Kauno Energija

Annual Report • Apr 29, 2014

AB "KAUNO ENERGIJA"

KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2013 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE PATEIKIAMAS KARTU SU KONSOLIDUOTUOJU METINIU PRANEŠIMU BEI NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

	!
	" "#
\$%&%'\$%(')*+,('&-&'+&\$-.'	" #
/%012324&3&52&-&'+&\$-.'	6 7
8.'&9.+&4\$-&,.4.+:;\$2&-&'+&\$-.'	<
\$%\$=2'1&8-2&-&'+&\$-.'
\$%&%'\$%\$2&-&'+&\$-21\$%+\$%\$.&\$>+\$%&5&'\$'1&>-&'	"#
	"6 "

Finansinės būklės ataskaitos

			Grupė	Bendrovė
	Pastabos	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas	3	209	204	209	204
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	4
Žemė ir pastatai		27.097	26.577	25.798	25.220
Statiniai ir mašinos		320.178	307.592	320.187	307.602
Transporto priemonės		848	413	903	441
Įrenginiai ir įrankiai		18.730	11.605	18.723	11.563
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai		7.289	2.198	7.289	2.198
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų iš viso		374.142	348.385	372.900	347.024
Ilgalaikis finansinis turtas
Investicijos į dukterinę įmonę	1	-	-	3.719	4.754
Po vienerių metų gautinos sumos	5	40	45	40	45
Kitas finansinis turtas	6	95	433	95	433
Ilgalaikio finansinio turto iš viso		135	478	3.854	5.232
Ilgalaikio turto iš viso		374.486	349.067	376.963	352.460
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai
Atsargos	7	3.897	4.246	3.844	4.155
Išankstiniai apmokėjimai		800	396	800	409
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų iš viso		4.697	4.642	4.644	4.564
Per vienerius metus gautinos sumos	8
Iš pirkėjų gautinos sumos	23	57.021	82.086	57.009	81.981
Kitos gautinos sumos		9.428	6.094	9.424	6.094
Per vienerius metus gautinų sumų iš viso		66.449	88.180	66.433	88.075
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	9,23	2.155	5.332	2.135	5.308
Trumpalaikio turto iš viso		73.301	98.154	73.212	97.947
Turto iš viso		447.787	447.221	450.175	450.407

(tęsinys kitame puslapyje)

		Grupė			Bendrovė
		2013 m. Pastabos gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavybė
Kapitalas	$\mathbf{1}$	256.392	256.392	256.392	256.392
Privalomasis rezervas	10	6.845	1.307	6.845	1.307
Kiti rezervai	10	250	2.584	250	2.584
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Ataskaitinių metų pelnas		3.019	1.196	1.858	837
Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)		(2.292)	(284)	694	3.061
Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) iš viso		727	912	2.552	3.898
Nuosavybė iš viso		264.214	261.195	266.039	264.181
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Ilgalaikės finansinės skolos	11,23	38.994	33.746	38.994	33.746
Lizingas (finansinė nuoma)	12,23	125	67	125	67
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	21	8.340	8.110	9.004	8.798
Dotacijos (atidėtosios pajamos)	13	28.987	26.546	28.987	26.546
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas	14	2.079	2.173	2.079	1.996
Ilgalaikės prekybos skolos	23	14	23	14	23
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		78.539	70.665	79.203	71.176
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Ilgalaikių finansinių skolų ir lizingo
(finansinės nuomos) einamųjų metų dalis	11,12,23	20.401	8.533	20.401	8.533
Trumpalaikės finansinės skolos	11,23	16.997	27.631	16.997	27.631
Prekybos skolos	23	61.321	72.865	61.305	72.897
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai		1.950	2.011	1.927	1.825
Gauti išankstiniai apmokėjimai		1.444	878	1.444	878
Mokėtini mokesčiai		1.146	1.071	1.142	1.038
Išvestiniai finansiniai instrumentai	15	51	204	51	204
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo einamųjų metų dalis	14	937	1.124	879	1.003
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai		787	1.044	787	1.041
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		105.034	115.361	104.933	115.050
Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		183.573	186.026	184.136	186.226
Nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso		447.787	447.221	450.175	450.407

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2014 m. kovo 25 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	2014 m. kovo 25 d.

Grupe

	Pastabos	2013 m.	2012 m.	2011 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos	16	322.363	369.723	309.345
Kitos veiklos pajamos	18	3.561	2.091	2.343
Veiklos pajamų iš viso		325.924	371.814	311.688
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija		(257.154)	(296.717)	(233.756)
Atlyginimai ir socialinis draudimas		(21.631)	(22.827)	(22.334)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3,4	(15.936)	(15.879)	(15.888)
Remontas ir eksploatacija		(2.678)	(5.948)	(5.703)
Gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas	5,8	(9.982)	(5.896)	(2.189)
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį		(5.101)	(5.073)	(4.312)
Elektros energija		(2.919)	(2.574)	(2.515)
Žaliavos ir medžiagos		(1.876)	(1.857)	(1.962)
Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sanaudos		(2)		(463)
Vanduo		(2.167)	(1.172)	(1.160)
Atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas	7	(67)	(644)	(999)
Kitos sąnaudos	17	(9.656)	(10.252)	(10.661)
Kitos veiklos sąnaudos	18	(1.753)	(1.193)	(1.334)
Veiklos sąnaudos, iš viso		(330.922)	(370.032)	(303.276)
Veiklos pelnas		(4.998)	1.782	8.412
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos	19	10.160	2.463	8.001
Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos	20	(1.913)	(1.710)	(1.653)
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos, grynąja verte		8.247	753	6.348
Pelnas prieš apmokestinimą		3.249	2.535	14.760
Pelno mokestis	21	(230)	(1.339)	(1.220)
Grynasis pelnas		3.019	1.196	13.540
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais)	22	0,07	0,03	0,32

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas		2014 m. kovo 25 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	Maccon	2014 m. kovo 25 d.

	Pastabos	2013 m.	2012 m.	2011 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos	16	322.338	369.462	308.622
Kitos veiklos pajamos	18	3.358	1.908	1.846
Veiklos pajamų iš viso		325.696	371.370	310.468
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija		(257.154)	(296.717)	(233.756)
Atlyginimai ir socialinis draudimas		(21.455)	(22.078)	(21.412)
Nusidėvėjimas ir amortiz.	3,4	(16.014)	(15.879)	(15.842)
Remontas ir eksploatacija		(2.678)	(5.948)	(5.703)
Gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas	5,8	(10.151)	(6.210)	(2.189)
Mokesčiai, išskyrus pelno		(5.101)	(5.043)	(4.286)
Elektros energija		(2.919)	(2.565)	(2.504)
Žaliavos ir medžiagos		(1.881)	(1.766)	(1.847)
Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sanaudos		(95)	(388)	(1.026)
Vanduo		(2.167)	(1.170)	(1.156)
Atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas	7	(67)	(644)	(999)
Kitos sąnaudos	17	(9.690)	(10.210)	(10.541)
Kitos veiklos sąnaudos	18	(1.318)	(723)	(677)
Veiklos sąnaudos, iš viso		(330.690)	(369.341)	(301.938)
Veiklos pelnas		(4.994)	2.029	8.530
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos	19	10.160	2.463	8.001
Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos	20	(3.102)	(2.297)	(1.869)
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos, grynąja verte		7.058	166	6.132
Pelnas prieš apmokestinimą		2.064	2.195	14.662
Pelno mokestis	21	(206)	(1.358)	(1.220)
Grynasis pelnas		1.858	837	13.442
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais)	22	0,04	0,02	0,31

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2014 m. kovo 25 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	2014 m. kovo 25 d.

Grupė	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
2011 m. gruodžio 31 d. likutis		256.392	635	3.468	10.187	270.682
Panaikinti rezervai	10		$\blacksquare$	(3.468)	3.468
Sudaryti rezervai	10		672	2.584	(3.256)
Dividendai	$\mathbf{1}$				(10.683)	(10.683)
Bendrosios laikotarpio pajamos				۰	1.196	1.196
2012 m. gruodžio 31 d. likutis		256.392	1.307	2.584	912	261.195
Panaikinti rezervai	10			(2.584)	2.584
Sudaryti rezervai	10		5.538	250	(5.788)
Bendrosios laikotarpio pajamos					3.019	3.019
2013 m. gruodžio 31 d. likutis		256.392	6.845	250	727	264.214

Bendrovė	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
2011 m. gruodžio 31 d. likutis		256.392	635	3.468	13.532	274.027
Panaikinti rezervai	10			(3.468)	3.468
Sudaryti rezervai	10		672	2.584	(3.256)
Dividendai	1				(10.683)	(10.683)
Bendrosios laikotarpio pajamos					837	837
2012 m. gruodžio 31 d. likutis		256.392	1.307	2.584	3.898	264.181
Akcininko (jnašas) nuostoliui dengti	1				(45)	(45)
Panaikinti rezervai	10			(2.584)	2.584
Sudaryti rezervai	10		5.538	250	(5.788)
Bendrosios laikotarpio pajamos		$\ddot{\phantom{0}}$			1.903	1.903
2013 m. gruodžio 31 d. likutis		256.392	6.845	250	2.552	266.039

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2014 m. kovo 25 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	2014 m. kovo 25 d.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2013 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaitos

	Grupė		Bendrovė
	2013 m.	2012 m.	2013 m.	2012 m.
Pinigų srautai iš (į) pagrindinės veiklos
Grynasis pelnas	3.019	1.196	1.858	837
Nepiniginių straipsnių koregavimas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	18.711	18.371	18.595	18.286
Gautinų sumų nurašymai ir vertės sumažėjimo pasikeitimas	9.997	5.913	10.166	6.227
Palūkanų sąnaudos	1.418	1.496	1.418	1.496
Išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertė pasikeitimas	(153)	(129)	(153)	(129)
Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą ir akcijų vertę	418	(413)	371	(412)
Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija)	(1.336)	(1.163)	(1.336)	(1.163)
Atsargų realizacinės vertės pasikeitimas	67	644	67	644
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo pasikeitimas	494	1.093	544	791
Pelno mokesčio sąnaudos	230	1.339	206	1.358
Sukaupimų pasikeitimas	(159)	(222)	(109)	(192)
Investicijų į dukterinę įmonę nuvertėjimas	-	-	1.035	587
Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas	(9.850)	(1.782)	(9.695)	(1.782)
Viso nepiniginių straipsnių koregavimas	19.837	25.147	21.109	25.711
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas	269	(141)	246	(174)
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas	(516)	6	(589)	2
Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	14.729	(28.919)	14.581	(29.023)
Kitų gautinų sumų (padidėjimas)	(2.892)	(543)	(2.903)	(530)
Kitų ilgalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas	(9)	(14)	(9)	(14)
Trumpalaikių prekybos skolų ir gautų avansų padidėjimas (sumažėjimas)	(10.978)	17.863	(11.026)	17.829
Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas	(831)	(207)	(528)	(199)
Kitų įsiskolinimų biudžetui padidėjimas (sumažėjimas)	75	969	104	968
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)	(134)	463	(96)	445
Viso apyvartinio kapitalo pasikeitimai:	(287)	(10.523)	(220)	(10.696)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	22.569	15.820	22.747	15.852

(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

		Grupė	Bendrovė
	2013 m.	2012 m.	2013 m.	2012 m.
Pinigų srautai iš (j) Investicinės veiklos
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)	(44.399)	(30.172)	(44.416)	(30.201)
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pajamos	209	166	207	165
Gautos palūkanos už pradelstas gautinas sumas	2.952	1.984	2.952	1.984
Gautos baudos	7.054		7.054
Ilgalaikių gautinų sumų sumažėjimas
Gautos palūkanos	1	12	1	12
Grynieji (panaudoti) investicinės veiklos pinigų srautai	(34.183)	(28.010)	(34.202)	(28.040)
Pinigų srautai iš (į) finansinės veiklos
Paskolų gavimas	25.539	29.955	25.539	29.955
Paskolų (grąžinimas)	(19.123)	(11.318)	(19.123)	(11.318)
(Sumokėtos) palūkanos	(1.474)	(1.552)	(1.474)	(1.552)
Lizingo (finansinės nuomos) (mokėjimai)	(125)	(67)	(125)	(56)
(Sumokėti) delspinigiai ir baudos	(157)	(214)	(157)	(214)
Akcininko (jnašai) į dukterinę bendrovę			(155)
(Išmokėti) dividendai		(10.670)		(10.670)
Gauta subsidija	3.777	5.452	3.777	5.452
Grynieji pinigų srautai iš (panaudoti) finansinės veiklos	8.437	11.586	8.282	11.597
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas	(3.177)	(604)	(3.173)	(591)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	5.332	5.936	5.308	5.899
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	2.155	5.332	2.135	5.308

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2014 m. kovo 25 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	2014 m. kovo 25 d.

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva.

AB "Kauno energija" sudaro Bendrovės centrinė būstinė ir filialas "Jurbarko šilumos tinklai".

Bendrovė užsiima šilumos ir karšto vandens tiekimu, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei kolektorių tunelių priežiūra. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB "Lietuvos energija". Bendrovės akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos sąraše.

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2013 m. gruodžio 31 d.		2012 m. gruodžio 31 d.
	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)
Kauno miesto savivaldybė	39.665.892	92,82	39.665.892	92,82
Kauno rajono savivaldybė	1.606.168	3,76	1.606.168	3,76
Jurbarko rajono savivaldybės taryba	746.405	1,75	746.405	1,75
Kiti smulkūs akcininkai	713.512	1,67	713.512	1,67
	42.731.977	100,00	42.731.977	100,00

Visos akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 6 Lt, yra paprastosios akcijos. 2013 m. ir 2012 m. Bendrovė savų akcijų neturėjo.

2009 m. liepos 23 d. Bendrovės akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti įstatinį kapitalą, išleidžiant 22.700.000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 6 Lt. Pirmumo teisė įsigyti išleistas akcijas buvo suteikta Kauno miesto savivaldybei. Akcijų emisijos kaina lygi jų nominaliajai vertei. Akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste, kurių 136.200 tūkst. Lt rinkos vertė buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, taikant atstatomosios vertės metodą.

2010 m. vasario 17 d. neeiliniame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 682 tūkst. Lt (nuo 255.710 tūkst. Lt iki 256.392 tūkst. Lt), išleidžiant 113.595 paprastųjų vardinių 6 Lt nominalios vertės akcijų, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, apmokant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu – pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais – inžineriniais tinklais – esančiais, Jurbarko mieste. Turtinio įnašo vertė perdavimo dienai nepriklausomų vertintojų nustatyta atstatomosios vertės metodu.

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2012 m. balandžio 30 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 10.683 tūkst. Lt, t. y. po 25 ct už vieną akciją, dividendų iš 2011 m. pelno. Dividendai pradėti mokėti 2012 m. birželio pabaigoje, gavus kredito įstaigų leidimus pagal pasirašytas kredito sutartis. Neišmokėta dividendų dalis 2013 m. gruodžio 31 d. yra 9 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 13 tūkst. Lt), kuri apskaityta kitų trumpalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje.

Grupė ir Bendrovė taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. 2006 m. liepos 1 d. AB "Kauno energija" paslaugų departamento pagrindu įsteigė dukterinę įmonę UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (toliau – PPP). Dukterinės įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2013 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

įrenginių, vidaus inžinerinių tinklų bei sistemų, statybinių konstrukcijų eksploatacija bei priežiūra. Nuo 2006 m. liepos 1 d. Bendrovė samdė Dukterinę įmonę atlikti Bendrovės prižiūrimų pastatų nuolatinės techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas. Kadangi, pasikeitus šilumos ūkio įstatymui, nuo 2012 m. liepos 1 d. Dukterinė įmonė nebegali teikti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų, 2012 m. balandžio 6 d. Bendrovės valdybos sprendimu pritarta Dukterinės įmonės reorganizavimui atskyrimo būdu. 2013 m. balandžio 16 d. Bendrovė užbaigė PPP reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras. 2013 m. balandžio 16 d. Juridinių asmenų registre užregistruoti tęsiančios veiklą PPP ir naujai įsteigtos dukterinės bendrovės UAB "Kauno energija NT" (toliau – KENT) įstatai. 2013 m. balandžio 22 d. Bendrovė paskelbė PPP pardavimo konkursą. 2013 m. birželio 19 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą neparduoti PPP visų akcijų paketo už pasiūlytą kainą. 2013 m. rugsėjo 24 d. Bendrovės valdyba protokoliniu sprendimu pavedė Bendrovės administracijai vykdyti PPP, kaip juridinio asmens, pasibaigimo procedūras administracijos pasirinktu būdu. 2013 m. spalio 25 d. Bendrovės valdyba protokoliniu sprendimu pritarė PPP likvidavimui bei likvidatoriaus parinkimo procedūrų vykdymui. 2013 gruodžio 11 d. Bendrovės valdyba, vykdanti PPP vienintelio akcininko funkcijas, nusprendė nuo 2013 gruodžio 16 d. likviduoti dukterinę bendrovę PPP, likvidatoriumi paskirti advokatų profesinės bendrijos "Magnusson ir partneriai" advokatę Aivą Dumčaitienę.

Grupę sudaro Bendrovė ir jos dukterinės įmonės PPP ir KENT (toliau – Grupė):

Įmonė	Įmonės buveinės adresas	Grupės valdomų akcijų dalis	Investicijos savikaina	Investicijos vertės nurašymas	Ataskaitinio laikotarpio pelnas po kapitalo mažinimo ir akcininko įnašų	Nuosavas	kapitalas Pagrindinė veikla
UAB "Pastatų	Savanorių						Šildymo ir karšto
priežiūros paslaugos"*	pr. 347, Kaunas	100 proc.	6.518	(1.916)	107	4.709	vandens sistemų priežiūra
UAB "Pastatų	Savanorių						Šildymo ir karšto
priežiūros	pr. 347,	100 proc.	10	-	(2)	8	vandens sistemų
paslaugos"**	Kaunas						priežiūra
UAB "Kauno	Savanorių
energija" NT	pr. 347, Kaunas	100 proc.	4.592	(883)	15	4.607	Nuoma

• *Duomenys 2013 m. kovo 31 d. iki bendrovės skaidymo;
• ** Duomenys 2013 m. gruodžio 31 d. po bendrovės skaidymo.

2013 m. gruodžio 31 d. investicijos į PPP sukaupti nuvertėjimo nuostoliai sudarė 2.799 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. - 1.764 tūkst. Lt) ir buvo apskaityti Bendrovės pelne ar nuostoliuose finansinės veiklos sąnaudų straipsnyje (20 pastaba).

PPP 2012 m. gegužės 28 d. akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta sumažinti įstatinį kapitalą iki 4.915 tūkst. Lt, panaikinant 1.603 tūkst. Lt susikaupusį nuostolį. PPP įstatai naujai registruoti 2012 m. birželio 13 d. 2012 m. lapkričio 16 d. akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta sumažinti įstatinį kapitalą iki 4.754 tūkst. Lt, panaikinant 161 tūkst. Lt susikaupusį nuostolį. PPP įstatai naujai registruoti 2012 m. gruodžio 7 d. 2013 m. vasario 21 d. akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta sumažinti įstatinį kapitalą iki 4.602 tūkst. Lt, panaikinant 152 tūkst. Lt susikaupusį nuostolį. PPP įstatai naujai registruoti 2013 m. kovo 6 d.

PPP 2013 m. kovo 22 d. akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta pervesti PPP 45 tūkst. Lt akcininkų įnašą nuostoliui dengti bei 110 tūkst. Lt tikslinį akcininko įnašą, kurie buvo pervesti 2013 m. kovo 22 d.

Teisinis reglamentavimas

Bendrovės veiklą reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. IX - 1565. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2007 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1329. 2011 m. spalio 13 d. paskelbtas Šilumos ūkio įstatymo pakeitimas, nustatantis, kad daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas bei šilumos punktus, nepriklausomai nuo punktų nuosavybės, prižiūri nesusijęs su šilumos tiekėju šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas, kurį pasirenka daugiabučio namo gyventojai. Įstatyme numatytas draudimas netaikomas, prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis gyvena mažiau negu 50 000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI - 1613 įsigaliojo nuo 2011 m. lapkričio 1 d. Nuo šios datos į šilumos pardavimo kainą nėra įtrauktos jokios sąnaudos, susiję su šilumos punktų priežiūra.

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2012 m. gruodžio 14 d. Komisija nutarimu Nr. O3-413 Bendrovei nustatė naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Ūkinė veikla

Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 13 izoliuoto tinklo ir 31 vietinės dujofikuotos katilinės Kauno mieste.

Bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudaro 443,4 MW, elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 254,8 MW šiluminis ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 27 MW šiluminis. Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 452,15 MW.

Bendrovė 2003 m. parduodama dalį padaliniui "Kauno elektrinė" priklausančio turto UAB Kauno termofikacijos elektrinei (toliau – KTE) sutartyje įsipareigojo iš šios bendrovės kasmet nupirkti ne mažiau kaip 80 proc. metinio Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikio. Sutartis galioja 15 metų nuo pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad šilumos pirkimo kaina iš KTE nedidės 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Nuo 2008 m. gruodžio 1 d. pagal galiojančius teisės aktus Komisija naujas šilumos bazines kainas kiekvieniems 4 metams tvirtina tiek KTE, tiek Bendrovei.

Kadangi Bendrovė 2012 m. balandžio 13 d. gavo oficialų raštą, patvirtinantį, kad OAO "Gazprom" priėmė sprendimą parduoti savo akcijų dalį mažajam KTE akcininkui Clement Power Venture Inc., o 2003 m. Bendrovės su KTE pasirašytoje šilumos pirkimo – pardavimo sutartyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. iki 2018 m. kovo 30 d., pagrindinis KTE akcininkas OAO "Gazprom" privalo užtikrinti, kad jam priklausytų KTE kontrolinis akcijų paketas ir atitinkamas (ne mažesnis nei 51%) balsų skaičius visuotiniame akcininkų susirinkime, 2012 m. liepos 10 d. Bendrovės valdyba nusprendė pritarti visų OAO "Gazprom" priklausančių KTE akcijų pardavimui Clement Power Venture Inc., suderinus su KTE pasirašytų sutarčių keitimo sąlygas, siekiant iš šio pardavimo palankiausių sąlygų Bendrovei. 2013 m. kovo 13 d. KTE pateikė Bendrovei įrodymus, t. y. išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos, kad OAO "Gazprom" valdytų KTE akcijų nuosavybės teisė nuo 2013 m. kovo 7 d. yra perleista Clement Power Venture Inc., nuo kada tarp Bendrovės ir KTE įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 13 d. ir 2012 m. rugsėjo 28 d. pasirašyti 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties ir 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimai, taip pat 2012 m. rugpjūčio 13 d. tarp Bendrovės ir OAO "Gazprom" pasirašytas 2003 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties nutraukimas. Pagal įsigaliojusius Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimus, buvo anuliuota Bendrovės prievolė pirkti iš KTE ne mažiau kaip 80 proc. pagamintos šilumos, reikalingos Kauno miesto integruotame šilumos tiekimo tinkle. Pagal įsigaliojusius Investicijų susitarimo pakeitimus buvo naujai susitarta ir numatyti investavimo objektai preliminariai 350 mln. Lt vertei bei detalus investicijų vykdymo grafikas 2013–2017 m., tuo pačiu iš šių investicijų KTE įsipareigojo finansuoti Bendrovės 10 mln. Lt investicijas, kurios bus atliekamos per 2012 – 2016 m. laikotarpį į Bendrovės infrastruktūrą bei mokėti 10 procentų netesybas nuo neįvykdytų investicijų vertės. Nepaisant pasiektų susitarimų, 2013 m. balandžio 30 d. KTE pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui. Ieškiniu KTE siekia užginčyti 2012 m. rugpjūčio 13 d. Investicijų susitarimo 2–3 punktais nustatytus KTE įsipareigojimus dėl 10 mln. investicijų į Bendrovės valdomą šilumos ūkį vykdymą bei terminus, taip pat nustatytas netesybas (baudas), šių investicijų KTE neįvykdžius. Posėdis byloje paskirtas 2014 m. gegužės 8 d.

Grupės vidutinis darbuotojų skaičius 2013 m. buvo 575 (2012 m. – 626). Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2013 m. buvo 565 (2012 m. – 589).

Strateginiai sprendimai

2013 m. birželio 6 d. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino patikslintą Bendrovės 2012 – 2015 m. investicijų planą, pagal kurį per 2012 – 2015 m. laikotarpį į Bendrovės turtą numatyta investuoti 173.934 mln. Lt. Grupė ir Bendrovė per 2013 m. į nuosavą turtą investavo 44.701 ir 44.718 tūkst. Lt (per 2012 m. – 30.620 ir 30.661 tūkst. Lt).

Bendrovė, įvertindama sąlyginai aukštą šilumos pirkimo iš KTE, kuri valdo pagrindinį šilumos gamybos šaltinį Kauno mieste, kainą bei siekdama prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamyboje, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsirūpinti šilumos energija konkurencinga kaina, iniciavo esamų katilinių rekonstrukcijų, pritaikant darbui medienos biokuru (smulkinta mediena, miško kirtimo atliekos, pjuvenos), projektus.

2013 m. lapkričio – gruodžio mėn. buvo įgyvendinti projektai "Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą" (projekto vertė – 5,3 mln. Lt, planuojamas pagaminti šilumos kiekis – 6500 MWh/metus), "Ežerėlio katilinės rekonstrukcija įrengiant 3,5 MW galios vandens šildymo katilą" (projekto vertė – 4,6 mln. Lt, planuojamas pagaminti šilumos kiekis – 6710 MWh/metus). Šie projektai įgyvendinti su Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) 4,1 mln. Lt parama.

Šilko katilinėje įrengtas pilnai automatizuotas 8 MW galios biokuru kūrenama vandens šildymo katilas ir 4 MW kondensacinis ekonomaizeris. Viso katilinėje yra instaliuota 12 MW šiluminė galia. Per metus naujuose įrenginiuose planuojama pagaminti 96 GWh šilumos.

Pergalės katilinėje įrengtas 18 MW galios dujinis vandens šildymo katilas.

Šilumos gamybos sunaudojimo kuro rodiklis sumažėjo nuo 90,5 iki 89,7 kgn.e./MWh, t. y. 0,8 kgn.e./MWh, bendra gamyba sudarė 22 433 MWh, sutaupyta kuro 17,946 tn.e. arba 293 tūkst. Lt per metus.

KE 2013 m. pradėjo ir planuoja 2014 m. įgyvendinti Šilko katilinės 8 MW vandens šildymo katilo, kūrenamo biokuru, ir bendro 4 MW kondensacinio ekonomaizerio katilams Nr. 5 ir Nr. 6 įrengimą (Šilko katilinės II eilė). Bendra projekto vertė su LVPA parama – 8 mln. Lt.

2014 m. planuojamas naujo dujinio 15 MW galios VŠK su 1,5 MW galios dūmų kondensaciniu ekonomaizeriu sumontavimas Šilko katilinėje. Projekto vertė - 2 mln. Lt.

KE 2013 m. pradėjo ir planuoja 2014 m. įgyvendinti dviejų naujų biokuru kūrenamų vandens šildymo katilų po 8 MW komplekte su pakuromis ir 4 MW kondensaciniu ekonomaizeriu įrengimą Inkaro katilinėje. Bendra projekto vertė su LVPA parama – 14,994 mln. Lt.

2013 m. KE pradėjo ir planuoja 2014 m. įgyvendinti Petrašiūnų elektrinės vandens šildymo katilo PTVM-100 Nr. 2 rekonstrukciją, įrengiant 10 MW galios dūmų kondensacinį ekonomaizerį, jį automatizuojant, įrengiant dažninės pavaros keitiklį. Bendra projekto vertė – 7,25 mln. Lt.

Bendrovė planuoja 2014 m. pradėti rekonstrukciją, keičiant naudojamą kurą į biokurą, Petrašiūnų elektrinėje, kurioje naujų įrenginių bendra šiluminė galia sieks 30 MW. Naujuose įrenginiuose planuojama pagaminti apie 244 GWh šilumos. Šilumos gamybai planuojama sunaudoti apie 93 tūkst. t medienos kuro kasmet. Numatoma projekto vertė su LVPA parama - 25 mln. Lt.

Tolimesnė Petrašiūnų elektrinės projekto eiga aprašyta 26 pastaboje.

Planuojama, kad šie projektai bus įgyvendinti 2014–2015 m. ir tai galimai įtakos šilumos kainų vartotojams sumažėjimą.

Bendrovė planuoja rekonstruoti jai nuosavybės teise priklausančias integruoto tinklo šilumos tiekimo magistralines trasas 5T, 6Ž, 1Ž, 3Ž ir 4Ž. Bendra numatoma projektų vertė 13.889 tūkst. Lt.

Šiuo metu Bendrovė yra gavusi 21 potencialių nepriklausomų šilumos gamintojų (bendra galia – 526 MW) paraiškas prisijungti prie Bendrovės valdomo integruoto šilumos tiekimo tinklo.

Šilumą, pagamintą naudojant biokurą, Bendrovei tiekia du nepriklausomi šilumos gamintojai (toliau NŠG), kurių bendra galia apie 30 MW. Vertinant realius veiksmus, tikėtina, kad 2014 m. šilumą pradės gaminti dar trys NŠG, t. y. UAB "Pramonės energija" 20 MW, UAB "Okseta" 57 MW ir UAB "Aldec General" 20 MW, kurių bendra maksimali biokuro katilų galia sieks 97 MW. Tačiau, kartu su NŠG atsiradimu kilo ir spręstini klausimai: tinklo valdymas staigaus šilumos gamintojo sustojimo atveju, tinklo parametrų išlaikymas, šilumos pirkimo procedūros reglamentavimas ir jos kaita.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Naujų ir/ar pakeistų standartų pritaikymas

Nauji standartai arba standartų pakeitimai ir aiškinimai, galiojantiems TFAS, patvirtintiems Tarptautinės apskaitos standartų tarybos ir priimtiems taikyti ES, įsigalioję 2013 m. ir aktualūs Grupės ir Bendrovės veiklai:

• 7-ojo TFAS ,,Finansinės priemonės: pateikimas" pataisos – Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tarpusavio užskaita, priimti taikyti ES 2012 m. gruodžio 13 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šia pataisa reikalaujama atskleisti informaciją, kuri leistų ūkio subjekto finansinių ataskaitų naudotojams įvertinti užskaitos sutarčių, įskaitant ir užskaitos teises, poveikį ar galimą poveikį.

• 13-asis TFAS ,,Tikrosios vertės nustatymas", priimtas taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau). Standartu siekiama nuoseklumo ir paprastumo, pateikiant patikslintą tikrosios vertės apibrėžimą ir vieną bendrą tikrosios vertės nustatymo šaltinį bei atskleidimo reikalavimus, taikytinus TFAS.

• 1-ojo TAS ,,Finansinių ataskaitų pateikimas" pataisos – Kitų bendrųjų pajamų straipsnių pateikimas, priimti taikyti ES 2012 m. birželio 5 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2012 m. liepos 1 d. arba vėliau). Šia pataisa pakeisti kitų bendrųjų pajamų straipsnių atskleidimo reikalavimai. Pagal šią pataisą reikalaujama, kad ūkio subjektas atskirai pateiktų kitų bendrųjų pajamų straipsnius dvejuose skyriuose, atsižvelgiant į tai, ar vėliau juos bus galima pergrupuoti į pelną ar nuostolius. 1-ajame TAS siūlomas pavadinimas pakeistas į "pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą".

• 19-ojo TAS ,,Išmokos darbuotojams" pataisos – Išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikotarpiui, apskaitos pakeitimai, priimti taikyti ES 2012 m. birželio 5 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau). Ši pataisa reikšmingai pakeitė apibrėžtųjų išmokų pensijų sąnaudų ir išeitinių išmokų pripažinimą ir vertinimą, taip pat informacijos apie visas išmokas darbuotojams atskleidimo reikalavimus. Pagal standartą reikalaujama pripažinti visus grynojo apibrėžtųjų išmokų įsipareigojimo (turto) pokyčius tada, kai jie atsiranda tokia tvarka: (i) paslaugų savikainą ir grynąsias palūkanas pelnu arba nuostoliais; ir (II) pakartotinus įvertinimus kitose bendrosiose pajamose.

TFAS patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1d.). Šie patobulinimai apima penkių standartų pakeitimus:

• 1-ojo TFAS pakeitimo tikslas: (i) išaiškinti, kad ūkio subjektas, kuris po pertraukos vėl pradėjo rengti finansines ataskaitas pagal TFAS, gali arba pakartotinai taikyti 1-ąjį TFAS, arba visus TFAS retrospektyviai, tarytum jis niekada nebūtų nustojęs jų taikyti; ir (ii) įtraukti 23-iojo TAS "Skolinimosi išlaidos" retrospektyvaus taikymo išimtį pirmą kartą TFAS taikantiems ūkio subjektams. 1-ojo TAS pakeitimo tikslas – išaiškinti, kad aiškinamojo rašto pastabos nėra būtinos trečiajam balansui pagrįsti, kuris pateiktas praėjusio laikotarpio pradžioje, jeigu jis pateikiamas dė to, kad jam reikšmingos įtakos turėjo retrospektyvus duomenų koregavimas, apskaitos politikos principų pasikeitimai ar perklasifikavimai pateikimo tikslams, tačiau aiškinamąjį raštą būtina pateikti, jeigu ūkio subjektas savo noru nusprendžia pateikti papildomas palyginamąsias ataskaitas.

• 16-ojo TAS tikslas – išaiškinti, kad priežiūros įrenginiai, naudojami ilgiau negu vieną laikotarpį, priskiriami ilgalaikio materialiojo turto grupei, o ne atsargoms.

• 32-ojo TAS pakeitimo tikslas – išaiškinti, kad tam tikras mokestinis poveikis, susijęs su išmokėjimais akcininkams, turėtų būti apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, kaip tai visada buvo reikalaujama daryti pagal 12 -ąjį TAS.

• 34-ojo TAS pakeitimo tikslas – suderinti jo reikalavimus su 8-ojo TFAS reikalavimais. 34-asis TAS reikalauja atskleisti veiklos segmento viso turto ir įsipareigojimų sumas, jeigu tokia informacija nuolat pateikiama pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui ir jeigu šios sumos reikšmingai pasikeitė po paskutinių metinių finansinių ataskaitų parengimo.

Toliau išvardyti nauji standartai arba standartų pakeitimai ir aiškinimai, galiojantiems TFAS, patvirtintiems Tarptautinės apskaitos standartų tarybos ir priimtiems taikyti ES, kurie galioja 2013 m., tačiau šiuo metu nėra aktualūs Grupės ir Bendrovės veiklai :

• 1-ojo TFAS ,,Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą" pataisos – valstybės paskolos ir priimtas taikyti ES 2013 m. kovo 4 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šio standarto pataisos susijusios su paskolomis, gautomis iš valstybės su mažesnėmis nei rinkos palūkanomis, o jų tikslas – suteikti galimybę TFAS pirmą kartą taikantiems ūkio subjektams retrospektyviai netaikyti visų nuostatų apskaitant tokias paskolas, kai jie pereina prie TFAS.

• 1-ojo TFAS ,,Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą" pataisos – Didelė hiperinfliacija ir leidimas nesilaikyti nustatytų datų pirmą kartą taikant tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimti taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau).

• TFAAK 20-asis išaiškinimas ,,Atvirosios kasyklos gamybos etapo paviršiaus sluoksnio šalinimo sąnaudos" – priimtas taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau).

• 12-ojo TAS ,,Pelno mokesčiai" pataisos – Atidėtasis pelno mokestis: susijusio turto atgavimas, priimti taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau). Ši pataisa reikšmingai pakeitė apibrėžtųjų išmokų pensijų sąnaudų ir išeitinių išmokų pripažinimą ir vertinimą, taip pat informacijos apie visas išmokas darbuotojams atskleidimo reikalavimus. Pagal standartą reikalaujama pripažinti visus grynojo apibrėžtųjų išmokų įsipareigojimo (turto) pokyčius tada, kai jie atsiranda tokia tvarka: (i) paslaugų savikainą ir grynąsias palūkanas pelnu arba nuostoliais; ir (II) pakartotinus įvertinimus kitose bendrosiose pajamose.

Žemiau išvardinti nauji arba persvarstyti standartai ir aiškinimai, kurie yra patvirtinti ES, bet dar neįsigalioję t.y. kuriuos privaloma taikyti Grupės ir Bendrovės ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir kurių Grupė bei Bendrovė dar nėra pritaikiusi anksčiau laiko:

• 10-asis TFAS ,,Konsoliduotosios finansinės ataskaitos", priimtas taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). 10-uoju TFAS pakeičiamos 27-ojo TAS "Konsoliduotosios ir atskiros finansinės ataskaitos" ir Nuolatinio aiškinimo komiteto (NAK) 12-ojo aiškinimo "Konsolidavimas. Specialiosios paskirties ūkio subjektai" dalys, susijusios su kontrole ir konsolidavimu. 10-asis TFAS pakeitė kontrolės sąvokos apibrėžimą taip, kad nustatant kontrolę būtų taikomi vienodi kriterijai visiems ūkio subjektams. Šį sąvokos apibrėžimą papildo įvairios taikymo gairės.

• 11-asis TFAS ,,Jungtinė veikla", priimtas taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). 11-uoju TFAS pakeičiamas 31-asis TAS "Dalys bendrose įmonėse" ir NAK 13-asis aiškinimas "Nepiniginiai dalininkų įnašai į bendrai kontroliuojamas įmones". Pakeitus sąvokų apibrėžimus, jungtinės veiklos tipų skaičius sumažintas iki dviejų: bendra veikla ir bendra įmonė. Galimybė taikyti proporcingo konsolidavimo principą bendrai kontroliuojamoms įmonėms buvo panaikinta. Bendrų įmonių dalininkai privalo taikyti nuosavybės metodą.

• 12-asis TFAS ,,Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas", priimtas taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šis standartas taikomas ūkio subjektams, turintiems nuosavybės dalį dukterinėje įmonėje, jungtinėje veikloje, asocijuotoje įmonėje ar nekonsoliduotame struktūrizuotame ūkio subjekte. 12-asis TFAS numato privalomą atskleisti informaciją toms įmonėms, kurios taiko du naujus standartus: 10-ąjį TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos" ir 11-ąjį TFAS "Jungtinė veikla". Šis standartas pakeičia informacijos atskleidimo reikalavimus, šiuo metu taikomus pagal 28-ąjį TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones". 12-asis TFAS reikalauja, kad ūkio subjektai atskleistų informaciją, kuri padeda finansinių ataskaitų naudotojams įvertinti ūkio subjekto turimos nuosavybės dalies dukterinėje įmonėje, asocijuotoje įmonėje, jungtinėje veikloje ir nekonsoliduotame struktūrizuotame ūkio subjekte pobūdį, riziką ir finansinį poveikį. Siekiant įvykdyti šiuos tikslus, naujasis standartas reikalauja atskleisti informaciją keliose srityse, įskaitant reikšmingus sprendimus ir prielaidas, kurie buvo atliekami nustatant, ar ūkio subjektas kontroliuoja, bendrai kontroliuoja ar turi reikšmingos įtakos savo daliai kituose ūkio subjektuose, taip pat atskleisti papildomą informaciją apie nekontroliuojamos dalies dalį įmonės veikloje bei pinigų srautus, apibendrintą dukterinių įmonių su reikšminga nekontroliuojama dalimi finansinę informaciją bei išsamią informaciją apie dalį nekonsoliduotuose struktūrizuotuose ūkio subjektuose.

• 27-asis TAS (persvarstytas 2011 m.) ,,Atskiros finansinės ataskaitos", priimtas taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šis standartas pakeistas ir jo tikslas – nustatyti apskaitos ir atskleidimo reikalavimus investicijoms į dukterines įmones, bendras įmones ir asocijuotąsias įmones, kai ūkio subjektas rengia atskiras finansines ataskaitas. Gaires dėl kontrolės ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, pakeitė 10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos".

• 28-asis TAS (persvarstytas 2011 m.) ,,Investicijos į asocijuotąsias ir jungtinės veiklos įmones", priimtas taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šis standartas buvo pakeistas paskelbus 11-ąjį TFAS ir dabar numato reikalavimą bendrąsias įmones, o taip pat ir asocijuotąsias įmones apskaitoje registruoti taikant nuosavybės metodą.

• 32-ojo TAS ,,Finansinės priemonės: pateikimas" pataisos - Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tarpusavio užskaita, priimti taikyti ES 2012 m. gruodžio 13 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šia pataisa papildytos 32-ajame TAS numatytos taikymo gairės, susijusios su tam tikrų užskaitos kriterijų nenuoseklaus taikymo atvejais. Tai apima kriterijaus "pagal įstatymą turi įgyvendinamą teisę užskaityti" išaiškinimą ir tai, kad tam tikros atskirųjų atsiskaitymų sistemos gali būti traktuojamos, kaip atitinkančios grynojo atsiskaitymo kriterijų.

• 10-ojo TFAS ,,Konsoliduotosios finansinės ataskaitos", 11-ojo TFAS ,,Jungtinė veikla", 12-ojo TFAS ,,Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" pataisos – Pereinamojo laikotarpio gairės, priimtas taikyti ES 2013 m. balandžio 4 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiose pataisose išaiškintos pereinamojo laikotarpio gairės, numatytos 10-ajame TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos". Ūkio subjektai, taikantys 10-ąjį TFAS, turėtų įvertinti kontrolę pirmąją metinio laikotarpio, kurį taikomas 10-asis TFAS, dieną ir tuo atveju, jeigu su konsolidavimu susijusi išvada pagal 10-ąjį TFAS skiriasi nuo 27-ojo TAS ir NAK 12-ojo aiškinimo, paskutinio praėjusio lyginamojo laikotarpio (t. y. 2012 metai tiems ūkio subjektams, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais ir kurie pradeda taikyti 10-ąjį TFAS 2013 m.) duomenys patikslinami, nebent to būtų neįmanoma padaryti. Pataisomis taip pat nustatoma papildoma pereinamojo laikotarpio išimtis 10-ajame TFAS, 11-ajame TFAS "Jungtinė veikla" ir 12-ajame TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas", reikalaujant pateikti tik paskutinio lyginamojo laikotarpio pakoreguotą lyginamąją informaciją . Be to, pataisomis panaikintas reikalavimas pateikti ankstesnių laikotarpių, buvusių prieš laikotarpį, kuriuo pirmą kartą taikytas 12-asis TFAS, lyginamąją informaciją , susijusią su nekonsoliduojamais struktūrizuotais ūkio subjektais.

• 10-ojo TFAS ,,Konsoliduotosios finansinės ataskaitos", 12-ojo TFAS ,,Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas", 27-ojo TAS ,,Atskiros finansinės ataskaitos" pataisos – Investiciniai subjektai, priimtos taikyti ES 2013 m. lapkričio 20 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šia pataisa pateiktas investicinio ūkio subjekto apibrėžimas – tai ūkio subjektas, kuris: (i) gauna lėšas iš investuotojų ir už šias lėšas teikia jiems investicijų valdymo paslaugas; (ii) įsipareigoja savo investuotojams užtikrinti, kad jo veiklos paskirtis – investuoti lėšas vien tik siekiant vertės padidėjimo arba investicinių pajamų; ir (iii) savo investicijas vertina tikrąją verte. Investicinis ūkio subjektas privalės apskaityti savo dukterines įmones tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, ir konsoliduoti tik tas dukterines įmones, kurių teikiamos paslaugos yra susijusios su ūkio subjekto investicine veikla. 12-ojo TFAS pakeitimo tikslas – pateikti papildomą reikalaujamą atskleisti informaciją, įskaitant bet kuriuos svarbius sprendimus, priimtus nustatant, ar ūkio subjektas yra investicinis ūkio subjektas, taip pat informaciją apie finansinę ar kitokio pobūdžio paramą, kurią ketinama teikti ar kuri jau buvo suteikta nekonsoliduojamai dukterinei įmonei.

• 36-ojo TAS ,,Turto vertės sumažėjimas" pataisos – Informacijos apie nefinansinio turto atsiperkamąją vertę atskleidimas, priimtas taikyti ES 2013 m. gruodžio 19 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau; leidžiama taikyti anksčiau laiko, jeigu 13-asis TFAS taikomas tam pačiam apskaitos ir palyginamajam laikotarpiui). Pataisomis panaikinamas reikalavimas atskleisti atsiperkamąją vertę, jeigu įplaukas kuriantis vienetas apima prestižą arba neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialųjį turtą, tačiau vertės sumažėjimo nėra.

• 39-ojo TAS ,,Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas" – Išvestinių finansinių priemonių novacija ir tolesnė apsidraudimo sandorių apskaita, priimtas taikyti ES 2013 m. gruodžio 19 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis bus leidžiama tęsti apsidraudimo sandorių apskaitą tokiu atveju, kai apsidraudimo nuo rizikos priemone laikoma išvestinė finansinė priemonė yra pakeičiama (t.y. šalys susitaria pakeisti pradinę sandorio šalį nauja), siekiant įvykdyti tarpuskaitą su pagrindine sandorio šalimi vykdant teisės aktų ar taisyklių reikalavimus, jei įvykdomos nustatytos sąlygos.

Šiuo metu ES priimti TFAS beveik nesiskiria nuo standartų, patvirtintų Tarptautinių apskaitos standartų valdybos, išskyrus žemiau išvardintus standartus, šiuo metu galiojančių standartų ir išaiškinimų pakeitimus, kurie 2013 m. kovo mėn. dar nebuvo patvirtinti taikyti ES ir kurių Grupė bei Bendrovė nėra pritaikiusi anksčiau laiko:

• 9-asis TFAS ,,Finansinės priemonės: klasifikavimas ir vertinimas";
• TFAAK 21-asis aiškinimas ,,Mokesčiai";
• 19-ojo TAS pataisos ,,Apibrėžtųjų išmokų planai: darbuotojų įmokos";
• 2012 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai;
• 2013 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai.

Šiuo metu Grupė/Bendrovė vertina šių pakeitimų įtaką jos finansinėms ataskaitoms.

Kitų naujų ar pakeistų standartų ar jų aiškinimų, kurie dar neįsigaliojo ir kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos Grupei/Bendrovei, nėra.

2.2. Atitikties patvirtinimas

Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) priimtais Europos Sąjungos (ES) ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o jų aiškinimus – Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas (TFAAK).

2.3. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Grupė ir Bendrovė apskaitą tvarko pirminės ekonominės aplinkos, kurioje vykdoma veikla, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, litais (suapvalintos iki tūkstančių litų, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Bendrovės bei jos dukterinių įmonių funkcinė ir pateikimo valiuta.

Nuo 2002 m. litas buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.

2.4. Konsolidavimo principai

Konsolidavimo principai

Grupės ir Bendrovės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Kauno energija" ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios Bendrovės. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Per metus įsigytos arba parduotos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios dukterinių įmonių pajamos yra priskiriamos įmonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas.

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos.

Grupės nuosavybės dalies pasikeitimai dukterinėse įmonėse

Grupės nuosavybės dalies dukterinėse įmonėse pasikeitimai, kurie nelemia dukterinių įmonių kontrolės praradimo Grupėje, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. Grupės dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių dukterinėse įmonėse pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams.

Kai Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertės sumos ir bet kurios išlaikytos dalies tikrosios vertės bendros sumos ir (ii) dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų bei nekontroliuojamos dalies ankstesnės balansinės vertės. Kai dukterinės įmonės turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertės suma, ir susijęs pelnas ar nuostoliai buvo įtraukiami į bendrąsias pajamas ir sukaupti nuosavybėje, sumos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į kitas bendrąsias pajamas ir sukauptos nuosavybėje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t. y. perklasifikuojamos į pelną ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos į buvusią dukterinę įmonę tikroji vertė kontrolės praradimo datą yra laikoma tikrąja verte pirminio pripažinimo metu tolesnės apskaitos tikslais pagal 39–ąjį TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas", arba, jei tinkama, kaip investicijos į asocijuotą arba bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu.

2.5. Investicijos į dukterines įmones

Bendrovės finansinės būklės ataskaitose investicijos į dukterines įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš dukterinių įmonių gaunami dividendai pripažįstami per pelną.

39 TAS reikalavimai yra taikomi siekiant nustatyti, ar būtina pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, susijusių su Grupės ir Bendrovės investicija į dukterinę įmonę. Kai būtina, visa apskaitinė investicijos vertė (įskaitant prestižą) yra tikrinama dėl vertės sumažėjimo pagal 36 TAS "Turto vertės sumažėjimas" kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamąją vertę (didesnė iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) su jo balansine verte. Bet koks pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis sudaro investicijų balansinės vertės dalį. Bet koks nuostolio dėl vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pagal 36 TAS tiek, kiek vėliau padidėja investicijos atsiperkamoji vertė.

2.6. Nematerialusis turtas

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį–linijinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimas

Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 – 4 metus).

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.7. Taršos leidimų apskaita

Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Bendrovė taršos leidimus apskaito nominaliąja verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje".

Įsipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.

Taikydama "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitose pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelną ar nuostolius.

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įsigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus.

Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesčius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sąnaudas vadovaujantis Grupės ir Bendrovės apskaitos politika. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui.

Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį–linijinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą) atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.

Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo peržiūrėti naudingo tarnavimo laikotarpiai, kaip aprašyta 2.25 pastaboje.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

	Metai
Pastatai	7 – 50
Statiniai ir mašinos	5 – 70
Transporto priemonės	3 – 10
Įrenginiai ir įrankiai	2 – 20

Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 500 Lt.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigytas finansinės nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį naudingą tarnavimo laikotarpį kaip nuosavam turtui.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.

Nuomojamo ir/ar pagal panaudos sutartis naudojamo turto remonto, kuris prailgina nuomojamo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ar pagerina turto naudingąsias savybes, išlaidos yra kapitalizuojamos ir nudėvimos per likusį nuomos ir/ar panaudos sutarties laikotarpį.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra paruoštas eksploatacijai.

2.9. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, išskyrus prestižą

Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Grupė ir Bendrovė peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią priskyrimo bazę, Grupės ir Bendrovės turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo bazę.

Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas ir nematerialusis turtas, neskirtas naudojimui, yra tikrinami dėl vertės sumažėjimo mažiausiai kartą per metus, ir kai yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant ateities pinigų srautus.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną arba nuostolius.

Jei po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelną arba nuostolius iš karto.

2.10. Finansinis turtas

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sąnaudas.

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto laikotarpį arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį.

Pajamos iš skolos instrumentų, išskyrus tą finansinį turtą, "kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais", yra pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybos tikslai jei:

• jis buvo įsigytas su tikslu siekiant jį parduoti artimiausiu metu; arba
• pirminio pripažinimo metu jis yra vienas iš identifikuotų finansinių priemonių, kurias Grupė ir Bendrovė valdo kartu ir dabartiniu metu siekia trumpalaikio pelno; arba
• tai yra išvestinė finansinė priemonė, kurios paskirtis iš esmės nėra apsidraudimo priemonė.

Finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą, laikomą prekybai, pirminio pripažinimo metu gali būti apskaitomas kaip finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, jeigu:

• toks priskyrimas panaikina arba žymiai sumažina vertinimo ar pripažinimo neatitikimą, kuris kiltų priešingu atveju; arba
• finansinis turtas sudaro finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupę, kuri yra valdoma ir jo naudojimo rezultatyvumas yra vertinamas tikrąja verte, remiantis Grupės ir Bendrovės dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija, ir informacija tokiu būdu yra pateikiama Bendrovės viduje; arba
• jis įeina į sandorį, apimantį vieną ar daugiau įterptinių išvestinių priemonių, ir 39 TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" leidžia visą mišrų sandorį (turto ar įsipareigojimų) priskirti kaip finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrąja verte, kurio bet kokį pelną arba nuostolius, atsirandančius iš pervertinimo, pripažįstant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripažintas pelnu ar nuostoliu apima ir į visus uždirbtus dividendus ir palūkanas už finansinį turtą ir įtraukiamas į "kitas pelnas ir nuostoliai" bendrųjų pajamų ataskaitos eilutę.

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nėra klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki termino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Grupės ir Bendrovės laikomos listinguojamos išperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte. Grupė ir Bendrovė taip pat turi nelistinguojamų akcijų investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, tačiau jos taip pat klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte (nes direktoriai mano, kad tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta). Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2013 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

tikrosios vertės pasikeitimo yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijų perkainojimo rezerve, neįtraukiant vertės sumažėjimo nuostolių, palūkanų, apskaičiuotų naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostolių iš piniginio turto, kurie pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertės sumažėjimo nuostolių, anksčiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijų perkainojimo rezerve, yra perklasifikuojami į pelną arba nuostolius.

Dividendai iš finansinio turto laikomo galimam pardavimui nuosavybės instrumento yra pripažįstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Grupei ir Įmonei atsirado teisė gauti dividendus.

Tikroji piniginio finansinio turto laikomo galimam pardavimui vertė, išreikšta užsienio valiuta yra nustatoma ta užsienio valiuta ir yra perskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso, pripažįstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaičiuojami remiantis piniginio turto amortizuota savikaina. Kitas pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kai palūkanų pripažinimas būtų nereikšmingas.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą apskaitomą "tikrąja verte per pelną arba nuostolį", yra įvertinamas, ar yra kokių nors vertės sumažėjimo požymių. Yra laikoma, kad finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kuri turėjo įtakos iš finansinio turto tikėtiniems ateities pinigų srautams.

Reikšmingas arba ilgalaikis listinguojamų ir nelistinguojamų nuosavybės investicijų, klasifikuojamų kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertės sumažėjimas žemiau vertybinių popierių savikainos yra laikomas objektyviu vertės sumažėjimo įrodymu.

Viso kito finansinio turto, įskaitant išperkamąsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir išperkamosios nuomos gautinų sumų, objektyvus vertės sumažėjimo įrodymas galėtų būti:

• reikšmingi emitento ar kitos sandorio šalies finansiniai sunkumai; arba
• palūkanų mokėjimo nevykdymas ar uždelsimas; arba
• kai tampa tikėtina, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdytas finansinis reorganizavimas; arba
• dėl finansinių problemų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka.

Tam tikrų finansinio turto kategorijų, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nėra individualiai nustatyto vertės sumažėjimo, yra papildomai vertinamas dėl vertės sumažėjimo bendrai. Objektyvus gautinų sumų portfelio vertės sumažėjimo įrodymas galėtų apimti Grupės ir Bendrovės patirtį renkant mokėjimus pagal mokėjimų uždelsimą, gautinų sumų portfelyje išaugęs uždelstų mokėjimų skaičius, kurių vidutinis kredito terminas viršija 30 dienų, taip pat pastebimi nacionalinių ar vietinių ekonominių sąlygų pokyčiai, kurie koreliuoja su gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymu.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą tik tada, kai baigiasi sutartinė teisė į to turto pinigų srautus, arba kai ji perduoda finansinį turtą ir iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiamą turto naudą kitai įmonei. Jeigu Grupė ir Bendrovė nei perduoda, nei iš esmės išlaiko visos rizikos ir nuosavybės teikiamos naudos ir toliau valdo perleistą turtą, Grupė ir Bendrovė pripažįsta jai tenkančią turto ir susijusių įsipareigojimų, kuriuos jai gali tekti mokėti, sumą. Jeigu Grupei ir Įmonei lieka iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiama perleisto finansinio turto nauda, Grupė ir Bendrovė ir toliau pripažįsta finansinį turtą ir taip pat pripažįsta paskolas, užstatytas už gautas įplaukas.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimo metu, skirtumas tarp turto apskaitinės vertės ir gauto ir gautino atlygio ir sukaupto pelno ar nuostolių, kurie buvo pripažinti kitose bendrosiose pajamose ir sukauptas nuosavybėje, yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

2.11. Išvestiniai finansiniai instrumentai

Grupė ir Bendrovė naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.

Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose, jei jie neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitos principų.

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę.

2.12. Atsargos

Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kainą, atėmus visas įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu.

Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlyje.

2.13. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš Grupės ir Bendrovės bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigojimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė.

Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra pripažįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.

2.14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose, pinigai kelyje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.15. Išmokos darbuotojams

Įmokos į nustatytus pensinio aprūpinimo planus yra pripažįstamos sąnaudomis kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį jiems teisę į įmokas.

Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, įsipareigojimai, pripažinti finansinės būklės ataskaitose, atspindi dabartinę nustatytų pensinio aprūpinimo planų vertę pakoreguota nepripažintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripažintomis anksčiau suteiktų paslaugų išlaidomis, ir sumažinta plano turto tikrąja verte. Bet koks šio skaičiavimo metu susidaręs turtas negali viršyti nepripažintą aktuarinį nuostolį ir ankstesnių paslaugų savikainos pridedant dabartinę būsimųjų plano įmokų grąžinimų ir sumažinimų vertę.

2.16. Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi sąnaudos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiami į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.

Investicinės pajamos, uždirbtos laikinai investavus konkrečią pasiskolintą sumą, kuri dar nepanaudota ilgo parengimo turtui, yra atimamos iš leidžiamų kapitalizuoti skolinimosi sąnaudų.

Visos kitos skolinimosi sąnaudos yra pripažįstamos to laikotarpio pelnu arba nuostoliais, kai patiriamos.

2.17. Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės

Skolos ar nuosavybės klasifikavimas

Skolos ir nuosavybės priemonės yra priskiriamos finansiniams įsipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinį ir atsižvelgdamas į finansinių įsipareigojimų, finansinio turto ir nuosavybės priemonių apibrėžimus.

Nuosavybės priemonės

Nuosavybės priemonė yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į Bendrovės turtą, atėmus visus jos įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės išleistos nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautu atlygiu, atėmus tiesiogines išleidimo sąnaudas.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais" arba "kitiems finansiniams įsipareigojimams".

Finansiniai įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis įsipareigojimas yra klasifikuojamas "tikrąja verte per pelną ar nuostolius", kai finansinis įsipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais".

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Efektyvios palūkanų normos metodas tai amortizuotos finansinių įsipareigojimų savikainos skaičiavimo ir palūkanų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma, tai norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus ateinančių laikotarpių pinigų srautus per numatomą finansinio įsipareigojimo laikotarpį, arba (jei taikytina) trumpesnį laikotarpį iki grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės ir Bendrovės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

2.18. Nuoma

Nuoma yra pripažįstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sąlygas yra perduodama iš esmės visa turto nuosavybės rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomotojas

Iš nuomininkų gautinos sumos pagal išperkamosios nuomos sutartis yra pripažįstamos Grupės ir Bendrovės grynųjų investicijų į nuomą verte, kaip gautinos sumos. Nuomos pajamos paskirstomos per nuomos laikotarpį taip, kad atspindėtų pastovų turto grąžos rodiklį atsižvelgiant į Grupės ir Bendrovės grynosios nuomos investicijos likutį.

Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansinės vertės ir yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip Grupės ir Bendrovės turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.

Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu. Tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją Grupės ir Bendrovės skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokėjimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokėjimai yra pripažįstami įsipareigojimu. Nuomos sąnaudos yra mažinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu–linijiniu metodu, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti.

2.19. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad Grupė ir Bendrovė laikysis su jomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos.

Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame Grupė ir Bendrovė pripažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė sąlyga yra, kad Grupė ir Bendrovė turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą, yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažįstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį.

Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nauda iš valstybės paskolos žemesne nei rinkos palūkanų norma yra traktuojama kaip valstybės dotacija, apskaičiuojama kaip skirtumas tarp gautų įplaukų ir paskolos tikrosios vertės, apskaičiuotos pagal vyraujančias rinkos palūkanų normas.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitų eilutėje "Dotacijos (atidėtosios pajamos)".

2.20. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas atspindi einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis.

Einamųjų metų mokestis

Einamųjų metų mokestis yra mokamas atsižvelgiant į apmokestinamąjį pelną. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto bendrųjų pajamų ataskaitoje dėl kitais metais apmokestinamųjų ar įskaitomųjų pajamų ar sąnaudų ir pajamų ar sąnaudų, kurios niekada neapmokestinamos ar įskaitomos. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. 2013 m. bendrovei taikytas pelno mokestis buvo 15 proc. (2012 m. – 15 proc.).

Atidėtasis mokestis

Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra įtakojamas nei apmokestinamasis, nei finansinis pelnas.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami laikiniesiems mokestiniams skirtumams, susijusiems su investicijomis į dukterines, asocijuotas įmones ir verslo junginius, išskyrus atvejus, kai Įmonė kontroliuoja laikinųjų skirtumų padengimą ir yra tikėtina, kad šie laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas įskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams, tik ta dalimi, kuriai tikėtinai bus pakankamai mokestinio pelno laikinųjų skirtumų naudai realizuoti ir yra tikimasi ją realizuoti artimiausioje ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Grupė ir Bendrovė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir Įmonė ketina padengti mokėtinus mokesčius grynąja verte.

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis už laikotarpį

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis yra apskaitomi sąnaudomis pelne ar nuostoliuose, išskyrus atvejus, kai jie susiję su straipsniais, pripažįstamais ne pelne ar nuostoliuose (kitose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje), tokiu atveju mokestis taip pat pripažįstamas ne pelne ar nuostoliuose, arba kai jie atsiranda verslo jungimo pirminio pripažinimo metu. Verslo jungimo atveju, mokesčio efektas yra įtraukiamas į verslo jungimo apskaitą.

2.21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Vienai akcijai tenkanti pagrindinė ir sumažinta pelno dalis apskaičiuojama dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Nėra jokių instrukcijų mažinti pelną vienai akcijai, todėl nėra jokio skirtumo tarp pagrindinės ir sumažintos pelno dalies vienai akcijai.

2.22. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš šilumos energijos pardavimo pripažįstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas sąskaitas už šilumą ir karšto vandens pašildymą. Sąskaitos vartotojams išrašomos kartą per mėnesį, pagal šilumos skaitiklio parodymus.

Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

• Grupė ir Bendrovė perdavė pirkėjui reikšmingą nuosavybės teikiamą naudą ir prekių riziką;
• Grupė ir Bendrovė neišlaiko nei parduotų prekių tolesnio valdymo tokiu lygiu, kuris paprastai siejamas su nuosavybe, nei efektyvios kontrolės;
• pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;
• tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą; ir
• su sandoriu susijusios patirtos, ar patirtinos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Delspinigiai pripažįstami pajamomis tik juos gavus.

Dividendų pajamos iš investicijų yra pripažįstamos, kai akcininkai įgyja teisę gauti mokėjimą (jei yra didelė tikimybė, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta).

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.

Grupės ir Bendrovės politika pripažįstant pajamas iš veiklos nuomos yra pateikiama 2.18 pastaboje.

2.23. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.24. Sandoriai užsienio valiuta

Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendrovės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos valiutų kursais, galiojusiais operacijų dieną. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti užsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrąja verte ir denominuoti užsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi užsienio valiutos įsigijimo verte yra nekonvertuojami.

Pateikimo valiuta yra litai (Lt). Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į litus oficialiu, tą dieną Lietuvos banko nustatytu kursu, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į litus finansinės būklės ataskaitų sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami į pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į litus, įtraukiamos į pelną arba nuostolius.

Pagrindinių valiutų santykiai buvo tokie:

2013 m. gruodžio 31 d.					2012 m. gruodžio 31 d.
1 EUR	=	3,4528	Lt	1 EUR	=	3,4528	Lt
1 USD	=	2,5098	Lt	1 USD	=	2,6060	Lt
1 GBP	=	4,1391	Lt	1 GBP	=	4,2015	Lt

Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo yra įtraukiamos į to laikotarpio pelną ar nuostolius, kai jie atsiranda, išskyrus:

• keitimo kurso skirtumai, skolinantis užsienio valiuta, susiję su nebaigta statyba, kuri ateityje bus naudojama produkcijai gaminti, yra įtraukiami į šio turto savikainą, kai jie yra laikomi paskolų palūkanų užsienio valiuta sąnaudų koregavimais;
• sandorių, kurie sudaryti siekiant apsidrausti nuo tam tikrų užsienio valiutos rizikų, keitimo kurso skirtumai; ir
• grynosios, užsienyje veikiančios investicijos, gautinų ar mokėtinų piniginių vienetų keitimo kurso skirtumai, kuriems sudengimas nėra nei planuojamas nei tikėtinas (todėl sudaro grynąją užsienyje veikiančios investicijos dalį), tokie valiutų keitimo skirtumai turi būti iš pradžių pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir perleidžiant ar dalinai perleidžiant grynąją investiciją perklasifikuojami iš nuosavybės į pelną ar nuostolius.

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.

Įvertinimai ir prielaidos

Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai – naudingo tarnavimo laikotarpis

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukmė, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių, teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data.

Grupė ir Bendrovė įvertino nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laiką ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pakeitė šilumos tinklų nusidėvėjimo normatyvą iš 20 metų į 30 metų, o šilumokaičiams ir kitiems specialiems įrengimams iš 10 metų į 15 metų.

Atsargų realizacinė vertė

Nuo 2011 m. Bendrovės vadovybė formuoja 100 proc. vertės sumažėjimą, atsargoms, įsigytoms anksčiau, nei prieš vienerius metus.

Gauto nepiniginio turtinio įnašo apskaitinė vertė

2009 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 136 mln. Lt.

2010 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir inžineriniais tinklais, esančiais Jurbarko mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 0,616 mln. Lt.

Vadovaujantis 2010 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos sprendimu, Bendrovė 2012 m. atliko nepiniginio turtinio įnašo, t.y. kolektorių – tunelių papildomą vertinimą, kurio ataskaitoje akcentuota, kad šiuo konkrečiu atveju pajamų metodu apskaičiuota kolektorių vertė nėra teisinga turto rinkos vertė ir išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte.

2013 m. gruodžio 31 d. bendra turtinių įnašų balansinė vertė 128.423 tūkst. Lt, t. t. kolektorių – tunelių – 127.840 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 130.395 tūkst. Lt, t. t. kolektorių tunelių – 129.785 tūkst. Lt).

Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikšmingai sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinėmis ir numatomomis pirkėjų skolų grąžinimo prielaidomis. Dėl ekonomikos, pramonės arba konkrečių pirkėjų sąlygų pokyčių gali tekti koreguoti finansinėse ataskaitose apskaitytą abejotinų skolų vertės sumažėjimą.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėžti atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis.

Teisminiai ginčai

Grupė ir Bendrovė ataskaitinio laikotarpio pabaigai peržiūri visus teisminius ginčus ir informaciją apie juos atskleidžia šio aiškinamojo rašto 24 pastaboje.

2.26. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.27. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.28. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.29. Segmentai

Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendrovės viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusių sprendimų priėmėjui. Vyriausiasis su veikla susijusių sprendimų priėmėjas, atsakingas už išteklių paskirstymą bei segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente, todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikio nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnį laikotarpius:

	Grupė	Bendrovė
	Patentai, licencijos
Įsigijimo vertė:
2011 m. gruodžio 31 d. likutis	5.287	5.234
Įsigijimai	-	-
Perleidimai ir nurašymai	-	-
Perkėlimas iš nebaigtos statybos	92	92
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	5.379	5.326
Įsigijimai	73	10
Perleidimai ir nurašymai	(155)	(40)
Perkėlimas iš nebaigtos statybos	84	84
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	5.381	5.380
Amortizacija:
2011 m. gruodžio 31 d. likutis	4.982	4.935
Amortizacija per metus	193	187
Perleidimai ir nurašymai	-	-
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	5.175	5.122
Amortizacija per metus	139	89
Perleidimai ir nurašymai	(142)	(40)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	5.172	5.171
2011 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	305	299
2012 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	204	204
2013 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	209	209

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2013 m. gruodžio 31 d. lygi 4.816 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 4.909 tūkst. Lt), Bendrovės – 4.816 tūkst. Lt, (2012 m. gruodžio 31 d. – 4.858 tūkst. Lt) buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

4.Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Grupė	Žemė ir pastata i	Statinia i ir mašinos	Transport o priemonės	Įrenginia i ir įrankiai	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjima i	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2011 m. gruodžio 31 d. likutis	57.127	550.510	4.678	38.604	998	651.91 7
Įsigijimai	-	490	318	1.846	27.966	30.620
Parduotas ir nurašytas turtas	(254)	(1.536)	-	(3.566)	-	(5.356)
Perklasifikavimai	136	25.533	-	1.005	(26.674)	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	(92)	(92)
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	57.009	574.997	4.996	37.889	2.198	677.08 9
Įsigijimai	-	6.830	628	4.352	32.881	44.691
Parduotas ir nurašytas turtas	(485)	(1.153)	(485)	(246)	-	(2.369)
Perklasifikavimai	1.854	20.428	-	5.424	(27.706)	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	(84)	(84)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	58.378	601.102	5.139	47.419	7.289	719.32 7
Sukauptas nusidėvėjimas:
2011 m. gruodžio 31 d. likutis	29.454	255.191	4.419	26.724	-	315.78 8
Nusidėvėjimas per metus	1.169	13.904	164	2.941	-	18.178
Parduotas ir nurašytas turtas	(191)	(1.509)	-	(3.562)	-	(5.262)
Perklasifikavimai	-	(181)	-	181	-	-
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	30.432	267.405	4.583	26.284	-	328.70 4
Nusidėvėjimas per metus	1.159	14.599	165	2.649	-	18.572
Parduotas ir nurašytas turtas	(310)	(1.092)	(457)	(232)	-	(2.091)
Perklasifikavimai	-	12	-	(12)	-	-
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	31.281	280.924	4.291	28.689	-	345.18 5
2011 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	27.673	295.319	259	11.880	998	336.12 9
2012 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	26.577	307.592	413	11.605	2.198	348.38 5
2013 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	27.097	320.178	848	18.730	7.289	374.14 2

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2013 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

Bendrovė	Žemė ir pastatai	Statiniai ir mašinos	Transporto priemonės	Įrenginiai ir įrankiai	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2011 m. gruodžio 31 d. likutis	54.585	549.886	3.463	38.230	998	647.162
Įsigijimai	-	490	360	1.845	27.966	30.661
Parduotas ir nurašytas turtas	(254)	(1.534)	-	(3.559)	-	(5.347)
Perklasifikavimai	136	25.533	-	1.005	(26.674)	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	(92)	(92)
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	54.467	574.375	3.823	37.521	2.198	672.384
Įsigijimai	-	6.830	628	4.369	32.881	44.708
Parduotas ir nurašytas turtas	(485)	(1.052)	(125)	(90)	-	(1.752)
Perklasifikavimai	1.854	20.428	-	5.424	(27.706)	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	(84)	(84)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	55.836	600.581	4.326	47.224	7.289	715.256
Sukauptas nusidėvėjimas:
2011 m. gruodžio 31 d. likutis	28.326	254.550	3.221	26.417	-	312.514
Nusidėvėjimas per metus	1.112	13.911	161	2.915	-	18.099
Parduotas ir nurašytas turtas	(191)	(1.507)	-	(3.555)	-	(5.253)
Perklasifikavimai	-	(181)	-	181	-	-
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	29.247	266.773	3.382	25.958	-	325.360
Nusidėvėjimas per metus	1.101	14.602	166	2.637	-	18.506
Parduotas ir nurašytas turtas	(310)	(993)	(125)	(82)	-	(1.510)
Perklasifikavimai	-	12	-	(12)	-	-
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	30.038	280.394	3.423	28.501	-	342.356
2011 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	26.259	295.336	242	11.813	998	334.648
2012 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	25.220	307.602	441	11.563	2.198	347.024
2013 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	25.798	320.187	903	18.723	7.289	372.900

Grupės ir Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimo sąnaudos 2013 m. gruodžio 31 d. sudaro atitinkamai 17.220 tūkst. Lt ir 17.151 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 18.178 tūkst. Lt ir 18.099 tūkst. Lt). 17.119 tūkst. Lt ir 17.050 tūkst. Lt sumos (2012 m. gruodžio 31 d. – 16.844 tūkst. Lt ir 16.764 tūkst. Lt) Grupės ir Bendrovės pelne ar nuostoliuose yra įtrauktos į veiklos sąnaudas (nusidėvėjimo ir amortizacijos bei kitų sąnaudų straipsniuose). Likusios sumos yra įtrauktos į kitos veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2013 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo lygi 114.753 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 105.177 tūkst. Lt), Bendrovės – 114.724 tūkst. Lt, buvo visiškai nudėvėta (2012 m. gruodžio 31 d. – 104.726 tūkst. Lt), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro katilinių, šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.

2013 m. gruodžio 31 d. pagal galiojančias sutartis Grupė ir Bendrovė buvo įsipareigojusi įsigyti ilgalaikio turto atitinkamai už 35.414 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 2.020 tūkst. Lt).

2013 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė buvo lygi 207.522 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 80.886 tūkst. Lt), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (11 pastaba).

Per 2013 m. Grupės ir Bendrovės kapitalizuotų palūkanų suma lygi 83 tūkst. Lt (2012 m. – 295 tūkst. Lt). Kapitalizavimo norma per 2013 m. svyravo nuo 1,40 proc. iki 2,96 proc. (2012 m. – nuo 1,99 proc. iki 2,8 proc.).

Grupė ir Bendrovė įrenginių ir įrankių grupėje 2013 m. gruodžio 31 d. apskaitė 3.604 tūkst. Lt turto dar neparuošto naudojimui (2012 m. gruodžio 31 d. – 917 tūkst. Lt).

5. Po vienerių metų gautinos sumos

		Grupė		Bendrovė
	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos Bendrovės darbuotojams	40	45	40	45

Ilgalaikės paskolos, išduotos Bendrovės darbuotojams yra beprocentės ir jų terminas yra nuo 1997 m. iki 2023 m. Šios paskolos apskaitomos diskontuota verte 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d., taikant 3,47 proc. palūkanų normą. 2013 m. atstatytas diskontavimas sudarė 1 tūkst. Lt (2012 m. – 9 tūkst. Lt). Atstatymo sumos apskaitytos Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitos gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo straipsnyje.

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. po vienerių metų gautinoms sumoms nenustatytas vertės sumažėjimas.

6. Kitas finansinis turtas

		Grupė		Bendrovė
	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, laikomas parduoti
Akcijų tikroji vertė	95	433	95	433

Finansinį turtą, laikomą parduoti sudaro paprastosios nekotiruojamos akcijos. 2012 m. turto vertintojai, atlikę UAB "Šilumos ūkio servisas", kurios mažiau nei 19 proc. akcijų valdo Bendrovė, vertinimą, nustatė akcijų rinkos vertę. 2013 m. gruodžio 31 d. akcijų tikrosios vertės pasikeitimas – 338 tūkst. Lt nuostolis (2012 m. gruodžio 31 d. – 338 tūkst. Lt pelnas). Akcijų vertės pasikeitimas apskaitytas Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitos finansinės veiklos straipsnyje.

7. Atsargos

	Grupė			Bendrovė
	2013 m.	2012 m.	2013 m.	2012 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Technologinis kuras	3.502	3.461	3.502	3.461
Atsarginės dalys	1.140	1.292	1.140	1.292
Medžiagos	1.175	1.347	1.122	1.256
	5.817	6.100	5.764	6.009
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas laikotarpio pabaigoje	(1.920)	(1.854)	(1.920)	(1.854)
Atsargų balansinė vertė	3.897	4.246	3.844	4.155

Grupės ir Bendrovės atsargų realizacinės vertės sumažėjimas 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.920 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 1.854 tūkst. Lt). Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2013 m. ir 2012 m. Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

8. Per vienerius metus gautinos sumos

			Grupė		Bendrovė
		2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
Iš pirkėjų gautinos sumos		111.871	129.841	112.036	129.858
Atimti: abejotinų gautinų vertės sumažėjimas	sumų	(54.850)	(47.755)	(55.027)	(47.877)
		57.021	82.086	57.009	81.981

Grupės ir Bendrovės 2013 m. gruodžio 31 d. iš pirkėjų gautina suma apima 2.453 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 3.068 tūkst. Lt) faktoringuotą sumą pagal sutartį su UAB "Swedbank lizingas", aprašytą 11 pastaboje.

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2013 m. ir 2012 m. Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:

	Grupė	Bendrovė
2011 m. gruodžio 31 d. likutis	43.315	43.315
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	5.827	5.949
Nurašyta	(1.387)	(1.387)
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	47.755	47.877
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	10.336	10.391
Nurašyta	(3.241)	(3.241)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	54.850	55.027

Per 2013 m. Grupė ir Bendrovė nurašė 3.241 tūkst. Lt (2012 m. – 1.387 tūkst. Lt) beviltiškų skolų. Per 2013 m. Grupė ir Bendrovė atgavo 15 tūkst. Lt (2012 m. – 17 tūkst. Lt) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Iš pirkėjų gautinos		Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs
	sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2013 m.	44.691	3.295	995	973	1.231	5.836	57.021
2012 m.	61.676	6.026	1.243	712	1.594	10.835	82.086

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2013 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas		Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs
		mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2013 m.	44.679	3.295	995	973	1.231	5.836	57.009
2012 m.	61.571	6.026	1.243	712	1.594	10.835	81.981

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.

Kitas Grupės ir Bendrovės gautinas sumas sudarė:

		Grupė	Bendrovė
	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
Mokesčiai	4.130	3.535	4.130	3.535
Kitos Atimti: abejotinų gautinų sumų	5.526	3.126	5.828	3.318
vertės sumažėjimas	(228)	(567)	(534)	(759)
	9.428	6.094	9.424	6.094

Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:

	Grupė	Bendrovė
2011 m. gruodžio 31 d. likutis	481	481
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	113	305
Nurašyta	(27)	(27)
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	567	759
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	(326)	(212)
Nurašyta	(13)	(13)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	228	534

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų didžiąją dalį sudarė savivaldybių skola už kompensacijas mažas pajamas turinčioms šeimoms, gautinos sumos už parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai) bei suteiktas paslaugas (kolektorių priežiūros ir pan. paslaugas).

Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra		Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs
	praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2013 m.	2.126	32	37	6	3.071	26	5.298
2012 m.	2.451	44	51	11	2	-	2.559

Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas		Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs
		mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2013 m.	2.122	32	37	6	3.071	26	5.294
2012 m.	2.451	44	51	11	2	-	2.559

Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 – 45 dienos.

Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms, kurių laikotarpis nėra praėjęs ir kurioms nebuvo apskaitytas vertės sumažėjimas, finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, vadovybės manymu, nebuvo jokių požymių, kad skolininkai negalės įvykdyti savo mokėjimų įsipareigojimų.

9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	Grupė			Bendrovė
	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
Pinigai kelyje	977	4.181	977	4.181
Pinigai banke	1.160	1.141	1.140	1.117
Pinigai kasoje	18	10	18	10
	2.155	5.332	2.135	5.308

Grupės ir Bendrovės banko sąskaitos, kurių likutis 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.137 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 459 tūkst. Lt), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (11 pastaba).

10. Rezervai

Privalomasis

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.

Bendrovė 2012 m. balandžio 30 d. akcininkų sprendimu pervedė 672 tūkst. Lt iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 2.584 tūkst. Lt į kitus rezervus. Rezervas suformuotas investicijoms.

Bendrovė 2013 m. balandžio 30 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (2.584 tūkst. Lt), 5.538 tūkst. Lt iš nepaskirstytojo pelno pervedė į privalomąjį rezervą ir 250 tūkst. Lt į kitus rezervus. Rezervas suformuotas investicijoms.

11. Finansinės skolos

		Grupė	Bendrovė
	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės finansinės skolos (paskolos)	38.994	33.746	38.994	33.746
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis (be lizingo, kuris atskleistas 12 pastaboje)	20.291	8.489	20.291	8.489
Trumpalaikės bankų paskolos (tame tarpe kredito linija)	14.544	24.563	14.544	24.563
Faktoringo su regresu sutartis	2.453	3.068	2.453	3.068
Trumpalaikės finansinės skolos	37.288	36.120	37.288	36.120
	76.282	69.866	76.282	69.866

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:

		Grupė		Bendrovė
	2013 m.	2012 m.	2013 m.	2012 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
2013 m.	-	8.489	-	8.489
2014 m.	20.291	8.761	20.291	8.761
2015 m.	8.568	5.908	8.568	5.908
2016 m.	7.121	4.188	7.121	4.188
2017 m.	4.993	2.439	4.993	2.439
2018 m.	3.780	1.944	3.780	1.944
2019 m.	2.551	913	2.551	913
2020 m.	1.432	640	1.432	640
2021 m.	754	639	754	639
2022 m.	753	640	753	640
2023 m.	754	639	754	639
2024 m.	753	640	753	640
2025 m.	754	640	754	640
2026 m.	753	640	753	640
2027 m.	754	639	754	639
2028 m.	753	640	753	640
2029 m.	753	639	753	639
2030 m.	754	640	754	640
2031 m.	754	639	754	639
2032 m.	753	640	753	640
2033 m.	754	639	754	639
2034 m.	753	639	753	639
	59.285	42.235	59.285	42.235

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:

		Grupė	Bendrovė
	2013 m.	2012 m.	2013 m.	2012 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Trumpalaikės paskolos	0,97	1,01	0,97	1,01
Ilgalaikės paskolos	2,59	2,78	2,59	2,78

Laikotarpio pabaigoje negrąžintų paskolų (išskyrus faktoringą) likučiai litais ir užsienio valiuta buvo:

		Grupė	Bendrovė
Paskolos valiuta:	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
Eurai	36.816	39.765	36.816	39.765
Litai	37.013	27.033	37.013	27.033
	73.829	66.798	73.829	66.798

Detali informacija apie paskolas 2013 m. gruodžio 31 d.:

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2013 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

	Kredito įstaiga	Sutarties data	Valiuta	Suma valiuta tūkst.	Suma tūkst. Lt	Grąžinimo terminas	Likutis 2013.12.31 tūkst. Lt	2014 m. dalis tūkst. Lt
1.	AB SEB bankas	2005.08.23	eurai	8.776	30.300	2014.12.31	2.500	2.500
2.	Nordea*	2006.12.01	litai	6.090	6.090	2015.12.31	1.632	839
3.	AB SEB bankas	2006.12.21	eurai	2.059	7.108	2016.11.30	891	395
4.	AB DNB bankas	2007.11.14	eurai	576	1.989	2016.12.31	746	248
5.	Danske**	2008.07.31	eurai	984	3.398	2018.12.31	1.736	350
6.	Danske**	2008.07.31	eurai	1.158	4.000	2017.09.30	1.955	600
7.	"Swedbank", AB	2009.12.02	eurai	3.815	9.819	2016.12.02	3.236	1.203
8.	LR Finansų ministerija	2010.04.09	eurai	2.410	8.323	2034.03.15	6.139	-
9.	"Swedbank", AB	2010.06.21	eurai	649	2.240	2017.06.21	599	404
10.	Nordea*	2010.09.17	eurai	1.625	5.611	2016.05.31	2.390	989
11.	LR Finansų ministerija	2010.10.26	eurai	807	2.788	2034.03.15	2.526	-
12.	AB SEB bankas	2011.02.11	eurai	1.031	3.560	2019.02.10	2.830	548
13.	Nordea*	2011.04.19	eurai	921	3.180	2019.04.30	2.907	545
14.	LR Finansų ministerija	2011.09.02	eurai	1.672	5.773	2034.09.01	5.652	-
15.	AB SEB bankas	2011.10.13	eurai	290	1.000	2019.11.30	448	141
16.	AB SEB bankas	2013.05.23	litai	10.567	10.567	2014.11.30	10.567	10.567
17.	AB DNB bankas	2013.06.28	litai	15.000	15.000	2014.06.27	12.758	12.758
18.	AB SEB bankas	2013.08.22	litai	10.000	10.000	2014.08.22	1.786	1.786
19.	AB SEB bankas	2013.09.10	litai	5.200	5.200	2020.09.30	4.709	217
20.	Nordea*	2013.09.27	litai	1.300	1.300	2020.09.30	206	-
21.	Nordea*	2013.06.03	litai	9.000	9.000	2020.06.03	212	20
22.	AB SEB bankas	2013.06.03	litai	2.760	2.760	2020.06.30	1.685	230
23.	AB SEB bankas	2013.06.03	litai	4.240	4.240	2020.06.30	2.197	353
24.	Nordea*	2013.09.27	eurai	655	2.261	2020.09.30	2.261	124
25.	Nordea*	2013.11.28	litai	2.000	2.000	2020.11.27	1.261	18
							73.829	34.835

* Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filialas;

** Danske bank A/S Lietuvos skyrius.

2012 m. spalio 24 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė faktoringo su regresu sutartį su UAB "Swedbank lizingas" 8.500 tūkst. Lt limitui. Faktoringo avansas – 90 proc. Sutarties galiojimo terminas yra 2013 m. gruodžio 31 d. 2013 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimas galimo regreso sumai 2.453 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 3.068 tūkst. Lt) apskaitytas trumpalaikių finansinių skolų straipsnyje.

Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas (4 pastaba), sąskaitos banke (9 pastaba) ir žemės nuomos teisė buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.

12. Lizingas (finansinė nuoma)

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės ir Bendrovės turtą sudaro transporto priemonės. Finansinės nuomos terminas yra 3 metai. Visos finansinės nuomos sutartys sudarytos eurais.

Būsimus minimalius finansinės nuomos mokėjimus sudarė:

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2013 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS

(tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

	Grupė		Bendrovė
	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
Per vienerius metus	116	48	116	48
Nuo vienerių iki penkerių metų	125	67	125	67
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso	241	115	241	115
Palūkanos	(8)	(6)	(8)	(6)
Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė	233	109	233	109
Finansinės nuomos įsipareigojimai apskaityti kaip:
- trumpalaikiai	110	44	110	44
- ilgalaikiai	123	65	123	65

13. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

				Grupė	Bendrovė
		2013 m. 2012 m. gruodžio 31 d.		gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
Likutis pradžioje	ataskaitinio	laikotarpio	26.546	22.211	26.546	22.211
Gauta per laikotarpį			3.777	5.498	3.777	5.498
Amortizacija ir nurašymai			(1.336)	(1.163)	(1.336)	(1.163)
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje		28.987	26.546	28.987	26.546

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. Centralizuotų šilumos tinklų atnaujinimas, diegiant šiuolaikines technologijas (šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas V. Krėvės pr. 82 A, 118 H, Kaunas)" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 6.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 5.843 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo centro magistralės (4T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 5.990 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 4.414 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. magistralinių šilumos tinklų 6T, esančių Kuršių g. 49C, Jonavos g. tarp NA–7 ir NA–9 bei tinklų po tiltu per Nerį automagistralėje Vilnius – Klaipėda ties Kaunu, kompleksinis rekonstravimas patikimumui didinti, diegiant šiuolaikines technologijas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.333 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.725 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Centralizuoto šilumos tiekimo plėtra statant naują šilumos tiekimo trasą (šilumos tiekimo tinklai nuo A. Juozapavičiaus pr. 23A iki A. Juozapavičiaus pr. 90)" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.566 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.426 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo Žaliakalnio magistralės (4Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.788 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 2.526 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Dainavos mikrorajono magistralės (1T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.560 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.489 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Aukštųjų Šančių magistralės (2Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.618 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.593 tūkst. Lt paramą.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Vilijampolės šilumos tinklų (9K) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 595 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 570 tūkst. Lt paramą.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo Pramonės raj. magistralės (1Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 2.000 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. sausio 16 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Ežerėlio katilinės rekonstrukcija, įrengiant 3,5 MW galios vandens šildymo katilą" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 1.791 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 537 tūkst. Lt paramą.

2013 m. sausio 16 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 2.299 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 690 tūkst. Lt paramą.

2013 m. liepos 8 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Pergalės katilinės rekonstrukcija, įrengiant dūmų kondensacinį ekonomaizerį" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 638 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 383 tūkst. Lt paramą.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Šilko katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (II etapas)" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 3.990 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Petrašiūnų elektrinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (I etapas)" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 6.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Inkaro katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 6.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. 1Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 1Ž-7 ir 1Ž-8 bei tarp šilumos kamerų 1Ž-10 ir 1Ž-12 Chemijos g." finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6Ž modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.033 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 5T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.706 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

14. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutartį turi gauti 1 – 6 mėnesių atlyginimų išmoką. Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:

	Grupė		Bendrovė
	2013 m.	2012 m.	2013 m.	2012 m.
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas laikotarpio pradžioje	3.297	2.406	2.999	2.406
Išmokėta	(775)	(202)	(585)	(198)
Suformuotas	494	1.093	544	791
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas laikotarpio pabaigoje:	3.016	3.297	2.958	2.999
Ilgalaikė dalis	2.079	2.173	2.079	1.996
Trumpalaikė dalis	937	1.124	879	1.003

Per 2013 m. Grupės išmokėtos išmokos darbuotojams sudarė 775 tūkst. Lt (2012 m. – 202 tūkst. Lt), Bendrovės – 585 tūkst. Lt (2012 m. – 198 tūkst. Lt) ir yra įtrauktos į atlyginimų ir socialinio draudimo sąnaudas Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą pensinių išmokų įsipareigojimą yra pateiktos žemiau:

	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	4,0 proc.	4,0 proc.
Darbuotojų kaitos rodiklis	18,9 proc.	18,9 proc.
Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas	3,0 proc.	3,0 proc.

15. Išvestiniai finansiniai instrumentai

2009 m. balandžio 9 d. Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų apsikeitimo sandorį. Nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. Grupė ir Bendrovė nustatė 4,15 proc. fiksuotą palūkanų normą kintamai 6 mėn. EUR LIBOR palūkanų normai. 2013 m. gruodžio 31 d. nominali sandorio vertė yra 784 tūkst. eurų (2.708 tūkst. Lt ekvivalentas) (2012 m. gruodžio 31 d. – 1.508 tūkst. eurų (5.208 tūkst. Lt ekvivalentas)). Sandorio rinkos vertė 2013 m. gruodžio 31 d. – 51 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 204 tūkst. Lt). Šis sandoris nedaro esminės įtakos Grupės ir Bendrovės būsimiesiems pinigų srautams.

16. Pardavimo pajamos

Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojų Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėju. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2013 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

	Grupė		Bendrovė
	2013 m.	2012 m.	2013 m.	2012 m.
Šilumos tiekimas	311.576	362.667	311.632	362.728
Karšto vandens tiekimas	8.612	4.818	8.612	4.818
Kolektorių priežiūra	779	775	779	775
Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra	280	721	199	399
Elektros energija	767	460	767	460
Karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra	349	282	349	282
	322.363	369.723	322.338	369.462

Kitos sąnaudos
	Grupė		Bendrovė
	2013 m.	2012 m.	2013 m.	2012 m.
Pinigų surinkimo sąnaudos	1.838	2.217	1.838	2.203
Įrangos patikrinimas ir apžiūra	1.657	1.490	1.657	1.487
Kolektorių priežiūra	1.863	1.883	1.863	1.883
Skolų surinkimo sąnaudos	198	917	198	917
Parama	157	503	157	503
Konsultavimo paslaugos	485	285	485	283
Sąskaitų pateikimo sąnaudos	457	455	457	455
Ryšių sąnaudos	188	193	188	182
Su darbuotojais susijusios sąnaudos	261	234	261	228
Draudimas	261	223	261	213
Ilgalaikio turto priežiūra ir susijusios paslaugos	212	173	212	161
Narystės mokestis	292	281	292	281
Transporto išlaidos	101	52	100	115
Reklamos sąnaudos	170	111	170	109
Audito sąnaudos	36	56	36	52
Įrangos ir mašinų nuoma	32	32	32	18
Kitos sąnaudos	1.448	1.147	1.483	1.120
	9.656	10.252	9.690	10.210

17. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2013 m.	2012 m.	2013 m.	2012 m.
Kitos veiklos pajamos
Įvairios suteiktos paslaugos	3.204	1.575	3.023	1.416
Parduotos materialinės vertybės	219	260	201	251
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas	13	92	13	91
Kita	125	164	121	150
	3.561	2.091	3.358	1.908
Kitos veiklos sąnaudos
Įvairių suteiktų paslaugų savikaina	(1.689)	(1.139)	(1.248)	(691)
Parduotos materialinės vertybės	(1)	(29)	(1)	(7)
Ilgalaikio turto nurašymas	(8)	(12)	(14)	(12)
Ilgalaikio turto pardavimo nuostoliai	(32)	(5)	(32)	(5)
Kita	(23)	(8)	(23)	(8)
	(1.753)	(1.193)	(1.318)	(723)

18. Finansinės veiklos pajamos

	Grupė		Bendrovė
	2013 m.	2012 m.	2013 m.	2012 m.
Netesybos, gautos už pradelstas gautinas sumas	2.952	1.984	2.952	1.984
Baudos	7.054	-	7.054	-
Ilgalaikio finansinio turto vertės padidėjimas	-	338	-	338
Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimas	153	129	153	129
Banko palūkanos	1	11	1	11
Kita	-	1	-	1
	10.160	2.463	10.160	2.463

19. Finansinės veiklos sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2013 m.	2012 m.	2013 m.	2012 m.
Banko paskolų ir overdraftų palūkanos	(1.418)	(1.496)	(1.418)	(1.496)
Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimas	(338)	-	(1.372)	(587)
Delspinigiai ir baudos	(157)	(214)	(157)	(214)
Akcininko įnašai į dukterinę bendrovę	-	-	(155)	-
	(1.913)	(1.710)	(3.102)	(2.297)

20. Pelno mokestis

Ataskaitose pateiktos metų pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderinamos su pelno mokesčio sąnaudomis, gautomis taikant norminiuose aktuose numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš mokesčius:

	Grupė		Bendrovė
	2013 m.	2012 m.	2013 m.	2012 m.
Pelnas prieš apmokestinimą	3.249	2.535	2.064	2.195
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaičiuotos taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą Apmokestinamojo pelno (nemažinančios	(487)	(380)	(310)	(329)
sąnaudos) bei neapmokestinamos pajamos ir atidėtojo pelno mokesčio turto vertės sumažėjimo įtaka	257	(959)	104	(1.029)
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	(230)	(1.339)	(206)	(1.358)
Efektyvi pelno mokesčio norma (proc.)	7,08	52,80	9,98	61,87
		Grupė Bendrovė
	2013 m.	2012 m.	2013 m.	2012 m.
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	-	-	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	(230)	(1.339)	(206)	(1.358)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	(230)	(1.339)	(206)	(1.358)

2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifą. Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Gruodžio 31 d. atidėtąjį pelno mokestį sudarė:

	Grupė		Bendrovė
	2013 m.	2012 m.	2013 m.	2012 m.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Mokestiniai nuostoliai	6.039	3.942	6.039	3.942
Sukaupimai	846	494	846	475
Finansinio turto vertės pasikeitimas	51	112	51	112
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	6.936	4.548	6.936	4.529
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Nusidėvėjimo skirtumai	(15.114)	(12.455)	(15.114)	(12.455)
Investicijų lengvata	(162)	(203)	(162)	(203)
Perduoto dukterinei įmonei turto perkainojimas	-	-	(664)	(669)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(15.276)	(12.658)	(15.940)	(13.327)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte	(8.340)	(8.110)	(9.004)	(8.798)

Atidėtojo mokesčio turtas dėl mokestinių nuostolių yra pripažįstamas, kadangi Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes.

Gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybės nepripažintą pelno mokesčio turtą sudarė :

	Grupė		Bendrovė
	2013 m.	2012 m.	2013 m.	2012 m.
Iš pirkėjų gautinų sumų nuvertėjimas	8.228	7.161	8.254	7.179
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas	98	90	98	90
Kitų gautinų sumų nuvertėjimas	4	82	50	111
Investicijos į dukterinę bendrovę nuvertėjimas	-	-	420	264
Nepripažintas pelno mokesčio turtas grynąja verte	8.330	7.333	8.822	7.644

21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Žemiau pateikiami Grupės pagrindinės ir sumažintos pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:

	Grupė		Bendrovė
	2013 m.	2012 m.	2013 m.	2012 m.
Bendrasis pelnas	3.019	1.196	1.858	837
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje	42.732	42.732	42.732	42.732
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje	42.732	42.732	42.732	42.732
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	42.732	42.732	42.732	42.732
Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis tenkanti vienai akcijai (Lt)	0,07	0,03	0,04	0,02

22. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Grupė ir Bendrovė nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.

Pirkėjų skaičius	Grupė	Bendrovė

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2013 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

(tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
Fiziniai asmenys	114.240	114.711	114.240	114.499
Kiti juridiniai asmenys	2.098	2.110	2.082	2.055
Juridiniai asmenys finansuojami iš savivaldybės ir valstybės biudžetų	345	365	336	333
	116.683	117.186	116.658	116.887

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos pagal pirkėjų grupes:

	Grupė			Bendrovė
	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
Fiziniai asmenys	39.320	57.211	39.319	57.208
Kiti juridiniai asmenys	8.645	10.387	8.638	10.330
Juridiniai asmenys finansuojami iš savivaldybės ir valstybės biudžetų	9.056	14.488	9.052	14.443
	57.021	82.086	57.009	81.981

Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną, vadovybės nuomone, nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų įsipareigojimų, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupė ir Bendrovė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (8 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose, kurie įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*:

		Grupė		Bendrovė
	2013 m.	2012 m.	2013 m.	2012 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
A	322	407	302	383
A+	674	674	674	674
AA-	138	29	138	29
Bankas, kuriam nepriskirtas reitingas	26	31	26	31
	1.160	1.141	1.140	1.117

*- išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Fitch Ratings agentūros.

2013 m. ir 2012 m. Grupė ir Bendrovė nesuteikė jokių garantijų už kitų šalių prievoles.

Kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos, išskyrus pasirašytas su LR Finansų ministerija, yra su kintama palūkanų norma, todėl Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos riziką. 2013 m. ir 2012 m. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kuriuose Grupė ir Bendrovė sutinka tam tikrais intervalais pakeisti skirtumą tarp fiksuotos ir kintamos palūkanų normos, kaip aprašyta 15 pastaboje, apskaičiuotą remiantis sutarta nominalia pagrindine verte.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas / sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sąlygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2013 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

(įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

	Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais	Įtaka pelno mokesčiui
2013 m.
LTL	200	(111)
LTL	(200)	111
EUR	50	(15)
EUR	(50)	15
2012 m.
LTL	200	(81)
LTL	(200)	81
EUR	50	(21)
EUR	(50)	21

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2013 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,70 ir 0,66 (2012 m. gruodžio 31 d. – 0,85 ir 0,81). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2013 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,70 ir 0,66 (2012 m. gruodžio 31 d. – 0,85 ir 0,82).

Grupė ir Bendrovė likvidumo problemai išspręsti įgyvendina šį veiksmų planą:

• atsižvelgdama į dabartinę padėtį, Grupė ir Bendrovė ėmėsi sąnaudų mažinimo priemonių;
• didina šilumos gamybą nuosavuose efektyviuose gamybos šaltiniuose;
• įgyvendina naujas gamyboje ir perdavime patiriamų nuostolių mažinimo priemones;
• siekia trumpinti pinigų ciklą, didindama pirkėjų įsiskolinimo apyvartumą ir mažindama skolų tiekėjams apyvartumą.

Overdraftų ir kredito limitų sutartys, neužtikrintos turto įkeitimu:

		Grupė		Bendrovė
	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
Panaudota	14.544	24.563	14.544	24.563
Nepanaudota	10.456	437	10.456	437
	25.000	25.000	25.000	25.000

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis).

`	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos	5.180	31.174	27.610	18.408	82.372
Prekybos skolos	61.210	111	14	-	61.335
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	66.390	31.285	27.624	18.408	143.707
	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos	2.422	31.900	24.038	16.061	74.421

palūkanos

Prekybos skolos	72.592	273	23	-	72.888
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	75.014	32.173	24.061	16.061	147.309

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis).

	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos	5.180	31.174	27.610	18.408	82.372
Prekybos skolos	61.194	111	14	-	61.319
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	66.374	31.285	27.624	18.408	143.691
	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos	2.422	31.900	24.038	16.061	74.421
Prekybos skolos	72.624	273	23	-	72.920

Prekybos skolos

Grupės ir Bendrovės prekybos skolos pagal tiekėjų grupes:

		Grupė		Bendrovė
	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
Už pirktą šilumą	35.826	55.308	35.826	55.308
Rangovams	14.904	9.689	14.904	9.689
Kitiems tiekėjams	10.605	7.891	10.589	7.923
	61.335	72.888	61.319	72.920

Atsiskaitymui su KTE už pirktą šiluminę energiją nustatytas 30 d., su rangovais už darbus – 90–180 d., su kitais tiekėjais – 5–30 d. laikotarpis.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė turėjo 2.667 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 9.828 tūkst. Lt), Bendrovė – 2.667 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 9.817 tūkst. Lt) pradelstų prekybos skolų.

Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti litais ir eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos. Jų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų, kitų gautinų sumų ir kitų trumpalaikių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
• Ilgalaikių skolų ir ilgalaikių gautinų sumų tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į tokios pat ar panašios paskolos rinkos kainą arba palūkanų normą, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių skolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei.

Grupės ir Bendrovės finansinių instrumentų grupės:

		Grupė			Bendrovė
Finansinis turtas:	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.
Pinigai kasoje ir banke	2.155	5.332	5.936	2.135	5.308	5.899
Paskolos ir gautinos sumos	66.489	88.225	64.639	66.473	88.120	64.690
Finansinis turtas	95	433	95	95	433	95
	68.739	93.990	70.670	68.703	93.861	70.684

		Grupė			Bendrovė
Finansiniai įsipareigojimai:	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2011 m. gruodžio 31 d.
Apskaitomi tikrąja verte per pelną ar nuostolius (pagal antro lygio tikrosios vertės hierarchiją)	51	204	333	51	204	333
Apskaitomi amortizuota savikaina	123.522	142.842	106.203	123.506	142.874	106.266
	123.573	143.046	106.536	123.557	143.078	106.599

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų balansinės vertės apytiksliai atitinka jų tikrąsias vertes.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams. 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Bendrovė tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas, priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2013 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS

(tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

	Grupė		Bendrovė
	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant
atidėtuosius mokesčius ir dotacijas	78.539	70.665	79.203	71.176
(atidėtąsias pajamas))
Trumpalaikiai įsipareigojimai	105.034	115.361	104.933	115.050
Įsipareigojimų iš viso	183.573	186.026	184.136	186.226
Nuosavas kapitalas	264.214	261.195	266.039	264.181
Įsipareigojimų* ir nuosavo kapitalo santykis (proc.)	69,48	71,22	69,21	70,49

*Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius (įskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą ir dotacijas (atidėtąsias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Rinkos rizika

Išoriniai rizikos veiksniai, įtakojantys Grupės ir Bendrovės pagrindinę veiklą: ekonominė krizė, kuro kainų didėjimas, nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, vietinės savivaldos sprendimai, parduodamos produkcijos kainų politika, infliacija ir bendras ekonominis nuosmukis, mažinantis šilumos vartotojų pajamas, veiklos cikliškumas, aplinkosauginiai reikalavimai.

23. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Teisminiai procesai

Bendrovė 2010 m. lapkričio 3 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – VKAT) pateikė ieškinį dėl 12.352 tūkst. Lt netesybų priteisimo iš KTE už netinkamą KTE prievolių pagal Investicijų susitarimą vykdymą. 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu VKAT sprendimu KE ieškinį tenkino dalinai: KE naudai iš KTE priteisė 7.054 tūkst. Lt dydžio baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos baudos sumos už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 37 tūkst. Lt arbitražo mokesčių ir 42 tūkst. Lt išlaidų kompensavimui. KTE Lietuvos Apeliaciniam teismui 2011 m. gruodžio 23 d. pateikė skundą, prašydama panaikinti VKAT sprendimą, o taip pat prašymą sustabdyti šio sprendimo vykdymą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. 2013 m. kovo 13 d. KTE sutiko atsisakyti nuo apeliacinio skundo Vilniaus komercinio arbitražo teismo byloje Nr. 203 bei, toliau nesibylinėjant, sumokėti Bendrovei kiek daugiau nei 7 mln. Lt dydžio baudą, priteistą šioje byloje. 2013 m. balandžio 11 d. Bendrovė ir KTE pasirašė tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktą dėl priteistų sumų (8.164 tūkst. Lt) įskaitymo.

2012 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose nebuvo padarytas sukaupimas ieškinio sumai, kadangi baudų bei delspinigių pajamos ataskaitose atspindimos tik, kai jos Bendrovei yra sumokėtos.

2013 m. balandžio 15 d. Bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu "Dėl atsakovo UAB GECO Kaunas reikalavimo perskaičiuoti AB "Kauno energija" šilumos supirkimo kainas už 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėn. pagal lyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas". Bendrovės ieškinys buvo atmestas. Sprendimas apeliacine tvarka neapskųstas. Šalys pasirašė taikos sutartį.

2013 m. balandžio 17 d. Bendrovė iš Vilniaus komercinio arbitražo teismo (toliau – arbitražas) gavo pranešimą, kad 2013 m. balandžio 12 d. arbitraže buvo gautas KTE ieškinys Bendrovei dėl 1.340 tūkst. Lt. KTE teigimu, skola susidarė dėl Bendrovės žemesne kaina apmokėto šilumos kiekio, nei nustatė KTE 2012 m. gruodžio – 2013 m. sausio mėn. Atsižvelgiant į Bendrovės palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas bei vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio nuostata, kad visais atvejais šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, negali būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, Bendrovė šilumą iš KTE pirko, vadovaudamasi įstatymo nuostata. 2013 m. gegužės 17 d. Bendrovė pateikė arbitražui prieštaravimus dėl ieškinio. Arbitražas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu KTE ieškinį atmetė. KTE sprendimo neskundė, byla baigta.

2013 m. rugsėjo mėn. Bendrovė įtraukta trečiuoju asmeniu civilinėje byloje pagal ieškovo UAB KTE ieškinį atsakovui BAB Ūkio bankui dėl faktoringo sutarties nutraukimo ir notarės depozitinėje sąskaitoje esančių 3.063 tūkst. Lt, kuriuos, įvykdydama savo prievolę pervedė Bendrovė, pripažinimo KTE nuosavybe. 2013 m. rugsėjo mėn. Bendrovei įteiktas teismo preliminarus sprendimas pagal ieškovo BAB Ūkio bankas patikslintą ieškinį Bendrovei ir KTE dėl 3.063 tūkst. Lt skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bendrovė teismui pateikė prieštaravimus dėl šio preliminaraus sprendimo ir BAB Ūkio banko patikslinto ieškinio atmetimo. 2013 m. gruodžio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi abi bylos buvo sujungtos.

VKEKK 2013 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo patenkino KTE prašymą pripažinti, kad Bendrovė, atsisakydamas supirkti dalį, t. y. 11.181,5 MWh 2013 m. birželio mėnesį KTE siūlomos supirkti šilumos energijos, pažeidė norminius aktus dėl šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Įsigaliojus šiam VKEKK sprendimui, KTE įgytų teisę prašyti atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas) dėl nesupirkto šilumos kiekio. Bendrovė, nesutikdama su tokiu VKEKK sprendimu, pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu KE ieškinį atmetė, galioja 30 dienų terminas teikti apeliacinį skundą.

Nuomos ir rangos darbų pirkimo sutartys

2010 m. kovo 18 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su KTE, pagal kurią Bendrovė išnuomoja KTE Petrašiūnų elektinės teritorijoje esančią katilinę su technologiniais vamzdynais šilumos gamybai. Sutartis galioja 5 metų laikotarpiui.

2010 m. gruodžio 20 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su UAB ENG, pagal kurią Bendrovė išnuomavo Garliavos katilinę šilumos gamybos įrenginiams pastatyti. Bendrovė įsipareigojo supirkti juose pagamintą šilumos energiją. Sutartis galioja 20 metų laikotarpiui.

Grupės ir Bendrovės būsimi įsipareigojimai pagal galiojančias 2013 m. gruodžio 31 d. pirkimo sutartis sudaro 88.013 tūkst. Lt.

25. Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2013 m. ir 2012 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis.

2013 m. ir 2012 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis įmonėmis bei jų skolos ir įsipareigojimai laikotarpių pabaigai buvo tokie:

2013 m.	Pirkimai			Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės	2.687	37.791	20.705	524
Jurbarko rajono savivaldybė	4	2.535	237	2
2012 m.	Pirkimai			Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės	1.351	41.896	20.312	440

Grupė ir Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d. įmonių, finansuojamų iš savivaldybių biudžetų, gautinoms sumoms yra suformavusi 10.362 tūkst. Lt (2012 gruodžio 31 d. – 10.905 tūkst. Lt) vertės sumažėjimą. Gautinos sumos nėra užtikrintos įkeistu turtu ar kitomis priemonėmis ir bus padengtos grynaisiais pinigais. Gautinoms sumoms nebuvo gauta jokių garantijų.

2013 m. ir 2012 m. Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:

UAB "Pastatų priežiūros paslaugos"	Pirkimai			Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos
2013 m.	544	69	-	7
2012 m.	1.204	87	-	143

UAB "Kauno energija NT"	Pirkimai		Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos
2013 m.	1	14	-	-

Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d. iš dukterinių įmonių gautinoms sumoms yra suformavusi 483 tūkst. Lt (2012 gruodžio 31 d. – 314 tūkst. Lt) vertės sumažėjimą.

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2013 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro atitinkamai 7 ir 4 (2012 m. gruodžio 31 d. – 6 ir 4) asmenys.

	Grupė		Bendrovė
	2013 m.	2012 m.	2013 m.	2012 m.
Vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis	455	528	400	417
Vadovybei priskaičiuotos pensijinių išmokų darbuotojams kompensacijos	104	97	104	90

Per 2013 m. ir 2012 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

26. Pobalansiniai įvykiai

2014 m. sausio 6 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, nuspręsta:

• padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 420 996 Lt nuo 256.391.862 Lt iki 256.812.858 Lt, išleidžiant 70 166 paprastąsias vardines 6 Lt (šešių litų) nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei ir atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamų 70 166 vienetų Bendrovės akcijų, suteikiant teisę šias akcijas įsigyti Kauno miesto savivaldybei, siekiant, kad Bendrovei Kauno miesto savivaldybė perduotų jai nuosavybės teise priklausančią šilumos tiekimo liniją – šilumos tinklus, esančius Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas.
• skirti iki 1.000 tūkst. Lt paramą viešajai įstaigai "Žalgirio" krepšinio centrui , šią paramos sumą įtraukiant į 2013 m. Bendrovės audituotos veiklos pelno (nuostolių) paskirstymo projektą.

2014 m. kovo 20 d. Juridinių asmenų registre užregistruoti Bendrovės įstatai, padidinus Bendrovės įstatinį kapitalą.

2014 m. sausio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su Lietuvos Respublikos finansų ministerija 793 tūkst. eurų (2.739 tūkst. Lt ekvivalentas). Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2034 m. gruodžio 1 d.

2014 m. sausio 21 d. Bendrovei priklausančioje Petrašiūnų elektrinėje lankėsi LR ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Premjeras domėjosi elektrinės modernizavimo galimybėmis ir viso Kauno šilumos ūkio vystymo perspektyvomis. Vizito metu A. Butkevičiui buvo pristatyta Kauno šilumos ūkio situacija, Bendrovės jau įvykdyti šilumos gamybos šaltinių ir tinklų modernizavimo projektai, taip pat pristatyti šilumos gamybos šaltinių modernizacijos projektai, kurie planuojami vykdyti 2014 metais. Ministras pirmininkas domėjosi elektrinės modernizavimo galimybėmis kartu su AB "Lietuvos energija". Premjerui pristatyta, kad iki 2015 metų elektrinės teritorijoje planuojama įrengti 2 biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus po 12 MW galios ir 6 MW galios kondensacinį ekonomaizerį šiems katilams, taip pat 10 MW galios biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą su 3 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu bei pristatytas šiuo metu elektrinėje vykdomas 10 MW galios kondensacino ekonomaizerio įrengimo projektas. Pastačius šiuos biokuro katilus šilumos gamybos kaina šiame objekte sudarys apie 12 – 13 ct/kWh be PVM.

2014 m. sausio 22 d. Bendrovės valdyba, atsižvelgdama į UAB "Fortum Heat Lietuva" pasiūlymus dėl strateginio bendradarbiavimo, nusprendė pradėti konsultacijas su UAB "Fortum Heat Lietuva" dėl siūlomos strateginės UAB "Fortum Heat Lietuva" investicijos į Bendrovę. Ataskaita apie konsultacijų rezultatus bus pateikta Bendrovės valdybai svarstymui ir sprendimo priėmimo dėl tolesnio vykdymo bei preliminarių susitarimų sąlygų derinimo su Bendrovės akcininkais.

2014 m. vasario 27 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė kredito sutartį su AB DNB banku daliniam 2013 m. gegužės 23 d. sutarties su AB SEB banku refinansavimui 5.227 tūkst. Lt apimtimi, perklasifikuojant šią sumą į po metų mokėtinus finansinius įsipareigojimus. Paskutinės paskolos dalies grąžinimo terminas yra 2015 m. gegužės mėn. 30 d.

***

AB "KAUNO ENERGIJA" 2013 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

TURINYS

1.	Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas	61
2.	Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys	61
3.	Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis	61
4.	Emitento sutartys su finansų maklerio įmonėmis ir (ar) kredito įstaigomis	62
5.	Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose (reguliuojamos rinkos pavadinimas, į prekybą įtrauktų vertybinių popierių kiekis)	62
6.	Objektyvi įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, apibūdinimas	62
	6.1.Bendrovės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga	62
	6.2.Bendrovės pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriame, apibūdinimas, jų įtaka
	bendrovės veiklos rezultatams	67
7.	Įmonių grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi informacija	71
	8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metiniame ataskaitų rinkinyje pateiktus duomenis bei įmonių
	grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų
	sudarymu, pagrindiniai požymiai	77
	9. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos	77
	10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės	78
11.	Informacija apie įmonių grupės tyrimų ir plėtros veiklą	79
	12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas	79
	13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonių grupės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos mastą, kai įmonių grupė naudoja finansines priemones ir kai tai yra svarbu vertinant įmonių grupės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, finansinę būklę ir veiklos
	rezultatus	79
	14. Informacija apie emitento filialą ir antrines įmones	79
	15. Įstatinio kapitalo struktūra	82
	16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas	82
	17. Informacija apie Emitento akcininkus	84
	18. Darbuotojai	86
19.	Emitento įstatų pakeitimo tvarka	88
20.	Emitento organai	88
21.	Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas	90
22.	Visi reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas
	padarytų emitentui didelę žalą	94
23.	Visi Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės
	pasikeitimo	94
24.	Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius	94
25.	Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius (neatitinkančius
	bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančius akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusius ar ateityje galinčius daryti neigiamą įtaką Emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat informacija apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp Emitento
	vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Emitentui ir jų privačių interesų ir
	(arba) kitų pareigų	94
26.	Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir
	politiką	94
27.	Duomenys apie viešai skelbtą informaciją	94
27.	1 priedas – Bendrovės pranešimas apie vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius
	listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi	92

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1	lentelė	Vartotojų prisijungimo ir atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo dinamika	67
2	lentelė	Naujai prijungtų vartotojų sąrašas	68
3	lentelė	2013 metų finansinių rodiklių palyginimas su 2011–2012 metų rodikliais	71
4	lentelė	2013 metų nefinansinių rodiklių palyginimas su 2011–2012 metų rodikliais	74
5	lentelė	2013 metais iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2009–2012 metų kiekiu	76
6	lentelė	Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis	82
7	lentelė	Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2009–2013 metais	83
8	lentelė	Emitento akcininkai, kuriems 2013 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2010 m. kovo 26 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo	84
9	lentelė	Bendrovės akcininkai 2013 m. gruodžio 31 d.	85
10	lentelė	Akcininkai, kuriems 2013 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. Bendrovės akcijų, išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą	85
11	lentelė	Darbuotojų skaičiaus kitimas 2009–2013 m.	86
12	lentelė	Grupės ir Bendrovės darbuotojų išsilavinimas 2009–2013 m.	86
13	lentelė	Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas	86

GRAFIKŲ SĄRAŠAS

1	grafikas	Bendrovės šilumos vartotojų skaičiaus pasiskirstymas pagal grupes	62
2	grafikas	Bendrovės šilumos pardavimo pajamos 2009–2013 m.	64
3	grafikas	Šilumos kainos pastoviųjų dedamųjų palyginimas	65
4	grafikas	Investicijų įvykdymas pagal finansavimo šaltinius	65
5	grafikas	Grupės ir Bendrovės pajamos ir pelnas	73
6	grafikas	Šilumos tiekimas į tinklą ir santykiniai nuostoliai	74
7	grafikas	AB "Kauno energija" tiekiamos šilumos kaina	75
8	grafikas	Šilumos kainos struktūros elementai	75
9	grafikas	UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" pajamos, sąnaudos ir pelnas	81
10	grafikas	UAB "Kauno energija NT" pajamos, sąnaudos ir pelnas (nuostoliai)	82
11	grafikas	Akcijos kainos ir apyvartos 2009–2013 m. istorija	83
12	grafikas	Bendrovės akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus ir OMX Vilnius indeksu	84
13	grafikas	Akcininkų struktūra 2013 m. gruodžio 31 d.	85

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas AB "Kauno energija" konsoliduotasis metinis pranešimas – 2013 metai.

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė ar Emitentas) rengia tiek Bendrovės, tiek ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Grupę (toliau – Grupė) sudaro: AB "Kauno energija" bei dukterinės įmonės UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" ir UAB "Kauno energija NT", kuriose Emitentas tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę:

Bendrovės pavadinimas	Akcinė bendrovė "Kauno energija"
Teisinė – organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Buveinės adresas	Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas
Juridinio asmens kodas	235014830
Telefonas	(8 37) 305 650
Faksas	(8 37) 305 622
Elektroninio pašto adresas	info@kaunoenergija.lt
Interneto svetainės adresas	www.kaunoenergija.lt
Įregistravimo data ir vieta	1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaunas, įsakymo Nr. 513
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
PVM mokėtojo kodas	LT350148314

Pagrindiniai duomenys apie dukterines bendroves:

Bendrovės pavadinimas	Uždaroji akcinė bendrovė "Pastatų priežiūros paslaugos"
Teisinė – organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Juridinio asmens statusas	Likviduojama
Buveinės adresas	Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas
Juridinio asmens kodas	300580563
Telefonas	(8 37) 305 959
Elektroninio pašto adresas	info@kaunoenergija.lt
Interneto svetainės adresas	www.p-p-p.lt
Faksas	(8 37) 311 877
Įregistravimo data ir vieta	2006 m. liepos 1 d., Kaunas
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
PVM mokėtojo kodas	LT100002506015
Bendrovės pavadinimas	Uždaroji akcinė bendrovė "Kauno energija NT"
Teisinė – organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Buveinės adresas	Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas
Juridinio asmens kodas	303042623
Telefonas	(8 37) 305 693
Elektroninio pašto adresas	kent@kaunoenergija.lt

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

Registro tvarkytojas Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas

Įregistravimo data ir vieta 2013 m. balandžio 16 d., Kaunas

Grupės pagrindinės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugų teikimas. Bendrovė yra Grupės patronuojanti bendrovė. Bendrovė tiekia ir paskirsto vartotojams šilumą Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone (Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k.) (toliau – Kauno rajonas).

Pasikeitus LR šilumos ūkio įstatymo nuostatoms nuo 2010 m. gegužės 1 d. Bendrovė tiekia karštą vandenį (vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą) daliai daugiabučių gyvenamųjų namų Kaune ir Jurbarke bei Kauno rajone (toliau tekste šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens vadinamas šiluma, išskyrus duomenis pateiktus

3 lentelėje "2013 m. finansinių rodiklių palyginimas su 2011-2012 m. rodikliais") tiems vartotojams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka Bendrovę pasirinko kaip karšto vandens tiekėją. 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo karšto vandens tiekėja 320 Kauno miesto ir 3 Kauno rajono, taip pat 5 Jurbarko namams. Pajamos iš karšto vandens veiklos Bendrovės pardavimo pajamose sudaro apie 2,7 proc.

Taip pat Bendrovė nedidele apimtimi gamina elektros energiją Kaune ir Kauno rajone bei garą Kaune, prižiūri inžinerinius statinius (kolektorius – tunelius), eksploatuoja šilumos ir elektros gamybos šaltinius. Grupė ir Bendrovė atlieka pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, pastatų ir statinių remontą, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontą, teikia transporto, patalpų nuomos paslaugas. Grupė ir Bendrovė licencijuojamą veiklą vykdo pagal turimas atitinkamas licencijas.

4. Emitento sutartys su finansų maklerio įmonėmis ir (ar) kredito įstaigomis

2003 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta Emitento aptarnavimo sutartis su AB SEB banku (įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius), atstovaujamu Finansų rinkų departamento.

5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose (reguliuojamos rinkos pavadinimas, į prekybą įtrauktų vertybinių popierių kiekis)

Emitento 20 031 977 (dvidešimt milijonų trisdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt septynios) paprastosios vardinės akcijos (VP ISIN kodas LT0000123010), kurių bendra nominalioji vertė – 120 191 862 Lt (vienas šimtas dvidešimt milijonų vienas šimtas devyniasdešimt vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt du litai), 2013 m. gruodžio 31 d. yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą. Bendrovės akcijų listingavimo pradžia 1998 m. gruodžio 28 d.

6. Objektyvi įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, apibūdinimas

6.1. Bendrovės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

Bendrovė užima didžiąją dalį šilumos tiekimo rinkos Kaune ir Jurbarke bei dalį Kauno rajone. Prie Bendrovės šilumos tiekimo integruoto ir lokalinių tinklų 2013 m. gruodžio 31 d. buvo prijungta 3 341 vnt. įmonių, organizacijų ir 114 533 vnt. buitinių vartotojų, iš viso – 117 874 vartotojai (objektai pagal adresus). 2013 m. prie Bendrovės šilumos tiekimo tinklo prijungta 12 naujų vartotojų, kurių instaliuota galia sudaro 2,817 MW. Vartotojų skaičiaus pasiskirstymas pagal grupes pateikiamas 1 grafike.

1 grafikas

Bendrovės šilumos vartotojų skaičiaus pasiskirstymas pagal grupes

Grupės ir Bendrovės vizija – moderni, efektyvi, konkurencinga ir pridėtinę vertę akcininkams kurianti įmonių grupė, veikianti šilumos ir elektros gamybos, šilumos ir karšto vandens tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, turto nuomos srityse. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nuostatas.

Grupės ir Bendrovės vertybės:

• 50 metų patirtis šilumos gamybos ir tiekimo versle;
• atsakomybė prieš vartotojus už patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą bei už kokybišką patalpų ir pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, mažiausiomis sąnaudomis;
• aukšta darbuotojų kvalifikacija, leidžianti pasiekti aukštus veiklos rezultatus;
• gebėjimas diegti naujausius mokslo pasiekimus į Grupės ir Bendrovės veiklą;
• glaudus bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldos institucijomis, universitetais, moksliniais institutais bei kitomis mokslo įstaigomis;
• gebėjimas dalyvauti vykdant bei kuriant mokslines programas;
• patikimos, modernios įmonių grupės reputacija.

Grupės ir Bendrovės strateginiai tikslai:

• mažinti šilumos gamybos, tiekimo, paslaugų teikimo ir valdymo sąnaudas, skatinti konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje, siekiant sumažinti galutinę centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainą vartotojams;
• iki 2015 metų pabaigos įvykdyti visas investiciniuose planuose numatytas priemones, kad būtų užtikrintas patikimas šilumos tiekimas vartotojams ir mažinami jos tiekimo kaštai;
• plėsti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą Bendrovei priklausančiuose šilumos gamybos šaltiniuose, kad būtų ne tik sumažinta šilumos gamybos savikaina, bet ir tinkamai prisidėta įgyvendinant direktyvos 2009/28/EB reikalavimus Lietuvoje iki 2020 metų ne mažiau kaip 23 proc. šilumos pagaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių;
• didinti konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje;
• plėsti turimas Grupės bendrovių pozicijas rinkoje.

Bendrovė savo veiklą 2013 metais tęsė atsižvelgdama į Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategines gaires, kurioms pritarta Kauno miesto tarybos 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. T-236 "Dėl Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strateginių gairių" ir į Kauno miesto tarybos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. T-626 "Dėl Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategijos patvirtinimo" priimtą Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategiją.

Rengiant vystymosi gaires taip pat yra atsižvelgiama į Lietuvos energetikos instituto parengtą AB "Kauno energija" strategiją šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2007–2020 m. Bendrovė toliau vykdo magistralinių vamzdynų keitimo projektus, iš dalies finansuojamus Europos Sąjungos struktūrinėmis lėšomis, optimizuoja vamzdynų skersmenis, prijungia prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo naujus vartotojus bei modernizuoja šilumos gamybos šaltinius. Prasidėjus naujam Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintam šilumos bazinės kainos periodui (2013–2016 metams) bei pasikeitus reglamentuojančiai reguliavimo aplinkai, siekiant sumažinti šilumos gamybos sąnaudas, šilumos kainą vartotojams, Bendrovė perorientavo veiklos vystymosi gaires ir didžiąją dalį 2013–2015 metų investicijų numato skirti šilumos gamybos iš atsinaujinančių energetinių išteklių šaltinių plėtrai bei modernizavimui.

2013 m. Grupės grynasis pelnas sudarė 3 019 tūkst. Lt, Bendrovės – 1 858 tūkst. Lt. Grupės pagrindinės veiklos pajamos sudarė 322 363 tūkst. Lt, Bendrovės – 322 338 tūkst. Lt. Didžioji pajamų dalis buvo gauta už parduotą šilumą: Grupės – 98,62 proc., Bendrovės – 98,62 proc. (šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens sąnaudų).

Bendrovės šilumos pardavimo pajamos siekė 317 901 tūkst. Lt ir, palyginus su 2012 metais, sumažėjo 13,27 proc. (2 grafikas). Bendrovės kintamosios sąnaudos šilumos veikloje (kuras, perkama šiluma, vanduo ir elektros energija technologijai) 2013 m. buvo mažesnės 13,22 proc. (39,5 mln. Lt) palyginus su 2012 m. Detalesnė informacija pateikta 7 dalyje.

221,04 236,58 240,05 289,36 253,72 56,01 67,16 65,72 77,19 64,18 277,05 303,74 305,77 366,55 317,90 0 50 100 150 200 250 300 350 400 0 50 100 150 200 250 300 350 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Bendrovės šilumos pardavimo pajamos 2009–2013 m., mln. Lt

Bendrovės investicijos į naujausias technologijas (šilumos gamybos šaltinių rekonstravimas, įrengiant ekonomaizerius, izoliuoto ir integruoto tinklo katilinių automatizavimas, elektroninių paslaugų sistema, nuotolinio šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, moderni klientų aptarnavimo sistema – "vieno skambučio" principas bei kt.), šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas padeda Bendrovei mažinti šilumos tiekimo nuostolius, prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei būti pažangia šilumos ir karšto vandens tiekimo, šilumos gamybos šaltinių priežiūros bendrove Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone.

Buitiniai vartotojai Kiti vartotojai Viso

Pasikeitus reguliavimo aplinkai ir 2013 m. sausio 24 d. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustačius naujas Bendrovės šilumos kainų dedamąsias pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams, Bendrovė parengė ir toliau vystė naujus gamybos šaltinių modernizavimo projektus Kauno m. integruotame tinkle bei Kauno rajono Ežerėlio ir Noreikiškių katilinėse. Pagrindiniai projektai: naujų dujinių katilų, ekonomaizerių įrengimas esamuose šilumos gamybos šaltiniuose ir biokuro deginimo projektų vystymas.

LR šilumos ūkio įstatymo pakeitimai bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliavimo reglamentavimo pakeitimai sudarė palankias sąlygas investuoti į šilumos gamybos šaltinių statybą ir modernizavimą, tuo didinant konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje bei mažinant šilumos kainą vartotojams.

2013 m. sausio 24 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) nustatė mažesnes Bendrovės šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams. Bendradarbiaujant su Komisija, Bendrovės pateiktas bazinės kainos dedamųjų projektas buvo pakoreguotas, nustatant mažesnį sąnaudų dydį darbo užmokesčiui, remontams ir palūkanoms bankams už apyvartinių lėšų skolinimasi. Toks Komisijos sprendimas priimtas įvertinus gerus Bendrovės šilumos tiekimo veiklos rodiklius bei padidėjusį šios veiklos pelną. Naujos šilumos kainos dedamosios pradėtos taikyti nuo 2013 m. kovo 1 d. Karšto vandens dedamosios su Komisija suderintos 2013 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. O3-44 ir pradėtos taikyti nuo 2013 m. kovo 1 d.

Vykdant minėtą Komisijos sprendimą dėl sąnaudų darbo užmokesčiui sumažinimo, Bendrovės valdyba 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 2013-4-2 patvirtino naują Bendrovės valdymo struktūrą, kuri įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 1 d., taip siekiant sumažinti darbuotojų skaičių bei darbo užmokesčio fondą.

Naujos šilumos bazinės kainos pastovioji dedamoji dėl sumažintų sąnaudų remontams, darbo užmokesčiui ir palūkanoms, sumažėjo nuo 4,91 ct/kWh iki 4,23 ct/kWh, t. y. 13,8 proc. (10 mln. Lt). Šilumos kainos pastovioji dedamoji, galiojusi iki 2013 m. vasario 28 d. ir nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojusi nauja pastovioji dedamoji bei jų sudedamųjų dalių palyginimas pateikiamas 3 grafike.

2 grafikas

Šilumos kainos pastoviosios dedamosios palyginimas

Bendrovė investicijas vykdo vadovaudamasi patikslintu Bendrovės 2012–2015 m. investicijų planu, kuris patvirtintas 2014 m. vasario 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-60 "Dėl patikslinto AB "Kauno energija" 2012–2015 m. investicijų plano". Per 2012–2015 m. laikotarpį į Bendrovės turtą numatyta investuoti 188,04 mln. Lt.

2013 m. Bendrovė investavo 44,718 mln. Lt (iš jų: iš kitų finansavimo šaltinių, t. y. komercinių bankų paskolos – 23,825 mln. Lt, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo – 7,397 mln. Lt), iš kurių dalis investicijų skirta 12 naujų šilumos vartotojų, kurių suminė galia 2,817 MW, prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, taip pat nutiesta 0,893 km naujų šilumos tiekimo tinklų bei rekonstruota ir remontuota 4,789 km šilumos tiekimo tinklų. Bendrovės investicijos pagal finansavimo šaltinius 2012–2013 m. nurodytos 4 grafike.

4 grafikas

3 grafikas

Emitento 2009–2013 m. laikotarpiu įsisavintų investicijų sumos kitimas atspindi šalies ir Europos Sąjungos makroekonominius procesus: 2009 m. investicijų įvykdymas siekė 20,634 mln. Lt sumą, o 2010 m. įsisavintų investicijų apimtys siekė 30,242 mln. Lt. 2011 m. investicijų apimtys, lyginant su 2010 m., išaugo 16,4 proc. 2012 m., lyginant su 2011 m., investicijų apimtys pakito nežymiai ir sudarė 30,661 mln. Lt, o Bendrovės 2013 m. investicijos į nuosavą turtą, palyginus su 2012 metais, padidėjo 45,85 proc. Toks investicijų apimčių augimas yra

sietinas su efektyvia Bendrovės veikla, daliniu investicijų finansavimu iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo lėšų, pagerėjusiomis skolinimosi sąlygomis (palūkanų normos stabilizacija), šalies ūkio atsigavimu po recesijos bei optimistiniais lūkesčiais.

Bendrovė 2013 metais vykdė naujus gamybos šaltinių ir tiekimo tinklų modernizavimo projektus:

• (i) Šilko katilinėje įrengė rezervinį kuro ūkį ir rekonstravo garo katilą DKVR 10/13 pritaikant jį darbui biokuru bei šioje katilinėje pastatė naują dujinį katilą ir dūmų kondensacinį ekonomaizerį (projekto vertė – 5,239 mln. Lt; projekto parengiamieji darbai prasidėjo 2011 m.). Pastatytas naujas modernus 15 MW galios dujinis vandens šildymo katilas, kartu įdiegiant technologinių procesų kontrolės matavimo prietaisus ir automatikos bei elektros įrenginius (projekto vertė – 1,908 mln. Lt; projekto darbai prasidėjo 2013 m);
• (ii) pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (toliau LAAIF) remiamą aplinkos taršos mažinimo programą šilumos gamybos proceso efektyvinimui 2012 metais Pergalės katilinėje, buvo atlikti katilinės dūmų kondensacinio ekonomaizerio įrengimo darbai, o 2013 metais instaliuotas naujas 18 MW vandens šildymo katilas, prijungiant jį prie esamo ekonomaizerio (šių projektų vertė – 3,64 mln. Lt);
• (iii) pagal klimato kaitos specialiąją programą "Biokuro katilų nuo 500 kW iki 5 MW galingumo įrengimas centralizuotam šilumos tiekimui savivaldybėse, kurių bendras gyventojų skaičius nedidesnis negu 100 tūkst. gyventojų" iš dalies finansuojamą LAAIF įvykdė Noreikiškių katilinės rekonstrukciją, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą (projekto vertė – 6,58 mln. Lt) ir Ežerėlio katilinės rekonstrukciją, įrengiant biokuru kūrenamą 3,5 MW galios vandens šildymo katilą (projekto vertė – 4,63 mln. Lt; paraiškos buvo pateiktos 2011 m.);
• (iv) "Kauno miesto integruoto tinklo Aukštųjų Šančių magistralės (2Ž) modernizavimas (ŠTT nuo ŠK 2Ž-11 iki ŠK 2Ž-15 bei nuo ŠK 2Ž-26 iki ŠK 2Ž-29, Kaunas)" (projekto vertė – 4,64 mln. Lt). Šiam projektui 2011 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-160 buvo paskirtas 1,617 mln. Lt finansavimas pagal vykdomą priemonę VP2-4.2-ŪM-02-K ,,Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra" (paraiška pateikta 2010 m.);
• (v) "Kauno integruoto tinklo Vilijampolės šilumos tinklų (9K) rekonstravimas nuo Inkaro katilinės iki Šilainių mikrorajono" (projekto vertė – 2,13 mln. Lt). Šiam projektui taip pat pagal 2011 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymą Nr. 4-160 buvo paskirtas 0,595 mln. Lt finansavimas pagal vykdomą priemonę VP2-4.2-ŪM-02-K ,,Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra" (paraiška pateikta 2010 m.);

Bendrovė siekdama efektyviai ir greitai įvertinti savo turimų vamzdynų būklę bei nustatyti problemiškiausias vietas, 2013 m. balandžio 22 – osios naktį Kaune iš oro, naudojant modernią aerotermografijos technologiją buvo tikrinama šilumos tiekimo tinklų bei jų izoliacijos būklė, fiksuojami galimai neteisėto prisijungimo atvejai. Šis metodas užsirekomendavo kaip naudingas centralizuoto šilumos tiekimo tinklo (toliau – CŠT) techninės būklės įvertinimas atliekant renovavimo prioritetų nustatymą ir investicijų planavimą. Aeroterminių žemėlapių panaudojimas leidžia objektyviai palyginti informaciją apie požeminių vamzdynų izoliacijos kokybę ir tuo leidžia tiksliau priimti investavimo sprendimus. Gauta informacija padeda geriau nustatyti blogiausias ir nesaugiausias tinklo vietas ir atitinkamai koreguoti tinklo renovacijos planus. Taip pat tyrimas leidžia nustatyti nesandarias požeminių tinklų vietas, patikrinti (patikslinti) požeminių vamzdynų paklojimo vietą ir konfigūraciją. Tikslesnė erdvinė informacija taupo operatoriaus išlaidas ir mažina trečiosios šalies vamzdyno avarinio pažeidimo riziką. Specialistai atliko greitąją (ekspress) diagnostiką, kurios metu analizavo terminius žemėlapius ir identifikavo požeminio CŠT tinklo vietas, kurios turi nutekėjimo (nesandarumo) požymių. Po skrydžio buvo atliekama ir požeminių vamzdynų analizė bei klasifikacija pagal išskiriamą šilumą. Buvo įvertintas kiekvienas vamzdyno segmentas. Visas tiriamo tinklo plotas sudarė apie 100 km².

2013 m. sausio 28 d. Bendrovė tapo gamtinių dujų biržos dalyve. Pradėjus veikti gamtinių dujų biržai, įmonės įgavo daugiau lankstumo įsigyjant trūkstamą ar parduodant perteklinį dujų kiekį tuo pačiu vykdant įsipareigojimus dujų tiekėjams pagal sutartis. Dalyvavimas gamtinių dujų biržoje įmonėms suteikia galimybę iš karto tiksliai žinoti kokia yra įsigyjamų gamtinių dujų kaina, išvengti "imk arba mokėk" sąlygų taikymo bei subalansuoti gamtinių dujų kiekį. Gamtinių dujų biržos dalyviu gali būti juridiniai arba fiziniai asmenys, esantys gamtinių dujų rinkos dalyviais (t. y. gamtinių dujų vartotojais, tiekimo įmonėmis, perdavimo sistemos operatoriais, skirstymo sistemų operatoriais, laikymo sistemų operatoriais ir suskystintų gamtinių dujų sistemų operatoriais) bei turintys galiojančią sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi, kurioje numatytos balansavimo taisyklės.

6.2. Bendrovės pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriame, apibūdinimas, jų įtaka bendrovės veiklos rezultatams

Išoriniai rizikos veiksniai, darantys įtaką Bendrovės pagrindinei veiklai: infliacija, kuro kainų didėjimas, nuolat kintanti teisinė aplinka, taip pat šilumos gamybos kainų politika.

Bendrovė, siekdama dirbti veiksmingai ir patikimai, kuriant pridėtinę vertę akcininkams, susiduria su jos veiklos sferai būdingomis grėsmėmis, tačiau ir pasinaudoja galimybėmis dirbti, veiksmingai ir patikimai išnaudojant turimą potencialą. Viena iš didžiausių grėsmių, su kuria gali susidurti Bendrovė – santykinai aukšta perkamos šilumos kaina iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kuri reglamentuojama supirkimo iš nepriklausomų šilumos tiekėjų šilumos tvarkos aprašu. 2003 m. UAB Kauno termofikacijos elektrinei buvo parduota Kauno elektrinė, priklausiusi Bendrovei – pagrindinis moderniausias, šilumą gaminantis kogeneraciniame režime bei naujausias Kaune šilumos gamybos šaltinis, turintis mažiausią gamtinių dujų pirkimo kainą (perka iš magistralinio dujotiekio). UAB Kauno termofikacijos elektrinei nevykdant Kauno elektrinės pirkimo pardavimo sutartimi (Investicijų susitarimas) numatytų investicijų, sparčiai plečiantis nepriklausomiems šilumos gamintojams Kauno mieste šilumos pirkimo ir pardavimo pagrindinė konkurencija vyksta aukštų kainų zonoje. Savo ruožtu Bendrovė intensyviai investuoja į nuosavų gamybos šaltinių modernizavimą bei statybą, kad sumažinti lyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas. Tokiu budu naudojamasi reguliavimo aplinka bei mažinama šilumos pirkimo kaina.

2013 m. Bendrovė šilumą pirko iš 5 nepriklausomų šilumos gamintojų Kauno m. ir Kauno r.: UAB Kauno termofikacijos elektrinės, UAB "GECO Kaunas", UAB "Lorizon energy", UAB "Ekoresursai" ir UAB "ENG". Iš viso nupirkta 1 174,4 tūkst. MWh šilumos, t. y. 81,6 proc. patiektos į tinklą šilumos (2012 m. – 86,9 proc.).

Bendrovės pagrindinis šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamas kuras 2013 m. buvo gamtinės dujos (85,41 proc.; 2012 m. – 92,43 proc.). Kintančios kuro kainos turi įtakos Bendrovės šilumos ir elektros energijos gamybos savikainai bei perkamos šilumos iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės, kuri 2013 m. buvo dominuojantis gamybos šaltinis, kainai (iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės pirkta šiluma sudarė 79,8 proc. visos pirktos šilumos kiekio).

Ekonominiai veiksniai: Bendrovė yra pagrindinis centralizuotai pagamintos šilumos tiekėjas Kauno ir Jurbarko miestams bei daliai Kauno rajono. Norint ją išlaikyti, reikia prisitaikyti prie besikeičiančių šilumos tiekimo sąlygų, tęsti modernių ir efektyvių technologijų diegimą į šilumos gamybą, orientuotis į patikimą tiekimą mažiausiomis sąnaudomis, išnaudojant skirtingų kuro rūšių kainų skirtumus bei kokybiškų paslaugų teikimą vartotojams.

Bendrovės šilumos pardavimai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio, t. y. šilumos suvartojimo, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydis į šilumos taupymą ir racionalų vartojimą bei šilumos pardavimo rinkos plėtros tempai.

Vartotojų prisijungimo ir atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo dinamika pateikta 1 lentelėje.

						1 lentelė
	2009 m. galia, MW	2010 m. galia, MW	2011 m. galia, MW	2012 m. galia, MW	2013 m. galia, MW	2009–2013 m. galia, MW
Vartotojų atsijungimai	1,95	1,10	3,183	2,242	4,813	13,288
Vartotojų prisijungimai	1,29	10,14	2,02	8,022	2,817	24,289

Per 2013 m. prie Bendrovės šilumos tiekimo tinklų prijungti 12 naujų vartotojų, tarp kurių – nauji prekybos centrai Šiaurės prospekte ir T. Masiulio gatvėje 16E, UAB "YIT Kausta būstas" statomas gyvenamasis daugiabutis namas, administracinis pastatas V. Krėvės prospekte, maitinimo patalpos Vilniaus g. Vien tik šių keturių objektų bendra instaliuota šilumos įrenginių galia viršija 2,15 MW. Bendra visų per šiuos metus prie CŠT prijungtų objektų instaliuota galia sudaro daugiau nei 2,8 MW. Naujai prijungtų vartotojų sąrašas pateikiamas 2 lentelėje.

				2 lentelė
Eil. Nr.	Šilumos vartotojo pavadinimas	Adresas	Galingumai, MW	Šildomas plotas, m2
1	UAB "Via Baltika dvaras" oranžerija	Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno r.	0,075000	556,14
2	UAB "Hes-Pro Vilnius"	A. Baršausko g. 66D, Kaunas	0,078000	271,53
3	UAB "Kauno saulėtekis"	Šiaurės pr. 8D, Kaunas	0,928000	5294,00
4	UAB "Lanigera", p. c. "Maxima"	T. Masiulio g. 16E, Kaunas	0,416000	3134,40
5	UAB "YIT Kausta būstas" daugiabutis namas	Biržiškų g. 1E, Kaunas	0,405000	2504,41
6	UAB "Homes in the Wood"	V. Krėvės pr. 120A, Kaunas	0,226000	1882,18
7	UAB "Optina"	Vilniaus g. 10, Kaunas	0,240000	959,46
8	Rima Skujienė, neg. pastatas boilerinė	Kalniečių g. 186A, Kaunas	0,065000	110,76
9	Vytautas Siaurys, neg. pastatas boilerinė	Pramonės pr. 36A, Kaunas	0,086000	95,33
10	UAB "Algiro", viešbutis	Savanorių pr. 120, Kaunas	0,238000	807,75
12	Kauno m. socialinių paslaugų centras	V. Krėvės pr. 9A, Kaunas	0,060011	607,36
	Viso:		2,817011	16223,32

Vartojimo mažėjimo rizika: Bendrovės veiklos rezultatui turi įtakos pardavimo apimčių mažėjimas dėl sumažėjusio šilumos poreikio, didelės kuro kainos kitimo įtakos į šilumos kainos kitimą, vartotojų atsijungimai. Rizika gali būti mažinama Bendrovei investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos ir elektros gamybos įrenginius, skatinant konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje, taip mažinant šilumos gamybos savikainą ir tuo pačiu vartotojui tiekiamos šilumos kainą, šviečiant vartotojus apie CŠT sistemos privalumus lyginant su autonominiu šildymu.

Kitų bendrovių konkurencija šilumos tiekimo sektoriuje su Bendrove pasireiškia vartotojų atsijungimu nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Per 2013 m. vartotojai nuo jos atjungė 4,813 MW instaliuotos galios vartojimo įrenginių, pakeisdami kuro rūšį į dujas, elektrą ar kitą kurą, ir įsirengdami alternatyvų šilumos generavimo šaltinį. Šilumos įrenginių atjungimas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo tinklų ir šildymo būdo keitimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Šilumos ūkio įstatymo ir Statybos įstatymo bei šiuos įstatymus įgyvendinančiais poįstatyminiais teisės aktais nustatyta tvarka. Šilumos įrenginių atjungimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės bei 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1-191 patvirtintas jų pakeitimas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A-1830 patvirtintas Pastato ar patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas. Kauno miesto savivaldybė yra patvirtinusi specialųjį šilumos tiekimo planą, kuriame numatytas šilumos tiekimo būdas atskirose miesto teritorijose. CŠT zonoje esančių pastatų atsijungimas nuo CŠT tinklų galimas tik atitinkamai suderinus su Kauno miesto savivaldybe.

Finansinė / ekonominė rizika: Vartotojų mokumo mažėjimas ir skolos. Rizika gali būti mažinama faktoringuojant skolas bei taikant dar griežtesnius skolų išieškojimo metodus / būdus. Kita galima finansinė / ekonominė rizika – palūkanų normų pasikeitimai bankinėje rinkoje. Šiuo metu palūkanų normos yra stabilios.

2013 m. ekonominis augimas, šilumos vartotojų mokumas sudarė galimybes vartotojams sumažinti jų skolas. Per 2013 m., lyginant su 2012 m., šilumos vartotojų skolos sumažėjo 13,72 proc., nuo 129,858 mln. Lt – 2012 metais iki 112,036 mln. Lt – 2013 metais. Tai lėmė šilumos kainos sumažėjimas dėl sumažėjusių kuro kainų bei konkurencijos padidėjimo šilumos gamybos srityje, Bendrovės veiklos efektyvumo padidėjimo bei įvykdytų investicijų į šilumos gamybos šaltinius ir tiekimo sistemas. 2013 m., lyginant su 2012 m., 0,796 mln. Lt padidėjo iš

Kauno m. savivaldybės biudžeto finansuojamų švietimo ugdymo ir kitų įstaigų skolos, t. y. nuo 18,459 mln. Lt – 2012 metais iki 19,255 mln. Lt – 2013 metais. 2012 m. buvo sudarytas 10 mln. Lt skolos grąžinimo grafikas, numatant skolą pradėti grąžinti nuo 2014 m. 2013 m. gruodžio 3 d. pasirašytas susitarimo pakeitimas, perkeliant galutinį atsiskaitymo terminą į 2015 m. 2013 m. buvo pasirašyta trumpalaikio 10,567 mln. Lt kredito sutartis refinansuojant Kauno m. savivaldybės skolų už šilumą grąžinimą.

Siekdama kaip įmanoma greičiau šias skolas susigrąžinti, Bendrovė aktyviai naudoja įvairias skolų valdymo priemones, bendradarbiauja su skolų administravimo bendrovėmis, diegia kitas naujas priemones.

Visais atvejais, apie susidariusį įsiskolinimą Bendrovė pirmiausiai praneša vartotojui. Jei skolininkai reaguoja į įspėjimus ir kreipiasi į Bendrovę, su jais aptariamos skolos padengimo galimybės, pasirašomi skolos grąžinimą užtikrinantys dokumentai. Jei skolininkas nereaguoja į įspėjimus, nebendradarbiauja su Bendrove, kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Tokiu atveju skolininkas privalo sumokėti ne tik susidariusią skolą, bet ir teismo bei vykdymo išlaidas.

Vengiančių laiku atsiskaityti skolininkų duomenys teisės aktų nustatyta tvarka perduodami ir į "Creditinfo" skolininkų administravimo informacinę sistemą, kurioje visi jos dalyviai (įvairių paslaugų teikėjai) gali pamatyti bei įvertinti vieno ar kito asmens mokumą. Skolininkas, įtrauktas į šią duomenų bazę, yra priskiriamas nepatikimų mokėtojų grupei ir jam ateityje gali iškilti sunkumų, siekiant gauti kreditą, sudaryti lizingo sutartį ar, pavyzdžiui, norint tapti mobiliojo ryšio abonentu.

Bendrovės veikla cikliška. Šildymo sezono metu (spalio – balandžio mėnesiais) uždirbamos didžiausios pagrindinės veiklos pajamos. Ne šildymo sezono metu Bendrovės pajamos yra mažiausios, nes šiluma naudojama tik karšto vandens ruošimui. Be to, ne šildymo sezono metu Bendrovė patiria daugiau išlaidų, nes turi pasirengti ateinančiam šildymo sezonui, t. y. vykdyti remonto ir rekonstravimo darbus šilumos tiekimo tinkluose bei šilumos gamybos šaltiniuose.

Politiniai – teisiniai veiksniai: Energetikos veiklą reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Vyriausybės nutarimai, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos šilumos kainų ir mokėjimų už šilumą metodikos bei kiti teisės aktai. Jų pasikeitimai turi įtakos šilumos tiekimo įmonių veiklai.

2013 metais buvo patvirtinta nauja šilumos kainų apskaičiavimo metodika, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. Taip pat Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino naują šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų aprašą, leidžiantį Bendrovei dalyvauti šilumos supirkimo aukcione su savo gamybos šaltiniais.

2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 pataisoms, vadovaujantis 7 straipsniu, į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Vykdant teisės aktus, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. visos šios sąnaudos tiesiogiai mažina Bendrovės pelną, kadangi Bendrovė nuo 1997 m. į šilumos punktų atnaujinimą yra investavusi 61,8 mln. Lt.

Taip pat tarp politinių – teisinių rizikos veiksnių paminėtini Kauno miesto savivaldybės, turinčios kontrolinį Bendrovės akcijų paketą, politiniai sprendimai, turintys įtakos sprendimų priėmimui Bendrovės akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais (reikšmingiausi klausimai, atmetus akcininkų struktūros formavimą, yra pelno ir paramos skirstymo pozicijos), Bendrovės stebėtojų tarybos narių išrinkimui, kurie skiria Bendrovės valdybos narius (kurie dažnai įtakojami juos išrinkusių politikų). Rizika gali būti mažinama informuojant pagrindinį akcininką apie Bendrovės vykdomą veiklą, veiklos rezultatus, perspektyvinius planus bei nepolitizuotas valdybos formavimas.

Pagrindinės finansinės Bendrovės veiklos rizikos bei neapibrėžtumai pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2013 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.25, 2.26 ir 23 pastabose.

Socialiniai veiksniai: socialiniai veiksniai, pastaraisiais metais turėję įtakos Bendrovės veiklai, yra vartotojų skaičiaus mažėjimas, realiųjų vartotojų pajamų (perkamosios galios) neženklus didėjimas, bedarbystė bei neigiamos nuomonės apie centralizuotą šilumos tiekimą bei Bendrovę formavimas viešojoje erdvėje.

Vartotojų skaičiaus mažėjimas 2013 metais, palyginus su 2012 metais, nuo 118 104 – 2012 metais iki 117 874 – 2013 metais, buvo sąlygotas vartojimo įrenginių atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Per 2013 metus Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų skaičius sumažėjo 242 (daugiausia buitinių vartotojų). Tačiau per tą patį laikotarpį prie Bendrovės šilumos tiekimo tinklų buvo prijungta 12 naujų vartotojų, kurių bendra vartojimo galia sudaro 2,817 MW (daugiausiai verslo įmonės turinčios didelius pastatų, t. y. šildomus plotus).

Socialinė rizika: įmonės veikla reikšminga daugeliui Kauno regiono gyventojų ir įmonių dėl sąlyginai didelių mokesčių už šilumą ir karštą vandenį (vertinant Lietuvos mastu, 2013 m. Bendrovės tiekiamos šilumos kaina buvo artima vidurkiui tarp visų šilumos tiekimo įmonių). Ši rizika mažinama, informuojant vartotojus apie Bendrovės vykdomą veiklą, siekiant užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą ir didesnį dėmesį vartotojams. Daugiausiai nusiskundimų Bendrovė gauna dėl priskaitytų mokesčių už pateiktą šilumą dydžio. Siekiant šiuos nusiskundimus išanalizuoti ir išspręsti, su vartotojais dirba vartotojų aptarnavimo specialistai, kurie konsultuoja vartotojus Bendrovės patalpose, telefonu, raštu bei el. paštu. Šilumos vartotojai periodiškai, t. y. 2 – 4 kartus per metus, kviečiami į susitikimus su Bendrovės specialistais, kur yra aptariami vartotojams aktualūs klausimai, susiję su Bendrovės vykdoma veikla, bei taip siekiama sumažinti žiniasklaidos formuojamą neigiamą šilumos tiekėjų įvaizdį.

Techniniai – technologiniai veiksniai: didžiausios technologinio pobūdžio rizikos yra susiję su šilumos tiekimo sistemų būkle. Didžiajai daliai Bendrovei priklausančių magistralinių vamzdynų – jau apie trisdešimt metų. Hidraulinių bandymų metu išaiškėja silpniausios jų vietos. Kasmet bandymų metu išaiškinama apie 300 vietų, kuriose įvyksta trūkiai. Aptikus defektus, vamzdžiai atkasami ir operatyviai suremontuojami.

Kartu su vamzdynų remontu atliekami ir kiti jų priežiūros darbai. Kasmet šilumos kamerose keičiama nesandari uždaromoji armatūra – sklendės, kuriomis šilumnešio tiekimas atjungiamas daliai miesto gyvenamųjų rajonų. Šiuos darbus Bendrovė vykdo iš nuosavų lėšų.

Magistraliniai šilumos tiekimo tinklai labiausiai susidėvėjusiose vietose rekonstruojami, panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. 2013 metais buvo įvykdyti 2 magistralinių šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos projektai: "Kauno m. integruoto tinklo Aukštųjų Šančių magistralės (2Ž) modernizavimas" ir "Kauno m. integruoto tinklo Vilijampolės šilumos tinklų (9K) rekonstravimas nuo Inkaro katilinės iki Šilainių mikrorajono". Aukštuosiuose Šančiuose esančios magistralės rekonstrukcijai panaudoti 1,618 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, Vilijampolės – 0,595 mln. Lt. Visa šių projektų vertė buvo atitinkamai 4,641 mln. ir 2,133 mln. litų.

Rekonstruotose šilumos tiekimo tinklų magistralių atkarpose sumontuojami nauji pramoniniu būdu (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale) izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai. Rekonstruotose atkarpose šilumos nuostoliai lieka itin maži (technologinio lygmens), o patys vamzdynai nebekelia trūkio grėsmės ir užtikrina patikimą šilumos tiekimą vartotojams.

Didžiausias techninės rizikos šilumos gamybos šaltiniuose veiksnys – šilumos gamybos įrenginių amžius. Kasmet nešildymo sezono metu atliekami katilų remontai ir profilaktiniai darbai. Taip pat Bendrovė investuoja ir į gamybos šaltinių atnaujinimą. Apie Bendrovės gamybos šaltinių modernizavimą ir investicijas detaliau aprašyta 6.1 ir 7 skyriuose.

Technologinė rizika gali būti mažinama, rekonstruojant šilumos gamybos šaltinius ir tiekimo vamzdynus, tam panaudojant pažangiausias technologijas ir taip didinant šilumos sistemos efektyvumą. Be to, ženklias investicijas, modernizuojant Bendrovės turtą, įpareigoja daryti ir šalyje galiojantys standartai bei norminiai aktai, suderinti su Europos Sąjungos standartais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais šilumos tiekimo sistemų darbo kokybinius ir techninius rodiklius.

Ekologiniai veiksniai: Bendrovės atžvilgiu juos galima suskirstyti į darančius poveikį Bendrovei ir įtakojamus Bendrovės veiklos.

Siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai ir neviršyti ribinių taršos, vibracijos bei triukšmo reikšmių, Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais, taip pat energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB bei Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 43-2001 gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams. Pagrindiniai Bendrovės taršos šaltiniai: iškastinio organinio kuro deginimas Bendrovės šilumos šaltiniuose, gaminant šilumą ir nutekamieji vandenys, panaudoti technologiniuose procesuose.

Už atmosferos ir vandens taršą Bendrovė moka mokesčius. Jei būtų viršijamos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus Bendrovė mokėtų baudas. Per 2013 metus nebuvo užfiksuota jokių su tarša susijusių pažeidimų ir jokių baudų Bendrovei nebuvo skirta.

Pagrindinės Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos gamybos šaltinių modernizavimas, šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant esamus vamzdynus į vamzdynus su putų poliuretano izoliacija, diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrenginius, mažiau taršių kuro rūšių naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas (kuro balanse 2013 m. vyravo gamtinės dujos – 84,93 proc., durpės – 2,59 proc., biodujos – 1,36 proc., pjuvenos – 0,07 proc., medienos kilmės biokuras – 11,05 proc., dyzelinas – 0,002 proc.

Banko paskolų grąžinimas: detalesnė informacija pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2013 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 11 pastaboje. Grupė ir Bendrovė paskolas grąžina nustatytu laiku.

Vienas iš svarbiausių Bendrovės tikslų yra atnaujinti šilumos tiekimo tinklus, kadangi Bendrovės šilumos tiekimo tinklai eksploatuojami vidutiniškai apie 30 metų ir yra smarkiai susidėvėję bei modernizuoti šilumos gamybos šaltinius. Kiekvienais metais nemaža dalis ūkio atnaujinimui skirtų lėšų yra skolinamasi, kadangi nuosavų lėšų, t. y. sukaupto nusidėvėjimo ir amortizacijos nepakanka būtinos investicinės programos vykdymui. Paskolų, paimtų investicinei programai vykdyti, grąžinimo apimtys nėra įskaičiuotos į šilumos pardavimo kainą, kaip kainos dedamosios pagal galiojančią Metodiką, todėl Bendrovė siekia dirbti pelningai, kad būtų finansiškai pajėgi laiku atsiskaityti su kredito institucijomis pagal paskolų sutartis.

7. Įmonių grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi informacija

Buvo planuota, kad 2013 m. pagrindinės veiklos pardavimo pajamos bus šiek tiek mažesnės dėl sumažėjusios šilumos kainos, parduodamos šilumos kiekis vartotojams išliks panašiame lygyje kaip ir 2012 m. Pagrindinės veiklos pardavimo pajamos, lyginant su 2012 m., mažesnės 12,75 proc. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo šilumos kaina, kurios pagrindinę dalį sudaro perkamos šilumos ir kuro dedamoji. 2013 m. vidutinė šilumos kaina (27,01 ct/kWh) buvo 7,9 proc. mažesnė nei 2012 m. (29,33 ct/kWh). Parduotos šilumos kiekis 2013 m., lyginant su 2012 m., buvo 5,8 proc. mažesnis, o vidutinė metinė temperatūra aukštesnė 0,23 C°. 2013 metų šildymo sezono lauko oro vidutinė temperatūra buvo 0,02 C°, o 2012 m. -1,15 C°.

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Bendrovės 2011 m.	Grupės 2011 m.	Bendrovės 2012 m.	Grupės 2012 m.	Bendrovės 2013 m.	3 lentelė Grupės 2013 m.
1	Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	4,4	4,4	0,2	0,3	0,6	0,9
2	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	4,1	4,1	0,2	0,4	0,5	0,9
3	Skolos koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,34	0,34	0,41	0,42	0,41	0,41
4	Skolos nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,5	0,5	0,7	0,7	0,7	0,7

2013 metų finansinių rodiklių palyginimas su 2011–2012 m. pateiktas 3 lentelėje.

Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Bendrovės 2011 m. Grupės 2011 m. Bendrovės 2012 m. Grupės 2012 m. Bendrovės 2013 m. Grupės 2013 m. 5 Bendrasis likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai) 0,97 0,96 0,85 0,85 0,70 0,69 6 Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas) 0,74 0,75 0,82 0,83 0,72 0,72 7 EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Lt 33.009 33.246 20.814 21.239 20.741 22.042 8 Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100 2,4 2,4 0,2 0,2 -2,2 -2,1 9 Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100 5,0 5,1 0,3 0,4 0,7 0,9 ¹⁰ Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100 3,3 3,3 0,2 0,3 0,4 0,7 ¹¹ Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai) 0,91 0,90 0,82 0,81 0,66 0,66 ¹² Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai) 0,08 0,08 0,05 0,05 0,02 0,02 ¹³ Grynasis pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje) 0,31 0,32 0,02 0,03 0,04 0,07 14 Grynasis pelnas, tūkst. Lt 13.442 13.540 837 1.196 1.858 3.019 15 Turtas, tūkst. Lt 416.069 412.255 450.407 447.221 450.175 447.787 16 Savininkų nuosavybė, tūkst. Lt 274.027 270.682 264.181 261.195 266.039 264.214 ¹⁷ Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Lt 6,4 6,3 6,2 6,1 6,2 6,2 18 Pardavimų pajamos, tūkst. Lt 308.622 309.345 369.462 369.723 322.338 322.363 18.1 Iš jų: šilumos energija 302.893 302.842 362.728 362.667 311.632 311.576 18.2 elektros energija 568 568 460 460 767 767 18.3 pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra 515 1.289 399 721 199 280 18.4 Pajamos už kolektorių priežiūrą 866 866 775 775 779 779 18.5 Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina 3.725 3.725 4.818 4.818 8.612 8.612 18.6 Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą ^{55 55 282 282 349 349 19} P/E (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje) 3,84 3,82 101,90 71,32 46,78 28,79 20 Akcinis kapitalas, tūkst. Lt 256.392 256.392 256.392 256.392 256.392 256.392 21 Akcinio kapitalo ir turto santykis 0,62 0,62 0,57 0,57 0,57 0,57 ²² Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100 5,2 5,2 0,3 0,5 0,7 1,2

2013 M. GRUPĖS IR BENDROVĖS KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Eil.	Rodiklio pavadinimas	Bendrovės	Grupės	Bendrovės	Grupės	Bendrovės	Grupės
Nr.		2011 m.	2011 m.	2012 m.	2012 m.	2013 m.	2013 m.
23	Dividendų mokėjimo koeficientas (dividendas akcijai/ pelnas akcijai)	0,79	0,78	0,00	0,00	0,00	0,00

Grupės ir Bendrovės 2013 metų finansinių rodiklių (veiklos pajamos, tipinės veiklos pelnas, grynasis pelnas) palyginimas su 2012 metais pateikiamas 5 grafike.

5 grafikas

Grupės ir Bendrovės 2013 m. pelnas palyginus su 2012 m, didesnis dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo

priteistų 7,054 mln. Lt netesybų gavimo iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės už netinkamą prievolių pagal Investicijų susitarimą vykdymą.

Nuo 2013 m. liepos 1 d. Bendrovė moka UAB Kauno termofikacijos elektrinei rezervinės galios užtikrinimo paslaugos mokestį, t. y. 1,009 mln. Lt per mėn. nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. mokestis yra įskaičiuotas į šilumos parduodamos vartotojams kainą (0,75 ct/kWh), tačiau pagal 2013 m. liepos–gruodžio mėn. parduotą šilumos kiekį, Bendrovė 2013 m. UAB Kauno termofikacijos elektrinei sumokėjo 3 mln. Lt daugiau nei susirinko šio mokesčio iš vartotojų. Šį skirtumą vartotojai turės padengti per 2014–2015 m.

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2013 m. Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį ir 2013 m. sudarė atitinkamai 9,982 ir 10,151 mln. Lt (2012 m. 5,896 ir 6,210 mln. Lt). Per 2013 m. Grupė ir Bendrovė nurašė 3,254 mln. Lt (2012 m. – 1,414 mln. Lt) beviltiškų skolų. Per 2013 m. Grupė ir Bendrovė atgavo 0,015 mln. Lt (2012 m. – 0,017 mln. Lt) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

Bendrovės pelnas mažėja ir dėl Bendrovei priklausančių individualių šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) patiriamų sąnaudų, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2011 m. rugsėjo 29 d. šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 pataisoms 7 straipsniu "Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis". Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. pagal teisės aktų reikalavimus šilumos punktų įrenginių priežiūros ir jų remonto sąnaudos nėra įskaičiuojamos į šilumos pardavimo kainą.

Platesnė Grupės ir Bendrovės finansinių rezultatų analizė pateikta 2013 metų konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

2013 metų nefinansinių rodiklių palyginimas su 2011–2012 metų rodikliais pateiktas 4 lentelėje.

								4 lentelė
Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio apibūdinimas	Bendrovė 2011 m.	Grupė 2011 m.	Bendrovė 2012 m.	Grupė 2012 m.	Bendrovė 2013 m.	Grupė 2013 m.
1.	Pagaminta ir nupirkta energijos: Iš jos patiekta į tinklą	tūkst. MWh	1.521,8	1.521,8	1.532,9	1.532,9	1.442,2	1.442,2
1.1.	šilumos energija	tūkst. MWh	1.519,8	1.519,8	1.531,4	1.531,4	1.439,8	1.439,8
1.2.	elektros energija	tūkst. MWh	2,0	2,0	1,5	1,5	2,4	2,4
2.	Parduota energijos	tūkst. MWh	1.233,9	1.233,7	1.251,4	1.251,2	1.179,3	1.179,1
2.1.	šilumos energija	tūkst. MWh	1.231,9	1.231,7	1.249,9	1.249,7	1.176,9	1.176,7
2.2.	elektros energija	tūkst. MWh	2,0	2,0	1,5	1,5	2,4	2,4
3.	Rekonstruoti šilumos tiekimo tinklai	m	8.990	8.990	7.970	7.970	4.789	4.789
4.	Naujai nutiesti šilumos tiekimo tinklai	m	1.317	1.317	1.496	1.496	0.893	0.893

6 grafikas

Aplinkos įtaka veiklai: Bendrovės veiklos rezultatui gali turėti įtakos pardavimo apimčių pokytis dėl pasikeitusio šilumos poreikio, kurį gali lemti vartotojų investicijos į namų renovaciją, šilumos taupymą ir racionalų vartojimą, aukštesnė arba žemesnė šildymo sezono vidutinė lauko oro temperatūra, kuro kainų pokyčiai, perkamos iš kitų gamintojų šilumos kaina.

Bendrovės šilumos kainos dinamika 2009–2013 m. pateikiama 7 grafike.

AB "Kauno energija" tiekiamos šilumos kaina, ct/kWh

2009–2013 metų Bendrovės šilumos kainos struktūros elementai pateikti 8 grafike.

Šilumos kainos struktūros elementai, ct/kWh

Su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija. Grupė ir Bendrovė, vykdydamos savo veiklą, siekia taupiai naudoti gamtos išteklius, diegti mažiau taršias aplinkai technologijas, vadovautis aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias neigiamą įtaką aplinkai.

Atliekų tvarkymas. Grupėje ir Bendrovėje organizuotas veikloje susidarančių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams, t. y. įmonėms, turinčioms atliekų tvarkymo licencijas. Grupėje ir Bendrovėje 2013 metais perduota perdirbti 274,900 tonų mišrių komunalinių atliekų, 85 tonos pelenų, 316,550 tonų metalo laužo, 1,320 tonos naudotų padangų, 0,160 tonų dienos šviesos lempų.

Nuotekų tvarkymas. Grupė ir Bendrovė pagal su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių ištekančios nuotekos atitiktų leistinas normas, nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose.

Oro tarša. Grupės ir Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija, turinti aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą, pagal su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmetami teršalai į atmosferą atitiktų leistinas normas, nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose. Šilko, Ežerėlio, Girionių ir Noreikiškių katilinėse deginamas biokuras, taip mažinant atmosferos taršą. Žemiau pateiktoje 5 lentelėje yra pateiktas 2013 metais iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2009–2012 metais.

75

8 grafikas

							5 lentelė
Teršalo pavadinimas	Kietosios dalelės	Azoto oksidai	Anglies monoksidas	Sieros dioksidas	Angliavan deniliai	Vanadžio pentoksidas	Kiti teršalai
Išmesta 2013
metais, t	10,5967	101,3197	299,6656	5,0747	14,9647	0,0000	0,770
Išmesta 2012
metais, t	7,6130	54,3160	135,1510	6,0280	1,2080	0,0000	0,4397
Išmesta 2011
metais, t	7,2641	57,0909	125,3107	6,1983	3,0555	0,0000	0,4397
Išmesta 2010
metais, t	8,4833	65,8444	146,8925	7,3386	2,6571	0,0000	0,4397
Išmesta 2009
metais, t	9,7000	72,7000	179,8000	8,9000	3,4000	0,0000	0,4000

Noreikiškių, Šilko, Ežerėlio ir Girionių katilinėse dūmams išvalyti nuo kietųjų dalelių įrengti ciklonai, jų darbo efektyvumas tikrinamas kiekvienais metais. Bendrovė dalyvauja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų prekybos sistemoje. Šiai sistemai priskiriami apyvartiniai taršos leidimai (ATL) skiriami Petrašiūnų elektrinei, Šilko, Pergalės, Garliavos, Jurbarko katilinėms ir Noreikiškių katilinei su kogeneracine jėgaine.

Su personalo klausimais susijusi informacija. Optimizuojant Bendrovės vadybą ir valdymą, bei siekiant didesnio veiklos ir vykstančių procesų efektyvumo struktūrinių padalinių darbo rezultatuose, 2013 m. Bendrovės administracijai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atlikus visus veiksmus, reikalingus įgyvendinti darbo organizavimo pakeitimus, susijusius su Bendrovės valdybos 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 2013-4-2 ,,Dėl AB ,,Kauno energija" valdymo struktūros tvirtinimo" ir 2013 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 20 13-7-2 ,,Dėl AB ,,Kauno energija" darbuotojų pareigybių tvirtinimo", nuo 2013 m. liepos 1 d. Bendrovėje įsigaliojo nauja valdymo struktūra.

Bendrovėje įsteigtas naujas struktūrinis padalinys – Vidaus kontrolės grupė, kurios tikslas – vykdyti Bendrovės struktūrinių padalinių veiklos organizavimo kontrolę, uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą.

Įsigaliojus naujai valdymo struktūrai Bendrovėje optimizuotos struktūrinių padalinių darbo funkcijos, sumažinti 36 etatai, tuo pačiu buvo sumažintas darbo užmokesčio fondas.

2013 m. sausio 24 d. Bendrovės darbuotojų konferencijoje buvo patvirtinta Bendrovės kolektyvinė sutartis, kurios tikslas – sudaryti sąlygas darniai kolektyvo veiklai, užtikrinti efektyvų Bendrovės darbą bei atstovauti visų Bendrovės darbuotojų teisėms ir teisėtiems interesams. Kolektyvinėje sutartyje nustatytos darbo, darbo užmokesčio, socialinės, ekonominės ir profesinės sąlygos bei garantijos, kurios nėra reglamentuojamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų, bet užtikrinančios ir pagerinančios darbuotojų darbo, ekonomines ir socialines sąlygas.

2013 m. gruodžio 31 d. atnaujintos Bendrovės darbo tvarkos taisyklės, kurių tikslas – apibrėžti Bendrovės darbo tvarką, drausmę, darbo ir poilsio laiką, darbo apmokėjimą, konfidencialią informaciją, darbuotojų saugos, sveikatos ir darbo elgesio reikalavimus.

Bendrovė taip pat siekia kryptingai ugdyti darbuotojus ir kelti jų kvalifikaciją, todėl darbuotojai skatinami dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose ir teminėse konferencijose. Profesinių mokymų metu darbuotojai atnaujina savo darbui privalomas žinias ir gauna reikiamus kvalifikacinius pažymėjimus bei atestatus.

Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su mokymo įstaigomis ir sudaro sąlygas aukštųjų mokyklų studentams atlikti Bendrovėje praktiką, taikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių.

Atsižvelgiant į Bendrovės Audito komiteto rekomendacijas 2013 metais inicijuotas išorinis nepriklausomas Bendrovės veikiančios vidaus kontrolės sistemos įvertinimo paslaugos pirkimas, kurio metu bus atliekama Bendrovės detali vidaus kontrolės elementų ir visumos analizė bei jos efektyvumo įvertinimas, nustatant esamos Bendrovės vidaus kontrolės sistemos veiksmingumą ir pagrįstumą, taip pat bus parengtos išvados ir rekomendacijos šios sistemos tobulinimui, siekiant Bendrovės struktūrinių padalinių bei darbuotojų didesnio veiklos efektyvumo.

Siekiant didesnio darbo efektyvumo, Bendrovėje nuo 2012 metų vertintinama metinė darbuotojų darbo veikla, kurios pagrindinis tikslas – įvertinti darbuotojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės nuostatuose priskirtas funkcijas, tinkamai įvertinti darbuotojų darbo veiklą, suteikti grįžtamąjį ryšį apie tikslų įvykdymą, siekiant didinti darbuotojų lojalumą, pasitenkinimą atliekamu darbu, skatinant juos tobulėti. Pagrindinis šio proceso rezultatas – informacija, leidžianti geriau koordinuoti Bendrovės veiklą bei skatinti darbuotojus gerinti savo darbinę veiklą. Bendrovės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklos metinis vertinimas atliekamas reguliariai.

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metiniame ataskaitų rinkinyje pateiktus duomenis bei įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai duomenys pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2013 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

Konsoliduotųjų ataskaitų vidaus kontrolė: sudarydama konsoliduotąsias finansines ataskaitas, Bendrovė sujungia savo ir dukterinių bendrovių finansinių ataskaitų eilutes nuosekliai, sudėdama turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius. Po to eliminuoja Bendrovės investicijų į dukterinę bendrovę balansinę vertę ir Bendrovės nuosavybės dalį dukterinėse bendrovėse; Grupės vidaus balanso likučius, sandorius, pajamas ir sąnaudas (šiam tikslui parengiama tarpusavyje suderinta visų sandorių, pajamų ir sąnaudų išklotinė už laikotarpį); nusidėvėjimo skirtumą turtinio įnašo, kuris įvertintas rinkos verte, lyginant su jo balansine verte.

Konsoliduotosioms Grupės ataskaitoms sudaryti Bendrovės ir dukterinių bendrovių finansinės ataskaitos sudaromos ta pačia data.

Tikrinama ar Bendrovės ir dukterinių bendrovių apskaitos politika panašių sandorių apskaitai yra vienoda. Dukterinių bendrovių pajamos ir sąnaudos įtraukiamos į konsoliduotąsias ataskaitas nuo įsigijimo datos.

9. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos

2014 m. sausio 6 d. įvyko AB "Kauno energija" neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo ir raštu balsavo 3 akcininkai (nuosavybės teise valdantys 42 018 465 vienetų paprastųjų vardinių bendrovės akcijų, kas sudaro 98,33 proc. visų balso teisę turinčių akcijų skaičiaus) ir nusprendė:

– padidinti akcinės bendrovės "Kauno energija" įstatinį kapitalą 420 996 Lt (keturiais šimtais dvidešimt tūkstančių devyniais šimtais devyniasdešimt šešiais litais) nuo 256 391 862 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimt šešių milijonų trijų šimtų devyniasdešimt vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt dviejų litų) iki 256 812 858 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimt šešių milijonų aštuonių šimtų dvylikos tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt aštuonių litų), išleidžiant 70 166 (septyniasdešimt tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt šešias) paprastąsias vardines 6 Lt (šešių litų) nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei.

– atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamų 70 166 vienetų akcinės bendrovės "Kauno energija" paprastųjų vardinių 6 litų nominalios vertės akcijų, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, suteikiant teisę šias akcijas įsigyti Kauno miesto savivaldybei, kodas 111106319, Laisvės al. 96, Kaunas, siekiant, kad Kauno miesto savivaldybė akcinei bendrovei "Kauno energija" perduotų jai nuosavybės teise priklausančią šilumos tiekimo liniją – šilumos tinklus (Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas, unikalus Nr. 4400-2125-5130).

– pakeisti akcinės bendrovės "Kauno energija" įstatus išdėstant juos nauja redakcija ir įgalioti akcinės bendrovės "Kauno energija" generalinį direktorių Rimantą Baką pasirašyti po pakeistų akcinės bendrovės "Kauno energija" įstatų tekstu (pridedama).

– atšaukti Valį Venslovą iš akcinės bendrovės "Kauno energija" stebėtojų tarybos.

– išrinkti Židrūną Garšvą akcinės bendrovės "Kauno energija" stebėtojų tarybos nariu.

– skirti iki 1 000 000 Lt (vieno milijono litų) paramą viešajai įstaigai "Žalgirio" krepšinio centrui (įmonės kodas 302811111), šią paramos sumą įtraukiant į 2013 m. AB "Kauno energija" audituotos veiklos pelno (nuostolių) paskirstymo projektą.

AB "Kauno energija" valdyba, atsižvelgdama į UAB "Fortum Heat Lietuva" pasiūlymus dėl strateginio bendradarbiavimo, 2014 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 2014-2-3.2 "Dėl derybų su UAB "Fortum Heat Lietuva" nusprendė pradėti konsultacijas su UAB "Fortum Heat Lietuva" dėl siūlomos strateginės UAB "Fortum Heat Lietuva" investicijos į AB "Kauno energija". Ataskaita apie konsultacijų rezultatus bus pateikta "AB "Kauno energija" valdybai svarstyti ir sprendimui priimti dėl tolesnio vykdymo bei preliminarių susitarimų sąlygų derinimo su AB "Kauno energija" akcininkais.

AB "Kauno energija" 2014 m. sausio 30 d. gavo pranešimą, kad Vilniaus komercinis arbitražo teismas 2014 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą byloje Nr. 266, kuriuo atmetė ieškovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės pretenzijas atsakovui AB "Kauno energija" dėl 1 193 978,52 Lt skolos už ieškovo šilumos apmokėjimą 2012 m. gruodžio, 2013 m. sausio mėnesiais, 145 713,63 Lt delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tuo pačiu AB "Kauno energija" naudai iš ieškovo buvo priteista 26 430,86 Lt arbitražo mokesčių

išlaidų. Ginčas kilo dėl šilumos supirkimo kainų. Ieškovo teigimu, AB "Kauno energija" šilumą turėjo supirkti iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės pasiūlyta aukštesne nei AB "Kauno energija" palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos kaina, tačiau arbitražo teismas atmetė šiuos ieškovo reikalavimus. Minėtas sprendimas yra galutinis ir privalomas ginčo šalims, įsiteisėjo nuo jo priėmimo momento. UAB Kauno termofikacijos elektrinė pripažino sprendimą ir skundo Lietuvos Apeliaciniam teismui neteikė.

2014 m. kovo 19 d. Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filiale įregistruota Bednrovės įstatų nauja redakcija.

2014 m. kovo 25 d. buvo baigtas finansinių ataskaitų rinkinio auditas už 2013 metus. Jį atliko apskaitos ir kontrolės UAB "Auditas" (auditoriaus pažymėjimo Nr. 001234). 2013 m. audituotas finansinių ataskaitų rinkinys su nepriklausomo auditoriaus išvada apie jas pateikiama kartu su šiuo Bendrovės metiniu pranešimu.

10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

Kadangi investicijos sudaro sąlygas nuolatinei verslo plėtrai bei pelningumui, 2014 m. Grupės ir Bendrovės investicijų programos tikslai yra tolesnis Bendrovės šilumos gamybos, perdavimo ir paskirstymo vystymas, didinant biokuro panaudojimą šilumos gamybai, šilumos tiekimo patikimumą, plečiant inžinierinių sistemų priežiūros paslaugas bei gerinant paslaugų kokybę.

Vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatas, siekiant įgyvendinti pagrindinius Bendrovės veiklos tikslus bei Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas, susijusias su šilumos šaltinių ir šilumos tiekimo tinklų patikimumo techninių reikalavimų, kurie garantuotų kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, užtikrinimu, buvo patikslintas "2012–2015 metų Bendrovės investicijų planas ir jo finansavimo šaltiniai", pagal kurį numatyta investuoti 188,04 mln. Lt.

Bendrovės pagrindiniai investiciniai tikslai 2013–2016 metų reguliavimo laikotarpiui: mažinti šilumos gamybos sąnaudas esamuose šaltiniuose, didinti pigesnės kuro rūšies (biokuro) dalį kuro balanse, didinti nuosavų šaltinių galią iki pilno galios užtikrinimo poreikių patenkinimo. 2013 m. lapkričio mėn. Bendrovė pasirašė trišales sutartis su Ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra dėl finansinės Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, pagal kurias bus suteikta 15,99 mln. Lt ES SF parama šiems projektams: "Šilko katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (II etapas)" (bendra projekto vertė 8,1 mln. Lt, parama 3,99 mln. Lt), "Petrašiūnų elektrinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (I etapas)" (bendra projekto vertė 25,0 mln. Lt, parama 6,0 mln. Lt), "Inkaro katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą" (bendra projekto vertė 15,0 mln. Lt, parama 6,0 mln. Lt). Šiuos projektus numatoma įgyvendinti 2014- 2015 metais: Inkaro katilinėje instaliuoti du po 8 MW galios biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus su 4 MW galios dūmų kondensaciniu ekonomaizeriu (bendra galia 20 MW), Petrašiūnų elektrinėje planuojama pakeisti BKZ garo katilą Nr. 1 2-iem biokuru kūrenamais po 12 MW vandens šildymo katilais ir įrengti 6 MW kondensacinį ekonomaizerį (bendra galia 30 MW), Šilko katilinėje planuojama įrengti 8 MW biokuro vandens šildymo katilą ir 4 MW kondensacinį ekonomaizerį.

2014 metais Bendrovė vykdys šiuos šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo projektus, remiamus Europos Sąjungos paramos lėšomis: "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 5T modernizavimas", "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6Ž modernizavimas", "Kauno m. 1Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 1Ž-7 ir 1Ž-8 bei tarp šilumos kamerų 1Ž-10 ir 1Ž-12 Chemijos g.", "Kauno m. 3Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 3Ž-9 ir 3Ž-9-5' A. Baranausko g." ir "Kauno m. 4Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 4Ž-10 ir 4Ž-15 Taikos pr.". Įgyvendinus šiuos projektus bus atnaujinta 2,24 km Kauno miesto šilumos tiekimo tinklų. Šiems projektams skiriama 6,59 mln. Lt ES struktūrinių fondų parama pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo 4 prioriteto "Esminė ekonominė infrastruktūra" VP2-4.2-ŪM-04-K priemonę "Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra".

2014 m. Petrašiūnų elektrinėje bus pastatytas 10 MW galios kondensacinis ekonomaizeris. Naujasis įrenginys bus pastatytas prie jau esamo 100 MW galios dujinio katilo PTVM 100. Įrenginys leis maždaug 10 proc. sumažinti kuro suvartojimą tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti. Bendra abiejų įrenginių galia sudarys 110 MW. Kartu su naujuoju ekonomaizeriu bus įrengta ir automatizuota katilo valdymo sistema. Sumontavus ekonomaizerį, padidės ir bendras jo ir esamo katilo naudingumo koeficientas, kuris sudarys apie 105 proc. Darbui su ekonomaizeriu bus pritaikytas ir esamas katilo PTVM 100 dūmtraukis (projekto vertė – 5,4 mln. Lt).

Visi išvardinti investiciniai projektai yra įtraukti į AB ,,Kauno energija" 2012–2015 m. patikslintą investicijų planą ir jo finansavimo šaltinius, kuriam Kauno m. savivaldybės taryba pritarė 2014 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. T-60. Projektai sėkmingai pradėti vykdyti ir bus baigti 2014–2015 m.

Be minėtų projektų, 2014 m., vykdant Bendrovės investicijų programą, numatoma toliau vykdyti Bendrovei priklausančių katilinių modernizavimą, automatizuojant gamybos procesą, montuojant kondensacinius ekonomaizerius, šilumos tiekimo tinklų rekonstravimą, taip pat, vykdyti šilumos apskaitos prietaisų keitimą. Verta pažymėti, kad šių priemonių įdiegimas leis mažinti šilumos perdavimo nuostolius, optimizuoti šilumos tiekimą vartotojams bei užtikrins šilumos tiekimo patikimumą.

2013 m. Bendrovė vykdė energetinių objektų operatoriaus paslaugas. Šiluminių įrenginių remonto darbai ir kitos paslaugos padeda Bendrovei uždirbti papildomų pajamų. Toliau plečiant papildomas veiklas, pasiūlant energijos taupymo paslaugas ir kitaip užsidirbant pajamų, atsirastų galimybės kompensuoti šilumos kainų didėjimą dėl ateityje mažėsiančio šilumos pardavimo, susijusio su pastatų renovacija.

Planuojama, kad 2014 metais, lyginant su 2013 m., Grupės pardavimo pajamos bus mažesnės dėl sumažėjusios šilumos kainos, parduodamos šilumos kiekis vartotojams išliks panašiame lygyje kaip ir 2013 m. Didžiausią įtaką Grupės ir Bendrovės pajamoms ir sąnaudoms turės kuro ir perkamos šilumos kainos pokyčiai, kadangi šilumos kaina pagal teisės aktų reikalavimus yra perskaičiuojama kas mėnesį. Grupės pelnas, lyginant su 2013 m., išliks panašiame lygyje. Pateiktus duomenis gali pakoreguoti šilumos poreikio pasikeitimas, t. y. suvartojimas, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydis į daugiabučių namų renovavimą ir šilumos taupymą bei racionalų vartojimą, taip pat Lietuvos ekonominės situacijos pokyčiai.

11. Informacija apie įmonių grupės tyrimų ir plėtros veiklą

AB "Kauno energija", vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatomis, sudarydama sąlygas konkurencijai šilumos gamybos srityje vystytis, inicijavo, atliko ir toliau vysto darbą "Centralizuotai tiekiamos šilumos supirkimo tvarkos įgyvendinimo taisyklių parengimas" (toliau – Šilumos tinklų kodeksas), kuriame detaliai aprašoma dabartiniai ir numatomi nepriklausomų šilumos gamintojų prisijungimo prie CŠT sistemos reikalavimai bei šilumos supirkimo – pardavimo principai, būdai ir procesai. Taip pat siūloma, ką reikėtų įgyvendinti, siekiant skaidrios ir sklandžios prekybos su nepriklausomais šilumos gamintojais. Detalizuojami šilumos rinkos organizacinės struktūros principai, nuostatos, sąvokos, CŠT sistemos funkcionavimo technologiniai nuostatai, prekybos šilumos energija tvarka, CŠT tinklų paslaugų teikimo ir apmokėjimo nuostatai, CŠT tinklų plėtros nuostatai, rezervų kaupimo ir panaudojimo nuostatai, CŠT sistemos funkcionavimas avarijų ir remontų atvejais, ginčų sprendimas. Šiuo metu dokumentas yra pateiktas Kauno miesto savivaldybei.

12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų. Bendrovės akcijų nėra įsigijusi ir jos dukterinė bendrovė. Bendrovė ir jos dukterinė bendrovė per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonių grupės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos mastą, kai įmonių grupė naudoja finansines priemones ir kai tai yra svarbu vertinant įmonių grupės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, finansinę būklę ir veiklos rezultatus

Visa informacija šiuo klausimu pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2013 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.11, 15, 23, 24 pastabose.

14. Informacija apie emitento filialą ir antrines įmones

Bendrovės valdybos sprendimu yra įsteigtas filialas "Jurbarko šilumos tinklai", įregistruotas 1997 m. rugsėjo 9 d., adresu V. Kudirkos g. 11, 4430 Jurbarkas. Bendrovės filiale gaminama šiluma parduodama Jurbarko miesto vartotojams.

Bendrovės filiale "Jurbarko šilumos tinklai" 2013 m. gruodžio 31 d. dirbo 36 darbuotojai.

2006 m. liepos 1 d. įregistruota dukterinė Bendrovės įmonė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos", buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas, įmonės kodas 300580563.

2013 m. gruodžio 31 d. VĮ Juridinių asmenų registe įregistruotas Dukterinės bendrovės įstatinis kapitalas – 10 000 Lt ir yra padalintas į 100 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" paprastųjų vardinių akcijų.

Dukterinė Bendrovės įmonė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" veikla – pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra, pastatų ir statinių remontas, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontas, transporto paslaugų teikimas, kita veikla – patalpų nuomos paslaugos.

Dukterinės bendrovės 2013 m. apyvarta buvo 714 tūkst. Lt, nuostolis sudarė 187 tūkst. Lt, ankstesniųjų metų sukauptas nuostolis sudarė 54 tūkst. Lt, viso nepaskirstytas nuostolis 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 tūkst. Lt, kadangi 152 tūkst. Lt suma buvo sumažintas įstatinis kapitalas, 155 tūkst. Lt pervesti akcininko įnašai ir 68 tūkst. Lt. pelno perduoti dukterinei bendrovei UAB "Kauno energijos NT".

Nuo 2012 m. liepos 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo įstatymo 20 straipsnio 2 punktu, daugiabučiuose namuose "Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas ar asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais ar tiekiantys prekes ar teikiantys paslaugas šilumos tiekėjui, ar šilumai gaminti naudojamo kuro, šilumos tiekimo veiklai naudojamų apskaitos prietaisų ar kitų įrenginių gamintojai, taip pat asmenys, kurie verčiasi šilumai gaminti naudojamo kuro didmenine ar mažmenine prekyba, ar asmenys, kartu su išvardytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą" (šis draudimas netaikomas prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 50 000 gyventojų).

Atsižvelgiant į 2003 m. gegužės 20 d. šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros atskyrimo nuo šilumos gamybos ir tiekimo, Bendrovės valdyba 2012 m. pritarė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimui atskyrimo būdu, vykdant Dukterinės bendrovės vykdomų veiklų atskyrimą, sukuriant tokios pačios teisinės formos naują bendrovę UAB "Kauno energijos NT".

2013 m. vasario 21 d. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" vienintelio akcininko funkcijas vykdančios AB "Kauno energija" valdybos sprendimu nuspręsta sumažinti įstatinį kapitalą iki 4 602 tūkst. Lt, panaikinant 152 tūkst. Lt susikaupusį nuostolį. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" įstatai naujai registruoti 2013 m. kovo 6 d.

2013 m. kovo 22 d. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta pervesti 45 tūkst. Lt akcininkų įnašą nuostoliui dengti bei 110 tūkst. Lt tikslinį akcininko įnašą, kurie buvo pervesti 2013 m. kovo 22 d.

Užbaigus AB "Kauno energija" dukterinės bendrovės UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras, Juridinių asmenų registre 2013 m. balandžio 16 d. užregistruoti veiklą tęsiančios UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (įm. kodas 300580563) įstatai.

2013 m. gruodžio 11 d. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" vienintelio akcininko funkcijas vykdančios AB "Kauno energija" valdybos sprendimu nuspręsta likviduoti uždarąją akcinę bendrovę UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (įmonės kodas 300580563) nuo 2013 m. gruodžio 16 d., tuo pačiu sprendimu UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" direktorius atšauktas iš pareigų nuo 2013 m. gruodžio 16 d. bei UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" likvidatoriumi nuo 2013 m. gruodžio 16 d. paskirta advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai advokatė Aiva Dumčaitienė.

2013 m. gruodžio 31 d. investicijos į UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" sukaupti nuvertėjimo nuostoliai sudarė 2 799 tūkst. Lt (2012 m. gruodžio 31 d. – 1 764 tūkst. Lt) ir buvo apskaityti Bendrovės pelne ar nuostoliuose

finansinės veiklos sąnaudų straipsnyje. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 20 pastaboje.

UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" 2013 m. gruodžio 31 d. dirbo 10 darbuotojų.

UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" 2013 m. finansinių rodiklių (veiklos pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas) palyginimas su 2012 m. rodikliais pateikiamas 9 grafike.

1.710 2.350 -641 -641 714 901 -187 -145 -1.000 -500 0 500 1.000 1.500 2.000 2.500 3.000 Pardavimo pajamos Pardavimo savikaina Tipinės veiklos pelnas Grynasis pelnas 2012 m. 2013 m.

Užbaigus AB "Kauno energija" dukterinės bendrovės UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras, Juridinių asmenų registre 2013 m. balandžio 16 d. užregistruoti naujai įsteigto juridinio asmens UAB "Kauno energija NT" buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas, įmonės kodas 303042623, įstatai.

2013 m. gruodžio 31 d. VĮ Juridinių asmenų registe įregistruotas UAB "Kauno energija NT" įstatinis kapitalas – 4 592 100 Lt ir yra padalintas į 45 921 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas.

UAB "Kauno energija NT" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB "Kauno energija NT" veikla – nekilnojamojo turto vystymas, valdymas, nuoma, pirkimas–pardavimas.

UAB "Kauno energija NT" 2013 m. apyvarta buvo 136 574 tūkst. Lt, pelnas (nuostoliai) sudarė – 53 125 tūkst. Lt.

UAB "Kauno energija NT" 2013 m. gruodžio 31 d. dirbo 3 darbuotojai.

UAB "Kauno energija NT" 2013 m. finansiniai rodikliai (veiklos pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas) pateikiami 10 grafike.

9 grafikas

10 grafikas

UAB "Kauno energija NT" pajamos, sąnaudos ir pelnas (nuostoliai), Lt

15. Įstatinio kapitalo struktūra

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 2013 m. gruodžio 31 d. įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas yra 256 391 862 Lt (du šimtai penkiasdešimt šeši milijonai trys šimtai devyniasdešimt vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt du litai).

Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 6 lentelėje.

					6 lentelė
Akcijų rūšis	Akcijų skaičius, vnt.	Nominali vertė, litais	Bendra nominali vertė, litais	Dalis įstatiniame kapitale savivaldybių, proc.	Dalis įstatiniame kapitale privačių akcininkų, proc.
Paprastos vardinės akcijos	42 731 977	6	256 391 862	98,33	1,67

16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas

2010 m. kovo 26 d. įregistruotas įstatinis kapitalas yra 256 391 862 Lt (du šimtai penkiasdešimt šeši milijonai trys šimtai devyniasdešimt vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt du Lt) ir yra padalintas į 42 731 977 (keturiasdešimt du milijonus septynis šimtus trisdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt septynias) paprastąsias vardines 6 Lt nominalios vertės akcijas.

Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

16.1. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (2013 m. gruodžio 31 d.), pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių registracijos Nr. A01031430

LT0000123010
20 031 977 PVA
6 Lt
120 191 862 Lt

16.2. Akcijų, išplatintų ir įregistruotų neviešai apyvartai (2012	m. gruodžio 31 d.), pagrindinės charakteristikos.
Vertybinių popierių ISIN kodas	LT0000128407
Akcijų skaičius	22 700 000 PVA
Nominalioji vertė	6 Lt
Bendra akcijų nominalioji vertė	136 200 000 Lt

Rodiklis	2009	2010	2011	2012	7 lentelė 2013
Atidarymo kaina (litais/eurais)	2,00/0,579	2,45/0,710	2,072/0,600	1,951/0,565	1,996/0,578
Didžiausia kaina (litais/eurais)	2,650,768	3,18/0,921	2,659/0,770	2,037/0,590	2,034/0,589
Mažiausia kaina (litais/eurais)	1,41/0,408	1,903/0,551	1,105/0,320	1,433/0,415	1,581/0,458
Paskutinė kaina (litais/eurais)	2,40/0,695	2,072/0,600	1,209/0,350	1,996/0,578	2,034/0,589
Apyvarta vnt.	92 418	77 729	90 239	80 421	36 355
Apyvarta mln. (litais/eurais)	0,19/0,05	0,2/0,06	0,18/0,05	0,13/0,04	0,06/0,02
Kapitalizacija mln. (litais/eurais)	102,28/29,62	41,5/12,02	24,21/7,01	39,98/11,58	40,74/11,80

Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2009–2013 metais pateikta 7 lentelėje.

Akcijos kainos (eurais) ir apyvartos 2009–2013 m. istorija nurodyta 11 grafike.

Bendrovės akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus (komunalinės paslaugos) ir OMX Vilnius indeksu

17. Informacija apie Emitento akcininkus

Bendras Bendrovės akcininkų skaičius 2013 m. gruodžio 31 d. – 295.

Emitento akcininkai, kuriems 2013 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2010 m. kovo 26 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo (42 731 977 PVA), duomenys nurodyti 8 lentelėje ir 13 grafike.

				8 lentelė
Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas)	Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc.	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis, proc.
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	39 665 892	92,82	92,82	-
Kiti akcininkai	3 066 085	7,18	7,18	-
Iš viso:	42 731 977	100	100	-

12 grafikas

13grafikas

17.1. Akcininkai, kuriems 2013 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. Bendrovės akcijų (20 031 977 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430, VP ISIN kodas – LT0000123010), nurodyti 9 lentelėje.

					9 lentelė
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Lt	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į viešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	16 965 892	101 795 352	84,69	39,70
Kauno rajono savivaldybė Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas, Kodas 111100622	Paprastosios vardinės akcijos	1 606 168	9 637 008	8,02	3,76
Kiti akcininkai	Paprastosios vardinės akcijos	1 459 917	8 759 502	7,29	3,42
Iš viso:		20 031 977	120 191 862	100	46,88

17.2. Akcininkai, kuriems 2013 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. Bendrovės akcijų (22 700 000 PVA), išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą (VP ISIN kodas – LT0000128407), nurodyti 10 lentelėje:

					10 lentelė
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Lt	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į neviešą apyvartą	Įstatinio dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	22 700 000	136 200 000	100	53,12

Nei vienas Emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, jos nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 42 731 977 vnt.

Bendrovė nėra informuota apie balsavimo teisių apribojimus bei apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

2010 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2009 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,084 Lt, iš viso – 3,589 mln. Lt.

2011 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai. 2010 m. pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, rezervą investicijoms ir paramai.

2012 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2011 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,25 Lt už vieną akciją, iš viso 10,683 mln. Lt.

2013 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai. 2013 m. balandžio 30 d. eilinio visuotinio akcinikų susirinkimo sprendimu Nr. 3 pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus (šilumos punktų remontui), paramai bei dalis pelno perkelta į kitus finansinius metus. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,15 mln. Lt.

18. Darbuotojai

2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbo 561 darbuotojų. Darbuotojų skaičiaus kitimas 2011– 2013 metais nurodytas 11 lentelėje.

						11 lentelė
Faktinis darbuotojų	Bendrovės	Grupės	Bendrovės	Grupės	Bendrovės	Grupės
skaičius	2011-12-31	2011-12-31	2012-12-31	2012-12-31	2013-12-31	2013-12-31
Iš viso:	583	628	583	617	548	561
iš jų: vadovai	4	6	4	6	5	7
specialistai	310	325	314	327	288	292
darbininkai	269	297	265	284	255	262

Grupės ir Bendrovės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai

Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Bendrovės 2011-12-31	Grupės 2011-12-31	Bendrovės 2012-12-31	Grupės 2012-12-31	Bendrovės 2013-12-31	12 lentelė Grupės 2013-12-31
1	Nebaigtas vidurinis	9	11	8	9	5	6
2	Vidurinis	219	245	217	231	211	217
3	Aukštesnysis	92	98	83	89	78	80
4	Aukštasis	263	274	275	288	254	258
	Iš viso:	583	628	583	617	548	561

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas (2013 m. pabaigai neatskaičius mokesčių)

			13 lentelė
Eil. Nr.	Darbuotojai	Bendrovės	Grupės
1.1.	Vadovų vidutinis sąlyginis skaičius	3,9	6,2
1.2.	Vadovų vidutinis mėnesinis atlyginimas	8733,1	6050,7
2.1.	Specialistų vidutinis sąlyginis skaičius	281,8	286,9
2.2.	Specialistų vidutinis mėnesinis atlyginimas	2898,5	2888,8
3.1.	Darbininkų vidutinis sąlyginis skaičius	245,3	255,6
3.2.	Darbininkų vidutinis mėnesinis atlyginimas	2119,0	2100,1

Emitento darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, Bendrovės Kolektyvinę sutartį, premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno

skiria Bendrovės darbuotojams premijuoti. Nuo 1998 m. iki 2014 m. visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo skyręs dalies pelno Emitento darbuotojams premijuoti.

Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos emitento darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos. Pagal Bendrovėje įsigaliojusią 2013 m. sausio 28 d. Kolektyvinę sutartį:

1. Už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje darbuotojams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos:

2. išdirbus 5-erius metus − 1 kalendorinė diena;

3. turintiems didesnį kaip 10 metų − 3 kalendorinės dienos;

4. už kiekvienus paskesnius 5 metus − 1 kalendorinė diena;

5. 1. nuo 6 iki 10 metų − 2 kalendorinės dienos;

6. darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į Bendrovę darbdavių susitarimu, t. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje.

7. Darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos dėl šeimyninių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių.

8. Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas:

9. sukūrus šeimą − 3 kalendorinių dienų; 10. mirus artimajam (vienam iš tėvų ar sutuoktinių tėvų, sutuoktiniui, broliui, seseriai, dukrai, sūnui ar teisėtam globotiniui, anūkui, anūkei) − 3 kalendorinių dienų;

10. gimdant žmonai − 1 kalendorinės dienos;

11. darbuotojo dukros, sūnaus ar teisėto globotinio jungtuvių proga − 3 kalendorinių dienų; 13. darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, suteikiama laisva pirmoji mokslo metų diena, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.

12. Darbuotojams, laikantiems stojamuosius egzaminus į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas ir sėkmingai jose besimokantiems, kai jų pasirinkta specialybė atitinka Bendrovės interesus bei atliekamą darbą, įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos apmokamos mokymosi atostogos, mokant 50 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Darbdavys įsipareigoja:

1. sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimui ir prireikus reabilitaciniam gydymui, teikti nemokamas paslaugas Bendrovės darbo sveikatos punkte;

2. mirus darbuotojui, skirti dviejų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirbo) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas. Išmoka skiriama laidojusiam asmeniui;

3. mirus darbuotojo artimajam (tėvui, motinai, vaikui ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas;

4. gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už kiekvieną vaiką;

5. sukūrus šeimą, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką;

6. darbuotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų iki 16 metų amžiaus, našliui (našlei) ir nesusituokusiems asmenims, kurie vieni augina vieną ar daugiau vaikų, jei jie mokosi vidurinėse mokyklose iki 19 metų amžiaus, o besimokančių aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų dieniniuose skyriuose iki 21 metų amžiaus, arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, kartą metuose skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal prašymo pateikimo datą;

7. 40-mečio, 50-mečio ir 60-mečio proga darbuotojams už gerą darbo pareigų vykdymą padalinio vadovo teikimu, turintiems nuo 15 iki 20 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje, skirti 25 procentų, o virš 20-ties metų nepertraukiamą darbo stažą − skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;

8. kitais atvejais, kai būtina materialinė parama (patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių bei kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių) skirti šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu iki 2000 litų išmoką;

9. darbuotojui sunkiai susirgus ar įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, skirti iki 5 Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu;

10. Lietuvos energetikų dienos ir Bendrovės jubiliejinių sukakčių proga nusipelniusiems darbuotojams skirti iki 500 Lt piniginę dovaną.

19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Emitento įstatai numato, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Bendrovės įstatus, išskyrus šiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

2010 m. spalio 26 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pakeisti Bendrovės įstatai, kuriuose įvertinti teisės aktų pakeitimai. Nauja įstatų redakcija 2010 m. lapkričio 11 d. įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Su ja susipažinti galima Bendrovės internetinėje svetainėje adresu www.kaunoenergija.lt.

20. Emitento organai

Pagal Bendrovės įstatus, Bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas − valdyba ir vienasmenis valdymo organas − generalinis direktorius.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi akcininkams, stebėtojų tarybai, valdybai ir generaliniam direktoriui bei kitiems Bendrovės darbuotojams.

Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir pasirašyti akcininkų susirinkimo registravimo sąraše. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybės dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

Kolegialų priežiūros organą − stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybą sudaro 7 (septyni) stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Stebėtojų taryba renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir Bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Bendrovės organams.

Stebėtojų taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr.1K-18 "Dėl reikalavimo audito komitetams", "Reikalavimų audito komitetams taikymo gairės",

kurioms pritarta Vertybinių popierių komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tvirtina audito komiteto sudarymo vidaus taisykles ir renka audito komiteto narius.

Bendrovės stebėtojų taryba 2013 m. vasario 21 d. patvirtino naują akcinės bendrovės "Kauno energija" audito komiteto vidaus taisyklių redakciją.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 7 valdybos nariai. Valdybą 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas, sprendžia kitus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus klausimus.

Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja Bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomybė nustatomi generalinio direktoriaus įsakymu.

20.1. Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus

(komitetų nariai vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, kiekvieno asmens kadencijos pradžia ir pabaiga, darbovietės, įgaliojimai, pagrindinės funkcijos)

2013 m. vasario 21 d. stebėtojų taryba audito komiteto narėmis išrinko Valeriją Stankūnienę, Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoją ir Ingą Dragūnienę, Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyresniąją ekonomistę.

2013 m. balandžio 10 d. stebėtojų taryba Bendrovės audito komiteto nepriklausomu nariu paskyrė stebėtojų tarybos narę Editą Gudišauskienę. Veiklą Bendrovės audito komitete vykdo nuo 2013 m. balandžio 11 d.

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga*
Edita Gudišauskienė	Audito komiteto nepriklausoma narė	2013 m. balandžio 11 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Inga Dragūnienė	Audito komiteto narė	2013 m. vasario 21 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Valerija Stankūnienė	Audito komiteto narė	2013 m. vasario 21 d.	2016 m. balandžio 30 d.

*Audito komiteto kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų tarybos kadencija.

Audito komitetas vykdydamas savo veiklą vadovaujasi Bendrovės stebėtojų tarybos 2013 m. vasario 21 d. posėdžio Nr. 2013-1 sprendimu patvirtintomis Bendrovės audito komiteto vidaus taisyklėsmis. Audito komitetas vykdo funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsnyje. 2013 metais audito komitetas posėdžiavo 6 kartus, Audito komiteto narių lankomumas – 100 proc.

Inga Dragūnienė. Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė. Audito komiteto narės pareigas ėjo nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d., 2012 m. sausio 3 d. perrinkta audito komiteto nare ir pareigas ėjo iki stebėtojų tarybos atšaukimo dienos t. y. 2012 m. rugsėjo 28 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas vadybos mokslo magistrė finansų vadybos srityje (2001 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 1998-10-15 – 2006-07-25 Bendrovės vyresnioji buhalterė, 2006- 07-26 – 2009-11-01 UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" vyr. buhalterės pavaduotoja, 2009-11-02 – 2010-05-07, UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" administracijos referentė.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Valerija Stankūnienė. Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoja. Audito komiteto narės pareigas ėjo 2011 m. rugpjūčio 18 d., 2012 m. sausio 3 d. perrinkta audito komiteto nare ir pareigas ėjo iki stebėtojų tarybos atšaukimo dienos t. y. 2012 m. rugsėjo 28 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas, specialybė – buhalterinė apskaita (1983 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 1995-02 – 2002- 07 AB "Šilkas" vyriausioji buhalterė, 2003-02 – 2010-01 UAB "ARISBALTIJA" vyriausioji buhalterė.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Edita Gudišauskienė. UAB "Kauno autobusai" Ekonomikos ir finansų direktorė, Bendrovės stebėtojų tarybos narė. Bendrovės nepriklausoma audito komiteto narė, veiklą audito komitete vykdo nuo 2013 m. balandžio 11 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Mechanikos fakultetas– termoinžinerijos magistrė (1995 m.), Ekonomikos ir vadybos fakultetas finansų vadybos magistrė (2001 m.), Socialinių mokslų fakultetas regionų plėtros-viešojo administravimo magistrė. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2000-04-02 – 2006-08-30 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyboje vyriausioji buhalterė, 2006-08-31 – 2007-03-29 vyriausioji specialistė, 2007–2010 m. Kauno miesto savivaldybės mero patarėja bendruomenių ir socialiniais klausimais, 2010–2011 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorė, 2011–2012 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patarėja.

21. Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas

(vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, kiekvieno asmens kadencijos pradžia ir pabaiga, informacija apie emitento per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas šiems asmenims bendrai ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariui, administracijos nariui (bendrovės vadovui, vyriausiajam finansininkui), duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje (įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas ir pareigos)

21.1. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Andrius Kupčinskas	Stebėtojų tarybos pirmininkas	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Stanislovas Buškevičius	Stebėtojų tarybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Edita Gudišauskienė	Stebėtojų tarybos narė	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Aušra Ručienė	Stebėtojų tarybos narė	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
ArtūrasTepelys	Stebėtojų tarybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Valys Venslovas	Stebėtojų tarybos narys	2013 m. liepos 15 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Gediminas Žukauskas	Stebėtojų tarybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.

2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai:

Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, nes dalinai atstovauja kontroliuojantįjį akcininką t. y. Kauno miesto savivaldybę (visi stebėtojų tarybos nariai yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai), turinčią 92,82 proc. Bendrovės akcijų balsų.

Per 2013 metus įvyko 4 stebėtojų tarybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 2/3 stebėtojų tarybos narių.

Andrius Kupčinskas. Kauno miesto meras. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos Strateginio planavimo komisijos pirmininkas, Akademinių reikalų tarybos narys, Kauno miesto savivaldybės atstovas Verslo taryboje, nuo 2007 m. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos narys, Kauno regiono plėtros tarybos (KRPT) narys, ES Regionų komiteto narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Stanislovas Buškevičius. Kauno miesto mero pavaduotojas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos Kultūros ir meno komiteto narys, Apdovanojimo tarybos pirmininkas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Edita Gudišauskienė. UAB "Kauno autobusai" Ekonomikos ir finansų direktorė, Bendrovės nepriklausoma audito komiteto narė. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Kauno miesto savivaldybės Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė. Lampėdžių bendruomenės centro pirmininkė.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Aušra Ručienė. Advokatė. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto pirmininkė, Kontrolės komiteto narė, Antikorupcijos komisijos narė, Strateginio planavimo komisijos narė, Akademinių reikalų tarybos narė.

Bendrovės akcijų neturi. UAB "Ručenta" akcininkė.

Artūras Tepelys. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos Socialinių, sveikatos ir švietimo reikalų komiteto narys, Kontrolės komiteto narys, Administracinės komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos narys. Bendrovės filialo Jurbarko šilumos tinklai direktoriaus pavaduotojas.

Per 2013 m. priskaityta 65 tūkst. Lt darbo užmokesčio, nepriskaičiuotos tantjemos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Gediminas Žukauskas. UAB "Kauno vandenys" eksploatacijos direktorius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos Savivaldos ir bendruomenių plėtojimo komiteto pirmininkas, Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos narys, Privatizavimo komisijos narys, Strateginio planavimo komisijos narys. Panemunės bendruomenės centro pirmininkas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Valys Venslovas. UAB "Kauno vandenys" Technikos direktorius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Kauno miesto savivaldybės tarybos Švietimo ir sporto komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto narys, balsų skaičiavimo komisijos narys, Eismo saugumo komisijos narys, Strateginio planavimo komisijos narys, Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisijos narys. Kauno miesto savivaldybės atstovas Kauno miesto trišalėje taryboje. Tarptautinio medžiotojų klubo "Safari" valdybos narys.

Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2014 m. sausio 6 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį stebėtojų tarybos nariams nebuvo priskaičiuotos pinigų sumos (atlyginimas, tantjemos), neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.

Bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2014 m. sausio 6 d. sprendimu, kadencijai nepasibaigus, buvo atšauktas stebėtojų tarybos narys Valys Venslovas ir Bendrovės stebėtojų tarybos nariu išrinktas Židrūnas Garšva, kuris bendrovės stebėtojų tarybos nario pareigas eina nuo jo išrinkimo dienos.

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Židrūnas Garšva	Stebėtojų tarybos narys	2014 m. sausio 6 d.	2016 m. balandžio 30 d.

Židrūnas Garšva. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio komiteto pirmininkas, Privatizavimo komisijos pirmininkas, Strateginio planavimo komisijos narys, Kauno miesto savivaldybės atstovas Verslo taryboje.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

21.2. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius

2013		m. gruodžio 31 d. Bendrovės valdybos nariai:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Valdas Lukoševičius	Valdybos pirmininkas	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Sigitas Groblys	Valdybos pirmininko pavaduotojas	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Juozas Augutis	Valdybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Rimantas Bakas	Valdybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Saulius Meškauskas	Valdybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Vaclovas Miškinis	Valdybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Mindaugas Varža	Valdybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.

Per 2013 metus įvyko 35 Bendrovės valdybos posėdžių. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 2/3 valdybos narių.

Valdas Lukoševičius. Technikos mokslų daktaras. Iki 2014 m. vasario 13 d. buvo Bendrovės Strategijos ir investicinių projektų skyriaus vadovas. Bendrovės valdybos pirmininkas nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas. Kauno technologijos universiteto (KTU) Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2013 m. priskaityta 49 tūkst. Lt darbo užmokesčio, nepriskaičiuotos tantjemos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.

Sigitas Groblys. Partneris, advokatų kontora Foresta Verslo teisės grupė. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. UAB Litpirma valdybos narys, Gintaro Steponavičiaus paramos fondo valdybos pirmininkas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Juozas Augutis. Profesorius. Vytauto Didžiojo universiteto Mokslo prorektorius. Profesorius Matematikos ir statistikos katedra, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, 6BP ir 7BP ekspertas, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertas, VDU Energetinio saugumo centro vadovas, Ignalinos AE saugumo komiteto pirmininkas, žurnalų "Energetika", "Journal of Civil Engineering and Management" bei "Matematika ir matematinis modeliavimas" redakcinės kolegijos narys, Lietuvos matematikos informatikos ir Lietuvos energetikos institutų tarybų narys,

Tarptautinės patikimumo duomenų organizacijos ESREDA SRA narys, VDU Senato ir tarybos narys, Lietuvos matematikų draugijos ir statistikų sąjungos narys. Nacionalinės mokslo programos "Darni energetika" rengimo grupės pirmininkas ir Nacionalinės mokslo programos "Ateities energetika" rengimo grupės narys. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Rimantas Bakas. Technikos mokslų daktaras. Bendrovės generalinis direktorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, VšĮ "Kauno regioninė energetikos agentūra" tarybos narys, Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros magistrų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas. Nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. Bendrovės valdybos narys. 2008 m. kaip darbo grupės narys dalyvavo rengiant studiją "Europe's Vulnerability to Energy Crises" (Europos pažeidžiamumas energetinių krizių metu), kuri buvo

pristatyta Europos komisijoje.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2013 m. priskaityta 148 tūkst. Lt darbo užmokesčio, nepriskaičiuotos tantjemos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Vaclovas Miškinis. Habilituotas daktaras. Lietuvos energetikos instituto Kompleksinių energetikos tyrimų laboratorijos vadovas, profesorius, habil. dr., Lietuvos energetikos instituto mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Mindaugas Varža. UAB "Novrita" direktorius. UAB "Kauno Verslo Grupė" direktorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

21.3. Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę:

Rimantas Bakas. Technikos mokslų daktaras. Bendrovės generalinis direktorius nuo 2008 m. lapkričio 24 d., nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. Bendrovės valdybo narys. Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, VšĮ "Kauno regioninė energetikos agentūra" tarybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos narys, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros magistrų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas, nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. Bendrovės valdybos narys. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, KTU 1985 m., pramonės šiluminės energetikos inžinierius. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – Strategijos skyriaus vyriausiasis projektų vadovas 2003-05 – 2006-01; Strategijos skyriaus vadovas 2006-01 – 2008-11.

Bendrovės generalinis direktorius Rimantas Bakas apdovanotas padėkos raštais: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (2007 m.), Lietuvos elektros energetikos asociacijos (2008 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2010 m.) Lietuvos Respublikos Energetikos ministro (2013 m.), Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko (2013 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2013 m.) bei Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejaus atminimo medaliu (2008 m.), Lietuvos energetikų garbės ženklu (2011 m.). Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Violeta Staškūnienė. Bendrovės vyriausioji buhalterė nuo 2003 m. sausio 16 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, VU 1984 m., darbo ekonomika, profesija – ekonomistė. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – 2003-01 – 2004-06 UAB "Energijos realizacijos centras" vyriausioji buhalterė.

Turi 2 641 vnt. Bendrovės akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. įstatinio kapitalo. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2013 metus Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma – 252,6 tūkst. Lt, o vidutinis dydis tenkantis vienam nariui – 126,3 tūkst. Lt., kito turto perleista nebuvo, garantijų nesuteikta.

22. Visi reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą

Nėra.

23. Visi Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Nėra.

24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje.

25. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius (neatitinkančius bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančius akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusius ar ateityje galinčius daryti neigiamą įtaką Emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat informacija apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp Emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų

(Būtina atskleisti reikšmingesnių sandorių esmę, sąlygas, interesų konfliktų pobūdį ir jų įtaką sandoriui)

Nėra.

26. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką

Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo 1 priede. Metinės ataskaitos apie Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką skelbiamos Bendrovės interneto svetainėje.

27. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, per praėjusius 12 mėnesių viešai paskelbė žemiau nurodytą informaciją per GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, kuria pranešimai platinami Europos Sąjungos mastu. Taip pat šią informaciją patalpino Emitento internetinėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti NASDAQ OMX Vilnius svetainės (http://www.baltic.omxgroup.com/?id=3304) bei Emitento interneto svetainės (http://www.kaunoenergija.lt) tinklalapiuose.

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
Informacija apie Vilniaus komercinio arbitražo teismo pranešimą (papildymas)	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2014-01-31 14:27:10
Informacija apie Vilniaus komercinio arbitražo teismo pranešimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2014-01-31 14:00:59
2013 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2014-01-30 17:43:07
Informacija apie konsultacijų pradžią su UAB "Fortum Heat Lietuva"	Kita informacija	En, Lt	2014-01-23 13:04:27
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2014-01-07 09:11:48
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas ir sprendimų projektai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-12-12 14:23:10
AB "Kauno energija" 2013 m. 9 mėnesių finansinė informacija	Tarpinė informacija	En, Lt	2013-11-06 12:52:36
2013 m. 9 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-10-28 10:00:43
AB "Kauno energija" 2013 metų I pusmečio tarpinė informacija	Tarpinė informacija	En, Lt	2013-08-23 14:54:27
AB "Kauno energija" 2013 m. I pusmečio finansinė informacija	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-08-02 13:06:50
2013 m. I pusmečio ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-07-30 14:17:50
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-07-15 16:49:20
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės pakeitimas	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-07-03 09:24:04
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas ir sprendimų projektai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-06-2017:55:52
AB "Kauno energija" 2013 m. I ketvirčio finansinė informacija	Tarpinė informacija	En, Lt	2013-06-0317:28:56
Dėl dukterinės bendrovės akcijų paketo pardavimo pakartotinio konkurso	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-05-24 12:54:52
UAB Kauno termofikacijos elektrinės arbitražinis ieškinys	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-05-07 17:34:02
Dėl paskelbto dukterinės bendrovės akcijų pardavimo konkurso	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-05-06 17:05:14
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-04-30 15:51:34
2013 m. I ketvirčio ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-04-25 17:24:48
Dėl dukterinės bendrovės pardavimo procedūrų	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-04-23 16:58:55
Informacija apie Vilniaus komercinio arbitražo teismo pranešimą	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-04-22 17:12:33
Dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo byloje Nr. 203 įvykdymo	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-04-18 14:46:10
Dėl dukterinės bendrovės reorganizavimo atskyrimo būdu procedure užbaigimo	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-04-18 13:42:09
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės pakeitimas	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-04-17 15:12:31
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas ir sprendimų projektai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-04-05 19:01:07
2012 m. audituoti veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-04-05 14:48:46

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
AB "Kauno energija" veiklos strateginės kryptys 2013-2016 metų reguliavimo periodui	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-03-07 16:25:12
Dėl situacijos AB Ūkio banke įtakos AB "Kauno energija" veiklai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-02-13 15:51:16
2012 metų 12 mėnesių tarpinių neaudituotų finansinių ataskaitų rinkinys	Tarpinė informacija	En, Lt	2013-02-11 16:58:07
2012 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-01-28 16:35:25
AB "Kauno energija" ir Lietuvos energija, AB pasirašė memorandumą dėl Petrašiūnų kogeneracinės iegainės	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2013-01-11 16:07:09

27. AB "Kauno energija" pranešimas apie vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir akcinės bendrovės "NASDAQ OMX Vilnius" prekybos taisyklių 20.5 punktu, akcinė bendrovė "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip /Ne /Neaktualu	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovė rengia ir kasmet peržiūri gamybos, šilumos tiekimo sistemos plėtros strategijas, tikslina investicinius planus ir jų finansavimo šaltinius. Investicijų planai tvirtinimui teikiami Kauno miesto, Kauno ir Jurbarko rajonų savivaldybėms bei derinami Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. Bendrovės strategijų nuostatos, kuriose neatskleidžiama konfidenciali informacija, ir sprendimų priėmimo procesas, taip pat pagrindinės Bendrovės plėtros kryptys ir tikslai yra nurodyti Bendrovės rengiamuose metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose, kurie viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje. Bendrovės plėtros kryptis taip pat atskleidžia Bendrovės skelbiamos periodinės ataskaitos, esminiai įvykiai ir pranešimai pateikiami Bendrovės vadovų pasisakymuose spaudoje.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės valdyba priima strateginius sprendimus, tvirtina Bendrovės veiklos strategiją. Bendrovės valdyba taip pat yra suformavusi ilgalaikius ir trumpalaikius Bendrovės veiklos plėtros strateginius tikslus. Bendrovės stebėtojų taryba teikia akcininkams atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės vykdomos veiklos strategijos. Bendrovės vadovybė, atitinkamų sričių vadovai skiria ypatingą dėmesį šių tikslų įgyvendinimui – optimizuojama Bendrovės ir grupės padalinių struktūra.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovėje sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba. Visi Bendrovės organai (vadovas, valdyba ir stebėtojų taryba) siekia įgyvendinti šią rekomendaciją, vyksta bendri valdybos ir stebėtojų tarybos posėdžiai.

1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik	Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organai savo veikloje siekia užtikrinti visų su
bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės		Bendrovės veikla susijusių asmenų interesus.
veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių		Bendrovės vadovybė bei atskirų sričių
asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų,		vadovai skiria daug laiko bendravimui su
vietos bendruomenės) teisės ir interesai.		vartotojais (klientais), tiekėjais, savivaldybės
		atstovais, siekiant rasti optimalius
		sprendimus, susijusius su Bendrovės veikla.
		Bendrovės politika darbuotojų, klientų ir
		vietos bendruomenės atžvilgiu yra nustatyta
		Bendrovės Socialinės atsakomybės politikoje,
		o politikos įgyvendinimas aprašomas
		Socialinės atsakomybės ataskaitose.
		Bendrovės veiklos specifika lemia tai, kad
		vartotojai (klientai) yra periodiškai, t. y. 3-4
		kartus per metus, kviečiami į susitikimus, kur
		yra aptariami vartotojams aktualūs klausimai,
		susiję su Bendrovės vykdoma veikla.
		Papildomai vartotojams informuoti ir
		glaudesniems ryšiams su jais palaikyti
		rengiamos "Atvirų durų dienos".

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių	Taip	Bendrovėje be Lietuvos Respublikos akcinių
įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio		bendrovių įstatyme numatytų privalomų
akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo,		organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir
rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek		Bendrovės vadovo, yra sudarytas kolegialus
kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų		priežiūros organas – stebėtojų taryba bei
valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo		kolegialus valdymo organas – valdyba.
organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros		Bendrovės valdymo organų kompetencijų
funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės		padalinimas bei atsakomybė yra apibrėžtas
vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo		Bendrovės įstatuose, valdymo organų darbo
ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį		reglamentuose, kurie skelbiami viešai
bendrovės valdymo procesą.		skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje, ir
		vadovo pareiginiuose nuostatuose.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už	Taip	Bendrovėje kolegialus valdymo organas –
strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas		valdyba yra atsakingas už strateginį
esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus		vadovavimą Bendrovei bei vykdo kitas
priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią		esmines Bendrovės valdymo funkcijas,
bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.		kolegialus priežiūros organas – stebėtojų
		taryba yra atsakingas už efektyvią Bendrovės
		valdymo organų veiklos priežiūrą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną	Neaktualu	Bendrovėje yra sudaroma stebėtojų taryba ir
kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų		valdyba.
priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu
atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią
bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas	Taip	Bendrovėje renkama stebėtojų taryba ir
kolegialus priežiūros organas turėtų būti		veikia iš dalies prisilaikant III ir IV
sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose		principuose išdėstytos tvarkos ir esminiai

išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1 2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems	Taip	principuose numatyti reikalavimai nėra pažeidžiami. Pagal Bendrovės įstatus stebėtojų taryba renkama iš 7 (septynių) narių, o stebėtojų taryba renka valdybą taip pat iš 7 (septynių) narių.
organams priimant sprendimus.2 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba renkama 4 (ketveriems) metams. Pagal Bendrovės įstatus bei praktiką nėra draudžiama perrinkti stebėtojų tarybos pavienius narius naujai kadencijai (stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius nėra ribojamas). Taip pat Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius, nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai, bei stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų, raštu įspėjęs Bendrovę.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas nėra buvęs Bendrovės vadovu. Jo esamos arba buvusios pareigos nėra kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

² Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos sudarymo mechanizmas, atitinkantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus, užtikrina objektyvią kolegialaus organo priežiūrą
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Informacija apie kandidatus į stebėtojų tarybos narius atskleidžiama akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą bei jo metu. Informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus pateikiami Bendrovės metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose bei viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje. Stebėtojų tarybos darbo reglamente yra numatyta, kad kiekvienas organo narys privalo informuoti stebėtojų tarybos pirmininką ir Bendrovę apie jo duomenų pasikeitimą ir šie duomenys pateikiami Bendrovės metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose, bei viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Neaktualu	Bendrovės akcininkai siūlydami kandidatus į kolegialaus organo narius, užtikrina, jog nariai turi jų darbui reikalingą kompetenciją. Bendrovė skelbia tik tą informaciją, kurią jai pateikia kolegialaus organo nariai. Informacija pateikiama metiniame ir tarpiniame pranešime (duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje (įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas ir pareigos) ir valdyme) bei viešai skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Atsižvelgiant į Bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį Bendrovės pagrindinis akcininkas siūlo kandidatus į Bendrovės kolegialaus organo narius, kurių turima kvalifikacija yra tinkama. Kolegialaus organo nariai, kaip visuma, turi įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties tinkamai atlikti savo užduotis. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turi naujausių žinių ir atitinkamą patirtį Bendrovės finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.

3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. 3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus	Taip Ne	Bendrovės praktikoje visi nauji stebėtojų tarybos nariai apie Bendrovės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitu Bendrovė veiklai įtakos turinčių aplinkybių pasikeitimus reguliariai informuojami stebėtojų tarybos posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui ar pagal narių pageidavimą. Bendrovė neįtakoja kolegialaus organo
organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.		sudėties. Kandidatus į Bendrovės kolegialaus organo narius siūlo pagrindinis akcininkas.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų	Ne	Išrinktą Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai ir jie atitinka rekomendacijų 3.7 punkte nurodytus kriterijus, išskyrus 4 kriterijų, nes dalinai atstovauja kontroliuojantįjį akcininką t. y. Kauno miesto savivaldybę, turinčią 92,82 proc. Bendrovės akcijų balsų.
organą kaip darbuotojų atstovas;

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

• 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
• 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį) ;
• 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
• 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
• 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;

8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Taip	Bendrovė šiame pranešime atskleidžia apie Stebėtojų tarybos narių priklausomumą.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Neaktualu	Stebėtojų tarybos narių pateikta informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus bei jų ryšys su Bendrove reguliariai skelbiamas metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose bei Bendrovės interneto tinklalapyje.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6 . Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neaktualu	Bendrovės stebėtojų tarybos nariams kol kas nėra atlyginama iš Bendrovės lėšų, todėl ši nuostata nėra aktuali Bendrovei.

⁶Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų⁷ priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.8	Taip	Bendrovėje renkama stebėtojų taryba pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės vykdomos veiklos, metinio finansinių ataskaitų rinkinio, pelno paskirstymo projekto, Bendrovės metinio pranešimo, valdybos ir Bendrovės vadovo veiklos, taip pat atlieka kitas stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtas Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros funkcijas. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas nuolat susitinka su Bendrovės valdybos pirmininku ir Bendrovės generaliniu direktoriumi aptarti Bendrovės veikloje įvykusius ar vykstančius pokyčius, esminius veiklos organizavimo klausimus.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia Bendrovės bei akcininkų naudai, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais.

⁷ Žr. 3 išnašą.

⁸ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos nariai, kiekvienas individualiai ir visi kartu, skiria pakankamai laiko ir dėmesio, kad stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtos funkcijos būtų vykdomos tinkamai. Visi stebėtojų tarybos nariai dalyvavo daugiau kaip pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per Bendrovės finansinius metus. Visuose 2013 m. stebėtojų tarybos posėdžiuose buvo norminiuose aktuose nustatytas kvorumas ir dalyvavo daugiau kaip 2/3 stebėtojų tarybos narių. Posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai registruojami posėdžio protokole bei posėdžio dalyvių sąraše.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba savo darbe siekia elgtis sąžiningai ir nešališkai su visais Bendrovės akcininkais. Bendrovės turimais duomenimis iki šiol nebuvo atvejų, kad būtų įvykę priešingai. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir valdybos pirmininkas, derina ir koordinuoja tarpusavio veiksmus su Bendrovės generaliniu direktoriumi ir stebėtojų tarybos ir valdybos vardu bendrauja su akcininkais, informuoja akcininkus apie Bendrovės veiklą, strategiją, kitus esminius klausimus.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro ir tvirtina vadovaudamiesi teisės aktų ir Bendrovės įstatų reikalavimais. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai ar akcininkai nėra sudarę sandorių su Bendrove, įskaitant didelės vertės arba sudarytus nestandartinėmis sąlygomis.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą	Ne	Nors stebėtojų tarybos nariai yra dalinai susiję su Kauno miesto savivaldybe, nes yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, sprendimus priima vadovaudamiesi tik Bendrovės interesais. Bendrovės stebėtojų taryba yra nepriklausomas nuo Bendrovės valdymo organų. Bendrovės nuomone, kolegialus organas ir audito komitetas yra aprūpinti pakankamais ištekliais, įskaitant teisę gauti – ypač iš Bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją.

⁹ Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų

taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.		Bendrovėje atlyginimo komitetas nėra sudaromas, kadangi Bendrovės vadovo, jo pavaduotojų ir vyriausiojo buhalterio tarnybinių atlyginimų nustatymui taikomas Kauno miesto savivaldybės patvirtintas Savivaldybės įmonių ir Savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo tvarkos aprašas. Bendrovės kolektyvinės sutarties priede yra pateiktas darbuotojų kintamosios atlyginimo dalies apskaičiavimo ir paskirstymo tvarkos aprašas, kuriame yra detalizuotas kintamosios atlyginimo dalies procento nustatymas bei kintamosios atlyginimo dalies apskaičiavimas ir paskirstymas.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11 Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Ne	Bendrovėje nuo 2009 m. kovo 31 d. stebėtojų taryba formuoja audito komitetą iš trijų narių. Skyrimo ir atlyginimo komitetai Bendrovėje nėra sudaromi. Atlyginimo komitetas nėra suformuotas, atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6 punkte. Ateityje Bendrovė sieks šią nuostatą įgyvendinti.

vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

¹¹ Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių

4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip	Bendrovėje yra formuojamas audito komitetas, kurio vienas narys yra nepriklausomas. Komitetas veikia nepriklausomai ir principingai bei teikia kolegialiam organui rekomendacijas. Stebėtojų taryba yra atsakinga už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.	Taip	Bendrovėje veikia audito komitetas, kuris yra suformuotas iš trijų narių, kurio vienas narys yra nepriklausomas. Audito komiteto kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų tarybos kadencija.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Ne	Bendrovė iš dalies nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra suformavusi skyrimo ir atlyginimo komitetų. Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6 punkte. Informacija apie Audito komiteto sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius 2013 metus yra skelbiama šiame metiniame pranešime.

4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Ne	Bendrovė iš dalies nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra suformavusi skyrimo ir atlyginimo komitetų Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6 punkte.
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Ne	Bendrovėje nėra formuojamas komitetas, kuris būtų įpareigotas atlikti visas Skyrimo komitetui paskirtas atlikti funkcijas, šias funkcijas dalinai vykdo Stebėtojų taryba ir / ar Bendrovės valdyba.
4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir	Neaktualu	Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6 punkte.

įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai
suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo
organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus
organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais
ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems
direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant,
kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir
šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią
funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas
apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir
valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių
bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui
būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų
direktorių arba valdymo organų narių ir kitų
bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar
valdymo organų narių atlyginimų nustatymo
politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo
politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir
valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip
bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl
informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo
(ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams bendras rekomendacijas dėl
vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir
struktūros, taip pat stebėti vyresniosios
vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis
atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji
direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais
ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo
priemonėmis, kurios gali būti taikomos
direktoriams arba kitiems darbuotojams,
komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų
taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas
skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo
sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo
susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo
klausimu bendrovės metiniame pranešime ir
dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos

apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo
priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų
pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo
pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone
dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų
narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo
tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime
4.14. Audito komitetas.	Taip	Stebėtojų taryba nuo 2009 m. kovo 31 d. iš
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos		3-jų narių formuoja Audito komitetą, kurio
turėtų būti šios:		kadencija sutampa su Stebėtojų tarybos
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės		kadencija ir šis komitetas siekia pilnai vykdyti
informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant		šioje rekomendacijoje jam priskirtas
bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos		funkcijas.
metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant
bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių
konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus
kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant
užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką,
susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių
laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir
apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų
veiksmingumą, be kita ko, teikiant
rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio
vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo
bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip
pat stebint, kaip bendrovės administracija
reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas.
Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos,
komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų
įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas,
susijusias su išorės audito įmonės parinkimu,
skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai
atlieka bendrovės visuotinis akcininkų
susirinkimas) bei sutarties su audito įmone
sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl
kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda
pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas
dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą
ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito
įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su
audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti
atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei,
dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią
esminiams interesų konfliktams, komitetas,
remdamasis inter alia išorės audito įmonės
skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus,
kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka

bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne
audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas,
vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d.
Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB
įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti
ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito
paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės
yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui
išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į
komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir
administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias
audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti
išsamia informacija, susijusia su specifiniais
bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos
ypatumais. Bendrovės administracija turėtų
informuoti audito komitetą apie svarbių ir
neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita
gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju
ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas
bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar)
per specialios paskirties įmones (organizacijas)
vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo
posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)
kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas
(arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus
bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės
auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę
prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis,
nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir
valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti
užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su
administracija, bet ir neribotos galimybės
susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito
komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija
ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas
apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti
vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką.
Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas
apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš
audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų
aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito
įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas
turėtų laiku gauti informaciją apie visus su
bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar
bendrovė laikosi galiojančių nuostatų,
reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti
skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus,
kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai
(dažniausiai pranešama nepriklausomam

kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos	Ne	Bendrovėje iki šiol nebuvo formuojama praktika vykdyti Stebėtojų tarybos veiklos vertinimą ir apie tai atskirai informuoti akcininkus, nes Bendrovę kontroliuojantis akcininkas siūlydamas kandidatus į stebėtojų tarybos narius išsamiai žino kiekvieno kandidato turimą patirtį, kompetenciją. Bendrovė ateityje sieks šią nuostatą įgyvendinti.
įvertinimas.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovė pilna apimtimi įgyvendina šią rekomendaciją. Bendrovės stebėtojų tarybai ir valdybai, tiek de jure, tiek de facto, vadovauja pirmininkai. Vadovaujantis organų darbo reglamentais, valdybos ir stebėtojų tarybos pirmininkai šaukia posėdžius, užtikrina tinkamą informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Šią rekomendaciją pilnai įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba.

nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą

per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai
– bent kartą per mėnesį.12
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą	Taip	Bendrovė laikosi stebėtojų tarybos ir
posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad		valdybos darbo reglamentuose numatytos
turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti		darbo tvarkos ir apie šaukiamą posėdį
posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir		informuojama iš anksto, kartu su pranešimu
galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų		pateikiama darbotvarkė ir visa reikalinga
priimami tinkami sprendimai. Kartu su		informacija ir dokumentai, susijusi su
pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus		posėdžio darbotvarkės klausimais.
organo nariams turėtų būti pateikta visa		Stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių
reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi		darbotvarkė posėdžio metu gali būti keičiama
medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų		ar papildoma, kai posėdyje dalyvauja visi
būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai		kolegialaus organo nariai arba kai
posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai		neatidėliotinai reikia spręsti svarbius
arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius		Bendrovei klausimus.
bendrovei klausimus.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių	Taip	Bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo
organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų		organų pirmininkai tarpusavyje derina
priėmimo procesą, bendrovės kolegialių		šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes,
priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų		glaudžiai bendradarbiauja spręsdami kitus su
tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų		bendrovės valdymu susijusius klausimus. Į
darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti		Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžius
spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius		kviečiami bendrovės valdybos pirmininkas
klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai		bei nariai.
turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams,
ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi
klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu,
atsakomybe, atlyginimo nustatymu.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei
užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą	Taip	Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios
sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams		paprastosios vardinės akcijos visiems
suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.		Bendrovės akcijų savininkams suteikia vienodas teises.
		Bendrovė sudaro sąlygas investuotojams
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas,	Taip	susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų
susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų		akcijų suteikiamomis teisėmis. Bendrovės
akcijų suteikiamomis teisėmis.		įstatai, kuriuose nustatytos Bendrovės akcijų
		turėtojams suteikiamos teisės, yra viešai
		skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje.

¹² Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus šioje rekomendacijoje nurodytų sandorių sudarymo patvirtinimo klausimai yra priskirti Bendrovės valdybos kompetencijai, bet atskirais atvejais dėl turto perleidimo sandorių Bendrovė kreipiasi į visuotinį akcininkų susirinkimą.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Akcininkams sudaryta galimybė balsuoti iš anksto, užpildant parengtą bendrąjį balsavimo biuletenį.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Bendrovė šaukiamo susirinkimo sprendimų projektus bei susirinkimo priimtus sprendimus viešai skelbia Bendrovės interneto tinklalapyje ir per vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą kaip yra numatyta Akcinių bendrovių įstatyme, ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip tai numato Akcinių bendrovių įstatymas.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų	Neaktualu	Atsižvelgiant į Bendrovės akcininkų susirinkimų rengimo tvarką ir akcininkų sąrašus, Bendrovėje iki šiol nebuvo poreikio įgyvendinti šią rekomendaciją.

¹³ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei
užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo	Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organo
narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai		nariai veikia Bendrovės interesais ir jų turima
interesai prieštarauja ar gali prieštarauti		kompetencija bei asmeninės savybės leidžia
bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis		teigti, kad jie elgiasi, taip, kad interesų
dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo		konfliktai nekiltų ir iki šiol praktikoje jų
organo narys turėtų per protingą terminą pranešti		nepasitaikė. Bendrovės priežiūros ir valdymo
kitiems to paties organo nariams arba jį		organo nariai nėra sudarę sandorių su
išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės		Bendrove, įskaitant didelės vertės arba
akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo		sudarytus nestandartinėmis sąlygomis.
situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu
įmanoma, vertę.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio	Taip
naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo
turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu,
asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti
be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar
jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo	Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organo
narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios		nariai nėra sudarę sandorių su Bendrove,
organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus		įskaitant didelės vertės arba sudarytus
mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba		nestandartinėmis sąlygomis.
sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei
standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas
raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio
protokolą, pranešti kitiems to paties organo
nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui,
arba bendrovės akcininkams. Šioje
rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui
taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo	Taip	Pagal Bendrovės priežiūros ir valdymo
narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai		organų darbo reglamentus ir Akcinių
priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių		bendrovių įstatymo nuostatas Bendrovės
klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar		priežiūros ir valdymo organo nariai susilaiko
dalykiniu interesu.		nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl
		sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis
		susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų	Neaktualu	Bendrovė viešai skelbia Bendrovės
politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita),		darbuotojų (pagal kategorijas) vidutinį darbo
kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši		užmokestį bei visų darbuotojų vidutinis
atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik		darbo užmokestį. Atlyginimų politika, kaip
kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet		nurodyta šioje rekomendacijoje, Bendrovėje
turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto		nėra patvirtinta, nes to nenumatyta
tinklalapyje.		galiojančiuose teisės aktuose. Bendrovės
		stebėtojų tarybos ir valdybos nariams
		tantjemas nustato akcininkų susirinkimas,
		nors iki šiol jos nebuvo paskirtos. Bendrovės
		vadovo atlyginimą nustato valdyba,
		atsižvelgdama į Kauno miesto savivaldybės
		patvirtintas Savivaldybės įmonių ir
		Savivaldybės kontroliuojamų akcinių
		bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių
		vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų
		buhalterių darbo apmokėjimo tvarkos
		aprašas. Atsižvelgiant į šį aprašą, nustatomi ir
		Bendrovės vadovo pavaduotojų ir vyriausiojo
		buhalterio tarnybiniai atlyginimai. Įvertinus
		tai, rengti Bendrovėje atskirą atlygimų
		politiką nebuvo poreikio. Nepaisant to,
		Bendrovės rengiamuose ir viešai
		skelbiamuose metiniuose pranešimuose,
		vadovaujantis teisės aktų reikalavimais,
		Bendrovė skelbia informaciją apie išmokas
		bei paskolas Stebėtojų tarybos nariams,
		Valdybos nariams, Administracijos
		(generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams,
		vyriausiajam buhalteriui) vadovams. Taip pat
		Bendrovės interneto tinklalapyje skelbiama
		informacija apie Bendrovės darbuotojų
		vidutinį darbo užmokestį.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių
turėtų būti skiriama bendrovės direktorių		atlyginimų politika, pagal kurią būtų
atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir		rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje
tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų		nėra patvirtinta.
būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo
įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas
esminiams bendrovės atlyginimų politikos
pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais
metais.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių
bent ši informacija:		atlyginimų politika, pagal kurią būtų
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų		rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje
sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;		nėra patvirtinta.
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų
vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė

dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių
išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį; 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta, tačiau apie išeitines ir kitas išmokas viešai skelbiama metiniuose pranešimuose. Taip pat Bendrovė viešai skelbia Bendrovės darbuotojų (pagal kategorijas) vidutinį darbo užmokestį.

8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių
atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais		atlyginimų politika, pagal kurią būtų
metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama		rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje
atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų		nėra patvirtinta.
būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta
informacija apie kiekvieną asmenį, kuris
bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo
atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir
(arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi
informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba
mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas
praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei
taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios
įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba)
premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos
ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas
esminis papildomas atlyginimas, mokamas
direktoriams už specialias paslaugas, kurios
nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta
kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo
organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų
praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma
atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu
tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5
punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija,
susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti
akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su
visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis
sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės
pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba
suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius,
realizuotas per praėjusius finansinius metus,
nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei
realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų
skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių
metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo
kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių
įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų
pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų
pensijų schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal

ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai
atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių
sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė
atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias
bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar
įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų
finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip
paskolas, išankstines išmokas ir garantijas
kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir
palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių
numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo		atlyginimų politika, pagal kurią būtų
dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos		rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje
sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas.		nėra patvirtinta.
Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti
pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti
kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo
atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai
netenkinami.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių
skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto		atlyginimų politika, pagal kurią būtų
nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų		rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje
vertinimo kriterijų.
		nėra patvirtinta.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji	Neaktualu
atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų
būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus
atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies, kurios
mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti
nustatytas pagal santykinę kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją
su nekintama atlyginimo dalimi.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais	Neaktualu
arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta
nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti
kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo
išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau
pasirodė akivaizdžiai neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos	Neaktualu
sumos arba nustatyto metinių atlyginimų
skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu
dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos
ekvivalento suma.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos,	Neaktualu
jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.

8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, Neaktualu Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių
susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo atlyginimų politika, pagal kurią	būtų
procesu, kurio metu nustatoma bendrovės rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje
direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų nėra patvirtinta.
apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo
komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove
nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis
naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir
pavardes bei metinio visuotinio akcininkų
susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas Neaktualu
akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti
suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis Neaktualu
teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą
akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti
naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų
skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė
pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba
kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį,
pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti
nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos
rezultatų vertinimo kriterijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų Neaktualu
išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos
pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti
kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.
Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti
nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio
atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis)
vertė.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų Neaktualu
tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami
akcijų pasirinkimo sandoriai.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai Neaktualu
akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti
visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti
direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už Neaktualu
direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens,
atlyginimų politika arba bet kuris esminis
atlyginimų politikos pokytis turėtų būti
įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita
turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
Balsavimas gali būti privalomojo arba

8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo		atlyginimų politika, pagal kurią būtų
sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba		rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje
būti atlyginamam remiantis akcijų kainų		nėra patvirtinta. Nepaisant to, Bendrovės
pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti		rengiamuose ir viešai skelbiamuose
akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų		metiniuose pranešimuose, vadovaujantis
susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą.		teisės aktų reikalavimais, Bendrovė skelbia
Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir		informaciją apie išmokas ir atlyginimus
akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems		Bendrovės stebėtojų tarybos nariams,
direktoriams pagal tą schemą suteikiamos		valdybos nariams, administracijos
akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams		(generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams,
schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo		vyriausia-jam buhalteriui) vadovams. Taip pat
pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai,		Bendrovės interneto tinklalapyje skelbiama
priimdami sprendimą metiniame visuotiniame		informacija apie Bendrovės darbuotojų
akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai		(pagal kategorijas) vidutinį darbo užmokestį.
turėtų būti informuoti apie visas siūlomų		Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias
pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie		direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų
siūlomų pakeitimų poveikį.		pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis
		įsigyti akcijų arba būti atlygintam remiantis
		akcijų kainų pokyčiais.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų
pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:		priežasčių, Bendrovė netaiko schemų, pagal
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis		kurias direktoriams atlyginama akcijomis,
akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų		akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis
pasirinkimo sandorius;		teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlygintam
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir		remiantis akcijų kainų pokyčiais.
pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali
būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių
realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos,
jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo
schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra
siūlomos visiems kitiems bendrovės
darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime
taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas,
per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas
organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų
kompensacijas atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba	Neaktualu
bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo
sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra
suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei
rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma
kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per
keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą,
taip pat turėtų pritarti akcininkai.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi
schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis
sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba
bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie
turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo
patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.

8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,
kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta
galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su
juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie
dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės
tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti
pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo
schemas reglamentuojantis tekstas arba šių
schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat
schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip
pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros
direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo
projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą
arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka.
Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta
informacija apie tai, kaip bendrovė ketina
apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos
įsipareigojimams pagal skatinimo schemas
įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar
bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje,
laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip
pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias
patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo,
apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija
turėtų būti paskelbta bendrovės interneto
tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	Taip	Bendrovė laikosi visų įstatymuose numatytų reikalavimų dėl interesų turėtojų galimybių dalyvauti Bendrovės valdyme, tačiau iki šiol jokia interesų grupė, turinti įstatymuose nustatytą teisę dalyvauti Bendrovės valdyme, nėra įstatyme nustatyta tvarka sukurta.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	Taip	Bendrovė informaciją, nurodytą šiose rekomendacijose, atskleidžia metiniuose ir
2) bendrovės tikslus;		tarpiniuose pranešimuose, Bendro-vės
		interneto tinklalapyje ir Registrų centro
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;		leidžiamame elektroniniame leidinyje, kuriame skelbiami juridinių asmenų vieši
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;		pranešimai, išskyrus VIII principe reglamentuojamą atlyginimų politikos ataskaitą, kuri Bendrovėje nėra rengiama dėl
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;		8.1. punkte nurodytų priežasčių ir ji nėra
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;		tvirtinama, nes to nereikalauja teisės aktai. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos nariams tantjemas gali
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;		nustatyti akcininkų susirinkimas, iki šiol tantjemas dar nebuvo paskirtos (visa tai
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.		detaliai nurodyta VIII rekomendacijos
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale		komentare). Taip pat Bendrovė stengiasi neatskleisti informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, komentaruose, interviu ar kitokiais būdais tol, kol tokia informacija viešai nebus paskelbta per vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, Bendrovės interneto tinklalapyje.
programas ir pan. 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu	Taip	Bendrovė informaciją per vertybinių popierių
būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti		biržos NASDAQ OMX Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu
atskleidžiama visiems ir vienu metu.		metu, kiek tai įmanoma. Birža gautą

Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos.	Taip	informaciją paskelbia savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Be to, informaciją Bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Bendrovė, informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą. Bendrovė informaciją skelbia Bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių kalba.
Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Visa šioje rekomendacijoje nurodyta informacija yra skelbiama viešai ir pateikta Bendrovės interneto tinklala-pyje vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapyje ir ji yra prieinama visiems suinteresuotiems asmenims.

XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą atlieka nepriklausoma audito įmonė.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Ne	Bendrovės audito įmonės, vykdančios 2013- 2015 metų finansinių ataskaitų auditą, kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė valdyba, vadovaudamasi Bendrovės 2013 m. įvykdyto viešojo pirkimo rezultatais.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės	Neaktualu	Rekomendacijoje nurodyta informacija nebuvo pateikta akcininkams, kadangi audito įmonė 2013 metais nėra teikusi Bendrovei ne audito paslaugų.

stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje
nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama,
kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti
visuotiniam akcininkų susirinkimui.