Litgrid AB

Interim / Quarterly Report • Aug 29, 2014

Generalinis direktorius	Daivis Virbickas
$u^{\mu}$ Finansų departamento direktorius	Rimantas Busila
Vyriausioji finansininkė	Svetlana Sokolsky

LITGRID AB

KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS 2014 M. BIRŽELIO 30 D. PASIBAIGUSIO ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPIO SUTRUMPINTA TARPINĖ FINANSINĖ INFORMACIJA PARENGTA PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE (NEAUDITUOTA) PATEIKIAMA KARTU SU KONSOLIDUOTU TARPINIU PRANEŠIMU

SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS	3
SUTRUMPINTOS TARPINĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS	$4 - 5$
SUTRUMPINTOS TARPINĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS	6
SUTRUMPINTOS TARPINĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS
SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS INFORMACIJOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS	$8 - 19$
KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS	$20 - 36$

SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS 2014 M. BIRŽELIO 30 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

TURTAS	Pas tabos	Grupė 2014 m. birželio 30 d.	Bendrovė 2014 m. birželio 30 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
		(neaudituota) (neaudituota)
Ilgalaikis turtas: Nematerialusis turtas		2 680	2 558	2 365	2 176
Materialusis turtas	4	1 959 696	1 956 883	1 975 211	1 972 208
Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį
turtą		218 411	218 411	184 443	184 438
Investicijos į dukterines įmones	5	-	15 778	-	15 494
Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas
įmones	5	16 023	15 320	15 922	15 320
Atidėtojo pelno mokesčio turtas Kitos gautinos sumos		323 330	- 330	324 -	- -
Finansinis turtas, galimas parduoti		7 723	7 723	7 723	7 723
Ilgalaikio turto iš viso		2 205 186	2 217 003	2 185 988	2 197 359
				-	-
Trumpalaikis turtas:				-	-
Atsargos		10 127	3 414	8 844	3 522
Išankstiniai apmokėjimai Prekybos gautinos sumos		1 708 58 891	1 563 45 312	591 65 447	455 53 296
Kitos gautinos sumos		90 385	42 019	114 155	36 607
Kitas finansinis turtas		37 671	5 994	21 262	4 835
Terminuoti indėliai	6	40 000	40 000	-	-
Iki išpirkimo termino laikomos investicijos	7	55 000	55 000	70 000	70 000
Pinigai ir pinigų ekvivalentai		49 892	49 063	81 562	80 751
Trumpalaikio turto iš viso		343 674	242 365	361 861	249 466
TURTO IŠ VISO		2 548 860	2 459 368	2 547 849	2 446 825
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Kapitalas ir rezervai: Įstatinis kapitalas Akcijų priedai Perkainojimo rezervas Privalomasis rezervas Kiti rezervai Nepaskirstytasis pelnas Nuosavas kapitalas tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams		504 331 29 621 216 736 50 441 591 654 (6 354) 1 386 429	504 331 29 621 216 392 50 433 591 654 3 202 1 395 633	504 331 29 621 226 173 50 467 654 654 43 034 1 508 280	504 331 29 621 225 811 50 433 654 654 50 755 1 515 605
Nekontroliuojanti dalis		206	-	259	-
Nuosavybės iš viso		1 386 635	1 395 633	1 508 539	1 515 605
Ilgalaikiai įsipareigojimai:
Dotacijos	8	475 551	475 551	423 955	423 955
Ilgalaikės paskolos	9	251 018	251 018	165 044	165 044
Ateinančių laikotarpių pajamos		12 747	12 747	13 274	13 274
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai		4 740	4 625	717	602
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai		143 605	143 605	150 828	150 828
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		887 661	887 546	753 818	753 703
Trumpalaikiai įsipareigojimai: Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis ir kitos trumpalaikės paskolos Prekybos skolos Gauti išankstiniai apmokėjimai	9	57 396 93 301 7 380	49 030 87 492 5 245	56 479 78 616 4 889	49 030 75 422 4 116
Mokėtinas pelno mokestis		2 402	2 402	8 368	8 368
Kitos mokėtinos sumos		114 085	32 020	137 140	40 581
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		274 564	176 189	285 492	177 517
Įsipareigojimų iš viso		1 162 225	1 063 735	1 039 310	931 220
NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		2 548 860	2 459 368	2 547 849	2 446 825

SUTRUMPINTOS TARPINĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS

UŽ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2014 M. BIRŽELIO 30 D.

(visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

	Pasta bos	Grupė 2014 m. sausis birželis	Bendrovė 2014 m. sausis birželis	Grupė 2013 m. sausis birželis	Bendrovė 2013 m. sausis birželis
		(neaudituota)		(neaudituota) (neaudituota) (neaudituota)
Pajamos
Elektros ir susijusių paslaugų pajamos	10	181 996	181 705	223 884	223 634
Kitos pajamos Pajamų iš viso		35 547 217 543	2 929 184 634	33 767 257 651	3 372 227 006
Sąnaudos
Elektros energijos pirkimai ir susijusių paslaugų
sąnaudos		(86 031)	(86 031)	(96 955)	(97 013)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	4	(71 779)	(71 128)	(65 671)	(64 967)
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos		(19 210)	(9 326)	(17 818)	(8 679)
Remontų ir priežiūros sąnaudos		(8 076)	(10 639)	(5 197)	(8 830)
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos		(6 283) (1 115)	(5 964) (1 114)	(7 110) (3 945)	(6 776) (3 945)
Kitos sąnaudos		(33 844)	(7 205)	(33 229)	(6 532)
Sąnaudų iš viso		(226 338)	(191 407)	(229 925)	(196 742)
VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)	10	(8 795)	(6 773)	27 726	30 264
Pelnas iš asocijuotos įmonės pardavimo	5	-	-	2 403	3 293
Finansinės veiklos pajamos		1 017	1 014	101	96
Finansinės veiklos sąnaudos		(1 533)	(1 454)	(55)	(6)
Finansinės veiklos pajamos - grynąja verte		( 516)	( 440)	2 449	3 383
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių
pelno/(nuostolių) dalis		101	-	675	-
PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ		(9 210)	(7 213)	30 850	33 647
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos		(7 163)	(7 163)	(11 538)	(11 517)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos		7 220	7 222	7 149	6 779
		57	59	(4 389)	(4 738)
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)		(9 153)	(7 154)	26 461	28 909
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	-
Kitos bendrosios pajamos atėmus atidėtąjį pelno mokestį		-	-	-	-
BENDROSIOS PAJAMOS		(9 153)	(7 154)	26 461	28 909
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) PRISKIRTINI:
Bendrovės akcininkams		(9 033)	(7 154)	26 589	28 909
Nekontroliuojančiai daliai		(120)	-	(128)	-
		(9 153)	(7 154)	26 461	28 909
BENDROSIOS PAJAMOS (NUOSTOLIAI) PRISKIRTINI:
Bendrovės akcininkams		(9 033)	(7 154)	26 589	28 909
Nekontroliuojančiai daliai		(120)	-	(128)	-
		(9 153)	(7 154)	26 461	28 909
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis)
vienai akcijai (Lt)	12	-0,018	-	0,053	-

SUTRUMPINTOS TARPINĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS UŽ TRIJŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2014 M. BIRŽELIO 30 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

Pasta bos	Grupė 2014 m. balandis birželis	Bendrovė 2014 m. balandis birželis	Grupė 2013 m. balandis birželis	Bendrovė 2013 m. balandis birželis
	(neaudituota)		(neaudituota) (neaudituota) (neaudituota)
Pajamos
Elektros ir susijusių paslaugų pajamos	85 504	85 360	119 016	109 415
Kitos pajamos Pajamų iš viso	21 339 106 843	1 339 86 699	17 896 136 912	1 640 111 055
Sąnaudos
Elektros energijos pirkimai ir susijusių paslaugų sąnaudos	(45 984)	(45 984)	(61 222)	(51 794)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(34 673)	(34 351)	(32 793)	(32 443)
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos	(9 987)	(4 545)	(9 169)	(4 301)
Remontų ir priežiūros sąnaudos	(5 431)	(7 048)	(2 962)	(4 698)
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos	(3 226)	(3 058)	(3 438)	(3 277)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos	(3)	(3)	(3 200)	(3 200)
Kitos sąnaudos Sąnaudų iš viso	(19 611) (118 915)	(3 602) (98 591)	(17 181) (129 965)	(3 382) (103 095)
VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)	(12 072)	(11 892)	6 947	7 960
Pelnas iš asocijuotos įmonės pardavimo Finansinės veiklos pajamos	- 756	- 754	(890) 14	- 10
Finansinės veiklos sąnaudos	(819)	(774)	(30)	(3)
Finansinės veiklos pajamos - grynąja verte	(63)	(20)	(16)	7
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių
pelno/(nuostolių) dalis	(77)	-	425	-
PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ	(12 212)	(11 912)	6 466	7 967
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	(2 433)	(2 433)	(4 832)	(4 832)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos	3 281	3 283	3 904	3 534
	848	850	(928)	(1 298)
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)	(11 364)	(11 062)	5 538	6 669
Kitos bendrosios pajamos	-	-	-	-
Kitos bendrosios pajamos atėmus atidėtąjį
pelno mokestį	-	-	-	-
BENDROSIOS PAJAMOS	(11 364)	(11 062)	5 538	6 669
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) PRISKIRTINI:
Bendrovės akcininkams	(11 299)	(11 062)	5 597	6 669
Nekontroliuojančiai daliai	( 65)	-	(59)	-
	(11 364)	(11 062)	5 538	6 669
BENDROSIOS PAJAMOS (NUOSTOLIAI) PRISKIRTINI:
Bendrovės akcininkams	(11 299)	(11 062)	5 597	6 669
Nekontroliuojančiai daliai	( 65)	-	(59)	-
	(11 364)	(11 062)	5 538	6 669
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis)
vienai akcijai (Lt)	-0,023	-	0,011	-

LITGRID AB

Įmonės kodas 302564383 A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

SUTRUMPINTOS TARPINĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS UŽ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2014 M. BIRŽELIO 30 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

							Nuosavas kapitalas, priskirtinas Bendrovės akcininkams
Grupė	Pas ta bos	Įstatinis kapitalas	Akcijų priedai	Perkaino jimo rezervas	Privalo masis rezer vas	Kiti rezervai	Nepaskirs tytasis pelnas	Iš viso	Nekon troliuo janti dalis	Nuosavo kapitalo iš viso
Likutis 2013 sausio 1 d.		504 331	29 621	246 582	50 464	654 738	44 742	1 530 478	4 390	1 534 868
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas (nuostolis)		-	-	-	-	-	26 589	26 589	(128)	26 461
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos		-	-	(10 426)	-	-	10 426	-	-	-
Iš viso bendrųjų pajamų (nuostolių)		-	-	(10 426)	-	-	37 015	26 589	(128)	26 461
Pervedimai į nepaskirstytąjį pelną		-	-	-	-	(126)	126	-	-	-
Pervedimai į rezervus		-	-	-	3	42	(45)	-	-	-
Dividendai		-	-	-	-	-	(45 000)	(45 000)	-	(45 000)
Dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas		-	-	154	-	-	(3 022)	(2 868)	(3 884)	(6 752)
Likutis 2013 m. birželio 30 d. (neaudituota)		504 331	29 621	236 310	50 467	654 654	33 816	1 509 199	378	1 509 577
Likutis 2014 sausio 1 d.		504 331	29 621	226 173	50 467	654 654	43 034	1 508 280	259	1 508 539
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas (nuostolis)		-	-	-	-	-	(9 033)	(9 033)	(120)	(9 153)
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos		-	-	(9 437)	-	-	9 437	-	-	-
Iš viso bendrųjų pajamų (nuostolių) Pervedimai į nepaskirstytąjį pelną		-	-	(9 437)	-	-	404	(9 033)	(120)	(9 153)
Dividendai		-	-	-	(26)	(63 000)	63 026		-	-
Dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas		- -	- -	- -	- -	- -	(112 818) -	(112 818) -	- 67	(112 818) 67
Likutis 2014 m. birželio 30 d. (neaudituota)		504 331	29 621	216 736	50 441	591 654	(6 354)	1 386 429	206	1 386 635

Bendrovė	Pasta -bos	Įstatinis kapitalas	Akcijų priedai	Perkainojim o rezervas	Privalomasi s rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirs tytasis pelnas (nuostoliai)	Nuosavo kapitalo iš viso
Likutis 2013 m. sausio 1 d. Bendrosios pajamos		504 331	29 621	246 339	50 433	654 654	47 160	1 532 538
Grynasis pelnas (nuostolis)		-	-	-	-	-	28 909	28 909
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos		-	-	(10 408)	-	-	10 408	-
Iš viso bendrųjų pajamų (nuostolių)		-	-	(10 408)	-	-	39 317	28 909
Dividendai		-	-	-	-	-	(45 000)	(45 000)
Likutis 2013 m. birželio 30 d. (neaudituota)		504 331	29 621	235 931	50 433	654 654	41 477	1 516 447
Likutis 2014 sausio 1 d. Bendrosios pajamos		504 331	29 621	225 811	50 433	654 654	50 755	1 515 605
Grynasis pelnas (nuostolis)		-	-	-	-	-	(7 154)	(7 154)
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos		-	-	(9 419)	-	-	9 419	-
Iš viso bendrųjų pajamų (nuostolių)		-	-	(9 419)	-	-	2 265	(7 154)
Pervedimai į nepaskirstytąjį pelną		-	-	-	-	(63 000)	63 000	-
Dividendai		-	-	-	-	-	(112 818)	(112 818)
Likutis 2014 m. birželio 30 d. (neaudituota)		504 331	29 621	216 392	50 433	591 654	3 202	1 395 633

SUTRUMPINTOS TARPINĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS UŽ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2014 M. BIRŽELIO 30 D. (visos sumos tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip)

	Pasta bos	Grupė 2014 m. sausis- birželis	Bendrovė 2014 m. sausis birželis	Grupė 2013 m. sausis birželis	Bendrovė 2013 m. sausis birželis
		(neaudituota)	(neaudituota)	(neaudituota)	(neaudituota)
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)		(9 153)	(7 154)	26 461	28 909
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas ir kiti
koregavimai Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	4	73 343	72 691	66 525	65 821
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas		-	-	28	28
Turto vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas)		-	-	-	-
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pelno/(nuostolių)		(101)	-	( 675)	-
dalis (Pelnas) iš asocijuotos įmonės pardavimo	5	-	-	(2 405)	(3 294)
Pelno mokesčio sąnaudos/(pajamos)		(57)	(59)	4 389	4 738
Nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto nurašymo	4	1 115	1 114	4 249	4 249
Dotacijų (nusidėvėjimas)	8	(1 564)	(1 564)	( 854)	( 854)
Palūkanų pajamos		(373)	(371)	( 788)	( 786)
Finansinės veiklos sąnaudos		890	811	996	952
Apyvartinio kapitalo pasikeitimas
Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas)		25 315	(2 438)	5 429	61 674
sumažėjimas Atsargų ir išankstinių apmokėjimų sumažėjimas		(2 317)	( 918)	2 799	(1 066)
(padidėjimas) Mokėtinų sumų, dotacijų ir gautų išankstinių apmokėjimų		(9 290)	1 907	(24 219)	(117 121)
padidėjimas (sumažėjimas) Kito finansinio turto pasikeitimas		(16 409)	(1 159)	13 102	54 633
Pagrindinės veiklos pinigų srautai		61 399	62 860	95 037	97 883
Sumokėtas pelno mokestis		(8 557)	(8 557)	( 2 930)	( 2 768)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		52 842	54 303	92 107	95 115
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)		(84 325)	(84 613)	(66 864)	(66 376)
Gautos dotacijos	8	51 113	51 113	58 695	58 695
Gautos palūkanos		481	479	1 013	1 011
Investicijos į terminuotuosius indėlius 6		(40 000)	(40 000)	-	-
Iki išpirkimo termino laikomų investicijų (įsigijimas)/ perleidimas 7		15 000	15 000	( 70 000)	( 70 000)
Dukterinių (asocijuotų) įmonių perleidimas/(įsigijimas)5		-	(284)	1 273	1 273
Gauti dividendai		517	517	-	-
Kitа		94	98	-	-
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(57 120)	(57 690)	(75 883)	(75 397)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Gautos paskolos				-	-
(Sugrąžintos) paskolos		110 489	110 489		(20 717)
Sąskaitų likučio perviršis (overdraftas)		(24 515)	(24 515)	(20 717)	-
Sumokėtos palūkanos		917	-	3 357	( 952)
Išmokėti dividendai		(1 502)	(1 427)	( 996)	(45 040)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(112 781) (27 392)	(112 848) (28 301)	(45 040) (63 396)	(66 709)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas		(31 670)	(31 688)	(47 172)	(46 991)
(sumažėjimas) Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		81 562	80 751	127 387	126 097
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje		49 892	49 063	80 215	79 106

1. Bendroji informacija

LITGRID AB yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas : A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius, Lietuva. LITGRID AB (toliau - LITGRID arba Bendrovė, arba Įmonė) - ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis ūkio subjektas, įsteigtas atskiriamos AB "Lietuvos energija" veiklos dalies pagrindu, įgyvendinant 2010 m. spalio 28 d. AB "Lietuvos energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas AB "Lietuvos energija" atskyrimas. 2010 m. lapkričio 16 d. Bendrovė įregistruota Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 302564383, PVM mokėtojo kodas LT100005748413.

LITGRID – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą. Bendrovė taip pat yra atsakinga už Lietuvos elektros rinkos integraciją ir vystymąsi bei elektros perdavimo tinklo eksploataciją ir jo plėtrą – strateginius elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektus, užtikrinsiančius šalies energetinę nepriklausomybę.

Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius, valdyti elektros rinkos operatoriaus funkcijas atliekančias ir veikla vykdančias įmones bei įmones, kurioms priklauso tarpsisteminės elektros jungtys su kitomis valstybėmis ar kurios jas vysto, valdo, naudoja ar jomis disponuoja.

2011 metų vasario 24 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės Komisija (toliau – Komisija) Bendrovei suteikė perdavimo sistemos operatoriaus licenciją, kuri įsigaliojo nuo 2011 m. kovo 1 d. Komisija 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. O3-325 konstatavo, kad Bendrovės perdavimo veiklos atskyrimas nuo elektros gamybos ir tiekimo įmonių atitinka Elektros energetikos įstatymo nuostatas ir Bendrovė gali būti paskirta perdavimo sistemos operatoriumi. Atsižvelgiant į tai, Komisija išdavė Bendrovei neterminuotą elektros energijos perdavimo veiklos licenciją.

LR Vyriausybė 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1338 paskyrė Grupės dukterinę bendrovę BALTPOOL UAB VIAP lėšų administratore. Vadovaujantis minėto nutarimo nuostatomis, Bendrovė nuo 2013 m. sausio 1 d. nėra VIAP lėšų administratorius, tačiau Bendrovė iš tinklų naudotojų, prijungtų prie elektros perdavimo tinklų, surenka VIAP lėšas ir jas perveda VIAP lėšų administratoriui BALTPOOL UAB, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 patvirtintu "Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašu".

2014 m. birželio 30 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 504 331 380 Lt ir padalintas į 504 331 380 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1 litas, visos akcijos pilnai apmokėtos.

2014 m. birželio 30 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	Nuosavybės dalis (litais)	Turimų akcijų skaičius (proc.)
UAB "EPSO-G"	491 736 153	97,5
Kiti akcininkai	12 595 227	2,5
Iš viso:	504 331 380	100,0
Vienintelis UAB "EPSO-G" kontroliuojantis akcininkas – Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.

Bendrovės akcijomis yra prekiaujama NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje.

Šios sutrumpintos tarpinės finansinės informacijos sudarymo dieną Grupę sudarė LITGRID bei šios tiesiogiai kontroliuojamos dukterinės įmonės:

Dukterinė Įmonė	Dukterinės įmonės buveinės adresas	Grupės valdomų akcijų dalis 2014 m. birželio 30 d.	Grupės valdomų akcijų dalis 2013 m. gruodžio 31 d.	Pagrindinė veikla
BALTPOOL UAB	A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius, Lietuva	67 proc.	67 proc.	Energijos išteklių biržos operatorius ir gamtinių dujų, pagalbinių instrumentų bei biokuro rinkų operatorius, VIAP lėšų administratorius
UAB "TETAS"	Senamiesčio g. 102B, Panevėžys, Lietuva	100 proc.	100 proc.	Transformatorinių pastočių ir skirstymo punktų projektavimo, rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugos
UAB "Tinklo priežiūros centras"	A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius, Lietuva	100 proc.	-	Elektros jungčių valdymas ir eksploatavimas

1. Bendroji informacija (tęsinys)

2014 m. birželio 30 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Grupės investicijos į asocijuotas įmones ir bendrai valdomą įmonę sudarė:

Įmonė	Įmonės buveinės adresas	Grupės valdomų akcijų dalis 2014 m. birželio 30 d.	Grupės valdomų akcijų dalis 2013 m. gruodžio 31 d.	Pagrindinė veikla
UAB Duomenų logistikos centras	Žvejų g. 14, Vilnius, Lietuva	20 proc.	20 proc.	Informacinių technologijų paslaugų teikimas
LitPol Link Sp.z.o.o	Wojciecha Gorskiego 900-033 Varšuva, Lenkijos Respublika	50 proc.	50 proc.	Elektros perdavimo jungčių projektavimas

Grupės darbuotojų skaičius 2014 m. birželio 30 d. buvo 686 (2013 m. gruodžio 31 d. – 670), Bendrovės darbuotojų skaičius 2014 m. birželio 30 d. buvo 220 (2013 m. gruodžio 31 d. - 222).

2. Finansinių ataskaitų rengimo pagrindas

Bendrovės ir konsoliduota Grupės sutrumpinta tarpinė finansinė informacija už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2014 m. birželio 30 d. yra parengta pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir taikomus tarpinei finansinei atskaitomybei (Tarptautinis apskaitos standartas (TAS) Nr. 34 "Tarpinė finansinė atskaitomybė").

Ši sutrumpinta tarpinė finansinė informacija turi būti skaitoma kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis už metus, pasibaigusius 2013 gruodžio 31 d., kurios parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Ši sutrumpinta tarpinė finansinė informacija yra parengta įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinį turtą, skirtą parduoti, kuris apskaitomas tikrąja verte.

Ši sutrumpinta šešių mėnesių tarpinė finansinė informacija yra neaudituota.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

3. Apskaitos principai

Apskaitos principai, taikyti rengiant šią sutrumpintą tarpinę informaciją, yra tokie patys, kaip ir taikyti finansinėms ataskaitoms ankstesniais finansiniais metais, išskyrus kas aprašyta žemiau dalyje "Nauji standartai, standartų pakeitimai ir aiškinimai".

3.1. Nauji standartai, standartų pakeitimai ir aiškinimai

Naujų standartų, standartų pakeitimų ir aiškinimų, galiojančių Bendrovei ir Grupei nuo 2014 metų ir turinčių reikšmingą įtaką Bendrovės ir Grupės finansinei informacijai, nebuvo.

3.2. Pagrindiniai apskaitiniai vertinimai

Rengiant sutrumpintą tarpinę finansinę informaciją pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie įtakoja taikomą apskaitos politiką bei pateiktas turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo tokių vertinimų. Rengiant šią sutrumpintą tarpinę finansinę informaciją, reikšmingi vadovybės sprendimai dėl apskaitos politikos taikymo bei pagrindiniai neapibrėžtumų nustatymo šaltiniai buvo tokie:

Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas

Pagal 36 TAS, reglamentuojantį vertės sumažėjimą, turto atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš galimos turto realizavimo vertės (atimant pardavimo kaštus) ir naudojimo vertės. Pažymėtina, kad didžiajai daliai Bendrovės turimo infrastruktūrinio turto nėra galimybės nustatyti turto realizavimo vertes. Pagal 36 TAS, tokiu atveju, turto atsiperkamoji vertė nustatoma vertinant turto naudojimo vertę. Pastaroji nustatoma diskontuojant turto generuojamus būsimus pinigų srautus. Vertinant Bendrovės infrastruktūrinio turto galimo vertės sumažėjimo požymius, labai didelę įtaką turi Komisijos teisės aktais nustatomas Bendrovės teikiamų paslaugų kainų reguliavimo mechanizmas.

Pažymėtina, jog patikimą turto naudojimo vertės nustatymą galima atlikti esant stabiliam, prognozuojamam reguliavimui. Tuo tarpu pastaraisiais metais viršutinės kainų ribos nustatymo principai dažnai keitėsi. Iki 2010 m. perdavimo paslaugos viršutinė kainų riba buvo nustatoma atsižvelgiant į paslaugos teikėjo veikloje naudojamo turto vertę, nustatomą pagal paslaugos teikėjo finansines ataskaitas. Nuo 2010 m., nustatant viršutines perdavimo kainos ribas, ilgalaikio turto vertė yra lygi IMT balansinei vertei 2002 m. gruodžio 31 d., padidintai su Komisija suderintų ir įgyvendintų investicijų suma, ir sumažintai turto nusidėvėjimo suma apskaičiuota Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. 2012 m. balandžio 12 d. Komisija perdavimo paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymui inicijavo LRAIC (angl. long run average incremental costs) metodo diegimą. Šis metodas turėtų būti naudojamas perdavimo paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymui nuo sekančio reguliacinio periodo pradžios - 2015 m.

3.2. Pagrindiniai apskaitiniai vertinimai (tęsinys)

Pažymėtina, jog nustatant turto naudojimo vertę, pagrindinę įtaką daro naudojamos prielaidos vertinant būsimųjų laikotarpių perdavimo paslaugos tarifą. Jeigu Bendrovė atliktų turto vertės sumažėjimo testą darant prielaidą, kad ateityje galios šiuo metų taikoma kainos viršutinės ribos nustatymo tvarka, tuomet tikėtina, kad apskaičiuota turto naudojimo vertė galėtų reikšmingai skirtis nuo apskaitinės turto vertės. Bendrovė planuoja įvertinti IMT naudojimo vertę ir galimą turto vertės sumažėjimą 2014 m. pabaigai, kadangi šiuo metų egzistuoja pernelyg dideli neapibrėžtumai dėl planuojamo naujo LRAIC metodo diegimo.

4. Ilgalaikis materialusis turtas

Judėjimas Grupės ilgalaikio materialiojo turto sąskaitoje pateikiamas žemiau:

					Kitas
Grupė			Statiniai ir	Transporto	materialus	Nebaigta
	Žemė	Pastatai	mašinos	priemonės	turtas	statyba	Iš viso
2012 m. gruodžio 31 d.
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	1 961	34 726	1 773 601	1 182	42 243	124 665	1 978 378
Įsigijimai	-	-	-	22	627	46 904	47 553
Nurašymai	-	(15)	(4 232)	-	(2)	-	(4 249)
Perklasifikavimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	-	(28)	(28)
Perklasifikavimas tarp grupių	-	17	5 827	-	1 331	(7 175)	-
Nusidėvėjimas	-	(1 106)	(61 295)	( 249)	(3 623)	8	(66 265)
Likutinė vertė 2013 m. birželio 30 d.	1 961	33 622	1 713 901	955	40 576		164 374 1 955 389
2013 m. gruodžio 31 d.
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	1 961	32 721	1 696 898	709	40 923	201 999	1 975 211
Įsigijimai	-	-	410	58	395	57 821	58 684
Nurašymai	-	-	(1 195)	-	( 3)	-	(1 198)
Perklasifikavimas į nematerialų turtą	-	-	-	-	( 19)	-	( 19)
Perklasifikavimas iš atsargų	-	-	-	-	-	140	140
Pardavimai	-	-	( 5)	-	-	-	( 5)
Perklasifikavimas tarp grupių	-	2 087	45 524	-	(7 080)	(40 531)	-
Nusidėvėjimas	-	(1 699)	(67 833)	( 239)	(3 355)	9	(73 117)
Likutinė vertė 2014 m. birželio 30 d.	1 961	33 109	1 673 799	528	30 861	219 438	1 959 696

Judėjimas Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto sąskaitoje pateikiamas žemiau:

Bendrovė	Žemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Kitas materialus turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2012 m. gruodžio 31 d.
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	1 961	33 513	1 773 053	40 660	125 594	1 974 781
Įsigijimai	-	-	-	545	46 702	47 247
Nurašymai	-	( 15)	(4 232)	( 2)	-	(4 249)
Perklasifikavimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	( 28)	( 28)
Perklasifikavimas tarp grupių	-	17	5 827	1 331	(7 175)	-
Nusidėvėjimas	-	(1 049)	(61 249)	(3 336)	-	(65 634)
Likutinė vertė 2013 m. birželio 30 d.	1 961	32 466	1 713 399	39 198	165 093	1 952 117
2013 m. gruodžio 31 d.
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	1 961	31 623	1 696 439	39 778	202 407	1 972 208
Įsigijimai	-	-	-	25	58 267	58 292
Nurašymai	-	-	(1 195)	( 1)	-	(1 196)
Perklasifikavimas į nematerialų turtą	-	-	-	( 19)	-	( 19)
Perklasifikavimas iš atsargų	-	-	-	-	140	140
Pardavimai	-	-	( 5)	-	-	( 5)
Perklasifikavimas tarp grupių	-	2 087	45 524	(7 080)	(40 531)	-
Nusidėvėjimas	-	(1 642)	(67 795)	(3 100)	-	(72 537)
Likutinė vertė 2014 m. birželio 30 d.	1 961	32 068	1 672 968	29 603	220 283	1 956 883

Nurašymus daugiausia sudaro turto dalių, kurios pakeičiamos turto rekonstrukcijos metu, nurašymai.

4. Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

2010 m. vykusio atskyrimo metu Bendrovė perėmė ilgalaikį materialųjį turtą iš "Lietuvos energijos gamyba", AB (buvusi AB "Lietuvos energija"). "Lietuvos energijos gamyba", AB ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės vertinimą 2008 m. gruodžio 31 d. atliko nepriklausomi turto vertintojai, kurie naudojo palyginamųjų kainų metodą arba nudėvėtos atstatomosios vertės ar diskontuotų pinigų srautų metodą turto tikrajai vertei nustatyti, priklausomai nuo vertinamo turto rūšies.

Sudarant 2009 m. atskaitomybę, "Lietuvos energijos gamyba", AB patikslino ilgalaikio materialiojo turto apskaitines vertes. "Lietuvos energijos gamyba", AB, įvertinusi Lietuvos Respublikos Statistikos departamento skelbiamą 2009 m. 11 mėnesių statybos kainų pokyčių indeksų kritimą atitinkamoms turto grupėms, sumažino ilgalaikio materialiojo turto apskaitinę vertę. "Lietuvos energijos gamyba", AB pritaikė 12,27% statistinį indeksą pastatų grupei ir 9,68% indeksą visoms kitoms ilgalaikio materialiojo turto grupėms, kurios 2008 m. gruodžio 31 d. buvo vertinamos nudėvėtos atstatomosios vertės metodu.

Bendrovės apskaitos politikoje numatyta, kad periodinis perkainavimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kas penkerius metus. Bendrovė planuoja atlikti turto vertinimą 2014 m. pabaigai, kai bus daugiau aiškumo reguliacinėje aplinkoje (3.2 pastaba).

2014 m. birželio 30 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Grupė/Bendrovė turėjo reikšmingų ilgalaikio materialiojo turto pirkimo įsipareigojimų, kuriuos turės vykdyti ateinančiais laikotarpiais.

	2014 m. birželio 30 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Tarpsisteminė jungtis Lietuva-Švedija ("NordBalt")	505 757	539 785
Tarpsisteminė jungtis Lietuva-Lenkija (LitPol Link)	304 947	306 254
110 kV/330 kV skirstyklų rekonstravimas	66 415	98 023
330 kV oro linijos (OL) Klaipėda-Telšiai statyba	3 061	12 223
Kiti	4 752	4 157
Iš viso	379 175	960 442

5. Investicijos į dukterines įmones (Bendrovės) ir asocijuotas ir bendrai valdomas įmones (Bendrovės ir Grupės)

Investicijos į dukterines įmones Bendrovės finansinėse ataskaitose

2014 m. birželio 30 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė tiesiogiai kontroliavo šias dukterines įmones:

Dukterinė įmonė	Įsigijimo vertė	Dalyvavimas (akcijų proc.)	Vertės sumažėjimas	Apskaitinė vertė
2014 m. birželio 30 d.
UAB "TETAS"	15 042	100		15 042
BALTPOOL UAB	586	67		586
UAB Tinklo priežiūros centras	150	100		150
Iš viso	15 778		-	15 778
Dukterinė įmonė	Įsigijimo vertė	Dalyvavimas	Vertės	Apskaitinė
2013 m. gruodžio 31 d.		(akcijų proc.)	sumažėjimas	vertė
UAB "TETAS"	15 042	100	-	15 042
BALTPOOL UAB	452	67	-	452

Įgyvendinant elektros energetikos sektoriaus pertvarkymo planą ir vadovaujantis LITGRID valdybos 2012 m. spalio 17 d. sprendimu, LITGRID ir AB LESTO (toliau - LESTO) sudarė akcijų mainų sutartį. Šia akcijų mainų sutartimi 2013 m. sausio 7 d. LITGRID už 8 025 tūkst. Lt bendrovei LESTO perleido nuosavybės teise priklausančias UAB "Elektros tinklo paslaugos" akcijas, kurios sudarė 25,03 proc. šios įmonės įstatinio kapitalo, mainais įsigyjant LESTO perleidžiamas UAB "TETAS" akcijas už 6 752 tūkst. Lt, kurios sudarė 38,87 proc. šios įmonės įstatinio kapitalo. Skirtumą tarp nustatytų mainomų akcijų tikrųjų verčių, 1 273 tūkst. Lt, LESTO sumokėjo Bendrovei.

Įgyvendinant 2014 m. vasario 14 d. Bendrovės valdybos sprendimą, 2014 m. vasario 24 d. yra įsteigta UAB Tinklo priežiūros centras. Įsteigtos bendrovės pagrindinis veiklos tikslas – pasirengti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungčių su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis įrengimui, valdymui ir eksploatavimui, kaupti kompetenciją bei patirtį, susijusią su šių elektros tarpsisteminių jungčių valdymu ir eksploatavimu.

5. Investicijos į dukterines įmones (Bendrovės) ir asocijuotas ir bendrai valdomas įmones (Bendrovės ir Grupės) (tęsinys)

Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones Bendrovės ir Grupės finansinėse ataskaitose

Investicijų į asocijuotas ir bendrai kontroliuojamas įmones judėjimas pateikiamas žemiau:

	Grupė 2014 m. sausis-birželis	Bendrovė 2014 m. sausis-birželis	Grupė 2013 m. sausis-gruodis	Bendrovė 2013 m. sausis-gruodis
Laikotarpio pradžioje Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių	15 922	15 320	16 052	16 601
pelno/(nuostolių) dalis	101	-	1 151	-
Investicijos vertės sumažėjimas	-	-	(1 281)	(1 281)
Laikotarpio pabaigoje	16 023	15 320	15 922	15 320

6. Terminuoti indėliai

	Grupė 2014 m. birželio 30 d.	Bendrovė 2014 m. birželio 30 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m gruodžio 31 d.
Terminuotas indėlis (sutartis eurais), grąžinimas – 2014 m. lapkričio mėn.	40 000	40 000	-	-
Iš viso	40 000	40 000	-	-

Grupė ir Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d. terminuotųjų indėlių neturėjo.

7. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos

	Grupė 2014 m. birželio 30 d.	Bendrovė 2014 m. birželio 30 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m gruodžio 31 d.
"Swedbank" AB obligacijos litais, išpirkimas 2014 m. kovo 7 d. "Swedbank" AB obligacijos litais, išpirkimas	-	-	70 000	70 000
2015 m. sausio 22 d.	55 000	55 000	-	-
Iš viso	55 000	55 000	70 000	70 000

8. Dotacijos

Dotacijų likutį sudaro dotacijos, susijusios su turto įsigijimo finansavimu. Per 2014 m. ir 2013 m. šešių mėnesių dotacijų judėjimą sudarė:

	Grupė	Bendrovė
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d.	304 971	304 971
Gauta per laikotarpį	61 678	61 678
iš jų - Pripažintos gautinos dotacijos	2 983	2 983
Pripažinta pajamomis per laikotarpį	( 854)	( 854)
Likutis 2013 m. birželio 30 d.	365 795	365 795
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.	423 955	423 955
Gauta per laikotarpį	53 160	53 160
iš jų - Pripažintos gautinos dotacijos	2 047	2 047
Pripažinta pajamomis per laikotarpį	(1 564)	(1 564)
Likutis 2014 m. birželio 30 d.	475 551	475 551

8.Dotacijos (tęsinys)

Gautas per 2014 m. šešių mėnesių laikotarpį dotacijas sudarė:

• ES fondų lėšos Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto rekonstrukcijai 12 922 tūkst. Lt (per 2013 m. šešių mėnesių laikotarpį – 19 037 tūkst. Lt);
• Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos tarpsisteminės jungties Lietuva Lenkija LitPol Link įgyvendinimui – 238 tūkst. Lt (per 2013 m. šešių mėnesių laikotarpį – 141 tūkst. Lt);
• VIAP lėšos tarpsisteminės jungties Lietuva Švedija ("NordBalt") įgyvendinimui 40 000 tūkst. Lt (per 2013 m. šešių mėnesių laikotarpį –42 500 tūkst. Lt).

Bendrųjų pajamų ataskaitoje už 2014 m. šešių mėnesių laikotarpį 1 564 tūkst. Lt dotacijų pajamomis buvo sumažintos nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos (per 2013 m. šešių mėnesių laikotarpį – 854 tūkst. Lt).

9. Paskolos

Grupės bei Bendrovės paskolos pagal grąžinimo terminus sudarė:

	Grupė 2014 m. birželio 30 d.	Bendrovė 2014 m. birželio 30 d.	Grupė 2013 m. gruodžio 31 d.	Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d.
Po penkerių metų mokėtinos sumos (iki 10 m.)	34 183	34 183	37 981	37 981
Po vienerių metų mokėtinos sumos (iki 5 m.)	216 835	216 835	127 063	127 063
Per vienerius metus mokėtinos sumos	57 396	49 030	56 479	49 030
Iš viso	308 414	300 048	221 523	214 074

2012 m. liepos 16 d. Bendrovės dukterinė įmonė UAB "Tetas" sudarė sąskaitos kreditavimo sutartį su AB SEB bankas. 2014 gegužės 30 d. pasirašytas sutarties pakeitimas Nr. 6., nustatytas 10 000 tūkst. Lt kredito limitas ir sutarties galiojimas pratęstas iki 2015 m. sausio 31 d. 2014 m. birželio 30 d. UAB "Tetas" panaudotas kredito limitas buvo 8 366 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 7 449 tūkst. Lt).

2012 m. spalio 5 d. Bendrovė pasirašė paskolos sutartį su Pohjola Bank Plc. Paskolos suma yra 58 000 tūkst. EUR, iš kurios 24 000 tūkst. EUR buvo grąžinta iki 2014 m. birželio 30 d.

2014 m. balandžio 7 d. Bendrovė pasirašė paskolos sutartį su Pohjola Bank Plc. Paskolos suma yra 40 000 tūkst. EUR, iš kurios iki 2014 m. birželio 30 d. buvo panaudota 32 000 tūkst. EUR.

2013 m. rugsėjo 12 d. Bendrovė pasirašė paskolos sutartį su Nordic Investment Bank. Paskolos bendra suma yra 22 000 tūkst. EUR, iš kurios 1 100 tūkst. EUR buvo grąžinta iki 2014 m. birželio 30 d.

10. Segmentų informacija

Bendrovė/Grupė valdymo tikslais analizuoja veiklą geografiniu bei teikiamų paslaugų atžvilgiu.

Grupė yra išskyrusi šiuos 6 segmentus:

• elektros energijos perdavimas;
• prekyba balansavimo/reguliavimo elektros energija;
• sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų teikimas;
• viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimas;
• rinkos operatoriaus veikla;
• remonto ir techninės priežiūros veiklos.

Elektros energijos perdavimas – elektros energijos persiuntimas aukštos įtampos (330 -110 kV) įrenginiais iš gamintojų vartotojams arba tiekėjams iki sutartyje nustatytos ribos. Pagrindinis šios veiklos tikslas – užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą skirstomiesiems tinklams, stambiesiems tinklų naudotojams iš elektrinių ir kaimyninių energetikos sistemų.

Prekyba balansavimo –reguliavimo elektros energija yra paslauga, užtikrinanti elektros gamybos/importo ir poreikio/eksporto subalansavimą.

Sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų teikimas. Bendrovė, užtikrindama patikimą sistemos darbą, perka iš elektros energijos gamintojų galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo ir avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines (galios rezervavimo) paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai nenumatytais atvejais sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.

10.Segmentų informacija (tęsinys)

Bendrovės/Grupės teikiamas VIAP sudaro:

• strateginių elektros energetikos sektoriaus projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu įrengiant jungiamąsias linijas su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis ir (ar) sujungiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis (tarptautinės elektros jungtys Lietuva-Švedija ir Lietuva-Lenkija, Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į kontinentinės Europos tinklus) įgyvendinimas;
• atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių prijungimas prie perdavimo tinklo, perdavimo tinklo optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstravimas, užtikrinantys gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius plėtrą;
• elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, balansavimas.

VIAP lėšų administratoriaus (nuo 2013 m., iki 2013 m. šią veiklą vykdė Bendrovė), gamtinių dujų, pagalbinių apsaugos nuo elektros energijos kainų elektros biržoje svyravimų bei biokuro rinkų operatoriaus veiklą vykdo Bendrovės dukterinė įmonė BALTPOOL UAB. Pagrindines BALTPOOL UAB uždirbamas pajamas sudaro pajamos už VIAP lėšų administravimą.

Remonto ir techninės priežiūros veiklą vykdo Bendrovės dukterinė įmonė UAB "TETAS". Jos pagrindinė veikla – vidutinės įtampos transformatorinių pastočių ir skirstymo punktų rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugų teikimas.

Grupės informacija apie segmentus už 2014 m. birželio 30 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

2014 m.	Verslo segmentai
	Perdavi mo veikla	Prekyba balansavimo / reguliavimo elektros energija	Sisteminių paslaugų teikimas	VIAP teikimas	Rinkos operato riaus/ VIAP lėšų administrato riaus veikla	Remonto ir techninės priežiūros veikla	Kiti elimina vimai tarp segmen tų	Iš viso
Pajamos Pajamos tarp segmentų	117 939	40 354	21 330	5 011	291 -	36 251 ( 3 005)	- ( 628)	221 176 ( 3 633)
Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių	117 939	40 354	21 330	5 011	291	33 246	( 628)	217 543
Veiklos pelnas (nuostoliai)	( 10 975)	9 065	( 4 863)	-	( 366)	( 1 219)	( 437)	( 8 795)
*Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąja verte Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis	( 440) 101	-	-	-	3	( 79)	-	( 516) 101
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	( 11 314)	9 065	( 4 863)	-	( 363)	( 1 298)	( 437)	( 9 210)
*Pelno mokestis Grynasis pelnas (nuostoliai)	59 ( 11 255)	- 9 065	- ( 4 863)	- -	- ( 363)	( 2) ( 1 300)	- ( 437)	57 ( 9 153)
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai	71 128 1 115				61	599	( 9)	71 779 1 115

*Pelno mokestis ir finansinė-investicinė veikla neskaidomi tarp Bendrovės veiklų ir priskiriami perdavimo veiklai.

10.Segmentų informacija (tęsinys)

Grupės informacija apie segmentus už 2013 m. birželio 30 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

2013 m.					Verslo segmentai
	Perdavi mo veikla	Prekyba balansavimo / reguliavimo elektros energija	Sisteminių paslaugų teikimas	VIAP teikimas	Rinkos operato riaus/ VIAP lėšų administra toriaus veikla	Remonto ir techninės priežiūros veikla	Kiti elimina vimai tarp segmen tų	Iš viso
Pajamos	126 671	48 826	46 760	4 653	404	34 103	-	261 417
Pajamos tarp segmentų					( 58)	( 3 910)	202	( 3 766)
Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių	126 671	48 826	46 760	4 653	346	30 193	202	257 651
Veiklos pelnas (nuostoliai)	( 3 377)	12 700	20 903	-	( 355)	( 2 355)	210	27 726
Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąja verte Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis	2 493 675	-	-	-	2	( 46)	-	2 449 675
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą *Pelno mokestis	( 209) ( 4 738)	12 700 -	20 903 -	- -	( 353) 1	( 2 401) 348	210 -	30 850 ( 4 389)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	( 4 947)	12 700	20 903	-	( 352)	( 2 053)	210	26 461
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai	64 967 3 945				57	655	( 8)	65 671 3 945

*Pelno mokestis ir finansinė-investicinė veikla neskaidomi tarp Bendrovės veiklų ir priskiriami perdavimo veiklai.

Grupė veikia Lietuvoje ir jos pajamos iš Lietuvos klientų sudaro 99 proc. visų pajamų.

Bendrovė Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriams parduoda reguliavimo elektros energiją bei teikia elektros energijos tranzito paslaugą Rusijos perdavimo sistemos operatoriui.

2014 m. ir 2013 m. Grupės ir Bendrovės pajamos pagal geografinę kliento lokaciją:

Šalis	Grupė 2014 m. sausis- birželis	Bendrovė 2014 m. sausis- birželis	Grupė 2013 m. sausis- birželis	Bendrovė 2013 m. sausis- birželis
Lietuva	214 859	181 950	253 717	223 072
Rusija	639	639	1 065	1 065
Estija	705	705	591	591
Latvija	1 338	1 338	2 278	2 278
Norvegija	2	2	-	-
Iš viso:	217 543	184 634	257 651	227 006

Visas Grupės ir Bendrovės turtas yra Lietuvoje.

Grupės pajamos iš didžiausio išorės kliento LESTO per šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2014 m. birželio mėn. 30 d., sudarė 112 619 tūkst. Lt (2013 m. birželio 30 d.– 163 349 tūkst. Lt)

11. Sandoriai tarp susijusių šalių

Bendrovės/Grupės susijusios šalys 2014 m. ir 2013 m. buvo:

• Bendrovės patronuojanti įmonė UAB "EPSO-G", 100 proc. UAB "EPSO-G" akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai;
• Bendrovės dukterinės įmonės;
• Bendrovės asocijuotos ir bendrai kontroliuojamos įmonės;
• Bendrovės vadovai.

Galutinis kontroliuojantis Bendrovės akcininkas yra LR Energetikos ministerija. Grupė/Bendrovė nelaiko Vyriausybės kontroliuojamų įmonių vienu klientu, nes tarp tokių įmonių nėra didelės ekonominės integracijos. Grupė/Bendrovė neatskleidžia sandorių su Valstybės kontroliuojamomis įmonėmis AB LESTO ir Lietuvos energijos gamyba AB kadangi sandoriai su šiomis įmonėmis yra reguliuojami teisės aktais, išskyrus akcijų mainų sandorį, aprašytą šio aiškinamojo rašto 5 pastaboje.

11.Sandoriai tarp susijusių šalių (tęsinys)

2014 m. šešių mėnesių laikotarpio Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2014 m. birželio 30 d. sudarė:

Susijusios šalys	Prekybos ir kitos mokėtinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	Prekybos ir kitos gautinos sumos	Pirkimai	Pardavimai
Grupės asocijuotos įmonės	377	1 140	529	2 703
Grupės patronuojanti įmonė (UAB EPSO-G)	-	-	-	-
Iš viso	377	1 140	529	2 703

2014 m. šešių mėnesių laikotarpio Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2014 m. birželio 30 d. sudarė:

Susijusios šalys	Prekybos ir kitos mokėtinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	Prekybos ir kitos gautinos sumos	Pirkimai	Pardavimai
Bendrovės dukterinės įmonės	17 157	8 042	51 301	46 668
Bendrovės asocijuotos įmonės	377	1 140	529	2 701
Grupės patronuojanti įmonė (UAB EPSO-G)	-	-	-	-
Iš viso	17 534	9 182	51 830*	49 369**

*Iš to skaičiaus 32 972 tūkst. Lt VIAP lėšų, pervestų susijusioms šalims (VIAP lėšų administratoriui). Šiame sandoryje Bendrovė veikia kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu, todėl pajamomis ir sąnaudomis nepripažįsta iš tinklų naudotojų, prijungtų prie elektros perdavimo tinklo, surinktų ir VIAP lėšų administratoriui pervestų VIAP lėšų.

**Iš to skaičiaus 46 152 tūkst. Lt VIAP lėšų, gautų iš susijusių šalių (VIAP lėšų administratoriaus). Iš - jų 1 140 tūkst. Lt pagal sandorį, kuriame Bendrovė veikia kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu. Bendrovė pajamomis ir sąnaudomis nepripažįsta iš tinklų naudotojų, prijungtų prie elektros perdavimo tinklo, surinktų ir VIAP lėšų administratoriui pervestų VIAP lėšų.

2013 m. šešių mėnesių laikotarpio Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Susijusios šalys	Prekybos ir kitos mokėtinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	Prekybos ir kitos gautinos sumos	Pirkimai	Pardavimai
Grupės asocijuotos įmonės	2 533	616	6 774	3 083
Grupės patronuojanti įmonė (UAB EPSO-G)	12	-	-	-
Iš viso	2 545	616	6 774	3 083

2013 m. šešių mėnesių laikotarpio Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Susijusios šalys	Prekybos ir kitos mokėtinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	Prekybos ir kitos gautinos sumos	Pirkimai	Pardavimai
Bendrovės dukterinės įmonės	17 477	9 245	62 993	49 538
Bendrovės asocijuotos įmonės	2 405	616	6 428	3 069
Grupės patronuojanti įmonė (UAB EPSO-G)	12	-	-	-
Iš viso	19 894	9 861	69 421*	52 607**

*Iš to skaičiaus 24 343 tūkst. Lt VIAP lėšų, sumokėtų susijusioms šalims. Šiame sandoryje Bendrovė veikia kaip tarpininkas. Bendrovė pajamomis ir sąnaudomis nepripažįsta VIAP lėšų administravimo sandorių, kuriuose ji veikia kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu.

**Iš to skaičiaus 23 051 tūkst. Lt VIAP lėšų, gautų iš susijusių šalių. Iš - jų 1 107 tūkst. Lt pagal sandorį, kuriame Bendrovė veikia kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu. Bendrovė pajamomis ir sąnaudomis nepripažįsta VIAP lėšų administravimo sandorių, kuriuose ji veikia kaip tarpininkas Komisijos/valstybės vardu.

Išmokos vadovybei

	Grupė 2014 m. sausis birželis	Bendrovė 2014 m. sausis birželis	Grupė 2013 m. sausis – birželis	Bendrovė 2013 m. sausis birželis
Išmokos, susijusios su darbo santykiais	1 031	593	1 387	948
Iš jų: Išeitinės kompensacijos	-	-	79	79
Vidutinis sąrašinis vadovų skaičius	14	6	17	9

Bendrovėje vadovybe yra laikomi administracijos vadovas, valdybos nariai ir vyriausiasis finansininkas. Bendrovės dukterinėse įmonėse vadovybe yra laikomi administracijos vadovas, departamentų direktoriai ir vyriausieji finansininkai.

12. Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai

2014 m. ir 2013 m. šešių mėnesių laikotarpio pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, buvo toks:
	2014 m. sausis- birželis	2013 m. sausis- birželis
Grynasis pelnas (nuostoliai), priskirtinas Bendrovės akcininkams (tūkst. Lt)	(9 033)	26 589
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais)	504 331 380	504 331 380
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (litais)	-0,018	0,053

13. Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Teisminiai nagrinėjimai

Civilinė byla pagal Bendrovės ieškinį atsakovams A. Blyskiui, B. Černauskienei, A. Černauskui (toliau – atsakovai) ir AB SEB bankui dėl servituto, reikalingo 330 kV elektros perdavimo oro linijai Klaipėda – Telšiai statyti ir aptarnauti, nustatymo. Atsakovai nesutikdami su LITGRID AB siūloma teisės aktų nustatyta tvarka paskaičiuota kompensacijos suma už servituto nustatymą pareiškė Bendrovei priešieškinį ir reikalavo jiems priteisti 700 tūkst. Lt nuostolių atlyginimo už servituto nustatymą. Byla išnagrinėta I instancijos teisme. Iš Bendrovės žemės savininkų naudai priteista 650 548 Lt. Bendrovė, nesutikdama su teismo sprendimu, jį apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo posėdis įvyko 2014 m. liepos 18 d. Apeliacinės instancijos teismas panaikino I instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš Bendrovės žemės savininkams buvo priteista nurodyta suma. Yra tikimybė, kad žemės savininkai pateiks kasacinį skundą. 2013 m. Bendrovė padarė atidėjimą galimai priteistinai 650 548 Lt, kuris apskaitytas kitų mokėtinų sumų straipsnyje, ir atitinkamai padidino nebaigtos statybos vertę.

Civilinė byla pagal Bendrovės ieškinį AB Achema dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Bendrovė pateikė ieškinį AB Achema dėl 2 271 108,65 Lt skolos ir 20 918,25 Lt palūkanų priteisimo pagal Bendrovės su AB Achema sudarytą Elektros energijos perdavimo paslaugos sutartį (toliau – Sutartis) už VIAP už 2011 m. balandžio – birželio mėn. Ši byla Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartimi yra sustabdyta iki kol bus išnagrinėta kita byla pagal AB Achema ieškinį pripažinti Sutarties dalį prieštaraujančia imperatyvioms įstatymų normoms ir taikyti restituciją (priteisti iš LITGRID AB 3 071 678,40 Lt gauto gamintojo VIAP mokesčio už 2011 m. sausio – kovo. mėn). Civilinės bylos pagal Achema ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo nagrinėjimas 2013 m. vasario 27 d. nutartimi taip pat yra sustabdytas iki bus išnagrinėta Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme (toliau – LVAT) nagrinėjama administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės 2011 m. kovo 2 d. skundą (prašymą) dėl poįstatyminių aktų neatitikimo Elektros energetikos įstatymui (toliau – byla pagal Seimo narių skundą). Pastaroji byla pagal Seimo narių skundą 2012 m. sausio 30 d. nutartimi yra sustabdyta iki tol, kol Konstituciniame Teisme nebus išnagrinėta byla pagal 33 Seimo narių grupės 2011 m. birželio 14 d. skundą dėl Elektros energetikos įstatymo 2 str. 41 d. prieštaravimo Konstitucijai. 2014 m. birželio 30 d. AB "Achema" pradelstas įsiskolinimas sudarė 10 247 tūkst. litų. Bylų baigtis neturės jokios įtakos Bendrovės ar Grupės grynajam pelnui (nuostoliui) dėl to, kad Bendrovė veikia kaip tarpininkas ir VIAP lėšos apskaitomos tik gautinų ir mokėtinų sumų straipsnyje.

Administracinė byla pagal pareiškėjo AB Achema skundą dėl žalos, padarytos neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo. AB Achema skundas grindžiamas tuo, jog valstybės valdžios institucijos, veikdamos neteisėtai bei viršydamos savo kompetenciją, priėmė Elektros energetikos įstatymą, prieštaraujantį Konstitucijai bei Europos Sąjungos teisės aktams, bei poįstatyminį reguliavimą, kuris prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Dėl tariamai neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų AB Achema teigia patyrusi 3 127 402,11 Lt žalą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi sustabdė šią administracinę byla iki bus išnagrinėta LVAT nagrinėjama byla pagal Seimo narių skundą, kuri, kaip minėta aukščiau šioje pastaboje, yra sustabdyta iki Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo. Bylos baigtys neturės jokios įtakos LITGRID grynajam pelnui (nuostoliui), kadangi LITGRID veikia kaip tarpininkas ir VIAP lėšos apskaitomos tik gautinų (mokėtinų) sumų straipsnyje. Vadovybė nemano, kad šis teisminis nagrinėjimas turės neigiamos įtakos Grupės/Bendrovės grynajam pelnui (nuostoliui).

Civilinė byla pagal Bendrovės ieškinį AB Achema dėl skolos ir palūkanų priteisimo už 2013 m. sausio mėn. bei įpareigojimo sudaryti VIAP lėšų surinkimo sutartį. Bendrovė pateikė AB Achema 1 304 306,51 Lt reikalavimą, įskaitant palūkanas, už 2013 m. sausio mėn. nesumokėtas VIAP lėšas. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2014 m. vasario 20 d.) byla sustabdyta iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-2498-365/2013, dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo, dėl VIAP lėšų ir kainų 2013 m. nustatymo, o taip pat Konstituciniame teisme bus išnagrinėtas Seimo narių grupės prašymas ištirti atskirų EEĮ nuostatų konstitucingumą. Pažymėtina, kad Bendrovė nuo 2013 metų atlieka tik VIAP lėšų surinkėjo funkciją. Pagal sutartį su VIAP lėšų administratoriumi Grupės įmone BALTPOOL UAB, jei Bendrovės vartotojai nemoka VIAP lėšų 3 mėnesius iš eilės, Bendrovė turi teisę mažinti BALTPOOL UAB (kuri veikia kaip tarpininkas ir VIAP lėšos apskaitomos tik gautinų (mokėtinų) sumų straipsnyje) pervedamas lėšų sumas suma, kurios vartotojai nesumoka Bendrovei. Atsižvelgiant į išdėstytą, Teismo priimtas palankus ar nepalankus sprendimas Bendrovės atžvilgiu neturės neigiamos įtakos Grupės/Bendrovės grynajam pelnui (nuostoliui).

14. Neapibrėžtieji įsipareigojimai (tęsinys)

Civilinė byla pagal Bendrovės ieškinį AB LIFOSA dėl skolos ir palūkanų priteisimo už 2013 m. sausio mėn. bei įpareigojimo sudaryti VIAP lėšų surinkimo sutartį. Bendrovė pateikė AB LIFOSA 362 517,60 Lt reikalavimą, įskaitant palūkanas, už 2013 m. sausio mėn. nesumokėtas VIAP lėšas. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2014 m. balandžio 3 d.) byla sustabdyta iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-2075-365/2013, dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo, dėl VIAP lėšų ir kainų 2013 m. nustatymo, o taip pat pat Konstituciniame teisme bus išnagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti VIAP teikimo tvarkos aprašo atitikimo Konstitucijos nuostatoms bei Seimo narių grupės prašymas ištirti atskirų EEĮ nuostatų konstitucingumą.. Pažymėtina, kad Bendrovė nuo 2013 metų atlieka tik VIAP lėšų surinkėjo funkciją. Pagal sutartį su VIAP lėšų administratoriumi Grupės įmone BALTPOOL UAB, jei Bendrovės vartotojai nemoka VIAP lėšų 3 mėnesius iš eilės, Bendrovė turi teisę mažinti BALTPOOL UAB (kuri veikia kaip tarpininkas ir VIAP lėšos apskaitomos tik gautinų (mokėtinų) sumų straipsnyje) pervedamas lėšų sumas suma, kurios vartotojai nesumoka Bendrovei. Atsižvelgiant į išdėstytą, Teismo priimtas palankus ar nepalankus sprendimas Bendrovės atžvilgiu neturės neigiamos įtakos Grupės/Bendrovės grynajam pelnui (nuostoliui).

Civilinė byla pagal Bendrovės ieškinį AB ORLEN Lietuva dėl skolos ir palūkanų priteisimo už 2013 m. sausio mėn. bei įpareigojimo sudaryti VIAP lėšų surinkimo sutartį. Bendrovė pateikė AB ORLEN Lietuva 366 856,42 Lt reikalavimą, įskaitant palūkanas, už 2013 m. sausio mėn. nesumokėtas VIAP lėšas. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartimi byla sustabdyta iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-2267-426/2013, dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo, dėl VIAP lėšų ir kainų 2013 m. nustatymo, o taip pat Konstituciniame teisme bus išnagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti VIAP teikimo tvarkos aprašo atitikimo Konstitucijos nuostatoms bei Seimo narių grupės prašymas ištirti atskirų EEĮ nuostatų konstitucingumą. Pažymėtina, kad Bendrovė nuo 2013 metų atlieka tik VIAP lėšų surinkėjo funkciją. Pagal sutartį su VIAP lėšų administratoriumi Grupės įmone BALTPOOL UAB, jei Bendrovės vartotojai nemoka VIAP lėšų 3 mėnesius iš eilės, Bendrovė turi teisę mažinti BALTPOOL UAB (kuri veikia kaip tarpininkas ir VIAP lėšos apskaitomos tik gautinų (mokėtinų) sumų straipsnyje) pervedamas lėšų sumas suma, kurios vartotojai nesumoka Bendrovei. Atsižvelgiant į išdėstytą, Teismo priimtas palankus ar nepalankus sprendimas Bendrovės atžvilgiu neturės neigiamos įtakos Grupės/Bendrovės grynajam pelnui (nuostoliui).

Civilinė byla pagal A. Žilinskio ir Ko UAB ieškinį dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, atsiskaitymo už rangos darbus bei delspinigių priteisimo. A. Žilinskio ir Ko UAB pagal 2010-07-02 Rangos sutartį iki 2011- 11- 18 turėjo atlikti 110 kV kabelių linijos Nemunas-Murava statybos darbus, tačiau šie darbai buvo pabaigti tik 2013- 01-30. LITGRID AB už pradelstą laikotarpį rangovui priskaičiavo 880 187,45 Lt netesybų, kurias įskaitė iš rangovui mokėtinų sumų kaip vienarūšį priešpriešinį reikalavimą ir 2012 m. pripažino 880 187,45 Lt delspinigių pajamas (paaiškėjus naujoms aplinkybėms vėliau ši suma sumažinta iki 861 738,84 Lt, rangovui grąžinus 18 448,61 Lt). Rangovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą pripažinti įskaitymą negaliojančiu, grąžinti išskaičiuotą netesybų sumą ir priteisti delspinigius už laiku neatliktą mokėjimą. 2013-10-16 teismas priėmė sprendimą atmesti ieškovo A. Žilinskio ir Ko UAB ieškinį visiškai. 2013-11-14 Ieškovas teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui. 2014- 06-30 Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą, pripažindamas pagrįstai įskaitytais tik 50 000 Lt netesybų, o likusią sumą, delspinigius, 6% metines palūkanas nuo bylos iškėlimo ir bylinėjimosi išlaidas priteisė rangovui, trečiajam asmeniui UAB Energetikos tinklų institutas ir valstybei. LITGRID AB teismo sprendimą apskundė kasaciniam teismui. Bendrovė padarė atidėjimą galimai grąžintinai netesybų ir priteistinai delspinigių sumai.

Civilinė byla pagal UAB "Neiluva" ieškinį dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, atsiskaitymo už rangos darbus bei delspinigių priteisimo. UAB "Neiluva" pagal 2011-06-16 Rangos sutartį iki 2012-02-08 turėjo atlikti 110/35/10 kV Prienų TP relinės automatinės apsaugos rekonstravimo darbus, tačiau šie darbai buvo pabaigti tik 2013- 05-31. LITGRID AB už pradelstą laikotarpį rangovui priskaičiavo 118 200 Lt netesybų, kurias įskaitė iš rangovui mokėtinų sumų kaip vienarūšį priešpriešinį reikalavimą. Rangovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, ir prašė teismo pripažinti įskaitymą negaliojančiu, grąžinti išskaičiuotą netesybų sumą ir priteisti delspinigius už laiku neatliktą mokėjimą. 2014-06-13 teismas atmetė ieškovo UAB "Neiluva" ieškinį visiškai. 2014-07-07 UAB "Neiluva" teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

13. Neapibrėžtieji įsipareigojimai (tęsinys)

Civilinės bylos pagal LITGRID AB ieškinius balansavimo elektros energijos tiekėjams dėl įsiskolinimo už įsigytą balansavimo elektros energiją:

• Vilniaus apygardos teisme 2014-01-28 priimtas sprendimas dėl ECO Energy Systems UAB bankroto bylos iškėlimo, LITGRID AB pateikė kreditorinius reikalavimus, lygius 2 706 779,07 Lt sumai, teismo paskirtam bankroto administratoriui. Teismas šiuo kreditorinius reikalavimus patvirtino;

• 2013 m. gruodžio 10 d. LITGRID AB pateikė Vilniaus komercinio arbitražo teismui ieškinį dėl Balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su UAB "Elektra visiems" bendrai 7 754 569,26 Lt sumai. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 6 d. tenkino LITGRID AB atskirąjį skundą ir nusprendė taikyti UAB "Elektra visiems" atžvilgiu laikinąsias sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones – areštuoti UAB "Elektra visiems" turto 3 462 372,25 Lt sumai. Vilniaus komercinio arbitražo teismas pilnai patenkino LITGRID AB ieškinį ir priteisė 11 587 206,85 LTL skolos, 233 822,65 LTL delspinigių, 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos, 125 108,86 LTL arbitražo rinkliavų ir 20 175,21 LTL bylinėjimosi išlaidų. UAB "Elektra visiems" 2014 m. rugpjūčio 25 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo. LITGRID AB, susipažinusi su pateiktu skundu, teiks Lietuvos apeliaciniam teismui atsiliepimą. Šio skundo nagrinėjimo data nėra paskirta;

• 2013 m. gruodžio 20 d. LITGRID AB pateikė Vilniaus komercinio arbitražo teismui ieškinį dėl Balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su Sky Energy group UAB (dabar UAB "Saurama") bendrai 14 348 302,54 Lt, sumai. LITGRID AB prašymu Vilniaus apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo Sky Energy group UAB turtą ieškinyje nurodytai sumai. Vilniaus komercinio arbitražo teisme LITGRID AB ieškinys išnagrinėtas 2014 m. birželio mėnesį, sprendimas bus skelbiamas 2014 m. rugsėjo pradžioje.

Bendrovė padarė 21 163 655,94 Lt atidėjimą abejotinoms skoloms susijusioms su aukščiau išvardintais balansavimo elektros energijos tiekėjų įsiskolinamais.

Civilinė byla pagal UAB "Energijos kodas" ieškinį dėl 5 621 835 Lt nuostolių priteisimo ir kitų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų grupės LITGRID AB pateiktos pretenzijos, susijusios su galimais nepriklausomų tiekėjų nuostoliais dėl LITGRID AB susitarimo su Latvijos ir Estijos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriais, tariamai nulėmusio didmeninių elektros energijos kainų padidėjimą rinkoje. UAB "Energijos kodas" ir kitų nepriklausomų tiekėjų grupė teigia, kad patyrė nuostolių dėl neteisėto (konkurencijos teisę pažeidžiančio) LITGRID AB susitarimo su Latvijos ir Estijos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriais. Jų nuomone, šis susitarimas nulėmė konkurencijos apribojimą didmeninėje elektros energijos tiekimo rinkoje ir to išdavoje padidėjo didmeninės elektros energijos kainos rinkoje. Nepaisant didmeninių elektros energijos kainų padidėjimo, UAB "Energijos kodas" ir kiti pretenzijas pateikę nepriklausomi tiekėjai, elektros energiją pirko rinkoje tuo metu galiojusiomis kainomis, o galutiniams vartotojams tiekė fiksuotomis mažesnėmis kainomis. Dėl šio kainų skirtumo, UAB "Energijos kodas" teigia patyrusi 5 621 835 Lt nuostolių ir pateikė ieškinį dėl šių nuostolių kompensavimo. LITGRID AB nesutinka su ieškiniu ir jame išdėstytais argumentais. Šiuo metu byloje vyksta apsikeitimas procesiniais dokumentais. LITGRID AB pretenzijas pateikę nepriklausomi elektros energijos tiekėjai taip pat nurodė, kad yra patyrę nuostolių ir ketina kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Pateikdama atsakymus į šias pretenzijas, LITGRID AB informavo nepriklausomus tiekėjus, kad nesutinka su pateiktomis pretenzijomis ir jose nurodytais argumentais dėl tariamų nuostolių. Bendrovės vadovybės nuomone, įvertinus visų esamų aplinkybių ir faktų visumą, šios pretenzijos nepagrįstos, pateikti reikalavimai nėra paremti svariais įrodomais ir argumentais bei nėra objektyvių galimybių pakankamai tiksliai įvertinti bendros dėl šio neapibrėžtumo galinčių atsirasti pretenzijų sumos. Tai patvirtino Komisijos atlikto tyrimo rezultatai. Todėl šiose finansinėse ataskaitose nebuvo apskaityti jokie atidėjimai, susiję su šiuo neapibrėžtumu.

2014 m. kovo 6 d. Bendrovė gavo detalizuotą ABB AB pretenziją dėl papildomo apmokėjimo už padidintą šuntinių reaktorių galią vykdant 2013-02-15 Alytaus aukštos įtampos nuolatinės srovės intarpo su 400kV skirstykla projektavimo ir statybos darbų sutartį Nr. SUT-40-13 (darbai yra vienas iš Lit-Pol link jungties į Lenkiją įgyvendinimo etapų). ABB AB teigimu, toks šuntinių reaktorių galios padidinimas nebuvo numatytas sudarytoje sutartyje, todėl ABB AB skaičiavimais LITGRID AB už darbus turėtų papildomai sumokėti 3 005 tūkst. Lt (870 tūkst. EUR). LITGRID AB nuomone, pretenzija yra nepagrįsta, reikalingas galios padidinimas įėjo į sutarties apimtis ir rangovas tai turėjo įvertinti pirkimo procedūrų metu, todėl Bendrovė ABB AB pretenziją ginčys ir todėl šiose finansinėse ataskaitose nebuvo apskaityti jokie atidėjimai, susiję su šiuo neapibrėžtumu.

15. Nebalansiniai įsipareigojimai

Įsipareigojimai pirkti ilgalaikį materialųjį turtą pateikti 4 pastaboje.

16. Pobalansiniai įvykiai

2014 m. rugpjūčio 6 d. Bendrovė ir Šiaurės investicijų bankas (NIB) pasirašė 50 mln. EUR paskolos sutartį. Paskolos terminas – dešimt metų.

2014 m. liepos 17 d. buvo sumažintas UAB Duomenų logistikos centro įstatinis kapitalas, siekiant akcininkams išmokėti lėšas. Bendrovė iki akcinio kapitalo sumažinimo turėjo 11 995 748 akcijų. Anuliavus Bendrovės turimas 9 163 806 akcijas UAB Duomenų logistikos centras 2014 m. rugpjūčio 22 d. išmokėjo Bendrovei 9 163 806 Lt.

*****

2014 METŲ PIRMOJO PUSMEČIO LITGRID AB IR JOS DUKTERINIŲ ĮMONIŲ KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS

I. Bendroji informacija apie įmonių grupę

Konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už 2014 metų pirmąjį pusmetį.

Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys:

Pavadinimas	LITGRID AB (toliau – "Litgrid" arba Bendrovė)
Teisinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas	302564383
Buveinės adresas	A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius
Telefonas	+370 5 278 2777
Faksas	+370 5 272 3986
El. paštas	info@litgrid.eu; www.litgrid.eu

"Litgrid" veikla

"Litgrid", Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO), palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. "Litgrid" atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. Mes įgyvendiname strateginius tarptautinių jungčių "NordBalt" (Lietuva - Švedija) ir "LitPol Link" (Lietuva - Lenkija) projektus. Siekdami įtvirtinti šalies energetinį savarankiškumą, puoselėjame atsakomybės, racionalios kūrybos ir dialogo kultūrą.

"Litgrid" misija – užtikrinti patikimą elektros energijos persiuntimą ir sudaryti sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje.

"Litgrid" vizija – visavertė Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką.

"Litgrid" vertybės – bendradarbiavimas, pagarba, atsakomybė, profesionalumas, iniciatyvumas.

"Litgrid" strategija – atsakomybė valdyti šalies elektros sistemą

"Litgrid", būdama Lietuvos elektros energetikos sektoriaus stuburu, ne tik atsako už sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, bet ir vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtintais ilgalaikiais tikslais. Svarbiausios Lietuvos PSO veiklos sritys ir atsakomybės – šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu režimu.

"Litgrid" veiklos planai ir prognozės

"Litgrid" aktyviai ir atsakingai veikia šiomis pagrindinėmis kryptimis:

Šalies elektros energetikos sistemos integracija į Europą

Lietuvai tapus Europos elektros sistemos visaverte ir pilnateise dalyve, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grįstas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant sistemos dažnį. Siekiamas rezultatas yra Baltijos šalių sinchroninis sistemos darbas kontinentinės Europos tinkluose.

Bendra Europos elektros rinka

Lietuvos elektros rinkos integravimas į Baltijos šalių ir Skandinavijos elektros rinką, o vėliau – ir į bendrą Europos elektros rinką užtikrins skaidrią didmeninės elektros kainą, konkurenciją ir pasirinkimo laisvę visiems rinkos dalyviams bei lygiateisę prekybą elektra su kaimyninėmis Europos valstybėmis. Esant didelės elektros rinkos dalimi bus efektyviausiai panaudojama tinklų ir generacijos infrastruktūra bei užtikrinamas elektros tiekimo saugumas.

Elektros perdavimo tinklo integracija į Europos elektros infrastruktūrą

Lietuvos elektros perdavimo tinklas yra stiprus ir gerai sujungtas su rytinių kaimyninių valstybių elektros perdavimo infrastruktūra, o iki 2015 metų pabaigos nutiesus elektros jungtis su Švedija "NordBalt" ir Lenkija "LitPol Link", bus sujungtas su Šiaurės ir Vakarų Europos elektros tinklais. Tarpsisteminių jungčių vystymas sudarys galimybes prekiauti elektra tarp skirtingų energetikos sistemų, optimalios investicijos į šalies tinklą užtikrins naujų elektros generatorių integraciją, saugų elektros energijos perdavimą ir patikimą sistemos veikimą. Kartu su Latvija ir Estija tapsime puikiai išvystytu ir patikimai sujungtu regionu.

Šiuolaikinė organizacija racionaliai išnaudojanti technologijų ir vadybos naujoves

"Litgrid" veikla grindžiama šiuolaikinės vadybos ir socialinės atsakomybės principais. Įgyvendindama strateginės reikšmės ir visam šalies ūkiui svarbius didelio masto energetikos projektus, įmonė plėtoja šias esmines kompetencijas: sistemos valdymo ir patikimo elektros perdavimo, šalies elektros balanso palaikymo, infrastruktūros palaikymo, HVDC jungčių eksploatacijos ir valdymo, projektų vadybos. "Litgrid" žmonės – aukščiausios kompetencijos specialistai ir vadovai – planuodami perdavimo tinklo, elektros rinkos ir energetikos sistemos plėtrą orientuojasi į išmaniųjų tinklų vystymą palaikančias inovacijas, formuoja perdavimo tinklo techninę politiką, bendradarbiauja su Lietuvos aukštojo mokslo įstaigomis, dalyvauja tarptautinių organizacijų, atsakingų už elektros infrastruktūros, rinkų ir sistemos planavimą, veikloje.

Vykdydama šalies energetinį savarankiškumą padedančius užtikrinti strateginius projektus ir dirbdama griežtoje reguliacinėje aplinkoje, "Litgrid" deda visas pastangas racionaliai ir efektyviai naudoti turimus finansinius išteklius ir Europos Sąjungos paramą, prisidėdama prie šalies ūkio konkurencingumo didinimo ir vartotojų gerovės kilimo.

Svarbiausi 2014 metų darbai, įgyvendinant strateginius ir kitus elektros energetikos sektoriaus projektus

Tarpsisteminės elektros jungties "LitPol Link" projekto įgyvendinimo darbai

2014 m. sausio mėn. prasidėjo 400 kV elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus transformatorių pastotės (TP) iki Lietuvos – Lenkijos valstybių sienos statybos darbai: įrengiami pamatai metalinėms atramoms, surinkinėjamos metalinės atramos. Darbai vykdomi pagal grafiką, ki 2014 m. liepos mėn. atlikta apie 20 proc. darbų. Darbų pabaiga numatyta 2015 m. liepos mėn.

2014 m. birželio mėn. prasidėjo Alytaus nuolatinės srovės intarpo su 400 kV skirstykla statybos darbai bei atlikti paruošiamieji žemės darbai. Taip pat buvo pagamintai ir gamykloje sėkmingai išbandyti vieni pagrindinių nuolatinės srovės intarpo technologinių įrenginių – keitiklio vožtuvai. Visi darbai vykdomi pagal grafiką, o darbų pabaiga numatyta 2015 m. gruodžio mėn.

2014 m. toliau vyksta 330/110/10 Alytaus transformatorių pastotės (TP) 330 kV skirstyklos rekonstrukcijos darbai: pastatytas valdymo pastatas, baigiami įrengti visi I-ojo etapo atvirosios skirstyklos įrenginiai). Iki 2014 m. liepos mėn. atlikta apie 50 proc. darbų, kaip numatyta pagal grafiką. Darbų pabaiga numatyta 2015 m. gegužės mėn.

Tarpsisteminės elektros jungties "NordBalt" projekto įgyvendinimo darbai

Iki 2014 m. liepos pagaminta daugiau kaip du trečdaliai "NordBalt" jungties jūrinio kabelio. Balandžio 11 d. specialus laivas "Topaz Installer" priartėjo prie Kuršių nerijos Baltijos jūroje ir pradėjo kabelio tiesimo darbus. Jūroje nutiesta 150 km jungties kabelio (viso 400 km). Tiesiamas kabelis sausumoje Klaipėdos miesto ir Klaipėdos raj. savivaldybių teritorijose.

2014 m. gegužę prasidėjo keitiklių stoties Klaipėdos pastotėje statybos darbai. Iki 2014 m. liepos atlikti žemės darbai, pamatų polių gręžimas.

2014 m. toliau vyko Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcija ir 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda–Telšiai statyba. Linijos statybos darbai bus baigti 2014m. rugpjūčio mėn.

Lietuvos elektros rinkos plėtros darbai

2013 m. gruodžio 10 d. Lietuvos prekybos zonoje pradėjo veikti papildoma prekybos elektra priemonė – "Nord Pool Spot" dienos eigos rinka "Elbas", kuri sudaro galimybes prekiauti elektra likus valandai iki tiekimo. Dienos eigos rinka leidžia rinkos dalyviams efektyviau valdyti didmeninės elektros prekybos verslo riziką, subalansuoti elektros, pagaminamos iš atsinaujinančių šaltinių, prekybą. Lietuvos elektros rinkos dalyviai aktyviai naudojasi šia priemone – Lietuvoje suprekiaujama apie 40 proc. visos Baltijos šalių "Elbas" rinkoje prekiaujamos elektros energijos.

Nuo 2014 m. sausio "Litgrid" rinkos dalyviams pradėjo kasdien teikti vėjo jėgainių gaminamos elektros apimčių prognozes prekybai elektros biržoje. Pagal šią prognozę teikiami elektros energijos pardavimo pasiūlymai "Nord Pool Spot" elektros biržos Lietuvos prekybos zonoje.

Didelę įtaką Baltijos šalių elektros rinkai daro 2013 m. gruodžio mėnesį pradėta eksploatuoti, o 2014 m. vasarį oficialiai atidaryta Estijos ir Suomijos elektros jungtis "Estlink-2". Padidėję elektros mainai tarp Suomijos ir Estijos paprastai mažina kainas "Nord Pool Spot" elektros rinkos Estijos prekybos zonoje. Tačiau dėl ribotų jungčių pralaidumų tarp Estijos ir Latvijos pigesnė elektros energija ne visada pasiekia Lietuvos elektros rinką. 2014 m. pirmojo pusmečio kainos Lietuvos elektros biržoje tokia pati kaip 2013 m. atitinkamą laikotarpį, tačiau 30 proc. didesnės nei Estijoje. Tuo tarpu 2014 m. pirmąjį pusmetį kaina Estijos elektros biržoje buvo 23 proc. mažesnė nei 2013 m. per atitinkamą laikotarpį.

Ryškesnius kainų svyravimus "Nord Pool Spot" elektros rinkos Lietuvos prekybos zonoje pirmąjį 2014 m. pusmetį lėmė kelios priežastys – elektros linijų tarp Rusijos ir Estijos, Estijos ir Latvijos ar Suomijos ir Estijos remontai, maži ir brangūs vietiniai gamybos pajėgumai, ribota importo iš trečiųjų šalių pasiūla. Statomų elektros jungčių su Švedija ir Lenkija eksploatacija didins Lietuvos elektros rinkos integraciją į Skandinavijos elektros rinką ir ateityje artins kainas prie skandinaviškųjų.

Visose Baltijos šalyse veikiančios "Nord Pool Spot" biržos dienos eigos rinkos Lietuvoje atidarymas yra Europos Komisijos inicijuoto Baltijos valstybių elektros rinkų sujungimo plano (Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP) dalis. Bendra vienodais principais veikianti elektros rinka užtikrina skaidrią didmeninės elektros kainą ir prekybą, galimybę pirkti kitose šalyse pagamintą pigesnę elektrą ir vienodas prekybos sąlygas visiems rinkos dalyviams.

"Litgrid" narystė tarptautinėse organizacijose

"Litgrid" yra Centrinės Europos energetikos partnerių asociacijos CEEP (Central Europe Energy Partners) narė. Pagrindinis CEEP tikslas – remti naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių (Centrinės ir Rytų Europos) energetikos sektoriaus integraciją bendros ES energetikos ir energetinio saugumo politikos kontekste.

"Litgrid" yra ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity) narė. 2008 m. įsteigta organizacija vienija elektros perdavimo sistemų operatorius iš 34 Europos valstybių. ENTSO-E Europiniu mastu savo kompetencijos ribose sprendžia perdavimo tinklų valdymo, plėtros, elektros rinkos klausimus, teikia pasiūlymus Europos Komisijos rengiamiems teisės aktų projektams, rengia dešimties metų Europos perdavimo tinklo plėtros planą (TYNDP), kompetencijos ribose rengia Europai bendrus tinklo kodeksus ir juose numatytas metodikas, skatina europinį ir regioninį PSO bendradarbiavimą įvairiose srityse (duomenų apsikeitimo, veiklos koordinavimo, mokslinių tyrimų ir kitose srityse PSO kompetencijų ribose), vykdo lobistinę veiklą. "Litgrid" aktyviai dalyvauja asociacijos komitetuose ir darbo grupėse sprendžiant regioninius sistemos valdymo klausimus, planuojant ir įgyvendinant Lietuvos elektros infrastruktūros plėtros projektus, elektros rinkų sujungimo ir elektros perdavimo sistemų integracijos planus.

"Litgrid" dukterinės įmonės ir jų veiklos pobūdis

2014 m. birželio 30 d. "Litgrid" įmonių grupę sudarė "Litgrid" AB, BALTPOOL UAB (toliau – "Baltpool"), UAB "Tetas" ir UAB Tinklo priežiūros centras.

Pavadinimas	BALTPOOL UAB
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2009-12-11, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas	302464881
Buveinės adresas	A.Juozapavičiaus g.9, LT-09311, Vilnius
Telefonas	+370 5 278 2260
Faksas	+370 5 278 2707
El. paštas	info@baltpool.lt; www.baltpool.lt
Veiklos pobūdis	Energijos išteklių rinkos operatorius
"Litgrid" valdoma akcijų dalis	67 proc.
Pavadinimas	UAB "Tetas"
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2005-12-08, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas	300513148
Buveinės adresas	Senamiesčio g. 102B, LT-35116, Panevėžys
Telefonas	+370 45 504 618
Faksas	+370 45 504 684
Veiklos pobūdis	Specializuotos transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų techninės
	priežiūros, remonto ir įrengimo paslaugos, testavimo ir bandymo darbai, energetikos objektų projektavimas
"Litgrid" valdoma akcijų dalis	100 proc.

Pavadinimas	UAB Tinklo priežiūros centras
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	20014 02 24, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas	303249180
Buveinės adresas	A. Juozapavičiaus g.13, LT-09311, Vilnius
Telefonas	+370 5 278 2777
Faksas	+370 5 272 3986
Veiklos pobūdis	Pasirengimas aukštos įtampos nuolatinės srovės elektros energetikos sistemos jungčių su Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemomis įrengimui, valdymui ir eksploatavimui
"Litgrid" valdoma akcijų dalis	100 proc.

"Litgrid" grupė 2014 m. birželio 30 d. taip pat valdė šių įmonių akcijas:

"LitPol Link" Sp.z.o.o (Lenkija)	50 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų
UAB "Duomenų logistikos centras"	20,36 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų
UAB "Technologijų ir inovacijų centras"	0,01 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų
"NT Valdos", UAB	0,35 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų
"Nord Pool Spot" AS	2,04 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų bei rotuojantis valdybos narys

"Litgrid" įmonių grupės teikiamos paslaugos

Elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" teikia šias paslaugas:

• elektros energijos perdavimo;
• sisteminių paslaugų (galios rezervavimo);
• prekybos balansavimo ir reguliavimo elektros energija;
• viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau VIAP);
• elektros tinklo techninė priežiūra ir remontas;
• HVDC jungčių techninė priežiūra, eksploatacija ir valdymas.

Elektros energijos perdavimas

Elektros perdavimo paslauga – tai elektros energijos perdavimas aukštos įtampos (330–110 kilovoltų, kV) elektros įrenginiais. Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų operatoriams. Elektros energijos perdavimas yra reguliuojama veikla.

Pagrindinė PSO veikla – valdyti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą.

Sisteminės (galios rezervavimo) paslaugos

Patikimam sistemos darbui palaikyti "Litgrid" iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines (galios rezervavimo) paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai staiga neplanuotai sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.

Prekyba balansavimo ir reguliavimo elektros energija

"Litgrid" užtikrina šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Balansavimo elektros energija – tai elektra, kuri yra suvartojama ar pagaminama nesilaikant sudarytų elektros vartojimo ar gamybos grafikų. "Litgrid" organizuoja prekybą balansavimo elektros energija, perka ir parduoda balansavimo elektros energiją, reikalingą šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti.

Reguliavimo elektros energija – PSO nurodymu nupirkta ir/ar parduota elektros energija, reikalinga šalies elektros energijos suvartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. "Litgrid" organizuoja prekybą reguliavimo elektros energija aukcione. Jame dalyvauja reguliavimo energijos tiekėjai ir kitų šalių perdavimo sistemų operatoriai, turintys technines galimybes operatyviai keisti elektros energijos gamybos ir vartojimo režimus ir sudarę su "Litgrid" atitinkamą sutartį.

Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos

Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – tai paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinį energetinį saugumą ir elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių išteklių, integraciją ir panaudojimą. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos VIAP paslaugų teikėjams.

"Litgrid" teikia šias VIAP paslaugas:

• strateginių projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu (tarptautinės elektros jungtys Lietuva–Švedija ir Lietuva–Lenkija, Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į kontinentinės Europos tinklus) rengimas ir įgyvendinimas;
• elektros energijos gamybos įrenginių, naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, prijungimas prie perdavimo tinklo, perdavimo tinklo optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstrukcija, susijusi su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu;
• elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, balansavimas.

2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1338 VIAP lėšų administratoriumi nuo 2013 m. sausio 1 d. paskirta UAB "Baltpool".

VIAP teikimo tvarką nustato "Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašas", patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916. VIAP lėšų administravimo tvarką nustato "Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašas", patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157. VIAP teikimo apraše nurodyta, kad Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos surenkamos ir pervedamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir sąlygomis. "Litgrid", kaip perdavimo sistemos operatorius surenka VIAP lėšas, iš tinklų naudotojų, kurių elektros energijos gamybos ir (ar) vartojimo įrenginiai prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir jas perveda viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui.

Elektros tinklo techninė priežiūra ir remontas

"Litgrid" dukterinė įmonė UAB "Tetas" teikia šias elektros tinklo įrenginių techninės priežiūros ir remonto paslaugas:

• vykdo elektros tinklų elektros įrenginių techninę priežiūrą ir remontą;
• teikia naujų energetikos objektų statybos ir esamų energetikos objektų rekonstravimo paslaugas;
• teikia elektros įrenginių projektavimo paslaugas.

UAB "Tetas" veikla atitinka ISO 9001:2008, ISO 14001:2004 reikalavimus. Kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistema, įdiegta 2007 metais, taikoma eksploatuojant elektros įrenginius iki 400 kilovoltų ir atliekant ypatingų statinių projektavimo ir statybos darbus.

HVDC jungčių techninė priežiūra, eksploatacija ir valdymas

2014 m. vasario 14 d. "Litgrid" valdyba priėmė sprendimą steigti dukterinę įmonę Tinklo priežiūros centras, kurios paskirtis – aukštos kvalifikacijos ir specifinių inžinerinių sričių kompetencijų centro sukūrimas HVDC (High Voltage Direct Current, arba aukštos įtampos nuolatinės srovės technologija reikalinga perduoti elektrą didele galia tarp skirtingų elektros energetikos sistemų) jungčių valdymui ir eksploatacijai. Įmonė įregistruota 2014 m. vasario 24 d., ji valdoma kaip vidinis "Litgrid" padalinys.

Aplinkos apsauga

Numatomoms statyti elektros perdavimo linijoms ir transformatorių pastotėms atliekamos poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos procedūros, kurių išvados įvertinamos rengiant techninius projektus. Projektuojant naujus ar rekonstruojant elektros perdavimo infrastruktūros statinius, nustatomi aplinkosaugos reikalavimai. Visais atvejais stengiamasi parinkti mažiau kenksmingus aplinkai įrenginius. Perkant paslaugas, reikalaujama, kad rangovai turėtų įsidiegę Aplinkos vadybos sistemas pagal standartą LST EN ISO 14001, rangovai įpareigojami sutvarkyti statybos metu susidarančias atliekas ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Priimant atliktus darbus patikrinama ar rangovai tinkamai sutvarkė atliekas ir ar turi tai patvirtinančius dokumentus.

2014 metų pavasarį "Litgrid" specialistai atliko elektrinio ir magnetinių laukų stiprumo matavimus 30 įvairių vietovių prie 110 ir 330 kV įtampos elektros perdavimo linijų. Buvo vertinamas elektros perdavimo oro linijų skleidžiamo elektrinio ir magnetinio lauko stiprumas skirtingu atstumu nuo jų. Rezultatai parodė, kad Lietuvos elektros perdavimo tinkle susidarantys elektromagnetiniai laukai visais atvejais atitinka Lietuvos higienos normoje įtvirtintus reikalavimus, neviršija nustatytų normos ribų ir dažnai yra žymiai mažesni nei nustatyta normose. Atlikti matavimai vaizdžiai pateikiami "Litgrid" interneto svetainėje esančiame matavimų žemėlapyje http://www.litgrid.eu/index.php/zemes-savininkams/elektromagnetiniailaukai/elektromagnetiniu-lauku-matavimai/2413.

Čia taip pat pateikta atnaujinta informacija apie elektromagnetinius laukus ir galiojančias jų leistinas normas.

Bendradarbiaujant su "Litgrid", Lietuvos ornitologų draugija atliko studiją "Paukščių apsauga 110-330 kV elektros perdavimo linijose". Remiantis studijos rezultatais 2014-2018 metais bus įgyvendinamas projektas "Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose", kurio 75 proc. vertės finansuojama Europos komisijos ir LR Aplinkos ministerijos. Projekte suplanuoti darbai elektros perdavimo oro linijose - laidų žymėjimas, kad šie taptų labiau matomi paukščiams; remontuojamose oro linijose įrengiamos specialios apsaugos, neleidžiančios gandrams tūpti atramose virš izoliatorių ir apsaugančios juos nuo galimo elektros poveikio; metalinėse atramose bus įrengta apie 500 inkilų, skirtų saugomiems paukščiams (pelėsakaliams) perėti.

Perdavimo sistemos operatoriaus klientai

"Litgrid" tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir balansavimo bei reguliavimo elektros energijos tiekėjai.

Perdavimo tinklo naudotojai:

• skirstomųjų tinklų operatorius "Lesto";
• elektros energijos vartotojai, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektrą vartojimui;
• elektros energijos gamintojai.

Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai.

Darbuotojai

"Litgrid" grupėje 2014 m. birželio 30 d. dirbo 686 darbuotojai: "Litgrid" – 220 darbuotojų, "Tetas" – 440 darbuotojų, "Baltpool" – 12 darbuotojų, Tinklo priežiūros centre – 14 darbuotojų.

		"Litgrid" darbo užmokesčio fondas ataskaitinių metų pirmą pusmetį buvo 7 905 tūkst. litų.

	Darbuotojų skaičius 2014 m. birželio 30 d.	Vidutinis darbo užmokestis, Lt
Specialistai	214	5 468
Vadovaujantis personalas	6	16 763
Iš viso	220	5 764

"Litgrid" grupės darbo užmokesčio fondas ataskaitinių metų pirmą pusmetį buvo 15 508 tūkst. litų.

	Darbuotojų skaičius 2014 m. birželio 30 d.	Vidutinis darbo užmokestis, Lt
Darbininkai	254	2 212
Specialistai	417	4 532
Vadovaujantis personalas	15	12 830
Iš viso	686	3 871

"Litgrid" grupės darbuotojai pagal išsilavinimą laikotarpio pabaigoje

	2014 m. birželio 30 d.
Darbuotojų skaičius	686
Darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą	381
Darbuotojai, turintys aukštesnįjį išsilavinimą	138
Darbuotojai, turintys vidurinį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą	167

Vykdant elektros energetikos sektoriaus įmonių reorganizaciją 2009-2010 metais, remiantis kai kurių kitų šalių PSO patirtimi, buvo priimti sprendimai siekiant sugrąžinti į PSO kai kurias RAA, diagnostikos ir technologinio tinklo priežiūros bei kontrolės funkcijas, taip pat – ITT funkcijas, kurios būtinos pagrindinei PSO veiklai. Įgyvendintas šiuos sprendimus, įmonėje buvo suformuotas ITT centras, Tinklo rekonstrukcijų skyrius Perdavimo tinklo departamente, įmonėje sustiprintos specifinių inžinerinių kompetencijų, būtinų kritinėms PSO funkcijoms vykdyti, pajėgos.

Įmonėje galioja Kolektyvinė sutartis, pasirašyta "Litgrid" ir įmonės darbuotojų profesinės sąjungos 2013 m. Kolektyvinė sutartis apibrėžia ir užtikrina sąžiningą darbo apmokėjimo politiką, reglamentuoja socialinius ir ekonominius santykius tarp darbdavio ir darbuotojo.

"Litgrid" socialinės atsakomybės veikla

"Litgrid" veikla grindžiama socialinės atsakomybės, darnios plėtros, skaidrumo bei pažangios aplinkosaugos principais. Įmonės veikla yra neatsiejama šalies ekonomikos sėkmingo funkcionavimo sąlyga, o ilgalaikiai strateginiai tikslai bei vykdomi strateginiai elektros energetikos projektai prisideda siekiant užtikrinti šalies energetinį savarankiškumą. Įgyvendinamų projektų svarba skatina įmonę ir jos darbuotojus bei vadovybę remtis aukščiausiais profesiniais ir etikos standartais, prisiimti atsakomybę puoselėjant ir ugdant visuomenės ir atskirų jos grupių sąmoningumą, atsakingumą ir norą aktyviai dalyvauti kuriant šalies gerovę. Socialinės atsakomybės politikoje daugiausia dėmesio skiriame užtikrinti sąžiningas ir motyvuojančias darbo sąlygas, ugdyti atsakomybę ir pilietiškumą, padėti įvairiapusiškai augti ir stiprėti visuomenei, kurioje vykdome veiklą.

Bendradarbiavimui tarp atskirų "Litgrid" padalinių skatinti ir darbuotojų įsitraukimui į įmonėje vykstančius "horizontalius", kelis padalinius apimančius procesus ugdyti inicijuojami įvairūs projektai, kurių tikslas – ne tik tiesiogiai su darbo funkcijomis susijusių užduočių atlikimas, bet ir darbuotojų įtraukimas į nesusijusias su darbu veiklas. Tokios veiklos ugdo organizacines vertybes, plečia žmonių akiratį, skatina profesinį ir asmeninį tobulėjimą, norą prisidėti prie organizacijos rezultatų siekimo, energetinių ir inžinerinių profesijų prestižo didinimo, pasididžiavimo įmone ir jos vykdomais didelės reikšmės ir svarbos projektais.

"Litgrid" bendradarbiauja su aukštojo mokslo įstaigomis, siekdami paskatinti jaunimą ir vyresniųjų klasių moksleivius studijuoti inžinerinėse specialybėse, įmonės specialistai periodiškai lankosi ir skaito paskaitas mokyklose ir gimnazijose, priima moksleivių ir kitų grupių ekskursija įmonėje.

Skiriame savo jėgas ir resursus, kad padėtume ekonomiškai augti visuomenei, kurioje veikiame, remtume bendruomenes, su kuriomis dirbame, užtikrintume motyvuojančias ir tobulėjimą skatinančias sąlygas žmonėms, kurie dirba su mumis, išsaugotume gamtą, suteikiančią mums išteklių. Įgyvendiname strateginius didelės vertės ir istorinės reikšmės projektus, todėl suprantame, kad dideli darbai atneša didelę atsakomybę. Kokybiško dialogo su visuomene, kuriai ir kurioje dirbame, palaikymas ir skatinimas – kertinis kasdienės "Litgrid" veiklos prioritetas.

2014 m. aukštos įtampos elektros linijas "Litgrid" tiesia arba planuoja tiesti Alytaus, Lazdijų, Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Telšių, Neringos, Prienų ir Kaišiadorių rajonuose. Susitikimuose su "Litgrid" specialistais ir visuomenėje pripažintais žmonėmis siekiama maksimaliai informuoti vietos gyventojus apie jų aplinkoje vykdomus projektus, skatinama kurti dialogo kultūrą. Susitikimų temos varijuoja nuo viešojo ir privataus intereso diskusijų, politikos aktualijų iki neformalios veiklos, padėjusios pasiektų reikšmingų rezultatų ir garsinti Lietuvą pasaulyje. Tokia veikla bendruomenių narius skatina suprasti, gyvenimo ir darbo Lietuvoje vertę, patriotiškumo ugdymo reikšmę ir Lietuvos visapusiškos nepriklausomybės palaikymo naudą.

Informacija apie įmonių grupės plėtros ir tyrimų veiklą

"Litgrid" kasmet rengia elektros energetikos sistemos plėtros ir tyrimų programas sistemai plėtoti, perdavimo tinklo darbo efektyvumui didinti. Energetikos objektai rekonstruojami keičiant įrenginius moderniais ir diegiant šiuolaikines relinės apsaugos, sisteminės automatikos, valdymo, informacijos surinkimo ir perdavimo sistemas. Objektų statybos ir rekonstrukcijos planai, remiantis moksliniais tyrimais ir studijomis, sudaromi dešimčiai metų ir kasmet atnaujinami.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" užsakymu Kauno technologijos universitetas atliko Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių prijungimo prie aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo iki 2030 m. galimybių studiją. Studijos tikslas – nustatyti, kiek daugiausiai atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių galima prijungti prie esamo elektros perdavimo tinklo, kokiose Lietuvos vietovėse galima statyti vėjo ir saulės jėgainių parkus, vandens ir biokuro elektrines. Studijos autoriai sudarė kelis generacijos šaltinių plėtros scenarijus, įvertino energetikos sistemos rezervų adekvatumą, nustatė elektros perdavimo tinklo būklę įvairiais režimais. Nors didžiausias potencialas prognozuojamas biokuro elektrinių vystymui, didžiausias dėmesys studijoje skirtas vėjo elektrinių plėtros analizei įvertinant, kad vėjo elektrinių generacija yra sunkiausiai prognozuojama ir labiausiai priklausoma nuo oro sąlygų.

Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

"Litgrid" įmonių grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. "Litgrid" vidinių kontrolių procesas apima su paslaugų teikimu susijusių verslo procesų, informacinių sistemų darbo ir finansinių ataskaitų parengimo procesų kontrolę.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą reglamentuoja "Litgrid" Apskaitos politika ir tvarkų aprašai, užtikrinantys buhalterinės apskaitos vykdymą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikos įstatymus. "Litgrid" tvarkų aprašuose numatytos galimos su buhalterine apskaita ir finansinės atskaitomybės rengimu susijusios rizikos, jų valdymo principai ir metodai, už rizikų kontrolę atsakingi darbuotojai.

ITT kompetencijos vystymas bendrovėje

Efektyvūs ITT sprendimai yra kritiškai svarbūs perdavimo sistemos operatoriaus sklandžios ir nepertraukiamos veiklos užtikrinimui: elektros sistemos planavimo, valdymo, įrenginių kontrolės bei aptarnavimo srityse informacinės technologijos tapo neatsiejama dalimi. Įgyvendinant Europos Sąjungos III-iąjį energetikos dokumentų paketą, kuris reikalauja atskirti elektros gamybos, perdavimo ir skirstymo veiklas, "Litgrid" įvertino poreikį savarankiškai valdyti informacinių technologijų ir telekomunikacijų veiklą.

Iki 2013 m. birželio visas IT paslaugas "Litgrid" teikė UAB "Technologijų ir inovacijų centras". 2013 m. įmonėje suformuotas IT padalinys, kuris perėmė dalies pagrindinių ITT sistemų – dispečerinio valdymo, pastočių teleinformacijos surinkimo ir perdavimo, remontų ir eksploatacijos valdymo priežiūrą. 2013 m. pradėtas ir toliau vykdomas skaidrus ITT pagalbinių paslaugų įsigijimas rinkoje, užtikrinant verslo padalinių poreikį.

2014 m. pradžioje įmonėje suformuotas padalinys – Informacinių technologijų ir telekomunikacijų centras kurio veikla sukoncentruota į šias sritis:

• Elektros energetikos ūkio valdymo informacinių sistemų vystymą, priežiūrą, saugos užtikrinimą;
• Elektros perdavimo tinklo, įskaitant strateginius įmonės projektus automatizaciją;
• Verslo IT sistemų vystymą, priežiūrą, saugos bei veiklos tęstinumo užtikrinimą;
• Kokybišką ITT paslaugų vidiniams padaliniams teikimą bei skaidrų pagalbinių paslaugų įsigijimą rinkoje užtikrinant nepertraukiamą ITT sistemų veikimą kritiškai svarbiuose įmonei procesuose.

"Litgrid" ITT centre dirba 18 specialistų. Be ITT kompetencijų padalinyje taip pat sutelktos energetinės sistemos valdymo automatikos ekspertinės žinios. Tai užtikrins "Litgrid" IT sprendimų veiklos tęstinumo bei saugos kontrolę ir veiklos skaidrumą.

II. Finansinė informacija

Lentelėje pateikti Grupės ir Bendrovės veiklos rezultatai.

	2014 m.			2013 m.	2012 m.
		sausio-birželio mėn.	sausio-birželio mėn.			sausio-birželio mėn.
	Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė
Finansiniai rodikliai (tūkst. litų)
Su elektros energija susijusios pardavimo pajamos	181 996	181 705	223 884	223 634	209 895	209 710
Kitos veiklos pajamos	35 547	2 929	33 767	3 372	24 949	3 692
EBITDA	63 180	64 454	96 782	98 563	76 770	75 896
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	(9 210)	(7 213)	30 850	33 647	13 486	15 057
Grynasis pelnas (nuostoliai)	(9 153)	(7 154)	26 461	28 909	11 254	12 836
Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	52 842	54 303	91 218	95 115	63 491	70 961
Santykiniai rodikliai
EBITDA marža (proc.)	29,0	34,9	37,6	43,2	32,7	35,6
Vidutinė nuosavo kapitalo grąža (proc.)	-0,6	-0,5	1,7	1,7	1,2	1,5
Vidutinė turto grąža (proc.)	-0,4	-0,3	1,0	1,1	0,9	1,0
Akcininkų nuosavybė / turtas (proc.)	54,4	56,7	60,8	64,0	63,0	63,4
Įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (proc.)	49,5	42,1	40,3	32,0	43,4	42,4
Finansiniai įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (proc.)	22,2	21,5	11,0	10,5	0,0	0,0
Laisvi pinigų srautai (FCF) / apyvarta (proc.)	9,53	11,71	33,1	39,5	31,9	38,8
Kainos ir pelno vienai akcijai santykis P/E (12 mėn.)	-	-	18,74	-	-	-
PSO veiklos rodikliai
Perduotas elektros energijos kiekis, mln. kWh		4 541		4 624		4 555
Technologinės sąnaudos perdavimo tinkle (proc.)		1,90		2,27		2,20
END (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh *		0,21		5,25		1,00
AIT (vidutinis elektros tiekimo nutraukimų laikas), min. *		0,01		0,24		0,05

* Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių.

Pajamos

2014 m. pirmo pusmečio "Litgrid" Grupės pajamos buvo 217,5 mln. litų ir palyginus su 2013 m. pirmu pusmečiu sumažėjo 15,6 proc.

Pajamos už elektros energijos perdavimą, palyginus su 2013 m., sumažėjo 9,8 proc. iki 102,6 mln. litų, tai sudarė 47 proc. visų Grupės pajamų. 2014 m. pirmą pusmetį "Litgrid" aukštos įtampos elektros perdavimo tinklais šalies poreikiams perdavė 4 541 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos arba 1,8 proc. mažiau nei buvo perduota 2013 m. pirmą pusmetį.

Skirstomųjų tinklų operatoriui "Lesto" perduota 4 128 mln. kWh – 0,9 proc. mažiau nei pernai, kitiems vartotojams – 414 mln. kWh – 10,2 proc. mažiau nei 2013 m. Tai didžiąja dalimi lėmė sumažėjęs naftos perdirbimo gamyklos "Orlen Lietuva" elektros energijos poreikis.

Balansavimo – reguliavimo elektros energijos pardavimo pajamos sumažėjo 17,4 proc. iki 40,4 mln. litų, Sumažėjimą lėmė tai, kad 2014 m. balansavimo energijos tiekėjai didesnę savo vartotojų poreikio dalį užtikrino iš kitų šaltinių, o ne PSO tiekiama balansavimo energija. Pajamos už sistemines paslaugas sumažėjo 54,4 proc. iki 21,3 mln. litų, sumažėjimą lėmė mažesnė sisteminių paslaugų kaina. Mokestis už elektros energiją, importuotą ar eksportuotą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių (ITC pajamos – dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme pajamos) buvo 3,7 mln. litų. VIAP pajamos buvo 4,8 mln. litų. Kitos su elektros energija susijusios pajamos: reaktyviosios energijos, tranzito, naujų vartotojų prijungimo pajamos buvo 9,2 mln. litų

Projektavimo, techninės priežiūros, remonto darbų ir investicinių projektų pajamos padidėjo 7,3 proc. iki 32,6 mln. litų, kitos pajamos sumažėjo 12,9 proc. iki 2,9 mln. litų.

Pajamų struktūra

Sąnaudos

Grupės sąnaudos 2014 m. pirmą pusmetį buvo 226,3 mln. litų ir, palyginus su 2013 m. pirmu pusmečiu, sumažėjo 1,6 proc.

Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį Grupės sąnaudų – 86 mln. litų arba 38 proc. ir, lyginant su 2013 m. pirmu pusmečiu sumažėjo 11,3 proc. Iš jų balansavimo – reguliavimo elektros energijos sąnaudos sumažėjo 13,4 proc. iki 31,3 mln. litų, sisteminių paslaugų sąnaudos padidėjo 1,3 proc. iki 26,2 mln. litų, elektros energijos pirkimų technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos sumažėjo 20,9 proc. iki 17,8 mln. litų. Tranzito

(ITC - dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme) sąnaudos buvo 5,7 mln. litų, VIAP teikimo sąnaudos - 5 mln. litų.

Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos padidėjo 9,3 proc. iki 71,8 mln. litų, darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos padidėjo 7,8 proc. iki 19,2 mln. litų, telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos sumažėjo 11,6 proc. iki 6,3 mln. litų, kitos sąnaudos sumažėjo 6 proc. iki 35 mln. litų.

Sąnaudų struktūra

Pelnas

2014 m. pirmo pusmečio grupės nuostoliai iki apmokestinimo sudarė 9,2 mln. litų, 2013 m. pirmo pusmečio pelnas iki apmokestinimo siekė 30,8 mln. litų.

2014 m. pirmo pusmečio grupės nuostolį sudarė: sisteminių paslaugų veiklos segmento 4,9 mln. litų nuostolis (2013 m. pirmą pusmetį buvo 20,9 mln. litų pelnas), balansavimo-reguliavimo energijos segmento 9,1 mln. litų pelnas (2013 m. 12,7 mln. litų pelnas), perdavimo veiklos segmento 11 mln. litų nuostolis (2013 m. 3,4 mln. litų nuostolis) ir kitų veiklų, įskaitant finansinę veiklą 2,4 mln. litų nuostolis (2013 m. 0,6 mln. litų pelnas).

Segmentų veiklos rezultatus lemia reguliuojamos veiklos ypatumai, kai praėjusių metų rezultatas yra įvertinamas nustatant sekančių metų reguliuojamų perdavimo ir sisteminių paslaugų kainas.

Neigiamą sisteminių paslaugų veiklos segmento rezultatą nulėmė tai, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatant 2014 m. sisteminių paslaugų kainą (pajamas) įvertino planuojamas 2014 m. sąnaudas bei atėmė skirtumą tarp 2012 m. faktinio ir prognozuoto sisteminių paslaugų teikimo rezultato, kuris (pelnas) siekė 8,1 mln. litų. Atitinkamai nustatant 2015 m. "Litgrid" planuojamas pajamas iš sisteminių paslaugų bus atimtas skirtumas tarp 2013 m. faktinio ir prognozuoto sisteminių paslaugų teikimo rezultato, kuris (pelnas) sudarė 20,9 mln. litų.

Mažesnį perdavimo veiklos segmento rezultatą lėmė tai, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatant 2014 m. perdavimo kainos viršutinę ribą ir pajamas, įvertino 2011-2012 m. perdavimo ir balansavimo-reguliavimo veiklos segmentų rezultatus ir perdavimo kainos viršutinę ribą, palyginus su 2013 m. sumažino 5,2 proc. Dėl to bei dėl mažesnio perduoto elektros energijos kiekio 2014 m. pirmo pusmečio perdavimo pajamos palyginti su 2013 m. pirmu pusmečiu sumažėjo 11,2 mln. litų.

2014 m. pirmo pusmečio grupės EBITDA buvo 63,2 mln. litų ir palyginus su 2013 m. pirmu pusmečiu (96,8 mln. litų) sumažėjo 34,7 proc. EBITDA marža sumažėjo iki 34,9 proc. (2013 m. – 37,6 proc.).

Balansas ir pinigų srautai

2014 m. birželio 30 d. Grupės turtas buvo 2,549 mlrd. litų. Grupės ilgalaikis turtas sudarė 86,5 proc. viso Grupės turto. Akcininkų nuosavybės dalis Grupės turte sudarė 54,4 proc.

2014 m. birželio 30 d. Grupės finansiniai įsipareigojimai kredito institucijoms sudarė 308,4 mln. litų, jų santykis su nuosavybe sudarė 22,2 proc. Ilgalaikių finansinių skolų po vienerių metų gražintina suma sudarė 81,4 proc. visų finansinių skolų. Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 49,9 mln. litų, iš jų rezervuoti tarpsisteminės elektros jungties "NordBalt" projekto įgyvendinimui (gautos VIAP lėšos ir ES parama) sudarė 38,8 mln. litų. Be to Bendrovė 95 mln. litų, rezervuotų tarpsisteminės elektros jungties "NordBalt" projekto įgyvendinimui, buvo investavusi: 55 mln. litų į iki išpirkimo termino laikomas obligacijas, kurių išpirkimo terminas – 2015 m. sausio mėn. ir 40 mln. litų padėjusi į terminuotą indėlį, kurio pabaigos terminas – 2014 m. lapkričio mėn.

Grupės 2014 m. pirmo pusmečio pagrindinės veiklos pinigų srautai siekė 52,8 mln. litų (2013 m. pirmą pusmetį – 91,2 mln. litų), mokėjimai už ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą buvo 84,3 mln. litų (2013 m. – 66,9 mln. litų). 2014 m. išmokėti 112,8 mln. litų dividendai.

Grupės 2014 m. pirmo pusmečio grynasis pinigų srautas be finansinės veiklos srautų ir pinigų srauto į terminuotus indėlius bei iki išpirkimo laikomas investicijas sudarė 20,7 mln. litų (2013 m. – 85,3 mln. litų).

PSO veiklos rodikliai

Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo patikimumo lygiui nustatyti naudojami rodikliai END – dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos kiekis ir AIT – vidutinė elektros tiekimo nutraukimo trukmė. Komisija 2014 metams nustatė minimalius elektros perdavimo patikimumo lygio rodiklius: END – 5 MWh (faktinis buvo 0,21 MWh), AIT – 0,26 min. (faktinis buvo 0,01 min.).

Investicijos į ilgalaikį turtą

Daugiausia investuota į strateginių projektų įgyvendinimą – 62,3 mln. litų. Tai sudarė 67 proc. visų investicijų. Investicijos į perdavimo tinklo rekonstrukciją ir plėtrą siekė 31,3 mln. litų ir sudarė 33 proc. visų investicijų.

Rizikos veiksniai

Politiniai rizikos veiksniai

Elektros energetikos sektorius yra ypač svarbi ūkio sritis, turinti didelės įtakos nacionaliniams politiniams ir ekonominiams interesams. Elektros energetikos sektoriaus sandarą, valdymą, sektoriaus įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymas ir jį įgyvendinantieji teisės aktai. Bet kokie nacionaliniai ar Europos Sąjungos energetikos sektorių reguliuojančių teisės aktų pakeitimai gali turėti įtakos "Litgrid" grupės veiklos rezultatams.

Elektros energijos paslaugų kainos yra reguliuojamos, kainų viršutines ribas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. "Litgrid" veiklos rezultatai tiesiogiai priklauso nuo šių sprendimų.

Finansinės rizikos valdymas

"Litgrid" grupės įmonės, vykdydamos veiklą, patiria finansinę riziką: kredito riziką, likvidumo riziką ir rinkos riziką (užsienio valiutos riziką, palūkanų normų riziką, vertybinių popierių kainos riziką). Valdydamos šią riziką, Grupės įmonės siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės finansinius rezultatus, įtaką. Rizikos valdymą atlieka Bendrovės finansų planavimo ir analizės skyrius, vadovaudamasis "Litgrid" valdybos patvirtintu "Litgrid" grupės iždo valdymo tvarkos aprašu.

Informacija apie Bendrovės finansinę riziką ir jos valdymą yra pateikta "Litgrid", AB konsoliduotos ir Bendrovės 2013 metų finansinės ataskaitos 31-ioje pastaboje.

Techniniai rizikos veiksniai

Lietuvos energetikos sistema turi daug jungiamųjų linijų su kaimyninėmis energetikos sistemomis. Turimos galių ir energijos balansų valdymo priemonės yra ribotos, galios ir energijos balanso valdymas yra sudėtingas.

Apie 50 proc. visų PSO transformatorių pastočių įrenginių yra senesni nei 25 metų. 35 proc. visų 110 kV oro linijų ir 24 proc. visų 330 kV oro linijų yra senesnės nei 45 metų. Svarbiausių veikloje naudojamų technologinių įrenginių sutrikimai ar gedimai gali turėti neigiamos įtakos "Litgrid" veiklai ir finansiniams rezultatams.

Ekologiniai rizikos veiksniai

Grupės įmonės vadovaujasi aplinkosaugos taisyklėmis, numatančiomis naudojamų pavojingų medžiagų tinkamą žymėjimą, naudojimą ir saugojimą, užtikrina, kad eksploatuojami įrenginiai atitiktų jų naudojimui keliamus reikalavimus. Eksploatuojamuose objektuose, kuriuose yra didesnė žalos aplinkai rizika dėl teršalų ar atliekų, dirbama pagal Regioninių aplinkos apsaugos departamentų išduodamus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus.

Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

2014 metų pirmo pusmečio finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikiami išsamesni finansinės informacijos paaiškinimai.

Dividendų politika

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri netiesiogiai per UAB "EPSO-G" valdo 97,5 proc. "Litgrid" akcijų, 1997 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20 (2012 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 359 redakcija) yra nustačiusi dividendų už valstybei priklausančias akcijas skyrimo principus. 2014 m. balandžio 7 d. įvykusio "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 112,8 mln. Lt dividendus arba po 0,2237 lito už vieną akciją.

III. Informacija apie akcinį kapitalą ir akcininkus

"Litgrid" savo akcijų nėra įsigijusi, per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido. Bendrovės dukterinės įmonės taip pat nėra įsigijusios Bendrovės akcijų.

2010 m. lapkričio 16 d. juridinių asmenų registre buvo įregistruotas 504 331 380 litų dydžio įstatinis kapitalas. Jis padalytas į 504 331 380 vieno lito nominalios vertės vienos klasės paprastųjų vardinių akcijų. Visos akcijos yra visiškai apmokėtos, suteikiančios akcininkams vienodas teises. Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. "Litgrid" akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.

Bendrovės akcininkų skaičius 2014 m. birželio 30 d. buvo apie 5 700 (penki tūkstančiai septyni šimtai). 2014 m. birželio 30 d. UAB "EPSO-G" (A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09310 Vilnius, įmonės kodas 302826889) priklausė 491 736 153 paprastosios vardinės Bendrovės akcijos, t.y. 97,5 proc. "Litgrid" įstatinio kapitalo.

2012 m. gruodžio 28 d. "Litgrid" pasirašė sutartį su "Swedbank", AB dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų teikimo nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.

Bendrovės dukterinių įmonių vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje neprekiaujama.

Prekyba "Litgrid" vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose:

Rodiklis (sausio-birželio mėn.)	2012m.	2013m.	2014m.
Atidarymo kaina, Lt.	1,391	1,813	2,044
Didžiausia kaina, Lt.	2,365	2,013	2,590
Mažiausia kaina, Lt.	1,391	1,813	2,010
Paskutinė kaina, Lt.	1,813	1,954	2,396
Vidutinė kaina, Lt.	1,699	1,943	2,310
Apyvarta, vnt.	1 081 739	356 882	932 490
Apyvarta, mln.Lt.	2,143	0,692	2,188
Kapitalizacija, mln.Lt.	914,35	985,46	1 208,38

"Litgrid" akcijų apyvarta ir kaina per laikotarpį nuo prekybos akcijomis pradžios, 2010 m. gruodžio 22 d. iki 2014 m. birželio 30 d.:

"Litgrid" (LGD1L) akcijų kainos palyginimas su OMX Baltic Benchmark GI (OMXBBGI) ir OMX Vilnius (OMXV) indeksais per laikotarpį nuo prekybos akcijomis pradžios, 2010 m. gruodžio 22 d. iki 2014 m. birželio 30 d.:

Baltijos rinkos indeksai

Įstatai

"Litgrid" įstatai keičiami LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimas priimamas ne mažesne nei 2/3 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma.

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

Bendrovės stebėtojų taryba

Stebėtojų taryba yra nuolat veikiantis kolegialus Bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas.

Stebėtojų taryba yra atskaitinga Visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Stebėtojų tarybai vadovauja jos pirmininkas, kuris renkamas pačios stebėtojų tarybos iš stebėtojų tarybos narių.

Stebėtojų tarybą sudaro trys nariai, įskaitant stebėtojų tarybos pirmininką. Į stebėtojų tarybą gali būti renkami ir nepriklausomi nariai¹ . Stebėtojų taryba renkama ketverių metų kadencijai. Stebėtojų taryba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus stebėtojų tarybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Teikiant stebėtojų tarybos narių kandidatūras, jas teikiantis Bendrovės akcininkas (akcininko atstovas) privalo visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikti paaiškinimus raštu dėl kiekvieno siūlomo stebėtojų tarybos nario kvalifikacijos, patirties einant vadovaujančias pareigas bei tinkamumo užimti stebėtojų tarybos nario pareigas, įskaitant paaiškinimus dėl atitikties Bendrovės įstatuose nustatytiems reikalavimams, kartu pateikiant kompetentingų valstybės institucijų išvadas ir (ar) kitus šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus.

Stebėtojų tarybos veiklos sritys

Stebėtojų taryba turi kompetenciją prižiūrėti Bendrovės strategijos ir perdavimo tinklų plėtros plano įgyvendinimą; pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės perdavimo tinklų plėtros plano įgyvendinimo; pateikti Bendrovės valdybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui (jeigu atitinkami klausimai svarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime) atsiliepimus ir pasiūlymus dėl šių įstatuose nurodytų Bendrovės valdybos sprendimų; priimti sprendimus dėl šių įstatuose numatytų sutarčių su Bendrovės valdybos nariais ir valdybos pirmininku dėl veiklos valdyboje, standartinių tokių sutarčių sąlygų nustatymo bei asmens, įgalioto Bendrovės vardu pasirašyti šias sutartis, paskyrimo; priimti sprendimus dėl valdybos nariams mokėtino atlygio dydžio (jeigu tokį atlygį būtų nuspręsta mokėti); užtikrinti, kad Bendrovėje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema.

Audito komitetas

2014 m. vasario 24 d. "Litgrid" AB stebėtojų taryba priėmė sprendimą į Bendrovės audito komitetą išrinkti tris narius, du iš jų nepriklausomus: nepriklausoma narė Aušra Pranckaitytė, nepriklausoma narė – Rima Kvietkauskaitė ir "Litgrid" finansų analitikė Ana Tursienė.

Audito komiteto kadencijos laikotarpis yra toks pat kaip ir Bendrovės stebėtojų tarybos, patvirtinusios Audito komiteto sudėtį, kadencija.

Bendrovės Valdyba

Valdyba, sudaryta iš penkių narių, renkama ketverių metų kadencijai. Valdybos kadencija prasideda pasibaigus valdybą išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui ir baigiasi valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną.

Jeigu valdyba ar valdybos narys yra atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba ar valdybos narys renkamas likusiam kadencijos laikotarpiui. Teikiant valdybos narių kandidatūras, jas teikiantis asmuo privalo Bendrovės stebėtojų tarybai pateikti paaiškinimus raštu dėl kiekvieno siūlomo valdybos nario kvalifikacijos, patirties einant vadovaujančias pareigas bei tinkamumo užimti Bendrovės valdybos nario pareigas, įskaitant paaiškinimus dėl atitikties šių įstatuose nustatytiems reikalavimams, kartu pateikiant kompetentingų valstybės institucijų išvadas ir (ar) kitus šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus.

Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo reglamentu.

¹ Stebėtojų tarybos (ar jos komiteto) nario nepriklausomumas nustatomas Bendrovei taikytinų teisės aktų nustatyta tvarka, o jei tokia tvarka nenustatyta, dėl stebėtojų tarybos (ar jos komiteto) nario nepriklausomumo sprendžia Bendrovės stebėtojų taryba.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

Valdyba yra atskaitinga stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdybos veiklos sritys

Valdyba svarsto bei tvirtina Bendrovės trejų metų Bendrovės strategijos įgyvendinimo veiksmų planą, dešimties metų Bendrovės perdavimo tinklų plėtros planą, Bendrovės biudžetą, paramos ir labdaros skyrimo tvarką, kitus Bendrovės strateginę veiklą reglamentuojančius dokumentus. Valdyba priima sprendimą Bendrovei pradėti vykdyti naujo pobūdžio veiklą ar nutraukti konkrečią vykdomą veiklą, kai tai neprieštarauja Bendrovės veiklos tikslui. Taip pat sprendimus, susijusius su obligacijų išleidimu, Bendrovės restruktūrizacija, Bendrovės turimų akcijų perleidimo kitiems asmenims, sprendimus dėl finansinių sandorių, kurių vertė yra didesnė kaip 10 mln. Lt. Valdyba sprendžia ir kitus Bendrovės įstatuose jai priskirtus klausimus.

Vadovo veiklos sritys

Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius organizuoja Bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia Bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaro sandorius.

Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

"Litgrid" stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai, generalinis direktorius ir vyriausiasis finansininkas:

Pareigos	Vardas, pavardė	Pradžios data	Pabaigos data	Turimų emitento akcijų sk.*
Stebėtojų taryba Tarybos pirmininkas Tarybos narys Tarybos narė Nepriklausomas tarybos narys	Aleksandras Spruogis Audrius Misevičius Violeta Greičiuvienė Mindaugas Vaičiulis	2013-04-24 2013-04-24 2013-04-24 2014-04-07	2014-04-07	- - - -
Audito komitetas Komiteto narė Komiteto narė Komiteto narė	Aušra Pranckaitytė Rima Kvietkauskaitė Ana Tursienė	2014-02-24 2014-02-24 2014-02-24		- - -
Valdyba Valdybos pirmininkas Valdybos narys Valdybos narys Valdybos narys Valdybos narys	Daivis Virbickas Karolis Sankovski Vidmantas Grušas Rimantas Busila Rolandas Masilevičius	2013-09-10 2013-09-10 2013-09-10 2013-09-10 2013-12-18		- - - 1421 -
Generalinis direktorius Vyr. finansininkė	Daivis Virbickas Svetlana Sokolskytė	2013-09-10 2012-07-02		- -

*Apie turimą emitento akcijų skaičių pateikiami 2014-06-06 dienos duomenys.

"Litgrid" Stebėtojų tarybos nariai

Aleksandras Spruogis, stebėtojų tarybos pirmininkas

Gimė 1963 metais, 1980–1985 m. studijavo Vilniaus inžinerinio statybos instituto Statybos fakultete, įgijo inžinieriausstatybininko kvalifikaciją (diplomas su pagyrimu). 1991–1992 m. studijavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakultete, įgijo aplinkos inžinerijos magistro laipsnį. 1996 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo aplinkos inžinerijos krypties technikos mokslų daktaro laipsnį. 1990–1997 m. dirbo, Vilniaus inžineriniame statybos institute (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), aplinkos ir darbo sąlygų mokslinių tyrimų laboratorijos mokslinis bendradarbiu, aplinkos apsaugos katedros asistentu, 1997–2003 m. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vyr. patarėju, Seimo patarėjų kolegijos pirmininku, 2003–2009 m. Aplinkos ministerijos sekretoriumi, 2009–2009 m. Aplinkos ministerijos vyr. patarėju, 2009–2012 m. aplinkos viceministru.

Audrius Misevičius, stebėtojų tarybos narys

Gimė 1959 metais. 1982 m. Vilniaus Universiteto pripažinta Ekonomisto kvalifikacija, Peterburgo finansų-ekonomikos institute apginta disertacija įgyjant socialinių mokslų daktaro laipsnį. 1993 m. suteiktas Vilniaus universiteto docento vardas. Darbinė veikla: 1982–2005 m. Vilniaus universiteto finansų katedros stažuotojas, vėliau – asistentas, vėliau – docentas, 1990–1992 m. Socialinės apsaugos ministerijos, ministro pavaduotojas, 1992 m. Finansų ministerijos, ministras; 1993 m. Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo nario A. Rudžio padėjėjas-sekretorius; 1993–1995 m. UAB "Stern von Litauen AG", finansininkas; 1996 m. TŪB J. Kabašinskas ir partneriai mokesčių departamento vadovas; 1996–2013 m. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, vėliau – valdybos narys; nuo 2013 m. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Tarnybos Ministro Pirmininko patarėjas; 1998–2013 m. VĮ Indėlių ir investicijų draudimas, Tarybos narys bei UAB Lietuvos monetų kalykla kuratorius.

Mindaugas Vaičiulis, nepriklausomas stebėtojų tarybos narys

Gimė 1974 metais. 1996 m. Vilniaus universitete įgijo bankininkystės bakalauro diplomą, 1998 m. Vilniaus universitete įgijo bankininkystės magistro diplomą, 2004 įgijo sertifikuoto finansų analitiko (Chartered Financial Analyst, CFA) vardą, 2013 m. įgijo IFID (International Fixed Income and Derivatives) sertifikatą. Darbinė veikla: stebėtojų tarybos narys turi sukaupęs ilgametę darbo patirtį komerciniuose bankuose ir finansų institucijose, nuo 2012 m. - Lietuvos Banko bankininkystės tarnybos vadovas ir valdybos pirmininko pavaduotojas, nuo 2013 m. UAB "Lietuvos monetų kalykla" valdybos narys. Profesinė veikla: nuo 2003 m. finansų analitikų asociacijos valdybos narys, 2011-2013 ir 2004-2007 finansų analitikų asociacijos prezidentas,

"Litgrid" Valdybos nariai

Daivis Virbickas, valdybos pirmininkas

Gimė 1980 metais. Daivis Virbickas atsakingas už strateginį valdymą ir elektros sistemos valdymo sritį. D. Virbickas yra sukaupęs ilgalaikės elektros perdavimo sistemos vystymo strategijų kūrimo ir valdymo, elektros rinkų analizės ir įmonių valdymo patirties. Iki 2013 m. rugsėjo dirbo Šveicarijos holdingo Alpiq AG atstovo Baltijos šalyse "Alpiq Energija Lietuva" komercijos direktoriumi, iki 2011 m. dirbo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" Technikos direktoriumi.

Karolis Sankovski, valdybos narys

Gimė 1985 metais. Karolis Sankovski atsakingas už strateginių tinklo projektų įgyvendinimą. K. Sankovski turi ilgalaikės darbo elektros energetikos įmonėse ir darbo su strateginiais ir tarptautiniais jungčių projektais patirties.

Vidmantas Grušas, valdybos narys

Gimė 1962 metais. Vidmantas Grušas atsakingas už elektros perdavimo tinklo valdymą. V. Grušas yra sukaupęs didelę aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo įrenginių eksploatavimo, tinklo objektų plėtros, dispečerinio valdymo patirtį.

Rimantas Busila, valdybos narys

Gimė 1958 metais. Rimantas Busila atsakingas už finansų valdymą. R. Busila turi finansų, investicijų ir vertybinių popierių valdymo patirties.

Rolandas Masilevičius, valdybos narys

Gimė 1972 metais. Rolandas Masilevičius atsakingas už ITT politiką ir administravimą. R. Masilevičius turi ilgalaikę administracinio vadovavimo bei IT projektų įgyvendinimo patirtį.

Bendrovės vadovui ir valdybos nariams išmokos už darbą Bendrovės valdyboje nebuvo mokamos. Nepriklausomam stebėtojų tarybos nariui už darbą stebėtojų taryboje pirmą šių metų pusmetį buvo priskaičiuota 5 100 litų suma. Kitiems stebėtojų tarybos nariams išmokos už darbą Bendrovės stebėtojų taryboje nebuvo mokamos. Audito komiteto narėms už darbą Audito komitete buvo priskaičiuota 4 793 litų suma. Pirmą šių metų pusmetį Bendrovės generaliniam direktoriui ir vyr. finansininkui priskaičiuotų atlyginimų bendra suma sudarė 187 038 litus, priskaičiuotų atlyginimų vidutinis dydis, tenkantis vienam asmeniui (generaliniam direktoriui ir vyr. finansininkui) buvo 93 519 litų.

Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius, jų sumas, susijusių asmenų santykių pobūdį ir kita informacija apie sandorius, kuri yra būtina suprasti Bendrovės finansinę padėtį, pateikta finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, 11 pastaboje.

Skaidrumas

Bendrovė laikosi iš esmės visų Skaidrumo gairių IV-VIII skyrių nuostatų, išskyrus:

• viešai neskelbiamas vadovų ir darbuotojų darbo užmokestis;
• Bendrovėje nebuvo taikoma praktika metiniame pranešime nurodyti vidutinę mėnesinę algą pagal padalinius.

Nuo 2014 metų sausio 1 d. iki rugpjūčio 27 d. "Litgrid" skelbė šiuos pranešimus apie esminius įvykius:

Data	Naujienos
2014.08.07	Dalį "LitPol Link" finansavimui reikiamų lėšų "Litgrid" skolinsis iš Šiaurės investicijų banko
2014.06.13	"Litgrid" 2014 m. birželio 12 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2014.05.30	Skelbiami "Litgrid" grupės 2014 m. pirmojo ketvirčio finansiniai rezultatai
2014.05.23	Šaukiamas neeilinis visuotinis "Litgrid" akcininkų susirinkimas
2014.04.15	Skelbiama "Litgrid" 2013 m. dividendų mokėjimo tvarka
2014.04.08	Pasirašyta kredito linijos sutartis
2014.04.07	"Litgrid" 2013 m. konsoliduota metinė ataskaita
2014.04.07	"Litgrid" 2014 m. balandžio 7 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2014.03.21	Pranešimas apie "Litgrid" stebėtojų tarybos nario atsistatydinimą ir eilinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymą
2014.03.14	Šaukiamas eilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas
2014.02.28	Paskelbti 2013 metų tarpiniai "Litgrid" grupės finansiniai rezultatai
2014.02.24	Išrinktas "Litgrid" Audito komitetas
2014.02.14	"Litgrid" steigs įmonę naujųjų tarptautinių elektros jungčių valdymui
2014.02.07	Dėl viešai paskelbtos informacijos
2014.01.13	Dėl ketinimo skolintis

Su visa informacija apie 2014 metais viešai skelbtus esminius įvykius galima susipažinti Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?pg=news&issuer=LGD&start\_d=1&start\_m=1&start\_y=1996 ir "Litgrid" interneto svetainėje http://www.litgrid.eu/index.php/apie-litgrid/investuotojams/esminiai-ivykiai-/478.