AI Terminal

MODULE: AI_ANALYST
Interactive Q&A, Risk Assessment, Summarization
MODULE: DATA_EXTRACT
Excel Export, XBRL Parsing, Table Digitization
MODULE: PEER_COMP
Sector Benchmarking, Sentiment Analysis
SYSTEM ACCESS LOCKED
Authenticate / Register Log In

KN Energies AB

Quarterly Report Aug 31, 2015

2252_10-q_2015-08-31_8498c6f6-3726-401d-bc0d-bc322bde5fe6.pdf

Quarterly Report

Open in Viewer

Opens in native device viewer

AB "KLAIPĖDOSNAFTA"

SUTRUMPINTOS FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE

UŽ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2015 M. BIRŽELIO 30 D. (NEAUDITUOTA)

FINANSINĖS ATASKAITOS 3
15
Finansinės būklės ataskaita
3 –
4
Bendrųjų pajamų ataskaita
5
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 6
Pinigų srautų ataskaita 7
Aiškinamasis raštas
8

14
ATSKAITINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 15

Finansinės būklės ataskaita

Pastabos 2015-06-30 2014-12-31
TURTAS (neaudituota) (audituota)
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas 586 623
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai 3 179.072 182.830
Ilgalaikės gautinos sumos 5 2.035 1.681
Investicija į asocijuotas įmones 4.125 4.098
Ilgalaikio turto iš viso 185.818 189.232
Trumpalaikis turtas
Atsargos 6 1.693 1.600
Išankstiniai apmokėjimai 663 962
Iš pirkėjų gautinos sumos 7 26.279 1.887
Išankstinis pelno mokesčio apmokėjimas - 408
Kitos gautinos sumos 8 2.672 8.643
Kitas finansinis turtas 9 - 8.284
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 10 21.008 10.902
Trumpalaikio turto iš viso 52.315 32.686
Turto iš viso 238.133 221.918

(tęsinys kitame puslapyje)

Finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

Pastabos 2015-06-30 2014-12-31
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI (neaudituota) (audituota)
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas 1 110.376 110.231
Akcijų priedai 3.913 3.914
Privalomasis rezervas 8.107 7.644
Rezervas savoms akcijoms įsigyti 15.929 15.929
Kiti rezervai 36.442 27.740
Nepaskirstytasis pelnas 9.458 9.257
Nuosavo kapitalo iš viso 184.225 174.715
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas 1.072 1.124
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas 201 301
Paskolos 11 29.797 29.832
Dotacijos 89 -
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso 31.159 31.257
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Paskolos 11 55 55
Prekybos skolos 12 7.687 12.680
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 13 1.707 1.396
Mokėtinas pelno mokestis 563 -
Gauti išankstiniai apmokėjimai 11.902 1
Mokėtini dividendai 11 11
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 14 824 1.803
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso 22.749 15.946
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 238.133 221.918

Bendrųjų pajamų ataskaita

Pastabos Šešių mėn.
laikotarpis,
pasibaigęs 2015
m. birželio 30 d.
(neaudituota)
Trijų mėn.
laikotarpis,
pasibaigęs 2015
m. birželio 30 d.
(neaudituota)
Šešių mėn.
laikotarpis,
pasibaigęs 2014
m. birželio 30 d.
(neaudituota)
Trijų mėn.
laikotarpis,
pasibaigęs 2014
m. birželio 30 d.
(neaudituota)
Pardavimo pajamos 15 53.871 27.257 16.726 7.782
Pardavimo savikaina 16 (40.508) (20.458) (10.676) (5.081)
Bendrasis pelnas 13.363 6.799 6.049 2.701
Veiklos sąnaudos (2.072) (1.217) (1.978) (961)
Kitos pajamos 175 11 17 5
Veiklos pelnas 11.467 5.593 4.088 1.745
Finansinės veiklos pajamos 17 475 400 198 180
Finansinės veiklos (sąnaudos) 17 (1.054) (256) (3) (1)
Pelnas prieš apmokestinimą 10.888 5.738 4.283 1.923
Pelno mokesčio sąnaudos (1.430) (753) (612) (250)
Grynasis pelnas 9.458 4.985 3.670 1.673
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos)
Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į
- -
pelno (nuostolių) ataskaitą
Straipsniai, kurie yra arba gali būti pergrupuoti
- -
į pelno (nuostolių) ataskaitą - -
Laikotarpio bendrosios pajamos
(nuostoliai) iš viso
9.458 4.985 3.670 1.673
Pagrindiniai ir sumažinti pelnas (nuostoliai),
tenkantis vienai akcijai (eurais)
18 0,02 0,01 0,01 0,004

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Pasta
bos
Įstatinis
kapitalas
Akcijų
priedai
Privalo
masis
rezervas
Rezervas
savoms
akcijoms
įsigyti
Kiti
rezervai
Nepaskir
stytasis
pelnas
Iš viso
2013 m. gruodžio 31 d. likutis
(audituota)
110.231 3.914 7.128 15.929 18.036 10.324 165.562
Grynasis šešių mėnesių pelnas - - - - - 3.670 3.670
Kitos bendrosios pajamos - - - - - - -
Bendrųjų pajamų iš viso - - - - - 3.670 3.670
Paskelbti dividendai - - - - - (103) (103)
Pervedimai tarp rezervų
2014 m. birželio 30 d. likutis
- - 516 - 9.705 (10.221) -
(neaudituota) 110.231 3.914 7.644 15.929 27.740 3.670 169.129
2014 m. gruodžio 31 d. likutis
(audituota)
110.231 3.914 7.644 15.929 27.740 9.257 174.715
Valiutos konvertavimo skirtumas 145 - - - - - 145
Grynasis šešių mėnesių pelnas - - - - - 9.458 9.458
Kitos bendrosios pajamos - - - - - - -
Paskelbti dividendai - - - - - (92) (92)
Pervedimai tarp rezervų - - 463 - 8.702 (9.165) -
Bendrųjų pajamų iš viso - - - - - 9.458 9.458
2015 m. birželio 30 d. likutis
(neaudituota)
110.376 3.913 8.107 15.929 36.442 9.458 184.225

Pinigų srautų ataskaita

Pastabos Šešių mėn.
laikotarpis,
pasibaigęs 2015 m.
birželio 30 d.
Šešių mėn.
laikotarpis,
pasibaigęs 2014 m.
birželio 30 d.
Įprastinė veikla
Grynasis pelnas 18 9.458 3.670
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija 3 6.409 3.646
Ilgalaikio materialiojo turto sumažėjimas ir nurašymas (43) -
Sukauptos pajamos (203) (398)
Ilgalaikių įsipareigojimų darbuotojams pasikeitimas (100) 22
Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas (1) (1)
Atostogų rezervo pasikeitimai 13 75 96
Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 6 182 -
Kitų nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai 145 -
Pelno mokesčio sąnaudos 1.430 613
Palūkanų pajamos 17 (8) (26)
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: 17.344 7.622
Atsargų (padidėjimas), sumažėjimas 6 (275) (173)
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas), sumažėjimas 299 (1)
Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas), sumažėjimas (18.572) 1.049
Prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų padidėjimas, (sumažėjimas) 11, 12, 14 (6.007) (4.142)
Gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas, (sumažėjimas) 11.901 (12)
Kito trumpalaikio turto ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų
padidėjimas, (sumažėjimas) 236 80
4.926 4.423
(Sumokėtas) pelno mokestis (511) (256)
Gautos palūkanos 17 8 27
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 4.423 4.194
Investicinės veiklos pinigų srautai
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto
(įsigijimas) (2.569) (13.824)
Investicijų laikomų iki išpirkimo pardavimas 8.284 8.731
Kitų investicijų įsigijimas (28) (19)
Gautos dotacijos 89
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai 5.776 (5.112)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Dividendų (išmokėjimas) (92) (103)
Gautos paskolos 239 116
Sumokėtos palūkanos (240) (79)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (93) (66)
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) 10.106 (984)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d. 10 10.902 26.035
Pinigai ir pinigų ekvivalentai birželio 30 d. 10 21.008 25.051

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1 Bendroji informacija

Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas: Burių g. 19, 91003 Klaipėda, Lietuva.

Pagrindinės bendrovės veikla – naftos terminalas teikia naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusias paslaugos ir suskystintų gamtinių dujų terminalas (toliau – SGD terminalas) teikia suskystintų gamtinių dujų krovos, saugojimo ir išdujinimo paslaugas.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK) 2014 m. lapkričio 27 d. išdavė Bendrovei gamtinių dujų skystinimo licenciją.

Bendrovę įkūrė AB "Naftos terminalas" (Lietuva) ir Lancaster Steel Inc. (JAV), atitinkamai įsigydamos 51 proc. ir 49 proc. akcijų. Bendrovė buvo įregistruota 1994 m. rugsėjo 27 d.

2015 m. birželio 30 d. visos akcijos priklausė 1.849 akcininkams. Bendrovės įstatinis kapitalas – 110.375.793,36 (vienas šimtas dešimt milijonų trys šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt trys) eurai, 36 centai yra visiškai apmokėtas. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.606.184 (trys šimtai aštuoniasdešimt milijonų šeši šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt keturias) paprastasias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė dvidešimt devyni (0,29) euro centai. Valstybei, kurią atstovauja Energetikos ministerija, priklausė 72,32 % akcijų (275.241.290 vienetai).

Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir per 2015 m. bei 2014 m. pirmąjį pusmetį jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė. Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos "NASDAQ OMX Vilnius" Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą (ISIN kodas LT0000111650, trumpinys KNF1L).

2015 m. birželio 30 d. ir 2014 m. birželio 30 d. Bendrovės akcininkai buvo:

2015 m. birželio 30 d. 2014 m. birželio 30 d.
Turimų akcijų
skaičius
(tūkstančiais)
Nuosavybės
dalis (%)
Turimų akcijų
skaičius
(tūkstančiais)
Nuosavybės
dalis (%)
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama
Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos
(Gedimino pr. 38/2, Vilnius, 302308327) 275.241 72,32 275.241 72,32
UAB koncernas "Achemos grupė" (Jonalaukio
km., Jonavos rajonas, 156673480) 38.975 10,24 38.975 10,24
Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas) 66.390 17,44 66.390 17,44
Iš viso 380.606 100,00 380.606 100,00

2015 m. birželio 30 d. vidutinis sąrašinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 370 (2014 m. birželio 30 d.– 379).

2 Apskaitos principai

2015 m. sausio 1 d. – euro įvedimo Lietuvos Respublikoje diena, todėl šią dieną atitinkamai keitėsi ir Bendrovės funkcinė valiuta. Perskaičiuojant litus į eurus buvo taikomas euro ir lito perskaičiavimo kursas lygus 3,45280 lito už 1 eurą, kurį neatšaukiamai nustatė ES taryba.

Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra pateiktos eurais, ir suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (000 eurų), jei nenurodyta kitaip. Šios Bendrovės metinės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Bendrovės tarpinėms finansinėms ataskaitoms taikoma ta pati apskaitos politika ir tie patys skaičiavimo metodai kaip ir 2014 m. metinėse finansinėse ataskaitose. Plačiau finansinių ataskaitų parengimo pagrindai pateikti 2014 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

Finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis istorine savikaina.

Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.

Atsižvelgiant į tai, kad finansinėse ataskaitose pateikiamos sumos yra apskaičiuojamos tūkstančiais eurų, todėl tarp lentelių skaičiai gali nesutapti. Tokie nesutapimai finansinėse ataskaitose laikomos nereikšmingais.

3 Ilgalaikis materialusis turtas

Bendrovė per 2015 šešis mėnesius tęsė darbus šiuose projektuose:

  • Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas. Lietuvos Respublikos strateginis projektas, kurio įgyvendinimas sukurs alternatyvų šaltinį OAO Gazprom dujoms Lietuvoje. Projekto apimtyje yra laivo-talpyklos su dujinimo įrenginiu įsigijimas, krantinės statyba ir suprastruktūros įrengimas, krantinės prieigų išgilinimas, dujotiekio tiesimas, ir visos projekto vykdymo išlaidos. 2014 m. gruodžio mėnesį terminalas įvestas į eksploataciją, išskyrus HDD jungtį, kurią planuojama užbaigti 2015 m. 2015 m. birželio 30 d. investuota į HDD jungties statybą iš viso 15.528 tūkst. eurų (2015 m. pirmąjį pusmetį atliktų darbų vertė siekia 1.693 tūkst. eurų).
  • Suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties projektas. Planuojama mažos apimties suskystintų gamtinių dujų perkrovos veikla, kuri galimai pradės veiklą bei paslaugų teikimą nuo 2017 m. Šiuo metu šis verslo vienetas užsiima šiai veiklai reikalingos infrastruktūros statybos projektu ir verslo sąlygų sukūrimu. 2015 m. birželio 30 d. atliktų darbų suma siekia 166 tūkst. eurų (2015 m. pirmąjį pusmetį atliktų darbų vertė siekia 166 tūkst. eurų).
  • Priešgaisrinės sistemos modernizavimo darbai investicijos skirtos atnaujinti priešgaisrinės sistemos mechaninę bei automatinę dalis. 2014 m. atnaujinta gesinimo įranga estakadoje bei pradėta automatinės dalies rekonstrukcija. 2015 m. birželio 30 d. atliktų darbų suma siekia 286 tūkst. eurų (2015 m. pirmąjį pusmetį atliktų darbų vertė siekia 82 tūkst. eurų).
  • Subačiaus kuro bazės valymo įrenginių rekonstrukcija. Siekiant atnaujinti valymo įrengimų darbą bei našumą, 2015 m. birželio 30 d. į valymo įrenginių rekonstrukciją investuota 143 tūkst. eurų (2015 m. pirmąjį pusmetį atliktų darbų vertė siekia 26 tūkst. eurų).
  • Kitos investicijos. 2015 m. birželio 30 d. investuota 941 tūkst. eurų (2015 m. pirmąjį pusmetį atliktų darbų vertė siekia 495 tūkst. eurų).

Dalis Bendrovės nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2015 m. birželio 30 d. lygi 27.229 tūkst. eurų, buvo visiškai nusidėvėjusi (24.791 tūkst. eurų 2014 m. birželio 30 d.) tačiau vis dar naudojama veikloje.

Per pirmą 2015 m. pusmetį Bendrovės nekilnojamam turtui, įrangai ir įrengimams priskaičiuota 6.420 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų (per 2014 m. pirmą pusmetį – 3.622 tūkst. eurų). Per pirmą 2015 m. pusmetį 6.299 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų yra įtraukta į pardavimo savikainą (per 2014 m. pirmą pusmetį – 3.543 tūkst. eurų), 11 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų (per 2014 m. pirmą pusmetį – 24 tūkst. eurų) perklasifikuota į atsargas, likusi suma 110 tūkst. eurų (per 2014 m. pirmą pusmetį – 79 tūkst. eurų) apskaityta veiklos sąnaudose.

4 Informacija apie segmentus

Bendrovės vadovybė išskyrė šiuos verslo segmentus:

  • KNF naftos terminalas Klaipėdoje, teikiantis naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusios paslaugas.
  • SGD suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, teikia suskystintų gamtinių dujų krovos, saugojimo, išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas.
  • SKB Subačiaus kuro bazė Kupiškio rajone, teikianti naftos produktų ilgalaikio saugojimo ir autocisternų užpylimo paslaugas.

Bendrovės verslo segmentų pagrindiniai rodikliai, įtraukti į 2015 m. birželio 30 d. bendrųjų pajamų ataskaitą ir 2014 m. birželio 30 d. finansinės būklės ataskaitą, apibendrinti žemiau:

Šešių mėn. laikotarpis, pasibaigęs 2015 m. birželio 30 d. SGD SKB KNF Iš viso
Pajamos iš išorinių klientų 32.367 1.148 20.356 53.871
Pelnas prieš apmokestinimą 1.407 408 9.073 10.888
Segmento grynasis pelnas (nuostolis) 1.223 355 7.880 9.458
Palūkanų pajamos 3 - 9 12
Palūkanų sąnaudos (240) - - (240)
Nusidėvėjimas ir amortizacija (2.552) (419) (3.328) (6.409)
Įsigytas materialus ir nematerialus ilgalaikis turtas 2.239 51 279 2.569
Segmento turtas iš viso 94.430 13.554 130.149 238.133
Segmento paskolos ir susiję įsipareigojimai 29.852 - - 29.852
Segmento įsipareigojimų iš viso 44.965 4.383 4.560 53.908
Šešių mėn. laikotarpis, pasibaigęs 2014 m. birželio 30 d. SGD SKB KN Iš viso
Pajamos iš išorinių klientų - 940 15.786 16.726
Pelnas prieš apmokestinimą (905) 215 4.973 4.283
Segmento grynasis pelnas (nuostolis) (775) 184 4.261 3.670
Palūkanų pajamos - - 26 26
Nusidėvėjimas ir amortizacija (23) (403) (3.220) (3.646)
Įsigytas ilgalaikis turtas 12.903 33 865 13.801
Segmento turtas iš viso 34.097 14.641 14.8857 197.595
Segmento finansiniai įsipareigojimai 14.832 - - 14.832
Segmento įsipareigojimų iš viso 26.138 949 1.379 28.466
5 Ilgalaikės gautinos sumos ir sukauptos pajamos
2015-06-30 2014-12-31

Ilgalaikės sukauptos pajamos 2.035 1.681

2012 m. su VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra pasirašyta 10 metų terminui Subačiaus kuro bazės talpyklų nuomos sutartis, kuri yra veiklos nuomos sutartis. Nuomos tarifas pirmiems 5 metams ir likusiems penkiems metams yra skirtingas. Todėl nuomos pajamos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį, t.y. nuomos pajamos yra skaičiuojamos vidutiniu viso nuomos laikotarpio (10 metų) tarifu.

6 Atsargos

2015-06-30 2014-12-31
Dyzelinis kuras terminalo poreikiams 1.186 733
Naftos produktai, skirti parduoti 285 422
Gamtinės dujos jungiamajame dujotiekyje 63 63
Kuras transportui ir įrenginiams 27 43
Atsarginės dalys, statybinės medžiagos ir kitos atsargos 1.988 2.013
3.549 3.274
Atimti: vertės sumažėjimas (1.856) (1.674)
1.693 1.600

2015 m. birželio 30 d. Bendrovė apskaitė 1.856 tūkst. eurų vertės sumažėjimą atsargoms (2014 m. gruodžio 31 d. – 1.674 tūkst. eurų), kurios buvo nuvertintos iki grynos realizacines vertės. Bendrovė nuvertina atsargas iki grynosios realizacinės vertės kuomet atsargos yra nepanaudojamos ilgiau kaip 6 mėnesiai. Vertės nurašymas daugiausia apskaitytas statybinėms medžiagoms ir atsarginėms dalims, kurios nebuvo panaudotos (1996 – 2005 m.) rekonstrukcijos metu.

2015 m. birželio 30 d. atsargų vertės nurašymas iki grynosios realizacinės vertės 182 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 10 tūkst. eurų) apskaitytas veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2015 m. birželio 30 d. Bendrovė turėjo 1,8 tūkst. MWh (2014 m. gruodžio 31 d. – 1,8 tūkst. MWh) gamtinių dujų jungiamajame dujotiekyje veiklos vykdymui.

Naftos produktai, skirti parduoti, tai energetiniai produktai surinkti valymo įrenginiuose. 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė turėjo 3.099 tonų iš valymo įrengimų surinktų naftos produktų (2014 m. gruodžio 31 d. – 4.865 tonų).

2015 m. birželio 30 d. Bendrovė rezervuaruose turėjo 195,9 tūkst. tonų atvežtų perkrovai naftos produktų (2014 m. gruodžio 31 d. - 196,6 tūkst. tonų). Šie naftos produktai nėra apskaityti Bendrovės finansinėse ataskaitose, jie apskaitomi nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į naftos produktus.

2015 m. birželio 30 d. Bendrovė suskystintų gamtinių dujų terminale turėjo 173 tūkst. MWh (2014 m. gruodžio 31 d. – 1,087 tūkst. MWh) gamtinių dujų, atvežtų išdujinimui ir (arba) perkrovai. Šios gamtinės dujos nėra apskaitytos Bendrovės finansinėse ataskaitose, jos apskaitomos nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į gamtines dujas.

7 Iš pirkėjų gautinos sumos

2015-06-30 2014-12-31
Sumos, gautinos už gamtinių dujų išdujinimo paslaugas 23.715 -
Sumos, gautinos už naftos produktų perkrovimą ir susijusias paslaugas 2.564 1.887
26.279 1.887
8
Kitos gautinos sumos
2015-06-30 2014-12-31
Sukauptos pajamos už gamtinių dujų išdujinimo paslaugas, už kurias dar neišrašytos
sąskaitos 1.332 5.793
Trumpalaikės sukauptos pajamos už naftos produktų perkrovimą 411 562
Gautinos kompensacijos už suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą 710 767

2.672 8.643

9 Kitas finansinis turtas

2015-06-30 2014-12-31
Perimtos reikalavimo teises Vnesekonom banke 29 29
Paskola UAB "Žavesys" 101 101
Atimti: vertės sumažėjimas (130) (130)
Paskolos ir gautinos sumos iš viso - -
2015-06-30 2014-12-31
Trumpalaikiai terminuoti indėliai - 8.284
Kitas finansinis turtas iš viso - 8.284
Kito finansinio turto apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:
Valiuta 2015-06-30 2014-12-31
EUR - 8.284

2003 m. sausio 24 d. AB "Naftos terminalas" kaip dalį atsiskaitymo už įsigytas akcijas perdavė Bendrovei reikalavimo teisę į 95.266 tūkst. USD (arba 80.295 tūkst. eurų) indėlį, esantį likviduotame Vnesekonom banke ir teisę į paskolą, suteiktą UAB "Žavesys". Teisės likviduotame Vnesekonom banke pirkimo savikaina sudaro 28,96 tūkst. eurų. Bendrovės vadovybės manymu, gautinos sumos pagal perimtas reikalavimo teises yra abejotinos, todėl jos yra apskaitytos savikaina atėmus 100% vertės sumažėjimą.

10 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

2015-06-30 2014-12-31
Pinigai banke 21.008 10.902

Pinigai banke uždirba kintamas palūkanas, kurios priklauso nuo kiekvienos dienos pinigų likučio sumos. 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė turėjo 10.676 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 1.827 tūkst. eurų) vienos nakties terminuotą indėlį.

Pinigų ir pinigų ekvivalentų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:

Valiuta 2015-06-30 2014-12-31
EUR 21.008 10.902

Pinigų ir pinigų ekvivalentų bei investicijų, laikomų iki išpirkimo, kokybė gali būti įvertinta remiantis "Fitch" ilgalaikio skolinimosi reitingais:

2015-06-30 2014-12-31
AA - 10.699 1.829
A 10.236 17.261
A + 73 96
21.008 19.186

Maksimali šių investicijų kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi pinigų, pinigų ekvivalentų, skolos vertybinių popierių ir terminuotų indėlių, klasifikuojamų kaip iki išpirkimo laikomos investicijos, tikrajai vertei.

11 Finansiniai įsipareigojimai

2015-06-30 2014-12-31
Paskola iš Europos investicinio banko 29.797 29.832
Mokėtinos paskolos palūkanos 55 55
29.852 29.887
12
Prekybos skolos ir kitos mokėtinos sumos
2015-06-30 2014-12-31
Mokėtinos sumos rangovams 1.452 6.191
Mokėtinos sumos už žemės nuomą 237 190
Mokėtinos sumos už geležinkelio paslaugas 162 135
Kitos prekybos mokėtinos sumos 5.836 6.164
7.687 12.680

2015 m. birželio 30 d. Bendrovės 4.742 ūkst. eurų prekybos skolų buvo denominuotos JAV doleriais (2014 m. gruodžio 31 d. – 7,8 tūkst. eurų buvo denominuota Didžiosios Britanijos svarais sterlingais).

13 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai

2015-06-30 2014-12-31
Mokėtinas darbo užmokestis 303 3
Mokėtinas socialinio draudimo mokestis 278 2
Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis 82 2
Mokėtinos garantinio fondo įmokos 1 -
Sukauptas atostogų rezervas 796 721
Sukauptos metinės premijos 246 668
Kiti išskaitymai iš darbo užmokesčio 1 -
1.707 1.396

14 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai

2015-06-30 2014-12-31
Sukauptos mokesčių sąnaudos ir įsipareigojimai 562 163
Kitos sukauptos sąnaudos ir įsipareigojimai 232 1.574
Kitos mokėtinos sumos 30 66
824 1.803

Kitos mokėtinos sumos yra beprocentės ir vidutiniškai joms yra nustatomas 1 mėnesio atsiskaitymo laikotarpis.

15 Pardavimo pajamos

Šešių mėn. Šešių mėn.
laikotarpis, laikotarpis,
pasibaigęs 2015 m. pasibaigęs 2014
birželio 30 d. m. birželio 30 d.
Pajamos už reguliuojamą gamtinių dujų skystinimo veiklą 32.367 -
Pajamos už naftos produktų perkrovimo paslaugas 20.244 16.340
Kitos pajamos, susijusios naftos produktų perkrovimo paslaugomis ir konsultavimu 1.260 386
53.871 16.726

Kitos pardavimo pajamos susijusios su pakrovimu, apima švartavimosi paslaugas, švaraus vandens pardavimus, įgulos pervežimus ir kitas pajamas, susijusias su pakrovimu.

16 Pardavimo savikaina

Šešių mėn. Šešių mėn.
laikotarpis, laikotarpis,
pasibaigęs 2015 pasibaigęs 2014
m. birželio 30 d. m. birželio 30 d.
Plaukiojančiosios saugyklos nuoma irsusijusios išlaidos 25.264 -
Nusidėvėjimas ir amortizacija 6.299 3.543
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas 3.196 2.900
Dujos 1.314 1.744
Žemės ir krantinių nuoma 974 312
Geležinkelio paslaugos 968 601
Elektra 687 765
Draudimas 665 216
Nekilnojamo turto mokestis 316 180
Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra 168 181
Transportas 112 22
Paslaugos laivams 88 66
Darbų saugos sąnaudos 65 37
Patalpų nuoma 22 -
Kita 370 109
40.508 10.676

17 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos (sąnaudos) – grynasis rezultatas

Šešių mėn.
laikotarpis,
pasibaigęs 2015
m. birželio 30 d.
Šešių mėn.
laikotarpis,
pasibaigęs 2014
m. birželio 30 d.
Pajamos dėl valiutos kurso pasikeitimo 459 -
Palūkanų pajamos 12 27
Gauti delspinigiai 4 171
Finansinės veiklos pajamos iš viso 475 198
(Nuostoliai) dėl valiutos kurso pasikeitimo (665) (3)
Palūkanų sąnaudos (240) -
Kitos finansinės veiklos (sąnaudos) (149) -
Finansinės veiklos sąnaudos iš viso (1.054) (3)
Finansinės veiklos rezultatas iš viso (579) 195

18 Pelnas ir sumažintas pelnas vienai akcijai

Pelnas vienai akcijai apskaičiuojamas dalijant Bendrovės grynąjį pelną iš esamo akcijų skaičiaus. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus pelnui vienai akcijai, kadangi Bendrovė neturi potencialių finansinių priemonių, kurios galėtų sumažinti išleistas akcijas. Pelno ir sumažinto pelno apskaičiavimai pateikiami žemiau:

2015 m. 2014 m.
Akcininkams priskiriamas grynasis pelnas 9.458 3.670
Paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.) 380.606 380.606
Vienai akcijai tenkantis pelnas ir sumažintas pelnas (eurais) 0,02 0,01

19 Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Bendrovės susijusios šalys ir sandoriai su jomis 2015 m. ir 2014 m. buvo:

Sandoriai su Lietuvos Resupublikos valstybės kontroliuojamomis įmonėmis ir institucijomis:

Pirkimai Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR 2015 m. I pusm. 33.658 - - 3.979
finansų ministerijos 2014 m. I pusm 21.112 - 5.703 3.108
Valstybinio socialinio draudimo fondo 2015 m. I pusm. 1.505 - - 278
valdyba prie SADM 2014 m. I pusm 1.501 - - 264
VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto 2015 m. I pusm. 389 22 710 237
direkcija 2014 m. I pusm 312 3.901 - 189
AB Lietuvos geležinkeliai, priklausanti 2015 m. I pusm. 1.013 - - 162
LR valstybei atstovaujamai SM 2014 m. I pusm 613 - - 120
AB "Lesto", priklausanti LR valstybei 2015 m. I pusm. 288 - - 46
atstovaujamai EM 2014 m. I pusm 372 - - 53
AB "Lietuvos dujos", priklausanti LR 2015 m. I pusm. 233 - - 34
valstybei atstovaujamai EM 2014 m. I pusm 1.400 1.400 - 394
2015 m. I pusm. 897 - - 100
UAB Lietuvos dujų tiekimas 2014 m. I pusm - - - -
2015 m. I pusm. 223 41.090 23.715 35
AB Amber Grid 2014 m. I pusm 86 - - 14
2015 m. I pusm. - 605 122 -
VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra 2014 m. I pusm - 728 121 -
Kitos susijusios šalys 2015 m. I pusm. 36 3 - 8
2014 m. I pusm - 4 2 -
Sandoriai su susijusiomis šalimis iš 2015 m. I pusm. 38.242 41.720 24.547 4.879
viso: 2014 m. I pusm 25.396 6.033 5.826 4.142

Vadovaujančių darbuotojų darbo užmokestis ir kitos išmokos

Vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių vadovai.

19 Susijusių šalių sandoriai (tęsinys)

Šešių mėn. Šešių mėn.
laikotarpis, laikotarpis,
pasibaigęs 2015m. pasibaigęs 2014
birželio 30 d. m. birželio 30 d.
Priskaitymai, susiję su darbo santykiais, įskaitant socialinio draudimo įmokas 1.130 1.035
Vadovaujančių darbuotojų skaičius 36 34

Per 2015 m. ir 2014 m. pirmuosius pusmečius Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

20 Pobalansiniai įvykiai

2015 m. liepos 10 d. Connecting Europe Facility (Europos Sąjungos finansinės programos dalis) koordinavimo komisija patvirtino preliminarią 6 mln. eurų finansinę paramą AB "Klaipėdos nafta" (toliau - Bendrovė) Suskystintų gamtinių dujų (toliau - SGD) antžeminės paskirstymo stoties statybai. Parama bus skirta bendram Helsingborgo uosto ir "Klaipėdos nafta" (HEKLA) projektui, kurie kartu teikė finansavimo paraišką per Baltijos uostų organizaciją (BPO), kuri aktyviai skatina ir remia SGD veiklų plėtrą Baltijos jūros regione. Planuojama, jog Bendrovės SGD paskirstymo stotis veiklą pradės 2017 metų pradžioje.

AB "Klaipėdos nafta" prieš tai buvo gavusi ES paramą paskirstymo stoties projektavimo ir kitiems paruošiamiesiems darbams atlikti.

2015 m. rugpjūčio 5 d. AB "Klaipėdos nafta" (Bendrovė) valdyba pritarė, kad Bendrovė atliktų reikalingus parengiamuosius veiksmus, susijusius su galimu sprendimu išpirkti suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą, siekiant sumažinti metinius SGD terminalo eksploatavimo kaštus.

Atsižvelgdama į tai, Bendrovės valdyba pritarė viešojo pirkimo procedūros dėl finansinių paslaugų (kredito) iki 300 mln. EUR pirkimo inicijavimui. 2015 m. rugpjūčio 6 d. Bendrovė paskelbė techninės specifikacijos projektą bei pagrindinių pirkimo sutarties sąlygų sąvado projektą. Kreditą numatoma skirti Bendrovės finansinių įsipareigojimų, kylančių iš 2012 m. kovo 2 d. tarp Bendrovės ir Höegh LNG Limited sudarytos SGD plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos, operavimo ir aptarnavimo (remonto) sutarties (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), vykdymui. Numatoma, kad pirkimo sutartis įsigalios tik po to, kai bus priimti visi reikalingi teisės aktai, susiję su įsipareigojimu dėl SGD laivosaugyklos išpirkimo, ir sutarčiai pritars Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas bei valdyba.

2015 m. rugpjūčio 25 d. 13.00 val. valdybos iniciatyva ir sprendimu buvo sušauktas Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimas įvyko Bendrovės buveinėje, adresu: Burių 19, Klaipėda.

Susirinkimo darbotvarkė:

  1. Dėl pritarimo AB "Klaipėdos nafta" valdybos sprendimui vykdyti suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties investicinį projektą.

  2. Dėl pritarimo AB "Klaipėdos nafta" valdybos sprendimui vykdyti naftos terminalo plėtros investicinį projektą.

Priimti sprendimai:

  1. Dėl pritarimo AB "Klaipėdos nafta" valdybos sprendimui vykdyti suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties investicinį projektą:

"Pritarti AB "Klaipėdos nafta" valdybos sprendimui:

i) AB "Klaipėdos nafta" vykdyti suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties investicinį projektą už bendrą kainą, ne didesnę, nei 27,17 mln. EUR (be PVM).

ii) Nustatyti, kad darbai pagal sutartis su paskelbtus konkursus dėl aukščiau nurodytų darbų pirkimo laimėjusiais rangovais turi būti įvykdyti ne ilgiau nei per 15 mėnesių nuo EPC sutarties pasirašymo, ir įgalioti bei įpareigoti AB "Klaipėdos nafta" generalinį direktorių pasirašyti tokias sutartis.

iii) Nustatyti, kad aukščiau nurodyti AB "Klaipėdos nafta" valdybos sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 įsigalioja tuo atveju, jeigu AB "Klaipėdos nafta" visuotinis akcininkų susirinkimas juos patvirtina, nuo tokio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dienos."

  1. Dėl pritarimo AB "Klaipėdos nafta" valdybos sprendimui vykdyti naftos terminalo plėtros investicinį projektą:

"Pritarti AB "Klaipėdos nafta" valdybos sprendimui:

i) AB "Klaipėdos nafta" vykdyti naftos terminalo plėtros (autocisternų aikštelės pajėgumų plėtros, apvandeninto mazuto talpyklų statybos ir šviesiųjų naftos produktų parko plėtros) investicinį projektą už bendrą kainą, ne didesnę, nei 9,55 mln. EUR (be PVM).

ii) Nustatyti, kad aukščiau nurodytas valdybos sprendimas įsigalioja tuo atveju, jeigu AB "Klaipėdos nafta" visuotinis akcininkų susirinkimas jį patvirtina, nuo tokio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dienos."

Po balanso sudarymo datos daugiau reikšmingų pobalansinių įvykių nebuvo.

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mantas Bartuška, finansų ir administravimo departamento direktorius Marius Pulkauninkas ir apskaitos skyriaus vadovė Asta Sedlauskienė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis aukščiau pateiktos AB "Klaipėdos nafta" finansinės ataskaitos už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2015 m. birželio 30 d., parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus taikyti Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus.

Generalinis direktorius Mantas Bartuška

Finansų ir administravimo departamento direktorius Marius Pulkauninkas

Apskaitos skyriaus vadovė Asta Sedlauskienė

TARPINIS PRANEŠIMAS UŽ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2015 M. BIRŽELIO 30 D.

Klaipėda 2015 m. rugpjūčio 31 d.

TURINYS

VADOVYBĖS PRANEŠIMAS
18
ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS PRANEŠIMAS
19
PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE BENDROVĘ (EMITENTĄ)
19
PAGRINDINĖS VEIKLOS POBŪDIS BEI INFORMACIJA APIE BENDROVĘ
19
SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI
23
SVARBIAUSI ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS23
RIZIKOS VEIKSNIAI24
VERSLO APLINKA26
FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI28
AKCINIS KAPITALAS IR AKCININKAI31
BENDROVĖS VALDYMAS
32
INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DARBUOTOJUS
35
SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI36
ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS36

Santrumpos:

KN – naftos produktų terminalo Klaipėdoje segmentas;

SGDT - Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas;

SGD – suskystintos gamtinės dujos;

SKB - Subačiaus kuro bazė;

TNP - tamsieji naftos produktai;

ŠNP - šviesieji naftos produktai;

NPG – naftos perdirbimo gamykla;

KVJUD – VĮ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija";

VKEKK - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija;

EIB – Europos investicijų bankas;

NIB - Šiaurės investicijų bankas.

VADOVYBĖS PRANEŠIMAS

2015 m. šešių mėn. komentaras:

Bendrovė 2015 m. II ketvirtyje tęsė sėkmingą veiklą ir toliau demonstravo gerus finansinius rezultatus: 2015 m. šešių mėn. grynasis pelnas pasiekė 9,46 mln. Eur, t.y. lyginant su atitinkamu 2014 m. periodu išaugo 157,7 proc. (nuo 3,67 mln. Eur). Tuo tarpu Bendrovės EBITDA išaugo 131,2 proc. (nuo 7,71 mln. Eur iki 17,82 mln. Eur). Grynąjį pelną 3,66 mln. Eur 2015 m. padidino sėkminga naftos produktų krovos veikla, pirmiausia dėl reikšmingai išaugusios krovos naftos terminale, o SGD terminalo veiklos grynasis rezultatas už 6 mėn. sudarantis 1,23 mln. Eur grynojo pelno padidėjimą įtakojo 2,0 mln. Eur.

2015 m. II ketvirčio grynasis pelnas siekia 4,99 mln. Eur, kuris, lyginant su 2014 m. II ketv. grynuoju pelnu (1,67 mln. Eur), išaugo beveik 3 kartus. Praėjusio ketvirčio finansinis grynasis rezultatas taip pat buvo 11,6 proc. arba 0,52 mln. Eur geresnis nei 2015 m. I ketv. (4,47 mln. Eur). 2015 m. II ketv. naftos produktų krova ūgtelėjo dar 23,5 proc. (iki 1,84 mln. tonų, 2015 m. I ketv. – 1,49 mln. tonų) ir tai buvo pagrindinė priežastis grynojo pelno padidėjimui.

Iš viso per 2015 m. šešis mėn. naftos produktų terminalo naftos produktų krova išaugo 37,8 proc. ir sudarė 3,33 mln. tonų. Naftos produktų krovos augimui teigiamos įtakos turėjo naftos perdirbėjams pagerėjusi makroekonominė aplinka, t.y. išaugusios naftos produktų perdirbimo maržos ir žaliavinės naftos kainų kritimas, dėl ko didžiausias naftos terminalo klientas AB "Orlen Lietuva" padidino naftos produktų gamybą ir atitinkamai Bendrovės terminale perkrovė 0,47 mln. tonų arba 29,8 proc. daugiau naftos produktų nei per 2014 m. 6 mėn. Taip pat krovos apimtis didino 43,0 proc. išaugęs tranzitinių krovinių srautas iš Baltarusijos ir Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.

Bendrovės SGD terminalas 2014 metų lapkričio 27 dieną pradėjęs išdujimo veiklą 2015 m. dirbo sklandžiai, o per 2015 m. 6 mėn. išdujino 2,64 mln. MWh gamtinių dujų.

Pradėta SGD terminalo veikla bei padidėjusios naftos produktų krovos apimtys nulėmė, kad Bendrovės pardavimo pajamos už 2015 m. 6 mėn. yra 3 kartus didesnes, lyginant su praėjusių metų atitinkamu periodu, ir sudaro 53,87 mln. Eur. Per 2015 m. šešis mėn. pripažinta 32,37 mln. Eur gamtinių dujų išdujinimo veiklos pajamų. Naftos produktų terminalo pardavimo pajamos didesnės nei 2014 m. 4,32 mln. Eur (27,1 proc. padidėjimas). SGD terminalo pardavimo pajamos kas mėnesį pripažįstamos kaip viena dvyliktoji 2015-iems metams Valstybinės kainos ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintų būtinųjų SGD terminalo eksploatavimo sąnaudų bei vienai dvyliktajai SGD terminalo infrastruktūrinės dalies investicijų grąžos sumos.

Apibendrinant finansinius Bendrovės rezultatus, akivaizdu, kad jie yra labai geri bei atitinka Bendrovės vadovybės lūkesčius. Bendrovės pradėta nauja SGD terminalo operatoriaus veikla ne tik teikia naudą visos Lietuvos gamtinių dujų vartotojams kaip alternatyvaus dujų tiekimo šaltinis, bet ir generuoja investicijų grąžą Bendrovei. Ženkliai pagerėjusi naftos produktų krova bei sumažėjusios dujų kainos leido 1.85 karto padidinti naftos terminalo pelną.

AB "Klaipėdos nafta" turtas 2015 m. birželio 30 d. sudarė 238,1 mln. Eur; lyginant su 2014 m. pabaiga jis paaugo 7,3 proc. (arba 16,2 mln. EUR). Tame tarpe Bendrovės trumpalaikis turtas išaugo 19,63 mln. Eur (60,1 proc.) ir siekė 52,32 mln. Eur, iš kurių 28,95 mln. Eur sudarė prekybos ir kitos gautinos sumos. Šios sumos padidėjo beveik 2,7 karto, dėl perdavimo sistemos operatoriaus AB "Amber Grid" nesurinktų ir nepervestų saugumo dedamosios lėšų (apie 25 mln. Eur), kuri skaičiuojama prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Skola susidarė dėl AB "Achema" nemokamų lėšų.

Nuosavo kapitalo grąža (ROE) skaičiuojant už paskutinius 12 mėnesių išaugo nuo 4,7 (2014 m. birželio 30 d.) proc. iki 8,4 proc. (2015 m. birželio 30 d.).

Per 2015 metų šešis mėn. Bendrovė investicijoms skyrė 2,57 mln. Eur. Didžioji dalis investicijų buvo skirta SGD terminalo infrastruktūros baigiamiesiems darbams.

Nors per pirmą 2015 m. pusmetį investuota suma nėra itin reikšminga, tačiau didelis darbas buvo padarytas planuojant ir projektuojant antžeminės SGD paskirstymo stoties statybas Klaipėdos uoste, kur bus teikiamos SGD bunkeriavimo ir SGD krovos į sunkvežimius paslaugos. Šia investicija siekiama patenkinti didėjančią SGD paklausą Baltijos šalyse bei Lenkijoje. Tikimasi, kad SGD tiekimas iš Klaipėdos sukurs naują rinką, kuri leis pramonės energijos vartotojams pereiti prie labiau aplinką tausojančio bei efektyvesnio kuro. Liepos mėn. 21 d. paskelbėme SGD paskirstymo stoties projektavimo ir statybos darbų konkursą, o paties stoties veiklos pradžią prognozuojame 2017 m. pradžioje.

2015 m. pirmasis pusmetis tai pat įsimintinas kaip naujos Bendrovės veiklos – konsultacijų teikimo - pradžia. Pradėjus SGD terminalo eksploataciją Bendrovė atsidūrė užsienio šalių terminalų plėtotojų akiratyje, kaip SGD terminalo statybos laikotarpiu užauginusi kompetentingus specialistus, galinčius savo žiniomis ir patirtimi prisidėti prie SGD verslo plėtros visame pasaulyje. 2015 m. birželio mėn. Bendrovė pasirašė sutartį, pagal kurią AB "Klaipėdos nafta" padės įgyvendinti SGD terminalo projektą Kolumbijos uoste Kartachenoje. Tai pirmoji tokio pobūdžio sutartis Lietuvos energetikos sektoriuje.

ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS PRANEŠIMAS

Šis 2015 m. šešių mėn. tarpinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Toliau šiame pranešime akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" vadinama Bendrove.

PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE BENDROVĘ (EMITENTĄ)

Bendrovės pavadinimas: Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta"
Teisinė forma: Akcinė bendrovė
Įstatinis kapitalas: 110.375.793,36 Eur
Įregistravimo data ir vieta: 1994 m. rugsėjo 27 d., Valstybės įmonė Registrų centras
Bendrovės kodas: 110648893
Buveinės adresas: Burių g. 19, 91003 Klaipėda
Bendrovės registras: Valstybės įmonė Registrų centras
Telefonų numeriai: +370 46 391772
Fakso numeriai: +370 46 311399
Elektroninio pašto adresas: [email protected]
Interneto adresas: www.oil.lt, www.sgd.lt

PAGRINDINĖS VEIKLOS POBŪDIS BEI INFORMACIJA APIE BENDROVĘ

AB "Klaipėdos nafta" veiklą sudaro pagrindinės trys kryptys:

  • Naftos ir naftos produktų terminalo (KN) veikla;
  • Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGDT) veikla;
  • Subačiaus kuro bazės (SKB) veikla.

SGD terminalo veikla pradėta vykdyti nuo 2014 m. lapkričio 27 d., Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) išdavus Bendrovei gamtinių dujų skystinimo licenciją.

Bendrovės misija - būti patikimu Lietuvos ir aplinkinių šalių naftos produktų importo ir eksporto bei SGD importo terminalu, taip pat sudaryti galimybę regiono naftos perdirbimo gamykloms nenutrūkstamai eksportuoti savo produkciją tanklaiviais į Vakarų Europą bei tolimesnes rinkas per KN terminalą ir užtikrinti alternatyvų gamtinių dujų tiekimą Lietuvos ir kaimyninių šalių vartotojams.

Bendrovės vizija – būti finansiškai tvariu naftos ir SGD krovos terminalu, taip pat laiku investuoti į iniciatyvas, didinančias ekonominę grąžą investuotojams.

AB "Klaipėdos nafta" strateginiai tikslai:

  • Bendrovės efektyvumo didinimas;
  • Vidaus procesų gerinimas;
  • Saugos standartų užtikrinimas;
  • Bendrovės veiklos diversifikavimas;
  • Tapimas pagrindiniu Lietuvos naftos ir dujų centru.

Bendrovė yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui bei didelę reikšmę Lietuvos energetikos sektoriui turinti įmonė:

2002 m. spalio 10 d. patvirtintu Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymu, AB "Klaipėdos nafta" bei SGD terminalo operatorius pripažinti turintys strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui objektai.

  • Bendrovė garantuoja galimybę į Lietuvą importuoti naftą bei naftos produktus.
  • Bendrovei patikėta saugoti Lietuvos Respublikos privalomąjį naftos produktų rezervą.

Informacija apie investicijas į kitas įmones:

Bendrovė 2015 m. birželio 30 d. buvo investavusi į šias bendroves:

Įmonės
pavadinimas
Adresas Valdoma akcijų
dalis, %
Veikla
UAB LITGAS* Žvejų g. 14,
LT-92101 Vilnius
33,33 Nuo 2014 m. vasario 10 d. patvirtintas paskirtasis
SGD tiekėjas per SGDT terminalą.
BALTPOOL, UAB A.
Juozapavičiaus
g.
9,
LT-09311, Vilnius
33 Energetikos išteklių (biokuro, dujų) biržų veiklos
vystymas, VIAP lėšų administravimas
Sarmatia Sp. z o.o. ul. Nowogrodzka 68, Prima
court, 02-014 Warszawa,
Lenkija
1 Naftotiekio tarp Azijos valstybių bei Baltijos jūros
tiesimo galimybių analizavimas bei projektavimas

* 2015 m. gegužės 21 d. Bendrovė paskelbė kvietimą suinteresuotiems investuotojams įsigyti Bendrovės valdomas UAB LITGAS akcijas (valdoma dalis 1/3). Akcijų perleidimas vykdomas siekiant įgyvendinti veiklų gamtinių dujų sektoriuje atskyrimą pagal Europos Komisijos rekomendacijas.

Priklausymas asociacijoms

Bendrovė 2015 m. birželio 30 d. priklausė šioms asociacijoms:

  • Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijai www.ljkka.lt;
  • Gas Infrastructure Europe (GIE) asociacijos Gas LNG Europe (GLE) grupė, www.gie.eu.com.

Naftos ir naftos produktų terminalas

Bendrovės naftos ir naftos produktų terminalas yra vienas didžiausių terminalų Baltijos šalių naftos krovinių tranzito paslaugų rinkoje. Terminalo paskirtis yra perpilti iš geležinkelio cisternų į laivus eksportuojamus naftos produktus, kurie yra tiekiami iš Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos ir kitų šalių. Dažniausiai perpilami naftos produktai: mazutas, vakuuminis gazolis (TNP), benzinas, dyzelinis kuras, aviacinis kuras (ŠNP). Terminalo įprastinis metinis pajėgumas siekia iki 7,1 milijonų tonų naftos produktų krovinių. Krovinių partijos kaupiamos kranto talpyklose, kurių bendras tūris siekia 450 tūkst. m3. Krova į tanklaivius vykdoma per dvi krantines, kurių ilgis siekia po 270 m.

Klaipėdos naftos terminalas nuo seno vertinamas kaip vienas geriausių tamsiųjų naftos produktų (mazuto ir VGO) krovos terminalas, efektyviai dirbantis esant žemoms oro temperatūroms. KN yra gerai technologiškai pasirengusi krauti tamsiuosius naftos produktus šaltuoju metų periodu. Bendrovė turi nuosavą katilinę, kurios bendras trijų katilų galingumas – 100 MW.

Taip pat Bendrovė gali aprūpinti Lietuvą importuojamais naftos produktais, kurie į Klaipėdos uostą atgabenami tanklaiviais. Terminale įrengta autocisternų pripylimo aikštelė, skirta išvežti importuotiems šviesiesiems naftos produktams autokeliais.

Klaipėdos nafta šiuo metu naftos ir naftos produktų terminale teikia šias paslaugas:

  • perpila žaliavinę naftą ir naftos produktus iš geležinkelio cisternų į tanklaivius,
  • priima žaliavinę naftą ir naftos produktus iš tanklaivių perkraudama juos į geležinkelio cisternas arba autocisternas,
  • kaupia žaliavinę naftą ir naftos produktus,
  • priima naftos produktais užterštą vandenį iš laivų,
  • maišo tamsiuosius ir šviesiuosius naftos produktus (angl. blending),
  • švartuoja laivus,
  • nustato naftos produktų kokybės parametrus,
  • aprūpina laivus kuru ir vandeniu.

Subačiaus kuro bazė

Nuo 2012 m. birželio 11 d. patvirtinus akcijų pasirašymo su Lietuvos Respublika sutartį Bendrovei perdavė valdyti Subačiaus kuro bazę (SKB), esančią Kunčių km. Kupiškio raj. Subačiaus kuro bazės infrastruktūrą sudaro: (1) 338 tūkst. m3 talpyklų, pritaikytų laikyti šviesiuosius naftos produktus, parkas, (2) geležinkelio estakada, kurioje vienu metu galima aptarnauti 14 vagonų cisternų, (3) moderni autocisternų užpylimo aikštelė, (4) renovuota laboratorija, galinti nustatyti pagrindinius naftos produktų kokybės parametrus (5) ir transporto priemonės bei kiti ūkio aptarnavimo statiniai ir įrengimai.

Pagrindinės Subačiaus kuro bazės veiklos: naftos produktų ilgalaikio saugojimo paslauga (šiuo metu didžioji dalis talpyklų užpildytos privalomuoju Lietuvos Respublikos naftos produktų rezervu), ir autocisternų, aptarnaujančių ūkio subjektus Aukštaitijos regione, užpylimo paslauga.

2015 m. šešių mėn. Subačiaus kuro bazės veiklos rezultatai pateikti Bendrovės 2015 m. šešių mėn. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte "Informacija apie segmentus".

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas

SGD terminalo pagrindinės funkcijos:

  • SGD saugojimas, dujinimas ir dujų perdavimas į šalies magistralinius dujų tinklus;
  • SGD perkrova.

SGD terminalas papildo ir praplečia esamą šalies gamtinių dujų tiekimo infrastruktūrą, sukuria galimybes tiekimo diversifikavimui, panaikina priklausomybę nuo iki 2015 m. vienintelio išorinio gamtinių dujų tiekėjo, užtikrina gamtinių dujų tiekimo saugumą ir įvykdo ES direktyvinį N-1 infrastruktūros standartą, t.y. sudaro prielaidas Lietuvai savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmojo būtinumo paklausai patenkinti.

Per pilnus 2015 m. planuojama išdujinta daugiau nei 0,5 mlrd. kubinių metrų dujų, o terminalo pajėgumas ateityje realiai galėtų siekti iki 3 mlrd. kubinių metrų per metus (maksimalūs pajėgumai iki 4 mlrd. kubinių metrų per metus). Per 2014 m. Lietuva suvartojo beveik 2,6 mlrd. kubinių metrų dujų, kurias beveik visas (išskyrus 1 SGD dujovežį) importavo iš vienintelio tiekėjo – Rusijos dujų koncerno OAO "Gazprom", todėl SGD terminalas pagal projektinius pajėgumus ateityje galėtų patenkinti metinį Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų kiekį ir iš dalies aprūpinti gamtinėmis dujomis Latvijos ir Estijos rinkas.

2015 m. šešių mėn. SGDT rezultatai pateikti Bendrovės 2015 m. šešių mėn. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte "Informacija apie segmentus".

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra

Terminalas paremtas plaukiojančios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu technologija. SGD laivą-saugyklą (angl. FSRU) nuomojanti bendrovė yra Höegh LNG. 450 metrų ilgio krantinė, prie kurios SGD laivas-saugykla yra nuolatos prišvartuotas, yra pastatyta Kuršių mariose, pietinėje Klaipėdos uosto dalyje. Terminalas yra sujungtas su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB "Amber Grid" dujų perdavimo tinklu 18 kilometrų ilgio jungiamuoju dujotiekiu. SGD terminalo pagrindinė funkcija - priimti ir saugoti suskystintas gamtines dujas, jas dujinti ir tiekti į magistralinį tinklą.

SGD terminalo ir laivo–saugyklos charakteristikos*
TECHNOLOGIJA Plaukiojanti talpykla su dujinimo įrenginiu (FSRU)
VIETA Pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis, šalia Kiaulės nugaros salos
FSRU TIEKĖJAS Norvegijos kompanija Höegh LNG
TALPYKLA 170.000 m³
KROVOS PAJĖGUMAI/GREITIS 9.000 m³/h SGD. Krovimas iš laivo į laivą naudojant lanksčiąsias žarnas
FSRU PAJĖGUMAI 2-3 mlrd. m³ GD per metus (1,5 - 11 mln. m³ per dieną)
MAKSIMALUS SGD PRIPILDYMO LYGIS 98 %, esant 70kPag
MINIMALUS OPERATYVINIS SGD LIKUTIS 3.500 m3 SGD
DUJŲ SRAUTAS Į DUJŲ VAMZDYNĄ 6 mln. m³ per dieną planuojant padidinti srautą ateityje
FSRU PAGAMINIMO DATA 2014 m.
FSRU ILGIS 294 m
FSRU PLOTIS 46 m
FSRU GRIMZLĖ 12,6 m

*Terminalo techninės sąlygos nurodytos dabar galiojančiomis norminėms sąlygomis: degimo/matavimo temperatūra – 25/0 °C, slėgis – 1,01325 bar.

Svarbiausios SGD terminalo sudėtinės dalys pavaizduotos šioje schemoje:

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo paslaugos

SGD perkrovos paslaugą sudaro tarpusavyje susijusios paslaugos:

  • SGD krova galimybė atvežti SGD krovinį 65.000-160.000 m3 dydžio dujovežiu. Prišvartuoti dujovežį prie FSRU iškrauti per ne ilgesnį nei 48 valandų terminą.
  • SGD laikymas Terminale iki SGD perkrovos, bet ne ilgiau nei 60 kalendorinių dienų.
  • SGD išdujinimas Terminalo naudotojo grafike nustatytu dujinimo režimu.
  • SGD perkrova Terminalo naudotojo grafike nustatyto SGD kiekio perkrova į ne mažesnius nei 5.000 m3 dujovežius per ne ilgesnį nei 48 valandų terminą.

Terminalo teikiamoms paslaugoms taikomos šios kainos:

  • gamtinių dujų skystinimo paslaugos (toliau vadinama SGD išdujinimo paslauga) kaina, kurią Bendrovė patvirtino atsižvelgiant į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. O3- 895 nustatytą viršutinę ribą;
  • SGD perkrovos paslaugos kaina, nustatyta VKEKK 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. O3-896.

SGD išdujinimo paslaugos kainos viršutinė riba tikslinama kiekvienais metais. SGD perkrovos paslaugos kaina yra fiksuota 5 metams.

Terminalo paslaugos Paslaugos kaina
SGD išdujinimo paslaugos* kaina (nustatyta 2015 m.) 0,00 Eur/MWh be PVM
SGD perkrovos paslaugos kaina (nustatyta 2015-2019 m.) 1,14 Eur/MWh be PVM

*Terminalo naudotojai, transportuojantys gamtines dujas gamtinių dujų perdavimo sistema, taip pat sumoka gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją, nustatytą VKEKK 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. O3-895. Ši dedamoji yra skirta padengti Terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviąsias eksploatavimo sąnaudas, nepriklausančias nuo pakartotinai dujinamų ir į perdavimo sistemą tiekiamų gamtinių dujų kiekio, ir reikalingas Terminalo veiklai užtikrinti.

2015 metams paskirstyti SGD terminalo pajėgumai:

Terminalo naudotojas Paskirstyti pajėgumai Paskirstytų pajėgumų kiekis Laikotarpis
UAB LITGAS Pagrindiniai
išdujinimo pajėgumai
373.990.039 nm3* Nuo 2015 sausio 1 d. iki
2015 rugsėjo 30 d.

PASTABA: Degimo/matavimo temperatūra - 25/0 °C, slėgis - 1,01325 bar. Prie 25/0 °C degimo/matavimo temperatūros kiekis sudaro 401.637.600 nm3.

Įvertinant gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus technines galimybes priimti dujas iš SGD terminalo, Bendrovė nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. periodu turėjo apie 0,71 mlrd. nm3 laisvų pajėgumų.

2015 m. balandžio 24 d. Bendrovė paskelbė kasmetinę SGDT pajėgumų skirstymo procedūrą ir kvietimą potencialiems SGDT naudotojams teikti prašymus suteikti SGDT pajėgumus ateinantiems dujų metams, truksiantiems nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 metų spalio 1 d. Bendras skirstomų SGDT pajėgumų dydis siekia 1,45 mlrd. nm3 per metus, o tai sudaro 2,5 mln. m3 SGD per metus, esant norminėms sąlygoms: degimo/matavimo temperatūra – 25/0 °C, slėgis – 1,01325 bar. Pradėjus veikti magistralinio dujotiekio naujajai jungčiai Klaipėda – Kuršėnai bus panaikinti SGD terminalo išdujinimo pajėgumų apribojimai.

SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI

2015 m. sausio 12 d. LR finansų ministerija pasirašė valstybės garantijos sutartį su NIB dėl 34.754 tūkst. Eur paskolos Bendrovei. Valstybės garantijos sutartimi užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai NIB pagal 2014 m. lapkričio 27 d. sudarytą iki 20 metų kredito sutartį SGDT projekto daliniam finansavimui. Iš viso pagal Sutartį Bendrovė galės skolintis iki 34.754 tūkst. Eur.

Valstybės garantija suteikta įvykdžius visas sąlygas, nurodytas 2014 m. liepos 8 d. priimtame LR Seimo nutarime Nr. XIIP-1935 "Dėl valstybės garantijos suteikimo Šiaurės investicijų bankui": Bendrovei įkeitus Finansų ministerijos (valstybės) naudai (be kita ko) visą būsimą turtą, kuris bus sukurtas SGDT projekto metu, ir kurį Bendrovė įgis nuosavybėn vystydama ir užbaigusi SGDT projektą bei sumokėjus 35 tūkst. Eur garantinę įmoką.

2015 m. sausio 26 d. Stebėtojų taryba patvirtino nepriklausomo Audito komiteto nario bei Audito komiteto pirmininko Simono Rimašausko atsistatydinimą iš Bendrovės Audito komiteto nuo 2015 m. sausio 31 d. dėl kitų einamų pareigų.

2015 m. kovo 9 d. Bendrovė sudarė suskystintų gamtinių dujų terminalo krantinės naudojimo sutartį su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir sutarė dėl pagrindinių krantinės nuomos sąlygų.

2015 m. balandžio 10 d. VKEKK nutarė išduoti AB "Amber Grid" neterminuotą dujų perdavimo sistemos operatoriaus licenciją su sąlyga, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija per ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą nuo šio Komisijos nutarimo įsigaliojimo dienos atliks veiksmus dėl AB "Klaipėdos nafta" turimų UAB LITGAS akcijų perleidimo ūkio subjektui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai nėra valdomas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, kaip nurodyta Europos Komisijos Nuomonėje.

2015 m. balandžio 24 d. Bendrovė paskelbė kasmetinę SGDT pajėgumų skirstymo procedūrą ir kvietimą potencialiems SGDT naudotojams teikti prašymus suteikti SGDT pajėgumus ateinantiems dujų metams, truksiantiems nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 metų spalio 1 d. Bendras skirstomų SGDT pajėgumų dydis siekia 1,45 mlrd. nm3 per metus, o tai sudaro 2,5 mln. m3 SGD per metus, esant norminėms sąlygoms: degimo/matavimo temperatūra – 25/0 °C, slėgis – 1,01325 bar. Pradėjus veikti magistralinio dujotiekio naujajai jungčiai Klaipėda – Kuršėnai bus panaikinti SGD terminalo išdujinimo pajėgumų apribojimai.

2015 m. balandžio 30 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą dėl Bendrovės valdomos UAB LITGAS akcijų dalies, sudarančios 1/3 UAB LITGAS įstatinio kapitalo, pardavimo iniciavimo viešos procedūros būdu.

2015 m. balandžio 30 d. įvykęs Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas:

  • Patvirtino Bendrovės 2014 m. audituotų finansinių ataskaitų rinkinį;
  • Paskirstė Bendrovės paskirstytinąjį pelną (9.257 tūkst. Eur), dividendams skirdamas dalį pelno 93 tūkst. Eur arba 0,000243221 Eur dividendų vienai akcijai;
  • Paskyrė audito įmonę UAB "Ernst & Young Baltic" Bendrovės 2015 ir 2016 finansinių ataskaitų auditui, metinio pranešimo įvertinimui atlikti bei audito ataskaitai pateikti.

2015 m. birželio 12 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą ir pritarė naujo pobūdžio veiklos vykdymui – konsultacinių paslaugų teikimui SGDT projektų vykdymo klausimais. Bendrovės valdyba, priimdama sprendimą, atsižvelgė į tai, kad Bendrovė sėkmingai įgyvendino Klaipėdos SGDT projektą ir sukaupė vertingos patirties, žinių ir įgūdžių, kurie gali būti sėkmingai panaudoti naujų SGD terminalų vystymo projektuose.

2015 m. birželio 12 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą patvirtinti VKEKK suderintų (VKEKK 2015-06-08 Nutarimo Nr. O3-358) naujos redakcijos Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklių pagrindines sąlygas. 2015 m. birželio 15 d. naują Taisyklių redakciją patvirtino ir Bendrovės generalinis direktorius.

Naujos redakcijos Taisyklės patvirtintos po VKEKK paskelbtos viešosios konsultacijos, trukusios nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. gegužės 7 d., Bendrovei įvertinus jos metu suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas bei pasiūlymus.

2015 m. birželio 23 d. Bendrovė su BNK (UK) Limited, kuri priklauso didžiausiai Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai – ZAT "Belaruskaja neftenaja kampanija", sudarė ilgalaikę paslaugų teikimo, susijusio su naftos produktų perpylimu" terminale, sutartį. Sutartis sudaryta iki 2016 m. spalio 31 d., su galimybe ją pratęsti dar vieneriems metams. Per laikotarpį iki 2016 m. spalio 31 d. per Bendrovės terminalą įsipareigojama perkrauti ne mažiau nei 1 mln. tonų mazuto.

SVARBIAUSI ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS

2015 m. liepos 10 d. Connecting Europe Facility (Europos Sąjungos finansinės programos dalis) koordinavimo komisija patvirtino finansinę paramą Bendrovei SGD antžeminės paskirstymo stoties statybai. Parama bus skirta bendram Helsingborgo uosto ir "Klaipėdos nafta" (HEKLA) projektui, kurie kartu teikė finansavimo paraišką per Baltijos uostų organizaciją (BPO), kuri aktyviai skatina ir remia SGD veiklų plėtrą Baltijos jūros regione. Planuojama, jog Bendrovės SGD paskirstymo stotis veiklą pradės 2017 metų pradžioje. Bendrovė prieš tai buvo gavusi ES paramą paskirstymo stoties projektavimo ir kitiems paruošiamiesiems darbams atlikti.

2015 m. rugpjūčio 5 d. Bendrovės valdyba pritarė, kad Bendrovė atliktų reikalingus parengiamuosius veiksmus, susijusius su galimu sprendimu išpirkti SGD laivą-saugyklą, siekiant sumažinti metinius SGDT eksploatavimo kaštus.

Atsižvelgdama į tai, Bendrovės valdyba pritarė viešojo pirkimo procedūros dėl finansinių paslaugų (kredito) iki 300 mln. EUR pirkimo inicijavimui. 2015 m. rugpjūčio 6 d. Bendrovė paskelbė techninės specifikacijos projektą bei pagrindinių pirkimo sutarties sąlygų sąvado projektą. Kreditą numatoma skirti Bendrovės finansinių įsipareigojimų, kylančių iš 2012 m. kovo 2 d. tarp Bendrovės ir Höegh LNG Limited sudarytos SGD plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos, operavimo ir aptarnavimo (remonto) sutarties (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), vykdymui.

2015 m. rugpjūčio 25 d. įvykęs Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė Bendrovės valdybos sprendimams:

  • Vykdyti SGD paskirstymo stoties investicinį projektą už bendrą kainą, ne didesnę, nei 27,17 mln. EUR (be PVM).
  • Vykdyti naftos terminalo plėtros (autocisternų aikštelės pajėgumų plėtros, apvandeninto mazuto talpyklų statybos ir šviesiųjų naftos produktų parko plėtros) investicinį projektą už bendrą kainą, ne didesnę, nei 9,55 mln. EUR (be PVM).

Duomenys apie viešai skelbiamą informaciją

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi su Bendrovės veikla susiję esminiai įvykiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką ir vietą skelbiama Bendrovės internetiniame puslapyje www.oil.lt, www.sgd.lt bei vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ OMX Vilnius.

Per 2015 m. šešis mėn. Bendrovė vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ OMX Vilnius (www.nasdaqomxbaltic.com) paskelbė 29 oficialius pranešimus apie esminius įvykius ir kitą reglamentuojamą informaciją.

RIZIKOS VEIKSNIAI

Naftos produktų terminalo rizikos veiksniai:

Konkurencinės aplinkos rizikos veiksniai

Pagrindiniai Bendrovės konkurentai yra Klaipėdos, kitų Baltijos ir Juodosios jūrų uostų terminalai, perkraunantys iš Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos eksportuojamus tamsiuosius bei šviesiuosius naftos produktus: Krovinių terminalas (Lietuva), Ventspils Nafta Terminals (Latvija), Ventbunkers (Latvija), BLB (Latvija), Naftimpex (Latvija), Alexela (Estija), Vopak EOS (Estija), Vesta (Estija), Odesos, Sevastopolio, Feodosijos terminalai (Ukraina), Peterburg Oil Terminal (Rusija) bei Ust-Luga terminalas (Rusija). Svarbiausi veiksniai, lemiantys Bendrovės konkurencingumą rinkoje: techninės uosto ir terminalo charakteristikos (prieplaukų gylis ir skaičius, maksimalios leistinos laivų grimzlės, terminalo saugyklų talpos, krovimo įrenginių našumas ir kt.) bei terminalą aptarnaujančios infrastruktūros (kelių linijos, geležinkelio tinklai ir kt.) logistikos kaštai.

Bendrovės turima reputacija, technologiniai pranašumai (ypač tai susiję su TNP perkrova žiemos sąlygomis), užimama rinkos dalis, sudaromos ilgalaikės sutartys su krovinių savininkais bei aplinkybė, kad Klaipėdos uostas yra neužšąlantis uostas, leidžia Bendrovei išlaikyti esamus krovinių srautus.

Komerciniai rizikos veiksniai

Pagrindinis Bendrovės klientas yra AB "ORLEN Lietuva", kurio krovinių apimtis per 2015 m. šešis mėn. sudarė 62 proc. (2014 m. – 63 proc.) Bendrovės terminalo krovos kiekio. Bendrovė su AB "ORLEN Lietuva" yra sudariusi ilgalaikę krovos sutartį iki 2024 m., kurios sudarymas Bendrovei leidžia tikėtis pastovaus naftos produktų krovos srauto. Nepaisant to, viešai pasirodanti galimo AB "ORLEN Lietuva" uždarymo arba veiklos sustabdymo tema verčia Bendrovę ieškoti kitų potencialių klientų, krovinių srautų, alternatyvių veiklų. Taip pat Bendrovė peržiūri esamus kaštus ir nuolatos ieško jų optimizavimo galimybių.

2015 m. 6 mėn. Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų krovinių apimtys sudarė 25 proc. viso Bendrovės naftos produktų terminalo krovos kiekio (2014 m. 6 mėn. – 29 proc.). Kadangi Baltarusija neturi tiesioginio išėjimo į jūrą, eksportuodama naftos produktus į Vakarų valstybes, ji privalo naudotis tranzitu per kaimynines šalis ir jų uostus. Dėl šios priežasties Bendrovei yra labai svarbus bendradarbiavimas su Baltarusijos įmonėmis bei institucijomis, siekiant jų naftos produktų krovą nukreipti per Klaipėdos uostą. Dėl reikšmingos Bendrovės veikloje Baltarusijos naftos perdirbėjų užsakymų dalies, egzistuoja rizika, kad ateityje dėl bet kokių priežasčių (įskaitant, bet neapsiribojant, politines, ekonomines ir kt.) Baltarusijos naftos perdirbėjams nusprendus eksportuoti naftos produktus naudojantis ne Lietuvos, o kitų valstybių uostais (Latvijos, Estijos ar Ukrainos), Bendrovei gali nepavykti per trumpą laikotarpį surasti naujų klientų, kurie naudotųsi Bendrovės teikiamomis krovos paslaugomis, ir atitinkamai išlaikyti ankstesnių metų naftos produktų krovos lygį.

Bendrovės apkrovimas, o kartu ir pajamos bei pelningumas didžiąja dalimi priklauso nuo situacijos naftos produktų rinkoje. Esant žemoms naftos perdirbimo maržoms, naftos perdirbėjai mažina naftos perdirbimą, t.y. gamina mažiau naftos produktų, kurie gali būti eksportuojami per Bendrovę ar su ja konkuruojančias įmones. Todėl esant mažai pelningam naftos perdirbimui bei santykinai mažėjant eksportuojamų naftos produktų srautams, aštrėja konkurencinė kova dėl šių srautų krovos, kas daro įtaką Bendrovės krovos apimtims bei krovos tarifams. Esant aukštoms naftos perdirbimo maržoms, vyksta atvirkštiniai procesai. Todėl Bendrovė stengiasi sudaryti ilgalaikes krovos sutartis, kurios garantuotų minimalias pajamas.

Technologiniai veiksniai

Technologinės terminalo charakteristikos lemia, kaip Bendrovė sugebės greitai ir efektyviai patenkinti potencialių klientų poreikius, kartu generuoti papildomas pajamas.

Terminalo komplekso įranga, išsidėsčiusi 35,7 ha plote, per metus gali apdoroti iki 7,1 mln. t eksportuojamų ir importuojamų naftos produktų bei naftos. Bendra naftos ir naftos produktų saugyklų Klaipėdoje apimtis - 450 tūkst. m³. Kiekviena krovinio partija iš skirtingos naftos perdirbimo įmonės talpyklose laikoma atskirai, t.y. nemaišoma su kita. Tai leidžia išsaugoti atgabentų produktų kiekį ir kokybę. Kokybės parametrus kontroliuoja terminalo laboratorija.

Nuolat investuodama, atnaujindama bei tinkamai prižiūrėdama savo technologinę įrangą Bendrovė siekia eliminuoti technologinius rizikos veiksnius. Bendrovėje įdiegtos gaisrų aptikimo ir gesinimo automatinė "AJAX-HEKATRON", avarinio stabdymo "HONEYWELL" ir technologinio proceso valdymo "BAILEY" sistemos.

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo rizikos veiksniai:

Reguliacinė rizika

2012 m. birželio 12 d. LR Seimo priimtas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymas nustato SGDT įrengimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus, taip pat sudaro teisines, finansines ir organizacines sąlygas SGDT projektui veikti. Minėto įstatymo ar kitų, jau priimtų ir SGDT įrengimą, veiklą ir eksploatavimą reglamentuojančių, teisės aktų (reguliacinės aplinkos) nesavalaikis keitimas galėtų sukelti didelių nuostolių dėl jau prisiimtų finansinių ir/ar teisinių įsipareigojimų.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato ir kontroliuoja galimas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veiklos sąnaudas. Bendrovės veiklos rezultatai priklauso nuo šio reguliavimo. Siekdama mažinti minėtos rizikos įtaką veiklos rezultatams, Bendrovė analizuoja tarptautinę reguliuojamų įmonių reguliavimo praktiką bei, esant poreikiui, aktyviai dalyvauja ir bendradarbiauja su atitinkamomis valstybės institucijomis, teikia pasiūlymus kuriant teisinę / reguliacinę aplinką, tame tarpe SGDT operatoriaus veiklą reglamentuojančią teisinę bazę.

Bendrovė taip pat operatyviai atsako į visų institucijų bei visuomenės klausimus, susirūpinimus dėl Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veiklos. Siekiama, kad susijusios institucijos bei visuomenė suprastų šio terminalo naudą bei reikšmę Lietuvos dujų vartotojams.

Teisinės atitikties rizika

Teisinės atitikties rizika yra nuostolių padidėjimo ir (ar) prestižo praradimo, ir (ar) pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, išorės teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijų reikalavimų nevykdymas ir pan.) arba vidaus veiksniai (pavyzdžiui, vidaus teisės aktų bei etikos standartų pažeidimai, darbuotojų piktnaudžiavimo atvejai ir pan.). Siekiant minimizuoti teisinės atitikties riziką, Bendrovės teisininkai dalyvauja Bendrovės vadovybės sprendimų priėmimo, vidaus teisės aktų bei sutarčių rengimo procesuose.

Operacinė/ veiklos rizika

Operacinė / veiklos rizika yra nuostolių padidėjimo ir (ar) prestižo praradimo, ir (ar) pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, stichinės nelaimės, pagrindinių tiekėjų veiklos sutrikimai, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai ir pan.) arba vidaus veiksniai (pavyzdžiui, neefektyvi veikla ir valdymas, netinkamas ir neefektyvus lėšų naudojimas, vidaus kontrolės trūkumai, neefektyvios procedūros, informacinių sistemų sutrikimai, netinkamas funkcijų ar atsakomybių paskirstymas ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad Suskystintų gamtinių dujų terminalo veikla yra nauja (pradėta vykdyti 2014 m. gruodžio 3 d.), minėta rizika šiuo metu yra svarbi Bendrovei. Valdydama šią riziką Bendrovė siekia, kad būtų įgyvendintos tinkamos organizacinės priemonės, procedūros ir verslo procesus palaikančios informacinės sistemos, kurių visuma turi užtikrinti tinkamos vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą ir tinkamą bendradarbiavimą su susijusiomis trečiosiomis šalimis. Bendrovė taiko šiuos pagrindinius vidaus kontrolės elementus: verslo sprendimus priimančių bei kontroliuojančių funkcijų atskyrimas, operacijų atlikimo ir apskaitos kontrolės procedūros, įgaliojimų priimti sprendimus limitai ir jų kontrolė, kolegialių sprendimų priėmimas esminiuose verslo procesuose ir pan.

Bendrovės Suskystintųjų gamtinių dujų terminale lankęsi potencialių klientų atstovai teigiamai įvertino esamos infrastruktūros būklę, pagrindinių veiklos ir saugos procesų organizavimą, bendradarbiavimą su susiinteresuotomis trečiosioms šalimis bei sukurtą kontrolės sistemą.

VERSLO APLINKA

Naftos terminalas

Bendrovės naftos produktų terminalo apkrovimas, o kartu ir pajamos bei pelningumas didžiąja dalimi priklauso nuo situacijos naftos produktų rinkoje. Esant žemoms naftos perdirbimo maržoms, naftos perdirbėjai mažina naftos perdirbimą, t.y. gamina mažiau naftos produktų, ir atitinkamai mažiau produktų eksportuojama per Bendrovės ar kitus konkuruojančius naftos terminalus. Todėl esant mažam naftos perdirbimo pelningumui bei santykinai mažėjant eksportuojamų naftos produktų srautams, aštrėja konkurencinė kova dėl naftos produktų krovos, o tai savo ruožtu daro įtaką Bendrovės krovos apimtims bei krovos tarifams. Esant aukštoms naftos perdirbimo maržoms, vyksta atvirkštiniai procesai. 2014 m. prasidėjęs naftos produktų kainų kritimas tęsėsi ir 2015 m. 2015 m. vidutinė Brent rūšies naftos kaina sumažėjo 43,5 proc. lyginant su 2014 m. II ketv. vidutine naftos kaina. Šis naftos kainų kritimas padidino naftos produktų paklausą, o svarbiausia padidino naftos produktų perdirbimo maržas. Europos naftos perdirbimo maržų indeksas ERMI išaugo beveik 5 kartus lygint 2015 II ketv. (54,1 \$/t) ir 2014 II ketv. (10,9 \$/t).

Šitos ženklus naftos perdirbimo maržų pasikeitimas paskatino naftos perdirbėjus didinti gamybos apimtis bei atitinkamai naftos produktų pardavimus. Rezultate 2015 m. I pusmetį AB "Orlen Lietuva" produktų perkrova išaugo 31 proc., o tranzitinis naftos produktų srautas išaugo 43 proc. (lyginant su 2014 m. atitinkamu periodu).

Bendrovės naftos produktų terminalo didžiausi klientai yra AB "Orlen Lietuva" bei vienas didžiausių naftos bei jos produktų prekybininkų regione Litasco S.A. Taip pat 2015 m. birželio mėn. Bendrovė sudarė ilgalaikę mazuto perpylimo terminale sutartį su BNK (UK) Limited, kuri priklauso didžiausiai Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai – ZAT "Belaruskaja neftenaja kampanija" (Baltarusijos naftos bendrovė - BNK). Ši nauja sutartis leis Bendrovei užsitikrinti didesnį naftos produktų krovos srautą bei diversifikuoti NP krovos klientus.

2015 m. po ilgo tarpo Bendrovei pavyko pritraukti šviesių naftos produktų krovos srautus iš Baltarusijos. Mažos apimties krovos sutartys (konkrečioms tanklaivių partijoms) buvo sudaromos su minėtos BNK dukterine įmone. Viso per pirmą 2015 m. pusmetį perkrauta 255 tūkst. t benzino ir dyzelino iš Baltarusijos NPG. Tokios mažesnės apimties sutartys su rinkoje gerai žinomais vardais bei šalies kaimynais padeda diversifikuoti užsakymų portfelį. Tai leidžia tikėtis geresnių finansinių rezultatų ir greičiau pajusti bei reaguoti į rinkoje vykstančius pokyčius bei pritraukti didesnius naftos produktų srautus į Klaipėdos uostą

Bendrovės naftos terminalas nuo įkūrimo pradžios nuolat garsėjo kaip TNP perkrovos terminalas, dėl palankių techninių uosto ir terminalo charakteristikų (neužšąlantis uostas, galinga nuosava katilinė, krovimo įrenginių našumas, terminalo saugyklų talpos ir kt.). Tačiau naftos produktų rinka keičiasi. Baltarusijos ir Rusijos NPG modernizuojamos. Numatant šias tendencijas, Bendrovė nuo 2011 m. atliko eilę naftos produktų terminalo modernizavimo darbų (pastatytos naujos universalios talpyklos, modernizuotas vamzdynas ir kt.). Investicijų būtinumas pasiteisino, nes ŠNP srautai naftos produktų terminale auga (žr. žemiau).

2015 m. 6 mėn. 2014 m. 6 mėn. 2013 m. 6 mėn.
tūkst. t proc. dalis tūkst. t proc. dalis tūkst. t proc. dalis
TNP 1.580 47% 1.428 59% 2.265 63%
ŠNP 1.656 50% 974 40% 1.293 36%
Naftos produktų terminalo
krova iš viso
3.236 97% 2.402 99% 3.558 100%
Subačiaus kuro bazė ŠNP 93 3% 13 1% 11 0%
Naftos produktų krova iš viso 3.329 100% 2.415 100% 3.569 100%

Taip pat tamsiųjų naftos produktų tranzito krovai didelę įtaką turi kitų uostų konkurencija. Per pastaruosius kelerius metus Rusijos Federacijoje pagamintų naftos produktų eksportas nuslūgo visuose Baltijos šalių uostose, kadangi Rusija suinteresuota kuo daugiau naftos produktų perkrauti per savo uostus, ypatingai aktyviai tai daroma pirmiausia per Ust Lugos uosto terminalą, kurio metinis pajėgumas jau siekia 30 mln. t per metus ir jis vis dar palaipsniui didinamas, bei kitus Rusijos terminalus.

SGD rinkos apžvalga ir ateities tendencijos

Pastaruosius kelerius metus auganti SGD paklausa ir toliau išlaiko lėto augimo tendenciją ir per 2015-uosius metus pasaulinėje rinkoje turėtų būti suvartota 3 milijonais tonų SGD daugiau nei 2014-aisiais. Padidėjusi pasiūla pasaulinėje rinkoje bei sumažėjusi paklausa daugiausiai SGD vartojančioje Azijoje lėmė, kad SGD importas į Europą išaugo net 24% lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu. Didžioji dalis Europą pasiekusių krovinių buvo nukreipti į Didžiąją Britaniją bei Olandiją, kurių SGD importai patrigubėjo, taip pat į Belgiją, Graikiją bei Italiją, kurių SGD importai padvigubėjo lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu.

2014-aisias prasidėjusi SGD pasiūlos augimo banga ir toliau tęsiasi. Šiuo metu yra statomi arba gavę galutinius sprendimus dėl investavimo nauji SGD eksporto terminalų projektai, kurių bendri metiniai pajėgumai sudarys iki 115 milijonų tonų per metus. Tai lems SGD pasiūlos didžiausią 5 metų prieaugį istorijoje- net 40%. Didelė dalis pajėgumų atsiras JAV, kuri turėtų tapti trečia pagal dydį SGD eksportuotoja pasaulyje po Australijos ir Kataro.

Vertinant trumpalaikes paklausos prognozes, panašu, kad Azijos paklausos augimas bus per lėtas, jog absorbuotų išaugusią pasiūlą rinkoje, tiesa, daug kas priklausys nuo orų ateinančiais metais. Tikėtina, kad rinkos balansavimo sumetimais jau dabar vykstantis krovinių nukreipimas į Europą ir toliau išsilaikys.

Nors ateinančius kelis metus SGD pasiūla rinkoje viršys paklausą, ilgalaikėje perspektyvoje SGD paklausos augimas, nors kol kas lėtas, iki 2030 turėtų kasmet greitėti ir 15os metų augimo vidurkis turėtų siekti ~5% per metus. Todėl, jei artimiausiu metu nebus priimti sprendimai dėl naujų SGD eksporto terminalo projektų įgyvendinimo, kurie papildomų sukurtų apie 65 milijonus tonų per metus SGD skystinimo pajėgumų , tikėtina, 2025-aisiais bus įtempta padėtis, kai paklausa viršys pasiūlą ir kaina ženkliai kils. Šis scenarijus yra realistiškas, nes pasiūlos perteklius bei žemos naftos kainos esamu momentu stabdo investicijas į ateities SGD eksporto projektus.

Šaltinis: FERC

2015 m. lėtai auganti paklausa ir ženkliai išaugusi pasiūla bei žemos naftos kainos nulėmė SGD kainų kritimą. Vidutinė SGD kaina šiuo metu yra žemesnė nei prieš Fukušimos katastrofą. SGD kroviniai nukreipti į Europos rinką turi konkuruoti su rusiškomis dujomis iš vamzdžio, dėl to kaina dar labiau krenta. Nors SGD kaina Azijoje beveik susilygino su kaina Europoje, kaina JAV vis dar išlieka 2.5 kartų žemesnė.

Kadangi Bendrovės SGD terminalo veikla yra reguliuojama valstybės, jos finansiniai rezultatai priklauso nuo reguliavimo aplinkos bei veiksnių įtakojančių jų pasikeitimą. Per 2015 m. I pusmetį nebuvo priimta SGD terminalo veiklos reguliavimo pakeitimų.

FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI

(Visos sumos lentelėje pateiktos tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Pagrindiniai finansiniai veiklos rodikliai 2015 06 30 2014 06 30 2013 06 30
Naftos produktų krova (neto tūkst. t) 3.329 2.415 3.569
Išdujinta SGD (tūkst. MWh) 2.640 - -
Investicijos (ilgalaikio turto įsigijimai kartu su perkėlimu
iš atsargų)
2.569 13.801 10.877
Naftos produktų terminalas 169 865 3.883
Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas 2.239 12.903 6.994
Subačiaus kuro bazė 51 33 -
Finansiniai rodikliai
Pardavimo pajamos 53.871 16.726 20.873
Bendrasis pelnas 13.363 6.049 8.904
EBITDA 17.822 7.709 10.734
EBIT 11.467 4.088 7.202
Finansinė ir investicinė veikla (579) 195 88
Pelnas prieš apmokestinimą 10.888 4.283 7.290
Grynasis pelnas 9.458 3.670 6.205
Ilgalaikis turtas 185.818 162.168 136.952
Trumpalaikis turtas 52.315 34.844 31.267
Iš viso turto 238.133 197.012 168.219
Nuosavas kapitalas 184.225 169.129 161.441
Pelningumas
Turto grąža (ROA) 6,5% 4,0% 7,3%
Kapitalo grąža (ROE) 8,4% 4,7% 7,7%
Bendrojo pelno marža 24,8% 36,2% 42,7%
EBITDA marža 33,1% 46,1% 51,4%
EBIT marža 21,3% 24,4% 34,5%
Grynojo pelno marža 17,6% 21,9% 29,7%
Apyvartumas
Gautinos sumos, dienos 89 25 19
Mokėtinos sumos, dienos 34 63 17
Finansų struktūra
Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis 0,29 0,16 0,04
Nuosavo kapitalo ir turto santykis 0,77 0,86 0,96
Bendras likvidumo koeficientas 2,30 3,24 7,03
Rinkos vertės rodikliai
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartai 9,6 14,2 10,7
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai, Eur 0,025 0,010 0,016

EBITDA = pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją;

EBIT = pelnas prieš mokesčius ir palūkanas;

Nuosavo kapitalo grąža (ROE) = paskutinių 12 mėnesių grynasis pelnas (nuostolis)/ (nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje + nuosavas kapitalas laikotarpio pradžioje)/2;

Turto grąža (ROA) = paskutinių 12 mėnesių grynasis pelnas (nuostolis)/ (turtas laikotarpio pabaigoje + turtas laikotarpio pradžioje)/2;

Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis = įsipareigojimai iš viso laikotarpio pabaigoje / nuosavas kapitalas iš viso laikotarpio pabaigoje;

Bendras likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje / trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje.

Veiklos rodikliai 2015 06 30 2014 06 30 2013 06 30 2012 06 30 2011 06 30
Naftos produktų krova (neto tūkst. t) 3.329 2.415 3.569 3.329 3.992
Išdujinta SGD (tūkst. MWh) 2.640 - - - -
Pardavimo pajamos 53.871 16.726 20.873 19.725 23.104
Grynasis pelnas 9.458 3.670 6.205 6.080 8.081

Pagrindiniai 5 m. istoriniai rodikliai

Didžiausią įtaką 2015 m. šešių mėn. Bendrovės finansiniams rezultatams turėjo:

  • Naftos produktų terminalo Klaipėdoje veikla (pardavimo pajamų augimas 4.570 tūkst. Eur, KN veiklos grynojo pelno augimas 3.619 tūkst. Eur);
  • Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veikla (papildomos pardavimo pajamos 32.367 tūkst. Eur, SGDT veiklos grynojo pelno augimas 1.998 tūkst. Eur).

Kaip minėta, AB "Klaipėdos nafta" veiklą sudaro trys veiklos segmentai: Naftos produktų terminalo (KN), Subačiaus kuro bazės (SKB) ir Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGDT). Žemiau pateikiama informacija apie kiekvieno iš veiklos segmentų įtaką Bendrovės finansiniams veiklos rezultatams:

Sausis-birželis
2015 m. 2014 m. (%)
Pardavimo pajamos iš viso 53.871 16.726 222,1%
KN 20.356 15.786 28,9%
SKB 1.148 940 22,1%
SGDT 32.367 - -
Grynasis pelnas iš viso 9.458 3.670 157,7%
KN 7.880 4.261 84,9%
SKB 355 184 92,9%
SGDT 1.223 (775) -257,8%
EBITDA iš viso 17.822 7.709 131,2%
KN 12.595 8.003 57,4%
SKB 833 597 39,5%
SGDT 4.394 (891) -593,2%

Pajamos

2015 m. 6 mėn. Bendrovės pardavimo pajamos – 53.871tūkst. Eur, lyginant su 2014 m. 6 mėn. (16.726 tūkst. Eur), išaugo 37.145 tūkst. Eur (arba 2,2 karto daugiau). Pajamų augimui įtakos turėjo: SGDT veiklos 32.367 tūkst. Eur pajamos bei naftos produktų terminalo krovos pajamų didėjimas 4.570 tūkst. Eur.

Naftos produktų terminalo pardavimo pajamos už 2015 m. I pusm. pasiekė 20.356 tūkst. Eur ir padidėjo 28,9 proc. lyginant su 2014 m. Pajamas padidino 34,7 proc. didesnė naftos produktų krova, dėl ko vien naftos produktų perkrovos pajamos išaugo 4.157 tūkst. Eur. Kitos su krova ir konsultacijomis susijusios pajamos išaugo 412 tūkst. Eur.

Kaip pateikta lentelėje paragrafe "Verslo aplinka" labiausiai išaugo šviesių naftos produktų krova – 70 proc. iki 1.656 tūkst. t. Kaip minėta, šis padidėjimas susijęs AB Orlen Lietuva krovos didėjimu bei naujais kroviniais iš Baltarusijos. Tamsiųjų naftos produktų krova išaugo 10,6 proc. iki 1.580 tūkst. t.

Subačiaus kuro bazės 2015 m. 6 mėn. pardavimo pajamos padidėjo 22,3 proc. (arba 208 tūkst. Eur) dėl 80 tūkst. t didesnės NP perkrovos bei išaugusių naftos produktų saugojimo pajamų. 2015 m. I pusm. sudaryta naftos produktų saugojimo sutartis su papildomu klientu.

SGD terminalo 2015 m. 6 mėn. pardavimo pajamos sudaro 32.367 tūkst. Eur, kurios apima pusę 2015-iems metams Valstybinės kainos ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintų būtinųjų SGDT eksploatavimo sąnaudų bei pusę SGDT infrastruktūrinės dalies investicijų grąžos sumos.

Sąnaudos

2015 m. 6 mėn. pardavimo savikaina sudaro 40.508 tūkst. Eur, lyginant su 2014 m. 6 mėn. (10.676 tūkst. Eur), išaugo 3,7 karto arba 29.832 tūkst. Eur, dėl nuo 2014 m. lapkričio 27 d. pradėto eksploatuoti SGD terminalo sąnaudų (29.747 tūkst. Eur).

Pirmų 6 2015 m. mėnesių SGDT bendra sąnaudų suma sudaro 30.525 tūkst. Eur, iš jų didžioji dalis sudaro laivo-saugyklos "Independence" nuomos mokėjimai, darbo užmokesčio, krantinių nuomos sąnaudos, o visos SGDT sąnaudos per 2015 m. 6 mėn. padidėjo 29.612 tūkst. Eur. Žemiau pateikiamas visų Bendrovės sąnaudų pokyčio detalizavimas.

Sausis-birželis Pokytis
2015 m. 2014 m. (%)
KN nusidėvėjimo sąnaudos 3.384 3.196 5,9%
KN su darbuotojais susijusios sąnaudos 3.067 3.393 -9,6%
KN kintamos (dujos, elektra, geležinkeliai) sąnaudos 3.238 3.150 2,8%
Kitos KN gamybinės ir veiklos sąnaudos 1.625 1.249 30,1%
SKB sąnaudos 741 753 -1,6%
Laivo-saugyklos nuomos ir kitų susijusių mokėjimų sąnaudos 25.264 - 100%
Kitos SGDT sąnaudos 5.261 913 476,2%
Viso sąnaudų 42.579 12.656 236,4%

2015 m. 6 mėn. kiek padidėjo naftos produktų terminalo nusidėvėjimo sąnaudos (188 tūkst. Eur arba 5,9 proc.) iki 3.384 tūkst. Eur dėl ankstesnių įvykdytų investicijų. Dujų, elektros bei geležinkelių sąnaudos (pagrindinės kintamos KN sąnaudos) bendrai padidėjo 88 tūkst. Eur arba 2,8 proc. (kai krova išaugo 34,7 proc.). Šis padidėjimas nedidelis, kadangi sumažėjusi dujų kaina gerokai sumažino dujų sąnaudas. 2015 m. 6 mėn. KN sąnaudos darbo užmokesčiui sumažėjo 9,6 proc. arba 326 tūkst. Eur, dėl 2014 m. atliktų reorganizacinių pakeitimų, siekiant optimizuoti gamybinius procesus. Per 2015 m. 6 mėn. bendras vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo 9 darbuotojais. Kitos 2015 m. 6 mėn. naftos produktų terminalo administracinės sąnaudos išaugo 360 tūkst. Eur. Sąnaudų augimui daugiausiai įtakos turėjo 207 tūkst. Eur suformuoti didesni turto vertės sumažėjimo atidėjimai, bei kitos gamybinės sąnaudos susijusios su didesne veiklos apimtimi bei veiklos sąnaudos, susijusios su naujų veiklų vystymu.

Kitos SGDT sąnaudas daugiausia sudaro nusidėvėjimo, darbo užmokesčio, krantinių nuomos, draudimo bei kitos būtinosios terminalo eksploatavimo sąnaudos.

Subačiaus kuro bazės 2015 m. 6 mėn. bendra sąnaudų suma sumažėjo 1,6 proc. arba 12 tūkst. Eur.

Veiklos rezultatai

2015 m. 6 mėn. EBITDA siekia 17.822 tūkst. Eur, lyginant su 2014 m. 6 mėn. (7.709 tūkst. Eur), išaugo 131,2 proc. arba 10.113 tūkst. Eur. EBITDA marža dėl padidėjusių pajamų sumažėjo, tačiau išlieka aukštame lygyje – 33,1 proc. (2014 m. 6 mėn. – 46,1 proc.).

2015 m. 6 mėn. finansinės veiklos rezultatas grynąja verte buvo neigiamas ir sudarė 579 tūkst. Eur. Neigiamam rezultatui įtakos turėjo 243 tūkst. Eur ilgalaikių paskolų palūkanų sąnaudos, 206 tūkst. Eur valiutos kurso svyravimo neigiamas rezultatas, 145 tūkst. Eur nuostolis dėl Bendrovės įstatinio kapitalo konversijos į eurus.

2015 m. 6 mėn. Bendrovės grynasis pelnas – 9.458 tūkst. Eur, lyginant su 2014 m. 6 mėn. grynuoju pelnu (3.670 tūkst. Eur), jis išaugo 2,6 karto arba 5.788 tūkst. Eur. Grynojo pelno augimui didžiausią įtaka turėjo išaugęs naftos terminalo segmento grynasis pelnas 3.619 tūkst. Eur bei SGDT pelninga veikla (SGDT grynasis pelnas išaugo 1.998 tūkst. Eur). 2015 m. 6 mėn. Subačiaus kuro bazės grynasis pelnas (355 tūkst. Eur), lyginant su 2014 m. 6 mėn. (184 tūkst. Eur), išaugo dvigubai (171 tūkst. Eur).

Grynojo pelno marža siekė 17,6 proc., bendrojo pelno marža siekia 24,8 proc. (2014 m. 6 mėn. atitinkamai: 21,9 proc. ir 36,2 proc.). Pelnas tenkantis vienai akcijai sudarė 0,02 Eur/akcijai (2014 m. 6 mėn. – 0,01 Eur/akcijai).

Metinė Bendrovės kapitalo grąža 2015 m. 6 mėn. sudarė 8,4 proc. (2014 m. 6 mėn. – 4,7 proc.), turto grąža – 6,5 proc. (2014 m. 6 mėn. – 4,0 proc.). Turto grąža didino reikšmingos SGD terminalo pajamos.

AKCINIS KAPITALAS IR AKCININKAI

Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas 2015 m. birželio 30 d. buvo 110.375.793,36 Eur (2014 m. gruodžio 31 d. buvo 110.231.170,06 Eur) ir yra visiškai apmokėtas. Skirtumas 145 tūkst. Eur susidarė dėl akcijų nominalios vertės konvertavimo į eurus. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.606.184 (trys šimtai aštuoniasdešimt milijonų šeši šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt keturias) paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė dvidešimt devyni (0,29) Euro centai. Valstybei, kurią atstovauja Energetikos ministerija, priklausė 72,32 % akcijų (275.241.290 vienetai).

Bendrovės 380.606.184 paprastos vardinės akcijos (ISIN kodas LT0000111650) yra listinguojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomajame prekybos sąraše (simbolis - KNF1L).

2015 m. birželio 30 d. Bendrovės akcijas valdė 1.849 akcininkai (2014 m. gruodžio 31 d. – 1.871).

2015 m. birželio 30 d. 2014 m. gruodžio 31 d.
Akcininkas (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės
adresas, įmonės kodas)
Turimų akcijų
skaičius (vnt.)
Turima
įstatinio
kapitalo dalis
(proc.)
Turimų akcijų
skaičius (vnt.)
Turima
įstatinio
kapitalo dalis
(proc.)
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos
Respublikos energetikos ministerijos (Gedimino pr.
38/2, Vilnius, 302308327)
275.241.290 72,32 275.241.290 72,32
UAB koncernas "Achemos grupė" (Jonalaukio km.,
Jonavos rajonas, 156673480)
38.975.150 10,24 38.975.150 10,24
Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas) 66.389.744 17,44 66.389.744 17,44
Iš viso 380.606.184 100,00 380.606.184 100,00

2015 m. birželio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės didžiausi akcininkai, turintys po daugiau nei 5 proc. akcijų:

Akcijos kainos dinamika NASDAQ OMX Vilnius 2015 m. sausio-birželio mėn.

Valiuta Atidarymo
kaina
Didžiausia
kaina
Mažiausia
kaina
Uždarymo
kaina
Vidutinė
kaina
Apyvarta vnt. Apyvarta
EUR 0,319 0,415 0,318 0,379 0,373 2.986.481 1.106.811
LTL 1,10 1,43 1,10 1,31 1,29 2.986.481 3.821.597

2015 m. birželio 30 d. Bendrovės rinkos kapitalizacija buvo 144,2 mln. Eur (2014-12-31 – 118,4 mln. Eur).

BENDROVĖS VALDYMAS

Bendrovės valdymo bei priežiūros organai

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais bei Bendrovės veiklos dokumentais.

Juridinių asmenų registre įregistruotuose Bendrovės įstatuose numatyti šie Bendrovės organai:

  • Visuotinis akcininkų susirinkimas,
  • Stebėtojų taryba,
  • Valdyba,
  • Bendrovės vadovas generalinis direktorius.

Stebėtojų tarybos nariai 2015 m. birželio 30 d.

Agnė Amelija Petravičienė

(g. 1982 m.) – Bendrovės stebėtojų tarybos narė, pirmininkė, išrinkta 2013 m. vasario 11 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai. Išsilavinimas: Lietuvos Teisės Universitetas, teisės ir valdymo studijų programa, teisės bakalauras (2004), Mykolo Romerio Universitetas, teisės magistras (2009). Darbovietė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos teisės skyriaus vedėja. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: nuo 2014 m. birželio 30 d. AB "Amber Grid" valdybos narė, VĮ "Ignalinos atominė elektrinė" valdybos narė. Bendrovės akcijų neturi.

Romas Švedas

(g. 1970 m.) – Bendrovės stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2013 m. vasario 11 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai. Išsilavinimas: Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, teisininko kvalifikacija (1993), "Politinė demokratija", Umea Universitetas, Švedija (1991), "Užsienio prekybos politika", Pasaulio prekybos organizacija, Ženeva, Šveicarija (1993), "Derybos dėl tarptautinių prekybos sutarčių", Tarptautinės teisės institutas, Vašingtonas D.C., JAV (1994), "Baltijos korporatyvinio valdymo institutas", įmonių valdymo studijų programa (2010). Darbovietė: Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius, nepriklausomas konsultantas, MB "Romas Švedas ir partneriai" vadovas, Jungtinių Tautų ESPOO konvencijos Vykdomojo komiteto narys, Europos Sąjungos Energetikos reguliatorių bendradarbiavimo agentūros Administracinės tarybos pakaitinis narys. Bendrovės akcijų neturi.

Eimantas Kiudulas

(g. 1970 m.) - Bendrovės stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2013 m. vasario 11 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai, Bendrovės audito komiteto narys. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, ekonomikos fakultetas (1994), ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, modulis - valdymo apskaita: vertės analizės (2010). Darbovietė - UAB KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ – vadovas, valdybos narys. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme - Eimanto Kiudulo individualios įmonės savininkas, UAB "LEZ projektų valdymas" valdybos narys, UAB "PO7" direktorius, UAB "Quantum capital" valdybos narys, nuo 2014 m. sausio 6 d. UAB "Metalo valdymo projektai" vadovas, nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. UAB "Pro BioSanus" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi.

Audito komiteto nariai 2015 m. birželio 30 d.

Eimantas Kiudulas

(g. 1970 m.) – Bendrovės stebėtojų tarybos narys, audito komiteto narys (audito komiteto pirmininkas iki 2014 m. birželio 13 d.), 2013 m. kovo 18 d. Stebėtojų tarybos perrinktas ketverių metų kadencijai. Plačiau – stebėtojų tarybos narių grafoje.

Linas Sasnauskas

(g. 1971 m.) - Bendrovės Audito komiteto narys, 2013 m. kovo 18 d. stebėtojų tarybos išrinktas ketverių metų kadencijai. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Ekonomikos bakalauras (1994), "Baltic Management Institute", verslo vadybos magistras (2000). Baltic Institute of Corporate Governance, įmonių valdymo studijų programa (2014). Darbovietė – UAB "Ad ventum" valdybos pirmininkas, AB "Lietuvos paštas" valdybos narys, UAB "Carlsen Baltic" finansų vadovas (nuo 2015 rugpjūčio 3 d.). Bendrovės akcijų neturi.

2015 m. sausio 26 d. Stebėtojų taryba patvirtino nepriklausomo Audito komiteto nario bei Audito komiteto pirmininko Simono Rimašausko atsistatydinimą iš Bendrovės Audito komiteto nuo 2015 m. sausio 31 d. dėl kitų einamų pareigų. Naujas audito komiteto narys tarpinio pranešimo skelbimo dienai dar nebuvo paskirtas.

Bendrovės Valdybos nariai 2015 m. birželio 30 d.

Rytis Ambrazevičius

(g. 1967 m.) - Bendrovės valdybos narys nuo 2011 m. spalio 24 d. Išsilavinimas: Kauno technologijos universiteto mechanikos fakultetas, inžinieriaus diplomas (1989), Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla - vadybos ir verslo administravimo magistras (2003), Baltic Institute of Corporate Governance, studijų programos: valdybos pirmininko vaidmuo (2013) ir įmonių valdymas (2012). Dalyvavimas kitų įmonių valdyme - nuo 2014 m. sausio 28 d. UAB "Vadeksa" vadovas, akcininkas, nuo 2015 m. birželio 10 d. Baltic Institute of Corporate Governance, viceprezidentas. Bendrovės akcijų neturi.

Mindaugas Jusius

(g. 1979 m.) - Bendrovės valdybos narys nuo 2011 m. spalio 24 d. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, bankininkystės bakalauro ir magistro diplomai (2003), ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, verslo ir administravimo magistras (2008). London Business School, vadovams skirta mokymosi programa (2008), Baltic Institute of Corporate Governance, studijų programos: valdybos pirmininko vaidmuo (2013) ir įmonių valdymas (2010). Darbovietė: Swedbank Life Insurance SE, vadovas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: Swedbank Life Insurance SE, užsienio juridinio asmens valdymo organo narys. Bendrovės akcijų neturi.

Dainius Bražiūnas

(g. 1983 m.) – Bendrovės valdybos narys nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, energetikos bakalauras (2005). Darbovietė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme – nuo 2014 m. birželio 30 d. AB "Amber Grid" valdybos narys, BALTPOOL UAB valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi.

Mantas Bartuška

(g. 1984 m.) - Bendrovės valdybos narys bei Bendrovės generalinis direktorius nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. Valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Prieš tai ėjo finansų ir administravimo departamento direktoriaus pareigas (nuo 2010 m. gegužės 18 d.). Išsilavinimas: Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas, vadybos ir verslo administravimo diplomas (2007). Dalyvavimas kitų įmonių valdyme - BALTPOOL UAB valdybos pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi.

Bendrovės administracijos vadovai 2015 m. birželio 30 d.

Mantas Bartuška

(g. 1984 m.) – valdybos narys, generalinis direktorius, Bendrovėje generaliniu direktoriumi ir valdybos nariu paskirtas nuo 2014 m. rugsėjo 25 d., prieš tai ėjo finansų ir administravimo departamento direktoriaus pareigas (nuo 2010 m. gegužės 18 d.). Plačiau – valdybos narių grafoje.

Osvaldas Sabaliauskas

(g. 1968 m.) – generalinio direktoriaus pavaduotojas, šias pareigas eina nuo 2014 m. sausio 27 d. Išsilavinimas: Aleksandro Stulginskio universitetas (buv. Kauno žemės ūkio akademija), inžinieriaus elektriko diplomas (1993). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Osvaldas Sabaliauskas Bendrovės akcijų neturi.

Marius Pulkauninkas

(g. 1978 m.) - finansų ir administravimo departamento direktorius. Bendrovėje finansų ir administravimo departamento direktoriumi dirba nuo 2014 m. spalio 20 d. Išsilavinimas: Vilniaus universiteto ekonomikos fakultetas, verslo administravimo ir vadybos bakalauras (2000) bei magistras (2002). Marius Pulkauninkas Bendrovės akcijų neturi.

Gediminas Vitkauskas

(g. 1957 m.) – naftos produktų terminalo departamento direktorius, Bendrovėje dirba nuo 1995 m. spalio 16 d. Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, inžinieriaus mechaniko diplomas (1980), Vilniaus universitetas, filologo, anglų kalbos dėstytojo diplomas (1987). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Gediminas Vitkauskas turi 3.600 Bendrovės akcijų, tai sudaro 0,00001 proc. akcinio kapitalo ir balsų.

Tadas Matulionis

(g. 1977 m.) - suskystintųjų gamtinių dujų terminalo departamento direktorius (iki 2015 m. vasario 16 d. šias pareigas ėjo Rolandas Zukas). Bendrovėje dirba nuo 2013 m. balandžio 2 d. Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, telekomunikacijų inžinerijos mokslo bakalauras (2001); Vytauto Didžiojo universitetas, verslo administravimo magistras (2004). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Tadas Matulionis Bendrovės akcijų neturi.

Darius Turčinskis

(g. 1977 m.) – l. e. komercijos departamento direktoriaus pareigas. Bendrovėje dirba nuo 2013 m. gruodžio 16 d. Išsilavinimas: Klaipėdos universitetas, chemijos inžinerijos (naftos technologinių procesų) bakalauras (1999) bei magistras (2001). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Darius Turčinskis Bendrovės akcijų neturi.

Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai bei administracijos vadovai nėra ir nebuvo teisti už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams.

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DARBUOTOJUS

Personalas

2015 m. 6 mėn. vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius – 370, lyginant su 2014 m. 6 mėn. (379), sumažėjo 2,4 proc. arba 9 darbuotojais. Darbuotojų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo 2014 m. vykdyti reorganizaciniai pakeitimai siekiant optimizuoti gamybinius procesus.

2015 m. I pusm. Bendrovėje darbininkai sudarė 54 proc. (2014 m. – 58 proc.), specialistai 36 proc. (2014 m. – 33 proc.), vadovaujantysis personalas 10 proc. (2014 m. - 9 proc.) visų Bendrovės darbuotojų skaičiaus. 2015 m. birželio 30 d. Bendrovėje dirbo 72 proc. vyrų ir 28 proc. moterų (2014 m. birželio 30 d. atitinkamai 73 ir 27 proc.).

Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius Pokytis, proc.
Darbuotojų grupė 2015 m. 6 mėn. 2014 m. 6 mėn.
Vadovaujantys darbuotojai 1) 36 34 5,8
Specialistai 135 126 7,1
Darbininkai 199 219 -9,1
Iš viso 370 379 -2,3

Bendrovės darbuotojai pagal kategorijas

1) Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, jo pavaduotojas, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių vadovai.

Darbo apmokėjimo sistema

Bendrovės siekia sukurti efektyvią ir teisingą atlygio sistemą, kurios tikslas – pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus, kurių kvalifikacija ir darbo rezultatai padės bendrovei sėkmingai vystyti savo misiją ir siekti verslo tikslų mažiausiomis sąnaudomis.

Darbuotojų grupė Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto), Eur
2015 m. 6 mėn. 2014 m. 6 mėn.
Vadovaujantys darbuotojai 1) 3.461 3.434
Specialistai 1.609 1.593
Darbininkai 1.123 1.010
Visos įmonės vidurkis 1.322 1.223

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes

Pastabos:

1) Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, jo pavaduotojas, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių vadovai.

2) Į vidutinį mėnesinį darbo užmokestį yra įtrauktos metinės premijos.

Darbuotojams mokamas darbo užmokestis susideda iš: i) gaunamo fiksuoto atlyginimo už atliktą sutartą darbą – mėnesinės algos; ii) vienetinio atlygio – atlyginimo tam tikriems darbuotojams už papildomus darbus arba atliktą tam tikrą darbų kiekį; iii) kintamosios atlygio dalies, pagal kolektyvinės sutarties darbo apmokėjimo nuostatuose numatytą tvarką. Bendrovės darbuotojų kintama darbo užmokesčio dalis susideda iš dviejų dedamųjų: dalis, priklausanti nuo darbuotojo asmeninių rezultatų ir dalis, priklausanti nuo visos Bendrovės veiklos/finansinių rezultatų. Bendra kintamoji dalis negali viršyti 30 proc. fiksuoto mėnesinio atlyginimo dalies. Taip pat darbuotojams gali būti mokamos metinės ar vienkartinės premijos siekiant paskatinti, taip pat kitokio pobūdžio piniginės ir nepiniginės kompensacijos. Priklausomai nuo Bendrovės įgyvendintų užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo darbuotojams gali būti mokamos metinės premijos, kurių dydis remiantis vidaus tvarkomis priklauso nuo Bendrovės ir asmeninių tikslų įgyvendinimo lygio.

Bendrovės vadovybės darbo apmokėjimo sistema

Visos darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais, tarp jų – ir administracijos vadovais, yra sudarytos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

Generaliniam direktoriui, jo pavaduotojui ir departamentų direktoriams darbo apmokėjimo bei premijavimo nuostatas bei tvarkas tvirtina Bendrovės valdyba. Pagal šiuo metu galiojančias tvarkas direktoriams kiekvieną mėnesį mokama fiksuoto dydžio mėnesinė alga, kurią nustato Bendrovės valdyba, atsižvelgdama į darbo rinkos atlygius, siekdama sudaryti galimybę samdyti tik aukštos kompetencijos darbuotojus šioms pareigybėms, kurių kvalifikacijos dėka yra pasiekiami bendrovės tikslai. Direktoriai skatinimui Bendrovės valdyba yra patvirtinusi "AB "Klaipėdos nafta" vadovaujančių darbuotojų premijavimo tvarką", kuria direktoriai yra skatinami ne tik pasiekti Bendrovės metinius tikslus bet ir juos viršyti.

Bendrovės generaliniam direktoriui, jo pavaduotojui bei departamentų direktoriams nėra numatytos kompensacijos, jei šie atsistatydintų arba būtų atstatydinti iš savo pareigų. Taip pat nėra numatyta jokių papildomų išmokų akcijomis ar kito pobūdžio papildomų kompensacijų už darbo atlikimą Bendrovėje ar išeinant iš jos. Bendrovėje nėra numatytas vadovybės atlyginimų keitimo periodiškumas.

Kolektyvinė sutartis

Bendrovėje sudaryta Kolektyvinė sutartis. Kolektyvinė sutartis sudaryta tarp darbdavio (Bendrovės) ir darbuotojų kolektyvo ir joje sutarta dėl darbo, darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, saugos ir sveikatos, kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Sutarties tikslas sudaryti sąlygas darniai ūkinei-ekonominei veiklai ir verslui plėtoti ir tuo pačiu garantuoti aukštesnį darbo sąlygų lygį nei numatyta LR teisės aktais.

Kompetencijų ugdymas

Bendrovė nuolat organizuoja ir apmoka savo darbuotojų būtinuosius instruktavimus, kvalifikacinius bei kitus mokymus. Labai svarbu, kad svarbius darbus atliktų pasiruošę ir kvalifikuoti specialistai. Kiekvienais metais yra ruošiami Bendrovės svarbioms ir sudėtingoms pareigybėms rezervo ugdymo planai, tai yra svarbu bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimui, ir darbuotojų mokymų planai, tikslu užtikrinti darbuotojų reikiamą kvalifikaciją.

SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI

Sandorių su Bendrovės Stebėtojų tarybos ar Valdybos nariais sudaryta nebuvo. Sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis yra pateikiami Bendrovės 2015 m. šešių mėn. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Susijusių šalių sandorių pasikeitimų, kurie galėtų daryti poveikį finansinei Bendrovės veiklai, 2015 metais nebuvo. Visi sandoriai su susijusiomis šalimis buvo vykdomi rinkos sąlygomis (laikantis ištiestos rankos principo).

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mantas Bartuška, finansų ir administravimo departamento direktorius Marius Pulkauninkas ir apskaitos skyriaus vadovė Asta Sedlauskienė patvirtiname, kad mūsų žiniomis aukščiau pateiktame Bendrovės 2015 m. šešių mėn. tarpiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės aprašymas.

Generalinis direktorius Mantas Bartuška

Finansų ir administravimo departamento direktorius Marius Pulkauninkas

Apskaitos skyriaus vadovė Asta Sedlauskienė

Talk to a Data Expert

Have a question? We'll get back to you promptly.