AI Terminal

MODULE: AI_ANALYST
Interactive Q&A, Risk Assessment, Summarization
MODULE: DATA_EXTRACT
Excel Export, XBRL Parsing, Table Digitization
MODULE: PEER_COMP
Sector Benchmarking, Sentiment Analysis
SYSTEM ACCESS LOCKED
Authenticate / Register Log In

Kauno Energija

Quarterly Report Aug 1, 2014

2256_iss_2014-08-01_9e4dca69-402e-47af-a991-3480851f10f4.pdf

Quarterly Report

Open in Viewer

Opens in native device viewer

AB "KAUNO ENERGIJA" KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS
2014 M. I PUSMEČIO FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE

Atsakingu asmenų patvirtinimas AB "Kauno energija" akcininkams ir Lietuvos bankui

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes AB "Kauno energija" generalinis direktorius Rimantas Bakas ir vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė patvirtiname, kad mūsų žiniomis AB "Kauno energija" 2014 m. I pusmečio tarpinės finansinės ataskaitos parengtos, vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, priimtais taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo įmonės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną (nuostolius) ir pinigų srautus.

Generalinis direktorius

Vyriausioji buhalterė

Rimantas Bakas

Wednes

Violeta Staškūnienė

Finansinės būklės ataskaitos

Grupė Bendrovė
Pastabos 2014 m.
birželio
30 d.
2013 m.
gruodžio
31 d.
2014 m.
birželio
30 d.
2013 m.
gruodžio
31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas 3 168 209 168 209
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai $\overline{\mathbf{4}}$
Žemė ir pastatai 26.096 27.097 24.825 25.798
Statiniai ir mašinos 323.134 320.178 323.144 320.187
Transporto priemonės 790 848 846 903
Įrenginiai ir įrankiai 21.700 18.730 21.694 18.723
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai 5.112 7.289 5.112 7.289
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų iš
viso
376.832 374.142 375.621 372.900
Ilgalaikis finansinis turtas
Investicijos į dukterinę įmonę 1 3.719 3.719
Po vienerių metų gautinos sumos 5 30 40 30 40
Kitas finansinis turtas 6 95 95 95 95
Ilgalaikio finansinio turto iš viso 125 135 3.844 3.854
Ilgalaikio turto iš viso 377.125 374.486 379.633 376.963
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai
Atsargos 7 3.813 3.897 3.813 3.844
Išankstiniai apmokėjimai 973 800 972 800
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų iš viso 4.786 4.697 4.785 4.644
Per vienerius metus gautinos sumos 8
Iš pirkėjų gautinos sumos 23 20.217 57.021 20.217 57.009
Kitos gautinos sumos 12.115 9.428 12.068 9.424
Per vienerius metus gautinų sumų iš viso 32.332 66.449 32.285 66.433
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 9,23 2.517 2.155 2.513 2.135
Trumpalaikio turto iš viso 39.635 73.301 39.583 73.212
Turto iš viso 416.760 447.787 419.216 450.175

(tęsinys kitame puslapyje)

Finansinės būklės ataskaitos (tęsinys)

Grupė Bendrovė
Pastabos 2014 m.
birželio
30 d.
2013 m.
gruodžio
31 d.
2014 m.
birželio
30 d.
2013 m.
gruodžio
31 d.
NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavybė
Kapitalas 1 256.813 256.392 256.813 256.392
Privalomasis rezervas 10 7.187 6.845 7.187 6.845
Kiti rezervai 10 1.799 250 1.799 250
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Ataskaitinių metų pelnas 6.267 3.019 6.243 1.858
Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai) (1.651) (2.292) 174 694
Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) iš viso 4.616 727 6.417 2.552
Nuosavybė iš viso 270.415 264.214 272.216 266.039
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai
Ilgalaikės finansinės skolos 11,23 56.421 38.994 56.421 38.994
Lizingas (finansinė nuoma) 12,23 125 125 125 125
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas 21 8.340 8.340 9.004 9.004
Dotacijos (atidėtosios pajamos) 13 30.666 28.987 30.666 28.987
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas 14 2.079 2.079 2.079 2.079
Ilgalaikės prekybos skolos 23 18 14 18 14
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir
ilgalaikių įsipareigojimų iš viso
97.649 78.539 98.313 79.203
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir
isipareigojimai
Ilgalaikių finansinių skolų ir lizingo
(finansinės nuomos) einamųjų metų dalis
11,12,23 10.979 20.401 10.979 20.401
Trumpalaikės finansinės skolos 11,23 5.989 16.997 5.989 16.997
Prekybos skolos 23 26.273 61.321 26.265 61.305
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 2.407 1.950 2.407 1.927
Gauti išankstiniai apmokėjimai 1.091 1.444 1.087 1.444
Mokėtini mokesčiai 125 1.146 128 1.142
Išvestiniai finansiniai instrumentai 15 9 51 9 51
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo
einamųjų metų dalis
14 701 937 701 879
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai
1.122 787 1.122 787
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir
įsipareigojimų iš viso
48.696 105.034 48.687 104.933
Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso 146.345 183.573 147.000 184.136
Nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 416.760 447.787 419.216 450.175
1:

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

Generalinis direktorius Rimantas Bakas Vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė

2014 m. liepos 23 d.

2014 m. liepos 23 d.

$\overline{\mathcal{A}}$

Bendrųjų pajamų ataskaitos

Grupė
Pastabos 2014 m.
II ketv.
2014 m.
I pusm.
2013 m.
II ketv.
2013 m.
I pusm.
2013 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos 16 29.772 160.151 41.120 208.018 322.363
Kitos veiklos pajamos 18 651 1.135 1.014 1.773 3.561
Veiklos pajamų iš viso
Veiklos sąnaudos
30.423 161.286 42.134 209.791 325.924
Kuras ir pirkta energija (25.856) (123.058) (35.779) (162.146) (257.154)
Atlyginimai ir socialinis draudimas (5.153) (10.221) (5.150) (10.540) (21.631)
Nusidėvėjimas ir amortizacija 3,4 (4.486) (8.895) (3.984) (7.989) (15.936)
Remontas ir eksploatacija (563) (914) (477) (1.030) (2.678)
Gautinų sumų realizacinės vertės
sumažėjimo pasikeitimas
5,8 6.433 375 (1.270) (5.731) (9.982)
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį (1.257) (2.469) (1.222) (2.451) (5.101)
Elektros energija (557) (1.498) (733) (1.657) (2.919)
Žaliavos ir medžiagos (414) (861) (569) (1.037) (1.876)
Šildymo ir karšto vandens sistemų
priežiūros sąnaudos
(2) (2) (2)
Vanduo (582) (1.313) (497) (1.015) (2.167)
Atsargų realizacinės vertės
sumažėjimo pasikeitimas
$\overline{7}$ 78 83 39 (72) (67)
Kitos sąnaudos 17 (2.130) (5.528) (2.804) (4.968) (9.656)
Kitos veiklos sąnaudos 18 (306) (532) (202) (498) (1.753)
Veiklos sąnaudos, iš viso (34.793) (154.831) (52.650) (199.136) (330.922)
Veiklos pelnas (4.370) 6.455 (10.516) 10.655 (4.998)
Finansinės ir investicinės veiklos
pajamos
19 337 653 8.671 9.101 10.160
Finansinės ir investicinės veiklos
sanaudos
20 (439) (841) (357) (876) (1.913)
Finansinės ir investicinės veiklos
pajamos, grynąja verte
(102) (188) 8.314 8.225 8.247
Pelnas prieš apmokestinimą (4.472) 6.267 (2.202) 18.880 3.249
Pelno mokestis 21 (230)
Grynasis pelnas (4.472) 6.267 (2.202) 18.880 3.019
Pelnas, tenkantis vienai akcijai
(litais)
22 (0,10) 0,15 (0,05) 0,44 0,07

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius

2014 m. liepos 23 d.

Vyriausioji buhalterė

Violeta Staškūnienė

Rimantas Bakas

2014 m. liepos 23 d.

Bendrųjų pajamų ataskaitos

Bendrovė
2014 m.
2014 m. 2013 m. 2013 m.
Pastabos II ketv. I pusm. II ketv. I pusm. 2013 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos 16 29.774 160.170 40.886 207.739 322.338
Kitos veiklos pajamos 18 580 960 1.250 1.966 3.358
Veiklos pajamų iš viso 30.354 161.130 42.136 209.705 325.696
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija (25.856) (123.058) (35.779) (162.146) (257.154)
Atlyginimai ir socialinis draudimas (5.153) (10.168) (5.090) (10.214) (21.455)
Nusidėvėjimas ir amortiz. 3,4 (4.468) (8.895) (3.948) (7.944) (16.014)
Remontas ir eksploatacija (563) (914) (477) (1.030) (2.678)
Gautinų sumų realizacinės vertės
sumažėjimo pasikeitimas
5,8 6.438 380 (1.287) (5.816) (10.151)
Mokesčiai, išskyrus pelno (1.257) (2.469) (1.222) (2.442) (5.101)
Elektros energija (558) (1.498) (730) (1.650) (2.919)
Žaliavos ir medžiagos (458) (930) (533) (963) (1.881)
Šildymo ir karšto vandens sistemų
priežiūros sąnaudos
(4) (12) (78) (95)
Vanduo (582) (1.313) (497) (1.014) (2.167)
Atsargų realizacinės vertės
sumažėjimo pasikeitimas
$\overline{7}$ 78 83 39 (72) (67)
Kitos sąnaudos 17 (2.130) (5.518) (2.786) (4.961) (9.690)
Kitos veiklos sąnaudos 18 (205) (395) (339) (720) (1.318)
Veiklos sąnaudos, iš viso (34.714) (154.699) (52.661) (199.050) (330.690)
Veiklos pelnas (4.360) 6.431 (10.525) 10.655 (4.994)
Finansinės ir investicinės veiklos
pajamos
19 337 653 8.671 9.101 10.160
Finansinės ir investicinės veiklos
sąnaudos
20 (439) (841) (513) (1.182) (3.102)
Finansinės ir investicinės veiklos
pajamos, grynąja verte
(102) (188) 8.158 7.919 7.058
Pelnas prieš apmokestinimą (4.462) 6.243 (2.367) 18.574 2.064
Pelno mokestis 21 ۰ $\blacksquare$ $\blacksquare$ (206)
Grynasis pelnas (4.462) 6.243 (2.367) 18.574 1.858
Pelnas, tenkantis vienai akcijai
(litais)
22 (0,10) 0,15 (0,06) 0,43 0,04

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų rinkinio dalis. $\overline{\phantom{a}}$

Generalinis direktorius Rimantas Bakas 2014 m. liepos 23 d.
Vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė Mercede 2014 m. liepos 23 d.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Grupė Pastabos Kapitalas Privalomasis
rezervas
Kiti
rezervai
Nepaskirstytasis
pelnas
(nuostoliai)
Iš viso
2012 m. gruodžio 31 d.
likutis
256.392 1.307 2.584 912 261.195
Bendrosios laikotarpio
pajamos
18.880 18.880
Sudaryti rezervai 10 5.538 250 (5.788)
Panaikinti rezervai 10 $\overline{\phantom{a}}$ (2.584) 2.584
2013 m. birželio 30 d.
likutis
256.392 6.845 250 16.588 280.075
Bendrosios laikotarpio
pajamos
(15.861) (15.861)
2013 m. gruodžio 31 d.
likutis
256.392 6.845 250 727 264.214
Bendrųjų pajamų
ataskaitoje nepripažintas
pelnas (nuostolis)
$\mathbf{1}$ 23 23
Bendrosios laikotarpio
pajamos
6.267 6.267
Dividendai 1 (428) (428)
Tantjemos 1 (82) (82)
Sudaryti rezervai 10 342 1.799 (2.141)
Panaikinti rezervai 10 $\overline{\phantom{0}}$ (250) 250
Istatinio kapitalo
didinimas
$\mathbf{1}$ 421 421
2014 m. birželio 30 d.
likutis
256.813 7.187 1.799 4.616 270.415

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

Generalinis direktorius Rimantas Bakas 2014 m. liepos 23 d.
Vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė fificación 2014 m. liepos 23 d.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Bendrovė Pastabos Kapitalas Privalomasis
rezervas
Kiti
rezervai
Nepaskirstytasis
pelnas
(nuostoliai)
Iš viso
2012 m. gruodžio 31 d.
likutis
256.392 1.307 2.584 3.898 264.181
Bendrosios laikotarpio
pajamos
18.619 18.619
Sudaryti rezervai 10 5.538 250 (5.788)
Panaikinti rezervai 10 $\qquad \qquad \blacksquare$ (2.584) 2.584
Akcininko (jnašas)
nuostoliui dengti
$\mathbf{1}$ (45) (45)
2013 m. birželio 30 d.
likutis
256.392 6.845 250 19.268 282.755
Bendrosios laikotarpio
pajamos
(16.716) (16.716)
2013 m. gruodžio 31 d.
likutis
256.392 6.845 250 2.552 266.039
Bendrųjų pajamų
ataskaitoje
nepripažintas pelnas
(nuostolis)
1 23 23
Bendrosios laikotarpio
pajamos
6.243 6.243
Dividendai 1 (428) (428)
Tantjemos 1 (82) (82)
Sudaryti rezervai 10 342 1.799 (2.141)
Panaikinti rezervai 10 (250) 250
Istatinio kapitalo
didinimas
1 421 421
2014 m. birželio 30 d.
likutis
256.813 7.187 1.799 6.417 272.216

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

Generalinis direktorius 2014 m. liepos 23 d. Rimantas Bakas 2014 m. liepos 23 d. Vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė

Pinigų srautų ataskaitos

Grupė Bendrovė
2014 m. I
pusm.
2013 m. I
pusm.
2014 m. I
pusm.
2013 m. I
pusm.
Pinigų srautai iš (į) pagrindinės veiklos
Grynasis pelnas 6.267 18.880 6.243 18.574
Nepiniginių straipsnių koregavimas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija 10.337 9.266 10.307 9.211
Gautinų sumų nurašymai ir vertės sumažėjimo
pasikeitimas
(366) 5.771 (371) 5.822
Palūkanų sąnaudos 839 720 839 720
Išvestinių finansinių instrumentų tikrosios
vertė pasikeitimas
(42) (90) (42) (90)
Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nurašius
ilgalaikį turtą ir akcijų vertę
(190) 32 (189) 33
Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija) (793) (640) (793) (640)
Atsargų realizacinės vertės pasikeitimas (83) 72 (83) 72
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo
pasikeitimas
(15) 25 25
Pelno mokesčio sąnaudos
Sukaupimų pasikeitimas (5) (120) (120)
Investicijų į dukterinę įmonę nuvertėjimas 152
Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų
eliminavimas
(610) (8.855) (610) (8.701)
Viso nepiniginių straipsnių koregavimas 9.072 6.181 9.058 6.484
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas 168 150 115 131
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas)
sumažėjimas
(153) (394) (152) (471)
Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas)
sumažėjimas
37.585 41.769 37.578 41.658
Kitų gautinų sumų (padidėjimas) (3.102) (2.633) (3.059) (2.630)
Kitų ilgalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas)
padidėjimas
4 $\mathbf{1}$ $\overline{4}$
Trumpalaikių prekybos skolų ir gautų avansų
padidėjimas (sumažėjimas)
(35.401) (52.890) (35.397) (52.892)
Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų
(sumažėjimas) padidėjimas
241 17 302 309
Kitų įsiskolinimų biudžetui padidėjimas
(sumažėjimas)
(1.021) (935) (1.014) (905)
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas
(sumažėjimas)
71 (95) 71 (94)
Viso apyvartinio kapitalo pasikeitimai: (1.608) (15.010) (1.552) (14.893)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 13.731 10.051 13.749 10.165

(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva
2014 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
(tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

Grupė Bendrovė
$2014$ m. I
pusm.
2013 m. I
pusm.
$2014$ m. I
pusm.
2013 m. I
pusm.
Pinigų srautai iš (j) Investicinės veiklos
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto
(isigijimas)
(12.978) (9.681) (12.978) (9.687)
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pajamos 644 199 642 196
Gautos palūkanos už pradelstas gautinas sumas 610 1.956 610 1.956
Gautos baudos 7.054 7.054
Ilgalaikių gautinų sumų sumažėjimas 10 10 (1)
Gautos palūkanos 1 1 1.
Grynieji (panaudoti) investicinės veiklos
pinigų srautai
(11.713) (471) (11.715) (481)
Pinigų srautai iš (į) finansinės veiklos
Paskolų gavimas 17.609 10.955 17.609 10.955
Paskolų (grąžinimas) (20.658) (20.119) (20.658) (20.119)
(Sumokėtos) palūkanos (964) (872) (964) (872)
Lizingo (finansinės nuomos) (mokėjimai) (55) (77) (55) (77)
(Sumokėti) delspinigiai ir baudos (1) (156) (1) (155)
Akcininko (įnašai) į dukterinę bendrovę (155)
(Išmokėtos) tantjemos (59) (59)
Gauta subsidija 2.472 110 2.472 110
Grynieji pinigų srautai iš (panaudoti)
finansinės veiklos
(1.656) (10.159) (1.656) (10.313)
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas)
padidėjimas
362 (579) 378 (629)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio
pradžioje
2.155 5.332 2.135 5.308
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio
pabaigoje
2.517 4.753 2.513 4.679
(pabaiga)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

Generalinis direktorius Rimantas Bakas 2014 m. liepos 23 d.
Vyriausioji buhalterė Thellee
Violeta Staškūnienė
2014 m. liepos 23 d.

$10$

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva.

AB "Kauno energija" sudaro Bendrovės centrinė būstinė ir filialas "Jurbarko šilumos tinklai".

Bendrovė užsiima šilumos ir karšto vandens tiekimu, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei kolektorių tunelių priežiūra. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB "Lietuvos energija". Bendrovės akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos sąraše.

2014 m. birželio 30 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

2014 m. birželio 30 d. 2013 m. gruodžio 31 d.
Turimų akcijų
skaičius (vnt.)
Nuosavybės
dalis (proc.)
Turimų akcijų
skaičius (vnt.)
Nuosavybės
dalis (proc.)
Kauno miesto savivaldybė 39.736.058 92,84 39.665.892 92,82
Kauno rajono savivaldybė 1.606.168 3,75 1.606.168 3,76
Jurbarko rajono savivaldybės taryba 746.405 1,74 746.405 1,75
Kiti smulkūs akcininkai 713.512 1,67 713.512 1,67
42.802.143 100,00 42.731.977 100,00

Visos akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 6 Lt, yra paprastosios akcijos. 2014 m. ir 2013 m. Bendrovė savų akcijų neturėjo.

2009 m. liepos 23 d. Bendrovės akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti įstatinį kapitalą, išleidžiant 22.700.000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 6 Lt. Pirmumo teisė įsigyti išleistas akcijas buvo suteikta Kauno miesto savivaldybei. Akcijų emisijos kaina lygi jų nominaliajai vertei. Akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste, kurių 136.200 tūkst. Lt rinkos vertė buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, taikant atstatomosios vertės metodą.

2010 m. vasario 17 d. neeiliniame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 682 tūkst. Lt (nuo 255.710 tūkst. Lt iki 256.392 tūkst. Lt), išleidžiant 113.595 paprastąsias vardines 6 Lt nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, apmokant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu – pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais – inžineriniais tinklais – esančiais, Jurbarko mieste. Turtinio įnašo vertė perdavimo dienai nepriklausomų vertintojų nustatyta atstatomosios vertės metodu.

2014 m. sausio 6 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 421 tūkst. Lt nuo 256.392 tūkst. Lt iki 256.813 tūkst. Lt, išleidžiant 70 166 paprastąsias vardines 6 Lt nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, suteikiant teisę šias akcijas įsigyti Kauno miesto savivaldybei, siekiant, kad Bendrovei Kauno miesto savivaldybė perduotų jai nuosavybės teise priklausančią šilumos tiekimo liniją – šilumos tinklus, esančius Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas. 2014 m. kovo 20 d. užregistruoti Bendrovės įstatai, padidinus Bendrovės įstatinį kapitalą.

2014 m. birželio 30 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2012 m. balandžio 30 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 10.683 tūkst. Lt, t. y. po 25 ct už vieną akciją, dividendų iš 2011 m. pelno.

2014 m. balandžio 29 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 428 tūkst. Lt, t. y. po 1 ct už vieną akciją, dividendų ir 82 tūkst. Lt tantjemų Bendrovės valdybos nariams iš 2013 m. pelno. 2014 m. birželio 30 d. dividendai dar neišmokėti, negavus kredito įstaigų leidimų pagal pasirašytas kredito sutartis. Du valdybos nariai tantjemų atsisakė – 23 tūkst. Lt suma apskaityta kaip Bendrųjų pajamų ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostolis).

Neišmokėta dividendų dalis 2014 m. birželio 30 d. yra 437 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 9 tūkst. Lt), kuri apskaityta kitų trumpalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje.

Grupė ir Bendrovė taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. 2006 m. liepos 1 d. AB "Kauno energija" paslaugų departamento pagrindu įsteigė dukterinę įmonę UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (toliau – PPP). Dukterinės įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių, vidaus inžinerinių tinklų bei sistemų, statybinių konstrukcijų eksploatacija bei priežiūra. Nuo 2006 m. liepos 1 d. Bendrovė samdė Dukterinę įmonę atlikti Bendrovės prižiūrimų pastatų nuolatinės techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas. Kadangi, pasikeitus šilumos ūkio įstatymui, nuo 2012 m. liepos 1 d. Dukterinė įmonė nebegali teikti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų, 2012 m. balandžio 6 d. Bendrovės valdybos sprendimu pritarta Dukterinės įmonės reorganizavimui atskyrimo būdu. 2013 m. balandžio 16 d. Bendrovė užbaigė PPP reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras. 2013 m. balandžio 16 d. Juridinių asmenų registre užregistruoti tęsiančios veiklą PPP ir naujai įsteigtos dukterinės bendrovės UAB "Kauno energija NT" (toliau – KENT) įstatai. 2013 m. balandžio 22 d. Bendrovė paskelbė PPP pardavimo konkursą. 2013 m. birželio 19 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą neparduoti PPP visų akcijų paketo už pasiūlytą kainą. 2013 m. rugsėjo 24 d. Bendrovės valdyba protokoliniu sprendimu pavedė Bendrovės administracijai vykdyti PPP, kaip juridinio asmens, pasibaigimo procedūras administracijos pasirinktu būdu. 2013 m. spalio 25 d. Bendrovės valdyba protokoliniu sprendimu pritarė PPP likvidavimui bei likvidatoriaus parinkimo procedūrų vykdymui. 2013 gruodžio 11 d. Bendrovės valdyba, vykdanti PPP vienintelio akcininko funkcijas, nusprendė nuo 2013 gruodžio 16 d. likviduoti dukterinę bendrovę PPP, likvidatoriumi paskirti advokatų profesinės bendrijos "Magnusson ir partneriai" advokatę Aivą Dumčaitienę.

Grupę sudaro Bendrovė ir jos dukterinės įmonės PPP ir KENT (toliau – Grupė):

Įmonė Įmonės
buveinės
adresas
Grupės
valdomų
akcijų
dalis
Investicijos
savikaina
Investicijos
vertės
nurašymas
Ataskaitinio
laikotarpio pelnas
Nuosavas kapitalas Pagrindinė veikla
UAB "Pastatų Savanorių Šildymo ir karšto
priežiūros pr. 347, 100 proc. 6.518 (1.916) 107 4.709 vandens sistemų
paslaugos"* Kaunas priežiūra
UAB "Pastatų Savanorių Šildymo ir karšto
priežiūros pr. 347, 100 proc. 10 - (5) 3 vandens sistemų
paslaugos"** Kaunas priežiūra
UAB "Kauno
energija" NT
Savanorių
pr. 347,
Kaunas
100 proc. 4.592 - (60) 4.547 Nuoma

• *Duomenys 2013 m. kovo 31 d. – iki bendrovės skaidymo;

• ** Duomenys 2014 m. birželio 30 d. – po bendrovės skaidymo.

2014 m. birželio 30 d. investicijos į dukterines įmones sukaupti nuvertėjimo nuostoliai sudarė 2.799 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 2.799 tūkst. Lt) ir buvo apskaityti Bendrovės pelne ar nuostoliuose finansinės veiklos sąnaudų straipsnyje (20 pastaba).

PPP 2013 m. vasario 21 d. akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta sumažinti įstatinį kapitalą iki 4.602 tūkst. Lt, panaikinant 152 tūkst. Lt susikaupusį nuostolį. PPP įstatai naujai registruoti 2013 m. kovo 6 d.

PPP 2013 m. kovo 22 d. akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta pervesti PPP 45 tūkst. Lt akcininkų įnašą nuostoliui dengti bei 110 tūkst. Lt tikslinį akcininko įnašą, kurie buvo pervesti 2013 m. kovo 22 d.

Teisinis reglamentavimas

Bendrovės veiklą reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. IX - 1565. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2007 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1329. 2011 m. spalio 13 d. paskelbtas Šilumos ūkio įstatymo pakeitimas, nustatantis, kad daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas bei šilumos punktus, nepriklausomai nuo punktų nuosavybės, prižiūri nesusijęs su šilumos tiekėju šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas, kurį pasirenka daugiabučio namo gyventojai. Įstatyme numatytas draudimas netaikomas, prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis gyvena mažiau negu 50 000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI - 1613 įsigaliojo nuo 2011 m. lapkričio 1 d. Nuo šios datos į šilumos pardavimo kainą nėra įtrauktos jokios sąnaudos, susiję su šilumos punktų priežiūra.

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2012 m. gruodžio 14 d. Komisija nutarimu Nr. O3-413 Bendrovei nustatė naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Ūkinė veikla

Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 13 izoliuoto tinklo ir 31 vietinė dujofikuota katilinė Kauno mieste.

Bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudaro 515,444 MW (t. t. 23,66 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 264,8 MW šiluminis (t. t. 10 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 29,8 MW šiluminis (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 524,194 MW (t. t. 23,66 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovė 2003 m. parduodama dalį padaliniui "Kauno elektrinė" priklausančio turto UAB Kauno termofikacijos elektrinei (toliau – KTE) sutartyje įsipareigojo iš šios bendrovės kasmet nupirkti ne mažiau kaip 80 proc. metinio Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikio. Sutartis galioja 15 metų nuo pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad šilumos pirkimo kaina iš KTE nedidės 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Nuo 2008 m. gruodžio 1 d. pagal galiojančius teisės aktus Komisija naujas šilumos bazines kainas kiekvieniems 4 metams tvirtina tiek KTE, tiek Bendrovei.

Kadangi Bendrovė 2012 m. balandžio 13 d. gavo oficialų raštą, patvirtinantį, kad OAO "Gazprom" priėmė sprendimą parduoti savo akcijų dalį mažajam KTE akcininkui Clement Power Venture Inc., o 2003 m. Bendrovės su KTE pasirašytoje šilumos pirkimo – pardavimo sutartyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. iki 2018 m. kovo 30 d., pagrindinis KTE akcininkas OAO "Gazprom" privalo užtikrinti, kad jam priklausytų KTE kontrolinis akcijų paketas ir atitinkamas (ne mažesnis nei 51%) balsų skaičius visuotiniame akcininkų susirinkime, 2012 m. liepos 10 d. Bendrovės valdyba nusprendė pritarti visų OAO "Gazprom" priklausančių KTE akcijų pardavimui Clement Power Venture Inc., suderinus su KTE pasirašytų sutarčių keitimo sąlygas, siekiant iš šio pardavimo palankiausių sąlygų Bendrovei. 2013 m. kovo 13 d. KTE pateikė Bendrovei įrodymus, t. y. išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos, kad OAO "Gazprom" valdytų KTE akcijų nuosavybės teisė nuo 2013 m. kovo 7 d. yra perleista Clement Power Venture Inc., nuo kada tarp Bendrovės ir KTE įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 13 d. ir

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2014 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

2012 m. rugsėjo 28 d. pasirašyti 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties ir 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimai, taip pat 2012 m. rugpjūčio 13 d. tarp Bendrovės ir OAO "Gazprom" pasirašytas 2003 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties nutraukimas. Pagal įsigaliojusius Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimus, buvo anuliuota Bendrovės prievolė pirkti iš KTE ne mažiau kaip 80 proc. pagamintos šilumos, reikalingos Kauno miesto integruotame šilumos tiekimo tinkle. Pagal įsigaliojusius Investicijų susitarimo pakeitimus buvo naujai susitarta ir numatyti investavimo objektai preliminariai 350 mln. Lt vertei bei detalus investicijų vykdymo grafikas 2013–2017 m., tuo pačiu iš šių investicijų KTE įsipareigojo finansuoti Bendrovės 10 mln. Lt investicijas, kurios bus atliekamos per 2012 – 2016 m. laikotarpį į Bendrovės infrastruktūrą bei mokėti 10 procentų netesybas nuo neįvykdytų investicijų vertės. Nepaisant pasiektų susitarimų, 2013 m. balandžio 30 d. KTE pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – Arbitražas). Ieškiniu KTE siekia užginčyti 2012 m. rugpjūčio 13 d. Investicijų susitarimo 2–3 punktais nustatytus KTE įsipareigojimus dėl 10 mln. investicijų į Bendrovės valdomą šilumos ūkį vykdymą bei terminus, taip pat nustatytas netesybas (baudas), šių investicijų KTE neįvykdžius. Vadovaujantis 2014 m. vasario 19 d. Arbitražo nutartimi, šalys pradėjo derybas dėl investicinio ginčo išsprendimo taikiai, tačiau 2014 m. gegužės 26 d. KE raštu Arbitražui buvo konstatuota, kad šalims kompromiso rasti nepavyko. Nustatytas terminas KTE patikslinti savo ieškininius reikalavimus byloje. Posėdis byloje nepaskirtas.

Grupės vidutinis darbuotojų skaičius 2014 m. I pusmetyje buvo 554 (2013 m. – 575). Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2014 m. I pusmetyje buvo 551 (2013 m. – 565).

Strateginiai sprendimai

2014 m. vasario 6 d. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino patikslintą Bendrovės 2012 – 2015 m. investicijų planą, pagal kurį per 2012 – 2015 m. laikotarpį į Bendrovės turtą numatyta investuoti 188,04 mln. Lt. Grupė ir Bendrovė per 2014 m. I pusmetį į nuosavą turtą investavo 13.020 tūkst. Lt (per 2013 m. – 44.701 tūkst. Lt ir 44.718 tūkst. Lt).

Bendrovė, įvertindama sąlyginai aukštą šilumos pirkimo iš KTE, kuri valdo pagrindinį šilumos gamybos šaltinį Kauno mieste, kainą bei siekdama prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamyboje, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsirūpinti šilumos energija konkurencinga kaina, iniciavo esamų katilinių rekonstrukcijų, pritaikant darbui medienos biokuru (smulkinta mediena, miško kirtimo atliekos, pjuvenos), projektus.

2013 m. įgyvendinti projektai "Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą" (projekto vertė – 6,7 mln. Lt, planuojamas pagaminti šilumos kiekis – 16.000 MWh/metus), "Ežerėlio katilinės rekonstrukcija įrengiant 3,5 MW galios vandens šildymo katilą" (projekto vertė – 4,7 mln. Lt, planuojamas pagaminti šilumos kiekis – 6.710 MWh/metus). Šie projektai įgyvendinti su Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) 4,09 mln. Lt parama.

2013 metais Šilko katilinėje rekonstravus DKVR katilą Nr.6, įrengtas pilnai automatizuotas 9 MW galios biokuru kūrenamas vandens šildymo katilas ir 1 MW galios sauso tipo dūmų ekonomaizeris. Viso katilinėje yra instaliuota 10 MW šiluminė galia šilumos gamybai iš biokuro. Per metus naujuose įrenginiuose planuojama pagaminti 89 GWh šilumos.

Bendrovės lėšomis 2013 metais buvo įrengtas įrengtas 18 MW galios dujinis vandens šildymo katilas Pergalės katilinėje ir 15 MW dujinis vandens šildymo katilas su 1,5 MW kondensaciniu ekonomaizeriu Šilko katilinėje.

2013 m. šilumos gamybos sunaudojimo kuro rodiklis sumažėjo nuo 90,5 iki 89,7 kgn.e./MWh, t. y. 0,8 kgn.e./MWh, bendra gamyba sudarė 22.433 MWh, sutaupyta kuro 17,946 tn.e. arba 293 tūkst. Lt per metus.

2013 m. Bendrovė pradėjo ir 2014 m. kovo 31 d. užbaigė Petrašiūnų elektrinės vandens šildymo katilo PTVM-100 Nr. 2 rekonstrukciją, įrengiant 10 MW galios dūmų kondensacinį ekonomaizerį. Bendra projekto vertė – 5,4 mln. Lt. Sąlyginio kuro sąnaudos šilumos gamybai įrenginyje sumažėjo nuo 92,4 iki 80,9 kg.n.e/MWh.

Bendrovė 2013 m. pradėjo ir 2014 m. įgyvendina rekonstrukciją Šilko katilinėje, kur vietoje 9 MW DKVR 10- 13 vandens šildymo katilo Nr. 5 įrengiamas biokuru kūrenamas 8 MW vandens šildymo katilas bei 4 MW kondensacinis ekonomaizeris bendras katilams Nr.5 ir Nr.6. Bendra projekto vertė su LVPA parama – 8 mln. Lt.

Bendrovė 2013 m. pradėjo ir 2014 m. įgyvendina dviejų naujų biokuru kūrenamų vandens šildymo katilų po 8 MW galios komplekte su pakuromis ir 4 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu įrengimą Inkaro katilinėje. Bendra projekto vertė su LVPA (6 mln. Lt) parama – 14,994 mln. Lt.

Keičiant naudojamą kurą į biokurą, Bendrovė 2014 m. Petrašiūnų elektrinėje įrengia du po 12 MW galios vandens šildymo katilus ir 6 MW galios kondensacinį ekonomaizerį. Naujų įrenginių bendra šiluminė galia sieks 30 MW. Naujuose įrenginiuose planuojama pagaminti apie 244 GWh šilumos. Šilumos gamybai planuojama sunaudoti apie 93 tūkst. t medienos kuro kasmet. Numatoma projekto vertė su LVPA (6 mln. Lt) parama – 25 mln. Lt.

Planuojama, kad šie projektai bus įgyvendinti 2014–2015 m. ir tai galimai įtakos šilumos kainų vartotojams sumažėjimą.

Bendrovė planuoja rekonstruoti jai nuosavybės teise priklausančius integruoto šilumos tiekimo tinklo magistralinius 5T, 6Ž, 1Ž, 3Ž ir 4Ž vamzdynus. Bendra numatoma projektų vertė 13.889 tūkst. Lt (t.t. LVPA parama – 6,625 mln. Lt).

Bendrovė yra gavusi 21 potencialių nepriklausomų šilumos gamintojų (bendra galia – 526 MW) paraiškas prisijungti prie Bendrovės valdomo integruoto šilumos tiekimo tinklo. Šiuo metų prisijungusių nepriklausomų šilumos gamintojų biokuro katilinių bendra galia siekia 121,5 MW.

Šilumą, pagamintą naudojant biokurą, Bendrovei tiekia keturi nepriklausomi šilumos gamintojai (toliau – NŠG), kurių bendra instaliuota galia siekia 73 MW. Vertinant realius veiksmus, tikėtina, kad nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. šilumą pradės tiekti dar vienas NŠG, t. y. UAB "Oneks Invest" biokuro katilinė, kurios instaliuota galia sieks apie 48 MW. Tuomet bendra NŠG biokuro katilinių maksimali galia sudarys 121 MW. Tačiau, kartu su NŠG atsiradimu kilo ir spręstini klausimai: tinklo valdymas bei NŠG galios balansavimas staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymas, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimas, jos kaita ir pritaikymas.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Naujų ir patikslintų standartų taikymas

Bendrovė ir Grupė pritaikė visus naujus TASV ir TASV TFAAK išleistus patikslintus standartus, priimtus Europos Sąjungos (ES), bei jų aiškinimus, kurie yra svarbūs Bendrovės ir Grupės operacijoms.

2.2. Atitikties patvirtinimas

Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) priimtais Europos Sąjungos (ES) ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o jų aiškinimus – Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas (TFAAK).

2.3. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Grupė ir Bendrovė apskaitą tvarko pirminės ekonominės aplinkos, kurioje vykdoma veikla, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, litais (suapvalintos iki tūkstančių litų, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Bendrovės bei jos dukterinių įmonių funkcinė ir pateikimo valiuta.

Nuo 2002 m. litas buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.

2.4. Konsolidavimo principai

Konsolidavimo principai

Grupės ir Bendrovės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Kauno energija" ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios Bendrovės. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Per metus įsigytos arba parduotos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios dukterinių įmonių pajamos yra priskiriamos įmonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas.

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos.

Grupės nuosavybės dalies pasikeitimai dukterinėse įmonėse

Grupės nuosavybės dalies dukterinėse įmonėse pasikeitimai, kurie nelemia dukterinių įmonių kontrolės praradimo Grupėje, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. Grupės dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių dukterinėse įmonėse pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams.

Kai Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertės sumos ir bet kurios išlaikytos dalies tikrosios vertės bendros sumos ir (ii) dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų bei nekontroliuojamos dalies ankstesnės balansinės vertės. Kai dukterinės įmonės turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertės suma, ir susijęs pelnas ar nuostoliai buvo įtraukiami į bendrąsias pajamas ir sukaupti nuosavybėje, sumos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į kitas bendrąsias pajamas ir sukauptos nuosavybėje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t. y. perklasifikuojamos į pelną ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos į buvusią dukterinę įmonę tikroji vertė kontrolės praradimo datą yra laikoma tikrąja verte pirminio pripažinimo metu tolesnės apskaitos tikslais pagal 39–ąjį TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas", arba, jei tinkama, kaip investicijos į asocijuotą arba bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu.

2.5. Investicijos į dukterines įmones

Bendrovės finansinės būklės ataskaitose investicijos į dukterines įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš dukterinių įmonių gaunami dividendai pripažįstami per pelną.

39 TAS reikalavimai yra taikomi siekiant nustatyti, ar būtina pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, susijusių su Grupės ir Bendrovės investicija į dukterinę įmonę. Kai būtina, visa apskaitinė investicijos vertė (įskaitant prestižą) yra tikrinama dėl vertės sumažėjimo pagal 36 TAS "Turto vertės sumažėjimas" kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamąją vertę (didesnė iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) su jo balansine verte. Bet koks pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis sudaro investicijų balansinės vertės dalį. Bet koks nuostolio dėl vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pagal 36 TAS tiek, kiek vėliau padidėja investicijos atsiperkamoji vertė.

2.6. Nematerialusis turtas

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį–linijinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimas

Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 – 4 metus).

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.7. Taršos leidimų apskaita

Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Bendrovė taršos leidimus apskaito nominaliąja verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje".

Įsipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.

Taikydama "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitose pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelną ar nuostolius.

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įsigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus.

Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesčius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sąnaudas vadovaujantis Grupės ir Bendrovės apskaitos politika. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui.

Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį–linijinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą) atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.

Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo peržiūrėti naudingo tarnavimo laikotarpiai, kaip aprašyta 2.25 pastaboje.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

Metai
Pastatai 7 – 50
Statiniai ir mašinos 5 – 70
Transporto priemonės 3 – 10
Įrenginiai ir įrankiai 2 – 20

Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 500 Lt.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigytas finansinės nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį naudingą tarnavimo laikotarpį kaip nuosavam turtui.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.

Nuomojamo ir/ar pagal panaudos sutartis naudojamo turto remonto, kuris prailgina nuomojamo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ar pagerina turto naudingąsias savybes, išlaidos yra kapitalizuojamos ir nudėvimos per likusį nuomos ir/ar panaudos sutarties laikotarpį.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra paruoštas eksploatacijai.

2.9. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, išskyrus prestižą

Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Grupė ir Bendrovė peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią priskyrimo bazę, Grupės ir Bendrovės turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo bazę.

Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas ir nematerialusis turtas, neskirtas naudojimui, yra tikrinami dėl vertės sumažėjimo mažiausiai kartą per metus, ir kai yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant ateities pinigų srautus.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną arba nuostolius.

Jei po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelną arba nuostolius iš karto.

2.10. Finansinis turtas

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sąnaudas.

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto laikotarpį arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį.

Pajamos iš skolos instrumentų, išskyrus tą finansinį turtą, "kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais", yra pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybos tikslai jei:

  • jis buvo įsigytas su tikslu siekiant jį parduoti artimiausiu metu; arba
  • pirminio pripažinimo metu jis yra vienas iš identifikuotų finansinių priemonių, kurias Grupė ir Bendrovė valdo kartu ir dabartiniu metu siekia trumpalaikio pelno; arba
  • tai yra išvestinė finansinė priemonė, kurios paskirtis iš esmės nėra apsidraudimo priemonė.

Finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą, laikomą prekybai, pirminio pripažinimo metu gali būti apskaitomas kaip finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, jeigu:

  • toks priskyrimas panaikina arba žymiai sumažina vertinimo ar pripažinimo neatitikimą, kuris kiltų priešingu atveju; arba
  • finansinis turtas sudaro finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupę, kuri yra valdoma ir jo naudojimo rezultatyvumas yra vertinamas tikrąja verte, remiantis Grupės ir Bendrovės dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija, ir informacija tokiu būdu yra pateikiama Bendrovės viduje; arba
  • jis įeina į sandorį, apimantį vieną ar daugiau įterptinių išvestinių priemonių, ir 39 TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" leidžia visą mišrų sandorį (turto ar įsipareigojimų) priskirti kaip finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrąja verte, kurio bet kokį pelną arba nuostolius, atsirandančius iš pervertinimo, pripažįstant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripažintas pelnu ar nuostoliu apima ir į visus uždirbtus dividendus ir palūkanas už finansinį turtą ir įtraukiamas į "kitas pelnas ir nuostoliai" bendrųjų pajamų ataskaitos eilutę.

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nėra klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki termino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Grupės ir Bendrovės laikomos listinguojamos išperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte. Grupė ir Bendrovė taip pat turi nelistinguojamų akcijų investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, tačiau jos taip pat klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte (nes direktoriai mano, kad tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta). Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2014 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

tikrosios vertės pasikeitimo yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijų perkainojimo rezerve, neįtraukiant vertės sumažėjimo nuostolių, palūkanų, apskaičiuotų naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostolių iš piniginio turto, kurie pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertės sumažėjimo nuostolių, anksčiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijų perkainojimo rezerve, yra perklasifikuojami į pelną arba nuostolius.

Dividendai iš finansinio turto laikomo galimam pardavimui nuosavybės instrumento yra pripažįstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Grupei ir Įmonei atsirado teisė gauti dividendus.

Tikroji piniginio finansinio turto laikomo galimam pardavimui vertė, išreikšta užsienio valiuta yra nustatoma ta užsienio valiuta ir yra perskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso, pripažįstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaičiuojami remiantis piniginio turto amortizuota savikaina. Kitas pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kai palūkanų pripažinimas būtų nereikšmingas.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą apskaitomą "tikrąja verte per pelną arba nuostolį", yra įvertinamas, ar yra kokių nors vertės sumažėjimo požymių. Yra laikoma, kad finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kuri turėjo įtakos iš finansinio turto tikėtiniems ateities pinigų srautams.

Reikšmingas arba ilgalaikis listinguojamų ir nelistinguojamų nuosavybės investicijų, klasifikuojamų kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertės sumažėjimas žemiau vertybinių popierių savikainos yra laikomas objektyviu vertės sumažėjimo įrodymu.

Viso kito finansinio turto, įskaitant išperkamąsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir išperkamosios nuomos gautinų sumų, objektyvus vertės sumažėjimo įrodymas galėtų būti:

  • reikšmingi emitento ar kitos sandorio šalies finansiniai sunkumai; arba
  • palūkanų mokėjimo nevykdymas ar uždelsimas; arba
  • kai tampa tikėtina, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdytas finansinis reorganizavimas; arba
  • dėl finansinių problemų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka.

Tam tikrų finansinio turto kategorijų, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nėra individualiai nustatyto vertės sumažėjimo, yra papildomai vertinamas dėl vertės sumažėjimo bendrai. Objektyvus gautinų sumų portfelio vertės sumažėjimo įrodymas galėtų apimti Grupės ir Bendrovės patirtį renkant mokėjimus pagal mokėjimų uždelsimą, gautinų sumų portfelyje išaugęs uždelstų mokėjimų skaičius, kurių vidutinis kredito terminas viršija 30 dienų, taip pat pastebimi nacionalinių ar vietinių ekonominių sąlygų pokyčiai, kurie koreliuoja su gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymu.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą tik tada, kai baigiasi sutartinė teisė į to turto pinigų srautus, arba kai ji perduoda finansinį turtą ir iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiamą turto naudą kitai įmonei. Jeigu Grupė ir Bendrovė nei perduoda, nei iš esmės išlaiko visos rizikos ir nuosavybės teikiamos naudos ir toliau valdo perleistą turtą, Grupė ir Bendrovė pripažįsta jai tenkančią turto ir susijusių įsipareigojimų, kuriuos jai gali tekti mokėti, sumą. Jeigu Grupei ir Įmonei lieka iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiama perleisto finansinio turto nauda, Grupė ir Bendrovė ir toliau pripažįsta finansinį turtą ir taip pat pripažįsta paskolas, užstatytas už gautas įplaukas.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimo metu, skirtumas tarp turto apskaitinės vertės ir gauto ir gautino atlygio ir sukaupto pelno ar nuostolių, kurie buvo pripažinti kitose bendrosiose pajamose ir sukauptas nuosavybėje, yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

2.11. Išvestiniai finansiniai instrumentai

Grupė ir Bendrovė naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.

Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose, jei jie neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitos principų.

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę.

2.12. Atsargos

Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kainą, atėmus visas įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu.

Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlyje.

2.13. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš Grupės ir Bendrovės bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigojimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė.

Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra pripažįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.

2.14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose, pinigai kelyje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.15. Išmokos darbuotojams

Įmokos į nustatytus pensinio aprūpinimo planus yra pripažįstamos sąnaudomis kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį jiems teisę į įmokas.

Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, įsipareigojimai, pripažinti finansinės būklės ataskaitose, atspindi dabartinę nustatytų pensinio aprūpinimo planų vertę pakoreguota nepripažintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripažintomis anksčiau suteiktų paslaugų išlaidomis, ir sumažinta plano turto tikrąja verte. Bet koks šio skaičiavimo metu susidaręs turtas negali viršyti nepripažintą aktuarinį nuostolį ir ankstesnių paslaugų savikainos pridedant dabartinę būsimųjų plano įmokų grąžinimų ir sumažinimų vertę.

2.16. Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi sąnaudos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiami į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.

Investicinės pajamos, uždirbtos laikinai investavus konkrečią pasiskolintą sumą, kuri dar nepanaudota ilgo parengimo turtui, yra atimamos iš leidžiamų kapitalizuoti skolinimosi sąnaudų.

Visos kitos skolinimosi sąnaudos yra pripažįstamos to laikotarpio pelnu arba nuostoliais, kai patiriamos.

2.17. Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės

Skolos ar nuosavybės klasifikavimas

Skolos ir nuosavybės priemonės yra priskiriamos finansiniams įsipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinį ir atsižvelgdamas į finansinių įsipareigojimų, finansinio turto ir nuosavybės priemonių apibrėžimus.

Nuosavybės priemonės

Nuosavybės priemonė yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į Bendrovės turtą, atėmus visus jos įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės išleistos nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautu atlygiu, atėmus tiesiogines išleidimo sąnaudas.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais" arba "kitiems finansiniams įsipareigojimams".

Finansiniai įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis įsipareigojimas yra klasifikuojamas "tikrąja verte per pelną ar nuostolius", kai finansinis įsipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais".

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Efektyvios palūkanų normos metodas tai amortizuotos finansinių įsipareigojimų savikainos skaičiavimo ir palūkanų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma, tai norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus ateinančių laikotarpių pinigų srautus per numatomą finansinio įsipareigojimo laikotarpį, arba (jei taikytina) trumpesnį laikotarpį iki grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės ir Bendrovės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

2.18. Nuoma

Nuoma yra pripažįstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sąlygas yra perduodama iš esmės visa turto nuosavybės rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomotojas

Iš nuomininkų gautinos sumos pagal išperkamosios nuomos sutartis yra pripažįstamos Grupės ir Bendrovės grynųjų investicijų į nuomą verte, kaip gautinos sumos. Nuomos pajamos paskirstomos per nuomos laikotarpį taip, kad atspindėtų pastovų turto grąžos rodiklį atsižvelgiant į Grupės ir Bendrovės grynosios nuomos investicijos likutį.

Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansinės vertės ir yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip Grupės ir Bendrovės turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.

Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu. Tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją Grupės ir Bendrovės skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokėjimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokėjimai yra pripažįstami įsipareigojimu. Nuomos sąnaudos yra mažinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu–linijiniu metodu, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti.

2.19. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad Grupė ir Bendrovė laikysis su jomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos.

Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame Grupė ir Bendrovė pripažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė sąlyga yra, kad Grupė ir Bendrovė turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą, yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažįstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį.

Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nauda iš valstybės paskolos žemesne nei rinkos palūkanų norma yra traktuojama kaip valstybės dotacija, apskaičiuojama kaip skirtumas tarp gautų įplaukų ir paskolos tikrosios vertės, apskaičiuotos pagal vyraujančias rinkos palūkanų normas.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitų eilutėje "Dotacijos (atidėtosios pajamos)".

2.20. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas atspindi einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis.

Einamųjų metų mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. 2013 m. bendrovei taikytas pelno mokestis buvo 15 proc. (2012 m. – 15 proc.).

Atidėtasis mokestis

Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra įtakojamas nei apmokestinamasis, nei finansinis pelnas.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami laikiniesiems mokestiniams skirtumams, susijusiems su investicijomis į dukterines, asocijuotas įmones ir verslo junginius, išskyrus atvejus, kai Įmonė kontroliuoja laikinųjų skirtumų padengimą ir yra tikėtina, kad šie laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas įskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams, tik ta dalimi, kuriai tikėtinai bus pakankamai mokestinio pelno laikinųjų skirtumų naudai realizuoti ir yra tikimasi ją realizuoti artimiausioje ateityje.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Grupė ir Bendrovė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir Įmonė ketina padengti mokėtinus mokesčius grynąja verte.

2.21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Vienai akcijai tenkanti pagrindinė ir sumažinta pelno dalis apskaičiuojama dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Nėra jokių instrukcijų mažinti pelną vienai akcijai, todėl nėra jokio skirtumo tarp pagrindinės ir sumažintos pelno dalies vienai akcijai.

2.22. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš šilumos energijos pardavimo pripažįstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas sąskaitas už šilumą ir karšto vandens pašildymą. Sąskaitos vartotojams išrašomos kartą per mėnesį, pagal šilumos skaitiklio parodymus.

Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

  • Grupė ir Bendrovė perdavė pirkėjui reikšmingą nuosavybės teikiamą naudą ir prekių riziką;
  • Grupė ir Bendrovė neišlaiko nei parduotų prekių tolesnio valdymo tokiu lygiu, kuris paprastai siejamas su nuosavybe, nei efektyvios kontrolės;
  • pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;
  • tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą; ir
  • su sandoriu susijusios patirtos, ar patirtinos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Delspinigiai pripažįstami pajamomis tik juos gavus.

Dividendų pajamos iš investicijų yra pripažįstamos, kai akcininkai įgyja teisę gauti mokėjimą (jei yra didelė tikimybė, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta).

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.

Grupės ir Bendrovės politika pripažįstant pajamas iš veiklos nuomos yra pateikiama 2.18 pastaboje.

2.23. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.24. Sandoriai užsienio valiuta

Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendrovės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos valiutų kursais, galiojusiais operacijų dieną. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti užsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrąja verte ir denominuoti užsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi užsienio valiutos įsigijimo verte yra nekonvertuojami.

Pateikimo valiuta yra litai (Lt). Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į litus oficialiu, tą dieną Lietuvos banko nustatytu kursu, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į litus finansinės būklės ataskaitų sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami į pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į litus, įtraukiamos į pelną arba nuostolius.

Pagrindinių valiutų santykiai buvo tokie:

2014 m. birželio 30 d. 2013 m. gruodžio 31 d.
1 EUR = 3,4528 Lt 1 EUR = 3,4528 Lt
1 USD = 2,5327 Lt 1 USD = 2,5098 Lt
1 GBP = 4,3140 Lt 1 GBP = 4,1391 Lt

Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo yra įtraukiamos į to laikotarpio pelną ar nuostolius, kai jie atsiranda, išskyrus:

  • keitimo kurso skirtumai, skolinantis užsienio valiuta, susiję su nebaigta statyba, kuri ateityje bus naudojama produkcijai gaminti, yra įtraukiami į šio turto savikainą, kai jie yra laikomi paskolų palūkanų užsienio valiuta sąnaudų koregavimais;
  • sandorių, kurie sudaryti siekiant apsidrausti nuo tam tikrų užsienio valiutos rizikų, keitimo kurso skirtumai; ir
  • grynosios, užsienyje veikiančios investicijos, gautinų ar mokėtinų piniginių vienetų keitimo kurso skirtumai, kuriems sudengimas nėra nei planuojamas nei tikėtinas (todėl sudaro grynąją užsienyje veikiančios investicijos dalį), tokie valiutų keitimo skirtumai turi būti iš pradžių pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir perleidžiant ar dalinai perleidžiant grynąją investiciją perklasifikuojami iš nuosavybės į pelną ar nuostolius.

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.

Įvertinimai ir prielaidos

Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai – naudingo tarnavimo laikotarpis

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukmė, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių, teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data.

Grupė ir Bendrovė įvertino nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laiką ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pakeitė šilumos tinklų nusidėvėjimo normatyvą iš 20 metų į 30 metų, o šilumokaičiams ir kitiems specialiems įrengimams iš 10 metų į 15 metų.

Atsargų realizacinė vertė

Nuo 2011 m. Bendrovės vadovybė formuoja 100 proc. vertės sumažėjimą, atsargoms, įsigytoms anksčiau, nei prieš vienerius metus.

Gauto nepiniginio turtinio įnašo apskaitinė vertė

2009 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 136 mln. Lt.

2010 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir inžineriniais tinklais, esančiais Jurbarko mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 0,616 mln. Lt.

2014 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y., inžineriniais tinklais esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 0,421 mln. Lt.

Vadovaujantis 2010 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos sprendimu, Bendrovė 2012 m. atliko nepiniginio turtinio įnašo, t.y. kolektorių – tunelių papildomą vertinimą, kurio ataskaitoje akcentuota, kad šiuo konkrečiu atveju pajamų metodu apskaičiuota kolektorių vertė nėra teisinga turto rinkos vertė ir išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte.

2014 m. birželio 30 d. bendra turtinių įnašų balansinė vertė 127.853 tūkst. Lt, t. t. kolektorių tunelių – 126.867 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 128.423 tūkst. Lt, t. t. kolektorių tunelių – 127.840 tūkst. Lt).

Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikšmingai sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinėmis ir numatomomis pirkėjų skolų grąžinimo prielaidomis. Dėl ekonomikos, pramonės arba konkrečių pirkėjų sąlygų pokyčių gali tekti koreguoti finansinėse ataskaitose apskaitytą abejotinų skolų vertės sumažėjimą.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėžti atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis.

Teisminiai ginčai

Grupė ir Bendrovė ataskaitinio laikotarpio pabaigai peržiūri visus teisminius ginčus ir informaciją apie juos atskleidžia šio aiškinamojo rašto 24 pastaboje.

2.26. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.27. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.28. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.29. Segmentai

Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendrovės viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusių sprendimų priėmėjui. Vyriausiasis su veikla susijusių sprendimų priėmėjas, atsakingas už išteklių paskirstymą bei segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente, todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2014 m. birželio 30 d. lygi 4.494 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 4.816 tūkst. Lt), buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

4.Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Grupės ir Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimo sąnaudos 2014 m. birželio 30 d. sudaro atitinkamai 9.498 tūkst. Lt ir 9.468 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 17.220 tūkst. Lt ir 17.151 tūkst. Lt). 9.432 tūkst. Lt ir 9.432 tūkst. Lt sumos (2013 m. gruodžio 31 d. – 17.119 tūkst. Lt ir 17.050 tūkst. Lt) Grupės ir Bendrovės pelne ar nuostoliuose yra įtrauktos į veiklos sąnaudas (nusidėvėjimo ir amortizacijos bei kitų sąnaudų straipsniuose). Likusios sumos yra įtrauktos į kitos veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2014 m. birželio 30 d. atitinkamai buvo lygi 133.426 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 114.753 tūkst. Lt), Bendrovės – 133.426 tūkst. Lt, buvo visiškai nudėvėta (2013 m. gruodžio 31 d. – 114.724 tūkst. Lt), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2014 m. birželio 30 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro katilinių, šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.

2014 m. birželio 30 d. pagal galiojančias sutartis Grupė ir Bendrovė buvo įsipareigojusi įsigyti ilgalaikio turto atitinkamai už 53.691 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 35.414 tūkst. Lt).

2014 m. birželio 30 d. Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė buvo lygi 189.558 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 207.522 tūkst. Lt), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (11 pastaba).

Per 2014 m. Grupės ir Bendrovės kapitalizuotų palūkanų suma lygi 62 tūkst. Lt (2013 m. – 83 tūkst. Lt). Kapitalizavimo norma per 2014 m. svyravo nuo nuo 1,31 proc. iki 2,33 proc. (2012 m. – nuo 1,40 proc. iki 2,96 proc.).

Grupė ir Bendrovė įrenginių ir įrankių grupėje 2014 m. birželio 30 d. apskaitė 6.391 tūkst. Lt turto dar neparuošto naudojimui (2013 m. gruodžio 31 d. – 3.604 tūkst. Lt).

5. Po vienerių metų gautinos sumos

Grupė Bendrovė
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos Bendrovės
darbuotojams
30 40 30 40

Ilgalaikės paskolos, išduotos Bendrovės darbuotojams yra beprocentės ir jų terminas yra nuo 1997 m. iki 2023 m. Šios paskolos apskaitomos diskontuota verte 2014 m. birželio 30 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d., taikant 3,47 proc. palūkanų normą. 2013 m. atstatytas diskontavimas sudarė 1 tūkst. Lt. Atstatymo sumos apskaitytos Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitos gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo straipsnyje.

2014 m. birželio 30 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. po vienerių metų gautinoms sumoms nenustatytas vertės sumažėjimas.

6. Kitas finansinis turtas

Grupė Bendrovė
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, laikomas parduoti
Akcijų tikroji vertė 95 95 95 95

Finansinį turtą, laikomą parduoti sudaro paprastosios nekotiruojamos akcijos.

7. Atsargos

Grupė Bendrovė
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
Technologinis kuras 3.468 3.502 3.468 3.502
Atsarginės dalys 1.110 1.140 1.110 1.140
Medžiagos 1.072 1.175 1.072 1.122
5.650 5.817 5.650 5.764
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas
laikotarpio pabaigoje
(1.837) (1.920) (1.837) (1.920)
Atsargų balansinė vertė 3.813 3.897 3.813 3.844

Grupės ir Bendrovės atsargų realizacinės vertės sumažėjimas 2014 m. birželio 30 d. sudarė 1.837 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 1.920 tūkst. Lt). Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2014 m. ir 2013 m. Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

8. Per vienerius metus gautinos sumos

Grupė Bendrovė
2014 m. 2013 m. 2014 m. 2013 m.
birželio 30 d. gruodžio 31 d. birželio 30 d. gruodžio 31 d.
Iš pirkėjų gautinos sumos 74.286 111.871 74.458 112.036
Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės
sumažėjimas
(54.069) (54.850) (54.241) (55.027)
20.217 57.021 20.217 57.009

Grupės ir Bendrovės 2014 m. birželio 30 d. iš pirkėjų gautina suma apima 734 tūkst. Lt faktoringuotą sumą pagal sutartį su AB DNB banku (2013 m. gruodžio 31 d. – 2.453 tūkst. Lt faktoringuotą sumą pagal sutartį su UAB "Swedbank lizingas").

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2014 m. ir 2013 m. Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:

Grupė Bendrovė
2012 m. gruodžio 31 d. likutis 47.755 47.877
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas 10.336 10.391
Nurašyta (3.241) (3.241)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis 54.850 55.027
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas (781) (786)
Nurašyta - -
2014 m. birželio 30 d. likutis 54.069 54.241

Per 2013 m. Grupė ir Bendrovė nurašė 3.241 tūkst. Lt beviltiškų skolų. Per 2014 m. Grupė ir Bendrovė atgavo 11 tūkst. Lt (2013 m. – 15 tūkst. Lt) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2014 m. birželio 30 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Iš pirkėjų gautinos
sumos, kurių laikotarpis
Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs
nėra praėjęs bei joms
neapskaitytas vertės
sumažėjimas
mažiau
nei 60
dienų
60 - 150
dienų
151 - 240
dienų
241 - 360
dienų
daugiau
nei 360
dienų
Iš viso
2014 m. 7.133 2.092 4.960 1.446 249 4.337 20.217
2013 m. 44.691 3.295 995 973 1.231 5.836 57.021

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2014 m. birželio 30 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Iš pirkėjų gautinos
sumos, kurių laikotarpis
Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs
nėra praėjęs bei joms
neapskaitytas vertės
sumažėjimas
mažiau
nei 60
dienų
60 - 150
dienų
151 - 240
dienų
241 - 360
dienų
daugiau
nei 360
dienų
Iš viso
2014 m. 7.133 2.092 4.960 1.446 249 4.337 20.217
2013 m. 44.679 3.295 995 973 1.231 5.836 57.009

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.

Kitas Grupės ir Bendrovės gautinas sumas sudarė:

Grupė Bendrovė
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
Mokesčiai 8.613 4.130 8.613 4.130
Kitos
Atimti: abejotinų gautinų sumų
3.995 5.526 4.254 5.828
vertės sumažėjimas (493) (228) (799) (534)
12.115 9.428 12.068 9.424

Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:

Grupė Bendrovė
2012 m. gruodžio 31 d. likutis 567 759
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas (326) (212)
Nurašyta (13) (13)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis 228 534
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas 386 386
Nurašyta (121) (121)
2014 m. birželio 30 d. likutis 493 799

2014 m. birželio 30 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų didžiąją dalį sudarė savivaldybių skola už kompensacijas mažas pajamas turinčioms šeimoms, gautinos sumos už parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai) bei suteiktas paslaugas (kolektorių priežiūros ir pan. paslaugas).

Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2014 m. birželio 30 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Kitos gautinos sumos,
kurių laikotarpis nėra
Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių
laikotarpis jau praėjęs
praėjęs bei joms
neapskaitytas vertės
sumažėjimas
mažiau
nei 60
dienų
60 - 150
dienų
151 - 240
dienų
241 - 360
dienų
daugiau
nei 360
dienų
Iš viso
2014 m. 356 17 20 13 10 3.086 3.502
2013 m. 2.126 32 37 6 3.071 26 5.298

Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2014 m. birželio 30 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Kitos gautinos sumos,
kurių laikotarpis nėra
Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių
laikotarpis jau praėjęs
praėjęs bei joms
neapskaitytas vertės
sumažėjimas
mažiau
nei 60
dienų
60 - 150
dienų
151 - 240
dienų
241 - 360
dienų
daugiau
nei 360
dienų
Iš viso
2014 m. 309 17 20 13 10 3.086 3.455
2013 m. 2.122 32 37 6 3.071 26 5.294

Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 – 45 dienos.

Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms, kurių laikotarpis nėra praėjęs ir kurioms nebuvo apskaitytas vertės sumažėjimas, finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, vadovybės manymu, nebuvo jokių požymių, kad skolininkai negalės įvykdyti savo mokėjimų įsipareigojimų.

9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Grupė Bendrovė
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
Pinigai kelyje 846 977 846 977
Pinigai banke 1.659 1.160 1.655 1.140
Pinigai kasoje 12 18 12 18
2.517 2.155 2.513 2.135

Grupės ir Bendrovės banko sąskaitos, kurių likutis 2014 m. birželio 30 d. sudarė 382 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 1.137 tūkst. Lt), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (11 pastaba).

10. Rezervai

Privalomasis

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.

Bendrovė 2013 m. balandžio 30 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (2.584 tūkst. Lt), 5.538 tūkst. Lt iš nepaskirstytojo pelno pervedė į privalomąjį rezervą ir 250 tūkst. Lt į kitus rezervus. Rezervas suformuotas investicijoms.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2014 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

Bendrovė 2014 m. balandžio 29 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (250 tūkst. Lt), pervedė 342 tūkst. Lt iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 1.799 tūkst. Lt į kitus rezervus. Rezervai suformuoti: 799 tūkst. Lt investicijoms, 1.000 tūkst. Lt – paramai.

11. Finansinės skolos

Grupė Bendrovė
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
Ilgalaikės finansinės skolos (paskolos) 56.321 38.994 56.321 38.994
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis (be
lizingo, kuris atskleistas 12 pastaboje)
10.924 20.291 10.924 20.291
Trumpalaikės bankų paskolos (tame tarpe
kredito linija)
5.255 14.544 5.255 14.544
Faktoringo su regresu sutartis 734 2.453 734 2.453
Trumpalaikės finansinės skolos 16.913 37.288 16.913 37.288
73.234 76.282 73.234 76.282

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:

Grupė Bendrovė
2014 m. 2013 m. 2014 m. 2013 m.
birželio 30 d. gruodžio 31 d. birželio 30 d. gruodžio 31 d.
2014 m. 10.924 20.291 10.924 20.291
2015 m. 15.154 8.568 15.154 8.568
2016 m. 8.589 7.121 8.589 7.121
2017 m. 6.737 4.993 6.737 4.993
2018 m. 6.340 3.780 6.340 3.780
2019 m. 5.186 2.551 5.186 2.551
2020 m. 3.704 1.432 3.704 1.432
2021 m. 781 754 781 754
2022 m. 757 753 757 753
2023 m. 756 754 756 754
2024 m. 756 753 756 753
2025 m. 756 754 756 754
2026 m. 756 753 756 753
2027 m. 756 754 756 754
2028 m. 756 753 756 753
2029 m. 756 753 756 753
2030 m. 757 754 757 754
2031 m. 756 754 756 754
2032 m. 756 753 756 753
2033 m. 756 754 756 754
2034 m. 756 753 756 753
67.245 59.285 67.245 59.285

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:

Grupė Bendrovė
2014 m. 2013 m. 2014 m. 2013 m.
birželio 30 d. gruodžio 31 d. birželio 30 d. gruodžio 31 d.
Trumpalaikės paskolos 1,05 0,97 1,05 0,97
Ilgalaikės paskolos 2,58 2,59 2,58 2,59

Laikotarpio pabaigoje negrąžintų paskolų (išskyrus faktoringą) likučiai litais ir užsienio valiuta buvo:

Grupė Bendrovė
Paskolos valiuta: 2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
Eurai 32.905 36.816 32.905 36.816
Litai 39.595 37.013 39.595 37.013
72.500 73.829 72.500 73.829

Detali informacija apie paskolas 2014 m. birželio 30 d.:

Kredito įstaiga Sutarties
data
Valiuta Suma
valiuta
tūkst.
Suma
tūkst.
Lt
Grąžinimo
terminas
Likutis
2014.06.30
tūkst. Lt
2014 m.
dalis
tūkst. Lt
1. AB SEB bankas 2005.08.23 eurai 8.776 30.300 2014.12.31 1.250 1.250
2. Nordea* 2006.12.01 litai 6.090 6.090 2015.12.31 1.213 420
3. AB SEB bankas 2006.12.21 eurai 2.059 7.108 2016.11.30 694 197
4. AB DNB
bankas
2007.11.14 eurai 576 1.989 2016.12.31 621 124
5. Danske** 2008.07.31 eurai 984 3.398 2018.12.31 1.561 175
6. Danske** 2008.07.31 eurai 1.158 4.000 2017.09.30 1.655 300
7. "Swedbank",
AB
2009.12.02 eurai 3.815 9.819 2016.12.02 2.635 601
8. LR Finansų
ministerija
2010.04.09 eurai 2.410 8.323 2034.03.15 6.139 -
9. "Swedbank",
AB
2010.06.21 eurai 649 2.240 2017.06.21 397 202
10. Nordea* 2010.09.17 eurai 1.625 5.611 2016.05.31 1.895 494
11. LR Finansų
ministerija
2010.10.26 eurai 807 2.788 2034.03.15 2.526 -
12. AB SEB bankas 2011.02.11 eurai 1.031 3.560 2019.02.10 2.556 274
13. Nordea* 2011.04.19 eurai 921 3.180 2019.04.30 2.635 273
14. LR Finansų
ministerija
2011.09.02 eurai 1.672 5.773 2034.09.01 5.702 -
15. AB SEB bankas 2011.10.13 eurai 290 1.000 2019.11.30 378 71
16. AB SEB bankas 2013.05.23 litai 10.567 10.567 2014.11.30 5.340 5.340
17. AB DNB
bankas
2013.06.28 litai 15.000 15.000 2014.06.27 - -
18. AB SEB bankas 2013.08.22 litai 10.000 10.000 2014.08.22 5.255 5.255
19. AB SEB bankas 2013.09.10 litai 5.200 5.200 2020.09.30 5.200 217
20. Nordea* 2013.09.27 litai 1.300 1.300 2020.09.30 415 -
21. Nordea* 2013.06.03 litai 9.000 9.000 2020.06.03 3.087 258
22. AB SEB bankas 2013.06.03 litai 2.760 2.760 2020.06.30 2.760 230
23. AB SEB bankas 2013.06.03 litai 4.240 4.240 2020.06.30 4.223 353
24. Nordea* 2013.09.27 eurai 655 2.261 2020.09.30 2.261 124
25. Nordea* 2013.11.28 litai 2.000 2.000 2020.11.27 1.525 21
26. AB DNB
bankas
2014.02.28 litai 5.227 5.227 2015.05.30 5.227 -
27. AB SEB bankas 2014.03.31 litai 5.400 5.400 2021.01.15 5.350 -
72.500 16.179

* Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; ** Danske bank A/S Lietuvos skyrius.

2012 m. spalio 24 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė faktoringo su regresu sutartį su UAB "Swedbank lizingas" 8.500 tūkst. Lt limitui. Faktoringo avansas – 90 proc. Sutarties galiojimo terminas yra 2013 m. gruodžio 31 d. 2013 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimas galimo regreso sumai 2.453 tūkst. Lt apskaitytas trumpalaikių finansinių skolų straipsnyje.

2014 m. sausio 2 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė faktoringo su regresu sutartį su AB DNB banku 8.500 tūkst. Lt limitui. Faktoringo avansas – 90 proc. Sutarties galiojimo terminas yra 2015 m. balandžio 30 d. 2014 m. birželio 30 d. įsipareigojimas galimo regreso sumai 734 tūkst. Lt apskaitytas trumpalaikių finansinių skolų straipsnyje.

Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas (4 pastaba), sąskaitos banke (9 pastaba) ir žemės nuomos teisė buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.

12. Lizingas (finansinė nuoma)

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės ir Bendrovės turtą sudaro transporto priemonės. Finansinės nuomos terminas yra 3 metai. Visos finansinės nuomos sutartys sudarytos eurais.

Būsimus minimalius finansinės nuomos mokėjimus sudarė:

Grupė Bendrovė
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
Per vienerius metus 61 116 61 116
Nuo vienerių iki penkerių metų 125 125 125 125
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso 186 241 186 241
Palūkanos (8) (8) (8) (8)
Finansinės nuomos įsipareigojimų
dabartinė vertė
178 233 178 233
Finansinės nuomos įsipareigojimai
apskaityti kaip:
- trumpalaikiai 55 110 55 110
- ilgalaikiai 123 123 123 123

13. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Grupė Bendrovė
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
Likutis
ataskaitinio
laikotarpio
pradžioje
28.987 26.546 28.987 26.546
Gauta per laikotarpį 2.472 3.777 2.472 3.777
Amortizacija ir nurašymai (793) (1.336) (793) (1.336)
Likutis ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje
30.666 28.987 30.666 28.987

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. Centralizuotų šilumos tinklų atnaujinimas, diegiant šiuolaikines technologijas (šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas V. Krėvės pr. 82 A, 118 H, Kaunas)" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 6.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 5.843 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo centro magistralės (4T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 5.990 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 4.414 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. magistralinių šilumos tinklų 6T, esančių Kuršių g. 49C, Jonavos g. tarp NA–7 ir NA–9 bei tinklų po tiltu per Nerį automagistralėje Vilnius – Klaipėda ties Kaunu, kompleksinis rekonstravimas patikimumui didinti, diegiant šiuolaikines technologijas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.333 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 1.725 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Centralizuoto šilumos tiekimo plėtra statant naują šilumos tiekimo trasą (šilumos tiekimo tinklai nuo A. Juozapavičiaus pr. 23A iki A. Juozapavičiaus pr. 90)" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.566 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 1.426 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo Žaliakalnio magistralės (4Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.788 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 2.526 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Dainavos mikrorajono magistralės (1T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.560 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 1.489 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Aukštųjų Šančių magistralės (2Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.618 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 1.618 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Vilijampolės šilumos tinklų (9K) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 595 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 595 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo Pramonės raj. magistralės (1Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 2.000 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. sausio 16 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Ežerėlio katilinės rekonstrukcija, įrengiant 3,5 MW galios vandens šildymo katilą" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 1.791 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 1.540 tūkst. Lt paramą.

2013 m. sausio 16 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 2.299 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 2.001 tūkst. Lt paramą.

2013 m. liepos 8 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Pergalės katilinės rekonstrukcija, įrengiant dūmų kondensacinį ekonomaizerį" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 638 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 383 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Šilko katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (II etapas)" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 3.990 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Petrašiūnų elektrinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (I etapas)" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 6.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 29 tūkst. Lt paramą.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Inkaro katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 6.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. 1Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 1Ž-7 ir 1Ž-8 bei tarp šilumos kamerų 1Ž-10 ir 1Ž-12 Chemijos g." finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6Ž modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.033 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 5T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.706 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 75 tūkst. Lt paramą.

14. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutartį turi gauti 1 – 6 mėnesių atlyginimų išmoką. Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:

Grupė Bendrovė
2014 m. 2013 m. 2014 m. 2013 m.
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas
laikotarpio pradžioje
3.016 3.297 2.958 2.999
Išmokėta (221) (775) (178) (585)
Suformuotas (15) 494 - 544
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas
laikotarpio pabaigoje:
2.780 3.016 2.780 2.958
Ilgalaikė dalis 2.079 2.079 2.079 2.079
Trumpalaikė dalis 701 937 701 879

Per 2014 m. Grupės išmokėtos išmokos darbuotojams sudarė 202 tūkst. Lt (2013 m. – 775 tūkst. Lt), Bendrovės – 178 tūkst. Lt (2013 m. – 585 tūkst. Lt) ir yra įtrauktos į atlyginimų ir socialinio draudimo sąnaudas Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą pensinių išmokų įsipareigojimą yra pateiktos žemiau:

2014 m. birželio 30 d. 2013 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma 4,0 proc. 4,0 proc.
Darbuotojų kaitos rodiklis 18,9 proc. 18,9 proc.
Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas 3,0 proc. 3,0 proc.

15. Išvestiniai finansiniai instrumentai

2009 m. balandžio 9 d. Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų apsikeitimo sandorį. Nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. Grupė ir Bendrovė nustatė 4,15 proc. fiksuotą palūkanų normą kintamai 6 mėn. EUR LIBOR palūkanų normai. 2014 m. birželio 30 d. nominali sandorio vertė yra 422 tūkst. eurų (1.458 tūkst. Lt ekvivalentas) (2013 m. gruodžio 31 d. – 784 tūkst. eurų (2.708 tūkst. Lt ekvivalentas)). Sandorio rinkos vertė 2014 m. birželio 30 d. – 9 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 51 tūkst. Lt). Šis sandoris nedaro esminės įtakos Grupės ir Bendrovės būsimiesiems pinigų srautams.

16. Pardavimo pajamos

Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojų Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėju. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:

Grupė Bendrovė
2014 m. 2013 m. 2014 m. 2013 m.
Šilumos tiekimas 154.204 311.576 154.230 311.632
Karšto vandens tiekimas 4.939 8.612 4.939 8.612
Kolektorių priežiūra 392 779 392 779
Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra 72 280 65 199
Elektros energija 301 767 301 767
Karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra 243 349 243 349
160.151 322.363 160.170 322.338

17. Kitos sąnaudos

Grupė Bendrovė
2014 m. 2013 m. 2014 m. 2013 m.
Pinigų surinkimo sąnaudos 854 1.838 854 1.838
Įrangos patikrinimas ir apžiūra 865 1.657 865 1.657
Kolektorių priežiūra 694 1.863 694 1.863
Skolų surinkimo sąnaudos 95 198 94 198
Parama 1.106 157 1.106 157
Konsultavimo paslaugos 288 485 288 485
Sąskaitų pateikimo sąnaudos 215 457 217 457
Ryšių sąnaudos 90 188 90 188
Su darbuotojais susijusios sąnaudos 200 261 200 261
Draudimas 217 261 216 261
Ilgalaikio turto priežiūra ir susijusios paslaugos 128 212 127 212
Narystės mokestis 103 292 103 292
Transporto išlaidos 44 101 43 100
Reklamos sąnaudos 62 170 62 170
Audito sąnaudos 42 36 42 36
Įrangos ir mašinų nuoma 18 32 18 32
Kitos sąnaudos 507 1.448 499 1.483
5.528 9.656 5.518 9.690

18. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

Grupė Bendrovė
2014 m. 2013 m. 2014 m. 2013 m.
Kitos veiklos pajamos
Įvairios suteiktos paslaugos 773 3.204 653 3.023
Parduotos materialinės vertybės 47 219 - 201
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas 268 13 267 13
Kita 47 125 40 121
1.135 3.561 960 3.358
Kitos veiklos sąnaudos
Įvairių suteiktų paslaugų savikaina (370) (1.689) (307) (1.248)
Parduotos materialinės vertybės (74) (1) - (1)
Ilgalaikio turto nurašymas (49) (8) (49) (14)
Ilgalaikio turto pardavimo nuostoliai (30) (32) (30) (32)
Kita (9) (23) (9) (23)
(532) (1.753) (395) (1.318)

19. Finansinės veiklos pajamos

Grupė Bendrovė
2014 m. 2013 m. 2014 m. 2013 m.
Netesybos, gautos už pradelstas gautinas sumas 610 2.952 610 2.952
Baudos - 7.054 - 7.054
Ilgalaikio finansinio turto vertės padidėjimas - - - -
Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės
pasikeitimas
42 153 42 153
Banko palūkanos 1 1 1 1
Kita - - - -
653 10.160 653 10.160

20. Finansinės veiklos sąnaudos

Grupė Bendrovė
2014 m. 2013 m. 2014 m. 2013 m.
Banko paskolų ir overdraftų palūkanos (840) (1.418) (840) (1.418)
Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimas - (338) - (1.372)
Delspinigiai ir baudos - (157) - (157)
Akcininko įnašai į dukterinę bendrovę - - - (155)
Valiutų kurso pasikeitimas (1) - (1) -
(841) (1.913) (841) (3.102)

21. Pelno mokestis

2014 m. birželio 30 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifą. Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje.

22. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Žemiau pateikiami Grupės pagrindinės ir sumažintos pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2014 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

Grupė Bendrovė
2014 m. 2013 m. 2014 m. 2013 m.
Bendrasis pelnas 6.267 3.019 6.243 1.858
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje 42.732 42.732 42.732 42.732
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje 42.802 42.732 42.802 42.732
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.) 42.767 42.732 42.767 42.732
Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis tenkanti vienai akcijai (Lt) 0,15 0,07 0,15 0,04

23. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Grupė ir Bendrovė nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.

Pirkėjų skaičius Grupė Bendrovė
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
Fiziniai asmenys 114.125 114.240 114.125 114.240
Kiti juridiniai asmenys 2.074 2.098 2.074 2.082
Juridiniai asmenys finansuojami iš
savivaldybės ir valstybės biudžetų
327 345 327 336
116.526 116.683 116.526 116.658

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos pagal pirkėjų grupes:

Grupė Bendrovė
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
Fiziniai asmenys 14.890 39.320 14.890 39.319
Kiti juridiniai asmenys 2.823 8.645 2.823 8.638
Juridiniai asmenys finansuojami iš
savivaldybės ir valstybės biudžetų
2.504 9.056 2.504 9.052
20.217 57.021 20.217 57.009

Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną, vadovybės nuomone, nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų įsipareigojimų, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupė ir Bendrovė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (8 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose, kurie įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*:

Grupė Bendrovė
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
A 236 322 232 302
A+ 1.126 674 1.126 674
AA- 15 138 15 138
Bankas, kuriam nepriskirtas
reitingas
282 26 282 26
1.659 1.160 1.655 1.140

*- išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Fitch Ratings agentūros.

2014 m. ir 2013 m. Grupė ir Bendrovė nesuteikė jokių garantijų už kitų šalių prievoles.

Kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos, išskyrus pasirašytas su LR Finansų ministerija, yra su kintama palūkanų norma, todėl Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos riziką. 2014 m. ir 2013 m. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kuriuose Grupė ir Bendrovė sutinka tam tikrais intervalais pakeisti skirtumą tarp fiksuotos ir kintamos palūkanų normos, kaip aprašyta 15 pastaboje, apskaičiuotą remiantis sutarta nominalia pagrindine verte.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas / sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sąlygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

Įtaka pelno mokesčiui
(119)
119
(13)
13
(111)
111
(15)
(50) 15
Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais
200
(200)
50
(50)
200
(200)
50

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2014 m. birželio 30 d. atitinkamai buvo 0,81 ir 0,74 (2013 m. gruodžio 31 d. – 0,70 ir 0,66). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2014 m. birželio 30 d. atitinkamai buvo 0,81 ir 0,73 (2013 m. gruodžio 31 d. – 0,70 ir 0,66).

Grupė ir Bendrovė likvidumo problemai išspręsti įgyvendina šį veiksmų planą:

  • atsižvelgdama į dabartinę padėtį, Grupė ir Bendrovė ėmėsi sąnaudų mažinimo priemonių;
  • didina šilumos gamybą nuosavuose efektyviuose gamybos šaltiniuose;
  • įgyvendina naujas gamyboje ir perdavime patiriamų nuostolių mažinimo priemones;
  • siekia trumpinti pinigų ciklą, didindama pirkėjų įsiskolinimo apyvartumą ir mažindama skolų tiekėjams apyvartumą.

Overdraftų ir kredito limitų sutartys, neužtikrintos turto įkeitimu:

Grupė Bendrovė
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
Panaudota 5.255 14.544 5.255 14.544
Nepanaudota 19.745 10.456 19.745 10.456
25.000 25.000 25.000 25.000

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2014 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2014 m. birželio 30 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis):

` Iki 3
mėnesių
Nuo 4 iki 6
mėnesių
Nuo 2 iki 5
metų
Po 5
metų
Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos
palūkanos
5.767 11.277 40.795 23.478 81.317
Prekybos skolos 25.883 390 18 - 26.291
2014 m. birželio 30 d. likutis 31.650 11.667 40.813 23.478 107.608
Iki 3
mėnesių
Nuo 4 iki 6
mėnesių
Nuo 2 iki 5
metų
Po 5
metų
Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos
palūkanos
5.180 31.174 27.610 18.408 82.372
Prekybos skolos 61.210 111 14 - 61.335

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2014 m. birželio 30 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis):

Iki 3
mėnesių
Nuo 4 iki 6
mėnesių
Nuo 2 iki
5 metų
Po 5
metų
Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos
palūkanos
5.767 11.277 40.795 23.478 81.317
Prekybos skolos 25.875 390 18 - 26.283
2014 m. birželio 30 d. likutis 31.642 11.667 40.813 23.478 107.600
Iki 3 Nuo 4 iki 6 Nuo 2 iki Po 5 Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos mėnesių
5.180
mėnesių
31.174
5 metų
27.610
metų
18.408
82.372
palūkanos
Prekybos skolos
61.194 111 14 - 61.319

Prekybos skolos

Grupės ir Bendrovės prekybos skolos pagal tiekėjų grupes:

Grupė Bendrovė
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
2014 m.
birželio 30 d.
2013 m.
gruodžio 31 d.
Už pirktą šilumą 12.207 35.826 12.207 35.826
Rangovams 7.860 14.904 7.860 14.904
Kitiems tiekėjams 6.224 10.605 6.216 10.589
26.291 61.335 26.283 61.319

Atsiskaitymui su KTE už pirktą šiluminę energiją nustatytas 30 d., su rangovais už darbus – 90–180 d., su kitais tiekėjais – 5–30 d. laikotarpis.

2014 m. birželio 30 d. Grupė ir Bendrovė turėjo 6.712 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 2.667 tūkst. Lt), pradelstų prekybos skolų.

Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti litais ir eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos. Jų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

  • Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų, kitų gautinų sumų ir kitų trumpalaikių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
  • Ilgalaikių skolų ir ilgalaikių gautinų sumų tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į tokios pat ar panašios paskolos rinkos kainą arba palūkanų normą, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių skolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei.

Grupės ir Bendrovės finansinių instrumentų grupės:

Grupė Bendrovė
Finansinis turtas: 2014 m.
birželio
30 d.
2013 m.
gruodžio
31 d.
2012 m.
gruodžio
31 d.
2014 m.
birželio
30 d.
2013 m.
gruodžio
31 d.
2012 m.
gruodžio
31 d.
Pinigai kasoje ir banke 2.517 2.155 5.332 2.513 2.135 5.308
Paskolos ir gautinos sumos 32.362 66.489 88.225 32.315 66.473 88.120
Finansinis turtas 95 95 433 95 95 433
34.974 68.739 93.990 34.923 68.703 93.861
2014 m. Grupė
2013 m.
2012 m. 2014 m. Bendrovė
2013 m.
2012 m.
Finansiniai įsipareigojimai: birželio gruodžio gruodžio birželio gruodžio gruodžio
30 d. 31 d. 31 d. 30 d. 31 d. 31 d.
Apskaitomi tikrąja verte per pelną
ar nuostolius (pagal antro lygio 9 51 204 9 51 204
tikrosios vertės hierarchiją)
Apskaitomi amortizuota savikaina 85.370 123.522 142.842 85.362 123.506 142.874

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų balansinės vertės apytiksliai atitinka jų tikrąsias vertes.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams. 2014 m. birželio 30 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Bendrovė tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas, priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

Bendrovė
2014 m. 2013 m. 2014 m. 2013 m.
gruodžio 31 d.
97.649 78.539 98.313 79.203
104.933
146.345 183.573 147.000 184.136
270.415 264.214 272.216 266.039
54,12 69,48 54,00 69,21
birželio 30 d.
48.696
Grupė
gruodžio 31 d.
105.034
birželio 30 d.
48.687

*Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius (įskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą ir dotacijas (atidėtąsias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Rinkos rizika

Išoriniai rizikos veiksniai, įtakojantys Grupės ir Bendrovės pagrindinę veiklą: ekonominė krizė, kuro kainų didėjimas, nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, vietinės savivaldos sprendimai, parduodamos produkcijos kainų politika, infliacija ir bendras ekonominis nuosmukis, mažinantis šilumos vartotojų pajamas, veiklos cikliškumas, aplinkosauginiai reikalavimai.

24. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Teisminiai procesai

2013 m. balandžio 17 d. Bendrovė iš Vilniaus komercinio arbitražo teismo (toliau – arbitražas) gavo pranešimą, kad 2013 m. balandžio 12 d. arbitraže buvo gautas KTE ieškinys Bendrovei dėl 1.340 tūkst. Lt. KTE teigimu, skola susidarė dėl Bendrovės žemesne kaina apmokėto šilumos kiekio, nei nustatė KTE 2012 m. gruodžio – 2013 m. sausio mėn. Atsižvelgiant į Bendrovės palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas bei vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio nuostata, kad visais atvejais šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, negali būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, Bendrovė šilumą iš KTE pirko, vadovaudamasi įstatymo nuostata. 2013 m. gegužės 17 d. Bendrovė pateikė arbitražui prieštaravimus dėl ieškinio. Arbitražas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu KTE ieškinį atmetė. KTE sprendimo neskundė, byla baigta.

2013 m. rugsėjo mėn. Bendrovė įtraukta trečiuoju asmeniu civilinėje byloje pagal ieškovo UAB KTE ieškinį atsakovui BAB Ūkio bankui dėl faktoringo sutarties nutraukimo ir notarės depozitinėje sąskaitoje esančių 3.063 tūkst. Lt, kuriuos, įvykdydama savo prievolę pervedė Bendrovė, pripažinimo KTE nuosavybe. 2013 m. rugsėjo mėn. Bendrovei įteiktas teismo preliminarus sprendimas pagal ieškovo BAB Ūkio bankas patikslintą ieškinį Bendrovei ir KTE dėl 3.063 tūkst. Lt skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bendrovė teismui pateikė prieštaravimus dėl šio preliminaraus sprendimo ir BAB Ūkio banko patikslinto ieškinio atmetimo. 2013 m. gruodžio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi abi bylos buvo sujungtos. Iš Bendrovės priteista 3.063 tūkst. Lt BAB Ūkio banko naudai, pinigų išieškojimą nukreipiant į notarės depozitinėje sąskaitoje esančius pinigus.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2014 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

VKEKK 2013 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo patenkino KTE prašymą pripažinti, kad Bendrovė, atsisakydamas supirkti dalį, t. y. 11.181,5 MWh 2013 m. birželio mėnesį KTE siūlomos supirkti šilumos energijos, pažeidė norminius aktus dėl šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Įsigaliojus šiam VKEKK sprendimui, KTE įgytų teisę prašyti atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas) dėl nesupirkto šilumos kiekio. Bendrovė, nesutikdama su tokiu VKEKK sprendimu, pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu Bendrovė ieškinį atmetė. 2014 m. kovo 24 d. Bendrovė dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Bylos nagrinėjimas Lietuvos Apeliaciniame teisme dar nepaskirtas.

Nuomos ir rangos darbų pirkimo sutartys

2010 m. kovo 18 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su KTE, pagal kurią Bendrovė išnuomoja KTE Petrašiūnų elektinės teritorijoje esančią katilinę su technologiniais vamzdynais šilumos gamybai. Sutartis galioja 5 metų laikotarpiui.

2010 m. gruodžio 20 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su UAB ENG, pagal kurią Bendrovė išnuomavo Garliavos katilinę šilumos gamybos įrenginiams pastatyti. Bendrovė įsipareigojo supirkti juose pagamintą šilumos energiją. Sutartis galioja 20 metų laikotarpiui.

Grupės ir Bendrovės būsimi įsipareigojimai pagal galiojančias 2014 m. birželio 30 d. pirkimo sutartis sudaro 67.267 tūkst. Lt.

25. Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2014 m. ir 2013 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis.

2014 m. ir 2013 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis įmonėmis bei jų skolos ir įsipareigojimai laikotarpių pabaigai buvo tokie:

2014 m. Pirkimai Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir
pilnai valdomos įmonės
1.463 20.080 9.084
562
Jurbarko rajono savivaldybė - 1.201 21
-
2013 m. Pirkimai Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir
pilnai valdomos įmonės
2.687 37.791 20.705
524
Jurbarko rajono savivaldybė 4 2.535 237 2

Grupė ir Bendrovė 2014 m. birželio 30 d. įmonių, finansuojamų iš savivaldybių biudžetų, gautinoms sumoms yra suformavusi 7.885 tūkst. Lt (2013 gruodžio 31 d. – 10.362 tūkst. Lt) vertės sumažėjimą. Gautinos sumos nėra užtikrintos įkeistu turtu ar kitomis priemonėmis ir bus padengtos grynaisiais pinigais. Gautinoms sumoms nebuvo gauta jokių garantijų.

2014 m. ir 2013 m. Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva
2014 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
(tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)
UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" Pirkimai Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos
2014 m. 85 1 - -
2013 m. 544 69 - 7
UAB "Kauno energija NT" Pirkimai Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos
2014 m. - 18 480 -

Bendrovė 2014 m. birželio 30 d. iš dukterinių įmonių gautinoms sumoms yra suformavusi 480 tūkst. Lt (2013 gruodžio 31 d. – 483 tūkst. Lt) vertės sumažėjimą.

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2014 m. birželio 30 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro atitinkamai 6 ir 4 (2013 m. gruodžio 31 d. – 7 ir 4) asmenys.

Grupė Bendrovė
2014 m. 2013 m. 2014 m. 2013 m.
Vadovybei priskaičiuotas darbo
užmokestis
172 455 160 400
Vadovybei priskaičiuotos pensijinių
išmokų darbuotojams kompensacijos
104 104 104 104

Per 2014 m. ir 2013 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

26. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansinių įvykių nebuvo.

***

Talk to a Data Expert

Have a question? We'll get back to you promptly.