo metodikos įgyvendinimo projekto vykdymo.

2012 m. birželio 22 d. Bendrovės valdyba nusprendė pritarti bendradarbiavimo sutarties pasirašymui su UAB "VS energolink" ir Kauno technologijos universitetu bendro projekto "Atsinaujinančių energijos gamybos įrenginių integravimo ir efektyvaus panaudojimo mažos ir vidutinės galios šilumos ir elektros energijos gamybos, centrinio šilumos tiekimo sektoriaus įmonių katilinėse" vykdymui.

AB "Kauno energija", vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatomis, sudarydama sąlygas konkurencijai šilumos gamybos srityje vystytis, inicijavo ir atliko darbą "Centralizuotai tiekiamos šilumos supirkimo tvarkos įgyvendinimo taisyklių parengimas" (toliau – Šilumos tinklų kodeksas), kuriame detaliai aprašoma dabartiniai ir numatomi nepriklausomų šilumos gamintojų prisijungimo prie CŠT sistemos reikalavimai bei šilumos supirkimo – pardavimo principai, būdai ir procesai. Taip pat siūloma, ką reikėtų įgyvendinti, siekiant skaidrios ir sklandžios prekybos su nepriklausomais šilumos gamintojais. Detalizuojami šilumos rinkos organizacinės struktūros principai, nuostatos, sąvokos, CŠT sistemos funkcionavimo technologiniai nuostatai, prekybos šilumos energija tvarka, CŠT tinklų paslaugų teikimo ir apmokėjimo nuostatai, CŠT tinklų plėtros nuostatai, rezervų kaupimo ir panaudojimo nuostatai, CŠT sistemos funkcionavimas avarijų ir remontų atvejais, ginčų sprendimas. Šiuo metu dokumentas yra svarstomas Kauno miesto savivaldybėje.

12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų. Bendrovės akcijų nėra įsigijusi ir jos dukterinė bendrovė. Bendrovė ir jos dukterinė bendrovė per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonių grupės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos mastą, kai įmonių grupė naudoja finansines priemones ir kai tai yra svarbu vertinant įmonių grupės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, finansinę būklę ir veiklos rezultatus

Visa informacija šiuo klausimu pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.11, 15, 23, 24 pastabose.

14. Informacija apie emitento filialą ir antrines įmones

Bendrovės valdybos sprendimu yra įsteigtas filialas "Jurbarko šilumos tinklai", įregistruotas 1997 m. rugsėjo 9 d., adresu V. Kudirkos g. 11, 4430 Jurbarkas. Bendrovės filiale gaminama šiluma parduodama Jurbarko miesto vartotojams.

Bendrovės filiale "Jurbarko šilumos tinklai" 2012 m. gruodžio 31 d. dirbo 35 darbuotojai.

2006 m. liepos 1 d. įregistruota dukterinė Bendrovės įmonė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos", buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas, įmonės kodas 300580563.

2012 m. gruodžio 31 d. VĮ Juridinių asmenų registe įregistruotas Dukterinės bendrovės įstatinis kapitalas – 4 753 800 Lt ir yra padalintas į 47 538 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" paprastųjų vardinių akcijų.

Dukterinė Bendrovės įmonė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

2012 M. GRUPĖS IR BENDROVĖS KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" veikla – pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra, pastatų ir statinių remontas, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontas, transporto paslaugų teikimas, kita veikla – patalpų nuomos paslaugos.

Dukterinės bendrovės 2012 m. apyvarta buvo 1 710 tūkst. Lt, nuostolis sudarė 641 tūkst. Lt, ankstesniųjų metų sukauptas nuostolis sudarė 1 177 tūkst. Lt, viso nepaskirstytas nuostolis 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 54 tūkst. Lt, kadangi 1 764 tūkst. Lt suma buvo sumažintas įstatinis kapitalas.

Nuo 2012 m. liepos 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo įstatymo 20 straipsnio 2 punktu, daugiabučiuose namuose "Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas ar asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais ar tiekiantys prekes ar teikiantys paslaugas šilumos tiekėjui, ar šilumai gaminti naudojamo kuro, šilumos tiekimo veiklai naudojamų apskaitos prietaisų ar kitų įrenginių gamintojai, taip pat asmenys, kurie verčiasi šilumai gaminti naudojamo kuro didmenine ar mažmenine prekyba, ar asmenys, kartu su išvardytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą" (šis draudimas netaikomas prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 50 000 gyventojų).

Atsižvelgiant į 2003 m. gegužės 20 d. šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros atskyrimo nuo šilumos gamybos ir tiekimo, Bendrovės valdyba 2012 m. pritarė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimui atskyrimo būdu, vykdant Dukterinės bendrovės vykdomų veiklų atskyrimą, sukuriant tokios pačios teisinės formos naują bendrovę UAB "Kauno energijos NT".

UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" valdyba 2012 m. lapkričio 26 d. patvirtino UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" atskyrimo sąlygų projektą. Dukterinei bendrovei vykdant reorganizavimo procedūras, 2012 m. gruodžio 12 d. VĮ Juridinių asmenų registro leidinyje paskelbtos dukterinės bendrovės atskyrimo sąlygos bei įregistruotas pakeistas juridinio asmens statusas, t. y. įregistruotas juridinio asmens, dalyvaujančio atskyrime statusas.

Bendrovės dukterinėje įmonėje 2012 m. gruodžio 31 d. dirbo 34 darbuotojai.

UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" 2012 m. finansinių rodiklių (veiklos pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas) palyginimas su 2011 m. rodikliais pateikiamas 8 grafike.

8 grafikas

UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" pajamos, sąnaudos ir pelnas, tūkst. Lt

15. Įstatinio kapitalo struktūra

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 2012 m. gruodžio 31 d. įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas yra 256 391 862 Lt (du šimtai penkiasdešimt šeši milijonai trys šimtai devyniasdešimt vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt du litai).

					5 lentelė
Akcijų rūšis	Akcijų skaičius, vnt.	Nominali vertė, litais	Bendra nominali vertė, litais	Dalis įstatiniame kapitale savivaldybių, proc.	Dalis įstatiniame kapitale privačių akcininkų, proc.
Paprastos vardinės akcijos	42 731 977	6	256 391 862	98,33	1,67
Iš viso:	42 731 977	6	256 391 862	98,33	1,67

Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 5 lentelėje.

16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas

2010 m. kovo 26 d. įregistruotas įstatinis kapitalas yra 256 391 862 Lt (du šimtai penkiasdešimt šeši milijonai trys šimtai devyniasdešimt vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt du litai) ir yra padalintas į 42 731 977 (keturiasdešimt du milijonus septynis šimtus trisdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt septynias) paprastąsias vardines 6 litų nominalios vertės akcijas.

Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

16.1. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (2012 m. gruodžio 31 d.), pagrindinės charakteristikos.

Vertybinių popierių registracijos Nr.	A01031430
Vertybinių popierių ISIN kodas	LT0000123010
Akcijų skaičius	20 031 977 PVA
Nominalioji vertė	6 litai
Bendra akcijų nominalioji vertė	120 191 862 litai

16.2. Akcijų, išplatintų ir įregistruotų neviešai apyvartai (2012 m. gruodžio 31 d.), pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių ISIN kodas LT0000128407

Akcijų skaičius	22 700 000 PVA
Nominalioji vertė	6 Lt
Bendra akcijų nominalioji vertė	136 200 000 Lt

Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2008-2012 metais pateikta 6 lentelėje.

					6 lentelė
Rodiklis	2008	2009	2010	2011	2012
Atidarymo kaina (litais/eurais)	3,50/1,014	2,00/0,579	2,45/0,710	2,072/0,600	1,951/0,565
Didžiausia kaina (litais/eurais)	3,80/1,101	2,650,768	3,18/0,921	2,659/0,770	2,037/0,590
Mažiausia kaina (litais/eurais)	1,70/0,492	1,41/0,408	1,903/0,551	1,105/0,320	1,433/0,415
Paskutinė kaina (litais/eurais)	2,00/0,579	2,40/0,695	2,072/0,600	1,209/0,350	1,996/0,578

2012 M. GRUPĖS IR BENDROVĖS KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Rodiklis	2008	2009	2010	2011	2012
Apyvarta vnt.	82 775	92 418	77 729	90 239	80 421
Apyvarta mln. (litais/eurais)	0,26/0,08	0,19/0,05	0,2/0,06	0,18/0,05	0,13/0,04
Kapitalizacija mln. (litais/eurais)	37,94/10,90	102,28/29,62	41,5/12,02	24,21/7,01	39,98/11,58

Akcijos kainos (eurais) ir apyvartos 2008-2012 m. istorija nurodyta 9 grafike.

Bendrovės akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus ir OMX Vilnius indeksu

10 Grafiko duomenys:
Indeksas/Akcijos	01.01.2008	01.01.2013	+/-%
OMX Vilnius	514,23	355,08	-30,95
B7000GI Komunalinės paslaugos	1 437,41	988,68	-31,22
KNR1L	1,01 EUR	0,58 EUR	-42,98

77

9 grafikas

17. Informacija apie Emitento akcininkus

Bendras Bendrovės akcininkų skaičius 2012 m. gruodžio 31 d. – 333.

Emitento akcininkai, kuriems 2012 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2010 m. kovo 26 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo (42 731 977 PVA), duomenys nurodyti 7 lentelėje ir 11 grafike.

				7 lentelė
Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas)	Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc.	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis, proc.
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	39 665 892	92,82	92,82	-
Kiti akcininkai	3 066 085	7,18	7,18	-
Iš viso:	42 731 977	100	100	-

11 grafikas

Akcininkų struktūra 2012 m. gruodžio 31 d.

Jurbarko rajono savivaldybė Kiti akcininkai

17.1. Akcininkai, kuriems 2012 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. Bendrovės akcijų (20 031 977 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430, VP ISIN kodas – LT0000123010), nurodyti 8 lentelėje.

					8 lentelė
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Lt	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į viešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	16 965 892	101 795 352	84,69	39,70
Kauno rajono savivaldybė Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas, Kodas 111100622	Paprastosios vardinės akcijos	1 606 168	9 637 008	8,02	3,76
	Paprastosios
Kiti akcininkai	vardinės akcijos	1 459 917	8 759 502	7,29	3,42
Iš viso:		20 031 977	120 191 862	100	46,88

2012 M. GRUPĖS IR BENDROVĖS KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

17.2. Akcininkai, kuriems 2012 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. Bendrovės akcijų (22 700 000 PVA), išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą (VP ISIN kodas – LT0000128407), nurodyti 9 lentelėje:

					9 lentelė
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Lt	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į neviešą apyvartą	Įstatini o dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	22 700 000	136 200 000	100	53,12

Nei vienas Emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, jos nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 42 731 977 vnt.

Bendrovė nėra informuota apie balsavimo teisių apribojimus bei apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

2010 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2009 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,084 Lt, iš viso – 3 589 486 Lt (trys milijonai penki šimtai aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt šeši Lt).

2011 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai. 2010 m. pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, rezervą investicijoms ir paramai.

2012 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2011 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 25 ct už vieną akciją, iš viso 10 683 000 Lt (dešimt milijonų šeši šimtai aštuoniasdešimt trys tūkstančiai Lt)

18. Darbuotojai

2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbo 617 darbuotojų. Darbuotojų skaičiaus kitimas 2010–2012 metais nurodytas 10 lentelėje.

						10 lentelė
Faktinis
darbuotojų	Bendrovės	Grupės	Bendrovės	Grupės	Bendrovės	Grupės
skaičius	2010-12-31	2010-12-31	2011-12-31	2011-12-31	2012-12-31	2012-12-31
Iš viso:	582	647	583	628	583	617
iš jų: vadovai	4	6	4	6	4	6
specialistai	300	323	310	325	314	327
darbininkai	278	318	269	297	265	284

Grupės ir Bendrovės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai

							11 lentelė
Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Bendrovės 2010-12-31	Grupės 2010-12-31	Bendrovės 2011-12-31	Grupės 2011-12-31	Bendrovės 2012-12-31	Grupės 2012-12-31
1	Nebaigtas vidurinis	10	12	9	11	8	9
2	Vidurinis	229	264	219	245	217	231
3	Aukštesnysis	93	102	92	98	83	89
4	Aukštasis	250	269	263	274	275	288
	Iš viso:	582	647	583	628	583	617

			12 lentelė
Eil. Nr.	Darbuotojai	Bendrovės	Grupės
1.1.	Vadovų vidutinis sąlyginis skaičius	4	6
1.2.	Vadovų vidutinis mėnesinis atlyginimas	7.864,1	6.541,0
2.1.	Specialistų vidutinis sąlyginis skaičius	297,7	310,8
2.2.	Specialistų vidutinis mėnesinis atlyginimas	2.763,0	2.739,0
3.1.	Darbininkų vidutinis sąlyginis skaičius	254,2	273
3.2.	Darbininkų vidutinis mėnesinis atlyginimas	2.007,8	1 981,8

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas (2012 m. pabaigai neatskaičius mokesčių)

Emitento darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, Bendrovės Kolektyvinę sutartį, premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno skiria Bendrovės darbuotojams premijuoti. Nuo 1998 m. iki 2012 m. visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo skyręs dalies pelno Emitento darbuotojams premijuoti.

Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos emitento darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos. Pagal Bendrovėje įsigaliojusią 2013 m. sausio 28 d. Kolektyvinę sutartį:

1. Už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje darbuotojams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos:

2. išdirbus 5-erius metus − 1 kalendorinė diena;

3. nuo 6 iki 10 metų − 2 kalendorinės dienos;

4. turintiems didesnį kaip 10 metų − 3 kalendorinės dienos;

5. už kiekvienus paskesnius 5 metus − 1 kalendorinė diena;

6. darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į Bendrovę darbdavių susitarimu, t. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje.

7. Darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos dėl šeimyninių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių.

8. Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas:

9. mirus artimajam (vienam iš tėvų ar sutuoktinių tėvų, sutuoktiniui, broliui, seseriai, dukrai, sūnui ar teisėtam globotiniui, anūkui, anūkei) − 3 kalendorinių dienų;

10. gimdant žmonai − 1 kalendorinės dienos;

11. darbuotojo dukros, sūnaus ar teisėto globotinio jungtuvių proga − 3 kalendorinių dienų;

12. darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, suteikiama laisva pirmoji mokslo metų diena, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.

13. Darbuotojams, laikantiems stojamuosius egzaminus į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas ir sėkmingai jose besimokantiems, kai jų pasirinkta specialybė atitinka Bendrovės interesus bei atliekamą darbą, įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos apmokamos mokymosi atostogos, mokant 50 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Darbdavys įsipareigoja:

1. sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimui ir prireikus reabilitaciniam gydymui, teikti nemokamas paslaugas Bendrovės darbo sveikatos punkte;

2. mirus darbuotojui, skirti dviejų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirbo) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas. Išmoka skiriama laidojusiam asmeniui;

3. mirus darbuotojo artimajam (tėvui, motinai, vaikui ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas;

4. gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už kiekvieną vaiką;

5. sukūrus šeimą, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką;

6. sukūrus šeimą − 3 kalendorinių dienų;

7. darbuotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų iki 16 metų amžiaus, našliui (našlei) ir nesusituokusiems asmenims, kurie vieni augina vieną ar daugiau vaikų, jei jie mokosi vidurinėse mokyklose iki 19 metų amžiaus, o besimokančių aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų dieniniuose skyriuose iki 21 metų amžiaus, arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, kartą metuose skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal prašymo pateikimo datą;

8. 40-mečio, 50-mečio ir 60-mečio proga darbuotojams už gerą darbo pareigų vykdymą padalinio vadovo teikimu, turintiems nuo 15 iki 20 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje, skirti 25 procentų, o virš 20-ties metų nepertraukiamą darbo stažą − skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;

9. kitais atvejais, kai būtina materialinė parama (patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių bei kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių) skirti šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu iki 2000 litų išmoką;

10. darbuotojui sunkiai susirgus ar įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, skirti iki 5 Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu;

11. Lietuvos energetikų dienos ir Bendrovės jubiliejinių sukakčių proga nusipelniusiems darbuotojams skirti iki 500 Lt piniginę dovaną.

19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Emitento įstatai numato, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Bendrovės įstatus, išskyrus šiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

2010 m. spalio 26 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pakeisti Bendrovės įstatai, kuriuose įvertinti teisės aktų pakeitimai. Nauja įstatų redakcija 2010 m. lapkričio 11 d. įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Su ja susipažinti galima Bendrovės internetinėje svetainėje adresu www.kaunoenergija.lt.

20. Emitento organai

Pagal Bendrovės įstatus, Bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas − valdyba ir vienasmenis valdymo organas − generalinis direktorius.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi akcininkams, stebėtojų tarybai, valdybai ir generaliniam direktoriui bei kitiems Bendrovės darbuotojams.

Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybės dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

Kolegialų priežiūros organą − stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybą sudaro 7 (septyni) stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos

narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Stebėtojų taryba renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir Bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Bendrovės organams.

Stebėtojų taryba, Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr.1K-18 "Dėl reikalavimo audito komitetams", "Reikalavimų audito komitetams taikymo gairės", kurioms pritarta Vertybinių popierių komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tvirtina audito komiteto sudarymo vidaus taisykles ir renka audito komiteto narius.

2012 m. liepos 5 d. kolegialaus priežiūros organo stebėtojų tarybos posėdžio Nr. 2012-5 protokoliniu sprendimu buvo patvirtintos Bendrovės audito komiteto vidaus taisyklės, tuo pačiu sprendimu neteko galios Bendrovės audito komiteto sudarymo ir veiklos taisykles, patvirtintos Bendrovės stebėtojų tarybos 2009 m. kovo 31 d. posėdžio Nr. 2009-1 protokoliniu sprendimu.

2011 m. gruodžio 29 d., Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu išrinkta Bendrovės stebėtojų taryba, 2012 m. sausio 2 d. posėdžio Nr. 2012-1 protokoliniu sprendimu išrinko audito komiteto narius, kurie veiklą vykdė iki 2012 m. rugsėjo 28 d.:

Stasė Rožukienė. UAB "Scaent Baltic Investment" generalinio direktoriaus pavaduotoja, Bendrovės nepriklausoma audito komiteto narė nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d., 2012 m. sausio 3 d. perrinkta nepriklausoma audito komiteto nare. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomistės organizatorės. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – 2001-09-24–2002-09-12 Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos departamento direktorė, 2002-09-18–2003-12-30 Stoties turgus, UAB direktoriaus pavaduotoja finansams; 2003-12-31–2007-10-17 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus vedėja, 2007-10-30 – 2010-07-02 UAB "SC property" generalinė direktorė.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Inga Dragūnienė. Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė. Audito komiteto narė nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d., 2012 m. sausio 3 d. perrinkta audito komiteto nare. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas vadybos mokslo magistrė finansų vadybos srityje (2001 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – 1998-10-15– 2006-07-25 Bendrovės vyresnioji buhalterė, 2006-07-26–2009-11-01 UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" vyr. buhalterės pavaduotoja, 2009-11-02–2010-05-07, UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" administracijos referentė.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Valerija Stankūnienė. Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoja. Audito komiteto narė nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d., 2012 m. sausio 3 d. perrinkta audito komiteto nare. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas, specialybė – buhalterinė apskaita (1983 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – 1995-02 – 2002-07 AB "Šilkas" vyriausioji buhalterė, 2003-02 – 2010-01 UAB "ARISBALTIJA" vyriausioji buhalterė.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Audito komiteto narės veiklą vykdė nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2012 m. rugsėjo 28 d. Audito komitetas vykdydamas veiklą vadovaujasi Bendrovės stebėtojų tarybos 2009 m. kovo 31 d. patvirtintomis akcinės bendrovės "Kauno energija" audito komiteto sudarymo ir veiklos taisyklėmis, nuo 2012 m liepos 5 d. Bendrovės audito komiteto vidaus taisyklėsmis. Audito komitetas vykdo funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsnyje. 2012 metais audito komitetas posėdžiavo 3 kartus.

2012 M. GRUPĖS IR BENDROVĖS KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

2013 m. vasario 21 d. stebėtojų taryba patvirtino audito komiteto nares Valeriją Stankūnienę, Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoją ir Ingą Dragūnienę, Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyresniąją ekonomistę.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 7 valdybos nariai. Valdybą 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas, sprendžia kitus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus klausimus.

Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja Bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomybė nustatomi generalinio direktoriaus įsakymu.

21. Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas

(pareigos, vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, kiekvieno asmens kadencijos pradžią ir pabaigą, informacija apie emitento per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas šiems asmenims bendrai ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam kolegialaus organo nariui, bendrovės vadovui, vyriausiam finansininkui)

21.1. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Andrius Kupčinskas	Stebėtojų tarybos pirmininkas	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Stanislovas Buškevičius	Stebėtojų tarybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Edita Gudišauskienė	Stebėtojų tarybos narė	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Orinta Leiputė	Stebėtojų tarybos narė	2012 m. rugsėjo 28 d.	2012 m. gruodžio 20 d.
Aušra Ručienė	Stebėtojų tarybos narė	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
ArtūrasTepelys	Stebėtojų tarybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Gediminas Žukauskas	Stebėtojų tarybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.

2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai:

Per 2012 metus įvyko 6 stebėtojų tarybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 2/3 stebėtojų tarybos narių.

Andrius Kupčinskas. Kauno miesto meras. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos Strateginio planavimo komisijos pirmininkas. Verslo taryboje Kauno miesto savivaldybės atstovas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Stanislovas Buškevičius. Kauno miesto mero pavaduotojas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos Kultūros ir meno komiteto narys, Apdovanojimo tarybos pirmininkas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Edita Gudišauskienė. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Kauno miesto savivaldybės Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė, Strateginio planavimo komisijos narė. Lampėdžių bendruomenės centro valdybos narė.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Orinta Leiputė. Lietuvos Respublikos seimo narė nuo 2012 m. lapkričio 19 d.

Pareigos Lietuvos Respublikos seime: Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė, Etikos ir procedūrų komisijos narė, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė, Vaiko gerovės parlamentinė grupės narė, Dzūkijos bičiulių parlamentinė grupės narė, Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinė grupės narė, Moterų parlamentinė grupės narė, Tarpparlamentinių ryšių su Japonija grupės narė,

Tarpparlamentinių ryšių su Lotynų Amerika grupės narė, Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupės narė, Tarpparlamentinių ryšių su Europos parlamentarų asociacija Afrikai (AWEPA) grupės narė, Tarpparlamentinių ryšių su Taivanu grupės narė, Tarpparlamentinių ryšių su Izraelio Knesetu grupės narė, Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkė.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos narė. Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos ir prezidiumo narė, Kauno skyriaus pirmininkė, Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkės pavaduotoja, Kauno politikių klubo MILDA (Moterų iniciatyva Lietuvoje demokratijai auginti) narė. Lietuvos sakaliukų sąjungos (Vaikų ir jaunimo organizacija) Garbės narė, Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Aušra Ručienė. Advokatė. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto pirmininkė, Kontrolės komiteto narė, Antikorupcijos komisijos pirmininkė, Strateginio planavimo komisijos narė.

Bendrovės akcijų neturi. UAB "Ručenta" akcininkė.

Artūras Tepelys. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos Socialinių, sveikatos ir švietimo reikalų komiteto narys, Administracijos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos narys. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja. Bendrovės filialo Jurbarko šilumos tinklai direktoriaus pavaduotojas. Per 2012 m. priskaityta 47 tūkst. Lt darbo užmokesčio, nepriskaičiuotos tantjemos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų

Gediminas Žukauskas. UAB "Kauno vandenys" eksploatacijos direktorius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos Savivaldos ir bendruomenių plėtojimo komiteto pirmininkas, Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos narys, Privatizavimo komisijos narys, Strateginio planavimo komisijos narys. Panemunės bendruomenės centro pirmininkas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

2012 M. GRUPĖS IR BENDROVĖS KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu išrinkta stebėtojų taryba, kuri 2012 m. rugsėjo 28 d. buvo atšaukta, kadencijai nepasibaigus.

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Rytis Šatkauskas	Stebėtojų tarybos pirmininkas	2011 m. gruodžio 29 d.	2012 m. rugsėjo 28 d.
Ričardas Juška	Stebėtojų tarybos narys	2011 m. gruodžio 29 d.	2012 m. rugsėjo 28 d.
Arvydas Garbaravičius	Stebėtojų tarybos narys	2011 m. gruodžio 29 d.	2012 m. rugsėjo 28 d.
Edita Gudišauskienė	Stebėtojų tarybos narys	2011 m. gruodžio 29 d.	2012 m. rugsėjo 28 d.
Orinta Leiputė	Stebėtojų tarybos narys	2011 m. gruodžio 29 d.	2012 m. rugsėjo 28 d.
Aušra Ručienė	Stebėtojų tarybos narys	2011 m. gruodžio 29 d.	2012 m. rugsėjo 28 d.
Gediminas Žukauskas	Stebėtojų tarybos narys	2011 m. gruodžio 29 d.	2012 m. rugsėjo 28 d.

Rytis Šatkauskas. UAB "Sabelijos prekyba" Plėtros departamento direktorius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio komiteto narys, Privatizavimo komisijos narys. Kauno miesto savivaldybės atstovas Kauno miesto trišalėje taryboje.

Darbo partijos Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas.

Bendrovės akcijų neturi. UAB "Ritėjus" akcininkas (100 proc. akcijų balsų).

Ričardas Juška. Jurbarko r. savivaldybės meras. Jurbarko r. savivaldybės tarybos narys. Jurbarko r. savivaldybės privatizavimo komisijos pirmininkas. Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos narys, Lietuvos savivaldybių asociacijos sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro stebėtojų tarybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Arvydas Garbaravičius. UAB "ARJ CAPITAL" partneris. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto narys, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Antikorupcijos komisijos narys. VŠĮ "Kauno plėtros forumas" valdybos narys, VŠĮ Sugiharos fondas "Diplomatai už gyvybę" valdybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Turi AB Ūkio bankas, Integra Group Holdings, AB Linas Agro Group, JSC GAZPROM NEFT, AS Olympic Entertainment Group, AS Baltika, AS Tallink Group, Yingli Green Energy Holding Co Ltd, VIADUKT D. D., NOKIA OYJ, DALEKOVOD DD, France Telecom SA, ENERGYO SOLUTION RUSSIA AB, FEDERAL, RENEWABLE ENERGY CORP. ASA, SEVAN MARINE ASA, BELJE DD DARDA, Bank of Amerika akcijų.

Edita Gudišauskienė. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Kauno miesto savivaldybės Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė, Strateginio planavimo komisijos narė. Lampėdžių bendruomenės centro valdybos narė. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Orinta Leiputė. Lietuvos Respublikos seimo narė nuo 2012 m. lapkričio 19 d.

Pareigos Lietuvos Respublikos seime: Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė, Etikos ir procedūrų komisijos narė, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė, Vaiko gerovės parlamentinė grupės narė, Dzūkijos bičiulių parlamentinė grupės narė, Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinė grupės narė, Moterų parlamentinė grupės narė, Tarpparlamentinių ryšių su Japonija grupės narė, Tarpparlamentinių ryšių su Lotynų Amerika grupės narė, Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupės narė, Tarpparlamentinių ryšių su Europos parlamentarų asociacija Afrikai (AWEPA) grupės narė, Tarpparlamentinių ryšių su Taivanu grupės narė, Tarpparlamentinių ryšių su Izraelio Knesetu grupės narė, Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkė. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

2012 M. GRUPĖS IR BENDROVĖS KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Aušra Ručienė. Advokatė. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto pirmininkė, Kontrolės komiteto narė, Antikorupcijos komisijos pirmininkė, Strateginio planavimo komisijos narė. Bendrovės akcijų neturi. UAB "Ručenta" akcininkė.

Gediminas Žukauskas. UAB "Kauno vandenys" eksploatacijos direktorius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos Savivaldos ir bendruomenių plėtojimo komiteto pirmininkas, Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos narys, Privatizavimo komisijos narys, Strateginio planavimo komisijos narys. Panemunės bendruomenės centro pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį stebėtojų tarybos nariams nebuvo priskaičiuotos pinigų sumos (atlyginimas, tantjemos), neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.

21.2. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Valdas Lukoševičius	Valdybos pirmininkas	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Sigitas Groblys	Valdybos pirmininko pavaduotojas	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Juozas Augutis	Valdybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Rimantas Bakas	Valdybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Saulius Meškauskas	Valdybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Vaclovas Miškinis	Valdybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Mindaugas Varža	Valdybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.

2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės valdybos nariai:

Per 2012 metus įvyko 40 bendrovės valdybos posėdžių. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 2/3 valdybos narių.

Valdas Lukoševičius. Technikos mokslų daktaras. Bendrovės Strategijos ir investicinių projektų skyriaus vadovas. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas. Kauno technologijos universiteto (KTU) Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2012 m. priskaityta 9,5 tūkst. Lt darbo užmokesčio, nepriskaičiuotos tantjemos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.

Sigitas Groblys. Partneris, advokatų kontora Foresta Verslo teisės grupė. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. UAB Orivas ir UAB Litpirma valdybos narys, Gintaro Steponavičiaus paramos fondo valdybos pirmininkas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Juozas Augutis. Profesorius. Vytauto Didžiojo universiteto Mokslo prorektorius. Profesorius Matematikos ir statistikos katedra, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, 6BP ir 7BP ekspertas, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertas, VDU Energetinio saugumo centro vadovas, Ignalinos AE saugumo komiteto pirmininkas, žurnalų "Energetika", "Journal of Civil Engineering and Management" bei "Matematika ir matematinis modeliavimas" redakcinės kolegijos narys, Lietuvos matematikos informatikos ir Lietuvos energetikos institutų tarybų narys, Tarptautinės patikimumo duomenų organizacijos ESREDA SRA narys, VDU Senato ir tarybos narys, Lietuvos matematikų draugijos ir statistikų sąjungos narys. Nacionalinės mokslo programos "Darni energetika" rengimo grupės pirmininkas ir Nacionalinės mokslo programos "Ateities energetika" rengimo grupės narys. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Rimantas Bakas. Technikos mokslų daktaras. Bendrovės generalinis direktorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, VšĮ "Kauno regioninė energetikos agentūra" tarybos narys, Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros magistrų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas. Nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. Bendrovės valdybos narys. 2008 m. kaip darbo

grupės narys dalyvavo rengiant studiją "Europe's Vulnerability to Energy Crises" (Europos pažeidžiamumas energetinių krizių metu), kuri buvo pristatyta Europos komisijoje.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2012 m. priskaityta 180 tūkst. Lt darbo užmokesčio (į šią sumą įeina kompensacija dėl atleidimo iš vadovo pareigų 2012 m. rugsėjo 28 d. pagal LR Darbo kodekso nuostatas, kai darbo sutartis nutraukiama įstatymų nustatytais atvejais bei išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas), nepriskaičiuotos tantjemos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.

Saulius Meškauskas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjo pavaduotojas. Nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. Bendrovės valdybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Vaclovas Miškinis. Habilituotas daktaras. Lietuvos energetikos instituto Kompleksinių energetikos tyrimų laboratorijos vadovas, profesorius, habil. dr., Lietuvos energetikos instituto mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Mindaugas Varža. UAB "Novrita" direktorius. UAB "Kauno Verslo Grupė" direktorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

2012 M. GRUPĖS IR BENDROVĖS KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžio 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu buvo atšaukta Bendrovės valdyba kadencijai nepasibaigus:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Arvydas Augonis	Valdybos pirmininkas	2011 m. gegužės 3 d.	2012 m. rugsėjo 28 d.
Giedrius Donatas Ašmys	Valdybos pirmininko pavaduotojas	2012 m. sausio 2 d.	2012 m. rugsėjo 28 d.
Kęstutis Buinevičius	Valdybos narys	2012 m. vasario 27 d.	2012 m. rugsėjo 28 d.
Gintaras Čizikas	Valdybos narys	2011 m. gegužės 3 d.	2012 m. rugsėjo 28 d.
Jonas Koryzna	Valdybos narys	2012 m. sausio 2 d.	2012 m. rugsėjo 28 d.
Vytautas Mikaila	Valdybos narys	2012 m. sausio 2 d.	2012 m. rugsėjo 28 d.
Vidas Rybelis	Valdybos narys	2012 m. sausio 2 d.	2012 m. rugsėjo 28 d.

Arvydas Augonis. Nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2012 m. spalio 1 d. Bendrovės Vystymo ir analizės skyriaus vadovas. Liberalų ir centro sąjungos Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas. Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" narys. Lietuvos Arvydų klubo prezidentas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2012 m. priskaityta 39 tūkst. Lt darbo užmokesčio, nepriskaičiuotos tantjemos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.

Giedrius Donatas Ašmys. Nedirbantis (senatvės pensijoje). UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" valdybos narys iki 2012 m. spalio 25 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Kęstutis Buinevičius. Technikos mokslų daktaras. Kauno technologijos universiteto docentas, Šilumos ir atomo energetikos katedra. UAB "TermoTECHNIKA" direktorius.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Gintaras Čižikas. Lietuvos darbo federacija, Kauno apskrities skyriaus pirmininkas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Jonas Koryzna. Technikos mokslų daktaras. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarybos narys. Kauno Rotary klubo narys. Lietuvos šiaurietiško ėjimo asociacijos prezidentas. Lietuvos fizinio aktyvumo ir sveikatos asociacijos valdybos narys. AB "Kauno autobusai" valdybos pirmininkas, UAB "Baltijos paslaugų brokeris" valdybos pirmininkas.

Bendrovės akcijų neturi. Turi 100 vnt. UAB "Baltijos paslaugų brokeris" akcijų balsų ir 70 vnt. "RINKA PLIUS", UAB akcijų balsų. Nurodytose bendrovėse tai sudarė 100 proc. akcinio kapitalo ir balsų.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Vytautas Mikaila. Technikos mokslų daktaras. UAB "MVE group" direktorius. Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys. Rotary klubo "Kauno Tauras" narys.

Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "MVE group" 55 proc. akcijų.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Vidas Rybelis. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" vyresnysis inžinierius iki 2012 m. gruodžio 31 d. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" valdybos narys iki 2012 m. spalio 25 d. .

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2012 m. priskaityta 46,6 tūkst. Lt darbo užmokesčio, nepriskaičiuotos tantjemos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.

21.3. Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę:

Rimantas Bakas. Technikos mokslų daktaras. Bendrovės generalinis direktorius nuo 2008 m. lapkričio 24 d., nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. Bendrovės valdybo narys. Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, VšĮ "Kauno regioninė energetikos agentūra" tarybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos narys, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros magistrų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas, nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. Bendrovės valdybos narys. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, KTU 1985 m., pramonės šiluminės energetikos inžinierius. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – 2001-10 –2003-02 Lietuvos bioenergetikos ir energijos taupymo asociacijos viceprezidentas ir vykdantysis direktorius; Bendrovės Strategijos skyriaus projektų vadovas – 2001-03 – 2003-05; Strategijos skyriaus vyriausiasis projektų vadovas 2003-05 – 2006-01; Strategijos skyriaus vadovas 2006-01 – 2008-11.

Bendrovės generalinis direktorius Rimantas Bakas apdovanotas padėkos raštais: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (2007 m.), Lietuvos elektros energetikos asociacijos (2008 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2010 m.) bei Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejaus atminimo medaliu (2008 m.), Lietuvos energetikų garbės ženklu (2011 m.).

Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Violeta Staškūnienė. Bendrovės vyriausioji buhalterė nuo 2003 m. sausio 16 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, VU 1984 m., darbo ekonomika, profesija – ekonomistė. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos –2000-07 – 2003-01 Bendrovės vyriausioji finansininkė, 1998 – 2004-04 UAB "Itvizija" vyriausioji buhalterė; 2003-01 – 2004-06 UAB "Energijos realizacijos centras" vyriausioji buhalterė. Turi 2 641 vnt. Bendrovės akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. įstatinio kapitalo. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2012 metus Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma – 279,6 tūkst. Lt, o vidutinis dydis tenkantis vienam nariui – 139,8 tūkst. Lt., kito turto perleista nebuvo, garantijų nesuteikta.

22. Visi reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą

Nėra.

23. Visi Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Nėra.

24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje.

25. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką

Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo 1 priede. Metinės ataskaitos apie Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką skelbiamos Bendrovės interneto svetainėje.

26. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, per praėjusius 12 mėnesių viešai paskelbė žemiau nurodytą informaciją per GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, kuria pranešimai platinami Europos Sąjungos mastu. Taip pat šią informaciją patalpino Emitento internetinėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti NASDAQ OMX Vilnius svetainės (http://www.baltic.omxgroup.com/?id=3304) bei Emitento interneto svetainės (http://www.kaunoenergija.lt) tinklalapiuose.

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
AB "Kauno energija" veiklos strateginės kryptys 2013-2016 metų reguliavimo periodui	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-03-07 16:25:12
Dėl situacijos AB Ūkio banke įtakos AB "Kauno energija" veiklai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-02-13 15:51:16
2012 metų 12 mėnesių tarpinių neaudituotų finansinių ataskaitų rinkinys	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-02-11 16:58:07
2012 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-01-28 16:35:25
AB "Kauno energija" ir Lietuvos energija, AB pasirašė memorandumą dėl Petrašiūnų kogeneracinės jėgainės	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-01-11 16:07:09
Informacija apie AB "Kauno energija" stebėtojų tarybos nario kadencijos pasibaigimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-12-23 14:53:02
2012 m. 9 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-10-26 14:28:29
Informacija apie akcinės bendrovės "Kauno energija" valdymo organų išrinkimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-09-28 18:42:43
Dėl akcinės bendrovės "Kauno energija" valdymo organų atšaukimo ir naujų išrinkimo	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-09-28 16:06:39
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-09-28 13:42:23
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-09-24 13:08:29
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas ir sprendimų projektai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-09-04 19:10:51
Dėl valdybos nario atsistatydinimo	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-08-30 17:08:25
Dėl Kauno miesto savivaldybės pateiktos informacijos apie neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciavimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-08-30 13:16:27

AB "Kauno energija" 2012 metų I pusmečio tarpinė informacija	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-08-24 11:25:06
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-08-17 15:36:24
Dėl AB "Kauno energija" stebėtojų tarybos siūlymų neeiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-08-16 19:10:20
Informacija dėl derybų su UAB Kauno termofikacijos elektrine	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-08-09 19:23
2012 m. I pusmečio ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-07-30 07:38
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas ir sprendimų projektai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-07-25 12:00
Informacija apie pritarimą visų OAO "Gazprom" priklausančių UAB Kauno termofikacijos elektrinės akcijų pardavimui	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-07-11 08:42
Informacija apie pradėtą dividendų mokėjimą AB "Kauno energija" akcininkams	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-06-27 15:11
Informacija apie AB "Kauno energija" dividendų išmokėjimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-06-06 10:39
Informacija dėl dividendų neišmokėjimo įstatymų nustatyta tvarka	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-05-31 16:00
Finansinių ataskaitų rinkinys su metiniu pranešimu	Metinė informacija	En, Lt	2012-04-30 13:40
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-04-30 13:30
2012 m. I ketvirčio ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-04-25 08:09
Dėl dukterinės bendrovės reorganizavimo atskyrimo būdu	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-04-06 13:40
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas ir sprendimų projektai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-04-06 07:35
Informacija apie derybas su UAB Kauno termofikacijos elektrine	Kita informacija	En, Lt	2012-02-29 15:54
Informacija apie AB "Kauno energija" valdymo organo nario išrinkimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-02-28 15:41
2011 metų 12 mėnesių tarpinių neaudituotų finansinių ataskaitų rinkinys	Tarpinė informacija	En, Lt	2012-01-25 16:02
Dėl Bendrovės valdybos sprendimo atnaujinti derybas su AB "Lietuvos energija"	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-01-24 16:16
2011 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-01-24 16:07
Informacija apie AB "Kauno energija" valdymo organų narių išrinkimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2012-01-02 15:14

AB "Kauno energija" generalinis direktorius Rimantas Bakas

27. AB "Kauno energija" pranešimas apie vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir akcinės bendrovės "NASDAQ OMX Vilnius" prekybos taisyklių 20.5 punktu, akcinė bendrovė "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip /Ne /Neaktualu	KOMENTARAS

I principas: Pagrindinės nuostatos

Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.

1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja	Taip	Bendrovė rengia ir kasmet peržiūri gamybos, šilumos tiekimo sistemos plėtros strategijas, tikslina investicinius
veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.		planus ir jų finansavimo šaltinius. Investicijų planai tvirtinimui teikiami Kauno miesto, Kauno ir Jurbarko
		rajonų savivaldybėms bei derinami Valstybinėje kainų ir energetikos
		kontrolės komisijoje. Bendrovės strategijų nuostatos, kuriose
		neatskleidžiama konfidenciali informacija, ir sprendimų priėmimo
		procesas, taip pat pagrindinės Bendrovės plėtros kryptys ir tikslai yra
		nurodyti Bendrovės rengiamuose metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose,
		kurie viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje. Bendrovės
		plėtros kryptis taip pat atskleidžia Bendrovės skelbiamos periodinės
		ataskaitos, esminiai įvykiai ir pranešimai pateikiami Bendrovės
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų	Taip	vadovų pasisakymuose spaudoje. Bendrovės valdyba priima strateginius sprendimus, tvirtina Bendrovės veiklos
įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.		strategiją. Bendrovės valdyba taip pat yra suformavusi ilgalaikius ir trumpalaikius Bendrovės veiklos
		plėtros strateginius tikslus. Bendrovės stebėtojų taryba teikia akcininkams
		atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės vykdomos veiklos
		strategijos. Bendrovės vadovybė,

1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	atitinkamų sričių vadovai skiria ypatingą dėmesį šių tikslų įgyvendinimui – optimizuojama Bendrovės ir grupės padalinių struktūra. Bendrovėje sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba. Visi Bendrovės organai (vadovas, valdyba ir stebėtojų taryba) siekia įgyvendinti šią rekomendaciją, vyksta bendri valdybos ir stebėtojų
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	tarybos posėdžiai. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai savo veikloje siekia užtikrinti visų su Bendrovės veikla susijusių asmenų interesus. Bendrovės vadovybė bei atskirų sričių vadovai skiria daug laiko bendravimui su vartotojais (klientais), tiekėjais, savivaldybės atstovais, siekiant rasti optimalius sprendimus, susijusius su Bendrovės veikla. Bendrovės politika darbuotojų, klientų ir vietos bendruomenės atžvilgiu yra nustatyta Bendrovės Socialinės atsakomybės politikoje, o politikos įgyvendinimas aprašomas Socialinės atsakomybės ataskaitose. Bendrovės veiklos specifika lemia tai, kad vartotojai (klientai) yra periodiškai, t. y. 3-4 kartus per metus, kviečiami į susitikimus, kur yra aptariami vartotojams aktualūs klausimai, susiję su Bendrovės vykdoma veikla. Papildomai vartotojams informuoti ir glaudesniems ryšiams su jais palaikyti rengiamos "Atvirų durų dienos".

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Taip	Bendrovėje be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir Bendrovės vadovo, yra sudarytas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba bei kolegialus valdymo organas – valdyba. Bendrovės valdymo organų kompetencijų padalinimas bei atsakomybė yra apibrėžtas Bendrovės įstatuose, valdymo organų darbo reglamentuose ir vadovo pareiginiuose nuostatuose.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Bendrovėje kolegialus valdymo organas – valdyba yra atsakingas už strateginį vadovavimą Bendrovei bei vykdo kitas esmines Bendrovės valdymo funkcijas, kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba yra atsakingas už efektyvią Bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Neaktualu	Bendrovėje yra sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	Taip	Bendrovėje renkama stebėtojų taryba ir veikia iš dalies prisilaikant III ir IV principuose išdėstytos tvarkos ir esminiai principuose numatyti reikalavimai nėra pažeidžiami.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė	Taip	Pagal Bendrovės įstatus stebėtojų taryba renkama iš 7 (septynių) narių, o stebėtojų taryba renka valdybą taip pat iš 7 (septynių) narių.

¹ III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba renkama 4 (ketveriems) metams. Pagal Bendrovės įstatus bei praktiką nėra draudžiama perrinkti stebėtojų tarybos pavienius narius naujai kadencijai (stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius nėra ribojamas). Taip pat Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius, nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai, bei stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų, raštu įspėjęs Bendrovę.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas nėra buvęs Bendrovės vadovu. Jo esamos arba buvusios pareigos nėra kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo

atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų 3 priežiūrą.

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne

visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

² Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos sudarymo mechanizmas, atitinkantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus, užtikrina objektyvią kolegialaus organo priežiūrą
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Informacija apie kandidatus į stebėtojų tarybos narius atskleidžiama akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą bei jo metu. Informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus pateikiami Bendrovės metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose, skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje. Stebėtojų tarybos darbo reglamente yra numatyta, kad kiekvienas organo narys privalo informuoti stebėtojų tarybos pirmininką ir Bendrovę apie jo duomenų pasikeitimą ir šie duomenys pateikiami Bendrovės metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose, skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Neaktualu	Bendrovės akcininkai siūlydami kandidatus į kolegialaus organo narius, užtikrina, jog nariai turi jų darbui reikalingą kompetenciją. Bendrovė skelbia tik tą informaciją, kurią jai pateikia kolegialaus organo nariai. Informacija pateikiama metiniame ir tarpiniame pranešime (duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje (įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas ir pareigos) ir valdyme) bei skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje

3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Atsižvelgiant į Bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį Bendrovės pagrindinis akcininkas siūlo kandidatus į Bendrovės kolegialaus organo narius, kurių turima kvalifikacija yra tinkama. Kolegialaus organo nariai, kaip visuma, turi įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties tinkamai atlikti savo užduotis. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turi naujausių žinių ir atitinkamą patirtį Bendrovės finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Taip	Bendrovės praktikoje visi nauji stebėtojų tarybos nariai apie Bendrovės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitu Bendrovė veiklai įtakos turinčių aplinkybių pasikeitimus reguliariai informuojami stebėtojų tarybos posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui ar pagal narių pageidavimą.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą pakankamas4 turėtų būti išrinktas 5 nepriklausomų narių skaičius.	Ne	Bendrovė neįtakoja kolegialaus organo sudėties. Kandidatus į Bendrovės kolegialaus organo narius siūlo pagrindinis akcininkas.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo	Ne	2012 m. rugsėjį išrinktą Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai ir jie atitinka rekomendacijų 3.7 punkte nurodytus kriterijus, išskyrus 4 kriterijų, nes dalinai atstovauja kontroliuojantįjį akcininką t. y. Kauno miesto savivaldybę, turinčią 92,82 proc. Bendrovės akcijų balsų, i

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui b ėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas tur ė t ų b ūti grindžiamas santyki ų ir aplinkybi ų turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali b ūti laikomas nepriklausomu, tur ė t ų b ūti šie:

• 1)jis negali b ūti bendrov ės arba susijusios bendrov ės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – steb ėtoj ų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi b ūti ėj ęs toki ų pareig ų;
• 2)jis negali b ūti bendrov ės arba susijusios bendrov ės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi b ūti ėj ęs toki ų pareig ų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegial ų organ ą kaip darbuotoj ų atstovas;
• 3)jis neturi gauti arba neb ūti gav ęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrov ės arba susijusios bendrov ės, išskyrus užmokest į, gaut ą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcij ų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultat ų priklausan čiose užmokes čio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensij ų plan ą nustatyt ų kompensacij ų išmokos ( įskaitant atid ėtas kompensacijas) už ankstesn į darb ą bendrov ėje (su s ąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su v ėlesn ėmis pareigomis);
• 4)jis neturi b ūti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrol ė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dal į);

5)jis negali tur ėti ir per pra ėjusius metus neturi b ūti tur ėj ęs svarbi ų verslo ryši ų su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turin čio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turin čiu verslo ryši ų laikytinas subjektas, kuris yra svarbus preki ų tiek ėjas arba paslaug ų teik ėjas ( įskaitant finansines, teisines, patariam ąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrov ės arba jos grup ės;

• 6)jis negali b ūti ir per paskutinius trejus metus neturi b ūti buv ęs bendrov ės arba susijusios bendrov ės dabartin ės arba ankstesn ės išor ės audito įmon ės partneriu arba darbuotoju;
• 7)jis neturi b ūti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrov ėje, kurioje bendrov ės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – steb ėtoj ų taryba) yra direktorius konsultantas arba steb ėtoj ų tarybos narys, taip pat jis negali tur ėti kit ų reikšming ų ryši ų su bendrov ės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kit ų bendrovi ų arba organ ų veikloje;
• 8)jis neturi b ūti ėj ęs kolegialaus organo nario pareig ų ilgiau kaip 12 met ų;
• 9)jis neturi b ūti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – steb ėtoj ų taryba), arba 1–8 punkte nurodyt ų asmen ų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.

3.8. Nepriklausomumo s ąvokos turin į iš esm ės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspr ęsti, kad tam

tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame
kodekse nustatytus nepriklausomumo
kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas
nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar
su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama	Taip	Bendrovė šiame pranešime atskleidžia
informacija apie išvadas, prie kurių priėjo		apie Stebėtojų tarybos narių
kolegialus organas aiškindamasis, ar tam		priklausomumą.
tikras jo narys gali būti laikomas
nepriklausomu. Kai siūloma paskirti
kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų
paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai
konkretus kolegialaus organo narys
neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse
nustatytų nepriklausomumo vertinimo
kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti
priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko
nepriklausomu. Be to, bendrovė
kiekviename savo metiniame pranešime
turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo
narius laiko nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse	Neaktualu	Stebėtojų tarybos narių pateikta
nustatyti nepriklausomumo vertinimo		informacija apie jų išsilavinimą,
kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus,		kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas
bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl		pareigas, kitus svarbius profesinius
konkretų kolegialaus organo narį laiko		įsipareigojimus bei jų ryšys su
nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas		Bendrove reguliariai skelbiamas
informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus		metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose
organo narių nepriklausomumo, tikslumas,		bei Bendrovės interneto tinklalapyje.
bendrovė turėtų reikalauti, kad
nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų
savo nepriklausomumą.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus	Neaktualu	Bendrovės stebėtojų tarybos nariams
organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą		kol kas nėra atlyginama iš Bendrovės
kolegialaus organo posėdžiuose gali būti		lėšų, todėl ši nuostata nėra aktuali
6 atlyginama iš bendrovės lėšų Tokio		Bendrovei.
atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės
visuotinis akcininkų susirinkimas.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir
atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų 7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

⁶Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei 8 kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.	Taip	Bendrovėje renkama stebėtojų taryba pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės vykdomos veiklos, metinio finansinių ataskaitų rinkinio, pelno paskirstymo projekto, Bendrovės metinio pranešimo, valdybos ir Bendrovės vadovo veiklos, taip pat atlieka kitas stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtas Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros funkcijas. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas nuolat susitinka su Bendrovės valdybos pirmininku ir Bendrovės generaliniu direktoriumi aptarti Bendrovės veikloje įvykusius ar vykstančius pokyčius, esminius veiklos organizavimo klausimus.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi
sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).		stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia Bendrovės bei akcininkų naudai, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais.

⁸ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos nariai, kiekvienas individualiai ir visi kartu, skiria pakankamai laiko ir dėmesio, kad stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtos funkcijos būtų vykdomos tinkamai. Visi stebėtojų tarybos nariai dalyvavo daugiau kaip pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per Bendrovės finansinius metus. Visuose 2012 m. stebėtojų tarybos posėdžiuose buvo norminiuose aktuose nustatytas kvorumas. Posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai registruojami posėdžio protokole bei posėdžio dalyvių sąraše.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba savo darbe siekia elgtis sąžiningai ir nešališkai su visais Bendrovės akcininkais ir Bendrovės turimais duomenimis. Iki šiol nebuvo atvejų, kad būtų įvykę priešingai. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir valdybos pirmininkas, derina ir koordinuoja tarpusavio veiksmus su Bendrovės generaliniu direktoriumi ir stebėtojų tarybos ir valdybos vardu bendrauja su akcininkais, informuoja akcininkus apie Bendrovės veiklą, strategiją, kitus esminius klausimus.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. 4.6. Kolegialus organas turėtų būti	Taip Ne	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro ir tvirtina vadovaudamiesi teisės aktų ir Bendrovės įstatų reikalavimais. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai ar akcininkai nėra sudarę sandorių su Bendrove, įskaitant didelės vertės arba sudarytus nestandartinėmis sąlygomis. Nors stebėtojų tarybos nariai yra dalinai
nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas		susiję su Kauno miesto savivaldybe, nes yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, sprendimus priima

⁹ Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės		vadovaudamasis tik Bendrovės
10. valdymo organų Kolegialaus organo		interesais. Bendrovės stebėtojų taryba
narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti		yra nepriklausomas nuo Bendrovės
įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė		valdymo organų.
turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir		Bendrovės nuomone, kolegialus
jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais		organas ir audito komitetas yra
ištekliais (tarp jų ir finansiniais),		aprūpinti pakankamais ištekliais,
reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant		įskaitant teisę gauti – ypač iš Bendrovės
teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų –		darbuotojų – visą reikiamą informaciją.
visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis		Bendrovėje atlyginimo komitetas nėra
nepriklausomo profesionalaus patarimo į		sudaromas, kadangi Bendrovės vadovo,
išorinius teisės, apskaitos ar kitokius		jo pavaduotojų ir vyriausiojo buhalterio
specialistus kolegialaus organo ir jo		tarnybinių atlyginimų nustatymui
komitetų kompetencijai priklausančiais		taikomas Kauno miesto savivaldybės
klausimais. Naudodamasis minėtų		patvirtintas Savivaldybės įmonių ir
konsultantų ar specialistų paslaugomis		Savivaldybės kontroliuojamų akcinių
informacijai apie atlyginimų nustatymo		bendrovių ir uždarųjų akcinių
sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo		bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir
komitetas turėtų užtikrinti, kad tas		vyriausiųjų buhalterių darbo
konsultantas tuo pačiu metu neteiktų		apmokėjimo tvarkos aprašas.
konsultacijų susijusios bendrovės		Bendrovės kolektyvinės sutarties priede
žmogiškųjų išteklių skyriui arba		yra pateiktas darbuotojų kintamosios
vykdomajam, arba valdymo organų		atlyginimo dalies apskaičiavimo ir
nariams.		paskirstymo tvarkos aprašas, kuriame
		yra detalizuotas kintamosios atlyginimo
		dalies procento nustatymas bei
		kintamosios atlyginimo dalies
		apskaičiavimas ir paskirstymas.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti	Ne	Bendrovėje nuo 2009 m. kovo 31 d.
organizuota taip, kad nepriklausomi		stebėtojų taryba formuoja audito
kolegialaus organo nariai galėtų turėti		komitetą iš trijų narių.
didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose		Skyrimo ir atlyginimo komitetai
interesų konfliktų galimybė yra ypač		Bendrovėje nėra sudaromi. Atlyginimo
didelė. Tokiomis sritimis laikytini		komitetas nėra suformuotas,
klausimai, susiję su bendrovės direktorių		atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6
skyrimu, atlyginimo bendrovės		punkte. Ateityje Bendrovė sieks šią
direktoriams nustatymu ir bendrovės audito		nuostatą įgyvendinti.
kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju,
kai kolegialaus organo kompetencijai yra
priskirti minėti klausimai, šiam organui
rekomenduojama suformuoti skyrimo,
atlyginimų ir audito komitetus11 . Bendrovės
turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir
audito komitetams priskirtos funkcijos būtų
vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas
sujungti ir sukurti mažiau nei tris
komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų
išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

¹¹ Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kuri^ų

vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems
komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse,
kurių kolegialus organas turi nedaug narių,
trims komitetams skirtas funkcijas gali
atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis
atitinka komitetams keliamus sudėties
reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu
atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu
atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su
kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų
vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti
taikomos, kai tinka, visam kolegialiam
organui.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti	Taip	Bendrovėje yra formuojamas audito
kolegialaus organo darbo efektyvumą		komitetas, kurio vienas narys yra
užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami		nepriklausomas. Komitetas veikia
juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti		nepriklausomai ir principingai bei teikia
organizuoti darbą taip, kad kolegialaus		kolegialiam organui rekomendacijas.
organo sprendimams nedarytų įtakos		Stebėtojų taryba yra atsakinga už savo
esminiai interesų konfliktai. Komitetai		kompetencijos ribose priimamus
turėtų veikti nepriklausomai bei		sprendimus.
principingai ir teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, susijusias su kolegialaus
organo sprendimu, tačiau galutinį
sprendimą priima pats kolegialus organas.
Rekomendacija steigti komitetus
nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo
kompetencijos ar perkelti ją komitetams.
Kolegialus organas išlieka visiškai
atsakingas už savo kompetencijos ribose
priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai	Taip	Bendrovėje veikia audito komitetas,
turėtų susidėti bent iš trijų narių.		kuris yra suformuotas iš trijų narių.
Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo		Audito komiteto kadencija sutampa su
narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai		Bendrovės stebėtojų tarybos kadencija.
gali būti sudaryti tik iš dviejų narių.
Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų
sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo
nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų
taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito
komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš
direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku
ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai,
kad narystė komitete turi būti atnaujinama
ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam
tikrais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto	Ne	Bendrovė iš dalies nesilaiko šios
įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus		rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra
organas. Komitetai turėtų vykdyti savo		suformavusi skyrimo ir atlyginimo
pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų		komitetų. Atlyginimo komitetas nėra

ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.		sudaromas, atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6 punkte. Informacija apie Audito komiteto sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius 2012 metus yra skelbiama šiame metiniame pranešime.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Ne	Bendrovė iš dalies nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra suformavusi skyrimo ir atlyginimo komitetų Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6 punkte.

4.12. Skyrimo komitetas.	Ne	Bendrovėje nėra formuojamas
4.12.1. skyrimo komiteto
Pagrindinės		komitetas, kuris būtų įpareigotas atlikti
funkcijos turėtų būti šios:		visas Skyrimo komitetui paskirtas
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo		atlikti funkcijas, šias funkcijas dalinai
organų narių vietas ir rekomenduoti		vykdo Stebėtojų taryba ir / ar
kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo		Bendrovės valdyba.
komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir
patirties pusiausvyrą valdymo organe,
parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių
reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti
įpareigojimui atlikti reikalingą laiką.
Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti
bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus
į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo
organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą,
teikti kolegialiam organui rekomendacijas,
kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių
įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai
pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo
planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl
vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų
apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant
administraciją ir akcininkus, pateiktus
pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai,
susiję su vykdomaisiais direktoriais arba
valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe,
turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės
vadovu, suteikiant jam teisę teikti
pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Neaktualu	Atlyginimo komitetas nėra sudaromas,
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto		atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6
funkcijos turėtų būti šios:		punkte.
1) teikti kolegialiam organui svarstyti
pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir
vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos.
Tokia politika turėtų apimti visas
atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą
atlyginimą, nuo veiklos rezultatų
priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų
modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai,
susiję su nuo veiklos rezultatų
priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų
būti pateikiami kartu su rekomendacijomis
dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo
kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti

vykdom ųj ų direktori ų ir valdymo organ ų nari ų atlyginim ą su bendrov ės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;

2) teikti kolegialiam organui pasi ūlymus d ėl individuali ų atlyginim ų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organ ų nariams siekiant, kad jie atitikt ų bendrov ės atlyginim ų politik ą ir ši ų asmen ų veiklos įvertinim ą. Vykdydamas ši ą funkcij ą, komitetas tur ė t ų b ūti gerai informuotas apie bendr ą atlyg į, kur į vykdomieji direktoriai ir valdymo organ ų nariai gauna iš kit ų susijusi ų bendrovi ų;

3) tur ė t ų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui b ū t ų proporcingas kit ų bendrov ės vykdom ųj ų direktori ų arba valdymo organ ų nari ų ir kit ų bendrov ės darbuotoj ų atlyginimui;

4) reguliariai perži ū r ėti vykdom ųj ų direktori ų ar valdymo organ ų nari ų atlyginim ų nustatymo politik ą (taip pat ir akcijomis pagr įsto atlyginimo politik ą) bei jos įgyvendinim ą;

5) teikti kolegialiam organui pasi ūlymus d ėl tinkam ų sutar č i ų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organ ų nariais form ų;

6) pad ėti kolegialiam organui priži ū r ėti, kaip bendrov ė laikosi galiojan č i ų nuostat ų d ėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypa č d ėl galiojan čios atlyginim ų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organ ų nariams bendras rekomendacijas d ėl vyresniosios vadovyb ės (kaip apibr ėžta paties kolegialaus organo) atlyginim ų dydžio ir strukt ūros, taip pat steb ėti vyresniosios vadovyb ės atlyginim ų dyd į ir strukt ū r ą, remiantis atitinkama informacija, kuri ą pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organ ų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spr ęsti skatinimo klausim ą, susijus į su akcij ų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemon ėmis, kurios gali b ūti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas tur ė t ų:

1) apsvarstyti bendr ą toki ų skatinimo sistem ų taikymo politik ą, ypating ą d ėmes į

skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų
pasirinkimo sandoriais, ir pateikti
kolegialiam organui su tuo susijusius
pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta
šiuo klausimu bendrovės metiniame
pranešime ir dokumentuose, skirtuose
akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus
dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas
arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas
alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos
suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas
jo kompetencijai priskirtus klausimus,
turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo
organo pirmininko ir (arba) bendrovės
vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių
atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų
informuoti akcininkus apie savo funkcijų
vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime

4.14. Audito komitetas.	Taip	Stebėtojų taryba 2009 m. kovo 31 d. iš
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto		3-jų narių suformavo Audito komitetą,
funkcijos turėtų būti šios:		kurio kadencija sutampa su Stebėtojų
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės		tarybos kadencija ir šis komitetas siekia
informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį		pilnai vykdyti šioje rekomendacijoje
skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų		jam priskirtas funkcijas.
apskaitos metodų tinkamumui ir
nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės
finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo
kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti
vidaus kontrolės ir rizikos valdymo
sistemas, siekiant užtikrinti, kad
pagrindinės rizikos (įskaitant riziką,
susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių
laikymusi) yra tinkamai nustatytos,
valdomos ir apie jas atskleidžiama
informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų
veiksmingumą, be kita ko, teikiant
rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio
vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio
skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio
biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės
administracija reaguoja šio padalinio
į
išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje
nėra vidaus audito funkcijos, komitetas
poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti
bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, susijusias su išorės audito
įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu
skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės
visuotinis akcininkų susirinkimas) bei
sutarties su audito įmone sąlygomis.
Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių
audito įmonei ar auditoriui atsiranda
pagrindas atsistatydinti, ir pateikti
rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų
veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės
nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač
svarbu patikrinti, ar audito įmonė
atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su
audito partnerių rotacija, taip pat būtina
patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka
audito įmonei, dydį ir panašius dalykus.
Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų
konfliktams, komitetas, remdamasis inter
alia išorės audito įmonės skelbiamais
duomenimis apie visus atlyginimus,
kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka
bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat
		109

priži ū r ėti ne audito paslaug ų pob ū d į ir mast ą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. geguž ės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gair ėmis, tur ė t ų nustatyti ir taikyti formali ą politik ą, apibr ėžian č i ą ne audito paslaug ų rūšis, kuri ų pirkimas iš audito įmon ės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrin ėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitet ą;

6) tikrinti išor ės audito proceso veiksmingum ą ir administracijos reakcij ą į rekomendacijas, kurias audito įmon ė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai tur ė t ų b ūti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrov ės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrov ės administracija tur ė t ų informuoti audito komitet ą apie svarbi ų ir ne įprast ų sandori ų apskaitos b ūdus, kai apskaita gali b ūti vykdoma skirtingais b ūdais. Šiuo atveju ypatingas d ėmesys tur ė t ų b ūti skiriamas bendrov ės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas tur ė t ų nuspr ęsti, ar jo pos ėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrov ės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskait ą), vidaus auditorius ir išor ės auditorius. Komitetas tur ė t ų tur ėti galimyb ę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organ ų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išor ės auditoriams tur ė t ų b ūti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimyb ės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas tur ė t ų veikti kaip pagrindin ė instancija ryšiams su vidaus ir išor ės auditoriais palaikyti.

4.14.5. Audito komitetas tur ė t ų b ūti informuotas apie vidaus auditori ų darbo program ą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodin ę santrauk ą. Audito komitetas taip pat tur ė t ų b ūti informuotas apie išor ės auditori ų darbo program ą ir tur ė t ų iš audito įmon ės gauti ataskait ą, kurioje b ū t ų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos

audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras,	Ne	Bendrovėje iki šiol nebuvo formuojama praktika vykdyti Stebėtojų tarybos veiklos vertinimą ir apie tai atskirai informuoti akcininkus, nes Bendrovę kontroliuojantis akcininkas siūlydamas kandidatus į stebėtojų tarybos narius išsamiai žino kiekvieno kandidato turimą patirtį, kompetenciją. Bendrovė įgyvendinti. ateityje sieks šią nuostatą

taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius
nulėmė kolegialaus organo atliktas savo
veiklos įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą	Taip	Bendrovė pilna apimtimi įgyvendina šią rekomendaciją. Bendrovės stebėtojų tarybai ir valdybai, tiek de jure, tiek de facto, vadovauja pirmininkai. Vadovaujantis organų darbo reglamentais, valdybos ir stebėtojų tarybos pirmininkai šaukia posėdžius, užtikrina tinkamą informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Šią rekomendaciją pilnai įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba.
atmosferą posėdžio metu. 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – 12 bent kartą per mėnesį.	Taip	Šią rekomendaciją įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti	Taip	Bendrovė laikosi stebėtojų tarybos ir valdybos darbo reglamentuose numatytos darbo tvarkos ir apie šaukiamą posėdį informuojama iš anksto, kartu su pranešimu pateikiama darbotvarkė ir visa reikalinga informacija ir dokumentai, susijusi su posėdžio darbotvarkės klausimais. Stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių darbotvarkė posėdžio metu gali būti keičiama ar papildoma, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai

¹² Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.		arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius Bendrovei klausimus.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Taip	Bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai tarpusavyje derina šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauja spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios	Taip	Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardinės akcijos visiems
jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo,		Bendrovės akcijų savininkams suteikia
nuosavybės, dividendų ir kitas teises.		vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti	Taip	Bendrovė sudaro sąlygas
investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš		investuotojams susipažinti su
perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų		išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų
naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis		suteikiamomis teisėmis. Bendrovės
teisėmis.		įstatai, kuriuose nustatytos Bendrovės
		akcijų turėtojams suteikiamos teisės,
		yra viešai paskelbti Bendrovės interneto
		tinklalapyje.

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio 13. Visiems akcininkų susirinkimo pritarimą akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus šioje rekomendacijoje nurodytų sandorių sudarymo patvirtinimo klausimai yra priskirti Bendrovės valdybos kompetencijai, bet atskirais atvejais dėl turto perleidimo sandorių Bendrovė kreipiasi į visuotinį akcininkų susirinkimą.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Akcininkams sudaryta galimybė balsuoti iš anksto, užpildant parengtą bendrąjį balsavimo biuletenį.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Bendrovė šaukiamo susirinkimo sprendimų projektus bei susirinkimo priimtus sprendimus viešai skelbia Bendrovės interneto tinklalapyje ir per vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą kaip yra numatyta Akcinių bendrovių įstatyme, ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams

¹³ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

		balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip tai numato Akcinių bendrovių įstatymas.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Neaktualu	Atsižvelgiant į Bendrovės akcininkų susirinkimų rengimo tvarką ir akcininkų sąrašus, Bendrovėje iki šiol nebuvo poreikio įgyvendinti šią rekomendaciją.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai veikia Bendrovės interesais ir jų turima kompetencija bei asmeninės savybės leidžia teigti, kad jie elgiasi, taip, kad interesų konfliktai nekiltų ir iki šiol praktikoje jų nepasitaikė. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai nėra sudarę sandorių su Bendrove, įskaitant didelės vertės arba sudarytus nestandartinėmis sąlygomis.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------	--------------	---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai nėra sudarę sandorių su Bendrove, įskaitant didelės vertės arba sudarytus nestandartinėmis sąlygomis.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Pagal Bendrovės priežiūros ir valdymo organų darbo reglamentus ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas i Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai susilaiko nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo	Neaktualu	Bendrovė	neskelbia	atlyginimų
atlyginimų politikos ataskaitą (toliau –		politikos	ataskaitos.	Atlyginimų
atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški		politika,	kaip	nurodyta šioje
ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų		rekomendacijoje,		Bendrovėje nėra
ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip		patvirtinta,	nes	to nenumatyta
bendrovės metinio pranešimo dalis, bet		galiojančiuose		teisės aktuose.
turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto				Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos
tinklalapyje.				nariams tantjemas nustato akcininkų
				susirinkimas, nors iki šiol jos nebuvo
		paskirtos.	Bendrovės	vadovo
			nustato	valdyba,
		atlyginimą
		atsižvelgdama	į	Kauno miesto
				savivaldybės patvirtintas Savivaldybės
				įmonių ir Savivaldybės kontroliuojamų
				akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių
				bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir
		vyriausiųjų		buhalterių darbo
		apmokėjimo		tvarkos aprašas.
				Atsižvelgiant į šį aprašą, nustatomi ir
		Bendrovės	vadovo	pavaduotojų ir
		vyriausiojo	buhalterio	tarnybiniai
		atlyginimai.	Įvertinus	tai, rengti
				Bendrovėje atskirą atlygimų politiką

		nebuvo poreikio. Nepaisant to, Bendrovės rengiamuose ir viešai skelbiamuose metiniuose pranešimuose, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Bendrovė skelbia informaciją apie išmokas bei paskolas Stebėtojų tarybos nariams, Valdybos nariams, Administracijos (generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, vyriausiajam buhalteriui) vadovams. Taip pat Bendrovės interneto tinklalapyje skelbiama informacija apie Bendrovės darbuotojų vidutinį darbo užmokestį.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką;	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.

9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį; 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta, tačiau apie išeitines ir kitas išmokas viešai skelbiama metiniuose pranešimuose.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.

grupei;

3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, d ėl kuri ų tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas

atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;

5) kompensacija, gautina arba sumok ėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organ ų nariui, pasitraukusiam iš savo pareig ų pra ėjusiais finansiniais metais;

6) bendra apskai čiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vert ė, jeigu tokia nauda neturi b ūti nurodyta pagal 1–5 punktus.

8.5.2. Tur ė t ų b ūti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teis ėmis dalyvauti akcij ų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotoj ų skatinimo akcijomis sistemomis:

1) pra ėjusiais finansiniais metais bendrov ės pasi ūlyt ų akcij ų pasirinkimo sandori ų arba suteikt ų akcij ų skai čius ir taikymo s ąlygos;

2) akcij ų pasirinkimo sandori ų skai čius, realizuotas per pra ėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcij ų skai č i ų bei realizavimo kain ą, arba dalyvavimo darbuotoj ų skatinimo akcijomis sistemoje vert ė finansini ų met ų pabaigoje;

3) finansini ų met ų pabaigoje nerealizuotas akcij ų pasirinkimo sandori ų skai čius, j ų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindin ės teisi ų įgyvendinimo s ąlygos;

4) visi esam ų akcij ų pasirinkimo sandori ų s ąlyg ų poky čiai ateinan čiais finansiniais metais.

8.5.3. Tur ė t ų b ūti pateikiama ši su papildom ų pensij ų schemomis susijusi informacija:

1) kai pensij ų schema yra apibr ėžt ų išmokų, pagal j ą direktori ų sukaupt ų išmokų poky čiai atitinkamais finansiniais metais;

2) kai pensij ų schema yra apibr ėžt ų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktori ų sumok ėjo arba tur ė t ų sumok ėti bendrov ė atitinkamais finansiniais metais.

8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.	Neaktualu
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	Neaktualu
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	Neaktualu
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Neaktualu

8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama	Neaktualu
informacija, susijusi su parengiamuoju ir
sprendimų priėmimo procesu, kurio metu
nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų
politika. Informacija turėtų apimti
duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo
komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove
nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis
naudotasi nustatant atlyginimų politiką,		Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų
vardus ir pavardes bei metinio visuotinio		priežasčių atlyginimų politika, pagal
akcininkų susirinkimo vaidmenį.		kurią būtų rengiama atlyginimų
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra	Neaktualu	ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.
pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas
neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus
metus po jų skyrimo.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar	Neaktualu
kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti
atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais,
neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus
metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas
suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų
pasirinkimo sandoriais arba kitomis
teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį,
pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų
priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir
išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo
kriterijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų	Neaktualu
išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų
kadencijos pabaigos, priklausomai nuo
poreikio padengti kokias nors išlaidas,
susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų,
kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti
nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro
metinio atlyginimo (nekintamoji plius
kintamoji dalis) vertė.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų	Neaktualu
tarybos narių atlyginimą neturėtų būti
įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai	Neaktualu
akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti
visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir
balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo
klausimais.

8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti	Neaktualu
privalomojo arba patariamojo pobūdžio.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta. Nepaisant to, Bendrovės rengiamuose ir viešai skelbiamuose metiniuose pranešimuose, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Bendrovė skelbia informaciją apie išmokas ir atlyginimus Bendrovės stebėtojų tarybos nariams, valdybos nariams, administracijos (generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, vyriausiajam buhalteriui) vadovams. Taip pat Bendrovės interneto tinklalapyje skelbiama informacija apie Bendrovės darbuotojų vidutinį darbo užmokestį. Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlygintam remiantis akcijų kainų pokyčiais.

8.20. Metinio visuotinio akcininkų	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų
susirinkimo pritarimas turėtų būti		priežasčių, Bendrovė netaiko schemų,
gaunamas šiais klausimais:		pagal kurias direktoriams atlyginama
1) atlyginimo direktoriams skyrimas		akcijomis, akcijų pasirinkimo
remiantis akcijomis pagrįstomis		sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti
schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo		akcijų arba būti atlygintam remiantis
sandorius;		akcijų kainų pokyčiais.
2) maksimalaus akcijų skaičiaus
nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo
tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo
sandoriai gali būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių
realizavimo kainos pokyčio nustatymo
sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių
skatinimo schemos, kurios panašiomis
sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems
bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas
galutinis terminas, per kurį už direktorių
atlyginimą atsakingas organas gali paskirti
šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas
atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba	Neaktualu
bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo
sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį
yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas
žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą
dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine
rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų
prieš realizavimo kainos nustatymą, taip
pat turėtų pritarti akcininkai.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti
taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas
panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės
darbuotojams arba bet kurios dukterinės
įmonės darbuotojams, kurie turi teisę
dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta
metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.

susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.
	8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų	Taip	Bendrovė	laikosi visų	įstatymuose
užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų		numatytų	reikalavimų	dėl interesų
turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.				turėtojų galimybių dalyvauti Bendrovės

9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų	valdyme, tačiau iki šiol jokia interesų grupė, turinti įstatymuose nustatytą teisę dalyvauti Bendrovės valdyme, nėra įstatyme nustatyta tvarka sukurta.
kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais
svarbiais klausimais, darbuotojų
dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale,
kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą
bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja
bendrovės valdymo procese, jiems turėtų
būti sudaromos sąlygos susipažinti su
reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip Bendrovė informaciją, nurodytą šiose rekomendacijose,	atskleidžia
1) bendrovės veiklą ir finansinius	metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose,
rezultatus;	Bendrovės interneto	tinklalapyje ir
	Registrų centro	leidžiamame
2) bendrovės tikslus;	elektroniniame	leidinyje, kuriame
3) asmenis nuosavybės teise turinčius	skelbiami juridinių	asmenų vieši
bendrovės akcijų paketą ar jį	pranešimai, išskyrus	VIII principe
valdančius;	reglamentuojamą atlyginimų politikos
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų	ataskaitą, kuri	Bendrovėje nėra
narius, bendrovės vadovą bei jų	rengiama dėl 8.1.	punkte nurodytų
atlyginimą;	priežasčių ir ji nėra tvirtinama, nes to
	nereikalauja teisės aktai. Pagal Akcinių
5) galimus numatyti esminius rizikos	bendrovių	įstatymą ir Bendrovės įstatus
veiksnius;	Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius,	nariams tantjemas	gali nustatyti
taip pat sandorius, kurie sudaryti ne	akcininkų susirinkimas,	iki šiol
įprastinės bendrovės veiklos eigoje;	tantjemas dar nebuvo paskirtos (visa tai
7) pagrindinius klausimus, susijusius su	detaliai nurodyta VIII rekomendacijos
darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;	komentare). Taip	pat Bendrovė
	stengiasi neatskleisti	informacijos,
8) bendrovės valdymo struktūrą ir	galinčios turėti įtakos	jos išleistų
strategiją.	vertybinių popierių	kainai,
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir	komentaruose, interviu	ar kitokiais
bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik	būdais tol, kol tokia informacija viešai
informacijos, nurodytos šiame sąraše,	nebus paskelbta per vertybinių popierių

atskleidimu.		biržos NASDAQ OMX Vilnius
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1		naudojamą GlobeNewswire naujienų
punkte nurodytą informaciją,		platinimo sistemą, Bendrovės interneto
rekomenduojama bendrovei, kuri yra		tinklalapyje.
patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu,
atskleisti informaciją apie visos įmonių
grupės konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4
punkte nurodytą informaciją,
rekomenduojama pateikti informaciją apie
bendrovės priežiūros ir valdymo organų
narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį,
kvalifikaciją ir potencialius interesų
konfliktus, kurie galėtų paveikti jų
sprendimus. Taip pat rekomenduojama
atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo
organų narių, bendrovės vadovo iš
bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias
pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7
punkte nurodytą informaciją,
rekomenduojama atskleisti informaciją apie
bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip
darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos
bendruomenė, santykius, įskaitant
bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių
atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo
bendrovės akciniame kapitale programas ir
pan.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama	Taip	Bendrovė informaciją per vertybinių
tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar		popierių biržos NASDAQ OMX
investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo ir apimties		Vilnius naudojamą GlobeNewswire platinimo pateikia
būdo atžvilgiu. Informacija turėtų būti		naujienų sistemą lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu,
atskleidžiama visiems ir vienu metu.		kiek tai įmanoma. Birža gautą
Rekomenduojama, kad pranešimai apie		informaciją paskelbia savo interneto
esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba		tinklalapyje ir prekybos sistemoje,
po Vilniaus vertybinių popierių biržos		tokiu būdu užtikrinant vienalaikį
prekybos sesijos, kad visi bendrovės		informacijos pateikimą visiems. Be to,
akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas		informaciją Bendrovė stengiasi skelbti
galimybes susipažinti su informacija bei		prieš arba po vertybinių popierių biržos
priimti atitinkamus investicinius		NASDAQ OMX Vilnius prekybos
sprendimus.		sesijos ir vienu metu pateikti visoms
		rinkoms, kuriose prekiaujama
		Bendrovės vertybiniais popieriais.
		Bendrovė, informacijos, galinčios turėti
		įtakos jos išleistų vertybinių popierių
		kainai, neatskleidžia komentaruose,
		interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per
		vertybinių popierių biržos NASDAQ

		OMX Vilnius naudojamą
		GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė informaciją skelbia Bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių kalba.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Visa šioje rekomendacijoje nurodyta informacija yra skelbiama viešai ir pateikta Bendrovės interneto tinklalapyje vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapyje ir ji yra prieinama visiems suinteresuotiems asmenims.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma	Taip	Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą atlieka nepriklausoma audito įmonė.
audito įmonė. 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Ne	Bendrovės audito įmonės, atlikusios 2010-2012 metų finansinių ataskaitų auditą, kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė valdyba, vadovaudamasi Bendrovės 2010 m. įvykdyto viešojo pirkimo rezultatais.