AI Terminal

MODULE: AI_ANALYST
Interactive Q&A, Risk Assessment, Summarization
MODULE: DATA_EXTRACT
Excel Export, XBRL Parsing, Table Digitization
MODULE: PEER_COMP
Sector Benchmarking, Sentiment Analysis
SYSTEM ACCESS LOCKED
Authenticate / Register Log In

Kauno Energija

Annual / Quarterly Financial Statement Feb 5, 2014

2256_ir_2014-02-05_4349bbfe-fc94-4552-bc47-2514faf848cc.pdf

Annual / Quarterly Financial Statement

Open in Viewer

Opens in native device viewer

AB "KAUNO ENERGIJA" KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2013 M. 12 MĖNESIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE

Finansinės būklės ataskaitos

Grupė Bendrovė
2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m.
Pastabos gruodžio
31 d.
gruodžio
31 d.
gruodžio
31 d.
gruodžio
31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas 3 227 204 227 204
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai 4
Žemė ir pastatai 27.097 26.577 25.799 25.220
Statiniai ir mašinos 319.934 307.592 319.943 307.602
Transporto priemonės 848 413 903 441
Įrenginiai ir įrankiai 19.053 11.605 19.046 11.563
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai 7.228 2.198 7.228 2.198
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų iš viso 374.160 348.385 372.919 347.024
Ilgalaikis finansinis turtas
Investicijos į dukterinę įmonę 1 - - 3.719 4.754
Po vienerių metų gautinos sumos 5 40 45 40 45
Kitas finansinis turtas 6 95 433 95 433
Ilgalaikio finansinio turto iš viso 135 478 3.854 5.232
Ilgalaikio turto iš viso 374.522 349.067 377.000 352.460
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai
Atsargos 7 3.897 4.246 3.844 4.155
Išankstiniai apmokėjimai 810 396 809 409
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų iš viso 4.707 4.642 4.653 4.564
Per vienerius metus gautinos sumos 8
Iš pirkėjų gautinos sumos 23 59.414 82.086 59.402 81.981
Kitos gautinos sumos 8.994 6.094 8.974 6.094
Per vienerius metus gautinų sumų iš viso 68.408 88.180 68.376 88.075
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 9,23 2.155 5.332 2.135 5.308
Trumpalaikio turto iš viso 75.270 98.154 75.164 97.947
Turto iš viso 449.792 447.221 452.164 450.407

(tęsinys kitame puslapyje)

Grupė Bendrovė
2013 m.
Pastabos gruodžio
31 d.
2012 m.
gruodžio
31 d.
2013 m.
gruodžio
31 d.
2012 m.
gruodžio
31 d.
NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavybė
Kapitalas 1 256.392 256.392 256.392 256.392
Privalomasis rezervas 10 6.845 1.307 6.845 1.307
Kiti rezervai 10 250 2.584 250 2.584
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Ataskaitinių metų pelnas 4.638 1.196 3.456 837
Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai) (2.292) (284) 694 3.061
Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) iš viso 2.346 912 4.150 3.898
Nuosavybė iš viso 265.833 261.195 267.637 264.181
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai
Ilgalaikės finansinės skolos 11,23 38.994 33.746 38.994 33.746
Lizingas (finansinė nuoma) 12,23 125 67 125 67
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas 21 8.738 8.110 9.407 8.798
Dotacijos (atidėtosios pajamos) 13 28.987 26.546 28.987 26.546
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas 14 2.079 2.173 2.079 1.996
Ilgalaikės prekybos skolos 23 14 23 14 23
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir
ilgalaikių įsipareigojimų iš viso
78.937 70.665 79.606 71.176
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai
Ilgalaikių finansinių skolų ir lizingo
(finansinės nuomos) einamųjų metų dalis
11,12,23 20.401 8.533 20.401 8.533
Trumpalaikės finansinės skolos 11,23 16.997 27.631 16.997 27.631
Prekybos skolos 23 61.312 72.865 61.296 72.897
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 1.950 2.011 1.927 1.825
Gauti išankstiniai apmokėjimai 1.444 878 1.444 878
Mokėtini mokesčiai 1.146 1.071 1.142 1.038
Išvestiniai finansiniai instrumentai 15 51 204 51 204
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo einamųjų
metų dalis
14 937 1.124 879 1.003
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir
isipareigojimai
784 1.044 784 1.041
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir
įsipareigojimų iš viso
105.022 115.361 104.921 115.050
Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso 183.959 186.026 184.527 186.226
Nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 449.792 447.221 452.164 450.407
alan'in mindritr'i delin
Generalinis direktorius Rimantas Bakas
Vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė
Pastabos Grupė
2013 m.
IV ketv.
2013 m. 2012 m. IV
ketv.
2012 m. 2011 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos 16 92.229 322.363 124.699 369.723 309.345
Kitos veiklos pajamos 18 590 3.561 89 2.091 2.343
Veiklos pajamų iš viso 92.819 325.924 124.788 371.814 311.688
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija (71.135) (257.154) (95.829) (296.717) (233.756)
Atlyginimai ir socialinis
draudimas
(6.158) (21.631) (6.461) (22.827) (22.334)
Nusidėvėjimas ir amortizacija 3,4 (3.999) (15.899) (3.979) (15.879) (15.888)
Remontas ir eksploatacija
Gautinų sumų realizacinės
(584) (2.530) (1.190) (5.948) (5.703)
vertės sumažėjimo
pasikeitimas
5,8 (4.654) (8.022) 1.662 (5.896) (2.189)
Mokesčiai, išskyrus pelno
mokesti
(1.436) (5.099) (1.385) (5.073) (4.312)
Elektros energija (747) (2.919) (794) (2.574) (2.515)
Žaliavos ir medžiagos (540) (1.876) (516) (1.857) (1.962)
Šildymo ir karšto vandens
sistemų priežiūros sąnaudos
(2) (463)
Vanduo (665) (2.167) (427) (1.172) (1.160)
Atsargų realizacinės vertės
sumažėjimo pasikeitimas
7 100 (67) (135) (644) (999)
Kitos sąnaudos 17 (2.675) (9.791) (2.364) (10.252) (10.661)
Kitos veiklos sąnaudos 18 (411) (1.753) (240) (1.193) (1.334)
Veiklos sąnaudos, iš viso (92.904) (328.910) (111.658) (370.032) (303.276)
Veiklos pelnas (85) (2.986) 13.130 1.782 8.412
Finansinės ir investicinės
veiklos pajamos
19 453 10.160 839 2.463 8.001
Finansinės ir investicinės
veiklos sanaudos
20 (724) (1.909) (411) (1.710) (1.653)
Finansinės ir investicinės
veiklos pajamos, grynąja
verte
(271) 8.251 428 753 6.348
Pelnas prieš apmokestinimą (356) 5.265 13.558 2.535 14.760
Pelno mokestis 21 (627) (627) (1.339) (1.339) (1.220)
Grynasis pelnas (983) 4.638 12.219 1.196 13.540
Pelnas, tenkantis vienai
akcijai (litais)
22 (0,02) 0,11 0,29 0,03 0,32
Bendrovė
Pastabos 2013 m.
IV ketv.
2013 m. 2012 m. IV
ketv.
2012 m. 2011 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos 16 92.228 322.338 124.543 369.462 308.622
Kitos veiklos pajamos 18 499 3.358 137 1.908 1.846
Veiklos pajamų iš viso 92.727 325.696 124.680 371.370 310.468
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija (71.135) (257.154) (95.829) (296.717) (233.756)
Atlyginimai ir socialinis
draudimas
(6.140) (21.455) (6.253) (22.078) (21.412)
Nusidėvėjimas ir amortiz.
Remontas ir eksploatacija
3,4 (4.019)
(584)
(15.976)
(2.530)
(3.967)
(1.190)
(15.879)
(5.948)
(15.842)
(5.703)
Gautinų sumų realizacinės
vertės sumažėjimo
pasikeitimas
5,8 (4.754) (8.207) 1.348 (6.210) (2.189)
Mokesčiai, išskyrus pelno (1.436) (5.099) (1.369) (5.043) (4.286)
Elektros energija (747) (2.919) (790) (2.565) (2.504)
Žaliavos ir medžiagos (534) (1.881) (468) (1.766) (1.847)
Šildymo ir karšto vandens
sistemų priežiūros sąnaudos
(9) (95) (88) (388) (1.026)
Vanduo (666) (2.167) (427) (1.170) (1.156)
Atsargų realizacinės vertės
sumažėjimo pasikeitimas
7 100 (67) (135) (644) (999)
Kitos sąnaudos 17 (2.611) (9.824) (2.344) (10.210) (10.541)
Kitos veiklos sąnaudos 18 (273) (1.318) (291) (723) (677)
Veiklos sąnaudos, iš viso (92.808) (328.692) (111.803) (369.341) (301.938)
Veiklos pelnas (81) (2.996) 12.877 2.029 8.530
Finansinės ir investicinės
veiklos pajamos
19 453 10.160 839 2.463 8.001
Finansinės ir investicinės
veiklos sąnaudos
20 (1.607) (3.099) (573) (2.297) (1.869)
Finansinės ir investicinės
veiklos pajamos, grynąja
verte
(1.154) 7.061 266 166 6.132
Pelnas prieš apmokestinimą (1.235) 4.065 13.143 2.195 14.662
Pelno mokestis 21 (609) (609) (1.358) (1.358) (1.220)
Grynasis pelnas (1.844) 3.456 11.785 837 13.442
Pelnas, tenkantis vienai akcijai
$($ litaic $)$
22 (0,04) 0,08 0,28 0,02 0,31
Generalinis direktorius Rimantas Bakas 2014 m. sausio 24 d.
Vyriausioji buhalterė Mum
Violeta Staškūnienė
2014 m. sausio 24 d.
Grupė Pastabos Kapitalas Privalomasis
rezervas
Kiti
rezervai
Nepaskirstytasis
pelnas
(nuostoliai)
Iš viso
2011 m. gruodžio 31 d.
likutis
256.392 635 3.468 10.187 270.682
Panaikinti rezervai 10 $\overline{\phantom{a}}$ (3.468) 3.468
Sudaryti rezervai 10 672 2.584 (3.256)
Dividendai 1 (10.683) (10.683)
Bendrosios laikotarpio
pajamos
1.196 1.196
2012 m. gruodžio 31 d.
likutis
256.392 1.307 2.584 912 261.195
Panaikinti rezervai 10 ٠ (2.584) 2.584
Sudaryti rezervai 10 5.538 250 (5.788)
Bendrosios laikotarpio
pajamos
4.638 4.638
2013 m. gruodžio 31 d.
likutis
256.392 6.845 250 2.346 265.833
Bendrovė Pastabos Privalomasis
Kapitalas
rezervas
Kiti
rezervai
Nepaskirstytasis
pelnas
(nuostoliai)
Iš viso
2011 m. gruodžio 31 d.
likutis
256.392 635 3.468 13.532 274.027
Panaikinti rezervai 10 (3.468) 3.468
Sudaryti rezervai 10 672 2.584 (3.256)
Dividendai 1 (10.683) (10.683)
Bendrosios laikotarpio
pajamos
837 837
2012 m. gruodžio 31 d.
likutis
256.392 1.307 2.584 3.898 264.181
Akcininko (jnašas)
nuostoliui dengti
1 (45) (45)
Panaikinti rezervai 10 (2.584) 2.584
Sudaryti rezervai 10 5.538 250 (5.788)
Bendrosios laikotarpio
pajamos
3.501 3.501
2013 m. gruodžio 31 d.
likutis
256.392 6.845 250 4.150 267.637

Pinigų srautų ataskaitos

Grupė Bendrovė
2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m.
Pinigų srautai iš (į) pagrindinės veiklos
Grynasis pelnas 4.638 1.196 3.456 837
Nepiniginių straipsnių koregavimas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija 18.674 18.371 18.558 18.286
Gautinų sumų nurašymai ir vertės sumažėjimo
pasikeitimas
8.053 5.913 8.222 6.227
Palūkanų sąnaudos 1.414 1.496 1.414 1.496
Išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertė (153) (129) (153) (129)
pasikeitimas
Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą ir
371 (413) 371 (412)
akcijų vertę
Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija)
(1.336) (1.163) (1.336) (1.163)
Atsargų realizacinės vertės pasikeitimas 67 644 67 644
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo pasikeitimas 494 1.093 544 791
Pelno mokesčio sąnaudos 628 1.339 609 1.358
Sukaupimų pasikeitimas (221) (222) (109) (192)
Investicijų į dukterinę įmonę nuvertėjimas - - 1.035 587
Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų
eliminavimas
(9.850) (1.782) (9.695) (1.782)
Viso nepiniginių straipsnių koregavimas 18.141 25.147 19.527 25.711
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas 269 (141) 246 (174)
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas (513) 6 (598) 2
Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas 14.728 (28.919) 14.580 (29.023)
Kitų gautinų sumų (padidėjimas) (2.906) (543) (2.901) (530)
Kitų ilgalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas)
padidėjimas
(9) (14) (9) (14)
Trumpalaikių prekybos skolų ir gautų avansų
padidėjimas (sumažėjimas)
(10.987) 17.863 (11.035) 17.829
Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų
(sumažėjimas) padidėjimas
(769) (207) (528) (199)
Kitų įsiskolinimų biudžetui padidėjimas (sumažėjimas) 75 969 104 968
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas
(sumažėjimas)
(128) 463 (125) 445
Viso apyvartinio kapitalo pasikeitimai: (240) (10.523) (266) (10.696)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 22.539 15.820 22.717 15.852

(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

Grupė Bendrovė
2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m.
Pinigų srautai iš (j) Investicinės veiklos
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) (44.352) (30.172) (44.369) (30.201)
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pajamos
Gautos palūkanos už pradelstas gautinas sumas
209
2.952
166
1.984
207
2.952
165
1.984
Gautos baudos 7.054 7.054
Ilgalaikių gautinų sumų sumažėjimas
Gautos palūkanos 1 12 1 12
Grynieji (panaudoti) investicinės veiklos pinigų
srautai
(34.136) (28.010) (34.155) (28.040)
Pinigų srautai iš (j) finansinės veiklos
Paskolų gavimas 25.539 29.955 25.539 29.955
Paskolų (grąžinimas) (19.123) (11.318) (19.123) (11.318)
(Sumokėtos) palūkanos (1.474) (1.552) (1.474) (1.552)
Lizingo (finansinės nuomos) (mokėjimai) (142) (67) (142) (56)
(Sumokėti) delspinigiai ir baudos (157) (214) (157) (214)
Akcininko (jnašai) į dukterinę bendrovę (155)
(Išmokėti) dividendai (10.670) (10.670)
Gauta subsidija 3.777 5.452 3.777 5.452
Grynieji pinigų srautai iš (panaudoti) finansinės
veiklos
8.420 11.586 8.265 11.597
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas (3.177) (604) (3.173) (591)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje 5.332 5.936 5.308 5.899
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 2.155 5.332 2.135 5.308

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva.

AB "Kauno energija" sudaro Bendrovės centrinė būstinė ir filialas "Jurbarko šilumos tinklai".

Bendrovė užsiima šilumos ir karšto vandens tiekimu, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei kolektorių tunelių priežiūra. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB "Lietuvos energija". Bendrovės akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos sąraše.

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

2013 m. gruodžio 31 d. 2012 m. gruodžio 31 d.
Turimų akcijų
skaičius (vnt.)
Nuosavybės
dalis (proc.)
Turimų akcijų
skaičius (vnt.)
Nuosavybės
dalis (proc.)
Kauno miesto savivaldybė 39.665.892 92,82 39.665.892 92,82
Kauno rajono savivaldybė 1.606.168 3,76 1.606.168 3,76
Jurbarko rajono savivaldybės taryba 746.405 1,75 746.405 1,75
Kiti smulkūs akcininkai 713.512 1,67 713.512 1,67
42.731.977 100,00 42.731.977 100,00

Visos akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 6 Lt, yra paprastosios akcijos. 2013 m. ir 2012 m. Bendrovė savų akcijų neturėjo.

2009 m. liepos 23 d. Bendrovės akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti įstatinį kapitalą, išleidžiant 22.700.000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 6 Lt. Pirmumo teisė įsigyti išleistas akcijas buvo suteikta Kauno miesto savivaldybei. Akcijų emisijos kaina lygi jų nominaliajai vertei. Akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste, kurių 136.200 tūkst. Lt rinkos vertė buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, taikant atstatomosios vertės metodą.

2010 m. vasario 17 d. neeiliniame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 682 tūkst. Lt (nuo 255.710 tūkst. Lt iki 256.392 tūkst. Lt), išleidžiant 113.595 paprastųjų vardinių 6 Lt nominalios vertės akcijų, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, apmokant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu – pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais – inžineriniais tinklais – esančiais, Jurbarko mieste. Turtinio įnašo vertė perdavimo dienai nepriklausomų vertintojų nustatyta atstatomosios vertės metodu.

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2012 m. balandžio 30 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 10.683 tūkst. Lt, t. y. po 25 ct už vieną akciją, dividendų iš 2011 m. pelno. Dividendai pradėti mokėti 2012 m. birželio pabaigoje, gavus kredito įstaigų leidimus pagal pasirašytas kredito sutartis. Neišmokėta dividendų dalis 2013 m. gruodžio 31 d. yra 9 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 13 tūkst. Lt), kuri apskaityta kitų trumpalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje.

Grupė ir Bendrovė taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. 2006 m. liepos 1 d. AB "Kauno energija" paslaugų departamento pagrindu įsteigė dukterinę įmonę UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (toliau – PPP). Dukterinės įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo

įrenginių, vidaus inžinerinių tinklų bei sistemų, statybinių konstrukcijų eksploatacija bei priežiūra. Nuo 2006 m. liepos 1 d. Bendrovė samdė Dukterinę įmonę atlikti Bendrovės prižiūrimų pastatų nuolatinės techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas. Kadangi, pasikeitus šilumos ūkio įstatymui, nuo 2012 m. liepos 1 d. Dukterinė įmonė nebegali teikti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų, 2012 m. balandžio 6 d. Bendrovės valdybos sprendimu pritarta Dukterinės įmonės reorganizavimui atskyrimo būdu. 2013 m. balandžio 16 d. Bendrovė užbaigė PPP reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras. 2013 m. balandžio 16 d. Juridinių asmenų registre užregistruoti tęsiančios veiklą PPP ir naujai įsteigtos dukterinės bendrovės UAB "Kauno energija NT" (toliau – KENT) įstatai. 2013 m. balandžio 22 d. Bendrovė paskelbė PPP pardavimo konkursą. 2013 m. birželio 19 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą neparduoti PPP visų akcijų paketo už pasiūlytą kainą. 2013 m. rugsėjo 24 d. Bendrovės valdyba protokoliniu sprendimu pavedė Bendrovės administracijai vykdyti PPP, kaip juridinio asmens, pasibaigimo procedūras administracijos pasirinktu būdu. 2013 m. spalio 25 d. Bendrovės valdyba protokoliniu sprendimu pritarė PPP likvidavimui bei likvidatoriaus parinkimo procedūrų vykdymui. 2013 gruodžio11 d. Bendrovės valdyba, vykdanti PPP vienintelio akcininko funkcijas, nusprendė nuo 2013 gruodžio 16 d. likviduoti dukterinę bendrovę PPP, likvidatoriumi paskirti advokatų profesinės bendrijos "Magnusson ir partneriai" advokatę Aivą Dumčaitienę.

Grupę sudaro Bendrovė ir jos dukterinės įmonės PPP ir KENT (toliau – Grupė):

Įmonė Įmonės
buveinės
adresas
Grupės
valdomų
akcijų
dalis
Investicijos
savikaina
Investicijos
vertės
nurašymas
Ataskaitinio
laikotarpio pelnas
po kapitalo
mažinimo ir
akcininko įnašų
Nuosavas kapitalas Pagrindinė veikla
UAB "Pastatų Savanorių Šildymo ir karšto
priežiūros pr. 347, 100 proc. 6.518 (1.916) 107 4.709 vandens sistemų
paslaugos"*
UAB "Pastatų
Kaunas
Savanorių
priežiūra
Šildymo ir karšto
priežiūros pr. 347, 100 proc. 10 - (2) 8 vandens sistemų
paslaugos"** Kaunas priežiūra
UAB "Kauno Savanorių
energija" NT pr. 347,
Kaunas
100 proc. 4.592 (883) 15 4.607 Nuoma
  • *Duomenys 2013 m. kovo 31 d. iki bendrovės skaidymo;
  • ** Duomenys 2013 m. gruodžio 31 d. po bendrovės skaidymo.

2013 m. gruodžio 31 d. investicijos į PPP sukaupti nuvertėjimo nuostoliai sudarė 2.799 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. - 1.764 tūkst. Lt) ir buvo apskaityti Bendrovės pelne ar nuostoliuose finansinės veiklos sąnaudų straipsnyje (20 pastaba).

PPP 2012 m. gegužės 28 d. akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta sumažinti įstatinį kapitalą iki 4.915 tūkst. Lt, panaikinant 1.603 tūkst. Lt susikaupusį nuostolį. PPP įstatai naujai registruoti 2012 m. birželio 13 d. 2012 m. lapkričio 16 d. akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta sumažinti įstatinį kapitalą iki 4.754 tūkst. Lt, panaikinant 161 tūkst. Lt susikaupusį nuostolį. PPP įstatai naujai registruoti 2012 m. gruodžio 7 d. 2013 m. vasario 21 d. akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta sumažinti įstatinį kapitalą iki 4.602 tūkst. Lt, panaikinant 152 tūkst. Lt susikaupusį nuostolį. PPP įstatai naujai registruoti 2013 m. kovo 6 d.

PPP 2013 m. kovo 22 d. akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta pervesti PPP 45 tūkst. Lt akcininkų įnašą nuostoliui dengti bei 110 tūkst. Lt tikslinį akcininko įnašą, kurie buvo pervesti 2013 m. kovo 22 d.

Teisinis reglamentavimas

Bendrovės veiklą reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. IX - 1565. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2007 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1329. 2011 m. spalio 13 d. paskelbtas Šilumos ūkio įstatymo pakeitimas, nustatantis, kad daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas bei šilumos punktus, nepriklausomai nuo punktų nuosavybės, prižiūri nesusijęs su šilumos tiekėju šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas, kurį pasirenka daugiabučio namo gyventojai. Įstatyme numatytas draudimas netaikomas, prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis gyvena mažiau negu 50 000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI - 1613 įsigaliojo nuo 2011 m. lapkričio 1 d. Nuo šios datos į šilumos pardavimo kainą nėra įtrauktos jokios sąnaudos, susiję su šilumos punktų priežiūra.

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2012 m. gruodžio 14 d. Komisija nutarimu Nr. O3-413 Bendrovei nustatė naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Ūkinė veikla

Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 13 izoliuoto tinklo ir 31 vietinės dujofikuotos katilinės Kauno mieste.

Bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudaro 443,4 MW, elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 254,8 MW šiluminis ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 27 MW šiluminis. Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 452,15 MW.

Bendrovė 2003 m. parduodama dalį padaliniui "Kauno elektrinė" priklausančio turto UAB Kauno termofikacijos elektrinei (toliau – KTE) sutartyje įsipareigojo iš šios bendrovės kasmet nupirkti ne mažiau kaip 80 proc. metinio Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikio. Sutartis galioja 15 metų nuo pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad šilumos pirkimo kaina iš KTE nedidės 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Nuo 2008 m. gruodžio 1 d. pagal galiojančius teisės aktus Komisija naujas šilumos bazines kainas kiekvieniems 4 metams tvirtina tiek KTE, tiek Bendrovei.

Kadangi Bendrovė 2012 m. balandžio 13 d. gavo oficialų raštą, patvirtinantį, kad OAO "Gazprom" priėmė sprendimą parduoti savo akcijų dalį mažajam KTE akcininkui Clement Power Venture Inc., o 2003 m. Bendrovės su KTE pasirašytoje šilumos pirkimo – pardavimo sutartyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. iki 2018 m. kovo 30 d., pagrindinis KTE akcininkas OAO "Gazprom" privalo užtikrinti, kad jam priklausytų KTE kontrolinis akcijų paketas ir atitinkamas (ne mažesnis nei 51%) balsų skaičius visuotiniame akcininkų susirinkime, 2012 m. liepos 10 d. Bendrovės valdyba nusprendė pritarti visų OAO "Gazprom" priklausančių KTE akcijų pardavimui Clement Power Venture Inc., suderinus su KTE pasirašytų sutarčių keitimo sąlygas, siekiant iš šio pardavimo palankiausių sąlygų Bendrovei. 2013 m. kovo 13 d. KTE pateikė Bendrovei įrodymus, t. y. išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos, kad OAO "Gazprom" valdytų KTE akcijų nuosavybės teisė nuo 2013 m. kovo 7 d. yra perleista Clement Power Venture Inc., nuo kada tarp Bendrovės ir KTE įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 13 d. ir 2012 m. rugsėjo 28 d. pasirašyti 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties ir 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimai, taip pat 2012 m. rugpjūčio 13 d. tarp Bendrovės ir OAO "Gazprom" pasirašytas 2003 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties nutraukimas. Pagal įsigaliojusius Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimus, buvo anuliuota Bendrovės prievolė pirkti iš KTE ne mažiau kaip 80 proc. pagamintos šilumos, reikalingos Kauno miesto integruotame šilumos tiekimo tinkle. Pagal įsigaliojusius Investicijų susitarimo pakeitimus buvo naujai susitarta ir numatyti investavimo objektai preliminariai 350 mln. Lt vertei bei detalus investicijų vykdymo grafikas 2013–2017 m., tuo pačiu iš šių investicijų KTE įsipareigojo finansuoti Bendrovės 10 mln. Lt investicijas, kurios bus atliekamos per 2012 – 2016 m. laikotarpį į Bendrovės infrastruktūrą bei mokėti 10 procentų netesybas nuo neįvykdytų investicijų vertės. Nepaisant pasiektų susitarimų, 2013 m. balandžio 30 d. KTE pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui. Ieškiniu KTE siekia užginčyti 2012 m. rugpjūčio 13 d. Investicijų susitarimo 2–3 punktais nustatytus KTE įsipareigojimus dėl 10 mln. investicijų į Bendrovės valdomą šilumos ūkį vykdymą bei terminus, taip pat nustatytas netesybas (baudas), šių investicijų KTE neįvykdžius. Posėdis byloje paskirtas 2014 m. vasario 18 d.

Grupės vidutinis darbuotojų skaičius 2013 m. buvo 575 (2012 m. – 626). Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2013 m. buvo 565 (2012 m. – 589).

Strateginiai sprendimai

2013 m. birželio 6 d. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino patikslintą Bendrovės 2012 – 2015 m. investicijų planą, pagal kurį per 2012 – 2015 m. laikotarpį į Bendrovės turtą numatyta investuoti 173.934 mln. Lt. Grupė ir Bendrovė per 2013 m. į nuosavą turtą investavo 44.701 ir 44.718 tūkst. Lt (per 2012 m. – 30.620 ir 30.661 tūkst. Lt).

Bendrovė, įvertindama sąlyginai aukštą šilumos pirkimo iš KTE, kuri valdo pagrindinį šilumos gamybos šaltinį Kauno mieste, kainą bei siekdama prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamyboje, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsirūpinti šilumos energija konkurencinga kaina, iniciavo esamų katilinių rekonstrukcijų, pritaikant darbui medienos biokuru (smulkinta mediena, miško kirtimo atliekos, pjuvenos), projektus.

2013 m. lapkričio – gruodžio mėn. buvo įgyvendinti projektai "Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą" (projekto vertė – 5,3 mln. Lt, planuojamas pagaminti šilumos kiekis – 6500 MWh/metus), "Ežerėlio katilinės rekonstrukcija įrengiant 3,5 MW galios vandens šildymo katilą" (projekto vertė – 4,6 mln. Lt, planuojamas pagaminti šilumos kiekis – 6710 MWh/metus). Šie projektai įgyvendinti su Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) 4,1 mln. Lt parama.

Šilko katilinėje įrengtas pilnai automatizuotas 8 MW galios biokuru kūrenama vandens šildymo katilas ir 4 MW kondensacinis ekonomaizeris. Viso katilinėje yra instaliuota 12 MW šiluminė galia. Per metus naujuose įrenginiuose planuojama pagaminti 96 GWh šilumos.

Pergalės katilinėje įrengtas 18 MW galios dujinis vandens šildymo katilas.

Šilumos gamybos sunaudojimo kuro rodiklis sumažėjo nuo 90,5 iki 89,7 kgn.e./MWh, t. y. 0,8 kgn.e./MWh, bendra gamyba sudarė 22 433 MWh, sutaupyta kuro 17,946 tn.e. arba 293 tūkst. Lt per metus.

KE 2013 m. pradėjo ir planuoja 2014 m. įgyvendinti Šilko katilinės 8 MW vandens šildymo katilo, kūrenamo biokuru, ir bendro 4 MW kondensacinio ekonomaizerio katilams Nr. 5 ir Nr. 6 įrengimą (Šilko katilinės II eilė). Bendra projekto vertė su LVPA parama – 8 mln. Lt.

2014 m. planuojamas naujo dujinio 15 MW galios VŠK su 1,5 MW galios dūmų kondensaciniu ekonomaizeriu sumontavimas Šilko katilinėje. Projekto vertė - 2 mln. Lt.

KE 2013 m. pradėjo ir planuoja 2014 m. įgyvendinti dviejų naujų biokuru kūrenamų vandens šildymo katilų po 8 MW komplekte su pakuromis ir 4 MW kondensaciniu ekonomaizeriu įrengimą Inkaro katilinėje. Bendra projekto vertė su LVPA parama – 14,994 mln. Lt.

2013 m. KE pradėjo ir planuoja 2014 m. įgyvendinti Petrašiūnų elektrinės vandens šildymo katilo PTVM-100 Nr. 2 rekonstrukciją, įrengiant 10 MW galios dūmų kondensacinį ekonomaizerį, jį automatizuojant, įrengiant dažninės pavaros keitiklį. Bendra projekto vertė – 7,25 mln. Lt.

Bendrovė planuoja 2014 m. pradėti rekonstrukciją, keičiant naudojamą kurą į biokurą, Petrašiūnų elektrinėje, kurioje naujų įrenginių bendra šiluminė galia sieks 30 MW. Naujuose įrenginiuose planuojama pagaminti apie 244 GWh šilumos. Šilumos gamybai planuojama sunaudoti apie 93 tūkst. t medienos kuro kasmet. Numatoma projekto vertė su LVPA parama - 25 mln. Lt.

Tolimesnė Petrašiūnų elektrinės projekto eiga aprašyta 26 pastaboje.

Planuojama, kad šie projektai bus įgyvendinti 2014–2015 m. ir tai galimai įtakos šilumos kainų vartotojams sumažėjimą.

Bendrovė planuoja rekonstruoti jai nuosavybės teise priklausančias integruoto tinklo šilumos tiekimo magistralines trasas 5T, 6Ž, 1Ž, 3Ž ir 4Ž. Bendra numatoma projektų vertė 13.889 tūkst. Lt.

Šiuo metu Bendrovė yra gavusi 21 potencialių nepriklausomų šilumos gamintojų (bendra galia – 526 MW) paraiškas prisijungti prie Bendrovės valdomo integruoto šilumos tiekimo tinklo.

Šilumą, pagamintą naudojant biokurą, Bendrovei tiekia du nepriklausomi šilumos gamintojai (toliau NŠG), kurių bendra galia apie 30 MW. Vertinant realius veiksmus, tikėtina, kad 2014 m. šilumą pradės gaminti dar trys NŠG, t. y. UAB "Pramonės energija" 20 MW, UAB "Okseta" 57 MW ir UAB "Aldec General" 20 MW, kurių bendra maksimali biokuro katilų galia sieks 97 MW. Tačiau, kartu su NŠG atsiradimu kilo ir spręstini klausimai: tinklo valdymas staigaus šilumos gamintojo sustojimo atveju, tinklo parametrų išlaikymas, šilumos pirkimo procedūros reglamentavimas ir jos kaita.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Naujų ir patikslintų standartų taikymas

Grupė ir Bendrovė pritaikė visus naujus TASV ir TASV TFAAK išleistus patikslintus standartus, priimtus Europos Sąjungos (ES), bei jų aiškinimus, kurie yra svarbūs Bendrovės ir Grupės operacijoms.

2.2. Atitikties patvirtinimas

Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) priimtais Europos Sąjungos (ES) ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o jų aiškinimus – Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas (TFAAK).

2.3. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Grupė ir Bendrovė apskaitą tvarko pirminės ekonominės aplinkos, kurioje vykdoma veikla, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, litais (suapvalintos iki tūkstančių litų, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Bendrovės bei jos dukterinių įmonių funkcinė ir pateikimo valiuta.

Nuo 2002 m. litas buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.

2.4. Konsolidavimo principai

Konsolidavimo principai

Grupės ir Bendrovės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Kauno energija" ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios Bendrovės. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Per metus įsigytos arba parduotos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios dukterinių įmonių pajamos yra priskiriamos įmonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas.

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos

Grupės nuosavybės dalies pasikeitimai dukterinėse įmonėse

Grupės nuosavybės dalies dukterinėse įmonėse pasikeitimai, kurie nelemia dukterinių įmonių kontrolės praradimo Grupėje, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. Grupės dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių dukterinėse įmonėse pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams.

Kai Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertės sumos ir bet kurios išlaikytos dalies tikrosios vertės bendros sumos ir (ii) dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų bei nekontroliuojamos dalies ankstesnės balansinės vertės. Kai dukterinės įmonės turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertės suma, ir susijęs pelnas ar nuostoliai buvo įtraukiami į bendrąsias pajamas ir sukaupti nuosavybėje, sumos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į kitas bendrąsias pajamas ir sukauptos nuosavybėje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t. y. perklasifikuojamos į pelną ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos į buvusią dukterinę įmonę tikroji vertė kontrolės praradimo datą yra laikoma tikrąja verte pirminio pripažinimo metu tolesnės apskaitos tikslais pagal 39–ąjį TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas", arba, jei tinkama, kaip investicijos į asocijuotą arba bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu.

2.5.Investicijos į dukterines įmones

Bendrovės finansinės būklės ataskaitose investicijos į dukterines įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš dukterinių įmonių gaunami dividendai pripažįstami per pelną.

39 TAS reikalavimai yra taikomi siekiant nustatyti, ar būtina pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, susijusių su Grupės ir Bendrovės investicija į dukterinę įmonę. Kai būtina, visa apskaitinė investicijos vertė (įskaitant prestižą) yra tikrinama dėl vertės sumažėjimo pagal 36 TAS "Turto vertės sumažėjimas" kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamąją vertę (didesnė iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) su jo balansine verte. Bet koks pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis sudaro investicijų balansinės vertės dalį. Bet koks nuostolio dėl vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pagal 36 TAS tiek, kiek vėliau padidėja investicijos atsiperkamoji vertė.

2.6. Nematerialusis turtas

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį–linijinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimas

Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 – 4 metus).

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.7. Taršos leidimų apskaita

Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Bendrovė taršos leidimus apskaito nominaliąja verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje".

Įsipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.

Taikydama "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitose pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelną ar nuostolius.

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įsigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus.

Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesčius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sąnaudas vadovaujantis Grupės ir Bendrovės apskaitos politika. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui.

Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį–linijinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą) atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.

Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo peržiūrėti naudingo tarnavimo laikotarpiai, kaip aprašyta 2.25 pastaboje.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

Metai
Pastatai 7 – 50
Statiniai ir mašinos 5 – 70
Transporto priemonės 3 – 10
Įrenginiai ir įrankiai 2 – 20

Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 500 Lt.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigytas finansinės nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį naudingą tarnavimo laikotarpį kaip nuosavam turtui.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.

Nuomojamo ir/ar pagal panaudos sutartis naudojamo turto remonto, kuris prailgina nuomojamo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ar pagerina turto naudingąsias savybes, išlaidos yra kapitalizuojamos ir nudėvimos per likusį nuomos ir/ar panaudos sutarties laikotarpį.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra paruoštas eksploatacijai.

2.9. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, išskyrus prestižą

Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Grupė ir Bendrovė peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią priskyrimo bazę, Grupės ir Bendrovės turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo bazę.

Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas ir nematerialusis turtas, neskirtas naudojimui, yra tikrinami dėl vertės sumažėjimo mažiausiai kartą per metus, ir kai yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant ateities pinigų srautus.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną arba nuostolius.

Jei po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelną arba nuostolius iš karto.

2.10. Finansinis turtas

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sąnaudas.

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto laikotarpį arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį.

Pajamos iš skolos instrumentų, išskyrus tą finansinį turtą, "kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais", yra pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybos tikslai jei:

  • jis buvo įsigytas su tikslu siekiant jį parduoti artimiausiu metu, arba
  • pirminio pripažinimo metu jis yra vienas iš identifikuotų finansinių priemonių, kurias Grupė ir Bendrovė valdo kartu ir dabartiniu metu siekia trumpalaikio pelno; arba
  • tai yra išvestinė finansinė priemonė, kurios paskirtis iš esmės nėra apsidraudimo priemonė.

Finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą, laikomą prekybai, pirminio pripažinimo metu gali būti apskaitomas kaip finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, jeigu:

  • toks priskyrimas panaikina arba žymiai sumažina vertinimo ar pripažinimo neatitikimą, kuris kiltų priešingu atveju; arba
  • finansinis turtas sudaro finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupę, kuri yra valdoma ir jo naudojimo rezultatyvumas yra vertinamas tikrąja verte, remiantis Grupės ir Bendrovės dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija, ir informacija tokiu būdu yra pateikiama Bendrovės viduje; arba
  • jis įeina į sandorį, apimantį vieną ar daugiau įterptinių išvestinių priemonių, ir 39 TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" leidžia visą mišrų sandorį (turto ar įsipareigojimų) priskirti kaip finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrąja verte, kurio bet kokį pelną arba nuostolius, atsirandančius iš pervertinimo, pripažįstant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripažintas pelnu ar nuostoliu apima ir į visus uždirbtus dividendus ir palūkanas už finansinį turtą ir įtraukiamas į "kitas pelnas ir nuostoliai" bendrųjų pajamų ataskaitos eilutę.

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nėra klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki termino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Grupės ir Bendrovės laikomos listinguojamos išperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte. Grupė ir Bendrovė taip pat turi nelistinguojamų akcijų investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, tačiau jos taip pat klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte (nes direktoriai mano, kad tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta). Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl

tikrosios vertės pasikeitimo yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijų perkainojimo rezerve, neįtraukiant vertės sumažėjimo nuostolių, palūkanų, apskaičiuotų naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostolių iš piniginio turto, kurie pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertės sumažėjimo nuostolių, anksčiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijų perkainojimo rezerve, yra perklasifikuojami į pelną arba nuostolius.

Dividendai iš finansinio turto laikomo galimam pardavimui nuosavybės instrumento yra pripažįstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Grupei ir Įmonei atsirado teisė gauti dividendus.

Tikroji piniginio finansinio turto laikomo galimam pardavimui vertė, išreikšta užsienio valiuta yra nustatoma ta užsienio valiuta ir yra perskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso, pripažįstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaičiuojami remiantis piniginio turto amortizuota savikaina. Kitas pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kai palūkanų pripažinimas būtų nereikšmingas.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą apskaitomą "tikrąja verte per pelną arba nuostolį", yra įvertinamas, ar yra kokių nors vertės sumažėjimo požymių. Yra laikoma, kad finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kuri turėjo įtakos iš finansinio turto tikėtiniems ateities pinigų srautams.

Reikšmingas arba ilgalaikis listinguojamų ir nelistinguojamų nuosavybės investicijų, klasifikuojamų kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertės sumažėjimas žemiau vertybinių popierių savikainos yra laikomas objektyviu vertės sumažėjimo įrodymu.

Viso kito finansinio turto, įskaitant išperkamąsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir išperkamosios nuomos gautinų sumų, objektyvus vertės sumažėjimo įrodymas galėtų būti:

  • reikšmingi emitento ar kitos sandorio šalies finansiniai sunkumai; arba
  • palūkanų mokėjimo nevykdymas ar uždelsimas; arba
  • kai tampa tikėtina, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdytas finansinis reorganizavimas; arba
  • dėl finansinių problemų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka.

Tam tikrų finansinio turto kategorijų, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nėra individualiai nustatyto vertės sumažėjimo, yra papildomai vertinamas dėl vertės sumažėjimo bendrai. Objektyvus gautinų sumų portfelio vertės sumažėjimo įrodymas galėtų apimti Grupės ir Bendrovės patirtį renkant mokėjimus pagal mokėjimų uždelsimą, gautinų sumų portfelyje išaugęs uždelstų mokėjimų skaičius, kurių vidutinis kredito terminas viršija 30 dienų, taip pat pastebimi nacionalinių ar vietinių ekonominių sąlygų pokyčiai, kurie koreliuoja su gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymu.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą tik tada, kai baigiasi sutartinė teisė į to turto pinigų srautus, arba kai ji perduoda finansinį turtą ir iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiamą turto naudą kitai įmonei. Jeigu Grupė ir Bendrovė nei perduoda, nei iš esmės išlaiko visos rizikos ir nuosavybės teikiamos naudos ir toliau valdo perleistą turtą, Grupė ir Bendrovė pripažįsta jai tenkančią turto ir susijusių įsipareigojimų, kuriuos jai gali tekti mokėti, sumą. Jeigu Grupei ir Įmonei lieka iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiama perleisto finansinio turto nauda, Grupė ir Bendrovė ir toliau pripažįsta finansinį turtą ir taip pat pripažįsta paskolas, užstatytas už gautas įplaukas.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimo metu, skirtumas tarp turto apskaitinės vertės ir gauto ir gautino atlygio ir sukaupto pelno ar nuostolių, kurie buvo pripažinti kitose bendrosiose pajamose ir sukauptas nuosavybėje, yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

2.11. Išvestiniai finansiniai instrumentai

Grupė ir Bendrovė naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.

Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose, jei jie neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitos principų.

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę.

2.12. Atsargos

Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kainą, atėmus visas įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu.

Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlyje.

2.13. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš Grupės ir Bendrovės bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigojimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė.

Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra pripažįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.

2.14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose, pinigai kelyje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.15. Išmokos darbuotojams

Įmokos į nustatytus pensinio aprūpinimo planus yra pripažįstamos sąnaudomis kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį jiems teisę į įmokas.

Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, įsipareigojimai, pripažinti finansinės būklės ataskaitose, atspindi dabartinę nustatytų pensinio aprūpinimo planų vertę pakoreguota nepripažintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripažintomis anksčiau suteiktų paslaugų išlaidomis, ir sumažinta plano turto tikrąja verte. Bet koks šio skaičiavimo metu susidaręs turtas negali viršyti nepripažintą aktuarinį nuostolį ir ankstesnių paslaugų savikainos pridedant dabartinę būsimųjų plano įmokų grąžinimų ir sumažinimų vertę.

2.16. Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi sąnaudos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiami į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.

Investicinės pajamos, uždirbtos laikinai investavus konkrečią pasiskolintą sumą, kuri dar nepanaudota ilgo parengimo turtui, yra atimamos iš leidžiamų kapitalizuoti skolinimosi sąnaudų.

Visos kitos skolinimosi sąnaudos yra pripažįstamos to laikotarpio pelnu arba nuostoliais, kai patiriamos.

2.17. Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės

Skolos ar nuosavybės klasifikavimas

Skolos ir nuosavybės priemonės yra priskiriamos finansiniams įsipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinį ir atsižvelgdamas į finansinių įsipareigojimų, finansinio turto ir nuosavybės priemonių apibrėžimus.

Nuosavybės priemonės

Nuosavybės priemonė yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į Bendrovės turtą, atėmus visus jos įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės išleistos nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautu atlygiu, atėmus tiesiogines išleidimo sąnaudas.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais" arba "kitiems finansiniams įsipareigojimams".

Finansiniai įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis įsipareigojimas yra klasifikuojamas "tikrąja verte per pelną ar nuostolius", kai finansinis įsipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais".

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Efektyvios palūkanų normos metodas tai amortizuotos finansinių įsipareigojimų savikainos skaičiavimo ir palūkanų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma, tai norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus ateinančių laikotarpių pinigų srautus per numatomą finansinio įsipareigojimo laikotarpį, arba (jei taikytina) trumpesnį laikotarpį iki grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės ir Bendrovės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

2.18. Nuoma

Nuoma yra pripažįstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sąlygas yra perduodama iš esmės visa turto nuosavybės rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomotojas

Iš nuomininkų gautinos sumos pagal išperkamosios nuomos sutartis yra pripažįstamos Grupės ir Bendrovės grynųjų investicijų į nuomą verte, kaip gautinos sumos. Nuomos pajamos paskirstomos per nuomos laikotarpį taip, kad atspindėtų pastovų turto grąžos rodiklį atsižvelgiant į Grupės ir Bendrovės grynosios nuomos investicijos likutį.

Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansinės vertės ir yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip Grupės ir Bendrovės turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.

Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu. Tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją Grupės ir Bendrovės skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokėjimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokėjimai yra pripažįstami įsipareigojimu. Nuomos sąnaudos yra mažinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu–linijiniu metodu, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti.

2.19. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad Grupė ir Bendrovė laikysis su jomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos.

Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame Grupė ir Bendrovė pripažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė sąlyga yra, kad Grupė ir Bendrovė turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą, yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažįstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį.

Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nauda iš valstybės paskolos žemesne nei rinkos palūkanų norma yra traktuojama kaip valstybės dotacija, apskaičiuojama kaip skirtumas tarp gautų įplaukų ir paskolos tikrosios vertės, apskaičiuotos pagal vyraujančias rinkos palūkanų normas.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitų eilutėje "Dotacijos (atidėtosios pajamos)".

2.20. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas atspindi einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis.

Einamųjų metų mokestis

Einamųjų metų mokestis yra mokamas atsižvelgiant į apmokestinamąjį pelną. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto bendrųjų pajamų ataskaitoje dėl kitais metais apmokestinamųjų ar įskaitomųjų pajamų ar sąnaudų ir pajamų ar sąnaudų, kurios niekada neapmokestinamos ar įskaitomos. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. 2013 m. bendrovei taikytas pelno mokestis buvo 15 proc. (2012 m. – 15 proc.).

Atidėtasis mokestis

Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra įtakojamas nei apmokestinamasis, nei finansinis pelnas.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami laikiniesiems mokestiniams skirtumams, susijusiems su investicijomis į dukterines, asocijuotas įmones ir verslo junginius, išskyrus atvejus, kai Įmonė kontroliuoja laikinųjų skirtumų padengimą ir yra tikėtina, kad šie laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas įskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams, tik ta dalimi, kuriai tikėtinai bus pakankamai mokestinio pelno laikinųjų skirtumų naudai realizuoti ir yra tikimasi ją realizuoti artimiausioje ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Grupė ir Bendrovė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir Įmonė ketina padengti mokėtinus mokesčius grynąja verte.

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis už laikotarpį

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis yra apskaitomi sąnaudomis pelne ar nuostoliuose, išskyrus atvejus, kai jie susiję su straipsniais, pripažįstamais ne pelne ar nuostoliuose (kitose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje), tokiu atveju mokestis taip pat pripažįstamas ne pelne ar nuostoliuose, arba kai jie atsiranda verslo jungimo pirminio pripažinimo metu. Verslo jungimo atveju, mokesčio efektas yra įtraukiamas į verslo jungimo apskaitą.

2.21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Vienai akcijai tenkanti pagrindinė ir sumažinta pelno dalis apskaičiuojama dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Nėra jokių instrukcijų mažinti pelną vienai akcijai, todėl nėra jokio skirtumo tarp pagrindinės ir sumažintos pelno dalies vienai akcijai.

2.22. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš šilumos energijos pardavimo pripažįstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas sąskaitas už šilumą ir karšto vandens pašildymą. Sąskaitos vartotojams išrašomos kartą per mėnesį, pagal šilumos skaitiklio parodymus.

Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

  • Grupė ir Bendrovė perdavė pirkėjui reikšmingą nuosavybės teikiamą naudą ir prekių riziką;
  • Grupė ir Bendrovė neišlaiko nei parduotų prekių tolesnio valdymo tokiu lygiu, kuris paprastai siejamas su nuosavybe, nei efektyvios kontrolės;
  • pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;
  • tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą; ir
  • su sandoriu susijusios patirtos, ar patirtinos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Delspinigiai pripažįstami pajamomis tik juos gavus.

Dividendų pajamos iš investicijų yra pripažįstamos, kai akcininkai įgyja teisę gauti mokėjimą (jei yra didelė tikimybė, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta).

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.

Grupės ir Bendrovės politika pripažįstant pajamas iš veiklos nuomos yra pateikiama 2.18 pastaboje.

2.23. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.24. Sandoriai užsienio valiuta

Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendrovės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos valiutų kursais, galiojusiais operacijų dieną. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti užsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrąja verte ir denominuoti užsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi užsienio valiutos įsigijimo verte yra nekonvertuojami.

Pateikimo valiuta yra litai (Lt). Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į litus oficialiu, tą dieną Lietuvos banko nustatytu kursu, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į litus finansinės būklės ataskaitų sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami į pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į litus, įtraukiamos į pelną arba nuostolius.

Pagrindinių valiutų santykiai buvo tokie:

2013 m. gruodžio 31 d. 2012 m. gruodžio 31 d.
1 EUR = 3,4528 Lt 1 EUR = 3,4528 Lt
1 USD = 2,5098 Lt 1 USD = 2,6060 Lt
1 GBP = 4,1391 Lt 1 GBP = 4,2015 Lt

Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo yra įtraukiamos į to laikotarpio pelną ar nuostolius, kai jie atsiranda, išskyrus:

  • keitimo kurso skirtumai, skolinantis užsienio valiuta, susiję su nebaigta statyba, kuri ateityje bus naudojama produkcijai gaminti, yra įtraukiami į šio turto savikainą, kai jie yra laikomi paskolų palūkanų užsienio valiuta sąnaudų koregavimais;
  • sandorių, kurie sudaryti siekiant apsidrausti nuo tam tikrų užsienio valiutos rizikų, keitimo kurso skirtumai; ir
  • grynosios, užsienyje veikiančios investicijos, gautinų ar mokėtinų piniginių vienetų keitimo kurso skirtumai, kuriems sudengimas nėra nei planuojamas nei tikėtinas (todėl sudaro grynąją užsienyje veikiančios investicijos dalį), tokie valiutų keitimo skirtumai turi būti iš pradžių pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir perleidžiant ar dalinai perleidžiant grynąją investiciją perklasifikuojami iš nuosavybės į pelną ar nuostolius.

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.

Įvertinimai ir prielaidos

Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai – naudingo tarnavimo laikotarpis

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukmė, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių, teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data.

Grupė ir Bendrovė įvertino nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laiką ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pakeitė šilumos tinklų nusidėvėjimo normatyvą iš 20 metų į 30 metų, o šilumokaičiams ir kitiems specialiems įrengimams iš 10 metų į 15 metų.

Atsargų realizacinė vertė

Nuo 2011 m. Bendrovės vadovybė formuoja 100 proc. vertės sumažėjimą, atsargoms, įsigytoms anksčiau, nei prieš vienerius metus.

Gauto nepiniginio turtinio įnašo apskaitinė vertė

2009 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 136 mln. Lt.

2010 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir inžineriniais tinklais, esančiais Jurbarko mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 0,616 mln. Lt.

Vadovaujantis 2010 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos sprendimu, Bendrovė 2012 m. atliko nepiniginio turtinio įnašo, t.y. kolektorių – tunelių papildomą vertinimą, kurio ataskaitoje akcentuota, kad šiuo konkrečiu atveju pajamų metodu apskaičiuota kolektorių vertė nėra teisinga turto rinkos vertė ir išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte.

2013 m. gruodžio 31 d. bendra turtinių įnašų balansinė vertė 128.423 tūkst. Lt, t. t. kolektorių – tunelių – 127.840 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 130.395 tūkst. Lt, t. t. kolektorių tunelių – 129.785 tūkst. Lt).

Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikšmingai sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinėmis ir numatomomis pirkėjų skolų grąžinimo prielaidomis. Dėl ekonomikos, pramonės arba konkrečių pirkėjų sąlygų pokyčių gali tekti koreguoti finansinėse ataskaitose apskaitytą abejotinų skolų vertės sumažėjimą.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėžti atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis.

Teisminiai ginčai

Grupė ir Bendrovė ataskaitinio laikotarpio pabaigai peržiūri visus teisminius ginčus ir informaciją apie juos atskleidžia šio aiškinamojo rašto 24 pastaboje.

2.26. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.27. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.28. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.29. Segmentai

Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendrovės viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusių sprendimų priėmėjui. Vyriausiasis su veikla susijusių sprendimų priėmėjas, atsakingas už išteklių paskirstymą bei segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente, todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2013 m. gruodžio 31 d. lygi 4.816 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 4.909 tūkst. Lt), Bendrovės – 4.816 tūkst. Lt, (2012 m. gruodžio 31 d. – 4.858 tūkst. Lt) buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

4.Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Grupės ir Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimo sąnaudos 2013 m. gruodžio 31 d. sudaro atitinkamai 17.220 tūkst. Lt ir 17.151 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 18.178 tūkst. Lt ir 18.099 tūkst. Lt). 17.119 tūkst. Lt ir 17.050 tūkst. Lt sumos (2012 m. gruodžio 31 d. – 16.844 tūkst. Lt ir 16.764 tūkst. Lt) Grupės ir Bendrovės pelne ar nuostoliuose yra įtrauktos į veiklos sąnaudas (nusidėvėjimo ir amortizacijos bei kitų sąnaudų straipsniuose). Likusios sumos yra įtrauktos į kitos veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2013 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo lygi 114.753 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 105.177 tūkst. Lt), Bendrovės – 114.724 tūkst. Lt, buvo visiškai nudėvėta (2012 m. gruodžio 31 d. – 104.726 tūkst. Lt), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro katilinių, šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.

2013 m. gruodžio 31 d. pagal galiojančias sutartis Grupė ir Bendrovė buvo įsipareigojusi įsigyti ilgalaikio turto atitinkamai už 35.414 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 2.020 tūkst. Lt).

2013 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė buvo lygi 207.522 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 80.886 tūkst. Lt), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (11 pastaba).

Per 2013 m. Grupės ir Bendrovės kapitalizuotų palūkanų suma lygi 83 tūkst. Lt (2012 m. – 295 tūkst. Lt). Kapitalizavimo norma per 2013 m. svyravo nuo 1,40 proc. iki 2,96 proc. (2012 m. – nuo 1,99 proc. iki 2,8 proc.).

Grupė ir Bendrovė įrenginių ir įrankių grupėje 2013 m. gruodžio 31 d. apskaitė 3.604 tūkst. Lt turto dar neparuošto naudojimui (2012 m. gruodžio 31 d. – 917 tūkst. Lt).

5. Po vienerių metų gautinos sumos

Grupė Bendrovė
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos Bendrovės
darbuotojams
40 45 40 45

Ilgalaikės paskolos, išduotos Bendrovės darbuotojams yra beprocentės ir jų terminas yra nuo 1997 m. iki 2023 m. Šios paskolos apskaitomos diskontuota verte 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d., taikant 3,47 proc. palūkanų normą. 2013 m. atstatytas diskontavimas sudarė 1 tūkst. Lt (2012 m. – 9 tūkst. Lt). Atstatymo sumos apskaitytos Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitos gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo straipsnyje.

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. po vienerių metų gautinoms sumoms nenustatytas vertės sumažėjimas.

6. Kitas finansinis turtas

Grupė Bendrovė
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, laikomas parduoti
Akcijų tikroji vertė 95 433 95 433

Finansinį turtą, laikomą parduoti sudaro paprastosios nekotiruojamos akcijos. 2012 m. turto vertintojai, atlikę UAB "Šilumos ūkio servisas", kurios mažiau nei 19 proc. akcijų valdo Bendrovė, vertinimą, nustatė akcijų rinkos vertę. 2013 m. gruodžio 31 d. akcijų tikrosios vertės pasikeitimas – 338 tūkst. Lt nuostolis (2012 m. gruodžio 31 d. – 338 tūkst. Lt pelnas). Akcijų vertės pasikeitimas apskaitytas Grupės ir Bendrovės bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitos finansinės veiklos straipsnyje.

7. Atsargos

Grupė Bendrovė
2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Technologinis kuras 3.502 3.461 3.502 3.461
Atsarginės dalys 1.140 1.292 1.140 1.292
Medžiagos 1.175 1.347 1.122 1.256
5.817 6.100 5.764 6.009
Atimti: realizacinės vertės
sumažėjimas laikotarpio pabaigoje
(1.920) (1.854) (1.920) (1.854)
Atsargų balansinė vertė 3.897 4.246 3.844 4.155

Grupės ir Bendrovės atsargų realizacinės vertės sumažėjimas 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.920 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 1.854 tūkst. Lt). Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2013 m. ir 2012 m. Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

8. Per vienerius metus gautinos sumos

Grupė Bendrovė
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
Iš pirkėjų gautinos sumos 111.872 129.841 112.037 129.858
Atimti:
abejotinų
gautinų
sumų
vertės sumažėjimas
(52.458) (47.755) (52.635) (47.877)
59.414 82.086 59.402 81.981

Grupės ir Bendrovės 2013 m. gruodžio 31 d. iš pirkėjų gautina suma apima 2.453 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 3.068 tūkst. Lt) faktoringuotą sumą pagal sutartį su UAB "Swedbank lizingas", aprašytą 11 pastaboje.

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2013 m. ir 2012 m. Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:

Grupė Bendrovė
2011 m. gruodžio 31 d. likutis 43.315 43.315
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas 5.827 5.949
Nurašyta (1.387) (1.387)
2012 m. gruodžio 31 d. likutis 47.755 47.877
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas 7.944 7.999
Nurašyta (3.241) (3.241)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis 52.458 52.635

Per 2013 m. Grupė ir Bendrovė nurašė 3.241 tūkst. Lt (2012 m. – 1.387 tūkst. Lt) beviltiškų skolų. Per 2013 m. Grupė ir Bendrovė atgavo 15 tūkst. Lt (2012 m. – 17 tūkst. Lt) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Iš pirkėjų gautinos
sumos, kurių laikotarpis
Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs
nėra praėjęs bei joms
neapskaitytas vertės
sumažėjimas
mažiau
nei 60
dienų
60 - 150
dienų
151 - 240
dienų
241 - 360
dienų
daugiau
nei 360
dienų
Iš viso
2013 m. 40.891 3.295 994 973 1.231 12.030 59.414
2012 m. 61.676 6.026 1.243 712 1.594 10.835 82.086

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Iš pirkėjų gautinos
sumos, kurių laikotarpis
Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs
nėra praėjęs bei joms
neapskaitytas vertės
sumažėjimas
mažiau
nei 60
dienų
60 - 150
dienų
151 - 240
dienų
241 - 360
dienų
daugiau
nei 360
dienų
Iš viso
2013 m. 40.879 3.295 994 973 1.231 12.030 59.402
2012 m. 61.571 6.026 1.243 712 1.594 10.835 81.981

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.

Kitas Grupės ir Bendrovės gautinas sumas sudarė:

Grupė Bendrovė
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
Mokesčiai 4.128 3.535 4.128 3.535
Kitos 5.542 3.126 5.828 3.318
Atimti: abejotinų gautinų sumų
vertės sumažėjimas
(676) (567) (982) (759)
8.994 6.094 8.974 6.094

Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:

Grupė Bendrovė
2011 m. gruodžio 31 d. likutis 481 481
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas 113 305
Nurašyta (27) (27)
2012 m. gruodžio 31 d. likutis 567 759
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas 109 223
2013 m. gruodžio 31 d. likutis 676 982

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų didžiąją dalį sudarė savivaldybių skola už kompensacijas mažas pajamas turinčioms šeimoms, gautinos sumos už parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai) bei suteiktas paslaugas (kolektorių priežiūros ir pan. paslaugas).

Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Kitos gautinos sumos,
kurių laikotarpis nėra
Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių
laikotarpis jau praėjęs
praėjęs bei joms
neapskaitytas vertės
sumažėjimas
mažiau
nei 60
dienų
60 - 150
dienų
151 - 240
dienų
241 - 360
dienų
daugiau
nei 360
dienų
Iš viso
2013 m. 1.598 32 37 6 3.071 122 4.866
2012 m. 2.451 44 51 11 2 - 2.559

Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Kitos gautinos sumos,
kurių laikotarpis nėra
Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių
laikotarpis jau praėjęs
praėjęs bei joms
neapskaitytas vertės
sumažėjimas
mažiau
nei 60
dienų
60 - 150
dienų
151 - 240
dienų
241 - 360
dienų
daugiau
nei 360
dienų
Iš viso
2013 m. 1.578 32 37 6 3.071 122 4.846
2012 m. 2.451 44 51 11 2 - 2.559

Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 – 45 dienos.

Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms, kurių laikotarpis nėra praėjęs ir kurioms nebuvo apskaitytas vertės sumažėjimas, finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, vadovybės manymu, nebuvo jokių požymių, kad skolininkai negalės įvykdyti savo mokėjimų įsipareigojimų.

9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Grupė Bendrovė
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
Pinigai kelyje 977 4.181 977 4.181
Pinigai banke 1.160 1.141 1.140 1.117
Pinigai kasoje 18 10 18 10
2.155 5.332 2.135 5.308

Grupės ir Bendrovės banko sąskaitos, kurių likutis 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.137 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 459 tūkst. Lt), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (11 pastaba).

10. Rezervai

Privalomasis

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.

Bendrovė 2012 m. balandžio 30 d. akcininkų sprendimu pervedė 672 tūkst. Lt iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 2.584 tūkst. Lt į kitus rezervus. Rezervas suformuotas investicijoms.

Bendrovė 2013 m. balandžio 30 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (2.584 tūkst. Lt), 5.538 tūkst. Lt iš nepaskirstytojo pelno pervedė į privalomąjį rezervą ir 250 tūkst. Lt į kitus rezervus. Rezervas suformuotas investicijoms.

11. Finansinės skolos

Grupė Bendrovė
2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės finansinės skolos (paskolos) 38.994 33.746 38.994 33.746
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis
(be lizingo, kuris atskleistas 12 pastaboje)
20.291 8.489 20.291 8.489
Trumpalaikės
bankų
paskolos
(tame
tarpe kredito linija)
14.544 24.563 14.544 24.563
Faktoringo su regresu sutartis 2.453 3.068 2.453 3.068
Trumpalaikės finansinės skolos 37.288 36.120 37.288 36.120
76.282 69.866 76.282 69.866

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:

Grupė Bendrovė
2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
2013 m. - 8.489 - 8.489
2014 m. 20.291 8.761 20.291 8.761
2015 m. 8.568 5.908 8.568 5.908
2016 m. 7.121 4.188 7.121 4.188
2017 m. 4.993 2.439 4.993 2.439
2018 m. 3.780 1.944 3.780 1.944
2019 m. 2.551 913 2.551 913
2020 m. 1.432 640 1.432 640
2021 m. 754 639 754 639
2022 m. 753 640 753 640
2023 m. 754 639 754 639
2024 m. 753 640 753 640
2025 m. 754 640 754 640
2026 m. 753 640 753 640
2027 m. 754 639 754 639
2028 m. 753 640 753 640
2029 m. 753 639 753 639
2030 m. 754 640 754 640
2031 m. 754 639 754 639
2032 m. 753 640 753 640
2033 m. 754 639 754 639
2034 m. 753 639 753 639
59.285 42.235 59.285 42.235

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:

Grupė Bendrovė
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
Trumpalaikės paskolos 0,97 1,01 0,97 1,01
Ilgalaikės paskolos 2,59 2,78 2,59 2,78

Laikotarpio pabaigoje negrąžintų paskolų (išskyrus faktoringą) likučiai litais ir užsienio valiuta buvo:

Grupė Bendrovė
Paskolos valiuta: 2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
Eurai 36.816 39.765 36.816 39.765
Litai 37.013 27.033 37.013 27.033
73.829 66.798 73.829 66.798

Detali informacija apie paskolas 2013 m. gruodžio 31 d.:

Sutarties Suma Suma Grąžinimo Likutis 2014 m.
Kredito įstaiga data Valiuta valiuta tūkst. terminas 2013.12.31 dalis
tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt
1. AB SEB bankas 2005.08.23 eurai 8.776 30.300 2014.12.31 2.500 2.500
2. Nordea* 2006.12.01 litai 6.090 6.090 2015.12.31 1.632 839
3. AB SEB bankas 2006.12.21 eurai 2.059 7.108 2016.11.30 891 395
4. AB DNB bankas 2007.11.14 eurai 576 1.989 2016.12.31 746 248
5. Danske** 2008.07.31 eurai 984 3.398 2018.12.31 1.736 350
6. Danske** 2008.07.31 eurai 1.158 4.000 2017.09.30 1.955 600
7. "Swedbank", AB 2009.12.02 eurai 3.815 9.819 2016.12.02 3.236 1.203
8. LR Finansų ministerija 2010.04.09 eurai 2.410 8.323 2034.03.15 6.139 -
9. "Swedbank", AB 2010.06.21 eurai 649 2.240 2017.06.21 599 404
10. Nordea* 2010.09.17 eurai 1.625 5.611 2016.05.31 2.390 989
11. LR Finansų ministerija 2010.10.26 eurai 807 2.788 2034.03.15 2.526 -
12. AB SEB bankas 2011.02.11 eurai 1.031 3.560 2019.02.10 2.830 548
13. Nordea* 2011.04.19 eurai 921 3.180 2019.04.30 2.907 545
14. LR Finansų ministerija 2011.09.02 eurai 1.672 5.773 2034.09.01 5.652 -
15. AB SEB bankas 2011.10.13 eurai 290 1.000 2019.11.30 448 141
16. AB SEB bankas 2013.05.23 litai 10.567 10.567 2014.11.30 10.567 10.567
17. AB DNB bankas 2013.06.28 litai 15.000 15.000 2014.06.27 12.758 12.758
18. AB SEB bankas 2013.08.22 litai 10.000 10.000 2014.08.22 1.786 1.786
19. AB SEB bankas 2013.09.10 litai 5.200 5.200 2020.09.30 4.709 217
20. Nordea* 2013.09.27 litai 1.300 1.300 2020.09.30 206 -
21. Nordea* 2013.06.03 litai 9.000 9.000 2020.06.03 212 20
22. AB SEB bankas 2013.06.03 litai 2.760 2.760 2020.06.30 1.685 230
23. AB SEB bankas 2013.06.03 litai 4.240 4.240 2020.06.30 2.197 353
24. Nordea* 2013.09.27 eurai 655 2.261 2020.09.30 2.261 124
25. Nordea* 2013.11.15 litai 2.000 2.000 2012.11.30 1.261 18
73.829 34.835

* Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialas;

** Danske bank A/S Lietuvos skyrius.

2012 m. spalio 24 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė faktoringo su regresu sutartį su UAB "Swedbank lizingas" 8.500 tūkst. Lt limitui. Faktoringo avansas – 90 proc. Sutarties galiojimo terminas yra 2013 m. gruodžio 31 d. 2013 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimas galimo regreso sumai 2.453 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 3.068 tūkst. Lt) apskaitytas trumpalaikių finansinių skolų straipsnyje.

Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas (4 pastaba), sąskaitos banke (9 pastaba) ir žemės nuomos teisė buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.

12. Lizingas (finansinė nuoma)

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės ir Bendrovės turtą sudaro transporto priemonės. Finansinės nuomos terminas yra 3 metai. Visos finansinės nuomos sutartys sudarytos eurais.

Būsimus minimalius finansinės nuomos mokėjimus sudarė:

Grupė Bendrovė
2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Per vienerius metus 116 48 116 48
Nuo vienerių iki penkerių metų 125 67 125 67
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso 241 115 241 115
Palūkanos (8) (6) (8) (6)
Finansinės nuomos įsipareigojimų
dabartinė vertė
233 109 233 109
Finansinės nuomos įsipareigojimai
apskaityti kaip:
- trumpalaikiai 110 44 110 44
- ilgalaikiai 123 65 123 65

13. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Grupė Bendrovė
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
Likutis
ataskaitinio
laikotarpio
pradžioje
26.546 22.211 26.546 22.211
Gauta per laikotarpį 3.777 5.498 3.777 5.498
Amortizacija ir nurašymai (1.336) (1.163) (1.336) (1.163)
Likutis ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje
28.987 26.546 28.987 26.546

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. Centralizuotų šilumos tinklų atnaujinimas, diegiant šiuolaikines technologijas (šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas V. Krėvės pr. 82 A, 118 H, Kaunas)" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 6.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 5.843 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo centro magistralės (4T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 5.990 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 4.414 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. magistralinių šilumos tinklų 6T, esančių Kuršių g. 49C, Jonavos g. tarp NA–7 ir NA–9 bei tinklų po tiltu per Nerį automagistralėje Vilnius – Klaipėda ties Kaunu, kompleksinis rekonstravimas patikimumui didinti, diegiant šiuolaikines technologijas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.333 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.725 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Centralizuoto šilumos tiekimo plėtra statant naują šilumos tiekimo trasą (šilumos tiekimo tinklai nuo A. Juozapavičiaus pr. 23A iki A. Juozapavičiaus pr. 90)" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.566 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.426 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo Žaliakalnio magistralės (4Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.788 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 2.526 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Dainavos mikrorajono magistralės (1T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.560 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.489 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Aukštųjų Šančių magistralės (2Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.618 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.593 tūkst. Lt paramą.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Vilijampolės šilumos tinklų (9K) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 595 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 570 tūkst. Lt paramą.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo Pramonės raj. magistralės (1Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 2.000 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. sausio 16 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Ežerėlio katilinės rekonstrukcija, įrengiant 3,5 MW galios vandens šildymo katilą" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 1.791 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 537 tūkst. Lt paramą.

2013 m. sausio 16 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 2.299 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 690 tūkst. Lt paramą.

2013 m. liepos 8 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Pergalės katilinės rekonstrukcija, įrengiant dūmų kondensacinį ekonomaizerį" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 638 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 383 tūkst. Lt paramą.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Šilko katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (II etapas)" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 3.990 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Petrašiūnų elektrinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (I etapas)" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 6.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Inkaro katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 6.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. 1Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 1Ž-7 ir 1Ž-8 bei tarp šilumos kamerų 1Ž-10 ir 1Ž-12 Chemijos g." finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6Ž modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.033 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 5T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.706 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

14. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutartį turi gauti 1 – 6 mėnesių atlyginimų išmoką.

Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:

Grupė Bendrovė
2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m.
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas
laikotarpio pradžioje
3.297 2.406 2.999 2.406
Išmokėta (775) (202) (585) (198)
Suformuotas 494 1.093 544 791
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas
laikotarpio pabaigoje:
3.016 3.297 2.958 2.999
Ilgalaikė dalis 2.079 2.173 2.079 1.996
Trumpalaikė dalis 937 1.124 879 1.003

Per 2013 m. Grupės išmokėtos išmokos darbuotojams sudarė 775 tūkst. Lt (2012 m. – 202 tūkst. Lt), Bendrovės – 585 tūkst. Lt (2012 m. – 198 tūkst. Lt) ir yra įtrauktos į atlyginimų ir socialinio draudimo sąnaudas Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą pensinių išmokų įsipareigojimą yra pateiktos žemiau:

2013 m. gruodžio 31 d. 2012 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma 4,0 proc. 4,0 proc.
Darbuotojų kaitos rodiklis 18,9 proc. 18,9 proc.
Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas 3,0 proc. 3,0 proc.

15. Išvestiniai finansiniai instrumentai

2009 m. balandžio 9 d. Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų apsikeitimo sandorį. Nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. Grupė ir Bendrovė nustatė 4,15 proc. fiksuotą palūkanų normą kintamai 6 mėn. EUR LIBOR palūkanų normai. 2013 m. gruodžio 31 d. nominali sandorio vertė yra 784 tūkst. eurų (2.708 tūkst. Lt ekvivalentas) (2012 m. gruodžio 31 d. – 1.508 tūkst. eurų (5.208 tūkst. Lt ekvivalentas)). Sandorio rinkos vertė 2013 m. gruodžio 31 d. – 51 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 204 tūkst. Lt). Šis sandoris nedaro esminės įtakos Grupės ir Bendrovės būsimiesiems pinigų srautams.

16. Pardavimo pajamos

Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojų Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėju. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:

Grupė Bendrovė
2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m.
Šilumos tiekimas 311.576 362.667 311.632 362.728
Karšto vandens tiekimas 8.612 4.818 8.612 4.818
Kolektorių priežiūra 779 775 779 775
Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų
priežiūra
280 721 199 399
Elektros energija 767 460 767 460
Karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra 349 282 349 282
322.363 369.723 322.338 369.462

17. Kitos sąnaudos

Grupė Bendrovė
2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m.
Pinigų surinkimo sąnaudos 1.838 2.217 1.838 2.203
Įrangos patikrinimas ir apžiūra 1.651 1.490 1.651 1.487
Kolektorių priežiūra 1.863 1.883 1.863 1.883
Skolų surinkimo sąnaudos 198 917 198 917
Parama 157 503 157 503
Konsultavimo paslaugos 633 285 633 283
Sąskaitų pateikimo sąnaudos 457 455 457 455
Ryšių sąnaudos 188 193 188 182
Su darbuotojais susijusios sąnaudos 251 234 251 228
Draudimas 261 223 261 213
Ilgalaikio turto priežiūra ir susijusios paslaugos 212 173 212 161
Narystės mokestis 292 281 292 281
Transporto išlaidos 101 52 100 115
Reklamos sąnaudos 170 111 170 109
Audito sąnaudos 36 56 36 52
Įrangos ir mašinų nuoma 32 32 32 18
Kitos sąnaudos 1.451 1.147 1.485 1.120
9.791 10.252 9.824 10.210

18. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

Grupė Bendrovė
2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m.
Kitos veiklos pajamos
Įvairios suteiktos paslaugos 3.204 1.575 3.023 1.416
Parduotos materialinės vertybės 219 260 201 251
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas 13 92 13 91
Kita 125 164 121 150
3.561 2.091 3.358 1.908
Kitos veiklos sąnaudos
Įvairių suteiktų paslaugų savikaina (1.689) (1.139) (1.248) (691)
Parduotos materialinės vertybės (1) (29) (1) (7)
Ilgalaikio turto nurašymas (8) (12) (14) (12)
Ilgalaikio turto pardavimo nuostoliai (32) (5) (32) (5)
Kita (23) (8) (23) (8)
(1.753) (1.193) (1.318) (723)

19. Finansinės veiklos pajamos

Grupė Bendrovė
2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m.
Netesybos, gautos už pradelstas gautinas sumas 2.952 1.984 2.952 1.984
Baudos 7.054 - 7.054 -
Ilgalaikio finansinio turto vertės padidėjimas - 338 - 338
Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės
pasikeitimas
153 129 153 129
Banko palūkanos 1 11 1 11
Kita - 1 - 1
10.160 2.463 10.160 2.463

20. Finansinės veiklos sąnaudos

Grupė Bendrovė
2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m.
Banko paskolų ir overdraftų palūkanos (1.414) (1.496) (1.414) (1.496)
Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimas (338) - (1.373) (587)
Delspinigiai ir baudos (157) (214) (157) (214)
Akcininko įnašai į dukterinę bendrovę - - (155) -
(1.909) (1.710) (3.099) (2.297)

21. Pelno mokestis

Ataskaitose pateiktos metų pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderinamos su pelno mokesčio sąnaudomis, gautomis taikant norminiuose aktuose numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš mokesčius:

Grupė Bendrovė
2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m.
Pelnas prieš apmokestinimą 5.265 2.535 4.065 2.195
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaičiuotos
taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą
(790) (380) (610) (329)
Apmokestinamojo pelno (nemažinančios
sąnaudos) bei neapmokestinamos pajamos ir
atidėtojo pelno mokesčio turto vertės
sumažėjimo įtaka
163 (959) 1 (1.029)
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaitytos
bendrųjų pajamų ataskaitoje
(627) (1.339) (609) (1.358)
Efektyvi pelno mokesčio norma (proc.) 11,91 52,80 14,98 61,87
Grupė Bendrovė
2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m.
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos - - - -
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) (627) (1.339) (609) (1.358)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos
bendrųjų pajamų ataskaitoje
(627) (1.339) (609) (1.358)

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifą. Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Gruodžio 31 d. atidėtąjį pelno mokestį sudarė:

Grupė Bendrovė
2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Mokestiniai nuostoliai 5.646 3.942 5.646 3.942
Sukaupimai 841 494 841 475
Finansinio turto vertės pasikeitimas 51 112 51 112
Atidėtojo pelno mokesčio turtas 6.538 4.548 6.538 4.529
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Nusidėvėjimo skirtumai (15.114) (12.455) (15.114) (12.455)
Investicijų lengvata (162) (203) (162) (203)
Perduoto dukterinei įmonei turto perkainojimas - - (669) (669)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas (15.276) (12.658) (15.945) (13.327)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte (8.738) (8.110) (9.407) (8.798)

Atidėtojo mokesčio turtas dėl mokestinių nuostolių yra pripažįstamas, kadangi Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes.

Gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybės nepripažintą pelno mokesčio turtą sudarė :

Grupė Bendrovė
2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m.
Iš pirkėjų gautinų sumų nuvertėjimas 7.869 7.161 7.895 7.179
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas 98 90 98 90
Kitų gautinų sumų nuvertėjimas 72 82 119 111
Investicijos į dukterinę bendrovę nuvertėjimas - - 420 264
Nepripažintas pelno mokesčio turtas grynąja
verte
8.039 7.333 8.532 7.644

22. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Žemiau pateikiami Grupės pagrindinės ir sumažintos pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:

Grupė Bendrovė
2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m.
Bendrasis pelnas 4.638 1.196 3.456 837
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje 42.732 42.732 42.732 42.732
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje 42.732 42.732 42.732 42.732
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.) 42.732 42.732 42.732 42.732
Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis tenkanti vienai akcijai (Lt) 0,11 0,03 0,08 0,02

23. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Grupė ir Bendrovė nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.

Pirkėjų skaičius Grupė Bendrovė
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
Fiziniai asmenys 114.240 114.711 114.240 114.499
Kiti juridiniai asmenys 2.098 2.110 2.082 2.055
Juridiniai asmenys finansuojami iš
savivaldybės ir valstybės biudžetų
345 365 336 333
116.683 117.186 116.658 116.887

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos pagal pirkėjų grupes:

Grupė Bendrovė
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
Fiziniai asmenys 41.462 57.211 41.461 57.208
Kiti juridiniai asmenys 8.658 10.387 8.651 10.330
Juridiniai asmenys finansuojami iš
savivaldybės ir valstybės biudžetų
9.294 14.488 9.290 14.443
59.414 82.086 59.402 81.981

Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną, vadovybės nuomone, nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų įsipareigojimų, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupė ir Bendrovė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (8 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose, kurie įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*:

Grupė Bendrovė
2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
A 322 407 302 383
A+ 674 674 674 674
AA- 138 29 138 29
Bankas, kuriam nepriskirtas
reitingas
26 31 26 31
1.160 1.141 1.140 1.117

*- išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Fitch Ratings agentūros.

2013 m. ir 2012 m. Grupė ir Bendrovė nesuteikė jokių garantijų už kitų šalių prievoles.

Kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos, išskyrus pasirašytas su LR Finansų ministerija, yra su kintama palūkanų norma, todėl Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos riziką. 2013 m. ir 2012 m. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kuriuose Grupė ir Bendrovė sutinka tam tikrais intervalais pakeisti skirtumą tarp fiksuotos ir kintamos palūkanų normos, kaip aprašyta 15 pastaboje, apskaičiuotą remiantis sutarta nominalia pagrindine verte.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas / sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sąlygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais Įtaka pelno mokesčiui
2013 m.
LTL 200 (111)
LTL (200) 111
EUR 50 (15)
EUR (50) 15
2012 m.
LTL 200 (81)
LTL (200) 81
EUR 50 (21)
EUR (50) 21

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2013 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,72 ir 0,68 (2012 m. gruodžio 31 d. – 0,85 ir 0,81). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2013 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,72 ir 0,68 (2012 m. gruodžio 31 d. – 0,85 ir 0,82).

Grupė ir Bendrovė likvidumo problemai išspręsti įgyvendina šį veiksmų planą:

  • atsižvelgdama į dabartinę padėtį, Grupė ir Bendrovė ėmėsi sąnaudų mažinimo priemonių;
  • didina šilumos gamybą nuosavuose efektyviuose gamybos šaltiniuose;
  • įgyvendina naujas gamyboje ir perdavime patiriamų nuostolių mažinimo priemones;
  • siekia trumpinti pinigų ciklą, didindama pirkėjų įsiskolinimo apyvartumą ir mažindama skolų tiekėjams apyvartumą.

Overdraftų ir kredito limitų sutartys, neužtikrintos turto įkeitimu:

Grupė Bendrovė
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
Panaudota 14.544 24.563 14.544 24.563
Nepanaudota 10.456 437 10.456 437
25.000 25.000 25.000 25.000

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis).

` Iki 3
mėnesių
Nuo 4 iki 12
mėnesių
Nuo 2 iki 5
metų
Po 5
metų
Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos
palūkanos
5.180 31.174 27.610 18.408 82.372
Prekybos skolos 61.201 111 14 - 61.326
2013 m. gruodžio 31 d. likutis 66.381 31.285 27.624 18.408 143.698
Iki 3
mėnesių
Nuo 4 iki 12
mėnesių
Nuo 2 iki 5
metų
Po 5
metų
Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos 2.422 31.900 24.038 16.061 74.421
palūkanos
Prekybos skolos
72.592 273 23 - 72.888

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis).

Iki 3
mėnesių
Nuo 4 iki 12
mėnesių
Nuo 2 iki
5 metų
Po 5
metų
Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos
palūkanos
5.180 31.174 27.610 18.408 82.372
Prekybos skolos 61.185 111 14 - 61.310
2013 m. gruodžio 31 d. likutis 66.365 31.285 27.624 18.408 143.682
Iki 3
mėnesių
Nuo 4 iki 12
mėnesių
Nuo 2 iki
5 metų
Po 5
metų
Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos 2.422 31.900 24.038 16.061 74.421
palūkanos
Prekybos skolos
72.624 273 23 - 72.920

Prekybos skolos

Grupės ir Bendrovės prekybos skolos pagal tiekėjų grupes:

Grupė Bendrovė
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
gruodžio 31 d.
Už pirktą šilumą 35.826 55.308 35.826 55.308
Rangovams 14.904 9.689 14.904 9.689
Kitiems tiekėjams 10.596 7.891 10.580 7.923
61.326 72.888 61.310 72.920

Atsiskaitymui su KTE už pirktą šiluminę energiją nustatytas 30 d., su rangovais už darbus – 90–180 d., su kitais tiekėjais – 5–30 d. laikotarpis.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė turėjo 2.667 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 9.828 tūkst. Lt), Bendrovė – 2.667 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 9.817 tūkst. Lt) pradelstų prekybos skolų.

Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti litais ir eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos. Jų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

  • Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų, kitų gautinų sumų ir kitų trumpalaikių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
  • Ilgalaikių skolų ir ilgalaikių gautinų sumų tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į tokios pat ar panašios paskolos rinkos kainą arba palūkanų normą, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių skolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei.

Grupės ir Bendrovės finansinių instrumentų grupės:

Finansinis turtas:

Grupė Bendrovė
2013 m.
gruodžio
31 d.
2012 m.
gruodžio
31 d.
2011 m.
gruodžio
31 d.
2013 m.
gruodžio
31 d.
2012 m.
gruodžio
31 d.
2011 m.
gruodžio
31 d.
Pinigai kasoje ir banke 2.155 5.332 5.936 2.135 5.308 5.899
Paskolos ir gautinos sumos 68.448 88.225 64.639 68.416 88.120 64.690
Finansinis turtas 95 433 95 95 433 95
70.698 93.990 70.670 70.646 93.861 70.684

Finansiniai įsipareigojimai:

Grupė Bendrovė
2013 m.
gruodžio
31 d.
2012 m.
gruodžio
31 d.
2011 m.
gruodžio
31 d.
2013 m.
gruodžio
31 d.
2012 m.
gruodžio
31 d.
2011 m.
gruodžio
31 d.
Apskaitomi tikrąja verte per pelną ar
nuostolius (pagal antro lygio tikrosios
vertės hierarchiją)
51 204 333 51 204 333
Apskaitomi amortizuota savikaina 123.513 142.842 106.203 123.497 142.874 106.266
123.564 143.046 106.536 123.548 143.078 106.599

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų balansinės vertės apytiksliai atitinka jų tikrąsias vertes.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams. 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Bendrovė tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas, priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

Grupė Bendrovė
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2012 m.
gruodžio 31 d.
Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant
atidėtuosius mokesčius ir dotacijas
(atidėtąsias pajamas))
78.937 70.665 79.606 71.176
Trumpalaikiai įsipareigojimai 105.022 115.361 104.921 115.050
Įsipareigojimų iš viso 183.959 186.026 184.527 186.226
Nuosavas kapitalas 265.833 261.195 267.637 264.181
Įsipareigojimų* ir nuosavo
kapitalo santykis (proc.)
69,20 71,22 68,95 70,49

* Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius (įskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą ir dotacijas (atidėtąsias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Rinkos rizika

Išoriniai rizikos veiksniai, įtakojantys Grupės ir Bendrovės pagrindinę veiklą: ekonominė krizė, kuro kainų didėjimas, nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, vietinės savivaldos sprendimai, parduodamos produkcijos kainų politika, infliacija ir bendras ekonominis nuosmukis, mažinantis šilumos vartotojų pajamas, veiklos cikliškumas, aplinkosauginiai reikalavimai.

24. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Teisminiai procesai

Bendrovė 2010 m. lapkričio 3 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – VKAT) pateikė ieškinį dėl 12.352 tūkst. Lt netesybų priteisimo iš KTE už netinkamą KTE prievolių pagal Investicijų susitarimą vykdymą. 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu VKAT sprendimu KE ieškinį tenkino dalinai: KE naudai iš KTE priteisė 7.054 tūkst. Lt dydžio baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos baudos sumos už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 37 tūkst. Lt arbitražo mokesčių ir 42 tūkst. Lt išlaidų kompensavimui. KTE Lietuvos Apeliaciniam teismui 2011 m. gruodžio 23 d. pateikė skundą, prašydama panaikinti VKAT sprendimą, o taip pat prašymą sustabdyti šio sprendimo vykdymą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. 2013 m. kovo 13 d. KTE sutiko atsisakyti nuo apeliacinio skundo Vilniaus komercinio arbitražo teismo byloje Nr. 203 bei, toliau nesibylinėjant, sumokėti Bendrovei kiek daugiau nei 7 mln. Lt dydžio baudą, priteistą šioje byloje. 2013 m. balandžio 11 d. Bendrovė ir KTE pasirašė tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktą dėl priteistų sumų (8.164 tūkst. Lt) įskaitymo.

2012 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose nebuvo padarytas sukaupimas ieškinio sumai, kadangi baudų bei delspinigių pajamos ataskaitose atspindimos tik, kai jos Bendrovei yra sumokėtos.

2013 m. balandžio 15 d. Bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu "Dėl atsakovo UAB GECO Kaunas reikalavimo perskaičiuoti AB "Kauno energija" šilumos supirkimo kainas už 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėn. pagal lyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas". Bendrovės ieškinys buvo atmestas. Sprendimas apeliacine tvarka neapskųstas.

2013 m. balandžio 17 d. Bendrovė iš Vilniaus komercinio arbitražo teismo (toliau – arbitražas) gavo pranešimą, kad 2013 m. balandžio 12 d. arbitraže buvo gautas KTE ieškinys Bendrovei dėl 1.340 tūkst. Lt. KTE teigimu, skola susidarė dėl Bendrovės žemesne kaina apmokėto šilumos kiekio, nei nustatė KTE 2012 m. gruodžio – 2013 m. sausio mėn. Atsižvelgiant į Bendrovės palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas bei vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio nuostata, kad visais atvejais šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, negali būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, Bendrovė šilumą iš KTE pirko, vadovaudamasi įstatymo nuostata. 2013 m. gegužės 17 d. Bendrovė pateikė arbitražui prieštaravimus dėl ieškinio. Posėdis byloje paskirtas 2014 m. vasario 3 d.

2013 m. rugsėjo mėn. Bendrovė įtraukta trečiuoju asmeniu civilinėje byloje pagal ieškovo UAB KTE ieškinį atsakovui BAB Ūkio bankui dėl faktoringo sutarties nutraukimo ir notarės depozitinėje sąskaitoje esančių 3.063 tūkst. Lt, kuriuos, įvykdydama savo prievolę pervedė Bendrovė, pripažinimo KTE nuosavybe. 2013 m. rugsėjo mėn. Bendrovei įteiktas teismo preliminarus sprendimas pagal ieškovo BAB Ūkio bankas patikslintą ieškinį Bendrovei ir KTE dėl 3.063 tūkst. Lt skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bendrovė teismui pateikė prieštaravimus dėl šio preliminaraus sprendimo ir BAB Ūkio banko patikslinto ieškinio atmetimo. 2013 m. gruodžio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi abi bylos buvo sujungtos. Posėdis byloje paskirtas 2014 m. vasario 3 d.

VKEKK 2013 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo patenkino KTE prašymą pripažinti, kad Bendrovė, atsisakydamas supirkti dalį, t. y. 11 181,5 MWh 2013 m. birželio mėnesį KTE siūlomos supirkti šilumos energijos, pažeidė norminius aktus dėl šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Įsigaliojus šiam VKEKK sprendimui, KTE įgytų teisę prašyti atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas) dėl nesupirkto šilumos kiekio. Bendrovė, nesutikdama su tokiu VKEKK sprendimu, pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Posėdis numatytas 2014 m. sausio 29 d.

Nuomos ir rangos darbų pirkimo sutartys

2010 m. kovo 18 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su KTE, pagal kurią Bendrovė išnuomoja KTE Petrašiūnų elektinės teritorijoje esančią katilinę su technologiniais vamzdynais šilumos gamybai. Sutartis galioja 5 metų laikotarpiui.

2010 m. gruodžio 20 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su UAB ENG, pagal kurią Bendrovė išnuomavo Garliavos katilinę šilumos gamybos įrenginiams pastatyti. Bendrovė įsipareigojo supirkti juose pagamintą šilumos energiją. Sutartis galioja 20 metų laikotarpiui.

Grupės ir Bendrovės būsimi įsipareigojimai pagal galiojančias 2013 m. gruodžio 31 d. pirkimo sutartis sudaro 88.013 tūkst. Lt.

25. Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2013 m. ir 2012 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis.

2013 m. ir 2012 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis įmonėmis bei jų skolos ir įsipareigojimai laikotarpių pabaigai buvo tokie:

2013 m. Pirkimai Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir
pilnai valdomos įmonės
2.687 37.791 20.705 524
Jurbarko rajono savivaldybė 4 2.535 237 2
2012 m. Pirkimai
Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir
pilnai valdomos įmonės
1.351 41.896 20.312 440

Grupė ir Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d. įmonių, finansuojamų iš savivaldybių biudžetų, gautinoms sumoms yra suformavusi 10.362 tūkst. Lt (2012 gruodžio 31 d. – 10.905 tūkst. Lt) vertės sumažėjimą. Gautinos sumos nėra užtikrintos įkeistu turtu ar kitomis priemonėmis ir bus padengtos grynaisiais pinigais. Gautinoms sumoms nebuvo gauta jokių garantijų.

2013 m. ir 2012 m. Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:

UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" Pirkimai Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos
2013 m. 544 69 - 7
2012 m. 1.204 87 - 143
UAB "Kauno energija NT" Pirkimai Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos
2013 m. 1 14 - -

Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d. iš dukterinių įmonių gautinoms sumoms yra suformavusi 483 tūkst. Lt (2012 gruodžio 31 d. – 314 tūkst. Lt) vertės sumažėjimą.

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2013 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro atitinkamai 7 ir 4 (2012 m. gruodžio 31 d. – 6 ir 4) asmenys.

Grupė Bendrovė
2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m.
Vadovybei priskaičiuotas darbo
užmokestis
455 528 400 417
Vadovybei priskaičiuotos pensijinių
išmokų darbuotojams kompensacijos
104 97 104 90

Per 2013 m. ir 2012 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

26. Pobalansiniai įvykiai

2014 m. sausio 6 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, nuspręsta:

  • padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 420 996 Lt nuo 256.391.862 Lt iki 256.812.858 Lt, išleidžiant 70 166 paprastąsias vardines 6 Lt (šešių litų) nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei ir atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamų 70 166 vienetų Bendrovės akcijų, suteikiant teisę šias akcijas įsigyti Kauno miesto savivaldybei, siekiant, kad Bendrovei Kauno miesto savivaldybė perduotų jai nuosavybės teise priklausančią šilumos tiekimo liniją – šilumos tinklus, esančius Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas.
  • skirti iki 1.000 tūkst. Lt paramą viešajai įstaigai "Žalgirio" krepšinio centrui , šią paramos sumą įtraukiant į 2013 m. Bendrovės audituotos veiklos pelno (nuostolių) paskirstymo projektą.

2014 m. sausio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Lietuvos Respublikos finansų ministerija 793 tūkst. eurų (2.739 tūkst. Lt ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2034 m. gruodžio 1 d.

2014 m. sausio 21 d. Bendrovei priklausančioje Petrašiūnų elektrinėje lankėsi LR ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Premjeras domėjosi elektrinės modernizavimo galimybėmis ir viso Kauno šilumos ūkio vystymo perspektyvomis. Vizito metu A. Butkevičiui buvo pristatyta Kauno šilumos ūkio situacija, bendrovės jau įvykdyti šilumos gamybos šaltinių ir tinklų modernizavimo projektai, taip pat pristatyti šilumos gamybos šaltinių modernizacijos projektai, kurie planuojami vykdyti 2014 metais. Ministras pirmininkas domėjosi elektrinės modernizavimo galimybėmis kartu su AB "Lietuvos energija". Premjerui pristatyta, kad iki 2015 metų elektrinės teritorijoje planuojama įrengti 2 biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus po 12 MW galios ir 6 MW galios kondensacinį ekonomaizerį šiems katilams, taip pat 10 MW galios biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą su 3 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu bei pristatytas šiuo metu elektrinėje vykdomas 10 MW galios kondensacino ekonomaizerio įrengimo projektas. Pastačius šiuos biokuro katilus šilumos gamybos kaina šiame objekte sudarys apie 12 – 13 ct/kWh be PVM.

2014 m. sausio 22 d. Bendrovės valdyba, atsižvelgdama į UAB "Fortum Heat Lietuva" pasiūlymus dėl strateginio bendradarbiavimo, nusprendė pradėti konsultacijas su UAB "Fortum Heat Lietuva" dėl siūlomos strateginės UAB "Fortum Heat Lietuva" investicijos į Bendrovę. Ataskaita apie konsultacijų rezultatus bus pateikta Bendrovės valdybai svarstymui ir sprendimo priėmimo dėl tolesnio vykdymo bei preliminarių susitarimų sąlygų derinimo su Bendrovės akcininkais.

***

Talk to a Data Expert

Have a question? We'll get back to you promptly.