Pieno Zvaigzdes

Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 9, 2014

AB "Pieno žvaigždės"

2013 metų finansinių ataskaitų rinkinys

Turinys

Informacija apie įmonę	1
Vadovybės pareiškimas dėl finansinių ataskaitų rinkinio	2
Nepriklausomo auditoriaus išvada AB "Pieno žvaigždės" akcininkams	3
Bendrųjų pajamų ataskaita už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.	5
Finansinės būklės ataskaita gruodžio 31 d.	6
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	7
Pinigų srautų ataskaita	8
Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas	9
Vadovybės pareiškimas	46
Metinis pranešimas už 2013 metus	47

AB "Pieno žvaigždės" Finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2013 m. gruodžio 31 d.

Informacija apie įmonę

AB "Pieno žvaigždės"

Telefonas:	+370 5 246 1414
Telefaksas:	+370 5 246 1415
Įmonės kodas:	124665536
Registruota:	Perkūnkiemio g. 3, Vilnius, Lietuva

Valdyba

Paul Bergqvist, pirmininkas Voldemaras Klovas Julius Kvaraciejus Aleksandr Smagin Gžegož Rogoža Audrius Statulevičius Hans Mideus

Vadovybė

Aleksandr Smagin, generalinis direktorius

Auditorius

"KPMG Baltics", UAB

Bankai

AB SEB bankas "Swedbank", AB AB DnB bankas

Nepriklausomo auditoriaus išvada AB "Pieno žvaigždės" akcininkams

Išvada apie finansines ataskaitas

Mes atlikome pridedamo AB "Pieno Žvaigždės" (toliau – Įmonė) finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – finansinės ataskaitos), kurį sudaro 2013 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita, tada pasibaigusių metų bendrųjų pajamų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingų apskaitos principų santrauką ir kitas pastabas, kurie pateikti 5–45 puslapiuose, auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir už tokias vidaus kontroles, kurios, vadovybės manymu, yra būtinos užtikrinant finansinių ataskaitų parengimą be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar dėl klaidos.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų atsakomybė – remiantis atliktu auditu, pareikšti nuomonę apie šias finansines ataskaitas. Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės etikos reikalavimų ir planuotume bei atliktume auditą taip, kad gautume pakankamą užtikrinimą, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų.

Audito metu yra atliekamos procedūros, skirtos gauti audito įrodymus, pagrindžiančius finansinių ataskaitų sumas ir atskleidimus. Pasirinktos procedūros priklauso nuo mūsų profesinio sprendimo, įskaitant finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo rizikos dėl apgaulės ar dėl klaidos įvertinimą. Įvertindami šią riziką, mes atsižvelgiame į įmonės vidaus kontroles, skirtas užtikrinti įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą jų pateikimą, tam, kad galėtume parinkti tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštume nuomonę apie įmonės vidaus kontrolių efektyvumą. Audito metu taip pat įvertinamas taikytos apskaitos politikos tinkamumas, vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų pagrįstumas bei bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

Mes tikime, kad gauti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų audito nuomonei pagrįsti.

Bendrųjų pajamų ataskaita už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

tūkst. Lt	Pastaba	2013	2012
Pajamos	1	759 437	769 089
Pardavimų savikaina		(633 893)	(622 964)
Bendrasis pelnas		125 544	146 125
Kitos veiklos pajamos	2	1 943	1 601
Kitos veiklos sąnaudos	2	(963)	(918)
Pardavimų sąnaudos	3	(66 847)	(67 016)
Administracinės sąnaudos	3	(45 706)	(40 551)
Veiklos pelnas		13 971	39 241
Finansinės veiklos pajamos	4	1 239	345
Finansinės veiklos sąnaudos	5	(3 660)	(5 418)
Grynosios finansinės veiklos sąnaudos		(2 421)	(5 073)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		11 550	34 168
Pelno mokesčio sąnaudos	6	(1 658)	(5 102)
Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)		9 892	29 066
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai		-	2 334
Pelno mokestis, susijęs su kitomis bendrosiomis pajamomis (sąnaudomis)		-	(350)
Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į pelną
(nuostolius)		-	1 984
Straipsniai, kurie yra arba gali būti pergrupuoti į pelną (nuostolius)		-	-
Iš viso kitos bendrosios pajamos (sąnaudos), atėmus
mokesčius		-	1 984
Ataskaitinių metų bendrosios pajamos iš viso		9 892	31 050
Pelnas (nuostolis), tenkantis 1 akcijai (Lt)	7
		0,20	0,57
Sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis 1 akcijai (Lt)	7	0,20	0,57

Visas ataskaitinių metų pelnas tenka bendrovės savininkams.

Finansinės būklės ataskaita gruodžio 31 d.

tūkst. Lt	Pastaba	2013	2012
Turtas
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai	8	207 255	197 273
Nematerialusis turtas	9	294	714
Parduoti laikomos investicijos	10	276	276
Ilgalaikės gautinos sumos	12	998	-
Iš viso ilgalaikio turto		208 823	198 263
Atsargos	11	98 385	55 142
Pelno mokestis		3 083	-
Gautinos sumos	12	51 594	79 788
Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai	13	2 355	4 528
Iš viso trumpalaikio turto		155 417	139 458
Iš viso turto		364 240	337 721
Akcininkų nuosavybė
Akcinis kapitalas		49 634	49 634
Akcijų priedai		27 246	27 246
Rezervai		32 730	33 559
Nepaskirstytasis rezultatas		22 082	38 060
Iš viso akcininkų nuosavybės	14	131 692	148 499
Įsipareigojimai
Subsidijos	15	5 663	3 187
Palūkanas uždirbančios paskolos ir kitos finansinės		112 365	60 543
skolos	16
Išmokos darbuotojams	17	1 737	-
Atidėtasis mokestis	18	1 704	1 862
Iš viso ilgalaikių įsipareigojimų		121 469	65 592
Išvestinės finansinės priemonės	20	768	1 530
Palūkanas uždirbančios paskolos ir kitos finansinės		33 811	60 975
skolos	16
Mokėtinas pelno mokestis		-	956
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	19	76 500	60 169
Iš viso trumpalaikių įsipareigojimų		111 079	123 630
Iš viso įsipareigojimų		232 548	189 222
Iš viso akcininkų nuosavybės ir įsipareigojimų		364 240	337 721

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

tūkst. Lt	Pas taba	Akcinis kapitalas	Akcijų priedai	Nuosavos akcijos	Privalo masis rezervas	Perkaino -jimo rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirs tytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso akcininkų nuosa vybės
2012 m. sausio 1 d.		54 205	27 246	(14 435)	5 420	13 979	17 420	43 997	147 832
Bendrosios pajamos už laikotarpį 2012 m. grynasis pelnas								29 066	29 066
Kitos bendrosios pajamos
Pastatų perkainojimo padidėjimo nusidėvėjimas						(864)		864	-
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas						1 984			1 984
Iš viso bendrųjų pajamų už laikotarpį		-	-	-	-	1 120	-	29 930	31 050
Sandoriai su savininkais, apskaityti tiesiogiai nuosavame kapitale
Pervedimai į rezervus Dividendai							11 250	(11 250) (24 817)	- (24 817)
Savų akcijų įsigijimas				(5 766)					(5 766)
Akcinio kapitalo mažinimas		(4 571)		20 201			(15 630)		-
Kitos pajamos								200	200
Iš viso sandorių su savininkais		(4 571)	-	14 435	-	-	(4 380)	(35 867)	(30 383)
2012 m. gruodžio 31 d.	14	49 634	27 246	-	5 420	15 099	13 040	38 060	148 499
2013 m. sausio 1 d.		49 634	27 246	-	5 420	15 099	13 040	38 060	148 499
Bendrosios pajamos už laikotarpį 2013 m. grynasis pelnas								9 892	9 892
Kitos bendrosios pajamos
Pastatų perkainojimo padidėjimo nusidėvėjimas Iš viso bendrųjų pajamų už						(989)		989	-
laikotarpį Sandoriai su savininkais, apskaityti tiesiogiai nuosavame kapitale		-	-	-	-	(989)	-	10 881	9 892
Pervedimai į rezervus							160	(160)	-
Dividendai								(27 299)	(27 299)
Kitos pajamos								600	600
Iš viso sandorių su savininkais		-	-	-	-	-	160	(26 859)	(26 699)
2013 m. gruodžio 31 d.	14	49 634	27 246	-	5 420	14 110	13 200	22 082	131 692

AB "Pieno žvaigždės" Finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2013 m. gruodžio 31 d.

Pinigų srautų ataskaita

už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

tūkst. Lt	Pastaba	2013	2012
Pinigų srautai iš įprastinės veiklos
Pelnas (nuostoliai) už metus		9 892	29 066
Koregavimai:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	8, 9	29 733	32 081
Subsidijų amortizacija	15	(1 474)	(1 235)
Nematerialaus turto vertės sumažėjimas	9	287	-
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų turto perleidimo ir		(335)	(323)
nurašymo rezultatas
Abejotinų ir nurašytų skolų sąnaudos	3	-	54
Pasikeitimas atostogų rezerve	19	(291)	459
Išmokų darbuotojams pasikeitimas	17	1 737	-
Palūkanų pajamos/sąnaudos, grynąja verte	4,5	2 699	5 220
Pelno mokesčio sąnaudos	6	1 658	5 102
		43 906	70 424
Atsargų pokytis		(43 243)	20 583
Gautinų sumų pokytis		28 194	(7 478)
Mokėtinų sumų pokytis		16 619	(672)
Pinigų srautai iš įprastinės veiklos		45 476	82 857
Sumokėtos palūkanos		(3 456)	(3 838)
Sumokėtas pelno mokestis		(5 855)	(4 514)
Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos		36 165	74 505
Pinigų srautai iš investicinės veiklos
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimas	8	(39 816)	(42 925)
Ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimas	9	(77)	(82)
Pajamos iš nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų pardavimo		646	426
Kitos pajamos		600	200
Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos		(38 647)	(42 381)
Pinigų srautai iš finansinės veiklos
Suteiktos paskolos	12	(998)	-
Gautos paskolos		89 404	35 848
Paskolų grąžinimas		(64 745)	(34 986)
Nuosavų akcijų supirkimas		-	(5 766)
Išmokėti dividendai		(27 302)	(24 665)
Gautos subsidijos	15	3 950	-
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos		309	(29 569)
Grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų pasikeitimas		(2 173)	2 555
Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai sausio 1 d.		4 528	1 973
Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai gruodžio 31 d.		2 355	4 528

Bendroji informacija

AB "Pieno žvaigždės" (toliau – Įmonė) buveinė yra Vilniuje, Lietuvos Respublikoje. AB "Pieno žvaigždės" buvo įkurta 1998 m. sujungus akcines bendroves "Mažeikių pieninė", "Pasvalio sūrinė" ir "Kauno pienas".

2003 m. gruodžio 31 d. Įmonė valdė 64,2 % dukterinės įmonės AB "Panevėžio pienas" akcijų. Per 2004 m. Įmonė įsigijo likusias AB "Panevėžio pienas" akcijas. Nuo 2004 m. lapkričio 30 d. AB "Panevėžio pienas" buvo prijungtas prie AB "Pieno žvaigždės" ir įgavo filialo statusą.

Įmonės pagrindinė buveinė yra Vilniuje, o filialų – Mažeikiuose, Pasvalyje, Kaune ir Panevėžyje.

Visos Įmonės paprastosios akcijos yra kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržoje. Tarp AB "Pieno žvaigždės" akcininkų nėra įmonių ar asmenų, kurie kontroliuotų Įmonę.

Įmonė gamina ir parduoda pieno produktus per tarpininkus bei tiesiogiai į mažmeninės prekybos taškus.

2013 m. vidutinis darbuotojų skaičius buvo 2 023 darbuotojų (2012 m. – 1 988 darbuotojai).

Reikšmingi apskaitos principai

Ataskaitų atitikimas standartams

AB "Pieno žvaigždės" finansinės ataskaitos buvo parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), patvirtintus Europos Sąjungoje.

Finansinės ataskaitos buvo patvirtintos Valdybos 2014 m. vasario 28 d. Įmonės akcininkai gali nepatvirtinti šių finansinių ataskaitų ir pareikalauti jas pakeisti.

Parengimo pagrindas

Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikiami Įmonės funkcine valiuta – litais, o ataskaitos yra parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus žemę ir pastatus, kurie yra pateikiami perkainota verte.

Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, priimtus taikyti ES, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus, remdamasi tam tikromis prielaidomis, kurios turi įtakos apskaitos principų pasirinkimui bei turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine informacija bei veiksniais, atspindinčiais esamas sąlygas. Minėtų prielaidų ir įvertinimų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų balansinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo įvertinimų.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Parengimo pagrindas (tęsinys)

Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka yra pripažįstama tame laikotarpyje, kuriame įvertinimas yra peržiūrimas, jei jis turi įtakos tik šiam laikotarpiui, arba įvertinimo peržiūros laikotarpyje bei ateinančiuose laikotarpiuose, jei įvertinimas turi įtakos tiek peržiūrai, tiek ateinantiems laikotarpiams.

Vadovybės sprendimai ir vertinimai, taikant TFAS, priimtus taikyti ES, kurie reikšmingai veikia finansines ataskaitas, yra aptariami 23 psl.

Išvestiniai finansiniai instrumentai

Įterptosios išvestinės priemonės yra atskiriamos nuo pagrindinės sutarties ir apskaitomos kaip išvestinės priemonės, jei numatytos išvestinės priemonės ekonominės charakteristikos ir rizikos rūšys nėra glaudžiai susiję su pagrindinės sutarties ekonominėmis charakteristikomis ir rizikos rūšimis; atskira priemonė, turinti tokias pačias nuostatas, kaip ir įterptoji išvestinė priemonė, atitiktų išvestinės priemonės apibrėžimą, o mišri (jungtinė) priemonė nebūtų vertinama tikrąja verte pelne arba nuostolyje.

Išvestinės finansinės priemonės pradžioje yra pripažįstamos tikrąja verte: sandoriui priskirtinos sąnaudos yra pripažįstamos pelne arba nuostoliuose, jas patyrus. Po pirminio pripažinimo išvestinės finansinės priemonės yra įvertinamos tikrąja verte, o susiję pokyčiai apskaitomi pelne arba nuostoliuose.

Operacijos užsienio valiuta

Operacijos užsienio valiuta įvertinamos litais operacijos dieną galiojančiu valiutos keitimo kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta įvertinami litais balansinės ataskaitos dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu. Skirtumai, atsiradę dėl valiutos kursų pasikeitimo, apskaitomi pelne (nuostoliuose). Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami litais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, apskaitomi tikrąja verte, įvertinami litais valiutos keitimo kursu, kuris buvo jų tikrosios vertės nustatymo dieną.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nuosavas turtas

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (išskyrus žemę ir pastatus) yra apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Pastatai yra apskaitomi perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius, žemė – perkainota verte, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimo savikainą sudaro jo įsigijimo kaina, įskaitant importo muitą ir kitus negrąžintinus pirkimo mokesčius, atimant pirkimo nuolaidas, taip pat visos tiesiogiai su turto įsigijimu ir parengimu numatytam naudojimui susijusios sąnaudos.

Skolinimosi sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kuriems yra būtinas ilgas parengimo naudojimui laikotarpis, įsigijimu, statyba ar gamyba, yra kapitalizuojamos kaip dalis nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimo savikainos.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Perkainojimo rezervas yra kiekvienais metais mažinamas proporcingai perkainojimo padidėjimo nusidėvėjimui, perkeliant sumas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį rezultatą, o turtą pardavus, perkeliant visą likutį iš karto.

Pačių sukurto turto savikainą sudaro medžiagų ir tiesioginio darbo sąnaudos bei atitinkamai susijusios netiesioginės sąnaudos.

Jeigu nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų dalys turi skirtingą naudingo tarnavimo laikotarpį, tokios dalys apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai ir nudėvimi per jų tikėtiną naudojimo laikotarpį.

Naudingo tarnavimo laikotarpiai, likvidacinės vertės bei nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą.

Nuomojamas turtas

Nuoma, kai Įmonė prisiima reikšmingą riziką ir naudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma finansine nuoma. Turtas, naudojamas finansinės nuomos būdu, pripažįstamas Įmonės turtu ir apskaitomas mažesniąja iš turto tikrosios vertės nuomos pradžioje ir minimalių finansinės nuomos mokėjimų dabartinės vertės nuomos pradžioje, bei atskaičius nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą.

Vėlesnės išlaidos

Išlaidos, patirtos siekiant pakeisti nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų komponentą, yra kapitalizuojamos tik nurašius pakeičiamojo komponento vertę ir tik jeigu iš to turto tikėtina gautina ekonominė nauda ir naujojo komponento savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos patirtos išlaidos pripažįstamos pelne (nuostoliuose) kaip sąnaudos, kai yra patiriamos.

Nusidėvėjimas

Nusidėvėjimas (išskyrus žemę, kuri yra nenudėvima) apskaičiuojamas tiesiniu būdu per numatomą nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laiką ir apskaitomas pelne (nuostoliuose). Numatomas naudingo tarnavimo laikas yra toks:

	pastatai	20–40 metų;
	mašinos ir įrengimai	10–12 metų;
	transporto priemonės ir kitas ilgalaikis turtas	4–20 metų.

Nematerialusis turtas

Nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laikotarpiu, kurį įsigyja Įmonė, yra apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuvertėjimo nuostolius.

Išlaidos, susijusios su įmonėje sukuriamu prestižu ir prekiniais ženklais, apskaitomos pelne (nuostoliuose) kaip sąnaudos, kai jos yra patiriamos.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Nematerialusis turtas (tęsinys)

Vėlesnės išlaidos

Vėliau patirtos išlaidos, susijusios su nematerialiuoju turtu, kapitalizuojamos tik jeigu jos padidins konkretaus turto, su kuriuo jos susijusios, duodamą ekonominę naudą ateityje. Visos kitos išlaidos pripažįstamos pelne (nuostoliuose) kaip sąnaudos, kai jos yra patiriamos.

Amortizacija

Amortizacija apskaičiuojama tiesiniu būdu per numatomą nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką ir apskaitoma pelne (nuostoliuose). Nematerialusis turtas yra amortizuojamas nuo turto naudojimo pradžios. Numatomas naudingo tarnavimo laikas yra nuo 1 iki 3 metų.

Prestižas

Prestižas yra apskaitomas kaip skirtumas tarp mokėjimo už įsigyjamą dalį tikrosios vertės ir įsigyto identifikuojamo turto ir prisiimtų įsipareigojimų sumos (dažniausiai įvertintų tikrąja verte) įsigijimo dieną. Prestižas yra pateikiamas kaip nematerialusis turtas ir yra kasmet įvertinamas dėl vertės sumažėjimo.

Įmonės apskaityta prestižo suma yra susijusi su įsigyta ir po to prijungta įmone AB "Panevėžio pienas".

Finansinės priemonės

Finansinis turtas yra atitinkamai klasifikuojamas kaip: finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius); investicijos, laikomos iki termino; paskolos ir gautinos sumos arba finansinis turtas galimam pardavimui. Visi finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami sandorio atlikimo dieną. Pirmą kartą pripažįstant finansinį turtą, jis yra įvertinamas tikrąja verte, pridedant, finansinių priemonių, vertinamų ne tikrąja verte per pelną (nuostolius) atveju, tiesiogiai priskiriamas sandorių sąnaudas.

Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius

Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius yra klasifikuojamos kaip galimam pardavimui ir pirminio pripažinimo momentu apskaitomos tikrąja verte, pridėjus susijusias tiesiogines sąnaudas. Vėliau investicijos perkainojamos iki tikrosios vertės, o perkainojimo pelnas ar nuostolis apskaitomas kitose bendrosiose pajamose akcininkų nuosavybėje. Nuvertėjimo nuostoliai, jei yra, pripažįstami pelne (nuostoliuose), jeigu tikrosios vertės sumažėjimas yra ilgalaikis arba reikšmingas. Kai šios investicijos yra parduodamos, sukauptas pelnas ar nuostolis, anksčiau tiesiogiai apskaitytas akcininkų nuosavybėje, apskaitomas pelne (nuostoliuose). Jei tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta, investicijos į nuosavybės vertybinius popierius yra apskaitomos savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Finansinių instrumentų, skirtų pardavimui, tikroji vertė yra jų kotiruojama kaina ataskaitinę datą.

Finansinės priemonės galimam pardavimui yra Įmonės pripažįstamos (pripažinimas nutraukiamas) tą dieną, kai atsiranda įsipareigojimas pirkti (parduoti) šias priemones.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Finansinės priemonės (tęsinys)

Kitos finansinės priemonės

Prekybos gautinomis sumomis nėra prekiaujama aktyvioje rinkoje. Jos yra įtraukiamos į trumpalaikį turtą, išskyrus tas, kurių terminas ilgesnis nei 12 mėnesių. Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, pridėjus sandorio sąnaudas, tiesiogiai susijusias su finansinio turto įsigijimu ar atsiradimu. Po pirminio pripažinimo paskolos ir gautinos sumos įvertinamos amortizuota savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, jei yra, ir taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Efektyvios palūkanų normos metodas yra metodas, kuris tiksliai diskontuoja apskaičiuotas būsimas pinigų išmokas bei įplaukas iki finansinio turto ar įsipareigojimo balansinės vertės per tikėtiną to finansinio turto ar įsipareigojimo galiojimo laikotarpį (arba, kur taikytina, per trumpesnį laikotarpį). Trumpalaikės gautinos sumos nediskontuojamos.

Skolinimosi lėšos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte. Po pirminio pripažinimo įsipareigojimai apskaitomi amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Kiti įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu apskaitomi tikrąja verte, vėliau jie apskaitomi amortizuota savikaina. Trumpalaikiai įsipareigojimai nediskontuojami.

Finansiniu priemonių tikroji vertė

Tikroji finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama finansų rinkose, vertė nustatoma atsižvelgiant į kotiruojamas rinkos kainas. Finansinio turto įvertinimui naudojamos pirkimo kainos, o įsipareigojimų įvertinimui – pardavimo kainos. Visų kitų finansinių priemonių tikrajai vertei nustatyti Įmonė naudoja kitus vertinimo būdus.

Tikroji vertė nustatoma naudojant žemiau pateiktą tikrosios vertės hierarchiją, kuri atspindi naudojamų kintamųjų reikšmę.

• 1 lygis: kintamieji yra skelbiamos identiškų instrumentų rinkos kainos (nekoreguotos) aktyviose rinkose.
• 2 lygis: kintamieji, stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų). Į šią kategoriją įtraukiami instrumentai, įvertinami naudojant skelbiamas panašių instrumentų rinkos kainas aktyviose rinkose, skelbiamas identiškų arba panašių instrumentų rinkos kainas ne tokiose aktyviose rinkose arba kitus vertinimo būdus, kuriems visi reikšmingi kintamieji yra tiesiogiai arba netiesiogiai stebimi iš rinkos duomenų.
• 3 lygis: nestebimi kintamieji. Į šią kategoriją įtraukiami visi instrumentai, kurie vertinami naudojant nestebimus kintamuosius ir nestebimi kintamieji turi reikšmingos įtakos instrumentų vertinimui. Į šią kategoriją įtraukiami instrumentai vertinami remiantis skelbiamomis panašių instrumentų kainomis; norint atspindėti skirtumus tarp instrumentų, reikalingos reikšmingos nestebimos korekcijos arba prielaidos.

Tikroji palūkanas uždirbančios finansinės priemonės vertė nustatoma įvertinus pinigų srautus, diskontuotus taikant palūkanų normas, kurios taikomos panašioms priemonėms. Tais atvejais, kai finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė reikšmingai skiriasi nuo jų apskaitinės vertės, tikroji tokio finansinio turto ir įsipareigojimų vertė yra atskleidžiama atskirai finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Finansinės priemonės (tęsinys)

Ten, kur tinkama, Įmonė įvertina tikrąją instrumento vertę naudodama skelbiamą to instrumento kainą aktyvioje rinkoje. Rinka laikoma aktyvia, jei sandoriai su tuo turtu ar įsipareigojimais vyksta pakankamai dažnai ir pakankamai didele apimtimi, kad suteiktų nuolatinę informaciją apie kainas.

Jei nėra skelbiamos kainos aktyvioje rinkoje, Įmonė naudoja įvertinimo būdus, kurie maksimizuoja atitinkamų stebimų kintamųjų naudojimą ir minimizuoja nestebimų kintamųjų naudojimą. Pasirinktas vertinimo būdas įtraukia visus faktorius, į kuriuos atsižvelgtų rinkos dalyviai, įkainodami sandorį.

Geriausias finansinio instrumento tikrosios vertės šaltinis pradinio pripažinimo metu paprastai yra sandorio kaina, t.y. duoto arba gauto atlygio tikroji vertė. Jei Įmonė nustato, kad tikroji vertė pradinio pripažinimo metu skiriasi nuo sandorio kainos ir tikrosios vertės nepatvirtina nei identiško turto ar įsipareigojimo skelbiama kaina aktyvioje rinkoje, nei nepagrindžia vertinimo būdas, naudojantis tik duomenis iš stebimų rinkų, tai finansinis instrumentas pradinio pripažinimo metu vertinamas tikrąja verte, pakoreguota taip, kad skirtumas tarp tikrosios vertės pradinio pripažinimo metu ir sandorio kainos būtų atidėtas. Vėliau šis skirtumas pripažįstamas pelne (nuostoliuose) per instrumento galiojimo laikotarpį, bet ne vėliau, kai įvertinimas visiškai pagrindžiamas stebimais rinkos duomenimis arba sandoris baigiamas.

Atsargos

Atsargos apskaitomos mažesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė apskaičiuojama kaip pardavimo kaina, atėmus numatomas užbaigimo ir pardavimo sąnaudas. Atsargų savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Savikainą sudaro sąnaudos, susijusios su atsargų įsigijimu ir jų pristatymu iki esamos vietos bei parengimu naudojimui. Kai atsargos yra pasigaminamos bei nebaigtos gamybos atveju, į savikainą įtraukiama ir atitinkama dalis netiesioginių gamybos sąnaudų, paskirstomų pagal normas, apskaičiuotas atsižvelgiant į įprastinį gamybos pajėgumų panaudojimą.

Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir banko einamosiose sąskaitose bei indėliai, kurių terminas sutarties sudarymo datą neviršija 3 mėn.

Vertės sumažėjimas

Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Įmonės turto balansinė vertė, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, yra peržiūrima kiekvieną finansinės būklės ataskaitos dieną, siekiant išsiaiškinti, ar yra nuvertėjimo požymių. Jeigu tokių požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Nefinansinio turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

Prestižui ir dar neparengtam naudojimui nematerialiajam turtui atsiperkamoji vertė įvertinama kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną.

Nuostoliai dėl nuvertėjimo yra pripažįstami, kai turto balansinė vertė viršija atsiperkamąją vertę. Nuostoliai dėl nuvertėjimo yra įtraukiami į pelną (nuostolius).

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kai nuosavybės vertybiniai popieriai priskiriami investicijų galimam pardavimui grupei, reikšmingas arba ilgalaikis vertybinių popierių vertės kritimas žemiau savikainos laikomas vertybinių popierių nuvertėjo požymiu. Jei finansinio turto tikrosios vertės koregavimai yra tiesiogiai pripažįstami akcininkų nuosavybėje ir yra objektyvūs įrodymai, kad šio turto vertė sumažėjo, sukauptas nuvertėjimo nuostolis, kuris buvo pripažintas tiesiogiai akcininkų nuosavybėje, yra pripažįstamas pelne (nuostoliuose). Sukauptas nuostolis, kuris buvo pripažintas pelne (nuostoliuose), yra skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir esamos tikrosios vertės, atskaičius šio finansinio turto vertės sumažėjimo nuostolius, anksčiau pripažintus pelne (nuostoliuose).

Atsiperkamosios vertės apskaičiavimas

Gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip būsimų pinigų srautų dabartinė vertė, diskontuota taikant pradinę palūkanų normą (t. y. efektyvią palūkanų normą, apskaičiuotą pradinio šių gautinų sumų pripažinimo momentu).

Kito turto atsiperkamoji vertė yra didesnė iš dviejų verčių: grynosios realizacinės ir turto naudojimo vertės. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iš to turto naudojimo iki jų dabartinės vertės taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Turto, kuris negeneruoja nepriklausomų pinigų srautų, atsiperkamoji vertė apskaičiuojama priskiriant jį pinigų srautus generuojančiai turto grupei, su kuria jis gali būti pagrįstai susiejamas.

Vertės sumažėjimo atstatymas

Gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolis atstatomas, jeigu vėlesnis atsiperkamosios vertės padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu po to, kai buvo pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis.

Investicijų į nuosavybės priemones, priskiriamas investicijų galimam pardavimui grupei, vertės sumažėjimo nuostoliai nėra atstatomi per bendrųjų pajamų ataskaitą.

Vertės sumažėjimo nuostoliai prestižui nėra atstatomi. Kito turto vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi, jeigu yra požymių, kad šio nuvertėjimo nebėra ir pasikeitė įvertinimai, naudoti apskaičiuojant atsiperkamąją vertę.

Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi taip, kad turto balansinė vertė neviršytų tos vertės, kuri būtų nustatyta, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę pripažinti, atskaičius amortizaciją ar nusidėvėjimą.

Nuosavų akcijų pirkimas

Kai superkamos nuosavos akcijos, sumokėta suma, įskaitant tiesiogines sąnaudas, yra apskaitoma kaip pasikeitimas akcininkų nuosavybėje. Nupirktos nuosavos akcijos yra rodomos atskiru straipsniu akcininkų nuosavybėje kaip neigiama suma.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas laikotarpyje, kada jie yra paskelbiami.

Mokestis prie pajamų šaltinio, susijęs su dividendų išmokėjimu, pripažįstamas tada, kai atsiranda įsipareigojimas mokėti šiuos dividendus.

Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams yra apskaitomi, kai dėl praeities įvykio įmonė turi dabartinę prievolę (teisinę ar konstruktyvią), kuri gali būti patikimai tiksliai įvertinta, ir kai yra tikėtina, kad šiai prievolei įvykdyti bus reikalingos ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokos. Suma, pripažinta kaip atidėjinys, yra dabartinei prievolei įvykdyti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje reikalingų išlaidų tinkamiausias įvertinimas. Atidėjiniai peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir koreguojami, kad atspindėtų geriausią einamąjį apskaičiavimą. Atidėjinys panaikinamas, jeigu nebėra tikėtina, kad šiai prievolei įvykdyti bus reikalingos ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokos. Atidėjinys yra naudojamas tik toms išlaidoms, dėl kurių jis iš pradžių buvo pripažintas. Kai pinigų kainos laike poveikis yra esminis, atidėjinio suma yra išlaidų, kurių tikėtinai prireiks įsipareigojimui įvykdyti, dabartinė vertė. Jeigu taikomas diskontavimo metodas, atidėjinių padidėjimas laikui bėgant yra pripažįstamas finansinėmis sąnaudomis.

Išmokos darbuotojams

Trumpalaikės išmokos darbuotojams yra pripažįstamos kaip laikotarpio, kurio metu darbuotojai teikė paslaugas, einamosios išlaidos. Jas sudaro atlyginimai ir darbo užmokestis, socialinio draudimo įnašai, premijos, apmokamos atostogos ir kitos išmokos. Visi pensijų įsipareigojimai priklauso valstybei.

Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Įmonė pripažįsta išeitines kompensacijas, kai yra griežtai įpareigota nutraukti su esamais darbuotojais darbo sutartis pagal detalų formalų planą be galimybės jo atsisakyti, arba mokėti išeitines kompensacijas dėl pasiūlymo, skatinančio išeiti iš darbo savo noru.

Pagal atlyginimų planus darbuotojai turi teisę į išmokas jubiliejaus proga ir išeitinę pensijos išmoką.Kiekvienam Įmonės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka. Išmokos jubiliejaus proga mokamos darbuotojams, kuriems sukanka 50 ir 60 metų.

Atidėjiniai išmokoms jubiliejaus proga ir išeitinėms pensijų išmokoms skaičiuojami individualiai kiekvienam asmeniui, kuris turi teisę jas gauti. Darbuotojui skirtas atidėjinys skaičiuojamas pagal numatomą išmoką, kurią Įmonė yra įsipareigojusi sumokėti pagal vidaus tvarkos taisykles ir įstatyminius reikalavimus. Dabartinė šių įsipareigojimų vertė apskaičiuojama kiekvienų ataskaitinių metų pabaigoje.

Įmonėje šis išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje ilgalaikiuose įsipareigojimuose ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Pajamos

Pajamos iš parduotų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų

Pajamos, pardavus prekes, pripažįstamos pelne (nuostoliuose) tuo metu, kai reikšminga rizika ir nauda, susijusi su prekių nuosavybe, yra perduotos pirkėjui. Pajamos pripažįstamos atskaičius nuolaidas. Pajamos, suteikus paslaugas, pripažįstamos pelne (nuostoliuose) proporcingai sandorio užbaigtumo laipsniui iki finansinės būklės ataskaitos sudarymo dienos. Paslaugų teikimo užbaigtumo laipsnis įvertinamas atlikto darbo dalies įvertinimo pagrindu. Nuomos pajamos pripažįstamos pelne (nuostoliuose) tiesiniu būdu per nuomos laikotarpį.

Pajamos iš parduotų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų (tęsinys)

Pajamos nepripažįstamos, jeigu yra reikšmingas netikrumas dėl pajamų atgavimo ar susijusių sąnaudų, arba kai yra tikėtinas prekių grąžinimas, ar reikšminga rizika ir nauda negali būti laikomi perduotais pirkėjui.

Subsidijos

Subsidijos apskaitoje pripažįstamos finansinės būklės ataskaitoje, kai pagrįstai tikimasi jas gauti ir manoma, kad Įmonė atitinka jų gavimui keliamus reikalavimus. Subsidijos, gautos sąnaudoms padengti, pripažįstamos pajamomis pelne (nuostoliuose) tuo laikotarpiu, kai minėtos sąnaudos patiriamos. Subsidijos, gautos turto įsigijimo išlaidoms padengti, yra įtraukiamos į pajamas proporcingai minėto turto nusidėvėjimui per numatomą to turto tarnavimo laikotarpį.

Sąnaudos

Veiklos nuomos mokesčiai

Veiklos nuomos mokesčiai pripažįstami pelne (nuostoliuose) tiesioginiu metodu per nuomos laikotarpį.

Finansinės nuomos mokėjimai

Minimalūs nuomos mokėjimai yra paskirstomi į finansines sąnaudas ir nepadengto įsipareigojimo dengimą. Finansinės sąnaudos paskirstomos per visą finansinės nuomos laikotarpį, apskaičiuojant jas pagal pastovią efektyvią palūkanų normą, taikomą nepadengtam įsipareigojimo likučiui.

Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

Kitas veiklos pajamas ir sąnaudas sudaro pelnas (nuostoliai) iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pardavimo ir kiti straipsniai, tiesiogiai nesusiję su pagrindine Įmonės veikla.

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos, įvertintos efektyvios palūkanų normos metodu ir užsienio valiutos kursų pasikeitimo neigiama įtaka. Finansinio lizingo mokėjimo palūkanų sąnaudų sudedamoji dalis pripažįstama pelne (nuostoliuose), taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos (tęsinys)

Finansinės veiklos pajamas sudaro palūkanų pajamos iš investuotų lėšų, dividendų pajamos ir užsienio valiutos kursų pasikeitimo teigiama įtaka. Palūkanų pajamos pripažįstamos pelne (nuostoliuose) joms kaupiantis, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Dividendų pajamos pripažįstamos pelne (nuostoliuose), kai dividendai paskelbiami ir įgyjama teisė juos gauti.

Pelno mokestis už laikotarpį

Pelno mokestį sudaro einamasis ir atidėtasis mokesčiai. Pelno mokestis apskaitomas pelne (nuostoliuose), išskyrus kai jis yra susijęs su straipsniais, tiesiogiai apskaitytais akcininkų nuosavybėje, tada jis apskaitomas akcininkų nuosavybėje.

Einamasis pelno mokestis yra mokestis, apskaičiuotas nuo metų apmokestinamojo pelno, taikant finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančius ir taikomus tarifus, bei ankstesnių metų pelno mokesčio koregavimai.

Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų verčių finansinėse ataskaitose bei jų verčių mokesčių tikslais. Atidėtasis mokestis neskaičiuojamas šiems laikiniems skirtumams: skirtumams, atsiradusiems turto arba įsipareigojimų pradinio pripažinimo momentu, kai tie skirtumai neturi įtakos nei ataskaitinio laikotarpio apskaitytam, nei apmokestinamajam pelnui. Atidėtojo mokesčio suma priklauso nuo numatomo turto panaudojimo ir įsipareigojimų padengimo ateityje bei numatomų tada galiosiančių mokesčių tarifų.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tada, kai tikimasi, kad ateityje Įmonė turės pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas mažinamas tokia suma, kokia mokestinė nauda, tikėtina, nebus realizuota.

Pagrindinis ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai

Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Kadangi nėra jokių nuosavą kapitalą mažinančių instrumentų, vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria.

Segmentai

Segmentas yra įmonės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas (įskaitant sandorius, vykdomus su kitais segmentais), kurios veiklos rezultatus reguliariai tikrina aukščiausias įmonės organas, priimdamas sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kuri teikia atskirą finansinę informaciją.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Finansinės rizikos valdymas

Vykdydama veiklą, Įmonė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis: rinkos rizika (įskaitant valiutos riziką, palūkanų normos, tikrosios vertės ir kainos rizikas), kredito rizika ir likvidumo rizika. Valdyba yra atsakinga už bendros rizikos valdymo politikos sukūrimą ir priežiūrą. Rizikos valdymo politika kuriama tam, kad būtų galima nustatyti ir analizuoti rizikas, su kuriomis Įmonė susiduria, bei nustatyti jų leistinas ribas. Rizikos valdymo politika ir procesai yra sistemingai peržiūrimi, atsižvelgiant į rinkose ir Įmonės veikloje atsirandančius pokyčius. Taikydama mokymo ir valdymo standartus bei procedūras, Įmonė siekia sukurti konstruktyvią kontrolės aplinką, kurioje darbuotojai aiškiai suprastų savo funkcijas ir atsakomybę. Įmonės vadovybė rizikos valdyme pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Įmonės finansiniams veiklos rezultatams. Kartais Įmonė gali naudoti išvestines finansines priemones, siekdama apsidrausti nuo tam tikrų rizikų.

a) Rinkos rizika

Rinkos rizika – rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos keitimo kursai ir palūkanų normos, turės įtakos Įmonės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą.

b) Valiutos rizika

Valiutos rizika yra susijusi su pardavimais ir gautinomis sumomis, pirkimais ir mokėtinomis sumomis, skolomis ir skolinimosi sąnaudomis, išreikštais kitomis nei Lt ir EUR valiutomis (litas yra susietas su euru fiksuotu kursu 3,4528 Lt / EUR). Kitų reikšmingų piniginių straipsnių, išreikštų kitomis nei Lt ir EUR valiutomis, nėra.

c) Kredito rizika

Kredito rizika yra Įmonės finansinio nuostolio rizika, jei klientas ar partneris neįvykdo finansinės priemonės sutartinių įsipareigojimų. Kredito rizika yra iš esmės susijusi su sumomis, gautinomis iš Įmonės klientų.

Įmonė turi įdiegusi procedūras, užtikrinančias, kad pardavimai būtų atliekami pirkėjams tik su tinkama kreditavimo istorija ir neviršytų priimtinos kredito rizikos ribos, kurią nustato vadovybė. Kredito koncentracija yra nurodyta šių finansinių ataskaitų 21 pastaboje. Finansinio turto balansinė vertė atspindi maksimalią kredito riziką (žr. 21 pastabą).

d) Likvidumo rizika

Konservatyvus likvidumo rizikos valdymas leidžia Įmonei išlaikyti reikiamą grynųjų pinigų kiekį, taip pat finansavimą pagal sutartas pakankamas kreditavimo priemones. Likvidumo rizikos analizė pateikiama 21 pastaboje.

e) Palūkanų normos rizika

Įmonės skoloms taikomos kintamos palūkanos, susijusios su LIBOR, VILIBOR ir EURIBOR. Pinigų srautų jautrumo palūkanų normos pokyčiams analizė pateikiama 21 pastaboje.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Kapitalo valdymas

Valdybos politika yra palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį, lyginant su skolintomis lėšomis, tam, kad būtų palaikomas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas ir galimybės finansuoti veiklos vystymą ateityje. Valdyba seka kapitalo grąžos rodiklius ir teikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo Įmonės akcininkams, atsižvelgdama į Įmonės finansinius rezultatus ir strateginius planus.

Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų lėšų lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis.

Įmonė valdo kapitalo struktūrą bei jį koreguoja, atsižvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius bei veiklos rizikos pobūdį. Siekdama palaikyti ar koreguoti kapitalo struktūrą, Įmonė gali koreguoti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams ar išleisti naujas akcijas. Nebuvo pokyčių, susijusių su tikslais, principais ar procesais finansiniais metais, pasibaigusiais 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d.

Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymą Įmonės akcininkų nuosavybė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 % akcinio kapitalo.

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms

Išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Įmonė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą paaiškinamajame rašte, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

2013 m. sausio 1 d. Įmonė pradėjo taikyti toliau nurodytus naujus standartus ir standartų pataisas, įskaitant atitinkamas kitų standartų pataisas.

(i) Tikrosios vertės nustatymas

13-ajame TFAS nustatoma bendra tikrosios vertės nustatymo ir informacijos apie tikrosios vertės nustatymą atskleidimo sistema, kai tokio nustatymo reikalaujama arba tai leidžiama pagal kitus TFAS. Šiame TFAS tikroji vertė apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Šis TFAS pakeičia ir praplečia tikrosios vertės nustatymo atskleidimo reikalavimus kituose TFAS, įskaitant 7-ąjį TFAS. Dėl šios priežasties Įmonė įtraukė papildomus atskleidimus (žr. 8 (Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai), 21 (Finansinių instrumentų tikroji vertė) pastabas).

Atsižvelgdama į 13-ojo TFAS pereinamąsias nuostatas, Įmonė perspektyviai taikė naujas tikrosios vertės nustatymo gaires ir nepateikė naujų atskleidimų lyginamosios informacijos. Nepaisant to, šis pakeitimas neturėjo reikšmingos įtakos Įmonės turto ir įsipareigojimų vertinimui.

(ii) Kitų bendrųjų pajamų elementų pateikimas

Dėl 1-ojo TAS pataisų Įmonė pakoregavo straipsnių pateikimą kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje tam, kad atskirtų straipsnius, kurie ateityje galėtų būti pergrupuojami į pelną (nuostolius), nuo tų, kurie niekada nebus pergrupuojami. Atitinkamai pateikta ir lyginamoji informacija.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms (tęsinys)

(iii) Kitos standartų pataisos

Toliau pateikiamos standartų pataisos, galiojančios nuo 2013 m. sausio 1 d., neturi įtakos šioms finansinėms ataskaitoms:

• 7-ojo TFAS pataisa "Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita";
• 19-ojo TAS pataisa (2011 m.) "Išmokos darbuotojams";
• 12-ojo TAS pataisos "Atidėtasis mokestis. Pagrindinio turto vertės atkūrimas".

Nepritaikyti nauji standartai ir išaiškinimai

Keletas naujų pataisų, standartų ir išaiškinimų galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2014 m. sausio 1 d., ir dar nebuvo taikyti rengiant šias finansines ataskaitas. Standartai, aiškinimai ir pataisos, kurie gali būti aktualūs Įmonei, bei vadovybės įvertinimai dėl galimos naujų ir peržiūrėtų standartų bei išaiškinimų įtakos juos pirmą kartą pritaikius, yra nurodyti žemiau. Įmonė neketina taikyti šių pataisų, standartų ir išaiškinimų anksčiau.

(i) 10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos", 11-asis TFAS "Jungtinė veikla" ir 12-asis TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" (2011 m.)

10-ajame TFAS nustatomas bendras kontrolės modelis, pagal kurį galima nustatyti, ar ūkio subjektas, į kurį investuojama, turi būti konsoliduojamas. Dėl to Grupei gali tekti pakeisti savo konsolidavimo išvadą, taikomą ūkio subjektams, į kuriuos ji investuoja, o dėl to gali pasikeisti ir dabartinė šių ūkio subjektų apskaitos tvarka. Įmonė nemano, kad naujasis standartas turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes ūkio subjektų, į kuriuos ji investuoja, kontrolės vertinimas pagal naująjį standartą neturėtų keisti ankstesnių išvadų dėl Grupės ūkio subjektų, į kuriuos ji investuoja, kontrolės.

Remiantis 11-oju TFAS, jungtinės veiklos struktūra tebelaikoma svarbiu, bet nebe pagrindiniu veiksniu jungtinės veiklos rūšiai ir apskaitos modeliui nustatyti.

• Grupės dalis bendroje veikloje, kurioje šalys turi teisių į turtą ir prievolių vykdyti įsipareigojimus, bus apskaitoma atsižvelgiant į Grupės dalį minėtame turte ir įsipareigojimuose.
• Grupės dalis bendroje įmonėje, kurioje šalys turi teisių į grynąjį turtą, bus apskaitoma taikant nuosavybės metodą.

Įmonė nemano, kad 11-asis TFAS turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi ji nėra jungtinės veiklos susitarimo šalis.

12-ajame TFAS į vieną standartą sujungiami visi reikalavimai ūkio subjektui atskleisti savo dalį dukterinėse įmonėse, jungtinėje veikloje, asocijuotosiose įmonėse ir nekonsoliduojamuose struktūriniuose ūkio subjektuose. Įmonė nemano, kad naujasis standartas turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

Šie standartai galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, tačiau leidžiama juos taikyti anksčiau.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Nepritaikyti nauji standartai ir išaiškinimai (tęsinys)

(ii) 27-asis TAS (2011 m.) "Atskiros finansinės ataskaitos" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

27-ajame TAS (2011 m.) su nedideliais paaiškinimais pateikti 27-ojo TAS (2008 m.) apskaitos ir atskleidimo reikalavimai atskiroms finansinėms ataskaitoms. Be to, į 27-ąjį TAS (2011 m.) įtraukti 28-ojo TAS (2008 m.) ir 31-ojo TAS reikalavimai atskiroms finansinėms ataskaitoms. Standartas nebenagrinėja kontrolės principo ir reikalavimų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimu, kurie įtraukti į 10-ąjį TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos". Įmonė nemano, kad 27-asis TAS (2011 m.) turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi Įmonė atskirų finansinių ataskaitų neruošia.

(iii) 28-asis TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Buvo padarytos nedidelės 28-ojo TAS (2008 m.) pataisos, susijusios su asocijuotosiomis įmonėmis ir bendromis įmonėmis, laikomomis pardavimui, ir su nuosavybės dalies asocijuotojoje ar bendroje įmonėje pokyčiais. Įmonė nemano, kad standarto pataisos turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi Įmonė neturi reikšmingų investicijų į asocijuotąsias ar bendras įmones, kurioms minėtos pataisos turėtų įtakos.

(iv) 32-ojo TAS pataisos "Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

32-ojo TAS pataisose (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma retrospektyviai) išaiškinama, kad ūkio subjektas šiuo metu turi teisiškai įgyvendinamą užskaitos teisę, jei ši teisė nepriklauso nuo ateities įvykio ir yra teisiškai įgyvendinama ūkio subjekto ir visų sandorio šalių tiek įprastomis veiklos sąlygomis, tiek įsipareigojimų nevykdymo, nemokumo ar bankroto atveju. Įmonė nemano, kad standarto pataisos turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Įmonė neatlieka finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaitos ir neturi sudariusi bendrųjų tarpusavio užskaitos sutarčių.

(v) 10-ojo TFAS, 12-ojo TFAS ir 27-ojo TAS pataisos "Investicinės įmonės" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Pataisose pateikiama 10-ajame TFAS įtvirtinto reikalavimo konsoliduoti išimtis ir reikalaujama, kad investicinėms įmonėms priskiriami ūkio subjektai nekonsoliduotų savo investicijų į kontroliuojamus ūkio subjektus, investicijų į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones, o vertintų jas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą įtraukiant į pelną (nuostolius). Ši konsolidavimo išimtis yra privaloma (t. y. nėra pasirenkama), išskyrus dukterines įmones, kurių veikla yra laikoma investicinės įmonės investicinės veiklos tąsa, – tokios dukterinės įmonės vis tiek turi būti konsoliduojamos. Ūkio subjektas priskiriamas investicinei įmonei, jeigu jis atitinka visus esminius investicinės įmonės apibrėžties elementus. Įmonė nemano, kad naujasis standartas turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Įmonė neatitinka investicinėms įmonėms taikomų reikalavimų.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Nepritaikyti nauji standartai ir išaiškinimai (tęsinys)

(vi) 36-ojo TAS pataisos "Informacijos apie nefinansinio turto atsiperkamąją vertę atskleidimas" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Pataisose išaiškinama, kad ūkio subjektas turi atskleisti tik atskiro turto (įskaitant prestižą) arba pinigus kuriančių vienetų, kuriems per ataskaitinį laikotarpį buvo pripažinti arba panaikinti vertės sumažėjimo nuostoliai, atsiperkamąją vertę. Pataisose taip pat reikalaujama atskleisti papildomą informaciją, susijusią su tikrosios vertės hierarchijos lygiu, kai atskiro turto (įskaitant prestižą) arba pinigus kuriančių vienetų vertės sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį buvo pripažintas arba panaikintas ir kai atsiperkamoji vertė pagrįsta tikrąja verte atėmus perleidimo išlaidas. Įmonė nemano, kad naujasis standartas turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

(vii) 39-ojo TAS pataisos "Išvestinių finansinių priemonių novacija ir tolesnė apsidraudimo sandorių apskaita" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Kai tenkinami tam tikri kriterijai, pataisose leidžiama toliau taikyti apsidraudimo sandorių apskaitą, kai dėl teisės aktų ir taisyklių apsidraudimo priemone laikoma išvestinė finansinė priemonė yra pakeičiama, kad pagrindinė sandorio šalis galėtų atlikti tarpuskaitą. Įmonė nemano, kad naujasis standartas turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Įmonė netaiko apsidraudimo sandorių apskaitos.

Šiose finansinėse ataskaitose pateiktai finansinei informacijai taikyti apskaitos principai sutampa su ankstesniųjų metų apskaitos principais. Nauji TFAS, kurie įsigaliojo 2013 m., Įmonės finansinėms ataskaitoms reikšmingos įtakos neturėjo.

Reikšmingi apskaitos įvertinimai ir sprendimai

Įvertinimai ir prielaidos yra nuolat peržiūrimi ir yra paremti patirtimi bei kitais veiksniais, atspindinčiais esamą situaciją, bei pagrįstai tikėtinais ateities įvykiais.

Reikšmingi apskaitos įvertinimai ir prielaidos

Įmonė daro įvertinimus ir prielaidas dėl ateities įvykių, todėl apskaitos įvertinimai pagal apibrėžimą ne visada atitiks faktinius rezultatus. Žemiau aptariami įvertinimai ir prielaidos, kurie reikšmingai veikia turto ir įsipareigojimų vertes ir dėl kurių pasikeitimo tos vertės gali reikšmingai kisti kitais finansiniais metais.

Žemės ir pastatų tikroji vertė

Įmonė peržiūri žemės ir pastatų tikrąsias vertes kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą, siekdama nustatyti, ar yra reikšmingų skirtumų tarp tikrųjų verčių ir to turto balansinių verčių. Tikroji vertė yra įvertinama remiantis nepriklausomų turto vertintojų pateikiamomis turto vertinimo ataskaitomis arba nekilnojamojo turto rinkos pokyčių įvertinimo ataskaitomis.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Reikšmingi apskaitos įvertinimai ir sprendimai

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai

Įmonė peržiūri gautinas sumas, įvertindama vertės sumažėjimą bent kartą per ketvirtį. Įmonė, nuspręsdama, ar vertės sumažėjimo nuostoliai turi būti apskaityti, įvertina, ar yra prieinamų įrodymų, rodančių, kad pinigų srautai iš kiekvieno kliento pastebimai sumažės. Tokiais įrodymais gali būti duomenys, rodantys pablogėjusius kliento mokėjimus ir kt.

Nematerialiojo ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikotarpiai

Turto naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi bent kartą metuose. Jie keičiami, kai reikia, atsižvelgiant į technologinius pasikeitimus, tolesnį ekonominį panaudojimą ir turto faktinę būklę.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas

Įmonė pripažįsta atidėtojo mokesčio turtą, remdamasi vadovybės vertinimais, kad ateityje Įmonė gali uždirbti pakankamai apmokestinamojo pelno šiai mokestinei naudai panaudoti. Vadovybės vertinimai yra paremti vidiniais biudžetais ir prognozėmis.

Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Išmokų darbuotojams atidėjiniui pripažinti būtina įvertinti tikėtinus ekonominę naudą teikiančius išteklius ir tiksliai apskaičiuoti išlaidas, būtinas esamam įsipareigojimui įvykdyti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Išsami informacija apie taikomus apskaičiavimus ir jų įtaką finansinėms ataskaitoms atskleidžiama 17 pastaboje.

1. Veikiantys segmentai

Įmonė turi tik vieną veikiantį segmentą – pieno produktų gamyba.

Geografinė informacija gali būti pateikiama taip (pajamos pateikiamos pagal kliento geografinę vietą, o nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai – pagal šio turto buvimo vietą):

2013 m., tūkst. Lt	Lietuva	Kitos ES šalys	Ne ES šalys	Iš viso
Pardavimų pajamos	349 031	102 564	307 842	759 437
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	205 622	1 633		207 255
Nematerialus turtas ir investicijos pardavimui	570			570

Įmonė turi vieną pirkėją, iš kurio gautos pajamos 2013 m. sudarė 10 % visų Įmonės pajamų. Gautos pajamos iš šio pirkėjo sudarė 15 % visų Įmonės pajamų.

2012 m., tūkst. Lt	Lietuva	Kitos ES šalys	Ne ES šalys	Iš viso
Pardavimų pajamos	334 787	105 436	328 866	769 089
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	195 146	2 127		197 273
Nematerialus turtas ir investicijos pardavimui	990			990

Įmonė turi vieną pirkėją, iš kurio gautos pajamos 2012 m. sudarė daugiau kaip 10 % visų Įmonės pajamų. Gautos pajamos iš šio pirkėjo sudarė 13 % visų Įmonės pajamų.

2. Kita veikla

Kitos veiklos pajamos:

tūkst. Lt	2013	2012
Nuomos ir kitų paslaugų pajamos	1 551	1 283
Grynasis pelnas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo	336	261
Kitos	56	57
	1 943	1 601
Kitos veiklos sąnaudos:
tūkst. Lt	2013	2012
Su nuoma ir kitų paslaugų teikimu susijusios sąnaudos	(963)	(918)
	(963)	(918)

3. Pardavimų ir administracinės sąnaudos

tūkst. Lt	2013	2012
Personalo išlaikymo sąnaudos	(39 150)	(37 599)
Marketingas ir reklama	(12 070)	(12 192)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(8 184)	(8 187)
Kuras	(8 077)	(8 247)
Produkcijos pristatymo sąnaudos	(6 180)	(6 537)
Medžiagos ir atsarginės dalys	(4 106)	(4 275)
Komunalinės sąnaudos	(3 323)	(3 236)
Remontas	(2 739)	(2 470)
Parama	(2 489)	(2 750)
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	(2 479)	(2 246)
Draudimas	(2 079)	(813)
Apsauga	(1 865)	(1 782)
Veiklos nuomos sąnaudos	(1 621)	(1 543)
Tantjemos	(700)	(540)
Ryšiai	(675)	(699)
Transportas	(288)	(215)
Kitos sąnaudos	(16 528)	(14 236)
	(112 553)	(107 567)
Pardavimų sąnaudos	(66 847)	(67 016)
Administracinės sąnaudos	(45 706) (112 553)	(40 551) (107 567)
4. Finansinės veiklos pajamos
tūkst. Lt	2013	2012
Palūkanų normos apsikeitimo sandorio tikrosios vertės
pokytis	762	-
Baudos ir delspinigiai	428	276
Palūkanos	37	58
Kitos	12	11
Iš viso finansinės veiklos pajamų	1 239	345
5. Finansinės veiklos sąnaudos
tūkst. Lt	2013	2012
Palūkanos už paskolas ir lizingą	(3 489)	(3 878)
Palūkanų normos apsikeitimo sandorio tikrosios vertės
pokytis	-	(1 383)
Nuostolis iš valiutos kursų pasikeitimų	(3)	(59)
Kitos	(168)	(98)
Iš viso finansinės veiklos sąnaudų	(3 660)	(5 418)

6. Pelno mokesčio sąnaudos

tūkst. Lt	2013	2012
Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos	(1 816)	(5 068)
Atidėtojo mokesčio pokytis	158	(34)
Iš viso pelno mokesčio sąnaudų	(1 658)	(5 102)

Efektyvaus mokesčio tarifo sutikrinimas

tūkst. Lt	2013		2012
Rezultatas prieš apmokestinimą		11 550		34 168
Pelno mokestis, taikant galiojantį mokesčio
tarifą	15 %	(1 732)	15 %	(5 125)
Apmokestinamojo pelno nemažinančios
sąnaudos	7,7 %	(896)	1,1 %	(413)
Neapmokestinamosios pajamos	(0,6 %)	66	(0,1 %)	41
Paramos įtaka (atimama 2 kartus)	(6,4 %)	746	(1,2 %)	429
	15,6 %	(1 816)	14,8 %	(5 068)

7. Pelno akcijai rodiklis

Pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas padalinant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus vidurkio per metus. Jokių potencialių akcijų, kurios galėtų būti išleistos, nėra.

	2013	2012
Išleistų akcijų skaičius, apskaičiuotas svertinio vidurkio metodu,
tūkst. vnt.	49 634	50 135
Grynasis metų rezultatas, tūkst. Lt	9 892	29 066
Pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai, Lt	0,20	0,57
Sumažintas pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai, Lt	0,20	0,57

8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Savikaina/perkainojimas Likutis 2012 m. sausio 1 d. 103 183 260 687 73 677 1 966 439 513 Perkainojimas (21 899) - - - (21 899) Įsigijimai 200 29 181 10 729 5 578 45 688 Pardavimai ir nurašymai (24) (2 390) (2 134) - (4 548) Pergrupavimai 5 091 1 202 68 (6 361) Koregavimai (463) - - - (463) Likutis 2012 m. gruodžio 31 d. 86 088 288 680 82 340 1 183 Likutis 2013 m. sausio 1 d. 86 088 288 680 82 340 1 183 458 291 Perkainojimas - - - - - Įsigijimai 130 21 661 6 319 11 706 39 816 Pardavimai ir nurašymai (697) (5 584) (2 868) - (9 149) Pergrupavimai - 10 246 68 (10 314) 0 Koregavimai - - - - -	tūkst. Lt	Žemė ir pastatai	Mašinos ir įrengimai	Kitas turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
						0
						458 291
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d. 85 521 315 003 85 859 2 575						488 958
Nusidėvėjimas Likutis 2012 m. sausio 1 d. 18 885 190 881 48 117 0						257 883
Perkainojimas (24 233)						(24 233)
Nusidėvėjimas per metus 4 966 19 573 7 275 0						31 814
Perleisto turto nusidėvėjimas (9) (2 313) (2 124) 0						(4 446)
Pergrupavimai 391 (391)						0
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d. 0 207 750 53 268 0						261 018
Likutis 2013 m. sausio 1 d. 0 207 750 53 268 0						261 018
Perkainojimas - - - -						-
Nusidėvėjimas per metus 5 027 16 624 7 872 0						29 523
Perleisto turto nusidėvėjimas (545) (5 572) (2 721) 0						(8 837)
Pergrupavimai - - - -						-
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d. 4 482 218 802 58 420 0						281 703
Vertės sumažėjimas
Likutis 2012 m. sausio 1 d. 464 - - -						464
Koregavimas (464) - - -						(464)
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d. 0 0 0 0						0
Likutis 2013 m. sausio 1 d. - - - -						-
Koregavimas - - - -						-
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d. 0 0 0 0						0
Balansinės vertės
2012 m. sausio 1 d. 83 834 69 806 25 560 1 966						181 166
2012 m. gruodžio 31 d. 86 088 80 930 29 072 1 183						197 273
2013 m. sausio 1 d. 86 088 80 930 29 072 1 183						197 273
2013 m. gruodžio 31 d. 81 039 96 201 27 440 2 575						207 255

8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas

Įmonė 2004 m. gruodžio 31 d. atliko pastatų perkainojimą. Pastatų vertės padidėjimas, sudarantis 4 796 tūkst. Lt (sumažintas 730 tūkst. Lt atidėto mokesčio įsipareigojimu), buvo apskaitytas akcininkų nuosavybėje perkainojimo rezerve. Pastatų vertės sumažėjimas, sudarantis 8 050 tūkst. Lt buvo apskaitytas 2004 m. pelne (nuostoliuose).

Įmonė 2007 m. gruodžio 31 d. atliko sekantį pastatų perkainojimą. Pastatų vertės padidėjimas, sudarantis 18 381 tūkst. Lt (sumažintas 2 755 tūkst. Lt atidėto mokesčio įsipareigojimu), buvo apskaitytas akcininkų nuosavybėje perkainojimo rezerve. Pastatų vertės padidėjimas, sudarantis 1 721 tūkst. Lt buvo apskaitytas 2007 m. pelne (nuostoliuose) kaip sąnaudų mažinimas, kadangi iki 2007 m. sausio 1 d. šiam turtui buvo apskaitytas vertės sumažėjimas. Turto vertės sumažėjimas sudarė 1 007 tūkst. Lt ir buvo apskaitytas 2007 m. pelne (nuostoliuose) kaip sąnaudos. Perkainojimas buvo atliktas remiantis nepriklausomų vertintojų nustatytomis tikrosiomis vertėmis naudojant palyginamųjų sandorių metodą.

2012 m. gruodžio 31 d. Įmonės pastatų ir žemės įvertinimą atliko UAB "Matininkai" turto vertintojai. Turto vertinimas buvo atliekamas naudojant palyginamųjų sandorių metodą. Vertinimo metu nustatytas bendras 2 334 tūkst. Lt vertės padidėjimas. Turto vertės padidėjimas buvo apskaitytas kredituojant perkainojimo rezervą 1 984 tūkst. Lt suma ir atidėtojo mokesčio įsipareigojimą 350 tūkst. Lt suma. Jeigu įmonė žemės ir pastatų turto kategoriją visą laiką būtų apskaičiusi taikydama įsigijimo savikainos metodą, tai žemės ir pastatų balansinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. sudarytų 69 531 tūkst. Lt (2012 m. – 72 641 tūkst. Lt).

Įmonės vadovybės nuomone, per finansinius metus nekilnojamo turto kaina reikšmingai nepasikeitė, todėl apskaityta likutinė turto vertė yra artima tikrajai to turto vertei.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įkeitimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurio balansinė vertė sudaro 64 516 tūkst. Lt 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. – 68 813tūkst. Lt), yra įkeistas bankams už paskolas (žr. 16 pastabą).

Nusidėvėjimas

Nusidėvėjimas yra apskaitytas tokiuose straipsniuose:

tūkst. Lt	2013	2012
Produkcijos gamyba Pardavimų ir administracinės sąnaudos	21 152 8 370	23 699 8 115
	29 523	31 814

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kuris yra pilnai nudėvėtas, bet yra dar naudojamas, įsigijimo savikaina 2013 m. gruodžio 31 d. sudaro 170 293 tūkst. Lt (2012 m. – 158 408 tūkst. Lt).

9. Nematerialusis turtas

tūkst. Lt Prestižas įranga ir kt. Savikaina	Iš viso 5 385 82
Likutis 2012 m. sausio 1 d. 335 5 050
Įsigijimai - 82
Nurašymai - (20)	(20)
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d. 335 5 112	5 447
Likutis 2013 m. sausio 1 d. 335 5 112	5 447
Įsigijimai - 77	77
Nurašymai - (1 613)	(1 613)
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d. 335 3 576	3 911
Amortizacija ir nuvertėjimo nuostolis
Likutis 2012 m. sausio 1 d. 24 4 462	4 486
Amortizacija per metus - 243	243
Vertės sumažėjimas per metus 24 -	24
Nurašyto turto amortizacija - (20)	(20)
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d. 48 4 685	4 733
Likutis 2013 m. sausio 1 d. 48 4 685	4 733
Amortizacija per metus - 210	210
Vertės sumažėjimas per metus 287 -	287
Nurašyto turto amortizacija - (1 613)	(1 613)
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d. 335 3 282	3 617
Balansinės vertės
2012 m. sausio 1 d. 311 588	899
2012 m. gruodžio 31 d. 287 427	714
2013 m. sausio 1 d. 287 427	714
2013 m. gruodžio 31 d. - 294	294

Amortizacija yra įtraukta į pardavimų ir administracines sąnaudas.

Įmonės vertinimu, prestižo, atsiradusio AB "Panevėžio pienas" įsigijimo metu, atsiperkamoji vertė 2013 m. gruodžio 31 d. buvo lygi nuliui (2012 m. gruodžio 31 d. 287 tūkst. Litų), todėl jam buvo apskaitytas 335 tūkst. Lt. vertės sumažėjimas (2012 m. gruodžio 31 d. 48 tūkst. Lt.)

Nematerialiojo ilgalaikio turto, kuris yra pilnai nudėvėtas, bet yra dar naudojamas, įsigijimo savikaina 2013 m. gruodžio 31 d. sudaro 2 929 tūkst. Lt (2012 m. – 4 157 tūkst. Lt).

10. Parduoti laikomos investicijos

tūkst. Lt	2013	2012
Investicijos pardavimui	276	276
	276	276

Didžiąją dalį investicijų pardavimui 2013 m. gruodžio 31 d. sudaro UAB "Kapitalo srautai" akcijos (15,3 % UAB "Kapitalo srautai" įstatinio kapitalo). UAB "Kapitalo srautai" užsiima finansinio tarpininkavimo veikla. Kadangi negalima patikimai nustatyti šių akcijų tikrosios vertės, jos yra apskaitytos įsigijimo savikaina, kuri sudaro 200 tūkst. Lt. Likusi dalis investicijų pardavimui taip pat yra apskaityta įsigijimo savikaina, kadangi negalima patikimai įvertinti jų tikrosios vertės.

11. Atsargos

tūkst. Lt	2013	2012
Žaliavos	22 214	19 077
Nebaigta gamyba	51 271	24 955
Pagamintos prekės	22 975	10 557
Prekės perpardavimui	1 925	553
	98 385	55 142

Žaliavas sudaro pienas ir kitos medžiagos, naudojamos gamyboje.

Atsargos pripažintos sąnaudomis per laikotarpį išskaidomos taip:

tūkst. Lt	2013	2012
Pardavimų savikaina (parduotos pagamintos prekės)	(633 893)	(622 964)
Pardavimų ir administracinės sąnaudos (atsargų sunaudojimas)	(12 183)	(12 522)
Kitos veiklos sąnaudos (parduotos žaliavos, atsarginės dalys)	(488)	(398)
	(646 564)	(635 884)

Į pardavimų ir administracines sąnaudas įtrauktas sunaudotas kuras ir medžiagos bei atsarginės dalys.

Į kitos veiklos sąnaudas įtraukta perparduotų prekių savikaina, o taip pat žaliavų ir kitų atsargų pardavimo savikaina.

2013 m. gruodžio 31 d. atsargos, kurių balansinė vertė iki 98 385 tūkst. Lt (2012 m. – 55 142 tūkst. Lt) buvo įkeistos už banko paskolas (žr. 16 pastabą).

12. Gautinos sumos

tūkst. Lt	2013	2012
Finansinės priemonės
Prekybos gautinos sumos	41 564	74 822
Kitos gautinos sumos	17	-
Paskolos	-	315
	41 581	75 137
Gautinų sumų vertės sumažėjimas	-	-
	41 581	75 137
Nefinansinės priemonės
Gautinas PVM	6 624	2 037
Išankstiniai apmokėjimai	1 788	1 137
Ateinančių laikotarpių sąnaudos	1 601	1 477
	10 013	4 651
	51 594	79 788

Nurašytų skolų sąnaudas, apskaitytas 2013 m. pelne (nuostoliuose), sudaro 9 tūkst. Lt nurašytų pirkėjų skolų (2012 m. – 58 tūkst. Lt), identifikuotų 2013 m.

Išankstinių apmokėjimų išskaidymas gali būti pateiktas taip:

tūkst. Lt	2013	2012
Išankstiniai apmokėjimai už pieno pristatymą	458	368
Kiti išankstiniai apmokėjimai	1 353	769
	1 811	1 137
Minus: ilgalaikė dalis	(23)	-
	1 788	1 137

Pagal susitarimus su pieno tiekėjais išankstiniai apmokėjimai už pieno pristatymą turi būti padengiami per laikotarpį iki 5 metų. Už nepadengtą likutį yra skaičiuojamos palūkanos, kurios yra fiksuotos ir svyruoja nuo 5 % iki 8 %.

Paskolų išskaidymas gali būti pateiktas taip:

tūkst. Lt	2013	2012
Paskolos vadovybei	860	-
Paskolos darbuotojams	115	315
	975	315
Minus: ilgalaikė dalis	(975)	-
Paskolos vadovybei ir darbuotojams	0	315

2013 m. gruodžio 31 d. 860 tūkst. Lt paskola suteikta valdybos nariui. Paskolos terminas – 2015 m. spalio 1 d.; taikoma palūkanų norma – 1 mėnesio EURIBOR ir fiksuota marža.

13. Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai

tūkst. Lt	2013	2012
Banko sąskaitose	1 775	4 028
Kasoje	580	500
	2 355	4 528

2013 m. gruodžio 31 d. dalis piniginių lėšų banko sąskaitose, sudaranti 808 tūkst. Litų yra įkeista už gautas bankų paskolas.

14. Nuosavas kapitalas

2013 m. gruodžio 31 d. įstatinį kapitalą sudarė 49 634 419 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 Lt. 2012 m. Įmonė sumažino įstatinį kapitalą nuosavomis akcijomis. Visos akcijos pilnai apmokėtos.

Paprastųjų akcijų turėtojai turi vieno balso teisę vienai akcijai Įmonės akcininkų susirinkime ir turi teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, bei teisę į kapitalo grąžinimą kapitalo mažinimo atveju. Tarp AB "Pieno žvaigždės" akcininkų nėra įmonių ar asmenų, kurie kontroliuotų Įmonę.

Nuosavos akcijos

Įmonė savų akcijų 2013 m. gruodžio 31 d ir 2012 m. gruodžio 31 d. neturėjo.

Įmonė 2012 m. supirko 1 000 000 vnt. nuosavų akcijų, kurios 2012 m. gruodžio 31 d. iš viso sudarė 4 570 612 vnt. 2012 m. balandžio 27 d. visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą anuliuoti 4 570 612 nuosavas akcijas. Dėl šio akcijų anuliavimo atsiradęs 15 630 tūkst. Lt nuostolis buvo apskaitytas tiesiogiai nuosavame kapitale, mažinant nuosavoms akcijoms įsigyti skirtą rezervą.

Kai superkamos nuosavos akcijos, sumokėta suma, įskaitant tiesiogines sąnaudas, yra apskaitoma kaip pasikeitimas akcininkų nuosavybėje. Nupirktos nuosavos akcijos yra pateikiamos atimant iš bendrosios akcininkų nuosavybės sumos. Pelnas arba nuostolis, gautas pardavus nuosavas akcijas, yra pripažįstamas akcininkų nuosavybėje.

Privalomasis rezervas

Vadovaujantis įstatymais, kasmet į įstatymo numatytą rezervą turi būti pervedama ne mažiau kaip 5 % nuo grynojo pelno iki rezervas sudarys 10 % akcinio kapitalo. Šis rezervas gali būti naudojamas tiktai sukauptiems nuostoliams padengti.

14. Nuosavas kapitalas (tęsinys)

Perkainojimo rezervas

2004 m. gruodžio 31 d. buvo apskaitytas 4 066 tūkst. Lt perkainojimo rezervas, kuris yra susijęs su pastatų perkainojimu minėtai dienai. Perkainojimo rezervas buvo sumažintas 730 tūkst. Lt atidėto pelno mokesčio įsipareigojimo suma.

2007 m. gruodžio 31 d. papildomai buvo apskaitytas 15 626 tūkst. Lt perkainojimo rezervas, kuris yra susijęs su pastatų perkainojimu minėtai dienai. Perkainojimo rezervas buvo sumažintas 2 755 tūkst. Lt atidėto pelno mokesčio įsipareigojimo suma.

Dėl Įmonės pastatų ir žemės perkainojimo 2012 m. gruodžio 31 d., perkainojimo rezerve buvo apskaityta 1 984 tūkst. Lt suma (žr. 8 pastabą).

Rezervas mažinamas proporcingai perkainoto turto vertės padidėjimo nusidėvėjimui bei perleidimui. Rezervo mažinimas yra apskaitomas kitose bendrosiose pajamose kaip atskiras akcininkų nuosavybės komponentas. Nudėvint perkainotus pastatus, yra atliekamas pervedimas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį rezultatą. Pervedama suma yra nustatoma kaip skirtumas tarp nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo perkainotos vertės ir nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo pradinės pastatų savikainos.

Kiti rezervai

Kiti rezervai 2013 m. gruodžio 31 d. sudaro 13 200 tūkst. Lt (2012 m. – 13 040 tūkst. Lt).

Kitų rezervų dalis, sudaranti 10 000 tūkst. Lt (2012 m. – 10 000 tūkst. Lt), paskirta savoms akcijoms įsigyti. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus šis rezervas bus apskaitomas tol, kol Įmonė vykdys nuosavų akcijų pirkimą.

Kitų rezervų dalis sudaranti 2 500 tūkst. Lt. (2012 m. 2 500 tūkst. Lt), paskirta paramai, labdarai ir premijos, o likę 700 tūkst. Lt (2012 m. 540 tūkst. Lt) tantjemoms.

Dividendai, išmokėti vienai akcijai, 2013 m. sudarė 0,55 Lt (2012 m. – 0,50 Lt).

15. Subsidijos

tūkst. Lt	2013	2012
Subsidijos sausio 1 d.	17 687	17 687
Padidėjimai per laikotarpį*	3 950	-
Nurašyta**	(10 215)	-
Subsidijos gruodžio 31 d.	11 422	17 687
Amortizacija sausio 1 d.	14 500	13 265
Amortizacija per metus	1 474	1 235
Nurašyta**	(10 215)	-
Amortizacija gruodžio 31 d.	5 759	14 500
Balansinė vertė sausio 1 d.	3 187	4 422
Balansinė vertė gruodžio 31 d.	5 663	3 187

*2013 m. gauta 3 950 tūkst. litų sumos pagal struktūrinių fondų projektą "Pieno perdirbimo veiklos konkurencingumo didinimas" buvo panaudos specializuoto autotransporto (pienovežių) ir įrengimų įsigijimui.

** 2013 metais buvo nurašytos pilnai amortizuotos pagal "Sapard" ir kitas programas gautos subsidijos ir parama.

16. Palūkanas uždirbančios paskolos ir kitos finansinės skolos

Įmonės paskolos ir kitos finansinės skolos yra tokios (tūkst. Lt):

	Nuo
Kreditorius	roda	Grąžinimo terminas	Valiuta	2013 12 31	2012 12 31
AB DnB bankas	a)	2014 m. birželis	LTL	876	-
AB SEB bankas	b)	2014 m. birželis	LTL	7 007	-
Faktoringas	c)	2014 m. balandis	LTL	11 167	11 133
AB SEB, AB DNB bankai	d)	2018 m. balandis	EUR	92 253	86 545
AB SEB, AB DNB bankai	e)	2015 m. balandis	EUR	34 873	23 824
AB SEB bankas	f)	Grąžinta 2013 m.	EUR	-	16
Iš viso įsipareigojimų				146 176	121 518
Minus: trumpalaikė dalis				(33 811)	(60 975)
Iš viso ilgalaikė dalis				112 365	60 543

a) Paskola (sąskaitos kredito perviršio limitas) gauta Įmonės apyvartinio kapitalo finansavimui. Limitas 10 000 tūkst. litų.

b) Paskola (sąskaitos kredito perviršio limitas) gauta Įmonės apyvartinio kapitalo finansavimui. Limitas 12 500 tūkst. litų.

c) Faktoringo paslaugas teikia AB SEB bankas.

d) AB DNB bankas ir AB SEB bankas, sindikuota paskola investicijoms į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus finansuoti.

e) AB DNB bankas ir AB SEB bankas, sindikuota kredito linija apyvartiniam kapitalui finansuoti.

f) AB SEB bankas, Business kortelių sąskaita.

16. Palūkanas uždirbančios paskolos ir kitos finansinės skolos (tęsinys)

Visos paskolos ir kitos finansinės skolos 2013 m. gruodžio 31 d. yra denominuotos EUR arba Lt. Visų paskolų palūkanų normos yra kintamos ir apskaičiuojamos kaip LIBOR, EURIBOR arba VILIBOR ir nustatyto dydžio maržos suma. Palūkanų normos yra perskaičiuojamos kas 3 ar 6 mėn., priklausomai nuo paskolos sutarties, ir tokiu būdu minėtų paskolų balansinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms.

Įmonė už bankų suteiktas paskolas įkeitė savo ilgalaikį turtą, kurio balansinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 64 516 tūkst. Lt (2012 m. – 68 813 tūkst. Lt), atsargas, kurių balansinė vertė yra iki 98 385 tūkst. Lt (2012 m. – 55 142 tūkst. Lt), ir visus esamas ir būsimųjų laikotarpių pinigų srautus banko sąskaitose.

Palūkanų normos

Paskolų ir finansinės nuomos efektyvi palūkanų norma buvo tokia:

%	2013	2012
Ilgalaikės paskolos	2,0-2,2	2,0-3,3
Trumpalaikės paskolos	1,8-1,9	1,8-2,8
Faktoringas	2,2-2,8	2,2-2,8

Paskolų gražinimo grafikai

Paskolos pagal patvirtintus grafikus bus mokamos taip:

tūkst. Lt	2013	2012
Per laikotarpį iki vienerių metų Po vienerių metų iki penkerių metų	33 811 112 365	60 543 60 975
Įsipareigojimų dabartinė vertė	146 176	121 518

Veiklos nuoma

Veiklos nuomos sąnaudos, apskaitytos pelne (nuostoliuose), gali būti išskaidytos taip:

tūkst. Lt	2013	2012
Pieno surinkimo punktų nuoma Transporto priemonių, krautuvų ir kito turto veiklos nuoma	(70) (1 972)	(72) (2 012)
Iš viso veiklos nuomos sąnaudų:	(2 042)	(2 084)

Pieno supirkimo punktų nuomos sąnaudos apskaitytos pardavimų savikainos straipsnyje. Kito turto veiklos nuomos sąnaudos apskaitytos pardavimų ir administracinėse sąnaudose (1 621 tūkst. Lt) ir pagamintos produkcijos savikainoje (479 tūkst. Lt) (2012 m. atitinkamai 1 543 tūkst. Lt ir 469 tūkst. Lt.)

16. Palūkanas uždirbančios paskolos ir kitos finansinės skolos (tęsinys)

Būsimieji minimalūs nuomos mokėjimai gali būti pavaizduoti taip:

tūkst. Lt	2014	2015	2016	2017	2018
Pieno surinkimo punktų nuoma	-	-	-	-
Transporto priemonių, krautuvų ir kito
turto veiklos nuoma	(2 160)	(411)	(121)	(94)	(64)
Iš viso veiklos nuomos sąnaudų:	(2 160)	(411)	(121)	(94)	(64)

Pieno surinkimo punktų nuomos sutartys nenumato sutarties nutraukimo apribojimų, todėl Įmonė pagal šias sutartis neturi ilgalaikių nuomos įsipareigojimų.

17. Išmokos darbuotojams

Išmokos darbuotojams apima įsipareigojimus darbuotojams, kurie palieka Įmonę sulaukę įprasto išėjimo į pensiją amžiaus. Dabartinę įsipareigojimų vertę apskaičiuoja Įmonė kiekvienų ataskaitinių metų pabaigoje. Atidėjinio suma prilygsta diskontuotiems būsimiems mokėjimams, atsižvelgiant į darbuotojų rotaciją ir yra susijusi su laikotarpiu, pasibaigusiu paskutinę ataskaitinių metų dieną.

	Apibrėžtų išmokų įsipareigojimas, grynąja verte
	2013
Likutis sausio 1 d.
Išeitinės pensijų išmokos	1 482
Jubiliejaus progos išmokos	255
Iš viso ilgalaikių išmokų darbuotojams	1 737
Apskaityta pelne (nuostoliuose)	1 737
Apskaityta kitose bendrosiose pajamose	-
	1 737

Pagrindinės prielaidos, naudojamos išmokų darbuotojams įsipareigojimui apskaičiuoti: 4,582 % diskonto norma, 3,4 %, 5 % ir 6 % metinis atlyginimo augimas 2014–2016 m. atitinkamai, o vėlesniais laikotarpiais planuojamas 5 % metinis augimas.

17. Išmokos darbuotojams

	Numatomi svyravimai 2013 12 31	Įtaka išeitinėms pensijų išmokoms	Įtaka atidėjiniui, taikomam išmokoms jubiliejaus proga
Demografinės prielaidos (+) Darbuotojų kaita, nedarbingumas ir išankstinis išėjimas į pensiją	0,5 pp	(36)	(6)
Finansinės prielaidos (+) Diskonto norma Būsimųjų atlyginimų lygis	0,5 pp 1 pp	(31) 66	(5) 9
Demografinės prielaidos (-) Darbuotojų kaita, nedarbingumas ir išankstinis išėjimas į pensiją	- 0,5 pp	38	6
Finansinės prielaidos (-) Diskonto norma Būsimųjų atlyginimų lygis	- 0,5 pp - 1 pp	32 (59)	5 (9)

18. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai, apskaičiuoti taikant 15 % tarifą, yra priskiriami šiems straipsniams:

tūkst. Lt	Turtas		Įsipareigojimas		Grynoji vertė
	2013	2012	2013	2012	2013	2012
Nekilnojamasis turtas, įranga ir
įrengimai	-	-	2 156	2 128	2 156	2 128
Sąnaudų sukaupimai	(452)	(266)	-	-	(452)	(266)
Mokesčio (turtas) / įsipareigojimas	(452)	(266)	2 156	2 128	1 704	1 862

Laikinųjų skirtumų pasikeitimas per metus gali būti pavaizduotas taip:

tūkst. Lt	2013 01 01	Apskaityta pelne (nuosto liuose)	Apskaityta nuosavame kapitale	2013 12 31
Nekilnojamasis turtas, įranga ir
įrengimai	2 128	28	-	2 156
Sąnaudų sukaupimai	(266)	(186)	-	(452)
Mokesčio (turtas) / įsipareigojimas	1 862	(158)	-	1 704

18. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

tūkst. Lt	2012 01 01	Apskaityta pelne (nuosto liuose)	Apskaityta nuosavame kapitale	2012 12 31
Nekilnojamasis turtas, įranga ir
įrengimai	1 717	61	350	2 128
Sąnaudų sukaupimai	(239)	(27)		(266)
Mokesčio (turtas) / įsipareigojimas	1 478	34	350	1 862

Skirtumas tarp nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų mokestinės ir finansinės verčių atsirado daugiausia dėl pastatų perkainojimo.

19. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

tūkst. Lt	2013	2012
Finansinės priemonės
Įsiskolinimai tiekėjams	53 735	48 273
Kitos mokėtinos sumos	1 002	1 672
	54 737	49 945
Nefinansinės priemonės
Gauti avansai	11 816	-
Atostoginių rezervas	5 386	5 677
Mokėtini mokesčiai ir socialinis draudimas	2 461	2 414
Mokėtini atlyginimai	2 100	2 133
	21 763	10 224
	76 500	60 169

Įmonė 2013 m. gruodžio 31 dienai gavo avansus iš klientų už produkciją. Už gautus avansus yra mokama fiksuota 3,3 % metinė palūkanų norma.

20. Išvestinės finansinės priemonės

Įmonė 2011 m. sudarė palūkanų normos apsikeitimo sandorį su banku, kuriuo iš dalies apsidraudžia nuo palūkanų normų svyravimų. Suma, nuo kurios yra keičiamasi palūkanomis, mažėja proporcingai pagrindiniam kreditui. Sutarties terminas yra 2016 m. liepos 26 d. Apsikeitimo sandorio tikroji vertė sudaro 768 tūkst. Lt 2013 m. gruodžio 31 d. (1 530 tūkst. Lt 2012 m. gruodžio 31 d.). 762 tūkst. Lt tikrosios vertės pokytis per 2013 m. (2012 m. – 1 383 tūkst. Lt) pripažintas pelno (nuostolių) finansinės veiklos sąnaudų straipsnyje.

21. Finansiniai instrumentai

Kredito, palūkanų normos, valiutos keitimo rizika atsiranda Įmonei vykdant veiklą normaliomis verslo sąlygomis.

Kredito rizika

Įmonėje įdiegta kredito politika, ir kredito rizika nuolat kontroliuojama. Finansinės būklės ataskaitos sudarymo dienai Įmonė turėjo du klientus, iš kurių gautina suma sudarė 44 % viso prekybinių gautinų sumų likučio. Prekybinės gautinos sumos turi būti apmokamos per 1–30 dienų. Iš nepastovių klientų yra reikalaujamas išankstinis apmokėjimas.

Gautinų sumų vertės sumažėjimas apskaičiuojamas įvertinant neatgautinų sumų dydį. Vertės sumažėjimas yra įvertinamas individualiai kiekvienam klientui. Įmonė, vertindama gautinas sumas, atsižvelgia į iš klientų gautus mokėjimus po finansinių metų pabaigos iki finansinių ataskaitų sudarymo dienos, ir tuo remdamasi apskaičiuoja abejotinų skolų vertės sumažėjimą.

Finansinio turto balansinė vertė parodo maksimalią kredito riziką. Maksimali kredito rizika finansinių ataskaitų datą buvo tokia:

tūkst. Lt		Balansinė vertė
	2013	2012
Ilgalaikės gautinos sumos	998	-
Trumpalaikės gautinos sumos	41 581	75 137
Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai	2 355	4 528
	44 934	79 665

Finansinės būklės ataskaitos datai maksimalios kredito rizikos, susijusios su gautinomis sumomis, suskirstymas pagal geografines zonas gali būti toks:

tūkst. Lt		Balansinė vertė
	2013	2012
Lietuva	29 867	30 964
Europos Sąjungos šalys	8 778	9 761
Rusija	676	32 562
Kitos šalys	2 260	1 850
	41 581	75 137

21. Finansiniai instrumentai (tęsinys)

Vertės sumažėjimo nuostoliai

Gautinų sumų įsisenėjimas finansinių ataskaitų datą gali būti išskaidytas taip:

tūkst. Lt	Bendra suma 2013	Bendra suma 2012
Neuždelstos	36 658	58 325
Uždelstos 0–30 dienų	3 914	15 466
Uždelstos 30–60 dienų	925	876
Uždelstos 61–90 dienų	2	421
Daugiau nei 90 dienų	82	49
	41 581	75 137

Pagal Įmonės įvertinimą nėra būtina apskaityti gautinų sumų vertės sumažėjimą, jei jų apmokėjimas vėluoja iki 90 dienų. 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Įmonėje gautinų sumų vertės sumažėjimo nebuvo.

Užsienio valiutos kitimo rizika

Įmonė susiduria su užsienio valiutos kitimo rizika, susijusia su pardavimais, pirkimais ir paskolomis, kurie yra denominuoti kita nei Lt ar EUR valiuta (litas yra susietas su euru fiksuotu santykiu 3.4528 Lt/EUR ir gali pasikeisti kaip Lietuvos Respublikos vyriausybės vykdomos makroekonominės politikos rezultatas). Įmonė neturi reikšmingų pirkimų ir pardavimų kitomis valiutomis nei Lt ir EUR, todėl užsienio valiutos keitimo rizika yra nereikšminga. Įmonė nenaudoja jokių finansinių priemonių tam, kad sumažintų užsienio valiutos keitimo riziką.

2013 m. gruodžio 31 d. nėra jokių reikšmingų finansinių turto ir įsipareigojimų straipsnių, denominuotų kita nei Lt ir EUR valiuta.

Likvidumo rizika

Žemiau pateikiami finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

tūkst. Lt	Likutinė vertė	Sutartiniai grynųjų pinigų srautai	6 mėn. arba mažiau	6–12 mėnesių	2–5 metai	Daugiau nei 5 metai
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos	146 176	152 847	27 854	8 610	116 383	-
Išvestinės finansinės priemonės	768	819	182	182	455	-
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	54 737	54 737	54 737	-	-	-
	201 681	208 403	82 773	8 792	116 838	-

2013 m. gruodžio 31 d.

21. Finansiniai instrumentai (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

2012 m. gruodžio 31 d.

		Sutartiniai
tūkst. Lt	Likutinė vertė	grynųjų pinigų srautai	6 mėn. arba mažiau	6–12 mėnesių	2–5 metai	Daugiau nei 5 metai
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos	121 518	126 197	22 353	39 367	64 477	-
Išvestinės finansinės priemonės	1 530	1 498	383	323	792	-
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	49 945	49 945	49 945	-	-	-
	172 993	177 640	72 681	39 690	65 269	-

Efektyvios palūkanų normos, taikytos apskaičiuotų grynųjų pinigų srautų diskontui, yra tokios:

	2013	2012
Paskolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai	1,96 %–2,2 %	2 %–3,3 %

Įmonės politika yra turėti pakankamai pinigų ar jų ekvivalentų tam, kad padengtų einamuosius su veikla susijusius mokėjimus, įskaitant finansinių skolų mokėjimus.

Palūkanų normos rizika

Įmonė susiduria su palūkanų normos piniginių srautų rizika, kadangi Įmonės palūkanas uždirbančioms paskoloms taikomos kintamos palūkanos, susietos su LIBOR, EURIBOR, VILIBOR.

Įmonės finansinėms priemonėms taikytų palūkanų normų išraiška finansinių ataskaitų datą yra tokia:

tūkst. Lt	Balansinė vertė
	2013	2012
Priemonės su fiksuota palūkanų norma
Nėra	-	-
	-	-
tūkst. Lt	Balansinė vertė
	2013	2012
Priemonės su kintama palūkanų norma
AB SEB, AB DNB bankai	7 883	-
AB SEB bankas	-	16
Faktoringas	11 167	11 133
AB SEB, AB DNB bankai	92 253	86 545
AB SEB, AB DNB bankai	34 873	23 824
	146 176	121 518

Pagal šias sutartis taikoma palūkanų norma apskaičiuojama kaip tam tikro laikotarpio VILIBOR, EURIBOR, LIBOR pridedant kreditoriaus nustatytą maržą.

21. Finansiniai instrumentai (tęsinys)

Palūkanų normos rizika (tęsinys)

Pinigų srautų jautrumo priemonėms, kurioms taikoma kintanti palūkanų norma, analizė

Palūkanų normų pokytis 100 bazinių punktų finansinės būklės ataskaitos datą padidintų (sumažintų) pelną (nuostolius) žemiau nurodytomis sumomis. Šioje analizėje daroma prielaida, kad visi kiti kintamieji, ypač valiutų keitimo kursai, lieka pastovūs. Tokiu pat pagrindu padaryta analizė ir už 2012 m.

Įtaka tūkst. Lt	Pelnas (nuostoliai) už metus
	100 bp padidėjimas	100 bp sumažėjimas
2013 m. gruodžio 31 d. Priemonės, kurioms taikoma kintanti palūkanų norma	(1 462)	1 462
2012 m. gruodžio 31 d. Priemonės, kurioms taikoma kintanti palūkanų norma	(1 215)	1 215

Įmonė 2011 m. sudarė palūkanų normos apsikeitimo sandorį su banku, kuriuo iš dalies apsidraudžia nuo palūkanų normų svyravimų (ž. 20 pastaba).

Finansinių instrumentų tikroji vertė

Tikroji vertė apibrėžiama kaip suma, už kurią priemonė gali būti iškeista esamu momentu sudaromu sandoriu tarp ketinančių tai daryti šalių, esant galiojančioms rinkos sąlygoms, išskyrus priverstinio pardavimo ar likvidacinius sandorius.

2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m gruodžio 31 d. Įmonės finansinių priemones, apskaitomas tikrąja verte sudarė palūkanų normos apsikeitimo sandoris su banku. Rinkos kaina buvo apskaičiuota remiantis rinkos uždarymo kainomis buvusiomis 2013 m. gruodžio 31 d. Apskaityta vertė neatspindi skirtumo tarp kainų pasiūlos ir paklausos ir nevertina konkretaus kliento, nei jo kreditingumo. Pagal tikrosios vertės hierarchiją, šis instrumentas yra priskirtinas 1 lygio tikrajai vertei.

Pagrindinis turtas ir įsipareigojimai, apskaitomi kitaip negu tikrąja verte, yra paskolos ir gautinos sumos iš klientų, paskolos, mokėtinos finansų institucijoms bei prekybos skolos, kurie apskaitomi amortizuota savikaina.

Finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

Prekybos ir kitos gautinos ir mokėtinos sumos. Įmonės vadovybės nuomone, prekybos ir kitų gautinų ir mokėtinų sumų, o taip pat skolinimosi lėšų balansinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms, nes prekybos ir kitos gautinos ir mokėtinos sumos yra trumpalaikės, o skolinimosi lėšos yra susijusios su kintama palūkanų norma.

22. Pirkimų įsipareigojimai

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Įmonė neturi jokių reikšmingų pirkimo įsipareigojimų.

23. Susijusios šalys

Sandoriai tarp susijusių šalių gali būti pateikti taip:

tūkst. Lt		2013			2012
	Pardavimai	Pirkimai	Gautinos paskolos	Pardavimai	Pirkimai	Gautinos paskolos
VŠĮ "SSK" (1) UAB "Žaibo ratas	2 000			2 273	-	-
Vilnius" (2)		371		-	421	-
Vadovybė (3)		245	860	-	278	300
	2 000	616	860	2 273	699	300

• (1) AB "Pieno žvaigždės" yra vienintelis krepšinio klubo VŠĮ "SSK" dalininkas ir teikia paramą. 2013 m. Įmonės suteikta parama sudarė 2 000 tūkst. Lt (2012 m. – 2 273 tūkst. Lt).
• (2) UAB "Žaibo ratas Vilnius" yra susijusi įmonė per AB "Pieno žvaigždės" valdybos narį. UAB "Žaibo ratas Vilnius" teikia automobilių nuomos paslaugas.
• (3) Įmonė perka konsultacines paslaugas iš valdybos nario. Be to, 2013 m. gruodžio 31 d. vadovybės nariui yra suteikta 860 tūkst. Lt paskola.
• (4) 2013 m. iš susijusių šalių buvo grąžinta 600 tūkst. Lt (2012 m. 200 tūkst. Lt) paskolų, kurios praėjusiais laikotarpiais buvo nurašytos per savininkų nuosavybę. Pajamos apskaitytos nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.

Mokėtinos sumos susijusioms šalims 2013 m. gruodžio 31 d. yra tokios: UAB "Žaibo ratas Vilnius" – 5 tūkst. Lt (2012 m. – 0,4 tūkst. Lt)

Pirkimai ir pardavimai su susijusioms šalims buvo atlikti įprastinėmis rinkos sąlygomis.

Atlyginimai vadovybei yra įtraukti į pardavimų ir administracinių sąnaudų straipsnį, "Personalo išlaikymo sąnaudos" (žr. 3 pastabą):

tūkst. Lt	2013	2012
Atlyginimų vadovybei sąnaudos	1 680	1 835
Atlyginimai vadovybei, atskaičius mokesčius	976	1 065
Tantjemos valdybos nariams	500	540

Atlyginimų vadovybei sąnaudas sudaro priskaičiuotas atlyginimas ir socialinio draudimo priskaitymai, mokami Įmonės.

Vadovybė susideda iš generalinio direktoriaus, generalinio direktoriaus pavaduotojo, verslo plėtros direktoriaus, filialo "Kauno pienas" generalinio direktoriaus (nuo 2012 m.) ir finansų direktoriaus. Visi minėti asmenys yra ir valdybos nariai.

24. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos

2014 metais Įmonė pasirašė sutarties pakeitimą su AB DnB bankas, pagal kurią paskolos (sąskaitos kredito perviršio limitas) apyvartinio kapitalo finansavimui buvo paditintas nuo 10 000 tūkst. Litų iki 12 500 tūkst. Litų.

Po finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos neįvyko jokių reikšmingų įvykių, kurie galėtų turėti esminės įtakos 2013 m. gruodžio 31 d. finansinėms ataskaitoms.

25. Neapibrėžtumai

Jokių reikšmingų neapibrėžtumų, susijusių su Įmone, nėra.

Generalinis direktorius	Aleksandr Smagin
Finansų direktorius	Audrius Statulevičius

AKCINĖ BENDROVĖ "PIENO ŽVAIGŽDĖS

2013 m. METINIS PRANEŠIMAS

1. BENDRA INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

1.1 Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas pranešimas.

Pranešimas parengtas už 2013 finansinius metus.

1.2. Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys

Pavadinimas	AB "Pieno žvaigždės"
Teisinė–organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistruota	Bendrovė įregistruota 1998 m. gruodžio 23 d.
Įmonės kodas	1246 65536
PVM mokėtojo kodas	LT 246655314
Įstatinis kapitalas	49 634 419 Lt, padalintas į 49 634 419 paprastąsias
	vardines 1 Lt nominalios vertės akcijas.
Adresas	Perkūnkiemio g. 3, LT-12127 Vilnius, Lietuvos
	Respublika
Telefonas	(+370 5) 246 14 14
Faksas	(+370 5) 246 14 15
Elektroninis paštas	info@pienozvaigzdes.lt
Interneto puslapis	www.pienozvaigzdes.lt

1.3. Emitento pagrindinės veiklos pobūdis

Pieno produktų gamyba.

1.4. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

AB "Pieno žvaigždės" yra pasirašiusi sutartį su AB FMĮ "Finasta" (VPK licencijos Nr.: A 087, adresas: Maironio g. 11, Vilnius, telefonas (8-5) 278 68 33 faksas (8-5) 278 68 38) dėl bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos tvarkymo.

1.5. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

1.5.1. AB "Pieno žvaigždės" paprastosios vardinės akcijos įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius biržos Oficialųjį vertybinių popierių prekybos sąrašą. Akcijų rūšis – paprastosios vardinės; Akcijų skaičius – 49 634 419; Bendra nominali vertė – 49 634 419 Lt; VP ISIN kodas – LT0000111676.

1.5.2. 2013 m. gruodžio 31 d. AB "Pieno žvaigždės" nėra supirkusi nuosavų akcijų.

2. LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO 25 STRAIPSNYJE NURODYTA INFORMACIJA

2.1. Objektyvi įmonės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibūdinimas

AB "Pieno žvaigždės" įkurta 1998 m. gruodžio 23 d. susijungus Lietuvoje savarankiškai veikusioms pieno perdirbimo įmonėms AB "Mažeikių pieninė" bei AB "Pasvalio sūrinė". Vėliau buvo prijungta AB "Kauno pienas" ir 2004 m. AB "Panevėžio pienas". Šiandien tokia struktūra leidžia specializuoti gamybą atskiruose filialuose, pasiekiant aukščiausią efektyvumo lygmenį ir tolygiai paskirstant žaliavinio pieno surinkimo pajėgumus šalyje.

AB "Pieno žvaigždės" yra didžiausia Lietuvos pieno perdirbimo įmonė, kuri šiuo metu gamina daugiau nei 500 pavadinimų produktų. Bendrovės produkcija skirta ne tik vietinei rinkai, bet ir eksportuojama į Rusiją, Europos Sąjungos, NVS ir Baltijos šalis. Fermentiniai sūriai, išrūgų miltai ir švieži pieno produktai yra pagrindiniai AB "Pieno žvaigždės" eksporto rinkoms gaminami produktai, užsitarnavę pripažinimą nepriekaištinga kokybe. Jiems suteikti tarptautiniai produkto kokybės sertifikatai.

Emitento pagrindinė veikla – pieno perdirbimas. Šis verslas yra rizikingas dėl galimų pokyčių žaliavos ir produktų rinkose, konkurencijos, taip pat galimų teisinių, politinių, technologinių bei socialinių pokyčių, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su Emitento verslu, kas gali neigiamai paveikti Emitento pinigų srautus ir veiklos rezultatus.

Emitento pagrindinė žaliava yra pienas, kurio pardavimo perdirbimui kiekis Europos Sąjungos pieno gamintojams yra apribotas nacionalinėmis pieno kvotomis. Žaliavos tiekimo apribojimas gali turėti įtakos žaliavos trūkumui bei žaliavos kainų kilimui. Šie pokyčiai gali neigiamai paveikti Emitento pinigų srautus ir veiklos rezultatus.

Emitento verslas (ypatingai pieno surinkimas ir pristatymas) yra daug darbo jėgos reikalaujanti veikla. Darbuotojų trūkumas ir jų atlyginimų didėjimas gali neigiamai paveikti Emitento veiklos rezultatus.

AB "Pieno žvaigždės" įdiegta integruota kokybės ir aplinkos vadybos sistema, atitinkanti ISO 9001:2008 ir ISO 14001:2004 standartų reikalavimus. Nuo 2012 m. kovo mėn. pradėta diegti maisto saugos vadybos sistema, atitinkanti ISO 22000:2005 standarto reikalavimus. 2013 m. gruodžio mėn. filialui Pasvalio sūrinė išduotas sertifikatas, patvirtinantis, kad filiale įdiegta maisto saugos sistema atitinka FSSC 22000 reikalavimus. Kiti trys AB "Pieno žvaigždės" filialai maisto saugos sistemos įdiegimą planuoja užbaigti ir sertifikuoti savo veiklą pagal FSSC 22000 reikalavimus jau 2014 metais.

Pieno gaminių kokybės ir ypač jų saugos užtikrinimas, t. y. nekenksmingumas vartotojui, yra vienas iš pagrindinių bendrovės uždavinių. Bendrovėje veikianti maisto saugos sistema leidžia valdyti nustatytus pavojus ir rizikos veiksnius bei svarbius kontrolės taškus, kurie susiję su pieno gaminių gamybos procesais, transportavimu ir vartojimu, pagerina kokybės kontrolę. Bendrovėje yra parengtos, įdiegtos ir veikia programos, kuriose numatytos sąlygos, priemonės ir elgsenos taisyklės, užkertančios kelią biologinei, cheminei, fizinei ar alerginei taršai, užtikrinančios pieno gaminių saugą ir kokybę.

1998–2002 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba AB "Pieno žvaigždės" filialams išdavė eksporto į Europos Sąjungą patvirtinimus, kurie suteikia teisę eksportuoti pieno gaminius, paženklintus identifikavimo ženklu, į ES šalis. Be to, visi bendrovės filialai yra patvirtinti eksportui į Rusiją bei Baltarusiją.

Pirminis kokybės vadybos sistemos sertifikavimas bendrovės filialuose buvo atliktas 2002 m., kuomet buvo išduoti sertifikatai, liudijantys, kad filialuose yra sukurta, įforminta dokumentais, įgyvendinta ir prižiūrima kokybės vadybos sistema, atitinkanti ISO 9001 standarto reikalavimus. Sertifikacinį auditą atliko ir filialams sertifikatus išdavė tarptautinė sertifikavimo įmonė TUV CERT. Per 2005–2006 m. į kokybės vadybos sistemą buvo integruota aplinkos vadybos sistema, atitinkanti ISO 14001 standarto reikalavimus, ir 2007 m. vasario mėn. AB "Pieno žvaigždės" gavo sertifikatą, patvirtinantį, kad Bendrovėje veikia integruota kokybės ir aplinkos vadybos sistema, atitinkanti ISO 9001 ir ISO 14001 standartų reikalavimus. Kasmet sertifikavimo įmonė Bendrovėje atlieka priežiūros auditus, o kas 3 metai atliekamas sistemos persertifikavimas. AB "Pieno žvaigždės" siekia nuolat gerinti ir efektyvinti savo veiklą ir procesus, todėl norėdama efektyviau išnaudoti išorės auditų rezultatus įmonės gerinimui 2013 m. AB "Pieno žvaigždės" pakeitė sertifikavimo įstaigą. Nuo 2013 m. vadybos sistemų išorės auditus atlieka sertifikavo įstaiga DNV.

Bendrovės filialai "Kauno pienas" ir "Panevėžio pienas" yra sertifikuoti ekologiškų produktų gamybai (ekologiški jogurtai, ekologiška varškė, ekologiškas varškės sūris, ekologiškas pienas, ekologiška grietinė). Patvirtinimą, jog įmonė atitinka reikalavimus, kasmet atlikus patikrinimą, išduoda VšĮ "Ekoagros". Gaminant ekologiškus pieno gaminius griežti reikalavimai keliami ne tik gamybos procesams, bet ir jų sudėtinėms dalims. Sertifikuoti ekologiški gaminiai ženklinami papildoma informacija: ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu, sertifikavimo įstaigos kodu, nuoroda, kur užaugintos gaminių sudėtyje esančios žemės ūkio žaliavos.

Bendrovės kai kuriems gaminiams suteikti specifiniai HALAL (išrūgų milteliams ir grietinėlei) ir KOSHER (išrūgų milteliams) kokybės sertifikatai.

Bendrovės vadovybė yra įsipareigojusi gaminti saugius ir kokybiškus pieno gaminius, atitinkančius vartotojų poreikius ir lūkesčius, darant kuo mažesnį poveikį aplinkai. Tai apibrėžta bendrovės maisto saugos, kokybės ir aplinkos apsaugos politikoje.

Pagrindiniai veiklos rodikliai, mln. LTL	2013 12 31	2012 12 31
Apyvarta	759,4	769,1
Bendrasis pelnas	125,5	146,1
Pelnas prieš mokesčius, palūkanas ir
amortizaciją (EBITDA)	42,5	70,1
Pelnas prieš mokesčius	11,6	34,2
Investicijų į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir
įrengimus suma	39,9	45,8
Vidutinis darbuotojų skaičius	2 023	1 988
Supirkta natūralaus pieno, tūkst. t	356,8	365,0
Supirkta pieno pagal bazinius rodiklius,
tūkst. t	431,6	441,6

2.2. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija

Pagrindiniai įmonės kokybės ir aplinkos vadybos principai:

• kokybės vadybos sistema orientuota į vartotoją, didelis dėmesys skiriamas vartotojo poreikių ir lūkesčių užtikrinimui;
• privaloma laikytis švaresnės gamybos principų; identifikuoti ir valdyti tuos aspektus, kurie daro reikšmingą poveikį aplinkai, užtikrinti tinkamą pasirengimą avarinėms situacijoms;
• Bendrovės vadovybė nustato vieningus tikslus ir uždavinius. Vadovai sukuria Bendrovėje tokią atmosferą, kurioje, siekiant tikslų, dalyvauja visi darbuotojai;
• į Bendrovės veiklą įtraukiami visų lygių darbuotojai;
• visa Bendrovės veikla ir su ja susiję ištekliai yra valdomi kaip procesas;
• tarpusavyje susiję procesai apibrėžiami, suvokiami ir valdomi kaip sistema, o tai didina įmonės rezultatyvumą ir veiksmingumą;
• Bendrovės tikslas nuolatinis gerinimas. Gerinimo veikla yra suderinta su Bendrovės strategija, o kiekvienas dirbantysis siekia nuolat gerinti produktus, procesus, sistemas;
• rezultatyvūs sprendimai pagrindžiami duomenų ir informacijos analize;
• didelis dėmesys skiriamas ryšiams su tiekėjais.

ISO 9001 ir ISO 14001 sertifikatų turėjimas įrodo, kad Bendrovėje struktūra, atsakomybė ir įgaliojimai yra apibrėžti, procesai ir procedūros aprašyti, pagrindiniai dokumentai kontroliuojami ir nuolat atnaujinami, patikrinimai ir kontrolės veiksmai reguliariai atliekami, neatitiktys identifikuojamos, analizuojamos ir taisomos, užtikrinama neatitikčių ir avarijų prevencija, mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Bendrovėje aukščiausia vadovybė kasmet peržiūri ir patvirtina maisto saugos, kokybės ir aplinkos apsaugos politiką.

2.3. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metinėse finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

Metinėse finansinėse ataskaitose pateikti duomenys yra pakankami, išsamūs ir papildomai neaiškinami.

2.4. Visų įmonės įsigytų ir turimų savų akcijų skaičius bei jų nominali vertė ir įstatinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro

2013 metų pabaigai Bendrovė neturi įsigijusi savų akcijų.

2.5. Per ataskaitinį laikotarpį įsigytų ir perleistų savų akcijų skaičius bei jų nominali vertė ir įstatinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro

Per 2013 metus Bendrovė nepirko ir neperleido savų akcijų.

2.6. Informacija apie apmokėjimą už savas akcijas, jeigu jos įsigyjamos ar perleidžiamos už užmokestį

Per 2013 metus Bendrovė nepirko ir neperleido savų akcijų.

2.7. Įmonės savų akcijų įsigijimo per ataskaitinį laikotarpį priežastys

Per 2013 metus Bendrovė nepirko ir neperleido savų akcijų.

2.8. Informacija apie įmonės filialus ir atstovybes

AB "Pieno žvaigždės" struktūroje yra 4 gamybiniai filialai:

• Filialas "Kauno pienas", Taikos pr. 90, LT-51181 Kaunas;
• Filialas "Mažeikių pieninė", Skuodo g. 4, LT-89100 Mažeikiai;
• Filialas "Pasvalio sūrinė", Mūšos g. 14, LT-39104 Pasvalys;
• Filialas "Panevėžio pienas", Tinklų g. 9, LT-35115 Panevėžys.

2.9. Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos

Jokių reikšmingų įvykių, įvykusių po finansinių metų pabaigos, nebuvo.

2.10. Įmonės veiklos planai ir prognozės

Metinio pranešimo rengimo metu įmonė neturi patvirtintų veiklos planų 2014 metams.

2.11. Informacija apie įmonės tyrimų ir plėtros veiklą

Įmonė pastoviai vykdo investicijas ir ieško būdų, kaip užtikrinti pastovų augimą bei geresnį veiklos efektyvumą.

2.12. Įmonės finansinės rizikos valdymo tikslai, naudojamos numatomų sandorių pagrindinių grupių apsidraudimo priemonės, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos mastai

Įmonė finansinių priemonių, kurios yra svarbios vertinant įmonės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę ir veiklos rezultatus nenaudojo.

3. KITA INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

3.1. Emitento įstatinio kapitalo struktūra

Juridinių asmenų registre įregistruotas 49 634 419 Lt įstatinis kapitalas. Jis padalytas į 49 634 419 paprastąsias vardines 1 Lt nominalios vertės akcijų. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Vertybinių popierių perleidimo apribojimai netaikomi.

3.2. Vertybinių popierių perleidimo apribojimai

Bendrovėje vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

3.3. Akcininkai

Naujausiais turimais duomenimis (2013 m. gruodžio 31 d.) bendrovėje iš viso buvo 3 736 akcininkai.

Akcininkai, turintys daugiau kaip 5 AB "Pieno žvaigždės" įstatinio kapitalo ir balsų:

			Turimų balsų
Akcininkas	Turimų	Įstatinio	dalis su kartu
	akcijų	kapitalo	veikiančiais
	skaičius	dalis %	asmenimis %
SEB SA Omnibus (funds/inst. clients)	6 959 219	14,20	14,02
UAB "Agrolitas Imeks Lesma" Laisvės pr 125,
Vilnius, į.k. 2191855	6 431 431	12,96	12,96
ŽŪKB "Smilgelė" J. Tumo Vaižganto 8/27-3.
Vilnius, į.k. 2490652	5 673 051	11,43	11,43
Swedfund International Sveavagen 24-26, Box	4 700 000	9,47	9,47
3286, SE-103 65 Stockholm, Sweden
Kvaraciejus Julius	7 085 907	14,28	14,28/31,82
Kvaraciejienė Regina	2 126 959	4,28	4,28/31,82
Klovas Voldemaras	2 842 567	5,73	5,73/31,82
Klovienė Danutė	878 328	2,20	1,77/31,82
Smagin Aleksandr	2 547 123	5,13	5,13/31,82
Gžegož Rogoža	46 150	0,09	0,09/31,82

3.4. Akcininkai, turintys specialias kontrolės teises, ir tų teisių aprašymai

Bendrovėje nėra akcininkų turinčių specialias kontrolės teises.

3.5. Visi balsavimo teisių apribojimai

Bendrovėje nėra akcininkų kuriems būtų apribota balsavimo teisė

3.6. Visi akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kuriuos emitentas žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės

Emitentui nėra žinoma apie akcininkų tarpusavio susitarimus, kuriais galėtų būti apribotas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisė.

3.7. Darbuotojai

	2013 12 31	2012 12 31
Vidutinis darbuotojų skaičius	2 023	1 988
Su aukštuoju išsilavinimu	418	412
Su aukštesniuoju išsilavinimu	535	530
Su viduriniu išsilavinimu	914	896
Su nebaigtu viduriniu išsilavinimu	156	150
	2013 12 31	2012 12 31
Vidutinis atlyginimas, Lt
Vadovaujančio personalo	6 450	7 627
Specialistų	2 961	2 799
Darbininkų	2 257	2 088

3.8. Emitento įstatų keitimo tvarka

AB "Pieno žvaigždės" įstatai keičiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

3.9. Emitento valdymo organai

Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir Bendrovės vadovas. Stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Bendrovės valdyba sudaroma iš 7 (septynių) narių 4 metų laikotarpiui. Valdyba iš narių renka valdybos pirmininką.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka bei kiti su visuotinio akcininkų susirinkimo veikla ir priimamais sprendimais susiję klausimai, taip pat valdybos ir Bendrovės vadovo kompetencija, rinkimo (skyrimo) ir atšaukimo tvarka bei kiti su valdybos ir Bendrovės vadovo veikla susiję klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

3.10. Kolegialių organų nariai, įmonės vadovas, vyriausiasis finansininkas:

Valdyba

Vardai, pavardės		Turimas akcijų	Turima įstatinio
		skaičius	kapitalo	Kadencijos	Kadencijos
	Pareigos	vnt.	dalis %	pradžia	pabaiga
Paul Bergqvist	pirmininkas	-	-	2012 04 27	2016 04 27
Hans Mideus	narys	-	-	2012 08 28	2016 04 27
Julius Kvaraciejus	narys	7 085 907	14,28	2012 04 27	2016 04 27
Voldemaras Klovas	narys	2 842 567	5,73	2012 04 27	2016 04 27
Aleksandr Smagin	narys	2 547 123	5,13	2012 04 27	2016 04 27
Audrius Statulevičius	narys	-	-	2012 04 27	2016 04 27
Gžegož Rogoža	narys	46 150	0,09	2012 04 27	2016 04 27

Administracija

Vardai, pavardės		Turimas akcijų	Turima įstatinio
	Pareigos	skaičius vnt.	kapitalo dalis %
Aleksandr Smagin	Gen. direktorius	2 547 123	5,13
Audrius Statulevičius	Finansų direktorius	-	-

Informacija apie valdymo organams priskaičiuotas pinigų sumas pateikta finansinių ataskaitų pastabose.

3.11. Visi reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą

Susitarimų kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei nėra.

3.12. Visi emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Emitentas nėra sudaręs susitarimų su jo organų nariais ar darbuotojais, kurie numatytų kompensacijas jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo.

3.13. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

(Nuosavybės vertybinių popierių emitentai papildomai turi pateikti informaciją apie didesnius susijusių šalių sandorius – nurodyti šių sandorių sumas, susijusių asmenų santykių pobūdį ir kitą informaciją apie sandorius, kuri yra būtina norint suprasti bendrovės finansinę padėtį, jeigu tokie sandoriai yra reikšmingi arba buvo sudaryti ne įprastomis rinkos sąlygomis. Informacija apie atskirus sandorius gali būti apibendrinama pagal jų pobūdį, išskyrus atvejus, kai, norint suprasti sandorių tarp susijusių asmenų poveikį bendrovės finansinei padėčiai, būtina pateikti atskirą informaciją. Sąvoka "susijęs asmuo" turi tokią pačią reikšmę, kaip ir emitento taikomuose apskaitos standartuose)

Daugiau informacijos apie sandorius su susijusiomis šalimis yra pateikta aiškinamajame rašte prie metinių finansinių ataskaitų.

4. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO

Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso pateikiama priede prie šio metinio pranešimo. (Priedas Nr.1)

5. DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ

Visą viešai skelbtą informaciją galima rasti www.pienozvaigzdes.lt

2013-12-31. Dėl AB "Pieno žvaigždės" produkcijos importo į Rusiją draudimo atšaukimo

Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba "Rospotrebnadzor" 2013 m. gruodžio 31 d. savo interneto tinklalapyje paskelbė apie sprendimą atšaukti draudimą pieno perdirbimo bendrovės "Pieno žvaigždės" produkcijos importui.

"Pieno žvaigždės" produkcijos eksportą į Rusiją atnaujins kaip įmanoma greičiau.

2013-11-29. AB "Pieno žvaigždės" 2013 metų devynių mėnesių neaudituoti finansiniai rezultatai

Preliminariais neaudituotais duomenimis, AB "Pieno žvaigždės" pardavimų pajamos per pirmus devynis 2013 m. mėnesius buvo 608,4 mln. litų (176,2 mln. EUR), arba 7,3 % didesnės nei prieš metus (2012 m. 9 mėnesių pardavimų pajamos siekė 567,0 mln. litų, arba 164,2 mln. EUR). Pardavimų apimtys eksporto rinkose padidėjo 10 %, o vietos rinkoje augimas sudarė 4 %.

Bendrovės pirmųjų devynių mėnesių EBITDA sudarė 40,6 mln. litų (11,8 mln. EUR) ir buvo 19,8 % mažesnis lyginant su 2012 m., kai EBITDA siekė 50,7 mln. litų (14,7 mln. EUR).

Per 2013 m. devynis mėnesius bendrovė uždirbo 15,5 mln. litų (4,5 mln. EUR) grynojo pelno arba 21,6 % mažiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Per 2012 m. devynis mėn. buvo uždirbta 19,7 mln. litų (5,7 mln. EUR) grynojo pelno.

2013-11-29. AB "Pieno žvaigždės" koreguota 2013 m. rezultatų prognozė

Atsižvelgiant į prastesnius laukiamus ketvirtojo ketvirčio rezultatus, Bendrovė mažina pradinę 2013 m. veiklos prognozę:

• laukiama 2013 metų apyvarta apie 750 mln. litų (apie 217 mln. EUR);
• laukiamas EBITDA pelningumas apie 6 %;
• laukiamas grynasis pelningumas apie 2 %.

2013-08-30 AB "Pieno žvaigždės" 2013 m. šešių mėnesių neaudituoti finansiniai rezultatai

Preliminariais neaudituotais duomenimis, AB "Pieno žvaigždės" pardavimų pajamos per pirmus šešis 2013 m. mėnesius buvo 399,1 mln. litų (115,6 mln. EUR), arba 10,6 % didesnės nei prieš metus (2012 m. 6 mėnesių pardavimų pajamos siekė 360,9 mln. litų, arba 104,5 mln. EUR). Pardavimų apimtys eksporto rinkose padidėjo 15 %, o vietos rinkoje augimas sudarė 5 %.

Bendrovės pirmųjų šešių mėnesių EBITDA sudarė 26,2 mln. litų (7,6 mln. EUR) ir buvo 4,2 % didesnis, palyginti su 2012 metais, kai EBITDA siekė 25,1 mln. litų (7,3 mln. EUR).

Per 2013 m. šešis mėnesius bendrovė uždirbo 9,9 mln. litų (2,9 mln. EUR) grynojo pelno. Per 2012 m. šešis mėn. buvo uždirbta 6,6 mln. litų (1,9 mln. EUR) grynojo pelno.

2013-05-31 AB "Pieno žvaigždės" 2013 m. trijų mėnesių neaudituoti finansiniai rezultatai

Preliminariais neaudituotais duomenimis, AB "Pieno žvaigždės" pardavimų pajamos per pirmus tris 2013 m. mėnesius buvo 186,4 mln. litų (54,0 mln. EUR), arba 18 % didesnės nei prieš metus (2012 m. 3 mėnesių pardavimų pajamos siekė 157,9 mln. litų, arba 45,7 mln. EUR). Pardavimų apimtys eksporto rinkose padidėjo 29 %, o vietos rinkoje augimas sudarė 7 %.

Bendrovės pirmųjų trijų mėnesių EBITDA sudarė 15,4 mln. litų (4,5 mln. EUR) ir buvo 11,9 % didesnis, palyginti su 2012 m., kai EBITDA siekė 13,8 mln. litų (4,0 mln. EUR).

Per 2013 m. pirmus tris mėnesius bendrovė uždirbo 6,9 mln. litų (2,0 mln. EUR) grynojo pelno, arba 60 % daugiau nei prieš metus, kai buvo gauta 4,3 mln. litų (1,2 mln. EUR) grynojo pelno.

2013-04-30 AB "Pieno žvaigždės" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

2013 m. balandžio 30 d. įvyko AB "Pieno žvaigždės" (toliau – Bendrovė, buveinės adresas Perkūnkiemio g. 3, Vilnius, įmonės kodas 1246 65536, PVM mokėtojo kodas LT 246655314, duomenys apie kurią kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Nr.	Darbotvarkė	Sprendimai
1.	Bendrovės metinis pranešimas	Išklausyta
2.	Auditoriaus išvada apie Bendrovės finansinę atskaitomybę ir metinį pranešimą	Išklausyta
3.	Bendrovės audituoto 2012 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas	Patvirtinti bendrovės audituotą 2012 m. metinį finansinių ataskaitų rinkinį.
4.	Bendrovės pelno paskirstymo tvirtinimas	Patvirtinti pelno paskirstymą (pridedamas).
5.	Audito įmonės rinkimai ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas	2013–2014 metams Bendrovės auditoriumi išrinkti "KPMG Baltics", UAB. Nustatyti, kad atlyginimas audito įmonei per metus negali viršyti 85 000 Lt sumos, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio. Sutartį su auditoriumi pasirašyti įgaliojamas Bendrovės generalinis direktorius.
6.	Bendrovės audito komiteto narių rinkimai	Į bendrovės audito komitetą vienerių metų kadencijai išrinkti: Jūratę Zarankienę (nepriklausoma narė, komiteto pirmininkė); Danutę Kairevičienę (komiteto narė).
7.	Savų akcijų supirkimas	Supirkti akcinės bendrovės "Pieno žvaigždės" akcijas per AB NASDAQ OMX Vilnius oficialaus siūlymo subrinką, šią rinką reglamentuojančių taisyklių nustatyta tvarka, netvirtinant cirkuliaro Lietuvos banko priežiūros tarnyboje. a) akcijų įsigijimo tikslas – stabilizuoti Bendrovės akcijų kursą, padidinti akcijų likvidumą ir išvengti nuostolių dėl Bendrovės akcijų kurso kritimo; b) maksimalus įsigyjamų akcijų skaičius – įsigyjamų savų akcijų nominali vertė kartu su kitomis, jau turimomis savomis akcijomis, negali būti didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo;

Akcininkų susirinkimo sprendimai:

c) laikotarpis, per kurį akcinė bendrovė gali įsigyti savo akcijas – 18 mėnesių;
d) minimali įsigyjamų akcijų kaina – 30 % mažesnė už
paskutinės savaitės Bendrovės akcijų kainų vertybinių
popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius centrinėje rinkoje
aritmetinį svertinį vidurkį, maksimali įsigyjamų akcijų
kaina – 30% didesnė už paskutinės savaitės Bendrovės
akcijų kainų NASDAQ OMX Vilnius centrinėje rinkoje
aritmetinį svertinį vidurkį;
e) savų akcijų pardavimo tvarka ir minimali pardavimo
kaina – minimali akcijų pardavimo kaina ne mažesnė kaip
2/3 akcijų įsigijimo kainos.
Užtikrinant visiems akcininkams lygias galimybes įsigyti
supirktas akcijas, jos bus parduodamos vertybinių popierių
biržos centrinėje rinkoje arba aukciono būdu, informuojant
apie aukciono laiką ir tvarką centrinėje reglamentuojamos
informacijos bazėje.
Vadovaujantis šiuo visuotinio akcininkų susirinkimo
sprendimu ir Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių
įstatymo 54 straipsniu, Bendrovės vadovui pavedama
priimti visus sprendimus, susijusius su akcijų supirkimo
laiko, kainos nustatymu, taip pat sprendimus dėl savų
įsigytų akcijų pardavimo laiko, kainos ir tvarkos nustatymo
bei spręsti visus kitus klausimus, kurie nenumatyti šiame
sprendime.

PELNO PASKIRSTYMAS

(patvirtintas visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris įvyko 2013 m. balandžio 30 d.)

Straipsniai	Suma (Lt)	Suma (EUR)
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) praėjusių finansinių metų pabaigoje	8.993.770	2.604.776
Grynasis finansinių metų rezultatas - pelnas (nuostoliai)	29.066.229	8.418.162
Pervedimai iš rezervų	13.040.000	3.776.645
Paskirstytinas pelnas	51.099.999	14.799.583
Pelno paskirstymas
– dividendai *	27.298.930	7.906.317
– tantjemos	700.000	202.734
– savų akcijų supirkimo rezervas	10.000.000	2.896.200
– parama ir labdara, premijos	2.500.000	724.050
Nepaskirstytas rezultatas - pelnas (nuostolis)	10.601.069	3.070.282

* 0,55 lito (0,16 EUR) vienai akcijai.

Teisių apskaitos diena – 2013 m. gegužės 15 d., t. y. asmenys, kurie šios dienos pabaigoje bus Bendrovės akcininkai, turės teisę gauti Bendrovės pelno dalį (dividendą).

6. KITA INFORMACIJA

Papildomos informacijos, kuri turėtų būti atskleidžiama pagal įmonių veiklą reglamentuojančius įstatymus, kitus teisės aktus ar įmonės įstatus, ir kuri nebūtų atskleista šiame metiniame pranešime bei metinėse finansinėse ataskaitose – nėra.

Priedas Nr. 1

AB "Pieno Žvaigždės" pranešimas apie Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Akcinė bendrovė "Pieno žvaigždės", vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "Vilniaus vertybinių popierių birža" prekybos taisyklių 20.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi NASDAQ OMX Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
---------------------------	----------------------------	------------

I principas: Pagrindinės nuostatos.

Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.

1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovė prognozes pateikia esminių įvykių pranešimo forma per centrinę reglamentuotos informacijos bazę, tačiau kai kurių strategijos momentų negali iš anksto viešai atskleisti dėl konkurencinės kovos rinkoje.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių	Taip
tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai	Taip
bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir
akcininkams.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Valdybos kontrolę atlieka visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba atsiskaito.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Bendrovės kolegialus valdymo organas yra valdyba.

2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Neaktualu	Bendrovės kolegialus valdymo organas yra valdyba.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	Taip	Kadangi Bendrovė nesudaro kolegialaus priežiūros organo, III ir IV principai taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	Taip	Bendrovės valdyboje yra septyni valdybos nariai kurie atstovauja visų pagrindinių akcininkų interesus. Toks valdybos narių skaičius yra pakankamas ir užtikrina, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti valdybai priimant sprendimus.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Bendrovės valdybos nariai renkami maksimaliai teisės aktų numatytai ketverių metų kadencijai. Jokių apribojimų jų perrinkimui nėra.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės vadovas nėra valdybos pirmininkas. Kliūčių vykdyti nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai nėra.

1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui,kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės

valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo. 2 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Bendrovė atskleidžia informaciją apie kandidatus į bendrovės kolegialų organą. Akcininkų struktūroje nėra dominuojančių akcininkų. Visos aktyvios akcininkų grupės turi savo atstovus valdyboje.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Informacija apie esamus bendrovės kolegialaus organo narius yra pateikiama bendrovės metiniame pranešime. Prieš būsimus kolegialaus organo narių rinkimus teisės aktuose numatytą informacija apie juos pateikiama kartu su susirinkimo medžiaga.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Informacija apie esamus bendrovės kolegialaus organo narius yra pateikiama bendrovės metiniame pranešime. Prieš būsimus valdybos narių rinkimus teisės aktuose numatytą informacija apie juos pateikiama kartu su susirinkimo medžiaga.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Bendrovės kolegialaus organo nariai turi ilgametę patirtį bendrovių valdyme, įvairiapusių žinių, ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Taip	Bendrovės kolegialaus organo nariai turi ilgametę bendrovių valdymo patirtį. Jei būtų išrinkti nauji bendrovės valdybos nariai, jie būtų supažindinami su situacija bendrovėje, bei valdymo ypatumais.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.	Taip	Du iš septynių valdybos narių yra nepriklausomi nariai.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:	Taip
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus
užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);

4 Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje
bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Taip
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Taip	Remiantis 3.7. punkte nurodytais nepriklausomumo kriterijais, nepriklausomais valdybos nariais laikome: - Paul Bergqvist - valdybos pirmininkas; - Hans Mideus - valdybos narys;
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Taip	Kriterijai tenkinami ištisus metus.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų⁷ priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant 8 bendrovę.	Taip	Bendrovės vadovas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pateikia ataskaitas kolegialiam valdymo organui, bei gauna jo rekomendacijas. Bendrovės valdyba tvirtina vadovo paruoštą metinį pranešimą.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Bendrovės valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Kolegialaus organo nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus nario, pareigų vykdymui. Visuose šauktuose kolegialaus organo posėdžiuose kvorumas buvo.

⁶ Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina. 7

Žr. 3 išnašą. 8 Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

⁹ Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	Taip

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Ne	Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.	Taip
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Metinis audito komiteto pranešimas teikiamas Įmonės valdybai ir akcininkų susirinkimui.

11 Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškum ą ir objektyvum ą, kolegialaus organo nariai, kurie n ėra komiteto nariai, paprastai tur ė t ų tur ėti teis ę dalyvauti komiteto pos ėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad pos ėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui tur ė tų b ūti sudarytos s ąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai tur ė tų b ūti daroma, reik ė t ų nurodyti komiteto veikl ą reglamentuojan čiose taisykl ėse.	Taip
4.12. Skyrimo komitetas.	Neaktualu
4.12.1. Pagrindin ės skyrimo komiteto funkcijos tur ė t ų b ūti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų nari ų vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas tur ė t ų įvertinti į g ūdži ų, žini ų ir patirties pusiausvyr ą valdymo organe, parengti funkcij ų ir sugeb ėjim ų, kuri ų reikia konkre čiam postui, apraš ą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikaling ą laik ą. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrov ės akcininkų pasi ūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti prieži ūros ir valdymo organ ų struktū r ą, dyd į, sud ė t į ir veikl ą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų poky č i ų; 3) reguliariai vertinti atskirų direktori ų į g ūdžius, žinias bei patirt į ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiam ą d ėmes į skirti t ęstinumo planavimui; 5) perži ū r ėti valdymo organ ų politik ą d ėl vyresniosios vadovyb ės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas tur ė t ų apsvarstyti kitų asmen ų, įskaitant administracij ą ir akcininkus, pateiktus pasi ūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susij ę su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – steb ėtoj ų taryba) ir vyresni ąja vadovybe, tur ė t ų b ūti konsultuojamasi su bendrov ės vadovu, suteikiant jam teis ę teikti pasi ūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginim ų komitetas.	Neaktualu
4.13.1. Pagrindin ės atlyginimų komiteto funkcijos tur ė tų b ūti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasi ūlymus d ėl valdymo organ ų nari ų ir vykdom ųj ų direktori ų atlyginimų politikos. Tokia politika tur ė tų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuot ą atlyginim ą, nuo veiklos rezultatų priklausan čio atlyginimo sistemas, pensij ų modelius ir išeitines išmokas. Pasi ūlymai, susij ę su nuo veiklos rezultat ų priklausan čio atlyginimo sistemomis, tur ė tų b ūti pateikiami kartu su rekomendacijomis d ėl su tuo susijusi ų tiksl ų ir įvertinimo kriterij ų, kuri ų tikslas – tinkamai suderinti vykdomųj ų direktori ų ir valdymo organų nari ų atlyginim ą su bendrov ės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasi ūlymus d ėl individuali ų atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organ ų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrov ės atlyginimų politik ą ir ši ų asmen ų veiklos įvertinim ą. Vykdydamas ši ą funkcij ą, komitetas tur ė tų b ūti gerai informuotas apie bendr ą atlyg į, kur į vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusi ų bendrovi ų; 3) tur ė tų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui b ū tų proporcingas kitų bendrov ės vykdom ųj ų direktori ų arba valdymo organ ų nari ų ir kitų bendrov ės darbuotoj ų atlyginimui;

4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą; 5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų; 6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); 7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai. 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų: 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus; 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas.	Taip	Audito komitetas paskirtas ir
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:		patvirtintas akcininkų susirinkime.
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;

5) steb ėti išor ės audito įmon ės nepriklausomum ą ir objektyvum ą, ypa č svarbu patikrinti, ar audito įmon ė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partneri ų rotacija, taip pat b ūtina patikrinti atlyginimo, kur į bendrov ė moka audito įmonei, dyd į ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti keli ą esminiams interes ų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išor ės audito įmon ės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrov ė ir jos grup ė, tur ė t ų nuolat priži ū r ėti ne audito paslaug ų pob ū d į ir mast ą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. geguž ės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gair ėmis, tur ė t ų nustatyti ir taikyti formali ą politik ą, apibr ėžian č i ą ne audito paslaug ų rūšis, kuri ų pirkimas iš audito įmon ės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrin ėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitet ą; 6) tikrinti išor ės audito proceso veiksmingum ą ir administracijos reakcij ą į rekomendacijas, kurias audito įmon ė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai tur ė t ų b ūti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrov ės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrov ės administracija tur ė tų informuoti audito komitet ą apie svarbi ų ir ne įprastų sandori ų apskaitos b ūdus, kai apskaita gali b ūti vykdoma skirtingais b ūdais. Šiuo atveju ypatingas d ėmesys tur ė t ų b ūti skiriamas bendrov ės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas tur ė tų nuspr ęsti, ar jo pos ėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrov ės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskait ą), vidaus auditorius ir išor ės auditorius. Komitetas tur ė t ų tur ėti galimyb ę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organ ų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išor ės auditoriams tur ė t ų b ūti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimyb ės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas tur ė t ų veikti kaip pagrindin ė instancija ryšiams su vidaus ir išor ės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas tur ė t ų b ūti informuotas apie vidaus auditori ų darbo program ą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodin ę santrauk ą. Audito komitetas taip pat tur ė tų b ūti informuotas apie išor ės auditori ų darbo program ą ir tur ė t ų iš audito įmon ės gauti ataskait ą, kurioje b ū tų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmon ės ir bendrov ės bei jos grup ės. Komitetas tur ė tų laiku gauti informacij ą apie visus su bendrov ės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas tur ė t ų tikrinti, ar bendrov ė laikosi galiojan č i ų nuostat ų, reglamentuojan č i ų darbuotoj ų galimyb ę pateikti skund ą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrov ėje daromi svarb ūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir tur ė t ų užtikrinti, kad b ū t ų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam toki ų klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas tur ė t ų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kart ą per šešis m ėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metin ės ir pus ės met ų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.	Ne
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovėje šią nuostatą įgyvendina kolegialus organas - valdyba.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą 12 per mėnesį.	Taip	Bendrovės valdybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per metų ketvirtį.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Taip	Valdyba atlieka kolegialių organų darbą

¹² Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardinės akcijos visiems bendrovės akcijų savininkams suteikia vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks 13. apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Taip	Pagrindiniai Bendrovės akcininkai yra atstovaujami valdyboje, kuri ir priima pagrindinius sprendimus.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Visi Bendrovės akcininkai informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vietą ir laiką. Visiems Bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo sudaroma galimybė gauti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip

¹³ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Ne
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų
ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši	Neaktualu
atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.

8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Neaktualu
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.	Neaktualu
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Neaktualu

8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams
	Neaktualu
atitinkamais finansiniais metais, tur ė t ų b ūti išsamiai paskelbiama
atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente tur ė tų b ūti pateikta bent 8.5.1–
8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvien ą asmen į, kuris
bendrov ėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansini ų
met ų laikotarpiu.
8.5.1. Tur ė t ų b ūti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybin ėmis
pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumok ėta arba mok ėtina direktoriui už
paslaugas, suteiktas pra ėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma,
dalyvavimo mokes čius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmon ės, priklausan čios
tai pa čiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei
priežastys, d ėl kuri ų tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas
atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios
nepriklauso įprastin ėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumok ėta kiekvienam vykdomajam
direktoriui ar valdymo organ ų nariui, pasitraukusiam iš savo pareig ų
pra ėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskai čiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne
pinigais, vert ė, jeigu tokia nauda neturi b ūti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Tur ė t ų b ūti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir
(arba) teis ėmis dalyvauti akcij ų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su
visomis kitomis darbuotoj ų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) pra ėjusiais finansiniais metais bendrov ės pasi ūlytų akcij ų pasirinkimo
sandori ų arba suteikt ų akcij ų skai čius ir taikymo s ąlygos;
2) akcij ų pasirinkimo sandori ų skai čius, realizuotas per pra ėjusius
finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcij ų skai č i ų bei
realizavimo kain ą, arba dalyvavimo darbuotoj ų skatinimo akcijomis
sistemoje vert ė finansini ų met ų pabaigoje;
3) finansini ų met ų pabaigoje nerealizuotas akcij ų pasirinkimo sandori ų
skai čius, j ų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindin ės teisi ų
įgyvendinimo s ąlygos;
4) visi esamų akcij ų pasirinkimo sandori ų s ąlyg ų poky čiai ateinan čiais
finansiniais metais.
8.5.3. Tur ė tų b ūti pateikiama ši su papildomų pensij ų schemomis susijusi
informacija:
1) kai pensij ų schema yra apibr ėžtų išmokų, pagal j ą direktori ų sukaupt ų
išmokų poky čiai atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensij ų schema yra apibr ėžtų įmokų, išsami informacija apie
įmokas, kurias už direktori ų sumok ėjo arba tur ė t ų sumok ėti bendrov ė
atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Tur ė tų b ūti nurodytos sumos, kurias bendrov ė arba bet kuri
dukterin ė bendrov ė ar įmon ė, įtraukta į bendrov ės konsoliduotųj ų
finansini ų ataskaitų rinkin į, išmok ėjo kaip paskolas, išankstines išmokas
ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet
kuriuo atitinkamų finansini ų met ų laikotarpiu, įskaitant nesumok ėtas
sumas ir pal ūkan ų norm ą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos
sudedamosios atlyginimo dalys, bendrov ės tur ė tų nustatyti kintamos	Neaktualu
sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo
dalis tur ė tų b ūti pakankama, kad bendrov ė gal ė t ų nemok ėti kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų
vertinimo kriterijai netenkinami.
8.7. Kintam ų sudedam ųj ų atlyginimo dali ų skyrimas tur ė t ų priklausyti	Neaktualu
nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo
kriterij ų.

8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.	Neaktualu
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	Neaktualu
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	Ne
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Taip
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Neaktualu
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Neaktualu
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Neaktualu
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	Neaktualu
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Neaktualu
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	Neaktualu
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	Neaktualu

8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcij ų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teis ėmis įsigyti akcij ų arba b ūti atlyginamam remiantis akcij ų kain ų poky čiais, iki j ų taikymo pradžios tur ė t ų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkam ą sprendim ą. Pritarimas tur ė t ų b ūti susij ęs su pa čia schema ir akcininkai netur ė tų spr ęsti d ėl atskiriems direktoriams pagal t ą schem ą suteikiamos akcijomis pagr įstos naudos. Visiems esminiams schem ų s ąlyg ų pakeitimams iki j ų taikymo pradžios taip pat tur ė tų pritarti akcininkai, priimdami sprendim ą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai tur ė t ų b ūti informuoti apie visas si ūlom ų pakeitimų s ąlygas ir gauti paaiškinim ą apie si ūlom ų pakeitimų poveik į.	Neaktualu
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas tur ė t ų b ūti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagr įstomis schemomis, įskaitant akcij ų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcij ų skai čiaus nustatymas ir pagrindin ės akcij ų suteikimo tvarkos s ąlygos; 3) laikotarpis, per kur į pasirinkimo sandoriai gali b ūti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandori ų realizavimo kainos poky čio nustatymo s ąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaik ės direktori ų skatinimo schemos, kurios panašiomis s ąlygomis n ėra si ūlomos visiems kitiems bendrov ės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat tur ė t ų b ūti nustatytas galutinis terminas, per kur į už direktori ų atlyginim ą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tip ų kompensacijas atskiriems direktoriams.	Neaktualu
8.21. Jeigu leidžia nacionalin ė teis ė arba bendrov ės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandori ų su nuolaida modeliui, pagal kur į yra suteikiamos teis ės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojan čia t ą dien ą, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per kelet ą dien ų prieš realizavimo kainos nustatym ą, taip pat tur ė tų pritarti akcininkai.	Neaktualu
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai netur ė tų b ūti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis s ąlygomis si ūlomas bendrov ės darbuotojams arba bet kurios dukterin ės įmon ės darbuotojams, kurie turi teis ę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	Neaktualu
8.23. Prieš metin į visuotin į akcininkų susirinkim ą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodyt ą sprendim ą, akcininkams tur ė tų b ūti suteikta galimyb ė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai tur ė t ų b ūti paskelbti bendrov ės tinklalapyje). Šiame pranešime tur ė tų b ūti pateiktas visas akcijomis pagr įsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba ši ų schem ų pagrindini ų s ąlyg ų aprašymas, taip pat schemų dalyvi ų vardai ir pavard ės. Pranešime taip pat tur ė tų b ūti nurodytas schemų ir bendros direktori ų atlyginim ų politikos ryšys. Sprendimo projekte tur ė tų b ūti aiški nuoroda į pa č i ą schem ą arba pateikta pagrindini ų jos s ąlyg ų santrauka. Akcininkams taip pat tur ė t ų b ūti pateikta informacija apie tai, kaip bendrov ė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: tur ė t ų b ūti aiškiai nurodyta, ar bendrov ė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti nauj ų akcij ų. Taip pat tur ė tų b ūti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrov ė d ėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija tur ė tų b ūti paskelbta bendrov ės interneto tinklalapyje.	Neaktualu

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	Taip
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.	Taip	Informacija apie Bendrovę, nurodyta šiose rekomendacijose, atskleidžiama šiuose šaltiniuose: Bendrovės metiniame pranešime, finansinėje atskaitomybėje bei jos aiškinamajame rašte, pranešimuose apie akcijų paketų įgijimą/ netekimą, pranešimuose apie esminius įvykius skelbiant juos per biržos informacinę sistemą.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.

10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Informacija per centrinę reglamentuotos informacijos bazę pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Be to, informaciją Bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po biržos prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama bendrovės akcijomis. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos akcijų kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip	Bendrovė laikosi šios nuostatos. Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip