Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 5, 2013
Annual / Quarterly Financial Statement
Open in ViewerOpens in native device viewer
| NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3 – 4 | |
|---|---|
| FINANSINĖS ATASKAITOS 5 – 45 | |
| Finansinės būklės ataskaita 5 – 6 | |
| Bendrųjų pajamų ataskaita 7 | |
| Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 8 | |
| Pinigų srautų ataskaita 9 – 10 | |
| Aiškinamasis raštas 11– 44 | |
| ATSKAITINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 46 | |
| 2012 M. METINIS PRANEŠIMAS 47 |
| Pastabos | 2012 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|---|---|
| TURTAS | (pertvarkyta) | (pertvarkyta) | ||
| Ilgalaikis turtas | ||||
| Nematerialusis turtas | 4 | 1.354 | 465 | 395 |
| Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai | 5 | 444.711 | 383.399 | 387.555 |
| Kitas finansinis turtas | 12 | - | 5.352 | 8.124 |
| Investicija į dukterines įmones | 7 | 1.000 | - | - |
| Investicija į asocijuotas įmones | 8 | 585 | 427 | 41 |
| Ilgalaikio turto iš viso | 447.650 | 389.643 | 396.115 | |
| Trumpalaikis turtas | ||||
| Atsargos | 9 | 1.134 | 1.674 | 4.098 |
| Išankstiniai apmokėjimai | 438 | 223 | 192 | |
| Iš pirkėjų gautinos sumos | 10 | 13.579 | 4.335 | 4.711 |
| Kitos gautinos sumos | 11 | 4.141 | 2.565 | 821 |
| Kitas finansinis turtas | 12 | 13.234 | 110.427 | 38.433 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 13 | 79.834 | 9.983 | 29.501 |
| Trumpalaikio turto iš viso | 112.360 | 129.207 | 77.756 | |
| Turto iš viso | 560.010 | 518.850 | 473.871 |
(tęsinys kitame puslapyje)
| Pastabos | 2012 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
2010 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|---|---|
| NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | (pertvarkyta) | (pertvarkyta) | ||
| Nuosavas kapitalas | ||||
| Įstatinis kapitalas | 1 | 380.606 | 342.000 | 342.000 |
| Akcijų priedai | 13.512 | - | - | |
| Privalomasis rezervas | 14 | 22.561 | 19.000 | 19.000 |
| Rezervas savoms akcijoms įsigyti | 14 | 55.000 | - | - |
| Kiti rezervai | 23.727 | 68.043 | 68.043 | |
| Nepaskirstytasis pelnas | ||||
| Nuosavo kapitalo iš viso | 41.006 536.412 |
70.795 499.838 |
25.943 454.986 |
|
| Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai |
||||
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | 24 | 7.194 | 7.709 | 8.345 |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimas | 15 | 816 | 785 | 926 |
| Po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso |
8.010 | 8.494 | 9.271 | |
| Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai |
||||
| Prekybos skolos | 16 | 7.157 | 4.671 | 4.569 |
| Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 17 | 3.869 | 2.559 | 2.558 |
| Atidėjiniai | 18 | 164 | 493 | 1.279 |
| Mokėtinas pelno mokestis | 2.524 | 1.761 | 214 | |
| Gauti išankstiniai apmokėjimai | 53 | 49 | 84 | |
| Mokėtini dividendai | 39 | 39 | 48 | |
| Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 19 | 1.782 | 946 | 862 |
| Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso |
15.588 | 10.518 | 9.614 | |
| Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso | 560.010 | 518.850 | 473.871 |
| Generalinis direktorius | Rokas Masiulis | 2013 m. kovo 21 d. |
|---|---|---|
| Finansų ir administravimo departamento direktorius |
Mantas Bartuška | 2013 m. kovo 21 d. |
| Apskaitos skyriaus vadovė | Rasa Gudė | 2013 m. kovo 21 d. |
| Pastabos | 2012 m. |
2011 m. |
|
|---|---|---|---|
| (pertvarkyta) | |||
| Pardavimo pajamos | 20 | 138.881 | 141.276 |
| Pardavimo savikaina | 21 | (81.336) | ( 82.913) |
| Bendrasis pelnas | 57.545 | 58.363 | |
| Veiklos sąnaudos | 22 | (10.734) | (7.733) |
| Kitos pajamos | 108 | 42 | |
| Veiklos pelnas | 46.919 | 50.672 | |
| Finansinės veiklos pajamos | 23 | 1.847 | 1.981 |
| Finansinės veiklos (sąnaudos) | 23 | (116) | (20) |
| Asocijuotų įmonių bendrųjų pajamų dalis | 108 | 138 | |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 48.758 | 52.771 | |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 24 | (7.321) | (7.919) |
| Grynasis pelnas | 41.437 | 44.852 | |
| Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) | - | - | |
| Laikotarpio bendrosios pajamos (nuostoliai) iš viso | 41.437 | 44.852 | |
| Pagrindiniai ir sumažinti pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai (litais) | 25 | 0,11 | 0,13 |
| Generalinis direktorius | Rokas Masiulis | 2013 m. kovo 21 d. |
|---|---|---|
| Finansų ir administravimo departamento direktorius |
Mantas Bartuška | 2013 m. kovo 21 d. |
| Apskaitos skyriaus vadovė | Rasa Gudė | 2013 m. kovo 21 d. |
| Pastabos | Įstatinis kapitalas |
Akcijų priedai |
Privalomasis rezervas |
Rezervas savoms akcijoms įsigyti |
Kiti rezervai | Nepaskirstytasis pelnas |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutis | 342.000 | - | 19.000 | - | 68.043 | 25.973 | 455.016 | |
| Apskaitos politikos keitimas 2010 m. gruodžio 31 d. likutis (po |
- | - | - | - | - | (30) | (30) | |
| apskaitos politikos keitimo) | 342.000 | - | 19.000 | - | 68.043 | 25.943 | 454.986 | |
| Apskaitos politikos keitimas | - | - | - | - | - | (401) | (401) | |
| Grynasis metų pelnas | - | - | - | - | - | 45.253 | 45.253 | |
| Kitos bendrosios pajamos | - | - | - | - | - | - | - | |
| Bendrųjų pajamų iš viso | - | - | - | - | - | 44.852 | 44.852 | |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutis (po apskaitos politikos keitimo) |
342.000 | - | 19.000 | - | 68.043 | 70.795 | 499.838 | |
| Grynasis metų pelnas | - | - | - | - | - | 41.437 | 41.437 | |
| Kitos bendrosios pajamos | - | - | - | - | - | - | - | |
| Bendrųjų pajamų iš viso | - | - | - | - | - | 41.437 | 41.437 | |
| Paskelbti dividendai | 26 | - | - | - | - | - | (56.981) | (56.981) |
| Pervedimai tarp rezervų | - | - | 3.561 | 55.000 | (44.316) | (14.245) | - | |
| Įstatinio kapitalo didinimas | 38.606 | 13.512 | - | - | - | - | 52.118 | |
| 2012 m. gruodžio 31 d. likutis |
380.606 | 13.512 | 22.561 | 55.000 | 23.727 | 41.006 | 536.412 |
| Generalinis direktorius | Rokas Masiulis | 2013 m. kovo 21 d. |
|---|---|---|
| Finansų ir administravimo departamento direktorius |
Mantas Bartuška | 2013 m. kovo 21 d. |
| Apskaitos skyriaus vadovė | Rasa Gudė | 2013 m. kovo 21 d. |
| Pastabos | 2012 m. |
2011 m. |
|
|---|---|---|---|
| (pertvarkyta) | |||
| Įprastinė veikla | |||
| Grynasis pelnas | 25 | 41.437 | 44.852 |
| Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas: | |||
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 21,22 | 22.990 | 22.782 |
| Atostogų rezervo pasikeitimai | 438 | 6 | |
| Ilgalaikio materialiojo turto sumažėjimas ir nurašymai | 1.029 | 66 | |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimų pasikeitimas | 31 | (141) | |
| Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas | 12 | (4) | (4) |
| ATL sukaupimas | (329) | (376) | |
| Investicijų į asocijuotą įmonę nuosavybės atstatymas | (108) | (138) | |
| Sukauptos pajamos | (926) | (756) | |
| Restruktūrizacijos rezervas | - | (547) | |
| Pelnas iš nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų pardavimo | - | (26) | |
| Kitų nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai | - | 12 | |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 7.321 | 7.914 | |
| Palūkanų pajamos | 23 | (1.817) | (1.886) |
| 70.062 | 71.758 | ||
| Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | |||
| Atsargų (padidėjimas), sumažėjimas | 540 | 2.424 | |
| Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas), sumažėjimas | (215) | (31) | |
| Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas), sumažėjimas | (9.244) | 376 | |
| Kitų gautinų sumų (padidėjimas), sumažėjimas | (1.834) | (624) | |
| Prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų padidėjimas, (sumažėjimas) | 2.525 | (460) | |
| Gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas, (sumažėjimas) | 4 | (35) | |
| Kito trumpalaikio turto ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų padidėjimas, (sumažėjimas) |
(125) | 70 | |
| 61.713 | 73.478 | ||
| (Sumokėtas) pelno mokestis | (5.235) | (7.008) | |
| Gautos palūkanos | 931 | 530 | |
| Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai | 57.409 | 67.000 | |
| Investicinės veiklos pinigų srautai | |||
| Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto | |||
| (įsigijimas) | (39.948) | (18.627) | |
| Investicijų laikomų iki išpirkimo (įsigijimas) | (429.257) | (112.619) | |
| Investicijų laikomų iki išpirkimo pardavimas | 533.051 | 44.363 | |
| Kitų investicijų įsigijimas | (1.050) | (260) | |
| Ilgalaikio turto pardavimas | - | 625 | |
| Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | 62.796 | (86.518) |
(tęsinys kitame puslapyje)
| Pastabos | 2012 m. |
2011 m. |
|
|---|---|---|---|
| Finansinės veiklos pinigų srautai | (pertvarkyta) | ||
| Akcinio kapitalo didinimas | 6.627 | - | |
| Dividendų (išmokėjimas) | 26 | (56.981) | - |
| Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | (50.354) | - | |
| Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) | 69.851 | (19.518) | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d. | 9.983 | 29.501 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d. | 79.834 | 9.983 |
| Generalinis direktorius | Rokas Masiulis | 2013 m. kovo 21 d. |
|---|---|---|
| Finansų ir administravimo departamento direktorius |
Mantas Bartuška | 2013 m. kovo 21 d. |
| Apskaitos skyriaus vadovė | Rasa Gudė | 2013 m. kovo 21 d. |
AB "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas: Burių g. 19, 91003 Klaipėda, Lietuva.
Pagrindinė bendrovės veikla – naftos produktų perkrovimo bei kitos susijusios paslaugos.
Bendrovę įkūrė AB "Naftos terminalas" (Lietuva) ir Lancaster Steel Inc. (JAV), atitinkamai įsigydamos 51 proc. ir 49 proc. akcijų. Bendrovė buvo įregistruota 1994 m. rugsėjo 27 d.
2012 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 1.858 akcininkams. Bendrovės įstatinis kapitalas – 380.606.184 (trys šimtai aštuoniasdešimt milijonų šeši šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt keturi) litai yra visiškai apmokėtas. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.606.184 (trys šimtai aštuoniasdešimt milijonų šeši šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt keturias) paprastasias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė vienas (1) litas. Valstybei, kurią atstovauja Energetikos ministerija, priklausė 72,32 % akcijų (275.241.290 vienetai).
Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir per 2012 m. jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė. Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos "NASDAQ OMX Vilnius" Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą.
2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:
| 2012 m. gruodžio 31 d. |
gruodžio 31 d. | 2011 m. | ||
|---|---|---|---|---|
| Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais) |
Nuosavybės dalis (%) |
Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais) |
Nuosavybės dalis (%) |
|
| Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama | ||||
| Energetikos ministerijos | 275.241 | 72,32 | 241.544 | 70,63 |
| UAB koncernas "Achemos grupė" | 38.975 | 10,24 | 32.766 | 9,58 |
| Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas) | 66.390 | 17,44 | 67.690 | 19,79 |
| Iš viso | 380.606 | 100,00 | 342.000 | 100,00 |
2012 m. vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 327 (2011 m. – 308).
Finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis istorine savikaina.
Šiose finansinės ataskaitose visos sumos yra pateiktos litais, ir suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (000 litų), jei nenurodyta kitaip.
Šios Bendrovės metinės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).
Taikomi apskaitos principai išdėstyti žemiau, buvo nuosekliai taikomi visiems periodams nurodytiems šiose finansinėse ataskaitose, išskyrus tai, kad Bendrovė įdiegė tuos naujus/pakeistus standartus ir interpretacijas, kuriuos yra privaloma taikyti finansiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2012 m. sausio 1 d. ar vėliau:
1‐ojo TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas. Kitų bendrųjų pajamų elementų pateikimas" pataisos (Galioja 2012 m. liepos 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Taikoma retrospektyviai.) Pataisose reikalaujama, kad ūkio subjektas tuos kitų bendrųjų pajamų straipsnius, kurie ateityje galėtų būti pergrupuojami į pelno (nuostolių) ataskaitą, pateiktų atskirai nuo tų, kurie niekada nebus pergrupuojami. Jeigu kitų bendrųjų pajamų straipsniai pateikiami prieš atskaičiuojant susijusius mokesčius, bendra mokesčių suma turi būti paskirstyta tarp šių skyrių. Pakeičiamas ataskaitos pavadinimą iš "Bendrųjų pajamų ataskaita" į "Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita", tačiau leidžiama vartoti ir kitus pavadinimus. Pataisos nėra aktualios Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes ūkio subjektas neturi kitų bendrųjų pajamų.
Buvo išleista keletas naujų ir peržiūrėtų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų ir jų paaiškinimų, kurie bus privalomi ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. ir vėliau. Bendrovė nusprendė ankščiau netaikyti naujų standartų ir paaiškinimų. Žemiau yra pateikiami Bendrovės vadovybės įvertinimai dėl galimos naujų ir peržiūrėtų standartų įtakos juos pirmą kartą pritaikius:
19‐asis TAS (2011 m.) "Išmokos darbuotojams" (Galioja 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Taikoma retrospektyviai.). Pagal pataisą reikalaujama, kad aktuarinis pelnas ir nuostoliai būtų iš karto pripažįstami kitose bendrosiose pajamose. Pagal pataisą panaikinamas aktuarinio pelno ir nuostolių pripažinimui anksčiau taikytas "koridoriaus" metodas ir eliminuojama pasirinkimo galimybė pripažinti visus nustatytų išmokų įsipareigojimų bei plano turto pokyčius pelno (nuostolių) ataskaitoje, kas šiuo metu yra leidžiama pagal 19‐ojo TAS reikalavimus. Pagal pataisą taip pat reikalaujama, kad pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažinta tikėtina plano turto grąža būtų apskaičiuojama remiantis nustatytų išmokų įsipareigojimui taikoma diskonto norma. Jei Bendrovė taikytų pataisas nuo 2012 m. sausio 1 d., jo nustatytų išmokų įsipareigojimas sumažėtų 816 tūkst. litų, o nepaskirstytasis pelnas ir atidėtojo mokesčio įsipareigojimai 2012 m. gruodžio 31 d. atitinkamai padidėtų 122 tūkst. litų ir 122 tūkst. litų.
13‐asis TFAS "Tikrosios vertės nustatymas" (Taikomas perspektyviai 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams.). 13‐asis TFAS pakeičia atskiruose TFAS pateiktas tikrosios vertės nustatymo gaires vienu tikrosios vertės nustatymo gairių šaltiniu. Jame apibrėžiama tikroji vertė, nustatoma tikrosios vertės nustatymo sistema ir išdėstomi informacijos apie tikrosios vertės nustatymą atskleidimo reikalavimai. 13‐ajame TFAS paaiškinama, kaip nustatyti tikrąją vertę, kai to reikalaujama arba tai leidžiama pagal kitus TFAS. Standarte nepateikiama naujų turto ir įsipareigojimų vertinimo tikrąja verte reikalavimų; jame nepanaikinamos tam tikruose standartuose nustatytos vertinimo tikrąja verte įvykdomumo išimtys. Standarte pateikiama išsami informacijos atskleidimo sistema, kurioje nustatyti papildomi reikalavimai atskleisti informaciją, kuri leistų finansinių ataskaitų vartotojams įvertinti metodus ir duomenis, kurie naudojami nustatant tikrąją vertę, ir, kai tikroji vertė pakartotinai nustatoma naudojant reikšmingus nestebimus duomenis – tų nustatymų poveikį pelnui arba nuostoliams ar kitoms bendrosioms pajamoms. Bendrovė nemano, kad 13‐asis TFAS turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, nes vadovybė mano, kad metodai ir prielaidos, naudojami nustatant turto tikrąją vertę, atitinka 13‐ojo TFAS reikalavimus.
7‐ojo TFAS "Atskleidimas" pataisos "Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita". (Galioja 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams ir tų metinių ataskaitinių laikotarpių tarpiniams laikotarpiams. Taikoma retrospektyviai.). Pataisose nustatyti nauji atskleidimo reikalavimai, susiję su finansiniu turtu ir įsipareigojimais: kurie finansinės būklės ataskaitoje užskaitomi tarpusavyje; arba kuriems taikoma bendroji tarpusavio užskaitos sutartis arba panašūs susitarimai. Bendrovė nemano, kad šios pataisos turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes jis tarpusavyje neužskaito savo finansinio turto ir įsipareigojimų ir nėra sudaręs bendrųjų tarpusavio užskaitos sutarčių.
12‐ojo TAS "Atidėtasis mokestis. Turto vertės atgavimas" pataisos. (Galioja 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Taikoma retrospektyviai.). Šiomis pataisomis įvedama paneigiama prielaida, kad tikrąja verte įvertinto investicinio turto balansinė vertė būtų atgauta vien tik parduodant tą turtą. Vadovybės ketinimas nebūtų svarbus, išskyrus tuos atvejus, kai investicinis turtas yra nudėvimasis ir yra laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas – iš esmės sunaudoti visą su investiciniu turtu susijusią ekonominę naudą per jo naudingojo tarnavimo laikotarpį. Tai yra vienintelis atvejis, kai minėta prielaida gali būti paneigiama. Bendrovė nemano, kad šios pataisos turės įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi Bendrovė neturi atidėtojo mokesčio turto ir įsipareigojimų, susijusių su investiciniu turtu, įvertintu tikrąja verte pagal 40‐ąjį TAS.
10‐asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos" ir 27‐asis TAS (2011 m.) "Atskiros finansinės ataskaitos" (Galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau,
jei 11‐asis TFAS, 12‐asis TFAS, 27‐asis TAS (2011 m.) ir 28‐asis TAS (2011 m.) taip pat taikomi anksčiau.) 10‐ajame TFAS pateiktas bendras modelis, kuris taikomas visų ūkio subjektų, į kuriuos investuojama, kontrolės analizėje, įskaitant ūkio subjektus, kurie šiuo metu laikomi specialiosios paskirtiems įmonėmis pagal SIK 12‐ąjį aiškinimą. 10‐ajame TFAS pateikti nauji kontrolės vertinimo reikalavimai, kurie skiriasi nuo 27‐ajame TAS ( 2008 m.) nustatytų reikalavimų. Pagal naują bendrą kontrolės modelį, investuotojas kontroliuoja ūkio subjektą, į kurį investuojama, kai: jis gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama; jis gali paveikti šią grąžą naudodamasis savo galia valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama; ir yra galios valdyti ir grąžos ryšys. Į naująjį standartą taip pat įtraukti atskleidimo reikalavimai ir reikalavimai, susiję su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimu. Šie reikalavimai perkelti iš 27‐ojo TAS (2008 m.). Bendrovė nemano, kad naujasis standartas turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes ūkio subjektų, į kuriuos ji investuoja, kontrolės vertinimas pagal naująjį standartą neturėtų keisti ankstesnių išvadų dėl Bendrovių, į kuriuos ji investuoja, kontrolės.
11‐asis TFAS "Jungtinė veikla" (Galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Taikoma retrospektyviai pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas. Leidžiama taikyti anksčiau, jei 10‐asis TFAS, 12‐asis TFAS, 27‐asis TAS (2011 m.) ir 28‐asis TAS (2011 m.) taip pat taikomi anksčiau.). 11‐asis TFAS "Jungtinė veikla" panaikina ir pakeičia 31‐ąjį TAS "Dalys bendrose įmonėse". 11‐ajame TFAS nepateikiama esminių "bendrai kontroliuojamos veiklos" apibrėžties pakeitimų, nors "kontrolės" apibrėžtis, o kartu netiesiogiai ir "bendros kontrolės" apibrėžtis, keitėsi dėl 10‐ ojo TFAS. Pagal naująjį standartą išskiriamos dvi jungtinės veiklos rūšys, ir kiekvienai iš jų taikomas skirtingas apskaitos modelis:
11‐asis TFAS išskiria iš 31‐ojo TAS "bendrai kontroliuojamų įmonių" tuos atvejus, kuriais toks atskyrimas tam tikrais atvejais yra neveiksmingas, nors jungtinei veiklai ir numatyta tam tikra struktūra. Tokia veikla vertinama panašiai kaip bendrai kontroliuojamas turtas ir (arba) veikla pagal 31‐ąjį TAS, ir dabar vadinama bendra veikla. Likusios 31‐ajame TAS nurodytos bendrai kontroliuojamos įmonės, dabar vadinamosios bendros įmonės, negali laisvai pasirinkti, kurį metodą taikyti: nuosavybės ar proporcingo konsolidavimo metodą; savo konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose dabar jos visada privalo naudoti nuosavybės metodą. Bendrovė nemano, kad 11‐asis TFAS turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi ji nėra jungtinės veiklos susitarimo šalis.
12‐asis TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" (Galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Taikoma retrospektyviai.). 12‐ajame TFAS reikalaujama atskleisti papildomą informaciją, susijusią su priimtais reikšmingais sprendimais ir prielaidomis, padarytomis nustatant turimų dalių pobūdį ūkio subjekte arba struktūroje, turimų dalių pobūdį dukterinėse įmonėse, jungtinėje veikloje ir asocijuotose įmonėse ir nekonsoliduojamuose struktūriniuose ūkio subjektuose. Bendrovė nemano, kad naujasis standartas turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.
27‐asis TAS (2011 m.) "Atskiros finansinės ataskaitos" (Galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau, jei 10‐asis TFAS, 11‐asis TFAS, 12‐asis TFAS ir 28‐asis TAS (2011 m.) taip pat taikomi anksčiau.). 27‐ajame TAS (2011 m.) su nedideliais paaiškinimais pateikti 27‐ojo TAS (2008 m.) apskaitos ir atskleidimo reikalavimai atskiroms finansinėms ataskaitoms. Be to, į 27‐ąjį TAS (2011 m.) įtraukti 28‐ojo TAS (2008 m.) ir 31‐ojo TAS reikalavimai atskiroms finansinėms ataskaitoms. Standartas nebenagrinėja kontrolės principo ir reikalavimų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimu, kurie įtraukti į 10‐ąjį TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos". Bendrovė nemano, kad 27‐asis TAS (2011 m.) turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi dėl jo ūkio subjekto apskaitos politika nėra keičiama.
28‐asis TAS (2011 m.) "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones" (Galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Taikoma retrospektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau, jei 10‐asis TFAS, 11‐asis TFAS, 12‐asis TFAS ir 27‐asis TAS (2011 m.) taip pat taikomi anksčiau.). Buvo padarytos nedidelės 28‐ojo TAS (2008 m.) pataisos:
Bendrovė nemano, kad standarto pataisos turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi ūkio subjektas neturi investicijų į asocijuotąsias ar bendras įmones, kurioms minėtos pataisos turėtų įtakos.
32‐ojo TAS "Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita" pataisos (Galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Taikoma retrospektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau, tačiau būtina atskleisti papildomą informaciją pagal 7‐ojo TFAS pataisas.) Pataisomis nenustatomos naujos finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaitos taisyklės, tačiau paaiškinami užskaitos kriterijai, taikomi atsiradus jų taikymo neatitikimams. Pataisose aiškinama, kad ūkio subjektas šiuo metu turi teisiškai įgyvendinamą užskaitos teisę, jei ši teisė: nepriklauso nuo ateities įvykio; ir teisiškai įgyvendinama ūkio subjekto ir visų sandorio šalių tiek įprastomis veiklos sąlygomis, tiek įsipareigojimų nevykdymo, nemokumo ar bankroto atveju. Bendrovė nemano, kad standarto pataisos turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes ūkio subjektas neatlieka finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaitos ir neturi sudaręs bendrųjų tarpusavio užskaitos sutarčių.
Bendrovė apskaitą tvarko ir šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, litais, kuris yra Bendrovės funkcinė valiuta. Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito ir euro keitimo kursas yra fiksuotas santykiu 3,4528 litas = 1 euras.
Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į apskaitinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus užsienio valiuta ataskaitų sudarymo datai galiojančiu kursu, apskaitomai bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip finansinės veiklos pajamos arba sąnaudos.
Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, apskaityti tikrąja verte, yra perskaičiuojami litais vertės nustatymo dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami litais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu.
Verslo segmentas ‐ išskirta verslo sudedamoji dalis, kurios verslo rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitų verslo sudedamųjų dalių.
Pagrindinį sprendimus priimantį Bendrovės organą, kuris yra atsakingas už Bendrovės išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, sudaro Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.
Bendrovės vadovybė išskyrė šiuos verslo segmentus:
Bendrovė investicijas į dukterines įmones apskaito įsigijimo verte. Dukterine laikoma įmonė, kurią Bendrovė kontroliuoja. Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos periodas sutampa su Bendrovės. Jeigu reikalinga, apskaitos politikos koregavimai atliekami, kad sutaptų su Bendrovės. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje vertina ar nereikalingas papildomas investicijos į dukterinę įmonę vertės sumažėjimas. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje nustato, ar yra objektyvių priežasčių, kurios galėtų įtakoti investicijos į dukterinę įmonę vertės sumažėjimą. Jeigu taip atsitinka, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimo sumą kaip skirtumą tarp dukterinės įmonės atgautinos sumos ir jos apskaitinės vertės ir rezultatą apskaito bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Bendrovė investicijas į asocijuotas įmones apskaito nuosavybės metodu. Asocijuota laikoma įmonė, kuriai Bendrovė gali daryti reikšmingą įtaką, bet nekontroliuoja finansinės ir veiklos politikos. Manoma, kad egzistuoja reikšminga įtaka, kai Bendrovė turi tarp 20 ir 50 procentų kitos bendrovės balsavimo teisės.
Taikant nuosavybės metodą, investicija į asocijuotą įmonę finansinės būklės ataskaitoje apskaitoma savikaina pakoreguota Bendrovei priklausančios asocijuotos įmonės grynojo turto pasikeitimo dalimi. Prestižas, susijęs su asocijuota įmone, yra įtrauktas investicijos apskaitinėje vertėje ir nėra nudėvimas ar individualiai tikrinamas nuvertėjimui.
Asocijuotos įmonės tenkantis veiklos rezultatas yra apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Rezultatas yra paskirstomas asocijuotos įmonės savininkams todėl apskaitomas po mokesčių bei įtraukiant asocijuotos įmones dukterinių įmonių rezultatą tenkantį mažumai.
Asocijuotos įmonės finansinės ataskaitos periodas sutampa su Bendrovės. Jeigu reikalinga, apskaitos politikos koregavimai atliekami, kad sutaptų su Bendrovės. Apskaičius nuosavybės metodu, Bendrovė vertina ar nereikalingas papildomas investicijos į asocijuotą įmonę vertės sumažėjimas. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje nustato, ar yra objektyvių priežasčių, kurios galėtų įtakoti investicijos į asocijuotas įmones vertės sumažėjimą. Jeigu taip atsitinka, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimo sumą kaip skirtumą tarp asocijuotos įmonės atgautinos sumos ir jos apskaitinės vertės ir rezultatą apskaito "Asocijuotos įmonės rezultatas" bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Nerealizuotas pelnas atsirandantis iš nuosavybės metodu apskaitytomis investicijomis yra eliminuojamas iš investicijos suma, atitinkančia Bendrovės valdomos investicijos dalį. Nerealizuoti nuostoliai yra eliminuojami tokiu pat būdu, tačiau tokia apimtimi, kuri nerodo vertės sumažėjimo.
Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina. Vėliau nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptą vertės sumažėjimą. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti apibrėžtas arba ne. Nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra amortizuojamas nuo 1 iki 3 metų laikotarpiu ir įvertinamas jo vertės sumažėjimas, kai tik atsiranda požymių, kad jis gali būti nuvertėjęs. Amortizavimo periodai ir metodika nematerialiajam turtui su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra peržiūrimi kiekvienų finansinių metų pabaigoje.
Išlaidos susijusios su programinės įrangos palaikymu yra apskaitomos sąnaudose jų atsiradimo metu.
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai priskiriami ilgalaikiam materialiajam turtui, jei jų tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai.
Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo verte atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius.
Pradinę ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąžinamus įsigijimo mokesčius, kapitalizuotos skolinimosi išlaidos ir visos tiesiogiai priskirtinos išlaidos, susijusios su turto parengimu eksploatuoti arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Išlaidos, tokios kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos ilgalaikiam materialiajam turtui pradėjus veikti, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius (metais):
| Pastatai ir statiniai: | 7 ‐ 70 |
|---|---|
| Pastatai | 40 ‐ 51 |
| Rezervuarai 5.000 m3 | 15 ‐ 21 |
| Rezervuarai 20.000 m3 | 43 |
| Gelžbetoniniai tiltai | 70 |
| Geležinkelio estakada | 55 ‐ 65 |
| Mašinos ir įrengimai: | 3 ‐ 40 |
| Benzino garų deginimo įrenginiai, šilumokaičiai | 11 ‐ 39 |
| Stenderiai | 12 |
| Kitas ilgalaikis materialusis turtas: | 3 ‐ 40 |
| Technologiniai vamzdynai | 40 ‐ 41 |
Signaliniai kabeliai 12
Ilgalaikio materialaus turto dalys turi skirtingus naudingo tarnavimo laikotarpius. Jie yra apskaitomi kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai (pagrindiniai komponentai).
Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra reguliariai peržiūrimi užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas ir kiti įvertinimai atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.
Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas neparuoštas naudoti.
Kai ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuojami kaip skirtumas tarp pajamų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės, apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas bei finansinį turtą, skirtą parduoti. Bendrovė nustato finansinio turto klasifikavima jo pirminio pripažinimo metu.
Iš pradžių investicijos yra apskaitomos įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje) sandorio sudarymo sąnaudas. Bendrovės finansinį turtą sudaro pinigai ir trumpalaikiai indėliai, pirkėjų skolos ir kitos gautinos sumos, suteiktos paskolos ir kitos gautinos sumos, investicijos, laikomos iki išpirkimo.
Finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai Bendrovės vadovybės sprendimu yra priskiriami šiai kategorijai pirminio pripažinimo metu, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:
Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, kurie apskaitomi tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje, finansinės būklės ataskaitoje yra vertinami tikrąja verte. Su perkainojimu susijęs pelnas arba nuostoliai yra apskaitomi tiesiogiai bendrųjų pajamų ataskaitoje. Šių investicijų palūkanų pajamos ir išlaidos bei dividendai yra pripažįstami kaip atitinkamos palūkanų pajamos ir dividendų pajamos ar palūkanų sąnaudos. Tokio finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų Bendrovė 2012 m. ir 2011 m. neturėjo.
Finansinis turtas (kuris nėra išvestinė finansinė priemonė) su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais ir fiksuota trukme klasifikuojamas kaip laikomas iki išpirkimo termino, jeigu Bendrovė ketina ir gali jį laikyti iki išpirkimo termino pabaigos. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos yra apskaitomos amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje amortizuojant iki išpirkimo termino laikomas investicijas, jas nurašant arba apskaitant jų vertės sumažėjimą.
Paskolos ir gautinos sumos (kurios nėra išvestinė finansinė priemonė) yra finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje amortizuojant paskolas ir gautinas sumas, jas nurašant arba apskaitant jų vertės sumažėjimą.
Finansinis turtas, skirtas parduoti – tai finansinis turtas (kuris nėra išvestinė finansinė priemonė), nepriskiriamas nė vienai iš trijų aukščiau paminėtų grupių. Po pirminio pripažinimo finansinis turtas, skirtas parduoti, finansinėse ataskaitose apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ar nuostoliai, susiję su tikrosios vertės pasikeitimu, yra apskaitomi atskirame nuosavo kapitalo straipsnyje tol, kol Bendrovė neparduos šio finansinio turto ar nepripažins jo vertės sumažėjimo. Tuomet sukauptas pelnas arba nuostoliai, anksčiau apskaityti nuosavame kapitale, pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Finansinis turtas (ar, kur tinkama, dalis finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:
Kai Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Įmonė yra su juo susijusi.
Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.
Bendrovė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietiniais teisiniais reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų darbu dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų.
Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Bendrovė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Išeitinės yra diskontuojamos iki dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą.
Išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertinus būsimus pinigų srautus, remiantis ilgalaikių Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai iš karto pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nuo 2013 m. sausio 1 d. aktuarinis pelnas ir nuostoliai bus iš karto pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.
Atsargos apskaitomos žemesniąja savikainos ir grynosios realizacinės vertės dalimi. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Atsargų savikainą sudaro įsigijimo kaina, transporto išlaidos bei kitos sąnaudos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.
Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.
Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurių terminas yra mažiau nei trys mėnesiai.
Skolinimosi sąnaudos, susijusios su paskolomis nekilnojamam turtui, įrengimams ir įrangai įsigyti, pripažįstamos to turto įsigijimo sąnaudų dalimi ir yra atitinkamai pridedamos prie įsigijimo savikainos
Gavimo momentu paskolos apskaitomos gautų lėšų suma, atsižvelgiant į patirtas sandorio sąnaudas. Vėliau paskolos apskaitomos amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą; bet koks skirtumas tarp gautų lėšų (neįskaitant patirtų sandorio sąnaudų) ir išpirkimo vertės, pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje per skolinimosi laikotarpį.
Nustatymas, ar sutartis yra nuomos sutartis, yra paremtas informacija sutarties pasirašymo datą. Yra vertinama, ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu bei ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą.
Finansinė nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda perduodama Bendrovei kaip turto savininkui, yra kapitalizuojama lizingo sutarties pasirašymo metu lizinguojamo turto tikrąja verte ar, jei mažesnė, minimalių lizingo mokėjimų dabartine verte. Lizingo mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir lizingo įsipareigojimo dengimo taip, kad būtų palaikoma tolygi palūkanų norma, likusiai mokėjimų daliai. Finansinės sąnaudos yra apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Lizinguojamas nuomojamas turtas yra nudėvimas per trumpesnį laikotarpį iš naudingo tarnavimo laiko ar nuomos laikotarpio, jei nėra reikšmingo įrodymo, kad Bendrovei finansinės nuomos laikotarpio pabaigoje pereis nuomojamo turto nuosavybė.
Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą nuomos laikotarpį.
Bendrovės 2012 m. kovo 2 d. su "Höegh LNG Ltd." pasirašyta suskystintųjų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu 10 metų nuomos, operavimo ir aptarnavimo (remonto) sutartis atitinka finansinės nuomos kriterijus.
Nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda pasilieka Bendrovei yra laikoma veiklos nuoma. Tiesioginės išlaidos atsiradusios pasirašant veiklos nuomos sutartį yra pridėtos prie nuomojamo turto apskaitinės vertės ir pripažįstamos per finansinės nuomos laikotarpį tuo pačiu metodu kaip ir nuomos pajamos. Neapibrėžtos nuomos pajamos yra pripažįstamos kaip pajamos laikotarpiu kada jos susidarė.
Pagal veiklos nuomos sutartis išnuomotas turtas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomas pagal turto pobūdį. Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos kaip kitos veiklos pajamos bendrųjų pajamų ataskaitoje, naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį. Visos veiklos nuomos nuolaidos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį mažinant nuomos pajamas. Tiesioginės sąnaudos, susidariusios generuojant finansines nuomos pajamas yra įtrauktos į nuomojamo turto apskaitinę vertę.
Ataskaitinių ir praėjusių metų pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinti suma, kuri tikimasi bus atgauta iš arba sumokėta mokesčius administruojančiai institucijai, tai pat patikslinimais, atsižvelgiant į ankstesnius metus. Skaičiuojant pelno mokestį yra naudojami tokie mokesčio tarifai, kurie galioja finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.
Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos. Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus.
2012 m. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc. (2011 – 15 proc.).
Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laiką, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.
Atidėtasis pelno mokestis pripažįstamas atsižvelgiant į laikinuosius skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti ataskaitų sudarymo datai.
Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi tarpusavyje, jei įstatymai leidžia užskaityti tarpusavyje pelno mokesčio sąnaudas su pajamomis bei atidėtieji mokesčiai yra tos pačios įmonės ir susiję su ta pačia mokesčių institucija.
Dividendai finansinėse ataskaitose apskaitomi tuo laikotarpiu, kai juos patvirtina metinis visuotinis akcininkų susirinkimas.
Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, vidutinis svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas įvyko ankstesniojo pateikiamo laikotarpio pradžioje. Kadangi nėra jokių pelno (nuostolių) vienai akcijai mažinančių instrumentų, vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria.
Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai dėl praeities įvykių Bendrovė turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą, ir kurių įvykdymui teks išmokėti lėšas bei tokių įsipareigpojimų sumą galima patikimai įvertinti. Kai Bendrovė tikisi, kad atidėjinio suma bus atgauta, tokia atgautina suma pripažįstama kaip atskiras turtas, bet tik tada, kai dėl to nekyla abejonių. Atidėjinių sąnaudos sudengtos su atgautinais atidėjiniais yra apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Restruktūrizacijos atidėjinys gali būti pripažįstamas tik tuomet kai jis atitinka visus bendrojo atidėjinio kriterijus. Taip pat Bendrovė turi vykdyti detalų ir formalų dalies ar viso verslo planą, įtakojamą vieta ir darbuotojų skaičių, smulkų susijusių sąnaudų paskaičiavimą ir reikalingą laiko periodą. Įtakojami darbuotojai turi turėti realų supratimą, kad restruktūrizacijos planas yra vykdomas ar kad vykdymo procesas pradėtas.
Jungtinių tautų organizacijos iniciatyva, 55 šalys sudarė sutartį (Kijoto protokolas) dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos atmosferoje sumažinimo, sukuriant finansines priemones, skirtas sumažinti gamtos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Europos Sąjunga patvirtino Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EC, kuri nustato šiltnamio efektą sukeliančių dujų ATL prekybos sistemą Bendrijoje. Remiantis šia sistema, dalyvaujančių šalių vyriausybės yra atsakingos už riboto skaičiaus ATL vietos įmonėms, kurios išmeta šiltnamio efektą sukeliančias dujas, paskirstymą. ATL suteikia teisę išmesti atitinkamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (2005 m. ‐ 2007 m. vienas ATL suteikia teisę išmesti 1 toną anglies dioksido (CO2)). ATL yra prekiaujama atviroje rinkoje (vadinamoje klimato biržoje).
ATL iš anksto yra nemokamai paskirstomi laikotarpiams, apimantiems keletą ateinančių metų. Pirmasis laikotarpis prasideda 2005 m. ir baigiasi 2007 m., o kitas laikotarpis prasideda 2008 m. ir baigiasi 2012 m. Nuo 2005 m. projekte dalyvaujančios įmonės yra įpareigotos pranešti kiekvienų kalendorinių metų tikrąjį taršos mastą. Jei suteiktų ATL nepakanka, už kiekvieną viršijančią anglies dioksido toną reikia mokėti 100 eurų baudą (taikoma 2008 m. – 2012 m. laikotarpiui).
Bendrovės gauti ATL yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Bendrovė ATL apskaito nominaliąja (nuline) verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas ataskaitose". Įsipareigojimai įsigyti papildomus ATL yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų ATL kiekį. ATL sąnaudos yra apskaitomos savikainos straipsnyje bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Nupirkti ATL iš trečiųjų šalių yra apskaitomi savikainos metodu, ir laikomi kaip atgautinos teisės, pagal kurias jie yra sudengiami su ATL įsipareigojimu ir pervertinami tikrąja verte, o tikrosios vertės pasikeitimų skirtumas yra apskaitomas pajamų ataskaitoje.
Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.
Bendrovė pajamas iš krovos pripažįsta, atsižvelgdama į paslaugos atlikimo etapą. Paslaugų įvykdymo lygis yra apskaičiuojamas kaip procentinė išraiška patirtų krovos savikainos išlaidų nuo bendros paslaugų savikainos. Tuo atveju, kai negalima paslaugų sutarties patikimai įvertinti, pajamos yra pripažįstamos tik patirtų sąnaudų dalimi, kurios gali būti kompensuotos.
Prekių pardavimo pajamos yra pripažįstamos perdavus produkciją ir perleidus riziką pirkėjui, paprastai prekių pristatymo metu.
Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.
Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.
Objektyviai pagrįstas finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą. Finansinio turto vertė laikoma sumažėjusi, jei yra objektyvių įrodymų, kad po turto pirminio pripažinimo įvyko nuostolingas įvykis, neigiamai paveikęs iš to turto gautinus ateityje pinigų srautus, kurie gali būti patikimai įvertinti.
Kai paaiškėja, kad Bendrovė neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumažėjimo ar blogų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje. Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.
Iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas tuomet, kai objektyvios aplinkybės (tokios kaip nemokumo tikimybė ar kliento dideli finansiniai nesklandumai) parodo, kad Bendrovė negalės susirinkti visų jai priklausančių gautinų sumų pagal sutartyse nurodytas sąlygas. Gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas naudojant vertės sumažėjimo sąskaitą. Gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra laikomos niekada nebeatgautinomis.
Finansinis turtas, nevertinamas tikrąja verte pelne arba nuostolyje, yra peržiūrimas kiekvieną balanso sudarymo dieną, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą. Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei yra objektyvių įrodymų, kad po turto pirminio pripažinimo įvyko nuostolingas įvykis, neigiamai paveikęs iš to turto gautinus ateityje pinigų srautus, kurie gali būti patikimai įvertinti.
Bendrovės nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo pelno mokesčio turtą, likutinės vertės yra peržiūrimos kiekvieną ataskaitų sudarymo datą, siekiant įvertinti ar yra vertės sumažėjimo požymių. Jei tokie požymiai egzistuoja, yra apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė.
Ne finansinio turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ir aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.
Turto ar įplaukas kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė yra jo naudojimo vertė arba grynoji galimo pardavimo kaina, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu.
Vertės sumažėjimo testavimo tikslais, turtas, kurio neįmanoma vertinti atskirai, yra grupuojamas į mažiausią turto grupę, kuriančią pinigų įplaukas tą turtą nepertraukiamai naudojant ir kuri yra nepriklausoma nuo kito turto ar turto grupių kuriamų pinigų srautų ("įplaukas kuriantis vienetas, arba ĮKV").
Kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, bendrųjų pajamų ataskaitoje yra apskaitomas vertės sumažėjimo nuostolis. Su ĮKV susiję vertės sumažėjimo nuostoliai yra proporcingai priskiriami turto, priskirto vienetui (vienetų grupei), likutinei vertei sumažinti.
Praėjusiais laikotarpiais pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas tuomet, kai yra įrodymų, jog apskaityti turto vertės sumažėjimo nuostoliai nebeegzistuoja arba yra sumažėję. Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi tiek, kad turto likutinė vertė neviršytų tos likutinės vertės, kuri būtų buvusi nustatyta atėmus nusidėvėjimą ar amortizaciją, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę apskaityti. Atstatymas yra apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.
Rengdama finansinę atskaitomybę pagal TFAS, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.
Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra nuolat peržiūrimi ir remiasi istorine patirtimi bei kitais veiksniais, įskaitant ateities įvykių, kurie tikimasis yra pagrįsti esamomis aplinkybėmis, lūkesčiais.
Informacija apie svarbius įvertinimus ir prielaidas, žemiau aptarti išsamiau toliau:
Bendrovė peržiūri nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų likutines vertes kiekvieną balanso datą tkslu nustatyti, ar yra turto vertės sumažėjimą rodančių požymių. Jei tokie požymiai yra, apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė. Turto vertės sumažėjimo testavimo tikslais turtas, kuris nepertraukiamo naudojimo procese uždirba grynuosius pinigus ir didžiąją dalimi nepriklauso nuo kito turto ar turto grupių (grynuosius pinigus generuojančių vienetų) generuojamų grynųjų pinigų įplaukų, yra sugrupuojama į mažiausią grupę.
Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: grynoji realizacinė ir turto naudojimo vertė. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Turto, kuris savarankiškai neuždirba piniginių įplaukų, atsiperkamoji vertė yra nustatoma pagal pinigus generuojančio vieneto, kuriam šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę.
Bendrovė bent kartą per ketvirtį įvertina gautinų sumų sumažėjimą Bendrovė įvertina, ar yra požymių, rodančių ateities grynųjų pinigų srautų, susijusių su gautinų sumų portfeliu, pakankamą sumažėjimą iki bus nustatytas konkrečios gautinos sumos tame portfelyje sumažėjimas.
Įrodymu gali būti informacija, rodanti, kad neigiamai pasikeitė skolų mokėjimo būklė, šalies ar vietovės ekonominės sąlygos, įtakojančios Bendrovės gautinas sumas.
Vadovaudamasi istorine nuostolių patirtimi, susijusia su gautinų sumų ar panašia kredito rizika, vadovybė įvertina galimus grynųjų pinigų srautus iš debitorių. Metodai ir prielaidos, taikomi vertinant būsimų pinigų srautų tiek sumas, tiek laiką, yra reguliariai peržiūrimi tam, kad sumažinti skirtumus tarp apskaičiuotos ir faktinės nuostolio sumos.
Turto naudingojo tarnavimo laikotarpiai yra peržiūrimi kiekvienais metais ir prireikus, koreguojami, kad atspindėtų likusio naudingojo laikotarpio dabartinį įvertinimą, atsižvelgiant į technologinius pokyčius, turto ekonominį panaudojimą ateityje ir jo fizinę būklę.
Sutarties vykdymo pradžioje Bendrovė nustato, ar sutarties dalykas yra nuoma arba apima ją.
Nuoma nustatoma tuomet, kai tenkinami šie kriterijai:
Sutarties vykdymo pradžioje arba atlikus jos pakartotiną įvertinimą, Bendrovė atskiria mokėjimo sumas ir kitas sumas, kurios nustatytos sutartyje, į įmokas už nuomą ir į kitus mokėjimus, remiantis jų santykine tikrąja verte. Jei dėl finansinės nuomos Bendrovė nusprendžia, kad mokėjimų neįmanoma patikimai atskirti, tada turtas ir įsipareigojimas apskaitomi suma, lygia susijusio turto tikrajai vertei. Vėliau įsipareigojimo suma yra mažinama atliekant mokėjimus, o patirtos finansinės sąnaudos atitinkamai apskaitomos, taikant Bendrovė papildomą skolinimosi palūkanų normą.
Nustatydama einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio dydį Bendrovė atsižvelgia į neapibrėžtų mokesčių poveikį ir į tai, ar nepriklausys papildomi mokesčiai ir palūkanos. Bendrovė tiki, kad jos sukauptos lėšos mokestiniams įsipareigojimams yra pakankamos visiems mokestiniams metams, remiantis jos daugelio faktorių įvertinimu, įskaitant mokesčių įstatymo aiškinimus ir ankstesnę patirtį. Įvertinimas remiasi skaičiavimais ir prielaidomis, ir gali apimti eilę suvokimų apie įvykius ateityje. Gali pasirodyti nauja informacija, verčianti Bendrovę keisti savo sprendimą dėl esamų mokestinių įsipareigojimų atitikimo; tokie mokestinių įsipareigojimų pakeitimai darys poveikį mokestinėms išlaidoms tokio nutarimo priėmimo laikotarpiu.
Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.
Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.
Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.
Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas reikalauja ar leidžia būtent tokį užskaitymą.
2012 m. gruodžio 31 d. siekiant teisingiau atskleisti Bendrovės finansinę būklę bei veiklos rezultatus, buvo pakeista taikyta apskaitos politika. Bendrovės vadovybė nusprendė, kad SGDT projekto metu patirtos išlaidos, kurios pagal 16 TAS numatytus kriterijus nėra kapitalizuojamos, priskiriamos 2010 m. – 35 tūkst. litų, 2011 m. 473 tūkst. litų veiklos sąnaudoms ir apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitos veiklos sąnaudų straipsniuose.
| 2010 m. gruodžio 31 d. |
Apskaitos politikos keitimas |
2010 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
Apskaitos politikos keitimas |
2011 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|---|---|---|---|
| (pertvarkyta) | (pertvarkyta) | |||||
| TURTAS | ||||||
| Materialusis turtas | 387.590 | (35) | 387.555 | 383.872 | (473) | 383.399 |
| Kiti turto straipsniai | 86.316 | ‐ | 86.316 | 135.451 | ‐ | 135.451 |
| Turto iš viso | 473.906 | (35) | 473.871 | 519.323 | (473) | 518.850 |
| NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI |
||||||
| Nepaskirstytasis pelnas | 25.973 | (30) | 25.943 | 71.196 | (401) | 70.795 |
| Pelno mokesčio įsipareigojimai |
219 | (5) | 214 | 1.833 | (72) | 1.761 |
| Kiti įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo straipsniai |
447.714 | ‐ | 447.714 | 446.294 | ‐ | 446.294 |
| Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso |
473.906 | (35) | 473.871 | 519.323 | (473) | 518.850 |
| 2010 m. gruodžio 31 d. |
Apskaitos politikos keitimas |
2010 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
Apskaitos politikos keitimas |
2011 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|---|---|---|---|
| (pertvarkyta) | (pertvarkyta) | |||||
| Veiklos sąnaudos | (17.002) | (35) | (17.037) | (7.260) | (473) | (7.733) |
| Kiti bendrųjų pajamų ataskaitos straipsniai |
46.753 | ‐ | 46.753 | 60.504 | ‐ | 60.504 |
| Pelno mokestis | (3.654) | 5 | (3.649) | (7.991) | 72 | (7.919) |
| Grynasis pelnas | 26.097 | (30) | 26.067 | 45.253 | (401) | 44.852 |
| Programinė įranga |
|
|---|---|
| Įsigijimo vertė: | |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutis | 1.408 |
| Įsigijimai | 58 |
| Perkėlimai iš nebaigtos statybos | 208 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (60) |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutis | 1.614 |
| Įsigijimai | 167 |
| Perkėlimai iš ilgalaikio materialaus turto | 1.300 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (13) |
| 2012 m. gruodžio 31 d. likutis | 3.068 |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutis | 1.013 |
|---|---|
| Nusidėvėjimas per metus | 196 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (60) |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutis | 1.149 |
| Nusidėvėjimas per metus | 239 |
| Nusidėvėjimas perkeltas iš ilgalaikio materialaus turto | 339 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (13) |
| 2012 m. gruodžio 31 d. likutis | 1.714 |
| 2012 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 1.354 |
|---|---|
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 465 |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 395 |
2012 m. Bendrovės ilgalaikiam nematerialiajam turtui priskaičiuota 239 tūkst. litų amortizacijos sąnaudų (2011 m. – 196 tūkst. litų). 173 tūkst. litų amortizacijos sąnaudų yra įtraukta į paslaugų savikainos sąnaudas (2011 m. – 192 tūkst. litų), likusi suma – į veiklos sąnaudas.
| Pastatai ir statiniai |
Mašinos, įrengimai ir įrenginiai |
Kitas ilgalaikis turtas |
Nebaigta statyba |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|
| Įsigijimo vertė: | |||||
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutis (pertvarkyta) | 405.669 | 332.141 | 13.284 | 4.909 | 756.003 |
| Įsigijimai | 57 | 678 | 146 | 18.504 | 19.385 |
| Nurašytas turtas | (1.964) | (3.388) | (297) | (22) | (5.671) |
| Perklasifikavimai į atsargas | ‐ | ‐ | ‐ | (60) | (60) |
| Perkėlimai į nematerialųjį turtą | ‐ | ‐ | ‐ | (208) | (208) |
| Perkėlimai iš nebaigtos statybos | 1.910 | 3.845 | 105 | (5.860) | ‐ |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutis (pertvarkyta) | 405.672 | 333.276 | 13.238 | 17.263 | 769.449 |
| Įsigijimai | 38.884 | 5.769 | 883 | 40.517 | 86.053 |
| Nurašytas turtas | (2.280) | (2.400) | (432) | ‐ | (5.112) |
| Perkėlimai į ilgalaikį nematerialųjį turtą | ‐ | (1.096) | (204) | ‐ | (1.300) |
| Perklasifikavimas | 312 | 4.677 | ‐ | (4.989) | ‐ |
| 2012 m. gruodžio 31 d. likutis | 442.588 | 340.226 | 13.485 | 52.791 | 849.090 |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutis | 158.250 | 199.083 | 10.856 | 259 | 368.448 |
|---|---|---|---|---|---|
| Nusidėvėjimas per metus | 10.988 | 10.819 | 779 | ‐ | 22.586 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (1.964) | (2.789) | (291) | ‐ | (5.044) |
| Vertės sumažėjimas per metus | ‐ | 60 | ‐ | ‐ | 60 |
| Perklasifikavimai | ‐ | (353) | 353 | ‐ | ‐ |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutis | 167.274 | 206.820 | 11.697 | 259 | 386.050 |
| Nusidėvėjimas per metus | 11.509 | 10.515 | 727 | ‐ | 22.751 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (2.029) | (2.399) | (431) | ‐ | (4.859) |
| Vertės sumažėjimas per metus | 131 | 191 | 20 | 434 | 776 |
| Perkeltas nusidėvėjimas į ilgalaikį nematerialųjį turtą |
‐ | (202) | (137) | ‐ | (339) |
| 2012 m. gruodžio 31 d. likutis | 176.885 | 214.925 | 11.876 | 693 | 404.379 |
| 2012 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 265.703 | 125.301 | 1.609 | 52.098 | 444.711 |
|---|---|---|---|---|---|
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 238.398 | 126.456 | 1.541 | 17.004 | 383.399 |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 247.419 | 133.058 | 2.428 | 4.650 | 387.555 |
Bendrovė per 2012 metus baigė estakados kelio Nr. 2 tamsių naftos produktų išpylimo sistemos modernizavimą (montavimo darbai) ir pradėjo eksploataciją. Bendra objekto vertė – 5.332 tūkst. Litų. Bendrovė per 2012 metus tęsė darbus šiuose projektuose:
Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas. 2011 m. birželio 30 d. Bendrovė pasirašė sutartį su vadovaujančiu suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto parengimo ir įgyvendinimo patarėju, tarptautine kompanija – Fluor S.A. 2011 m. liepos 27 d. įvykęs neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė šios sutarties sudarymui. Sutartyje numatyta, jog patarėjas per ketverius metus paruoš projekto techninį planą, padės išsirinkti technologijas, atliks darbus, būtinus gauti privalomus leidimus, spręs projekto saugumo, navigacijos bei kitus su projekto techniniu įgyvendinimu susijusius klausimus. Be to, jis atliks darbus, susijusius su ekonomine dalimi – paruoš terminalo verslo, finansinį modelius bei sukurs terminalo veiklos strategiją. Patarėjas taip pat prižiūrės projekto techninį įgyvendinimą visą laiką – iki 2014 metų pabaigos, kai bus pastatytas terminalas.
2012 m. gruodžio 31 d. suskystintų dujų terminalo projekto nebaigtą statybą sudaro – 35.598 tūkst. litų, iš kurių pagrindines išlaidas ‐ 25.103 tūkst. litų sudaro mokėjimai pagal sutartį, sumokėti vadovaujančiam SGD terminalo projekto parengimo ir įgyvendinimo patarėjui bei teisinės ir kitos tyrimų paslaugos.
Tamsių naftos produktų talpyklų parko rekonstrukcija, kuri apima 4 talpyklų po 5.000 m3 nugriovimą ir 2 talpyklų po 32.250 m3 statybą. Investicija didins Bendrovės krovos lankstumą, sudarydama prielaidą perkrauti papildomus naftos produktų srautus, bei didins terminalo patrauklumą sudarant klientui galimybę sukaupti didesnes (iki 90 tūkst. t) produktų partijas. Investicijos dydis – 29 mln. Lt. Bendrovė planuoja baigti statybas 2013 m. pabaigoje. Bendrai atlikta darbų už 3.869 tūkst. litų.
Greta naujai statomų universalių talpyklų Bendrovė numato esamų naftos produktų talpyklų vamzdynų modernizavimo darbus, kurie suteiks techninę galimybę dalį TNP talpyklų pritaikyti ŠNP krovai.
Pagal 2012 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimą Nr. 204 "Dėl valstybės turto investavimo ir akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" įstatinio kapitalo didinimo" bei 2012 m. birželio 11 d. Akcijų pasirašymo sutartį, sudarytą tarp Bendrovės ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Energetikos ministerijos, Bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas piniginiais ir nepiniginiais akcininkų įnašais. Energetikos ministerija akcijas apmokėjo nepiniginiu turtiniu įnašu, perduodama Bendrovei ilgalaikį materialųjį turtą, esantį Subačiaus kuro bazėje. Bendra perduoto ilgalaikio materialiojo turto vertė sudarė 45.491 tūkst. litų.
2012 m. Bendrovės nekilnojamam turtui, įrangai ir įrengimams priskaičiuota 22.751 tūkst. litų nusidėvėjimo sąnaudų (2011 m. – 22.586 tūkst. litų). 22.609 tūkst. litų nusidėvėjimo sąnaudų yra įtraukta į pardavimo savikainą (2011 m. – 22.474 tūkst. litų), 92 tūkst. litų nusidėvėjimo sąnaudų (2011 m. – 127 tūkst. litų) perklasifikuota į atsargas, likusi suma apskaityta veiklos sąnaudose.
Dalis Bendrovės nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, kurio įsigijimo vertė 2012 m. gruodžio 31 d. lygi 78.142 tūkst. litų, buvo visiškai nusidėvėjusi (61.431 tūkst. litų 2011m. gruodžio 31 d.) tačiau vis dar naudojama veikloje.
2012 m. Bendrovė peržiūrėjo turimą nekilnojamą turtą, įrangą ir įrengimus ir 776 tūkst. litų vertės turtui, kuris, pasikeitus technologinėms sąlygoms yra nenaudojamas ir nėra tikėtina, kad atneš ekonominę naudą, apskaitė vertės sumažėjimą. 2011 m. Bendrovė ilgalaikiam turtui apskaitė 60 tūkst. litų vertės sumažėjimą.
Bendrovės vadovybė išskyrė šiuos verslo segmentus:
Bendrovės verslo segmentų pagrindiniai rodikliai, įtraukti į 2012 m. gruodžio 31 d. finansinių metų bendrųjų pajamų ataskaitą ir 2012 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitą, apibendrinti žemiau:
| 2012 m. gruodžio 31 d. |
SGDT | SKB | KN | Iš viso |
|---|---|---|---|---|
| Pajamos iš išorinių klientų | ‐ | 2.620 | 136.261 | 138.881 |
| Pelnas prieš apmokestinimą | (1.497) | 521 | 49.734 | 48.758 |
| Segmento grynasis pelnas (nuostolis) | (1.497) | 443 | 42.491 | 41.437 |
| Palūkanų pajamos | ‐ | ‐ | 1.817 | 1.817 |
| Palūkanų sąnaudos | ‐ | ‐ | ‐ | ‐ |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | (19) | (701) | (22.270) | (22.990) |
| Grynojo pelno (nuostolio) dalis asocijuotose įmonėse | ‐ | ‐ | 108 | 108 |
| Turto vertės sumažėjimas | ‐ | (569) | (207) | (776) |
| Įsigytas ilgalaikis turtas | 22.418 | 45.924 | 12.655 | 80.997 |
| Segmento turtas iš viso | 34.689 | 45.687 | 479.634 | 560.010 |
| Segmento įsipareigojimų iš viso | 772 | 540 | 22.286 | 23.598 |
| 2011 m. gruodžio 31 d. |
SGDT | SKB | KN | Iš viso |
|---|---|---|---|---|
| Pajamos iš išorinių klientų | ‐ | ‐ | 141.276 | 141.276 |
| Pelnas prieš apmokestinimą | (514) | ‐ | 53.285 | 52.771 |
| Segmento grynasis pelnas (nuostolis) | (514) | ‐ | 45.366 | 44.852 |
| Palūkanų pajamos | ‐ | ‐ | 1.886 | 1.886 |
| Palūkanų sąnaudos | ‐ | ‐ | ‐ | ‐ |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | (6) | ‐ | (22.776) | (22.782) |
| Grynojo pelno (nuostolio) dalis asocijuotose įmonėse | ‐ | ‐ | 138 | 138 |
| Turto vertės sumažėjimas | ‐ | ‐ | (60) | (60) |
| Įsigytas ilgalaikis turtas | 12.180 | ‐ | 3.966 | 16.146 |
| Segmento turtas iš viso | 12.180 | ‐ | 506.670 | 518.850 |
| Segmento įsipareigojimų iš viso | 8.174 | ‐ | 10.838 | 19.012 |
2012 m. gruodžio 17 d. buvo įsteigta ir įregistruota Bendrovės dukterinė bendrovė – uždaroji akcinė bendrovė ‐ UAB LitGas, kuri, kaip numatoma, vykdys suskystintų gamtinių dujų prekybos ir/arba tiekimo veiklą. Bendrovei priklauso 100 procentų UAB LitGas akcijų. UAB LitGas įstatinis kapitalas, kuris sudaro 1 mln. litų, buvo suformuotas Bendrovės piniginiu įnašu 2012 m. gruodžio 13 d.
Per 2012 m. UAB LitGas veiklos nevykdė. Planuojama, kad gamtinių dujų tiekimo veiklą UAB LitGas pradės vykdyti nuo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veiklos pradžios, įvykdžius teisės aktų keliamus reikalavimus.
Bendrovės vadovybė, vadovaudamasi 2011 m. lapkričio 16 d. LR Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX‐576, 6 straipsnio 2 punktu, įvertino, kad UAB LitGas įmonių grupės požiūriu laikoma nereikšminga, kadangi jos turtas finansinių metų pabaigoje neviršijo 5 procentų Bendrovės turto ir nusprendė nekonsoliduoti finansinių ataskaitų už 2012 metus.
2007 m. gruodžio 19 d. Bendrovė įsigijo 1 proc. tarptautinės vamzdynų bendrovės Sarmatia akcijų ir nupirko 180 vienetų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 500 Lenkijos zlotų (86 tūkst. litų). 2010 m. Sarmatia įstatinio kapitalo didinimo metu Bendrovė papildomai įsigijo 100 akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 500 Lenkijos zlotų (43 tūkst. litų). 2012 m. Sarmatia įstatinio kapitalo didinimo metu Bendrovė papildomai įsigijo 120 akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 500 Lenkijos zlotų (50 tūkst. litų).
Bendrovė turi teisę skirti vieną valdybos narį Sarmatia valdyme ir tokiu būdu gali daryti reikšmingą įtaką, todėl Bendrovė investiciją apskaitė akcininkų nuosavybės metodu. Sarmatia yra privati įmonė, kuri nėra listinguojama biržoje.
2011 m. balandžio 20 d. Bendrovė įsigijo 33 proc. UAB "Baltpool" akcijų. Naujai išleistų paprastųjų vardinių akcijų Bendrovė įsigijo 156.627 vienetus, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 1 litui. Bendra naujai išleistų akcijų emisijos kaina, įvertinta nepriklausomų vertintojų, buvo lygi 260.001 (dviem šimtams šešiasdešimt tūkstančių ir vienam) litui. Šiuo metu AB "Klaipėdos nafta" valdo 33 proc. UAB "Baltpool" akcijų ir jų suteikiamų balsų UAB "Baltpool" visuotiniame akcininkų susirinkime.
Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiama Bendrovės investicijų į Sarmatia ir Baltpool finansinė informacija 2012 m. gruodžio 31 d.:
| Sarmatia | Baltpool | Iš viso | |||
|---|---|---|---|---|---|
| 2012 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2011 m. | 2012 m. | |
| Priklausanti asocijuotos įmones finansinės būklės | |||||
| dalis: | |||||
| Ilgalaikis turtas | ‐ | ‐ | 87 | 99 | 87 |
| Trumpalaikis turtas | 78 | 5 | 910 | 6.027 | 988 |
| Ilgalaikiai įsipareigojimai | ‐ | ‐ | 4 | 3 | 4 |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | ‐ | ‐ | 486 | 5.701 | 486 |
| Grynasis turtas | 78 | 5 | 507 | 422 | 585 |
| Priklausanti asocijuotos įmonės bendrųjų pajamų | |||||
| dalis: | |||||
| Pajamos | 3 | 2 | 390 | 609 | 393 |
| (Nuostoliai) | (31) | (20) | (306) | (518) | (337) |
| Investicijai tenkanti pelno (nuostolio) dalis | (28) | (18) | 84 | 91 | 56 |
Investicijų į asociacijuotas įmones, grynaja verte, suderinimas:
| Investicijų | |
|---|---|
| vertė | |
| 2011 m. gruodžio 31 d. | 427 |
| Įsigijimas per metus | 50 |
| Vertės padidėjimas | 108 |
| 2012 m. gruodžio 31 d. | 585 |
| 2012 m. | 2011 m. | |
|---|---|---|
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | |
| Naftos produktai, skirti parduoti | 362 | 1.503 |
| Atsarginės dalys, statybinės medžiagos ir kitos atsargos | 772 | 171 |
| 1.134 | 1.674 |
2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apskaitė 6.168 tūkst. litų vertės nurašymą atsargoms (2011 m. gruodžio 31 d. – 5.979 tūkst. litų), kurios buvo nurašytos iki grynos realizacines vertės. Bendrovė nurašo atsargas iki grynosios realizacinės vertės kuomet atsargos yra nepanaudojamos ilgiau kaip 6 mėnesiai.
Vertės nurašymas daugiausia apskaitytas statybinėms medžiagoms ir atsarginėms dalims, kurios nebuvo panaudotos (1996 – 2005 m.) rekonstrukcijos metu.
2012 m. gruodžio 31 d. atsargų vertės nurašymas iki grynosios realizacinės vertės 188 tūkst. litų (2011 m. gruodžio 31 d. – 7 tūkst. litų) apskaitytas veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.
2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė rezervuaruose turėjo 148,2 tūkst. tonų atvežtų perkrovai naftos produktų (2011 m. gruodžio 31 d. ‐ 143,8 tūkst. tonų). Šie naftos produktai nėra apskaityti Bendrovės finansinėse ataskaitose, jie apskaitomi nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į naftos produktus.
Naftos produktai, skirti parduoti, tai energetiniai produktai surinkti valymo įrenginiuose. 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 1.162 tonų iš valymo įrengimų surinktų naftos produktų (2011 m. gruodžio 31 d. – 1.945 tonų).
| 2012 m. | 2011 m. | |
|---|---|---|
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | |
| Sumos, gautinos už naftos produktų perkrovimą ir susijusias paslaugas | 13.579 | 4.335 |
| 13.579 | 4.335 |
Iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 6 – 15 dienų.
2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės 3.012 tūkst. litų pirkėjų skolų buvo denominuoti eurais (2011 m. gruodžio 31 d. – 1.926 tūkst. litų).
Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos yra nurašomos, kai vadovybė yra tikra, kad sumos nebus atgautos.
Iš pirkėjų gautinų sumų įsisenėjimo analizė 2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d. yra tokia:
| Nepradelstos iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės |
Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas |
Iš viso | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| sumažėjimas | mažiau nei 30 | 30 – 59 | 60 – 89 | 90 – 359 | daugiau nei | ||
| dienų | dienos | dienos | dienos | 360 dienų | |||
| 2012 m. | 11.066 | 2.494 | 19 | ‐ | ‐ | ‐ | 13.579 |
| 2011 m. | 4.223 | 73 | ‐ | ‐ | 39 | ‐ | 4.335 |
| 2010 m. | 4.710 | ‐ | 1 | ‐ | ‐ | ‐ | 4.711 |
Iš pirkėjų gautinų sumų, kurių terminas yra nepradelstas bei joms nėra nustatytas nuvertėjimas, finansinių ataskaitų dieną nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėjimų įsipareigojimų, nes Bendrovė bendrauja tik su stabilią finansinę padėtį turinčiomis trečiosiomis šalimis.
| 2012 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Sukauptos pajamos | 2.315 | 1.388 |
| Gautinas pridėtinės vertės mokestis | 1.715 | 715 |
| Sukauptos palūkanos už terminuotus indėlius | 46 | 409 |
| Kitos gautinos sumos | 78 | 66 |
| 4.154 | 2.578 | |
| Atimti: vertės sumažėjimas | (13) | (13) |
| 4.141 | 2.565 |
Gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2012 m. ir 2011 m. buvo įtrauktas į veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.
| 2012 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Paskolos ir gautinos sumos | ||
| Perimtos reikalavimo teises Vnesekonom banke | 100 | 100 |
| Paskola UAB "Žavesys" | 357 | 361 |
| Atimti: vertės sumažėjimas | (457) | (461) |
| Paskolos ir gautinos sumos iš viso | ‐ | ‐ |
| Investicijos laikomos iki išpirkimo | ||
| Trumpalaikiai terminuoti indėliai | ‐ | 44.174 |
| Investicijos į Lietuvos Respublikos valstybės vertybinius popierius | 9.474 | 61.717 |
| Investicijos į Lietuvos bankų skolos vertybinius popierius | 3.760 | 4.476 |
| Investicijos į užsienio bankų skolos vertybinius popierius | ‐ | 5.412 |
| Investicijos laikomos iki išpirkimo iš viso | 13.234 | 115.779 |
| Kitas finansinis turtas iš viso | 13.234 | 115.779 |
| Trumpalaikė dalis | 13.234 | 110.427 |
| Ilgalaikė dalis | ‐ | 5.352 |
| Kito finansinio turto apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis: | ||
| 2012 m. | 2011 m. | |
| Valiuta | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. |
| EUR | 10.648 | 38.531 |
| LTL | 2.586 | 77.248 |
| 13.234 | 115.779 |
2003 m. sausio 24 d. AB "Naftos terminalas" kaip dalį atsiskaitymo už įsigytas akcijas perdavė Bendrovei reikalavimo teisę į 95.266 tūkst. USD (arba 277.243 tūkst. litų) indėlį, esantį likviduotame Vnesekonom banke ir teisę į paskolą, suteiktą UAB "Žavesys". Teisės likviduotame Vnesekonom banke pirkimo savikaina sudaro 100 tūkst. litų. Bendrovės vadovybės manymu, gautinos sumos pagal perimtas reikalavimo teises yra abejotinos, todėl jos yra apskaitytos savikaina atėmus 100% vertės sumažėjimą.
Bendrovė įgyvendina laisvų lėšų investicijų politiką, kurioje orientuojamasi į investavimo sandorius su patikimais (ilgalaikio skolinimosi reitingas pagal Fitch A‐, išskyrus LR Vyriausybės vertybinius popierius) bankiniais instrumentais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Investicijų politikoje numatyta prioriteto tvarka lėšas investuoti Lietuvoje ir tik nesant alternatyvos, užsienio valstybėse, taip pat numatyta galimybė investuoti į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius. Pagal investicijų politiką Bendrovė per 2012 m. neįsigijo Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių, kurių išpirkimo terminas sueina vėliau nei po vienerių finansinių metų (2011 m. įsigijo už 5.352 tūkst.litų).
2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo (2011 m. turėjo 44.174 tūkst. litų) vertės terminuotų indėlių, kurių terminas sueina vėliau nei po trijų mėnesių. 2011 m. terminuotų indėlių terminas vidutiniškai sudarė 256 dienas, apskaičiuota vidutinė palūkanų norma 2,04. 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 9.474 tūkst. litų (2011 m. – 63.520 tūkst. litų) vertės Lietuvos Respublikos valstybės skolos vertybinius popierius, kurių terminas vidutiniškai sudarė 461 dienas (2011 m. ‐ 256 dienas), apskaičiuota vidutinė palūkanų norma 2,59 proc. (2011 m. 2,04 proc.). Bendrovės 3.760 tūkst. litų (2011 m. – 9.171 tūkst. litų) turimų bankų obligacijų išpirkimo terminas vidutiniškai sudarė 456 dienas (2011 m. ‐ 216 dienas), apskaičiuota vidutinė palūkanų norma 4,50 proc. (2011 m. 3,46 proc.).
Maksimali šių investicijų kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi skolos vertybinių popierių ir terminuotų indėlių, klasifikuojamų kaip iki išpirkimo laikomos investicijos, tikrajai vertei.
| 2012 m. | 2011 m. | |
|---|---|---|
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | |
| Pinigai banke | 67.221 | 5.136 |
| Trumpalaikiai indėliai | 12.613 | 3.044 |
| Užsienio valstybių skolos vertybiniai popieriai | ‐ | 1.803 |
| 79.834 | 9.983 |
Pinigai banke uždirba kintamas palūkanas, kurios priklauso nuo kiekvienos dienos pinigų likučio sumos. 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 12.613 tūkst. litų (2011 m. – 3.044 tūkst. litų) vertės terminuotus indėlius, kurių terminas vidutiniškai sudarė 196 dienos (2011 m. – 38 dienos), o apskaičiuota palūkanų norma 0,95 proc. (2011 m. – 1,00 proc.). Bendrovė 2012 m. gruodžio 31 d. neturėjo (2011 m. turėjo 1.803 tūkst. litų) investicijų į užsienio valstybių skolos vertybinius popierius, kurių terminas 2011 m. vidutiniškai sudarė 72 dienos, o apskaičiuota palūkanų norma 3,81 proc.
Pinigų ir pinigų ekvivalentų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:
| 2012 m. | 2011 m. | |
|---|---|---|
| Valiuta | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. |
| EUR | 22.523 | 3.993 |
| LTL | 57.311 | 5.990 |
| 79.834 | 9.983 |
Pinigų ir pinigų ekvivalentų bei investicijų, laikomų iki išpirkimo, kokybė gali būti įvertinta remiantis "Fitch" ilgalaikio skolinimosi reitingais:
| 2012 m. | 2011 m. | |
|---|---|---|
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | |
| AA ‐ | 3 | 17.462 |
| A + | 67.218 | 40.305 |
| A | 12.613 | ‐ |
| A ‐ | ‐ | 1.803 |
| BBB + | 6.029 | 54.511 |
| BBB | 7.205 | 11.681 |
| 93.068 | 125.762 |
Maksimali šių investicijų kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi pinigų, pinigų ekvivalentų, skolos vertybinių popierių ir terminuotų indėlių, klasifikuojamų kaip iki išpirkimo laikomos investicijos, tikrajai vertei.
Per 2012 m. buvo padidintas Bendrovės įstatinis kapitalas 38.606 tūkst. vienetų paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1 litas, vienos akcijos emisijos kaina 1,35 Lt. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas piniginiais ir nepiniginiais akcininkų įnašais.
| Įstatinis kapitalas | Akcijų priedai | Akcijų įnašai | |
|---|---|---|---|
| 2011 m. gruodžio 31 d. | 342.000 | ‐ | ‐ |
| Nepiniginiai įnašai | 33.697 | 11.794 | 45.491 |
| Piniginiai įnašai | 4.909 | 1.718 | 6.627 |
| 2012 m. gruodžio 31 d. | 380.606 | 13.512 | 52.118 |
Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo.
2012 m. balandžio 27 d. Bendrovės akcininkai, įvykusiame eiliniame visuotiname akcininkų susirinkime patvirtino 2011 m. pelno paskirstymą. Pelno dalis, paskirta ir pervesta į privalomąjį rezervą sudarė 3.561 tūkst. litų.
Rezervas savoms akcijoms įsigyti yra sudaromas savų akcijų įsigijimui. Bendrovės rezervas savoms akcijoms įsigyti sudarytas numatant galimybę supirkti savas akcijas.
Kiti (paskirstytini) rezervai formuojami pagal visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl pelno paskirstymo. Šie rezervai gali būti naudojami tik visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams. Bendrovėje kiti rezervai daugiausiai formuojami investicijoms.
2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienkartinių išmokų išeinantiems iš Bendrovės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, bei jubiliejų proga išmokų įsipareigojimas sudarė 816 tūkst. litų (2011 m. – 926 tūkst. litų) kaip pateiktas žemiau:
| Pensijinis | |
|---|---|
| įsipareigojimas | |
| 2011 m. gruodžio 31 d. | 785 |
| Priskaityta per metus | 78 |
| Išmokėta per metus | (47) |
| 2012 m. gruodžio 31 d. | 816 |
Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:
| 2012 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Diskonto norma | 4,00 % | 5,75 % |
| Darbuotojų kaitos rodiklis | 4 % | 5 % |
| Metinis atlyginimų padidėjimas | 3 % | 3 % |
| 2012 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Mokėtinos sumos rangovams | 1.985 | 1.204 |
| Mokėtinos sumos už žemės nuomą | 504 | 514 |
| Mokėtinos sumos už geležinkelio paslaugas | 594 | 336 |
| Kitos prekybos mokėtinos sumos | 4.074 | 2.617 |
| 7.157 | 4.671 |
Prekybos skolos yra beprocentės ir paprastai joms yra nustatomas 30 dienų atsiskaitymo laikotarpis. 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės 87 tūkst. litų prekybos skolų buvo denominuoti eurais (2011 m. – 610 tūkst. litų).
2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus didžiąja dalimi sudarė 1.750 tūkst. litų atostogų rezervas, mokėtinas soacialinio draudimo mokestis už gruodžio mėnesį 878 tūkst. litų bei 1.200 tūkst. litų premijos už metinius rezultatus sukaupimas (2011 m. ‐ Bendrovės su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus didžiąja dalimi sudarė 1.317 tūkst. litų atostogų rezervas bei 1.200 tūkst. litų premijos už metinius rezultatus sukaupimas).
| ATL | Restruktūrizavimo | ||
|---|---|---|---|
| įsipareigojimas | įsipareigojimas | Iš viso | |
| 2011 m. sausio 1 d. | 732 | 547 | 1.279 |
| Priskaitymas per metus | 96 | ‐ | 96 |
| Panaudotas restruktūrizacijos atidėjinys | ‐ | (547) | (547) |
| Pirktų ATL sudengimas | (335) | ‐ | (882) |
| 2011 m. gruodžio 31 d. | 493 | ‐ | 493 |
| Priskaitymas per metus | (544) | ‐ | (544) |
| Pirktų ATL sudengimas | 215 | ‐ | 215 |
| 2012 m. gruodžio 31 d. | 164 | ‐ | 164 |
| Ilgalaikė dalis | ‐ | ‐ | ‐ |
| Trumpalaikė dalis | 164 | ‐ | 164 |
ATL įsipareigojimas yra apskaitomas, kai įvertinamas trūkumas tarp nacionaliniame paskirstymo plane paskirtų apyvartinių taršos leidimų bei faktinės konkrečių metų taršos. Panaudotų ATL kiekis kiekvienais metais yra audituojamas išorinių auditorių.
| 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Paskirti* | 19.691 | 19.692 | 19.692 | 19.691 | 19.691 | 98.457 |
| Planuojami sunaudoti | (29.241) | (25.619) | (28.325) | (27.793) | (23.851) | (134.829) |
| Planuojami įsigyti | ‐ | ‐ | ‐ | ‐ | ‐ | ‐ |
| Nupirkti ir sunaudoti | ‐ | ‐ | 10.000 | ‐ | 5.753 | 15.753 |
| Nupirkti | ‐ | ‐ | ‐ | 9.000 | ‐ | 9.000 |
* Nacionaliniame paskirstymo plane paskirti apyvartiniai taršos leidimai.
| 2012 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Sukauptos sąnaudos | 1.131 | 437 |
| Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis | 309 | 485 |
| Kita | 342 | 24 |
| 1.782 | 946 | |
Kitos mokėtinos sumos yra beprocentės ir vidutiniškai joms yra nustatomas 1 mėnesio atsiskaitymo laikotarpis.
| 2012 m. | 2011 m. | |
|---|---|---|
| Pajamos už naftos produktų perkrovimo paslaugas | 131.543 | 132.223 |
| Pajamos, pardavus valymo įrenginiuose surinktus tamsius naftos produktus | 3.233 | 5.699 |
| Kitos pajamos, susijusios naftos produktų perkrovimo paslaugomis | 2.785 | 3.280 |
| Pajamos už parduotas atsargas | 1.320 | 74 |
| 138.881 | 141.276 |
2012 m. pardavimo pajamų sumažėjimui įtakos daugiausia turėjo AB "Orlen Lietuva" sumažėjusi naftos produktų krova dėl įmonėje vykdyto planuoto kapitalinio remonto bei sezoniškai sumažėjusi naftos produktų krova iš Rusijos. 2011 m. pajamas didino vienkartinis iš lijalinių vandenų išvalytų naftos produktų pardavimas, gauta 5.699 tūkst. litų pajamų.
Kitos pardavimo pajamos susijusios su pakrovimu, apima švartavimosi paslaugas, švaraus vandens pardavimus, įgulos pervežimus ir kitas pajamas, susijusias su pakrovimu.
| 2012 m. | 2011 m. | |
|---|---|---|
| (pertvarkyta) | ||
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 22.609 | 22.474 |
| Dujos | 19.640 | 18.027 |
| Darbo užmokestis ir socialinis draudimas | 17.845 | 17.845 |
| Geležinkelio paslaugos | 6.034 | 7.465 |
| Elektra | 5.316 | 5.478 |
| Žemės ir krantinių nuoma | 2.046 | 2.056 |
| Parduotų atsargų savikaina | 1.470 | 3.025 |
| Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra | 1.848 | 1.758 |
| Nekilnojamo turto mokestis | 1.208 | 1.948 |
| Turto draudimas | 1.148 | 942 |
| Paslaugos laivams | 596 | 863 |
| Atsargos skirtos perparduoti | 547 | ‐ |
| Darbų saugos sąnaudos | 323 | 318 |
| ATL sąnaudos | (329) | 96 |
| Kita | 1.035 | 618 |
| 81.336 | 82.913 |
| 2012 m. | 2011 m. | |
|---|---|---|
| (pertvarkyta) | ||
| Darbo užmokestis socialinis draudimas | 5.272 | 4.155 |
| Konsultavimo ir teisinės sąnaudos | 1.216 | 1.414 |
| Turto vertės sumažėjimas | 776 | 60 |
| Komunikacija | 506 | 210 |
| Parama | 596 | 360 |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 289 | 182 |
| Komandiruočių sąnaudos | 253 | 163 |
| Kvalifikacijos kėlimos sąnaudos | 222 | 73 |
| Vertybinių popierių tvarkymo sąnaudos | 207 | 177 |
| Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra | 174 | 219 |
| Reprezentacija, reklama | 152 | 55 |
| Ryšių sąnaudos | 109 | 138 |
| Kita | 962 | 527 |
| 10.734 | 7.733 |
Didžiąja dalimi veiklos sąnaudas didino papildomos SGDT administravimo išlaidos.
| 2012 m. | 2011 m. | |
|---|---|---|
| (pertvarkyta) | ||
| Palūkanų pajamos | 1.817 | 1.886 |
| Gauti delspinigiai | 30 | 95 |
| Finansinės veiklos pajamos iš viso | 1.847 | 1.981 |
| (Nuostoliai) dėl valiutos kurso pasikeitimo | (115) | (18) |
| Kitos finansinės veiklos (sąnaudos) | (1) | (2) |
| Finansinės veiklos rezultatas iš viso | 1.731 | 1.961 |
| 2012 m. | 2011 m. | |
|---|---|---|
| Pelno mokesčio sąnaudų (pajamų) komponentai | (pertvarkyta) | |
| Ataskaitinių metų pelno mokestis | 7.836 | 8.660 |
| Praėjusių metų einamojo pelno mokesčio koregavimas | ‐ | (105) |
| Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos | 7.836 | 8.555 |
| Atidėtojo mokesčio sąnaudos | (515) | (636) |
| Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje | 7.321 | 7.919 |
2012 m. ir 2011 m. Bendrovės pelno mokesčio sąnaudų ir rezultato iš Bendrovės apmokestinamų pajamų padaugintų iš pelno mokesčio tarifo suderinimas yra pateikiamas žemiau:
| 2012 m. | 2011 m. | |
|---|---|---|
| (pertvarkyta) | ||
| Apskaitytas pelnas prieš apmokestinimą | 48.758 | 52.771 |
| Taikant Bendrovės 15% pelno mokesčio tarifą | 7.314 | 7.916 |
| Praėjusių metų pelno mokesčio koregavimai | ‐ | (105) |
| Pelno mokesčio nemažinančios sąnaudos (Parama) | (89) | (54) |
| Pelno mokesčio nemažinančios sąnaudos (Kitos) | 96 | 162 |
| Taikant 15% efektyvų pelno mokesčio tarifą | 7.321 | 7.919 |
Atidėtasis pelno mokestis susideda iš:
| Finansinės būklės ataskaita | Bendrųjų pajamų ataskaita | |||
|---|---|---|---|---|
| 2012 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2011 m. | |
| Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas | 1.215 | 1.098 | (117) | (9) |
| Pagreitintas nusidėvėjimas mokesčių tikslais | 973 | 1.017 | 43 | 72 |
| Atsargų nurašymas iki realizacinės vertės | 925 | 897 | (28) | (1) |
| Metinių premijų sukaupimas | 173 | 180 | 7 | (180) |
| ATL sukaupimas | 43 | 124 | 81 | 56 |
| Ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimas | 122 | 118 | (5) | 21 |
| Atostogų rezervas | 61 | 47 | (16) | ‐ |
| Gautinų sumų laikinieji skirtumai mokesčių tikslais | ‐ | ‐ | ‐ | 231 |
| Restruktūrizacijos rezervas | ‐ | ‐ | ‐ | 82 |
| Kiti laikinieji skirtumai | 3 | ‐ | ‐ | 2 |
| Asocijuotų įmonių nuosavybės metodas | (25) | (9) | 16 | 21 |
| Naftos produktai | ‐ | (123) | (123) | (442) |
| Sukauptos pajamos | (105) | ‐ | 105 | ‐ |
| Ilgalaikio turto investicinė lengvata | (10.579) | (11.058) | (478) | (489) |
| Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos/ (pajamos) Atidėtas pelno mokesčio turtas/ |
(515) | (636) | ||
| (įsipareigojimai), grynąja verte | (7.194) | (7.709) | ||
Apskaityti finansinės būklės ataskaitoje kaip pateikta žemiau:
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas (10.709) (11.190) Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, |
Atidėtojo pelno mokesčio turtas | 3.515 | 3.481 |
|---|---|---|---|
| grynąja verte | (7.194) | (7.709) |
2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nepripažino 69 tūkst. litų (2010 m. – 70 tūkst. litų) atidėtojo pelno mokesčio turto, susijusio su gautinų sumų vertės sumažėjimu, nes Bendrovės vadovybė nesitiki pripažinti pelno mokestį mažinančiomis sąnaudomis ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra užskaitytas tarpusavyje su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu, nes jie abu yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija.
2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovė, įvertindama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus, naudojo 15 proc. pelno mokesčio tarifą.
Pelnas vienai akcijai apskaičiuojamas dalijant Bendrovės grynąjį pelną iš esamo akcijų skaičiaus. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus pelnui vienai akcijai, kadangi Bendrovė neturi potencialių finansinių priemonių, kurios galėtų sumažinti išleistas akcijas. Pelno ir sumažinto pelno apskaičiavimai pateikiami žemiau:
| 2012 m. | 2011 m. | |
|---|---|---|
| (pertvarkyta) | ||
| Akcininkams priskiriamas grynasis pelnas | 41.437 | 44.852 |
| Paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.) | 361.198 | 342.000 |
| Vienai akcijai tenkantis pelnas (litais) | 0,11 | 0,13 |
| 2012 m. | 2011 m. | |
|---|---|---|
| Paskelbti dividendai | (56.981) | ‐ |
| Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.) | 361.198 | 342.000 |
| Paskelbti dividendai vienai akcijai (išreikšti litais vienai akcijai) | 0,16 | ‐ |
2012 m. balandžio 27 d. įvykęs eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino 2011 m. pelno paskirstymą ir skyrė 56.981 tūkst. litų dividendų akcininkams už 2011 metus.
2012 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitos straipsnio "Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai" eilutėje "Mokėtini dividendai" apskaitytos likusios neišmokėtos paskelbtų dividendų sumos akcininkams, kurių nepavyko rasti nurodytais adresais. 2012 m. gruodžio mėn. 31 d. likusi neišmokėta ankstesnių finansinių metų dividendų suma – 39 tūkst. litų (2011 m. ‐ 39 tūkst. litų).
Bendrovės prekybos partnerių koncentracija yra pakankamai didelė. Gautinos sumos iš pagrindinių Bendrovės pirkėjų – AB "ORLEN Lietuva" – 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 36 proc. (apie 32 proc. 2011 m. gruodžio 31 d.), "LITASCO S.A." – 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 37 proc. (apie 10 proc. 2011 m. gruodžio 31 d.)visų Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų. Vidutinis mokėjimo terminas AB "ORLEN Lietuva" yra 10 kalendorinių dienų, "LITASCO S.A." – 7 kalendorinės dienos, tuo tarpu visiems kitiems klientams įprastas mokėjimo terminas yra 5 darbo dienos. Galima Bendrovės klientų kredito rizika kontroliuojama nuolat stebint jų likučius.
Bendrovė taiko priemones, kuriomis siekiama nuolat užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir pardavimai neviršytų priimtino kredito rizikos limito.
Bendrovė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto apskaitinė vertė, įskaitant išvestines finansines priemones finansinės būklės ataskaitoje, jeigu tokių yra. Todėl Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius bei pinigų ir iki išpirkimo laikomų investicijų sumai finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną.
Bendrovė prekiauja tik su pripažintomis trečiosiomis šalimis, todėl užstatas nėra reikalaujamas.
Bendrovės pajamos ir pinigų srautai iš įprastinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Bendrovės investicijos laikomos iki išpirkimo yra su fiksuota palūkanų norma.
Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamų kredito instrumentų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus.
Bendrovės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso ‐ atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2012 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 7,21 ir 7,13 – atitinkamai (12,28 ir 12,13 2011 m. gruodžio 31 d).
Bendrovės tikslas palaikyti santykį tarp tęstinio finansavimo ir lankstumo. Bendrovės veikla generuoja pakankamą grynųjų pinigų sumą, todėl pagrindinė vadovybės atsakomybė yra prižiūrėti, kad Bendrovės likvidumo rodiklis būtų artimas arba aukštesnis nei 1. 2012 m. ir 2011 m. Bendrovės likvidumas yra aukštas, nes Bendrovė neturi finansinių įsipareigojimų, o pinigų lėšas kaupia numatytiems strateginiams tikslams įvykdyti.
Žemiau pateikta lentelė apibendrina finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis.
| Pareikalavus | Iki 3 mėnesių |
Nuo 3 iki 12 mėnesių |
Nuo 1 iki 5 metų |
Po 5 metų | Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | ‐ | 6.831 | 326 | ‐ | ‐ | 7.157 |
| 2012 m. gruodžio 31 d. likutis | ‐ | 6.831 | 326 | ‐ | ‐ | 7.157 |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | ‐ | 4.671 | ‐ | ‐ | ‐ | 4.671 |
| 2011 m. gruodžio 31 d. likutis | ‐ | 4.671 | ‐ | ‐ | ‐ | 4.671 |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | ‐ | 4.569 | ‐ | ‐ | ‐ | 4.569 |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutis | ‐ | 4.569 | ‐ | ‐ | ‐ | 4.569 |
Pagrindinis Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos.
Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.
Žemiau yra pateiktas visų Bendrovės finansinių instrumentų apskaitinės ir tikrosios vertės palyginimas pagal kategorijas, kurios yra pateiktos finansinėse ataskaitose:
| Apskaitinė vertė | Tikroji vertė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2012 m. | 2011 m. | 2010 m. | 2012 m. | 2011 m. 2010 m. |
||
| Finansinis turtas | ||||||
| Pinigai | 79.834 | 8.180 | 29.501 | 79.834 | 8.180 | 29.501 |
| Iš pirkėjų gautinos sumos | 13.579 | 4.335 | 4.711 | 13.579 | 4.335 | 4.711 |
| Kitas finansinis turtas | 13.234 | 117.582 | 46.557 | 13.234 | 117.582 | 46.557 |
| Finansiniai įsipareigojimai | ||||||
| Prekybos skolos | 7.157 | 4.671 | 4.569 | 7.157 | 4.671 | 4.569 |
Finansinio turto didžiąją dalį sudaro investicijos laikomos iki išpirkimo (12 pastaba).
Tarptautinės vamzdynų bendrovės "Sarmatia" ir Lietuvos energijų išteklių biržos "Baltpool" akcijų rinkos kainos negalima patikimai įvertinti, todėl ši investicija yra apskaitoma balansine verte (8 pastaba). Tikrosios vertės taip pat nebuvo įmanoma nustatyti naudojant panašių sandorių informaciją. Bendrovė nenustatinėjo tikrosios investicijos vertės diskontuojant būsimus pinigų srautus iš investicijos, nes būsimieji pinigų srautai nėra patikimai įvertinami.
Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:
Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms.
Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalas apima nuosavą kapitalą, priskirtiną akcininkams.
Bendrovė koreguoja ir valdo kapitalo struktūrą, atsižvelgiant į ekonominės padėties pasikeitimus ir pagal jos veiklos rizikos pobūdį. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, išmokėti kapitalą akcininkams arba išleisti naują akcijų emisiją.
2012 m. liepos 3 d. juridinių asmenų registre įregistruoti pakeisti Bendrovės įstatai su iki 380.606 tūkst. litų padidintu įstatiniu kapitalu. Bendrovės įstatinis kapitalas padidintas išplatinus naują 38.606 tūkst. litų nominalios vertės Bendrovės akcijų emisiją esamiems Bendrovės akcininkams.
Bendrovė privalo palaikyti ne mažesnį nei 50 proc. savo nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykį, kaip to reikalauja LR akcinių bendrovių įstatymas.
Bendrovės veikla finansuojama tik naudojant akcininkų kapitalą. 2012 m. ir 2011 m. Bendrovė neturėjo jokių paskolų.
Bendrovė yra sudariusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį iki 2055 m. Nuomos sąlygose nėra numatyta apribojimų Bendrovės veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis skolomis ar papildoma ilgalaike nuoma. 2012 m. Bendrovės žemės nuomos sąnaudos sudarė 2.046 tūkst. litų (21 pastaba) (2011 m. ‐ 2.056 tūkst. litų).
Bendra būsimų minimalių nuomos mokėjimų suma:
| 2012 m. | 2011 m. | |
|---|---|---|
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | |
| Per vienerius metus | 2.050 | 2.056 |
| Nuo vienerių iki penkerių metų | 8.223 | 8.223 |
| Po penkerių metų | 76.062 | 78.128 |
| 86.335 | 88.407 | |
2012 m. kovo 2 d. Bendrovė su "Höegh LNG Ltd." pasirašė suskystintųjų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu (toliau – FSRU) 10 metų nuomos, operavimo ir aptarnavimo (remonto) sutartį su FSRU išpirkimo teise, numatant, kad FSRU pristatymo į Klaipėdos uostą terminas 2014 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. gruodžio 1 d. Ši sutartis atitinka finansinės nuomos kriterijus. 2012 m. gruodžio 31 d. bendra būsimųjų mokėjimų suma sudarė 911.464 tūkst. litų.
2012 m. lapkričio 20d. Bendrovė su UAB "Rudesta" pasirašė 25.780 tūkst. litų vertės rangos sutartį. Ši sutartis yra sudėtinė Bendrovės įgyvendinamo investicinio projekto "Tamsių naftos produktų (TNP) parko rekonstrukcija. (4 po 5.000 m3 talpyklų nugriovimas ir 2 po 32.250 m3 talpyklų statyba) montavimo darbai" dalis. Visus darbus pagal rangos sutartį rangovas, UAB "Rudesta", turės atlikti mažiau nei per vienerius metus.
2011 m. balandžio 18 d. Bendrovė iš Klaipėdos apygardos teismo gavo pranešimą apie UAB "Naftos grupė" pateiktą ieškinį prieš Bendrovę dėl tariamai patirtų 17.091 tūkst. litų nuostolių atlyginimo, tariamai UAB "Naftos grupė" priklausančių ir Bendrovės saugomų naftos produktų perteklių grąžinimo UAB "Naftos grupė" ir 2004‐12‐22 Paslaugų teikimo sutarties Nr.12‐12‐2005 pripažinimo nutraukta dėl tariamai Bendrovės kaltės.
Atlikus 2004‐12‐22 d. tarp Bendrovės ir UAB "Naftos grupė" ne rinkos sąlygomis sudarytos paslaugų teikimo sutarties bei jos įtakos Bendrovės veiklos laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. rezultatams, įvertinimą, nustatyta, kad dėl šios sutarties Bendrovė galėjo patirti daugiau nei 40 mln. Lt nuostolių.
2011 m. liepos 5 d. Bendrovė, siekdama išsireikalauti dalį patirtų nuostolių, pateikė priešieškinį UAB "Naftos grupė". Bendra ieškinio reikalavimo suma – 42,6 mln. Lt.
Byla nagrinėjama I‐oje instancijoje. Šiuo metu ketinama baigti bylos nagrinėjimą. Sprendimą teismas turėtų priimti 2013 m. balandžio mėnesį. Bendrovės vadovybės nuomonė yra, kad Bendrovė tikėtinai nepatirs su ieškiniu susijusių papildomų išlaidų, todėl 2012 m. gruodžio 31 d. atidėjinių apskaityti nereikia.
Bendrovė kaip akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, mokestinių prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimui pagal 2010 m. lapkričio 8 d. su AS "UniCredit Bank" Lietuvos skyriumi pasirašytą Sutartį dėl garantijos suteikimo Nr.41000507‐01 5.000 tūkst. litų sumai yra pateikusi mokėjimo laidavimo raštą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Laidavimo rašto galiojimo terminas 2012 m. buvo pratęstas – iki 2013 m lapkričio mėn. 8 d.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.469 patvirtintą "Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarka" reikalavimus Bendrovė iš AB SEB bankas turi garantiją Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Garantija suteikta tik Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo užtikrinimui, garantijos suma 1.720 tūkst. litų, galioja iki 2014 m. sausio 12 d.
AB "Kauno dujotiekio statyba" 2012 m. gruodžio 19 d. suteikė pasiūlymo, kurį pateikė AB "Kauno dujotiekio statyba" viešo pirkimo konkurse "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas" galiojimo užtikrinimo garantiją sumai 700 tūskt. Litų. Garantija galioja iki 2013 m. kovo 26 d.
Už laikotarpį nuo 2007.01.01 iki 2012.12.31 mokesčių inspekcija nėra atlikusi Bendrovės pilno mokestinio patikrinimo. Pagal galiojančius įstatymus mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu patikrinti Įmonės apskaitos registrus ir įrašus už 5 metus, einančius prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, bei gali apskaičiuoti papildomus mokesčius ir sankcijas. Įmonės vadovybei nėra žinoma apie jokias aplinkybes, dėl kurių Įmonei galėtų būti apskaičiuoti reikšmingi papildomi mokesčių įsipareigojimai.
Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Bendrovės susijusios šalys ir sandoriai su jomis 2012 m., 2011 m. ir 2010 m. buvo šie:
| Pirkimai iš susijusių šalių |
Pardavimai susijusioms šalims |
Gautinos sumos iš susijusių šalių |
Mokėtinos sumos susijusioms šalims |
||
|---|---|---|---|---|---|
| Valstybinė mokesčių inspekcija | 2012 m. | 11.823 | ‐ | 16 | 2.851 |
| prie Lietuvos Respublikos finansų | 2011 m. | 8.832 | ‐ | ‐ | 1.704 |
| ministerijos | 2010 m. | 8.903 | ‐ | 130 | 1.075 |
| Valstybinio socialinio draudimo | 2012 m. | 7.350 | ‐ | ‐ | 878 |
| fondo valdyba prie socialinės | 2011 m. | 4.762 | ‐ | ‐ | 11 |
| apsaugos ir darbo ministerijos | 2010 m. | 5.334 | ‐ | ‐ | ‐ |
| VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų | 2012 m. | 2.046 | ‐ | ‐ | 504 |
| uosto direkcija priklausanti | 2011 m. | 2.056 | ‐ | ‐ | 514 |
| Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai susisiekimo ministerijos |
2010 m. | 2.350 | ‐ | ‐ | 587 |
| AB Lietuvos geležinkeliai, | 2012 m. | 6.061 | ‐ | ‐ | 594 |
| priklausanti Lietuvos | 2011 m. | 8.396 | ‐ | ‐ | 336 |
| Respublikos valstybei atstovaujamai susisiekimo ministerijos |
2010 m. | 7.845 | ‐ | ‐ | 1.425 |
| AB "Lesto", priklausanti Lietuvos | 2012 m. | 2.448 | ‐ | ‐ | 350 |
| Respublikos valstybei | 2011 m. | 2.419 | ‐ | ‐ | 296 |
| atstovaujamai energetikos ministerijos |
2010 m. | 5.159 | ‐ | ‐ | 343 |
| Kitos susijusio šalys | 2012 m. | ‐ | 17 | 3 | ‐ |
| 2011 m. | ‐ | 28 | 3 | ‐ | |
| 2010 m. | 147 | 5 | 35 | ‐ | |
| Sandoriai su susijusiomis | 2012 m. | 29.728 | 17 | 19 | 5.177 |
| šalimis iš viso: | 2011 m. | 26.465 | 28 | 3 | 2.861 |
| 2010 m. | 29.738 | 5 | 165 | 3.430 |
Bendrovės vadovybe laikomi generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas, gamybos direktorius, finansų direktorius, komercijos direktorius ir suskystintų gamtinių dujų terminalo direktorius.
| 2012 m. gruodžio 31 d. |
2011 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Išmokos, susijusios su darbo santykiais | 1.523 | 1.704 |
| Vadovų skaičius | 6 | 7 |
Per 2012 m. ir 2011 m. Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.
2013 m. sausio 18 d. Bendrovės vykdyto viešojo pirkimo skelbiamų derybų būdu "Sąskaitos kreditavimo (overdrafto) paslaugos pirkimas" (toliau – Pirkimas) laimėtoju pripažintas Nordea Bank Finland Plc.
Bendrovės vykdomame Pirkime 2013 m. sausio 17 d. buvo gauti 3 galutiniai pasiūlymai, iš kurių vienas buvo atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo dokumentų reikalavimų. Galutinius pasiūlymus įvertinus pagal mažiausios kainos kriterijų, laimėtoju buvo pripažintas Nordea Bank Finland Plc.
Bendrovė pateikė kvietimą Nordea Bank Finland Plc sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Pagrindinės sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutarties sąlygos:
Bendra pagal Sutartį atliekamų Darbų fiksuota kaina yra 137.999 tūkst. litų be PVM. Fiksuota Sutarties kaina gali didėti tik išimtiniais Sutartyje aptartais atvejais. Bendrovė fiksuotą Sutarties kainą moka tik už faktiškai atliktus Darbus.
Visi Darbai turi būti atlikti iki 2014 m. spalio 1 d. Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tik išimtiniais Sutartyje aptartais atvejais.
Ieškiniu ieškovas, be kita ko, teismo prašė:
Achemos skundu prašoma panaikinti:
Minėtu raštu Viešųjų pirkimų tarnyba, be kita ko, Bendrovę įpareigojo panaikinti jos pirkimo komisijos priimtus šiuos žemiau nurodytus sprendimus:
2012 m. gruodžio 3 d. ir 5 d. sprendimus dėl galutinių Pirkimo pasiūlymų vertinimo kriterijų ir tvarkos pakeitimo;
šis aukščiau nurodytas apribojimas dėl dividendų nemokėjimo taikomas ir bet kokių sumų išmokėjimas Bendrovei pagal Overdrafto sutartį galimas, su sąlyga jeigu bus priimtas ir įsigalios atitinkamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nutarimas, kuriuo, vadovaujantis LRV 1997 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. 20 "Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas ir valstybės įmonių pelno įmokų" (su vėlesniais pakeitimais) būtų nustatyta, kad Lietuvos Respublikai priklausančių Bendrovės akcijų valdytojas turi teisę priimti (arba yra įgaliojamas priimti) sprendimus Bendrovei nemokėti dividendų iki suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto statybos užbaigimo akto gavimo."
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kompensuojamų AB "Klaipėdos nafta" išlaidų dalis sudarys 14,20 mln. EUR (49,02 mln. LTL) be PVM. AB "Klaipėdos nafta" teksianti išlaidų dalis sudarys 12,99 mln. EUR (44,86 mln. LTL) be PVM.
2013 m. kovo 6 d. Bendrovės vykdomame tarptautiniame "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas" pirkime buvo gauti 2 galutiniai pasiūlymai.
2013 m. kovo 8 d. Bendrovė su AB "Lietuvos dujos" pasirašė suskystintųjų gamtinių dujų (toliau SGD) terminalo prijungimo prie veikiančios gamtinių dujų perdavimo sistemos paslaugos sutartį (toliau – Sutartis). Sutartimi šalys susitarė, kad, laikantis joje nustatytų techninių parametrų, Bendrovė galės prijungti SGD terminalą prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ir nuo 2014 m. gruodžio 3 d. naudotis gamtinių dujų perdavimo sistema.
Ieškiniu ieškovai, be kita ko, teismo prašo:
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartimi tenkino ieškovų AB "Kauno dujotiekio statyba" ir UAB "Šiaulių dujotiekio statyba" pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Pirkimo procedūras.
2013 m. kovo 12 d. Bendrovė pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties, kuria teismas tenkino ieškovų AB "Kauno dujotiekio statyba" ir UAB "Šiaulių dujotiekio statyba" prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė derybų būdu vykdomo "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų" tarptautinio pirkimo procedūras.
Atskiruoju skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas pats panaikintų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo prašoma leisti vykdyti skubiai.
Stebėtojų taryba pirmajame posėdyje taip pat atšaukė Bendrovės Audito komitetą in corpore bei 4 metų kadencijai išrinko naują Audito komitetą. Nepriklausomais audito komiteto nariais naujai kadencijai išrinkti Linas Sasnauskas ir Simonas Rimašauskas. Į Audito komitetą dar vienai kadencijai taip pat išrinktas ir Eimantas Kiudulas.
garantijos – pirkimą, nesudarant pirkimo sutarties. Pirkimas baigtas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 4 d. 4 p., nes per nustatytą terminą nė vienas pirkimo dalyvis nepateikė galutinio pasiūlymo.
Atsižvelgiant į suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros finansavimo poreikį, Bendrovė finansinių paslaugų (ilgalaikės paskolos bei vykdymo garantijos) pirkimą atnaujins artimiausiu metu.
Daugiau po balanso sudarymo datos reikšmingų pobalansinių įvykių nebuvo.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis, finansų ir administravimo departamento direktorius Mantas Bartuška ir apskaitos skyriaus vadovė Rasa Gudė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis aukščiau pateiktos AB "Klaipėdos nafta" 2012 m. finansinės ataskaitos, parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus.
Generalinis direktorius Rokas Masiulis
Finansų ir administravimo departamento direktorius Mantas Bartuška
Apskaitos skyriaus vadovė Rasa Gudė
Klaipėda 2013 m. kovas
| AB "Klaipėdos nafta" vadovo pratarmė 48 | |
|---|---|
| Ataskaitinis laikotarpis49 | |
| Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę49 | |
| Svarbūs ataskaitinio laikotarpio įvykiai49 | |
| Verslo aplinka55 | |
| Rizikos veiksniai 56 | |
| Aplinkos apsauga58 | |
| Subačiaus kuro bazė59 | |
| Finansiniai veiklos rezultatai60 | |
| Veiklos planai ir prognozės 65 | |
| Bendrovės įstatinio kapitalo didinimas67 | |
| Bendrovės valdymas67 | |
| Bendrovės darbuotojai 71 | |
| Bendrovės socialinė atsakomybė 72 | |
| Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie finansinę atskaitomybę 72 | |
| Kita informacija72 | |
| Atsakingų asmenų patvirtinimas73 | |
| AB "Klaipėdos nafta" valdymo kodekso laikymosi atskleidimas74 |
2012 metai Bendrovei buvo sėkmingi tiek išlaikant aukštus veiklos pelningumo rodiklius, tiek siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikai strategiškai svarbų suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (toliau - SGDT) statybos projektą.
Nepaisant praėjusiais metais pagrindinių klientų - ORLEN Lietuva ir Mozyrio (Baltarusija) naftos perdirbimo gamyklų vykdytų kapitalinių remontų Bendrovė sugebėjo uždirbti daugiau nei 41,4 mln. litų grynojo pelno. Už 2011 m. rezultatus akcininkams buvo išmokėta virš 56 mln. Lt dividendų. Didinant Bendrovės įstatinį kapitalą buvo perimta Subačiaus kuro bazės infrastruktūra ir Bendrovė pradėjo naują veiklą – ilgalaikę talpyklų nuomą naftos produktų saugojimui.
SGDT projekto įgyvendinimui 2012 m. buvo esminiai - Bendrovė sprendė projekto finansavimo ir infrastruktūros darbų organizavimo
klausimus. Praėjusiais metais buvo (1) pasirašyta sutartis su norvegų kompanija "Höegh LNG Ltd", pagal kurią 10-čiai metų išnuomotas Bendrovei laivas-talpykla su išpirkimo galimybe, (2) priimtas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymas, kuris teisiniu lygiu nustatė SGDT įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus, taip pat sudarytos teisinės, finansinės ir organizacinės sąlygos SGDT projektui įgyvendinti (3) patvirtintas poveikio aplinkai vertinimas, kurio rezultatas – gautas leidimas terminalo ūkinei veiklai vystyti (4) pasirašyta dvišalė bendradarbiavimo sutartis su KVJUD dėl SGDT krantinės statybos ir Uosto akvatorijos išgilinimo SGDT vietoje (5) paskelbti rangos konkursai dėl dujotiekio nuo terminalo iki magistralinio dujotiekio ir krantinės suskystintųjų gamtinių dujų (toliau – SGD) laivui - talpyklai švartuoti statyboms (6) gautas VKEKK patvirtinimas dėl SGDT dalies investicijų kompensavimo (113,8 mln. Lt per 2013 m.), (7) pradėtas SGD pirkimo konkursas.
Šalia sėkmingai įgyvendinamo SGDT įgyvendinimo projekto, Bendrovės įprastinėje veikloje yra tęsiama investicijų programa, kurią apima Bendrovės technologinių procesų, įrenginių pritaikymą prie besikeičiančios naftos produktų rinkos, bei aplinkosaugos projektų vystymą. 2012 m. (1) buvo užbaigta išpylimo prietaisų modernizacija, kuri užtikrins greitesnį tamsiųjų naftos produktų išpylimą ateityje, (2) nupirktas ir jau baigiamas sumontuoti angliavandenilių garų rekuperavimo įrenginys, kuris mažins nemalonių kvapų sklidimą į aplinką, (3) pradėta TNP parko rekonstrukcija ir statomos dvi naujos 32 tūkst. m3 universalios talpyklos, kurių dėka atsivers naujos galimybės priimti papildomus šviesiųjų naftos produktų srautus.
2013 m. yra labai svarbūs SGDT projektui, nes bus pasirašytos visos pagrindinės su SGDT projektu susijusios sutartys ir didžiausias dėmesys bus skirtas vykdomų statybų kontrolei ir savalaikiam jų atlikimui. Be to, naftos terminalo veikloje bus siekiama išlaikyti aukštus rezultatus besikeičiančioje verslo aplinkoje ir užtikrinti naujų investicijų panaudojimą.
Bendrovės užsibrėžti strateginiai planai gali būti pasiekti tik su mūsų kompetentingų darbuotojų pagalba, todėl tikiu, kad ateities planams keliami tikslai ir galimi
iššūkiai bus įgyvendinti suteikiant: akcininkams kuo didesnę ilgalaikę grąžą, bendrovės darbuotojams – motyvaciją ir vertingą patirtį, o visuomenei – saugumą ir socialinę paramą .
AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis
Šis 2012 m. metinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pranešime akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" vadinama Bendrove.
| Bendrovės pavadinimas: | Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" | ||
|---|---|---|---|
| Teisinė forma: | Akcinė bendrovė | ||
| Įstatinis kapitalas: | 380.606.184 litų | ||
| Įregistravimo data ir vieta: | 1994 m. rugsėjo 27 d., Valstybės įmonė Registrų centras | ||
| Bendrovės kodas: | 110648893 | ||
| Buveinės adresas: | Burių g. 19, 91003 Klaipėda | ||
| Bendrovės registras: | Valstybės įmonė Registrų centras | ||
| Telefonų numeriai: | +370 46 391772 | ||
| Fakso numeriai: | +370 46 311399 | ||
| Elektroninio pašto adresas: | [email protected] | ||
| Internetinis puslapis: | www.oil.lt |
Bendrovė yra vienas didžiausių naftos ir naftos produktų terminalų Baltijos šalių naftos krovinių tranzito paslaugų rinkoje. Terminalo paskirtis yra perpilti iš geležinkelio cisternų į laivus eksportuojamus naftos produktus, kurie yra tiekiami iš Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos ir kitų šalių. Bendrovė gali aprūpinti Lietuvą importuojamais naftos produktais, kurie į Klaipėdos uostą atgabenami tanklaiviais. Taip pat nuo 2012 metų Bendrovė teikia ilgalaikio naftos produktų saugojimo paslaugą.
Bendrovė teikia šias paslaugas:
Bendrovės misija - būti patikimu Lietuvos ir kaimyninių šalių naftos produktų importo ir eksporto terminalu ir sudaryti galimybę regiono naftos perdirbimo gamykloms nenutrūkstamai eksportuoti savo produkciją tanklaiviais į Vakarų Europą bei tolimesnes rinkas per Bendrovės terminalą.
Bendrovės vizija – būti finansiškai tvariu naftos krovos terminalu ir laiku vystyti projektus bei investuoti į iniciatyvas, didinsiančias ekonominę grąžą investuotojams.
Bendrovė yra strateginė Lietuvos energetikos sektoriaus įmonė. Esant poreikiui, Bendrovė garantuoja galimybę į Lietuvą importuoti naftos produktus. Bendrovei patikėta saugoti Lietuvos Respublikos privalomąjį naftos produktų rezervą. 2012 m. vasario mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė Bendrovei iki 2014 m. pabaigos įgyvendinti Lietuvos energetikai reikšmingą strateginį SGDT projektą.
Įgyvendinant ES privalomus reikalavimus dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo, planuojama, kad SGDT eksploatavimas bus pradėtas ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 3 d. SGDT bus įrengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje.
2012 m. liepos 3 d. juridinių asmenų registre įregistruoti pakeisti Bendrovė įstatai su iki 380.606 tūkst. Lt padidintu įstatiniu kapitalu. Bendrovės įstatinis kapitalas padidintas išplatinus naują 38.606 tūkst. Lt nominalios vertės Bendrovės akcijų emisiją esamiems Bendrovės akcininkams (naujos akcijos išleistos vadovaujantis 2012 m. balandžio 27 d. eilinio visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimais).
Sutartis įsigaliojo gavus KVJUD valdybos pritarimą, o Sutartyje numatyti sutartiniai įsipareigojimai visa apimtimi pradėjo veikti 2012 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą dėl KVJUD investicijų į Uosto infrastruktūrą kompensavimo mechanizmo ir šaltinių. Kartu su Sutartimi buvo pasirašyta ir Uosto teritorijos suteikimo Bendrovei sutartis, kuria Bendrovei buvo suteikta teisė naudoti Uosto teritoriją SGDT infrastruktūros statybai.
Be kita ko, papildomu susitarimu šalys susitarė dėl preliminariai numatomų šalių investicijų į Uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą dydžio. Numatoma, kad:
Tikslūs investicijų dydžiai paaiškės LR Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudarius sutartis dėl atitinkamų darbų įsigijimo.
Direkcijos investicijos į Uosto infrastruktūrą bus kompensuojamos iš dviejų šaltinių: SGDT operatoriaus ir trečiųjų asmenų, kurie naudojasi Uostu dėl to, kad aptarnauja ar yra aptarnaujami SGDT Direkcijai mokamų rinkliavų ir kitų mokėjimų už naudojimąsi Uostu bei SGDT operatoriaus Direkcijai mokamo metinio mokesčio už naudojimąsi krantine, kuris apskaičiuojamas pagal Direkcijos investicijų į Uosto infrastruktūrą dydį, nustatant 20 (dvidešimties) metų atsipirkimo laikotarpį ir 5 (penkių) procentų projekto vidinės grąžos normą (angl. IRR - Internal Rate of Return). Taip apskaičiuotas naudojimosi mokestis bus mažinamas aukščiau nurodytų Direkcijos gautų rinkliavų ir kitų pajamų suma už naudojimąsi Uostu ir padidinimas Direkcijos tiesioginėmis ir netiesioginėmis sąnaudomis, susijusiomis su SGDT.
Litasco S.A yra Lukoil grupės įmonė, viena iš stipriausių naftos produktų prekybinių kompanijų regione.
Atsiliepdamos į skelbimą, pageidavimą dalyvauti Bendrovės organizuojamame SGD pirkime išreiškė 16 kompanijų. Pageidavimus dalyvauti Bendrovės pirkime galėjo bet kuris suinteresuotas asmuo. Bendrovė sieks 2013 m. pasirašyti pagrindinių SGD pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų sąvadą, kuriuo būtų susitarta dėl pagrindinių SGD tiekimo sąlygų.
Pradiniu veiklos laikotarpiu UAB LitGas valdybos nariais išrinkti Bendrovės valdybos nariai: Inga Černiuk, Mindaugas Jusius, Rytis Ambrazevičius, Rokas Masiulis ir Arvydas Darulis, UAB LitGas generaliniu direktoriumi paskirtas Bendrovės generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos:
2013 m. sausio 25 d. įvykęs Bendrovės visuotinis neeilinis akcininkų susirinkimas pritarė 2012 m. gruodžio 21 d. valdybos sprendimui sudaryti sutartį su "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas" laimėtoju, pasiūliusiu mažiausią kainą – konsorciumu – AB "Kauno dujotiekio statyba" ir UAB "Šiaulių dujotiekio statyba" už 137.999.391,00 Lt be PVM. Fiksuota Sutarties kaina gali didėti tik išimtiniais Sutartyje aptartais atvejais. AB "Klaipėdos nafta" fiksuotą Sutarties kainą moka tik už faktiškai atliktus Darbus. Visi Darbai turi būti atlikti iki 2014 m. spalio 1 d. Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tik išimtiniais Sutartyje aptartais atvejais.
Sutartis galės būti pasirašyta tik po to, kai pasibaigs 15 dienų Sutarties sudarymo atidėjimo terminas, numatytas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme 2 str. 22 d., ir nebus galiojančių jokių atitinkamus įgaliojimus turinčių institucijų įpareigojimų ar sprendimų, kurie draustų pasirašyti sutartį su konkretų viešąjį pirkimą laimėjusiu Rangovu.
Minėtu raštu Viešųjų pirkimų tarnyba, be kita ko, Bendrovę įpareigojo panaikinti jos pirkimo komisijos priimtus šiuos žemiau nurodytus sprendimus:
nurodytos finansinės paslaugos Pirkimą Bendrovė pranešė 2012 m. spalio 16 d., o apie jo paskelbimą – 2012 m. lapkričio 9 d., apie pirkimo laimėtoją – 2013 m. sausio 18 d., apie sutarties su laimėtoju pasirašymą – 2013 m. vasario 6 d., paskelbdama pranešimus apie esminį įvykį.
Bendrovės akcininkai pritarė valdybos sprendimui su Banku sudaryti sutartį dėl reikalavimo teisių į gautinas SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudų ar jų dalies padengimui skirtas lėšas perleidimo Bankui, šia reikalavimo teisių perleidimo sutartimi užtikrinant Bendrovės ir Banko sudaromą Overdrafto sutartį, pagal kurią:
Be to, kaip viena iš sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutarties sąlygų numatyta be išankstinio Banko sutikimo nemokėti dividendus Bendrovės akcininkams iki SGDT statybos užbaigimo akto pateikimo Bankui.
Taip pat buvo nustatyta, kad pastarasis apribojimas dėl dividendų nemokėjimo taikomas ir bet kokių sumų išmokėjimas Bendrovei pagal Overdrafto sutartį galimas, su sąlyga jeigu bus priimtas ir įsigalios atitinkamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nutarimas, kuriuo, vadovaujantis LRV 1997 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. 20 "Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas ir valstybės įmonių pelno įmokų" (su vėlesniais pakeitimais) būtų nustatyta, kad Lietuvos Respublikai priklausančių Bendrovės akcijų valdytojas turi teisę priimti (arba yra įgaliojamas priimti) sprendimus Bendrovei nemokėti dividendų iki SGDT projekto statybos užbaigimo akto gavimo.
2013 m. vasario 11 d. įvykusiame Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai taip pat atšaukė visą Bendrovės stebėtojų tarybą in corpore nesibaigus kadencijai ir išrinko naujai 4 metų kadencijai 3 daugiausiai balsų surinkusius kandidatus: Eimantą Kiudulą, Romą Švedą ir Agnę Ameliją Kairytę. Taip pat siekiant užtikrinti tinkamą 2012 m. birželio 6 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 665 dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo reikalavimų įgyvendinimą Bendrovėje, buvo patvirtinta nauja Bendrovės įstatų redakcija, kurioje taip pat buvo papildyta valdybos kompetencija, atsižvelgta į 2012 metais valdybos Bendrovės administracijai pateiktas rekomendacijas.
AB "Klaipėdos nafta" ir AS "BMGS" sutartis dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo uosto infrastruktūros (krantinės (angl. jetty)) su suprastruktūra (įranga) projektavimo ir statybos, darbų pilna apimtimi įsigalios tik tuomet, jeigu jos sudarymui pritars AB "Klaipėdos nafta" valdyba ir visuotinis akcininkų susirinkimas.
Vadovaujantis tarp AB "Klaipėdos nafta" ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dvišale sutartimi dėl bendrosios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros /
suprastruktūros pagerinimo ar sukūrimo dalį AB "Klaipėdos nafta" pagal sutartį patirtų išlaidų (visas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros ir dalį Bendrųjų Darbų atlikimo išlaidų) kompensuos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kompensuojamų AB "Klaipėdos nafta" išlaidų dalis sudarys 14,20 mln. EUR (49,02 mln. LTL) be PVM. AB "Klaipėdos nafta" teksianti išlaidų dalis sudarys 12,99 mln. EUR (44,86 mln. LTL) be PVM.
2013 m. kovo 8 d. Bendrovė su AB "Lietuvos dujos" pasirašė SGDT prijungimo prie veikiančios gamtinių dujų perdavimo sistemos paslaugos sutartį (toliau – Sutartis), kurioje sutarta, kad Bendrovė galės prijungti SGDT prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ir nuo 2014 m. gruodžio 3 d. naudotis gamtinių dujų perdavimo sistema.
2013 m. kovo 8 d. Bendrovė iš Klaipėdos apygardos teismo gavo dokumentus dėl AB "Kauno dujotiekio statyba" ir UAB "Šiaulių dujotiekio statyba" pateikto ieškinio dėl derybų būdu vykdomo "Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų" tarptautinio pirkimo.
Atskiruoju skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas pats panaikintų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo prašoma leisti vykdyti skubiai.
Stebėtojų taryba pirmajame posėdyje taip pat atšaukė Bendrovės Audito komitetą in corpore bei 4 metų kadencijai išrinko naują Audito komitetą. Nepriklausomais audito komiteto nariais naujai kadencijai išrinkti Linas Sasnauskas ir Simonas Rimašauskas. Į Audito komitetą dar vienai kadencijai taip pat išrinktas ir Eimantas Kiudulas.
Atsižvelgiant į SGDT infrastruktūros finansavimo poreikį, Bendrovė finansinių paslaugų (ilgalaikės paskolos bei vykdymo garantijos) pirkimą atnaujins artimiausiu metu.
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi su Bendrovės veikla susiję esminiai įvykiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką ir vietą skelbiama Bendrovės internetiniame puslapyje www.oil.lt, vertybinių popierių biržai AB NASDAQ OMX Vilnius.
2012 metais Bendrovė vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ OMX Vilnius (www.nasdaqomxbaltic.com) paskelbė 72 oficialius pranešimus apie esminius įvykius ir kitą reglamentuojamą informaciją.
Per 2012 m. Bendrovė perpylė 6.905 tūkst. tonų naftos produktų. 61 proc. (2011 m. – 68 proc.) bendros krovos sudarė tamsieji naftos produktai (toliau - TNP), kurių takumas priklauso nuo produkto temperatūros ir yra sąlygojamas aplinkos temperatūrų. TNP priskiriami: mazutai ir jo pakaitalai, vakuuminis gazolis, orimulsija, nafta ir kt. Šviesieji naftos produktai (toliau - ŠNP) - tai produktai, kurių takumui produkto temperatūra ir aplinkos temperatūra nedaro poveikio. Šiems produktams priskiriami: benzinai, dyzelinai, reaktyvinis kuras ir kt.
2012 m. baltarusiškų ir rusiškų naftos produktų srautai (2.614 tūkst. tonų) , lyginant su 2011 m. (3.586 tūkst. tonų), sumažėjo 27 proc., palyginus su 2010 m. (3.085 tūkst. tonų) – perkrauta 15 proc. mažiau. Bendrovė prognozavo tamsiųjų naftos produktų mažėjimo iš Baltarusijos ir Rusijos tendencijas dėl planuojamo naftos perdirbimo gamyklų modernizavimo, didinančio naftos produktų perdirbimo gilumą bei mažinančių TNP, kurie yra pagrindiniai iš Rytų gamyklų Bendrovės perkraunami produktai, srautus. Siekiant užtikrinti Bendrovės pajamas pokyčio laikotarpiu, 2012 m. sudaryta 2 metų mazuto tiekimo per Bendrovės talpas sutartis su Šveicarijos įmone "Litasco S.A" (OAO "Lukoil" koncerno įmonė) su "krauk-arbamokėk" sąlygomis, užtikrinančiomis Bendrovės pajamas ne mažesniame kaip 2012 metų lygyje, nepriklausomai nuo produkto fizinių srautų kitimo, bei tokio pat pobūdžio sutartis sudaryta su įmone "Somitekno Ltd" dėl vakuuminio gazolio krovos. Bendrovė, atsižvelgdama į rinkos pokyčius, orientuojasi ir planuoja tęsti "krauk-arba-mokėk" sutarčių sudarymą su klientais, nes tai net ir esant nestabiliam produktų srautui, užtikrina įmonei stabilias pajamas iš pagrindinės veiklos.
Ilgalaikė sutartis (iki 2024 m. pabaigos), užtikrinanti pagrindinius mazuto, benzino ir dyzelino krovos srautus, sudaryta su AB "Orlen Lietuva". Metinė AB "Orlen Lietuva" naftos produktų krova viršija 60 proc. bendros metinės terminalo krovos. 2012 m. AB "Orlen Lietuva", lyginant su 2011 m., perkrovė 4 proc. arba 170 tūkst. t naftos produktų daugiau.
Pagrindiniai Bendrovės konkurentai yra Klaipėdos ir kitų Baltijos jūros uostų terminalai, perkraunantys iš Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos eksportuojamus tamsiuosius bei šviesiuosius naftos produktus: Krovinių terminalas (Lietuva), Ventspils Nafta (Latvija), Ventbunkers (Latvija), BLB (Latvija), Alexela (Estija), Vopak EOS (Estija), Vesta (Estija), Odesos, Sevastopolio, Feodosijos terminalai (Ukraina), Peterburg Oil Terminal (Rusija) bei naujai pastatytas Ust-Luga terminalas (Rusija). Svarbiausi veiksniai, lemiantys Bendrovės konkurencingumą rinkoje: techninės uosto ir terminalo charakteristikos (prieplaukų gylis ir skaičius, maksimalios leistinos laivų grimzlės, terminalo saugyklų talpos, krovimo įrenginių našumas ir kt.) bei terminalą aptarnaujančios infrastruktūros (kelių linijos, geležinkelio tinklai ir kt.) logistikos kaštai.
Rusijos Federacijos Vyriausybė siekia, kad visas Rusijos Federacijos naftos perdirbimo gamyklose pagamintas ir eksportuojamas naftos produktų kiekis būtų gabenamas per Rusijos uostus, todėl Rusijos Federacija sudaro palankesnes sąlygas naftos perdirbėjams, vežantiems krovinius į nacionalinius uostus, taip skatindama stiprinti nacionalinį uostų konkurencingumą užsienio uostų atžvilgiu.
Bendrovės turima reputacija, užimama rinkos dalis, sudaromos ilgalaikės sutartys su krovinių savininkais bei aplinkybė, kad Klaipėdos uostas yra neužšąlantis uostas, leidžia tikėtis, kad Bendrovė šaltuoju periodu išlaikys Rusijos Federacijos ir Baltarusijos krovinių srautus.
Pagrindinis Bendrovės klientas yra AB "ORLEN Lietuva", kurio krovinių apimtys sudaro virš 50 proc. viso metinio Bendrovės terminalo krovos kiekio. Bendrovė su AB "ORLEN Lietuva" yra sudariusi ilgalaikę krovos sutartį iki 2024 m., kurios sudarymas Bendrovei leidžia tikėtis pastovaus naftos produktų krovos srauto.
Metinės Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų krovinių apimtys sudaro apie 30 proc. viso Bendrovės terminalo krovos kiekio. Kadangi Baltarusija neturi tiesioginio išėjimo į jūrą, eksportuodama naftos produktus į Vakarų valstybes, ji privalo naudotis tranzitu per kaimynines šalis ir jų uostus. Dėl šios priežasties Bendrovei yra labai svarbus bendradarbiavimas su Baltarusijos įmonėmis bei institucijomis, siekiant jų naftos produktų krovą nukreipti per Klaipėdos uostą.
Dėl reikšmingos Bendrovės veikloje Baltarusijos naftos perdirbėjų užsakymų dalies, egzistuoja rizika, kad ateityje dėl bet kokių priežasčių (įskaitant, bet neapsiribojant, politines, ekonomines ir kt.) Baltarusijos naftos perdirbėjams nusprendus eksportuoti naftos produktus naudojantis ne Lietuvos, o kitų valstybių uostais (Latvijos, Estijos ar Ukrainos), Bendrovei gali nepavykti per trumpą laikotarpį surasti naujų klientų, kurie naudotųsi Bendrovės teikiamomis krovos paslaugomis, ir atitinkamai išlaikyti ankstesnių metų naftos produktų krovos lygio.
Pagal leistiną grimzlę (12,5 m) prie Bendrovės naudojamų Klaipėdos jūrų uosto krantinių Nr.1 ir Nr.2 KN pralaimi Ventspilio ir Talino terminalams, prie kurių krantinių leistinas gylis viršija 14 m ir leidžia pilnai pakrauti Aframax tipo tanklaivius (iki 100.000 t), kai KN dėl leistinos grimzlės ribojimo iki 12,5 m gali tokio tipo tanklaivius pakrauti iki 80 - 85 tūkst. t. Todėl KN dėl sąlyginai aukštesnių didelių, pervežančių naftą ir mazutą, Aframax tipo tanklaivių, jūrinės logistikos kaštų pralaimi konkurencinėje kovoje su kaimyniniais uostais.
Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Vyriausybės visuomet griežtai reguliavo naftos ir jos produktų išvežimą iš šalies, nustatydamos eksporto kvotas ir geležinkeliu transportuojamų naftos produktų transporto tarifus, suteikiant preferencijas vienam ar kitam uostui. Yra tikimybė, kad tiek Rusijos Federacijoje, tiek Baltarusijoje sprendimai dėl kvotų suteikimo ir eksportavimo per konkrečios valstybės uostus, kaip ir geležinkelio tarifų preferencijų taikymas, gali būti priimti remiantis ne tik ekonominiais, bet ir politiniais motyvais.
Dėl šios priežasties egzistuoja rizika, kad nepaisant strategiškai patrauklios Bendrovės geografinės padėties, Rusijos Federacijoje ir Baltarusijoje gali būti priimami politiniai sprendimai, susiję su naftos produktų eksporto kvotų konkretiems užsienio valstybių uostams suteikimu arba tokių kvotų Klaipėdos uostui sumažinimu, kas galėtų sukelti Bendrovės krovos apimčių mažėjimą.
Taip pat egzistuoja papildoma rizika, kad ES dėl politinių priežasčių, susijusių su Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos režimu, gali taikyti ekonomines sankcijas Baltarusijai. Tokios ekonominės sankcijos gali lemti tiek tam tikrų Baltarusijoje pagamintų prekių ir produktų importo į ES apribojimą ar sustabdymą, tiek ir absoliutų prekybos santykių tarp ES ir Baltarusijos nutraukimą. Manytina, kad net ir tuo atveju, jeigu ES nustatytos ekonominės sankcijos Baltarusijai nebūtų taikomos naftos produktų eksporto ir importo sektoriui, Baltarusija gali taikyti atsakomąsias ekonomines priemones ir riboti valstybės viduje pagamintų naftos produktų eksportą per ES terminalus. Dėl šios priežasties egzistuoja rizika, kad bet kokios ES taikomos ekonominės sankcijos Baltarusijai sumažintų Bendrovės kraunamų Baltarusijoje pagamintų naftos produktų apimtis.
Atstumas nuo Bendrovės terminalo iki pagrindinių gamyklų, kuriose pagaminti naftos produktai yra perkraunami Bendrovėje, yra mažesnis negu nuo Latvijos ar Estijos naftos terminalų, todėl tokioms gamykloms ekonomiškai yra naudingiau krauti naftos produktus per Bendrovės terminalą ir Klaipėdos uostą nei per gretimus Baltijos jūros uostų terminalus. Vis dėlto, Latvijos Respublikos Vyriausybei ar Latvijos Geležinkeliams nutarus ženkliai sumažinti geležinkelio tarifus, gali kilti rizika, jog atitinkamoms naftos produktų gamykloms taps ekonomiškai naudinga krauti naftos produktus ne tik per Bendrovę, bet ir per Latvijos uostų terminalus (ar net naftos produktus transportuoti geležinkeliais iki Estijos uostų terminalų). Patraukli Bendrovės geografinė padėtis nemaža dalimi padeda atsverti šias rizikas.
Technologinės terminalo charakteristikos lemia, kaip Bendrovė sugebės greitai ir efektyviai patenkinti potencialių klientų poreikius, o tuo pačiu generuoti papildomas pajamas.
Planuojama, kad Klaipėdos jūrų uostas 2013 metais padidins leistiną laivų grimzlę prie Bendrovės krantinių iki 13 metrų bei vėlesnėje perspektyvoje – iki 14 m. Esant planų pasikeitimui ar vėlavimui padidinti leistiną grimzlę prie KN naudojamų uosto krantinių, KN atsiliks nuo kaimyninių uostų maksimalaus tanklaivių pakrovimo parametrų plotmėje bei nebus patraukli didelio tonažo tanklaivių krovai.
Bendrovės vykdomi investiciniai planai siekiant padidinti kranto talpyklų parką dar 10 proc., sudarant galimybes per šias talpyklas krauti tiek šviesiuosius, tiek tamsiuosius naftos produktus, ateityje leis pakrauti didesnio tonažo laivus bei išplėsti perkraunamų produktų asortimentą. Terminalo komplekso įranga, išsidėsčiusi 35,7 ha plote, per metus gali apdoroti iki 9 mln. t eksportuojamų ir importuojamų naftos produktų bei naftos. Bendra naftos ir naftos produktų saugyklų Klaipėdoje apimtis - 404.500 m³. Kiekviena krovinio partija iš skirtingos naftos perdirbimo įmonės talpyklose laikoma atskirai, t.y. nemaišoma su kita. Tai leidžia išsaugoti atgabentų produktų kiekį ir kokybę. Kokybės parametrus kontroliuoja moderni terminalo laboratorija.
Dviejose prieplaukose, ties kuriomis Klaipėdos uosto įplauka išgilinta iki 14 metrų, pakraunami iki 100.000 t talpos tanklaiviai, kurių leistina grimzlė iki 12,5 metrų. Terminale yra įrengta autocisternų pripylimo aikštelė, kurioje vienu metu galima aptarnauti keturias autocisternas. Nuotekų valymui panaudota unikali biologinio valymo technologija garantuoja į atvirus vandens telkinius išleidžiamo vandens kokybę, atitinkančią Europos Sąjungos normatyvinius reikalavimus. Bendras valymo įrenginių našumas - 160 m³/ val. Per metus surenkama ir išvaloma - iki 400.000 m³ vandens.
Bendrovės įranga pagaminta Vakarų Europos bei JAV kompanijose - "KANON", "BORNEMANN", "INGERSOLL DRESSER", "ROTORK", "ENRAF", "ROSSMARK", "AEG" ir kt. Įdiegtos gaisrų aptikimo ir gesinimo automatinė "AJAX-HEKATRON", avarinio stabdymo "HONEYWELL" ir technologinio proceso valdymo "BAILEY" sistemos.
| Rizika | Aprašymas | Komentarai/ rizikos suvaldymas |
|---|---|---|
| Reguliacinė /politinė |
Reikalingi teisės aktai gali būti nepriimti arba priimti teisės aktai gali būti keičiami |
SGDT projektas jau yra pasiekęs nemažą progresą ir reikšmingas projekto teisinės ar reguliacinės aplinkos keitimas galėtų sukelti didelių nuostolių dėl jau prisiimtų finansinių ir/ar teisinių įsipareigojimų. Po 2012 m. spalio mėn. vykusių Seimo rinkimų buvo išrinkta naujoji šalies Vyriausybė, kuri vieną iš prioritetinių veiklos sričių įvardino energetiką. Naujasis Lietuvos premjeras, A. Butkevičius bei paskirtasis Energetikos ministras, J. Neverovič savo pasisakymuose ne kartą minėjo, kad naujoji valdžia remia SGDT projektą ir sieks greito jo įgyvendinimo. Energetikos Ministras išreiškė projektui paramą pasirašydamas Paramos laišką finansų institucijoms. |
| Statybų | Krantinės ir dujotiekio statybų darbai gali užtrukti ilgiau ir kainuoti brangiau nei numatyta |
Krantinės ir dujotiekio statybų darbai bus perkami pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimo būdu. Šiuo būdu darbų atlikimo grafikas ir darbų kaina yra nurodoma pasirašant sutartį su rangovais. Visa rizika susijusi su šių darbų neatlikimu laiku ir darbų kainos išaugimu yra perkeliama rangovui. Sutarčiai užtikrinti numatomos įvairios priemonės (pvz. išankstinio mokėjimo garantija, sutarties vykdymo garantija, defektų koregavimo garantija, mokėjimo sulaikymai defektų koregavimui ir t.t.). SGDT projekto grafikas ir darbų kainos įverčiai buvo suplanuoti atsižvelgiant į pagrindinio projekto konsultanto Fluor siūlymus. Fluor turi ilgametę patirtį tokių projektų vystyme ir sėkmingame jų įgyvendinime visame pasaulyje. |
| Finansavi mo |
Įmonė gali negauti reikiamo finansavimo SGDT infrastruktūros sukūrimui |
VKEKK jau yra patvirtinusi SGDT investicinį planą (453 mln. Lt) ir numačiusi skirti 200 mln. Lt per dujų perdavimo tarifo dedamąją. Tarifo lėšos jau yra pradėtos rinkti, o iš viso per 2013 m. planuojama surinkti 114 mln. Lt. Klaipėdos nafta taip pat jau pasirašė sutartį su Nordea Bank Finland Plc dėl 120 mln. Lt sąskaitos kreditavimo (overdrafto). Įmonė yra paskelbusi viešą konkursą dėl ilgalaikės paskolos gavimo (253 mln. Lt). Norą suteikti paskolas yra išreiškę tiek instituciniai, tiek komerciniai bankai. |
| Trečiųjų šalių |
Laivo-saugyklos pristatymas į Klaipėdos uostą gali vėluoti |
Höegh LNG yra viena pirmaujančių laivybos kompanijų tiekiančių SGD transportavimo ir išdujinimo technologijas. Įmonė yra gavusi 250 mln. EUR paskolą Klaipėdos naftos SGDT laivo-saugyklos statyboms. Laivo-saugyklos statybų darbai Pietų Korėjoje Hyundai laivų statykloje yra prižiūrimi pagal griežtą grafiką tiek Höegh LNG, tiek Klaipėdos naftos specialistų. Statybos darbai yra vykdomi pagal grafiką. |
| Uosto gilinimo darbų atlikimas gali užtrukti ilgiau nei numatyta |
Klaipėdos Valstybinio Jūrų Uosto Direkcija (KVJUD) yra atsakinga už uosto gilinimo darbų įvykdymą. Šis susitarimas yra įtvirtintas specialioje sutartyje tarp Klaipėdos naftos ir KVJUD. Įpareigojimas uosto direkcijai laiku įvykdyti uosto gilinimo darbus taip pat numatytas Vyriausybės nutarime. Darbai yra prasidėję ir vykdomi numatytu grafiku. |
|
| Dujotiekis Jurbarkas – Klaipėda gali būti nenutiestas laiku |
Magistralinio dujotiekio Jurbarkas – Klaipėda tiesimo darbai jau yra pradėti ir turėtų būti baigti 2013 m., t.y. metais anksčiau nei SGDT paleidimas. |
|
| Aplinko sauginės |
Teritorijų planavimo ir statybų leidimų gavimas gali užtrukti dėl aplinkosauginių ar politinių priežasčių |
Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita buvo priimta ir patvirtinta visų suinteresuotų valdžios institucijų. Specialiojo plano derinimas vyksta pagal numatytą grafiką. Visi aplinkosauginiai klausimai yra sprendžiami Vyriausybės lygyje, deleguojant užduotis atitinkamoms tarnyboms. |
Bendrovė, vykdydama savo veiklą, privalo vadovautis aplinkos apsaugos teisės aktais, numatančiais įvairių medžiagų naudojimą, žymėjimą, saugojimą, taip pat užtikrinti, kad jos naudojami įrenginiai atitiktų jų naudojimui keliamus reikalavimus. Bendrovės eksploatuojamuose objektuose, kuriuose yra didesnė žalos aplinkai rizika dėl išleidžiamo teršalų ar susidariusių atliekų kiekio, dirbama pagal regioninių aplinkos apsaugos departamentų išduodamus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimus ir geriausiai prieinamus gamybos būdus. Visos šios taisyklės Bendrovę įpareigoja įdiegti procedūras ir technologijas, leidžiančias tinkamai tvarkyti bet kokias kenksmingas medžiagas, numato Bendrovės atsakomybę tvarkant ir panaikinant bet kokią aplinkos taršą bei įpareigoja palaikyti atitinkamą įrenginių būklę.
Ekologinei rizikai mažinti Bendrovėje yra įdiegtos automatinės gaisrų aptikimo ir gesinimo bei kompiuterinės krovos proceso valdymo sistemos, ES standartus atitinkančios oro, grunto bei vandens apsaugos nuo užteršimo technologijos. Ekstremalių situacijų valdymas, gaisrinės saugos ir teritorijos apsaugos sistemos atitinka Lietuvos Respublikos gaisrinės saugos, darbų saugos, civilinės saugos, aplinkos apsaugos, uosto valdymo institucijų reikalavimus. Terminalo saugumą teigiamai įvertino "British Petroleum" bei "SHELL" inspektoriai, kurie atliko Bendrovės pavojaus ir rizikos analizę bei įvertinimą.
Bendrovė, siekdama dar labiau sumažinti aplinkos taršą angliavandenilių garais, 2013 metais planuoja pabaigti ŠNP bei naftos garų rekuperatoriaus statybos projektą.
2012 m. Bendrovė dirbo be avarijų ir sutrikimų, kurie neigiamai galėtų paveikti aplinką. Nuolat vykdomi šie aplinkos apsaugos monitoringo darbai:
požeminio vandens (nustatyta, kad per senojo terminalo veiklos periodą susiformavusi požeminė tarša naftos produktais nyksta);
išleidžiamo į marias išvalyto vandens (biologiniai vandenvalos įrenginiai garantuoja mažesnę atvirų vandens telkinių taršą nei nustatyta aplinkosaugos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime);
poveikio aplinkos orui (Europos Sąjungos ir Nacionalinėmis ribinėmis vertėmis nustatytos lakiųjų organinių junginių ir azoto oksidų ribos už bendrovės sanitarinės zonos nebuvo viršytos). Lakiųjų organinių junginių (LOJ), išsiskiriančių iš benziną kraunančių tanklaivių, deginimo įrenginys per ataskaitinius metus sudegino 237 tonas angliavandenilių garų (2011 m. – 447 t);
stacionarių oro taršos šaltinių (TIPK leidime nustatytas išmetamų teršalų kiekis nebuvo viršytas).
Per 2012 m. Bendrovė utilizavo 5.557 t (2011 m. – 9.026 t) lijalinių vandenų ir biologinio valymo dumblo, kitoms įmonėms perdavė 191 t (2011 m. – 101 t) rūšiuotų atliekų, surinko 2.013 t (2011 m. - 1.525 t) antrinių žaliavų (metalo, naftos produktų, popieriaus).
2012 m. Bendrovės einamosios vidaus išlaidos aplinkos apsaugai siekė 3.053 tūkst. Lt (2011 m.– 2.801 tūkst. Lt). Papildomai per 2012 m. įvairiems aplinkosaugos tyrimams (teršiančių medžiagų tyrimams ir kt.) skirta 120 tūkst. Lt (2011 m. - 51 tūkst. Lt), 19 tūkst. Lt sumokėta mokesčio už gamtos teršimą (2011 m.– 23 tūkst. Lt).
Nuo 2012 m. birželio 11 d. patvirtinus akcijų pasirašymo su Lietuvos Respublika sutartį Bendrovei buvo perduota valdyti Subačiaus kuro bazė, esanti Kunčių km. Kupiškio raj. Subačiaus kuro bazės infrastruktūrą sudaro (1) 338.000 m3 talpyklų, pritaikytų laikyti šviesiuosius naftos produktus, parkas, (2) 2007 m. modernizuota geležinkelio estakada, kurioje vienu metu galima aptarnauti 14 vagonų cisternų, (3) moderni autocisternų užpylimo aikštelė; (4) renovuota laboratorija, galinti nustatyti pagrindinius naftos produktų kokybės parametrus (5) ir transporto priemonės ir kiti ūkio aptarnavimo statiniai ir įrengimai.
Pagrindinės Subačiaus kuro bazės veiklos: naftos produktų ilgalaikio saugojimo paslauga (šiuo metu didžioji dalis talpyklų užpildytos privalomuoju Lietuvos Respublikos naftos produktų rezervu), ir autocisternų, aptarnaujančių ūkio subjektus Aukštaitijos regione, užpylimo paslauga. Be to, Bendrovė vykdydama socialinę veiklą suteikia galimybę palankiomis sąlygomis Subačiaus apylinkių gyventojams ir socialinį statusą turintiems juridiniams asmenims gauti asenizavimo, žmonių pervežimo, sniego valymo ir kt. sunkiojo transporto paslaugas.
2012 m. Bendrovei buvo išskirtiniai metai. Naftos produktų rinkos pokyčiai, kai mažėja tamsiųjų naftos produktų srautai dėl vykdomų naftos perdirbimo gamyklų modernizavimo bei aštrėjanti konkurencinė kova dėl šių srautų krovos, vertė Bendrovę ieškoti komercinių priemonių, užtikrinančių Bendrovei stabilias pajamas. Perimta Subačiaus kuro bazės infrastruktūra išplėtė Bendrovė teikiamas paslaugas, papildant ilgalaike naftos produktų saugojimo paslauga. 2012 m. Bendrovė tęsė SGDT projekto - LR seimo pripažintu valstybinės svarbos ekonominiu projektu - įgyvendinimo darbus.
2012 m. Bendrovės pardavimo pajamos – 138.881 tūkst. Lt, lyginant su 2011 m. (141.276 tūkst. Lt), sumažėjo 2.395 tūkst. Lt. Nepaisant naftos produktų krovos kritimo 10 proc., 2012 m. pajamos už suteiktas krovos paslaugas sumažėjo tik 2 proc. dėka padidintų krovos tarifų Baltarusijos ir Rusijos siuntėjams bei dalinio perėjimo prie "Krauk arba mokėk" sutarčių.
Bendrovė iš naftos produktų perkrovimo paslaugų gauna virš 90 proc. visų Bendrovės pardavimo pajamų (2012 m. – 95 proc., 2011 m. – 94 proc.).
| 2011 m. | 2012 m. | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Pardavimai, tūkst. Lt | KN | KN | SKB | Iš viso | ||
| Pajamos už naftos produktų perkrovimo paslaugas | 132.223 | 94% | 128.923 | 2.620 | 131.543 | 95% |
| TNP pardavimo pajamos | 5.699 | 4% | 3.233 | - | 3.233 | 2% |
| Kitos pajamos, susijusios su perkrovimu | 3.354 | 2% | 4.105 | - | 4.105 | 3% |
| Iš viso | 141.276 | 100% | 136.261 | 2.620 | 138.881 | 100% |
Kitas pardavimo pajamas, susijusias su perkrovimu, apima švartavimosi paslaugos, gėlo vandens pardavimai, laivų įgulos pervežimai, parduotos atsargos.
Santrumpos: KN – naftos terminalas SKB – Subačiaus kuro bazė
2012 metų grynasis pelnas – 41.437 tūkst. Lt, lyginant su 2011 m. grynuoju pelnu (44.852 tūkst. Lt), sumažėjo 8 proc. arba 3.415 tūkst. Lt.
2012 m. grynojo pelno rodiklio mažėjimui įtakos turėjo 1,0 mln. Lt papildomos SGDT administravimo sąnaudos bei 2 proc. sumažėjusios pajamos iš naftos produktų perkrovos dėl Rusijos ir Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklose vykdytų remontų.
2012 m. pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) 69.818 tūkst. Lt, lyginant su 2011 m. (73.327 tūkst. Lt), sumažėjo 5 proc.
2012 m. pardavimo savikaina (81.336 tūkst. Lt), lyginant su 2011 m. (82.913 tūkst. Lt), sumažėjo 2 proc. arba 1.577 tūkst. Lt. Tuo tarpu veiklos sąnaudos išaugo 38 proc. arba 3.001 tūkst. Lt (2012 m. - 10.734 tūkst. Lt, 2011 m. - 7.733 tūkst. Lt).
2012 m. pardavimo savikainos struktūrą sudaro: 31 proc. (24.956 tūkst. Lt) energetinės (dujų ir elektros) sąnaudos, 28 proc. (22.609 tūkst. Lt) nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, 22 proc. (17.845 tūkst. Lt) gamybinio personalo darbo užmokesčio lėšos, 7 proc. (6.034 tūkst. Lt) geležinkelio paslaugos.
Didžiąja dalimi veiklos sąnaudas didino papildomos 1,0 mln. Lt SGDT administravimo išlaidos.
Pagrindiniai Bendrovės finansinės padėties rodikliai pateikiami tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip:
| Veiklos rodikliai | 2012 m. | 2011 m. | 2010 m. |
|---|---|---|---|
| Naftos produktų krova (neto tūkst. t) | 6.905 | 7.667 | 7.922 |
| Investicijos (įsigijimai) | 40.729 | 18.627 | 12.803 |
| Finansiniai rodikliai | |||
| Pardavimo pajamos | 138.881 | 141.276 | 121.720 |
| Bendrasis pelnas | 57.545 | 58.363 | 45.266 |
| Veiklos pelnas | 46.919 | 50.672 | 28.269 |
| EBITDA | 69.818 | 73.327 | 59.167 |
| EBIT | 46.919 | 50.673 | 28.269 |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 48.758 | 52.771 | 29.715 |
| Grynasis pelnas | 41.437 | 44.852 | 26.067 |
| Ilgalaikis turtas | 447.650 | 389.643 | 396.115 |
| Trumpalaikis turtas | 112.360 | 129.207 | 77.756 |
| Iš viso turto | 560.010 | 518.850 | 473.871 |
| Nuosavas kapitalas | 536.412 | 499.838 | 454.986 |
| Pelningumas | |||
| Kapitalo grąža (ROE) | 8,0% | 9,4% | 5,8% |
| Turto grąža (ROA) | 8,7% | 10,2% | 6,0% |
| Bendrojo pelno marža | 41% | 41% | 37% |
| Veiklos pelno marža | 34% | 36% | 23% |
| EBITDA marža | 50% | 52% | 49% |
| EBIT marža | 34% | 36% | 23% |
| Grynojo pelno marža | 30% | 32% | 21% |
| Apyvartumas | |||
| Gautinos sumos, dienos | 47 | 18 | 17 |
| Mokėtinos sumos, dienos | 23 | 15 | 13 |
| Finansų struktūra | |||
| Skolos koeficientas | 0,04 | 0,04 | 0,04 |
| Kapitalo ir turto santykis | 0,96 | 0,96 | 0,96 |
| Bendras likvidumo koeficientas | 7,21 | 12,28 | 8,09 |
| Rinkos vertės rodikliai | |||
| Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartai | 12 | 10 | 24 |
| Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai, Lt | 0,11 | 0,13 | 0,08 |
EBITDA = pelnas prieš apmokestinimą, iki palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos.
EBIT = pelnas prieš apmokestinimą, iki finansinės veiklos rezultato.
Kapitalo grąža (ROE) = grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas/ vidutinis nuosavas kapitalas iš viso per ataskaitinį laikotarpį. Turto grąža (ROA) = EBIT / vidutinis turtas iš viso per ataskaitinį laikotarpį.
Skolos koeficientas = trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai iš viso ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / turtas iš viso ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Bendras likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas iš viso ataskaitinio laikotarpio pabaigoje / trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Bendrovė, siekdama būti aktyvia naftos produktų rinkos dalyve, vykdo techniškai ir ekonomiškai pagrįstą investicijų politiką. Taip pat Bendrovė siekia užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus, į aplinką išleisdama kiek įmanoma mažiau angliavandenilių garų. Šiam tikslui modernizuojamas rezervuarų parkas, rengiama angliavandenilių garų iš TNP geležinkelio estakadų utilizavimo sistema.
Didelis iššūkis Bendrovei - SGDT projekto įgyvendinimas.
2012 m. į naftos terminalo modernizavimą investuota 17.754 tūkst. Lt. Bendrovė 2012 m.:
Be aukščiau išvardintų investicijų 2012 m. Bendrovė investavo į objektus, kurių planuojama pabaiga 2013-2014 m.:
SGDT projektas sėkmingai vystomas pagal numatytą projekto įgyvendinimo planą bei tikslus, darbai atliekami laikantis nustatytų terminų.
Atlikti pagrindiniai darbai, susiję su SGDT projekto įgyvendinimu 2012 m.:
| Data | Atlikti darbai |
|---|---|
| 2012 m. balandžio 26 d. | parengti SGDT dujotiekio bei krantinės statybos priešprojektiniai sprendiniai (FEED). |
| 2012 m. gegužės ir rugsėjo mėn. |
atlikti SGD laivų navigaciniai tyrimai ir nustatyti SGD laivų navigaciniai parametrai Klaipėdos uoste, remiantis kuriais KVJUD turi atlikti laivybos taisyklių pakeitimus. |
| 2012 m. gegužės mėn. | pristatytas SGDT projekto Verslo planas. |
| 2012 m. birželio 12 d. | Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas (Žin. 2012, Nr.68-3467). |
| 2012m. birželio ir rugpjūčio mėn. |
atlikti geologiniai tyrimai SGD krantinės ir dujotiekio statybai uosto akvatorijoje. |
| 2012 m. liepos 3 d. | paskelbtas gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas. |
| 2012 m. liepos 5 d. | pasirašyta dvišalė bendradarbiavimo sutartis su KVJUD dėl SGDT krantinės statybos ir Uosto akvatorijos išgilinimo SGDT vietoje. |
| 2012 m. rugpjūčio 14 d. | AB "Klaipėdos nafta" ir valstybės įmonė Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcija pasirašė papildomą susitarimą dėl investavimo ir investicijų kompensavimo tvarkos ir sąlygų. |
| 2012 m. rugpjūčio 24 d. | paskelbtas SGDT uosto infrastruktūros (krantinės (angl. jetty) su suprastruktūros (įranga) projektavimo ir statybos darbų pirkimas, 2012 m. gruodžio 10 d. gauti pirminiai pasiūlymai ir pradėtos derybos su konkurso dalyviais. |
| 2012 m. rugsėjo 12 d. | pateiktas prašymas LR Energetikos ministerijai, dėl kreipimosi į LR Finansų ministeriją, kad į 2013 m. valstybės biudžetą būtų įtrauktas 200 mln. Lt valstybės garantijų limitas, skirtas paskoloms garantuoti dėl investicijų į SGDT infrastruktūrą. 2012 m. gruodžio 20 d. priimtas 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, kuriame numatyta valstybės garantijos suma. |
| 2012 m. rugsėjo mėn. | įsigytas sklypas dujų matavimo stoties statybai. |
| 2012 m. spalio mėn. | parengta SGDT "Saugos ataskaitos" pirma versija, kuri papildyta techninio projekto sprendiniais bus pateikta derinti subjektams. |
| 2012 m. spalio 12 d. | KVJUD paskelbė uosto gilinimo darbų konkursą, 2012 m. gruodžio 21 d. buvo gauti galutiniai pasiūlymai iš konkurso dalyvių. |
| 2012 m. spalio 22 d. | Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priėmė sprendimą dėl SGDT statybos ir veiklos leistinumo pietinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalyje ties Kiaulės nugaros sala. Šiuo sprendimu buvo baigta SGDT poveikio aplinkai vertinimo procedūra. |
| 2012 m. spalio mėn. | pasirašyta AB "Klaipėdos nafta" prijungimo prie magistralinio dujotiekio taško sumontavimo sutartis su AB "Lietuvos dujos". |
| 2012 m. lapkričio mėn. | patvirtintos pagrindinės SGDT prijungimo prie AB "Lietuvos dujos" magistralinio dujotiekio sąlygos. |
| 2012 m. lapkričio 9 d. | paskelbtas sąskaitos kreditavimo (overdrafto) paslaugų pirkimo konkursas. |
| 2012 m. lapkričio 9 d. | paskelbtas finansinių paslaugų (ilgalaikės paskolos bei vykdymo garantijos) pirkimas, 2012 m. gruodžio 13 d. gautos paraiškos dėl dalyvavimo konkurse. |
| 2012 m. lapkričio 23 d. | paskelbtas Europos Komisijos užsakymu parengtas Suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo Baltijos jūros regione tyrimas, kuris rodo, kad SGDT Lietuva pasirinko geriausią technologinį sprendimą, kuris atitinka regioninio SGDT parametrus, o terminalo kaštai mažiausi palyginus su Latvijos, Estijos ir Suomijos terminalais. |
| 2012 m. gruodžio mėn. | patvirtinta SGDT, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano koncepcija ir SPAV. |
| 2012 m. gruodžio mėn. | pradėtos detaliojo planavimo procedūros dėl dujų apskaitos stoties žemės sklypo. |
| 2012 m. gruodžio mėn. | atlikta galimybių studija "Gamtinių dujų parametrų pokyčio analizė ir tinkamų vartotojams verčių nustatymas AB "Lietuvos dujos" perdavimo sistemoje". |
| 2012 m. gruodžio 17 d. | įregistruota dukterinė bendrovė UAB "LitGas", kuri vykdys dujų tiekimo veiklą. |
| 2012 m. gruodžio 19 d. | pasirašytas Energetikos ministro "komforto laiškas" dėl valstybės palaikymo rengiant SGDT projektą. |
| Data | Teisės aktas | Poveikis SGDT projektui |
|---|---|---|
| 2012 m. vasario 15 d. |
Vyriausybės nutarimas "Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo" (Žin., 2012, Nr. 25-1166; Žin. 2012, Nr. 83-4387). |
AB "Klaipėdos nafta" suteiktas SGDT projekto įgyvendinimo bendrovės teisinis statusas ir pavesta Lietuvos Respublikos teritorijoje įrengti SGDT. |
| 2012 m. vasario 29 d. |
Vyriausybės nutarimas "Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinosios veiklos užtikrinimo" (Žin. 2012, Nr.29-1297). |
Vyriausybė pritarė, kad per SGDT importuojamų ir Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje suvartojamų gamtinių dujų kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 % viso Lietuvos Respublikoje suvartojamo gamtinių dujų kiekio per metus. |
| 2012 m. birželio 26 d. |
Seimo nutarimas "Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo" (Žin. 2012, Nr.80-4149). |
SGDT projektas numatytas kaip strateginis ir prioritetinis gamtinių dujų sektoriaus projektas, siekiant užtikrinti stabilų ir diversifikuotą gamtinių dujų tiekimą, taip pat sumažinti gamtinių dujų kainas ir gamtinių dujų rinkai sukurti. |
| 2012 m. birželio 12 d. |
Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas (Žin. 2012, Nr.68-3467). |
Aukščiausiu teisiniu lygiu nustatyti SGDT įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendrieji principai bei reikalavimai, taip pat sudarytos teisinės, finansinės ir organizacinės sąlygos SGDT projektui įgyvendinti. |
| 2012 m. spalio 16 d. | Vyriausybės nutarimas "Dėl į suskystintų gamtinių dujų, atgabenamų į suskystintų gamtinių dujų terminalą, pirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin. 2012, Nr.122-6151). |
Nustatyti privalomi reikalavimai, taikomi į SGDT atgabenamų SGD pirkimams. Bendrieji viešųjų pirkimų reikalavimai SGD pirkimams netaikomi. |
| 2012 m. spalio 22 d. | LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimas Nr.(4)-LV4- 3270 |
Sprendimas, patvirtinantis, kad SGDT ir su juo susijusios veiklos infrastruktūros objektų statyba ir veikla yra galima. |
| 2012 m. lapkričio 7 d. | Vyriausybės nutarimas "Dėl Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin. 2012, Nr.132-6708). |
Nustatyta į Lietuvos Respubliką tiekiamų ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vidaus rinkoje suvartojamų gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo reikalavimų įgyvendinimo tvarka, įskaitant 25 % taisyklės – privalomo reikalavimo užtikrinti gamtinių dujų importo per SGDT reikalavimo – praktinio įgyvendinimo reikalavimus. |
| 2012 m. lapkričio 6 d. |
Seime priimtos Miškų įstatymo pataisos Nr. I-671 | Pataisos leidžia miško žemę paversti kitomis naudmenomis, kada tai yra numatyta ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiuosiuose planuose |
| Data | Teisės aktas | Poveikis SGDT projektui |
|---|---|---|
| 2012 m. rugsėjo 28 d. | Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nutarimas dėl Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos pakeitimo (Žin. 2012, Nr.115-5856). |
Numatytas SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudų dedamosios įtraukimas į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą (tarifą) – SGDT priedas ir jo apskaičiavimo tvarka. |
| 2012 m. spalio 9 d. | VKEKK nutarimas "Dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin. 2012, Nr.118-5973). |
Nustatyta SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms padengti skirtų lėšų, surinktų kartu su gamtinių dujų perdavimo paslaugos kaina, surinkimo, administravimo ir išmokėjimo tvarka. |
| 2012 m. spalio 19 d. | VKEKK nutarimas "Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams" (Žin. 2012, Nr.123-6229). |
VKEKK nutarė 2013 metams kompensuoti AB "Klaipėdos nafta" SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo dalį, lygią 113.798 tūkst. Lt, kuri bus įtraukiama į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą kaip SGDT priedas. |
| Data | Teisės aktas | Poveikis SGDT projektui |
|---|---|---|
| 2012 m. spalio 26 d. | VKEKK nutarimas "Dėl AB "Lietuvos Dujos" gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedo) nustatymo 2013 metams" |
Patvirtintas SGDT priedas – papildoma ir neatsiejama dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos, skirta SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms kompensuoti 2013 metais – 37,53 Lt už tūkst. m3 (be PVM). |
| 2012 m. gruodžio 21 d. |
VKEKK nutarimas "Dėl Reikalavimų naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklėms patvirtinimo" (Žin. 2012, Nr.154-7972). |
Patvirtinti reikalavimai naudojimosi SGDT taisyklėms, kurias 2013 m. sausio 31 d. parengė ir patvirtino AB "Klaipėdos nafta" |
Bendrovės 2012 m. veiklos tikslai siejami su įgyvendinama Bendrovės 2012-2016 m. strategija. Numatoma:
2012 m. Bendrovė perkrovė 6,9 mln. tonų naftos produktų. 2013 m. planuojama perkrauti panašų kiekį naftos produktų kaip ir 2012 m.
2013 m. investicijoms Bendrovė numato skirti 306.8 mln. Lt, iš jų 257.7 mln. Lt investuoti į SGDT projekto rengimą (remiantis Flour skaičiavimais) bei 46.6 mln. Lt į naftos terminalo ir Subačiaus kuro bazės modernizavimą. Investicijos SGDT 2013 metais priklausys nuo rangovų pateiktų galutinių pasiūlymų ir sąnaudų išsidėstymo laike. Bendrovės SGDT projekto finansavimo planas pateikiamas žemiau:
Naftos terminalo investicijos yra nukreiptos didinti terminalo lankstumą, priimant daugiau skirtingų rūšių naftos produktų, siekiant ateityje išlaikyti aukštą Bendrovės pagrindinės veiklos – naftos produktų perkrovos - pelningumo lygį.
Šiuo metu Bendrovėje krovinių partijos kaupiamos kranto talpyklose, kurių bendras tūris siekia 405 tūkst. m3.
2012 m. Bendrovė tęsė dviejų universalių talpyklų po 32,25 tūkst. m3 statybą. Minėtos talpyklos statomos vietoje keturių po 5 tūkst. m3 talpyklų, neatitinkančių saugos ir taršos reikalavimų dėl susidėvėjimo. Įvykdžius šią investiciją, talpyklų parkas išaugs 45 tūkst. t, lakiųjų organinių junginių (LOJ) išmetimai iš naujai įrengtų talpyklų bus 10 kartų mažesni. Investicija didins Bendrovės krovos lankstumą, sudarydama prielaidą perkrauti papildomus naftos produktų srautus, bei didins terminalo patrauklumą sudarant klientui galimybę sukaupti didesnes (iki 90 tūkst. t) produktų partijas. Investicijos dydis – 29 mln. Lt. Bendrovė planuoja baigti statybas 2013 m. pabaigoje.
Greta naujai statomų universalių talpyklų Bendrovė numato esamų naftos produktų talpyklų vamzdynų modernizavimo darbus, kurie suteiks techninę galimybę dalį TNP talpyklų pritaikyti ŠNP krovai.
2013 m. Bendrovė baigs angliavandenilių garų iš geležinkelio estakadų utilizavimo sistemos įrengimą. Šios investicijos paskirtis - modernizuoti naftos produktų iškrovimo (pakrovimo) iš (į) geležinkelio cisternų (-as) metu išsiskiriančių garų surinkimo ir utilizavimo technologiją ir įrangą. Investicijos dydis – 7 mln. Lt.
Bendrovė planuoja investuoti iki 1 mln. Lt į valymo įrengimų modernizavimą, kad išleidžiamas į Baltijos jūrą išvalytas vanduo atitiktų maksimalius nustatytus aplinkosaugos inspekcijų reikalavimus.
Priešgaisrinės sistemos automatinės dalies rekonstrukcija, geležinkelio cisternų išpylimo sistemos modernizavimas, garo katilų seperavimo sistemos modernizavimas, Bendrovės rekonstrukcijos detaliojo plano koregavimas ir kt.
2012 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 204 "Dėl valstybės turto investavimo ir AB "Klaipėdos nafta" įstatinio kapitalo didinimo" pritarė, kad į Bendrovę būtų investuotas 45,49 mln. Lt vertės turtas didinant Bendrovės įstatinį kapitalą.
Lietuvos Respublika, kuriai priklauso 72,32 proc. Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų, investavo į Bendrovę Lietuvos naftos produktų agentūros patikėjimo teise valdomą turtą – Subačiaus kuro bazę (toliau – SKB), didinant Bendrovės įstatinį kapitalą papildomu įnašu, su sąlyga, kad Bendrovė prisiims įsipareigojimą išnuomoti valstybės įmonei Lietuvos naftos produktų agentūrai turto dalį, reikalingą užtikrinti naftos produktų ir naftos valstybės atsargų kaupimą ir tvarkymą pagal teisės aktų reikalavimus, ne trumpesniam kaip 10 metų terminui. Bendrovės akcininkai apskaitos 2012 m. gegužės 14 d. turėję akcijų, galėjo pasirašyti naujai išleidžiamas akcijas proporcingai turimam akcijų kiekiui. Per akcijų platinimo laikotarpį (nuo 2012 m. gegužės 29 d. iki 2012 m. birželio 11 d.) buvo pasirašytos 38.606.184 išleidžiamos naujos paprastosios vardinės akcijos, kurių kiekviena – 1 lito nominaliosios vertės.
Subačiaus kuro bazės prijungimas prie Bendrovės ir ilgalaikės (10 metų) sutarties su valstybės įmone Lietuvos naftos produktų agentūra dėl naftos produktų saugojimo sudarymas Bendrovei leidžia diversifikuoti veiklos rizikas, nes Bendrovės veikla priklausoma vos nuo kelių naftos produktų rinkos dalyvių Mažeikių gamyklos bei Baltarusijoje esančių Mozyrio ir Novopolocko naftos perdirbimo gamyklų. Pradėjusi naują veiklą – kuro atsargų saugojimą Bendrovė užsitikrino papildomas garantuotas ilgalaikes pajamas.
Bendrovė iš esmės vadovaujasi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodeksu. Nauja valdymo kodekso redakcija patvirtinta AB NASDAQ OMX Vilnius valdybos posėdyje 2009 m. gruodžio 14 d. (protokolas Nr.09-106) (2012 m. Metinio pranešimo priedas).
Bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos yra listinguojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos Papildomajame prekybos sąraše.
| Pagrindiniai duomenys apie Bendrovės akcijas: | ||
|---|---|---|
| ISIN kodas | LT0000111650 | |
| Trumpinys | KNF1L | |
| Emisijos dydis (vnt.) | 380.606.184 |
2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcijas valdė 1.858 akcininkai (2011 m. gruodžio 31 d. – 1.679). Bendrovės akcijos yra vienos klasės paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios jų savininkams (akcininkams) vienodas teises.
Bendrovės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui (akcininkui) tokias turtines teises:
Bendrovės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui (akcininkui) tokias neturtines teises:
| Akcininkas (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, įmonių rejestro kodas) |
Nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius (vnt.) |
Turima įstatinio kapitalo dalis (proc.) |
|---|---|---|
| Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (Gedimino pr. 38/2, Vilnius, 302308327) |
275.241.290 | 72,32 |
| UAB koncernas "Achemos grupė" (Jonalaukio km., Jonavos rajonas, 156673480) |
38.975.150 | 10,24 |
Akcininkai, 2012 m. gruodžio 31 d. turintys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo:
Likusios 66.389.744 vnt. Bendrovės akcijų (17,44 proc. kapitalo) priklauso 1.856 smulkiesiems akcininkams.
| 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | |
|---|---|---|---|
| Didžiausia akcijos kaina, Lt | 1,95 | 1,85 | 1,47 |
| Mažiausia akcijos kaina, Lt | 0,94 | 1,24 | 1,24 |
| Akcijos kaina laikotarpio pabaigai, Lt | 1,84 | 1,35 | 1,33 |
| Vidutinė akcijos kaina, Lt | 1,40 | 1,55 | 1,27 |
Akcijos kainos dinamika NASDAQ OMX Vilnius 2010 – 2012 m.
2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės 483 mln. Lt rinkos kapitalizacija, lyginant su 2011 m. gruodžio 31 d. – 462 mln. Lt, išaugo 4,5 proc.
Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 380,6 mln. Lt. Visos Bendrovės akcijos yra apmokėtos ir joms netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.606.184 (tris šimtus aštuoniasdešimt milijonų šešis šimtus šešis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt keturias) paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė vienas (1) litas.
Bendrovė vadovaujantis akcininkų sprendimais per 2012 m. išleido 38.606.184 (trisdešimt aštuonis milijonus šešis šimtus šešis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt keturias) paprastąsias vardines akcijas, kurių nominali vertė vienas (1) litas.
Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų.
2012 m. balandžio 27 d. vyko eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris patvirtino 2011 m. finansines ataskaitas ir pelno paskirstymo projektą. Akcininkams iš 2011 m. pelno skirta 56.981 tūkst. litų.
Bendrovė ir AB SEB banko Finansų rinkų departamentas yra pasirašę sutartį dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų.
| AB SEB bankas Finansų rinkų departamento rekvizitai: | |||
|---|---|---|---|
| Įmonės kodas | 112021238 | ||
| Buveinės adresas | Gedimino 12, 01103 Vilnius | ||
| Telefonas | +370 5 2681190 | ||
| El. paštas | [email protected] | ||
| Interneto tinklapis | www.seb.lt |
Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.
Juridinių asmenų registre įregistruotuose Bendrovės įstatuose nurodyti šie organai:
Stebėtojų taryba yra Bendrovės veiklos priežiūros organas, kurį sudaro 3 (trys) nariai, visuotinio akcininkų susirinkimo renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui Akcinių bendrovių įstatymo numatyta tvarka. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Stebėtojų tarybos nariu negali būti Bendrovės vadovas, Bendrovės valdybos narys ir asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų. Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas, jo statusas, kompetencija ir funkcijos apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Bendrovės Stebėtojų taryba patariamuoju organu sudarė Audito komitetą. Audito komitetą sudaro 3 (trys) nariai, išrinkti Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos laikotarpiui. Audito komiteto funkcijos, teisės ir pareigos reglamentuojamos Stebėtojų tarybos patvirtintose "AB "Klaipėdos nafta" Audito komiteto sudarymo ir veiklos taisyklėse". Pagrindinės Audito komiteto funkcijos – stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą, stebėti audito atlikimo procesą, vidaus audito bei rizikos valdymo sistemų veiksmingumo analizė.
Valdyba yra Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 (penki) nariai, Stebėtojų tarybos renkami 4 (keturių) metų laikotarpiui. Valdybos nariai renka Valdybos pirmininką. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris: yra Bendrovės Stebėtojų tarybos narys; kuris, vadovaujantis galiojančių įstatymų imperatyviomis normomis, neturi teisės eiti pareigų Valdyboje. Valdybos narių įgaliojimai bei vadovo veiklos sritys yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.
| Vardas, Pavardė | Pareigos | Kadencija |
|---|---|---|
| Valentinas Milaknis Stebėtojų tarybos pirmininkas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko visuomeninis konsultantas. Bendrovės akcijų neturi. |
2010 m. balandis – 2014 m. balandis | |
| Kęstutis Škiudas Stebėtojų tarybos narys 2010 m. balandis – 2014 m. balandis Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas. Yra UAB "Visagino atominė elektrinė" valdybos narys, VO "Konservatyvioji ateitis" tarybos narys. Bendrovės akcijų neturi. |
||
| Eimantas Kiudulas | Stebėtojų tarybos narys UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės direktorius. Bendrovės akcijų neturi. |
2010 m. balandis – 2014 m. balandis |
Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas stebėtojų tarybos narius išrinko 2010 m. balandžio 27 d. Nauji stebėtojų tarybos nariai Romas Švedas, Agnė Amelija Kairytė ir Eimantas Kiudulas išrinkti neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime 2013 m. vasario 11 d. Bendrovės Stebėtojų tarybos nariams per 2012 m. nebuvo priskaičiuota pinigų sumų, nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto. 2013 m. kovo 18 d. įvykusiame pirmajame stebėtojų tarybos posėdyje stebėtojų tarybos pirmininke buvo išrinkta Agnė Amelija Kairytė.
| Vardas, Pavardė | Pareigos | Kadencija |
|---|---|---|
| Eimantas Kiudulas | Audito komiteto narys UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės direktorius. Bendrovės akcijų neturi. |
Stebėtojų tarybos kadencijos laikui |
| Simonas Rimašauskas UAB "ERPRO" vadovas. Bendrovės akcijų neturi. |
Audito komiteto narys | Stebėtojų tarybos kadencijos laikui |
| Linas Sasnauskas Nepriklausomas konsultantas. Bendrovės akcijų neturi. |
Audito komiteto narys | Stebėtojų tarybos kadencijos laikui |
Per 2012 m. audito komiteto nariams priskaičiuotos sumos: S. Rimašauskui - 25 tūkst. Lt, L. Sasnauskui – 25 tūkst. Lt. Audito komiteto nariams nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto. 2013 m. kovo 18 d. stebėtojų taryba pirmajame posėdyje atšaukė Bendrovės Audito komitetą in corpore bei 4 metų kadencijai išrinko naują Audito komitetą. Nepriklausomais audito komiteto nariais naujai kadencijai išrinkti Linas Sasnauskas, Simonas Rimašauskas ir Eimantas Kiudulas.
| Vardas, Pavardė | Pareigos | Kadencija | |
|---|---|---|---|
| Arvydas Darulis | Valdybos pirmininkas (iš pareigų atsistatydino 2013 m. kovo 20 d.) |
2010 m. vasaris – 2014 m. balandis | |
| AB "Litgrid" valdybos pirmininkas (atsistatydino 2013 m. sausio mėn.) , UAB "Visagino atominė elektrinė" valdybos pirmininkas (iki 2013 m. sausio), VĮ "Ignalinos atominė elektrinė" valdybos pirmininkas (iki 2013 m. kovo), UAB "LitGas" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi. |
|||
| Inga Černiuk | Valdybos narys | 2011 m. spalis – 2014 m. balandis | |
| LR Energetikos ministerijos kanclerė (iki 2013 m. kovo mėn.). UAB "LitGas" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi. | |||
| Rytis Ambrazevičius | Valdybos narys 2011 m. spalis – 2014 m. balandis Nepriklausomas ekspertas, UAB "LitGas" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi. |
||
| Mindaugas Jusius | Valdybos narys Swedbank Life Insurance SE valdybos narys, UAB "LitGas" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi. |
2011 m. spalis – 2014 m. balandis | |
| Rokas Masiulis Valdybos narys 2010 m. rugsėjis – 2014 m. balandis AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius, UAB "LitGas" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi. |
Rokui Masiuliui, valdybos nariui, Bendrovės generaliniam direktoriui per 2012 m. priskaičiuota 270 tūkst. Lt darbo apmokėjimo lėšų. Per 2012 m. valdybos nariams M.Jusiui ir R.Ambrazevičiui priskaičiuota atlygio po 6 tūkst. Lt. Kitiems Bendrovės valdybos nariams nebuvo priskaičiuota piniginių sumų. Bendrovės valdybos nariams nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto.
Bendrovei vadovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovei vadovaujantis ir Bendrovę reprezentuojantis asmuo.
| Vardas, Pavardė | Pareigos | Dirba nuo |
|---|---|---|
| Rokas Masiulis Generalinis direktorius UAB "LitGas" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi. |
2010 m. gegužės | |
| Vytautas Kazimieras Aranauskas VĮ "Naftos produktų agentūros" l.e. generalinio direktoriaus pareigas. Bendrovės akcijų neturi. |
2010 m. gegužės |
| Vardas, Pavardė | Pareigos | Dirba nuo | |
|---|---|---|---|
| Mantas Bartuška Finansų ir administravimo departamento direktorius 2010 m. gegužės UAB "Baltpool" valdybos pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi. |
|||
| Gediminas Vitkauskas Gamybos ir technikos departamento direktorius 1995 m. spalio Turi 0,00001 proc. įstatinio kapitalo dalies akcijų. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. |
|||
| Sigitas Zakalskis Komercijos departamento direktorius Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. |
2010 m. rugpjūčio | ||
| Rolandas Zukas Suskystintų gamtinių dujų terminalo departamento direktorius 2010 m. gruodžio Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. |
2012 m. vidutinis darbuotojų skaičius – 327 darbuotojų (2011 m. – 315).
2012 m. darbininkai sudarė 66 proc. (2010 m. – 68 proc.) visų Bendrovės darbuotojų. Bendrovėje dirbo 74 proc. vyrų ir 26 proc. moterų. Vidutinis bendrovės darbuotojų amžius – 45-eri metai (2011 m. – 45-eri metai). Detalūs personalo amžiaus, stažo ir išsilavinimo duomenys pateikti grafikuose žemiau.
Bendrovė nuolat instruktuoja ir moko visus savo darbuotojus saugių darbo metodų. Darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus ir dirbantys su potencialiai pavojingais įrenginiais, mokomi licencijuotose mokymo įstaigose, kas 5-eri metai personalas peratestuojamas. Taip pat periodiškai vykdomi mokymai ir pratybos, kurių metu ugdomi praktiniai darbuotojų įgūdžiai avarijų likvidavimo tema. Kitų organizacijų asmenys, pagal užsakymus atliekantys darbus Bendrovės teritorijoje, instruktuojami dėl naftos terminale nustatytų darbų saugos, gaisrinės saugos reikalavimų (2012 m. iš viso instruktuota 723 kitų organizacijų asmenų).
2012 m. įvyko 3 (trys) lengvi nelaimingi atsitikimai darbe, (dėl nelaimingų atsitikimų sirgta 55 kalendorines dienas) ir 1 (vienas) incidentas darbe.
2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybei priskiriami: generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas, gamybos ir technikos departamento direktorius, finansų ir administravimo departamento direktorius, komercijos departamento direktorius ir suskystintų gamtinių dujų terminalo departamento direktorius. Vadovams darbo apmokėjimo tvarką tvirtina valdyba, nustatydama vadovų mėnesinių algų pastoviąsias dalis (koeficientus) ir kintamųjų dalių mokėjimo tvarką.
Bendrovės valdymo organų nariai nėra ir nebuvo teisti už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams.
Bendrovėje veikia Kolektyvinė sutartis. Bendrovės Kolektyvinėje sutartyje numatytos šios papildomos socialinės garantijos:
bendradarbiaujant su profesine sąjunga, organizuojamos Bendrovės darbuotojams ir iš Bendrovės į pensiją išėjusiems darbuotojams Kalėdinės šventės;
jubiliejinių datų progomis (50-ečio, 60-ečio, 70-ečio) Bendrovės darbuotojams mokamos 1 MMA dydžio išmokos;
| Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius | Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Lt | |||
|---|---|---|---|---|
| Darbuotojų grupė | 2012 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2011 m. |
| Vadovai | 6 | 6 | 20.909 | 18.980 |
| Specialistai | 108 | 96 | 5.598 | 5.511 |
| Darbininkai | 213 | 213 | 3.576 | 3.583 |
| Iš viso | 327 | 315 | 4.254 | 4.182 |
Bendrovė savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės atsakomybės principais. Bendrovė siekia būti patikima socialine partnere, bei prisidėti sprendžiant aktualias socialines problemas. Paramos lėšos pirmiausiai nukreipiamos Klaipėdos regiono, kuriame veikia terminalas, gamtosaugos, infrastruktūros, sveikatos bei socialinės apsaugos projektams remti. Iš viso 2012 m. Bendrovė paramai skyrė 596 tūkst. Lt lėšų (2011 m. – 360 tūkst. Lt).
Bendrovė remia Lietuvos regiono kultūros centrus – bibliotekas, dramos bei muzikinį teatrus. Visuomet buvo ir yra pagrindinių Klaipėdos miesto švenčių - Jūros šventės, Klaipėdos džiazo festivalio - rėmėja. Ypatingas dėmesys skiriamas toms organizacijoms, kurios yra įsikūrusios netoli Bendrovės teritorijos – lopšeliui "Giliukas", sutrikusio vystymosi kūdikiams namams, Klaipėdos vaikų užimtumo centrui, Klaipėdos m. vaikų ligoninei. Taip pat Bendrovė palaiko uostamiesčio sportininkus, todėl net vienuolika sezonų yra kartu su krepšinio klubu "Nafta-Universitetas", skatina ir motyvuoja Pasaulio ir Europos sportinių šokių klubo "Žuvėdra" šokėjus ir jo vadovus, remia neįgaliųjų sportininkų veiklą bei čempionatų organizavimą.
Aplinkos apsauga – viena prioritetinių Bendrovės sričių. Lėšos skiriamos gamtos apsaugos priemonių diegimui, glaudžiai bendradarbiaujama su Lietuvos ir tarptautinėmis kompanijomis, siekiant įgyvendinti visus aplinkos apsaugos reikalavimus, keliamus naftos produktų krovos terminalui.
Bendrovė saugai darbe teikia didelę reikšmę. Modernizuojamos darbo vietos, papildomai lėšų skiriama asmeninėms apsaugos priemonėms, kurios numatytos Kolektyvinėje sutartyje. Organizuojami saugos darbe mokymai, vykdoma nelaimingų atsitikimų prevencija ir atliekamų darbų kontrolė. Bendrovė siekia sukurti saugią ir sveiką darbo aplinką.
Bendrovė yra viena iš nedaugelio bendrovių Lietuvoje, kuri turi licencijuotą medicinos punktą. Jame teikiama neatidėliotina pirmoji medicininė pagalba bei pirmoji profilaktinė sveikatos praktinė ir teorinė pagalba. Turint gydytojo siuntimą, yra atliekamos įvairios fizioterapijos procedūros. Medicinos punkte yra įkurtas fizinės medicinos ir reabilitacijos kabinetas su šiuolaikine mokslo patvirtinta ir praktikoje pasiteisinusia įranga. Darbuotojai nemokamai skiepijami nuo erkinio encefalito, vidurių šiltinės, gripo ir kitų susirgimų. Bendrovė savo lėšomis reabilitacijos centre organizuoja profilaktinį – reabilitacinį gydymą padidintos taršos sąlygomis dirbantiems darbuotojams.
Visi šiame metiniame pranešime pateikti finansiniai duomenys audituoti ir apskaityti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.
Savo veikloje Bendrovė vadovaujasi Įstatais, Civiliniu kodeksu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais. Įstatus keičia visuotinis akcininkų susirinkimas.
Su Bendrovės Stebėtojų tarybos, Valdybos nariais Bendrovė sandorių ir sutarčių nesudarė. Daugiau informacijos apie susijusių šalių sandorius pateikta Bendrovės 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis, finansų ir administravimo departamento direktorius Mantas Bartuška ir apskaitos skyriaus vadovė Rasa Gudė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis anksčiau pateiktame Bendrovės 2012 m. metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės aprašymas.
Generalinis direktorius Rokas Masiulis
Finansų ir administravimo departamento direktorius Mantas Bartuška
Apskaitos skyriaus vadovė Rasa Gudė
Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" Burių g. 19, a./d. 81 91003 Klaipėda-C Tel. +370 46 391772, Faks. +370 46 311399 El. p. [email protected]
Bendrovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir vertybinių popierių biržos AB NASDAQ OMX Vilnius prekybos taisyklių 20.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi VVPB patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUA LU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| I principas: Pagrindinės nuostatos nuosavybės vertės didinimą. |
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų | |
| 1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | Bendrovės plėtros strategija ir tikslai yra apibrėžti Bendrovės dokumentuose (metiniame pranešime, kuris viešai skelbiamas Vilniaus Vertybinių popierių biržos tinklapyje) pagal atskiras veiklos kryptis ir tikslus. Bendrovė atnaujina plėtros planus priklausomai nuo situacijos rinkoje bei reguliavimo aplinkos pokyčių. Vadovaujantis 2012-06-06 Vyriausybės nutarimo Nr. 655 reikalavimais, bendrovės įstatai papildyti, numatant, kurie bendrovės veiklos tikslai yra ilgalaikiai (strateginiai), kurie trumpalaikiai (taktiniai), bei įtvirtinant, kad vienas pagrindinių bendrovės veiklos tikslų – tinkama akcininkų investuoto kapitalo grąža. Bendrovės įstatai viešai skelbiami NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje, biržoje listinguojamoms įmonėms nustatyta tvarka. |
| 1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | Bendrovės valdyboje priimami svarbiausi strateginiai sprendimai, įtakojantys akcininkų nuosavybės didinimą (bendrovės veiklos funkcijų atskyrimas, dukterinių bendrovių įsteigimas, kiti veiksmai, didinantys bendrovės veiklos efektyvumą bei pelną). 2012 metais bendrovės valdyba priėmė eilę sprendimų, užtikrinančių tinkamą svarbiausio bendrovės strateginio tikslo – SGDT įrengimo ir parengimo eksploatavimui, įgyvendinimą. Šis projektas taip pat orientuotas į pridėtinės akcininkų nuosavybės vertės kūrimą. |
| 1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams. |
Taip | Šią rekomendaciją įgyvendina stebėtojų taryba, valdyba ir vadovas. Patvirtinti valdymo ir priežiūros organų veiklą reglamentuojantys dokumentai, nustato bendradarbiavimo tarp bendrovės valdymo ir priežiūros organų principus bei tvarką, užtikrina, kad valdymo organai tinkamai veiktų siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams. |
| 1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai. |
Taip | Bendrovės organai gerbia bendrovės veikloje dalyvaujančių, su bendrovės veikla susijusių asmenų teises ir interesus: 1. darbuotojai - nuo bendrovės įsteigimo bendrovė bendradarbiauja ir vykdo socialinę partnerystę su bendrovės darbuotojų atstovais per kolektyvinės sutarties institutą bei reguliarų kolektyvinės sutarties vykdymo bendrovėje patikrinimą. Bendrovės valdyba savo sprendimais taip pat skiria papildomas lėšas kolektyvinės sutarties vykdymui ir darbuotojų papildomam skatinimui ir pan.; 2. kreditoriai – bendrovė prisiima ir vykdo savo finansinius bei kitus įsipareigojimus pagal bendrovės valdybos patvirtintą skolinimosi programą; 3. tiekėjai – bendrovės valdyba įstatų nustatytais atvejais priima sprendimus dėl sutarčių su tiekėjais sudarymo; 4. klientai – bendrovės valdyba įstatų nustatytais atvejais priima sprendimus dėl sutarčių su klientais pagrindinių sąlygų tvirtinimo, taip pat tvirtina minimalias naftos produktų krovos paslaugų kainas ir tarifus; |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUA LU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| 5. kiti asmenys - bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimu dalis bendrovės pelno yra skiriama paramai (visuomeninei meno, kultūros, sporto veiklai ir pan.). Bendrovės valdyba priima sprendimus dėl paramos, viršijančios 50 tūkst. Lt skyrimo, vadovaudamasi prioritetiniu paramos skyrimo Klaipėdos regionui principu. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
| 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą. |
Taip | Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Stebėtojų tarybos sprendimu bendrovėje taip pat suformuotas audito komitetas. |
|---|---|---|
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą. |
Taip | Bendrovės stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą (renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų; jei bendrovė dirba nuostolingai, privalo svarstyti, ar valdybos nariai tinka eiti pareigas; prižiūri valdybos ir vadovo veiklą; pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus dėl bendrovės veiklos strategijos, valdybos ir vadovo veiklos; vykdo kitą įstatymuose bei kituose teisės aktuose jai priskirtą veiklą). Bendrovės valdyba atsako už tinkamą strateginį bendrovės valdymą (tvirtina bendrovės veiklos strategiją, priima svarbiausius teisės aktuose numatytus sprendimus dėl bendrovės organizacinės valdymo struktūros, sandorių, įvairių įsipareigojimų prisiėmimo ir pan.). Bendrovės audito komitetas atlieka jam pavestas atskiras bendrovės veiklos priežiūros funkcijas (stebi bendrovės finansinių ataskaitų rengimo, audito atlikimo procesus, atlieka vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų poreikio bendrovėje analizę, užtikrina jau egzistuojančių vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų priežiūrą). |
| 2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą. |
Neaktualu | Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba. |
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai. |
Taip | Atsižvelgiant į bendrovės veiklos specifiką, jos veikla yra griežtai reglamentuojama teisės aktais ir prižiūrima atitinkamų valstybės institucijų. Todėl, bendrovės organams priimant sprendimus yra užtikrinamas šių sprendimų priėmimo skaidrumas, operatyvumas, įgyvendinami bendrovės vartotojų nediskriminavimo, bendrovės sąnaudų mažinimo ir kiti principai. Bendrovėje veikia audito komitetas, sudarytas stebėtojų tarybos sprendimu, kuriam perduotos atskiros bendrovės veiklos priežiūros funkcijos – žr. 2.2 punkto komentarą. Specializuoti skyrimo bei atlyginimų komitetai bendrovėje nesudaryti. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUA LU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| 2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus. |
Taip | Bendrovės valdyba sudaroma iš penkių narių. Bendrovės stebėtojų taryba renkama iš trijų narių. Bendrovės audito komitetas sudaromas iš trijų narių. |
| 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą. |
Taip | Bendrovės stebėtojų tarybos nariai renkami Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme numatytam maksimaliam laikotarpiui – 4 metų kadencijai. Jokių apribojimų narių perrinkimui nėra, tačiau yra taikomi galiojančiuose teisės aktuose nustatyti apribojimai patiems kandidatams į stebėtojų tarybos narius. Valdymo ir priežiūros organų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose bei bendrovės įstatuose yra numatyta galimybė atšaukti tiek atskirus kolegialių organų narius, tiek visą kolegialų organą organą in corpore, nesibaigus tokio organo kadencijai. Valdybos narius (pavienius arba visus) turi teisę atšaukti stebėtojų taryba, o stebėtojų tarybos narius (pavienius arba visus) – visuotinis akcininkų susirinkimas. Audito komiteto kadencija sutampa su jį paskyrusios stebėtojų tarybos kadencija. |
| 2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti. |
Taip | Bendrovės vadovas yra valdybos narys. Bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nėra tas pats asmuo. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku nėra buvęs bendrovės vadovas. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir nariai nėra buvę valdybos nariu ar bendrovės vadovu. Bendrovės audito komiteto pirmininkas, taip pat yra ir bendrovės stebėtojų tarybos narys. |
| III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą. |
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės |
|
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. |
Taip | Bendrovės kolegialus organas renkamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Papildomus kandidatus į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narius nustatyta tvarka turi teisę siūlyti visi bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia jiems ne mažiau kaip 1/20 visų balsų. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUA LU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. |
Taip | Informacija apie kandidatus į kolegialaus organo narius pateikiama iš anksto iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar susirinkimo metu, jei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia jiems ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, papildomą kandidatą į Bendrovės organų narius, pasiūlo susirinkimo metu. Visi kolegialių organų nariai privalo nedelsiant informuoti jį paskyrusį (išrinkusį) organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali sukelti interesų konfliktą. |
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. |
Taip | Visi kandidatai į bendrovės kolegialaus organo narius iš anksto pateikia savo gyvenimo aprašymus bei kandidato interesų deklaracijas. Siekiama, kad konkretaus kandidato kompetencija, būtų tiesiogiai susijusi su darbu atitinkamame kolegialiame organe. Informacija apie Bendrovės kolegialių organų sudėti, konkrečią atskirų jų narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe buvo viešai atskleista akcininkams, 2012-05-24 NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje išplatinant AB "Klaipėdos nafta" papildomų akcijų prospektą, kuriame buvo pateikta nurodyta informacija. Investuotojų informavimo priemones šiuo klausimu Bendrovė papildomai numato tobulinti ateityje. |
| 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. |
Taip | Kolegialus organas užtikrina, kad jo nariai būtų kompetentingi, tačiau periodinis vertinimas neatliekamas. Įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti turėjimą Bendrovė užtikrina į kolegialių organų sudėti įtraukiant nepriklausomus narius su atitinkamomis žiniomis bei patirtimi. Bendrovėje veikiančio audito komiteto nariai paskirti orientuojantis, kad kaip visuma, audito komitetas turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse |
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. |
Neaktu alau |
Kolegialaus organo nariai apie bendrovės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitų Bendrovės veiklai įtakos turinčių aplinkybių pasikeitimus reguliariai informuojami kolegialaus organo posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui. Iki šiol bendrovėje nebuvo poreikio bei praktikos naujai paskirtiems stebėtojų tarybos nariams siūlyti individualią programą, skirtą supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla bei organizuoti metinius patikrinimus, |
| 3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius. |
Taip | Kadangi virš 70 procentų bendrovės akcijų nuosavybės teise priklauso Valstybei, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, didžioji dalis stebėtojų tarybos narių visuotinio akcininkų susirinkimo yra renkami vienaip arba kitaip atsižvelgiant į kontroliuojančio akcininko interesus. Bendrovės įstatai numato, kad esant galimybei, renkant stebėtojų tarybą būtų siekiama, kad ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių būtų nepriklausomi, taip pat ne mažiau kaip 1 audito komiteto narys privalo būti nepriklausomas. 2012 metais Bendrovės valdyboje buvo 2 nepriklausomi |
| LU | nariai (iš 5 narių); audito komitete – 2 nepriklausomi nariai (iš 3 narių); stebėtojų taryboje – 1 nepriklausomas narys (iš 3 narių). |
|---|---|
| 3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas Taip nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: jis negali būti bendrovės arba susijusios 1) bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; jis negali būti bendrovės arba susijusios 2) bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; jis neturi gauti arba nebūti gavęs 3) reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); jis neturi būti kontroliuojantysis 4) akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); jis negali turėti ir per praėjusius metus 5) neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; |
Bendrovės kolegialių organų veiklos dokumentuose kolegialių organų nepriklausomumo kriterijai atskirai nėra apibrėžti, tačiau skiriant nepriklausomus narius į kolegialius organus vadovaujamasi galiojančių teisės aktų reikalavimais, tame tarpe ir NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso reikalavimais. Nustatant ar audito komiteto narys gali būti nepriklausomu, taip pat yra taikomi pagrindiniai kriterijai, įtvirtinti Lietuvos vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1K-18 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintuose Reikalavimų audito komitetams nustatytais nepriklausomumo kriterijais. Skiriant (renkant) nepriklausomus narius į bendrovės kolegialius organus taip pat atsižvelgta į Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo (patvirtintas 2012-06-06 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 665) 64 punkto nuostatas. Siekiant įsitikinti kandidatų į bendrovės kolegialius organus nepriklausomumu visi kandidatai pateikia jį skiriančiam (renkančiam) organui savo interesų deklaracijas, taip pat privalo nedelsiant informuoti jį paskyrusį (išrinkusį) organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali kelti interesų konfliktą. Bendrovės valdybos ir audito komiteto nepriklausomi nariai atitinka visus nurodytus kriterijus, taip pat atsižvelgiant į pateiktus kriterijus galima teigti, kad bendrovės stebėtojų tarybos nepriklausomas narys tenkina visus nepriklausomumo kriterijus. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUA LU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| jis negali būti ir per paskutinius trejus 6) metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi 7) arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario 8) pareigų ilgiau kaip 12 metų; jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba 9) valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. |
||
| 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. |
Taip | Žr. 3.7 punkto komentarą. Bendrovės kolegialaus organo nario nepriklausomumo sąvokos turinys taip pat yra apibrėžtas bendrovės kolegialių organų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. |
| 3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais. |
Neaktualu | Bendrovė iki šiol Kodekse nurodyto viešinimo apie kolegialių organų narių nepriklausomumą arba priklausomumą praktikoje netaikė (Žr. 3.6 punkto komentarą). |
| 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą. |
Neaktualu | Bendrovėje iki šiol nebuvo tokių atvejų, kada būtų atsiradęs poreikis, taikyti numatytą kolegialaus organo narių nepriklausomumo vertinimo ir tokio vertinimo rezultatų viešinimo praktiką. Bendrovės kolegialių organų veiklą reglamentuojantys dokumentai įpareigoja visus kolegialių organų narius, nedelsiant raštu informuoti bendrovę apie bet kokias naujas aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti jų ir bendrovės interesų konfliktas. |
| 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. |
Taip | Kai kurių bendrovės kolegialių organų nepriklausomiems nariams už jų darbą ir dalyvavimą posėdžiuose atlyginimas iš bendrovės lėšų mokamas nustatyto dydžio mėnesinis atlyginimas, kuris priklauso nuo jų faktiškai sugaišto laiko, tačiau yra apribotas maksimalia suma. Atlygio nepriklausomiems valdybos ir audito komiteto nariams dydis bei tvarka yra nustatyta atitinkamais stebėtojų tarybos sprendimais. Nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams už jų darbą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę atlyginti (mokėti tantjemas) tik iš grynojo pelno, vadovaujantis galiojančiuose teisės |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUA LU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| aktuose bei bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. | ||
| IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų |
|
| 4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę. |
Taip | Bendrovės valdyba tvirtina bendrovės veiklos strategiją, metinį biudžetą ir veiklos planą, metinį pranešimą, bendrovės lėšų investavimo tvarką bei šių išvardintų dokumentų korekcijas. Bendrovės valdyba taip pat analizuoja ir vertina bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, veiklos organizavimą, bendrovės finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas. Be to, valdyba analizuoja ir vertina bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį bei pelno (nuostolių) ataskaitų projektą ir, valdybai pritarus šiems projektams, priima sprendimą dėl šių projektų bei bendrovės metinio pranešimo teikimo stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba reguliariai teikia rekomendacijas bendrovės valdymo organams dėl tinkamo bendrovės valdymo. |
| 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai). |
Taip | Bendrovės turimais duomenimis, visi kolegialaus organo nariai, įskaitant nepriklausomus narius, veikia gera valia, sąžiningai, rūpestingai bei atsakingai bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės bei akcininkų, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, išlaikydami savo nepriklausomumą priimant sprendimus. |
| 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. |
Taip | Kolegialaus organo nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus organo nario, pareigų vykdymui. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUA LU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams. |
Taip | Bendrovės koliagialūs organai laikosi nurodytų rekomendacijų. Kolegialių organų nariai prieš priimdami tam tikrus svarbius sprendimus, kurie apibrėžti bendrovės įstatuose, apsvarsto jų įtaką visiems bendrovės akcininkams. Bendrovės įstatai įpareigoja bendrovės kolegialius organus ir kiekvieną jų narį veikti bendrovės akcininkų naudai. Valdyba yra atskaitinga stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui. Bendrovės įstatuose apibrėžtais atvejais svarbiausi sprendimai dėl bendrovės veiklos priimami tik gavus visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Papildomas, negu numatytas teisės aktuose, akcininkų informavimas nevykdomas. |
| 4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. |
Taip | Sutartys dėl veiklos stebėtojų taryboje su stebėtojų tarybos nariais sudaromos akcininkų susirinkimo sprendimu, kitus sandorius su bendrove stebėtojų tarybos narys gali sudaryti privalomai pranešdamas apie juos stebėtojų tarybai ir kitiems bendrovės organams. Sutarčių su valdybos nariais ir valdybos pirmininku dėl jų veiklos valdyboje sąlygas nustato stebėtojų taryba. Sutartys su audito komiteto nariais dėl jų veiklos audito komitete sudaromos stebėtojų tarybos sprendimu. Bendrovės vadovo darbo sutarties sąlygas nustato valdyba. Pagal bendrovėje susiklosčiusią praktiką už atitinkamų sandorių sudarymą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. |
| 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. |
Taip | Bendrovė kolegialūs organai yra nepriklausomi nuo bendrovės valdymo organų, ir bendrovės turimais duomenimis, išlieka nepriklausomi, priimdami sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Bendrovės kolegialūs organai taip pat yra tinkamai aprūpinti visais jų darbui reikalingais ištekliais, įskaitant teisę, prireikus kreiptis ir gauti išorines konsultacijas. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUA LU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti |
Ne | Komitetai nėra sudaromi, išskyrus audito komitetą, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui. |
| taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas didinti – kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. |
Ne | Komitetai nėra sudaromi, išskyrus audito komitetą, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui. |
| 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. |
Ne | Komitetai nėra sudaromi, išskyrus audito komitetą, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUA LU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados. |
Ne | Komitetai nėra sudaromi, išskyrus audito komitetą, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui. |
| 4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. |
Ne | Komitetai nėra sudaromi, išskyrus audito komitetą, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui. |
| 4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. |
Ne | Komitetai nėra sudaromi, išskyrus audito komitetą, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui. |
| 4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: |
Ne | Komitetai nėra sudaromi, išskyrus audito komitetą, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUA |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas |
LU | svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui. |
| apie bendrą atlyginimą, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių; 3) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų; 4) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); 5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai. |
||
| 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų: 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus; 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUA LU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| 4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: |
Taip | Visuotiniame eiliniame akcininkų susirinkime išrinkus naują stebėtojų tarybą, ji išrinko audito komitetą. |
| 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinio konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių |
||
| laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito |
||
| padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. |
||
| Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; |
||
| 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų |
||
| susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda |
||
| pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito |
||
| įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį |
||
| ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, |
||
| kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, |
||
| vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti |
||
| formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; |
||
| 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei. |
||
| 4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos |
||
| ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUA |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų |
LU | |
| tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. |
||
| 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka |
Ne | Bendrovės vidaus dokumentuose nėra numatytas atskiras kolegialaus organo veiklos vertinimas, nes to nenustato LR teisės aktai. Sprendimus dėl bendrovės veiklos priima Bendrovės valdyba, kuri atsiskaito akcininkų susirinkimui. |
| darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. | Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUA LU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| 5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. |
Taip | Bendrovėje šią nuostatą įgyvendina kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba, valdymo organas – valdyba. |
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį. |
Taip | Bendrovėje stebėtojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, o eiliniai valdybos posėdžiai turi būti organizuojami pagal valdybos patvirtintą planą. |
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. |
Taip | Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų. |
| 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu. |
Taip | Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų. |
| VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės | Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, | |
| traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. | ||
| 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. |
Taip | Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, visiems bendrovės akcijų savininkams suteikiančios vienodas teises. |
| Rekomenduojama sudaryti investuotojams 6.2. sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. |
Taip | Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUA LU |
KOMENTARAS | |
|---|---|---|---|
| 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. |
Taip | Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą ir įstatus svarbūs sandoriai yra tvirtinami Valdybos, o taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais gaunamas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. |
|
| 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė užduoti bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos. |
Taip | Visi bendrovės akcininkai yra informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vietą ir laiką. Visiems bendrovės akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo sudaroma galimybė gauti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke. |
|
| 6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. |
Taip | Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, bendrovė atskleidžia per Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą ir skelbia Bendrovės tinklapyje. |
|
| 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
Taip | Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą. Bendrovė taip pat sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
|
| 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas |
Neaktualu | Atsižvelgiant į akcininkų struktūrą bei galiojančias akcininkų susirinkimo organizavimo taisykles, nėra būtinybės diegti papildomai brangiai kainuojančios IT sistemos. |
|
| Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUA |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| 7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. |
LU Taip |
Bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariai elgiasi taip, kad interesų konfliktai nekiltų, todėl praktikoje jų nepasitaikė. Ateityje bus detaliau įgyvendinama nuostata dėl pranešimo, reglamentuojant ją Bendrovės lokaliniuose aktuose. |
| 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo. |
Taip | Bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariai elgiasi taip, kad interesų konfliktai nekiltų, todėl praktikoje jų nepasitaikė |
| 7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. |
Neaktualu | |
| 7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. |
Taip | Bendrovės valdybos nariai yra supažindinti su šiomis nuostatomis ir turi laikytis šių rekomendacijų. |
| VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą. |
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat |
|
| 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Ši ataskaita turėtų būti paskelbta kaip bendrovės metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip pat turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklapyje. |
Ne | Bendrovė savo atlyginimų politikos ataskaitos ataskaitiniais metais viešai neskelbė, nes to nenumato LR teisės aktai. Bendrovės atlyginimų politika apsprendžiama, analizuojant situaciją šalies darbo rinkoje. Informacija apie Bendrovėje priskaičiuotą darbo užmokestį skelbiama interneto puslapyje www.oil.lt . |
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. |
Ne | Komentaras pateiktas 8.1 punkte. |
| 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos |
Ne | Komentaras pateiktas 8.1 punkte. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUA LU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| rezultatų ryšį; 4) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 5) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; tačiau atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos. |
||
| 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko. |
Ne | Komentaras pateiktas 8.1 punkte. |
| 8.5. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį. |
Ne | Komentaras pateiktas 8.1 punkte. |
| 8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio. |
Ne | Komentaras pateiktas 8.1 punkte. |
| 8.7. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.7.1–8.7.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.7.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; |
Ne | Komentaras pateiktas 8.1 punkte. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUA |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.7.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.7.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.7.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų |
LU | |
| finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą. 8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį. |
Neaktualu | 8.8.-8.12. Bendrovė ataskaitiniais metais netaikė schemų, pagal kurias direktoriams būtų atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų, taip pat nebuvo atlyginama remiantis akcijų kainų pokyčiais. To nenumato esama darbo apmokėjimo tvarka ir darbo sutartys su direktoriais ir kitais darbuotojais. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUA |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| LU | ||
| 8.9. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo |
Neaktualu | Komentaras pateiktas 8.8 punkte. |
| pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: | ||
| 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis | ||
| akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų | ||
| pasirinkimo sandorius; | ||
| 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir | ||
| pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; | ||
| 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali | ||
| būti realizuoti; | ||
| 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių |
||
| realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu | ||
| įstatymai tai leidžia; | ||
| 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo |
||
| schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra |
||
| siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. | ||
| Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip | ||
| pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per | ||
| kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas | ||
| gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų |
||
| kompensacijas atskiriems direktoriams. | ||
| 8.10. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės | ||
| įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su |
||
| nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės | ||
| pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, |
||
| galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba | ||
| vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų | ||
| prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų | ||
| pritarti akcininkai. | ||
| 8.11. 8.8 ir 8.9 punktai neturėtų būti taikomi | ||
| schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis |
||
| sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba | ||
| bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie | ||
| turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo |
||
| patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų |
||
| susirinkime. | ||
| 8.12. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, | ||
| kuriame ketinama svarstyti 8.8 punkte nurodytą | ||
| sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta |
||
| galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo | ||
| susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai | ||
| turėtų būti paskelbti bendrovės tinklapyje). Šiame | ||
| pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis | ||
| pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis |
||
| tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų |
||
| aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir | ||
| pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas | ||
| schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos | ||
| ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda | ||
| į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų | ||
| santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta | ||
| informacija apie tai, kaip bendrovė ketina |
||
| apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos |
||
| įsipareigojimams pagal skatinimo schemas |
||
| įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar |
||
| bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, | ||
| laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat | ||
| turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs | ||
| bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, |
||
| apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų | ||
| būti paskelbta bendrovės interneto tinklapyje. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUA LU |
KOMENTARAS | ||
|---|---|---|---|---|
| IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. |
||||
| 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. |
Taip | Šios rekomendacijos vykdymą užtikrina preciziška bendrovės veiklą reguliuojančių valstybės institucijų bei organizacijų priežiūra bei kontrolė. Bendrovės veiklos viešumas sudaro sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka bei pagal įstatus ir Bendrovės Kolektyvinę sutartį. Valdymo organai konsultuojasi su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale nėra ribojamas. |
||
| X principas: Informacijos atskleidimas finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant | |||
| 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai priklauso bendrovė, konsoliduotus rezultatus. 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale |
Taip | Visa informacija apie Bendrovės finansinę situaciją, veiklą ir Bendrovės valdymą yra reguliariai atskleidžiama platinant pranešimus spaudai ir pranešimus apie esminius įvykius, pristatymuose. Dokumentai viešai skelbiami Nasdaq OMX Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje lietuvių ir anglų kalbomis. Bendrovė finansinę atskaitomybę rengia pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUA LU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| programas ir pan. | ||
| 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. |
Taip | Bendrovė informaciją per Nasdaq OMX Vilniaus vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia vienu metu lietuvių ir anglų kalbomis, kad gauta informacija būtų paskelbta vienu metu, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. |
| 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis. |
Taip | Bendrovė informaciją per Vilniaus vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia vienu metu lietuvių ir anglų kalbomis, kad gauta informaciją būtų paskelbta vienu metu, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems ir planuojama pastoviai skelbti Bendrovės tinklapyje. |
| 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje. |
Taip | Bendrovė atsižvelgia į šią rekomendaciją ir informacija yra skelbiama tinklapyje. |
| XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas | ||
| Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės | ||
| nepriklausomumą. 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinės finansinės atskaitomybės, bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. |
Taip | Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, kai nepriklausoma audito įmonė atlieka bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą. |
| 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba. |
Ne | Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba. |
| 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
Neaktualu | Audito įmonė iš bendrovės negauna pajamų už mokesčių konsultacijas ir verslo konsultacijas. |
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.