Panevezio Statybos Trestas

Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 30, 2014

AB "Panevėžio statybos trestas"

Konsoliduotos finansinės ataskaitos už 2013 metus

AB "Panevėžio statybos trestas" Konsoliduotos finansinės ataskaitos už 2013 metus

Turinys

Informacija apie patronuojančią bendrovę	1
Nepriklausomo auditoriaus išvada	2
Bendrovės atsakingų asmenų patvirtinimas	ব
Konsoliduota finansinės būklės ataskaita	5
Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita	7
Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	8
Konsoliduota pinigų srautų ataskaita	9
Pastabos	10
Konsoliduotas metinis pranešimas	45
Priedas dėl atitikimo valdymo kodeksui	76

Informacija apie patronuojančią bendrovę

AB "Panevėžio statybos trestas"

Įmonės kodas:	147732969
Telefonas:	+370 45 505 503
Telefaksas:	+370 45 505 520
Adresas:	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Valdyba

Remigijus Juodviršis, pirmininkas Artūras Bučas Gvidas Drobužas Irma Abromavičienė Vilius Gražys

Vadovybė

Dalius Gesevičius, generalinis direktorius

Auditorius

"KPMG Baltics", UAB

Bankai

AB DNB bankas AB SEB bankas "Swedbank", AB AB Šiaulių bankas 0A0 "Bank VTB" ZAO "IKB Evropeiski" OAO "KS EvrositiBank"

KPMG Baltics, UAB Upės g. 21 LT-08128, Vilnius I ietuva

+370 5 210 2600 Tel .: +370 5 210 2659 Faks : vilnius@kpmg.lt El. p .: kpmg.com/It

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB "Panevėžio statybos trestas" akcininkams

Išvada apie konsoliduotas finansines ataskaitas

Mes atlikome pridedamo AB "Panevėžio statybos trestas" ir jos dukterinių įmonių (toliau – Mes atlikono pridedamo 115 m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. sinansinės ataskaitos), kurį sudaro 2013 m. gruodžio 31 d. konsoliduota finansinės būklės ataskaita, tada pasibaigusių metų 2013 m. gravazio 51 a. a. a. a. a. a. a. a. a. s. liduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir konsoliduota pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingų apskaitos principų santrauką ir kitas pastabas, kurie pateikti 5–44 puslapiuose, auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Vadovyos yra atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir už i atpiautinio "maninio" uriau.vadovybės manymu, yra būtinos užtikrinant finansinių ataskaitų parengimą be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar dėl klaidos.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų atsakomybė – remiantis atliktu auditu, pareikšti nuomonę apie šias finansines ataskaitas. Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus. Šie standartai reikalauja, kad mes Auditą atlikome paga. Tralpvimų ir planuotume bei atliktume auditą taip, kad gautume pakankamą užtikrinimą, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų.

Audito metu yra atliekamos procedūros, skirtos gauti audito irodymus, pagrindžiančius rinans inieta yra atskleidimus. Pasirinktos procedūros priklauso nuo auditoriaus rmanoinių pasaitant finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo rizikos dėl apgaulės prozomo viertinimą. Įvertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į įmonės vidaus ai del Klaidos įvertininių imonės finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą jų pateikimą, tam, kontrolos, skriuo ažkaimis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuo galvų įmonės vidaus kontrolių efektyvumą. Audito metu taip pat įvertinamas taikytos iraononų apto įžinkamumas, vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų pagrįstumas bei bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

Mes tikime, kad gauti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų audito nuomonei pagrįsti.

Nuomonė

Mūsų nuomone, finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia AB "Panevėžio statybos trestas" ir jos dukterinių įmonių konsoliduotą finansinę būklę 2013 m. ,, ano vėžio 31 d. ir tada pasibaigusių metų konsoliduotus finansinius veiklos rezultatus bei konsoliduotus pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Be to, mes perskaitėme AB "Panevėžio statybos trestas" konsoliduotą metinį pranešimą už 2013 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, pateiktą finansinių ataskaitų 45–104 puslapiuose, ir nepastebėjome jokių reikšmingų į jį įtrauktos finansinės informacijos neatitikimų AB i. Panevėžio statybos trestas" 2013 m. gruodžio 31 d. konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms.

"KPMG Baltics", UAB, vardu

Bomantas Dabulis Partneris pp Atestuotas auditorius

Vilnius, Lietuvos Respublika 2014 m. kovo 31 d.

Bendrovės atsakingų asmenų patvirtinimas

Priežiūros tarnyba LIETUVOS BANKAS Žirmūnų g. 151, LT-09128 Vilnius

AB "Vilniaus vertybinių popierių birža" Konstitucijos pr. 7, 15a., LT-08105 Vilnius

Šis atsakingų asmenų patvirtinimas dėl AB "Panevėžio statybos trestas" ir jos dukterinių įmonių (toliau - Grupė) audituotų konsoliduotų finansinių ataskaitų ir konsoliduoto metinio pranešimo už 2013 metus pateikiamas vadovaujantis LR vertybinių popierių įstatymu (Žin., 2007, Nr. 17-626; 2011, Nr. 145-6819) ir Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-48 (Žin., 2013, Nr. 25-1255) patvirtintomis Periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis.

Šiuo patvirtiname, kad, mūsų žiniomis, pateiktos konsoliduotos finansinės ataskaitos, sudarytos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sajungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Grupės konsoliduotą turtą, konsoliduotus įsipareigojimus, konsoliduota finansinę būklę, konsoliduotą pelną arba nuostolius, konsoliduotus pinigų srautus, kad konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga. Grupės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

AB "Panevėžio statybos trestas" Generalinis direktorius Dalius Gesevičius

AB "Panevėžio statybos trestas" Finansų direktorė Dale Bernotaitienė

Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Patvirtinta
Protokolo Nr.

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita

Gruodžio 31 d.

Litais

	Past.	2013	2012
THURTFAS
Ilgalaikis turtas
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	14	23 783 810	21 366 152
Nematerialusis turtas	ો રે	489 792	363 992
Investicinis turtas	16	20 319 031	16 947 042
Kitas turtas		193 694	148 777
Atidėtojo mokesčio turtas	13	3 048 608	2 186 075
Ilgalaikio turto iš viso		47 834 935	41 012 038
Trumpalaikis turtas
Atsargos	18	46 398 887	59 167 530
Pirkėjų įsiskolinimas	19	59 028 118	82 899 886
Išankstiniai apmokėjimai		8 746 618	15 276 564
Išduotos paskolos	17	4 000 000	4 000 000
Terminuotas indėlis	20	3 000 000	3 677 048
Kitas turtas	20	4 170 415	4 561 528
Avansinis pelno mokestis		554 058	1 529 463
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	21	58 689 796	23 574 500
Trumpalaikio turto iš viso		184 588 792	194 686 519
TURTO IŠ VISO		232 423 727	235 698 557

Pastabos, pateiktos 10–44 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalis.

Dalius Gesevičius 2014-03-31 Generalinis direktorius Danguolė Širvinskienė 2014-03-31-Vyriausioji buhalterė

Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys Patvirtinta Protokolo Nr.

2014-03-31 >

2014-03-31

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

Gruodžio 31 d.

Litais

	Past.	2013	2012
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	22	16 350 000	16 350 000
Rezervai	22	10 444 427	8 159 239
Nepaskirstytasis pelnas		93 407 957	91 510 925
Bendrovės akcininkams tenkanti nuosavo kapitalo dalis		120 202 384	116 020 464
Nekontroliuojanti dalis		4 351 600	4 940 669
Nuosavo kapitalo iš viso		124 553 984	120 961 133
Paskolos ir kitos finansinės skolos	24	13 322 109	9 452 719
Atidėjiniai	25	2 191 516	2 122 089
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas	13	2 348 801	2 018 831
Kiti įsipareigojimai		1 248 185	191 393
Dotacijos ir subsidijos		112 802	38 250
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		19 223 413	13 823 282
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos	24	14 755 613	14 376 391
Skolos tiekėjams		30 323 167	50 152 221
Gauti išankstiniai apmokėjimai	19	25 718 989	10 882 524
Mokėtinas pelno mokestis		524 412	68 275
Kiti įsipareigojimai	26	17 324 149	25 434 731
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		88 646 330	100 914 142
Įsipareigojimų iš viso		107 869 743	114 737 424
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		2392 423 7041	235 698 557

Pastabos, pateiktos 10–44 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalis.

Dalius Gesevičius Generalinis direktorius

Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Patvirtinta
Protokolo Nr.

Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Litais

	Past.	2013	2012
Pardavimo pajamos Pardavimo savikaina	5.6 7	294 697 707 (266 846 829)	300 141 797 (277 378 650)
Bendrasis pelnas		27 850 878	22 763 147
Kitos pajamos Pardavimo sanaudos Administracinės sanaudos Kitos sąnaudos	11 8 9 11	6 307 638 (1 276 515) (20 675 615) (2 113 267)	6 656 295 (1 013 686) (20 295 898) (1 220 699)
Veiklos rezultatas		10 093 119	6 889 159
Finansinės veiklos pajamos Finansinės veiklos sąnaudos	12 12	359 643 (9 301 935)	1 204 659 (1 475 088)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą Pelno mokestis	13	1 150 827 (117 063)	6 618 730 (1 567 163)
Grynasis pelnas (nuostoliai)		1 033 764	5 051 567
Kitos bendrosios pajamos Valiutos perskaičiavimo įtaka Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas Atidėtojo mokesčio įtaka Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į pelno		1 223 138 1 953 117 (208 418) 2 967 837	(505 178) (14 421) 0 (519 599)
(nuostolių) ataskaitą Straipsniai, kurie yra arba gali būti pergrupuoti į pelno (nuostolių) ataskaitą Iš viso kitos bendrosios pajamos		0 2 967 837	0 (519 599)
Bendrųjų pajamų iš viso		4 001 601	4 531 968
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis: Bendrovės akcininkams Nekontroliuojančiai daliai		2 063 079 (1 029 315) 1 033 764	4 511 611 539 956 5 051 567
Bendrosios pajamos, tenkančios: Bendrovės akcininkams Nekontroliuojančiai daliai		4 590 670 (589 069)	4 125 445 406 523
		4 001 601	4 531 968
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai	23	0,13	0,28

Pastabos, pateiktos 10–44 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Dalius Gesevičius
Vyriausioji buhalterė	Danguolė Sirvinskienė

2014-03-31 2014-03-31 --

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys Įmonės kodas: 147732969

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

				Valiutos		akcininkams		Iš viso
Stats	kapıtalas Istatinis	Privalomasıs rezervas	rezervas	rezervas	Perkainojimo perskaičiavimo Nepaskirstytasis pelnas	tenkanti nuosavo kapitalo dalis	Nekontroliuojanti dalis	nuosavo kapitalo
2011 m. gruodžio 31 d. balansas	16 350 000	2 031 336	6 541 416	572 174	86 400 093	111 895 019		4 534 146 116 429 165
Bendrųjų pajamų už metus iš viso
Grynasis pelnas (nuostoliai)					4 511 611	4 511 611	રૂઝે તેરણ	5 051 267
Kitų bendrųjų pajamų iš viso			632 319)	(371 745)	617 898	(386 166)	133 433)	(219 299)
Bendrųjų pajamų už metus iš viso			632 319	371 745	129 509 C	125 445 ব	406 523	531 668 7
Sudarytı rezerva1		677 8			677 18
Sandoriai su Bendrovės akcininkais, tiesiogiai
pripažinti nuosavame kapitale Dividenda1
Sandorių su Bendrovės akcininkais iš viso
2012 m. gruodžio 31 d. nuosavas kapitalas	16 350 000	2 050 013	5 909 097	200 429	91 510 925	116 020 464		4 940 669 120 961 133
Bendrųjų pajamų už metus iš viso
Grynasis pelnas (nuostoliai)					2 063 079	2 063 079	(1 029 315)	1 033 764
Kitų bendrųjų pajamų iš viso			1 485 620	782 892	259 079	527 591 C	440 246	2 967 837
Bendrųjų pajamų už metus iš viso			485 620	782 892	322 158 Z	590 670 7	589 069	001 601 ব
Sudarytı rezerva1		6 376			(16 376)
Sandoriai su Bendrovės akcininkais, tiesiogiai
pripažinti nuosavame kapitale
Dividenda1					408 750)	408 750	0	408 750)
Sandorių su Bendrovės akcininkais iš viso					(408 750)	408 750	0	(408 750)

120 202 384

93 407 957

983 321

7 394 717

2 066 389

16 350 000

2013 m. gruodžio 31 d. nuosavas kapitalas

Pastabos, pateiktos 10–44 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalis.

Dalius Gesevičius Generalinis direktorius

Danguolė Širvinskienė

Vyriausioji buhalterė

8 2014-03-31 2014-03-31

AB "Panevėžio statybos trestas" Konsoliduotos finansinės ataskaitos už 2013 metus

Protokolo Nr. Patvirtinta

Bendrovės

AB "Panevėžio statybos trestas"

Konsoliduotos finansinės ataskaitos už 2013 metus

Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys Patvirtinta Protokolo Nr.

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d. Litais

	Past.	2013	2012
Pagrindinės veiklos pinigų srautai Grynasis pelnas (nuostoliai)		1 033 764	5 051 567
Koregavimai:
Nusidėvėjimas ir amortizacija (įskaitant vertės sumažėjimą)		3 380 772	4 660 399
Atsargų nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės ir		(1 955 411)	1 109 257
gautinų sumų vertės sumažėjimas Pelno mokesčio sanaudos		117 063	1 567 163
Nerealizuotas valiutos kurso pasikeitimo nuostolis		1 057 713	0
Kiti nepiniginiai straipsniai		(3 428 222)	(3 730 364)
		205 679	8 658 022
Atsargų pokytis		12 513 521	(8 608 591)
Pirkėjų įsiskolinimo pokytis		26 082 301	(12 907 462)
Išankstinių apmokėjimų pokytis		6 529 946	(6 652 068)
Kito turto pokytis		1 997 749	1 589 956
Skolų tiekėjams pokytis		(19 829 054)	10 561 237
Gautų išankstinių apmokėjimų pokytis		14 836 465	(11 604 246)
Atidėjinių ir kitų įsipareigojimų pokytis		(6 453 674)	1 317 293
		35 882 933	(17 645 859)
Sumokėtas pelno mokestis		(410 169)	(4 811 223)
Finansinės veiklos rezultatų eliminavimas (sumokėtos
palūkanos)		1 139 209	927 108
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		36 611 973	(21 529 974)
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, irangos
ir įrengimų įsigijimas		(4 133 870)	(16 288 018)
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo pajamos		381 204	86 032
Investicijų įsigijimas		0 0	(1 000)
Paskolų suteikimas		24 671	(20 000) 6 012 248
Paskolų susigrąžinimas Gautos palūkanos ir dividendai		179 628	362 748
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(3 548 367)	(9 847 990)
Finansinės veiklos pinigų srautai Sumokėti dividendai		(403 555)	(15 067)
Paskolu ir kitų finansinių skolų gavimas		4 860 840	7 608 329
Lizingo (finansinės nuomos) mokėjimai		(612 228)	(1 776 761)
Sumokėtos palūkanos		(735 654)	(927 108)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		3 109 403	4 889 393
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis		36 173 009	(26 488 571)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.		23 574 500	50 063 071
Valiutos kursų svyravimo įtaka turimiems gryniesiems
pinigams		(1 057 713)	0
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.		58 689 796	23 574 500

Pastabos, pateiktos 10–44 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalijs.

Generalinis direktorius Dalius Gesevičius

Danguolė Širvinskienė Vyriausioji buhalterė

9

2014-03-31

2014-03-34

Pastabos

1. Konsoliduotas finansines ataskaitas sudaranti bendrovė

AB "Panevėžio statybos trestas" (toliau – Bendrovė) įsteigta 1957 metais. Jos įmonės kodas – 147732969, o buveinės adresas - P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys. Bendrovės paprastosios vardinės akcijos nuo 2006 m. liepos 13 d. yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą. Šias konsoliduotas finansines ataskaitas sudaro patronuojančios Bendrovės ir jos dukterinių įmonių (toliau – Grupė) finansinės ataskaitos. Grupės pagrindinė veikla - pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba bei nekilnojamojo turto projektų vystymas Lietuvoje ir už jos ribų.

Pagrindiniai Grupės akcininkai:

• · AB "Panevėžio keliai" (49,78 %);
• · "Swedbank" AS (Estija) klientai (6,11 %);
• · Laisvai cirkuliuojančios akcijos (44,11 %).

AB "Panevėžio keliai" yra patronuojanti įmonė, kuri rengia savo atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas pagal Lietuvos Respublikos verslo apskaitos standartus (VAS). AB "Panevėžio keliai" akcininkai yra fiziniai asmenys.

Toliau pateikiama finansinė informacija apie dukterines įmones:

			Grynasis		Grynasis
(litais)	Veiklos pobūdis	Nuosavas kapitalas 2013-12-31	2013 metų pelnas (nuostoliai)	Nuosavas kapitalas 2012-12-31	2012 metų pelnas (nuostoliai)
UAB "PST investicijos"	Nekilnojamojo
(konsoliduota)	turto vystymas Statyba: elektros	15 077 762	(2 987 699)	16 651 351	2 210 392
UAB "Vekada"	instaliacija	5 315 674	548 127	5 184 713	451 637
UAB "Metalo
meistrai"	Statyba	1 086 403	(17 065)	1 103 468	(60 281)
	Statyba: skydiniai
ÜAB "Skydmedis"	namai	2 475 509	964 821	1 780 745	458 002
	Statyba:
	kondicionavimo
UAB "Alinita"	iranga	190 905	71 620	119 285	196 977
TUB "Vilniaus	Nekilnojamojo
papėdė"	turto vystymas	2 773	219	3 808	220
	Nekilnojamojo
000 "Teritorija"	turto vystymas	(90 804)	(112 576)	0	0
"Kingsbud"	Tarpininkavimo
Sp. z. 0. 0.	paslaugos	60 615	19 100	42 060	(9 320)
SIA "PS Trests"	Statyba	(781 317)	(2 618)	(784 021)	45 091
000 "Baltlitstroj"	Statyba	2 860 057	3 016 614	33 821	876 363

1.

Dukterinių įmonių nuosavybė:

	2013	2012
UAB "PST investicijos" (konsoliduota)	68 %	68 %
UAB "Vekada"	96 %	96 %
UAB "Metalo meistrai"	100 %	100 %
UAB "Skydmedis"	100 %	100 %
UAB "Alinita"	100 %	100 %
TUB "Vilniaus papėdė"	69 %	69 %
000 "Teritorija"	87,5 %	0%
"Kingsbud" Sp. z. o. o.	100 %	100 %
SIA "PS Trests"	100 %	100 %
000 "Baltlitstroj"	100 %	100 %

Bendrovės dukterinė įmonė UAB "PST investicijos" turi šias dukterines įmones:

	Veiklos pobūdis		2012
UAB "Ateities projektai"	Nekilnojamojo turto projektų vystymas Palangoje	100 %	100 %
ZAO ISK "Baltevromarket"	Nekilnojamojo turto projektų vystymas Kaliningrade	100 %	100 %
UAB "Kauno erdvė"	Nekilnojamojo turto projektų vystymas Kaune	100 %	100 %
UAB "Seškinės projektai"	Nekilnojamojo turto projektų vystymas Vilniuje	100 %	100 %
UAB "Sakališkės"	Nekilnojamojo turto projektų vystymas Vilniuje	100 %	100 %
UAB "Verkių projektas"	Nekilnojamojo turto projektų vystymas Kaune	100 %	100 %

2. Parengimo pagrindas

Atitikimas standartams

Konsoliduotos finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau - TFAS).

Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias konsoliduotas finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti, kad vadovybė parengtų naujas konsoliduotas finansines ataskaitas.

Šias konsoliduotas finansines ataskaitas Valdyba patvirtino 2014 m. kovo 31 d.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Konsoliduotos finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus žemę ir pastatus, kurie pateikiami perkainota verte ir investicinį turtą, kuris pateikiamas tikrąja verte.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Konsoliduotose finansinėse ataskaitose skaičiai pateikti litais. Ši valiuta yra patronuojančios Bendrovės funkcinė valiuta.

Įvertinimai

Rengdama konsoliduotas finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybė turi remdamasi prielaidomis atlikti įvertinimus, kurie daro įtaką apskaitos principų parinkimui bei konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo atliktų įvertinimų. Įvertinimai bei susijusios prielaidos nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka pripažistama tuo laikotarpiu, kuriuo įvertinimas yra peržiūrimas, bei ateinančiais laikotarpiais, jei įvertinimas daro įtaką ateinantiems laikotarpiams.

Įvertinimai (tęsinys)

Informacija apie reikšmingas sritis, kurios susijusios su vertinimų neapibrėžtumais taikant apskaitos politiką ir kurios turi reikšmingą įtaką konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktiems skaičiams, pateikiama šiose pastabose:

• 13 pastaba atidėtojo mokesčio pripažinimas;
• 14 pastaba žemės ir pastatų perkainota vertė, naudingo tarnavimo laikas;
• 18 pastaba atsargų nukainojimas;
• 19 pastaba pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas;
• 19 pastaba pajamos iš statybos sutarčių;
• 24 pastaba nuomos klasifikavimas;
• 25 pastaba atidėjiniai garantiniam remontui.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Konsolidavimo pagrindas

Dukterinės įmonės – tai įmonės, kurias kontroliuoja patronuojanti Bendrovė. Kontrolė apibrėžiama kaip gebėjimas daryti lemiamą įtaką kitai įmonei, valdyti ir veikti kitos įmonės finansinę ir ūkinę veiklą siekiant iš šios veiklos naudos. Įvertinant kontrolę, atsižvelgiama į turimą bendrą kitos įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo balsų skaičių. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės įsigijimo dienos bei nebeitraukiamos nuo kontrolės praradimo dienos. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams metams, naudojant vienodus apskaitos principus. Konsoliduojant finansines ataskaitas, Grupės įmonių pajamos ir sąnaudos, gautinos ir mokėtinos sumos bei nerealizuoti rezultatai yra eliminuojami.

Dukterinių įmonių bendrosios pajamos yra priskiriamos nekontroliuojančiai daliai, net jei tai lemia neigiamą nekontroliuojančios dalies likutį. Nuosavybės dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas, neprarandant kontrolės, yra apskaitomas kaip nuosavybės sandoris. Jei Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, ji:

• · Nutraukia dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų pripažinimą;
• Nutraukia nekontroliuojančios dalies, jei tokia yra, balansinės vertės pripažinimą;
• Nutraukia sukauptų valiutos kursų skirtumų, apskaitytų nuosavybėje, pripažinimą;
• · Apskaito gautą atlygį tikrąja verte;
• · Apskaito tebeturimą investiciją tikrąja verte;
• · Atsiradusį perviršį ar deficitą apskaito bendrųjų pajamų ataskaitoje;
• · Komponentų, anksčiau pripažintų kitose bendrosiose pajamose, patronuojančios įmonės dalį perklasifikuoja atitinkamai į bendrųjų pajamų ataskaitą ar nepaskirstytąjį pelną.

Užsienio valiuta

Sandoriai užsienio valiuta įvertinami funkcine valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kursais. Piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta pervertinami funkcine valiuta konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama įtaka apskaitoma kaip pelnas arba nuostolis. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami tikrąja verte, pervertinami funkcine valiuta tikrosios vertės nustatymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami savikaina, įvertinami funkcine valiuta turto ir įsipareigojimų pripažinimo konsoliduotoje finansinės būklės ataskaitoje dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka apskaitoma kaip pelnas arba nuostolis.

Užsienio valiuta (tesinys)

Užsienyje registruotų dukterinių įmonių turtas ir įsipareigojimai, įskaitant prestižą ir tikrosios vertės koregavimus įsigijimo metu, pervertinami funkcine valiuta konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Užsienyje registruotų dukterinių įmonių pajamos ir sąnaudos pervertinamos funkcine valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pokyčio įtaka apskaitoma tiesiogiai kitose bendrosiose pajamose. Kai užsienyje registruota dukterinė įmonė perleidžiama, dalinai ar pilnai, atitinkama valiutos kurso pokyčio įtakos rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną.

Neišvestinės finansinės priemonės

Neišvestinės finansinės priemonės apima pirkėjų įsiskolinimą ir kitas gautinas sumas, grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, paskolas, finansines skolas, skolas tiekėjams ir kitas mokėtinas sumas.

Grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynųjų pinigų likučiai ir indėliai pagal pareikalavimą.

Neišvestinės finansinės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, įtraukiant (išskyrus priemonėms, kurių tikrosios vertės pokytis apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje) visas tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas. Po pirminio pripažinimo neišvestinės finansinės priemonės yra įvertinamos taip, kaip nurodyta toliau.

Finansinės priemonės apskaitoje pripažįstamos sandorio sudarymo dieną. Grupė nustoja pripažinti finansinį turtą, kai baigia galioti sutartinės teisės pinigų srautams iš to turto, arba kai sandorio metu yra perduodamos teisės gauti sutartus grynųjų pinigų srautus iš to finansinio turto, t. y. visa rizika ir nauda iš finansinio turto nuosavybės yra perduodamos. Finansinis isipareigojimas nustojamas pripažinti, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar pasibaigia jo terminas.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas ir nėra kotiruojamos aktyvioje rinkoje. Jos yra įtrauktos į trumpalaikį turtą, išskyrus tas sumas, kurių galiojimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių. Po pirminio pripažinimo, paskolos ir gautinos sumos yra įvertinamos amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.

Paskolos, finansinės skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, įskaitant prekybos mokėtinas sumas, po pradinio pripažinimo yra apskaitomi amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Trumpalaikiai įsipareigojimai nediskontuojami.

Efektyvios palūkanų normos metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį. Efektyvi palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpi arba, kur galima, per trumpesnį laikotarpį.

Išvestinės finansinės priemonės

Grupė neturi išvestinių finansinių priemonių.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus žemę ir pastatus, yra apskaitomi savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Žemė ir pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjima. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Pastatų perkainojimo rezervas kiekvienais metais yra sumažinamas atitinkama metinio pastatų perkainojimo nusidėvėjimo suma ir yra apskaitomas tiesiogiai per nepaskirstytaji pelną arba nuostolį.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kaip kitos bendrosios pajamos į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės perkainojimo padidėjimas pripažįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo sumažėjimo, pripažinto pelne arba nuostoliuose. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nudėvimos sumos, kuri yra lygi iš įsigijimo savikainos atėmus turto likvidacinę vertę.

Savikainą sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Grupės pasigaminto turto savikaina sudaro žaliavų savikainą, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui.

Kai nekilnojamojo turto, irangos ir įrengimų atskirų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi, jos apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai.

Sąnaudos, patiriamos keičiant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinę dalį, kapitalizuojamos tik tuo atveju, jei iš šios sudėtinės dalies tikėtina gauti ekonominės naudos ir naujosios sudėtinės dalies savikaina gali būti patikimai įvertinta. Senosios sudėtinės dalies likutinė vertė nurašoma. Su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu susijusios sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostolis, kai patiriamos.

Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu per numatomą atskirų nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis. Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas nudėvimas per nuomos laikotarpį arba per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris yra trumpesnis, nebent nuosavybės teisės perėmimas nuomos laikotarpio pabaigoje yra pakankamai užtikrintas.

Numatomi turto naudingo tarnavimo laikotarpiai:

· Pastatai	8–40 metų
· Mašinos ir irengimai	5-15 metu
· Transporto priemones	5-10 metu
• Irankiai ir kitas turtas	3-6 metai

Nusidėvėjimo metodai. likvidacinės vertės ir turto naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi sudarant kiekvienas finansines ataskaitas.

Pelnas arba nuostolis iš perleidimo apskaičiuojamas iš perleidimo kainos atėmus likutinę vertę ir apskaitomas grynąja verte kitose pajamose arba sąnaudose. Kai perleidžiamas perkainotas turtas, šiam turtui tenkanti perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną.

Investicinis turtas

Grupės investicinį turtą sudaro pastatai, kurie laikomi siekiant gauti pajamas iš nuomos ar dėl kapitalo vertės padidėjimo, bet ne gamybos tikslais, prekių ar paslaugų tiekimui, administracijos poreikiams ar pardavimui įprastomis verslo sąlygomis.

Investicinis turtas pradžioje apskaitomas įsigijimo verte, įvertinant įsigijimo išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos situaciją finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Pajamos arba sąnaudos, atsirandančios dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimų, parodomos kaip pelnas arba nuostolis tuo laikotarpiu, kai atsiranda.

Įsigijimo vertę sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Grupės pasigaminto turto savikaina sudaro žaliavų savikainą, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui.

Investicinis turtas nustojamas pripažinti jį pardavus, kai nustojama juo disponuoti arba kai nesitikima jokios ekonominės naudos iš jo pardavimo. Skirtumas tarp grynųjų pajamų iš turto pardavimo ir jo apskaitinės vertės pripažįstamas kaip pelnas arba nuostolis tuo laikotarpiu, kai turtas nustojamas pripažinti.

Investicinio turto pasikeitimai atvaizduojami, kai pasikeičia investicinio turto naudojimo pobūdis. Investicinį turtą perklasifikuojant į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, koreguota savikaina yra tikroji vertė, buvusi tą datą, kai pasikeičia naudojimo pobūdis. Jei nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai perklasifikuojamas į investicinį turtą, Grupė jį apskaito remiantis jam taikyta aukščiau aprašyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos politika iki dienos, kai pasikeičia naudojimo pobūdis.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Prestižas apskaitomas isigijus dukterines įmones ta suma, kuria sumokėta kaina viršija įsigyto Grupei priklausančio grynojo turto dalies tikrąją vertę. Jei skirtumas neigiamas prestižas), iis pripažistamas kaip pelnas (nuostolis). Prestižas įvertinamas savikaina, atėmus nuostolį dėl vertės sumažėjimo.

Programinė įranga ir kitas nematerialusis turtas, kurio numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis yra ribotas, įvertinamas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuostolį dėl vertės sumažėjimo. Amortizacija apskaičiuojama tiesiniu per numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitoma kaip pelnas arba nuostolis. Numatomas turto naudingo tarnavimo laikotarpis - 3-4 metai.

Nuomojamas turtas

Nuoma, kai Grupė prisiima reikšmingą riziką ir naudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma lizingu (finansine nuoma). Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas įvertinamas tikrąja verte arba minimalių įmokų dabartine verte, priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Po pirminio pripažinimo turtas apskaitomas remiantis jo grupės apskaitos principais. Visa kita nuoma yra laikoma veiklos nuoma ir nuomojamas turtas nėra kapitalizuojamas.

Atsargos

Kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu, apskaitomos savikaina atėmus nukainojimą iki grynosios realizacinės vertės (GRV).

Atsargos (tesinys)

Kitos atsargos įvertinamos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri mažesnė. Savikaina apskaičiųojama FIFO metodu bei apima atsargų įsigijimo, gamybos ir kitas sąnaudas, kurios susijusios su atsargų dabartine būkle ir vieta. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina esant normalioms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

Nebaigtos statybos sutartys

Nebaigtose statybos sutartyse apskaitytos už jau atliktus statybos sutarčių darbus gautinos sumos iš pirkėjų, kurioms dar nėra išrašytos sąskaitos. Gautinos už nebaigtas statybos sutartis ivertinamos prie statybos sutarčių savikainos pridėjus jau uždirbtą pelną bei atėmus jau išrašytas sąskaitas ir pripažintus nuostolius. Savikaina apima visas tiesiogines sąnaudas bei atitinkamą dalį netiesioginių sąnaudų, paskirstytų atsižvelgiant į normalų pajėgumų panaudojimą.

Nebaigtos statybos sutartys finansinės būklės ataskaitoje pateikiamos kaip sudėtinė pirkėjų įsiskolinimo dalis. Jei iš pirkėjų gauti mokėjimai didesni nei pripažintos pajamos, skirtumas finansinės būklės ataskaitoje pateikiamas kaip ateinančių laikotarpių pajamos.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinio turto apskaitytos vertės peržiūrimos kiekvienos konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti nuvertėjimą. Amortizuota savikaina įvertinamo finansinio turto vertės sumažėjimas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp balansinės vertės ir ivertintų būsimų pinigų srautų esamosios vertės, taikant efektyvią palūkanų normą. Nuostolis dėl vertės sumažėjimo apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis.

Nuostolis dėl vertės sumažėjimo atstatomas dėl objektyvių įvykių po vertės sumažėjimo pripažinimo. Amortizuota savikaina įvertinamo finansinio turto vertės sumažėjimo atstatymas apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis.

Kito nei finansinio turto vertės sumažėjimas

Kito nei finansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, apskaitytos vertės peržiūrimos kiekvienos konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti, ar nėra nuvertėjimo požymių. Tam tikslui yra įvertinama turto atsiperkamoji vertė.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: turto naudojimo vertė ir tikroji vertė atėmus numatomus realizavimo kaštus. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo nustatymo tikslais, turtas grupuojamas į mažiausias turto grupes, kurios uždirba pinigų srautus nepriklausomai nuo kito turto grupių pinigų srautų.

Nuostolis dėl vertės sumažėjimo apskaitomas, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus uždirbančio vieneto apskaityta vertė viršija atsiperkamąją vertę. Nuostolis dėl vertės sumažėjimo apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis.

Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimas kiekvienos konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti, ar jis nesumažėjo ar neišnyko. Nuostolis dėl vertės sumažėjimo atstatomas dėl pakitusio atsiperkamosios vertės įvertinimo. Vertės sumažėjimas atstatomas tik ta suma, kuri padidina turto grynąją vertę (po nusidėvėjimo ir amortizacijos), iki tokios vertės, kuri būtų, jei vertės sumažėjimas nebūtų pripažintas.

Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas tą laikotarpį, kada jie yra paskelbiami.

Atidėjiniai

Atidėjiniai yra pripažįstami, kai tikėtina, kad dėl pracityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės patirti sąnaudas ateityje ir kai įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai įsipareigojimams apskaičiuojami diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tais isipareigojimais.

Atidėjiniai garantiniam remontui pripažįstami, kai uždirbamos susijusios statybos paslaugų pajamos. Atidėjinių suma paremta istoriniais garantinių remontų duomenimis bei tikimybėmis.

Išmokos darbuotojams

Grupė neturi išmokų darbuotojų skatinimo planų bei apmokėjimo schemų akcijomis. Su pensija susijusius įsipareigojimus prisiima valstybė.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sąnaudos laikotarpiu, kai darbuotojai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio draudimo išmokas, premijas, mokamas atostogas ir kt. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.

Pardavimo pajamos

Pajamos iš statybos sutarčių apima pradinę sutartą sumą bei kitas sumas, kurios susijusios su darbų apimties pokyčiais ir panašiai, tačiau tik ta dalimi, kurią tikimasi atgauti ir kurią galima patikimai įvertinti. Kai baigiamasis statybos sutarties rezultatas gali būti patikimai ivertintas, kiekvienos statybos sutarties pajamos ir sąnaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą. Darbų įvykdymo lygis yra įvertinamas kaip faktiškai patirtų išlaidų ir planuotų statybos sutarties išlaidų proporcija.

Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas, pajamomis pripažįstama tik ta patirtų sutarties sąnaudų dalis, kurią tikimasi atgauti. Kai tikėtina, kad sutarties sąnaudos viršys sutarties pajamas, nuostolis nedelsiant pripažįstamas kaip pelnas arba nuostolis.

Nuomos pajamos

Investicinio turto nuomos pajamos yra apskaitomos pardavimo pajamose taikant tiesiogiai proporcinga metodą per nuomos laikotarpį. Kito turto nuomos pajamos yra apskaitomos kitose pajamose.

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamas sudaro palūkanų pajamos. Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Finansinės veiklos sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos. Palūkanų sąnaudos pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama įtaka konsoliduotoje pajamų ataskaitoje pateikiama grynąja verte.

Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro mokėtinas pelno mokestis ir atidėtasis mokestis. Pelno mokesčio sanaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostolis, išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su nuosavame kapitale apskaitytomis sumomis.

Mokėtinas pelno mokestis apskaičiuojamas nuo metų apmokestinamojo pelno taikant galiojantį mokesčio tarifą.

Pelno mokestis (tesinys)

Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas balanso metodu, atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų finansinių ir mokestinių verčių. Atidėtojo mokesčio suma priklauso nuo numatomo turto panaudojimo ir įsipareigojimo padengimo ateityje bei numatomų tada galiosiančių mokesčio tarify.

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik tuomet, kai ateityje tikimasi pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turtą. Atidėtojo mokesčio turto vertės peržiūrimos kiekvienos konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną ir sumažinamos, jei nera tikėtina, kad susijusi mokestinė nauda gali būti panaudota.

Vienai akcijai tenkantis pelnas

Grupė pateikia informaciją apie vienai akcijai tenkantį pelną, kuris apskaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Grupės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas atsižvelgiant į potencialių akcijų, tokių kaip konvertuojamos obligacijos ar darbuotojams sudarytų apmokėjimų schemų akcijomis, įtaką.

Segmentai

Veiklos segmentas yra Grupės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veiklos segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina aukščiausiasis Grupės valdymo organas, priimdamas sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia priskirti segmentui, ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir šis segmentas pateikia atskirą finansinę informaciją.

Segmento veiklos rezultatai, kurie yra pateikiami Grupės valdymo organui, apima straipsnius, tiesiogiai priskiriamus segmentui bei tuos straipsnius, kurie gali būti pagrįstai paskirstomi segmentui.

Informacija, susijusi su geografiniais segmentais, pateikiama finansinėse ataskaitose. 2013 m. Grupėje buvo išskirti du segmentai: Lietuva ir Rusija (2012 m.: Lietuva, Rusija ir Švedijos Karalystė).

Tikrosios vertės nustatymas

Daugelis Grupės apskaitos principų ir atskleidimų reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Grupė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį. Tikrosios vertės yra nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius, kaip tinka.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Grupė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Tikrosios vertės nustatymas (tesinys)

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Grupė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir (ar) atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis toliau pateiktais metodais. Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje.

Apskaitos politikos pakeitimai

Išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Grupė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą šiose finansinėse ataskaitose, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

2013 m. sausio 1 d. Grupė pradėjo taikyti toliau nurodytus naujus standartų pataisas, įskaitant atitinkamas kitų standartų pataisas.

Tikrosios vertės nustatymas

13-ajame TFAS nustatoma bendra tikrosios vertės nustatymo ir informacijos apie tikrosios vertės nustatymą atskleidimo sistema, kai tokio nustatymo reikalaujama arba tai leidžiama pagal kitus TFAS. Šiame TFAS tikroji vertė apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Šis TFAS pakeičia ir praplečia tikrosios vertės nustatymo atskleidimo reikalavimus kituose TFAS, iskaitant 7-aji TFAS. Dėl šios priežasties Grupė įtraukė papildomus atskleidimus.

Atsižvelgdama į 13-ojo TFAS pereinamąsias nuostatas, Grupė perspektyviai taikė naujas tikrosios vertės nustatymo gaires ir nepateikė naujų atskleidimų lyginamosios informacijos. Nepaisant to, šis pakeitimas neturėjo reikšmingos įtakos Grupės turto ir įsipareigojimų vertinimui.

• Kitų bendrųjų pajamų elementų pateikimas

Dėl 1-ojo TAS pataisų Grupė pakoregavo straipsnių pateikimą kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje tam, kad atskirtų straipsnius, kurie ateityje galėtų būti pergrupuojami į pelno (nuostolių) ataskaitą, nuo tų, kurie niekada nebus pergrupuojami. Atitinkamai pateikta ir lyginamoji informacija.

. Kitos standartų pataisos

Toliau pateikiamos standartų pataisos, galiojančios nuo 2013 m. sausio 1 d., neturi įtakos šioms finansinėms ataskaitoms:

• -
• -
• 12-ojo TAS pataisos "Atidėtasis mokestis. Pagrindinio turto vertės atkūrimas".

Nepritaikyti nauji standartai ir išaiškinimai

Keletas naujų pataisų, standartų ir išaiškinimų galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2014 m. sausio 1 d., ir dar nebuvo taikyti rengiant šias finansines ataskaitas. Standartai, aiškinimai ir pataisos, kurie gali būti aktualūs Grupei, bei vadovybės įvertinimai dėl galimos naujų ir peržiūrėtų standartų bei išaiškinimų įtakos juos pirmą kartą pritaikius, yra nurodyti žemiau. Grupė neketina taikyti šių pataisų, standartų ir išaiškinimų anksčiau.

• 10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos", 11-asis TFAS "Jungtinė veikla" ir 12-asis TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" (2011 m.)

10-ajame TFAS nustatomas bendras kontrolės modelis, pagal kurį galima nustatyti, ar ūkio subjektas, į kurį investuojama, turi būti konsoliduojamas. Dėl to Grupei gali tekti pakeisti savo konsolidavimo išvadą, taikomą ūkio subjektams, į kuriuos ji investuoja, o dėl to gali pasikeisti ir dabartinė šių ūkio subjektų apskaitos tvarka. Grupė nemano, kad naujasis standartas turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes ūkio subjektų, į kuriuos ji investuoja, kontrolės vertinimas pagal naująjį standartą neturėtų keisti ankstesnių išvadų dėl Grupės ūkio subjektų, į kuriuos ji investuoja, kontrolės.

Remiantis 11-oju TFAS, jungtinės veiklos struktūra tebelaikoma svarbiu, bet nebe pagrindiniu veiksniu jungtinės veiklos rūšiai ir apskaitos modeliui nustatyti.

• Grupės dalis bendroje veikloje, kurioje šalys turi teisių į turtą ir prievolių vykdyti įsipareigojimus, bus apskaitoma atsižvelgiant į Grupės dalį minėtame turte ir įsipareigojimuose.
• Grupės dalis bendroje įmonėje, kurioje šalys turi teisių į grynąjį turtą, bus apskaitoma taikant nuosavybės metodą.

Grupė nemano, kad 11-asis TFAS turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi ji nėra jungtinės veiklos susitarimo šalis.

12-ajame TFAS į vieną standartą sujungiami visi reikalavimai ūkio subjektui atskleisti savo dalį dukterinėse imonėse, jungtinėje veikloje, asocijuotosiose ir nekonsoliduojamuose struktūriniuose ūkio subjektuose. Grupė nemano, kad naujasis standartas turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

Šie standartai galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams, tačiau leidžiama juos taikyti anksčiau.

• 27-asis TAS (2011 m.) "Atskiros finansinės ataskaitos" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

27-ajame TAS (2011 m.) su nedideliais paaiškinimais pateikti 27-ojo TAS (2008 m.) apskaitos ir atskleidimo reikalavimai atskiroms finansinėms ataskaitoms. Be to, į 27-ąjį TAS (2011 m.) įtraukti 28-ojo TAS (2008 m.) ir 31-ojo TAS reikalavimai atskiroms finansinėms ataskaitoms. Standartas nebenagrinėja kontrolės principo ir reikalavimų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimu, kurie įtraukti į 10-ąjį TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos". Grupė nemano, kad 27-asis TAS (2011 m.) turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi dėl jo apskaitos politika nėra keičiama.

• 28-asis TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Buvo padarytos nedidelės 28-ojo TAS (2008 m.) pataisos, susijusios su asocijuotosiomis įmonėmis ir bendromis įmonėmis, laikomomis pardavimui, ir su nuosavybės dalies asocijuotojoje ar bendroje įmonėje pokyčiais. Grupė nemano, kad standarto pataisos turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi Grupė neturi reikšmingų investicijų į asocijuotasias ar bendras įmones, kurioms minėtos pataisos turėtų įtakos.

Nepritaikyti nauji standartai ir išaiškinimai (tęsinys)

• 32-ojo TAS pataisos "Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

32-ojo TAS pataisose (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma retrospektyviai) išaiškinama, kad ūkio subjektas šiuo metu turi teisiškai įgyvendinamą užskaitos teisę, jei ši teisė nepriklauso nuo ateities įvykio ir yra teisiškai įgyvendinama ūkio subjekto ir visų sandorio šalių tiek įprastomis veiklos sąlygomis, tiek įsipareigojimų nevykdymo, nemokumo ar bankroto atveju. Grupė nemano, kad standarto pataisos turės įtakos finansinėms, nes Grupė neatlieka finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaitos ir neturi sudariusi bendrųjų tarpusavio užskaitos sutarčių.

. 10-ojo TFAS, 12-ojo TFAS ir 27-ojo TAS pataisos "Investicinės įmonės" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Pataisose pateikiama 10-ajame TFAS įtvirtinto reikalavimo konsoliduoti išimtis ir reikalaujama, kad investicinėms įmonėms priskiriami ūkio subjektai nekonsoliduotų savo investicijų į kontroliuojamus ūkio subjektus, investicijų į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones, o vertintų jas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą įtraukiant į pelno (nuostolių) ataskaitą. Si konsolidavimo išimtis yra privaloma (t. y. nėra pasirenkama), išskyrus dukterines įmones, kurių veikla yra laikoma investicinės įmonės investicinės veiklos tąsa, – tokios dukterinės įmonės vis tiek turi būti konsoliduojamos. Ukio subjektas priskiriamas investicinei įmonei, jeigu jis atitinka visus esminius investicinės įmonės apibrėžties elementus. Grupė nemano, kad naujasis standartas turės įtakos finansinėms, nes Grupė neatitinka investicinėms įmonėms taikomų reikalavimų.

. 36-ojo TAS pataisos "Informacijos apie nefinansinio turto atsiperkamąją vertę atskleidimas" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Pataisose išaiškinama, kad ūkio subjektas turi atskleisti tik atskiro turto (įskaitant prestižą) arba pinigus kuriančių vienetų, kuriems per ataskaitinį laikotarpį buvo pripažinti arba panaikinti vertės sumažėjimo nuostoliai, atsiperkamąją vertę. Pataisose taip pat reikalaujama atskleisti papildomą informaciją, susijusią su tikrosios vertės hierarchijos lygiu, kai atskiro turto (įskaitant prestižą) arba pinigus kuriančių vienetų vertės sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį buvo pripažintas arba panaikintas ir kai atsiperkamoji vertė pagrįsta tikrąja verte atėmus perleidimo išlaidas. Grupė nemano, kad naujasis standartas turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

• 39-ojo TAS pataisos "Išvestinių finansinių priemonių novacija ir tolesnė apsidraudimo sandorių apskaita" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Kai tenkinami tam tikri kriterijai, pataisose leidžiama toliau taikyti apsidraudimo sandorių apskaita, kai dėl teisės aktų ir taisyklių apsidraudimo priemone laikoma išvestinė finansinė priemonė yra pakeičiama, kad pagrindinė sandorio šalis galėtų atlikti tarpuskaitą. Grupė nemano, kad naujasis standartas turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Grupė netaiko apsidraudimo sandorių apskaitos.

4. Finansinių rizikų valdymas

Bendroji dalis

Grupė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika. Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų Grupei, tikslus, politiką ir procesus, susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami kitose konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės veiklos pokyčius. Grupė siekia sukurti drausminga ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus.

Kredito rizika

Kredito rizika - tai rizika, kad Grupė patirs finansinių nuostolių, jei pirkėjas ar kita šalis neįvykdys sutartyse numatytų įsipareigojimų. Ši rizika didžiaja dalimi susijusi su Grupės pirkėjų įsiskolinimu.

Grupė valdo kredito riziką politikos ir procedūrų pagalba. Remiantis Grupės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos gali atlikti pirkimo sandorius su Grupe tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Toliau pateikiama maksimali kredito rizika:

(litais)	2013	2012
Iš pirkėjų gautinos sumos	59 028 118	82 899 886
Trumpalaikis kitas finansinis turtas	4 579 834	3 677 048
Suteiktos paskolos	4 000 000	4 000 000
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	58 689 796	23 574 500
ls viso	126 297 748	114 151 434
Gautinos sumos:
(litais)	2013	2012
Savivaldybės ir valstybės institucijos	14 211 609	29 792 412
Kiti	44 816 509	53 107 474
lš viso pirkėjų įsiskolinimo	59 028 118	82 899 886

Kredito rizika (tesinys)

Gautinos sumos iš reikšmingiausių klientų:

(litais)	2013	0/0	2012	0/0
1 klientas	11 163 989	18,9	12 695 421	15,3
2 klientas	11 104 430	18,8	12 145 579	14,7
3 klientas	2 592 800	4,4	10 480 737	12,6
4 klientas	2 513 537	4,3	8 544 418	10,3
5 klientas	2 218 300	3,8	6 870 320	8,3
6 klientas	1 671 863	2,8	2 863 446	3,5
7 klientas	1 208 304	2.0	2 509 961	3.0
Kiti klientai	39 616 152	67,1	42 061 794	50,7
Vertės sumažėjimas	(13 061 257)	(22,1)	(15 271 790)	(18,4)
Iš viso	59 028 118	100,0	82 899 886	100,0

Gautinos sumos iš pirkėjų pagal geografinius regionus:

(litais)	2013	2012
Vietinė rinka (Lietuva)	40 815 578	61 164 785
Rusija	15 604 440	20 928 191
Euro zonos šalys	2 608 100	806 910
Iš viso	59 028 118	82 899 886

Prekybos gautinų sumų senėjimas konsoliduotų finansinių ataskaitų datą gali būti detalizuojamas taip:

(litais)	2013	Vertės sumažėjimas	2012	Vertės sumažėjimas
Neuždelstos	31 893 447		53 403 826
Uždelstos 0-30 dienų	5 903 624		9 842 262
Uždelstos 30-90 dienų	7 887 496		રી રે તેરે રે	1 143
Daugiau nei 90 dienų	26 404 808	13 061 257	34 408 633	15 270 647
ls viso	72 089 375	13 061 257	98 171 676	15 271 790

Grupės apskaitytas vertės sumažėjimas atspindi įvertintus nuostolius dėl abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Pagrindinis šio vertės sumažėjimo komponentas – individualiai įvertinti nuostoliai dėl reikšmingų abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Vertės sumažėjimo įvertinimo metodai nuolat peržiūrimi, kad skirtumai tarp įvertintų nuostolių ir faktinių nuostolių būtų kuo mažesni.

Išduotos paskolos yra gautinos iš susijusių šalių ir 2012 m. gruodžio 31 d. nebuvo pradelstos. 2013 m. gruodžio 31 d. gautinos trumpalaikės paskolos iš AB "Panevėžio keliai" (paskolos suma - 4 000 000 litų) grąžinimo terminas yra pasibaigęs (žr. 17 pastabą). Patronuojančios bendrovės valdybos posėdžio reglamente planuojamas svarstyti klausimas dėl suteiktos paskolos AB "Panevėžio keliai" grąžinimo termino pratęsimo.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai susideda iš grynųjų pinigų banko sąskaitose, todėl su jais susijusi kredito rizika yra minimali.

Trumpalaikį ir ilgalaikį kitą finansinį turtą sudaro terminuoti indėliai bankuose ir sukaupta gautina suma iš užsakovo.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika – tai rizika, kad suėjus terminui Grupė nepajegs įvykdyti savo finansinių isipareigojimų. Grupė valdo likvidumo riziką siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti Grupės reputaciją. Paprastai Grupė užsitikrina pakankamą grynųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sąnaudas, įskaitant finansinių skolų padengimą. Šis užsitikrinimas neapima galimų nenuspėjamų nepaprastųjų aplinkybių (pvz. stichinių nelaimių) įtakos.

Toliau pateikiami 2013 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

Tūkst. litų	Likutinė verte	Sutartiniai grynųjų pinigų srautai mažiau	6 mën. arba	6-12 menesiu	1-2 metai	2-5 metal
Įsipareigojimai
Paskolos ir lizingo įsipareigojimai	28 078	29 177	1 325	14 500	6 053	7 299
Skolos tiekėjams	30 323	30 323	30 323
Iš viso	58 401	59 500	31 648	14 500		6 053 7 299

Toliau pateikiami 2012 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

	Likutinė	Sutartiniai grynųjų	6 men. arba	6-12	1-2 metai - metai	2-5
Tūkst. litų	verte	pinigų srautai mažiau		mėnesių
Įsipareigojimai
Paskolos ir lizingo įsipareigojimai	23 829	25 759	13 771	2 535	3 770	5 683
Skolos tiekėjams	50 152	50 152	50 152
Iš viso	73 981	75 911-	63 923	2 535		3 770 5 683

Taikytos palūkanų normos, skaičiuojant sutartinius grynųjų pinigų srautus:

	2013	2012
Paskolos ir lizingo įsipareigojimai	0.92-2.22 %	1,24-2,51 %

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų normos, turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas - valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą. 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Grupė nesinaudojo jokiomis finansinėmis išvestinėmis priemonėmis.

Valiutos rizika. Grupė susiduria su užsienio valiutos kurso kitimo rizika tuo atveju, kai pardavimai, pirkimai ir finansinės skolos denominuojami kitomis valiutomis nei litais.

Vito

Rinkos rizika (tesinys)

Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai lito atžvilgiu:

	2013 m.		2012 m.
	gruodžio	Vidurkis	gruodžio	Vidurkis
	31 d.	2013 m.	31 d.	2012 m.
1 BOR =	3.4528	3,4528	3.4528	3.4528
1 1 1 VIL =	4.9184	4,9228	4,2015	4,2565
1 SEK =	0,3849	0,3994	0,4004	0.3967
1 ROB =	0,0767	0,0817	0,0859	0.0865
1 USD =	2-5098	2,6012	2,6060	2,6867

Toliau pateikiama Grupės valiutos rizikos atvira pozicija:

2013 metai (litais)	LTL	BOR	ROB	SEK	SILA valiuta
Pirkėjų įsiskolinimas	40 737 333	2 051 210	15 393 028	143 449	703 098
Suteiktos paskolos	4 000 000
Trumpalaikis kitas finansinis turtas	4 579 834
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	41 889 314	2 312 254	14 264 750	144 423	79 055
Paskolos ir kitos finansinės skolos	(17 859 537)	(10 218 185)
Skolos tiekėjams	(19 359 396)	(2 712 111)	(8 251 007)		(653)
Valiutos rizikos atvira pozicija	53 987 548	(8 566 832)	21 406 771	287 872	781 500
2012 metai (litais)	1.111.	EUR	ROB	SEK	Kita valiuta
Pirkėjų įsiskolinimas	60 964 267	264 935	21 128 668	522 782	19 234
Suteiktos trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos Trumpalaikis ir ilgalaikis kitas	4 000 000
finansinis turtas	3 677 048		3 476 972	584 705	238 627
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	17 287 840	1 986 356
Paskolos ir kitos finansinės skolos Skolos tiekėjams	(17 401 820) (40 306 583)	(6 427 290) (1 024 358)	(8 495 938)	(291 795)	(33 547)
Valiutos rizikos atvira pozicija	28 220 752	(2 200 327)	16 109 702	815 692	224 314

Sumažėjus Rusijos rublio valiutos kursui 0,005 punkto, Grupės pelnas sumažėtų apie 1 395 tūkst. litų.

Palūkanų normos rizika. Visoms Grupės gautoms ir suteiktoms paskoloms ir kitoms finansinėms skoloms skaičiuojamos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR ir VILIBOR. Vidutinės metinės palūkanų normos pakeitimas 1 % lemtų palūkanų sąnaudų pasikeitimą apytiksliai 289 tūkst. litų suma.

Kapitalo valdymas

Valdybos politikos tikslas - palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį tam, kad būtų pateisintas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas bei plečiamas verslas ateityje. Valdyba seka kapitalo grąžą ir, atsižvelgdama į Grupės finansinius rezultatus ir strateginius planus, pateikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo.

Veiklos rizikos valdymas

Pagrindines Grupės veiklos rizikas sudaro konkurencija su kitomis statybos bei rangos kompanijomis Grupės veiklos rinkose, subrangovų bei kitų verslo partnerių patikimumas, gamybos pajėgumų valdymas bei patyrusių ir kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas bei jų išlaikymas. Grupės aukščiausio lygio vadovai kontroliuoja procesų ir procedūrų, kurios sumažina šias rizikas, įdiegimą.

Grupės vadovybė užtikrina, kad Grupės darbuotojai turėtų tinkamą kompetenciją, patirtį ir naujausias žinias, reikalingas jiems patikėtoms pareigoms atlikti. Grupė siunčia darbuotojus į kvalifikacijos kėlimo kursus bei organizuoja vidinius mokymus. Grupėje įdiegtos vidaus kontrolės užtikrina keturių akių principą, kai operaciją atliekančio asmens rezultatus patikrina dar vienas kontroliuojantis asmuo, autorizuodamas operaciją. Grupė samdo išorinį auditorių vidinių procesų efektyvumo patikrai, yra sudarinėjami vidaus auditoriaus vidinių procesų audito grafikai, pagal gautas rekomendacijas peržiūrimi procesai ir stiprinamos vidinės kontrolės. Be to, Grupės valdyba bei vadovybė nuolat renkasi į posėdžius (susirinkimus), kurių metu aptariami Grupės veiklos rezultatai, identifikuojamos veiklos rizikos bei sukuriami planai šių rizikų padariniams minimizuoti ar juos eliminuoti.

Veiklos segmentai 5.

2013 (litais)	Statyba	Nekilnojamojo turto vystymas	īš viso
Pajamos	292 483 844	2 213 863	294 697 707
Savikaina	(263 878 536)	(739 465)	(264 618 001)
Kitos pajamos	2 364 003	3 943 635	6 307 638
Veiklos sąnaudos	(18 900 628)	(3 082 408)	(21 983 036)
Kitos sanaudos	(924 974)	(988 458)	(1 913 432)
Turto vertės sumažėjimas	983 015	0	983 015
Amortizacija ir nusidėvėjimas	(3 274 627)	(106 145)	(3 380 772)
Veiklos rezultatas	8 852 097	1 241 022	10 093 119
Finansinės veiklos pajamos	356 033	2 710	359 643
Finansinės veiklos sąnaudos	(5 594 099)	(3 707 836)	(9 301 935)
Pelno mokesčio pajamos (sanaudos)	(624 581)	507 518	(117 063)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	2 990 350	(1 956 586)	1 033 764

5. Veiklos segmentai (tęsinys)

Segmentų turtas

		Nekilnojamojo	ls viso
2013 (litais)	Statyba	turto vystymas
Ilgalaikis turtas	21 149 354	26 685 581	47 834 935
Atsargos	45 656 381	742 506	46 398 887
Kitas trumpalaikis turtas	97 344 329	40 845 576	138 189 905
Iš viso segmentų turto	164 150 064	68 273 663	232 423 727
Segmentų įsipareigojimai
Dotacijos ir subsidijos	112 802	0	112 802
Finansiniai įsipareigojimai	0	28 077 722	28 077 722
Skolos tiekėjams	29 991 658	331 509	30 323 167
Kitos mokėtinos sumos	47 202 286	2 153 766	49 356 052
Iš viso segmentų įsipareigojimų	77 306 746	30 562 997	107 869 743
Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimai	3 753 170	380 700	4 133 870
		Nekilnojamojo	Iš viso
2012 (litais)	Statyba	turto vystymas
Pajamos	299 148 851	992 946	300 141 797
Savikaina	(276 574 988)	(803 662)	(277 378 650)
Kitos pajamos	2 387 276	4 269 019	6 656 295
Veiklos sanaudos	(14 440 760)	(3 094 352)	(17 535 112)
Kitos sanaudos	(1 091 526)	(129 173)	(1 220 699)
Turto vertės sumažėjimas	(440 764)	1 326 691	885 927
Amortizacija ir nusidėvėjimas	(4 552 047)	(108 352)	(4 660 399)
Veiklos rezultatas	4 436 042	2 453 117	6 889 159
Finansinės veiklos pajamos	366 832	837 827	1 204 659
Finansinės veiklos sąnaudos Pelno mokesčio pajamos	(890 288)	(584 800)	(1 475 088)
(sanaudos)	(953 476)	(613 687)	(1 567 163)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	2 059 110	2092257	5 051 567

5. Veiklos segmentai (tęsinys)

Segmentų turtas

6.

Grynasis pelnas (nuostoliai)	2 623 569	(1 589 805)	1 033 764
(sanaudos)	(689 259)	572 196	(117 063)
veiklos sanaudos Pelno mokesčio pajamos	(1 648 575)	(7 653 360)	(9 301 935)
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos Finansinės ir investicinės	359 643	0	359 643
Veiklos rezultatas	4 601 760	(5 491 359)	10 093 119
Amortizacija ir nusidėvėjimas	(3 196 229)	(184 543)	(3 380 772)
Turto vertės sumažėjimas
Kitos sanaudos	(1 908 224) 961 864	21 151	983 015
Veiklos sąnaudos	(18 855 016)	(3 128 020) (5 208)	(21 983 036) (1 913 432)
Kitos pajamos	6 177 380	130 258	6 307 638
Savikaina	(169 619 191)	(94 998 810)	(264 618 001)
Pajamos	191 041 176	103 656 531	294 697 707
2013 (litais)	Lietuva	Rusija	Iš viso
Geografinė informacija
Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimai	2 673 458	0	2 673 458
Iš viso segmentų įsipareigojimų	89 594 628	25 142 796	114 737 424
Kitos mokėtinos sumos	38 958 574	1 759 269	40 717 843
Skolos tiekėjams	49 966 295	185 926	50 152 221
Dotacijos ir subsidijos Finansiniai įsipareigojimai	38 250 631 509	0 23 197 601	38 250 23 829 110
Segmentų įsipareigojimai
Iš viso segmentų turto	175 742 551	59 956 006	235 698 527
Kitas trumpalaikis turtas	135 127 064	391 925	135 518 989
Atsargos	21 198 245	37 969 285	59 167 530
Ilgalaikis turtas	19 417 242	21 594 796	41 012 038
2012 (litais)	Statyba	vystymas	Iš viso
		Nekilnoja- mojo turto

6. Geografinė informacija (tęsinys)

Segmentų turtas

2013 (litais)	Lietuva	Rusija	Iš viso
Ilgalaikis turtas	45 151 553	2 683 382	47 834 935
Atsargos	44 482 755	1 916 132	46 398 887
Kitas trumpalaikis turtas	92 720 381	45 469 524	138 189 905
Iš viso segmentų turtas	182 354 689	50 069 038	23223 720
Segmentų įsipareigojimai	Lietuva	Rusija	İş viso
Finansiniai įsipareigojimai	27 791 524	286 198	28 077 722
Skolos tiekėjams	19 973 064	10 350 103	30 323 167
Kitos mokėtinos sumos	41 247 848	8 221 006	49 468 854
Iš viso segmentų įsipareigojimai	89 012 436	18 857 307	107 869 743
Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimai	4 123 214	10 656	4 133 870

2012 (litais)	Lietuva	Rusija	Švedijos Karalystė	Iš viso
Pajamos	227 861 771	68 469 420	3 810 606	300 141 797
Savikaina	(211 313 376)	(62 222 084)	(3 843 190)	(277 378 650)
Kitos pajamos	4 935 573	1 720 722	0	6 656 295
Veiklos sanaudos	(14 092 522)	(3 335 943)	(106 647)	(17 535 112)
Kitos sanaudos	(1 219 168)	(1 531)	0	(1 220 699)
Turto vertės sumažėjimas Amortizacija ir	885 927	0	0	885 927
nusidėvėjimas	(4 504 601)	(150 459)	(5 339)	(4 660 399)
Veiklos rezultatas	2 553 604	4 480 125	(144 570)	6 889 159
Finansinės ir investicinės
veiklos pajamos	435 490	769 169	0	1 204 659
Finansinės ir investicinės
veiklos sanaudos	(817 460)	(626 415)	(31 213)	(1 475 088)
Pelno mokesčio pajamos
(sanaudos)	(754 110)	(813 053)	0	(1 567 163)
Grynasis pelnas
(nuostoliai)	1 417 524	3 809 826	(175 783)	5 051 567

6. Geografinė informacija (tęsinys)

Segmentų turtas

7.

8.

2012 (litais)	Lietuva	Rusija	Švedijos Karalystė	Iš viso
Ilgalaikis turtas	39 049 774	1 962 264	0	41 012 038
Atsargos	36 455 021	22 712 509	0	59 167 530
Kitas trumpalaikis turtas	91 730 966	43 185 861	602 162	135 518 989
Iš viso segmentų turtas	167 235 761	67 860 634	602 162	235 698 257
Segmentų įsipareigojimai
Finansiniai įsipareigojimai	23 829 110	0	0	23 829 110
Skolos tiekėjams	41 372 797	8 490 194	289 230	50 152 221
Kitos mokėtinos sumos	20 958 150	19 797 943	0	40 756 093
Iš viso segmentų įsipareigojimai	86 160 057	28 288 137	289 230	114 737 424
Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir irengimų įsigijimai	2 673 458	0	0	2 673 458
Pardavimo savikaina (litais)			2013	2012
Zaliavos ir komplektavimo gaminiai			110 750 695	102 372 870
Statybų subrangovai			85 826 970	114 740 828
Darbo užmokesčio sąnaudos			37 618 755	37 029 066
Nusidėvėjimas ir amortizacija			2 228 828	3 206 258
Kita			30 421 581	20 029 628
Iš viso pardavimo savikainos			266 846 829	277 378 650
Pardavimo sąnaudos			2013	2012
(litais)
Transporto paslaugų sąnaudos			932 629	591 640
Darbo užmokesčio sąnaudos			234 200	265 573
Reklamos ir panašios sąnaudos			96 184 13 502	125 364 31 109
Kitos sąnaudos			1 276 515	1 013 686
Iš viso pardavimo sąnaudų

9.	Administracinės sąnaudos
	(litais)	2013	2012
	Darbo užmokesčio sąnaudos	11 592 591	10 630 671
	Pirktos paslaugos administracinėms reikmėms	5 020 223	4 870 345
	Veiklos mokesčių sąnaudos, išskyrus pelno mokestį	1 134 635	610 236
	Nusidėvėjimas	886 091	1 030 973
	Atsargų nukainojimas (atstatymas) iki grynosios realizacinės vertės	255 122 157 479	(535 106) 184 882
	Gautinų sumų nurašymas	46 429	47 841
	Amortizacija Gautinų sumų vertės sumažėjimas (atstatymas)	(1 121 351)	1 644 363
	Kitos sanaudos	2 703 496	1 811 693
	Administracinių sąnaudų iš viso	20 675 615	20 295 898
10.	Darbo užmokesčio sąnaudos
	(litais)	2013	2012
	Atlyginimai	33 716 191	32 439 650
	Privalomojo socialinio draudimo imokos	10 528 316	10 038 620
	Dienpinigiai ir nedarbingumo pašalpos	5 335 132	5 428 688
	Sukauptų atostoginių ir premijų pokytis	(63 597)	97 415
	Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	49 516 042	48 004 373
	Apskaitytos:
	Pardavimo savikainoje	37 618 755	37 029 066
	Administracinėse sąnaudose	11 592 591	10 630 671
	Pardavimo sanaudose	234 200 70 496	265 573 79 063
	Kitos veiklos sanaudose
	Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	49 516 042	48 004 373
ll.	Kitos pajamos ir sąnaudos
	(litais)	2013	2012
	Nuomos ir kitos pajamos	4 680 381	2 533 132
	Investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimas	1 466 446	4 028 320
	Pelnas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo	160 811	94 843
	Kitų pajamų iš viso	6 307 638	6 656 295
	Nuomojamų patalpų nusidėvėjimas ir kitos sąnaudos	(2 068 222)	(1 218 413)
	Nuostolis iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo	(45 045)	(2 286)
	Kitų sąnaudų iš viso	(2 113 267)	(1 220 699)
	Kitu paiamų ir sanaudu iš viso, grynaja verte	4 194 371	ર 435 596

12. Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	(8 942 292)	(270 429)
Finansinės veiklos sąnaudų iš viso	9 301 035	(1 475 088)
Kitos sanaudos	900 166	301 922
Neigiama valiutos kurso pokyčio įtaka	6 572 545	246 058
Palūkanų sąnaudos	1 829 224	927 108
Finansinės veiklos pajamų iš viso	359 643	1 204 659
Kitos pajamos	9 736	11 018
Teigiama valiutos kurso pokyčio įtaka	940	830 894
Palūkanų pajamos	348 967	362 747
(litais)	2013	2012

Neigiama valiutos kurso pokyčio įtaka padidėjo 2013 metais dėl Rusijos rublio (RUB) keitimo kurso lito atžvilgiu sumažėjimo nuo 0,0859 2012 m. gruodžio 31 d. iki 0,0767 2013 m. gruodžio 31 d.

Pelno mokestis 13.

Pelno mokesčio sąnaudos:

(litais)	2013	2012
Mokėtino pelno mokesčio sąnaudos	858 044	1 030 948
Atidėtojo mokesčio pokytis	(740 981)	536 215
Pelno mokesčio sąnaudų iš viso	117 063	1 567 163

Mokėtino pelno mokesčio efektyvaus tarifo sutikrinimas:

(litais)	2013		2012
Metų pelnas		1 033 764		5 051 567
Pelno mokesčio sąnaudų iš viso		117 063		1 567 163
Pelnas prieš apmokestinimą		1 150 827		6 618 730
Pelno mokestis, taikant Grupės
mokesčio tarifą Lietuvoje	15,0 %	172 624	15,0 %	992 810
Mokesčio tarifų įtaka užsienio šalių
jurisdikcijose	17,6 %	202 409	2,5 %	162 906
Neleidžiami atskaitymai	62,8 %	723 115	8,2 %	544 169
Neapmokestinamos pajamos	(11,8 %)	(135 560)	(1,4 %)	(93 024)
Panaudoti mokestiniai nuostoliai	(31,3 %)	(359 641)	(8,7 %)	(575 912)
Nerealizuotų laikinųjų skirtumų
pokytis	(42,2 %)	(485 884)	8,1 %	536 214
	10,1 %	117 063	23,7 %	1 567 163

Nuo 2013 m. sausio 1 d. Grupė taikė standartinį 15 % tarifą Lietuvoje, 20 % Rusijoje bei 15 % Latvijoje (nuo 2012 m. sausio 1 d.: 15 % tarifą Lietuvoje, 20 % Rusijoje bei 26,3 % Švedijos Karalystėje).

13. Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtasis mokestis:

(litais)	2013		2012
	Laikini skirtumai	Atidetasis mokestis	I aikini skirtumai	Atidėtasis mokestis
Gautinų sumų vertės sumažėjimas Atsargų nukainojimas iki grynosios	13 061 257	1 959 189	15 371 790	2 305 769
realizacinės vertės Mokesčių skirtumai užsienio šalių	10 411 399	1 561 710	10 156 277	1 523 442
jurisdikcijose	80 872	12 131	1 282 324	192 349
Sukaupti atostoginiai	1 513 370	233 250	1 393 665	212 941
Sukauptos premijos	193 069	28 960	463 844	69 577
Atidėjiniai garantiniam remontui Anksčiau nepripažinti mokestiniai	1 355 416	201 182	1 285 989	192 898
muostoliai	28 475 549	4 271 332	25 610 483	3 841 572
Atidėtojo mokesčio turto iš viso Nepripažintas atidėtojo mokesčio		8 267 754		8 338 548
turtas Pripažintas atidėtojo mokesčio		(5 219 146)		(6 152 473)
turtas		3 048 608		2 186 075
Zemės ir pastatų perkainojimas	6 956 645	1 043 496	6951 879	1 042 782
Investicinio turto perkainojimas	8 703 033	1 305 305	6 506 993	976 049
Atidėtojo mokesčio
įsipareigojimai		2 348 801		2 018 831
Iš viso atidėtojo mokesčio, grynąja verte		699 807		167 244

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažistamas tik tuomet, kad ateityje Grupė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas yra mažinamas tokia apimtimi, kiek nebesitikima, kad susijusi mokestinė nauda bus realizuota. Atidėtasis mokestis nuo gautinų sumų vertės sumažėjimo, mokesčių skirtumų užsienio šalių jurisdikcijose ir mokestinių nuostolių nebuvo pripažintas dėl realizavimo netikrumo.

Atidėtojo pelno mokesčio pokytis:

(litais)	2013	2012
Grynasis atidėtasis mokestis sausio 1 d.	167 244	703 459
Apskaityta kitose bendrosiose pajamose	(208 418)
Apskaityta kaip pelnas arba nuostolis	740 981	(536 215)
Grynasis atidėtasis mokestis gruodžio 31 d.	699 807	167 244

AB "Panevėžio statybos trestas" Konsoliduotos finansinės ataskaitos už 2013 metus

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai 14.

litais)	Žemė ir pastata1	Mašinos ir irengimai	I ransporto priemones	kıtas turtas Irankiai ir	Nebaigta statyba	Iš viso
rte) Savikaina (žemės ir pastatų perkainota ve Likutis 2012 m. sausio 1 d.	704 828 24	542 076 19	11 059 350	392 677 12	197 240 ਟ	70 050 047
Perleidimai sigijimai	182) 866 385 (52	(858 474) 892 490	રરજ (152 603) ર રેતે	508 (769 294) રતે ।		422 રેરેત્રે) 429 (1 832 N
Nuosava statyba					13 614 560	ર્સ્વ 614 13
Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą Perrašymas į investicinį turtą	893 078 2	227 504		(227 504)	078) ನ 72. 893 8 91 (2 12	722) 8 91 12
Likutis 2013 m. sausio 1 d.	085 466 28	રતેર 803 19	1 466 305	387 987	0	754 342 71
sīgījimai	487 493	120 932 -	423 917	538 031		3 881 061
Turto perkainojimas Perleidimai	(473 145) 2 188 120	(194 960)	(159 292)	(637 956)		2 188 120 (1 465 353)
Perkeltas sukauptas nusidėvėjimas	(13 176 314)					13 176 314)
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.	614 117 17	756 540 21	9 43 12 224	462 887 11	0	268 770 62
Nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas
Likutis 2012 m. sausio 1 d.	831 699	857 16 302	8 840 345	380 10 241	0	47 216 281
Nusidėvėjimas per metus	891 057	981 1 777	976 454	237 788		4 600 563
l'urto perkainojimas erleistas turtas	765) 517) (28 (37	(858 143)	(151 210)	(764 607)		477) (28 765) 811 (1
Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą
Likutis 2013 m. sausio 1 d.	12 823 308	S રતે 17 222	તે 665 589	10 265 010	0	49 976 602
Nusidėvėjimas per metus	621 રતેર	029 085	570 777	و 1 રતેર		3 256 139
l'urto perkainojimas Perleistas turtas	612) (235 003) (108	(58 341)	(148 879)	(519 134)		966) (235 003) (834
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	314) 176 13					314) 176 13
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.	0	249 383 18	10 294 280	હતું હતું હતું હતું. તે તે પ્રતિન્દ પ્રતિન્દ પ્રતિન્દ પ્રતિન્દ પ્રતિન્દ પ્રતિન્દ પ્રતિન્દ પ્રતિન્દ પ્રતિન્દ પ્રતિન્દ પ્રતિન્દ પ્રતિન્દ પ્રતિન્દ પ્રતિન્દ પ્રતિન્દ પ્રતિન્દ પ્ 10 442	0	986 458 38
Likutinė vertė ·
2013 m. sausio 1 d.	15 262 158	580 901 2	716 800 -	377 1 722	0	21 366 152
2013 m. gruodžio 31 d.	17 117 614	3 291 373	1 930 156	1 444 667		23 783 810

34

14. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Žemė ir pastatai apskaitomi perkainota verte. Paskutinis perkainojimas buvo atliktas 2013 m. gruodžio 31 d. remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB "Matininkai" bei UAB "Resolution Valuations", turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, susijusią su vertinamo turto vieta ir kategorija, atliktais Grupės žemės ir pastatų vertinimais bei konsultacijomis dėl galimų rinkos kainų.

Žemės ir pastatų tikroji vertė, lygi 13 019 tūkst. litų, priskiriama 3 lygiui pagal tikrosios vertės hierarchiją. Vertinimo metodas - lyginamosios vertės.

Tikrosios vertės nustatymui naudoti reikšmingi nestebimi duomenys - kaina už 1 kvadratinį metra/arą. Tikroji vertė padidėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų mažesnė.

Žemės ir pastatų tikroji vertė, lygi 4 099 tūkst. litų, priskiriama 3 lygiui pagal tikrosios vertės hierarchiją. Vertinimo metodas - diskontuotų pinigų srautų.

Jei pastatai būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2013 m. gruodžio 31 d., būtų 8 940 tūkst. litų (2012 m. gruodžio 31 d .: 6 042 tūkst. litų).

(litais)	2013	2012
Nusidėvėjimas apskaitytas:
Pardavimo savikainoje	2 161 910	3 206 258
Administracinėse sąnaudose	886 991	1 030 973
Kitose sąnaudose	215 957	383 104
Kapitalizuotose sąnaudose	(8 719)	(19 772)
Nusidėvėjimo iš viso	3 256 139	4 600 563

Žemė ir pastatai, kurių likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. lygi 12 514 772 litams, įkeisti bankams. Lizingo sutarčių pagrindu įsigyto ilgalaikio turto (mašinų ir įrengimų bei transporto priemonių) likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. lygi 24 385 litams (2012 m.: 599 453 litams).

15. Nematerialusis turtas

	Programinė
Prestižas	iranga	Kitas turtas	İş viso
1 116 482	941 525 235 251 (5 224)	22 211 8 785	2 080 218 244 036 (5 224)
1 116 482	1 171 552 85 119 (3 400)	30 996 167 690 (1 375)	2 319 030 252 809 (4 775)
1 116 482	1 253 271	197 311	2 567 064
1 010 811	867 458 57 874 (5 224)	22 157 1 962	1 900 426 20 836 (5 224)
1 010 811	920 108 101 653 (2 524)	24 119 22 980 125	1 955 038 124 633 (2 399)
1 010 811	1 019 237	47 224	2 077 272
105 671	251 444	6877	363 992
105 671	234 034	150 087	489 792

15. Nematerialusis turtas (tęsinys)

Amortizacija apskaityta: 66 918 litų pardavimų savikainoje, 46 429 litai administracinėse sąnaudose, 11 286 litai kitose sąnaudose (2012 m.: 9 177 litai pardavimų savikainoje, 47 841 litas administracinėse sąnaudose, 2 762 litai nebaigtose vykdyti sutartyse).

Prestižas yra susijęs su UAB "Alinita". Vadovybės apskaičiavimais, atsiperkamoji prestižo vertė viršija balansinę vertę, todėl nuvertėjimas nebuvo pripažįstamas.

16. Investicinis turtas

(litais)	2013	2012
Likutis sausio 1 d.	16 947 042	0
Perrašymas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir
irengimų	0	12 918 722
Įsigijimai	1 905 543	()
Tikrosios vertės pasikeitimas	1 466 446	4 028 320
Likutis gruodžio 31 d.	20 319 031	16 947 042

Investicinį turtą sudaro septynių aukštų biurų centras Vilniuje, kurio 17 % yra naudojama savom reikmėm, o likusi dalis yra nuomojama trečiosioms šalims. Savo reikmėms naudojamas turtas yra apskaitytas nekilnojamajame turte, įrangoje ir įrengimuose.

Tikroji vertė nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB "Resolution Valuations", turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, atliktu pastato vertinimu. Atliekant įvertinimą, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma – 11 %, kapitalizacijos norma – 8,5 %). Tikrosios vertės pasikeitimas apskaitytas kitose pajamose (žr. 11 pastaba).

Nustatyta investicinio turto 20 319 tūkst. litų tikroji vertė tikrosios vertės hierarchijoje priskirta 3 lygiui.

Finansinių metų pabaigoje būsimieji minimalūs nuomos mokėjimai pagal nenutraukiamas nuomos sutartis sudarė: 2 377 tūkst. litų - mažiau nei per vienerius metus, 9 270 tūkst. litų tarp vienerių ir penkerių metų (2012 m. gruodžio 31 d.: 539 tūkst. litų - mažiau nei per vienerius metus, 2 155 tūkst. litų – tarp vienerių ir penkerių metų). Nuomos pajamos per 2013 metus sudarė 1 849 tūkst. litų (per 2012 metus – 104 tūkst. litų) ir buvo apskaitytos pardavimo pajamose. Investicinis turtas 2013 m. gruodžio 31 d. yra įkeistas bankui.

17. Išduotos trumpalaikės paskolos

(lita1s)	Palūkanos	Gražinimo terminas	2013	2012
AB "Panevėžio keliai" (paskola)* 3 mėn. VILIBOR+1,9 %		2013-01-11	4 000 000	4 000 000
Iš viso			4 000 000	4 000 000

*Bendrovės valdybos posėdžio reglamente plamuojamas svarstyti klausimas dėl suteiktos paskolos AB "Panevėžio keliai" gražinimo termino pratęsimo.

18. Atsargos

(litais)	2013	2012
Kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu	38 356 334	37 686 806
Kitos atsargos	8 042 553	21 480 724
Atsargų iš viso	46 398 887	59 167 530

Toliau pateikiamos kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu:

(litais)	2013	2012
Savikaina:	28 099 219	25 565 726
Įsigytos žemės ir nekilnojamojo turto savikaina Įsigytos teisės į ilgalaikę žemės nuomą savikaina Nekilnojamojo turto projektų sąnaudos	11 178 503 9 122 603	11 178 503 10 656 568
Iš viso savikainos Nukainojimas:	48 400 325	47 400 797
Nebaigtų vykdyti projektų nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės	(10 043 991)	(9 713 991)
Iš viso nukainojimo	(10 043 991)	(9 713 991)
Kapitalizuotų sąnaudų iš viso	38 356 334	37 686 806
Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimo pokytis:	2013	2012
Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės laikotarpio pradžioje Apskaityta administracinėse sąnaudose	9 713 991 330 000	9 713 991 0
Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės laikotarpio pabaigoje	10 043 991	9 713 991

Kapitalizuotų sąnaudų, susijusių su nekilnojamojo turto vystymo projektais, nukainojimas yra įvertinamas atsižvelgiant į numatomas šių projektų atsiperkamąsias vertes, kurios nustatomos remiantis nepriklausomų vertintojų nustatytomis nekilnojamojo turto projektų rinkos kainomis. Kiekvienam vykdomam statybos projektui buvo įkurta specialiosios paskirties įmonė ir 2013 m. gruodžio 31 d. Grupė turėjo šias specialios paskirties įmones:

	Kapitalizuotų sąnaudų iš VISO	Kapitalizuotos sąnaudos, ivertintos tikrosiomis vertėmis
ZAO ISK "Baltevromarket"	21 352 841	66 284 848	(i)
UAB "Ateities projektai"	1 400 000	1 400 000	(11)
UAB "Kauno erdvė"	2 970 000	2 970 000	(11)
UAB "Sakališkės"	5 800 000	5 800 000	(ii)
UAB "Seškinės projektai"	4 300 000	4 300 000	(ii)
000 "Teritorija"	2 533 493	2 533 493	(111)
Iš viso	38 356 334	83 288 341

18. Atsargos (tęsinys)

• (i) Reikšminga kapitalizuotų sąnaudų, susijusių su nekilnojamojo turto vystymo projektais, dalis yra susijusi su nekilnojamojo turto projektu, kurį vykdo ZAO ISK "Baltevromarket" Kaliningrade. 2013 metais UAB "PST investicijos" valdyba svarstė galimybes šį projektą parduoti. 2013 metais vyko pirkėjo paieška, tačiau 2013 m. gruodžio 31 d. pirkėjas nebuvo surastas. 2014 m. tęsiami projekto pardavimo darbai, svarstomi pasiūlymai. Siekdama pagrįsti atsiperkamąją vertę, Grupė gavo nepriklausomo vertintojo rinkos kainų įvertinimą. Pagal nekilnojamojo turto eksperto DTZIMS ("IMS Project Management LLC") įvertinimą, ZAO ISK "Baltevromarket" vystomo projekto rinkos vertė 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 66 284 848 litus (19 197 419 eurų). Vienas iš ZAO ISK "Baltevromarket" vystomų sklypų buvo vertinamas taikant palyginamosios vertės metodą, pagal kurį sklypo vertė – 13 248 014 litų (3 836 890 eurų); kitas sklypas buvo vertinamas taikant diskontuotų pinigų srautų metodą, pagal kurį sklypo vertė - 53 036 834 litai (15 360 529 eurai). Pagrindinė informacija, kuria naudojosi vertintojas taikant diskontuotų pinigų srautų metodą, gali būti pateikta taip:
  • diskonto norma 24 %;
  • kapitalizacijos norma 11,5 %
  • prekybos centro plotas: metinės nuomos kainos nuo 100 iki 600 EUR/kv. m, užimtumo koeficientas - nuo 40 % pirmaisiais metais iki 95 % paskutiniais modelio metais skirtingoms patalpoms.
• (ii) Kitų projektų atsiperkamosios vertės buvo nustatytos remiantis nekilnojamojo turto vertintojo "Ober-Haus nekilnojamas turtas" rinkos kainų įvertinimu. Atliekant įvertinimą, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma - 15 %, kapitalizacijos norma - 20 %).
• (iii) OOO "Teritorija" projektą pradėjo vystyti 2013 metų pabaigoje, todėl projekto kapitalizuotų sąnaudų 2013 metais suma, vadovybės vertinimu, yra artima jų tikrajai vertei.

Toliau pateikiamos kitos atsargos:

(litais)	2013	2012
Zaliavos ir komplektavimo gaminiai	6 732 464	20 167 561
Nebaigta gamyba ir pagaminta produkcija	809 071	549 477
Pirktos prekės, skirtos perparduoti	868 426	1 205 972
Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės	(367 408)	(442 286)
Kitų atsargų iš viso	8 042 553	21 480 724

Kitų atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės pokytis buvo apskaitytas administracinėse sąnaudose.

19. Pirkėjų įsiskolinimas

(litais)	2013	2012
Gautinos sumos iš pirkėjų	64 143 558	94 073 689
Sukauptos gautinos sumos pagal darbų įvykdymo lygio metodą	4 590 173	1 817 814
Gautinos sumos iš susijusių šalių	3 355 644	2 280 173
Vertės sumažėjimas	(13 061 257)	(15 271 790)
Pirkėjų įsiskolinimo iš viso	59 028 118	82 899 886

19. Pirkėjų įsiskolinimas (tęsinys)

2013 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis statybos sutartimis susijusios patirtos sąnaudos, pridėjus pripažintą pelną ir atėmus pripažintą nuostolį, buvo lygios 102 725 643 litams (2012 m.: 238 261 108 litams). 2013 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis statybos sutartimis susijusios išrašytos sąskaitos sudarė 108 531 595 litus (2012 m.: 250 082 609 litus). Skirtumas tarp šių sumų pateiktas kaip ateinančių laikotarpių pajamos (atskleista 26 pastaboje), kurių suma 2013 m. gruodžio 31 d. lygi 5 805 952 litams (2012 m.: 11 821 501 litui).

2013 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimus sudaro sulaikytos sumos (sulaikyta suma – suma, kuri sudaro atitinkamą procentą nuo bendros kontrakto sumos ir kuri grąžinama pridavus objektą ir pateikus sulaikytų pinigų bankinę garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą), sudarančios 1 043 496 litus (2012 m.: 7 688 215 litų), kurios susijusios su nebaigtomis vykdyti statybos sutartimis.

Iš pirkėjų gauti išankstiniai apmokėjimai 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 25 718 989 litus (2012 m. gruodžio 31 d.: 10 882 524 litus). Padidėjimui 2013 m. gruodžio 31 d. įtakos turėjo daugiau metų pabaigoje pasirašytų naujų statybos sutarčių.

Kitas trumpalaikis turtas 20.

(litais)	2013	2012
Terminuotas indėlis banke	3 000 000	3 677 048
PVM permoka	2 103 506	4 006 644
Sukaupta gautina suma iš užsakovo	1 579 834	()
Kitas trumpalaikis turtas	487 075	554 884
Kito trumpalaikio turto iš viso	7 170 415	8 238 576

2013 m. gruodžio 31 d. terminuotam indėliui banke taikoma palūkanų norma – 0,13 %, indėlio terminas – 2014 m. birželio mėn. (2012 m. gruodžio 31 d. terminuotam indėliui banke taikoma palūkanų norma - 1,88 %, indėlio terminas - 2013 m. gegužės mėn.).

21. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

(litais)	2013	2012
Pinigai bankuose Pinigai kasoje	58 643 498 46 298	23 540 417 34 083
Pinigų ir pinigų ekvivalentų iš viso	58 689 796	23 574 500

22. Kapitalas ir rezervai

Grupės įstatinį kapitalą sudaro 16 350 000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė -1 litas. Grupės įstatinis kapitalas yra pilnai apmokėtas. Paprastųjų akcijų savininkai turi vieno balso už vieną akciją teisę Grupės akcininkų susirinkime bei teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, ar lėšas įstatinio kapitalo mažinimo atveju. 2013 ir 2012 metais nebuvo įstatinio kapitalo pokyčių.

Toliau pateikiami rezervai:

(litais)	2013	2012
Perkainojimo rezervas	7 394 717	5 909 097
Privalomasis rezervas	2 066 389	2 050 013
Valiutos perskaičiavimo rezervas	983 321	200 429
Rezervų iš viso	10 444 427	8 150 230

22. Kapitalas ir rezervai (tesinys)

Perkainojimo rezervas susijęs su žemės ir pastatų perkainojimu ir lygus perkainojimo likutinei vertei atėmus susijusį atidėtojo mokesčio įsipareigojimą.

Perkainojimo rezervo judėjimas:

	2013	2012
Perkainojimo rezervas sausio 1 d.	5 909 097	6 541 416
Perkainojimo rezultatas	2 188 120	0
Atstatytas perkainojimas parduotam turtui	(235 003)	(14 421)
Perkainojimo nusidėvėjimas	(312 857)	(731 752)
Su perkainojimu susijęs atidėtasis mokestis	(208 418)	()
Su perkainojimo nusidėvėjimu susijęs atidėtasis mokestis	53 778	113 854
Perkainojimo rezervas gruodžio 31 d.	7 394 717	5 909 097

Privalomasis rezervas sudarytas pagal įstatymų reikalavimus, t. į rezervą kasmet turi būti pervedama ne mažesnė nei 5 % grynojo pelno suma, kol rezervas nebus mažesnis nei 10 % įstatinio kapitalo. Rezervas gali būti naudojamas tik nuostoliams dengti.

23. Vienai akcijai tenkantis pelnas

(litais)	2013	2012
Grynasis metų rezultatas, tenkantis Grupės akcininkams	2 063 079	4 511 611
Vidutinis akcijų skaičius	16 350 000	16 350 000
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai	0.13	0.28

Grupė neturi potencialių akcijų, kurioms būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas, t. y. jis yra lygus vienai akcijai tenkančiam pelnui. Dėl šios priežasties pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), naudojamas vienai akcijai tenkančio pelno skaičiavime, yra vienodi.

24. Paskolos ir kitos finansinės skolos

Paskolų iš viso

		2013	2012
		28 058 441 19 281	23 197 601 631 509
		28 077 772	23 829 110
		13 322 109 14 755 613	9 452 719 14 376 391
		28 077 7202	23 829 110
Palūkanų norma	Galioja	2013	2012
1 mėn. Vilibor+0,6	2013/11	13 526 734	13 526 734
3 mén. Euribor+1,9	2021/11	વે 059 396	5 682 838
3 men. Euribor+1,9	2014/12	872 591	218 148
l ir 6 mėn. Vilibor+1,9	2015/05	4 599 720	3 769 881
	Lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimai Paskolų ir kitų finansinių skolų iš viso Paskolų ir kitų finansinių skolų iš viso Toliau pateikiamas paskolų išskaidymas:

*Iki finansinių ataskaitų patvirtinimo datos paskolos nebuvo pratęstos. Grupė tariasi su banku dėl paskolų pratęsimo ir tikisi, jog pratęsimai bus pasirašyti 2014 metais.

23 197 601

28 058 441

24. Paskolos ir kitos finansinės skolos (tęsinys)

25.

Kitose finansinėse skolose apskaityti įsipareigojimai už lizingo sutarčių pagrindu įsigytą ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. lygi 24 385 litams, ir įsipareigojimai bankui už išleistas garantijas.

Susitarimo pradžioje Grupė nustato, ar toks susitarimas yra nuoma, ar jis apima nuomą. Atitinkamas turtas yra nuomos objektas, jei susitarimo įvykdymas priklauso nuo to konkretaus turto naudojimo. Susitarimas suteikia teisę naudoti tą turtą, jei susitarimas suteikia teisę Grupei kontroliuoti tą turtą.

Toliau pateikiamas finansinės nuomos įsipareigojimų išskaidymas:

2013 metai (litais)	Minimalios imokos	Palūkanos	Vertės dengimas
Mokėtinos mažiau nei per vienerius metus	9 002	663	8 339
Mokėtinos tarp vienerių ir penkerių metų	11 238	296	10 942
	20 240	ਹਵੰਗ	19 281
2012 metai (litais)	Minimalios imokos	Palūkanos	Vertės dengimas
Mokėtinos mažiau nei per vienerius metus	643 096	11 587	631 509
Mokėtinos tarp vienerių ir penkerių metų	0	0	0
	643 096	11 587	631 509
Atidėjiniai (litais)		2013	2012
Atidėjiniai garantiniam remontui		1 355 416	1 285 989
Kiti		836 100	836 100
Atidėjiniai iš viso		2 191 516	2 122 089
Atidėjinių garantiniam remontui pokytis:
		2013	2012
Atidėjiniai garantiniam remontui laikotarpio pradžioje		1 285 989	1 145 668
Sukaupta per laikotarpj		670 954	883 477
Panaudota per laikotarpi		(601 527)	(743 156)
Atidėjiniai garantiniam remontui laikotarpio pabaigoje		1 355 416	1 285 989

Atidėjiniai garantiniam remontui susiję su statybos objektais, pastatytais 2009-2013 metais. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Grupė turi garantinį įsipareigojimą statybos darbams, kurio trukmė – nuo 5 iki 10 metų po statybos darbų pridavimo. Atidėjiniai garantiniam remontui paremti vertinimais, atliktais remiantis faktiškai patirtomis garantinių remontų sąnaudomis.

26.	Kiti įsipareigojimai
-----	----------------------	--

(litais)	2013	2012
Ateinančių laikotarpių pajamos pagal darbų įvykdymo lygio metodą	5 805 952	11 821 501
Sukauptos premijos darbuotojams	193 069	463 844
Sukaupti atostoginiai	4 602 536	4 395 358
Mokėtini atlyginimai ir susiję mokesčiai	3 601 747	3 308 651
Kiti įsipareigojimai	4 369 030	5 636 770
Kitų įsipareigojimų iš viso	18572334	25 626 122
lš jų:
Ilgalaikė dalis	1 248 185	191 393
Trumpalaikė dalis	17 324 149	25 434 731

27. Nebalansiniai įsipareigojimai

Bankai išleido 49 956 324 litų garantijas trečiosioms šalims, kurios susijusios su Grupės statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais. Šių garantijų galiojimas baigiasi nuo 2014 m. sausio 25 d. iki 2020 m. sausio 15 d. Už dali išleistų garantijų (7 019 865 litus) Grupė yra ikeitusi nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus (žr. žemiau), likusi dalis, 42 936 459 litai, nėra užtikrinta įkeistu turtu.

Nekilnojamasis turtas, iranga ir įrengimai, kurių balansinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. lygi 3 290 000 litų, esamos ir būsimos lėšos sąskaitoje yra įkeisti bankui už suteiktą garantijų limitą ir banko išleistas garantijas. Garantijų limito suma – 15 000 000 litų, panaudota suma 2013 m. gruodžio 31 d. – 6 580 515 litų. Garantijų limitas galioja iki 2015 metų gegužės mėnesio.

Nekilnojamasis turtas, iranga ir įrengimai, kurių balansinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. lygi 4 130 000 litų, yra įkeisti bankui už suteiktą garantijų limitą. Garantijų limito suma -10 000 000 litų, panaudota suma 2013 m. gruodžio 31 d. - 100 000 litų. Garantijų limitas galioja iki 2015 metų birželio mėnesio.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių balansinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. lygi 996 000 litų, yra įkeisti bankui už suteiktą garantijų limitą. Garantijų limito suma – 340 000 litų, panaudota suma 2013 m. gruodžio 31 d. – 339 350 litų. Garantijų limitas galioja iki 2014 metų gegužės mėnesio.

Nekilnojamasis turtas, ir įrengimai, kurių balansinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. lygi 4 098 772 litams, ir investicinis turtas, kurio balansinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. lygi 20 319 031 litui, yra įkeisti bankui už gautas paskolas, kurių likutis 2013 m. gruodžio 31 d. lygus 9 931 987 litams.

Grupės imonių būsimos ir esamos lėšos banko sąskaitose (likutis 2013 m. gruodžio 31 d. lygus 13 litų; 2012 m. gruodžio 31 d. - 55 452 litams) bei kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu, kurių balansinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. lygi 8 770 000 litų (2012 m. gruodžio 31 d. – 8 800 000 litų), yra įkeistos bankui už gautas paskolas, kurių likutis 2013 m. gruodžio 31 d. lygus 13 526 734 litams.

Grupė dalyvauja keliose teisminėse bylose, kurių baigtis, vadovybės vertinimu, neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

28. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Susijusiomis su Grupe šalimis pripažįstami akcininkai, darbuotojai, valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai, per vieną arba daugiau tarpininkų, kontroliuoja Grupę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi, galiojant sąlygai, kad šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir valdymo sprendimus.

2013/2012 m. Grupė vykdė pirkimų ir pardavimų sandorius su patronuojančia Grupės įmone AB "Panevėžio keliai" bei dukterinėmis AB "Panevėžio keliai" įmonėmis. Toliau pateikiami įvykdyti sandoriai su susijusiomis šalimis per 2013/2012 m.:

(litais)	Sandorio pobūdis		2012
Pardavimai:
AB "Panevėžio keliai"	Prekės ir paslaugos	2 929 906	520 252
UAB "Panevėžys"	Prekės ir paslaugos	487	727
UAB "Ukmergės keliai"	Prekės ir paslaugos	230 085	0
Grupės akcininkai	Prekės ir paslaugos	266	6 502
Pirkimai:
AB "Panevėžio keliai"	Prekės ir paslaugos	2 002 755	3 462 255
UAB "Aukštaitijos traktas"	Prekės ir paslaugos	30 420	5 128
UAB "Ukmergės keliai"	Prekės ir paslaugos		19 847
UAB "Keltecha"	Prekės ir paslaugos	42 126	2 134 544
UAB "Gelbera"	Prekės ir paslaugos	171 285	265 199
UAB "Panevėžys"	Prekės ir paslaugos	0	858
UAB "Convestus"	Paslaugos	187 202	360 641
UAB "Sostinės gatvės"	Prekės ir paslaugos	0	2 500
(litais)		2013	2012
Gautinos sumos:
AB "Panevėžio keliai" (paskola ir pirkėjo įsiskolinimas)		5 129 276	4 028 805
UAB "Panevėžys" (pirkėjo įsiskolinimas)		2.218 300	2 243 300
UAB "Construktus"		8 068	8 068
Mokėtinos sumos:
UAB "Ukmergės keliai"		0	470
AB "Panevėžio keliai"		0	32 941
UAB "Gelbera"		12 872	34 303
UAB Convestus"		0	151 699
UAB "Keltecha"		0	102 246

Atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos, mokėtini vadovybei, įskaitant Valdybą, 2013 m. sudarė 3 623 620 litų (2012 m.: 2 890 214 litų).

29. Finansinių instrumentų tikroji vertė

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį pagrindinėje (arba palankiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant vertinimo metodiką.

Nustatydama finansinių priemonių tikrąją vertę, Grupė naudoja tokius metodus ir prielaidas:

Grynieji pinigai

Tai piniginės lėšos, kurių vertė yra jų tikroji vertė.

29. Finansinių instrumentų tikroji vertė (tesinys)

Gautinos sumos ir terminuoti indėliai

Prekybos ir kitų gautinų sumų bei terminuotų indėlių tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpesnio nei šešių mėnesių laikotarpio prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų normą, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau - balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Tikroji vertė nustatoma atskleidimo tikslais.

Finansiniai įsipareigojimai

Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikanų rinkos normą ataskaitų parengimo dieną, dabartine verte. Finansinės nuomos rinkos palūkanų norma nustatoma pagal panašias nuomos sutartis. Trumpesnio laikotarpio finansinių įsipareigojimų, kuriems nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Tikroji vertė skirstoma pagal hierarchiją, kuri atskleidžia naudotų pradinių įvertinimo duomenų reikšmingumą. Tikrosios vertės hierarchijoje yra šie lygiai:

1 lygis - aktyviose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose nustatytos kainos (nepakoreguotos);

2 lygis - kiti pradiniai duomenys, išskyrus į 1 lygį įtrauktas nustatytas turto arba įsipareigojimų kainas, kurios stebimos tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvestos iš kainų);

3 lygis - turto ir įsipareigojimų pradiniai duomenys, nepagristi stebimais rinkos duomenimis (nestebimi pradiniai duomenys).

Grupė neturi finansinio turto ir įsipareigojimų, apskaitomų tikrąja verte.

Finansinės priemonės, neapskaitomos tikrąja verte

Pagrindiniai Grupės finansiniai, neapskaityti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, terminuoti indėliai, prekybos ir kitos mokėtinos sumos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolinimosi lėšos. Grupės vadovybės nuomone, šių finansinių instrumentų likutinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms, nes skolinimosi sąnaudos yra susietos su tarpbankine skolinimosi palūkanų norma VILIBOR ir EURIBOR, o kitas finansinis turtas ir įsipareigojimai yra trumpalaikiai, todėl jų tikrosios vertės svyravimas nėra reikšmingas.

30. Pobalansiniai įvykiai

Po finansinių metų pabaigos iki šių konsoliduotų finansinių ataskaitų patvirtinimo neįvyko jokių pobalansinių įvykių, kurie turėtų įtakos konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms ar turėtų būti atskleisti.

Generalinis direktorius	Dalius Gesevičius
Vyriausioji buhalterė	Danguolė Širvinskienė

2014-03-31 Laste

AB "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" 2013 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS

Pranešimas parengtas už 2013 metus.

2. EMITENTAS IR JO KONTAKTINIAI DUOMENYS

Emitento pavadinimas	Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas"
Įstatinis kapitalas	16 350 000 lity
Būstinės adresas	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuva
Telefonas	(8~45) 505 503
Faksas	(8~45) 505 520
Elektroninis paštas	pst(a)pst.lt
Teisinė-organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1993 m. spalio 30 d., Panevėžio miesto valdyba
Registracijos Nr.	AB 9376
Įmonių rejestro kodas	147732969
Įmonės PVM kodas	LT477329610
Juridinių asmenų registro tvarkytoja	Valstybės įmonė Registrų centras
Interneto adresas	www.pst.lt

3. EMITENTO PAGRINDINIS VEIKLOS POBŪDIS

Pagrindinė įmonės ir dukterinių įmonių (grupės) veiklos sritis – įvairios paskirties pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas Lietuvoje ir už jos ribų, statybinių medžiagų pardavimas, nekilnojamojo turto vystymas. Be šios veiklos, įmonė užsiima patalpų ir mechanizmų nuoma.

Vizija - tapti pripažinta statybos sektoriaus lydere, naudojančia pažangias technologijas, garantuojančia kokybę bei sutartus darbų atlikimo terminus.

Misija – sąžiningai vykdydami įsipareigojimus, plėtodami ilgalaikį bendradarbiavimą ir siūlydami brandžius statybų sprendimus, didiname vertę akcininkams ir plėtojame įmonės veiklą. Kuriame aukštesnės kokybės aplinką verslui, visuomenei ir žmonėms.

4. SUTARYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKU

2006 m. vasario 7 d. buvo pasirašyta sutartis Nr. 5792 su akcine bendrove DNB banku, esančiu J. Basanavičiaus g. 26, Vilniuje, kuriam pavesta tvarkyti bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitą.

2013 m. gruodžio 2 d. AB "Panevėžio statybos trestas" nutraukė sutartį su DNB banku ir pasirašyta sutartis dėl finansinių apskaitos su AB finansų maklerio įmone "Finasta".

5. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE

AB "Panevėžio statybos trestas" paprastosios vardinės akcijos – 16 350 000 vnt. vieno lito nominalios vertės – nuo 2006 m. liepos 13 d. įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą.

Bendrovės akcijų kainos dinamika VVPB per 2013 metus (Lt)

Paskutinė	Vidutinė	Didžiausia	Mažiausia	Paskutinė
akcijos kaina	akcijos kaina	akcijos kaina	akcijos kaina	akcijos kaina
2012 12 31	per 1-12 men.	per 1-12 men.	per 1-12 men.	2013 12 31
3.208 Lt	4.118 Lt	5.007 Lt	3.266 Lt	3,902 Lt

Kapitalizacija min. Lī
2009	2010	2011	2012	2013
61.97	10.08	61.53	52.45	63.79

6. OBJEKTYVI ĮMONĖS BŪKLĖS, VEIKLOS VYKDYMO IR PLĖTROS APŽVALGA, PAGRINDINIŲ RIZIKOS RŪŠIŲ IR NEAPIBRĖŽTUMŲ, SU KURIAIS ĮMONĖ SUSIDURIA, APIRIDINIMAS

Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas" (toliau – PST) yra vienintelė Lietuvos statybų kompanija, kuri savo veiklą statybų sektoriuje vykdo jau daugiau kaip 55 metus. Per ilga gyvavimo istoriją įmonė įvykdė daugelį itin svarbių ir sudėtingų projektų, kurie prisidėjo prie Lietuvos ekonominio augimo ir aplinkosaugos gerinimo, tokiu būdu bendrovė kuria aukštesnę gyvenamosios aplinkos kokybę visiems Lietuvos žmonėms. Visą šį laiką įmonė vadovavosi šiomis pagrindinėmis vertybėmis – sąžiningumu, atsakingumu, profesionalumu, kokybišku darbu bei efektyviais sprendimais. Šios vertybės leido bendrovei pasiekti užsibrėžtų tikslų. PST įmonių veikla turi reikšmingos įtakos infrastruktūros plėtrai, įgyvendinti unikalūs, nacionalinės reikšmės užsakymai prisideda prie atsakingos bendrovės įvaizdžio stiprinimo tarp klientų ir verslo partnerių. Klientai pasitiki PST ir vertina kaip patyrusią didelių ir technologiškai sudėtingų objektų statytoją. Tokio klientų požiūrio siekiama atkakliai dirbant, investuojant į darbuotojus ir naujausių technologijų diegimą bei panaudojimą gamyboje, o tai įmonei leidžia lengvai įgyvendinti bet kokio sudėtingumo projektus.

2013 m. įmonė apdovanota aukso medaliu už biokuro ir termofikacinės elektrinės statybą Klaipėdoje.

2013 metais AB "Panevėžio statybos trestas" sėkmingai baigė vykdyti darbus viename didžiausių ir sudėtingiausių projektų Lietuvoje – AB "Akmenės cementas" 4 500 tonų/dieną sauso būdo klinkerio gamybos linijos statybą. Tai pat baigta ir priduota užsakovui UAB "Baltic fish export" žuvų perdirbimo gamykla su sandėliavimo patalpomis Kauno raj. sav. Biruliškių km. 2013 metais baigtas Transporto sektoriaus praktinio mokymo centro įkūrimas (autodromo) Panevėžyje bei Panevėžio miesto "Vyturio" progimnazijos pastato rekonstravimo darbai.

2013 metais imone pradėjo darbus naujuose objektuose: Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato ir su juo susijusių statinių statybą Saulėtekio al. 9, Vilniuje, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pastato ir pagalbinių statybos darbus (parkavimo aikštelės), Aviacinio kuro bazės (inžinerinių infrastruktūros įrenginių, susisiekimo komunikacijų privažiavimo keliai, geležinkelis) įrengimą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje (NATO objektas) Šiauliuose.

2013 metais įmonės sudėtyje veikė šie filialai: "Gerbusta", besispecializuojanti inžinerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, "Pastatų apdaila", atliekanti pastatų vidaus ir išorės apdailos darbus, Vilniaus "Genranga", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione, ir filialas "Klaipstata", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Klaipėdos regione.

Per daugelį metų sukaupta vertinga sudėtingų objektų statybos patirtis. Veikla vystoma plačiu spektru tiek paslaugų atžvilgiu, tiek geografiškai - projektus įgyvendiname ne tik Lietuvoje. Veikia filialai Rusijos Federacijos miestuose Čerepovece ir Kaliningrade bei dukterinė įmonė Rusijos Federacijoje ir dukterinė įmonė Lenkijos Respublikoje, taip pat nuolatinė buveinė Švedijos Karalystėje bei Latvijos Respublikoje.

Rizikos veiksniai, susiję su įmonės veikla:

• Toliau išliekantis statybos rinkos nuosmukis;
• · Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas;
• · Griežtos kreditavimo sąlygos bankuose;
• Itin išaugusi ir nuožmi konkurencija;
• Žemos statybos paslaugų kainos; .
• o Dempingas;
• Vėluojantys užsakovų atsiskaitymai; .
• Šešėlinė ekonomika; o

Kita informacija apie Grupei iškylančios rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (4-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (4-oje pastaboje).

7. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DUKTERINES ĮMONES

AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupę 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė šios bendrovės:

Dukterinės įmonės	Veiklos pobūdis	Valdoma dalis (proc.)	Buveinės adresas
UAB "Skydmedis"	Statyba: skydiniai namai	100	Pramonės g. 5, Panevėžys Tel. 8 45 583341
UAB "Metalo meistrai"	Statyba	100	Tinklų g. 7, Panevėžys
UAB "Vekada"	Statyba: elektros instaliacija	ેરે	Marijonų g. 36, Panevėžys Tel. 8 4 5461311
AB "Panevėžio statybos trestas" ir partnerių TŪB "Vilniaus papėdė"	Nekilnojamojo turto vystymas	રેતે	Tuskulėnų g. 33, Vilnius
UAB "Alinita"	Statyba: kondicionavimo įranga	100	Tinklų g. 7, Panevėžys Tel. 8 45 467630
"Kingsbud" Sp.z.o.o.	Tarpininkavimo paslaugos	100	A. Patli. 16-400 Suwalki, Polska
"PS Trests" SIA	Statyba	100	Vietalvas 5, Ryga
"Baltlitstroij" 000	Statyba	100	Sovetskij pr. 43, Kaliningradas Tel. 0074012350435
"Teritorija" 000	Nekilnojamojo turto vystymas	87,5	Lunačiarskio per. 43- 27, Čerepovecas Bologdos sritis
UAB "PST investicijos"	Nekilnojamojo turto vystymas	68	Verkių g. 25C, Vilnius Tel. 8 5 2102130
UAB "PST investicijos" dukterinės įmonės:
UAB "Ateities projektai"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Seškinės projektai"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Sakališkės"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Kauno erdvė"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Verkių projektas"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
ZAO ISK "Baltevromarket"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Pobedi aikštė 10, Kaliningradas

UAB "Skydmedis" (įm. kodas 148284718) įsteigta ir pradėjo savo veiklą 1999 06 17.

Pagrindinė įmonės veikla yra: statybinių medinių konstrukcijų ir staliaus dirbinių gamyba, medienos pjaustymas ir obliavimas, statybinių medžiagų didmeninė ir mažmeninė prekyba, padėklų, stovų ir kitų medinių pakrovimo reikmenų gamyba, pastatų ir statinių įrengimas.

2013 m. gavo 11 551,5 tūkst. Lt pajamų ir uždirbo 964,8 tūkst. Lt grynojo pelno. Metinė apyvarta, lyginant su 2012 m. (7 601,7 tūkst. Lt), padidėjo 51,96 %. 2013 metais įmonės didžioji pajamų dalis (73,79 proc.) yra gauta užsienyje, tai yra Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje. 26,21 proc. pajamų uždirbta Lietuvoje.

	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Pardavimo pajamos tūkst. Lt	6 783,2	7 601,7	11 551,5
Bendrasis pelnas tūkst. Lt	1 375,4	1 946,8	3 350,2
Grynasis pelnas tūkst. Lt	256,5	458,0	964,8
Bendrasis pelningumas	20,3 %	25,6 %	29,0 %
Grynasis pelningumas	3,8 %	6,0 %	8,4 %
Nuosavybės graža (proc.) (ROE)	19,39	25,72	38,97
Einamojo likvidumo koeficientas	2,2	2,2	2,1
Skubaus padengimo koeficientas	1,5	1,6	1,5

UAB "Skydmedis" pagrindiniai veiklos rodikliai:

2013 m. UAB "Skydmedis" pradėjo diegti "Lean" sistemą, kuri užtikrina nuolatinį tobulėjimą ir nereikalingų veiklų (nuostolių) šalinimą, siekiant sukurti didesnę vertę klientui ir didinti savo konkurencingumą.

Nuolat tobulinant gaminių gamybą ir kokybę bendrovė 2014 m. planuoja sudalyvauti trijose parodose: Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Norvegijoje, pristatyti savo gaminamą produkciją, didinti įmonės žinomumą, taip pat didinti užsienio užsakovų skaičių ir pritraukti naujų klientų. 2013 m. pabaigoje bendrovei "Skydmedis" buvo suteiktas gaminamo namo konstrukcijų sertifikatas "Sintef" (Norvegija). Tai leidžia bendrovei įsitvirtinti aukščiausios kokybės medinių karkasinių namų segmente, gaminiai yra pritaikyti užsienio rinkoms ir atitinka griežtus kokybės standartus.

2013 m. pabaigoje UAB "Skydmedis" dirbo 76 darbuotojai. Akcinis kapitalas padalintas į vieną tūkstantį paprastųjų akcijų, kurių vienos vertė 500 Lt. Pagrindinė akcininkė yra AB "Panevėžio statybos trestas", turinti 100 % akcijų.

UAB "Metalo meistrai" (įm. kodas 148284860) įsteigta 1999 06 16. Veiklą pradėjo 1999 07 01 Bendrovės veikla yra metalo konstrukcijų ir konstrukcijų dalių gamyba.

2013 m. pardavimo pajamos buvo 10 982,7 tūkst. Lt. Bendrovės pajamos Lietuvoje sudaro 42,18 proc., Norvegijoje – 46,73 proc., kitose užsienio šalyse (Rusija, Vokietija ir Švedija) – 11,09 proc.

	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Pardavimo pajamos tūkst. Lt	7 819,5	10 907,4	10 982,7
Bendrasis pelnas tūkst. Lt	256,2	574,3	725,1
Grynasis pelnas tūkst. Lt	-243	-60	-17
Bendrasis pelningumas	3,3 %	5,3 %	6,6 %
Grynasis pelningumas	-3,1 %	-0,6 %	-0,2 %
Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)	-20,88	-5,46	-1,57
Einamojo likvidumo koeficientas	0,96	0,88	1,06
Skubaus padengimo koeficientas	0,36	0,82	0.70

UAB "Metalo meistrai" pagrindiniai veiklos rodikliai:

2013 metų pabaigoje įmonėje dirbo 65 darbuotojai.

2013 metais bendrovėje pradėta diegti "Lean" sistema bei pradėta naudoti gamybos valdymo programa "Monitor".

Įmonėje įdiegta kokybės valdymo sistema ISO 9001 : 2008, aplinkos apsaugos vadybos sistema ISO 14001 : 2004 bei gauti EN 1090 – plieno konstrukcijų gamybos kontrolės sertifikatas – ir ISO 3834-3 – metalų lydomojo suvirinimo kokybės valdymo sistemos standarto sertifikatas.

2014 m. Įmonė numato toliau vykdyti metalo konstrukcijų dalių gamybą, didinti apyvartą ir pelningumą, reaguoti į pokyčius rinkoje. Pagrindinės pajėgos bus skirtos naujų pardavimų užsakymų paieškai Lietuvoje ir užsienyje, įskaitant Norvegiją.

Ataskaitiniais metais bendrovės įstatinis akcinis kapitalas ir akcininkų sudėtis nekito, t. y. akcinis kapitalas, kaip ir anksčiau, 500 000 Lt yra padalintas į 1 000 paprastųjų akcijų, vienos akcijos vertė – 500 Lt. Akcininkas yra AB "Panevėžio statybos trestas", turintis 100 % akcijų.

UAB "Vekada" (įm. kodas 147815824) įsteigta 1963 01 01 kaip "Elektros montavimo valdyba" ir 1994 05 16 perregistruota į UAB "Vekada". Pagrindinė įmonės veikla yra elektros montavimo darbai (EMD). Ataskaitiniais metais šalia įprastų elektrotechninių darbų toliau buvo plečiamos silpnų srovių darbų sritys: vaizdo stebėjimo sistemos, apsauginė ir gaisrinė signalizacija, inžinerinių sistemų valdymas. Buvo plečiami elektros montavimo darbai atsinaujinančių energijos šaltinių srityje.

Bendrovė 2013 m. turėjo 12,062 mln. Lt pajamų ir uždirbo 548,1 tūkst. Lt grynojo pelno. Metinė apyvarta, palyginti su 2012 m., padidėjo 11 %.

	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Pardavimo pajamos tūkst. Lt	7 252,9	10 860.5	12 062.3
Bendrasis pelnas tūkst. Lt	1 187,0	1 579,0	1 810,5
Grynasis pelnas tūkst. Lt	65,5	451,6	548,1
Bendrasis pelningumas	16,4 %	14,5%	15,0 %
Grynasis pelningumas	0.9 %	4,2%	4,5 %
Nuosavybės graža (proc.) (ROE)	1,45	9,11	9,86
Einamojo likvidumo koeficientas	6,13	3,26	5.27
Škubaus padengimo koeficientas	5,05	3,09	4,83

UAB "Vekada" pagrindiniai veiklos rodikliai:

2013 m. pabaigoje bendrovėje dirbo 69 darbuotojai.

2014 metais planuojama įvairesnės paslaugos montavimo darbų srityje, keliami uždaviniai įsisavinti pastatų valdymo sistemų automatizavimą, pramoninių objektų technologinių procesų automatizavimą.

Bendrovėje ataskaitiniais metais įdiegta Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema pagal standartą OHSAS 18001, toliau realizuojami Kokybės vadybos standartas ISO 9001 ir Aplinkosaugos vadybos standartas ISO 14001.

Ataskaitiniais metais bendrovės įstatinis akcinis kapitalas ir akcininkų sudėtis nekito, t. y. akcinis kapitalas, kaip ir anksčiau, 211 488 Lt yra padalintas į 52 872 paprastųjų akcijų, vienos akcijos vertė – 4 Lt. Pagrindinis akcininkas yra AB "Panevėžio statybos trestas", turintis 95,6 % akcijų, kita dalis priklauso fiziniams asmenims.

UAB "Alinita" (įm. kodas 141619046) įsteigta 1997 m. gruodžio 8 d. Įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimas, pastatų vidaus vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinių sistemų montavimas, pastatų inžinerinių sistemų projektavimo, paleidimo - derinimo darbai.

2013 metais įmonės pajamos – 5 589 tūkst. Lt. Palyginus su 2012 metais, pajamos išaugo 35 procentais.

UAB "Alinita" pagrindiniai veiklos rodikliai:

	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Pardavimo pajamos tūkst. Lt	1 788	4 127	5 589
Bendrasis pelnas tūkst. Lt	188,9	694.7	520,0
Grynasis pelnas tūkst. Lt	-155,4	197,0	71,6
Bendrasis pelningumas	10,6 %	16,8 %	9,3 %
Grynasis pelningumas	-8,7 %	4,8 %	1,3 %
Einamojo likvidumo koeficientas	1,00	1,05	1,09
Skubaus padengimo koeficientas	0,90	0,88	1,00

Bendrovėje 2013 metais yra įdiegti vadybos standartai: ISO 9001, ISO 14001, OHSAS 18001. Standartų vykdymas periodiškai audituojamas tarptautinės sertifikavimo kompanijos "BM TRADA", periodinius vidinius auditus atlieka AB "Panevėžio statybos trestas". Vykdant vadybos standartus, darbuotojai aiškiau supranta bendrovės tikslus.

Įmonė turi galiojančius atestatus šiai veiklai vykdyti. 2013 m. įmonėje dirbo 39 darbuotojai.

Bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 10 000 Lt ir yra padalintas į 100 paprastųjų akcijų, kurių vienos vertė – 100 Lt. AB "Panevėžio statybos trestas" 2004 metais įsigijo 100 % akcijų.

AB "Panevėžio statybos trestas" ir partnerių TŪB "Vilniaus papėdė" (įm. kodas 12545197) įkurta 2000 metais. Bendrija buvo įsteigta Valdovų rūmų statybos laikotarpiui. Bendrija savo veikla neuždirbo pelno, o sanaudas paskirstė bendrijos nariams proporcingai jų vykdomų darbų apimčiai.

Lietuvos Respublikos LDK valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatyme Valdovų rūmų atidarymas turėjo įvykti 2009 m. liepos mėn., dėl lėšų trūkumo rūmų statybos darbų užbaigimas buvo atidėtas ir darbai Valdovų rūmų A dalyje baigti 2013 metų gegužės mėn.

2014 metais planuojama pradėti AB "Panevėžio statybos trestas" ir partnerių TUB "Vilniaus papėdė" uždarymo procedūrą.

Bendrijos kapitalą sudaro steigėjų įnašai, iš viso 14 500 Lt. AB "Panevėžio statybos trestas" įnašas yra 10 000 Lt, kas sudaro 69 proc. Kiti steigėjai taip pat yra juridiniai asmenys.

"BALTLITSTROIJ" OOO (įm. kodas 236006) įmonė įsteigta ir pradėjo savo veiklą 2000 m. spalio 20 d. Įmonės pagrindinė veikla - statybos darbai. 2013 metų pabaigoje dirbo 71 žmogus. 2013 m. gavo 97,8 mln. Lt pajamų, tai yra 2 kartus daugiau nei 2012 metais, kai pajamos buvo 51,5 mln. rub. 2013 metų bendrovė uždirbo 3 mln. Lt pelną, 2012 metais pelnas buvo 0,9 mln. Lt.

2013 metais, kaip ir ankstesniais metais, visą savo veiklą įmonė vykdė Kaliningrado srityje. Didžiausią 2013 metų įmonės pajamų dalį sudarė Kaliningrado srities ligoninės rekonstrukcija bei pajamos iš kino teatro "Rosija" statybos, kurios ataskaitiniais metais baigtos ir kino teatras "Rosija" priduotas.

2013 metais pasirašyta sutartis ir pradėti vykdyti "240 vietų vaikų darželio Sovietsko mieste, Kaliningrado srityje" statybos darbai.

	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Pardavimo pajamos tūkst. Lt	62 357	51 480	97 814
Bendrasis pelnas tūkst. Lt	3 236,7	1 795,8	8116
Grynasis pelnas tūkst. Lt	1 120,1	878,4	3 016,6
Bendrasis pelningumas	5,2 %	3,5 %	8,3 %
Grynasis pelningumas	1,8 %	1.7%	3,1 %
Einamojo likvidumo koeficientas	0,98	1,00	1,11
Skubaus padengimo koeficientas	0,97	0.49	1,03

"BALTLITSTROIJ" OOO Pagrindiniai veiklos rodikliai:

Ir toliau bendrovė planuoja dirbti Kaliningrado srityje. 2014 metų vasario mėn. pasirašyta sutartis dėl "Niemano miesto buitinių atliekų sąvartyno, Kaliningrado srityje" statybos.

Bendrovės įstatinis kapitalas - 12 000 000 rub., AB "Panevėžio statybos trestas" valdo 100 % akcijų.

UAB "PST investicijos" (im. kodas 124665689) įkurta 1998 m. gruodžio 23 d. Bendrovės veikla - nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas. 2013 m. gruodžio 31 d. UAB "PST investicijos" įmonių grupę sudarė patronuojanti įmonė UAB "PST investicijos" bei jos antrinės įmonės: UAB "Sakališkės", UAB "Kauno erdvė", UAB "Ateities projektai", UAB "Verkių projektas", UAB "Šeškinės projektai", ZAO ISK "Baltevromarket".

UAB "PST investicijos" nekilnojamojo turto projektuose dalyvauja per savo dukterines įmones. Toks veiklos vystymas (kuriant atskiram projektui dukterinę įmonę) pasirinktas, siekiant apskaičiuoti kuo tikslesnį kiekvieno projekto rezultatą bei vykdant projektus finansuojančių bankų reikalavimus.

	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Pardavimo pajamos tūkst. Lt	237,1	1 039,0	2 566.9
Finansinė ir investicinė veikla tūkst. Lt	-1 417,5	3 096,0	-2 336,0
Grynasis pelnas tūkst. Lt	-1 809,7	2 210,0	-2 988,0
Nuosavybės grąža (ROE)	-16,67	13,27	-19,82
Einamojo likvidumo koeficientas	1,75	1,88	1,63
Skubaus padengimo koeficientas	1,74	1,83	1,60

UAB "PST investicijos" įmonių grupės pagrindiniai veiklos rodikliai:

2014 metais planuojama pertvarkyti Bendrovės organizacinę struktūrą, toliau vystyti nekilnojamojo turto projektus Lietuvoje ir vykdyti Kaliningrade "Baltevromarke" projekto pardavimą.

Pagrindiniai Bendrovės akcininkai yra AB "Panevėžio statybos trestas" (68,34 %) ir AB "Panevėžio keliai" (25,25 %). Likusi akcijų dalis priklauso keliems fiziniams asmenims (8,49 %). Bendrovės įstatinis kapitalas 2013 m. gruodžio 31 d. yra 49 404 500 Lt, kuris padalintas į 494 045 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė – 100 Lt.

"Kingsbud" Sp.zo.o. (im. kodas 200380717) įkurta 2010 m. rugpjūčio 11 d.

Įmonės pagrindinė veikla - statybinių medžiagų didmeninė prekyba.

Per 2013 metus bendrovės pajamos išaugo 61 proc. ir siekė 3 243,3 tūkst. Lt.

"Kingsbud" Sp.zo.o. pagrindiniai veiklos rodikliai:

	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Pardavimo pajamos tūkst. Lt	2 377,3	2 013,6	3 243,3
Bendrasis pelnas tūkst. Lt	278,2	176,2	223,0
Grynasis pelnas tūkst. Lt	80,1	-9,3	19,1
Bendrasis pelningumas	11,7 %	8,8 %	6,9 %
Grynasis pelningumas	3,4 %	-0,5 %	0,6 %
Nuosavybės grąža (ROE)	1,69	-22,16	31,51
Einamojo likvidumo koeficientas	1,75	1,19	1,22
Skubaus padengimo koeficientas	1.75	1,15	1,10

Bendrovės įstatinis kapitalas – 5 000 zlotų. Kapitalas padalintas į 100 įnašų. Vieno įnašo nominali vertė – 50 zlotų. AB "Panevėžio statybos trestas" valdo 100 % akcijų.

"Teritorija" OOO (jm. kodas 3528202650) veikla - nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

2013 metų lapkričio mėn. AB "Panevėžio statybos trestas" valdyba priėmė nutarimą įsigyti įmonę "Teritorija" OOO ir skirti finansavimą nekilnojamojo turto projekto Čerepoveco mieste vykdymui. Bendrovė įsigyta 2013 metų gruodžio mėn.

Pagrindinis Bendrovės akcininkas yra AB "Panevėžio statybos trestas" (87,5 %).

8. FINANSINIŲ IR NEFINANSINIŲ VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ, SU APLINKOS IR PERSONALO KLAUSIMAIS SUSIJUSI INFORMACIJA

2013 metais grupės pajamos, lyginant su 2012 metais, sumažėjo 2 proc. ir buvo 294,7 mln. Lt (2012 m. – 300,1 mln. Lt). 2013 įmonės pajamos buvo 202,9 mln. Lt (2012 m. – 262,8 mln. Lt). Per ataskaitinius metus PST grupė uždirbo 1,03 mln. Lt grynojo pelno, 2012 metais AB "Panevėžio statybos trestas" grupės pelnas buvo 5,05 mln. Lt. Įmonė 2013 metais uždirbo 0,362 mln. Lt grynojo pelno, 2012 m. grynasis pelnas buvo 1,4 mln. Lt.

Grupės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Visi šiame metiniame pranešime pateikiami finansiniai duomenys yra apskaičiuoti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ir pateikti nacionaline Lietuvos valiuta - litais (Lt).

	Grupė			Imoné
2011 m.	2012 m.	2013 m.	Pavadinimai	2011 m.	2012 m.	2013 m.
285 549	300 142	294 698	Pajamos	218 714	262 847	202 935
264 019	277 379	266 847	Savikaina	204 115	247 430	190 273
21 530	22 763	27 851	Bendrasis pelnas	14 599	15 417	12 662
7,54	7,58	9,45	Bendrojo pelno marža (proc.)	6,67	5,87	6,24
6016	1 454	ર 900	Tipinės veiklos rezultatas	4 153	1 431	65
2,11	0,48	2	Tipinės veiklos rezultatas nuo apyvartos (proc.)	1,9	0,54	0,03
10 792	12 206	6 361	Pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją EBITDA	9 857	ર રેતેર	3 312
3,8	4,1	2,16	EBITDA marža (proc.)	4,51	2,51	1,63
0,31	1,68	0,35	Grynojo pelno (nuostolio) marža (proc.)	0,73	0,55	0,18
0,09	0,28	0,06	Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (litais)	0,1	0,09	0,02
0,8	4,35	0,86	Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)	1,22	1,1	0,27
0,39	2,14	0,44	Vidutinė turto grąža arba turto pelningumas (ROA)	0,77	0,72	0,20
0,73	3,75	0,72	Investicijų pelningumas (ROI)	1,2	1,08	0,27
1,79	1,94	2,08	Einamojo likvidumo koeficientas	1,82	2,08	2,36
1,31	1,36	1,56	Skubaus (kritinio) padengimo koeficientas	1,69	1,94	2,31
0,49	0,49	0,52	Nuosavo kapitalo ir turto santykis	0,63	0,66	0,72
6,84	7,1	7,35	Akcijos buhalterinė vertė	7,98	8,07	8,11
41,9	11,6	61,7	Akcijos kainos ir pelno santykis (P/E)	38,6	36,2	176,2
0,55	0,45	0,53	Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV)	0,47	0,4	0,48

2011–2013 m. AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupės ir įmonės veiklos rezultatai (tūkst. Lt):

Lemiamą įtaką įmonės ir grupės rezultatui turėjo AB "Panevėžio statybos trestas" Rusijoje veikiančio filialo ir atstovybės, dukterinės "Baltlitstroij" OOO bei UAB "PST investicijos" dukterinės įmonės ZAO ISK "Baltevromarket" balanso straipsnių rubliais pervertinimas litais. Dėl reikšmingo Rusijos rublio kurso kritimo per 2013 metus patirtas finansinės veiklos nuostolis yra 6,6 mln. Lt.

Rusijos rublis (RUB)

2013 01 01 - 2013 12 31

Pajamos pagal veiklos rūšis

Pagrindinės įmonės pagal veiklos rūšis yra iš statybos-montavimo darbų. 2013 m. grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 92 proc. – nekilnojamasis turtas, pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 7,2 proc. 2012 m. 95,6 proc. sudarė statybosmontavimo darbai, 0,3 proc. - nekilnojamasis turtas, 4,1 proc. - kita veikla.

		Grupė		Imonë
mln. Lt	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Statybos darbai	274,45	286,89	271,21	218,71	262,85	202,94
Nekilnojamasis turtas	0.24	0.99	2.21
Pagaminta produkcija	6.37	6.79	20,03
Kita	4.50	5.47	1.24

Veiklos pajamos (mln. Lt) pagal šalis:

		Grupé		Imonë
Tūkst. Lt	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Lietuva	194,24	219,19	175,69	182,57	224,10	161,06
Rusijos Federacija	74,47	68.43	103,66	25,36	35,01	40,05
Skandinavijos šalys	4,46	9,60	11,77		3.73
Jungtinė Karalystė	10,78			10,78
Latvija			1.83			1,83
Kitos šalys	1,04	2,92	1,76

2013 metais pagrindinė įmonės veikla daugiausia buvo vykdoma Lietuvoje ir sudarė 79,4 proc. bendrovės vykdomų darbų (2012 m. – 85,3 proc.). Grupės pajamos iš šalies teritorijoje vykdomų darbų sudarė 59,6 proc. pajamų, 2012 m. – 73 proc. pajamų.

Aplinkosauga

Labai svarbų vaidmenį PST veikloje atlieka kokybė, rūpinimasis aplinkos apsauga ir darbų sauga ir sveikata. Įmonėje galiojančios įdiegtos kokybės (ISO 9001), aplinkosaugos (ISO 14001), darbuotojų saugos ir sveikatos (OHSAS 18001) vadybos sistemos padeda tinkamai pasirūpinti šiais svarbiais veiksniais. Kiekvienam objektui yra vertinama profesinė rizika, atliekama analizė, priimamos priemonės rizikos šalinimui ar mažinimui. Sveikos aplinkos išsaugojimui, taršos prevencijos užtikrinimui, kiekvieno projekto pradžioje parengiamas aplinkosaugos planas, kuriame numatomos konkrečios priemonės reikšmingų veiklos rūšių valdymui. 2008 metų Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras 5 metams akreditavo įmonės statybinę laboratoriją pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005, suteikdamas jai teisę atlikti statybinių medžiagų bandymus.

Darbuotojai

Profesionalūs, kompetentingi ir atsakingi darbuotojai - didžiausia PST vertybė, todėl didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Darbuotojų lojalumas ir nuolatinis tobulėjimas leidžia bendrovei pasiekti numatytų rezultatų bei sulaukti itin palankaus klientų įvertinimo. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų kompetencija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama šį faktorių bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis – konkurencingu atlyginimu, pažangia premijų sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe. Bendradarbiaudami su IT profesionalais ir stebėdami pasaulines technologijas nuolat investuojame į naujų programų kūrimą, įsigijimą ir pritaikymą kasdienėje veikloje.

2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, grupėje iš viso dirbo 1 064 darbuotojai, įmonėje – 789 darbuotojai.

Vidutinis	2012 m.		2013 m.
darbuotojų skaičius	Grupė Imonë		Grupe	Imonë
Vadovai	28	12	29	12,3
Specialistai	308	232	રજકર	227,0
Darbininkai	852	694	800	621

Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigoje:

Darbuotojų grupės	Sarašinis skaičius	Turintieji aukštąjį išsilavinimą	Turintieji aukštąjį neun1vers1- tetinj išsilavinima	Turintieji aukštesniji išsilavinimą	Turintieji vidurinj issilavini- ma	Turintieji nebaigtą vidurin) išsilavinimą
Vadovai	30	26				C
Specialistai	301	231	10	47	12
Darbininkai	733	38	13	198	389	તેરી જેવી સવલતો પ્રાપ્ય થયેલી છે. આ ગામના લોકોનો મુખ્ય વ્યવસાય ખેતી, ખેતમજૂરી તેમ જ પશુપાલન છે. આ ગામના લોકોનો મુખ્ય વ્યવસાય ખેતી, ખેતમજૂરી તેમ જ પશુપાલન છે. આ ગામના લોકોનો

Vidutinis bruto darbo užmokestis (Lt):

Vidutinis darbo užmokestis (Lt)	2012 m.		2013 m.
	Grupe	Imonè	Grupe	_ Imone
Vadovai	7 061	8 785	7 597	8 381
Specialistai	3 587	3 661	3 492	3 572
Darbininkai	1 981	1 988	2 219	2 208

Darbo sutartyse nėra numatyta jokių ypatingų darbuotojų ar jų dalies teisių bei pareigų.

Bendrovė ir 2013 metais didelį dėmesį skiria darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Mokymai imonėje vykdomi trimis kryptimis, naudojantis:

1. Mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai);

2. Aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos).

9. SVARBŪS IVYKIAI, BUVE NUO PRAĖJUSIŲ FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS

2013 m. kovo 22 d. AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su VĮ "Vilniaus pilių direkcija" dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų B dalies atkūrimo darbų 61,3 mln. Lt sumai. Preliminarus darbų atlikimo terminas – iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Šių metų gegužės 23 dieną pasirašyta sutartis su VĮ "Turto bankas" dėl Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pastato ir pagalbinių statybos darbų. Bendra sutarties suma, įskaitant PVM, yra 61 mln. Lt. Bendra projekto trukmė - 18 mėnesių.

2013 m. gegužės 23 d. AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl Žagarės regioninio parko lankytojų centro irengimo darbų. Bendra sutarties suma, įskaitant PVM, yra 9,8 mln. Lt. Bendra projekto trukmė - 6 mėnesiai, su galimybe pratęsti sutartį dar aštuoniems mėnesiams.

2013 m. birželio 11 d. AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su Vilniaus universitetu dėl Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato statybos darbų. Bendra sutarties suma, įskaitant PVM, yra 106,46 mln. Lt. Bendra projekto trukmė - 21 mėnuo.

Liepos 8 dieną AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija dėl Aviacinio kuro bazės (inžinerinių infrastruktūros įrenginių, susisiekimo komunikacijų – privažiavimo keliai, geležinkelis) įrengimo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose. Projekto trukmė – 18 mėnesių. Numatoma darbų pradžia – šių metų liepos 15 d.

Liepos 24 dieną AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su VŠĮ Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centru dėl naujų pastatų statybos darbų. Naujai pastatytame administraciniame pastate bus įrengtos vairuotojų mokymo klasės bei vaizdinių priemonių ekspozicijos sandėlis, o įvairių kategorijų vairuotojų praktinis mokymas bus vykdomas naujajame autodrome, sukuriant dirbtinus vairavimo trukdžius (šlapias kelias, slidi kelio danga). Bendra sutarties suma, įskaitant PVM, viršija 15 mln. Lt.

2013 m. spalio 30 d. pasirašyta sutartis su "Schmitz Cargobull Baltic" UAB dėl gamyklos išplėtimo ir teritorijos sutvarkymo darbų. Naujojo priestato plotas sieks 3 000 kvadratinių metrų, o darbus numatoma baigti iki 2014 metų liepos mėnesio.

10. INFORMACIJA APIE ĮMONĖS TYRIMUS IR PLĖTROS VEIKLĄ

2013 metais Bendrovė vykdė rinkos tyrimą Švedijos Karalystėje ir Latvijos Respublikoje dėl AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės veiklos plėtros galimybių.

Pagal Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir AB "Panevėžio statybos trestas" bendradarbiavimo sutartį buvo atlikta dviejų gelžbetoninių plokščių su plastikiniais liktiniais įdėklais eksperimentiniai tyrimai.

11. ĮMONĖS VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

Ateinantys metai bendrovei dar bus nelengvi. Brangstant statybinėms medžiagoms ir kylant kvalifikuotų darbo užmokesčiui, brangsta ir statybų sąnaudų kainos. Taip pat išliekant aukštam emigracijos lygiui didele problema išlieka kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Be to, vėl pradėjo daugėti statybos įmonių, kurios didina konkurenciją statybos sektoriuje.

Stabilumą ateinančiais metais sieksime išlaikyti tęsdami pradėtus darbus, ieškodami galimybių įgyvendinti naujus projektus ir turėdami tikslą išlikti didžiausia statybų bendrove Lietuvoje. Sieksime didinti akcininkų nuosavybę.

12. EMITENTO ĮSTATINIS KAPITALAS IR JO SUDĖTIS

2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 16 350 000 Lt, padalintų į 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų (toliau – PVA), kurios vieneto nominali vertė – 1,00 Lt. Visos akcijos yra nematerialios ir visiškai apmokėtos. Akcijų nuosavybės teisės įrodymas - tai įrašas vertybinių popierių sąskaitose.

Emitento įstatinio kapitalo sudėtis:

		Bendra
	Akcijų skaičius	Nominali	nominalı	Emisijos
Akcijų rūšis	vnt.)	vertė (Lt)	verte (Lt)	kodas
Paprastosios vardinės akcijos (PVA)	16 350 000		16 350 000	101446

13. INFORMACIJA APIE EMITENTO AKCININKUS

2013 m. gruodžio 31 d. akcininkų skaičius buvo 2 075, nuosavybės teisę turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. bendrovės įstatinio kapitalo akcininkai:

Akcininko vardas, pavardė (imonės pavadinimas, rūšis, būstinės adresas, įmonių rejestro kodas)	Akcininkui nuosavybės teise priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius (vnt.)	Turima istatinio kapitalo dalis (%)	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis (%)	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis (%)
AB "Panevėžio keliai", S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, Imonės kodas 147710353.	8 138 932	49,78	49,78
"Swedbank" AS (Estija) klientai Liivalaia 8, Tallin Estonia Įmonės kodas 10060701	998 198	6,11	6,11
Laisvai cirkuliuojančios akcijos	7 212 870	44,11	44.11

Nė vienas emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje.

Balso teise visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB "Panevėžio statybos trestas" akcijų skaičius yra 16 350 000.

14. DIVIDENDAI

Sprendima mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo bendrovės akcinitos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

Dividendai apmokestinami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymus.

2012 m. balandžio 26 d. įvykęs AB "Panevėžio statybos trestas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė nemokėti dividendų už 2011 metus.

2013 m. balandžio 25 d. įvykęs AB "Panevėžio statybos trestas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė išmokėti 408 705 Lt dividendų už 2012 metus. Dividendus išmokėjo AB DNB bankas pagal sudarytą sutartį. 2013 m. gruodžio 31 d. išmokėta 98,54 proc. dividendų.

	Finansiniai metai, iš kurių pelno skiriami dividendai
	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2012 m.
Bendra dividendams skirta suma Lt	1 144 500	1 144 500	1 144 500	408 750
Dividendai, tenkantys vienai akcijai	0,07	0,07	0,07	0,025
Dividendų ir grynojo pelno santykis
proc.	2,4 %	23,8 %	11,3 %	28,2 %
Dividendų pelningumas (dividendai,
tenkantys vienai akcijai / akcijos kaina	4,7 %	1,8 %	1,0 %	0,8 %
laikotarpio pabaigoje), proc.

15. VISI VERTYBINIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMO APRIBOJIMAI

Neaktualu.

16. PER ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ PADARYTŲ PARGRINDINIŲ INVESTICIŲ, ĮSKAITANT JŲ DYDĮ, APIBŪDINIMAS

Visos investicijos pateiktos Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (15-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (1-oje pastaboje).

17. VISI AKCININKŲ TARPUSAVIO SUSITARIMAI, APIE KURIUOS EMITENTAS ŽINO IR DĖL KURIŲ GALI BŪTI RIBOJAMAS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMAS IR (ARBA) BALSAVIMO TEISĖS

Nëra.

18. EMITENTŲ ORGANŲ ĮGALIOJIMAI IŠLEISTI IR SUPIRKTI EMITENTO AKCIJAS

Nëra.

19. EMITENTO ĮSTATŲ PAKEITIMO TVARKA

Keisti bendrovės įstatus gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas LR akcinių bendrovių įstatymo 27 ar 30 straipsniu nustatyta tvarka.

20. EMITENTO ORGANAI

Pagal AB "Panevėžio statybos trestas" įstatus bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos visuotinio akcininkų surinkimo kompetencijos.

Įmonės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš penkių narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Šiuo metu bendrovės valdybą sudaro penki nariai. Įmonės valdybos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos Akcinių bendrovių įstatymu.

Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba.

Bendrovės vadovą – generalinį direktorių – renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Valdyba. Generalinis direktorius organizuoja bendrovės ūkinę veiklą.

Valdyba:

REMIGIJUS JUODVIRŠIS – valdybos pirmininkas. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Imonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, 0/0	Balsai, 0/0
UAB "Tertius"		704 638	80	80
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos pirmininkas	531 675	28,47	28,47
UAB "Lauktuvės jums"	Valdybos pirmininkas	11 069	50,15	50,15
UAB "Pokštas"		111	રેણ	50
AB "Klovainių skalda"		203 526	3,78	3,78
UAB "Gelbera"	Valdybos narys	34	34	34
UAB "Keltecha"	Valdybos narys
UAB "Emulteka"		14	14.0	14,0
UAB "Gustoniy ZUT"	Valdybos narys	1 057	48,98	48,98
AB "Specializuota
komplektavimo valdyba"		21 490	9,29	9,29
UAB "Naujasis Užupis"	Valdybos pirmininkas
UAB "Panevėžys"	Valdybos narys	157 191	49,98	49,98
UAB "PST investicijos"	Valdybos narys	16 407	4.4	4,4
AB "Kirtimų autotransportas"	Valdybos pirmininkas
UAB "Convestus"	Viceprezidentas, valdybos pirmininkas	50 000	રે()	50
UAB "Alproka"	Valdybos pirmininkas
AB "Kauno tiltai"		492	0.31	0.31
UAB "Panoden"	Valdybos narys
111 Unio Prove Za 0011111

Kadencija 2010 11-2014 11

Teistas nebuvo.

GVIDAS DROBUŽAS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, 0/0	Balsai, 0/0
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys	529 861	28,33	28,33
UAB "Lauktuvės jums"	Valdybos narys	11 001	49.85	49,85
UAB "Pokštas"	Direktorius	111	50,0	50,0
AB "Klovainių skalda"	Valdybos narys	203 129	3,77	3,77
UAB "Gelbera"	Valdybos narys	34	34	34
UAB "Emulteka"		12	12,0	12,0
UAB "Gustonių ZUT"	Valdybos narys	1 057	48,98	48,98
UAB "Panevėžys"	Valdybos narys	157 225	49,98	49,98
AB "Specializuota komplektavimo valdyba"		21 470	9,28	9,28
UAB "PST investicijos"	Valdybos pirmininkas	12 644	2,9	2,9
UAB "Naujasis Užupis"	Valdybos narys
UAB "Convestus"	Prezidentas, Valdybos narys	50 000	50	50
UAB "Alproka"	Valdybos narys
AB "Kauno tiltai"		492	0,31	0.31
UAB "Meirona"	Direktorius	100	100	100
UAB "Serana"	Direktorius	950	ેરે	તેર
UAB "Tertius"		176 159	20	20
UAB "Panoden"	Valdybos narys

Kadencija 2010 11-2014 11

Teistas nebuvo.

IRMA ABRAMAVIČIENĖ – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, 0/0	Balsai, 0/0
UAB "Convestus"	Vidaus auditorius
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys
UAB "Ukmergės keliai"	Valdybos narys

Kadencija 2010 11-2014 11

Teistas nebuvo.

VILIUS GRAŽYS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, 0/0	Balsai, 0/0
UAB "Akvalda"		500	33,33	33,33
UAB "Emulteka"
UAB "Bass"		40	40	40
AB "Panevėžio statybos trestas"	Valdybos narys
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys	101 735	5.45	5.45

Kadencija 2010 11-2014 11

Teistas nebuvo.

ARTŪRAS BUČAS - valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, 0/0	Balsai, 1/0
AB "Dvarčionių keramika"	Akcininkas
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys

Kadencija 2010 11-2014 11

Teistas nebuvo.

Administracija:

DALIUS GESEVIČIUS - bendrovės administracijos vadovas, generalinis direktorius. Turi 15 bendrovės akcijų. Išsilavinimas – aukštasis (1984 m., VISI), inžinierius-statybininkas. Teistas nebuvo.

DANGUOLE ŠIRVINSKIENĖ - bendrovės vyriausioji buhalterė. Bendrovės akcijų neturi. Išsilavinimas – aukštasis (1983 m., LŽUA) buhalterio-ekonomisto kvalifikacija.

Teista nebuvo.

Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį vadovams priskaitytas pinigų sumas (Lt):

2013 metais bendrovės valdybos nariams specialiųjų išmokų nebuvo.

Informacija apie emitento vadovams per 2013 metus priskaičiuotus atlyginimus

tūkst. Lt	2013 metai
Valdybos nariams (tantjemos ir darbo užmokestis)	169
Vidutiniškai vienam valdybos nariui (per mėnesį)	3
Administracijos nariams (generaliniam direktoriui ir vyr. buhalterei)	212
Vidutiniškai vienam administracijos nariui (per mėnesį)	0

Audito komitetas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsniu AB "Panevėžio statybos trestas" akcininkų susirinkimas renka audito komitetą. Audito komitetą sudaro trys nariai, kurių vienas yra nepriklausomas. Audito komiteto kadencijos - vieneri metai. Audito komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip 12 metų.

Audito komiteto pareigos:

1. stebėti bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;

2. stebėti bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis bendrovėje veikia, sistemų veiksmingumą;

3. stebėti audito atlikimo procesą;

4. stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.

AB "Panevėžio statybos trestas" audito komitetą sudaro šie nariai:

Lina Ragelienė – AB "Panevėžio statybos trestas" vyr. buhalterės pavaduotoja. Bendrovės akcijų neturi.

Regina Sukarevičienė – AB "Panevėžio statybos trestas" ekonomistė. Bendrovės akcijų neturi.

Irena Kriaučiūnienė – nepriklausoma auditorė. UAB "IDG auditoriai" auditoriai" auditorė. Bendrovės akcijų neturi.

21. VISI REIKŠMINGI SUSITARIMAI, KURIŲ ŠALIS YRA EMITENTAS IR KURIE ĮSIGALIOTŲ, PASIKEISTŲ AR NUTRŪKTŲ PASIKEITUS EMITENTO KONTROLEI, TAIP PAT JŲ POVEIKIS, IŠSKYRUS ATVEJUS, KAI DĖL SUSITARIMŲ POBŪDŽIO JŲ ATSKLEIDIMAS PADARYTŲ EMITENTUI DIDELĘ ZALĄ

Nëra.

22. VISI EMITENTO IR JO ORGANŲ NARIŲ AR DARBUOTOJŲ SUSITARIMAI, NUMATANTYS KOMPENSACIJĄ, JEI JIE ATSISTATYDINTŲ ARBA BŪTŲ ATLEISTI BE PAGRISTOS PRIEŽASTIES ARBA JEI JŲ DARBAS BAIGTŲSI DĖL EMITENTO KONTROLĖS PASIKEITIMO

Nera.

23. INFORMACIJA APIE DIDESNIUS SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS

Visi sandoriai su susijusiomis šalimis pateikti Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje).

24. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO

Informacija apie bendrovių kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo 1 priede.

25. VIEŠAI PASKELBTA INFORMACIJA

Pranešimo antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Data
2013 metų AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir imonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2014 02 28
Investuotojo kalendorius 2014 metams	Kita informacija	Lt, En	2014 01 15
2013 m. devynių mėnesių AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2013 11 29
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai	Pranešimas apie esminį ivykį	Lt, En	2013 11 27
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų projektas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 11 05
AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su "Schitz Cargobull Baltic" UAB	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 10 30
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 10 28
2013 m. pirmojo pusmečio AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2013 08 30
AB "Panevėžio statybos trestas" Klaipėdoje statys vairuotojų praktinio mokymo centrą	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 07 24
AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 07 08
AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su Vilniaus universitetu	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 06 11
AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 05 23
AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su VĮ "Turto bankas"	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 05 23
AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašys sutartį su VI "Turto bankas"	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 05 23
2013 m. pirmojo ketvirčio AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 05 21

Pranešimo antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Data
AB "Panevėžio statybos trestas" eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta metinė informacija	Metinė informacija	Lt, En	2013 04 25
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 04 25
Atidėtas teismo posėdis	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 04 09
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų projektai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 04 04
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 03 15
AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su VĮ "Vilniaus pilių direkcija" dėl Valdovų rūmų B dalies atkūrimo darbų	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 03 22
PST laimėjo Vilniaus pilių direkcijos skelbtą Valdovų rūmų B dalies atkūrimo konkursą	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt. En	2013 03 08
2012 metų AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 02 27
AB "Panevėžio statybos trestas" informacija	Pranešimas apie esmini įvykį	Lt, En	2013 02 13
Panaikintos laikinosios apsaugos priemonės	Pranešimas apie esminį ivykį	Lt, En	2013 01 02

Visi AB "Panevėžio statybos trestas" pranešimai, kuriuos įstatymai numato skelbi viešai, skelbiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų numatytais terminais. Informacija apie bendrovės esminius įvykius pateikiama per "NASDAQ OMX Vilnius" vertybinių popierių biržos informacinę sistemą ("Globe Newswire") bei skelbiami bendrovės interneto puslapyje.

Generalinis direktorius

Sesluty

Dalius Gesevičius

AB "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" pranešimas apie Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas", vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktų, atskleidžia, kaip įi laikosi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės strategija ir tikslai skelbiami interneto svetainėje http://www.pst.lt ir VVPB pranešimuose bei periodiniuose pranešimuose naujienų agentūrai BNS, pranešimuose dienraščiuose, spaudos konferencijose.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovės valdyba ne tik atsakinga už strateginį vadovavimą bendrovei, bet ir analizuoja ir vertina vadovų pateiktą medžiagą visais bendrovės veiklos klausimais: veiklos strategijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansinės būklės ir kt.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų - visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų bendrovės bendrovėje, atskyrimą vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo - valdyba ir vienasmenis valdymo organas - generalinis direktorius. Kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba nėra sudaroma.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Ne	Bendrovės veiklos priežiūra ir vadovo atsakomybė bei kontrolė užtikrinama valdybai analizuojant ir vertinant vadovo pateiktą medžiagą visais bendrovės veiklos klausimais.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Sudaromas vienas kolegialus valdymo organas valdyba, kuri efektyviai vykdo vadovo atliekamų funkcijų priežiūrą.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą - valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	Taip
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	Taip	Bendrovės valdyba yra sudaroma iš 5 narių ir tai yra pakankamas skaičius.

Į III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y., organą, kuris iš esmės sudaromas siekant užtikrinti bendrovės valdybos ir vastovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigų bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai, Tačiau pažymėtiną, kad irodautios rekomendacijos, kurios pagali srvo ir prigimtį yra susijusios išmtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiui, komitetų (neturėtų nai tarko reikonos valdybai, kadarės į pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Ži.n., 2003, Nr. 123-574) yra kitokios, Pavyzdžiui, kodekso 3,1 punktas dėl valdymo organų priežiūros viek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui, kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo

² Vykdomojo direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegiaus organas.

Stebėtojų taryba nesudaroma. Ne 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su individualiai galimybe būti perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą. Valdybos pirmininkas nėra ir nėra buvęs bendrovės Taip 2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo vadovu. kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo Taip	Nors bendrovėje nėra nepriklausomų valdybos narių,
kolegialaus organo (toliau šiame principe - kolegialus	valdyba užtikrina, kad būtų vykdoma objektyvi ir
organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad	nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat
bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės	tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.
valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai
atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinkimo renkamas kolegiaus organas yra valdybą, ji, būtama valdyno organs, turėtų užkirini ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3,1 punkto atžvilgiu.

3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, informacija apie jų išsilavinimą, pavardės, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės dar akcininkams akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip/Ne	Informacija apie valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje yra nuolat renkama ir o pasibaigus kiekvieniems kaupiama, metams patikslinama bei pateikiama bendrovės rengiamose ataskaitose.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Valdyba sudaryta, atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį, jos narių patirtis, įvairiapusės žinios, susijusios su bendrovės veiklos pobūdžiu, leidžia tinkamai atlikti darbą.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo igūdžius ir žinias.	Taip	Nauji nariai supažindinami su bendrove ir valdybos darbo reglamentu. Valdybos nariai nuolat dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose kaupia informaciją apie esminius bendrovės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimus.

3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo Ne	Bendrovėje istoriškai susiklosčiusi situacija, kad
nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų	neivertintos nepriklausomų narių "pakankamumas".
sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą	Vykstant aktyviai bendrovės akcijų prekybai, smulkiems
turėtų būti išrinktas pakankamas* nepriklausomų	akcininkams aktyviai dalyvaujant bendrovės valdyme,
narių skaičius.	bendrovė sieks šio principo įgyvendinimo.

³ Kodekse nenustatytas kolegialaus organo nepiklausomų narių skaišių. Daugėlyje užsienio valstytių kodeksų yra nustalytas tam ikras nepriklausomų narių, kurė turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz, ne mažių). Tačiau, atsižvelgiat į nopriklausomų narų katęgrijos naujmą Lietuvoje, į galimus kebimus pareikausomus narius, kodeks įvirtina lankstsnė formuluotė ir bendrovėns leidžiamą pašoms maprestį, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas nepriklausomų narių skaičius kolegiaiiame organe yra skatininas ir bus laikomas ir bendrovių valdymo pavyzdžiu.

Pažynėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl peneliųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išnkimą gali lenti starbiausio aksininko ar kelių didžiausių akcinikų balsti. Tačiau net ir pagrindinių išfinktas kolegialaus organo narys gali būti laikonas nepriklausomų, jeigų ijs aitinka kolekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus,

3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:

Ne

• 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
• 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
• 3) jis neturi gauti arba nebūti gaves reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. papildomam Tokiam atlyginimui dalyvavimas priskiriamas ir akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų kompensacijų planą nustatytų išmokos (iskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
• 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui nustatoma pagal Tarybos (kontrolė direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
• 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjes svarbių verslo ryšių su bendrove

Visi penki valdybos nariai yra didžiausio akcininko susijusios bendrovės - valdybos nariai.

arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (iskaitant finansines, teisines, patariamasias ir konsultacines reikšmingas klientas paslaugas). ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba), arba 1-8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Neaktualu

3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija	Ne	taikoma valdybos Bendrovėje narių nera
apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas		nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti
laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti
kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar
laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus
organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse
nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų,
bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji
vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė
kiekviename savo metiniame pranešime turėtų
paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko
nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti	Ne	valdybos taikoma Bendrovėje nėra narių
vertinimo kriterijai nebuvo nepriklausomumo		nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika
tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti
priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį
nepriklausomu. Kad užtikrintas būtų laiko
informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo
narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų
reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai
patvirtintų savo nepriklausomumą.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimas tvirtina valdybos
už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo		nariams skiriamų tantjemų sumą. Pagal Tarptautinius
posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų'.		finansinės atskaitomybės standartus tantjemos valdybos
Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės		nariams yra priskiriamos bendrovės veiklos sąnaudoms.
visuotinis akcininkų susirinkimas.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas Taip	Valdyba kartą per ketvirtį išklauso bendrovės vadovo ir
kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus	finansų direktoriaus ataskaitą, analizuoja jų veiklą ir
organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės	vertina jos efektyvumą, bei esant reikalui teikia jiems
apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei	rekomendacijas. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės
skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti	metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno
rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir	(nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos
prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę. °	visuotiniam akcininkų susirinkimui.

^" Pažymėtina, kad šiuo netu nėra iki galo atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šuose organuose. Akcinų bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-574) nustao, kad iž veikią steikės įsimims gal būti mokanos tantymos įstatymo Systaipsino vustą t tvarka, tyviš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai no iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad steikos nariams ranis, ir Jo buliaro vis partinaras ir revižkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tanjemomis, bet ir kitas būdas, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

⁷ Žr. 3 išnašą

Žr. 3 išnašą, lėjų visuotinio akcinikimo renkamas kolegiais organas yra valdybą, ji turėtų teiki rekomentacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų visuomenės interesus ir gerove. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagristų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad pakenkti kolegialaus organo sprendimas gali bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam	Taip
organui (institucijai).
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti Taip kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų isipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, tai turėtų būti informuojami bendrovės apie akcininkai.		valdybos nariai dalyvavo valdybos Bendrovės posėdžiuose ir kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti. Visuose 2013 m. valdybos posėdžiuose dalyvavo norminiuose aktuose nustatytas kvorumas. Posėdyje dalyvaujantys valdybos nariai registruojami posėdžio protokole. 2013 metais trys valdybos nariai dalyvavo visuose vykusiuose valdybos posėdžiuose, dviejų valdybos narių dalyvavimas valdybos posėdžiuose sudaro 80 proc.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai	Taip
paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai.
Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai
informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją,
rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą.
Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus
organo narių vaidmuo jiems bendraujant su
akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.

³ Pažynėtina, kad bendrovės gali sugrėžinii minėtyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialus organo narį turi būti informuojami akcinikai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiai į). Tokios aktyvavimo kolegialus organo posėžžiuose užikkrinimo priemoris yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Neaktualu	Sandoriai su valdymo organų nariais nevykdomi. Su pagrindiniu akcininku sudaromi tik įprastinės veiklos sandoriai.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų". Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti - ypač iš bendrovės darbuotojų - visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	Taip

lo Tuo atvejų, kai visuotinio aksimikimo renkamas kolegialus organas yra valdybą, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo berdrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota	Ne	Kolegialus bendrovės valdymo organas - valdyba,
taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai		vykdo skyrimo komiteto, atlyginimų komiteto funkcijas.
galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose		Bendrovės valdyba parenka bei tvirtina bendrovės
interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis		vadovo - generalinio direktoriaus kandidatūrą ir pritaria
sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės		generalinio direktoriaus siūlomoms bendrovės direktorių
atlyginimo direktorių skyrimu, bendroves		kandidatūroms. Nuolat vertina jų patirtį, profesinius
direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole		gebėjimus ir bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą,
bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus		išklauso jų ataskaitas. Bendrovės valdyba parenka išorės
organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai,		auditoriaus kandidatūrą ir teikia pasiūlymus visuotiniam
šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo,		akcininkų susirinkimui jo tvirtinimui.
atlyginimų ir audito komitetus". Bendrovės turėtų		2013 04 25 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo
užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito		metu buvo išrinktas audito komitetas.
komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos,
tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau
nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų
išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų
požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims
atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse,
kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims
komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats
kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams
keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu
atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio
kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo
komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir
skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam
kolegialiam organui.	Taip
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai
būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti
organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo
sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų
konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei
teikti kolegialiam principingai organui 11
rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo
sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats
kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus
kolegialaus nesiekiama susiaurinti organo
kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus
organas išlieka visiškai atsakingas už savo
kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų	Taip	Audito komitetas yra sudarytas iš trijų narių. Vienas
susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose		narys atitinka nepriklausomumo reikalavimus. Audito
kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka		komitetas renkamas vieneriems metams.
komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių.
Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti
nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju,
bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, kaı
atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti
išimtinai iš direktorių konsultantų.
Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais,

¹¹ Lietuvos Respublikos audio įstatymas (Žin, 2008, Nr. 82-323) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiriojant, akcinėse bendrovėse, kurį vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komietą.

turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg
pasitikima tam tikrais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų	Taip	Patvirtinti audito komiteto nuostatai ir paskelbti
nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų		bendrovės interneto svetainėje.
vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų
igaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą
apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto
įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo
teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per
metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet
skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką).
Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime
turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų
sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą
posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie
pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas
turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso
nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus,
kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir	Taip	Taikytina audito komitetui.
objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra
komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti
komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus.
Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje
dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai.
Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos
sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais.
Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų
nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose
taisyklėse.

Kolegialus bendrovės valdymo organas - valdyba - 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų vykdo skyrimo komiteto funkcijas. būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų
asmenų, iskaitant administraciją ir akcininkus,
pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai,
susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos
nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas
kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir vyresniąja
vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės
vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus
Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas. Komitetas nesudaromas. Neaktualu
Kolegialus bendrovės valdymo organas - valdyba - 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos
vykdo atlyginimų komiteto funkcijas. turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių
atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas
atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo
veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas,
pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai,
susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su
rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir
įvertinimo kriterijų, kurių tikslas - tinkamai suderinti
vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių
atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo
nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams
ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų
bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos
įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų
būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį
vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna
iš kitų susijusių bendrovių;

3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui
būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų
direktorių arba valdymo organų narių ir kitų
bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar
valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką
(taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei
jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo
organų nariais formų;
padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip 6)
galiojančių del bendrovė laikosi nuostatų
informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo
(ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organy nariams bendras rekomendacijas dėl
vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros,
taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų
dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija,
kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo
organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar
kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo
priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams
arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo
politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui,
susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti
kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose,
skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
arba sandorių pasirašant akcijas pasirinkimo
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir
pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti
bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba)
bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu
dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.

4.14. Audito komitetas.

4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:

Taip

1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (jskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);

2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;

3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreiki turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;

4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;

5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvuma, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito imonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;

6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais 2013 04 25 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas audito komitetas. Audito komitetas sudarytas iš trijų narių, iš kurių vienas narys yra nepriklausomas. Audito komitetas darbą organizuoja vadovaudamasis akcininkų susirinkime patvirtintais audito komiteto nuostatais

bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti atitinkamais galimybę prireikus susitikti su vykdomiesiems asmenimis. nedalyvaujant direktoriams ir valdymo organų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.

4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.

4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tyrimui it atitinkamiems tolesniems veiksmams.

4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų Ne	Bendrovėje nėra valdybos vidaus veiklos vertinimo ir
atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti	informavimo apie tai praktikos.
kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir
gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto
kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei
vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų
veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per
metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią
bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras
ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę
organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti,
kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo
atliktas savo veiklos įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. Bendrovės kolegialių organų posėdžius 5.2. rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu,	Taip Taip	Bendrovės kolegialaus valdymo organo - valdybos posėdžiai vyksta iš anksto patvirtintu periodiškumu ir
pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokių periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo		pagal planuojamas darbotvarkes.
klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per menesj. 12

¹² Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegiais periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abų papildomi kolegialis organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas kolegialus organs, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėojų raybai, t y, bent kartą per metų ketvirtį

5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai	Taip	Kiekvienas valdybos narys gali susipažinti su posėdžio medžiaga, pranešimais, nutarimų projektais prieš tris dienas iki posėdžio dienos.
reikia spresti svarbius bendrovei klausimus.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų	Neaktualu	Stebėtojų taryba nesudaroma.
darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priemimo
procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo
organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti
šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai
bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės
valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų
tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės
valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje
svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių
atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkivosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą Taip sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas asmenines ir ne turtines teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams Taip sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų su suteikiamomis teisėmis.

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, ikeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Bendrovės įstatai nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės istatinio kapitalo, investavimo perleidimo, nuomos, ikeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimų vieta, data ir laikas parenkami taip, kad užtikrintų visų akcininkų galimybes aktyviai dalyvauti akcininkų susirinkime. Akcininkai informuojami apie visuotinio akcininkų viešai susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip likus 21 diena iki susirinkimo akcininkams sudaroma galimybė susipažinti su sprendimų projektais.
Siekiant užtikrinti užsienyje 6.5. gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Kiekvienas akcininkas susirinkime gali dalyvauti asmeniškai arba pavesti atstovavimą kitam asmeniui.

³ Į Lietuvos Respublikos akcinių įstatymas (Žin, 2003, Nr. 123-5574) nebepriskimo kompetencijai spendimų dėl ilgalaikio turo, kurio balansinė vertė didentė įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, įsigijimo ir pan priėmino. Tačiau svarbūs, sminiai bendrovės veikai sandoriai turėtų būti apsvirinkime ir gauti jo pritariną. To nedraudžiai ir Akcinių bendrovių įstarynas, Tačiau siekant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nestyno susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbų sandorių kriterijus, pagal kurius būtų atenkami sandoriai, reikalino pritarino. Nustatydamos svarbių sindovauis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatyti nuo jų, atsižvelgamos į savo veiklos specifiką ir siekį ižikrini nepertraukiamą ir efektyvįą bendovės veiklą.

6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų,
bendrovėms susirinkimuose, akcininkų	kadangi nėra galimybės užtikrinti teksto apsaugą ir
plačiau rekomenduojama taikyti modernias	identifikuoti balsuojančio asmens paraša. Be to,
technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams	bendrovės nuomone, iki šiol bendrovėje nebuvo
galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų	poreikio naudoti modernių technologijų priemonių
susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių	visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujant ir
priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas	balsuojant elektroninio ryšio priemonėmis.
perduodamos informacijos saugumas ir galima
nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be
to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams,
ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų
susirinkimus stebėti pasinaudojant moderniu
technologijų priemonėmis.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesy prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu imanoma, vertę.	Taip	Valdymo organų nariai elgiasi taip, kad interesų konfliktas nekiltų, todėl praktikoje jų nepasitaiko.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys Neaktualu gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys Taip turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskalbino tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau - atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė laikosi valdybos patvirtintos direktorių motyvacinės sistemos. Bendrovė viešai neskelbia atlyginimų politikos, nes tai yra vidinis ir konfidencialus bendrovės dokumentas.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka - ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, atlyginimų politika kaip buvo praėjusiais finansiniais igyvendinama metais. Y patingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši Ne informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios		Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.
bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį.

12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Ne	Sutartis su bendrovės administracijos vadovais sudaro ir tvirtina valdyba. Šios sutartys yra konfidencialos ir jų turinys bei sąlygos viešai neskelbiamos.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama Ne atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Siame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1-8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas atlyginimas, papildomas esminis mokamas už specialias paslaugas, kurios direktoriams nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1-5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi		Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.

su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų
normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	Tarp	Bendrovėje 2007 03 09 yra patvirtinta direktorių motyvacinė sistema, kurioje yra nustatyti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas	Taip	Bendrovėje 2007 03 09 yra patvirtinta direktorių
turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.		motyvacinė sistema, kurioje yra nustatyti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo didžiosios šios kintamos sudedamosios dalis. atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam kriterijus protingumo atitinkančiam tikram laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.	Taip	Bendrovėje 2007 03 09 yra patvirtinta direktorių motyvacinė sistema, kurioje yra nustatyti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai.

<-- PDF CHUNK SEPARATOR -->

8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigražinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	Neaktualu	Bendrovė nebuvo išmokėjusi kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kuri buvo išmokėta remiantis vėliau pasirodė akivaizdžiai duomenimis, kurie neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	Ne	vadovaujantis LR išeitinės išmokos mokamos įstatymais.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Ne	Išeitinės išmokos vadovaujantis LR mokamos istatymais.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams bendrovėje nėra atlyginama akcijomis.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi kainos mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams atlyginama akcijomis, bendrovėje nera akcıjų sandoriais ar kitomis teisėmis pasirinkimo 1s1gytı bendrovės akcijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	Neaktualu	Direktoriams Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. atlyginama akcijomis, akcijų bendrovėje nera pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis isigyti bendrovės akcijų.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams atlyginama akcijų bendrovėje akcijomis, nera pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti bendrovės akcijų.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.

8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams atlyginama akcijomis, bendrovėje akcijų nëra įsigyti pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis bendrovės akcijų.
direktoriams Schemoms, pagal kurias 8.19. atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo akcininkai pradžios turėtų pritarti metiniame akcininky susirinkime priimdami visuotiniame atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami taip visuotiniame metiniame akcininkų sprendimą susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	Neaktualu	Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal kurias būtų atlyginama akcijomis, akcijų vadovams pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis 1) akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; pasirinkimo kiekvieno tolesnio sandorių 4) realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas	Neaktualu
atskiriems direktoriams. 8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	Neaktualu

8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi kuriose panašiomis	Neaktualu
schemoms, dalyvavimas
sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet
kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi
teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,	Neaktualu
kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė
susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu
informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti
paskelbti bendrovės tinklalapyje). Siame pranešime
turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto
atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių
schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat
schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat
turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių
atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų
būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta
pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip
pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip
bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios
reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas
įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė
ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas
atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti
pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl
numatomo schemos taikymo, apžvalga. Siame punkte
nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės
interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad	Taip	Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų teises, leidžia
būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina		interesų turėtojams įstatymų nustatyta tvarka dalyvauti
istatymai.		bendrovės valdyme. Išsami informacija apie numatomus
		akcininkų įvykius yra skelbiama teisės aktų nustatyta
		tvarka, todėl investuotojai (akcininkai) turi pakankamai
		galimybių tiek susipažinti su reikiama informacija, tiek
		balsuoti priimant sprendimus.

9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti Taip
sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės
valdyme istatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų
dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti
darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius
bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų
kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais
klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės
akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės
valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės Taip
valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos
susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip	Sioje minima rekomendacijoje informacija atskleidžiama pranešimuose apie esminius įvykius, per
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		informacijos atskleidimo ir platinimo sistemą NASDAQ
bendrovės tikslus; 2)		"Globenewswire", bendrovės interneto OMX tinklalapyje, bendrovės metinės ir tarpinės informacijos
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;		dokumentuose tokia apimtimi, kiek to reikalauja teisės aktai bei Tarptautiniai finansinės atskaitomybės
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;		standartai, taikomi Europos Sąjungoje.
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame saraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie paveikti jų sprendimus. Taip pat galėtų rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	Taip/Ne	Žr. III principo 3.2 rekomendacijos komentarą. Bendrovė nerengia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos - žr. VII principo 8.1 rekomendacijos komentarą.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos kaip bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip/Ne

10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokię akcininkai ar investuotojai nebūtų ir diskriminuojami informacijos gavimo būdo apimties Informacija atžvilgiu. turėtų būti atskleidžiama visiems vienu ir metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per informacijos atskleidimo ir platinimo sistemai NASDAQ OMX "Globenewswire" pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacinę sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais prie priėjimą informacijos. neatlygintina Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė planuoja pasirašyti sutartį su AB "Vilniaus vertybinių popierių birža", dėl bendrovės interneto svetainės ryšio su investuotojais skilčiai sukurti. Kurioje visa informacija skelbiama per informacijos atskleidimo ir platinimo sistemą NASDAQ OMX "Globenewswire", bus skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.
bendrovės interneto Rekomenduojama 10.7. tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip
XI princinas: Bendrovės audito imonės parinkimas

roves audito įmones p

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Nepriklausoma audito įmonė atlieka bendrovės metines ir metinio pranešimo finansines atskaitomybės patikrinimą.
kad audito 11.2. Rekomenduojama, imonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės Taip užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Sia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.		2013 neatliko Audito imone metais mokesčiu konsultavimo paslaugų.