Environmental & Social Information • Apr 30, 2014
Environmental & Social Information
Open in ViewerOpens in native device viewer
2014 m. balandžio 30 d.
Šočialinę atšakomybę šuprantame kaip:
Bendrove š vykdomoš šočialine š atšakomybe š politikoš pagrindą šudaro š ioš pagrindine š atšakingoš veikloš įgyvendinimo šrityš:
Vizija – moderni, efektyvi, konkurenčinga ir pride tinę vertę akčininkamš kurianti š ilumoš gamyboš ir tiekimo veršlą ple tojanti kompanija.
Misija – Kauno miešto ir rajono bei Jurbarko miešto vartotojamš patikimai tiekti kokybiš ką š ilumą bei karš tą vandenį, teikti kitaš šu š ilumoš ir karš to vandenš tiekimu šušijušiaš pašlaugaš.
Vertybės, kuriomiš bendrove vadovaujaši šavo veikloje:
Ekonominį atšakingumą bendrove šuvokia kaip ekonomine š naudoš vartotojamš bei akčininkamš ku rimą. Š ią naudą bendrove kuria nuošekliai maz indama š ilumoš gamyboš šavikainą, š ilumoš tiekimo kaš tuš bei š ilumoš nuoštoliuš tinkluoše. Gamyboš šavikainoš, tiekimo kaš tų bei nuoštolių maz inimaš leidz ia maz inti galutinę š ilumoš kainą, o tai yra tiešiogine ekonomine nauda vartotojamš. Taip pat tai yra ir tiešiogine ekonomine nauda akčininkamš, kadangi kaš tų maz inimaš leidz ia pašiekti gerešnių įmone š ekonominių – finanšinių rezultatų.
Gamyboš šavikainą, tiekimo kaš tuš bei nuoštoliuš bendrove maz ina inveštuodama į naujų, modernių tečhnologijų diegimą – š ilumoš gamyboš š altinių rekonštravimą įrengiant moderniuš biokuro ir dujiniuš katiluš, ekonomaizeriuš, taip pat izoliuoto ir integruoto tinklo katilinių automatizavimą, š ilumoš tiekimo tinklų atnaujinimą, nuotolinio š ilumoš apškaitoš prietaišų rodmenų nuškaitymo ir perdavimo šištemoš diegimą bei kt.
Šiekdama šumaz inti š ilumoš gamyboš šąnaudaš bei š ilumoš kainą vartotojamš, bendrove 2013 metaiš perorientavo šavo veikloš vyštymo gaireš ir didz iąją dalį 2013–2015 metų inveštičijų škyre š ilumoš gamyboš iš atšinaujinanč ių energetinių iš teklių š altinių ple trai bei modernizavimui.
2013 metaiš bendrove vykde š iuoš š ilumoš gamyboš š altinių modernizavimo projektuš:
"Š ilko" katiline je įrenge rezervinį kuro u kį ir rekonštravo garo katilą DKVR 10/13, pritaikant jį darbui biokuru, bei paštate du mų ekonomaizerį (projekto verte – 5,239 mln. Lt);
Taip pat "Š ilko" katiline je paštate modernų 15 MW galioš dujinį vandenš š ildymo katilą (projekto verte – 1,908 mln. Lt);
"Pergale š" katiline je pagal Lietuvoš aplinkoš apšaugoš inveštičijų fondo (toliau – LAAIF) remiamą aplinkoš tarš oš maz inimo programą š ilumoš gamyboš pročešo efektyvinimui inštaliavo 18 MW galioš vandenš š ildymo katilą (projekto verte – 1,4 mln. Lt);
Pagal klimato kaitoš špečialiąją programą "Biokuro katilų nuo 500 kW iki 5 MW galingumo įrengimaš čentralizuotam š ilumoš tiekimui šavivaldybe še, kurių bendraš gyventojų škaič iuš nedidešniš negu 100 tu kšt. gyventojų" iš dalieš finanšuojamą LAAIF įvykde Noreikiš kių katiline š rekonštrukčiją, įrengiant biokuru ku renamą 4 MW galioš vandenš š ildymo katilą (projekto verte – 6,58 mln. Lt);
Pagal tą pač ią programą bendrove įvykde ir Ez ere lio katiline š rekonštrukčiją, įrengiant biokuru ku renamą 3,5 MW galioš vandenš š ildymo katilą (projekto verte – 4,63 mln. Lt).
2014 metaiš bendrove baige vykdyti 10 MW galioš kondenšačinio ekonomaizerio įrengimo projektą Petraš iu nų elektrine je, kuriš iš kart leido šumaz inti š ilumoš kainaš vartotojamš net 6,86 proč. Taip pat 2014 metaiš bendrove vykdyš:
Petraš iu nų elektrine je dar planuojama paštatyti ir 10 MW galioš biokuro katilą šu 3 MW galioš ekonomaizeriu. Š iam projektui iš dalieš finanšuoti bendrove yra pateikuši paraiš ką gauti 5 mln. Lt paramą iš LAAIF, tač iau kol kaš paramoš škyrimaš dar ne ra patvirtintaš.
Įdieguši višuš š iuoš naujuošiuš įrenginiuš, AB "Kauno energija" šudaryš rimtą konkurenčiją nepriklaušomiemš š ilumoš gamintojamš ir šukurš prielaidaš dar labiau maz inti š ilumoš kainą. Modernizuodama šau priklaušanč iuš gamyboš š altiniuš, vien per paštaruošiuš 3 metuš AB "Kauno energija" šavo vartotojamš tiekiamoš š ilumoš kainą šumaz ino apie 14 proč. Prade juš ekšploatuoti naujuošiuš katiluš, galutine vartotojamš tiekiamoš š ilumoš kaina de l to ture tų dar šumaz e ti.
Š ilumoš tiekimo tinklų rekonštravimaš leidz ia bendrovei maz inti š ilumoš tiekimo nuoštoliuš, prišitaikyti prie rinkoš pokyč ių bei bu ti paz angia š ilumoš ir karš to vandenš tiekimo, š ilumoš gamyboš š altinių priez iu roš bendrove.
Šilumos tiekimo nuostolių dinamika, proc.
Per 2013 m. iš inveštičinių le š ų buvo nutiešta 0,893 km naujų š ilumoš tiekimo tinklų bei rekonštruota ir šuremontuota 4,789 km š ilumoš tiekimo tinklų. Juoš rekonštravuš, škaič iuotini š ilumoš nuoštoliai tinkluoše šumaz e jo apytikriai 1381,3 MWh per metuš.
Per 2013 metuš bendrove įvykde 2 štambiuš š ilumoš tiekimo tinklų modernizavimo projektuš:
"Kauno miešto integruoto tinklo Aukš tųjų Š anč ių magištrale š (2Ž ) modernizavimaš (Š TT nuo Š K 2Ž - 11 iki Š K 2Ž -15 bei nuo Š K 2Ž -26 iki Š K 2Ž -29, Kaunaš)" (projekto verte – 4,64 mln. Lt). Š iam projektui 2011 m. kovo 29 d. Lietuvoš Rešpublikoš u kio miništro įšakymu Nr. 4-160 buvo paškirtaš 1,617 mln. Lt finanšavimaš pagal vykdomą priemonę VP2-4.2-Ū M-02-K ,,Š ilumoš tiekimo šištemoš modernizavimaš ir ple tra";
"Kauno integruoto tinklo Vilijampole š š ilumoš tinklų (9K) rekonštravimaš nuo Inkaro katiline š iki Š ilainių mikrorajono" (projekto verte – 2,13 mln. Lt). Š iam projektui taip pat pagal 2011 m. kovo 29 d. Lietuvoš Rešpublikoš u kio miništro įšakymą Nr. 4-160 buvo paškirtaš 0,595 mln. Lt finanšavimaš pagal vykdomą priemonę VP2-4.2-Ū M-02-K ,,Š ilumoš tiekimo šištemoš modernizavimaš ir ple tra";
2013 metaiš bendrove parenge dar 5 š ilumoš tiekimo tinklų modernizavimo projektuš ir paširaš e šutartiš šu Lietuvoš veršlo paramoš agentu ra de l jų dalinio finanšavimo iš Europoš Šąjungoš Štruktu rinių fondų. Aktyvioji š ių projektų vykdymo faze numatoma 2014 metaiš.
Bendrove , šiekdama efektyviai ir greitai įvertinti šavo turimų vamzdynų bu klę bei nuštatyti problemiš kiaušiaš vietaš, panaudojo aerotermografinį tyrimą, kurio metu iš oro, škraidant le ktuvu ir naudojant modernią aerotermografijoš tečhnologiją, tikrinama š ilumoš tiekimo tinklų bei jų izoliačijoš bu kle , fikšuojami galimai neteiše to prišijungimo atvejai. Š iš metodaš uz širekomendavo kaip naudingaš čentralizuoto š ilumoš tiekimo tinklo (toliau – CŠ T) tečhnine š bu kle š įvertinimaš atliekant renovavimo prioritetų nuštatymą ir inveštičijų planavimą. Aeroterminių z eme lapių panaudojimaš leidz ia objektyviai palyginti informačiją apie poz eminių vamzdynų izoliačijoš kokybę ir tuo leidz ia tikšliau priimti inveštavimo šprendimuš. Gauta informačija padeda geriau nuštatyti blogiaušiaš ir nešaugiaušiaš tinklo vietaš ir atitinkamai koreguoti tinklo renovačijoš planuš. Taip pat tyrimaš leidz ia nuštatyti nešandariaš poz eminių tinklų vietaš, patikrinti (patikšlinti) poz eminių vamzdynų paklojimo vietą ir konfigu račiją. Tikšlešne erdvine informačija taupo operatoriauš iš laidaš ir maz ina treč iošioš š alieš vamzdyno avarinio paz eidimo riziką. Špečialištai atliko greitąją (ekšprešš) diagnoštiką, kurioš metu analizavo terminiuš z eme lapiuš ir identifikavo poz eminio CŠ T tinklo vietaš, kurioš turi nuteke jimo (nešandarumo) poz ymių. Po škrydz io buvo atliekama ir poz eminių vamzdynų analize bei klašifikačija pagal iš škiriamą š ilumą. Buvo įvertintaš kiekvienaš vamzdyno šegmentaš. Višaš tiriamo tinklo plotaš šudare apie 100 km².
Bendrove , šiekdama gerinti pašlaugų ir vartotojų aptarnavimo kokybę, tobulina pašlaugaš, padedanč iaš taupyti vartotojų laiką ir iš laidaš.
Bendrovei labai švarbu, kad vartotojai gale tų paprašč iau ir patogiau atšiškaityti uz š ilumą. Tode l 2013 metaiš ir toliau ple tota elektroninių šąškaitų teikimo pašlauga.
Elektronineš šąškaitaš vartotojai gauna vidutiniš kai 5-7 dienomiš ankšč iau, gali patogiau deklaruoti karš to vandenš rodmeniš, gali moke ti uz keletą objektų.
2013 metaiš š ia pašlauga naudojoši apie 13 proč. buitinių š ilumoš vartotojų ir daugiau kaip 65 proč. juridinių ašmenų, t. y. iš višo apie 14 proč. vartotojų.
Šiekdama, kad vartotojai kuo geriau šupraštų čentralizuoto š ilumoš tiekimo naudą ir privalumuš, kad kuo geriau šupraštų š ilumoš tiekimo šektoriuje vykštanč iuš teišiniuš, politiniuš ir ekonominiuš pročešuš bei šiekdama didinti vartotojų pašitike jimą, AB "Kauno energija" nuolat iš šamiai informuoja vartotojuš apie bendrove je vykdomuš š ilumoš gamyboš š altinių ir tiekimo tinklų modernizačijoš projektuš, apie teišine š baze š pokyč iuš, apie galimybeš šumaz inti šąškaitaš uz š ilumą šumaz inant još vartojimą, renovuojant paštatuš ir t.t. Vartotojų informavimui paširenkamoš įvairioš formoš bei informavimo kanalai.
2013 metaiš buvo parengta 30 praneš imų špaudai, 37 bei štraipšniai, kurie buvo publikuoti bendrove š ir Kauno miešto šavivaldybe š interneto švetaine še, iš platinti z iniašklaidai tiešiogiai ir per naujienų agentu rą BNŠ. Ž iniašklaidoje buvo publikuota ne maz iau kaip 10 štraipšnių, vienu ar kitu ašpektu atšpindinč ių AB "Kauno energija" veiklą.
Prae jušiaiš metaiš bendrove š atštovai dalyvavo ar dave interviu ne maz iau kaip 11 televizijoš ir 3 radijo laidomš, ne maz iau, kaip kartą per 2 šavaiteš teike įvairiuš komentaruš z iniašklaidą dominušiaiš klaušimaiš.
Vartotojamš aktuali informačija taip pat pateikiama bendrove š interneto švetaine je www.kaunoenergija.lt. C ia pateikiama tiek nuolatinio pobu dz io, tiek ir periodiš kai atšinaujinanti informačija.
2013 metaiš buvo parengti leidiniai apie bendrove š 2012 metų rezultatuš, taip pat leidinyš, škirtaš bendrove š 50-meč io jubiliejui, informačiniai lankštinukai apie š ilumoš taupymo bu duš, paštato energetinį auditą, plač iaušiai taikomuš š ilumoš paškirštymo metoduš, kompenšačijaš uz š ildymą ir karš tą vandenį, informačiją apie elektronineš šąškaitaš, karš to vandenš škaitiklių rodmenų deklaravimą bei š ildymo prietaišų keitimą daugiabuč iuoše namuoše.
Šiekdama betarpiš kai informuoti vartotojuš apie bendrove š veiklą ir atšakyti į jiemš ru pimuš klaušimuš, bendrove periodiš kai rengia šušitikimuš šu vartotojaiš. 2013 metaiš vyko 3 šušitikimai, kuriuoše vartotojai buvo informuoti apie š ilumoš kainoš maz e jimą de l bendrove š vykdomų projektų, apie š ilumoš taupymo galimybeš, atšakyta į bendruš, didešnei daliai vartotojų aktualiuš klaušimuš apie karš to vandenš čirkuliačijoš, š ilumoš punktų priez iu roš, š ilumoš bei karš to vandenš apškaitoš klaušimuš.
Šušitikimuoše šu vartotojaiš dalyvavo ir višuomeninių
jude jimų, bendrove š valdyboš, štebe tojų taryboš nariai bei Kauno miešto šavivaldybe š atštovai.
Bendrove je yra organizuojamoš "Atvirų durų dienoš". Jų metu višiemš šušidome jušiemš š ilumoš tieke jo veikla betarpiš kai parodyta, kaip ir kur gaminama š iluma, iš kur ir kaip ji patiekiama į mu šų namuš.
Šuširinkušiešiemš prištatoma bendrove š veikla, š ilumoš tiekimo gamyboš ir tiekimo prinčipai, parodytaš tinklo valdymo dišpeč erine š darbaš, šurengtoš nemokamoš ekškuršijoš į š ilumoš trašų rekonštrukčijų arba remontų vietaš, parodyta, kaš daroma, kad z iemą virš trašų "nez aliuotų" z ole . Taip pat šurengtoš paz intine š ekškuršijoš į jau 83 metuš
škaič iuojanč ią Petraš iu nų elektrinę. Ekškuršijoš šurengtoš bendrove š tranšportu.
2013 m. šaušio 24 d. Valštybine kainų ir energetikoš kontrole š komišija (toliau – Komišija) nuštate maz ešneš bendrove š š ilumoš kainoš dedamąšiaš pirmiešiemš bazine š kainoš galiojimo metamš. Joše buvo nuštatytaš maz ešniš šąnaudų dydiš darbo uz mokešč iui, remontamš ir palu kanomš uz apyvartinių le š ų školinimąši. Bendrovei š iš šprendimaš reiš ke darbuotojų škaič iauš ir darbo uz mokešč io fondo maz inimą. Pagal Komišijoš pateiktą projektą, ture jo bu ti šumaz inta 116 etatų.
2013 m. bendrove š adminištračijai Lietuvoš Rešpublikoš įštatymų nuštatyta tvarka atlikuš višuš veikšmuš, reikalinguš įgyvendinti darbo organizavimo pakeitimuš, šušijušiuš šu bendrove š valdyboš 2013 m. vašario 21 d. šprendimu Nr. 2013-4-2 ,,De l AB ,,Kauno energija" valdymo štruktu roš tvirtinimo" ir 2013 m. kovo 22 d. šprendimu Nr. 20 13-7-2 ,,De l AB ,,Kauno energija" darbuotojų pareigybių tvirtinimo", nuo 2013 m. liepoš 1 d. bendrove je įšigaliojo nauja valdymo štruktu ra.
Įšigaliojuš naujai valdymo štruktu rai bendrove je optimizuotoš štruktu rinių padalinių darbo funkčijoš, šumaz inti 36 etatai, tuo pač iu buvo šumaz intaš darbo uz mokešč io fondaš. 2013 m. gruodz io 31 d. duomenimiš bendrove je dirbo 548 darbuotojai.
2013 m. gruodz io 31 d. buvo atnaujintoš AB "Kauno energija" darbo tvarkoš taišykle š, kurių tikšlaš – apibre z ti bendrove š darbo tvarką, draušmę, darbo ir poilšio laiką, darbo apmoke jimą, konfidenčialią informačiją, darbuotojų šaugoš, šveikatoš ir darbo elgešio reikalavimuš.
Darbuotojai bendrove je taip pat laikoši darbuotojų etikoš kodekšo, kuriš apibre z ia darbuotojų elgešio prinčipuš bei veikloš etikoš normaš ir padeda uz tikrinti jų laikymąši. Kodekšaš nurodo kaip bendrove š darbuotojai turi dirbti komandoje, elgtiš šu vartotojaiš, veršlo partneriaiš.
Bendrove didelę švarbą teikia šaugioš darbo aplinkoš ku rimui. Bendrove je yra šudarytoš šąlygoš profilaktiniam darbuotojų šveikatoš tikrinimui ar reabilitačiniam gydymui, teikiamoš nemokamoš pašlaugoš bendrove š darbo šveikatoš punkte. 2013 metaiš privalomaš profilaktiniš šveikatoš tikrinimaš buvo atliktaš 329 darbuotojamš.
Rizikoš veikšnių veikiami darbuotojai bendrove š le š omiš kašmet škiepijami nuo gripo, erkinio enčefalito. 2013 metaiš nuo gripo paškiepyta 100 darbuotojų, nuo erkinio enčefalito – 30. Ešant bu tinybei darbuotojamš laiku ir nemokamai iš duodama špečiali apranga, avalyne ir kitoš ašmenine š apšaugoš priemone š.
Bendrove ru pindamaši darbuotojų šveikata, kašmet organizuoja įvairiaš šveikatoš patikrinimo akčijaš. 2013 metaiš kartu šu Medičinoš diagnoštikoš ir laboratorinių tyrimų ašočiačija bei medičininių tyrimų laboratorija ,,Ante ja'' buvo vykdoma profilaktine šveikatoš akčija "Neturi laiko širgti – pašitikrink dabar", kurioš metu buvo šudarytoš galimybe š višapušiš kai pašitikrinti šveikatą iš kraujo. Š ia akčija pašinaudojo 46 bendrove š darbuotojai. Kitoš vykdytoš akčijoš ,,Štuburo bu kle š iš tyrimaš" metu 69 bendrove š darbuotojai šuz inojo štuburo mobilumo, štabilumo, laikyšenoš šutrikimuš bei gavo rekomendačijaš. Kartu šu Kauno miešto šavivaldybe š adminištračija bei ŪAB ,,Akivaizda'' 2013 metaiš taip pat buvo vykdoma Kauno miešto šavivaldybe š višuomene š šveikatoš re mimo špečialiošioš programoš priemone ,,Akių ligų profilaktika''. Šveikatoš re mimo programa pašinaudojo 78 bendrove š darbuotojai. Bendrove š darbuotojai buvo pakviešti tapti kraujo donoraiš. Neatlygintinaiš kraujo donoraiš tapo 4 bendrove š darbuotojai.
Bendrove je šudaromoš prevenčine š priemone š, škirtoš iš vengti nelaimingų atšitikimų, ekštremalių šituačijų, avarijų, šutrikimų darbe, inčidentų bei vykdoma jų įgyvendinimo kontrole . Per 2013 metuš nebuvo uz fikšuotaš nei vienaš nelaimingaš atšitikimaš darbe.
Bendrove palaiko darbuotojų bu rimąši į profešinę šąjungą ir šu ja bendradarbiauja Darbuotojų profešine šąjunga deda paštangaš kelti bendrove š darbuotojų pašitike jo bendrove lygį, škatina darbuotojų lojalumą bendrovei, didina darbuotojų įšitraukimą į bendrove š tikšlų šiekimą.
Bendrove škiria le š ų ir palaiko darbuotojų kultu rinę, športinę ir kitaš kolektyvą vienijanč iaš veiklaš, ru pinaši športo komplekšo ekšploatačija, remontu ir iš laikymu, šudaro galimybeš Bendroveš darbuotojamš nemokamai naudotiš įrengtaiš športo ir šveikatingumo komplekšaiš.
Darbuotojų profešinei šąjungai, ešant poreikiui, škiriamoš patalpoš rengti šuširinkimuš, konferenčijaš. Bendrove š adminištračija deleguoja komandaš dalyvauti energetikų profešinio meištriš kumo varz yboše.
AB "Kauno energija" darbuotojų profešine šąjunga remia donoryšte š, šveikatoš tikrinimo akčijaš, ru pinaši, kad darbuotojai gautų įvairiaš nuolaidaš, pvz. nuolaidų korteleš kurui "ORLEN Lietuva" degaline še.
AB "Kauno energija" darbuotojų profešine šąjunga 2013 metaiš škyre 1 598,98 Lt onkologine miš ligomiš šergantiemš bendrove š
darbuotojamš iš jai pervešto 2 proč. gyventojų pajamų mokešč io.
Nuo 2013 m. šaušio 28 d. įšigaliojuši nauja AB "Kauno energija" kolektyvine šutartiš nuštato darbo, darbo uz mokešč io, šočialineš, ekonomineš ir profešineš šąlygaš bei garantijaš, kurioš ne ra reglamentuojamoš įštatymų ar kitų norminių teiše š aktų, bet uz tikrinanč ioš ir pagerinanč ioš darbuotojų darbo, ekonomineš ir šočialineš šąlygaš.
Kolektyvineš šutartiš Lietuvoje turi tik apie 8 proč. didešniųjų įmonių. AB "Kauno energija" didz iuojaši ešanti viena iš jų. Šutartiš galioja višiemš bendrove š darbuotojamš.
Bendrove šiekia kryptingai ugdyti darbuotojuš ir kelti jų kvalifikačiją, tode l darbuotojai škatinami dalyvauti kvalifikačijoš ke limo kuršuoše ir temine še konferenčijoše. Profešinių mokymų metu darbuotojai atnaujina šavo darbui privalomaš z iniaš ir gauna reikiamuš kvalifikačiniuš paz yme jimuš bei ateštatuš. Viša tai leidz ia uz tikrinti didešne š verte š vartotojamš, partneriamš ir višuomenei ku rimą. 2013 metaiš 158 darbuotojai kvalifikačiją ke le 267 uz šie mimuoše.
Beveik puše (46 proč.) AB "Kauno energija" dirbanč iųjų turi aukš tąjį iš šilavinimą.
Darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą 2013 m.
| Išsilavinimo lygis | Darbuotojų skaičius |
|---|---|
| Aukštasis | 254 |
| Aukštesnysis | 78 |
| Vidurinis | 211 |
| Nebaigtas vidurinis | 5 |
| Iš viso: | 548 |
Kiekvienų metų pradz ioje bendrove je organizuojami darbuotojų šuširinkimai. Juoše aptariami prae jušių metų veikloš rezultatai ir kitų metų planai, jų metu darbuotojai, pašiekę geriaušių rezultatų per prae jušiuš metuš, apdovanojami pade koš raš taiš.
Tradičiš kai kiekvienaiš metaiš paminima balandz io 17–oji, Energetikų profešine š vente . Š ioš š vente š metu taip pat pagerbiami ir apdovanojami nušipelnę darbuotojai.
AB "Kauno energija" bendradarbiauja šu Lietuvoš energetikoš inštitutu, Kauno tečhnologijoš univeršitetu bei kitomiš mokšlo inštitučijomiš dalyvaudama konferenčijoše bei šeminaruoše, priimdama študentuš praktikai bei atliekant mokšliniuš tyrimuš.
Taip pat AB "Kauno energija" yra Lietuvoš š ilumoš tieke jų ašočiačijoš, Lietuvoš elektroš energetikoš ašočiačijoš ir Kauno kraš to pramoninkų ir darbdavių ašočiačijoš nare . Taip pat kartu šu Kauno miešto šavivaldybe, Kauno tečhnologijoš univeršitetu ir Lietuvoš energetikoš inštitutu yra Vš Į Kauno regionine š energetikoš agentu roš dalininke .
Bendrove 2013 metaiš re me Kauno miešto šavivaldybe š iničijuojamuš projektuš. Parama škirta kale dine š Kauno egle š įz iebimo š ventei bei Kauno miešto š ventei "Kauno dienoš 2013" organizuoti. AB "Kauno energija" paramą škyre ir višuomenine mš organizačijomš, športo, kultu roš, šveikatoš ir gamtošauginei veiklai. 2013 metaiš bendrove paramai škyre 150 tu kšt. Lt.
Bendrove jau pašibaiguš 2013 metamš, tač iau iš taiš metaiš uz dirbto pelno, škyre 1 mln. Lt paramą vieš ajai įštaigai "Ž algirio" krepš inio čentraš.
Bendrove 2013 metaiš šiųšdama kale diniuš šveikinimuš šavo partneriuš, paširinko atvirukuš iš humanitarine š pašauline š organizačijoš ŪNICEF atvirukų kolekčijoš, taip paremdama pašaulio vaikuš.
Šiekdama nešukelti neigiamo poveikio aplinkai ir nevirš yti ribinių tarš oš, vibračijoš bei triukš mo reikš mių, bendrove šavo veikloje vadovaujaši Kioto protokolo, Helšinkio komišijoš reikalavimaiš bei Helšinkio Konvenčijoje iš de štytaiš gamtošauginiaiš apribojimaiš, taip pat energetikoš tarš ą reglamentuojanč ia Europoš Parlamento ir Taryboš direktyva 2001/80/EB bei Lietuvoš aplinkoš apšaugoš normatyviniu dokumentu LAND 43-2001 gamtoš iš teklių naudojimui, iš leidz iamiemš į aplinką ir iš metamiemš į orą terš alamš.
Bendrove moka mokešč iuš uz atmošferoš ir vandenš tarš ą. Per 2012 metuš bendrove š veikloje nebuvo uz fikšuota jokių šu tarš a šušijušių paz eidimų.
Bendrove š vykdomoš terš alų emišijoš maz inimo priemone š: š ilumoš perdavimo nuoštolių maz inimaš, keič iant ešamuš vamzdynuš į vamzdynuš šu putų poliuretano izoliačija, diegiant naujuš ir tobulinant turimuš tečhnologiniuš įrengimuš, naudojant maz iau tarš ių kuro ru š ių ir nuolatiniš tarš oš monitoringaš.
| Kuro rūšis | Kuro naudojimas, proc. |
|---|---|
| Gamtinės dujos | 84,93 |
| Medienos kilmės biokuras | 11,05 |
| Durpės | 2,59 |
| Biodujos | 1,36 |
| Medienos atliekos (pjuvenos, skiedros) | 0,07 |
| Dyzelinas | 0,002 |
Dujofikavuš kieto kuro katilineš, AB "Kauno energijoš" kuro štruktu roje mazutaš liko tik rezerviniš kuraš. Bendrove kurui daugiaušiai naudoja gamtineš dujaš, kurioš aplinkoš apšaugoš poz iu riu laikomoš vienu š variaušių kuru.
2013 metaiš bendrove je buvo organizuotaš još veikloje šušidaranč ių atliekų šurinkimaš, ru š iavimaš ir perdavimaš atliekų tvarkytojamš. Buvo perduota perdirbti 274,900 tonų miš rių komunalinių atliekų, 85 tonoš pelenų, 316,550 tonų metalo lauz o, 1,320 tonoš naudotų padangų, 0,160 tonoš dienoš š viešoš lempų. Bendrove taip pat nuolat štebi, kad nuote koš atitiktų leištinaš normaš.
Bendrove š štačionarių aplinkoš oro tarš oš š altinių matavimo laboratorija, turinti aplinkoš apšaugoš agentu roš iš duotą leidimą, pagal šu Kauno regiono aplinkoš apšaugoš departamentu šuderintą grafiką nuolat štebi, kad iš štačionarių tarš oš š altinių į atmošferą iš metami terš alai atitiktų leištinaš normaš, nuštatytaš tarš oš integruotoš prevenčijoš ir kontrole š leidimuoše.
Š ilko, Ez ere lio, Girionių ir Noreikiš kių katiline še deginamaš biokuraš, taip maz inant atmošferoš tarš ą. Taip pat Noreikiš kių, Š ilko, Ez ere lio ir Girionių katiline še du mamš iš valyti nuo kietųjų dalelių įrengti čiklonai, jų darbo efektyvumaš tikrinamaš kiekvienaiš metaiš.
Bendrove dalyvauja š iltnamio efektą šukelianč ių dujų emišijų prekyboš šištemoje. Š iai šištemai priškiriami apyvartiniai tarš oš leidimai (ATL) škiriami Petraš iu nų elektrinei, Š ilko, Pergale š, Garliavoš, Jurbarko katiline mš ir Noreikiš kių katilinei šu kogeneračine je gaine.
Bendrove vykdo z aliuošiuš pirkimuš, kai tieke jai turi vykdyti vieną ar keliš aplinkošaugoš kriterijuš įtrauktuš į vieš ojo pirkimo šąlygaš, paširinkdama prekeš, pašlaugaš ir darbuš. 2012 m. tokių pirkimų buvo įvykdyta uz 207 tu kšt. Lt.
Per metuš AB "Kauno energija" prištato vartotojamš apie 1,4 mln. šąškaitų, tode l, šiekdama maz inti popieriauš šunaudojimą ir taip taušoti gamtoš iš tekliuš, bendrove nuolat ragina vartotojuš paširaš yti elektroninių pašlaugų teikimo šutartiš. 2013 metaiš vartotojamš pateikta beveik 15 proč. daugiau elektroninių šąškaitų nei 2012 metaiš.
Bendrove 2013 metaiš taip pat prišide jo prie višuotine š š varinimoši ide još "Darom". Darbuotojai tvarke teritorijaš prie katilinių, prie š ilumoš tinklų tarnyboš paštato V. Kre ve š prošpekte bei teritoriją prie magištraline š š ilumoš tiekimo trašoš 1T – 5T orine š dalieš, einanč ioš nuo Kauno termofikačijoš elektrine š.
Buvo šurinktoš dvi pilnoš šunkvez imio priekaboš padangų, dvi priekaboš įvairių š iukš lių ir atliekų, tarp kurių – ir plaštikiniai buteliai, ir akumuliatorių bei plaštikinių automobilių detalių nuolauz oš, ir polietileniniai maiš ai, ir štiklo š uke š bei traš kuč ių pakuote š. Š iukš leš įmone iš vez e šavo tranšportu ir šavo iničiatyva prištate į atliekų šurinkimo įmoneš.
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.