Snaige AB

Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 22, 2015

AB "SNAIGĖ"

11

KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS 2014 METŲ FINANSINĖS ATASKAITOS PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

TURINYS

Nepriklausomo auditoriaus išvada
Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita
Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaita
Grupės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita
Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	10
Grupės ir Bendrovės pinigų srautų ataskaita	11
Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas	13
2014 metų konsoliduotas metinis pranešimas	57

KPMG Baltics, UAB Upės g. 21 LT-08128, Vilnius l ietuva

Tel.: +370 5 210 2600 Faks : +370 5 210 2659 vilnius@koma.lt El. p.: koma.com/lt

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB "Snaigė" akcininkams

Išvada apie Bendrovės ir konsoliduotas finansines ataskaitas

Mes atlikome pridedamo AB "Snaigė" (toliau – Bendrovė) atskirų finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – atskiros finansinės ataskaitos), kurį sudaro 2014 m. gruodžio 31 d. atskira finansinės būklės ataskaita, tada pasibaigusių metų atskira pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita, atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir atskira pinigų srautų ataskaita bei pastabos, kurias sudaro reikšmingų apskaitos principų santrauka ir kita aiškinamoji informacija, pateiktos 5-56 puslapiuose, auditą. Be to, mes atlikome pridedamo AB "Snaigė" ir jos dukterinių įmonių (toliau – Grupė) konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – konsoliduotos finansinės ataskaitos), kurį sudaro 2014 m. gruodžio 31 d. konsoliduota finansinės būklės ataskaita, tada pasibaigusių metų konsoliduota pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita, konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir konsoliduota pinigų srautų ataskaita bei pastabos, kurias sudaro reikšmingų apskaitos principų santrauka ir kita aiškinamoji informacija, pateiktos 5–56 puslapiuose, audita.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių atskirų ir konsoliduotų finansinių (toliau – finansinės ataskaitos) parengimą įr teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės standarus, priimtus taikyti Europos Sajungoje, ir už tokias vidaus kontroles, kurios, vadovybės manymu, yra būtinos užtikrinant finansinių ataskaitų parengimą be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar dėl klaidos.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų atsakomybė – remiantis atliktu auditu, pareikšti nuomonę apie šias finansines ataskaitas. Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės etikos reikalavimų ir planuotume bei atliktume auditą taip, kad gautume pakankamą užtikrinimą, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų.

Audito metu yra atliekamos procedūros, skirtos gauti audito įrodymus, pagrindžiančius finansinių ataskaitų sumas ir atskleidimus. Pasirinktos procedūros priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo, įskaitant finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo rizikos dėl apgaulės ar dėl klaidos įvertinimą. Įvertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į Bendrovės ir Grupės vidaus kontroles, skirtas užtikrinti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą jų pateikimą, tam, kad galėtų parinkti tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomonę apie Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolių efektyvumą. Audito metu taip pat įvertinamas taikytos apskaitos politikos tinkamumas, vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų pagrįstumas bei bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

Mes tikime, kad gauti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų sąlyginei audito nuomonei pagrįsti.

2

Salyginės nuomonės pagrindas

Kaip atskleista 29 pastaboje, 2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė turėjo 9 130 tūkst. litų gautinų sumų iš Ukrainos pirkėjų, iš kurių apytiksliai 3 500 tūkst. litų 2013 m. gruodžio 31 d. buvo pradelstos. Grupės vadovybė tikėjosi atgauti minėtas pradelstas sumas, todėl 2013 m. gruodžio 31 d. šių gautinų sumų atsiperkamoji vertė nebuvo įvertinta. 39-ajame TAS "Finansinės" reikalaujama, kad, jeigu yra nuvertėjimo požymių, vadovybė turi atlikti gautinų sumų atsiperkamosios vertės įvertinimą ir nedelsiant pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokie nustatomi. Vadovybė tokį įvertinimą atliko rengdama 2014 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas ir minėtoms gautinoms sumoms iš Ukrainos pirkėjų pripažino 2 913 tūkst. litų vertės sumažėjimo nuostolių. Mūsų vertinimų, atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 31 d. buvusius įvykius ir sąlygas, buvo požymių, kad iš Ukrainos pirkėjų gautinos sumos buvo nuvertėjusios jau 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau 2013 m. šių gautinų sumų atsiperkamoji vertė nebuvo įvertinta. Dėl šio dalyko mes modifikavome savo 2014 m. balandžio 16 d. auditoriaus išvadą apie 2013 m. gruodžio 31 d. ir tada pasibaigusių metų finansines ataskaitas. Mūsų nuomonė apie šių metų finansines ataskaitas taip pat yra modifikuojama dėl galimos įtakos 2013 m. gruodžio 31 d. nepaskirstytajam pelnui (nuostoliams) ir grynajam pelnui (nuostoliams) už 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus.

Sąlyginė nuomonė

Mūsų nuomone, išskyrus sąlyginės nuomonės pagrindo pastraipoje aprašyto dalyko įtaką, atskiros finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia AB "Snaigė" nekonsoliduotą finansinę būklę 2014 m. gruodžio 31 d. ir tada pasibaigusių metų nekonsoliduotus finansinius veiklos rezultatus bei nekonsoliduotus pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Mūsų nuomone, išskyrus sąlyginės nuomonės pagrindo pastraipoje aprašyto dalyko įtaką, konsoliduotos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia AB "Snaigė" ir jos dukterinių įmonių konsoliduotą finansinę būklę 2014 m. gruodžio 31 d. ir tada pasibaigusių metų konsoliduotus finansinius veiklos rezultatus bei konsoliduotus pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Dalyko pabrėžimas

Papildomai nesąlygodami savo nuomonės, atkreipiame dėmesį į konsoliduotų finansinių ataskaitų 30 pastabą "Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai", kurioje pateikta informacija apie Bendrovės sudarytas laidavimo sutartis su banku, pagal kurias Bendrovė solidariai įsipareigoja už OAO "Polai"" paskolas, kurios 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 40 874 tūkst. litų. Jeigu įvyktų taip, kad Bendrovė turėtų vykdyti įsipareigojimus pagal aukščiau minėtas laidavimo sutartis, tai galėtų lemti reikšmingą neapibrėžtumą dėl Grupės ir Bendrovės veiklos tęstinumo.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Be to, mes perskaitėme AB "Snaigė" konsoliduotą metinį pranešimą už 2014 m. gruodžio 31 d. De to, miss perskaitemo 112 gybiaigo taskaitų 57–108 puslapiuose, ir nepastebėjome jokių reikšmingų pastodigus ir motas, pateiktą mininių atstikimų AB "Snaigė" 2014 m. gruodžio 31 d. finansinėms ataskaitoms.

"KPMG Baltics", UAB, vardu

Domantas Dabulis

Partneris pp Atestuotas auditorius

Vilnius, Lietuvos Respublika 2015 m. balandžio 13 d.

Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita

	Pasta-	Grupe		Bendrovė
	bos	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Tesiama veikla
Pardavimo pajamos	4	145 422	172 651	148 897	167 114
Pardavimų savikaina	5	(123 574)	(144 168)	(127 590)	(140 901)
Bendrasis pelnas		21 848	28 483	21 307	26 213
Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos	6	(11 778)	(12 212)	(11 879)	(11 881)
Bendrosios ir administracinės sąnaudos	7	(11 976)	(9 872)	(11 382)	(8 820)
Kitos veiklos pajamos	8	566	405	872	743
Kitos veiklos sąnaudos	9	(405)	(254)	(578)	(440)
Veiklos pelnas		(1 745)	6 550	(1 660)	5 815
Finansinės veiklos pajamos	10	1 888	811	1 888	829
Finansinės veiklos sanaudos	11	(2 392)	(2 311)	(2 401)	(29 197)
Pelnas (nuostoliai) prieš
apmokestinimą		(2 249)	5 050	(2 173)	(22 553)
Pelno mokestis	12	(357)	(314)	(323)	(319)
Grynasis pelnas (nuostoliai) iš
tęsiamos veiklos		(2 606)	4 736	(2 496)	(22 872)
Nutraukta veikla
Nuostolis iš nutrauktos veiklos,
atskaičius mokesčius	3		(13 547)
Grynasis pelnas (nuostoliai)		(2 606)	(8 811)	(2 496)	(22 872)
Kitos bendrosios pajamos
Straipsniai, kurie niekada nebus
pergrupuoti į pelną arba nuostolius
Straipsniai, kurie yra arba kuriuos
galima pergrupuoti į pelną arba
nuostolius		(76)	3 724	-
Užsienio bendrovių valiutos kursų
perskaičiavimas		(76)	3 724		=
Bendrųjų pajamų iš viso, atskaičius
mokesčius		(2 682)	(5 087)	(2 496)	(22 872)

(tęsinys kitame puslapyje)

Pastabos, pateiktos 13–56 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita (tęsinys)

	Pasta-	Grupe		Bendrovė
	bos	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantys:
Bendrovės akcininkams		(2 605)	(8 811)
Nekontroliuojančiai daliai		(1)
		(2 606)	(8 811)
Bendrųjų pajamų iš viso, atskaičius mokesčius, tenkančių:
Bendrovės akcininkams		(2 681)	(5 087)
Nekontroliuojančiai daliai		(1)
		(2 682)	(5 087)
Pelnas (nuostoliai) vienai akcijai
Pelnas (nuostoliai) ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai	28	(0,07)	(0,22)	(0,06)	(0,58)
Pelnas (nuostoliai) ir sumažintas pelnas (nuostoliai) iš tesiamos veiklos	28	(0/07)	0,12	(0,06)	(0,58)
Nuostolis ir sumažintas nuostolis iš nutrauktos veiklos	28		(0,34)
Pastabos, pateiktos 13-56 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskąitų dalis.
Generalinis direktorius	Gediminas Čeika			2015 m. balandžio 13 d.
Finansų direktorius	Mindaugas Sologubas			2015 m. balandžio 13 d.

Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaita

		Grupe		Bendrovė
	Pasta-	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
	bos	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
TURTAS
llgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	5 357 5 499 13		5 494	5 345
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	14	23 395	25 481	21 981	23 718
Investicinis turtas	14
Investicijos į dukterines įmones	1			1 465	1 465
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	12	591	873	558	819
Ilgalaikės paskolos susijusioms įmonėms	15	31 110	24 304	31 110	24 304
Ilgalaikės prekybos gautinos sumos	17
Kitas ilgalaikis turtas	18
ligalaikis turtas iš viso		60 595	56 015	60 808	55 651
Trumpalaikis turtas
Atsargos	16	18 004	17 227	17 521	16 673
Prekybos gautinos sumos	17	22 349	25 839	23 161	26 535
Trumpalaikės paskolos susijusioms
imonems	15	628	244	628	244
lšankstiniai apmokėjimai		734	819	707	807
Kitas trumpalaikis turtas	18	649	580	649	580
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	19	4 220	2 388	4 072	1 444
Trumpalaikis turtas iš viso		46 584	47 097	46 738	46 283
Turtas iš viso		107 179	103 112	107 346	101 934

(tęsinys kitame puslapyje)

Pastabos, pateiktos 13–56 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis,

Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
NUOSAVAS KAPITALAS IR
ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Kapitalas	1, 20	39 622	39 622	39 622	39 622
Akcijų priedai			ર દેવતી		5 698
Privalomasis rezervas	21	3 112	3 073	3 057	3 057
Kiti rezervai	21		5 000		5 000
Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas	21	(126)	(50)
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)		(12 437)	(20 501)	(13 262)	(21 474)
Bendrovės akcininkams tenkanti dalis		30 171	32 852	29 417	31 913
Nekontroliuojanti dalis		1	2
Nuosavas kapitalas iš viso		30 172	32 854	29 417	31 913
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Dotacijos	22	288	644	598	644
Atidėjiniai garantiniams įsipareigojimams	23	788	925	788	822
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	12
Ilgalaikės paskolos	25	36 258	22 558	36 258	22 558
Ilgalaikės išmokos darbuotojams	24	531	439	531	439
Ilgalaikės prekybos skolos
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai iš viso		38 175	24 566	38 175	24 463
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Trumpalaikės paskolos, ilgalaikių paskolų
einamųjų metų dalis	25	12 038	20 602	12 038	20 602
Prekybos skolos		22 149	19 267	23 455	19 776
Gauti išankstiniai apmokėjimai		593	550	553	481
Atidėjiniai garantiniams įsipareigojimams	23	1 494	1 587	1 328	1 379
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir
jsipareigojimai	27	2,558	3 686	2 380	3 320
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš viso		38 832	45 692	39 754	45 558
Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš		107	103 112	107 346	101 934
viso
Pastabos, pateiktos 13–56 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskąltų dališ
Generalinis direktorius	Gediminas Čeika			2015 m. balandžio 13 d.
Finansų direktorius	Mindaugas Sologubas			2015 m. balandžio 13 d.

Grupės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

		Bendrovės akcininkams tenkanti dalis
	Pas- tabos	Kapitalas priedai	Akcijų	Privalo- masis rezervas	Kiti rezervai	Užsienio valiutos perskai- čiavimo rezervas	Nepaskirs- tytasis pelnas (nuostoliai)	lš viso	Nekon- troliuo- janti dalis	lš viso nuosa- vo kapitalo
2013 m. sausio 1 d. likutis		39 622	5 699	2 884	2 242	(3 774)	(8 734)	37 939	2	37941
Grynieji ataskaitinio laikotarpio (nuostoliai) Kitos bendrosios					-	-	(8 811)	(8 811)		(8 811)
pajamos						3 724	-	3 724	-	3 724
Bendrųjų pajamų iš viso						3 724	(8 811)	(5 087)		(5 087)
Pervedimai iš rezervų	21			189	2 767		(2 956)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis		39 622	ર વિત્તર	3 073	5 009	(50)	(20 501)	32 852	2	32 854
Grynieji ataskaitinio laikotarpio (nuostoliai) Kitos bendrosios pajamos						- (76)	(2 605)	(2 605) (76)	(1)	(2 606) (76)
Bendrųjų pajamų iš viso						(76)	(2 605)	(2 681)	(1)	(2 682)
Pervedimai į rezervus Nuostolių	21			39			(39)
dengimas			(5 699)	1	(5 009)		10 708
2014 m. gruodžio 31 d. likutis		39 622		3 112		(126)	(12 437)	30 171	1	30 172
Pastabos, pateiktos 13–56 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių diaškaijų dalis 2015 m. balandžio 13 d. Gediminas Čeika Generalinis direktorius
2015 m. balandžio 13 d. Mindaugas Sologubas Finansų direktorius

Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

	Pas- tabos	Kapitalas	Akcijų priedai	Privalo- masis	rezervas Kiti rezervai (nuostoliai)	Nepaskirsty- tasis pelnas	Nuosavo kapitalo iš viso
2013 m. sausio 1 d. likutis		39 622	5 699	2 828	2 051	4 585	54 785
Grynieji ataskaitinio laikotarpio (nuostoliai)						(22 872)	(22 872)
Kitos bendrosios pajamos					-
Bendrųjų pajamų iš viso						(22 872)	(22 872)
Pervedimai iš rezervų	21			229	2 958	(3 187)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis		39 622	5 699	3 057	5 009	(21 474)	31 913
Grynieji ataskaitinio laikotarpio (nuostoliai) Kitos bendrosios pajamos Bendrųjų pajamų iš viso	21					(2 496) (2 496)	(2 496) (2 496)
Pervedimai iš rezervų				-	16000 9	10 708
Nuostolių dengimas 2014 m. gruodžio 31 d. likutis		39 622	(5 699)	3 057		(13 262)	29 417
Pastabos, pateiktos 13-56 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskąitų dalis. Generalinis direktorius			Gediminas Čeika				2015 m. balandžio 13 d.
Finansų direktorius			Mindaugas Sologubas -				2015 m. balandžio 13 d.

Grupės ir Bendrovės pinigų srautų ataskaita

		Grupė		Bendrovė
	Pasta- bos	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis metų rezultatas		(2 606)	(8 811)	(2 496)	(22 872)
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	13, 14	5 991	6 915	5 629	5 786
Dotacijų (amortizacija)	22	(88)	(91)	(88)	(91)
Ilgalaikio turto perleidimo rezultatas	3,8	20	13 753	20	26 863
Pelno mokesčio sanaudos (pajamos)	12	357		323
Nurašytas ilgalaikis turtas			649
Atsargų nurašymas
lš pirkėjų gautinų sumų, atsargų vertės sumažėjimo ir atidėtojo pelno mokesčio pokytis		2 950	571	3 016	403
Atidėjinių pokytis	23	(230)	266	(85)	(101)
Palūkanų (pajamos)	10	(1 657)	(804)	(1 657)	(769)
Palūkanų sąnaudos	11	2 370	2 288	2 366	2 278
		7 107	14 736	7 028	11 497
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų sumažėjimas (padidėjimas)		(781)	(1 745)	(852)	(4 405)
Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažējimas		279	1 877	132	420
Prekybos ir kitų skolų padidėjimas (sumažėjimas)		1 8889	(6 034)	2 903	(889)
Grąžintas (sumokėtas) avansinis pelno mokestis
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		8 494	8 834	9 218	6 623
Investicinės veiklos pinigų srautai
Nekilnojamojo turto, jrangos ir jrengimų (įsigijimas)	14	(2 873)	(4 188)	(2 961)	(3 832)
Nematerialiojo turto (jsigijimas)	13	(1 219)	(1 116)	(111)	(1 114)
Ilgalaikio turto perleidimas	3	35	7 624	32	9 400
Gautos palūkanos		30	4	30	4
Suteiktos paskolos		(5 563)	(16 591)	(5 563)	(16 591)
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(9 590)	(14 267)	(9 573)	(12 133)

(tęsinys kitame puslapyje)

Pastabos, pateiktos 13–56 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Grupės ir Bendrovės pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

		Grupe		Bendrove
	Pastabos	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Finansinės veiklos pinigų srautai
Lėšos gautos iš ilgalaikių paskolų		5 179	43 160	5 179	43 160
(Sumokėtos) palūkanos		(2 296)	(2 570)	(2 296)	(2 568)
Paskolų (grąžinimas)			(27 110)	-	(27 034)
Obligacijų (išpirkimas)		-	(7 300)	-	(7 300)
Gautos dotacijos		42		42
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		2 925	6 180	2 925	6 258
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		1 829	747	2 570	748
Valiutos kurso įtaka pinigų likučiui		(3)	(25)	65
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		2 388	1 616	1 444	696
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	19	4 220	2 388	4 072	1 444
Pastabos, pateiktos 13–56 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų įdalis.
Generalinis direktorius	Gediminas Čeika				2015 m. balandžio 13 d.
Finansų direktorius	Mindaugas Sologubas				2015 m. balandžio 13 d.

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

Bendroji informacija 1

AB "Snaigė" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra:

Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva.

Bendrovė užsiima šaldytuvų ir šaldiklių gamyba. Bendrovė įregistruota 1963 m. balandžio 1 d. Jos akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos Papildomajame prekybos sąraše. 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2014 m.		2013 m.
	Turimų akcijų skaičius (tūkst. vnt.)	Nuosavybės dalis	Turimų akcijų skaičius (tūkst. vnt.)	Nuosavybės dalis
UAB "Vaidana"	36 096*	91.10 %	36 096*	91.10 %
"Swedbank" AS (Estija) klientai			138	0.35 %
"Skandinaviska Enskilda Banken" AB klientai			ব	0.01 %
Kiti akcininkai	3 526	8.90 %	3 384	8.54 %
iš viso	39 622	100 %	39 6222	100

*įš šio skaičiaus 4 584 tūkst. vnt. AB "Snaigė" akcijų 2014 m. gruodžio 31 d. pagal finansinio užtikrinimo susitarimą įkeista AB Šiaulių bankui (2013 m. - 3 310 tūkst. vnt.) (30 pastaba).

Visos akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė 1 litas, yra paprastosios ir 2014 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. 2014 m. bei 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė savų akcijų neturėjo.

Bendrovės valdybą turi sudaryti 6 atstovai, tačiau 2014 m. gruodžio 31 d. valdyboje buvo tik 5 atstovai, iš jų 2 OAO "Polai" atstovai ir 3 nepriklausomi atstovai (2013 m. buvo 5 atstovai, iš jų 2 OAO "Polair" atstovai ir 3 nepriklausomi atstovai),

2014 m. gruodžio 31 d. UAB "Vaidana" galutinis akcininkas yra "Tetal Globa" Ltd. (tarpiniai akcininkai yra "Furuchi Enterprises" Ltd ir "Hymana Holdings" Ltd.)

2014 m. gruodžio 31 d. Grupę sudaro Bendrovė AB "Snaigė" ir jos dukterinės įmonės (toliau – Grupė):

			Ataskaitinių metų
monë	Salis	Investicijos savikaina (tūkst. litų)	Grupės valdomų akcijų dalis	pelnas (nuostoliai) (tūkst. litų)	Nuosavas kapitalas (tūkst. litų)
TOB "Snaige Ukraina"	Ukraina	89	99 %	34	62
UAB "Almecha"	Lietuva	1 376	100 %	(16)	1 250
lš viso		1 465

TOB "Snaige Ukraina" (Kijevas, Ukraina) įkurta 2002 m. Nuo įsigijimo 2002 m. Bendrovė valdo 99 % šios dukterinės įmonės akcijų. Įmone teikia pardavimo ir marketingo paslaugas Ukrainos rinkoje,

UAB "Almecha" (Alytus, Lietuva) buvo įkurta 2006 m. lapkričio 9 d. Jos pagrindinė veikla – šaldytuvų komponentų ir jrengimų gamyba patronuojančiai Bendrovei.

1 Bendroji informacija (tęsinys)

2013 m. gruodžio 31 d. Grupę sudarė Bendrovė AB "Snaigė" ir jos dukterinės įmonės (toliau – Grupė):

moné			Ataskaitinių metų
	Salis	Investicijos savikaina (tūkst. litu)	Grupės valdomų akcijų dalis	pelnas (nuostoliai) (tūkst. litu)	Nuosavas kapitalas (tūkst. litų)
TOB "Snaige Ukraina"	Ukraina	89	99 %	(5)	57
UAB "Almecha"	Lietuva	1 376	100 %	784	1 266
là vien		1 465

Grupė 2013 m. pardavė dukterines įmones OOO "Liga Servis" ir OOO "Techprominves" bei likvidavo dukterinę įmonę OOO "Moroz Trade". Nutrauktos veiklos rezultatai pateikiami 3 pastaboje.

Grupės darbuotojų skaičius 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 722, o Bendrovės – 642 (2013 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 746 ir 666).

Grupės ir Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2015 m. balandžio 13 d. Bendrovės akcininkai turi jstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

Apskaitos principai 2

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Grupės ir Bendrovės 2014 m. finansines ataskaitas, yra šie:

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės standarus (TFAS), priintus taikyti Europos Sajungoje (toliau - ES).

Šias finansines ataskaitos sudaro atskiros Bendrovės ir konsoliduotos AB "Snaigė" Grupės finansinės ataskaitos. Šios finansinės ataskaitos parengtos įsigijimo savikainos principu.

Apskaitos politikos pakeitimai

lšskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Grupė ir Bendrovė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą 2 pastaboje, visiems šiose konsoliduotose ir atskirose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

2014 m. sausio 1 d. Grupė ir Bendrovė pradėjo taikyti toliau nurodytus naujus standartų pataisas, įskaitant atitinkamas kitų standartų pataisas.

(i)

12-ajame TFAS į vieną standartą sujungiami visi reikalavimai ūkio subjektui atskleisti savo dalį dukterinėse įmonėse, jungtinėje veikloje, asocijuotosiose ir nekonsoliduojamuose struktūriniuose ūkio subjektuose. Atsižvelgdama į 12ojo TFAS nuostatas, Grupė išplėtė savo atskleidimus apie dalis dukterinėse įmonėse (1 pastaba)

11-asis TFAS "Jungtinė veikla" taip pat pirmą kartą pradėtas taikyti 2014 metais, tačiau jis nėra aktualus Bendrovei, kadangi ji nedalyvauja jungtinėje veikloje.

(ii) 10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos"

Atsižvelgdama į 10-ojo TFAS (2011 m.) nuostatas, Grupė pakeitės politiką, siekdoma nustatyti, ar ij kontroliuoja ūkio subjektus, į kuriuos investuoja, ir, ar dėl to turėtų juos konsoliduoti, 10-ajame TFAS (2011 m.) nustatomas naujas kontrolės modelis, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar Grupė turi įtakos ūkio subjektui, į kurį investuojama, ar Grupė nagijo neiki susė mos mų, atsirandančių dėl investicijų į minėtą ūkio subjektą, ir, ar Grupė turi teisę į minėtas kintamas pajamas bei gali pasinaudoti savo įtaka, siekdama jas paveikti.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tesinys)

2.1. Finansinių parengimo pagrindas (tęsinys)

Atsižvelgdama į 10-ojo TFAS (2011 m.) pereinamąsias nuostatas, Grupė iš naujo įvertino savo sprendimą dėl kontrolės, taikoma 2014 m. sausio 1 d. ūkio subiektams, į kuriuos investuojama į 10-jame TFAS (2011 m.) pateiktas naujas taisykles, Grupės nusprendė nekeisti sprendimo dėl kontrolės.

(iii) Kitos standartų pataisos

Toliau pateikiamos standartų pataisos nuo 2014 m. sausio 1 d., neturi įtakos šioms finansinėms ataskaitoms: - 27-asis TAS (2011 m.) – "Atskiros finansinės ataskaitos";

• 28-asis TAS (2011 m.) "Investicijos į asocijuotąsias ir bendrąsias įmones";
• 32-ojo TAS "Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita" pataisos;
• 27-ojo TAS "Investicinės įmonės" pataisos;
• 36-ojo TAS "Informacijos apie nefinansinio turto atsiperkamąją vertę atskleidimas" pataisos;
• 39-ojo TAS "Išvestinių finansinių priemonių novacija ir tolesnė apsidraudimo sandorių apskaita" pataisos.

Nejsigalioje standartai, standartų išaiškinimai ir išleistų standartų pataisos

Keletas naujų standartų, pataisų ir išaiškinimų galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2014 m. sausio 1 d., ir dar nebuvo taikyti rengiant šias finansines ataskaitas. Standartai, aiškinimai ir pataisos, kurie gali būti aktualūs Grupei ir Bendrovei, bei vadovybės įvertinimai dėl galimos naujų ir peržiūrėtų standartų bei išaiškinimų įtakos juos pirmą katą pritaikiųs, yra nurodyti žemiau. Grupė ir Bendrovė neketina taikyti šių pataisų, standartų ir išaiškinimų anksčiau,

(i) 19-ojo TAS pataisos "Apibrėžtųjų išmokų planai: darbuotojų įmokos" (galioja 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams)

Pataisos taikomos tik tiems apibrėžųjų išmokų planams, kurie susiję su darbuotojų ar trečiųjų šalių įnašais, attifinkančiais tam tikrus kriterijus:

• yra nustatyti sutartyje numatytose plano sąlygose;
• susieti su tarnvba: ir
• nepriklauso nuo išdirbtų metų skaičiaus.

Kai šie kriterijai įvykdomi, bendrovė gali (bet neprivalo) pripažinti juos kaip paslaugų savikainos sumažėjimą per laikotarpį, kuriuo minėtos paslaugos buvo suteiktos. Grupė ir Bendrovė nemano, kad pataisa turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes jos neturi nustatytų išmokų planų, apimančių darbuotojų ar trečiųjų šalių įmokas,

(ii) 21-asis TFAAK "Mokesčiai" (galioja 2014 m. birželio 17 d. arba vėliau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams)

Šiame aiškinime pateikiamos gairės, kuriomis įdentifikuojamas įpareigojantis įvykis, dėl kurio atsiranda prievolė, ir tos mokestinės prievolės mokėjimo vyriausybei pripažinimo laikas. Pagal šį aiškinimą įpareigojantis įvykis yra įvykis, kuris iššaukia prievolę mokėti šį mokestį, kaip tai nustatyta attinkamuose teisės aktuose, todėl prievolė sumoketį mokesį pripažįstama įvykus įvykiui. Prievolė sumokėti mokesį pripažįstama progresyviu būdų, jei įpareigojantis įvyksta per tam tikrą laikotarpį. Jei įpareigojantis įvykis atsiranda dėl minimalių kriterijų pasiekimo, attinkama prievolė pripažįstama pasiekus šiuos minimalius kriterijus. Aiškinimu nustatoma, kad ūkio subjektas negali turėti konstruktyvaus įsipareigojimo mokėti mokestį, kuris būtų sukeltas būsimųjų laikotarpių veiklos, kurią ūkių ekonomiškai naudinga vykdyti. Tikėtina, kad aiškinimas, pirmą kartą įj pritaikius, neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, nes dėl jo nebus keičiama Grupės ir Bendrovės apskaitos politika, susijusi su vyriausybės įvestais mokesčiais.

Kasmetiniai TFAS patobulinimai (iii)

Patobulinimus sudaro vienuolika devynų standartų ir aiškinimų attinkamos pataisos. Penkių standartų pataisos taikomos 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau prasidedantiems laikotarpiams su galimybe taikyti anksčiau. Kitų keturių standartų keturios 2015 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams su galimybe taikyti anksčiau.

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Tikėtina, kad nei viena iš šių pataisų neturės reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

1-asis TFAS "Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą"

Pataisoje paaiškinama, kad pirmąsias finansines ataskaitas pagal TFAS pirmą kartą rengiantis ūkio subjektas gali, bet neprivalo, taikyti naują ar persvarstytą TFAS, kuris dar nėra privalomas, bet kurio ankstesnis taikymas yra galimas.

b. 2-asis TFAS "Mokėjimas akcijomis"

2-asis TFAS buvo pakeistas, siekianti sąvoką "teisių suteikimo sąlygos", atskirai apibrėžiant sąvokas "atikimo sąlyga" ir "paslaugų suteikimo sąlyga".

c. 3-asis TFAS "Verslo jungimai"

3-iojo TFAS "Verslo jungima" pataisoje (su tolesnėmis) paaiškinama, kad kai neapibrėžiasis atlygis sudaro finansinę priemonę, jo priskyrimas įsipareigojimams ar nuosavam kapitalui nustatomas remiantis 32-uoju TAS, o ne kitais standartais. Pataiškinama, kad neapibrėžiasis atlygis, kuris yra klasifikuojamas kaip turtas ar įsipareigojimas, turi būti vertinamas tikrąja verte kiekvieną finansinių ataskaitų datą.

Be to, 3-iasis TFAS buvo pakeistas, siekianti, kad standartas nisų rūšų jungtinės veiklos apskaitai pagal 11-ajį TFAS "Jungtinė veikla" pačių jungtinės veiklos įmonių finansinėse ataskaitose.

d. 8-asis TFAS "Veiklos segmentai"

8-asis TFAS buvo pakeistas, siekiant aiškiai nustatyti reikalavimus vadovybės sprendimų atskleidimams taikant sumavimo kriterijus, Atskleidimus sudaro trumpas bendrų veiklos segmentų aprašymas ir ekonominiai rodikliai, kurie buvo įvertinti nustatant, kad veiklos segmentai turi panašias ekonomines savybes.

Be to, šioje pataisoje paaiškinamą, kad ataskaitas pateikinimas su ūkio sutikrinimas su ūkio subjekto turtų yra būtinas tik, kai tokia informacija reguliaria ikio subjekto vadovybei. Pataisoje numatomi tokie pat reikalavimai segmento jsipareigojimų atskleidimams.

13-asis TFAS "Tikrosios vertės nustatymas" e.

TASV paaiškino, kad išleisdama 13-ąjį TFAS bei darydama atitinkamas 39-ojo TAS ir 9-ojo TFAS pataisas, jį neketino uždrausti ūkio subjektams įvertinti trumpalaikes gautinas ir mokėtinas sumas, kurios neturi nustatytos palūkanų normos, jų nominalia verte nediskontuojant, jei diskontavimo netaikymas yra nereikšmingas.

13-ojo TFAS taikymo išimtis – kai ūkio subjektai yra atleidžiami nuo finansinių įsipareigojimų grupės tikrosios vertės nustatymo, tarpusavyje užskaitant rizikos pozicijas, jei vykdomos tam tikros sąlygos, – buvo suvienodinta sų 39-ojo TAS ir 9-ojo TFAS nuostatomis.

13-asis TFAS buvo pakeistas, siekianti, kad portfelio išimtys gali būti taikomos sutartims, kurios patenka į 39-ojo TAS ir 9-ojo TFAS taikymo sritį, neatsižvelgiantį tai, ar jos atitinka finansinio įsipareigojimo apibrėžimą pagal 32-ąjį TAS – pvz. kai kurios sutartys susijusios su nefinansinio turto pirkimu ar pardavimu atsiskaitant grynaisiais pinigais ar kita finansine priemone.

f. 16-asis TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" ir 38-asis TAS "Nematerialusis turtas"

16-asis TAS ir 38-asis TAS buvo pakeisti, siekiant paaiškinti, kad perkainojimo dieną:

• bendra apskaitinė vertė:
  • koreguojama proporcingai, kad atitiktų turto perkaičiuojama proporcingai apskaitinės vertės pokyčiui arba pagal prieinamus rinkos duomenis; ir
  • turto apskaitinės vėrtės, įvertinus vertės sumažėjimo nuostolius; arba
• sukauptas nusidėvėjimas (amortizacija) eliminuojamas, sudengiant su turto įsigijimo savikaina.

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

24 TAS "Susijusių šalių atskleidimai" q.

Apibrėžimas "susijusi šalis" yra išplėstas įtraukiant valdymo subjektą, kuris tiesiogiai arba per grupės įmonę teikia pagrindinio vadovaujančio personalo paslaugas ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui.

40-asis TAS "Investicinis turtas" h.

40-asis TAS buvo pakeistas, siekiant paaiškinti, kad ūkio subjektas turi įvertinti, ar įsigyta nuosavybė yra investicinis turtas pagal 40-ojo TAS nuostatas; ir atlikti atskirą vertinimą pagal 3-ąjį TFAS tam, kad nustatytų, ar investicinio turto įsigijimas yra verslo jungimas.

Ūkio subjektai vis dar turės naudoti vertinimą, siekiant nustatyti, ar investicinio turto įsigijimas pagal 3iojo TFAS nuostatas.

2.2. Veiklos tęstinumas

Šios 2014 m. finansinės ataskaitos parengtos remiantis prielaida, kad Grupė ir Bendrovė tęs savo veiklą ne trumpiau nei vienerius metus.

Finansinių ataskaitų valiuta 2.3.

Grupės finansinės ataskaitos yra pateikiamos Respublikos nacionaline valiuta, litais, kuri yra Bendrovės funkcinė valiuta bei Grupės ir Bendrovės finansinių ataskaitų pateikimo valiuta. Kiekviena Grupės įmonė nustato savo pagrindinę valiutą ir sumos finansinėse ataskaitose yra apskaitomos naudojant šią valiutą. Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo momentu yra apskaitomi taikant sandorio dieną galiojusį užsienio valiutos keitimo kursą. Piniginis turtas ir įsipareigojimai, išreikšti užsienio valiutomių, yra konvertuojami į pagrindinę valiutą finansinės dienos kursu. Visi skirtumai yra įtraukiami į pelną (nuostolius).

Nepiniginiai straipsniai, kurie yra apskaitomi istorine veliuta, yra konvertuojami naudojami valiutos keitimo kursus, galiojus pirminio sandorio pripažinimo dieną. Nepiniginiai straipsniai, apskaityti tikrąja verte užsienio valiuta, yra verčiami į litus, naudojant valiutos kursą tos dienos, kai tikroji vertė buvo nustatyta. Prestižas ir tikrosios vertės koregavimai turtui ir įsipareigojimams, atsiradę dėl įsigijimų, yra traktuojami kaip užsienio vieneto turtas ir įsipareigojimai ir yra konvertuojami finansinės būklės ataskaitos dienos valiutos kursu.

Užsienio įmonės TOB "Snaige Ukraina" pagrindinė – Ukrainos grivina. Finansinių ataskaitų sudarymo dieną šios dukterinės įmonės turtas ir įsipareigojimai yra / buvo perskaičiuoti AB "Snaigė" pateikimo valiuta (litais), taikant finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos valiutos kursą, o jų pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitų straipsniai perskaičiuoti naudojant vidutinius ataskaitinio laikotarpio valiutos kursus. Skirtumai, atsirandantys perskaičiavimo metu, yra apskaityti kitose bendrosiose pajamose. Užsienio įmonės pardavimo metu nuosavo kapitalo straipsnyje sukauptas valiutos perskaičiavimo rezultatas į pelną (nuostolius). Dukterinių įmonių, kurių kontrolė yra prarandamą, veiklos rezultatai konsoliduotose finansinėse atskaitose yra pateikiami tik už taikotarpį, kol kontrolė priklausė Grupei.

Litas yra susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas, Galiojantys valiutų kursai 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Rusijos rublis	0.0502	0.0767
Ukrainos grivina	0.1794	0,3046
JAV doleris	2,8387	2,5098

Visi skaičiai finansinėse ataskaitose yra pateikiami tūkstančiais litų, jei nenurodyta kitaip.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos piniginis vienetas litas pakeistas euru. Valiutos keitimas atliktas Lietuvos banko patvirtintu buhalteriniu kursu 3,4528, todėl įtakos Bendrovės veiklai neturės,

2.4. Konsolidavimo principai

Konsoliduotos Grupės finansinės ataskaitos apima AB "Snaigė" ir jos dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams metams bei naudojant vienodus apskaitos principus.

Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo tos datos, kai jų efektyvi kontrolė pereina Bendrovei ir nebėra konsoliduojamos nuo tos datos, kai kontrolė perleidžiama už Grupės ribų. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nuosavybė ir grynasis rezultatas, priskirtini nekontroliuojamai daliai, finansinės būklės ataskaitoje pajamų ataskaitoje yra parodomi atskirai. Grupės nekontroliuojamos dalies įsigijimai ir perleidimai yra apskaitomi kaip nuosavo kapitalo sandoris: Skirtumas tarp įsigytos iš nekontroliuojamos dalies / nekontroliuojamai daliai perleis Grupės finansinėse ataskaitose ir akcijų jsigijimo / pardavimo kainos yra apskaitomas tiesiogiai nuosavame kapitale.

Jei Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, ji:

• Nutraukia dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų pripažinimą;
• Nutraukia nekontroliuojamos dalies, jei tokia yra, apskaitinės vertės pripažinimą;
• Nutraukia sukauptų valiutos kursų skirtumų, apskaitytų nuosavybėje, pripažinimą;
• Apskaito gautą atlygį tikrąja verte;
• · Apskaito tebeturimą investiciją tikrąja verte;
• · Atsiradusį perviršį ar deficitą apskaito bendrųjų pajamų ataskaitoje;
• Komponentų, anksčiau pripažintų kitose bendrose patronuojančios įmonės dalį perklasifikuoja atitinkamai į bendrųjų pajamų ataskaitą ar nepaskirstytąjį pelną.

Verslo jungimai apskaitomi naudojantį įsigijimo savikaina yra nustatoma sudedant pervesto atlygio tikrąją vertę įsigijimo dieną ir nekontroliuojančios dalies įsigytame subjekte, jei tokia yra, sumą. Kiekvieno verslo įsigijimo atveju pirkėjas įvertina nekontroliuojamčią dalį įsigytame subjekte arba proporcinga įgyjamo subjekto identifikuojamo grynojo turto dalimi. Patirtos su įsigijimu susijusios išlaidos yra nurašomos, įtraukiant jas į administracines sąnaudas.

Jei verslo jungimas vykdomas etapais, pirkėjo iš anksčiau valdoma nuosavybės dalis įgyjamoje įvertinama tikrąja vertė įsigijmo dieną per pelną (nuostolius). Neapibrėžta atlygio dalis, kurią pirkėjas turės mokėti, pripažįstama tikrąja verte įsigijimo dieną, Neapibrėžtojo atlygio, kuris laikomas turtu ar įsipareigojimų, tolimesni įvertinimai tikrąja verte bus pripažinti pagal 39-ąjį TAS: arba per pelną/nuostolį, arba kaip pokytis kitose bendrosiose pajamose. Jei neapibrėžiasis pilygis yra klasifikuojamas kapitalas, jis nėra pakartotinai vertinamas, o jo vėlesnis mokėjimas yra apskaitomas nuosavo kapitalo dalyje.

Prestižas yra pripažįstamas įsigijimo verte ir yra lygus sumai, kuria visas pervestas atlygis, įskaitant pripažintą nekontroliuojančios dalies sumą, viršija grynąją įsigyjamo turto ir įvertintų įsipareigojimų sumą.

Jei šis atlygis yra mažesnis nei tikroji įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto vertė, skirtumas yra pripažįstamas pelne (nuostoliuose). Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus bet kokius sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Prestižo vertės sumažėjimas kartą per metus arba dažniau, jeigų įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai parodo, kad apskaitinė vertė gali būti sumažėjimo įvertinimo tikslais verslo jungimo metu įgytas prestižas nuo įsigijimo datos yra priskiriamas tiems Grupes įplaukas kuriantiems vienetams, kurie, kaip tikimasi, turės naudos iš susijungimo, nepriklausomai nuo to, ar įgyjamos įmonės kitas turtas ar įsipareigojimai yra priskiriami šiems vienetams.

Kai prestižas sudaro įplaukas kuriančio vieneto sudėtyje esančios veikios dalis yra parduodama, prestižas, susijęs su parduota veikla, yra įtraukiamas į parduodamos veikios apskaitinę vertę, nustatant pelną arba nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokių atvejų parduotas prestižas yra įvertinamas atsižvelgiant į parduotos veikos santykinę vertę lyginant su likusia įplaukas kuriančio vieneto dalimi.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Apskaitos principai (tęsinys) 2

2.5. Investicijos į dukterines įmones

Investicijos į dukterines įmones finansinės finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitytos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimą.

Įsigijimo savikaina yra lygi sumokėto atlygio tikrajai vertės vertinimas dėl vertės vertinimas dėl vertės sumažėjimo į įrišyti ir ir ir si suninkybių pasikeitimas parodo, kad investicijos apskaitinė vertė gali viršyti atsipirkimo vertę. Esant tokioms aplinkybėms Bendrovė atlieka investicijos atsipirkimą. Jei investicijos apskaitinė verė viršija jos atsipirkimo vertę, investicija yra nurašoma iš tikrosios verės atėmus pardavimo virdija jo talpininio vertės sumažėjimas apskaitomas pelne (nuostoliuose), finansinių sąnaudų straipsnyje.

Investicijų perleidimo pelnas ar nuostolis yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) finansinės veiklos straipsnyje.

2.6. Nematerialusis turtas, išskyrus prestižą

Nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra tikėtina, Nemtonolos tarkas iš praižių yrai susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra, Nematerialusis turtas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką (1-8 metai).

Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, naudojimo pobūdį.

Tyrimai ir plėtra

Tyrimų išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. Pietros išlaidos individualiems projektamos nematerialiuoju turtų, kai Grupė ir Bendrovė gali įrodyti nematerialiojo turto techninį įvykdomumą taip, kad jis galėtų būti naudojamas arba parduodamas, savo ketinimus užbaigti ir galimybę naudoti ar parduoti turtą taip, kad turtas ateityje teiktų neraojamas anda, bei turto užbaigimui reikalingų išteklių buvimą ir galimybę patikimai įvertinti pietros išlaidas.

Po pradinio plėtros išlaidų pripažinimo turtu yra naudojamas savikainos modelis, pagal kurį turtas įsigijimo ro pradinio piertos ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Turtas pradedamas amorizuoti, kai plėtra yra pabaigta ir turtą galima naudoti. Jis yra amortizuojamas per laukiamą ateities įplaukų laikotarpį, taikant amortizacijos laikotarpius nuo 1 iki 8 metų. Pietros laikotarpiu turto vertinamas kasmet.

Licenciios

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per licencijos galiojimo laikotarpį.

Programinė iranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo išlaidos yra kapitalizuojamos ir pripažįstamos nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šios išlaidos nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

lšlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

Bendrovė ir Grupė neturi nematerialiojo turto su neribotu tarnavimo laiku.

2.7. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, investicinis turtas

Nekilnojamuoju turtų, įranga ir įrengimais, įskaitant ir investicinį turtą, laikomas turtas, kurį Grupė ir Bendrovė valdo ir Nontrojai turio įrangai įrangai įraiginaisiais laikotarpiais, kuris bus naudojamas ilgiau nei vienerius metus, kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikainą galima patikimai nustatyti. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai bei metas, kaip jūgijimo padigamininių gai kurią nejeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusideveimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius. Įsigijimo vertė apima tokio turto dalių pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus, o pakeistos dalys nurašomos.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai bei investicinis turtas yra nurašomas įj pardavus arba kai iš jo naudojimo ar rvokinojamasis tartas, įtarga ir įvišos, Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl turto nurašymo (apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo pajamų ir apskaitinės turto vertės skirtumas į tų metų, kuriais turtas yra nurašomas, pelna (nuostolius).

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei investicinio turto apskaitinė vertė yra tikrinama dėl sumažėjimo, kai įvykiai ar Nekinojamojo taito, įrangio ir reikėti būti neatgaunama. Verės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami pelne (nuostoliuose), kai nustatomi. Vertė yra sumažėjusi tada, kai turto ar įplaukas kuriančio vieneto apskaitinė verė viršija jo (nuostonaoo), kai nausitimi vertė atėmus pardavimo išlaidas arba jo panaudojimo vertė priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tamavimo laikotarpius:

Pastatai ir statiniai (įskaitant investicinį turtą)	15-63 metai
Mašinos ir įrengimai	5–15 metų,
Transporto priemones	4-6 metai.
Kitas nekilnojamasis turtas, jranga ir jrengimai	3-8 metai.

Turto apskaitinės vertės, naudingo tarnavimo laikotarpiai ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi ir, jei reikia, pakoreguojami kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo vertė, atėmus vertės sumažėjimą. Įsigijimo vertę sudaro statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos nusidėvėjmas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas nepradėtas naudoti.

Skolinimosi išlaidos, kurios yra priskiriamos ilgalaikio turto įsigijimui, statybai arba gamybai, yra kapitalizuojamos, kitais atvejais – pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos, 2014 m. ir 2013 m. skolinimosi išlaidų kapitalizuota nebuvo,

2.8. Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui

llgalaikis turtas, laikomas pardavimui, yra apskaitomas žemesniaja iš apskaitinės ir tikrosios vertės, atėmus pardavimo išlaidas. Įlgalaikis turtas priskiriam parduoti, jeigu jo apskaitinė vertė atsipirks įj parduodant, o ne tęsiant jo eksploataciją. Ši sąlyga tenkinama tik tuomet, kai pardavimas yra visiškai paruoštas greitam onopiditaijų. Si bąryga tonintinai į turtą laikomą pardavimui, jam sustabdomas nusidėvėjimo skaičiavimas.

Jeigu Grupės ir Bendrovės turtas klasifikuojamas kaip laikomas pardavimui, nebetenkina aukščiau aprašytų, Grupė ir Bendrovė nebeklasifikuoja to turto kaip laikomo pardavimui ir įvertina ilgalaikį turtą, kuris nustoja būti klasifikuojamas ir Bertarovo nobonuoja iš: turto apskaitinės vertės prieš turto perklasifikavimą į laikomą pardavimui, jvertinus bet kokius nusidėvėjimo, amortizacijos ar perkainojimo pataisymus, kurie būtų buvę apskaityti, jeigu turtas nebūtų į stifikuojamas kaip laikomas pardavimui, ir jo atsiperkamosios vertės sprendimo neparduoti turto datą. Ilgalaikio turto, ktais nustoja būti klasifikuojamas kaip turtas laikomas pardavimui, apskaitinės vertės pataisymai yra apskaitomi pelne (nuostoliuose) to periodo, kuriuo sąlygos nustoja būti tenkinamos.

2.9. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios galimo vertės, atėmus apskaitytą pasenusių ir lėtai judančių atsargų nukainojimą. Grynoji galimo vertė yra pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo salygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Į pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos savikainą įtraukiamos pridėtinės išlaidos, esant nomalioms gamybos apimtims. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos,

2.10. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai ilkvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.11. Finansinis turtas

Vadovaujantis 39-uoju TAS "Finansiniai: pripažinimas ir vertinimas" Grupės ir Bendrovės finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, verte per pelną (nuostolius), investicijas, laikomas iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas bei finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas įsigijimo vertę, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finamą tikrąja verte per pelną (nuostolius) sandorio sudarymo išlaidas.

Grupės ir Bendrovės finansinio turto kategorija yra nustatoma turto įsigijimo metu ir, kai leidžiama ir yra būtina, peržiūrima kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

Visį įprastiniai finansinio turto pirkimai yra pripažįstami sandorio dieną, kuri yra dieną, kai Grupė ir Bendrovė įsipareigoja pirkti turtą. Visi įprastiniai ir pardavimai yra finansinio turto pirkimai ir pardavimai, kurie reikalauja pristatyti turtą per bendrai nuostatuose ar rinkos susitarime nustatytą laikotarpį.

2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo finamo tikrąja verte per pelną (nuostolius), investicijų, laikomų iki išpirkimo termino, bei finansinio turto, skirto parduoti.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinės priemonės su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriomis neprekiaujama aktyvioje inkoje. Gautinos sumos iš pradžių yra apskaitomos sutekto atygio tikrąja verte. Paskolos ir gautinos sumos po pirminio yra apskaitomos amoriizuota verte naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą atėmus betės sumažėjimo nuostolius. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne (nuostoliuose) tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Gautinų sumų ir paskolų vertės sumažėjimas, kai yra požymių, kad gautinos sumos nebus atgautos, tada apskaitinė gautinų sumų vertė yra mažinama naudojant vertės sumažėjimų sąskaitą. Nuvertėjusios paskolos ir gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgaunamos.

Apskaičiuotų palūkanų normos metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotos savikainos apskaičiavimui ir palūkanų pajamų ar sąnaudų paskirstymui per atitinkamą laikotarpį. Apskaičiuotų palūkanų norma yra normą, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio turto ar jsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kai įmanoma, per trumpesnį laikotarpį.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tesinys)

2.12. Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami įsipareigojimams, vertinamiems tikrąja verte per pelną (nuostolius), arba kitiems finansiniams įsipareigojimams.

Grupė neturi finansinių įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte per pelną (nuostolius).

Kiti finansiniai isipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojmai (įskaitant paskolas) vėlesniais yra vertinami amortizuota savikaina naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

Konvertuojamos obligacijos, remiantis sąlygomis, yra išskiriamos į skolos ir nuosavo kapitalo komponentus (jei taikytina).

išleidimo datą konvertuojamų obligacijų skolos komponento tikroji vertė yra nustatoma naudojant analogiškos nekonvertuojamos obligacijos rinkos kainą. Skolos komponento tikroji vertė yra apskaitoma amortizuota savikaina finansinių įsipareigojimų straipsnyje (atėmus sandorio sudarymo išlaidas) iki išpirkimo ar konversijos.

Jplaukų dalis, viršijanti skolos komponento tikrąją vertę, yra priskiriama konversijos pasirinkimo sandoriui, kuris įpiaukų dalią, virojam ontrovimosandorio sudarymo išlaidas. Konversijos pasininkimo sandorio apskaitinė verė vėlesniais laikotarpiais neperskaičiuojama. Sandorio išlaidos yra priskiriamos skolos ir nuosavo kapitalo komponentams proporcingai jų pradinėms pripažinimo vertėms

2.13. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

• –
• Grupė ir Bendrovė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiemė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal ordpo ir berti per trumpą laiką; ir Grupė ir Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Grupė ir Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Grupė ir Bendrovė yra su juo susijusios,

Finansiniai isipareigojimai

Grupė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo ogųjygome, arba tai Josamo įsipalimu. Skirtumas tarp atitinkamų apskaitinių verčių pripažįstamas kaip pelnas arba nuostoliai.

2.14. Lizingas (finansinė nuoma) ir veiklos nuoma

Lizingas (finansinė nuoma) – Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Nuoma, kai Grupė ir Bendrovė prisilą ir naudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma finansine išperkamąja nuoma.

Grupė ir Bendrovė pripažįsta išperkamosios nuomos turtą ir susijusius įsipareigojimus finansinės būklės ataskaitoje išperkamosios nuomos laikotarpio pradžios dieną ir apskaito įj mažesne iš tikrosios išperkamosios nuomos turto vertės ir dabartinės vertės minimalių išperkamosios įmokų sumos. Skaičiuojant dabartinę išperkamosios nuomos įmokų vertę naudojama diskonto norma lygi nominaliai nuomos palūkanų normai, jei yra praktiška ją nustatyti, kitais atvejais yra naudojama Grupės ir Bendrovės apskaičiuota skolinimosi palūkanų norma. Pradinės išlaidos, susijusios su nutu, yra įtraukiamos į turto vertę. Nuomos mokėjimai tarp finansavimo kainos ir likusio įsipareigojimo. Finansavimo kaina yra paskirstoma per nuomos laikotarpį taip, kad atiliktų pastovią palūkanų normą, mokamą nuo likusio įsipareigojimo kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Finansinės nuomos būdų įsigytam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas, be to, dėl finansinės nuomos kiekvieną ataskaitinį laikotarpį yra patiriamos finansinės sąnaudos. Nusidėvėjimo tvarka finansinės nuomos būdų įsigytam turtui iamotarpį yra patinamos manai, tačiau toks turtas negali būti nudėvimas per ilgesnį nei lizingo laikotarpį, jei pagal iizingo sutartį sutarties laikotarpiui pasibaigus, nuosavybė nėra perduodama Grupei ir Bendrovei,

Jeigu pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio rezultatas yra finansinė nuoma, bet koks pardavimo pelnas, viršijantis apskaitinę vertę, nėra iš karto pripažįstamas pajamomis. Jis yra atidedamas ir amortizuojamas per finansinės nuomos laikotarpį.

Veiklos nuoma – Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Turto, su kurio nuosavybe susijusią riziką bei naudą išlaiko nuomotojas, nuoma yra klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Nuomos mokėjimai pagal veiklos nuomą yra pripažįstami būdu per nuomos laikotarpį.

Bendra nuomotojo suteikiamų lengvatų nauda yra pripažįstama kaip nuomos sąnaudų sumažėjimas per nuomos laikotarpį tiesiniu metodu.

Jeigu pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio rezultatas yra veiklos nuoma, ir akivaizdu, kad sandoris yra sudarytas tikrąja verte, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitomi iš karto. Jei pardavimo kaina yra žemesnė nei tikroji vertė, bet kokie nuostoliai yra apskaitomi iš karto, išskyrus atvejus, kai nuostoliai žemesnėmis už rinkos kainas nuomos įmokomis ateityje. Tuomet nuostoliai atidedami ir amortizuojami proporcingai nuomos įmokomis per laikotarpį, kurį turtą numatoma naudoti. Jei pardavimo kaina viršija tikrąją vertę, sumą, kuria viršijama tikroji vertė, yra atidedama ir amortizuojama per laikotarpį, kuriuo turtą numatoma naudoti.

2.15. Dotacijos ir subsidijos

Dotacijos ir subsidijos (toliau – dotacijos), gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkii, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis su turtu (daligiausiai gautos iš ES ir kitų struktūrinių fondų). Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek nudėvimas su šia dotacija susijęs turtas ir pelne (nuostoliuose) mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudotomis dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

2.16. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė ir teisių įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai yra peržiūrimi kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną ir koreguojami, kad atspindėtų tiksliausią dabartinį įvertinimą. Tai pinigų laiko vertės poveikis yra reikšmingas, atidėjinio suma yra išlaidų, kurių, tikėtina, reikės įsipareigojimui padengti, dabartinė vertė. Kai naudojamas atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusį laiko tarpą, yra apskaitomas kaip palūkanų sąnaudos.

2.17. Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Pagal kolektyvinės sutarties nuostatas kiekvienam iš Bendrovės išeinančiam darbuotojui, sulaukusiam pensinio amžiaus, priklauso vienkartinė išmokos darbuotojams yra pripažįstamos finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi būsimų mokėjimų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais, naudojamo sąlyginio vieneto metodą. Ilgalaikio įsipareigojimo darbuotojams dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Anksčiau patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pelne ar nuostoliuose iš karto, kai toks įsipareigojimas yra jvertinamas. Dėl išmokų sąlygų pakeitimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas ar nuostoliai pripažįstami iš karto.

2.18. Pelno mokestis

Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metinių pelno mokestį. Pelno mokestis apskaičiuojamas pagal atitinkamoje šalyje galiojančius mokesčių įstatymų reikalavimus,

Lietuvoje 2014 m. ir 2013 m. pelno mokesčio tarifas buvo 15 %.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežaščių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus nuo 2014 m. panaudojamų veiklos mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė nei 70 proc. apmokestinamojo pelno,

Standartinis pelno mokesčio tarifas Ukrainoje 2014 m. ir 2013 m. buvo atitinkamai 18 ir 19 %.

Mokestiniai nuostoliai Ukrainoje gali būti keliami 10 metų.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami įsipareigojimų metodu. Atidėtasis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifų, kuris, kaip tikimas laikotarpių, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti finansinės būklės ataskaitos datą

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Grupės vadovybė tikis, kad jis bus realizuotas atimiausioje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtiną, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose,

2.19. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš prekių pardavimo pripažįstamos pristačius prekes ir perdavus riziką bei prekių nuosavybės teikiamą naudą.

Paslaugų pajamos pripažįstamos taikant kaupimo principą ir apskaitomos pelne (nuostoliuose) suteikus paslaugas.

Grupės finansinėse ataskaitose pardavimai tarp Grupės įmonių yra eliminuoti.

2.20. Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą.

Kai paaiškėja, kad Grupė ir Bendrovė neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota vertės sumažėjimo ar blogų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami pelne imuostolių sirkė tarkytais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šų nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Tačiau padidinama tik tiek, kad neviršytų amorizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Kitas turtas

Kito turto, išskyrus prestižą, atidėtąjį mokestį ir atsargas, vertinamas tuomet, kai įvykiai ar ritio turė, irbeitą, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas, kai apokaikimas pelio (nažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Tikroji vertė atėmus pardavimo išlaidas apskaičiuojama remiantis apie panašaus turto saistančius pardavimo sandorius rinkos kainomis tarp nesusijusių šalių arba vyraujančiomis rinkos kainomis atėmus neišvengiamas turto perleidimo išlaidas. Naudojimo vertė apskaičiuojama naudojant diskontuotų pinigų srautai tarto pendinto todaudo. Nudatai ir neapima restruktūrizavimo veiklos, dėl kurios Grupė ir Bendrovė dar nera įsipareigojusios, ar reikšmingų investicijų ateityje, kurios pagerintų tikrinamo įplaukas kuriančio vieneto turto dar nera įsiparoigojaios; ar virtomingų irsiai reaguoja į diskonto normą, naudojamą diskontuotų pinigų srautų modelyje, taip pat į numatomas būsimas pinigų įplaukas ir ekstrapoliavimo tikslais naudojamą augimo normą.

2.21. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas Grupės vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turi itakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei neapibrėžtumų atskleidimui. Šių finansinių į ataskaitų reikšmingos naudojami įvertinimai, apima veiklos tęstinumo prielaidą, nusidevėjimą (2.7. ir 14 pastabos), amortizaciją (2.6. ir 13 pastabos), atidėjinių, ilgalaikių išmokų darbuotojams, gautinų sumų, atsargų bei pekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo įvertinimus (2.16, 2.17, 2.20, 14, 16, 17, 23 ir 24 pastabos), nukinojamojo turto, įrangio ir į virginių (12 pastaba). Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant jvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėse ataskaitose, kai bus nustatytas,

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tesinys)

2.22. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.23. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos

lyykiai po finansinės būklės ataskaitos, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį į įraitės būkies sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.24. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras apskaitos standartas reikalauja būtent tokio užskaitymo,

2.25. Segmentai

Veikiantis segmentas yra Grupės ir Bendrovės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos reguliariai tikrina Grupės ir Bendrovės vadovai, priimdami parkt baliai į kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kurie teikia atskirą finansinę informaciją.

Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai priskiriami segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagrjstai gali būti priskiriami.

2.26. Vienai akcijai tenkantis pelnas

Grupė ir Bendrovė pateikia informaciją apie vienai akcijai tenkantį pelną, kuris apskaičiuojamas padalijant pelną arba nuostojį, tenkantį Grupės ir Bendrovės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas atsižvelgiant į potencialių akcijų, tokių kaip konvertuojamos obligacijos ar darbuotojams sudarytų apmokėjimų schemų Grupės ir Bendrovės akcijomis, įtaką.

Grupė ir Bendrovė neturi potencialių akcijų, kurioms būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus vienai akcijai tenkančiam pelnui.

2.27. Tikrosios vertės nustatymas

Kai kuriuose Grupės ir Bendrovės apskaitos principuose reikalaujama nustatyti finansinio ir nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę

Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagalį įrastinį sandorį, riktoji rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Grupė ir Bendrovė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Grupė ir Bendrovė remiasi rinkos duomenimis, kiekįmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

• 1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos);
• 2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y, kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų);
• 3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

(tūkst, litų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.27. Tikrosios vertės nustatymas (tęsinys)

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Grupė ir Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir / ar atsklėidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis pateiktais metodais. Ten, kur taikytina, detalesnė informacija apie prielaidas, taikytas vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje (29 pastaba - Finansinės priemonės).

Nutraukta veikla 3

Bendrovei pradėjus bendradarbiauti su Rusijos įmonių grupe "Polai" tapo netikslinga turėti dukterines įmones, kurių veikla buvo prekyba bei marketingas Rusijoje.

Nutrauktos veiklos apskaitai buvo taikomas 5-asis TFAS "Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla".

Grupė 2013 m. pardavė dukterines įmones OOO "Liga Servis" ir OOO "Techprominvest" bei likvidavo dukterinę įmonę 000 "Moroz Trade".

Bendrovės valdybos sprendimu 2013 m. birželio 17 d. parduota dukterinė įmonė 000 "Liga Servis" buvo įkurta 2006 m. vasario 7 d. Maskvoje. Įmonė teikė pardavimo ir marketingo paslaugas Rusijos rinkoje. Bendrovė buvo įsigijusi 100 % šios įmonės akcijų).

OOO "Liga Servis" grynojo turto, susijusio su nutraukta 2013 m. birželio 17 d. apskaitinė vertė buvo neigiama ir lygi -176 tūkst. litų, o gautas atlygis už dukterinės įmonės akcijų vertę sudarė 0 tūkst. litų

OOO "Liga Servis" nutrauktos veiklos rezultatai pateikiami lentelėje žemiau:

	2014 m.	2013 m.
Pardavimų pajamos		1 102
Pardavimų sąnaudos	-	(937)
Bendrasis pelnas		165
Pardavimų ir paskirstymo sąnaudos	1	(206)
Bendrosios ir administracinės sąnaudos	=	(111)
Kitos veiklos pajamos	-	0
Kitos veiklos sąnaudos	-	0
Veiklos pelnas	1	(152)
Finansinės veiklos pajamos	-	0
Finansinės veiklos sąnaudos		0
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		(152)
Pelno mokestis		1.
Pelnas (nuostoliai) iš nutrauktos veiklos		(153)

Dukterinė įmonė OOO "Moroz Trade" išregistruota iš Rusijos juridinių asmenų registro (OOO "Moroz Trade" buvo įkurta 2004 m. gegužės 13 d., Maskvoje, 2004 m., spalio mėn, Bendrovė įsigijo 100 % OOO "Moroz Trade" akcijų. Įmonė teikė pardavimo ir marketingo paslaugas Rusijos rinkoje). Nuo 2009 m. OOO "Moroz Trade" veiklos nevykdė, todėl jos 2013 m. veiklos rezultatai nepateikiami.

3 Nutraukta veikla (tęsinys)

OOO "Moroz Trade" grynojo turto, susijusio su nutraukta 2013 m. birželio 30 d. apskaitinė vertė buvo lygi 507 tūkst. lių, o gautas atlygis už dukterinės įmonės akcijų vertę sudarė 0 tūkst. litų gauto atlygio už akcijas ir grynojo turto skirtumas buvo apskaitytas nuostoliuose iš nutrauktos veiklos.

Bendrovės valdybos sprendimu 2013 m. lapkričio 15 d. parduotas dukterinės įmonės Rusijoje OOO "Techprominves" Bendrovos valdybos sprendimu 2013 m. lapkričio 20 d. parduota dukterinė įmonė Rusijoje OOO riškinygminives", kurios veikla buvo sustabyta nuo 2009 metų. OOO "Techprominvest" valdė investicinį turą ir jį nuomojo.

000 "Techprominvest" nutrauktos veiklos rezultatai pateikiami lentelėje žemiau:

	2014 m.	2013 m.
Pardavimų pajamos	-	196
Pardavimų sąnaudos		0
Bendrasis pelnas		196
Pardavimų ir paskirstymo sąnaudos	-	0
Bendrosios ir administracinės sąnaudos	=	(3 262)
Kitos veiklos pajamos	-	1 861
Kitos veiklos sąnaudos	-	(14 391)
Veiklos pelnas		(15 596)
Finansinės veiklos pajamos		3
Finansinės veiklos sąnaudos	-	(18)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	-	(15 611)
Pelno mokestis		138
Pelnas (nuostoliai) iš nutrauktos veiklos		(15 472)

Kitos veiklos sąnaudas 2013 m. sudarė 13 753 tūkst, litų investicinio nuostolis ir 638 tūkst. litų investicinio turto nusidėvėjimas.

2013 m. lapkričio 13 d. Grupė pardavė investicinį turtą Kaliningrade, kuris priklausė dukterinei bendrovei OOO "Techprominvest". Prieš sudarant sandorį, kad investicinis turtas taptų patrauklesnis pirkėjams, buvo atlikti pastato remonto " rodiprominivos". Pirko odatamio ir suvarkymo sąnaudos buvo įtrauktos į investicinio turto pardavimo savikainą. Be to, pirkėjo paieškai buvo pasamdytas agentas, kurio sąnaudos taip pat buvo įskaičiuotos į pardavimo savikainą.

Investicinio turto pardavimo pajamos ir sąnaudos pateikiamos žemiau:

Grupė	2013 m.
Pardavimo pajamos	18 990
Investicinio turto savikaina	(18 646)
Remonto sanaudos	(11 197)
Komisiniai ir kitos sanaudos	(2 900)
Pardavimo savikaina	(32 743)
Investicinio turto pardavimo nuostolis	(13 753)

3 Nutraukta veikla (tęsinys)

OOO "Techprominvest" grynasis turtas akcijų perleidimo momentu pateikiamas lentelėje:

SSS OBLINIALUULADS 19919	Apskaitinė vente
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	12
Suteiktos paskolos	20 737
Prekybos ir kitos gautinos sumos	143
Pinigai	1 871
Turto iš viso	22 763
Tiekėjams mokėtinos sumos	20 762
Kiti įsipareigojimai	34
Įsipareigojimų iš viso	20 796
Grynasis turtas iš viso	1 967
Sukauptas užsienio valiutos pervertinimo rezervas	5 119
lš viso investicijos pardavimo savikaina	7 086
Atlygis už OOO "Techprominvest" akcijas, gautas pinigais	9 495
Investicijos pardavimo rezultatas	2 409

Gauto atlygio už akcijas ir grynojo turto skirtumas buvo apskaitytas veiklos. Už akcijas buvo atsiskaityta pinigais.

---

000 "Techprominvest" akcijų perleidimo įtaka pinigų srautams:

	Apskaitine verté
Gautas atlygis už 000 "Techprominvest" akcijas	9 495
Perleisti pinigai	(1 871)
Grynasis pinigų padidėjimas	7 6724

3. Nutraukta veikla (tęsinys)

Bendri nutrauktos veiklos rezultatai pateikti lentelėje žemiau:

	2014 m.	2013 m.
Pardavimų pajamos		1 298
Pardavimų sąnaudos		(937)
Bendrasis pelnas		361
Pardavimų ir paskirstymo sąnaudos		(206)
Bendrosios ir administracinės sąnaudos		(3 373)
Kitos veiklos pajamos		1 861
Kitos veiklos sąnaudos		(14 391)
Veiklos pelnas		(15 748)
Finansinės veiklos pajamos		3
Finansinės veiklos sąnaudos		(18)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		(15 763)
Pelno mokestis		138
Pelnas (nuostoliai) iš nutrauktos veiklos	1	(15 625)
Pelnas iš 000 "Liga Servis" nutrauktos veiklos, atskaičius pelno mokesčius		176
Nuostoliai iš 000 "Moroz Trade" nutrauktos veiklos, atskaičius pelno mokesčius		(507)
Pelnas iš 000 "Techprominvest" nutrauktos veiklos, atskaičius pelno mokesčius		2 409
		(13 547)

Nutrauktos veiklos grynieji pinigų srautai buvo tokie:

	2014 m.	2013 m.
Pagrindinės veiklos	=	2 299
Investicinės veiklos		(596)
Finansinės veiklos	=
Grynųjų pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)		1 703

ব Informacija apie segmentus

Grupė

Vienintelis Grupės veiklos segmentas, identifikuotas valdymo ir specializuotos įrangos gamyba visuojes ir Bendrovės vadovybė analizuoja informaciją apie geografinius segmentus, todėl šioje pastaboje pateikiami segmentų atskleidimai pagal šalis.

Žemiau yra pateikiama informacija, atsižvelgiant į Grupės pardavimus ir gautinas sumas iš klientų:

	Segmento pardavimo pajamos iš viso		Tarpsegmentiniai pardavimai		Pardavimo pajamos
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Rusija	2 291	6 001		(669)	2 291	5 332
Ukraina	18 658	56 280			18 658	56 280
Vakary Europa	49 825	45 904			49 825	45 904
Ryty Europa	29 480	21 978			29 480	21 978
Lietuva	27 928	30 747	(14 026)	(16 439)	13 902	14 308
Kitos NVS šalys	28 174	26 028			28 174	26 028
Kitos Baltijos valstybės	2 912	2 724			2 912	2 724
Kitos šalys	180	97			180	97
s viso	159 448	189 759	(14 026)	(17 108)	145 422	172 651

Grupe		Segmento turtas		Segmento jsipareigojimai		Nekilnojamo turto, jrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto nusidevėjimas		Nekilnojamo turto, irangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto įsigijimas
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Rusija	31 737	26 250	48 817	43 685		198
Ukraina	1 990	9 177	64	389	9	11
Vakary Europa	7 683	7 049	4 503	2 377
Ryty Europa	4 208	3 158	5 328	4 440
Lietuva	55 298	54 704	17 306	17 045	5 982	6 705	5 164	5 304
Kitos NVS šalys	6 169	2 559		1 002
Kitos Baltijos valstybės	04	215	90	37		1
Kitos šalys			897	1 283
š viso	107 179	103 112	77 007	70 258	5 991	6 914	5 164	5 304

Sandoriai tarp geografinių segmentų dažniausiai sudaromi komerciniais ir sąlygomis, Tarpsegmentiniai pardavimai yra eliminuojami konsoliduojant.

Bendrovė

Žemiau yra pateikta informacija atsižvelgiant į Bendrovės pardavimų geografiją:

	Pardavimo pajamos
	2014 m.	2013 m.
Rusija	2 291	5 869
Ukraina	18 658	56 280
Vakary Europa	49 825	38 997
Ryty Europa	29 480	21 979
Lietuva	17 496	15 203
Kitos NVS šalys	28 174	26 028
Kitos Baltijos valstybės	2 793	7 661
Kitos šalys	180	97
	148 897	167 114

Visas Bendrovės turtas 2014 m., bei 2013 m., gruodžio 31 d. yra Lietuvoje bei visi ilgalaikio turto įsigijimai ir nusidėvėjimas 2014 m. bei 2013 m. yra susiję su ja.

AB "SNAIGĖ" 2014 m. KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Pardavimo savikaina 5

	Grupė		Bendrove
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Zaliavos	91 852	110 992	92 477	105 768
Darbo užmokestis	9 320	10 997	11 521	13 351
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3277	3 686	3 236	3 576
Kitos netiesioginės sąnaudos	19 125	18 493	20 356	18 206
	123 574	144 168	127 590	140 901

6 Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos

AND AND A FREE OF THE FOR THE FOR THE FOR THE FOR THE FOR	Grupė		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Transportavimas	7 271	6 099	7 271	6 099
Atlyginimai ir socialinis draudimas	1 639	1 568	1 538	1 451
Reklama, rinkodara	812	1 355	805	1 349
Rinkos tyrimai, pardavimų skatinimas bei komisiniai
trečioms šalims	628	813	710	869
Sertifikavimo sanaudos	537	402	537	402
Garantinio aptarnavimo sanaudos	495	1 300	622	936
Draudimas	213	177	213	177
Komandiruočių sąnaudos	102	126	102	126
Sandėlio nuoma ir sandėliavimo sąnaudos	દિવે	84	હક	84
Kita	15	288	15	288
	11 778	12 212	11 879	11 881

7

	Grupe		Bendrové
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Atlyginimai ir socialinis draudimas	4 355	4 450	4 043	3 998
Gautinų sumų vertės sumažėjimo pokytis (17 pastaba)	3 227	45	3 273	5
Nusidėvėjimas ir amortizacija	1 420	1 225	1 225	1 026
Patalpų nuoma ir eksploatacinės sąnaudos	421	313	398	277
Draudimas	385	336	382	332
Banko paslaugos	320	436	317	431
Konsultantų sąnaudos	309	517	305	517
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	258	273	254	268
Apsaugos sanaudos	109	119	108	118
Ilgalaikės išmokos darbuotojams (24 pastaba)	92	84	92	84
Komandiruotės	73	148	66	137
Kitos	1 007	1 926	919	1 627
	44 07/2	9 879	11 382	8 820

Gautinų sumų vertės sumažėjimo pokytis 2014 m. didžiąja dalimi yra susijęs su pradelstomis gautinomis sumomis iš Rusijos ir Ukrainos pirkėjų (17 pastaba).

AB "SNAIGĖ" 2014 M. KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

8 Kitos veiklos pajamos

	Grupé		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
	358	291	358	291
Pajamos iš transportavimo paslaugų Pajamos iš kitų paslaugų pardavimo	134	88	341	328
Patalpų nuomos pajamos	42	11	139	108
Įrengimų nuomos pajamos	1	2	2	3
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pardavimo pelnas	20		20
Kitos	11	13	12	13 -
	566	405	872	743

の Kitos veiklos sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Transportavimo sąnaudos	337	218	337	217
Įrengimų nuomos sąnaudos	1		25	19
Kitų paslaugų	56		204	189
Kitos	12	35	12	15
	AUS	つらん	578	440

10 Finansinės veiklos pajamos

	Grupė		Bendrové
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Palūkanų pajamos už paskolas	1 657	792	1 657	792
Pelnas dėl valiutos kursų pasikeitimo	202	15	190	11
Pelnas iš valiutos keitimo sandorių			12	18
Kitos pajamos	29	4	29	ದ
	1 888	811	1 888	829

11 Finansinės veiklos sąnaudos

	Grupė		Bendrove
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Palūkanų sąnaudos	2 370	2 280	2 366	2 278
Nuostoliai iš valiutos keitimo sandorių	22	31	35	56
Nuostolis iš dukterinių įmonių akcijų pardavimo				26 863
	9 209	9 244	2 And	20 107

12 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudų bei pajamų, turto ir įsipareigojimų komponentai:

	Grupė		Bendrově
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Pelno mokesčio (sąnaudų) pajamų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokestis Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sanaudos)	(75) (282)	(40) (274)	(62) (261	(319)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos pelne (nuostoliuose) iš tęsiamos veiklos	(357)	(314)	(323)	(319)

	2014 m.	2013 m.	2014 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	2013 m.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Keliami mokestiniai nuostoliai	380	1 204	380	1 204
Gautinų sumų vertės sumažėjimas ir atsargų nukainojimas	499	27	491	20
Atidejiniai garantiniam remontui	342	377	317	330
Sukaupti įsipareigojimai	150	57	150	86
Kita	27	31	27	2
Atidėtojo pelno mokesčio turtas prieš realizacinės vertės sumažėjimą	1 398	1 696	1 365	1 642
Atimti: nepripažinta dalis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte	1 398	1 (396	1 365	1 642
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas				(823)
Kapitalizuotos plėtros išlaidos ir remonto darbai	(807)	(823)	(807) (807)	(823)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(807)	(323)
Atidėtasis pelno mokestis, grynaja verte	591	873	558	819
Finansinės būklės ataskaitoje pateikta:
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	501	873	558	819
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra prižįstamas tokia yra tikėtina, jog šis turtas bus realizuotas artimoje Ataityje. 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d., Bendrovės ir Grupės vadovybės vertinimu visa pelno mokesčio, susijusio su atekyje. 2017 m. 1. 2016 m. gautinų sumų vertės sumažėjimu, suma bus realizuota artimiausiu metu, todėl visa suma buvo pripažinta.

12 Pelno mokestis (tęsinys)

Viso pelno mokesčio suderinimas su teorine suma, naudojant Grupės mokesčio tarifus, yra toksi

Grupė	2014 m.		2013 m.
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą iš tesiamos veiklos		(2 249)		5 050
Pelno mokesčio pajamos (sanaudos), apskaičiuotos taikant galiojusį pelno
mokesčio tarifa	15 %	(337)	15 %	758
Pelno mokesčio nemažinančios sąnaudos	(4,6 %)	103	2,2 %	109
Neapmokestinamos pajamos	1.7 %	(38)	(1,9 %)	(97)
Laikinųjų skirtumų pasikeitimas	(3,3 %)	76	2.7 %	136
Nepripažintų mokestinių nuostolių įtaka	7,1 %	(161)	(24,2 %)	(1 220)
Pelno mokesčio pajamos (sanaudos), apskaitytos pelne (nuostoliuose)	15,9 %	(357)	(6,2 %)	(314)
Bendrovė	2014 m.		2013 m.
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą iš tęsiamos veiklos		(2 173)		(22 553)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaičiuotos taikant galiojusį pelno mokesčio tarifa	15 %	(326)	15 %	(3 383)
Pelno mokesčio nemažinančios sąnaudos	(3,6 %)	78	(64,6 %)	14 575
Neapmokestinamos pajamos	1,8 %	(38)	46,6 %	(10 506)
Laikinųjų skirtumų pasikeitimas	(5,0 %)	110	(1,0 %)	215
Nepripažintų mokestinių nuostolių įtaka	6.7 %	(147)	5.4 %	(1 220)
Pelno mokesčio pajamos (sanaudos),
apskaitytos pelne (nuostoliuose)	14,9 %	(323)	1,4 %	(319)

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

13 Nematerialusis turtas

Grupė

September 19, 2017
	Plėtros išlaidos	įranga, licencijos	š viso
sigijimo vertė:
2014 m. sausio 1 d. likutis	16 259	1 938	18 197
Jsigijimai	1 051	168	1 219
Pardavimai ir nurašymai		(5)	(5)
Perklasifikavimai	-	-
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	17 310	2 101	19 411
Amortizacija:
2014 m. sausio 1 d. likutis	11 025	1 815	12 840
Amortizacija per metus	094	83	1 077
Pardavimai ir nurašymai		(5)	(5)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	12 019	1 893	13 912
2014 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	5 291	208	5 499
2014 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	5 234	123	5 357

	Plėtros išlaidos	Programinė įranga, licencijos	iš viso
Įsigijimo vertė:
2013 m. sausio 1 d. likutis	15 304	2 088	17 392
Įsigijimai	1 019	97	1 116
Pardavimai ir nurašymai	(64)	(247)	(311)
Perklasifikavimai	-
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	16 259	1 938	18 197
Amortizacija:
2013 m. sausio 1 d. likutis	10 223	2 034	12 257
Amortizacija per metus	866	28	894
Pardavimai ir nurašymai	(64)	(247)	(311)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	11 025	1 815	12 840
2013 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	5 234	123	5 357
2013 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	5 081	54	5 135

Visa nematerialiojo turto amortizacijos suma yra įtraukta į administracines sąnaudas pelne (nuostoliuose).

2014 m. gruodžio 31 d. dalis Grupės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 9 754 tūkst. litų, buvo visiškai amortizuota (2013 m. gruodžio 31 d., – 8 059 tūkst. litų), tačiau vis dar naudojama veikloje.

13 Nematerialusis turtas (tęsinys)

Bendrovė

		Programinė jranga,
	Plėtros sąnaudos	licencijos	lš viso
Įsigijimo vertė:
2014 m. sausio 1 d. likutis	16 118	1 566	17 684
Įsigijimai	1 051	168	1 219
Pardavimai ir nurašymai		(5)	(5)
Perklasifikavimai
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	17 169	1 729	18 898
Sukaupta amortizacija:
2014 m. sausio 1 d. likutis	10 888	1 451	12 339
Amortizacija per metus	994	76	1 070
Pardavimai ir nurašymai	-	(5)	(5)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	11 882	1 522	13 404
2014 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	5 287	207	5 494
2014 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	5 230	115	5 345

	Programinė įranga,
	Plėtros sanaudos	licencijos	iš viso
lsigijimo vertě:
2013 m. sausio 1 d. likutis	15 163	1 661	16 824
lsigijimai	1 019	95	1 114
Pardavimai ir nurašymai	(64)	(190)	(254)
Perklasifikavimai
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	16 118	1 566	17 684
Amortizacija:
2013 m. sausio 1 d. likutis	10 086	1 619	11 705
Amortizacija per metus	866	22	888
Pardavimai ir nurašymai	(64)	(190)	(254)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	10 888	1 451	12 339
2013 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	5 230	115	5 345
2013 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	5 077	42	5 119

Visa nematerialiojo turto amortizacijos suma yra įtraukta į administracines sąnaudas pelne (nuostoliuose). Dalis Bendrovės (1920). visi nematerialioje tarto ameriai įra įstyjimo vetė 9 723 tūkst. litų, 2014 m., gruodžio 31 d. buvo visiškai amortizuota (8 028 tūkst. litų 2013 m. gruodžio 31 d.), tačiau vis dar naudojama veikloje,

14 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai ir investicinis turtas

Grupė
	Žemė. pastatai IT statiniai	Mašinos ir jrengimai	Transporto priemonės ir kita	Nebaigta statyba ir išankstinai apmokėjimai	lš viso	Investicinis turtas
lsigijimo vertė:
2014 m. sausio 1 d. likutis	14 325	112 277	17 212	1 923	145 737
sigijimai		973	986	914	2 873
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(758)	(170)		(928)
Perklasifikavimai		2 844	(722)	(2 122)
Valiutos kurso pasikeitimo įtaka	-	(14)	(43)		(57)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	14 325	115 322	17 263	716	147 626
Sukauptas nusidėvėjimas:
2014 m. sausio 1 d. likutis	5 504	99 958	14 794		120 256
Nusidėvėjimas per metus	497	3 748	669		4 914
Parduotas ir nurašytas turtas		(730)	(163)	-	(893)
Perklasifikavimai		496	(496)	-
Valiutos kurso pasikeitimo įtaka		(14)	(32)		(46)	-
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	6 001	103 458	14 772	-	124 231
2014 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertë	8 324	11 864	2 491	716	23 395
2014 m. sausio 1 d. apskaitinė vertë	8 821	12 319	2 418	1 923	25 481

AB "SNAIGĖ" 2014 M. KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

(tūkst litų, jei nenurodyta kitaip)

14 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai ir investicinis turtas (tęsinys)

	Žemė, pastatai IT	Mašinos ir	Transporto priemonės	Nebaigta statyba ir išankstinai		Investicinis
	statiniai	irengimai	ir kita	apmokėjimai	š viso	turtas
lsigijimo vertė:
2013 m. sausio 1 d. likutis	14 028	121 022	16 944	121	152 115	26 895
Įsigijimai	180	3 024	981	3	4 188
Parduotas ir nurašytas turtas		(9 952)	(606)	-	(10 558)	(26 895)
Perklasifikavimai	117	(1 815)	(101)	1 799
Perklasifikavimai j investicinį turtą Perklasifikavimai į turtą, skirtą
parduoti
Valiutos kurso pasikeitimo įtaka		(2)	(6)		(8)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	14 325	112 277	17 212	1 923	145 737
Sukauptas nusidėvėjimas:
2013 m. sausio 1 d. likutis	5 012	105 074	14 702		124 788	7 611
Nusidevėjimas per metus	492	4 221	669		5 382	638
Parduotas ir nurašytas turtas		(9 335)	(573)	-	(9 908)	(8 249)
Perklasifikavimai
Perklasifikavimai j investicinj turtą Perklasifikavimai į turtą, skirtą
parduoti	-
Valiutos kurso pasikeitimo įtaka		(2)	(4)		(6)
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	5 504	රිත 958	14 794	-	120 256
2013 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertë	8 821	12 319	2 418	1 923	25 481
2013 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	9 016	15 948	2 242	121	27 327	19 284

14 Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai ir investicinis turtas (tęsinys)

Bendrovė	Žemė, pastatai ir statiniai	Mašinos ir jrengimai	Transporto priemonės ir kita	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	iš viso
sigijimo vertė:
2014 m. sausio 1 d. likutis	14 647	104 340	16 253	1 923	137 163
Įsigijimai	-	971	968	914	2 853
Parduotas ir nurašytas turtas		(745)	(137)		(882)
Perklasifikavimai	-	2 844	(722)	(2 122)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	14 647	107 410	16 362	716	139 135
Sukauptas nusidėvėjimas:
2014 m. sausio 1 d. likutis	5 826	93 701	13 918	-	113 445
Nusidėvėjimas per metus	497	3 437	625		4 559
Parduotas ir nurašytas turtas		(720)	(130)		(850)
Perklasifikavimai		496	(496)	-
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	6 323	96 914	13 917	-	117 154
2014 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertë	8 324	10 496	2 445	716	21 981
2014 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	8 321	10 639	2 335	1 923	23 718

Zemė, pastatai ir statiniai	Mašinos ir irengimai	Transporto priemonės ir kita	Nebalgta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	lš viso
				133 483
				3 832
				(152)
14 647	104 340	16 253	1 923	137 163
5 334	90 422	12 942		108 698
492	3 783	624		4 899
	(115)	(37)		(152)
=	(389)	386
5 826	93 701	13 918	-	113 445
8 821	10 639	2 335	1 923	23 718
				24 785
	14 467 180 - 9 133	102 296 2 700 (115) (541) 11 874	14 800 949 (37) 541 1 858	1 920 3 1 920

Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjmas 2014 m. sudaro 4 914 tūkst. litų (2013 m. – 5 382 tikst Grupės nekinojamojo unto, įrangos ir įrenginą nuorojintas 2011 m.) vaitrauktą į gamybos savikainą ir 343 tūkst. litų ilių) | 18 n.) yra įtraukta į administracines sąnaudas Grupės pelne (nuostoliuose).

Grupės investicinio turto nusidėvėjimas yra įtraukas į kitos veiklos sąnaudas iš nutrauktos veiklos (3 pastaba).

14 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai ir investicinis turtas (tęsinys)

Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas 2014 m. sudaro 4 559 tūkst. litų (2013 m. – 4 899 tūkst. itų). 155 tūkst. litų suma 2014 m.) buvo įtraukta į administracines sąnaudas Bendrovės pelne (nuostoliuose). Likusi nusidėvėjimo suma buvo įtraukta į gamybos savikainą.

2014 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės pastatai, kurių apskaitinė vertė 7 573 tūkst, litų (2013 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 7 975 tūkst. litų), Grupės ir Bendrovės mašinos ir įrengimai, kurių apskaitinė vertė 9 520 tūkst. litų (2013 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės atitinkamai 8 273 tūkst. litų), buvo įkeisti bankams kaip paskolų užstatas (25 pastaba).

15 Suteiktos paskolos

	Grupė		Bendrové
	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Paskola OAO "Polair"	25 826	24 304	25 826	24 304
Paskola ZAO "Zavod Sovitlpodmaš"	5 284		5 284
Paskola UAB "Vaidana"	628	244	628	244
Gautinos paskolos	31 738	24 548	31 738	24 548
iš jų:
Ilgalaikės paskolos	31 110	24 304	31 110	24 304
Trumpalaikės paskolos	628	244	628	244
š viso	31 738	24 548	31 738	24 548

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė susijusiai įmonei OAO "Polai" yra suteikusios 23 391 tūkst. litų paskolą ir priskaičiusios 2 435 tūkst. litų palūkanas, kurių grąžinimo terminas numatytas 2017 metais. Paskolai taikomos fiksuotos 6,5 % metinės palūkanos (2013 m. Bendrovė ir Grupė suteikė 23 391 tūkst. litų paskolą ir buvo priskaičiusios 913 tūkst. lių palūkanas, paskolai taikomos fiksuotos 6,5 % metinės palūkanos, grąžinimo terminas 2017 m.). Nuo 2015 m. vasario 1 d. paskolai yra taikomos 1 mėn. EURIBOR + 6,5 % metinės palūkanos,

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė susijusiai įmonei ZAO "Zavod Sovitlprodmaš" yra suteikusios 5 179 tūkst. Įlių paskolą ir priskaičiusios 105 tūkst. litų grąžinimo terminas numatytas 2016 metais. Paskolai taikomos metinės palūkanos EURIBOR + 5,25 %. Nuo 2015 m. vasario 1 d. paskolai yra taikomos 1 mėn. EURIBOR + 5,5 % metines palūkanos.

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė savo akcininkei UAB "Vaidana" yra suteikusi 628 tūkst. litų paskolą, kurios grąžinimo terminas 2015 m. balandžio 1 d. Paskolai taikomos fiksuotos 6,5 % metinės palūkanos. Paskola pratęsta iki g 15 m. gruodžio 31 d., nuo 2015 m. vasario 1 d. paskolai yra taikomos 1 mėn. EURIBOR + 5,5 % metinės palūkanos.

AB "SNAIGĖ" 2014 M. KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

16 Atsargos

1 146 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 0000 000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000	Grupe		Bendrově
	2014 m.	2013 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	2014 m.	2013 m.
Zaliavos, atsarginės dalys ir nebaigta gamyba	10 467	11 227	10 014	10 705
Pagaminta produkcija	7 304	5 283	7 274	5 551
Pirktos prekės, skirtos perparduoti	233	417	233	417
lš viso atsargų	18 004	17 227	17 521	16 673

Žaliavas ir atsargines medžiagas sudaro kompresoriai, sudėtinės dalys, plastmasė, kabeliai, metalai ir kitos medžiagos, žaikai ir atsaigmos možniųjes atsargų, apskaitytų grynąja galimo realizavimo verte, savikaina 2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai sudarė 393 tūkst. litų (2013 m. gruodžio 31 d. atlinkamai 389 tūkst. litų ir 389 tūkst. litų).

Nukainojimas iki grynosios galimo vertės buvo įtrauktas į kitas administracines sąnaudas pelne (nuostoliuose).

2014 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturi teisinių apribojimų atsargoms.

17 lš pirkėjų gautinos sumos

	Grupė		Bendrovė
	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Gautinos sumos iš nesusijusių pirkėjų	25 860	26 123	25 506	25 448
Gautinos sumos iš susijusių pirkėjų	-		1 053	1 212
Gautinos sumos bendraja verte Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės	25 860	26 123	26 559	25 660
sumažējimas	(3 511)	(284)	(3 398)	(125)
Gautinos sumos, grynąja verte	22 349	25 839	23 161	26 535
iš įų:
Ilgalaikės gautinos sumos
Trumpalaikės gautinos sumos	22 349	25 839	23 161	26 535
š viso	22 349	25 839	23 161	26 535

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas yra pripažintas dėl gautinų sumų iš nesusijusių pirkėjų.

Iš pirkėjų gautinos sumos yra be palūkanų ir paprastai jų atsiskaitymo terminas yra 30–90 dienų,

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinoms sumoms, kurių bendroji vertė 2014 m. gruodžio 31 d. attinkamai buvo lygi 3 511 tūkst. litų ir 3 398 tūkst. litų (2013 m. gruodžio 31 d atitinkamai 284 tūkst. litų), buvo apskaitytas 100 % taros nių ir sviro s. Gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas įtrauktas į administracines sąnaudas.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

17 Iš pirkėjų gautinos sumos (tęsinys)

lš pirkėjų gautinų sumų individualiai nustatyto vertės sumažėjimo judėjimas yra toks:

	Grupė		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per	(284)	(11 598)	(125)	(120)
metus	(3 277)	(53)	(3 273)	(5)
Gautinų sumų nurašymai		11 359
Užsienio valiutų kursų pasikeitimo įtaka	46	8
Apmokėtos sumos	ব
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	(3 511)	(284)	(3 398)	(125)

Gautinos sumos yra nurašomos, kai paaiškėja, kad jos nebus atgautos, Grupės ir Bendrovės 2014 m. ir 2013 m. gautinų sumų vertės sumažėjimas apskaitytas tęsiamos veiklos administracinėse sąnaudose.

18 Kitas trumpalaikis turtas

	Grupe		Bendrovė
	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Gautinas PVM	594	563	594	562
Riboto naudojimo pinigai	45	15	45	15
Gautinos kompensacijos iš tiekėjų		1
Kitos gautinos sumos	10	1	10	3
Atimti: abejotinų kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas
	649	580	649	580
iš jų:
Ilgalaikės gautinos sumos
Trumpalaikės gautinos sumos	649	580	649	580
lš viso	649	5:30	649	580

Grupės ir Bendrovės individualiai vertinamo kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo pokyčiai buvo tokie:

	Grupė		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje		(1 353)	-	(1 353)
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus
Kitų gautinų sumų nurašymai		1 353		1 353
Užsienio valiutų kursų pasikeitimo įtaka
Apmokėtos sumos				r

19 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

		Grupe		Bendrové
	2014 m.	2013 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	2014 m.	2013 m.
Pinigai banke	4 220	2 382	4 072	1 439
Pinigai kasoje	1	6		5
	4 720	2 388	4 072	1 444

2014 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturi apribojimų pinigų disponavimui (2013 m. Grupės ir Bendrovės sąskaitos iki 691 tūkst. litų buvo įkeistos bankui už išleistą banko garantiją).

20 Kapitalas ir akcijų priedai

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. įstatinį kapitalą sudarė 39 622 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų. Kapitalas buvo padalintas į 39 622 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė buvo 1 litas.

Visos Bendrovės akcijos buvo visiškai apmokėtos. Bendrovė neturi jokios akcijų nei aukščiau paminėtas paprastasias vardines. Bendrovės įstatuose nėra nustatyta jokių apribojimų teisėms į akcijas ar specialių kontrolės teisų akcininkams. Bendrovė ir jos dukterinės įmonės akcijų neturi. Bendrovė nėra išleidusi jokių konvertuojamų vertybinių popierių, keičiamų vertybinių ar garantinių vertybinių popierių, taip pat neturi neapmokėtų įsigijmo teisių ar įsipareigojimų padidinti akcinį kapitalą 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių įstatymą įmonės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis nei ½ jos akcinio kapitalo, nurodyto įmonės įstatuose. 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d., Bendrovė atitiko šį reikalavimą.

21 Rezervai

Privalomasis rezervas

Bendrovės privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į įį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 % grynojo pelno kol rezervas pasieks 10 % įstatinio kapitalo. Grupės privalomasis rezervas yra sudarytas iš Bendrovės ir dukterinių įmonių privalomojo rezervo.

2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. privalomasis rezervas Grupėje dar nėra pilnai suformuotas.

Kiti rezervai

Kiti rezervai yra sudaromi akcininkų specialiems tikslams; Prieš paskirstant pelną, visi paskirstytini rezevai pervedami į nepaskirstytąjį pelną ir kiekvienais metais akcininkų sprendimu perskirstomi.

2014 m. balandžio 18 d. akcininkų susirintas Bendrovės rezervų paskirstymas ir akcijų priedų panaudojimas siekiant padengti 2013 m. nuostolį.

Grupė ir Bendrovė paskirstytinų rezervų 2014 m. gruodžio 31 d. nebuvo suformavusi (2013 m. gruodžio 31 d., Grupės rezervas investicijoms – 4 979 tūkst. litų ir socialinėms – 30 tūkst. litų, o Bendrovės atitinkamai 4 979 tūkstį litų ir 30 tūkst. litų).

Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas

Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas sudaromas skirtumams, susidarantiems konsoliduojant užsienio valstybėse veiklą vykdančių dukterinių įmonių finansines ataskaitas.

Valiutų perskaičiavimo skirtumai konsoliduotose finansinėse ataskaitose apskaitomi nuosavame kapitale tol, koli investicija valiuojama. Realizavus atitinkamą investiciją, sukauptas valiutos perskaičiavimo rezervas perkeliamas į nepaskirstytąjį rezultatą tuo pačiu laikotarpiu, kai pripažįstamas šios investicijos realizavimo pelnas ar nuostoliai.

22 Dotacijos

Grupė ir Bendrovė

Likutis 2012 m. gruodžio 31 d.	10 704
Padidėjimai per laikotarpj Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.	10 704
Padidėjimai per laikotarpį	42
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.	10 746
Sukaupta amortizacija 2012 m. gruodžio 31 d.	9 969
Amortizacija už laikotarpj	91
Sukaupta amortizacija 2013 m. gruodžio 31 d.	10 060
Amortizacija už laikotarpj	88
Sukaupta amortizacija 2014 m. gruodžio 31 d.	10 148
Grynoji apskaitinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d.	288
Grynoji apskaitinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d.	SAL

Dotacijos yra gautos gamybos įrengimų atnaujinimui bei CFC 11 elemento atsisakymo poliuretano izoliacijos yra gatavo gamyboje bei šiltnamio efekto dujų eliminavimo buitinų šaldytuvų ir šaldiklų izomas ir vai įrai įrai įrai į laikotarpį kaip įrengimai ir kitas turtas, kuriems buvo skirtos dotacijos, ir kai patiriamos kompensuojamos sąnaudos. Dotacijų amortizacijos suma yra įtraukiama į gamybos savikainą mažinant įrengimų ir pastatų rekonstrukcijos, kuriems buvo skiriamos dotacijos, nusidėvėjimą,

23 Atidėjiniai garantiniams įsipareigojimams

Grupė parduotiems gaminiams suteikia iki 2 metų garantiniam remontui buvo suformuoti, remiantis olapo paraudomis remonto sąnaudomis bei gedimų statistika, ir atitinkamai buvo suskirstyti į ilgalaikius ir trumpalaikius atidėjinius. Skirtumai tarp metų priklauso nuo produkto ir garantijos periodo derinio,

Atidėjinių garantiniams įsipareigojimams pokyčiai buvo tokie:

	Grupė		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Sausio 1 d.	2 512	2 306	2 201	2 301
Priskaičiuota per metus	1 008	1 598	ರಿಗೆ ರಿಗೆ ಕಾರಿಗೆ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿದ್ದ ಮಾರ್ಥಿಕ ಮಾರ್ಗಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡಿ ಮಾಡ	1 231
Panaudota	(1 238)	(1 392)	(1 030)	(1 331)
Ųžsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka
Gruodžio 31 d.	2 282	2 512	2 116	2 201
iš jų:
ligalaikiai	788	925	788	822
Trumpalaikiai	1 494	1 587	1 328	1 379
lš viso	2 282	2 512	2 116	2 201

24 Ilgalaikės išmokos darbuotojams

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienkartinių išeinantiems iš įmonės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, sąnaudos sudarė 73 tūkst. litų (2013 m. gruodžio 31 d. – 13 tūkst. litų).

	Grupė	Bendrově
2012 m. gruodžio 31 d.	355	355
Panaudojimas per 2013 m.	(13)	(13)
Sukaupimas per 2013 m.	97	97
2013 m. gruodžio 31 d.	439	439
Panaudojimas per 2014 m.	(73)	(73)
Sukaupimas per 2014 m.	165	165
2014 m. gruodžio 31 d.	531	531

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai per 2014 m. ir 2013 m. buvo nereikšmingi, todėl nebuvo atskirai išskirti ir atvaizduoti kitose bendrosiose pajamose.

Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Grupės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:

	2014 m. - gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	4.45 %	4.45 %
Darbuotojų kaitos rodiklis	10.21 %	16.69 %
Metinis atlyginimo padidėjimas	3%	3 %

Grupė ir Bendrovė neturi plano turto nustatytoms išmokoms finansuoti.

25 Paskolos

	Grupė		Bendrové
	2014 m.	2013 m.	2014 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	2013 m.
Ilgalaikės paskolos
llgalaikės paskolos su kintama palūkanų norma	36 258	22 558	36 258	22 558
	36 258	22 558	36 258	22 558
Trumpalaikės paskolos
Trumpalaikės paskolos su kintama palūkanų norma	12 038	20 602	12 038	20 602
	12 038	20 602	12 038	20 602
	48 296	43 160	48 296	43 160

Pagrindinė informacija apie individualias paskolas pateikiama žemiau:

			Grupė		Bendrovė
	Pobūdis	Gražinimo terminas	2014 m.	2013 m.	2014 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	2013 m.
Paskola 1	Paskola	2017-04-22	38 628	38 671	38 628	38 671
Paskola 2	Kredito linija	2016-12-22	9 668	4 489	9 668	4 489
			48 296	43 160	48 296	43 160

25 Paskolos (tęsinys)

Paskolai ir kredito linijai 2014 m. gruodžio 31 d. nustatyta 1 mėn. EURIBOR plius 5,25 % dydžio metinė palūkanų norma (2013 m. gruodžio 31 d. paskolai buvo nustatyta 1 mėn. EURIBOR plius 5 % dydžio metinė palūkanų normą, kredito linijai - 1 men. EURIBOR plius 4,5 % metinė palūkanų norma).

2014 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės pastatai, kurių apskaitinė vertė 7 573 tūkst. litų (2013 m. gruodžio 31 d. – 7 975 tūkšt. litų), Grupės ir Bendrovės mašinos ir įrengimai, kurių apskaitinė verė 9 520 tūkst. litų (2013 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės atitinkamai 8 273 tūkst. litų), buvo įkeista paskolas ir išleistą banko garantiją.

Pagal paskolų sutartis Bendrovė turi laikytis tam tikrų finansinių sąlygų, tokių kaip: finansinių skolų ir EBITDA santykis, skaičiuojamas pagal "Polai" grupės konsoliduotus rezultatus, taip pat rašiškas banko leidimas atlikti turo pirkimo ar perleidimo operacijas, jei įsigyjamo ar perleidžiamo turto vertė viršija 25 % viso Bendrovės turto. 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nesilaikė nefinansinių sutarties sąlygų. 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė laikėsi nefinansinių sutarties sąlygų ir pagal preliminarius neaudituotus finansinių sutarties sąlygų įskaitant ir finansinių skolų ir EBITDA santykį, skaičiuojamą pagal "Polair" grupės konsoliduotus rezultatus).

2015 m. sausio 30 d. Bendrovė pasirašė paskolos ir kredito linijos sutarčių pakeitimus, pagal kuriuos buvo pakeistas paskolų grąžinimo grafikas bei atidėtas galutinijos grąžinimas iki 2017 m. balandžio mėn. Pagal atnaujintus paskolų grąžinimo grafikus per 2015 m. Bendrovė turi grąžinti 2 935 tūkst. litų. Abiejų paskolų palūkanų norma pakeistą į 1 men. EURIBOR + 6,25 %. Taip pat pakeitimuose numatytą, kad Bendrovė neturės vykdyti finansinų skolų ir EBITDA rodikio, skaičiuojamo nuo 2014 m. gruodžio 31 d.; "Polai" grupės konsoliduotų rezultatų. Pagal atnaujintą sutartį, šį rodikį Bendrovė turės skaičiuoti tik nuo 2015 m. gruodžio 31 d.

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų dalis nacionaline ir užsienio valiutomis:

	Grupė		Bendrovė
	2014 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Paskolos valiuta:
Eurai	48 296	43 160	48 296	43 160
Litai			1
	48 296	43 160	48 296	43 160
Paskolų grąžinimo terminai:	Grupė		Bendrovė
	Fiksuota palūkanų norma	Kintama palūkanų norma	Fiksuota palūkanų norma	Kintama palūkanų norma
2015 m.	-	12 038		12 038
2016-2018 m.	-	36 258	-	36 258
2019 m.	-
	=	48 296		48 296

Veiklos nuoma 26

Grupė ir Bendrovė turi sudariusi keletą žemės bei patalpų veiklos nuomos sąlygose nėra numatyta apribojimų Grupės ir Bendrovės veiklai, susijusiais, papildomomis skolomis ar papildoma ilgalaike nuoma. 2014 m. Grupės ir Bendrovės nuomos sąnaudos sudarė atitinkamai 320 tūkst. litų ir 320 tūkst. litų (2013 m. atitinkamai 352 tūkst. litų ir 300 tūkst. litų).

Planuojamos 2015 m. Grupės ir Bendrovės nuomos sąnaudos sudarys 320 tūkst. litų.

Reikšmingiausia Grupės ir Bendrovės veiklos nuomos sutartis yra ilgalaikė AB "Snaigė" žemės nuomos sutartis, sudaryta su Alytaus miesto savivaldybę, Nuomos įmokų suma yra periodiškai, nuomos sutarties terminas baigiasi 2078 m. liepos 2 d.

Nuomos įmokos ateityje pagal sudarytas veiklos nuomos sutartis nėra apibrėžtos, kadangi sutartys gali būti nutraukiamos įspėjus per 1 mėn.

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

27 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

	Grupė			Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Atostoginių rezervas	1 165	1 735	1 065	1 601
Atlyginimai ir susiję mokesčiai	968	1 814	968	1 635
Kiti mokėtini mokesčiai	174	112	124	64
Kitos mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos	251	25	223	20
	2 553	3 686	2 380	3 320

Kitų mokėtinų sumų sąlygos:

• Kitos mokėtinos sumos yra be palūkanų ir jų įvykdymo terminas yra iki 6 mėnesių laikotarpio.

– Mokėtinos palūkanos paprastai yra apmokamos kas mėnesį per finansinius metus.

28 Pelnas (nuostoliai) ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai

Pelno ir sumažinto pelno vienai akcijai skaičiavimas yra pateikiamas žemiau:

	Grupé		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Vidutinis svertinis paprastųjų akcijų skaičius	39 622	39 622	39 622	39 622
Grynasis metų pelnas (nuostoliai), tenkantys Bendrovės akcininkams	(2 606)	(8 811)	(2 496)	(22 872)
Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostoliai), litais	(0,07)	(0,22)	(0,06)	(0,58)
Tęsiama veikla Vidutinis svertinis paprastųjų akcijų skaičius Grynasis metų pelnas iš tęsiamos veiklos, tenkantys	39 622	39 622	39 622	39 622
Bendrovės akcininkams	(2 606)	4 736	(2 496)	(22 872)
Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostoliai), litais	(0,07)	0,12	(0,06)	(0,58)
Nutraukta veikla Vidutinis svertinis paprastųjų akcijų skaičius		39 622
Grynasis metų nuostolis iš nutrauktos veiklos, tenkantys Bendrovės akcininkams		(13 547)
Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostoliai), litais		(0,34)		1

Finansinės priemonės 29

Bendroii dalis

Grupė ir Bendrovė susiduria su šiomis finansinėmis rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika, Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų (taką Grupei ir Bendrovei, tikslus, politiką ir procesus, susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymų, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai pateikiami kitose finansinių ataskaitų pastabose.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės ir Bendrovės rizikos valdymo politika yra skirta nzikų, su kuriomis susiduria Grupė ir Bendrovė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės bei Bendrovės veiklos pokyčius. Grupė ir Bendrovė siekia sukurti drausmingą rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus.

29 Finansinės priemonės (tęsinys)

Kredito rizika

Didžiausią kredito riziką 2014 m. bei 2013 m. gruodžio 31 d. sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto apskaitinė vertė, todėl Grupės ir Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš susijusių įsakolų, pirkėjų ir kitų touoros ir bendintus vartės sumažėjimo nuostolius, ir pinigų bei pinigų ekvivalentų sumai finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, Kredito rizika, kad sandorio šalis neįvykdys savo įsipareigojimų, yra kontroliuojamos naudojant kreditavimo sąlygas ir priežiūros pasitelkiant išorines kreditų draudimo ir skolų išieškojimo agentūras.

Gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su

		aru de		DCI UI UVC
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
	gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Iš susijusių šalių gautinos paskolos	31 738	24 548	31 738	24 548
Prekybos gautinos sumos	22 349	25 839	23 161	26 535
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	4 220	2 388	4 072	1 444
	58 307	52 775	58 971	52 527

Pagrindinę dalį 2014 m. bei 2013 m. gruodžio 31 d. suteiktų sudaro paskola suteikta susijusiai įmonei OAO "Polai". Ši įmonė yra didžiausia ir gerai žinoma šaldymo įrangos gamintoja ir pardavėja Rusijoje.

2014 m. Rusijos ekonomikos padėtis pablogėjo dėl geopolitinės įtampos, taikomų sankcijų ir kritusių pasaulinių energijos žaliavų kainų. Šioje valstybėje mažėjo investicijos, o vartojimas augo vis lėčiau. Rusijos nacionalinė valiuta rublis patyrė reikšmingą devalvaciją, o tarptautinės reitingų agentūros pastaruoju metu sumažino šalies kredito reitingą. Tolesni geopolitinės situacijos žaliavų kainų pokyčiai yra sunkiai prognozuojami, tačiau tai gali turėti tolesnių neigiamų gospelinios skatatyje bei viršinkamai didinti neatsiskaitymo riziką, susijusią su gautinomis sumomis iš Rusijos įmonių.

Grupės ir Bendrovės prekybos partnerių koncentracija ir didžiausia kredito rizika, susijusi su iš pirkėjų gautinomis sumomis, ataskaitų sudarymo dieną pateikiama žemiau:

	Grupe			Bendrovė
	2014	0/0	2013	%	2014	%	2013	1/0
1 klientas	5 160	20	3 707	14	5 160	20	3 707	14
2 klientas	4 069	16	2 120	8	4 069	15	2 120	8
3 klientas	2 627	10	2 019	8	2 627	10	2 019	8
4 klientas	2 055	8	1 783	1	2 055	8	1 783	7
5 klientas	1 933	7	1 773	7	1 933	7	1 773	6
6 klientas	880	ട്			880	ന
7 klientas	795	3	1 575	6	795	3	1 575	6
Kiti klientai	8 341	32	13 146	50	9 040	34	13 683	51
Vertės sumažėjimas	(3 511)		(284)		(3 398)		(125)
iš viso	22 349	100	25 839	100	23 161	100	26 535	100

Gautinos sumos iš pirkėjų pagal geografinius regionus:

	Grupė		Bendrovė
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
Vakarų Europa	7 683	7 049	7 683	7 049
Ukraina	1 934	9 130	1 934	9 130
Lietuva	1 633	1 782	2 468	2 478
Ryty Europa	4 208	3 158	4 208	3 158
Kitos NVS šalys	6 169	2 559	6 169	2 559
Kitos Baltijos valstybės	ਉਪੈ	215	78	215
Rusija	628	1 946	621	946
	22 349	25 839	23 161	26 535

29 Finansinės priemonės (tęsinys)

Kredito rizika (tesinys)

Grupės ir Bendrovės 13 % ir 13 % pardavimų 2014 m. buvo vykdoma į Ukrainą (2013 m. attinkamai 33 % ir 34 % pardavimų). Grupės ir Bendrovės gautinos sumos už parduotas prekes Ukrainoje įvertinus vertės sumažėjimą 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 934 tūkst. litų, (2013 m. gruodžio 31 d. buvo 9 130 tūkst. litų).

Ukrainos politinė ir ekonominė pablogėjo dėl vyriausybės sprendimo nepasirašyti Asociacijos ir laisvosios Oklainos palitinė ir onenomino palitiniai ir socialiniai ir socialiniai ir socialiniai neramumai kartų su didėjančia regionine įtampa pagilino dabartinę ekonomikos krizę, sukėlė valstybės biudžeto didėjimą ir Nacionalinio Ukrainos roginimo įtaripa paginto ausintas šalies skolinimosi reitingas reitingas 2014 m. vasario mėn. dėl barino dietonio reikatos veivas vacionalinis bankas įvedė tam tikrus administracinius apribojimus valiutų keitimo sandoriams ir taip pat paskelbė perėjimą prie kintančio valiutos keitimo kurso režimo, Galutinę politinės ir kolimo sunonamo ir kaip pat pasiliolis prognozuoti, bet tai gali turėti tolesnių sunkių pasekmių Ukrainos ekonomikai.

Besitęsianti nestabili verslo aplinka neigiamai paveikė Grupės rezultatus bei finansinę būklę, 2014 m. gruodžio 31 d. įvertinusios riziką Grupė ir Bendrovė apskaitė 2 922 tūkst. litų vertės sumažėjimą gautinoms už Ukrainoje parduotas prekes (2013 m. gruodžio 31 d. vertės sumažėjimas apskaitytas nebuvo).

Grupės ir Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų gautinoms sumoms, atėmus pripažintus verės sumažėjimo nuostolius finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Grupė ir Bendrovė negarantuoja už kitų šalių prievoles, išskyrus tai, kas atskleista 30 pastaboje.

Grupėje ir Bendrovėje yra įdiegta kredito politika nuolat kontroliuojama. Visiems pirkėjams, pageidaujantiems gauti atitinkamą mokėjimą, atliekami kredito rizikos įvertinimai,

Kredito draudimu "Atradius Sweden Kreditiosäkring" Lietuvos skyriuje apdraustos sumos sudaro 11 377 tūkst. litų (2013 m. gruodžio 31 d. – 11 041 tūkst. litų) iš Grupės gautinų prekybos sumų. Neapdraustos gautinos sumos iš Ukrainos, Moldovos, Rusijos ir kitų NVS šalių pirkėjų.

lš pirkėjų gautinų sumų, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, vėlavimų analizė 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

Grupė

1 60 10 00	lš pirkėjų gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas	Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas
	nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 30 dienų	30-60 dienu	60-90 dienų	90-120 dienų	daugiau nei 120 dienu	š viso
2014 m.	13 544	4 008	1 703	1 339	1 144	611	22 349
2013 m.	15 052	5 710	1 558	873	1 413	1 233	25 839

Bendrovė

	lš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis	Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas
	nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 30 dienu	30-60 dienu	60-90 dienu	90-120 dienu	daugiau nei 120 dienu	s viso
2014 m. 2013 m.	14 504 15 927	3 967 5 625	1 687 1 518	1 314 828	1 144 1 413	545 1 224	23 161 26 535

29 Finansinės priemonės (tęsinys)

Likvidumo rizika

Grupė ir Bendrovė kontroliuoja lėšų trūkųmo riziką naudodama pinigų srautų ataskaitas su likvidumo prognozėmis ateities laikotarpiams. Ataskaita apima numatomus veiklos pinigų srautus ir leidžia efektyviai planuoti pinigų panaudojimą. Grupės likvidumo (trumpalaikis turtas iš viso / trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso) ir skubaus likvidumo ((trumpaikis turtas iš viso - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso) 2014 m. gruodžio 31 d. yra attinkamai 1,20 ir 0,74 (2013 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1,03 ir 0,65). Bendrovės likvidumo rodikliai 2014 m. gruodžio 31 d. yra atitinkamai 1,18 ir 0,73 (2013 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1,02 ir 0,65).

Grupės ir Bendrovės likvidumo rizikos valdymo politikos tikslas palaikyti santykį tarp tęstinio finansavimo ir lankstumo naudojant bankų sąskaitų perviršius, bankų paskolas, obligacijas ir nuomos sutartis.

Žemiau pateiktos lentelės apibendriną įsipareigojimų grąžinimo terminus 2014 m. bei 2013 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis.

Grupe	Parei- kalavus	lki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 mety	Po 5 metu	lš viso	Apskai- tinë verté
Paskolos ir kiti įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos		3 589	10 990	39 137		53 716	48 296
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	7 089	15 033	27			22 149	22 149
Suteiktos garantijos ir laidavimai	44 874					44 874
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	51 963	18 622	11 017	39 137		120 739	70 445
Paskolos ir kiti įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos		2 896	19 442	23 238		45 576	43 160
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos Suteiktos garantijos ir laidavimai	7 259	11 916	92 32 234	41 073		19 267 73 307	19 267
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	7 9259	14 812	51 768	64 311		138 150	62 427

Bendrovė

	Pareika- avus	lki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metu	iš viso	Apskai- tinė vertè
Paskolos ir kiti įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos		3 589	10 990	39 137		53 716	48 296
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	6 851	16 577	27		=	23 455	23 455
Suteiktos garantijos ir laidavimai	44 874				1	44 874
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	51 705	20 166	11 017	39 137		122 045	71 7.51
Paskolos ir kiti įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos		2 896	19 442	23 238		45 576	43 160
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	7 259	12 425	92			19 776	19 776
Suteiktos garantijos	-		32 924	41 073	=	73 997
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	7 259	15 321	52 458	64 311		139 349	62 936

Palūkanų mokėjimai už šioje lentelėje nurodytas paskolas su kintamomis apskaičiuoti pagal vidutines rinkos palūkanų normas laikotarpio pabaigoje; kintant rinkos palūkanų normoms šios sumos gali keistis,

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

29 Finansinės priemonės (tęsinys)

Likvidumo rizika (tesinys)

Kaip atskleista 25 pastaboje, 2015 m. sausio mėnesį Grupė ir Bendrovė pasiekė susitarimą su banku, pagal kurį buvo pakeistas paskolų gražinimo grafikas. Pagal atnaujintą grafiką Grupė ir Bendrovė per 2015 m. turi grąžinti 2 935 tūkst. Itų (pagal pirminius grafikus paskolų dalis, grąžintina per 2015 m., buvo 12 038 tūkst. litų). Informacija apie suteiktas garantijas ir laidavimus atskleista 30 pastaboje.

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės paskolos yra su kintamomis palūkanų normomis, kurios susijusios su EURIBOR.

2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė nesinaudojo jokiomis finansinėmis apsidrausti nuo palūkanų normos kitimo rizikos.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galikanų normų pokyčiams, visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų normą), Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų rezultato įtaką, nėra

	Padidėjimas/sumažė-	Grupė	Bendrovė
	jimas baziniais	ltaka pelnui prieš	ļtaka pelnui prieš
	punktais	mokesčius	mokesčius
2014 m.
EUR	+ 100	(483)	(483)
EUR	- 100	483	483
2013 m.
EUR	+ 100	(432)	(432)
EUR	- 100	432	432

Užsienio valiutos rizika

Užsienio valiutos kurso rizika sumažėjo, nes didžiąją dalį pajamų Grupė ir Bendrovė uždirba eurais, kuris yra susietas su litu santykiu 3,4528 lito už 1 eurą. 2014 ir 2013 m. nebuvo vykdoma išvestinių sandorių užsienio valiuta,

2014 m. bei 2013 m., gruodžio 31 d. Grupės piniginiai įsipareigojimai skirtingomis valiutomis buvo tokie:

		2013 m.
Turtas	sipareigojimai	Turtas	Įsipareigojimai
	59 023	48 604	51 720
	11 179	3 395	9 407
	212	765	1 284
40	31	11	16
	70 445	52 775	62 427
		2014 m. 51 888 3 627 2 752 58 307

29 Finansinės priemonės (tesinys)

Užsienio valiutos rizika (tesinys)

2014 m. bei 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės piniginiai įsipareigojimai skirtingomis valiutomis buvo tokie:

	2014 m.	2013 m.
	Turtas	sipareigojimai	Turtas	Įsipareigojimai
Eurais	51 888	59 031	48 493	51 736
Litais	4 331	12 480	3 269	9 905
JAV doleriais	2 752	212	765	1 284
Kita valiuta		28		11
lš viso	58 971	71 751	52 527	62 936

Kapitalo valdymas

Grupė ir Bendrovė kaip kapitalą valdo įstatinį kapitalą, akcijų priedus, privalomąjį rezervą, užsienio valiutos perskaičiavimo rezervą ir nepaskirstytąjį pelną. Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė palaiko reikiamą kapitalo lygj ir atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant garantuoti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia įą atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali pakėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams arba išleisti naujas akcijas.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 % jos akcinio kapitalo. 2014 m. bei 2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė šį reikalavimą vykdė.

Tikroji finansiniy instrumentų verte

Pagrindinio Grupės ir Bendrovės finansinio turto ir įsipareigojimų, kurie nevertinami tikrąja verte – ilgalaikių gautinų paskolų, prekybos ir kitų gautinų sumų, prekybos ir kitų mokėtių ir trumpalaikių finansinių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• Trumpalaikių paskolų, prekybos ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
• Ilgalaikių gautinių sumų ir ilgalaikių sumų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms.

30 Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

UAB "Vaidana" su AB Šiaulių banku pasirašė finansinio užtikrinimo susitarimą, pagal kurį UAB "Vaidana" įkeitė 4 584 tūkst. vnt. valdomų AB "Snaigė" akcijų, taip perleisdama neturinę akcininkų teisę, pasiliekant teisę į dividendus,

Laidavimo sutartimi Nr. 2012-02-12 Bendrovė visu savo esamu ir būsimu turtu laiduoja už UAB "Vaidana" dėl tinkamo prievolių vykdymo AB Šiaulių banko naudai dėl jai suteikto 4 mln. litų kredito, kurio grąžinimo terminas buvo atidėtas iki 2017 m. kovo 27 d. (pirminis grąžinimo terminas buvo 2015 m. kovo 27 d.). Laidavimo tikroji vertė 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. buvo nereikšminga.

30 Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai (tęsinys)

Bendrovė yra pasirašiusi laidavimo sutartis su OAO "Petrokomerc" banku, pagal kurias solidariai įsipareigoja už OAO "Polai" paskolas, kurios 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 40 874 tūkst. litų (2013 m. gruodžio 31 d. – 69 307 tūkst. litų), Paskolų grąžinimo terminas yra 2017 m. spalio 20 d., 1 809 tūkst. litų turės būti grąžinama per 2015 m. Pagal paskolų sutartis ČAČ "Polai" turi laikytis tam tikrų finansinių sąlygų. Dėl minėtų sąlygų nesilaikymo bankas turi teisę taikyti sutartyje numatytas (paskolos palūkanų normos padidėjimas) arba gali pareikalauti grąžinti paskolas anksčiau sutartyse numatyto laiko. Pagal preliminarius neaudituotus finansinius rodiklius 2014 m. gruodžio 31 d. OAO "Polai" nesilaikė sutartyse numatytų sąlygų. Iki šių finansinių ataskaitų pasirašymo dienos OAO "Petrokomerc" bankas nepasinaudojo aukščiau minėta teise ir nereikalavo iš OAO "Polai" išankstinio paskolų grąžinimo. Jeigu bankas šia teise pasinaudotų ir OAO "Polair" būtų nepajėgi įvykdyti minėtą įsipareigojimą, bankas, vadovaujantis laidavimo sutartimis, galėtų reikalauti, kad Bendrovė solidariai vykdytų OAO "Polai" įsipareigojimą. Tokiu atveju Bendrovė per 4 kalendorines dienas privalėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal laidavimo sutartis. Kadangi iki šių finansinų ataskaitų pasirašymo dienos jokių pranešimų iš banko apie OAO "Polai" įsipareigojimų nevykdymą pagal paskolų sutartis nebuvo gauta, joks atidėjinys galimiems įsipareigojimams pagal laidavimo sutartis Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose 2014 m. gruodžio 31 d. nebuvo formuotas. Jeigu įvyktų taip, kad Bendrovė turėtų vykdyti įsipareigojimus pagal aukščiau minėtas laidavimo sutartis, tai galėtų lemti reikšmingą neapibrėžtumą dėl Grupės ir Bendrovės veiklos tęstinumo,

2013 m. Bendrovė yra sudariusi šilumos energijos pirkimo sutartį, pagal kurią 10 metų įsipareigoja pirkti po 6 000 Kwh šilumos energijos per metus. Nenupirkus sutarto kiekio energijos arba nutraukus sutartį yra numatytos baudos nuo 2 000 tūkst. litų pirmais sutarties galiojimo metais iki 200 tūkst. litų dešimtais sutarties galiojimo metais.

Mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu per 5 po ataskaitinių metų iš eilės einančius metus patikrinti buhalterijos knygas ir apskaitos įrašus bei apskaičiuoti papidomus mokesčius ir baudas. Bendrovės vadovybei nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.

31 Susijusių šalių sandoriai

Pagal 24-ąjį TAS "Susijusių šalių atskleidimas" šalys laikomos susijusiomis, jei vienašališkai ar bendrai kontroliuoti kitą arba daryti reikšminiai ir iriimami finansiniai ar veiklos sprendimai finansų ar veiklos klausimais, arba kai šalys yra bendrai kontroliuojamos, taip pat jei vadovybės nariai, jų artimi asmenys, gali vienašališkai ar bendrai kontroliuoti Bendrovę ar daryti jai reikšmingą įtaką. Nustatant, ar šalys yra susijusios, yra atsižvelgiama į santykių esmę, o ne į jų formą.

Grupės susijusios šalys 2014 m. ir 2013 m. buvo šios:

UAB "Vaidana" (akcininkas);

"Furuchi Enterprises" Ltd. (tarpinė bendrovė tarp akcininko ir galutinio akcininko);

"Hymana Holdings" Ltd. (tarpinė bendrovė tarp akcininko ir galutinio akcininko);

.Tetal Global" Ltd. (qalutinis akcininkas);

OAO "Polair" (galutinių akcininkų kontroliuojama įmonė);

ZAO "Polair Nedvižimost" (galutinių akcininkų kontroliuojama įmonė);

"Area Polair" (galutinių akcininkų kontroliuojama įmonė);

"Polair Europe" Š.R.L (galutinių akcininkų kontroliuojama įmonė);

"Polair Europe" Limited (galutinių akcininkų kontroliuojama įmonė);

ZAO "Rada" (galutinių akcininkų kontroliuojama įmonė);

ZAO "Zavod Sovitalprodmaš" (galutinių akcininkų kontroliuojama įmonė),

Grupė vykdo politiką sudaryti sandorius šalimis komerciniais terminais ir sąlygomis, Likučiai metų pabaigoje yra neapdrausti, jiems nenustatytos palūkanos, išskyrus suteiktą paskolą. 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Grupė nesuformavo jokių vertės sumažėjmų abejotinoms susijusioms su gautinomis sumomis iš susijusių šalių. Abejotinų gautinų sumų vertinimas yra atliekamas kiekvienais metais tikrinant susijusios šalies finansinę būklę ir įvertinant rinką, kurioje veikia susijusi šalis.

31 Susijusių šalių sandoriai (tęsinys)

Finansinės ir investicinės veiklos sandoriai su susijusiomis šalimis:

	2014 m.					2013 m.
	Gautos paskolos	Palūkanų sanaudos	Suteiktos paskolos	Palūkanų pajamos	Gautos paskolos	Palūkanų sanaudos	Suteiktos paskolos	Palūkanų pajamos
ZAO "Zavod
Sovitalprodmaš"	-	-	5 179	105	-
OAO "Polair"	-	-	1 726	1 522	=	-	16 347	786
UAB "Vaidana"	-		384	30	-	183	244	6
	-	-	7 289	1 657		183	16 591	792
2014 m.			Pirkimai		Pardavimai	Gautinos sumos		Mokėtinos sumos
OAO "Polair" (šaldytuvai)				2 424		-	-	439
				2 424		-		439
2013 m.			Pirkimai		Pardavimai	Gautinos sumos		Mokėtinos sumos
OAO "Polair" (šaldytuvai)				1 656	963		-	L
"Polair Europe" Limited				268				1
"Polair Europe" S.R.L				16		-	=	-
				1 940	063		-

Bendrovė yra pasirašiusi laidavimo sutartį su OAO "Petrokomerc" banku, pagal kurią solidariai įsipareigoja už OAO "Polair" paskolas, kurios 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 40 874 tūkst. litų (2013 m. gruodžio 31 d. – 69 307 tūkst. litų). Paskolų grąžinimo terminas yra 2017 m. spalio 20 d., 1 809 tūkst, litų turės būti grąžinama per 2015 m.

Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis:

		Pirkimai
	2014 m.	2013 m.	2014 m.	2013 m.
UAB "Almecha"	7 694	8 932	6 666	7 762
TOB "Snaige Ukraina"	96	100
	7 790	9 032	6 666	7 762

Bendrovė vykdo politiką sudaryti sandorius su dukterinėmis sąlygomis, Bendrovės sandorius su dukterinėmis įmonėmis sudaro gamybos žaliavų ir gatavos produkcijos įsigijimai ir pardavimai bei gaunamos rinkodaros dantomio įmonenis budais gaturto, įrangos ir įrengimų įsigijimai. Likučiai metų pabaigoje yra neapdrausti, gautinoms sumoms nenustatytos palūkanos ir atsiskaitymai vykdomi tik bankiniais pavedimais. Gautinų sumų iš dukterinių įmonių apmokėjimui užtikrinti Bendrovei nebuvo įkeistų reikšmingų turto sumų.

Bendrovės suteiktų paskolų ir gautinų sumų iš dukterinių įmonių vertės finansinės būklės ataskaitoje gruodžio 31 d.:

	2014 m.	2013 m.
ligalaikės gautinos sumos
Prekybos gautinos sumos iš UAB "Almecha"
llgalaikių gautinų sumų iš viso
Trumpalaikės gautinos sumos
Prekybos gautinos sumos iš UAB "Almecha"	1 053	1 212
Trumpalaikių gautinų sumų iš viso	1 053	1 212

31 Susijusių šalių sandoriai (tesinys)

Bendrovės iš dukterinių įmonių gautinų sumų bei suteiktų paskolų vėlavimų analizė gruodžio 31 d.:

	lš dukterinių įmonių gautinos sumos ir suteiktos paskolos, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	Pradelstos iš dukterinių įmonių gautinos sumos ir suteiktos paskolos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas
		mažiau nei 30 dienu	30-60 dienu	60-90 dienų	90-120 dienu	daugiau nei 120 dienu	š viso
2014 m.	1 053						1 053
2013 m.	1 211						1 212

Bendrovės mokėtinos sumos dukterinėms įmonėms gruodžio 31 d. (įtrauktos į Prekybos skolų straipsnį Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje):

2014 m.	2013 m.
1 434	656
ದ	17
1 442	673

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė visu savo esamu ir būsimu turtu laiduoja už UAB "Vaidana" dėl tinkamo prievolių vykdymo AB Šiaulių banko naudai dėl jai suteikto 4 mln. litų kredito, kurio grąžinimo terminas atidėtas iki 2017 m. kovo 27 d.

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2014 m. Bendrovės ir dukterinių įmonių vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis iš viso sudarė atitinkamai 1 367 tūkst. litų ir 106 tūkst. litų (2013 m. – atitinkamai 2 027 tūkst, litų). Bendrovės ir dukterinių įmonų vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo,

32 Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos

2015 m. sausio 30 d. Bendrovė pasirašė kredito sutarčių pakeitimus, pagal kuriuos buvo pakeistas paskolų grąžinimo grafikas bei palūkanų norma – 1 mėn. EURIBOR + 6,25 % (Grupės ir Bendrovės paskolų likutis pagal aukščiau paminėtas sutartis 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė attitinkamai 48 296 tūkst. litų), Taip pat pakeitimuose numatyta, kad Bendrovė neturės vykdyti finansinių skolų ir EBITDA rodiklio, skaičiuojamo nuo 2014 m. gruodžio 31 d. "Polair" grupės konsoliduotų rezultatų.

Nuo 2015 m. vasario 1 d. susijusiai įmonei OAO "Polai" suteiktai paskolai yra taikomos 1 mėn. EURIBOR + 6,5 % meinės palūkanos, susijusiai įmonė ZAO "Žavod Sovitlprodmaš" bei "Vaidana" taikomos 1 men. EURBOR + 5,5 %
metinės palūkanos. Taip pat nutarta padidinti akcininkė UAB "Vaidana" įsti gruodžio 31 d. suteikta paskola sudarė 628 tūkst. litų).

2015 m, sausio 1 d. Lietuvos Respublikai prisijungus nacionaline valuta litas buvo pakeista euru.
Atsižvelgdama į tai, UAB "Snaigė" nuo 2015 m. sausio 1 d. savo finansiaitą v ataskaitos taip pat bus rengiamos ir pateikiamos eurais. Lyginamoji informacija bus perskaičiuota į eurus taikant oficialų valiutos keitimo kursą, t. y. 3,4528 lito už 1 eurą

Generalinis direktorius _	Gediminas Čeika	2015 m. balandžio 13 d.
Finansų direktorius	Mindaugas Sologubas 56	2015 m. balandžio 13 d.

Atsakingų asmenų patvirtinimas

Už 2014 m. konsoliduoto metinio bei Bendrovės ir konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą atsakingi Bendrovės valdymo organų nariai, darbuotojai ir administracijos vadovas konsultantai patvirtina, kad, jų žiniomis, metinės konsoliduotos finansinės ataskaitos, sudarytos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės ir bendrą konsoliduotų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būkļę, pelną arba nuostoliustame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės ir bendra konsoliduotų įmonių būklė katu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

AB "Snaigė" generalinis direktorius

AB "Snaigė" finansų direktorius

Gediminas Čeika

SNAIGE

Mindaugas Sologubas

Ataskaita parengta:

Ataskaitos parengimo vieta:

2015 m. balandžio 13 d. AB "Snaigė", Pramonės g. 6, Alytus

SNAIG

Vadovo žodis

Gerbiamieji,

2014 metai turbūt ne tik AB "Snaigė", bet ir daugeliui kitų, ir ne vien Lietuvos įmonių, įsimins kaip geopolitinės situacijos paveikti metai. Šios situacijos padariniai – prarasti pardavimai rinkose, atsidūrusiose karo ar embargo zonose, prarastos pajamos dėl vietinių valiutų devalvacijos. Po tokių metų verslas paprastai džiaugiasi jau ne didesnių pelnu, bet kuo mažesniais nuostoliais. Laimi tie, kurie sugeba greičiausiai nukreipti savo veiklą kitomis krytimis, persiorientuoti, nebijoti naujų nestandartinių sprendimų.

Labai džiaugiuosi, kad bendrovę AB "Snaigė" galiu priskirti būtent prie tokių įmonių.

Nors ir praradome Ukrainą, kaip vieną didžiausių bei pelningiausių savo rinkų, tačiau šiuos praradimus didžiąja dalimi pavyko kompensuoti kitose šalyse. Nevertinat Ukrainos kritimo, bendrovės pardavimai augo net 18 proc.

Didžiuojuosi savo komandos gebėjimais žaibiškai reaguoti į susidariusią padėtį bei perorientuoti savo veiksmus bendrovei naudingomis kryptimis.

AB "Snaigė" pastangos išlaikyti stabilius pardavimus daugiau parduodant kitose rinkose buvo vaisingos: palyginus su paeitais metais bendrovės pardavimai Prancūzijoje augo 39 proc., Lenkijoje – 31 proc., Vokietijoje – 14 proc.

Ženkliai AB "Snaigės" pardavimai augo ir Lietuvoje – net 46 proc. palyginus praeitais metais. Džiaugiuosi, kad "Snaigės" šaldytuvai puikiai perkami ne tik Prancūzijoje, Portugalijoje, kitose Europos šalyse, bet ir Lietuvos rinkoje. Šiandien "Snaigė" yra antras geriausiai parduodamas šaldytuvų prekinis Lietuvoje, kai kurie mūsų gaminai yra tikri bestseleriai, mėnesiais neužleidžiantys geriausiai parduodamų šaldytuvų vietų pardavimų sąraše.

Per metus AB "Snaigė" savo pirkėjams pristatė keletą naujų gaminių: taupiausią, itin mažai elektros energijos vartojantį A+++ klasės šaldytuvą, naują didesnės talpos šaldiklį, aukštesnės energetinės klasės šaldytuvą su bešerkšne šaldymo sistema "No Frost". Pastarasis buvo apdovanotas Lietuvos metų gaminio Aukso medaliu.

AB "Snaigė" 2014 m. audituotais duomenimis pasiekė 4,3 mln. Lt EBITDA. Tai yra 3 kartus daugiau nei 2013 metais. Bendrovės audituota apyvarta viršijo 145 mln. Lt ir yra 16 proc. mažesnė palyginus su praeitais metais.

Audituotais konsoliduotais duomenimis AB "Snaigė" patyrė 2,6 mln., Lt nuostolį, t. y. 4 kartus mažesnį nei pernai. Nuostolis susidarė suformavus atidėjinius galimiems kai kurių Krymo bei rytų Ukrainos klientų skolų nurašymams. Dėl susiklosčiusios situacijos šalyje jie buvo priversti sustabdyti savo veiklą.

2015 m. neplanuoja ir nežada būti lengvesni. Būsime ir toliau veikiami politinio nestabilumo, valiutų svyravimo. Tačiau esu tikras, kad mums ne tik pavyks išbandymus, įgyvendinti užsibrėžius tikslus, bet ir toliau džiuginti savo vartotojus naujais gaminiais.

AB "Snaigė" generalinis direktorius Gediminas Ceika

SHAIGĖ

2014 metų konsoliduotas metinis pranešimas

I urinys
1 BENDRA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGE" …………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
1.1 Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis
1.2 Pagrindiniai duomenys apie bendrovę………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
1.3 Bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis
1.4 Bendrovės įmonių grupės struktūra
1.5 Informacija apie bendrovės filialus ir atstovybes
1.6 Trumpa bendroves istorija
1.7 Misija.Vizija.Vertybės
1.8 Svarbiausi 2014 metų įvykiai
2 AB "SNAIGE" VALDYMAS IR VADOVYBE……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
2.1 Bendrovės valdymo organai
2.2 Bendrovės valdymo organų nariai
2.3 Benrovės įmonių grupės vadovybė
2.4 Bendrovės įstatų pakeitimo tvarka
AB "SNAIGE" ĮSTATINIS KAPITALAS, AKCININKAI, INFROMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
3.1 Bendrovės įstatinis kapitalas
3.2 Akcininkai
3.3 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose
3.4 Savų akcijų supirkimas
3.5 Dividendai
3.6 Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais
3.7 Vertybinių popierių perleidimo apribojimai
AB "SNAIGE" VEIKLOS APZVALGA …………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
4.1 Pagrindiniai bendrovės veiklą apibūdinantys rodikliai, įų dinamika
4.2 Gamyba
4.3 Pardavimai
4.4 Tiekimas
4.5 Darbuotojai ir žmogiškųjų išteklų politika
4.6 lhvesticijų politika
4.7 Aplinkos apsauga
4.8 Rizikos veiksniai, susiję su bendrovės veikla
4.9 Susijusių šalių sandoriai
4.10 Teismo ir trečiųjų šalių teismo (arbitražo) procesai
5 KITA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGE" ………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
5.1 Bendrovės dalyvavimas organizacijose
5.2 Patentai, licencijos, kontraktai
5,3 Naujausi ir esminiai įvykiai bendrovės veikloje
5.4 Veiklos strategija ir planai
6 INFORMACIJA APIE TAI, KAIP AB "SNAIGĖ" LAIKOSI VALDYMO KODEKSO, TAIKOMO REGULIUOJAMOJE
RINKOJE VERTYBINIAIS POPIERIAIS PREKIAUJANČIOM BENDROVĖMS

1 BENDRA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"

1.1 Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Metinis pranešimas parengtas už 2014 metus.

1.2 Pagrindiniai duomenys apie bendrovę

Bendrovės pavadinimas – akcinė bendrovė "Snaigė" (toliau vadinama bendrove)

Įstatinis kapitalas 2014 m. gruodžio 31 d. – 39 622 395 Lt

Adresas - Pramonės g. 6, LT-62175 Alytus

Telefonas - (315) 56 206

Faksas - (315) 56 207; (315) 56 269

Elektroninis paštas - snaige@snaige.lt

Interneto tinklalapis - http://www.snaige.lt

Teisinė-organizacinė forma - juridinis asmuo, akcinė bendrovė

Įregistruota kaip Lietuvos Respublikos (toliau – LR) akcinė bendrovė 1992 m. gruodžio 1 d. Alytaus miesto valdyboje, bendrovės įregistravimo numeris AB 92-119, įmonių rejestro kodas 249664610. Paskutiniai AB "Snaigė" įstatai buvo perregistruoti LR Juridinių asmenų registro Alytaus skyriuje 2012 m. gegužės 24 d.

1.3 Bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis

Bendrovės pagrindinė veikla yra šaldiklių gamyba ir kita LR įstatymų nedraudžiama veikla, kaip numatyta registracijos įstatuose.

1.4 Bendrovės įmonių grupės struktūra

1.4.1 Informacija apie bendrovės dukterines įmones

AB "Snaigė" grupei priklauso Alytaus šaldytuvų gamykla "Snaigė" ir šios dukterinės bendrovės:

• UAB "Almecha". Pagrindinė veikla kitų niekur nepriskirtų ir įrangos gamyba. Bendrovė įkurta 2006 m. lapkritį. Adresas: Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva.
• · ООО "Snaigė-Ukraine". Pagrindinė veikla šaldymo prietaisų realizacija, prekyba, konsultavimas, servisas. Bendrovė įkurta 2002 m. lapkritį. Adresas: Gruševskio g. 28-2a/43, Kijevas, Ukraina.

1.5 Informacija apie bendrovės filialus ir atstovybes

Bendrovė neturi filialų ir atstovybių.

1.6 Trumpa bendrovės istorija

• 1963 m. Alytuje pradėti gaminti pirmieji buitiniai šaldytuvai Lietuvoje. Per pirmuosius metus pagaminti pirmieji 25 šaldytuvai.
• · 1968 m. pastatyta nauja gamykla pramonės rajone.
• 1975 m. pagamintas pirmasis milijonas šaldytuvų.

• 1983 m. AB "Snaigė" gaminiai pradėti eksportuoti į užsienio šalis,
• 1990 m. bendrovė tapo Lietuvos Respublikos valstybės įmone.
• 1992 m. AB "Snaigė" privatizuota ir įregistruota kaip akcinė bendrovė.
• 1995 m. bendrovė buvo rekonstruota; šaldytuvai pradėti gaminti be aplinkai kenksmingo freono.
• 1997 m. AB "Snaigė" gavo kokybės valdymo tarptautinio standarto sertifikatą.
• 2000 m. bendrovės kokybės valdymo sistema sėkmingai peratestuota ISO 9001 sertifikatui gauti.
• 2001 m. AB "Snaigė" gavo aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto ISO 14001 sertifikatą.
• 2002 m. pradėti gaminti šaldytuvai su aplinkai nekenksmingu šaltnešiu R600a. Pradėta A+ energijos efektyvumo klasės šaldytuvų gamyba. "Snaigė" tapo ES projekto "Energy+" dalyve.
• 2003 m. A+ energijos efektyvumo klasės šaldytuvas "Snaigė RF310" apdovanotas LPK konkurso "Geriausias metų gaminys" aukso medaliu.
• 2004 m. bendrovė atidarė naują gamyklą Kaliningrade.
• 2006 m. AB "Snaigė" įsigijo 100 proc. įmonės "Liga-Servis", užsiimančios didmenine įr mažmenine prekyba Rusijoje, akcijų.
• Pagamintas dešimt milijoninis šaldytuvas.
• Bendrovė savo produkciją eksportavo į daugiau nei keturiasdešimt pasaulio šalių.
• 2007 m. AB "Snaigė" Alytaus gamykloje pradėjo serijinę naujų modelių linijos "Snaigė Ice Logic" gamybą.
• Ši naujoji linija laimėjo nacionalinio konkurso "Inovacijų prizas 2007" apdovanojimą. Šaldytuvai įvertinti "Inovatyvaus produkto" kategorijoje.
• Bendrovės aplinkos apsaugos vadybos sistema sėkmingai peratestuota ISO 14001 sertifikatui gauti.
• Šaldytuvas "Snaigė ICE LOGIC RF34SH" apdovanotas "Metų gaminio" aukso medaliu.
• Per šiuos metus AB "Snaigė" pardavė rekordinį kiekį 653 tūkst. šaldytuvų.
• 2008 m. šaldytuvas "Snaigė ICE LOGIC RF31SM" apdovanotas "Metų gaminio" aukso medaliu,
• Bendrovė pripažinta inovatyvia Lietuvos įmone, jai įteiktas "Inovacijų prizas 2008".
• 2009 m. dėl nuostolingos gamybos, kurią lėmė rublio devalvacija, uždaryta bendrovės gamykla Kaliningrade.
• · 2010 m. pradėta serijinė aukščiausios energijos efektyvumo klasės šaldytuvų gamyba.
• · Kartu su Kazachstano valstybinio kapitalo įmone SPK "Saryarka" bendrą įmonę "Snaigė-Saryarka".
• Šaldytuvas "Snaigė Ice Logic RF 34 A++" apdovanotas Lietuvos "Metų gaminio 2010" aukso medaliu.
• 2011 m. A++ klasės šaldytuvas-šaldiklis "Snaigė ICE LOGIC Glassy RF34SM" apdovanotas Lietuvos "Metų gaminio" aukso medaliu.
• 2011 m. Rusijos bendrovė "Polai", netiesiogiai veikdama per UAB "Vaidana", įsigijo 59,86 proc. visų bendrovės akcijų.
• 2012 m. oficialaus siūlymo įgyvendinimo metu UAB "Vaidana" įsigijo 12 379 525 vnt. paprastųjų vardinių 1 lito nominalios vertės AB "Snaigė" akcijų ir 2012 m. birželio 1 d. turėjo 36 096 193 vnt., arba 91,1 proc., bendrovės akcijų.
• Už pasiekimus eksporto srityje AB "Snaigė" pripažinta "2012 metų eksportuotoja" ir apdovanota Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prizu.
• 2013 m. AB "Snaigė" nugalėjo "Inovatyvios įmonės" kategorijoje ir apdovanota "Inovacijų prizu 2013".
• 2013 m. A++ klasės "Snaigė" Głasy dizaino linijos "Side by side" tipo šaldytuvas C 29SM šaldiklis F 22SM apdovanotas Lietuvos "Metų gaminio" aukso medaliu.
• 2013 m. gamybai paruoštas aukščiausios energijos efektyvumo klasės A+++ šaldytuvas "Snaigė ICE LOGIC RF34SM".
• 2013 m. AB "Snaigė" dalyvavo "Verslo žinių" organizuotame projekte smulkiajam ir vidutiniam verslui "Gazelė 2013" ir yra pripažinta viena sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai besivystančių Lietuvos bendrovių.
• · 2014 m. sukurtas "RF 34 NO FROST" šaldymo sistemos šaldytuvas, atitinkantis A++ energijos klasės reikalavimus.
• 2014 m. AB "Snaigė" šaldytuvas su bešerkšne šaldymo sistema "NO FROST SNAIGĖ RF34" laimėjo "Lietuvos metų gaminio 2014" aukso medalį.
• · Bendrovė pripažinta inovatyvia Lietuvos įmone ir apdovanota Lietuvos Inovacijų prizu.

SHAIG

1.7 Misija. Vizija. Vertybės.

Misija

Mūsų misija yra kurti finansiškai disciplinuotą verslą, tiekti vartotojams aukštos kokybės produktus už priimtiną kainą ir didinti investicijų grąžą mūsų akcininkams.

Vizija

Mūsų tikslas – tapti patikimiausiu buitinės technikos prekiniu Rytų Europos vartotojams bei pageidaujamu gamintoju Vakarų Europos šalyse.

Vertybės

Atvirumas

1.8 Svarbiausi 2014 metų įvykiai

Sukurtas "RF 34 NO FROST" šaldymo sistemos šaldytuvas, atitinkantis A++ energijos klasės reikalavimus.

Sukurtas naujas, vienų durų 163 cm aukščio šaldytuvas be šaldiklio kameros C31.

Pradedama gaminti stambiam naujam užsakovui BRANDT (Prancūzija).

Lenkijos gamintojo užsakymu bendrovė sukūrė ir pradėjo gaminti naują šaldytuvų dizaino liniją IN.

Bendrovė apdovanota Lietuvos metų gaminio aukso medaliu už pirmąjį lietuvišką NO FROST šaldytuvą RF34.

Bendrovė pripažinta inovatyvia Lietuvos įmone ir apdovanota Lietuvos Inovacijų prizu.

Pradėta prekyba su stambiu Prancūzijos specializuotu buitinės technikos mažmeninės prekybos tinklu BOULANGER.

Bendrovės eksporto geografija išsiplėtė dar dviem šalimis – Gruzija ir Azerbaidžanu.

2 AB "SNAIGE" VALDYMAS IR VADOVYBE

2.1 Bendrovės valdymo organai

2.1.1.Bendrovės organai

Bendrovės organai yra:

• · Visuotinis akcininkų susirinkimas.
• Valdyba sudaroma iš šešių narių ir renkama ketverių metų laikotarpiui.
• · Bendrovės vadovas generalinis direktorius.

Visuotinis akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nurodytos visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarkos ir kompetencijos.

Bendrovės valdybą renka ir atšaukia visuotinis akcinių bendrovių įstatyme reglamentuota tvarka. Bendrovės valdyba turi teisę priimti sprendimą išleisti obligacijas. Valdybos kompetencija kitais atvejais nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos kompetencijos. Bendrovės valdybos darbo tvarką nustato valdybos darbo reglamentas.

Bendrovės vadovo kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytos Akcinių bendrovių įstatyme.

Bendrovėje nuo 2009 m. yra akcininkų išrinktas ir veikiantis kolegialus valdymo organas – audito komitetas savo veikloje vadovaujasi audito komiteto darbo reglamentu. 2011 m. gruodžio 14 d. neeilinis visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas atšaukė bendrovės audito komitetą in corpore. Naujas audito komitetas išrinktas 2012 d. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu.

2.1.2 Bendrovės veiklos teisiniai pagrindai

Akcinė bendrovė "Snaigė" savo veikloje vadovaujasi bendrovės įstatais, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir kitais įstatymais, norminiais aktais, taip pat ES teisės aktais,

2.2 Bendrovės valdymo organų nariai

2.2.1 Informacija apie valdymo organų narius ir jų dalyvavimą bendrovės įstatiniame kapitale

Vardas, pavardė	Pareigos	Turimas akcijų skaičius, vnt.	Turima kapitalo dalis, proc.
VALDYBA
Aleksey Kovalchuk	AB "Snaigė" valdybos pirmininkas	-	-
Mikhail Stukalo	AB "Snaigė" valdybos narys	-	8
Robin Peter Walker	AB "Snaigė" valdybos narys	1	1
Svetlana Ardentova	AB "Snaigė" valdybos narys	-	-
Vladislav Sviblov	AB "Snaigė" valdybos narys	-	8
	ADMINISTRACIJA (administracijos vadovas, vyr. finansininkas)
Gediminas Čeika	AB "Snaigė" generalinis direktorius	-
Neringa Menčiūnienė	AB "Snaigė" finansų direktorė iki 2014-09-22	-	11
Mindaugas Sologubas	AB "Snaigė" finansų direktorius nuo 2014-09-23	-	11
Vardas, pavardė	2.2.2 Informacija apie valdymo organų narių dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje Dalyvavimas kitų įmonių veikloje bei kapitale (2014 m. gruodžio 31 d.): Organizacijos pavadinimas, pareigos		Kitų įmonių kapitalo ir balsų dalis, proc.
Aleksey Kovalchuk	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja
Mikhail Stukalo	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja
Robin Peter Walker	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja
Svetlana Ardentova	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja
Vladislav Sviblov	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja
Gediminas Ceika	UAB "Almecha" valdybos pirmininkas
Mindaugas Sologubas	UAB "Almecha" valdybos narys
	UAB "Verslo architektūra" direktorius		100 %
	2.2.3 Valdybos pirmininkas, administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas
	Vardas, pavardė Išsilavinimas, profesija	Darbovietės per paskutiniuosius 10 metų ir pareigos jose

2.2.2 Informacija apie valdymo organų narių dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje

Vardas, pavardė	Organizacijos pavadinimas, pareigos	Kitų įmonių kapitalo ir balsų dalis, proc.
Aleksey Kovalchuk	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Mikhail Stukalo	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja
Robin Peter Walker	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja
Svetlana Ardentova	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja
Vladislav Sviblov	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja
Gediminas Ceika	UAB "Almecha" valdybos pirmininkas
Mindaugas Sologubas	UAB "Almecha" valdybos narys	-
	UAB "Verslo architektūra" direktorius	100 %

	Vardas, pavardė Išsilavinimas, profesija	Darbovietės per paskutiniuosius 10 metų ir pareigos jose
Aleksey Kovalchuk	Finansų akademija prie Rusijos Federacijos Vyriausybės	Statybos, būsto ir komunalinių paslaugų federalinė agentūra. 2009–2013 m. OAO "Polair" generalinis direktorius. ZAO "Polair-Nedvizhimost" generalinis direktorius.

Gediminas Ceika	Vilniaus universitetas, ekonominės informatikos ir automatizuotų valdymo sistemų specialybė, inžinieriaus ekonomisto kvalifikacija	Nuo 2008 m. sausio mėn. - AB "Snaigė" generalinis direktorius. 2005 12 – 2008 01 – AB "Snaigė" pardavimų direktorius. 2001 05 – 2005 12 – "Kraft Foods Lietuva" darbo su svarbiais klientais vadovas Baltijos šalims. 2000 11 – 2001 05 – stažuotė "Kraft Foods" kompanijoje Cekijoje. 1997 – 2000 11 – "Kraft Foods Lietuva" pardavimų vadovas Latvijai ir Estijai. 1994 – 1997 – "Kraft Foods Lietuva" pardavimų vadovas Vilniaus regionui.
Mindaugas Sologubas	Stokholmo ekonomikos mokykla Rygoje, ekonomikos ir verslo bakalauras Vytauto Didžiojo universitetas, finansų ir bankininkystės magistras	Nuo 2014 09 – AB "Snaigė" finansų direktorius. Nuo 2013 08 - UAB "Verslo architektūra" direktorius. 2011 10 – 2013 07 – "LIGIRS" UAB direktorius, Nikolaev, Ukraina. 2008 06 – 2011 10 – UAB "GRANEX" vyr. finansininkas. 2006 08 - 2008 06 UAB "GLASMA LT" vyr. finansininkas.

2.2.4 Duomenys apie kiekvieno valdymo organo nario kadencijos pradžią ir pabaigą

Vardas, pavardė	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
VALDYBA
Aleksey Kovalchuk	2011-12-14	iki 2015 VAS
Robin Peter Walker	2011-12-14	iki 2015 VAS
Mikhail Stukalo	2011-12-14	iki 2015 VAS
Svetlana Ardentova	2013-04-30	iki 2015 VAS
Vladislav Sviblov	2013-04-30	iki 2015 VAS
ADMINISTRACIJA (gen. direktorius ir vyr. finansininkas)
Gediminas Ceika	2008-01-03	Sutartis neterminuota
Neringa Menčiūnienė	2008-06-02	lki 2014-09-22
Mindaugas Sologubas	2014-09-23	Sutartis neterminuota

2.2.5 Informacija apie valdymo organų narių neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams

Tokios informacijos nėra.

2.2.6 Informacija apie išmokas bei paskolas valdymo organų nariams

Per 2014 m. ataskaitinį periodą tokių išmokų nebuvo.

2.2.7 Informacija apie bendrovės per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno bendras sumas ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam asmeniui

Per 2014 m. valdybos nariams atlyginimų nebuvo išmokėta,

2.2.8 Bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariams per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno sumos, gautos iš įmonių, kuriose bendrovės dalis įstatiniame kapitale sudaro daugiau kaip 20 procentų

Tokių išmokų per ataskaitinį periodą nebuvo.

2.2.9 Per ataskaitinį laikotarpį valdymo organų nariams skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, kuriais užtikrintas jų prievolių įvykdymas

Jokių paskolų, laidavimų, garantijų valdymo organų nariams per ataskaitinį periodą nebuvo suteikta.

2.2.10 Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus bendrovės kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų bendrovei didelę žalą

Kiek žinoma bendrovei, tokių susitarimų nėra.

2.2.11 Bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl bendrovės kontrolės pasikeitimo

Kiek žinoma bendrovei, tokių susitarimų nėra.

2.3 Bendrovės įmonių grupės vadovybė

Gediminas Čeika - generalinis direktorius. Mindaugas Sologubas – finansų direktorius. Rūta Petrauskaitė - rinkodaros direktorė. Kestutis Urbonavičius - technikos ir gamybos direktorius. Rolandas Lukšta - prekybos direktorius.

2.4 Bendrovės įstatų pakeitimo tvarka

Bendrovės įstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, primtu kvalifikuota 2/3 balsų dauguma, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis.

Visuotiniam susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

Pakeistus bendrovės įstatus bei sprendimų juos pakeisti patvirtinančius dokumentus vadovas per įstatymų nustatytus terminus turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Visais kitais šiuose įstatuose neaptartais bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Akcinių bendrovių įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais.

3 FAB "SNAIGE" ĮSTATINIS KAPITALAS, AKCININKAI, INFROMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS

3.1 Bendrovės įstatinis kapitalas

3.1.1 Įmonių rejestre įregistruotas įstatinis kapitalas

Vertybinių popierių	VP skaičius	Nominalioji	Bendra nominalioji	Dalis įstatiniame
pavadinimas		vertë. Lt	vertë. Lt	kapitale, proc.
Paprastosios vardinės akcijos, ISIN LT0000109274	39 622 395		39 622 395	100

3.1.2 Įstatinio kapitalo pokyčiai per pastaruosius 4 metus

Pakitusio įstatinio kapitalo registravimo data	Įstatinio kapitalo dydis prieš pokytį	Pokytis	Priežastis	statinio kapitalo dydis po pokyčio
2011-05-12	30 735 715	+8 886 680	Jstatinio kapitalo didinimas, konvertavus bendrovės akcininkų valdomas bendrovės konvertuojamas obligacijas 8 886 680 vnt. paprastyjų vardinių akcijų	39 622 395

3.1.3 Informacija apie numatomą įstatinio kapitalo didinimą konvertuojant ar keičiant į akcijas išleistus skolos ar išvestinius vertybinius popierius

Šiuo metu išleistų skolos ar išvestinių vertybinių popierių nėra.

3.2 Akcininkai

3.2.1 Stambiausi akcininkai

95,13 proc. bendrovės įstatinio kapitalo priklauso Lietuvoje registruotoms įmonėms bei privatiems asmenims, 4,87 proc. – nerezidentams. Iš viso bendrovėje 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 895 akcininkai (2013 m. gruodžio 31 d. – 939 akcininkai). Didžiausias bendrovės akcininkas – UAB "Vaidana", valdanti 91,10 proc. akcijų.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas stambiausių bendrovės akcininkų sąrašas 2014 m. gruodžio 31 d.:

	Turimų paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.		Turima įstatinio kapitalo ir balsų dalis, proc.
Akcininkų vardai, pavardes (imoniy pavadinimai, buveinės adresas, įmonių rejestro kodas)	iš viso	iskaitant priklausančius akcininkui nuosavybės teise	iš viso		iskaitant paprastasias vardines akcijas, priklausančias akcininkui nuosavybės teise		Su kartu veikiančių asmenų grupe,
			balsu dalis	kapital o dalis	suteikiamų balsų	kapital o dalis	proc.
UAB "Vaidana", Konstitucijos pr. 7, Vilnius, Lietuva, j/k 302473720	36 096 193	36 096 193	91,10	91,10	91,10	91,10

3.2.2 Akcininkai, turintys specialias kontrolės teises

Nėra bendrovės akcininkų, turinčių specialių kontrolės teisių.

3.2.3 Akcininkų balsavimo teisių apribojimai

Visi akcininkai turi vienodas balsavimo teises.

3.2.4 Akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kuriuos bendrovė žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės

Bendrovei nėra žinoma apie kokius nors tokio tipo akcininkų tarpusavio susitarimus.

3.3 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

3.3.1 Vertybiniai popieriai, įtraukti į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus

AB "Snaigė" 39 622 395 paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Papildomąjį prekybos sąrašą. Bendra nominali vertė – 39 622 395 Lt. VP CD kodas – 10927. Vienos akcijos nominali vertė - 1 (vienas) Lt.

3.3.2 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais biržose ir kitose organizuotose rinkose

Prekyba vertybinių popierių biržoje bendrovės PVA pradėta 1995 m. rugpjūčio 11 d.

| Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą AB "Snaigė" paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos nuo 1998 m. balandžio 9 d.

2009 m. gegužės 8 d. bendrovė savo iniciatyva pateikė prašymą AB NASDAQ OMX Vilnius išbraukti bendrovės akcijas iš AB NASDAQ OMX Vilnius Oficialiojo prekybos sąrašo ir įtraukti jas į AB NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos saraša.

3.3.2.1 Prekyba NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje

Prekyba bendrovės akcijomis 2010-2014 m.
------------------------------------------	--	--	--

Metai	Paskutinės prekybos sesijos kaina, LIL	Maks. kaina, LILL	Min. kaina, LTL	Vidutinė kaina, LTL	Akcijų kiekis, vnt.	Apyvarta, LTL
2010	0,925	1.119	0,539	0,880	38 297 848	32 744 919
2011	1,813	1,830	0,884	1,312	16 137 891	21 182 479
2012	1,716	2,072	1,385	1,816	4 717 209	8 567 215
2013	1,588	1,795	1.405	1,626	258 117	419 847
2014	1,388	1,719	1,036	1,371	192 019	263 431

Metai	Paskutinės prekybos sesijos kaina, EUR	Maks. kaina, EUR	Min. kaina, EUR	Vidutinė kaina, EUR	Akcijų kiekis, vnt.	Apyvarta, EUR
2010	0,268	0,324	0,156	0,255	38 297 848	9 483 584
2011	0,525	0,530	0,256	0,380	16 137 891	6 134 870
2012	0,497	0,600	0,401	0,526	4 717 209	2 481 237
2013	0,460	0,520	0,407	0,471	258 117	121 596
2014	0,402	0,498	0,300	0,397	192 019	76 295

SNAIGE

2014 metų konsoliduotas metinis pranešimas

Toliau pateikiame bendrovės akcijų kainos ir apyvartų grafikus per paskutiniuosius 5 metus iš AB NASDAQ OMX Vilnius intemeto tinklalapio, patalpintus adresu:

http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?instrument=LT0000109274&list=3&pg=details&tab=historical&lang=lt&curre ncy=0&downloadcsv=0&date=&start=2009.01.01&end=2014.12.31&start=2010.01.01&end=2014.12.31

Akcijos kaina pateikiama eurais, kadangi prekyba akcijomis nuo 2010-11-22 vykdoma eurais. Akcijos kaina per ataskaitinius metus (informacija iš AB NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapio, adresu): http://www.nasdagomxbaltic.com/market/?instrument=LT0000109274&list=3&pg=details&lab=historical&lang=l\&curre ncy=0&downloadcsv=0&date=&start=2014.01.01&end=2014.12.31

SHAIGE

2014 metų konsoliduotas metinis pranešimas

Žemiau pavaizduoti OMX Baltic Benchmark, OMX Vilnius indeksų ir AB "Snaigė" akcijų kainos grafikai per laikotarpį nuo 2013-12-31 iki 2014-12-31. Informacija paimta iš AB NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapio, kuriame ij skelbiama adresu:

http://www.nasdagomxbaltic.com/market/?pg=charts&lang=lt&idx_main%5B%5D=OMXBBGl&idx_main%5B%5D=OM XV&add index=OMXBBPI&add equity=LT0000128266&idx equity%5B%5D=LT0000109274&period=other&start=201 3.12.31&end=2014.12.31

Baltijos rinkos indeksai

Indeksas/Akcijos	2013-12-31	2014-12-31	+/=%
_OMX Baltic Benchmark Gl	613.50	566.56	-7.65
-OMX Vilnius	421.60	452.42	7.31
_SNG1F	0.460 EUR	0,402 EUR	-12,61

3.3.2.2 Prekyba kitose reguliuojamose rinkose

Bendrovės vertybiniais popieriais nėra prekiaujama kitose reguliuojamose rinkose.

3.3.3 Vertybinių popierių kapitalizacija

AB "Snaigė" akcijų ir bendra AB NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų akcijų kapitalizacija 2010-2014 metų paskutinėmis prekybos dienomis.

Baltijos akcijų sąrašas	2014-12-30	2013-12-30	2012-12-28	2011-12-30	2010-12-30
Kapitalizacija mln.	55,00 LTL	62.93 LTL	67.99 LTL	71,83 LTL	28,44 LTL
Baltijos akcijų sarašas	2014-12-30		2013-12-30 2012-12-28	2011-12-30	2010-12-30
Kapitalizacija mln.		15,93 EUR 18,226 EUR	19,692 EUR	20,802 EUR	8,237 EUR

3.4 Savų akcijų supirkimas

Per 2014 metus savų akcijų supirkimų nebuvo vykdoma. Metų pabaigoje bendrovė savų akcijų neturėjo.

3.5 Dividendai

Bendrovė nėra nustačiusi dividendų skyrimo tvarkos. Sprendimą mokėti dividendus priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Dividendų už pastaruosius 5 metus bendrovė nėra mokėjusi.

3.6 Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

2013 m. gegužės 20 d. AB "Snaigė" sudarė sutartį su UAB FMĮ "Orion securities" (A. Tumėno g. 4, Vilnius) dėl bendrovės išleistų finansinių apskaitos ir asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo.

3.7 Vertybinių popierių perleidimo apribojimai

Nėra nustatyta perleidimo apribojimų bendrovės išleistiems vertybiniams popieriams.

4 AB "SNAIGĖ" VEIKLOS APŽVALGA

(konsoliduoti duomenys).

4.1 Pagrindiniai bendrovės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika

2013 m. Grupė pardavė dukterines įmones OOO "Techprominvest", OOO "Liga Servis" ir likvidavo OOO "Moroz trade". Šių įmonių rezultatus Grupė atvaizdavo kaip nutrauktą 2013 m. Buvo perskaičiuoti ir 2012 m. konsoliduoti duomenys. Pagrindiniai veiklos rodikliai už 2013 m. pateikiami atsižvelgiant į tęsiamą veiklą (nutrauktos veiklos rezultatai pateikiami palyginimui atskirai). Finansiniai rodikliai už 2014–2010 m. pateikiami bendrai.

	2014 m.	2013 m.	2012 m.	2011 m.	2010 m.
Apyvarta (tęsiamos veiklos), tūkst. Lt	145 422	172 651	141 759	111 133	113 839
Bendrasis pelnas (tesiamos veiklos), tūkst. Lt	21 848	28 483	24 030	16 397	17 427
Grynasis pelnas (nuostolis) iš tesiamos veiklos, tūkst. Lt	(2 606)	4 736	4 675
Grynasis (nuostolis) iš nutrauktos veiklos, tūkst. Lt	-	(13 547)	(3 656)
Grynasis pelnas (nuostolis), tūkst. Lt	(2 606)	(8 811)	1 019	(5 042)	(2 613)
Vidutinė akcijos kaina, Lt	1,371	1,627	1,817	1,288	0,86

Finansiniai rodikliai	2014 m.	2013 m.	2012 m.	2011 m.
Pelno prieš mokesčius rodiklis, % (tęsiamos veiklos einamųjų metų pelningumas)	-1,55 %	2,92 %	3,30 %	-5,46 %
Bendroji marža (tęsiamos veiklos), %	15,02 %	16,50 %	16,95 %	14,75 %
EBITDA marža (tesiamos veiklos), %	2.94 %	7,23 %	10,05 %	5,61 %
Mokumo rodiklis, % (bendrojo trumpalaikio mokumo)	120 %	103,07 %	117,13 %	81,91 %
Školos ir viso turto santykis, % (bendras skolos rodiklis)	71.84 %	68,14 %	64,01 %	59,99 %
Vidutinės akcininkų nuosavybės grąžos rodiklis (tesiamos veiklos). %	-8,64 %	14,42 %	12,32 %	-14,11 %

Akcijų rodikliai	2014 m.	2013 m.	2012 m.	2011 m.
Grynasis pelnas akcijai (tęsiamos veiklos), Lt	-0,07	0.12	0.12
Grynasis nuostolis akcijai (nutrauktos veiklos), Lt	-	-0.34	-0,09
Grynasis pelnas akcijai (bendras), Lt	-0.07	-0,22	0,03	-0,14
Vidutinė metų akcijos rinkos kaina, Lt	1,371	1.627	1,817	1,288
EBITDA akcijai (tesiamos veiklos), Lt	0,11	0,32	0.36	0.16
EBITDA daugiklis (EBITDA akcijai / akcijos vidutinė metų rinkos kaina)	0,08	0,19	0,20	0,12
Visi dividendai, tūkst. Lt	-	=	-
Dividendai vienai akcijai, Lt			1
Vidutinė buhalterinė akcijos vertė (tęsiamos veiklos),	0,76	0,83	0,96	0,9

SNAIGE

2014 metų konsoliduotas metinis pranešimas

4.2 Gamyba

4.2.1 Bendrovės produktų portfelis

AB "Snaigė" specializuojasi aukštos kokybės buitinių šaldiklių gamyboje. Be to, gaminami šaldytuvai komerciniams tikslams ir viešbučiams bei restoranams. Taip pat gaminamos atsarginės dalys šaldytuvams, įrankiai bei jrengimai.

Bendrovė gamina aukštos kokybės įvairių modelių buitinius šaldytuvus – vitrinas bei vyno šaldytuvus, šaldiklius bei jų atsargines dalis.

Pagrindinė bendrovės produkcija – šaldytuvai. Jie klasifikuojami į keturias pagrindines kategorijas:

• Kombinuoti šaldytuvai su atskiromis išorinėmis durimis;
• Vienkameriniai šaldytuvai;
• Šaldikliai;
• Komerciniai šaldytuvai.

2014 metais daugiausia pagaminta kombinuotų šaldytuvų su atskiromis išorinėmis durimis.

Konsoliduoti paskutiniųjų trejų metų pardavimai:

Veiklos rūšis	2013 m. 2014 m.			2012 m.
	Vnt.	Proc.	Vnt.	Proc.	Vnt.	Proc.
Parduoti bendrovės pagaminti šaldytuvai, vnt.	217 654	100	245 495	100	218 419	100
iš to skaičiaus:
Kombinuoti šaldytuvai su atskiromis išorinėmis durimis	175 629	80,7	190 975	77,8	159 916	73,2
Buitiniai šaldytuvai (vienkameriniai)	7 924	3.6	8 967	3.7	11 509	5.3
Šaldikliai	22 335	10,3	33 983	13.8	32 879	15.1
Komerciniai šaldytuvai	11 766	5,4	11 570	4,7	14 115	6,5

4.2.2 Gamybos nutraukimas ar sumažinimas, turėjęs ar turintis esminės įtakos bendrovės veiklos rezultatams per 3 pastaruosius ūkinius metus

Per pastaruosius 3 ūkinius metus gamybos nutraukimo ar sumažinimo, turėjusio esminę įtaką bendrovės veiklos rezultatams, nebuvo.

4.3 Pardavimai

Pagal pardavimo rinkų svarbumą ir geografinį pasidalinimą bendrovė savo pardavimo rinkas dalina į šias pagrindines grupes: Baltijos šalių rinka (Lietuva, Latvija, Estija), Rytų rinka (Rusija, Ukraina, Kazachstanas, Uzbekistanas, grugalija, Galiga, Kitos NVS šalys), Europos rinka (Vokietija, Prancūzija, Olandija, Lenkija, Portugalija, Čekija, kitos Vakary ir Centrinės Europos šalys).

2014 m. AB "Snaigė" pardavė virš 217,7 tūkst. savo gamybos šaldytuvų. Pagrindinės produkcijos pardavimo pajamos siekė 135 mln. Lt, tai yra 13,0 proc. mažiau nei pernai. Daugiausiai (55,3 proc.) pardavimo pajamų bendrovė gavo iš Europos rinkos. Šiek tiek mažiau (36 proc.) – iš Rytų rinkos. Mažiausiai bendrovė gavo pardavimo pajamų (8,7 proc.) iš Baltijos šalių rinkos. Eksportas sudarė 93,3 proc. visos parduotos produkcijos, t. y. 126,1 mln. Lt.

Bendrovės 2014 m. pardavimo struktūra (pagal pajamas):

Europos rinka

Europos rinkoje AB "Snaigė" 2014 m. pardavė 118,5 tūkst. vnt. šaldytuvų ir gavo 74,8 mln. Lt pajamų. Tai yra 28,1 proc. daugiau pajamų nei pemai. Daugiausia produkcijos buvo parduota ir daugiausia pajamų gauta Vokietijoje (32,3 tūkst. vnt., 20,5 mln. Lt), Prancūzijoje (31,6 tūkst. vnt., 19,3 mln. Lt) bei Lenkijoje (28,8 tūkst. vnt., 18,5 mln. Lt).

2014 m. buitinės technikos rinka rodė atsigavimo požymius.

llgamečiai AB "Snaigė" klientai, tokie kaip "Severin" (Vokietija), "Orima" (Portugalija), "Conforama" (Priai įresia sėkmingą bendradarbiavimą su bendrove. 2014 m. pradėtos derybos su "Boulanger" (Prancūzija) ir "Brandt" (Prancūzija), "Expert" (Norvegija).

Pardavimai Europos rinkoje 2014 m. (pagal pajamas):

Rytų rinka

2014 m. bendrovė Rytų rinkoje pardavė 82,9 tūkst. vnt. šaldytuvų ir gavo 48,6 mln. Lt pardavimo pajamų, t. y. 44,9 proc. mažiau nei 2013 m. Pagrindinę įtaką padarė karo veiksmai Ukrainoje bei sunki ekonominė padėtis šioje šalyje ir dėl to stipriai sumažėję pardavimai šioje rinkoje.

AB "Snaigė" 2014 m. toliau plėtojo prekybinius santykius su Kirgizija, Kazachstanu, Tadžikija ir Uzbekija. Tai – egzotiškos, tolimos, bet pelningos rinkos, kuriose "Snaigės" šaldytuvai ypač vertinami. 2014 m. bendrovė šiose rinkose pardavė 41,7 tūkst. vnt. šaldytuvų bei gavo 23,4 mln. Lt pajamų, t. y. 9,3 proc. daugiau negu 2013. Per 2014 m. bendrovė užmezgė prekybinius santykius su Azerbaidžanu ir Gruzija.

Pardavimai Rytų rinkoje 2014 m. (pagal pajamas):

Baltijos šalių rinka

2014 m. AB "Snaigė" Baltijos šalių rinkoje pardavė daugiau nei 16,2 tūkst. šaldytuvų ir gavo 11,8 mln. Lt pajamų. 2014 m. Lietuvoje AB "Snaigė" pardavė apie 12,2 tūkst. šaldytuvų, gavo virš 9,1 mln. Lt pardavimo pajamų. Ekspertiniais duomenimis 2014 metais AB "Snaigė" užėmė apie 13 proc. Lietuvos buitinių šaldytuvų rinkos.

Latvijoje 2014 m. buvo parduota 3,3 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos viršijo 2,2 mln. Lt.

AB "Snaigė" 2014 m. Estijoje pardavė daugiau nei 0,8 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos siekė beveik 0,5 mln. Lt.

Pardavimai Baltijos šalių rinkoje 2014 m. (pagal pajamas):

SNAIGI

2014 metų konsoliduotas metinis pranešimas

Bendrovės prekinių ženklų portfelis

2014 m. bendrovė pardavė 50,2 proc. produkcijos su savo prekiniu ženklu "SNAIGĖ". Be šių, bendrovė pagamino šaldytuvus su kitų gamintojų ir mažmeninės prekybos tinklų prekiniais "Far – CONFORAMA", didžiausias buitinės technikos mažmeninės prekybos tinklas Prancūzijoje; "Amica"; "Bomman"; "Coldis"; "Coldis"; "Continent"; "Cool"; "KBS"; "Orima"; "Raymond".

Bendrovės prekinių ženklų portfelis 2014 m. (pagal pardavimo pajamas):

4.4 Tiekimas

Bendrovei tiekiamos medžiagos bei komplektuojančios dalys iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Didžioji jų dalis – Europos šalių gamintojai bei žaliavų tiekėjai.

Strateginiai tiekėjai – "SECOP" s.r.o., "HUAYi Compressor Co.", Ltd., "ACC Compressors" S.P. (kompresoriai), "Jiaxipera compressor Co.", Ltd., "Donper group", "Total Petrochemicals", "Bayer MATERIAL SCIENCE", "Arcelor FCS Commerci", "Sintur Spolka" z.o.o, "Marcegaglia Poland" Sp.z.o.o., "Lisiplast" UAB, "Hoda R. Gražio" UAB, "Profilita" UAB. "Baltijos polistirenas" UAB.

Aukštos kokybės garantija ir efektyvi logistika, geriausia ir sąlygos, konkurencija tarp tiekėjų ir nuolatinė alternatyvių medžiagų paieška – tai bendrovės tiekimo strategijos prioritetai. Konkurencija tarp tiekėjų ir alternatyvių medžiagų paieška skatina perkamo produkto tobulinimą. AB "Snaigė" tiekėjų techninės tarnybos glaudžiai bendradarbiauja su bendrovės technologais ir konstruktoriais, ieškodami bendrų technologinių sprendimų, gerinančių produkto kokybę bei mažinančių produkto savikainą.

4.5 Darbuotojai ir žmogiškųjų išteklių politika

4.5.1 Bendrovės žmogiškųjų išteklių politika

Bendrovės sėkmė priklauso ne tik nuo jos dydžio, strategijos, bet didele dalimi ir nuo to, kaip ji elgiasi su savo personalu. Visi iššūkiai ir pokyčiai, su kuriais susiję su joje dirbančiais žmonėmis, todėl veiklos efektyvumą pirmiausia lemia gebėjimas valdyti žmogiškuosius išteklius.

Personalo politika bei žmogiškųjų išteklių valdymas bendrovėje susideda iš: žmogiškųjų išteklių planavimo, personalo komplektavimo (pritraukimas, atranka, priėmimas), personalo ugdymo, veiklos vertinimo, personalo motyvavimo, elgesio normų, darbų saugos, taip pat socialinių sąlygų užtikrinimo.

Susiduriant su permainomis ir naujais iššūkiais, bendrovei svarbiausia sugebėti kuo mažesnėmis sąnaudomis išlaikyti kvalifikuotą, gabų ir motyvuotą pebantį vykdyti nustatytus uždavinius ir padėti bendrovei pasiekti jos strateginius tikslus.

Strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas. Personalo politikos tikslas - padėti bendrovei prisitaikyti prie naujų aplinkos reikalavimų ir įgyvendinti strateginius tikslus, tai administravimo efektyvumo didinimas, žmogiškųjų išteklių praktikos susiejimas su bendra bendrovės strategija, žmogiškųjų išteklių įvertinimas,

Žmogiškųjų išteklių planavimas. Užtikrinti efektyvų pareigybių skaičių ir struktūros planavimą, užikrinti žmogiškųjų išteklių poreikio planavimą, planavimo kokybės įvertinimą.

NAC

2014 metų konsoliduotas metinis pranešimas

Veiklos analizė. Siekiant užtikrinti efektyvesnį žmogiškųjų išteklių valdymą būtina įveitinti naujus veiklos uždavinius, atsisakyti neefektyvios veiklos, funkcijų dubliavimo, pergrupuoti ir naujai perskirstyti funkcijas.

Bendrovės ugdymas. Personalo ugdymas yra būtina sąlyga bendrovės strateginiams tikslams pasiekti, nes mokydamasis personalas įgyja kvalifikaciją ir gebėjimų. Kintantys bendrovės iššūkiai, aplinka, kurioje reikia vykdyti užduotis, naujų technologijų taikymas, sudėtinga situacija darbo rinkoje rodo, kad būtina investuoti į personalo mokymą (kvalifikacijos kėlimą), nes tai motyvuoja, gerina darbo kokybę, didina lojalumą, užtikrina efektyvesnį prisitaikymą prie naujų iššūkių ir sąlygų.

Veiklos įvertinimas ir karjera. Personalo veiklos vertinimas - neatsiejama karjeros planavimo dalis. Asmens potencialą ir tobulinimo sritis gali numatyti tik objektyvus vertinimo tikslas – maksimaliai suderinti personalo veiklą su bendrovės tikslais. Veiklos valdymo procesas, tai aiškių ir pasiekiamų veiklos tikslų nustatymas, tikslų siekimo stebėjimas, darbuotojų veiklos (tikslų) koordinavimas, nustatytų tikslų koregavimas, metinis personalo veiklos vertinimas. Planuojant karjerą, labai svarbu, kad jis būtų nukreiptas ne tik į praeitį, t. y. asmens darbo rezultatus, bet ir į ateitį – jo gabumus, sugebėjimą keistis, vykdyti sudėtingesnes užduotis – į jo potencialą.

Personalo motyvavimas. Apklausų metu daugelis kaip pagrindinį žemą motyvaciją, nurodo nepakankamą darbo užmokestį. Šiuo metu, vis dar esant sunkioms sąlygoms, būtina daugiau dėmesio skirti socialiniams motyvams stiprinti: asmeniniams skatinti, atsakomybei didinti, priklausymo grupei ar komandai, vadovavimo, saviraiškos galimybėms sudaryti ir kt.

	2014			2013			2012
Darbuo- tojai	Skaičius	%	Vidutinis atlygini- mas, Lt	Skaičius	%	Vidutinis atlygini- mas, Lt	Skaičius	0/0	Vidutinis atlygini- mas, Lt
Vadovai	5	0.7	20 099	5	0,7	25 120	5	0,8	20 341
Specialistai	120	18.0	3 293	120	16,5	3 249	118	18,5	3 181
Darbininkai	543	81,3	1 797	601	82,8	1 761	514	80.7	1 659
iš viso:	663	100.0	2 212	726	100.0	2 149	637	100,0	2 082

4.5.2 Bendrovės darbuotojai 2012-2014 m. pagal personalo grupes *!

4.5.3 Bendrovės darbuotojų struktūra pagal išsilavinimą*

Darbuotojų	2014		2013		2012
išsilavinimas	Skaičius	%	Skaičius	%	Skaičius	%
Aukštasis	112	16,8	109	15,0	101	15,9
Spec. vidurinis	433	64,8	448	61,7	389	61.1
Vidurinis	116	17,4	161	22,2	139	21,8
Nebaigtas vidurinis		1,0	8	1,1	8	1,2
lš viso:	668	100	726	100	637	100

4.5.4 Bendrovės ir dukterinių įmonių darbuotojai 2012–2014 m. pagal personalo grupes"!

		2014	2013		2012
Darbuotojai	Skaičius	%	Skaičius	0/0	Skaičius	0/0
Vadovai	7	1,0		0.9	9	1,2
Specialistai	138	18.4	139	17,0	156	20,2
Darbininkai	603	80.6	668	82,1	606	78,6
lš viso:	748	100	814	100	771	100

*vidutiniai metiniai duomenys

4.6 Investicijų politika

4.6.1 Dukterinių bendrovių pavadinimai, būstinių adresai, veiklos pobūdis, įstatinio kapitalo dydis, neapmokėta bendrovės dalis įstatiniame kapitale, grynas (nuostolis), trumpalaikių įsipareigojimų ir trumpalaikio turto santykis, visų įsipareigojimų ir viso turto santykis

	SNAIGE - UKRAINE	ALMECHA
Registracijos data, buveinės adresas	registruota 2002 m. lapkritį. Adresas: Gruševskio g. 28- 2a/43, Kijevas, Ukraina	Bendrovė jregistruota 2006 m. lapkritį. Adresas: Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva
Veiklos pobūdis	Prekyba ir rinkodaros paslaugos	Kitų niekur nepriskirtų mašinų ir irangos gamyba
AB "SNAIGE" turima įstatinio kapitalo dalis, %	ਰੇਰੇ	100
statinio kapitalo dydis (Lt)	29 814	1 375 785
Neapmokėta emitento dalis įstatiniame kapitale	Pilnai apmokėta	Pilnai apmokėta
2014 m. grynasis pelnas (nuostolis) (Lt)	28 692	(15 806)

4.6.2 Stambūs, sudarantys daugiau kaip 10 procentų bendrovės įstatinio kapitalo, investicijų projektai, įgyvendinti per paskutinius 2 finansinius (ūkinius) metus: investicijų rūšys, investicijų apimtys, investicijų finansavimo šaltiniai, investicijų geografinis pasiskirstymas

2014 metų investicijų programų įgyvendinimui iš viso buvo panaudota 5 144,29 tūkst. Lt investicinių lėšų.

Naujų gaminių kūrimui ir jų gamybos parengimui išleista 2 061,01 tūkst. Lt. Metų bėgyje sukurti šie nauji gaminiai ir parengta jų gamyba (įsigyta ir įdiegta į gamybą nauja įranga ir įrengimai):

• a) RF 34 NF A++; 11
• b) RF34 NF su didesniu žemų temperatūrų kameros tūriu;
• Šaldytuvas C 31; 2.
• Šaldytuvas CD 140 (C 140). 3.

Patobulinus lentynų laikiklių konstrukciją šaldytuvų vidinėse spintose, atliktas visų RF ir F šaldytuvų modelių vidinių spintų gamybos įrangos pakeitimas, t. y. – atliktas 10 vakuumformų ir 13 puansonų modernizacijos projektas.

Technologijų vystymui, ypatingai svarbių ir efektyvių projektų įdiegimui, darbo vietų tobulinimui bei gamybos pajėgumų didinimui 2014 metais buvo išleista 1 700,92 tūkst. Lt: atliktas "Magic cylinder" miltelinio dažymo kabinos iš TPI montažas ir pritaikymas darbui "Snaigėje", įrengta dažymo remonto kabina, įsigyta ir įdiegta nemažai įrengimų ir įrangos bandymų centrui modernizuoti (pagal "Intelektas LT+" projektą), įsigyti papildomi puansonai ir formos šaldytuvų spintų bei durų izoliacijos užpylimui, lietformų dubleriai, įdiegti kiti svarbūs projektai.

100,08 tūkst. Lt buvo investuota į efektyvių elektros energijos ir šilumos taupymo priemonių įgiegta energijos naudojimo kontrolės ir monitoringo sistema "EMCOS Corporate", sumontuoti lauko apšvietimo įrenginiai įmonės teritorijoje, įdiegtos kitos energiją taupančios priemonės.

Gamybos techniniam palaikymui, naujos įrengimų ir įrangos įsigijimui bei metų eigoje susidėvėjusios atnaujinimui panaudota 794,56 tūkst. Lt. Buvo įsigyti 2 elektriniai krautuvai, 2 ultragarsinio suvirinimo aparatai, ND RF D357.318 "durų vonelės" lietformą, kranas "Almechai", įvairūs štampai, matavimo prietaisai, detalių transportavimo vežimėliai, pakabos dažymui ir kita įranga.

Logistikos ir serviso ūkio įrengimų tobulinimui 2014 metais išleista 379,95 tūkst. Lt. Buvo baigtas sandėlių ūkio valdymo sistemos įdiegimas, įsigyta įranga metalo rulonų įrengti vartai metalų ir pagamintos produkcijos sandėliuose, ir t. t.

Bendrovės kompiuterių, spausdintuvų ir programinės įrangos atnaujinimui, atsarginių kopijų programinės ir kaupiklių įrangos įsigijimui 2014 metais išleista 166,52 tūkst. Lt.

4.7 Aplinkos apsauga

4.7.1 Aplinkos apsaugos politika

Bendrovės aplinkos apsaugos vizija – ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.

Bendrovės produktai, jų gamybos technologija bei paslaugos nedaro neteisėto poveikio atmosferos orui, vandenims, darbuotojams, vartotojams, aplinkai.

Aplinka neturi būti užteršta gamybos bei produktų atliekomis daugiau negu tai neišvengiama ir leidžiama.

Bendrovės vadovybė, siekdama įgyvendinti viziją ir aiškiai suprasdama apinkos apsaugos svarbą, prisiima šiuos įsipareigojimus:

• vykdyti pritaikomus teisinius ir kitus bendrovės nusistatytus reikalavimus, susijusius su aplinkos apsaugos aspektais;
• vykdyti taršos prevenciją, skiriant deramą dėmesį dujų, didinančių šiltnamio efektą, naudojimo kontrolei ir tuo . prisidedant prie globalinio klimato atšilimo mažinimo;
• nuolat gerinti aplinkos apsaugos veiksmingumą;
• didinti mūsų darbuotojų sąmoningą požiūrį į aplinkos apsaugą;
• projektuoti gaminius, atsižvelgiant į žaliavų ir resursų taupymą, pavojingų medžiagų naudojimą, atliekų mažinimą bei jų pakartotinį panaudojimą ir perdirbimą, vartotojų poreikių tenkinimą.

4.7.2 Aplinkos apsaugos ataskaita

AB "Snaigė" yra viena iš pažangiausių Lietuvos gamybinių įmonių aplinkosaugos srityje, Mūsų vizija – ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.

Bendrovėje sukurtą, įforminta dokumentais, įgyvendinama, prižiūrima ir nuolat gerinama aplinkos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 14001 reikalavimus, Sistema sertifikuota ir veikia jau nuo 2001 metų.

2014 m. bendrovėje šalinami teršalai neviršijo leistinų normų, todėl jokių pastabų ar pretenzijų iš kontroliuojančių institucijų ar dalykinių partnerių bendrovė nesusilaukė.

Kurdami nauja gamini visada teikiame pirmenybę žaliavas ir išteklius taupančiai saugiam transportui, minimaliam atliekų kiekiui ir produkcijos kokybei. Gamybai stengiamės naudoti medžiagas, kurias vėliau būtų galima perdirbti.

AB "Snaigė" laikosi 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/125/EB, reglamentuojančios gaminių projektavimą.

"Snaigės" šaldytuvai gaminami iš ekologiškų medžiagų, kuriose nėra pavyzdžiui, kiekviena plastikinė detalė šaldytuve pažymėta (pagal ISO 1043:1:1997), kad ją būtų galima panaudoti dar kartą, perdirbti pagal Direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų reikalavimus.

Projektuojant ir gaminant "Snaigės" šaldytuvus, stengiamasi įvairiais būdais mažinti žalingą poveikį aplinkai:

• nenaudojamos medžiagos, sukeliančios šiltnamio efektą, ardančios ozono sluoksnį;
• nenaudojamos žmogaus sveikatai kenksmingos medžiagos;
• atliekama medžiagų sunaudojimo analizė.

AB "Snaigė" gaminiai atitinka toliau išvardytų Europos Bendrijos išleistų direktyvų bei reglamentų reikalavimus dėl kenksmingų medžiagų nenaudojimo:

• RoHS2 Europos Bendrijos (EB) direktyvos 2011/65/EB;
• REACH reglamento 1907/2006/EB;
• PAH Vokietijos vyriausybės nutarimo ZEK-01.4-08;
• kontakto su maistu:
  • EB reglamento 1935/2004/EC (bendras);
  • EB reglamento Nr. 10/2011 (plastikams).

Kaip įrodymas, kad AB "Snaigė" gaminiai attinka aukščiau išvardintus yra notifikuotos bandymų laboratorijos "DEKRA" (Vokietijoje) bei Nacionalinės visuomenės sveikatos laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus (Lietuvoje) atlikti bandymai ir pateikti bandymų protokolai.

Pirkdami šaldymo prietaisą vartotojai gauna ir informacijos, su ekologiją. Patariama, kaip įrengti, naudoti ir prižiūrėti gaminį, kad jį būtų galima kuo ilgiau naudoti, o aplinkai daromas poveikis būtų sumažintas, Be to, nurodoma, kaip grąžinti gaminį pasibaigus jo naudojimo laikui.

Bendrovėje veikia senų šaldytuvų utilizavimo sistema. Nuo 2006 m. vidurio bendrovė imėsi tvarkyti stambių namų apyvokos prietaisų - šaldytuvų ir šaldiklių - atliekas.

AB "Snaigė" nuosekliai laikosi Kioto protokolo reikalavimų dėl globalinio atšilimo ir klimato kaitos. Bendrovėje taupoma elektra, vanduo ir šiluma: per dešimtmetį trigubai sumažintas šių išteklių naudojimas.

4.8 Rizikos veiksniai, susiję su bendrovės veikla

Makroekonominė rizika – augant Lietuvos ūkiui, ir 2015 m. tikimasi tolesnio privataus vartojimo bei vidaus pakiausos augimo, kurį iš esmės lems mažėjantys neapibrėžiumai politikoje, didėjantis pasitikėjimas valstybe bei realiųjų disponuojamų pajamų augimas. Eksporto rinkų perstūmimas į vakarus krizės įvyko jau 2014 m., todėl išorės paklausą skatins vis labiau atsigaunanti vakarų pasaulio ekonomika. Didesnės infliacijos rizika susijusi su pasaulinėmis žaliavų kainomis: jų svyravimai yra tikėtini, jie pastebimai paveiktų visas su išore labiau susijusias kainas Lietuvoje (maisto, degalų ir administruojamąsias). Šiuo metu tiek ir pasaulinėje rinkoje yra jaučiamas ekonomikos bei vartojimo atsigavimas, kuris gali turėti įtakos bendrovės gaminamų produktų paklausai bei verslo perspektyvoms. Valiutų kursų svyravimo ižika yra minimizuojama subalansuojant pirkimo srautus skirtingomis valiutomis (pagrinde EUR ir USD).

Kredito rinkų rizika - šiuo metu tiek ir pasaulinėje kreditų rinkoje jaučiamas suaktyvėjimas bei kredito prieinamumo pagerėjimas. Bendrovės vidiniai finansiniai resursai yra riboti, todėl jos veikla priklauso ir nuo išorinio kreditinio finansavimo. Atsižvelgiant į pasaulinės kreditų rinkos atsigavimą galima daryti prielaidą, kad tai teigiamai paveiks bendrovės finansinę situaciją, bendrovė turės galimybę apsirūpinti trumpalaikiais ir ilgalaikiais kreditais veiklos finansavimui.

Bendrovės finansinės apskaitos tikslumo rizika – 2015 m. balandžio 13 d. bendrovės auditorius pareiškė sąlyginę nuomonę apie bendrovės atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas.

Tarptautinės prekybos apribojimų rizika - dalis bendrovės pagaminamos produkcijos yra eksportuojamą į trečiąsias šalis (nepriklausančias Europos Sąjungai). Egzistuoja rizika, jog pasikeitusi trečiųjų šalių užsienio prekybos politika pablogins eksporto į šias šalis sąlygas. Toks pasikeitimas neigiamai paveiktų bendrovės ir finansinę situaciją. 2014 m. bendrovė, kompensuodama mažėjančius pardavimus Ukrainoje, sėkmingai didino pardavimus Vakarų, Baltijos bei Vidurinės Azijos rinkose.

Rinkos rizika – bendrovė užsiimą įvairių bei buitinių šaldytuvų bei šaldiklių gamyba ir pardavimu. lnvestuotojai prisiima riziką, kad dėl neigiamų pokyčių gaminamos produkcijos bei gamyboje naudojamų žaliavų rinkose bendrovė gali patirti nuostolių, apsunkinančių bendrovės finansinę situaciją.

Politinė rizika – bendrovė užsiima gamybine veikla, kurios metu išsiskiria aplinkai kenksmingų cheminių medžiagų. Gamtosauga, tiek Lietuvos, tiek ir Europos Sąjungos mastu, yra politiškai reguliuojama sritis. Dėl to egzistuoja tikimybė, jog pasikeitus galiojantiems reikalavimams bei draudimams bendrovei reikėtų papildomai investuoti į gamybinių procesų pritaikymą naujiems reikalavimams. Tačiau tokios investicijos neturėtų neigiamai paveikti bendrovės finansinės būklės.

Veiklos tęstinumo rizika – veiklos tęstinumo prielaidos išsamiai atskleistos 2014 m. konsoliduotų finansinių ataskaitų 2.2. pastaboje.

Operacinė rizika - tai rizika patirti tiesioginius nuostolius dėl netinkamų ar neveikiančių vidaus procesų, sistemų ar technologių, atstovų veiksmų, išorinių veiksmų. Operacinės rizikos sudėtinė dalis yra teisinė rizika – tai rizika patirti nuostolius dėl bendrovės dabartinių ar ankstesnių pareigų, kylančių ar susitarimų, bylų ar įstatymų, nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Techniniai – technologiniai veiksniai – tai fizinis ir moralinių priemonių nusidėvėjimas. Šios rūšies rizikos veiksniai gali bendrovės veikti tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai. Tiesiogiai bendrovę technologiniai veiksniai gali veikti per fizinį bei moralinį techninės bazės nusidėvėjimą.

Daugiau informacijos apie rizikos valdymą bei Bendrovės patiriamas palūkanų normų, valiutų kursų, kredito ir likvidumo rizikas atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 29 pastaboje.

4.8.1 Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimą, vidaus kontrolės rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas.

Bendrovės vyriausiasis buhalteris yra atsakingas už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo priežiūrą bei galutinę jų peržiūrą. Be to, jis nuolat peržiūri Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje, kad finansinėse ataskaitose būtų laikų įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja bendrovės ir grupės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinėms, periodiškai informuoja bendrovės valdybą apie finansinų ataskaitų rengimo darbų eigą.

4.9 Susijusių šalių sandoriai

Informacija apie susijusių šalių sandorius atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 31 pastaboje.

4.10 Teismo ir trečiųjų šalių teismo (arbitražo) procesai

2014 m. bendrovė nedalyvavo jokiuose teismo ir trečiųjų šalių teismo (arbitražo) procesuose,

SNAIGE

5 KITA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"

5.1 Bendrovės dalyvavimas organizacijose

AB "Snaigė" yra Lietuvos pramoninkų konfederacijos narė.

Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, jungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma gamybos įmonių, bet ir bankai, prekybos įmonės, užsienio firmų atstovybės, moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos.

Lietuvos Pramonininkų konfederacija yra nepolitinė, visuomeninė organizacija, ji nepriklausoma nuo valstybės. Savo politiką LPK vykdo savarankiškai. Lietuvos pramonininkų konfederacijos narių įstatiniame kapitale AB "Snaigė" nedalyvauja.

AB "Snaigė" yra asociacijos EEPA narė.

EEPA - elektros įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų įsteigta organizacija. Pagrindinis organizacijos tikslas – vykdyti ES ir LR teisės aktuose numatytas savo narių atliekų tvarkymo prievoles. Nuo 2006 metų organizuoja elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymą, o nuo 2009 metų pabaigos - baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą.

AB "Snaigė" yra LINPRA (Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija) narė. LINPRA yra nepriklausoma verslo savivaldos organizacija. Tarptautiniu lygmeniu jį atstovauja metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos sektoriaus interesams, siekdama padidinti jo konkurencingumą ir internacionalizavimą.

AB "Snaigė" yra buitinės technikos gamintojų asociacijos "CECED Lietuva" steigėja ir narė. Asociacijos tikslai yra koordinuoti asociacijos narių, dirbančių buitinės technikos gamybos srityje veiklą, atstovauti narių interesams, juos ginti, nagrinėti nariams iškilusius klausimus, užtikrinti tinkamą gamintojų interesų apsaugą ir t. t.

AB "Snaigė" yra Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Alytaus filialo narė. Vilniaus prekybos ir amatų rūmai yra savanoriškas juridinių bei fizinių asmenų, užsimančių Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla, susivienijimas, ne pelno organizacija, įgyvendinanti verslo savivaldos principus veiklos regione.

5.2 Patentai, licencijos, kontraktai

Bendrovės veikla nepriklauso nuo patentų ir licencijų.

5.3 Naujausi ir esminiai įvykiai bendrovės veikloje

Esminiai pobalansiniai įvykiai pateikiami konsoliduotose finansinėse ataskaitose.

5.3.1 Naujausia viešai skelbta informacija

2015-02-27

2014 m. AB "Snaigė" EBITDA augo 11 kartų, nuostolis sumažėjo 4 kartus

AB "Snaigė" 2014 m. neaudituotais duomenimis pasiekė 6,1 mln. Lt (1,8 mln. EUR) EBITDA. Tai yra 11 kartų daugiau nei 2013 metais.

Bendrovės neaudituota konsoliduota apyvarta viršijo 146 mln. EUR) ir yra 17 proc. mažesnė palyginus su praeitais metais.

Tam itakos turėjo įvykiai Ukrainos rinkoje bei bendra nepalanki situacija Rusijoje ir jos įtakos zonose.

AB "Snaigė" generalinis direktorius Gediminas Čeika teigiamai vertina bendrovės veiklą bei 2014 metų rezultatus. "Nors praradome Ukrainą, vieną didžiausių bei pelningiausių savo rinkų, tačiau šiuos pardavimus didžiąja dalimi pavyko kompensuoti kitose rinkose", – teigė G. Čeika. "Nevertinat Ukrainos kritimo, bendrovės pardavimai augo net 18 proc.

pidžiuojuosi savo komandos gebėjimais žaibiškai reaguoti į susidariusią padėtį bei perorientuoti savo veiksmus bendrovei naudingomis kryptimis."

AB "Snaigė" pastangos išlaikyti stabilius pardavimus daugiau parduodant kitose rinkose buvo vaisingos: palyginus su praeitais metais bendrovės pardavimai Prancūzijoje augo 39 proc., Lenkijoje – 31 proc., Vokietijoje – 14 proc.

Ženkliai AB "Snaigės" pardavimai augo ir Lietuvoje – net 46 proc. palyginus su praeitais metais. "Džiaugiuosi, kad "Snaigės" šaldytuvai puikiai perkami ne tik Prancūzijoje, Portugalijoje, kitose Europos šalyse, bet ir Lietuvos "Griniją", – teigė Gediminas Čeika. "Šiandien "Snaigė" yra antras geriausiai parduodamas šaldytuvų prekinis ženklas Lietuvoje, kai kurie mūsų gaminai yra tikri bestseleriai, mėnesių mėnesiais neužleidžiantys geriausiai parduodamų šaldytuvu vietų pardavimų sąraše."

Per metus AB "Snaigė" savo pirkėjams pristatė keletą naujų gaminių: taupiausią, itin mažai elektros energijos vartųjantį r er moda išsidytuvą, naują didesnės talpos šaldiklį, aukštesnės energetinės klasės šaldytuvą su bešerkšne šaldymo sistema "No Frost".

Pastarasis buvo apdovanotas Lietuvos metų gaminio Aukso medaliu.

Neaudituotais konsoliduotais duomenimis AB "Snaigė" patyrė 2,2 mln. Lt (0,7 mln. EUR) nuostolį, t. y. 4 karus mažesnį nei pernai. Nuostolis susidarė suformavus atidėjinius galimiems kai kurių Krymo bei rytų Ukrainos klientų skolų nurašymams. Dėl susiklosčiusios šalyje situacijos jie buvo priversti sustabdyti savo veiklą.

5.3.2 Esminiai įvykiai bendrovės veikloje

2014-11-28

Įvykiai Ukrainoje nesutrukdė AB "Snaigė" dirbti pelningai

AB "Snaigė" per devynis 2014 metų mėnesius pasiekė 6,2 mln. Lt neaudituotos konsoliduotos EBITDA. Bendrovės apyvarta viršijo 115 mln. Lt (neaudituotais duomenimis) ir buvo 18 proc. mažesnė palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, prastesnį nei pernai rezultatą nulėmė ženkliai sumažėję pardavimai Ukrainos rinkoje. "Ukraina buvo viena didžiausių mūsų rinkų", – teigė G. Čeika. "Tačiau praradimus, patirtus Ukrainoje, didžiąja dalimi pavyko kompensuoti kitose rinkose. Dabar Ukrainos dalis mūsų pardavimuose yra ženkliai sumažėjusi ir nebeturi įtakos stabiliam bendrovės vystymuisi."

AB "Snaigė" pastangos išlaikyti stabilius pardavimus daugiau parduodant kitose rinkose buvo vaisingos: Prancūzijoje bendrovės pardavimai augo 48 proc., Lenkijoje – 62 proc., Vokietijoje – 20 proc. palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu.

Bendrovės pardavimai Lietuvoje taip pat puikūs – 44 proc. didesni nei praeitais metais tuo pačiu laikotarpiu. "Džiaugiuosi, kad "Snaigės" šaldytuvai puikiai perkami ne tik Prancūzijoje, Vortugalijoje, kitose Europos šalyse, bet ir Lietuvos rinkoje", – teigė Gediminas Čeika. "Šiandien "Snaigė" yra antras geriausiai parduodamas šaldytuvų prekinis ženklas Lietuvoje, kai kurie mūsų gaminai yra tikri bestseleriai, mėnesiais neužleidžiantys geriausiai parduodamų šaldytuvų vietų pardavimų sąraše."

gendoliai paradosamą odiojai į pristatė savo rinkoms keletą naujų gaminių: taupiausią, itin mažai elektros energijos vartojanti A+++ klasės šaldytuvą, naują didesnės talpos šaldiklį, aukštesnės energetinės klasės šaldytuvą su bešerkšne šaldvmo sistema "No Frost".

Nepaisant sumažėjusių pardavimų strateginėje rinkoje, AB "Snaigė" dirbo pelningai – per devynis šių metų mėnesius bendrovė uždirbo apie 1,26 mln. Lt neaudituoto konsoliduoto pelno.

2014-08-29

Nepaisant įvykių Ukrainoje, AB "Snaigė" I pusmetį dirbo pelningai

AB "Snaigė" per pirmąjį 2014 metų pusmetį pasiekė 3,3 mln. Lt EBITDA. Bendrovės apyvarta dėl dramatiškų įvykių Ukrainoje siekė 74,4 mln. Lt (neaudituotais duomenimis). Apyvartos mažėjimas sudarė 18 proc. palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais.

parak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, prastesnį rezultatą nulėmė ženkliai sumažėję pardavimai Ukrainos rinkoje. "Ukraina yra viena didžiausių ir pelningiausių mūsų rinkų", – teigė G. Čeika. "Praradimus, patirus Ukrainoje, kompensuoti kitose rinkose pirmąjį pusmetį pavyko tik iš dalies."

AB "Snaigė" pastangos išlaikyti stabilius pardavimus daugiau parduodant kitose rinkose buvo vaisingos: Portugalijoje bendrovės pardavimai augo beveik tris kartus, Vidurinėje Azijoje - 71 proc., Lenkijoje - 62 proc., Vokietijoje - 6 proc. palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu. Bendrovės vadovą ypač džiugina pardavimų augimas Lietuvos rinkoje. į er pirmąjį šių metų pusmetį AB "Snaigė" pardavimai išaugo net 74 proc. palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais," – teigia G. Čeika. "Labai džiaugiuosi, kad vis daugiau lietuvių renkasi lietuvišką šaldytuvą."

Pirmąjį pusmetį bendrovė pristatė naująjį savo gaminį – A+++ energijos suvartojimo klasės šaldytuvą. Tai taupiausios klasės šaldytuvas, sunaudojantis itin mažai elektros energijos.

Nepaisant sumažėjusių pardavimų strateginėje rinkoje, AB "Snaigė" dirbo pelningai – pirmąjį šių metų pusmetį gavo 24 tūkst. Lt konsoliduoto neaudituoto pelno.

2014-05-30

AB "Snaigė" I ketvirtį pardavimai augo 18 proc., EBITDA – 9 kartus

AB "Snaigė" per pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė 33,6 mln. Lt apvvartą (neaudituotais duomenimis), t. y. 18 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus G. Čeikos, bendrovei pavyko išlaikyti pardavimų augimą, nepaisant ženkliai sumažėjusio eksporto į Ukrainą "Ukraina mus yra labai svarbi, tai viena didžiausių mūsų rinkų, sumažėję pardavimai į šią šalį mums gana skaudūs, todėl labai džiaugiuosi, kad pirmąjį ketvirtį praradimus Ukrainoje mums pavyko ne tik kompensuoti pardavimais kitose rinkose, bet ir stabiliai augti," – teigė G. Čeika. "Daug metų dirbame su daugiau nei 30 šalių, esame įpratę balansuoti tarp rizikingų, bet pelningų rytų ir stabilių bei mažiau pelningų vakarų. Ši strategija iki šiol puikiai pasiteisino, tai puikiai įrodo ir pirmojo ketvirčio bendrovės rezultatai."

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, bendrovė ženkliai daugiau pardavė savo produkcijos į Prancūziją (136 proc.), Vokietiją (40 proc.), Vidurinės Azijos šalis (51 proc.). Didelį svorį (13 proc.) AB "Snaigė" pardavimų portfelyje sudarė Lenkija, kur bendrovė parduoda savo produkciją stambiam buitinės technikos gamintojui "Amica". Ženkliai, beveik 4 kartus, bendrovės pardavimai augo Lietuvoje, nors tai maža rinka, tačiau augimas joje itin malonus, džiugu, kad vietinio gamintojo produodamą visame pasaulyje, vertina ir tėvynainiai.

Pirmojo ketvirčio nekonsoliduota EBITDA siekė 1,1 mln. Lt, t. y. 9 katus didesnė nei praeitais metais per tą patį laikotarpį.

2014-04-18
	Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai
	2014 m. balandžio 18 d. įvyko akcinės bendrovės "Snaigė" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.
	1. DARBOTVARKES KLAUSIMAS: AB "Snaigė" metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2013 metais.
	Susirinkime išklausytas AB "Snaigė" metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2013 metais. 2. DARBOTVARKES KLAUSIMAS: Auditoriaus išvada apie 2013 m. bendrovės finansines ataskaitas.
	Susirinkime išklausyta auditoriaus išvada apie 2013 m. bendrovės finansines ataskaitas.
	3. DARBOTVARKES KLAUSIMAS: 2013 m. bendrovės metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas.
	SPRENDIMAS: Patvirtintas 2013 m. bendrovės metinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotos ir bendrovės finansinės ataskaitos).
	4. DARBOTVARKES KLAUSIMAS: AB "Snaigė" 2013 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas.
	SPRENDIMAS:
	Patvirtintas AB "Snaigė" 2013 m. pelno (nuostolių) paskirstymas pagal eiliniam akcininkų susirinkimui pateiktą pelno paskirstymo projektą:
	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) praėjusių finansinių metų pabaigoje	1 397 544
	Grynasis finansinių metų rezultatas - pelnas (nuostoliai)	-22 872 048
	Paskirstytinas rezultatas - pelnas (nuostoliai) - finansinių metų pabaigoje	-21 474 504
	Pervedimai iš rezervų	5 009 000
	socialinėms ir kultūrinėms reikmėms	30 000
	investicijoms	4 979 000
	Pervedimai iš įstatymo numatyto rezervo	0
	Pervedimai iš akcijų priedų nuostoliams padengti	5 698 656
	Akcininkų įnašai nuostoliams padengti	0
	Paskirstytinas pelnas (nuostoliai)	-10 766 848
	Pelno (nuostolių) paskirstymas	0
	Pelno dalis, paskirta į įstatymo numatytus rezervus	0
	Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus	0
	paramai, labdarai	0
	socialinėms ir kultūrinėms reikmėms	0
	Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti	0
0 Pelno dalis, paskirta premijoms išmokėti
	Pelno dalis, paskirta tantjemoms išmokėti	0
Kita:		0
	pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti	0
	- pelno dalis, paskirta į rezervą investicijoms	0
		000 000 000

Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostoliai) – finansinių metų pabaigoje 5 DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Audito įmonės metinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas;

SPRENDIMAS

Audito įmone būsimų 2014 metų metinių ataskaitų auditui atlikti išrinkta "KPMG Baltics", UAB. Bendrovės generalinis direktorius įgaliotas (su teise perigalioti) pasirašyti sutartį su audito įmone, joje nustatant apmokėjimo už audito paslaugas ir kitas sąlygas.

2014-03-27

Šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

2014 m. balandžio 18 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau - Bendrovė), eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau - Susirinkimas).

Susirinkimo vieta – AB "Snaigė" ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.

Susirinkimo pradžia - 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2014 m. balandžio 11 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkų susirinkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė ir sprendimų projektai:

1 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2013 metais. Sprendimo projektas:

lšklausyti AB "Snaigė" konsoliduotą metinį pranešimą apie bendrovės veiklą 2013 m.

2 darbotvarkės klausimas: Auditoriaus išvada apie 2013 m. bendrovės finansines ataskaitas.

Sprendimo projektas:

lšklausyti auditoriaus išvadą apie 2013 m. bendrovės finansines ataskaitas.

3 darbotvarkės klausimas: 2013 m. bendrovės metinių ataskaitų rinkinio tvirtinio tvirtinimas.

Sprendimo projektas:

Patvirtinti 2013 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį.

4 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" 2013 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas.

Sprendimo projektas:

Patvirtinti AB "Snaigė" 2013 m. pelno (nuostolio) paskirstymą pagal eiliniam akcininkų susirinkimui pateiktą pelno paskirstymo projektą.

5 darbotvarkės klausimas: Audito įmonės metinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas;

Sprendimo projektas:

Audito įmone būsimų 2014 metų metinių ataskaitų auditui atlikti išrinkti bendrovės organų ir/ar asmenų, kuriems LR akcinių bendrovių įstatyme suteikta teisė siūlyti sprendimų projektus, pasiūlytą audito įmonę, surinkusią daugiausiai balsų. Šiūloma "KPMG Baltics", UAB.

Įgalioti bendrovės generalinį direktorių, su teise perįgalioti, su audito įmone, joje nustatant apmokėjimo už audito paslaugas ir kitas sąlygas.

2014-02-28

Gerus 2013 m. AB "Snaigė" rezultatus pakoregavo dukterinės Rusijoje nekilnojamojo turto pardavimas

AB "Snaigė" neaudituotais konsoliduotais duomenimis 2013 metais pasiekė 176 mln. Lt apyvartą (t. y. 18 proc. daugiau nei 2012 m. už tą patį laikotarpį). Bendrovės 2013 metų neaudituotas nuostolis prieš mokesčius siekė (8,6) mln. Lt. Tačiau bendrovės neaudituota EBITDA, gauta iš tiesioginės veiklos, siekė 14 mln. Lt, t. y. 22 proc. daugiau nei 2012 m. per tą patį laikotarpį.

Neigiamą rezultatą lėmė nuostoliai, susiję su dukterinės įmonės "Techprominvest" nekilnojamo turto pardavimu. Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, šie nuostoliai nesusiję su tiesiogine bendrovės veikla. "Iš itiesioginės veiklos bendrovė uždirbo 5,2 mln. Lt, t. y. 5 kartus daugiau nei 2012 m. už tą patį laikotarpį", – teigė G. Čeika. "Džiaugiamės, kad tai paskutiniai AB "Snaigė" praradimai, susiję su "Techprominvest". Turėti balanse neveikiančią gamyklą, tai reiškė nereikalingas išlaikymui ir prastesnį konsoliduotą bendrovės rezultatą. Dabar bendrovė galės efektyviau naudoti savo resursus."

Ženklų 18 proc. apyvartos augimą bendrovė pasiekė dėl sėkmingo eksporto. Palyginus su 2012 m., praėjusiais metais pardavimai ženkliausiai augo Lenkijoje +12 kartų, Vidurinėje Azijoje +156 proc., Prancūzijoje +104 proc., Baltijos šalyse +99 proc., Bulgarijoje +29 proc. Pagrindinės bendrovės rinkos liko tos pačios – Ukraina, Prancūzija, Vokietija bei Vidurinė Azija. Šios šalys atspindi visą AB "Snaigė" pardavimo portfelio struktūrą – t. y. nuoseklų balansavimą tarp rizikingų, bet pelningų rytų bei stabilių, bet mažiau pelningų vakarų. Toks pardavimų portfelio diversifikavimas leidžia bendrovei per trumpą laikotarpį kompensuoti pardavimus, jei kurioje nors iš rinkų iškyla nesklandumų.

Ypač geri metai bendrovei buvo Lietuvoje. Sėkmingos rinkodaros ir prekybos strategijos dėka apyvarta Lietuvoje pakilo +78 proc., "Snaigės" šaldytuvai yra tarp geriausiai parduodamų šalyje.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, viena svarbiausių bendrovės pardavimo augimo r iščasčių yra nuolatinis ir nuoseklus technologijų tobulinimas bei naujų produktų kūrimas. "AB "Snaigė" 2013 metais pripažinta Inovatyvia Lietuvos įmone ir apdovanota Inovacijų prizu," – teigė G. Čeika. "Šis apdovanojimas skiriamas bendrovėms, kurios 3 metų laikotarpyje diegė naujus produktus ar reikšmingai patobulino jau esamus, arba reikšmingai patobulino technologinius procesus. AB "Snaigė" attiko visus vertinimo kriterijus: per paskutinius trejus metus bendrovė sukūrė ir pristatė rinkai 8 visiškai naujus gaminių bei 14 esamų gaminių modifikacijų."

Vien tik 2013 metais bendrovė pristatė vartotojams šaldiklio kombinaciją stiklo paviršiaus durimis, šaldytuvą RF34NF su bešerkšne šaldymo sistema, taupiausiai naudojantį elektros energiją A +++ klasės šaldytuvą bei naują 163 cm aukščio šaldiklį.

Pasak Gedimino Čeikos, AB "Snaigė" laukia nelengvi 2014 metai. Dėl įvykių Ukrainoje prognozuojamas pardavimo sumažėjimas šioje vienoje svarbiausių bendrovės rinkų. "Kol kas situacijos nedramatizuojame, manome, kad pavyks subalansuoti savo pardavimų portfelį daugiau produkcijos parduodant kitose šalyse," – teigia G. Čeika.

2014-01-27

Pakartotinio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

2014 m. sausio 27 d. įvykusiame AB "Snaigė" pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai:

DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: AB "Snaigė" paskolos akcininkei UAB "Vaidana" (įmonės kodas 302473720) suteikimas.

SPRENDIMAS: Gavusi kreditą iš ZAO "UniCredit Bank" banko (OGRN 1027739082106, 119034, Prečistenskaja naberežnaja 9, Maskva), AB "Snaigė" suteikia iki 12 000 000 EUR (dvylika milijonų eurų) paskolą akcininkei UAB "Vaidana" (įmonės kodas 302473720). Paskolos palūkanos – 1 mėnesio EURIBOR + 5,25 % metinių. Palūkanų mokėjimas – palūkanos priskaičiuojamos kiekvieną mėnesį ir sumokamos paskolos grąžinimo dieną. Paskolos terminas - 60 mėnesių nuo paskolos sutarties pasirašymo dienos. Pavesti bendrovės generaliniam direktoriui Gediminui Čeikai, (su teise perįgalioti) tvarkyti visus reikalus, sutarties pasirašymu, pasirašyti paskolos sutartį bei pasirašyti kitus su tuo susijusius dokumentus su UAB "Vaidana", aukščiau nurodytos paskolos (jos dalies) suteikimu.

2014-01-10

Šaukiamas pakartotinis neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

2014 m. sausio 27 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau - Bendrovė), pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau - Susirinkimas).

Susirinkimo vieta - AB "Snaigė" ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.

Susirinkimo pradžia - 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2014 m. sausio 20 d. (dalyvauti neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" paskolos akcininkei UAB "Vaidana" (įmonės kodas 302473720) suteikimas.

2014-01-10

Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko 2014 m. sausio 10 d. AB "Snaigė" neeilinis akcininkų susirinkimas nęvyko, nes nebuvo kvorumo.

5.4 Veiklos strategija ir planai

• Toliau didinti pardavimus Vidurinės Azijos, Vakarų bei Centrinės Europos rinkose. .
• · Stiprinti prekės ženklo įvaizdį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
• Tęsti sąnaudų taupymo programų įgyvendinimą. ●
• Didinti bendrovės konkurencingumą pristatant naujus produktus bei naujas technologines produktų savybes.
• · Vystyti pelningus nišinius produktus bei projektus.

6 INFORMACIJA APIE TAI, KAIP AB "SNAIGĖ" LAIKOSI VALDYMO KODEKSO, TAIKOMO REGULIUOJAMOJE RINKOJE VERTYBINIAIS POPIERIAIS PREKIAUSJANČIOM BENDROVĖM

SNAIGE

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės TAIP plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.		pateikiama veiklos strategija Bendrovės metiniame pranešime, iš dalies ir metinėje kuriuose pat kai ataskaitoje, taip pranešimuose spaudai, bendrovės skelbiami esminiai įvykiai bei pranešimai investuotojams taip pat atspindi bendrovės veiklos kryptis.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų ībūti jgyvendinima, strateginių tikslų sukoncentruota j atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP	Bendrovės veiklos strategiją svarsto ir tvirtina strategija bendroves valdyba, vra sukoncentruota į poreikį dirbti pelningai, turint tikslą didinti akcininkų nuosavybę. Bendrovės laikymasi veiklos strategijos nuostatų kontroliuoja bendrovės vadovas.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	NEAKTUALU	Bendrovėje nesudaryta stebėtojų taryba.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų TAIP užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.		Bendrovės valdymo organai siekia užtikrinti, kad visų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su veikla susijusių asmenų teisės ir interesai Bendrovės gerbiami. valdyba būtu kontroliuoja ir vertina bendrovės ir vadovo vadovo analizuodama pateikta veikla, finansine ataskaitą, veiklos organizavimą, turto pasikeitimo duomenis ir kita.

Il principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme TAIP numatytų privalomų organų - visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesa.		Kolegialus valdymo organas - valdyba yra išrinkta akcininkų. Stebėtojų taryba akcininkų sprendimu nesudaroma nuo 2006 metų gegužės mėn.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	I TAP	Bendrovės valdyba yra atsakinga už bendrovės veiklos plėtojimo strategijos formavimą, jos įgyvendinimo organizavimą bei akcininkų interesų atstovavimą bei apsaugą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t. y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	NE	Sudaryta valdyba (akcininkų sprendimu nuo 2006 metų gegužės mėn.).

2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organa - valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	TAIP	Sie taikomi principai kiek tiek. valdybai valdybos neprieštarauja esmei ir paskirčiai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	TAIP	Bendrovės istatuose šeši valdybos numatyta nariai, akcininkų nuomone skaičius ડાંક yra pakankamas.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	NEAKTUALU	Stebėtojų tarybos atsisakyta 2006 m. gegužės mėn. akcininkų sprendimu.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku TAIP gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.		Bendrovės valdybos pirmininkas nėra ir nėra buvęs bendrovės vadovu.

¹ III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t. y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti tarybą, trybėlią, m. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiui, komitetų rokonomas), neturėtų pagai sikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3,1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; rodėkso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

²–Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų3 priežiūrą.

Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo 3. 11 kolegialaus organo (toliau šiame principe - kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	I TAIP	Bendrovės kolegialus valdymo organas valdyba - yra renkama akcininkų susirinkime, laikantis LR teisės aktų reikalavimų. Be to, valdybos narius prisistato kandidataı - savo užimamas akcininkams, nurodydami pareigas kitose įmonėse, profesinį pasirengimą.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtj, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos galinčios kandidato paveikti aplinkybės, nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	TAIP	Akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo metu (per kurj renkama valdybos nariai) yra supažindinami su kandidatų į valdybos narius darbine patirtimi, išsilavinimu, pateikiama kita svarbi informacija, kurią bendrovė gauna apie valdybos narius.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų TAIP būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.		Kadangi kandidatai į valdybos narius prisistato akcininkams, akcininkai rinkdami valdybos narius turi galimybę spręsti apie kandidatų kompetenciją ir tinkamumą atstovauti ju interesus. Bendrovės metiniame pranešime skelbiama valdybos pirmininko kompetencija patirtis, užimamos (išsilavinimas, darbo pareigos) ir valdybos sudėtis.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	I TAIP	Bendrovės valdybos ir audito komiteto nariai turi pakankamą patirtį ir kvalifikaciją, pakankamai žinių, kad tinkamai atliktų savo pareigas. Akcininkų susirinkimas, priimdamas sprendimą išrinkti juos valdybos ar audito komiteto nariais, įvertina jų pasirengimą ir kompetenciją.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	TAIP	Bendrovė sudaro galimybę valdybos nariams susipažinti su bendrovės veikla, taigi naujai išrinktiems valdybos nariams suteikiama pakankamai žinių ir informacijos. Valdybos narių įgūdžiai bei žinios nuolatos atnaujinami jiems vykdant savo funkcijas, valdybos posėdžiuose ar individualiai esant poreikiui.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, jį, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo - priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu:

3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų narių skaičius.	NE	lki šiol bendrovėje nebuvo vertinamas valdybos narių nepriklausomumas, nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys. Bendrovė šiuo metu nėra apsisprendusi dėl šių nuostatų įgyvendinimo ateityje.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neimanoma, be to, skirtingose bendrovėse susilusios SU arba aplinkybės, santykiai nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo jvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjes tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);	NE	lki šiol bendrovėje nebuvo vertinamas valdybos narių nepriklausomumas, nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys. Bendrovė šiuo metu nėra apsisprendusi dėl šių nuostatų įgyvendinimo ateityje.

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius, Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižveigiantį į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas, Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomų, jeigu jis attinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

SNAIGÉ

4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė direktyvos nustatoma Tarybos pagal 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjes svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba virsesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, konsultacines IL teisines, patariamasias klientas reikšmingas ar paslaugas), organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje vykdomasis direktorius arba bendrovés valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebetojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktonais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininku susirinkimo renkamas kolegialus organas stebėtojų taryba), arba 1-8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato NE pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Valdyba nėra nustačiusi sąvokos.	nepriklausomumo

3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie NE išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį jį vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Tokios praktikos kol kas nėra,
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti NE nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Tokios praktikos kol kas nėra.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už NEAKTUALU jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydj turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Atlygio kolegialiam valdymo organui mokėjimo tvarka priimta 2012 m. akcininkų susirinkime, tačiau praktikoje kol kas nebuvo pritaikyta.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas TAIP	Sias funkcijas atlieka visuotinio akcininkų
kolegialus organas (toliau šiame principe - kolegialus	susirinkimo renkama valdyba. Ji tvirtina ir
organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos	pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui metinį
ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.	pranešimą apie bendrovės veiklą, finansines
Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas	ataskaitas, metų eigoje svarsto bendrovės
bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti	veiklos rezultatus ir vertina bendrovės vadovo
jų veiklą valdant bendrovę.6	darba.

7 Žr. 3 išnašą.

⁶ Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) – lužymomių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (in, 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi įstatymas lyg ir neužkerta kelio stelėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

⁸ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

SNAIGE

2014 metų konsoliduotas metinis pranešimas

16

4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagristų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	TAIP	Bendrovės valdybos nariai vykdydami savo pareigas vadovaujasi bendrovės interesais bei veikia akcininkų naudai.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų jsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	TAIP	Valdybos nariai laikosi valdybos reglamento, savo pareigų vykdymui skiria pakankami laiko.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai TAIP paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.		Akcininkų ir valdybos interesų konfliktų niekada valdyba siekia dirbti nekilo. Bendrovės sąžiningai. Valdyba informaciją akcininkams pateikia taip, kaip reikalauja LR akcinių bendrovių įstatymas, ir tai nurodyta bendrovės įstatuose.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	TAIP	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro ir tvirtina vadovaudamiesi teisės aktų ir bendrovės įstatų reikalavimais.

⁹ Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai Įankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų 10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti - ypač iš bendrovės darbuotojų - visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	I TAIP	Kadangi kolegialus valdymo organas - valdyba yra renkamas visuotiniame akcınınky savarankiškai priima susirinkime, 11 sprendimus. Bendrovės vadovybė užtikrina, kad kolegialus organas ir jos komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais, reikalingais pareigoms atlikti.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu IT bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus 11. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	TAIP	Audito komitetas yra išrinktas 2009 metais. Bendrovės direktorių skyrimo ir atlyginimų komitetai nėra suformuoti. Siame punkte nurodytas funkcijas iš dalies iki šiol vykdo valdyba savo kompetencijos ribose. Jeigu akcininkai priimtų sprendimą steigti tokius komitetus ar to reikalautų LR įstatymai, komitetai būtų įsteigti.

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos ne nuo atvoja, kai vidastinio arganų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

¹¹ Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės į įskaitant, bet neapsiribojam bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos (įskaldinį, bet noupembojam, aktos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

and

4.8. Pagrindinis komitetų tikslas - didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	I TAIP	Bendrovėje veikiantys kolegialūs organai yra sprendimus priima nepriklausomi IL neveikiami jokių savarankiškai, ınteresy konfliktų, ir išlieka visiškai atsakingi už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.	TAIP	Atlyginimo komiteto bendrové neturi, o audito komitetas sudarytas iš trijų narių.
Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti NĖ pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.		veiklos praktika bendrovéje Komitetų formuojasi.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	NE	bendrovéje veiklos praktika Komitetų formuojasi.

4.12. Skyrimo komitetas.	NEAKTUALU	Skyrimo komitetas nesuformuotas (aplinkybės
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti Sios:		nurodytos 4.7. punkte).
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirti ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, jskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir vyresniaja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	NEAKTUALU	nesuformuotas komitetas Atlyginimų
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:		(aplinkybės nurodytos 4.7. punkte).
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas - tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;

4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos jgyvendinima;

5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;

2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;

3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.

4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.

4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

SNAIG

TAIP

4.14. Audito komitetas.

4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);

2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;

3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų jvertinti bent karta per metus;

4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;

5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komiteta;

6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

Bendrovėje audito komitetas išrinktas 2009 m., perrinktas 2012 m., jo pagrindinės veiklos funkcijos:

• bendrovės valdvbai 1) teikti rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu bei sutarties su audito įmone sąlygomis;
• stebėti išorės audito atlikimo procesą; 2)
• 3) stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;
• 4) stebėti bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;
• 5) vykdyti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų bei Vilniaus vertybinių biržoje listinquoiamu popierių bendrovių valdymo kodekso rekomendacijų numatytas funkcijas.

Šios funkcijos buvo numatytos audito komiteto nuostatuose.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Siuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.

4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito imonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.

4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.

4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

SHAIG

4.15. Kiekvienais metais kolegialus o savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų organo struktūros, darbo organizavim kaip grupė vertinimą, taip pat kie organo nario ir komiteto kompe efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegi bent karta per metus paskelbti (kai kurią bendrovė kasmet skelbia ap struktūras ir praktiką) atitinkamą info vidinę organizaciją ir veiklos procedūra kokius esminius pokyčius nulėmė atliktas savo veiklos įvertinimas.

rganas turėtų atlikti apimti kolegialaus o ir gebėjimo veikti kvieno kolegialaus tencijos ir darbo kolegialus organas ialus organas turėtų p dalį informacijos, pie savo valdymo ormaciją apie savo as, taip pat nurodyti, kolegialaus organo	I NE	bendrovėje formuojasi.		Komitetų veiklos ir jos vertinimo praktika

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posedžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posedžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	I TAIP	pirmininkas užtikrina tinkama Valdybos valdybos posėdžių sušaukimą ir organizavimą, informacija apie šaukiamą susirinkimą išsiunčiama valdybos nariams ir tai numatyta valdybos darbo reglamente.
posedžius 5.2. kolegialių organų Bendroves rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai - bent kartą per mėnesį.12	TAIP	šaukiami atitinkamu posėdžiai Valdybos būtų užtikrintas periodiškumu, kad nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Neatidėliotinų klausimų sprendimui šaukiami neeiliniai posėdžiai.

¹² Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y, bent kartą per metų ketvirtį.

5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį TAIP turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.		Valdybos nariams iš anksto elektroniniu paštu išsiunčiama darbotvarkė ir visa reikalinga darbotvarkei medžiaga, darbotvarkė posėdžių dažniausiai nekeičiama, nebent metu neatidėliotinai reikia spresti papildomus svarbius bendrovei klausimus.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spresdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	NEAKTUALU	Stebėtojų taryba nesudaryta.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų TAIP tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.		kapitalą Bendrovės sudaro akcijos, turėtojams vienodas suteikiančios ાપ balsavimo, nuosavybės ir dividendų teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	I TAIP	Bendrovė skelbia viešai ir tokiu būdu suteikia informaciją apie naujaı investuotojams išleidžiamų akcijų suteikiamas teises.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, jskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. 0	TAIP	Bendrovės akcininkai tvirtina sandorius, kurių tvirtinimui jiems numatytos teisės pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir bendrovės įstatus. Bendrovės valdyba priima kitus svarbius sprendimus.

¹³ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr., 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priemimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

<-- PDF CHUNK SEPARATOR -->

6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	TAIP	susirinkimus akcininkų Informacija apie skelbiama taip, kaip tai numatyta LR teisės aktuose. Akcininkų susirinkimai šaukiami bendrovės buveinėje ar bendrovės biure Vilniuje.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teise susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	TAIP	susirinkimo apie akcininkų Informacıja sušaukima, siūlomus sprendimų projektus, informacija apie priimtus sprendimus talpinama tinklalapyje lietuvių ir angly bendrovės kalbomis.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	TAIP	akcininkai savo teises gall Bendroves įgyvendinti patys asmeniškai, per savo atstovus, taip pat balsuodami raštu iš anksto. Bendrovė suteikia akcininkams tokias teises, kokias numato LR akcinių bendrovių įstatymas.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	NE	Bendrovė neturi techninių galimybių.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jj išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesy prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu imanoma, verte.		TAIP Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų, tačiau bendrovėje pranešimų informavimo tvarka tokių ir nereglamentuota.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	TAIP	Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų, tačiau tokių sandorių sudarymo tvarka bendrovėje nereglamentuota.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorj su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jj išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Sioje rekomendacijoje jvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	TAIP	Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų, tačiau tokių sandorių sudarymo tvarka bendrovėje nereglamentuota.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	TAIP	Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų.
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka		INI --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

turėtų užkirsti kelią galimiems ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau - atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Si atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	NE	neskelbia atlyginimų politikos Bendrové visos ataskaitos bendrovės internetiniame tinklapyje. Klausimus dėl kodekse rekomenduojamos atlyginimų ir išmokų politikos poreikio ir parengimo numatoma svarstyti ateityje. Trumpa informacija apie bendrovės išmokas valdymo organų nariams, vyresniajai vadovybei skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka - ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praejusiais finansiniais metais.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.

8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija:	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamasias atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo
laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšj;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politika;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį.
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų buti 8.4. apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Informacija galės būti skelbiama, išskyrus tą informacijos dalį, kuri yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi.

NE 8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1-8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.

8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:

1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;

2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;

3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;

4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;

5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organy nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;

6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1-5 punktus.

8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:

1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;

2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;

finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų 3) pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;

4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.

8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:

1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;

2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.

8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.

Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Informacija galės būti skelbiama, išskyrus tą informacijos dalį, kuri yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi.

8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	INE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo laikotarpiui. Kintamos atitinkančiam kriterijus sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.9. susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamają atlyginimo dalj, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.10. Įšeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	I NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis NE jsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.		Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą NE skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų jsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.		Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių NE atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.		Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų NE būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.		Priežastys nurodytos 8.1. punkte

8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių NE atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.		Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis jsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagristos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	NE	Atlyginimo akcijomis direktoriams arba pasirinkimo sandoriais praktikos šiuo metu bendrovėje nėra.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:	NE	Tokios praktikos bendrovėje nėra.
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagristomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti:
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.

8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	NE	Tokios praktikos bendrovėje nėra.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	NE	Tokios praktikos bendrovėje nėra.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Siame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos salygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Siame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.	NE	Tokios praktikos bendrovėje nėra.
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų
bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Sio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomene ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina jstatymai.	TAIP I	Bendrovės valdymo organai gerbia ir siekia užtikrinti visų interesų turėtojų teises ir pagal galimybes atsižvelgia į jų nuomonę.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.	TAIP I	Interesų turėtojai gali dalyvauti bendrovės valdyme ir bendrovei svarbių sprendimų priėmime taip, kaip tai numatyta LR teisės aktuose ir kai darbuotojų kolektyvo dalyvavimas padeda priimant svarbius bendrovei sprendimus.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	TAIP I	Sių nuostatų laikomasi, kaip tai reglamentuoja LR įstatymai.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		TAIP Bendrovė atskleidžia informaciją, kaip to Informacija reikalauja LH jstatymai. atskleidžiama internetiniame imonės tinklapyje, per Vertybinių popierių biržos informavimo sistema NASDAQ OMX,
2) bendrovės tikslus;		Lietuvos bankui, dienraštyje "Kauno diena".
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sarašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	TAIP	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	TAIP	Atskleidžiama ta informacija, kuri bendrovei yra žinoma ir galima atskleisti nepažeidžiant konfidencialumo.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų isteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	NE	Tokios praktikos bendrovė netaiko.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija tūrėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	TAIP	Bendrovė užtikrina pateikiamos informacijos tikslumą ir operatyvumą.

10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.		TAIP Bendrovė užtikrina šių reikalavimų laikymąsi, informacija pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	TAIP	Bendrovė užtikrina šių reikalavimų laikymąsi.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito imonė.	TAIP	Rekomendacijos laikomasi iš dalies, nes audito išorinė kompanija neperžiūri bendrovės tarpinių ataskaitų.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	TAIP	Audito visuotiniam imone akcınınku susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.

Pagarbiai,

Gediminas Čeika

visuotiniam akcininkų susirinkimui.

AB "Snaigė" generalinis direktorius