SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS
SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITOS	3.
SUTRUMPINTOS TARPINĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS	$\overline{4}$
SUTRUMPINTOS TARPINĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS	6
SUTRUMPINTOS TARPINĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS
SUTRUMPINTŲ TARPINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS	8
KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS	16

2015 M. DEVYNIŲ MĖNESIŲ SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITOS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

	Pasta-	Grupė		Bendrovė
	bos	2015-09-30	2014-12-31	2015-09-30	2014-12-31
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	3	756	944	737	915
Materialusis turtas	3	403 145	364 401	402 339	363 431
Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą		188 877	82 228	188 877	82 228
Investicijos į dukterines įmones	4	-	-	2 854	2 796
Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones	4	1 099	1 088	1 047	1 047
Atidėto pelno mokesčio turtas		61	91	-	-
Po vienerių metų gautinos sumos		126	-	126	-
Finansinis turtas, galimas parduoti		1 923	2 237	1 923	2 237
Ilgalaikio turto iš viso		595 987	450 989	597 903	452 654
Trumpalaikis turtas
Atsargos		2 224	2 259	1 136	1 005
Išankstiniai apmokėjimai		258	275	176	248
Prekybos gautinos sumos		8 669	14 456	7 639	10 741
Kitos gautinos sumos		49 306	51 253	10 752	21 245
Iš anksto sumokėtas pelno mokestis		1 203	31	1 172	-
Kitas finansinis turtas		4 614	3 263	400	1 751
Iki išpirkimo termino laikomos investicijos	5	-	15 929	-	15 929
Pinigai ir pinigų ekvivalentai		2 143	25 293	1 604	25 003
Trumpalaikio turto iš viso		68 417	112 759	22 879	75 922
Ilgalaikis turtas skirtas parduoti		3	-	-	-
TURTO IŠ VISO		664 407	563 748	620 782	528 576
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	6	146 256	146 064	146 256	146 064
Akcijų priedai		8 579	8 579	8 579	8 579
Perkainojimo rezervas		6 397	6 840	6 304	6 739
Privalomasis rezervas Kiti rezervai		14 606 62 747	14 609 171 355	14 606 62 747	14 606 171 355
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)		4 598	(107 931)	5 427	(107 036)
Nuosavas kapitalas. tenkantis patronuojančios įmonės		243 183	239 516	243 919	240 307
akcininkams
Nekontroliuojanti dalis		126	57	-	-
Nuosavo kapitalo iš viso		243 309	239 573	243 919	240 307
Įsipareigojimai Ilgalaikiai įsipareigojimai
Dotacijos		130 967	108 140	130 967	108 140
Ilgalaikės paskolos	7	112 459	88 600	112 459	88 600
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas		11 033	11 669	11 033	11 669
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai		2 958	2 958	2 907	2 907
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		257 417	211 367	257 366	211 316
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	7	67 941	30 200	67 941	30 200
Trumpalaikės paskolos	7	41 306	10 580	16 482	-
Prekybos skolos		18 714	34 997	22 188	34 740
Gauti išankstiniai apmokėjimai		6 251	2 919	2 037	1 394
Pelno mokesčio įsipareigojimas		17	316	-	315
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai		29 452	33 796	10 849	10 304
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		163 681	112 808	119 497	76 953
Įsipareigojimų iš viso		421 098	324 175	376 863	288 269
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		664 407	563 748	620 782	528 576

2015 M. DEVYNIŲ MĖNESIŲ SUTRUMPINTOS TARPINĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

	Pasta-	Grupė		Bendrovė
	bos	2015-09-30	2014-09-30	2015-09-30	2014-09-30
Pajamos
Elektros ir susijusių paslaugų pajamos		60 127	76 660	60 127	76 660
Kitos pajamos		13 049	10 415	1 979	1 453
Pajamų iš viso	8	73 176	87 075	62 106	78 113
Veiklos sąnaudos
Elektros energijos ir susijusių paslaugų sąnaudos		(26 465)	(36 864)	(26 465)	(36 864)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3	(16 285)	(29 772)	(16 068)	(29 482)
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos		(8 584)	(7 863)	(4 217)	(3 961)
Remontų ir priežiūros sąnaudos		(3 285)	(3 659)	(4 738)	(4 831)
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos		(2 680)	(2 786)	(2 576)	(2 652)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos		( 786)	( 324)	( 777)	( 324)
Kitos sąnaudos		(10 527)	(9 660)	(2 858)	(3 267)
Veiklos sąnaudų iš viso		( 68 612)	( 90 928)	(57 699)	(81 381)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		4 564	(3 853)	4 407	(3 268)
Finansinė veikla
Finansinės veiklos pajamos		280	371	280	370
Finansinės veiklos sąnaudos		( 753)	( 728)	( 726)	( 689)
Finansinės veiklos iš viso		( 473)	( 357)	( 446)	( 319)
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pelno (nuostolių) dalis		11	30	-	-
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		4 102	(4 180)	3 961	(3 587)
Pelno mokestis
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos		(1 194)	(2 827)	(1 177)	(2 827)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)		607	2 890	636	2 899
Pelno mokesčio iš viso		( 587)	63	( 541)	72
Grynasis pelnas (nuostoliai)		3 515	(4 117)	3 420	(3 515)
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-	-
Bendrosios pajamos		3 515	(4 117)	3 420	(3 515)
Grynasis pelnas (nuostoliai) priskirtini:
Patronuojančios įmonės akcininkams		3 475	(4 066)	3 420	(3 515)
Nekontroliuojančiai daliai		40	( 51)	-	-
		3 515	(4 117)	3 420	(3 515)
Bendrosios pajamos priskirtinos:
Patronuojančios įmonės akcininkams		3 475	(4 066)	3 420	(3 515)
Nekontroliuojančiai daliai		40	( 51)	-	-
		3 515	(4 117)	3 420	(3 515)
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (eurais)	10	0,007	(0,008)	0,007	(0,007)

2015 M. TRIJŲ MĖNESIŲ SUTRUMPINTOS TARPINĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

	Grupė		Bendrovė
	2015-07-01 - 09-30	2014-07-01 - 09-30	2015-07-01 - 09-30	2014-07-01 - 09-30
Pajamos
Elektros ir susijusių paslaugų pajamos	20 351	24 035	20 351	24 035
Kitos pajamos	4 307	4 452	586	605
Pajamų iš viso	24 658	28 487	20 937	24 640
Veiklos sąnaudos
Elektros energijos ir susijusių paslaugų sąnaudos	(8 919)	(11 948)	(8 919)	(11 948)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(5 511)	(8 983)	(5 441)	(8 882)
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos	(2 773)	(2 629)	(1 284)	(1 260)
Remontų ir priežiūros sąnaudos	(1 157)	(1 320)	(1 694)	(1 750)
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos	( 769)	( 966)	( 738)	( 925)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos	( 368)	( 1)	( 368)	( 1)
Kitos sąnaudos	(3 705)	(3 946)	(1 226)	(1 179)
Veiklos sąnaudų iš viso	( 23 202)	( 29 793)	(19 670)	(25 945)
Veiklos pelnas (nuostoliai)	1 456	(1 306)	1 267	(1 305)
Finansinė veikla
Finansinės veiklos pajamos	20	76	25	76
Finansinės veiklos sąnaudos	( 175)	( 284)	( 168)	( 268)
Finansinės veiklos iš viso	( 155)	( 208)	( 143)	( 192)
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pelno (nuostolių) dalis	( 37)	1	-	-
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	1 264	(1 513)	1 124	(1 497)
Pelno mokestis
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	( 343)	( 752)	( 341)	( 752)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	228	799	228	807
Pelno mokesčio iš viso	( 115)	47	( 113)	55
Grynasis pelnas (nuostoliai)	1 149	(1 466)	1 011	(1 442)
Kitos bendrosios pajamos	-	-	-	-
Bendrosios pajamos	1 149	(1 466)	1 011	(1 442)

Grynasis pelnas (nuostoliai) priskirtini:
Patronuojančios įmonės akcininkams	1 116	(1 450)	1 011	(1 442)
Nekontroliuojančiai daliai	33	( 16)	-	-
	1 149	(1 466)	1 011	(1 442)
Bendrosios pajamos priskirtinos:
Patronuojančios įmonės akcininkams	1 116	(1 450)	1 011	(1 442)
Nekontroliuojančiai daliai	33	( 16)	-	-
	1 149	(1 466)	1 011	(1 442)
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (eurais)	0,002	(0,003)	0,002	(0,003)

2015 M. DEVYNIŲ MĖNESIŲ SUTRUMPINTOS TARPINĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

		Nuosavas kapitalas, priskirtinas Grupės akcininkams
Grupė	Pas tabos	Kapitalas	Akcijų priedai	Perkaino jimo rezervas	Privalo masis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskir stytasis pelnas	Tarpinė suma	Nekontro liuojanti dalis	Iš viso
Likutis 2014 m. sausio 1 d.		146 064	8 579	65 504	14 616	189 601	12 464	436 828	75	436 903
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos)		-	-	-	-	-	(4 066)	(4 066)	( 51)	(4 117)
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos		-	-	(4 054)	-	-	4 054	-	-	-
Pervedimai į nepaskirstytąjį pelną		-	-	-	( 8)	(18 246)	18 254	-	-	-
Dividendai		-	-	-	-	-	(32 674)	(32 674)	-	(32 674)
Dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas		-	-	-	-	-	-	-	38	38
Likutis 2014 m. rugsėjo 30 d.		146 064	8 579	61 450	14 608	171 355	(1 968)	400 088	62	400 150
Likutis 2015 m. sausio 1 d.		146 064	8 579	6 840	14 609	171 355	(107 931)	239 516	57	239 573
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos)		-	-	-	-	-	3 475	3 475	40	3 515
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos		-	-	( 443)	-	-	443	-	-	-
Pervesta į nepaskirstytąjį pelną		-	-	-	( 3)	(108 608)	108 611	-	-	-
Įstatinio kapitalo perskaičiavimas eurais	6	192	-	-	-	-	-	192	-	192
Dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas		-	-	-	-	-	-	-	29	29
Likutis 2015 m. rugsėjo 30 d.		146 256	8 579	6 397	14 606	62 747	4 598	243 183	126	243 309

Bendrovė	Pas tabos	Kapitalas	Akcijų priedai	Perkaino jimo rezervas	Privalo masis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskir stytasis pelnas	Iš viso
Likutis 2014 m. sausio 1 d. Ataskaitinio laikotarpio bendrosios		146 064	8 579	65 399	14 606	189 601	14 701	438 950
pajamos (sąnaudos) Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos		- -	- -	- (4 047)	- -	- -	(3 515) 4 047	(3 515) -
Pervedimai į nepaskirstytąjį pelną Dividendai		- -	- -	- -	- -	(18 246) -	18 246 (32 674)	- (32 674)
Likutis 2014 m. rugsėjo 30 d.		146 064	8 579	61 352	14 606	171 355	805	402 761
Likutis 2015 m. sausio 1 d. Ataskaitinio laikotarpio bendrosios		146 064 -	8 579 -	6 739 -	14 606 -	171 355 -	(107 036) 3 420	240 307 3 420
pajamos (sąnaudos) Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos		-	-	( 435)	-	-	435	-
Pervesta į nepaskirstytąjį pelną		-	-	-	-	(108 608)	108 608	-
Įstatinio kapitalo perskaičiavimas eurais	6	192	-	-	-	-	-	192
Likutis 2015 m. rugsėjo 30 d.		146 256	8 579	6 304	14 606	62 747	5 427	243 919

2015 M. DEVYNIŲ MĖNESIŲ SUTRUMPINTOS TARPINĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

	Pas-	Grupė		Bendrovė
	tabos	2015-09-30	2014-09-30	2015-09-30	2014-09-30
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)		3 515	(4 117)	3 420	(3 515)
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	3	16 285	29 772	16 068	29 482
Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas)		(839)	-	(839)	-
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pelno dalis		(11)	(30)	-	-
Pelno mokesčio sąnaudos		587	(63)	541	(72)
(Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto		786	325	777	324
perleidimo/nurašymo
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas:
Palūkanų pajamos		(16)	(168)	(16)	(167)
Palūkanų sąnaudos		487	715	462	678
Dividendų pajamos		(122)	(150)	(122)	(150)
Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos)		124	(40)	122	(42)
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas		6 769	(7 003)	12 731	933
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas Mokėtinų sumų, dotacijų ir gautų išankstinių apmokėjimų		114	(1 132)	-	(151)
padidėjimas(sumažėjimas)		(9 379)	(4 721)	(3 607)	(1 353)
Kito finansinio turto pasikeitimas		(1 037)	3 202	1 665	( 290)
(Sumokėtas) pelno mokestis		(1 164)	(2 796)	(1 164)	(2 796)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		16 099	13 794	30 038	22 881
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)		(173 928)	(42 336)	(173 877)	(42 164)
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimas		-	1	-	1
Gautos dotacijos		26 497	23 400	26 497	23 400
Terminuoti indėliai		-	(11 585)	-	(11 585)
Dukterinių (asocijuotų) įmonių įsigijimas		-	-	(58)	(150)
Dukterinių (asocijuotų) įmonių perleidimas		-	2 654	-	2 654
Iki išpirkimo termino laikomų investicijų išpirkimas	5	15 929	4 344	15 929	4 344
Gautos palūkanos		93	174	93	172
Gauti dividendai		122	150	122	150
Kiti investicinės veiklos pinigų srautai		-	76	-	40
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(131 287)	(23 122)	(131 294)	(23 138)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Gautos paskolos		63 800	40 000	63 800	40 000
Sugrąžintos paskolos		(2 200)	(8 200)	(2 200)	(8 200)
Sąskaitų likučio perviršis (overdraft)		30 726	9 092	16 482	-
Sumokėtos palūkanos		(280)	(715)	(217)	(678)
Išmokėti dividendai		(8)	(32 683)	(8)	(32 683)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		92 038	7 494	77 857	(1 561)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		(23 150)	(1 834)	(23 399)	(1 818)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		25 293	23 622	25 003	23 387
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje		2 143	21 788	1 604	21 569

1. Bendroji informacija

LITGRID AB yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas: A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius, Lietuva. LITGRID AB (toliau - LITGRID arba Bendrovė, arba Įmonė) - ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis ūkio subjektas, įsteigtas atskiriamos AB "Lietuvos energija" veiklos dalies pagrindu, įgyvendinant 2010 m. spalio 28 d. AB "Lietuvos energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas AB "Lietuvos energija" atskyrimas. 2010 m. lapkričio 16 d. Bendrovė įregistruota Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 302564383, PVM mokėtojo kodas LT100005748413.

LITGRID – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą. Bendrovė taip pat yra atsakinga už Lietuvos elektros rinkos integraciją ir vystymą bei elektros perdavimo tinklo eksploataciją ir jo plėtrą – strateginius elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektus, užtikrinsiančius šalies energetinę nepriklausomybę.

Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius.

2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

Įmonės akcininkai	Turimų akcijų skaičius	Turimų akcijų skaičius (proc.)
UAB "EPSO-G"	491 736 153	97,5
Kiti akcininkai	12 595 227	2,5
Iš viso:	504 331 380	100,0

Vienintelis UAB "EPSO-G" (įm. kodas 302826889, adresas A.Juozapavičiaus g. 13, Vilnius) kontroliuojantis akcininkas – Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.

Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.

Šių finansinių ataskaitų sudarymo dieną Grupę sudarė LITGRID bei šios tiesiogiai kontroliuojamos dukterinės įmonės:

Įmonės	Įmonės buveinės adresas	Valdomų akcijų dalis 2015 m. rugsėjo 30 d.	Valdomų akcijų dalis 2014 m. gruodžio 31 d.	Pagrindinė veikla
BALTPOOL UAB	A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius, Lietuva	67 proc.	67 proc.	Energijos išteklių biržos operatorius, VIAP lėšų administratorius
UAB "TETAS"	Senamiesčio g. 102B, Panevėžys, Lietuva	100 proc.	100 proc.	Specializuotos transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų techninės priežiūros, remonto ir įrengimo paslaugos, testavimo ir bandymo darbai, energetikos objektų projektavimas
UAB "Tinklo priežiūros centras"	A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius, Lietuva	100 proc.	100 proc.	Pasirengimas aukštos įtampos nuolatinės srovės elektros energetikos sistemos jungčių su Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemomis įrengimui, valdymui ir eksploatavimui

2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės investicijos į asocijuotas įmones ir bendrai valdomą įmonę sudarė:

Įmonės	Įmonės buveinės adresas	Valdomų akcijų dalis 2015 m. rugsėjo 30 d.	Valdomų akcijų dalis 2014 m. gruodžio 31 d.	Pagrindinė veikla
UAB Duomenų logistikos centras	Žvejų g. 14, Vilnius, Lietuva	20 proc.	20 proc.	Informacinių technologijų paslaugų teikimas
LitPol Link Sp.z.o.o	Wojciecha Gorskiego 900-033 Varšuva, Lenkijos Respublika	50 proc.	50 proc.	Tarpsisteminės elektros jungties LitPol Link projekto koordinatorius

Grupės darbuotojų skaičius 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo 664 (2014 m. gruodžio 31 d. – 707), Bendrovės darbuotojų skaičius 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo 235 (2014 m. gruodžio 31 d. - 226).

Bendrovės vadovybė patvirtino šias ataskaitas 2015 m. lapkričio 25 d.

2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės sutrumpintas tarpines finansines ataskaitas už devynių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2015 m. rugsėjo 30 d.:

2.1 Rengimo pagrindas

Bendrovės ir Grupės sutrumpintos tarpinės finansinės ataskaitos už devynių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2015 m. rugsėjo 30 d. yra parengtos pagal 34-ą Tarptautinį apskaitos standartą (toliau - TAS) "Tarpinė finansinė atskaitomybė".

Sutrumpintos tarpinės finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip. Ankstesnių metų palyginamoji informacija perskaičiuota pagal oficialų lito ir euro santykį: 1 Eur = 3,4528 Lt.

Siekiant geriau suprasti šiose sutrumpintose tarpinėse finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis, šios ataskaitos turi būti skaitomos kartu su Konsoliduotomis ir Bendrovės 2014 m. finansinėmis ataskaitomis, parengtomis pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Šios sutrumpintos tarpinės finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinį turtą, skirtą parduoti, kuris apskaitomas tikrąja verte.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Apskaitos principai, taikyti rengiant sutrumpintas tarpines finansines ataskaitas, yra tokie patys, kaip ir taikyti rengiant finansines ataskaitas už 2014 metus.

2.2 Nauji standartai, standartų pakeitimai ir aiškinimai

Naujų standartų, standartų pakeitimų ir aiškinimų, galiojančių Bendrovei ir Grupei nuo 2015 metų ir turinčių reikšmingą įtaką šioms finansinėms ataskaitoms nebuvo.

2.3 Konsolidavimo principai

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja Bendrovė. Bendrovė kontroliuoja ūkio subjektą, kai gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali paveikti šią grąžą naudodamasi savo galia valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama.

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima LITGRID AB ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokią pačią apskaitos politiką ir apima tokį patį ataskaitinį laikotarpį kaip ir patronuojančios įmonės finansinės ataskaitos.

Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo datos, kai jų efektyvi tiesioginė ar netiesioginė kontrolė pereina Bendrovei ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami.

2.4 Verslo jungimai tarp bendrai kontroliuojamų įmonių

Verslo jungimams, įvykusiems tarp bendrai kontroliuojamų įmonių, nėra taikomas 3 TFAS "Verslo jungimai". Tokie verslo jungimai apskaitomi taikant buvusių apskaitinių verčių metodą. Grupė nepripažįsta turto bei įsipareigojimų jų tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną, o apjungia įsigytą turtą bei įsipareigojimus balansinėmis vertėmis. Prestižas neatsiranda, o skirtumas tarp sumokėto atlygio ar perleisto grynojo turto apskaitinės vertės bei gauto atlygio ar įsigyto grynojo turto apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose apskaitomas tiesiogiai nuosavame kapitale.

2.5 Funkcinė valiuta

2015 metų sausio 1 d. – euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dieną pasikeitė Grupės funkcinė valiuta. Perskaičiuojant litus į eurus buvo taikomas euro ir lito perskaičiavimo kursas lygus 3,45280 lito už 1 eurą, kurį neatšaukiamai nustatė ES taryba.

3. Ilgalaikis nematerialusis ir materialusis turtas

Grupė	Nematerialusis turtas	Materialusis turtas
Likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d.(koreguota)	684	531 397
Įsigijimai	342	34 783
Pardavimai	-	( 1)
Nurašymai	-	( 347)
Perklasifikavimas iš atsargų	-	41
Perklasifikavimas	149	( 149)
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	-	(6 696)
Nusidėvėjimas/amortizacija	( 149)	(29 623)
Likutinė vertė 2014 m. rugsėjo 30 d.(koreguota)	1 026	529 405
Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d.	944	364 401
Įsigijimai	107	59 253
Nurašymai	( 1)	( 858)
Perklasifikavimas iš atsargų	-	10
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	-	(3 670)
Nusidėvėjimas/amortizacija	( 294)	(15 991)
Likutinė vertė 2015 m. rugsėjo 30 d.	756	403 145
Bendrovė	Nematerialusis turtas	Materialusis turtas
Likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d.(koreguota)	630	530 409
Įsigijimai	334	34 609
Pardavimai	-	( 1)
Nurašymai	-	( 347)
Perklasifikavimas iš atsargų	-	41
Perklasifikavimas	149	( 149)
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	-	(6 696)
Nusidėvėjimas/amortizacija	( 119)	(29 363)
Likutinė vertė 2014 m. rugsėjo 30 d.(koreguota)	994	528 503
Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d.	915	363 431
Įsigijimai	100	59 204
Nurašymai	-	( 849)

Perklasifikavimas iš atsargų - 13 Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu - (3 670) Nusidėvėjimas/amortizacija ( 278) (15 790) Likutinė vertė 2015 m. rugsėjo 30 d. 737 402 339

Ilgalaikis turtas apskaitomas įsigijimo vertę mažinant tam ilgalaikiam turtui įsigyti gautomis dotacijomis. Šių dotacijų likutis 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo 51 943 tūkst. Eur, 2014 m. rugsėjo 30 d. – 43 035 tūkst. Eur.

4. Investicijos į dukterines įmones (Bendrovės) ir asocijuotas bei bendrai valdomas įmones (Bendrovės ir Grupės)

Investicijos į dukterines įmones Bendrovės finansinėse ataskaitose

2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė tiesiogiai kontroliavo šias dukterines įmones:

Dukterinės įmonės	Įsigijimo vertė	Vertės sumažėjimas	Apskaitinė vertė	Dalies procentas
UAB "TETAS"	4 356	(1 981)	2 375	100
BALTPOOL UAB	305	-	305	67
UAB Tinklo priežiūros centras	174	-	174	100
Iš viso	4 835	(1 981)	2 854

Pagal 2015 m. sausio 22 d. Akcijų pasirašymo sutartį Bendrovė įsigijo BALTPOOL UAB 53 600 akcijų, kurių vienos vertė lygi 1,45 Eur, už 77 720 Eur. Bendrovė už įsigytas akcijas apmokės dalimis iki 2015 m. gruodžio 15 d. 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo apmokėta 58 290 Eur.

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė tiesiogiai kontroliavo šias dukterines įmones:

Dukterinės įmonės	Įsigijimo vertė	Vertės sumažėjimas	Apskaitinė vertė	Dalies procentas
UAB "TETAS"	4 356	(1 981)	2 375	100
BALTPOOL UAB	247	-	247	67
UAB Tinklo priežiūros centras	174	-	174	100
	4 777	(1 981)	2 796

Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones Bendrovės ir Grupės finansinėse ataskaitose

Investicijų į asocijuotas ir bendrai kontroliuojamas įmones judėjimas pateikiamas žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2015-09-30	2014-12-31	2015-09-30	2014-12-31
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje	1 088	4 611	1 047	4 437
Anuliuotos akcijos	-	(2 654)	-	(2 654)
Investicijų vertės sumažėjimas	-	( 959)	-	( 736)
Asocijuotų ar bendrai valdomų įmonių rezultatų dalis	11	90	-	-
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje	1 099	1 088	1 047	1 047

5. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos

	Grupė		Bendrovė
	2015-09-30	2014-12-31	2015-09-30	2014-12-31
"Swedbank" AB obligacijos, išpirkimas 2015 m. sausio 22 d.	-	15 929	-	15 929
Apskaitinė vertė	-	15 929	-	15 929

6. Nuosavas kapitalas

Įstatinis kapitalas

2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovės akcinis kapitalas perskaičiuotas į eurus yra 146 256 100,20 Eur. Jį sudaro 504 331 380 vnt. 0,29 Eur nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų.

Kiti rezervai

2015 m. balandžio 24 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą ir perkelti 108 607 507 Eur iš kitų rezervų į nepaskirstytąjį pelną.

7. Paskolos

Grupės ir Bendrovės paskolas sudaro:

		Grupė		Bendrovė
	2015-09-30	2014-12-31	2015-09-30	2014-12-31
Ilgalaikės
Banko paskolos	112 459	88 600	112 459	88 600
Trumpalaikės
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	67 941	30 200	67 941	30 200
Banko sąskaitos perviršis	41 306	10 580	16 482	-
Iš viso paskolų	221 706	129 380	196 882	118 800

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai

	Grupė		Bendrovė
	2015-09-30	2014-12-31	2015-09-30	2014-12-31
Tarp 1 ir 2 metų	8 082	29 082	8 082	29 082
Nuo 2 iki 5 metų	30 247	24 247	30 247	24 247
Po 5 metų	74 130	35 271	74 130	35 271
Iš viso	112 459	88 600	112 459	88 600

8. Segmentų ataskaita

Grupė yra išskyrusi šiuos 6 segmentus:

elektros energijos perdavimas;
prekyba balansavimo/reguliavimo elektros energija;
sisteminių paslaugų teikimas;
viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimas;
energijos išteklių biržos operatoriaus veikla;
remonto ir techninės priežiūros veiklos.

Bendrovės segmentai sutampa su Grupės pateiktais elektros energijos perdavimo, balansavimo/reguliavimo elektros energijos prekybos, sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimo segmentais.

Elektros energijos perdavimas – elektros energijos persiuntimas aukštos įtampos (330 - 110 kV) įrenginiais iš gamintojų vartotojams arba tiekėjams iki sutartyje nustatytos ribos. Pagrindinis šios veiklos tikslas – užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą skirstomiesiems tinklams, stambiesiems tinklų naudotojams iš elektrinių ir kaimyninių energetikos sistemų.

Prekyba balansavimo –reguliavimo elektros energija yra paslauga, užtikrinanti elektros gamybos/importo ir poreikio/eksporto subalansavimą.

Sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų teikimas. Bendrovė, užtikrindama patikimą sistemos darbą, perka iš elektros energijos gamintojų galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo ir avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines (galios rezervavimo) paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai nenumatytais atvejais sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.

Bendrovės/Grupės teikiamas VIAP sudaro:

strateginių elektros energetikos sektoriaus projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu įrengiant jungiamąsias linijas su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis ir (ar) sujungiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis (tarptautinės elektros jungtys Lietuva-Švedija ir Lietuva-Lenkija, Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į kontinentinės Europos tinklus) įgyvendinimas;

atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių prijungimas prie perdavimo tinklo, perdavimo tinklo optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstravimas, užtikrinantys gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius plėtrą;

elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, balansavimas.

Energijos išteklių biržos operatoriaus veiklą vykdo Bendrovės dukterinė įmonė BALTPOOL UAB. Vykdydama šią veiklą BALTPOOL UAB taip pat atlieka VIAP lėšų administratoriaus funkciją.

Remonto ir techninės priežiūros veiklą vykdo Bendrovės dukterinės įmonės UAB "TETAS" ir UAB Tinklo priežiūros centras. UAB "TETAS" pagrindinė veikla – specializuotos transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų techninės priežiūros, remonto ir įrengimo paslaugos, testavimo ir bandymo darbai, energetikos objektų projektavimas. UAB Tinklo priežiūros centro veikla pasirengimas aukštos įtampos nuolatinės srovės elektros energetikos sistemos jungčių su Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemomis įrengimui, valdymui ir eksploatavimui.

Grupės informacija apie segmentus už 2015 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

2015 m.	Verslo segmentai
	Perdavimo veikla	Prekyba balansavimo/ reguliavimo elektros energija	Sisteminių paslaugų pardavimas	VIAP teikimas	Energijos išteklių biržos operatoriaus veikla	Remonto ir techninės priežiūros veikla	Iš viso
Pajamos	42 473	9 628	6 873	3 132	389	14 652	77 147
Pajamos tarp segmentų	-	-	-	-	-	(3 971)	(3 971)
Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių	42 473	9 628	6 873	3 132	389	10 681	73 176
Veiklos pelnas (nuostoliai)	1 655	3 430	( 727)	50	122	34	4 564
Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąją verte*	x	x	x	x	x	x	( 473)
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis*	x	x	x	x	x	x	11
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	x	x	x	x	x	x	4 102
Pelno mokestis*	x	x	x	x	x	x	( 587)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	x	x	x	x	x	x	3 515
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	16 068	-	-	-	12	205	16 285

*Pelno mokestis, asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis ir finansinės pajamos (sąnaudos) neskaidomi tarp veiklų.

Grupės informacija apie segmentus už 2014 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

2014 m.	Verslo segmentai
	Perdavimo veikla	Prekyba balansavimo/reguliavimo elektros energija	Sisteminių paslaugų pardavimas	VIAP teikimas	Energijos išteklių biržos operatoriaus veikla	Remonto ir techninės priežiūros veikla	Iš viso
Pajamos	50 456	16 361	9 056	2 241	150	16 457	94 721
Pajamos tarps segmentų	-	-	-	-	-	(7 646)	(7 646)
Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių	50 456	16 361	9 056	2 241	150	8 811	87 075
Veiklos pelnas (nuostoliai)	(5 236)	4 039	(2 069)	-	( 157)	( 430)	(3 853)
Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąją verte*	x	x	x	x	x	x	( 357)
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis*	x	x	x	x	x	x	30
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	x	x	x	x	x	x	(4 180)
Pelno mokestis*	x	x	x	x	x	x	63
Grynasis pelnas (nuostoliai)	x	x	x	x	x	x	(4 117)
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	29 482	-	-	-	26	266	29 774

*Pelno mokestis, asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis ir finansinės pajamos (sąnaudos) neskaidomi tarp veiklų.

Grupė veikia Lietuvoje ir jos pajamos iš Lietuvos klientų sudaro 97 proc. visų pajamų.

Grupės ir Bendrovės pajamos pagal geografinę kliento lokaciją 2015 m. ir 2014 m. sudarė:

Šalis	Grupė		Bendrovė
	2015-09-30	2014-09-30	2015-09-30	2014-09-30
Lietuva	70 730	85 958	59 660	76 996
Rusija	357	239	357	239
Estija	1 373	424	1 373	424
Latvija	431	453	431	453
Norvegija	225	1	225	1
Švedija	60	-	60	-
Iš viso:	73 176	87 075	62 106	78 113

Visas Grupės ir Bendrovės turtas yra Lietuvoje.

9. Sandoriai tarp susijusių šalių

Bendrovės ir Grupės susijusios šalys 2015 m. ir 2014 m. buvo:

Bendrovės patronuojanti įmonė "EPSO-G", kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai; - Bendrovės dukterinės įmonės (Bendrovės susijusi šalis);
Bendrovės asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės;
AB Amber Grid ("EPSO-G" dukterinė įmonė);
Vadovybė.

Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal rinkos sąlygas, pagal teisės aktais reglamentuotą kainodarą arba laikantis viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimus.

Prekių ir paslaugų pardavimas

	Grupė		Bendrovė
	2015-09-30	2014-09-30	2015-09-30	2014-09-30
Bendrovės dukterinės įmonės	-	-	16 872	20 320
Grupės patronuojanti įmonė (UAB "EPSO-G")	14	-	14	-
Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės	1 167	1 073	1 167	1 073
	1 181	1 073	18 053	21 393
Prekių ir paslaugų pirkimas
	Grupė		Bendrovė
	2015-09-30	2014-09-30	2015-09-30	2014-09-30
Bendrovės dukterinės įmonės	-	-	15 617	21 618
Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės	401	284	401	284
	401	284	16 018	21 902
Gautinos sumos iš susijusių šalių
	Grupė		Bendrovė
	2015-09-30	2014-12-31	2015-09-30	2014-12-31
Bendrovės dukterinės įmonės	-	-	1 857	2 350
Grupės patronuojanti įmonė (UAB "EPSO-G")	2	3	2	3
Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės	158	158	158	158
	160	161	2 017	2 511
Mokėtinos sumos susijusioms šalims
	Grupė		Bendrovė

	2015-09-30	2014-12-31	2015-09-30	2014-12-31

Bendrovės dukterinės įmonės	-	-	3 178	5 522
Grupės patronuojanti įmonė (UAB "EPSO-G")	-	-	-	-
Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės	20	76	20	76
	20	76	3 198	5 598

Išmokos vadovybei

	Grupė		Bendrovė
	2015-09-30	2014-09-30	2015-09-30	2014-09-30
Išmokos, susijusios su darbo santykiais	555	458	334	259
Iš jų: Išeitinės kompensacijos	15	-	14	-
Vadovų skaičius (vidutinis sąrašinis)	15	14	6	6

Vadovybe yra laikomi administracijos vadovai bei jų pavaduotojai/departamentų direktoriai ir vyr. finansininkai.

10. Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai

2015 m. ir 2014 m. laikotarpio Grupės pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, buvo toks:

	2015-09-30	2014-09-30
Grynasis pelnas (nuostoliai), priskirtinas Bendrovės akcininkams (tūkst. Eur)	3 475	(4 066)
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais)	504 331 380	504 331 380
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (Eur)	0,007	(0,008)

11. Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Teisminiai nagrinėjimai

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priėmė 2015 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. O3-224 "Dėl LITGRID AB reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo", kuriuo skyrė LITGRID AB 100 000 EUR piniginę baudą ir įpareigojo Pareiškėją sumokėti skirtą baudą per 30 kalendorinių dienų nuo Skundžiamo nutarimo įsigaliojimo dienos bei iki 2015 m. gegužės 26 d. ištaisyti reguliuojamų sąnaudų ataskaitas už 2011-2013 metus, pateikiant jas Komisijai. LITGRID AB 2015 m. balandžio 24 d. apskundė šį komisijos sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Bendrovė laikosi nuomonės, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl prašo skundžiamą nutarimą panaikinti.

12. Įvykiai po balanso datos

Elektros energijos perdavimo paslaugų kaina 2016 metams

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2015 m. spalio 30 d. paskelbė LITGRID AB valdybos 2015 m. spalio 22 d. sprendimu patvirtintas elektros energijos perdavimo paslaugų kainas ir jų taikymo tvarką Teisės aktų registre. Nuo 2016 m. sausio 1 d. patvirtinta vidutinė perdavimo paslaugos kaina – 0,691 ct/kWh, sisteminių paslaugų kaina – 0,203 ct/kWh.

Bendrovė ir INEA pasirašė sutartį dėl dalinio "LitPol Link" finansavimo

2015 m. lapkričio 3 d. Bendrovė ir Europos Sąjungos Inovacijų ir tinklų vykdomoji agentūra (INEA) pasirašė sutartį dėl dalinio "LitPol Link" jungties finansavimo. Liepą projektui skirti 27 mln. eurų iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės "Connecting Europe Facility" (CEF). CEF programos lėšomis finansuojami ES energetikos, susisiekimo ir telekomunikacijų infrastruktūros projektai, kurie yra įtraukti į ES bendrojo intereso projektų sąrašą.

*****

2015 METŲ AB LITGRID IR JOS DUKTERINIŲ ĮMONIŲ KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS

I. Bendroji informacija apie įmonių grupę

Konsoliduotas tarpinis pranešimas parengtas už 2015 metų devynis mėnesius.

Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys:

Pavadinimas	AB "Litgrid" (toliau – "Litgrid" arba Bendrovė)
Teisinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas	302564383
Buveinės adresas	A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius
Telefonas	+370 5 278 2777
Faksas	+370 5 272 3986
El. paštas	[email protected]; www.litgrid.eu

"Litgrid" veikla

"Litgrid", Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO), palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. "Litgrid" atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. Mes įgyvendiname strateginius tarptautinių jungčių "NordBalt" (Lietuva - Švedija) ir "LitPol Link" (Lietuva - Lenkija) projektus. Siekdami įtvirtinti šalies energetinį savarankiškumą, puoselėjame atsakomybės, racionalios kūrybos ir dialogo kultūrą.

"Litgrid" misija – užtikrinti patikimą elektros energijos persiuntimą ir sudaryti sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje.

"Litgrid" vizija – visavertė Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką, kuriant galimybes konkurencingai ekonomikai.

"Litgrid" vertybės – bendradarbiavimas, pagarba, atsakomybė, profesionalumas, iniciatyvumas.

"Litgrid" strategija –šalies energetinės nepriklausomybės užtikrinimas kuriant vertę visuomenei.

"Litgrid", būdama Lietuvos elektros energetikos sektoriaus stuburu, ne tik atsako už sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, bet ir vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtintais ilgalaikiais tikslais. Svarbiausios Lietuvos PSO veiklos sritys ir atsakomybės – šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu režimu.

"Litgrid" veiklos planai ir prognozės

"Litgrid" aktyviai ir atsakingai veikia šiomis pagrindinėmis kryptimis:

Šalies elektros energetikos sistemos integracija į Europą

Lietuvai tapus Europos elektros sistemos visaverte ir pilnateise dalyve, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grįstas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant sistemos dažnį. Siekiamas rezultatas yra Baltijos šalių sinchroninis sistemos darbas kontinentinės Europos tinkluose.

Bendra Europos elektros rinka

Lietuvos elektros rinkos integravimas į Baltijos šalių ir Skandinavijos elektros rinką, o vėliau – ir į bendrą Europos elektros rinką užtikrins skaidrią didmeninės elektros kainą, konkurenciją ir pasirinkimo laisvę visiems rinkos dalyviams bei lygiateisę prekybą elektra su kaimyninėmis Europos valstybėmis. Esant didelės elektros rinkos dalimi bus efektyviausiai panaudojama tinklų ir generacijos infrastruktūra bei užtikrinamas elektros tiekimo saugumas.

Elektros perdavimo tinklo integracija į Europos elektros infrastruktūrą

Lietuvos elektros perdavimo tinklas yra stiprus ir gerai sujungtas su rytinių kaimyninių valstybių elektros perdavimo infrastruktūra, o iki 2015 metų pabaigos nutiesus elektros jungtis su Švedija ("NordBalt") ir Lenkija ("LitPol Link"), bus sujungtas ir su Šiaurės ir Vakarų Europos elektros tinklais. Puikiai išplėtotas, patikimai veikiantis ir galingomis jungtimis su kaimyninėmis sistemomis sujungtas šalies elektros perdavimo tinklas sudarys galimybes prekiauti elektra tarp skirtingų energetikos sistemų, užtikrins priėjimą prie įvairiais energijos ištekliais turtingų elektros rinkų. Optimalios investicijos į šalies tinklą užtikrins naujų elektros generatorių integraciją, saugų elektros energijos perdavimą ir patikimą sistemos veikimą.

Vykdydama šalies energetinį savarankiškumą padedančius užtikrinti strateginius projektus ir dirbdama griežtoje reguliacinėje aplinkoje, "Litgrid" deda visas pastangas racionaliai ir efektyviai naudoti turimus finansinius išteklius ir Europos Sąjungos paramą, prisidėdama prie šalies ūkio konkurencingumo didinimo ir vartotojų gerovės kilimo.

Svarbiausi 2015 metų devynių mėnesių darbai, įgyvendinant strateginius ir kitus elektros energetikos sektoriaus projektus

Tarpsisteminės elektros jungties "LitPol Link" projekto įgyvendinimo darbai

2015 m. sausio-rugsėjo mėnesiais svarbiausi jungties projekto darbai vyko nuolatinės srovės keitiklių stoties statybvietėje Alytaus rajone. Vasarį čia iš pasaulinės technologijų kompanijos ABB gamyklos Švedijoje atvežti ir iki vasaros sumontuoti vieni svarbiausių šios stoties įrenginių - transformatoriai. Ši stotis - svarbiausias ir sudėtingiausias būsimosios jungties įrenginys. Keičiant įtampą iš kintamos į nuolatinę ir vėl į kintamąją, ši stotis užtikrins elektros perdavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų.

Toliau vyko 400 kV elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos statybos darbai: statomos oro linijų atramos ir tiesiami laidai. Po 2015 m. balandžio 1 d. dėl linijos statybvietėje įvykusios avarijos sustabdytų darbų koreguotas statybos darbų grafikas. Atlikus reikiamus papildomus tyrimus ir parengus naujų pamatų kampinėms atramoms įrengimo techninį ir darbo projektus, liepos 28 d. linijos statybos darbai atnaujinti. Kampinės atramos - tai elektros linijos laidus laikančios metalinės konstrukcijos, statomos elektros perdavimo linijos posūkių vietose. Iš viso 51 kilometrą per Lietuvą nusitęsiančioje būsimosios jungties su Lenkija trasoje yra 150 elektros linijų atramų, iš jų 30 - kampinės.

2015 m. rugsėjo mėnesį pabaigta Alytaus transformatorių pastotės rekonstrukcija. "LitPol Link" elektros jungtį sudarys trys dalys – transformatorių pastotės ties Elku Lenkijoje ir prie Alytaus, srovės keitiklių stotis prie Alytaus pastotės ir aukštos įtampos dvigrandė elektros perdavimo linija. 2015 metų liepos mėnesį Europos Komisija patvirtino 27 mln. eurų finansavimą "LitPol Link" projektui Lietuvos teritorijoje.

Tarpsisteminės elektros jungties "NordBalt" projekto įgyvendinimo darbai

2015 m. vasarį baigtas gaminti "NordBalt" jungties jūrinis kabelis. Iki vasario vidurio baigta keitiklio pastato statyba, o spalio mėnesį – baigtos įrengti nuolatinės srovės, vožtuvų, reaktorių salės, sumontuotos aušinimo, įžeminimo, žaibosaugos sistemos.

2015 m. birželio 9 d. Baltijos jūros dugne baigtas tiesti visas jungties kabelis. "NordBalt" kabelio apsaugai taikyti du metodai: įgilinimas aukšto slėgio vandens srove arba užpylimas skalda. Ten, kur laivai plaukioja itin intensyviai, įgilinimas siekia 1,5 metrų. Vietose, kur Baltijos jūros dugnas akmenuotas įgilinimas neįmanomas, tokiose vietose kabelis užpiltas skalda.

Remiantis kitų povandeninių jungčių operatorių patirtimi, kabelio pažeistos vietos remonto galimų kaštų dydžiu (4-15 mln. eurų), remonto darbų trukme, kada jungtis neveiktų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad "NordBalt" kabeliu perduodama elektros energija gali patenkinti beveik visą elektros energijos poreikį vidutiniškai šiltą vasaros dieną Lietuvoje, pasirinkta investuoti į papildomą apsaugą, kurios įgyvendinimo sąnaudos – 17,36 mln. eurų. Visi kabelio įgilinimo darbai baigti iki spalio.

Perdavimo tinklo plėtros ir rekonstrukcijos projektai

Per 2015 m. devynis mėnesius baigtos Petrašiūnų, Kalvelių, Palemono, Šilainių transformatorių pastočių (TP) rekonstrukcijos Kaune, Taikos ir Marių TP Klaipėdoje, Šakynos, Gruzdžių ir Šiaulių TP Šiauliuose, Verkių TP Vilniuje ir Krekenavos TP

Panevėžio r. Rekonstruotos pastotės užtikrina patikimą elektros perdavimą Šiaulių, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Utenos regionų gyventojams. Visų šių pastočių rekonstrukcijos iš dalies (iki 40 proc. rekonstrukcijų vertės) finansuotos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Vyksta perdavimo tinklo linijų rekonstrukcijos. Per 2015 m. devynis mėnesius aukštosios įtampos elektros perdavimo linijose pakeista 271 gelžbetoninė atrama, arba 38 proc. atramų, kurios planuojamos pakeisti per 2015-2016 metus, ir 76 655 km žaibosaugos troso.

2015 m. rugsėjo mėnesį pasirašyta rangos sutartis naujos 330 kV elektros perdavimo linijos nuo Alytaus iki Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės projektavimui ir statybai. Viešųjų pirkimų konkursą projektavimo ir rangos darbams atlikti laimėjo A. Žilinskio ir ko UAB. Sutarties vertė – 19 mln. eurų, visus darbus planuojama atlikti iki 2018 m. birželio mėnesio. "Litgrid" kreipėsi ir į LVPA dėl galimybės ko-finansuoti šį projektą ES lėšomis, prašoma parama siekia 50 proc. projekto vertės. Naujoji linija yra sudėtinė pirmosios Lietuvos-Lenkijos jungties "LitPol Link" dalis, kuri leis užtikrinti maksimalų jungties galios išnaudojimą.

Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkų integracija

Nuo 2015 metų pradžios trys operatoriai bendrai skaičiuoja Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemose susidarančius skirtumus tarp planuojamos ir faktiškai suvartojamos elektros energijos, siekiant efektyviau valdyti elektros sistemų reguliavimo ir balansavimo kaštus.

2015 m. birželio mėnesį Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai "Litgrid", "Augstsprieguma tīkls", "Elering" ir Šiaurės šalims atstovaujantis Suomijos PSO "Fingrid" pasirašė susitarimą dėl kuriamos balansavimo elektros rinkos techninių sąlygų. Pagal jį, bendra Baltijos šalių balansavimo elektros rinka turi būti sukurta iki 2017 m. pabaigos. Tai bus reikšmingas žingsnis Baltijos-Šiaurės šalių balansavimo elektros rinkų integracijos, numatytos 2018-2020 m., link.

Baltijos ir Šiaurės šalių balansavimo elektros rinkų sujungimo būdai 2014 m. išsamiai išnagrinėti galimybių studijoje dėl Šiaurės ir Baltijos regiono reguliavimo ir balansavimo elektros energijos rinkų integracijos. Studijos rezultatų santrumpą galima rasti internete http://www.litgrid.eu/index.php/elektros-rinka/rinkos-pletra/bendra-europos-elektros-rinka/495.

2015 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai pasirašė tarptautinių jungčių pralaidumo nustatymo ir valdymo metodiką, kuri galios nuo 2016 m. sausio 1 d. Visi Baltijos šalių reguliuotojai planuoja patvirtinti metodiką per paskutinį metų ketvirtį. Tai paskutinis kartas, kai dėl tarptautinių elektros jungčių pralaidumo nustatymo ir valdymo metodikos tariasi trys šalys, vėliau bendrą metodiką turės derinti Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai.

Per 2015 m. trečiąjį ketvirtį vidutinė elektros kaina "Nord Pool Spot" biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 45 Eur/MWh. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2014 m., elektros kainos rinkoje buvo 21 proc. mažesnės.

Trečiąjį metų ketvirtį 65 proc. suvartotos elektros energijos buvo importuota. Tai yra 2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais. Elektros importas pasidalino pusiau, maždaug lygiomis dalimis elektros importuota iš Šiaurės šalių ir iš trečiųjų šalių.

"LitPol Link" ir "NordBalt" jungčių išnaudojimas prekybai elektra

Rugsėjo 22 d. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai "Litgrid" ir PSE bei Lietuvoje ir Lenkijoje veikiančios elektros biržos – TGE ir "Nord Pool Spot" - suderino "LitPol Link" jungties rinkos veikimo sutartį. Rugsėjo mėn. taip pat suderinta ir "NordBalt" rinkos veikimo sutartis, kurią pasirašinės Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriai "Litgrid" ir "Svenska kraftnät" bei elektros biržos operatorė "Nord Pool Spot".

Rinkos veikimo sutartys paruoštos remiantis 2015 m. liepos 24 d. Europos Komisijos Reglamente (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės, nurodytais principais. Sutartyse numatyta, kad perdavimo sistemos operatoriai teikia ir garantuoja tarpsisteminį pralaidumą, o elektros biržos paskirsto juos prekybai vienalaikio aukciono (angl. implicit auction) būdu. Dienos-prieš ir dienos eigos prekyba elektros biržoje bus vykdoma nuo pirmos "NordBalt" jungties veikimo dienos. Tuo tarpu per "LitPol Link" jungtį bus vykdoma dienos-prieš prekyba, dienos eigos prekyba bus įdiegta 2016 m.

Elektros energetikos sistemos perorientavimas sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklu

2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įtvirtintas strateginis uždavinys perorientuoti šalies elektros energetikos sistemą sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais. Visavertis Lietuvos elektros energetikos sistemos integravimas į Europos elektros

infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką, užtikrinant sistemos valdymo savarankiškumą, yra vienas strateginių "Litgrid" tikslų, kuriuos įgyvendinant ypatingai svarbus nacionalinių ir tarptautinių interesų supratimas, suderinimas, ir nuoseklus koordinavimas.

Iš visų nuo 1998 iki 2013 m. atliktų studijų, nagrinėjusių Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros sistemų sujungimo galimybes, 2014 m. pasirinktas sinchronizacijos scenarijus tiesiant infrastruktūros jungtis per Europos Sąjungos valstybių teritoriją. Šio kompleksinio projekto vertė įvardijama, priklausomai nuo detalių scenarijų, nuo 435 iki 1 071 mln. eurų.

2014 m. Baltijos šalių ir kontinentinės Europos tinklų elektros sistemų sujungimo sinchroniniam darbui projektas įtrauktas į Europos Komisijos Bendrojo intereso projektų sąrašą, o 2015 m. Europos Taryba įvardijo visų Europos energetinės sąjungos dimensijų svarbą užtikrinant energetinį saugumą.

"Litgrid" narystė tarptautinėse organizacijose

"Litgrid" įgyvendinamų projektų žinomumas ir palaikymas tarptautiniu mastu užtikrinamas dalyvaujant tarptautinėse asociacijose – Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijoje (ENTSO-E) ir Centrinės Europos energetikos partnerių asociacijoje (CEEP).

ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity) vienija 41 elektros perdavimo sistemos operatorių iš 34 šalių, pagrindinės jos funkcijos – spręsti europinio masto perdavimo tinklų valdymo, plėtros, elektros rinkos klausimus, skatinti regioninį PSO bendradarbiavimą, teikti pasiūlymus Europos Komisijos rengiamiems teisės aktų projektams, rengti dešimties metų Europos perdavimo tinklo plėtros planą (TYNDP) ir tinklų kodeksus. "Litgrid" atstovai dalyvauja Sistemos valdymo, Sistemos plėtros, Rinkos, Tyrimų ir plėtros komitetuose bei juose suformuotose darbo grupėse. Veikla ENTSO-E siekiama atstovauti nacionalinius ir "Litgrid" interesus priimant europinius ar regioninius sprendimus, susijusius su sistemos valdymu, Lietuvos elektros infrastruktūros plėtros projektų planais ir įgyvendinimu, elektros rinkų sujungimo ir elektros perdavimo sistemų integracijos planais.

CEEP (Central Europe Energy Partners) nariai yra 26 organizacijos iš penkių Vidurio ir rytų Europos valstybių. Pagrindinis CEEP tikslas – remti naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių energetikos sektoriaus integraciją bendros ES energetikos ir energetinio saugumo politikos kontekste. Savo narystę CEEP "Litgrid" išnaudoja rengiant regionines pozicijas ES energetikos politikos klausimais, dalyvaujant partnerių rengiamuose energetikos ir pramonės forumuose, pristatant ir ieškant palaikymo svarbiausiems projektams.

"Litgrid" teikia informaciją ir rengia informacinius bei mokomuosius seminarus elektros energetikos srities temomis visuomenei ir asocijuotoms verslo struktūroms Lietuvoje ir užsienyje. 2015 m. sausio-rugsėjo mėnesiais surengti išsamūs pristatymai elektros rinkos, elektros sistemos perorientavimo sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais, elektros perdavimo tinklo plėtros ir naujų generavimo šaltinių įjungimo į tinklą klausimais elektros rinkos ekspertams Čekijoje, Lenkijoje ir Švedijoje vykusiose tarptautinėse konferencijose, NATO energetinio saugumo centro rengtoje regioninėje konferencijoje Vilniuje, susitikimuose su VšĮ "Investuok Lietuvoje" ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos narių susitikimuose.

"Litgrid" dukterinės įmonės ir jų veiklos pobūdis

2015 m. rugsėjo 30 d. "Litgrid" įmonių grupę sudarė "Litgrid" AB, UAB "Baltpool", UAB "Tetas" ir UAB "Tinklo priežiūros centras".

Pavadinimas	UAB "Baltpool"	UAB "Tetas"	UAB "Tinklo priežiūros centras"
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė	Uždaroji akcinė bendrovė	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2009 12 10, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras	2005 12 08, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras	2014 02 24, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės įsisteigimo šalis	Lietuvos Respublika	Lietuvos Respublika	Lietuvos Respublika
Įmonės kodas	302464881	300513148	303249180
Buveinės adresas	A. Juozapavičiaus g.9-3, LT-09311, Vilnius	Senamiesčio g. 102B, LT-35116, Panevėžys	A. Juozapavičiaus g.13, LT-09311, Vilnius
Telefonas	+370 5 278 2762	+370 45 504 670	+370 5 278 2766
Faksas	+370 5 278 2707	+370 45 504 684	+370 5 272 3986
Veiklos pobūdis	Energijos išteklių biržos operatorius	Specializuotos transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų techninės priežiūros, remonto ir įrengimo paslaugos, testavimo ir bandymo darbai, energetikos objektų projektavimas	Pasirengimas aukštos įtampos nuolatinės srovės elektros energetikos sistemos jungčių su Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemomis įrengimui, valdymui ir eksploatavimui
Įmonės veiklos šalis	Lietuva	Lietuva	Lietuva
"Litgrid" valdoma akcijų dalis	67 proc.	100 proc.	100 proc.

"Litgrid" grupė 2015 m. rugsėjo 30 d. taip pat valdė šių įmonių akcijas:

Pavadinimas	"LitPol Link" Sp.z.o.o	UAB "Duomenų logistikos centras"	UAB "Technologijų ir inovacijų centras"	"Nord Pool Spot" AS
Įmonės įsisteigimo šalis	Lenkijos Respublika	Lietuvos Respublika	Lietuvos Respublika	Norvegijos karalystė
Buveinės adresas	ul. Wojciecha Gorskiego 9, 00-33 Warszawa, Lenkija	Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius	A. Juozapavičiaus g.13, LT-09311, Vilnius	PO Box 121, NO-1325 Lysaker, Norvegija
Įmonės veiklos šalis	Lietuva ir Lenkija	Lietuva	Lietuva	Norvegija, Švedija, Suomija, Danija, Lietuva, Latvija, Estija
"Litgrid" valdoma akcijų dalis	50 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų	20,36 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų	0,01 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų	2 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų bei rotuojantis valdybos narys

"Litgrid" įmonių grupės teikiamos paslaugos

Elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" teikia šias paslaugas:

elektros energijos perdavimo;
sisteminių paslaugų (galios rezervavimo);
prekybos balansavimo ir reguliavimo elektros energija;
viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau VIAP);
elektros tinklo techninės priežiūros ir remonto;
HVDC jungčių techninės priežiūros, eksploatacijos ir valdymo.

Elektros energijos perdavimas

Elektros perdavimo paslauga – tai elektros energijos perdavimas aukštos įtampos (330–110 kV) elektros įrenginiais. Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų operatoriams. Elektros energijos perdavimas yra reguliuojama veikla.

Pagrindinė PSO veikla – valdyti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą.

Sisteminės paslaugos

Patikimam sistemos darbui palaikyti "Litgrid" iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines (galios rezervavimo) paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai staiga neplanuotai sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.

Prekyba balansavimo ir reguliavimo elektros energija

"Litgrid" užtikrina šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Balansavimo elektros energija – tai elektra, kuri yra suvartojama ar pagaminama nesilaikant sudarytų elektros vartojimo ar gamybos grafikų. "Litgrid" organizuoja prekybą balansavimo elektros energija, perka ir parduoda balansavimo elektros energiją, reikalingą šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti.

Reguliavimo elektros energija – PSO nurodymu nupirkta ir/ar parduota elektros energija, reikalinga šalies elektros energijos suvartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. "Litgrid" organizuoja prekybą reguliavimo elektros energija aukcione. Jame dalyvauja reguliavimo energijos tiekėjai ir kitų šalių perdavimo sistemų operatoriai, turintys technines galimybes operatyviai keisti elektros energijos gamybos ir vartojimo režimus ir sudarę su "Litgrid" atitinkamą sutartį.

Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos

Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – tai paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinį energetinį saugumą ir elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių išteklių, integraciją ir panaudojimą. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos VIAP paslaugų teikėjams.

"Litgrid" teikia šias VIAP paslaugas:

strateginių projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu (tarptautinės elektros jungtys Lietuva–Švedija ir Lietuva– Lenkija, Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į kontinentinės Europos tinklus), rengimas ir įgyvendinimas;
elektros energijos gamybos įrenginių, naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, prijungimas prie perdavimo tinklo, perdavimo tinklo optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstrukcija, susijusi su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu;
elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, balansavimas.

2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1338 VIAP lėšų administratoriumi nuo 2013 m. sausio 1 d. paskirta UAB "Baltpool".

VIAP teikimo tvarką nustato "Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašas", patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916. VIAP lėšų administravimo tvarką nustato "Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašas", patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157. VIAP teikimo apraše nurodyta, kad Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos surenkamos ir pervedamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo

tvarkos apraše nustatyta tvarka ir sąlygomis. "Litgrid", kaip perdavimo sistemos operatorius, surenka VIAP lėšas iš tinklų naudotojų, kurių elektros energijos gamybos ir (ar) vartojimo įrenginiai prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir jas perveda viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui.

Elektros tinklo techninė priežiūra ir remontas

"Litgrid" dukterinė įmonė UAB "Tetas" teikia šias elektros tinklo įrenginių techninės priežiūros ir remonto paslaugas:

vykdo elektros tinklų elektros įrenginių techninę priežiūrą ir remontą;
teikia naujų energetikos objektų statybos ir esamų energetikos objektų rekonstravimo paslaugas;
teikia elektros įrenginių projektavimo paslaugas.

UAB "Tetas" veikla atitinka ISO 9001:2008, ISO 14001:2004 reikalavimus. Kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistema, įdiegta 2007 metais, taikoma eksploatuojant elektros įrenginius iki 400 kilovoltų ir atliekant ypatingų statinių projektavimo ir statybos darbus.

HVDC jungčių techninė priežiūra, eksploatacija ir valdymas

2014 m. vasario 24 d. įsteigta "Litgrid" dukterinė įmonė UAB Tinklo priežiūros centras, kurios paskirtis – aukštos kvalifikacijos ir specifinių inžinerinių sričių kompetencijų centro sukūrimas HVDC (High Voltage Direct Current, arba aukštos įtampos nuolatinės srovės technologija reikalinga perduoti elektrą didele galia tarp skirtingų elektros energetikos sistemų) jungčių valdymui ir eksploatacijai. Įmonė valdoma kaip vidinis "Litgrid" padalinys.

2015 m. birželio mėnesį patvirtintos Tinklo priežiūros centro veiklos strateginės kryptys.

Aplinkos apsauga

Numatomoms statyti elektros perdavimo linijoms atliekamos poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos procedūros, kurių išvados įvertinamos rengiant techninius projektus. Rengiant projektavimo užduotis visoms naujai statomoms ar rekonstruojamoms transformatorių pastotėms ir skirstykloms nustatomi aplinkosaugos reikalavimai. Visais atvejais stengiamasi parinkti mažiau kenksmingus aplinkai įrenginius. Pavyzdžiui, rekonstruojant elektros pastotes iki šiol naudoti alyviniai įrenginiai keičiami moderniais dujiniais. Taip mažinama aplinkos taršos rizika avarijos atveju, be to mažėja įrenginių eksploatacijos kaštai. Rangovai įpareigojami organizuoti darbus taip, kad būtų išvengta galimo poveikio aplinkai arba poveikis sumažintas, sutvarkyti statybos metu susidarančias atliekas ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Perkant paslaugas, reikalaujama, kad rangovai turėtų įsidiegę Aplinkos vadybos sistemas pagal standartą LST EN ISO 14001. Priimant atliktus darbus patikrinama, ar rangovai įvykdė reikalavimus, ar tinkamai sutvarkė atliekas ir ar turi tai patvirtinančius dokumentus.

Drauge su Lietuvos ornitologų draugija "Litgrid" įgyvendina projektą "Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštosios įtampos elektros perdavimo tinkle". Šio projekto tikslai – sumažinti migruojančių paukščių žūtį, pagerinti pelėsakalių veisimosi sąlygas Lietuvoje, stebėti paukščių žuvimo atvejus prie aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo ir teikti rekomendacijas dėl jų apsaugos. Elektros perdavimo linijų laidų matomumas yra didinamas įrengiant ant linijų specialias paukščių nukreipimo (angl. bird-diverting) priemones tose vietose, kur paukščių migracija yra intensyviausia. Vietose, kur stebimos didžiausios baltųjų gandrų priešmigracinės būrimosi vietos įrengiamos specialios gandrų apsaugos nuo trumpojo jungimo priemonės. Pelėsakaliams bus iškelta 500 specialių inkilų.

Perdavimo sistemos operatoriaus klientai

"Litgrid" tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir balansavimo bei reguliavimo elektros energijos tiekėjai.

Perdavimo tinklo naudotojai:

skirstomųjų tinklų operatorius "Lesto";
elektros energijos vartotojai, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektrą vartojimui;
elektros energijos gamintojai.

Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai.

Darbuotojai

"Litgrid" grupėje 2015 m. rugsėjo 30 d. dirbo 664 darbuotojai: "Litgrid" – 235 darbuotojai, "Tetas" – 396 darbuotojai, "Baltpool" – 10 darbuotojų, "Tinklo priežiūros centras" – 23 darbuotojai.

"Litgrid" darbo užmokesčio fondas per ataskaitinį laikotarpį buvo 3 826 tūkst. eurų.

	Darbuotojų skaičius 2015 m. rugsėjo 30 d.	Vidutinis darbo užmokestis, Eur
Specialistai	229	1 684
Vadovaujantis personalas	6	5 926
Iš viso	235	1 794

"Litgrid" grupės darbo užmokesčio fondas per ataskaitinį laikotarpį buvo 7 560 tūkst. eurų.

	Darbuotojų skaičius 2015 m. rugsėjo 30 d.	Vidutinis darbo užmokestis, Eur
Darbininkai	226	723
Specialistai	424	1 463
Vadovaujantis personalas	14	4 062
Iš viso	664	1 262

"Litgrid" dirba aukščiausio lygio energetikos profesionalai. Trys ketvirtadaliai darbuotojų turi aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, vidutinis jų darbo stažas – 14 metų. Išnaudodami turimas teorines ir praktines žinias darbuotojai realizuoja savo siekius ir dalyvauja įgyvendindami ambicingus strateginius valstybės siekius kuriant energetinį šalies savarankiškumą.

Įmonėje periodiškai atliekamas darbuotojų įsitraukimo tyrimas, kuriuo siekiama analizuoti darbuotojų pasitenkinimo ir įsitraukimo lygį, nustatyti galimybes, kurios leistų didesnį ir efektyvesnį darbuotojų įsitraukimą į kasdienius veiklos procesus. 2015 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad per metus darbuotojų įsitraukimo rodiklis paaugo 6 proc. ir siekia 52 proc.

Dirbdami įmonėje, atsakingoje už Lietuvos energetinės sistemos saugumą, patikimumą, ir atsakingą plėtrą, "Litgrid" specialistai yra vedliai ir mokytojai jauniems specialistams, norintiems įsilieti į energetikos pasaulį. "Litgrid" įsidarbinti turi galimybę ne tik patyrę profesionalai, bei ir jauni, neturintis darbo patirties, bet degantys noru daug ir prasmingai dirbti bei tobulėti būsimi specialistai. Siekiant pritraukti į energetiką gabius, išsilavinusius, ambicingus ir siekiančius prisiimti atsakomybę žmones, "Litgrid" bendradarbiauja su mokymo institucijomis, jaunimo organizacijomis.

Atlygio politika ir veiklos vertinimas

"Litgrid" atlygio politikos tikslas yra prisidėti įgyvendinant šiuolaikiškai ir efektyviai valdomos organizacijos misiją ir viziją, telkti bendram darbui ir motyvuoti įgyvendinant strategijos prioritetus, formuoti ir įtvirtinti požiūrį į darbuotojus, kaip į svarbiausią bendrovės turtą, puoselėti Bendrovės vertybes – profesionalumą, bendradarbiavimą, atsakomybę, iniciatyvumą ir pagarbą. Darbuotojų atlygis Bendrovėje priklauso nuo užimamos pareigybės, darbo atlikimo kokybės, individualių metinių tikslų pasiekimo, kompetencijų lygio ir atitikimo organizacijos vertybėms. Atlygio politika orientuota į tai, kad didesnį atlygį turi gauti vertę organizacijai kuriantys ir organizacijos vertybėmis kasdieninėje veikloje besivadovaujantys darbuotojai. Darbuotojų atlygio paketą sudaro finansiniai ir nefinansiniai elementai: bazinis atlyginimas, kintamoji atlyginimo dalis, papildomos naudos, emocinis atlygis.

"Litgrid" nepertraukiamai vyksta darbuotojų veiklos vertinimo procesas, kuris yra vienas svarbiausių Bendrovės efektyvaus valdymo būdų, padedantis susieti organizacijos ir asmeninius tikslus, parodantis kiekvieno darbuotojo darbo svarbą bendrų tikslų pasiekimui, leidžiantis planuoti darbuotojų karjerą bei didinti jų motyvaciją, užtikrinti objektyvų pagrindą darbuotojų skatinimui.

Mokymai

Vienas iš "Litgrid" strateginių tikslų yra tapti energetikos techninių ir vadybinių kompetencijų centru Baltijos šalyse. Siekiant šio tikslo, atitinkamas dėmesys yra skiriamas kiekvieno darbuotojo kompetencijoms. Tikėdama, kad visi darbuotojai nori būti ekspertais savo srityje ir dirbti tarp tokių kaip jie, "Litgrid" darbuotojams sudaro galimybes kelti kvalifikaciją bei tobulinti kompetencijas šiais būdais:

Organizuojant vidinius mokymus;
"Praturtinant" darbo turinį naujais projektais;
Sudarant galimybes dalyvauti unikaliuose, neeiliniuose projektuose;
Dalyvaujant išoriniuose mokymuose, konferencijose;
Aktyviai dalyvaujant profesinių organizacijų veikloje.

Kolektyvinė sutartis

2015 m. birželio mėnesį pasirašyta atnaujinta "Litgrid" ir įmonės darbuotojų profesinės sąjungos Kolektyvinė sutartis. Dokumentu apibrėžiama ir užtikrinama sąžininga darbo apmokėjimo politika, darbo ir poilsio balanso galimybės, reglamentuojami socialiniai ir ekonominiai santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo. Kolektyvinėje sutartyje taip pat įtvirtintos nuostatos dėl to, kaip įmonė remia darbuotojus, atsitikus svarbiems ar skaudiems gyvenimo įvykiams.

"Litgrid" socialiai atsakinga veikla

"Litgrid" veikla grindžiama socialinės atsakomybės, darnios plėtros, skaidrumo bei pažangios aplinkosaugos principais. Įmonės veikla yra neatsiejama šalies ekonomikos sėkmingo funkcionavimo sąlyga, o ilgalaikiai strateginiai tikslai bei vykdomi strateginiai elektros energetikos projektai prisideda siekiant užtikrinti šalies energetinį savarankiškumą.

Įgyvendinamų projektų svarba skatina įmonę ir jos darbuotojus bei vadovybę remtis aukščiausiais profesiniais ir etikos standartais, prisiimti atsakomybę puoselėjant ir ugdant visuomenės ir atskirų jos grupių sąmoningumą, atsakingumą ir norą aktyviai dalyvauti kuriant šalies gerovę. Socialinės atsakomybės politikoje daugiausia dėmesio skiriame sąžiningų ir motyvuojančių darbo sąlygų užtikrinimui, atsakomybės ir pilietiškumo ugdymui, siekiame padėti įvairiapusiškai augti ir stiprėti visuomenei, kurioje vykdome veiklą.

Bendradarbiavimui tarp atskirų "Litgrid" padalinių skatinti ir darbuotojų įsitraukimui į įmonėje vykstančius "horizontalius", kelis padalinius apimančius procesus ugdyti inicijuojami įvairūs projektai, kurių tikslas – ne tik tiesiogiai su darbo funkcijomis susijusių užduočių atlikimas, bet ir darbuotojų įtraukimas į nesusijusias su darbu veiklas. Tokios veiklos ugdo organizacines vertybes, plečia žmonių akiratį, skatina profesinį ir asmeninį tobulėjimą, norą prisidėti prie organizacijos rezultatų siekimo, energetinių ir inžinerinių profesijų prestižo didinimo, pasididžiavimo įmone ir jos vykdomais didelės reikšmės ir svarbos projektais. 2015 m. realizuota nauja vidinės komunikacijos iniciatyva "Idėjų ratas" skatina darbuotojus ne tik siūlyti naujus vidinės komunikacijos projektus, bet ir aktyviai dalyvauti juos organizuojant.

"Litgrid" bendradarbiauja su aukštojo mokslo įstaigomis, siekdami paskatinti jaunimą ir vyresniųjų klasių moksleivius studijuoti inžinerinėse specialybėse, įmonės specialistai periodiškai lankosi ir skaito paskaitas mokyklose ir gimnazijose, priima moksleivių ir kitų grupių ekskursijas įmonėje.

Skiriame savo jėgas ir resursus, kad padėtume ekonomiškai augti visuomenei, kurioje veikiame, remtume bendruomenes, su kuriomis dirbame, užtikrintume motyvuojančias ir tobulėjimą skatinančias sąlygas žmonėms, kurie dirba su mumis, išsaugotume gamtą, suteikiančią mums išteklių. Įgyvendiname strateginius didelės vertės ir istorinės reikšmės projektus, todėl suprantame, kad dideli darbai atneša didelę atsakomybę. Kokybiško dialogo su visuomene, kuriai ir kurioje dirbame, palaikymas ir skatinimas – kertinis kasdienės "Litgrid" veiklos prioritetas.

Informacija apie įmonių grupės plėtros ir tyrimų veiklą

"Litgrid" kasmet rengia elektros energetikos sistemos plėtros ir tyrimų programas sistemai plėtoti, perdavimo tinklo darbo efektyvumui didinti. Energetikos objektai rekonstruojami keičiant įrenginius moderniais ir diegiant šiuolaikines relinės apsaugos,

sisteminės automatikos, valdymo, informacijos surinkimo ir perdavimo sistemas. Objektų statybos ir rekonstrukcijos planai, remiantis moksliniais tyrimais ir studijomis, sudaromi dešimčiai metų ir kasmet atnaujinami.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriams sutarus, "Litgrid" vadovaujant vykdoma regioninė atsinaujinančių išteklių gaminamos elektros generatorių, esančių Baltijos šalyse, apžvalgos studija.

2014 metais "Litgrid" iniciavo "Didelės galios generuojančio šaltinio integravimo į Baltijos elektros energetikos sistemą dirbant sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais techninių sąlygų ir kaštų identifikavimo tyrimą". Šio tyrimo tikslas – išnagrinėti didelės galios generatoriaus integracijos į Lietuvos elektros perdavimo tinklą galimybes, įvardinti reikiamas tinklo stiprinimo ir apsaugos priemones, kurios užtikrintų patikimą ir stabilų generuojančio šaltinio ir elektros sistemos darbą, numatyti preliminarius įgyvendinimo terminus nustatytoms priemonėms įdiegti, įvertinti su tuo susijusias investicijas, išanalizuoti generuojančiam šaltiniui taikomus įjungimo į sistemą tarptautinius reikalavimus ir standartus, atsižvelgti į rengiamus Europos Sąjungos Tinklo kodeksus. Tyrimo tikslais buvo nagrinėjamas didelės galios 1400 MW generatorius.

2015 metais baigto tyrimo rezultatai parodė, kad Baltijos šalims dirbant sinchroniškai kontinentinės Europos tinkle, ruošiantis įjungti į Lietuvos elektros sistemą didelės galios elektros generatorių, būtina sustiprinti perdavimo tinklą nauja 330 kilovoltų elektros perdavimo linija, taip pat rekomenduojama įdiegti specialias sistemos dinaminio stabilumo gerinimo priemones ir užtikrinti reikiamus sistemos dažnio valdymo rezervus. Šių priemonių diegimas užtruktų apie aštuonis metus, jų kaina – apie 60 mln. eurų.

Atliekant tyrimą vykdytos konsultacijos su Latvijos, Estijos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriais. Studijos rezultatų santrauką galima rasti internete adresu

http://www.litgrid.eu/index.php/tinklo-pletra/strateginiai-projektai/sinchronizacija/114#synchronization\_visual. Studija iš dalies finansuota Europos Sąjungos elektros tinklų infrastruktūros priemonės lėšomis.

Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

"Litgrid" įmonių grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. "Litgrid" vidinių kontrolių procesas apima su paslaugų teikimu susijusių verslo procesų, informacinių sistemų darbo ir finansinių ataskaitų parengimo procesų kontrolę.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą reglamentuoja "Litgrid" Apskaitos politika ir tvarkų aprašai, užtikrinantys buhalterinės apskaitos vykdymą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikos įstatymus. "Litgrid" tvarkų aprašuose numatytos galimos su buhalterine apskaita ir finansinės atskaitomybės rengimu susijusios rizikos, jų valdymo principai ir metodai, už rizikų kontrolę atsakingi darbuotojai.

ITT kompetencijų vystymas bendrovėje

Efektyvūs ITT sprendimai yra kritiškai svarbūs perdavimo sistemos operatoriaus sklandžios ir nepertraukiamos veiklos užtikrinimui: elektros sistemos planavimo, valdymo, įrenginių kontrolės bei aptarnavimo srityse informacinės technologijos tapo neatsiejama dalimi. Įgyvendinant Europos Sąjungos trečiojo dokumentų paketo reikalavimus atskirti elektros gamybos, perdavimo ir skirstymo veiklas, "Litgrid" įvertino poreikį savarankiškai valdyti informacinių technologijų ir telekomunikacijų veiklą.

Iki 2013 m. birželio visas IT paslaugas "Litgrid" teikė UAB "Technologijų ir inovacijų centras". 2013 m. įmonėje pradėtas formuoti padalinys, kuris perėmė dalies pagrindinių ITT sistemų – dispečerinio valdymo, pastočių teleinformacijos surinkimo ir perdavimo, remontų ir eksploatacijos valdymo priežiūrą, pradėtas ITT pagalbinių paslaugų įsigijimas rinkoje, užtikrinant verslo padalinių poreikį.

2014 m. pradžioje įmonėje suformuotas padalinys – Informacinių technologijų ir telekomunikacijų centras (ITT centras), kurio veikla sukoncentruota į šias sritis:

Elektros energetikos ūkio valdymo informacinių sistemų vystymą, priežiūrą, saugos užtikrinimą;
Elektros perdavimo tinklo, įskaitant strateginius įmonės projektus automatizaciją;
Verslo Informacinių Sistemų vystymą, priežiūrą, saugos bei veiklos tęstinumo užtikrinimą;
Kokybišką ITT paslaugų vidiniams padaliniams teikimą bei skaidrų pagalbinių paslaugų įsigijimą rinkoje užtikrinant nepertraukiamą ITT sistemų veikimą kritiškai svarbiuose įmonei procesuose.

"Litgrid" ITT centre dirba 24 specialistai. Be ITT kompetencijų padalinyje taip pat sutelktos energetinės sistemos valdymo automatikos ekspertinės žinios. Tai užtikrina "Litgrid" IT sprendimų veiklos tęstinumo bei saugos kontrolę ir veiklos skaidrumą.

Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. visiškai įdiegta ir pradėta naudoti duomenų rezervinio kopijavimo ir atkūrimo sistema. Ši centralizuota sistema leidžia ne tik valdyti įmonės duomenų išsaugojimą ir atkūrimą, bet ir lengvai ir efektyviai ją plėsti augant įmonės poreikiams. Sistema yra dubliuota - vieno duomenų centro duomenys yra papildomai perkeliami į kitą geografiškai nutolusį. Perkėlus visas informacines sistemas į įmonės infrastruktūrą, ši sistema yra svarbiausia užtikrinant įmonės veiklos tęstinumą.

2015 metais užbaigtas vienas iš ITT kompetencijos sukūrimo projekto etapų: visos verslo Informacinės Sistemos valdymas sėkmingai perkeltas iš išorinės įmonės į Bendrovės valdomą duomenų centrą. ITT sistemų priežiūros paslaugos įsigytos rinkoje sudarant 19 sutarčių su paslaugų teikėjais, taip pat panaudojant vidinius ITT centro resursus ir kompetenciją. ITT kompetencijų sugrąžinimas, ITT centro sukūrimas įmonėje ir ITT paslaugų pirkimas rinkoje Bendrovei leis optimizuoti kaštus, užtikrinti keliamus saugumo ir patikimumo reikalavimus.

II. Finansinė informacija

Lentelėje pateikti Grupės ir Bendrovės veiklos rezultatai.

	2015 m. sausio-rugsėjo mėn.		2014 m. sausio-rugsėjo mėn.		2013 m. sausio-rugsėjo mėn.
	Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė
Finansiniai rodikliai (tūkst. EUR)
Su elektros energija susijusios pardavimo pajamos	60 127	60 127	76 660	76 660	111 337	111 227
Kitos veiklos pajamos	13 049	1 979	10 415	1 453	10 315	1 467
EBITDA*	20 794	20 430	26 434	26 731	39 542	39 872
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	4 102	3 961	-4 180	-3 587	9 990	10 496
Grynasis pelnas (nuostoliai)	3 515	3 420	-4 117	-3 515	8 471	8 928
Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	16 099	30 038	13 794	22 881	35 549	36 159
Santykiniai rodikliai
EBITDA marža (proc.)	28,4	32,9	30,4	34,2	32,5	35,4
Veiklos pelno marža (proc.)	6,2	7,1	-4,4	-4,2	7,5	8,4
Nuosavo kapitalo grąža (proc.)	1,9	1,9	-2,3	-2,0	2,6	2,7
Turto grąža (proc.)	0,7	0,7	-1,0	-0,9	1,5	1,7
Akcininkų nuosavybė / turtas (proc.)	36,6	39,3	42,5	45,5	59,2	62,0
Finansiniai įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (proc.)	91,1	80,7	54,0	49,4	11,9	11,4
Likvidumo rodiklis	0,42	0,19	1,00	0,99	1,31	1,44
PSO veiklos rodikliai
Perduotas elektros energijos kiekis, mln. kWh		6 777		6 844		6 859
Technologinės sąnaudos perdavimo tinkle (proc.)		1,94		1,90		1,95
END (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh **		4,98		3,65		6,72
AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. **		0,25		0,17		0,31

* Skaičiuojant EBITDA neįtraukiami investicijų, ilgalaikio turto, atsargų ir ankstesniais metais susidariusių gautinų sumų vertės sumažėjimai bei ilgalaikio turto nurašymo ir perkainojimo sąnaudos;

** Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių.

Pajamos

2015 m. devynių mėnesių "Litgrid" Grupės pajamos buvo 73,2 mln. eurų, arba 16 proc. mažesnės lyginant su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu.

Pajamos už elektros energijos perdavimą, palyginti su 2014 m., sumažėjo 16 proc. iki 37 mln. eurų. Pajamos iš elektros energijos perdavimo sudarė 51 proc. visų Grupės pajamų. Pajamų sumažėjimą sąlygojo nuo 2015 m. sausio 1 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas 19 proc. mažesnis elektros energijos perdavimo paslaugos tarifas. 2015 m. sausio – rugsėjo mėn. "Litgrid" aukštos įtampos elektros perdavimo tinklais šalies poreikiams perdavė 6 777 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, 1 proc. mažiau nei buvo perduota per tą patį laikotarpį 2014 m.

Skirstomųjų tinklų operatoriui "Lesto" perduota 6 150 mln. kWh, 0,1 proc. daugiau nei pernai; kitiems vartotojams – 627 mln. kWh, arba 10,4 proc. mažiau nei 2014 m. sausio – rugsėjo mėn.

Balansavimo (reguliavimo) elektros energijos pardavimo pajamos sumažėjo 34 proc. iki 9,6 mln. eurų. Nuo 2015 m. sausio 1 d. veikianti bendra Baltijos šalių balansavimo elektros rinka leido sumažinti PSO parduodamos balansavimo energijos kainas 31 proc. Be to, balansavimo energijos tiekėjai didesnę savo vartotojų poreikio dalį užtikrino iš kitų šaltinių, o ne PSO tiekiama balansavimo energija. Tai lėmė balansavimo (reguliavimo) energijos pardavimo pajamų mažėjimą.

Pajamos už sistemines paslaugas sumažėjo 24 proc. iki 6,9 mln. eurų. Pajamų sumažėjimą sąlygojo nuo 2015 m. sausio 1 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas 24 proc. mažesnis sisteminių paslaugų tarifas. Mokestis už elektros energiją, importuotą ar eksportuotą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių (ITC pajamos - dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme pajamos) buvo 1,5 mln. eurų. VIAP pajamos buvo 3,1 mln. eurų. Kitos su elektros energija susijusios pajamos: reaktyviosios energijos, tranzito, naujų vartotojų prijungimo pajamos buvo 1,9 mln. eurų.

Pajamų struktūra

Sąnaudos

Grupės sąnaudos 2015 m. sausio-rugsėjo mėn. buvo 68,6 mln. eurų, 25 proc. mažesnės lyginant su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu.

Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį grupės sąnaudų – 26,5 mln. eurų arba 39 proc. Lyginant su 2014 m. šios sąnaudos sumažėjo 28 proc. Balansavimo – reguliavimo elektros energijos sąnaudos sumažėjo 34 proc. iki 7 mln. eurų, sisteminių paslaugų sąnaudos sumažėjo 32 proc. iki 7,6 mln. eurų, elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos sumažėjo 17 proc. iki 6,8 mln. eurų. Tranzito (ITC - dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme) sąnaudos buvo 2 mln. eurų, VIAP teikimo sąnaudos 3,1 mln. eurų.

Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos sumažėjo 45 proc. iki 16,3 mln. eurų. Pagrindinė sumažėjimo priežastis – 2014 metų pabaigoje atliktas Bendrovės ilgalaikio materialaus turto perkainavimas. Kitos veiklos sąnaudos lyginant su analogišku 2014 m. laikotarpiu padidėjo 6 proc. iki 25,9 mln. eurų.

Sąnaudų struktūra

Pelnas

2015 m. devynių mėnesių Grupės pelnas iki apmokestinimo buvo 4,1 mln. eurų. To paties 2014 m. laikotarpio nuostoliai iki apmokestinimo siekė 4,2 mln. eurų. Pelno padidėjimą labiausiai lėmė mažesnės ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos dėl 2014 m. atlikto ilgalaikio materialus turto vertinimo ir 2014 m. pabaigai sumažėjusios turto vertės.

2015 m. devynių mėnesių Grupės veiklos pelną sudarė: perdavimo veiklos segmento pelnas 1,7 mln. eurų (2014 m. buvo 5 mln. eurų nuostolis), sisteminių paslaugų veiklos segmento 0,7 mln. eurų nuostolis, (2014 m. buvo 2,1 mln. eurų nuostolis), balansavimo

(reguliavimo) energijos segmento pelnas 3,4 mln. eurų (2014 m. buvo 4 mln. eurų pelnas), kitų veiklų 0,3 mln. eurų nuostolis (2014 m. buvo 0,9 mln. eurų nuostolis).

2015 m. devynių mėnesių Grupės EBITDA buvo 20,8 mln. eurų. Lyginant su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu EBITDA sumažėjo 21 proc., EBITDA marža sumažėjo iki 28,4 proc. (2014 m. buvo 30,4 proc.).

Investicijos į ilgalaikį turtą

Per 2015 m. devynis mėnesius perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" investicijos siekė 165,2 mln. eurų. Iš jų 92 proc. skirta strateginių elektros energetikos projektų įgyvendinimui, 8 proc. investicijų skirta šalies perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai.

Aštuoniolikai vykdomų elektros perdavimo tinklo investicinių projektų skirta 29,8 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinių fondų lėšų, iš jų iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė jau gavo 22,5 mln. eurų, per 2015 m. devynis mėnesius gauta 5,7 mln. eurų. Be to iš Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti "NordBalt" projekto įgyvendinimui skirta 65,5 mln. eurų parama, iš jos iki 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovė gavo 12,2 mln. eurų, per 2015 metų ataskaitinį laikotarpį – 7,5 mln. eurų. 2015 m. liepos 14 d. Lietuvos ir Lenkijos elektros jungčiai "LitPol Link" iš dalies finansuoti Europos Komisija ir Europos Sąjungos valstybės narės patvirtino 27,4 mln. eurų finansinę paramą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės "Connecting Europe Facility" (CEF).

PSO veiklos rodikliai

Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo patikimumo lygiui nustatyti naudojami rodikliai END – dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos kiekis ir AIT – vidutinė nutraukimo trukmė. "Litgrid" 2015 m. pasiekti faktiniai rodikliai – neperduotos energijos kiekio rodiklis END (energy not delivered) 4,98 MWh, vidutinis perdavimo nutrūkimo laiko rodiklis AIT (average interruption time) – 0,25 min.

Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

2015 metų devynių mėnesių laikotarpio sutrumpintos tarpinės finansinės informacijos aiškinamajame rašte pateikiami išsamesni finansinės informacijos paaiškinimai.

Dividendų politika

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri netiesiogiai per UAB "EPSO-G" valdo 97,5 proc. "Litgrid" akcijų, 1997 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20 (2012 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 359 redakcija) yra nustačiusi dividendų už valstybei priklausančias akcijas skyrimo principus.

2015 m. balandžio 24 dieną vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta nemokėti dividendų už 2014 metus.

Rizikos veiksniai ir jų valdymas

Politinė, reguliacinė ir atitikties rizikos

Elektros energetikos sektorius yra ypač svarbi ūkio sritis, turinti didelės įtakos nacionaliniams politiniams ir ekonominiams interesams. Elektros energetikos sektoriaus sandarą, valdymą, sektoriaus įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymas ir jį įgyvendinantieji teisės aktai. Bet kokie nacionaliniai ar Europos Sąjungos energetikos sektorių reguliuojančių teisės aktų pakeitimai gali turėti įtakos "Litgrid" grupės veiklos rezultatams. Siekiant sumažinti šios rizikos įtaką veiklos rezultatams, Bendrovės atstovai aktyviai dalyvauja svarstymuose, informuoja apie būtinus priimti sprendimus ir/ar teikia pasiūlymus teisės aktus rengiančioms institucijoms. Bendrovė taip pat nedelsiant atsako į visuomenės ar kontroliuojančių institucijų klausimus apie Bendrovės veiklą.

Elektros energijos paslaugų kainos yra reguliuojamos, kainų viršutines ribas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nuo šių reguliatoriaus sprendimų tiesiogiai priklauso ne tik "Litgrid" veiklos rezultatai, bet ir Bendrovės skiriamos lėšos

būtinoms veiklos sąnaudoms, investicijoms perdavimo tinklo patikimumui išlaikyti, taip pat galimybės finansuoti strateginius projektus iš nuosavų ar skolintų lėšų. Siekdama mažinti reguliacinės rizikos įtaką veiklos rezultatams, Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su Komisija, dalyvauja svarstant rengiamus teisės aktų pakeitimus, savo siūlymus argumentuodama būsimų sprendimų poveikiu bei ilgalaikių, strateginių Bendrovės tikslų svarba.

Mažinant atitikties riziką, Bendrovės teisininkų komanda kruopščiai prižiūri vadovybės sprendimų priėmimo, vidaus teisės aktų, sutartinių įsipareigojimų nustatymo procesus.

Operacinė / veiklos rizika

Bendrovės veiklos viena svarbiausių funkcijų ir atsakomybių - užtikrinti elektros perdavimo patikimumą ir užkirsti kelią energijos tiekimo sutrikimams. Pagrindines operacines / veiklos rizikas, galinčias paveikti perdavimo patikimumą, sukelia išoriniai aplinkos veiksniai: stichiniai reiškiniai, pagrindinių rangovų veiklos sutrikimai, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai, o taip pat vidiniai veiksniai - informacinių sistemų sutrikimai. Bendrovėje diegiami sprendimai, atitinkantys fizinės ir informacinių technologijų saugos reikalavimus, taikomus strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms, diegiamos modernios informacinės sistemos.

Veiklos nepertraukiamumui užtikrinti yra paruošti ir nuolat atnaujinami ekstremalių situacijų valdymo planai. Siekiant išvengti tinklo rekonstrukcijos ir naujų tinklo objektų statybos projektų vėlavimo atvejų, Bendrovėje įdiegta projektų valdymo sistema. Atnaujinti kvalifikacijos reikalavimai rangovų atrankai kelia aukštus reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad rangovai būtų pajėgūs įgyvendinti sudėtingus projektus.

Bendrovė daug dėmesio skiria aukštos kompetencijos darbuotojų, kurie sugebėtų įgyvendinti ambicingus veiklos bei sudėtingus strateginių planų tikslus, pritraukimui ir išlaikymui. Tuo tikslu rengiami ugdymo bei pakeičiamumo planai, atnaujinta atlygio ir motyvacijos politika.

Finansinė rizika

"Litgrid" grupės įmonės, vykdydamos veiklą, patiria finansinę riziką: kredito riziką, likvidumo riziką ir rinkos riziką (užsienio valiutos kurso riziką ir palūkanų normų riziką). Valdydamos šią riziką, Grupės įmonės siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės finansinius rezultatus, įtaką. Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją. Kredito rizikai valdyti Bendrovė taiko reikalavimus savo klientams/trečiajai šaliai pateikti adekvačias sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemones (priemonės taikomos atsižvelgiant į kliento/trečios šalies rizikingumą).

Technologinė rizika

Lietuvos energetikos sistema turi 12 jungčių su kaimyninėmis energetikos sistemomis. Turimos galių ir energijos balansų valdymo priemonės yra ribotos, galios ir energijos balanso valdymas yra sudėtingas. Apie balansavimo priemonių prieinamumo trūkumo rizikos valdymą žr. skyriuje Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkų integracija (18 psl.)

Daugiau kaip pusė, 52 proc. šalyje eksploatuojamo aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo įrenginių yra senesni nei 45 metų. Svarbiausių veikloje naudojamų technologinių įrenginių sutrikimai ar gedimai gali turėti neigiamos įtakos "Litgrid" veiklai ir finansiniams rezultatams. Siekiant išvengti elektros energijos tiekimo sutrikimų, Bendrovė vykdo perdavimo tinklo būklės stebėseną, atitinkamai sudaro priežiūros planus ir laiku planuoja reikalingas naujas investicijas į tinklą. Investicijos į įrangą ir medžiagas turi tiesioginės įtakos finansiniams rezultatams. Bendrovė reitinguoja investicijas į tinklą, atsižvelgdama į objektyvius kriterijus bei specialią vertinimo metodiką, taip jas optimizuodama bei užtikrindama tolygų investavimą.

Ekologiniai rizikos veiksniai

Grupės įmonės vadovaujasi aplinkosaugos taisyklėmis, numatančiomis naudojamų pavojingų medžiagų tinkamą žymėjimą, naudojimą ir saugojimą, užtikrina, kad eksploatuojami įrenginiai atitiktų jų naudojimui keliamus reikalavimus. Eksploatuojamuose objektuose, kuriuose yra didesnė žalos aplinkai rizika dėl teršalų ar atliekų, dirbama pagal Regioninių aplinkos apsaugos departamentų išduodamus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus.

III. Informacija apie akcinį kapitalą ir akcininkus

"Litgrid" savo akcijų nėra įsigijusi, per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido. Bendrovės dukterinės įmonės taip pat nėra įsigijusios Bendrovės akcijų.

Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. "Litgrid" akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.

"Litgrid" AB įstatinis kapitalas yra 146 256 100,2 Eur, padalintas į 504 331 380 PVA. Vienos akcijos nominali vertė - 0,29 Eur. Balsavimo teisę suteikiančių akcijų kiekis - 504 331 380 vnt.

Bendrovės akcininkų skaičius 2015 m. spalio 31 d. buvo 5 599 (penki tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt devyni). 97,50 proc. "Litgrid" akcijų valdo UAB EPSO-G (A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09310 Vilnius, įmonės kodas 302826889), kurių 100 proc. akcijų priklauso LR Energetikos ministerijai. 2012 m. rugsėjo 28 d., įgyvendinant III Europos Sąjungos energetikos paketą, perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" buvo atskirtas nuo kitų elektros energetikos sektoriaus įmonių.

Pagal 2012 m. gruodžio 28 d. "Litgrid" ir "Swedbank" pasirašytą sutartį Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusias paslaugas nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. teikia "Swedbank" AB.

Bendrovės dukterinių įmonių vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje neprekiaujama.

Prekyba "Litgrid" vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose:

Rodiklis	2012	2013	2014	2015
Atidarymo kaina, Eur	0,403	0,523	0,593	0,698
Didžiausia kaina, Eur	0,685	0,608	0,750	0,740
Mažiausia kaina, Eur	0,385	0,520	0,582	0,550
Paskutinė kaina, Eur	0,523	0,592	0,664	0,640
Apyvarta vnt.	1 306 805	726 551	1 176 548	540 915
Apyvarta mln. Eur	0,74	0,42	0,80	0,37
Kapitalizacija mln. Eur	263,77	298,56	334,88	322,77

"Litgrid" akcijų apyvarta ir kaina per ataskaitinį laikotarpį:

"Litgrid" (LGD1L) akcijų kainos palyginimas su OMX Baltic Benchmark GI (OMXBBGI) ir OMX Vilnius (OMXV) indeksais per ataskaitinį laikotarpį:

Įstatai

"Litgrid" įstatai keičiami LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimas priimamas ne mažesne nei 2/3 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma.

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

Bendrovės stebėtojų taryba

Stebėtojų taryba yra nuolat veikiantis kolegialus Bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas.

Stebėtojų taryba yra atskaitinga Visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Stebėtojų tarybai vadovauja jos pirmininkas, kuris renkamas pačios stebėtojų tarybos iš stebėtojų tarybos narių.

Stebėtojų tarybą sudaro trys nariai, įskaitant stebėtojų tarybos pirmininką. Į stebėtojų tarybą gali būti renkami ir nepriklausomi nariai. Stebėtojų tarybos (ar jos komiteto) nario nepriklausomumas nustatomas Bendrovei taikytinų teisės aktų nustatyta tvarka, o jei tokia tvarka nenustatyta, dėl stebėtojų tarybos (ar jos komiteto) nario nepriklausomumo sprendžia Bendrovės stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba renkama ketverių metų kadencijai. Stebėtojų taryba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus stebėtojų tarybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Teikiant stebėtojų tarybos narių kandidatūras, jas teikiantis Bendrovės akcininkas (akcininko atstovas) privalo visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikti paaiškinimus raštu dėl kiekvieno siūlomo stebėtojų tarybos nario kvalifikacijos, patirties einant vadovaujančias pareigas bei tinkamumo užimti stebėtojų tarybos nario pareigas, įskaitant paaiškinimus dėl atitikties Bendrovės įstatuose nustatytiems reikalavimams, kartu pateikiant kompetentingų valstybės institucijų išvadas ir (ar) kitus šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus.

Stebėtojų tarybos veiklos sritys

Stebėtojų taryba turi kompetenciją prižiūrėti Bendrovės strategijos ir perdavimo tinklų plėtros plano įgyvendinimą; pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės perdavimo tinklų plėtros plano įgyvendinimo; pateikti Bendrovės valdybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui (jeigu atitinkami klausimai svarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime) atsiliepimus ir pasiūlymus dėl šių įstatuose nurodytų Bendrovės valdybos sprendimų; priimti sprendimus dėl šių įstatuose numatytų sutarčių su Bendrovės valdybos nariais ir valdybos pirmininku dėl veiklos valdyboje, standartinių tokių sutarčių sąlygų nustatymo bei asmens, įgalioto Bendrovės vardu pasirašyti šias sutartis, paskyrimo; priimti sprendimus dėl valdybos nariams mokėtino atlygio dydžio (jeigu tokį atlygį būtų nuspręsta mokėti); užtikrinti, kad Bendrovėje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema.

Audito komitetas

2014 m. vasario 24 d. "Litgrid" AB stebėtojų taryba priėmė sprendimą į Bendrovės audito komitetą išrinkti tris narius, du iš jų nepriklausomus: nepriklausoma narė Aušra Pranckaitytė, nepriklausoma narė – Rima Kvietkauskaitė ir "Litgrid" finansų analitikė Ana Tursienė.

Audito komitetas nagrinėja bendrovės rizikų valdymą, vidaus auditų planus, IT saugos padėtį, atliekamo finansinių ataskaitų audito procesą. Audito komiteto kadencijos laikotarpis yra toks pat kaip ir Bendrovės stebėtojų tarybos, patvirtinusios Audito komiteto sudėtį, kadencija.

Bendrovės Valdyba

Valdyba, sudaryta iš penkių narių, renkama ketverių metų kadencijai. Valdybos kadencija prasideda pasibaigus valdybą išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui ir baigiasi valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną.

Jeigu valdyba ar valdybos narys yra atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba ar valdybos narys renkamas likusiam kadencijos laikotarpiui. Teikiant valdybos narių kandidatūras, jas teikiantis asmuo privalo Bendrovės stebėtojų tarybai pateikti paaiškinimus raštu dėl kiekvieno siūlomo valdybos nario kvalifikacijos, patirties einant vadovaujančias pareigas bei tinkamumo užimti Bendrovės valdybos nario pareigas, įskaitant paaiškinimus dėl atitikties šių įstatuose nustatytiems reikalavimams, kartu pateikiant kompetentingų valstybės institucijų išvadas ir (ar) kitus šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus.

Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo reglamentu.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

Valdyba yra atskaitinga stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdybos veiklos sritys

Valdyba svarsto bei tvirtina Bendrovės trejų metų Bendrovės strategijos įgyvendinimo veiksmų planą, dešimties metų Bendrovės perdavimo tinklų plėtros planą, Bendrovės biudžetą, paramos ir labdaros skyrimo tvarką, kitus Bendrovės strateginę veiklą reglamentuojančius dokumentus. Valdyba priima sprendimą Bendrovei pradėti vykdyti naujo pobūdžio veiklą ar nutraukti konkrečią vykdomą veiklą, kai tai neprieštarauja Bendrovės veiklos tikslui. Taip pat sprendimus, susijusius su obligacijų išleidimu, Bendrovės restruktūrizacija, Bendrovės turimų akcijų perleidimo kitiems asmenims, sprendimus dėl finansinių sandorių, kurių vertė yra didesnė kaip 10 mln. Lt. Valdyba sprendžia ir kitus Bendrovės įstatuose jai priskirtus klausimus.

Vadovo veiklos sritys

Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius organizuoja Bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia Bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaro sandorius. Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.

"Litgrid" stebėtojų tarybos, Audito komiteto ir valdybos nariai, generalinis direktorius ir vyriausiasis finansininkas:

Pareigos	Vardas, pavardė	Pradžios data	Pabaigos data	Turimų emitento akcijų skaičius
Stebėtojų taryba
Tarybos pirmininkas Tarybos narys Nepriklausomas tarybos narys Tarybos narys	Aleksandras Spruogis Audrius Misevičius Mindaugas Vaičiulis Rolandas Zukas	2013 04 24 2013 04 24 2014 04 07 2015 04 24	2015 04 24	- - - -
Audito komitetas
Komiteto narė Komiteto narė Komiteto narė	Aušra Pranckaitytė Rima Kvietkauskaitė Ana Tursienė	2014 02 24 2014 02 24 2014 02 24		- - -
Valdyba
Valdybos pirmininkas Valdybos narys Valdybos narys Valdybos narys Valdybos narys	Daivis Virbickas Karolis Sankovski Vidmantas Grušas Rimantas Busila Rolandas Masilevičius	2013 09 10 2013 09 10 2013 09 10 2013 09 10 2013 12 18		- - - 1421 -
Generalinis direktorius	Daivis Virbickas	2013 09 10		-
Vyriausioji finansininkė L. e. vyriausiosios finansininkės pareigas Vyriausioji finansininkė	Svetlana Sokolskytė Raimonda Duobuvienė Jūratė Vyšniauskienė	2012 07 02 2015 07 01 2015 10 19	2015 06 30 2015 10 18	- - -

"Litgrid" Stebėtojų tarybos nariai

Dr. Aleksandras Spruogis, stebėtojų tarybos pirmininkas

Gimė 1963 metais, 1980–1985 m. studijavo Vilniaus inžinerinio statybos instituto Statybos fakultete, įgijo inžinieriaus-statybininko kvalifikaciją (diplomas su pagyrimu). 1991–1992 m. studijavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakultete, įgijo aplinkos inžinerijos magistro laipsnį. 1996 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo aplinkos inžinerijos krypties technikos mokslų daktaro laipsnį. 1990–1997 m. dirbo, Vilniaus inžineriniame statybos institute (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), aplinkos ir darbo sąlygų mokslinių tyrimų laboratorijos mokslinis bendradarbiu, aplinkos apsaugos katedros asistentu, 1997–2003 m. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vyr. patarėju, Seimo patarėjų kolegijos pirmininku, 2003– 2009 m. Aplinkos ministerijos sekretoriumi, 2009–2009 m. Aplinkos ministerijos vyr. patarėju, 2009–2012 m. aplinkos viceministru.

Audrius Misevičius, stebėtojų tarybos narys

Gimė 1959 metais. 1982 m. Vilniaus Universiteto pripažinta Ekonomisto kvalifikacija, Peterburgo finansų-ekonomikos institute apginta disertacija įgyjant socialinių mokslų daktaro laipsnį. 1993 m. suteiktas Vilniaus universiteto docento vardas. Darbinė veikla: 1982–2005 m. Vilniaus universiteto finansų katedros stažuotojas, vėliau – asistentas, vėliau – docentas, 1990–1992 m. Socialinės apsaugos ministerijos, ministro pavaduotojas, 1992 m. Finansų ministerijos, ministras; 1993 m. Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Rudžio padėjėjas-sekretorius; 1993–1995 m. UAB "Stern von Litauen AG", finansininkas; 1996 m. TŪB J. Kabašinskas ir partneriai mokesčių departamento vadovas; 1996–2013 m. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, vėliau

– valdybos narys; nuo 2013 m. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Tarnybos Ministro Pirmininko patarėjas; 1998–2013 m. VĮ Indėlių ir investicijų draudimas, Tarybos narys bei UAB Lietuvos monetų kalykla kuratorius.

Rolandas Zukas, stebėtojų tarybos narys

Gimė 1974 metais. Rolandas Zukas turi aukštąjį išsilavinimą transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos srityse, dirbo AB "Klaipėdos nafta" Suskystintų gamtinių dujų terminalo direktoriumi, "Energijos tiekimas" UAB valdybos nariu ir generaliniu direktoriumi. R. Zukas yra UAB "EPSO-G", įmonės valdančios 97,5 proc. "Litgrid" AB akcijų, generalinis direktorius.

"Litgrid" Valdybos nariai

Daivis Virbickas, valdybos pirmininkas

Gimė 1978 metais. Daivis Virbickas atsakingas už strateginį valdymą ir elektros sistemos valdymo sritį. D. Virbickas yra sukaupęs ilgalaikės elektros perdavimo sistemos vystymo strategijų kūrimo ir valdymo, elektros rinkų analizės ir įmonių valdymo patirties. Iki 2013 m. rugsėjo dirbo Šveicarijos holdingo "Alpiq" AG atstovo Baltijos šalyse "Alpiq Energija Lietuva" komercijos direktoriumi, iki 2011 m. dirbo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" Technikos direktoriumi.

D. Virbickas turi Kauno Technologijų Universiteto (KTU) Energetikos sistemų valdymo magistro laipsnis (2002 m.), KTU Verslo vadybos bakalauro laipsnį, Baltijos Vadybos Instituto (Baltic Management Institute) ir IMD Business School (Šveicarija) Korporatyvinio valdymo sertifikatą (2008 m.).

Karolis Sankovski, valdybos narys

Gimė 1985 metais. Karolis Sankovski atsakingas už strateginių tinklo projektų įgyvendinimą. K. Sankovski turi ilgalaikės darbo elektros energetikos įmonėse ir darbo su strateginiais ir tarptautiniais jungčių projektais patirties.

K. Sankovski turi Aix-Marseille Universiteto (Prancūzija) Aplinkos mokslų magistro laipsnį (2008 m.), Mykolo Romerio Universiteto teisės bakalauro laipsnį (2007 m.).

Vidmantas Grušas, valdybos narys

Gimė 1962 metais. Vidmantas Grušas atsakingas už elektros perdavimo tinklo valdymą. V. Grušas yra sukaupęs didelę aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo įrenginių eksploatavimo, tinklo objektų plėtros, dispečerinio valdymo patirtį.

V. Grušas įgijo Tarptautinio Skandinavijos Vadybos Instituto (Scandinavian International Management Institute) (Danija) energetikos įmonių valdymo diplomą (Managing Energy Business), (2009 m.), taip pat inžinieriaus–energetiko profesinę kvalifikaciją Rygos politechnikos institute (dabar Rygos Technologijų Universitetas) (1985 m.).

Rimantas Busila, valdybos narys

Gimė 1958 metais. Rimantas Busila atsakingas už finansų valdymą. R. Busila turi finansų, investicijų ir vertybinių popierių valdymo patirties.

R. Busila įgijo inžinieriaus-ekonomisto profesinę kvalifikaciją Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas) 1981 m.; 1993 m. gilino žinias Paryžiaus vertybinių popierių biržoje (Kapitalo rinkos funkcionavimo pagrindai. Prekybos finansiniais instrumentais ypatumai), 1996 m. Amerikos teisininkų asociacijos ir komercijos teisės centre (Vertybinių popierių rinkos teisinis reguliavimas), 1998 m. Amerikos vertybinių popierių ir biržų komisijoje (Finansų reguliavimas ir priežiūra).

Dr. Rolandas Masilevičius, valdybos narys

Gimė 1972 metais. R. Masilevičius atsakingas už informacines technologijas ir telekomunikacijas, elektros perdavimo infrastuktūros kibernetinę ir fizinę saugą bei bendrovės bendrųjų reikalų administravimą. R. Masilevičius turi ilgalaikę vadovavimo patirtį valstybinei institucijai. Nuo 2014 m. sausio dirba "Litgrid" AB Informacinių technologijų, telekomunikacijų ir administravimo departamento direktoriumi.

R. Masilevičius įgijo Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Technologijos (VGTU) mokslų daktaro laipsnį (2001 m.), VGTU Aplinkos inžinerijos magistro laipsnį (1997 m.).

Bendrovės vadovui ir valdybos nariams išmokos už darbą Bendrovės valdyboje nebuvo mokamos. Stebėtojų tarybos nariams išmokos už veiklą Bendrovės stebėtojų taryboje nebuvo mokamos. Audito komiteto narėms už darbą Audito komitete per 2015 m. devynis mėnesius buvo priskaičiuota 1 020,90 eurų suma.

Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovės generaliniam direktoriui ir vyr. finansininkui priskaičiuotų atlyginimų bendra suma sudarė 119 521,13 eurų (įskaičiuojant ir 14 456,53 eurų išeitinę kompensaciją vyr. finansininkui).

Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius, jų sumas, susijusių asmenų santykių pobūdį ir kitą informaciją apie sandorius, kuri yra būtina norint suprasti Bendrovės finansinę padėtį, pateikta finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, 9 pastaboje.

Skaidrumas

Bendrovė laikosi iš esmės visų Skaidrumo gairių IV-VIII skyrių nuostatų, išskyrus:

viešai neskelbiamas vadovų ir darbuotojų darbo užmokestis;
Bendrovėje netaikoma praktika skelbti vidutinę mėnesio algą pagal padalinius.

Nuo 2015 metų sausio 1d. iki lapkričio 25 d. "Litgrid" skelbė šiuos pranešimus apie esminius įvykius:

Data	Pranešimas
2015 01 20	Kainų komisija patvirtino didesnę elektros perdavimo tarifo viršutinę ribą
2015 02 27	Skelbiami "Litgrid" grupės 2014 m. finansiniai rezultatai
2015 03 04	Informacija apie Stebėtojų tarybos nario atsistatydinimą
2015 03 26	"Litgrid" nepažeidė reguliuojamos veiklos sąlygų
2015 03 31	Šaukiamas eilinis visuotinis "Litgrid" akcininkų susirinkimas
2015 04 03	"Litgrid" AB Stebėtojų tarybos atsiliepimai ir siūlymai 2015 m. eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui
2015 04 24	"Litgrid" AB 2015 m. balandžio 24 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2015 04 28	"Litgrid" kreipėsi dėl Europos Sąjungos finansinės paramos elektros jungčiai su Lenkija
2015 04 28	"Litgrid" AB ir jos dukterinių įmonių konsoliduotasis metinis pranešimas ir finansinė ataskaita 2014
2015 04 30	Dėl NT Valdos, UAB akcijų pardavimo
2015 05 29	Skelbiami "Litgrid" grupės 2015 m. pirmojo ketvirčio rezultatai
2015 06 04	"Litgrid" pristatymas renginyje "Vadovai susitinka su investuotojais"
2015 07 02	Dešimtmečiame elektros perdavimo tinklų plėtros plane – investicijos į integraciją ir saugumą
2015 07 08	Dėl ketinimo skolintis
2015 07 14	"LitPol Link" elektros jungčiai – 27 mln. eurų Europos Sąjungos finansinė parama
2015 08 28	Skelbiami "Litgrid" grupės 2015 m. pirmojo pusmečio rezultatai
2015 09 14	Planuojami pokyčiai "Litgrid" korporatyvinio valdymo struktūroje
2015 09 16	Dėl ketinimo sudaryti ilgalaikės paskolos sutartį

2015 09 29	Dėl kreditavimo sutarties sudarymo
2015 10 16	Kainų komisija patvirtino elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą
2015 10 30	Kainų komisija paskelbė elektros energijos perdavimo paslaugų kainas
2015 11 03	"Litgrid" ir INEA pasirašė sutartį dėl dalinio "LitPol Link" finansavimo

Su visa informacija apie 2015 metų viešai skelbtus esminius įvykius galima susipažinti Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?pg=news&issuer=LGD&start\_d=1&start\_m=1&start\_y=1996 ir "Litgrid" interneto svetainėje http://www.litgrid.eu/index.php/apie-litgrid/investuotojams/esminiai-ivykiai-/478.

AI Terminal

Litgrid AB

2262_ir_2015-11-25_a624dbd7-9612-4107-aa45-36ca9a85f4c2.pdf