Panevezio Statybos Trestas

Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 30, 2014

AB "Panevėžio statybos trestas"

Atskiros finansinės ataskaitos už 2013 metus

Turinys

Informacija apie bendrovę	1
Nepriklausomo auditoriaus išvada	2
Bendrovės atsakingų asmenų patvirtinimas	4
Atskira finansinės būklės ataskaita	5
Atskira bendrųjų pajamų ataskaita	7
Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	8
Atskira pinigų srautų ataskaita	9
Pastabos	10
Metinis pranešimas	42
Priedas dėl atitikimo valdymo kodeksui	73

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Informacija apie bendrovę

AB "Panevėžio statybos trestas"

Imonės kodas:	147732969
Telefonas:	+370 45 505 503
Telefaksas:	+370 45 505 520
Adresas:	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Valdyba

Remigijus Juodviršis, pirmininkas Artūras Bučas Gvidas Drobužas Irma Abromavičienė Vilius Gražys

Vadovybė

Dalius Gesevičius, generalinis direktorius

Auditorius

"KPMG Baltics", UAB

Bankai

AB DNB bankas AB SEB bankas "Swedbank", AB AB Šiaulių bankas OAO "Bank VTB" ZAO "IKB Evropeiski" OAO "KS EvrositiBank"

KPMG Baltics, UAB Upės g. 21 LT-08128, Vilnius Lietuva

+370 5 210 2600 Tel · +370 5 210 2659 Faks .: vilnius@kpmg.lt El. p.: kpmg.com/lt

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB "Panevėžio statybos trestas" akcininkams

Išvada apie finansines ataskaitas

Mes atlikome pridedamo AB "Panevėžio statybos trestas" (toliau – Bendrovė) atskirų finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – finansinės ataskaitos), kurį sudaro 2013 m. gruodžio 31 d. atskira finansinės būklės ataskaita, tada pasibaigusių metų atskira bendrųjų pajamų ataskaita, atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir atskira pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingų apskaitos principų santrauką ir kitas pastabas, kurie pateikti 5–41 puslapiuose, auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir už tokias vidaus kontroles, kurios, vadovybės manymu, yra būtinos užtikrinant finansinių ataskaitų parengimą be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar dėl klaidos.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų atsakomybė – remiantis atliktu auditu, pareikšti nuomonę apie šias finansines ataskaitas. Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės etikos reikalavimų ir planuotume bei atliktume auditą taip, kad gautume pakankamą užtikrinimą, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų.

Audito metu yra atliekamos procedūros, skirtos gauti audito įrodymus, pagrindžiančius finansinių ataskaitų sumas ir atskleidimus. Pasirinktos procedūros priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo, įskaitant finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo rizikos dėl apgaulės ar dėl klaidos įvertinimą. Įvertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į įmonės vidaus kontroles, skirtas užtikrinti įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą jų pateikimą, tam, kad galėtų parinkti tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomonę apie įmonės vidaus kontrolių efektyvumą. Audito metu taip pat įvertinamas taikytos apskaitos politikos tinkamumas, vadovybės atliktų apskaitinių pagrįstumas bei bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

Mes tikime, kad gauti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų audito nuomonei pagrįsti.

Nuomonė

Mūsų nuomone, atskiros finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia riusų irdentino, atsintros restas" nekonsoliduotą finansinę būklę 2013 m. gruodžio 31 d. ir tada r pasibaigusių metų nekonsoliduotus finansinius veiklos rezultatus bei nekonsoliduotus pinigų pastosigant motą tautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Be to, mes perskaitėme AB "Panevėžio statybos trestas" metinį pranešimą už 2013 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, pateiktą finansinių ataskaitų 42–101 puslapiuose, ir nepastebėjome jokių reikšmingų į įį įtrauktos finansinės informacijos neatitikimų AB "Panevėžio statybos trestas" 2013 m. gruodžio 31 d. atskiroms finansinėms ataskaitoms.

"KPMG Baltics", UAB, vardu

Domantas Dabulis Partneris pp Atestuotas auditorius

Vilnius, Lietuvos Respublika 2014 m. kovo 31 d.

Bendrovės atsakingų asmenų patvirtinimas

Priežiūros tarnyba LIETUVOS BANKAS Žirmūnų g. 151, LT-09128 Vilnius

AB "Vilniaus vertybinių popierių birža" Konstitucijos pr. 7, 15a., LT-08105 Vilnius

Šis atsakingų asmenų patvirtinimas dėl AB "Panevėžio statybos trestas" audituotų atskirų finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo už 2013 metus pateikiamas vadovaujantis LR vertybinių popierių įstatymu (Žin., 2007, Nr. 17-626; 2011, Nr. 145-6819) ir Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-48 (Žin., 2013, Nr. 25-1255) patvirtintomis Periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis.

Šiuo atsakingų asmenų patvirtinimu patvirtiname, kad, mūsų žiniomis, pateiktos atskiros finansinės ataskaitos, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo AB "Panevėžio statybos trestas" turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius, pinigų srautus, kad metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

sesti

AB "Panevėžio statybos trestas" Generalinis direktorius Dalius Gesevičius

Aberieu

AB "Panevėžio statybos trestas" Finansų direktorė Dalė Bernotaitienė

Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Patvirtinta
Protokolo Nr.

Atskira finansinės būklės ataskaita

Gruodžio 31 d.

Litais

	Past.	2013	2012
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	13	16 044 567	15 057 724
Nematerialusis turtas	14	130 408	189 483
Investicijos į dukterines įmones	15	33 442 836	33 442 031
Suteiktos paskolos	16	15 673 293	13 156 728
Kitas turtas		176 677	102 089
Atidėtojo mokesčio turtas	12	735 666	413 621
Ilgalaikio turto iš viso		66 203 447	62 361 676
Trumpalaikis turtas
Atsargos	17	2 541 914	9 022 609
Pirkėjų įsiskolinimas	18	41 678 743	75 698 974
Išankstiniai apmokėjimai		3 907 464	10 466 093
Suteiktos paskolos	19	12 231 132	20 164 102
Kitas finansinis turtas	20	3 000 000	3 677 048
Kitas turtas	20	7 217 883	117 740
Avansinis pelno mokestis		460 838	1 158 518
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	21	48 192 425	17 892 250
Trumpalaikio turto iš viso		119 230 399	138 197334
TURTO IŠ VISO		185 433 846	200 559 010

Pastabos, pateiktos 10–41 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Dalius Gesevičius Generalinis direktorius Vyriausioji buhalterė Danguolė Širvinskienė

2014-03-31-2014-0331 tal

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Patvirtinta
Protokolo Nr.

Atskira finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

Gruodžio 31 d.

Litais

	Past.	2013	2017
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	22	16 350 000	16 350 000
Rezervai	22	7 517 140	6 963 400
Nepaskirstytasis pelnas		108 737 798	108 555 020
Nuosavo kapitalo iš viso		132 604 938	131 868 220
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Atidėjiniai garantiniam remontui	ર્ડ	1 297 928	1 195 432
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas	12	1 038 019	940 301
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		2335 947	2 135 733
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos	24	0	539 217
Skolos tiekėjams		17 953 077	42 547 398
Gauti išankstiniai apmokėjimai	18	24 530 030	2 624 945
Mokėtinas pelno mokestis		387 685	19 858
Kiti įsipareigojimai	26	7 622 169	20 823 139
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		50 492 961	66 554 857
Įsipareigojimų iš viso		52 828 908	68 690 590
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		185 433 846	200 559 010

Pastabos, pateiktos 10–41 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Dalius Gesevičius	2014-03-31 W. Jelsent
Vyriausioji buhalterė	Danguolė Sirvinskienė	2014-03-34

Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Patvirtinta
Protokolo Nr.

Atskira bendrųjų pajamų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Litais

	Past.	2013	2012
Pardavimo pajamos Pardavimo savikaina	5 6	202 935 329 (190 273 319)	262 847 052 (247 430 383)
Bendrasis pelnas		12 662 010	15 416 669
Kitos pajamos	10 7	2 552 596 (326 142)	980 420 (325 262)
Pardavimo sanaudos Administracinės sąnaudos Kitos sanaudos	8 10	(12 270 620) (1 122 612)	(13 660 547) (1 055 107)
Veiklos pelnas		1 495 232	1 356 173
Finansinės veiklos pajamos Finansinės veiklos sąnaudos	11 11	1 770 466 (2 747 124)	1 521 124 (565 381)
Pelnas prieš apmokestinimą Pelno mokestis	12	518 574 (156 453)	2 311 916 (863 767)
Grynasis pelnas (nuostolis)		362 121	1 448 149
Kitos bendrosios pajamos Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas Atidėtojo mokesčio įtaka Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į pelno (nuostolių) ataskaitą		973 464 (190 317) 783 147	(14 423) 0 (14 423)
Straipsniai, kurie yra arba gali būti pergrupuoti į pelno (nuostolių) ataskaitą Iš viso kitos bendrosios pajamos		0 783 147	0 (14 423)
Iš viso bendryjų pajamų		1 145 268	1 433 726
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai	23	0,02	0,09

Pastabos, pateiktos 10–41 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Dalius Gesevičius
Vyriausioji buhalterė	Danguolė Sirvinskienė

2014-03-31 2014-03 21

Atskiros finansinės ataskaitos AB "Panevėžio statybos trestas"

Protokolo Nr. Patvirtinta

Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Įmonės kodas: 147732969

Litais	Past.	kapītalas Istatinis	Privalomasıs rezervas	Perkainojimo rezervas	Nepaskirstytasis pelnas	iš viso nuosavo kapitalo
Likutis 2011-12-31		16 350 000	1 635 030	5 918 775	106 530 889	130 434 694
Iš viso bendrųjų pajamų už metus Grynasis pelnas (nuostoliai)					1 448 149	1 448 149
Iš viso kitų bendrųjų pajamų				590 405)	575 982	14 423)
Iš viso bendrųjų pajamų už metus				590 405	131 024 C	433 726
Bendrovės savininkų įnašai ir paskirstym
Bendrovės savininkams
Dividendai Bendrovės savininkams
lš viso Bendrovės savininkų įnašų ir paskirstymų
Bendrovės savininkams
Likutis 2012-12-31		16 350 000	1 635 030	5 328 370	108 555 020	131 868 420
Iš viso bendrųjų pajamų už metus
Grynasis pelnas (nuostoliai)					362 121	362 121
Iš viso kitų bendrųjų pajamų				553 740	407 229	147 783
Iš viso bendrųjų pajamų už metus				740 ર્સ્ડર્	591 528	145 268
Bendrovės savininkų įnašai ir paskirstyn
Bendrovės savininkams
Dividendai Bendrovės savininkams					(408 750)	(408 750)
lš viso Bendrovės savininkų įnašų ir paskirstymų
Bendrovės savininkams					(408 750)	(408 750)
Likutis 2013-12-31		16 350 000	1 635 030	5 882 110	108 737 798	132 604 938

Pastabos, pateiktos 10–41 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Dalius Ciesevicius	Danguolė Sirvinskienė
Jeneralinis direktorius	v yriausioni bunaitere

-8 2014-03-31 2014-03-31

0010

Įmonės kodas: 147732969 Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys Patvirtinta Protokolo Nr.

Atskira pinigų srautų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d. Litais

	Past.	2013	2012
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas		362 121	1 448 149
Koregavimai:
Nusidėvėjimas ir amortizacija		2 516 254	3 846 816
Rezultatas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų
perleidimo		(98 746)	(74 263)
Pelno mokesčio sąnaudos		156 453	863 767
Nerealizuotas valiutos kurso pasikeitimo nuostolis		788 698	0 1 572 649
Kiti nepiniginiai straipsniai		(718 742)
		3 006 038	7 657 118
Po vienerių metų gautinų sumų pokytis		(74 588)	(173 213)
Atsargų pokytis		6 442 802	610 107
Pirkėjų įsiskolinimo pokytis		34 684 247	(16 970 649)
Išankstinių apmokėjimų pokytis		6 558 629	(4 220 763)
Kito turto pokytis		(6 843 855)	2 065 977
Skolų tiekėjams pokytis		(24 594 321)	7 011 244
Gautų išankstinių apmokėjimų pokytis		21 905 085	(13 898 225)
Kitų įsipareigojimų pokytis		(13 200 970)	2 823 633
		27 883 067	(15 094 771)
Sumokėtas pelno mokestis		(249 542)	(4 286 703)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		27 633 525	(19 381 474)
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos
ir įrengimų įsigijimas		(2 501 738)	(1 727 367)
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo pajamos		660 243	83 513
Investicijų įsigijimas		(802)	(500)
Paskolų suteikimas		(4 724 110)	(19 111 601)
Paskolų susigrąžinimas		9 756 483	15 995 316
Gauti dividendai ir palūkanos		1 485 493	380 349
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		4 675 566	(4 380 290)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Sumokėti dividendai		(403 555)	(15 067)
Lizingo (finansinės nuomos) mokėjimai		(539 517)	(1 580 495)
Sumokėtos palūkanos		(277 146)	(437 248)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(1 220 218)	(2 032 810)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis		31 088 873	(25 794 574)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.		17 892 250	43 686 824
Valiutos kursų svyravimo įtaka turimiems gryniesiems
pinigams		(788 698)	0
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.		48 192 425	17 892 250

Pastabos, pateiktos 10–41 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Dalius Gesevičius
Vyriausioji buhalterė	Danguolė Sirvinskienė

2014-03-31 2014-03-31

Pastabos

1. Ataskaitą pateikianti Bendrovė

AB "Panevėžio statybos trestas" (toliau – Bendrovė) įsteigta 1957 metais. Jos įmonės kodas -147732969, o buveinės adresas – P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys. Bendrovės paprastosios vardinės akcijos nuo 2006 m. liepos 13 d. yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą. Bendrovės pagrindinė veikla – pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba Lietuvoje ir už jos ribų. 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 789 darbuotojai (2012 m. gruodžio 31 d. - 885 darbuotojai).

Bendrovė turi šiuos filialus Lietuvoje: "Genranga", "Gerbusta", "Pastatų apdaila" ir "Klaipstata". Bendrovė taip pat turi filialą Kaliningrade (Rusija) ir atstovybę Čerepovece (Rusija), nuolatines buveines Latvijoje bei Švedijos Karalystėje.

Pagrindiniai Bendrovės akcininkai:

• AB "Panevėžio keliai" (49,78 %);
• · "Swedbank" AS (Estija) klientai (6,11 %);
• · Laisvai cirkuliuojančios akcijos (44,11 %).

Šios finansinės ataskaitos - Bendrovės atskiros finansinės ataskaitos. Bendrovė taip pat rengia konsoliduotas finansines ataskaitas Bendrovei ir jos dukterinėms įmonėms. Informacija apie dukterines įmones yra pateikiama 15 pastaboje.

Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti parengti naujas finansines ataskaitas.

2. Parengimo pagrindas

Atitikimas standartams

Finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau - TFAS).

Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus žemę ir pastatus, kurie pateikiami perkainota verte.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikti nacionaline valiuta – litais. Ši valiuta yra Bendrovės funkcinė valiuta.

Įvertinimai

Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybė turi remdamasi prielaidomis atlikti įvertinimus, kurie daro įtaką apskaitos principų parinkimui bei finansinėse ataskaitose pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo atliktų įvertinimų. Įvertinimai bei susijusios prielaidos nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka pripažįstama tuo laikotarpiu, kuriuo įvertinimas yra peržiūrimas, bei ateinančiais laikotarpiais, jei įvertinimas daro įtaką ir ateinantiems laikotarpiams.

Įvertinimai (tęsinys)

Informacija apie reikšmingas sritis, kurios susijusios su vertinimų neapibrėžtumais, taikant apskaitos politiką, ir kurios turi reikšmingos įtakos finansinėse ataskaitose pateiktiems skaičiams, pateikiama šiose pastabose:

• · 12 pastaba atidėtojo mokesčio pripažinimas;
• 13 pastaba -- žemės ir pastatų tikroji vertė, nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikas;
• 15 pastaba investicijų atsiperkamosios vertės įvertinimas;
• 18 pastaba pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas, pajamos iš statybos sutarčių;
• 24 pastaba nuomos klasifikavimas;
• 25 pastaba atidėjiniai garantiniam remontui.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Užsienio valiuta

Sandoriai užsienio valiuta įvertinami funkcine valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kursais. Piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta pervertinami funkcine valiuta finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka apskaitoma kaip pelnas arba nuostolis. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami tikrąja verte, pervertinami funkcine valiuta tikrosios vertės nustatymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami savikaina, įvertinami funkcine valiuta turto ir įsipareigojimų pripažinimo finansinės būklės ataskaitoje dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso skirtumai, atsiradę dėl įvertinimo, apskaitomi kaip pelnas arba nuostolis.

Neišvestinės finansinės priemonės

Neišvestinės finansinės priemonės apima pirkėjų įsiskolinimą ir kitas gautinas sumas, grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, paskolas ir kitas finansines skolas, skolas tiekėjams ir kitas mokėtinas sumas. Bendrovėje nėra investicijų, laikomų iki išpirkimo termino, finansinio turto, skirto pardavimui, ir finansinio turto, apskaityto tikraja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą.

Grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynųjų pinigų likučiai ir indėliai iki pareikalavimo.

Neišvestinės finansinės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, įtraukiant (išskyrus priemonėms, apskaitomoms tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą) visas tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas. Po pirminio pripažinimo neišvestinės finansinės yra įvertinamos taip, kaip nurodyta toliau.

Finansinės priemonės apskaitoje pripažįstamos sandorio sudarymo dieną. Bendrovė nustoja pripažinti finansinį turtą, kai baigia galioti sutartinės teisės pinigų srautams iš to turto arba kai sandorio metu yra perduodamos teisės gauti sutartus grynųjų pinigų srautus iš to finansinio turto, t. y. visa rizika ir nauda iš finansinio turto nuosavybės yra perduodamos. Finansinis įsipareigojimas nustojamas pripažinti, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar pasibaigia jo terminas.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas ir nėra kotiruojamos aktyvioje rinkoje. Jos yra įtrauktos į trumpalaikį turtą, išskyrus tas sumas, kurių galiojimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesiu. Po pirminio pripažinimo paskolos ir gautinos sumos yra įvertinamos amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.

Neišvestinės finansinės priemonės (tęsinys)

Paskolos, finansinės skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, įskaitant prekybos mokėtinas sumas, po pradinio pripažinimo yra apskaitomi amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Trumpalaikiai įsipareigojimai nediskontuojami.

Efektyvios palūkanų normos metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį. Efektyvi palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpi arba, kur galima, per trumpesnj laikotarpį.

Išvestinės finansinės priemonės

Bendrovė neturi išvestinių finansinių priemonių.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus žemę ir pastatus, yra apskaitomi savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Žemė ir pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Pastatų perkainojimo rezervas kiekvienais metais yra sumažinamas atitinkama metinio pastatų perkainojimo nusidėvėjimo suma ir apskaitomas tiesiogiai per nepaskirstytąjį pelną arba nuostolį.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kaip kitos bendrosios pajamos į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės perkainojimo padidėjimas pripažįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo sumažėjimo, pripažinto kaip pelnas arba nuostolis. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nudėvimos sumos, kuri yra lygi iš įsigijimo savikainos atėmus turto likvidacinę vertę.

Savikainą sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Bendrovės pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui.

Kai nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų atskirų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi, jos apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai.

Sanaudos, patiriamos keičiant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinę dalį, kapitalizuojamos tik tuo atveju, jei iš šios sudėtinės dalies tikėtina gauti ekonominės naudos ir naujosios sudėtinės dalies savikaina gali būti patikimai įvertinta. Senosios sudėtinės dalies likutinė vertė nurašoma. Su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu susijusios sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostolis, kai patiriamos.

Nekilnojamasis turtas, iranga ir įrengimai (tęsinys)

Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu per numatomą atskirų nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis. Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas nudėvimas per nuomos laikotarpį arba per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris yra trumpesnis, nebent nuosavybės teisės perėmimas nuomos laikotarpio pabaigoje yra pakankamai užtikrintas.

Numatomi turto naudingo tarnavimo laikotarpiai:

· Pastatai	8-40 metų
• Mašinos ir frengimai	5-10 metų
· Transporto priemones	5-10 metų
• Irankiai ir kitas turtas	3-6 metai

Nusidėvėjimo metodai, likvidacinės vertės ir turto naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi sudarant kiekvienas finansines ataskaitas.

Pelnas arba nuostolis iš perleidimo apskaičiuojamas iš perleidimo kainos atėmus likutinę vertę ir apskaitomas grynąja verte kitose pajamose arba sąnaudose. Kai perleidžiamas perkainotas turtas, šiam turtui tenkanti perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Programinė įranga ir kitas nematerialusis turtas, kurio numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis yra ribotas, įvertinamas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuostolį dėl vertės sumažėjimo. Amortizacija apskaičiuojama tiesioginiu būdu per numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitoma kaip pelnas arba nuostolis. Numatomas turto naudingo tarnavimo laikotarpis - 3 metai.

Nuomojamas turtas

Nuoma, kai Bendrovė prisiima reikšmingą riziką ir naudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma lizingu (finansine nuoma). Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas įvertinamas tikrąja verte arba minimalių įmokų dabartine verte, priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Po pirminio pripažinimo turtas apskaitomas remiantis jo grupės apskaitos principais. Visa kita nuoma yra laikoma veiklos nuoma ir nuomojamas turtas nėra kapitalizuojamas.

Investicijos į dukterines įmones

Investicijos į dukterines įmones įvertinamos savikaina, atėmus nuostolį dėl vertės sumažėjimo.

Atsargos

Atsargos įvertinamos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri mažesnė. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu bei apima atsargų įsigijimo, gamybos ir kitas sąnaudas, kurios susijusios su atsargų dabartine būkle ir vieta. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina esant normalioms verslo sąlygoms, atemus įvertintas gamybos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

Nebaigtos statybos sutartys

Nebaigtose statybos sutartyse apskaitytos už jau atliktus statybos sutarčių darbus gautinos sumos iš pirkėjų, kurioms dar nėra išrašytos sąskaitos. Gautinos už nebaigtas statybos sutartis įvertinamos prie statybos sutarčių savikainos pridėjus jau uždirbtą pelną bei atėmus jau išrašytas sąskaitas ir pripažintus nuostolius. Savikaina apima visas tiesiogines sąnaudas bei atitinkamą dalį netiesioginių sanaudų, paskirstytų atsižvelgiant į normalų pajėgumų panaudojimą.

Nebaigtos statybos sutartys finansinės būklės ataskaitoje pateikiamos kaip sudėtinė pirkėjų įsiskolinimo dalis. Jei iš pirkėjų gauti mokėjimai didesni nei pripažintos pajamos, skirtumas finansinės būklės ataskaitoje pateikiamas kaip ateinančių laikotarpių pajamos.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinio turto apskaitytos vertės peržiūrimos kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti nuvertėjimą. Amortizuota savikaina įvertinamo finansinio turto vertės sumažėjimas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp balansinės vertės ir įvertintų būsimų pinigų srautų esamosios vertės, taikant efektyvią palūkanų normą. Efektyvios palūkanų normos metodas, yra metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį.

Nuostolis dėl vertės sumažėjimo apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis.

Nuostolis dėl vertės sumažėjimo atstatomas dėl objektyvių įvykių po vertės sumažėjimo pripažinimo. Amortizuota savikaina įvertinamo finansinio turto vertės sumažėjimo atstatymas apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis.

Kito nei finansinio turto vertės sumažėjimas

Kito nei finansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, apskaitytos vertės peržiūrimos kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti nuvertėjimą. Jei nuvertėjimo požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: turto naudojimo vertė ir tikroji vertė atėmus numatomus realizavimo kaštus. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo nustatymo tikslais, turtas grupuojamas į mažiausias turto grupes, kurios uždirba pinigų srautus nepriklausomai nuo kito turto grupių pinigų srautų.

Nuostolis dėl vertės sumažėjimo apskaitomas, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus uždirbančio vieneto apskaityta vertė viršija atsiperkamąją vertę. Nuostolis dėl vertės sumažėjimo apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis.

Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimas peržiūrimas kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti, ar jis nesumažėjo ar neišnyko. Nuostolis dėl vertės sumažėjimo atstatomas dėl pakitusio atsiperkamosios vertės įvertinimo. Vertės sumažėjimas atstatomas tik ta suma, kuri padidina turto grynąją vertę (po nusidėvėjimo ir amortizacijos) iki tokios vertės, kuri būtų, jei vertės sumažėjimas nebūtų pripažintas.

Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas tą laikotarpį, kada jie yra paskelbiami.

Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje, kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės patirti sąnaudas ateityje ir kai įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai įsipareigojimams apskaičiuojami diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tais įsipareigojimais.

Atidėjiniai garantiniam remontui pripažįstami, kai uždirbamos susijusios statybos paslaugų pajamos. Atidėjinių suma paremta istoriniais garantinių remontų duomenimis bei tikimybėmis.

Išmokos darbuotojams

Bendrovė neturi nustatytų išmokų darbuotojams ir darbuotojų skatinimo planų bei apmokėjimo schemų Bendrovės akcijomis. Su pensija susijusius įsipareigojimus prisiima valstybė.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sąnaudos laikotarpiu, kai darbuotojai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio draudimo išmokas, premijas, mokamas atostogas ir kt. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.

Pardavimo pajamos

Pajamos iš statybos sutarčių apima pradinę sutartą sumą bei kitas sumąs, kurios susijusios su darbų apimties pokyčiais ir panašiai, tačiau tik ta dalimi, kurią tikimasi atgauti ir kurią galima patikimai įvertinti. Kai baigiamasis statybos sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, kiekvienos statybos sutarties pajamos ir sąnaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą. Darbų įvykdymo lygis yra įvertinamas kaip faktiškai patirtų išlaidų ir planuotų statybos sutarties išlaidų proporcija.

Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas, pajamomis pripažįstama tik ta patirtų sutarties sąnaudų dalis, kurią tikimasi atgauti. Kai tikėtina, kad sutarties sąnaudos viršys sutarties pajamas, nuostolis nedelsiant pripažįstamas kaip pelnas arba nuostolis.

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamas sudaro palūkanų pajamos ir dividendai. Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Dividendai pripažistami, kai nustatoma teisė juos gauti. Finansinės veiklos sąnaudas sudaro palūkanų sanaudos ir finansinio turto vertės sumažėjimas. Palūkanų sąnaudos pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka pateikiama grynaja verte kaip pelnas arba nuostolis.

Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro mokėtinas pelno mokestis ir atidėtasis mokestis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostolis, išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su nuosavame kapitale apskaitytomis sumomis.

Mokėtinas pelno mokestis apskaičiuojamas nuo metų apmokestinamojo pelno taikant galiojantį mokesčio tarifą.

Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas, atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų finansinių ir mokestinių verčių. Atidėtojo mokesčio suma priklauso nuo numatomo turto panaudojimo ir įsipareigojimo padengimo ateityje bei numatomų tada galiosiančių mokesčio tarifų.

Pelno mokestis (tesinys)

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik tuomet, kai ateityje tikimasi pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turtą. Atidėtojo mokesčio turto vertes peržiūrimos kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną ir sumažinamos, jei nėra tikėtina, kad susijusi mokestinė nauda gali būti panaudota.

Vienai akcijai tenkantis pelnas

Bendrovė pateikia informaciją apie vienai akcijai tenkantį pelną, kuris apskaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Bendrovės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas atsižvelgiant į potencialių akcijų, tokių kaip konvertuojamos obligacijos ar darbuotojams sudarytų apmokėjimų schemų Bendrovės akcijomis, įtaką.

Bendrovė neturi potencialių akcijų, kurioms būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus vienai akcijai tenkančiam pelnui.

Segmentai

Veikiantis segmentas yra Bendrovės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos reguliatus reguliariai tikrina Bendrovės vadovai, priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kurie teikia atskirą finansinę informaciją.

Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai priskiriami segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagrįstai gali būti priskiriami.

Informacija, susijusi su geografiniais segmentais, pateikiama finansinėse ataskaitose. 2013 m. Bendrovėje buvo išskirti trys segmentai: Lietuva, Rusija ir Latvija (2012 m.: Lietuva, Rusija ir Švedijos Karalystė).

Tikrosios vertės nustatymas

Daugelis Bendrovės apskaitos principų ir atskleidimų reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Bendrovė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį. Tikrosios vertės yra nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius, kaip tinka.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Tikrosios vertės nustatymas (tęsinys)

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir (ar) atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis toliau pateiktais metodais. Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje.

Turto ir įsipareigojimų tikroji vertė 2013 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje reikšmingai nesiskiria nuo jų balansinės vertės.

Apskaitos politikos pakeitimai

Išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Bendrovė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą šiose finansinėse ataskaitose, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

2013 m. sausio 1 d. Bendrovė pradėjo taikyti toliau nurodytus naujus standartų pataisas, įskaitant atitinkamas kitų standartų pataisas.

Tikrosios vertės nustatymas

13-ajame TFAS nustatoma bendra tikrosios vertės nustatymo ir informacijos apie tikrosios vertės nustatymą atskleidimo sistema, kai tokio nustatymo reikalaujama arba tai leidžiama pagal kitus TFAS. Šiame TFAS tikroji vertė apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Šis TFAS pakeičia ir praplečia tikrosios vertės nustatymo atskleidimo reikalavimus kituose TFAS, iskaitant 7-ąjį TFAS. Dėl šios priežasties Bendrovė įtraukė papildomus atskleidimus.

Atsižvelgdama į 13-ojo TFAS pereinamąsias nuostatas, Bendrovė perspektyviai taikė naujas tikrosios vertės nustatymo gaires ir nepateikė naujų atskleidimų lyginamosios informacijos. Nepaisant to, šis pakeitimas neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės turto ir įsipareigojimų vertinimui.

· Kitų bendrųjų pajamų elementų pateikimas

Dėl 1-ojo TAS pataisų Bendrovė pakoregavo straipsnių pateikimą kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje tam, kad atskirtų straipsnius, kurie ateityje galėtų būti pergrupuojami į pelno (nuostolių) ataskaitą, nuo tų, kurie niekada nebus pergrupuojami. Atitinkamai pateikta ir lyginamoji informacija.

Kitos standartų pataisos

Toliau pateikiamos standartų pataisos, galiojančios nuo 2013 m. sausio 1 d., neturi įtakos šioms finansinėms ataskaitoms:

• -
• 19-ojo TAS pataisa (2011 m.) "Išmokos darbuotojams";
• 12-ojo TAS pataisos "Atidėtasis mokestis. Pagrindinio turto vertės atkūrimas".

Apskaitos politikos pakeitimai (tęsinys)

Nepritaikyti nauji standartai ir išaiškinimai

Keletas naujų pataisų, standartų ir išaiškinimų galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2014 m. sausio 1 d., ir dar nebuvo taikyti rengiant šias finansines ataskaitas. Standartai, aiškinimai ir pataisos, kurie gali būti aktualūs Bendrovei, bei vadovybės įvertinimai dėl galimos naujų ir peržiūrėtų standartų bei išaiškinimų įtakos juos pirmą kartą pritaikius, yra nurodyti žemiau. Bendrovė neketina taikyti šių pataisų, standartų ir išaiškinimų anksčiau.

• 10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos", 11-asis TFAS "Jungtinė veikla" ir 12-asis TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" (2011 m.)

10-ajame TFAS nustatomas bendras kontrolės modelis, pagal kurį galima nustatyti, ar ūkio subjektas, į kurį investuojama, turi būti konsoliduojamas. Dėl to Grupei gali tekti pakeisti savo konsolidavimo išvadą, taikomą ūkio subjektams, į kuriuos ji investuoja, o dėl to gali pasikeisti ir dabartinė šių ūkio subjektų apskaitos tvarka. Grupė nemano, kad naujasis standartas turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes ūkio subjektų, į kuriuos ji investuoja, kontrolės vertinimas pagal naująjį standartą neturėtų keisti ankstesnių išvadų dėl Grupės ūkio subjektų, į kuriuos ji investuoja, kontrolės.

Remiantis 11-oju TFAS, jungtinės veiklos struktūra tebelaikoma svarbiu, bet nebe pagrindiniu veiksniu jungtinės veiklos rūšiai ir apskaitos modeliui nustatyti.

• Grupės dalis bendroje veikloje, kurioje šalys turi teisių į turtą ir prievolių vykdyti įsipareigojimus, bus apskaitoma atsižvelgiant į Grupės dalį minėtame turte ir įsipareigojimuose.
• Grupės dalis bendroje imonėje, kurioje šalys turi teisių į grynąjį turtą, bus apskaitoma taikant nuosavybės metodą.

Grupė nemano, kad 11-asis TFAS turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi ji nėra jungtinės veiklos susitarimo šalis.

12-ajame TFAS į vieną standartą sujungiami visi reikalavimai ūkio subjektui atskleisti savo dalį dukterinėse įmonėse, jungtinėje veikloje, asocijuotosiose įmonėse ir nekonsoliduojamuose struktūriniuose ūkio subjektuose. Grupė nemano, kad naujasis standartas turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

Šie standartai galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams, tačiau leidžiama juos taikyti anksčiau.

• 27-asis TAS (2011 m.) "Atskiros finansinės ataskaitos" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

27-ajame TAS (2011 m.) su nedideliais paaiškinimais pateikti 27-ojo TAS (2008 m.) apskaitos ir atskleidimo reikalavimai atskiroms finansinėms ataskaitoms. Be to, į 27-ąjį TAS (2011 m.) įtraukti 28-ojo TAS (2008 m.) ir 31-ojo TAS reikalavimai atskiroms finansinėms ataskaitoms. Standartas nebenagrinėja kontrolės principo ir reikalavimų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimu, kurie įtraukti į 10-ąjį TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos". Bendrovė nemano, kad 27-asis TAS (2011 m.) turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi dėl jo apskaitos politika nėra keičiama.

Nepritaikyti nauji standartai ir išaiškinimai (tesinys)

. 28-asis TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Buvo padarytos nedidelės 28-ojo TAS (2008 m.) pataisos, susijusios su asocijuotosiomis imonėmis ir bendromis imonėmis, laikomomis pardavimui, ir su nuosavybės dalies asocijuotojoje ar bendroje įmonėje pokyčiais. Bendrovė nemano, kad standarto pataisos turės reikšmingos įtakos finansinėms, kadangi Bendrovė neturi reikšmingų investicijų į asocijuotasias ar bendras įmones, kurioms minėtos pataisos turėtų įtakos.

• 32-ojo TAS pataisos "Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

32-ojo TAS pataisose (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma retrospektyviai) išaiškinama, kad ūkio subjektas šiuo metu turi teisiškai įgyvendinamą užskaitos teisę, jei ši teisė nepriklauso nuo ateities įvykio ir yra teisiškai įgyvendinama ūkio subjekto ir visų sandorio šalių tiek įprastomis veiklos sąlygomis, tiek įsipareigojimų nevykdymo, nemokumo ar bankroto atveju. Bendrovė nemano, kad standarto pataisos turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė neatlieka finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaitos ir neturi sudariusi bendrųjų tarpusavio užskaitos sutarčių.

. 10-ojo TFAS, 12-ojo TFAS ir 27-ojo TAS pataisos "Investicinės įmonės" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Pataisose pateikiama 10-ajame TFAS įtvirtinto reikalavimo konsoliduoti išimtis ir reikalaujama, kad investicinėms įmonėms priskiriami ūkio subjektai nekonsoliduotų savo investicijų į kontroliuojamus ūkio subjektus, investicijų į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones, o vertintų jas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą įtraukiant į pelno (nuostolių) ataskaitą. Ši konsolidavimo išimtis yra privaloma (t. y. nėra pasirenkama), išskyrus dukterines įmones, kurių veikla yra laikoma investicinės įmonės investicinės veiklos tąsa, – tokios dukterinės įmonės vis tiek turi būti konsoliduojamos. Ūkio subjektas priskiriamas investicinei įmonei, jeigu jis atitinka visus esminius investicinės įmonės apibrėžties elementus. Bendrovė nemano, kad naujasis standartas turės įtakos finansinėms, nes Bendrovė neatitinka investicinėms įmonėms taikomų reikalavimų.

· 36-ojo TAS pataisos "Informacijos apie nefinansinio turto atsiperkamąją vertę atskleidimas" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Pataisose išaiškinama, kad ūkio subjektas turi atskleisti tik atskiro turto (įskaitant prestižą) arba pinigus kuriančių vienetų, kuriems per ataskaitinį laikotarpį buvo pripažinti arba panaikinti vertės sumažėjimo nuostoliai, atsiperkamąją vertę. Pataisose taip pat reikalaujama atskleisti papildomą informaciją, susijusią su tikrosios vertės hierarchijos lygiu, kai atskiro turto (įskaitant prestižą) arba pinigus kuriančių vienetų vertės sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį buvo pripažintas arba panaikintas ir kai atsiperkamoji vertė pagrįsta tikrąja verte atėmus perleidimo išlaidas. Bendrovė nemano, kad naujasis standartas turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

• 39-ojo TAS pataisos "Išvestinių finansinių priemonių novacija ir tolesnė apsidraudimo sandorių apskaita" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Kai tenkinami tam tikri kriterijai, pataisose leidžiama toliau taikyti apsidraudimo sandorių apskaitą, kai dėl teisės aktų ir taisyklių apsidraudimo priemone laikoma išvestinė finansinė priemonė yra pakeičiama, kad pagrindinė sandorio šalis galėtų atlikti tarpuskaitą. Bendrovė nemano, kad naujasis standartas turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė netaiko apsidraudimo sandorių apskaitos.

4. Finansinės rizikos valdymas

Bendroji dalis

Bendrovė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika. Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Bendrovei, tikslus, politiką ir procesus, susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami kitose finansinių ataskaitų pastabose.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Bendrovės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Bendrovė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Bendrovės veiklos pokyčius. Bendrovė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus.

Kredito rizika

Kredito rižika – tai rizika, kad Bendrovė patirs finansinių nuostolių, jei pirkėjas ar kita šalis neįvykdys numatytų įsipareigojimų. Ši rizika didžiąja dalimi susijusi su pirkėjų įsiskolinimu bei suteiktomis paskolomis.

Bendrovė valdo kredito riziką politikos ir procedūrų pagalba. Remiantis Bendrovės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos, gali atlikti pirkimo sandorius su Bendrove tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Toliau pateikiama maksimali kredito rizika:

(litais)	2013	2012
Pirkėjų įsiskolinimas	41 678 743	75 698 974
Suteiktos trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos	27 904 425	33 320 830
Trumpalaikis ir ilgalaikis kitas finansinis turtas	9 413 754	3 677 048
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	48 192 425	17 892 250
Iš viso	127 189 347	130 589 102
Pirkėjų įsiskolinimas:
(litais)	2013	2012
Savivaldybės ir valstybės institucijos	8 083 340	9 632 335
Kiti	33 595 403	66 066 639
Iš viso pirkėjų įsiskolinimo	41 678 743	75 698 974

Kredito rizika (tesinys)

Didžiausia kredito rizika, susijusi su iš pirkėjų gautinomis, ataskaitų sudarymo dieną pagal klientus:

(litais)	2013	ర్థం	2012	0/0
1 klientas	11 163 989	26,7	12 695 421	16,8
2 klientas	11 104 430	26,6	12 145 579	16,0
3 klientas	2 592 800	6,2	10 480 737	13,8
4 klientas	2 513 537	6,0	8 043 448	10,6
5 klientas	2 218 300	5.4	6 225 240	8,2
6 klientas	1 671 863	4.1	4 102 311	5,4
7 klientas	1 208 304	2.9	3 387 005	4,5
Kiti klientai	19 703 491	47,3	29 781 219	39,4
Vertės sumažėjimas	(10 497 971)	(25,2)	(11 161 986)	(14,7)
Iš viso	41 678 743	100	75 698 974	100

Gautinos sumos iš pirkėjų pagal geografinius regionus:

2013	2012
39 040 789	64 590 653
1 940 337	10 585 539
554 168	0
143 449	522 782
41 678 743	75 698 974

Prekybos gautinų sumų senėjimas finansinių ataskaitų datą gali būti detalizuojamas taip:

(litais)	2013	Vertės sumažėjimas	2012	Vertės sumažėjimas
Neuždelstos	22 175 566		60 051 366
Uždelstos 0-30 dienų	4 922 764		4 752 204
Uždelstos 30–90 dienų	7 461 341		540 562
Daugiau nei 90 dienų	17 617 043	10 497 971	21 516 828	11 161 986
Is viso	52 176 714	10 497 971	86 860 960	11 161 986

Bendrovės apskaitytas vertės sumažėjimas atspindi įvertintus nuostolius dėl abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Pagrindinis šio vertės sumažėjimo komponentas – individualiai įvertinti nuostoliai dėl reikšmingų abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Apskaitytą vertės sumažėjimą taip pat sudaro bendrai įvertinti nuostoliai dėl likusių pirkėjų įsiskolinimų, kurie jau buvo patirti, bet dar neidentifikuoti. Vertės sumažėjimo įvertinimo metodai nuolat peržiūrimi, kad skirtumai tarp įvertintų ir faktinių nuostolių būtų kuo mažesni.

Išduotos paskolos yra gautinos iš susijusių šalių ir 2012 m. gruodžio 31 d. nebuvo pradelstos. 2013 m. gruodžio 31 d. gautinų trumpalaikių paskolų iš UAB "PST investicijos" (paskolos suma – 5 603 752 litai) bei AB "Panevėžio keliai" (paskolos suma – 4 000 000 litų) grąžinimo terminai yra pasibaigę (žr. 19 pastabą). Bendrovė planuoja, kad UAB "PST investicijos" grąžins paskolą 2014 m. Bendrovės valdybos posėdžio reglamente planuojamas svarstyti klausimas dėl suteiktos paskolos AB "Panevėžio keliai" grąžinimo termino pratęsimo.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai susideda iš grynųjų pinigų banko sąskaitose, todėl su jais susijusi kredito rizika yra minimali.

Kredito rizika (tęsinys)

Trumpalaikį ir ilgalaikį kitą finansinį turtą sudaro terminuoti indėliai bankuose, gautina suma iš dukterinės įmonės ir sukaupta gautina suma iš užsakovo.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika – tai rizika, kad, suėjus terminui, Bendrovė nepajėgs įvykdyti savo finansinių isipareigojimų. Bendrovė valdo likvidumo riziką, siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti reputaciją. Paprastai Bendrovė užsitikrina pakankamą grynųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sanaudas, įskaitant finansinių skolų padengimą. Šis užsitikrinimas neapima galimų nenuspėjamų nepaprastųjų aplinkybių (pvz. stichinių nelaimių) įtakos.

Toliau pateikiami 2013 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

		Sutartiniai
	Likutinė	grynųjų	6 mėn. arba	6-12	2-5
(litais)	verte	pinigų srautai	mažiau
Įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos	0	0	0
Skolos tiekėjams		17 953 077
Iš viso		17 953 077 17 953 077 17 953 077

Toliau pateikiami 2012 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palīkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

		Sutartiniai
	Likutinė	grynųjų	6 mėn. arba	6-12		2-5
(litais)	verte	pinigų srautai mažiau			_ menesių
Įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos	539 517	550 210		171 716 378 494
Skolos tiekėjams	42 547 398		42 547 398 42 547 398
lš viso	43 086 915		43 097 608 42 719 114 378 494

Palūkanų normos, taikytos apskaičiuojant sutartinius grynųjų pinigų srautus:

	2013
Paskolos ir kitos finansinės skolos
	2012
Doalcalos in bitan financing akalos	1 24 % - 2 51 %

Paskolos ir kitos finansinės skolos

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų normos, turės įtakos Bendrovės rezultatui arba turimų finansinių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą. 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nesinaudojo jokiomis finansinėmis išvestinėmis priemonėmis.

Valiutos rizika. Bendrovė susiduria su užsienio valiutos kurso kitimo rizika tuo atveju, kai pardavimai, pirkimai ir finansinės skolos denominuojami kitomis valiutomis nei litais.

Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai lito atžvilgiu:

		Vidurkis,		Vidurkis.
	2013-12-31	2013	2012-12-31	2012
1 BOR =	3.4528	3,4528	3.4528	3.4528
1 TOVL =	4,9184	4.9228	4.9520	4.9518
1 SEK =	0.3849	0.3994	0.4004	0,3967
1 USD =	2.5098	2.6012	2,6060	2.6867
1 RUB =	0,0767	0.0817	0.0859	0.0865
1 GBP =	4.1391	4.0671	4,2015	4,2565

Toliau pateikiama valiutos rizikos atvira pozicija:

2013 metai (litais)	LTL	EUR	RUB	I VI.	GBP	SEK
Ilgalaikės suteiktos paskolos	12 281 635	3 391 658
Pirkėjų įsiskolinimas	39 029 862	10 927	1 940 337	554 168		143 449
Trumpalaikės suteiktos
paskolos	12 050 579	180 553
Trumpalaikis ir ilgalaikis kitas
finansinis turtas	4 579 834	4 833 920
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	37 808 834	2 825	10 183 149		53 194	144 423
Paskolos ir kitos finansinės
skolos
Skolos tiekėjams	(16 403 269)	(169 813)	(1 379 995)
Valiutos rizikos atvira
pozicija, iš viso	89 347 475	8 250 070	10 743 491	554 168	53 194	287 872
2012 metai (litais)	LTL	EUR	RUB	USD	GBP	SEK
Ilgalaikės suteiktos paskolos	13 156 728
Pirkėjų įsiskolinimas	64 583 946	6 707	10 585 539			522 782
Trumpalaikės suteiktos
paskolos	9 423 015		10 741 087
Trumpalaikis ir ilgalaikis kitas
finansinis turtas	3 677 048
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	13 193 138	546 473	3 416 369	27 473	124 092	584 705
Paskolos ir kitos finansinės
skolos	(13 213)	(526 304)
Skolos tiekėjams	(40 227 221)	(923 043)	(1 105 339)			(291 795)
Valiutos rizikos atvira
pozicija, iš viso	63 793 441	(896 167)	23 637 656	27 473	124 092	815 692

Bendrovės funkcinė valiuta yra litas. Bendrovė susiduria su užsienio valiutos kurso kitimo rizika dėl pirkimų ir mokėtinų sumų bei pardavimų ir gautinų sumų, kurios yra apskaitomos kitomis valiutomis nei litais ar eurais. Rizika, susijusi su operacijomis eurais, yra laikoma nereikšminga, nes litas yra susietas su euru pastoviu santykiu.

Rinkos rizika (tęsinys)

Sumažėjus Rusijos rublio valiutos kursui 0,005 punktais, Bendrovės pelnas sumažėtų apie 700 tūkst. litų.

Palūkanų normos rizika. Bendrovės gautoms paskoloms ir kitoms finansinėms skoloms skaičiuojamos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR ir VILIBOR. Bendrovė nesinaudoja jokiomis finansinėmis rizikai valdyti. Atsižvelgiant į esamą suteiktų ir gautų paskolų dydį, palūkanų normos pokytis neturėtų reikšmingos įtakos.

Pateikiame kintančios palūkanų normos finansinius įsipareigojimus:

	Sutarties
	valiuta	2013
Suteiktos ilgalaikės paskolos	ITL	15 673 293
Suteiktos trumpalaikės paskolos	ITTO	12 231 132
Is viso		27 904 425

Palūkanų normai padidėjus 0,5 proc., Bendrovės pelnas padidėtų apie 140 tūkst. litų.

Kapitalo valdymas

Valdybos politikos tikslas - palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį tam, kad būtų pateisintas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas bei plečiamas verslas ateityje. Valdyba seka kapitalo grąžą ir, atsižvelgdama į Bendrovės finansinius rezultatus ir strateginius planus, pateikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo.

Veiklos rizikos valdymas

Pagrindines Bendrovės veiklos rizikas sudaro konkurencija su kitomis statybos bei rangos kompanijomis Bendrovės veiklos rinkose, subrangovų bei kitų verslo partnerių patikimumas, gamybos pajėgumų valdymas bei patyrusių ir kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas bei jų išlaikymas. Bendrovės aukščiausio lygio vadovai kontroliuoja procesų ir procedūrų, kurios sumažina šias rizikas, įdiegimą.

Bendrovės vadovybė užtikrina, kad Bendrovės darbuotojai turėtų tinkamą kompetenciją, patirtį ir naujausias žinias, reikalingas jiems patikėtoms pareigoms atlikti. Bendrovė siunčia darbuotojus į kvalifikacijos kėlimo kursus bei organizuoja vidinius mokymus. Bendrovėje įdiegtos vidaus kontrolės užtikrina keturių akių principą, kai operaciją atliekančio asmens rezultatus patikrina dar vienas kontroliuojantis asmuo, autorizuodamas operaciją. Bendrovė samdo išorinį auditorių vidinių procesų efektyvumo patikrai, yra sudarinėjami vidaus auditoriaus vidinių procesų audito grafikai, pagal gautas rekomendacijas peržiūrimi procesai ir stiprinamos vidinės kontrolės. Be to, Bendrovės valdyba bei vadovybė nuolat renkasi į posėdžius (susirinkimus), kurių metu aptariami Bendrovės veiklos rezultatai, identifikuojamos veiklos rizikos bei sukuriami planai šių rizikų padariniams minimizuoti ar juos eliminuoti.

AB "Panevėžio statybos trestas" Atskiros finansinės ataskaitos

5. Segmentai

2013 m. (litais)	Lietuva	Rusija	Latvija	īš viso
Pajamos	161 057 961	40 051 757	1 825 611	202 935 329
Pardavimo savikaina	(145 405 838)	(41 811 169)	(1 414 244)	(188 631 251)
Kitos pajamos	2 536 614	15 982	0	2 552 596
Veiklos sanaudos	(11 118 313)	(1 278 877)	(24 628)	(12 421 818)
Kitos sąnaudos	(896 727)	(13 720)	0	(910 447)
Turto nuvertėjimas	356 708	130 369	0	487 077
Amortizacija ir nusidėvėjimas	(2 382 144)	(118615)	(15 495)	(2 516 254)
Veiklos rezultatas	4 148 261	(3 024 273)	371 224	1 495 232
Finansinės veiklos pajamos	1 406 771	363 695	0	1 770 466
Finansinės veiklos sąnaudos	(2 033 839)	(713 011)	(274)	(2 747 124)
Pelno mokesčio pajamos (sanaudos)	26 de de la controller of the starting of the starting of the status and the states of the state of the state of the station of the state of the state of the station of the s	(127 738)	(55 674)	(156 453)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	3 548 152	(3 501 327)	315 206	362 121

Segmento turtas
2013 m. (litais)	Lietuva	Rusija	Latvija	Iš viso
Ilgalaikis turtas	66 018 572	184 875	0	66 203 447
Atsargos	2 417 088	119 744	5 082	2 541 914
Kitas trumpalaikis turtas	101 556 013	14 578 304	554 168	116 688 485
Segmentų turto iš viso	169 991 673	14 882 923	રેકેટ પરિપ	185 433 846
Segmento įsipareigojimai
Finansiniai įsipareigojimai
Prekybos skolos tiekėjams	16 573 082	1 379 995	0	17 953 077
Kitos mokėtinos sumos	34 826 026	49 805	0	34 875 831
Segmentų įsipareigojimų iš
viso	51 399 108	1 429 800	0	27828 908
Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, jrangos ir
irengimų įsigijimai	2 491 082	10 656	0	2 501 738

Segmentai (tęsinys) 5.

	Lietuva		Svedijos	Iš viso
2012 m. (litais)		Rusija	Karalystė
Pajamos	224 100 885	35 011 912	3 734 255	262 847 052
Pardavimo savikaina	(213 111 814)	(30 561 002)	(3 757 567)	(247 430 383)
Kitos pajamos	975 470	4 950	0	980 420
Veiklos sąnaudos	(8 811 969)	(1 337 907)	(96 655)	(10 246 531)
Kitos sanaudos	(1 055 107)	0	0	(1 055 107)
Turto nuvertėjimas	107 538	0	0	107 538
Amortizacija ir nusidėvėjimas	(3 734 728)	(107 160)	(4 928)	(3 846 816)
Veiklos rezultatas	(1 529 725)	3 010 793	(124 895)	1 356 173
Finansinės veiklos pajamos	929 826	291 298	0	1 521 124
Finansinės veiklos sąnaudos Pelno mokesčio pajamos	(190 188)	(343 980)	(31 213)	(565 381)
(sanaudos)	44 320	(908 087)	0	(863 767)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	(745 767)	2 350 024	(156 108)	1 448 149

Segmento turtas

			Svedijos
2012 m. (litais)	Lietuva	Rusija	Karalystė	İş viso
Ilgalaikis turtas	62 045 208	316 468	0	62 361 676
Atsargos	8 962 778	59 831	0	9 022 609
Kitas trumpalaikis turtas	94 389 969	34 182 594	602 162	129 174 725
Segmentų turto iš viso	165 397 955	34 558 893	602 162	200 559 010
Segmento įsipareigojimai
Finansiniai įsipareigojimai	539 517	0	0	539 517
Prekybos skolos tiekėjams	41 152 829	1 105 339	289 230	42 547 398
Kitos mokėtinos sumos	15 529 325	10 074 350	0	25 603 675
Segmentų įsipareigojimų iš
viso	57 221 671	11 179 689	289 230	68 690 200
Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir
irengimų įsigijimai	1 727 367	0	0	1 727 367

Didžiausias pirkėjas

Pajamos iš didžiausio pirkėjo per 2013 metus sudarė apytiksliai 34 264 tūkst. litų (2012 m.: 79 320 tūkst. litų) visų Bendrovės pajamų.

(litais)	2013	2012
Žaliavos ir komplektavimo gaminiai	70 228 988	85 074 376
Statybos subrangovai	69 886 104	104 193 709
Darbo užmokesčio sanaudos	28 203 183	29 232 656
Nusidėvėjimas	1 576 560	2 599 853
Amortizacija	65 508	8 069
Kitos sąnaudos	20 312 976	26 321 720
Pardavimo savikainos iš viso	190 273 319	247 430 383
Pardavimo sąnaudos 7.
(litais)	2013	2012
Darbo užmokesčio sąnaudos	233 495	209 695
Reklamos ir panašios sąnaudos	92 647	115 567
Pardavimo sąnaudų iš viso	326 142	325 262
Administracinės sąnaudos 8.
(litais)	2013	2012
Darbo užmokesčio sanaudos	6 846 113	6 754 515
Pirktos paslaugos administracinėms reikmėms	3 368 508	3 190 075
Veiklos mokesčių sąnaudos	1 159 808	422 744
Nusidėvėjimas	658 330	843 056
Amortizacija	3 691	17 086
Išankstinių apmokėjimų vertės sumažėjimas	(534 884)	(72 532)
Pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas	(664 015)	1 478 653
Kitos sąnaudos	1 433 069	1 026 950
Administracinių sąnaudų iš viso	12-270 620	13 660 547
Darbo užmokesčio sąnaudos 9.
(litais)	2013	2012
Atlyginimai	24 448 514	24 860 808
Socialinio draudimo įmokos	7 707 109	. 7 724 975
Dienpinigiai ir nedarbingumo pašalpos	3 366 892	4 164 476
Sukauptų atostoginių ir premijų pokytis	(239 724)	(553 393)
Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	35 282 791	36 196 866
Apskaitytos:
Pardavimo savikainoje	28 203 183	29 232 656
Administracinėse sąnaudose	6 846 113 233 495	6 754 515 209 695
Pardavimo sanaudose Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	35 287 791	36 196 866

	10. Kitos pajamos ir sąnaudos (litais)	2013	2012
	Pelnas iš nekilnojamojo turto, irangos ir įrengimų perleidimo Nuomos ir kitos pajamos	2 146 271 406 325	93 068 887 352
	Kitų pajamų iš viso	2 552 596	980 420
	Nuomojamo turto nusidėvėjimas ir kitos sanaudos Nuostolis iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo	(1 113 812) (8 800)	(1 053 606) (1 501)
	Kitų sąnaudų iš viso	(1 122 612)	(1 055 107)
	Kitų pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	1 429 984	(74 687)
	11. Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos (litais)	2013	2012
	Palūkanų pajamos Kitos pajamos	1 228 119 542 347	1 516 879 4 245
	Finansinės veiklos pajamų iš viso	1 770 466	1 521 124
	Palūkanų sąnaudos Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka Kitos sąnaudos	(277 145) (2 534 275) 64 296	(437 248) (110 048) (18 085)
	Finansinės veiklos sąnaudų iš viso	(2 747 124)	(565 381)
	Finansinės veiklos pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	(976 658)	955 743
12.	Pelno mokestis
	Pelno mokesčio sanaudos:
	(litais)	2013	2012
	Mokėtino pelno mokesčio sąnaudos Atidėtojo mokesčio pokytis	571 096 (414 643)	908 086 (44 319)
	Pelno mokesčio sąnaudų iš viso	156 453	863 767

Nuo 2013 m. sausio 1 d. Bendrovė taikė standartinį 15 % tarifą Lietuvoje, 20 % tarifą Rusijos Federacijoje ir 15 % tarifą Latvijoje (nuo 2012 m. sausio 1 d.: 15 % tarifą Lietuvoje, 20 % tarifą Rusijos Federacijoje ir 26,3 % tarifą Švedijos Karalystėje).

12. Pelno mokestis (tęsinys)

Galiojančio mokesčio tarifo sutikrinimas:

(litais)		2013		2012
Metų pelnas		362 121		1 448 149
Pelno mokesčio sąnaudų iš viso		156 453		863 767
Pelnas prieš apmokestinimą		518 574		2 311 916
Pelno mokestis, taikant Bendrovės mokesčio tarifą
Lietuvoje	15,0 %	77 786	15,0 %	346 787
Mokesčio tarifų įtaka užsienio šalių jurisdikcijose	8,2 %	42 579	7,0 %	162 906
Neleidžiami atskaitymai	47,3 %	245 176	28,2 %	652 157
Neapmokestinamos pajamos	(15,4) %	(79 966)	(2,2) %	(50 513)
Panaudoti mokestiniai nuostoliai, kuriems atidėtojo
pelno mokesčio turtas nebuvo pripažintas	(68,2) %	(353 431)	(8,8) %	(203 251)
Nerealizuotų laikinųjų skirtumų pokytis	43,3 %	224 309	(1,9) %	(44 319)
	30,2 %	156 453	37,3 %	863 767

Atidėtasis mokestis:

(litais)	2013			2012
	Laikinieji skirtumai	Atidetasis mokestis	Laikinieji skirtumai	Atidėtasis mokestis
Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas	10 497 971	1 574 696	11 161 986	1 674 298
Sukauptos premijos	132 899	19 935	360 222	54 033
Atostogų rezervas	808 949	121 342	816 027	122 404
Atidėjinys garantiniam remontui	1 297 928	194 689	1 195 432	179 315
Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės
vertės	348 027	52 204	310 134	46 520
Mokestiniai nuostoliai	0	0	2 356 205	353 431
Mokesčių skirtumai užsienio šalių jurisdikcijose	80 872	12 131	9 711 144	1 456 672
Atidėtojo mokesčio turto iš viso Nepripažintas atidėtojo mokesčio turtas Pripažintas atidėtojo mokesčio turtas		1 974 997 (1 239 331) 735 666		3 886 673 (3 473 052) 413 621
Zemės ir pastatų perkainojimas	6 920 129	1 038 019	6 268 671	940 301
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas		1 038 019		940 301
Atidėtasis mokestis, grynąja verte		(302 353)		(526 680)

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kad ateityje Bendrovė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas yra mažinamas iki tiek, kai nebesitikima, kad susijusi mokestinė nauda bus realizuota. Žtidėtojo mokesčio dalis nebuvo pripažinta dėl atidėtojo mokesčio realizavimo netikrumo.

Atidėtojo mokesčio pokytis:

Atidėtasis mokestis gruodžio 31 d., grynąja verte	(302 353)	(526 680)
Apskaityta kaip pelnas arba nuostolis	414 643	44 319
Apskaityta kitose bendrosiose pajamose	(190 316)
Atidėtasis mokestis sausio 1 d., grynąja verte	(526 680)	(570 999)
(litais)	2013	2012

Atskiros finansinės ataskaitos AB "Panevėžio statybos trestas"

13. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

itais)	Zemė ir pastatai	Mašinos ir irengimai	l'ransporto priemonės	kitas turtas Irankiai ir	Nebaigta statyba	VISO Iš
avikaina (žemės ir pastatų tikroji vertė) ikutis 2012 m. sausio 1 d.	355 288 23	16 093 598	382 281 6	10 156 134		58 819 469
sığıjımai	771 367	676 415	325 352	062 398		1 533 834
urto perkainojimas erleidimai	423) 759) (14 (37	(846 753)	(148 444)	(653 082)		423) 038) (14 ୧୫୧
ikutis 2013 m. sausio 1 d.	944 603 23	521 662 15	485 263 6	901 114 6		842 58 652
sigijimai	787 112	756 803	104 422	રેતેત્વે 152		491 246 C
urto perkainojimas	1 268 779					1 268 779
erleidimaı	(473 145)	(193 339)	(49 799)	(461 155)		438) (1 177
erkeltas sukauptas nusidėvėjimas	523) 489 (12					523) 489 12
ikutis 2013 m. gruodžio 31 d.	022 842 12	17 272 938	9 857 568	558 592 6		48 745 906
Nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas	224 207	418 ਹੇ ਤੇ ਤੋਂ ਤੇ 13	556 383 L	745 002 8		41 479 010
ikutis 2012 m. sausio 1 d.				862 603		821 661 3
lusidėvėjimas per metus	997 644	213 444	942 775
ertės sumažėjimas (atstatymas)	765) (28					676 788) (28 765)
erleisto turto nusidėvėjimas	7) રી (37	(846 730)	(148 436)	(644 105)
ikutis 2013 m. sausio 1 d.	ર્સ્વે ો રેર 12	901 રરા 14	889 183 8	704 759 8		118 43 595
Jusidėvėjimas per metus	651 249	116 733	158 રેણેરે રેણવાડી તેમ જ દિવસ તાલુકામાં આવેલું એક ગામનાં છે. આ ગામનાં લોકોનો મુખ્ય વ્યવસાય ખેતી, ખેતમજૂરી તેમ જ પશુપાલન છે. આ ગામનાં મુખ્યત્વે ખેતી કરવામાં આવેલું એક ગામનાં છે.	165 496		2 446 688
/ertės sumažėjimas (atstatymas)	(235 003)					(235 003)
Perleisto turto nusidėvėjimas	292) (82	(56 721)	(46 022)	(430 906)		(615 941)
Šukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	523) 489 C					523, 489 12
ikutis 2013 m. gruodžio 31 d.	0	15 227 296	8 704 025	8 770 018		32 701 339
013 m. sausio 1 d. ikutinė vertė	11 448 375	1 111 620	1 301 374	1 196 355		15 057 724
2013 m. gruodžio 31 d.	12 022 842	2 045 642	153 543 -	540 822		16 044 567

30

13. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Žemė ir pastatai apskaitomi perkainota verte. Paskutinis perkainojimas buvo atliktas 2013 m. gruodžio 31 d. remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB "Matininkai", turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, susijusią su vertinamo turto vieta ir kategorija, atlikta Bendrovės žemės ir pastatų konsultacija dėl galimų rinkos kainų.

Žemės ir pastatų tikroji vertė, lygi 12 023 tūkst. litų, priskiriama 3 lygiui pagal tikrosios vertės hierarchiją. Vertinimo metodas - lyginamosios vertės.

Tikrosios vertės nustatymui naudoti reikšmingi nestebimi duomenys – kaina už 1 kvadratinį metrą/arą. Tikroji vertė padidėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų mažesnė.

Jei pastatai ir žemė būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2013 m. gruodžio 31 d., būtų 5 464 tūkst. litų (2012 m. gruodžio 31 d.: 5 836 tūkst. litų).

(litais)	2013	2012
Nusidėvėjimas apskaitytas:
Pardavimo savikainoje	1 576 560	2 599 853
Administracinėse sanaudose	658 330	843 056
Kitose sąnaudose	211 798	378 752
Nusidėvėjimo iš viso	2 446 688	3 821 661

Žemė ir pastatai, kurių balansinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. lygi 7 420 000 litų, įkeisti bankams (žr. 27 pastabą). 2013 m. gruodžio 31 d. lizingo sutarčių pagrindu įsigyto nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų Bendrovė neturėjo (2012 m. lizingo sutarčių pagrindu įsigyto nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų likutinė vertė buvo lygi 507 464 litams).

14. Nematerialusis turtas

(litais)	Programinė iranga	Kitas turtas	Iš viso
Savikaina
Likutis 2012 m. sausio 1 d.	689 682	16 280	705 962
Įsigijimai	193 533		193 533
Likutis 2013 m. sausio 1 d.	883 215	16 280	899 495
lsigijimai	10 492		10 492
Perleidimai	(2 400)		(2 400)
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.	891 307	16 280	907 587
Amortizacija ir vertės sumažėjimas
Likutis 2012 m. sausio 1 d.	668 578	16 279	684 857
Amortizacija per metus	25 155		25 155
Likutis 2013 m. sausio 1 d.	693 733	16 279	710 012
Amortizacija per metus	69 566		69 566
Perleisto turto amortizacija	(2 399)		(2 399)
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.	760 900	16 279	777 179
Likutinė vertė
2013 m. sausio 1 d.	189 482	1	189 483
2013 m. gruodžio 31 d.	130 407	1	130 408

14. Nematerialusis turtas (tęsinys)

2013	2012
65 508	8 069
3 691	17 086
367	(D
69 566	25 155

15. Investicijos į dukterines įmones

(litais)	2013		2012
Dukterinė įmonė	Valdoma dalis	Savikaina	Valdoma dalis	Savikaina
UAB "PST investicijos"	68 %	30 652 000	68 %	30 652 000
000 "Baltlitstroj"	100 %	1 177 672	100 %	1 177 672
UAB "Vekada"	તેર જેવી જેવી સવલતો પ્રાપ્	776 482	96 %	776 482
UAB "Skydmedis"	100 %	500 000	100 %	500 000
UAB "Alinita"	100 %	240 000	100 %	240 000
UAB "Metalo meistrai"	100 %	81 500	100 %	81 500
SIA "PS Trests"	100 %	13 175	100 %	13 175
TUB "Vilniaus papėdė"	69 %	10 000	69 %	10 000
"Kingsbud" Sp.z.o.o	100 %	4 377	100 %	4 377
000 "Teritorija"	87,5 %	805	0%	0
Vertės sumažėjimas		(13 175)		(13 175)
Investicijos, iš viso		33 442 836		33 442 031

Žemiau pateikiama finansinė informacija apie dukterines įmones:

(litais)	Veiklos pobūdis	Nuosavas kapitalas 2013-12-31	orynasis pelnas (nuostoliai) už 2013	Nuosavas kapitalas 2012-12-31	OLYUSISTS pelnas (nuostoliai) už 2012
UAB "PST investicijos"	Nekilnojamojo turto
(konsoliduota - žr. žemiau)	vystymas	15 077 762	(2 987 699)	16 651 351	2 210 392
000 "Baltlitstroj"	Statyba	2 860 057	3 016 614	33 821	876 363
	Statyba: elektros
UAB "Vekada"	instaliacija	5 315 674	548 127	5 184 713	451 637
	Statyba: mediniai
UAB "Skydmedis"	namai	2 475 509	964 821	1 780 745	458 002
	Statyba:
	kondicionavimo
UAB "Alinita"	iranga	190 905	71 620	119 285	196 977
UAB "Metalo meistrai"	Statyba	1 086 403	(17 065)	1 103 468	(60 281)
SIA "PS Trests"	Statyba	(781 317)	(2 618)	(784 021)	45 091
	Nekilnojamojo turto
TUB "Vilniaus papėdė"	vystymas	2 773	219	3 808	220
"Kingsbud" Sp.z.o.o	Statyba	60 615	19 100	42 060	(9 320)
	Nekilnojamojo turto
OOO "Teritorija"	vystymas	(90 804)	(112 576)	0	0

15. Investicijos į dukterines įmones (tęsinys)

Vadovybės vertinimu, investicija į SIA "PS Trests" yra nuvertėjusi, todėl jai buvo pripažintas 100 % vertės sumažėjimas. Investicijai į UAB "PST investicijos" buvo apskaičiuota atsiperkamoji vertė (žr. žemiau), kuri nuvertėjimo neparodė, todėl vertės sumažėjimas nebuvo apskaitytas. Kitos investicijos, vadovybės vertinimu, taip pat yra nenuvertėjusios.

Rengiant finansines ataskaitas investicijos į UAB "PST investicijos" atsiperkamoji vertė buvo apskaičiuota, atsižvelgiant į atskirų vykdomų statybos projektų atsiperkamumą. Kiekvienam vykdomam statybos projektui buvo įkurta specialiosios paskirties įmonė, ir 2013 m. gruodžio 31 d. UAB "PST investicijos" turi toliau nurodytas specialiosios paskirties dukterines įmones:

			Grynasis
(litais)	Valdoma dalis	Nuosavas kapitalas 2013-12-31	pelnas (nuostoliai) už 2013	Nuosavas kapıtalas 2012-12-31	pelnas (nuostoliai) už 2012
ZAO ISK "Baltevromarket"	100 %	(13 771 595)	(3 776 684)	(11 409 022)	(319 769)
UAB "Verkių projektas"	100 %	7 604 480	2 080 689	5 523 791	4 006 853
UAB "Ateities projektai"	100 %	944 785	(12 382)	957 165	(16 948)
UAB "Kauno erdvė"	100 %	(4 555 208)	74 530	(4 629 738)	(141 629)
UAB "Sakališkės"	100 %	(4 683 765)	(332 598)	(4 351 167)	(198 694)
UAB "Šeškinės projektai"	100 %	4 133 704	(318 637)	4 452 341	(12 371)

Atsiperkamosios vertės skaičiavimas pateikiamas žemiau:

(litais)	Valdoma dalis	Vystomi projektai, ivertinti tikrosiomis vertemis	Grynieji įsipareigojimai	Grynasis turtas apskaičius valdomus projektus tikrąja verte	UAB "PST investicijos" investicijų į dukterines imones vertė
		66 284 848		28 945 064	28 945 064	(i)
ZAO ISK "Baltevromarket"	100 %		(37 339 784)
UAB "Verkių projektas"	100 %	24 500 000	(16 895 520)	7 604 480	7 604 480	(ii)
UAB "Ateities projektai"	100 %	400 000	(455 215)	944 785	944 785	(111)
UAB "Kauno erdvė"	100 %	2 970 000	(7 525 208)	(4 555 208)	0	(iii)
UAB "Sakališkės"	100 %	5 800 000	(10 483 765)	(4 683 765)	0	(iii)
UAB "Seškinės projektai"	100 %	4 300 000	(166 296)	4 133 704	4 133 704	(iii)
Atsiperkamoji UAB "PST investicijos" investicijų į dukterines įmones vertė
UAB "PST investicijos" kitas turtas					37 578 897
UAB "PST investicijos" įsipareigojimai					(25 051 142)
UAB "PST investicijos" grynasis turtas tikrąja verte					54 155 788
AB "Panevėžio statybos trestas" valdomų akcijų skaičius					68 %
UAB "PST investicijos" atsiperkamoji vertė, tenkanti AB "Panevėžio statybos trestas"					36 825 936
Invostiaiio i UAD PST invasticiine 2013 m gruodžio 31 d finansinėse ataskaitose					30 652 000

Investicija į UAB "PST investicijos" 2013 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose

(i) Reikšminga investicijos į UAB "PST investicijos" atsiperkamosios vertės dalis yra susijusi su nekilnojamojo turto projektu, kurį vykdo ZAO ISK "Baltevromarket" Kaliningrade. 2013 m. UAB "PST investicijos" valdyba svarstė galimybes šį projektą parduoti. 2013 m. vyko pirkėjo paieška, tačiau 2013 m. gruodžio 31 d. pirkėjas nebuvo surastas. 2014 m. tesiami projekto pardavimo darbai, svarstomi pasiūlymai. Siekdama pagrįsti atsiperkamąją vertę, Bendrovė turi nepriklausomo vertintojo rinkos kainų įvertinimą. Pagal nekilnojamojo turto eksperto DTZIMS ("IMS Project Management LLC") įvertinimą, ZAO ISK "Baltevromarket" vystomo projekto rinkos vertė 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 66 284 848 litus (19 197 419 eurų). Vienas iš ZAO ISK "Baltevromarket" vystomų sklypų buvo vertinamas taikant palyginamosios vertės metodą, pagal kurį sklypo vertė – 13 248 014 litų (3 836 890 eurų); kitas sklypas buvo vertinamas taikant diskontuotų pinigų srautų metodą, pagal kurį sklypo vertė – 53 036 834 litai (15 360 529 eurai). Pagrindinė informacija, kuria naudojosi vertintojas taikant diskontuotų pinigų srautų metodą, gali būti išskaidyta taip:

15. Investicijos į dukterines įmones (tęsinys)

• · diskonto norma 24 %;
• planuojama kapitalizacijos norma 11,5 %;
• prekybos centro plotas: metinės nuomos kainos nuo 100 iki 600 EUR/kv. m, užimtumo koeficientas - nuo 40 % pirmaisiais metais iki 95 % paskutiniais modelio metais skirtingoms patalpoms.
• (ii) Siekdama pagrįsti UAB "Verkių projektas" atsiperkamąją vertę, Bendrovė gavo nepriklausomo vertintojo UAB "Resolution Valuations" rinkos kainų įvertinimą, pagal kurį UAB "Verkių projektas" valdomo turto rinkos vertė buvo 24 500 000 litų. Atliekant įvertinimą, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma - 11 %, planuojama kapitalizacijos norma - 8,5 %).
• (iii) Kitų projektų atsiperkamosios vertės buvo nustatytos remiantis nekilnojamojo turto vertintojo "Ober-Haus nekilnojamas turtas" konsultacija dėl galimų rinkos kainų. Atliekant turto kainų skaičiavimus, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma 15 %, planuojama kapitalizacijos norma - 20 %).

16. Suteiktos ilgalaikės paskolos

17 ARA STANK OF THE SECTION PARK COMMENT SE S (litais)	Palūkanų norma	Terminas	2013	2012
UAB "PST investicijos"	6 men. VILIBOR+2,2 %	2015-03-31	11 974 713	10 858 503
(paskola) 000 "Teritorija"	12 % fiksuotos	2015-09-20	3 391 658	0
UAB "Metalo meistrai" UAB "PST investicijos"	6 mėn. VILIBOR+2,0 %	2017-12-31	306 922	0
(paskola)	6 mėn. VILIBOR+1,9 %	2014-09-01	0	2.273.554
Kitos			0	24 671
ls viso			15 673 293	13 156 728

17. Atsargos

Atsargų iš viso	2 541 914	9 022 609
Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės	(348 027)	(310 134)
Pirktos prekės, skirtos perparduoti	1 230	235 972
Žaliavos ir komplektavimo gaminiai	2 888 711	9 096 771
(litais)	2013	2012

Atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės pokytis buvo apskaitytas pardavimo savikainoje.

18. Pirkėjų įsiskolinimas

Pirkėjų įsiskolinimo iš viso	41 678 743	75 698 974
Vertės sumažėjimas	(10 497 971)	(11 161 986)
Gautinos sumos iš susijusių šalių	4 335 780	26 142 007
Sukauptos gautinos sumos pagal darbų įvykdymo lygio metodą	4 406 143	1 729 708
Gautinos sumos iš pirkėjų	43 434 791	58 989 245
(litais)	2013	2012

18. Pirkėjų įsiskolinimas (tęsinys)

2013 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis statybos sutartimis susijusios patirtos sąnaudos, pridėjus pripažintą pelną ir atėmus pripažintą nuostolį, buvo lygios 57 466 139 litų (2012 m.: 233 192 070 litų). 2013 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis statybos sutartimis susijusios išrašytos sąskaitos buvo lygios 56 489 175 litams (2012 m.: 244 735 903 litams). Skirtumas tarp šių sumų pateiktas kaip ateinančių laikotarpių pajamos (atskleista 26 pastaboje), kurių suma 2013 m. gruodžio 31 d. lygi 976 964 litams (2012 m.: 11 543 833 litams).

2013 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimuose apskaitytos sumos (sulaikyta suma -suma, kuri sudaro atitinkamą procentą nuo bendros kontrakto sumos ir kuri grąžinama pridavus objektą ir pateikus sulaikytų pinigų bankinę garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą), sudarančios 1 043 496 litus (2012 m.: 7 688 215 litų), kurios susijusios su nebaigtomis vykdyti statybos sutartimis.

Dėl pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimo žiūrėti 4 pastabą.

Iš pirkėjų gauti išankstiniai apmokėjimai 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 24 530 030 litų (2012 m. gruodžio 31 d.: 2 624 945 litus). Padidėjimui 2013 m. gruodžio 31 d. įtakos turėjo daugiau metų pabaigoje pasirašytų naujų statybos sutarčių.

19. Suteiktos trumpalaikės paskolos

(litais)	Palūkanų norma	Terminas	2013	2012
UAB "PST investicijos" (paskola)*	6 mėn. VILIBOR+1,9 %	2013-05-12	5 603 752	5 423 015
AB "Panevėžio keliai"*	3 mėn. VILIBOR+1,9 %	2013-01-11	4 000 000	4 000 000
UAB "PST investicijos" (paskola)	6 mėn. VILIBOR+1,9 %	2014-09-01	2 344 675	0
UAB "Metalo meistrai"	6 men. VILIBOR+2,0 %	2014-12-31	102 307	0
"Kingsbud" Sp.z.o.o	1,67 % fiksuotos	2014-09-30	173 217	0
000 "Baltlitstroj" (paskola)	5 % fiksuotos	2013-09-01	0	10 741 087
Kitos trumpalaikės paskolos			7 181	0
Is viso			12,231 132	20 164 102

*Iki finansinių ataskaitų sudarymo dienos paskolos nebuvo grąžintos. Bendrovė planuoja, kad UAB "PST investicijos" grąžins paskolą 2014 m. Bendrovės valdybos posėdžio reglamente planuojamas svarstyti klausimas dėl suteiktos paskolos AB "Panevėžio keliai" grąžinimo termino pratęsimo.

20. Kitas trumpalaikis turtas 2012 2013 (litais) Gautina suma iš dukterinės įmonės OOO "Baltlitstroj", susijusi su 0 4 833 920 atliktu išankstiniu apmokėjimu tiekėjui už dukterinę įmonę 3 677 048 3 000 000 Terminuotas indėlis banke 0 1 579 834 Sukaupta gautina suma iš užsakovo 0 799 262 PVM permoka 117 740 4 867 Kitas trumpalaikis turtas 10 217 883 3 794 788 Kito trumpalaikio turto iš viso

2013 m. gruodžio 31 d. terminuotam indėliui banke taikoma palūkanų norma – 0,13 %, indėlio terminas – 2014 m. birželio mėn. (2012 m. gruodžio 31 d. terminuotam indėliui banke taikoma palūkanų norma - 1,88 %, indėlio terminas - 2013 m. gegužės mėn.).

21. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

(litais)	2013	2012
Pinigai bankuose	46 169 471	17 875 198
Indėliai banke	2 000 000
Pinigai kasoje	22 954	17 052
Pinigų ir pinigų ekvivalentų iš viso	48 192 425	17 892 250

22. Kapitalas ir rezervai

Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 16 350 000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 1 litas. Bendrovės įstatinis kapitalas yra visiškai apmokėtas. Paprastųjų akcijų savininkai turi vieno balso už vieną akciją teisę Bendrovės akcininkų susirinkime bei teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, ar lėšas įstatinio kapitalo mažinimo atveju. 2013 metais nebuvo įstatinio kapitalo pokyčių.

Toliau pateikiami rezervai:

(litais)	2013	2012
Perkainojimo rezervas	5 882 110	5 328 370
Privalomasıs rezervas	1 635 030	1 635 030
Rezervų iš viso	7 517 140	6 963 400

Perkainojimo rezervas, susijęs su žemės ir pastatų perkainojimu, lygus perkainojimo likutinei vertei, atėmus susijusį atidėtojo mokesčio įsipareigojimą.

Perkainojimo rezervo judėjimas:

	2013	2012
Perkainojimo rezervas sausio 1 d.	5328370	5 918 775
Perkainojimo rezultatas	1 268 778	0
Atstatytas perkainojimas parduotam turtui	(295 314)	(14 423)
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(322 005)	(680 172)
Su perkainojimu susijęs atidėtasis pelno mokestis	(146 020)
Su perkainojimo nusidėvėjimu susijęs atidėtasis pelno mokestis	48 301	104 190
Perkainojimo rezervas gruodžio 31 d.	5 882 110	5 328 370

Privalomasis rezervas sudarytas pagal įstatymų reikalavimus, t. y. į rezervą kasmet turi būti pervedama ne mažesnė nei 5 % grynojo pelno suma, kol rezervas nebus mažesnis nei 10 % įstatinio kapitalo. Rezervo negalima išmokėti dividendais.

23. Vienai akcijai tenkantis pelnas 2013 2012 (litais) 362 121 1 448 149 Grynasis metų rezultatas 16 350 000 16 350 000 Vidutinis akcijų skaičius 0,09 0,02 Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai

24. Paskolos ir kitos finansinės skolos

(litais)	2013	2012
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Trumpalaikiai įsipareigojimai		539 517
Paskolų ir kitų finansinių skolų iš viso		539 517

Toliau pateikiamas lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimų išskaidymas:

2012 metai (litais)	Minimalios imokos	Palūkanos	Vertes dengimas
Mokėtinos per vienerius metus	550 210	10 693	539 517
Mokėtinos tarp vienerių ir penkerių metų
	550 210	10 693	539 517

2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo dvi galiojančias garantijų limitų sutartis su bankais, kurių limitas – 25 000 000 litų, galiojimo pabaiga – 2015 m. gegužės – birželio mėn. (2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo dvi galiojančias kredito sutartis su bankais, kurių limitas -15 000 000 litų, galiojimo pabaiga - 2013 m.).

25. Atidėjiniai garantiniam remontui

26.

Atidėjiniai garantiniam remontui susiję su statybos objektais, pastatytais 2009-2013 metais. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Bendrovė turi garantinį įsipareigojimą statybos darbams, kurio trukmė – nuo 5 iki 10 metų po statybos darbų pridavimo. Atidėjiniai garantiniam remontui paremti vertinimais, atliktais remiantis faktiškai patirtomis garantinių remontų sąnaudomis.

Atidėjinių garantiniam remontui pokytis:

	2013	2017
Atidėjiniai garantiniam remontui laikotarpio pradžioje	1 195 432	1 060 670
Panaudota ir apskaityta pardavimo savikainoje	(522 794)	(704 004)
Sukaupta per laikotarpį	625 290	838 766
Atidėjiniai garantiniam remontui laikotarpio pabaigoje	1 297 928	1 195 432
Kiti įsipareigojimai (litais)	2013	2012
Sukaupti atostoginiai	3 590 742	3 603 143
Mokėtini atlyginimai ir susiję mokesčiai	2 502 913	2 668 816
Ateinančių laikotarpių pajamos pagal darbų įvykdymo lygio metodą	976 964	11 543 833
Sukauptos premijos darbuotojams	132 899	360 222
Kiti įsipareigojimai	418 651	2 647 125
Kitų įsipareigojimų iš viso	7 622 169	20 823 139

27. Nebalansiniai įsipareigojimai

Bankai išleido 6 680 515 litų garantijas trečiosioms šalims, kurios susijusios su Bendrovės statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais. Šių garantijų galiojimas baigiasi nuo 2014 m. sausio 25 d. iki 2015 m. gegužės 16 d.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių balansinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. lygi 3 290 000 litams, esamos ir būsimos lėšos sąskaitoje yra įkeisti bankui už suteiktą garantijų limitą ir banko išleistas garantijas. Garantijų limito suma - 15 000 000 litų, panaudota suma 2013 m. gruodžio 31 d. – 6 580 515 litų. Garantijų limitas galioja iki 2015 metų gegužės mėnesio.

Nekilnojamasis turtas, iranga ir įrengimai, kurių balansinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. lygi 4 130 000 litų, yra įkeisti bankui už suteiktą garantijų limitą. Garantijų limito suma -10 000 000 litų, panaudota suma 2013 m. gruodžio 31 d. – 100 000 litų. Garantijų limitas galioja iki 2015 metų birželio mėnesio.

Bendrovė dalyvauja keliose teisminėse bylose, kurių baigtis, vadovybės vertinimu, neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

28. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Susijusiomis šalimis yra laikomi akcininkai, darbuotojai, valdybos nariai, jų artimi šeimos nariai ir įmonės, kurias jie tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar kelis tarpininkus kontroliuoja arba yra kontroliuojamos ar yra valdomos bendrai su Bendrove ir šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių vykdyti kontrolę arba daryti reikšmingą įtaką kitai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

28. Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys)

2013/2012 m. Bendrovė vykdė pirkimų ir pardavimų sandorius su dukterinėmis įmonėmis, patronuojančia Bendrovės įmone AB "Panevėžio keliai" bei dukterinėmis AB "Panevėžio keliai" įmonėmis. Toliau pateikiami įvykdyti sandoriai su susijusiomis šalimis per 2013/2012 m.:

(litais)	Sandorio pobūdis	2013	2012
Pardavimai:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "PST investicijos"	Palūkanos	501 044	517 750
000 "Baltlitstroj"	Prekės, paslaugos, palūkanos	5 445 543	18 121 280
UAB "Metalo meistrai"	Prekės ir paslaugos	277 299	273 212
UAB "Vekada"	Prekės ir paslaugos	378 587	585 292
UAB "Skydmedis"	Prekės ir paslaugos	151 280	143 900
SIA "PS Trests"	Palūkanos	0	68
UAB "Alinita"	Prekės ir paslaugos	158 210	200 282
UAB "Verkių projektas"	Prekės ir paslaugos	1 411 065	11 992 037
000 "Teritorija"	Paslaugos, palūkanos	1 761 532	0
"Kingsbud" Sp.z.o.o	Palūkanos	577	0
Kitos susijusios įmonės
UAB "Panevėžys"	Prekės, paslaugos	487	727
AB "Panevėžio keliai"	Paslaugos, palūkanos	2 929 906	372 288
UAB "Ukmergės keliai"	Prekės ir paslaugos	230 085	0
Kiti	Paslaugos	266	526
Pirkimai:
Kontroliuojamos įmonės
000 "Baltlitstroj"	Prekės ir paslaugos	29 330 374	10 712 127
UAB "Metalo meistrai"	Prekės ir paslaugos	2 519 330	9 277 761
UAB "Vekada"	Prekės ir paslaugos	4 665 011	6211615
UAB "Alinita"	Prekės ir paslaugos	4 687 642	3 090 920
UAB "Skydmedis"	Prekės ir paslaugos	110 266	105 448
UAB "PST investicijos"	Prekės ir paslaugos	21 860	19 657
UAB "Verkių projektas"	Prekės ir paslaugos	333 974	23 860
UAB "Šeškinės projektai"	Paslaugos	250	0
UAB "Panevėžys"	Paslaugos	1 723	0
SIA "PS Trests"	Paslaugos	4 819	0
"Kingsbud" Sp.z.o.o	Prekės ir paslaugos	1 614 876	947 600
TUB "Vilniaus papėdė"	Prekės ir paslaugos	23 105	26 685
Kitos susijusios įmonės
AB "Panevėžio keliai"	Prekės ir paslaugos	2 002 755	3 451 771
UAB "Aukštaitijos traktas"	Prekės ir paslaugos	30 420	5 128
UAB "Keltecha"	Prekės ir paslaugos	42 126	2 134 544
UAB "Gelbera"	Prekės ir paslaugos	171 285	260 912
UAB "Convestus"	Prekės ir paslaugos	187 202	319 587
UAB "Ukmergės keliai"	Prekės ir paslaugos	301 399	19 847

28. Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys)

(litais)	2013	2012
Gautinos sumos:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "PST investicijos"	0	23 786
000 "Baltlitstroj"	4 944 368	17 891 091
"Kingsbud" Sp.z.o.o	67 094	130 051
TUB "Vilniaus papėdė"	31 219	3 387 005
UAB "Verkių projektas"	41 771	2001 558
UAB "Metalo meistrai"	35 591	427 461
SIA "PS Trests"	0	30
000 "Teritorija"	717 348	0
UAB "Skydmedis"	26 786	36 825
Kitos susijusios įmonės
AB "Panevėžio keliai"	1 087 223	0
UAB "Panevėžys"	2 218 300	2 243 300
Mokėtinos sumos:
Kontroliuojamos įmonės
UAB "Vekada"	1 448 163	2 286 315
UAB "PST investicijos"	0	23 786
UAB "Šeškinės projektai"	61	0
000 "Baltlitstroj"	434 011	0
SIA "PS Trests"	5 206	0
UAB "Alinita"	254 789	528 256
Kitos susijusios įmonės
UAB "Keltecha"	0	102 246
UAB "Gelbera"	12 872	17 069
AB "Panevėžio keliai"	0	32 941
UAB "Convestus"	0	82 785
UAB "Ukmergės keliai"	0	470
Gautinos paskolos:
AB "Panevėžio keliai"	4 000 000	4 000 000
UAB "PST investicijos"	19 923 140	18 555 072
000 "Baltlitstroj"	()	10 741 087
UAB "Metalo meistrai"	409 229	0
OOO "Teritorija"	3 391 658	0
"Kingsbud" Sp.z.o.o	173 217	0

Atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos, apskaičiuoti vadovybei už 2013 m., sudarė 1 673 242 litus (2012 m .: 1 754 550 litų).

29. Finansinių priemonių tikroji vertė

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį pagrindinėje (arba palankiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant vertinimo metodiką.

29. Finansinių priemonių tikroji vertė (tesinys)

Nustatydama finansinių priemonių tikrąją vertę, Bendrovė naudoja tokius metodus ir prielaidas:

Grynieji pinigai

Tai piniginės lėšos, kurių vertė yra jų tikroji vertė.

Gautinos sumos

Prekybos ir kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanu rinkos norma, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpesnio nei šešių mėnesių laikotarpio prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Tikroji vertė nustatoma atskleidimo tikslais.

Finansiniai įsipareigojimai

Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikanų rinkos normą ataskaitų parengimo dieną, dabartine verte. Finansinės nuomos rinkos palūkanų norma nustatoma pagal panašias nuomos sutartis. Trumpesnio laikotarpio finansinių įsipareigojimų, kuriems nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Tikroji vertė skirstoma pagal hierarchiją, kuri atskleidžia naudotų pradinių įvertinimo duomenų reikšmingumą. Tikrosios vertės hierarchijoje yra šie lygiai:

1 lygis - aktyviose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose nustatytos kainos (nepakoreguotos);

2 lygis – kiti pradiniai duomenys, išskyrus į 1 lygį įtrauktas nustatytas turto arba įsipareigojimų kainas, kurios stebimos tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvestos iš kainų);

3 lygis - turto ir įsipareigojimų pradiniai duomenys, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi pradiniai duomenys).

Bendrovė neturi finansinio turto ir įsipareigojimų, apskaitomų tikrąja verte.

Finansinės priemonės, neapskaitomos tikrąja verte

Pagrindiniai Bendrovės finansiniai instrumentai, neapskaityti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos mokėtinos sumos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolinimosi lėšos. Bendrovės vadovybės nuomone, šių finansinių instrumentų likutinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms, nes skolinimosi sąnaudos yra susietos su tarpbankine skolinimosi palūkanų norma VILIBOR ir EURIBOR, o kitas finansinis turtas ir įsipareigojimai yra trumpalaikiai, todėl jų tikrosios vertės svyravimas nėra reikšmingas.

30. Pobalansiniai įvykiai

Po finansinių metų pabaigos iki šių finansinių ataskaitų patvirtinimo neįvyko jokių kitų pobalansinių įvykių, kurie turėtų įtakos finansinėms ataskaitoms ar turėtų būti atskleisti.

Generalinis direktorius

Dalius Gesevičius

Vyriausioji buhalterė

Danguolė Širvinskienė

2014-03-31 2014-03-31 41

AB "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" 2013 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS

Pranešimas parengtas už 2013 metus.

2. EMITENTAS IR JO KONTAKTINIAI DUOMENYS

Emitento pavadinimas	Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas"
Įstatinis kapitalas	16 350 000 litų
Būstinės adresas	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuva
Telefonas	(8~45) 505 503
Faksas	(8~45) 505 520
Elektroninis paštas	pst(a)pst.lt
Teisinė-organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1993 m. spalio 30 d., Panevėžio miesto valdyba
Registracijos Nr.	AB 9376
Įmonių rejestro kodas	147732969
Įmonės PVM kodas	LT477329610
Juridinių asmenų registro tvarkytoja	Valstybės įmonė Registrų centras
Interneto adresas	www.pst.lt

3. EMITENTO PAGRINDINIS VEIKLOS POBŪDIS

Pagrindinė įmonės ir dukterinių įmonių (grupės) veiklos sritis – įvairios paskirties pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas Lietuvoje ir už jos ribų, statybinių medžiagų pardavimas, nekilnojamojo turto vystymas. Be šios veiklos, įmonė užsiima patalpų ir mechanizmų nuoma.

Vizija - tapti pripažinta statybos sektoriaus lydere, naudojančia pažangias technologijas, garantuojančia kokybę bei sutartus darbų atlikimo terminus.

Misija – sąžiningai vykdydami įsipareigojimus, plėtodami ilgalaikį bendradarbiavimą ir siūlydami brandžius statybų sprendimus, didiname vertę akcininkams ir plėtojame įmonės veiklą. Kuriame aukštesnės kokybės aplinką verslui, visuomenei ir žmonėms.

4. SUTARYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKU

2006 m. vasario 7 d. buvo pasirašyta sutartis Nr. 5792 su akcine bendrove DNB banku, esančiu J. Basanavičiaus g. 26, Vilniuje, kuriam pavesta tvarkyti bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitą.

2013 m. gruodžio 2 d. AB "Panevėžio statybos trestas" nutraukė sutartį su DNB banku ir pasirašyta sutartis dėl finansinių priemonių apskaitos su AB finansų maklerio įmone "Finasta".

5. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE

AB "Panevėžio statybos trestas" paprastosios vardinės akcijos - 16 350 000 vnt. vieno lito nominalios vertės – nuo 2006 m. liepos 13 d. įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą.

Bendrovės akcijų kainos dinamika VVPB per 2010–2013 metus (Lt)

Bendrovės akcijų kainos dinamika VVPB per 2013 metus (Lt)

Paskutinė	Vidutinë	Didžiausia	Maziausia	Paskutinė
akcijos kaina	akcijos kaina	akcijos kaina	akcijos kaina	akcijos kaina
2012 12 31	per 1-12 men.	per 1-12 men.	per 1-12 men.	2013 12 31
3.208 Lt	4.118 Lt	5.007 Lt	3,266 Lt	3.902 Lt

Kapitalizacija mln. Lt
2009	2010	2011	2012	2013
61.97	110,08	61.53	52,45	63.79

6. OBJEKTYVI ĮMONĖS BŪKLĖS, VEIKLOS VYKDYMO IR PLĖTROS APŽVALGA, PAGRINDINIŲ RIZIKOS RŪŠIŲ IR NEAPIBRĖŽTUMŲ, SU KURIAIS ĮMONĖ SUSIDURIA, APIBŪDINIMAS

Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas" (toliau – PST) yra vienintelė Lietuvos statybų kompanija, kuri savo veiklą statybų sektoriuje vykdo jau daugiau kaip 55 metus. Per ilgą gyvavimo istoriją įmonė įvykdė daugelį itin svarbių ir sudėtingų projektų, kurie prisidėjo prie Lietuvos ekonominio augimo ir aplinkosaugos gerinimo, tokiu būdu bendrovė kuria aukštesnę gyvenamosios aplinkos kokybę visiems Lietuvos žmonėms. Visą šį laiką įmonė vadovavosi šiomis pagrindinėmis vertybėmis – sąžiningumu, atsakingumu, profesionalumu, kokybišku darbu bei efektyviais sprendimais. Šios vertybės leido bendrovei pasiekti užsibrėžtų tikslų. PST įmonių veikla turi reikšmingos įtakos infrastruktūros plėtrai, įgyvendinti unikalūs, nacionalinės reikšmės užsakymai prisideda prie atsakingos bendrovės įvaizdžio stiprinimo tarp klientų ir verslo partnerių. Klientai pasitiki PST ir vertina kaip patyrusią didelių ir technologiškai sudėtingų objektų statytoją. Tokio klientų požiūrio siekiama atkakliai dirbant, investuojant į darbuotojus ir naujausių technologijų diegimą bei panaudojimą gamyboje, o tai įmonei leidžia lengvai įgyvendinti bet kokio sudėtingumo projektus.

2013 m. įmonė apdovanota aukso medaliu už biokuro ir termofikacinės elektrinės statybą Klaipėdoje.

2013 metais AB "Panevėžio statybos trestas" sėkmingai baigė vykdyti darbus viename didžiausių ir sudėtingiausių projektų Lietuvoje – AB "Akmenės cementas" 4 500 tonų/dieną sauso būdo klinkerio gamybos linijos statybą. Tai pat baigta ir priduota užsakovui UAB "Baltic fish export" žuvų perdirbimo gamykla su sandėliavimo patalpomis Kauno raj. sav. Biruliškių km. 2013 metais baigtas Transporto sektoriaus praktinio mokymo centro įkūrimas (autodromo) Panevėžyje bei Panevėžio miesto "Vyturio" progimnazijos pastato rekonstravimo darbai.

2013 metais įmonė pradėjo darbus naujuose objektuose: Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato ir su juo susijusių statybą Saulėtekio al. 9, Vilniuje, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pastato ir pagalbinių statybos darbus (parkavimo aikštelės), Aviacinio kuro bazės (inžinerinių infrastruktūros įrenginių, susisiekimo komunikacijų – privažiavimo keliai, geležinkelis) įrengimą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje (NATO objektas) Šiauliuose.

2013 metais įmonės sudėtyje veikė šie filialai: "Gerbusta", besispecializuojanti inžinerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, "Pastatų apdaila", atliekanti pastatų vidaus ir išorės apdailos darbus, Vilniaus filialas "Genranga", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione, ir filialas "Klaipstata", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Klaipėdos regione.

Per daugelį metų sukaupta vertinga sudėtingų objektų statybos patirtis. Veikla vystoma plačiu spektru tiek paslaugų atžvilgiu, tiek geografiškai – projektus įgyvendiname ne tik Lietuvoje. Veikia filialai Rusijos Federacijos miestuose Čerepovece ir Kaliningrade bei dukterinė įmonė Rusijos Federacijoje ir dukterinė įmonė Lenkijos Respublikoje, taip pat nuolatinė buveinė Švedijos Karalystėje bei Latvijos Respublikoje.

Rizikos veiksniai, susiję su įmonės veikla:

• Toliau išliekantis statybos rinkos nuosmukis;
• Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas;
• Griežtos kreditavimo sąlygos bankuose;
• · Itin išaugusi ir nuožmi konkurencija;
• Žemos statybos paslaugų kainos; 0
• Dempingas; .
• . Vėluojantys užsakovų atsiskaitymai;
• 0 Sešėlinė ekonomika;

Kita informacija apie Grupei iškylančios rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (4-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (4-oje pastaboje).

7. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DUKTERINES ĮMONES

AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupę 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė šios bendrovės:

Dukterinės įmonės	Veiklos pobūdis	Valdoma dalis (proc.)	Buveinės adresas
UAB "Skydmedis"	Statyba: skydiniai namai	100	Pramones g. 5, Panevėžys Tel. 8 45 583341
UAB "Metalo meistrai"	Statyba	100	Tinklų g. 7, Panevėžys
UAB "Vekada"	Statyba: elektros instaliacija	96	Marijonų g. 36, Panevėžys Tel. 8 4 5461311
AB "Panevėžio statybos trestas" ir partnerių TUB "Vilniaus papėdė"	Nekilnojamojo turto vystymas	69	Tuskulėnų g. 33, Vilnius
UAB "Alinita"	Statyba: kondicionavimo įranga	100	Tinklų g. 7, Panevėžys Tel. 8 45 467630
"Kingsbud" Sp.z.o.o.	Tarpininkavimo paslaugos	100	A. Patli, 16-400 Suwalki, Polska
"PS Trests" SIA	Statyba	100	Vietalvas 5, Ryga
"Baltlitstroij" 000	Statyba	100	Sovetskij pr. 43, Kaliningradas Tel. 0074012350435
"Teritorija" 000	Nekilnojamojo turto vystymas	87.5	Lunačiarskio per. 43- 27, Čerepovecas Bologdos sritis
UAB "PST investicijos"	Nekilnojamojo turto vystymas	68	Verkių g. 25C, Vilnius Tel. 8 5 2102130
UAB "PST investicijos" dukterinės įmonės:
UAB "Ateities projektai"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Seškinės projektai"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Sakališkės"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Kauno erdvė"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Verkių projektas"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
ZAO ISK "Baltevromarket"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Pobedi aikštė 10, Kaliningradas

UAB "Skydmedis" (įm. kodas 148284718) įsteigta ir pradėjo savo veiklą 1999 06 17.

Pagrindinė įmonės veikla yra: statybinių medinių konstrukcijų ir staliaus dirbinių gamyba, medienos pjaustymas ir obliavimas, statybinių medžiagų didmeninė prekyba, padėklų, stovų ir kitų medinių pakrovimo reikmenų gamyba, pastatų ir statinių įrengimas.

2013 m. gavo 11 551,5 tūkst. Lt pajamų ir uždirbo 964,8 tūkst. Lt grynojo pelno. Metinė apyvarta, lyginant su 2012 m. (7 601,7 tūkst. Lt), padidėjo 51,96 %. 2013 metais įmonės didžioji pajamų dalis (73,79 proc.) yra gauta užsienyje, tai yra Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje. 26,21 proc. pajamų uždirbta Lietuvoje.

UAB "Skydmedis" pagrindiniai veiklos rodikliai:

	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Pardavimo pajamos tūkst. Lt	6 783.2	7 601,7	11 551,5
Bendrasis pelnas tūkst. Lt	1 375,4	1 946,8	3 350.2
Grynasis pelnas tūkst. Lt	256,5	458,0	964.8
Bendrasis pelningumas	20,3 %	25,6 %	29.0 %
Grynasis pelningumas	3,8 %	6,0 %	8.4 %
Nuosavybės graža (proc.) (ROE)	19,39	25,72	38.97
Einamojo likvidumo koeficientas	2,2	2,2	2,1
Skubaus padengimo koeficientas	1,5	1,6	ી ,5

2013 m. UAB "Skydmedis" pradėjo diegti "Lean" sistemą, kuri užtikrina nuolatinį tobulėjimą ir nereikalingų veiklų (nuostolių) šalinimą, siekiant sukurti didesnę vertę klientui ir didinti savo konkurencingumą.

Nuolat tobulinant gaminių gamybą ir kokybę bendrovė 2014 m. planuoja sudalyvauti trijose parodose: Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Norvegijoje, pristatyti savo gaminamą produkciją, didinti įmonės žinomumą, taip pat didinti užsienio užsakovų skaičių ir pritraukti naujų klientų. 2013 m. pabaigoje bendrovei "Skydmedis" buvo suteiktas gaminamo namo konstrukcijų sertifikatas "Sintef" (Norvegija). Tai leidžia bendrovei įsitvirtinti aukščiausios kokybės medinių – karkasinių namų segmente, gaminiai yra pritaikyti užsienio rinkoms ir atitinka griežtus kokybės standartus.

2013 m. pabaigoje UAB "Skydmedis" dirbo 76 darbuotojai. Akcinis kapitalas padalintas į vieną tūkstantį paprastųjų akcijų, kurių vienos vertė 500 Lt. Pagrindinė akcininkė yra AB "Panevėžio statybos trestas", turinti 100 % akcijų.

UAB "Metalo meistrai" (im. kodas 148284860) įsteigta 1999 06 16. Veiklą pradėjo 1999 07 01 Bendrovės veikla yra metalo konstrukcijų ir konstrukcijų dalių gamyba.

2013 m. pardavimo pajamos buvo 10 982,7 tūkst. Lt. Bendrovės pajamos Lietuvoje sudaro 42,18 proc., Norvegijoje - 46,73 proc., kitose užsienio šalyse (Rusija, Vokietija ir Švedija) - 11,09 proc.

	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Pardavimo pajamos tūkst. Lt	7 819.5	10 907,4	10 982,7
Bendrasis pelnas tūkst. Lt	256,2	574,3	725,7
Grynasis pelnas tūkst. Lt	-243	-60	-17
Bendrasis pelningumas	3,3 %	5.3 %	6.6 %
Grynasis pelningumas	-3,1 %	-0,6 %	-0,2 %
Nuosavybės grąža (proc.) (ROE)	-20,88	-5.46	-1,57
Einamojo likvidumo koeficientas	0,96	0,88	1,06
Skubaus padengimo koeficientas	0,36	0,82	0.70

UAB "Metalo meistrai" pagrindiniai veiklos rodikliai:

2013 metų pabaigoje įmonėje dirbo 65 darbuotojai.

2013 metais bendrovėje pradėta diegti "Lean" sistema bei pradėta naudoti gamybos valdymo programa "Monitor".

Įmonėje įdiegta kokybės valdymo sistema ISO 9001 : 2008, aplinkos apsaugos vadybos sistema ISO 14001 : 2004 bei gauti EN 1090 - plieno konstrukcijų gamybos kontrolės sertifikatas - ir ISO 3834-3 - metalų lydomojo suvirinimo kokybės valdymo sistemos standarto sertifikatas.

2014 m. Įmonė numato toliau vykdyti metalo konstrukcijų ir konstrukcijų dalių gamybą, didinti apyvartą ir pelningumą, reaguoti į pokyčius rinkoje. Pagrindinės pajėgos bus skirtos naujų pardavimų užsakymų paieškai Lietuvoje ir užsienyje, įskaitant Norvegiją.

Ataskaitiniais metais bendrovės įstatinis kapitalas ir akcininkų sudėtis nekito, t. y. akcinis kapitalas, kaip ir anksčiau, 500 000 Lt yra padalintas į 1 000 paprastųjų akcijų, vienos akcijos vertė – 500 Lt. Akcininkas yra AB "Panevėžio statybos trestas", turintis 100 % akcijų.

UAB "Vekada" (įm. kodas 147815824) įsteigta 1963 01 01 kaip "Elektros montavimo valdyba" ir 1994 05 16 perregistruota į UAB "Vekada". Pagrindinė įmonės veikla yra elektros montavimo darbai (EMD). Ataskaitiniais metais šalia įprastų elektrotechninių darbų plečiamos silpnų srovių darbų sritys: vaizdo stebėjimo sistemos, apsauginė ir gaisrinė signalizacija, inžinerinių sistemų valdymas. Buvo plečiami elektros montavimo darbai atsinaujinančių energijos šaltinių srityje.

Bendrovė 2013 m. turėjo 12,062 mln. Lt pajamų ir uždirbo 548,1 tūkst. Lt grynojo pelno. Metinė apyvarta, palyginti su 2012 m., padidėjo 11 %.

	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Pardavimo pajamos tūkst. Lt	7 252,9	10 860,5	12 062,3
Bendrasis pelnas tūkst. Lt	1 187,0	1 579,0	1 810,5
Grynasis pelnas tūkst. Lt	65,5	451,6	548,1
Bendrasis pelningumas	16,4 %	14,5%	15,0 %
Grynasis pelningumas	0,9 %	4.2%	4,5 %
Nuosavybės graža (proc.) (ROE)	1,45	9,11	9.86
Einamojo likvidumo koeficientas	6,13	3,26	5,27
Skubaus padengimo koeficientas	5,05	3,09	4,83

UAB "Vekada" pagrindiniai veiklos rodikliai:

2013 m. pabaigoje bendrovėje dirbo 69 darbuotojai.

2014 metais planuojama įvairesnės paslaugos montavimo darbų srityje, keliami uždaviniai įsisavinti pastatų valdymo sistemų automatizavimą, pramoninių objektų technologinių procesų automatizavimą.

Bendrovėje ataskaitiniais metais įdiegta Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema pagal standartą OHSAS 18001, toliau realizuojami Kokybės vadybos standartas ISO 9001 ir Aplinkosaugos vadybos standartas ISO 14001.

Ataskaitiniais metais bendrovės įstatinis akcinis kapitalas ir akcininkų sudėtis nekito, t. y. akcinis kapitalas, kaip ir anksčiau, 211 488 Lt yra padalintas į 52 872 paprastųjų akcijų, vienos akcijos vertė – 4 Lt. Pagrindinis akcininkas yra AB "Panevėžio statybos trestas", turintis 95,6 % akcijų, kita dalis priklauso fiziniams asmenims.

UAB "Alinita" (įm. kodas 141619046) įsteigta 1997 m. gruodžio 8 d. Įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimas, pastatų vidaus vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinių sistemų montavimas, pastatų inžinerinių sistemų projektavimo, paleidimo - derinimo darbai.

2013 metais įmonės pajamos – 5 589 tūkst. Lt. Palyginus su 2012 metais, pajamos išaugo 35 procentais.

UAB "Alinita" pagrindiniai veiklos rodikliai:

	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Pardavimo pajamos tūkst. Lt	1 788	4 127	5 589
Bendrasis pelnas tūkst. Lt	188,9	694,7	520,0
Grynasis pelnas tūkst. Lt	-155,4	197,0	71,6
Bendrasis pelningumas	10,6 %	16,8 %	9.3 %
Grynasis pelningumas	-8,7 %	4,8 %	1,3 %
Einamojo likvidumo koeficientas	1,00	1,05	1,09
Skubaus padengimo koeficientas	0,90	0,88	1,00

Bendrovėje 2013 metais yra įdiegti vadybos standartai: ISO 9001, ISO 14001, OHSAS 18001. Standartų vykdymas periodiškai audituojamas tarptautinės sertifikavimo kompanijos "BM TRADA", periodinius vidinius auditus atlieka AB "Panevėžio statybos trestas". Vykdant vadybos standartus, darbuotojai aiškiau supranta bendrovės tikslus.

Imonė turi galiojančius atestatus šiai veiklai vykdyti. 2013 m. įmonėje dirbo 39 darbuotojai.

Bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 10 000 Lt ir yra padalintas į 100 paprastųjų akcijų, kurių vienos vertė – 100 Lt. AB "Panevėžio statybos trestas" 2004 metais įsigijo 100 % akcijų.

AB "Panevėžio statybos trestas" ir partnerių TUB "Vilniaus papėdė" (im. kodas 12545197) įkurta 2000 metais. Bendrija buvo įsteigta Valdovų rūmų statybos laikotarpiui. Bendrija savo veikla neuždirbo pelno, o sąnaudas paskirstė bendrijos nariams proporcingai jų vykdomų darbų apimčiai.

Lietuvos Respublikos LDK valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatyme Valdovų rūmų atidarymas turėjo įvykti 2009 m. liepos mėn., dėl lėšų trūkumo rūmų statybos darbų užbaigimas buvo atidėtas ir darbai Valdovų rūmų A dalyje baigti 2013 metų gegužės mėn.

2014 metais planuojama pradėti AB "Panevėžio statybos trestas" ir partnerių TŪB "Vilniaus papėdė" uždarymo procedūrą.

Bendrijos kapitalą sudaro steigėjų įnašai, iš viso 14 500 Lt. AB "Panevėžio statybos trestas" įnašas yra 10 000 Lt, kas sudaro 69 proc. Kiti steigėjai taip pat yra juridiniai asmenys.

"BALTLITSTROIJ" OOO (im. kodas 236006) įmonė įsteigta ir pradėjo savo veiklą 2000 m. spalio 20 d. Įmonės pagrindinė veikla – statybos darbai. 2013 metų pabaigoje dirbo 71 žmogus. 2013 m. gavo 97,8 mln. Lt pajamų, tai yra 2 kartus daugiau nei 2012 metais, kai pajamos buvo 51,5 mln. rub. 2013 metų bendrovė uždirbo 3 mln. Lt pelną, 2012 metais pelnas buvo 0,9 mln. I t.

2013 metais, kaip ir ankstesniais metais, visą savo veiklą įmonė vykdė Kaliningrado srityje. Didžiausią 2013 metų įmonės pajamų dalį sudarė Kaliningrado srities ligoninės rekonstrukcija bei pajamos iš kino teatro "Rosija" statybos, kurios ataskaitiniais metais baigtos ir kino teatras "Rosija" priduotas.

2013 metais pasirašyta sutartis ir pradėti vykdyti "240 vietų vaikų darželio Sovietsko mieste, Kaliningrado srityje" statybos darbai.

	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Pardavimo pajamos tūkst. Lt	62 357	51 480	97 814
Bendrasis pelnas tūkst. Lt	3 236,7	1 795,8	8116
Grynasis pelnas tūkst. Lt	1 120,1	878,4	3 016,6
Bendrasis pelningumas	5,2 %	3.5 %	8,3 %
Grynasis pelningumas	1,8 %	1,7%	3,1 %
Einamojo likvidumo koeficientas	0,98	1,00	1,11
Skubaus padengimo koeficientas	0,97	0,49	1,03

"BALTLITSTROIJ" OOO Pagrindiniai veiklos rodikliai:

Ir toliau bendrovė planuoja dirbti Kaliningrado srityje. 2014 metų vasario mėn. pasirašyta sutartis dėl "Niemano miesto buitinių atliekų sąvartyno, Kaliningrado srityje" statybos.

Bendrovės įstatinis kapitalas - 12 000 000 rub., AB "Panevėžio statybos trestas" valdo 100 % akcijų.

UAB "PST investicijos" (įm. kodas 124665689) įkurta 1998 m. gruodžio 23 d. Bendrovės veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas. 2013 m. gruodžio 31 d. UAB "PST investicijos" įmonių grupę sudarė patronuojanti įmonė UAB "PST investicijos" bei jos antrinės įmonės: UAB "Sakališkės", UAB "Kauno erdvė", UAB "Ateities projektai", UAB "Verkių projektas", UAB "Šeškinės projektai", ZAO ISK "Baltevromarket".

UAB "PST investicijos" nekilnojamojo turto projektuose dalyvauja per savo dukterines įmones. Toks veiklos vystymas (kuriant atskiram projektui dukterinę įmonę) pasirinktas, siekiant apskaičiuoti kuo tikslesnį kiekvieno projekto rezultatą bei vykdant projektus finansuojančių bankų reikalavimus.

	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Pardavimo pajamos tūkst. Lt	237,1	1 039,0	2 566,9
Finansinė ir investicinė veikla tūkst. Lt	-1 417,5	3 096,0	-2 336,0
Grynasis pelnas tūkst. Lt	-1 809.7	2 210,0	-2 988,0
Nuosavybės grąža (ROE)	-16,67	13.27	-19,82
Einamojo likvidumo koeficientas	1,75	1,88	1,63
Skubaus padengimo koeficientas	1,74	1,83	1,60

UAB "PST investicijos" įmonių grupės pagrindiniai veiklos rodikliai:

2014 metais planuojama pertvarkyti Bendrovės organizacinę struktūrą, toliau vystyti nekilnojamojo turto projektus Lietuvoje ir vykdyti Kaliningrade "Baltevromarke" projekto pardavimą.

Pagrindiniai Bendrovės akcininkai yra AB "Panevėžio statybos trestas" (68,34 %) ir AB "Panevėžio keliai" (25,25 %). Likusi akcijų dalis priklauso keliems fiziniams asmenims (8,49 %). Bendrovės įstatinis kapitalas 2013 m. gruodžio 31 d. yra 49 404 500 Lt, kuris padalintas į 494 045 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė – 100 Lt.

"Kingsbud" Sp.zo.o. (im. kodas 200380717) įkurta 2010 m. rugpjūčio 11 d.

Įmonės pagrindinė veikla – statybinių medžiagų didmeninė prekyba.

Per 2013 metus bendrovės pajamos išaugo 61 proc. ir siekė 3 243,3 tūkst. Lt.

"Kingsbud" Sp.zo.o. pagrindiniai veiklos rodikliai:

	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Pardavimo pajamos tūkst. Lt	2 377,3	2 013,6	3 243,3
Bendrasis pelnas tūkst. Lt	278,2	176,2	223,0
Grynasis pelnas tūkst. Lt	80,1	-9,3	19,1
Bendrasis pelningumas	11,7%	8,8 %	6.9 %
Grynasis pelningumas	3,4 %	-0,5 %	0,6 %
Nuosavybės grąža (ROE)	1,69	-22,16	31,51
Einamojo likvidumo koeficientas	1,75	1,19	1,22
Skubaus padengimo koeficientas	1,75	1,15	1,10

Bendrovės įstatinis kapitalas - 5 000 zlotų. Kapitalas padalintas į 100 įnašų. Vieno įnašo nominali vertė - 50 zlotų. AB "Panevėžio statybos trestas" valdo 100 % akcijų.

"Teritorija" OOO (im. kodas 3528202650) veikla - nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

2013 metų lapkričio mėn. AB "Panevėžio statybos trestas" valdyba priemė nutarimą įsigyti įmonę "Teritorija" OOO ir skirti finansavimą nekilnojamojo turto projekto Čerepoveco mieste vykdymui. Bendrovė įsigyta 2013 metų gruodžio mėn.

Pagrindinis Bendrovės akcininkas yra AB "Panevėžio statybos trestas" (87,5 %).

8. FINANSINIŲ IR NEFINANSINIŲ VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ, SU APLINKOS IR PERSONALO KLAUSIMAIS SUSIJUSI INFORMACIJA

2013 metais grupės pajamos, lyginant su 2012 metais, sumažėjo 2 proc. ir buvo 294,7 mln. Lt (2012 m. – 300,1 mln. Lt). 2013 įmonės pajamos buvo 202,9 mln. Lt (2012 m. – 262,8 mln. Lt). Per ataskaitinius metus PST grupė uždirbo 1,03 mln. Lt grynojo pelno, 2012 metais AB "Panevėžio statybos trestas" grupės pelnas buvo 5,05 mln. Lt. Įmonė 2013 metais uždirbo 0,362 mln. Lt grynojo pelno, 2012 m. grynasis pelnas buvo 1,4 mln. Lt.

Grupės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Visi šiame metiniame pranešime pateikiami finansiniai duomenys yra apskaičiuoti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ir pateikti nacionaline Lietuvos valiuta - litais (Lt).

Grupe				Imoné
2011 m.	2012 m.	2013 m.	Pavadinimai	2011 m.	2012 m.	2013 m.
285 549	300 142	294 698	Pajamos	218 714	262 847	202 935
264 019	277 379	266 847	Savikaina	204 115	247 430	190 273
21 530	22 763	27 851	Bendrasis pelnas	14 599	15 417	12 662
7,54	7,58	9,45	Bendrojo pelno marža (proc.)	6,67	5,87	6,24
6 016	1 454	ર 900	Tipinės veiklos rezultatas	4 153	1 431	65
2,11	0,48	2	Tipinės veiklos rezultatas nuo apyvartos (proc.)	1,9	0,54	0,03
10 792	12 206	6 361	Pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją EBITDA	9 857	ર રેતેર	3 312
3,8	4,1	2,16	EBITDA marža (proc.)	4,51	2,51	1,63
0,31	1,68	0,35	Grynojo pelno (nuostolio) marža (proc.)	0,73	0,55	0,18
0,09	0,28	0,06	Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (litais)	0,1	0,09	0,02
0,8	4,35	0,86	Nuosavybės graža (proc.) (ROE)	1,22	1,1	0,27
0,39	2,14	0,44	Vidutinė turto grąža arba turto pelningumas (ROA)	0,77	0,72	0,20
0,73	3,75	0,72	Investicijų pelningumas (ROI)	1,2	1,08	0,27
1,79	1,94	2,08	Einamojo likvidumo koeficientas	1,82	2,08	2,36
1,31	1,36	1,56	Skubaus (kritinio) padengimo koeficientas	1,69	1,94	2,31
0,49	0,49	0,52	Nuosavo kapitalo ir turto santykis	0,63	0,66	0,72
6,84	7,1	7,35	Akcijos buhalterinė vertė	7,98	8,07	8,11
41,9	11,6	61,7	Akcijos kainos ir pelno santykis (P/E)	38,6	36,2	176,2
0,55	0,45	0,53	Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV)	0,47	0,4	0,48

2011–2013 m. AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupės ir įmonės veiklos rezultatai (tūkst. Lt):

Lemiamą įtaką įmonės ir grupės rezultatui turėjo AB "Panevėžio statybos trestas" Rusijoje veikiančio filialo ir atstovybės, dukterinės "Baltlitstroij" OOO bei UAB "PST investicijos" dukterinės įmonės ZAO ISK "Baltevromarket" balanso straipsnių rubliais pervertinimas litais. Dėl reikšmingo Rusijos rublio kurso kritimo per 2013 metus patirtas finansinės veiklos nuostolis yra 6,6 mln. Lt.

Rusijos rublis (RUB)

2013 01 01 - 2013 12 31

Pajamos pagal veiklos rūšis

Pagrindinės įmonės pagal veiklos rūšis yra iš statybos-montavimo darbų. 2013 m. grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 92 proc. – nekilnojamasis turtas, pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 7,2 proc. 2012 m. 95,6 proc. sudarė statybosmontavimo darbai, 0,3 proc. - nekilnojamasis turtas, 4,1 proc. - kita veikla.

	Grupė			Imonë
mln. Lt	2011 m.		2012 m. 2013 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Statybos darbai	274,45	286,89	271,21	218.71	262,85	202,94
Nekilnojamasis turtas	0,24	0.99	2.21
Pagaminta produkcija	6.37	6.79	20,03
Kita	4.50	5,47	1.24

Veiklos pajamos (mln. Lt) pagal šalis:

	Grupė			Imoné
Tūkst. Lt	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Lietuva	194,24	219,19	175,69	182,57	224,10	161,06
Rusijos Federacija	74.47	68.43	103,66	25,36	35,01	40,05
Skandinavijos šalys	4.46	9,60	11,77		3.73
Jungtinė Karalystė	10,78			10,78
Latvija			1.83			1,83
Kitos šalys	1,04	2,92	1,76

2013 metais pagrindinė įmonės veikla daugiausia buvo vykdoma Lietuvoje ir sudarė 79,4 proc. bendrovės vykdomų darbų (2012 m. – 85,3 proc.). Grupės pajamos iš šalies teritorijoje vykdomų darbų sudarė 59,6 proc. pajamų, 2012 m. – 73 proc. pajamų.

Aplinkosauga

Labai svarbų vaidmenį PST veikloje atlieka kokybė, rūpinimasis aplinkos apsauga ir darbų sauga ir sveikata. Įmonėje galiojančios įdiegtos kokybės (ISO 9001), aplinkosaugos (ISO 14001), darbuotojų saugos ir sveikatos (OHSAS 18001) vadybos sistemos padeda tinkamai pasirūpinti šiais svarbiais veiksniais. Kiekvienam objektui yra vertinama profesinė rizika, atliekama analizė, priimamos priemonės rizikos šalinimui ar mažinimui. Sveikos aplinkos išsaugojimui, taršos prevencijos užtikrinimui, kiekvieno projekto pradžioje parengiamas aplinkosaugos planas, kuriame numatomos konkrečios priemonės reikšmingų veiklos rūšių valdymui. 2008 metų Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras 5 metams akreditavo įmonės statybinę laboratoriją pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005, suteikdamas jai teisę atlikti statybinių medžiagų bandymus.

Darbuotojai

Profesionalūs, kompetentingi ir atsakingi darbuotojai - didžiausia PST vertybė, todėl didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Darbuotojų lojalumas ir nuolatinis tobulėjimas leidžia bendrovei pasiekti numatytų rezultatų bei sulaukti itin palankaus klientų įvertinimo. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų kompetencija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama šį faktorių bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis - konkurencingu atlyginimu, pažangia premijų sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe. Bendradarbiaudami su IT profesionalais ir stebėdami pasaulines technologijas nuolat investuojame į naujų programų kūrimą, įsigijimą ir pritaikymą kasdienėje veikloje.

2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, grupėje iš viso dirbo 1 064 darbuotojai, įmonėje – 789 darbuotojai.

Vidutinis darbuotojų skaičius	2012 m.		2013 m.
	Grupe	Imoné	Grupe	Imone
Vadova1	28	12	29	12.3
Specialistai	308	232	રજુને જિલ્લ	227,0
Darbininkai	852	694	800	621

Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigoje:

Darbuotojų grupės	Sarašinis skaičius	Turintieji aukštąjį išsilavinimą	Turintieji aukštąjį meunivers1- tetinj išsilavinima	Turintieji aukštesnjji išsilavinimą	Turintiej1 vidurinį išsilavini- ma	Turintieji nebaigtą vidurinj išsilavinimą
Vadovai	30	26
Specialistai	301	231	10	47	12
Darbininkai	733	38	13	198	389	તે રે

Vidutinis bruto darbo užmokestis (Lt):

Vidutinis darbo užmokestis (Lt)	2012 m.		2013 m.
	Grupė	Imonë	Grupė	Imoné
Vadovai	7 061	8 785	7 597	8 381
Specialistai	3 587	3 661	3 492	3 572
Darbininkai	1 981	1 988	2 219	2 208

Darbo sutartyse nėra numatyta jokių ypatingų darbuotojų ar jų dalies teisių bei pareigų.

Bendrovė ir 2013 metais didelį dėmesį skiria darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Mokymai įmonėje vykdomi trimis kryptimis, naudojantis:

1. Mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai);

2. Aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos).

9. SVARBŪS ĮVYKIAI, BUVĘ NUO PRAĖJUSIŲ FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS

2013 m. kovo 22 d. AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su VĮ "Vilniaus pilių direkcija" dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų B dalies atkūrimo darbų 61,3 mln. Lt sumai. Preliminarus darbų atlikimo terminas – iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Šių metų gegužės 23 dieną pasirašyta sutartis su VĮ "Turto bankas" dėl Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pastato ir pagalbinių statybos darbų. Bendra sutarties suma, įskaitant PVM, yra 61 mln. Lt. Bendra projekto trukmė - 18 mėnesių.

2013 m. gegužės 23 d. AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl Žagarės regioninio parko lankytojų centro irengimo darbų. Bendra sutarties suma, įskaitant PVM, yra 9,8 mln. Lt. Bendra projekto trukmė - 6 mėnesiai, su galimybe pratęsti sutartį dar aštuoniems mėnesiams.

2013 m. birželio 11 d. AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su Vilniaus universitetu dėl Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato statybos darbų. Bendra sutarties suma, įskaitant PVM, yra 106,46 mln. Lt. Bendra projekto trukmė - 21 mėnuo.

Liepos 8 dieną AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija dėl Aviacinio kuro bazės (inžinerinių infrastruktūros įrenginių, susisiekimo komunikacijų – privažiavimo keliai, geležinkelis) įrengimo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose. Projekto trukmė - 18 mėnesių. Numatoma darbų pradžia šių metų liepos 15 d.

Liepos 24 dieną AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su VŠĮ Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centru dėl naujų pastatų statybos darbų. Naujai pastatytame administraciniame pastate bus įrengtos vairuotojų mokymo klasės bei vaizdinių priemonių ekspozicijos sandėlis, o įvairių kategorijų vairuotojų praktinis mokymas bus vykdomas naujajame autodrome, sukuriant dirbtinus vairavimo trukdžius (šlapias kelias, lietus, slidi kelio danga). Bendra sutarties suma, įskaitant PVM, viršija 15 mln. Lt.

2013 m. spalio 30 d. pasirašyta sutartis su "Schmitz Cargobull Baltic" UAB dėl gamyklos išplėtimo ir teritorijos sutvarkymo darbų. Naujojo priestato plotas sieks 3 000 kvadratinių metrų, o darbus numatoma baigti iki 2014 metų liepos menesio.

10. INFORMACIJA APIE ĮMONĖS TYRIMUS IR PLĖTROS VEIKLĄ

2013 metais Bendrovė vykdė rinkos tyrimą Švedijos Karalystėje ir Latvijos Respublikoje dėl AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės veiklos plėtros galimybių.

Pagal Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir AB "Panevėžio statybos trestas" bendradarbiavimo sutartį buvo atlikta dviejų gelžbetoninių plokščių su plastikiniais įdėklais eksperimentiniai tyrimai.

11. ĮMONĖS VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

Ateinantys metai bendrovei dar bus nelengvi. Brangstant statybinėms medžiagoms ir kylant kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokesčiui, brangsta ir statybų sąnaudų kainos. Taip pat išliekant aukštam emigracijos lygiui didele problema išlieka kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Be to, vėl pradėjo daugėti statybos įmonių, kurios didina konkurenciją statybos sektoriuje.

Stabilumą ateinančiais metais sieksime išlaikyti tęsdami pradėtus darbus, ieškodami galimybių įgyvendinti naujus projektus ir turėdami tikslą išlikti didžiausia statybų bendrove Lietuvoje. Sieksime didinti akcininkų nuosavybę.

12. EMITENTO ĮSTATINIS KAPITALAS IR JO SUDĖTIS

2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 16 350 000 Lt, padalintų į 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų (toliau – PVA), kurios vieneto nominali vertė – 1,00 Lt. Visos akcijos yra nematerialios ir visiškai apmokėtos. Akcijų nuosavybės teisės įrodymas – tai įrašas vertybinių popierių sąskaitose.

Emitento įstatinio kapitalo sudėtis:

		Bendra
	Akcijų skaičius	Nominali	nominalı	Emisijos
Akcijų rūšis	(vnt.)	vertė (Lt)	vertė (Lt)	kodas
Paprastosios vardinės akcijos (PVA)	16 350 000		16 350 000	101446

13. INFORMACIJA APIE EMITENTO AKCININKUS

2013 m. gruodžio 31 d. akcininkų skaičius buvo 2 075, nuosavybės teisę turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. bendrovės įstatinio kapitalo akcininkai:

Akcininko vardas, pavardė (imonės pavadinimas, rūšis, būstinės adresas, įmonių rejestro kodas)	Akcininkui nuosavybės teise priklausančių paprastyjų vardinių akcijų skaičius (vnt.)	Turima istatinio kapitalo dalis (%)	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis (%)	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsy dalis (%)
AB "Panevėžio keliai", S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, Imonės kodas 147710353.	8 138 932	49,78	49,78
"Swedbank" AS (Estija) klientai Liivalaia 8, Tallin Estonia Imonės kodas 10060701	998 198	6,11	6.11
Laisvai cirkuliuojančios akcijos	7 212 870	44,11	44,11

Nė vienas emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje.

Balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB "Panevėžio statybos trestas" akcijų skaičius yra 16 350 000.

14. DIVIDENDAI

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

Dividendai apmokestinami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymus.

2012 m. balandžio 26 d. įvykęs AB "Panevėžio statybos trestas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė nemokėti dividendų už 2011 metus.

2013 m. balandžio 25 d. įvykęs AB "Panevėžio statybos trestas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė išmokėti 408 705 Lt dividendų už 2012 metus. Dividendus išmokėjo AB DNB bankas pagal sudarytą sutartį. 2013 m. gruodžio 31 d. išmokėta 98,54 proc. dividendų.

	Finansiniai metai, iš kurių pelno skiriami dividendai
	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2012 m.
Bendra dividendams skirta suma Lt	1 144 500	1 144 500	1 144 500	408 750
Dividendai, tenkantys vienai akcijai	0,07	0,07	0,07	0,025
Dividendų ir grynojo pelno santykis
proc.	2,4 %	23,8 %	11,3 %	28,2 %
Dividendų pelningumas (dividendai,
tenkantys vienai akcijai / akcijos kaina	4,7 %	1,8 %	1,0 %	0,8 %
laikotarpio pabaigoje), proc.

15. VISI VERTYBINIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMO APRIBOJIMAI

Neaktualu.

16. PER ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ PADARYTŲ PARGRINDINIŲ INVESTICIŲ, ĮSKAITANT JŲ DYDĮ, APIBUDINIMAS

Visos investicijos pateiktos Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (15-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (1-oje pastaboje).

17. VISI AKCININKŲ TARPUSAVIO SUSITARIMAI, APIE KURIUOS EMITENTAS ŽINO IR DĖL KURIŲ GALI BŪTI RIBOJAMAS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMAS IR (ARBA) BALSAVIMO TEISĖS

Nëra.

18. EMITENTŲ ORGANŲ ĮGALIOJIMAI IŠLEISTI IR SUPIRKTI EMITENTO AKCIJAS

Nera.

19. EMITENTO ĮSTATŲ PAKEITIMO TVARKA

Keisti bendrovės įstatus gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas LR akcinių bendrovių įstatymo 27 ar 30 straipsniu nustatyta tvarka.

20. EMITENTO ORGANAI

Pagal AB "Panevėžio statybos trestas" įstatus bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių įstatymu nustatytos visuotinio akcininkų surinkimo kompetencijos.

Įmonės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš penkių narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Šiuo metu bendrovės valdybą sudaro penki nariai. Įmonės valdybos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos Akcinių bendrovių įstatymu.

Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba.

Bendrovės vadovą – generalinį direktorių – renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Valdyba. Generalinis direktorius organizuoja bendrovės ūkinę veiklą.

Valdyba:

REMIGIJUS JUODVIRŠIS – valdybos pirmininkas. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Imonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, 0/0	Balsai, 0/0
UAB "Tertius"		704 638	80	80
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos pirmininkas	531 675	28,47	28,47
UAB "Lauktuvės jums"	Valdybos pirmininkas	11 069	50,15	50,15
UAB "Pokštas"		111	50	રેી
AB "Klovainių skalda"		203 526	3,78	3,78
UAB "Gelbera"	Valdybos narys	34	34	34
UAB "Keltecha"	Valdybos narys
UAB "Emulteka"		14	14,0	14,0
UAB "Gustonių ZUT"	Valdybos narys	1 057	48,98	48,98
AB "Specializuota
komplektavimo valdyba"		21 490	9,29	9,29
UAB "Naujasis Užupis"	Valdybos pirmininkas
UAB "Panevėžys"	Valdybos narys	157 191	49,98	49,98
UAB "PST investicijos"	Valdybos narys	16 407	4,4	4,4
AB "Kirtimų autotransportas"	Valdybos pirmininkas
UAB "Convestus"	Viceprezidentas, valdybos pirmininkas	50 000	50	50
UAB "Alproka"	Valdybos pirmininkas
AB "Kauno tiltai"		492	0,31	0,31
UAB "Panoden"	Valdybos narys

Teistas nebuvo.

GVIDAS DROBUŽAS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, 0/0	Balsai, 0/0
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys	529 861	28,33	28,33
UAB "Lauktuvės jums"	Valdybos narys	11 001	49,85	49,85
UAB "Pokštas"	Direktorius	111	50,0	50,0
AB "Klovainių skalda"	Valdybos narys	203 129	3,77	3,77
UAB "Gelbera"	Valdybos narys	34	34	34
UAB "Emulteka"		12	12.0	12,0
UAB "Gustonių ZUT"	Valdybos narys	1 057	48,98	48,98
UAB "Panevėžys"	Valdybos narys	157 225	49,98	49,98
AB "Specializuota komplektavimo valdyba"		21 470	9,28	9,28
UAB "PST investicijos"	Valdybos pirmininkas	12 644	2,9	2,9
UAB "Naujasis Užupis"	Valdybos narys
UAB "Convestus"	Prezidentas, Valdybos narys	50 000	50	50
UAB "Alproka"	Valdybos narys
AB "Kauno tiltai"		492	0,31	0,31
UAB "Meirona"	Direktorius	100	100	100
UAB "Serana"	Direktorius	050	ેરે	તેર
UAB "Tertius"		176 159	20	20
UAB "Panoden"	Valdybos narys

Kadencija 2010 11-2014 11

Teistas nebuvo.

IRMA ABRAMAVIČIENĖ – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Imonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, 0/0	Balsai, 0/0
UAB "Convestus"	Vidaus auditorius			1
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys
UAB "Ukmergės keliai"	aldybos narys

Kadencija 2010 11-2014 11

Teistas nebuvo.

VILIUS GRAŽYS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, 0/0	Balsai, 0/0
UAB "Akvalda"		500	33,33	33,33
UAB "Emulteka"
UAB "Bass"		40	40	40
AB "Panevėžio statybos trestas"	Valdybos narys
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys	101 735	5,45	5.45

Kadencija 2010 11-2014 11

Teistas nebuvo.

ARTŪRAS BUČAS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, 0/0	Balsai, 1/0
AB "Dvarčionių keramika"	Akcininkas
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys

Kadencija 2010 11-2014 11

Teistas nebuvo.

Administracija:

DALIUS GESEVIČIUS - bendrovės administracijos vadovas, generalinis direktorius. Turi 15 bendrovės akcijų. Išsilavinimas – aukštasis (1984 m., VISI), inžinierius-statybininkas.

Teistas nebuvo.

DANGUOLĖ ŠIRVINSKIENĖ - bendrovės vyriausioji buhalterė. Bendrovės akcijų neturi. Išsilavinimas – aukštasis (1983 m., LŽUA) buhalterio-ekonomisto kvalifikacija.

Teista nebuvo.

Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį vadovams priskaitytas pinigų sumas (Lt):

2013 metais bendrovės valdybos nariams specialiųjų išmokų nebuvo.

Informacija apie emitento vadovams per 2013 metus priskaičiuotus atlyginimus

tūkst. Lt	2013 metai
Valdybos nariams (tantjemos ir darbo užmokestis)	169
Vidutiniškai vienam valdybos nariui (per mėnesį)	3
Administracijos nariams (generaliniam direktoriui ir vyr. buhalterei)	212
Vidutiniškai vienam administracijos nariui (per mėnesį)	ರ

Audito komitetas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsniu AB "Panevėžio statybos trestas" akcininkų susirinkimas renka audito komitetą sudaro trys nariai, kurių vienas yra nepriklausomas. Audito komiteto kadencijos laikotarpis - vieneri metai. Audito komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip 12 metų.

Audito komiteto pareigos:

1. stebėti bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;

2. stebėti bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis bendrovėje veikia, sistemų veiksmingumą;

3. stebėti audito atlikimo procesą;

4. stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.

AB "Panevėžio statybos trestas" audito komitetą sudaro šie nariai:

Lina Ragelienė – AB "Panevėžio statybos trestas" vyr. buhalterės pavaduotoja. Bendrovės akcijų neturi.

Regina Sukarevičienė – AB "Panevėžio statybos trestas" ekonomistė. Bendrovės akcijų neturi.

Irena Kriaučiūnienė – nepriklausoma auditorė. UAB "IDG auditoriai" auditorė. Bendrovės akcijų neturi.

21. VISI REIKŠMINGI SUSITARIMAI, KURIŲ ŠALIS YRA EMITENTAS IR KURIE ĮSIGALIOTŲ, PASIKEISTŲ AR NUTRŪKTŲ PASIKEITUS EMITENTO KONTROLEI, TAIP PAT JŲ POVEIKIS, IŠSKYRUS ATVEJUS, KAI DĖL SUSITARIMŲ POBŪDŽIO JŲ ATSKLEIDIMAS PADARYTŲ EMITENTUI DIDELĘ ŽALĄ

Nëra.

22. VISI EMITENTO IR JO ORGANŲ NARIŲ AR DARBUOTOJŲ SUSITARIMAI, NUMATANTYS KOMPENSACIJĄ, JEI JIE ATSISTATYDINTŲ ARBA BŪTŲ ATLEISTI BE PAGRISTOS PRIEŽASTIES ARBA JEI JŲ DARBAS BAIGTŲSI DEL EMITENTO KONTROLĖS PASIKEITIMO

Nëra.

23. INFORMACIJA APIE DIDESNIUS SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS

Visi sandoriai su susijusiomis šalimis pateikti Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje).

24. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO

Informacija apie bendrovių kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo 1 priede.

25. VIEŠAI PASKELBTA INFORMACIJA

Pranešimo antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Data
2013 metų AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2014 02 28
Investuotojo kalendorius 2014 metams	Kita informacija	Lt, En	2014 01 15
2013 m. devynių mėnesių AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2013 11 29
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 11 27
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų projektas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 11 05
AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su "Schitz Cargobull Baltic" UAB	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 10 30
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt. En	2013 10 28
2013 m. pirmojo pusmečio AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2013 08 30
AB "Panevėžio statybos trestas" Klaipėdoje statys vairuotojų praktinio mokymo centrą	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 07 24
AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 07 08
AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su Vilniaus universitetu	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 06 11
AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos	Pranešimas apie esminj įvykį	Lt, En	2013 05 23
AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su VI "Turto bankas"	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 05 23
AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašys sutartį su VI "Turto bankas"	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 05 23
2013 m. pirmojo ketvirčio AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminj įvykį	Lt, En	2013 05 21

Pranešimo antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	IData
AB "Panevėžio statybos trestas" eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta metinė informacija	Metinė informacija	Lt. En	2013 04 25
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 04 25
Atidėtas teismo posėdis	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 04 09
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų projektai	Pranešimas apie esminį ivykį	Lt, En	2013 04 04
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas	Pranešimas apie esminį ivykj	Lt, En	2013 03 15
AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su VĮ "Vilniaus pilių direkcija" dėl Valdovų rūmų B dalies atkūrimo darbų	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 03 22
PST laimėjo Vilniaus pilių direkcijos skelbtą Valdovų rūmų B dalies atkūrimo konkursą	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 03 08
2012 metų AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 02 27
AB "Panevėžio statybos trestas" informacija	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2013 02 13
Panaikintos laikinosios apsaugos priemonės	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt. En	2013 01 02

Visi AB "Panevėžio statybos trestas" pranešimai, kuriuos įstatymai numato skelbti viešai, skelbiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų numatytais terminais. Informacija apie bendrovės esminius įvykius pateikiama per "NASDAQ OMX Vilnius" vertybinių popierių biržos informacinę sistemą ("Globe Newswire") bei skelbiami bendrovės interneto puslapyje.

Generalinis direktorius

Dalius Gesevičius

AB "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" pranešimas apie Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymasi

Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas", vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės strategija ir tikslai skelbiami interneto svetainėje http://www.pst.lt ir VVPB pranešimuose bei periodiniuose pranešimuose naujienų agentūrai BNS, pranešimuose dienraščiuose, spaudos konferencijose.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovės valdyba ne tik atsakinga už strateginį vadovavimą bendrovei, bet ir analizuoja ir vertina vadovų pateiktą medžiagą visais bendrovės veiklos klausimais: veiklos strategijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansinės būklės ir kt.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių istatyme numatytų privalomų organų - visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų bendrovėje, atskyrimą bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo - valdyba ir vienasmenis valdymo organas - generalinis direktorius. Kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba nėra sudaroma.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Ne	Bendrovės veiklos priežiūra ir vadovo atsakomybė bei kontrolė užtikrinama valdybai analizuojant ir vertinant vadovo pateiktą medžiagą visais bendrovės veiklos klausimais.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Sudaromas vienas kolegialus valdymo organas valdyba, kuri efektyviai vykdo vadovo atliekamų funkcijų priežiūrą.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą - valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	Taip
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	Taip	Bendrovės valdyba yra sudaroma iš 5 narių ir tai yra pakankamas skaičius.

^| III ir TV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams, Vis dėlto, je stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugėlis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai, Tačiau pažymėtiną, kad nekatoma, be sadarona, vals jos, vas susijusios išmtinai su stebėtojų tarybą (pavyzdžiui, komietų formavimas), neturėų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinų bendrovių įstatymą (Žim, 2003, Nr., 12.3-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra, kodeko 31. pankas dėl rekno valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovu; kodekso todoso ir parktos dėl visuotinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo

² Vykdomojo direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais stvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas

2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su individualiai būti perrenkamiems galimybe maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Ne	Stebėtojų taryba nesudaroma.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Valdybos pirmininkas nėra ir nėra buvęs bendrovės vadovu.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo Taip	Nors bendrovėje nėra nepriklausomų valdybos narių,
kolegialaus organo (toliau šiame principe - kolegialus	valdyba užtikrina, kad būtų vykdoma objektyvi ir
organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad	nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat
bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės	tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.
valdymo organų priežiūra, taip pat tınkamaı
atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visvotinkimo renkamas kolegialus organas yra valdybą, jį, būtama valdyno organas, turėtų užikinin ve visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmeno valdymo organo – priežiūrą. Šį pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, išsilavinimą, informacija apie jy pavardės, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės prieš visuotinį akcininkų akcininkams dar susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip/Ne	Informacija apie valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje yra nuolat renkama ir o pasibaigus kiekvieniems metams kaupiama, patikslinama bei pateikiama bendrovės rengiamose ataskaitose.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Valdyba sudaryta, atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdi, jos narių patirtis, įvairiapusės žinios, susijusios su bendrovės veiklos pobūdžiu, leidžia tinkamai atlikti darbą.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Taip	Nauji nariai supažindinami su bendrove ir valdybos darbo reglamentu. Valdybos nariai nuolat dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose kaupia informaciją apie esminius bendrovės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimus.

3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo Ne	Bendrovėje istoriškai susiklosčiusi situacija, kad
nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų	neįvertintos nepriklausomų narių "pakankamumas".
sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą	Vykstant aktyviai bendrovės akcijų prekybai, smulkiems
turėtų būti išrinktas pakankamas* nepriklausomų	akcininkams aktyviai dalyvaujant bendrovės valdyme,
narių skaičius.	bendrovė sieks šio principo įgyvendinimo.

³ Kodekse nenustatytas kokegiaus organo nepriklausomų narų skačius, Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikas nepriklausomų narių, kurė turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz, ne mažių), Tačiai, atsiželgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus kebumus parikant nepriklausomus narius, kodekse įvirinta lankstesiė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspęsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamų narių skaičius kolegialiame organs yra skaintinas ir bus laikomas ir bus laikomas ir bendrovių valdymo pavyzdžiu.

³ Pažymėtiną, kad kai kuriose bendrovėse dėl peneliųjų skaičiaus vių kolejalaus organo narių išrinkimą gali lenti stambiausio aksininko ar kelių didžiausių akcinikų balsai. Tačius net ir pagindinių išniktas kolegialaus organo narys gali būti laikonas nepriklausomų, jeigų jis aitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti nejmanoma, be to, skirtingose bendrovėse aplinkybės, susijusios arba su santykiai nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:

Ne

• 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
• 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
• 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
• 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui pagal Tarybos (kontrolė nustatoma direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
• 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove

Visi penki valdybos nariai yra didžiausio akcininko susijusios bendrovės - valdybos nariai.

arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines reikšmingas klientas paslaugas), ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7)jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas -- stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba), arba 1-8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato Neaktualu pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspresti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija	Ne	taikoma valdybos Bendrovėje narių nera
apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas		nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti
laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti
kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar
laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus
organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse
nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų,
bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji
vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė
kiekviename savo metiniame pranešime turėtų
paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko
nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti	Ne	taikoma valdybos narių Bendrovėje nëra
kriterijai nebuvo vertinimo nepriklausomumo		nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika
tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti
priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį
Kad užtikrintas būtų laiko nepriklausomu.
informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo
narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų
reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai
patvirtintų savo nepriklausomumą.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimas tvirtina valdybos
už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo		nariams skiriamų tantjemų sumą. Pagal Tarptautinius
posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų".		finansinės atskaitomybės standartus tantjemos valdybos
Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės		nariams yra priskiriamos bendrovės veiklos sąnaudoms.
visuotinis akcininkų susirinkimas.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų' priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas Taip	Valdyba kartą per ketvirtį išklauso bendrovės vadovo ir
kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus	finansų direktoriaus ataskaitą, analizuoja jų veiklą ir
organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės	vertina jos efektyvumą, bei esant reikalui teikia jiems
apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei	rekomendacijas. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės
skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti	metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno
rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir	(nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos
prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę. 2	visuotiniam akcininkų susirinkimui.

7 Žr. 3 išnašą.

^" Pažynėtina, kad šiuo metu nera iki galo aiškai atyginamas bendrovės stėbėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas ir (arbas irganuse, Akcinį Tazynumą, kad šios motu niski, komai vielių, kad iš vėlės sebėtojų tarvos įsalė būti mokanos tantjemos įstatymos įstatymo S9 staripsnio rustatyt barko, į įš bentrovės pelno, Ši ir muluotė 2004 m. sausio 1 d. galiojisio įstymo redakcijos, nenustato, kad stebėlėjų tarybos ir (ar) valdybos narians gali būti atlyginama ik nokant tantynas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą nokėti ne ik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina

Žį, 3 išnašą, Jeigų visuotinio renkanas kolegiaus organas yra valdybą, ji turėtų teiki rekonendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organu – vadovui.

4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į visuomenės gerove. darbuotojų ir interesus Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam	Taip
organui (institucijai). 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti Taip kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, tai turėtų būti informuojami bendrovės apie akcininkai.		valdybos nariai dalyvavo valdybos Bendrovės posėdžiuose ir kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti. Visuose 2013 m. valdybos posėdžiuose dalyvavo norminiuose aktuose nustatytas kvorumas. Posėdyje dalyvaujantys valdybos nariai registruojami posėdžio protokole. 2013 metais trys valdybos nariai dalyvavo visuose vykusiuose valdybos posėdžiuose, dviejų valdybos narių dalyvavimas valdybos posėdžiuose sudaro 80 proc.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai Taip paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.

² Pažynėtina, kad bendrovės gali sugriežinii mirityti, kad apie posėdžius prastai lankanį kolegialus organo narį turi būti internuojami kadninkai (pavyzdžiui, tuo atvejų, jėgų tas narys dalyvavo mažiai nei 2.5 at 34 posėdžių). Tokios aktyvaus organo posėdžiuose užikrinimo priemoris yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Neaktualu	Sandoriai su valdymo organų nariais nevykdomi. Su pagrindiniu akcininku sudaromi tik įprastinės veiklos sandoriai.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų ". Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti - ypač iš bendrovės darbuotojų - visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	Taip

¹⁹ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkimo renkamas kolejaius organas yra valdybą, ekomendacija dėl jos nepriklausonumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo

4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės atlyginimo bendrovės direktorių skyrimu, direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus". Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam	Ne	Kolegialus bendrovės valdymo organas - valdyba, vykdo skyrimo komiteto, atlyginimų komiteto funkcijas. Bendrovės valdyba parenka bei tvirtina bendrovės vadovo - generalinio direktoriaus kandidatūrą ir pritaria generalinio direktoriaus siūlomoms bendrovės direktorių kandidatūroms. Nuolat vertina jų patirtį, profesinius gebėjimus ir bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą, išklauso jų ataskaitas. Bendrovės valdyba parenka išorės auditoriaus kandidatūrą ir teikia pasiūlymus visuotiniam akcininkų susirinkimui jo tvirtinimui. 2013 04 25 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas audito komitetas.
kolegialiam organui. 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei kolegialiam teikti principingai ir organu1 rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus kolegialaus organo nesiekiama susiaurinti kompetencijos ar perkelti ja komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, kai atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais,	Taip	Audito komitetas yra sudarytas iš trijų narių. Vienas narys atitinka nepriklausomumo reikalavimus. Audito komitetas renkamas vieneriems metams.

I Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin, 2008, Nr. 82-323) nustato, kad viešojo intereso įnonės (įskaitant, bet neapsirbojant, akcinėse berdrovėse, kurių vertybiniai popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komietą.

turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete
turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg
pasitikima tam tikrais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų	Taip	Patvirtinti audito komiteto nuostatai ir paskelbti
nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų		bendrovės interneto svetainėje.
vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų
įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą
apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto
įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo
teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per
metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet
skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką).
Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime
turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų
sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą
posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie
pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas
turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso
nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus,
kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir Taip		Taikytina audito komitetui.
objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra
komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti
komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus.
Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje
dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai.
Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos
sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais.
Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų
komiteto veikla reglamentuojančiose nurodyti
taisyklėse.

4.12. Skyrimo komitetas.	Neaktualu	Komitetas nesudaromas.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų		Kolegialus bendrovės valdymo organas - valdyba -
būti šios:		vykdo skyrimo komiteto funkcijas.
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių
vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos
svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių,
žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti
funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam
postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti
reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali
vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į
kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam
organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius,
žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam
organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų
asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus,
pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai,
susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos
nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas
kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir vyresniąja
vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės
vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus
Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Neaktualu	Komitetas nesudaromas.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos		Kolegialus bendrovės valdymo organas - valdyba -
turėtų būti šios:		vykdo atlyginimų komiteto funkcijas.
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių
atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas
atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo
veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas,
pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai,
susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su
rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir
įvertinimo kriterijų, kurių tikslas - tinkamai suderinti
vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių
atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo
nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams
ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų
bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos
įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų
būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį
vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna
iš kitų susijusių bendrovių;

3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui
būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų
direktorių arba valdymo organų narių ir kitų
bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar
valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką
(taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei
jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo
organų nariais formų;
padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip 6)
laikosi galiojančių dėl nuostatų bendrovė
informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo
(ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos 11
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams bendras rekomendacijas dėl
vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros,
taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų
dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija,
kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo
organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar
kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo
priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams
arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo
politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui,
susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti
kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose,
skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
sandorių pasirašant akcijas pasirinkimo arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir
pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti
bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba)
bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu
dalyvauti
susirinkime.

4.14. Audito komitetas.

4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:

Taip

1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);

2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;

3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;

4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;

5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;

6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais 2013 04 25 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas audito komitetas. Audito komitetas sudarytas iš trijų narių, iš kurių vienas narys yra nepriklausomas. Audito komitetas darbą organizuoja vadovaudamasis akcininkų susirinkime patvirtintais audito komiteto nuostatais.

bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su su atitinkamais nedalyvaujant vykdomiesiems asmenimis, direktoriams ir valdymo organų nariams. 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad nustatyta tvarka proporcingam ir būtų ir nepriklausomam klausimų tyrimui atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės

metų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų Ne	Bendrovėje nėra valdybos vidaus veiklos vertinimo ir
atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti	informavimo apie tai praktikos.
kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir
gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto
kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei
vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų
veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per
metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kuria
bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras
ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę
organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti,
kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo
atliktas savo veiklos įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai	Taip
apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo vadovauja šių organų pirmininkai. organus)
Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už
kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą.
Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus
organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir
posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti
tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams
bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.
Bendrovės kolegialių organų posėdžius 5.2.	Taip	Bendrovės kolegialaus valdymo organo - valdybos
rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu,		posėdžiai vyksta iš anksto patvirtintu periodiškumu ir
pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena		pagal planuojamas darbotvarkes.
bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti
kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama
juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas
esminių bendrovės valdymo nepertraukiamas
klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos
posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų
ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą
per menesj. 12

^1- Rekomendacijoje įvirtintas bendrovės kolegiaių periodiškumas taikyinas tai bendrovėje sudaromi abu papildonii kolegialis organi – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas kolegialus organs, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų trybai, t y. bent kartą per metų ketvirtį.

5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai	Taip	Kiekvienas valdybos narys gali susipažinti su posėdžio medžiaga, pranešimais, nutarimų projektais prieš tris dienas iki posėdžio dienos.
reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Neaktualu	Štebėtojų taryba nesudaroma.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą Taip sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas asmenines ir ne turtines teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams Taip sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, ikeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą15. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Bendrovės įstatai nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės istatinio kapitalo, investavimo perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimų vieta, data ir laikas parenkami taip, kad užtikrintų visų akcininkų galimybes aktyviai dalyvauti akcininkų susirinkime. Akcininkai informuojami akcininkų viešai susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip likus 21 diena iki susirinkimo akcininkams sudaroma galimybė susipažinti su sprendimų projektais.
Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių 6.5. akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Kiekvienas akcininkas susirinkime gali dalyvauti asmeniškai arba pavesti atstovavimą kitam asmeniui.

¹ J. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstaynas (Žinį, 2003, Nr. 123-5574) nebepriskimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turo, kurio balansnė vertė didenie įstatinio kapitalo, investavimo, pereidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan, priimimą, Tačiau svarbis, esniniai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būtinkių susirinkine ir gauti jo pritariną. To nedrautizi ir Akcinių bendrovių įstaynas, Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengi neparstymo susimikimę, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbų sandorių kriterijus, pagal kurius būtų atronkami sandoriai, reikalino pritarimo, Nustatydamos svarbių kriterijus, bendrovės gali vadovaris Akcinių bendrovių įstatymo 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgamos į savo veiklos pecifiką ir siekį iržiktinti nepertraukinmą ir efektyvią bendovės veiką.

6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų,
susirinkimuose, bendrovems akcininkų	kadangi nėra galimybės užtikrinti teksto apsaugą ir
plačiau taikyti modernias rekomenduojama	identifikuoti balsuojančio asmens paraša. Be to,
technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams	bendrovės nuomone, iki šiol bendrovėje nebuvo
balsuoti akcininkų dalyvauti ir galimybę	poreikio naudoti modernių technologijų priemonių
susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių	visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujant ir
priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas	balsuojant elektroninio ryšio priemonėmis.
perduodamos informacijos saugumas ir galima
nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be
to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams,
ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų
stebėti pasinaudojant susirinkimus modernių
technologijų priemonėmis.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesy prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Valdymo organų nariai elgiasi taip, kad interesų konfliktas nekiltų, todėl praktikoje jų nepasitaiko.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Neaktualu
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbino tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau - atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė laikosi valdybos patvirtintos direktorių motyvacinės sistemos. Bendrovė viešai neskelbia atlyginimų politikos, nes tai yra vidinis ir konfidencialus bendrovės dokumentas.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka - ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti kaip atlyginimų politika buvo apžvelgiama, praėjusiais finansiniais igyvendinama metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši Ne informacija: l) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamasias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios		Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.

12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Ne	Sutartis su bendrovės administracijos vadovais sudaro ir tvirtina valdyba. Sios sutartys yra konfidencialos ir jų turinys bei sąlygos viešai neskelbiamos.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Siame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1-8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas mokamas atlyginimas, esminis papildomas už specialias direktoriams paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1-5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.

Bendrovėje 2007 03 09 yra patvirtinta direktorių motyvacinė sistema, kurioje yra nustatyti veiklos
Bendrovėje 2007 03 09 yra patvirtinta direktorių motyvacinė sistema, kurioje yra nustatyti veiklos
Bendrovėje 2007 03 09 yra patvirtinta direktorių motyvacinė sistema, kurioje yra nustatyti veiklos

8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	Neaktualu	Bendrovė nebuvo išmokėjusi kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kuri buvo išmokėta remiantis pasirodė duomenimis, akivaizdžiai kurie vėliau neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	Ne	vadovaujantis mokamos LR išeitinės išmokos įstatymais.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei	Ne	vadovaujantis LR Išeitinės išmokos mokamos
darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.		istatymais.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams bendrovėje nėra atlyginama akcijomis.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi kainos mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teises I akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams atlyginama akcijomis, bendrovėje akcijų nera sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti pasirinkimo bendrovės akcijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams atlyginama akcijų akcijomis, bendrovėje nera pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis isigyti bendrovės akcijų.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams atlyginama bendrovėje akcijomis, nėra akcıjų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti bendrovės akcijų.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dadalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.

8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams nėra atlyginama akcijomis, bendrovėje akcijy pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis isigyti bendrovės akcijų.
kurias Schemoms, pagal direktoriams 8.19. atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pritarti akcininkai pradžios turėtų metiniame susirinkime visuotiniame akcininkų priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami tarp metiniame visuotiniame akcininkų sprendimą susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	Neaktualu	Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal kurias atlyginama akcijomis, akcijų vadovams būtų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis 1) akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; pasirinkimo kiekvieno tolesnio sandorių 4) realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas	Neaktualu
atskiriems direktoriams. 8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	Neaktualu

8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi	Neaktualu
kuriose dalyvavimas panašiomis schemoms,
sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet
kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi
teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,	Neaktualu
kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė
susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu
informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti
paskelbti bendrovės tinklalapyje). Siame pranešime
turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto
atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių
schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat
schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat
turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių
atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų
būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta
pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip
pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip
bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios
reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas
įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė
ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas
atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti
pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl
numatomo schemos taikymo, apžvalga. Siame punkte
nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės
interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyyų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad	Taip	Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų teises, leidžia
būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina		interesų turėtojams istatymų nustatyta tvarka dalyvauti
istatymai.		bendrovės valdyme. Išsami informacija apie numatomus
		akcininkų įvykius yra skelbiama teisės aktų nustatyta
		tvarka, todėl investuotojai (akcininkai) turi pakankamai
		galimybių tiek susipažinti su reikiama informacija, tiek
		balsuoti priimant sprendimus.

<-- PDF CHUNK SEPARATOR -->

9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti Taip
sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės
valdyme istatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų
dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti
darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius
bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų
kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais
klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės
akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės
valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės Taip
valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos
susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip	Sioje rekomendacijoje minima informacija atskleidžiama pranešimuose apie esminius įvykius, per
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		informacijos atskleidimo ir platinimo sistemą NASDAQ
bendrovės tikslus; 2)		"Globenewswire", OMX bendrovės interneto tinklalapyje, bendrovės metinės ir tarpinės informacijos
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;		dokumentuose tokia apimtimi, kiek to reikalauja teisės aktai bei Tarptautiniai finansinės atskaitomybės
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;		standartai, taikomi Europos Sąjungoje.
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame saraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie paveikti jų sprendimus. galėtų Tarp pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir iš valdymo organų narių, bendrovės vadovo bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	Taip/Ne	Zr. III principo 3.2 rekomendacijos komentarą. Bendrovė nerengia ir viešai neskelbia atlyginimų – žr. VIII principo 8.1 politikos ataskaitos rekomendacijos komentarą.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip/Ne

10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir Informacija atžvilgiu. būti apimties turėtų atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per informacijos atskleidimo ir platinimo sistemai NASDAQ OMX "Globenewswire" pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacinę sistema.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti Taip informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangu, o teisės aktų nustatytais atvejais informacijos. neatlygintina priėjimą prie Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.		Bendrovė planuoja pasirašyti sutartį su AB "Vilniaus vertybinių popierių birža", dėl bendrovės interneto svetainės ryšio su investuotojais skilčiai sukurti. Kurioje visa informacija skelbiama per informacijos atskleidimo ir platinimo sistema NASDAQ OMX "Globenewswire", bus skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.
Rekomenduojama bendrovės interneto 10.7. tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius jvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

порттиканалитина.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pranešimo patikrinimą atlikti metinio turėtų nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Nepriklausoma audito įmonė atlieka bendrovės metines atskaitomybės ir metinio pranešimo finansinės patikrinimą.
11.2. kad audito Rekomenduojama, imones kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu 11 bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės Taip užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Sia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.		Audito įmonė 2013 metais neatliko mokesčių konsultavimo paslaugų.