Litgrid AB

Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 7, 2014

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

2014 m. kovo 12 d., Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos banko Periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, LITGRID AB generalinis direktorius Daivis Virbickas, finansų departamento direktorius Rimantas Busila ir vyriausioji finansininkė – apskaitos skyriaus vadovė Svetlana Sokolskytė, patvirtiname, kad, mūsų žiniomis, pateikiamos audituotos 2013 metų LITGRID AB ir konsoliduotos finansinės ataskaitos, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo LITGRID AB ir konsoliduotą įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, laikotarpio pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, kad konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, LITGRID AB ir konsoliduota įmonių grupės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

Generalinis direktorius

Daivis Virbickas

Finansų departamento direktorius

Rimantas Busila

Vyriausioji finansininkė

Svetlana Sokolskytė

Įmonės kodas PVM mokėtojo kodas Adresas Telefonas Faksas E. paštas Svetainė Juridinių asmenų registro tvarkytoja

302564383 LT 100005748413 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius +370 5 278 277 +370 5 272 3986 info@litgrid.eu www.litgrid.eu VĮ Registrų centras

Litgrid AB

ייר רוב ביני הוא מוני ומיני ומיני היינו

LITGRID AB

KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS 2013 M. FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖSATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA IR KONSOLIDUOTU METINIU PRANEŠIMU

Life BRID

TURINYS

PUSLAPIS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3-4
FINANSINES ATASKAITOS:
FINANSINĖS BŪKLES ATASKAITOS	5
BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS	6
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS	7
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS	8
FINANSINIŲ ATSKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS	9-46
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS	47-83

Finansinės ataskaitos patvirtintos 2014 m. kovo 12 d.

Daivis Virbickas

Generalinis direktorius

/ Rimantas Busila Finansų departamento direktorius

Svetlana Sokolskytė Vyriausioji finansininkė

UAB "Ernst & Young Baltic" Subačiaus q. 7 LT-01302 Vilnius Lietuva Tel .: (85) 274 2200 Faks .: (85) 274 2333 Vilnius@lt.ev.com www.ey.com

Juridinio asmens kodas 110878442 PVM mokėtojo kodas LT108784411 Juridinių asmenų registras

Ernst & Young Baltic UAB Subačiaus St. 7 LT-01302 Vilnius Lithuania Tel .: +370 5 274 2200 Fax: +370 5 274 2333 Vilnius@lt.ey.com www.ev.com

Code of legal entity 110878442 VAT paver code LT108784411 Reaister of Legal Entities

Nepriklausomo auditoriaus išvada AB "Litgrid" akcininkams

lšvada apie finansines ataskaitas

Mes atlikome toliau pateiktų AB "Litgrid", Lietuvos Respublikoje įregistruotos akcinės bendrovės (toliau -Bendrovė), ir konsoliduotųjų AB "Litgrid" ir jos dukterinių įmonių (toliau – Grupė) finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2013 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitos ir tą dieną pasibaigusių metų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos ir aiškinamasis raštas (reikšmingų apskaitos metodų santrauka bei kita aiškinamoji informacija), auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų atsakomybė - apie šias finansines ataskaitas pareikšti nuomonę, remiantis atliktu auditu. Mes atlikome auditą pagal Tarptautinius audito standartus, kuriuos nustato Tarptautinė apskaitininkų federacija. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės etikos reikalavimų ir planuotume bei atliktume auditą taip, kad gautume pagrįstą užtikrinimą, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų.

Auditas apima procedūras, kurias atliekant siekiama surinkti audito įrodymų dėl finansinių ataskaitų sumų ir atskleistos informacijos. Procedūrų parinkimas priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo, įskaitant finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikos vertinimą. Vertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į vidaus kontrolę, susijusią su įmonės finansinių ataskaitų rengimu ir teisingų pateikimų, kad pasirinktų tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomonę apie įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą. Auditas taip pat apima taikomų apskaitos metodų tinkamumo ir vadovybės atliktų apskaitinių pagrįstumo ir bendro finansinių ataskaitų pateikimo įvertinimą.

Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami auditoriaus sąlyginei nuomonei pagrįsti.

Sąlyginės nuomonės pagrindas

Remiantis Bendrovės ir Grupės apskaitos politika, ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas verte, parodančia jo tikrąją vertę perkainojimo dieną, atėmus sukauptą nusidėjimo nuostolius, ir šio turto atžvilgiu atliekamas vertės sumažėjimo testas, kai egzistuoja vertės sumažėjimo požymiai. Kaip paaiškinta Bendrovės ir konsoliduotų finansinių ataskaitų 3.27 -oje ir 5-oje pastabose, teisės aktų pakeitimai galėjo turėti reikšmingą neigiamą įtaką Bendrovės ir atsiperkamajai vertėms. Kadangi artimiausioje ateityje yra tikimas reikšmingų pokyčių reguliacinėje, Vadovybė nusprendė neatlikti ilgalaikio materialiojo turto, kurio apskaitinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės finansinės padėties ataskaitoje buvo atitinkamai lygi 1 972 mln. litų (2012 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1 975 mln. litų ir 1 977 mln. litų), tikrosios vertės nustatymo bei neatliko vertės sumažėjimo testo. Dėl to mes negalime nustatyti, ar reikalingi kokie nors pataisymai ilgalaikiam turtui, kuris yra įtrauktas į Bendrovės ir konsoliduotas finansines ataskaitas.

Sąlyginė nuomonė

Mūsų nuomone, išskyrus Sąlyginės nuomonės pagrindas aprašyto dalyko galimą įtaką, toliau pateiktos finansinės ataskaitos visais reikšmingai pateikia Bendrovės ir Grupės 2013 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir jų tą dieną pasibaigusių metų finansinius ir pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Išvada apie kitą įstatymų reikalaujamą pateikti informaciją

Be to, mes perskaitėme 2013 m. konsoliduotą Vadovybės metinį ir nepastebėjome jokių reikšmingų į jį įtrauktos finansinės informacijos neatitikimų 2013 m. finansinėms ataskaitoms.

UAB "ERNST & YOUNG BALTIC" Audito įmonės pažymėjimo Nr. 001335

Inga Gudinaitė Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000366

Auditas buvo baigtas 2014 m. kovo 12 d.

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS 2013 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

( 11500 Samues canaramans ned le monuros) ca month	Pas- ta- bos	Grupe 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrove 2013 m. gruodžio 31 d.	Grupė 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2012 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikis turtas:
Nematerialusis turtas	4	2,365	2,176	1,749	1,432
Materialusis turtas	5	1,975,211	1,972,208	1,978,378	1,974,781
Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį
turtą		184,443	184,438	110,510	110,510
Investicijos į dukterines įmones	6		15,494		8,608
Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas
imones	6	15,922	15,320	16,052	16,601
Atidėtojo pelno mokesčio turtas		324		218
Finansinis turtas, galimas parduoti	7	1,723	7,723	7,722	7,722
Ilgalaikio turto iš viso		2,185,988	2,197,359	2,114,629	2,119,654
Trumpalaikis turtas:
Atsargos	8	8,844	3,522	14,003	2,438
Išankstiniai apmokėjimai		591	455	351	106
Prekybos gautinos sumos	9	65,447	53,296	72,156	51,646
Kitos gautinos sumos	10	114,155	36,607	97,034	95,844
Kitas finansinis turtas	11	21,262	4,835	63,490	62,312
Iki išpirkimo termino laikomos investicijos	12	70,000	70,000
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	13	81,562	80,751	127,387	126,097
Trumpalaikio turto iš viso		361,861	249,466	374,421	338,443
Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti	6			5,620	4,731
TURTO IS VISO		2,547,849	2,446,825	2,494,670	2,462,828
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Kapitalas ir rezervai: Įstatinis kapitalas	14	504,331	504,331	504,331	504,331
Akcijų priedai	14	29,621	29,621	29,621	29,621
Perkainojimo rezervas	15	226,173	225,811	246,582	246,339
Privalomasis rezervas	16	50,467	50,433	50,464	50,433
Kiti rezervai	16	654,654	654,654	654,738	654,654
Nepaskirstytasis pelnas		43,034	50,755	44,742	47,160
Nuosavas kapitalas tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams		1,508,280	1,515,605	1,530,478	1,532,538
Nekontroliuojanti dalis		259		4,390
Nuosavo kapitalo iš viso		1,508,539	1,515,605	1,534,868	1,532,538
Ilgalaikiai įsipareigojimai: Dotacijos	18	423,955	423,955	304,971
Ilgalaikės paskolos	19	165,044	165,044	138,112	304,971 138,112
Ateinančių laikotarpių pajamos	20	13,274	13,274	13,990	13,990
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	21	717	602	6,291	6,100
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	22	150,828	150,828	166,775	166,775
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		753,818	753,703	630,139	629,948
Trumpalaikiai įsipareigojimai:
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis ir kitos
trumpalaikės paskolos	19	56,479	49,030	45,956	41,434
Prekybos skolos	23	78,616	75,422	102,618	83,931
Gauti išankstiniai apmokėjimai	24	4,889	4,116	3,397	2,5/1
Mokėtinas pelno mokestis		8,368	8,368	10,430	10,430
Kitos mokėtinos sumos	25	13/,140	40,581	167,262	161,976
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		285,492	177,517	329,663	300,342
Įsipareigojimų iš viso		1,039,310	931,220	959,802	930,290
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ MISO		2,547,849	2,446,825	2,494,670	2,462,828

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

LITGRID AB

ි පුර පිහිට

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS

UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2013 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

	Pasta -bos	Grupe 2013 m.	Bendrove 2013 m.	Grupe 2012 m.	Bendrovė 2012 m.
Pajamos
Elektros ir susijusių paslaugų pajamos	26	541,298	540,777	430,527	430,114
Kitos pajamos	28	12,604	7,200	17,840	8,188
Pajamų iš viso		613,902	547,977	508,367	438,302
Sanaudos
Elektros energijos pirkimai Ir susijusių paslaugų
sąnaudos		(291,791)	(291,849)	(215,728)	(217,271)
	4,5,18
Nusidėvėjimas ir amortizacija		(130,527)	(129,118)	(126,283)	(124,960)
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos		(39,165)	(20,347)	(36,910)	(17,724)
Remontų ir priežiūros sąnaudos		(14,435)	(22,701)	(14,482)	(24,067)
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos		(13,545)	(12,886)	(14,167)	(13,144)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos		(5,353)	(5,345)	(1,409)	(1,409)
Kitos sąnaudos		(92,219)	(36,523)	(71,061)	(11,218)
Sanaudy iš viso		(587,635)	(518,769)	(480,040)	(409,853)
VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)	27	26,267	29,208	28,327	28,449
Pelnas iš asocijuotos įmonės pardavimo	6	2,403	3,293
Finansinės pajamos		1,338	1,331	1,956
Finansinės sanaudos		(1,340)			1,817
Finansinės veiklos pajamos - grynąja verte		2,401	(1,216) 3,408	(116) 1,840	(90) 1,727
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pelno/(nuostolių) dalis	6	1,151		636
Pelnas dėl dalies asocijuotoje įmonėje pasikeitimo	6	1,151		232 868
PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMA		29,819	32,616	31,035	30,176
Ataskaitinių metų pelno mokesčio (sąnaudos)	22	(20,518)	(20,497)	(16,666)	(16,544)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	22	16,056	15,948	11,745	11,813
		(4,462)	(4,549)	(4,921)	(4,731)
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)		25,357	28,067	26,114	25,445
Kitos bendrosios pajamos
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo pelnas,
atėmus atidėtąjį pelno mokestį				70
Kitos bendrosios pajamos atėmus atidėtąjį pelno mokestį				70
BENDROSIOS PAJAMOS		25,357	28,067	26,184	25,445
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) PRISKIRTINI:
Bendrovės akcininkams		25,669	28,067	26,005	25,445
Nekontroliuojančiai daliai		(312)		109
		25,357	28,067	26,114	25,445
BENDROSIOS PAJAMOS (NUOSTOLIAI) PRISKIRTINI:
Bendrovės akcininkams		25,669	28,067	26,047	25,445
Nekontroliuojančiai daliai		(312)		137
		25,357	28,067	26,184	25,445
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (Lt)	30

LITGRID AB

100000

్రామం

ব

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2013 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

								Nuosavas kapitalas, priskirtinas Bendrovės akcininkams
Grupe	Pas- ta- pos	Istatinis kapitalas	Akcijų priedai	Perkaino- jimo rezervas	Privalo- masis rezer- vas	Kiti rezervai	Nepaskirs- tytasis pelnas	Iš viso	Nekon- troliuo- janti dalis	Nuosavo kapitalo iš viso
Likutis 2012 m. sausio 1 d. Bendrosios pajamos		504,331	29,621	267,179	50,477	979,738	63,942	1,895,288	4,253	1,899,541
Grynasis pelnas (nuostolis)							26,005	26,005	109	26,114
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas	15			42					42 28	70
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos	15			(20,639)			20,639
Iš viso bendrųjų pajamų (nuostolių)				(20.597)			46.644	26.047	137	26.184
Pervedimai į nepaskirstytąjį pelną	16				(45)	(325,000)	325,045
Pervedimai į rezervus Dividendai	17				32		(32) (390,857)	(390,857)		(390,857)
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d.		504,331	29,621	246,582	50,464	654,738	44,742	1,530,478	4,390	1,534,868
Likutis 2013 sausio 1 d. Bendrosios pajamos		504,331	29,621	246,582	50,464	654,738	44,742	1,530,478	4,390	1,534,868
Grynasis pelnas (nuostolis)							25,669	25,669	(312)	25,357
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos	15			(20,563)			20,563
Iš viso bendrųjų pajamų (nuostolių)				(20,563)			46,232	25,669	(312)	25,357
Dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas Pervedimai į nepaskirstytajį pelną	6			154		(126)	(3,021) 126	(2,867)	(3,819)	(6,686)
Pervedimai į rezervus Dividendai	17				3	42	(45) (45,000)	(45,000)		(45,000)
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.		504,331	29,621	226,173	50,467	654,654	43,034	1,508,280	259	1,508,539
Bendrovė		Pastabos	Įstatinis kapitalas		Akcijų priedai	Perkaino- jimo rezervas	Privalo- masis rezervas	Kiti rezervai	Nepas- kirstytasis pelnas	Iš viso
Likutis 2012 m. sausio 1 d.			504,331		29,621	266,960	50,433	979,654	66,951	1,897,950
Bendrosios pajamos Grynasis pelnas (nuostoliai) Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir									25,445	25,445
nurašytos sumos		15				(20,621)			20,621
Iš viso bendrųjų pajamų (nuostolių)		16				(20,621)			46,066	25,445
Pervedimai į rezervus Dividendai		17						(325,000)	325,000 (390,857)	(390,857)
Is viso sandorių su savininkais							=	(325,000)	(65,857)	(390,857)
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d.			504,331		29,621	246,339	50,433	654,654	47,160	1,532,538
Likutis 2013 m. sausio 1 d. Bendrosios pajamos			504,331		29,621	246,339	50,433	654,654	47,160	1,532,538
Grynasis pelnas (nuostoliai) Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir									28,067	28,067
nurašytos sumos		15				(20,528)			20,528
Iš viso bendrųjų pajamų (nuostolių) Dividendai		17				(20,528)			48,595 (45,000)	28,067 (45,000)
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.			504,331		29,621	225,811	50,433	654,654	50,755	1,515,605

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

LITGRID AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS

UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2013 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

	Pasta- bos	Grupe 2013 m.	Bendrove 2013 m.	Grupe 2012 m.	Bendrove 2012 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai Grynasis pelnas (nuostoliai)
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas ir kiti koregavimai		25,357	28,067	26,114	25,445
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas	4,5	132,646	131,237	127,991 (83)	126,670
Gautinų sumų ir investicijų vertės sumažėjimas Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pelno/(nuostolių)	6,9 6	22,445	22,445	24	24
dalis Pelnas dėl dalies asocijuotoje įmonėje pasikeitimo	6	(1,151)		(636) (232)
(Pelnas) iš asocijuotos įmonės pardavimo Pelno mokesčio sąnaudos/(pajamos)	6 22	(2,405) 4,462	(3,294) 4,549	4,921	4,731
Nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto nurašymo Dotacijų (nusidėvejimas) Palūkanų pajamos	5 18	5,345 (2,119) (1,288)	5,345 (2,119) (1,284)	1,730 (1,711) (2,650)	1,689 (1,711) (2,559)
Finansinės veiklos sanaudos Apyvartinio kapitalo pasikeitimas		1,290	1,170	1,304	1,326
Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažējimas Atsargų ir išankstinių apmokėjimų sumažėjimas (padidėjimas)		(32,881)	35,032	(38,553)	(34,111)
Mokėtinų sumų ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas)		5,504 (54,305)	(848) (130,156)	(9,916) 30,085	2,110 23,815
Kito finansinio turto pasikeitimas Pagrindinės veiklos pinigų srautai		42,228 145,128	51,411 147,621	(2,394) 135,994	(1,216) 146,213
Sumokėtas pelno mokestis Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		(21,243) 123,885	(21,138) 126,483	(10,996) 124,998	(10,522) 135,691
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) Gautos dotacijos Gautos palūkanos Investicijos į terminuotuosius indėlius Iki išpirkimo termino laikomų investicijų (įsigijimas)/	18 12	(213,976) 121,103 1,259 (1)	(213,084) 121,103 1,255 (1)	(114,874) 124,323 3,605 108,441	(114,098) 124,323 3,514 108,441
perleidimas Dukterinių (asocijuotų) įmonių perleidimas Gauti dividendai	6	(70,000) 1,273 110	(70,000) 1,139 110	21,539 237	21,539 237
Kita Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(28) (160,290)	(47) (159,525)	61 143,332	14 143,970
Finansinės veiklos pinigų srautai
Gautos paskolos (Sugrąžintos) paskolos		75,962 (41,434)	75,962 (41,434)	200,262 (20,716)	200,262 (20,716)
Sąskaitų likučio perviršis (overdraftas) Sumokėtos palūkanos		2,927 (2,005)	(1,896)	4,522 (871)	(846)
Išmokėti dividendai Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(44,870) (9,420)	(44,936) (12,304)	(389,325) (206,128)	(389,395) (210,695)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		(45,825) 127,387	(45,346) 126,097	62,202 65,185	68,966 57,131
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje		81,562	80,751	127,387	126,097

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

1. Bendroji informacija

LITGRID AB yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas : A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius, Lietuva. LITGRID AB (toliau - LITGRID arba Bendrovė, arba Įmonė) - ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis ūkio subjektas, įsteigtas atskiriamos AB "Lietuvos energija" veiklos dalies pagrindu, įgyvendinant 2010 m. spalio 28 d. AB "Lietuvos energija" neeilinio visuotinio akcinikimo sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas AB "Lietuvos energija" atskyrimas. 2010 m. lapkričio 16 d. Bendrovė įregistruota Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 302564383, PVM mokėtojo kodas LT100005748413.

LITGRID – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą. Bendrovė taip pat yra atsakinga už Lietuvos elektros rinkos integraciją ir vystymąsi bei elektros perdavimo tinklo eksploataciją ir jo piėtrą – strateginius eiktros jungčių su Švedija ir Lenkija projektus, užtikrinsiančius šalies energetinę nepriklausomybę.

Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nedojimosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius, valdyti elektros rinkos operatoriaus funkcijas atliekančias ir veikla vykdančias įmones, kurioms priklauso tarpsisteminės elektros jungtys su kitomis valstybėmis ar kurios jas vysto, valdo, naudoja ar jomis disponuoja.

2011 metų vasario 24 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės Komisija) Bendrovei suteikė perdavimo sistemos operatoriaus licenciją, kuri įsigaliojo nuo 2011 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 03-325 konstatavo, kad Bendrovės perdavimo veiklos atskyrimas nuo elektros įmonių attinka Elektros energetikos įstatymo nuostatas ir Bendrovė gali būti paskirta peratoriumi. Atsižvelgiantį tai, Komisija išdavė Bendrovei neterminuotą elektros energijos perdavimo veiklos licenciją.

Nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2013 m. birželio 2 d. LITGRID organizavo papildomos prekybos sesiją elektros rinkos dalyviams pagal LR Energetikos ministro įsakymu patvirtintas Prekybos elektros energija taisykles.

Iki 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė vykdė viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau - VIAP) elektros energetikos sektoriuje lėšų administratoriaus funkcijos. LR Vyriausybė 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1338 paskyrė Grupės dukterinę bendrovę BALTPOOL UAB VIAP lėšų administratore. Vadovaujantis minėto nuostatomis, Bendrovė nuo 2013 m. sausio 1 d. nėra VIAP lėšų administratorius, tačiau Bendrovė iš tinklų naudotojų, prijungtų prie elektros perdavimo tinklų, surenka VIAP lėšas ir jas perveda VIAP lėšų administratoriui BALTPOOL UAB, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 patvirtintu "Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašu".

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 504,331,380 Lt ir padalintas į 504,331,380 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1 litas, visos akcijos pilnai apmokėtos.

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

Iš viso:	504,331,380	100 %
Kiti akcininkai	12,595,227	2.5 %
UAB "EPSO-G"	491,736,153	97.5 %
	Nuosavybės dalis (litais)	Turimų akcijų skaičius (proc.)

Vienintelis UAB "EPSO-G" kontroliuojantis akcininkas – Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.

Bendrovės akcijomis yra prekiaujama NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje.

Sių finansinių ataskaitų sudarė LITGRID bei šios tiesiogiai kontroliuojamos dukterinės įmonės:

Dukterinė Imone	Dukterinės imonės buveinės adresas	Grupės valdomų akcijų dalis 2013 m. gruodžio 31 d.	Grupės valdomų akcijų dalis 2012 m. gruodžio 31 d.	Pagrindinė veikla
BALTPOOL UAB	A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius, Lietuva	67 proc.	67 proc.	Energijos išteklių biržos operatorius ir gamtinių dujų, pagalbinių instrumentų bei biokuro rinkų operatorius, VIAP lėšų administratorius
UAB "TETAS"	Senamiescio g. Panevėžys, 102B. Lietuva	100 proc.		61 proc. Transformatorinių pastočių ir skirstymo punktų projektavimo, rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugos

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2013 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

1. Bendroji informacija (tęsinys)

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Grupės investicijos į asocijuotas įmones ir bendrai valdomą įmonę sudarė:

Imone	Imones buveinės adresas	Grupės valdomų akcijų dalis 2013 m. gruodžio 31 d.	Grupės valdomu akcijų dalis 2012 m. gruodžio 31 d.	Pagrindinė veikla
UAB "Duomeny logistikos centras" (pavadinimas iki 2013 m. spalio 25 d.: UAB "Technologijų ir Inovacijų Centras")	Zvejų g. 14, Vilnius, Lietuva	20 proc.	20 proc.	Informacinių technologijų paslaugų teikimas
UAB "Elektros tinklo paslaugos"	Motory g. 2, Vilnius, Lietuva		25 proc.	Elektros tinklų ir susijusių įrenginių remontas ir techninė priežiūra, statyba
LitPol Link Sp.z.o.o	Wojciecha Gorskiego	50 proc.	50 proc.	Elektros perdavimo
	900-033 Varšuva, Lenkijos Respublika			jungčių projektavimas

Grupės darbuotojų skaičius 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 670 (2012 m. gruodžio 31 d. – 701), Bendrovės darbuotojų skaičius 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 222 (2012 m. gruodžio 31 d. - 203).

2. Finansinių ataskaitų rengimo pagrindas

Bendrovės ir konsoliduotos Grupės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2013 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijmo vertės pagrindų, iturtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei galimą parduoti finansinį turtą, kuris apskaitomas tikrąja verte.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

3. Apskaitos principai

Apskaitos principai, taikyti rengiant šiaskaitas, yra tokie patys, kaip ir taikyti finansinėms ataskaitoms ankstesniais finansiniais metais, išskyrus kas aprašyta žemiau dalyje "Nauji standartų pakeitimai".

3.1 Nauji standartai, standartų pakeitimai ir aiškinimai

Naujų ir /ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

Šiais ataskaitiniais metais Grupė ir Bendrovė pritaikė šiuos TFAS pakeitimus:

• 1 TAS "Finansinių ataskaitų pateitimas kitų bendrųjų pajamų (KBP) elementų pateikimas. Šį pataisa keičia KBP pateiktų elementų grupavimą. Elementai, kurie galėtų (arba "grąžinti") į pelno (nuostolių) ataskaitą ateityje (pavyzdžiui, nutraukus pripažinimą ar apmokėjus), bus pateikiami atskirai nuo elementų, kurie niekada nebus perkeliami. Pataisa taikoma tik pateikimui, ji neturi įtakos Grupės ir Bendrovės finansinei būklei ar rezultatams. Grupė ir Bendrovė neturi reikšmingų KBP elementų.
• 19 TAS "Išmokos darbuotojams" pakeitimų: nuo esminių, tokių kaip "koridoriaus" metodo . ir laukiamos grąžos iš plano turto taikinimo iki paprastų paaiškinimų ir pakeistų formuluočių. Šie pakeitimai neturėjo įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes Grupė ir Bendrovė neturi reikšmingų nustatytų išmokų planų.
• 7 TFAS "Finansinės priemonės. Atskleidimai" pakeitimas Finansinių įsipareigojimų užskaita. Pakeitimas numato bendrus reikalavimus dėl atskleidimai privalo naudotojams suteikti informacijos, kuri būtų naudinga vertinant užskaitų poveikį ar potencialų poveikį bendrovės finansinei būklei. Šis pakeitimas neturėjo įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms, nes Grupė ir Bendrovė neturi susitarimų dėl užskaitų.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.1. Nauji standartai, standartų pakeitimai ir aiškinimai (tęsinys)

• 13 TFAS "Tikrosios vertės nustatymas" Pagrindinė 13 TFAS išleidimo priežastis yra supaprastinti ir pagerinti standartų reikalavimų, susijusių su tikrosios vertės nustatymų, taikymo nuoseklumą. Šis standartas nekeičia nuostatų, kada įmonė privalo naudoti tikrosios vertės metodą, o pateikia paaiškinimų, kaip turi būti atliekamas tikrosios vertės nustatymas, kai to reikalauja ar leidžia TFAS. Šis pakeitimas neturėjo reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose pateikiams, tačiau remiantis jo reikalavimais buvo atskleista papildoma informacija (žr. 3.28 pastabą).
• · 20 TFAAK išaiškinimas "Paviršinės kasyklos gavybos etapo nuodangos sąnaudos". Šis išaiškinimas nuodangos sąnaudoms, patirtoms atliekant kasyklos etapo paviršinės kasybos darbus ("gavybos nuodangos sąnaudos"). Šis išaiškinimas neturėjo įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes Grupė ir Bendrovė nevykdo kasyklų veiklos.

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai

Grupė ir Bendrovė nepritaikė šių TFAAK išaiškinimų, kurie jau yra patvirtinti šių finansinių ataskaitų pasirašymo datą, bet dar neįsigalioje:

19 TAS "Išmokos darbuotojams" pakeitimai (įsigalioja nuo ar po 2014 m. liepos 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES)

Šie pakeitimai nurodo, kaip apskaityti darbuotojų įnašus į nustatytų įmokų planus. Kadangi Grupės ir Bendrovės darbuotojai nedaro tokių įnašų, šio pakeitimo taikymas neturės įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.

27 TAS "Atskiros finansinės ataskaitos" pakeitimas (įsigalioja nuo ar po 2014 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais)

Kaip pasekmė naujai išleistų 10 TFAS, 11 TFAS ir 12 TFAS, šis standartas buvo pakoreguotas taip, kad nustatytų apskaitos ir atskleidimų reikalavimus investicijoms į dukterines, bendrai valdomas įmones, kai bendrovė rengia atskiras finansines ataskaitas. Pagal 27 TAS bendrovė, rengianti atskiras finansines ataskaitas, turi apskaityti šias investicijas įsigijimo savikaina arba vadovaudamasi 9 TFAS "Finansinės priemonės". Bendrovei šis pakeitimas įtakos neturės.

28 TAS "Investicijos į asocijuotąsias ir bendras įmones" pakeitimas (įsigalioja nuo ar po 2014 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais)

Kaip pasekmė naujai išleistų 10 TFAS, 11 TFAS ir 12 TFAS, buvo pakeistas šio standarto pavadinimas ir nuo šiol jis apima nuosavybės metodo taikymą ne tik asocijuotoms įmonėms. Šio pakeitimo taikymas neturės įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

32 TAS "Finansinės priemonės. Pateitimas – Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita (įsigalioja nuo ar po 2014 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais)

Šioje pataisoje išaiškinama frazės "šiuo metu turi pagal įstatymą į vykdomą teisę atlikti užskaitymą" reikšmė ir paaiškinamas 32 TAS užskaitos kriterijų taikymo sistemoms (tokioms kaip kliringo namų sistemos), kurios taiko nesinchroninio bendrojo atsiskaitymo mechanizmus. Grupė ir Bendrovė dar nėra įvertinusi šio pakeitimo taikymo įtakos.

36 TAS "Turto nuvertėjimas" pakeitimas (įsigalioja nuo ar po 2014 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais)

Šis pakeitimas reikalauja atskleisti papildomą informaciją apie tikrosios vertinimą, kai atsiperkamoji vertė yra nustatoma remiantis tikraja verte, atėmus pardavimo išlaidas, ir panaikina netyčia atsiradusias 13 TFAS atskleidimams. Šis pakeitimas neturės įtakos Grupės ir Bendrovės finansinei būklei ar rezultatams, tačiau gali reikėti papildomų atskleidimų.

39 TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas" pakeitimas" pakeitimas (įsigalioja nuo ar po 2014 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais)

Šis pakeitimas leidžia tęsti apsidraudimo apskaitą, kai išvestinės rizikai drausti, pakeitinas atitinka nustatytus kriterijus. Šis pakeitimas neturės įtakos Grupės ir Bendrovės finansinei būklei ar rezultatams, nes Grupė ir Bendrovė netaiko apsidraudimo apskaitos.

9 TFAS "Finansinės priemonės" (šiuo metu įsigaliojimo datos nėra, standartas dar nepriimtas ES)

9 TFAS Ilgainiui pakeis 39 TAS. TASV išleido pirmąsias tris šio standarto dalis, kuriose nustatyta nauja finansinio turto klasifikavimo ir vertinimo tvarka, reikalavimai finansinių įsipareigojimų apskaitai bei rizikos mažinimo apskaitai. Grupė ir Bendrovė dar neįvertino šių pakeitimų taikymo įtakos.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.1. Nauji standartai, standartų pakeitimai ir aiškinimai (tęsinys)

10 TFAS "Konsoliduotos finansinės ataskaitos" (įsigalioja nuo ar po 2014 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais)

Šis 10 TFAS pakeitimas nustato vieningą kontrolės nustatymo būdą, kuris bus taikomas visoms įmonėms, įskaitant ir specialios paskirties įmones. 10 TFAS pakeitimai reikalaus iš vadovybės atlikti svarbius vertinimus, nustatant, kurios įmonės yra kontroliuojamos ir atitinkamai privalo būti konsoliduojamos patronuojančios įmonės. Tokių svarbių vertinimų pavyzdžiai būtų de facto kontrolės įvertinimas, potencialių balsavimo teisių įvertinimas ar sprendimų priėmėjas veikia kaip atstovaujamasis ar kaip agentas. 10 TFAS pakeičia 27 TAS "Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos" dalį, kurioje kalbama apie konsoliduotas finansines ataskaitas, ir 12 NAK "Konsolidavimas – specialiosios paskirties įmonės". Grupė dar neįvertino šių pakeitimų taikymo įtakos.

11 TFAS "Jungtinė veikla" (įsigalioja nuo ar po 2014 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais)

11 TFAS panaikina jungtinės veiklos įmonių konsolidavimą taikant principą. Pagal 11 TFAS jungtinės veiklos įmonės, jei jos klasifikuojamos kaip bendros įmonės (naujai apibrėžtas terminas), privalo būti apskaitomos taikant nuosavybės metodą. Be to, bendrai kontroliuojamas turtas ir veikla pagal 11 TFAS, o šų bendros veiklos sutarčių apskaita iš esmės nesiskirs nuo šiuo metu taikomų apskaitos principų, t. y. įmonė ir toliau pripažins jai priklausančią atitinkamą dalį turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų. Grupė ir Bendrovė dar neįvertino šių pakeitimų taikymo įtakos.

12 TFAS "Dalyvavimo kitose įmonėse atskleidimai" (įsigalioja nuo ar po 2014 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais)

12 TFAS, kaip vienas išsamus standartas, nustato atskleidimo reikalavimus įmonės investicijoms į dukterines įmones, bendros veiklos sutartis, investicijoms į asocijuotas įmones ir specialios paskirties įmones. Šis standartas papildomų informacijos atskleidimų, tokių kaip padaryti įvertinimai, susiję su kontrolės nustatymu. Grupė ir Bendrovė dar neįvertino šių pakeitimų taikymo įtakos.

14 TFAS "Reguliacinės atidėtos sąskaitos" (sigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES)

Tai yra tarpinis standartas, suteikiantis įmonėms, pirmą kartą taikančioms TFAS, galimybę palikti reguliacinį turtą ir įsipareigojimus balanse kol TASV pabaigs išsamų tokio turto ir įsipareigojimų apskaitos projektą. Šio standarto taikymas neturės jokios įtakos Grupei ir Bendrovei.

10 TFAS, 12 TFAS ir 27 TAS pakeitimai – Investicinės bendrovės (įsigalioja nuo ar po 2014 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais)

Pakeitimai taikomi įmonėms, atitinkančioms investicinės bendrovės apibrėžimą. Šie pakeitimai reikalauja tokioms įmonėms taikyti 10 TFAS konsolidavimų išimtį – investicinės bendrovės savo dukterines įmones turi apskaityti tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą, o ne konsoliduoti. Šio pakeitimo taikymas neturės įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.

TFAS patobulinimai (įsigalioja nuo ar po 2014 m. liepos 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimta ES)

2013 m. gruodžio mėn. TASV išleido jungtinį šių standartų reikalingų, bet neskubių pakeitimų dokumentą:

• 1 TFAS "TFAS taikymas pirmą kartą";
• 2 TFAS "Mokėjimas akcijomis";
• 3 TFAS "Verslo jungimai":
• 8 TFAS "Veiklos segmentai":
• 13 TFAS "Tikrosios vertės nustatymas";
• 16 TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai";
• 24 TAS "Susijusių šalių atskleidimas";
• · 38 TAS "Nematerialusis turtas";
• 40 TAS "Investicinis turtas".

Dėl šių pataisų gali atsirasti pasikeitimų Grupės ir Bendrovės apskaitos politikoje, tačiau jos neturės ir Bendrovės finansinei būklei ar rezultatams.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.1. Nauji standartai, standartų pakeitimai ir aiškinimai (tęsinys)

21 TFAAK išaiškinimas "Rinkliavos " (įsigalioja nuo ar po 2014 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES)

Šis išaiškinimas nurodo, kaip apskaityti vyriausybių nustatytas rinkliavas. Įsipareigojimas mokėti rinkliavą apskaitomas finansinėse ataskaitose, kai įmonė užsiima veikla, dėl kurios ji turi mokėti rinkliavą. Grupė ir Bendrovė dar neįvertino šio išaiškinimo taikymo įtakos.

Grupė ir Bendrovė planuoja pradėti taikyti aukščiau aprašytus standartus ir įsigaliojimo datą, jei jie bus priimti taikyti Europos Sąjungoje.

3.2 Konsolidavimo principai

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai kontroliuoja Bendrovė. Kontrolė – teisė valdyti ūkio subjekto finansinę ir veiklos politiką, siekiant gauti naudos iš jo veiklos.

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima LITGRID AB ir jos dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams laikotarpiams bei naudojant vienodus apskaitos principus.

Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo datos, kai jų efektyvi kontrovei ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Visi tarpusavio sandorių, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami.

3.3 Verslo jungimai tarp bendrai kontroliuojamų įmonių bei bendrai kontroliuojamų įmonių susijungimai

Verslo jungimai tarp bendrai kontroliuojamų įmonių

Verslo jungimams, įvykusiems tarp bendrai kontroliuojamų įmonių, nėra taikomas 3 TFAS "Verslo jungimai". Tokie verslo jungimai apskaitomi taikant buvusių apskaitinių verčių metodą. Grupė nepripažįsta turto bei įsipareigojimų jų tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną, o apjungia įsigra turtą bei įsipareigojimus balansinėmis vertėmis. Prestižas neatsiranda, o skirtumas tarp sumokėto atlygio ar perleisto grynojo turto apskaitinės vertės bei gauto atlygio ar įsigyto grynojo turto apskaitinės vertės perieidžiančios įmonės finansinėse ataskaitose apskaitomas tiesiogiai nuosavybėje. Verslo jungimai tarp bendrai kontroliuojamų įmonių yra apskaitomi perspektyviai nuo verslo sujungimo dienos.

Bendrai kontroliuojamų įmonių susijungimai

Susijungimai yra apskaitomi taikant buvusių apskaitinių verčių metodą. Turtas bei įsipareigojimai į į į tikrąsias vertes, bet apjungiami balansinėmis. Susijungusių įmonių turtas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos sujungiamos retrospektyviai už visus finansinėse ataskaitose pateikiamus laikotarpius.

3.4 Investicijos į dukterines įmones Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose

Investicijos į dukterines įmones finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė finansinės būklės ataskaitoje viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

3.5 Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones

Asocijuota įmonė – tai tokia įmonė, kuriai Grupė/Bendrovė daro reikšmingą įtaką, tačiau nekontroliuoja. Reikšminga įtaka – tai galimybė dalyvauti priimant ūkio subjekto, į kurį investuojama, finansinės ir veiklos politikos sprendimus, nekontroliuojant ar bendrai nekontroliuojant šios politikos. Ji paprastai susijusi su nuosavybės dalimi nuo 20 iki 50 proc. Bendrai valdoma įmonė yra jungtinės veiklos bendrovė, kurioje dalininkų susitarimu bendrai kontroliuojama ekonominė veikla ir su veika susijusiems strateginiams finansiniams ir veiklos sprendimams priimti būtinas vieningas šalių, kurios dalijasi kontrole, (dalininkų) sutikimas.

Asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės Grupės konsoliduotas finansinėse ataskaitose apskaitomos taikant nuosavybės metodą. Taikant nuosavybės metodą, investicija į asocijuotą ar bendrai valdomą įmonę pradžioje yra apskaitoma savikaina, o po to apskaitinė vertė yra padidinama arba sumažinama, kad būtų atspindėta investuotojui tenkanti asocijuotos/bendrai kontroliuojamos įmonės grynojo pelno (nuostolių) dalis po įsigijimo dienos.

Grupei tenkanti įsigytos asocijuotos įmonės pelno ar nuostolių dalis po įsigijimo pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje, o Grupei tenkanti kitų bendrųjų pasikeitimų dalis po įsigijimo pripažįstama kitose bendrosiose pajamose. Šiomis sumomis yra koreguojama investicijų į asocijuotas įmones apskaitinė vertė.

Į Grupės investiciją į asocijuotą ar bendrai valdomą įmonę įeina prestižas, nustatomas įsigijimo metu.

Asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės nuostoliai, viršijantys Grupės dalį joje, įskaitant bet kurias sumas neužtikrintas turtų, nėra pripažįstami, išskyrus tuos atvejus, kai Grupė prisiima teisinius įsipareigojimus arba padaro mokėjimus asocijuotos/bendrai valdomos įmonės vardu.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.5 Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones (tęsinys)

Nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės ir jos asocijuotų įmonių yra eliminuojamas iki Grupės turimos investicijos dalies asocijuotoje įmonėje. Nerealizuotas nuostolis taip pat eliminuojamas, jeigu sandoris nėra perleisto turto vertės sumažėjimo įrodymas.

Jeigu Grupės dalis asocijuotoje įmonėje, tačiau reikšminga įtaka yra išlaikoma, tik proporcinga praradimui dalis sumų, anksčiau pripažintų kitose bendrosiose pajamose, yra perklasifikuojama į pelną (nuostolius).

Pelnas ir nuostoliai, atsiradę iš dalies asocijuotoje įmonėje sumažėjimo, yra pripažįstami pelne (nuostoliuose).

Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijmo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės finansinės būkės ataskaitoje viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

3.6 Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai.

Visas ilgalaikis materialusis turtas yra apskainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, nepriklausomų turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo bei vertės sumažėjimo suma. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės.

Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidiries vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo per pelno (nuostolių) straipsni. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusia turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale; visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsų. Visi kiti turto vertės padidėjimų perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimo rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį.

Nebaigtos statybos straipsnyje apskaitomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijmo verte. Nematerialusis turtas yra tikėtiną, kad Grupė/Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai į vertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra (Grupė/Bendrovė neturi neriboto tarnavimo laikotarpio nematerialiojo turto).

Nusidėvėjimas ir amortizacija

Ilgalaikio materialiojo turto, išskyrus žemę ir nebaigtą statybą, nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojamas per įvertintus naudingo tarnavimo laikant tiesiogiai proporcingą metodą. Kiekvienų metų pabaigoje Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikio turto naudingo tarnavimo likvidacines vertes bei nusidėvėjimo/amortizacijos metodą, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalai. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai. Įgalaikio materialiojo turto įvertinti naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto grupės	Naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais)
Pastatai Statiniai ir mašinos:	20 - 75
- Transformatorinių pastočių gamybiniai pastatai - Statiniai, mašinos ir įrengimai, iš kurių:	30
330, 110, 35 kV elektros energijos perdavimo oro linijos	40 - 55
330, 110, 35, 6-10 kV skirstyklos elektros įrenginiai	30 - 35
330, 110, 35, 6-10 kV galios transformatoriai	35
- elektros ir ryšių įtaisai	20 - 25
- elektros įrenginiai, iš jų:	15 - 35
- relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai	15 - 35
- technologinio ir dispečerinio valdymo įrenginiai	8
- kiti įrenginiai	5 - 20
Transporto priemonės	4 - 10
Kitas materialusis turtas:
– kompiuterinė technika ir ryšių priemonės	3 - 10
- inventorius, jrankiai	4 - 10
Nematerialusis turtas	3 - 4

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2013 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.6 Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas (tesinys)

Pelnas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto pardavimo, apskaičiuojamas tarp pardavimo pajamų ir turto likutinės vertės ir yra pripažįstamas ataskaitinių metų pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ar Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaltinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros yra pripažįstamos sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.

3.7 Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra).

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtų nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus.

Jei turto (ar pinigus kuriančio vienėto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.

Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio).

3.8 Finansinis turtas

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertė (vertės pokytis apskaitomas per pelną (nuostolius) bendrųjų pajamų ataskaitoje), galimą parduoti finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas. Finansinio turto priskyrimas yra nustatomas pirminio pripažinimo metu.

Finansinio turto įsigijmai ir pardavimai apskaitoje atvaizduojami sandorio sudarymo dieną – dieną, kuomet Grupė/Bendrovė įsipareigoja pirkti ar parduoti turtą. Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas yra įvertinamas tikrąja verte. Jei investicijos apskaitytos ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas per pelną (nuostolius), prie investicijų pridedamos tiesioginės išlaidos, susijusios su sandoriu.

Grupės/Bendrovės finansinis turtas apima pinigų ekvivalentus, trumpalaikius indėlius bankuose, investicijas į vertybinius popierius, iš pirkėjų ir kitas gautinas sumas.

Finansinio turto apskaita po pirminio priklauso nuo to, kuriai grupei finansinis turtas yra priskirtas. Galimas parduoti finansinis turtas

Galimas parduot finansinis turtas, skirtas parduoti, yra neišvestinis finansinis turtas arba priskirtas šiai kategorijai arba nepriskirtas jokai kitai kategorijai. Jis yra priskiriam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai sueina investicijos terminas ar vadovybė ketina jį parduoti per 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų sudarymo dienos.

Finansinis turtas, galimas parduoti, pradžioje apskaitomos tikraja verte pridėjus sandorio išlaidas, o vėliau - tikrąja verte. Tikrosios vertės pasikeitimai yra apskaitomi kitose bendrosiose pajamose.

Kai investicijos klasifikuojamos kaip galimos parduotamos ar sumažėja jų vertė, sukauptas tikrosios vertės koregavimas yra pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip pelnas arba nuostolis.

Investicijų, kuriomis yra prekiaujama aktyviose tikroji vertė yra nustatoma pagal tuo metu kotiruojamą uždarymo rinkos kainą, artimiausią finansinių ataskaitų datai. Investicijoms, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Sie metodai apima remiantis rinkos sąlygomis pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais, kitų iš esmės panašių finansinių kaina, diskontuotų pinigų srautų analize ar kitais vertinimo modeliais.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.8 Finansinis turtas (tęsinys)

Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo

Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo - neišvestinis finansinis turtas, kuriuo prekiaujama aktyvioje rinkoje, turintis nustatytą galiojimo terminą su fiksuotais nustatyti mokėjimais, kurį ūkio subjektas neabejotinai ketina ir gali laikyti iki galiojimo pabaigos. Finansinis turtas, laikomas amortizuota savikaina, naudojant efektyviosios palūkanų normos metodą.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimais ir kuris nekotiruojamas aktyviojoje rinkoje. Po pirminio pripažinimo toks finansinis turtas yra apskaitomas amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kurių palūkanų pripažinimas būtų nereikšmingas), atėmus bet kokį pripažintą vertės sumažėjimo nuostolį, kuris atspindi neatgautinas sumas. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė an jis arg amortizuojamas.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro grynieji pinigai bankų sąskaitose, indėliai iki pareikalavimo ir kitos trumpalaikės likvidžios investicijos (pradinis terminas iki 3 mėnesių), kurios gali būti lengvai iškeičiamos į aiškias pinigų sumas ir kurioms būdinga nereikšminga vertės pasikeitimo rizika.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynieji pinigai bankų sąskaitose, indėliai einamosiose sąskaitose ir kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurių pradinis terminas iki 3 mėnesių.

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas – tai finansinių įsipareigojimų amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų ir sąnaudų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma – tai palūkanų norma, tiksliai diskontuojanti numatomas būsimas grynųjų pinigų išmokas iki finansinio turto ar finansinio įsiparėjojimo grynosios balansinės vertės per numatytą finansinės priemonės galiojimo laikotarpį ar, jeigu būtina, per trumpesnį laikotarpį.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą Grupė ir Bendrovė įvertina finansinį, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių požymių, tokių kaip vienas ar keli įvykiai, įvykę po finansinio turto pripažinimo, kurie turi įtakos įvertintiems finansinio turto busimiems piniųų srautams. Vertės sumažėjimo pavyzdžiu gali būti požymiai, kai skolininkas ar grupė skolininkų susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais, nemoka ar pagrindinę skolos sumą; tikim skolos sumą; tikim vėlų je bankrutuos ar bus vykdoma kita finansinė reorganizacija; akivaizdūs faktoriai, tokie kaip įsiskolinimų pokyčiai ar verslo sąlygų pokyčiai, sutampantys su finansinių įsipareigojimų nevykdymų, rodantys, įvertinamas vūsimų porvi sumažėjimas. Finansinio turto, apskaitomo amortizuota savikainą, vertės sumažėjimo nuostolių suma yra skirtųns tarp finansinio turto apskaitinės vertės ir įvertintų pinigų srautų dabartinės vertės, apskaičiuotos naudojant pradinę efektyvią palūkanų normą.

Viso finansinio turto apskaitinė vertė yra tiesiogiai sumažinama įvertintais vertės sumažėjimo nuostoliais, išskyrus prekybos gautinas sumas, kurių apskaitinė vertė yra sumažinama naudojant abejotinų sumų sąskaitą. Nuvertėjusios prautipos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgautinos.

Jei po finansinės būklės ataskaitos datos įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių suma sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiais, kurie įvyko po įvertintų vertės sumažėjimo nuomet šie anksčiau pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai yra atstatomi per pelno (nuostolių) ataskaitą, bet taip, kad vertės sumažėjimo unstolių artatymo dieną turto apskaitinė vertė neviršytų amortizuotos savikainos, kuri būtų buvusi, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais laikotarpiais nebūtų buvę pripažinti.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;

– Grupė/Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę.

Kai Grupė/ Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet nei išlaiko su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas ta dalimi, su kuria Grupė/Bendrovė yra vis dar susijusi . Sąsaja su turtu, kuris buvo perleistas kaip garantija, apskaitoma mažesniaja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Bendrovei gali tekti sumokėti.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2013 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Apskaitos principai (tesinys) 3.

3.9 Atsargos

Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikainais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynaja galimo realizavimo verte arba įsigijmo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčiųs, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas.

3.10 Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti

Ilgalaikis turtas klasifikuojamas kaip skirtas pardavimui tuomėt, jeigu jo atgauta jį pardavus ir kai turto pardavimas yra labai tikėtinas. Pardavimui skirtas yra apskaitomas žemesne iš apskaitinės vertės, sumažintos numatomomis pardavimo išlaidomis.

3.11 Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Kiti finansiniai įsipareigojimai, įskaitant pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas.

Vėlesniais laikotarpiais kiti finansiniai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, kaip tai yra aprašyta šio aiškinamojo rašto 3.8 punkte.

Finansiniai įsipareigojimai priskiriams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitų įsipareigojimų tam pačiam sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Prekybos skolos

Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu.

Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.

3.12 Dividendų paskirstymas

Dividendų paskirstymas Bendrovės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimų Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuomet dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai.

3.13 Užsienio valiuta

Kiekvienos Grupės įmonės finansinės yra pateiktos pagrindine ekonominės aplinkos, kurioje įmonė veikia, valiuta (funkcine valiuta). Konsoliduotose finansinėse kiekvienos Grupės įmonės finansiniai veiklos rezultatai bei finansinė būklė yra pateikti litais, kurie yra Bendrovės funkcinė valiuta ir Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimo valiuta. Visa finansinė informacija, pateikta litais, yra suapvalinta iki artimiausio tūkstančio, jeigu nenurodyta kitaip. Kadangi šiose ataskaitose sumos yra suapvalintos iki tūkstančių litų, tai dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti.

Sandoriai užsienio valiuta apskaitoje atvaizduojamos litais pagal sanko skelbiamą lietuvos banko skelbiamą lito ir užsienio valiutos santykį. Piniginis turtas ir įsipareigojimai į litus finansinių ataskaitų sudarymo datos kursu. Pelnas ir nuostoliai, patirti dėl atsiskaitymų pagal šiuos sandorius bei dėl piniginio turto ar įsipareigojimų perskaičiavimo į litus, yra įtraukiami į ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą.

Nuo 2002 m. vasario 2 d. litas yra susietas su eurų santykiu 3.4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.

3. Apskaitos principai (tesinys)

3.14 Dotacijos

Dotacijos, susijusios su turtu

Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijas, kurios yra gautos ilgalaikio materialiojo turto forma arba skirtos ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti. Dotacijos yra apskaitomos gauto turto tikrąja verte kaip įsipareigojimas ir vėliau pripažįstamos pajamomis, mažinant turto nusidėvėjimo sąnaudas, per atitinkamo ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Strateginių projektų rengimui ir įgyvendinimui Bendrovei skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos apskaitomos kaip dotacijos, susijusios su turtu.

3.15 Atidėjiniai

Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą įr tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš apskaičiuojant mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkreigą įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos.

3.16 Išmokos darbuotojams

(a) Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė ir Grupė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

(b) Premijų planai

Bendrovė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

(c) Išmokos darbuotojams išeinant į pensiją sulaukus pensinio amžiaus

Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.

3.17 Nuomos apskaita

Nuoma yra pripažįstama išperkamąja, kai pagal nuomos sąlygas nuomininkui iš esmės perduodama visa rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe. Veiklos nuoma – tai į išperkamosios nuomos sąvoką nejeinanti nuoma.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomotojas

Pajamos pagal veiklos nuomos sutartis yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodų per visą nuomos laikotarpį.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpi.

3.18 Segmentų ataskaita

Informacija apie verslo segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodų, kuris naudojamas teikiant informaciją pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, priimanti strateginius sprendimus.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UZ METUS, PASIBAIGUSIUS 2013 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Apskaitos principai (tęsinys) 3.

3.19 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtiną, jog Grupė/Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pajamos įvertinamos gautino atlygio tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus nuolaidas. Pajamų pripažinimui taip pat taikomi šie kriterijai:

Pajamos iš elektros energijos perdavimo, galios reguliavimo bei balansavimo elektros energija Pajamos iš elektros energijos perdavimo ir prekyba reguliavimo bei balansavimo elektros energija yra pripažįstamos suteikus paslaugą arba pardavus elektros energiją, t.y. kai pirkėjui perduodama rizika ir su sandorių susijusi ekonominė nauda.

Grupė pajamomis ir sąnaudomis nepripažįsta elektros energijos biržoje, kurią iki 2012 m. birželio 18 d. administravo dukterinė įmonė BALTPOOL UAB, sudarytų prekybinių sandorių, kuriuose Grupė veikia tik kaip tarpininkas.

Kainų reguliavimas

Perdavimo paslaugų kainos reguliuojamos Valstybinė kainų ir energetikos komisijai (toliau – Komisija) nustatant perdavimo paslaugos viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo kainas ir tarifus nustato paslaugos teikėjas, neviršydamas Komisijos patvirtintų ribų.

Gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvėjus, kai gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas užima daugiau kaip 25 procentus rinkos. Tokiu atveju kainų reguliavimo tvarka nustato Komisija.

Grupė perka galios rezervavimo paslaugą iš elektros energijos tiekėjų pagal galios rezervavimo sutartis, o vėliau teikia šią paslaugą skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal Komisijos nustatytą. Grupė apskaito pajamas bendrąja verte, nes teikdama šias paslaugas veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas.

Naujų vartotojų ar gamintojų prijungimas prie elektros energijos perdavimo tinklo

Nuo 2010 m. (taikoma turtui, gautam iš klientų po 2009 m. liepos 1 d.) iki atskyrimo - AB "Lietuvos energiją", o vėliau -Bendrovė gautus mokesčius už naujų vartotojų ar gamintojų prijungimą pripažįsta pajamomis iš karto, kai naujas vartotojas ar gamintojas yra prijungiamas tais atvejais, kai naujo vartotojo ar gamintojo ateityje mokama elektros energijos kaina už Bendrovės/Grupės teikiamas paslaugas nesiskiria nuo kitų vartotojų, kurie nėra sumokėję tokių prijungimo mokesčių.

Iki 2009 m. liepos 1 d. AB "Lietuvos energija" gauti mokesčiai už naujų vartotojų ar gamintojų prijungimą prie tinklo pirminio pripažinimo metu buvo apskaitomi kaip ateinančių laikotarpių pajamos, o vėliau proporcingai pripažįstami pajamomis per tą patį laikotarpį kaip ir susijusios turto pastatymo sąnaudos, kurias sudaro ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė bei kitos sąnaudos, buvo kapitalizuojamos ir nudėvimos per nustatytą kapitalizuoto turto naudojimo laikotarpį.

Remonto paslaugų pajamos

Individualių sutarčių/projektų su klientais, pvz. remonto pajamos proporcingai atliktam darbui, kuris įvertinamas palyginant realiai patirtas projekto sąnaudas su bendromis projekto sąnaudomis. Tikėtinas pelningumo pokytis apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai tokie pokyčiai reguliariai peržiūrimi ir nustačius, kad sandoris bus nuostolingas, apskaitomi atitinkami atidėjiniai.

Kitos pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą. Gautos palūkanų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateiktos kaip investicinės veiklos pinigų srautai.

Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo bei nuomos pajamas Grupė ir Bendrovė apskaito kaip kitas pajamas.

Dividendy pajamos

Dividendų pajamos pripažįstamos, kuomet nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą.

Sanaudu pripažinimas

Sąnaudos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje kaupimo principu, kai patiriamos.

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pagal viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1-283, Bendrovė yra Viešuosius interesus attinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų administratorius, t.y. tik surenka ir išmoka VIAP lėšas.

VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjams, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Metines VIAP lėšas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). VIAP lėšos surenkamos iš elektros energijos vartotojų, taikant Komisijos nustatytą VIAP kainą, kurią nustatant Komisiją įvertina skirtumą tarp praėjusiais kalendoriniais metais Bendrovės/Grupės surinktų ir išmokėtų VIAP lėšų.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2013 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.19 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas (tęsinys)

Bendrovė/Grupė VIAP pajamomis pripažista:

• Komisijos Bendrovei/ Grupei skirtas VIAP lėšas už elektros energijos įrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, prijungimą prie perdavimo tinklų optimizavimą, plėtrą ir (ar) rekonstrukciją, susijusią su atsinaujinančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu;
• Komisijos Bendrovei/ Grupei skirtas VIAP lėšas už elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, balansavimą;
• Komisijos Bendrovei/ Grupei skirtas VIAP lėšas VIAP lėšų administravimo sąnaudoms padengti.

Visos kitos Bendrovės/Grupės surinktos VIAP lėšos pajamomis nepripažįstamos.

3.20 Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų apskaita, kai Bendrovė/Grupė veikia kaip lėšų administratorius

Bendrovė/Grupė vykdydama VIAP veikia tik kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu ir ši veikla Bendrovė/Grupei nesukuria pajamų/pelno įmonės įprastinės metu. Taip pat yra priimtas atitinkamas LR Vyriausybės nutarimas, numatantis, kad Bendrovė/Grupė veikia kaip administratorius/tarpininkas ir Bendrovė/Grupė bei Komisija turi atskiras sistemas šiems sandoriams apskaityti bei juos kontroliuoti.

Siekiant tiksliau pateikti Bendrovės/Grupės finansinį rezultatą ir pinigų srautus bei atspindėti VIAP lėšų administravimo tikrąją ekonominę esmę Bendrovė/Grupė pajamomis pripažįsta tik 3.19 pastaboje išvardintas, o skirtumą tarp gautų ir išmokėtų administruojamų VIAP lėšų atvaizduoja gautinose (mokėtinose) sumose.

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė/Grupė veikia tik kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardų, bendrųjų pajamų ataskaitoje lėšos, gautos iš vartotojų, sudengiamos su lėšomis elektros energijos gamintojams. Bendrovė/Grupė pajamomis pripažįsta tik už suteiktas VIAP paslaugas ir VIAP administravimo paslaugas gautą VAIP lėšų dalį, kuri yra iš anksto nustatyta Vyriausybės. Skirtumas tarp gautų ir išnokėtų VIAP lėšų atvaizduojamas kitose mokėtinose sumose kaip "skirtumas tarp gautų ir išmokėtų VIAP lėšų". Kadangi Bendrovė nuo 2013 m. sausio 1 d. nėra VIAP lėšų administratorius (kaip aprašyta 1-oje pastaboje), gautinos už VIAP perkeltos iš prekybos gautinų sumų į kitas gautinas sumas, mokėtinos sumos už VIAP perkeltos iš prekybos mokėtinas sumas. Gautinos sumos už elektros biržoje parduotą elektros energiją, kai Grupė veikė tik kaip tarpininkas, perkeltos gautinų sumų į kitas gautinas sumas, mokėtinos sumos už elektros biržoje pirktą elektros energiją, kai Grupė veikė tik kaip tarpininkas, perkeltos iš prekybos mokėtinų sumų į kitas mokėtinas sumas.

3.21 Skolinimosi kaštai

Skolinimosi kaštai, tiesiogiai susiję su turto, kuriam pagaminti ar pardavimui reikia pakankamai daug laiko, pasigaminimu ar paruošimui ar pardavimui, yra pridedami prie šio turto įsigijimo verės tol, kol šis turtas visiškai parengiamas naudojimui ar pardavimui. Palūkanų pajamos, susijusios su laikinu skolintų iši jos bus panaudotos turto įsigijimui, yra atimamos iš turto įsigijimo vertės.

Kiti skolinimosi kaštai yra pripažįstami sąnaudomis to laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai patiriami.

3.22 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos.

Pelno mokestis

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų datą. 2013 metais pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc.

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas įsipareigojimų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės ir jų attinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamajį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamajį pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba mokesčiui apskaičiuoti.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2013 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Apskaitos principai (tesinys) 3.

3.22 Pelno mokestis (tęsinys)

Nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsįpareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį

Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavybėje ar kitose bendrosiose pajamose.

3.23 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas būtų įvykęs ankstesniojo laikotarpio pradžioje.

Bendrovė neturi jokių pelną vienai akcijų pasirinkimo sandorių, todėl vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria.

3.24 Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominę nauda, bus prarasti, yra labai maža. Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse tuomėt, kai yra

tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

3.25 Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos ir Bendrovės padėtį finansinių ataskaitų data (koreguojantys įvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai jų įtaka yra reikšminga.

3.26 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

3.27 Pagrindiniai apskaitiniai vertinimai

Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės standartus, vadovybė reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie įtakomą apskaitos politiką bei pateiktas turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumas bei neapibrėžtumų atsklėidimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo tokių vertinimų. Rengiant šias finansines ataskaitas, reikšmingi vadovybės sprendimai dėl apskaitos politikos taikymo bei pagrindiniai neapibrėžtumų nustatymo šaltiniai buvo tokie:

Mokesčių patikrinimai

Mokesčių inspekcija turi teisę bet kuriuo metu tikrinti įrašus ir dokumentus už paskutinius metus bei priskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Grupės ir Bendrovės vadovybė nežinkybių, galinčių sąlygoti potencialius reikšmingus įsipareigojimus šiuo atžvilgiu.

Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas

Pagal 36 TAS, reglamentuojantį vertės sumažėjimą, turto atsiperkamoji iš turto tikrosios vertės (atimant pardavimo kaštus) ir naudojimo vertės. Pažymėtina, kad didžiajai daliai Bendrovės ir Grupės turimo infrastruktūrinio turto nėra galimybės nustatyti turto tikrosios vertes. Pagal 36 TAS, tokiu atveju, turto atsiperkamoji vertė nustatoma vertinant turto naudojimo vertę. Pastaroji nustatoma diskontuojamus būsimus pinigų srautus. Vertinant Bendrovės infrastruktūrinio turto galimo vertės sumažėjimo požymius, labai didelę įtaką turi Komisijos teisės aktais nustatomas Bendrovės teikiamų paslaugų kainų reguliavimo mechanizmas.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.27 Pagrindiniai apskaitiniai vertinimai (tęsinys)

Pažymėtina, jog patikimą turto naudojimo verės nustatymą galima atlikti esant stabiliam, prognozuojamam reguliavimui. Tuo tarpu pastaraisiais metais viršutinės kainų rincipai dažnai keitėsi. Iki 2010 m. perdavimo paslaugos viršutinė kainų riba buvo nustatoma atsižvelgiant į paslaugos teikėjo veikloje naudojamo turto vertę, nustaugos teikėjo finansines ataskaitas. Nuo 2010 m., nustatant viršutines perdavimo kainos ribas, ilgalaikio materialiojo turto balansinei vertei 2002 m. gruodžio 31 d., padidintai su Komisija suderintų ir įgyvendintų investicijų suma, ir sumažintai turto nusidėvėjimo suma apskaičiuota Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. 2012 m. balandžio 12 d. Komisija perdavimo paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymui inicijavo LRAIC (angl. long run average incremental costs) metodo diegimą. Šis metodas turėtų būti naudojamas perdavimo paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymui nuo sekančio reguliacinio periodo pradžios - 2015 m.

Pažymėtiną, jog nustatant turto naudojmo vertę, pagrindinę įtaką daro naudojamos prielaidos vertinant būsimųjų laikotarpių perdavimo paslaugos tarifą. Jeigu Bendrovė atliktų turto vertės sumažėjimo testą darant prielaidą, kad ateityje galios šiuo mėtų taikoma kainos viršutinės ribos nustatymo tvarka, tuomet tikėtina, kad apskaičiuota turto naudojimo vertė galėtų reikšmingai skirtis nuo apskaitinės turto vertinti ilgalaikio materialiojo turto naudojimo vertę ir galimą turto vertės sumažėjimą 2014 m. pabaigai, kadangi šiuo metu egzistumai dėl planuojamo naujo LRAIC metodo diegimo.

Investicijų vertės sumažėjimas

Dukterinių, asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių akcijomis nėra prekiaujama viešai, todėl Bendrovės vadovybė galimą įų atsiperkamąją vertę įvertina, atsižvelgiant į nepriklausomų vertintojų paruoštas ataskaitas, jeigu toks vertinimas buvo atliktas, diskontuotas būsimas pinigines įplaukas pagal kelerių metų finansines prognozes ir netiesiogiai rinkoje prieinamus duomenimis apie panašius sandorius.

Investicijos į UAB "Duomenų logistikos centras", kuri 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 15,581 tūkst. litų, atsiperkamajai vertei įvertinti buvo remtasi 2014 m. vasario 27 d. paruošta nepriklausomo vertintojo ataskaita ir vadovybės vertinimu, kad investicijos tikroji vertė 2013 m. gruodžio 31 d. reikšmingai neskaitytas vertės sumažėjimas, kuris 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 1,281 tūkst. litų. Naudota diskonto norma sudarė 10.5%, likutinė augimo norma sudarė 3,3%.

Vertindama investicijos į UAB TETAS atsiperkamąją vertę, Bendrovės rėmėsi 2012 m. spalio 10 d. paruošta nepriklausomo vertintojo ataskaita ir vadovybės vertinimų, kad investicijos tikroji vertė 2013 m. gruodžio 31 d. reikšmingai nesikeitė, bei vertės sumažėjimo nenustatė, tačiau vertinimas priklauso nuo modelyje naudojamų prielaidų, iš kurių svarbiausia yra EBITDA maržos rodiklio pokytis 10 proc. punktų lemtų 3,000 tūkst. litų vertinimo rezultatų pokytį. Rodiklio mažėjimo 10 proc. punktų atveju tai reikštų investicijos vertės sumažėjimą, lygų 1,000 tūkst. Itų. Diskonto normos pokytis vertinimo rezultatui reikšmingos įtakos neturi.

Kitų investicijų atsiperkamoji vertė buvo vertinama remiantis netiesiogiai rinkoje prieinamais duomenimis.

3.28 Tikrosios vertės vertinimas

Tikroji vertė – tai kaina, kuri būtų gauta pardavus turtą arba kuri būtų sumokėta perdavus įsipareigojimą įprasto tarp rinkos dalyvų įvykusio sandorio metu nustatymo dieną. Tikrosios vertės prielaida, kad turto pardavimo ar įsipareigojimų perdavimo sandoris vyksta arba: pagrindinėje turto ar įsipareigojimų rinkoje, ar jėi nėra pagrindinės rinkos – turtui ar įsipareigojimams pačioje palankiausioje rinkoje.

Pagrindinė ar pati palankiausia rinka turi būti Bendrovei prieinama.

Turto ar įsipareigojimų tikroji vertė nustatoma naudojų rinkos dalyviai norėdami norėdami nustatyti turto ar įsipareigojimų kainą, darant prielaidą, kad rinkos dalyviai turi geriausių ekonominių interesų.

Nefinansinio turto tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į rinkos dalyvio gebėjimą generuoti ekonominę naudą, naudojant turtą efektyviausiai ir geriausiai arba parduodant jį kitam rinkos dalyviui, kuris turtą naudotų efektyviausiai.

Bendrovė naudoja vertinimo metodikas, kurios esamomis aplinkybėmis yra tinkamos ir apie kurias turima pakankamai duomenų tikrajai vertei nustatyti, naudodama kuo daugiau svarbių stebimų duomenų ir kuo mažiau nestebimų duomenų.

Visas turtas ir įsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra nustatoma finansinėje ataskaitoje, yra suskirstomi pagal toliau aprašomą tikrosios vertės hierarchiją, kuri paremta tikrajai vertei naudojamais reikšmingais žemiausio lygio duomenimis:

1 lygis – tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose;

2 lygis – vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai stebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrają verte;

3 lygis - vertinimo metodikos, kuriose nestebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę.

3. Apskaitos principai (tęsinys)

3.28 Tikrosios vertės vertinimas (tęsinys)

Turtą ir įsipareigojimus, kurie finansinėse ataskaitose pripažįstami pakartotinai, Grupė/ Bendrovė pakartotinai vertindama skirstymą nusprendžia, ar perkeliamos sumos vyko tarp hierarchijos lygio duomenis, kurie yra reikšningi nustatant tikrąją vertę apskritai) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Vertinimus atlieka Bendrovės vadovybė kiekvieną ataskaitinę dieną. Siekdama atskleisti informaciją apie tikrąją vertę Bendrovė nustatė turto ir įsipareigojimų klases pagal turto ir įsipareigojimų pobūdį, ypatybes bei riziką ir anksčiau apibūdintą tikrosios vertės hierarchijos lygį.

2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d. finansinėje ataskaitoje Grupė/ Bendrovė neturėjo reikšmingo pakartotinai arba vieną kartą tikrąja verte įvertinto turto ar įsipareigojimą parduoti finansinį turtą (3.27 ir 7 pastabos) ir ilgalaikį materialųj turtą (3.6 ir 5 pastabos). Turtą ir įsipareigojimus, kurių tikroji vertė atskaitoje sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš pirkėjų gautinos sumos, prekybos bei paskolos. Vadovybė įvertino, kad paskolų tikroji vertė 2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d. buvo apytikriai lygi jų balansinei vertei, kadangi už jas buvo mokamos kintamos palūkanų normos, o kito minėto turto ir įsipareigojimų tikroji vertė apytiksliai prilygsta įų apskaitinėi dėl šių priemonių trumpalaikio termino 2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2013 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

4. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Grupe	Patentai ir licencijos	Programine iranga	Kitas nemate- rialusis turtas	Iš viso
2012 m. sausio 1 d
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje		1,726	33	1,759
Įsigijimai		926	26	952
Nurašymai		(41)		(41)
Perklasifikavimas iš IMT į nematerialų turtą		24		24
Perklasifikavimas tarp grupių	60	(60)
Amortizacija		(928)	(17)	(945)
Likutinė vertė
2012 m. gruodžio 31 d.	60	1,647	42	1,749
Įsigijimo vertė	61	5,187	74	5,322
Sukaupta amortizacija	(1)	(3,540)	(32)	(3,573)
Likutinė vertė
2013 m. sausio 1 d.	60	1,647	42	1,749
Įsigijimai		1,111		1,111
Nurašymai		(7)		(7)
Perklasifikavimas iš IMT į nematerialų turtą	28			28
Amortizacija	(28)	(469)	(19)	(516)
Likutinė vertė
2013 m. gruodžio 31 d.	60	2,282	23	2,365
Įsigijimo vertė	89	6,287	74	6,450
Sukaupta amortizacija	(29)	(3,931)	(51)	(4,011)
Sukauptas vertės sumažėjimas		(74)		(74)
Likutinė vertė
2013 m. gruodžio 31 d.	60	2,282	23	2,365

Bendrovė	Patentai ir licencijos	Programine iranga	Kitas nemate- rialusis turtas	Iš viso
2012 m. sausio 1 d.
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje		1,401	33	1,434
Įsigijimai		850		850
Nurašymai		(41)		(41)
Amortizacija		(823)	(12)	(835)
Perklasifikavimas iš IMT į nematerialų turtą		24		24
Perklasifikavimas tarp grupių	60	(60)
Likutinė vertė
2012 m. gruodžio 31 d.	60	1,351	21	1,432
Įsigijimo vertė	61	4,762	48	4,871
Sukaupta amortizacija	(1)	(3,411)	(27)	(3,439)
Likutinė vertė
2013 m. sausio 1 d.	60	1,351	21	1,432
Įsigijimai		1,085		1,085
Perklasifikavimas iš IMT į nematerialų turtą	28			28
Amortizacija	(28)	(329)	(12)	(369)
Likutinė vertė
2013 m. gruodžio 31 d.	60	2,107	9	2,176
Isigijimo vertė	89	5,845	48	5,982
Sukaupta amortizacija	(29)	3,738)	(39)	(3,806)
Likutinė vertė
2013 m. gruodžio 31 d.	60	2,107	9	2,176

11 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1 - 1

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2013 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

5. Ilgalaikis materialusis turtas

Judėjimas Grupės ilgalaikio materialiojo turto sąskaitoje pateikiamas žemiau:

	Kitas
Grupe	Žemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Transporto priemones	materialus turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2011 m. gruodžio 31 d.
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje	1,961	34,851	1,841,223	1,638	38,161	72,353	1,990,187
Įsigijimai			242	42	9,292	107,242	116,818
Perkainojimas		83					83
Nurašymai		(31)	(1,432)		(3)	(223)	(1,689)
Perklasifikavimas j
nematerialųjį turtą					(24)		(24)
Perklasifikavimas iš atsargų			3		8	38	49
Perklasifikavimas tarp grupių		2,013	49,658		3,080	(54,751)
Nusidėvėjimas		(2,190)	(116,093)	(498)	(8,271)	6	(127,046
Likutinė vertė
2012 m. gruodžio 31 d.	1,961	34,726	1,773,601	1,182	42,243	124,665	1,978,378
Įsigijimo arba perkainota vertė	1,961	41,589	2,116,494	2,436	99,282	124,659	2,386,421
Sukauptas nusidėvėjimas		(6,718)	(341,668)	(1,254)	(57,039)	6	(406,673)
Sukauptas vertės sumažėjimas		(145)	(1,225)				(1,370)
Likutinė vertė
2012 m. gruodžio 31 d.	1,961	34,726	1,773,601	1,182	42,243	124,665	1,978,378
Įsigijimai			3	21	784	134,404	135,212
Nurašymai		(39)	(5,883)		(8)	(370)	(6, 300)
Perklasifikavimas į nematerialųjį
turta						(28)	(28)
Perklasifikavimas iš atsargų					(5)	84	79
Perklasifikavimas tarp grupių		248	51,321		5,204	(56,773)
Nusidėvėjimas		(2,214)	(122,144)	(494)	(7,295)	17	(132,130)
Likutinė vertė
2013 m. gruodžio 31 d.	1,961	32,721	1,696,898	709	40,923	201,999	1,975,211
Įsigijimo arba perkainota vertė	1,961	41,776	2,151,180	2,455	104,443	201,976	2,503,791
Sukauptas nusidėvėjimas		(8,910)	(453,057)	(1,746)	(63,520)	23	(527,210)
Sukauptas vertės sumažėjimas		(145)	(1,225)				(1,370)
Likutinė vertė 2013 m. aruodžio 31 d.	1,961	32,721	1,696,898	709	40.973	201.999	1.975.211

5. Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Judėjimas Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto sąskaitoje pateikiamas žemiau:

Bendrovė	Zemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Kitas materialus turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2011 m. gruodžio 31 d.
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje	1,961	33,613	1,840,627	36,573	72,763	1,985,537
Įsigijimai			201	8,775	107,767	116,743
Nurašymai		(31)	(1,432)	(3)	(223)	(1,689)
Perklasifikavimas į nematerialųjį
turtą				(24)		(24)
Perklasifikavimas iš atsargu			3	8	38	49
Perklasifikavimas tarp grupių		2,013	49,658	3,080	(54,751)
Nusidėvėjimas		(2,082)	(116,004)	(7,749)		(125,835)
Likutinė vertė
2012 m. gruodžio 31 d.	1,961	33,513	1,773,053	40,660	125,594	1,974,781
Įsigijimo arba perkainota vertė	1,961	39,986	2,115,671	96,001	125,594	2,379,213
Sukauptas nusidėvėjimas		(6,328)	(341,393)	(55,341)		(403,062)
Sukauptas vertės sumažėjimas		(145)	(1,225)			(1,370)
Likutinė vertė 2012 m. gruodžio 31 d.	1,961	33,513	1,773,053	40,660	125,594	1,974,781
Įsigijimai				644	133,900
Nurašymai		(39)	(5,883)	(8)		134,544
Perklasifikavimas į nematerialųjį					(370)	(6,300)
turtą					(28)	(28)
Perklasifikavimas į atsargas
Perklasifikavimas iš atsargų				(5)	84	79
Perklasifikavimas tarp grupių		248	51,321	5,204	(56,773)
Nusidėvėjimas		(2,099)	(122,052)	(6,717)		(130,868)
Likutinė vertė
2013 m. gruodžio 31 d.	1,961	31,623	1,696,439	39,778	202,407	1,972,208
Įsigijimo arba perkainota vertė	1,961	40,173	2,150,354	101,034	202,407	2,495,929
Sukauptas nusidėvėjimas		(8,405)	(452,690)	(61,256)		(522,351)
Sukauptas vertės sumažėjimas		(145)	(1,225)			(1,370)
Likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d.	1,961	31,623	1,696,439	39,778	202,407	1,972,208

Nurašymus daugiausia sudaro turto dalių, kurios pakeičiamos turto rekonstrukcijos metu, nurašymai.

Bendrovėje kapitalizavimo kriterijus tenkinančių palūkanų sąnaudų suma už laikotarpį, pasibaigų 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 848 tūkst. Lt. (už laikotarpį, pasibaigusį 2012 m. gruodžio 31 d. – 1,340 tūkst. Lt.). Ši suma buvo sumažinta palūkanų pajamų suma, kuri per atitinkamą laikotarpį sudarė 185 tūkst. Lt. (už laikotarpį, pasibaigusį 2012 m. gruodžio 31 d. 846 tūkst. Lt.). Bendra kapitalizuotų palūkanų suma sudarė 663 tūkst. Lt. (už laikotarpį, pasibaigusį 2012 m. gruodžio 31 d. - 494 tūst. Lt.). Kapitalizavimui taikyta metinė palūkanų norma 1.09% (už laikotarpį, pasibaigusį 2012 m. gruodžio 31 d. - 1.01%).

2010 m. vykusio atskyrimo metu Bendrovė perėmė ilgalaikį materialųjį turtą iš AB "Lietuvos energija". AB "Lietuvos energija" ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertinimą 2008 m. gruodžio 31 d. atliko nepriklausomi turto vertintojai, kurie naudojo palyginamųjų kainų metodą atstatomosios vertės ar diskontuotų pinigų srautų metodą turto tikrajai vertei nustatyti, priklausomai nuo vertinamo turto rūšies.

5. Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Sudarant 2009 m. atskaitomybę, AB "Lietuvos energija" patikslino ilgalaikio materialiojo turto apskaitines vertes. AB "Lietuvos energija", įvertinusi Lietuvos Respublikos Statistikos departamento skelbiamą 2009 m. 11 mėnesių statybos kainų pokyčių indeksų kritimą atitinkamoms turto grupėms, sumažino ilgalaikio materialiojo turto apskaitinę vertę. AB "Lietuvos energija" pritaikė 12,27% statistinį indeksą pastatų grupei ir 9.68% indeksą visoms kitoms ilgalaikio materialiojo turto grupėms, kurios 2008 m. gruodžio 31 d. buvo vertinamos nudėvėtos atstatomosios vertės metodu.

Bendrovės apskaitos politikoje numatyta, kad periodinis perkainavimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kas penkerius metus. Bendrovė planuoja atlikti turto vertinimą 2014 m. pabaigai aiškumo reguliacinėje aplinkoje (3.27 pastaba).

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Grupė/Bendrovė turėjo reikšmingų ilgalaikio materialiojo turto pirkimo įsipareigojimų, kuriuos turės vykdyti ateinančiais laikotarpiais.

	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
Tarpsisteminė jungtis Lietuva-Svedija ("NordBalt")	539,785	597,783
Tarpsisteminė jungtis Lietuva-Lenkija (LitPol Link)	306,254	2,165
Transformatorinės	98,023	73,386
330 kV oro linijos (OL) Klaipėda-Telšiai statyba	12,223	43,360
110 kV OL prie Viršuliškių kabeliavimas		4,318
Kiti	4,157	4,512
Iš viso	960,442	725,524

Lentelėje žemiau pateiktos Bendrovės ir Grupės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jėi turtas būtų apskaitomas istorinės savikainos metodu 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d.:

Grupė	Zemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Transporto priemones	Kitas materialus ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
Likutine verte
2013 m. gruodžio 31 d.	1,794	29,107	1,497,013	710	40,847	202,701	1,772,172
2012 m. gruodžio 31 d.	1,794	30,784	1,554,544	1,183	41,730	125,888	1,755,923
Bendrovė	Zemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Transporto priemones	Kitas materialus ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
Likutinė vertė
2013 m. gruodžio 31 d.	1,794	28,430	1,496,554		39,703	202,701	1,769,182
2012 m. gruodžio 31 d.	1,794	30,034	1,553,996	1	40,148	125,888	1,751,860

6. Investicijos į dukterines įmones (Bendrovės) ir asocijuotas ir bendrai valdomas įmones (Bendrovės ir Grupės)

Investicijos į dukterines įmones Bendrovės finansinėse ataskaitose

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė tiesiogiai kontroliavo šias dukterines įmones:

Dukterinė įmonė	Įsigijimo vertė	Dalyvavimas	Vertes	Apskaitinė
2013 m. gruodžio 31 d.		(akcijų proc.)	sumažėjimas	verte
UAB "TETAS" BALTPOOL UAB Iš viso	15,042 452 15,494	100 67		15,042 452 15,494
Dukterinė įmonė	Įsigijimo vertė	Dalyvavimas	Vertės	Apskaitinė
2012 m. gruodžio 31 d.		(akcijų proc.)	sumažėjimas	verte
UAB "TETAS"	8,290	61		8,290
BALTPOOL UAB	318	67		318
Iš viso	8,608		1	8,608

Įgyvendinant elektros energetikos sektoriaus planą ir vadovaujantis LITGRID valdybos 2012 m. spalio 17 d. sprendimu, LITGRID ir AB "LESTO" (toliau - LESTO) sudarė akcijų mainų sutartį. Sia akcijų mainų sutartimi 2013 m. sausio 7 d. LITGRID už 8,025 tūkst. Lt bendrovei LESTO perleido nuosavybės teise priklausančias VAB "Elektros tinklo paslaugos" akcijas, kurios sudarė 25,03 proc. šios įmonės įstatinio kapitalo, mainais įsigyjant LESTO perleidžiamas UAB "Tetas" akcijas už 6,752 tūkst. Lt, kurios sudarė 38,87 proc. šios įmonės įstatinio kapitalo. Skirtumą tarp nustatytų tikrųjų verčių, 1,273 tūkst. Lt, LESTO sumokėjo Bendrovei.

Bendrovės ir Grupės finansinėse atskaitose 2012 m. gruodžio 31 d. suma, atitinkanti LITGRID nuosavybės teise priklausančių UAB "Elektros tinklo paslaugos" akcijų vertę buvo klasifikuojama kaip ilgalaikis turtas, skirtas parduoti ir sudarė atitinkamai 4,731 tūkst. Lt ir 5,620 tūkst. Lt. Bendrovės ir Grupės pelnas iš šių akcijų pardavimo sudarė atitinkamai 3,294 tūkst. Lt ir 2,405 tükst It.

2013 m. gruodžio 2 d. BALTPOOL UAB visuotinio akcininkimo sprendimu BALTPOOL UAB įstatinis kapitalas padidintas iki 635 tūkst. Lt, išlėidžiant naują 160.000 paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios verės nematerialiųjų akcijų po 5 Lt/vnt. Pagal 2013 m. gruodžio 9 d. akcijų pasirašymo sutartį BALTPOOL UAB akcininkai pradinį įnašą (25%, Bendrovės dalis sudarė 134 tūkst. Lt) už pasirašytas akcijas sumokėjo 2013 m. gruodžio 16 d., o likusią sumą už pasirašytas akcijas Bendrovė įsipareigojo apmokėti dalimis iki 2014 m. gruodžio 2 d.

Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones Bendrovės ir Grupės finansinėse ataskaitose

Investicijų į asocijuotas ir bendrai kontroliuojamas įmones judėjimas pateikiamas žemiau:

	Grupe 201 3 m.	Bendrovė 2018 m.	Grupė 2012 m.	Bendrove 2012 m.
Laikotarpio pradžioje	16,052	16,601	20,804	21,332
Pelnas dėl dalies asocijuotoje įmonėje
pasikeitimo			232
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių
pelno/(nuostolių) dalis	1,151		636
Investicijų vertės sumažėjimas	(1,281)	(1,281)
Perklasifikuota į turtą, skirtą parduoti			(5,620)	(4,731)
Laikotarpio pabaigoje	15,922	15,320	16,052	16,601

2013 m. finansinėse ataskaitose yra apskaitytas į UAB "Duomenų logistikos centras" vertės sumažėjimas, Įrgus 1,281 tūkst. Lt, iki tikrosios verės, kuri yra nustatyta remiantis nepriklausomo vertinimu. Vertinimas buvo atliktas naudojant diskontuotą pinigų srautų metodą.

6. Investicijos į dukterines įmones (Bendrovės) ir asocijuotas ir bendrai valdomas įmones (Bendrovės ir Grupės) (tęsinys)

2012 m. sausio 6 d. Bendrovės asocijuotai įmonei "Elektros tinklo paslaugos" UAB padidinus akcinį kaptalą AB "LESTO" (UAB "Visagino atominė elektrinė" grupės įmonė) nepiniginių įnašu, Bendrovės valdoma asocijuotos įmonės akcijų dalis sumažėjo nuo 29 proc. iki 25 proc. Pelnas iš dalies asocijuotoje įmonėje perleidimo pripažintas Grupės finansinėse buvo apskaičiuotas taip:

	Grupe 2012 m.
Kitų akcininkų įnašai į asocijuotos įmonės įstatinį kapitalą	1,013
Perleisto grynojo turto dalis	(781)
Pelnas dėl dalies asocijuotoje įmonėje pasikeitimo	232

Asocijuotos įmonės ir bendrai valdomos įmonės padėtys 2013 m. gruodžio 31 d. ir finansiniai veiklos rezultatai už 2013 metus (neaudituota):

	Turtas	Įsipareigojimai	Pardavimo pajamos	Grynasis pelnas (nuostoliai)
UAB "Duomenų logistikos centras"	74,647	12,379	65,662	5,373
"LitPol Link" Sp.z.o.o	1,335	461	2,592	143

Asocijuotos įmonės ir bendrai valdomos įmonės padėtys 2012 m. gruodžio 31 d. ir finansiniai veiklos rezultatai už 2012 metus (neaudituota):

	Turtas	Įsipareigojimai	Pardavimo pajamos	Grynasis pelnas (nuostoliai)
UAB "Duomenų logistikos centras"	68,106	11,350	65,427	3,001
"LitPol Link" Sp.z.o.o	1,441	458	2,873	37

7. Finansinis turtas, galimas parduoti

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitą finansinį turtą, kuris klasifikuojamas kaip galimas parduoti, sudarė šių įmonių akcijos:

	Grupe 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrove 2013 m. gruodžio 31 d.	Grupe 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrove 2012 m. gruodžio 31 d.
"Nord Pool Spot" AS	6,638	6,638	6,638	6.638
UAB "NT Valdos"	1,084	1,084	1,084	1,084
UAB "Technologijų ir Inovacijų Centras"
Iš viso	7,723	7,723	7,722	7,722

2012 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovė įsigijo 2,04 proc. Šiaurės šalių elektros biržos "Nord Pool Spot" AS akcijų.

2013 m. lapkričio 25 d. Bendrovė kartu su "Lietuvos energijos gamyba", AB ir AB LESTO pasirašė bendros įmonės UAB Technologijų ir inovacijų centras pagrindinių veiklos tikslų – informacinių technologijų ir telekomunikacijų ir kitų paslaugų teikimas akcininkams, steigimo sutartį.

Įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas sudarys 10 000 litų. "Lietuvos energija", UAB, "Lietuvos energijos gamyba", AB, AB LESTO ir Bendrovė atitinkamai įsigijo 50 proc., 20 proc. ir 10 proc. įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės akcijų. Įmonė buvo įregistruota 2013 m. gruodžio 4 d.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2013 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

8. Atsargos

Grupės ir Bendrovės atsargas sudarė:

	Grupe 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2018 m gruodžio 31 d.	Grupė 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrové 2012 m gruodžio 31 d.
Medžiagos ir komplektavimo gaminiai, įsigijimo (pagaminimo) verte	9,334	3.903	14,527	2,819
Atimti: nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės	(490)	(381	(524)	(381)
Iš viso	8,844	3,522	14,003	2,438

Atsargų, apskaltytų grynąja galimo verte, balansinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. Grupėje sudarė 885 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 1,560 tūkst. Lt) ir Bendrovėje 768 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 1,305 tūkst. Lt), Grupėje sąnaudose per metus pripažinta atsargų savikaina sudarė 29,943 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 36,321 tūkst. Lt), Bendrovėje - 386 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. - 468 tūkst. Lt).

2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas buvo toks:

	Grupe 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrove 2013 m gruodžio 31 d.	Grupe 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrově 2012 m gruodžio 31 d.
Atsargų vertės sumažėjimas laikotarpio pradžioje	524	381	6/2	381
Atsargų nukainojimas per ataskaitinį laikotarpį	(34)		(148
Atsargų vertės sumažėjimas laikotarpio pabaigai	490	381	524	381

Vertės sumažėjimo sąnaudos buvo įtrauktos į kitas sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

9. Prekybos gautinos sumos

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės prekybos gautinas sumas sudarė:

	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrove 2016 m gruodžio 31 d.	Grupe 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrove 2012 m gruodžio 31 d.
Gautinos sumos už elektros energijos pardavimą	71,377	71,377	44,888	44,889
Gautinos sumos už naujų vartotojų prijungimą Gautinos sumos už rangos darbus ir kitas	3,083	3,083	6,757	6,757
paslaugas Gautinos sumos už prekybą elektros ilgalaikių	12,150		20,509
kontraktų biržoje			2
Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas	(21,164)	(21,164)
Iš viso	65,447	53,296	72,156	51,646

Tikroji trumpalaikių prekybos gautinų sumų vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

Per 2013 m. Bendrovė padarė 21,164 tūkst. Lt atidėjimą abejotinoms su įsiskolinimais už įsigytą balansavimo elektros energiją (žr. 33 pastabą), kuris buvo apskaitos kitų sąnaudų straipsnyje. 2012 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo nuvertėjusių gautinų sumų.

Grupės ir Bendrovės prekybos gautinų sumų, kurioms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas, pradelsimų analizė:

	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m gruodžio 31 d.	Grupe 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2012 m gruodžio 31 d.
Nepradelsta	48,583	45,296	59,347	49,302
Pradelsta iki 30 dieny	5.664	1.274	9,109	1,141
Pradelsta nuo 30 iki 60 dienų	2,980	2,190	2,315	998
Pradelsta nuo 60 iki 90 dienų	5,075	1,391	380	59
Pradelsta virš 90 dienu	3,145	3,145	1.005	146
Iš viso	65,447	53,296	72,156	51,646

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2013 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

10. Kitos gautinos sumos

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitas gautinas sumas sudaro:

	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m gruodžio 31 d.	Grupė 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2012 m gruodžio 31 d.
Gautinos administruojamos VIAP lėšos	115,428	42,057	88,148	88,148
Gautinos sumos iš elektros biržos dalyvių
Sukauptos pajamos už suteiktas VIAP	2,694	2,282	6,711	6,711
Sukauptos gautinos palūkanos	355	355	326	326
Gautinos sumos už turto nuoma	618	618	618	629
Kitos gautinos sumos	502	180	370	27
Iš biudžeto gautinas PVM	2,688
Kitos sukauptos gautinos sumos	1,422	667	861	3
Atimti: vertės sumažėjimas	(9,552)	(9,552)
Iš viso	114,155	36,607	97,034	95,844

Tikroji trumpalaikių kitų gautinų sumų (finansinio turto) vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. 2013 m. Grupė ir Bendrovė apskaitė gautinų sumų iš AB "LIFOSA", AB "ORLEN" ir AB "Achema" pagal VIAP lėšas vertės sumažėjimą (33 pastaba), kuris 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 9,552 tūkst. litų ir kuris Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitai neturėjo įtakos, nes, kaip aprašyta 3.20 pastaboje, Grupė ir Bendrovė, vykdydamos VIAP veikia tik kaip tarpininkas.

Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų, kurioms nėra paskaitytas vertės sumažėjimas, pradelsimų analizė:

	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m gruodžio 31 d.	Grupe 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrove 2012 m gruodžio 31 d.
Nepradelsta	101,064	23,516	89,277	88,087
Pradelsta iki 30 dieny	1,020	1,020	295	295
Pradelsta nuo 30 iki 60 dienų	935	935	8	8
Pradelsta nuo 60 iki 90 dienų	1,026	1,026
Pradelsta virš 90 dienų	10,110	10,110	7.454	7,454
Iš viso	114,115	36,607	97,034	95,844

Bendrovės kitų gautinų sumų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo 59,237 tūkst. Lt. , nes nuo 2013 m. sausio 1 d. LESTO perveda VIAP lėšų administratoriui BALTPOOL UAB (1 pastaba), tai lėmė Bendrovės gautinų administruojamų VIAP lėšų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjimą 55,643 tūkst. iki 32,5/5 tūkst. Lt.

Grupė ir Bendrovė neapskaitė vertės sumažėjimo daugiau negu 90 dienų pradelstoms gautinoms sumoms, kadangi Bendrovės vadovybės vertinimu jas sudaro gautinos VIAP, kurių neatgavimas neturėtų įtakos Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitai (pastaba 3.20).

11. Kitas finansinis turtas

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitą finansinį turtą sudaro:

	Grupe 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrově 2013 m gruodžio 31 d.	Grupe 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrove 2012 m gruodžio 31 d.
Administruojamos VIAP lėšos	15,879		59,847	59,847
Deponuotos lėšos garantijoms ir depozitai	5,380	4,835	2,465	2,465
Biržos dalyvių pinigai			1,178
Iš viso	21,262	4,835	63,490	62,312

Pagal Komisijos patvirtintą. VIAP lėšų administravimo aprašą VIAP lėšų likutis turi būti atskirtas nuo kitų Bendrovės/Grupės pinigų ir pinigų ekvivalentų ir gali būti naudojamas tik VIAP lėšų mokėjimams. Grupės administruojamų VIAP lėšų likutis sumažėjo, kadangi per ataskaitinį dvylikos mėnesių laikotarpį VIAP administratoriaus išmokėtų VIAP lėšų suma viršjo VIAP administratoriaus surinktų VIAP lėšų sumą.

Kito finansinio turto tikroji vertė 2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d. buvo artima apskaitinei vertei.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UZ METUS, PASIBAIGUSIUS 2013 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

12. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos

	Grupe 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrove 2013 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Grupe 2012 m.	Bendrové 201 2 m gruodžio 31 d.
"Swedbank" AB obligacijos litais, išpirkimas 2014 m. kovo 7 d.	70.000	70,000
īš viso	70,000	70.000

Grupė ir Bendrovė 2012 m. gruodžio 31 d. iki išpirkimo termino laikomų investicijų neturėjo. Grupės ir išpirkimo termino laikomų investicijų metinė palūkanų norma 0,71 proc.

Iki išpirkimo termino laikomų investicijų tikroji vertė 2013 m. gruodžio 31 d. buvo artima apskaitinei vertei.

13. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	Grupe 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrove 2013 m gruodžio 31 d.	Grupe 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrove 2012 m gruodžio 31 d.
Pinigai banke ir kasoje Iš viso	81,562	80.751	127,387	126,097
	81,562	80,751	127,387	126,097

Tikroji pinigų ir pinigų ekvivalentų vertė artima jų apskaitinei vertei. Apriboto naudojimo pinigai yra apskaityti kito finansino turto straipsnyje.

14. Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 504,331,384 litams ir buvo padalintas į 504,331,384 vieno lito nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijos yra pilnai apmokėtos.

Akcijų priedai, kurie buvo suformuoti atskyrimo metu, sudaro 29,621 tūkst. Lt. Iki atskyrimo akcijų priedai susidarė didinant AB "Lietuvos energija" įstatinį kapitalą kaip skirtumas tarp akcijų nominalios ir apmokėjimo verčių.

Kapitalo valdymas

Kapitalą sudaro visas finansinės būklės ataskaitoje apskaitytas nuosavas kapitalas.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 1/2 jos įstatinio kapitalo. 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą. Bendrovė neturi jokių kitų išorinių reikalavimų kapitalui.

Pagrindinis Bendrovės kapitalo valdyti kapitalą taip, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas. Siekiant palaikyti ar pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali pakėjimą akcininkams, išleisti naują akcijų emisiją ar parduoti dalį turto. Pasikeitimų kapitalo valdymo tiksluose, lyginant su praėjusiais metais, nebuvo.

15. Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervas – tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš perkainojimo rezervo gali būti didinamas akcinis kapitalas. Tačiau rezervas negali būti naudojamas nuostoliams padengti.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2013 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

15. Perkainojimo rezervas (tęsinys)

Grupe	Perkainojimo rezervas	Atidėtasis pelno mokestis	Atėmus atidėtaji pelno mokesti
Likutis laikotarpio pradžioje	314,256	(47,077)	267,179
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(23,613)	3,080	(20,533)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas Padidėjimas dėl ilgalaikio materialiojo turto	(122)	16	(106)
perkainavimo	49	(7)	42
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d.	290,570	(43,988)	246,582
Likutis laikotarpio pradžioje	290,570	(43,988)	246,582
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(23,265)	3,490	(19,775)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas	(927)	139	(788)
Dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas	181	(27)	154
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.	266,559	(40,386)	226,173
Bendrove	Perkainojimo rezervas	Atidėtasis pelno mokestis	Atemus atidetaji pelno mokesti
Likutis laikotarpio pradžioje	314,070	(47,110)	266,960
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(23,528)	3,529	(19,999)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas	(732)	110	(622)

Likutis 2012 m. gruodžio 31 d.	289,810	(43,471)	246,339
Likutis laikotarpio pradžioje	289,810	(43,471)	246,339
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(23,224)	3,484	(19,740)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas	(927	139	788)
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.	265,659	(39,848)	225,811

16. Privalomasis ir kiti rezervai

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į įį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Jis gali būti naudojamas tik būsimiems nuostoliams dengti.

Kiti rezervai

2012 m. balandžio 30 d. įvykusio LITGRID AB eilinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą ir perkelti 325,000 tūkst. Lt iš kitų rezervų į nepaskirstytąjį pelną.

17. Dividendai

2013 m. balandžio 24 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 45,000 tūkst. Lt dividendų. Dividendai, tenkantys vienai akcijai - 0,089 Lt.

2012 m. balandžio 30 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 390,857 tūkst. Lt dividendų. Dividendai, tenkantys vienai akcijai – 0,775 Lt.

18. Dotacijos

Dotacijų likutį sudaro dotacijos, susijusios su turto įsigijimo finansavimu. Per 2013 m. ir 2012 m. dotacijų judėjimą sudarė:

	Grupe	Bendrove
Likutis 2011 m. gruodžio 31 d.	182,359	182,359
Gauta per laikotarpi	124,323	124,323
Pripažinta pajamomis per laikotarpį	(1,711)	(1,711)
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d.	304,971	304,971
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d.	304,971	304,971
Gauta per laikotarpj	121,103	121,103
Pripažinta pajamomis per laikotarpį	(2,119)	(2,119)
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.	423,955	423,955

Gautas per 2013 m. dotacijas sudarė:

• ES fondų lėšos Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto rekonstrukcijai 34,411 tūkst. Lt (per 2012 m. 37,831 tūkst.Lt);
• · Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos tarpsisteminės jungties Lietuva Lenkija Litk įgyvendinimui – 1,692 tūkst. Lt (per 2012 m. – 1,492 tūkst. Lt);
• VIAP lėšos tarpsisteminės jungties Lietuva Švedija ("NordBalt") įgyvendinimui 85,000 tūkst. Lt (per 2012 m.– 85,000 tūkst. Lt).

Bendrųjų pajamų ataskaitoje už 2013 m. 2,119 tūkst. Lt dotacijų pajamomis buvo sumažintos nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos (per 2012 m .- 1,711 tūkst. Lt).

19. Paskolos

Grupės bei Bendrovės paskolos pagal grąžinimo terminus sudarė:

	Grupe 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrove 2013 m. gruodžio 31 d.	Grupe 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2012 m. gruodžio 31 d.
Po penkerių metų mokėtinos sumos (iki 10 m.)	37,981	37,981
Po vienerių metų mokėtinos sumos (iki 5 m.)	127,063	127,063	138,112	138,112
Per vienerius metus mokėtinos sumos	56,479	49,030	45,956	41,434
Iš viso	221,523	214,074	184,068	179,546

2012 m. liepos 16 d. Bendrovės dukterinė įmonė UAB "Tetas" sudarė sąskaitos kreditavimo sutartį su AB SEB bankas su 5,200 tūkst. Lt kredito limitu. 2013 m. birželio 5 d. buvo pasirašytas sutarties pakeitimas Nr. 4 ir kredito limitas padidintas iki 10,000 tūkst. Lt. Sutartis galioja iki 2014 m. gegužės 31 d. Sąskaitos kirtama kintama palūkanų norma nustatoma remiantis vienos dienos Vilniaus tarpbankine palūkanų norma (VILIBOR) pridedant 1.10 procento metų palūkanų dydžio banko skolinimo rizikos ir pelno maržą. 2013 m. gruodžio 31 d. UAB "Tetas" panaudotas kredito limitas buvo 7,449 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. - 4,522 tūkst. Lt).

2012 m. spalio 5 d. Bendrovė pasirašė paskolos sutartį su Pohjola Bank Plc. Paskolos suma yra 200,262 tūkst. EUR), iš kurios 62,150 tūkst. Lt (18,000 tūkst. EUR) buvo grąžinti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Paskolos palūkanų normą sudaro 1 mėn. EURIBOR ir 0.94 proc. marža.

2013 m. rugsėjo 12 d. Bendrovė pasirašė paskolos sutartį su Nordic Investment Bank. Paskolos bendra suma yra 75,962 tūkst. Lt (22,000 tūkst. EUR). Paskolos palūkanų normą sudaro 6 mėn. EURIBOR ir 1.15 proc. marža.

Grupės paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.11 proc. (2012 m. gruodžio 31 d. – 1.04 proc.)

2013 m. gruodžio 31 d. Grupės nepanaudoto faktoringo finansavimo likutis sudarė 2,104 tūkst. Lt. (2012 m. gruodžio 31 d. – 1,086 tūkst. Lt.).

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2013 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

20. Ateinančių laikotarpių pajamos

	Grupe 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m gruodžio 31 d.	Grupe 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrové 2012 m. gruodžio 31 d.
Ateinančių laikotarpių pajamos iš naujų vartotojų prijungimo	13,274	13,274	13.990	13,990
Iš viso	13,274	13,274	13,990	13,990

Ateinančių laikotarpių pajamos iš naujų vartotojų prijungimo susidarė dėl naujų vartotojų prijungimo iki 2009 m. liepos 1 d. (žr. 3.19 pastabą).

21. Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

	Grupe 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrově 2013 m gruodžio 31 d.	Grupe 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2012 m. gruodžio 31 d.
Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų			5,537	5,537
Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms	717	602	726	563
Garantiniai atidėjiniai			28
Iš viso	717	602	6,291	6,100

Atidėjinius pensijų išmokoms sudaro apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus mokėtinos sumos. Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo prasidėjus pensiniam amžiui, turi gauti 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoką.

Grantinius atidėjinius sudaro įsipareigojimai kelerių metų laikotarpiui, per kurį nemokamai atliekami garantinio aptarnavimo darbai.

22. Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. pelno mokesčio sąnaudas sudarė:

	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrove 2013 m gruodžio 31 d.	Grupe 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2012 m gruodžio 31 d.
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos	20,518	20,497	16,666	16,544
Atidetojo pelno mokesčio (pajamos)	(16,056)	(15,948)	(11,745)	(11,813)
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio - sanaudos (pajamos)	4,462	4,549	4,921	4,731

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau:

Grupė	IMT perkainojimas (vertes sumažėjimas)	Kita	Sukauptos sąnaudos/ pajamos	Turto vertės sumažėjimai	Iš viso
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
2012 m. sausio 1 d. Pripažinta pelno (nuostolių)	2,024	277	407	10,791	13,499
straipsnyje	(162)	(97)	(9)	(626)	(894)
2012 m. gruodžio 31 d.	1,862	180	398	10,165	12,605
2013 m. sausio 1 d.	1,862	180	398	10,165	12,605
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	(151)	134	(5)	2,708	2,686
2013 m. gruodžio 31 d.	1,711	314	393	12,873	15,291

22. Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis (tęsinys)

Grupe Atidetojo pelno mokesčio įsipareigojimai	IMT perkainojimas (vertės padidėjimas)	Nusidėvėjimo normy skirtumai	Mokesčių lengvata įsigyjant IMT	Palūkanų kapitalizavimo itaka	Iš viso
2012 m. sausio 1 d. Pripažinta pelno (nuostolio)	(181,472)	(465)	(9,723)		(191,660)
straipsnyje	11,963 (6)	161	579	(75)	12.634
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje					(6)
2012 m. gruodžio 31 d.	(169,571)	(373)	(9,143)	(75)	(179,162)
2013 m. sausio 1 d. Pripažinta pelno (nuostolio)	(169,571)	(373)	(9,143)	(75)	(179,162)
straipsnyje	13,015	(111)	564	(gg)	13,369
2013 m. gruodžio 31 d.	(156,556)	(484)	(8,579)	(174)	(165,793)

218

324

(166,775)

(150,828)

(166,775)

(150,828)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2012 m. gruodžio 31 d. Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2013 m. gruodžio 31 d. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2012 m. gruodžio 31 d. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynaja verte 2013 m. gruodžio 31 d.

Bendrove	IMT perkainojimas (vertės sumažėjimas)	Sukauptos sanaudos	Turto vertės sumažėjimai	Viso
Atidėtojo pelno mokesčio turtas 2012 m. sausio 1 d. Pripažinta pelno (nuostolių)	2,015	301	10,756	13,072
straipsnyje	(162)	(45)	(608)	(815)
2012 m. gruodžio 31 d.	1,853	256	10,148	12,257
2013 m. sausio 1 d. Pripažinta pelno (nuostolių)	1,853	256	10,148	12,257
straipsnyje	(152)	32	2,713	2,593
2013 m. gruodžio 31 d.	1,701	288	12,860	14,850

Bendrovė	IMT perkainojimas (vertės padidėjimas)	Nusidėvėjimo normy skirtumai	Mokesčių lengvata isigyjant IMT	Palūkanų kapitalizavimo itaka	Viso
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai 2012 m. sausio 1 d.	(181,472)	(465)
Pripažinta pelno (nuostolio)			(9,723)		(191,660)
straipsnyje	11,969	155	579	(75)	12,628
2012 m. gruodžio 31 d.	(169,503)	(310)	(9,144)	(75)	(179,032)
2013 m. sausio 1 d. Pripažinta pelno (nuostolio)	(169,503)	(310)	(9,144)	(75)	(179,032)
straipsnyje	13,008	(120)	565	(98)	13,355
2013 m. gruodžio 31 d.	(156,495)	(430)	(8,579)	(173)	(165,677)

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2012 m. gruodžio 31 d. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2013 m. gruodžio 31 d.

22. Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis (tęsinys)

Bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį:

	Grupė 2013 m.	Bendrove 2013 m.	Grupė 2012 m.	Bendrovė 2012 m.
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	29,819	32,616	31,035	30,176
Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 proc. tarifą	4,473	4,892	4,655	4,526
Investicijų lengvatos įtaka Išlaidų, nemažinančių/pajamų nedidinančių	(543)	(543)	(137)	(128)
apmokestinamojo pelno, mokestinis efektas	532	200	403	333
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	4,462	4,549	4,921	4,731

23. Prekybos skolos

ip で P

7 > 1 > 1 >

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės prekybos skolas sudarė:

	Grupe 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrove 2013 m gruodžio 31 d.	Grupe 2012 m. gruodzio 31 d.	Bendrove 2012 m gruodžio 31 d.
Skolos už rangos darbus, kitas paslaugas	51,564	52,862	59,534	56,057
Skolos už elektros energija	15,111	15,111	14,254	14,381
Sukaupti įsipareigojimai už elektros energiją	6,592	6,592	13,310	13,310
Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas	4,508	16	15,520	183
Skolos už elektros energijos tranzītą	841	841
Iš viso	78,616	75,422	102,618	83,931

Tikrosios prekybos mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.

24. Gauti išankstiniai apmokėjimai

Grupės ir Bendrovės gautus išankstinius 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė:

	Grupe 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrove 2018 m gruodžio 31 d.	Grupe 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2012 m gruodzio 31 d.
Įsipareigojimų įvykdymo garantija	3,461	3,454	1,137	1,077
Kitos avansu gautos sumos	1,428	662	2,260	1.494
Iš viso	4,889	4,116	3,397	2,571

Grupės ir Bendrovės įsipareigojimų įvykdymo garantijas sudaro gauti depozitai, tame tarpe ir už prekybą biržoje.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2013 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

25. Kitos mokėtinos sumos

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitas mokėtinas sumas sudaro:

	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 201 3 m gruodžio 31 d.	Grupe 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2012 m gruodžio 31 d.
Mokėtinos administruojamos VIAP lėšos	102,730	10,416	63,796	63,796
Skirtumas tarp gautų ir sumokėtų VIAP lėšų	12,706	12,706	73,413	73,413
Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų *	6,238	6,238	13,893	13,893
I biudžetą mokėtinas PVM	3,500	2,964	6,713	5,348
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	1,997	507	1,921	444
Mokėtinį dividendai	1,526	1,526	1,462	1,462
Sukauptos atostogų rezervo sąnaudos	2,523	1,320	2,215	1,142
Sukauptos kitos sanaudos	3,844	2,842	2,027	1,803
Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis	1,118	1,117	668	667
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai	958	945	1,154	8
Iš viso	137,140	40,581	167,262	161,976

Tikroji trumpalaikių kitų mokėtinų sumų (finansiniai įsipareigojimų) vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

*Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų – tai gauti avansai už naujų vartotojų prijungimą prie elektros tinklų. Šie avansai bus pripažinti pajamomis kuomet bus suteiktos prijungimo paslaugos.

26. Elektros ir susijusių paslaugų pajamos

	Grupe Bendrove 2013 m. 2013 m		Grupe 2012 m.	Bendrovė 2012 m
Elektros perdavimo paslauga	227,200	227,200	219,535	219,535
Prekyba balansavimo/reguliavimo energija	186,849	186,849	108,828	108,828
Galios rezervavimo paslaugos	93,813	93,813	64,597	64,597
Kiti elektros ir susijusių paslaugų pardavimai	16,193	16,193	21,200	21,042
Viešuosius interesus atitinkanti paslauga (Pastaba 3.20)	11,257	10,757	15,081	15,081
Pajamos iš naujų vartotojų prijungimo	5,965	5,965	1,031	1,031
Kitos pajamos	21		255
Iš viso	541,298	540,777	430,527	430,114

27. Segmentų ataskaita

Grupė yra išskyrusi šiuos 6 segmentus:

• elektros energijos perdavimas;
• · prekyba balansavimo/reguliavimo elektros energija;
• · sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų teikimas;
• viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimas;
• rinkos operatoriaus veikla;
• remonto ir techninės priežiūros veiklos.

Bendrovės segmentai sutampa su Grupės pateiktais elektros energijos perdavimo/reguliavimo elektros energijos prekybos, sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimo segmentais. Grupės ir Bendrovės veiklos segmentai nėra jungiami.

Elektros energijos perdavimas - elektros energijos persiuntimas aukštos įtampos (330 - 110 kV) įrenginiais iš gamintojų vartotojams arba tiekėjams iki sutartyje nustatytos ribos. Pagrindinis šios – užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą skirstomiesiems tinklų naudotojams iš elektrinių ir kaimyninių energetikos sistemų.

Prekyba balansavimo -reguliavimo elektros energija yra paslauga, užtikrinanti elektros gamybos/importo ir poreikio/eksporto subalansavimą.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UZ METUS, PASIBAIGUSIUS 2013 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

27. Segmentų ataskaita (tęsinys)

Sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų teikimas. Bendrovė, užtikrindama patikimą sistemos darbą, perka iš elektros energijos gamintojų galios rezervo užtikrinimo elektros energijos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo ir avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines (galios rezervavimo) paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai nenumatytais sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.

Bendrovės/Grupės teikiamas VIAP sudaro:

• strateginių elektros energetikos sektoriaus projektų, su energetinio saugumo didinimu įrengiant jungiamąsias linijas su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis ir (ar) sujungiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis (tarptautinės elektros jungtys Lietuva-Švedija ir Lietuva-Lenkija, Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į kontinentinės Europos tinklus) įgyvendinimas;
• atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių prijungimas prie perdavimo tinklo optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstravimas, užtikrinantys gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius piėtrą
• elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, balansavimas.

VIAP lėšų administratoriaus (nuo 2013 m. šią veiklą vykdė Bendrovė), gamtinių dujų, pagalbinių apsaugos nuo elektros energijos kainų elektros biržoje svyravimų bei biokuro rinkų operatoriaus veiklą vykdo Bendrovės dukterinė įmonė BALTPOOL UAB. Pagrindines BALTPOOL UAB uždirbamas pajamos už VIAP lėšų administravimą.

Remonto ir techninės priežiūros veiklą vykdo Bendrovės dukterinė įmonė UAB "TETAS". Jos pagrindinė veikla – vidutinės įtampos transformatorinių pastočių ir skirstymo punktų rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugų teikimas.

Grupės informacija apie segmentus už 2013 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

2013 m.	Verslo segmentai
	Perdavi- mo veikla	Prekyba balansavimo/ reguliavimo elektros energija	Sisteminių paslaugų teikimas	VIAP teikimas	Rinkos operato- riaus veikla	Remonto Ir technines priežiūros veikla	Kiti elimina- vimai tarp segmen- tụ	Iš viso
Pajamos	256,462	186,849	93,813	10,757	675	73,633		622,189
Pajamos tarp segmentų					(28)	(8,733)	504	(8,287)
Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių	256,462	186,849	93,813	10,757	617	64,900	504	613,902
Veiklos pelnas (nuostoliai)*	(9,611)	9,205	29,576		(914)	(2,510)	521	26,267
Finansinės pajamos (sąnaudos), grynaja verte Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis	2,518 1,151	-			বা	(121)		2,401
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	(5,942)	9,205	29,576	-	(910)	(2,631)	521	1,151 29,819
Pelno mokestis**	(4,549)				2	85		(4,462)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	(10,491)	9,205	29,576		(908)	(2,546)	521	25,357
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sanaudos	129,118				115	1,311	(17)	130,527
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai	5,353							5,353
Ilgalaikio turto įsigijimai	213,747					892		214,639

*2013 m. rugsėjo 26 d. Komisija nustatė Bendrovės teikiamos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2014 metams. Vadovaujantis 2011 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 03-139 Komisijos patvirtinta elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodika (pakeista 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 03-255), skaičiuojant 2014 m. perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą buvo įvertinti 2011-2012 m. viršpelniai iš perdavimo veiklos, įtraukiant prekybos balansavimo/reguliavimo elektros energija veiklos rezultatą. Per 2013 m. prekybos balansavimo/reguliavimo elektros energija veiklos pelnas sudarė 9,205 tūkst. Lt. 2013 m. gautu prekybos balansavimo / reguliavimo elektros energija veiklos pelno dydžiu gali mažėti Grupės / Bendrovės 2015 metų veiklos pelnas.

Vadovaujantis 2012 m. liepos 27 d. Komisijos nutarimu Nr. 03-200 patvirtinta elektros energijos sisteminių paslaugų kainos nustatymo metodika Komisija nustatant ateinančių paslaugų kainą įvertina praėjusių metų skirtųmą tarp prognozuotų ir faktinių sisteminių paslaugų teikimo sąnaudų ir pajamų. Per 2013 m. šis skirtumas (pelnas) sudarė 20,905 tikst. Lt. 2013 m. gautas sisteminių paslaugų teikimo pelnas mažins Grupės / Bendrovės 2015 metų veiklos pelną.

**Pelno mokestis ir finansinės pajamos ir sąnaudos neskaidomi tarp Bendrovės veiklų, t.y, perdavimo, balansavimo/ reguliavimo, sisteminiu paslaugų ir VIAP teikimo, ir priskiriami perdavimo veiklai.

27. Segmentų ataskaita (tęsinys)

Grupės informacija apie segmentus už 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

2012 m.	Verslo segmentai
	Perdavi mo veikla	Prekyba balansavimo/ reguliavimo elektros energija	Sisteminių paslaugų teikimas	VIAP teikimas	Rinkos operato- riaus veikla	Remonto ir technines priežiūros veikla	Kiti elimina- vimai tarp segmen- ty	Iš viso
Pajamos	249,675	108,828	64,597	15,081	2,078	80,165		520,424
Pajamos tarp segmentų					(1,565)	(9,967)	(525)	(12,057)
Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių	249,675	108,828	64,597	15,081	513	70,198	(525)	508,367
Veiklos pelnas (nuostoliai)	(3,157)	23,509	8,091		192	211	(519)	28,327
Finansinės pajamos (sanaudos), grynaja verte Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių	1,727				104	9		1,840
rezultato dalis Pelnas dėl dalies asocijuotoje įmonėje pasikeitimo	636 232							636
Pelnas (nuostoliai) pries								232
apmokestinima	(562)	23,509	8,091	-	296	220	(519)	31,035
Pelno mokestis*	(4,731)				(36)	(154)		(4,921)
Grynasis pelnas (nuostoliai) Nusidėvėjimo ir amortizacijos	(5,293)	23,509	8,091		260	66	(519)	26,114
sanaudos	124,960				93	1,236	(6)	126,283
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai	1,409							1,409
Ilgalaikio turto įsigijimai	114,098					776		114,874

*Pelno mokestis ir finansinės pajamos ir sąnaudos neskaidomi tarp Bendrovės veiklų ir priskiriami perdavimo veiklai.

Grupė veikia Lietuvoje ir jos pajamos iš Lietuvos klientų sudaro 99 proc. visų pajamų.

Bendrovė Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriams parduoda reguliavimo elektros energiją bei teikia elektros energijos tranzito paslaugą Rusijos perdavimo sistemos operatoriui.

2013 m. ir 2012 m. Grupės ir Bendrovės pajamos pagal geografinę kliento lokaciją:

Salis	Grupe 2013 m.	Bendrove 2013 m.	Grupe 2012 m.	Bendrové 2012 m.
Lietuva	603,460	537,535	503,893	433,828
Rusija	2,088	2,088	2,010	2,010
Estija	1,648	1,648	1,564	1,564
Latvija	6,679	6,679	882	882
D.Britanija	27	27
Bulgarija			18	18
Iš viso:	613,902	547,977	508,367	438,302

Visas Grupės ir Bendrovės turtas yra Lietuvoje.

Grupės pajamos iš didžiausių klientų, kuriems pardavimų dalis Grupės segmentuose viršijo 10 proc.:

Įmonės pavadinimas		Prekyba Perdavimo veikla balansavimo/reguliavimo elektros energija	Galios rezervavimo paslaugų pardavimas
INTER RAO Lietuva AB	9,708	74,866
LESTO AB	213,115		79,568
Lietuvos energijos gamyba AB	655	58,588	260
SKY ENERGY GRUOP UAB	дд	16,887

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2013 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

28. Kitos pajamos

	Grupe 2013 m.	Bendrovė 2013 m.	Grupe 2012 m.	Bendrove 2012 m.
Remonto ir kitos paslaugos	64,149		66,566
Pajamos iš turto nuomos	5,987	6,037	6,060	6,081
Projektavimo darbai	1,537		3,332
Kitos pajamos	931	1,163	1,882	2,107
Iš viso	72,604	7,200	77,840	8,188

29. Sandoriai tarp susijusių šalių

Bendrovės/Grupės susijusios šalys 2013 m. ir 2012 m. buvo:

• Bendrovės patronuojanti įmonė "EPSO-G" (nuo 2012 m. rugsėjo 28 d.), 100 proc. "EPSO-G" akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai;
• Bendrovės dukterinės įmonės;
• Bendrovės asocijuotos ir bendrai kontroliuojamos įmonės;
• UAB "Lietuvos energija" (pavadinimas iki 2013 m. rugpjūčio 29 d.: UAB "Visagino atominė elektrinė") ir jos dukterinės įmonės buvo laikomos susijusiomis šalimis iki 2012 m. rugsėjo 28 d., nes iki šios datos ji buvo kontroliuojantis Bendrovės akcininkas:
• Bendrovės vadovai.

Galutinis kontroliuojantis Bendrovės akcininkas yra LR Energetikos ministerija. Grupė/ Bendrovė nelaiko Vyriausybės kontroliuojamų įmonių vienu klientu, nes tarp tokių įmonių nėra didelės ekonominės integracijos. Su Valstybės kontroliuojamom įmonėm LESTO ir Lietuvos energijos gamyba AB vykdomi sandoriai, kurie yra detalizuojami 27-toje pastaboje, yra reguliuojami teisės aktais, išskyrus akcijų mainų sandorį, aprašytą šio aiškinamojo rašto 6-toje pastaboje.

2013 m. Grupės sandoriai ir 2013 m. gruodžio 31 d. likučiai su susijusiomis šalimis sudarė:

Pardavimai
6.140
6,140

2013 m. Bendrovės sandoriai ir 2013 m. gruodžio 31 d. likučiai su susijusiomis šalimis sudarė:

Susijusios šalys	Prekybos ir kitos mokėtinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	Prekybos ir kitos gautinos sumos	Pirkimai	Pardavimai
Bendrovės dukterinės įmonės	17,477	9,245	130,064	100,465
Bendrovės asocijuotos įmonės	2,405	616	14,465	6,126
Grupės patronuojanti įmonė (UAB EPSO-G)			10
Iš viso	19,894	9,861	144,539*	106,591**

*Iš to skaičiaus 97,533 tūkst. Lt VIAP lėšų, pervestų susijusioms šalims (VIAP lėšų administratoriui). Šiame sandoryje Bendrovė veikia kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu, todėl pajamomis ir sąnaudomis nepripažįsta iš tinklų naudotojų, prijungtų prie elektros perdavimo tinklo, surinktų ir VIAP lėšų administratoriui pervestų VIAP lėšų.

**Iš to skaičiaus 100,186 tūkst. Lt VIAP lėšų, gautų iš susijusių šalių (VIAP lėšų administratoriaus). Iš – jų 4,429 tūkst. Lt pagal sandorį, kuriame Bendrovė veikia kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu. Bendrovė pajamomis ir sąnaudomis nepripažįsta iš tinklų naudotojų, prijungtų prie elektros perdavimo tinklo, surinktų ir VIAP lėšų administratoriui pervestų VIAP lėšų.

2012 m. Grupės sandoriai ir 2012 m. gruodžio 31 d. likučiai su susijusiomis šalimis sudarė:

Susijusios šalys	Prekybos ir kitos moketinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	Prekybos ir kitos gautinos sumos	Pirkimai	Pardavimai
UAB "Lietuvos energija" grupės įmonės	47,237	122,225	692,308	1,280,502
Grupės asocijuotos įmonės	3,718	625	23,591	6,388
Iš viso	50,955	122,850	715,899*	1,286,890**

*1š to skaičiaus 432,243 tūkst. Lt VIAP lėšų, sumokėtų susijusioms šalims, ir 131,620 tūkst. Lt pirkimų biržoje iš susijusių šalių. Šiuose sandoriuose Grupė veikia kaip tarpininkas. Grupė pajamomis ir sąnaudomis nepripažįsta biržoje prokvinių sandorių ir VIAP lėšų administravimo sandorių, kuriuose ji veikia kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardų.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2013 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

29. Sandoriai tarp susijusių šalių (tęsinys)

* Iš to skaičiaus 623,532 tūkst. Lt VIAP lėšų, gautų iš susijusių šalių, ir 304,339 tūkst. Lt pardavimų biržoje susijusioms šalims. Grupė pajamomis ir sąnaudomis nepripažįsta biržoje sudarytų prekybinių sandorių ir VIAP lišų administravimo sandonių, kuriuose ji veikia kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu.

2012 m. Bendrovės sandoriai ir 2012 m. gruodžio 31 d. likučiai su susijusiomis šalimis sudarė:

Susijusios šalys	Prekybos ir kitos mokėtinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	Prekybos ir kitos gautinos sumos	Pirkimai	Pardavimai
UAB "Lietuvos energija" grupės įmonės	46,833	107,634	599,723	974,808
Bendrovės dukterinės įmonės	6,548	13	45,667	243
Bendrovės asocijuotos įmonės	2,439	622	22,644	6,378
Iš viso	55.820	108.269	668 034*	481 470**

* iš to skaičiaus 432,243 tūkst. Lt VIAP lėšų, sumokėtų susijusioms šalims, ir 44,942 tūkst. Lt pirkimų biržoje iš susijusių šalių. Šiuose sandoriuose Bendrovė veikia kaip tarpininkas.

** Iš to skaičiaus 623,532 tūkst. Lt VIAP lėšų, gautų iš susijusių šalių, ir 44,942 tūkst. Lt pardavimų biržoje susijusioms šalims. Bendrovė vykdydama VIAP veikią veikia tik kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu.

Išmokos vadovybei

	Grupe 2013 m.	Bendrove 2013 m.	Grupe 2012 m.	Bendrove 2012 m.
Išmokos, susijusios su darbo santykiais	2,684	1,772	2,710	1.647
Iš jų: Išeitinės kompensacijos	258	258	246	177
Vidutinis sąrašinis vadovų skaičius	16	8	16

Vadovybe yra laikomi administracijos vadovai bei jų pavaduotojai/departamentų direktoriai ir vyr. finansininkai.

30. Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai

2013 m. ir 2012 m. laikotarpio pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, buvo toks:

	2012 m.
25,669	26,005
504,331	504,331
0.05	0.05
	2013 m.

31. Finansinės rizikos faktoriai

Grupės įmonės, vykdydamos veiką, patiria finansinę riziką. Grupės įmonės siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės ir Bendrovės finansinius rezultatus, įtaką ardyną atlieka Bendronių vinanių planavimo ir analizės skyrius, vadovaudamasis LITGRID valdybos patvirtintu LITGRID grupės iždo valdymo tvarkos aprašu.

Finansinės priemonės pagal grupes (kaip pateikta finansinės būklės ataskaitoje)

Finansinis turtas	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrove 2013 m. gruodžio 31 d.	Grupe 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrově 2012 m. gruodžio 31 d.
Prekybos gautinos sumos	65,447	53,296	72,156	51,646
Kitos gautinos sumos	11,467	36,607	97,034	95,844
Kitas finansinis turtas	21,262	4,835	63,490	62,312
Terminuoti indėliai
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	81,562	80,751	127,387	126,097
Paskolos ir gautinos sumos Kitas finansinis turtas	279,738	175,489	360,067	335,899
Iki išpirkimo termino laikomos investicijos	70,000	70,000
Finansinis turtas, galimas parduoti	7,723	7,723	7,722	7,722
Iš viso	357,461	253,212	367,789	343,621

31. Finansinės rizikos faktoriai (tęsinys)

Finansiniai įsipareigojimai	Grupe 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d.	Grupe 2012 m. gruodžio 31 d.	Bendrove 2012 m. gruodžio 31 d.
Paskolos	221,523	214,074	184,068	179,546
Prekybos skolos	78,616	75,422	102.618	83,931
Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	123.329	28,810	141,852	140,482
Iš viso	423,468	318,306	428,538	403,959

Kredito rizika

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:

	Grupe 201 3 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	Bendrove 201 3 m.	Grupe 2012 m.	Bendrově 2012 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, išskyrus turtą, galimą parduoti	352,426	245,489	360,067	335.899

Grupė ir Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių pirkėjų, iš kurių gautinos sumos 2013 m. gruodžio 31 d. sudaro apie 93 proc.) visų Grupės ir 86 proc. (2012 m. – 84 proc.) visų Bendrovės prekybos ir kitų gautinų sumų (finansinio turto), didžiausio pirkėjo - skirstomųjų tinklų operatoriaus AB LESTO – mokėtinos sumos sudaro 15 proc. (2012 m. – 60 proc.) visų Grupės ir 26 proc. (2012 m. – 69 proc.) visų Bendrovės gautinų sumų (finansinio turto).

LITGRID, sudarydama sutartis su pirkėjais – balansavimo energijos tiekėjais – reikalauja sumokėti nustatyto dydžio depozitą arba pateikti banko garantiją, remiantis Bendrovės generalinio direktoriaus patvirtinta "LITGRID AB balansavimo energijos tiekėjų prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos apraše" numatyta tvarka ir sąlygomis. Kitais atvejais, kadangi pagrindiniai pirkėjai yra patikimi klientai – AB LESTO, kuri yra UAB "Visagino atominė elektrinė" grupės įmonė, ir stambios pramonės įmonės - Grupė/Bendrovė iš pirkėjų nereikalauja užstato.

Grupė/Bendrovė laisvas lėšas investuoja tik į mažai rizikingas pinigų rinkos ir skolos vertybinių popierių priemones, t. y. terminuotus indėlius, patikimų institucijų obligacijas, vyriausybių vertybinius popierius. Prioritetinis irvestavimo tikslas yra lėšų saugumo užtikrinimas ir, laikantis šio tikslo, investicijų grąžos maksimizavimas tik į finansinių institucijų ir valstybių, turinčių ne žemesnį nei AA- pagal Fitch Ratings agentūrų (arba kitų reitingo agentūrų atitikmenį) ilgalaikio skolinimosi kredito reitingą, skolos finansines Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti bankų reitingai, kuriuose Grupė/Bendrovė laiko pinigus ir pinigų ekvivalentus (13 pastaba) ir kitą finansinį turtą (11 pastaba):

Nordea	AA-
Danske bank	A-
Swedbank	A+
SEB	A+
Pohjola Bank plc	A+
DNB Bank	A+

Prekybos ir kitos gautinos sumos yra daugiausia gautinos iš valdomų įmonių bei didelių gamintojų, be reikšmingų istorinių apmokėjimų sutrikimų.

Bendrovės ir Grupės prekybos ir kitų gautinų sumų įsisenėjimo analizė pateikta 9 ir 10 pastabose.

Likvidumo rizika

Grupės politika yra veiklos finansavimo užtikrinimas, t.y., kad Grupės įmonės visada turėtų įr/ar pasirašytų kreditavimo sutarčių bei overdraftų (sąskaitų likučių perviršių) sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Likvidumo rizika valdoma sudarant Grupės įmonių grynųjų pinigų srautų prognozes.

Grupės pinigų srautai iš veiklos 2013 metais yra teigiami, dėl to likvidumo rizika yra nedidelė. Grupės likvidumo (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)) rodikliai 2013 m. gruodžio 31 d. attinkamai buvo 1.27 ir 1.24 (2012 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1.14 ir 1.09). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2013 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1.41 ir 1.39 (2012 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1.13 ir 1.12).

31. Finansinės rizikos faktoriai (tęsinys)

Žemiau lentelėje yra pateikta informacija apie Grupės finansinių įsipareigojimų sutartines padengimo datas. Ši informacija buvo paruošta, remiantis finansinių įsipareigojimų nediskontuotais pirigų srautaitės padarbinuo anksčinus dalas, kada Grupė ir Bendrovė turės padengti šiuos įsipareigojimų likučiai, kurių padengimo terminas yra iki 12 mėnesių, atitinka jų apskaitines vertes, kadangi diskontavimo įtaka yra nereikšminga.

Grupė	Iki 3 men.	Nuo 4 mėn, iki vienerių metu	Per antrus metus	Per trečius - penktus metus	Po penkerių metu
2013 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	201,945
Paskolos	8,253	51,186	43,399	87,880	39,968
2012 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	65,985
Paskolos	4,996	42,856	43,294	97,659
Bendrove	Iki 3 men.	Nuo 4 men, iki vienerių metu	Per antrus metus	Per trečius - penktus metus	Po penkerių metų
2013 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	104,232
Paskola	804	51,186	43,399	87,880	39,968
2012 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	224,413
Paskola	474	42.856	43 794	97 650

Rinkos rizika

a) Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Grupė turi ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų bei overdraftą, kurių palūkanos susijusios su VILIBO ir EURIBOR. Jeigu palidėtų/sumažėtų 0,1 proc. 2013 m. gruodžio 31 d. Grupės paskolų palūkanų įtaka pelnui prieš mokesčius būtų 181 tūkst. litų.

b) Užsienio valiutos rizika

Grupė ir Bendrovė, valdydama užsienio valiutos riziką, pirkimo/pardavimo sutartis sudaro tik litais arba eurais. Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito kursas susietas su euru fiksuotu kursu, dėl to užsienio valiutų rizikos iš esmės nėra.

32. Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, terminuoti indėliai, pinigą ekvivalentai, paskolos, prekybos ir iki išpirkitos gaumos investicijos.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti buvo naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, finansinio turto, laikomo iki išpirkimo, terminuotų indėlių, pinigų ir pinigų ekvivalentų, trumpalaikių paskolų, trumpalaikių prekybos skolų ir kitų mokėtinių, pinių įringų yringų yri artima jų tikrajai vertei.
• Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
• Finansinio turto, laikomo iki išpirkimo, tikroji vertė nustatoma remiantis obligacijų, į kurias investuota, vertės nustatymu. Nustatyta tikroji vertė priskiriama vertinimo modelių, kurių duomenys netiesiogiai prieinami irikoje, grupei (2 lygis).

33. Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Teisminiai nagrinėjimai

Civilinė byla pagal Bendrovės ieškinį atsakovams A. Blyskiui, B. Černauskui (toliau – atsakovai) ir AB SEB bankui dėl servituto, reikalingo 330 kV elektros perdavimo oro linijai Klaipėda – Telšiai statyti ir aptarnauti, nustatymo. Atsakovai nesutikdami su LITGRID AB siūloma teisės aktų nustatyta tvarka paskaičiuota kompensacijos suma už servituto nustatymą pareiškė Bendrovei priešieškinį ir reikalauja jiems priteisti 700 tūkst. Lt nuostolių atlyginimo už servituto nustatymą. Byla išnagrinėta I instancijos teisme. Iš Bendrovės žemės savininkų naudai priteista 650 548 Lt. Bendrovė, nesutikdama su teismo sprendimu, jį apskundė apeliacinis procesas gali trukti kelis metus. Yra galimybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas paliks galioti I instancijos sprendimą, kuriuo iš Bendrovės priteista nurodyta suma. 2013 m. Bendrovė padarė atidėjimą galimai priteistinai 650 548 Lt, kuris apskaitytas kitų sumų straipsnyje, ir atitinkamai padidino nebaigtos statybos vertę 2013 m. gruodžio 31 d.

Civilinė byla pagal Bendrovės ieškinį AB Achema dėl skolos ir palūkanų priteikė ieškinį AB Achema dėl 2, 271, 108.65 Lt skolos ir 20,918.25 Lt palūkanų priteisimo pagal Bendrovės su AB Achema sudarytą Elektros energijos perdavimo paslaugos sutartį (toliau – Sutartis) už VIAP už 2011 m. balandžio – birželio mėn. Ši byla Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartimi yra sustabdyta iki kol bus išnagrinėta kita byla pagal AB Achema ieškinį pripažinti Sutarties dalį prieštaraujančia imperatyvioms įstatymų normoms ir taikyti restituciją. Civilinės bylos pagal Achema ieškinį nagrinėjimas taip pat yra sustabdytas iki bus išnagrinėta Lietuvos vyriausiame teisme (toliau – LVAT) nagrinėjama administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės 2011 m. kovo 2 d. skundą (prašymą) dėl pojstatyminių aktų neatitikimo Elektros energetikos įstatymui (toliau – byla pagal Seimo narių skundą). Pastaroji byla pagal Seimo narių skundą 2012 m. sausio 30 d. nutartimi yra sustabdyta iki tol, kol Konstituciniame Teisme nebus išnagrinėta byla pagal 33 Seimo narių grupės 2011 m. birželio 14 d. skundą dėl Elektros energetikos įstatymo 2 str. 41 d. prieštaravimo Konstitucijai. 2013 m. gruodžio 31 d. AB "Achema" pradelstas įsiskolinimas sudarė 10,247 tūkst. litų. Bylos baigtis neturės ar Grupės grynajam pelnui (nuostoliui) dėl to, kad Bendrovė veikia kaip tarpininkas ir VIAP lėšos apskaitomos tik gautinų ir mokėtinų sumų straipsnyje.

Administracinė byla pagal pareiškėjo AB Achema skundą dėl žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo. AB Achema skundas grindžiamas tuo, jog valstybės valdžios institucijos, veikdamos neteisėtai bei viršydamos savo kompetenciją, priėmė Elektros energetikos įstatymą, prieštaraujantį Konstitucijai bei Europos Sąjungos teisės aktams, bei pojstatyminį reguliavimą, kuris prieštarauja aukštesnės galios teisės aktamai neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų AB Achema teigia patyrusi 3,127,402.11 Lt žalą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi sustabdė šią administracinę byla iki bus išnagrinėta byla pagal Seimo narių skundą, kuri, kaip minėta aukščiau šioje pastaboje, yra sustabdyta iki Konstitucinio Teismo sprendimo priemimo. Bylos baigtys neturės jokios įtakos LITGRID grynajam pelnui (nuostoliui), kadangi LITGRID veikia kaip tarpininkas ir VIAP lėšos apskaitomos tik gautinų (mokėtinų) sumų straipsnyje. Vadovybė nemano, kad šis teisminis nagrinėjimas įtakos Grupės/Bendrovės grynajam pelnui (nuostoliui).

Civilinė byla pagal Bendrovės ieškinį AB Achema dėl skolos ir palūkanų priteisimo už 2013 m. sausio mėn. bei įpareigojimo sudaryti VIAP lėšų surinkimo sutartį. Bendrovė pateikė AB Achema, įskaitant palūkanas, už 2013 m. sausio mėn. nesumokėtas VIAP lėšas. Šiuo metu byla sustabdyta (įsiteisėjes sprendimas) iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-2498-365/2013, dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo, dėl VIAP lėšų ir kainų 2013 m. nustatymo. Pažymėtiną, kad Bendrovė nuo 2013 metų atlieka tik VIAP lėšų surinkėjo funkciją. Pagal sutartį su VIAP lėšų administratoriumi Grupės įmone BALTPOOL UAB, jei Bendrovės vartotojai nemoka VIAP lėšų 3 mėnesius iš eilės, Bendrovė turi teisę mažinti BALTPOOL UAB (kuri veikia kaip tarpininkas ir VIAP lėšos apskaitomos tik gautinų (mokėtinų) sumų straipsnyje) pervedamas lėšų sumas suma, kurios vartotojai nesumoka Bendrovei. Atsižvelgiant į išdėstytą, Teismo priimtas palankus sprendimas Bendrovės atžvilgiu neturės neigiamos įtakos Grupės/Bendrovės grynajam pelnui (nuostoliui).

Civilinė byla pagal Bendrovės ieškinį AB LIFOSA dėl skolos ir palūkanų priteisimo už 2013 m. sausio mėn. bei įpareigojimo sudaryti VIAP lėšų surinkimo sutartį. Bendrovė pateikė AB LIFOSA 362,517.60 Lt reikaltant palūkanas, už 2013 m. sausio mėn, nesumokėtas VIAP lėšas. Šiuo metu byla sustabdyta iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-2075-365/2013, dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo, dėl VIAP lėšų ir kainų 2013 m. nustatymo. Teismo sprendimas dėl bylos sustabdymo yra apskųstas apeliacine tvarka. Pažymėtiną, kad Bendrovė nuo 2013 metų atlieka tik VIAP lėšų surinkėjo funkciją. Pagal sutartį su VIAP lėšų administratoriumi Grupės įmone BALTPOOL UAB, jei Bendrovės vartotojai nemoka VIAP lėšų 3 mėnesius iš eiles, Bendrovė turi teisę mažinti BALTPOOL UAB (kuri veikia kaip tarpininkas ir VIAP lėšos apskaitomos tik gautinų) sumų straipsnyje) pervedamas lėšų sumas suma, kurios vartotojai Atsižvelgiant į išdėstytą, Teismo priimtas palankus ar nepalankus sprendimas Bendrovės atžvilgiu neturės neigiamos įtakos Grupės/Bendrovės grynajam pelnui (nuostoliui).

Civilinė byla pagal Bendrovės ieškinį AB ORLEN Lietuva dėl skolos ir palūkanų priteisimo už 2013 m. sausio mėn. bei įpareigojimo sudaryti VIAP lėšų surinkimo sutartį. Bendrovė pateikė AB ORLEN Lietuva 366,856.42 Lt reikalavimą, įskaitant palūkanas, už 2013 m. sausio mėn. nesumokėtas VIAP lėšas. Šiuo metu vyksta pasirengimas nagrinėti bylą iš esmės (vyksta teismo posėdžiai). Pažymėtina, kad Bendrovė nuo 2013 metų atlieka tik VIAP lėšų surinkėjo funkciją. Pagal sutartį su VIAP lėšų administratoriumi Grupės įmone BALTPOOL UAB, jei Bendrovės vartotojai nemoka VIAP lėšų 3 mėnesius iš eilės, Bendrovė turi teisę mažinti BALTPOOL UAB (kuri veikia kaip tarpininkas ir VIAP lėšos apskaitomos tik gautinų (mokėtinų) sumų straipsnyje) pervedamas lėšų sumas suma, kurios vartotojai nesumoka Bendrovei. Atsižvelgiant į išdėstytą, Teismo priimtas palankus ar nepalankus sprendimas Bendrovės atžvilgiu neturės neigiamos įtakos Grupės grynajam pelnui (nuostoliui).

33. Neapibrėžtieji įsipareigojimai (tęsinys)

Civilinė byla pagal A. Žilinskio ir Ko UAB ieškinį dėl priešpriešinio įskaitymo pripažinimo negaliojančių, atsiskaitymo už rangos darbus bei delspiniųjų priteisimo. A. Žilinskio ir Ko UAB pagal 2010-07-02 Rangos sutartė iki 2011-118 turėjo atlikti 110 kV kabelių linijos Nemunas-Muravas, tačiau šie darbus, tačiau šie darbai buvo pabaigit ir 2013-01-20. IT/GRI AB už pradelstą laikotarpį rangovui priskaičiavo 880,187.45 Lt netesybų, kurias įskaitė iš rangovui mokėtinų surnų kaip vienarūšį priešpriešinį reikalavimą ir 2012 m. pripažino 880,187.45 Lt delspiniųjų pajamas (paiškėjus naujoms aplinky) beliai ši suma sumažinta iki 861,738.84 Lt, rangovui grąžinus 18,448.61 Lt). Rangovas reikalavo teismo veikurorną negaliojančiu, grąžinti išskaičiuotą netesybų sumą ir priteisti delspinigius už laiku neatlikta, nokėjimą. 2013-10-16 tisrais priemė sprendimą atmesti ieškovo A. Žilinskio ir Ko UAB ieškinį visiškai. 2013-11-14 Ieškovas teismo sprendimą arskundė apeliacinė tvarka. Bendrovė nepadarė atidėjimo galimai grąžintinai delspinių sumeriainą apsiriusių sumeriainių tirisi laimėti bylą.

Civilinės bylos pagal LITGRID AB ieškinius balansavimo elektros energijos tiekėjams dėl įsiskolinimo už įsigytą balansavimo elektros energija:

• Vilniaus apygardos teisme 2014 01 28 priimtas sprendimas dėl ECO Energy Systems UAB bankroto bylos iškėlimo, LTGRID AB ketina teikti kreditorinius reikalavimus, lygius 1 738 520,97 Lt sumai, teismo paskirtam bankroto administratoriui;

• 2013 m. gruodžio 10 d. LITGRID AB pateikė Vilniaus komercinio arbitražo teismii ieškinį idėl Balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su UAB "Elektra visiems" bendrai 7.754.569,26 Lt sumai;

– 2013 m. gruodžio 20 d. LITGRID AB pateikė Vilniaus komercinio arbitražo teismui ieškinį dėl Balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su Sky Energy group UAB (dabar UAB "Saurama") bendrai 14.348.302,54 Lt, sumai. LITGRID AB prašymu Vilniaus apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo Sky Energy group UAB turtą ieškinyje nurodytai sumai. 2013 m. Bendrovė padarė 21 163 655,94 Lt. atidėjimą abejotinom skolom susijusims su aukščiau išvardintais įsiskolinimais.

Civilinė byla pagal UAB "Energijos kodas" ieškinį dėl 5 621 835 Lt. nuostolių priteisimo ir kitų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų grupės LITGRID AB pateiktos pretenzijos, susijusios su galimais nepriklausomų tiekėjų nuostolinis dėl LITGRID AB susitarimo su Latvijos ir Estijos elektros energijos perdoriais, tariamai nulėmusio didmeninių elektros energijos kainų padidėjimą rinkoje. UAB "Energijos kodas" ir kitų nepriklausomų tiekėjų grupė teigia, kad patvrė minės tikių tėl neteisėto (konkurencijos teisę pažeidžiančio) LITGRID AB susitarimo su Latvijos ir Estijos elektros energijos perdavimos operatoriais. Jų nuomone, šis susitarimas nulėmė konkurencijos apribojimą didmeninėje elektros energijos tieramo rinkoje ir to išdavoje padidėjo didmeninės elektros energijos kainos rinkoje. Nepaisant didmeninių elektros energijos kainų padidėjimo, UAB "Energijos kodas" ir kiti pretenzijas pateikę nepriklausomi tiekėjai, elektros energiją pirko rieku galiojiojo vi kainomis, o galutiniams vartotojams tiekė fiksuotomis kainomis. Dėl šio kainų skirtumo, UAB "Energijos kodas" tėjia patyrusi 5 621 835 Lt. nuostolių ir pateikė ieškinį dėl šių nuostolių kompensavimo. LįTGRTD AB nesutinka rui iškiniu ir jame išdėstytais argumentais. Šiuo metu bendrovė rengia atsiliępimą į pateiktą ieškinį. LITGRID AB pretenzijas nateikę nepriklausomi elektros energijos tiekėjai taip patyrę nuostolių ir ketina kreiptis į teismą dėl žalo; atlyginimo. Pateikdama atsakymus į šias pretenzijas, LITGRID AB informavo nepriklausomus tiekėjus, kad patyklinis pretenzijomis ir jose nurodytais argumentais dėl tariamų nuostolių. Bendrovės nuomone, įvertinus visų esamų aplinkybių ir faktų visumą, šios pretenzijos, pateikti reikalavimai nėra paremti svariais įrodymais ir argymentis bei nera objektyvių galimybių pakankamai tiksliai įvertinti bendros dėlinčių atsirasti pretentijų armonos šiose finansinėse ataskaitose nebuvo apskaityti jokie atidėjimai, susiję su šiuo neapibrėžtumu.

Be to, 2014 m. kovo 6 d. Bendrovė gavo detalizuotą ABB AB pretenziją dėl papildomo apmokėjimo už padidintą šuntinių reaktorių galią vykdant 2013-02-15 Alytaus aukštos įtampos nuolatinės srovės intarpo su 400kV skirstykla projektavimo ir statybos darbų sutartį Nr. SUT-40-13 (darbai yra vienas iš Lit-Pol link jungties į Lenkiją įgyvendinim etapų). ABB AB iginių, toks šuntinių reaktorių galios padidinimas nebuvo numatytas sudarytoje sutartyje, todėl ABB AB skaičiavimais LITGRID AB už darbus turėtų papildomai sumokėti 3,005 tūkst. Iltų (870 tūkst. EUR). LTGRID AB nuomone, pretenzijas yra negajinta, reikalingas galios padidinimas įjo į sutarties apimtis ir rangovas tai turėjo įvertinti pirkimo procedūrų metu, todėl Bendrovė AB AB pretenziją ginčys ir todėl šiose finansinėse ataskaitose nebuvo apskaityti jokie atidėjimai, susiję su šiuo neapibrėžtumu.

34. Nebalansiniai įsipareigojimai

Įsipareigojimai pirkti ilgalaikį materialųjį turtą pateikti 5 pastaboje.

35. Pobalansiniai įvykiai

Įgyvendinant 2014 m. vasario 14 d. Bendrovės valdybos sprendimą, 2014 m. vasario 24 d. yra įsteigta UAB Tinklo priežiūros centras. Įsteigtos bendrovės pagrindinis veiklos tikslas – pasirengti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos įunariu su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis įrengimui, valdymui ir eksplatatimui, kaupti kompetenciją bei patirtį, susijusią su šių elektros tarpsisteminių jungčių valdymu ir eksploatavimu.

UAB "Tinklo priežiūros centras" įstatinis kapitalas yra 600,000 litų. Bendrovė valdo 100 proc. UAB "Tinklo priežiūros centras" akciju.

*****

Lifes D

2013 METŲ LITGRID AB IR JOS DUKTERINIŲ ĮMONIŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. Bendroji informacija apie įmonių grupę

Konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už 2013 finansinius metus.

Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys:

Pavadinimas	LITGRID AB (toliau - "Litgrid" arba Bendrovė)
Teisinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
lmonės kodas	302564383
Buveinės adresas	A.Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius
Telefonas	+370 5 278 277
Faksas	+370 5 272 3986
El. paštas	info@litgrid.eu; www.litgrid.eu

"Litgrid" veikla

"Litgrid", Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO), palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje. "Litorid" atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. Mes įgyvendiname strateginius tarptautinių jungčių "NordBalt" (Lietuva – Švedija) ir "LitPol Link" (Lietuvą - Lenkiją) rojektų Siekdami įtvirtinti šalies energetinį savarankiškumą, puoselėjame atsakomybės, racionalios kūrybos ir dialnių kultūrą.

"Litgrid" misija – užtikrinti patikimą elektros energijos persiuntimą ir sudaryti sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje.

"Litgrid" vizija – Lietuvos elektros energetikos sistemos visiška integracija į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką.

"Litgrid" vertybės – bendradarbiavimas, pagarba, atsakomybė, profesionalumas, iniciatyvumas.

"Litgrid" strategija - atsakomybė valdyti šalies elektros sistemą

"Litgrid", būdama Lietuvos elektros energetikos sektoriaus stuburu, ne tik atsako už sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, bet ir vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtintais ilgalaikiais. Svarbiausios Lietuvos PSO veiklos sritys ir atsakomybės – šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas kuriant bendrą Baltijos šalių bei Europos elektos inką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu režimu.

"Litgrid" veiklos planai ir prognozės

"Litgrid" aktyviai ir atsakingai veikia šiomis pagrindinėmis kryptimis:

Šalies elektros energetikos sistemos integracija į Europą

Lietuvai tapus Europos elektros sisaverte ir pilnateise dalyve, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grincipais ir dalyvavimas ir dalyvavimas palaikant sistemos dažnį. Siekiamas rezultatas yra Baltijos šalių sinchroninis sistemos darbas kontinentinės Europos tinkluose.

Bendra Europos elektros rinka

Lietuvos elektros rinkos integravimas į Baltijos šalių ir Skandinavijos elektros rinką, o vėliau – ir į bendrą Europos elektros rinką užtikrins skaidrią didmeninės elektros kainą, konkurenciją ir pasirinkimo laisvę visiems rinkos dalyviams bei lygiateisę prekybą elektra su kaimyninėmis Europos valstybėmis. Esant didelės elektros rinkos dalyji iųs efektyviausiai panaudojama tinklų ir generacijos infrastruktūra bei užtikrinamas elektros tiekimo saugumas.

Elektros perdavimo tinklo integracija į Europos elektros infrastruktūrą

Lietuvos elektros perdavimo tinklas yra stiprus ir gerai sujungtas su rytinių kaimyninių valstybių elektros perdavimo infrastruktūra, o iki 2015 metų pabaigos nutiesus elektros jungtis su Švedija ("NordBalt") ir Lenkija ("LitPod Lind"), bus

sujungtas su Šiaurės ir Vakarų Europos elektros tinklais. Tarpsisteminių jungčių vystymas sudarys galimybes prekiauti elektra tarp skirtingų energetikos sistemų, optimalios investicijos į šalies tinklą užtikrins naujų elektros generatorių integraciją, saugų elektros energijos perdavimą ir patikimą. Kartu su Latvija ir Estija, tapsime puikiai išvystytu ir patikimai sujungtu regionu.

Šiuolaikinė organizacija racionaliai išnaudojanti technologijų ir vadybos naujoves

"Litgrid" yra pro-europietiška projektinė įmonė, kurios veikla grindžiama šiuolaikinės vadybos principais ir atsakinga veikla. Įgyvendindama strateginės reikšmės ir visam šalies ūkiui svarbius didelio mąsto energetikos įmonė pietoja šias esmines kompetencijas: sistemos valdymo ir patikimo elektros perdavimo, šalies elektros baliyyno, infrastruktūros palaikymo ir projektų vadybos. "Litgrid" žmonės – aukščiausios kompetencijos specialistai ir vadovai – planuodami perdavimo tinkos ir energetikos sistemos plėtrą orientuojasi į išmaniųjų tinkų vystymą palaikančias inovacijas, formuoja perdavimo tinklo techninę politiką, bendradarbiauja su Lietuvos aukštojo vyokslą įstaigomis, dalyvauja tarptautinių organizacijų, atsakingų už elektros inkų ir sistemos planaviroą, vilkinie.

Vykdydama šalies energetinį savarankiškumą padedančius užtikrinti strateginius projektus ir dirbdama griežtoje reguliacinėje aplinkoje, "Litgrid" deda visas pastangas racionaliai ir efektyviai naudoti turimus finansinius išteklius ir Europos Sąjungos paramą, prisidėdama prie šalies ūkio konkurencingumo didinimo ir vartotojų gerovės kilimo. Per 2007–2013 metus aštuoniolikai elektros perdavimo tinklo investicinių projektų, vykdomų perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid", buvo skirta 103 milijonai litų iš Lietuvai skirtų Europos struktūrinių fondų lėšų.

Svarbiausi 2013 metų darbai, įgyvendinant strateginius ir kitus elektros energetikos sektoriaus projektus

Tarpsisteminės elektros jungties "LitPol Link" projekto įgyvendinimo darbai

2013 m. pasirašytos visos "LitPol Link" jungties rangos darbų sutartys.

2013 m. vasarį pasirašyta Alytaus nuolatinės srovės intarpo su 400 kV skirstykla projektavimo ir rangos darbų sutartis su įmone ABB AB (darbų pabaiga - 2015 m. gruodžio 31).

2013 m. balandį gautas Alytaus transformatorių pastotės 330 kV skirstyklos rekonstrukcijos statybą leidžiantis dokumentas.

2013 m. gegužę gauti 400 kV oro linijos nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos sienos su Lenkija statybą leidžiantys dokumentai.

2013 m. gegužę pasirašyta sutartis su "Poyry Swedpower" AB dėl techninių ir sutarties konsultacijų, rengiant ir įgyvendinant Alytaus nuolatinės srovės intarpo su 400 kV skirstykla techninį projektą.

2013 m. rugsėjį pasirašyta Alytaus transformatorių pastotės 330 kV skirstyklos rangos darbų sutartis.

2013 m. lapkrių pasirašyta 400 kV oro linijos nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos sienos su Lenkija rangos darby sutartis.

2013 m. lapkritį pradėti Alytaus transformatorių pastotės 330 kV skirstyklos rekonstrukcijos darbai.

2013 m. gruodį gautas Alytaus nuolatinės srovės intarpo su 400 kV skirstykla statybos leidimas.

Tarpsisteminės elektros jungties "NordBalt" projekto įgyvendinimo darbai

2013 m. pagaminta daugiau kaip trečdalis "NordBalt" jungties jūrinio kabelio.

2013 m. kovą LR Vyriausybė pritarė "NordBalt" kabelio tiesimui Lietuvos pajūrio juostoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.

2013 m. kovą pradėti vykdyti nuolatinės srovės keitiklių pastotės detaliojo projektavimo darbai.

2013 m. gegužę gautas paskutinis statybą leidžiantis dokumentas "NordBalt" elektros jungčiai. Iš viso per 2013 m. pirmąjį pusmetį gauti keturi statybą leidžiantys dokumentai: nuolatinės srovės keitiklio pastotei Klaipėdos rajono savivaldybėje bei kabelio statybai Klaipėdos rajono savivaldybėje, Klaipėdos miesto savivaldybėje ir Pajūrio ir rajūrio ir rajūrio ir rajūrio ir rajūrio ir rajūrio ir rajūri (Kuršių nerijoje) kartu su Lietuvos Respublikos teritoriniais vandenimis ir išskirtine ekonomine zona Baltijos jūroje.

2013 m. liepos–lapkričio mėn. atlikti paruošiamieji "NordBalt" elektros jungties kabelio tiesimo darbai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje bei Kuršių Nerijoje – įrengti laikini privažiavimo keliai, atlikti horizontaliojo gręžimo darbai, pakloti vamzdžiai kabelių įtraukimui.

2013 m. toliau vyko Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcija ir 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda– Telšiai statyba. Per metus pastatyta daugiau kaip du trečdaliai elektros linijos.

Lietuvos elektros rinkos plėtros darbai

Nuo 2013 m. sausio "Litgrid" rinkos dalyviams pradėjo kasdien teikti vėjo jėgainių gaminamos elektros apimčių prognozes prekybai elektros biržoje. Pagal šią prognozę teikiami elektros energijos pardavimo pasiūlymai "Nord Pool" Spot" elektros biržos Lietuvos prekybos zonoje.

2013 m. gruodžio 10 d. Lietuvos prekybos zonoje pradėjo veikti papildoma prekybos elektra priemonė – dienos eigos rinka "Elbas". Joje galima prekiauti elektra likus valandona proxydos rinka lidžia rinka lidžia rinko dalyviams efektyviau valdyti didmeninės elektros prekybos verslo rizika ir subalansuoti elektros, pagaminamos iš atsinaujinančių šaltinių, prekybą.

Visose Baltijos šalyse veikiančios "Nord Pool Spot" biržos dienos eigos rinkos Lietuvoje atidarymas yra Europos Komisijos inicijuoto Baltijos valstybių elektros rinkų sujungimo plano (Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP) dalis. Bendra vienodais principais veikianii elektros rika užikiniai galimybę pirkti kitose šalyse pagamintą pigesnę elektrą ir vienodas prekybos sąlygas visiems rinkos alyviams.

Lietuvos elektros sistemos integracijos į kontinentinės Europos elektros tinklus projekto įgyvendinimo darbai

2013 m. spalį parengta Baltijos valstybių integracijos į Europos vidaus elektros rinką ir galimų jungčių įrengimo galimybių Studijos rengėjai naginėjo techninius, teisinius ir galing minius nergetikos sistemų sijungimo aspektus. Atlikti tyrimai sudaro galimybę nustatyti techninius kontinentinės Europos sinchroninės zonos plėtrai ir energetinių sistemų sujungimui. Paskaičiuoti galimi sinchronizacijos projekto įgyvendimo kašiai, sėkint Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinciniu režimu. Studijoje daroma išvada, kad Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų sujinginias darbui sinchroniniu režimu – sudėtingas, tačiau ir technologiniais, ir teisiniais aspektais įgyvendinamas projektas.

Kiti svarbūs įvykiai

2013 m. sausį "Litgrid" atnaujino vieną svarbiausių Vilniaus elektros mazgų – rekonstravo 110 kV Viršuliškių transformatorių pastotę. 2,2 mln. litų kainavusi pastotės rekonstrukcija buvo atlikta per mažiau nei viene ir netus.

2013 m. gegužės 6 d. pradėjo veikti atnaujinta "Litgrid" interneto svetainė www.litgrid.eu. Joje patogiai pateikiama naudinga informacija apie elektros energetiką, elektros perdavimą, jos prekybą ir visos elektros sistemos valdymą, Svetainėje publikuojami pagrindiniai statomų objektų – naujų elektros linijų ar transformatorių pastočių – duomenys ir projektų darbų kalendoriai. Atskiruose pateikta informacija apie strateginius projektus – elektros irginį Lenkiją ir Švediją, sukuta nauja skiltis, skirta žemės savininkams, apie aukštos įtimpos elektros perdavimo linijas nutiestas Lietuvoje, nustatytas linijų apsaugos zonas. Profesionaliam informacijos apie elektros energetiką virtotojui sukurta speciali Lietuvos energetikos sistemos duomenų stebėjimo platforma. Putomatiškai atnaujinamuose sistemos duomenų grafikuose ir lenteikiama informorija apie tai, kiek pagaminta Aliagijianiuose.
kiekios suvartoto, kiek kaipuoje elektro, palatas kiek pagaminta elektros e kiek jos suvartota, kiek kainuoja elektra, perkama biržoje bei palyginti kainas su ankstesniais laikotoriais.

2013 m. birželio mėn. "Litgrid" parengė ir pateikė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai Lietuvos elektros energetikos sistemos tinkų plėtros planą iki 2022 metų. Kasmet rengiamame plane paeikiamos elektros energijos poreikių, elektrinių galios, elektros rinkos prognozės, informacija apie paterklainios enektros enietijos enietijos enietijos enietijos enietijos enietijos numatomas investicijas.

2013 m. rugpjūtį sėkmingai užbaigta Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" sertifikavimo procedūra. Valstybinė kainų ir energetikos konstatavo, jog "Litgid" perdavimo veiklos atskyrimas nuo elektis gamybos ir tiekimo įmonių pagal Elektros energetikos įstatymą yra tinkamai įgyvendintas ir bendrovė paskirta perdavino sistemos operatoriumi. "Litgrid" išduota neterminuota perdavimo veiklos licencija.

2013 m. spalį "Litgrid" ir Policijos departamentas pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl glaudaus ir konstruktyvaus darbo užtikrinant strategiškai svarbių elektros energetikos objektų saugumą. Sutartyje numatyta visapusikai bendradis ir i organizuojant prevencinio pobūdžio priemones, diegiant saugos sistemas, keišiantis informacija apie kriningenių situaciją, vertinant galimas grėsmes energetikos objektams ekstremalių įvykių atveju.

2013 m. gruodį užbaigta "Litgrid" sistemos valdymo reorganizacija, sukurtas visą Lietuvą apimantis elektros energetikos sistemos valdymo centras Vilniuje bei atnaujintas partire dirbančinia pleikuos veikire dirbančių dirbančių dispečių darbo įrankis - vaizdo siena.

"Litgrid" narystė tarptautinėse organizacijose

2013 m. gegužę "Litgrid" tapo Centrinės Europos energetikos partnerių asociacijos CEEP nare. Pagrindinis CEEP tikslas – remti naujujų Europos valstybių narių (Centrinės ir Rytų Europos) energetikos sektoriaus integraciją bendros ES energetikos ir energetinio saugumo politikos kontekste.

Lite RD

"Litgrid" yra ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity) nare. 2008 m. įsteigta organizacija vienija elektros perdavimo sistemų operatorius iš 34 Europos valstybių. "Litgrid" dalyvauja asociacijos veikloje planuojant ir įgyvendinant Lietuvos elektros infrastruktūros plėtros rinkų sujungimo ir elektros perdavimo sistemų integracijos planus.

"Litgrid" dukterinės įmonės ir jų veiklos pobūdis

2013 m. gruodžio 31 d. "Litgrid" įmonių grupę sudarė "Litgrid" AB, BALTPOOL UAB (toliau – "Baltpool") ir UAB "Tetas".

Pavadinimas Teisinė forma Įregistravimo data ir vieta Įmonės kodas Buveinės adresas Telefonas Faksas El. paštas Veiklos pobūdis "Litgrid" valdoma akcijų dalis	BALTPOOL UAB Uždaroji akcinė bendrovė 2009-12-11, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras 302464881 A.Juozapavičiaus g.13, LT-09311, Vilnius +370 5 278 2260 +370 5 278 2707 info@baltpool.lt; www.baltpool.lt Energijos išteklių rinkos operatorius 67 proc.
Pavadinimas	UAB "Tetas"
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2005-12-08, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas	300513148
Buveinės adresas	Senamiesčio g. 102B, LT-35116, Panevėžys
Telefonas	+370 45 504 618
Faksas	+370 45 504 684
Veiklos pobūdis	Specializuotos transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų techninės priežiūros, remonto ir įrengimo paslaugos, testavimo ir bandymo darbai, energetikos objektų projektavimas
"Litgrid" valdoma akcijų dalis	100 proc.
"Litgrid" grupė 2013 m. gruodžio 31 d. taip pat valdė šių įmonių akcijas:
"LitPol Link" Sp.z.o.o (Lenkija)	50 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsu
UAB "Duomenų logistikos centras"	20,36 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsu
UAB "Technologijų ir inovacijų centras" "NT Valdos", UAB	10,00 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų
"Nord Pool Spot" AS	0,35 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų
	2,00 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų bei rotuojantis valdybos narys

"Litgrid" įmonių grupės teikiamos paslaugos

Elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" teikia šias paslaugas:

• · elektros energijos perdavimo;
• · sisteminių paslaugų (galios rezervavimo);
• · prekybos balansavimo ir reguliavimo elektros energija;
• · viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau VIAP):
• · elektros tinklo techninė priežiūra ir remontas.

Elektros energijos perdavimas

Elektros perdavimo paslauga – tai elektros energijos perdavimas aukštos įtampos (330–110 kilovoltų, kV) įrenginiais. Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų operatoriams. Elektros energijos perdavimas yra reguliuojama veikla.

Pagrindinis PSO veiklos tikslas - valdyti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą.

Elektros energijos poreikis Lietuvoje 2013 m. išliko panašus kaip ir ankstesniaisiais metais – pernai iš viso Lietuvoje buvo suvartota 9,6 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. Nežymiai augo pramonės ir žemės iškio elektros porojois, o buitiniai vartotojai suvartojo beveik 2 proc. mažiau elektros nei 2012 m.

lš viso 2013 m. Lietuvoje buvo pagaminta 4,4 TVh elektros energijos. Net 15 proc. praėjusiais metais Lietuvoje suvartotos elektros energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių išteklių. Dešimtadaliu paaugo vėjo energijos gamyba, apie 13 proc. – hidroelektrinėse pagamintos elektros kiekis. Daugiau kaip 20 kartų išaugo saulės sugeneruotos energijos apimtys. Atsirado ir naujos rūšies atsinaujinančius išteklius naudojantis elektros gamintojas – Klaioėdos laivojoje

ekonominėje zonoje pradėjusi veikti atliekas kūrenanti elektrinė, kuri į tinklą pernai patiekė 76 mln. kilovatvalandžių elektros.

Lietuvoje veikiančios elektrinės pagamino 6 proc. mažiau elektros nei pernai. Labiausiai sumenko šiluminių elektrinių gamyba – 2013 m. jose pagaminta penktadaliu mažiau elektros lyginant su ankstesniais metais. Kai kurių didžiųjų įmonių elektrinės negamino elektros beveik pusę metų. Tikėtina pagrinės metuos nuo neralių įmunių nurių šilta metų pabaiga, bet ir aukštos importuojamo kuro kainos.

TWh / 1 TWh (teravatvalandė) = 1 mlrd. kWh (kilovatvalandžių)	2011	2012	2013
Elektros energijos gamyba (Neto)	4.453	4.706	4.398
Siluminės elektrinės	2.783	3.036	2.356
Lietuvos elektrinė	1.099	1.423	1.099
Vilniaus elektrinė	0,535	0,434	0.427
Kauno elektrinė	0,369	0,321	0,261
Panevėžio elektrinė	0,187	0.096	0,07
Kitos šiluminės elektrinės	0,593	0,762	0,5
Hidroelektrinės	1.049	0,935	1.059
Kauno HE	0,386	0,325	0,424
Kruonio HAE	0,573	0,514	0,543
Mažos HE	0,09	0,096	0,092
Vėjo elektrinės	0,473	0,538	0,6
Vėjo elektrinės perdavimo tinkle	0,382	0,437	0,494
Vėjo elektrinės skirstomajame tinkle	0,091	0.101	0,106
Kiti atsinaujinantys energijos ištekliai	0,148	0,197	0,383
Elektrinės kūrenamos biokuru	0,148	0.195	0,263
Saulės energijos elektrinės		0,002	0,045
Atliekų deginimo elektrinės			0,076
Komercinis sistemos balansas (Importas-eksportas)	6,739	6.619	6.946
Importas	8.708	8.561	7.606
Eksportas	1.969	1.942	0,66
Bendras elektros energijos poreikis Lietuvoje	11.192	11.325	11.344
Kruonio HAE užkrovimas	0,796	0,718	0.77
Bendras elektros energijos suvartojimas	10.396	10.607	10.574
Tinklų technologinės sąnaudos	0,937	0.947	0,929
Galutinis elektros energijos suvartojimas	9.458	9.660	9.645
Pramonė	3.607	3.704	3.712
Transportas	0,1	0.11	0,106
Žemės ūkis	0,205	0,23	0,233
Gyventojai	2.618	2.642	2.591
Paslaugos ir kiti vartotojai	2.927	2974	3 003

2013 m. Lietuvos nacionalinio elektros energijos gamybos ir vartojimo balanso duomenys

Galutinis elektros energijos suvartojimas - tai Lietuvoje pagaminta ir į šalį importuota elektros energija, atėmus iš jos elektros eksportą, elektrą, skirtą, skirtą, skirtaji ir elektrią, reiktrą, reikalingą, technologinėms elektros perdavimo ir skirstomojo tinklų reikmėms.

Sisteminės (galios rezervavimo) paslaugos

Patikimam sistemos darbui palaikyti "Litgrid" iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, eaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir įų likvidavimos palelųjos ir teikia vartotojams sistemines (galios rezervavimo) paslaugas. Galios rezervas reikalio neplaugtai sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.

Prekyba balansavimo ir reguliavimo elektros energija

"Litgrid" užtikrina šalies elektros energijos ir vartojimo balansą. Balansavimo elektros energija – tai elektrą, kuri yra suvartojama ar pagaminama nesilaikant sudarytų elektros vartojimo ar gamybos grafikų. "Litgrid" Gronizija prekybą balansavimo elektros energiją, perka ir parduoda balansavimo elektros energiją, rikalingą šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti.

Reguliavimo elektros energija - PSO nurodymu nupirkta ir/ar parduota elektros energija, reikalinga šalies elektros energijos suvartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. "Litgrid" organizuoja prekybą reguliavimo elektros eneru ja aukcione. Jame dalyvauja reguliavimo energijos tiekėjai ir kitų šalių perdavimo sistemų operatoriai, turintys techniųjes galimybes operatyviai keisti elektros energijos ir vartojimo režimus ir sudarę su "Litgrid" atitinkamą sutartį,

Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos

Viešieji interesai elektros energetikos sektoriųje – tai paslaugos, užtikrinančios nacionalinį energetinį saugumą ir elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių ir panaudojimą. Viešuosių ir panaudojimą. Vietuosių interetus atitinkaičių paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tviriausymą. Vyriausybė ar jos įgaliotas intituosia, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos VIP paslaugų, teikėjams.

"Litgrid" teikia šias VIAP paslaugas:

• strateginių projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu (tarptautinės elektros jungtys Lietuva–Švedija ir Lietuva–Lenkija, Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į kontinentinės Europos tinklus) rengimas ir įgyvendinimas;
• elektros energijos gamybos įrenginių, naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją, prijungimas prie perdavimo tinklo, perdavimo tinklo optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstrukcija, susijusi su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu;
• · elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, balansavimas.

2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1338 VIAP lėšų administratoriumi nuo 2013 m. sausio 1 d. paskirta UAB "Baltpool".

VIAP teikimo tvarką nustato "Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašas", patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916. VIAP lėšų administravimo tvarką nustato. Viešuovus interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašas", patvirtintas Lietuvos Respublikos "Vyriaus» (virausojes 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimų Nr. 1157. VIAP teikimo apraše nurodyta, kad Viešuosius interesus atlinkantų paslaugų lėšos surenkamos ir pervedamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos apraše nustatyta ir sąlygomis. "Litgrid", kaip perdavimo sistemos operatorius surenka VIAP lėšas, iš tinklų naudotojų, kurių elektros energijos gamybos ir (ar varojiniai prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir jas perveda viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų į dminįstriui.

Elektros tinklo techninė priežiūra ir remontas

"Litgrid" dukterinė įmonė UAB "Tetas" teikia šias elektros tinklo įrenginių techninės priežiūros ir remonto paslaugas:

• · vykdo elektros tinklų elektros įrenginių techninę priežiūrą ir remontą;
• teikia naujų energetikos objektų statybos ir esamų energetikos objektų rekonstravimo paslaugas;
• · teikia elektros įrenginių projektavimo paslaugas.

UAB "Tetas" veikla attinka ISO 9001:2008, ISO 14001:2004 reikalavimus. Kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistema, įdiegta 2007 metais, taikoma eksploatuojant elektros įrenginius iki 400 kilovotų ir altiekatų ypatingų statinių projektavimo ir statybos darbus.

Aplinkos apsauga

Numatomoms statyti elektros perdavimo linijoms ir transformatorių pastotėms atliekamos poveikio apliniai vertinimo ar atrankos procedūros, kurių išvados įvertinamos rengiant techninius projektuos ne reionalinio a elektros perdavimo infrastruktūros statinius, nustatomi aplinkosaugos reikalavimai. Visais atvejais stengiamosi pariyhti mažiau kenksmingus aplinkai įrenginius. Perkant paslaugas, reikalaujama, kad rangovai turėtų įsidie otoginintos valdybs sistemas pagal standartą LST EN ISO 14001, rangovai įpareigojami sutvarkyti statybos metu susidarančias atliekas ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

2013 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., kai paukščiai dideliais būriais ruošėsi migracijai, "Litgrid" planuotam remontui išjungė keturias elektros perdavimo linijas. Planuojant naujas elektros perdavimo linijas ar jas rekonstruojant, stengiamasi sumažinti galimus nepatogumus gyventojų ūkinei veiklai ir nepakenkti gamtai bei aplinkai.

2013 m. rugsėjį pradėtas oro linijų žymėjimas specialiais, siekiant sumažinti praskrendančių paukščių susidūrimus su elektros linijų laidais.

Bendradarbiaujant su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija "Litgrid" dalyvavo rengiant Elektros perdavimo linijų skleidžiamų elektromagnetinių laukų vertinimo ir valdymo modelį.

Perdavimo sistemos operatoriaus klientai

"Litgrid" tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir balansavimo bei reguliavimo elektros energijos tiekėjai.

Perdavimo tinklo naudotojai:

• skirstomųjų tinklų operatorius "Lesto"; @
• elektros energijos vartotojai, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektrą vartojimui;
• elektros energijos gamintojai.

Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai.

Darbuotojai

"Litgrid" grupėje 2013 m. gruodžio 31 d. dirbo 670 darbuotojų: "Litgrid" – 222 darbuotojai, "Tetas" – 438 darbuotojai, "Baltpool" – 10 darbuotojų, 2013 metais darbuotojų kaita "Litgrid" buvo 9,85 proc.

Darbo užmokesčio fondas ataskaitiniais metais buvo 29 365 tūkst. litų.

	Darbuotojų skaičius 2013 m. gruodžio 31 d.	Vidutinis darbo užmokestis, Lt
Darbininkai ir specialistai	657	3 421
Vadovaujantis personalas	13	12 650
Iš viso	670	3 646

Darbuotojų išsilavinimas pagal grupes laikotarpio pabaigoje

	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
Darbuotojų skaičius	670	701
Darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą	365	364
Darbuotojai, turintys aukštesnjjį išsilavinimą	138	195
Darbuotojai, turintys vidurinį ir specialųjį vidurinį išsilavinima	167	142

Vykdant elektros energetikos sektoriaus įmonių reorganizaciją 2009-2010 metais, remiantis kai kurių kitų šalių PSO patirtimi, buvo priimti siekiant sugrąžinti į PSO kai kurias RAA, diagnostikos ir technologinio tinkų opiežiūos bei kontrolės funkcijas, taip pat – ITT funkcijas, kurios būtinos pagrindinei PSO veiklai.

2013 metais "Litgrid" ir darbuotojų profesinės sąjungos pasirašyta kolektyvinė sutartis apibrėžia ir užtikrina sąžiningą darbo apmokėjimo politiką, reglamentuoja socialinius ir ekonominius santykius tarp darbdavio ir darbiotojo.

"Litgrid" socialinės atsakomybės veikla

"Litgrid" veikla grindžiama socialinės atsakomybės, darnios plėtros, skaidrumo bei pažangios aplinkosaugos principais. Įmonės veikla yra neatsiejama šalies ekonomikos sėkmingo funkcionavimo sąlyga, o ilgalaikiai strateginiai itikslai bei vykdomi strateginiai elektros energetikos prisideda siekiant užikrinti šalies energetinį savarankiškumą.

Įgyvendinamų projektų apimtys ir svarba skatina įmonę ir jos darbuotojus remtis aukščiausiais profesiniais ir etikos standartais, prisiimti atsakomybę puoselėjant ir atskiru jos grupių sąmonių sąmonių ir atsakingumą ir norą aktyviai dalyvauti kuriant šalies gerovę. Socialinės atsakomybės politikoje daugiausia dėmensio skiriame užtikrinti sąžiningas ir motyvuojančias darbo sąlygas, ugdyti atsakomybę ir pilietiškumą, padėti įvairiausiškai augti ir stiprėti visuomenei, kurioje vykdome veiklą.

Bendradarbiavimui tarp atskirų "Litgrid" padalinių skatinti ir darbuotojų įsitraukimui į įmonėje vykstančius "horizontalius", kelis padalinius apimančius procesus ugdyti inicijuojami įvairūs projektai, kurių tikslas – ne tikritiesingioii sundaro funkcijomis susijusių užduočių atlikimas, bet ir darbuotojų įtraukimas į nesusijusias su darbų veiklas. Tokios veiklas udo organizacines vertybes, plečia žmonių akiraij, skatina profesinį ir asmeninį tobulėjimą, norą prisidėti pie organivacijos rezultatų siekimo, energetinių ir inžinerinių profesijų prestižo didinimo, pasididžiavimo įmenė ir jos vykdomais iddės reikšmės ir svarbos projektais.

Siekiant užtikrinti svarbių pareigybių specialistų pakeičiamumą, "Litgrid" vykdo Jaunųjų specialistų programą, bendradauja su aukštojo mokslo įstaigomis. Paskatinti jaunimą ir vyresniųjų klasių mokalnių proginiųj specialybėse, įmonės specialistai lankosi ir skaito paskaitas mokyklose ir gimnazijose.

Skiriame savo jėgas ir resursus, kad padėtume ekonomiškai augti visuomenei, kurioje veikiame, remtume bendruomenes, su kuriomis dirbame, užtikrintume motyvuojančias ir tobulėjimą skatinančias sąlygas žmonėms, kurie dirba su mumis, išsaugotume gamą, suteikiančią mums išteklių. Įgyvendiname strateginius didelės vertės ir istoriuos reikšmės projektus, todėl suprantame, kad didelį darbai atneša didelę atsakomybę. Kokybiško dialogo su visuomene, kuriai ir kurioje dirbame, palaikymas ir skatinimas – kertinis kasdienės "Litgrid" veiklos prioritetas.

Kuriant didesnį visuomenės palaikymą ir pasitikėjimą "Litgrid" įgyvendinamais strateginiais elektros energetikos projektais per 2013 m. surengta apie 100 susitikimų su Lietuvos gyventojais, kuriuose dalyvąvo beveik 3 tūks iš įvairių, nuo didžiųjų miestų nutolusių gyvenviečių bendruomenių. Susitikimų metu buvo kuriami, palaikomi ir stirinini bendruomeniniai ryšiai su regionų, kuriuose tiesiamos aukštos įtampos elektros perdavimo linijos, gyventojais. 2013 m. aukštos įtampos elektros linijas "Litgrid" tiesia arba planuoja tiesti Alytaus, Kretinos, Plungės, Telšų, Neringos, Prienų ir Kaišiadorių rajonuose. Susitikimuose su "Litgrid" specialistais arba visuomenėje gripažintais žmonėmis siekiama maksimaliai informuoti vietos gyventojus apie jų aplinkoje vykdomus projektius, skatinam kurti dialogo kultūrą. Susitikimų temos varijuoja nuo viešojo ir privataus intereso diskusijų, politikos aktualijų iki neformalios veiklos, padėjusios pasiektų reikšmingų rezultatų ir garsinti Lietuvą pasaulyje. Tokia veikla bendruomenių narius skatina suprasti, gyvenimo ir darbo Lietuvoje vertę, patriotiškumo ugdymo reikšmę ir Lietuvos visapusiškos neprikausomybės palaikymo naudą.

2013 m. skatinant jaunosios kartos domėjimąsi energetiko profesija "Litgrid" organizavo 30 susitikimų su moksleiviais ir studentais bei dalyvavo iniciatyvos "Kam to reikia" organizuotoje Nacionalinėje karjeros savaitėje.

Informacija apie įmonių grupės plėtros ir tyrimų veiklą

"Litgrid" kasmet rengia plėtros ir tyrimų programas elektros energetikos sistemai plėtoti ir perdavimo tinklo darbo efektyvumui didinti. Energetikos objektai rekonstruojami keičiant įrenginius moderniais ir diegiant šiunio relainės apsaugos, sisteminės automatikos, valdymo, informacijos surinkimo ir perdavimo sistemas. Objektų statybos ir rekonstrukcijos planai, remiantis moksliniais tyrimais ir studijomis, sudaromi dešimčiai metų ir kasmėt orgnaijinami.

Siekdamos tapti visaverte Europos elektros energetikos sistemos dalimi, Baltijos šalys ne tik kordinuotai vykdo strateginius projektus, susijusius su sinchronizacija, bet ir įžvelgia didelę bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje naudą.

Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

"Litgrid" įmonių grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. "Litgrid" vidinių kontrolių procesas apima su paslaugų teikimu susijusių verslo procesų, informacinių sistemų darbo ir finansinių procesų įramanų procesų kontrolę.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą reglamentuoja "Litgrid" Apskaitos politika ir tvarkų aprašai, užtikrinantys buhalteinės apskaitos vykdymą pagal Tarptautinius finansinės standarius, priimus taiktinantos priimus taiktinanty Sąjungoje ir Lietuvos Respublikos įstatymus. "Litgrid" tvarkų aprašuose numatytos galimos su buhalteriny apskaitp ir finansinės atskaitomybės rengimu susijusios rizikos, jų valdymo principai ir rizikų kontrolę atsakingi darbuotojai.

ITT kompetencijos vystymas bendrovėje

Efektyvūs IT sprendimai "Litgrid" veikloje užima vis svarbesnę vietą; elektros sistemos planavimo, valdymo, įrenginių kontrolės bei aptarnavimo srityse informacinės technologijos tapo neatsiejama dalimi. Įgyvendinant Europos (II) energetikos paketą, kuris reikalauja atskirti elektros gamybos, perdavimo ir skirstymo veiklas, "Litgrid" įveriino porikį savarankiškai valdyti informacinių technologijų ir telekomunikacijų veiklą. "Lignio" įveimo parinio preimo parini

teikė UAB "Technologijų ir inovacijų centras". 2013 m. įmonėje suformuotas IT padalinys, kuris perėmė dalies pagrindinių ITT sistemų – dispečerinio valdymo, pastočių teleinformacijos surinkimo ir perdavimo, remontų ir eksploatacijos valdymo priežiūrą. 2013 m. pradėtas ir toliau vykdomas skaidrus ITT pagalbinių paslaugų įsigijim i rinkoje, užtikrinant verslo padalinių poreikį. Tai užtikrins "Litgrid" IT sprendimų paudojų į gymtnių ir veiklos skaidrumą.

"Litgrid" įgyvendinamų projektų priežiūra ir valdymas

Gerinant "Litgrid" vykdomų projektų priemones 2013 m. įdiegta informacinė projektų valdymo ir kasdienės eigos kontrolės sistema. Projektų eigos stebėjimui bei kontrolei įkurtas Projektų valymo ir ausvirus, o vykdytių projektų atrankai pagerinti įsteigtas Projektų valdymo komitetas.

11. Finansinė informacija

Lentelėje pateikti Grupės ir Bendrovės veiklos rezultatai.

	2013 m.		2012 m.		2011 m.
	Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė
Finansiniai rodikliai (tūkst. litų)
Su elektros energija susijusios pardavimo pajamos	541 298	540 777	430 527	430 114	383 193	383 052
Kitos veiklos pajamos	72 604	7 200	77 840	8 188	51 613	5 892
EBITDA	160 290	161 572	155 296	153 424	111 338	106 605
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	29 819	32 616	31 035	30 176	(19 714)	(23 512)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	25 357	28 067	26 114	25 445	(16 779)	(20 324)
Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	123 268	125 864	124 998	135 691	101 832	104 256
Santykiniai rodikliai
EBITDA marža (proc.)	26,1	29.5	30,5	35.0	25,6	27.4
Vidutinė nuosavo kapitalo grąža (proc.)	1,6	1,8	1,6	1,6	(0,9)	(1,1)
Vidutinė turto grąža (proc.)	1,0	1,2	1,0	1,0	(0,7)	(0,9)
Akcininkų nuosavybė / turtas (proc.)	59,2	61,9	61,5	62,2	75,9	76,5
Įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (proc.)	40,8	33,5	42,8	40,8	22,2	21,1
Finansiniai įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (proc.)	14.7	14,1	12,0	11,7	0.0	0,0
Laisvi pinigų srautai (FCF) / apyvarta (proc.)	5,5	6,7	27,2	34.1	19.5	22,4
Kainos ir pelno vienai akcijai santykis P/E	40.88		36,12
PSO veiklos rodikliai
Perduotas elektros energijos kiekis, mln. kWh		9 300		9 239		9279
Technologinės sąnaudos perdavimo tinkle (proc.)		2,11		2,11		2,17
END (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh *		6,70		7.01		7,55
AIT (vidutinis nutraukimy laikas), min. *		0,31		0,32		0.35

* Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių.

Pajamos

2013 m. "Litgrid" Grupės pajamos buvo 613,9 mln. litų ir palyginus su 2012 m. padidėjo 20,8 proc.

Pajamos už elektros energijos perdavimą, palyginus su 2012 m., padidėjo 3,5 proc. iki 227,2 mln. litų, tai sudarė 37 proc. visų Grupės pajamų. 2013 m. "Litgrid" aukštos įtampos elektros perdavimo tinklais šalies poreikiams perdavam 9 30 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos arba 0,7 proc. daugiau nei buvo perduota 2012 m.

Skirstomųjų tinkų operatoriui "Lesto" perduota 8 261 mln. kWh – 1,1 proc. mažiau nei pernai, kitiems vartotojams – 1039 mln. KWh – 17,3 proc. daugiau nei 2012 m. Tai lėmė kitų vartotojų didesnis elektros energijos poreikis iš verdavimo tinklo dėl sumažėjusios nuosavos elektros energijos gamybos.

LifeRID

Balansavimo - reguliavimo elektros energijos pardavimo pajamos padidėjo 71,7 proc. iki 186,8 mln. litų, Padidėjimą lėmė tai, kad 2013 m. balansavimo energijos tiekėjai nupirko 48 proc. didesnį balansavimo energijos kiekį nei 2012 m. į y. didesnę savo vartotojų poreikio dalį užtikrino PSO tiekiama balansavimo energija. Pajamos už sistemines (galios rezervavimo) paslaugas padidėjo 45,2 proc. iki 93,8 mln. litų, padidėjimą lėmė didesnė sisteminių paslaugų kaina. Mokestis už elektros energiją, importuotą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių (ITC pajamos dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme pajamos) buvo 9,7 mln. Iltų. VIAP pajamos buvo 10,8 mln. litų. Kitos su elektros energija susijusios pajamos: reaktyviosios energijos, tranzito, naujų vartotojų prijungimo pajamos buvo 13 mln. litų

Projektavimo, techninės priežiūros, remonto darbų ir investicinių projektų pajamos sumažėjo 6,1 proc. iki 65,4 mln. litų, kitos pajamos sumažėjo 12 proc. iki 7,2 mln. litų.

Pajamų struktūra

Sanaudos

Grupės sąnaudos 2013 m. buvo 587,6 mln. litų ir, palyginus su 2012 m., kai jos buvo 480 mln. litų, padidėjo 22,4 proc.

Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį Grupės sąnaudų – 291,8 mln. litų arba 49,7 proc. ir, lyginant su 2012 m. padidėjo 35,6 proc. Iš jų balansavimo - reguliavimo elektros energijos sąnaudos padidėjo 83,4 proc. iki 156,5 mln. litų, sisteminių paslaugų (galios rezervavimo) sąnaudos padidėjo 13,7 proc. iki 64,2 mln. litų, elektros energijos pirkimų technologinių nuostolių perdavimui sąnaudos padidėjo 14,5 proc. iki 46,8 mln. litų. Tranzito (ITC - dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme) sąnaudos buvo 13,5 mln. litų, VIAP teikimo sąnaudos - 10,8 mln. litų.

Nusidėvėjmo ir amortizacijos sąnaudos padidėjo 3,4 proc. iki 130,5 mln. litų, darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos padidėjo 7,7 proc. iki 39,8 mln. litų, telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos sumažėjo 4,4 proc. iki 13,5 mln. litų, kitos sąnaudos padidėjo 34,6 proc. iki 97,6 mln. litų, tame skaičiųje 21,2 mln. litų gautinų sumų iš balansavimo energijos tiekėjų už patiektą balansavimo energiją vertės sumažėjimas (atidėjimas).

Pelnas

2013 m. grupės pelnas iki apmokestinimo sudarė 29,8 mln. litų, 2012 m. pelnas iki apmokestinimo siekė 31 mln. litų.

2013 m. grupės pelną sudarė: sisteminių paslaugų veiklos segmento pelnas 29,6 mln. litų (2012 m. buvo 8,1 mln. litų) ir balansavimo-reguliavimo energijos segmento pelnas 9,2 mln. litų (2012 m. 23,5 mln. litų), perdavimo veiklos segmento nuostolis (9,6) mln. litų (2012 m. (3,2) mln. litų), kitų vėiklų, įskaitant finansinę veiklą pelnas 0,6 mln. litų (2012 m. 2,6 mln. litų). Balansavimo-reguliavimo energijos segmente buvo padarytas 21,2 mln. litų gautinų sumų iš tala mir, energijos tiekėjų už patiektą balansavimo energiją vertės sumažėjimas (atidėjimas).

Valstybinei kainų ir energetikos komisijai nustatant 2015 m. "Litgrid" planuojamas pajamas iš perdavimo bus atsižvelgiama į 2013 m. gautą balansavimo-reguliavimo veiklos perdavimo pajamos ir galino pajamos į irgalimo pajamos į į galimažėti 9,2 mln. litų. Valstybinei kainų ir energetikos komisijai nustatant 2015 m. "Litgrid" nanuojamas painnaz iš sisteminių paslaugų bus įvertintas 2013 m. skirtumas tarp prognozuotų ir faktinių sisteminių paslaugų teikimo sąnaugin pajamų. Per 2013 m. šis skirtumas (pelnas) sudarė 20,9 mln. litų, kuris mažies 2015 metų sistemių paslaugų veiklos pajamas ir pelną.

2013 m. grupės EBITDA buvo 160,3 mln. litų ir palyginus su 2012 m. (155,3 mln. litų) padidėjo 3,2 proc. Dėl 21 proc. išaugusių pajamų ir beveik nepakitusio pelno EBITDA marža sumažėjo iki 26,1 proc. (2012 m. – 30,5 roo.).

Balansas ir pinigų srautai

2013 m. grupės turtas buvo 2 548 mln. litų. Grupės ilgalaikis turtas sudarė 85,8 proc. viso Grupės turto. Akcininkų nuosavybės dalis Grupės turte sudarė 59,2 proc.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupės finansiniai įsipareigojimai kredito institucijoms sudarė 221,5 mln. litų, jų santykis su nuosavybe sudarė 14,7 proc. Ilgalaikų finansinių skolų po vienerių metų gražintina suma sudarė 74, proc. Visų finansinių skolų. Pinigą ekvivalentai sudarė 81,6 mln. litų, iš jų rezervuoti tarpsisteminės elektros vies "NordBalt" projekto įgyvendinimui (gautos VIAP lėšos ir ES parama) ar ją vientos jungite rezervuotų tarpsisteminės elektros jungties "NordBalt" projekto įgyvendinimui, buvo investavusi į iki išpirkimo irmin laikomas obligacijas, kurių išpirkimo terminas 2014 m. kovo mėn.

Grupės 2013 m. grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai siekė 123,3 mln. litų), mokėjimai už ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą buvo 214,6 mln. litų), 2012 m. litų), 2013 m. išmokėti 4,9,9 m. išmokėti 4,9,9 m. išmokėti 4,9,9 m. išmokėti 4,9,9 m. išmokėti 4, dividendai.

Grupės 2013 m. grynasis piniųų srautas be finansinės veiklos srautų ir pinigų srauto į terminuotus indėlius bei iki išpirkimo laikomas investicijas sudarė 33,7 mln. litų (2012 m. - 138,3 mln. litų).

PSO veiklos rodikliai

Pagal Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo patikimumo įginimumo įraikiliai END – el nutraukimų neperduotos elektros energijos kiekis ir AlT – vidutinė nutraukimo trukmė. Kramisija 2013 metams vustatė

LifeRID

minimalius elektros perdavimo patikius: END – 5 MWh (faktinis buvo 7,01 MWh), AIT – 0,26 min. (faktinis buvo 0,31 min.). Bendrovės valdyba, įvertinusi kitu Europos PSO rodiklius nustatė siektinus patikimumo perdavimo rodiklius, pakankamus užtikrinti esama perdavimo tinklo patikimumą: END – 10,39 MWh.

Investicijos į ilgalaikį turtą

Daugiausia investuota į strateginių projektų įgyvendinimą – 152,5 mln. litų. Tai sudarė 74 proc. visų investicijų. Investicijos į perdavimo tinklo rekonstrukciją ir plėtrą siekė 53,7 mln. litų ir sudarė 26 proc. visų investicijų.

Rizikos veiksniai

Politiniai rizikos veiksniai

Elektros energetikos sektorius yra ypač svarbi ūkio sritis, turinti didelės įtakos nacionaliniams ir ekonominiams interesams. Elektros energetikos sektoriaus sandarą, valdymą, sektoriaus įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymas ir įį įgyvendinantieji teisės aktai. Bet kokie nacionaliniai ar Europos Sąjungos energetikos sektorių reguliuojančių teisės aktų pakeitimai gali turėti įtakos "Litgrid" grupės veiklos rezultatams.

Elektros energijos paslaugų kainų viršutines ibas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. "Litgrid" veiklos rezultatai tiesiogiai priklauso nuo šių sprendimų.

Finansinės rizikos valdymas

"Litgrid" grupės įmonės, vykdydamos veiklą, patiria finansinę riziką, likvidumo riziką ir rinkos riziką (užsienio valiutos riziką, palūkanų normų riziką, vertybinių popierių kainos šią riziką, Grupės įmonės siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės finansinius įtaką. Rizikos valdymą atlieka Bendrovės finansų planavimo ir analizės skyrius, vadovaudamasis "Litgrid" valdybos patvirtintu "Litgrid" grupės iždo valdymo tvarkos aprašu.

Informacija apie Bendrovės finansinę riziką ir jos valdymą yra pateikta "Litgrid", AB konsoliduotos ir Bendrovės 2013 metų finansinės ataskaitos 31-ioje pastaboje.

Techniniai rizikos veiksniai

Lietuvos energetikos sistema turi daug jungiamųjų linijų su kaimyninėmis energetikos sistemomis. Turimos galių ir energijos balansų valdymo priemonės yra ribotos, galios ir energijos balanso valdymas yra sudėtingas.

Apie 50 proc. visų PSO transformatorių pastočių įrenginių yra senesni nei 25 metų, 35 proc. visy 110 kV oro linių ir 24 proc. visų 330 kV oro linijų yra senesnės nei 45 metų. Svarbiausių technologinių įrenginių sufirkimai ar gedimai gali turėti neigiamos įtakos "Litgrid" veiklai ir finansiniams rezultatams.

Ekologiniai rizikos veiksniai

Grupės įmonės vadovaujasi aplinkosaugos taisyklėmis naudojamų pavojingų medžiagų tinkamą žymėjimą, naudojimą, ir saugojimą, užtikrina, kad eksploatuojami įrenginiai atitiktų įų naudojimui keliamus reikalavimus. Eksploatuojamuose objektuose, kuriuose yra didesnė žalos aplinkai rizika dėl teršalų ar atliekų, dirbama pagal Regioninių aplinkos apsaugos departamentų išduodamus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus.

Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

2013 metų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikiami išsamesni finansinės informacijos paaiškinimai.

Dividendų politika

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri netiesiogiai per UAB "EPSO-G" valdo 97,5 proc. "Litgrid" akcijų, 1997 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20 (2012 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 359 redakcija) yra nustačiusi dividendų už valstybei priklausančias akcijas skyrimo principus. 2013 m. balandžio 24 d. įvykusio "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 45 mln. Lt dividendus arba po 0,089 lito už vieną akciją.

III. Informacija apie akcinį kapitalą ir akcininkus

"Litgrid" savo akcijų nėra įsigijusi, per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido. Bendrovės dukterinės įmonės taip pat nėra įsigijusios Bendrovės akcijų.

2010 m. lapkričio 16 d. juridinių asmenų registruotas 504 331 380 litų dydžio įstatinis kapitalas. Jis padalytas į 504 331 380 vieno lito nominalios vertės vienos klasės paprastųjų visos akcijos yra visiškai apmokėtos, suteikiančios akcininkams vienodas teises. Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. "Litgrid" akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.

Bendrovės akcininkų skaičius 2013 m. gruodžio 31 d. buvo apie 5 700 (penki tūkstaičiai septyni šimtai). 2012 m. rugsėjo 28 d., įgyvendinant III Europos Sąjungos energetikos paketą, perdavimo sistemos operatoriųs "Litgrid" buvo atskirtas nuo kitų elektros energetikos sektoriaus įmonį. Kitol UAB "Visagino atominės "Lignia" aksinas nuo valstybės valdomai bendrovei "EPSO-G", kurios 100 proc. akcijų valdo Energetikos ministerija. 2013 m. grudžiauotos UAB "EPSO-G" (A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09310 Vilnius, įmonės kodas 302826889) priklausė 491 736 13 paprastosios vardinės Bendrovės akcijos, t.y. 97,5 proc. "Litgrid" įstatinio kapitalo.

2011 m. spalio 25 d. "Litgrid" pasirašė sutartį su AB SEB banku dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų. Sutartis galiojo iki 2013 m. vasario 1 d.

2012 m. gruodžio 28 d. "Litgrid" pasirašė sutartį su "Swedbank", AB dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų teikimo nuo 2013 m. vasario 1 1 iki 2016 m. sausijo 31 d.

Bendrovės dukterinių įmonių vertybiniais popierių biržoje neprekiaujama.

Prekyba "Litgrid" vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose:

Rodiklis	2011m.	2012m.	2013m.
Atidarymo kaina, Lt.	2.479	1.392	1.806
Didžiausia kaina, Lt.	2.483	2,365	2.099
Mažiausia kaina, Lt.	1.139	1,329	1,795
Paskutinė kaina, Lt.	1,392	1.806	2.044
Vidutinė kaina, Lt.	1,764	1.948	1.977
Apyvarta, vnt.	681 991	1 306 805	726 551
Apyvarta, mln.Lt.	1.20	2.55	1.44
Kapitalizacija, mln.Lt.	701.77	910,73	1 030,88

"Litgrid" akcijų apyvarta ir kaina per laikotarpį nuo prekybos akcijomis pradžios, 2010 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m.
gruodžio 21 d gruodžio 31 d.

"Litgrid" (LGD1L) akcijų kainos palyginimas su OMX Baltic Benchmark GI (OMXBBGI) ir OMX Vilnius (OMXV) indeksais per laikotarpį nuo prekybos akcijomis pradžios, 2010 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.:

Life = = |

Baltijos rinkos indeksai

Istatai

"Litgrid" įstatai keičiami LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimas priimamas ne mažesne nei 2/3 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcijų suteikiamų balsų dauguma.

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir jstatai.

Bendrovės stebėtojų taryba

Stebėtojų taryba yra nuolat veikiantis kolegialus Bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas.

Stebėtojų taryba yra atskaitinga Visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Stebėtojų tarybai vadovauja jos pirmininkas, kuris renkamas pačios stebėtojų tarybos narių.

Stebėtojų tarybą sudaro trys nariai, įskaitant stebėtojų tarybos pirmininką. Į stebėtojų tarybą gali būti renkami ir nepriklausomi nariai . Stebėtojų taryba renkama ketverių metų kadencijai. Štebėtojų taryba ar jos nariai ravniai ravniai ravniai ravniai ravniai ravniai ravniai ravniai ravn pradeda pasibaigus stebėtojų tarybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Teikiant stebėtojų tarybos narių kandidatūras, jas teikiantis Bendrovės akcininko atstovas) privalo visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikti paaiškinimus raštu dėl kiekvieno siūlomo stario kvalifikacijos, patinties einant vadovaujančias pareigas bei tinkamumo užimti stebėtojų tarybos nario pareigas, įskaitant paaiškinimus dėl atitikties Bendrovės įstatuose nustatytiems reikalavimams, kartu pateikiait į palsiminus veikiminio "učių ir (ar) kitus šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus.

Stebėtojų tarybos veiklos sritys

Stebėtojų taryba turi kompetenciją prižiūrėti Bendrovės strategijos ir perdavimo tinklų plėtros plano įgyvendinimą; pateikti visuotiniam aksininkimui atsiliepimus ir pasūlymus dėl Bendrovės perdavimo tinkų plėtros plano įgyvendinino; pateikti Bendrovės valdybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui (ieigu atitinkami klausimai sverstomi į isuotinimo, akcininkų susiinkime) atsiliepimus ir pasiūlymus dėl šių įstatuose valdybos sprendimų; priimti sprendimus dėl šių įstatuose numatytų sutarčių su Bendrovės valdybos pirminiku dėlį, veiklos valdyboje, standartinių tokių sąlygų nustatymo bei asmens, įgalioto Bendrovės vardu pasirašyti šias vutartis, paskyrimo; priimti sprendimus dėl valdybos nariams mokėtino atlygio dydžio (jeigu tokį atlygį būtų nuspręsta mokėti); užtikrinti, kad Bendrovėje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema.

Stebėtojų tarybos (ar jos komiteto) nario nepriklaus Bendrovel taikytinų teisės aktų nustatyta tvarka, o jei tokia tvarka nenustatyta, dėl stebėtojų tarybos (ar jos komiteto) nario nepriklausomumo sprendžia Bendrovės stebėtojų taryba.

Bendrovės Valdyba

Valdyba, sudaryta iš penkių narių, renkama ketverių metų kadencija prasideda pasibaigus valdybą išrinkusiam visuotiniam akcininkimui ir baigiasi valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną.

Jeigu valdyba ar valdybos narys yra atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdybos narys renkamas likusiam kadėncijos laikotarpiui. Teikiant valdybos narių kandidatūras, jas teikiantis asmuo privalo Bendrovės stebėtojų tarybai pateikti paaiškinimus raštu dėl kiekvieno siūlomo valdybos nario kvalfikacijos, patirties einant vadovaujančias pareigas bei tinkamumo užimti Bendrovės valdybos nario pareigas, įskaitant paaiškinimus dėl atitikties šių įstatuose nustatytiems reikalavimams, kartų pateikiant kompetentingų valstybės institucijų išvadas ir (ar) kitus šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus.

Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininka.

Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo reglamentu.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

Valdyba yra atskaitinga stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdybos veiklos sritys

Valdyba svarsto bei tvirtina Bendrovės trejų metų Bendrovės strategijos įgyvendinimo veiksmų planą, dešimties metų Bendrovės perdavimo tinklų plėtros planą, Bendrovės biudžetą, paramos ir labdaros skyrimo tvarką, kitus Bendrovės strateginę veiklą reglamentus. Valdyba priima sprendimą Bendrovei pradėti vykdyti naujo pobūdžio veiklą ar nutraukti konkrečią vykdomą veiklą, kai tai neprieštarauja Bendrovės veiklos tikslui. Taip pat sprendimus, susijusius su obligacijų išleidimu, Bendrovės restruktūrizacija, Bendrovės turimų akcijų perleidimo kitiems asmenims, sprendimus dėl finansinių sandorių, kurių vertė yra didesnė kaip 10 mln. Lt. Valdyba sprendžia ir kitus Bendrovės įstatuose jai priskirtus klausimus.

Vadovo veiklos sritys

Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius organizuoja Bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia Bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaro sandorius.

Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

"Litgrid" stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai, generalinis direktorius ir vyriausiasis finansininkas:

Pareigos	Vardas, pavarde	Pradžios data	Pabaigos data	Turimų emitento akcijų sk.
Stebėtojų taryba
Tarybos pirmininkas l arybos narys Tarybos narys	Aleksandras Spruogis Audrius Misevičius Violeta Greičiuvienė	2013-04-24 2013-04-24 2013-04-24
Valdyba Valdybos pirmininkas Valdybos narys Valdybos narys Valdybos narys Valdybos narys	Daivis Virbickas Karolis Sankovski Vidmantas Grušas Rimantas Busila Rolandas Masilevičius	2013-09-10 2013-09-10 2013-09-10 2013-09-10 2013-12-18		1421
Generalinis direktorius	Daivis Virbickas	2013-09-10
Vyr. finansininkė	Svetlana Sokolskytė	2012-07-02

"Litgrid" Stebėtojų tarybos nariai

Aleksandras Spruogis, Stebėtojų tarybos pirmininkas

Gimė 1963 metais, 1980–1985 m. studijavo Vilniaus inžinerinio statybos fakultete, įgijo inžinieriausstatybininko kvalifikaciją (diplomas su pagyrimu). 1991–1992 m. studijavo Vilniaus Geo'mino technikos universitato Aplinkos inžinerijos fakultete, įgijo aplinkos inžinerijos magistro laipsnį. 1996 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo aplinkos inžinerijos krypties technikos mokslų daktaro laipsnį. 1990–1997 m. dirbo, Vilniaus inžineriniame statytos institute (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), aplinkos ir darbo sąlygų mokslinių tyrimų laboratorijos nuokslinis bendradarbiu, aplinkos apsaugos katedros asistentų, 1997–2003 m. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vyr. patarėjų, Seimo patarėjų kolegijos pirminiku, 2003–2009 m. Aplinkos ministerijos sekretoriumi, 2009–2009 m. Adinkas, ministerijos vyr. patarėju, 2009–2012 m. aplinkos viceministru.

Audrius Misevičius, Stebėtojų tarybos narys

Gimė 1959 metais. 1982 m. Vilniaus Universiteto pripažinta Ekonomisto kvalifikacija, Peterburgo finansų-ekonomikos institute apginta disertacija įgyjant socialinių mokslų daktaro laipsnį. 1993 m. suteiktas vilniaus niversite docento vardas. Darbinė veikla: 1982–2005 m. Vilniaus universiteto finansų katedros stažuotojas, vėliau – docentas, 1990–1992 m. Socialinės apsaugos ministro pavaduotojas, 1992 m. Finansų reinios, ministras; 1993 m. Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Rudžio padėjėjas-sekretorius; 1993–195 m. UAB "Stern von Litauen AG", finansininkas; 1996 m. TŪB J. Kabašinskas ir partneriai mokesčių departamento vadovas; 1996–2013 m. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, vėliau – valdybos narys; nuo 2013 m. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Tarnybos Ministro Pirmininko patarėjas; 1998–2013 m. VĮ Indėlių ir investijų draudimas, Tarybos narys bei UAB Lietuvos monetų kalykla kuratorius.

Violeta Greičiuvienė, Stebėtojų tarybos narė

Gimė 1972 metais. 1990–1996 m. studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete Verslo vadybos fakultete, 1997– 2004 m. dirbo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Energetikos vystymo departamento Branduolinės nergetitos skyriaus vyriausiąja specialistę, 2004–2005 m. – Lietuvos Respublikos ukio ministrijos Energetikos vystyno departamento Ignalinos AE problemų koordinavimo skyriaus vedėja, 2005–2010 m. – Lietuvos Respilbilios branduolinis energetikos atašė Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje prie tarptautinių Vienoje, nuo 2010 m – Energetikos ministerijos Strateginių projektų skyriaus vedėja.

"Litgrid" Valdybos nariai

Daivis Virbickas, valdybos pirmininkas

Gimė 1980 metais. Daivis Virbickas atsakingas už strateginį valdymą ir elektros sistemos valdymo sritį. D. Virbickas yra sukaupęs ilgalaikės elektros vystymo strategijų kūrimo ir valdymo, elektros rinkų atlio ir ir virkis vir valdymo patirties. Iki 2013 m. rugsėjo dirbo Šveicarijos holdingo Alpiq AG atstovo Baltijos šalyse "Aliq Energija ilietuva" komercijos direktoriumi, iki 2011 m. dirbo Lietuvos elektros operatoriaus "Litrid" Telhnivos direktoriumi.

Karolis Sankovski, valdybos narys

Gimė 1985 metais. Karolis Sankovski atsakingas už strateginių tinklo projektų įgyvendinimą. K. Sankovski turi ilgalaikės darbo elektros energetikos įmonėse ir darbo su strateginiais jungčių projektais patirties.

Vidmantas Grušas, valdybos narys

Gimė 1962 metais. Vidmantas Grušas atsakingas už elektros perdavimo tinklo valdymą. V. Grušas yra sukaupęs didej aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo įrenginių eksploatavimo, tinklo objektų pietros, dispečerinio valdymo patitį.

Rimantas Busila, valdybos narys

Gimė 1958 metais. Rimantas Busila atsakingas už finansų valdymą. R. Busila turi finansų, investicijų ir vertybinių popierių valdymo patirties.

Rolandas Masilevičius, valdybos narys

Gimė 1972 metais. Rolandas Masilevičius atsakingas už ITT politiką ir administravimą. R. Masilevičius turi ilgalaikę administracinio vadovavimo bei IT projektų įgyvendinimo i patirtj

Bendrovės vadovui išmokos už darbą Bendrovės valdyboje nebuvo mokamos. Nepriklausomam Valdybos nariui už darbą valdyboje buvo priskaičiuota 9 150 litų per metus suma. Kitiems Valdybos nariams išmokos uždarbos narius iš valdyboje ir stebėtojų tarybos nariams už darbą Bendrovės stebėtojų taryboje nebuvo mokamos. Per ateikainį laikotarpį Bendrovės generaliniam direktoriui ir vyr. finansininkui priskaičiuotų atlyginimų bendra sudarė 15 litų, priskaičiuotų atlyginimų vidutinis dydis, tenkantis vienam asmeniui (generaliniam direktoriui ir vyr. finantininių) buvo 194 208 litai.

lnformacija apie didesnius susijusių šalių sandorius, jų sumas, susijusių asmenų santykių pobūdį ir kitą informaciją apie sandorius, kuri yra būtina norint suprasti Bendrovės finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, 29 pastaboje.

Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso pateikta šio pranešimo priede.

Skaidrumas

Bendrovė laikosi iš esmės visų Skaidrumo gairių IV-VIII skyrių nuostatų, išskyrus:

• •

Per 2013 metus ir po finansinių metų pabaigos "Litgrid" skelbė šiuos pranešimus apie esminius įvykius:

2014.02.28	Paskelbti 2013 metų tarpiniai "Litgrid" grupės finansiniai rezultatai
2014.02.24	Išrinktas "Litgrid" Audito komitetas
2014.02.14	LITGRID AB steigs įmonę naujųjų tarptautinių elektros jungčių valdymui
2014.02.07	Dėl viešai paskelbtos informacijos
2014.01.13	Dėl ketinimo skolintis
2013.12.20	Į "Litgrid" valdybą išrinktas naujas narys
2013.12.19	Dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimo
2013.11.28	Paskelbti "Litgrid" grupės 2013 m. devynių mėnesių veiklos rezultatai
2013.11.26	Dėl bendros įmonės steigimo
2013.10.24	VKEKK paskelbė elektros energijos perdavimo kainas
2013.10.09	Elektros perdavimo tinklo plėtros plane - infrastruktūros projektai iki 2022 m.
2013.10.01	Pritarta "LitPol Link" jungties elektros linijos statybos darbų pirkimo sutarties sudarymui
2013.09.30	"Litgrid" pasirašė sutartį dėl "LitPol Link" jungties vartų – Alytaus skirstyklos rekonstrukcijos
2013.09.26	Informacija apie elektros perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinę ribą 2014 metams
2013.09.13	"Litgrid" pasirašė sutartį su Šiaurės investicijų banku
2013.09.13	Pritarta Alytaus skirstyklos rekonstrukcijos darbų pirkimo sutarties sudarymui
2013.09.10	Išrinktas "Litgrid" valdybos pirmininkas
2013.09.10	išrinkta "Litgrid" valdyba
2013.09.06	"Litgrid" AB pasirašys sutartį su Šiaurės investicijų banku
2013.08.27	"Litgrid" atitinka ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimams - suteikta neterminuota elektros perdavimo veiklos licencija
2013.08.27	2013 m. pirmojo pusmečio "Litgrid" pelnas išaugo dvigubai
2013.06.28	"Litgrid" AB 2013 m. birželio 28 d. neeiliniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2013.06.06	Šaukiamas neeilinis visuotinis "Litgrid" AB akcininkų susirinkimas
2013.05.30	Dėl svarbaus teismo sprendimo LitPol Link projekte
2013.05.30	Dėl elektros energijos perdavimo paslaugos kainų, tarifų ir jų taikymo tvarkos pakeitimo paskelbimo
2013.05.29	"Litgrid" 2013 m. I ketvirčio rezultatai tęsia sėkmingų metų tendenciją
2013.05.17	Informacija apie atsistatydinimo pranešimą
2013.05.16	"Litgrid" AB 2012 m. dividendų mokėjimo tvarka

Liter ID

2013.05.13	Išrinktas "Litgrid" AB Stebėtojų tarybos pirmininkas
2013.05.07	Įregistruoti pakeisti "Litgrid" AB įstatai
2013.05.06	Įregistruota "Litgrid" AB Stebėtojų taryba
2013.04.26	Priimtas sprendimas dėl elektros perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo
2013.04.24	"Litgrid" AB 2013 m. balandžio 24 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2013.04.24	"Litgrid" AB eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta metinė informacija
2013.04.18	"Litgrid" AB eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlomi sprendimų projektai
2013.03.27	2012 m. "Litgrid" pasiekė geriausius rezultatus per visą įmonės veiklos laiką
2013.03.27	Saukiamas eilinis visuotinis "Litgrid" AB akcininkų susirinkimas
2013.02.28	"Litgrid" AB skelbia tarpinius 2012 metų veiklos rezultatus
2013.02.15	"Litgrid" ir ABB pasirašė istorinę sutartį dėl pagrindinio elektros jungties "LitPol Link" įrenginio statybos
2013.02.15	"Litgrid" ir ABB šiandien pasirašys "LitPol Link" nuolatinės srovės intarpo rangos sutartj
2013.01.25	Informacija apie atsistatydinimo pranešimą
2013.01.23	Paskirtas naujas "LitPol Link" įmonės vadovas
2013.01.08	"Litgrid" tapo vienintele UAB "Tetas" akcininke

Su visa informacija apie 2013 metais viešai skelbtus esminius įvykius galima susipažinti Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje www.nasdaqomxbaltic.com/market/?pg=news.ir Bendrovės interneto tinklapyje www.literity.or

"Litgrid" AB pranešimas apie AB NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir akcinės bendrovės "NASDAQ OMX Vilnius" valdybos patvirtintu NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso nuosatomis, LITGRID šiame pranešime atskleidžia, kaip ji laikosi AB NASDAQ OMX Vilnius patvirinto bendrovių, kurių verdrovių, kurių verdrovių, kurių verdybinis popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodeksų. Jei minio parminio paridionų, kurių kurių nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečiai nuostatų nesilaikoma ir dėl kokių priežių.

PRINCIPAI/REKOMENDACIJOS	TAIP/NE	KOMENTARAS
l principas: Pagrindinės nuostatos Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP	Pagrindinės Bendroves plėtros kryptys strategija Ir viešai skelbiamos Bendrovės tinklalapyje www.litgrid.eu. Bendrovės metiniame ir tarpiniame pranešimuose.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota j strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP	Bendrovės valdyboje priimami svarbiausi strateginiai sprendimai, lemiantys akcininkų nuosavybės didinima (Bendroves veiklos funkcijų ir struktūros optimizavimas, kiti veiksmai, didinantys Bendrovės veiklos efektyvumą ir mažinantys sanaudas). Bendrovės vadovas organizuoja ir vykdo Bendrovės ekonominę, ūkinę ir finansine veikla.

C

C

C

C

0 0

C

1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	TAIP	Bendrovėje sudaromas kolegialus organas priežiūros stebėtojų taryba. 2013 m. balandžio 24 d. eilinis visuotinis akcininkų stebėtojų susirinkimas suformavo tarybą iš 3 narių. Bendrovėje sudaroma Valdyba, atstovaujanti akcininkų interesams.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	TAIP	1. Nuo Bendrovés jsteigimo Bendrovė bendradarbiauja ir vykdo socialinę partnerystę su Bendrovės darbuotojų atstovais (Bendrovėje sudaryta kolektyvinė sutartis). Bendrovė 2. vykdo prisiimtus finansinius ir kitus įsipareigojimus kreditoriams. 3. Bendrovė organizuoja socialinius projektus, jtraukdama vaikus, jaunimą, vietos bendruomenes ir kitas socialines grupes. Išsamesnė
		informacija apie Bendroves vykdomas iniciatyvas pateikiama
Il principas: Bendrovės valdymo sistema Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsauga.		Bendrovės tinklalapyje.
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų TAIP privalomų organų - visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.		Bendrovėje sudarytas kolegialus priežiūros organas stebėtojų taryba. Bendrovéje veikia Valdyba 11 Bendrovės vadovas.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginj TAIP vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas.		Istaty 64 - 75 straipsniai.
Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	TAIP	Įstatų 25 straipsnis.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.v. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	TAIP/ NE	Bendrovėje veikia du kolegialūs organai: stebėtojų taryba ir valdyba.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą - valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	TAIP	Bendrovėje sudarytas kolegialus priežiūros stebėtojų organas - taryba. Pažymėtina, kad Bendrovė vykdo elektros energijos perdavimo veiklą, todėl jos veikla griežtai reglamentuojama teisės aktais ir prižiūrima atitinkamy valstybės institucijų (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir kt.). laip užtikrinamas siu sprendimų priemimo skaidrumas ir operatyvumas, įgyvendinami Bendrovės vartotojų nediskriminavimo, Bendrovės naudu mazinimo ir kiti princina

C

C

C

C

C

C

C

6 N

i :

2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks TAIP valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.		Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro 3 (trys) nariai, o Bendrovės valdyba sudaro 5 (penki) nariai. Stebėtojų tarybos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau. kaip 2 (du) stebėtojų tarybos nariai. Valdybos laikomas posedis įvykusiu ir valdyba gali priimti sprendimus, kai posėdyje dalyvauja
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės akty leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	TAIP	ne mažiau kaip 4 (keturi) nariai. Bendrovėje stebėtojų taryba renkama maksimaliam Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamam terminui - 4 metams. Bendrovės valdyba renkama 4 (ketveriems) metams. Bendrovės valdybos narių kadencijos trukmė yra didžiausia leidžiama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Stebėtojų taryba, valdyba Ir pavieniai jos nariai gali būti atšaukiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	I NE	Bendrovéje nepriklausomų stebėtojų tarybos narių nėra, nors istatuose galimybė tokia yra numatyta. Siekiant užtikrinti priežiūros nešališkumą, Bendrovės Stebėtojų taryba suformavo Audito komitetą, kurio du iš trijų narių yra nepriklausomi.
Ill principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka Bendrovės visuotinio akcininkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe - kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	TAIP	Bendrovės stebėtojų taryba renkama Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, laikantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytų reikalavimy.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	TAIP/ NE	Informacija apie kandidatus Bendrovės stebėtojų tarybos narius akcininkams pateikiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių nustatyta jstatymo tvarka visuotiniame akcininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatytas svarstyti klausimas dėl stebėtojų tarybos narių rinkimo, ir iš anksto nėra skelbiama. Pagal Bendrovės įstatus, kiekvienas kandidatas į stebėtojų tarybos narius privalo visuotiniam akcininkų susirinkimui kandidato pateikti interesy deklaraciją, joje nurodydamas visas aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti kandidato ir Bendrovės interesų

I	- 11 11 1 L	12 1

		konfliktas. Atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių galėtų kilti stebėtojų tarybos nario Ir Bendrovės konfliktas, interesy stebėtojų tarybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsdamas raštu informuoti stebėtojų tarybą. Informacija apie stebėtojų tarybos nariy einamas pareigas ar dalyvavima kitų jmoniy veikloje renkama, nuolat kaupiama ir pateikiama metiniame pranešime ir Bendrovės tinklalapyje.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių	TAIP/ NE	Informacija apie kandidatus Bendrovės stebėtojų tarybos narius visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikiama Lietuvos Respublikos akciniy bendrovių jstatymo nustatyta tvarka visuotiniame
kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.		akcininky susirinkime (Žr. 3.2 punkto komentarą). Visuotiniame susirinkime pateikiama akcininkų kandidatų informacija apie tarybos narius darbo stebėtojų patirtį ir užimamas pareigas bei kita kandidato kompetencija apibūdinanti informacija.
		Informacija apie stebėtojų tarybos nariy einamas pareigas ar dalyvavimą kitų veikloje jmoniy nuolat renkama, kaupiama ir pateikiama metiniame pranešime ir Bendrovés tinklalapyje.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	NE	Stebėtojų taryba renkama ir narių kvalifikacija vertinama visuotiniame akcininkų susirinkime. Stebėtojų taryba negali nusistatyti savo sudeties.
Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.	TAIP
Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	NE	Atlyginimų komitetas Bendroveje nesudarytas.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	TAIP/ NE	Naujai išrinktiems Bendrovės stebėtojų nariams tarybos galimybė sudaroma susitikti su valdybos nariais ir Bendrovės struktūrinių padalinių vadovais, susipažinti su Bendrovės veikla. Pažymėtina, kad stebėtojų tarybos nariai reguliariai informuojami apie Bendrovės veiklą stebėtojų tarybos posėdžiuose ir individualiai, pagal narių pageidavimą. Metiniai stebėtojų tarybos narių

3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	NE	Bendrovėje nepriklausomy stebėtojų tarybos narių nėra, nors istatuose galimybė tokia yra numatyta.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomone. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalj); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (jskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba), arba 1-8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis	NE	Bendrovéje nepriklausomy stebėtojų tarybos narių nėra, nors galimybė įstatuose tokia yra numatyta.
(sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam	INE	Bendrovéje nepriklausomy stebėtoju tarvbos narių nėra.

tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narj ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	NE	Bendrovéje nepriklausomų stebėtojų tarybos narių nėra.
3.10. vienas arba keli Kai šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad	NE	Bendrovėje nepriklausomy stebėtojų tarybos narių nėra.
nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir NE dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.		Bendrovéje nepriklausomy stebėtojų tarybos narių nėra.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas TAIP (toliau šiame principe - kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrove.		Bendrovéje renkama stebėtojų taryba pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos metiniy strategijos, finansiniy ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, pasiūlymus sprendimo dėl už trumpesnj negu dividendy finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektui ir jam priimti sudarytam tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniui ir parengtam tarpiniam pranešimui.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	NE	Bendrovėje nepriklausomų stebėtojų tarybos narių nėra.

Life Rid

4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	IAIP	Bendrovės stebėtojų tarybos nariai dalyvauja aktyviai kolegialaus organo posėdžiuose Ir skiria pakankamai savo, kaip kolegialaus organo nario, laiko pareigoms dalyvaujantys vykdyti. Posedyje stebėtojų tarybos nariai nurodomi posedžio protokole.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendima. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir jsipareigojant akcininkams.	TAIP	Akcininkai Bendrovės apie strategiją, rizikos valdyma Ir interesy konflikty sprendima informuojami teisės aktais nustatyta tvarka. Stebėtojų nariy tarybos bendravimas akcininkais SU ir įsipareigojimai liems nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių jstatyme Ir įstatuose nurodytais reikalavimais.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo nariy.	TAIP/ NE	Bendroves valdymo organai sandorius sudaro ir tvirtina vadovaudamiesi teisės akty Ir Bendrovės įstatų reikalavimais. Bendrovės visuotinis akcininku susirinkimas nustato standartines sutarčių sudarymų su stebėtojų tarybos nariais sąlygas, taip pat priima sprendimus dėl atlyginimo mokejimo stebėtojų tarybos nariams. Bendrovės stebėtojų taryba nustato standartines sutarčių sudarymų su valdybos nariais sąlygas, taip pat priima sprendimus dėl atlyginimo valdybos mokėjimo nariams. Bendrovės stebėtojų taryboje nėra nepriklausomų narių, todėl sprendimai del nurodytų sandorių sudarymo priimami stebėtojų tarybos narių dauguma. nurodytus Kitus sandorius nepriklausomai kuo SU lie sudaromi, tvirtina Bendrovės vadovas,
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.	NE	Bendrovės stebėtojų taryboje nėra nepriklausomy narių.
Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti - ypač iš bendrovės darbuotojų - visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	TAIP	Bendrovė užtikrina stebėtojų tarybos ir jos narių darbo stebėtojų taryboje sąlygas, suteikia darbui būtinas organizacines priemones. Bendroves vadovas paskiria stebėtojų tarybos sekretorių, kuris vykdo stebėtojų tarybos posėdžių aptarnavimo funkcijas
Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo	NE	Atlyginimo komitetas Bendrovėje nėra įsteigtas.

Lite GRID

pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų
išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu.	NE	Stebėtojų tarybos narių nepriklausomumas nevertinamas.
Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	TAIP	Bendrovėje Skyrimo ir atlyginimų komitetai nesudaryti. Bendrovės nuomone, stebėtojų tarybos darbas pakankamai efektyvus ir gerai organizuotas, todėl stebėtojų taryba gali pati tinkamai atlikti visas funkcijas, priskirtas skyrimo Ir atlyginimų komitetams.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas - didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	NE	Bendrovėje Skyrimo ir atlyginimų komitetai nesudaryti.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.	TAIP	Audito komitetą sudaro trys nariai, du iš jų yra nepriklausomi.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	I TAIP	Audito komiteto įgaliojimus nustatė Bendrovės stebėtojų taryba jo sudarymo patvirtindama ir veiklos vykdymo taisykles, kuriose nurodomos audito komiteto ir jo narių teisės bei pareigos.

0 7

0 0

10000 G O

,人人的意见,他们的意见,但

4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	TAIP
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe,	NE	Bendrovėje nėra įsteigtas Skyrimo komitetas.
parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės
rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:	NE	Bendrovéje nera isteigtas
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti		Atlyginimų komitetas.
pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas - tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų, vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo
organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių; 3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą; 5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

(

C

ﺎﺭﻱ ﺍﻟ

7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai. 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus; 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui: 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių
pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:	TAIP	Dauguma nurodytų audito komiteto funkcijų yra įtrauktos į Bendrovės
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;		stebėtojų tarybos patvirtintas audito komiteto sudarymo ir veiklos vykdymo taisykles. Nuo 2013 m. kovo 5 d. iki 2014 m. vasario 24 d. Bendrovėje audito komitetas nebuvo suformuotas.
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja j šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent karta per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti
situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius
dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos
tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais
principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir

() (2)

O

こ C

c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei. 4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir nejprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Siuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Siuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.	NE	Bendrovėje atliekamas nera kolegialaus veiklos organo vertinimas ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
	TAIP
5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą

posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą

7 20

vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą
atmosferą posėdžio metu.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai - bent kartą per mėnesį.	TAIP	Bendrovėje stebėtojų tarybos posėdžiai pagal Bendrovės įstatų 45.3 straipsnį vyksta ne rečiau kaip viena karta per ketvirtj. Vadovaudamasi stebėtojų tarybos darbo reglamentu, stebėtojų taryba kalendorinių metų pradžioje sudaro eilinių stebėtojų tarybos posėdžių grafika. Bendrovėje Valdybos posedžiai pagal Bendrovés jstatų 84.4 straipsnį vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites. Vadovaudamasi Valdybos darbo reglamentu, Valdyba kalendorinių metų pradžioje sudaro eilinių
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	TAIP	valdybos posėdžių grafiką. Vadovaujantis stebėtojų tarybos darbo reglamentu, apie šaukiama posėdį stebėtojų tarybos nariai ir j posedi kviečiami asmenys informuojami pries રે (sešias) darbo dienas, tai pat liems reikalinga pateikiama visa su posėdžio darbotvarkėje numatytais svarstyti klausimais susijusi medžiaga.
		Vadovaujantis Valdybos darbo reglamentu, apie šaukiamą posėdį Valdybos nariai ir į posėdį kviečiami informuojami asmenys prieš 5 (penkias) darbo dienas, tai pat jiems pateikiama visa reikalinga su posėdžio darbotvarkėje numatytais svarstyti klausimais susijusi medžiaga.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei TAIP užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios TAIP akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.		Bendrovėje visą įstatinį kapitalą sudaro 1 lito nominalo paprastosios vardinės akcijos, kurios visiems jų turėtojams suteikia vienodas turtines ir neturtines teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	TAIP	Bendroves įstatuose, kurie viešai skelbiami Bendrovės tinklalapyje internete, yra nurodomos akcijų suteikiamos teisės.

C

C

C

C

O

C

C

100 र -

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	TAIP	Bendrovės istatu 70.1 72 Ir punktuose nustatyti svarbių kriterijai, sandorių pagal kuriuos nustatomi sandoriai, kuriems reikia visuotinio akcininky susirinkimo pritarimo.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	TAIP	Bendrovė visuotinį akcininky susirinkima šaukia kitas Ir susirinkimo proceduras igyvendina Lietuvos Respublikos akcınıy bendrovių jstatymo nustatyta tvarka.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	TAIP	Akciniy Vadovaujantis bendrovių jstatymu, Bendrovė ાં ડે anksto skelbia viešai prieinamame Bendrovės interneto tinklalapyje parengtus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus, lietuvių ir angly kalba. Apie priimtus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba. Si informacija, vadovaujantis Bendrovės įstatais ir kitais teisės aktais, taip pat skelbiama NASDAQ OMX Vilnius biržoje bei Registry centro platinamame elektroniniame leidinyje.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	TAIP	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti savo teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrovė sudaro salygas akcininkams balsuoti užpildant bendraji balsavimo biuletenį, kaip numatyta Lietuvos Respublikos akciniy bendrovių įstatymo.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	NE	Nėra praktikos balsuoti elektroniniu ryšių priemonių pagalba.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

্

C

6

C

C

(D)

6 21 ir se re

r ﻴﻊ

-

いたので、その他、その他、その他、その他、今回の人気の人気の人気の人気の人気の出来ないと、その他の人気がない。 その他の人気がない。 その他の

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	TAIP
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti TAIP bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jj arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį	TAIP
išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Sioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti TAIP nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.		Vadovaujantis Bendrovés istatų 45.9 straipsniu, Bendroves stebėtojų tarybos narys neturi teisės balsuoti, kai tarp stebėtojų tarybos nario ir Bendrovės kyla interesų konfliktas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akciniy bendrovių įstatymo 35 straipsnio 6 dalimi, Bendrovės Valdybos narys neturi teises balsuoti, kai Valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla Valdyboje susijes ar 10 atsakomybės klausimas. Be to. pagal teises aktus, Bendrovės valdymo organų nariai privalo vengti situacijos, kai jų asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti Bendrovės interesams.
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą NE (toliau - atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Si atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.		Bendrovėje atlyginimų politikos ir direktoriy atlyginimy tvirtinimo. peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka bei Bendrovės atlyginimų politikos ataskaita pagal susiklosčiusia nera rengiama. Tokio praktika reikalavimo nenustato teisės aktai. Bendra informacija apie Bendrovės atlyginimų politiką ir vidutiniai atskirų darbuotojų grupių atlyginimų dydžiai viešai skelbiami Bendrovės

C

C

C

C

6

C

		metiniame pranešime. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos jstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrové viešai skelbia Bendrovės valdymo organų nariams nustatytą darbo užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka - ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	NE	Metiniame pranešime nera pateikiama Bendrovės direktorių atlyginimy politika ateinantiems ir tolesniems metams. Metiniame pranešime pateikiama informacija apie Bendroves valdymo organy nariams pinigy priskaičiuotas sumas (atlyginimus, kitas išmokas, tantjemas, kitas išmokas iš pelno).
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas. 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšj; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte: 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu 13) neskelbtinos informacijos.	NE	Metiniame pranešime pateikiama informacija apie Bendroves valdymo nariams organy priskaičiuotas pinigy sumas (atlyginimus, kitas išmokas. tantjemas, kitas išmokas iš pelno), informacija apie perleistą turtą ir suteiktas garantijas Bendrovés valdymo organų nariams, taip pat kita informacija, susijusi su atlygiu Bendroves valdymo organy nariams. Zr. 8.1 punkto komentarą.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informacija
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems NE direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Siame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1-8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba)		Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją

LiterRid

C

C

C

C

C

C

tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1-5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius
finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metals.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	NE Nėra praktikos skelbti atitinkamą, informacija
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	NE Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.	NE Nėra praktikos skelbti atitinkamą informacija

8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo NE organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigražinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalj, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.		Nėra praktikos skelbti atitinkama informacija
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	I TAIP
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis TAIP nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkama informacija
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	TAIP	Netaikytina
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	TAIP	Netaikytina
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių TAIP akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) verte.		Netaikytina
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	TAIP
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti TAIP skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų TAIP nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų salvgas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų nakeitimų	NE	Įmonėje nëra taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją

111000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000

poveiki.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipy kompensacijas atskiriems direktoriams.	I NE	Įmonėje taikomos nera tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurj yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	NE	Imoneje nera taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose NE dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.		Imoneje nėra taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Siame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.	NE	lmonėje nera taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriantinose, įr. ir minimo įvarjindose, ir šiainių akyvų Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, kreditorius, tiekėjis, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrojoje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų	TAIP
gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų	TAIP	Bendrovė šių laikosi
tūrėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka.		rekomendacijų.
Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų
būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei
sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės		Pavyzdžiui, Bendrovės SU
valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas		darbuotojų atstovais vykdomos
bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės		konsultacijos, derybos, pasitarimai

valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.		dėl Bendrovėje vykdomų veiklos optimizavimo procesų. Pagal su darbuotojų Bendrovės atstovais pasirašytą Bendrovės kolektyvinę sutartį, Bendrovė informuoja profesinių sąjungų atstovus apie Bendrovėje numatomas permainas, Bendrovės finansinę padėtį ir kt. Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	TAIP
X principas: Informacijos atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	TAIP,
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	išsky-rus
2) bendrovės tikslus;	pun-ktus
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį	(4) ir (7)
valdančius;
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Sis sąrašas laikytinas
minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos,
nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	TAIP
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informacija
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	NE	Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	TAIP	Bendrovė informaciją per Vilniaus popierių vertybinių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir angly kalbomis vienu metu. Bendrovė skelbia informaciją prieš Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia

		informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	TAIP	Be 10.5 punkto komentare nurodyto informacijos atskleidimo būdo. Bendrovė naudojasi įvairiomis priemonėmis (VJ Registrų centras leidžiamu elektroniniu leidiniu viešiems pranešimams skelbti. naujienų agentūromis, viešai Bendrovės prieinamu interneto siekdama tinklalapiu), užtikrinti. kad skleidžiama informacija pasiektų kuo daugiau suinteresuotų asmenų. Bendrovės interneto tinklalapyje informacija skelbiama lietuvių ir anglų kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma j	TAIP
tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	TAIP
11.2. Rekomenduojama, kad audito jmonės kandidatūrą visuotiniam NE akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.		Audito imonė Bendrovėje parenkama atliekant vieša pirkima.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Sia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	TAIP/ NE	Iš audito bendrovių Bendrovė ne audito paslaugas perka tik išimtiniais atvejais ir paprastai tai būna mažareikšmiai sandoriai. todėl nėra praktikos atskleisti tokią informaciją akcininkams ar kitiems valdymo organams