Snaige AB

Annual Report • Apr 25, 2013

2012 metų konsoliduotas metinis pranešimas

2012 metų konsoliduotas metinis pranešimas

Atsakingų asmenų patvirtinimas

Už 2012 m. konsoliduoto metinio pranešimo bei Bendrovės ir konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą atsakingi bendrovės valdymo organų nariai, darbuotojai ir administracijos vadovas bei bendrovės konsultantai patvirtina, kad, jų žiniomis, metinės konsoliduotos finansinės ataskaitos, sudarytos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės ir bendrą konsoliduotų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius, kad konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės ir bendra konsoliduotų įmonių būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

AB "Snaigė" generalinis direktorius Gediminas Čeika AB "Snaigė" finansų direktorė Neringa Menčiūnienė

Ataskaita parengta: 2013 m. balandžio 25 d.

Ataskaitos parengimo vieta: AB "Snaigė", Pramonės g.6, Alytus

Generalinio direktoriaus žodis

Gerbiamieji,

Manau nesuklysiu sakydamas, kad AB "Snaigė" 2012-ieji metai buvo vieni sėkmingiausių per pastaruosius penkerius metus. Audituotais nekonsoliduotais duomenimis bendrovė pasiekė didesnę kaip 150 mln. Lt apyvartą (t. y. 31 proc. daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu), uždirbo 4,6 mln. Lt pelno, t. y. beveik 5 kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Bendrovės

2012 metų neaudituota nekonsoliduota EBITDA viršijo 13 mln. Lt, t. y., buvo 39 proc. didesnis nei pernai per tą patį laikotarpį.

Toks ženklus apyvartos ir EBITDA augimas pasiektas sėkmingai plėtoto eksporto dėka. 2012 m. AB "Snaigė" eksportavo savo gaminius į 33 Europos ir Azijos šalis, eksportas augo 32 proc., jo dalis bendrovės pardavimuose sudarė 97 proc.

Už pasiekimus eksporto srityje AB "Snaigė" pripažinta "2012 metų eksportuotoja" ir apdovanota Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prizu.

Konkuruoti Europos rinkose su pasaulinio lygio buitinės technikos gigantais nėra lengva, tačiau AB "Snaigė" 2012 metų rezultatai rodo, jog tai įmanoma, jei turi kokybišką produktą, sėkmingą rinkodaros ir prekybos strategiją, jei esi lankstus bei patikimas partneris.

Be abejo, mūsų sėkmė yra tiesiogiai susijusi ir su bendrovės prisijungimu prie Rusijos verslo grupės "Polair". Įgavome daugiau pasitikėjimo priimdami svarbius strateginius sprendimus, tokius kaip prabangios šaldytuvų linijos Snaigė Glassy stiklo paviršiumi vystymas, rinkodaros kampanijos Ukrainoje bei Moldovoje įgyvendinimas. Padedama "Polair", bendrovė pagamino ir pardavė 4,9 tūkst. vnt. komercinės paskirties šaldytuvų.

2012 m. bendrovė daug nuveikė kurdama naujus gaminius bei tobulindama esamus. Jau metų pradžioje buvo atnaujinti Snaigė Ice Logic šaldytuvai, įdiegtos naujos technologijos, tokios kaip Touch screen elektroninis valdymas, Air Active oro cirkuliacinė sistema, 0 ̊C Fresh Zone šaltasis skyrius, bei pristatyti keli nauji šaldiklių modeliai. Šie šaldytuvai susilaukė daug vartotojų dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Rytų bei Vakarų Europoje.

2012 m. į naujų gaminių vystymą ir esamų atnaujinimą AB "Snaigė" investavo 2 mln. Lt. Iš viso bendrovės investicijos siekė 3 mln. Lt

AB "Snaigė" audituotais konsoliduotais duomenimis per 2012 metus pasiekė 146,5 mln. Lt konsoliduotą audituotą apyvartą, ir uždirbo 1 mln. Lt konsoliduoto audituoto grynojo pelno.

2013 m. ir toliau skirsime daug dėmesio eksporto vystymui, pardavimo strateginėse rinkose augimui bei naujų gaminių bei technologijų vystymui. Neabejoju –ateinantys metai tik dar labiau mus sustiprins ir džiugins puikiais rezultatais.

Generalinis direktorius Gediminas Čeika

TURINYS

1 BENDRA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"	5
1.1 Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas	5
1.2 Pagrindiniai duomenys apie bendrovę	5
1.3 Bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis	5
1.4 Bendrovės įmonių grupės struktūra	5
1.5 Informacija apie bendrovės filialus ir atstovybes	6
1.6 Trumpa bendrovės istorijа	6
1.7 Misija.Vizija.Verybės	7
1.8 Svarbiausi 2011 metų įvykiai	7
2 AB "SNAIGĖ" VALDYMAS IR VADOVYBĖ	7
2.1 Bendrovės valdymo organai	7
2.2 Bendrovės valdymo organų nariai	8
2.3 Benrovės įmonių grupės vadovybė	9
2.4 Bendrovės įstatų pakeitimo tvarka	10
3 AB "SNAIGĖ" ĮSTATINIS KAPITALAS, AKCININKAI, INFROMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS	10
3.1 Bendrovės įstatinis kapitalas	10
3.2 Akcininkai	11
3.3 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose	12
3.4 Savų akcijų supirkimas	13
3.5 Dividendai	13
3.6 Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais	14
3.7 Vertybinių popierių perleidimo apribojimai	14
4 AB "SNAIGĖ" VEIKLOS APŽVALGA	14
4.1 Pagrindiniai, bendrovės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika	14
4.2 Gamyba	14
4.3 Pardavimai	15
4.4 Tiekimas	17
4.5 Darbuotojai ir žmogiškųjų išteklių politika	17
4.6 Investicijų politika	18
4.7 Aplinkos apsauga	19
4.8 Rizikos veiksniai, susiję su bendrovės veikla	20
4.9 Susijusių šalių sandoriai	21
4.10 Teismo ir trečiųjų teismo (arbitražo) procesai	21
5 KITA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"	21
5.1 Bendrovės dalyvavimas organizacijose	21
5.2 Patentai, licenzijos, kontraktai	22
5.3 Naujausi ir esminiai įvykiai bendrovės veikloje	22
5.4 Veiklos strategija ir planai	27
6 INFORMACIJA APIE TAI, KAIP AB "SNAIGĖ" LAIKOSI VALDYMO KODEKSO
TAIKOMO REGULIUOJAMOJE RINKOJE VERTYBINIAIS POPIERIAIS PREKIAUJANČIOM BENDROVĖM	28

1.1 Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Metinis pranešimas parengtas už 2012 metus.

1.2 Pagrindiniai duomenys apie bendrovę

Bendrovės pavadinimas – akcinė bendrovė "Snaigė" (toliau vadinama bendrove) Įstatinis kapitalas 2012 m. gruodžio 31 d. - 39 622 395 Lt. Adresas – Pramonės g. 6, LT-62175 Alytus Telefonas – (315) 56 206 Faksas – (315) 56 207; (315) 56 269 Elektroninis paštas – snaige@snaige.lt Interneto tinklapis – http://www.snaige.lt Teisinė - organizacinė forma – juridinis asmuo, akcinė bendrovė Įregistruota kaip LR akcinė bendrovė 1992 m. gruodžio 1 d. Alytaus miesto valdyboje, bendrovės įregistravimo numeris AB 92-119, įmonių rejestro kodas 249664610. Paskutiniai AB "Snaigė" įstatai buvo perregistruoti Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro Alytaus skyriuje 2012 m. gegužės 24 d.

1.3 Bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis

Bendrovės pagrindinė veikla yra šaldytuvų ir šaldiklių gamyba ir kita LR Įstatymų nedraudžiama veikla, kaip numatytos registracijos įstatuose.

1.4 Bendrovės įmonių grupės struktūra

1.4.1 Informacija apie bendrovės dukterines įmones

AB "Snaigė" grupei priklauso Alytaus šaldytuvų gamykla "Snaigė" ir šios dukterinės bendrovės:

• OOO "Techprominvest". Pagrindinė veikla plataus vartojimo prekių ir šaldymo prietaisų gamyba ir realizacija, mašinų techninė priežiūra ir remontas, konsultacinės paslaugos, transporto paslaugos ir kt. Gamykla Kaliningrade įregistruota 2002 m. lapkritį. Adresas: Bolšaja Okrūžnaja 1-a, Kaliningradas, Rusija. Nuo 2009 m. kovo gamyklos veikla sustabdyta, o nuo 2009 m. rugpjūčio, bendrovės valdybos sprendimu gamykla buvo uždaryta. Šiuo metu vykdoma nekilnojamo turto (patalpų) nuoma ir ieškomas potencialus pirkėjas.
• OOO "Snaigė Ukraine". Pagrindinė veikla šaldymo prietaisų realizacija, prekyba, konsultavimas, servisas. Bendrovė įkurta 2002 m. lapkritį. Adresas: Gruševskio g. 28-2a/43, Kijevas, Ukraina.
• OOO "Moroz Trade" Pagrindinė veikla prekyba ir rinkodaros paslaugos. Bendrovė įregistruota 2004 m. gegužės mėn. Adresas: Prospekt Mira 52, Maskva, Rusija. 2010 - 2011 m. dukterinė įmonė veiklos nevykdė.
• OOO "Liga-Servis". Pagrindinė veikla šaldymo prietaisų realizacija, konsultacinės paslaugos, transporto paslaugos ir kt. Bendrovė įkurta 2005 m. rugpjūtį. Prospekt Mira 52, Maskva, Rusija.
• UAB "Almecha". Pagrindinė veikla kitų niekur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba. Bendrovė įkurta 2006 m. lapkritį. Adresas: Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva.

1.5 Informacija apie bendrovės filialus ir atstovybes

Bendrovė neturi filialų ir atstovybių.

1.6 Trumpa bendrovės istorijа

• 1963 m. Alytuje pradėti gaminti pirmieji buitiniai šaldytuvai Lietuvoje Per pirmuosius metus pagaminti pirmieji 25 šaldytuvai.
• 1968 m. pastatyta nauja gamykla pramonės rajone.
• 1975 m. pagamintas pirmasis milijonas šaldytuvų.
• 1983 m. AB "Snaigė" gaminiai pradėti eksportuoti į užsienio šalis.
• 1990 m. bendrovė tapo Lietuvos Respublikos valstybės įmone.
• 1992 m. AB "Snaigė" privatizuota ir įregistruota kaip akcinė bendrovė.
• 1995 m. bendrovė buvo rekonstruota; šaldytuvai pradėti gaminti be aplinkai kenksmingo freono.
• 1997 m. AB "Snaigė" gavo kokybės valdymo tarptautinio standarto sertifikatą.
• 2000 m. bendrovės kokybės valdymo sistema sėkmingai peratestuota ISO 9001 sertifikatui gauti.
• 2001 m. AB "Snaigė" gavo aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto ISO 14001 sertifikatą.
• 2002 m. pradėti gaminti šaldytuvai su aplinkai nekenksmingu šaltnešiu R600a. Pradėta A+energijos efektyvumo klasės šaldytuvų gamyba. Snaigė tapo EU projekto "Energy+" dalyve.
• 2003 m. A+ energijos efektyvumo klasės šaldytuvas Snaigė RF310 apdovanotas LPK konkurso "Geriausias metų gaminys" aukso medaliu.
• 2004 m. bendrovė atidarė naują gamyklą Kaliningrade.
• 2006 m. AB "Snaigė" įsigijo 100 proc. įmonės "Liga Servis", užsiimančios didmenine ir mažmenine prekyba Rusijoje, akcijų.
• Pagamintas dešimt milijoninis šaldytuvas.
• Bendrovė savo produkciją eksporatavo į daugiau nei keturiasdešimt pasaulio šalių.
• 2007 m. AB "Snaigė" Alytaus gamykloje pradėjo serijinę naujų modelių linijos "Snaigė Ice Logic" gamybą.
• Ši naujoji linija laimėjo nacionalinio konkurso "Inovacijų prizas 2007" apdovanojimą. Šaldytuvai įvertinti "Inovatyvaus produkto" kategorijoje.
• Bendrovės aplinkos apsaugos vadybos sistema sėkmingai peratestuota ISO 14001 sertifikatui gauti.
• Šaldytuvas Snaigė ICE LOGIC RF34SH apdovanotas "Metų gaminio" aukso medaliu.
• Per šiuos metus. AB "Snaigė" pardavė rekordinį kiekį 653 tūkst. šaldytuvų.
• 2008 m. šaldytuvas Snaigė ICE LOGIC RF31SM apdovanotas "Metų gaminio" aukso medaliu.
• Bendrovė pripažinta inovatyvia Lietuvos įmone, jai įteiktas "Inovacijų prizas 2008"
• 2009 m. dėl nuostolingos gamybos, sąlygotos rublio devalvacijos, uždaryta bendrovės gamykla Kaliningrade.
• 2010 m. pradėta serijinė aukščiausios energijos efektyvumo klasės šaldytuvų gamyba.
• Kartu su Kazachstano valstybinio kapitalo įmone SPK "Saryarka" bendrovė įkūrė bendrą įmonę "Snaigė-Saryarka".
• Šaldytuvas "Snaigė Ice Logic RF 34 A++" apdovanotas Lietuvos "Metų gaminio 2010" aukso medaliu.
• 2011 m. A++ klasės šaldytuvas-šaldiklis Snaigė ICE LOGIC Glassy RF34SM apdovanotas Lietuvos "Metų gaminio" aukso medaliu.
• 2011 m. Rusijos bendrovė "Polair", netiesiogiai veikdama per UAB "VAIDANA", įsigijo 59,86% visų Bendrovės akcijų.
• 2012 m. oficialaus siūlymo įgyvendinimo metu UAB VAIDANA įsigijo 12 379 525 vnt. paprastųjų vardinių 1 lito nominalios vertės AB Snaigė akcijų ir 2012 m.birželio 1 dieną turėjo 36 096 193 vnt. arba 91,1 % Bendrovės akcijų.
• Už pasiekimus eksporto srityje AB "Snaigė" pripažinta "2012 metų eksportuotoja" ir apdovanota Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prizu.

1.7 Misija.Vizija.Vertybės

Misija

Mūsų misija yra kurti finansiškai disciplinuotą verslą, tiekti vartotojams aukštos kokybės produktus už priimtiną kainą ir didinti investicijų grąžą mūsų akcininkams.

Vizija

Mūsų tikslas tapti patikimiausiu buitinės technikos prekiniu ženklu Rytų Europos vartotojams bei pageidaujamu gamintoju Vakarų Europos šalyse.

Vertybės

Atvirumas Patikimumas Komandinis darbas Lankstumas

1.8 Svarbiausi 2012 metų įvykiai

Tęsiama serijinė aukščiausios energijos efektyvumo klasės šaldytuvų gamyba.

"Naujų gaminių kūrimo" programos rėmuose, pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų priemonę "Intelektas LT", beveik du metus vyko projektas "AB "Snaigė" konkurencingumo stiprinimas, investuojant į naujos kartos šaldytuvų serijos sukūrimą", kuris 2012 m. rugsėjo mėnesį buvo sėkmingai užbaigtas. Plėtojamas šaldytuvų eksportas į Tadžikiją ir Uzbekiją.

Už pasiekimus eksporto srityje AB "Snaigė" pripažinta "2012 metų eksportuotoja" ir apdovanota Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prizu.

2012 metų bėgyje sukurti nauji gaminiai ir parengta jų gamyba:

Šaldytuvas RF36 su stiklu ant durų;

Šaldytuvai RF ND su ventiliatorium;

Šaldytuvai RF ND su elektronika ir stiklo durimis;

Šaldytuvai RF34/36 ND su "0" skyriumi;

Šaldytuvas CD480 su statiniu kondensatorium;

Atnaujintas gaminamų šaldytuvų vidaus dizainas (naujos vidaus indų spalvos ir blizgantys lentynų profiliai ir t.t.). 2012 m. oficialaus siūlymo įgyvendinimo metu UAB VAIDANA įsigijo 12 379 525 vnt. paprastųjų vardinių 1 lito nominalios vertės AB Snaigė akcijų ir 2012 m.birželio 1 dieną turėjo 36 096 193 vnt. arba 91,1 % Bendrovės akcijų.

2 AB "SNAIGĖ" VALDYMAS IR VADOVYBĖ

2.1 Bendrovės valdymo organai

2.1.1.Bendrovės organai

Bendrovės organai yra:

• Visuotinis akcininkų susirinkimas.
• Valdyba sudaroma iš šešių narių ir renkama ketverių metų laikotarpiui;

• Bendrovės vadovas – generalinis direktorius.

Visuotinis akcininkų susirinkimo šaukimas, kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nurodytos visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarkos ir kompetencijos.

Bendrovės valdybą renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatyme reglamentuota tvarka. Bendrovės valdyba turi teisę priimti sprendimą išleisti obligacijas. Valdybos kompetencija kitais atvejais nesiskiria nuo akcinių bendrovių įstatyme nustatytos kompetencijos. Bendrovės valdybos darbo tvarką nustato valdybos darbo reglamentas.

Bendrovės vadovo kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytos Akcinių bendrovių įstatyme. Bendrovėje nuo 2009 m. buvo akcininkų išrinktas kolegialus valdymo organas – audito komitetas. Audito komitetas savo veikloje vadovaujasi audito komiteto darbo reglamentu. 2011 m. gruodžio 14 d. neeilinis visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas atšaukė Bendrovės audito komitetą in corpore. Naujas Audito komitetas išrinktas 2012 d. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu.

2.1.2 Bendrovės veiklos teisiniai pagrindai

Akcinė bendrovė "Snaigė" savo veikloje vadovaujasi bendrovės įstatais, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir kitais įstatymais,norminiais aktais, taip pat ES teisės aktais.

2.2 Bendrovės valdymo organų nariai

2.2.1 Informacija apie valdymo organų narius ir jų dalyvavimą bendrovės įstatiniame kapitale

Vardas, pavardė	Pareigos	Turimas	Turima	Balsų
		akcijų	kapitalo	dalis,
		skaičius, vnt. dalis, proc.		proc.
VALDYBA
Aleksey Kovalchuk	AB "Snaigė" valdybos pirmininkas	-	-	-
Martynas Česnavičius	AB "Snaigė" valdybos narys	15	0,00	0 , 0 0
	iki 2012 08 16 valdybos narys
Robertas Beržinskas	AB "Snaigė" iki 2012 08 16 valdybos narys	-	-	-
Andrei Dribny	AB "Snaigė" valdybos narys
Mikhail Stukalo	AB "Snaigė" valdybos narys
Robin Peter Walker	AB "Snaigė" valdybos narys
Dmitry Komissarchik	AB "Snaigė" valdybos narys nuo 2012 08 16
	ADMINISTRACIJA (administracijos vadovas, vyr. finansininkas)
Gediminas Čeika	AB "Snaigė" generalinis direktorius	-	0,00	0,00
Neringa Menčiūnienė	AB "Snaigė" finansų direktorė	-	-	-

2012 m. rugpjūčio 8 d. įvyko neeilinis visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas. Susirinkimas atšauke iš AB "Snaigė" valdybos narių Martyną Česnavičių ir Robertą Beržinską. Nauju valdybos nariu iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos išrinktas Dmitry Komissarchik.

2.2.2 Informacija apie valdymo organų narių dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje bei kapitale (2012 m. gruodžio 31 d.):

Vardas, pavardė	Organizacijos pavadinimas, pareigos	Kitų įmonių kapitalo ir balsų dalis, proc.
Aleksey Kovalchuk	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Andrei Dribny	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Mikhail Stukalo	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Robin Peter Walker	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Dmitry Komissarchik	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Gediminas Čeika	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Neringa Menčiūnienė	UAB "Almecha" valdybos pirmininkė	-

2.2.3 Valdybos pirmininkas, administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas

Vardas, pavardė Aleksey Kovalchuk	Išsilavinimas, profesija Finansų akademija prie Rusijos Federacijos Vyriausybės	Darbovietės per paskutiniuosius 10 metų ir pareigos jose Statybos, būsto ir komunalinių paslaugų federalinė agentūra. Nuo 2009 m. OAO POLAIR generalinis direktorius.
Gediminas Čeika	Vilniaus Universitetas, ekonomikos bakalauras.	Nuo 2008 m. sausio mėn. – AB "Snaigė" generalinis direktorius. 2005 12 – 2008 01 – AB "Snaigė" pardavimų direktorius. 2001 05 – 2005 12 - "Kraft Foods Lietuva" darbo su svarbiais klientais vadovas Baltijos šalims. 2000 11 – 2001 05 - Stažuotė "Kraft Foods" kompanijoje Čekijoje. 1994 – 1997 - "Kraft Foods Lietuva" pardavimų vadovas Vilniaus regionui. 1997 – 2000 11 - "Kraft Foods Lietuva" pardavimų vadovas Latvijai ir Estijai.
Neringa Menčiūnienė	Vilniaus Universitetas, Ekonominės veiklos analizė ir buhalterinė apskaita, buhalterio- ekonomisto kvalifikacija	Nuo 2008 06 02 – AB "Snaigė" finansų direktorė Nuo 2008 05 – iki 2010 03 02 AB "Vilniaus Vingis" likvidatorė 2006 05 – 2008 05 – AB "Vilniaus Vingis" generalinė direktorė 2005 08 – 2006 04 – AB aviakompanija " Lietuvos avialinijos" finansų ir pirkimų direktorė 2003 03 – 2005 08 – AB "Vilniaus Vingis", vyriausioji buhalterė 2001 01 – 2003 03 – AB "Vilniaus Vingis", vyr. finansininko pavaduotoja 1996 08 – 2003 03 – AB "Vilniaus Vingis" finansininkė

2.2.4 Duomenys apie kiekvieno valdymo organų nario kadencijos pradžią ir pabaigą

Vardas, pavardė	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
VALDYBA
Aleksey Kovalchuk	2011 12 14	iki 2015 VAS
Robin Peter Walker	2011 12 14	iki 2015 VAS
Andre Dribny	2011 12 14	iki 2015 VAS
Mikhail Stukalo	2011 12 14	iki 2015 VAS
Martynas Česnavičius	2006 05 02	iki 2012 08 16
Robertas Beržinskas	2008 04 23	iki 2012 08 16
Dmitry Kommisarchik	2012 08 16	iki 2015 VAS
ADMINISTRACIJA (gen. direktorius ir vyr. finansininkas)
Gediminas Čeika	2008 01 03	Sutartis neterminuota
Neringa Menčiūninė	2008 06 02	Sutartis neterminuota

2012 m. rugpjūčio 16 d. bendrovė per NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos skelbimo sistemą informavo, kad 2012 m. rugpjūčio 16 d. neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėme spremdimus: 1. Atšaukti iš AB "Snaigė" valdybos narių Martyną Česnavičių ir Robertą Beržinską.

1. Nauju valdybos nariu iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos išrinkti Dmitry Komissarchik.

2.2.5 Informacija apie valdymo organų narių neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams.

Tokios informacijos nėra.

2.2.6 Informacija apie išmokas bei paskolas valdymo organų nariams.

Per 2012 m. ataskaitinį periodą tokių išmokų nebuvo.

2.2.7 Informacija apie bendrovės per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno bendras sumas ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam asmeniui

Per 2012 m. valdybos nariams atlyginimų nebuvo išmokėta.

2.2.8 Bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariams per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno sumos, gautos iš įmonių, kuriose bendrovės dalis įstatiniame kapitale sudaro daugiau kaip 20 procentų

Tokių išmokų per ataskaitinį periodą nebuvo.

2.2.9 Per ataskaitinį laikotarpį valdymo organų nariams skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, kuriais užtikrintas jų prievolių įvykdymas

Jokių paskolų, laidavimų, garantijų valdymo organų nariams per ataskaitinį periodą nebuvo suteikta.

2.2.10 Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus bendrovės kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų bendrovei didelę žalą

Kiek žinoma bendrovei, tokių susitarimų nėra.

2.2.11 Bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl bendrovės kontrolės pasikeitimo

Kiek žinoma bendrovei, tokių susitarimų nėra.

2.3 Bendrovės įmonių grupės vadovybė

Gediminas Čeika – generalinis direktorius. Neringa Menčiūnienė - finansų direktorė. Rūta Petrauskaitė – rinkodaros direktorė. Kęstutis Urbonavičius – technikos ir gamybos direktorius. Rolandas Lukšta – pardavimų diektorius.

2.4 Bendrovės įstatų pakeitimo tvarka

Bendrovės įstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu kvalifikuota 2/3 balsų dauguma, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis.

Visuotiniam susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

Pakeistus bendrovės įstatus bei sprendimų juos pakeisti patvirtinančius dokumentus, bendrovės vadovas per įstatymų nustatytus terminus turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Visais kitais šiuose įstatuose neaptartais klausimais bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Akcinių bendrovių įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais.

3 AB "SNAIGĖ" ĮSTATINIS KAPITALAS, AKCININKAI, INFROMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS

3.1 Bendrovės įstatinis kapitalas

3.1.1 Įmonių rejestre įregistruotas įstatinis kapitalas

Vertybinių popierių pavadinimas	VP skaičius	Nominalioji vertė, Lt	Bendra nominalioji vertė, Lt		Dalis įstatiniame kapitale, proc.
Paprastosios vardinės akcijos	39 622 395	1	39 622 395	1	0	0
ISIN LT0000109274

3.1.2 Įstatinio kapitalo pokyčiai per pastaruosius 3 metus

Pakitusio įstatinio kapitalo registravimo data	Įstatinio kapitalo dydis prieš pokytį	Pokytis	Priežastis	Įstatinio kapitalo dydis po pokyčio
2010 04 20	27 827 365	+2 908 350	Įstatinio kapitalo didinimas, konvertavus bendrovės akcininkų valdomas bendrovės konvertuojamas obligacijas į 2 908 350 vnt. paprastųjų vardinių akcijų	30 735 715
2011 05 12	30 735 715	+8 886 680	Įstatinio kapitalo didinimas, konvertavus bendrovės akcininkų valdomas bendrovės konvertuojamas obligacijas į 8 886 680 vnt. paprastųjų vardinių akcijų	39 622 395

3.1.3 Informacija apie numatomą įstatinio kapitalo didinimą konvertuojant ar keičiant į akcijas išleistus skolos ar išvestinius vertybinius popierius

2011 metais bendrovė išleido 2 konvertuojamųjų obligacijų emisijas:

ISIN LT0000402620, 2 metų trukmės, bendra nominali vertė – 3,0 mln. Litų, išpirkimo terminas 2013 04 12; ISIN LT0000402638, 2 metų trukmės, bendra nominali vertė – 4,3 mln. Litų, išpirkimo terminas 2013 05 02; 2011 m. balandžio 18 d. pasirašyta ir apmokėta AB "Snaigė" konvertuojamųjų obligacijų emisija:

• konvertuojamųjų obligacijų skaičius: 30000 vnt.;
• vienos konvertuojamosios obligacijos nominali vertė: 100 litų;
• vienos konvertuojamosios obligacijos emisijos kaina: 100 litų;
• bendra nominali vertė: 3000000 litų;
• bendra emisijos suma: 3000000 litų;
• konvertuojamųjų obligacijų savininkams suteikiamos teisės: nustatyta tvarka gauti iš Bendrovės palūkanas; išpirkimo dieną gauti išpirkimo sumą arba pareikalauti pasibaigus jų išpirkimo terminui pakeisti konvertuojamąsias obligacijas į akcijas; taip pat visos kitos teisės, kurias įstatymai nustato bendrovių kreditoriams;
• pasirašymo ir apmokėjimo diena: 2011 m. balandžio 18 d.;
• trukmė: 725 dienos;
• palūkanos: 9 proc. metinių;
• palūkanų skaičiavimo metodas: act/365;
• išpirkimo diena: 2013 m. balandžio 12 d.;
• vienos konvertuojamosios obligacijos išpirkimo kaina: 100 litų;
• palūkanų mokėjimas: kartą į ketvirtį paskutinę ketvirčio dieną (jei paskutinė ketvirčio diena yra ne darbo diena - kitą iš eilės einančią darbo dieną), taip pat išpirkimo dieną arba keitimo į akcijas dieną;
• akcijos, į kurias keičiamos konvertuojamosios obligacijos: paprastosios vardinės 1 lito nominalios vertės akcijos, suteikiančios jų turėtojui turtines ir neturtines teises, nustatytas įstatymų ir Bendrovės įstatų;
• konvertuojamųjų obligacijų keitimo į akcijas sąlygos: konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas obligacijų savininkui raštu pateikus Bendrovei reikalavimą ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki konvertuojamųjų obligacijų išpirkimo dienos;

• keitimo terminas: konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas išpirkimo dieną;

• keitimo į akcijas santykis: 1:100 (viena konvertuojamoji obligacija keičiama į 100 akcijų);

• įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje: emisija į prekybą reguliuojamoje rinkoje nebus įtraukiama.

2011m. gegužės 2 d.pasirašyta ir apmokėta neviešo platinimo būdu išplatinta Bendrovės konvertuojamųjų obligacijų emisiją:

• konvertuojamųjų obligacijų skaičius: 43000 vnt.;
• vienos konvertuojamosios obligacijos nominali vertė: 100 litų;
• vienos konvertuojamosios obligacijos emisijos kaina: 100 litų;
• bendra nominali vertė: 4300000 litų;
• bendra emisijos suma: 4300000 litų;
• konvertuojamųjų obligacijų savininkams suteikiamos teisės: nustatyta tvarka gauti iš Bendrovės palūkanas; išpirkimo dieną gauti išpirkimo sumą arba pareikalauti pasibaigus jų išpirkimo terminui pakeisti konvertuojamąsias obligacijas į akcijas; taip pat visos kitos teisės, kurias įstatymai nustato bendrovių kreditoriams;
• pasirašymo ir apmokėjimo diena: 2011 m. gegužės 2 d.;
• trukmė: 732 dienos;
• palūkanos: 9 proc. metinių;
• palūkanų skaičiavimo metodas: act/365;
• išpirkimo diena: 2013 m. gegužės 2 d.;
• palūkanų mokėjimas: palūkanos sumokamos pasibaigus kalendoriniams metams (metus skaičiuojant nuo obligacijų pasirašymo dienos), t.y. 2012 m. gegužės 2 d. ir 2013 m. gegužės 2 d.

akcijos, į kurias keičiamos konvertuojamosios obligacijos: paprastosios vardinės 1 lito nominalios vertės akcijos, suteikiančios jų turėtojui turtines ir neturtines teises, nustatytas įstatymų ir Bendrovės įstatų;

• konvertuojamųjų obligacijų keitimo į akcijas sąlygos: konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas obligacijų savininkui raštu pateikus Bendrovei reikalavimą ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki konvertuojamųjų obligacijų išpirkimo dienos;
• keitimo terminas: konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas išpirkimo dieną;

• keitimo į akcijas santykis: 1:100 (viena konvertuojamoji obligacija keičiama į 100 vieno lito (1 Lt.) nominalios vertės akcijų;

• įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje: emisija į prekybą reguliuojamoje rinkoje nebus įtraukiama. 2012 06 15 bendrovė išpirko 2010 metais išleistą neviešą obligacijų emisiją (ISIN LT1000402313), kurios bendra nominali vertė 1,0 mln.eurų, trukmė – 731 d.

3.2 Akcininkai

3.2.1 Stambiausi akcininkai

95,34 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo priklauso Lietuvoje registruotoms įmonėms bei privatiems asmenims, 4,46 proc. - nerezidentams. Iš viso bendrovėje 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 940 akcininkų (2011 m. gruodžio 31 d – 1 216 akcininkų). Didžiausias bendrovės akcininkas – UAB "Vaidana", valdanti 91,10 proc. akcijų. Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas stambiausių bendrovės akcininkų sąrašas 2012 m. gruodžio 31d.:

Turimų paprastųjų vardinių							Turima įstatinio kapitalo ir balsų dalis, proc.
Akcininkų vardai, pavardės (įmonių pavadinimai, buveinės adresas, įmonių rejestro kodas)	iš viso	akcijų skaičius, vnt. tame tarpe priklausančių akcininkui nuosavybės teise dalis	iš viso			tame tarpe paprastųjų vardinių akcijų priklausančių akcininkui nuosavybės teise	Su kartu veikiančių asmenų grupe, proc.
			balsų	kapitalo	suteikiamų	kapitalo
			dalis	dalis	balsų	dalis
Vaidana UAB –	39 069 193	39 069 193	91,10	91,10	91,10	91,10	-
Konstitucijos pr.7, Vilnius, Lietuva, į/k 302473720

3.2.2 Akcininkai, turintys specialias kontrolės teises

Jokie bendrovės akcininkai neturi specialių kontrolės teisių.

3.2.3 Akcininkų balsavimo teisių apribojimai

Visi akcininkai turi vienodas balsavimo teises, bendrovei nėra žinoma, kad egzistuotų kokių nors akcininkų balsavimo teisių apribojimų.

3.2.4 Akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kuriuos bendrovė žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės

Bendrovei nėra žinoma apie jokius tokio tipo akcininkų tarpusavio susitarimus.

3.3 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

3.3.1 Vertybiniai popieriai, įtraukti į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus

AB "Snaigė" 39 622 395 paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Papildomąjį prekybos sąrašą. Bendra nominali vertė – 39 622 395 Lt. VP CD kodas 10927. Vienos akcijos nominali vertė 1 (vienas) Lt.

3.3.2 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais biržose ir kitose organizuotose rinkose

Prekyba vertybinių popierių biržoje bendrovės PVA pradėta 1995 m. rugpjūčio 11 d.

Į Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą AB "Snaigė" paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos nuo 1998 balandžio 9 d.

2009 m. gegužės 8 d. bendrovė savo iniciatyva pateikė prašymą AB NASDAQ OMX Vilnius išbraukti Bendrovės akcijas iš AB NASDAQ OMX Vilnius Oficialiojo prekybos sąrašo ir įtraukti jas į AB NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą.

3.3.2.1 Prekyba Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje

	Prekyba bendrovės akcijomis 2009-2012 m.
Metai	Paskutinės prekybos	Maks. kaina, EUR	Min. kaina, EUR	Akcijų kiekis, vnt.	Apyvarta, mln. EUR
	sesijos kaina, EUR
2009	0,165	0,339	0,049	36 255 524	6,38
2010	0,268	0,324	0,156	38 297 848	9,48
2011	0,525	0,530	0,256	16 137 891	6,13
2012	0,497	0,600	0,401	4 717 209	2,48

Toliau pateikiame bendrovės akcijų kainos ir apyvartų grafikus per paskutiniuosius 5 metus iš AB NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapio, patalpintus adresu:

http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?instrument=LT0000109274&list=3&pg=details&tab=historical&lang=lt &currency=0&downloadcsv=0&date=&start_d=1&start_m=1&start_y=2008&end_d=31&end_m=12&end_y=2012

Akcijos kaina pateikiama eurais, kadangi prekyba akcijomis nuo 2010-11-22 vykdoma eurais.

Akcijos kaina per ataskaitinius metus: (informacija iš AB NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapio, adresu: http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?instrument=LT0000109274&list=3&pg=details&tab=historical&lang=lt &currency=0&downloadcsv=0&date=&start_d=1&start_m=1&start_y=2012&end_d=31&end_m=12&end_y=2012

Žemiau pavaizduoti OMX Baltic Benchmark, OMX Vilnius indeksų ir AB "Snaigė" akcijų kainos grafikai per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31. Informacija paimta iš AB NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapio, kuriame ji skelbiama adresu:

http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?pg=charts&lang=lt&idx_main%5B%5D=OMXBBGI&idx_main%5B% 5D=OMXV&add_index=OMXBBPI&add_equity=LT0000128266&idx_equity%5B%5D=LT0000109274&period=other&start_d=1&start_m=1&start_y=2009&end_d=31&end_m=12&end_y=2012

Baltijos rinkos indeksai

Indeksas/Akcijos	01.01.2009	31.12.2012	+/-%
OMX Baltic Benchmark GI	228,12	546,98	139,78
OMX Vilnius	179,25	355,08	98,09
SNG1L	0,16 EUR	0,50 EUR	212,01

3.3.2.2 Prekyba kitose reguliuojamose rinkose

Bendrovės vertybiniais popieriais nėra prekiaujama kitose reguliuojamose rinkose.

3.3.3 Vertybinių popierių kapitalizacija

AB "Snaigė" akcijų ir bendrą AB NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų akcijų kapitalizaciją 2010 - 2012 metų paskutinėmis prekybos dienomis.

Baltijos akcijų sąrašas	2010-12-31	2011-12-31	2012-12-31
SNG1L	8 237 172 EUR	20 801 757 EUR	19 695 330 EUR

3.3.4 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais už biržos ribų

Kadangi AB "Snaigė" paprastosios vardinės akcijos įtrauktos į Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Papildomąjį prekybos sąrašą, akcijų pirkimo – pardavimo sandoriai gali būti sudaromi tik Nasdaq OMX Vilnius. Už biržos ribų sudaromi mainų, dovanojimo, paveldėjimo, atsiskaitymo už įsiskolinimą, atpirkimo (repo) sandoriai.

Už biržos ribų sudaryti sandoriai AB "Snaigė" paprastosiomis vardinėmis akcijomis
	Aukščiausia	Žemiausia	Akcijų kiekis,	Sandorių	Akcijų kiekis,	Sandorių
	kaina	kaina	už kurį atsiskaityta	skaičius	už kurį atsiskaityta	skaičius
			pinigais		ne pinigais
2012 m. I ketv.	0,94	0,51	899 543	18	11 000	2
2012 m. II ketv.	1,86	0,99	81 641	3	22 982	2
2012 m. III ketv.	-	-	-	-	8 914 986	3
2012 m. IVketv.	-	-	-	-	7 447 372	2

Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo sistemoje nepateikiama informacijos apie užbiržinę prekybą bendrovės 2012 m. išleistomis konvertuojamosiomis obligacijomis.

3.4 Savų akcijų supirkimas

Per 2012 metus savų akcijų supirkimų nebuvo vykdoma. Metų pabaigoje bendrovė savų akcijų neturėjo.

3.5 Dividendai

Bendrovė nėra nustačiusi dividendų skyrimo tvarkos. Sprendimą mokėti dividendus priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Dividendų už pastaruosius 5 metus bendrovė nėra mokėjusi.

3.6 Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

2011 m. vasario 9 d. AB "Snaigė" sudarė sutartį su AB "Šiaulių bankas" dėl bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir vertybinių popierių sąskaitų valdymo.

3.7 Vertybinių popierių perleidimo apribojimai

Nėra nustatyta jokių perleidimo apribojimų Bendrovės išleistiems vertybiniams popieriams.

4 AB "SNAIGĖ" VEIKLOS APŽVALGA

4.1 Pagrindiniai bendrovės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika

(konsoliduoti duomenys):

	2012 m.	2011 m.	2010 m.	2009 m.	2008 m.
Apyvarta, tūkst. Lt	146 548	111 133	113 839	123 036	340 956
Bendrasis pelnas, tūkst. Lt	24 596	16 397	17 427	12 622	42 565
Grynasis pelnas (nuostolis), tūkst. Lt	1 019	(5 042 )	(2 613)	(38 182)	(24 100)
Vidutinė akcijos kaina, tūkst. Lt	1,817	1,288	0,86	0,61	3,52

Finansiniai rodikliai	2012 m.	2011 m.	2010 m.
Pelno prieš mokesčius rodiklis, % (einamųjų metų pelningumas)	0,70%	-5,46%	-2,7%
Bendroji marža, %	16,78 %	14,75 %	15,31%
EBITDA marža, %	7,87%	5,61%	8,06%
Mokumo rodiklis, % (bendrojo trumpalaikio mokumo)	117,13%	81,91%	63,9%
Skolos ir viso turto santykis, % (bendras skolos rodiklis)	64,01 %	59,99 %	67,57%
Vidutinės akcininkų nuosavybės grąžos rodiklis, %	2,69 %	-14,11 %	-8,55%

Akcijų rodikliai	2012 m.	2011 m.	2010 m.
Grynasis pelnas akcijai, Lt	0,03	-0,14	-0,09
Vidutinė metų akcijos rinkos kaina, Lt	1,817	1,288	0,79
EBITDA akcijai, Lt	0,29	0,16	0,30
EBITDA daugiklis (EBITDA akcijai / akcijos vidutinė metų rinkos kaina)	0,16	0,12	0,38
Visi dividendai, tūkst. Lt	-	-	-
Dividendai vienai akcijai, Lt	-	-	-
Vidutinė buhalterinė akcijos vertė, Lt	0,96	0,9	0,99

4.2 Gamyba

4.2.1 Bendrovės produktų portfelis

AB "Snaigė" specializuojasi aukštos kokybės buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamyboje. Be to, gaminami šaldytuvai komerciniams tikslams ir viešbučiams bei restoranams. Taip pat gaminamos atsarginės dalys šaldytuvams, įrankiai bei įrengimai.

Bendrovė gamina aukštos kokybės įvairių modelių buitinius šaldytuvus, šaldytuvus – vitrinas bei vyno šaldytuvus, šaldiklius bei jų atsargines dalis.

• Pagrindinė bendrovės produkcija šaldytuvai. Jie klasifikuojami į keturias pagrindines kategorijas:
• Kombinuoti šaldytuvai su atskiromis išorinėmis durimis;
• Vienkameriniai šaldytuvai;
• Šaldikliai;
• Komerciniai šaldytuvai.

2012 metais daugiausia pagaminta kombinuotų šaldytuvų su atskiromis išorinėmis durimis.

Konsoliduoti paskutiniųjų trejų metų pardavimai:

Veiklos rūšis	2012 m.		2011 m.		2010 m.
	Vnt.	Proc.	Vnt.	Proc.	Vnt.	Proc.
Parduoti šaldytuvai, vnt.	218 419	100	171433	100	184 635	100
iš to skaičiaus:
Kombinuoti šaldytuvai	159 916	73,2	123 082	71,8	125 938	68,2
su atskiromis išorinėmis durimis
Buitiniai šaldytuvai (vienkameriniai)	11 509	5,3	8 046	4,7	13 992	7,6
Šaldikliai	32 879	15,1	30 322	17,7	34 893	18,9
Komerciniai šaldytuvai	14 115	6,5	9 983	5,8	9 812	5,3

4.2.2 Gamybos nutraukimas ar sumažinimas, turėjęs ar turintis esminės įtakos bendrovės veiklos rezultatams per 3 pastaruosius ūkinius metus

Kaliningrado gamyklos darbas sustabdytas nuo 2009 m. kovo 2 d.

4.3 Pardavimai

Pagal pardavimo rinkų svarbumą ir geografinį pasidalinimą bendrovė savo pardavimo rinkas dalina į šias pagrindines

grupes: Baltijos šalių rinka (Lietuva, Latvija, Estija), Rytų rinka (Rusija, Ukraina, Kazachstanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas, kitos NVS šalys), Vakarų rinka (Vokietija, Prancūzija, Belgija, Olandija, Lenkija, Portugalija, Čekija, kitos Vakarų ir Centrinės Europos šalys).

2012 m. AB "Snaigė" pardavė virš 218,6 tūkst. šaldytuvų. Pagrindinės produkcijos pardavimo pajamos siekė 140,4 mln. Lt, tai yra 26,4 proc. daugiau nei pernai. Daugiausiai (67,71 proc.) pardavimo pajamų bendrovė gavo iš Rytų rinkos. Šiek tiek mažiau (29,05 proc.) - iš Vakarų rinkos. Mažiausiai bendrovė gavo pardavimo pajamų (3,24 proc.) iš Baltijos šalių rinkos.

Eksportas sudarė 97,45 proc. visos parduotos produkcijos, t.y. 136,85 mln. litų.

Bendrovės 2012 m. pardavimo struktūra (pagal pajamas):

Rytų rinka

2012 m. bendrovė Rytų rinkoje pardavė 148 tūkst. vnt. šaldytuvų ir gavo 95,1 mln. litų pardavimo pajamų, t.y. 70 proc. daugiau nei 2011 m.

Šiо ženklаus pardavimo pajamų augimо pagrindinė priežastis buvo pardavimo augimas Ukrainoje. Po to, kai 2009 m. gale buvo atšaukti papildomi muito mokesčiai, galioję beveik visus 2009-uosius, 2010 metais bendrovei pavyko susigrąžino didžiąją dalį savo prekybinių pozicijų. 2012 m. AB "Snaigė" Ukrainoje pardavė 115,6 tūkst. vnt. šaldytuvų, pardavimo pajamos siekė 72,9 mln. litų, t.y. 64,2 proc. daugiau nei pernai. Ekspertiniais duomenimis AB "Snaigė" užėmė apie 10 - 12 proc. Ukrainos buitinių šaldytuvų rinkos.

Moldovoje Bendrovė 2012 m. pardavė 6,5 tūkst vnt. šaldytuvų bei gavo 4,2 mln. litų pajamų. Ekspertiniais duomenimis AB "Snaigė" užėmė apie 8 proc. Moldovos buitinių šaldytuvų rinkos.

AB "Snaigė" 2012 m. toliau plėtojo prekybinius santykius su Kirgizija,Tadžikija ir Uzbekija. Tai – egzotiškos, tolimos, bet pelningos rinkos, kuriose "Snaigės" šaldytuvai ypač vertinami. 2012 m. bendrovė šiose rinkose pardavė 14 tūkst. vnt. šaldytuvų bei gavo 9,2 mln. litų pajamų t.y 34 proc daugiau negu 2011.

Pardavimai Rytų rinkoje 2012 m. (pagal pajamas):

Vakarų rinka

Vakarų rinkoje AB "Snaigė" 2012 m. pardavė 64,3 tūkst. vnt. šaldytuvų ir gavo 40,8 mln. litų pajamų. Tai yra 11,9 proc. mažiau pajamų nei pernai. Daugiausia produkcijos buvo parduota ir daugiausia pajamų gauta Vokietijoje (26,9 tūkst. vnt. 17,6 mln. Lt), Prancūzijoje (11,6 tūkst. vnt. 6,8 mln. Lt) bei Portugalijoje (7,4 tūkst. vnt. 4,3 mln. Lt). 2012 m buitinės technikos rinka nerodė jokių ryškių atsigavimo požymių. Atvirkščiai – recesija tęsėsi Centrinės Europos šalyse Vakarų Europos šalyse.

Per 2012 m. bendrovė užmezgė prekybinius santykius ir savo produkciją pradėjo tiekti šiems klientams:

• "Bomann (Vokietija)
• Kanka (Vokietija)
• STS (Suomija)
• Baumatic (JK)
• Links (JK)
• Care2Supply (Olandija)

Ilgamečiai AB "Snaigė" klientai, tokie kaip "Severin" (Vokietija), "Orima" (Portugalija), "Conforama" (Prancūzija) tęsia sėkmingą bendradarbiavimą su bendrove.

AB "Snaigė" buvo nelengva konkuruoti su Kinijos bei Turkijos gamintojais, kurie siūlė krizės metu aktualius itin žemos kainos gaminius. Tačiau aukščiausios energijos naudojimo efektyvumo klasės segmente bendrovė pasirodė labai gerai: ji viena pirmųjų Europoje pristatė minėtos klasės šaldytuvus. Šių šaldytuvų kokybę puikiai įvertino Vokietijos, Prancūzijos bei Italijos klientai. Be to – bendrovė atrado dar vieną prekybinę nišą Vakarų šalyse. Tai – įvairių spalvų šaldytuvų gamyba mažomis partijomis bei šaldytuvai su stiklinėmis durimis. Tam tikslui AB "Snaigė" pirko specialią dažymo įrangą, kuri pilnai pateisino bendrovės lūkesčius. Šias nišas bendrovė ketina plėsti ir kitais metais.

Pardavimai Vakarų rinkoje 2012 m. (pagal pajamas):

Baltijos šalių rinka

2012 m. AB "Snaigė" Baltijos šalių rinkoje pardavė daugiau nei 6,4 tūkst. šaldytuvų ir gavo 4,6 mln. litų pajamų. 2012 m. Lietuvoje AB "Snaigė" pardavė apie 4,9 tūkst. šaldytuvų, gavo virš 3,6 mln. litų pardavimo pajamų. Ekspertiniais duomenimis 2012 metais AB "Snaigė" užėmė apie 6 proc. Lietuvos buitinių šaldytuvų rinkos. Latvijoje 2012 m. buvo parduota 1,1 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos siekė beveik 0,7 mln. litų. AB "Snaigė" 2012 m. Estijoje pardavė daugiau nei 0,4 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos viršijo 0,26 mln. litų.

Pardavimai Baltijos šalių rinkoje 2012 m. (pagal pajamas):

Estija - 5,65%
Latvija - 15,69%
Lietuva - 78,66%

Bendrovės prekinių ženklų portfelis

2012 m. bendrovė pardavė 73,2 proc. produkcijos su savo prekinių ženklų SNAIGĖ. Be šių, bendrovė pagamino šaldytuvus su kitų gamintojų ir mažmeninės prekybos tinklų prekiniais ženklais: General Frost - TESCO, antras didžiausias buitinės technikos mažmeninės prekybos tinklas Europoje; Far - CON-FORAMA, didžiausias buitinės technikos mažmeninės prekybos tinklas Prancūzijoje; Smeg (Italija);

Bartscher; Brandy Best;

Coldis; Continent; Cool; Exquisit; Frigibel; Helkina; KBS; Orima; Raymond; Tschibo

Bendrovės prekinių ženklų portfelis 2012 m. (pagal pardavimo pajamas):

26,8% - Kiti prekiniai ženklai 73,2% - "Snaigė"

4.4 Tiekimas

Bendrovei tiekiamos medžiagos bei komplektuojančios dalys iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Didžioji jų dalis – Europos šalių gamintojai bei žaliavų tiekėjai. Toliau didėjo pirkimų apimtys iš Azijos šalių (daugiausia iš Kinijos). Strateginiai tiekėjai: "ACC", "Secop Compressors" Gmbh (kompresoriai), Donper, JIAXIPERA, Huayi "Geko-Kart", "Marcegalia", AO "Rukki", "Arcelor-Mittal", "KME Europa Metal", "KM Ibertubos" S.A., "Sintur" s.z o.o., "BASF", "Total Petrochemical"), Bay "Systems Nothern Europe", DOW, UAB "ARA", UAB "Lisiplast", UAB "Hoda", "Telko group". Aukštos kokybės garantija ir efektyvi logistika, geriausia rinkos pirkimo kaina ir sąlygos, konkurencija tarp tiekėjų ir nuolatinė alternatyvių medžiagų paieška - tai bendrovės tiekimo strategijos prioritetai. Konkurencija tarp tiekėjų ir alternatyvių medžiagų paieška, skatina perkamo produkto tobulinimą. AB "Snaigė" tiekėjų techninės tarnybos glaudžiai bendradarbiauja su bendrovės technologais ir konstruktoriais, ieškodami bendrų technologinių sprendimų, gerinančių produkto kokybę bei mažinančių produkto savikainą.

4.5 Darbuotojai ir žmogiškųjų išteklių politika

4.5.1 Bendrovės žmogiškųjų išteklių politika

Bendrovės sėkmė priklauso ne tik nuo jos dydžio, įvaizdžio, strategijos, bet didele dalimi ir nuo to, kaip ji elgiasi su savo personalu. Visi iššūkiai ir pokyčiai, su kuriais susiduria bendrovė, susiję su joje dirbančiais žmonėmis, todėl veiklos efektyvumą pirmiausiai lemia gebėjimas valdyti žmogiškuosius išteklius.

Personalo politika bei žmogiškųjų išteklių valdymas bendrovėje susideda iš: žmogiškųjų išteklių planavimo, personalo komplektavimo (pritraukimas, atranka, priėmimas ir išlaikymas), personalo ugdymo, veiklos vertinimo, personalo motyvavimo, elgesio normų, darbų saugos, taip pat socialinių sąlygų užtikrinimo.

Susiduriant su permainomis ir naujais iššūkiais, bendrovei svarbiausia sugebėti su kuo mažesniais kaštais išlaikyti kvalifikuotą, gabų ir motyvuotą personalą, gebantį vykdyti nustatytus uždavinius ir padėti bendrovei pasiekti jos strateginius tikslus.

Strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas. Personalo politikos tikslas - padėti bendrovei prisitaikyti prie naujų aplinkos reikalavimų ir įgyvendinti strateginius tikslus, tai administravimo efektyvumo didinimas, žmogiškųjų išteklių praktikos susiejimas su bendra bendrovės strategija, žmogiškųjų išteklių įvertinimas.

Žmogiškųjų išteklių planavimas. Užtikrinti efektyvų pareigybių skaičių ir struktūros planavimą, užtikrinti žmogiškųjų išteklių poreikio planavimą, planavimo kokybės įvertinimą.

Veiklos analizė. Siekiant užtikrinti efektyvesnį žmogiškųjų išteklių valdymą, būtina įvertinti naujus veiklos uždavinius, atsisakyti neefektyvios veiklos, funkcijų dubliavimo, pergrupuoti ir naujai perskirstyti funkcijas.

Bendrovės ugdymas. Personalo ugdymas yra būtina sąlyga bendrovės strateginiams tikslams pasiekti, nes mokydamasis personalas įgyja kvalifikaciją ir gebėjimų. Kintantys bendrovės iššūkiai, aplinka, kurioje reikia vykdyti užduotis, naujų technologijų taikymas, sudėtinga situacija darbo rinkoje rodo, kad būtina investuoti į personalo mokymą (kvalifikacijos kėlimą), nes tai motyvuoja, gerina darbo kokybę, didina lojalumą, užtikrina efektyvesnį prisitaikymą prie naujų iššūkių ir sąlygų.

Veiklos įvertinimas ir karjera. Personalo veiklos vertinimas – neatsiejama karjeros planavimo dalis. Asmens potencialą ir tobulinimo sritis gali numatyti tik objektyvus vertinimas. Veiklos vertinimo tikslas – maksimaliai suderinti personalo veiklą su bendrovės tikslais. Veiklos valdymo procesas - tai aiškių ir pasiekiamų veiklos tikslų nustatymas, tikslų siekimo stebėjimas, darbuotojų veiklos (tikslų) koordinavimas, nustatytų tikslų koregavimas, metinis personalo veiklos vertinimas. Planuojant karjerą, labai svarbu, kad jis būtų nukreiptas ne tik į praeitį, t. y. asmens darbo rezultatus, bet ir į ateitį – jo gabumus, sugebėjimą keistis, vykdyti sudėtingesnes užduotis – į jo potencialą.

Personalo motyvavimas. Apklausų metu daugelis kaip pagrindinį veiksnį, sąlygojantį žemą motyvaciją, nurodo nepakankamą darbo užmokestį. Šiuo metu, vis dar esant sunkioms ekonominėms sąlygoms, būtina daugiau dėmesio skirti socialiniams motyvams stiprinti: asmeniniams pasiekimams skatinti, atsakomybei didinti, priklausymo grupei ar komandai, vadovavimo, saviraiškos galimybėms sudaryti ir kt.

4.5.2 Bendrovės darbuotojai 20010 – 2012 m. pagal personalo grupes:

Darbuotojai		2012				2011			2010
	Skaičius	%	Vidutinis	Skaičius	%	Vidutinis	Skaičius	%	Vidutinis
			atlyginimas, Lt			atlyginimas, Lt			atlyginimas, Lt
Vadovai	5	0,8	20341	4	0,6	26476	4	0,6	20524
Specialistai	118	18,5	3181	123	19,7	3109	127	19.9	29958
Darbininkai	514	80.7	1659	498	79,7	1494	506	79,4	1394
Iš viso:	637	100,0	2082	625	100,0	1966	637	100	1818

4.5.3 Bendrovės darbuotojų struktūra pagal išsilavinimą

Darbuotojų išsilavinimas		2012		2011		2010
	skaičius	%	skaičius	%	skaičius	%
Aukštasis	101	15,9	103	16,5	100	15,7
Spec. vidurinis	389	61,1	377	60,3	383	60,1
Vidurinis	139	21,8	136	21,8	145	22,8
Nebaigtas vidurinis	8	1,2	9	1,4	9	1,4
Iš viso:	637	100	625	100	637	100

4.5.4 Bendrovės ir dukterinių įmonių darbuotojai 2010 – 2012 m. pagal personalo grupes*:

Darbuotojai	2012			2011		2010
	skaičius	%	skaičius	%	skaičius	%
Vadovai	9	1,2	8	1,1	8	1,04
Specialistai	156	20,2	153	20,5	171	22,2
Darbininkai	606	78,6	584	78,4	591	76,8
Iš viso:	771	100	745	100	770	100

*vidutiniai metiniai duomenys

4.6 Investicijų politika

4.6.1 Dukterinių bendrovių pavadinimai, būstinių adresai, veiklos pobūdis, įstatinio kapitalo dydis, neapmokėta bendrovės dalis įstatiniame kapitale, grynasis pelnas (nuostolis), trumpalaikių įsipareigojimų ir trumpalaikio turto santykis, visų įsipareigojimų ir viso turto santykis

	TECHPROMINVEST	MOROZ TRADE	LIGA SERVIS	SNAIGE – UKRAINE	ALMECHA
Registracijos data,	Įregistruota 2002 m.	Įregistruota 2004 m.	Įregistruota 2005 m.	Įregistruota 2002 m.	Įregistruota 2006 m.
buveinės adresas	lapkritį. Adresas: Bolšaja	gegužės mėn.	rugpjūtį. Adresas:	lapkritį. Adresas:	lapkritį. Adresas:
	Okrūžnaja 1-a,	Adresas: Prospekt Mira 52,	Prospekt Mira 52,	Gruševskio g. 28-2a/43,	Pramonės g. 6,
	Kaliningradas, Rusija	Maskva, Rusija	Maskva, Rusija	Kijevas, Ukraina	Alytus, Lietuva
Veiklos pobūdis	Šaldytuvų gamyba	Prekyba ir rinkodaros	Prekyba ir rinkodaros	Prekyba ir rinkodaros	Kitų niekur
		paslaugos	paslaugos	paslaugos	nepriskirtų mašinų
					ir įrangos gamyba
AB "SNAIGĖ" turima	100	100	100	99	100
įstatinio kapitalo dalis, %
Įstatinio kapitalo	91 566 441	859	859	53 650	1 375 785
dydis (Lt)
Neapmokėta emitento	Pilnai apmokėta	Pilnai apmokėta	Pilnai apmokėta	Pilnai apmokėta	Pilnai apmokėta
dalis įstatiniame kapitale
2012 m. grynasis	(18 952 267)	-	(96 722)	(3 433)	33 755
pelnas (nuostolis) (Lt)

4.6.2 Stambūs, sudarantys daugiau kaip 10 procentų bendrovės įstatinio kapitalo, investicijų projektai, įgyvendinti per paskutinius 2 finansinius (ūkinius) metus: investicijų rūšys, investicijų apimtys, investicijų finansavimo šaltiniai, investicijų geografinis pasiskirstymas

AB "Snaigė" kiekvienais metais investuoja į techninės pažangos vystymą, į naujų ekologiškų, ekonomiškų ir madingų. 2012 metų investicijų programų įgyvendinimui viso buvo panaudota 2 484,4 tūkst. Lt. Metų bėgyje sukurti šie nauji gaminiai ir parengta jų gamyba:

1. Šaldytuvas RF36 su stiklu ant durų;

2. Šaldytuvai RF ND su ventiliatorium;

3. Šaldytuvai RF ND su elektronika ir stiklo durimis;

4. Šaldytuvai RF34/36 ND su "0" skyriumi;

5. Šaldytuvas CD480 su statiniu kondensatorium;

6. Atnaujintas gaminamų šaldytuvų vidaus dizainas (naujos vidaus indų spalvos ir blizgantys lentynų profiliai ir t.t.).

Šiems tikslams pasiekti buvo sunaudota 1.497,4 tūkst. Lt investicinių lėšų.

"Naujų gaminių kūrimo" programos rėmuose, pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų priemonę "Intelektas LT", beveik du metus vyko projektas "AB "Snaigė" konkurencingumo stiprinimas, investuojant į naujos kartos šaldytuvų serijos sukūrimą", kuris 2012 m. rugsėjo mėnesį buvo sėkmingai užbaigtas. Bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto Mechanikos ir mechatronikos fakulteto mokslininkais, kurie teikė mokslinių tyrimų paslaugą, t.y. projekto eigoje atliko naujų šaldymo sistemų mokslinius tyrimus, buvo sukurta serija modernių šaldytuvų modelių, kurie per artimiausius tris metus bus palaipsniui įdiegiami į gamybą. Pilna šio projekto vertė buvo: 1 653 811,42 Lt, iš kurių 755 393,58 Lt finansavo Europos Regioninės Plėtros fondas.

Ypatingai svarbių technologinių projektų įdiegimui, technologinių procesų tobulinimui bei gamybos pajėgumų didinimui bendrovėje 2012 metais panaudota 257,0 tūkst. Lt investicinių lėšų.

140,3 tūkst. Lt buvo investuota į efektyvių elektros energijos ir šilumos taupymo priemonių įgyvendinimą, įdiegti absorbcinis ir freoninis oro sausintuvai.

Gamybos techniniam palaikymui 2012 metais buvo išleista 365,7 tūkst. Lt., kurie skirti įmonei reikalingų įrengimų: įtampos stabilizatoriaus, laužytuvo, šaldymo agento užpildymo stendo įdiegimui, naujos saugos sistemos įdiegimui, gamyboje susidėvėjusių įrankių ir įrangos pakeitimui.

Logistikos ir serviso ūkio įrengimų tobulinimui panaudota 155,3 tūkst. Lt investicijų: įdiegtas naujas brūkšninių kodų skaitytuvas, įvykdyta sandėlių ūkio modernizavimo programa.

Informacinių technologijų ir kompiuterinės įrangos atnaujinimui 2012 metais investuota 68,7 tūkst. Lt. 2011 m. investicijų programų įgyvendinimui buvo panaudota 2.557,3 tūkst. Lt.

Įskaičius dalinį ES struktūrinių fondų finansavimą projektui "AB "Snaigė" konkurencingumo stiprinimas, investuojant į naujos kartos "3D frost" šaldytuvų serijos sukūrimą", už kurį praeitų metų bėgyje iš ES struktūrinių fondų buvo gauta 389,4 tūkst. Lt., per 2011 metus "Snaigės" nuosavų investicinių lėšų panaudota 2 mln. 167,9 tūkst. Lt.

2011 metais buvo sukurti šie nauji gaminiai:

• A++ energetinės klasės šaldytuvai FR275 ir FR240;
• Šaldytuvai RF31 ir RF34 su stiklu ant durų;
• A++ energetinės klasės šaldytuvai RF36 ir RF39;
• Šaldytuvas RF35 A+ ir A++ en. kl.;
• Vienkamerinis šaldytuvas C29;
• Šaldiklis F22.

Šių gaminių kūrimui ir jų gamybos parengimui buvo išleista 2 mln 307,5 tūkst. Lt.

Technologijų vystymui, ypatingai svarbių ir efektyvių projektų diegimui, darbo vietų tobulinimui 2011 m. buvo investuota 67,7 tūkst. Lt.

2011 metais buvo investuota į efektyvių energijos taupymo priemonių įdiegimą: atliktas šiluminių trasų izoliavimas, pakeisti ventiliatoriai, įdiegtas suspausto oro sausintuvas. Tam išleista 126,0 tūkst. Lt. investicinių lėšų. Gamyboje susidėvėjusių įrankių ir įrangos pakeitimui 2011 metais buvo išleista 19,9 tūkst. Lt., logistikos ir serviso ūkio įrengimų tobulinimui – 1,1 tūkst. Lt, kompiuterinės įrangos atnaujinimui - 35,2 tūkst. Lt.

Investicijos bendrovei priklausančioje įmonėje "Techprominvest" (Kaliningradas, Rusija):

2011 metais įmonės "Techprominvest" įstatinis kapitalas padidintas 11 152 974 EUR suma kapitalizuojant dalį "Techprominvest" mokėtinos skolos Bendrovei.

4.7 Aplinkos apsauga

4.7.1 Aplinkos apsaugos politika

Bendrovės aplinkos apsaugos vizija - ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.

Bendrovės produktai, jų gamybos technologija bei paslaugos nedaroneteisėto poveikio atmosferos orui, vandenims, darbuotojams, vartotojams, aplinkai.

Aplinka neturi būti užteršta gamybos bei produktų atliekomis daugiau negu tai neišvengiama ir leidžiama.

Bendrovės vadovybė, siekdama įgyvendinti viziją ir aiškiai suprasdama aplinkos apsaugos svarbą, prisiima šiuos įsipareigojimus:

• vykdyti pritaikomus teisinius ir kitus bendrovės nusistatytus reikalavimus, susijusius su aplinkos apsaugos aspektais;
• vykdyti taršos prevenciją, skiriant deramą dėmesį dujų, didinančių šiltnamio efektą, naudojimo kontrolei ir tuo prisidedant prie globalinio klimato atšilimo mažinimo;
• nuolat gerinti aplinkos apsaugos veiksmingumą;
• didinti mūsų darbuotojų sąmoningą požiūrį į aplinkos apsaugą;
• projektuoti gaminius, atsižvelgiant į žaliavų ir resursų taupymą, pavojingų medžiagų naudojimą, atliekų mažinimą bei jų pakartotinį panaudojimą ir perdirbimą, vartotojų poreikių tenkinimą.

4.7.2 Aplinkos apsaugos ataskaita

AB "Snaigė" yra viena iš pažangiausių Lietuvos gamybinių įmonių aplinkosaugos srityje. Mūsų vizija – ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.

Bendrovės veiklą reglamentuoja aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 14001 reikalavimus. Sistema veikia jau nuo 2001 metų.

Kurdami naują gaminį visada teikiame pirmenybę žaliavas ir išteklius taupančiai gamybai, saugiam transportui, minimaliam atliekų kiekiui ir produkcijos kokybei. Gamybai stengiamės naudoti medžiagas, kurias vėliau būtų galima perdirbti.

AB "Snaigė" laikosi 2005 metų liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/32/EB, reglamentuojančios gaminių projektavimą.

"Snaigės" šaldytuvai gaminami iš ekologiškų medžiagų, kuriose nėra pavojingų elementų. Pavyzdžiui, kiekviena plastikinė detalė šaldytuve pažymėta (pagal ISO), kad ją būtų galima panaudoti dar kartą, perdirbti pagal Direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų reikalavimus.

Projektuojant ir gaminant "Snaigės" šaldytuvus, stengiamasi įvairiais būdais mažinti žalingą poveikį aplinkai: - nenaudojamos medžiagos, sukeliančios šiltnamio efektą, ardančios ozono sluoksnį;

• nenaudojamos žmogaus sveikatai kenksmingos medžiagos;

• atliekama medžiagų sunaudojimo analizė.

AB "Snaigė" gaminiai atitinka sekančių Europos Bendrijos išleistų direktyvų bei reglamentų reikalavimus dėl kenksmingų medžiagų nenaudojimo:

• RoHS2 Europos Bendrijos (EB) direktyvos 2011/65/EC;

• REACH reglamento 1907/2006/EC;

• PAH Vokietijos vyriausybės nutarimo ZEK-01.4-08;

• kontakto su maistu :

• EB reglamento 1935/2004/EC (bendras) ,

• EB reglamento Nr.10/2011(plastikams).

Kaip įrodymas, kad AB "Snaigė" gaminiai atitinka aukščiau išvardintus reikalavimus, yra notifikuotos bandymų laboratorijos "DEKRA" (Vokietijoje) bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus (Lietuvoje) atlikti bandymai ir pateikti bandymų protokolai.

Pirkdami šaldymo prietaisą vartotojai gauna ir informacijos, susijusios su ekologija. Patariama, kaip įrengti, naudoti ir prižiūrėti gaminį, kad jį galima būtų kuo ilgiau naudoti, o aplinkai daromas poveikis būtų sumažintas. Be to nurodoma, kaip grąžinti gaminį pasibaigus jo naudojimo laikui.

Bendrovėje veikia senų šaldytuvų utilizavimo sistema. Nuo 2006 m. vidurio bendrovė ėmėsi tvarkyti stambių namų apyvokos prietaisų – šaldytuvų ir šaldiklių – atliekas.

AB "Snaigė" nuosekliai laikosi Kioto protokolo reikalavimų dėl globalinio atšilimo ir klimato kaitos. Bendrovėje taupoma elektra, vanduo ir šiluma: per dešimtmetį trigubai sumažintas šių išteklių naudojimas.

4.8 Rizikos veiksniai susiję su bendrovės veikla

Makroekonominė rizika – Lietuvos ūkis gana stabiliai auga, jį ir toliau labai palankiai veikia užsienio prekyba. Todėl numatoma, kad 2013 m. privatus vartojimas augs maždaug tiek, kiek jis augo 2012 metais t. y. augimas iš esmės nebelėtės. Prognozuojama, kad privatus vartojimas daugiau kils vėlesniais metais, kai labiau suaktyvės išorės ir vidaus paklausa, taigi, sparčiau didės namų ūkių pajamos. Didesnės infliacijos rizika susijusi su pasaulinėmis žaliavų kainomis: jų nemaži svyravimai yra tikėtini, jie pastebimai paveiktų visas su išore labiau susijusias kainas Lietuvoje (maisto, degalų ir administruojamąsias). Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulinėje rinkoje yra jaučiamas ekonomikos bei vartojimo atsigavimas, tačiau jis ne toks spartus kaip tikėtasi, todėl tai gali turėti įtakos bendrovės gaminamų produktų paklausai bei verslo perspektyvoms.

Kredito rinkų rizika – šiuo metu tiek Lietuvos, tiek ir pasaulinėje kreditų rinkoje jaučiamas suaktyvėjimas bei kredito prieinamumo pagėrėjimas. Bendrovės vidiniai finansiniai resursai yra riboti, jos veikla priklauso ir nuo išorinio kreditinio finansavimo. Atsižvelgiant į pasaulinės kreditų rinkos atsigavimą galima daryti prielaidą, kad tai teigiamai paveiks bendrovės finansinę situaciją, bendrovė turės galimybę apsirūpinti trumpalaikiais ir ilgalaikiais kreditais veiklos finansavimui.

Bendrovės finansinės apskaitos tikslumo rizika – 2013 m. balandžio 25 d. Bendrovės auditorius pareiškė sąlyginę nuomonę apie Bendrovės atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas.

Tarptautinės prekybos apribojimų rizika – dalis bendrovės pagaminamos produkcijos yra eksportuojama į trečiąsias šalis (nepriklausančias Europos Sąjungai). Egzistuoja rizika, jog pasikeitusi trečiųjų šalių užsienio prekybos politika pablogins eksporto į šias šalis sąlygas. Toks pasikeitimas neigiamai paveiktų bendrovės eksporto galimybes ir finansinę situaciją.

Rinkos rizika – bendrovė užsiima įvairių komercinių bei buitinių šaldytuvų bei šaldiklių gamyba ir pardavimu. Investuotojai prisiima riziką, kad dėl neigiamų pokyčių gaminamos produkcijos bei gamyboje naudojamų žaliavų rinkose bendrovė patirs nuostolius, apsunkinančius bendrovės finansinę situaciją.

Veiklos tęstinumo rizika - Veiklos tęstinumo prielaidos išsamiai atskleistos 2012 m. konsoliduotų audituotų finansinių ataskaitų 2.2. pastaboje.

Operacinė rizika – tai rizika patirti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius dėl netinkamų ar neveikiančių vidaus procesų, sistemų ar technologijų, darbuotojų, atstovų veiksmų, išorinių veiksmų. Operacinės rizikos sudėtinė dalis yra teisinė rizika – tai rizika patirti nuostolius dėl bendrovės dabartinių ar ankstesnių pareigų, kylančių iš įvairių sutarčių ar susitarimų, bylų ar įstatymų, nevykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Techniniai – technologiniai veiksniai – tai fizinis ir moralinis įvairių techninių priemonių nusidėvėjimas. Šios rūšies rizikos veiksniai gali bendrovės veiklą veikti tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai. Tiesiogiai bendrovę technologiniai veiksniai gali veikti per fizinį bei moralinį techninės bazės nusidėvėjimą.

Daugiau informacijos apie rizikos valdymą bei Bendrovės patiriamas palūkanų normų, valiutų kursų, kredito ir likvidumo rizikas atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 29 pastaboje.

4.8.1 Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Bendrovės konsoliduotos finansinės atskaitomybės rengimą, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūrėjo Audito komitetas.

Bendroves vyriausiasis buhalteris yra atsakingas už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo priežiūrą bei galutine jų peržiūrą. Be to, jis nuolat peržiūri Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje, kad finansinėje atskaitomybėje būtų laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja bendrovės ir grupės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinei atskaitomybei, periodiškai informuoja bendrovės valdybą apie finansinės atskaitomybės rengimo darbų eigą.

4.9 Susijusių šalių sandoriai

Informacija apie susijusių šalių sandorius atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 31 pastaboje.

4.10 Teismo ir trečiųjų teismo (arbitražo) procesai

Informacija apie teismo ir trečiųjų teismo (arbitražo) procesus atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 30 pastaboje.

5 KITA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"

5.1 Bendrovės dalyvavimas organizacijose

AB "Snaigė" yra Lietuvos pramoninkų konfederacijos narys.

Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) vienija 42 šakinę ir 9 regionines asociacijas, jungiančias daugiau kaip 2700 įvairaus profilio įmonių. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma gamybos įmonių, bet ir bankai, prekybos įmonės, užsienio firmų atstovybės, moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. LPK narių veikla apima visas pagrindines pramonės šakas – beveik visos Lietuvoje pagamintos prekės yra jų produkcija.

Lietuvos Pramonininkų konfederacija yra nepolitinė, visuomeninė organizacija, ji nepriklausoma nuo valstybės. Savo politiką LPK vykdo savarankiškai. Konfederacija turi ženklią įtaką Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos Pramonininkų konfederacijos narių įstatiniame kapitale AB "Snaigė" nedalyvauja.

AB "Snaigė" yra asociacijos EEPA narys. EEPA - elektros įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų įsteigta organizacija. Pagrindinis organizacijos tikslas - vykdyti ES ir LR teisės aktuose numatytas savo narių atliekų tvarkymo prievoles. Nuo 2006 metų organizuoja elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymą, o nuo 2009 metų pabaigos - baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą. Asociacijos veikla:

• organizuoja asociacijos narių elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemą; • atstovauja narių interesus valdžios institucijose, dalyvauja teisėkūroje;

• registruoja asociacijos steigėjus ir narius Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

• teikia atliekų tvarkymo ataskaitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

• laiduoja už asociacijos steigėjus ir narius, kad jų kasmetinės elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo užduotys bus įvykdytos;

• nemokamai konsultuoja asociacijos steigėjus ir narius atliekų tvarkymo klausimais;

• informuoja bei šviečia visuomenę elektros ir elektronikos bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo klausimais. EEPA vienija 298 narius.

AB "Snaigė" yra LINPRA (Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija) narė. LINPRA yra nepriklausoma verslo savivaldos organizacija. Tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu ji atstovauja metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos pramonės sektoriaus interesus, siekdama padidinti jo konkurencingumą ir internacionalizavimą.

Organizacija vienija virš 80 narių (įskaitant beveik visas didžiausias sektoriaus bendroves) Kartu su partneriais asociacijos "Linpra" veikla:

• inžinerinės pramonės įmonių interesų atstovavimas ir gynimas valstybinės valdžios bei tarptautinėse institucijose ir kitose organizacijose;
• renginių, skirtų vadovų ir specialistų kvalifikacijos kėlimui, organizavimas;
• įmonių konsultavimas joms aktualiais klausimais;
• užsienio partnerių ir tiekėjų paieška Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms;
• Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms aktualios informacijos pateikimas;
• išsamiausios sektoriaus įmonių duomenų bazės sukūrimas ir palaikymas;
• verslo misijų, parodų, konferencijų bei kontaktų mugių organizavimas;
• nacionalinės technologijų platformos "Ateities gamyba" narių bendros veiklos koordinavimas;
• kitų projektų ir iniciatyvų planavimas ir įdiegimas, siekiant didinti inžinerinės pramonės įmonių konkurencingumą bei internacionalizavimą.

AB "Snaigė" yra buitinės technikos gamintojų asociacijos "CECED Lietuva" steigėjas ir narys. Asociacijos tikslai yra: koordinuoti asociacijos narių, dirbančių buitinės technikos gamybos srityje veiklą, atstovauti narių interesams, juos ginti, nagrinėti nariams iškilusius klausimus, užtikrinti tinkamą gamintojų interesų apsaugą ir t.t.

5.2 Patentai, licencijos, kontraktai

Bendrovės veikla nepriklauso nuo patentų ir licencijų.

5.3 Naujausi ir esminiai įvykiai bendrovės veikloje

Esminiai pobalansiniai įvykiai pateikiami konsoliduotose finansinėse ataskaitose.

5.3.1 Naujausia viešai skelbta informacija

2013 02 28

2012 m. AB "Snaigė" rezultatų augimas: apyvarta 31 proc, EBITDA 39 proc., pelnas 5 kartus

AB "Snaigė" neaudituotais nekonsoliduotais duomenimis per 2012 metus pasiekė didesnę kaip 150 mln. Lt apyvartą (t. y. 31 proc. daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu). Bendrovė uždirbo 4,6 mln. Lt neaudituoto nekonsoliduoto pelno, t. y. beveik 5 kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Bendrovės 2012 metų neaudituota nekonsoliduota EBITDA viršijo 13 mln. Lt, t. y., buvo 39 proc. didesnis nei pernai per tą patį laikotarpį.

Toks ženklus apyvartos ir EBITDA augimas pasiektas bendrovės sėkmingai vykdyto eksporto dėka. 2012 m. AB "Snaigė" eksportavo savo gaminius į 33 Europos ir Azijos šalis, eksportas augo 35 proc., jo dalis bendrovės pardavimuose sudarė 97 proc.

Už pasiekimus eksporto srityje AB "Snaigė" pripažinta "2012 metų eksportuotoja" ir apdovanota Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prizu.

G. Čeika pastebi: "Konkuruoti Europos rinkose su pasaulinio lygio buitinės technikos gigantais nėra lengva, tačiau "Snaigės" 2012 metų rezultatai rodo, jog tai įmanoma." Pasak G.Čeikos, šiuos rezultatus lėmė keletas veiksnių – kokybiškas produktas, sėkminga rinkodaros ir prekybos strategija, bendrovės lankstumas ir patikimumas. AB "Snaigė" sėkmė tiesiogiai susijusi su bendrovės prisijungimu prie Rusijos verslo grupės "Polair". Pirmiausia bendrovė įgavo daugiau pasitikėjimo priimta svarbius strateginius sprendimus, tokius kaip prabangios šaldytuvų linijos Snaigė Glassy stiklo paviršiumi vystymas, rinkodaros kampanijos Ukrainoje bei Moldovoje, turėjusios didžiulį pasisiekimą ir užtikrinusios ženklų pardavimo bei rinkos dalies augimą.

Padedama "Polair", bendrovė pagamino ir pardavė 4,9 tūkst. vnt. komercinės paskirties šaldytuvų Rusijos rinkai. AB "Snaigei", būnat "Polair" grupės dalimi pavyko optimizuoti kai kurių medžiagų bei komponentų pirkimo kaštus. 2012 m. bendrovė daug nuveikė kurdama naujus gaminius bei tobulindama esamus, teigia G.Čeika. Pasak jo, jau metų pradžioje buvo atnaujinti Snaigė Ice Logic šaldytuvai, įdiegtos naujos technologijos, tokios kaip Touch screen elektroninis valdymas, Air Active oro cirkuliacinė sistema, 0 ̊C Fresh Zone šaltasis skyrius, bei pristatyti keli nauji šaldiklių modeliai. Šie šaldytuvai susilaukė daug vartotojų dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Rytų bei Vakarų Europoje. 2012 m. į naujų gaminių vystymą ir esamų atnaujinimą AB "Snaigė" investavo 2 mln. Lt. Iš viso bendrovės investicijos siekė 3 mln. Lt

AB "Snaigė" neaudituotais konsoliduotais duomenimis per 2012 metus pasiekė 146,5 mln. Lt konsoliduotą neaudituotą apyvartą, ir uždirbo 1 mln. Lt konsoliduoto neaudituoto grynojo pelno.

AB "Snaigė" neaudituotais konsoliduotais duomenimis per 2011metus pasiekė 111,1 mln. Lt konsoliduotą neaudituotą apyvartą, ir patyrė 5 mln.Lt konsoliduoto neaudituoto grynojo nuostolio

5.3.2 Esminiai įvykiai bendrovės veikloje

2012 11 29

Per 9 šių metų mėnesius AB "Snaigė" uždirbo 6 kartus daugiau pelno

AB "Snaigė" per 9 šių metų mėnesius pasiekė didesnę kaip 112,8 mln. Lt apyvartą (neaudituotais nepatvirtintais duomenimis) – beveik 21 proc. daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu. Bendrovė uždirbo 3,2 mln Lt neaudituoto nekonsoliduoto pelno, t. y. beveik 6 kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Bendrovės 9 mėnesių neaudituota nekonsoliduota EBITDA viršijo 9,7 mln. Lt, t. y. 24 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Pasak Gedimino Čeikos, šie rezultatai buvo pasiekti sutelkus pardavimus į Rytų rinkas, ypač į Ukrainą, kur pardavimai išaugo net 56 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. "Šį proveržį lėmė daugelis veiksnių, – teigia G. Čeika. – Pirmiausia – nacionalinė reklaminė kampanija, be to pradėjome dirbti su dviem reikšmingais Ukrainoje buitinės technikos mažmeniniais tinklais bei regioniniu didmenininku".

Sėkmingai įgyvendinta prekybos ir rinkodaros strategija Ukrainoje ne tik išaugino bendrovės pardavimus, bet ir itin sustiprino "Snaigės" prekės ženklo pozicijas šioje rinkoje. Dabar AB "Snaigė" šaldytuvų kategorijoje užima 6,8 proc. Ukrainos rinkos ir yra viena iš pardavimo lyderių.

"Puikių rezultatų pasiekėme ir Vokietijoje, vienintelėje Vakaruose augančioje rinkoje: per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė į šią šalį eksportavo daugiau apie 20 000 šaldytuvų, – teigė G. Čeika. – Iš dalies šį augimą lėmė prasidėjusi prekyba su nauju klientu "Bomann" bei aktyvesnė prekyba su "Severin".

Sėkmingai bendrovė dirbo ir kitose Europos rinkose. Pavyzdžiui pardavimas į Lenkiją augo 8 proc., į Čekiją 7 proc., į Vengriją – net 9 proc.

AB "Snaigė" generalinis direktorius G. Čeika teigiamai vertina 9 mėnesių rezultatus.

"Didžiuojuosi tiek pasiektais rezultatais tiek viso AB "Snaigė" kolektyvo darbu. Mūsų tikslas – išlaikyti pasiektus pardavimo ir pelningumo rezultatus. Jau dabar esame suplanavę sekančių metų investicijų programas, prekybos ir rinkodaros strategijas. Didžiausią dėmesį skirsime savo vartotojui – pristatysime nemažai naujų gaminių, naujų funkcijų ir savybių."

2012 08 16

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė). 2012 m. rugpjūčio 16 d. įvyko neeilinis visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas.

Susirinkime priimti šie sprendimai:

1. Atšaukti iš AB "Snaigė" valdybos narių Martyną Česnavičių ir Robertą Beržinską.

2. Nauju valdybos nariu iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos išrinkti Dmitry Komissarchik. 2012 07 31

AB "Snaigė" Alytaus gamykla vėl pelninga

AB "Snaigė" per pirmąjį šių metų pusmetį pasiekė beveik 67 mln. Lt apyvartą (neaudituotais nepatvirtintais duomenimis) – beveik 19 proc. daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu. Bendrovė uždirbo 419 tūkst. Lt neaudituoto nekonsoliduoto pelno, t. y. 160 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Bendrovės I pusmečio neaudituota nekonsoliduota EBITDA viršijo 4,9 mln. Lt, t. y. 16 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Pasak Gedimino Čeikos, šie rezultatai buvo pasiekti sutelkus pardavimus į Rytų rinkas, ypač į Ukrainą, kur pardavimai išaugo net 62 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. "Šį proveržį lėmė daugelis veiksnių, – teigia G. Čeika. – Pirmiausia – nacionalinė reklaminė kampanija Ukrainos televizijoje, interneto ir išorinės reklamos kanalais. Ne tik priminėme vartotojui apie save, bet ir sustiprinome savo klientų Ukrainoje pasitikėjimą mumis.

Sėkmingai įgyvendinta prekybos ir rinkodaros strategija Ukrainoje ne tik išaugino AB pardavimus, bet ir itin sustiprino "Snaigės" prekės ženklo pozicijas šioje rinkoje. Dabar AB "Snaigė" šaldytuvų kategorijoje užima 6,2 proc. Ukrainos rinkos ir yra viena iš pardavimo lyderių.

Savo vartotoją AB "Snaigė" surado ir Azijos rinkose. Per 6 šių metų mėnesius į Uzbekiją, Tadžikiją ir Kazachstaną bendrovė eksportavo daugiau nei 8000 vnt. šaldytuvų, t. y. 35 proc. daugiau nei pernai. Šių šalių vartotojai ypač vertina lietuviškų šaldytuvų kokybę bei europietišką kilmę.

"Puikių rezultatų pasiekėme ir Vokietijoje, vienintelėje Vakaruose augančioje rinkoje: per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė į šią šalį eksportavo daugiau nei 14 000 šaldytuvų, 16 proc. daugiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, – teigė G. Čeika. – Iš dalies šį augimą lėmė prasidėjusi prekyba su nauju klientu "Bomann"." Pasak G. Čeikos, atsigauna prekyba su Rusija. "Palyginti su praėjusiais metais, Rusijai pardavėme daugiau kaip šešiskart daugiau šaldytuvų. Žinoma, didžiąją šaldytuvų dalį padėjo parduoti AB "Snaigė" įsigijusi Rusijos pramoninės šaldymo įrangos gamintoja "Polair"."

AB "Snaigė" generalinis direktorius G. Čeika teigiamai vertina I pusmečio rezultatus. "19 proc. pardavimų augimas – puikus rezultatas, – teigė G. Čeika. Tačiau ties tuo neketiname sustoti. Pelningų pardavimų didinimas yra vienas svarbiausių bendrovės šių metų tikslų".

2012 07 25

Šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

2012 m. rugpjūčio 16 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Susirinkimo vieta – Bendrovės posėdžių salė, adresu Kareivių g. 6, Vilnius (5 aukštas).

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2012 m. rugpjūčio 8 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis). Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: Valdybos narių atšaukimas

2 darbotvarkės klausimas: Naujų valdybos narių iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos rinkimas

2012 06 06

Dėl privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo įgyvendinimo ataskaitos

2012 m. birželio 6 d. AB Snaigė gavo iš bendrovės akcininkės UAB VAIDANA privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo įgyvendinimo ataskaitą.

Oficialaus siūlymo įgyvendinimo laikotarpiu UAB VAIDANA supirko 12 379 525 vnt. paprastųjų vardinių 1 lito nominalios vertės AB Snaigė akcijų (ISIN kodas LT0000109274), kurios sudaro 31,24 proc. balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.

2012 06 04

Pranešimas apie balsavimo teisių įgijimą

AB Snaigė gavo UAB "VAIDANA" pranešimą apie 75 proc. balsų Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime ribos peržengimą.

2012 06 01

Pranešimas apie vadovų sandorius

AB "Snaigė" gavo pranešimą apie su vadovu glaudžiai susijusio asmens sandorį dėl emitento vertybinių popierių. 2012 05 30

Pranešimas apie vadovo sandorį

AB "Snaigė" gavo pranešimą apie vadovo sandorį dėl emitento vertybinių popierių.

2012 05 29

Įregistruoti AB Snaigė įstatai

2012 m. gegužės 24 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2012 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu akcininkų patvirtinta AB "Snaigė" įstatų redakcija.

2012 05 11

AB "Snaigė" I ketvirtį džiaugėsi stabiliais pardavimais

AB "Snaigė" per pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė beveik 22 mln. Lt apyvartą (neaudituotais nekonsoliduotais duomenimis) beveik tiek pat kaip ir pernai tuo pačiu laikotarpiu. "Tai puikus rezultatas, žinant, kad kai kurios svarbios mums rinkos išgyveno ekonominį nuosmukį",- teigė AB "Snaigė" generalinis direktorius Gediminas Čeika. Pasak G. Čeikos, šie rezultatai buvo pasiekti sutelkus pardavimus pelningesnėse Pabaltijo bei Rytų rinkose, ypač Ukrainoje, kur pardavimas išaugo net 36 proc. palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu. -"Puikius rezultatus pasiekėme ir kai kuriuose vakarų rinkose, pavyzdžiui Vokietijoje, kur per pirmą šių metų ketvirtį šaldytuvų pardavimas į šią šalį padidėjo 30 proc. palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu.- teigė G. Čeika. –"Dalinai šį augimą sąlygojo prasidėjusi prekyba su nauju klientu "Bomann".

AB "Snaigė" pajuto pirmuosius teigiamus pokyčius, susijusius su bendrovės susiliejimu su Rusijos pramoninės šaldymo įrangos gamintoja "Polair". "Polair" padedama bendrovė pagamino ir pardavė 3,6 tūkst. vnt. komercinės paskirties šaldytuvų t.y. dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Be to, siekdami sutaupyti vykdant bendrus žaliavų, medžiagų bei komplektuojančių detalių pirkimus. abiejų bendrovių pirkimų specialistai glaudžiai dirba kartu, didžiausią dėmesį skirdami pirkimų optimizavimui.

AB "Snaigė" generalinis direktorius G.Čeika teigiamai vertina I ketvirčio rezultatus. "Savo užsibrėžtus I ketvirčio pardavimo planus pasiekėme", - teigė G. Čeika. "Tačiau didžiausią dėmesį skyrėme naujų gaminių vystymui bei pasiruošimui vasarą prasidėsiančiam šaldymo prietaisų prekybos sezonui".

Šių metų antrą ir trečią ketvirtį bendrovė rengiasi pristatyti atnaujintą "Snaigė Ice Logic" šaldytuvų seriją. Šie šaldytuvai ne tik nustebins vartotojus atsinaujinusiu vidaus dizainu, bet ir naujomis technologijomis, tokiomis kaip dinamine šaldymo sistema, nuline zona, elektroniniu valdymu. Norėdama dar labiau sustiprinti savo pozicijas Ukrainoje, bendrovė šių produktų pristatymą parems nacionaline reklamine kampanija TV, interneto ir išorinės reklamos kanalais.

Per pirmą šių metų ketvirtį AB "Snaigė" optimizavo ir savo paskolų portfelį: trumpalaikės bendrovės paskolos buvo perfinansuotos į ilgalaikes.

Pirmo ketvirčio nekonsoliduota neaudituota EBITDA viršijo 583 tūkst. Lt.

2012 04 30

AB "Snaigė" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

2012 m. balandžio 30 d. įvyko akcinės bendrovės "Snaigė" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Susirinkime išklausyta Bendrovės 2011 m. konsoliduotas metinis Bendrovės pranešimas.

1. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: AB "Snaigė" konsoliduotas metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2011 metais.

2. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Auditoriaus išvada apie 2011 m. bendrovės finansines ataskaitas.

Susirinkime išklausyta Bendrovės auditoriaus išvada apie 2011 m. bendrovės finansines ataskaitas.

1. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: 2011 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. SPRENDIMAS: Patvirtinti 2011 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį (pridedama AB "Snaigė" ir konsoliduotos ataskaitos);

2. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: AB "Snaigė" 2011 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas.

SPRENDIMAS: Patvirtinti AB "Snaigė" 2011 m. pelno (nuostolio) paskirstymą:

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) parėjusių finansinių metų pabaigoje: 0 Lt. (0 EUR)

Grynasis finansinių metų rezultatas pelnas (nuostolis): 908 126 Lt. (263 011,47 EUR)

Paskirstytinas rezultatas pelnas (nuostolis) finansinių metų pabaigoje: 908 126 Lt. (263 011,47 EUR)

Akcininkų įnašai nuostoliams padengti: 0 Lt (0 EUR) Akcijų priedai nuostoliams padengti: 0 Lt (0 EUR)

Pervedimai iš rezervų: 1 188 483 Lt. (344 208,47 EUR)

Paskirstytinas pelnas: 2 096 609 Lt. (607 219,94 EUR)

Pelno paskirstymas:

Pelno dalis, paskirta į įstatymo numatytus rezervus: 45 410 Lt. (13 151,65 EUR

Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus: 30 000 Lt. (8 688,60 EUR)

• paramai, labdarai 0 Lt. (0 EUR)

• socialinėms ir kultūrinėms reikmėms 30 000 Lt. (8 688,6 EUR)

Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti: 0 Lt. (0 EUR)

Pelno dalis, paskirta premijoms išmokėti: 0 Lt. (0 EUR)

Pelno dalis, paskirta tantjemoms išmokėti: 0 Lt. (0 EUR)

Kita: 2 021 199 Lt. (585 379,69 EUR)

• pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti: 0 Lt. (0 EUR)

• pelno dalis, paskirta į rezervą investicijoms: 2 021 199 Lt. (585 379,69 EUR)

Nepaskirstytasis rezultatas pelnas (nuostolis) finansinių metų pabaigoje: 0 Lt. (0 EUR).

1. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas.

SPRENDIMAS: Audito įmone būsimų 2012 metų metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti išrinkti UAB "Ernst & Young Baltic".

Įgalioti bendrovės generalinį direktorių, su teise perįgalioti, pasirašyti sutartį su audito įmone, joje nustatant apmokėjimo už audito paslaugas ir kitas sąlygas.

1. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Audito komiteto narių rinkimas.

SPRENDIMAS: Iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos audito komiteto pirmininku išrinkti Anton Kudryashov, nariais Virginijų Dumbliauską and Rasą Balčiūnaitę Kaminskienę.

1. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Bendrovės įstatų keitimas.

SPRENDIMAS:

1) Pakeisti Bendrovės įstatų 6.2 ir 6.3 punktus ir juos išdėstyti taip:

6.2. Visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas, kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nurodytos visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarkos ir kompetencijos, išskyrus atvejus, jeigu šie įstatai numato kitaip.

6.3. Bendroves valdybą renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas, Akcinių bendrovių įstatyme reglamentuota tvarka. Bendrovės valdyba turi teisę priimti sprendimą išleisti obligacijas, o taip pat, laikantis visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintos tvarkos, spręsti klausimus, susijusius su atlygio valdybos nariams nustatymu. Valdybos kompetencija kitais klausimais nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos kompetencijos. Bendroves valdybos darbo tvarką nustato valdybos darbo reglamentas.

Papildyti bendrovės įstatus nauju 6.5 punktu ir jį išdėstyti taip:

6.5. Su Bendrovės valdybos nariais sudaromos sutartys dėl veiklos valdyboje. Bendrovės valdybos nariams gali būti mokamas atlygis už veiklą Bendrovės valdyboje. Sutarties su Bendrovės valdybos nariais formą ir Bendrovės atlygio už valdybos narių veiklą mokėjimo tvarką tvirtina Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

2) Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus Bendrovės įstatų pakeitimus, patvirtinti naują Bendrovės įstatų redakciją (pridedama). Įgalioti (su teise perįgalioti) bendrovės vadovą pasirašyti naują Bendrovės įstatų redakciją ir pateikti ją registruoti Juridinių asmenų registre.

1. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Bendrovės atlygio už valdybos narių veiklą mokėjimo tvarkos ir sutarties su Bendrovės valdybos nariais formos tvirtinimas.

SPRENDIMAS:

1. Nustatyti, kad Bendrovės valdybos nariams pagal atitinkamą Bendrovės valdybos sprendimą gali būti mokamas atlygis už veiklą valdyboje.

2. Patvirtinti sutarties su Bendrovės valdybos nariais formą (pridedama).

3. Patvirtinti Bendrovės atlygio už valdybos narių veiklą mokėjimo tvarką (pridedama).

Nustatyti, kad priimti ir aukščiau 1), 2) ir 3) punktuose nurodyti sprendimai, susiję su atlygio Bendrovės valdybos nariams už veiklą valdyboje nustatymu, įsigalioja ir turi būti taikomi nuo naujos Bendrovės įstatų redakcijos, patvirtintos šiame akcininkų susirinkime, įregistravimo Juridinių asmenų registre momento.

2012 04 25

Eilinio visuotinio susirinkimo sprendimų projektų 5, 6 darbotvarkės klausimais papildymas

2012 m. balandžio 25 d. AB "Snaigė" valdyba priėmė sprendimą papildyti 2012 m. balandžio 30 d. įvyksiančio eilinio visuotinio Bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimų projektus:

Sprendimo projektas 5 darbotvarkės klausimu: "Audito įmone būsimų 2012 metų metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti išrinkti UAB "Ernst & Young Baltic". Įgalioti bendrovės generalinį direktorių, su teise perįgalioti, pasirašyti sutarties su audito įmone pratęsimą, jame nustatant apmokėjimo už audito paslaugas ir kitas sąlygas."

Sprendimo projektas 6 darbotvarkės klausimu: "Iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos audito komiteto nariais išrinkti Virginijų Dumbliauską, Rasą Balčiūnaitę Kaminskienę, o audito komiteto pirmininku Anton Kudryashov".

2012 04 19

Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymas

AB "Snaigė" valdybos 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu 2012 m. balandžio 30 d. Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė papildoma 7 ir 8 klausimais:

7 darbotvarkės klausimas: Bendrovės įstatų keitimas.

8 darbotvarkės klausimas: Bendrovės atlygio už valdybos narių veiklą mokėjimo tvarkos ir sutarties su Bendrovės valdybos nariais formos tvirtinimas.

Sprendimų projektai šiais papildomais visuotinio akcininkų darbotvarkės klausimais pateikiami pranešimo prieduose.

Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas 2012 m. balandžio 30 d. AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Susirinkimo vieta – Bendrovės posėdžių salė, adresu Pramonės g. 6, Alytus.

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2012 m. balandžio 23 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" konsoliduotas metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2011 metais;

2 darbotvarkės klausimas: Auditoriaus išvada apie 2011 m. bendrovės finansines ataskaitas;

3 darbotvarkės klausimas: 2011 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;

4 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" 2011 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas;

5 darbotvarkės klausimas: Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas;

6 darbotvarkės klausimas: Audito komiteto narių rinkimas;

7 darbotvarkės klausimas: Bendrovės įstatų keitimas.

8 darbotvarkės klausimas: Bendrovės atlygio už valdybos narių veiklą mokėjimo tvarkos ir sutarties su Bendrovės valdybos nariais formos tvirtinimas.

2012 04 10

Šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

2012 m. balandžio 30 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Susirinkimo vieta – Bendrovės posėdžių salė, adresu Pramonės g. 6, Alytus.

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2012 m. balandžio 23 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis). Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" konsoliduotas metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2011 metais;

2 darbotvarkės klausimas: Auditoriaus išvada apie 2011 m. bendrovės finansines ataskaitas;

3 darbotvarkės klausimas: 2011 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;

4 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" 2011 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas;

5 darbotvarkės klausimas: Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas;

6 darbotvarkės klausimas: Audito komiteto narių rinkimas.

2012 03 22

Snaigė AB valdyba patvirtino nuomonę apie paskelbtą privalomą nekonkurencinį oficialų siūlymą supirkti bendrovės akcijas

Snaigė AB valdyba susipažinusi su jai oficialaus siūlymo teikėjos UAB "Vaidana" pateikta privalomo nekonkurencinio siūlymo medžiaga, 2012 m. kovo 21 d. posėdyje patvirtino savo nuomonę apie paskelbtą privalomą nekonkurencinį oficialų siūlymą supirkti bendrovės akcijas.

2012 03 16

Dėl privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo cirkuliaro patvirtinimo

2012 m. kovo 15 d. Snaigė AB gavo bendrovės akcininko UAB "VAIDANA" pranešimą, kad 2012 m. kovo 15 d. Lietuvos bankas patvirtino privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias Snaigė AB akcijas cirkuliarą.

Oficialaus siūlymo kaina yra 0,54 EUR (penkiasdešimt keturi euro centai) už 1 (vieną) paprastąją vardinę 1 Lt (vieno lito) nominalios vertės (vertybinių popierių ISIN kodas LT0000109274) Snaigė AB akciją. Oficialaus siūlymo įgyvendinimo pradžia 2012 m. kovo 21 d., pabaiga – 2012 m. gegužės 29 d.

2012 03 05

Pranešimas apie vadovų sandorius

2012 m. kovo 5 d.AB "Snaigė" gavo pranešimą apie su vadovu glaudžiai susijusio asmens sandorį dėl emitento vertybinių popierių.

2012 03 02

2011 m. AB "Snaigė" neaudituota nekonsoliduota EBITDA sudarė 9,3mln. Lt

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, 2011 metai tapo reikšmingų pasiekimų ir didelių galimybių metais. Praeitais metais AB "Snaigė" pardavė virš 175 tūkst. vnt. šaldytuvų. Didžiąją (96 proc ) apyvartos dalį sudarė eksportas į daugiau kaip 30 Europos ir Azijos šalių. Daugiausia lietuviškų šaldytuvų nupirko Vokietija, Ukraina, Prancūzija, Portugalija.

Bendrovė ženkliai sustiprino savo prekybines pozicijas Ukrainoje pradėjusi prekiauti su vienu svarbiausių Ukrainos buitinės technikos tinklų – "Eldorado". Po kelių metų pertraukos šaldytuvai su "Snaigė" ženklu vėl pradėti eksportuoti į Rusiją ir Baltarusiją.

AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos nuomone vienas svarbiausių 2011 metų įvykių buvo strateginio investuotojo atėjimas. Rusijos pramoninės šaldymo įrangos gamintoja bendrovė "Polair" netiesiogiai veikdama per UAB "VAIDANA" įsigijo 23 716 668 paprastąsias vardines akcijas, sudarančias 59,86 procentus visų bendrovės akcijų ir jų suteikiamų balsų visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, 2011 m. bendrovė daug nuveikė kurdama naujus gaminius bei tobulindama esamus. "Birželį pristatėme naujus, prabangius šaldytuvus su stiklo durimis Snaigė Glassy". Šie šaldytuvai susilaukė daug vartotojų dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Vakarų Europoje, o metų pabaigoje buvo apdovanoti Lietuvos "Metų gaminio" aukso medaliu. , - teigė G. Čeika. "Sukūrėme naują šaldytuvą RF35 su padidintu šaldiklio skyriumi, kuris per trumpą laiką tapo vienu geriausiai parduodamu AB "Snaigė" gaminiu Pabaltijo ir Rytų rinkose."

Bendrovė dalyvavo vienoje reikšmingiausių Europoje buitinės technikos parodų – IFA 2011, kur sulaukė itin pozityvaus klientų bei partnerių įvertinimo.

2011 m.bendrovės nekonsoliduota neaudituota EBITDA išliko beveik tokia pat kaip pernai - 9,3 mln. Lt, tai neabejotinai teigiamas rezultatas vertinant bendrovės veiklą. Praeitų metų nekonsoliduotas neaudituotas bendrovės grynasis nuostolis siekė 0,53 mln. Lt.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos,dėl valiutų kursų pasikeitimų perkainavus AB "Snaigė" valdomos uždarytos Kaliningrado gamyklos skolas motininei bendrovei susidarė 5,6 mln. Lt. nuostolis. "Šis popierinis skolos perkainavimas yra nesusijęs su bendrovės veikla ir turėtų būti eliminuojamas, vertinant metinius bendrovės rezultatus"- teigė G. Čeika.

Kaliningrado stogo griūtis ir remonto darbai sutrukdė sėkmingai parduoti Kaliningrado gamyklą praėjusiais metais. Šiuo metu bendrovė aktyviai derasi su potencialiais pirkėjais ir 2012 m. tikisi įplaukų iš šios gamyklos pardavimo.

AB "Snaigė" neaudituotais konsoliduotais duomenimis per 2011metus pasiekė 111,1 mln. Lt konsoliduotą neaudituotą apyvartą, ir patyrė 5 mln.Lt konsoliduoto neaudituoto grynojo nuostolio.

5.4 Veiklos strategija ir planai

• Sustiprinti prekinio ženklo įvaizdį pagrindinėse rinkose
• Tęsti kaštų taupymo programų įgyvendinimą
• Kartu su "Polair" įgyvendinti kaštų sinergijos projektą
• Kartu su Polair vystyti komercinių šaldytuvų segmentą
• Didinti bendrovės konkurencingumą pristatant naujus modelius bei naujas technologines savybes .

6 INFORMACIJA APIE TAI, KAIP AB "SNAIGĖ" LAIKOSI VALDYMO KODEKSO TAIKOMO REGULIUOJAMOJE RINKOJE VERTYBINIAIS POPIERIAIS PREKIAUSIANČIOM BENDROVĖM

PRINCIPAI/REKOMENDACIJOS	TAIP /NE / NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP	Bendrovės veiklos strategija pateikiama metiniame pranešime, iš dalies ir metinėje ataskaitoje, taip pat kai kuriuose pranešimuose spaudai. Bendrovės skelbiami esminiai įvykiai bei pranešimai investuotojams taip pat atspindi Bendrovės veiklos kryptis.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP	Bendrovės veiklos strategiją svarsto ir tvirtina valdyba, bendrovės strategija yra sukoncentruota į poreikį dirbti pelningai, turint tikslą didinti akcininkų nuosavybę. Bendrovės veiklos strategijos nuostatų laikymąsi kontroliuoja bendrovės vadovas.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradar biauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	NEAKTUALU	Bendrovėje nesudaryta stebėtojų taryba.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų ger biamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvau jančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	TAIP	Bendrovės valdymo organai siekia užtikrinti, kad visų bendrovės veikloje da lyvaujančių ar su veikla susijusių asmenų teisės ir interesai būtų gerbiami. Bendrovės valdyba kontroliuoja ir vertina bendrovės ir vadovo veiklą, anal izuodama vadovo pateiktą finansinę ataskaitą, veiklos organizavimą, turto pasikeitimo duomenis ir kita
II principas: Bendrovės valdymo sistema funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir
2.1. Be Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomen duojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtik rina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	TAIP	Kolegialus valdymo organas – valdyba yra išrinkta akcininkų. Stebėtojų taryba akcininkų sprendimu nesudaroma nuo 2006 metų gegužės mėn.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	TAIP	Bendrovės valdyba yra atsakinga už bendrovės veiklos plėtojimo strategijos formavimą, jos įgyvendinimo organizavimą bei akcininkų interesų atstovavimą bei apsaugą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vyk domų funkcijų priežiūrą.	NE	Sudaryta valdyba (akcininkų sprendimu nuo 2006 metų gegužės mėn.).
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	TAIP	Šie principai taikomi valdybai tiek, kiek neprieštarauja valdybos esmei ir paskirčiai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsul tantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus. 2	TAIP	Yra šeši Bendrovės valdybos nariai, akcininkų nuomone šis skaičius yra pakankamas.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems mak simaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	NE	Stebėtojų tarybos atsisakyta 2006 m. gegužės mėn. akcininkų sprendimu

1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba, neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo. 2 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas

2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo or ganų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	TAIP	Bendrovės kolegialus valdymo organas - valdyba yra renkama akcininkų susirinkime, laikantis LR teisės aktų reikalavimų. Be to kandidatai į valdybos narius prisistato akcininkams, nurodydami savo užimamas pareigas kitose įmonėse, profesinį pasirengimą.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svar bius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą bal suoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kan didato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	TAIP	Akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo metu (per kurį renkama valdybos nariai) yra supažindinami su kandidatų į valdybos narius darbine patirtimi, išsilavinimu, pateikiama kita svarbi informacija, kurią bendrovė gauna apie valdybos narius.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	TAIP	Kadangi kandidatai į valdybos narius prisistato akcininkams, akcininkai rinkdami valdybos narius turi galimybę spręsti apie kandidatų kompetenciją ir tinkamumą atstovauti jų interesus. Bendrovės metiniame pranešime skel biama valdybos pirmininko kompetencija (išsilavinimas, darbo patirtis, uži mamos pareigos) ir valdybos sudėtis.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikaci jos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvel giant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairi apusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	TAIP	Bendrovės valdybos ir audito komiteto nariai turi pakankamą patirtį ir kval ifikaciją, pakankamai žinių, kad tinkamai atliktų savo pareigas. Akcininkų susirinkimas, priimdamas sprendimą išrinkti juos valdybos ar audito komiteto nariais, įvertina jų pasirengimą ir kompetenciją.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma indi viduali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nus tatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	TAIP	Bendrovė sudaro galimybę valdybos nariams susipažinti su Bendrovės veikla, taigi naujai išrinktiems valdybos nariams suteikiama pakankamai žinių ir in formacijos, nors individualios mokymo programos nebuvo rengiamos. Valdy bos narių įgūdžiai bei žinios nuolatos atnaujinami jiems vykdant savo funkcijas, valdybos posėdžiuose ar individualiai esant poreikiui.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai in teresų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.	NE	Iki šiol bendrovėje nebuvo vertinamas valdybos narių nepriklausomumas, nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys. Bendrovė šiuo metu nėra apsisprendusi dėl šių nuostatų įgyvendinimo ateityje.

3 Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

4 Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

5 Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:

• 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
• 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
• 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
• 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
• 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
• 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
• 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
• 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
• 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
• 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

Iki šiol bendrovėje nebuvo vertinamas valdybos narių nepriklausomumas, nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys. Bendrovė šiuo metu nėra apsisprendusi dėl šių nuostatų įgyvendinimo ateityje.

Valdyba nėra nustačiusi nepriklausomumo sąvokos.

Tokios praktikos kol kas nėra.

NE

NE

NE

3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.

3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	NE	Nebuvo tokios praktikos.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6 . Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	NEAKTUALU	Atlygio kolegialiam valdymo organui mokėjimo tvarka priimta 2012 m. akcininkų susirinkime, tačiau praktikoje kol kas nebuvo pritaikyta.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę8	TAIP	Šias funkcijas atlieka visuotinio akcininkų susirinkimo renkama valdyba. Ji tvirtina ir pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui metinį pranešimą apie bendrovės veiklą, finansines ataskaitas, metų eigoje svarsto bendrovės veik los rezultatus ir vertina bendrovės vadovo darbą.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų in teresus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieš taravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pak enkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	TAIP	Bendrovės valdybos nariai vykdydami savo pareigas vadovaujasi bendrovės interesais be veikia akcininkų naudai.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsi pareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	TAIP	Valdybos nariai laikosi valdybos reglamento, savo pareigų vykdymui skiria pakankami laiko.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	TAIP	Akcininkų ir valdybos interesų konfliktų niekada nekilo. Bendrovės valdyba siekia dirbti sąžiningai. Valdyba informaciją akcininkams pateikia taip, kaip reikalauja LR Akcinių bendrovių įstatymas, ir tai nurodyta bendrovės įstatuose.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar ju ridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių san dorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	NEAKTUALU	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro ir tvirtina vadovaudamiesi teisės aktų ir Bendrovės įstatų reikalavimais, veikdami Bendrovės naudai.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus or ganas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų . Kole gialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo	TAIP	Kadangi kolegialus valdymo organas - valdyba yra renkama visuotiniame akcininkų susirinkime, ji nepriklausomai priima sprendimus. Bendrovės vadovybė užtikrina, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais, reikalingais pareigoms atlikti.

⁶Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123- 5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina. 7 Žr. 3 išnašą.

⁸Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

⁹Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų kon sultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklau somi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose sri tyse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo ben drovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir au dito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkci jas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirink tas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Ben drovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	TAIP	Audito komitetas yra išrinktas 2009 metais. 2011 m. gruodžio 14 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu Bendrovės audito komitetas buvo at statydintas in corpore. Artimiausio visuotinio akcininkų susirinkimo metu bus renkamas naujos sudėties audito komitetas. Bendrovės direktorių sky rimo ir atlyginimų komitetai nėra suformuoti. Šiame punkte nurodytas funkcijas iš dalies iki šiol vykdo valdyba savo kompetencijos ribose. Jeigu akcininkai priimtų sprendimą steigti tokius komitetus ar to reikalautų LR įstatymai, komitetai būtų įsteigti.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efek tyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti neprik lausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susi jusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susi aurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kole gialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	TAIP	Bendrovėje veikiantys kolegialūs organai yra nepriklausomi ir sprendimus priima savarankiškai, neįtakojami jokių interesų konfliktų ir išlieka visiškai atsakingi už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių dau gumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvel giama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti per	TAIP	Atlyginimo komiteto bendrovė neturi, o audito komitetas sudarytas iš trijų narių, pirmininką išrinko akcininkai visuotinio susirinkimo metu įvertinę jo nepriklausomumo kriterijų
nelyg pasitikima tam tikrais asmenimis. 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nuro dantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struk tūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina au dito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	NE	Komitetų veiklos praktika Bendrovėje formuojasi.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	NE	Komitetų veiklos praktika Bendrovėje formuojasi.

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

¹¹Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

4.12. Skyrimo komitetas.

4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;

2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;

3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;

4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;

5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.

4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.

NEAKTUALU

4.13. Atlyginimų komitetas.

4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;

3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui; 4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;

5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;

2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;

3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.

NEAKTUALU Skyrimo komitetas nesuformuotas (aplinkybės nurodytos 4.7. punkte).

Atlyginimų komitetas nesuformuotas (aplinkybės nurodytos 4.7. punkte).

4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.

4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

4.14. Audito komitetas.

34

4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);

2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;

3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;

4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;

5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.

4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.

TAIP Bendrovėje audito komitetas išrinktas 2009 m., perrinktas 2012 m., jo pagrindinės veiklos funkcijos:

• 1) teikti Bendrovės valdybai rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu bei sutarties su audito įmone sąlygomis;
• 2) stebėti išorės audito atlikimo procesą;
• 3) stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;
• 4) stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;
• 5) vykdyti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų bei Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso rekomendacijų numatytas funkcijas.

Šios funkcijos buvo numatytos audito komiteto nuostatuose.

4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.

4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.

Komitetų veiklos ir jos vertinimo praktika Bendrovėje formuojasi.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

NE

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo or ganus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių infor mavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	TAIP	Valdybos pirmininkas užtikrina tinkamą valdybos posėdžių sušaukimą ir or ganizavimą, informacija apie šaukiamą susirinkimą išsiunčiama valdybos nariams ir tai numatyta valdybos darbo reglamente.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena ben drovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrin tas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Ben drovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį11	TAIP	Valdybos posėdžiai šaukiami atitinkamu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Neatidėliotinų klausimų sprendimui šaukiami neeiliniai posėdžiai.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje na grinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kole gialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	TAIP	Valdybos nariams iš anksto elektroniniu paštu išsiunčiama darbotvarkė ir visa reikalinga darbotvarkei medžiaga, darbotvarkė posėdžių metu dažni ausiai nekeičiama nebent neatidėliotinai reikia spręsti papildomus svarbius bendrovei klausimus.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su ben drovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atly ginimo nustatymu.	NEAKTUALU	Stebėtojų taryba nesudaryta.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės turėtų apsaugoti akcininkų teises.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	TAIP	Bendrovės kapitalą sudaro akcijos, suteikiančios jų turėtojams vienodas bal savimo, nuosavybės ir dividendų teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	TAIP	Bendrovė skelbia viešai ir tokiu būdu suteikia investuotojams informaciją apie naujai išleidžiamų akcijų suteikiamas teises.

¹³Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą12. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	TAIP	Bendrovės akcininkai tvirtina sandorius, kurių tvirtinimui jiems numatytos teisės pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus. Bendrovės valdyba priima tokius svarbius sprendimus.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	TAIP	Informacija apie akcininkų susirinkimus skelbiama taip kaip tai numatyta LR teisės aktuose. Akcininkų susirinkimai šaukiami Bendrovės buveinėje.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	TAIP	Informacija apie akcininkų susirinkimo sušaukimą, siūlomus sprendimų pro jektus, informacija apie priimtus sprendimus talpinama bendrovės tinklapyje lietuvių ir anglų kalbomis.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant ben drąjį balsavimo biuletenį.	TAIP	Bendrovės akcininkai savo teises gali įgyvendinti patys asmeniškai, per savo atstovus, taip pat balsuodami raštu iš anksto. Bendrovė suteikia akcininkams tokias teises, kokias numato LR Akcinių bendrovių įstatymas.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimu ose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti są lygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas	NE	Bendrovė neturi techninių galimybių.
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	TAIP	Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų, tačiau bendrovėje tokių pranešimų ir informavimo tvarka nereglamentuota.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	TAIP	Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų, tačiau tokių sandorių sudarymo tvarka bendrovėje nereglamentuota.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę ben drovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	TAIP	Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų, tačiau tokių sandorių sudarymo tvarka bendrovėje nereglamentuota.

¹²Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą. ¹³Išankstinis minėtų dokumentų skelbimas bendrovės interneto tinklalapyje turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2003, Nr. 123-5574) 26 straipsnio 7 dalyje nurodytą 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo terminą.

7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų.

37

teresų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atly ginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tin klalapyje.	NE	Atlyginimų dydis darbuotojams bendrovės konfidenciali informacija, įmonėje nerengiama atlyginimų politikos ataskaita. Klausimus dėl kodekse rekomen duojamos atlyginimų ir išmokų politikos poreikio ir parengimo numatoma svarstyti ateityje, keičiantis sąlygoms. Trumpa informacija apie Bendrovės išmokas valdymo organų nariams, vyresniajai vadovybei skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, fi nansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų ver tinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gau namos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių at lyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pen siją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiški nama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdo maisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Informacija galės būti skelbiama, išskyrus tą informacijos dalį, kuri yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punk tuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo di rektoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pa jamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslau	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Informacija galės būti skelbiama, išskyrus tą informacijos dalį, kuri yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi.

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems in-

TAIP

gas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;

3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys,
dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlygin
imas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso
įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direkto
riui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais fi
nansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne
pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba)
teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kito
mis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo san
dorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius
metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba
dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų
pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių
skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyven
dinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais fi
nansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi in
formacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų
išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas,
kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais fi
nansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė
bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų
rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam
asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių
metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamo	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
sios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios at
lyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti
pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlygin
imo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios
kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų
būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies
vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą
sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie
vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto me	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
tinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų
nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nu	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.

pačiai grupei;

2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai

8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių
atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie
atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsul
tantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir
pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba
gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė
pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų
arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš
anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors
išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius
turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekin
tamoji plius kintamoji dalis) vertė.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą ne	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
turėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atly
ginimų nustatymo klausimais.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą,	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos
pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo
darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsav
imui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti
privalomojo arba patariamojo pobūdžio.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų	NE	Atlyginimo akcijomis direktoriams arba pasirinkimo sandoriais praktikos šiuo
pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlygina		metu bendrovėje nėra.
mam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti
akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami
atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir
akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą
suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų
pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, pri
imdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais
atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąly
gas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gau	NE	Tokios praktikos bendrovėje nėra
namas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis
schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo
tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nus
tatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis są
lygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas
galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali
paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam	NE	Tokios praktikos bendrovėje nėra
pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės
pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nus
tatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš
realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose daly	NE	Tokios praktikos bendrovėje nėra
vavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet
kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	TAIP	Bendrovės valdymo organai siekia užtikrinti visų interesų turėtojų teises ir pagal galimybes atsižvelgia į jų nuomonę.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su dar buotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuo tojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.	TAIP	Interesų turėtojai gali dalyvauti įmonės valdyme ir įmonei svarbių sprendimų priėmime taip kaip tai numatyta LR teisės aktuose ir kai darbuotojų kolek tyvo dalyvavimas padeda priimant svarbius bendrovei sprendimus.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	TAIP	Šių nuostatų laikomasi kaip tai reglamentuoja LR įstatymai.
X principas: Informacijos atskleidimas valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.	TAIP	Bendrovė atskleidžia informaciją kaip to reikalauja LR įstatymai. Informacija atskleidžiama įmonės internetiniame tinklapyje, per Vertybinių popierių biržos informavimo sistemą NASDOQ OMX, Lietuvos bankui, dienraštyje "Kauno diena".
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	TAIP	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomen duojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai de taliau reglamentuojama VIII principe.	NE	Pateikiama ta informacija, kuri bendrovėje nelaikoma konfidencialia.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų daly vavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	NE	Tokios praktikos Bendrovė netaiko

10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbi ami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susi pažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	TAIP	Bendrovė užtikrina pateikiamos informacijos tikslumą ir operatyvumą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudoto jams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neat lygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama in formaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	TAIP	Bendrovė užtikrina šių reikalavimų laikymąsi, informacija pateikiama lietu vių ir anglų kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengia mas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą verty binių popierių biržoje.	TAIP	Bendrovė užtikrina šių reikalavimų laikymąsi
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir me tinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	TAIP	Rekomendacijos laikomasi iš dalies, nes išorinė audito kompanija neperžiūri bendrovės tarpinių ataskaitų.

akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba. 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje TAIP Informacija paprastai atskleidžiama akcininkams, ja disponuoja bendrovės valdyba.

TAIP

Audito įmonę visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.

nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.

11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam

Pagarbiai,

Gediminas Čeika

AB "Snaigė" generalinis direktorius