Kauno Energija

Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 2, 2015

AB "KAUNO ENERGIJA" KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2014 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE PATEIKIAMAS KARTU SU KONSOLIDUOTUOJU METINIU PRANEŠIMU BEI NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

TURINYS

	Puslapis
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3 – 4
KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2014 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS	5 – 54
Finansinės būklės ataskaitos	5 – 6
Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos	7 – 8
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos	9-10
Pinigų srautų ataskaitos	11 – 12
Finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamasis raštas	13 – 54
KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS	55 – 135

Finansinės būklės ataskaitos

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas	3	258	209	258	209
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	4
Žemė ir pastatai		25,247	27,097	24,005	25,798
Statiniai ir mašinos		334,856	320,178	334,868	320,187
Transporto priemonės		899	848	992	903
Įrenginiai ir įrankiai		16,360	18,730	16,359	18,723
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai		44,281	7,289	44,281	7,289
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų iš viso		421,643	374,142	420,505	372,900
Ilgalaikis finansinis turtas
Investicijos į dukterinę įmonę	1	-	-	3,709	3,719
Po vienerių metų gautinos sumos	5	21	40	21	40
Kitas finansinis turtas	6	95	95	95	95
Ilgalaikio finansinio turto iš viso		116	135	3,825	3,854
Ilgalaikio turto iš viso		422,017	374,486	424,588	376,963
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai
Atsargos	7	602	3,897	589	3,844
Išankstiniai apmokėjimai		2,076	800	2,074	800
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų iš viso		2,678	4,697	2,663	4,644
Per vienerius metus gautinos sumos	8
Iš pirkėjų gautinos sumos	23	52,206	57,021	52,206	57,009
Kitos gautinos sumos		22,858	9,428	22,819	9,424
Per vienerius metus gautinų sumų iš viso		75,064	66,449	75,025	66,433
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	9.23	1,345	2,155	1,326	2,135
Trumpalaikio turto iš viso		79,087	73,301	79,014	73,212
Turto iš viso		501,104	447,787	503,602	450,175

(tęsinys kitame puslapyje)

		Grupė		Bendrovė
		2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
	Pastabos	gruodžio	gruodžio	gruodžio	gruodžio
		31 d.	31 d.	31 d.	31 d.
NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavybė
Kapitalas	1	256.813	256.392	256.813	256.392
Privalomasis rezervas	10	7.187	6.845	7.187	6.845
Kiti rezervai	10	1.799	250	1.799	250
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Ataskaitinių metų pelnas	$\mathbf{1}$	2.977	3.019	2.992	1.858
Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)	$\mathbf{1}$	(1.592)	(2.292)	233	694
Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) iš viso		1.385	727	3.225	2.552
Nuosavybė iš viso		267.184	264.214	269.024	266.039
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir
isipareigojimai
Ilgalaikės finansinės skolos	11,23	58.796	38.994	58.796	38.994
Lizingas (finansinė nuoma)	12,23	37	125	37	125
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	21	9.859	8.340	10.523	9.004
Dotacijos (atidėtosios pajamos)	13	47.524	28.987	47.524	28.987
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas	14	2.143	2.079	2.143	2.079
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos	23	444	۰	444
Ilgalaikės prekybos skolos	23	$\overline{4}$	14	4	14
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		118.807	78.539	119.471	79.203
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir
isipareigojimai
Ilgalaikių finansinių skolų ir lizingo
(finansinės nuomos) einamųjų metų dalis	11,12,23	15.349	20.401	15.349	20.401
Trumpalaikės finansinės skolos	11,23	26.608	16.997	26.608	16.997
Prekybos skolos	23	67.207	61.321	67.202	61.305
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai		1.904	1.950	1.904	1.927
Gauti išankstiniai apmokėjimai		1.482	1.444	1.482	1.444
Mokėtini mokesčiai		53	1.146	56	1.142
Išvestiniai finansiniai instrumentai	15	÷	51		51
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo	14	913	937	913	879
einamųjų metų dalis
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir		1.597	787	1.593	787
įsipareigojimai
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		115.113	105.034	115.107	104.933
Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		233.920	183.573	234.578	184.136
Nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso		501.104	447.787	503.602	450.175

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas		2015 m. kovo 25 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	paccer	2015 m. kovo 25 d.

	Pastabos	2014 m.	2013 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos	16	261.535	322.363
Kitos veiklos pajamos	18	4.219	3.561
Veiklos pajamų iš viso		265.754	325.924
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija		(198.949)	(257.154)
Atlyginimai ir socialinis draudimas		(21.399)	(21.631)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3,4	(17.918)	(15.936)
Remontas ir eksploatacija		(2.488)	(2.678)
Gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas	5,8	7.187	(9.982)
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį		(5.067)	(5.101)
Elektros energija		(3.093)	(2.919)
Žaliavos ir medžiagos		(1.934)	(1.876)
Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sąnaudos			(2)
Vanduo		(2.529)	(2.167)
Atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas	$\overline{7}$	(3.294)	(67)
Kitos sąnaudos	17	(9.573)	(9.656)
Kitos veiklos sąnaudos	18	(1.770)	(1.753)
Veiklos sąnaudos, iš viso		(260.827)	(330.922)
Veiklos pelnas		4.927	(4.998)
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos	19	1.211	10.160
Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos	20	(1.642)	(1.913)
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos, grynąja verte		(431)	8.247
Pelnas prieš apmokestinimą		4.496	3.249
Pelno mokestis	21	(1.519)	(230)
Grynasis pelnas		2.977	3.019
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais)	22	0,07	0,07

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas

			Vyriausioji buhalterė

	Pastabos	2014 m.	2013 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos	16	261.566	322.338
Kitos veiklos pajamos	18	3.926	3.358
Veiklos pajamų iš viso		265.492	325.696
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija		(198.949)	(257.154)
Atlyginimai ir socialinis draudimas		(21.357)	(21.455)
Nusidėvėjimas ir amortiz.	3,4	(17.949)	(16.014)
Remontas ir eksploatacija		(2.488)	(2.678)
Gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas	5,8	7.227	(10.151)
Mokesčiai, išskyrus pelno		(5.066)	(5.101)
Elektros energija		(3.093)	(2.919)
Žaliavos ir medžiagos		(1.937)	(1.881)
Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sąnaudos		(4)	(95)
Vanduo		(2.529)	(2.167)
Atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas	$\overline{7}$	(3.294)	(67)
Kitos sąnaudos	17	(9.563)	(9.690)
Kitos veiklos sąnaudos	18	(1.538)	(1.318)
Veiklos sąnaudos, iš viso		(260.540)	(330.690)
Veiklos pelnas		4.952	(4.994)
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos	19	1.211	10.160
Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos	20	(1.652)	(3.102)
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos, grynąja verte		(441)	7.058
Pelnas prieš apmokestinimą		4.511	2.064
Pelno mokestis	21	(1.519)	(206)
Grynasis pelnas		2.992	1.858
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais)	22	0,07	0,04

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas		2015 m. kovo 25 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	Mereen	2015 m. kovo 25 d.

Grupė	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
2012 m. gruodžio 31 d. likutis		256.392	1.307	2.584	912	261.195
Bendrosios laikotarpio pajamos					3.019	3.019
Sudaryti rezervai	10		5.538	250	(5.788)
Panaikinti rezervai	10			(2.584)	2.584
2013 m. gruodžio 31 d. likutis		256.392	6.845	250	727	264.214
Bendrųjų pajamų ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostolis)
Bendrosios laikotarpio pajamos					2.977	2.977
Dividendai	1				(428)	(428)
Sudaryti rezervai	10		342	1.799	(2.141)
Panaikinti rezervai	10		÷	(250)	250
Istatinio kapitalo didinimas	$\mathbf{1}$	421				421
2014 m. gruodžio 31 d. likutis		256.813	7.187	1.799	1.385	267.184

Bendrovė	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
2012 m. gruodžio 31 d. likutis		256.392	1.307	2.584	3.898	264.181
Bendrosios laikotarpio pajamos					1.903	1.903
Sudaryti rezervai	10		5.538	250	(5.788)
Panaikinti rezervai	10			(2.584)	2.584
Akcininko (jnašas) nuostoliui dengti	$\mathbf{1}$				(45)	(45)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis		256.392	6.845	250	2.552	266.039
Bendrųjų pajamų ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostolis)
Bendrosios laikotarpio pajamos					2.992	2.992
Dividendai	1				(428)	(428)
Sudaryti rezervai	10		342	1.799	(2.141)
Panaikinti rezervai	10			(250)	250
Įstatinio kapitalo didinimas	$\mathbf{1}$	421				421
2014 m. gruodžio 31 d. likutis		256.813	7.187	1.799	3.225	269.024

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas		$2015$ m. k
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	Мудение	2015 m. k

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2014 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaitos

	Grupė		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Pinigų srautai iš (į) pagrindinės veiklos
Grynasis pelnas	2.977	3.019	2.992	1.858
Nepiniginių straipsnių koregavimas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	20.909	18.711	20.876	18.595
Gautinų sumų nurašymai ir vertės sumažėjimo pasikeitimas	(7.162)	9.997	(7.202)	10.166
Palūkanų sąnaudos	1.641	1.418	1.641	1.418
Išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertė pasikeitimas	(51)	(153)	(51)	(153)
Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą ir akcijų vertę	442	418	446	371
Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija)	(1.687)	(1.336)	(1.687)	(1.336)
Atsargų realizacinės vertės pasikeitimas	3.294	67	3.294	67
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo pasikeitimas	354	494	349	544
Pelno mokesčio sąnaudos	1.519	230	1.519	206
Sukaupimų pasikeitimas	5	(159)	(2)	(109)
Investicijų į dukterinę įmonę nuvertėjimas	-	-	10	1.035
Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas	(1.159)	(9.850)	(1.159)	(9.695)
Viso nepiniginių straipsnių koregavimas	18.105	19.837	18.034	21.109
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas	83	269	43	246
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas	(1.276)	(516)	(1.236)	(589)
Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	12.503	14.729	12.493	14.581
Kitų gautinų sumų (padidėjimas)	(13.302)	(2.892)	(13.267)	(2.903)
Kitų ilgalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas	434	(9)	434	(9)
Trumpalaikių prekybos skolų ir gautų avansų padidėjimas (sumažėjimas)	5.924	(10.978)	5.935	(11.026)
Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas	(365)	(831)	(272)	(528)
Kitų įsiskolinimų biudžetui padidėjimas (sumažėjimas)	(1.093)	75	(1.086)	104
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)	775	(134)	771	(96)
Viso apyvartinio kapitalo pasikeitimai:	3.683	(287)	3.815	(220)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	24.765	22.569	24.841	22.747

(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

	Grupė		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Pinigų srautai iš (j) investicinės veiklos
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (isigijimas)	(67.608)	(44.399)	(67.680)	(44.416)
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pajamos	1.105	209	1.102	207
Gautos palūkanos už pradelstas gautinas sumas	1.158	2.952	1.158	2.952
Gautos baudos	1	7.054	1	7.054
Ilgalaikių gautinų sumų sumažėjimas	20		20
Gautos palūkanos	1	1	1	1
Grynieji (panaudoti) investicinės veiklos pinigų srautai	(65.323)	(34.183)	(65.398)	(34.202)
Pinigų srautai iš (j) finansinės veiklos
Paskolų gavimas	45.405	25.539	45.405	25.539
Paskolų (grąžinimas)	(21.020)	(19.123)	(21.020)	(19.123)
(Sumokėtos) palūkanos	(1.778)	(1.474)	(1.778)	(1.474)
Lizingo (finansinės nuomos) (mokėjimai)	(110)	(125)	(110)	(125)
(Sumokėti) delspinigiai ir baudos	(1)	(157)	(1)	(157)
Akcininko (jnašai) į dukterinę bendrovę				(155)
(Išmokėti) dividendai	(428)		(428)
Gauta subsidija	17.680	3.777	17.680	3.777
Grynieji pinigų srautai iš (panaudoti) finansinės veiklos	39.748	8.437	39.748	8.282
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas	(810)	(3.177)	(809)	(3.173)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	2.155	5.332	2.135	5.308
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	1.345	2.155	1.326	2.135

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2015 m. kovo 25 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė *	2015 m. kovo 25 d.

Finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva.

AB "Kauno energija" sudaro Bendrovės centrinė būstinė ir filialas "Jurbarko šilumos tinklai".

Bendrovė užsiima šilumos ir karšto vandens tiekimu, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei kolektorių tunelių priežiūra. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB "Lietuvos energija". Bendrovės akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos sąraše.

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2014 m. gruodžio 31 d.		2013 m. gruodžio 31 d.
	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)
Kauno miesto savivaldybė	39.736.058	92,84	39.665.892	92,82
Kauno rajono savivaldybė	1.606.168	3,75	1.606.168	3,76
Jurbarko rajono savivaldybė	746.405	1,74	746.405	1,75
Kiti smulkūs akcininkai	713.512	1,67	713.512	1,67
	42.802.143	100,00	42.731.977	100,00

Visos akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 6 Lt, yra paprastosios akcijos. 2014 m. ir 2013 m. Bendrovė savų akcijų neturėjo.

2009 m. liepos 23 d. Bendrovės akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti įstatinį kapitalą, išleidžiant 22.700.000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 6 Lt. Pirmumo teisė įsigyti išleistas akcijas buvo suteikta Kauno miesto savivaldybei. Akcijų emisijos kaina lygi jų nominaliajai vertei. Akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste, kurių 136.200 tūkst. Lt rinkos vertė buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, taikant atstatomosios vertės metodą.

2010 m. vasario 17 d. neeiliniame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 682 tūkst. Lt (nuo 255.710 tūkst. Lt iki 256.392 tūkst. Lt), išleidžiant 113.595 paprastąsias vardines 6 Lt nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, apmokant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu – pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais – inžineriniais tinklais – esančiais, Jurbarko mieste. Turtinio įnašo vertė perdavimo dienai nepriklausomų vertintojų nustatyta atstatomosios vertės metodu.

2014 m. sausio 6 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 421 tūkst. Lt nuo 256.392 tūkst. Lt iki 256.813 tūkst. Lt, išleidžiant 70 166 paprastąsias vardines 6 Lt nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, suteikiant teisę šias akcijas įsigyti Kauno miesto savivaldybei, siekiant, kad Bendrovei Kauno miesto savivaldybė perduotų jai nuosavybės teise priklausančią šilumos tiekimo liniją – šilumos tinklus, esančius Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas. 2014 m. kovo 20 d. užregistruoti Bendrovės įstatai, padidinus Bendrovės įstatinį kapitalą.

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2014 m. balandžio 29 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 428 tūkst. Lt, t. y. po 1 ct už vieną akciją, dividendų ir 82 tūkst. Lt tantjemų Bendrovės valdybos nariams iš 2013 m. pelno. Du valdybos nariai tantjemų (23 tūkst. Lt atsisakė). Tantjemos apskaitytos Bendrųjų pajamų ataskaitos atlyginimų ir socialinio draudimo eilutėje.

Neišmokėta dividendų dalis 2014 m. gruodžio 31 d. yra 12 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 9 tūkst. Lt), kuri apskaityta kitų trumpalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje.

Grupė ir Bendrovė taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. 2006 m. liepos 1 d. AB "Kauno energija" paslaugų departamento pagrindu įsteigė dukterinę įmonę UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (toliau – PPP). Dukterinės įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių, vidaus inžinerinių tinklų bei sistemų, statybinių konstrukcijų eksploatacija bei priežiūra. Nuo 2006 m. liepos 1 d. Bendrovė samdė Dukterinę įmonę atlikti Bendrovės prižiūrimų pastatų nuolatinės techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas. Kadangi, pasikeitus šilumos ūkio įstatymui, nuo 2012 m. liepos 1 d. Dukterinė įmonė nebegali teikti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų, 2012 m. balandžio 6 d. Bendrovės valdybos sprendimu pritarta Dukterinės įmonės reorganizavimui atskyrimo būdu. 2013 m. balandžio 16 d. Bendrovė užbaigė PPP reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras. 2013 m. balandžio 16 d. Juridinių asmenų registre užregistruoti tęsiančios veiklą PPP ir naujai įsteigtos dukterinės bendrovės UAB "Kauno energija NT" (toliau – KENT) įstatai. 2013 m. balandžio 22 d. Bendrovė paskelbė PPP pardavimo konkursą. 2013 m. birželio 19 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą neparduoti PPP visų akcijų paketo už pasiūlytą kainą. 2013 m. rugsėjo 24 d. Bendrovės valdyba protokoliniu sprendimu pavedė Bendrovės administracijai vykdyti PPP, kaip juridinio asmens, pasibaigimo procedūras administracijos pasirinktu būdu. 2013 m. spalio 25 d. Bendrovės valdyba protokoliniu sprendimu pritarė PPP likvidavimui bei likvidatoriaus parinkimo procedūrų vykdymui. 2013 gruodžio 11 d. Bendrovės valdyba, vykdanti PPP vienintelio akcininko funkcijas, nusprendė nuo 2013 gruodžio 16 d. likviduoti dukterinę bendrovę PPP, likvidatoriumi paskirti advokatų profesinės bendrijos "Magnusson ir partneriai" advokatę Aivą Dumčaitienę.

Grupę sudaro Bendrovė ir jos dukterinės įmonės PPP ir KENT (toliau – Grupė):

Įmonė	Įmonės buveinės adresas	Grupės valdomų akcijų dalis	Investicijos savikaina	Investicijos vertės nurašymas	Ataskaitinio laikotarpio pelnas	Nuosavas	kapitalas Pagrindinė veikla
UAB "Pastatų	Savanorių						Šildymo ir karšto
priežiūros	pr. 347,	100 proc.	6.518	(1.916)	107	4.709	vandens sistemų
paslaugos"*	Kaunas						priežiūra
UAB "Pastatų	Savanorių						Šildymo ir karšto
priežiūros	pr. 347,	100 proc.	10	-	(8)	-	vandens sistemų
paslaugos"**	Kaunas						priežiūra
UAB "Kauno	Savanorių
energija" NT	pr. 347, Kaunas	100 proc.	4.592	-	(99)	4.508	Nuoma

• *Duomenys 2013 m. kovo 31 d. – iki bendrovės skaidymo;

• ** Duomenys 2014 m. gruodžio 31 d. – po bendrovės skaidymo.

2014 m. gruodžio 31 d. investicijos į dukterines įmones sukaupti nuvertėjimo nuostoliai sudarė 2.809 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 2.799 tūkst. Lt) ir buvo apskaityti Bendrovės pelne ar nuostoliuose finansinės veiklos sąnaudų straipsnyje (20 pastaba).

PPP 2013 m. vasario 21 d. akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta sumažinti įstatinį kapitalą iki 4.602 tūkst. Lt, panaikinant 152 tūkst. Lt susikaupusį nuostolį. PPP įstatai naujai registruoti 2013 m. kovo 6 d.

PPP 2013 m. kovo 22 d. akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta pervesti PPP 45 tūkst. Lt akcininkų įnašą nuostoliui dengti bei 110 tūkst. Lt tikslinį akcininko įnašą, kurie buvo pervesti 2013 m. kovo 22 d.

Teisinis reglamentavimas

Bendrovės veiklą reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. IX - 1565. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2007 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1329. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimas, nustatantis, kad daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas bei šilumos punktus, nepriklausomai nuo punktų nuosavybės, prižiūri nesusijęs su šilumos tiekėju šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas, kurį pasirenka daugiabučio namo gyventojai. Įstatyme numatytas draudimas netaikomas, prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis gyvena mažiau negu 50 000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. į šilumos pardavimo kainą nėra įtrauktos jokios sąnaudos, susiję su šilumos punktų priežiūra.

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2012 m. gruodžio 14 d. Komisija nutarimu Nr. O3-413 Bendrovei nustatė naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Ūkinė veikla

Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 13 izoliuoto tinklo ir 31 vietinė dujofikuota katilinė Kauno mieste.

Bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudaro 499,644 MW (t. t. 23,66 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 264,8 MW šiluminis (t. t. 10 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 29,8 MW šiluminis (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 508,394 MW (t. t. 23,66 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovė 2003 m. parduodama dalį padaliniui "Kauno elektrinė" priklausančio turto UAB Kauno termofikacijos elektrinei (toliau – KTE) 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartyje įsipareigojo iš KTE kasmet nupirkti ne mažiau kaip 80 proc. metinio Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikio. Sutartis galioja 15 metų nuo pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad šilumos pirkimo kaina iš KTE nedidės 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Nuo 2008 m. gruodžio 1 d. pagal galiojančius teisės aktus Komisija naujas šilumos bazines kainas kiekvieniems 4 metams tvirtina tiek KTE, tiek Bendrovei.

Kadangi Bendrovė 2012 m. balandžio 13 d. gavo oficialų raštą, patvirtinantį, kad OAO "Gazprom" priėmė sprendimą parduoti savo akcijų dalį mažajam KTE akcininkui Clement Power Venture Inc., o 2003 m. Bendrovės su KTE pasirašytoje Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. iki 2018 m. kovo 30 d., pagrindinis KTE akcininkas OAO "Gazprom" privalo užtikrinti, kad jam priklausytų KTE kontrolinis akcijų paketas ir atitinkamas (ne mažesnis nei 51%) balsų skaičius visuotiniame akcininkų susirinkime, 2012 m. liepos 10 d. Bendrovės valdyba nusprendė pritarti visų OAO "Gazprom" priklausančių KTE akcijų pardavimui Clement Power Venture Inc., suderinus su KTE pasirašytų sutarčių keitimo sąlygas, siekiant iš šio pardavimo palankiausių sąlygų Bendrovei. 2013 m. kovo 13 d. KTE pateikė Bendrovei įrodymus, t. y. išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos, kad OAO "Gazprom" valdytų KTE akcijų nuosavybės teisė nuo 2013 m. kovo 7 d. yra perleista Clement Power Venture Inc., nuo kada tarp Bendrovės ir KTE įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 13 d. ir 2012 m. rugsėjo 28 d. pasirašyti 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties ir 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimai, taip pat 2012 m. rugpjūčio 13 d. tarp Bendrovės ir OAO "Gazprom" pasirašytas 2003 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties nutraukimas. Pagal įsigaliojusius Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimus, buvo anuliuota Bendrovės prievolė pirkti iš KTE ne mažiau kaip 80 proc. pagamintos šilumos, reikalingos Kauno miesto integruotame šilumos tiekimo tinkle. Pagal įsigaliojusius Investicijų susitarimo pakeitimus buvo naujai susitarta ir numatyti investavimo objektai preliminariai 350 mln. Lt vertei bei detalus investicijų vykdymo grafikas 2013–2017 m., tuo pačiu iš šių investicijų KTE įsipareigojo finansuoti Bendrovės 10 mln. Lt investicijas, kurios bus atliekamos per 2012 – 2016 m. laikotarpį į Bendrovės infrastruktūrą bei mokėti 10 procentų netesybas nuo neįvykdytų investicijų vertės. Nepaisant pasiektų susitarimų, 2013 m. balandžio 30 d. KTE pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – Arbitražas). Ieškiniu KTE siekia užginčyti 2012 m. rugpjūčio 13 d. Investicijų susitarimo pakeitimo 2–3 punktais nustatytus KTE įsipareigojimus dėl 10 mln. investicijų į Bendrovės valdomą šilumos ūkį vykdymą bei terminus, taip pat nustatytas netesybas (baudas), šių investicijų KTE neįvykdžius. Vadovaujantis 2014 m. vasario 19 d. Arbitražo nutartimi, šalys pradėjo derybas dėl investicinio ginčo išsprendimo taikiai, tačiau 2014 m. gegužės 26 d. KE raštu Arbitražui buvo konstatuota, kad šalims kompromiso rasti nepavyko. KTE patikslino savo ieškininius reikalavimus byloje, kuriais Arbitražo alternatyviai prašo nutraukti Investicijų susitarimą. Arbitražas nutartimi šią bylą susijungė su byla, kurioje Bendrovė pateikė ieškinį, kad KTE sumokėtų KE 3,25 mln. Lt už netinkamą KTE prievolės – 2012-2013 metais finansuoti Bendrovės investicijas pagal 2012 m. rugpjūčio 13 d. bei 2012 m. rugsėjo 28 d.pasirašytus 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimus – vykdymą. Tolimesnė eiga aprašyta 26 pastaboje.

Grupės vidutinis darbuotojų skaičius 2014 m. buvo 554 (2013 m. – 575). Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2014 m. buvo 551 (2013 m. – 565).

Strateginiai sprendimai

2014 m. spalio 16 d. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino patikslintą Bendrovės 2012 – 2015 m. investicijų planą, pagal kurį per 2012 – 2015 m. laikotarpį į Bendrovės turtą numatyta investuoti 192.418 mln. Lt. Grupė ir Bendrovė per 2014 m. į nuosavą turtą investavo atitinkamai 67.778 tūkst. Lt ir 67.850 tūkst. Lt (per 2013 m. – 44.701 tūkst. Lt ir 44.718 tūkst. Lt).

Bendrovė, įvertindama sąlyginai aukštą šilumos pirkimo iš KTE, kuri valdo pagrindinį šilumos gamybos šaltinį Kauno mieste, kainą bei siekdama prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamyboje, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsirūpinti šiluma konkurencinga kaina, iniciavo esamų katilinių rekonstrukcijų, pritaikant darbui medienos biokuru (smulkinta mediena, miško kirtimo atliekos, pjuvenos), projektus.

2013 m. įgyvendinti projektai "Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą" (projekto vertė – 6,7 mln. Lt, planuojamas pagaminti šilumos kiekis – 16 GWh/metus) ir "Ežerėlio katilinės rekonstrukcija įrengiant 3,5 MW galios vandens šildymo katilą" (projekto vertė – 4,7 mln. Lt, planuojamas pagaminti šilumos kiekis – 6,7 GWh/metus). Šie projektai įgyvendinti su Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) 4,08 mln. Lt parama. Per 2014 m. šios katilinės pagamino: Noreikiškių – 14 GWh, Ežerėlio – 7 GWh šilumos.

2013 metais Šilko katilinėje, rekonstravus DKVR katilą Nr.6, įrengtas pilnai automatizuotas 9 MW galios biokuru kūrenamas vandens šildymo katilas ir 1 MW galios sauso tipo dūmų ekonomaizeris. Viso katilinėje yra instaliuota 10 MW šiluminė galia šilumos gamybai iš biokuro. 2013 m. tai pat buvo įrengtas 15 MW dujinis vandens šildymo katilas su 1,5 MW kondensaciniu ekonomaizeriu. 2014 m. katilinė pagamino 71 GWh šilumos.

2013 metais Pergalės katilinėje Bendrovės lėšomis buvo įrengtas 18 MW galios dujinis vandens šildymo katilas. 2014 m. katilinė pagamino 53 GWh šilumos.

2013 m. Bendrovė pradėjo ir 2014 m. kovo 31 d. užbaigė Petrašiūnų elektrinės vandens šildymo katilo PTVM-100 Nr. 2 rekonstrukciją, įrengiant 10 MW galios dūmų kondensacinį ekonomaizerį. Bendra projekto vertė – 5,4 mln. Lt. 2014 m. sąlyginio kuro sąnaudos šilumos gamybai įrenginyje sumažėjo nuo 94,2 kgne/MWh iki 87,46 kgne/MWh, t.y. 6,74 kgne/MWh. 2014 m. elektrinė pagamino 53,85 GWh šilumos, Bendrovė sutaupė 363 tne kuro.

Bendrovė 2013 m. pradėjo ir 2014 m. įgyvendina rekonstrukciją Šilko katilinėje, kur vietoje 9 MW DKVR 10-13 vandens šildymo katilo Nr. 5 įrengiamas biokuru kūrenamas 8 MW vandens šildymo katilas bei bendras katilams Nr.5 ir Nr.6 4 MW kondensacinis ekonomaizeris. Bendra projekto vertė su LVPA parama – 8 mln. Lt.

Bendrovė 2013 m. pradėjo ir 2014 m. tęsia darbus, įrengiant du naujus biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus po 8 MW galios komplekte su pakuromis ir 4 MW galios kondensacinį ekonomaizerį Inkaro katilinėje. Bendra projekto vertė su LVPA (6 mln. Lt) parama – 19,4 mln. Lt.

Keičiant naudojamą kurą į biokurą, Bendrovė 2014 m. Petrašiūnų elektrinėje įrengia du po 12 MW galios vandens šildymo katilus ir 6 MW galios kondensacinį ekonomaizerį. Naujų įrenginių bendra šiluminė galia sieks 30 MW. Naujuose įrenginiuose planuojama pagaminti apie 244 GWh šilumos. Šilumos gamybai planuojama sunaudoti apie 93 tūkst. t medienos kuro kasmet. Numatoma projekto vertė su LVPA (6 mln. Lt) parama – 25 mln. Lt.

2014 m. Bendrovės bendras šilumos gamybos kuro sunaudojimo rodiklis buvo 88,50 kgne/MWh, t.y. 2,6 kgne/MWh mažesnis, lyginant su rodikliu (91,1 kgne/MWh) bazinės šilumos kainos skaičiavime. Bendrovė sutaupė 760 tne kuro per metus, pagaminusi 292 GWh šilumos.

2014 m. Bendrovės metiniai šilumos technologiniai nuostoliai centralizuoto šilumos tiekimo tinkle buvo 244 GWh arba 13 GWh (5 proc.) mažesni nei 2013 m. Lyginant su rodikliu (280 GWh) bazinės šilumos kainos skaičiavime, sutaupyta apie 36 GWh šilumos.

2014 m. Bendrovės metinės vandens sąnaudos technologinėms reikmėms buvo 255 tūkst. t arba 51 tūkst. t (16,6 proc.) mažesni nei 2013 m. Lyginant su rodikliu (518 tūkst. t) bazinės šilumos kainos skaičiavime, sutaupyta apie 263 tūkst. tonų vandens.

2014 m. Bendrovės metinės lyginamosios elektros energijos sąnaudos šilumos gamyboje buvo 14,58 kW/MWh arba 0,21 kW/MWh (1,4 proc.) mažesnės, nei 2013 m. Lyginant su rodikliu (14,6 kW/MWh) bazinės šilumos kainos skaičiavime, sutaupyta apie 5,85 MWh elektros energijos.

2014 metais Bendrovė rekonstravo jai nuosavybės teise priklausančius integruoto šilumos tiekimo tinklo magistralinius 5T, 6Ž, 1Ž, 3Ž ir 4Ž vamzdynus. Bendra rekonstravimo projektų vertė 14.148 tūkst. Lt (t.t. LVPA parama – 6,501 mln. Lt).

2014 m. rugsėjo mėn. prie tinklo prisijungus UAB "Oneks Invest" biokuro katilinei, kurios instaliuota galia apie 47 MW, bendra nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG) biokuro katilinių maksimali galia sudaro apie 120 MW. Iš viso AB "Kauno energija" superka šilumą iš aštuonių NŠG (tame tarpe septyni NŠG Bendrovei tiekia šilumą, pagamintą naudojant biokurą).

Bendrovė yra gavusi 13 potencialių nepriklausomų šilumos gamintojų (bendra galia – 520 MW) paraiškas prisijungti prie Bendrovės valdomo integruoto šilumos tiekimo tinklo. Kartu su NŠG atsiradimu kyla ir spręstini klausimai: tinklo valdymas bei NŠG galios balansavimas staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymas, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimas, jos kaita ir pritaikymas.

Įgyvendinti projektai 2014 m. įtakojo šilumos kainų vartotojams sumažėjimą.

Atsakydama į "Lietuvos energija", UAB kvietimą teikti pasiūlymus bendradarbiauti, įgyvendinant kogeneracinių elektrinių projektus, 2014 m. liepos 22 d. Bendrovė pateikė paraišką dalyvauti "Lietuvos energija" UAB paskelbtame konkurse "Bendradarbiauti, įgyvendinant Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo, įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines, projektus".

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Naujų ir patikslintų standartų taikymas

Nauji standartai arba standartų pakeitimai ir aiškinimai, galiojantiems TFAS, patvirtintiems Tarptautinės apskaitos standartų tarybos ir priimtiems taikyti ES, įsigalioję 2014 m. ir aktualūs Grupės ir Bendrovės veiklai:

• 10-asis TFAS ,,Konsoliduotosios finansinės ataskaitos", priimtas taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). 10-uoju TFAS pakeičiamos 27-ojo TAS "Konsoliduotosios ir atskiros finansinės ataskaitos" ir Nuolatinio aiškinimo komiteto (NAK) 12-ojo aiškinimo "Konsolidavimas. Specialiosios paskirties ūkio subjektai" dalys, susijusios su kontrole ir konsolidavimu. 10-asis TFAS pakeitė kontrolės sąvokos apibrėžimą taip, kad nustatant kontrolę būtų taikomi vienodi kriterijai visiems ūkio subjektams. Šį sąvokos apibrėžimą papildo įvairios taikymo gairės.

• 27-asis TAS (persvarstytas 2011 m.) ,,Atskiros finansinės ataskaitos", priimtas taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šis standartas pakeistas ir jo tikslas – nustatyti apskaitos ir atskleidimo reikalavimus investicijoms į dukterines įmones, bendras įmones ir asocijuotąsias įmones, kai ūkio subjektas rengia atskiras finansines ataskaitas. Gaires dėl kontrolės ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, pakeitė 10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos".

• 32-ojo TAS ,,Finansinės priemonės: pateikimas" pataisos - Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tarpusavio užskaita, priimti taikyti ES 2012 m. gruodžio 13 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šia pataisa papildytos 32-ajame TAS numatytos taikymo gairės, susijusios su tam tikrų užskaitos kriterijų nenuoseklaus taikymo atvejais. Tai apima kriterijaus "pagal įstatymą turi įgyvendinamą teisę užskaityti" išaiškinimą ir tai, kad tam tikros atskirųjų atsiskaitymų sistemos gali būti traktuojamos, kaip atitinkančios grynojo atsiskaitymo kriterijų.

• 10-ojo TFAS ,,Konsoliduotosios finansinės ataskaitos", 11-ojo TFAS ,,Jungtinė veikla", 12-ojo TFAS ,,Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" pataisos Pereinamojo laikotarpio gairės, –priimtas taikyti ES 2013 m. balandžio 4 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiose pataisose išaiškintos pereinamojo laikotarpio gairės, numatytos 10-ajame TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos". Ūkio subjektai, taikantys 10-ąjį TFAS, turėtų įvertinti kontrolę pirmąją metinio laikotarpio, kurį taikomas 10-asis TFAS, dieną ir tuo atveju, jeigu su konsolidavimu susijusi išvada pagal 10-ąjį TFAS skiriasi nuo 27-ojo TAS ir NAK 12-ojo aiškinimo, paskutinio praėjusio lyginamojo laikotarpio (t. y. 2012 metai tiems ūkio subjektams, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais ir kurie pradeda taikyti 10-ąjį TFAS 2013 m.) duomenys patikslinami, nebent to būtų neįmanoma padaryti. Pataisomis taip pat nustatoma papildoma pereinamojo laikotarpio išimtis 10-ajame TFAS, 11-ajame TFAS "Jungtinė veikla" ir 12-ajame TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas", reikalaujant pateikti tik paskutinio lyginamojo laikotarpio pakoreguotą lyginamąją informaciją. Be to, pataisomis panaikintas reikalavimas pateikti ankstesnių laikotarpių, buvusių prieš laikotarpį, kuriuo pirmą kartą taikytas 12-asis TFAS, lyginamąją informaciją , susijusią su nekonsoliduojamais struktūrizuotais ūkio subjektais.

• 36-ojo TAS ,,Turto vertės sumažėjimas" pataisos – Informacijos apie nefinansinio turto atsiperkamąją vertę atskleidimas, priimtas taikyti ES 2013 m. gruodžio 19 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau; leidžiama taikyti anksčiau laiko, jeigu 13-asis TFAS taikomas tam pačiam apskaitos ir palyginamajam laikotarpiui). Pataisomis panaikinamas reikalavimas atskleisti atsiperkamąją vertę, jeigu įplaukas kuriantis vienetas apima prestižą arba neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialųjį turtą, tačiau vertės sumažėjimo nėra.

Toliau išvardyti nauji standartai arba standartų pakeitimai ir aiškinimai, galiojantiems TFAS, patvirtintiems Tarptautinės apskaitos standartų tarybos ir priimtiems taikyti ES, kurie galioja 2014 m., tačiau šiuo metu nėra aktualūs Grupės ir Bendrovės veiklai :

• 11-asis TFAS ,,Jungtinė veikla", priimtas taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). 11-uoju TFAS pakeičiamas 31-asis TAS "Dalys bendrose įmonėse" ir NAK 13-asis aiškinimas "Nepiniginiai dalininkų įnašai į bendrai kontroliuojamas įmones". Pakeitus sąvokų apibrėžimus, jungtinės veiklos tipų skaičius sumažintas iki dviejų: bendra veikla ir bendra įmonė. Galimybė taikyti proporcingo konsolidavimo principą bendrai kontroliuojamoms įmonėms buvo panaikinta. Bendrų įmonių dalininkai privalo taikyti nuosavybės metodą.

• 12-asis TFAS ,,Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas", priimtas taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šis standartas taikomas ūkio subjektams, turintiems nuosavybės dalį dukterinėje įmonėje, jungtinėje veikloje, asocijuotoje įmonėje ar nekonsoliduotame struktūrizuotame ūkio subjekte. 12-asis TFAS numato privalomą atskleisti informaciją toms įmonėms, kurios taiko du naujus standartus: 10-ąjį TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos" ir 11-ąjį TFAS "Jungtinė veikla". Šis standartas pakeičia informacijos atskleidimo reikalavimus, šiuo metu taikomus pagal 28-ąjį TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones". 12-asis TFAS reikalauja, kad ūkio subjektai atskleistų informaciją, kuri padeda finansinių ataskaitų naudotojams įvertinti ūkio subjekto turimos nuosavybės dalies dukterinėje įmonėje, asocijuotoje įmonėje, jungtinėje veikloje ir nekonsoliduotame struktūrizuotame ūkio subjekte pobūdį, riziką ir finansinį poveikį. Siekiant įvykdyti šiuos tikslus, naujasis standartas reikalauja atskleisti informaciją keliose srityse, įskaitant reikšmingus sprendimus ir prielaidas, kurie buvo atliekami nustatant, ar ūkio subjektas kontroliuoja, bendrai kontroliuoja ar turi reikšmingos įtakos savo daliai kituose ūkio subjektuose, taip pat atskleisti papildomą informaciją apie nekontroliuojamos dalies dalį įmonės veikloje bei pinigų srautus, apibendrintą dukterinių įmonių su reikšminga nekontroliuojama dalimi finansinę informaciją bei išsamią informaciją apie dalį nekonsoliduotuose struktūrizuotuose ūkio subjektuose.

• 28-asis TAS (persvarstytas 2011 m.) ,,Investicijos į asocijuotąsias ir jungtinės veiklos įmones", priimtas taikyti ES 2012 m. gruodžio 11 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šis standartas buvo pakeistas paskelbus 11-ąjį TFAS ir dabar numato reikalavimą bendrąsias įmones, o taip pat ir asocijuotąsias įmones apskaitoje registruoti taikant nuosavybės metodą.

• 10-ojo TFAS ,,Konsoliduotosios finansinės ataskaitos", 12-ojo TFAS ,,Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas", 27-ojo TAS ,,Atskiros finansinės ataskaitos" pataisos – Investiciniai subjektai, priimtos taikyti ES 2013 m. lapkričio 20 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šia pataisa pateiktas investicinio ūkio subjekto apibrėžimas – tai ūkio subjektas, kuris: (i) gauna lėšas iš investuotojų ir už šias lėšas teikia jiems investicijų valdymo paslaugas; (ii) įsipareigoja savo investuotojams užtikrinti, kad jo veiklos paskirtis – investuoti lėšas vien tik siekiant vertės padidėjimo arba investicinių pajamų; ir (iii) savo investicijas vertina tikrąją verte. Investicinis ūkio subjektas privalės apskaityti savo dukterines įmones tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, ir konsoliduoti tik tas dukterines įmones, kurių teikiamos paslaugos yra susijusios su ūkio subjekto investicine veikla. 12-ojo TFAS pakeitimo tikslas – pateikti papildomą reikalaujamą atskleisti informaciją, įskaitant bet kuriuos svarbius sprendimus, priimtus nustatant, ar ūkio subjektas yra investicinis ūkio subjektas, taip pat informaciją apie finansinę ar kitokio pobūdžio paramą, kurią ketinama teikti ar kuri jau buvo suteikta nekonsoliduojamai dukterinei įmonei.

• 39-ojo TAS ,,Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas" – Išvestinių finansinių priemonių novacija ir tolesnė apsidraudimo sandorių apskaita, priimtas taikyti ES 2013 m. gruodžio 19 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis bus leidžiama tęsti apsidraudimo sandorių apskaitą tokiu atveju, kai apsidraudimo nuo rizikos priemone laikoma išvestinė finansinė priemonė yra pakeičiama (t.y. šalys susitaria pakeisti pradinę sandorio šalį nauja), siekiant įvykdyti tarpuskaitą su pagrindine sandorio šalimi vykdant teisės aktų ar taisyklių reikalavimus, jei įvykdomos nustatytos sąlygos.

• Žemiau išvardinti nauji arba persvarstyti standartai ir aiškinimai, kurie yra patvirtinti ES, bet dar neįsigalioję t.y. kuriuos privaloma taikyti Grupės ir Bendrovės ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir kurių Grupė bei Bendrovė dar nėra pritaikiusi anksčiau laiko:

• 2-asis TFAS "Mokėjimas akcijomis"; 3-iasis TFAS "Verslo jungimai"; 8-asis TFAS "Veiklos segmentai"; 16-asis TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai"; 24-asis TAS "Susijusių šalių atskleidimas"; 38-asis TAS "Nematerialusis turtas"; 37-asis TAS "Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas" ir 39-asis TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas" iš dalies keičiami pagal 3-iojo TFAS pataisas – priimti taikyti ES 2014 m. gruodžio 17 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau).

• 19-ojo TAS "Išmokos darbuotojams" pataisos "Apibrėžtųjų išmokų planai. Darbuotojų įmokos" priimtos taikyti ES 2014 m. gruodžio 17 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau). Pataisų tikslas – supaprastinti ir paaiškinti darbuotojų ar trečiųjų šalių įmokų, susijusių su apibrėžtųjų išmokų planais, apskaitą.

• 3-asis TFAS "Verslo jungimai" , 13-asis TFAS "Tikrosios vertės nustatymas" ir 40-asis TAS "Investicinis turtas" - priimti taikyti ES 2014 m. gruodžio 18 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisos yra atitinkamų standartų paaiškinimai arba taisymai, susiję su tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) nenuoseklumu arba atvejais, kai reikia patikslinti formuluotes.

• TFAAK 21-asis aiškinimas "Mokesčiai" - priimtas taikyti ES 2014 m. birželio 13 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. birželio 17 d. arba vėliau). Aiškinimo tikslas – pateikti rekomendacijų, kaip tinkamai į apskaitą įtraukti mokesčius, kuriems taikomas 37-asis tarptautinis apskaitos standartas, siekiant padidinti finansinių ataskaitų palyginamumą vartotojams.

Kitų naujų ar pakeistų standartų ar jų aiškinimų, kurie dar neįsigaliojo ir kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos Grupei/Bendrovei, nėra.

2.2. Atitikties patvirtinimas

Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) priimtais Europos Sąjungos (ES) ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o jų aiškinimus – Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas (TFAAK).

2.3. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Grupė ir Bendrovė apskaitą tvarko pirminės ekonominės aplinkos, kurioje vykdoma veikla, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, litais (suapvalintos iki tūkstančių litų, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Bendrovės bei jos dukterinių įmonių funkcinė ir pateikimo valiuta.

Nuo 2002 m. iki 2014 m. gruodžio 31 d. litas buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.

2.4. Konsolidavimo principai

Konsolidavimo principai

Grupės ir Bendrovės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Kauno energija" ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios Bendrovės. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Per metus įsigytos arba parduotos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios dukterinių įmonių pajamos yra priskiriamos įmonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas.

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos.

Grupės nuosavybės dalies pasikeitimai dukterinėse įmonėse

Grupės nuosavybės dalies dukterinėse įmonėse pasikeitimai, kurie nelemia dukterinių įmonių kontrolės praradimo Grupėje, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. Grupės dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių dukterinėse įmonėse pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams.

Kai Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertės sumos ir bet kurios išlaikytos dalies tikrosios vertės bendros sumos ir (ii) dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų bei nekontroliuojamos dalies ankstesnės balansinės vertės. Kai dukterinės įmonės turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertės suma, ir susijęs pelnas ar nuostoliai buvo įtraukiami į bendrąsias pajamas ir sukaupti nuosavybėje, sumos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į kitas bendrąsias pajamas ir sukauptos nuosavybėje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t. y. perklasifikuojamos į pelną ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos į buvusią dukterinę įmonę tikroji vertė kontrolės praradimo datą yra laikoma tikrąja verte pirminio pripažinimo metu tolesnės apskaitos tikslais pagal 39–ąjį TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas", arba, jei tinkama, kaip investicijos į asocijuotą arba bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu.

2.5. Investicijos į dukterines įmones

Bendrovės finansinės būklės ataskaitose investicijos į dukterines įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš dukterinių įmonių gaunami dividendai pripažįstami per pelną.

39 TAS reikalavimai yra taikomi siekiant nustatyti, ar būtina pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, susijusių su Grupės ir Bendrovės investicija į dukterinę įmonę. Kai būtina, visa apskaitinė investicijos vertė (įskaitant prestižą) yra tikrinama dėl vertės sumažėjimo pagal 36 TAS "Turto vertės sumažėjimas" kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamąją vertę (didesnė iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) su jo balansine verte. Bet koks pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis sudaro investicijų balansinės vertės dalį. Bet koks nuostolio dėl vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pagal 36 TAS tiek, kiek vėliau padidėja investicijos atsiperkamoji vertė.

2.6. Nematerialusis turtas

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį–linijinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimas

Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 – 4 metus).

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.7. Taršos leidimų apskaita

Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Bendrovė taršos leidimus apskaito nominaliąja verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje".

Įsipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.

Taikydama "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitose pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelną ar nuostolius.

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įsigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus.

Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesčius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sąnaudas vadovaujantis Grupės ir Bendrovės apskaitos politika. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui.

Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį–linijinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą) atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.

Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo peržiūrėti naudingo tarnavimo laikotarpiai, kaip aprašyta 2.25 pastaboje.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

	Metai
Pastatai	15 – 50
Statiniai ir mašinos	5 – 70
Transporto priemonės	4 – 10
Įrenginiai ir įrankiai	4 – 20
	22

Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 500 Lt.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigytas finansinės nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį naudingą tarnavimo laikotarpį kaip nuosavam turtui.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.

Nuomojamo ir/ar pagal panaudos sutartis naudojamo turto remonto, kuris prailgina nuomojamo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ar pagerina turto naudingąsias savybes, išlaidos yra kapitalizuojamos ir nudėvimos per likusį nuomos ir/ar panaudos sutarties laikotarpį.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra paruoštas eksploatacijai.

2.9. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, išskyrus prestižą

Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Grupė ir Bendrovė peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią priskyrimo bazę, Grupės ir Bendrovės turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo bazę.

Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas ir nematerialusis turtas, neskirtas naudojimui, yra tikrinami dėl vertės sumažėjimo mažiausiai kartą per metus, ir kai yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant ateities pinigų srautus.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra reikšmingai mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną arba nuostolius.

Jei po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė reikšmingai padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelną arba nuostolius iš karto.

2.10. Finansinis turtas

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sąnaudas.

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto laikotarpį arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį.

Pajamos iš skolos instrumentų, išskyrus tą finansinį turtą, "kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais", yra pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybos tikslai jei:

• jis buvo įsigytas su tikslu siekiant jį parduoti artimiausiu metu; arba
• pirminio pripažinimo metu jis yra vienas iš identifikuotų finansinių priemonių, kurias Grupė ir Bendrovė valdo kartu ir dabartiniu metu siekia trumpalaikio pelno; arba
• tai yra išvestinė finansinė priemonė, kurios paskirtis iš esmės nėra apsidraudimo priemonė.

Finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą, laikomą prekybai, pirminio pripažinimo metu gali būti apskaitomas kaip finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, jeigu:

• toks priskyrimas panaikina arba žymiai sumažina vertinimo ar pripažinimo neatitikimą, kuris kiltų priešingu atveju; arba

• finansinis turtas sudaro finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupę, kuri yra valdoma ir jo naudojimo rezultatyvumas yra vertinamas tikrąja verte, remiantis Grupės ir Bendrovės dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija, ir informacija tokiu būdu yra pateikiama Bendrovės viduje; arba

• jis įeina į sandorį, apimantį vieną ar daugiau įterptinių išvestinių priemonių, ir 39 TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" leidžia visą mišrų sandorį (turto ar įsipareigojimų) priskirti kaip finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrąja verte, kurio bet kokį pelną arba nuostolius, atsirandančius iš pervertinimo, pripažįstant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripažintas pelnu ar nuostoliu apima ir į visus uždirbtus dividendus ir palūkanas už finansinį turtą ir įtraukiamas į "kitas pelnas ir nuostoliai" bendrųjų pajamų ataskaitos eilutę.

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nėra klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki termino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Grupės ir Bendrovės laikomos listinguojamos išperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte. Grupė ir Bendrovė taip pat turi nelistinguojamų akcijų investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, tačiau jos taip pat klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte (nes direktoriai mano, kad tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta). Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl tikrosios vertės pasikeitimo yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijų perkainojimo rezerve, neįtraukiant vertės sumažėjimo nuostolių, palūkanų, apskaičiuotų naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostolių iš piniginio turto, kurie pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertės sumažėjimo nuostolių, anksčiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijų perkainojimo rezerve, yra perklasifikuojami į pelną arba nuostolius.

Dividendai iš finansinio turto laikomo galimam pardavimui nuosavybės instrumento yra pripažįstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Grupei ir Įmonei atsirado teisė gauti dividendus.

Tikroji piniginio finansinio turto laikomo galimam pardavimui vertė, išreikšta užsienio valiuta yra nustatoma ta užsienio valiuta ir yra perskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso, pripažįstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaičiuojami remiantis piniginio turto amortizuota savikaina. Kitas pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kai palūkanų pripažinimas būtų nereikšmingas.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą apskaitomą "tikrąja verte per pelną arba nuostolį", yra įvertinamas, ar yra kokių nors vertės sumažėjimo požymių. Yra laikoma, kad finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kuri turėjo įtakos iš finansinio turto tikėtiniems ateities pinigų srautams.

Reikšmingas arba ilgalaikis listinguojamų ir nelistinguojamų nuosavybės investicijų, klasifikuojamų kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertės sumažėjimas žemiau vertybinių popierių savikainos yra laikomas objektyviu vertės sumažėjimo įrodymu.

Viso kito finansinio turto, įskaitant išperkamąsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir išperkamosios nuomos gautinų sumų, objektyvus vertės sumažėjimo įrodymas galėtų būti:

• reikšmingi emitento ar kitos sandorio šalies finansiniai sunkumai; arba
• palūkanų mokėjimo nevykdymas ar uždelsimas; arba
• kai tampa tikėtina, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdytas finansinis reorganizavimas; arba
• dėl finansinių problemų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka.

Tam tikrų finansinio turto kategorijų, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nėra individualiai nustatyto vertės sumažėjimo, yra papildomai vertinamas dėl vertės sumažėjimo bendrai. Objektyvus gautinų sumų portfelio vertės sumažėjimo įrodymas galėtų apimti Grupės ir Bendrovės patirtį renkant mokėjimus pagal mokėjimų uždelsimą, gautinų sumų portfelyje išaugęs uždelstų mokėjimų skaičius, kurių vidutinis kredito terminas viršija 30 dienų, taip pat pastebimi nacionalinių ar vietinių ekonominių sąlygų pokyčiai, kurie koreliuoja su gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymu.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą tik tada, kai baigiasi sutartinė teisė į to turto pinigų srautus, arba kai ji perduoda finansinį turtą ir iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiamą turto naudą kitai įmonei. Jeigu Grupė ir Bendrovė nei perduoda, nei iš esmės išlaiko visos rizikos ir nuosavybės teikiamos naudos ir toliau valdo perleistą turtą, Grupė ir Bendrovė pripažįsta jai tenkančią turto ir susijusių įsipareigojimų, kuriuos jai gali tekti mokėti, sumą. Jeigu Grupei ir Įmonei lieka iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiama perleisto finansinio turto nauda, Grupė ir Bendrovė ir toliau pripažįsta finansinį turtą ir taip pat pripažįsta paskolas, užstatytas už gautas įplaukas.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimo metu, skirtumas tarp turto apskaitinės vertės ir gauto ir gautino atlygio ir sukaupto pelno ar nuostolių, kurie buvo pripažinti kitose bendrosiose pajamose ir sukauptas nuosavybėje, yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

2.11. Išvestiniai finansiniai instrumentai

Grupė ir Bendrovė naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.

Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose, jei jie neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitos principų.

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę.

2.12. Atsargos

Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kainą, atėmus visas įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu.

Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlyje.

2.13. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš Grupės ir Bendrovės bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigojimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė.

Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra pripažįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.

2.14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose, pinigai kelyje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.15. Išmokos darbuotojams

Įmokos į nustatytus pensinio aprūpinimo planus yra pripažįstamos sąnaudomis kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį jiems teisę į įmokas.

Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, įsipareigojimai, pripažinti finansinės būklės ataskaitose, atspindi dabartinę nustatytų pensinio aprūpinimo planų vertę pakoreguota nepripažintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripažintomis anksčiau suteiktų paslaugų išlaidomis, ir sumažinta plano turto tikrąja verte. Bet koks šio skaičiavimo metu susidaręs turtas negali viršyti nepripažintą aktuarinį nuostolį ir ankstesnių paslaugų savikainos pridedant dabartinę būsimųjų plano įmokų grąžinimų ir sumažinimų vertę.

2.16. Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi sąnaudos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiami į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.

Investicinės pajamos, uždirbtos laikinai investavus konkrečią pasiskolintą sumą, kuri dar nepanaudota ilgo parengimo turtui, yra atimamos iš leidžiamų kapitalizuoti skolinimosi sąnaudų.

Visos kitos skolinimosi sąnaudos yra pripažįstamos to laikotarpio pelnu arba nuostoliais, kai patiriamos.

2.17. Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės

Skolos ar nuosavybės klasifikavimas

Skolos ir nuosavybės priemonės yra priskiriamos finansiniams įsipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinį ir atsižvelgdamas į finansinių įsipareigojimų, finansinio turto ir nuosavybės priemonių apibrėžimus.

Nuosavybės priemonės

Nuosavybės priemonė yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į Bendrovės turtą, atėmus visus jos įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės išleistos nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautu atlygiu, atėmus tiesiogines išleidimo sąnaudas.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais" arba "kitiems finansiniams įsipareigojimams".

Finansiniai įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis įsipareigojimas yra klasifikuojamas "tikrąja verte per pelną ar nuostolius", kai finansinis įsipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais".

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Efektyvios palūkanų normos metodas tai amortizuotos finansinių įsipareigojimų savikainos skaičiavimo ir palūkanų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma, tai norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus ateinančių laikotarpių pinigų srautus per numatomą finansinio įsipareigojimo laikotarpį, arba (jei taikytina) trumpesnį laikotarpį iki grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės ir Bendrovės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

2.18. Nuoma

Nuoma yra pripažįstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sąlygas yra perduodama iš esmės visa turto nuosavybės rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomotojas

Iš nuomininkų gautinos sumos pagal išperkamosios nuomos sutartis yra pripažįstamos Grupės ir Bendrovės grynųjų investicijų į nuomą verte, kaip gautinos sumos. Nuomos pajamos paskirstomos per nuomos laikotarpį taip, kad atspindėtų pastovų turto grąžos rodiklį atsižvelgiant į Grupės ir Bendrovės grynosios nuomos investicijos likutį.

Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansinės vertės ir yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip Grupės ir Bendrovės turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.

Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu. Tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją Grupės ir Bendrovės skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokėjimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokėjimai yra pripažįstami įsipareigojimu. Nuomos sąnaudos yra mažinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu–linijiniu metodu, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti.

2.19. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad Grupė ir Bendrovė laikysis su jomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos.

Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame Grupė ir Bendrovė pripažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė sąlyga yra, kad Grupė ir Bendrovė turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą, yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažįstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį.

Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nauda iš valstybės paskolos žemesne nei rinkos palūkanų norma yra traktuojama kaip valstybės dotacija, apskaičiuojama kaip skirtumas tarp gautų įplaukų ir paskolos tikrosios vertės, apskaičiuotos pagal vyraujančias rinkos palūkanų normas.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitų eilutėje "Dotacijos (atidėtosios pajamos)".

2.20. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas atspindi einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis.

Einamųjų metų mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. 2014 m. bendrovei taikytas pelno mokestis buvo 15 proc. (2013 m. – 15 proc.).

Atidėtasis mokestis

Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra įtakojamas nei apmokestinamasis, nei finansinis pelnas.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami laikiniesiems mokestiniams skirtumams, susijusiems su investicijomis į dukterines, asocijuotas įmones ir verslo junginius, išskyrus atvejus, kai Įmonė kontroliuoja laikinųjų skirtumų padengimą ir yra tikėtina, kad šie laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas įskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams, tik ta dalimi, kuriai tikėtinai bus pakankamai mokestinio pelno laikinųjų skirtumų naudai realizuoti ir yra tikimasi ją realizuoti artimiausioje ateityje.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Grupė ir Bendrovė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir Įmonė ketina padengti mokėtinus mokesčius grynąja verte.

2.21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Vienai akcijai tenkanti pagrindinė ir sumažinta pelno dalis apskaičiuojama dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Nėra jokių instrukcijų mažinti pelną vienai akcijai, todėl nėra jokio skirtumo tarp pagrindinės ir sumažintos pelno dalies vienai akcijai.

2.22. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš šilumos pardavimo pripažįstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas sąskaitas už šilumą ir karšto vandens pašildymą. Sąskaitos vartotojams išrašomos kartą per mėnesį, pagal šilumos skaitiklio parodymus.

Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

• Grupė ir Bendrovė perdavė pirkėjui reikšmingą nuosavybės teikiamą naudą ir prekių riziką;
• Grupė ir Bendrovė neišlaiko nei parduotų prekių tolesnio valdymo tokiu lygiu, kuris paprastai siejamas su nuosavybe, nei efektyvios kontrolės;
• pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;
• tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą; ir
• su sandoriu susijusios patirtos, ar patirtinos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Delspinigiai pripažįstami pajamomis tik juos gavus.

Dividendų pajamos iš investicijų yra pripažįstamos, kai akcininkai įgyja teisę gauti mokėjimą (jei yra didelė tikimybė, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta).

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.

Grupės ir Bendrovės politika pripažįstant pajamas iš veiklos nuomos yra pateikiama 2.18 pastaboje.

2.23. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.24. Sandoriai užsienio valiuta

Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendrovės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos valiutų kursais, galiojusiais operacijų dieną. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti užsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrąja verte ir denominuoti užsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi užsienio valiutos įsigijimo verte yra nekonvertuojami.

Pateikimo valiuta yra litai (Lt). Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į litus oficialiu, tą dieną Lietuvos banko nustatytu kursu, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į litus finansinės būklės ataskaitų sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami į pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į litus, įtraukiamos į pelną arba nuostolius.

Pagrindinių valiutų santykiai buvo tokie:

		2014 m. gruodžio 31 d.				2013 m. gruodžio 31 d.
1 EUR	=	3,4528	Lt	1 EUR	=	3,4528	Lt
1 USD	=	2,8387	Lt	1 USD	=	2,5098	Lt
1 GBP	=	4,4080	Lt	1 GBP	=	4,1391	Lt

Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo yra įtraukiamos į to laikotarpio pelną ar nuostolius, kai jie atsiranda, išskyrus:

• keitimo kurso skirtumai, skolinantis užsienio valiuta, susiję su nebaigta statyba, kuri ateityje bus naudojama produkcijai gaminti, yra įtraukiami į šio turto savikainą, kai jie yra laikomi paskolų palūkanų užsienio valiuta sąnaudų koregavimais;

• sandorių, kurie sudaryti siekiant apsidrausti nuo tam tikrų užsienio valiutos rizikų, keitimo kurso skirtumai; ir

• grynosios, užsienyje veikiančios investicijos, gautinų ar mokėtinų piniginių vienetų keitimo kurso skirtumai, kuriems sudengimas nėra nei planuojamas nei tikėtinas (todėl sudaro grynąją užsienyje veikiančios investicijos dalį), tokie valiutų keitimo skirtumai turi būti iš pradžių pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir perleidžiant ar dalinai perleidžiant grynąją investiciją perklasifikuojami iš nuosavybės į pelną ar nuostolius.

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.

Įvertinimai ir prielaidos

Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai – naudingo tarnavimo laikotarpis

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukmė, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių, teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data.

Grupė ir Bendrovė įvertino nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laiką ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pakeitė šilumos tinklų nusidėvėjimo normatyvą iš 20 metų į 30 metų, o šilumokaičiams ir kitiems specialiems įrengimams iš 10 metų į 15 metų.

Atsargų realizacinė vertė

Nuo 2011 m. Bendrovės vadovybė formuoja 100 proc. vertės sumažėjimą, atsargoms, įsigytoms anksčiau, nei prieš vienerius metus.

Gauto nepiniginio turtinio įnašo apskaitinė vertė

2009 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 136 mln. Lt.

2010 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir inžineriniais tinklais, esančiais Jurbarko mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 0,616 mln. Lt.

2014 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y., inžineriniais tinklais esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 0,421 mln. Lt.

Vadovaujantis 2010 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos sprendimu, Bendrovė 2012 m. atliko nepiniginio turtinio įnašo, t.y. kolektorių – tunelių papildomą vertinimą, kurio ataskaitoje akcentuota, kad šiuo konkrečiu atveju pajamų metodu apskaičiuota kolektorių vertė nėra teisinga turto rinkos vertė ir išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte. Bendrovė, siekdama įsitikinti, kad perimto turtinio įnašo rinkos vertės nustatymo principai, taikyti 2009 m. ir 2012 m. vertinimų metu, atitinka Tarptautinių turto vertinimo standartų reikalavimus ir nustatyta vertė atitinka 16-ojo Tarptautinio apskaitos standarto nuostatoms, 2014 m. užsakė ir gavo Nekilnojamojo turto (kolektorių – tunelių, 40 vnt.) retrospektyvinės vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktą. Jame konstatuojama, kad ankstesnėje vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė, apskaičiuota išlaidų (kaštų) metodu, gali būti laikoma ir to turto tikrąja verte.

2014 m. gruodžio 31 d. bendra turtinių įnašų balansinė vertė 126.859 tūkst. Lt, t. t. kolektorių tunelių – 125.893 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 128.423 tūkst. Lt, t. t. kolektorių tunelių – 127.840 tūkst. Lt).

Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikšmingai sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinėmis ir numatomomis pirkėjų skolų grąžinimo prielaidomis. Dėl ekonomikos, pramonės arba konkrečių pirkėjų sąlygų pokyčių gali tekti koreguoti finansinėse ataskaitose apskaitytą abejotinų skolų vertės sumažėjimą.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėžti atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis.

Teisminiai ginčai

Grupė ir Bendrovė ataskaitinio laikotarpio pabaigai peržiūri visus teisminius ginčus ir informaciją apie juos atskleidžia šio aiškinamojo rašto 24 pastaboje.

2.26. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.27. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.28. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.29. Segmentai

Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendrovės viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusių sprendimų priėmėjui. Vyriausiasis su veikla susijusių sprendimų priėmėjas, atsakingas už išteklių paskirstymą bei segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente, todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2014 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas

	Grupė	Bendrovė
		Patentai, licencijos
Įsigijimo vertė:
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	5.379	5.326
Įsigijimai	73	10
Perleidimai ir nurašymai	(155)	(40)
Perkėlimas iš nebaigtos statybos	84	84
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	5.381	5.380
Įsigijimai	6	6
Perleidimai ir nurašymai	(57)	(57)
Perkėlimas iš nebaigtos statybos	141	141
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	5.471	5.470
Amortizacija:
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	5.175	5.122
Amortizacija per metus	139	89
Perleidimai ir nurašymai	(142)	(40)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	5.172	5.171
Amortizacija per metus	98	98
Perleidimai ir nurašymai	(57)	(57)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	5.213	5.212
2012 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	204	204
2013 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	209	209
2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	258	258

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2014 m. gruodžio 31 d. lygi 4.649 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 4.816 tūkst. Lt), buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

4.Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Grupės ir Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimo sąnaudos 2014 m. gruodžio 31 d. sudaro atitinkamai 19.137 tūkst. Lt ir 19.104 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 17.220 tūkst. Lt ir 17.151 tūkst. Lt). 19.023 tūkst. Lt ir 19.023 tūkst. Lt sumos (2013 m. gruodžio 31 d. – 17.119 tūkst. Lt ir 17.050 tūkst. Lt) Grupės ir Bendrovės pelne ar nuostoliuose yra įtrauktos į veiklos sąnaudas (nusidėvėjimo ir amortizacijos bei kitų sąnaudų straipsniuose). Likusios sumos yra įtrauktos į kitos veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo lygi 114.938 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 114.753 tūkst. Lt), Bendrovės – 114.809 tūkst. Lt, buvo visiškai nudėvėta (2013 m. gruodžio 31 d. – 114.724 tūkst. Lt), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro katilinių, šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.

2014 m. gruodžio 31 d. pagal galiojančias sutartis Grupė ir Bendrovė buvo įsipareigojusi įsigyti ilgalaikio turto atitinkamai už 50.799 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 35.414 tūkst. Lt).

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2014 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

Grupė	Žemė ir pastatai	Statiniai ir mašinos	Transporto priemonės	Įrenginiai ir įrankiai	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	57.009	574.997	4.996	37.889	2.198	677.089
Įsigijimai	-	6.830	628	4.352	32.881	44.691
Parduotas ir nurašytas turtas	(485)	(1.153)	(485)	(246)	-	(2.369)
Perklasifikavimai	1.854	20.428	-	5.424	(27.706)	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	(84)	(84)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	58.378	601.102	5.139	47.419	7.289	719.327
Įsigijimai	-	5.945	6	(789)	64.920	70.082
Parduotas ir nurašytas turtas	(3.313)	(3.538)	(15)	(345)	-	(7.211)
Perklasifikavimai	292	24.561	288	2.646	(27.787)	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	(141)	(141)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	55.357	628.070	5.418	48.931	44.281	782.057
Sukauptas nusidėvėjimas:
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	30.432	267.405	4.583	26.284	-	328.704
Nusidėvėjimas per metus	1.159	14.599	165	2.649	-	18.572
Parduotas ir nurašytas turtas	(310)	(1.092)	(457)	(232)	-	(2.091)
Perklasifikavimai	-	12	-	(12)	-	-
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	31.281	280.924	4.291	28.689	-	345.185
Nusidėvėjimas per metus	1.192	15.892	210	3.517	-	20.811
Parduotas ir nurašytas turtas	(2.362)	(2.874)	(16)	(330)	-	(5.582)
Perklasifikavimai	(1)	(728)	34	695	-	-
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	30.110	293.214	4.519	32.571	-	360.414
2012 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	26.577	307.592	413	11.605	2.198	348.385
2013 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	27.097	320.178	848	18.730	7.289	374.142
2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	25.247	334.856	899	16.360	44.281	421.643

2014 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė buvo lygi 148.173 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 207.522 tūkst. Lt), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (11 pastaba).

Per 2014 m. Grupės ir Bendrovės kapitalizuotų palūkanų suma lygi 170 tūkst. Lt (2013 m. – 83 tūkst. Lt). Kapitalizavimo norma per 2014 m. svyravo nuo nuo 1,01 proc. iki 2,87 proc. (2013 m. – nuo 1,40 proc. iki 2,96 proc.).

Grupė ir Bendrovė įrenginių ir įrankių grupėje 2014 m. gruodžio 31 d. apskaitė 1.060 tūkst. Lt turto dar neparuošto naudojimui (2013 m. gruodžio 31 d. – 3.604 tūkst. Lt).

Bendrovė	Žemė ir pastatai	Statiniai ir mašinos	Transporto priemonės	Įrenginiai ir įrankiai	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	54.467	574.375	3.823	37.521	2.198	672.384
Įsigijimai	-	6.830	628	4.369	32.881	44.708
Parduotas ir nurašytas turtas	(485)	(1.052)	(125)	(90)	-	(1.752)
Perklasifikavimai	1.854	20.428	-	5.424	(27.706)	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	(84)	(84)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	55.836	600.581	4.326	47.224	7.289	715.256
Įsigijimai	-	5.948	74	(788)	64.920	70.154
Parduotas ir nurašytas turtas	(3.313)	(3.538)	(15)	(339)	-	(7.205)
Perklasifikavimai	292	24.561	288	2.646	(27.787)	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	(141)	(141)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	52.815	627.552	4.673	48.743	44.281	778.064
Sukauptas nusidėvėjimas:
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	29.247	266.773	3.382	25.958	-	325.360
Nusidėvėjimas per metus	1.101	14.602	166	2.637	-	18.506
Parduotas ir nurašytas turtas	(310)	(993)	(125)	(82)	-	(1.510)
Perklasifikavimai	-	12	-	(12)	-	-
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	30.038	280.394	3.423	28.501	-	342.356
Nusidėvėjimas per metus	1.135	15.890	240	3.513	-	20.778
Parduotas ir nurašytas turtas	(2.362)	(2.872)	(16)	(325)	-	(5.575)
Perklasifikavimai	(1)	(728)	34	695	-	-
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	28.810	292.684	3.681	32.384	-	357.559
2012 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	25.220	307.602	441	11.563	2.198	347.024
2013 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	25.798	320.187	903	18.723	7.289	372.900
2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	24.005	334.868	992	16.359	44.281	420.505

5. Po vienerių metų gautinos sumos

		Grupė		Bendrovė
	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos Bendrovės darbuotojams	21	40	21	40

Ilgalaikės paskolos, išduotos Bendrovės darbuotojams yra beprocentės ir jų terminas yra nuo 1997 m. iki 2023 m. Šios paskolos apskaitomos diskontuota verte 2014 m. gruodžio 31 d. taikant 3,7 proc. palūkanų normą. ir 2013 m. gruodžio 31 d., taikant 3,47 proc. palūkanų normą. 2014 m. atstatytas diskontavimas sudarė 3 tūkst. Lt (2013 m. – 1 tūkst. Lt). Atstatymo sumos apskaitytos Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitos gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo straipsnyje.

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. po vienerių metų gautinoms sumoms nenustatytas vertės sumažėjimas.

6. Kitas finansinis turtas

		Grupė		Bendrovė
	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, laikomas parduoti
Akcijų tikroji vertė	95	95	95	95

Finansinį turtą, laikomą parduoti sudaro paprastosios nekotiruojamos akcijos.

7. Atsargos

		Grupė		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Technologinis kuras	3.512	3.502	3.512	3.502
Atsarginės dalys	1.113	1.140	1.113	1.140
Medžiagos	1.192	1.175	1.179	1.122
	5.817	5.817	5.804	5.764
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas laikotarpio pabaigoje	(5.215)	(1.920)	(5.215)	(1.920)
Atsargų balansinė vertė	602	3.897	589	3.844

Grupės ir Bendrovės atsargų realizacinės vertės sumažėjimas 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 5.215 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 1.920 tūkst. Lt). Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2014 m. ir 2013 m. Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

8. Per vienerius metus gautinos sumos

		Grupė		Bendrovė
	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Iš pirkėjų gautinos sumos	96.312	111.871	96.489	112.036
Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas	(44.106)	(54.850)	(44.283)	(55.027)
	52.206	57.021	52.206	57.009

Grupės ir Bendrovės 2014 m. gruodžio 31 d. iš pirkėjų gautina suma apima 2.020 tūkst. Lt faktoringuotą sumą pagal sutartį su AB DNB banku (2013 m. gruodžio 31 d. – 2.453 tūkst. Lt faktoringuotą sumą pagal sutartį su UAB "Swedbank lizingas").

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2014 m. ir 2013 m. Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:

	Grupė	Bendrovė
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	47.755	47.877
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	10.336	10.391
Nurašyta	(3.241)	(3.241)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	54.850	55.027
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	(7.688)	(7.690)
Nurašyta	(3.056)	(3.054)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	44.106	44.283

Per 2014 m. Grupė ir Bendrovė nurašė atitinkamai 3.056 tūkst. Lt ir 3.054 tūkst. Lt beviltiškų skolų (2013 m. – 3.241 tūkst. Lt). Per 2014 m. Grupė ir Bendrovė atgavo 25 tūkst. Lt (2013 m. – 15 tūkst. Lt) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs
	nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2014 m.	43.362	2.359	619	731	863	4.272	52.206
2013 m.	44.691	3.295	995	973	1.231	5.836	57.021

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs
		mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2014 m.	43.362	2.359	619	731	863	4.272	52.206
2013 m.	44.679	3.295	995	973	1.231	5.836	57.009

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.

Kitas Grupės ir Bendrovės gautinas sumas sudarė:

	Grupė			Bendrovė
	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Mokesčiai	16.271	4.130	16.271	4.130
Kitos	7.184	5.495	7.413	5.797
Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas	(597)	(197)	(865)	(503)
	22.858	9.428	22.819	9.424

Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:

	Grupė	Bendrovė
2012 m. gruodžio 31 d. likutis	536	728
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	(326)	(212)
Nurašyta	(13)	(13)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	197	503
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	529	491
Nurašyta	(129)	(129)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	597	865

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų didžiąją dalį sudarė savivaldybių skola už kompensacijas mažas pajamas turinčioms šeimoms, gautinos sumos už parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai) bei suteiktas paslaugas (kolektorių priežiūros ir pan. paslaugas).

Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra	Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs
	praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2014 m.	2.705	54	179	550	5	3.094	6.587
2013 m.	2.126	32	37	6	3.071	26	5.298

Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas		Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs
		mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2014 m.	2.666	54	179	550	5	3.094	6.548
2013 m.	2.122	32	37	6	3.071	26	5.294

Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 – 45 dienos.

Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms, kurių laikotarpis nėra praėjęs ir kurioms nebuvo apskaitytas vertės sumažėjimas, finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, vadovybės manymu, nebuvo jokių požymių, kad skolininkai negalės įvykdyti savo mokėjimų įsipareigojimų.

9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

		Grupė	Bendrovė
	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Pinigai kelyje	402	977	402	977
Pinigai banke	922	1.160	903	1.140
Pinigai kasoje	21	18	21	18
	1.345	2.155	1.326	2.135

Grupės ir Bendrovės banko sąskaitos, kurių likutis 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 760 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 1.137 tūkst. Lt), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (11 pastaba).

10. Rezervai

Privalomasis

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.

Bendrovė 2013 m. balandžio 30 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (2.584 tūkst. Lt), 5.538 tūkst. Lt iš nepaskirstytojo pelno pervedė į privalomąjį rezervą ir 250 tūkst. Lt į kitus rezervus. Rezervas suformuotas investicijoms.

Bendrovė 2014 m. balandžio 29 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (250 tūkst. Lt), pervedė 342 tūkst. Lt iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 1.799 tūkst. Lt į kitus rezervus. Rezervai suformuoti: 799 tūkst. Lt investicijoms, 1.000 tūkst. Lt – paramai.

11. Finansinės skolos

		Grupė	Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Ilgalaikės finansinės skolos (paskolos)	58.796	38.994	58.796	38.994
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis (be lizingo, kuris atskleistas 12 pastaboje)	15.263	20.291	15.263	20.291
Trumpalaikės bankų paskolos (tame tarpe kredito linija)	24.588	14.544	24.588	14.544
Faktoringo su regresu sutartis	2.020	2.453	2.020	2.453
Trumpalaikės finansinės skolos	41.871	37.288	41.871	37.288
	100.667	76.282	100.667	76.282

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:

		Grupė	Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
2014 m.	-	20.291	-	20.291
2015 m.	15.263	8.568	15.263	8.568
2016 m.	9.611	7.121	9.611	7.121
2017 m.	7.759	4.993	7.759	4.993
2018 m.	7.362	3.780	7.362	3.780
2019 m.	6.208	2.551	6.208	2.551
2020 m.	4.669	1.432	4.669	1.432
2021 m.	1.680	754	1.680	754
2022 m.	1.655	753	1.655	753
2023 m.	1.654	754	1.654	754
2024 m.	1.654	753	1.654	753
2025 m.	1.655	754	1.655	754
2026 m.	1.654	753	1.654	753
2027 m.	1.654	754	1.654	754
2028 m.	1.655	753	1.655	753
2029 m.	1.654	753	1.654	753
2030 m.	1.655	754	1.655	754
2031 m.	1.655	754	1.655	754
2032 m.	1.654	753	1.654	753
2033 m.	1.654	754	1.654	754
2034 m.	1.654	753	1.654	753
	74.059	59.285	74.059	59.285

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:

		Grupė	Bendrovė
	2014 m.	2013 m.		2013 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Trumpalaikės paskolos	1,24	0,97	1,24	0,97
Ilgalaikės paskolos	2,66	2,59	2,66	2,59

Laikotarpio pabaigoje negrąžintų paskolų (išskyrus faktoringą) likučiai litais ir užsienio valiuta buvo:

		Grupė		Bendrovė
Paskolos valiuta:	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Eurai	45.885	36.816	45.885	36.816
Litai	52.762	37.013	52.762	37.013
	98.647	73.829	98.647	73.829

Kredito įstaiga Sutarties data Valiuta Suma valiuta tūkst. Suma tūkst. Lt Grąžinimo terminas Likutis 2014.12.31 tūkst. Lt 2015 m. dalis tūkst. Lt 1. AB SEB bankas 2005.08.23 eurai 8.776 30.300 2014.12.31 - - 2. Nordea* 2006.12.01 litai 6.090 6.090 2015.12.31 793 793 3. AB SEB bankas 2006.12.21 eurai 2.059 7.108 2016.11.30 496 395 4. AB DNB bankas 2007.11.14 eurai ⁵⁷⁶ 1.989 2016.12.31 497 ²⁴⁸ 5. Danske** 2008.07.31 eurai 984 3.398 2018.12.31 1.386 351 6. Danske** 2008.07.31 eurai 1.158 4.000 2017.09.30 1.355 500 7. "Swedbank", AB 2009.12.02 eurai 3.815 9.819 2016.12.02 2.033 1.203 8. LR Finansų ministerija 2010.04.09 eurai 2.410 8.323 2034.03.15 6.139 - 9. "Swedbank", AB 2010.06.21 eurai ⁶⁴⁹ 2.240 2017.06.21 195 ¹⁹⁵ 10. Nordea* 2010.09.17 eurai 1.625 5.611 2016.05.31 1.401 989 11. LR Finansų ministerija 2010.10.26 eurai ⁸⁰⁷ 2.788 2034.03.15 2.526 - 12. AB SEB bankas 2011.02.11 eurai 1.031 3.560 2019.02.10 2.282 548 13. Nordea* 2011.04.19 eurai 921 3.180 2019.04.30 2.362 545 14. LR Finansų ministerija 2011.09.02 eurai 1.672 5.773 2034.09.01 5.702 - 15. AB SEB bankas 2011.10.13 eurai 290 1.000 2019.11.30 307 141 16. AB SEB bankas 2013.05.23 litai 10.567 10.567 2014.11.30 - - 17. AB DNB bankas 2014.07.01 litai 15.000 15.000 2015.06.30 14.888 14.888 18. AB SEB bankas 2014.08.29 litai 10.000 10.000 2015.08.28 9.700 9.700 19. AB SEB bankas 2013.09.10 litai 5.200 5.200 2020.09.30 4.983 867 20. Nordea* 2013.09.27 litai 1.300 1.300 2020.09.30 511 25 21. Nordea* 2013.06.03 litai 9.000 9.000 2020.06.03 3.405 619 22. AB SEB bankas 2013.06.03 litai 2.760 2.760 2020.06.30 2.530 460 23. AB SEB bankas 2013.06.03 litai 4.240 4.240 2020.06.30 3.870 707 24. Nordea* 2013.09.27 eurai 655 2.261 2020.09.30 2.137 371 25. Nordea* 2013.11.28 litai 2.000 2.000 2020.11.27 1.504 254 26. AB DNB bankas 2014.02.28 litai 5.227 5.227 2015.05.30 5.227 5.227 27. AB SEB bankas 2014.03.31 litai 5.400 5.400 2021.01.15 5.351 825 28. LR Finansų ministerija 2014.03.31 eurai 7.881 27.212 2034.12.01 14.383 - 29. LR Finansų ministerija 2014.01.15 eurai ⁷⁹³ 2.739 2034.12.01 2.684 - 98.647 39.851

Detali informacija apie paskolas 2014 m. gruodžio 31 d.:

* Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; ** Danske bank A/S Lietuvos skyrius.

2012 m. spalio 24 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė faktoringo su regresu sutartį su UAB "Swedbank lizingas" 8.500 tūkst. Lt limitui. Faktoringo avansas – 90 proc. Sutarties galiojimo terminas yra 2013 m. gruodžio 31 d. 2013 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimas galimo regreso sumai 2.453 tūkst. Lt apskaitytas trumpalaikių finansinių skolų straipsnyje.

2014 m. sausio 2 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė faktoringo su regresu sutartį su AB DNB banku 8.500 tūkst. Lt limitui. Faktoringo avansas – 90 proc. Sutarties galiojimo terminas yra 2015 m. balandžio 30 d. 2014 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimas galimo regreso sumai 2.020 tūkst. Lt apskaitytas trumpalaikių finansinių skolų straipsnyje.

Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas (4 pastaba), sąskaitos banke (9 pastaba) ir žemės nuomos teisė buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.

12. Lizingas (finansinė nuoma)

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės ir Bendrovės turtą sudaro transporto priemonės. Finansinės nuomos terminas yra 3 metai. Visos finansinės nuomos sutartys sudarytos eurais.

Būsimus minimalius finansinės nuomos mokėjimus sudarė:

	Grupė		Bendrovė
	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Per vienerius metus	88	116	88	116
Nuo vienerių iki penkerių metų	37	125	37	125
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso	125	241	125	241
Palūkanos	(2)	(8)	(2)	(8)
Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė	123	233	123	233
Finansinės nuomos įsipareigojimai apskaityti kaip:
- trumpalaikiai	86	110	86	110
- ilgalaikiai	37	123	37	123

13. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

		Grupė		Bendrovė
		2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Likutis ataskaitinio pradžioje	laikotarpio	28.987	26.546	28.987	26.546
Gauta per laikotarpį		20.224	3.777	20.224	3.777
Amortizacija ir nurašymai		(1.687)	(1.336)	(1.687)	(1.336)
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje		47.524	28.987	47.524	28.987

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. Centralizuotų šilumos tinklų atnaujinimas, diegiant šiuolaikines technologijas (šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas V. Krėvės pr. 82 A, 118 H, Kaunas)" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 6.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 5.843 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo centro magistralės (4T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 5.990 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 4.414 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. magistralinių šilumos tinklų 6T, esančių Kuršių g. 49C, Jonavos g. tarp NA–7 ir NA–9 bei tinklų po tiltu per Nerį automagistralėje Vilnius – Klaipėda ties Kaunu, kompleksinis rekonstravimas patikimumui didinti, diegiant šiuolaikines technologijas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.333 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.725 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Centralizuoto šilumos tiekimo plėtra statant naują šilumos tiekimo trasą (šilumos tiekimo tinklai nuo A. Juozapavičiaus pr. 23A iki A. Juozapavičiaus pr. 90)" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.566 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.426 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo Žaliakalnio magistralės (4Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.788 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 2.526 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Dainavos mikrorajono magistralės (1T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.560 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.489 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Aukštųjų Šančių magistralės (2Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.618 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.618 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Vilijampolės šilumos tinklų (9K) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 595 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 595 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo Pramonės raj. magistralės (1Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 2.000 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. sausio 16 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Ežerėlio katilinės rekonstrukcija, įrengiant 3,5 MW galios vandens šildymo katilą" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 1.791 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.785 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. sausio 16 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 2.299 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 2.293 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. liepos 8 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Pergalės katilinės rekonstrukcija, įrengiant dūmų kondensacinį ekonomaizerį" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 638 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 383 tūkst. Lt paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Šilko katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (II etapas)" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 3.990 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.733 tūkst. Lt paramą.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Petrašiūnų elektrinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (I etapas)" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 6.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 3.456 tūkst. Lt paramą.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Inkaro katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 6.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 3.631 tūkst. Lt paramą.

2013 m. gruodžio 20 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. 4Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 4Ž-10 ir 4Ž-15 Taikos pr." finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.061 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.055 tūkst. Lt paramą.

2013 m. gruodžio 20 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. 3Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 3Ž-9 ir 3Ž-9-5 A. Baranausko g." finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 787 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 717 tūkst. Lt paramą.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. 1Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 1Ž-7 ir 1Ž-8 bei tarp šilumos kamerų 1Ž-10 ir 1Ž-12 Chemijos g." finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 2.000 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 2.000 tūkst. Lt paramą.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6Ž modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.033 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.023 tūkst. Lt paramą.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 5T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.706 tūkst. Lt sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.706 tūkst. Lt paramą.

14. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutartį turi gauti 1 – 6 mėnesių atlyginimų išmoką. Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:

	Grupė			Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas laikotarpio pradžioje	3.016	3.297	2.958	2.999
Išmokėta	(314)	(775)	(251)	(585)
Suformuotas	354	494	349	544
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas laikotarpio pabaigoje:	3.056	3.016	3.056	2.958
Ilgalaikė dalis	2.143	2.079	2.143	2.079
Trumpalaikė dalis	913	937	913	879

Per 2014 m. Grupės išmokėtos išmokos darbuotojams sudarė 314 tūkst. Lt (2013 m. – 775 tūkst. Lt), Bendrovės – 251 tūkst. Lt (2013 m. – 585 tūkst. Lt) ir yra įtrauktos į atlyginimų ir socialinio draudimo sąnaudas Grupės ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą pensinių išmokų įsipareigojimą yra pateiktos žemiau:

	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	4,0 proc.	4,0 proc.
Darbuotojų kaitos rodiklis	18,9 proc.	18,9 proc.
Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas	3,0 proc.	3,0 proc.

15. Išvestiniai finansiniai instrumentai

2009 m. balandžio 9 d. Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų apsikeitimo sandorį. Nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. Grupė ir Bendrovė nustatė 4,15 proc. fiksuotą palūkanų normą kintamai 6 mėn. EUR LIBOR palūkanų normai. Nominali sandorio vertė yra 2013 m. gruodžio 31 d. – 784 tūkst. eurų (2.708 tūkst. Lt ekvivalentas). Sandorio rinkos vertė 2013 m. gruodžio 31 d. – 51 tūkst. Lt. Šis sandoris nedaro esminės įtakos Grupės ir Bendrovės būsimiesiems pinigų srautams.

16. Pardavimo pajamos

Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojų Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėju. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Šilumos tiekimas	250.274	311.576	250.308	311.632
Karšto vandens tiekimas	9.091	8.612	9.091	8.612
Kolektorių priežiūra	783	779	783	779
Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra	93	280	90	199
Elektros energija	759	767	759	767
Karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra	535	349	535	349
	261.535	322.363	261.566	322.338

17. Kitos sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Pinigų surinkimo sąnaudos	1.235	1.838	1.235	1.838
Įrangos patikrinimas ir apžiūra	1.728	1.657	1.729	1.657
Kolektorių priežiūra	1.387	1.863	1.387	1.863
Skolų surinkimo sąnaudos	186	198	185	198
Parama	1.381	157	1.381	157
Konsultavimo paslaugos	592	485	592	485
Sąskaitų pateikimo sąnaudos	436	457	436	457
Ryšių sąnaudos	179	188	178	188
Su darbuotojais susijusios sąnaudos	297	261	297	261
Draudimas	292	261	292	261
Ilgalaikio turto priežiūra ir susijusios paslaugos	257	212	259	212
Narystės mokestis	279	292	279	292
Transporto išlaidos	82	101	81	100
Reklamos sąnaudos	119	170	119	170
Audito sąnaudos	52	36	52	36
Įrangos ir mašinų nuoma	31	32	32	32
Kitos sąnaudos	1.040	1.448	1.029	1.483
	9.573	9.656	9.563	9.690

18. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Kitos veiklos pajamos
Įvairios suteiktos paslaugos	1.661	3.204	1.423	3.023
Parduotos materialinės vertybės	99	219	52	201
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas	419	13	418	13
Kita	2.040	125	2.033	121
	4.219	3.561	3.926	3.358
Kitos veiklos sąnaudos
Įvairių suteiktų paslaugų savikaina	(830)	(1.689)	(671)	(1.248)
Parduotos materialinės vertybės	(78)	(1)	(2)	(1)
Ilgalaikio turto nurašymas	(734)	(8)	(737)	(14)
Ilgalaikio turto pardavimo nuostoliai	(127)	(32)	(127)	(32)
Kita	(1)	(23)	(1)	(23)
	(1.770)	(1.753)	(1.538)	(1.318)

19. Finansinės veiklos pajamos

	Grupė		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Netesybos, gautos už pradelstas gautinas sumas	1.158	2.952	1.158	2.952
Baudos	1	7.054	1	7.054
Ilgalaikio finansinio turto vertės padidėjimas	-	-	-	-
Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimas	51	153	51	153
Banko palūkanos	1	1	1	1
Kita	-	-	-	-
	1.211	10.160	1.211	10.160

20. Finansinės veiklos sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Banko paskolų ir overdraftų palūkanos	(1.641)	(1.418)	(1.641)	(1.418)
Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimas	-	(338)	(10)	(1.372)
Delspinigiai ir baudos	(1)	(157)	(1)	(157)
Akcininko įnašai į dukterinę bendrovę	-	-	-	(155)
Valiutų kurso pasikeitimas	-	-	-	-
	(1.642)	(1.913)	(1.652)	(3.102)

21. Pelno mokestis

Ataskaitose pateiktos metų pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderinamos su pelno mokesčio sąnaudomis, gautomis taikant norminiuose aktuose numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš mokesčius:

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2014 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

	Grupė			Bendrovė
		2014 m. 2013 m.	2014 m.	2013 m.
Pelnas prieš apmokestinimą	4.496	3.249	4.511	2.064
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaičiuotos taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą	(674)	(487)	(677)	(310)
Apmokestinamojo pelno (nemažinančios sąnaudos) bei neapmokestinamos pajamos ir atidėtojo pelno mokesčio turto vertės sumažėjimo įtaka	(845)	257	(842)	104
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	(1.519)	(230)	(1.519)	(206)
Efektyvi pelno mokesčio norma (proc.)	33,79	7,08	33,67	9,98
		Grupė		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	-	-	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	(1.519)	(230)	(1.519)	(206)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	(1.519)	(230)	(1.519)	(206)

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifą. Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Gruodžio 31 d. atidėtąjį pelno mokestį sudarė:

	Grupė		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Mokestiniai nuostoliai	9.018	6.039	9.018	6.039
Sukaupimai	538	846	538	846
Finansinio turto vertės pasikeitimas	-	51	-	51
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	9.556	6.936	9.556	6.936
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Nusidėvėjimo skirtumai	(17.829)	(15.114)	(17.829)	(15.114)
Investicijų lengvata	(1.586)	(162)	(1.586)	(162)
Perduoto dukterinei įmonei turto perkainojimas	-	-	(664)	(664)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(19.415)	(15.276)	(20.079)	(15.940)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte	(9.859)	(8.340)	(10.523)	(9.004)

Atidėtojo mokesčio turtas dėl mokestinių nuostolių yra pripažįstamas, kadangi Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes.

Gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybės nepripažintą pelno mokesčio turtą sudarė :

	Grupė			Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Iš pirkėjų gautinų sumų nuvertėjimas	6.922	8.228	6.949	8.254
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas	109	98	109	98
Kitų gautinų sumų nuvertėjimas	65	4	108	50
Investicijos į dukterinę bendrovę nuvertėjimas	-	-	421	420
Sukaupimai	782	-	782	-
Nepripažintas pelno mokesčio turtas grynąja verte	7.878	8.330	8.369	8.822

22. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Žemiau pateikiami Grupės pagrindinės ir sumažintos pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:

	Grupė			Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Bendrasis pelnas	2.977	3.019	2.992	1.858
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje	42.732	42.732	42.732	42.732
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje	42.802	42.732	42.802	42.732
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	42.767	42.732	42.767	42.732
Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis tenkanti vienai akcijai (Lt)	0,07	0,07	0,07	0,04

23. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Grupė ir Bendrovė nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.

Pirkėjų skaičius		Grupė	Bendrovė
	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Fiziniai asmenys Kiti juridiniai asmenys	114.151 2.122	114.240 2.098	114.151 2.122	114.240 2.082
Juridiniai asmenys finansuojami iš savivaldybės ir valstybės biudžetų	571	345	571	336
	116.844	116.683	116.844	116.658

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos pagal pirkėjų grupes:

	Grupė			Bendrovė
	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Fiziniai asmenys Kiti juridiniai asmenys	37.732 7.547	39.320 8.645	37.732 7.547	39.319 8.638
Juridiniai asmenys finansuojami iš savivaldybės ir valstybės biudžetų	6.927	9.056	6.927	9.052
	52.206	57.021	52.206	57.009

Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną, vadovybės nuomone, nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų įsipareigojimų, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupė ir Bendrovė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (8 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose, kurie įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*:

	Grupė		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
A	197	322	178	302
A+	574	674	574	674
AA-	25	138	25	138
Bankas, kuriam nepriskirtas reitingas	126	26	126	26
	922	1.160	903	1.140

*- išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Fitch Ratings agentūros.

2014 m. ir 2013 m. Grupė ir Bendrovė nesuteikė jokių garantijų už kitų šalių prievoles.

Kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos, išskyrus pasirašytas su LR Finansų ministerija, yra su kintama palūkanų norma, todėl Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos riziką. 2014 m. ir 2013 m. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė ir Bendrovė buvo sudariusi palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kuriuose Grupė ir Bendrovė sutinka tam tikrais intervalais pakeisti skirtumą tarp fiksuotos ir kintamos palūkanų normos, kaip aprašyta 15 pastaboje, apskaičiuotą remiantis sutarta nominalia pagrindine verte.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas / sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sąlygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais		Įtaka pelno mokesčiui
2014 m.
LTL	200	(158)
LTL	(200)	158
EUR	50	(11)
EUR	(50)	11
2013 m.
LTL	200	(111)
LTL	(200)	111
EUR	50	(15)
EUR	(50)	15

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,69 ir 0,68 (2013 m. gruodžio 31 d. – 0,70 ir 0,66). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,69 ir 0,68 (2013 m. gruodžio 31 d. – 0,70 ir 0,66). 2014 m. gruodžio 31 d. grynasis apyvartinis kapitalas buvo neigiamas (36.093 tūkst. Lt), (2013 m. gruodžio 31 d. neigiamas – 31.721 tūkst. Lt suma).

Grupė ir Bendrovė likvidumo didinimui įgyvendina šį veiksmų planą:

• atsižvelgdama į dabartinę padėtį, Grupė ir Bendrovė ėmėsi sąnaudų mažinimo priemonių;
• didina šilumos gamybą nuosavuose efektyviuose gamybos šaltiniuose;
• įgyvendina naujas gamyboje ir perdavime patiriamų nuostolių mažinimo priemones;
• siekia trumpinti pinigų ciklą, didindama pirkėjų įsiskolinimo apyvartumą ir mažindama skolų tiekėjams apyvartumą;
• planuoja refinansuoti dalį finansinių įsipareigojimų.

Overdraftų ir kredito limitų sutartys, neužtikrintos turto įkeitimu:

		Grupė		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.		2013 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Panaudota	24.588	14.544	24.588	14.544
Nepanaudota	412	10.456	412	10.456
	25.000	25.000	25.000	25.000

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2014 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis):

`	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos	5.653	36.237	36.188	34.828	112.906
Prekybos skolos	60.017	7.190	4	-	67.211
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	65.670	43.427	36.192	34.828	180.117
	Iki 3	Nuo 4 iki 12	Nuo 2 iki 5	Po 5	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos	mėnesių 5.180	mėnesių 31.174	metų 27.610	metų 18.408	82.372
Prekybos skolos	61.210	111	14	-	61.335

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis):

	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos	5.653	36.237	36.188	34.828	112.906
Prekybos skolos	60.012	7.190	4	-	67.206
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	65.665	43.427	36.192	34.828	180.112
	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos	5.180	31.174	27.610	18.408	82.372
palūkanos Prekybos skolos	61.194	111	14	-	61.319

Prekybos skolos

Grupės ir Bendrovės prekybos skolos pagal tiekėjų grupes:

		Grupė		Bendrovė
	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Už pirktą šilumą	32.722	35.826	32.722	35.826
Rangovams	22.470	14.904	22.470	14.904
Kitiems tiekėjams	12.019	10.605	12.014	10.589
	67.211	61.335	67.206	61.319

Atsiskaitymui su KTE už pirktą šilumą nustatytas 30 d., su rangovais už darbus – 60–180 d., su kitais tiekėjais – 5–30 d. laikotarpis.

2014 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė turėjo 7.101 tūkst. Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 2.667 tūkst. Lt), pradelstų prekybos skolų, iš jų 6.996 tūkst. Lt susiję su teisminiais procesais su KTE.

Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti litais ir eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos. Jų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų, kitų gautinų sumų ir kitų trumpalaikių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
• Ilgalaikių skolų ir ilgalaikių gautinų sumų tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į tokios pat ar panašios paskolos rinkos kainą arba palūkanų normą, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių skolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei.

Grupės ir Bendrovės finansinių instrumentų grupės:

Grupė				Bendrovė
2014 m. 31 d.				2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
1.345			5.332	1.326	2.135	5.308
75.085			88.225	75.046	66.473	88.120
95		95	433	95	95	433
76.525			93.990	76.467	68.703	93.861
		Grupė 2013 m.	2012 m.	2014 m.	2013 m.	2012 m.
						gruodžio
	-	51	204	-	51	31 d. 204
						142.897
	Apskaitomi tikrąja verte per pelną ar Apskaitomi amortizuota savikaina	gruodžio 2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d. 2.155 66.489 68.739 gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. 168.445 137.903 142.865	31 d. 168.440	Bendrovė gruodžio gruodžio 31 d. 137.887

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų balansinės vertės apytiksliai atitinka jų tikrąsias vertes.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams. 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Bendrovė tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas, priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

	Grupė		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant
atidėtuosius mokesčius ir dotacijas	118.807	78.539	119.471	79.203
(atidėtąsias pajamas))
Trumpalaikiai įsipareigojimai	115.113	105.034	115.107	104.933
Įsipareigojimų iš viso	233.920	183.573	234.578	184.136
Nuosavas kapitalas	267.184	264.214	269.024	266.039
Įsipareigojimų* ir nuosavo kapitalo
santykis (proc.)	87,55	69,48	87,20	69,21

*Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius (įskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą ir dotacijas (atidėtąsias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Rinkos rizika

Išoriniai rizikos veiksniai, įtakojantys Grupės ir Bendrovės pagrindinę veiklą: ekonominė krizė, kuro kainų didėjimas, nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, vietinės savivaldos sprendimai, parduodamos produkcijos kainų politika, infliacija ir bendras ekonominis nuosmukis, mažinantis šilumos vartotojų pajamas, veiklos cikliškumas, aplinkosauginiai reikalavimai.

24. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Teisminiai procesai

2013 m. balandžio 17 d. Bendrovė iš Vilniaus komercinio arbitražo teismo (toliau – arbitražas) gavo pranešimą, kad 2013 m. balandžio 12 d. arbitraže buvo gautas KTE ieškinys Bendrovei dėl 1.340 tūkst. Lt. KTE teigimu, skola susidarė dėl Bendrovės žemesne kaina apmokėto šilumos kiekio, nei nustatė KTE 2012 m. gruodžio – 2013 m. sausio mėn. Atsižvelgiant į Bendrovės palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas bei vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio nuostata, kad visais atvejais šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, negali būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, Bendrovė šilumą iš KTE pirko, vadovaudamasi įstatymo nuostata. 2013 m. gegužės 17 d. Bendrovė pateikė arbitražui prieštaravimus dėl ieškinio. Arbitražas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu KTE ieškinį atmetė. KTE sprendimo neskundė, byla baigta.

2013 m. rugsėjo mėn. Bendrovė įtraukta trečiuoju asmeniu civilinėje byloje pagal ieškovo KTE ieškinį atsakovui BAB Ūkio bankui dėl faktoringo sutarties nutraukimo ir notarės depozitinėje sąskaitoje esančių 3.063 tūkst. Lt, kuriuos, įvykdydama savo prievolę pervedė Bendrovė, pripažinimo KTE nuosavybe. 2013 m. rugsėjo mėn. Bendrovei įteiktas teismo preliminarus sprendimas pagal ieškovo BAB Ūkio bankas patikslintą ieškinį Bendrovei ir KTE dėl 3.063 tūkst. Lt skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bendrovė teismui pateikė prieštaravimus dėl šio preliminaraus sprendimo ir BAB Ūkio banko patikslinto ieškinio atmetimo. 2013 m. gruodžio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi abi bylos buvo sujungtos. Iš Bendrovės priteista 3.063 tūkst. Lt BAB Ūkio banko naudai, pinigų išieškojimą nukreipiant į notarės depozitinėje sąskaitoje esančius pinigus. KTE sprendimą apskundė. Byla apeliacine tvarka dar neišnagrinėta.

VKEKK 2013 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo patenkino KTE prašymą pripažinti, kad Bendrovė, atsisakydamas supirkti dalį, t. y. 11.181,5 MWh 2013 m. birželio mėnesį KTE siūlomos supirkti šilumos, pažeidė norminius aktus dėl šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Įsigaliojus šiam VKEKK sprendimui, KTE įgytų teisę prašyti atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas) dėl nesupirkto šilumos kiekio. Bendrovė, nesutikdama su tokiu VKEKK sprendimu, pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu Bendrovė ieškinį atmetė. 2014 m. kovo 24 d. Bendrovė dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą. 2014-11-12 Lietuvos Apeliacinis teismas nutartimi atmetė Bendrovės apeliacinį skundą. Tolimesnė eiga aprašyta 26 pastaboje.

2014 m. sausio mėn. 14 d. AB "Lietuvos draudimas" pateikė 114 tūkst. Lt ieškinį dėl UAB "Korelita" patirtos žalos kompensavimo byloje, kurioje atsakovai yra AB "Litgrid" ir Bendrovė. Ieškovas žalą patyrė dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo. Bendrovė pateikė teismui savo atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį Bendrovės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. Byla dar neišnagrinėta ir sprendimas nepriimtas.

Nuomos ir rangos darbų pirkimo sutartys

2010 m. kovo 18 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su KTE, pagal kurią Bendrovė išnuomoja KTE Petrašiūnų elektinės teritorijoje esančią katilinę su technologiniais vamzdynais šilumos gamybai. Sutartis galioja 5 metų laikotarpiui.

2010 m. gruodžio 20 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su UAB ENG, pagal kurią Bendrovė išnuomavo Garliavos katilinę šilumos gamybos įrenginiams pastatyti. Bendrovė įsipareigojo supirkti juose pagamintą šilumą. Sutartis galioja 20 metų laikotarpiui.

Grupės ir Bendrovės būsimi įsipareigojimai pagal galiojančias 2014 m. gruodžio 31 d. pirkimo sutartis sudaro 64.971 tūkst. Lt.

25. Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2014 m. ir 2013 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis.

2014 m. ir 2013 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis įmonėmis bei jų skolos ir įsipareigojimai laikotarpių pabaigai buvo tokie:

2014 m.	Pirkimai			Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės	2.942	28.861	8.820	1.086
Jurbarko rajono savivaldybė	4	1.751	167	23
2013 m.	Pirkimai			Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės	2.687	37.791	20.705	524
Jurbarko rajono savivaldybė	4	2.535	237	2

Grupė ir Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d. įmonių, finansuojamų iš savivaldybių biudžetų, gautinoms sumoms yra suformavusi 2.763 tūkst. Lt (2013 gruodžio 31 d. – 10.362 tūkst. Lt) vertės sumažėjimą. Gautinos sumos nėra užtikrintos įkeistu turtu ar kitomis priemonėmis ir bus padengtos grynaisiais pinigais. Gautinoms sumoms nebuvo gauta jokių garantijų.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2014 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Lt, jei nenurodyta kitaip)

2014 m. ir 2013 m. Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:

UAB "Pastatų priežiūros paslaugos"	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
2014 m.	85	1	-	-
2013 m.	544	69	-	7
UAB "Kauno energija NT"	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
2014 m.	19	35	464	-

Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d. iš dukterinių įmonių gautinoms sumoms yra suformavusi 464 tūkst. Lt (2013 gruodžio 31 d. – 483 tūkst. Lt) vertės sumažėjimą.

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2014 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro atitinkamai 6 ir 4 (2013 m. gruodžio 31 d. – 7 ir 4) asmenys.

	Grupė		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis	464	455	440	400
Vadovybei priskaičiuotos pensijinių išmokų darbuotojams kompensacijos	65	104	65	104

Per 2014 m. ir 2013 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

26. Pobalansiniai įvykiai

Pagal 2003 m. kovo 31 d. su KTE pasirašytą Investicijų susitarimą su visais pakeitimais numatyti investavimo objektai preliminariai 350 mln. Lt vertei bei detalus investicijų vykdymo grafikas 2013–2017 m., tuo pačiu iš šių investicijų KTE įsipareigojo finansuoti Bendrovės 10 mln. Lt investicijas, kurios bus atliekamos per 2012 – 2016 m. laikotarpį į Bendrovės infrastruktūrą bei mokėti 10 procentų netesybas nuo neįvykdytų investicijų vertės. Ginčas dėl šio susitarimo aprašytas 1 pastaboje. KTE ir toliau nevykdant investicinių įsipareigojimų, Bendrovė 2015 m. sausio 30 d. patikslintais reikalavimais paprašė Arbitražo papildomai priteisti iš KTE 652 tūkst. Eur (2.250 tūkst. Lt) už nefinansuotas Bendrovės investicijas 2014 m. Iš viso reikalavimai –1.593 tūkst. Eur (5.500 tūkst. Lt). Byla dar neišnagrinėta ir sprendimas nepriimtas.

VKEKK 2013 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo patenkino KTE prašymą pripažinti, kad Bendrovė, atsisakydamas supirkti dalį, t. y. 11.181,5 MWh 2013 m. birželio mėnesį KTE siūlomos supirkti šilumos, pažeidė norminius aktus dėl šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Bendrovė, nesutikdama su tokiu VKEKK sprendimu, 2015 m. vasario 13 d. Lietuvos Aukščiausiajam teismui pateikė kasacinį skundą, kuris buvo priimtas, tačiau bylos nagrinėjimas dar nepaskirtas.

Bendrovės valdybos 2015 m. kovo 4 d. sprendimu ir Bendrovės pagrindinio akcininko iniciatyva 2015 m. kovo 30 d. šaukiamas Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu bus svarstomi klausimai dėl Sargėnų šilumos ūkio pirkimo ir dėl pritarimo Bendrovės valdybos 2015 m. sausio 30 d. sprendimui "Dėl AB "Kauno energija" nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių, esančių Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomuose pastatuose, kurių likutinė vertė viršija 289,62 Eur / vnt. (1 tūkst. Lt / vnt.), pardavimo Kauno miesto savivaldybei".

AB "KAUNO ENERGIJA" 2014 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Kaunas, 2015

TURINYS

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas	59
2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys	59
3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis	59
4. Emitento sutartys su kredito įstaigomis	60
5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose	60
6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga	60
6.1. Bendrovės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga 60
6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų įtaka veiklos rezultatams 66
7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi
informacija	71
8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai	79
9. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos	80
10.Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės	81
11.Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą	81
12.Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas	82
13.Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones	82
14.Informacija apie emitento filialą ir dukterines įmones	82
15.Įstatinio kapitalo struktūra	84
16.Duomenys apie Emitento išleistas akcijas	84
17. Informacija apie Emitento akcininkus	86
18. Darbuotojai	88
19.Emitento įstatų pakeitimo tvarka	90
20. Emitento organai	90
20.1.Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus	92
21.Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas 92
21.1.Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius:	93
21.2.Duomenys apie Bendrovės valdybos narius 94
21.3.Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę: 96
22.Informacija apie reikšmingus susitarimus	96
23.Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus	96
24.Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius	97
25.Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius	97
26.Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir
politiką	97
27.Duomenys apie viešai skelbtą informaciją	97
27. 1 priedas – Bendrovės pranešimas apie vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų
bendrovių valdymo kodekso laikymąsi99
27. 2 priedas - AB "Kauno energija" socialinės atskaitomybės ataskaita125

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1	lentelė	Šilumos pirkimo ir gamybos dinamika 2010-2014 m.	60
2	lentelė	Objektų prijungimo ir atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo dinamika	67
3	lentelė	Naujai prijungtų objektų sąrašas	67
4	lentelė	2014 metų Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2010–2013 metų rodikliais	72
5	lentelė	2014 metų Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2010–2013 metų	73
		rodikliais
6	lentelė	2014 metų nefinansinių rodiklių palyginimas su 2012–2013 metų rodikliais	76
7	lentelė	2014 metais iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2010–2013 metų kiekiu	78
8	lentelė	Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis	84
9	lentelė	Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2010–2014 metais	85
10	lentelė	Emitento akcininkai, kuriems 2014 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2014 m. kovo 20 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo	86
11	lentelė	Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai	87
12	lentelė	Bendrovės akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą	87
13	lentelė	Akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą	88
14	lentelė	Darbuotojų skaičiaus kitimas 2010–2014 m.	88
15	lentelė	Grupės ir Bendrovės darbuotojų išsilavinimas 2010–2014 m.	89
16	lentelė	Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas	89

GRAFIKŲ SĄRAŠAS

1	grafikas	Bendrovės šilumos vartotojų skaičiaus pasiskirstymas pagal grupes	61
2	grafikas	Šilumos kainos pastovioji dedamoji	63
3	grafikas	Investicijų įvykdymas pagal finansavimo šaltinius	63
4	grafikas	Šilumos pirkimas ir gamyba	67
5	grafikas	Vidutinė mėnesio oro temperatūra	72
6	grafikas	Grupės pajamos ir pelnas	75
7	grafikas	Bendrovės pajamos ir pelnas	75
8	grafikas	Šilumos tiekimas į tinklą	76
9	grafikas	AB "Kauno energija" tiekiamos šilumos kaina	77
10	grafikas	Šilumos kainos struktūros elementai	77
11	grafikas	Sąlyginio kuro kaina	78
12	grafikas	UAB "Kauno energija NT" pajamos, sąnaudos ir pelnas (nuostoliai)	84
13	grafikas	Akcijos kainos ir apyvartos 2010–2014 m. istorija	85
14	grafikas	Bendrovės akcijos kainos palyginimas	86
15	grafikas	Akcininkų struktūra 2014 m. gruodžio 31 d.	87

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas AB "Kauno energija" konsoliduotasis metinis pranešimas – 2014 metai.

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė ar Emitentas) rengia tiek Bendrovės, tiek ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Grupę (toliau – Grupė) sudaro: AB "Kauno energija" bei dukterinės įmonės: likviduojama UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" ir UAB "Kauno energija NT", kuriose Emitentas tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę:

Bendrovės pavadinimas	Akcinė bendrovė "Kauno energija"
Teisinė – organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Buveinės adresas	Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas
Juridinio asmens kodas	235014830
Telefonas	(8 37) 305 650
Faksas	(8 37) 305 622
Elektroninio pašto adresas	info@kaunoenergija.lt
Interneto svetainės adresas	www.kaunoenergija.lt
Įregistravimo data ir vieta	1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaunas, įsakymo Nr. 513
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
PVM mokėtojo kodas	LT350148314

Pagrindiniai duomenys apie dukterines bendroves:

Bendrovės pavadinimas Teisinė – organizacinė forma Juridinio asmens statusas Buveinės adresas Juridinio asmens kodas Telefonas Įregistravimo data ir vieta Registro tvarkytojas PVM mokėtojo kodas	UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" Uždaroji akcinė bendrovė Likviduojama Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas 300580563 +370 699 45 451 2006 m. liepos 1 d., Kaunas Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas LT100002506015
Bendrovės pavadinimas Teisinė – organizacinė forma Buveinės adresas Juridinio asmens kodas Telefonas Elektroninio pašto adresas Įregistravimo data ir vieta Registro tvarkytojas	UAB "Kauno energija NT" Uždaroji akcinė bendrovė Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas 303042623 (8 37) 305 693 kent@kaunoenergija.lt 2013 m. balandžio 16 d., Kaunas Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

Grupės pagrindinės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugų teikimas. Bendrovė yra Grupės patronuojanti bendrovė. Bendrovė gamina, tiekia ir paskirsto vartotojams šilumą Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone (Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k.) (toliau – Kauno rajonas).

Pasikeitus Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatoms nuo 2010 m. gegužės 1 d. Bendrovė tiekia karštą vandenį (vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą) daliai daugiabučių gyvenamųjų namų Kaune ir Jurbarke bei Kauno rajone (toliau tekste šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens vadinamas šilumos tiekimu, išskyrus duomenis pateiktus 4 ir 5 lentelėje "Grupės ir Bendrovės 2014 m. finansinių rodiklių palyginimas su 2010-2013 m. rodikliais") tiems vartotojams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka Bendrovę pasirinko kaip karšto vandens tiekėją. 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo karšto vandens tiekėja 384 Kauno miesto ir 3 Kauno

rajono, taip pat 5 Jurbarko daugiabučiams gyvenamiesiems namams. Pajamos iš karšto vandens tiekimo veiklos Bendrovės pardavimo pajamose sudaro apie 3,48 proc.

Taip pat Bendrovė nedidele apimtimi gamina elektros energiją Kauno rajone, prižiūri inžinerinius statinius (kolektorius – tunelius), eksploatuoja šilumos ir elektros gamybos įrenginius. Grupė ir Bendrovė pagal atskiras sutartis atlieka pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontą, teikia patalpų nuomos paslaugas. Grupė ir Bendrovė licencijuojamą veiklą vykdo pagal turimas atitinkamas licencijas.

4. Emitento sutartys su kredito įstaigomis

2003 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta Emitento aptarnavimo sutartis su AB SEB banku (įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius), atstovaujamu Finansų rinkų departamento.

5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Emitento 20 031 977 (dvidešimt milijonų trisdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt septynios) paprastosios vardinės akcijos (VP ISIN kodas LT0000123010), kurių bendra nominalioji vertė – 120 191 862 Lt (vienas šimtas dvidešimt milijonų vienas šimtas devyniasdešimt vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt du litai), 2014 m. gruodžio 31 d. yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą. Bendrovės akcijų listingavimo pradžia 1998 m. gruodžio 28 d.

6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

6.1. Bendrovės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

Bendrovė užima didžiąją dalį šilumos tiekimo rinkos Kaune ir Jurbarke bei dalį Kauno rajone. Pagrindinio akcininko sprendimu, 2003 m. buvo parduotas pagrindinis šilumos ir elektros gamybos šaltinis Kauno termofikacijos elektrinė. Bendrovė 2014 m. jai priklausančiuose šilumos gamybos šaltiniuose pagamina 21,5 proc. šilumos tiekiamos vartotojams. Kitas reikalingas šilumos kiekis nuperkamas iš kitų šilumos gamintojų kiekvieną mėnesį organizuojamuose aukcionuose, vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais. Duomenys apie šilumos pirkimą iš nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG) ir gamybą Bendrovės įrenginiais, pateikiami 1 lentelėje.

					1 lentelė
Šilumos pirkimas ir gamyba, tūkst. MWh	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Šilumos gamyba savuose šaltiniuose	228,9	196,6	212,9	267,0	293,0
Pirkta šiluma iš NŠG	1.493,0	1.341,1	1.331,3	1.174,4	1.069,7
t. t. iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės	1.486,8	1.335,1	1.282,5	937,3	618,5

Bendrovė šilumos tiekimo integruotais ir lokaliniais tinklais 2014 m. gruodžio 31 d. šilumą tiekė 3 331 įmonei, organizacijai ir 114 533 buitiniams vartotojams, iš viso – 117 786 vartotojams (objektai pagal adresus). 2014 m. prie Bendrovės šilumos tiekimo tinklo prijungta 12 naujų objektų, kurių instaliuota šiluminė galia sudaro 5,067 MW. Vartotojų pasiskirstymas pagal grupes pateikiamas 1 grafike.

1 grafikas

Grupės ir Bendrovės vizija – moderni, efektyvi, konkurencinga ir pridėtinę vertę akcininkams kurianti įmonių grupė, veikianti šilumos ir elektros gamybos, šilumos ir karšto vandens tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, turto nuomos srityse. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nuostatas.

Grupės ir Bendrovės vertybės:

• Daugiau nei 50 metų patirtis šilumos gamybos ir tiekimo versle;
• socialinis atsakingumas atsakomybė prieš vartotojus už patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą bei už kokybišką patalpų ir pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą mažiausiomis sąnaudomis;
• konkurencinga šilumos gamyba, leidžianti sumažinti tiekiamos šilumos kainą vartotojams;
• aukšta darbuotojų kvalifikacija, leidžianti pasiekti aukštus veiklos rezultatus;
• gebėjimas diegti naujausius mokslo pasiekimus į Grupės ir Bendrovės veiklą;
• gerosios vadybinės, technologinės bei techninės praktikos kitose Lietuvos bei užsienio įmonėse analizė ir diegimas Bendrovėje;
• glaudus bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldos institucijomis, universitetais, moksliniais institutais bei kitomis mokslo įstaigomis;
• gebėjimas dalyvauti vykdant bei kuriant mokslines programas;
• partnerystė tarptautiniuose projektuose;
• patikimos, modernios įmonių grupės reputacija.

Grupės ir Bendrovės strateginiai tikslai:

• mažinti šilumos gamybos, tiekimo, paslaugų teikimo ir valdymo sąnaudas, efektyvinti šilumos gamybą, siekiant sumažinti galutinę centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainą vartotojams;
• iki 2015 metų pabaigos įvykdyti visas investiciniuose planuose numatytas priemones, kad būtų užtikrintas saugus ir patikimas šilumos tiekimas vartotojams ir mažinami jos tiekimo kaštai;
• plėsti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą Bendrovei priklausančiuose šilumos gamybos šaltiniuose, kad būtų ne tik sumažinta šilumos gamybos savikaina, bet ir tinkamai įgyvendinami direktyvos 2009/28/EB reikalavimai Lietuvoje iki 2020 metų ne mažiau kaip 23 proc. energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių;
• didinti konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje;
• plėsti turimas Grupės bendrovių pozicijas rinkoje;
• užtikrinti energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 2012/27/ES įgyvendinimą.

Bendrovės šilumos ūkio techninės strategijos principinės gairės yra:

šilumos ūkio efektyvumo didinimas ir plėtra – Kauno miestui reikalingas bent vienas didesnės nei 100 MW galios modernus, šiuolaikiškas gamybos šaltinis – kogeneracinė elektrinė, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius (toliau – AEI) ir / arba atliekas, ir /arba dujas. Naujoji elektrinė turėtų užtikrinti rezervinio kuro laikymą / panaudojimą, šilumos gamybos šaltinių rezervavimą, stabilų

centralizuoto šilumos tiekimo hidraulinį režimą, lankstų reagavimą į tinklo poreikio kitimą pikų metu, turėtų avarinę papildymo sistemą, būtų ekonomiškai "subalansuotas";

• šilumos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimas bendrovė numato parengti ekspertinį šilumos tiekimo sistemos saugumo / pažeidžiamumo vertinimą, įgyvendinti parametrų duomenų perdavimo, surinkimo bei vertinimo sistemos naujinimą bei modernizavimą, įgyvendinti tinklo hidraulinio režimo optimizavimą bei parametrų reakcijos / kitimo greičio didinimą, rekonstruoti, optimizuoti termofikacinių vamzdynų ruožus, ir elementus (vidutinis centralizuoto šilumos tiekimo tinklo (toliau – CŠT) vamzdynų amžius yra virš 30 metų), įgyvendinti CŠT tinklo vandens rezervinės – avarinės papildymo sistemos atnaujinimą bei vystymą, įdiegti techninius sprendinius ir/ ar pasinaudoti gera praktika, didinant patikimumą ir saugumą, užtikrinančius termofikacinio režimo stabilumą.
• aktyviai dalyvauti Kauno miesto aprūpinimo šiluma politikos formavime, centralizuoto šilumos tiekimo rinkos plėtros bei bendrovės patrauklumo didinime;
• gerosios praktikos formavimas ir jos viešinimas.

Bendrovė savo veiklą 2014 metais tęsė atsižvelgdama į Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategines gaires, kurioms pritarta Kauno miesto tarybos 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. T-236 "Dėl Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strateginių gairių" ir į Kauno miesto tarybos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. T-626 "Dėl Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategijos patvirtinimo" priimtą Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategiją.

Rengiant vystymosi gaires taip pat yra atsižvelgiama į Lietuvos energetikos instituto parengtą AB "Kauno energija" strategiją šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2007–2020 m. Bendrovė vykdo magistralinių vamzdynų keitimo projektus, iš dalies finansuojamus Europos Sąjungos struktūrinėmis lėšomis, optimizuoja vamzdynų skersmenis, prijungia prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo naujus objektus bei modernizuoja šilumos gamybos šaltinius. Prasidėjus naujam Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintam šilumos bazinės kainos periodui (2013–2016 metams) bei pasikeitus reglamentuojančiai reguliavimo aplinkai, siekiant sumažinti šilumos gamybos sąnaudas, šilumos kainą vartotojams, Bendrovė perorientavo veiklos vystymosi gaires ir didžioji dalis 2013–2015 metų investicijų skiriama šilumos gamybos iš atsinaujinančių energetinių išteklių šaltinių plėtrai bei modernizavimui.

2012 m. esminis Bendrovės naujų šilumos gamybos pajėgumų vystymas buvo sąlygotas panaikinus nuo 2003 m., po Kauno termofikacijos elektrinės pardavimo, sudaryta šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje įrašytą sutartinį įsipareigojimą iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės pirkti ne mažiau kaip 80 % šilumos reikalingo pagaminti Kauno integruotame šilumos tiekimo tinkle.

2014 m. Grupės grynasis pelnas sudarė 2 977 tūkst. Lt, Bendrovės – 2 992 tūkst. Lt. Grupės pagrindinės veiklos pajamos sudarė 261 535 tūkst. Lt, Bendrovės – 261 566 tūkst. Lt. Didžioji pajamų dalis buvo gauta už parduotą šilumą: Grupės – 98,13 proc., Bendrovės – 98,12 proc. (šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens sąnaudų).

Bendrovės šilumos tiekimo pardavimo pajamos siekė 256 643 tūkst. Lt ir, palyginus su 2013 metais, sumažėjo 19,27 proc. Bendrovės kintamosios sąnaudos šilumos tiekimo veikloje (kuras, perkama šiluma, vanduo ir elektros energija technologijai) 2014 m. buvo mažesnės 21,99 proc. (57 669 tūkst. Lt) palyginus su 2013 m. Detalesnė informacija pateikta šio metinio pranešimo 7 dalyje.

Bendrovės investicijos į naujausias technologijas (šilumos gamybos šaltinių rekonstravimas, įrengiant ekonomaizerius, naujus biokuro katilus, izoliuoto ir integruoto tinklo katilinių automatizavimas, elektroninių paslaugų sistema, nuotolinio šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, klientų aptarnavimas "vieno langelio" principu bei kt.), šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas padeda Bendrovei mažinti šilumos tiekimo nuostolius, prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei būti pažangia šilumos ir karšto vandens tiekimo, šilumos gamybos šaltinių priežiūros bendrove Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliavimo reglamentavimo pakeitimai sudarė palankias sąlygas investuoti į šilumos gamybos šaltinių statybą ir modernizavimą, tuo didinant konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje bei mažinant šilumos kainą vartotojams.

AB "Kauno energija" valdyba 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 2014-8-1 nustatė šilumos kainos dedamąsias antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kurias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija suderino 2014 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. O3-120. Šilumos kainos pastovioji dedamoji, galiojusi iki 2014 m. gegužės 31 d. sudarė 4,23 ct/kWh, nuo 2014 m. birželio 1 d. įsigaliojusi nauja pastovioji dedamoji sudaro 5,26 ct/kWh (pastoviosios dedamosios padidėjimą sąlygojo realizuotos šilumos kiekio pokyčio, infliacijos, investicijų nusidėvėjimo pokyčiai bei naujos dedamosios "rezervinės galios užtikrinimo sąnaudos" 0,62 ct/kWh įskaičiavimas). Šilumos kainos pastoviosios dedamosios detalizavimas pateiktas 2 grafike.

3 grafikas

Bendrovė investicijas vykdo vadovaudamasi patikslintu Bendrovės 2012–2015 m. investicijų planu, kuris patvirtintas 2014 m. vasario 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-60 "Dėl patikslinto AB "Kauno energija" 2012–2015 m. investicijų plano" ir jo patikslinimais, patvirtintais 2014 m. spalio 16 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-505 "Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. T-60 "Dėl patikslinto AB "Kauno energija" 2012–2015 m. investicijų plano" pakeitimo ir įgaliojimo pasirašyti pakeitimus" Per 2012–2015 m. laikotarpį pagal patvirtintą investicijų planą į Bendrovės turtą buvo numatyta investuoti 192,418 mln. Lt.

2014 m. Bendrovė investavo 67,850 mln. Lt (iš jų: iš kitų finansavimo šaltinių, t. y. komercinių bankų paskolos – 33,022 mln. Lt, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo – 20,230 mln. Lt), iš kurių dalis investicijų skirta biokuro katilinių įrengimui, kurioms investicija siekė 39,877 mln. Lt, 12 naujų šilumos objektų, kurių suminė galia 5,067 MW, prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, taip pat nutiesta 0,759 km naujų šilumos tiekimo tinklų bei rekonstruota ir remontuota 4,197 km šilumos tiekimo tinklų. Bendrovės investicijos pagal finansavimo šaltinius 2012–2014 m. nurodytos 3 grafike.

Emitento 2010–2014 m. laikotarpiu įsisavintų investicijų sumos kitimas atspindi šalies ir Europos Sąjungos makroekonominius procesus: 2010 m. įsisavintų investicijų apimtys siekė 30,242 mln. Lt. 2011 m. investicijų apimtys, lyginant su 2010 m., išaugo 16,4 proc. 2012 m., lyginant su 2011 m., investicijų apimtys pakito nežymiai ir sudarė 30,661 mln. Lt, 2013 m. investicijos į nuosavą turtą, palyginus su 2012 metais, padidėjo 45,85 proc. ir sudarė 44,718 mln. Lt, o 2014 m. Bendrovės investicijų dydis siekė 67,849 mln. Lt, ir palyginus su 2013 metais, padidėjo 51,73 proc., Toks investicijų apimčių augimas yra sietinas su efektyvia Bendrovės veikla, daliniu investicijų finansavimu iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo lėšų, pagerėjusiomis skolinimosi sąlygomis (palūkanų normos stabilizacija).

Bendrovė 2014 m. vykdė šiuos gamybos šaltinių ir tiekimo tinklų modernizavimo projektus:

• 1. Petrašiūnų elektrinėje buvo pastatytas 10 MW galios kondensacinis ekonomaizeris. 2014 m. kovo 18 d. ekonomaizeris buvo priduotas Valstybinei energetikos inspekcijai, kuri išdavė pažymą, leidžiančią jį eksploatuoti. Naujasis įrenginys pastatytas prie jau esamo 100 MW galios dujinio katilo PTVM 100. Įrenginys leido maždaug 10 proc. sumažinti kuro suvartojimą tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti. Bendra abiejų įrenginių galia sudaro apie 110 MW. Sumontavus ekonomaizerį, padidėjo ir bendras jo ir esamo katilo naudingumo koeficientas, kuris sudaro apie 105 proc. Darbui su ekonomaizeriu pritaikytas ir esamas katilo PTVM 100 dūmtraukis. Bendra įvykdyto projekto vertė – 5,405 mln. Lt (2013 m. – 2,950 mln. Lt, 2014 m. – 2,455 mln. Lt).
• 1. "Šilko katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (II etapas)". Vykdant šį projektą Šilko katilinėje įrengtas 8 MW biokuro vandens šildymo katilas ir 4 MW kondensacinis ekonomaizeris. Projekto darbai pradėti 2014 m. birželio mėn., 2015 m. vasario 6 d. gauta Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, kad sumontuoti nauji įrenginiai atitinka projektų, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Numatoma bendra projekto vertė 8,1 mln. Lt, iš jų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 3,99 mln. Lt;
• 1. "Petrašiūnų elektrinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (I etapas)". Šio projekto vykdymo metu Petrašiūnų elektrinėje pakeistas BKZ garo katilas Nr. 1 į du naujus biokurą deginančius vandens šildymo katilus, kuriu bendra galia yra apie 24 MW šiluminės galios, taip pat įrengtas 6 MW šiluminės galios kondensacinis ekonomaizeris (bendra naujai įrengta šiluminė įrenginių galia yra apie 30 MW). Projekto darbai pradėti 2014 m. pavasarį, 2015 m. vasario 17 d. gauta Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, kad sumontuoti nauji įrenginiai atitinka projektų, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Numatoma bendra projekto vertė 25 mln. Lt, iš jų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 6 mln. Lt.;
• 1. "Inkaro katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą", nuo 2000–ųjų metų Inkaro katilinė buvo užkonservuota ir šilumos negamino. Projekto metu Inkaro katilinėje instaliuoti du po 8 MW galios biokuru kūrenami vandens šildymo katilai su 4 MW galios dūmų kondensaciniu ekonomaizeriu (bendra galia 20 MW). Rangos sutartis katilinės rekonstrukcijai pasirašyta 2014 m. rugpjūčio 5 d. 2015 m. vasario 17 d. gauta Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, kad sumontuoti nauji įrenginiai atitinka projektų, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Numatoma bendra projekto vertė 19,4 mln. Lt, iš jų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 6,0 mln. Lt.

Šie katilinių rekonstravimo projektai keičiant naudojamą kurą į biokurą vykdomi pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto "Aplinka ir darnus vystymasis" VP3-3.4-ŪM-02-K priemonę "Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai" ir jų tikslas – dar labiau sumažinti Bendrovės palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas ir, tuo pačiu, galutinę vartotojams tiekiamos šilumos kainą.

• 1. "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 5T modernizavimas" (projekto vertė 3,61 mln. Lt). Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 1,706 mln. Lt, projekte numatyti statybos darbai užbaigti 2014 m. rugsėjo mėn.;
• 1. "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6Ž modernizavimas" (projekto vertė 2,152 mln. Lt). Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 1,023 mln. Lt, statybos darbai užbaigti 2014 m. lapkričio mėn.;
• 1. "Kauno m. 1Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 1Ž-7 ir 1Ž-8 bei tarp šilumos kamerų 1Ž-10 ir 1Ž-12 Chemijos g." (projekto vertė 4,691mln. Lt). Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 2,00 mln. Lt, statybos darbai užbaigti 2014 m. rugsėjo mėn.;
• 1. Kauno m. 3Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 3Ž-9 ir 3Ž-9-5' A. Baranausko g." (projekto vertė – 1,555 mln. Lt). Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 0,717 mln. Lt, projekte numatyti darbai baigti 2014 m. spalio mėn.;

• "Kauno m. 4Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 4Ž-10 ir 4Ž-15 Taikos pr." (projekto vertė – 2,115 mln. Lt). Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 1,055 mln. Lt, projekte numatyti darbai baigti 2014 m. spalio mėn.

Visiems šiems magistralių rekonstravimo projektams, dalinis finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirtas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo 4 prioriteto "Esminė ekonominė infrastruktūra" VP2-4.2-ŪM-04-K priemonę "Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra".

Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno miesto integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 13 izoliuoto tinklo ir 31 vietinė dujofikuota katilinė Kauno mieste. 2014 m. bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudarė 499,644 MW (t. t. 23,66 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW. Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 508,394 MW (t. t. 23,66 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Pastačius ir 2015 m. pradėjus eksploatuoti naujas Bendrovės biokuro katilines (Kauno m. integruotame tinkle biokuro katilų su kondensaciniais ekonomaizeriais bendra galia 72 MW), šilumos, pagaminamos iš biokuro dalis Kauno miesto CŠT integruotame tinklepadidės iki 70 – 80 proc., ivertinus ir šiuo metu eksploatuojamus NŠG šilumos gamybos, iš biokuro, įrenginius. Tai reiškia, kad, jei ženkliai nepasikeis kuro kainos, vartotojai už šilumą mokės dar mažiau. Bendrovės biokuru kūrenamais gamybos įrenginiais pagaminta šiluma ir šiuo metu yra apie 25 proc. pigesnė, nei kitų Kaune veikiančių NŠG gamintojų biokuro katilinių šildymo sezono metu parduodama šiluma. Biokuro įrenginius AB "Kauno energija" diegia nuosekliai vykdydama miesto savivaldybės tarybos patvirtintą Bendrovės plėtros strategiją ir siekdama toliau mažinti šilumos kainą vartotojams. Bendrovė didindama bei modernizuodama gamybinius pajėgumus užima vis didesnę šilumos gamybos dalį ir tikėtina, kad 2015 m. nuosavuose gamybos šaltiniuose pagamins ir į šilumos tiekimo tinklus patieks daugiau nei 40 proc. viso reikiamo šilumos kiekio.

2014 m. VTT (Suomija) techninis mokslo centras pakvietė AB "Kauno energija" dalyvauti jo koordinuojamame ES mokslo ir inovacijų programos Horizon 2020 "Saugios bendruomenės" paprogramės projekte I-ACT (Identification and Development of standardised decision support methods for city Adaptation to Climate change). I-ACT pasiūlymu siekiama sukurti sprendimų paramos sistemą, skirtą bendro kūrimo ir adaptyvaus valdymo miesto atsparumui vertinti, vadovaujantis ilgalaikiais klimato ir socialiniais – ekonominiais scenarijais bei susijusiais neapibrėžtumais. AB "Kauno energija" yra pasirengusi įsitraukti į projektą kaip naudos gavėja siekiant projekto tikslų. Jei bus pasirašytas I-ACT projekto kontraktas, Bendrovė stengsis pagal savo kompetencijas, gebėjimus ir galimybes pateikti duomenis, patarimus ir paramą.

Bendrovė kartu su Lietuvos energetikos institutu dalyvauja projekte READY ("Resource efficient cities implementing advanced smart city solutions" ("Efektyviai išteklius naudojantys miestai, diegiantys sumanius sprendimus"), kuriam paramą skyrė Europos Komisija. Projekte dalyvauja 23 įmonės iš Danijos, Švedijos, Austrijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Projektas bus vykdomas iki 2022 m. pritaikant naujausias energijos vartojimo efektyvumo priemones Kauno mieste.

Be to Bendrovė dalyvauja Europos Komisijos remiamuose "Green Light" bei "Motor Challenge" programose, kurių tikslas – efektyvus energijos vartojimas apšvietimo ir siurblių eksploatavimo sistemose.

2014 m. UAB "Ernst & Young Baltic" atliko Bendrovės nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo, sumokėjimo ir deklaravimo principų peržiūrą už einamuosius bei praėjusius penkerius mokestinius laikotarpius, siekiant nustatyti mokestinių verčių įvertinimą. Peržiūros rezultatai leido apskaičiuoti mažesnes mokestines vertes ateinantiems mokestiniams laikotarpiams. Atlikus darbus buvo gauti rezultatai, kad Bendrovė per metus sutaupys 0,460 mln. Lt nekilnojamojo turto mokesčio. Rezultatus patvirtino ir Valstybinė įmonė Registrų centro Kauno filialas.

Nuo 2013 m. sausio 28 d. Bendrovė yra gamtinių dujų biržos dalyve. Pradėjus veikti gamtinių dujų biržai, įmonės įgavo daugiau lankstumo įsigyjant trūkstamą ar parduodant perteklinį dujų kiekį tuo pačiu vykdant įsipareigojimus dujų tiekėjams pagal sutartis. Dalyvavimas gamtinių dujų biržoje įmonėms suteikia galimybę iš karto tiksliai žinoti kokia yra įsigyjamų gamtinių dujų kaina, išvengti "imk arba mokėk" sąlygų taikymo bei subalansuoti gamtinių dujų kiekį. Gamtinių dujų biržos dalyviu gali būti juridiniai arba fiziniai asmenys, esantys gamtinių dujų rinkos dalyviais (t. y. gamtinių dujų vartotojais, tiekimo įmonėmis, perdavimo sistemos operatoriais, skirstymo sistemų

operatoriais, laikymo sistemų operatoriais ir suskystintų gamtinių dujų sistemų operatoriais) bei turintys galiojančią sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi, kurioje numatytos balansavimo taisyklės.

2014 m. gruodžio 4 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Bendrovei išdavė Energetikos veiklos licenciją Nr. L2-38(GDT), kuri suteikia Bendrovei teisę verstis gamtinių dujų tiekimo veikla. Bendrovė gamtinių dujų perteklių parduoda gamtinių dujų biržoje.

6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų įtaka veiklos rezultatams

Išoriniai rizikos veiksniai, darantys įtaką Bendrovės pagrindinei veiklai: infliacija, kuro kainų didėjimas, nuolat kintanti teisinė aplinka, taip pat šilumos gamybos kainų politika.

Bendrovė, siekdama dirbti veiksmingai ir patikimai, kuriant pridėtinę vertę akcininkams, susiduria su jos veiklos sferai būdingomis grėsmėmis, tačiau ir pasinaudoja galimybėmis dirbti, veiksmingai ir patikimai išnaudojant turimą potencialą. Viena iš didžiausių grėsmių, su kuria gali susidurti Bendrovė – santykinai aukšta perkamos šilumos kaina iš NŠG, kurie vertintini kaip privatūs pelno generavimui skirti verslo vienetai. Šilumos supirkimas vykdomas vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintu šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu. Savo ruožtu Bendrovė intensyviai investuoja į nuosavų gamybos šaltinių modernizavimą bei statybą, kad sumažinti palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas. Tokiu būdu naudojamasi reguliavimo aplinka, didinama konkurencija bei mažinama šilumos pirkimo kaina.

2014 m. Bendrovė šilumą pirko iš 8 NŠG Kauno m. ir Kauno r.: UAB Kauno termofikacijos elektrinės, UAB "GECO Kaunas", UAB "Lorizon energy", UAB "Ekoresursai" UAB "Pramonės energija", UAB "Aldec General" ,UAB "ENG" ir UAB "Oneks Invest". Iš viso nupirkta 1069,7 tūkst. MWh šilumos, t. y. 78,5 proc. patiektos į tinklą šilumos (2013 m. 81,3 proc.).

Bendrovė yra gavusi 13 potencialių NŠG (bendra šiluminė galia – apie 520 MW) paraiškas dėl šilumos gamybos įrenginių prisijungimo prie Bendrovės valdomo integruoto šilumos tiekimo tinklo. Kartu su naujų nepriklausomų šilumos gamintojų atsiradimu Bendrovė turi spręsti papildomus techninius, ekonominius, teisinius ir kitus klausimus: tinklo valdymas bei šių gamintojų galios balansavimas staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymas, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimas, jos kaita ir pritaikymas. Bendrovė 2014 m. yra pateikusi paraišką dalyvauti Lietuvos energija AB organizuojamame konkurse "Dėl pasiūlymo bendradarbiauti, įgyvendinant Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo, įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines, projektus". Sprendimo apie konkurso rezultatus dar nėra paskelbta.

Bendrovės pagrindinis šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamas kuras 2014 m. buvo gamtinės dujos (2014 m. – 70,69 proc.; 2013 m. – 85,41 proc.; 2012 m. – 92,43 proc.), kitas kuras proc. – durpės 0,1 proc., kietas biokuras 27,76 proc., biodujos 1,45 proc. Kintančios kuro kainos bei NŠG pagamintos šilumos pardavimo kaina turi įtakos Bendrovės šilumos ir elektros energijos gamybos savikainai bei perkamos šilumos iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės, kuri 2014 m. buvo dominuojantis gamybos šaltinis, kainai (iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės pirkta šiluma 2014 m. sudarė – 57,8 proc., o 2013 m. – 79,8 proc. visos pirktos šilumos kiekio).

4 grafikas

Ekonominiai veiksniai: Bendrovė yra pagrindinis centralizuotai pagamintos šilumos tiekėjas Kauno ir Jurbarko miestams bei daliai Kauno rajono. Norint išlaikyti šią rinką, būtina diegti efektyvias technologijas nuosavuose gamybos šaltiniuose bei išnaudojant skirtingų kuro rūšių kainų skirtumus, siekti gaminti mažiausiomis sąnaudomis.

Bendrovės šilumos pardavimai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio, t. y. šilumos suvartojimo, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydžio į šilumos taupymą ir racionalų vartojimą bei šilumos pardavimo rinkos plėtros tempai.

Objektų prijungimo ir atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo dinamika pateikta 2 lentelėje.

						2 lentelė
				Galia, MW
	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2010–2014 m.
Atjungta objektų	1,10	3,183	2,242	4,813	2,128	13,466
Prijungta objektų	10,14	2,02	8,022	2,817	5,067*	28,066

*Į 2014 m. prijungtų objektų duomenis įtraukti gydymo paskirties pastatai VšĮ Kauno Klinikinė ligoninė Josvainių g. 2, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie ČŠT rezerviniam šilumos tiekimui.

Per 2014 m. prie Bendrovės šilumos tiekimo tinklų prijungta 12 naujų objektų, tarp jų – nauji prekybos centrai, daugiabučiai gyvenamieji namai, mokslo paskirties pastatas, administracinės paskirties patalpos. Bendra visų per šiuos metus prie CŠT prijungtų objektų instaliuota galia sudaro daugiau nei 5,067 MW. Naujų objektų prijungtų prie Kauno miesto CŠT sąrašas pateikiamas 3 lentelėje.

				3 lentelė
Eil. Nr.	Šilumos vartotojo pavadinimas	Adresas	Galingumai, MW	Šildomas plotas, m2
1	A. Žilinsko ir Ko, UAB Kauno kolegijos mokslo paskirties pastatas	Pramonės pr. 22A, Kaunas	0,466700	4057,09
2	Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga	Vytauto pr. 46, Kaunas	0,030000	215,79
3	UAB "Ireco būstas"	Kalniečių g. 247, Kaunas	1,085000	8087,88
4	UAB "Nuova Capital"	Baltų pr. 193A, Kaunas	0,379074	2700,49
5	UAB "Saulės projektai"	Maironio g. 21A, Kaunas	0,305000	2 441,19
6	UAB "Plazma technologijos"	Baltijos g. 58, Kaunas	0,409200	3 285,57

Raudondvario pl. 84, LT47179 Kaunas, Lietuva 67

Eil. Nr.	Šilumos vartotojo pavadinimas	Adresas	Galingumai, MW	Šildomas plotas, m2
7	UAB "Abesta" UAB "Hakonlita"	Studentų g. 19, Kaunas	0,162000	841,87
8	UAB "SMI Lietuva"	Savanorių pr. 321, Kaunas	0,900000	7 135,00
9	VšĮ Kauno klinikinė ligoninė*	Josvainių g. 2, Kaunas	0,767800	50 658,00
10	Administracinės patalpos R. ir V. Oliškevičiai	E. Ožeškienės g. 15, 17, Kaunas	0,095000	900,00
11	UAB "Mitnija"	Savanorių pr. 109, Kaunas	0,347400	3299,67
12	UAB "Donegra"	Maironio g. 11 Kaunas	0,120000	971,07
		Viso:	5,067174	84 593,62

*Pastaba. Į naujų vartotojų sąrašą įtraukti gydymo paskirties pastatai VšĮ Kauno Klinikinė ligoninė Josvainių g. 2, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie ČŠT rezerviniam šilumos tiekimui.

Vartojimo mažėjimo rizika: Bendrovės veiklos rezultatui turi įtakos pardavimo apimčių mažėjimas dėl sumažėjusio ir toliau mažėjančio šilumos vartojimo (vykdant daugiabučių namų / pastatų renovaciją ar įdiegiant šilumą taupančius įrenginius), dėl vartotojų atsijungimų nuo CŠT (dėl įvairių priežasčių), dėl iškastinio kuro kainos įtakos šilumos kainos didėjimui. Rizika mažinama Bendrovei investavus ir toliau investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos ir elektros gamybos įrenginius, mažinant Bendrovės šilumos gamybos savikainą bei perkamos iš NŠG šilumos kainą, o tuo pačiu ir vartotojui tiekiamos šilumos kainą bei nuolat argumentuotai informuojant vartotojus apie CŠT sistemos privalumus (saugumas, patikimumas, sąsaja su viena kuro rūšimi, kuro konversija, lokalūs taršos šaltiniai gyvenamuosiuose rajonuose, bendra aplinkos tarša ir kt.) lyginant su autonominiu šildymu.

Kitų bendrovių, propaguojančių tik gamtinių dujų naudojimą neatsižvelgiant į patvirtintą specialųjį šilumos tiekimo planą, tiekimo saugumą, prisirišimą tik prie vienos kuro rūšies, kol kas nereglamentuojamą lokalią taršą, konkurencija šilumos tiekimo sektoriuje su Bendrove pasireiškia vartotojų atsijungimu nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Per 2014 m. nuo CŠT sistemos atjungti objektai, kurių instaliuota šiluminė galia buvo apie 2,128 MW. Šilumos įrenginių atjungimas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo tinklų ir šildymo būdo keitimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Šilumos ūkio įstatymo ir Statybos įstatymo bei šiuos įstatymus įgyvendinančiais poįstatyminiais teisės aktais nustatyta tvarka. Šilumos įrenginių atjungimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės bei 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1-191 patvirtintas jų pakeitimas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A-1830 patvirtintas Pastato ar patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas. Kauno miesto savivaldybė yra patvirtinusi specialųjį šilumos tiekimo planą, kuriame numatytas šilumos tiekimo būdas atskirose miesto teritorijose. CŠT zonoje esančių pastatų atsijungimas nuo CŠT tinklų galimas tik atitinkamai suderinus su Kauno miesto savivaldybe.

Finansinė / ekonominė rizika: Vartotojų mokumo mažėjimas ir skolos. Rizika mažinama faktoringuojant skolas ir einamuosius kai kurių vartotojų grupių priskaitymus bei taikant efektyvesnius skolų išieškojimo metodus / būdus. Kita galima finansinė / ekonominė rizika – palūkanų normų pasikeitimai bankinėje rinkoje.

Detali informacija apie rizikos valdymo politiką bei kredito, valiutų kursų, palūkanų normos, likvidumo rizikas pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 23 pastaboje.

Per 2014 m. lyginant su 2013 m., šilumos vartotojų pradelsti atsiskaitymai sumažėjo apie 21 proc. – 2014 m. sudarė 53,119 mln. Lt, 2013 metais – 67,351 mln. Lt. Tą galimai nulėmė efektyvių skolos administravimo metodų taikymas, šilumos kainos sumažėjimas bei sąlyginai mažesnis šilumos vartojimas.

Siekiant kuo greičiau šias skolas susigrąžinti, Bendrovė aktyviai naudoja visas teisės aktais leidžiamas skolų administravimo priemones, tarp jų – ikiteisminio poveikio priemones ir teisminį išieškojimą, taip pat bendradarbiauja su skolų išieškojimo bendrove. 2014 m. papildomai, kaip prevencinė priemonė, esant dideliam įsiskolinimui, pradėtas taikyti šilumos tiekimo apribojimas (esant techninėms galimybėms ir įstatymų nustatyta tvarka).

Visais atvejais, apie susidariusį įsiskolinimą pirmiausia pranešama vartotojui. Skolininkui reaguojant į įspėjimus, aptariamos įvairios skolos grąžinimo galimybės bei pasirašomi skolos grąžinimą užtikrinantys dokumentai. Skolininkui į įspėjimus nereaguojant – taikytoms ikiteisminėms priemonėms nedavus rezultato – vykdomas teisminis išieškojimas, t.y. kreipiamasi į teismą su ieškiniu, o gavus sprendimą su vykdomuoju dokumentu – į antstolį priverstinio išieškojimo vykdymui. Tokiu atveju skolininkas privalo sumokėti ne tik susidariusią skolą, bet ir teismo bei išieškojimo vykdymo išlaidas. 2014 m. atlikta visa eilė skolos prevencijos veiksmų ir ikiteisminio išieškojimo priemonių – tarp jų skolingų vartotojų duomenų perdavimas Skolų išieškojimo bendrovei – susigrąžinta apie 10 mln. Lt.

Bendrovė per 2014 m. pateikė šilumos vartotojams 1 277 tūkst. vnt. sąskaitų, iš vartotojų sulaukta daugiau nei 55 tūkst. skambučių, konsultuota žodžiu - apie 15 tūkst. vartotojų.

Bendrovės veikla cikliška. Šildymo sezono metu (spalio – balandžio mėnesiais) uždirbamos didžiausios pagrindinės veiklos pajamos. Ne šildymo sezono metu Bendrovės pajamos yra mažiausios, nes šiluma naudojama tik karšto vandens ruošimui. Be to, ne šildymo sezono metu Bendrovė patiria daugiau išlaidų, nes turi pasirengti ateinančiam šildymo sezonui, t. y. vykdyti remonto ir rekonstravimo darbus šilumos tiekimo tinkluose bei šilumos gamybos šaltiniuose.

Politiniai – teisiniai veiksniai: Energetikos veiklą reglamentuoja LR Šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Vyriausybės nutarimai, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos šilumos kainų ir mokėjimų už šilumą metodikos bei kiti teisės aktai. Jų pasikeitimai turi įtakos šilumos tiekimo įmonių veiklai.

2013 metais buvo patvirtinta nauja šilumos kainų apskaičiavimo metodika, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. Taip pat Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo viešą išaiškinimą leidžiantį Bendrovei dalyvauti šilumos supirkimo aukcione su savo gamybos šaltiniais.

2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 pataisoms, vadovaujantis 7 straipsniu, į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Vykdant teisės aktus, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. visos šios sąnaudos tiesiogiai mažina Bendrovės pelną, kadangi Bendrovė nuo 1997 m. į šilumos punktų atnaujinimą yra investavusi daugiau nei 62 mln. Lt.

Taip pat tarp politinių – teisinių rizikos veiksnių paminėtini Kauno miesto savivaldybės, turinčios kontrolinį Bendrovės akcijų paketą, politiniai sprendimai, turintys įtakos sprendimų priėmimui Bendrovės akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais (reikšmingiausi klausimai, atmetus akcininkų struktūros formavimą, yra pelno ir paramos skirstymo pozicijos), Bendrovės stebėtojų tarybos narių išrinkimui, kurie skiria Bendrovės valdybos narius (kurie dažnai įtakojami juos išrinkusių politikų). Rizika gali būti mažinama informuojant pagrindinį akcininką apie Bendrovės vykdomą veiklą, veiklos rezultatus, perspektyvinius planus bei nepolitizuotas valdybos formavimas.

2013 m. kovo 7 d. OAO "Gazprom" bendrovei Clement Power Venture Inc. perleido UAB Kauno termofikacijos elektrinės (toliau – KTE) valdytų akcijų nuosavybės teisę, nuo kada tarp Bendrovės ir KTE įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 13 d. ir 2012 m. rugsėjo 28 d. pasirašyti 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties ir 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimai, taip pat 2012 m. rugpjūčio 13 d. tarp Bendrovės ir OAO "Gazprom" pasirašytas 2003 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties nutraukimas. Pagal įsigaliojusius Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimus buvo anuliuota Bendrovės prievolė pirkti iš KTE ne mažiau kaip 80 proc. pagamintos šilumos, reikalingos Kauno miesto integruotame šilumos tiekimo tinkle. Pagal įsigaliojusius Investicijų susitarimo pakeitimus buvo naujai susitarta dėl KTE investicijų į KTE valdomą šilumos ūkį preliminariai 350 mln. Lt vertei bei detalus investicijų vykdymo grafikas 2013–2017 m., tuo pačiu iš šių investicijų KTE įsipareigojo finansuoti Bendrovės 10 mln. Lt investicijas 2012–2016 m. laikotarpiu į Bendrovės infrastruktūrą. Nepaisant pasiektų susitarimų, 2013 m. balandžio 30 d. KTE pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – Arbitražas), ginčijant numatytus KTE įsipareigojimus dėl 10 mln. investicijų į Bendrovės valdomą šilumos ūkio infrastruktūrą bei atidedant šių

investicijų vykdymo terminus (alternatyvus reikalavimas), o 2014 m. vasario 17 d. raštu nurodė sustabdanti visų prievolių pagal Investicijų susitarimą vykdymą. Vadovaujantis 2014 m. vasario 19 d. Arbitražo nutartimi, šalys pradėjo derybas dėl investicinio ginčo išsprendimo taikiai, tačiau 2014 m. gegužės 26 d. Arbitražas buvo informuotas, kad šalims kompromiso rasti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė 2014 m. birželio 30 d. pateikė ieškinį Arbitražui priteisti iš KTE 3,25 mln. Lt dėl nefinansuotų Bendrovės investicijų į Bendrovės šilumos ūkio infrastruktūrą už 2012-2013 m. laikotarpį, o KTE 2014 m. liepos 9 d. patikslino savo ieškininius reikalavimus byloje, kuriais Arbitražo papildomai prašė apskritai nutraukti Investicijų susitarimą (alternatyvus reikalavimas).

Pagrindinės finansinės Bendrovės veiklos rizikos bei neapibrėžtumai pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.25, 2.26 ir 23 pastabose.

Socialiniai veiksniai: pastaraisiais metais daugiausia neigiamos įtakos Bendrovės veiklai turėjo: vartotojų skaičiaus mažėjimas, ribota buitinių šilumos vartotojų perkamoji galia bei lėtas jos augimas, bedarbystė bei jau ilgą laiką viešoje erdvėje susiformavusi išskirtinai neigiama nuomonė apie šilumos tiekėją.

Vartotojų skaičiaus mažėjimas nuo 117 874 – 2013 metais iki 117 786 – 2014 metais, buvo sąlygotas objektų atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Per 2014 metus Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų skaičius sumažėjo 88 vnt. (daugiausia buitinių vartotojų). Tačiau per tą patį laikotarpį prie Bendrovės šilumos tiekimo tinklų buvo prijungta 12 naujų objektų, kurių bendra vartojimo galia sudaro 5,067 MW (daugiausiai verslo įmonės turinčios didelius pastatų, t. y. šildomus plotus).

Socialinė rizika: įmonės veikla socialiai jautri daugeliui Kauno regiono gyventojų ir įmonių dėl sąlyginai didelių mokesčių už šilumą ir karštą vandenį. Mokesčiai už šilumą gyventojams sudaro nemažą šeimos ūkio išlaidų dalį. Dėl jų įmonės adresu sulaukiama bene daugiausia nusiskundimų. Tačiau, dėka pastaruoju metu Bendrovės įvykdytų investicijų į gamybos šaltinius ženkliai sumažėjus šilumos ir karšto vandens kainai, ženkliai sumažėjo ir nusiskundimų skaičius bei visuomenės nepasitenkinimas Bendrovės veikla. Vertinant Lietuvos mastu, 2014 m. Bendrovės tiekiamos šilumos kaina šildymo sezono metu buvo artima vidurkiui tarp visų šilumos tiekimo įmonių, o nešildymo sezono metu buvo viena mažiausių tarp visų Lietuvos šilumos tiekimo įmonių.

Ši rizika mažinama argumentuotai informuojant vartotojus apie Bendrovės vykdomą veiklą – nuosekliai publikuojami straipsniai internetiniame tinklalapyje ir miesto bei šalies žiniasklaidoje. Bendrovė analizuoja vartotojų nusiskundimus, teikia raštiškus atsakymus, konsultuoja vartotojus žodžiu (Bendrovės patalpose), telefonu, bei el. paštu. Vartotojai periodiškai, t. y. 2 – 4 kartus per metus, kviečiami į susitikimus su Bendrovės specialistais, kur yra aptariami su Bendrovės vykdoma veikla susiję aktualūs klausimai. Taip siekiama formuoti objektyvų Bendrovės – modernios ir socialiai atsakingos įmonės – įvaizdį.

Techniniai – technologiniai veiksniai: didžiausios technologinio pobūdžio rizikos yra susijusios su šilumos tiekimo sistemų būkle. Vidutinis Bendrovei priklausančių magistralinių vamzdynų amžius yra apie trisdešimt metų. Jų modernizavimą sąlygoja lėšų trūkumas – minimaliai investicijai šilumos sistemos "amžiaus" gerinimui, būtina rekonstruoti daugiau, kaip 13,5 km. tinklo ilgio per metus, o būtinos investicijos sudarytų apie 20 mln. Lt. Hidraulinių bandymų metu išaiškėja silpniausios jų vietos. Kasmet bandymų metu išaiškinama apie 240 vietų, kuriose įvyksta trūkiai. Aptikus defektus, vamzdžiai atkasami ir operatyviai suremontuojami.

Magistraliniai šilumos tiekimo tinklai labiausiai susidėvėjusiose vietose rekonstruojami, panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. 2014 metais buvo įvykdyti 5 magistralinių šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos projektai, kurių bendra vertė 14,123 mln. Lt iš jų 6,501 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.

Rekonstruotose šilumos tiekimo tinklų magistralių atkarpose sumontuojami nauji pramoniniu būdu (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale) izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai. Rekonstruotose atkarpose šilumos nuostoliai lieka itin maži (technologinio lygmens), o patys vamzdynai nebekelia trūkio grėsmės ir užtikrina patikimą šilumos tiekimą vartotojams, o vamzdynų trūkių grėsmė sumažinama iki minimumo, tuo užtikrinamas saugus bei patikimas šilumos tiekimas vartotojams.

Didžiausias techninės rizikos šilumos gamybos šaltiniuose veiksnys – šilumos gamybos įrenginių amžius. Kasmet nešildymo sezono metu atliekami katilų remontai ir techninės priežiūros darbai, būtini šilumos tiekimo patikimumo ir saugumo užtikrinimui, t. y. šilumos gamybos šaltinių funkcionalumo bei kuro rezervinių atsargų

užtikrinimą. Taip pat Bendrovė investuoja ir į gamybos šaltinių atnaujinimą. Šiuo metu Bendrovei priklausančių šilumos gamybos šaltinių galia (409 MW) neužtikrina vartotojų poreikio (maksimalus momentinis poreikis 530 MW – pagal paskutinių trijų metų duomenis) Kauno miesto Kauno m. integruotame tinkle. Todėl Bendrovė yra VKEKK įpareigota pirkti Rezervinės galios užtikrinimo paslaugą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, įskaitant UAB Kauno termofikacijos elektrinė, kuri leistų užtikrinti papildomą galios kiekį užtikrinantį ne didesnį kaip 30 proc. maksimalios galios Kauno miesto CŠT sistemoje. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bendras šilumos ūkio vystymo tendencijas Kaune ir Lietuvoje, Bendrovės vienas iš tikslų yra nuolat pagrįstai investuoti į nuosavus šilumos gamybos šaltinius, t.y. modernizuojant esamus ir diegti naujus papildomus šiluminius galingumus. Apie Bendrovės gamybos šaltinių modernizavimą ir investicijas detaliau aprašyta 6.1 ir 7 skyriuose.

Technologinė rizika gali būti mažinama, rekonstruojant šilumos gamybos šaltinius ir tiekimo vamzdynus, tam panaudojant pažangiausias technologijas ir taip didinant šilumos sistemos efektyvumą, nuosavų šilumos gamybos šaltinių galią, būtiną patikimumo užtikrinimui. Be to, ženklias investicijas, modernizuojant Bendrovės turtą, įpareigoja daryti ir šalyje galiojantys standartai bei norminiai aktai, suderinti su Europos Sąjungos standartais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais šilumos tiekimo sistemų darbo kokybinius ir techninius rodiklius.

Ekologiniai veiksniai: Bendrovės atžvilgiu juos galima suskirstyti į darančius poveikį Bendrovei ir įtakojamus Bendrovės veiklos.

Siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai ir neviršyti ribinių taršos, vibracijos bei triukšmo reikšmių, Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais, taip pat energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB bei Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 43-2013, kitais teisės aktais, nustatančiais reikalavimus gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams. Pagrindiniai Bendrovės taršos šaltiniai: iškastinio organinio kuro deginimas Bendrovės šilumos šaltiniuose, gaminant šilumą ir nutekamieji vandenys, panaudoti technologiniuose procesuose.

Už atmosferos ir vandens taršą Bendrovė moka mokesčius. Jei būtų viršijamos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus Bendrovė mokėtų baudas. Tokių baudų per 2014 metus mokėta nebuvo.

Pagrindinės Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos gamybos šaltinių modernizavimas, šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant esamus vamzdynus į vamzdynus su putų poliuretano izoliacija, diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrenginius, mažiau taršių kuro rūšių naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas (kuro balanse 2014 m. vyravo gamtinės dujos – 70,69 proc., kitas kuras – durpės 0,1 proc., kietas biokuras – 27,76 proc., biodujos 1,45 proc.).

Banko paskolų grąžinimas: detalesnė informacija pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 11 pastaboje. Grupė ir Bendrovė paskolas grąžina nustatytu laiku.

Pagrindiniai Bendrovės tikslai yra atnaujinti šilumos tiekimo tinklus, kadangi Bendrovės šilumos tiekimo tinklai eksploatuojami vidutiniškai apie 30 metų ir yra susidėvėję bei modernizuoti šilumos gamybos šaltinius. Kiekvienais metais nemaža dalis ūkio atnaujinimui skirtų lėšų yra skolinamasi, kadangi nuosavų lėšų, t. y. sukaupto nusidėvėjimo ir amortizacijos nepakanka būtinos investicinės programos vykdymui. Paskolų, paimtų investicinei programai vykdyti, grąžinimo apimtys nėra įskaičiuotos į šilumos pardavimo kainą, kaip kainos dedamosios pagal galiojančią Metodiką, todėl Bendrovė siekia dirbti pelningai, kad būtų finansiškai pajėgi laiku atsiskaityti su kredito institucijomis pagal paskolų sutartis.

7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi informacija

Buvo planuota, kad 2014 m. pagrindinės veiklos pardavimo pajamos bus mažesnės dėl sumažėjusios šilumos kainos, parduodamos šilumos kiekis vartotojams išliks panašiame lygyje kaip ir 2013 m. Pagrindinės veiklos pardavimo pajamos, lyginant su 2013 m., mažesnės 18,85 proc. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo šilumos kaina, kurios pagrindinę dalį sudaro perkamos šilumos ir kuro dedamoji. 2014 m. vidutinė šilumos kaina

(23,09 ct/kWh) buvo 14,5 proc. mažesnė nei 2013 m. (27,01 ct/kWh). Parduotos šilumos kiekis 2014 m., lyginant su 2013 m., buvo 5,4 proc. mažesnis, o vidutinė metinė temperatūra aukštesnė 0,92°C. 2014 metų šildymo sezono lauko oro vidutinė temperatūra buvo 0,87°C, o 2013 m. 0,02°C.

2014 metų Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2010–2013 m. pateiktas 4 lentelėje.

	4	lentelė
--	---	---------

Eil. Nr.	Grupės rodiklio pavadinimas	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.
1	Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	1,4	4,4	0,3	0,9	1,1
2	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	1,3	4,1	0,4	0,9	0,8
3	Skolos koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,37	0,34	0,42	0,41	0,47
4	Skolos nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,6	0,5	0,7	0,7	0,9
5	Bendrasis likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai)	0,93	0,96	0,85	0,70	0,69
6	Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,75	0,75	0,83	0,72	0,52
7	EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Lt	26.578	33.246	21.239	22.042	25.359
8	Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100	2,4	2,4	0,2	-2,1	0,9
9	Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100	1,6	5,1	0,5	1,2	1,1
10	Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	1,1	3,3	0,3	0,7	0,7
11	Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,88	0,90	0,81	0,66	0,68
12	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,04	0,08	0,05	0,02	0,01
13	Grynasis pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje)	0,10	0,32	0,03	0,07	0,07
14	Grynasis pelnas, tūkst. Lt	4.167	13.540	1.196	3.019	2.977

Eil. Nr.	Grupės rodiklio pavadinimas	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.
15	Turtas, tūkst. Lt	406.762	412.255	447.221	447.787	501.103
16	Savininkų nuosavybė, tūkst. Lt	257.142	270.682	261.195	264.214	267.184
17	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Lt	6,0	6,3	6,1	6,2	6,2
18	Pardavimų pajamos, tūkst. Lt	306.856	309.345	369.723	322.363	261.535
18.1	Iš jų: šilumos energija	302.546	302.842	362.667	311.576	250.274
18.2	elektros energija	349	568	460	767	759
18.3	pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	2.037	1.289	721	280	93
18.4	Pajamos už kolektorių priežiūrą	439	866	775	779	783
18.5	Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina	1.485	3.725	4.818	8.612	9.091
18.6	Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą		55	282	349	535
19	P/E (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	21,24	3,82	71,32	28,79	24,13
20	Akcinis kapitalas, tūkst. Lt	256.392	256.392	256.392	256.392	256.813
21	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,63	0,62	0,57	0,57	0,51
22	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	1,6	5,2	0,5	1,1	1,1
23	Dividendų mokėjimo koeficientas (dividendas akcijai/ pelnas akcijai)		0,78	0,00	0,23	0,00

2014 metų Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2010–2013 m. pateiktas 5 lentelėje.

						5 lentelė
Eil. Nr.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.
1	Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	1,2	4,4	0,2	0,6	1,1
2	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	1,2	4,1	0,2	0,5	0,7
3	Skolos koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,37	0,34	0,41	0,41	0,47
4	Skolos nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,6	0,5	0,7	0,7	0,9
5	Bendrasis likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai)	0,93	0,97	0,85	0,70	0,69
6	Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,74	0,74	0,82	0,72	0,52
7	EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Lt	25.974	33.009	20.814	20.741	25.341
8	Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100	2,3	2,4	0,2	-2,2	1,0
9	Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100	1,4	5,0	0,3	0,7	1,1

AB "KAUNO ENERGIJA"

Įmonės kodas 235014830

Eil. Nr.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.
10	Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	0,9	3,3	0,2	0,4	0,6
11	Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,88	0,91	0,82	0,66	0,68
12	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,04	0,08	0,05	0,02	0,01
13	Grynasis pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje)	0,09	0,31	0,02	0,04	0,07
14	Grynasis pelnas, tūkst. Lt	3.737	13.442	837	1.858	2.992
15	Turtas, tūkst. Lt	410.541	416.069	450.407	450.175	503.602
16	Savininkų nuosavybė, tūkst. Lt	260.585	274.027	264.181	266.039	269.024
17	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Lt	6,1	6,4	6,2	6,2	6,3
18	Pardavimų pajamos, tūkst. Lt	305.441	308.622	369.462	322.338	261.566
18.1	Iš jų: šilumos energija	302.602	302.893	362.728	311.632	250.308
18.2	elektros energija	349	568	460	767	759
18.3	pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	566	515	399	199	90
18.4	Pajamos už kolektorių priežiūrą	439	866	775	779	783
18.5	Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina	1.485	3.725	4.818	8.612	9.091
18.6	Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą		55	282	349	535
19	P/E (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	23,69	3,84	101,90	46,78	24,00
20	Akcinis kapitalas, tūkst. Lt	256.392	256.392	256.392	256.392	256.813
21	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,62	0,62	0,57	0,57	0,51
22	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	1,5	5,2	0,3	0,7	1,1
23	Dividendų mokėjimo koeficientas (dividendas akcijai/ pelnas akcijai)		0,79	0,00	0,23	0,00

Grupės ir Bendrovės 2014 metų finansinių rodiklių (veiklos pajamos, tipinės veiklos pelnas, grynasis pelnas) palyginimas pateikiamas 6 ir 7 grafikuose.

Nors Grupės ir Bendrovės pardavimo pajamos sumažėjo 61 mln. Lt, tačiau Bendrovės 2014 m. pelnas palyginus su 2013 m, didesnis dėl Bendrovės efektyvios veiklos, abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo teigiamo pasikeitimo dėl sumažėjusios šilumos kainos ir Bendrovės įgyvendintų skolų valdymo priemonių.

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2014 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtrauktas į gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį ir 2014 m. sudarė atitinkamai -7,187 ir -7,227 mln. Lt, t. y. sumažėjo sąnaudos ir dėl to padidėjo pelnas (2013 m. 9,982 ir 10,151 mln. Lt, t. y. padidėjo sąnaudos ir dėl to sumažėjo pelnas). Per 2014 m. Grupė ir Bendrovė nurašė atitinkamai 3,185 mln. Lt ir 3,183 mln. Lt (2013 m. – 3,254 mln. Lt) beviltiškų skolų. Per 2014 m. Grupė ir Bendrovė atgavo 0,025 mln. Lt (2013 m. – 0,015 mln. Lt) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

Bendrovės pelną mažina Bendrovei priklausančių individualių šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) patiriamos sąnaudos, nes pagal Lietuvos Respublikos 2011 m. rugsėjo 29 d. šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 7 straipsnio nuostatas: "Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis". Todėl nuo 2011 m. lapkričio 1 d. pagal teisės aktų reikalavimus šilumos

6 grafikas

7 grafikas

punktų įrenginių priežiūros ir jų remonto sąnaudos nėra įskaičiuojamos į šilumos pardavimo kainą. Bendrovė per kalendorinius metus patiria apie 2,4 mln. Lt sąnaudų, nepadengtų pajamomis.

Platesnė Grupės ir Bendrovės finansinių rezultatų analizė pateikta 2014 metų konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

							6 lentelė
Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Bendrovė 2012 m.	Grupė 2012 m.	Bendrovė 2013 m.	Grupė 2013 m.	Bendrovė 2014 m.	Grupė 2014 m.
1.	Pagamintos ir nupirktos energijos kiekis, patiektas į tinklą, tūkst. MWh:	1.532,9	1.532,9	1.442,2	1.442,2	1.364,8	1.364,8
1.1.	šilumos energija	1.531,4	1.531,4	1.439,8	1.439,8	1.362,1	1.362,1
1.2.	elektros energija	1,5	1,5	2,4	2,4	2,7	2,7
2.	Parduota energijos, tūkst. MWh:	1.251,4	1.251,2	1.179,3	1.179,1	1.113,9	1.113,7
2.1.	šilumos energija	1.249,9	1.249,7	1.176,9	1.176,7	1.111,2	1.111,0
2.2.	elektros energija	1,5	1,5	2,4	2,4	2,7	2,7
3.	Rekonstruoti šilumos tiekimo tinklai, m	7.970	7.970	4.789	4.789	4.197	4.197
4.	Naujai nutiesti šilumos tiekimo tinklai, m	1.496	1.496	893	893	759	759

2014 metų nefinansinių rodiklių palyginimas su 2012–2013 metų rodikliais pateiktas 6 lentelėje.

Aplinkos įtaka veiklai: Bendrovės veiklos rezultatui gali turėti įtakos pardavimo apimčių pokytis dėl pasikeitusio šilumos poreikio, kurį gali lemti vartotojų investicijos į namų renovaciją, šilumos taupymą ir racionalų vartojimą, aukštesnė arba žemesnė šildymo sezono vidutinė lauko oro temperatūra, kuro kainų pokyčiai, perkamos iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos kaina.

Bendrovės rekonstruoti šilumos gamybos šaltiniai pereinant nuo iškastinio kuro prie biokuro, savo gamybos savikaina sudarys rimtą konkurenciją Kaune veikiantiems nepriklausomiems šilumos gamintojams. Modernizuodama sau priklausančius gamybos šaltinius, per pastaruosius 2 metus Bendrovė savo vartotojams tiekiamos šilumos kainą sumažino ketvirtadaliu.

Mažėjusios kuro kainos, padidėjęs sistemos efektyvumas, biokuro naudojimas Bendrovės bei nepriklausomų šilumos gamintojų gamybos šaltiniuose bei šiltesni orai per 2013 metus, lyginant su 2012 metais, leido vartotojams sutaupyti apie 46 mln. Lt. Atitinkamai per 2014 metus, lyginant su 2013 metais –60 mln. Lt.

Bendrovei pradėjus eksploatuoti naujuosius katilus, galutinė vartotojams tiekiamos šilumos kaina turėtų dar labiau sumažėti, jei ženkliai nepadidės kuro kainos.

Bendrovės šilumos kainos dinamika 2010–2014 m. pateikiama 9 grafike.

2010–2014 metų Bendrovės šilumos kainos struktūros elementai pateikti 10 grafike.

2010–2014 metų Bendrovės sąlyginio kuro kainų dinamika pateikta 11 grafike.

11 grafikas

Su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija. Grupė ir Bendrovė, vykdydamos savo veiklą, siekia taupiai naudoti gamtos išteklius, diegti mažiau taršias aplinkai technologijas, vadovautis aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias neigiamą įtaką aplinkai.

Atliekų tvarkymas. Grupėje ir Bendrovėje organizuotas veikloje susidarančių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams, t. y. įmonėms, turinčioms atliekų tvarkymo licencijas. Grupėje ir Bendrovėje 2014 metais perduota perdirbti 12,508 tonų mišrių komunalinių atliekų, kurios turi būti apskaitomos, 303,360 tonos pelenų, 632,080 tonų statybinio laužo, 1,660 tonos naudotų padangų, 780 vnt. dienos šviesos lempų.

Nuotekų tvarkymas. Grupė ir Bendrovė pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių ištekančios nuotekos atitiktų leistinas normas, nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose.

Oro tarša. Grupės ir Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija, turinti aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą, pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmetami teršalai į atmosferą atitiktų leistinas normas, nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose. Šilko, Ežerėlio, Girionių, Noreikiškių katilinėse, o nuo 2015 m. ir Inkaro katilinėje ir Petrašiūnų elektrinėje deginamas biokuras, taip mažinant atmosferos taršą. Žemiau pateiktoje 7 lentelėje yra pateiktas 2014 metais iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2010–2013 metais.

							7 lentelė
Išmesta per metus, t	Kietosios dalelės	Azoto oksidai	Anglies monoksidas	Sieros dioksidas	Angliavan deniliai	Vanadžio pentoksidas	Kiti teršalai
2014 m.	23,613	154,570	534,443	47,158	16,294	0,0000	0,440
2013 m.	10,5967	101,3197	299,6656	5,0747	14,9647	0,0000	0,770
2012 m.	7,6130	54,3160	135,1510	6,0280	1,2080	0,0000	0,4397
2011 m.	7,2641	57,0909	125,3107	6,1983	3,0555	0,0000	0,4397
2010 m.	8,4833	65,8444	146,8925	7,3386	2,6571	0,0000	0,4397

Noreikiškių, Šilko, Ežerėlio, Girionių ir Inkaro katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje dūmams išvalyti nuo kietųjų dalelių įrengti ciklonai, jų darbo efektyvumas tikrinamas kiekvienais metais. Bendrovė dalyvauja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų prekybos sistemoje. Šiai sistemai priskiriami apyvartiniai taršos leidimai (ATL) skiriami

Petrašiūnų elektrinei, Šilko, Pergalės, Garliavos, Jurbarko katilinėms ir Noreikiškių katilinei su kogeneracine jėgaine.

Su personalo klausimais susijusi informacija. Bendrovės vadovybė daug dėmesio skiria darbo efektyvumui didinti ir vartotojų aptarnavimo kokybei gerinti. Vadovų ir specialistų kvalifikacijos lygis atitinka užimamas pareigas, kitų darbuotojų darbo stažas ir praktinis dalyko žinojimas leidžia dirbti užimamose pareigose. Darbuotojų kaita Grupėje ir Bendrovėje nedidelė.

Siekiant didesnio darbo efektyvumo, Bendrovėje vykdomas metinis struktūrinių padalinių vadovų darbo veiklos vertinimas, kurio pagrindinis tikslas – įvertinti darbuotojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės nuostatuose priskirtas funkcijas, tinkamai įvertinti darbuotojų darbo veiklą, suteikti grįžtamąjį ryšį apie tikslų įvykdymą, siekiant didinti darbuotojų lojalumą, pasitenkinimą atliekamu darbu, skatinant juos tobulėti. Pagrindinis šio proceso rezultatas – informacija, leidžianti geriau koordinuoti Bendrovės veiklą bei skatinti darbuotojus gerinti savo darbinę veiklą.

Kad būtų užtikrinta sklandi ir nuosekli Bendrovės veikla, ypač svarbi darbuotojų kompetencija, didelis dėmesys skiriamas darbuotojų mokymams ir kvalifikacijos kėlimui. 2014 m. konferencijose ir seminaruose dalyvavo 230 darbuotojų. Bendrovės darbuotojai įgijo žinių teisės, mokesčių, viešųjų pirkimų ir kitose srityse. Profesiniuose mokymuose dalyvavo 159 darbuotojai, kuriuos baigus darbuotojams išduodami specialius darbus atlikti leidžiantys pažymėjimai.

Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su mokymo įstaigomis ir sudaro sąlygas aukštųjų mokyklų studentams taikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių mūsų Bendrovėje. Bendrovėje 2014 m. praktiką atliko 8 studentai. Esant naujų darbuotojų poreikiui, aktyviausiems ir geriausiems studentams suteikiama galimybė įsidarbinti Bendrovėje.

Bendrovė 2014 metais dalyvavo įgyvendinant Valstybės tikslinio finansavimo studijų programą ir bendradarbiaujant su Kauno technologijos universitetu pasirašė trišales Studijų tikslinio finansavimo sutartis su dviem Šilumos energetikos ir technologijos studijų programos pirmo kurso studentais.

2014 m. atliktas nepriklausomas Bendrovės veikiančios vidaus kontrolės sistemos įvertinimas, kurio metu buvo atlikta Bendrovės detali vidaus kontrolės elementų ir visumos analizė bei jos efektyvumo įvertinimas, nustatant esamos Bendrovės vidaus kontrolės sistemos veiksmingumą ir pagrįstumą, taip pat parengtos išvados ir rekomendacijos šios sistemos tobulinimui, siekiant Bendrovės struktūrinių padalinių bei darbuotojų didesnio veiklos efektyvumo. Įvertinus pateiktus konsultantų rezultatus ir atsižvelgiant į Bendrovės Audito komiteto rekomendacijas bei siekiant struktūrizuoti vidaus kontrolės procedūras, 2014 m. iniciuotas Bendrovės vidaus kontrolės sistemos aprašo parengimo paslaugos pirkimas, kurio tikslas – parengti Bendrovės vidaus kontrolės sistemos aprašą, atsižvelgiant į Bendrovės struktūrinius pakeitimus, 2014 m. atlikto vidaus kontrolės sistemos vertinimo rekomendacijas bei kitus Bendrovės reikalavimus.

Siekiant didesnio veiklos ir vykstančių procesų efektyvumo struktūrinių padalinių darbo rezultatuose, Bendrovės valdyba 2014 metais patvirtino naują Bendrovės valdymo struktūrą, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. Informacinių technologijų skyriaus pavaldumas priskirtas tiesiogiai Bendrovės generaliniam direktoriui, nekeičiant skyriaus vykdomų funkcijų.

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai duomenys pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

Konsoliduotųjų ataskaitų vidaus kontrolė: sudarydama konsoliduotąsias finansines ataskaitas, Bendrovė sujungia savo ir dukterinių bendrovių finansinių ataskaitų eilutes nuosekliai, sudėdama turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius. Po to eliminuoja Bendrovės investicijų į dukterinę bendrovę balansinę vertę ir Bendrovės nuosavybės dalį dukterinėse bendrovėse; Grupės vidaus balanso likučius, sandorius, pajamas ir sąnaudas (šiam tikslui parengiama tarpusavyje suderinta visų sandorių, pajamų ir sąnaudų išklotinė už laikotarpį); nusidėvėjimo skirtumą turtinio įnašo, kuris įvertintas rinkos verte, lyginant su jo balansine verte.

Konsoliduotosioms Grupės ataskaitoms sudaryti Bendrovės ir dukterinių bendrovių finansinės ataskaitos sudaromos ta pačia data.

Tikrinama ar Bendrovės ir dukterinių bendrovių apskaitos politika panašių sandorių apskaitai yra vienoda. Dukterinių bendrovių pajamos ir sąnaudos įtraukiamos į konsoliduotąsias ataskaitas nuo įsigijimo datos.

9. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos

2015 m. sausio 22 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-9 "Dėl patikslinto AB "Kauno energija" 2012–2015 m. investicijų plano" pritarta patikslintam Bendrovės 2012–2015 m. investicijų planui pagal kurį numatyta investuoti – 67,14 mln. Eur (231,82 mln. Lt).

Bendrovė 2015 m. sausio 30 d. patikslintais reikalavimais paprašė Arbitražo papildomai priteisti iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės 0,652 mln. Eur (2,250 mln. Lt) už nefinansuotas Bendrovės investicijas į Bendrovės šilumos ūkio infrastruktūrą 2014 m. (viso reikalavimų už 1,593 mln. Eur (5,500 mln. Lt)).

2015 m. sausio-vasario mėn. pradėta Bendrovei priklausančių Inkaro ir Šilko katilinėse ir Petrašiūnų elektrinėje pastatytų biokuru kurenamų katilų, eksploatacija (bendra galia – 72 MW). Naujus biokuro katilus Bendrovė pastatė siekdama padidinti šilumos, pagaminamos iš biokuro, dalį Kaune ir tuo dar labiau sumažinti šilumos kainą šilumos vartotojams. Bendrovės baigiamų įgyvendinti trijų didelių biokuro katilinių projektų naudą vartotojai pajuto jau 2014-2015 metų šildymo sezoną. Pradėjus visu pajėgumu eksploatuoti šiuos naujuosius įrenginius, sumažėja Bendrovės palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų sumažėjimas priverčia NŠG sumažinti savo parduodamos šilumos kainas.

2015 m. vasario 26 d. į Bendrovę antrą kartą atvyko Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Šį kartą Premjerui buvo pristatyti įvykdyti Bendrovės biokuro projektai – išvakarėse visu pajėgumu pradėti eksploatuoti 5 nauji biokuro katilai Bendrovės Inkaro ir Šilko katilinėse ir Petrašiūnų elektrinėje, leidę per metus daugiau nei 25 proc. atpiginti vartotojams šilumą. Ministras Pirmininkas pastebėjo, kad, kai lankėsi Bendrovėje prieš metus, apie šių projektų įgyvendinimą dar buvo tik kalbama. Jis teigiamai įvertino Bendrovės pastangas modernizuoti gamybą ir mažinti šilumos kainą vartotojams.

Bendrovės valdybos 2015 m. kovo 4 d. sprendimu ir Bendrovės pagrindinio akcininko – Kauno miesto savivaldybę – atstovaujančio Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus iniciatyva 2015 m. kovo 30 d. šaukiamas AB "Kauno energija" (įm. k. 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, Kaunas), neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu bus svarstomi klausimai:

1. Dėl Sargėnų šilumos ūkio pirkimo.

Sprendimo projektas – įsigyti AB "Kauno energija" Sargėnų šilumos ūkį, esantį Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, už derybose su UAB "Litesko" suderėtą kainą ir kitas įsigijimo sąlygas bei įvykdyti Sargėnų šilumos ūkio įsigijimo procedūras, papildomai gavus AB "Kauno energija" pagrindinio akcininko – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimą.

1. Dėl pritarimo AB "Kauno energija" valdybos 2015 m. sausio 30 d. sprendimui Nr. 2015-2-2 klausimu "Dėl AB "Kauno energija" nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių, esančių Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomuose pastatuose, ir kurių likutinė vertė viršija 289,62 Eur / vnt. (1 000,00 Lt / vnt.), pardavimo Kauno miesto savivaldybei".

Sprendimo projektas – pritarti AB "Kauno energija" valdybos sprendimui parduoti AB "Kauno energija" nuosavybės teise priklausančius 32-u šilumos punktus, esančius Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomuose pastatuose ir kurių likutinė vertė yra didesnė nei 289,62 Eur / vnt. (1 000,00 Lt / vnt.), nurodytus sąraše "AB "Kauno energija" nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių, kurių likutinė vertė didesnė nei 289,62 Eur / vnt. (1 000,00 Lt / vnt.) ir siūlomų parduoti Kauno miesto savivaldybei, sąrašas" (pridedama) už Kauno miesto savivaldybės pasiūlytą 0,29 Eur / vnt. (1,00 Lt / vnt.) pirkimo kainą, t. y. už bendrą šilumos punktų pardavimo kainą – 9,27 Eur (32,00 Lt) ir dokumentų parengimo mokesčius, kurie sudaro 762,37 Eur (2 632,32 Lt), pridedant PVM.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos – Kovo 11-osios proga Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotais žalvariniais medaliais už nuopelnus įtvirtinant Kauno miesto savivaldą, įgyvendinant pilietines iniciatyvas ir kuriant miesto įvaizdį buvo apdovanoti ir Bendrovės atstovai – valdybos pirmininkas Valdas Lukoševičius ir generalinis direktorius Rimantas Bakas.

2015 m. kovo 25 d. buvo baigtas finansinių ataskaitų rinkinio auditas už 2014 metus. Jį atliko apskaitos ir kontrolės UAB "Auditas" (auditoriaus pažymėjimo Nr. 001234). Bendrovės audito įmonės, vykdančios 2013-2015 metų finansinių ataskaitų auditą, kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė valdyba,

vadovaudamasi Bendrovės 2013 m. įvykdyto viešojo pirkimo rezultatais. 2014 m. audituotas finansinių ataskaitų rinkinys su nepriklausomo auditoriaus išvada apie jas pateikiama kartu su šiuo Bendrovės metiniu pranešimu.

10.Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

Kadangi investicijos sudaro sąlygas nuolatinei verslo plėtrai bei pelningumui, 2015 m. Grupės ir Bendrovės investicijų programos tikslai yra tolesnis Bendrovės šilumos pardavimo rinkos didinimas, šilumos gamybos efektyvumo didinimas ir plėtra, didinant biokuro panaudojimą šilumos gamybai, šilumos perdavimo ir paskirstymo vystymas, didinat saugumą ir patikimumą, plečiant inžinierinių sistemų priežiūros paslaugas bei toliau gerinant šilumos vartotojų aptarnavimo paslaugų kokybę.

Vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatas, siekiant įgyvendinti pagrindinius Bendrovės veiklos tikslus bei Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas, susijusias su šilumos šaltinių ir šilumos tiekimo tinklų patikimumo techninių reikalavimų, kurie garantuotų kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, užtikrinimu, buvo patikslintas "2012–2015 metų Bendrovės investicijų planas ir jo finansavimo šaltiniai", pagal kurį numatyta investuoti 192,4 mln. Lt.

Bendrovės pagrindiniai investiciniai tikslai 2013–2016 metų reguliavimo laikotarpiui: mažinti šilumos gamybos sąnaudas esamuose šaltiniuose, didinti pigesnės kuro rūšies (biokuro) dalį kuro balanse, didinti nuosavų šaltinių galią iki pilno galios užtikrinimo poreikių patenkinimo. 2013 m. Bendrovė pasirašė trišales sutartis su Ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra dėl finansinės Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos: pagal kurias bus suteikta iki 15,99 mln. Lt ES struktūrinių fondų parama projektams, rekonstruojant katilines ir keičiant naudojamą kurą į biokurą bei iki 6,59 mln. Lt ES struktūrinių fondų parama šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo projektų vykdymui.

Be minėtų projektų, 2015 m., vykdant Bendrovės investicijų programą, numatoma toliau vykdyti Bendrovei priklausančių katilinių modernizavimą, automatizuojant gamybos procesą, montuojant kondensacinius ekonomaizerius, šilumos tiekimo tinklų rekonstravimą, taip pat, vykdyti šilumos apskaitos prietaisų keitimą. Verta pažymėti, kad šių priemonių įdiegimas leis mažinti šilumos perdavimo nuostolius, optimizuoti šilumos tiekimą vartotojams bei užtikrins šilumos tiekimo patikimumą.

Planuojama, kad 2015 metais, lyginant su 2014 m., Grupės pardavimo pajamos bus mažesnės dėl sumažėjusios šilumos kainos, parduodamos šilumos kiekis vartotojams išliks panašiame lygyje kaip ir 2014 m. Didžiausią įtaką Grupės ir Bendrovės pajamoms ir sąnaudoms turės kuro ir perkamos šilumos kainos pokyčiai, kadangi šilumos kaina pagal teisės aktų reikalavimus yra perskaičiuojama kas mėnesį. Grupės pelnas, lyginant su 2014 m., planuojama, kad bus didesnis dėl veiklos efektyvinimo. Planuojamus rezultatus gali pakoreguoti šilumos poreikio pasikeitimas, t. y. suvartojimas, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydis į daugiabučių namų renovavimą ir šilumos taupymą bei racionalų vartojimą, taip pat Lietuvos ekonominės situacijos pokyčiai.

11. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą

2014 m. kovo 27 d. Lietuvos energetikos institute vyko AB "Kauno energija" organizuota vieša diskusija "Nacionaliniai šilumos ūkio sektoriaus ypatumai, vertinant praktinį patyrimą bei prognozes", kurioje valdžios institucijų, mokslo įstaigų atstovai bei energetikos specialistai – praktikai dalijosi savo patirtimi ir įžvalgomis apie Lietuvos ir atskirai Kauno šilumos ūkio problemas, apie galiojančią šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką bei siūlė, ką galima būtų padaryti, kad šilumos kaina vartotojams mažėtų dar labiau.

2014 m. liepos 22 d. Bendrovė, atsakydama į Lietuvos energija, UAB kvietimą teikti neįpareigojančius pasiūlymus bendradarbiauti įgyvendinant kogeneracinių elektrinių projektus, pateikė paraišką. Bendrovė paraišką pateikė ketindama bendradarbiauti tik įgyvendinant biokuro kogeneracinių elektrinių projektus. Planuojama, kad naujai įrengto atliekomis ir biokuru kūrenamų elektrinių komplekso šiluminė galia Kaune galėtų siekti iki 134 MW, o elektrinė galia – iki 41 MW. 2014 m. gruodžio mėn. Bendrovė pateikė patikslintą paraišką. Šiuo metu Lietuvos energija, UAB svarsto pateiktus pasiūlymus.

2014 m. gruodžio 9 d. įvyko Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) administracijos, nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) ir Bendrovės atstovų susitikimas, kuriame aptartos

šilumos supirkimo iš NŠG, šilumos teikimo į tinklus bei dispečerinio valdymo problemos. Susitikimo metu buvo aptartas didėjančios konkurencijos teigiamas poveikis šilumos kainos mažėjimui, šilumos tiekimo ir supirkimo aktualijos, išsakyti pasiūlymai dėl šilumos supirkimo tvarkos tobulinimo, dėl operatyvumo patiekiant didesnius šilumos kiekius iš biokuro katilų didėjant vartojimui ir t. t. Komisijos administracijos atstovai iniciatyvą dėl susitikimo įvertino teigiamai ir pažymėjo, kad yra keičiamasi įžvalgomis ir pasiūlymais dėl tolesnio bendradarbiavimo ir konkurencinės aplinkos kūrimo.

12.Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų. Bendrovės akcijų nėra įsigijusios ir jos dukterinės bendrovės. Bendrovė ir jos dukterinės bendrovės per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

13.Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones

Visa informacija šiuo klausimu pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.11, 15, 23 pastabose.

14.Informacija apie emitento filialą ir dukterines įmones

Bendrovės valdybos sprendimu yra įsteigtas filialas "Jurbarko šilumos tinklai", įregistruotas 1997 m. rugsėjo 9 d., adresu V. Kudirkos g. 33, 4430 Jurbarkas. Bendrovės filiale gaminama šiluma parduodama Jurbarko miesto vartotojams.

Bendrovės filiale "Jurbarko šilumos tinklai" 2014 m. gruodžio 31 d. dirbo 35 darbuotojai.

2006 m. liepos 1 d. įregistruota dukterinė Bendrovės įmonė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos", buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas, įmonės kodas 300580563. Nuo 2014 m. sausio 8 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas teisinis statusas – likviduojamas.

2014 m. gruodžio 31 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt ir yra padalintas į 100 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas.

Dukterinė Bendrovės įmonė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" veikla – pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra, pastatų ir statinių remontas, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontas, transporto paslaugų teikimas, kita veikla – patalpų nuomos paslaugos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 20 straipsnio 2 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2012 m. liepos 5 d., daugiabučiuose namuose "Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas ar asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais ar tiekiantys prekes ar teikiantys paslaugas šilumos tiekėjui, ar šilumai gaminti naudojamo kuro, šilumos tiekimo veiklai naudojamų apskaitos prietaisų ar kitų įrenginių gamintojai, taip pat asmenys, kurie verčiasi šilumai gaminti naudojamo kuro didmenine ar mažmenine prekyba, ar asmenys, kartu su išvardytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą". Pagal ŠŪĮ 20 straipsnio 2 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2014 m. birželio 1 d.: "Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, išskyrus, kai su darbo santykiais susiję fiziniai asmenys gyvena tame name ir patys prižiūri savo ar gyvenamo namo bendrijai priklausančius kitus namus, taip pat asmenys, kurių ūkinė veikla apima kuro ruošą ir (ar) tiekimą, ar asmenys, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą". Vadovaujantis ŠŪĮ 20 straipsnio 4 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2012 m. liepos 5 d., šis draudimas netaikomas prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 150 000 gyventojų.

Atsižvelgiant į 2011 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 nuostatas dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros

atskyrimo nuo šilumos gamybos ir tiekimo, Bendrovės valdyba 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu pritarė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimui, atskiriant turtą nuo veiklos ir atskirto turto pagrindu įkuriant naują tokios pačios teisinės formos juridinį asmenį UAB "Kauno energija NT".

2013 m. vasario 21 d. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" vienintelio akcininko funkcijas vykdančios AB "Kauno energija" valdybos sprendimu nuspręsta sumažinti įstatinį kapitalą iki 4 602 tūkst. Lt, panaikinant 152 tūkst. Lt susikaupusį nuostolį. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" įstatai naujai registruoti 2013 m. kovo 6 d.

2013 m. kovo 22 d. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta pervesti 45 tūkst. Lt akcininkų įnašą nuostoliui dengti bei 110 tūkst. Lt tikslinį akcininko įnašą, kurie buvo pervesti 2013 m. kovo 22 d.

Užbaigus UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras, Juridinių asmenų registre 2013 m. balandžio 16 d. užregistruoti veiklą tęsiančios UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (įm. kodas 300580563) įstatai.

2013 m. gruodžio 11 d. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" vienintelio akcininko funkcijas vykdančios AB "Kauno energija" valdybos sprendimu nuspręsta likviduoti UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (įmonės kodas 300580563), nuo 2013 m. gruodžio 16 d., tuo pačiu sprendimu iš pareigų atšauktas UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" direktorius ir nuo 2013 m. gruodžio 16 d. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" likvidatoriumi paskirta advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai advokatė Aiva Dumčaitienė.

UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" 2014 m. gruodžio 31 d. darbuotojų nėra.

UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" nuo 2014 m. vasario mėnesio veiklos nevykdo, vykdomos baigiamosios likvidavimo procedūros.

Užbaigus AB "Kauno energija" dukterinės įmonės UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras, Juridinių asmenų registre 2013 m. balandžio 16 d. užregistruoti naujai įsteigto juridinio asmens UAB "Kauno energija NT" buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas, įmonės kodas 303042623, įstatai.

2014 m. gruodžio 31 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Kauno energija NT" įstatinis kapitalas yra 4 592 100 Lt ir yra padalintas į 45 921 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas.

UAB "Kauno energija NT" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB "Kauno energija NT" veikla – nekilnojamojo turto vystymas, valdymas, nuoma, pirkimas – pardavimas.

UAB "Kauno energija NT" 2014 m. apyvarta buvo 256,4 tūkst. Lt, pelnas (nuostoliai) sudarė – (98,5) tūkst. Lt.

UAB "Kauno energija NT" 2014 m. gruodžio 31 d. dirbo 3 darbuotojai.

UAB "Kauno energija NT" 2014 m. finansiniai rodikliai (veiklos pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas) palyginimas su 2013 m. rodikliais pateikiami 12 grafike.

12 grafikas

15.Įstatinio kapitalo struktūra

2012-2013 metais Bendrovės įstatinis kapitalas nekito. 2014 m. sausio 6 d. įvykusiame AB "Kauno energija" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo primtas sprendimas padidinti Emitento įstatinį kapitalą 420 996 Lt (nuo 256 391 862 Lt iki 256 812 858 Lt), išleidžiant 70 166 (paprastąsias vardines 6 Lt nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei. Minėtu akcininkų susirinkimo sprendimu atšaukta visiems akcininkams pirmumo teisė įsigyti naujai išleidžiamų 70 166 vienetų Bendrovės paprastųjų vardinių 6 litų nominalios vertės akcijų, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, suteikiant teisę šias akcijas įsigyti Kauno miesto savivaldybei, kodas 111106319, Laisvės al. 96, Kaunas, siekiant, kad Kauno miesto savivaldybė akcinei bendrovei "Kauno energija" perduotų jai nuosavybės teise priklausančią šilumos tiekimo liniją – šilumos tinklus (Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas, unikalus Nr. 4400-2125-5130).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 2014 m. gruodžio 31 d. įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas yra 256 812 858 Lt (du šimtai penkiasdešimt šeši milijonai aštuoni šimtai dvylika tūkstančių aštuoni šimtai penkiasdešimt aštuoni Lt).

Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 8 lentelėje.

					8 lentelė
Akcijų rūšis	Akcijų skaičius, vnt.	Nominali vertė, litais	Bendra nominali vertė, litais	Dalis įstatiniame kapitale savivaldybių, proc.	Dalis įstatiniame kapitale privačių akcininkų, proc.
Paprastos vardinės akcijos	42 802 143	6	256 812 858	98,33	1,67

16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas

2014 m. sausio 6 d. AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu padidintas įstatinis kapitalas buvo įregistruotas 2014 m. kovo 20 d. ir yra 256 812 858 Lt (du šimtai penkiasdešimt šeši milijonai aštuoni šimtai dvylika tūkstančių aštuoni šimtai penkiasdešimt aštuoni Lt) ir yra padalintas į 42 802 143 (keturiasdešimt du milijonus aštuonis šimtus du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris) paprastąsias vardines 6 Lt nominalios vertės akcijas.

Eimitento akcijų nominalios akcijos vertės pokyčių 2012-2014 metais nebuvo.

Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

16.1. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (2014 m. gruodžio 31d.), pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių registracijos Nr. A01031430 Vertybinių popierių ISIN kodas LT0000123010 Akcijų skaičius 20 031 977 PVA Nominalioji vertė 6 Lt Bendra akcijų nominalioji vertė 120 191 862 Lt

16.2. Akcijų, išplatintų ir įregistruotų neviešai apyvartai (2014 m. gruodžio 31d.), pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių ISIN kodas LT0000128407 Akcijų skaičius 22 770 166 PVA Nominalioji vertė 6 Lt Bendra akcijų nominalioji vertė 136 620 996 Lt

Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2010–2014 metais pateikta 9 lentelėje.

					9 lentelė
Rodiklis	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Atidarymo kaina (litais/eurais)	2,45/0,710	2,072/0,600	1,951/0,565	1,996/0,578	2,034/0,589
Didžiausia kaina (litais/eurais)	3,18/0,921	2,659/0,770	2,037/0,590	2,034/0,589	2,072/0,600
Mažiausia kaina (litais/eurais)	1,903/0,551	1,105/0,320	1,433/0,415	1,581/0,458	1,485/0,430
Paskutinė kaina (litais/eurais)	2,072/0,600	1,209/0,350	1,996/0,578	2,034/0,589	1,678/0,486
Apyvarta vnt.	77 729	90 239	80 421	36 355	70 160
Apyvarta mln. (litais/eurais)	0,2/0,06	0,18/0,05	0,13/0,04	0,06/0,02	0,12 /0,04
Kapitalizacija mln. (litais/eurais)	41,5/12,02	24,21/7,01	39,98/11,58	40,74/11,80	33,61 /9,74

Akcijos kainos (eurais) ir apyvartos 2010–2014 m. istorija nurodyta 13 grafike.

13 grafikas

Bendrovės akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus (komunalinės paslaugos) ir OMX Vilnius indeksu pateikta 14 grafike.

14 grafikas

14 Grafiko duomenys:

Indeksas/Akcijos	2010.01.01	2014.12.31	+/-%
OMX Baltic Benchmark GI	314.42	566.56	80.19
OMX Vilnius	261,77	452,42	72,83
B7000GI Komunalinės paslaugos	814,75	1 531,33	87,95
KNR1L	0,695 EUR	0,486 EUR	-30,08

17.Informacija apie Emitento akcininkus

Bendras Bendrovės akcininkų skaičius 2014 m. gruodžio 31 d. – 295. Emitento akcininkai, kuriems 2014 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2014 m. kovo 20 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo (42 802 143 PVA), duomenys nurodyti 10 lentelėje bei 15 grafike.

				10 lentelė
Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas)	Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc.	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis, proc.
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	39 736 058	92,84	92,84	-
Kiti akcininkai	3 066 085	7,16	7,16	-
Iš viso:	42 802 143	100	100	-

15grafikas

Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai pateiktas 11 lentelėje.

		11 lentelė
Grupės pavadinimas	Grupei priklausančių akcijų skaičius vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc., nuo visų akcijų skaičiaus
Vietos valdžia	42 088 631	98,33
Namų ūkiai	363 293	0,85
Kitų sąskaitų tvarkytojų klientų VP	234 133	0,55
Privačios nefinansinės įmonės	82 808	0,19
Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus ir finansinės pagalbinės įmonės	25 000	0,06
Kiti akcininkai (užsienio kontroliuojamos nefinansinės įmonės, finansinės pagalbinės įmonės, indėlius priimančios bendrovės, išskyrus centrinį banką,	8 278	0,02
Iš viso	42 802 143	100

17.1. Akcininkai, kuriems 2014 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (20 031 977 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430, VP ISIN kodas – LT0000123010), nurodyti 12 lentelėje.

					12 lentelė
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Lt	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į viešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	16 965 892	101 795 352	84,69	39,64
Kauno rajono savivaldybė Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas, Kodas 111100622	Paprastosios vardinės akcijos	1 606 168	9 637 008	8,02	3,75
Kiti akcininkai	Paprastosios vardinės akcijos	1 459 917	8 759 502	7,29	3,41
Iš viso:		20 031 977	120 191 862	100	46,80

17.2. Akcininkai, kuriems 2014 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (22 770 166 PVA), išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą (VP ISIN kodas – LT0000128407), nurodyti 13 lentelėje:

					13 lentelė
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Lt	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į neviešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	22 770 166	136 620 996	100	53,20

Nei vienas Emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, jos nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 42 802 143 vnt.

Bendrovė nėra informuota apie balsavimo teisių apribojimus bei apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

2010 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2009 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,084 Lt, iš viso – 3,589 mln. Lt.

2011 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai. 2010 m. pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, rezervą investicijoms ir paramai.

2012 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2011 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,25 Lt už vieną akciją, iš viso 10,683 mln. Lt.

2013 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2012 m. pelno. 2013 m. balandžio 30 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Nr. 3 pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus (šilumos punktų remontui), paramai bei dalis pelno perkelta į kitus finansinius metus. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,15 mln. Lt.

2014 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2013 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,01 Lt (EUR 0,0028962) iš viso – 428 021 Lt (EUR 123.963). Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, paramai bei tantjemoms valdybos nariams. Labdarai ir paramai buvo skirta 1,15 mln. Lt.

18. Darbuotojai

2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbo 545 darbuotojai. Darbuotojų skaičiaus kitimas 2012–2014 metais nurodytas 14 lentelėje.

Faktinis darbuotojų skaičius	Bendrovės 2012-12-31	Grupės 2012-12-31	Bendrovės 2013-12-31	Grupės 2013-12-31	Bendrovės 2014-12-31	14 lentelė Grupės 2014-12-31
Iš viso:	583	617	548	561	542	545
iš jų: vadovai	4	6	5	7	4	5
specialistai	314	327	288	292	290	291
darbininkai	265	284	255	262	248	249

							15 lentelė
Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Bendrovės 2012-12-31	Grupės 2012-12-31	Bendrovės 2013-12-31	Grupės 2013-12-31	Bendrovės 2014-12-31	Grupės 2014-12-31
1	Nebaigtas vidurinis	8	9	5	6	6	6
2	Vidurinis	217	231	211	217	205	206
3	Aukštesnysis	83	89	78	80	77	77
4	Aukštasis	275	288	254	258	254	256
	Iš viso:	583	617	548	561	542	545

Grupės ir Bendrovės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas Lt (2014 m. pabaigai neatskaičius mokesčių).

			16 lentelė
Eil. Nr.	Darbuotojai	Bendrovės	Grupės
1.1.	Vadovų vidutinis sąlyginis skaičius	3,8	4,1
1.2.	Vadovų vidutinis mėnesinis atlyginimas	9780,6	9467,7
2.1.	Specialistų vidutinis sąlyginis skaičius	275,8	276,3
2.2.	Specialistų vidutinis mėnesinis atlyginimas	2904,6	2903,6
3.1.	Darbininkų vidutinis sąlyginis skaičius	239,4	240,4
3.2.	Darbininkų vidutinis mėnesinis atlyginimas	2113,9	2107,6

Emitento darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, Bendrovės Kolektyvinę sutartį, premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno skiria Bendrovės darbuotojams premijuoti. Nuo 1998 m. iki 2014 m. visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo skyręs dalies pelno Emitento darbuotojams premijuoti.

Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos emitento darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos. Pagal Bendrovėje įsigaliojusią 2013 m. sausio 28 d. Kolektyvinę sutartį:

1. Už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje darbuotojams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos:

2. išdirbus 5-erius metus − 1 kalendorinė diena;

3. turintiems didesnį kaip 10 metų − 3 kalendorinės dienos;

4. už kiekvienus paskesnius 5 metus − 1 kalendorinė diena;

5. darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į Bendrovę darbdavių susitarimu, t. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje.

6. Darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos dėl šeimyninių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių.

7. Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas:

8. sukūrus šeimą − 3 kalendorinių dienų;

9. mirus artimajam (vienam iš tėvų ar sutuoktinių tėvų, sutuoktiniui, broliui, seseriai, dukrai, sūnui ar teisėtam globotiniui, anūkui, anūkei) − 3 kalendorinių dienų;

10. gimdant žmonai − 1 kalendorinės dienos;

11. darbuotojo dukros, sūnaus ar teisėto globotinio jungtuvių proga − 3 kalendorinių dienų; 13. darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, suteikiama laisva pirmoji mokslo metų diena, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.

12. Darbuotojams, laikantiems stojamuosius egzaminus į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas ir sėkmingai jose besimokantiems, kai jų pasirinkta specialybė atitinka Bendrovės interesus bei atliekamą darbą, įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos apmokamos mokymosi atostogos, mokant 50 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

13. 1. nuo 6 iki 10 metų − 2 kalendorinės dienos;

Darbdavys įsipareigoja:

1. sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimui ir prireikus reabilitaciniam gydymui, teikti nemokamas paslaugas Bendrovės darbo sveikatos punkte;

2. mirus darbuotojui, skirti dviejų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirbo) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas. Išmoka skiriama laidojusiam asmeniui;

3. mirus darbuotojo artimajam (tėvui, motinai, vaikui ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas;

4. gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už kiekvieną vaiką;

5. sukūrus šeimą, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką;

6. darbuotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų iki 16 metų amžiaus, našliui (našlei) ir nesusituokusiems asmenims, kurie vieni augina vieną ar daugiau vaikų, jei jie mokosi vidurinėse mokyklose iki 19 metų amžiaus, o besimokančių aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų dieniniuose skyriuose iki 21 metų amžiaus, arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, kartą metuose skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal prašymo pateikimo datą;

7. 40-mečio, 50-mečio ir 60-mečio proga darbuotojams už gerą darbo pareigų vykdymą padalinio vadovo teikimu, turintiems nuo 15 iki 20 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje, skirti 25 procentų, o virš 20-ties metų nepertraukiamą darbo stažą − skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;

8. kitais atvejais, kai būtina materialinė parama (patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių bei kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių) skirti šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu iki 2000 litų išmoką;

9. darbuotojui sunkiai susirgus ar įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, skirti iki 5 Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu;

10. Lietuvos energetikų dienos ir Bendrovės jubiliejinių sukakčių proga nusipelniusiems darbuotojams skirti iki 500 Lt piniginę dovaną.

19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Emitento įstatai numato, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Bendrovės įstatus, išskyrus šiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

2014 m. sausio 6 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pakeisti Bendrovės įstatai, kuriuose nurodytas padidintas bendrovės įstatinis kapitalas bei įvertinti teisės aktų pakeitimai. Nauja įstatų redakcija 2014 m. kovo 20 d. įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Su ja susipažinti galima Bendrovės internetinėje svetainėje adresu www.kaunoenergija.lt.

20.Emitento organai

Pagal Bendrovės įstatus, Bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas − valdyba ir vienasmenis valdymo organas − generalinis direktorius.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi akcininkams, stebėtojų tarybai, valdybai ir generaliniam direktoriui bei kitiems Bendrovės darbuotojams.

Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais,

asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir pasirašyti akcininkų susirinkimo registravimo sąraše. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybės dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

2014 m. buvo sušaukti ir įvyko 3 (trys) visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose dalyvavo Bendrovės valdybos pirmininkas, generalinis direktorius, Finansų departamento direktorius. Viename susirinkime dalyvavo vienas stebėtojų tarybos narys. Visuotinių akcininkų susirinkimųmetu yra sudaryta galimybė Emitento akcininkui pateikti klausimus ir gauti atsakymus ar paaiškinimus iš Bendrovės vadovų bei pranešėjų.

Kolegialų priežiūros organą − stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybą sudaro 7 (septyni) stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Stebėtojų taryba renka Bendrovės valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir Bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Bendrovės organams.

Stebėtojų taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr.1K-18 "Dėl reikalavimo audito komitetams", "Reikalavimų audito komitetams taikymo gairės", kurioms pritarta Vertybinių popierių komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tvirtina audito komiteto sudarymo vidaus taisykles ir renka audito komiteto narius.

Bendrovės stebėtojų taryba 2013 m. vasario 21 d. patvirtino naują akcinės bendrovės "Kauno energija" audito komiteto vidaus taisyklių redakciją.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 7 valdybos nariai. Valdybą 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Bendrovės valdyba analizuoja, vertina Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei Bendrovės metiniu pranešimu teikia Stebėtojų tarybai bei visuotiniam akcininkų susirinkimui. Taip pat Valdyba vykdo akcininko funkcijas bendrovėse, kuriose Bendrovė yra visų akcijų savininkė, ir Valdybos raštiški sprendimai jose prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.

Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas, sprendžia kitus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus klausimus.

Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja Bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomybė nustatomi generalinio direktoriaus įsakymu.

20.1.Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus

(komitetų nariai vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, kiekvieno asmens kadencijos pradžia ir pabaiga, darbovietės, įgaliojimai, pagrindinės funkcijos)

2013 m. vasario 21 d. stebėtojų taryba audito komiteto narėmis išrinko Valeriją Stankūnienę, iki 2014 m. gegužės mėn. vykdžiusią Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotojos pareigas ir Ingą Dragūnienę, Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyresniąją ekonomistę.

2013 m. balandžio 10 d. stebėtojų taryba Bendrovės audito komiteto nepriklausomu nariu paskyrė stebėtojų tarybos narę Editą Gudišauskienę. Veiklą Bendrovės audito komitete Edita Gudišauskienė vykdo nuo 2013 m. balandžio 11 d.

Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga*
Audito komiteto	2013 m. balandžio 11 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Audito komiteto narė	2013 m. vasario 21 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Audito komiteto narė	2013 m. vasario 21 d.	2016 m. balandžio 30 d.
	nepriklausoma narė

*Audito komiteto kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų tarybos kadencija.

Audito komitetas vykdydamas savo veiklą vadovaujasi Bendrovės stebėtojų tarybos 2013 m. vasario 21 d. posėdžio Nr. 2013-1 sprendimu patvirtintomis Bendrovės audito komiteto vidaus taisyklėmis. Audito komitetas vykdo funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsnyje. 2014 m. audito komitetas posėdžiavo 5 kartus, Audito komiteto narių lankomumas – 87 proc.

Inga Dragūnienė. Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė. Audito komiteto narės pareigas ėjo nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d., 2012 m. sausio 3 d. perrinkta audito komiteto nare ir pareigas ėjo iki stebėtojų tarybos atšaukimo dienos t. y. 2012 m. rugsėjo 28 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas vadybos mokslo magistrė finansų vadybos srityje (2001 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 1998-10-15–2006-07-25 Bendrovės vyresnioji buhalterė, 2006-07-26–2009-11-01 UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" vyr. buhalterės pavaduotoja, 2009-11-02– 2010-05-07 UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" administracijos referentė. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Valerija Stankūnienė. UAB "Texera" vyriausioji buhalterė. Audito komiteto narės pareigas ėjo 2011 m. rugpjūčio 18 d., 2012 m. sausio 3 d. perrinkta audito komiteto nare ir pareigas ėjo iki stebėtojų tarybos atšaukimo dienos, t. y. 2012 m. rugsėjo 28 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas, specialybė – buhalterinė apskaita (1983 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2003-02–2010-01 UAB "ARIS BALTIJA" vyriausioji buhalterė, 2010-01–2014-05 Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoja. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Edita Gudišauskienė. UAB "Kauno autobusai" Finansų tarnybos vadovė, Bendrovės stebėtojų tarybos narė. Bendrovės nepriklausoma audito komiteto narė, veiklą audito komitete vykdo nuo 2013 m. balandžio 11 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Mechanikos fakultetas – termoinžinerijos magistrė (1995 m.), Ekonomikos ir vadybos fakultetas finansų vadybos magistrė (2001 m.), Socialinių mokslų fakultetas regionų plėtros – viešojo administravimo magistrė. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2000-04-02–2006-08-30 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyboje vyriausioji buhalterė, 2006-08-31–2007-03-29 vyriausioji specialistė, 2007–2010 m. Kauno miesto savivaldybės mero patarėja bendruomenių ir socialiniais klausimais, 2010–2011 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorė, 2011–2012 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patarėja. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

21.Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas

(vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, kiekvieno asmens kadencijos pradžia ir pabaiga, informacija apie emitento per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas šiems asmenims bendrai ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariui, administracijos nariui (bendrovės vadovui, vyriausiajam finansininkui), duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje (įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas ir pareigos)

21.1. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Andrius Kupčinskas	Stebėtojų tarybos pirmininkas	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Stanislovas Buškevičius	Stebėtojų tarybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Židrūnas Garšva	Stebėtojų tarybos narys	2014 m. sausio 6 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Edita Gudišauskienė	Stebėtojų tarybos narė	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Ričardas Juška	Stebėtojų tarybos narys	2014 m. balandžio 29 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Aušra Ručienė	Stebėtojų tarybos narė	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Gediminas Žukauskas	Stebėtojų tarybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai:

Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, iš kurių šeši yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, dalinai atstovaujantys kontroliuojantįjį akcininką, t. y. Kauno miesto savivaldybę, turinčią 92,84 proc. Bendrovės akcijų balsų, bei vienas narys dalinai atstovauja akcininką (Jurbarko rajono savivaldybę), turinčią 1,75 proc. Bendrovės akcijų balsų.

Per 2014 metus įvyko 2 stebėtojų tarybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 2/3 stebėtojų tarybos narių.

Andrius Kupčinskas. Kauno miesto meras. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.

Kauno miesto savivaldybės tarybos Strateginio planavimo komisijos pirmininkas, Akademinių reikalų tarybos pirmininkas, Verslo tarybos pirmininkas; Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos narys, Kauno regiono plėtros tarybos (KRPT) narys, ES Regionų komiteto narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Stanislovas Buškevičius. Kauno miesto mero pavaduotojas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos Kultūros ir meno komiteto narys, Apdovanojimo tarybos pirmininkas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Židrūnas Garšva. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio komiteto pirmininkas, Privatizavimo komisijos pirmininkas, Strateginio planavimo komisijos narys, Kauno miesto savivaldybės atstovas Verslo taryboje. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Edita Gudišauskienė. UAB "Kauno autobusai" Finansų tarnybos vadovė, Bendrovės nepriklausoma audito komiteto narė, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, Kauno miesto savivaldybės Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė, Lampėdžių bendruomenės centro pirmininkė.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Ričardas Juška. Jurbarko rajono savivaldybės meras, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos privatizavimo komisijos pirmininkas, nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos narys, LSA sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, nuo 2009 m. Tauragės apskrities Regioninės plėtros tarybos narys, Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro stebėtojų tarybos narys, nuo 2013 m. lapkričio mėn. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Jurbarko skyriaus pirmininkas. Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2014 m. balandžio 29 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Aušra Ručienė. Advokatė. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto pirmininkė, Kontrolės komiteto narė, Antikorupcijos komisijos narė, Strateginio planavimo komisijos narė, Akademinių reikalų tarybos narė.

Bendrovės akcijų neturi. UAB "Ručenta" akcininkė.

Gediminas Žukauskas. UAB "Kauno vandenys" administracijos ir bendrųjų reikalų direktorius, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Kauno miesto savivaldybės tarybos Savivaldos ir bendruomenių plėtojimo komiteto pirmininkas, Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos narys, Privatizavimo komisijos narys, Strateginio planavimo komisijos narys, Panemunės bendruomenės centro pirmininkas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Artūras Tepelys. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Kauno miesto savivaldybės tarybos Socialinių, sveikatos ir švietimo reikalų komiteto narys, Kontrolės komiteto narys, Administracinės komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos narys, Bendrovės filialo Jurbarko šilumos tinklai direktoriaus pavaduotojas.

Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d iki 2014 m. balandžio 29 d.

Per 2014 m. priskaityta 65,1 tūkst. Lt darbo užmokesčio, nepriskaičiuotos tantjemos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.

Bendrovės akcijų neturi. UAB AISTEKA akcininkas.

21.2. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Valdas Lukoševičius	Valdybos pirmininkas	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Sigitas Groblys	Valdybos pirmininko pavaduotojas	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Juozas Augutis	Valdybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Rimantas Bakas	Valdybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Saulius Meškauskas	Valdybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Vaclovas Miškinis	Valdybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.
Mindaugas Varža	Valdybos narys	2012 m. rugsėjo 28 d.	2016 m. balandžio 30 d.

2014m. gruodžio 31 d. Bendrovės valdybos nariai:

Per 2014 metus įvyko 30 Bendrovės valdybos posėdžių. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 2/3 valdybos narių.

Valdas Lukoševičius. Technikos mokslų daktaras. Iki 2014 m. vasario 13 d. buvo Bendrovės Strategijos ir investicinių projektų skyriaus vadovas. Kauno technologijos universiteto (KTU) Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas. Bendrovės valdybos pirmininkas nuo 2012 m. rugsėjo 28 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2014 m. priskaityta 9 tūkst. Lt darbo užmokesčio, iš 2013 m. veiklos pelno priskaičiuota 11,8 tūkst. Lt tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Sigitas Groblys. Partneris, advokatų kontora Foresta Verslo teisės grupė. UAB Litpirma valdybos narys, Gintaro Steponavičiaus paramos fondo valdybos pirmininkas. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui iš 2013 m. veiklos pelno priskaičiuota 11,8 tūkst. Lt tantjemų, nebuvo priskaičiuota kitų pinigų sumų (atlyginimas), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Juozas Augutis. Habilituotas technologijos mokslų daktaras, Nacionalinės mokslo premijos laureatas, Vytauto Didžiojo universiteto Mokslo prorektorius, Matematikos ir statistikos katedros profesorius, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, NATO SPS (Mokslas taikai ir saugumui) programos ekspertas 6BP ir 7BP ekspertas, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertas, VDU Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas,, žurnalų "Energetika", "Journal of Civil Engineering and Management" bei "Matematika ir matematinis modeliavimas" redakcinės kolegijos narys, Tarptautinės patikimumo duomenų organizacijos ESREDA SRA narys, VDU Senato ir tarybos narys, Lietuvos matematikų draugijos ir statistikų sąjungos narys, Nacionalinės mokslo programos "Darni energetika" rengimo grupės pirmininkas ir Nacionalinės mokslo programos "Ateities energetika" rengimo ir vykdymo grupės narys. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui iš 2013 m. veiklos pelno priskaičiuota 11,8 tūkst. Lt tantjemų, nebuvo priskaičiuota kitų pinigų sumų (atlyginimas), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Rimantas Bakas. Technikos mokslų daktaras. Bendrovės generalinis direktorius, Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros magistrų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas. Nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. Bendrovės valdybos narys. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2014 m. priskaityta 172,5 tūkst. Lt darbo užmokesčio, iš 2013 m. veiklos pelno priskaičiuota 11,8 tūkst. Lt tantjemų, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų. Tantjemų iš 2013 m. veiklos pelno valdybos narys atsisakė.

Saulius Meškauskas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjo pavaduotojas. Nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. Bendrovės valdybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui iš 2013 m. veiklos pelno priskaičiuota 11,8 tūkst. Lt tantjemų, nebuvo priskaičiuota kitų pinigų sumų (atlyginimas), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Vaclovas Miškinis. Habilituotas technologijos mokslų daktaras. Lietuvos energetikos instituto Kompleksinių energetikos tyrimų laboratorijos vadovas, profesorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui iš 2013 m. veiklos pelno priskaičiuota 11,8 tūkst. Lt tantjemų, nebuvo priskaičiuota kitų pinigų sumų (atlyginimas), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Mindaugas Varža. UAB "Kauno Verslo Grupė" direktorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui iš 2013 m. veiklos pelno priskaičiuota 11,8 tūkst. Lt tantjemų, nebuvo priskaičiuota kitų pinigų sumų (atlyginimas), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.Tantjemų iš 2013 m. veiklos pelno valdybos narys atsisakė.

21.3.Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę:

Rimantas Bakas. Technikos mokslų daktaras. Bendrovės generalinis direktorius nuo 2008 m. lapkričio 24 d., nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. Bendrovės valdybo narys. Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, VšĮ "Kauno regioninė energetikos agentūra" tarybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos narys, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros magistrų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas, nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. Bendrovės valdybos narys. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, KTU 1985 m., pramonės šiluminės energetikos inžinierius. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – Strategijos skyriaus vyriausiasis projektų vadovas 2003-05 – 2006-01; Strategijos skyriaus vadovas 2006-01 – 2008-11. Bendrovės generalinis direktorius Rimantas Bakas apdovanotas padėkos raštais: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (2007 m.), Lietuvos elektros energetikos asociacijos (2008 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2010 m.) Lietuvos Respublikos Energetikos ministro (2013 m.), Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko (2013 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2013 m.) bei Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejaus atminimo medaliu (2008 m.), Lietuvos energetikų garbės ženklu (2011 m.), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu už nuopelnus vystant miesto energetikos ūkį (2015 m.). Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Violeta Staškūnienė. Bendrovės vyriausioji buhalterė nuo 2003 m. sausio 16 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, VU 1984 m., darbo ekonomika, profesija – ekonomistė. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – 2003-01 – 2004-06 UAB "Energijos realizacijos centras" vyriausioji buhalterė.

Turi 2 641 vnt. Bendrovės akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. įstatinio kapitalo. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2014 metus Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma – 274,9 tūkst. Lt, o vidutinis dydis tenkantis vienam nariui – 137,46 tūkst. Lt., kito turto perleista nebuvo, garantijų nesuteikta.

22. Informacija apie reikšmingus susitarimus

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei, (taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą) nėra.

23. Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus

Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, (numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo) nėra.

24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje.

25. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

Per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytų žalingų sandorių (neatitinkančiių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką Emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat informacijos apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp Emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų nėra.

26. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką

Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo 1 priede. Metinės ataskaitos apie Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką pateikiamos šio pranešimo 2 priede AB "Kauno energija" socialinės atskaitomybės ataskaita ir skelbiamos Bendrovės interneto svetainėje.

27. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, per praėjusius 12 mėnesių viešai paskelbė žemiau nurodytą informaciją per GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, kuria pranešimai platinami Europos Sąjungos mastu. Taip pat šią informaciją patalpino Emitento internetinėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti NASDAQ OMX Vilnius svetainės (http://www.baltic.omxgroup.com/?id=3304) bei Emitento interneto svetainės (http://www.kaunoenergija.lt) tinklalapiuose.

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų	Pranešimas apie	En, Lt	2015-03-05
susirinkimo sušaukimas	esminį įvykį		08:35
2014 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2015-01-30 13:54
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų	Pranešimas apie	En, Lt	2014-11-13
susirinkimo sprendimai	esminį įvykį		14:11
2014 m. 9 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2014-10-31 08:39
AB "Kauno energija" sušaukto neeilinio visuotinio akcininkų	Pranešimas apie	En, Lt	2014-10-24
susirinkimo darbotvarkės papildymas	esminį įvykį		09:41
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų	Pranešimas apie	En, Lt	2014-10-09
susirinkimo sušaukimas	esminį įvykį		17:16
AB "Kauno energija" 2014 metų I pusmečio tarpinė	Tarpinė	En, Lt	2014-08-22
informacija	informacija		14:13
2014 m. I pusmečio ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2014-08-01 11:20:10
2014 m. trijų mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2014-04-30 16:22:53
Finansinių ataskaitų rinkinys su metiniu pranešimu	Metinė informacija	En, Lt	2014-04-30 11:05:40
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Pranešimas apie	En, Lt	2014-04-29
sprendimai	esminį įvykį		17:17:47
Informacija apie pasiūlytą papildomą kandidatą į AB "Kauno	Pranešimas apie	En, Lt	2014-04-23
energija" stebėtojų tarybos narius	esminį įvykį		17:34:19
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Pranešimas apie	En, Lt	2014-04-03
sušaukimas ir sprendimų projektai	esminį įvykį		20:11:56

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
Juridinių asmenų registre užregistruoti AB "Kauno energija"	Pranešimas apie	En, Lt	2014-03-21
įstatai su padidintu bendrovės įstatiniu kapitalu	esminį įvykį		14:05:37
2013 metų 12 mėnesių tarpinių neaudituotų finansinių	Pranešimas apie	En, Lt	2014-02-05
ataskaitų rinkinys	esminį įvykį		17:09:35
Informacija apie Vilniaus komercinio arbitražo teismo	Pranešimas apie	En, Lt	2014-01-31
pranešimą (papildymas)	esminį įvykį		14:27:10
Informacija apie Vilniaus komercinio arbitražo teismo	Pranešimas apie	En, Lt	2014-01-31
pranešimą	esminį įvykį		14:00:59
2013 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2014-01-30 17:43:07
Informacija apie konsultacijų pradžią su UAB "Fortum Heat Lietuva"	Kita informacija	En, Lt	2014-01-23 13:04:27
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų	Pranešimas apie	En, Lt	2014-01-07
susirinkimo sprendimai	esminį įvykį		09:11:48

AB "Kauno energija" pranešimas apie vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir akcinės bendrovės "NASDAQ OMX Vilnius" prekybos taisyklių 20.5 punktu, akcinė bendrovė "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip /Ne /Neaktualu	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovė rengia ir kasmet peržiūri gamybos, šilumos tiekimo sistemos plėtros strategijas, tikslina investicinius planus ir jų finansavimo šaltinius. Investicijų planai tvirtinimui teikiami Kauno miesto, Kauno ir Jurbarko rajonų savivaldybėms bei derinami Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. Bendrovės strategijų nuostatos, kuriose neatskleidžiama konfidenciali informacija, ir sprendimų priėmimo procesas, taip pat pagrindinės Bendrovės plėtros kryptys ir tikslai yra nurodyti Bendrovės rengiamuose metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose, kurie viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje. Bendrovės plėtros kryptis taip pat atskleidžia Bendrovės skelbiamos periodinės ataskaitos, esminiai įvykiai ir pranešimai pateikiami Bendrovės vadovų pasisakymuose spaudoje.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės valdyba priima strateginius sprendimus, tvirtina Bendrovės veiklos strategiją. Bendrovės valdyba taip pat yra suformavusi ilgalaikius ir trumpalaikius Bendrovės veiklos plėtros strateginius tikslus. Bendrovės stebėtojų taryba teikia akcininkams atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės vykdomos veiklos strategijos. Bendrovės vadovybė, atitinkamų sričių vadovai skiria ypatingą dėmesį šių tikslų įgyvendinimui – optimizuojama Bendrovės ir grupės padalinių struktūra.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovėje sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba. Visi Bendrovės organai (vadovas, valdyba ir stebėtojų taryba) siekia įgyvendinti šią rekomendaciją, metų eigoje vyksta keli bendri valdybos ir stebėtojų tarybos posėdžiai.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik	Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organai savo veikla siekia užtikrinti visų su

bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.

Bendrovės veikla susijusių asmenų interesus. Bendrovės vadovybė bei atskirų sričių vadovai skiria daug laiko bendravimui su vartotojais (klientais), tiekėjais, rangovais, savivaldybių atstovais, siekiant rasti optimalius sprendimus, susijusius su Bendrovės veikla. Bendrovės politika darbuotojų, klientų ir vietos bendruomenės atžvilgiu yra nustatyta Bendrovės Socialinės atsakomybės politikoje, o politikos įgyvendinimas aprašomas Socialinės atsakomybės ataskaitose. Bendrovės veiklos specifika lemia tai, kad vartotojai (klientai) yra periodiškai, t. y. 3-4 kartus per metus, kviečiami į susitikimus, kur yra aptariami vartotojams aktualūs klausimai, susiję su Bendrovės vykdoma veikla. Papildomai vartotojams informuoti ir

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Taip	Bendrovėje be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir Bendrovės vadovo, yra sudarytas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba bei kolegialus valdymo organas – valdyba. Bendrovės valdymo organų kompetencijų padalinimas bei atsakomybė yra apibrėžtas Bendrovės įstatuose, valdymo organų darbo reglamentuose, kurie viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje, ir vadovo pareigybės nuostatuose.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Bendrovėje kolegialus valdymo organas – valdyba yra atsakinga už strateginį vadovavimą Bendrovei bei vykdo kitas esmines Bendrovės valdymo funkcijas, kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią Bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Neaktualu	Bendrovėje yra sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III	Taip	Bendrovėje renkama stebėtojų taryba ir veikia iš dalies prisilaikant III ir IV principuose išdėstytos tvarkos ir esminiai principuose numatyti reikalavimai nėra pažeidžiami.

ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek
tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų	Taip	Pagal Bendrovės įstatus stebėtojų taryba renkama iš 7 (septynių) narių, o stebėtojų
direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių		taryba renka valdybą taip pat iš 7 (septynių)
konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba		narių.
nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems
organams priimant sprendimus.2
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba renkama 4
tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam		(ketveriems) metams. Pagal Bendrovės
laikotarpiui, su galimybe būti individualiai		įstatus bei praktiką nėra draudžiama perrinkti
perrenkamiems maksimaliais Lietuvos		stebėtojų tarybos pavienius narius naujai
Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais,		kadencijai (stebėtojų tarybos nario kadencijų
tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės		skaičius nėra ribojamas). Taip pat Bendrovės
patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso		visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti
pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti		visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos
numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo		narius, nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai, bei stebėtojų tarybos narys gali
direktoriaus arba valdybos nario atleidimo		atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus,
procedūrą		apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų, raštu
		įspėjęs Bendrovę.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas
kolegialaus organo pirmininku gali būti toks		nėra buvęs Bendrovės vadovu. Jo esamos
asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos		arba buvusios pareigos nėra kliūtis
nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai		nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai
priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma		vykdyti.
stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba,
rekomenduojama, kad bendrovės valdybos
pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats
asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti
tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia
nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti
pateikiama informacija apie priemones, kurių
imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos sudarymo
kolegialaus organo (toliau šiame principe –		mechanizmas, atitinkantis Lietuvos
kolegialus organas) sudarymo mechanizmas		Respublikos akcinių bendrovių įstatymo
turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir		reikalavimus, užtikrina objektyvią kolegialaus
nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra,		valdymo organo priežiūrą.

1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

² Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne

taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų
akcininkų interesai.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir	Taip	Informacija apie kandidatus į stebėtojų tarybos narius atskleidžiama akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą bei jo metu. Informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus pateikiami Bendrovės metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose bei viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje. Stebėtojų tarybos darbo reglamente yra numatyta, kad kiekvienas organo narys privalo informuoti stebėtojų tarybos pirmininką ir Bendrovę apie jo duomenų pasikeitimą ir šie duomenys pateikiami Bendrovės metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose, bei viešai
pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.		skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Bendrovės akcininkai siūlydami kandidatus į kolegialaus organo narius, užtikrina, jog nariai turi jų darbui reikalingą kompetenciją. Bendrovė skelbia tik tą informaciją, kurią jai pateikia kolegialaus organo nariai. Informacija pateikiama metiniame ir tarpiniame pranešime (duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje (įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas ir pareigos) ir valdyme) bei viešai skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo	Taip	Atsižvelgiant į Bendrovės struktūrą ir veiklos
narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.		pobūdį Bendrovės pagrindinis akcininkas siūlo kandidatus į Bendrovės kolegialaus organo narius, kurių turima kvalifikacija yra tinkama. Kolegialaus organo nariai, kaip visuma, turi įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties tinkamai atlikti savo užduotis. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turi naujausių žinių ir atitinkamą patirtį Bendrovės finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Taip	Bendrovės praktikoje visi nauji stebėtojų tarybos nariai apie Bendrovės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitu Bendrovės veiklai įtakos turinčių aplinkybių pasikeitimus reguliariai informuojami stebėtojų tarybos posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui ar pagal narių pageidavimą.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai	Ne	Bendrovė neįtakoja kolegialaus organo sudėties. Kandidatus į Bendrovės kolegialaus

būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų		organo narius siūlo pagrindinis akcininkas.
organą turėtų būti išrinktas pakankamas4		Detali informacija pateikta 3.7 punkte.
nepriklausomų5 narių skaičius.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:	Ne	Išrinktą Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, iš kurių šeši yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, o vienas Jurbarko r. savivaldybės tarybos narys. Visi stebėtojų tarybos nariai atitinka rekomendacijų 3.7 punkte nurodytus kriterijus. išskyrus 4 kriterijų, nes šeši stebėtojų tarybos nariai dalinai atstovauja kontroliuojantįjį akcininką t. y. Kauno miesto savivaldybę, turinčią 92,82 proc. Bendrovės akcijų balsų. Vienas stebėtojų tarybos narys (Ričardas Juška) dalinai atstovauja akcininką − Jurbarko r. savivaldybę, turinčią 1,75 proc. Bendrovės akcijų balsų.
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi
būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba
susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio
tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas,
direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu
verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus
prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant
finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines
paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija,
kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba
jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus
neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios
bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės
audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba
valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje
bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos
narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo
renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba)
yra direktorius konsultantas arba stebėtojų
tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų
reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais
direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų
bendrovių arba organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario
pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba
valdybos nario (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų
asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos
nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai
ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba nenustato tam
nustato pats kolegialus organas. Kolegialus		tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame
organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys,		kodekse nustatytus nepriklausomumo
nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus		kriterijus, nes išrinktą Bendrovės stebėtojų
nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti		tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, iš
laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių		kurių šeši yra Kauno miesto savivaldybės
ar su bendrove susijusių aplinkybių		tarybos nariai, o vienas Jurbarko r.
		savivaldybės tarybos narys.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama	Taip	Bendrovė šiame pranešime atskleidžia apie
informacija apie išvadas, prie kurių priėjo		Stebėtojų tarybos narių priklausomumą.
kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo
narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai
siūloma paskirti kolegialaus organo narį,
bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį
nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo
narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų,
bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį
ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė
kiekviename savo metiniame pranešime turėtų
paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko

nepriklausomais. 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Neaktualu	Stebėtojų tarybos narių pateikta informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus bei jų ryšys su Bendrove reguliariai skelbiamas metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose bei Bendrovės interneto tinklalapyje.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6 . Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neaktualu	Bendrovės stebėtojų tarybos nariams kol kas nėra atlyginama iš Bendrovės lėšų, todėl ši nuostata nėra aktuali Bendrovei.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.8	Taip	Bendrovėje renkama stebėtojų taryba pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės vykdomos veiklos, metinio finansinių ataskaitų rinkinio, pelno paskirstymo projekto, Bendrovės metinio pranešimo, valdybos ir Bendrovės vadovo veiklos, taip pat atlieka kitas stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtas Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros funkcijas. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas nuolat susitinka su Bendrovės valdybos pirmininku ir Bendrovės generaliniu direktoriumi aptarti Bendrovės veikloje įvykusius ar vykstančius pokyčius, esminius veiklos organizavimo klausimus.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia Bendrovės bei akcininkų naudai, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais.

⁶Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

7 Žr. 3 išnašą.

⁸ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos nariai, kiekvienas individualiai ir visi kartu, skiria pakankamai laiko ir dėmesio, kad stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtos funkcijos būtų vykdomos tinkamai. Visi stebėtojų tarybos nariai dalyvavo daugiau kaip pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per Bendrovės finansinius metus. Visuose 2014 m. stebėtojų tarybos posėdžiuose buvo norminiuose aktuose nustatytas kvorumas ir dalyvavo daugiau kaip 2/3 stebėtojų tarybos narių. Posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai registruojami posėdžio protokole bei posėdžio dalyvių sąraše.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba savo darbe siekia elgtis sąžiningai ir nešališkai su visais Bendrovės akcininkais. Bendrovės turimais duomenimis iki šiol nebuvo atvejų, kad būtų įvykę priešingai. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir valdybos pirmininkas, derina ir koordinuoja tarpusavio veiksmus su Bendrovės generaliniu direktoriumi ir stebėtojų tarybos ir valdybos vardu bendrauja su akcininkais, informuoja akcininkus apie Bendrovės veiklą, strategiją, kitus esminius klausimus.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro ir tvirtina vadovaudamiesi teisės aktų ir Bendrovės įstatų reikalavimais. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai ar akcininkai nėra sudarę sandorių su Bendrove, įskaitant didelės vertės arba sudarytus nestandartinėmis sąlygomis. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti	Taip	Nors stebėtojų tarybos nariai yra dalinai susiję su Kauno miesto savivaldybe ir Jurbarko r. savivaldybe, nes yra Kauno miesto ir Jurbarko r. savivaldybės tarybos

⁹ Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

nepriklausomas nuo bendrovės valdymo		nariai, sprendimus priima vadovaudamiesi tik
organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir		Bendrovės interesais. Bendrovės stebėtojų
sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę		taryba yra nepriklausomas nuo Bendrovės
asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad		valdymo organų.
kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti		Bendrovės nuomone, kolegialus organas ir
pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais),		audito komitetas yra aprūpinti pakankamais
reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti		ištekliais, įskaitant teisę gauti – ypač iš
– ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą		Bendrovės darbuotojų – visą reikiamą
informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo		informaciją.
profesionalaus patarimo į išorinius teisės,		Bendrovėje Atlyginimo komitetas nėra
apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus		sudaromas, kadangi Bendrovės vadovo, jo
organo ir jo komitetų kompetencijai		pavaduotojų ir vyriausiojo buhalterio
priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų		tarnybinių atlyginimų nustatymui taikomas
konsultantų ar specialistų paslaugomis		Kauno miesto savivaldybės patvirtintas
informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų		Savivaldybės įmonių ir Savivaldybės
rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas		kontroliuojamų akcinių bendrovių ir
turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu		uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų
metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės		pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo
žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam,		apmokėjimo tvarkos aprašas.
arba valdymo organų nariams.		Bendrovės kolektyvinės sutarties priede yra
		pateiktas darbuotojų kintamosios atlyginimo
		dalies apskaičiavimo ir paskirstymo tvarkos
		aprašas, kuriame yra detalizuotas kintamosios
		atlyginimo dalies procento nustatymas bei
		kintamosios atlyginimo dalies apskaičiavimas
		ir paskirstymas.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti
	Neaktualu	Bendrovėje nuo 2009 m. kovo 31 d.
organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus		stebėtojų taryba formuoja audito komitetą iš
organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin		trijų narių.
svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų		Skyrimo ir atlyginimo komitetai Bendrovėje
galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis		nėra sudaromi. Atlyginimo komitetas nėra
laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių		suformuotas, atsižvelgiant į aplinkybes
skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams		nurodytas 4.6 punkte. Skyrimo komitetas,
nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei		kuris būtų įpareigotas atlikti visas šiam
įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus		komitetui paskirtas atlikti funkcijas,
organo kompetencijai yra priskirti minėti		Bendrovėje nėra formuojamas, šias funkcijas
klausimai, šiam organui rekomenduojama		dalinai vykdo Stebėtojų taryba ir / ar
suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito		Bendrovės valdyba. Ateityje Bendrovė sieks
komitetus11 Bendrovės turėtų užtikrinti, kad		šią nuostatą įgyvendinti.
skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams
priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos
gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris
komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų
išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų
požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims
atskiriems komitetams nustatytus tikslus.
Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug
narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali
atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka
komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir
jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą
informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos,

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

¹¹ Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti
taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti	Taip	Bendrovėje yra formuojamas audito
kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant,		komitetas, kurio vienas narys yra
kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai		nepriklausomas. Komitetas veikia
apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad		nepriklausomai ir principingai bei teikia
kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos		kolegialiam organui rekomendacijas bei
esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų		rengia ataskaitas, kurios pristatomos
veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti		Stebėtojų taryboje. Stebėtojų taryba yra
kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su		atsakinga už savo kompetencijos ribose
kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį		priimamus sprendimus.
sprendimą priima pats kolegialus organas.
Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama
susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar
perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka
visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose
priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų	Taip	Bendrovėje veikia audito komitetas, kuris yra
susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose		suformuotas iš trijų narių, kurio vienas narys
kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties		yra nepriklausomas. Audito komiteto
tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų		kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų
narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų		tarybos kadencija.
sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai.
Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba
nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų
būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.
Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir
nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė
komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti
pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus	Ne	Bendrovė iš dalies nesilaiko šios
turėtų nustatyti pats kolegialus organas.		rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra
Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas		suformavusi skyrimo ir atlyginimo komitetų.
laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai		Atlyginimo komitetas nėra sudaromas,
informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos		atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6
rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai,		punkte. Skyrimo komitetas, kuris būtų
apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises		įpareigotas atlikti visas šiam komitetui
bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per		paskirtas atlikti funkcijas, Bendrovėje nėra
metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė		formuojamas, šias funkcijas dalinai vykdo
kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir		Stebėtojų taryba ir / ar Bendrovės valdyba.
praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo		Informacija apie Audito komiteto sudėtį,
metiniame pranešime turėtų skelbti esamų		posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą
komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių		posėdžiuose per praėjusius 2014 metus yra
skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per		skelbiama šiame metiniame pranešime.
praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo
veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų
patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso
nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus,
kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą	Ne	Bendrovė iš dalies nesilaiko šios
ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie		rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra
nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę		suformavusi skyrimo ir atlyginimo komitetų
dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui		Atlyginimo komitetas nėra sudaromas,
pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti,		atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6
kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba		punkte. Skyrimo komitetas nėra
ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų		formuojamas, nes šias funkcijas dalinai vykdo
būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su		Stebėtojų taryba ir / ar Bendrovės valdyba.

akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti
daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą
reglamentuojančiose taisyklėse.
4.12. Skyrimo komitetas.	Ne	Bendrovėje nėra formuojamas komitetas,
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos		kuris būtų įpareigotas atlikti visas Skyrimo
turėtų būti šios:		komitetui paskirtas atlikti funkcijas, šias
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų		funkcijas dalinai vykdo Stebėtojų taryba ir /
narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui		ar Bendrovės valdyba.
juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti
įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo
organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių
reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti
įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo
komitetas taip pat gali vertinti bendrovės
akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus
organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam
organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų
pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius,
žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam
organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl
vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų
asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus,
pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai,
susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos
nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo
renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir
vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi
su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti
pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Neaktualu	Atlyginimo komitetas nėra sudaromas,
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos		atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6
turėtų būti šios:		punkte.
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus
dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų
direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika
turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant
fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų
priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų
modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su
nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo
sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su
rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir
įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai
suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo
organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus
organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais
ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant,
kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir

šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią
funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas
apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir
valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių
bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui
būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų
direktorių arba valdymo organų narių ir kitų
bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar
valdymo organų narių atlyginimų nustatymo
politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo
politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir
valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip
bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl
informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo
(ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams bendras rekomendacijas dėl
vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir
struktūros, taip pat stebėti vyresniosios
vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis
atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji
direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais
ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo
priemonėmis, kurios gali būti taikomos
direktoriams arba kitiems darbuotojams,
komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų
taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas
skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo
sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo
susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo
klausimu bendrovės metiniame pranešime ir
dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo
priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų
pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo
pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone
dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų
narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo

tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime
4.14. Audito komitetas.	Taip	Stebėtojų taryba nuo 2009 m. kovo 31 d. iš
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos		3-jų narių formuoja Audito komitetą, kurio
turėtų būti šios:		kadencija sutampa su Stebėtojų tarybos
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės		kadencija ir šis komitetas siekia pilnai vykdyti
informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant		šioje rekomendacijoje jam priskirtas
bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos		funkcijas.
metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant
bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių
konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus
kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant
užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką,
susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių
laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir
apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų
veiksmingumą, be kita ko, teikiant
rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio
vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo
bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip
pat stebint, kaip bendrovės administracija
reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas.
Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos,
komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų
įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas,
susijusias su išorės audito įmonės parinkimu,
skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai
atlieka bendrovės visuotinis akcininkų
susirinkimas) bei sutarties su audito įmone
sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl
kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda
pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas
dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą
ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito
įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su
audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti
atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei,
dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią
esminiams interesų konfliktams, komitetas,
remdamasis inter alia išorės audito įmonės
skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus,
kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka
bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne
audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas,
vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d.
Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB
įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti
ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito
paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės
yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui
išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į
komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir

administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias
audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti
išsamia informacija, susijusia su specifiniais
bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos
ypatumais. Bendrovės administracija turėtų
informuoti audito komitetą apie svarbių ir
neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita
gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju
ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas
bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar)
per specialios paskirties įmones (organizacijas)
vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo
posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)
kolegialaus valdymo organo pirmininkas,
bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas
(arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus
bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės
auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę
prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis,
nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir
valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti
užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su
administracija, bet ir neribotos galimybės
susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito
komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija
ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas
apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti
vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką.
Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas
apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš
audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų
aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas
turėtų laiku gauti informaciją apie visus su
bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar
bendrovė laikosi galiojančių nuostatų,
reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti
skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus,
kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai
(dažniausiai pranešama nepriklausomam
kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad
būtų nustatyta tvarka proporcingam ir
nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir
atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam
organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per
šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės
ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų	Ne	Bendrovėje iki šiol nebuvo formuojama
atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti		praktika vykdyti Stebėtojų tarybos veiklos
kolegialaus organo struktūros, darbo		vertinimą ir apie tai atskirai informuoti
organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė		akcininkus, nes Bendrovę kontroliuojantis

vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo	akcininkas siūlydamas kandidatus į stebėtojų
nario ir komiteto kompetencijos ir darbo	tarybos narius išsamiai žino kiekvieno
efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus	kandidato turimą patirtį, kompetenciją.
organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų.
Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus
paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė
kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir
praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę
organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat
nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė
kolegialaus organo atliktas savo veiklos
įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovė pilna apimtimi įgyvendina šią rekomendaciją. Bendrovės stebėtojų tarybai ir valdybai, tiek de jure, tiek de facto, vadovauja pirmininkai. Vadovaujantis organų darbo reglamentais, valdybos ir stebėtojų tarybos pirmininkai šaukia posėdžius, užtikrina tinkamą informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Šią rekomendaciją pilnai įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.12	Taip	Šią rekomendaciją įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai	Taip	Bendrovė laikosi stebėtojų tarybos ir valdybos darbo reglamentuose numatytos darbo tvarkos ir apie šaukiamą posėdį informuojama iš anksto, kartu su pranešimu pateikiama darbotvarkė ir visa reikalinga informacija ir dokumentai, susijusi su posėdžio darbotvarkės klausimais. Stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių darbotvarkė posėdžio metu gali būti keičiama ar papildoma, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius

¹² Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.		Bendrovei klausimus.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių	Taip	Bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo
organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų		organų pirmininkai tarpusavyje derina
priėmimo procesą, bendrovės kolegialių		šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes,
priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų		glaudžiai bendradarbiauja spręsdami kitus su
tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų		bendrovės valdymu susijusius klausimus. Į
darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti		Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžius
spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius		kviečiami bendrovės valdybos pirmininkas
klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai		bei nariai.
turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams,
ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi
klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu,
atsakomybe, atlyginimo nustatymu.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardinės akcijos visiems Bendrovės akcijų savininkams suteikia vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovė sudaro sąlygas investuotojams susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. Bendrovės įstatai, kuriuose nustatytos Bendrovės akcijų turėtojams suteikiamos teisės, yra viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Taip	Pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus šioje rekomendacijoje nurodytų sandorių sudarymo patvirtinimo klausimai yra priskirti Bendrovės valdybos kompetencijai, bet atskirais atvejais dėl turto perleidimo sandorių Bendrovė kreipiasi į visuotinį akcininkų susirinkimą kaip yra numatyta Bendrovės įstatuose.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Akcininkams sudaryta galimybė balsuoti iš anksto, užpildant parengtą bendrąjį balsavimo biuletenį.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš	Taip	Bendrovė šaukiamo susirinkimo sprendimų projektus bei susirinkimo priimtus sprendimus viešai skelbia Bendrovės interneto tinklalapyje ir per vertybinių

¹³ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.		popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą kaip yra numatyta Akcinių bendrovių įstatyme, ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip tai numato Akcinių bendrovių įstatymas.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Neaktualu	Atsižvelgiant į Bendrovės akcininkų susirinkimų rengimo tvarką ir akcininkų sąrašus, Bendrovėje iki šiol nebuvo poreikio įgyvendinti šią rekomendaciją.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės		organų narius vengti interesų konfliktų bei
užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai veikia Bendrovės interesais ir jų turima kompetencija bei asmeninės savybės leidžia teigti, kad jie elgiasi, taip, kad interesų konfliktai nekiltų ir iki šiol praktikoje jų nepasitaikė. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai nėra sudarę sandorių su Bendrove, įskaitant didelės vertės arba sudarytus nestandartinėmis sąlygomis.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar	Taip

jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai nėra sudarę sandorių su Bendrove, įskaitant didelės vertės arba sudarytus nestandartinėmis sąlygomis.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Pagal Bendrovės priežiūros ir valdymo organų darbo reglamentus ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai susilaiko nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų	Neaktualu	Bendrovė viešai skelbia Bendrovės
politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita),		darbuotojų (pagal kategorijas) vidutinį darbo
kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši		užmokestį bei visų darbuotojų vidutinį darbo
atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik		užmokestį. Atlyginimų politika, kaip
kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet		nurodyta šioje rekomendacijoje, Bendrovėje
turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto		nėra patvirtinta, nes tai nenumatyta
tinklalapyje.		galiojančiuose teisės aktuose. Bendrovės
		stebėtojų tarybos ir valdybos nariams
		tantjemas nustato akcininkų susirinkimas,. už
		2013 metų Bendrovės veiklos rezultatus
		Bendrovės valdybos nariams pirmą kartą
		buvo paskirtos tantjemos, iki 2014 m. jos
		nebuvo paskirtos. Bendrovės vadovo
		atlyginimą nustato valdyba, atsižvelgdama į
		Kauno miesto savivaldybės patvirtintas
		Savivaldybės įmonių ir Savivaldybės
		kontroliuojamų akcinių bendrovių ir
		uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų
		pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo
		apmokėjimo tvarkos aprašas. Atsižvelgiant į
		šį aprašą, nustatomi ir Bendrovės vadovo
		pavaduotojų ir vyriausiojo buhalterio
		tarnybiniai atlyginimai. Įvertinus tai, rengti
		Bendrovėje atskirą atlygimų politiką nebuvo
		poreikio. Nepaisant to, Bendrovės
		rengiamuose ir viešai skelbiamuose
		metiniuose pranešimuose, vadovaujantis
		teisės aktų reikalavimais, Bendrovė skelbia
		informaciją apie išmokas bei paskolas
		Stebėtojų tarybos nariams, Valdybos nariams,

		Administracijos (generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, vyriausiajam buhalteriui)
		vadovams. Taip pat Bendrovės interneto tinklalapyje skelbiama informacija apie
		Bendrovės darbuotojų vidutinį darbo užmokestį.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių
turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir		atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje
tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo		nėra patvirtinta.
įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas
esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais
metais.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija:	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų		rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje
sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;		nėra patvirtinta.
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė
dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į
akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų
vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar
tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo
atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir
veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet
kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos
kriterijai ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį,
kaip nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų
išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių
bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo
politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo
politiką, sudėtį;
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba
ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;

13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta, tačiau apie išeitines ir kitas išmokas viešai skelbiama metiniuose pranešimuose. Taip pat Bendrovė viešai skelbia Bendrovės darbuotojų (pagal kategorijas) vidutinį darbo užmokestį.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.

realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų
skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių
metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo
kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių
įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų
pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų
pensijų schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal
ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai
atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių
sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė
atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias
bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar
įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų
finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip
paskolas, išankstines išmokas ir garantijas
kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir
palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių
numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo		atlyginimų politika, pagal kurią būtų
dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos		rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje
sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas.		nėra patvirtinta.
Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti
pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti
kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo
atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai
netenkinami.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių
skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto		atlyginimų politika, pagal kurią būtų
nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų		rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje
vertinimo kriterijų.		nėra patvirtinta.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji	Neaktualu
atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų
būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus
atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies, kurios
mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti
nustatytas pagal santykinę kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją
su nekintama atlyginimo dalimi.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais	Neaktualu
arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta
nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti
kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo
išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau
pasirodė akivaizdžiai neteisingi. 8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos	Neaktualu

sumos arba nustatyto metinių atlyginimų
skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu
dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos
ekvivalento suma.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos,	Neaktualu
jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos
rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija,	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių
susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo		atlyginimų politika, pagal kurią būtų
		rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje
procesu, kurio metu nustatoma bendrovės
direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų		nėra patvirtinta.
apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo
komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove
nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis
naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir
pavardes bei metinio visuotinio akcininkų
susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas	Neaktualu
akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti
suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis	Neaktualu
teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą
akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti
naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų
skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė
pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba
kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį,
pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti
nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos
rezultatų vertinimo kriterijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų	Neaktualu
išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos
pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti
kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.
Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti
nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio
atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis)
vertė.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų	Neaktualu
tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami
akcijų pasirinkimo sandoriai.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai	Neaktualu
akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti
visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti
direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už	Neaktualu
direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens,
atlyginimų politika arba bet kuris esminis
atlyginimų politikos pokytis turėtų būti
įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita
turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
Balsavimas gali būti privalomojo arba
patariamojo pobūdžio.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo		atlyginimų politika, pagal kurią būtų

sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba		rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje
būti atlyginamam remiantis akcijų kainų		nėra patvirtinta. Nepaisant to, Bendrovės
pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti		rengiamuose ir viešai skelbiamuose
akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų		metiniuose pranešimuose, vadovaujantis
susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą.		teisės aktų reikalavimais, Bendrovė skelbia
Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir		informaciją apie išmokas ir atlyginimus
akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems		Bendrovės stebėtojų tarybos nariams,
direktoriams pagal tą schemą suteikiamos		valdybos nariams, administracijos
akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams		(generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams,
schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo		vyriausiajam buhalteriui) vadovams. Taip pat
pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai,		Bendrovės interneto tinklalapyje skelbiama
priimdami sprendimą metiniame visuotiniame		informacija apie Bendrovės darbuotojų
akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai		(pagal kategorijas) vidutinį darbo užmokestį.
turėtų būti informuoti apie visas siūlomų		Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias
pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie		direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų
siūlomų pakeitimų poveikį.		pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis
		įsigyti akcijų arba būti atlygintam remiantis
		akcijų kainų pokyčiais.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų
pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:		priežasčių, Bendrovė netaiko schemų, pagal
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis		kurias direktoriams atlyginama akcijomis,
akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų		akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis
pasirinkimo sandorius;		teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlygintam
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir		remiantis akcijų kainų pokyčiais.
pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali
būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių
realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos,
jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo
schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra
siūlomos visiems kitiems bendrovės
darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime
taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas,
per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas
organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų
kompensacijas atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba	Neaktualu
bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo
sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra
suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei
rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma
kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per
keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą,
taip pat turėtų pritarti akcininkai. 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi
schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba
bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie
turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo
patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,
kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta

galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su
juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie
dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės
tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti
pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo
schemas reglamentuojantis tekstas arba šių
schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat
schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip
pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros
direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo
projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą
arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka.
Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta
informacija apie tai, kaip bendrovė ketina
apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos
įsipareigojimams pagal skatinimo schemas
įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar
bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje,
laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip
pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias
patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo,
apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija
turėtų būti paskelbta bendrovės interneto
tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti,	Taip	Bendrovė laikosi visų įstatymuose numatytų
kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės,		reikalavimų dėl interesų turėtojų galimybių
kurias gina įstatymai.		dalyvauti Bendrovės valdyme, tačiau iki šiol
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti		jokia interesų grupė, turinti įstatymuose
sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės		nustatytą teisę dalyvauti Bendrovės valdyme,
valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų		nėra įstatyme nustatyta tvarka sukurta.
turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme
pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo
dalyvavimas priimant svarbius bendrovei
sprendimus, konsultacijos su darbuotojų
kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais
klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės
akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į
bendrovės valdymą bendrovės nemokumo
atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės
valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos
sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip	Bendrovė	informaciją,	nurodytą	šiose
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;			rekomendacijose, atskleidžia metiniuose ir

2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale		tarpiniuose pranešimuose, Bendrovės interneto tinklalapyje ir Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje, kuriame skelbiami juridinių asmenų vieši pranešimai, išskyrus VIII principe reglamentuojamą atlyginimų politikos ataskaitą, kuri Bendrovėje nėra rengiama dėl 8.1. punkte nurodytų priežasčių ir ji nėra tvirtinama, nes to nereikalauja teisės aktai. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos nariams tantjemas gali nustatyti akcininkų susirinkimas, iki šiol tantjemos dar nebuvo paskirtos Bendrovės stebėtojų tarybos nariams. 2014 metais Bendrovės valdybos nariams už 2013 metų Bendrovės veiklos rezultatus pirmą kartą buvo paskirtos tantjemos (visa tai detaliai nurodyta VIII rekomendacijos komentare). Taip pat Bendrovė stengiasi neatskleisti informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, komentaruose, interviu ar kitokiais būdais tol, kol tokia informacija viešai nebus paskelbta per vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, Bendrovės interneto tinklalapyje.
programas ir pan. 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma. Birža gautą informaciją paskelbia savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Be to, informaciją Bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Bendrovė, informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais

		būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė informaciją skelbia Bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių kalba.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Visa šioje rekomendacijoje nurodyta informacija yra skelbiama viešai ir pateikta Bendrovės interneto tinklalapyje vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapyje ir ji yra prieinama visiems suinteresuotiems asmenims.

XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą atlieka nepriklausoma audito įmonė.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Ne	Bendrovės audito įmonės, vykdančios 2013- 2015 metų finansinių ataskaitų auditą, kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė valdyba, vadovaudamasi Bendrovės 2013 m. įvykdyto viešojo pirkimo rezultatais.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Neaktualu	Audito įmonė 2014 metais nėra teikusi Bendrovei ne audito paslaugų, todėl rekomendacijoje nurodyta informacija nebuvo pateikta akcininkams.

AB "KAUNO ENERGIJA" SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS POLITIKA

Socialinę atsakomybę suvokiame kaip:

• atsakomybę prieš vartotojus, kad šiluma bus patikimai tiekiama net ir šalčiausiais metų periodais,
• tinkamai ir laiku mokamus atlyginimus darbuotojams,
• rūpinimąsi darbuotojų darbo sąlygomis bei socialine ir medicinine apsauga,
• tinkamai ir laiku vykdomus savo įsipareigojimus prieš verslo partnerius,
• griežtą aplinkos apsaugos reikalavimų, numatytų Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose, laikymąsi,
• savo deklaruojamų vertybių laikymąsi.

Bendrovės vykdomos socialinės atsakomybės politikos pagrindą sudaro šios pagrindinės atsakingos veiklos įgyvendinimo sritys:

• Ekonominė tai sritis, parodanti kaip bendrovė suvokia savo veiklos svarbą šalies ekonomikai, kaip, atsižvelgdama į akcininkų pelningumo siekius, prisideda prie visuomenės ekonominės gerovės kūrimo.
• Socialinė sritis, atspindinti bendrovės rūpinimąsi darbuotojais ir visuomene, parodanti, kaip atvirai bendrovė dirba, kaip laikosi geros praktikos santykiuose su suinteresuotomis šalimis.
• Aplinkosauginė sritis, parodanti bendrovės veiklos vykdymą, atsižvelgiant į aplinkosaugos, taršos mažinimo ir gamtos išteklių tausojimo reikalavimus.

VEIKLOS FILOSOFIJA

Vizija – moderni, efektyvi, konkurencinga ir pridėtinę vertę akcininkams kurianti šilumos gamybos ir tiekimo verslą plėtojanti kompanija.

Misija – Kauno miesto ir rajono bei Jurbarko miesto vartotojams patikimai tiekti kokybišką šilumą bei karštą vandenį, teikti kitas su šilumos ir karšto vandens tiekimu susijusias paslaugas.

Vertybės, kuriomis bendrovė vadovaujasi savo veikloje:

• daugiau nei 50 metų bendrovės patirtis šilumos gamybos ir tiekimo veikloje,
• atsakomybė prieš vartotojus už patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą mažiausiomis sąnaudomis,
• konkurencinga šilumos gamyba, leidžianti sumažinti tiekiamos šilumos kainą vartotojams;
• aukšta darbuotojų kvalifikacija, leidžianti pasiekti aukštus veiklos rezultatus;
• gebėjimas diegti naujausius mokslo pasiekimus į bendrovės veiklą;
• gerosios vadybinės, technologinės bei techninės praktikos kitose Lietuvos bei užsienio analizė ir diegimas bendrovėje;
• glaudus bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldos institucijomis, universitetais, moksliniais institutais bei kitomis mokslo įstaigomis;
• gebėjimas dalyvauti vykdant bei kuriant mokslines programas;
• partnerystė tarptautiniuose projektuose;
• patikimos, modernios įmonių grupės reputacija.

EKONOMINIS ATSAKINGUMAS

Ekonominį atsakingumą bendrovė suvokia kaip ekonominės naudos vartotojams bei akcininkams kūrimą. Šią naudą bendrovė kuria nuosekliai mažindama šilumos gamybos savikainą, šilumos tiekimo kaštus bei šilumos nuostolius tinkluose. Gamybos savikainos, tiekimo kaštų bei nuostolių mažinimas leidžia mažinti galutinę šilumos kainą, o tai yra tiesioginė ekonominė nauda vartotojams. Taip pat tai yra ir tiesioginė ekonominė nauda akcininkams, kadangi kaštų mažinimas leidžia pasiekti geresnių įmonės ekonominių – finansinių rezultatų.

AB "KAUNO ENERGIJA" 2014 METŲ SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA

Gamybos savikainą, tiekimo kaštus bei nuostolius 2014 metais bendrovė mažino investuodama į šilumos gamybos šaltinių rekonstravimą įrengiant modernius biokuro katilus, taip pat į šilumos tiekimo tinklų atnaujinimą.

ŠILUMOS GAMYBOS SAVIKAINOS MAŽINIMAS

Siekdama sumažinti šilumos gamybos sąnaudas bei šilumos kainą vartotojams, bendrovė 2014 metais didžiąją dalį investicijų skyrė šilumos gamybos iš atsinaujinančių energetinių išteklių šaltinių plėtrai bei modernizavimui. 2014 metais bendrovė vykdė šiuos šilumos gamybos šaltinių modernizavimo projektus:

1. "Šilko katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (II etapas)"

Vietoje buvusio 9 MW vandens šildymo katilo įrengtas antras 8 MW biokuru kūrenamas vandens šildymo katilas bei bendras dviem katilams 4 MW kondensacinis ekonomaizeris. Projektui skirta iki 3,99 mln. Lt Europos Sąjungos Struktūrinių fondų parama. Visa projekto vertė be PVM – apie 8,1 mln. Lt. Kartu su 2013 metais įrengtu 10 MW galios biokuro katilu bendra biokuro įrenginių galia "Šilko" katilinėje sudaro 22 MW. Naujaisiais biokuro įrenginiais galima pagaminti iki 10 proc. viso Kauno integruotame šilumos tiekimo tinkle suvartojamo šilumos kiekio.

Nuotr.: naujasis vandens šildymo katilas ir kondensacinis ekonomaizeris "Šilko" katilinėje

2. "Inkaro katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą"

"Inkaro" katilinėje įrengti 2 po 8 MW biokuru kūrenami vandens šildymo katilai ir bendras abiems katilams 4 MW kondensacinis ekonomaizeris. Projekto vertė – 19,4 mln. Lt su PVM. Projektui skirta iki 6 mln. Lt Europos Sąjungos Struktūrinių fondų parama. Iki rekonstrukcijos "Inkaro" katilinė nuo 2000 metų buvo užkonservuota ir šilumos negamino.

Nuotr.: naujieji biokuro katilai ir atnaujintas "Inkaro" katilinės pastatas

3. "Petrašiūnų elektrinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (I etapas)"

Elektrinėje įrengti 2 po 12 MW biokuru kūrenami vandens šildymo katilai bei bendras abiems katilams 6 MW kondensacinis ekonomaizeris. Projekto vertė be PVM sudaro 25 mln. Lt. Jam patvirtinta iki 6 mln. Lt Europos Sąjungos Struktūrinių fondų parama.

Nuotr.: naujieji vandens šildymo katilai ir biokuro sandėlis Petrašiūnų elektrinėje

Bendra visų naujai įrengtų AB "Kauno energija" biokurą naudojančių įrenginių galia su dūmų kondensaciniais ekonomaizeriais sudaro 62 MW. Iš viso miesto integruotame tinkle bendrovė turi 72 MW biokuro galių. Tai sudaro apie 25 proc. vidutinio šildymo sezono galios poreikio.

Pradėjus visu pajėgumu eksploatuoti šiuos AB "Kauno energija" biokuro katilus, šilumos, pagaminamos iš biokuro dalis Kaune šildymo sezono metu padidėjo iki 70 – 80 proc. Tai reiškia, kad, jei ženkliai nepasikeis kuro kainos, kauniečiai už šilumą mokės mažiau. Padidėjęs sistemos efektyvumas, padidėjusi konkurencija šilumos gamybos sektoriuje ir biokuro naudojimas AB "Kauno energija" šilumos gamybos šaltiniuose ir per 2014 metus leido kauniečiams sutaupyti apie 60 mln. litų.

ŠILUMOS TIEKIMO PATIKIMUMO DIDINIMAS

Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas

Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas leidžia bendrovei mažinti šilumos tiekimo nuostolius ir didinti šilumos tiekimo patikimumą.

2014 metais bendrovė įgyvendino ir penkis šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijų projektus:

1. "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 5T modernizavimas". Projekto vykdymo metu rekonstruota 900 mm skersmens magistralės 329 m ilgio atkarpa. Sutaupymas – iki 922 MWh šilumos per metus. Projekto vertė – 3,61 mln. Lt. Europos Sąjungos Struktūrinių fondų parama – 1,706 mln. Lt.

2. "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6Ž modernizavimas". Rekonstruota 400 mm skersmens šilumos tiekimo magistralės 527 metrų ilgio atkarpa. Sutaupymas – iki 400,3 MWh šilumos per metus. Projekto vertė – 2,152 mln. Lt. Europos Sąjungos Struktūrinių fondų parama – iki 1,023 mln. Lt.

3. "Kauno m. 1Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 1Ž-7 ir 1Ž-8 bei tarp šilumos kamerų 1Ž-10 ir 1Ž-12 Chemijos g.". Čia rekonstruota 267 metrai 700 mm skersmens ir 271 metras 500 mm skersmens vamzdynų bei su jais susijusių atšakų. Sutaupymas – iki 773,4 MWh šilumos per metus. Projekto vertė – 4,691 mln. Lt. Europos Sąjungos Struktūrinių fondų parama – iki 2,00 mln. Lt.

4. "Kauno m. 3Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 3Ž-9 ir 3Ž-9-5' A. Baranausko g.". Rekonstruota 438,9 metrų 300 mm skersmens šilumos tiekimo magistralės atkarpa. Sutaupymas – iki 310 MWh šilumos per metus. Projekto vertė – 1,555 mln. Lt. Europos Sąjungos Struktūrinių fondų parama – iki 0,717 mln. Lt.

5. "Kauno m. 4Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 4Ž-10 ir 4Ž-15 Taikos pr.". Rekonstruota 403 metrų ilgio 600 mm skersmens šilumos tiekimo magistralės atkarpa. Projekto vertė – 2,115 mln. Lt. Europos Sąjungos Struktūrinių fondų parama – iki 1,055 mln. Lt.

Dalyvavimas mokslinėje ir visuomeninėje veikloje

2014 m. VTT (Suomija) techninis mokslo centras pakvietė AB "Kauno energija" dalyvauti jo koordinuojamame ES mokslo ir inovacijų programos Horizon 2020 "Saugios bendruomenės" paprogramės projekte I-ACT (Identification and Development of standardised decision support methods for city Adaptation to Climate change). I-ACT pasiūlymu siekiama sukurti sprendimų paramos sistemą, skirtą bendro kūrimo ir adaptyvaus valdymo miesto atsparumui vertinti, vadovaujantis ilgalaikiais klimato ir socialiniais – ekonominiais scenarijais bei susijusiais neapibrėžtumais. AB "Kauno energija" yra pasirengusi įsitraukti į projektą kaip naudos gavėja siekiant projekto tikslų. Jei bus pasirašytas I-ACT projekto kontraktas, Bendrovė stengsis pagal savo kompetencijas, gebėjimus ir galimybes pateikti duomenis, patarimus ir paramą.

Bendrovė kartu su Lietuvos energetikos institutu dalyvauja projekte READY ("Resource efficient cities implementing advanced smart city solutions" ("Efektyviai išteklius naudojantys miestai, diegiantys sumanius sprendimus"), kuriam paramą skyrė Europos Komisija. Projekte dalyvauja 23 įmonės iš Danijos, Švedijos, Austrijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Projektas bus vykdomas iki 2022 m. pritaikant naujausias energijos vartojimo efektyvumo priemones Kauno mieste.

Be to Bendrovė dalyvauja Europos Komisijos remiamuose "Green Light" bei "Motor Challenge" programose, kurių tikslas – efektyvus energijos vartojimas apšvietimo ir siurblių eksploatavimo sistemose.

Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su mokymo įstaigomis ir sudaro sąlygas aukštųjų mokyklų studentams taikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių mūsų Bendrovėje. Bendrovėje 2014 m. praktiką atliko 8 studentai. Esant naujų darbuotojų poreikiui, aktyviausiems ir geriausiems studentams suteikiama galimybė įsidarbinti Bendrovėje.

Bendrovė 2014 metais dalyvavo įgyvendinant Valstybės tikslinio finansavimo studijų programą ir bendradarbiaujant su Kauno technologijos universitetu pasirašė trišales Studijų tikslinio finansavimo sutartis su dviem Šilumos energetikos ir technologijos studijų programos pirmo kurso studentais.

2014 m. kovo 27 d. Lietuvos energetikos institute vyko AB "Kauno energija" organizuota vieša diskusija "Nacionaliniai šilumos ūkio sektoriaus ypatumai, vertinant praktinį patyrimą bei prognozes", kurioje valdžios institucijų, mokslo įstaigų atstovai bei energetikos specialistai – praktikai dalijosi savo patirtimi ir įžvalgomis apie Lietuvos ir atskirai Kauno šilumos ūkio problemas, apie galiojančią šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) tvarką bei siūlė, ką galima būtų padaryti, kad šilumos kaina vartotojams mažėtų dar labiau.

2014 m. gruodžio 9 d. Bendrovės patalpose įvyko Komisijos administracijos, NŠG ir Bendrovės atstovų susitikimas, kuriame aptartos šilumos supirkimo iš NŠG, šilumos teikimo į tinklus bei dispečerinio valdymo problemos. Susitikimo metu buvo aptartas didėjančios konkurencijos teigiamas poveikis šilumos kainos mažėjimui, šilumos tiekimo ir supirkimo aktualijos, išsakyti pasiūlymai dėl šilumos supirkimo tvarkos tobulinimo, dėl operatyvumo patiekiant didesnius šilumos kiekius iš biokuro katilų didėjant vartojimui ir t.t.

VARTOTOJŲ APTARNAVIMAS IR INFORMAVIMAS

Bendrovė, siekdama gerinti paslaugų ir vartotojų aptarnavimo kokybę, tobulina paslaugas, padedančias taupyti vartotojų laiką ir išlaidas.

Elektroninių paslaugų propagavimas

Bendrovei labai svarbu, kad vartotojai galėtų paprasčiau ir patogiau atsiskaityti už šilumą. Todėl 2014 metais ir toliau plėtota elektroninių sąskaitų teikimo paslauga.

Elektronines sąskaitas vartotojai gauna vidutiniškai 5-7 dienomis anksčiau, gali patogiau deklaruoti karšto vandens rodmenis, gali apmokėti už suvartotą šilumą prie elektroninės bankininkystės sistemų prisijungdami per bendrovės el. paslaugų sistemą, gali mokėti už keletą objektų.

2014 metais šia paslauga naudojosi apie 14 proc. buitinių šilumos vartotojų ir daugiau kaip 65 proc. juridinių asmenų.

Informacijos viešinimas

Siekdama, kad vartotojai kuo geriau suprastų centralizuoto šilumos tiekimo naudą ir privalumus, kad kuo geriau suprastų šilumos tiekimo sektoriuje vykstančius teisinius, politinius ir ekonominius procesus bei siekdama didinti vartotojų pasitikėjimą, AB "Kauno energija" nuolat išsamiai informuoja vartotojus apie bendrovės veiklą. Bendrovė informuoja vartotojus apie šilumos kainų kitimą, apie vykdomus šilumos gamybos šaltinių ir tiekimo tinklų modernizacijos projektus, apie teisinės bazės pokyčius, apie galimybes sumažinti sąskaitas už šilumą sumažinant jos vartojimą, renovuojant pastatus ir t.t. Vartotojų informavimui pasirenkamos įvairios formos bei informavimo kanalai.

2014 metais buvo parengta 58 pranešimai žiniasklaidai, 30 straipsnių, kurie buvo publikuoti bendrovės ir Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėse, išplatinti žiniasklaidai tiesiogiai ir per naujienų agentūrą BNS, taip pat kai kurie iš jų publikuoti dienraštyje "Kauno diena" ir laikraštyje "Laikinoji sostinė". Žiniasklaidoje buvo publikuota ne mažiau kaip 10 straipsnių, parengtų pagal bendrovės išplatintą informaciją.

Praėjusiais metais bendrovės atstovai dalyvavo ar davė interviu ne mažiau kaip 4 televizijos ir 6 radijo laidoms, ne mažiau, kaip kartą per 2 savaites teikė įvairius komentarus žiniasklaidą dominusiais klausimais.

Vartotojams aktuali informacija taip pat pateikiama bendrovės interneto svetainėje www.kaunoenergija.lt. Čia pateikiama tiek nuolatinio pobūdžio, tiek ir periodiškai atsinaujinanti informacija.

2014 metais buvo parengtas leidinys apie bendrovės 2013 metų rezultatus.

Susitikimai su vartotojais

Siekdama betarpiškai informuoti vartotojus apie bendrovės veiklą ir atsakyti į jiems rūpimus klausimus, bendrovė periodiškai rengia susitikimus su vartotojais. 2014 metais vyko 2 susitikimai, kuriuose vartotojai buvo informuoti apie šilumos kainos mažėjimą dėl bendrovės vykdomų projektų, apie šilumos taupymo galimybes, atsakyta į bendrus, didesnei daliai vartotojų aktualius klausimus apie karšto vandens cirkuliacijos, šilumos punktų priežiūros, šilumos bei karšto vandens apskaitos klausimus.

Susitikimuose su vartotojais dalyvavo ir visuomeninių judėjimų, bendrovės valdybos, stebėtojų tarybos nariai bei Kauno miesto savivaldybės atstovai.

Atvirų durų dienos

Bendrovėje yra organizuojamos "Atvirų durų dienos". Jų metu visiems susidomėjusiems šilumos tiekėjo veikla betarpiškai parodyta, kaip ir kur gaminama šiluma, iš kur ir kaip ji patiekiama į mūsų namus.

Susirinkusiesiems pristatoma bendrovės veikla, šilumos tiekimo gamybos ir tiekimo principai, parodytas tinklo valdymo dispečerinės darbas, surengtos nemokamos ekskursijos į šilumos trasų rekonstrukcijų arba remontų vietas, parodyta, kas daroma, kad žiemą virš trasų "nežaliuotų" žolė. Taip pat surengtos pažintinės ekskursijos į jau 83 metus skaičiuojančią Petrašiūnų elektrinę. Ekskursijos surengtos bendrovės transportu.

SOCIALINIS ATSAKINGUMAS

Darbuotojai

Savo socialinį atsakingumą darbuotojų atžvilgiu bendrovė įgyvendina griežtai laikydamasi Darbo kodekso ir kitų įstatymų nuostatų, laiku ir teisingai mokėdama darbo užmokestį, laikydamasi vidaus darbo tvarkos taisyklių ir kitų vidinių dokumentų nuostatų.

Darbo tvarkos taisykles ir etikos kodeksas

2013 m. gruodžio 31 d. buvo atnaujintos AB "Kauno energija" darbo tvarkos taisyklės, kurių tikslas – apibrėžti bendrovės darbo tvarką, drausmę, darbo ir poilsio laiką, darbo apmokėjimą, konfidencialią informaciją, darbuotojų saugos, sveikatos ir darbo elgesio reikalavimus.

Darbuotojai bendrovėje taip pat laikosi ir darbuotojų etikos kodekso, kuris apibrėžia darbuotojų elgesio principus bei etikos normas ir padeda užtikrinti jų laikymąsi. Kodeksas nurodo, kaip bendrovės darbuotojai turi dirbti ir elgtis darbovietėje tiek vietos, tiek kitų darbuotojų atžvilgiu, kaip turi elgtis viešumoje, bendrauti su vartotojais ir kitomis išorinėmis interesų grupėmis.

Kolektyvinė sutartis

AB "Kauno energija" veikia ir darbdavio bei darbuotojų atstovų pasirašyta kolektyvinė sutartis, kuri nustato darbo, darbo užmokesčio, socialines, ekonomines ir profesines sąlygas bei garantijas, kurios nėra reglamentuojamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų, bet užtikrinančios ir pagerinančios darbuotojų darbo, ekonomines ir socialines sąlygas.

Kolektyvines sutartis Lietuvoje turi tik apie 8 proc. didesniųjų įmonių. AB "Kauno energija" didžiuojasi esanti viena iš jų. Sutartis galioja visiems bendrovės darbuotojams.

Pagal bendrovėje galiojančią kolektyvinę sutartį:

• 1. Už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje darbuotojams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos:
• 1.1. išdirbus 5-erius metus − 1 kalendorinė diena;
• 1.2. išdirbus nuo 6 iki 10 metų − 2 kalendorinės dienos;

1.3. išdirbus daugiau kaip 10 metų − 3 kalendorinės dienos;

• 1.4. už kiekvienus paskesnius 5 metus − 1 kalendorinė diena;
• 1. Darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į bendrovę darbdavių susitarimu, t. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą bendrovėje. 3. Darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos dėl šeimyninių

aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių.

1. Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas:

4.2. mirus artimajam (vienam iš tėvų ar sutuoktinių tėvų, sutuoktiniui, broliui, seseriai, dukrai, sūnui ar teisėtam globotiniui, anūkui, anūkei) − 3 kalendorinių dienų;

• 4.3. gimdant žmonai − 1 kalendorinės dienos;

• 4.4. darbuotojo dukros, sūnaus ar teisėto globotinio jungtuvių proga − 3 kalendorinių dienų;

• Darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, suteikiama laisva pirmoji mokslo metų diena, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.

• Darbuotojams, laikantiems stojamuosius egzaminus į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas ir sėkmingai jose besimokantiems, kai jų pasirinkta specialybė atitinka bendrovės interesus bei atliekamą darbą, įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos apmokamos mokymosi atostogos, mokant 50 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Darbdavys įsipareigoja:

1. sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimui ir prireikus reabilitaciniam gydymui, teikti nemokamas paslaugas bendrovės darbo sveikatos punkte;

2. mirus darbuotojui, skirti dviejų bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirbo) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas. Išmoka skiriama laidojusiam asmeniui;

3. mirus darbuotojo artimajam (tėvui, motinai, vaikui ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas;

4. gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 procentų bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už kiekvieną vaiką;

5. sukūrus šeimą, darbuotojui skirti 50 procentų bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką;

6. darbuotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų iki 16 metų amžiaus, našliui (našlei) ir nesusituokusiems asmenims, kurie vieni augina vieną ar daugiau vaikų, jei jie mokosi vidurinėse mokyklose iki 19 metų amžiaus, o besimokančių aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų dieniniuose skyriuose iki 21 metų amžiaus, arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, kartą metuose skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo

4.1. sukūrus šeimą − 3 kalendorinių dienų;

(priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal prašymo pateikimo datą;

1. 40-mečio, 50-mečio ir 60-mečio proga darbuotojams už gerą darbo pareigų vykdymą padalinio vadovo teikimu, turintiems nuo 15 iki 20 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje, skirti 25 procentų, o virš 20-ties metų nepertraukiamą darbo stažą − skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;

2. kitais atvejais, kai būtina materialinė parama (patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių bei kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių) skirti šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu iki 2000 litų išmoką;

3. darbuotojui sunkiai susirgus ar įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, skirti iki 5 bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu;

4. Lietuvos energetikų dienos ir Bendrovės jubiliejinių sukakčių proga nusipelniusiems darbuotojams skirti iki 500 Lt piniginę dovaną.

Darbuotojų darbo užmokestis

Bendrovės darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, bendrovės Kolektyvinę sutartį, premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno skiria bendrovės darbuotojams premijuoti.

Darbuotojų sauga ir sveikata

Bendrovė didelę svarbą teikia saugios darbo aplinkos kūrimui. Bendrovėje yra sudarytos sąlygos profilaktiniam darbuotojų sveikatos tikrinimui ar reabilitaciniam gydymui, teikiamos nemokamos paslaugos bendrovės darbo sveikatos punkte. 2014 metais privalomas profilaktinis sveikatos tikrinimas buvo atliktas 225 darbuotojams. Privalomus pirmos pagalbos ir higienos įgūdžių mokymus išklausė 507 bendrovės darbuotojai.

Rizikos veiksnių veikiami darbuotojai bendrovės lėšomis kasmet skiepijami nuo gripo, erkinio encefalito. 2014 metais nuo gripo paskiepyti 102 darbuotojai, nuo erkinio encefalito – 87. Esant būtinybei darbuotojams laiku ir nemokamai išduodama speciali apranga, avalynė ir kitos asmeninės apsaugos priemonės.

Bendrovėje sudaromos prevencinės priemonės, skirtos išvengti nelaimingų atsitikimų, ekstremalių situacijų, avarijų, sutrikimų darbe, incidentų bei vykdoma jų įgyvendinimo kontrolė. Per 2014 metus nebuvo užfiksuotas nei vienas nelaimingas atsitikimas darbe.

Darbuotojų profesinė sąjunga

Bendrovė palaiko darbuotojų būrimąsi į profesinę sąjungą ir su ja bendradarbiauja. Darbuotojų profesinė sąjunga stengiasi kelti bendrovės darbuotojų pasitikėjo bendrove lygį, skatina darbuotojų lojalumą bendrovei, didina darbuotojų įsitraukimą į bendrovės tikslų siekimą.

Bendrovė skiria lėšų ir remia darbuotojų kultūrinę, sportinę ir kitas kolektyvą vienijančias veiklas, rūpinasi sporto komplekso eksploatacija, remontu ir išlaikymu, sudaro galimybes bendrovės darbuotojams nemokamai naudotis įrengtais sporto ir sveikatingumo kompleksais. Darbuotojų profesinei sąjungai, esant poreikiui, skiriamos patalpos rengti susirinkimus, konferencijas.

Bendrovės administracija deleguoja komandas dalyvauti energetikų profesinio meistriškumo varžybose.

AB "Kauno energija" darbuotojų profesinė sąjunga remia donorystės, sveikatos tikrinimo akcijas, rūpinasi, kad darbuotojai gautų įvairias nuolaidas prekėms bei paslaugoms ir t.t.

AB "Kauno energija" darbuotojų profesinė sąjunga 2014 metais skyrė 2 068,66 Lt onkologinėmis ligomis sergantiems bendrovės darbuotojams iš jai pervesto 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

Mokymai darbuotojams

Bendrovė taip pat skiria lėšas kryptingam darbuotojų ugdymui ir jų kvalifikacijos kėlimui. Darbuotojai kiekvienais metais skatinami dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose, mokymuose ir konferencijose. Profesinių mokymų metu darbuotojai atnaujina savo darbui privalomas žinias ir gauna reikiamus kvalifikacinius pažymėjimus bei atestatus. Visa tai leidžia užtikrinti didesnės vertės vartotojams, partneriams ir visuomenei kūrimą. 2014 metais. 125 darbuotojai kvalifikaciją kėlė 231 užsiėmime.

Vidiniai renginiai

Kiekvienų metų pradžioje bendrovėje organizuojami darbuotojų susirinkimai. Juose aptariami praėjusių metų veiklos rezultatai ir kitų metų planai, jų metu darbuotojai, pasiekę geriausių rezultatų per praėjusius metus, apdovanojami padėkos raštais ir premijuojami.

Tradiciškai kiekvienais metais paminima balandžio 17–oji – Energetikų diena. Šios šventės metu taip pat pagerbiami ir apdovanojami nusipelnę darbuotojai.

Atsakomybė visuomenei

Pagrindinis bendrovės šios srities pasiekimas – dėl įvykdytų investicijų į biokuro katilines per 2014 metus daugiau nei 12 proc. sumažinta šilumos kaina vartotojams. 2015 metų pradžioje pradėjus eksploatuoti 2014 metais pastatytus 5 biokuro katilus, šilumos kaina sumažėjo dar 16,4 proc. Taigi, 2014-ųjų metų pasiekimu galima laikyti daugiau nei 28 proc. sumažėjusią šilumos kainą vartotojams. Dėl sumažėjusios šilumos kainos per 2014 metus kauniečiai sutaupė daugiau nei 60 mln. Lt, kurių jiems nereikėjo sumokėti už šilumą.

Paramos skyrimas

Kaip ir kasmet, 2014 metais bendrovė skyrė nemažą dalį lėšų (1,375 mln. Lt) įvairiems labdaros ir paramos projektams. Iš jų – 1,2 mln. Lt buvo skirta viešajai įstaigai "Žalgirio" krepšinio centras.

Taip pat parama buvo skirta kalėdinės Kauno eglės įžiebimo šventei, šventei "Kauno dienos" , Kauno miesto kalėdiniam papuošimui, visuomeninėms organizacijoms, sporto, kultūros, sveikatos ir gamtosauginei veiklai.

APLINKOSAUGINIS ATSAKINGUMAS

Oro taršos mažinimas

Bendrovė, vykdydama savo veiklą, siekia taupiai naudoti gamtos išteklius, diegti mažiau taršias aplinkai technologijas, vadovautis aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias neigiamą įtaką aplinkai.

Siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai ir neviršyti ribinių taršos, vibracijos bei triukšmo reikšmių, bendrovė savo veikloje vadovaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisijos reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais, taip pat energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB bei Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 43-2013 gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams.

Pagrindinės Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos gamybos šaltinių modernizavimas, šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant esamus vamzdynus į vamzdynus su putų poliuretano izoliacija, diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrenginius, mažiau taršių kuro rūšių naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas.

Siekiant atpiginti šilumą vartotojams, 2014 metais Bendrovėje pradėjo veikti 5 nauji efektyvūs šilumos gamybos šaltiniai, kurie buvo statomi dar 2013 metais. Tai – biokuro katilai Bendrovės Ežerėlio ir Noreikiškių katilinėse, didelio efektyvumo dujiniai katilai bendrovės "Pergalės" ir "Šilko" katilinėse bei 10 MW galios kondensacinis dūmų ekonomaizeris Petrašiūnų elektrinėje.

Bendrovei pradėjus gaminti daugiau šilumos, padidėjo ir bendras išmetamų teršalų kiekis. Tačiau svarbu pažymėti, kad nei viename Bendrovės šilumos gamybos šaltinyje teršalų kiekiai 2014 metais neviršijo leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose.

Noreikiškių, "Šilko", Ežerėlio, Girionių ir "Inkaro" katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje dūmams nuo kietųjų dalelių išvalyti įrengti ciklonai, jų darbo efektyvumas tikrinamas kiekvienais metais. Bendrovė dalyvauja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų prekybos sistemoje. Šiai sistemai priskiriami apyvartiniai taršos leidimai (ATL) skiriami Petrašiūnų elektrinei, "Šilko", "Pergalės", Garliavos, Jurbarko katilinėms ir Noreikiškių katilinei su kogeneracine jėgaine.

AB "KAUNO ENERGIJA" 2014 METŲ SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA

Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija, turinti aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą, pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmetami teršalai į atmosferą neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose.

Už atmosferos ir vandens taršą Bendrovė moka mokesčius. Jei būtų viršijamos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus Bendrovė mokėtų baudas. Per 2014 metus Bendrovės veikloje nebuvo užfiksuota jokių su tarša susijusių pažeidimų. Todėl ir jokių baudų per 2014 metus Bendrovei skirta nebuvo.

Lentelėje pateikiamas iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių 2014 metais į atmosferą išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2010–2013 metais.

Lentelė. Teršalų kiekiai
--------------------------	--	--

Išmesta, t	Kietosios dalelės	Azoto oksidai	Anglies monoksidas	Sieros dioksidas	Anglia vandeniliai	Vanadžio pentoksidas	Kiti teršalai
2014 m.	23,613	154,570	534,443	47,158	16,294	0,0000	0,440
2013 m.	10,5967	101,3197	299,6656	5,0747	14,9647	0,0000	0,770
2012 m.	7,6130	54,3160	135,1510	6,0280	1,2080	0,0000	0,4397
2011 m.	7,2641	57,0909	125,3107	6,1983	3,0555	0,0000	0,4397
2010 m.	8,4833	65,8444	146,8925	7,3386	2,6571	0,0000	0,4397

Atliekų ir nuotėkų tvarkymas

Bendrovėje organizuotas veikloje susidarančių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams, t. y. įmonėms, turinčioms atliekų tvarkymo licencijas. 2014 metais perduota perdirbti 12,508 tonų mišrių komunalinių atliekų, kurios turi būti apskaitomos, 303,360 tonos pelenų, 632,080 tonų statybinio laužo, 1,660 tonos naudotų padangų, 780 vnt. dienos šviesos lempų.

Bendrovė pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių ištekančios nuotekos atitiktų leistinas normas, nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose.

Kita aplinkosauginė veikla

Bendrovė vykdo žaliuosius pirkimus, kai tiekėjai turi vykdyti vieną ar kelis aplinkosaugos kriterijus įtrauktus į viešojo pirkimo sąlygas, pasirinkdama prekes, paslaugas ir darbus. 2014 m. tokių pirkimų buvo įvykdyta už 98 738,42 tūkst. Lt.

Per metus AB "Kauno energija" pristato vartotojams apie 1,4 mln. sąskaitų, todėl, siekdama mažinti popieriaus sunaudojimą ir taip tausoti gamtos išteklius, bendrovė nuolat ragina vartotojus pasirašyti elektroninių paslaugų teikimo sutartis. 2014 metais vartotojams pateikta beveik 13 proc. daugiau elektroninių sąskaitų nei 2013 metais.