Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 30, 2014
Annual / Quarterly Financial Statement
Open in ViewerOpens in native device viewer
| NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA3 - | 4 |
|---|---|
| FINANSINĖS ATASKAITOS 5 – | 41 |
| FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 5 – | 6 |
| BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA 7 | |
| NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA 8 | |
| PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA | 9 - 10 |
| AIŠKINAMASIS RAŠTAS 11 – | 41 |
| Pastabos | 2010 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|---|
| TURTAS | (pertvarkyta) | ||
| Ilgalaikis turtas | |||
| Nematerialusis turtas | 4 | 395 | 103 |
| Materialusis turtas | 5 | 387.590 | 410.113 |
| Kitas finansinis turtas | 10 | 8.124 | - |
| Investicija į asocijuotas įmones | 6 | 41 | 75 |
| Ilgalaikio turto iš viso | 396.150 | 410.291 | |
| Trumpalaikis turtas | |||
| Atsargos | 7 | 4.098 | 3.397 |
| Išankstiniai apmokėjimai | 192 | 495 | |
| Iš pirkėjų gautinos sumos | 8 | 4.711 | 4.955 |
| Kitos gautinos sumos | 9 | 821 | 2.168 |
| Kitas finansinis turtas | 10 | 38.433 | 4.744 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 11 | 29.501 | 41.188 |
| Trumpalaikio turto iš viso | 77.756 | 56.947 | |
| Turto iš viso | 473.906 | 467.238 |
(tęsinys kitame puslapyje)
11-41 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
| Pastabos | 2010 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|---|
| NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | (pertvarkyta) | ||
| Nuosavas kapitalas | |||
| Įstatinis kapitalas | 1 | 342.000 | 342.000 |
| Privalomasis rezervas | 12 | 19.000 | 15.670 |
| Kiti rezervai | 12 | 68.043 | 50.170 |
| Nepaskirstytasis pelnas | 25.973 | 37.479 | |
| Nuosavo kapitalo iš viso | 455.016 | 445.319 | |
| Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | |||
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | 22 | 8.345 | 10.783 |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimas | 13 | 926 | - |
| Po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso |
9.271 | 10.783 | |
| Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | |||
| Prekybos skolos | 14 | 4.569 | 6.140 |
| Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 15 | 2.558 | 2.418 |
| Atidėjiniai | 16 | 1.279 | - |
| Mokėtinas pelno mokestis | 219 | 1.602 | |
| Gauti išankstiniai apmokėjimai | 84 | 59 | |
| Mokėtini dividendai | 48 | 103 | |
| Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 17 | 862 | 814 |
| Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso |
9.619 | 11.136 | |
| Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso | 473.906 | 467.238 |
11-41 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
| Generalinis direktorius | Rokas Masiulis | 2011 m. birţelio 30 d. |
|---|---|---|
| Finansų direktorius | Mantas Bartuška | 2011 m. birţelio 30 d. |
| Pastabos | 2010 m. | 2009 m. | |
|---|---|---|---|
| (pervarkyta) | |||
| Pardavimo pajamos | 18 | 123.032 | 116.211 |
| Pardavimo savikaina | 19 | ( 77.765) | ( 70.851) |
| Bendrasis pelnas | 45.267 | 45.360 | |
| Veiklos sąnaudos | 20 | (17.002) | (5.785) |
| Kitos veiklos rezultatas | 39 | 20 | |
| Veiklos pelnas | 28.304 | 39.595 | |
| Finansinės veiklos pajamos | 21 | 1.562 | 1.783 |
| Finansinės veiklos (sąnaudos) | 21 | (34) | (87) |
| Asocijuotos įmonės bendrųjų pajamų dalis | 6 | (81) | - |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 29.751 | 41.291 | |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 22 | (3.654) | (5.005) |
| Grynasis pelnas | 26.097 | 36.286 | |
| Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) | - | - | |
| Laikotarpio bendrosios pajamos (nuostoliai) iš viso | 23 | 26.097 | 36.286 |
| Pagrindiniai ir sumaţinti pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai (litais) |
23 | 0,08 | 0,11 |
11-41 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
Generalinis direktorius Rokas Masiulis 2011 m. birţelio 30 d.
Finansų direktorius Mantas Bartuška 2011 m. birţelio 30 d.
| Pasta bos |
Įstatinis kapitalas |
Privalomasis rezervas |
Kiti rezervai |
Nepaskirstytasis pelnas |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2008 m. gruodžio 31 d. likutis | 342.000 | 14.240 | 36.534 | 28.600 | 421.374 | |
| Apskaitos politikos keitimas | 3 | - | - | - | 1.193 | 1.193 |
| 2008 m. gruodžio 31 d. likutis (po apskaitos politikos keitimo) |
342.000 | 14.240 | 36.534 | 29.793 | 422.567 | |
| Grynasis metų pelnas (pataisyta) | - | - | - | 36.286 | 36.286 | |
| Kitos bendrosios pajamos | - | - | - | - | - | |
| Bendrųjų pajamų iš viso | - | - | - | 36.286 | 36.286 | |
| Paskelbti dividendai | 24 | - | - | - | (13.534) | (13.534) |
| Pervedimai tarp rezervų | - | 1.430 | 13.636 | (15.066) | - | |
| 2009 m. gruodžio 31 d. likutis (pataisyta) |
342.000 | 15.670 | 50.170 | 37.479 | 445.319 | |
| Grynasis metų pelnas | - | - | - | 26.097 | 26.097 | |
| Kitos bendrosios pajamos | - | - | - | - | - | |
| Bendrųjų pajamų iš viso | - | - | - | 26.097 | 26.097 | |
| Paskelbti dividendai | 24 | - | - | - | (16.400) | (16.400) |
| Pervedimai tarp rezervų | - | 3.330 | 17.873 | (21.203) | - | |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutis | 342.000 | 19.000 | 68.043 | 25.973 | 455.016 |
11-41 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
Generalinis direktorius Rokas Masiulis 2011 m. birţelio 30 d.
Finansų direktorius Mantas Bartuška 2011 m. birţelio 30 d.
| Pastabos | 2010 m. | 2009 m. | |
|---|---|---|---|
| (pertvarkyta) | |||
| Įprastinė veikla | |||
| Pelnas prieš apmokestinimą | 29.751 | 41.291 | |
| Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas: | |||
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 19, 20 | 22.618 | 20.247 |
| Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumaţėjimas ir nurašymas | 20 | 8.601 | 62 |
| ATL sukaupimas | 19 | 1.205 | - |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimų pasikeitimas | 926 | - | |
| Sukauptos pajamos | 18 | 634 | 138 |
| Restruktūrizacijos rezervas | 546 | - | |
| Atostogų rezervo pasikeitimas | 111 | - | |
| Investicijos į asocijuotą įmonę nuosavybės metodo atstatymas | 81 | - | |
| Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumaţėjimas | 10 | (3) | (393) |
| Kiti nepiniginiai sąnaudų (pajamų) atstatymai | (51) | - | |
| Palūkanų pajamos | (1.498) | (1.687) | |
| 62.921 | 59.658 | ||
| Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | |||
| Atsargų (padidėjimas), sumaţėjimas | (1.174) | 144 | |
| Išankstinių apmokėjimų sumaţėjimas (padidėjimas) | 303 | 37 | |
| Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumaţėjimas (padidėjimas) | 957 | (708) | |
| Kito trumpalaikio turto sumaţėjimas (padidėjimas) | (734) | 348 | |
| Prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų padidėjimas (sumaţėjimas) | 2.243 | (1.477) | |
| Gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumaţėjimas) Kitų trumpalaikių ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų |
25 | - | |
| padidėjimas (sumaţėjimas) | 23 | 3.162 | |
| 64.564 | 61.164 | ||
| (Sumokėtas) pelno mokestis | (6.686) | (3.577) | |
| Gautos palūkanos | 1.498 | 1.766 | |
| Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai | 59.376 | 59.353 | |
| Investicinės veiklos pinigų srautai | |||
| Ilgalaikio turto (įsigijimas) | 5 | (12.803) | (12.679) |
| Investicijų, laikomų iki išpirkimo, įsigijimas | (46.557) | - | |
| Investicijų, laikomų iki išpirkimo, pardavimas | 4.744 | 15.103 | |
| Kitų investicijų įsigijimas | (47) | - | |
| Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | (54.663) | 2.424 | |
(tęsinys kitame puslapyje)
Aiškinamasis raštas, pateikiamas 11-41 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
| Pastabos | 2010 m. | 2009 m. | |
|---|---|---|---|
| Finansinės veiklos pinigų srautai | |||
| Dividendų išmokėjimas | 24 | (16.400) | (13.499) |
| Paskolų grąţinimas | - | (15.605) | |
| Sumokėtos palūkanos | - | (79) | |
| Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | (16.400) | (29.183) | |
| Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) | (11.687) | 32.594 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d. | 41.188 | 8.594 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d. | 29.501 | 41.188 |
11-41 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
| Generalinis direktorius | Rokas Masiulis | 2011 m. birţelio 30 d. |
|---|---|---|
| Finansų direktorius | Mantas Bartuška | 2011 m. birţelio 30 d. |
AB "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas: Burių g. 19, 91003 Klaipėda, Lietuva.
Pagrindinė bendrovės veikla – naftos produktų perkrovimo bei kitos su šia veikla susijusios paslaugos.
Bendrovę įkūrė AB "Naftos terminalas" (Lietuva) ir Lancaster Steel Inc. (JAV), atitinkamai įsigydamos 51 proc. ir 49 proc. akcijų. Bendrovė buvo įregistruota 1994 m. rugsėjo 27 d.
2010 m. gruodţio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 1.569 akcininkams. Bendrovės įstatinis kapitalas – 342.000.000 (trys šimtai keturiasdešimt du milijonai) litų yra visiškai apmokėtas. Įstatinis kapitalas padalintas į 342.000.000 (tris šimtus keturiasdešimt du milijonus) paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė vienas (1) litas. Valstybei, kurią atstovauja Energetikos ministerija, priklausė 70,63 % akcijų (241.544.426 vienetai).
Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir per 2010 m. jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė. Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių birţos "NASDAQ OMX Vilnius" Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą.
2010 m. gruodţio 31 d. ir 2009 m. gruodţio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:
| 2010 m. gruodžio 31 d. | 2009 m. gruodžio 31 d. | |||
|---|---|---|---|---|
| Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais) |
Nuosavybės dalis (%) |
Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais) |
Nuosavybės dalis (%) |
|
| Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama | ||||
| Energetikos ministerijos | 241.544 | 70.63 | 241.544 | 70.63 |
| AB "Achema" | - | - | 31.265 | 9.14 |
| UAB koncernas "Achemos grupė" | 32.766 | 9.58 | - | - |
| Skandinavska Enskilda Banken fondai | 14.254 | 4.17 | 10.539 | 3.08 |
| Swedbank fondai | 10.817 | 3.16 | 8.720 | 2.55 |
| Kiti (maţiau nei 5 proc. kiekvienas) | 42.619 | 12.46 | 49.932 | 14.60 |
| Iš viso | 342.000 | 100.00 | 342.000 | 100.00 |
2010 m. balandţio 27 dieną įvykęs visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino 2009 ūkinių finansinių metų pelno paskirstymą ir akcininkams paskyrė 16.400.000 litų dividendų uţ 2009 metus. Pagal sutartį su AB SEB banku Bendrovė pervedė 2009 metų dividendus bankui, o bankas akcininkams mokėjo dividendus. 2010 metais išmokėta akcininkams 16.273.893 Lt 2009 metų dividendų (pagrindiniam akcininkui – Lietuvos valstybei pervesta 11.582.832 litai 2009 metų dividendų).
2010 m. gruodţio 31 d. finansinės būklės ataskaitos straipsnio "Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai" eilutėje "Mokėtini dividendai" apskaitytos likusios neišmokėtos paskelbtų dividendų sumos akcininkams, kurių nepavyko rasti nurodytais adresais. 2010 m. gruodţio mėn. 31 d. likusi neišmokėta ankstesnių finansinių metų dividendų suma – 48 tūkst. litų (2009 m. - 103 tūkst. litų).
2010 m. vidutinis sąrašinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 306 (2009 m. – 301).
Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2011 m. birţelio 30 d.
Finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis istorine savikaina.
Šiose finansinės ataskaitose visos sumos yra pateiktos litais, ir suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (000 litų), jei nenurodyta kitaip.
Šios Bendrovės metinės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).
Taikyti apskaitos principai sutampa su ankstesniųjų metų apskaitos principais, išskyrus tai, kad Bendrovė įdiegė tuos naujus/pakeistus standartus ir interpretacijas, kuriuos yra privaloma taikyti finansiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. ar vėliau, ir kurie yra taikytini Bendrovės veiklai:
Buvo išleista keletas naujų ir perţiūrėtų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų ir jų paaiškinimų, kurie bus privalomi rengiant Bendrovės finansines ataskaitas uţ ataskaitinius laikotarpius, prasidedančius 2011 m. sausio 1 d. ir vėliau. Bendrovė nusprendė ankščiau netaikyti naujų standartų ir paaiškinimų. Ţemiau yra pateikiami Bendrovės vadovybės įvertinimai dėl galimos naujų ir perţiūrėtų standartų įtakos juos pirmą kartą pritaikius.
■ 24 TFAS "Susijusių šalių atskleidimas" pataisa
Perţiūrėtas 24-asis TAS "Susijusių šalių atskleidimas" (galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau).
Pataisa atleidţia su valdţios institucijomis susijusius ūkio subjektus nuo prievolės atskleisti susijusių šalių sandorius ir skolų likučius, įskaitant įsipareigojimus, kai susijusi šalis yra (a) valdţios institucija, kontroliuojanti, bendrai kontroliuojanti ataskaitas teikiantį ūkio subjektą arba turinti jam reikšmingos įtakos; ir (b) kitas ūkio subjektas, kuris yra susijusi šalis dėl to, kad ta pati valdţios institucija kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja tiek ataskaitas teikiantį ūkio subjektą, tiek kitą ūkio subjektą arba turi jiems reikšmingos įtakos. Jei ataskaitas teikiantis ūkio subjektas pasinaudoja šia išimtimi, perţiūrėtas standartas reikalauja atskleisti tam tikrą informaciją.
Perţiūrėtas standartas taip pat pakeičia susijusios šalies apibrėţimą, nes buvo įtraukti naujo pobūdţio santykiai, tokie kaip su kontroliuojančiu akcininku susiję asmenys bei įmonės, kontroliuojamos ar bendrai kontroliuojamos pagrindinių vadovaujančių darbuotojų. Taikant šią pataisą tikimasi, kad naujasis Standartas sumaţins dabartinį susijusių šalių ir likučių bei sandorių su kitais valdţios institucijos kontroliuojamais subjektais atskleidimų kiekį.
■ 19 TAS "Minimalus apribojimas apibrėžtų išmokų turtui, minimaliūs finansavimo reikalavimai ir jų sąveika"
TFAAK 14 pataisa 19 TAS "Minimalus apribojimas apibrėţtųjų išmokų turtui, minimalūs finansavimo reikalavimai ir jų sąveika " pataisa (galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau). TFAAK 14-ojo aiškinimo pataisa nurodo, kaip apskaityti išankstines įmokas, atliekamas kai taip pat yra taikomi minimalaus finansavimo reikalavimai (MFR). Vadovaudamasis pataisomis, ūkio subjektas privalo tam tikras išankstines įmokas pripaţinti kaip turtą, kadangi ūkio subjektas ateityje iš išankstinių įmokų turės ekonominės naudos, kuri gaunama sumaţinus grynųjų pinigų išmokas ateinančiais metais, per kuriuos kitu atveju būtų reikalaujama mokėti įmokas pagal minimalaus finansavimo reikalavimus.
FAAK 14-ojo aiškinimo pataisos nėra aktualios Bendrovės finansinėms ataskaitoms, kadangi Bendrovė neturi apibrėţtųjų išmokų planų, kuriems taikomi minimalūs finansavimo reikalavimai.
32-ojo TAS "Finansinės priemonės: Pateikimas – Išleistų teisių grupavimas pataisa (galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. vasario 1 d. arba vėliau). Pataisa reikalauja, kad teisės, pasirinkimo sandoriai arba garantijos įsigyti fiksuotą skaičių paties ūkio subjekto nuosavybės priemonių uţ fiksuotą pinigų sumą bet kuria valiuta būtų nuosavybės instrumentai, jei teises, pasirinkimo sandorius ir garantijas ūkio subjektas proporcingai siūlo esamiems savo to paties tipo neišvestinių nuosavybės priemonių savininkams. 32-ojo TAS pataisos nėra aktualios Bendrovės finansinėms ataskaitoms, kadangi praeityje Bendrovė nėra išleidusi tokių priemonių.
TFAIK 19-asis aiškinimas "Finansinių įsipareigojimų panaikinimas nuosavybės priemonėmis" galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. liepos 1 d. arba vėliau. Šis aiškinimas nurodo, kad nuosavybės priemonės, išleistos visiškai arba iš dalies panaikinti finansinį įsipareigojimą kreditoriui "skolos arba nuosavybės apsikeitimo sandoryje", yra uţ įsipareigojimą sumokėta suma pagal 39-ojo TAS 41 straipsnį. Nuosavybės priemonės, išleidţiamos panaikinti finansinį įsipareigojimą, pirmą kartą pripaţįstamos tikrąja jų verte, nebent tos tikrosios vertės neįmanoma patikimai įvertinti. Tokiu atveju, nuosavybės priemonės įvertinamos taip, kad būtų atspindėta panaikinto finansinio įsipareigojimo tikroji vertė. Skirtumas tarp panaikinto finansinio įsipareigojimo (arba finansinio įsipareigojimo dalies) balansinė vertės ir pradinės išleistų nuosavybės priemonių įvertinimo sumos pripaţįstamas pelnu arba nuostoliais.
Bendrovė nėra išleidusi nuosavybės priemonių, skirtų panaikinti finansinius įsipareigojimus ataskaitiniu laikotarpiu. Todėl aiškinimas neturės įtakos 2010 m. gruodţio 31 d. Bendrovės finansinių ataskaitų palyginamiesiems skaičiams. Be to, kadangi aiškinimas yra susijęs tik su ateityje įvyksiančiais sandoriais, iš anksto neįmanoma nustatyti, šio aiškinimo taikymo pasekmių.
TFAAK 14-ojo aiškinimo pataisa nurodo, kaip apskaityti išankstines įmokas, atliekamas kai taip pat yra taikomi minimalaus finansavimo reikalavimai (MFR). Vadovaudamasis pataisomis, ūkio subjektas privalo tam tikras išankstines įmokas pripaţinti kaip turtą, kadangi ūkio subjektas ateityje iš išankstinių įmokų turės ekonominės naudos, kuri gaunama sumaţinus grynųjų pinigų išmokas ateinančiais metais, per kuriuos kitu atveju būtų reikalaujama mokėti įmokas pagal minimalaus finansavimo reikalavimus. TFAAK 14-ojo aiškinimo pataisos nėra aktualios Bendrovės finansinėms ataskaitoms, kadangi Bendrovė neturi apibrėţtųjų išmokų planų, kuriems taikomi minimalūs finansavimo reikalavimai.
Bendrovė apskaitą tvarko ir šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, litais, kuris yra Bendrovės funkcinė valiuta.
Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito ir euro keitimo kursas yra fiksuotas santykiu 3,4528 litas = 1 euras.
Sandoriai uţsienio valiuta perskaičiuojami į apskaitinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus uţsienio valiutomis, apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje finansinės veiklos pajamų arba sąnaudų straipsnyje.
Verslo segmentą sudaro grupė turto ir atliekamų veiksmų atliekant paslaugą, kurie turi skirtingą riziką ir pelningumą lyginant su kitais verslo segmentais. Atleikamų paslaugų geografinį segmentą sudaro tam tikra ekonominė aplinka, kurioje susiduriama su skirtingomis rizikomis ir pelningumu lyginant su kitais geografiniais segmentais. Bendrovė veikia viename verslo ir geografiniame segmente.
Bendrovė investicijas į asocijuotas įmones apskaito nuosavybės metodu. Asocijuota laikoma įmonė, kuriai Bendrovė gali daryti reikšmingą įtaką.
Taikant nuosavybės metodą, investicija į asocijuotą įmonė finansinės būklės ataskaitoje apskaitoma savikaina pakoreguota Bendrovei priklausančios asocijuotos įmonės grynojo turto pasikeitimo dalimi. Prestiţas susijęs su asocijuota įmone yra įtrauktas investicijos apskaitinėje vertėje ir nėra nudėvimas ar individualiai tikrinamas nuvertėjimui.
Asocijuotos įmonės tenkantis veiklos rezultatas yra apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Rezultatas yra paskirstomas asocijuotos įmonės savininkams yra todėl apskaitomas po mokesčių bei įtraukiant asocijuotos įmones dukterinių įmonių rezultatą tenkantį maţumai.
Asocijuotos įmonės finansinės ataskaitos periodas sutampa su Bendrovės. Jeigu reikalinga, apskaitos politikos koregavimai atliekami, kad sutaptų su Bendrovės. Apskaičius nuosavybės metodu, Bendrovė vertina ar nereikalingas papildomas investicijos į asocijuotą įmonę vertės sumaţėjimas. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje nustato, ar yra objektyvių prieţasčių, kurios galėtų įtakoti investicijos į asocijuotas įmones vertės sumaţėjimą. Jeigu taip atsitinka, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumaţėjimo sumą kaip skirtumą tarp asocijuotos įmonės atgautinos sumos ir jos apskaitinės vertės ir rezultatą apskaito "Asocijuotos įmonės rezultatas" bendrųjų pajamų ataskaitoje. Netekus asocijuotos įmonės reikšmingos įtakos, Bendrovė apskaičiuoja ir apskaito likusią investiciją tikrąja verte. Praradus reikšminga įtaką skirtumas tarp investicijos į asocijuotą įmonę apskaitinės vertės ir likusios investicijos tikrosios vertės ir pardavimo rezultato yra apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina. Vėliau nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptą vertės sumaţėjimą. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti apibrėţtas arba ne. Nematerialusis turtas su apibrėţtu naudingo tarnavimo laiku yra amortizuojamas nuo 1 iki 3 metų laikotarpiu ir įvertinamas jo vertės sumaţėjimas, kai tik atsiranda poţymių, kad jis gali būti nuvertėjęs. Amortizavimo periodai ir metodika nematerialiajam turtui su apibrėţtu naudingo tarnavimo laiku yra perţiūrimi kiekvienų finansinių metų pabaigoje.
Išlaidos susijusios su programinės įrangos palaikymu yra apskaitomos sąnaudose jų atsiradimo metu.
Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jei jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai.
Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo verte atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumaţėjimo nuostolius.
Pradinę ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąţinamus įsigijimo mokesčius ir visas tiesiogiai priskirtinas išlaidas, susijusias su turto parengimu eksploatuoti arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Išlaidos, tokios kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos ilgalaikiam materialiajam turtui pradėjus veikti, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius (metais):
| Pastatai ir statiniai: | 7 - 70 |
|---|---|
| Pastatai | 40 - 51 |
| Rezervuarai 5.000 m3 | 15 - 21 |
| Rezervuarai 20.000 m3 | 43 |
| Gelţbetoniniai tiltai | 70 |
| Geleţinkelio estakada | 55 - 65 |
| Mašinos ir įrengimai: | 3 - 40 |
| Benzino garų deginimo įrenginiai, šilumokaičiai | 11 - 39 |
| Stenderiai | 12 |
| Kitas ilgalaikis materialusis turtas: | 3 - 40 |
| Technologiniai vamzdynai | 40 - 41 |
| Signaliniai kabeliai | 12 |
Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra reguliariai perţiūrimi uţtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas ir kiti įvertinimai atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.
Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas neparuoštas naudoti.
Kai ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas arba kitaip perleidţiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuojami kaip skirtumas tarp pajamų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės, apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Vadovaujantis TAS 39 finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas bei finansinį turtą, skirtą parduoti. Bendrovė nustato finansinio turto klasifikavima jo pirminio pripaţinimo metu.
Iš pradţių investicijos yra apskaitomos įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje) sandorio sudarymo sąnaudas. Bendrovės finansinį turtą sudaro pinigai ir trumpalaikiai indėliai, pirkėjų skolos ir kitos gautinos sumos, suteiktos paskolos ir kitos gautinos sumos, investicijos, laikomos iki išpirkimo.
Finansinio turto klasifikavimas pagal vėlesnį vertinimą priklauso nuo:
Finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai Bendrovės vadovybės sprendimu yra priskiriami šiai kategorijai pirminio pripaţinimo metu, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:
Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, kurie apskaitomi tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje, finansinės būklės ataskaitoje yra parodomi tikrąja verte. Su perkainojimu susijęs pelnas arba nuostoliai yra apskaitomi tiesiogiai bendrųjų pajamų ataskaitoje. Šių investicijų palūkanų pajamos ir išlaidos bei dividendai yra pripaţįstami kaip atitinkamos palūkanų pajamos ir dividendų pajamos ar palūkanų sąnaudos.
Finansinis turtas (kuris nėra išvestinė finansinė priemonė) su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais ir fiksuota trukme klasifikuojamas kaip laikomas iki išpirkimo termino, jeigu Bendrovė ketina ir gali jį laikyti iki išpirkimo termino pabaigos. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos yra apskaitomos amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje amortizuojant iki išpirkimo termino laikomas investicijas, jas nurašant arba apskaitant jų vertės sumaţėjimą.
Paskolos ir gautinos sumos (kurios nėra išvestinė finansinė priemonė) yra finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje amortizuojant paskolas ir gautinas sumas, jas nurašant arba apskaitant jų vertės sumaţėjimą.
Finansinis turtas, skirtas parduoti – tai finansinis turtas (kuris nėra išvestinė finansinė priemonė), nepriskiriamas nė vienai iš trijų aukščiau paminėtų grupių. Po pirminio pripaţinimo finansinis turtas, skirtas parduoti, finansinėse ataskaitose apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ar nuostoliai, susiję su tikrosios vertės pasikeitimu, yra apskaitomi atskirame nuosavo kapitalo straipsnyje
tol, kol Bendrovė neparduos šio finansinio turto ar nepripaţins jo vertės sumaţėjimo. Tuomet sukauptas pelnas arba nuostoliai, anksčiau apskaityti nuosavame kapitale, pripaţįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Finansinis turtas (ar, kur tinkama, dalis finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripaţinimas yra nutraukiamas, kai:
Kai Bendrovė perleidţia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidţia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripaţįstamas tiek, kiek Įmonė yra su juo susijusi.
Finansinio įsipareigojimo pripaţinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.
Bendrovė uţ savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietiniais teisiniais reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė moka fiksuoto dydţio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų darbu dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripaţįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo uţmokesčio sąnaudų.
Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amţiaus arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Bendrovė pripaţįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdţiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių
nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos uţ išėjimą iš darbo savo noru. Ilgalaikės išeitinės yra diskontuojamos iki dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą.
Ilgalaikis įsipareigojimas darbuotojų išmokoms yra pripaţįstamas finansinės būklės ataskaitoje nustatytų išmokų įsipareigojimo dabartine verte finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Nustatytų išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertinus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai iš karto pripaţįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Atsargos apskaitomos ţemesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės, atėmus apskaitytą pasenusių ir lėtai judančių atsargų vertės sumaţėjimą. Grynoji realizacinė vertė yra pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus uţbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Atsargų savikainą sudaro įsigijimo kaina, transporto išlaidos bei kitos sąnaudos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.
Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidţios investicijos, lengvai konvertuojamos į ţinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai neţymi.
Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidţios investicijos.
Skolinimosi sąnaudos, susijusios su paskolomis nekilnojamam turtui, įrengimams ir įrangai įsigyti, pripaţįstamos to turto įsigijimo sąnaudų dalimi ir yra atitinkamai pridedamos prie įsigijimo savikainos
Gavimo momentu paskolos apskaitomos gautų lėšų suma, atsiţvelgiant į patirtas sandorio sąnaudas. Vėliau paskolos apskaitomos amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą; bet koks skirtumas tarp gautų lėšų (neįskaitant patirtų sandorio sąnaudų) ir išpirkimo vertės, pripaţįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje per skolinimosi laikotarpį.
Nustatymas ar sutartis yra nuomos sutartis yra paremtas informacija sutarties pasirašymo datą. Yra vertinama ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu bei ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą.
Finansinė nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda perduodama Bendrovei kaip turto savininkui, yra kapitalizuojama lizingo sutarties pasirašymo metu lizinguojamo turto tikrąja verte ar, jei maţesnė, minimalių lizingo mokėjimų dabartine verte. Lizingo mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir lizingo įsipareigojimo dengimo taip, kad būtų palaikoma tolygi palūkanų norma, likusiai mokėjimų daliai. Finansinės sąnaudos yra apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Lizinguojamas nuomojamas turtas yra nudėvimas per trumpesnį laikotarpį iš naudingo tarnavimo laiko ar nuomos laikotarpio, jei nėra reikšmingo įrodymo, kad Bendrovei finansinės nuomos laikotarpio pabaigoje pereis nuomojamo turto nuosavybė.
Veiklos nuomos mokėjimai yra pripaţįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą nuomos laikotarpį.
Nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda pasilieka Bendrovei yra laikoma veiklos nuoma. Tiesioginės išlaidos atsiradusios pasirašant veiklos nuomos sutartį yra pridėtos prie nuomojamo turto apskaitinės vertės ir pripaţįstamos per finansinės nuomos laikotarpį tuo pačiu metodu kaip ir nuomos pajamos. Neapibrėţtos nuomos pajamos yra pripaţįstamos kaip pajamos laikotarpiu kada jos susidarė.
Pagal veiklos nuomos sutartis išnuomotas turtas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomas pagal turto pobūdį. Pajamos iš veiklos nuomos yra pripaţįstamos kaip kitos veiklos pajamos bendrųjų pajamų ataskaitoje, naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį. Visos veiklos nuomos nuolaidos yra pripaţįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį maţinant nuomos pajamas. Tiesioginės sąnaudos, susidariusios generuojant finansines nuomos pajamas yra įtrauktos į nuomojamo turto apskaitinę vertę.
Ataskaitinių ir praėjusių metų pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra apskaityti suma, kuri tikimasi bus atgauta iš arba sumokėta mokesčius administruojančiai institucijai. Skaičiuojant pelno mokestį yra naudojami tokie mokesčio tarifai, kurie galioja finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.
Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus.
2010 m. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc. (2009 – 20 proc.).
Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laiką, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdţio sandorių pelno.
Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami finansinės būklės ataskaitos įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsiţvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos datą.
Atidėtojo mokesčio turtas yra pripaţįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsiţvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripaţįstama finansinėse ataskaitose.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra uţskaitomi tarpusavyje, jei įstatymai leidţia uţskaityti tarpusavyje pelno mokesčio sąnaudas su pajamomis bei atidėtieji mokesčiai yra tos pačios įmonės ir susiję su ta pačia mokesčių institucija.
Dividendai finansinėse ataskaitose apskaitomi tuo laikotarpiu, kai juos patvirtina metinis visuotinis akcininkų susirinkimas.
Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, vidutinis svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas įvyko ankstesniojo pateikiamo laikotarpio pradţioje. Kadangi nėra jokių pelno (nuostolių) vienai akcijai maţinančių instrumentų, vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumaţintas pelnas nesiskiria.
Atidėjiniai pripaţįstami tuomet, kai dėl praeities įvykių Bendrovė turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą, ir kurių įvykdymui teks išmokėti lėšas bei tokių įsipareigpojimų sumą galima patikimai įvertinti. Kai Bendrovė tikisi, kad atidėjinio suma bus atgauta, tokia atgautina suma pripaţįstama kaip atskiras turtas, bet tik tada, kai dėl to nekyla abejonių. Atidėjinių sąnaudos sudengtos su atgautinais atidėjiniais yra apskaitomos pajamų ataskaitoje.
Restruktūrizacijos atidėjinys gali būti pripaţįstamas tik tuomet kai jis atitinka visus bendrojo atidėjinio kriterijus. Taip pat Bendrovė turi vykdyti detalų ir formalų dalies ar viso verslo planą, įtakojamą vieta ir darbuotojų skaičių, smulkų susijusių
sąnaudų paskaičiavimą ir reikalingą laiko periodą. Įtakojami darbuotojai turi turėti realų supratimą, kad restruktūrizacijos planas yra vykdomas ar kad vykdymo procesas pradėtas.
Jungtinių tautų organizacijos iniciatyva, 55 šalys sudarė sutartį (Kijoto protokolas) dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos atmosferoje sumaţinimo, sukuriant finansines priemones, skirtas sumaţinti gamtos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Europos Sąjunga patvirtino Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EC, kuri nustato šiltnamio efektą sukeliančių dujų ATL prekybos sistemą Bendrijoje. Remiantis šia sistema, dalyvaujančių šalių vyriausybės yra atsakingos uţ riboto skaičiaus ATL vietos įmonėms, kurios išmeta šiltnamio efektą sukeliančias dujas, paskirstymą. ATL suteikia teisę išmesti atitinkamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (2005 m. - 2007 m. vienas ATL suteikia teisę išmesti 1 toną anglies dioksido (CO2)). ATL yra prekiaujama atviroje rinkoje (vadinamoje klimato birţoje).
ATL iš anksto yra nemokamai paskirstomi laikotarpiams, apimantiems keletą ateinančių metų. Pirmasis laikotarpis prasideda 2005 m. ir baigiasi 2007 m., o kitas laikotarpis prasideda 2008 m. ir baigiasi 2012 m. Nuo 2005 m. projekte dalyvaujančios įmonės yra įpareigotos pranešti kiekvienų kalendorinių metų tikrąjį taršos mastą. Jei suteiktų ATL nepakanka, uţ kiekvieną viršijančią anglies dioksido toną reikia mokėti 100 eurų baudą (taikoma 2008 m. – 2012 m. laikotarpiui).
Bendrovės gauti ATL yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Bendrovė ATL apskaito nominaliąja (nuline) verte, kaip tai leidţia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas ataskaitose". Įsipareigojimai įsigyti papildomus ATL yra pripaţįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų ATL kiekį. ATL sąnaudos yra apskaitomos savikainos straipsnyje bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Nupirkti ATL iš trečiųjų šalių yra apskaitomi savikainos metodu, ir laikomi kaip atgautinos teisės, pagal kurias jie yra sudengiami su ATL įsipareigojimu ir pervertinami tikrąja verte, o tikrosios vertės pasikeitimų skirtumas yra apskaitomas pajamų ataskaitoje.
Pajamos pripaţįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.
Bendrovė pajamas iš krovos pripaţįsta, atsiţvelgdama į paslaugos atlikimo etapą. Paslaugų įvykdymo lygis yra apskaičiuojamas kaip procentinė išraiška patirtų krovos savikainos išlaidų nuo bendros paslaugų savikainos. Tuo atveju, kai negalima paslaugų sutarties patikimai įvertinti, pajamos yra pripaţįstamos tik patirtų sąnaudų dalimi, kurios gali būti kompensuotos.
Prekių pardavimo pajamos yra pripaţįstamos perdavus produkciją ir perleidus riziką pirkėjui, paprastai prekių pristatymo metu.
Sąnaudos apskaitoje pripaţįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uţdirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsiţvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uţdirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripaţįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.
Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.
Finansinio turto vertės sumaţėjimas vertinamas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą.
Kai paaiškėja, kad Bendrovė neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumaţėjimo ar blogų gautinų sumų nuostoliai yra pripaţįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje. Ankstesniais laikotarpiais pripaţinto vertės sumaţėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumaţėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumaţėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumaţėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.
Iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumaţėjimas yra apskaitomas tuomet, kai objektyvios aplinkybės (tokios kaip nemokumo tikimybė ar kliento dideli finansiniai nesklandumai) parodo, kad Bendrovė negalės susirinkti visų jai priklausančių gautinų sumų pagal sąskaitose nurodytas sąlygas. Gautinų sumų vertės sumaţėjimas yra apskaitomas naudojant vertės sumaţėjimo sąskaitą. Gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra laikomos niekada nebeatgautinomis.
Finansinis turtas, nevertinamas tikrąja verte pelne arba nuostolyje, yra perţiūrimas kiekvieną balanso sudarymo dieną, siekiant nustatyti jo vertės sumaţėjimą. Finansinio turto vertė yra sumaţėjusi, jei yra objektyvių įrodymų, kad po turto pirminio pripaţinimo įvyko nuostolingas įvykis, neigiamai paveikęs iš to turto gautinus ateityje pinigų srautus, kurie gali būti patikimai įvertinti.
Kito turto vertės sumaţėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ir aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumaţėjimas apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Vertės sumaţėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra poţymių, kad pripaţinti nuostoliai dėl turto vertės sumaţėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumaţėjo. Atstatymas yra apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumaţėjimo nuostoliai.
Bendrovės nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo pelno mokesčio turtą, likutinės vertės yra perţiūrimos kiekvieną ataskaitų sudarymo datą, siekiant nustatyti jų vertės sumaţėjimą. Jei tokie poţymiai egzistuoja, yra apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė.
Turto ar įplaukas kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė yra jo naudojimo vertė arba grynoji galimo pardavimo kaina, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu.
Vertės sumaţėjimo testavimo tikslais, turtas, kurio neįmanoma vertinti atskirai, yra grupuojamas į maţiausią turto grupę, kuriančią pinigų įplaukas tą turtą nepertraukiamai naudojant ir kuri yra nepriklausoma nuo kito turto ar turto grupių kuriamų pinigų srautų ("įplaukas kuriantis vienetas, arba ĮKV").
Kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, bendrųjų pajamų ataskaitoje yra apskaitomas vertės sumaţėjimo nuostolis. Su ĮKV susiję vertės sumaţėjimo nuostoliai yra proporcingai priskiriami turto, priskirto vienetui (vienetų grupei), likutinei vertei sumaţinti.
Praėjusiais laikotarpiais pripaţintų vertės sumaţėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas tuomet, kai yra įrodymų, jog apskaityti turto vertės sumaţėjimo nuostoliai nebeegzistuoja arba yra sumaţėję. Vertės sumaţėjimo nuostoliai atstatomi tiek, kad turto likutinė vertė neviršytų tos likutinės vertės, kuri būtų buvusi nustatyta atėmus nusidėvėjimą ar amortizaciją, jei vertės sumaţėjimo nuostoliai nebūtų buvę apskaityti.
Rengdama finansinę atskaitomybę pagal TFAS, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.
Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra nuolat perţiūrimi ir remiasi istorine patirtimi bei kitais veiksniais, įskaitant ateities įvykių, kurie tikimasis yra pagrįsti esamomis aplinkybėmis, lūkesčiais.
Bendrovė daro įvertinimus ir prielaidas, susijusius su ateitimi. Dėl to atsirandantys apskaitiniai įvertinimai pagal apibrėţimą retai būna tolygūs susijusiems faktiniams rezultatams. Įvertinimai ir prielaidos, keliantys reikšmingą turto ir įsipareigojimų likutinių verčių esminių koregavimų riziką ateinančiais finansiniais metais, yra aptarti ţemiau.
Bendrovė perţiūri ilgalaikio turto likutines vertes kiekvieną balanso datą tkslu nustatyti, ar yra turto vertės sumaţėjimą rodančių poţymių. Jei tokie poţymiai yra, apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė. Turto vertės sumaţėjimo testavimo tikslais turtas, kuris nepertraukiamo naudojimo procese uţdirba grynuosius pinigus ir didţiąją dalimi nepriklauso nuo kito turto ar turto grupių (grynuosius pinigus generuojančių vienetų) generuojamų grynųjų pinigų įplaukų, yra sugrupuojama į maţiausią grupę. Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: grynoji realizacinė ir turto naudojimo vertė. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Turto, kuris savarankiškai neuţdirba piniginių įplaukų, atsiperkamoji vertė yra nustatoma pagal pinigus generuojančio vieneto, kuriam šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę.
Bendrovė bent kartą per ketvirtį perţiūri gautinas sumas. Norėdama nustatyti, ar yra būtina apskaityti vertės sumaţėjimą bendrųjų pajamų ataskaitoje, Bendrovė įvertina, ar yra poţymių, rodančių ateities grynųjų pinigų srautų, susijusių su gautinų sumų portfeliu, pakankamą sumaţėjimą iki bus nustatytas konkrečios gautinos sumos tame portfelyje sumaţėjimas.
Įrodymu gali būti informacija, rodanti, kad neigiamai pasikeitė skolų mokėjimo būklė, šalies ar vietovės ekonominės sąlygos, įtakojančios Bendrovės gautinas sumas.
Vadovaudamasi istorine nuostolių patirtimi, susijusia su gautinų sumų ar panašia kredito rizika, vadovybė įvertina galimus grynųjų pinigų srautus iš debitorių. Metodai ir prielaidos, taikomi vertinant būsimų pinigų srautų tiek sumas, tiek laiką, yra reguliariai perţiūrimi tam, kad sumaţinti skirtumus tarp apskaičiuotos ir faktinės nuostolio sumos.
Turto naudingojo tarnavimo laikotarpiai yra perţiūrimi kiekvienais metais ir, prireikus, koreguojami, kad atspindėtų likusio naudingojo laikotarpio dabartinį įvertinimą, atsiţvelgiant į technologinius pokyčius, turto ekonominį panaudojimą ateityje ir jo fizinę būklę.
Neapibrėţti įsipareigojimai nėra pripaţįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maţa.
Neapibrėţtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripaţįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.
Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.
Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra uţskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas reikalauja ar leidţia būtent tokį uţskaitymą.
2010 m. gruodţio 31 d. Bendrovė pakeitė pajamų pripaţinimo apskaitos politiką apskaitydama sukauptas pajamas pagal nebaigtas ilgalaikes naftos produktų perkrovimo sutartis, įvertinant patirtų sanaudų lygį. Siekiant palyginamumo, 2009 m. gruodţio 31 d. Bendrovė apskaitė 1.200 tūkst. litų premijų sukaupimą.
| 2009 m. gruodžio 31 d. |
Apskaitos politikos keitimas |
2009 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|---|
| (pertvarkyta) | |||
| TURTAS | |||
| Kitos gautinos sumos | 902 | 1.266 | 2.168 |
| Kiti turto straipsniai | 465.070 | - | 465.070 |
| Turto iš viso | 465.972 | 1.266 | 467.238 |
| NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | |||
| Nepaskirstytasis pelnas | 37.603 | (124) | 37.479 |
| Pelno mokesčio įsipareigojimai | 1.412 | 190 | 1.602 |
| Kiti įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo straipsniai | 426.957 | 1.200 | 428.157 |
| Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso | 465.972 | 1.266 | 467.238 |
| 2009 m. gruodžio 31 d. |
Apskaitos politikos keitimas |
2009 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|---|
| (pertvarkyta) | |||
| Pardavimo pajamos | 116.349 | (138) | 116.211 |
| Kiti bendrųjų pajamų ataskaitos straipsniai | (73.720) | (1.200) | (74.920) |
| Pelno mokestis | (5.026) | 21 | (5.005) |
| Grynasis pelnas | 37.603 | (1.317) | 36.286 |
| Programinė įranga | |
|---|---|
| Įsigijimo vertė: | |
| 2008 m. gruodţio 31 d. likutis | 1.113 |
| Įsigijimai | 90 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (78) |
| 2009 m. gruodţio 31 d. likutis | 1.125 |
| Įsigijimai | 457 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (174) |
| 2010 m. gruodţio 31 d. likutis | 1.408 |
| Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas: | |
| 2008 m. gruodţio 31 d. likutis | 1.048 |
| Nusidėvėjimas per metus | 52 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (78) |
| 2009 m. gruodţio 31 d. likutis | 1.022 |
| Nusidėvėjimas per metus | 165 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (174) |
| 2010 m. gruodţio 31 d. likutis | 1.013 |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 395 |
| 2009 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 103 |
| 2008 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 65 |
2010 m. Bendrovės ilgalaikiam nematerialiajam turtui priskaičiuota 165 tūkst. litų amortizacijos sąnaudų (2009 m. – 52 tūkst. litų). 164 tūkst. litų nusidėvėjimo sąnaudų Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtrauktos į paslaugų savikainos sąnaudas (2009 m. – 49 tūkst. litų), likusi suma – į veiklos sąnaudas.
| Pastatai ir statiniai |
Mašinos, įrengimai ir įrenginiai |
Kitas ilgalaikis turtas |
Nebaigta statyba |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|
| Įsigijimo vertė: | |||||
| 2008 m. gruodţio 31 d. likutis | 401.697 | 318.048 | 11.899 | 4.777 | 736.421 |
| Įsigijimai | 66 | 336 | 215 | 16.080 | 16.697 |
| Nurašytas turtas | (184) | (658) | (169) | - | (1.011) |
| Perklasifikavimas | (197) | (4) | - | 201 | - |
| Perkėlimai iš nebaigtos statybos | 117 | 2.519 | 69 | (2.705) | - |
| 2009 m. gruodţio 31 d. likutis | 401.499 | 320.241 | 12.014 | 18.353 | 752.107 |
| Įsigijimai | - | 161 | 327 | 7.951 | 8.439 |
| Nurašytas turtas | (3.129) | (1.111) | (360) | - | (4.600) |
| Perklasifikavimai iš atsargų | - | 7 | 85 | - | 92 |
| Perkėlimai iš nebaigtos statybos | 7.299 | 12.843 | 1.218 | (21.360) | - |
| 2010 m. gruodţio 31 d. likutis | 405.669 | 332.141 | 13.284 | 4.944 | 756.038 |
| Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas: | |||||
| 2008 m. gruodţio 31 d. likutis | 135.946 | 177.531 | 9.271 | - | 322.748 |
| Nusidėvėjimas per metus | 10.542 | 9.047 | 606 | - | 20.195 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (172) | (828) | - | - | (1.000) |
| Vertės sumaţėjimas per metus | - | 51 | - | - | 51 |
| 2009 m. gruodţio 31 d. likutis | 146.316 | 185.801 | 9.877 | - | 341.994 |
| Nusidėvėjimas per metus | 10.854 | 10.898 | 701 | - | 22.453 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (3.129) | (1.109) | (346) | - | (4.584) |
| Vertės sumaţėjimas per metus | 4.209 | 3.578 | 539 | 259 | 8.585 |
| Perklasifikavimai | - | (85) | 85 | - | - |
| 2010 m. gruodţio 31 d. likutis | 158.250 | 199.083 | 10.856 | 259 | 368.448 |
| 2010 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 247.419 | 133.058 | 2.428 | 4.685 | 387.590 |
| 2009 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 255.183 | 134.440 | 2.137 | 18.353 | 410.113 |
| 2008 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 265.751 | 140.517 | 2.628 | 4.777 | 413.673 |
2010 m. Bendrovės ilgalaikiam materialiajam turtui priskaičiuota 22.453 tūkst. litų nusidėvėjimo sąnaudų (2009 m. – 20.195 tūkst. litų). 22.317 tūkst. litų nusidėvėjimo sąnaudų Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtrauktos į paslaugų savikainą (2009 m. – 20.082 tūkst. litų), likusi suma – į veiklos sąnaudas.
Bendrovė 2010 m. vasario 18 d. pradėjo naudoti šviesiųjų naftos produktų pakrovimo į mobiliąsias talpyklas sistemą (bendra objekto vertė - 10.940 tūkst. litų) bei baigė modernizuoti geleţinkelio estakados Nr.1 pirmo kelio mazuto išpylimo sistemą (bendra objekto vertė - 3.813 tūkst. Lt). 2010 m. liepos mėn. 15 d. Bendrovė baigė valymo įrenginių talpyklos bei technologinių linijų rekonstrukciją, kurių vertė 3.427 tūkst. litų.
2010 m. Bendrovė investavo lėšas į šiuos pagrindinius objektus: geleţinkelio estakados antro kelio mazuto išpylimo sistemos rekonstrukcija – 4.743 tūkst. litų; priešgaisrinės sistemos automatinės dalies rekonstrukcija – 1.929 tūkst. litų; šviesiųjų naftos produktų talpyklų rekonstrukcija – 818 tūkst. litų; valymo įrenginių talpyklos ir technologinių linijų rekonstrukcija – 335 tūkst. litų, apskaitos sistemos modernizavimas – 216 tūkst. litų. Visus šiuos projektus numatyta baigti 2011 metais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr.1097 "Dėl gamtinių dujų terminalo plėtros" pritarė, kad Bendrovė pradėtų rengti suskystintų dujų terminalo projektą. Bendrovės valdyba 2010 m. liepos 23 d. nusprendė gavus Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, atlikti parengiamuosius darbus ir įgyvendinti investicinį projektą dėl suskystintų dujų terminalo (SGD) statybos. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas 2010 m. rugpjūčio 26 d. pritarė Bendrovės valdybos sprendimui pradėti rengti SGD projektą. Pagal Energetikos ministro įsakymu sudarytos Tarpţinybinės darbo grupės dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos Lietuvoje 2010 m. lapkričio 2 d. ataskaitą ir jos išvadas, buvo nustatyti projektui keliami tikslai ir esminės įgyvendinimo sąlygos:
Bendrovė 2010 m. gruodţio 29 d. paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto parengimo ir įgyvendinimo vadovaujančio patarėjo paslaugų pirkimo.
2010 m. gruodţio 31 d. į suskystintų dujų terminalo projektą investuota – 364 tūkst. litų, iš kurių pagrindines išlaidas sudaro konsultavimo paslaugos sudarant veiksmų planą bei teisinės paslaugos rengiant vedančiojo konsultanto viešųjų pirkimų medţiagą.
Dalis Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2010 m. gruodţio 31 d. lygi 52.118 tūkst. litų, buvo visiškai nusidėvėjusi (54.120 tūkst. litų 2009 m. gruodţio 31 d.) tačiau vis dar naudojama veikloje.
2010 m. ir 2009 m. gruodţio 31 d. Bendrovė neturėjo įsipareigojimo pirkti ilgalaikį materialųjį turtą.
2010 m. Bendrovė perţiūrėjo turimą ilgalaikį turtą ir 8.585 tūkst. litų vertės turtui, kuris, pasikeitus technologinėms sąlygoms yra nenaudojamas ir nėra tikėtina, kad atneš ekonominę naudą, apskaitė vertės sumaţėjimą.
2007 m. gruodţio 19 d. Bendrovė įsigijo 1 % tarptautinės vamzdynų bendrovės Sarmatia akcijų ir nupirko 180 vienetų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 500 Lenkijos zlotų. 2010 m. Sarmatia įstatinio kapitalo didinimo metu Bendrovė papildomai įsigijo 100 akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 500 Lenkijos zlotų. Bendrovė turi teisę skirti vieną valdybos narį Sarmatia valdyme ir tokiu būdu gali daryti reikšmingą įtaką, todėl Bendrovė investiciją apskaitė akcininkų nuosavybės metodu. Sarmatia yra privati įmonė, kuri nėra listinguojama birţoje.
Ţemiau pateiktoje lentelėje pateikiama Bendrovės investicijos į Sarmatia finansinė informacija:
| 2010 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. sausio 1 d. |
|
|---|---|---|---|
| Priklausanti asocijuotos įmones finansinės būklės dalis: | |||
| Trumpalaikis turtas | 41 | 12 | 63 |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | - | 8 | 9 |
| Nuosavas kapitalas | 41 | 4 | 54 |
| Priklausanti asocijuotos įmonės bendrųjų pajamų dalis: | |||
| Pajamos | 2 | 2 | 2 |
| (Nuostoliai) | (9) | (43) | (9) |
| Investicijos balansinė vertė | 41 | 4 | 54 |
| 2010 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. sausio 1 d. |
|
|---|---|---|---|
| Atsarginės dalys, statybinės medţiagos ir kitos atsargos | 6.288 | 6.600 | 7.796 |
| Naftos produktai, skirti parduoti | 3.782 | 2.470 | 2.056 |
| 10.070 | 9.070 | 9.852 | |
| Atimti: grynosios realizacinės vertės sumaţėjimas | (5.972) | (5.673) | (6.311) |
| 4.098 | 3.397 | 3.541 |
2010 m. gruodţio 31 d. Bendrovė turėjo 5.972 tūkst. litų atsargų (2009 m. – 5.673 tūkst. litų), kurios buvo nurašytos iki grynos realizacines vertės. Bendrovė nuvertina atsargas iki grynosios realizacinės vertės kuomet atsargos yra nepanaudojamos ilgiau kaip 6 mėnesiai.
Vertės sumaţėjimas daugiausia apskaitytas statybinėms medţiagoms ir atsarginėms dalims, kurios nebuvo panaudotos (1996 – 2005 m.) rekonstrukcijos metu.
Naftos produktai tai energetiniai produktai surinkti valymo įrenginiuose. 2010 m. naftos produktai padidėjo, nes Bendrovė per 2007 – 2010 m. surinktų tamsių naftos produktų nepardavė. 2010 m. gruodţio 31 d. Bendrovė turėjo 4,3 tūkst. tonų iš valymo įrengimų surinktų naftos produktų (2009 m. gruodţio 31 d. – 3,3 tūkst. tonų).
2010 m. gruodţio 31 d. Bendrovė rezervuaruose turėjo 79,1 tūkst. tonų atveţtų perkrovai naftos produktų (143,1 tūkst. tonų 2009 m. gruodţio 31 d). Šie naftos produktai nėra apskaityti Bendrovės finansinėse ataskaitose, jie apskaitomi nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į naftos produktus.
Atsargų vertės sumaţėjimo pasikeitimas 2010 m. ir 2009 m. gruodţio 31 d. yra apskaitytas veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.
| 2010 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. sausio 1 d. |
|
|---|---|---|---|
| (pertvarkyta) | |||
| Sumos, gautinos uţ naftos produktų perkrovimą ir susijusias | |||
| paslaugas (grynąja verte) | 4.711 | 4.955 | 4.872 |
| 4.711 | 4.955 | 4.872 |
Iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 6 – 15 dienų.
2010 m. gruodţio 31 d. Bendrovės 9 tūkst. litų pirkėjų skolų buvo denominuoti eurais (2009 m. nebuvo). Iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumaţėjimo judėjimas buvo toks:
| 2007 m. gruodţio 31 d. likutis | 299 |
|---|---|
| Vertės sumaţėjimas, priskaičiuotas per metus | 94 |
| 2008 m. gruodţio 31 d. likutis | 393 |
| Atstatyta nepanaudota suma | (393) |
| 2009 m. gruodţio 31 d. likutis | - |
| 2010 m. gruodţio 31 d. likutis | - |
2010 m. ir 2009 m. individualiai nustatyto vertės sumaţėjimo nebuvo.
Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos yra nurašomos, kai vadovybė yra tikra, kad sumos nebus atgautos.
Iš pirkėjų gautinų sumų įsisenėjimo analizė 2010 m. ir 2009 m. gruodţio 31 d. yra tokia:
| Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas Nepradelstos iš pirkėjų ir |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| kitos gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas |
mažiau nei 30 dienų |
30 – 59 dienos |
60 – 89 dienos |
90 – 359 dienos |
daugiau nei 360 dienų |
Iš viso | |
| 2010 m. | 4.710 | - | 1 | - | - | - | 4.711 |
| 2009 m. 2009 m. |
4.920 | - | - | 6 | 29 | - | 4.955 |
| sausio 1 d. | 4.142 | 185 | 129 | 243 | 173 | - | 4.872 |
Finansinio turto, kuris nėra pradelstas bei jam nėra suformuotas vertės sumaţėjimas, kokybė
Iš pirkėjų gautinų sumų, kurių terminas yra nepradelstas bei joms nėra nustatytas nuvertėjimas, finansinių ataskaitų dieną nėra jokių poţymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėjimų įsipareigojimų, nes Bendrovė bendrauja tik su pripaţintomis, gerą kredito reitingą turinčiomis trečiosiomis šalimis.
| 2010 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. sausio 1 d. |
||
|---|---|---|---|---|
| (pertvarkyta) | (pertvarkyta) | |||
| Sukauptos pajamos | 633 | 1.266 | 1.404 | |
| Gautinas pridėtinės vertės mokestis | 76 | 737 | 82 | |
| Gautinas nekilnojamo turto mokestis | - | - | 768 | |
| Kiti gautini mokesčiai | 54 | 105 | 443 | |
| Kitos gautinos sumos | 71 | 73 | 91 | |
| 834 | 2.181 | 2.788 | ||
| Atimti: vertės sumaţėjimas | (13) | (13) | (13) | |
| 821 | 2.168 | 2.775 |
Gautinų sumų vertės sumaţėjimo pasikeitimas 2010 m. ir 2009 m. buvo įtrauktas į veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.
| 2010 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. sausio 1 d. |
|
|---|---|---|---|
| (pertvarkyta) | |||
| Paskolos ir gautinos sumos | |||
| Perimtos reikalavimo teises Vnesekonom banke | 100 | 100 | 100 |
| Paskola UAB "Ţavesys" | 365 | 368 | 372 |
| Atimti: vertės sumaţėjimas | (465) | (468) | (472) |
| Paskolos ir gautinos sumos iš viso | - | - | - |
| Investicijos laikomos iki išpirkimo | |||
| Trumpalaikiai terminuoti indėliai | 21.872 | 4.744 | 19.847 |
| Investicijos į Lietuvos Respublikos valstybės vertybinius popierius | 17.391 | - | - |
| Investicijos į uţsienio valstybių vertybinius popierius | 1.870 | - | - |
| Investicijos į Lietuvos bankų skolos vertybinius popierius | 5.424 | - | - |
| Investicijos laikomos iki išpirkimo iš viso | 46.557 | 4.744 | 19.847 |
| Kitas finansinis turtas iš viso | 46.557 | 4.744 | 19.847 |
| Trumpalaikė dalis | 38.433 | 4.744 | 19.847 |
| Ilgalaikė dalis | 8.124 | - | - |
Kito finansinio turto apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:
| Valiuta | 2010 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. sausio 1 d. |
|---|---|---|---|
| EUR | 6.628 | - | 4.300 |
| LTL | 39.929 | 4.744 | 15.547 |
| 46.557 | 4.744 | 19.847 |
2003 m. sausio 24 d. AB "Naftos terminalas" kaip dalį atsiskaitymo uţ įsigytas akcijas perdavė Bendrovei reikalavimo teisę į 95.266 tūkst. USD (arba 277.243 tūkst. litų) indėlį, esantį likviduotame Vnesekonom banke ir teisę į paskolą, suteiktą UAB "Ţavesys". Teisės likviduotame Vnesekonom banke pirkimo savikaina sudaro 100 tūkst. litų. Bendrovės vadovybės manymu, gautinos sumos pagal perimtas reikalavimo teises yra abejotinos, todėl jos yra apskaitytos savikaina atėmus 100% vertės sumaţėjimą. Gautinų sumų vertės sumaţėjimo pasikeitimas 2010 m. ir 2009 m. buvo įtrauktas į veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.
2010 m. liepos 23 d. Bendrovės valdyba pritarė naujai parengtai Bendrovės laisvų lėšų investicijų politikai, kurioje orientuojamasi į investavimo sandorius su patikimais (ilgalaikio skolinimosi reitingas pagal Fitch A-) bankiniais instrumentais ne tik Lietuvoje, bet ir uţsienio šalyse. Investicijų politikoje numatyta prioriteto tvarka lėšas investuoti Lietuvoje ir tik nesant alternatyvos, uţsienio valstybėse, taip pat numatyta galimybė investuoti į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius. Pagal investicijų politiką Bendrovė uţ 4.420 tūkst. litų įsigijo Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių, uţ 1.834 tūkst. litų Lietuvos bankų skolos vertybinių popierių ir uţ 1.870 tūkst. litų uţsienio valstybių vertybinių popierių, kurių išpirkimo terminas sueis vėliau nei po vienerių finansinių metų, todėl skolos vertybiniai popieriai priskirti ilgalaikiam finansiniam turtui.
2010 m. gruodţio 31 d. Bendrovė turėjo 21.872 tūkst. litų (2009 m. - 4.744 tūkst. litų) vertės terminuotus indėlius, kurių terminas vidutiniškai sudarė 198 dienas (2009 m. - 121 diena), apskaičiuota vidutinė palūkanų norma 1,8 proc. (2009 m. 6,7 proc.).2010 m. gruodţio 31 d. Bendrovė turėjo 19.261 tūkst. litų vertės Lietuvos Respublikos valstybės ir uţsienio valstybių skolos vertybinius popierius, kurių terminas vidutiniškai sudarė 181 dienos, apskaičiuota vidutinė palūkanų norma 2 proc. Bendrovės 5.424 tūkst. litų turimos bankų obligacijos išpirkimo terminas vidutiniškai sudarė 219 dienų, apskaičiuota vidutinė palūkanų norma 1,3 proc.
Maksimali kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi skolos vertybinių popierių ir terminuotų indėlių, klasifikuojamų kaip iki išpirkimo laikomos investicijos, tikrajai vertei.
| 2010 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. sausio 1 d. |
|
|---|---|---|---|
| Pinigai banke | 4.067 | 8.142 | 3.672 |
| Trumpalaikiai indėliai | 14.453 | 32.922 | 4.726 |
| Uţsienio valstybių skolos vertybiniai popieriai | 7.277 | - | - |
| Lietuvos bankų skolos vertybiniai popieriai | 2.149 | - | - |
| Pinigų rinkos fondo investiciniai vienetai | 1.555 | - | - |
| Pinigai kasoje | - | 124 | 196 |
| 29.501 | 41.188 | 8.594 |
Pinigai banke uţdirba kintamas palūkanas, kurios priklauso nuo kiekvienos dienos pinigų likučio sumos. 2010 m. gruodţio 31 d. Bendrovė turėjo 14.453 tūkst. litų (2009 m. – 32.922 tūkst. litų) vertės terminuotus indėlius, kurių terminas vidutiniškai sudarė 90 dienų (2009 m. – 90 dienų), o apskaičiuota palūkanų norma 1,35 proc. (2009 m. – 6,6 proc.). Bendrovės 12.536 litų investicijų į bankų ir uţsienio valstybių skolos vertybinius popierius bei pinigų rinkos fondo investicinius vienetus išpirkimo terminas vidutiniškai sudaro 54 dienų, o apskaičiuota palūkanų norma 3,9 proc.
Pinigų ir pinigų ekvivalentų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:
| Valiuta | 2010 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. sausio 1 d. |
|---|---|---|---|
| EUR | 1.774 | 3.302 | 710 |
| LTL | 27.727 | 37.886 | 7.884 |
| 29.501 | 41.188 | 8.594 |
Pinigų ir pinigų ekvivalentų bei investicijų, laikomų iki išpirkimo, kokybė gali būti įvertinta remiantis "Fitch" ilgalaikio skolinimosi reitingais:
| 2010 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. sausio 1 d. |
|
|---|---|---|---|
| AA - | 13.872 | - | - |
| A + | 14.424 | - | - |
| A | 21.210 | 2.192 | 8.972 |
| A - | 9.147 | - | - |
| BBB | 17.391 | - | - |
| BB | 3 | 22.403 | 19.273 |
| B | 11 | 21.213 | - |
| Kita | - | 124 | 196 |
| 76.058 | 45.932 | 28.441 |
Maksimali kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi pinigų, pinigų ekvivalentų, skolos vertybinių popierių ir terminuotų indėlių, klasifikuojamų kaip iki išpirkimo laikomos investicijos, tikrajai vertei.
Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne maţiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. 2010 m. balandţio mėn. 27 dieną įvykęs visuotinas akcininkų susirinkimas patvirtino 2009 m. pelno paskirstymą ir į privalomąjį rezervą paskyrė 3.330 tūkst. litų.
Kiti (paskirstytini) rezervai formuojami pagal visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl pelno paskirstymo. Šie rezervai gali būti naudojami tik visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams. Bendrovėje kiti rezervai daugiausiai formuojami investicijoms.
2010 m. gruodţio 31 d. Bendrovės vienkartinių išmokų išeinantiems iš Bendrovės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amţiaus, bei jubiliejų proga išmokų sąnaudos sudarė 926 tūkst. litų.
Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos ţemiau:
| 2010 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|
| Diskonto norma | 5,15 % |
| Darbuotojų kaitos rodiklis | 5 % |
| Metinis atlyginimų padidėjimas | 3 % |
| 2010 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. sausio 1 d. |
|
|---|---|---|---|
| Mokėtinos sumos uţ geleţinkelio paslaugas | 1.425 | 539 | 575 |
| Mokėtinos sumos rangovams | 423 | 4.237 | 128 |
| Kitos prekybos mokėtinos sumos | 2.721 | 1.364 | 1.393 |
| 4.569 | 6.140 | 2.096 |
Prekybos skolos yra beprocentės ir paprastai joms yra nustatomas 30 dienų atsiskaitymo laikotarpis. 2010 m. gruodţio 31 d. Bendrovės 5 tūkst. litų prekybos skolų buvo denominuoti eurais (2009 m. nebuvo).
2010 m. gruodţio 31 d. Bendrovės prekybos skolos geleţinkelio paslaugų tiekėjui reikšmingai išaugo dėl metų pabaigoje padidėjusių geleţinkelio paslaugų sąnaudų, kurios buvo sąlygotos Bendrovės krovai nepalankių oro sąlygų.
2010 m. gruodţio 31 d. Bendrovės su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus didţiąja dalimi sudarė 1.311 tūkst. litų atostogų rezervas bei 1.200 tūkst. litų premijos uţ metinius rezultatus sukaupimas (2009 m. gruodţio 31 d. – 2.400 tūkst. litų).
| ATL įsipareigojimas |
Restruktūrizavimo įsipareigojimas |
Viso | ||
|---|---|---|---|---|
| 2010 m. sausio 1 d. | - | - | - | |
| Priskaitymas per metus | 1.205 | 547 | 1.752 | |
| Pirktų ATL sudengimas | (473) | - | (473) | |
| 2010 m. gruodžio 31 d. | 732 | 547 | 1.279 | |
| Ilgalaikė dalis | - | - | - | |
| Trumpalaikė dalis | 732 | 547 | 1.279 |
ATL įsipareigojimas yra apskaitomas, kai įvertinamas trūkumas tarp nacionaliniame paskirstymo plane paskirtų apyvartinių taršos leidimų bei faktinės konkrečių metų taršos. Panaudotų ATL kiekis kiekvienais metais yra audituojamas išorinių auditorių.
| 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Paskirti* | 19.691 | 19.692 | 19.692 | 19.691 | 19.691 | 98.457 |
| Sunaudoti | (29.241) | (25.619) | (28.325) | - | - | (83.185) |
| Planuojami sunaudoti | - | - | - | (28.300) | (28.300) | (56.600) |
| Nupirkti | - | - | 10.000 | - | - | 10.000 |
* Nacionaliniame paskirstymo plane paskirti apyvartiniai taršos leidimai.
Restruktūrizacijos atidėjinys sudarytas dėl vykdomos Bendrovės darbuotojų struktūros perţiūros. 2010 m. restruktūrizacijos planas buvo parengtas ir pristatytas Bendrovės darbuotojams, todėl ir restruktūrizacijos atidėjinys buvo pripaţintas finansinės būklės ataskaitoje. Tikėtina, kad restruktūrizacija bus įvykdyta per 2011 m.
| 2010 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. sausio 1 d. |
|
|---|---|---|---|
| Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis | 649 | 638 | - |
| Sukauptos sąnaudos | 181 | 162 | 150 |
| Kita | 32 | 14 | 63 |
| 862 | 814 | 213 |
Kitos mokėtinos sumos yra beprocentės ir vidutiniškai joms yra nustatomas 1 mėnesio atsiskaitymo laikotarpis.
| 2010 m. | 2009 m. | |
|---|---|---|
| (pertvarkyta) | ||
| Pajamos uţ naftos produktų perkrovimo paslaugas | 118.975 | 109.980 |
| Pajamos uţ naftos produktų saugojimą | - | 3.200 |
| Kitos pajamos, susijusios su pakrovimu | 4.057 | 3.031 |
| 123.032 | 116.211 |
2010 m. Bendrovės išaugusias naftos produktų perkrovimo paslaugų pajamas didţiąja dalimi sąlygojo Bendrovės vadovybės sėkminga veikla dirbant be tarpininkų.
2009 metais buvo gauta išimtinė kompensacija iš AB "Orlen Lietuva" uţ naftos produktų likučių saugojimą 3.200 tūkst. litų, ko 2010 metais nebuvo.
Kitos pardavimo pajamos susijusios su pakrovimu, apima švartavimosi paslaugas, švaraus vandens pardavimus, įgulos perveţimus ir kitas pajamas, susijusias su pakrovimu.
| 2010 m. | 2009 m. | |
|---|---|---|
| (pertvarkyta) | ||
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 22.481 | 20.131 |
| Darbo uţmokestis ir socialinis draudimas | 16.625 | 16.960 |
| Dujos | 15.502 | 13.116 |
| Geleţinkelio paslaugos | 7.495 | 5.172 |
| Elektra | 5.143 | 3.749 |
| Nekilnojamo turto mokestis | 2.564 | 2.608 |
| Ţemės ir krantinių nuoma | 2.350 | 2.350 |
| Ilgalaikio turto remontas ir prieţiūra | 1.410 | 3.731 |
| ATL sąnaudos | 1.205 | - |
| Turto draudimas | 779 | 1.006 |
| Kita | 2.211 | 2.028 |
| 77.765 | 70.851 |
Pardavimo savikainą didino visus metus brangę energetiniai ištekliai – elektros energija, dujos. Dėl sudėtingų oro sąlygų metų pabaigoje padidėjo transportavimo geleţinkeliu sąnaudos.
| 2010 m. | 2009 m. | |
|---|---|---|
| (pertvarkyta) | ||
| Darbo uţmokestis, premijos ir socialinis draudimas | 4.111 | 3.432 |
| Turto vertės sumaţėjimas, atidėjiniai | 10.467 | (401) |
| Konsultavimo ir teisinės sąnaudos | 728 | 392 |
| Parama | 319 | 262 |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 137 | 116 |
| Reklamos sąnaudos | 130 | 209 |
| Kita | 1.110 | 1.775 |
| 17.002 | 5.785 |
2010 m. Bendrovė perţiūrėjo turimą ilgalaikį turtą ir apskaitė 8.585 tūkst. litų ilgalaikio turto vertės sumaţėjimą, tai nepasiteisinusios ir vertės nekuriančios ankstesnių metų investicijos. Taip pat 2010 m. pirmą kartą apskaityti darbuotojų išmokų atidėjiniai – 926 tūkst. litų.
Darbo uţmokesčio išaugimui įtakos turėjo priskaičiuotos išmokos dėl vadovų kaitos.
| 2010 m. | 2009 m. | ||
|---|---|---|---|
| Palūkanų pajamos | 1.498 | 1.766 | |
| Gauti delspinigiai | 64 | 17 | |
| Finansinės veiklos pajamos iš viso | 1.562 | 1.783 | |
| Palūkanų (sąnaudos) | - | (79) | |
| (Nuostoliai) dėl valiutos kurso pasikeitimo | (12) | (6) | |
| Kitos finansinės veiklos (sąnaudos) | (22) | (2) | |
| Finansinės veiklos (sąnaudos) iš viso | (34) | (87) | |
| 1.528 | 1.696 |
2009 m. pelnas apmokestinamas 20 proc. pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus. Nuo 2010 m. sausio 1 d. pelno mokesčio tarifas 15 proc.
| 2010 m. | 2009 m. | |
|---|---|---|
| Pelno mokesčio sąnaudų (pajamų) komponentai | ||
| Ataskaitinių metų pelno mokestis | 6.388 | 9.142 |
| Praėjusių metų einamojo pelno mokesčio koregavimas | (296) | (91) |
| Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos | 6.092 | 9.051 |
| Atidėtojo mokesčio sąnaudos | (2.438) | (4.046) |
| Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje | 3.654 | 5.005 |
2010 m. ir 2009 m. Bendrovės pelno mokesčio sąnaudų ir rezultato iš Bendrovės apmokestinamų pajamų padaugintų iš pelno mokesčio tarifo suderinimas yra pateikiamas ţemiau:
| 2010 m. | 2009 m. | |
|---|---|---|
| Apskaitytas pelnas prieš apmokestinimą | 29.751 | 41.291 |
| Taikant Bendrovės 15% pelno mokesčio tarifą (2009 m. - 20%) | 4.283 | 8.258 |
| Praėjusių metų pelno mokesčio koregavimai | (296) | (91) |
| Pelno mokesčio nemaţinančios sąnaudos | ||
| Parama | (48) | (105) |
| Kitos pelno mokesčio nemaţinančios sąnaudos | 33 | 57 |
| Praėjusių metų atidėtojo pelno mokesčio turto | (318) | - |
| Pelno mokesčio tarifo pasikeitimo įtaka | - | (3.594) |
| Taikant 13% efektyvų pelno mokesčio tarifą (2009 m. - 12%) | 3.654 | 5.005 |
Atidėtasis pelno mokestis priklauso nuo:
| Finansinės būklės ataskaita | Bendrųjų pajamų | |||
|---|---|---|---|---|
| 2010 m. | 2009 m. | 2009 m. sausio 1 d. |
2010 m. | 2009 m. |
| 1.090 | 1.072 | 1.483 | (18) | (10) |
| 1.086 | 198 | 254 | (796) | 53 |
| 896 | 257 | 367 | (45) | 24 |
| 232 | - | - | (232) | - |
| 181 | - | - | (181) | - |
| 139 | - | - | (139) | - |
| 82 | - | - | (82) | - |
| 47 | 180 | 248 | 133 | 8 |
| 12 | - | - | (12) | - |
| 3 | - | - | (3) | - |
| (566) | - | 158 | 198 | 158 |
| (11.547) | (12.490) | (17.339) | (943) | (685) |
| (2.120) | (452) | |||
| 3.768 | 1.707 | 2.352 | ||
| (12.113) | (12.490) | (17.181) | ||
| (8.345) | (10.783) | (14.829) | ||
| (8.345) Apskaityti finansinės būklės ataskaitoje kaip pateikta ţemiau: |
(10.783) | (14.829) | ataskaita |
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo, grynąja verte, suderinimas:
| Sausio 1 d. periodo pradžioje | (10.783) | (14.829) |
|---|---|---|
| Pelno mokesčio pajamos /(sąnaudos) per laikotarpį apskaitytos grynąjame pelne |
||
| (nuostoliuose) | 2.120 | 452 |
| Praėjusių metų atidėtojo pelno mokesčio koregavimas | 318 | - |
| Pelno mokesčio tarifo pasikeitimo įtaka | - | 3.594 |
| Gruodžio 31 d. periodo pabaigoje | (8.345) | (10.783) |
2010 m. gruodţio 31 d. Bendrovė nepripaţino 70 tūkst. litų (2009 m. – 71 tūkst. litų) atidėtojo pelno mokesčio turto, susijusio su gautinų sumų vertės sumaţėjimu, nes Bendrovės vadovybė nesitiki pripaţinti pelno mokestį maţinančiomis sąnaudomis ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra uţskaitytas tarpusavyje su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu, nes jie abu yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija.
2010 m. ir 2009 m. gruodţio 31 d. Bendrovė, įvertindama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus, naudojo 15 proc. pelno mokesčio tarifą.
Pelnas vienai akcijai apskaičiuojamas dalijant Bendrovės grynąjį pelną iš esamo akcijų skaičiaus. Sumaţintas pelnas vienai akcijai yra lygus pelnui vienai akcijai, kadangi Bendrovė neturi potencialių akcijų. Pelno ir sumaţinto pelno apskaičiavimai pateikiami ţemiau:
| 2010 m. | 2009 m. | |
|---|---|---|
| Akcininkams priskiriamas grynasis pelnas | 26.097 | 36.286 |
| Paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.) | 342.000 | 342.000 |
| Vienai akcijai tenkantis pelnas (litais) | 0,08 | 0,11 |
| 2010 m. | 2009 m. | |
|---|---|---|
| Paskelbti dividendai | 16.400 | 13.534 |
| Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.) | 342.000 | 342.000 |
| Paskelbti dividendai vienai akcijai (išreikšti litais vienai akcijai) | 0,048 | 0,040 |
2010 m. balandţio mėn. 27 d. Bendrovės akcininkai paskelbė 16.400 tūkst. litų mokėtinų dividendų uţ 2009 m. (13.534 tūkst. litų 2009 m. balandţio mėn. 23 d. uţ 2008 m.). Straipsnio "Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai" eilutėje "Mokėtini dividendai" apskaitytos likusios neišmokėtos paskelbtų dividendų sumos akcininkams, kurių nepavyko rasti nurodytais adresais.
2010 m. gruodţio mėn. 31 d. likusi neišmokėta ankstesnių finansinių metų dividendų suma – 48 tūkst. litų (103 tūkst. litų 2009 m. gruodţio mėn. 31 d).
Bendrovės prekybos partnerių koncentracija yra pakankamai didelė. Gautinos sumos iš pagrindinio Bendrovės pirkėjo – AB "ORLEN Lietuva" – 2010 m. gruodţio 31 d. sudarė apie 97 proc. (apie 74 proc. 2009 m. gruodţio 31 d.) visų Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų. Vidutinis mokėjimo terminas šiam klientui yra 6 – 15 dienų, tuo tarpu visiems kitiems klientams įprastas mokėjimo terminas yra 6 dienos. Galima Bendrovės klientų kredito rizika kontroliuojama nuolat stebint jų likučius.
Bendrovė taiko priemones, kuriomis siekiama nuolat uţtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir pardavimai neviršytų priimtino kredito rizikos limito.
Bendrovė nesuteikia garantijų uţ kitų šalių prievoles. Didţiausią kredito riziką sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto apskaitinė vertė, įskaitant išvestines finansines priemones finansinės būklės ataskaitoje, jeigu tokių yra. Todėl Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų sumai, atėmus pripaţintus vertės sumaţėjimo nuostolius bei pinigų ir iki išpirkimo laikomų investicijų sumai finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną.
Bendrovė prekiauja tik su pripaţintomis trečiosiomis šalimis, todėl uţstatas nėra reikalaujamas.
Bendrovės pajamos ir pinigų srautai iš įprastinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Bendrovė investicijos laikomos iki išpirkimo yra su fiksuota palūkanų norma.
Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba uţsitikrinti finansavimą atitinkamų kredito instrumentų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus.
Bendrovės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso - atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2010 m. gruodţio 31 d. atitinkamai buvo 9,04 ir 8,57 – atitinkamai (5,73 ir 5,39 2009 m. gruodţio 31 d).
Bendrovės tikslas palaikyti santykį tarp tęstinio finansavimo ir lankstumo. Bendrovės veikla generuoja pakankamą grynųjų pinigų sumą, todėl pagrindinė vadovybės atsakomybė yra priţiūrėti, kad Bendrovės likvidumo rodiklis būtų artimas arba aukštesnis nei 1. 2010 m. ir 2009 m. Bendrovės likvidumas yra aukštas, nes Bendrovė neturi finansinių įsipareigojimų, o pinigų srautus kaupia numatytiems strateginiams tikslams įvykdyti.
Ţemiau pateikta lentelė apibendrina finansinių įsipareigojimų grąţinimo terminus 2010 m. ir 2009 m. gruodţio 31d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis.
| Pareikalavus | Iki 3 mėnesių |
Nuo 3 iki 12 mėnesių |
Nuo 1 iki 5 metų |
Po 5 metų | iš viso tūkst. litų |
|
|---|---|---|---|---|---|---|
| Prekybos ir kitos mokėtinos | ||||||
| sumos | - | 4.569 | - | - | - | 4.569 |
| 2010 m. gruodţio 31 d. likutis | - | 4.569 | - | - | - | 4.569 |
| Prekybos ir kitos mokėtinos | ||||||
| sumos | - | 6.140 | - | - | - | 6.140 |
| 2009 m. gruodţio 31 d. likutis | - | 6.140 | - | - | - | 6.140 |
| Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos Prekybos ir kitos mokėtinos |
- | 7.803 | 7.802 | - | - | 15.605 |
| sumos | - | 2.035 | 61 | - | - | 2.096 |
| 2008 m. gruodţio 31 d. likutis | - | 9.838 | 7.863 | - | - | 17.701 |
Pagrindinis Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos.
Tikroji vertė yra apibrėţiama kaip suma, uţ kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti uţskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba uţskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis ir diskontuotų pinigų srautų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.
Ţemiau yra pateiktas visų Bendrovės finansinių instrumentų apskaitinės ir tikrosios vertės palyginimas pagal kategorijas, kurios yra pateiktos finansinėse ataskaitose:
| Apskaitinė vertė | Tikroji vertė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2010 m. | 2009 m. | 2008 m. | 2010 m. | 2009 m. | 2008 m. | |
| Finansinis turtas | ||||||
| Pinigai Iš pirkėjų ir kitos gautinos |
29.501 | 41.188 | 8.594 | 29.501 | 41.188 | 8.594 |
| sumos | 4.711 | 4.955 | 4.872 | 4.711 | 4.955 | 4.872 |
| Kitas finansinis turtas | 46.557 | 4.744 | 19.847 | 46.557 | 4.744 | 19.847 |
| Finansiniai įsipareigojimai | ||||||
| Banko paskolos Prekybos ir kitos mokėtinos |
- | - | 15.605 | - | - | 15.605 |
| sumos | 4.569 | 6.140 | 2.096 | 4.569 | 6.140 | 2.096 |
Finansinio turto didţiąją dalį sudaro investicijos laikomos iki išpirkimo (10 pastaba).
Tarptautinės vamzdynų bendrovės "Sarmatia" akcijų rinkos kainos negalima patikimai įvertinti, todėl ši investicija yra apskaitoma balansine verte (6 pastaba).Tikrosios vertės taip pat nebuvo įmanoma nustatyti naudojant panašių sandorių informaciją. Bendrovė nenustatinėjo tikrosios investicijos vertės diskontuojant būsimus pinigų srautus iš investicijos, nes būsimieji pinigų srautai nėra patikimai įvertinami.
Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:
Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalas apima nuosavą kapitalą, priskirtiną akcininkams.
Bendrovė koreguoja ir valdo kapitalo struktūrą, atsiţvelgiant į ekonominės padėties pasikeitimus ir pagal jos veiklos rizikos pobūdį. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, išmokėti kapitalą akcininkams arba išleisti naują akcijų emisiją. 2010 m. ir 2009 m. gruodţio 31 d. pasibaigusiais metais nebuvo padaryta jokių tikslų ar procesų pakeitimų.
Bendrovė privalo palaikyti ne maţesnį nei 50 proc. savo nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykį, kaip to reikalauja LR akcinių bendrovių įstatymas.
Bendrovės veikla finansuojama tik naudojant akcininkų kapitalą. 2010 m. ir 2009 m. Bendrovė neturėjo jokių paskolų.
Veiklos rizika – tai rizika, susijusi su tiesioginiais ar netiesioginiais nuostoliais, atsirandančiais dėl įvairių prieţasčių, susijusių su Bendrovės veiklos procesais, personalu, technologija ir infrastruktūra, bei su išoriniais veiksniais (išskyrus kredito, rinkos ir likvidumo rizikas), tokiais kaip teisiniai ir įstatyminiai reikalavimai ir visuotinai priimti įmonių funkcionavimo standartai. Veiklos rizikos atsiranda iš Bendrovės veiklos visumos.
Bendrovės tikslas yra valdyti veiklos riziką tam, kad išvengti finansinių nuostolių ir nepakenkti Bendrovės reputacijai, taikant visapusišką sąnaudų efektyvumą, bei išvengti kontrolės procedūrų, ribojančių iniciatyvumą ir kūrybingumą.
Uţ veiklos rizikos kontrolės sukūrimą ir įdiegimą pirmiausia atsako Bendrovės valdymo aukščiausioji grandis. Ši atsakomybė paremta veiklos rizikos valdymo standartais šiose srityse:
Bendrovė yra sudariusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ţemės nuomos sutartį iki 2055 m. Nuomos sąlygose nėra numatyta apribojimų Bendrovės veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis skolomis ar papildoma ilgalaike nuoma. 2010 m. Bendrovės ţemės nuomos sąnaudos sudarė 2.350 tūkst. litų (19 pastaba).
Bendra būsimų minimalių nuomos mokėjimų suma:
| 2010 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Per vienerius metus | 2.106 | 2.350 |
| Nuo vienerių iki penkerių metų | 8.424 | 9.400 |
| Po penkerių metų | 82.485 | 92.042 |
| 93.015 | 103.792 |
2010 metais Lietuvos vyriausiajame adminidtraciniame teisme buvo baigta nagrinėti administracinė byla Nr.A 502 -929/2010 pagal Bendrovės skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui dėl sprendimų panaikinimo. Šioje byloje Bendrovė teismo prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2009 m. vasario 9 d. sprendimą Nr.2050/01-S1-53, kuriuo buvo atmestas AB "Klaipėdos nafta" 2009 m. sausio 8d. prašymas ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenų klaidą - ištaisyti duomenis dėl Bendrovei priklausančių statinių verčių, ir panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio administratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. kovo 31 d. sprendimą Nr.113. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atmetė Bendrovės skundą ir paliko nepakeistus skundţiamus valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo ir valstybės įmonės Registrų centro sprendimus.
Bendrovė 2010 m. spalio 4 d. yra gavusi UAB "Naftos grupė" raštą dėl geleţinkelio vagonų – cisternų prastovų ir sąskaitą dėl neva patirtų 849.811,04 litų nuostolių sumos sumokėjimo. Bendrovė laikosi pozicijos, kad reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su Bendrovės ir SOMITEKNO LTD tarpusavio santykiais bei įsipareigojimų vykdymu, todėl dėl konkrečių reikalavimų pagristumo turi derėtis šios dvi šalys. Bendrovė nesutinka su UAB "Naftos grupė" nurodytais reikalavimais, nes neturi jokių įrodymų apie SOMITEKNO LTD patirtą ţalą bei įrodymų, kad ta ţala patirta dėl Bendrovės kaltų veiksmų, kad tarp ţalos ir neteisėtų veiksmų yra prieţastinis ryšys.
2011 m. balandţio 18 d. Bendrovė iš Klaipėdos apygardos teismo gavo pranešimą apie UAB "Naftos grupė" pateiktą ieškinį prieš Bendrovę dėl tariamai patirtų 17.091 tūkst. litų nuostolių, į kuriuos kartu įtraukta aukščiau minėta UAB "Naftos grupė" pretenzija, atlyginimo, tariamai UAB "Naftos grupė" priklausančių ir Bendrovės saugomų naftos produktų perteklių grąţinimo UAB "Naftos grupė" ir 2004-12-22 Paslaugų teikimo sutarties Nr.12-12-2005 pripaţinimo nutraukta dėl tariamai Bendrovės kaltės. Bendrovės vadovybės manymu, bei pasitarus su Bendrovės išoriniais teisininkais, atsiţvelgiant į UAB "Naftos grupė" pateiktus įrodymus, įstatymų nuostatas bei į teisminių bylų, susijusių su negautomis pajamomis ir patirtomis išlaidomis bei sutarties vienašališku nutraukimu, praktiką, darytina išvada, kad didţioji dalis ieškinyje keliamų reikalavimų yra galimai nepagrįsti, Bendrovė tikėtinai nepatirs su ieškiniu susijusių papildomų išlaidų, todėl 2010 m. gruodţio 31 d. atidėjinių apskaityti nereikia.
Bendrovė yra pateikusi pretenziją AB "ORLEN Lietuva" dėl šios bendrovės padaryto esminio 2002 m. Sutarties dėl terminalo paţeidimo. Savo ruoţtu AB "ORLEN Lietuva" yra pareiškusi priešpriešines pretenzijas dėl tariamo AB "Klaipėdos nafta"padaryto šios Sutarties paţeidimo. Šiuo metu šalys iškilusį tarpusavio ginčą siekia spręsti derybų būdu. Nepavykus ginčytinų klausimų išspręsti taikiai, AB "Klaipėdos nafta" ieškinys ir tikėtinas AB "ORLEN Lietuva" priešieškinys būtų sprendţiamai ad hoc Arbitraţe, kurio vieta – Londonas.
Bendrovė kaip akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, mokestinių prievolių tinkamo įvykdymo uţtikrinimui pagal 2010 m. lapkričio 8 d. su AS "UniCredit Bank" Lietuvos skyriumi pasirašytą Sutartį dėl garantijos suteikimo Nr.41000507-01 5.000 tūkst. litų sumai yra pateikusi mokėjimo laidavimo raštą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Laidavimo rašto galiojimo terminas – nuo 2010 m. lapkričio mėn. 12 d. iki 2011 m lapkričio mėn. 11 d.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.469 patvirtintą "Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarka" reikalavimus Bendrovė iš AB SEB bankas turi garantiją Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Garantija suteikta tik Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo uţtikrinimui, garantijos suma 1.720 tūkst. litų, galioja iki 2012 m. sausio 12 d.
Uţ laikotarpį nuo 2005.01.01 iki 2010.12.31 mokesčių inspekcija nėra atlikusi Bendrovės pilno mokestinio patikrinimo. Pagal galiojančius įstatymus mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu patikrinti Įmonės apskaitos registrus ir įrašus uţ 5 metus, einančius prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, bei gali apskaičiuoti papildomus mokesčius ir sankcijas. Įmonės vadovybei nėra ţinoma apie jokias aplinkybes, dėl kurių Įmonei galėtų būti apskaičiuoti reikšmingi papildomi mokesčių įsipareigojimai.
Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Bendrovės susijusios šalys ir sandoriai su jomis 2010 m., 2009 m. ir 2008 m. buvo šie:
| Pirkimai iš susijusių šalių |
Pardavimai susijusioms šalims |
Gautinos sumos iš susijusių šalių |
Mokėtinos sumos susijusioms šalims |
||
|---|---|---|---|---|---|
| Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų |
|||||
| ministerijos | 2010 m. | 8.908 | - | 130 | 1.080 |
| 2009 m. | 9.072 | - | 842 | 2.259 | |
| 2008 m. | |||||
| sausio 1 d. | 8.007 | - | 1.293 | 85 | |
| Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir |
|||||
| darbo ministerijos | 2010 m. | 5.334 | - | - | - |
| 2009 m. | 4.937 | - | - | - | |
| 2008 m. | |||||
| sausio 1 d. | 5.057 | - | - | - | |
| VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcija priklausanti Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai |
|||||
| susisiekimo ministerijos | 2010 m. | 2.350 | - | - | 587 |
| 2009 m. | 2.350 | - | - | - | |
| 2008 m. | |||||
| sausio 1 d. | 2.368 | - | - | - | |
| AB Lietuvos geleţinkeliai, priklausanti Lietuvos Respublikos valstybei |
|||||
| atstovaujamai susisiekimo ministerijos | 2010 m. | 7.845 | - | - | 1.425 |
| 2009 m. 2008 m. |
5.382 | - | - | 539 | |
| sausio 1 d. | 5.220 | - | - | 575 | |
| AB VST, UAB Energijos tiekimo centras, kurių galutinis akcininkas yra Lietuvos Respublikos valstybė atstovaujama |
|||||
| energetikos ministerijos | 2010 m. | 5.159 | - | - | 343 |
| 2009 m. 2008 m. |
3.773 | - | - | - | |
| sausio 1 d. | 3.742 | - | - | 453 | |
| Kitos susijusio šalys | 2010 m. | 147 | 5 | 35 | - |
| 2009 m. | 106 | 10 | 47 | - | |
| 2008 m. | |||||
| sausio 1 d. | 85 | 9 | 41 | - | |
| Sandoriai su susijusiomis šalimis iš | |||||
| viso: | 2010 m. | 29.743 | 5 | 165 | 3.435 |
| 2009 m. | 25.620 | 10 | 889 | 2.798 | |
| 2008 m. sausio 1 d. |
24.479 | 9 | 1.334 | 1.113 |
Bendrovės vadovybe laikomi generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas, gamybos direktorius, technikos direktorius, finansų direktorius, komercijos direktorius ir suskystintų gamtinių dujų terminalo direktorius.
| 2010 m. gruodžio 31 d. |
2009 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Išmokos, susijusios su darbo santykiais | 1.360 | 1.134 |
| Išeitinės kompensacijos | 545 | - |
| Kitos išmokos, nesusijusios su darbo santykiais | 23 | 9 |
| 1.928 | 1.143 | |
| Vadovų skaičius | 7 | 5 |
Per 2010 m. ir 2009 m. dvylika mėn. Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.
2011 m. kovo 04 d. Bendrovės valdybos posėdyje buvo nutarta kreiptis į Lietuvos perdavimo sistemos operatorių AB "Litgrid" valdančią 100 proc. Lietuvos elektros energijos rinkos operatoriaus UAB "Baltpool" akcijų su prašymu leisti įsigyti 33 proc. UAB "Baltpool", kurios planuose 2011 m. plėtoti ir antrinę dujų birţą, akcijų. Valdybos sprendimu – Bendrovei, įgyvendinant suskystintų dujų terminalo projektą, būtų tikslinga dalyvauti gamtinių dujų birţos kūrimo Lietuvoje procesuose. Bendrovė 156.627 UAB "Baltpool" paprastąsias vardines 1 Lt. (vieno lito) nominalios vertės akcijas įsigijo 2011 m. balandţio 22 d.
LR Finansų ministerija, įgyvendindama Valstybės valdomų įmonių pertvarkos 2011-2012 metų programą, nustatė valstybės valdomų įmonių siektinus finansinius rodiklius 2011 metams. Bendrovei nustatytas siektinas 6,8 proc. kapitalo grąţos rodiklis.
2011 m. balandţio 28 d. įvykęs Bendrovės visuotinis eilinis susirinkimas Bendrovės valdybai patikslinimui grąţino 2010 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį, atsiţvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes, dėl UAB "Naftos grupė" pretenzijos (ţr. 26 pastabą), galinčias turėti įtakos Bendrovės finansinei padėčiai ir dėl tos pačios prieţasties atidėjo sprendimo priėmimą dėl Bendrovės 2010 m. pelno (nuostolių) paskirstymo.
2011 m. geguţės 11 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje – Jungtinėse Amerikos Valstijose Bendrovė su JAV energetikos kompanija "Cheniere" pasirašė ketinimų protokolą dėl galimybės ateityje tiekti Bendrovei suskystintas gamtines dujas.
2011 m. birţelio 8 d. Bendrovė po įvykusių tarptautinio suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto parengimo ir įgyvendinimo vadovaujančio patarėjo paslaugų pirkimo derybų, laimėjusiu pasiūlymu pripaţino tarptautinę kompaniją "Fluor" ir sudarė gautų pasiūlymų eilę pagal ekonominio naudingumo vertinimo balus.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis ir finansų direktorius Mantas Bartuška, patvirtiname, kad mūsų ţiniomis aukščiau pateiktos AB "Klaipėdos nafta" 2010 m. finansinės ataskaitos, parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną arba nuostolius.
Rokas Masiulis Mantas Bartuška Generalinis direktorius Finansų direktorius
Klaipėda 2011 m. birţelis
| AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VADOVO PRATARMĖ 44 | |
|---|---|
| ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŢ KURĮ PARENGTAS PRANEŠIMAS45 | |
| PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE BENDROVĘ45 | |
| SVARBŪS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI 45 | |
| VERSLO APLINKA 47 | |
| RIZIKOS VEIKSNIAI 47 | |
| APLINKOS APSAUGA 49 | |
| FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI 49 | |
| VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS 51 | |
| BENDROVĖS VALDYMAS 51 | |
| DARBUOTOJAI56 | |
| BENDROVĖS SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ 57 | |
| NUORODOS IR PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI APIE FINANSINĘ ATSKAITOMYBĘ58 | |
| KITA INFORMACIJA58 | |
| ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 58 | |
| AB "KLAIPĖDOS NAFTA", KURIOS VERTYBINIAIS POPIERIAIS PREKIAUJAMA REGULIUOJAMOJE RINKOJE, | |
| VALDYMO KODEKSO LAIKYMOSI ATSKLEIDIMAS 59 |
terminalo projektą.
2010–ieji metai Bendrovei buvo labai svarbūs. Pirma, nepaisant ekonominės krizės buvo ne tik išlaikytos naftos produktų krovos apimtys, bet ir padidintos. Be to, perėjus prie tiesioginių sutarčių su tiekėjais, buvo padidintas įmonės pelningumas ir gautos naujos tiekimo garantijos. Svarbu tai, jog 2010-aisiais m., pirmą kartą Bendrovės istorijoje, perpilta iš Venesuelos atgabenta žaliavinė nafta - tuo parodant, kad Bendrovė pajėgi perkrauti ir šį produktą.
Antra, Bendrovė baigė diegti šviesiųjų naftos produktų pakrovimo į mobiliąsias talpyklas sistemą ir pradėjo strateginį visai šaliai - suskystintų gamtinių dujų
AB "Klaipėdos nafta" 2010–ų metų pradžioje sėkmingai užbaigė ir pradėjo naudoti šviesiųjų naftos produktų pakrovimo į mobiliąsias talpyklas sistemą, t.y. terminalas buvo techniškai parengtas perpilti importuojamą dyzeliną ir benziną į autocisternas. Tokiu būdu Bendrovė prisidėjo prie laisvos degalų rinkos Lietuvoje skatinimo, o tai, mūsų nuomone, jau 2010-ais metais pristabdė degalų kainų augimą Lietuvos vartotojams.
2010-ais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigojimu Bendrovė pradėjo labai reikšmingo strateginio projekto įgyvendinimą - suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Energetikos ministerijos išreikštas pasitikėjimas AB "Klaipėdos nafta" ir suteikta galimybė įgyvendinti šį projektą mums yra labai svarbus ir taip pat didelis iššūkis - pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą iki 2014–ų metų pabaigos.
2010-uosius metus Bendrovei pavadinčiau ne tik išskirtiniais, bet ir permainų metais. Pasikeitus valdymo organų nariams, Bendrovėje buvo pradėta įgyvendinti daug svarbių pertvarkymo projektų – valdymo kokybės kėlimo, struktūros peržiūrėjimo, veiklos efektyvumo bei komercijos sutarčių portfelio diversifikavimo ir skaidrinimo projektai. Tik pradėti vykdyti užsibrėžti darbai leido iš dalies sulaukti planuojamo rezultato jau 2010-aisiais m. - Bendrovė pasiekė rekordinį pajamų lygį. 2011- iems metams numatyta skirti dalį investicijų į naftos produktų krovos verslą. Įgyvendintų investicijų dėka ateityje būtų plečiamas talpyklų parkas, kuris turėtų sudaryti įmonei palankias sąlygas gauti didesnę ekonominę naudą. Galime drąsiai teigti, jog visi šie žingsniai įrodo, kad einame teisingu verslo ir pasitikėjimo keliu, turime potencialo ne tik išlaikyti pasiektą lygį , bet ir augti.
Tikiu, jog Bendrovėje dirbanti profesionali ir darbšti komanda puikiai įveiks 2011 –ųjų metų keliamus įššūkius, didindama veiklos efektyvumą, stiprindama konkurencines pozicijas bei įgyvendindama iškeltus Lietuvos energetikos strateginius tikslus.
Rokas Masiulis AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius
Šis 2010 m. metinis pranešimas parengtas uţ laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1d. iki 2010 m. gruodţio 31 d. Pranešime akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" vadinama Bendrove.
| Bendrovės pavadinimas: | Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" | ||
|---|---|---|---|
| Teisinė forma: | Akcinė bendrovė | ||
| Įstatinis kapitalas: | 342.000.000 litų | ||
| Įregistravimo data ir vieta: | 1994 m. rugsėjo 27 d., Valstybės įmonė Registrų centras | ||
| Bendrovės kodas: | 110648893 | ||
| Buveinės adresas: | Burių g. 19, 91003 Klaipėda | ||
| Bendrovės registras: | Valstybės įmonė Registrų centras | ||
| Telefonų numeriai: | +370 46 391772 | ||
| Fakso numeriai: | +370 46 311399 | ||
| Elektroninio pašto adresas: | [email protected] | ||
| Internetinis puslapis: | www.oil.lt |
Bendrovė yra ţinoma, kaip vienas didţiausių Lietuvos naftos terminalų Baltijos šalių naftos krovinių tranzito paslaugų rinkoje. Terminalo paskirtis yra perpilti iš geleţinkelio cisternų į laivus eksportuojamus naftos produktus, kurie yra tiekiami iš Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos ir kitų šalių. Taip pat Bendrovė suteikia galimybę aprūpinti Lietuvą importuojamais naftos produktais, kurie į Klaipėdos uostą atgabenami laivais.
AB "Klaipėdos nafta" teikia šias paslaugas:
Bendrovės misija - būti patikimu Lietuvos ir aplinkinių šalių naftos produktų importo ir eksporto "langu", generuojant pastovią grąţą investuotojams.
Bendrovės vizija - prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei išlikti gyvybingu naftos produktų krovos terminalu.
2010 m. svarbiausi reglamentuojamos informacijos pranešimai, išskyrus pranešimus apie metinius ir tarpinius rezultatus:
rugpjūčio 26 d. Bendrovės visuotinis neeilinis akcininkų susirinkimas pritarė sprendimui Bendrovei pradėti rengti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą.
rugpjūčio 29 d. prie Bendrovės krantinių prisišvartavo tanklaivis "Minerva Helen", atplukdęs Baltarusijai skirtą Venesueloje išgautą ţaliavinę naftą. Pirma kartą Bendrovės istorijoje buvo perkrauta ţaliavinė nafta.
Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos:
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi su Bendrovės veikla susiję esminiai įvykiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką ir vietą skelbiama Bendrovės internetiniame puslapyje www.oil.lt., vertybinių popierių birţai AB NASDAQ OMX Vilnius ir LR Vertybinių popierių komisijai.
Per 2010 m. Bendrovė vertybinių popierių birţoje AB NASDAQ OMX Vilnius internetiniame puslapyje www.nasdaqomxbaltic.com paskelbė 35 oficialius pranešimus apie esminius įvykius ir kitą reglamentuojamą informaciją.
Pagrindinė Bendrovės veikla – naftos produktų perkrovimo bei kitos su šia veikla susijusios paslaugos. 2010 m. Bendrovė perpylė 7.922 tūkst. tonų naftos produktų. 58 proc. bendros krovos sudarė tamsieji naftos produktai (TNP), kurių takumas priklauso nuo produkto temperatūros ir yra sąlygojamas aplinkos temperatūrų, dėl ko
perpylimo metu yra energetiškai imlesni. TNP priskiriami: mazutai ir jo pakaitalai, vakuuminis gazolis, orimulsija ir kt. Šviesieji naftos produktai (ŠNP) - tai produktai, kurių takumui produkto temperatūra ir aplinkos temperatūra nedaro poveikio. Šiems produktams priskiriami: benzinai, dyzelinai, reaktyvinis kuras ir kt.
Bendrovė 2010–iaisiais metais perkrovė 3 proc. daugiau naftos produktų, lyginant su 2009 m. krova (7.660 tūkst. t). 2010 m. AB "ORLEN Lietuva" krova (4.707 tūkst. t), lyginant su 2009 m. krova (4.722 tūkst. t) nepakito.
Bendrovės krovos dinamika labai priklauso nuo AB "ORLEN Lietuva" eksportuojamų naftos produktų srautų – 2010 m. pagrindinis klientas dirbo tolygiai, tad Bendrovė sėkmingai dirbdama sugebėjo perkrauti 5 proc. daugiau tranzitinių naftos produktų iš Baltarusijos ir Rusijos.
Siekdama uţtikrinti pagrindinius krovos srautus bei pasirašyti sutartį ekonominiais pagrindais Bendrovė intensyviai veda derybas su AB "ORLEN Lietuva" dėl naujos sutarties.
2010 m. Bendrovė perkrovė bandomąją 80 tūkst. tonų importuojamos Venesuelos naftos į Baltarusiją partiją, tuo įrodydama, kad yra techniškai pasirengusi priimti ţaliavinę naftą. 2011 m. pabaigoje – 2012 m.
pradţioje pabaigus įrengti angliavandenilių garų surinkimo rekuperatorių, Bendrovė bus techniškai parengta priimti didelius srautus importuojamos naftos, todėl turės didesnes lankstumo galimybes formuojant metinį krovos portfelį bei papildomą konkurencinį pranašumą prieš dalį konkurentų.
Pagrindiniai Bendrovės konkurentai yra Klaipėdos ir kitų Baltijos jūros uostų terminalai, perkraunantys iš Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos eksportuojamus tamsiuosius bei šviesiuosius naftos produktus: Krovinių terminalas (Lietuva), Ventspils Nafta (Latvija), Ventbunkers (Latvija), BLB (Latvija), Alexela (Estija), Vopak EOS (Estija), Vesta (Estija), Peterburg Oil Terminal (Rusija) bei naujai statomas Ust-Luga terminalas (Rusija). Svarbiausi veiksniai, lemiantys Bendrovės konkurencingumą rinkoje: terminalo krovos ir saugojimo (kaupimo) pajėgumai, apgalvoti techniniai logistikos grandinės parametrai - pradedant nuo geleţinkelio linijų, prieplaukų gylio ir skaičiaus bei transportavimo iki terminalo kaštų, galimybės taikyti lanksčią kainų politiką, ilgalaikės tiekimo sutartys, taip pat itin geri santykiai su klientais.
Bendrovė yra dalis logistikos grandinės, kurios didţiausia dalis prasideda Rusijos ir Baltarusijos naftos verslovėse ir naftos perdirbimo gamyklose, o baigiasi Vakarų šalyse. Bendrovės apkrovimas, o kartu ir pajamos bei pelningumas didţiąja dalimi priklauso nuo situacijos naftos produktų rinkoje. Esant ţemoms naftos perdirbimo marţoms, naftos perdirbėjai maţina naftos perdirbimą, t.y gamina maţiau naftos produktų, kurie gali būti eksportuojami per Bendrovę ar su ja konkuruojančias įmones. Todėl esant maţai pelningam naftos perdirbimui bei santykinai maţėjant eksportuojamų naftos produktų srautams, aštrėja konkurencinė kova dėl šių srautų perkrovos, kas daro įtaką Bendrovės krovos apimtims bei krovos tarifams. Esant aukštoms naftos perdirbimo marţoms, vyksta atvirkštiniai procesai.
Istoriškai Rusijos ir Baltarusijos Vyriausybės visuomet grieţtai reguliavo naftos ir jos produktų išveţimą iš šalies, nustatydamos grieţtas eksporto kvotas ir geleţinkeliu transportuojamų naftos produktų transporto tarifus, suteikiant preferencijas vienam ar kitam uostui. Sprendimai dėl kvotų suteikimo ir eksportavimo per konkrečios valstybės uostus, kaip ir geleţinkelio tarifų preferencijų taikymas yra daţnai priimami, vadovaujantis politiniais motyvais. Svarbu tai, jog gera Bendrovės geografinė padėtis nemaţa dalimi padeda atsverti šią riziką.
Bendrovei turint sutartį su AB "ORLEN Lietuva" (pasirašytą 1999-12-29), kurios krovos apimtys per Bendrovę sudaro daugiau kaip 50 proc. viso perkraunamo kiekio, Bendrovės ateities perspektyvos labai priklauso nuo AB "ORLEN Lietuva" gamybos apimčių. Stabilus Maţeikių įmonės darbas bei glaudus bendradarbiavimas uţtikrina Bendrovei pagrindinį produkcijos bei krovos srautą.
Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų krovinių apimtys sudaro daugiau nei 15 proc. Bendrovės terminalo krovos kiekio. Kadangi Baltarusija neturi tiesioginio išėjimo į jūrą, eksportuodama naftos produktus į Vakarus ji privalo naudotis tranzitu per kaimynines šalis ir jų uostus. Todėl yra labai svarbus bendradarbiavimas su šios šalies įmonėmis bei institucijomis siekiant jų krovą nukreipti per Klaipėdos uostą.
Rusijos Vyriausybė siekia, kad visas Rusijos naftos perdirbimo gamyklose pagamintas ir eksportuojamas naftos produktų kiekis būtų išveţamas per Rusijos uostus. Ši šalis sudaro palankesnes transportavimo sąlygas veţantiems krovinius į rusiškus uostus, taip skatindama ir siekdama uţsitikrinti bendradarbiavimą. Rusijos bendrovėms didinant naftos produktų krovą per savo uostus, stiprėja konkurencija tarp Baltijos šalių terminalų dėl maţėjančių naftos produktų srautų. Klaipėdos uostui tenkanti rusiškų krovinių dalis parodo, kad Rusijos uostai dar nėra pajėgūs perkrauti visus eksportuojamus naftos produktus, bei tai, kad Rusijos bendrovės siekdamos uţtikrinti nenutrūkstamą savo produktų tiekimą uţsienio valstybėms, tam tikrą krovinių dalį stengiasi nukreipti ir į Baltijos šalių uostus. Kadangi Bendrovė turi puikią reputaciją, galingą ir efektyviai veikiantį terminalą bei veikia neuţšalančiame uoste ir dėl to net ilgalaikėje perspektyvoje ţiemos metu gali tikėtis Rusijos bendrovių krovos. Bendrovė, sudarydama garantines sutartis su krovinių savininkais (Gazprom Neft Trading GMBH, Somitekno Ltd.), siekia išlaikyti pastovius Rusijos krovinių srautus.
Per 2010–uosius metus Bendrovė pakeitė bendradarbiavimo su tiekėjais schemą. Bendrovė atsisakė tarpininkavimo (terminalo paslaugų perpardavimo per ekspeditorius) sutarčių. Su naftos produktų savininkais bei tarptautinėje rinkoje veikiančiais prekybininkais (agl. Traders) derimasi dėl ilgalaikių sutarčių tiesiogiai, tokiu būdu siekiama sudaryti geriausias bendradarbiavimo sąlygas, atsiţvelgiant į konkurencinę aplinką rinkoje. Kaip parodė patirtis, kai kurių produktų krovos tarifus 2010-ais metais pavyko pakelti iki 50 proc.
Technologinės terminalo charakteristikos lemia, kaip Bendrovė sugebės greitai ir efektyviai patenkinti potencialių klientų poreikius, o tuo pačiu generuoti papildomas pajamas. Esant planams, kad Klaipėdos jūrų uostas padidins leistiną grimzlę prie Bendrovės krantinių iki 13 metrų bei vykdomi investiciniai planai siekiant padidinti kranto talpyklų parką dar 10 proc., sudarant galimybes per šias talpyklas krauti tiek šviesiuosius, tiek tamsiuosius naftos produktus, ateityje leis pakrauti didesnio tonaţo laivus bei išplėsti perkraunamų produktų asortimentą.
Terminalo komplekso įranga, išsidėsčiusi 35,7 ha plote, per metus gali apdoroti iki 9 mln. t eksportuojamų ir importuojamų naftos produktų bei naftos. Bandra naftos ir naftos produktų saugyklų apimtis - 404.500 m³. Kiekviena krovinio partija iš skirtingos naftos perdirbimo įmonės talpyklose laikoma atskirai, t.y. nemaišoma su kita. Tai leidţia išsaugoti atgabentų produktų kiekį ir kokybę. Kokybės parametrus kontroliuoja moderni terminalo laboratorija. Dviejose prieplaukose, ties kuriomis Klaipėdos uosto įplauka išgilinta iki 14 metrų, perkraunami iki 100.000 t talpos tanklaiviai, kurių leistina grimzlė iki 12,5 metrų. Terminale yra įrengta autocisternų pripylimo aikštelė, kurioje vienu metu galima aptarnauti keturias autocisternas. Nuotekų valymui panaudota unikali biologinio valymo technologija garantuoja į atvirus vandens telkinius išleidţiamo vandens kokybę, atitinkančią Europos Sąjungos normatyvinius reikalavimus. Bendras valymo įrenginių našumas - 160 m³/ val. Per metus surenkama ir išvaloma - iki 400.000 m³ vandens.
Bendrovės įranga pagaminta Vakarų Europos bei JAV kompanijose - "KANON", "BORNEMANN", "INGERSOLL DRESSER", "ROTORK", "ENRAF", "ROSSMARK", "AEG" ir kt. Įdiegtos gaisrų aptikimo ir gesinimo automatinė "AJAX-HEKATRON", avarinio stabdymo "HONEYWELL", ir technologinio proceso valdymo "BAILEY" sistemos.
Bendrovėje veikia profesinės sąjungos komitetas, yra sudaryta Kolektyvinė sutartis. Šioje sutartyje susitarta dėl pagrindinių visiems Bendrovės darbuotojams galiojančių darbo, darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, saugos ir sveikatos, kitų socialinių bei ekonominių sąlygų.
Bendrovėje įdiegtos automatinės gaisrų aptikimo ir gesinimo bei kompiuterinės krovos proceso valdymo sistemos, Europos standartus atitinkančios oro, grunto bei vandens apsaugos nuo uţteršimo technologijos. Ekstremalių situacijų valdymas, gaisrinės saugos ir teritorijos apsaugos sistemos atitinka Lietuvos Respublikos gaisrinės saugos, darbų saugos, civilinės saugos, aplinkos apsaugos, uosto valdymo institucijų reikalavimus. Terminalo saugumą teigiamai įvertino "British Petroleum" bei "SHELL" inspektoriai, kurie atliko Bendrovės pavojaus ir rizikos analizę ir įvertinimą.
Bendrovė 2010-aisiais metais pradėjo šviesiųjų naftos produktų bei naftos garų rekuperatoriaus statybos projektą, kuris leis ţenkliai sumaţinti aplinkos taršą angliavandenilių garais.
2010-aisiais metais Bendrovė dirbo be avarijų ir sutrikimų, kurie neigiamai galėtų paveikti aplinką. Nuolat vykdomi šie aplinkos apsaugos monitoringo darbai:
Per 2010–uosius metus Bendrovė utilizavo 10.750 t lialinių vandenų ir biologinio valymo dumblo, kitoms įmonėms perdavė 227 t rūšiuotų atliekų, surinko 1.120 t antrinių ţaliavų (metalo, naftos produktų, popieriaus).
2010–ųjų metų Bendrovės einamosios vidaus išlaidos aplinkos apsaugai siekė 2.574 tūkst. Lt (2009 m. – 2.549 tūkst. Lt). Papildomai per 2010 metus įvairiems aplinkosaugos tyrimams (teršiančių medţiagų tyrimams ir kt.) skirta 60 tūkst. Lt (2009 m. - 124 tūkst. Lt), 33 tūkst. Lt sumokėta mokesčio uţ gamtos teršimą (2009 m. – 61 tūkst. Lt).
2010 m. Bendrovei buvo vieni geriausių – Bendrovė perkrovė 7.922 tūkst. t naftos produktų, t.y. 3 proc. daugiau, lyginant su 2009 m. Pagal krovos apimtis vienas moderniausių Europoje naftos terminalų jau artėja prie 100 proc. terminalo pajėgumų išnaudojimo. Bendrovė plečia kraunamų naftos produktų asortimentą: 2010 m. perpylė bandomąją, iš Venesuelos atgabentą, 80 tūkst. tonų ţaliavinės naftos partiją. Iki tol Bendrovė nebuvo krovusi ţaliavinės naftos. Per 2010 m. Bendrovė uţdirbo 26.097 tūkst. Lt grynojo pelno, tai 28 proc. maţiau nei gauta 2009 m. (36.286 tūkst. Lt). Grynojo pelno sumaţėjimui įtakos turėjo nenaudojamo turto nurašymas - 8.585 tūkst. Lt, 24 proc. išaugusios sąnaudos (detalios sąnaudų augimo prieţastys išvardintos šio pranešimo pastraipoje "Sąnaudos". Dėl minėtų prieţasčių 2010 m. pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) 50.920 tūkst. Lt sumaţėjo 15 proc.
| Veiklos rodikliai | 2010 | 2009 | 2008 |
|---|---|---|---|
| Naftos produktų krova (neto tūkst. t) | 7.922 | 7.660 | 8.213 |
| Investicijos (įsigyjimai), tūkst. Lt | 12.803 | 12.679 | 7.146 |
| Finansiniai rodikliai, tūkst. Lt | |||
| Pardavimo pajamos | 123.032 | 116.211 | 119.612 |
| Bendrasis pelnas | 45.267 | 45.360 | 52.591 |
| Veiklos pelnas | 28.304 | 39.595 | 33.502 |
| EBITDA | 50.920 | 59.843 | 53.418 |
| EBIT | 28.304 | 39.595 | 33.550 |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 29.751 | 41.291 | 33.040 |
| Grynasis pelnas | 26.097 | 36.286 | 28.598 |
| Ilgalaikis turtas | 396.150 | 410.291 | 413.812 |
| Trumpalaikis turtas | 77.756 | 56.947 | 41.700 |
| Iš viso turto | 473.906 | 467.238 | 455.512 |
| Nuosavas kapitalas | 455.016 | 445.319 | 421.374 |
| Pelningumas | |||
| Kapitalo grąža (ROE) | 5,8 % | 8,4 % | 7,0 % |
| Turto grąža (ROA) | 6,0 % | 8,6 % | 7,4 % |
| Bendrojo pelno marža | 37 % | 39 % | 44 % |
| Veiklos pelno marža | 23 % | 34 % | 28 % |
| EBITDA marža | 41 % | 51 % | 45 % |
| EBIT marža | 23 % | 34 % | 28 % |
| Grynojo pelno marža | 21 % | 31 % | 24 % |
| Apyvartumas | |||
| Gautinos sumos, dienos | 16 | 22 | 15 |
| Mokėtinos sumos, dienos | 14 | 19 | 6 |
| Finansų struktūra | |||
| Skolos ir kapitalo santykis | 0,04 | 0,05 | 0,08 |
| Kapitalo ir turto santykis | 0,96 | 0,95 | 0,93 |
| Bendras likvidumo koeficientas | 8,08 | 5,11 | 2,16 |
| Rinkos vertės rodikliai | |||
| Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartai | 24 | 9 | 10 |
| Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai, Lt | 0,08 | 0,11 | 0,08 |
2010-aisiais metais pardavimo pajamų gauta 123.032 tūkst. Lt arba 6 proc. daugiau nei buvo gauta 2009 m. (116.211 tūkst. Lt). Pajamų augimui įtakos turėjo 8.995 tūkst. Lt arba 8 proc. daugiau gautos pajamos iš krovos. Pajamos uţ naftos produktų perkrovimą sudaro 97 proc. Bendrovės pagrindinės veiklos pajamų. Pardavimo pajamų teigiamą pokytį įtakojo 3 proc. išaugusi naftos produktų krova bei finansiškai naudingai suformuotas krovos paslaugų portfelis, atsisakant tarpininkavimo sutarčių.
Sąnaudos, palyginus su praėjusiais metais, išaugo 24 proc. ir sudarė 94.883 tūkst. Lt. Didţiausią dalį sąnaudose sudarė: (24 proc.) nusidėvėjimas ir amortizacija, (22 proc.) gamtinių dujų ir elektros pirkimo sąnaudos, (22 proc.) darbo uţmokesčio sąnaudos. Sąnaudų išaugimui daugiausiai įtakos turėjo 2010 m. 8.587 tūkst. Lt nuvertintas turtas (nepasiteisinusios ir vertės neturinčios ankstesnių metų investicijos); 6.103 tūkst. Lt pardavimo savikainą didino visus metus brangę energetiniai ištekliai (elektra, dujos) bei dėl sudėtingų oro sąlygų metų pabaigoje padidėjusios transportavimo geleţinkeliu sąnaudos; 1.815 tūkst. Lt apskaitytos darbuotojų išmokų, nepanaudotų atostogų ir aplinkos taršos leidimų atidėjimai; 2.369 tūkst. Lt daugiau priskaičiuota ilgalaikio turto, pradėto eksploatuoti 2010 m., nusidėvėjimo sąnaudų.
Bendrovės 2011-ųjų metų pagrindiniai tikslai bus išlaikyti Bendrovės pelningumą tame pačiame lygyje kaip ir 2009-2010 m. bei kaupti lėšas, pagrindiniam projektui - suskystintų gamtinių dujų terminalo statybai, kurį tikimasi pabaigti iki 2014 m. pabaigos. Esant laisvoms lėšoms, Bendrovė tęs numatytą investicijų politiką – laisvas apyvartines lėšas investuos Lietuvoje ir tik nesant alternatyvos, uţsienio valstybėse, taip pat galimai investuos į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius. Dividendų politika priklausys nuo uţdirbto pelno ir suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos eigos - Bendrovė sieks nekeisti dividendų mokėjimo politikos - dalį uţdirbto pelno skirti dividendams išmokėti. 2011 m. Bendrovė sieks optimizuoti veiklą, didinant krovos efektyvumą bei krovos sutartis pasirašinėjant be tarpininkų - maksimizuojant pajamas. Bendrovė išsikėlė tikslą perţiūrėti organizacinę struktūrą ir darbuotojų motyvacinę sistemą.
2011-aisiais metais planuojama pabaigti 2010 m. pradėtus rekonstruoti objektus: geleţinkelio estakados antrojo kelio mazuto išpylimo sistemos rekonstrukciją; priešgaisrinės sistemos automatinės dalies rekonstrukciją; šviesiųjų naftos produktų talpyklų rekonstrukciją; apskaitos sistemos modernizavimą.
Bendrovės naujos investicijos yra nukreiptos didinti terminalo techninį lankstumą, sukuriant pridėtinę vertę klientams bei galimybę klientų diversifikacijai. 2011-aisiais metais numatomos šios naujos investicijos:
Bendrovė iš esmės vadovavaujasi rekomendacinio pobūdţio 2006-ų m. rugpjūtį Vilniaus vertybinių popierių birţoje patvirtinto į birţos prekybos sąrašus įtrauktų bendrovių valdymo kodeksu (2010 m. Metinio pranešimo priedas).
Bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos yra listinguojamos vertybinių popierių birţos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos Papildomąjame prekybos sąraše.
| Pagrindiniai duomenys apie Bendrovės akcijas: | ||
|---|---|---|
| ISIN kodas | LT0000111650 | |
| Trumpinys | KNF1L | |
| Emisijos dydis (vnt.) | 342.000.000 |
2010 m. gruodţio31 d. Bendrovės akcijas valdė 1.569 akcininkai. Bendrovės akcijos yra vienos klasės paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios jų savininkams (akcininkams) vienodas teises.
Bendrovės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui (akcininkui) tokias turtines teises:
Bendrovės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui (akcininkui) tokias neturtines teises:
Akcininkai, turintys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo:
| Akcininkas (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, įmonių rejestro kodas) |
Nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius (vnt.) |
Turima įstatinio kapitalo dalis (proc.) |
|---|---|---|
| Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama energetikos ministerijos (Gedimino pr. 38/2, Vilnius, 302308327) |
241.544.426 | 70,63 |
| UAB koncernas "Achemos grupė" (Jonalaukio km., Jonavos rajonas, 156673480) |
32.766.115 | 9,58 |
Likusios 67.689.459 (vnt.) Bendrovės akcijos (19,79 proc. kapitalo) priklauso 1.567 smulkiesiems akcininkams.
| 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | |
|---|---|---|---|
| Didţiausia akcijos kaina, Lt | 1,10 | 1,09 | 1,97 |
| Maţiausia akcijos kaina, Lt | 0,64 | 0,76 | 0,94 |
| Akcijos kaina laikotarpio pabaigai, Lt | 0,87 | 0,94 | 1,84 |
| Vidutinė akcijos kaina, Lt | 0,92 | 0,95 | 1,40 |
2010 m. gruodţio 31 d. Bendrovės rinkos kapitalizacija - 629 mln. Lt, dvigubai didesnė, lyginant su 2009 m. gruodţio 31 d. rinkos kapitalizacija – 321 mln. Lt.
Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas 2010 m. gruodţio 31 d. buvo 342.000 tūkst. Lt. Visos Bendrovės akcijos yra apmokėtos ir joms netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai. Įstatinis kapitalas padalintas į 342.000.000 (tris šimtus keturiasdešimt du milijonus) paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė vienas (1) litas.
Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų.
Bendrovė laikosi nuoseklios dividendų mokėjimo politikos ir kasmet dalį uţdirbto pelno skiria dividendams išmokėti. 2010 m. balandţio 27 d. įvyko eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris patvirtino 2009 m. finansines ataskaitas ir pelno paskirstymo projektą. Akcininkams iš 2009 m. pelno skirta 16.400 tūkst. litų dividendų.
Bendrovė ir AB SEB banko Finansų rinkų departamentas yra pasirašę sutartį dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų.
| AB SEB bankas Finansų rinkų departamento rekvizitai: | ||
|---|---|---|
| Įmonės kodas | 112021238 | |
| Buveinės adresas | Gedimino 12, 01103 Vilnius | |
| Telefonas | +370 5 2681190 | |
| El. paštas | [email protected] | |
| Interneto tinklapis | www.seb.lt |
Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėţtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.
2010 m. geguţės 19 d. Juridinių asmenų registre įregistruotuose Bendrovės įstatuose nurodyti šie organai:
-Visuotinis akcininkų susirinkimas,
-Stebėtojų taryba,
Stebėtojų taryba yra Bendrovės veiklos prieţiūros organas, kurį sudaro 3 (trys) nariai, visuotinio akcininkų susirinkimo renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui Akcinių bendrovių įstatymo numatyta tvarka. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Stebėtojų tarybos nariu negali būti Bendrovės vadovas, Bendrovės valdybos narys ir asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų. Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės veiklos prieţiūrą atliekantis organas, jo statusas, kompetencija ir funkcijos apibrėţtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Bendrovės Stebėtojų taryba patariamuoju organu sudarė Audito komitetą. Audito komitetą sudaro 3 (trys) nariai, išrinkti Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos laikotarpiui. Audito komiteto funkcijos, teisės ir pareigos reglamentuojamos Stebėtojų tarybos patvirtintose "AB "Klaipėdos nafta" Audito komiteto sudarymo ir veiklos taisyklėse". Pagrindinės Audito komiteto funkcijos – stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą, stebėti audito atlikimo procesą, vidaus audito bei rizikos valdymo sistemų veiksmingumo analizė.
Valdyba yra Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 (penki) nariai, Stebėtojų tarybos renkami 4 (keturių) metų laikotarpiui. Valdybos nariai renka Valdybos pirmininką. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris: yra Bendrovės Stebėtojų tarybos narys; kuris, vadovaujantis galiojančių įstatymų imperatyviomis normomis, neturi teisės eiti pareigų Valdyboje. Valdybos narių įgaliojimai bei vadovo veiklos sritys yra apibrėţtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.
| Vardas, Pavardė | Pareigos | Kadencija |
|---|---|---|
| Valentinas Milaknis | Stebėtojų tarybos pirmininkas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko visuomeninis konsultantas. Bendrovės akcijų neturi. |
2010 m. balandis – 2014 m. balandis |
| Kęstutis Škiudas | Stebėtojų tarybos narys "Visagino atominė elektrinė" valdybos narys, VO "Konservatyvioji ateitis" tarybos narys. Bendrovės akcijų neturi. |
2010 m. balandis – 2014 m. balandis Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas. Yra AB "Lietuvos elektrinė" stebėtojų tarybos pirmininkas, UAB |
| Eimantas Kiudulas | Stebėtojų tarybos narys UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės direktorius. Bendrovės akcijų neturi. |
2010 m. balandis – 2014 m. balandis |
Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas stebėtojų tarybos narius išrinko 2010 m. balandţio 27 d. Per 2010 m. Bendrovės Stebėtojų tarybos nariams nebuvo priskaičiuota pinigų sumų, nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto.
| Vardas, Pavardė | Pareigos | Kadencija |
|---|---|---|
| Eimantas Kiudulas | Audito komiteto narys UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės direktorius. Bendrovės akcijų neturi. |
Stebėtojų tarybos kadencijos laikui |
| Simonas Rimašauskas UAB "Deloitte Lietuva" projektų vadovas. Bendrovės akcijų neturi. |
Audito komiteto narys | Stebėtojų tarybos kadencijos laikui |
| Mindaugas Jusius | Audito komiteto narys "Swedbank Life Insurance" SE valdybos narys ir pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi. |
Stebėtojų tarybos kadencijos laikui |
Per 2010 m. Audito komiteto nariams nebuvo priskaičiuota pinigų sumų, nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto.
| Vardas, Pavardė | Pareigos | Kadencija |
|---|---|---|
| Romas Švedas | Valdybos pirmininkas narys. AB "LEO LT" likvidatorius, VĮ "Ignalinos atominė elektrinė" valdybos pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi. |
2010 m. kovas – 2014 m. kovas LR Energetikos ministerijos energetikos viceministras. Yra AB "Lietuvos dujos" valdybos narys, AB LITGRID valdybos |
| Arvydas Darulis valdybos pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi. |
Valdybos narys | 2010 m. vasaris – 2014 m. vasaris LR Energetikos ministerijos energetikos viceministras. Yra AB "LESTO" valdybos pirmininkas, AB "Lietuvos energija" - valdybos pirmininkas, AB "Lietuvos elektrinė" valdybos pirmininkas, UAB "Visagino atominė elektrinė" |
| Kęstutis Ţilėnas narys. Bendrovės akcijų neturi. |
Valdybos narys | 2010 m. balandis – 2014 m. balandis LR Energetikos ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyrius vedėjas. Yra AB "LESTO" valdybos narys, AB "Lietuvos energija" valdybos narys, UAB "Elektros tinklo paslaugos" valdybos narys, UAB "Tetas" valdybos |
| Virgilijus Poderys narys. Bendrovės akcijų neturi. |
Valdybos narys | 2010 m. vasaris – 2014 m. vasaris "LITGRID" AB generalinis direktorius, "LITGRID" AB valdybos narys, UAB "Technologijų ir inovacijų centras" valdybos |
| Rokas Masiulis AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius. Bendrovės akcijų neturi. |
Valdybos narys | 2010 m. rugsėjis – 2014 m. rugsėjis |
Per 2010 m. Bendrovės valdybos nariams nebuvo priskaičiuota pinigų sumų, nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto.
Bendrovei vadovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovei vadovaujantis ir Bendrovę reprezentuojantis asmuo.
| Vardas, Pavardė | Pareigos | Dirba nuo | |
|---|---|---|---|
| Rokas Masiulis Generalinis direktorius 2010 m. geguţės Bendrovės valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. |
|||
| Vytautas Kazimieras Aranauskas | Generalinio direktoriaus pavaduotojas VĮ "Naftos produktų agentūros" L.e. generalinio direktoriaus pareigas (2011 m.). Bendrovės akcijų neturi. |
2010 m. geguţės | |
| Mantas Bartuška Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. |
Finansų direktorius | 2010 m. geguţės | |
| Gediminas Vitkauskas Gamybos direktorius 1995 m. spalio Turi 0,00003 proc. įstatinio kapitalo dalies. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. |
|||
| Algimantas Petras Ţičkus Technikos direktorius Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. |
2001 m. liepos | ||
| Sigitas Zakalskis Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. |
Komercijos direktorius | 2010 m. rugpjūčio | |
| Rolandas Zukas Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. |
Suskystintų gamtinių dujų terminalo direktorius | 2010 m. gruodţio |
2010 m. vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius – 306 darbuotojai (2009 m. – 301).
2010 m. darbininkai sudarė 69 proc. (2009 m. – 70 proc.) visų Bendrovės darbuotojų. Bendrovėje dirbo 71 proc. vyrų ir 29 proc. moterų. Vidutinis bendrovės darbuotojų amţius – 47 metai.
Detalūs personalo amţiaus, staţo ir išsilavinimo duomenys pateikti grafikuose.
Bendrovė nuolat instruktuoja ir apmoko visus savo darbuotojus saugių darbo metodų. Darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus ir dirbantys su potencialiai pavojingais įrenginiais, mokomi licencijuotose mokymo įstaigose, kas 5 metai personalas peratestuojamas. Taip pat periodiškai vykdomi mokymai ir pratybos, kurių metu ugdomi praktiniai darbuotojų įgūdţiai avarijų likvidavimo tema. Kitų organizacijų asmenys, pagal uţsakymus atliekantys darbus bendrovės teritorijoje, instruktuojami dėl naftos terminale nustatytų darbų saugos, gaisrinės saugos reikalavimų (2010 m. iš viso instruktuota 618 kitų organizacijų asmenų).
2010 m. įvyko 1 (vienas) lengvas nelaimingas atvejis pakeliui iš darbo.
2010 m. gruodţio 31 d. Bendrovės vadovybei priskiriami: generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas, gamybos direktorius, technikos direktorius, finansų direktorius, komercijos direktorius ir suskystintų gamtinių dujų terminalo direktorius. Vadovams darbo apmokėjimo tvarką tvirtina valdyba, nustatydama vadovų mėnesinių algų pastoviąsias dalis (koeficientus) ir kintamųjų dalių mokėjimo tvarką.
Bendrovės valdymo organų nariai nėra ir nebuvo teisti uţ nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams.
Bendrovėje veikia Kolektyvinė sutartis. Bendrovės Kolektyvinėje darbo sutartyje numatytos šios papildomos socialinės garantijos:
| Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius | Vidutinis mėnesinis darbo uţmokestis, Lt | |||
|---|---|---|---|---|
| Darbuotojų grupė | 2010 m. | 2009 m. | 2010 m.* | 2009 m.** |
| Vadovai | 6 | 5 | 18.579 | 20.957 |
| Specialistai | 88 | 86 | 5.265 | 5.386 |
| Darbininkai | 212 | 210 | 3.655 | 3.687 |
| Iš viso | 306 | 301 | 4.128 | 4.183 |
Pastabos:
* Uţ 2010 m. darbo rezultatus skirtas metinis priedas.
* Bendrovės akcininkai iš 2009 metų pelno uţ metinius darbo rezultatus darbuotojams skyrė premiją.
Bendrovė savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės atsakomybės principais. Bendrovė siekia būti patikima socialine partnere, bei prisidėti sprendţiant aktualias socialines problemas. Iš akcininkų skirto pelno paramai, lėšos pirmiausiai nukreipiamos regiono, kuriame veikia terminalas, gamtosaugos, infrastruktūros, sveikatos bei socialinės apsaugos projektams remti.
Tradiciškai Bendrovė savo parama prisideda prie Klaipėdos miesto raidos ir jo puoselėjimo. Remia svarbius Vakarų Lietuvos regiono kultūros centrus – bibliotekas, dramos bei muzikinį teatrus. Visuomet buvo vienos iš pagrindinių Klaipėdos miesto švenčių - Jūros šventės - didţiuoju rėmėju.
Savo uţdirbtomis lėšomis kasmet remia Klaipėdos miesto įstaigas, globojančias našlaičius bei specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Paramą skiria ir Klaipėdos neįgaliųjų draugijoms, pagrindinių konfesijų baţnyčioms, prisideda prie populiariausios sporto šakos - krepšinio rėmimo.
Aplinkos apsauga – viena prioritetinių Bendrovės sričių. Lėšos skiriamos gamtos apsaugos priemonių diegimui, glaudţiai bendradarbiaujama su Lietuvos ir tarptautinėmis kompanijomis, siekiant įgyvendinti visus aplinkos apsaugos reikalavimus, keliamus naftos produktų krovos terminalui.
Bendrovė saugai darbe teikia didelę reikšmę. Modernizuojamos darbo vietos, papildomai lėšų skiriama asmeninėms apsaugos priemonėms, kurios numatytos Kolektyvinėje darbo sutartyje. Organizuojami saugos darbe mokymai, vykdoma nelaimingų atsitikimų prevencija ir atliekamų darbų kontrolė, Bendrovė siekia sukurti saugią ir sveiką darbo aplinką.
Bendrovė yra viena iš nedaugelio bendrovių Lietuvoje, kuri turi licencijuotą medicinos punktą. Jame teikiama neatidėliotina pirmoji medicininė pagalba bei pirmoji profilaktinė sveikatos praktinė ir teorinė pagalba. Turint gydytojo siuntimą, yra atliekamos įvairios fizioterapijos procedūros. Medicinos punkte yra įkurtas fizinės medicinos ir reabilitacijos kabinetas su šiuolaikine mokslo patvirtinta ir praktikoje pasiteisinusia įranga. Darbuotojai nemokamai skiepijami nuo erkinio encefalito, vidurių šiltinės, gripo ir kitų susirgimų. Bendrovė savo lėšomis Palangos reabilitacijos centre "Pušynas" trečius metus organizuoja profilaktinį – reabilitacinį gydymą padidintos taršos sąlygose dirbantiems darbuotojams.
Visi šiame metiniame pranešime pateikti finansiniai duomenys audituoti ir apskaityti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.
Savo veikloje Bendrovė vadovaujasi Įstatais, Civiliniu kodeksu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais. Įstatus keičia visuotinis akcininkų susirinkimas.
Su Bendrovės Stebėtojų tarybos, Valdybos nariais Bendrovė sandorių ir sutarčių nesudarė. Daugiau informacijos apie susijusių šalių sandorius pateikta Bendrovės 2010 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis ir finansų direktorius Mantas Bartuška, patvirtiname, kad mūsų ţiniomis anksčiau pateiktame AB "Klaipėdos nafta" 2010 m. metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apţvalga, Bendrovės aprašymas.
Generalinis direktorius Rokas Masiulis
Finansų direktorius Mantas Bartuška
Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" Burių g. 19, a./d. 81 91003 Klaipėda-C Tel. +370 46 391772, Faks. +370 46 311399 El. p. [email protected]
Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta", vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir vertybinių popierių birţos AB NASDAQ OMX Vilnius prekybos taisyklių 20.5. punktu, atskleidţia, kaip ji laikosi VVPB patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| I principas: Pagrindinės nuostatos nuosavybės vertės didinimą. |
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, uţtikrinant nuolatinį akcininkų | |
| 1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | AB "Klaipėdos nafta" plėtros strategija ir tikslai yra apibrėţti vidaus dokumentuose (metiniame pranešime, kuris viešai skelbiamas Vilniaus Vertybinių popierių birţos tinklalapyje) pagal atskiras veiklos kryptis ir tikslus. Bendrovė atnaujina plėtros planus priklausomai nuo situacijos rinkoje bei reguliavimo aplinkos pokyčių. |
| 1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsiţvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | Bendrovės valdyboje priimami svarbiausi strateginiai sprendimai, įtakojantys akcininkų nuosavybės didinimą (bendrovės veiklos funkcijų atskyrimas, dukterinių bendrovių įsteigimas, kiti veiksmai, didinantys bendrovės veiklos efektyvumą bei pelną). |
| 1.3. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organai turėtų glaudţiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams. |
Taip | Šią rekomendaciją įgyvendina stebėtojų taryba, valdyba ir vadovas. |
| 1.4. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organai turėtų uţtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai. |
Taip | Bendrovės organai gerbia bendrovės veikloje dalyvaujančių, su bendrovės veikla susijusių asmenų teises ir interesus: 1. darbuotojai - nuo bendrovės įsteigimo bendrovė bendradarbiauja ir vykdo socialinę partnerystę su bendrovės darbuotojų atstovais (bendrovės valdyba savo sprendimais skiria papildomas lėšas kolektyvinės sutarties vykdymui ir darbuotojų papildomam skatinimui ir pan.). 2. kreditoriai – bendrovė prisiima ir vykdo savo finansinius bei kitus įsipareigojimus pagal bendrovės valdybos patvirtintą skolinimosi programą. 3. kiti asmenys - bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimu dalis bendrovės pelno yra skiriama paramai (visuomeninei meno, kultūros, sporto veiklai ir pan.). |
| II principas: Bendrovės valdymo sistema | Bendrovės valdymo sistema turėtų uţtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo | |
| apsaugą. | organų prieţiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų | |
| 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų prieţiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių prieţiūros ir valdymo organų sudarymas uţtikrina valdymo ir prieţiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruoţtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą. |
Taip | Bendrovėje sudaromas kolegialus prieţiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba. |
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas uţ strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus prieţiūros organas yra atsakingas uţ efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos prieţiūrą. |
Taip | Bendrovės stebėtojų taryba yra atsakinga uţ efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos prieţiūrą (renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų; jei bendrovė dirba nuostolingai, privalo svarstyti, ar valdybos nariai tinka eiti pareigas; priţiūri valdybos ir vadovo veiklą; pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus dėl bendrovės veiklos strategijos, |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| valdybos ir vadovo veiklos; vykdo kitą įstatymuose bei kituose teisės aktuose jai priskirtą veiklą). Bendrovės valdyba atsako uţ tinkamą strateginį bendrovės valdymą (tvirtina bendrovės veiklos strategiją, priima svarbiausius teisės aktuose numatytus sprendimus dėl bendrovės organizacinės valdymo struktūros, sandorių, įvairių įsipareigojimų prisiėmimo ir pan.). |
||
| 2.3. Jeigu bendrovė nusprendţia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų prieţiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga uţ efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų prieţiūrą. |
Neaktualu | Bendrovėje sudaromas kolegialus prieţiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba. |
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus prieţiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus prieţiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai. |
Taip | Atsiţvelgiant į bendrovės veiklos specifiką, jos veikla yra grieţtai reglamentuojama teisės aktais ir priţiūrima atitinkamų valstybės institucijų. Todėl bendrovės organams priimant sprendimus yra uţtikrinamas šių sprendimų priėmimo skaidrumas, operatyvumas, įgyvendinami bendrovės vartotojų nediskriminavimo, bendrovės sąnaudų maţinimo ir kiti principai. Bendrovė nesilaiko III, IV principe numatytų nuostatų dėl komitetų sudarymo. |
| 2.5. Bendrovės valdymo ir prieţiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus. |
Taip | Bendrovės valdyba sudaroma iš penkių narių. Bendrovės stebėtojų taryba renkama iš 3 narių. |
| 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėţtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidţiamais intervalais, tam, kad būtų uţtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai daţnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė uţ vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą. |
Taip | Bendrovės stebėtojų tarybos nariai renkami Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme numatytam maksimaliam laikotarpiui – 4 metų kadencijai. Jokių apribojimų narių perrinkimui nėra. |
| 2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai prieţiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendţia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi prieţiūros nešališkumui uţtikrinti. |
Taip | Bendrovės vadovas yra valdybos narys, bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir nariai nėra buvę valdybos nariu ar bendrovės vadovu. |
| III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka bendrovės veiklos bei jos valdymo organų prieţiūrą. |
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų uţtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią |
|
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų uţtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų prieţiūra, |
Taip | Bendrovės kolegialus organas renkamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. |
||
| 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, uţ kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. |
Taip | Informacija apie kandidatus į kolegialaus organo narius pateikiama prieš visuotinį akcininkų susirinkimą. |
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. |
Ne | Bus siekiama įgyvendinti ateityje. |
| 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsiţvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų uţtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių ţinių, nuomonių ir patirties savo uţduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių ţinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. |
Ne | Kolegialus organas uţtikrina, kad jo nariai būtų kompetentingi, tačiau periodinis vertinimas neatliekamas. |
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supaţindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdţius ir ţinias. |
Ne | Kolegialus organo nariai apie bendrovės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitų Bendrovės veiklai įtakos turinčių aplinkybių pasikeitimus reguliariai informuojami kolegialaus organo posėdţiuose ir individualiai, esant poreikiui. Iki šiol bendrovėje nebuvo poreikio bei praktikos naujai paskirtiems stebėtojų tarybos nariams siūlyti individualią programą, skirtą supaţindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. |
| 3.6. Siekiant uţtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendţiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius. |
Ne | Iki šiol Bendrovėje nebuvo vertinamas renkamų kolegialaus organo narių nepriklausomumas ir nebuvo aptartas nepriklausomų narių pakankamumo sąvokos turinys. Kadangi virš 70 procentų bendrovės akcijų nuosavybės teise priklauso Valstybei, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, didţioji dalis stebėtojų tarybos narių visuotinio akcininkų susirinkimo yra renkami vienaip arba kitaip atsiţvelgiant į kontroliuojančio akcininko interesus. |
| 3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų |
Taip | Bendrovės kolegialių organų veiklos dokumentuose nėra apibrėţti kolegialių organų nepriklausomumo kriterijai. Tačiau atsiţvelgiant į pateiktus kriterijus galima teigti, |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindţiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1)jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2)jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3)jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus uţmokestį, gautą uţ kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose uţmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) uţ ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); 4)jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5)jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6)jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios |
kad bendrovės stebėtojų tarybos nariai faktiškai tenkina visus nepriklausomumo įvertinimo kriterijus, išskyrus 4 punktą. |
|
| bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7)jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos |
||
| narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8)jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9)jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. |
||
| 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. |
Neaktualu | |
| 3.9. Turėtų būti atskleidţiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti prieţastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais. |
Ne | Bendrovė iki šiol Kodekse nurodytų nepriklausomumo kriterijų skelbimo praktikoje netaikė. (Ţr. Punktą 3.6) |
| 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti prieţastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų uţtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą. |
Ne | Bendrovėje iki šiol nebuvo taikoma kolegialaus organo narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika. |
| 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams uţ jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdţiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. |
Neaktualu | Kolegialaus organo nariams uţ jų dalyvavimą posėdţiuose atlyginimas iš bendrovės lėšų nėra mokamas. |
| IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė | Bendrovės valdymo sistema turėtų uţtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų uţtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organųi |
|
| prieţiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą. 4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų uţtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir priţiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę. |
Taip | Bendrovės turimais duomenimis, visi kolegialaus organo nariai veikia gera valia bendrovės atţvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus. |
| 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąţiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsiţvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. |
Taip | Bendrovės turimais duomenimis, visi kolegialaus organo nariai veikia gera valia bendrovės atţvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengdamiesi išlaikyti savo |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, prieţastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai). 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys |
Taip | nepriklausomumą priimant sprendimus. Kolegialaus organo nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja posėdţiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus organo nario, |
| turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo maţiau nei pusėje kolegialaus organo posėdţių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. |
pareigų vykdymui. | |
| 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąţiningai ir nešališkai. Jis turėtų uţtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams. |
Taip | Bendrovė laikosi nurodytų rekomendacijų. Kolegialių organų nariai prieš priimdami sprendimus , kurių kriterijai apibrėţti Bendrovės įstatuose, apsvarsto jų įtaką akcininkams. Daugiau negu numatytas teisės aktuose, akcininkų informavimas nevykdomas. |
| 4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus maţareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, prieţiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai uţ tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. |
Ne | Pagal bendrovės įstatus bei bendrovės valdybos darbo reglamentą, nėra numatyta tokio pobūdţio sandorius tvirtinti stebėtojų taryboje. Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą ir įstatus svarbūs sandoriai yra tvirtinami Valdybos. |
| 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų uţtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai |
Ne | Bendrovės kolegialūs organai savo darbui turi visas finansines sąlygas ir nepriklauso nuo bendrovės vadovų. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| priklausančiais klausimais. 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų uţtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti maţiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų poţiūrį ir kaip pasirinktas poţiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidţia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti |
Ne | Komitetai nėra sudaromi, išskyrus audito komitetą, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdţius, ţinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui. |
| taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą uţtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas uţ savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. |
Ne | Komitetai nėra sudaromi, išskyrus audito komitetą, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdţius, ţinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui |
| 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. |
Ne | Komitetai nėra sudaromi, išskyrus audito komitetą, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdţius, ţinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėţiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdţių skaičių ir narių dalyvavimą posėdţiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados. |
Ne | Komitetai nėra sudaromi, išskyrus audito komitetą, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdţius, ţinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui |
| 4.11. Siekiant uţtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdţiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. |
Ne | Komitetai nėra sudaromi, išskyrus audito komitetą, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdţius, ţinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui |
| 4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdţių, ţinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti prieţiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdţius, ţinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) perţiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendţiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. |
Ne | Komitetai nėra sudaromi, išskyrus audito komitetą, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdţius, ţinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui |
| 4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus |
Ne | Komitetai nėra sudaromi, išskyrus audito komitetą, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdţius, ţinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlyginimą, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių; 3) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų; 4) padėti kolegialiam organui priţiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); 5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėţta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydţio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai. 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų: 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus; 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėţiant tokios alternatyvos suteikimo prieţastis ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų |
taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui |
|
| pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. |
||
| 4.14. Audito komitetas. | Taip | Visuotiniame eiliniame akcininkų susirinkime išrinkus |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos | naują stebėtojų tarybą, ji išrinko audito komitetą. | |
| turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės |
||
| informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant | ||
| bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant |
||
| bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinio | ||
| konsolidavimo kriterijus); | ||
| 2) maţiausiai kartą per metus perţiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant |
||
| uţtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, | ||
| susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir |
||
| apie jas atskleidţiama informacija; | ||
| 3) uţtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, | ||
| be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, |
||
| pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio | ||
| padalinio biudţeto, taip pat stebint, kaip |
||
| bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra |
||
| vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią | ||
| funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, |
||
| susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, | ||
| skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai | ||
| atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone |
||
| sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl | ||
| kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda |
||
| pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; |
||
| 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą | ||
| ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsiţvelgia į reikalavimus, susijusius su |
||
| audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti | ||
| atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, | ||
| dydį ir panašius dalykus. Siekiant uţkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, |
||
| remdamasis inter alia išorės audito įmonės |
||
| skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, | ||
| kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat priţiūrėti ne |
||
| audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, | ||
| vadovaudamasis 2002 m. geguţės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais |
||
| principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti | ||
| formalią politiką, apibrėţiančią ne audito paslaugų | ||
| rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidţiamas; b) leidţiamas komitetui išnagrinėjus |
||
| ir c) leidţiamas be kreipimosi į komitetą; | ||
| 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias |
||
| audito įmonė pateikia laiške vadovybei. | ||
| 4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti | ||
| išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos |
||
| ypatumais. Bendrovės administracija turėtų |
||
| informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų | ||
| sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas |
||
| dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai | ||
| ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios | ||
| paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdţiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi uţ finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti uţtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs paţeidimai (daţniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų uţtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. |
||
| 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka |
Ne | Bendrovės vidaus dokumentuose nėra numatytas atskiras kolegialaus organo veiklos vertinimas, nes to nenustato LR teisės aktai. Sprendimus dėl bendrovės veiklos priima Bendrovės valdyba, kuri atsiskaito akcininkų susirinkimui. |
| darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. | Bendrovėje nustatyta kolegialių prieţiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų uţtikrinti efektyvų šių organų |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| 5.1. Bendrovės kolegialiems prieţiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius prieţiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas uţ kolegialaus organo posėdţių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų uţtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdţio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų uţtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdţiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdţio metu. |
Taip | Bendrovėje šią nuostatą įgyvendina kolegialus prieţiūros organas – stebėtojų taryba, valdymo organas – valdyba. |
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdţius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendţia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdţius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų uţtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdţiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdţiai – bent kartą per mėnesį. |
Taip | Bendrovėje stebėtojų tarybos posėdţiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, o eiliniai valdybos posėdţiai turi būti organizuojami pagal valdybos patvirtintą planą. |
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdţio darbotvarke susijusi medţiaga. Darbotvarkė posėdţio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. |
Taip | Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų. |
| 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei uţtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių prieţiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdţių datas, jų darbotvarkes, glaudţiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdţiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu. |
Taip | Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų. |
| VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų uţtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei uţsieniečius, | |
| 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. |
Taip | Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, visiems bendrovės akcijų savininkams suteikiančios vienodas teises. |
| 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipaţinti su išleidţiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. |
Taip | Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUALU |
KOMENTARAS | |
|---|---|---|---|
| 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipaţinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. |
Taip | Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą ir įstatus svarbūs sandoriai yra tvirtinami Valdybos, o taip šio įstatymo nustatytais atvejais gaunamas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. |
|
| 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų paţeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų uţkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė uţduoti bendrovės prieţiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos. |
Taip | Visi bendrovės akcininkai yra informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vietą ir laiką. Visiems bendrovės akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo sudaroma galimybė gauti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke. |
|
| 6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Siekiant uţtikrinti uţsieniečių teisę susipaţinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis uţsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. |
Taip | Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, bendrovė atskleidţia per Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių birţos informacijos atskleidimo sistemą ir skelbiama Bendrovės tinklalapyje. |
|
| 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, uţpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
Taip | Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą. Bendrovė taip pat sudaro sąlygas akcininkams balsuoti uţpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
|
| 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti uţtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač uţsieniečiams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. |
Neaktualu | Priimant dėmesin akcininkų struktūrą bei galiojančias akcininkų susirinkimo organizavimo taisykles, nėra būtinybės diegti papildomai brangiai kainuojančios IT sistemos. |
|
| VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei uţtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| 7.1. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės prieţiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. |
Taip | Bendrovės prieţiūros ir valdymo organų nariai elgiasi taip, kad interesų konfliktai nekiltų, todėl praktikoje jų nepasitaikė. Ateityje bus detaliau įgyvendinama nuostata dėl pranešimo reglamentuojant ją Bendrovės lokaliniuose aktuose. |
| 7.2. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo. |
Taip | Bendrovės prieţiūros ir valdymo organų nariai elgiasi taip, kad interesų konfliktai nekiltų, todėl praktikoje jų nepasitaikė |
| 7.3. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus maţareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba ţodţiu, įrašant tai į posėdţio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. |
Neaktualu | |
| 7.4. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. |
Taip | Bendrovės valdybos nariai yra supaţindinti su šiomis nuostatomis ir turi laikytis šių rekomendacijų. |
| VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, perţiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų uţkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudţiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat uţtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą. |
||
| 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Ši ataskaita turėtų būti paskelbta kaip bendrovės metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip pat turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklalapyje. |
Ne | Bendrovė savo atlyginimų politikos ataskaitos ataskaitiniais metais viešai neskelbė, nes to nenumato LR teisės aktai. Bendrovės atlyginimų politika apsprendţiama, analizuojant situaciją šalies darbo rinkoje. |
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apţvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. |
Ne | Komentaras pateiktas aukščiau 8.1 punkte. |
| 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindţiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; |
Ne | Komentaras pateiktas aukščiau 8.1 punkte. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| 3) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 4) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 5) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; tačiau atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu poţiūriu neskelbtinos informacijos. |
||
| 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko. |
Ne | Komentaras pateiktas aukščiau 8.1 punkte. |
| 8.5. Be to, turėtų būti atskleidţiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį. |
Ne | Komentaras pateiktas aukščiau 8.1 punkte. |
| 8.6. Nemenkinant organų, atsakingų uţ direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdţio. |
Ne | Komentaras pateiktas aukščiau 8.1 punkte. |
| 8.7. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.7.1–8.7.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.7.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui uţ paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei prieţastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidţiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams uţ specialias paslaugas, kurios |
Ne | Komentaras pateiktas aukščiau 8.1 punkte. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.7.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.7.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėţtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėţtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias uţ direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.7.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, |
||
| įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą. 8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo |
Neaktualu | 8.8.-8.12. Bendrovė ataskaitiniais metais netaikė schemų, pagal kurias direktoriams būtų atlyginama |
| sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradţios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradţios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį. |
akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų, taip pat nebuvo atlyginama remiantis akcijų kainų pokyčiais. To nenumato esama darbo apmokėjimo tvarka ir darbo sutartys su direktoriais ir kitais darbuotojais. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| 8.9. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; |
Neaktualu | Komentaras pateiktas 8.8p. |
| 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; |
||
| 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidţia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo |
||
| schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip |
||
| pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį uţ direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams. |
||
| 8.10. Jeigu leidţia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra |
||
| suteikiamos teisės pasirašyti akcijas ţemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, |
||
| taip pat turėtų pritarti akcininkai. 8.11. 8.8 ir 8.9 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba |
||
| bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. |
||
| 8.12. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.8 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipaţinti su sprendimo projektu ir su |
||
| juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo |
||
| schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros |
||
| direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta |
||
| informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas |
||
| įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs |
||
| bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apţvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUALU |
KOMENTARAS | |
|---|---|---|---|
| IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme Bendrovės valdymo sistema turėtų pripaţinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. |
|||
| 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų uţtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdţiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipaţinti su reikiama informacija. X principas: Informacijos atskleidimas |
Taip | Šios rekomendacijos vykdymą uţtikrina preciziška bendrovės veiklą reguliuojančių valstybės institucijų bei organizacijų prieţiūra bei kontrolė. Bendrovės veiklos viešumas sudaro sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka bei pagal įstatus ir Bendrovės Kolektyvinę sutartį. Valdymo organai konsultuojasi su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale nėra ribojamas. |
|
| finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidţiama laiku ir tiksliai | Bendrovės valdymo sistema turėtų uţtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant | ||
| 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės prieţiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. 10.2. Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai priklauso bendrovė, konsoliduotus rezultatus. 10.3. Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės prieţiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės prieţiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką ţmoniškųjų išteklių atţvilgiu, darbuotojų |
Taip | Visa informacija apie Bendrovės finansinę situaciją, veiklą ir Bendrovės valdymą yra reguliariai atskleidţiama platinant pranešimus spaudai ir pranešimus apie esminius įvykius, pristatymuose. Dokumentai viešai skelbiami Nasdaq OMX Vilniaus vertybinių popierių birţos tinklalapyje lietuvių ir anglų kalbomis. Bendrovė finansinę atskaitomybę rengia pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. |
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/ | Taip ir NE NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. |
||
| 10.5. Informacija turėtų būti atskleidţiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atţvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidţiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių birţos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipaţinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. |
Taip | Bendrovė informaciją per Nasdaq OMX Vilniaus vertybinių popierių birţos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia vienu metu lietuvių ir anglų kalbomis, kad gauta informacija būtų paskelbta vienu metu, tokiu būdu uţtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. |
| 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų uţtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdţiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis. |
Taip | Bendrovė informaciją per Vilniaus vertybinių popierių birţos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia vienu metu lietuvių ir anglų kalbomis, kad gauta informaciją būtų paskelbta vienu metu, tokiu būdu uţtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems ir planuojama pastoviai skelbti Bendrovės tinklalapyje. |
| 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių birţoje. |
Taip | Bendrovė atsiţvelgia į šią rekomendaciją ir informacija yra skelbiama tinklalapyje. |
| XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas | Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų uţtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės | |
| nepriklausomumą. | ||
| 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinės finansinės atskaitomybės, bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. |
Taip | Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, kai nepriklausoma audito įmonė atlieka bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą. |
| 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba. |
Ne | Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba. |
| 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės uţmokestį uţ suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
Neaktualu | Audito įmonė iš bendrovės negauna pajamų uţ mokesčių konsultacijas ir verslo konsultacijas. |
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.