AB "KAUNO ENERGIJA" 2015 METŲ I PUSMEČIO KONSOLIDUOTASIS TARPINIS PRANEŠIMAS

Kaunas, 2015

TURINYS

1.	Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis tarpinis pranešimas	5
2.	Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys	5
3.	Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis	5
4.	Emitento sutartys su kredito įstaigomis	6
5.	Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose	6
6.	Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga	6
6.1.	Bendrovės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga	6
6.2.	Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų įtaka veiklos rezultatams	12
7.	Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi
	informacija	17
8.	Nuorodos ir papildomi paaiškinimai	23
9.	Svarbūs įvykiai, įvykę po 2015 m. I pusmečio pabaigos	23
	10.Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės	23
	11.Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą	24
	12.Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas	25
	13.Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones	25
	14.Informacija apie emitento filialą ir dukterines įmones	25
	15.Įstatinio kapitalo struktūra	27
	16.Duomenys apie Emitento išleistas akcijas	28
	17.Informacija apie Emitento akcininkus	30
	18.Darbuotojai	32
	19.Emitento įstatų pakeitimo tvarka	34
	20.Emitento organai	34
	20.1.Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus	35
	21.Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas	36
	21.1.Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius:	36
	21.2.Duomenys apie Bendrovės valdybos narius	39
	21.3.Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę:	41
	22.Informacija apie reikšmingus susitarimus	42
	23.Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus	42
	24.Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius	42
	25.Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius	42
	26.Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir
	politiką	42
	27.Duomenys apie viešai skelbtą informaciją	42

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1	lentelė	Šilumos pirkimo ir gamybos dinamika 2011-2015 m. I pusmetį	6
2	lentelė	2015 m. I pusmečio Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2011–2014 m. I pusmečių rodikliais	17
3	lentelė	2015 m. I pusmečio Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2011–2014 m. I pusmečių rodikliais	19
4	lentelė	Bendrovės 2015 m. I pusmečio nefinansinių rodiklių palyginimas su 2011–2014 m. I pusmečių rodikliais	21
5	lentelė	Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis	28
6	lentelė	Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2011–2015 m. I pusmetį	28
7	lentelė	Emitento akcininkai, kuriems 2015 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo	30
8	lentelė	Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai	30
9	lentelė	Bendrovės akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą	31
10	lentelė	Akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą	31
11	lentelė	Darbuotojų skaičiaus kitimas 2011–2015 m. I pusmetį	32
12	lentelė	Grupės ir Bendrovės darbuotojų išsilavinimas 2011–2015 m. I pusmetį	32
13	lentelė	Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas	32

GRAFIKŲ SĄRAŠAS

1	grafikas	Bendrovės šilumos vartotojų skaičiaus pasiskirstymas pagal grupes	7
2	grafikas	Šilumos kainos pastovioji dedamoji	9
3	grafikas	Šilumos kainos kintamoji dedamoji 2015 m. birželio mėn.	9
4	grafikas	Investicijų įvykdymas pagal finansavimo šaltinius	10
5	grafikas	Šilumos pirkimas ir gamyba	13
6	grafikas	Vidutinė mėnesio oro temperatūra	17
7	grafikas	Grupės pajamos ir pelnas	20
8	grafikas	Bendrovės pajamos ir pelnas	20
9	grafikas	Šilumos tiekimas į tinklą	21
10	grafikas	AB "Kauno energija" tiekiamos šilumos kaina	22
11	grafikas	Šilumos kainos struktūros elementai	22
12	grafikas	Sąlyginio kuro kaina	23
13	grafikas	Filialo "Jurbarko šilumos tinklai" veiklos rezultatai	25
14	grafikas	UAB "Kauno energija NT" veiklos rezultatai	27
15	grafikas	Akcijos kainos ir apyvartos 2011–2015 m. I pusmetį istorija	29
16	grafikas	Bendrovės akcijos kainos palyginimas	29
17	grafikas	Akcininkų struktūra 2015 m. birželio 30 d.	30

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis tarpinis pranešimas

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas AB "Kauno energija" konsoliduotasis tarpinis pranešimas – 2015 metų I pusmetis.

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė ar Emitentas) rengia tiek Bendrovės, tiek ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Grupę (toliau – Grupė) sudaro: AB "Kauno energija" bei dukterinės įmonės: likviduojama UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" ir UAB "Kauno energija NT", kuriose Emitentas tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų.

			Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę:

Akcinė bendrovė "Kauno energija"
Akcinė bendrovė
Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas
235014830
(8 37) 305 650
(8 37) 305 622
[email protected]
www.kaunoenergija.lt
1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaunas, įsakymo Nr. 513
Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
LT350148314

Pagrindiniai duomenys apie dukterines bendroves:

Bendrovės pavadinimas Teisinė – organizacinė forma Juridinio asmens statusas Buveinės adresas Juridinio asmens kodas Telefonas Įregistravimo data ir vieta Registro tvarkytojas	UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" Uždaroji akcinė bendrovė Likviduojama Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas 300580563 +370 699 45 451 2006 m. liepos 1 d., Kaunas Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
Bendrovės pavadinimas	UAB
Teisinė –	"Kauno energija NT"
organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Buveinės adresas	Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas
Juridinio asmens kodas	303042623
Telefonas	(8 37) 305 693
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Įregistravimo data ir vieta	2013 m. balandžio 16 d., Kaunas
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

Grupės pagrindinės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugų teikimas. Bendrovė yra Grupės patronuojanti bendrovė. Bendrovė gamina, tiekia ir paskirsto vartotojams šilumą Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone (Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k.) (toliau – Kauno rajonas).

Pasikeitus Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatoms nuo 2010 m. gegužės 1 d. Bendrovė tiekia karštą vandenį (vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą) daliai daugiabučių gyvenamųjų namų Kaune ir Jurbarke bei Kauno rajone (toliau tekste šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens vadinamas šilumos tiekimu, išskyrus duomenis pateiktus 2 ir 3 lentelėje "Grupės ir Bendrovės 2015 m. I pusmečio finansinių rodiklių palyginimas su 2011-2014 m. I pusmečio rodikliais") tiems vartotojams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka

Bendrovę pasirinko kaip karšto vandens tiekėją. 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė buvo karšto vandens tiekėja 412 Kauno miesto ir 3 Kauno rajono, taip pat 5 Jurbarko daugiabučiams gyvenamiesiems namams. Pajamos iš karšto vandens tiekimo veiklos Bendrovės pardavimo pajamose sudaro apie 3,61 proc.

Taip pat Bendrovė nedidele apimtimi gamina elektros energiją Kauno rajone, prižiūri inžinerinius statinius (kolektorius – tunelius), eksploatuoja šilumos ir elektros gamybos įrenginius. Grupė ir Bendrovė pagal atskiras sutartis atlieka pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontą, teikia patalpų nuomos paslaugas. Grupė ir Bendrovė licencijuojamą veiklą vykdo pagal turimas atitinkamas licencijas.

4. Emitento sutartys su kredito įstaigomis

2003 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta Emitento aptarnavimo sutartis su AB SEB banku (įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius), atstovaujamu Finansų rinkų departamento.

5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Emitento 20 031 977 (dvidešimt milijonų trisdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt septynios) paprastosios vardinės akcijos (VP ISIN kodas LT0000123010), kurių bendra nominalioji vertė – 34 855 639,98 Eur (trisdešimt keturi milijonai aštuoni šimtai penkiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt devyni Eur 98 ct), 2015 m. birželio 30 d. yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą. Bendrovės akcijų listingavimo pradžia 1998 m. gruodžio 28 d.

6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga 6.1. Bendrovės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

Bendrovė užima didžiąją dalį šilumos tiekimo rinkos Kaune ir Jurbarke bei dalį Kauno rajone. Pagrindinio akcininko sprendimu, 2003 m. buvo parduotas pagrindinis šilumos ir elektros gamybos šaltinis Kauno termofikacijos elektrinė. Bendrovė 2015 m. I pusmetį jai priklausančiuose šilumos gamybos šaltiniuose pagamino 31,7 proc. šilumos tiekiamos vartotojams. Kitas reikalingas šilumos kiekis nuperkamas iš kitų šilumos gamintojų kiekvieną mėnesį organizuojamuose aukcionuose, vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais. Duomenys apie šilumos pirkimą iš nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG) ir gamybą Bendrovės įrenginiais, pateikiami 1 lentelėje.

					1 lentelė
Šilumos pirkimas ir gamyba, tūkst. MWh	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m.
	I pusm.	I pusm.	I pusm.	I pusm.	I pusm.
Šilumos gamyba savuose šaltiniuose	95,3	84,3	178,0	161,4	239,4
Pirkta šiluma iš NŠG	821,3	818,0	713,1	612,9	516,8
t. t. iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės	818,9	806,4	603,8	451,3	248,8

Bendrovė šilumos tiekimo integruotais ir lokaliniais tinklais 2015 m. birželio 30 d. šilumą tiekė 3 314 įmonių, organizacijų ir 114 935 buitiniams vartotojams, iš viso – 118 249 vartotojams (objektai pagal adresus). Vartotojų pasiskirstymas pagal grupes pateikiamas 1 grafike.

1 grafikas

Bendrovės šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes

Grupės ir Bendrovės vizija – moderni, efektyvi, konkurencinga ir pridėtinę vertę akcininkams kurianti įmonių grupė, veikianti šilumos ir elektros gamybos, šilumos ir karšto vandens tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, turto nuomos srityse. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nuostatas.

Grupės ir Bendrovės vertybės:

Daugiau nei 50 metų patirtis šilumos gamybos ir tiekimo versle;
socialinis atsakingumas atsakomybė prieš vartotojus už patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą bei už kokybišką patalpų ir pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą mažiausiomis sąnaudomis;
konkurencinga šilumos gamyba, leidžianti sumažinti tiekiamos šilumos kainą vartotojams;
aukšta darbuotojų kvalifikacija, leidžianti pasiekti aukštus veiklos rezultatus;
gebėjimas diegti naujausius mokslo pasiekimus į Grupės ir Bendrovės veiklą;
gerosios vadybinės, technologinės bei techninės praktikos kitose Lietuvos bei užsienio įmonėse analizė ir diegimas Bendrovėje;
glaudus bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldos institucijomis, universitetais, moksliniais institutais bei kitomis mokslo įstaigomis;
gebėjimas dalyvauti vykdant bei kuriant mokslines programas;
partnerystė tarptautiniuose projektuose;
patikimos, modernios įmonių grupės reputacija.

Grupės ir Bendrovės strateginiai tikslai:

mažinti šilumos gamybos, tiekimo, paslaugų teikimo ir valdymo sąnaudas, efektyvinti šilumos gamybą, siekiant sumažinti galutinę centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainą vartotojams;
iki 2015 metų pabaigos įvykdyti visas investiciniuose planuose numatytas priemones, kad būtų užtikrintas saugus ir patikimas šilumos tiekimas vartotojams ir mažinami jos tiekimo kaštai;
plėsti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą Bendrovei priklausančiuose šilumos gamybos šaltiniuose, kad būtų ne tik sumažinta šilumos gamybos savikaina, bet ir tinkamai įgyvendinami direktyvos 2009/28/EB reikalavimai Lietuvoje iki 2020 metų ne mažiau kaip 23 proc. energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių;
didinti konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje;
plėsti turimas Grupės bendrovių pozicijas rinkoje;
užtikrinti energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 2012/27/ES įgyvendinimą.

Bendrovės šilumos ūkio techninės strategijos principinės gairės yra:

šilumos ūkio efektyvumo didinimas ir plėtra – Kauno miestui reikalingas bent vienas didesnės nei 100 MW galios modernus, šiuolaikiškas gamybos šaltinis – kogeneracinė elektrinė, naudojanti

atsinaujinančius energijos išteklius (toliau – AEI) ir / arba atliekas, ir /arba dujas. Naujoji elektrinė turėtų užtikrinti rezervinio kuro laikymą / panaudojimą, šilumos gamybos šaltinių rezervavimą, stabilų centralizuoto šilumos tiekimo hidraulinį režimą, lankstų reagavimą į tinklo poreikio kitimą pikų metu, turėtų avarinę papildymo sistemą, būtų ekonomiškai "subalansuotas";

šilumos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimas bendrovė numato parengti ekspertinį šilumos tiekimo sistemos saugumo / pažeidžiamumo vertinimą, įgyvendinti parametrų duomenų perdavimo, surinkimo bei vertinimo sistemos naujinimą bei modernizavimą, įgyvendinti tinklo hidraulinio režimo optimizavimą bei parametrų reakcijos / kitimo greičio didinimą, rekonstruoti, optimizuoti termofikacinių vamzdynų ruožus, ir elementus (vidutinis centralizuoto šilumos tiekimo tinklo (toliau – CŠT) vamzdynų amžius yra virš 30 metų), įgyvendinti CŠT tinklo vandens rezervinės – avarinės papildymo sistemos atnaujinimą bei vystymą, įdiegti techninius sprendinius ir/ ar pasinaudoti gera praktika, didinant patikimumą ir saugumą, užtikrinančius termofikacinio režimo stabilumą.
aktyviai dalyvauti Kauno miesto aprūpinimo šiluma politikos formavime, centralizuoto šilumos tiekimo rinkos plėtros bei bendrovės patrauklumo didinime;
gerosios praktikos formavimas ir jos viešinimas.

Bendrovė savo veiklą 2015 metais tęsė orientuodamasi į gamybos šaltinių galios plėtrą bei CŠT tinklo patikimumo didinimą, atsižvelgdama į Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategines gaires.

Veiklos planavime taip pat yra atsižvelgiama į Lietuvos energetikos instituto parengtą AB "Kauno energija" strategiją šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2007–2020 m. Bendrovė vykdo magistralinių vamzdynų keitimo projektus, iš dalies finansuojamus Europos Sąjungos struktūrinėmis lėšomis, optimizuoja vamzdynų skersmenis, prijungia prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo naujus objektus bei modernizuoja šilumos gamybos šaltinius. Prasidėjus naujam Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintam šilumos bazinės kainos periodui (2013–2016 metams) bei pasikeitus reglamentuojančiai reguliavimo aplinkai, siekiant sumažinti šilumos gamybos sąnaudas, šilumos kainą vartotojams, Bendrovė perorientavo veiklos vystymosi gaires ir didžioji dalis 2013–2015 metų investicijų skiriama šilumos gamybos iš atsinaujinančių energetinių išteklių šaltinių plėtrai bei modernizavimui. Įgyvendinant gaires pasinaudota Europos Sąjungos struktūrine parama.

Bendrovės naujų šilumos gamybos pajėgumų vystymą po 2012 m. sąlygojo esminio, nuo 2003 m., po Kauno termofikacijos elektrinės pardavimo, sudarytoje šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyto, sutartinio įsipareigojimo iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės pirkti ne mažiau kaip 80 % šilumos kiekio, reikalingo pagaminti Kauno integruotame šilumos tiekimo tinkle, panaikinimas.

2015 m. I pusmetį Grupės grynasis pelnas sudarė 4 773 tūkst. Eur, Bendrovės – 4 781 tūkst. Eur. Grupės pagrindinės veiklos pajamos sudarė 37 468 tūkst. Eur, Bendrovės – 37 473 tūkst. Eur. Didžioji pajamų dalis buvo gauta už parduotą šilumą: Grupės – 97,83 proc., Bendrovės – 97,83 proc. (šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens sąnaudų).

Bendrovės šilumos tiekimo pardavimo pajamos siekė 36.660 tūkst. Eur ir, palyginus su 2014 metų I pusmečiu, sumažėjo 19,74 proc. Bendrovės kintamosios sąnaudos šilumos tiekimo veikloje (kuras, perkama šiluma, vanduo ir elektros energija technologijai) 2015 m. I pusmetį buvo mažesnės 34,28 proc. (12 496 tūkst. Eur), palyginus su 2014 m. I pusmečiu. Detalesnė informacija pateikta šio tarpinio pranešimo 7 dalyje.

Bendrovės investicijos į naujas technologijas (šilumos gamybos šaltinių rekonstravimas, įrengiant ekonomaizerius, naujus biokuro katilus, izoliuoto ir integruoto tinklo katilinių automatizavimas, elektroninių paslaugų sistema, nuotolinio šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, klientų aptarnavimas "vieno langelio" principu bei kt.), šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas padeda Bendrovei mažinti šilumos tiekimo nuostolius, prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei būti pažangia šilumos ir karšto vandens tiekimo, šilumos gamybos šaltinių priežiūros bendrove Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliavimo reglamentavimo pakeitimai sudarė palankias sąlygas investuoti į šilumos gamybos šaltinių statybą ir modernizavimą, tuo didinant konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje bei mažinant šilumos kainą vartotojams.

AB "Kauno energija" valdyba 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 2014-8-1 nustatė šilumos kainos dedamąsias antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kurias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija suderino 2014 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. O3-120. Šilumos kainos pastovioji dedamoji, galiojusi iki 2014 m. gegužės 31 d. sudarė 1,23 euro ct/kWh, nuo 2014 m. birželio 1 d. įsigaliojusi ir dabar galiojanti nauja pastovioji dedamoji sudaro 1,53 euro ct/kWh (pastoviosios dedamosios padidėjimą sąlygojo realizuotos šilumos kiekio pokyčio, infliacijos, investicijų nusidėvėjimo pokyčiai bei naujos dedamosios "rezervinės galios užtikrinimo sąnaudos" 0,18 euro ct/kWh įskaičiavimas). Šilumos kainos pastoviosios dedamosios detalizavimas pateiktas 2 grafike.

Bendrovė šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas perskaičiuoja kiekvieną mėnesį atsižvelgiant į pasikeitusias kuro ir perkamos šilumos kainas. Šilumos kainos kintamosios dedamosios galiojusios 2015 m. birželio mėn. detalizavimas pateiktas 3 grafike.

3 grafikas

Bendrovė investicijas vykdo vadovaudamasi patikslintu Bendrovės 2012–2015 m. investicijų planu, kuris patvirtintas 2015 m. sausio 22 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-9 "Dėl patikslinto AB "Kauno energija" 2012–2015 m. investicijų plano". Per 2012–2015 m. laikotarpį pagal patvirtintą investicijų planą į Bendrovės turtą buvo numatyta investuoti 67,14 mln. Eur.

2015 m. I pusmetį Bendrovė investavo 2,82 mln. Eur (iš jų: iš kitų finansavimo šaltinių, t. y. komercinių bankų paskolos – 1,33 mln. Eur, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio

fondo – 0,27 mln. Eur), iš kurių dalis investicijų skirta biokuro katilinių įrengimui, kurioms investicija siekė 1,963 mln. Eur, Bendrovės investicijos pagal finansavimo šaltinius 2013–2015 m. I pusmečiais nurodytos 4 grafike.

Emitento 2010–2014 m. laikotarpiu įsisavintų investicijų sumos kitimas atspindi šalies ir Europos Sąjungos makroekonominius procesus: 2010 m. įsisavintų investicijų apimtys siekė 8,928 mln. Eur. 2011 m. investicijų apimtys, lyginant su 2010 m., išaugo 14,2 proc. 2012 m., lyginant su 2011 m., investicijų apimtys pakito nežymiai ir sudarė 8,880 mln. Eur, 2013 m. investicijos į nuosavą turtą, palyginus su 2012 metais, padidėjo 45,84 proc. ir sudarė 12,951 mln. Eur, o 2014 m. Bendrovės investicijų dydis siekė 19,651 mln. Eur, ir palyginus su 2013 metais, padidėjo 51,73 proc., Toks investicijų apimčių augimas yra sietinas su efektyvia Bendrovės veikla, daliniu investicijų finansavimu iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo lėšų, pagerėjusiomis skolinimosi sąlygomis (palūkanų normos stabilizacija).

Bendrovė -2015 m. I pusmetį toliau vykdė šiuos gamybos šaltinių ir tiekimo tinklų modernizavimo projektus:

1. "Šilko katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (II etapas)". Vykdant šį projektą Šilko katilinėje įrengtas 8 MW biokuro vandens šildymo katilas ir 4 MW kondensacinis ekonomaizeris. Projekto darbai pradėti 2014 m. birželio mėn., 2015 m. vasario 6 d. gauta Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, kad sumontuoti nauji įrenginiai atitinka projektų, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Bendra projekto vertė 2,327 mln. Eur, iš jų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 1,154 mln. Eur. Per 2015 m. I pusmetį šiais įrenginiais pagaminta 38,5 tūkst. MWh šilumos;
1. "Petrašiūnų elektrinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (I etapas)". Šio projekto vykdymo metu Petrašiūnų elektrinėje pakeistas BKZ garo katilas Nr. 1 į du naujus biokurą deginančius vandens šildymo katilus, kurių bendra galia yra apie 24 MW šiluminės galios, taip pat įrengtas 6 MW šiluminės galios kondensacinis ekonomaizeris (bendra naujai įrengta šiluminė įrenginių galia yra apie 30 MW). Projekto darbai pradėti 2014 m. pavasarį, 2015 m. vasario 17 d. gauta Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, kad sumontuoti nauji įrenginiai atitinka projektų, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Bendra projekto vertė 6,298 mln. Eur, iš jų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 1,523 mln. Eur. Per 2015 m. I pusmetį šiais įrenginiais pagaminta 72,7 tūkst. MWh šilumos;
1. "Inkaro katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą", nuo 2000–ųjų metų Inkaro katilinė buvo užkonservuota ir šilumos negamino. Projekto metu Inkaro katilinėje instaliuoti du po 8 MW galios biokuru kūrenami vandens šildymo katilai su 4 MW galios dūmų kondensaciniu ekonomaizeriu (bendra galia 20 MW). Rangos sutartis katilinės rekonstrukcijai pasirašyta 2014 m. rugpjūčio 5 d. 2015 m. vasario 17 d. gauta Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, kad sumontuoti nauji įrenginiai atitinka projektų, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Bendra projekto vertė 5,709 mln. Eur, iš jų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 1,738 mln. Eur. Per 2015 m. I pusmetį šiais įrenginiais pagaminta 63,2 tūkst. MWh šilumos.

Šie katilinių rekonstravimo projektai keičiant naudojamą kurą į biokurą vykdyti pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto "Aplinka ir darnus vystymasis" VP3-3.4-ŪM-02-K priemonę "Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai" ir jų tikslas – dar labiau sumažinti Bendrovės palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas ir, tuo pačiu, galutinę vartotojams tiekiamos šilumos kainą.

1. 2015 m. Bendrovė pradėjo Šilko katilinės biokuro katilo Nr.6 pakeitimą. Siekiant sumažinti šilumos gamybos sąnaudas planuojama vietoje esamo DKVR tipo katilo Nr.6 pritaikyto dirbti su biokuru įrengti naują 9 MW biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą. Planuojama projekto vertė 637 tūkst. eurų (iš jų 232 tūkst. eurų LAAIF parama);
1. "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 5T modernizavimas" (projekto vertė 1,046 mln. Eur). Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 0,494 mln. Eur, projekto statybos darbai užbaigti 2014 m. spalio mėn. Galutinė ataskaita apie projekto įvykdymą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūroje patvirtinta 2015 m. vasario mėn.;
1. "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6Ž modernizavimas" (projekto vertė 0,630 mln. Eur). Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 0,296 mln. Eur, statybos darbai užbaigti 2014 m. lapkričio mėn. Galutinė ataskaita apie projekto įvykdymą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūroje patvirtinta 2015 m. vasario mėn.;
1. "Kauno m. 1Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 1Ž-7 ir 1Ž-8 bei tarp šilumos kamerų 1Ž-10 ir 1Ž-12 Chemijos g." (projekto vertė 1,359 mln. Eur). Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 0,579 mln. Eur, statybos darbai užbaigti 2014 m. spalio mėn. Galutinė ataskaita apie projekto įvykdymą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūroje patvirtinta 2015 m. kovo mėn.
1. Kauno m. 3Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 3Ž-9 ir 3Ž-9-5' A. Baranausko g." (projekto vertė – 0,417 mln. Eur). Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 0,208 mln. Eur, statybos darbai baigti 2014 m. spalio mėn. Galutinė ataskaita apie projekto įvykdymą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūroje patvirtinta 2015 m. gegužės mėn.;
1. "Kauno m. 4Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 4Ž-10 ir 4Ž-15 Taikos pr." (projekto vertė – 0,612 mln. Eur). Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 0,306 mln. Eur, statybos darbai baigti 2014 m. spalio mėn. Galutinė ataskaita apie projekto įvykdymą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūroje patvirtinta 2015 m. kovo mėn.

Visiems šiems magistralių rekonstravimo projektams, dalinis finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirtas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo 4 prioriteto "Esminė ekonominė infrastruktūra" VP2-4.2-ŪM-04-K priemonę "Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra".

Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno miesto integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 13 izoliuoto tinklo ir 29 vietinės dujofikuotos katilinės Kauno mieste. 2015 m. birželio 30 d. bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudarė 551,453 MW (t. t. 37,5 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW. Iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 294,8 MW šiluminis galingumas (t.t. 16 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 29,8 MW šiluminis galingumas (t.t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 560,203 MW (t.t. 37,5 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Pastačius ir 2015 m. sausio-vasario mėn. pradėjus eksploatuoti naujas Bendrovės biokuro katilines (Kauno m. integruotame tinkle biokuro katilų su kondensaciniais ekonomaizeriais bendra galia 72 MW), šilumos, pagaminamos iš biokuro dalies Kauno miesto CŠT integruotame tinkle padidėjo iki 70 – 100 proc., įvertinus ir šiuo metu eksploatuojamus NŠG šilumos gamybos, iš biokuro, įrenginius. Biokuro įrenginius AB "Kauno energija" diegia nuosekliai vykdydama miesto savivaldybės tarybos patvirtintą Bendrovės plėtros strategiją ir siekdama toliau mažinti šilumos kainą vartotojams. Bendrovė didindama bei modernizuodama gamybinius pajėgumus užima vis didesnę šilumos gamybos dalį ir tikėtina, kad 2015 m. nuosavuose gamybos šaltiniuose pagamins ir į šilumos tiekimo tinklus patieks daugiau nei 40 proc. viso reikiamo šilumos kiekio.

Bendrovė kartu su Lietuvos energetikos institutu dalyvauja projekte READY ("Resource efficient cities implementing advanced smart city solutions" ("Efektyviai išteklius naudojantys miestai, diegiantys sumanius sprendimus"), kuriam paramą skyrė Europos Komisija. Projekte dalyvauja 23 įmonės iš Danijos, Švedijos, Austrijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Projektas bus vykdomas iki 2022 m., pritaikant naujausias energijos vartojimo efektyvumo priemones Kauno mieste.

Be to Bendrovė dalyvauja Europos Komisijos remiamuose "Green Light" bei "Motor Challenge" programose, kurių tikslas – efektyvus energijos vartojimas apšvietimo ir siurblių eksploatavimo sistemose.

Kita informacija nesikeitė nuo informacijos, skelbtos AB "Kauno energija" konsoliduotame metiniame pranešime parengtame už 2014 metus.

6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų įtaka veiklos rezultatams

Išoriniai rizikos veiksniai, darantys įtaką Bendrovės pagrindinei veiklai: infliacija, kuro kainų didėjimas, nuolat kintanti teisinė aplinka, taip pat šilumos gamybos kainų politika.

Bendrovė, siekdama dirbti veiksmingai ir patikimai, kuriant pridėtinę vertę akcininkams, susiduria su jos veiklos sferai būdingomis grėsmėmis, tačiau ir pasinaudoja galimybėmis dirbti, veiksmingai ir patikimai išnaudojant turimą potencialą. Viena iš didžiausių grėsmių, su kuria gali susidurti Bendrovė – santykinai aukšta perkamos šilumos kaina iš NŠG, kurie vertintini kaip privatūs pelno generavimui skirti verslo vienetai. Šilumos supirkimas vykdomas vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintu šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu. Savo ruožtu Bendrovė intensyviai investuoja į nuosavų gamybos šaltinių modernizavimą bei statybą, kad sumažinti palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas. Tokiu būdu naudojamasi reguliavimo aplinka, didinama konkurencija bei mažinama šilumos pirkimo kaina.

2015 I pusmetį m. Bendrovė šilumą pirko iš 9 NŠG Kauno m. ir Kauno r.: UAB Kauno termofikacijos elektrinės, UAB "GECO Kaunas", UAB "Lorizon energy", UAB "Ekopartneris, UAB "Ekoresursai" UAB "Pramonės energija", UAB "Aldec General" ,UAB "ENG" ir UAB "Oneks Invest". Iš viso nupirkta 516,8 tūkst. MWh šilumos, t. y. 68,3 proc. patiektos į tinklą šilumos (2014 m. I pusmetį 79,2 proc.).

Bendrovė yra gavusi 11 potencialių NŠG (kurių bendra šiluminė galia daugiau kaip 400 MW) paraiškas dėl šilumos gamybos įrenginių prisijungimo prie Bendrovės valdomo integruoto šilumos tiekimo tinklo. Kartu su naujų nepriklausomų šilumos gamintojų atsiradimu Bendrovė turi spręsti papildomus techninius, ekonominius, teisinius ir kitus klausimus: tinklo valdymas bei šių gamintojų galios balansavimas staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymas, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimas, jos kaita ir pritaikymas. Bendrovė 2014 m. pateikė paraišką dalyvauti Lietuvos energija AB organizuojamame konkurse "Dėl pasiūlymo bendradarbiauti, įgyvendinant Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo, įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines, projektus". 2015 m. kovo mėn. Bendrovės pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu. 2015 m. gegužės 20 d. "Lietuvos energija", UAB pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB "Fortum Heat Lietuva" dėl naujos kogeneracinės jėgainės projekto Kaune plėtojimo. Bendradarbiavimo sutartyje numatyta, kad be "Fortum Heat Lietuva", naujos jėgainės akcijų gali būti siūloma įsigyti ir Bendrovei.

2015 m. I pusmetį Bendrovės pagrindinis šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamas kuras buvo kietas biokuras – 77,20 proc., kitas kuras: gamtinės dujos 22,10 proc., biodujos 0,59 proc., durpės 0,11 proc. (2012-2014 metų pirmais pusmečiais pagrindinis naudojamas kuras buvo gamtinės dujos: 2014 m. I pusmetį – gamtinės dujos 70,69 proc.; 2013 m. I pusmetį – 85,41 proc.; 2012 m. I pusmetį – 92,43 proc.). Kintančios kuro kainos bei NŠG pagamintos šilumos pardavimo kaina turi įtakos Bendrovės šilumos ir elektros energijos gamybos savikainai ir parduodamos šilumos kainai.

Ekonominiai veiksniai: Bendrovė yra pagrindinis centralizuotai pagamintos šilumos tiekėjas Kauno ir Jurbarko miestams bei daliai Kauno rajono. Norint išlaikyti šią rinką, būtina diegti efektyvias technologijas nuosavuose gamybos šaltiniuose bei išnaudojant skirtingų kuro rūšių kainų skirtumus, siekti gaminti mažiausiomis sąnaudomis.

Bendrovės šilumos pardavimai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio, t. y. šilumos suvartojimo, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydžio į šilumos taupymą ir racionalų vartojimą bei šilumos pardavimo rinkos plėtros tempai.

Vartojimo mažėjimo rizika: Bendrovės veiklos rezultatui turi įtakos pardavimo apimčių mažėjimas dėl sumažėjusio ir toliau mažėjančio šilumos vartojimo (vykdant daugiabučių namų / pastatų renovaciją ar įdiegiant šilumą taupančius įrenginius), dėl vartotojų atsijungimų nuo CŠT (dėl įvairių priežasčių), dėl kuro kainos įtakos šilumos kainos didėjimui. Rizika mažinama Bendrovei investavus ir toliau investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos ir elektros gamybos įrenginius, mažinant Bendrovės šilumos gamybos savikainą bei perkamos iš NŠG šilumos kainą, o tuo pačiu ir vartotojui tiekiamos šilumos kainą bei nuolat argumentuotai informuojant vartotojus apie CŠT sistemos privalumus (saugumas, patikimumas, sąsaja su viena kuro rūšimi, kuro konversija, lokalūs taršos šaltiniai gyvenamuosiuose rajonuose, bendra aplinkos tarša ir kt.) lyginant su autonominiu šildymu.

Kitų bendrovių, propaguojančių tik gamtinių dujų naudojimą neatsižvelgiant į patvirtintą specialųjį šilumos tiekimo planą, tiekimo saugumą, prisirišimą tik prie vienos kuro rūšies, kol kas nereglamentuojamą lokalią taršą, konkurencija šilumos tiekimo sektoriuje su Bendrove pasireiškia vartotojų atsijungimu nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Šilumos įrenginių atjungimas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo tinklų ir šildymo būdo keitimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Šilumos ūkio įstatymo ir Statybos įstatymo bei šiuos įstatymus įgyvendinančiais poįstatyminiais teisės aktais nustatyta tvarka. Šilumos įrenginių atjungimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės bei 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1-191 patvirtintas jų pakeitimas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A-1830 patvirtintas Pastato ar patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas. Kauno miesto savivaldybė yra patvirtinusi specialųjį šilumos tiekimo planą, kuriame numatytas šilumos tiekimo būdas atskirose miesto teritorijose. CŠT zonoje esančių pastatų atsijungimas nuo CŠT tinklų galimas tik atitinkamai suderinus su Kauno miesto savivaldybe. Kauno rajono savivaldybės šilumos ūkio specialusis planas patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-43. Jurbarko miesto ir rajono šilumos ūkio specialusis planas, patvirtintas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. T2–67.

5 grafikas

Finansinė / ekonominė rizika: Vartotojų mokumo mažėjimas ir skolos. Rizika mažinama faktoringuojant skolas ir einamuosius kai kurių vartotojų grupių priskaitymus bei taikant efektyvesnius skolų išieškojimo metodus / būdus. Kita galima finansinė / ekonominė rizika – palūkanų normų pasikeitimai bankinėje rinkoje.

Detali informacija apie rizikos valdymo politiką bei kredito, valiutų kursų, palūkanų normos, likvidumo rizikas pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2015 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 23 pastaboje.

2015 m. birželio 30 d., lyginant su 2014 m. gruodžio 31d. šilumos vartotojų pradelsti įsipareigojimai sumažėjo 1,5 proc., ir sudarė 15,154 mln. Eur. Per 2014 m. lyginant su 2013 m., šilumos vartotojų pradelsti atsiskaitymai sumažėjo apie 21 proc. – 2014 m. sudarė 15,384 mln. Eur, 2013 metais – 19,506 mln. Eur. Tą galimai nulėmė efektyvių skolos administravimo metodų taikymas, šilumos kainos sumažėjimas bei sąlyginai mažesnis šilumos vartojimas.

Siekiant kuo greičiau šias skolas susigrąžinti, Bendrovė aktyviai naudoja visas teisės aktais leidžiamas skolų administravimo priemones, tarp jų – ikiteisminio poveikio priemones ir teisminį išieškojimą, taip pat bendradarbiauja su skolų išieškojimo bendrove. 2015 m. I pusmetį papildomai, kaip prevencinė priemonė, esant dideliam įsiskolinimui, taikomas šilumos tiekimo apribojimas (esant techninėms galimybėms ir įstatymų nustatyta tvarka).

Visais atvejais, apie susidariusį įsiskolinimą pirmiausia pranešama vartotojui. Skolininkui reaguojant į įspėjimus, aptariamos įvairios skolos grąžinimo galimybės bei pasirašomi skolos grąžinimą užtikrinantys dokumentai. Skolininkui į įspėjimus nereaguojant – taikytoms ikiteisminėms priemonėms nedavus rezultato – vykdomas teisminis išieškojimas, t.y. kreipiamasi į teismą su ieškiniu, o gavus sprendimą su vykdomuoju dokumentu – į antstolį priverstinio išieškojimo vykdymui. Tokiu atveju skolininkas privalo sumokėti ne tik susidariusią skolą, bet ir teismo bei išieškojimo vykdymo išlaidas Bendrovėje atliekama visa eilė skolos prevencijos veiksmų ir ikiteisminio išieškojimo priemonių – tarp jų skolingų vartotojų duomenų perdavimas Skolų išieškojimo bendrovei.

Bendrovės veikla cikliška. Šildymo sezono metu (spalio – balandžio mėnesiais) gaunamos didžiausios pagrindinės veiklos pajamos. Ne šildymo sezono metu Bendrovės pajamos yra mažiausios, nes šiluma naudojama tik karšto vandens ruošimui. Be to, ne šildymo sezono metu Bendrovė patiria daugiau išlaidų, nes turi pasirengti ateinančiam šildymo sezonui, t. y. vykdyti remonto ir rekonstravimo darbus šilumos tiekimo tinkluose bei šilumos gamybos šaltiniuose.

Politiniai – teisiniai veiksniai: Energetikos veiklą reglamentuoja LR Šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Vyriausybės nutarimai, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos šilumos kainų ir mokėjimų už šilumą metodikos bei kiti teisės aktai. Jų pasikeitimai turi įtakos šilumos tiekimo įmonių veiklai.

2013 metais buvo patvirtinta nauja šilumos kainų apskaičiavimo metodika, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. Taip pat Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo viešą išaiškinimą leidžiantį Bendrovei dalyvauti šilumos supirkimo aukcione su savo gamybos šaltiniais.

2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 pataisoms, vadovaujantis 7 straipsniu, į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Vykdant teisės aktus, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. visos šios sąnaudos tiesiogiai mažina Bendrovės pelną.

Taip pat tarp politinių – teisinių rizikos veiksnių paminėtini Kauno miesto savivaldybės, turinčios kontrolinį Bendrovės akcijų paketą, politiniai sprendimai, turintys įtakos sprendimų priėmimui Bendrovės akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais (reikšmingiausi klausimai, atmetus akcininkų struktūros formavimą, yra pelno ir paramos skirstymo pozicijos), Bendrovės stebėtojų tarybos narių išrinkimui, kurie skiria Bendrovės valdybos narius (kurie dažnai įtakojami juos išrinkusių politikų). Rizika gali būti mažinama informuojant

pagrindinį akcininką apie Bendrovės vykdomą veiklą, veiklos rezultatus, perspektyvinius planus bei nepolitizuotas valdybos formavimas.

2013 m. kovo 7 d. OAO "Gazprom" bendrovei Clement Power Venture Inc. perleido UAB Kauno termofikacijos elektrinės (toliau – KTE) valdytų akcijų nuosavybės teisę, nuo kada tarp Bendrovės ir KTE įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 13 d. ir 2012 m. rugsėjo 28 d. pasirašyti 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties ir 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimai, taip pat 2012 m. rugpjūčio 13 d. tarp Bendrovės ir OAO "Gazprom" pasirašytas 2003 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties nutraukimas. Pagal įsigaliojusius Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimus buvo anuliuota Bendrovės prievolė pirkti iš KTE ne mažiau kaip 80 proc. pagamintos šilumos, reikalingos Kauno miesto integruotame šilumos tiekimo tinkle. Pagal įsigaliojusius Investicijų susitarimo pakeitimus buvo naujai susitarta dėl KTE investicijų į KTE valdomą šilumos ūkį preliminariai 101,367 mln. Eur vertei bei detalus investicijų vykdymo grafiko 2013– 2017 m., tuo pačiu iš šių investicijų KTE įsipareigojo finansuoti Bendrovės 2,896 mln. Eur investicijas 2012– 2016 m. laikotarpiu į Bendrovės infrastruktūrą. Nepaisant pasiektų susitarimų, 2013 m. balandžio 30 d. KTE pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – Arbitražas), ginčijant numatytus KTE įsipareigojimus dėl 2,896 mln. Eur investicijų į Bendrovės valdomą šilumos ūkio infrastruktūrą bei atidedant šių investicijų vykdymo terminus (alternatyvus reikalavimas), o 2014 m. vasario 17 d. raštu nurodė sustabdanti visų prievolių pagal Investicijų susitarimą vykdymą. Vadovaujantis 2014 m. vasario 19 d. Arbitražo nutartimi, šalys pradėjo derybas dėl investicinio ginčo išsprendimo taikiai, tačiau 2014 m. gegužės 26 d. Arbitražas buvo informuotas, kad šalims kompromiso rasti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė 2014 m. birželio 30 d. pateikė ieškinį Arbitražui priteisti iš KTE 0,941 mln. Eur dėl nefinansuotų Bendrovės investicijų į Bendrovės šilumos ūkio infrastruktūrą už 2012-2013 m. laikotarpį, o KTE 2014 m. liepos 9 d. patikslino savo ieškininius reikalavimus byloje, kuriais Arbitražo papildomai prašė apskritai nutraukti Investicijų susitarimą 2015 m. sausio 30 d. Bendrovė patikslintais reikalavimais paprašė Arbitraže papildomai priteisti iš KTE 0,652 mln. Eur už nefinansuotas Bendrovės investicijas 2014 metais (viso reikalavimų už 1,593 mln. Eur).

2015 m. balandžio 30 d. KTE raštu pasiūlė atnaujinti derybas dėl taikaus susitarimo byloje ir Arbitražas atidėjo bylos nagrinėjimą iki 2015 m. rugsėjo 29 d., suteikiant šalims papildomą laiką derėtis dėl taikaus ginčo išsprendimo galimybių bei dokumentų parengimo. Tarp šalių vyksta derybos.

Pagrindinės finansinės Bendrovės veiklos rizikos bei neapibrėžtumai pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2015 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.25, 2.26 ir 23 pastabose.

Socialiniai veiksniai: neigiamos įtakos Bendrovės veiklai gali turėti: vartotojų skaičiaus mažėjimas (2015 m. I pusmetį vartotojų skaičius padidėjo), ribota buitinių šilumos vartotojų perkamoji galia bei lėtas jos augimas, bedarbystė bei jau ilgą laiką viešoje erdvėje susiformavusi išskirtinai neigiama nuomonė apie šilumos tiekėją.

Vartotojų skaičius nuo 117 786 – 2014 metais padidėjo iki 118 249 – 2015 m. birželio 30 d.

Socialinė rizika: įmonės veikla socialiai jautri daugeliui Kauno regiono gyventojų ir įmonių dėl sąlyginai didelių mokesčių už šilumą ir karštą vandenį. Mokesčiai už šilumą gyventojams sudaro nemažą šeimos ūkio išlaidų dalį. Dėl jų įmonės adresu sulaukiama bene daugiausia nusiskundimų. Tačiau, dėka pastaruoju metu Bendrovės įvykdytų investicijų į gamybos šaltinius ženkliai sumažėjus šilumos ir karšto vandens kainai, ženkliai sumažėjo ir nusiskundimų skaičius bei visuomenės nepasitenkinimas Bendrovės veikla. Vertinant Lietuvos mastu, Bendrovės tiekiamos šilumos kaina 2014 m. – 2015 m. šildymo sezono metu buvo artima vidurkiui tarp visų šilumos tiekimo įmonių, o nešildymo sezono metu buvo viena mažiausių tarp visų Lietuvos šilumos tiekimo įmonių.

Ši rizika mažinama argumentuotai informuojant vartotojus apie Bendrovės vykdomą veiklą – nuosekliai publikuojami straipsniai internetiniame tinklalapyje ir miesto bei šalies žiniasklaidoje. Bendrovė analizuoja vartotojų nusiskundimus, teikia raštiškus atsakymus, konsultuoja vartotojus žodžiu (Bendrovės patalpose), telefonu, bei el. paštu. Vartotojai periodiškai, t. y. 2 – 4 kartus per metus (2015 m. I pusmetį įvyko 1 susitikimas), kviečiami į susitikimus su Bendrovės specialistais, kur yra aptariami su Bendrovės vykdoma veikla susiję aktualūs klausimai. Taip siekiama formuoti objektyvų Bendrovės – modernios ir socialiai atsakingos įmonės – įvaizdį.

Techniniai – technologiniai veiksniai: didžiausios technologinio pobūdžio rizikos yra susijusios su šilumos tiekimo sistemų būkle. Vidutinis Bendrovei priklausančių magistralinių vamzdynų amžius yra apie trisdešimt metų. Jų modernizavimą sąlygoja lėšų trūkumas – minimaliai investicijai šilumos sistemos "amžiaus" gerinimui, būtina

rekonstruoti daugiau, kaip 13,5 km. tinklo ilgio per metus, o būtinos investicijos sudarytų apie 6 mln. Eur. Hidraulinių bandymų metu išaiškėja silpniausios jų vietos. Kasmet bandymų metu išaiškinama apie 240 vietų, kuriose įvyksta trūkiai. Aptikus defektus, vamzdžiai atkasami ir operatyviai suremontuojami.

Rekonstruotose šilumos tiekimo tinklų magistralių atkarpose sumontuojami nauji pramoniniu būdu (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale) izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai. Rekonstruotose atkarpose šilumos nuostoliai lieka itin maži (technologinio lygmens), o patys vamzdynai nebekelia trūkio grėsmės ir užtikrina patikimą šilumos tiekimą vartotojams.

Didžiausias techninės rizikos šilumos gamybos šaltiniuose veiksnys – šilumos gamybos įrenginių amžius. Kasmet nešildymo sezono metu atliekami katilų remontai ir techninės priežiūros darbai, būtini šilumos tiekimo patikimumo ir saugumo užtikrinimui, t. y. šilumos gamybos šaltinių funkcionalumo bei kuro rezervinių atsargų užtikrinimą. Taip pat Bendrovė investuoja ir į gamybos šaltinių atnaujinimą. Šiuo metu Bendrovei priklausančių šilumos gamybos šaltinių galia (407,61 MW) neužtikrina vartotojų poreikio (maksimalus momentinis poreikis 508 MW – pagal paskutinių trijų metų duomenis) Kauno miesto integruotame tinkle, todėl Bendrovė yra VKEKK įpareigota pirkti Rezervinės galios užtikrinimo paslaugą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, įskaitant ir iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės. Ši paslauga. leidžia užtikrinti papildomą galios kiekį, užtikrinantį ne didesnį kaip 30 proc. maksimalios galios Kauno miesto CŠT sistemoje. Atsižvelgiant į tai ir, įvertinus bendras šilumos ūkio vystymo tendencijas Kaune ir Lietuvoje, Bendrovės vienas iš tikslų yra nuolat pagrįstai investuoti į nuosavus šilumos gamybos šaltinius, t.y. modernizuojant esamus ir diegti naujus papildomus šiluminius galingumus. Apie Bendrovės gamybos šaltinių modernizavimą ir investicijas detaliau aprašyta 6.1 ir 7 skyriuose.

Technologinė rizika gali būti mažinama, rekonstruojant šilumos gamybos šaltinius ir tiekimo vamzdynus, tam panaudojant pažangiausias technologijas ir taip didinant šilumos sistemos efektyvumą, nuosavų šilumos gamybos šaltinių galią, būtiną patikimumo užtikrinimui. Be to, ženklias investicijas, modernizuojant Bendrovės turtą, įpareigoja daryti ir šalyje galiojantys standartai bei norminiai aktai, suderinti su Europos Sąjungos standartais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais šilumos tiekimo sistemų darbo kokybinius ir techninius rodiklius.

Ekologiniai veiksniai: Bendrovės atžvilgiu juos galima suskirstyti į darančius poveikį Bendrovei ir įtakojamus Bendrovės veiklos.

Siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai ir neviršyti ribinių taršos, vibracijos bei triukšmo reikšmių, Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais, taip pat energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB bei Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 43-2013, kitais teisės aktais, nustatančiais reikalavimus gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams. Pagrindiniai Bendrovės taršos šaltiniai: iškastinio organinio kuro deginimas Bendrovės šilumos šaltiniuose, gaminant šilumą ir nutekamieji vandenys, panaudoti technologiniuose procesuose.

Už atmosferos ir vandens taršą Bendrovė moka mokesčius. Jei būtų viršijamos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus Bendrovė mokėtų baudas. Tokių baudų per 2014 metus ir 2015 m. I pusmetį mokėta nebuvo.

Pagrindinės Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos gamybos šaltinių modernizavimas, šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant esamus vamzdynus į vamzdynus su putų poliuretano izoliacija, diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrenginius, mažiau taršių kuro rūšių naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas (kuro balanse 2015 m. I pusmetį vyravo kietas biokuras – 77,20 proc., gamtinės dujos – 22,10 proc., kitas kuras – durpės 0,11 proc., biodujos 0,59 proc.).

Banko paskolų grąžinimas: detalesnė informacija pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2015 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 11 pastaboje. Grupė ir Bendrovė paskolas grąžina nustatytu laiku.

Pagrindiniai Bendrovės tikslai yra atnaujinti šilumos tiekimo tinklus, kadangi Bendrovės šilumos tiekimo tinklai eksploatuojami vidutiniškai apie 30 metų ir yra susidėvėję bei modernizuoti šilumos gamybos šaltinius. Kiekvienais metais nemaža dalis ūkio atnaujinimui skirtų lėšų yra skolinamasi, kadangi nuosavų lėšų, t. y.

sukaupto nusidėvėjimo ir amortizacijos nepakanka būtinos investicinės programos vykdymui. Paskolų, paimtų investicinei programai vykdyti, grąžinimo apimtys nėra įskaičiuotos į šilumos pardavimo kainą, kaip kainos dedamosios pagal galiojančią Metodiką, todėl Bendrovė siekia dirbti pelningai, kad būtų finansiškai pajėgi laiku atsiskaityti su kredito institucijomis pagal paskolų sutartis.

7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi informacija

Buvo planuota, kad 2015 m. I pusmečio pagrindinės veiklos pardavimo pajamos bus mažesnės dėl sumažėjusios šilumos kainos, parduodamos šilumos kiekis vartotojams išliks panašiame lygyje kaip ir 2014 m. Pagrindinės veiklos pardavimo pajamos, lyginant su 2014 m. I pusmečiu, mažesnės 19,22 proc. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo šilumos kaina, kurios pagrindinę dalį sudaro perkamos šilumos ir kuro dedamoji. 2015 m. I pusmečio vidutinė šilumos kaina (5,79 euro ct/kWh) buvo 9,9 proc. mažesnė nei 2014 m. I pusmetį (7,18 euro ct/kWh). Parduotos šilumos kiekis 2015 m. I pusmetį, lyginant su 2014 m. I pusmečiu, buvo 3,3 proc. mažesnis. 2015 metų I pusmečio šildymo sezono lauko oro vidutinė temperatūra buvo 2,56°C, o 2014 m. I pusmečio 0,76°C.

6 grafikas

2015 m. I pusmečio Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2011–2014 m. I pusmečiais pateiktas 2 lentelėje.

						2 lentelė
Eil. Nr.	Grupės rodiklio pavadinimas	2011 m. I pusm.	2012 m. I pusm.	2013 m. I pusm.	2014 m. I pusm.	2015 m. I pusm.
1	Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	12,2	4,6	9,1	3,9	12,7
2	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	6,8	3,0	5,7	1,8	3,9
3	Skolos koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,24	0,33	0,30	0,35	0,37
4	Skolos nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,3	0,5	0,4	0,5	0,6
5	Bendrasis likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai)	1,52	0,87	1,29	0,81	1,17
6	Turto apyvartumas (pardavimai ir	0,48	0,54	0,52	0,38	0,29

Eil. Nr.	Grupės rodiklio pavadinimas	2011 m. I pusm.	2012 m. I pusm.	2013 m. I pusm.	2014 m. I pusm.	2015 m. I pusm.
	paslaugos / turtas)
7	EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Eur	8.941	5.631	8.175	4.805	8.060
8	Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100	8,5	4,5	4,5	3,7	13,3
9	Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100	8,1	3,8	7,0	2,3	6,0
10	Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	5,6	2,5	4,7	1,4	3,5
11	Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)	1,34	0,80	1,19	0,74	1,13
12	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,24	0,06	0,12	0,05	0,26
13	Grynasis pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje)	0,15	0,07	0,13	0,04	0,11
14	Grynasis pelnas, tūkst. Eur	6.287	2.884	5.468	1798	4.773
15	Turtas, tūkst. Eur	106.406	116.597	116.518	120.702	129.542
16	Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur	80.760	78.185	81.115	78.318	82.124
17	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur	1,88	1,82	1,91	1,83	1,92
18	Pardavimų pajamos, tūkst. Eur	51.356	62.847	60.246	46.383	37.468
18.1	Iš jų: šilumos energija	50.353	61.888	58.727	44.661	35.739
18.2	elektros energija	72	54	60	87	122
18.3	pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	272	101	125	21	16
18.4	Pajamos už kolektorių priežiūrą	134	112	112	114	113
18.5	Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina	522	656	1.175	1.430	1.351
18.6	Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą	3	36	47	70	127
19	P/E (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	4,05	6,67	4,56	11,79	4,25
20	Akcinis kapitalas, tūkst. Eur	74.256	74.256	74.256	74.378	74.476
21	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,70	0,64	0,64	0,62	0,57
22	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	8,3	3,8	7,2	2,3	6,1

2015 m. I pusmečio Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2011–2014 m. I pusmečiais pateiktas 3 lentelėje.

						3 lentelė
Eil. Nr.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2011 m. I pusm.	2012 m. I pusm.	2013 m. I pusm.	2014 m. I pusm.	2015 m. I pusm.
1	Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	12,3	4,6	8,9	3,9	12,8
2	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	6,7	2,9	5,4	1,7	1,9
3	Skolos koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,24	0,33	0,30	0,35	0,37
4	Skolos nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,3	0,5	0,4	0,5	0,6
5	Bendrasis likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai)	1,53	0,87	1,29	0,81	1,16
6	Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,48	0,53	0,51	0,38	0,29
7	EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Eur	8.916	5.624	8.070	4.802	8.059
8	Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100	8,5	4,5	4,5	3,7	13,3
9	Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100	8,0	3,6	6,7	2,3	2,7
10	Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	5,6	2,4	4,5	1,4	1,6
11	Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)	1,35	0,80	1,19	0,73	1,13
12	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,24	0,06	0,11	0,05	0,26
13	Grynasis pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje)	0,15	0,07	0,12	0,04	0,11
14	Grynasis pelnas, tūkst Eur	6.285	2.888	5.379	1.791	4.781
15	Turtas, tūkst. Eur	107.492	117.606	117.445	121.413	130.270
16	Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur	81.756	79.157	81.892	78.839	82.665
17	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur	1,91	1,85	1,91	1,85	1,90
18	Pardavimų pajamos, tūkst. Eur	51.168	62.830	60.165	46.388	37.473
18.1	Iš jų: šilumos energija	50.362	61.899	58.739	44.668	35.744
18.2	elektros energija	72	54	60	87	122
18.3	pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	75	73	32	19	16
18.4	Pajamos už kolektorių priežiūrą	134	112	112	114	113
18.5	Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina	522	656	1.175	1.430	1.351
18.6	Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą	3	36	47	70	127
19	P/E (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	4,05	6,66	4,63	11,83	4,24
20	Akcinis kapitalas, tūkst. Eur	74.256	74.256	74.256	74.378	74.476

Eil. Nr.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2011 m. I pusm.	2012 m. I pusm.	2013 m. I pusm.	2014 m. I pusm.	2015 m. I pusm.
21	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,69	0,63	0,63	0,61	0,57
22	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	8,3	3,8	7,0	2,3	6,1

Grupės ir Bendrovės 2011–2015 metų I pusmečių finansinių rodiklių (veiklos pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas) palyginimas pateikiamas 7 ir 8 grafikuose.

Nors Grupės ir Bendrovės pardavimo pajamos sumažėjo 8,9 mln. Eur, tačiau Bendrovės 2015 m. I pusmečio pelnas palyginus su 2014 m. I pusmečiu, didesnis dėl Bendrovės efektyvios veiklos, sumažėjus kuro ir perkamos šilumos sąnaudoms, pradėjus šilumos gamyboje didžiąja dalimi naudoti biokurą o ne gamtines dujas ir Bendrovės įgyvendintų skolų valdymo priemonių.

8 grafikas

7 grafikas

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2015 m. I pusmečio Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtrauktas į gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį ir 2015 m I pusmetį sudarė atitinkamai -28 ir -35 tūkst. Eur, t. y. sumažėjo sąnaudos ir dėl to padidėjo pelnas (2014 m. I pusmetį 108 ir 110 tūkst. Eur). Per 2014 m. Grupė ir Bendrovė nurašė atitinkamai 922 tūkst. Eur ir 922 tūkst. Eur beviltiškų skolų. Per 2015 m. I pusmetį Grupė ir Bendrovė atgavo 5 tūkst. Eur (2014 m. I pusmetį – 3 tūkst. Eur) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

Bendrovės pelną mažina Bendrovei priklausančių individualių šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) patiriamos sąnaudos, nes pagal Lietuvos Respublikos 2011 m. rugsėjo 29 d. šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 7 straipsnio nuostatas: "Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis". Todėl nuo 2011 m. lapkričio 1 d. pagal teisės aktų reikalavimus šilumos punktų įrenginių priežiūros ir jų remonto sąnaudos nėra įskaičiuojamos į šilumos pardavimo kainą. Bendrovė per kalendorinius metus patiria apie 0,7 mln. Eur sąnaudų, nepadengtų pajamomis.

Platesnė Grupės ir Bendrovės finansinių rezultatų analizė pateikta 2015 metų I pusmečio konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

2015 m. I pusmečio Bendrovės nefinansinių rodiklių palyginimas su 2011–2014 m. I pusmečių rodikliais pateiktas 4 lentelėje.

						4 lentelė
Eil.	Rodiklio pavadinimas	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m.
Nr.		I pusm.	I pusm.	I pusm.	I pusm.	I pusm.
1.	Pagamintos ir nupirktos energijos kiekis, patiektas į tinklą, tūkst. MWh:	915,3	900,4	891,3	775,2	756,4
1.1.	šilumos energija	914,5	899,8	890,5	774,1	754,8
1.2.	elektros energija	0,8	0,6	0,8	1,1	1,6
2.	Parduota energijos, tūkst. MWh:	750,5	744,5	740,9	637,0	634,6
2.1.	šilumos energija	749,7	743,9	740,1	635,9	633,0
2.2.	elektros energija	0,8	0,6	0,8	1,1	1,6

9 grafikas

Aplinkos įtaka veiklai: Bendrovės veiklos rezultatui gali turėti įtakos pardavimo apimčių pokytis dėl pasikeitusio šilumos poreikio, kurį gali lemti vartotojų investicijos į namų renovaciją, šilumos taupymą ir racionalų vartojimą, aukštesnė arba žemesnė šildymo sezono vidutinė lauko oro temperatūra, kuro kainų pokyčiai, perkamos iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos kaina.

Bendrovės rekonstruoti šilumos gamybos šaltiniai, pereinant nuo iškastinio kuro prie biokuro, savo gamybos savikaina sudaro rimtą konkurenciją Kaune veikiantiems nepriklausomiems šilumos gamintojams. Modernizuodama sau priklausančius gamybos šaltinius, per pastaruosius 2 metus Bendrovė savo vartotojams tiekiamos šilumos kainą sumažino 44 proc.

11 grafikas

Bendrovės šilumos kainos dinamika 2011–2015 m. birželio mėn. pateikiama 10 grafike.

2011–2015 m. birželio mėn. Bendrovės šilumos kainos struktūros elementai pateikti 11 grafike.

2011–2015 m. I pusmečio Bendrovės sąlyginio kuro kainų dinamika pateikta 12 grafike.

12 grafikas

Kita informacija susijusi su aplinkosaugos klausimais, atliekų ir nuotekų tvarkymu, oro taršos bei personalo klausimais, nesiskiria nuo skelbtos AB "Kauno energija" 2014 metų konsoliduotame metiniame pranešime.

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai duomenys pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2015 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

Konsoliduotųjų ataskaitų vidaus kontrolė: sudarydama konsoliduotąsias finansines ataskaitas, Bendrovė sujungia savo ir dukterinių bendrovių finansinių ataskaitų eilutes nuosekliai, sudėdama turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius. Po to eliminuoja Bendrovės investicijų į dukterinę bendrovę balansinę vertę ir Bendrovės nuosavybės dalį dukterinėse bendrovėse; Grupės vidaus balanso likučius, sandorius, pajamas ir sąnaudas (šiam tikslui parengiama tarpusavyje suderinta visų sandorių, pajamų ir sąnaudų išklotinė už laikotarpį); nusidėvėjimo skirtumą turtinio įnašo, kuris įvertintas rinkos verte, lyginant su jo balansine verte.

Konsoliduotosioms Grupės ataskaitoms sudaryti Bendrovės ir dukterinių bendrovių finansinės ataskaitos sudaromos ta pačia data.

Tikrinama ar Bendrovės ir dukterinių bendrovių apskaitos politika panašių sandorių apskaitai yra vienoda. Dukterinių bendrovių pajamos ir sąnaudos įtraukiamos į konsoliduotąsias ataskaitas nuo įsigijimo datos.

9. Svarbūs įvykiai, įvykę po 2015 metų I pusmečio pabaigos

2015 m. liepos 29 d. Bendrovės valdyba patvirtino neaudituotą konsoliduotųjų ir Bendrovės 2015 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinį, parengtą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

10.Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

Kadangi investicijos sudaro sąlygas nuolatinei verslo plėtrai bei pelningumui, 2015 m. Grupės ir Bendrovės investicijų programos tikslai yra tolesnis Bendrovės šilumos pardavimo rinkos didinimas, šilumos gamybos efektyvumo didinimas ir plėtra, didinant biokuro panaudojimą šilumos gamybai, šilumos perdavimo ir paskirstymo vystymas, didinat saugumą ir patikimumą, plečiant inžinierinių sistemų priežiūros paslaugas bei toliau gerinant šilumos vartotojų aptarnavimo paslaugų kokybę.

Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2015 m. kovo 30 d., nuspręsta įsigyti Sargėnų šilumos ūkį, esantį Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, už derybose su UAB "Litesko" suderėtą kainą ir kitas įsigijimo sąlygas bei įvykdyti Sargėnų šilumos ūkio įsigijimo procedūras.

Vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatas, siekiant įgyvendinti pagrindinius Bendrovės veiklos tikslus bei Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas, susijusias su šilumos šaltinių ir šilumos tiekimo tinklų patikimumo techninių reikalavimų, kurie garantuotų kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, užtikrinimu, buvo patikslintas "2012–2015 metų Bendrovės investicijų planas ir jo finansavimo šaltiniai", pagal kurį numatyta investuoti 67,14 mln. Eur.

Bendrovės pagrindiniai investiciniai tikslai 2013–2016 metų reguliavimo laikotarpiui: mažinti šilumos gamybos sąnaudas esamuose šaltiniuose, didinti pigesnės kuro rūšies (biokuro) dalį kuro balanse, didinti nuosavų šaltinių galią iki pilno galios užtikrinimo poreikių patenkinimo. 2013 m. Bendrovė pasirašė trišales sutartis su Ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra dėl finansinės Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos: pagal kurias suteikta 4,415 mln. Eur ES struktūrinių fondų parama projektams, rekonstruojant katilines ir keičiant naudojamą kurą į biokurą bei iki 1,883 mln. Eur ES struktūrinių fondų parama šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo projektų vykdymui.

Be minėtų projektų, 2015 m., vykdant Bendrovės investicijų programą, numatoma toliau vykdyti Bendrovei priklausančių katilinių modernizavimą, automatizuojant gamybos procesą, montuojant kondensacinius ekonomaizerius, šilumos tiekimo tinklų rekonstravimą, taip pat, vykdyti šilumos apskaitos prietaisų keitimą. Verta pažymėti, kad šių priemonių įdiegimas leis mažinti šilumos perdavimo nuostolius, optimizuoti šilumos tiekimą vartotojams bei užtikrins šilumos tiekimo patikimumą.

Planuojama, kad 2015 metais, lyginant su 2014 m., Grupės pardavimo pajamos bus mažesnės dėl sumažėjusios šilumos kainos, parduodamos šilumos kiekis vartotojams išliks panašiame lygyje kaip ir 2014 m. Didžiausią įtaką Grupės ir Bendrovės pajamoms ir sąnaudoms turės kuro ir perkamos šilumos kainos pokyčiai, kadangi šilumos kaina pagal teisės aktų reikalavimus yra perskaičiuojama kas mėnesį. Grupės pelnas, lyginant su 2014 m., planuojama, kad bus didesnis dėl veiklos efektyvinimo. Planuojamus rezultatus gali pakoreguoti šilumos poreikio pasikeitimas, t. y. suvartojimas, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydis į daugiabučių namų renovavimą ir šilumos taupymą bei racionalų vartojimą, taip pat Lietuvos ekonominės situacijos pokyčiai.

11. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą

Bendrovė atsakydama į "Lietuvos energija", UAB kvietimą teikti pasiūlymus bendradarbiauti, įgyvendinant kogeneracinių elektrinių projektus, 2014 m. liepos 22 d. pateikė paraišką dalyvauti "Lietuvos energija" UAB paskelbtame konkurse "Bendradarbiauti, įgyvendinant Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo, įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines, projektus".

2015 m. kovo mėn. Bendrovės pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu. 2015 m. gegužės 20 d. "Lietuvos energija", UAB pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB "Fortum Heat Lietuva" dėl naujos kogeneracinės jėgainės projekto Kaune plėtojimo. Bendradarbiavimo sutartyje numatyta, kad be "Fortum Heat Lietuva", naujos jėgainės akcijų gali būti siūloma įsigyti ir Bendrovei.

2015 m. vasario 25 d. iškilmingai atidarytos Bendrovei priklausančios "Inkaro" ir Petrašiūnų elektrinės biokuro katilinės. Katilinės atidarytos įrengus jose naujus biokuro įrenginius, kuriais gaminama šiluma jau pasiekia vartotojus. Be šių dviejų katilinių AB "Kauno energija" dar įrengė ir naują 8 MW galios biokuro katilą su 4 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu bendrovės "Šilko" katilinėje. Naujieji įrenginiai pastatyti siekiant dar labiau sumažinti šilumos kainą vartotojams. Bendra naujai pradedamų eksploatuoti įrenginių galia sudaro 62 MW. Iš viso su naujaisiais įrenginiais bendrovė Kauno integruotame tinkle nuo šiol turės 72 MW biokuro galių. Jų visiškai pakanka nešildymo sezono šilumos poreikiams patenkinti, o šildymo sezono metu jos sudarys apie 25 proc. viso šilumos galios poreikio.

2015 m. balandžio 29 d. Bendrovėje vyko išvažiuojamasis LR Seimo Energetikos komisijos posėdis, kurio metu buvo pristatyti šilumos ūkio pasikeitimai pradėjus Kaune šilumos gamybai naudoti biokurą. Be LR Seimo narių – komisijos pirmininko Kęstučio Daukšio, Vydo Gedvilo, Lino Balsio ir Ričardo Sargūno – posėdyje dalyvavo ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, vicemeras Povilas Mačiulis, miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas, valdybos pirmininkas Virginijus Ramanauskas, Bendrovės vadovai bei kiti energetikos ir miškininkystės specialistai. Susitikime komisijai ir miesto vadovams buvo pristatytas Bendrovės vystymas šilumos gamybos sektoriuje, konkurencijos didinimas jame, siekiant sumažinti šilumos kainą vartotojams. Buvo akcentuota, kad, 2003 metais privačiam investuotojui pardavus Kauno termofikacinę elektrinę, Bendrovė tapo vienintele šilumos tiekimo bendrove Lietuvoje, neturinčia savo pagrindinio šilumos gamybos šaltinio. Taip pat buvo aptarta ir dabartinė biomasės energetikos situacija Lietuvoje bei konkrečiai Kaune, Lietuvos miškų resursai, taip pat pagrindiniai biokuro deginimo energetikoje aplinkosaugos aspektai.

Puoselėdama glaudų bendradarbiavimą su Kauno technologijos universitetu (KTU), Bendrovė dalyvavo vasario pabaigoje vykusiose universiteto organizuojamose "Karjeros dienose", kur studentams ir absolventams pristatė galimybes dirbti ar atlikti praktiką Bendrovėje.

12.Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų. Bendrovės akcijų nėra įsigijusios ir jos dukterinės bendrovės. Bendrovė ir jos dukterinės bendrovės per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

13.Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones

Visa informacija šiuo klausimu pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2015m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.11, 15, 23 pastabose.

14.Informacija apie emitento filialą ir dukterines įmones

Bendrovės valdybos sprendimu yra įsteigtas filialas "Jurbarko šilumos tinklai", įregistruotas 1997 m. rugsėjo 9 d., adresu V. Kudirkos g. 33, 4430 Jurbarkas. Bendrovės filiale gaminama šiluma parduodama Jurbarko miesto vartotojams.

Bendrovės filiale "Jurbarko šilumos tinklai" 2015 m. birželio 30 d. dirbo 35 darbuotojai.

Bendrovės filialo "Jurbarko šilumos tinklai" 2015 m. I pusmečio finansinių rodiklių (veiklos pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas) palyginimas su 2011-2014 m. I pusmečių rodikliais pateikiami 13 grafike.

2006 m. liepos 1 d. įregistruota dukterinė Bendrovės įmonė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos", buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas, įmonės kodas 300580563. Nuo 2014 m. sausio 8 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas teisinis statusas – likviduojama.

2015 m. birželio 30 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" įstatinis kapitalas yra 2.896 Eur ir yra padalintas į 100 paprastąsias vardines 28,962 Eur nominalios vertės akcijas.

Dukterinė Bendrovės įmonė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" veikla – pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra, pastatų ir statinių remontas, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontas, transporto paslaugų teikimas, kita veikla – patalpų nuomos paslaugos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 20 straipsnio 2 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2012 m. liepos 5 d., daugiabučiuose namuose "Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas ar asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais ar tiekiantys prekes ar teikiantys paslaugas šilumos tiekėjui, ar šilumai gaminti naudojamo kuro, šilumos tiekimo veiklai naudojamų apskaitos prietaisų ar kitų įrenginių gamintojai, taip pat asmenys, kurie verčiasi šilumai gaminti naudojamo kuro didmenine ar mažmenine prekyba, ar asmenys, kartu su išvardytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą". Pagal ŠŪĮ 20 straipsnio 2 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2014 m. birželio 1 d.: "Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, išskyrus, kai su darbo santykiais susiję fiziniai asmenys gyvena tame name ir patys prižiūri savo ar gyvenamo namo bendrijai priklausančius kitus namus, taip pat asmenys, kurių ūkinė veikla apima kuro ruošą ir (ar) tiekimą, ar asmenys, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą". Vadovaujantis ŠŪĮ 20 straipsnio 4 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2012 m. liepos 5 d., šis draudimas netaikomas prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 150 000 gyventojų.

Atsižvelgiant į 2011 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 nuostatas dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros atskyrimo nuo šilumos gamybos ir tiekimo, Bendrovės valdyba 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu pritarė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimui, atskiriant turtą nuo veiklos ir atskirto turto pagrindu įkuriant naują tokios pačios teisinės formos juridinį asmenį UAB "Kauno energija NT".

Užbaigus UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras, Juridinių asmenų registre 2013 m. balandžio 16 d. užregistruoti veiklą tęsiančios UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (įm. kodas 300580563) įstatai.

2013 m. gruodžio 11 d. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" vienintelio akcininko funkcijas vykdančios AB "Kauno energija" valdybos sprendimu nuspręsta likviduoti UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (įmonės kodas 300580563), nuo 2013 m. gruodžio 16 d., tuo pačiu sprendimu iš pareigų atšauktas UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" direktorius ir nuo 2013 m. gruodžio 16 d. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" likvidatoriumi paskirta advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai advokatė Aiva Dumčaitienė.

UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" 2015 m. birželio 30 d. darbuotojų nėra.

UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" nuo 2014 m. vasario mėnesio veiklos nevykdo, vykdomos baigiamosios likvidavimo procedūros.

Užbaigus AB "Kauno energija" dukterinės įmonės UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras, Juridinių asmenų registre 2013 m. balandžio 16 d. užregistruoti naujai įsteigto juridinio asmens UAB "Kauno energija NT" buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas, įmonės kodas 303042623, įstatai.

2015 m. birželio 30 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Kauno energija NT" įstatinis kapitalas yra 1.329.872 Eur ir yra padalintas į 45 921 paprastąsias vardines 28,96 Eur nominalios vertės akcijas.

UAB "Kauno energija NT" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB "Kauno energija NT" veikla – nekilnojamojo turto vystymas, valdymas, nuoma, pirkimas – pardavimas.

UAB "Kauno energija NT" 2015 m. I pusmetį apyvarta buvo 40,9 tūkst. Eur, pelnas (nuostoliai) sudarė – (12) tūkst. Eur.

UAB "Kauno energija NT" 2015 m. birželio 30 d. dirbo 3 darbuotojai.

UAB "Kauno energija NT" 2015 m. I pusmečio finansiniai rodikliai (veiklos pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas) palyginimas su 2014 m. I pusmečio rodikliais pateikiami 14 grafike.

15.Įstatinio kapitalo struktūra

2012–2013 metais Bendrovės įstatinis kapitalas nekito. 2014 m. sausio 6 d. įvykusiame AB "Kauno energija" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo priimtas sprendimas padidinti Emitento įstatinį kapitalą 121.928,87 Eur (nuo 74 256 215,82 Eur iki 74 378 144,69 Eur), išleidžiant 70 166 (paprastąsias vardines 1,73772 Eur nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei. Minėtu akcininkų susirinkimo sprendimu atšaukta visiems akcininkams pirmumo teisė įsigyti naujai išleidžiamų 70 166 vienetų Bendrovės paprastųjų vardinių 1,73772 euro nominalios vertės akcijų, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, suteikiant teisę šias akcijas įsigyti Kauno miesto savivaldybei, kodas 111106319, Laisvės al. 96, Kaunas, siekiant, kad Kauno miesto savivaldybė akcinei bendrovei "Kauno energija" perduotų jai nuosavybės teise priklausančią šilumos tiekimo liniją – šilumos tinklus (Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas, unikalus Nr. 4400-2125-5130).

2015 m. balandžio 28 d. įvykusiame AB "Kauno energija" eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo priimtas sprendimas pakeisti AB "Kauno energija" įstatus, patvirtinant įstatinį kapitalą eurais.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 2015 m. birželio 30 d. įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct).

Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 5 lentelėje.

					5 lentelė
Akcijų rūšis	Akcijų skaičius, vnt.	Nominali vertė, eurais	Bendra nominali vertė, eurais	Dalis įstatiniame kapitale savivaldybių, proc.	Dalis įstatiniame kapitale privačių akcininkų, proc.
Paprastos vardinės akcijos	42 802 143	1,74	74 475 728,82	98,33	1,67

16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas

2015 m. balandžio 28 d. AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įstatinis kapitalas buvo įregistruotas 2015 m. gegužės 18 d. ir yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct) ) ir yra padalintas į 42 802 143 (keturiasdešimt du milijonus aštuonis šimtus du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris) paprastąsias vardines 1,74 Eur nominalios vertės akcijas.

Vadovaujantis 2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymu Nr. XII-828, kuriuo nustatyta euro įvedamo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. tvarka, Bendrovės vienos akcijos vertė perskaičiuota į 1,74 Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 1,73772 Eur). Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

16.1. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (2015 m. birželio 30 d.), pagrindinės charakteristikos.

Vertybinių popierių registracijos Nr.	A01031430
Vertybinių popierių ISIN kodas	LT0000123010
Akcijų skaičius	20 031 977 PVA
Nominalioji vertė	1,74 Eur
Bendra akcijų nominalioji vertė	34 855 639,98 Eur

16.2. Akcijų, išplatintų ir įregistruotų neviešai apyvartai (2015 m. birželio 30 d.), pagrindinės charakteristikos.

Vertybinių popierių ISIN kodas	LT0000128407
Akcijų skaičius	22 770 166 PVA
Nominalioji vertė	1,74 Eur
Bendra akcijų nominalioji vertė	39 620 088,84 Eur

Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2011–2015 m. I pusmetį pateikta 6 lentelėje.

					6 lentelė
Rodiklis	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m. I pusmetis
Atidarymo kaina, Eur	0,600	0,565	0,578	0,589	0,486
Didžiausia kaina, Eur	0,770	0,590	0,589	0,600	0,479
Mažiausia kaina, Eur	0,320	0,415	0,458	0,430	0,400
Paskutinė kaina, Eur	0,350	0,578	0,589	0,486	0,474
Apyvarta vnt.	90 239	80 421	36 355	70 160	16 076
Apyvarta mln. Eur	0,05	0,04	0,02	0,04	0,01
Kapitalizacija mln. Eur	7,01	11,58	11,80	9,74	9,50

Akcijos kainos (eurais) ir apyvartos 2011–2015 m. I pusmetį istorija nurodyta 15 grafike.

15 grafikas

Bendrovės akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus (komunalinės paslaugos) ir OMX Vilnius indeksu pateikta 16 grafike.

16 Grafiko duomenys:

Indeksas/Akcijos	2011.01.01	2015.06.30	+/-%
OMX Baltic Benchmark GI	533,99	625,19	17,08
OMX Vilnius	409,65	497,46	21,44
B7000GI Komunalinės paslaugos	992,02	1 654,01	66,73
KNR1L	0,600 EUR	0,474 EUR	-21,00

AB "KAUNO ENERGIJA" Įmonės kodas 235014830 Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, Lietuva 29

17.Informacija apie Emitento akcininkus

Bendras Bendrovės akcininkų skaičius 2015 m. birželio 30 d. – 383. Emitento akcininkai, kuriems 2015 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo (42 802 143 PVA), duomenys nurodyti 7 lentelėje bei 17 grafike.

				7 lentelė
Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas)	Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc.	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis, proc.
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	39 736 058	92,84	92,84	-
Kiti akcininkai	3 066 085	7,16	7,16	-
Iš viso:	42 802 143	100	100	-

17grafikas

Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai pateiktas 8 lentelėje.

		8 lentelė
Grupės pavadinimas	Grupei priklausančių akcijų skaičius vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc., nuo visų akcijų skaičiaus
Vietos valdžia	42 088 631	98,33
Namų ūkiai	367 913	0,86
Kitų sąskaitų tvarkytojų klientų VP	232 013	0,54
Privačios nefinansinės įmonės	82 808	0,19
Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus ir finansinės pagalbinės įmonės	25 000	0,06
Kiti akcininkai (užsienio kontroliuojamos nefinansinės įmonės, finansinės pagalbinės įmonės, indėlius priimančios bendrovės, išskyrus centrinį banką,	5 778	0,02
Iš viso	42 802 143	100

17.1. Akcininkai, kuriems 2015 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (20 031 977 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430, VP ISIN kodas – LT0000123010), nurodyti 9 lentelėje.

					9 lentelė
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Eur	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į viešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	16 965 892	29 520 652	84,69	39,64
Kauno rajono savivaldybė Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas, Kodas 111100622	Paprastosios vardinės akcijos	1 606 168	2 794 732	8,02	3,75
Kiti akcininkai	Paprastosios vardinės akcijos	1 459 917	2 540 256	7,29	3,41
Iš viso:		20 031 977	34 855 640	100	46,80

17.2. Akcininkai, kuriems 2015 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (22 770 166 PVA), išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą (VP ISIN kodas – LT0000128407), nurodyti 10 lentelėje:

					10 lentelė
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Eur	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į neviešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	22 770 166	39 620 089	100	53,20

Nei vienas Emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, jos nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 42 802 143 vnt.

Bendrovė nėra informuota apie balsavimo teisių apribojimus bei apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

2010 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2009 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,024 Eur, iš viso – 1,039 mln. Eur.

2011 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai. 2010 m. pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, rezervą investicijoms ir paramai.

2012 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2011 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,072 Eur už vieną akciją, iš viso 3,094 mln. Eur.

2013 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2012 m. pelno. 2013 m. balandžio 30 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus (šilumos punktų remontui), paramai bei dalis pelno perkelta į kitus finansinius metus. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,043 mln. Eur.

2014 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2013 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,0028962 Eur iš viso – 0,124 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, paramai bei tantjemoms valdybos nariams. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,333 mln. Eur.

2015 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2014 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,003 Eur, iš viso – 0,129 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,2 mln. Eur.

18. Darbuotojai

2015 m. birželio 30 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbo 535 darbuotojai. Darbuotojų skaičiaus kitimas 2012– 2015 metais nurodytas 11 lentelėje.

								11lentelė
Faktinis darbuotojų skaičius	Bendrovės 2012-12-31	Grupės 2012-12- 31	Bendrovės 2013-12-31	Grupės 2013-12- 31	Bendrovės 2014-12-31	Grupės 2014-12- 31	Bendrovės 2015-06-30	Grupės 2015-06-30
Iš viso:	583	617	548	561	542	545	532	535
iš jų: vadovai	4	6	5	7	4	6	4	6
specialistai	314	327	288	292	290	290	278	278
darbininkai	265	284	255	262	248	249	250	251

Grupės ir Bendrovės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.

									12 lentelė
Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Bendrovės 2012-12-31	Grupės 2012-12- 31	Bendrovės 2013-12-31	Grupės 2013-12- 31	Bendrovės 2014-12-31	Grupės 2014-12- 31	Bendrovės 2015-06-30	Grupės 2015-06- 30
1	Nebaigtas vidurinis	8	9	5	6	6	6	6	6
2	Vidurinis	217	231	211	217	205	206	201	202
3	Aukštesnysis	83	89	78	80	77	77	77	77
4	Aukštasis	275	288	254	258	254	256	248	250
	Iš viso:	583	617	548	561	542	545	532	535

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas Eur (2015 m. I pusmečio pabaigai neatskaičius mokesčių).

			13 lentelė
Eil. Nr.	Darbuotojai	Bendrovės	Grupės
1.1.	Vadovų vidutinis sąlyginis skaičius	3,6	5,4
1.2.	Vadovų vidutinis mėnesinis atlyginimas	3266,8	2336,6
2.1.	Specialistų vidutinis sąlyginis skaičius	267,4	267,4
2.2.	Specialistų vidutinis mėnesinis atlyginimas	889,9	889,9
3.1.	Darbininkų vidutinis sąlyginis skaičius	240,9	241,9
3.2.	Darbininkų vidutinis mėnesinis atlyginimas	632,0	630,2

Emitento darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, Bendrovės Kolektyvinę sutartį, premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno skiria Bendrovės darbuotojams premijuoti. Nuo 1998 m. iki 2015 m. birželio 30 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo skyręs dalies pelno Emitento darbuotojams premijuoti.

Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos emitento darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos. Pagal Bendrovėje įsigaliojusią 2013 m. sausio 28 d. Kolektyvinę sutartį:

Už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje darbuotojams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos:
išdirbus 5-erius metus − 1 kalendorinė diena;
1. nuo 6 iki 10 metų − 2 kalendorinės dienos;
1. turintiems didesnį kaip 10 metų − 3 kalendorinės dienos;
1. už kiekvienus paskesnius 5 metus − 1 kalendorinė diena;
darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į Bendrovę darbdavių susitarimu, t. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje.
Darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos dėl šeimyninių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių.
1. Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas:
1. sukūrus šeimą − 3 kalendorinių dienų;
mirus artimajam (vienam iš tėvų ar sutuoktinių tėvų, sutuoktiniui, broliui, seseriai, dukrai, sūnui ar teisėtam globotiniui, anūkui, anūkei) − 3 kalendorinių dienų;
1. gimdant žmonai − 1 kalendorinės dienos;
1. darbuotojo dukros, sūnaus ar teisėto globotinio jungtuvių proga − 3 kalendorinių dienų;
darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, suteikiama laisva pirmoji mokslo metų diena, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.
Darbuotojams, laikantiems stojamuosius egzaminus į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas ir sėkmingai jose besimokantiems, kai jų pasirinkta specialybė atitinka Bendrovės interesus bei atliekamą darbą, įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos apmokamos mokymosi atostogos, mokant 50 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Darbdavys įsipareigoja:

sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimui ir prireikus reabilitaciniam gydymui, teikti nemokamas paslaugas Bendrovės darbo sveikatos punkte;
mirus darbuotojui, skirti dviejų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirbo) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas. Išmoka skiriama laidojusiam asmeniui;
mirus darbuotojo artimajam (tėvui, motinai, vaikui ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas;
gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už kiekvieną vaiką;
sukūrus šeimą, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką;
darbuotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų iki 16 metų amžiaus, našliui (našlei) ir nesusituokusiems asmenims, kurie vieni augina vieną ar daugiau vaikų, jei jie mokosi vidurinėse mokyklose iki 19 metų amžiaus, o besimokančių aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų dieniniuose skyriuose iki 21 metų amžiaus, arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, kartą metuose skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal prašymo pateikimo datą;
40-mečio, 50-mečio ir 60-mečio proga darbuotojams už gerą darbo pareigų vykdymą padalinio vadovo teikimu, turintiems nuo 15 iki 20 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje, skirti 25 procentų, o virš 20-ties metų nepertraukiamą darbo stažą − skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;
kitais atvejais, kai būtina materialinė parama (patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių bei kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių) skirti šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu iki 600 Eur išmoką;
darbuotojui sunkiai susirgus ar įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, skirti iki 5 Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu;
Lietuvos energetikų dienos ir Bendrovės jubiliejinių sukakčių proga nusipelniusiems darbuotojams skirti iki 150 Eur piniginę dovaną.

19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Emitento įstatai numato, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Bendrovės įstatus, išskyrus šiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

2015 m. balandžio 28 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pakeisti Bendrovės įstatai, kuriuose nurodytas bendrovės įstatinis kapitalas eurais bei įvertinti teisės aktų pakeitimai. Nauja įstatų redakcija 2015 m. gegužės 18 d. įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Su ja susipažinti galima Bendrovės internetinėje svetainėje adresu www.kaunoenergija.lt.

20.Emitento organai

Pagal Bendrovės įstatus, Bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas − valdyba ir vienasmenis valdymo organas − generalinis direktorius.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi akcininkams, stebėtojų tarybai, valdybai ir generaliniam direktoriui bei kitiems Bendrovės darbuotojams.

Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir pasirašyti akcininkų susirinkimo registravimo sąraše. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybės dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

2015 m. I pusmetį buvo sušaukti ir įvyko 3 (trys) visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose dalyvavo Bendrovės valdybos pirmininkas, generalinis direktorius, Finansų departamento direktorius. Visuotinių akcininkų susirinkimų metu yra sudaryta galimybė Emitento akcininkui pateikti klausimus ir gauti atsakymus ar paaiškinimus iš Bendrovės vadovų bei pranešėjų.

Kolegialų priežiūros organą − stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybą sudaro 7 (septyni) stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Stebėtojų taryba renka Bendrovės valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir Bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Bendrovės organams.

Stebėtojų taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr.1K-18 "Dėl reikalavimo audito komitetams", "Reikalavimų audito komitetams taikymo gairės",

kurioms pritarta Vertybinių popierių komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tvirtina audito komiteto sudarymo vidaus taisykles ir renka audito komiteto narius.

Bendrovės stebėtojų taryba 2013 m. vasario 21 d. patvirtino naują akcinės bendrovės "Kauno energija" audito komiteto vidaus taisyklių redakciją.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 7 valdybos nariai. Valdybą 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Bendrovės valdyba analizuoja, vertina Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei Bendrovės metiniu pranešimu teikia Stebėtojų tarybai bei visuotiniam akcininkų susirinkimui. Taip pat Valdyba vykdo akcininko funkcijas bendrovėse, kuriose Bendrovė yra visų akcijų savininkė, ir Valdybos raštiški sprendimai jose prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.

Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas, sprendžia kitus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus klausimus.

Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja Bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomybė nustatomi generalinio direktoriaus įsakymu.

20.1.Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus

(komitetų nariai vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, kiekvieno asmens kadencijos pradžia ir pabaiga, darbovietės, įgaliojimai, pagrindinės funkcijos)

2013 m. vasario 21 d. stebėtojų taryba audito komiteto narėmis išrinko Valeriją Stankūnienę, iki 2014 m. gegužės mėn. vykdžiusią Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotojos pareigas ir Ingą Dragūnienę, Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyresniąją ekonomistę.

2013 m. balandžio 10 d. stebėtojų taryba Bendrovės audito komiteto nepriklausomu nariu paskyrė stebėtojų tarybos narę Editą Gudišauskienę. Veiklą Bendrovės audito komitete Edita Gudišauskienė vykdė nuo 2013 m. balandžio 11 d.

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga*
Edita Gudišauskienė	Audito komiteto nepriklausoma narė	2013 m. balandžio 11 d.	2015 m. gegužės 29 d.
Inga Dragūnienė	Audito komiteto narė	2013 m. vasario 21 d.	2015 m. gegužės 29 d.
Valerija Stankūnienė	Audito komiteto narė	2013 m. vasario 21 d.	2015 m. gegužės 29 d.

*Audito komiteto kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų tarybos kadencija.

Audito komitetas vykdydamas savo veiklą vadovaujasi Bendrovės stebėtojų tarybos 2013 m. vasario 21 d. posėdžio Nr. 2013-1 sprendimu patvirtintomis Bendrovės audito komiteto vidaus taisyklėmis. Audito komitetas vykdo funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsnyje. 2015 m. I pusmetį audito komitetas posėdžiavo 2 kartus, Audito komiteto narių lankomumas – 83 proc. 2015 m. gegužės 29 d. atšaukus stebėtojų tarybą, pasibaigė ir audito komiteto narių įgaliojimai.

Inga Dragūnienė. Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė. Audito komiteto narės pareigas ėjo nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d., 2012 m. sausio 3 d. perrinkta audito komiteto nare ir pareigas ėjo iki stebėtojų tarybos atšaukimo dienos t. y. 2012 m. rugsėjo 28 d. 2013 m. vasario 21 d. vėl išrinkta audito komiteto nare ir pareigas ėjo iki 2015 m. gegužės 29 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas vadybos mokslo magistrė finansų vadybos srityje (2001 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 1998-10-15–2006-07-25 Bendrovės vyresnioji buhalterė, 2006-07-26–2009-11-01 UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" vyr. buhalterės pavaduotoja, 2009-11-02–2010-05-07 UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" administracijos referentė.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Valerija Stankūnienė. UAB "Texera" vyriausioji buhalterė. Audito komiteto narės pareigas ėjo nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d., 2012 m. sausio 3 d. perrinkta audito komiteto nare ir pareigas ėjo iki stebėtojų tarybos atšaukimo dienos, t. y. 2012 m. rugsėjo 28 d. 2013 m. vasario 21 d. vėl išrinkta audito komiteto nare ir pareigas ėjo iki 2015 m. gegužės 29 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas, specialybė – buhalterinė apskaita (1983 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2003-02–2010-01 UAB "ARIS BALTIJA" vyriausioji buhalterė, 2010-01–2014-05 Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoja. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Edita Gudišauskienė. Iki 2015 m. gegužės 29 d. būdama Bendrovės audito komiteto nepriklausoma nare, buvo UAB "Kauno autobusai" Finansų tarnybos vadovė, Bendrovės stebėtojų tarybos narė. Bendrovės nepriklausoma audito komiteto narė, veiklą audito komitete vykdė nuo 2013 m. balandžio 11 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Mechanikos fakultetas – termoinžinerijos magistrė (1995 m.), Ekonomikos ir vadybos fakultetas finansų vadybos magistrė (2001 m.), Socialinių mokslų fakultetas regionų plėtros – viešojo administravimo magistrė. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2000-04-02–2006- 08-30 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyboje vyriausioji buhalterė, 2006-08- 31–2007-03-29 vyriausioji specialistė, 2007–2010 m. Kauno miesto savivaldybės mero patarėja bendruomenių ir socialiniais klausimais, 2010–2011 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorė, 2011–2012 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patarėja.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

21.Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas

(vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, kiekvieno asmens kadencijos pradžia ir pabaiga, informacija apie emitento per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas šiems asmenims bendrai ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariui, administracijos nariui (bendrovės vadovui, vyriausiajam finansininkui), duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje (įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas ir pareigos)

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Visvaldas Matijošaitis	Stebėtojų tarybos pirmininkas	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Povilas Mačiulis	Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Tomas Bagdonavičius	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Visvaldas Varžinskas	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Rimantas Mikaitis	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Židrūnas Garšva	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Andrius Palionis	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.

21.1. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius:

2015 m. birželio 30 d. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai:

Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, iš dalies atstovaujantys kontroliuojantįjį akcininką, t. y. Kauno miesto savivaldybę, turinčią 92,84 proc. Bendrovės akcijų balsų.

Per 2015 m. I pusmetį įvyko 3 stebėtojų tarybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 1/2 stebėtojų tarybos narių.

Visvaldas Matijošaitis. Kauno miesto meras; Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" steigėjas, lyderis ir valdybos pirmininkas; Asociacijos "Mentor Lietuva" valdybos narys; Asociacijos "Žalgirio fondas" prezidentas; Lietuvos dviračių federacijos prezidentas; Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo su Rusijos Federacija tarybos viceprezidentas. Bendrovės akcijų neturi. Vičiūnų įmonių grupės akcininkas.

Povilas Mačiulis. Kauno miesto mero pavaduotojas; Kauno miesto savivaldybės tarybos narys (Miesto ūkio ir paslaugų komiteto pirmininko pavaduotojas); Kauno regiono plėtros tarybos pirmininko pavaduotojas; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" valdybos narys; Viešosios įstaigos "Maironio fondas" direktorius. Bendrovės akcijų neturi. UAB "Munava" akcininkas.

Rimantas Mikaitis. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Viešosios įstaigos Laisvės studijų centras vadovas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Dr. Visvaldas Varžinskas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas; Kauno technologijos universiteto, Aplinkos inžinerijos instituto docentas; Kauno technologijos universiteto, Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas; Lietuvos Respublikos Smulkaus ir vidutinio verslo Tarybos (prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos), Specialiosios darbo grupės "Lietuvos pakavimo pramonės strateginis vystymas" narys; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" valdybos narys; Kauno miesto Verslo tarybos, "Darnaus vystymosi ir urbanistikos" ekspertų grupės narys; "Nacionalinio Baltijos priekrantės atsinaujinančios energijos klasterio" tarybos narys. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Tomas Bagdonavičius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; UAB "Vičiūnų grupė" Verslo planavimo ir analizės vadovas; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" narys.

Bendrovės akcijų neturi. UAB "Baltic Fish Export" akcininkas.

Židrūnas Garšva. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys; UAB "Dextera" generalinis direktorius; Viešosios įstaigos "K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo slaugos ligoninės" stebėtojų tarybos narys; individuali veikla (veiklos rūšis: pagrindinių buveinių veikla ir konsultacinė valdymo veikla).

Bendrovės akcijų neturi. UAB "Dextera Holding" akcininkas.

Andrius Palionis. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Irenos Matijošaitienės fondo direktorius; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" direktorius; Kauno miesto jaunimo reikalų tarybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Bendrovės stebėtojų tarybos nariai iki 2015 m. gegužės 29 d.:

Andrius Kupčinskas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Iki 2015 m. balandžio 16 d. Kauno miesto meras, Kauno miesto savivaldybės tarybos Strateginio planavimo komisijos pirmininkas, Akademinių reikalų tarybos pirmininkas, Verslo tarybos pirmininkas, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos narys, Kauno regiono plėtros tarybos (KRPT) narys, ES Regionų komiteto narys. Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. gegužės 7 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Stanislovas Buškevičius. Iki 2015 m. balandžio 16 d. Kauno miesto mero pavaduotojas, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Kauno miesto savivaldybės tarybos Kultūros ir meno komiteto narys, Apdovanojimo tarybos pirmininkas. Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Židrūnas Garšva. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Iki 2015 m. balandžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio komiteto pirmininkas, Privatizavimo komisijos pirmininkas, Strateginio planavimo komisijos narys, Kauno miesto savivaldybės atstovas Verslo taryboje. Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2015 m. gegužės 29 d.

Bendrovės akcijų neturi. UAB "Dextera Holding" akcininkas.

Edita Gudišauskienė. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Iki 2015 m. gegužės 29 d. Bendrovės nepriklausoma audito komiteto narė, Iki 2015 m. balandžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė. Lampėdžių bendruomenės centro pirmininkė. Bendrovės stebėtojų tarybos narė nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. gegužės 29 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Ričardas Juška. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys. Iki 2015 m. balandžio 14 d. Jurbarko rajono savivaldybės meras. Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos narys, LSA sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, nuo 2009 m. Tauragės apskrities Regioninės plėtros tarybos narys, Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro stebėtojų tarybos narys, nuo 2013 m. lapkričio mėn. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Jurbarko skyriaus pirmininkas. Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Aušra Ručienė. Advokatė. Iki 2015 m. balandžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto pirmininkė, Kontrolės komiteto narė, Antikorupcijos komisijos narė, Strateginio planavimo komisijos narė, Akademinių reikalų tarybos narė. Bendrovės stebėtojų tarybos narė nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. Bendrovės akcijų neturi. UAB "Ručenta" akcininkė.

Gediminas Žukauskas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. UAB "Kauno vandenys" administracijos ir bendrųjų reikalų direktorius. Iki 2015 m. balandžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos Savivaldos ir bendruomenių plėtojimo komiteto pirmininkas, Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos narys, Privatizavimo komisijos narys, Strateginio planavimo komisijos narys. Panemunės bendruomenės centro pirmininkas. Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

21.2. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Vytautas Mikaila	Valdybos pirmininkas	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Justas Jankauskas	Valdybos pirmininko pavaduotojas	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Algimantas Stasys Anužis	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d
Eugenijus Ušpuras	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Ramūnas Gatautis	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Nerijus Mordas	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Giedrius Bielskus	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.

2015m. birželio 30 d. Bendrovės valdybos nariai

Per 2015 m. I pusmetį įvyko 13 Bendrovės valdybos posėdžių. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 2/3 valdybos narių.

Vytautas Mikaila. Technikos mokslų daktaras. UAB "MVE group" direktorius, Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, Rotary klubo "Kauno Tauras" narys, Slovakijos Respublikos garbės konsulas Lietuvoje. Nuo 2015 m. liepos 1 d. Bendrovės Strategijos ir investicinių projektų skyriaus vadovas.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "MVE group" 55 proc. akcijų.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Justas Jankauskas. "Jankauskas ir partneriai" advokatų profesinės bendrijos partneris. Praktikuojantis Vilniaus Tarptautinio ir Nacionalinio Komercinio arbitražo teismo arbitras bei Lietuvos arbitražo asociacijos mediatorius.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Algimantas Stasys Anužis. UAB "Kauno švara" valdybos narys, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, Lietuvos veteranų krepšinio lygos prezidentas. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Eugenijus Ušpuras. Habilituotas daktaras, Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas, Lietuvos energetikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Ramūnas Gatautis. Technologijos mokslų daktaras, Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojas, tarptautinės energetikos ekonomistų asociacijos (IAEE) narys.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "RENEKS" 33 proc. akcijų.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Giedrius Bielskus. VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Nerijus Mordas. UAB "Vičiūnų grupė" finansų direktorius Rytų Europai ir Azijai, UAB "E. Mordas ir partneriai" auditorius, OOO "Vičiūnai-Rus" direktoriaus pavaduotojas (finansams).

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Bendrovės valdybos nariai iki 2015 m. birželio 1 d.:

Valdas Lukoševičius. Technikos mokslų daktaras. Kauno technologijos universiteto (KTU) Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas. Bendrovės valdybos pirmininkas nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį buvusiam valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Sigitas Groblys. Partneris, advokatų kontora Foresta Verslo teisės grupė. UAB Litpirma valdybos narys, Gintaro Steponavičiaus paramos fondo valdybos pirmininkas. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį buvusiam valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Juozas Augutis. Habilituotas technologijos mokslų daktaras, Nacionalinės mokslo premijos laureatas, Vytauto Didžiojo universiteto Mokslo prorektorius, Matematikos ir statistikos katedros profesorius, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, NATO SPS (Mokslas taikai ir saugumui) programos ekspertas 6BP ir 7BP ekspertas, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, Lietuvos valstybinio mokslo ir

studijų fondo ekspertas, VDU Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas,, žurnalų "Energetika", "Journal of Civil Engineering and Management" bei "Matematika ir matematinis modeliavimas" redakcinės kolegijos narys, Tarptautinės patikimumo duomenų organizacijos ESREDA SRA narys, VDU Senato ir tarybos narys, Lietuvos matematikų draugijos ir statistikų sąjungos narys, Nacionalinės mokslo programos "Darni energetika" rengimo grupės pirmininkas ir Nacionalinės mokslo programos "Ateities energetika" rengimo ir vykdymo grupės narys. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį buvusiam valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Rimantas Bakas. Technikos mokslų daktaras. Bendrovės generalinis direktorius, Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros magistrų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas. Nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės valdybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2015 m. I pusmetį priskaityta 38,6 tūkst. Eur darbo užmokesčio, nepriskaičiuotos tantjemos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.

Saulius Meškauskas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjo pavaduotojas. Nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės valdybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį buvusiam valdybos nariui, nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Vaclovas Miškinis. Habilituotas technologijos mokslų daktaras. Lietuvos energetikos instituto Kompleksinių energetikos tyrimų laboratorijos vadovas, profesorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį buvusiam valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Mindaugas Varža. UAB "Kauno Verslo Grupė" direktorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį buvusiam valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

21.3.Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę:

Rimantas Bakas. Technikos mokslų daktaras. Bendrovės generalinis direktorius nuo 2008 m. lapkričio 24 d.. Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, VšĮ "Kauno regioninė energetikos agentūra" tarybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos narys, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros magistrų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas, nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės valdybos narys. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, KTU 1985 m., pramonės šiluminės energetikos inžinierius. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – Strategijos skyriaus vyriausiasis projektų vadovas 2003-05 – 2006-01; Strategijos skyriaus vadovas 2006-01 – 2008-11. Bendrovės generalinis direktorius Rimantas Bakas apdovanotas padėkos raštais: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (2007 m.), Lietuvos elektros energetikos asociacijos (2008 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2010 m.) Lietuvos Respublikos Energetikos ministro (2013 m.), Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko (2013 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2013 m.) bei Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejaus atminimo medaliu (2008 m.), Lietuvos energetikų garbės ženklu (2011 m.), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu už nuopelnus vystant miesto energetikos ūkį (2015 m.). Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Violeta Staškūnienė. Bendrovės vyriausioji buhalterė nuo 2003 m. sausio 16 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, VU 1984 m., darbo ekonomika, profesija – ekonomistė. Turi 2 641 vnt. Bendrovės akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. įstatinio kapitalo. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2015 metų I pusmetį Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma – 51,74 tūkst. Eur, o vidutinis dydis tenkantis vienam nariui – 25,87 tūkst. Eur, kito turto perleista nebuvo, garantijų nesuteikta.

22. Informacija apie reikšmingus susitarimus

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei, (taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą) nėra.

23. Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus

Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, (numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo) nėra.

24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje.

25. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

Per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytų žalingų sandorių (neatitinkančių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką Emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat informacijos apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp Emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų nėra.

26. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką

Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama 2014 m. metinio pranešimo 1 priede. Metinės ataskaitos apie Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką pateikiamos 2014 m. metinio pranešimo 2 priede "AB "Kauno energija" socialinės atskaitomybės ataskaita" ir skelbiamos Bendrovės interneto svetainėje.

27. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, per praėjusius 7 mėnesius viešai paskelbė žemiau nurodytą informaciją per GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, kuria pranešimai platinami Europos Sąjungos mastu. Taip pat šią informaciją patalpino Emitento internetinėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti NASDAQ OMX Vilnius svetainės (http://www.baltic.omxgroup.com/?id=3304) bei Emitento interneto svetainės (http://www.kaunoenergija.lt) tinklalapiuose.

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
2015 m. I pusmečio ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie	En, Lt	2015-07-29
Informacija apie pradėtą dividendų mokėjimą AB "Kauno	esminį įvykį Pranešimas apie	En, Lt	14:30 2015-06-30
energija" akcininkams	esminį įvykį		16:00
Informacija apie akcinės bendrovės "Kauno energija" valdymo	Pranešimas apie	En, Lt	2015-06-02

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
organų išrinkimą	esminį įvykį		16:17
Dėl akcinės bendrovės "Kauno energija" valdymo organų	Pranešimas apie	En, Lt	2015-06-01
atšaukimo ir naujų išrinkimo	esminį įvykį		17:39
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų	Pranešimas apie	En, Lt	2015-05-29
susirinkimo sprendimai	esminį įvykį		12:37
Informacija dėl dividendų neišmokėjimo įstatymų nustatyta	Pranešimas apie	En, Lt	2015-05-28
tvarka	esminį įvykį		16:23
Informacija apie AB "Kauno energija" stebėtojų tarybos narių	Pranešimas apie	En, Lt	2015-05-14
atsistatydinimą	esminį įvykį		16:01
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų	Pranešimas apie	En, Lt	2015-05-04
susirinkimo sušaukimas	esminį įvykį		17:07
2015 m. I ketvirčio ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė	En, Lt	2015-04-30
	informacija		16:01
Finansinių ataskaitų rinkinys su metiniu pranešimu ir socialinės	Metinė	En, Lt	2015-04-28
atskaitomybės ataskaita	informacija		17:05
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Pranešimas apie	En, Lt	2015-04-28
sprendimai	esminį įvykį		16:01
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Pranešimas apie	En, Lt	2015-04-02
sprendimų projektai	esminį įvykį		19:14
AB "Kauno energija" 2014 m. audituoti ūkinės veiklos	Pranešimas apie	En, Lt	2015-04-02
rezultatai	esminį įvykį		19:01
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Pranešimas apie	En, Lt	2015-03-30
sušaukimas	esminį įvykį		16:47
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų	Pranešimas apie	En, Lt	2015-03-30
susirinkimo sprendimai	esminį įvykį		16:02
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų	Pranešimas apie	En, Lt	2015-03-05
susirinkimo sušaukimas	esminį įvykį		09:35
2014 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė	En, Lt	2015-01-30
	informacija		13:54

AI Terminal

Kauno Energija

2256_ir_2015-08-24_3705ac42-12a2-488c-823a-9d2ae0ede6c8.pdf

AB "KAUNO ENERGIJA" 2015 METŲ I PUSMEČIO KONSOLIDUOTASIS TARPINIS PRANEŠIMAS

TURINYS

LENTELIŲ SĄRAŠAS

GRAFIKŲ SĄRAŠAS

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis tarpinis pranešimas

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys

Pagrindiniai duomenys apie dukterines bendroves:

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

4. Emitento sutartys su kredito įstaigomis

5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga 6.1. Bendrovės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

Bendrovės šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes

6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų įtaka veiklos rezultatams

7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi informacija

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai

9. Svarbūs įvykiai, įvykę po 2015 metų I pusmečio pabaigos

10.Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

11. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą

12.Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas

13.Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones

14.Informacija apie emitento filialą ir dukterines įmones

15.Įstatinio kapitalo struktūra

16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas

17.Informacija apie Emitento akcininkus

18. Darbuotojai

19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

20.Emitento organai

20.1.Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus

21.Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas

21.1. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius:

2015 m. birželio 30 d. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai:

21.2. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius

21.3.Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę:

22. Informacija apie reikšmingus susitarimus

23. Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus

24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

25. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

26. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką

27. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

More from Kauno Energija

Talk to a Data Expert