AI Terminal

MODULE: AI_ANALYST
Interactive Q&A, Risk Assessment, Summarization
MODULE: DATA_EXTRACT
Excel Export, XBRL Parsing, Table Digitization
MODULE: PEER_COMP
Sector Benchmarking, Sentiment Analysis
SYSTEM ACCESS LOCKED
Authenticate / Register Log In

INVL Baltic Farmland

Interim / Quarterly Report Oct 31, 2014

2264_ir_2014-10-31_b0cb87c0-3e93-4a99-9637-d236335eda9f.pdf

Interim / Quarterly Report

Open in Viewer

Opens in native device viewer

AB "INVL BALTIC FARMLAND"

KONSOLIDUOTOS 2014 METŲ 9 MĖNESIŲ NEAUDITUOTOS TARPINĖS SUTRUMPINTOS FINANSINĖS ATASKAITOS PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE

(tokst. litq, jei nenurodyta kitaip)

PAGRINDINE INFORMACIJA

valdyba

p. Alvydas Banys (valdybos pirmininkas)

  • p. lndre Miseikyte
  • p. Oarius Sulnis

Vadovyba

p. Darius Sulnis (direktorius)

Ad resas ir imones kodas

Registracijos adresas: Kalvarijq 9. 1 1A-20, Vilnius, Lietuva

Buveines adresas: Seimyniskiq g. 1A, Vilnius, Lietuva

lmones kodas 303299781

Bankai

AB DNB bankas AB Siauliq bankas

ir valdyba pasirase ir patvirtino isleidimui 20'14 m. spalio 29 d.

Direktorius

p. Raimonqrs Rajeckas Pagal suta/ apskaita vesti igali6tas asmuo

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Vadovybės pranešimas

"INVL Baltic Farmland" valdo 18 įmonių, kurios 2014 m. rugsėjo pabaigoje turėjo 3,0 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės, kurios nuomojamos ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms. Ilgu laikotarpiu siekiama uždirbti iš nuomos augimo bei žemės vertės prieaugio.

2014 metų viduryje atlikto vertinimo duomenimis, bendra valdomos žemės ūkio paskirties žemės vertė siekia 36,5 mln. litų arba 12,1 tūkst. litų už hektarą. Lyginant su 2013 metų pabaigos vertinimu, žemės portfelis nuvertėjo 1,2 proc. Per devynis 2014 metų mėnesius vidutinė 1 hektaro nuomos kaina siekė 377 litus. Šio laikotarpio pajamos sudarė 0,5 mln. litų, o pelnas – 0,2 mln. litų. Tuo tarpu konsoliduotas kapitalas siekė 34,2 mln. litų.

Taip pat paminėtini pokyčiai antrinių INVL Baltic Farmland įmonių valdyme, kadangi Sigita Bizulienė, iki tol ėjusi šių įmonių direktorės pareigas, nuo 2014 metų spalio mėnesio pasitraukė iš einamų pareigų bei nuo 2015 metų pradžios palieka grupę.

Nuo 2014 m. gegužės įsigaliojo sugriežtinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pokyčiai, kurie neleidžia susijusiems asmenims iš valstybės ar kitų asmenų įsigyti daugiau kaip 500 ha žemės, taip pat išplėstas pirmumo teise parduodamą žemę įsigyti galinčių asmenų ratas. Sugriežtinimai apibrėžia, jog susijusiais asmenimis laikomi asmenys, valdantys daugiau kaip 25 proc. akcijų ar pajų žemės ūkio bendrovėse, bei asmenys, turintys keliose įmonėse po daugiau nei 25 proc. akcijų. Papildomai, norint įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, reikia pateikti įrodymus, kad pirkėjas ne mažiau kaip 3 metus per pastaruosius 10 metų iki pirkimo sandorio vykdė žemės ūkio veiklą, deklaravo žemės naudmenas bei pasėlius, o juridiniams asmenims papildomai pateikti įrodančius dokumentus, jog daugiau kaip 50 proc. metinių pajamų gaunama realizavus žemės ūkio produkciją ir įmonė yra ekonomiškai gyvybinga.

Sugriežtinimai lemia, kad "INVL Baltic Farmland" grupės įmonės nebegali tiesiogiai investuoti į žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje, taip pat perimti žemės ūkio paskirties žemę valdančių įmonių kontrolę.

Taip pat 2014 metų gegužę nustojo galioti draudimas užsieniečiams įsigyti žemės Lietuvoje. Apribojimus siekta pratęsti referendumu, tačiau jis neįvyko.

Remiantis Lietuvos žemės ūkio ministerijos spalio mėnesio rinkos apžvalga, per septynis 2014 m. mėnesius bendras įsigytos dirbamos žemės plotas lyginant su 2013 metais sumažėjo 30,4 proc., o lyginant su 2012 metų skaičiais - 22,7 proc. Šių metų rugpjūčio mėnesį rinkoje buvo juntamas tolesnis įsigyjamos dirbamos žemės mažėjimas: lyginant rugpjūčio ir liepos duomenis sandorių žemei įsigyti buvo sudaryta 14,3 proc. mažiau.

Remiantis Registrų centro duomenimis, Nekilnojamojo turto registre skirstant žemę pagal žemės naudojimo paskirtį, remiantis 2014 metų antros pusės skaičiavimais, žemės ūkio paskirties žemei teko 65,8 proc. žemės, o 2013 metų pabaigoje žemės ūkio paskirties žemei teko 60,4 proc. visos žemės. Tad rinkoje juntamos sandorių lėtėjimo bei žemės paskirties keitimo į žemės ūkio paskirtį tendencijos, kurias paskatino 2014 m. gegužės mėnesį įsigaliojęs įstatymas.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita

2014 m. 9 mėn 2014 m. III ketv.
Neaudituota
Pardavimo pajamos 466 274
Kitos pajamos 8 1
Dukterinių įmonių perleidimo pelnas (nuostolis) -
Investicinio turto tikrosios vertės koregavimo grynasis pelnas (nuostoliai) 6 -
Išmokos darbuotojams (38) (23)
Mokesčiai biržai, depozitoriumui, tarpininkams už vertybinius popierius 5 (44) (13)
Kiti mokesčiai valstybei (14) (7)
Apskaitos sąnaudos (20) (13)
Vertinimo sąnaudos (23) (23)
Transporto priemonių priežiūros ir nuomos sąnaudos (9) (5)
Nusidėvėjimas ir amortizacija (4) (2)
Pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas (jo panaikinimas) (61) (64)
Kitos veiklos sąnaudos (22) (18)
Veiklos pelnas (nuostoliai) 239 107
Finansinės veiklos sąnaudos (1) -
Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 238 107
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) (44) (25)
ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PELNAS (NUOSTOLIAI) 194 82
Priskirtinas:
Patronuojančios įmonės akcininkams 194 82
Nekontroliuojančiai daliai -
Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) (litais) 0,06 0,03

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita

2014 m. 9 mėn 2014 m. III ketv.
Neaudituota
ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PELNAS (NUOSTOLIAI) 194 82
Grynosios kitos bendrosios pajamos, kurios gali būti vėliau pergrupuotos į pelną ar
nuostolius
- -
Grynosios kitos bendrosios pajamos (išlaidos), kurios nebus pergrupuotos į pelną ar
nuostolius
- -
Ataskaitinio laikotarpio kitos bendrosios pajamos, atėmus pelno mokestį - -
ATASKAITINIO LAIKOTARPIO BENDRŲJŲ PAJAMŲ, IŠ VISO, ATĖMUS PELNO
MOKESTĮ
194 82
Priskirtinos:
Patronuojančios įmonės akcininkams 194 82
Nekontroliuojančiai daliai -

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita

2014 m. rugsėjo 30 d.
TURTAS Neaudituota
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas 3
6
Investicinis turtas
36.456
Ilgalaikis nematerialusis turtas 13
Atidėtojo pelno mokesčio turtas 34
Ilgalaikio turto iš viso 36.506
Trumpalaikis turtas
Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos 408
Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos 6
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 496
Trumpalaikio turto iš viso 910
Turto iš viso 37.416
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Kapitalas priskirtas patronuojančios įmonės akcininkams
3
Įstatinis kapitalas
3.294
3
Akcijų priedai
4.789
3
Rezervai
11.093
Nepaskirstytasis pelnas 15.001
34.177
Nekontroliuojanti dalis -
Nuosavo kapitalo iš viso 34.177
Įsipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas 2.892
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso 2.892
3
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Trumpalaikės paskolos -
Prekybos skolos 13
Mokėtinas pelno mokestis 19
Gauti išankstiniai apmokėjimai 284
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 31
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso 347
Įsipareigojimų iš viso 3.239
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 37.416

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Pa
oj
čio

kc
ini
nk
ris
kir
tin
ka
ita
las
tro
s į
nu
an
mo
s a
am
s p
as
nu
os
av
as
p
Re
i
ze
rva
Gr
ė
up
Įs
ini
tat
s
ka
ita
las
p
Nu
os
av
os
ak
cij
os
Ak
cij
ų
rie
da
i
p
Pri
lom
is
va
as
rez
erv
as
Sa
kc
i
j

a
ų
ir
k
im
su
p
o
rez
erv
as
Ne
kir
p
as

is
eln
sty
tas
p
as
(nu
tol
iai)
os
Iš v
iso
Ne
ko
ntr
o
liu
oj
ti
an
da
lis
Nu
os
av
o
ka
ita
lo
p
iš v
iso
20
ba
lan
d
žio
29
d.
lik
uti
14
m.
s
3.2
94
- 89
4.7
45
4
10
.65
9
.80
14
7
34
.00
3
- 34
.00
3
20
14
9 m
ių g
is p
eln
(nu
olia
i)
ėn
ost
m.
es
ryn
as
as

kito
s b
dro
sio
aja
20
14
9 m
ėn
m.
es
en
s p
mo
s
išla
(
ido
s)
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
194
-
194
-
-
-
194
-
20
9

sių
be
nd

aj
14
m.
ne

p
am
ų
(
išla
idų
),
iš v
iso
- - - - - 194 194 - 194
Nu
akc
ijų
irki
osa

su
p
ma
s
7 (
20
)
- (
20
)
- (
20
)
Re
ky
tis
zer

po
- - - - - - - - -
20
14

j
o 3
0 d
. li
ku
tis
(n
ud
itu
)
ota
m.
ru
g
ea
3.2
94
- 4.7
89
45
4
10
.63
9
15
.00
1
34
.17
7
- 34
.17
7

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita

2014 m. 9 mėn.
Neaudituota
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) 194
Nepiniginiai srautai ir nepagrindinės veiklos koregavimai:
(Pelnas) nuostoliai iš perkainojimo, grynąja verte -
Nusidėvėjimas ir amortizacija 4
(Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo -
(Pelnas) iš dukterinių įmonių pardavimo -
Palūkanų (pajamos) (1)
Palūkanų sąnaudos 1
Atidėtieji pelno mokesčiai 25
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos 19
Vertės sumažėjimas (jo panaikinimas) 61
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas) 307
Kito trumpalaikio turto sumažėjimas (padidėjimas) 2
Prekybos skolų (sumažėjimas) padidėjimas (18)
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas (460)
Pagrindinės veiklos pinigų srautai 134
(Sumokėtas) pelno mokestis (6)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 128

(tęsinys kitame puslapyje)

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

2014 m. 9 mėn.
Investicinės veiklos pinigų srautai Neaudituota
Ilgalaikio turto (išskyrus investicinį turtą) (įsigijimas) -
Ilgalaikio turto (išskyrus investicinį turtą) pardavimo pajamos -
Investicinio turto (įsigijimas) -
Investicinio turto pardavimo pajamos -
Dukterinių įmonių (įsigijimas) ir įsteigimas, atėmus įsigytų pinigų likutį -
Lėšos, gautos pardavus dukterines įmonės, atėmus parduotų pinigų likutį -
(Suteiktos) paskolos -
Suteiktų paskolų susigrąžinimas 1.657
Gautos palūkanos 1
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai 1.658
Finansinės veiklos pinigų srautai
Pinigų srautai, susiję su Grupės akcininkais:
Nuosavų akcijų (įsigijimas) -
Dividendų (išmokėjimas) patronuojančios įmonės akcininkams -
Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo šaltiniais -
Pagal atskyrimo sąlygas gautieji grynieji pinigai 3 338
Paskolų gavimas -
Paskolų (grąžinimas) 3 (2.268)
(Sumokėtos) palūkanos (1)
(1.931)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (1.931)
Valiutos kurso pokyčio įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui -
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas (145)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje 3 641
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 496

(pabaiga)

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Tarpinių sutrumpintų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

AB "INVL Baltic Farmland" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Ji įkurta 2014 m. balandžio 29 d. nuo AB "Invalda LT" (kodas 121304349) atskyrus 14,45 % turto, kapitalo ir įsipareigojimų dalį (toliau – Atskyrimas). Tokiu būdu Bendrovei buvo perduotos įmonės, investuojančios ir nuomojančios žemės ūkio paskirties žemes. Plačiau apie Atskyrimą atskleista 3 pastaboje.

Bendrovės registracijos adresas yra:

Kalvarijų g. 11A-20, Vilnius, Lietuva.

Bendrovės buveinės adresas yra:

Šeimyniškių g. 1A, Vilnius, Lietuva.

Šios finansinės ataskaitos apima Grupės tarpinį finansinį laikotarpį nuo Bendrovės įsteigimo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.

Bendrovė valdo uždarųjų akcinių bendrovių, investuojančių į žemės ūkio paskirties žemę, akcijas. Šiuo metu Bendrovei priklauso 100 proc. 18 uždarųjų akcinių bendrovių akcijų. Minėtos įmonės valdo daugiau kaip 3 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje (detalus sąrašas pateiktas žemiau), kurios nuomojamos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Grupė veikia tik viename - žemės ūkio paskirties žemių - segmente, orientuodamasi į turimų sklypų kokybės augimą ir ekologinį tvarumą.

Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę yra ilgalaikės ir tinkamos investuotojams, kuriuos tenkina grąža iš nuomos bei galimas pelnas iš žemės ūkio paskirties žemės kainų augimo. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio produkcijos kainos nustatomos pasaulio rinkose, ši investicija leidžia dalyvauti pasaulinėje maisto tiekimo grandinėje.

Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 3.294.209 paprastosios vardinės 1 lito nominalios vertės akcijos. Visos Bendrovės akcijos yra pilnai apmokėtos. Dukterinės įmonės Bendrovės akcijų neturi. 2014 m. rugsėjo 30 d. pasibaigė savų akcijų supirkimas, kurio metu bendrovė įsigijo 1.950 vnt. akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės turimos savo akcijos nesuteikia balso teisės, balso teisę turinčių akcijų skaičius nuo 2014 m. spalio 3 d. yra 3.292.259 vnt. Bendrovės akcininkais 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo (pagal balsus)*:

Turimų balsų
skaičius Balsų dalis (%)
UAB "LJB Investments" 1.002.724 30,44
p. Irena Ona Mišeikienė 952.072 28,90
UAB "Lucrum investicija" 743.546 22,57
p. Alvydas Banys 252.875 7,68
p. Indrė Mišeikytė 65.758 2,00
Kiti smulkūs akcininkai 277.234 8,41
Iš viso 3.294.209 100,00%

* Kai kurie akcininkai buvo perleidę dalį akcijų pagal atpirkimo sutartis (taigi, jie neturi juridinės nuosavybės teisės į akcijas), bet buvo išlaikę jų balsavimo teises.

Bendrovės akcijos nuo 2014 m. birželio 4 d. įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

1 Bendroji informacija (tęsinys)

Grupę sudaro Bendrovė ir jos tiesiogiai valdomos dukterinės įmonės (toliau – Grupė):

Registracijos šalis Grupės valdomų akcijų
dalis (%)
Bendrovė Pagrindinė veikla
UAB "Avižėlė" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio paskirties žemę
UAB "Beržytė" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio paskirties žemę
UAB "Dirvolika" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio paskirties žemę
UAB "Duonis" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio paskirties žemę
UAB "Ekotra" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio paskirties žemę
UAB "Kvietukas" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio paskirties žemę
UAB "Laukaitis" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio paskirties žemę
UAB "Lauknešys" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio paskirties žemę
UAB "Linažiedė" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio paskirties žemę
UAB "Pušaitis" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio paskirties žemę
UAB "Puškaitis" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio paskirties žemę
UAB "Sėja" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio paskirties žemę
UAB "Vasarojus Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio paskirties žemę
UAB "Žalvė" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio paskirties žemę
UAB "Žemgalė" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio paskirties žemę
UAB "Žemynėlė" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio paskirties žemę
UAB "Žiemkentys" Lietuva 100,00 Investavimas į žemės ūkio paskirties žemę
UAB "Cooperor" Lietuva 100,00 Nevykdo veiklos

2 Apskaitos principai

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Grupės 2014 m. rugsėjo 30 d. ir tuomet pasibaigusių 9 mėnesių finansines ataskaitas, yra šie:

2.1. Atskaitomybės parengimo pagrindas

2014 m. 9 mėnesių tarpinės sutrumpintos finansinės ataskaitos parengtos remiantis TAS 34 "Tarpinė finansinė atskaitomybė".

Finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus investicinį turtą, kuris buvo vertinamas tikrąja verte. Finansinės ataskaitos yra pateikiamos tūkstančiais litų, o sumos yra suapvalintos iki artimiausio tūkstančio, jei kitaip nenurodyta.

Naujų standartų ir interpretacijų, privalomų taikyti nuo 2014 m. sausio 1 d., įgyvendinimas aprašomas žemiau.

10 TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos"

Šis Standartas pakeičia visas 27-ojo TAS "Konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos" bei 12-ojo NAK "Konsolidavimas – specialiosios paskirties įmonės" dalis, susijusias su kontrole ir konsolidavimu. 10-asis TFAS pakeitė kontrolės sąvokos apibrėžimą taip, kad nustatant kontrolę būtų taikomi vienodi kriterijai visiems ūkio subjektams. Šį sąvokos apibrėžimą papildo įvairios taikymo gairės. 10-asis TFAS neturėjo įtakos Grupės struktūrai.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

11 TFAS "Bendri susitarimai"

Standartas pakeičia 31-ojo TAS "Dalys bendrose įmonėse" ir 13-ojo NAK "Nepiniginiai dalininkų įnašai į bendrai kontroliuojamas įmones". Pakeitus sąvokų apibrėžimus, bendrų susitarimų tipų skaičius sumažintas iki dviejų: bendra veikla ir bendros įmonės. Esamas pasirinkimas taikyti proporcingą bendrai kontroliuojamų įmonių konsolidavimo principą buvo panaikintas. Bendrų įmonių dalininkams privaloma taikyti nuosavybės metodą. Grupė taikė nuosavybės metodą bendrųjų įmonių apskaitai jau anksčiau. 11-asis TFAS neturėjo įtakos Grupės 2014 m. 9 mėn. finansinėms ataskaitoms.

12 TFAS "Investicijų į kitus subjektus atskleidimas"

Šis Standartas taikomas įmonėms, turinčioms nuosavybės dalį dukterinėje įmonėje, bendrame susitarime, asocijuotoje įmonėje ar nekonsoliduojamame struktūriniame ūkio subjekte. 12-asis TFAS numato privalomus atskleidimus toms įmonėms, kurios taiko du naujus standartus: 10-ąjį TFAS "Konsoliduotos finansinės ataskaitos" ir 11-ąjį TFAS "Bendri susitarimai". Šis Standartas pakeičia atskleidimo reikalavimus, šiuo metu taikomus pagal 28-ąjį TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones". 12 asis TFAS reikalauja, kad ūkio subjektai atskleistų informaciją, kuri padeda finansinių ataskaitų skaitytojams įvertinti ūkio subjekto turimos nuosavybės dalies dukterinėje įmonėje, asocijuotoje įmonėje, bendrame susitarime ir nekonsoliduojamame struktūriniame ūkio subjekte pobūdį, riziką ir finansinį poveikį. Siekiant įvykdyti šiuos tikslus, naujasis standartas reikalauja atskleisti informaciją keliose srityse, įskaitant reikšmingus sprendimus ir prielaidas, kurie buvo atliekami nustatant, ar ūkio subjektas kontroliuoja, bendrai kontroliuoja ar turi reikšmingos įtakos savo daliai kituose ūkio subjektuose, taip pat atskleisti papildomą informaciją apie nekontroliuojančios dalies dalį įmonės veikloje bei pinigų srautus, apibendrintą dukterinių įmonių su reikšminga nekontroliuojančia dalimi finansinę informaciją bei išsamią informaciją apie dalį nekonsoliduojamuose struktūriniuose ūkio subjektuose. Šio standarto atskleidimo reikalavimai nėra taikomi tarpinėms sutrumpintoms finansinėms ataskaitoms, todėl Grupė jų šiuose ataskaitose nepateikia.

27 TAS "Atskiros finansinės ataskaitos"

Šis Standartas pakeistas ir jo tikslas – nustatyti apskaitos ir atskleidimo reikalavimus investicijoms į dukterines įmones, bendras įmones ir asocijuotas įmones, kai ūkio subjektas rengia atskiras finansines ataskaitas. Gaires, susijusias su kontrole ir konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, pakeitė 10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos". Šis pakeitimas neturėjo įtakos Grupės 2014 m. 9 mėn. finansinėms ataskaitoms.

28 TAS "Investicijos į asocijuotąsias ir bendrąsias įmones"

Šis pakeitimas atliktas remiantis Valdybos projektu dėl bendrųjų įmonių. Svarstydama tą projektą, Valdyba nusprendė įtraukti bendrų įmonių apskaitą taikant nuosavybės metodą į 28-ąjį TAS, nes šis metodas taikytinas ir bendroms įmonėms, ir asocijuotoms įmonėms. Išskyrus šią išimtį, kitos gairės liko nepasikeitusios. Šis pakeitimas neturėjo įtakos Grupės 2014 m. 9 mėn. finansinėms ataskaitoms.

32 TAS pakeitimas "Finansinės priemonės. Pateikimas - Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų sudengimas"

Šiuo pakeitimu papildytos 32-ajame TAS numatytos taikymo gairės, susijusios su neatitikimais, nustatytais taikant tam tikrus sudengimo kriterijus. Tai apima frazės "šiuo metu yra juridiškai pagrįsta teisė sudengti" išaiškinimą ir tai, kad tam tikros atsiskaitymų bendrąja verte sistemos gali būti traktuojamos, kaip ekvivalentiškos atsiskaitymui grynąja verte. Šis pakeitimas neturėjo įtakos Grupės 2014 m. 9 mėn. finansinėms ataskaitoms.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

10-ojo TFAS, 11-ojo TFAS ir 12-ojo TFAS pereinamųjų gairių pakeitimai

Šiuose pakeitimuose išaiškintos pareinamosios gairės, numatytos 10-ajame TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos". Ūkio subjektai, taikantys 10-ąjį TFAS, turėtų įvertinti kontrolę pirmąją metinio laikotarpio, kurį taikomas 10-asis TFAS, dieną ir tuo atveju, jeigu su konsolidavimu susijusi išvada pagal 10-ąjį TFAS skiriasi nuo 27-ojo TAS ir NAK 12-ojo aiškinimo, paskutiniojo praėjusio lyginamojo laikotarpio (t. y. 2012 metai tiems ūkio subjektams, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais ir kurie pradeda taikyti 10-ąjį TFAS 2013 m.) duomenys patikslinami, nebent praktiniu požiūriu to būtų neįmanoma padaryti. Šiuose pakeitimuose taip pat numatyta papildoma perėjimo lengvata, susijusi su 10-uoju TFAS, 11-uoju TFAS "Bendri susitarimai" ir 12-uoju TFAS "Informacijos apie investicijas į kitus ūkio subjektus atskleidimas", apsiribojant reikalavimu pateikti pakoreguotą palyginamąją informaciją tik už paskutinį praėjusį palyginamąjį laikotarpį. Be to, šie pakeitimai panaikino reikalavimą pateikti palyginamuosius duomenis atskleidžiamai informacijai, susijusiai su nekonsoliduojamomis struktūrizuotomis bendrovėmis (angl. structured entities), už laikotarpius iki pirmojo 12-ojo TFAS taikymo. Šis pakeitimas neturėjo įtakos Grupės 2014 m. 9 mėn. finansinėms ataskaitoms.

10-ojo TFAS, 12-ojo TFAS ir 27-ojo TAS pakeitimai – investiciniai ūkio subjektai

Šiame pakeitime pateiktas investicinio ūkio subjekto apibrėžimas – tai ūkio subjektas, kuris: (i) gauna lėšas iš investuotojų ir už šias lėšas teikia jiems investicijų valdymo paslaugas; (ii) įsipareigoja savo investuotojams užtikrinti, kad jo veiklos paskirtis – investuoti lėšas vien tik siekiant vertės padidėjimo arba investicinių pajamų; ir (iii) savo investicijas vertina tikrąją verte. Investicinis ūkio subjektas privalės apskaityti savo dukterines įmones tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, ir konsoliduoti tik tas dukterines įmones, kurių teikiamos paslaugos yra susijusios su ūkio subjekto investicine veikla. 12-ojo TFAS pakeitimo tikslas – pateikti papildomą reikalaujamą atskleisti informaciją, įskaitant bet kuriuos svarbius sprendimus, priimtus nustatant, ar ūkio subjektas yra investicinis ūkio subjektas, taip pat informaciją apie finansinę ar kitokio pobūdžio paramą, kurią ketinama teikti ar kuri jau buvo suteikta nekonsoliduojamai dukterinei įmonei. Šis pakeitimas neturėjo įtakos Grupės 2014 m. 9 mėn. finansinėms ataskaitoms.

39-ojo TAS pakeitimai – "Išvestinių finansinių priemonių novacija ir tolesnė apsidraudimo sandorių apskaita"

Pakeitimais bus leidžiama tęsti apsidraudimo sandorių apskaitą tokiu atveju, kai apsidraudimo nuo rizikos priemone laikoma išvestinė finansinė priemonė yra pakeičiama (t.y. šalys susitaria pakeisti pradinę sandorio šalį nauja), siekiant įvykdyti tarpuskaitą su pagrindine sandorio šalimi vykdant teisės aktų ar taisyklių reikalavimus, jei įvykdomos nustatytos sąlygos. Šiuo metu minėti pakeitimai nėra aktualūs Grupei, nes ji neturi išvestinių finansinių priemonių.

2.2. Konsolidavimo pagrindas

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima Bendrovės ir jos dukterinių įmonių finansines ataskaitas. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos už tuos pačius ataskaitinius metus kaip ir patronuojančios įmonės, taikant vienodus apskaitos principus.

Dukterinės įmonės - tai visi ūkio subjektai (įskaitant struktūrizuotus ūkio subjektus), kuriuos Grupė kontroliuoja. Grupė kontroliuoja ūkio subjektą, jei ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali naudotis savo galia valdyti šį ūkio subjektą, kad paveiktų šios grąžos dydį. Dukterinės įmonės yra pilnai konsoliduojamos nuo įsigijimo datos, kuri yra data, kada Grupė įgyja kontrolę, ir yra konsoliduojama tol, kol ši kontrolė prarandama. Konsoliduojant pilnai eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai, pajamos ir sąnaudos bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš įmonių tarpusavio sandorių, kurie yra apskaitomi turte.

Nekontroliuojanti dalis – dukterinės įmonės nuosavybės dalis, tiesiogiai arba netiesiogiai nepriskirtina patronuojančiai įmonei ir yra parodoma konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje ir nuosavame kapitale konsoliduotoje finansinės būklės ataskaitoje atskirai nuo nuosavo kapitalo priskirto patronuojančiai įmonei. Grupė traktuoja sandorius su nekontroliuojančia dalimi kaip sandorius su Grupės savininkais. Vykdant pirkimus iš nekontroliuojančios dalies, skirtumas tarp įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto dalies apskaitinės vertės ir įsigijimo kainos Grupės finansinėse ataskaitose yra tiesiogiai apskaitomas nuosavame kapitale. Vykdant pardavimus nekontroliuojančiai daliai, pelnas (nuostoliai) taip pat apskaitomi nuosavame kapitale.

Kai Grupė praranda kontrolę, bet kokia likusi investicija į buvusiąją dukterinę įmonę yra įvertinama tikrąja verte, atitinkamą balansinės vertės pokytį pripažįstant pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ši tikroji vertė yra laikoma pradine investicijos įsigijimo verte vėlesniam investicijų į asocijuotąją įmonę, bendrąją įmonę arba finansinio turto pripažinimui. Bet kurios sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, susijusios su ta įmone, turi būti apskaitomos taip, tarytum Grupė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą arba įsipareigojimus. Vadinasi, sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, yra perklasifikuojamos atitinkamai į pelną (nuostolius) arba į nepaskirstytąjį pelną.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.3. Funkcinė ir pateikimo valiutos

Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra pateikiamos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, litais (tūkstančių tikslumu), kuri yra Bendrovės funkcinė valiuta bei Grupės ir Bendrovės pateikimo valiuta. Nuo 2002 m. vasario mėn. 2 d. litas yra susietas su euru santykiu 3,4528 litai už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.

Kadangi šios finansinėse ataskaitose skaičiai yra pateikiami tūkstančiais litų, atskiros sumos buvo suapvalintos. Dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti.

2.4. Verslo jungimai ir prestižas

Grupė naudoja įsigijimo metodą verslo jungimų apskaitai. Atlygis sumokėtas įsigyjant dukterinę įmonę lygus perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų buvusiems įsigyjamojo ūkio subjekto savininkams bei Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikrųjų verčių sumai. Šis atlygis apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, atsirandančio iš neapibrėžtojo atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. Verslo jungimo metu įsigytas identifikuojamas turtas bei prisiimti įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai yra vertinami pirminio pripažinimo metu įsigijimo datos tikrąją verte. Kiekvieno verslo jungimo atveju Grupė pasirinktinai vertina įsigyjamo ūkio subjekto nekontroliuojančią dalį tikrąja verte arba pripažinto įsigyjamo ūkio subjekto identifikuojamo grynojo turto proporcinga nekontroliuojančia dalimi.

Kai Grupė įsigyja verslą, ji turi sugrupuoti arba apibrėžti įsigytą identifikuojama turtą ir prisiimtus įsipareigojimus, remdamasi sutartinėmis, ekonominėmis sąlygomis ir kitomis atitinkamomis sąlygomis, esančiomis įsigijimo datą. Tai apima įterptinės išvestinės priemonės atskyrimą įsigyjamo ūkio subjekto pagrindinėje sutartyje.

Kai verslo jungimas atliekamas etapais, įsigyjamame ūkio subjekte įgijėjo anksčiau turėta nuosavybės dalis yra perkainojama į įsigijimo datos tikrąją vertę, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Bet koks neapibrėžtasis atlygis, kurį turės sumokėti įgijėjas, yra įvertinamas tikrąja verte įsigijimo dieną. Tolesni neapibrėžtojo atlygio tikrosios vertės pokyčiai, jei jis laikomas turtu arba įsipareigojimu, yra pripažįstami remiantis 39-uoju TAS arba pelne (nuostoliuose), arba kaip pasikeitimas kitose bendrosiose pajamose. Jei neapibrėžtasis atlygis laikomas nuosavybės priemone, jis neturi būti perkainojamas, o jo vėlesnis mokėjimas turi būti apskaitomas nuosavybės dalyje. Kai neapibrėžtasis atlygis nepatenka į 39-ojo TAS taikymo sritį, jis vertinamas remiantis atitinkamu TFAS.

Perleisto atlygio, bet kokios nekontroliuojančios dalies įsigyjamame ūkio subjekte sumos ir įsigijimo datą įgijėjo turėtos nuosavybės dalies įsigyjamame ūkio subjekte tikrosios vertės perviršis virš identifikuojamo Grupės įsigyto grynojo turto dalies tikrosios vertės yra pripažįstamas prestižu. Jei šiuo atveju susidaro neigiamas skirtumas (pirkimo pigiau nei rinkos kaina atveju), tai jis pripažįstamas iš karto pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2.5. Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo verte, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros sąnaudos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius. Įsigijimo vertė apima ilgalaikio materialiojo turto dalių pakeitimo sąnaudas, kai jos patiriamos, jei šios sąnaudos atitinka turto pripažinimo kriterijus. Pakeistos dalys yra nurašomos. Ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė yra peržiūrima vertės sumažėjimui nustatyti, kai tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai rodo, kad balansinė vertė gali būti neatgaunama.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokį turto naudingo tarnavimo laikotarpį:

Kitas ilgalaikis turtas 3-6 metai

Turto likvidacinė vertė, naudingas tarnavimo laikas ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi ir, jei reikia, koreguojami kiekvienų finansinių metų pabaigoje, siekiant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio materialiojo turto teikiamą ekonominę naudą.

Ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas jį pardavus arba kai iš jo naudojimo ar pardavimo nebesitikima jokios ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl turto nurašymo (apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo pajamų ir balansinės turto vertės skirtumas), yra įtraukiamas į "kitų pajamų" straipsnį tų metų pelno (nuostolių) ataskaitoje, kuriais turtas yra nurašomas.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.6. Investicinis turtas

Turtas, įsigyjamas norint gauti ilgalaikės nuomos pajamų ir (arba) tikintis naudos iš turto vertės išaugimo ir nenaudojamas Grupės reikmėms, priskiriamas investiciniam turtui. Turtas, kuris pastatytas ar statomas naudojimui ateityje kaip investicinis turtas, taip pat priskiriamas investiciniam turtui.

Žemė, išsinuomota pagal nuomos sutartis, Grupės priskiriama investiciniam turtui, jeigu tenkinami kiti investicinio turto kriterijai.

Pradinio pripažinimo momentu investicinis turtas vertinamas įsigijimo verte, įskaitant su sandoriu susijusias sąnaudas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos sąlygas ataskaitų parengimo dieną. Pelnas ar nuostoliai atsiradę dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimo yra apskaitomi laikotarpio, kai jie atsiranda, pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Investicinio turto nurašymas yra atliekamas tik tada, kai turtas yra parduodamas arba kai visam laikui nutraukiamas jo naudojimas, o iš jo pardavimo nesitikima jokios ekonominės naudos ateityje. Bet koks pelnas ar nuostoliai nurašius arba pardavus investicinį turtą yra pripažįstami atitinkamų metų pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje "Investicinio turto tikrosios vertės koregavimo grynasis pelnas (nuostoliai)".

Perklasifikavimai į investicinį turtą yra atliekami tada ir tik tada, kai pasikeičia jo naudojimo paskirtis, kai savininkas nebenaudoja turto savo reikmėms, pasirašius veiklos nuomos sutartį su kita šalimi. Perklasifikavimai iš investicinio turto yra atliekami tada ir tik tada, kai pasikeičia jo naudojimo paskirtis, savininkui pradėjus jį naudoti savo reikmėms ar prasidėjus rekonstrukcijai su tikslu parduoti.

Perklasifikuojant investicinį turtą į savininko naudojamą turtą arba atsargas, turto tikroji vertė naudojimo paskirties pasikeitimo momentu yra laikoma menama šio turto savikaina. Jei Grupė nebenaudoja turto savo reikmėms ir turtas tampa investiciniu turtu, Grupė apskaito tokį turtą taikydama ilgalaikiam materialiajam turtui pasirinktą apskaitos principą iki naudojimo paskirties pasikeitimo datos. Perklasifikuojant iš atsargų į investicinį turtą, skirtumai tarp turto tikrosios vertės tą datą ir jo ankstesnės apskaitinės vertės yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2.7. Nematerialusis turtas, išskyrus prestižą

Nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo savikaina. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Yra laikoma, jog nematerialusis turtas, išskyrus prestižą, turi ribotą naudojimo trukmę. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką.

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo sąnaudos yra kapitalizuojamos ir pripažįstamos nematerialiuoju ilgalaikiu turtu, jei šios sąnaudos nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per 3 metų laikotarpį.

Sąnaudos, patirtos atstatant arba palaikant Grupės būsimą ekonominę naudą iš turimos programinės įrangos veiklos, yra pripažįstamos to laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

Kitas nematerialusis turtas

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo savikaina. Po pirminio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus visą sukauptą amortizaciją bei vertės sumažėjimą. Kitas nematerialusis turtas yra amortizuojamas per 3 - 4 metus.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.8. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinių ataskaitų rengimo dieną Grupė nustato, ar yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokie požymiai egzistuoja, arba jei yra reikalinga kartą metuose tikrinti, ar turto vertė nėra sumažėjusi, Grupė apskaičiuoja tokio turto atsiperkamąją vertę. Turto atsiperkamoji vertė yra grynoji galimo pardavimo kaina ar jo naudojimo vertė, kuri yra didesnė. Turto atsiperkamoji vertė yra nustatoma individualiam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai turtas negeneruoja pinigų srautų, nepriklausomų nuo kito turto ar turto grupių. Kai apskaitinė turto vertė viršija atsiperkamąją vertę, turto vertė yra sumažėjusi, ji yra sumažinama iki atsiperkamosios vertės. Nustatant naudojimo vertę būsimi pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant ikimokestinę diskonto normą, kuri atspindi pinigų laiko vertę rinkoje galiojančiomis sąlygomis ir specifinę to turto riziką. Nustatant tikrąją vertę atėmus galimas pardavimo išlaidas yra naudojamas atitinkamas vertinimo modelis. Šitie skaičiavimai yra paremti vertinimo daugikliais, kotiruojama listinguojamų dukterinių įmonių akcijų kaina ar kitais galimais tikrųjų verčių rodikliais.

Tęsiamos veiklos vertės sumažėjimas yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje "vertės sumažėjimas, nukainojimai ir atidėjiniai".

Turtui, išskyrus prestižą, kiekvienos ataskaitos sudarymo metu vertinama, ar buvo požymių, kad anksčiau pripažįstamas vertės sumažėjimo nuostolis daugiau nebeegzistuoja arba sumažėjo. Jei tokie požymiai egzistuoja, Grupė įvertina atstatomą sumą. Anksčiau pripažintas vertės sumažėjimas yra atstatomas tik tuo atveju, kai pasikeitė įvertinimai, naudoti nustatant turto atsiperkamąją vertę po paskutinio vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo. Tokiu atveju, apskaitinė turto vertė yra padidinama iki atsiperkamosios vertės. Ši padidinta vertė negali būti didesnė už tokią apskaitinę turto vertę (įvertinus nusidėvėjimą), kuri būtų buvusi, jei praeityje niekada nebūtų pripažintas vertės sumažėjimas. Vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vertės sumažėjimas, pripažintas prestižui, nėra atstatomas dėl vėlesnio jo atsiperkamosios vertės padidėjimo.

2.9. Finansinis turtas

Pagal 39-ąjį TAS finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, apskaitomą tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, suteiktas paskolas ir gautinas sumas, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, finansinį turtą, skirtą parduoti arba išvestines finansines priemones, skirtas rizikos apsidraudimui. Klasifikavimas priklauso nuo finansinio turto įsigijimo tikslo. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas tikrąja verte, įtraukiant sandorio sudarymo sąnaudas (išskyrus finansinį turtą ar finansinius įsipareigojimus, apskaitomus tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje).

Grupės finansinio turto kategorija yra nustatoma turto įsigijimo metu.

Visi įprastiniai finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami atsiskaitymo dieną. Visi įprastiniai pirkimai ir pardavimai yra finansinio turto pirkimai ir pardavimai, kurie reikalauja pristatyti turtą per bendrai nuostatuose ar rinkos susitarime nustatytą laikotarpį.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Po pirminio pripažinimo paskolos ir gautinos sumos vėliau yra apskaitomos amortizuota verte, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą atimant visus vertės sumažėjimus. Amortizuota vertė yra apskaičiuojama įskaitant visas įsigijimo nuolaidas ar priedus ir apima mokesčius, neatskiriamus nuo apskaičiuotos palūkanos normos ir sandorio išlaidų. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai paskolos ir gautinos sumos nurašomos, sumažėja jų vertė ar jos yra amortizuojamos. Paskolos ir gautinos sumos priskiriamos trumpalaikiam turtui, išskyrus kai atsiskaitymo terminas yra daugiau nei 12 mėn. po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Tokiu atveju jos priskiriamos ilgalaikiam turtui.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.10. Finansinio turto vertės sumažėjimas

Amortizuota savikaina pripažintas turtas

Finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną Grupė įvertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto ar finansinio turto grupės vertė sumažėjo. Finansinio turto arba finansinio turto grupės vertė sumažėja ir vertės sumažėjimo nuostoliai patiriami tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad vertė sumažėjo dėl vieno arba keleto įvykių po turto pirminio pripažinimo ("nuostolių įvykio") ir toks nuostolių įvykis (arba įvykiai) turi įtakos finansinio turto ar finansinio turto grupės įvertintiems būsimiems pinigų srautams, kurie gali būti patikimai įvertinti.

Kriterijai, kuriais Grupė vadovaujasi nustatydama, ar egzistuoja objektyvių vertės sumažėjimo požymių, yra šie:

  • − reikšmingi skolininko arba emitento finansiniai sunkumai;
  • − sutarties pažeidimas (įmokų (paskolos dalies ar palūkanų) nemokėjimas;
  • − dėl ekonominių arba teisinių priežasčių, susijusių su skolininko finansiniais sunkumais, skolininkui suteikiama nuolaida, kurios Grupė paprastai nebūtų suteikusi;
  • − tikėtina, kad skolininkas bankrutuos ar bus vykdoma kita finansinė reorganizacija;
  • − tam tikro finansinio turto aktyvios rinkos išnykimas dėl finansinių sunkumų; arba
  • − stebėjimais pagrįsti duomenys, rodantys, kad tam tikra dalimi sumažėjo įvertinti būsimi pinigų srautai iš finansinio turto grupės po pirminio šio finansinio turto pripažinimo, nors toks sumažėjimas negalėtų būti nustatytas kuriam nors atskiram tos grupės finansinio turto vienetui, įskaitant:
  • (i) neigiamus skolininkų mokumo pokyčius turto grupės atžvilgiu ir
  • (ii) nacionalines ar vietos ekonomikos sąlygas, tiesiogiai susijusias su įsipareigojimų nevykdymu turto grupės atžvilgiu.

Pirmiausiai Grupė nustato, ar egzistuoja objektyvūs vertės sumažėjimo įrodymai.

Jeigu yra požymių, kad paskolų ir gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertė yra sumažėjusi, turto vertės sumažėjimas yra apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp turto balansinės vertės ir įvertintų būsimų pinigų srautų dabartinės vertės (neįvertinant ateityje numatomų paskolų nuostolių, kurie dar nėra patirti) diskontuotos finansinio turto pirmine apskaičiuotų palūkanų norma (t.y. apskaičiuotų palūkanų norma įvertinta pirminio pripažinimo metu). Jei paskola arba investicijos, laikomos iki išpirkimo termino, turi kintamą palūkanų normą, diskonto norma vertės sumažėjimo nuostolių apskaičiavimui yra dabartinė apskaičiuotų palūkanų norma nustatyta pagal sutartį. Turto balansinė vertė yra mažinama apskaičiuotos vertės sumažėjimo suma per vertės sumažėjimo sąskaitą.

Grupė iš pradžių nustato, ar egzistuoja objektyvūs atskiro turto vertės sumažėjimo įrodymai. Kai nustatoma, jog finansinio turto neįmanoma atgauti ir visi užstatai buvo realizuoti arba pervesti Grupei, toks turtas yra nurašomas. Viso to objektyvūs įrodymai yra nemokumo bylos iškėlimas skolininkui bei tai, jog skolininkas neturi pakankamai turto sumokėti skolas kreditoriams, arba kai neįmanoma surasti skolininko.

Jeigu vėlesniu laikotarpiu turto vertės sumažėjimo nuostoliai sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti siejamas su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo pripažinimo, anksčiau pripažintas vertės sumažėjimas yra atstatomas. Bet koks ateityje įvykstantis vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje tokiu dydžiu, kuriuo turto balansinė vertė neviršija jo amortizuotos savikainos atstatymo datą.

Iš pirkėjų gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimas yra apskaitomas kai yra požymių (tokių kaip skolininko nemokumo arba reikšmingų skolininko finansinių sunkumų tikimybė), kad Grupė negalės atgauti visų sumų pagal pradines sąskaitų sąlygas. Gautinų sumų balansinė vertė yra mažinama apskaičiuotos vertės sumažėjimo suma per vertės sumažėjimo sąskaitą. Nuvertėjusios skolos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgaunamos.

2.11. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus finansinės būklės ataskaitoje sudaro pinigai banke ir kasoje bei trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas ne ilgesnis nei 3 mėn.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai banke ir kasoje bei trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas yra 3 mėnesiai arba mažiau.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.12. Finansiniai įsipareigojimai

Vadovaujantis 39 TAS finansiniai įsipareigojimai skirstomi į finansinius įsipareigojimus, vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, suteiktas ir gautas paskolas arba išvestines finansines priemones, priskirtas rizikos apsidraudimo priemonėms sudarant apsidraudimo sandorius. Grupė nustato finansinių įsipareigojimų klasifikaciją jų pirminio pripažinimo metu.

Pirminio pripažinimo metu finansiniai įsipareigojimai įvertinami tikrąja verte, pridedant, tuo atveju jei tai suteiktos ir gautos paskolos, tiesiogines išlaidas, susijusias su sandoriu.

Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo to, kuriai grupei finansiniai įsipareigojimai yra priskirti, kaip aprašyta toliau:

Prekybos skolos

Prekybos skolos – tai įsipareigojimai sumokėti už per įprastinį veiklos ciklą tiekėjų suteiktas prekes arba paslaugas. Prekybos skolos priskiriamos trumpalaikiams įsipareigojimams, jeigu jas reikia padengti per vienerių metų arba trumpesnį laikotarpį (arba per įprastinį veiklos ciklą, jeigu jis yra ilgesnis). Kitu atveju, jos priskiriamos ilgalaikiams įsipareigojimams. Prekybos skolos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

Finansinės skolos

Gautos paskolos pradžioje apskaitomos tikrąja verte, atėmus patirtas sandorio išlaidas.Vėliau gautos paskolos apskaitomos amortizuota savikaina, o tarp gautų įplaukų (atėmus sandorio išlaidas) ir padengimo vertės susidaręs skirtumas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje per visą paskolos laikotarpį, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

Finansinės skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikės, išskyrus jei Grupė turi besąlyginę teisę atidėti jų padengimą mažiausiai 12 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

2.13. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

  • − baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
  • − Grupė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba
  • − Grupė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Grupė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia ir nepasilieka su turto nuosavybe susijusios iš esmės visos rizikos, naudos ir neperduoda turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Grupė yra su juo susijusi. Tokiu atveju Grupė taip pat pripažįsta susijusius įsipareigojimus. Perleistas turtas ir susiję įsipareigojimai vertinami atsižvelgiant į teises ir įsipareigojimus, kurie pasiliko Grupėje. Kai su Grupe susijusio turto perdavimas tampa perduoto turto garantija, tuomet ryšys su susijusiu turtu yra įvertinamas mažesniąja iš turto pradinės balansinės vertės ir maksimalios garantijos sumos, kurią Grupei gali tekti sumokėti.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra įvykdomas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojimas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, tačiau iš esmės skirtingomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks apkeitimas arba pakeitimas laikomas pirminio įsipareigojimo pripažinimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo pripažinimu, skirtumą tarp jų atitinkamų balansinių verčių pripažįstant pelno (nuostolių) ataskaitoje.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.14. Nuoma

Nustatant, ar sutartis yra arba apima nuomą, remiamasi sutarties turiniu jos pasirašymo datą. Yra vertinama, ar sutarties vykdymas yra susijęs su konkretaus turto naudojimu bei ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą. Prasidėjus nuomai pakartotinis sutarties įvertinimas atliekamas tik tuo atveju, jei tenkinama nors viena iš šių sąlygų:

  • a) keičiasi sutarties nuostatos, išskyrus atvejus, kai pakeitimu tik atnaujinama ar pratęsiama sutartis;
  • b) šalys pasinaudoja sutarties atnaujinimo teise arba sutartis pratęsiama, išskyrus atvejus, kai atnaujinimo ar pratęsimo terminas iš pradžių buvo įtrauktas į nuomos sąlygas;
  • c) atsiranda pasikeitimų nustatant, ar sutarties vykdymas priklauso nuo nurodyto turto; arba
  • d) turtas reikšmingai pasikeitė.

Jei sutartis peržiūrima iš naujo, nuomos apskaita pradedama arba nutraukiama nuo datos, kai dėl pasikeitusių aplinkybių sutartis iš naujo buvo peržiūrima a), c) ar d) punkte nurodytais atvejais, ir nuo sutarties atnaujinimo ar pratęsimo datos b) punkte nurodytu atveju.

Veiklos nuoma

Grupė yra nuomininkė

Turto nuoma, kai visa rizika ir turto nuosavybės teikiama nauda priklauso nuomotojui, yra laikoma veiklos nuoma. Įmokos pagal nuomos sutartis (atėmus visas nuomotojo suteiktas nuolaidas) pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstamos sąnaudomis proporcingai per visą nuomos laikotarpį.

Grupė yra nuomotoja

Turto nuoma, kai Grupė neperduoda iš esmės visos su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, yra laikoma nuoma. Pradinės tiesioginės išlaidos, kurios atsiranda sudarant nuomos sutartis, pridedamos prie išnuomoto turto apskaitinės vertės ir pripažįstamos per nuomos laikotarpį taip pat kaip ir nuomos pajamos. Neapibrėžtieji nuompinigiai pripažįstami pajamomis per laikotarpį, kuomet jie uždirbami.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.15. Pajamų pripažinimas

Grupė pardavimo pajamas pripažįsta, kuomet pajamų suma gali būti patikimai įvertinta, tikėtina, kad ateityje bus gauta ekonominė nauda ir yra tenkinami tam tikri kriterijai, nustatyti kiekvienai Grupės veiklai, kaip aprašyta žemiau. Grupė atlieka vertinimus, remdamasi praeityje gautais rezultatais, atsižvelgdama į kliento veiklos ir sandorio pobūdį bei specifines susitarimo sąlygas.

Pardavimo pajamas sudaro gauto atlygio tikroji vertė, atėmus nuolaidas, grąžinimus ir kitus pardavimo mokesčius ar muitus. Pajamų pripažinimui taip pat taikomi šie kriterijai:

Nuomos pajamos

Nuomos pajamos, gautos iš investicinio turto nuomos, pripažįstamos per nuomos laikotarpį tiesiniu metodu. Jeigu Grupė suteikia lengvatų nuomininkams, šių lengvatų savikaina pripažįstama proporcingai per nuomos laikotarpį, sumažinant nuomos pajamas.

Pagal sutartis žemės nuomos kaina susideda iš dviejų dalių – fiksuoto nuomos mokesčio už metus ir kintamos dalies, lygios žemės nuomos mokesčio, mokamo valstybei už metus, dydžiui. Pirmą ketvirtį nuomininkams yra išrašomos sąskaitosfaktūros fiksuotam nuomos mokesčiui, pripažįstant apskaitoje pirkėjų įsiskolinimą ir ateinančio laikotarpio pajamas. Per finansinius metus ateinančio laikotarpio pajamos pripažįstamos nuomos pajamomis tiesiniu metodu. Finansinės būklės ataskaitoje ateinančio laikotarpio pajamos parodomos "Gauti išankstiniai apmokėjimai" straipsnyje. Ketvirtame ketvirtyje mokesčių inspekcijai pateikus žemės nuomos mokesčio paskaičiavimą, nuomininkams išrašomos sąskaitos-faktūros kintamai nuomos mokesčio daliai. Tą patį ketvirtį pripažįstamos nuomos pajamos, lygios kintamam nuomos mokesčio dydžiui, ir žemės nuomos mokesčio valstybei sąnaudos.

Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principą, taikant apskaičiuotų palūkanų normą, kuri naudojama tiksliai diskontuoti įvertintas būsimas pinigines įplaukas per tikėtiną finansinių priemonių naudingo tarnavimo laiką iki grynosios finansinio turto apskaitinės vertės.

2.16. Piniginis ir nepiniginis paskirstymas patronuojančios įmonės akcininkams

Grupė pripažįsta įsipareigojimą išmokėti pinigus arba atlikti nepiniginį paskirstymą patronuojančios įmonės akcininkams, kuomet paskirstymas yra patvirtinamas ir nebėra daugiau Grupės nuožiūroje. Lietuvoje paskirstymas yra patvirtinamas, kai jam pritaria akcininkai. Koresponduojanti suma yra pripažįstama tiesiogiai nuosavybėje. Nepiniginis paskirstymas yra įvertinamas perduodamo turto tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami tiesiogiai nuosavybėje kaip paskirstymo sumos patikslinimas.

Paskirsčius nepiniginį turtą, bet koks skirtumas tarp įsipareigojimo balansinės vertės ir paskirstyto turto balansinės vertės yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2.17. Skolinimosi išlaidos

Skolinimosi išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto įsigijimui, statybai ar gamybai, kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis. Visos kitos skolinimosi išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuomet jos buvo patirtos. Skolinimosi išlaidas sudaro palūkanos ir kitos išlaidos, kurias ūkio subjektas patiria skolindamasis lėšas. Skolinimosi išlaidos pradedamos kapitalizuoti tuomet, kai vyksta turto parengimo naudojimui darbai ir patiriamos išlaidos bei skolinimosi išlaidos. Skolinimosi išlaidos kapitalizuojamos tol, kol turtas iš esmės parengiamas naudojimui. Jei nustatoma, kad turto apskaitinė vertė yra didesnė nei jo atsiperkamoji vertė, pripažįstamas vertės sumažėjimas.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.18. Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį bei atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tas sumas, kurios yra susijusios su sumomis, pripažįstamomis kitų bendrųjų pajamų straipsnyje arba tiesiogiai su nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje. Tokiu atveju, atitinkamai, pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) pripažįstamos kitose bendrosiose pajamose arba tiesiogiai nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis skaičiuojamas vadovaujantis pelno mokesčio apskaičiavimą reglamentuojančiais teisės aktais, kurie galiojo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Lietuvoje. Vadovybė periodiškai vertina savo poziciją mokesčių deklaracijose dėl situacijų, kuriose galiojančios apmokestinimo taisyklės gali būti skirtingai interpretuojamos. Vadovybė pripažįsta atidėjinius, jei tinkama, remiantis sumomis, kurias tikimasi sumokėti mokesčių institucijoms.

2014 m. standartinis Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc. Nuo 2010 m. mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami be atlygio arba už sutartą atlygį tarp Grupės įmonių jei nustatytos sąlygos yra įvykdytos.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai apskaičiuojami taikant ataskaitų parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus, kuriuos numatoma taikyti apmokestinamajam pelnui tais metais, kuomet bus realizuojamas atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas yra pripažįstamas visiems apmokestinamiesiems laikiniesiems skirtumams, išskyrus:

  • − kai atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas atsiranda pirmą kartą pripažįstant prestižą arba turtą ar įsipareigojimą sandoryje, kuris nėra verslo jungimas ir sandorio metu nedaro įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamajam pelnui (nuostoliui);
  • − kai apmokestinamieji laikinieji skirtumai susiję su investicijomis į dukterines įmones, asocijuotąsias įmones ir bendrąsias įmones ir kai patronuojanti įmonė, investuotojas ar bendros įmonės dalininkas sugeba kontroliuoti laikinojo skirtumo išnykimo laiką bei tikėtina, kad laikinasis skirtumas neišnyks artimiausioje ateityje.

Pagal Lietuvos pelno mokesčio įstatymą yra neapmokestinamas akcijų pardavimas, jei jos tenkina šias sąlygas: akcijos yra išleistos vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas; akcijos perleidžiamos kitam vienetui arba fiziniam asmeniui; akcijas perleidžiantis vienetas ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 25 procentus balsus suteikiančių šio vieneto akcijų. Jei paminėtos sąlygos yra įvykdytos arba bus įvykdytos, remiantis Grupės vadovybės vertinimu, tai nėra pripažįstamas joks atidėtojo pelno mokesčio turtas ar įsipareigojimas, kylantis iš laikinųjų skirtumų dėl šių investicijų.

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Grupės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio turto nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio turto dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

Atidėtojo mokesčio turtas yra nepripažįstamas:

  • − jei jis susijęs su įskaitomuoju laikinuoju skirtumu, atsirandančiu iš turto ar įsipareigojimo pirminio pripažinimo sandoryje, kuris nėra verslo jungimas, ir kuris sandorio metu nedaro įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamajam pelnui (nuostoliui);
  • − jei jis susijęs su įskaitomuoju laikinuoju skirtumu, atsirandančių iš investicijų į dukterines įmones, asocijuotąsias įmones ir bendrąsias įmones, atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas tiek ir tik tiek, kiek tikėtina, kad laikinasis skirtumas išnyks artimiausioje ateityje ir bus gauta apmokestinamojo pelno, kuriuo galima padengti laikinąjį skirtumą.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Grupė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Grupė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus iš eilės ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Nuo 2014 m. sausio 1 d. ankstesnių metų mokestiniais nuostoliais galima padengti tik 70 % einamaisiais metais uždirbto apmokestinamojo pelno.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

Atidėtojo mokesčio turto balansinė vertė yra tikrinama kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir yra sumažinama, jei nebesitikima gauti pakankamai apmokestinamojo pelno, kuriuo bus galima realizuota visą ar dalį atidėtojo pelno mokesčio turto. Nepripažinto atidėtojo mokesčio turto vertė yra tikrinama kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir yra pripažįstamas atidėtasis pelno mokesčio turtas iš naujo, jei tampa tikėtina, kad bus gauta pakankamai apmokestinamojo pelno šio turto realizavimui.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami, kai yra įstatymų numatyta teisė sudengti pelno mokesčio turtą su įsipareigojimais ir kai atidėtasis pelno mokestis yra susijęs su įsipareigojimais tai pačiai mokesčių institucijai arba to paties ūkio subjekto lygyje arba skirtingų ūkio subjektų lygyje, jei šiuo atveju yra planuojama sudengti likučius grynuoju būdu.

2.19. Įstatinis kapitalas

Paprastosios akcijos apskaitomos nuosavybėje. Naujų akcijų arba pasirinkimo sandorių išleidimui tiesiogiai priskirtinos sąnaudos, atėmus mokesčius, apskaitomos nuosavybėje, mažinant gautas įplaukas. Jeigu grupės įmonės įsigyja Bendrovės nuosavų akcijų, sumokėtas atlygis, įskaitant visas tiesiogiai priskiriamas neišvengiamas sąnaudas be pelno mokesčio, atimamas iš Bendrovės akcininkams priskiriamos akcininkų nuosavybės, kol akcijos nėra anuliuojamos ar iš naujo išleidžiamos. Jeigu tokios akcijos vėliau iš naujo išleidžiamos, gautas atlygis, atėmus visas tiesiogiai priskiriamas neišvengiamas sandorio sąnaudas ir susijusį pelno mokestį, apskaitomas bendrovės akcininkams priskirtinos nuosavybės dalyje.

2.20. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

Premijų planai

Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

2.21. Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra atskleidžiami finansinių ataskaitų pastabose, išskyrus tuos atvejus, kai jų įvykdymui išteklių panaudojimas nėra tikėtinas.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra atskleidžiamas finansinių ataskaitų pastabose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.22. Įvykiai po atskaitinio laikotarpio pabaigos

Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės padėtį finansinių ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami pastabose, kai tai yra reikšminga.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

3 Atskyrimas

2014 m. kovo mėn. 21 d. buvo viešai paskelbtos AB "Invalda LT" (kodas 121304349) atskyrimo sąlygos. Joms buvo pritarta 2014 m. balandžio 28 d. AB "Invalda LT" visuotiniame akcininkų susirinkime. 2014 m. balandžio 29 d. atskyrimas buvo įvykdytas. Vadovaujantis paskelbtomis sąlygomis nuo AB "Invalda LT" buvo atskirtos trys įmonės AB "INVL Baltic Farmland", AB "INVL Baltic Real Estate" bei AB "INVL Technology", kurios sudarė 47,95 proc. AB "Invalda LT" turto (balansinėmis vertėmis). Bendrovei atskyrimo metu perduota 14,45 % turto, kapitalo ir įsipareigojimų dalis.

Bendrovės kapitalas buvo suformuotas atskyrimo sąlygose numatyta tvarka, gautas turtas ir įsipareigojimai Atskyrimo dieną įvertinti tikrąja verte. Bendrovės valdomos dukterinės įmonės įvertintos remiantis jų nuosavu kapitalu, kas atitinka šių įmonių tikrąją vertę (3 lygis). Pagrindinis dukterinių įmonių valdomas turtas – investicinis turtas – yra įvertintas tikrąja verte (pastaba 6). Pirkėjų įsiskolinimo bei kito turto ir įsipareigojimų vertės yra vadovybės vertinimu artimos tikrajai vertei. Dukterinės įmonės neturi jokio identifikuojamo turto bei įsipareigojimų, kurie nėra pripažinti jų balanse.

Toliau yra pateikiama Grupės veiklos pradžios finansinės būklės ataskaita:

2014 m. balandžio 29 d.
Ilgalaikis nematerialusis turtas 17
Ilgalaikis materialusis turtas 3
Investicinis turtas 36.456
Atidėtojo pelno mokesčio turtas 68
Suteiktos paskolos 1.657
Išankstiniai apmokėjimai 8
Pirkėjų įsiskolinimas 1.114
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 641
Turto iš viso 39.964
Įstatinis kapitalas 3.294
Akcijų priedai 4.789
Rezervai 11.113
Nepaskirstytasis pelnas 14.807
Nuosavas kapitalas 34.003
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas 2.901
Gautos paskolos 2.268
Prekybos skolos 31
Mokėtinas pelno mokestis 6
Gauti išankstiniai apmokėjimai 746
Kiti įsipareigojimai 9
Įsipareigojimai iš viso 5.961
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 39.964

Atskyrimo metu Bendrovei buvo perduota įsipareigojimo dalis pagal kredito sutartį su Šiaulių banku. Kreditas buvo pilnai padengtas 2014 m. gegužės mėn. pradžioje.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

4 Sezoniškumas

Grupei sezoniškumas nebūdingas.

5 Mokesčiai biržai, depozitoriumui, tarpininkams už vertybinius popierius

Grupė patyrė vienkartines 24 tūkst. Lt vertybinių popierių įtraukimo į prekybą biržoje sąnaudas.

6 Investicinis turtas

Tikrosios vertės hierarchija
Likutis 2014 m. balandžio 29 d.
2 lygis
36.456
Įsigijimai -
Vėlesnės išlaidos -
Pardavimai -
Pelnas dėl tikrosios vertės koregavimo -
(Nuostoliai) dėl tikrosios vertės koregavimo -
Likutis 2014 m. rugsėjo 30 d. 36.456
Nerealizuotas pelnas ar nuostoliai už ataskaitinį laikotarpį pelno (nuostolių) ataskaitos
straipsnyje "Investicinio turto tikrosios vertės koregavimo grynasis pelnas (nuostolis)"
-

Investicinis turtas apskaitytas tikrąja verte ir yra įvertintas kvalifikuoto vertintojo UAB korporacija "Matininkai" pardavimų palyginimo metodu. Vertinimas buvo atliekamas 2014 m. liepos mėn. Kadangi dauguma palyginamųjų sandorių, kuriais remiantis nustatyta turto tikroji vertė, pateko į 2014 m. sausio – balandžio mėn. laikotarpį, tai investicinis turtas apskaitomas naująja tikrąja verte nuo Grupės veiklos pradžios - 2014 m. balandžio 29 d. 2014 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. rinkoje nebuvo reikšmingų pokyčių, kurie galėtų turėti įtakos šio investicinio turto vertei, todėl naujas vertinimas neatliktas 2014 m. rugsėjo 30 dienai.

Tikroji vertė atspindi kainą, už kurią vertinimo dieną būtų parduodamas turtas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Investicinio turto tikroji vertė nustatyta remiantis rinkos metodu, atsižvelgiant į palyginamo turto pardavimus rinkoje. Rinkos metodas grindžiamas panašių rinkos sandorių kainomis. Jos yra patikslinamos, atsižvelgiant į pagrindinius turto savybių, kaip jo dydis ir žemės našumas. Pagrindinis duomuo tokiuose vertinimuose yra 1 ha kaina.

Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo pokyčių vertinimo metodikoje.

2014 m. 9 mėn. nebuvo jokių apribojimų investiciniam turtui realizuoti, turto realizavimo pajamoms ar įplaukoms pervesti. Laikotarpio pabaigoje nebuvo jokių reikšmingų sutartinių įsipareigojimų pirkti, statyti, remontuoti ar plėsti investicinį turtą.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

7 Nuosavų akcijų supirkimas

2014 m. rugpjūčio 14 d. - rugsėjo 30 d. vyko nuosavų akcijų supirkimas. Maksimalus superkamų akcijų kiekis – 16.471 vnt. Supirkimo kaina – 2,86 euro (9,88 Lt) už akciją. Akcininkai pasiūlė Bendrovei 1.950 vnt. akcijų. Grupės finansinės būklės ataskaitose pripažintas 20 tūkst. Lt įsipareigojimas, įskaitant tarpininkavimo mokesčius, nuosavų akcijų supirkimui, mažinęs savų akcijų supirkimo rezervą. Už akcijas atsiskaityta 2014 m. spalio 3 d. Įsigytos nuosavos akcijos balsų nesuteikia.

Po nuosavų akcijų supirkimo Bendrovės akcininkais (pagal balsus) yra:

Turimų balsų
skaičius Balsų dalis (%)
UAB "LJB Investments" 1.002.724 30,46
p. Irena Ona Mišeikienė 952.072 28,92
UAB "Lucrum investicija" 743.546 22,58
p. Alvydas Banys 252.875 7,68
p. Indrė Mišeikytė 65.758 2,00
Kiti smulkūs akcininkai 275.284 8,36
Iš viso 3.292.259 100,00%

8 Susijusių šalių sandoriai

Grupės susijusios šalys buvo Bendrovės akcininkai (pastaba 1) bei įmonės, kurios sudarė AB "Invalda LT" grupę, nuo kurios atskyrimo metu susiformavo Grupė (sandoriai buvo sudaryti su AB "Invalda LT", UAB "BAIP", UAB "Cedus invest").

Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis per 2014 m. 9 mėnesius ir susiję likučiai ketvirčio pabaigai:

2014 m. 9 mėn.
Grupė
Sumos pateikiamos litais
Pardavimai
šalių
susijusioms
Pirkimai iš
šalims
susijusių šalių
sumos
Iš susijusių
gautinos
Sumos mokėtinos
susijusioms
šalims
AB "Invalda LT" (apskaitos paslaugos)
UAB "BAIP" (informacinių technologijų
- 20.400 - 1.089
priežiūros paslaugos) - 750 - 181
UAB "Cedus invest" (paskola) 1.225 - - -
1.225 21.150 - 1.270

Įsipareigojimai akcininkams ir vadovybei - - - -

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

9 Esminiai įvykiai per 2014 metus

2014 m. gegužės 20 d. bendrovė informavo, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2014 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą AB "Invalda LT" atskyrimo sąlygose, kituose susijusiuose dokumentuose ir su AB "INVL Baltic Farmland" susijusiame informaciniame nuorodų sąraše bei rizikos veiksnių aprašyme pateiktą informaciją laikyti lygiaverte AB "INVL Baltic Farmland" prospekte privalomai atskleisti informacijai. AB "INVL Baltic Farmland" valdyba priėmė sprendimą pateikti AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržai paraišką dėl bendrovės akcijų įtraukimo į Papildomąjį prekybos sąrašą nuo 2014 m. birželio 4 d.

2014 m. gegužės 30 d. AB "INVL Baltic Farmland" pristatė savo valdomą turtą. Bendrovė valdo 18 įmonių, valdančių 3 tūkst. hektarų žemės. Bendra valdomų žemių vertė 2014 m. kovo pabaigoje siekė 36,972 mln. litų (10,7 mln. eurų), konsoliduotas nuosavas kapitalas - 34,313 mln. litų (9,94 mln. eurų).

2014 m. birželio 25 d. įvykęs bendrovės "INVL Baltic Farmland" visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl savų akcijų supirkimo. "INVL Baltic Farmland" yra suformuotas 10.659.595,78 litų rezervas savoms akcijoms supirkti. Maksimalus įsigyjamų akcijų skaičius - bendra per visą laikotarpį įsigyjamų savų akcijų nominali vertė negali būti didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo. Laikotarpis, per kurį akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" gali įsigyti savas akcijas - 12 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Maksimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 4,00 eurai (13,81 Lt), minimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 2,86 eurai (9,88 litai). Įsigytos savos akcijos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti anuliuojamos arba valdybos sprendimu parduodamos su sąlyga, kad minimali vienos akcijos pardavimo kaina nebus mažesnė kaip konsoliduoto nuosavo kapitalo, tenkančio vienai akcijai, vertė, skaičiuojant pagal paskutinės prieš priimamą valdybos sprendimą AB "INVL Baltic Farmland" paskelbtos finansinės atskaitomybės duomenis, o pardavimo tvarka užtikrins lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti šių akcijų.

2014 m. rugpjūčio 8 d. AB "INVL Baltic Farmland" paskelbė neaudituotus 2014 metų 6 mėnesių įmonių grupės rezultatus. Neaudituotas konsoliduotas grynasis pelnas ir AB "INVL Baltic Farmland" akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis 2014 m. birželio 30 d. siekė 112 tūkst. litų (32,4 tūkst. eurų).

2014 m. rugpjūčio 12 d. bendrovės "INVL Baltic Farmland" valdyba, atsižvelgdama į tai, kad AB "INVL Baltic Farmland" akcijų kaina NASDAQ OMX Vilnius biržoje yra daugiau kaip 5 proc. mažesnė nei "INVL Baltic Farmland" nuosavo kapitalo vertė tenkanti vienai akcijai (3 eurai, arba 10,36 lito) bei vadovaujamasi 2014 m. birželio 25 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, nusprendė supirkti savas paprastąsias vardines 1 (vieno) lito nominalios vertės akcijas. Akcijų supirkimo pradžia: 2014 m. rugpjūčio 14 d. Akcijų supirkimo pabaiga 2014 m. rugsėjo 30 d. Maksimalus superkamų akcijų kiekis: 16.471 vnt. Akcijų supirkimo kaina: 2,86 euro (9,88 lito) už vieną akciją.

2014 m. rugsėjo 30 d. pasibaigus savų akcijų supirkimui, AB "INVL Baltic Farmland" pranešė įsigysianti 0,06 proc. savo akcijų, už kurias spalio 3 d. buvo sumokėta 5.577 eurų (19.256 litų). Akcijų supirkimui, per kurį galėjo būti maksimaliai supirkta - 16.471 vnt. akcijų, pasiūlyta 1.950 vnt. Atsiskaičius už savas akcijas, bendrovės įstatinis kapitalas yra 3.294.209 Lt, jis padalintas į 3.294.209 paprastąsias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės turimos savo akcijos nesuteikia balso teisės, balso teisę turinčių akcijų AB "INVL Baltic Farmland" (ISIN kodas LT0000128753) skaičius yra 3.292.259 vnt.

Talk to a Data Expert

Have a question? We'll get back to you promptly.