INVL Baltic Farmland

Annual / Quarterly Financial Statement • Feb 29, 2016

AB "INVL BALTIC FARMLAND"

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS, KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS 2015 METŲ FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

	NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3
	KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS:
	PAGRINDINĖ INFORMACIJA 5
	KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS 6
	KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS 7
	KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS 8
	KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS 10
	FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 11
1	BENDROJI INFORMACIJA 11
2	APSKAITOS PRINCIPAI 12
3	FINANSINIS RIZIKOS VALDYMAS 24
	Finansinės rizikos veiksniai 24 3.1.
	3.2. Kapitalo valdymas 26
4	TIKROSIOS VERTĖS VERTINIMAS 27
5	DUKTERINĖS ĮMONĖS 28
6	ATSKYRIMAS 30
7	INFORMACIJA PAGAL SEGMENTUS 32
8	SUSITARIMAS DĖL ŽEMĖS SKLYPŲ ADMINISTRAVIMO 33
9	PELNO MOKESTIS 33
10	PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI 36
11	INVESTICINIS TURTAS 37
12	FINANSINĖS PRIEMONĖS PAGAL KATEGORIJAS 38
13	DUKTERINĖMS ĮMONĖMS SUTEIKTOS PASKOLOS 39
14	PIRKĖJŲ ĮSISKOLINIMAI IR KITOS GAUTINOS SUMOS 40
15	ĮSTATINIS KAPITALAS, SAVŲ AKCIJŲ ĮSIGIJIMAS IR REZERVAI 41
16	DIVIDENDAI 41
17	SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI 42
18	ĮVYKIAI PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO 43

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 44
--------------------------------------

(tokst. eurq, iei nenurodyta kitaip)

PAGRINDINE INFORMACIJA

Valdyba

p. Alvydas Banys (valdybos pirmininkas) p. lndre Miseikyte

p. Darius Sulnis

Vadovyba

p. Egle Surpliene (direktore)

Pagrindin6s buveines adresas ir imones kodas

Gynejq g. 14, Vilnius, Lietuva

lmones kodas 303299781

Bankai

AB DNB bankas AB Siaulir{ bankas "Swedbank', AB

Auditorius

UAB "Pricewaterhousecoopers" J. Jasinskio 9. 168, Vilnius, Lietuva

Sias finansines ataskaitas vadovybe ir valdyba pasirase ir patvirtjno isleidimui 2016 m. vasario 29 d.

<.4-

p. Egle surpliene Direktore

p. Ra Rajeckas Pagal sutarti itq vestiigaliotas asmuo

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Konsoliduota ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitos

			Grupė	Bendrovė
	Pasta bos	2015 01 01- 2015 12 31	2014 04 29- 2014 12 31	2015 01 01- 2015 12 31	2014 04 29- 2014 12 31
Pajamos	7	460	230	-	-
Palūkanų pajamos		-	-	220	179
Kitos pajamos		21	4	-	-
Dukterinių įmonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliu, tikrosios vertės grynasis pasikeitimas	5	-	-	681	(35)
Investicinio turto tikrosios vertės koregavimo grynasis pelnas	11	678	-	-	-
Žemės sklypų administravimo mokesčiai Teisinių, profesinių paslaugų ir vertybinių popierių administravimo	8	(117)	-	-	-
mokesčio sąnaudos		(49)	(36)	(29)	(19)
Pirkėjų įsiskolinimų vertės sumažėjimas (jo atstatymas)	14	21	(29)	-	-
Tiesioginės veiklos sąnaudos, susijusios su turtu		(21)	(22)	-	-
Išmokos darbuotojams		(7)	(21)	(4)	(3)
Nusidėvėjimas ir amortizacija		(2)	(2)	-	-
Kitos veiklos sąnaudos		(5)	(14)	(2)	(11)
Veiklos pelnas		979	110	866	111
Finansinės veiklos sąnaudos		-	-	-	-
Pelnas prieš apmokestinimą		979	110	866	111
Pelno mokesčio sąnaudos	9	(141)	(21)	(28)	(22)
ATASKAITINIO LAIKOTARPIO GRYNASIS PELNAS		838	89	838	89
Ataskaitinio laikotarpio kitos bendrosios pajamos, atėmus pelno mokestį		-	-	-	-
ATASKAITINIO LAIKOTARPIO BENDRŲJŲ PAJAMŲ IŠ VISO		838	89	838	89
Priskirtinos:
Patronuojančios įmonės akcininkams		838	89	838	89
Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas (eurais)	10	0,25	0,03

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Konsoliduota ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitos

			Grupė	Bendrovė
	Pasta bos	2015 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas			1	-	-
Investicinis turtas	11	11.237	10.558	-	-
Ilgalaikis nematerialusis turtas		-	3	-	-
Investicijos į dukterines įmones, vertinamos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliu	5	-	-	5.581	4.866
Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos	13	-	-	4.875	4.907
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	9	-	4	-	4
Ilgalaikio turto iš viso		11.237	10.566	10.456	9.777
Trumpalaikis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos	14	54	23	8	-
Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių	13	-	-	5	-
sąnaudos		7	1	7	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	3.1	367	210	136	170
Trumpalaikio turto iš viso		428	234	156	170
Turto iš viso		11.665	10.800	10.612	9.947
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Kapitalas, priskirtas patronuojančios įmonės akcininkams
Įstatinis kapitalas	6; 15	955	954	955	954
Savos akcijos	15	-	(6)	-	(6)
Akcijų priedai	6; 15	1.387	1.387	1.387	1.387
Rezervai	6; 15	3.223	3.219	3.211	3.219
Nepaskirstytasis pelnas	6; 15	5.005	4.377	5.017	4.377
Nuosavo kapitalo iš viso		10.570	9.931	10.570	9.931
Įsipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	9	946	837	-	-
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		946	837	-	-
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Skolos tiekėjams		105	3	2	3
Mokėtinas pelno mokestis		28	9	24	7
Gauti išankstiniai apmokėjimai		-	14	-	-
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai		16	6	16	6
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		149	32	42	16
Įsipareigojimų iš viso		1.095	869	42	16
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso		11.665	10.800	10.612	9.947

AB "INVL BALTIC FARMLAND", įmonės kodas 303299781, Gynėjų g. 14, Vilnius, Lietuva

KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS 2015 M. FINANSINĖS ATASKAITOS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Konsoliduota ir Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

					Re	i ze rva
Gr ė up	Pa sta bo s	Įs ini tat s ka ita las p	Sa s ak vo cij os	Ak cij rie da i ų p	Pri is rez lom va as erv as	Sa ak cij vų ų irk im su p o r eze rva s	Ne is p kir sty tas p as eln as	Iš v iso
Gr kap ital suf ės uot up nuo sav as as orm as , 20 14 ba lan d žio 29 d. ad uja ntis sky rim at m. , v ova o lyg is p al b ala nsi nių rčių dą eto są om ag ve m	6	95 4	-	1.3 87	132	3.0 87	4.2 88	9.8 48
Sa akc ijų irki vų su p ma s	15	-	( 6)	-	-	-	-	( 6)
Sa nd ori B dro vė ak cin ink ais iš iso su en s v ų rip žin tie sio iai bė j tų p a g nu os av y e	,	95 4	( 6)	1.3 87	132	3.0 87	4.2 88	9.8 42
is p eln 20 14 m. gry nas as		-	-	-	-	-	89	89
be nd jų aj iš v iso 20 14 m. rų p am ų		-	-	-	-	-	89	89
20 d žio 31 d. lik uti 14 m. g ruo s		95 4	( 6)	1.3 87	132	3.0 87	4.3 77	9.9 31
is p eln 20 15 m. gry nas as		-	-	-	-	-	83 8	83 8
20 15 be nd jų aj iš v iso m. rų p am ų		-	-	-	-	-	83 8	83 8
Sa akc ijų irki vų su p ma s	15	-	( 2)	- -	- -	-	-	( 2)
Įs inio ka ital žin ima tat p o s um a s	15	-	8	-	-	( 8)	-	-
Ak cijų min alio kor ima dė l rtė no s ve s eg av s ko vim o į rta nve eu rus	15	1	-	-	-	-	( 1)	-
Re ky čia i zer vų po		-	-	-	12	-	( 12)	-
Div ide nd kyr ima ų s s	16	-	-	-	-	-	( 197 )	( 197 )
Sa iš nd ori B dro vė ak cin ink ais iso ų su en s v žin rip tie sio iai bė j tų p a g nu os av y e	,	1	6	-	12	( 8)	( 21 0)	( 199 )
žio 20 15 d 31 d. lik uti m. g ruo s		95 5	-	1.3 87	144	3.0 79	5.0 05	10 .57 0

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Konsoliduota ir Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos (tęsinys)

					Re ze	i rva
Be nd ė rov	Pa sta bo s	Įs ini tat s ka ita las p	Sa s ak vo cij os	Ak cij rie da i ų p	Pri is rez lom va as erv as	Sa ak cij vų ų irk im su p o r eze rva s	Ne is p kir sty tas p as eln as	Iš v iso
Be nd ės akc inis kap ital suf uot rov as orm as , 20 14 ba lan d žio 29 d. vad uja ntis m. ova ,
kyr imo lyg is ats są om	6	95 4	-	1.3 87	132	3.0 87	1.1 58	6.7 18
Ap ska itos litik kei tim po os pa as	2.9	-	-	-	-	-	3.1 30	3.1 30
Sa akc ijų irki vų su p ma s	15	-	( 6)	-	-	-	-	( 6)
Sa iš nd ori u B dro vė kc ini nk ais vi ų s en s a so žin rip tie sio iai bė j tų p a g nu os av y e	,	95 4	( 6)	1.3 87	132	3.0 87	4.2 88	9.8 42
20 14 is p eln m. gry nas as		-	-	-	-	-	89	89
20 14 be nd jų aj iš v iso m. rų p am ų		-	-	-	-	-	89	89
žio 20 14 d 31 d. lik uti m. g ruo s		95 4	( 6)	1.3 87	132	3.0 87	4.3 77	9.9 31
20 15 is p eln m. gry nas as		-	-	-	-	-	83 8	83 8
iš v 20 15 be nd jų aj iso m. rų p am ų		-	-	-	-	-	83 8	83 8
Sa akc ijų irki su p ma s vų	15	- -	( 2)	- -	- -	-	- -	( 2)
Įs inio ka ital žin ima tat p o s um a s Ak cijų ina lios kor ima dė l ert ės n om v eg av s	15	-	8	-	-	( 8)	-	-
ko vim o į rta nve eu rus	15	1	-	-	-	-	( 1)	-
Div ide nd kyr ima ų s s	16	-	-	-	-	-	( 197 )	( 197 )
iš Sa nd ori u B dro vė kc ini nk ais vi ų s en s a so , žin rip tie sio iai bė j tų p a g nu os av y e		1	6	-	-	( 8)	( 198 )	( 199 )
žio 20 15 d 31 d. lik uti m. g ruo s		95 5	-	1.3 87	132	3.0 79	5.0 17	10 .57 0

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Konsoliduota ir Bendrovės pinigų srautų ataskaitos

		Grupė		Bendrovė
	Pasta bos	2015 01 01- 2015 12 31	2014 04 29- 2014 12 31	2015 01 01- 2015 12 31	2014 04 29- 2014 12 31
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas		838	89	838	89
Nepiniginių straipsnių ir nepagrindinės veiklos koregavimai:
Nusidėvėjimas ir amortizacija		2	2	-	-
Investicinio turto tikrosios vertės koregavimo grynasis pelnas	11	(678)	-	-	-
(nuostoliai) Dukterinių įmonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliu, tikrosios vertės grynasis
pasikeitimas	5	-	-	(681)	35
Palūkanų pajamos		-	-	(220)	(179)
Atidėtieji pelno mokesčiai	9	113	12	4	15
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos	9	28	9	24	7
Vertės sumažėjimas	14	(21)	29	-	-
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas)		(24)	(29)	(8)	-
Kito trumpalaikio turto sumažėjimas (padidėjimas)		(6)	1	(7)	-
Skolų tiekėjams (sumažėjimas) padidėjimas		97	(5)	(6)	3
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas		9	3	9	6
Pagrindinės veiklos pinigų srautai		358	111	(47)	(24)
Sumokėtas pelno mokestis		(9)	(2)	(7)	-
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		349	109	(54)	(24)
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio turto (išskyrus investicinį turtą) pardavimo pajamos		2	-	-	-
Investicinio turto įsigijimas		(1)	-	-	-
Suteiktos paskolos		-	-	(8)	-
Suteiktų paskolų susigrąžinimas		-	480	41	645
Gautos palūkanos		-	-	180	113
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		1	480	213	758
Finansinės veiklos pinigų srautai
Pinigų srautai, susiję su Grupės akcininkais:
Pagal atskyrimo sąlygas gauti grynieji pinigai	6	-	284	-	99
Savų akcijų įsigijimas	15	(2)	(6)	(2)	(6)
Dividendų išmokėjimas patronuojančios įmonės akcininkams		(191)	-	(191)	-
		(193)	278	(193)	93
Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo šaltiniais
Gautų paskolų grąžinimas	6	-	(657)	-	(657)
		-	(657)	-	(657)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(193)	(379)	(193)	(564)
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)		157	210	(34)	170
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		210	-	170	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje		367	210	136	170

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

AB "INVL Baltic Farmland" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Ji įkurta 2014 m. balandžio 29 d. nuo AB "Invalda INVL" (įmonės kodas 121304349) atskyrus 14,45 % turto, kapitalo ir įsipareigojimų dalį. Tokiu būdu Bendrovei buvo perduotos įmonės, investuojančios į žemės ūkio paskirties žemę ir ją nuomojančios (toliau – Atskyrimas). Plačiau apie Atskyrimą atskleista 6 pastaboje.

Grupę sudaro Bendrovė ir jai tiesiogiai priklausančios dukterinės įmonės (toliau – Grupė, 5 pastaba).

Buveinės adresas yra:

Gynėjų g. 14, Vilnius, Lietuva.

Kadangi Bendrovė įsteigta 2014 m. balandžio 29 d., tai palyginamieji skaičiai už 2014 m. šiose finansinėse ataskaitose apima laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė valdo įmonių, investuojančių į žemės ūkio paskirties žemę, akcijas bei finansuoja šias įmones. Šiuo metu Bendrovei priklauso 100 proc. 18-kos įmonių akcijų. Minėtos įmonės valdo daugiau kaip 3 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje (detalus dukterinių įmonių sąrašas pateiktas 5 pastaboje), kuri nuomojama ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Bendrovė pagrindinį dėmesį skiria turimų žemės sklypų kokybės gerinimui ir ekologiniam tvarumui. Grupė veikia tik viename – žemės ūkio paskirties žemės – segmente.

Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę yra ilgalaikės ir tinkamos investuotojams, kuriuos tenkina grąža iš nuomos bei galimas pelnas iš žemės ūkio paskirties žemės kainų augimo. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio produkcijos kainos nustatomos pasaulio rinkose, ši investicija leidžia dalyvauti pasaulinėje maisto tiekimo grandinėje.

Bendrovės akcininkais 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. buvo (pagal balsus)*:

	2015 m.			2014 m.
	Turimų balsų skaičius	Balsavimo teisių dalis (%)	Turimų balsų skaičius	Balsavimo teisių dalis (%)
UAB "LJB Investments" (kontroliuojantis akcininkas p. Alvydas Banys)	1 002 724	30,46	1 002 724	30,46
p. Irena Ona Mišeikienė	952 072	28,92	952 072	28,92
UAB "Lucrum investicija" (vienintelis akcininkas p. Darius Šulnis)	743 546	22,59	743 546	22,58
p. Alvydas Banys	252 875	7,69	252 875	7,68
p. Indrė Mišeikytė	65 758	2,00	65 758	2,00
Kiti smulkūs akcininkai	274 574	8,34	275 284	8,36
Iš viso	3 291 549	100,00%	3 292 259	100,00%

* Vienas akcininkas buvo perleidęs dalį akcijų pagal atpirkimo sutartis (taigi, jis neturėjo juridinės nuosavybės teisės į akcijas), bet buvo išlaikęs perleistų akcijų balsavimo teises.

Visos Bendrovės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 euro (2014 m. - 1 Lt), yra paprastosios akcijos ir 2015 m. bei 2014 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. Dukterinės įmonės 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcijų neturėjo.

Bendrovės akcijos nuo 2014 m. birželio 4 d. įtrauktos į NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą.

2015 m. gruodžio 31 d. Grupėje dirbo 2 darbuotojai, o Bendrovėje – 1. 2014 m. gruodžio 31 d. Grupėje dirbo 5 darbuotojai, o Bendrovėje – 1.

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, vadovybės paruoštos metinės finansinės ataskaitos yra tvirtinamos visuotinio akcininkų susirinkimo. Bendrovės akcininkai turi teisę nepatvirtinti metinių finansinių ataskaitų bei reikalauti parengti naujas metines finansines ataskaitas.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Grupės ir Bendrovės 2015 m. gruodžio 31 d. ir tuomet pasibaigusių metų finansines ataskaitas, yra šie:

2.1. Rengimo pagrindas

Atitikties patvirtinimas

Konsoliduotos Grupės ir atskiros Bendrovės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus investicinį turtą ir investicijas į dukterines įmones, vertinamus tikrąja verte. Sumos finansinėse ataskaitose yra pateikiamos tūkstančiais eurų ir suapvalinamos iki artimiausio tūkstančio, jei kitaip nenurodyta. Nuo 2015 m. sausio 1 d. euras tapo Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta. Ankstesnių metų palyginamoji informacija perskaičiuota pagal oficialų lito konvertavimo į eurą santykį: 1 euras = 3,4528 lito.

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir TFAAK aiškinimų taikymas

Šiais ataskaitiniais metais (nuo 2015 m. sausio 1 d.) Grupė pradėjo taikyti naujus ir pakeistus TFAS bei TFAAK aiškinimus:

• TFAAK 21-asis aiškinimas "Mokesčiai" įsigaliojo nuo 2014 m. birželio 17 d.
• 2013 m. TFAS metiniai patobulinimai įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.

Pagrindinė šių pataisų įtaka yra tokia:

TFAAK 21-asis aiškinimas – "Mokesčiai"

Šiuo aiškinimu patikslinta įsipareigojimo sumokėti mokestį, kuris nėra pelno mokestis, apskaita. Įpareigojamasis įvykis, dėl kurio atsiranda įsipareigojimas, – tai įstatymais apibrėžtas įvykis, dėl kurio kyla įsipareigojimas sumokėti mokestį. Tai, kad ūkio subjektas turės ekonominių priežasčių toliau vykdyti veiklą būsimu laikotarpiu arba tai, jog jis rengia finansines ataskaitas vadovaudamasis veiklos tęstinumo prielaida, nelemia įsipareigojimo atsiradimo. Tokie patys pripažinimo principai taikomi tiek tarpinėms, tiek metinėms finansinėms ataskaitoms. Aiškinimo nuostatų taikymas įsipareigojimams, atsirandantiems dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos schemų, nėra privalomas. Šiuo metu Grupei nėra nustatyti jokie reikšmingi mokesčiai, todėl šio aiškinimo įtaka Grupei yra nereikšminga.

2011-2013 m. TFAS metiniai patobulinimai

Patobulinimai apima keturių standartų pataisas.

• − 1-ojo TFAS išvadų pagrindimo pataisomis patikslinama, kad jeigu naujos standarto versijos taikymas dar nėra privalomas, tačiau ją galima taikyti anksčiau laiko, standartus pirmą kartą taikantis ūkio subjektas gali taikyti arba senąją, arba naująją versiją, jeigu tas pats standartas taikomas visiems nurodytiems laikotarpiams.
• − 3-ojo TFAS pataisomis patikslinama, kad šis standartas netaikomas jungtinės veiklos formavimo apskaitai pagal 11-ąjį TFAS. Pataisomis taip pat patikslinama, kad taikymo srities išimtis taikoma tik pačios jungtinės veiklos finansinėms ataskaitoms.
• − 13-ojo TFAS pataisomis patikslinama, kad 13-jame TFAS numatyta portfeliui taikoma išimtis, kuri leidžia ūkio subjektui finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų grupės tikrąją vertę vertinti grynąja suma, taikoma visoms sutartims (įskaitant sutartis dėl nefinansinių priemonių pirkimo ar pardavimo), kurios priklauso 39-ojo TAS arba 9-ojo TFAS taikymo sričiai.
• − 40-ojo TAS pataisomis patikslinama, kad 40-asis TAS ir 3-iasis TFAS nėra tarpusavyje nesuderinami. 40-jame TAS pateikti nurodymai padeda ataskaitas rengiantiems ūkio subjektams atskirti investicinį turtą ir savininko reikmėms naudojamą turtą. Ataskaitas rengiantys ūkio subjektai taip pat turi remtis 3-jame TFAS pateiktais nurodymais nustatydami, ar investicinio turto įsigijimas yra verslo jungimas.

Šios pataisos neturėjo įtakos Grupės 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėms ataskaitoms.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.1. Rengimo pagrindas (tęsinys)

Patvirtinti taikymui ES, bet dar neįsigalioję ir anksčiau laiko nepradėti taikyti standartai

27-ojo TAS pataisos: "Nuosavybės metodo taikymas atskirose finansinėse ataskaitose" (taikomas metiniam laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau)

Pataisomis bus leidžiama ūkio subjektams taikyti nuosavybės metodą savo atskirose finansinėse ataskaitose apskaitant investicijas į dukterines įmones, bendras įmones ir asocijuotąsias įmones. Jei Bendrovė pasirinktų taikyti nuosavybės metodą atskirose finansinėse ataskaitose, tai turėtų įtakos atskleidžiamai informacijai ir aprašomai apskaitos politikai, bet dukterinių įmonių balansinė vertė, pripažinta Bendrovės atskiroje finansinės būklės ataskaitoje, nepasikeistų, nes dukterinių įmonių grynojo turto tikroji vertė yra apytiksliai lygi jo balansinei vertei (5 pastaba). Bendrovė nėra nusprendusi, ar ji keis apskaitos politiką nuo 2016 m.

Galiojančių standartų pataisos, patvirtintos taikymui ES, bet dar neįsigaliojusios ir anksčiau laiko nepradėtos taikyti bei neturėsiančios reikšmingos įtakos Bendrovei ir Grupei:

• − 2010-2012 m. TFAS metiniai patobulinimai (taikomi metiniam laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau);
• − 2012-2014 m. TFAS metiniai patobulinimai (taikomi metiniam laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau);
• − 19-ojo TAS pataisos "Apibrėžtųjų išmokų planai: darbuotojų įmokos" (taikomos metiniam laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario1 d. arba vėliau);
• − 11-ojo TFAS pataisos "Jungtinė veikla: Bendros veiklos dalies įsigijimų apskaita" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau);
• − 16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisos: "Tinkamų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų paaiškinimas" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau);
• − 16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos "Žemės ūkis: derliniai augalai" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau);
• − 1-ojo TAS pataisos: "Informacijos atskleidimo iniciatyva" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau).

Taikymui ES nepatvirtinti standartai

9-asis TFAS "Finansinės priemonės" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, kai bus patvirtintas ES)

Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai:

• − Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas: finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu arba nuostoliais.
• − Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelio, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimo, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu arba nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šiol neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.1. Rengimo pagrindas (tęsinys)

Taikymui ES nepatvirtinti standartai (tęsinys)

9-asis TFAS (tęsinys)

• − Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą pripažinti tikrosios vertės pasikeitimą kitomis bendrosiomis pajamomis, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais.
• − Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu arba nuostoliais, pokyčių poveikį.
• − 9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti numatomus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumai už visą terminą). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas.
• − Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ąjį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.

Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina naujo Standarto įtaką jų finansinėms ataskaitoms. Standartas gali turėti įtakos paskolų, suteiktų dukterinėms bendrovėms, klasifikavimui.

15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, kai bus patvirtintas ES)

Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina Standarto įtaką jų finansinėms ataskaitoms.

16-asis TFAS "Nuoma" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau, kai bus patvirtintas ES)

Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos naujasis standartas turės jų finansinėms ataskaitoms, bet nesitiki, kad įtaka bus reikšminga. Grupė ir Bendrovė neturi sudariusios sutarčių kaip nuomininkai.

Kitos standartų pataisos ir nauji standartai, kurie dar nėra patvirtinti taikymui ES, yra neaktualūs Grupei ir Bendrovei.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.2. Konsolidavimo pagrindas

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima Bendrovės ir jos dukterinių įmonių finansines ataskaitas. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos už tuos pačius ataskaitinius metus, kaip ir patronuojančios įmonės, taikant vienodus apskaitos principus.

Dukterinės įmonės – tai visi ūkio subjektai (įskaitant struktūrizuotus ūkio subjektus), kuriuos Grupė kontroliuoja. Grupė kontroliuoja ūkio subjektą, jei ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali naudotis savo galia valdyti šį ūkio subjektą, kad paveiktų šios grąžos dydį. Dukterinės įmonės yra pilnai konsoliduojamos nuo įsigijimo datos, kuri yra data, kada Grupė įgyja kontrolę, ir yra konsoliduojamos tol, kol ši kontrolė prarandama. Konsoliduojant pilnai eliminuojami visi Grupės įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai, pajamos ir sąnaudos bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš Grupės įmonių tarpusavio sandorių, kurie yra apskaitomi turte.

Kai Grupė praranda kontrolę, bet kokia likusi investicija į buvusiąją dukterinę įmonę yra įvertinama tikrąja verte, atitinkamą balansinės vertės pokytį pripažįstant pelne arba nuostoliuose. Ši tikroji vertė yra laikoma pradine investicijos įsigijimo verte vėlesniam investicijų į asocijuotąją įmonę, bendrąją įmonę arba finansinio turto pripažinimui. Bet kurios sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, susijusios su ta įmone, turi būti apskaitomos taip, tarytum Grupė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą arba įsipareigojimus. Vadinasi, sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, yra perklasifikuojamos atitinkamai į pelną (nuostolius) arba į nepaskirstytąjį pelną.

2.3. Funkcinė ir pateikimo valiutos

Nuo 2015 m. sausio 1 d. euras tapo Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta. Sumos finansinėse ataskaitose yra pateikiamos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais (tūkstančių tikslumu), kuri yra Bendrovės ir Grupės funkcinė bei pateikimo valiuta. Euro kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Europos Centrinis Bankas ir Lietuvos bankas. Ankstesnių metų palyginamoji informacija perskaičiuota pagal oficialų lito konvertavimo į eurą santykį: 1 euras = 3,4528 lito.

Kadangi šiose finansinėse ataskaitose skaičiai yra pateikiami tūkstančiais eurų, atskiros sumos buvo suapvalintos. Dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti.

2.4. Verslo jungimai ir prestižas

Grupė naudoja įsigijimo metodą verslo jungimų apskaitai. Atlygis, sumokėtas įsigyjant dukterinę įmonę, lygus perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų buvusiems įsigyjamojo ūkio subjekto savininkams bei Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikrųjų verčių sumai. Šis atlygis apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, atsirandančio iš neapibrėžtojo atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. Verslo jungimo metu įsigytas identifikuojamas turtas bei prisiimti įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai yra vertinami pirminio pripažinimo metu įsigijimo datos tikrąją verte, išskyrus ribotas išimtis. Kiekvieno verslo jungimo atveju Grupė pasirinktinai vertina įsigyjamo ūkio subjekto nekontroliuojančią dalį tikrąja verte arba pripažinto įsigyjamo ūkio subjekto identifikuojamo grynojo turto proporcinga nekontroliuojančia dalimi.

Kai Grupė įsigyja verslą, ji turi sugrupuoti arba apibrėžti įsigytą identifikuojama turtą ir prisiimtus įsipareigojimus, remdamasi sutartinėmis, ekonominėmis sąlygomis ir kitomis atitinkamomis sąlygomis, esančiomis įsigijimo datą.

Perleisto atlygio, bet kokios nekontroliuojančios dalies įsigyjamame ūkio subjekte sumos ir įsigijimo datą įgijėjo turėtos nuosavybės dalies įsigyjamame ūkio subjekte tikrosios vertės perviršis virš identifikuojamo Grupės įsigyto grynojo turto dalies tikrosios vertės yra pripažįstamas prestižu. Jei šiuo atveju susidaro neigiamas skirtumas (pirkimo pigiau nei rinkos kaina atveju), tai jis pripažįstamas iš karto pelne arba nuostoliuose.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.5. Verslo jungimai tarp bendro pavaldumo įmonių

TFAS nenumato jokių gairių dėl bendro pavaldumo sandorių apskaitos, tačiau reikalauja, kad ūkio subjektai parengtų tokių sandorių apskaitos politiką [TAS 8.10]. Verslo jungimų tarp bendro pavaldumo įmonių apskaitai dažniausiai taikomi du metodai: (1) įsigijimo metodas ir (2) balansinių verčių metodas. Pasirinkus taikyti vieną iš metodų, jis turi būti taikomas nuosekliai, kaip dalis apskaitos politikos. Nei 3-iasis TFAS, nei joks kitas TFAS nereikalauja ir nedraudžia taikyti kurio nors iš metodų verslo jungimams tarp bendro pavaldumo įmonių.

Grupė pasirinko taikyti balansinių verčių metodą bendro pavaldumo sandoriams. Balansinių verčių metodo principai yra tokie:

• Joks turtas ar įsipareigojimai neperskaičiuojami į jų tikrąsias vertes. Vietoj to, įsigijusioji įmonė naudoja ankstesnių laikotarpių apskaitines vertes. Tai apskaitinės vertės, susijusios su įsigytąja įmone. Paprastai tai yra įsigytosios įmonės turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės, paimtos iš aukščiausią bendrą kontrolę turinčios įmonės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų. Šios vertės apima prestižą, pripažintą konsoliduotame lygyje, susijusį su įsigytąja įmone. Taip yra dėl to, kad sandoris yra kontroliuojamas įsigijusiosios įmonės ir būtent kontroliuojančios įmonės dalis yra perkeliama sandorio metu. Kai kuriais atvejais kontroliuojančioji šalis, t. y. šalis, kontroliuojanti abi besijungiančias įmones, gali būti neparengusi konsoliduotųjų finansinių ataskaitų. Taip gali būti, pavyzdžiui, dėl to, kad toji šalis nėra patronuojančioji įmonė. Tokiais atvejais naudojamos balansinės vertės, paimtos iš aukščiausią kontrolę turinčios įmonės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų. Jeigu konsoliduotosios finansinės ataskaitos nėra rengiamos, naudojamos vertės, paimtos iš įsigytosios įmonės finansinių ataskaitų.
• Taikant ankstesnių laikotarpių balansinių verčių apskaitos politiką prestižas nesusidaro. Besijungiančios įmonės vertinamos iš kontroliuojančiosios šalies vykdomo perleidimo perspektyvos. Sandoris nėra traktuojamas kaip lygiavertis pasikeitimas ir kontrolės pasikeitimas nuo verslo jungimo datos. Dėl to negali susidaryti joks kitas prestižas be to, kurį pripažino kontroliuojančioji šalis, susijęs su įsigijusia įmone. Taikant ankstesnių laikotarpių balansinių verčių apskaitos politiką gali susidaryti skirtumų konsolidavimo metu. Pavyzdžiui, gali susidaryti skirtumas tarp sumokėto atlygio ir įsigytosios įmonės turto bei įsipareigojimų bendros balansinės vertės (sandorio dieną). Skirtumai apskaitomi nuosavybės dalyje nepaskirstytojo pelno straipsnyje arba atskirame rezerve.

Grupė įtraukė įsigytųjų įmonių veiklos rezultatus bei jų balansuose apskaitytas sumas perspektyviuoju būdu nuo dienos, kada įvyko verslo jungimas tarp bendro pavaldumo įmonių. Dėl to konsoliduotosios finansinės ataskaitos neatspindi įsigytųjų įmonių veiklos rezultatų už laikotarpį iki sandorio dienos. Praėjusių metų atitinkamos sumos taip pat nėra perskaičiuojamos.

2.6. Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo verte, į kurią neįeina kasdienės priežiūros sąnaudos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius. Ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė yra peržiūrima vertės sumažėjimui nustatyti, kai tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai rodo, kad balansinė vertė gali būti neatgaunama. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per 3–6 metų turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas jį pardavus arba kai iš jo naudojimo ar pardavimo nebesitikima jokios ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl turto nurašymo (apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo pajamų ir balansinės turto vertės skirtumas), yra įtraukiamas į "kitų pajamų" straipsnį tų metų bendrųjų pajamų ataskaitoje, kuriais turtas yra nurašomas.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.7. Investicinis turtas

Žemė, įsigyjama norint gauti ilgalaikės nuomos pajamų ir tikintis naudos iš turto vertės išaugimo, priskiriama investiciniam turtui.

Pradinio pripažinimo momentu investicinis turtas vertinamas įsigijimo verte, įskaitant su sandoriu susijusias sąnaudas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos sąlygas ataskaitų parengimo dieną. Pelnas ar nuostoliai atsiradę dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimo yra apskaitomi laikotarpio, kai jie atsiranda, pelne arba nuostoliuose.

Investicinio turto nurašymas yra atliekamas tik tada, kai turtas yra parduodamas arba kai visam laikui nutraukiamas jo naudojimas, o iš jo pardavimo nesitikima jokios ekonominės naudos ateityje. Bet koks pelnas ar nuostoliai nurašius arba pardavus investicinį turtą yra pripažįstami atitinkamų metų bendrųjų pajamų ataskaitos straipsnyje "Investicinio turto tikrosios vertės koregavimo grynasis pelnas (nuostoliai)".

2.8. Nematerialusis turtas, išskyrus prestižą

Nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo savikaina. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad įmonė gaus su šiuo turtu susijusios ekonominės naudos ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Yra laikoma, jog nematerialusis turtas, išskyrus prestižą, turi ribotą naudojimo trukmę. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) metodu per 3 metų naudingo tarnavimo laiką.

2.9. Investicijos į dukterines įmones (Bendrovė)

Investicijos į dukterines įmones priskirtos turtui, pirminio pripažinimo metu vertinamam tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimus pripažįstant pelnu ar nuostoliu. Todėl vadovaujantis 39-uoju TAS, Bendrovės finansinėse ataskaitose investicijos į dukterines įmones yra apskaitomos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliu. Pelnas ar nuostoliai, atsiradę dėl investicijų į dukterines įmones tikrosios vertės pasikeitimų, pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitos eilutėje "Dukterinių įmonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliu, tikrosios vertės grynasis pasikeitimas".

AB "Invalda INVL", nuo kurios Bendrovė buvo atskirta, finansinėse ataskaitose investicijos į dukterines įmones buvo apskaitytos įsigijimo verte, atėmus vertės sumažėjimą. Nors Bendrovė nusprendė taikyti balansinių verčių metodą verslo jungimams tarp bendro pavaldumo įmonių, vis dėlto ji pakeitė savo apskaitos politiką, taikomą investicijoms į dukterines įmones, įsigijimo vertės metodą pakeitusi tikrosios vertės metodu. Bendrovė mano, kad pastarasis metodas tiksliau parodo jos finansinę padėtį. Jei Bendrovė nebūtų pakeitusi apskaitos metodo, investicijų į dukterines įmones balansinė vertė tiek 2014 m. balandžio 29 d., tiek 2014 m. gruodžio 31 d. būtų lygi 1.771 tūkst. eurų, tuo tarpu tikroji vertė atitinkamai lygi 4.901 tūkst. eurų ir 4.866 tūkst. eurų. Apskaitos politikos pasikeitimo įtaka – 3.130 tūkst. eurų – buvo apskaityta nepaskirstytajame pelne 2014 m. balandžio 29 d., t. y. Bendrovės įsteigimo ir šių investicijų perėmimo dieną.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.10. Finansinis turtas

Pagal 39-ąjį TAS finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu arba nuostoliu, suteiktas paskolas ir gautinas sumas, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, finansinį turtą, skirtą parduoti arba išvestines finansines priemones, skirtas rizikos apsidraudimui. Klasifikavimas priklauso nuo finansinio turto įsigijimo tikslo. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas tikrąja verte, įtraukiant sandorio sudarymo sąnaudas (išskyrus finansinį turtą ar finansinius įsipareigojimus, vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu arba nuostoliu).

Grupės finansinio turto kategorija yra nustatoma turto įsigijimo metu.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Po pirminio pripažinimo paskolos ir gautinos sumos vėliau yra apskaitomos amortizuota verte, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą atimant visus vertės sumažėjimus. Amortizuota vertė yra apskaičiuojama įskaitant visas įsigijimo nuolaidas ar priedus ir apima mokesčius, neatskiriamus nuo apskaičiuotos palūkanos normos ir sandorio išlaidų. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai paskolos ir gautinos sumos nurašomos, sumažėja jų vertė ar jos yra amortizuojamos. Paskolos ir gautinos sumos priskiriamos trumpalaikiam turtui, išskyrus kai atsiskaitymo terminas yra daugiau nei 12 mėn. po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Tokiu atveju jos priskiriamos ilgalaikiam turtui.

2.11. Finansinio turto vertės sumažėjimas

Amortizuota savikaina pripažintas turtas

Finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną Grupė įvertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto ar finansinio turto grupės vertė sumažėjo. Finansinio turto arba finansinio turto grupės vertė sumažėja ir vertės sumažėjimo nuostoliai patiriami tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad vertė sumažėjo dėl vieno arba keleto įvykių po turto pirminio pripažinimo ("nuostolių įvykio") ir toks nuostolių įvykis (arba įvykiai) turi įtakos finansinio turto ar finansinio turto grupės įvertintiems būsimiems pinigų srautams, kurie gali būti patikimai įvertinti.

Grupė nustato, ar egzistuoja objektyvūs atskiro finansinio turto vertės sumažėjimo įrodymai. Vertės sumažėjimo įrodymais gali būti požymiai, kad skolininkas ar skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo mokėjimų, tikimybė, kad skolininkui bus pradėta bankroto iškėlimo procedūra ar kita finansinė reorganizacija. Kai nustatoma, jog finansinio turto neįmanoma atgauti, tokio turto pripažinimas finansinėse ataskaitose yra nutraukiamas. Pirkėjų įsiskolinimams vertės sumažėjimas yra pripažįstamas, kai egzistuoja objektyvūs įrodymai (tokie kaip bankroto tikimybė ar skolininko patiriami dideli finansiniai sunkumai), kad Grupė negaus visų gautinų sumų iki nustatyto sąskaitos-faktūros apmokėjimo termino.

Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad paskolų ir gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertė yra sumažėjusi, turto balansinė vertė yra sumažinama per vertės sumažėjimo sąskaitą. Vertės sumažėjimo nuostolių suma yra pripažįstama bendrųjų pajamų ataskaitos eilutėje "Pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas (jo atstatymas)".

Jeigu vėlesniu laikotarpiu turto vertės sumažėjimo nuostoliai sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai siejamas su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo pripažinimo, anksčiau pripažintas vertės sumažėjimas yra atstatomas. Bet koks ateityje įvykstantis vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitos eilutėje "Pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas (jo atstatymas)" tokia suma, kad turto balansinė vertė neviršytų jo amortizuotos savikainos atstatymo datą.

Nuvertėjusių skolų pripažinimas finansinėse ataskaitose yra nutraukiamas, kai tik jos įvertinamos kaip nebeatgautinos.

2.12. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus finansinės būklės ataskaitoje sudaro pinigai banke ir kasoje bei trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas yra ne ilgesnis nei 3 mėnesiai.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai banke ir kasoje bei trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas yra 3 mėnesiai arba mažiau.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.13. Finansiniai įsipareigojimai

Vadovaujantis 39-uoju TAS finansiniai įsipareigojimai skirstomi į finansinius įsipareigojimus, vertinamus tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimus pripažįstant pelnu arba nuostoliu, kitus finansinius įsipareigojimus arba išvestines finansines priemones, priskirtas rizikos apsidraudimo priemonėms sudarant apsidraudimo sandorius. Grupė nustato finansinių įsipareigojimų klasifikavimą jų pirminio pripažinimo metu.

Pirminio pripažinimo metu visi finansiniai įsipareigojimai įvertinami tikrąja verte, atėmus tiesiogines su sandoriu susijusias išlaidas tuo atveju, jei finansiniai įsipareigojimai yra gautos paskolos.

Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo to, kuriai grupei finansiniai įsipareigojimai yra priskirti, kaip aprašyta toliau:

Skolos tiekėjams

Skolos tiekėjams – tai įsipareigojimai sumokėti už per įprastinį veiklos ciklą tiekėjų suteiktas prekes arba paslaugas. Skolos tiekėjams priskiriamos trumpalaikiams įsipareigojimams, jeigu jas reikia padengti per vienerių metų arba trumpesnį laikotarpį (arba per įprastinį veiklos ciklą, jeigu jis yra ilgesnis). Kitu atveju, jos priskiriamos ilgalaikiams įsipareigojimams. Skolos tiekėjams pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

2.14. Įstatinis kapitalas

Paprastosios akcijos apskaitomos nuosavybėje. Naujų akcijų arba pasirinkimo sandorių išleidimui tiesiogiai priskirtinos sąnaudos, atėmus mokesčius, apskaitomos nuosavybėje, mažinant gautas įplaukas. Jeigu grupės įmonės įsigyja Bendrovės savų akcijų, sumokėtas atlygis, įskaitant visas tiesiogiai priskiriamas neišvengiamas sąnaudas be pelno mokesčio, atimamas iš Bendrovės akcininkams priskiriamos akcininkų nuosavybės, kol akcijos nėra anuliuojamos ar iš naujo išleidžiamos. Jeigu tokios akcijos vėliau iš naujo išleidžiamos, gautas atlygis, atėmus visas tiesiogiai priskiriamas neišvengiamas sandorio sąnaudas ir susijusį pelno mokestį, apskaitomas bendrovės akcininkams priskirtinos nuosavybės dalyje.

Bendrovės įstatinis ir nuosavas kapitalai buvo suformuoti vadovaujantis 2014 m. balandžio 29 d. atskyrimo sąlygomis, o turtas ir įsipareigojimai atskyrimo dieną buvo perimti balansinėmis vertėmis, išskyrus investicijas į dukterines įmones, kurių apskaitos politika buvo pakeista ir kurios atskyrimo dieną buvo perkainotos tikrąja verte (2.9. pastaba). Susidaręs skirtumas tarp investicijų į dukterines įmones tikrosios ir balansinės verčių buvo pripažintas nepaskirstytajame pelne.

2.15. Nuoma

Veiklos nuoma – kai Grupės įmonė yra nuomotoja

Turto nuoma, kai reikšminga su turto nuosavybe susijusios rizikos ir teikiamos naudos dalis pasilieka Grupės įmonei, yra laikoma veiklos nuoma. Įplaukos, įskaitant išankstinius apmokėjimus, pagal veiklos nuomos sutartis (atėmus visas nuomotojo suteiktas nuolaidas) bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstamos pajamomis proporcingai per visą nuomos laikotarpį.

Pagal veiklos nuomos sutartis išnuomota žemė konsoliduotojoje finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitoma kaip investicinis turtas (11 pastaba). Nuomos pajamų pripažinimas aprašytas 2.16. pastaboje.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.16. Pajamų pripažinimas

Grupė pardavimo pajamas pripažįsta, kuomet pajamų suma gali būti patikimai įvertinta, tikėtina, kad ateityje bus gauta ekonominė nauda ir yra tenkinami tam tikri kriterijai, nustatyti kiekvienai Grupės veiklai, kaip aprašyta žemiau. Grupė atlieka vertinimus, remdamasi praeityje gautais rezultatais, atsižvelgdama į kliento veiklos ir sandorio pobūdį bei specifines susitarimo sąlygas.

Pardavimo pajamas sudaro gauto atlygio tikroji vertė, atėmus nuolaidas, grąžinimus ir kitus pardavimo mokesčius ar muitus. Pajamų pripažinimui taip pat taikomi šie kriterijai:

Nuomos pajamos

Nuomos pajamos, gautos iš žemės veiklos nuomos, pripažįstamos per nuomos laikotarpį pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą. Jeigu Grupė suteikia nuolaidų nuomininkams, šių nuolaidų savikaina pripažįstama pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per visą nuomos laikotarpį, atitinkamai sumažinant nuomos pajamas.

Pagal sutartis žemės nuomos kaina susideda iš dviejų dalių – fiksuoto nuomos mokesčio už metus ir kintamos dalies, lygios žemės nuomos mokesčio, mokamo valstybei už metus, dydžiui. Pirmą ketvirtį nuomininkams yra išrašomos sąskaitosfaktūros fiksuotam nuomos mokesčiui. Ketvirtame ketvirtyje mokesčių inspekcijai pateikus žemės nuomos mokesčio paskaičiavimą, nuomininkams išrašomos sąskaitos-faktūros kintamai nuomos mokesčio daliai ir pripažįstamos nuomos pajamos, lygios kintamam nuomos mokesčio dydžiui, bei žemės nuomos mokesčio valstybei sąnaudos.

Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Kai paskolos ir gautinos sumos yra nuvertėjusios, Grupė mažina jų balansinę vertę iki atsiperkamosios vertės, kurią sudaro įvertinti būsimi pinigų srautai, diskontuoti naudojant priemonės pirminę apskaičiuotųjų palūkanų normą, ir toliau panaudoja diskonto efektą kaip palūkanų pajamas. Palūkanų pajamos už paskolas ir gautinas sumas, kurioms pripažintas vertės sumažėjimas, pripažįstamos naudojant pirminę apskaičiuotų palūkanų normą.

2.17. Segmentai

Informacija apie verslo segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją pagrindiniam Bendrovėje sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra valdyba, kuri priima strateginius sprendimus. Visa finansinė informacija, įskaitant pelną, turtą ir įsipareigojimus, yra analizuojami kaip vienas – žemės ūkio paskirties žemės –segmentas. Todėl detalesnės analizės šiose finansinėse ataskaitose nėra.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.18. Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį bei atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje, išskyrus tas sumas, kurios yra susijusios su sumomis, pripažįstamomis tiesiogiai nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje. Tokiu atveju, atitinkamai, pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) pripažįstamos tiesiogiai nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis mokesčių teisės aktais, patvirtintais ar iš esmės patvirtintais ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Lietuvoje, kurioje veikia ir uždirba apmokestinamąjį pelną Bendrovė ir jos dukterinės įmonės. Vadovybė periodiškai vertina savo poziciją mokesčių deklaracijose dėl situacijų, kuriose galiojančios apmokestinimo taisyklės gali būti skirtingai interpretuojamos. Vadovybė pripažįsta atidėjinius, jei tinkama, remdamasi sumomis, kurias tikimasi sumokėti mokesčių institucijoms.

2015 m. ir 2014 m. standartinis Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc. Nuo 2010 m. mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami be atlygio arba už sutartą atlygį tarp Grupės įmonių, jei nustatytos sąlygos yra įvykdytos.

Atidėtasis pelno mokestis yra pripažįstamas nuo laikinųjų skirtumų, susidarančių tarp turto ir įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų balansinės vertės konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Atidėtasis pelno mokestis nepripažįstamas, jeigu jis susidaro dėl pirminio prestižo pripažinimo; dėl kitų nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui ar nuostoliui. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai apskaičiuojami taikant ataskaitų parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti tais metais, kuomet bus realizuojamas atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti.

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą yra neapmokestinamas akcijų pardavimas, jei jos tenkina šias sąlygas: akcijos yra išleistos vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas; akcijos perleidžiamos kitam vienetui arba fiziniam asmeniui; akcijas perleidžiantis vienetas ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 25 procentus balsus suteikiančių šio vieneto akcijų. Jei paminėtos sąlygos yra įvykdytos arba bus įvykdytos, remiantis Bendrovės vadovybės vertinimu, tai nėra pripažįstamas joks atidėtojo pelno mokesčio turtas ar įsipareigojimas, kylantis iš laikinųjų skirtumų dėl šių investicijų.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus iš eilės ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Nuo 2014 m. sausio 1 d. ankstesnių metų mokestiniais nuostoliais galima padengti ne daugiau kaip 70 % einamaisiais metais uždirbto apmokestinamojo pelno.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami, kai yra juridiškai pagrįsta teisė sudengti ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio turtą su ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio įsipareigojimais ir kai atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra susiję su pelno mokesčiais, kuriais apmokestina ta pati mokesčių institucija tą patį apmokestinamą ūkio subjektą arba skirtingus apmokestinamus ūkio subjektus, kuomet ketinama užskaityti likučius grynosios vertės pagrindu.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.19. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

Premijų planai

Bendrovė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

Pensijų įsipareigojimai

Jei yra individualus susitarimas su darbuotoju, Bendrovė ir Grupė gali atlikti mokėjimus į nustatytų įmokų pensijų planą. Nustatytų įmokų planas – tai pensijų planas, pagal kurį Grupė moka nustatyto dydžio įmokas į atskirą įmonę. Grupė neturi ateityje jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti šias įmokas, jeigu fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais.

2.20. Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui

Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės padėtį finansinių ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami pastabose, jei jie yra reikšmingi.

2.21. Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai

Rengdama finansines ataskaitas Bendrovės ir Grupės vadovybė priima tam tikrus sprendimus ir atlieka įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms pajamų ir išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumoms, neapibrėžtųjų įsipareigojimų atskleidimui finansinių ataskaitų parengimo dieną. Tačiau dėl šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumo iškyla rizika, kad bus reikšmingai koreguotos turto ar įsipareigojimų apskaitinės vertės ateinančiais finansiniais metais.

Vertinimai ir sprendimai nuolat peržiūrimi ir įvertinami remiantis praeities (istoriniais) įvykiais bei kitais veiksniais, įskaitant būsimų įvykių tikimybę, kuri laikoma pagrįsta tam tikromis aplinkybėmis.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.21. Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai (tęsinys)

Sprendimai

Taikydama Grupės apskaitos politiką, vadovybė priėmė šiuos sprendimus, kurie turėjo didžiausios įtakos šiose finansinėse ataskaitose pripažintoms sumoms:

Gauto turto ir prisiimtų įsipareigojimų atskyrimo metu pradinė apskaita

AB "Invalda INVL" vadovybė įvertino, kad 2014 m. įvykusiam atskyrimui, dėl kurio buvo įsteigta Bendrovė, nėra taikomas TFAAK 17-asis aiškinimas "Nepiniginio turto paskirstymas savininkams". TFAAK 17-asis aiškinimas numato išimtį, kad Aiškinimas nėra taikomas nepiniginio turto paskirstymui, po kurio turtą valdo ta pati šalis arba šalys, valdžiusios prieš paskirstant. Atskyrimo metu visos akcijos buvo proporcingai paskirstytos visiems AB "Invalda INVL" ir naujai įkurtų įmonių akcininkams. Pagal sutartį AB "Invalda INVL" buvo kontroliuojama tos pačios akcininkų grupės prieš ir po atskyrimo, todėl išimtis galėjo būti taikoma. Todėl sandoriams tarp bendro pavaldumo įmonių Bendrovė ir Grupė pasirinko taikyti balansinių verčių metodą. Grupė įtraukė įsigytųjų įmonių veiklos rezultatus bei jų balansuose apskaitytas sumas perspektyviuoju būdu nuo dienos, kada įvyko verslo jungimas tarp bendro pavaldumo įmonių. Plačiau aprašoma 2.5. pastaboje.

Finansinis turtas, pirminio pripažinimo metu vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimus pripažįstant pelnu ar nuostoliu

Dukterinės įmonės buvo priskirtos turtui, pirminio pripažinimo metu vertinamam tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimus pripažįstant pelnu ar nuostoliu, nes, Vadovybės nuomone, toks pateikimas geriausiai atspindi, kaip šios investicijos yra valdomos ir kaip įvertinami jų veiklos rezultatai, bei suteikia finansinių ataskaitų naudotojams teisingesnį vaizdą.

Vertinimai ir prielaidos

Pagrindinės prielaidos dėl ateities ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvę vertinimų neapibrėžtumo kiti pagrindiniai šaltiniai, dėl kurių iškyla didelė rizika, kad gali būti reikšmingai koreguojamos turto ir įsipareigojimų balansinės vertės ateinančiais finansiniais metais, yra aprašyti toliau. Grupėje prielaidos ir vertinimai remiasi duomenimis, buvusiais konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo metu. Esančios aplinkybės bei prielaidos dėl ateities aplinkybių gali pasikeisti dėl rinkos pokyčių ar priežasčių, nepriklausančių nuo Grupės. Tokie pokyčiai atsispindi prielaidose, kai jie įvyksta.

Toliau aprašytos reikšmingos sritys, kuriose taikomi apskaitiniai vertinimai rengiant šias finansines ataskaitas.

Investicinio turto tikroji vertė konsoliduotose finansinėse ataskaitose

Investicinio turto tikroji vertė nustatyta remiantis rinkos metodu, atsižvelgiant į palyginamo turto pardavimus rinkoje. Rinkos metodas grindžiamas panašių rinkos sandorių kainomis. Jos yra patikslinamos, atsižvelgiant į pagrindines turto savybes, tokias kaip žemės sklypo dydis ir našumas.

Investicinio turto tikroji vertė 2015 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 11.237 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 10.558 tūkst. eurų (plačiau aprašyta 11 pastaboje).

Investicijų į dukterines įmones tikroji vertė atskirose finansinėse ataskaitose

Investicijų į dukterines įmones tikroji vertė nustatoma naudojant vertinimo modelius, iš kurių svarbiausi yra diskontuotų pinigų srautų ir paskutinių palyginamųjų sandorių modeliai. Šių investicijų tikroji vertė vertinama pagal jų grynojo turto tikrąją vertę. Dukterinių įmonių pagrindinis turtas yra žemės ūkio paskirties žemė, kuri yra vertinama tikrąja verte naudojant rinkos metodą. Dukterinių įmonių pagrindiniai įsipareigojimai yra Bendrovės suteiktos paskolos, kurios vertinamos naudojant pajamų metodą, kaip antai dabartinės vertės modelį. Bendrovėje naudojami tikrosios vertės modeliai yra periodiškai peržiūrimi ir lyginami su istoriniais rezultatais, siekiant užtikrinti jų patikimumą. Investicijų į dukterines įmones tikroji vertė 2015 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 5.581 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 4.866 tūkst. eurų (plačiau aprašyta 5 pastaboje).

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

3 Finansinis rizikos valdymas

3.1. Finansinės rizikos veiksniai

Vykdydama rizikos valdymą, Grupė pagrindinį dėmesį skiria finansinei, operacinei ir teisinei rizikoms. Rizika valdoma valdybos visos Grupės mastu (po žemės administravimo sutarties pasirašymo didžioji operacinės ir teisinės rizikos dalis bei kredito rizika valdoma trečiosios šalies UAB "INVL Farmland Management"). Pagrindinis finansinės rizikos valdymo tikslas yra nustatyti rizikos ribas ir vėliau užtikrinti, kad rizikos mastas šių ribų neviršytų. Vykdant veiklos ir teisinės rizikos valdymą, siekiama užtikrinti tinkamą vidaus taisyklių funkcionavimą tam, kad veiklos ir teisinė rizikos būtų sumažintos. Siekiant apriboti operacinę riziką, kasmet atliekama dokumentų peržiūra. Tai taip pat leidžia apriboti teisines rizikas atsiradus ginčams bei užtikrinant, kad visa dokumentacija yra vietoje, tinkamos kokybės ir kad jį gali būti panaudota teisių pagrindimui. Teisinę riziką taip pat apriboja tai, jog šalys neteikia garantijų viena už kitą.

Pagrindinius Grupės ir Bendrovės finansinius įsipareigojimus sudaro skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos. Pagrindinis šių finansinių įsipareigojimų tikslas – padidinti Grupės ir Bendrovės veiklos finansavimą. Grupė ir Bendrovė turi įvairaus finansinio turto: pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų, suteiktų paskolų bei tiesiogiai iš pagrindinės veiklos gaunamų pinigų. Bendrovė ir Grupė iki šiol nėra pasinaudojusi jokiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir gautomis paskolomis, nes, vadovybės nuomone, tam nėra poreikio.

Pagrindinės iš finansinių priemonių kylančios rizikos yra rinkos rizika (įskaitant užsienio valiutos riziką, pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos riziką, kainos riziką), likvidumo rizika ir kredito rizika. Rizikos yra įvardintos ir aprašytos toliau.

Kredito rizika

Kredito rizika kyla dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų, nesumokėtų pirkėjų įsiskolinimų ir negrąžintų suteiktų paskolų. Grupės kredito rizikos koncentracija nėra reikšminga. Kredito rizika yra valdoma trečiosios šalies UAB "INVL Farmland Management" pagal sutartį (8 pastaba). Trečioji šalis siekia užtikrinti, kad nuomos sutartys būtų sudaromos tik su nuomininkais, turinčiais tinkamą kredito istoriją. Iš kai kurių nuomininkų reikalaujami avansiniai nuomos mokėjimai.

Finansinių ataskaitų sudarymo dieną nebuvo jokių kredito kokybės pablogėjimo požymių pirkėjų įsiskolinimams ir kitoms gautinoms sumoms, kurios nebuvo nei pradelstos, nei nuvertėjusios, dėl to, kad Grupė nuolat kontroliuoja gautinų sumų likučius. Maksimali kredito rizika yra atskleista 13 ir 14 pastabose. Sandorių, kurie vykdomi ne Lietuvoje, Grupė ir Bendrovė neturi.

Kredito riziką, kylančią dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų, Grupė ir Bendrovė patiria dėl prekybos partnerių nevykdomų įsipareigojimų. Maksimali kredito rizikos suma lygi šių priemonių apskaitinei vertei.

Naudojamasi tik tų bankų ir finansinių institucijų paslaugomis, kurios turi aukštą kredito reitingą, nustatytą nepriklausomos reitingavimo agentūros.

Pinigų ir jų ekvivalentų kredito kokybė gali būti vertinama pagal bankų išorinius kredito reitingus :

		Grupė		Bendrovė
	2015 m.	2014 m.	2015 m.	2014 m.
"Moody" reitingas
"Prime-1"	366	210	135	170
"Prime-2"	-	-	-	-
Ne "Prime"	1	-	1	-
	367	210	136	170

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

3 Finansinis rizikos valdymas (tęsinys)

3.1 Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)

Rinkos rizika

Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika

Grupė neturi nei gautų, nei suteiktų paskolų. Bendrovė yra suteikusi dukterinėms įmonėms paskolas su fiksuota palūkanų norma vieneriems metams. Todėl Grupė ir Bendrovė nesusiduria su pinigų srautų palūkanų normos rizika.

Užsienio valiutos rizika

Grupės ir Bendrovės turimas turtas ir įsipareigojimai yra denominuoti tik eurais. Atsižvelgiant į tai, Grupė ir Bendrovė nesusiduria su užsienio valiutos rizika.

Kainos rizika

Grupė nesusiduria su finansinių priemonių kainų rizika, nes ji neturi jokių nuosavybės vertybinių popierių ar prekių, kuriomis prekiaujama biržoje.

Bendrovės investicijos yra veikiamos kainų rizikos, atsirandančios dėl neaiškumų, susijusių su dukterinių įmonių nuosavo kapitalo verte ateityje. Dukterinių įmonių tikroji vertė priklauso nuo žemės kainos rizikos ir palūkanų normos rizikos bei kitų veiksnių. Jautrumo analizė atskleista 5 pastaboje.

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekį. Grupės ir Bendrovės likvidumo rizika kontroliuojama visos Grupės mastu. Iki šiol Bendrovė ir Grupė nebuvo susidūrusios su likvidumo trūkumu. Nuomos įplaukos ir pinigų likučiai yra pakankami, kad būtų įvykdyti visi įsipareigojimai.

Grupės likvidumo rodiklis (visas trumpalaikis turtas / visi trumpalaikiai įsipareigojimai) 2015 m. gruodžio 31 d. buvo apie 2,87 (2014 m. gruodžio 31 d. – 7,31). Bendrovės likvidumo rodiklis 2015 m. gruodžio 31 d. buvo apie 3,71 (2014 m. gruodžio 31 d. – 10,63).

Pateiktoje lentelėje apibendrinti Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus:

	Parei kalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos
sumos Kiti įsipareigojimai	- 6	105 6	- -	- -	- -	105 12
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	6	111	-	-	-	117
Skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos
sumos	-	3	-	-	-	3
Kiti įsipareigojimai	-	6	-	-	-	6
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	-	9	-	-	-	9

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

3 Finansinis rizikos valdymas (tęsinys)

3.1 Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)

Pateiktoje lentelėje apibendrinti Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus:

	Parei kalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos
sumos	-	2	-	-	-	2
Kiti įsipareigojimai	6	6	-	-	-	12
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	6	8	-	-	-	14
Skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos
sumos	-	3	-	-	-	3
Kiti įsipareigojimai	-	6	-	-	-	6
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	-	9	-	-	-	9

3.2. Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė išlaikytų gerą mokumą ir tenkintų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekdamos palaikyti savo verslą ir padidinti iki maksimumo akcininkams teikiamą naudą. Bendrovės vadovybė kontroliuoja, kad jos investicijos atitiktų atitinkamuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, taikomus kapitalui, bei teikia reikalingą informaciją Grupės vadovybei.

Grupės ir Bendrovės kapitalas apima įstatinį kapitalą, akcijų priedus, rezervus ir nepaskirstytąjį pelną.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgdamos į ekonominių sąlygų pokyčius ir savo veiklos specifinę riziką. Siekdama palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali koreguoti akcininkams išmokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams arba išleisti naujas akcijas. 2015 m. ir 2014 m. nebuvo padaryta jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas nesudarytų mažiau negu 50 % jos įstatinio kapitalo. 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir dukterinės įmonės, išskyrus vieną dukterinę įmonę, laikėsi minėtos įstatymo nuostatos. 2015 m. Bendrovė ėmėsi tinkamų priemonių ir padidino dukterinės įmonės įstatinį kapitalą, kapitalizuodama jai Bendrovės suteiktas paskolas. 2015 m. gruodžio 31 d. veiklos nevykdanti dukterinė įmonė nesilaikė šio įstatymo reikalavimo. Bendrovė imsis tinkamų priemonių, kad 2016 m. padidintų šios dukterinės įmonės įstatinį kapitalą piniginiais įnašais.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

4 Tikrosios vertės vertinimas

Turtas, apskaitomas tikrąja verte

Tikrosios vertės hierarchijos lygiai:

1 lygis: kotiruojama (nekoreguota) kaina aktyviose rinkose identiškam turtui ar įsipareigojimams;

2 lygis: kiti duomenys nei kotiruojama kaina įtraukta į 1 lygį, kurie yra stebimi tiesiogiai (kainos) arba netiesiogiai (išvesti iš kainų) dėl turto ar įsipareigojimo;

3 lygis: duomenys dėl turto ar įsipareigojimo, kurie nesiremia stebima rinkos informacija (nestebimi duomenys).

Šioje lentelėje pateiktas Grupės ir Bendrovės 2015 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje tikrąja verte vertinamas turtas bei įsipareigojimai pagal tikrosios vertės nustatymo hierarchiją:

	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Grupės turtas
Investicinis turtas (11 pastaba)	-	11.237	-	11.237
Bendrovės turtas
Dukterinės įmonės (5 pastaba)	-	-	5.581	5.581

Šioje lentelėje pateiktas Grupės ir Bendrovės 2014 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje tikrąja verte vertinamas turtas bei įsipareigojimai pagal tikrosios vertės nustatymo hierarchiją:

	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Grupės turtas
Investicinis turtas (11 pastaba)	-	10.558	-	10.558
Bendrovės turtas
Dukterinės įmonės (5 pastaba)	-	-	4.866	4.866

2015 ir 2014 m. nebuvo jokio turto judėjimo tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių.

Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitose nebuvo įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte.

Finansinės priemonės, neapskaitomos tikrąja verte

Grupės ir Bendrovės pagrindinės finansinės priemonės, kurios nėra apskaitomos tikrąja verte finansinės būklės ataskaitoje, yra pinigai ir pinigų ekvivalentai, pirkėjų įsiskolinimas ir kitos gautinos sumos, suteiktos paskolos, skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos.

Grupės ir Bendrovės pinigų ir pinigų ekvivalentų, pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų, skolų tiekėjams ir kitų mokėtinų sumų balansinė vertė 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. buvo artima jų tikrajai vertei, nes jie yra trumpalaikiai ir diskontavimo įtaka yra nereikšminga.

Bendrovės suteiktų paskolų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei, nes palūkanų normos yra peržiūrimos ir koreguojamos tada, kai keičiasi rinkos palūkanų normos. Jų vertė 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota diskontuojant pinigų srautus 4,5 proc. palūkanų norma. Tai 3 lygio tikrosios vertės hierarchijos vertinimas.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

5 Dukterinės įmonės

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupę sudarė šios tiesiogiai Bendrovės valdomos dukterinės įmonės:

Pavadinimas	Registracijos šalis ir veiklos vykdymo vieta	Bendrovės tiesiogiai valdomų akcijų (balsų) dalis (%)	Veiklos pobūdis
UAB "Avižėlė"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Beržytė"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Dirvolika"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Duonis"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Ekotra"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Kvietukas"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Laukaitis"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Lauknešys"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Linažiedė"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Pušaitis"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Puškaitis"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Sėja"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Vasarojus	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Žalvė"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Žemgalė"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Žemynėlė"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Žiemkentys"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Cooperor"	Lietuva	100,00	Nevykdo veiklos

Visos dukterinės įmonės yra konsoliduojamos.

Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose investicijos į dukterines įmones vertinamos tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelne arba nuostoliuose. Tai 3 lygio tikrosios vertės hierarchijos vertinimas. Šių investicijų tikroji vertė vertinama pagal jų grynojo turto tikrąją vertę. Dukterinių įmonių pagrindinis turtas yra žemės ūkio paskirties žemė, kuri yra vertinama tikrąja verte naudojant rinkos metodą (2 lygio vertinimas, plačiau atskleista 11 pastaboje). Dukterinių įmonių pagrindiniai įsipareigojimai yra Bendrovės suteiktos paskolos, kurios vertinamos naudojant pajamų metodą, kaip antai dabartinės vertės modelį. Bendrovė naudojo tokias prielaidas vertindama suteiktų paskolų tikrąją vertę 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d.:

• 4,5% palūkanos mokamos vieną kartą per metus;
• 10 metų terminas;
• paskolos suma sumokama termino pabaigoje;
• diskonto norma 4,5%.

Visiems kitiems kintamiesiems nesikeičiant, jei diskonto norma būtų 50 bazinių punktų mažesnė, dukterinių įmonių tikroji vertė būtų apytiksliai 198 tūkst. eurų (2014 m. - 199 tūkst. eurų) mažesnė. Visiems kitiems kintamiesiems nesikeičiant, jei diskonto norma būtų 50 bazinių punktų didesnė, dukterinių įmonių tikroji vertė būtų apytiksliai 188 tūkst. eurų (2014 m. - 189 tūkst. eurų) didesnė.

2015 m. gruodžio mėn. Bendrovė papildomai investavo 34 tūkst. eurų į dviejų dukterinių įmonių įstatinį kapitalą, konvertuodama suteiktas paskolas.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

5 Dukterinės įmonės (tęsinys)

Lentelėje pateikiami 3-iam lygiui priskirtų finansinių priemonių pasikeitimai per 2015 m.

Tikroji vertė 2014 m. gruodžio 31 d.	4.866
Akcinio kapitalo didinimas Pelnas (nuostoliai), pripažinti pelnu ar nuostoliu (eilutėje "Dukterinių įmonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliu, tikrosios vertės grynasis pasikeitimas")	34 681
Tikroji vertė 2015 m. gruodžio 31 d.	5.581
Nerealizuoto pelno ar nuostolio už ataskaitinį laikotarpį pasikeitimas, pripažintas pelnu ar nuostoliu turtui, valdomam ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	681
Lentelėje pateikiami 3-iam lygiui priskirtų finansinių priemonių pasikeitimai per 2014 m.
Atskyrimas Pelnas (nuostoliai), pripažinti pelnu ar nuostoliu (eilutėje "Dukterinių įmonių, vertinamų tikrąja verte, kurios	4.901
pasikeitimai pripažįstami pelnu arba nuostoliu, tikrosios vertės grynasis pasikeitimas")	(35)
Tikroji vertė 2014 m. gruodžio 31 d.	4.866
Nerealizuoto pelno ar nuostolio už ataskaitinį laikotarpį pasikeitimas, pripažintas pelnu ar nuostoliu turtui, valdomam ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	(35)

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

6 Atskyrimas

2014 m. kovo mėn. 21 d. buvo viešai paskelbtos AB "Invalda INVL" (kodas 121304349) atskyrimo sąlygos. Joms buvo pritarta 2014 m. balandžio 28 d. AB "Invalda INVL" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 2014 m. balandžio 29 d. Atskyrimas buvo įvykdytas. Vadovaujantis paskelbtomis sąlygomis nuo AB "Invalda INVL" buvo atskirtos trys naujos įmonės, t.y. AB "INVL Baltic Farmland", AB "INVL Baltic Real Estate" bei AB "INVL Technology", kurios sudarė 47,95 proc. AB "Invalda INVL" turto (balansinėmis vertėmis). Bendrovei atskyrimo metu perduota 14,45 % turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dalis.

Bendrovė

Bendrovės įstatinis ir nuosavas kapitalai buvo suformuoti 2014 m. balandžio 29 d. atskyrimo sąlygose numatyta tvarka, o gautas turtas ir perimti įsipareigojimai atskyrimo dieną įvertinti balansine verte, išskyrus investicijas į dukterines įmones, kurių apskaitos politika buvo pakeista ir kurios atskyrimo dieną buvo perkainotos tikrąja verte (2.9. pastaba). Susidaręs skirtumas tarp investicijų į dukterines įmones balansinės ir tikrosios verčių įtrauktas į nepaskirstytąjį pelną.

Atskyrimo dieną investicijų į dukterines įmones tikrajai vertei nustatyti buvo taikomi tokie patys principai ir metodai, kaip ir nustatant tikrąją vertę 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Detaliau aprašyta 5 pastaboje.

Toliau yra pateikiamas Bendrovei perduotas grynasis turtas:

Investicijos į dukterines įmones* (2.9. pastaba)	1.771
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	19
Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos	5.006
Kitos suteiktos paskolos	480
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	99
Turto iš viso	7.375
Gautos paskolos	(657)
Įsipareigojimų iš viso	(657)
Grynojo turto iš viso	6.718
Įstatinis kapitalas	954
Akcijų priedai	1.387
Rezervai	3.219
Nepaskirstytasis pelnas	1.158
Nuosavo kapitalo iš viso	6.718

* AB "Invalda INVL", nuo kurios Bendrovė buvo atskirta, atskirose finansinėse ataskaitose investicijos į dukterines įmones buvo apskaitytos įsigijimo verte, atėmus vertės sumažėjimą. Nors Bendrovė nusprendė taikyti balansinių verčių metodą verslo jungimams tarp bendro pavaldumo įmonių, vis dėlto ji pakeitė savo apskaitos politiką, taikomą investicijoms į dukterines įmones, įsigijimo vertės metodą pakeitusi tikrosios vertės metodu. Dukterinių įmonių tikroji vertė buvo 4.901 tūkst. EUR, o susidariusio 3.130 tūkst. EUR skirtumo poveikis apskaitytas tiesiogiai nepaskirstytajame pelne (2.9. pastaba). Pirmiau lentelėje pateikta suma rodo investicijų balansinę vertę atskyrimo dieną AB "Invalda INVL" finansinėse ataskaitose.

Atskyrimo metu Bendrovei buvo perduota įsipareigojimo dalis pagal kredito sutartį su Šiaulių banku. Kreditas buvo pilnai padengtas 2014 m. gegužės mėn. pradžioje.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

6 Atskyrimas (tęsinys)

Grupė

Grupė pasirinko taikyti balansinių verčių metodą sandoriams tarp bendro pavaldumo įmonių (2.5. pastaba). Joks turtas ar įsipareigojimai neperskaičiuojami į jų tikrąsias vertes. Vietoj to, Grupė naudoja ankstesnių laikotarpių apskaitines vertes.

Toliau yra pateikiamas Grupei perduotas grynasis turtas:

Ilgalaikis nematerialusis turtas	5
Ilgalaikis materialusis turtas	1
Investicinis turtas	10.558
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	19
Kitos suteiktos paskolos	480
Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos	2
Pirkėjų įsiskolinimas ir kitos gautinos sumos	225
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	284
Turto iš viso	11.574
Įstatinis kapitalas	954
Akcijų priedai	1.387
Rezervai	3.219
Nepaskirstytasis pelnas	4.288
Nuosavo kapitalo (grynojo turto) iš viso	9.848
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	840
Gautos paskolos	657
Skolos tiekėjams	8
Mokėtinas pelno mokestis	2
Gauti išankstiniai apmokėjimai	216
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	3
Įsipareigojimų iš viso	1.726
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso	11.574

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

7 Informacija pagal segmentus

Bendrovės vadovybė nustatė veiklos segmentus, vadovaudamasi teikiama informacija Bendrovės valdybai, atsakingai už strateginių sprendimų priėmimą. Visa finansinė informacija, įskaitant pelną, turtą ir įsipareigojimus, yra analizuojama kaip vienas – žemės ūkio paskirties žemės – segmentas. Todėl detalesnės analizės šiose finansinėse ataskaitose nėra. Bendrovės ir jos dukterinių įmonių buveinė yra Lietuvoje. Nei Grupė, nei Bendrovė nesudaro jokių sandorių už Lietuvos ribų. Todėl vadovybė neanalizavo nei pajamų, nei kitų finansinių rodiklių pagal geografines sritis. Visos Grupės pajamos gaunamos iš vienos rūšies paslaugų – žemės nuomos. Todėl Grupė neatskleidė pajamų pagal produktus ir paslaugas, ir pagal geografines sritis.

Nėra nė vieno pirkėjo, iš kurio Grupė būtų gavusi daugiau kaip 10 proc. savo pajamų.

Veiklos nuomos įsipareigojimai – Grupė veikia kaip nuomotojas

Grupė nuomoja savo investicinį turtą pagal veiklos nuomos sutartis. Daugumos nuomos sutarčių likęs galiojimo terminas yra nuo 1 iki 5 metų.

Būsimi nuomos mokėjimai pagal sudarytas veiklos nuomos sutartis gruodžio 31 d. buvo tokie:

	2015 m.	2014 m.
Per vienerius metus
- be galimybės nutraukti	54	52
- su galimybe nutraukti	462	388
	516	440
Nuo vienerių iki penkerių metų
- be galimybės nutraukti	178	233
- su galimybe nutraukti	1.070	894
	1.248	1.127
Po penkerių metų
- be galimybės nutraukti	-	-
- su galimybe nutraukti	15	65
	15	65
Iš viso	1.779	1.632
- be galimybės nutraukti	232	285
- su galimybe nutraukti	1.547	1.347

Pirmiau pateiktos būsimų nuomos mokėjimų sumos apskaičiuotos pagal nuomos sutarčių galiojimo terminus, neįvertinus nutraukimo arba pratęsimo sąlygų.

Nuomos sutartys (su galimybe nutraukti) gali būti nutrauktos pagal šias sąlygas:

• Nuomininkas, norėdamas nutraukti sutartį be priežasties, apie tai turi pranešti nuomotojui prieš 12 mėnesių ir sumokėti jam nuomos mokestį už šiuos 12 mėnesių.
• Nuomotojas turi teisę vienašališkai keisti ateinančių metų nuomos kainą ir yra įsipareigojęs apie tai pranešti nuomininkui iki einamųjų metų gegužės 1 d. Jei nuomininkai nesutinka su naująja nuomos kaina, jie gali nutraukti nuomos sutartį, apie tai pranešę prieš 3 mėnesius.

Jei gruodžio 31 d. visi nuomininkai būtų pasinaudoję galimybe nutraukti nuomos sutartis, apie tai pranešant nuomotojui prieš 12 mėnesių, tuomet būsimi nuomos mokėjimai pagal nuomos sutartis (su galimybe nutraukti) 2015 m. gruodžio 31 d. sudarytų 462 tūkst. eurų sumą (2014 m. gruodžio 31 d. - 388 tūkst. eurų sumą).

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

8 Susitarimas dėl žemės sklypų administravimo

2015 m. birželio 30 d. Grupė pasirašė žemės sklypų administravimo sutartį su UAB "INVL Farmland Management", kuri yra akcinės bendrovės "Invalda INVL" kontroliuojama įmonė. Sutartis įsigaliojo nuo 2015 m. liepos 1 d. Administravimo sutartis numato, kad administravimo mokesčiai, sumokami uždarajai akcinei bendrovei "INVL Farmland Management", sudarys 7 proc. nuo metinių nuomos pajamų ir 0,5 proc. nuo akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" rinkos kapitalizacijos dydžio. Taip pat numatytas sėkmės mokestis, kuris siekia 20 proc. metinės grąžos, viršijančios 5 proc. plius infliacija. Jei einamaisiais metais pradelstų pirkėjų įsiskolinimų balansinė vertė viršija 5 proc. nuo metinės apyvartos (t. y. pajamos plius PVM), perviršį turės pilnai kompensuoti uždaroji akcinė bendrovė "INVL Farmland Management". 2015 m. Grupė bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažino 117 tūkst. eurų žemės sklypų administravimo mokesčių, iš kurių sėkmės mokestis sudarė 78 tūkst. eurų.

9 Pelno mokestis

	Grupė		Bendrovė
	2015 01 01- 2014 04 29-		2015 01 01-	2014 04 29-
	2015 12 31	2014 12 31	2015 12 31	2014 12 31
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokestis	(28)	(9)	(24)	(7)
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos	(113)	(12)	(4)	(15)
Pelno mokesčio sąnaudų, pripažintų pelne arba nuostoliuose, iš viso	(141)	(21)	(28)	(22)

Nėra pelno mokesčio pajamų (sąnaudų), pripažintų kitose bendrosiose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuoti taikant 15 % mokesčio tarifą.

Grupės atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo pasikeitimai per 2015 m. buvo tokie:

	2014 m. gruodžio Pripažinta pelne arba 31 d. likutis nuostoliuose per metus		2015 m. gruodžio 31 d. likutis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Neribotai keliami mokestiniai nuostoliai	57	(11)	46
Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas	57	(11)	46
Turtas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų įsipareigojimu	(53)	7	(46)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte	4	(4)	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Investicinis turtas	(890)	(102)	(992)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Įsipareigojimas, sudengtas su tų pačių ūkio	(890)	(102)	(992)
subjektų turtu	53	7	46
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte	(837)	(109)	(946)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte	(833)	(113)	(946)

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

9 Pelno mokestis (tęsinys)

Grupės atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo pasikeitimai per 2014 m. buvo tokie:

	Turtas (įsipareigojimai), pripažinti atskyrimo metu (6 pastaba)	Pripažinta pelne arba nuostoliuose per metus	2014 m. gruodžio 31 d. likutis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Neribotai keliami mokestiniai nuostoliai	69	(12)	57
Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas	69	(12)	57
Turtas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų įsipareigojimu Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte	(50) 19	(3) (15)	(53) 4
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Investicinis turtas	(890)	-	(890)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Įsipareigojimas, sudengtas su tų pačių ūkio	(890)	-	(890)
subjektų turtu	50	3	53
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte	(840)	3	(837)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte	(821)	(12)	(833)

Bendrovės atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo pasikeitimai per 2015 m. buvo tokie:

	2014 m. gruodžio 31 d. likutis	Pripažinta pelne arba nuostoliuose per metus	2015 m. gruodžio 31 d. likutis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Neribotai keliami mokestiniai nuostoliai Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja	4	(4)	-
verte	4	(4)	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte	-	-	-
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte	4	(4)	-

Bendrovės atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo pasikeitimai per 2014 m. buvo tokie:

	Turtas, pripažintas atskyrimo metu (6 pastaba	Pripažinta pelne arba nuostoliuose per metus	2014 m. gruodžio 31 d. likutis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Neribotai keliami mokestiniai nuostoliai	19	(15)	4
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte	19	(15)	4
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte	-	-	-
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte	19	(15)	4

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

9 Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo analizė:

	Grupė		Bendrovė
	2015 m.	2014 m.	2015 m.	2014 m.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris realizuosis po 12 mėn.	-	-	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris realizuosis per 12 mėn.	-	4	-	4
	-	4	-	4
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, kuris realizuosis po 12 mėn.	946	837	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, kuris realizuosis per 12 mėn.	-	-	-	-
	946	837	-	-

Grupės ir Bendrovės pelno mokesčio sąnaudų sutikrinimas su teorine pelno mokesčio sąnaudų suma, gauta taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą:

	Grupė		Bendrovė
	2015 01 01-		2014 04 29- 2015 01 01- 2014 04 29-
	2015 12 31	2014 12 31	2015 12 31	2014 12 31
Pelnas prieš apmokestinimą	979	110	866	111
Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 % tarifą Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos ir	(147)	(17)	(130)	(17)
neapmokestinamosios pajamos – mokestinė įtaka	6	(4)	102	(5)
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	(141)	(21)	(28)	(22)

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

10 Pelnas, tenkantis vienai akcijai

Paprastasis pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas dalijant patronuojančios įmonės akcininkams priskiriamą grynąjį metų pelną iš per metus išleistų paprastųjų akcijų svertinio vidurkio.

2015 m. išleistų akcijų svertinis vidurkis:

		Nominali
Svertinio vidurkio apskaičiavimas 2015 m.	Akcijų skaičius (tūkst.)	vertė (eurais)	Išleistos/365 (dienos)	Svertinis vidurkis (tūkst.)
2014 m. gruodžio 31 d. išleistos akcijos	3.292	0,29	365/365	3.292
2015 m. kovo 2 d. supirktos savos akcijos	(1)	0,29	304/365	(1)
2015 m. gruodžio 31 d. išleistos akcijos	3.291	0,29		3.291

2014 m. išleistų akcijų svertinis vidurkis:

Svertinio vidurkio apskaičiavimas 2014 m.	Akcijų skaičius (tūkst.)	Nominali vertė (litais)	Išleistos/246 (dienos)	Svertinis vidurkis (tūkst.)
2014 m. balandžio 29 d. išleistos akcijos	3.294	1	246/246	3.294
2014 m. spalio 3 d. supirktos savos akcijos	(2)	1	89/246	(1)
2014 m. gruodžio 31 d. išleistos akcijos	3.292	1		3.293

Vienai akcijai tenkančiam paprastajam pelnui apskaičiuoti naudoti tokie pelno ir akcijų duomenys:

	Grupė
	2015 01 01- 2015 12 31	2014 04 29- 2014 12 31
Patronuojančios įmonės akcininkams priskiriami grynieji (nuostoliai) pelnas	838	89
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	3.291	3.293
Paprastasis pelnas (nuostoliai), tenkantys vienai akcijai (eurais)	0,25	0,03

Grupės ir Bendrovės sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai už 2015 ir 2014 m., yra lygus paprastajam pelnui, tenkančiam vienai akcijai.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

11 Investicinis turtas

Investicinio turto judėjimas per 2015 m. buvo:

Tikrosios vertės hierarchija	2 lygis
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.	10.558
	-
Įsigijimai Vėlesnės išlaidos	1
Pardavimai	-
Pelnas dėl tikrosios vertės koregavimo	699
(Nuostoliai) dėl tikrosios vertės koregavimo	(21)
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.	11.237
Nerealizuotas pelnas ar nuostoliai už ataskaitinį laikotarpį bendrųjų pajamų ataskaitos straipsnyje "Investicinio turto tikrosios vertės koregavimo grynasis pelnas (nuostolis)"	678

Investicinio turto judėjimas per 2014 m. buvo:

Tikrosios vertės hierarchija Gautas atskyrimo metu 2014 m. balandžio 29 d.	2 lygis 10.558
Įsigijimai	-
Vėlesnės išlaidos	-
Pardavimai	-
Pelnas dėl tikrosios vertės koregavimo (Nuostoliai) dėl tikrosios vertės koregavimo	- -
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.	10.558
Nerealizuotas pelnas ar nuostoliai už ataskaitinį laikotarpį bendrųjų pajamų ataskaitos straipsnyje "Investicinio turto tikrosios vertės koregavimo grynasis pelnas (nuostolis)"	-

Investicinis turtas apskaitytas tikrąja verte ir yra įvertintas kvalifikuoto vertintojo UAB korporacija "Matininkai" taikant lyginamosios vertės metodą. Vertinimai buvo atliekami 2014 m. liepos mėn. ir 2015 m. lapkričio mėn. Kadangi dauguma palyginamųjų sandorių, kuriais remiantis nustatyta turto tikroji vertė 2014 m. liepos mėn., pateko į 2014 m. sausio–balandžio mėn. laikotarpį, tai investicinis turtas apskaitomas naujai įvertinta tikrąja verte nuo Grupės veiklos pradžios, t. y. 2014 m. balandžio 29 d. 2014 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. rinkoje nebuvo reikšmingų pokyčių, kurie galėtų turėti įtakos šio investicinio turto vertei, todėl naujas vertinimas 2014 m. gruodžio 31 dienai neatliktas.

Tikroji vertė atspindi kainą, už kurią vertinimo dieną būtų parduodamas turtas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Investicinio turto tikroji vertė nustatyta remiantis rinkos metodu, atsižvelgiant į palyginamo turto pardavimus rinkoje. Rinkos metodas grindžiamas panašių rinkos sandorių kainomis. Jos yra patikslinamos, atsižvelgiant į pagrindines turto savybes, tokias kaip žemės sklypo dydis ir žemės našumas. Pagrindinis duomuo tokiuose vertinimuose yra 1 ha kaina.

Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo pokyčių vertinimo metodikoje.

2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimai, numatantys apribojimus įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę (įskaitant apribojimus įsigyti juridinio asmens, kuriam priklauso žemės ūkio paskirties žemė, akcijas). Šie apribojimai reiškia, kad Grupė negalės papildomai įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ir/ar žemės ūkio paskirties žemę valdančių įmonių akcijų. Apribojimai lėmė, kad žemės pardavimo rinka Lietuvoje tapo mažiau likvidi. 2015 ir 2014 m. nebuvo jokių kitų apribojimų investiciniam turtui realizuoti, turto realizavimo pajamoms ar įplaukoms pervesti. Laikotarpio pabaigoje nebuvo jokių sutartinių įsipareigojimų pirkti investicinį turtą.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

12 Finansinės priemonės pagal kategorijas

Grupė		Paskolos ir gautinos sumos 2015 m.	2014 m.
Turtas finansinės būklės ataskaitoje Pirkėjų įsiskolinimas ir kitos gautinos sumos, išskyrus išankstinius mokesčių
apmokėjimus		18	18
Pinigai ir pinigų ekvivalentai Iš viso		367 385	210 228
Bendrovė	Paskolos ir gautinos sumos	Turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliu	Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d.
Turtas finansinės būklės ataskaitoje Investicijos į dukterines įmones, vertinamos tikrąja verte, kurios
pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliu	-	5.581	5.581
Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos – ilgalaikis turtas	4.875	-	4.875
Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos – trumpalaikis turtas Pirkėjų įsiskolinimas ir kitos gautinos sumos, išskyrus	5	-	5
išankstinius mokesčių apmokėjimus	8	-	8
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	136	-	136
Iš viso	5.024	5.581	10.605
Bendrovė	Paskolos ir gautinos sumos	Turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliu	Iš viso
2014 m. gruodžio 31 d. Turtas finansinės būklės ataskaitoje Investicijos į dukterines įmones, vertinamos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliu Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos Pinigai ir pinigų ekvivalentai	- 4.907 170	4.866 - -	4.866 4.907 170
Iš viso	5.077	4.866	9.943
		Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina
		Grupė	Bendrovė
2015 m. gruodžio 31 d. Įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje Skolos tiekėjams Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, išskyrus mokesčius ir išmokas darbuotojams Iš viso		105 12 117	2 12 14
		Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina
		Grupė	Bendrovė
2014 m. gruodžio 31 d.
Įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje Prekybos skolos		3	3
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, išskyrus mokesčius ir išmokas darbuotojams		6	6
Iš viso		9	9

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

13 Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos

Bendrovės suteiktos paskolos pateiktos žemiau:

	2015 m.	2014 m.
Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos – ilgalaikis turtas	4.875	4.907
Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos – trumpalaikis turtas	5	-
Suteiktų paskolų iš viso	4.880	4.907

Dukterinėms įmonėms suteiktų paskolų judėjimas per metus pateikiamas žemiau:

Suteiktos paskolos, gautos atskyrimo metu	5.006
Per metus suteiktos paskolos	-
Suteiktų paskolų susigrąžinimas	(165)
Priskaičiuotos palūkanos	179
Gautos palūkanos	(113)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	4.907
Per metus suteiktos paskolos	8
Suteiktų paskolų susigrąžinimas	(41)
Suteiktos paskolos konvertuotos į įstatinį kapitalą	(34)
Priskaičiuotos palūkanos	220
Gautos palūkanos	(180)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	4.880

Dukterinėms įmonėms suteiktų paskolų sutartinis grąžinimo terminas yra 2016 m. gruodžio 31 d., bet Bendrovė jas klasifikuoja kaip ilgalaikes, nes planuoja jas pratęsti suėjus grąžinimo terminui. Paskoloms taikoma apskaičiuotoji palūkanų norma – 4,5 %. Suteiktų paskolų grąžinimo terminas kiekvienų metų pabaigoje pratęsiamas papildomiems vieneriems metams, nustatant naują rinkos palūkanų normą.

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės suteiktos paskolos buvo nepradelstos ir nenuvertėjusios, ir anksčiau jų gavėjai nebuvo nevykdę savo įsipareigojimų. Vadovaujantis Bendrovės politika, paskolos yra suteikiamos tik Bendrovės kontroliuojamoms dukterinėms įmonėms. Didžiausia kredito rizika, patiriama finansinių ataskaitų parengimo dieną, yra lygi kiekvienos aukščiau nurodytų gautinų sumų grupės apskaitinei vertei. Bendrovė neturi jokių užtikrinimo priemonių.

Bendrovės suteiktų paskolų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei, nes palūkanų normos yra peržiūrimos ir koreguojamos tada, kai keičiasi rinkos palūkanos normos. Jų vertė apskaičiuota diskontuojant pinigų srautus 4,5 proc. palūkanų norma 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Tai 3 lygio tikrosios vertės hierarchijos vertinimas.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

14 Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos

	2015 m.	2014 m.
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos bendrąja verte	86	106
Gautini mokesčiai bendrąja verte	36	4
Atėmus: abejotinų pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimą	(67)	(88)
	54	22

Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d. neturėjo pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų. 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 8 tūkst. eurų gautiną sumą, kurią sudarė PVM gautina suma, susidariusi nuo dukterinėms įmonėms suteiktų paskolų palūkanų (Bendrovė pasirinko skaičiuoti PVM nuo palūkanų). Gautina suma nėra pradelsta ir nenuvertėjusi ir buvo apmokėta 2016 m. sausio mėn.

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas per 2015 m. ir 2014 m. yra įtrauktas į straipsnį "Pirkėjų įsiskolinimų vertės sumažėjimas (jo atstatymas)" bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Už pirkėjų įsiskolinimus ir kitas gautinas sumas nemokamos palūkanos, o jų apmokėjimo terminas paprastai yra 30 dienų.

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, kurių nominali vertė sudarė atitinkamai 80 tūkst.. eurų ir 94 tūkst. eurų, buvo pradelstos ir nuvertėjusios. Grynoji vertė, lygi 13 tūkst. eurų ir 6 tūkst. eurų, apskaityta atitinkamai 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d Grupės finansinės būklės ataskaitose.

Grupės gautinų sumų vertės sumažėjimo (nustatomo individualiai) pasikeitimas yra toks:

	Individuliai nustatytas vertės sumažėjimas
	Grupė
Vertės sumažėjimas, apskaitytas pagal balansinių verčių metodą atskyrimo metu	59
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus	32
Vertės sumažėjimas, sumažintas nurašytų skolų suma	-
Anksčiau nurašytų sumų atstatymai	(3)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	88
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus	5
Vertės sumažėjimas, sumažintas nurašytų skolų suma	-
Anksčiau nurašytų sumų atstatymai	(26)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	67

Grupės pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų senėjimo analizė 2015 m. gruodžio 31 d.:

			Pirkėjų įsiskolinimai, pradelsti, bet nenuvertėję
	Pirkėjų įsiskolinimai, nepradelsti ir nenuvertėję	Mažiau nei 30 dienų	30 - 90 dienų	90 - 180 dienų	Daugiau nei 180 dienų	Iš viso
Grupė	-	-	3	-	2	5

Grupės pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų senėjimo analizė 2014 m. gruodžio 31 d.:

	Pirkėjų įsiskolinimai, pradelsti, bet nenuvertėję
	Pirkėjų įsiskolinimai, nepradelsti ir nenuvertėję	Mažiau nei 30 dienų	30 - 90 dienų	90 - 180 dienų	Daugiau nei 180 dienų	Iš viso
Grupė	-	-	2	-	10	12

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

15 Įstatinis kapitalas, savų akcijų įsigijimas ir rezervai

Įstatinį akcinį kapitalą sudaro 3.291.549 paprastosios vardinės akcijos (2014 m. gruodžio 31 d. – 3.294.209), kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 euro (2014 m. gruodžio 31 d. – 1 litas). Visos išleistos akcijos yra pilnai apmokėtos. Bendrovės įstatinis ir nuosavas kapitalai buvo suformuoti vadovaujantis 2014 m. balandžio 29 d. atskyrimo sąlygomis (6 pastaba).

2014 m. pokyčiai

Nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. vyko savų akcijų supirkimas per oficialaus siūlymo rinką. Maksimalus superkamų akcijų kiekis – 16.471 vnt. Supirkimo kaina – 2,86 euro už akciją. Buvo supirkta 1.950 vnt. akcijų (0,06 % įstatinio kapitalo) už 6 tūkst. eurų, įskaitant tarpininkavimo mokesčius. Už akcijas atsiskaityta 2014 m. spalio 3 d. Įsigytos savos akcijos balsavimo teisių nesuteikia.

2015 m. pokyčiai

Nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. vasario 26 d. Bendrovė vykdė savų akcijų supirkimą per oficialaus siūlymo rinką. Maksimalus superkamų akcijų kiekis – 16.471 vnt. Supirkimo kaina – 2,86 EUR už akciją. Buvo supirkta 710 vnt. akcijų (0,02 % įstatinio kapitalo) už 2 tūkst. eurų, įskaitant tarpininkavimo mokesčius. Už akcijas atsiskaityta 2015 m. kovo 2 d. Įsigytos savos akcijos balsavimo teisių nesuteikia.

Remiantis akcininkų sprendimu buvo anuliuota 2.660 vnt. įsigytų savų akcijų. Dėl to savų akcijų įsigijimo rezervas sumažėjo 8 tūkst. eurų. Be to, akcijų nominali vertė buvo pakeista iš 1 lito į 0,29 euro. 2015 m. birželio 5 d. įstatinio kapitalo pakeitimai įregistruoti Juridinių asmenų registre. Nuo 2015 m. birželio 5 d. įstatinį akcinį kapitalą sudaro 3.291.549 paprastosios vardinės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 euro. Bendrovės įstatinis kapitalas lygus 954.549,21 euro.

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 % grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtas finansines ataskaitas, kol rezervas pasieks 10 % įstatinio kapitalo. Šis rezervas gali būti panaudotas tik sukauptiems nuostoliams padengti.

Savų akcijų įsigijimo rezervas

Savų akcijų įsigijimo rezervas yra sudaromas savų akcijų įsigijimui, kad būtų galima palaikyti jų likvidumą ir valdyti kainos svyravimus. Jis yra sudaromas remiantis akcininkų sprendimu iš paskirstytinojo pelno. Rezervas negali būti naudojamas įstatinio kapitalo didinimui. Rezervas sumažinamas, kai savos akcijos yra anuliuojamos. Eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai gali nuspręsti sumas, nepanaudotas savų akcijų įsigijimui, pervesti į nepaskirstytąjį pelną.

16 Dividendai

2015 m. kovo 24 d. vykusiame kasmetiniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo paskirti 0,06 euro dividendai, tenkantys vienai akcijai už 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus (bendra paskirtų dividendų suma lygi 197 tūkst. eurų).

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

17 Susijusių šalių sandoriai

Grupės susijusios šalys buvo Bendrovės akcininkai (1 pastaba), pagrindiniai vadovai, įskaitant pagrindinių vadovų ir akcininkų, turinčių reikšmingą įtaką, kontroliuojamas ar bendrai kontroliuojamas įmones, bei įmonės, kurios sudarė AB "Invalda INVL" grupę, ir kitų grupių įmonės, kurios buvo atskirtos nuo AB "Invalda INVL".

Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis per 2015 m. ir susiję likučiai metų pabaigoje:

2015 m. Grupė	Pardavimai susijusioms šalims	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Susijusioms šalims mokėtinos sumos
AB "Invalda INVL" (apskaitos paslaugos) UAB "INVL Farmland Management" (turto	-	16	-	1
pardavimas) UAB "INVL Farmland Management"	7	-	-	-
(administravimo mokesčiai)	-	117	-	103
AB FMĮ "Finasta" (paslaugos emitentui)	-	2	-	-
	7	135	-	104

Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis per 2014 m. ir susiję likučiai metų pabaigoje:

2014 m. Grupė	Pardavimai susijusioms šalims	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Susijusioms šalims mokėtinos sumos
AB "Invalda INVL" (apskaitos paslaugos)	-	11	-	1
AB FMĮ "Finasta" (paslaugos emitentui)	-	-	-	1
	-	11	-	2

Bendrovės susijusios šalys yra dukterinės įmonės, akcininkai (1 pastaba), pagrindiniai vadovai, pagrindinių vadovų ir akcininkų, turinčių reikšmingą įtaką, kontroliuojamos ar bendrai kontroliuojamos įmonės bei įmonės, kurios sudarė AB "Invalda INVL" grupę ir kitų grupių įmonės, kurios buvo atskirtos nuo AB "Invalda INVL".

Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis per 2015 m. ir 2014 m. ir susiję likučiai metų pabaigoje:

	2015 m.		2014 m.
Bendrovė	Palūkanų pajamos iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Palūkanų pajamos iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos
Suteiktos ir gautos paskolos	220	4.880	179	4.907
Gautinas PVM nuo palūkanų	-	8	-	-
	220	4.888	179	4.907

Suteiktų paskolų grąžinimo terminas yra 2016 m. gruodžio 31 d,, apskaičiuotoji palūkanų norma – 4,5 % (13 pastaba). 2014 m. gruodžio 31 d. suteiktų paskolų grąžinimo terminas buvo 2015 m. gruodžio 31 d., apskaičiuotoji palūkanų norma – 4,5 % (13 pastaba).

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

17 Susijusių šalių sandoriai (tęsinys)

Bendrovės sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis per 2015 m. ir susiję likučiai metų pabaigoje:

		2015 m.	2014 m.
Bendrovė	Pirkimai iš susijusių šalių	Susijusioms šalims mokėtinos sumos	Pirkimai iš susijusių šalių	Susijusioms šalims mokėtinos sumos
AB "Invalda INVL" (apskaitos paslaugos)	4	1	3	1
AB FMĮ "Finasta" (paslaugos emitentui)	2	-	-	1
	6	1	3	2

Vadovybės darbo užmokestis apima trumpalaikes išmokas darbuotojams. Pagrindiniais Bendrovės ir Grupės vadovais yra laikomi valdybos nariai, Bendrovės direktorius ir dukterinių įmonių direktoriai.

	Grupė		Bendrovė
	2015 m.	2014 m.	2015 m.	2014 m.
Atlyginimai ir premijos	5	12	3	2
Socialinio draudimo įmokų sąnaudos	2	4	1	1
Pervedimai į pensijų fondus	-	2	-	-
Pagrindinių vadovų darbo užmokesčio iš viso	7	18	4	3

Ataskaitinių metų pabaigoje nebuvo suteikta jokių paskolų, nebuvo negrąžintų suteiktų paskolų likučių. 2014 m. dividendai mokėti nebuvo. Bendrovės valdybos nariams, kaip Bendrovės akcininkams, Bendrovė išmokėjo 16 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius. Bendrovės valdybos narių kontroliuojamoms įmonėms Bendrovė išmokėjo 105 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius. Fiziniams asmenims, susijusiems su Bendrovės valdybos nariais, Bendrovė išmokėjo 49 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius.

18 Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio

2016 m. kovo 25 d. vyksiančiame kasmetiniame visuotiniame akcininkų susirinkime bus siūloma patvirtinti 0,066 euro dividendus, tenkančius vienai akcijai, už 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus (bendra dividendų suma lygi 217 tūkst. eurų) . Šios finansinės ataskaitos neatspindi šių mokėtinų dividendų.

AB "INVL Baltic Farmland" 2015 metų konsoliduotas metinis pranešimas

Parengta pagal periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 03-48

Patvirtinta 2016 m. vasario 29 d. AB "INVL Baltic Farmland" valdybos sprendimu

I. BENDRA INFORMACIJA 47
1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas pranešimas 47
2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą ir jo įmonių grupę 47
2.1. Informacija apie emitentą 47
2.2. Bendrovės tikslai, filosofija ir veiklos principai 47
2.3. Informacija apie įmonių grupę 48
3. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais 49
4. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes 49
II. INFORMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS 49
5. Emitento įstatų pakeitimų tvarka 49
6. Įstatinio kapitalo struktūra 49
7. Prekyba emitento vertybiniais popieriais bei reikšminga finansine investicija laikomais vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose 50
8. Dividendai 52
9. Akcininkai 52
9.1. Informacija apie bendrovės akcininkus 52
9.2. Akcijų suteikiamos teisės ir pareigos 53
III. EMITENTO ORGANAI 54
10. Struktūra, organų įgaliojimai, organų narių paskyrimų ir pakeitimų tvarka 54
10.1. Visuotinis akcininkų susirinkimas 54
10.1.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija 54
10.1.2. AB "INVL Baltic Farmland" akcininkų susirinkimų organizavimo tvarka 55
10.2. Valdyba 55
10.2.1. Valdybos kompetencija 55
10.2.2. AB "INVL Baltic Farmland" valdybos darbo tvarka 56
10.3. Direktorius 57
11. Informacija apie bendrovės valdybos narius, buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančią įmonę, audito komiteto narius 58
12. Informacija apie bendrovės audito komitetą 60
13. Informacija apie emitento priskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas valdybos nariams ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei 62
IV. INFORMACIJA APIE EMITENTO IR GRUPĖS VEIKLĄ 62
14. Emitento ir įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga 62
14.1. Veiklos aplinka 62
Pagrindiniai grupės duomenys 64
Balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų santrauka 64
Rodikliai 65
14.2. Svarbūs ataskaitinio laikotarpio emitento ir grupės įvykiai, jų poveikis finansinėms ataskaitoms 65
Svarbūs emitento įvykiai 65
Svarbūs grupės įvykiai 66
14.3. Darbuotojai 66
14.4. Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių, sudarytų komitetų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pragrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo 67

15. Pagrindiniai privalumai bei rizikos ir netikėtumai 67
15.1. Investicijos privalumai 67
15.2. Investicijos rizikos 68
16. Per ataskaitinį laikotarpį padarytų pagrindinių investicijų apibūdinimas 70
17. Informacija apie reikšmingus susitarimus, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei 70
18. Informacija apie susijusių šalių sandorius 70
19. Svarbūs emitento ar grupės įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos 70
20. Emitento ir įmonių grupės praėjusių metų įvertinimas bei ateities veiklos planai ir prognozės 70
20.1. 2015 m. išsikeltų tikslų įgyvendinimo įvertinimas 70
20.2. Veiklos planai ir prognozės 70
V. KITA INFORMACIJA 71
21. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose ir bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis 71
22. Informacija apie audito įmonę 71
23. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją 71
1 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE GRUPĖS ĮMONES, JŲ KONTAKTINIAI DUOMENYS 73
2 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO 75

I. BENDRA INFORMACIJA

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas pranešimas

Pranešimas apima AB "INVL Baltic Farmland" finansinį laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pranešimas buvo audituotas.

2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą ir jo įmonių grupę

2.1. Informacija apie emitentą

Pavadinimas	Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland"
Kodas	303299781
Registracijos adresas	Gynėjų g. 14, 01109, Vilnius
Telefonas	(8 5) 279 0601
Faksas	(8 5) 279 0530
Elektroninis paštas	farmland@invaldalt.com
Interneto tinklalapis	www.invlbalticfarmland.lt
Teisinė forma	akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2014-04-29; Juridinių asmenų registras
Registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie bendrovę	Juridinių asmenų registras

2.2. Bendrovės tikslai, filosofija ir veiklos principai

Pagrindinis "INVL Baltic Farmland" tikslas – investuoti į žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje, bei ją išnuomavus ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms, užtikrinti infliaciją viršijančias pajamas iš nuomos bei siekti pelno iš žemės ūkio paskirties žemės kainų augimo. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio produkcijos kainos nustatomos pasaulio rinkose, ši investicija leidžia dalyvauti pasaulinėje maisto tiekimo grandinėje.

"INVL Baltic Farmland" įkurta 2014 m. balandžio 29 d., atskyrus dalį turto nuo vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių "Invalda INVL". "INVL Baltic Farmland" valdo 18 bendrovių, investuojančių į – žemės ūkio paskirties žemę, akcijas, o šioms bendrovėms bendrai priklauso daugiau kaip 3 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje. Daugiau nei 98 proc. valdomos žemės išnuomota ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.

Bendrovė nuo 2014 m. birželio 4 d. yra listinguojama vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius Papildomame sąraše.

"INVL Baltic Farmland" grupės valdomų sklypų administravimas pagal 2015 m. birželio 30 d. sudarytą sutartį perduotas "Invalda INVL" valdomai bendrovei "INVL Farmland Management", kuriai mokamas atlygis – 7 proc. nuo nuomos pajamų ir 0,5 proc. nuo "INVL Baltic Farmland" kapitalizacijos per metus. Pasiekus didesnį kaip 5 proc. plius metinė infliacija "INVL Baltic Farmland" nuosavo kapitalo vertės augimą, mokamas 20 proc. sėkmės mokestis (taikant aukščiausios buvusios vertės, arba "high watermark" principą).

Atsižvelgiant į sudarytą turto administravimo sutartį, "INVL Baltic Farmland" samdo minimalų žmonių skaičių.

2014 m. Lietuvoje įsigaliojo draudimas vienam asmeniui turėti daugiau kaip 500 hektarų žemės, todėl "INVL Baltic Farmland" plėtra yra apribota, o "INVL Baltic Farmland" generuojamos lėšos yra nukreipiamos dividendų akcininkams mokėjimui.

Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę yra ilgalaikės ir tinkamos investuotojams, kuriuos tenkina grąža iš nuomos bei galimas pelnas iš žemės ūkio paskirties žemės kainų augimo.

2.3. Informacija apie įmonių grupę

Bendrovei "INVL Baltic Farmland" priklauso 100 proc. 18 uždarųjų akcinių bendrovių akcijų, kurioms bendrai priklauso daugiau kaip 3 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemių derlingiausiose Lietuvos regionuose. Bendrovės – žemės savininkės ir "INVL Baltic Farmland" , kurios akcininkė yra viena pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse "Invalda INVL", 2015 metų birželio 30 d. pasirašė paprastąją turto administravimo sutartį su UAB "INVL Farmland Management", kuri administruoja bendrovių valdomus sklypus, siekiant užtikrinti pajamų augimą akcininkams bei kelti valdomų sklypų vertę.

Invalda INVL		Akcininkai
INVL Farmland Management		INVL Baltic Farmland
	UAB "Avižėlė"		UAB "Pušaitis"
	UAB "Beržytė"		UAB "Puškaitis"
	UAB "Dirvolika"		UAB "Sėja"
	UAB "Duonis"		UAB "Vasarojus"
	UAB "Ekotra"		UAB "Žalvė"
	UAB "Kvietukas"		UAB "Žemgalė"
	UAB "Laukaitis"		UAB "Žemynélé"
	UAB "Lauknešys"		UAB "Žiemkentys"
Valdymas Nuosavybė	UAB "Linažiedé"		UAB "Cooperor"

2.3.1. pav. AB "INVL Baltic Farmland" grupės struktūra nuo 2015 m. liepos 1 d., įsigaliojus sutarčiai tarp UAB "INVL Baltic Farmland" ir UAB "INVL Farmland Management".

2.3.2. pav. AB "INVL Baltic Farmland" žemės ūkio paskirties žemės portfelis.

Pastaba: Bendrovei priklausantys sklypai yra derlingiausiuose Lietuvos regionuose. Žemėlapyje jie išryškinti mėlynai. 2.3.3. lentelė. Informacija apie AB "INVL Baltic Farmland" žemės ūkio paskirties žemės įmones.

Įmonės pavadinimas	Rajonas, kuriame įmonė nuomoja žemę	Plotas, ha	Žemės ūkio naudmenų plotas, ha
UAB "Avižėlė"	Rokiškio raj., Anykščių raj.	113,82	107,51
UAB "Beržytė"	Biržų raj.	149,89	145,79
UAB "Dirvolika"	Akmenės raj., Joniškio raj., Šiaulių raj.	199,43	192,02
UAB "Duonis"	Jonavos raj., Kėdainių raj., Ukmergės raj.	183,60	178,36
UAB "Ekotra"	Vilkaviškio raj.	238,75	228,70
UAB "Kvietukas"	Pakruojo raj., Pasvalio raj.	124,61	118,90
UAB "Laukaitis"	Pakruojo raj., Pasvalio raj., Šiaulių raj.	204,10	193,44
UAB "Lauknešys"	Biržų raj., Pasvalio raj.	109,85	107,73
UAB "Linažiedė"	Alytaus raj., Jonavos raj., Kaišiadorių raj., Prienų raj.	85,13	80,75
UAB "Pušaitis"	Radviliškio raj.	82,44	81,10
UAB "Puškaitis"	Marijampolės raj., Prienų raj., Vilkaviškio raj.	210,74	204,20
UAB "Sėja"	Kėdainių raj.	91,40	88,67
UAB "Vasarojus"	Anykščių raj., Panevėžio raj., Ukmergės raj.	375,66	365,10
UAB "Žalvė"	Kupiškio raj.	216,88	201,73
UAB "Žemgalė"	Biržų raj., Kupiškio raj., Panevėžio raj.	241,80	232,06
UAB "Žemynėlė"	Šakių raj., Vilkaviškio raj.	72,57	70,81
UAB "Žiemkentys"	Panevėžio raj., Pasvalio raj.	415,00	406,43
	Viso	3115,67	3003,30

3. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

AB "INVL Baltic Farmland" yra pasirašiusi sutartis su šiais viešosios apyvartos tarpininkais:

AB Šiaulių bankas (Tilžės g. 149, Šiauliai, tel. (8 41) 595 607) – investicinių paslaugų teikimo sutartį ir sutartį dėl vertybinių popierių apskaitos tvarkymo.

4. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes

AB "INVL Baltic Farmland" nėra įsteigusi filialų ar atstovybių.

II. INFORMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS

5. Emitento įstatų pakeitimų tvarka

AB "INVL Baltic Farmland" įstatai keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu balsų dauguma, ne mažesne kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų (išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis).

Šiuo metu galioja 2015 m. birželio 5 d. įstatų redakcija. Bendrovės įstatai paskelbti bendrovės puslapyje.

6. Įstatinio kapitalo struktūra

6.1. lentelė. AB "INVL Baltic Farmland" įstatinio kapitalo struktūra 2015 m. gruodžio 31 d.

Akcijų klasė	Akcijų	Bendras akcijų suteikiamų	Nominali	Bendra nominali	Dalis įstatiniame
	skaičius, vnt.	balsavimo tiesių kiekis, vnt.	vertė, eurai	vertė, eurai	kapitale, proc.
Paprastosios vardinės akcijos	3.291.549	3.291.549	0,29	954.549,21	100

Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Akcijų perleidimui apribojimai netaikomi. Nuo 2014 m. gegužės 1 d. galiojantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas numato, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras iš valstybės ar kitų asmenų įsigytas žemės ūkio paskirties žemės neviršytų 500 hektarų. Įsigyjant juridinių asmenų, taip pat ir AB "INVL Baltic Farmland" akcijų, taip pat taikomi minėto įstatymo apribojimai.

6.1. Informacija apie savas akcijas

AB "INVL Baltic Farmland", jos dukterinės įmonės tiesiogiai ar jų pavedimu, bet savo vardu veikiantys asmenys, nėra įsigiję AB "INVL Baltic Farmland" akcijų.

2014 m. birželio 25 d. įvykęs bendrovės "INVL Baltic Farmland" visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl savų akcijų supirkimo, kuris galiojo 12 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Maksimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 4,00 eurai, minimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 2,86 eurai.

Siekiant įgyvendinti akcininkų valią, išreikštą balsuojant už rezervo savoms akcijoms sudarymą bei užtikrinant akcininkams pasirinkimo teisę ir galimybę spręsti, ar toliau laikyti bendrovės akcijas ar jas parduoti bendrovei, AB "INVL Baltic Farmland" per 2015 m. 1 kartą inicijavo savų akcijų įsigijimą.

• 2015 m. sausio 27 d. AB "INVL Baltic Farmland" paskelbė inicijuojanti savų akcijų supirkimą nuo 2015 m. sausio 29 d. Akcijų supirkimo pabaiga 2015 m. vasario 26 d. Maksimalus superkamų akcijų kiekis: 16 471 vnt. Akcijų supirkimo kaina: 2,86 euro už vieną akciją. 2015 m. vasario 26 d. bendrovė paskelbė įsigysianti 0,02 proc. savų akcijų. Atsiskaitymas už pasiūlytas 710 vnt. akcijų, įvyko 2015 m. kovo 2 d.

2015 m. kovo 24 d. įvykęs AB "INVL Baltic Farmland" visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą anuliuoti akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" įsigytas 2 660 paprastųjų vardinių akcijų.

2015 m. spalio 28 d. įvykęs bendrovės "INVL Baltic Farmland" visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl savų akcijų supirkimo, kuris galioja 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Maksimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 4,00 eurai (13,81 Lt), minimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 2,87 eurai.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje bendrovės įstatinis kapitalas siekė – 954.549,21 eurų, akcijų skaičius (vnt.) – 3.291.549, akcijų, suteikiančių balsavimo teises, skaičius (vnt.) – 3.291.549.

7. Prekyba emitento vertybiniais popieriais bei reikšminga finansine investicija laikomais vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

	2015 m. gruodžio 31 d. (eurai, jei nenurodyta kitaip)
Akcijų kiekis, vnt.	3.291.549
Bendras akcijų suteikiamų balsavimo teisių kiekis, vnt.	3.291.549
Vienos akcijos nominali vertė	0,29
Bendra nominali vertė	954.549,21
ISIN kodas	LT0000128753
Trumpinys	INL1L
Birža	NASDAQ Vilnius
Prekybos sąrašas	Papildomasis prekybos sąrašas
Listingavimo pradžia	2014-06-04

7.1. lentelė. AB "INVL Baltic Farmland" akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pagrindinės charakteristikos

Bendrovė rinkos formuotojų paslaugomis nesinaudoja.

7.2. lentelė. Prekyba bendrovės akcijomis 2014* – 2015 m. NASDAQ Vilnius biržoje (kas ketvirtį)

	Kaina, eurai		Apyvarta, eurai			Bendra apyvarta
Ataskaitinis periodas	didž.	maž.	pask. sesijos	didž.	maž.	pask. sesijos	Pask. sesijos data	vnt.	eurai
2014 m. II ketv.*	3,450	3,000	3,240	2.505	7	142	2014.06.30	2.436	7.983
2014 m. III ketv.	3,450	2,620	2,750	1.402	3	131	2014.09.30	3.148	9.384
2014 m. IV ketv.	3,150	2,750	2,800	1.750	3	17	2014.12.30	2.292	6.625
2015 m. I ketv.	2,86	2,58	2,82	1799,56	2,69	42,3	2015.03.31	2455	6647,69
2015 m. II ketv.	3,01	2,61	2,79	5499,57	5,4	22,32	2015.06.30	5086	14277,25
2015 m. III ketv.	3,38	2,65	2,81	2056,53	3,12	367,55	2015.09.30	3346	10215,73
2015 m. IV ketv.	3,25	2,73	2,9	1235	8,76	0	2015.12.30	1970	5831,7

*Duomenys pateikiami nuo bendrovės listingavimo pradžios, t.y. 2014 m. birželio 4 d.

	2014 m.*	2015 m.
Akcijų kaina, eurai:
- atidarymo	3,000	2,800
- aukščiausia	3,450	3,380
- žemiausia	2,620	2,580
- vidutinė	2,969	2,876
- paskutinė	2,800	2,900
Akcijų apyvarta, vnt.	7.876	12.857
Akcijų apyvarta, eurai	23.992,4	36.972,37
Bendras sandorių skaičius, vnt. 133		199

7.3. lentelė. Prekyba AB "INVL Baltic Farmland" akcijomis

*Duomenys pateikiami nuo bendrovės listingavimo pradžios, t.y. 2014 m. birželio 4 d.

7.4. lentelė. Akcijų kapitalizacija 2014 m.* ir 2015 m.

Paskutinė sesijos data	Akcijų kiekis, vnt.	Paskutinė mokėta kaina, eurai	Kapitalizacija, eurai
2014.06.30	3.294.209	3,240	10.673.237
2014.09.30	3.294.209	2,750	9.059.075
2014.12.30	3.292.259	2,800	9.218.325
2015.03.31	3 291 549	2,82	9 282 168,2
2015.06.30	3 291 549	2,79	9 183 421,7
2015.09.30	3 291 549	2,81	9 249 252,7
2015.12.30	3 291 549	2,90	9 545 492,1

*Duomenys pateikiami nuo bendrovės listingavimo pradžios, t.y. 2014 m. birželio 4 d.

7.5. pav. AB "INVL Baltic Farmland" akcijų apyvarta, akcijos kainos ir indeksų pokytis¹

¹ OMXV indeksas – tai visu akcijų indeksas, kuri sudaro visos NASDAQ Vilnius Oficialiajame ir Papildomajame sąraše kotiruojamos bendrovės, išskyrus tas bendroves, kuriose vienas akcininkas valdo 90 proc. ir daugiau išleistu akcijų. OMX Baltic Real Estate GI indeksas – tai Baltijos šaliu finansinio sektoriaus grąžos indeksas, sukurtas naudojantis ICB (Industry Classification Benchmark) klasifikavimo standartu, kuri administruoja FTSE grupe.

8. Dividendai

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos, po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo, pabaigoje.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymus, nuo 2014 metų dividendai apmokestinami 15 proc. mokesčio tarifu. Mokesčius apskaičiuoja, išskaito ir į biudžetą (valstybei) sumoka pati bendrovė² .

2015 m. kovo 24 d. įvykęs AB "INVL Baltic Farmland" visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino dividendų politiką ir nusprendė skirti 0,06 eurų dividendų vienai akcijai.

Dividendus gavo tie asmenys, kurie dešimtos darbo dienos, po sprendimą dėl dividendų mokėjimo priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo, pabaigoje, t. y. 2015 m. balandžio 8 d., buvo AB "INVL Baltic Farmland" akcininkai.

2015 m. balandžio 21 d. AB "INVL Baltic Farmland" paskelbė, kad dividendus pradėjo mokėti nuo 2015 m. balandžio 22 d. Dividendai buvo pervesti tiems bendrovės akcininkams, kurie yra nurodę galiojančias atsiskaitomąsias banko sąskaitas.

8.1. lentelė. Su akcijomis susiję rodikliai

Bendrovės	2014 m.	2015 m.
Akcijos buhalterinė vertė, EUR	3,02	3,21
Kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/Bv)	0,93	0,90
Dividendų pajamingumas, proc.	-	2,1

9. Akcininkai

9.1. Informacija apie bendrovės akcininkus

9.1.1. lentelė. Akcininkai, 2015 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise turėję ar valdę daugiau kaip 5 procentus AB "INVL Baltic Farmland" įstatinio kapitalo ir (arba) balsų.

Bendras akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcininkų skaičius 2015 m. gruodžio 31 d. – 3626. Bendrovėje akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises, nėra.

			Balsų dalis, proc.
Akcininko vardas, pavardė; įmonės kodas, pavadinimas, adresas	Nuosavybės teise priklausanči ų akcijų kiekis, vnt.	Įstatinio kapitalo dalis, proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiami balsai, proc.	Netiesiogiai turimi balsai, proc.	Balsų dalis iš viso, proc.
UAB "LJB Investments", į. k. 300822575, A. Juozapavičiaus g. 9A, Vilnius	1.002.724	30,46	30,46	0	30,46
Irena Ona Mišeikienė	952.072	28,92	28,92	0	28,92
UAB "Lucrum investicija", į. k. 300806471, Šeimyniškių g. 3, Vilnius	677.788	20,59	20,59	2,03	22,59
Alvydas Banys	252.875	7,69	7,69	55,054	62,74
Darius Šulnis	0.00	0.00	0,00	62,745	62,74
Indrė Mišeikytė	65.758	2,00	2,00	60,746	62,74
Eglė Surplienė	0	0,00	0,00	62,747	62,74

²Ši informacija neturi būti traktuojama kaip mokesčių konsultacija.

³ UAB "Lucrum investicija" 2 proc. balsų priklauso pagal atpirkimo sandorį.

⁴ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 24 str. 1 d. 6 p. ir 2 d., laikoma, kad Alvydas Banys turi kontroliuojamos UAB "LJB investments" balsus ir akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" vadovų Dariaus Šulnio ir Indrės Mišeikytės balsus.

⁵ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 24 str. 1 d. 6 p. ir 2 d., laikoma, kad Darius Šulnis turi kontroliuojamos UAB "Lucrum investicija" balsus ir akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" vadovų Alvydo Banio ir Indrės Mišeikytės balsus.

⁶ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 24 str. 2 d., laikoma, kad Indrė Mišeikytė turi akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" vadovų Alvydo Banio ir Dariaus Šulnio balsus.

⁷ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 24 str. 1 d. 6 p. ir 2 d., laikoma, kad Eglė Surplienė turi akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" vadovų Alvydo Banio, Dariaus Šulnio ir Indrės Mišeikytės balsus.

.

9.1.2. pav. Akcininkų turimi balsai 2015 m. gruodžio 31 d.

9.2. Akcijų suteikiamos teisės ir pareigos

9.2.1. Akcininkų teisės

Bendrovės akcininkai turi šias turtines ir neturtines teises:

• 1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);
• 2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;
• 3) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;
• 4) nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis;
• 5) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas teisės aktų nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;
• 6) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
• 7) kitas įstatymų nustatytas turtines teises;
• 8) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
• 9) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais;
• 10) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
• 11) gauti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytą informaciją apie bendrovę;
• 12) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
• 13) kitas įstatymuose ir bendrovės įstatuose nustatytas neturtines teises.

9.2.2. Akcininkų pareigos

Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.

Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę "už", privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti.

Asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įsigytų ar perleistų akcijų skaičius, akcijos nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įsigijusį asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė).

Sutartims tarp bendrovės ir visų jos akcijų savininko privaloma paprasta rašytinė forma, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.

Akcininkas turi grąžinti bendrovei dividendą, jeigu jis buvo išmokėtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo imperatyvias normas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti.

Kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį ar juridinį asmenį atstovauti jam palaikant santykius su bendrove ir kitais asmenimis.

III. EMITENTO ORGANAI

10. Struktūra, organų įgaliojimai, organų narių paskyrimų ir pakeitimų tvarka

AB "INVL Baltic Farmland" turi visuotinį akcininkų susirinkimą, vienasmenį valdymo organą − bendrovės vadovą (direktorių) bei kolegialų valdymo organą − valdybą. Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.

10.1. Visuotinis akcininkų susirinkimas

10.1.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija

Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos (penktosios darbo dienos iki susirinkimo) pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.

Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

• keisti bendrovės įstatus, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
• rinkti valdybos narius;
• atšaukti valdybą ar jos narius;
• rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
• nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
• priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
• priimti sprendimą keisti uždarosios akcinės bendrovės akcijų sertifikatus į akcijas;
• tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir bendrovės veiklos ataskaitą;
• priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
• priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
• priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
• priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
• priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;
• priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
• priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų;

• priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;

• priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę;

• priimti sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;
• priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
• rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.

10.1.2. AB "INVL Baltic Farmland" akcininkų susirinkimų organizavimo tvarka

Su susirinkimo darbotvarke susijusiais dokumentais, sprendimų dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo projektais, dokumentais, kurie turi būti pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, ir kita informacija, susijusia su akcininko teisių įgyvendinimu, akcininkai gali susipažinti bendrovės buveinėje darbo valandomis.

Akcininkai turi teisę (i) siūlyti papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, su kiekvienu siūlomu papildomu klausimu pateikdami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo projektą arba, kai sprendimo priimti nereikia, - akcininko paaiškinimą. Siūlymas papildyti darbotvarkę pateikiamas raštu registruotu paštu arba įteikiant pasirašytinai. Darbotvarkė papildoma, jeigu siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo; (ii) siūlyti sprendimų projektus dėl klausimų, kurie yra įtraukti ar bus įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, bet kuriuo metu iki visuotinių akcininkų susirinkimo dienos (raštu registruotu paštu arba įteikiant pasirašytinai) ar raštu susirinkimo metu; (iii) iš anksto pateikti bendrovei klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo raštu registruotu paštu arba įteikiant pasirašytinai.

Akcininkas, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį arba juridinį asmenį dalyvauti ir balsuoti jo vardu visuotiniame akcininkų susirinkime. Visuotiniame akcininkų susirinkime įgaliotinis turi tokias pačias teises, kokias turėtų jo atstovaujamas akcininkas. Įgalioti asmenys turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, kurį turi pateiki ne vėliau kaip iki visuotinio akcininkų susirinkimo registracijos pradžios. Akcininkas gali elektroninių ryšių priemonėmis įgalioti fizinį ar juridinį asmenį dalyvauti ir balsuoti jo vardu visuotiniame akcininkų susirinkime. Apie elektroninių ryšių priemonėmis duotą įgaliojimą akcininkas privalo pranešti bendrovei ne vėliau kaip iki visuotinio akcininkų susirinkimo registracijos pradžios. Elektroninių ryšių priemonėmis duotas įgaliojimas ir pateiktas pranešimas turi būti rašytiniai ir pateikiami bendrovei elektroninių ryšių priemonėmis.

Akcininkas arba jo įgaliotinis gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį, tokiu atveju reikalavimas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą netaikomas. Bendrojo balsavimo biuletenio forma pateikiama bendrovės interneto svetainėje. Jeigu akcininkas reikalauja, bendrovė ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, neatlygintinai išsiunčia bendrąjį balsavimo biuletenį registruotu laišku arba įteikia jį asmeniškai pasirašytinai. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas akcininko arba jo įgalioto asmens. Balsuojant akcininko įgaliotam asmeniui prie užpildyto balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas

Kad akcininkams būtų patogu rasti informaciją apie šaukiamą susirinkimą, siūlomus sprendimų projektus, balsavimo biuletenius ir pan., taip pat sužinoti įvykusių akcininkų susirinkimų priimtus sprendimus, bendrovės tinklalapyje Investuotojų skiltyje yra sukurta Akcininkų susirinkimų sritis.

Per 2015 m. vyko 2 (du) AB "INVL Baltic Farmland" visuotiniai akcininkų susirinkimai.

2015 m. kovo 24 d. vykusiame bendrovės akcininkų susirinkime akcininkai buvo supažindinami su AB "INVL Baltic Farmland" konsoliduotu metiniu pranešimu ir nepriklausomo auditoriaus išvada apie finansines ataskaitas, taip pat buvo tvirtinami konsoliduotų ir 2014 metų finansinių ataskaitų rinkiniai, sprendžiamas klausimas dėl pelno paskirstymo, tvirtinama dividendų politika, priimtas sprendimas sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, siekiant anuliuoti AB "INVL Baltic Farmland" įsigytas 2 660 paprastųjų vardinių akcijų, buvo keičiama vienos akcijos nominali vertė bei atitinkamai įstatinio kapitalo dydis, tvirtinama įstatų nauja redakcija, pritarta sutarties su UAB "INVL Farmland Management" sudarymui.

2015 m. spalio 28 d. akcininkų susirinkime buvo renkama audito įmonė 2015, 2016, 2017 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditui atlikti bei nustatomos audito paslaugų apmokėjimo sąlygos, keičiama bendrovės buveinė, taip pat buvo pritarta AB "INVL Baltic Farmland" savų akcijų supirkimui (plačiau 6.1. punktas "Informacija apie savas akcijas).

10.2. Valdyba

10.2.1. Valdybos kompetencija

Valdyba savo funkcijas atlieka 4 metus arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.

Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus valdybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui. Kai bendrovės įstatai keičiami dėl valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti iš pareigų visą valdybą arba atskirus jos narius (įskaitant pirmininką). Valdybos narys turi teisę atsistatydinti iš jo einamų pareigų iki kadencijos pabaigos, apie tai raštu pranešdamas valdybai ne vėliau kaip prieš 14 dienų.

Valdyba turi visus bendrovės įstatuose numatytus įgaliojimus, taip pat tuos, kuriuos valdybai priskiria įstatymai. Valdybos veikla grindžiama kolegialiu klausimų svarstymu ir sprendimų priėmimu, taip pat bendra atsakomybe akcininkų susirinkimui už priimtų sprendimų padarinius. Bendrovės valdyba, siekdama kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams bei siekdama užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą ir skaidrumą, glaudžiai bendradarbiauja su bendrovės vadovu. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.

Valdyba svarsto ir tvirtina:

• bendrovės veiklos strategiją;
• bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;
• pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
• bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus.

Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal įstatymus turi būti vieša.

Valdyba priima sprendimus:

• bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;
• steigti bendrovės filialus ir atstovybes;
• dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);
• dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
• dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
• įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo;
• įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais − restruktūrizuoti bendrovę;
• kitus LR akcinių bendrovių įstatyme, bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.

Valdyba analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie:

• bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą;
• bendrovės veiklos organizavimą;
• bendrovės finansinę būklę;
• ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

Valdyba analizuoja, vertina bendrovės ir konsoliduotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su metiniu pranešimu teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.

10.2.2. AB "INVL Baltic Farmland" valdybos darbo tvarka

Bendrovės valdybos sudarymo mechanizmas užtikrina, kad objektyviai, nešališkai ir tinkamai bus atstovaujami bendrovės smulkiųjų akcininkų interesai: likus ne mažiau kaip 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatoma rinkti valdybos narius (narį), akcininkams pilnai atskleidžiama informacija apie kandidatus į valdybos narius, nurodant, jų vardus, pavardes, į kokių kitų bendrovių priežiūros ar valdymo organus jie yra išrinkti, kokių bendrovių akcijų paketus, didesnius nei 1/20, valdo, visos kitos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą, duomenys apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, informacija, ar jiems yra taikytos administracinės administracinio poveikio priemonės ar baustas už nusižengimus/nusikaltimus ekonomikai, verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ar jie neturi įsipareigojimų arba ar neatlieka funkcijų, kurios keltų grėsmę saugiai ir patikimai bendrovės veiklai, ar kandidatai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus vadovams.

Valdyba ne rečiau kaip kartą per metus numato atlikti savo veiklos įvertinimą. Šis įvertinimas apima valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą.

Kiekvienas AB "INVL Baltic Farmland" valdybos narys privalo nepainioti Bendrovės turto su savo turtu ir nenaudoti jo ar informacijos, gautos vykdant valdybos nario funkcijas, asmeninei naudai ar trečiųjų asmenų naudai kitaip, nei leidžia visuotinis akcininkų susirinkimas ir valdyba.

Kiekvienas AB "INVL Baltic Farmland" valdybos narys per 5 (penkias) darbo dienas privalo pranešti bendrovės vadovui ar valdybos pirmininkui, jeigu pasikeitė duomenys, kurie buvo pateikti akcininkams prieš išrenkant asmenį valdybos nariu. Pasikeitusi informacija akcininkams atskleidžiama bendrovės metiniame pranešime.

Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose bei skiria pakankamai laiko ir dėmesio valdybos nario pareigoms atlikti. Per 2015 metus viso įvyko 11 AB "INVL Baltic Farmland" valdybos posėdžių. Nuo bendrovės veiklos pradžios valdybą sudaro Alvydas Banys, Indrė Mišeikytė ir Darius Šulnis.

10.3. Direktorius

Direktorių renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba. Su direktoriumi sudaroma darbo sutartis. Direktorius pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Valdybai priėmus sprendimą atšaukti direktorių, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama.

Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, valdybos sprendimais.

Direktorius organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Direktorius veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Sandorius dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma), taip pat sandorius dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, sandorius dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, direktorius gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti.

Direktorius atsako už:

• bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;
• metinės finansinės atskaitomybės sudarymą;
• sutarties su audito įmone sudarymą;
• informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, valdybai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;
• bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
• bendrovės dokumentų pateikimą Vertybinių popierių komisijai ir Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui;
• Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame dienraštyje;
• informacijos pateikimą akcininkams;
• kitų teisės aktuose, bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nurodytų pareigų vykdymą.

Direktorius privalo saugoti bendrovės komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją, kurias sužinojo eidamas šias pareigas.

11. Informacija apie bendrovės valdybos narius, buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančią įmonę, audito komiteto narius

AB "INVL Baltic Farmland" valdyba ketverių metų kadencijai patvirtinta 2014 m. balandžio 28 d. vykusiame nuo AB "Invalda LT" (dabartinis pavadinimas AB "Invalda INVL) atskiriamos akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" visuotiniame akcininkų susirinkime. Valdybos pirmininku išrinktas Alvydas Banys, o nariais – Indrė Mišeikytė bei Darius Šulnis. Bendrovės direktoriumi nuo bendrovės įsteigimo buvo paskirtas Darius Šulnis. Jis direktoriaus pareigas užėmė iki 2015 m. birželio 29 d. Nuo 2015 m. birželio 30 d. bendrovės direktorės pareigas užima Eglė Surplienė.

		Alvydas Banys - valdybos pirmininkas

Kadencijos laikotarpis	2014 – 2018 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija	Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Statybos ekonomikos fakultetas, inžinieriaus-ekonomisto magistro laipsnis. Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis.
Darbo patirtis	Nuo 2013 m. liepos 1 d. AB "Invalda INVL'' – patarėjas Nuo 2007 m. UAB "LJB Investments" – direktorius Nuo 2007 m. UAB "LJB property" – direktorius 1996 – 2006 m. AB "Invalda" – viceprezidentas 1996 – 2007 m. UAB "Nenuorama" – prezidentas
Turimos AB "INVL Baltic Farmland" akcijos	Tiesiogiai: akcijų – 252.875 vnt.; įstatinio kapitalo – 7,69 proc., balsų – 7,69 proc. Kartu su susijusia įmone "LJB Investments": akcijų – 1.255.599 vnt., įstatinio kapitalo – 38,14 proc., balsų – 38,14 proc. Su kitais "INVL Baltic Farmland" valdybos nariais balsų dalis iš viso – 62,74 proc.
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje	AB "Invalda INVL" – valdybos pirmininkas UAB "Invalda LT Investments" – valdybos pirmininkas AB "INVL Baltic Real Estate" – valdybos pirmininkas AB "INVL Technology" – valdybos narys UAB "Litagra" – valdybos narys

Indrė Mišeikytė - valdybos narė

Kadencijos laikotarpis	2014 – 2018 m.
Išsilavinimas	Vilniaus Technikos Universitetas, Architektūros fakultetas. Įgytas – architektūros magistro laipsnis.
Darbo patirtis	Nuo 2012 m. gegužės AB "Invalda INVL'' – patarėja Nuo 2013 m. birželio AB "Invalda privatus kapitalas" - patarėja Nuo 2002 m. UAB "Inreal valdymas" – architektė 2000 – 2002 m. UAB "Gildeta" – architektė
Turimos AB "INVL Baltic Farmland" akcijos	Tiesiogiai: akcijų – 65.758 vnt.; įstatinio kapitalo – 2 proc., balsų – 2 proc. Su kitais "INVL Baltic Farmland" valdybos nariais balsų dalis iš viso – 62,74 proc.
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje	AB "Invalda INVL" – valdybos narė AB "Invalda privatus kapitalas'' – valdybos narė AB "INVL Baltic Real Estate" – valdybos narė

	Darius Šulnis - valdybos narys, direktorius (direktorius iki 2015 m. birželio 29 d.)
Kadencijos valdyboje laikotarpis	2014 – 2018 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija	Duke universitetas JAV, verslo administravimo magistras (Global Executive MBA). Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, apskaitos ir audito magistro laipsnis. Finansų maklerio licencija (generalinė) Nr. A109.
Darbo patirtis	Nuo 2015 m. pradžios UAB "INVL Asset Management" generalinis direktorius. 2006 – 2011 m. AB "Invalda" prezidentas. 2011 – 2013 m. AB "Invalda" patarėjas. Nuo 2013 m. gegužės mėn. perrinktas AB "Invalda INVL" prezidentu. 2002 – 2006 m. UAB "Invalda Real Estate" (dabartinis pavadinimas UAB "Inreal valdymas") – direktorius. 1994 – 2002 m. AB FMĮ "Finasta" – direktorius.
Turimos AB "INVL Baltic Farmland" akcijos	Tiesiogiai: akcijų – 0 vnt.; įstatinio kapitalo ir balsų – 0 proc. Kartu su susijusia įmone "Lucrum investicija": akcijų – 677.788 vnt., įstatinio kapitalo – 20,59 proc., balsų (įskaitant atpirkimo sandoriu perleistų akcijų suteikiamus balsus) – 22,59 proc. Su kitais "INVL Baltic Farmland" valdybos nariais balsų dalis iš viso – 62,74 proc.
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje	AB "Invalda INVL" – valdybos narys, prezidentas UAB "Litagra" – valdybos narys UAB "Invalda LT Investments" – direktorius, valdybos narys UAB "INVL Asset Management" – valdybos pirmininkas, generalinis direktorius IPAS "INVL Asset Management" (Latvija) – Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas AS "INVL atklātajs pensiju fonds" (Latvija) – Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas

Eglė Surplienė – direktorė (nuo 2015 m. birželio 30 d.)

Išsilavinimas, kvalifikacija	Vilniaus Universitetas, Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas, Ekonominės kibernetikos specialybė, Ekonomisto – matematiko diplomas (prilyginamas Magistro laipsniui).
	2009 m. – Aword in Financial Planing (CII organizuota programa ir egzaminas)
	1996 m. – Generalinė Finansų maklerio licencija
Darbo patirtis	2014 m. rugsėjis iki dabar – UAB "Margio investicija" direktorė 2009 m. spalis iki dabar – Gerovės valdytoja, UAB FPĮ "Gerovės valdymas"
	2006 m. rugpjūtis - 2009 m. spalis – AB FMĮ Finasta, AB bankas Finasta, VIP klientų vadybininkė, gerovės valdytoja
	2005 m. birželis - 2006 m. liepa – UAB "Žabolis ir partneriai", projektų vadovė
	1999 m. birželis - 2005 m. birželis – LR vertybinių popierių komisijos narė, LR
	sertifikatas 2005 m. – OMX Vilnius prekybininko sertifikatas 2009 kovas iki dabar – UAB "DIM investment" direktorė Vertybinių popierių komisijos pirmininko pavaduotoja

	1995 m. birželis - 1999 m. birželis – UAB FMĮ "Vilfima", Emitentų skyriaus darbuotojas, vadovas 1993 m. birželis - 1995 m. birželis – LR Vertybinių popierių komisija, rinkos priežiūros
	skyrius.
Turimos AB "INVL Baltic	Tiesiogiai: akcijų – 0 vnt.; įstatinio kapitalo – 0 proc., balsų – 0 proc.
Farmland" akcijos	Su "INVL Baltic Farmland" valdybos nariais balsų dalis iš viso – 62,74 proc.
Dalyvavimas kitų įmonių	UAB "Birštono investicija" valdybos narė
veikloje	UAB "Tūta" valdybos narė
	UAB "Green Vilnius hotel" valdybos narė.

AB "INVL Baltic Farmland" buhalterinės apskaitos paslaugas bei su buhalterinės apskaita susijusių dokumentų rengimą teikia bendrovė AB "Invalda INVL" pagal 2014 m. balandžio 30 d. sutartį Nr. 20140430/03.

12. Informacija apie bendrovės audito komitetą

AB "INVL Baltic Farmland" audito komitetas sudaromas iš dviejų narių, iš kurių vienas yra nepriklausomas. Audito komiteto narius ketverių metų kadencijai renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas.

Pagrindinės audito komiteto funkcijos:

• teikti bendrovės valdybai rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu bei sutarties su audito įmone sąlygomis;
• stebėti išorės audito atlikimo procesą;
• stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;
• stebėti bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;
• stebėti bendrovės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų veiksmingumą bei kartą per finansinius metus įvertinti vidaus audito funkcijos poreikį.
• stebėti, ar valdybos nariai ir/ar vadovai tinkamai atsižvelgia į audito įmonės teikiamas rekomendacijas ir pastabas.

AB "INVL Baltic Farmland" audito komiteto narys turi teisę atsistatydinti pateikęs apie tai rašytinį pranešimą Bendrovės valdybai prieš 14 dienų. Bendrovės valdyba, gavusi Audito komiteto nario pranešimą apie atsistatydinimą ir įvertinusi visas su tuo susijusias aplinkybes, gali priimti sprendimą arba sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris išrinktų naują Audito komiteto narį, arba klausimą dėl Audito komiteto nario rinkimų atidėti iki artimiausio Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo. Naujas narys bet kuriuo atveju renkamas iki veikiančio Audito komiteto kadencijos pabaigos.

Audito komiteto darbo tvarka:

Audito komitetas yra kolegialus organas, sprendimus priimantis posėdžių metu. Audito komitetas gali priimti sprendimus ir jo posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja abu komiteto nariai. Sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja abu Audito komiteto nariai. Audito komiteto narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu. Balsavimui raštu prilyginamas balsavimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Audito komitetų posėdžių sušaukimo iniciatyvos teisę turi abu Audito komiteto nariai. Apie šaukiamą posėdį, jame numatomus svarstyti klausimus bei siūlomus sprendimų projektus kitas Audito komiteto narys informuojamas ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas raštu (el.paštu arba faksu). Audito komiteto posėdžiai neprotokoluojami, o priimtus sprendimus pasirašo abu komiteto nariai. Kai abu Audito komiteto nariai balsavo raštu, sprendimą surašo ir pasirašo Bendrovės valdybos paskirtas Audito komiteto sekretorius. Sprendimas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo Audito komiteto posėdžio dienos.

Audito komitetas turi teisę į savo posėdžius kviesti Bendrovės vadovą, valdybos narius (narį), vyriausiąjį finansininką, darbuotojus, atsakingus už finansus, apskaitą ir iždo klausimus bei išorės auditorius. Už darbą Audito komitete jo nariams gali būti mokamas atlyginimas. Audito komiteto narių atlyginimą tvirtiną tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, nustatydamas maksimalų vienos valandos atlyginimą.

2014 m. gruodžio 23 d. vykusiame akcininkų susirinkime į audito komitetą išrinkti UAB "Legisperitus" teisininkė Danutė Kadanaitė ir UAB "Biotechpharma" vykdomasis direktorius Tomas Bubinas.

	Danutė Kadanaitė – audito komiteto narė
Kadencijos laikotarpis	2014 – 2018 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija	2004 - 2006 m. M. Romerio universitetas, Finansų teisės magistro laipsnis 2000 - 2004 m. Teisės universitetas, Teisininko bakalauro laipsnis 1997 m. Tarptautinė vadybos mokykla
Darbo patirtis	Nuo 2009 m. UAB "Legisperitus" – teisininkė 2008 – 2009 AB FMĮ "Finasta" – teisininkė 2008 m. AB "Invalda" – teisininkė 1999 – 2002 m. advokato Artūro Šukevičiaus kontora – administratorė 1994 – 1999 m. UAB FMĮ "Apyvarta" – teisės konsultantė
Turimas AB "INVL Baltic Farmland" akcijų kiekis	-

Tomas Bubinas – nepriklausomas audito komiteto narys

Kadencijos laikotarpis	2014 – 2018 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija	2004 - 2005 m. Baltic Management Institute (BMI) verslo administravimo magistras 1997 - 2000 m. Licencijuotųjų ir atestuotųjų apskaitininkų asociacijos (Association of Chartered Certified Accountants, ACCA ) narys 1997 m. Lietuvos atestuotasis auditorius 1988 – 1993 m. Vilniaus universitetas, ekonomikos magistras
Darbo patirtis	Nuo 2013 m. UAB "Biotechpharma" – vykdomasis direktorius 2010 – 2012 m. "TEVA Biopharmaceuticals USA" – vyresnysis direktorius 2004 – 2010 m. "Teva Pharmaceuticals" finansų vadovas Baltijos šalims 2001 – 2004 m. "Sicor Biotech" finansų direktorius 1999 – 2001 m. "PricewaterhouseCoopers" – vyresnysis vadybininkas 1994 – 1999 m. "Coopers & Lybrand" – vyresnysis auditorius, vadybininkas
Turimas AB "INVL Baltic Farmland" akcijų kiekis	-

13. Informacija apie emitento priskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas valdybos nariams ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei

Bendrovės vadovui mokamas pastovus mėnesinis atlyginimas. Bendrovėje nėra patvirtintos politikos, pagal kurią vadovams būtų mokama kintamoji atlyginimo dalis.

2015 m. Bendrovės valdybos nariams, kaip bendrovės akcininkams išmokėta 16 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius. Bendrovės valdybos narių kontroliuojančioms įmonėms išmokėta 105 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius. 2015 m. bendrovės valdybos nariams nebuvo perleista turto ar suteikta garantijų. Bendrovė tantjemų valdybos nariams neskyrė. Specialių išmokų bendrovės vadovams taip pat nebuvo skirta. Bendrovės grupės įmonės AB "INVL Baltic Farmland" valdybos nariams, direktoriui tantjemų neskyrė.

2015 m. Grupė ir Bendrovė buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei už paslaugas atitinkamai sumokėjo 16 tūkst. eurų ir 4 tūkst. eurų atlygį (2014 m. – atitinkamai 10 tūkst. eurų ir 2 tūkst. eurų).

13.1. lentelė. Informacija apie emitento vadovui per 2014 ir 2015 metus priskaičiuotus atlyginimus

	2014 04 29 – 2014 12 31	2015 01 01 – 2015 12 31
Administracijos nariams (vadovui)	2.326	2.652

IV. INFORMACIJA APIE EMITENTO IR GRUPĖS VEIKLĄ

14. Emitento ir įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

14.1. Veiklos aplinka

Bendrovei "INVL Baltic Farmland" priklauso 100 proc. 18 uždarųjų akcinių bendrovių akcijų, kurioms bendrai priklauso daugiau kaip 3 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje.

2015 m. birželio 30 d. buvo pasirašyta paprastoji administravimo sutartis su vienos didžiausių Baltijos šalyse turto valdymo grupių "Invalda INVL" valdoma įmone "INVL Farmland Management", kuria sklypų administravimas buvo perleistas minėtai įmonei.

"INVL Baltic Farmland" ilgu laikotarpiu siekiama uždirbti iš žemės nuomos augimo bei žemės vertės prieaugio.

2015 m. ketvirtą ketvirtį atlikto vertinimo duomenimis, bendra valdomos žemės ūkio paskirties žemės vertė siekia 11,2 mln. eurų, arba 3,7 tūkst. eurų už hektarą.

2014 m. gegužės mėnesį įsigaliojo sugriežtinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimai, kurie neleidžia susijusiems asmenims iš valstybės ar kitų asmenų įsigyti daugiau kaip 500 ha žemės, taip pat išplėstas pirmumo teise parduodamą žemę įsigyti galinčių asmenų ratas. Sugriežtinimai apibrėžia, jog susijusiais asmenimis laikomi asmenys, valdantys daugiau kaip 25 proc. akcijų ar pajų žemės ūkio bendrovėse, bei asmenys, keliose įmonėse turintys po daugiau nei 25 proc. akcijų. Norint papildomai įsigyti žemės ūkio paskirties žemės reikia pateikti įrodymus, kad pirkėjas per pastaruosius 10 metų iki pirkimo sandorio ne mažiau kaip 3 metus vykdė žemės ūkio veiklą, deklaravo žemės naudmenas bei pasėlius. Tuo tarpu juridiniai asmenys turi papildomai pateikti įrodančius dokumentus, jog daugiau kaip 50 proc. metinių pajamų gaunama realizavus žemės ūkio produkciją ir kad įmonė yra ekonomiškai gyvybinga.

Sugriežtinimai lemia, kad "INVL Baltic Farmland" grupės įmonės nebegali tiesiogiai investuoti į žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje, taip pat negali perimti žemės ūkio paskirties žemę valdančių įmonių kontrolės.

Nepaisant įsigaliojusių rinkos sugriežtinimų 2015 metų pabaigoje įvyko vienas stambus sandoris, kurio metu AB "Agrowill Group" perleido žemės plotus valdančias įmones kontroliuojančių bendrovių akcijas fondų valdymo įmonės "Synergy Finance" valdomam investiciniam fondui "Fixed Yield Investment Fund". Sandorio metu buvo perleista apie 6,4 tūkst. hektarų žemės, kurios rinkos vertė siektų 24 mln. Eur arba apie 3,8 tūkst. Eur už hektarą.

Silpstant žemės rinkai, suaktyvėjo žemės nuoma. Nuomos kainas kilstelėjo sprendimas didesnę paramą skirti smulkiesiems ūkininkams. Didžiausios išmokos mokamos ūkininkams už pirmuosius 30 ha. Tiesa nuoma domina ir stambius plotus dirbančius ūkininkus ar žemės ūkio bendroves, nes suteikia pirmenybę pasitaikius progai įsigyti nuomojamus sklypus.

Apribojimai turėjo reikšmingą efektą ir visai žemės ūkio paskirties žemės rinkai. Registrų centro duomenimis, 2014 m. buvo perleista 22 proc. mažiau sklypų nei 2013 m. Tačiau 2015 metais situacija stabilizavosi ir sandorių skaičius per metus ūgtelėjo beveik 1 procentu iki 21,2 tūkst. sandorių. Oficialiais Registrų centro duomenimis 2015 metais vidutinė žemės ūkio paskirties žemės kaina Lietuvoje siekė 2,6 tūkst. Eur už hektarą, tačiau šis dydis stipriai varijuoja skirtinguose rajonuose.

Žemiau pateikiamame grafike galima matyti kaip varijuoja žemės ūkio paskirties kainos Lietuvoje pagal regionus:

Šaltinis: Registrų centras

Pagrindiniai grupės duomenys

	2014 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Valdomas žemės ūkio paskirties naudmenų plotas, ha	3.002	3.003
Žemės vertė balanse, tūkst. EUR	10.558*	11.237*
Vidutinės nuomos pajamos iš hektaro, EUR (neįskaitant kintamos nuomos kainos dalies, lygios žemės nuomos mokesčiui, mokamo valstybei)	109	149
Konsoliduotas nuosavas kapitala, tūkst. EUR	9.931	10.570
Balsų skaičius, vnt.	3.292.259	3.291.549
Buhalterinė akcijos vertė, EUR	3,02	3,21

*Investicinis turtas apskaitytas tikrąja verte ir yra įvertintas kvalifikuoto vertintojo UAB korporacija "Matininkai" pardavimų palyginimo metodu. Vertinimas buvo atliekamas 2014 m. birželio – liepos mėn bei 2015 m. lapkričio mėn.

Balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų santrauka

Balanso straipsnis	Grupės		Bendrovės
	2014-12-31	2015-12-31	2014-12-31	2015-12-31
Investicinis turtas	10.558	11.237	-	-
Investicijos į dukterines įmones	-	-	4.866	5.581
Suteiktos paskolos	-	-	4.907	4.880
Pirkėjų įsiskolinimas ir kitos gautinos sumos	23	54	-	8
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	4	-	4	-
Pinigai	210	367	170	136
Kitas turtas	5	7	-	7
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	837	946	-	-
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	32	149	16	42
Konsoliduotas nuosavas kapitalas	9.931	10.570	9.931	10.570
Pelno (nuostolio) straipsnis	2014 04 29 – 2014 12 31	2015 01 01 – 2015 12 31	2014 04 29 – 2014 12 31	2015 01 01 – 2015 12 31
Pajamos	230	460	-	-
Investicinio turto perkainojimas	-	678	-	-
Pelnas iki apmokestinimo	110	979	111	866
Grynasis pelnas	89	838	89	838

Rodikliai

	Grupės
	2014 m.	2015 m.
Nuosavybės grąža (ROE), %	0,90	8,18
Turto grąža (ROA), %	0,80	7,46
Bendrasis likvidumo koeficientas	7,31	2,87
Veiklos pelningumas (pelno iki apmokestinimo pelningumas), %	47,83	212,83
Veiklos pelningumas be investicinio turto perkainojimo, %	47,83	65,43
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai (EPS), Eur	0,03	0,25
Kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E)	93,33	11,60

14.2. Svarbūs ataskaitinio laikotarpio emitento ir grupės įvykiai, jų poveikis finansinėms ataskaitoms

Svarbūs emitento įvykiai

• 2015 m. sausio 27 d. AB "INVL Baltic Farmland" paskelbė neaudituotus 2014 m. 12 mėn. preliminarūs veiklos rezultatus. 2014 metų 12 mėnesių AB "INVL Baltic Farmland" įmonių grupės neaudituotas konsoliduotas grynasis pelnas ir AB "INVL Baltic Farmland" akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekia 90,7 tūkst. eurų (313 tūkst. litų).
• 2015 m. sausio 27 d. AB "INVL Baltic Farmland" paskelbė inicijuojanti savų akcijų supirkimą nuo 2015 m. sausio 29 d. Akcijų supirkimo pabaiga 2015 m. vasario 26 d. Maksimalus superkamų akcijų kiekis: 16 471 vnt. Akcijų supirkimo kaina: 2,86 euro už vieną akciją.
• 2015 m. vasario 26 d. AB "INVL Baltic Farmland" paskelbė įsigysianti 0,02 proc. savo akcijų, už kurias bus sumokėta 2,03 tūkst. eurų be tarpininkavimo mokesčių. Akcijų supirkimui, per kurį galėjo būti maksimaliai supirkta - 16.471 vnt. akcijų, pasiūlyta 710 vnt. Akcijų supirkimas per AB NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką prasidėjo 2015 m. sausio 29 d., baigėsi – vasario 26 d. Atsiskaitymas eurais už supirktas akcijas įvyks kovo 2 dieną.
• 2015 vasario 27 d. paskelbti audituoti AB "INVL Baltic Farmland" 2014 m. grupės rezultatai. 2014 metų AB "INVL Baltic Farmland" įmonių grupės audituotas konsoliduotas grynasis pelnas ir AB "INVL Baltic Farmland" akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekia 89,5 tūkst. eurų (309 tūkst. litų).
• 2015 vasario 27 d. "INVL Baltic Farmland" 2015 m. paskelbė, kad planuoja uždirbti 260 tūkst. eurų. Žemės ūkio paskirties žemę investuojančios AB "INVL Baltic Farmland" valdyba patvirtino 2015 m. veiklos prognozes. Numatoma, kad "INVL Baltic Farmland" grupės konsoliduotos pajamos sieks 450 tūkst. eurų, o grynasis pelnas sieks 260 tūkst. eurų.
• 2015 m. vasario 27 d. paskelbti AB "INVL Baltic Farmland" 2014 m. 12 mėn. veiklos rezultatai. 2014 m. 12 mėn. AB "INVL Baltic Farmland" įmonių grupės konsoliduotas grynasis pelnas ir AB "INVL Baltic Farmland" akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekia 89,5 tūkst. eurų (309 tūkst. litų).
• 2015 m. kovo 2 d. AB "INVL Baltic Farmland" informavo, kad keičiasi akcijų suteikiamų balsų skaičius. Atsiskaičius už savas akcijas, nupirktas per AB "INVL Baltic Farmland" savų akcijų supirkimą nuo 2015 m. sausio 29 d. iki vasario 26 d., bendrovė už 2,03 tūkst. eurų (be tarpininkavimo mokesčių) įsigijo 710 vnt. savų akcijų, kas sudaro 0,02 proc. jos įstatinio kapitalo. Už akciją mokėta po 2,86 euro.
• 2015 m. kovo 24 d. AB "INVL Baltic Farmland" paskelbė visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus. Susirinkimo metu buvo susipažinta su su Bendrovės konsoliduotu metiniu pranešimu, nepriklausomo auditoriaus išvada apie Bendrovės finansines ataskaitas, patvirtinti konsoliduoti ir akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" 2014 metų finansiniai ataskaitų rinkiniai bei Bendrovės dividendų politika. Nuspręsta paskirstyti pelną ir sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 3 294 209 litų iki 3 291 549 litų. Taip pat pakeista vienos akcijos nominali vertė iš 1 lito į 0,29 euro, patvirtinta nauja bendrovės įstatų redakcija ir nuspręsta pasirašyti sutartį su UAB "INVL Farmland Management", kurios pagrindu pavesti minėtai bendrovei administruoti akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" dukterinėms bendrovėms priklausantį turtą. Informacija apie šaukiamą akcininkų susirinkimą buvo paskelbta 2015 m. vasario 27 d.
• 2015 m. kovo 24 d. paskelbta akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" 2014 m. metinė informacija (konsoliduotos ir bendrovės finansinės ataskaitos, konsoliduotas metinis pranešimas) ir atsakingų asmenų patvirtinimas.
• 2015 m. balandžio 21 d. paskelbė, kad eilinis visuotinis AB "INVL Baltic Farmland" akcininkų susirinkimas, įvykęs 2015 m. kovo 24 d., nusprendė skirti 0,06 eurų dividendų vienai akcijai.

• 2015 m. balandžio 28 d. skelbiama, kad 2015 metų 3 mėnesių AB "INVL Baltic Farmland" įmonių grupės neaudituotas konsoliduotas grynasis pelnas ir AB "INVL Baltic Farmland" akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekė 116 tūkst. eurų.

• 2015 m. birželio 5 d. akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" pranešė, kad įgyvendinant 2015 m. kovo 24 d. bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimą, įregistruotas sumažintas bendrovės įstatinis kapitalas nuo 955 320,61 iki 954 549,21 eurų ir nauja įstatų redakcija.

• 2015 m. birželio 30 d. pranešama, kad 2015 m. birželio 29 d. AB "INVL Baltic Farmland" valdybos sprendimu nuo birželio 30 d. bendrovės direktore išrinkta Eglė Surplienė. Ji pakeis prašymą atleisti iš direktoriaus pareigų pateikusį Darių Šulnį.
• 2015 m. birželio 30 d. pasirašyta žemės sklypų administravimo sutartis tarp AB "INVL Baltic Farmland" ir UAB "INVL Farmland Management".
• 2015 m. liepos 21 d. bendrovė paskelbė patikslintą AB "INVL Baltic Farmland" 2015-ųjų investuotojo kalendorių: 2015 m. sausio 27 d. 2014 m. dvylikos mėnesių preliminarus rezultatas; 2015 m. vasario 27 d. 2014 m. dvylikos mėnesių tarpinė informacija; 2015 m. balandžio 28 d. 2015 m. trijų mėnesių tarpinė informacija; 2015 m. liepos 21 d. 2015 m. šešių mėnesių tarpinė informacija; 2015 m. spalio 27 d. 2015 m. devynių mėnesių tarpinė informacija
• 2015 m. liepos 21 d. bendrovė paskelbė 2015 metų 6 mėnesių veiklos rezultatus. AB "INVL Baltic Farmland" įmonių grupės neaudituotas konsoliduotas grynasis pelnas ir AB "INVL Baltic Farmland" akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekia 206 tūkst. eurų. "INVL Baltic Farmland" pirmąjį šių metų pusmetį gavo 230 tūkst. eurų pajamų ir uždirbo 206 tūkst. eurų grynojo pelno. "INVL Baltic Farmland" įsteigta 2014 m. balandį, todėl praėjusių metų pirmojo pusmečio duomenys (55 tūkst. eurų pajamų ir 38 tūkst. eurų pelno) nėra palyginami.
• 2015 m. liepos 21 d. AB "INVL Baltic Farmland" valdyba paskelbė patvirtinusi patikslintą 2015 m. veiklos prognozę. Numatoma, kad "INVL Baltic Farmland" grupės konsoliduotos pajamos sieks 457 tūkst. eurų, o grynasis pelnas sieks 316 tūkst. eurų.
• 2015 m. rugpjūčio 14 d. bendrovė paskelbė AB "INVL Baltic Farmland" neaudituotų 2015 m. 6 mėn. veiklos rezultatų taisymą. Konsoliduotose 2015 metų 6 mėnesių finansinėse ataskaitose buvo pataisyti 2015 m. II ketvirčio konsoliduotos pelno (nuostolių) ataskaitos stulpelių pavadinimai (5 puslapis). Klaida buvo tik lietuviškoje finansinių ataskaitų versijoje. Visa kita informacija nesikeitė.
• 2015 m. spalio 6 d. bendrovė paskelbė šaukianti akcininkų susirinkimą ir paskelbė sprendimų projektus. Susirinkimas įvyks spalio 28 d. adresu Gynėjų g. 14, Vilnius. Darbotvarkės klausimai: Dėl audito įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti bei audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo; dėl akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" buveinės adreso; dėl akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" savų akcijų supirkimo.
• 2015 m. spalio 27 paskelbti neaudituoti AB "INVL Baltic Farmland" 2015 m. 9 mėn. veiklos rezultatai. 2015 metų 9 mėnesių AB "INVL Baltic Farmland" įmonių grupės neaudituotas konsoliduotas grynasis pelnas ir AB "INVL Baltic Farmland" akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekia 270 tūkst. eurų.
• 2015 m. spalio 28 d. AB "INVL Baltic Farmland" paskelbė visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus. Susirinkimo metu buvo renkama audito įmonė 2015, 2016, 2017 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditui atlikti bei nustatomos audito paslaugų apmokėjimo sąlygos, keičiama bendrovės buveinė, taip pat buvo pritarta AB "INVL Baltic Farmland" savų akcijų supirkimui. Informacija apie šaukiamą akcininkų susirinkimą buvo paskelbta 2015 m. spalio 6 d.
• 2015 m. lapkričio 5 d. AB "INVL Baltic Farmland" pranešė apie įregistruotą naują akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" buveinės adresą (Gynėjų g. 14, Vilnius).
• 2015 m. gruodžio 23 d. AB "INVL Baltic Farmland" pranešė, kad vietoje tarpinės informacijos skelbs preliminarius veiklos rezultatus bei pagrindinių duomenų santrauką.
• 2015 m. gruodžio 23 d. AB "INVL Baltic Farmland" paskelbė 2016-ųjų investuotojo kalendorių: 2016 m. vasario 2 d. – 2015 m. preliminarūs veiklos rezultatai bei pagrindinių duomenų santrauka; 2016 m. balandžio 26 d. – 2016 m. trijų mėnesių preliminarūs veiklos rezultatai bei pagrindinių duomenų santrauka; 2016 m. liepos 20 d. - 2016 m. šešių mėnesių tarpinė informacija; 2016 m. spalio 24d. - 2016 m. devynių mėnesių preliminarūs veiklos rezultatai bei pagrindinių duomenų santrauka.

Svarbūs grupės įvykiai

2015 m. emitentui priklausančių žemės ūkio paskirties žemės įmonės ir AB "INVL Baltic Farmland" 2015 metų birželio 30 d. pasirašė paprastąją turto administravimo sutartį su UAB "INVL Farmland Management", kuri administruoja bendrovių valdomus sklypus, siekiant užtikrinti pajamų augimą akcininkams bei kelti valdomų sklypų vertę.

Įmonės ataskaitiniu laikotarpiu vykdė įprastinę veiklą, t.y. nuomoja žemę ūkininkams, žemės ūkio bendrovės.

14.3. Darbuotojai

AB "INVL Baltic Farmland" dirba vienas darbuotojas (direktorius). Buhalterinės apskaitos paslaugas bendrovei teikia AB "Invalda INVL". Darbo sutartys bendrovėje sudaromos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbuotojai priimami ir atleidžiami iš darbo laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimų. Darbo sutartyse nėra numatytų ypatingų darbuotojų teisių ir pareigų.

AB "INVL Baltic Farmland" ir dukterinių bendrovių darbuotojų skaičius 2015-12-31 buvo 2 (2014-12-31 – 5).

14.4. Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių, sudarytų komitetų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pragrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Susitarimų tarp bendrovės ir valdybos narių, taip pat darbuotojų, numatančių kompensacijas jiems atsistatydinus ar juos atleidus be pagrįstos priežasties, taip pat jei jų darbas baigtųsi dėl bendrovės kontrolės pasikeitimo, nėra.

15. Pagrindiniai privalumai bei rizikos ir netikėtumai

15.1. Investicijos privalumai

Žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje yra nuvertinta

Žemės ūkio paskirties žemės kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje ir gerokai mažesnės nei kaimyninėje Lenkijoje. Tai lemia didesnė žemės sklypų fragmentacija bei kitos priežastys.

Žemė leidžia išsaugoti pagrindinį kapitalą ir pasižymi maža rizika

Daugelis investuotojų po pastarųjų rinkos neramumų skiria vis daugiau dėmesio kapitalo išsaugojimui.Investicija į žemės ūkio paskirties žemę yra užtikrinta turtu, kuris turi tik mažą nuvertėjimo galimybę. Istoriniai duomenys rodo, kad žemė per ilgą laikotarpį pasižymi stipriomis pagrindinio kapitalo išsaugojimo savybėmis. Priešingai nei investicijos į išsenkančius metalų, naftos ar dujų resursus, gerai valdoma žemės ūkio paskirties žemė yra visiškai atsinaujinantis resursas, kuris išlieka produktyvus amžinai.

Žemė yra gera apsauga nuo infliacijos

Žemės ūkio paskirties žemė, kaip turto klasė, pasižymi teigiama koreliacija su infliacija. Istoriškai, žemės ūkio paskirties žemės vertė augo sparčiau nei infliacija, todėl žemės ūkio paskirties žemė yra efektyvus draudimas nuo infliacijos ir kapitalo išsaugojimo priemonė. Tai gali būti patrauklu investuotojams, susirūpinusiems infliacinėmis vyriausybių politikomis.

Žemė generuoja stabilias pajamas

Priešingai nei kitos populiarios draudimo nuo infliacijos priemonės, pavyzdžiui, taurieji metalai, žemė suteikia investuotojui reguliarias pajamas, kurios žemų palūkanų aplinkoje dažnai būna didesnės nei indėlių ar obligacijų palūkanos. Nors tai nėra didžiausios pajamos nekilnojamojo turto sektoriuje, jas uždirba nenusidėvintis turtas su stipriu kainos augimo potencialiu ir arti 100 proc. užimtumu (skirtingai nuo komercinio nekilnojamojo turto, kokybiškos žemės ūkio paskirties žemės paklausa visuomet yra didelė, nepriklausomai nuo ekonominės aplinkos).

Investicija į žemę pasižymi mažesniu pajamų svyravimu

Įtraukdami žemės ūkio paskirties žemę į diversifikuotą portfelį, investuotojai gali sumažinti pajamų trūkumo riziką tuo metu, kai kitas turtas generuoja mažas arba visai negeneruoja pajamų. Nors ilgalaikis žemės ūkio prekių kainos didėjimas teigiamai veikia žemės vertę, trumpalaikius produkcijos kainos svyravimus prisiima ne žemės savininkas, o ūkininkas.

Istoriškai žemė pasižymėjo didesniu pelningumu

Išsivysčiusiose šalyse žemės ūkio paskirties žemė pasižymėjo didesniu pelnu nei kitos turto klasės, įskaitant akcijas, obligacijas ir komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, nepaisant mažesnės rizikos (matuojamas kaip standartinis metininės grąžos nuokrypis).

Žemė yra patraukli diversifikavimo priemonė

Žemės ūkio paskirties žemės pelningumas turi mažą ar net neigiamą koreliaciją su tradicinėmis turto klasėmis kaip akcijos ar obligacijos ir nedidelę pozityvią koreliaciją su gyvenamuoju ir komerciniu nekilnojamuoju turtu. Šios savybės padaro žemės ūkio paskirties žemę patrauklia diversifikavimo priemone, kuri gali sumažinti bendrų rinkos svyravimų įtaką diversifikuotam portfeliui.

Žemės ūkio paskirties žemės privalumai lyginant su kitomis nekilnojamojo turto investicijomis

Investicija į žemės ūkio paskirties žemę yra priskiriama nekilnojamam turtui, tačiau turi unikalių savybių. Tai leido žemės ūkio paskirties žemei apsisaugoti nuo ekstremalių turto vertės kritimų, kuriais per krizę pasižymėjo gyvenamosios bei komercinės paskirties turtas.

15.2. Investicijos rizikos

Šioje dalyje pateikiama informacija apie rizikos veiksnius neturėtų būti laikoma išsamiu ir visus aspektus apimančiu rizikos veiksnių, susijusių su akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" vertybiniais popieriais, aprašymu.

Rizikos, susijusios su akcinės bendrovė "INVL Baltic Farmland" veikla

Apribojimai įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę

Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" per jai priklausančias uždarąsias akcines bendroves investuos į žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje. 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (Nr. IX-1314) pakeitimai, numatantys apribojimus įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę (įskaitant apribojimus įsigyti juridinio asmens, kuriam priklauso žemės ūkio paskirties žemė, akcijas). Šie apribojimai reiškia, kad akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" bei jai priklausančios uždarosios akcinės bendrovės negalės papildomai tiesiogiai įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ir/ar žemės ūkio paskirties žemę valdančių įmonių akcijų.

Įstatyme numatyti draudimai gali sumažinti akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" per dukterines bendrovės valdomos žemės ūkio paskirties žemės pirkėjų ratą, o kartu ir šio turto likvidumą bei kainą.

Bendra investicijų rizika

Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę vertė trumpu laikotarpiu gali svyruoti priklausomai nuo derliaus, žemės ūkio produkcijos kainų, vietinės paklausos ir pasiūlos svyravimų, ūkininkų konkurencijos bei finansinės padėties. Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę turėtų būti atliekamos vidutiniam ir ilgam laikotarpiui, kad investuotojas galėtų išvengti trumpalaikių kainos svyravimų rizikos. Investicijos į nekilnojamąjį turtą yra susijusios su ilgalaike rizika. Nepasiteisinus investicijoms ar esant kitoms nepalankioms aplinkybėms (nesugebėjus laiku atsiskaityti su kreditoriais), gali būti iškelta bankroto byla.

Žemės ūkio produkcijos bei kitų prekių kainų svyravimų rizika

Žemės ūkio produkcijos bei kitų prekių kainos istoriškai pasižymi itin dideliais svyravimais, nuo kurių daugeliu atveju priklauso ir žemės ūkio paskirties žemės kainos. Pagrindinis žemės ūkio verslo pelningumą veikiantis veiksnys yra derliaus (kviečių, rapsų ir t.t.) kaina, tačiau kuro, darbo jėgos, trąšų bei kitų prekių kainos taip pat turi įtakos žemės ūkio veiklos savikainai, todėl jų didėjimas mažina pelno maržas bei galimybę mokėti didesnes kainas už žemės ūkio paskirties žemės nuomą. Jeigu didelės kuro, trąšų bei darbo jėgos kainos sutaptų su žemės ūkio produkcijos kainų kritimu, ūkininkai bei investuotojai į žemės ūkį gali patirti nuostolių.

Bendroji žemės ūkio rizika

Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" sieks kuo didesnėmis kainomis išnuomoti savo valdomą žemės ūkio paskirties žemę ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms. Veiksniai, galintys neigiamai paveikti žemės ūkio sektorių, gali būti: nepalankios oro sąlygos (potvyniai, sausros, stiprūs lietūs, kruša, šaltis, piktžolės, kenkėjai, ligos, gaisrai, su klimato kaita susijęs sąlygų pablogėjimas bei kiti). Bet kurie iš šių faktorių kartu ar atskirai gali turėti neigiamos įtakos žemdirbių pajamoms bei žemės ūkio paskirties žemės vertėms. Nuo dalies, bet ne nuo visų rizikų galima apsidrausti, tačiau draudimo kaštai mažina žemės ūkio veiklos pelningumą, todėl ne visi Lietuvos ūkininkai tai daro.

Priklausomybė nuo Europos Sąjungos bei nacionalinių subsidijų

Lietuvos bei Europos Sąjungos ūkininkų veikla bei gaunamas pelnas yra itin priklausomi nuo Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) – ES bei nacionalinių subsidijų žemės ūkio veiklai. Paskutiniai BŽŪP pakeitimai galioja 2014- 2020 metų laikotarpiui ir numato, kad Lietuvos žemdirbiams tiesioginės išmokos 2014 metais vidutiniškai sieks 149 eurus, 2020 metais – 196 eurus už hektarą (šiuo metu išmokos Lietuvos žemdirbiams siekia 144 eurus) ir sudarys 75 proc. visos ES ūkininkų gaunamų išmokų vidurkio.

Tiesioginių išmokų panaikinimas galėtų padaryti neigiamą įtaką žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainoms bei vertei.

Žemės nelikvidumo rizika

Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę tam tikromis rinkos sąlygomis yra santykinai nelikvidžios, o pirkėjų joms suradimas gali užimti laiko. Investuotojai gali svarstyti apie investicijas į žemės ūkio paskirties žemę tik tuomet, jeigu jiems nereikės likvidumo staiga.

Įstatymų bei reguliavimo pokyčių rizika

Lietuvos įstatymų, Europos Sąjungos direktyvų bei kitų teisės aktų pokyčiai gali paveikti ūkininkaujančių pajamas bei žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainas. Pavyzdžiui, pokyčiai lemiantys žemės ūkio produkcijos kainų kontrolę, eksporto apribojimus, muitų įvedimas ar panaikinimas, griežtesni aplinkosaugos apribojimai gali neigiamai paveikti žemės ūkio veiklos pelningumą.

Mokesčių didėjimo rizika

Mokestinių įstatymų pasikeitimas gali lemti didesnį akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" bei jo grupės įmonių apmokestinimą bei sumažinti akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" pelną bei turto vertes.

Infliacijos bei defliacijos rizika

Tikėtina, kad per veiklos laikotarpį akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" susidurs tiek su infliacijos, tiek su defliacijos rizika, nes investicijos į žemės ūkio paskirties žemę yra ilgalaikės. Jeigu pelnas iš žemės paskirties žemės nuomos bus mažesnis nei infliacija, tai lems perkamosios galios sumažėjimą. Manoma, kad investicijų į žemės ūkio paskirties žemę pelningumas stipriai koreliuoja su infliacija.

Kredito rizika

Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" sieks išnuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus kuo didesnėmis kainomis Lietuvoje dirbantiems ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms. Egzistuoja rizika, kad žemės nuomininkai neįvykdys savo įsipareigojimų – tai neigiamai paveiktų akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" pelną. Dėl didelės dalies įsipareigojimų nevykdymo laiku, gali sutrikti akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" įprastinė veikla, gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, kurie ne visuomet gali būti prieinami.

Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" taip pat patiria riziką laikydama lėšas bankų sąskaitose ar investuodama į trumpalaikius finansinius instrumentus.

Likvidumo rizika

Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" gali susidurti su situacija, kai ji nepajėgs laiku atsiskaityti su tiekėjais ar kitais kreditoriais. Bendrovė sieks palaikyti pakankamą likvidumo lygį arba užsitikrinti finansavimą tam, kad šią riziką sumažintų

Palūkanų normos rizika

Palūkanų normos rizika didžiąja dalimi susijusi su paskolomis su kintama palūkanų norma. Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" ketina naudoti itin mažą skolinto kapitalo kiekį. Kylančios palūkanų normos pasaulyje gali neigiamai paveikti turto – žemės ūkio paskirties žemės – vertes.

Stambiųjų akcininkų rizika

Trys akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcininkai kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 60 proc. akcijų ir nuo jų balsavimo priklauso šios bendrovės valdybos narių išrinkimas, esminiai sprendimai dėl akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" valdymo, veiklos bei finansinės padėties. Nėra jokių garantijų, kad stambiųjų akcininkų priimami sprendimai visuomet sutaps su smulkiųjų akcininkų nuomone bei interesais. Stambieji akcininkai turi teisę blokuoti kitų akcininkų siūlomus sprendimus.

Atskyrimo nuo akcinės bendrovės "Invalda INVL" rizika

Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" įsteigta atskyrimo nuo akcinės bendrovės "Invalda INVL" (ankstesnis pavadinimas – "Invalda LT") būdu ir perėmė 14,45 proc. akcinės bendrovės "Invalda LT" turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų. Jeigu tam tikros akcinės bendrovės "Invalda LT" prievolės nebus paskirstytos visoms po atskyrimo veikiančioms bendrovėms, už jas solidariai atsakys visos po atskyrimo veikiančios bendrovės. Kiekvienos iš šių bendrovių atsakomybę už šią prievolę ribos nuosavo kapitalo, priskirto kiekvienai iš jų pagal Atskyrimo sąlygas, dydis.

Už akcinės bendrovės "Invalda LT" prievoles, pagal Atskyrimo sąlygas priskirtas UAB "INVL Baltic Farmland", atsakys ši bendrovė. Jei ji šios prievolės ar jos dalies neįvykdys ir Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nebus suteiktos papildomos garantijos to pareikalavusiems kreditoriams, už neįvykdytą prievolę (ar neįvykdytą jos dalį) solidariai atsakys visos kitos po Atskyrimo veiksiančios bendrovės. Kiekvienos iš šių bendrovių atsakomybę riboja nuosavo kapitalo, paskirto kiekvienai iš jų pagal Atskyrimo sąlygas, dydis.

Su vertybinių popierių rinka susijusios rizikos

Rinkos rizika

Akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcininkai prisiima riziką patirti nuostolius dėl nepalankių akcijų kainos pokyčių rinkoje. Akcijų kainos kritimą gali lemti neigiami akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" turto vertės bei pelningumo pokyčiai, bendros akcijų rinkos tendencijos regione ir pasaulyje. Prekyba akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcijomis gali priklausyti nuo maklerių ir analitikų komentarų bei skelbiamų nepriklausomų analizių apie bendrovę ir jos veiklą. Analitikams pateikus nepalankią nuomonę apie akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcijų perspektyvas, tai gali neigiamai paveikti ir akcijų kainą rinkoje. Neprofesionaliems investuotojams vertinant akcijas patariama kreiptis pagalbos į viešosios apyvartos tarpininkus arba kitus šios srities specialistus.

Likvidumo rizika

Sumažėjus akcijų paklausai ar jas išbraukus iš vertybinių popierių biržos sąrašų, investuotojai susidurtų su jų realizavimo sunkumais. Pablogėjus akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" finansinei padėčiai, gali sumažėti ir šios bendrovės akcijų paklausa, o tuo pačiu ir kaina.

Dividendų mokėjimo rizika

Dividendų akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcininkams mokėjimas nėra garantuotas ir priklausys nuo bendrovės veiklos pelningumo, investicinių planų bei bendros finansinės situacijos.

Mokestinė ir teisinė rizika

Pasikeitus su nuosavybės vertybiniais popieriais susijusiems teisės aktams arba valstybės mokesčių politikai, gali pasikeisti akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcijų patrauklumas. Dėl to gali sumažėti bendrovės akcijų likvidumas ir/ar kaina.

Infliacijos rizika

Išaugus infliacijai atsiranda rizika, kad akcijų vertės pokytis gali nekompensuoti esamo infliacijos lygio. Tokiu atveju akcijas rinkoje pardavusių asmenų reali grąža iš akcijų vertės padidėjimo gali būti mažesnė nei tikėtasi.

16. Per ataskaitinį laikotarpį padarytų pagrindinių investicijų apibūdinimas

Per ataskaitinį laikotarpį įsigijimo sandorių AB "INVL Baltic Farmland" neįvykdė.

17. Informacija apie reikšmingus susitarimus, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei

2015 m. emitentas nesudarė reikšmingų susitarimų, kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei.

18. Informacija apie susijusių šalių sandorius

Informacija apie susijusių asmenų sandorius atskleista konsoliduotų 2015 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 17 punkte.

19. Svarbūs emitento ar grupės įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos

2016 m. vasario 2 d. AB "INVL Baltic Farmland" paskelbė 2015 m. preliminarius veiklos rezultatus bei pagrindinių duomenų santrauką. 2015 metų 12 mėnesių AB "INVL Baltic Farmland" įmonių grupės neaudituotas konsoliduotas grynasis pelnas ir AB "INVL Baltic Farmland" akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekia 0,8 mln. Eurų.

20. Emitento ir įmonių grupės praėjusių metų įvertinimas bei ateities veiklos planai ir prognozės

20.1. 2015 m. išsikeltų tikslų įgyvendinimo įvertinimas

"INVL Baltic Farmland" buvo paskelbusi prognozę, kad 2015 m. pajamos sieks 450 tūkst. eurų, o grynasis pelnas - 260 tūkst. eurų. Skelbiant 2015 m. pusmečio rezultatus, pajamų prognozė padidinta iki 457 tūkst. eurų , o grynojo pelno – iki 316 tūkst. eurų grynojo pelno, nes pirmojo pusmečio administracinės sąnaudos buvo mažesnės nei prognozuota, o pelną padidino anksčiau nurašytų skolų susigrąžinimas.

"INVL Baltic Farmland" per 2015 metus gavo 460 tūkst. eurų pajamų bei uždirbo 838 tūkst. eurų audituoto grynojo pelno. Grynasis pelnas buvo prognozuojamas vertinant, kad žemės ūkio paskirties žemės vertė balanse nesikeis, tačiau korporacijai "Matininkai" atlikus vertinimą, ji per metus išaugo 6,4 proc. iki 11,237 mln. eurų, arba 3,75 tūkst. eurų už hektarą. Eliminavus turto perkainavimo ir su juo susijusio atidėtojo pelno mokesčio bei administravimo mokesčio įtakos rezultatą, "INVL Baltic Farmland" pelnas siektų 327 tūkst. eurų.

Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad "INVL Baltic Farmland" viršijo 2015 m. pajamų bei pelno prognozę.

20.2. Veiklos planai ir prognozės

"INVL Baltic Farmland" ir toliau orientuosis į turimų sklypų kokybės augimą ir ekologinį tvarumą.

Atsižvelgiant į sudarytas nuomos sutartis, "INVL Baltic Farmland" 2016 metais planuoja gauti 530 tūkst. eurų pajamų ir uždirbti 300 tūkst. eurų konsoliduoto grynojo pelno. Ši prognozė parengta darant prielaidą, kad per 2015 metus turimų sklypų vertė nepakis bei nebus sudaryta jokių žemės pirkimo/pardavimo sandorių.

Bendrovės akcininkams siūloma patvirtinti 0,066 EUR dividendus akcijai, o iš viso dividendams skirti 217 tūkst. eurų. "INVL Baltic Farmland" dividendų politika numato, kad bendrovės tikslas yra kasmet išmokėti mažiausiai 0,06 euro akcijai dividendus.

V. KITA INFORMACIJA

21. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose ir bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

Visa informacija atskleista konsoliduotų ir bendrovės 2015 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

22. Informacija apie audito įmonę

Bendrovė neturi patvirtintų audito įmonės atrankos kriterijų. 2015 m. bendrovės ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą atliko bendrovė "PricewaterhouseCoopers". Ją 2015, 2016, 2017 metų metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti akcininkai išrinko 2015 m. spalio 28 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tame pačiame susirinkime akcininkai nustatė 6.000 eurų (šeši tūkstančiai eurų) atlyginimą už kiekvienų metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą (pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas ir mokamas papildomai teisės aktuose nustatyta tvarka).

Audito įmonė	UAB "PricewaterhouseCoopers"
Buveinės adresas	J. Jasinskio g. 16B, LT-03163, Vilnius
Kodas	111473315
Telefonas	(8 5) 239 2300
Faksas	(8 5) 239 2301
Elektroninis paštas	vilnius@lt.pwc.com
Interneto tinklalapis	www.pwc.com/lt

Audito įmonė kitų nei audito paslaugų bendrovei neteikia. Bendrovėje vidaus auditas neatliekamas.

23. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Su visa AB "INVL Baltic Farmland" 2015 metais viešai skelbta informacija galima susipažinti bendrovės interneto tinklalapyje www.invlbalticfarmland.lt.

23.1. lentelė. Skelbtos informacijos santrauka
------------------------------------------------	--	--	--	--	--

Paskelbimo data	Trumpas pranešimo apibūdinimas
2015.01.27	AB "INVL Baltic Farmland" neaudituoti 2014 m. 12 mėn. preliminarūs veiklos rezultatai
2015.01.27	Dėl savų akcijų supirkimo
2015.02.26	AB "INVL Baltic Farmland" įsigis 0,02 proc. savo akcijų
2015.02.27	Audituoti AB "INVL Baltic Farmland" 2014 m. grupės rezultatai
2015.02.27	AB "INVL Baltic Farmland" visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas ir sprendimų projektai
2015.02.27	"INVL Baltic Farmland" 2015 m. planuoja uždirbti 260 tūkst. eurų
2015.02.27	AB "INVL Baltic Farmland" 2014 m. 12 mėn. veiklos rezultatai
2015.03.02	AB "INVL Baltic Farmland" akcijų suteikiamų balsų skaičius
2015.03.24	Akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai
2015.03.24	Akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" 2014 m. metinė informacija
2015.04.21	2014 m. dividendų mokėjimo tvarka
2015.04.28	AB "INVL Baltic Farmland" neaudituoti 2015 m. 3 mėn. veiklos rezultatai
2015.06.05	Dėl akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" naujos įstatų redakcijos
2015.06.30	AB "INVL Baltic Farmland" direktore išrinkta Eglė Surplienė
2015.06.30	Pasirašyta žemės sklypų administravimo sutartis tarp AB "INVL Baltic Farmland" ir UAB "INVL Farmland Management"
2015.07.01	Pranešimas apie balsavimo teisių įgijimą

INVL Baltic Farmland

2015.07.21	Patikslintas AB,,l NVL Baltic Farmland' 201 S-qjq investuotojo kalendorius
2015.07.21	AB ,,lNVL Baltic Farmland" neaudituoti20l5 m. 6 mdn. veiklos rezultatai
2015.07.21	,,lNVL Baltic Farmland" skelbia patikslintq 2015 m. veiklos prognozg
2015.08.',t4	CORRECTION:AB,,INVL Baltic Farmland" neaudituoti2015 m.6 mdn. veiklos rezultatai
2015.10.06	AB ,,lNVL Baltic Farmland" visuotinio akcininkq susirinkimo su5aukimas ir sprendimq projektai
2015.10.27	AB,,INVL Baltic Farmland" neaudituoti20l5 m. 9 mdn. veiklos rezultatai
2015.10.28	Akcines bendrov€s ,INVL Baltic Farmland" visuotinio akcininkq susirinkimo sprendimai
2015.1 1 .05	Prane5imas apie iregistruotq naujq akcinds bendrov6s ,,lNVL Baltic Farmland" buveinds adresq
20't5.12.23	Del tarpines informacijos skelbimo
2015.12.23	AB,,INVL Farmland" 2016-qjq investuotojo kalendorius

23.2. Prane5imq apie bendrov€s vadovq sandorius, sudarytus 2015 metais, suvestin€ Per 2015 metus AB ,,lNVL Baltic Farmland" vadovai sandoriq nesudard.

Direktord Egle Surpliene 4.{*ZL-

Bendrovė	Registracijos duomenys	Veiklos pobūdis	Kontaktiniai duomenys
UAB "Ekotra"	Kodas 303112623 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldalt.com
UAB "Puškaitis"	Kodas 303112769 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldalt.com
UAB "Žemynėlė"	Kodas 303112559 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldalt.com
UAB "Kvietukas"	Kodas 303112687 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldalt.com
UAB "Lauknešys"	Kodas 303112655 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldalt.com
UAB "Vasarojus"	Kodas 303112776 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldalt.com
UAB "Laukaitis"	Kodas 303112694 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldalt.com
UAB "Žiemkentys"	Kodas 303112648 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldalt.com
UAB "Žemgalė"	Kodas 303112744 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldalt.com
UAB "Avižėlė"	Kodas 303113077 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldalt.com

Bendrovė	Registracijos duomenys	Veiklos pobūdis	Kontaktiniai duomenys
UAB "Beržytė"	Kodas 303112915 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldalt.com
UAB "Duonis"	Kodas 303112790 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldalt.com
UAB "Pušaitis"	Kodas 3031131032 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldalt.com
UAB "Žalvė"	Kodas 303113045 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldalt.com
UAB "Sėja"	Kodas 303113013 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldalt.com
UAB "Dirvolika''	Kodas 303112954 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldalt.com
UAB "Linažiedė "	Kodas 303112922 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldalt.com
UAB "Cooperor"	Kodas 303252162 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2014-02-27	Veiklos nevykdo	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldalt.com

2 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" atskleidžia, kaip laikosi AB Nasdaq Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS	TAIP / NE / NEA K TUAL U	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos nuosavybės vertės didinimą.		Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovė viešai atskleidžia informaciją apie įmonių grupės veiklą ir tikslus, įskaitant veiklos rezultatų prognozes, pranešimuose apie esminius įvykius, metinėje informacijoje.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės valdybos ir vadovo veikla koncentruota į bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į siekį didinti akcininkų nuosavybę.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcinink 13ams.	Taip	Bendrovėje priežiūros organas – stebėtojų taryba nėra sudaroma. Nepaisant to, bendrovės valdyba ir vadovas glaudžiai bendradarbiauja siekiant kuo didesnės naudos bendrovei ir visiems jos akcininkams: valdyba periodiškai susipažįsta su finansiniais rezultatais, vertina bendrovės veiklą. Bendrovės vadovas tik su valdybos pritarimu priima sprendimus dėl Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų sandorių sudarymo.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Bendrovėje gerbiamos visų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ja susijusių asmenų teisės ir interesai.
II principas: Bendrovės valdymo sistema		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo
organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Dėl bendrovės dydžio sudaryti kolegialų priežiūros organą – stebėtojų tarybą yra netikslinga, todėl sudaromas tik kolegialus valdymo organas – valdyba. Bendrovės vadovas yra atskaitingas bendrovės valdybai.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka kolegialus valdymo organas – valdyba.

priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas – valdyba, kuri vykdo esmines bendrovės valdymo funkcijas ir užtikrina bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę. Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	Taip	Bendrovės valdybos sudarymui ir veiklai taikomos III ir IV principuose išdėstytos nuostatos, kiek jos neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	Taip	Bendrovės valdybą sudaro 3 savarankiški nariai, kurie siekia naudos bendrovei ir visiems akcininkams.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Ne	Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, direktorių konsultantų taip pat nėra.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės valdybos pirmininkas nėra ir nebuvo bendrovės vadovu. Jo užimamos ar buvusios pareigos nesudaro kliūčių nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Bendrovės valdyba veikia objektyviai, nešališkai ir vienodai atstovauja visų akcininkų interesus.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius	Taip	Pagal valdybos darbo reglamentą, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatoma rinkti valdybos narius (narį), akcininkams pilnai atskleidžiama informacija apie kandidatus į

interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.		valdybos narius, nurodant, jų vardus, pavardes, į kokių kitų bendrovių priežiūros ar valdymo organus jie yra išrinkti, kokių bendrovių akcijų paketus, didesnius nei 1/20, valdo, taip pat visos kitos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą, duomenys apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, kita svarbi informacija. Apie pasikeitusius duomenis išrinkti valdybos nariai informuos valdybos pirmininką. Informacija atskleidžiama bendrovės periodiniuose pranešimuose. Duomenys apie esamus bendrovės valdybos narius, jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, dalyvavimą kitų įmonių veikloje atskleidžiami ir bendrovės interneto tinklapyje.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Informacija apie bendrovės valdybos sudėtį, narių išsilavinimą, darbo patirtį, kompetenciją, dalyvavimą kitų įmonių veikloje atskleidžiama bendrovės periodiniuose pranešimuose, o taip pat interneto tinklapyje.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Bendrovės valdybos nariai turi pakankamai patirties savo funkcijoms atlikti Audito komiteto nariai turi reikalaujamą patirtį. Atlyginimų komitetas bendrovėje nesudaromas.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Ne	Šiuo metu įgūdžių ir žinių patikrinimų valdybos nariai neatlieka.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Ne	Bendrovės valdybos nariai yra deleguoti didžiausių akcininkų, tačiau atstovauja visų akcininkų interesus. Nepriklausomų valdybos narių nėra išrinkta.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai	Ne	Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti valdybos nariai yra savarankiški bei veikia siekdami naudos bendrovei ir akcininkams, tačiau neatitinka rekomendacijos dėl nepriklausomumo reikalavimų.

kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:
1)jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2)jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3)jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4)jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
5)jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
6)jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7)jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8)jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9)jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų

ir tėvai.	asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai
kriterijus, nepriklausomu	3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo vis dėlto negali būti laikomas dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Ne	Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
laikomas nustatytų nepriklausomais.	3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko	Ne	Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
laiko reikalauti,	3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Ne	Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
	3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neaktu alu	Valdybos nariams už jų darbą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose nėra atlyginama iš bendrovės lėšų.
	IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė
	valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės
4.1. Visuotinio kolegialus kolegialus	akcininkų susirinkimo renkamas organas (toliau šiame principe – organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.	Taip	Bendrovės valdyba teikia visuotiniam akcininkų susirinkimui bendrovės ir konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų bei pelno paskirstymo projektus, pristato konsoliduotą metinį pranešimą, taip pat atlieka visas kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas.
rūpestingai darbuotojų kolegialaus	4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengiasi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.

sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai). 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Bendrovės valdybos nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip valdybos nario, pareigų vykdymui.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Valdyba su visais bendrovės akcininkais elgiasi sąžiningai ir nešališkai.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Ne	2015 m. bendrovė, vadovaudamasi akcininkų sprendimu, sudarė paprastąją turto administravimo sutartį su susijusios AB "Invalda INVL" valdoma įmone "INVL Farmland Management" dėl "INVL Baltic Farmland" grupei priklausančių sklypų administravimo.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Atlyginimo komitetas, naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, turėtų užtikrinti, kad jie tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusiai bendrovei, vykdomajam direktoriui arba valdymo organų nariams. Naudodamasis konsultanto paslaugomis informacijai	Taip	Bendrovės valdyba yra nepriklausoma priimdama sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai.
apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų

susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam arba valdymo organo nariams.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Ne	Dėl įmonės valdymo struktūros paprastumo ir nedidelio darbuotojų skaičiaus nėra tikslinga formuoti skyrimo ir atlyginimų komitetus.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą

per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados. 4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. 4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. 4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių

atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas,

pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti

bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių atskaitomybių konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias	Taip	Audito komiteto narius AB "INVL Baltic Farmland" renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Pagrindinės audito komiteto funkcijos: - teikti rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu bei sutarties su audito įmone sąlygomis; - stebėti išorės audito atlikimo procesą; - stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų; - stebėti bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą; - stebėti bendrovės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų veiksmingumą bei kartą per finansinius metus įvertinti vidaus audito funkcijos poreikį; - stebėti, ar valdybos ir/ar vadovai tinkamai atsižvelgia į audito įmonės teikiamas rekomendacijas ir pastabas. Vykdydamas šias funkcijas, audito komitetas prižiūri metinės finansinės atskaitomybės sudarymo eigą ir teikia rekomendacijas valdybai dėl jos teikimo tvirtinti akcininkų susirinkimui. Taip pat audito komitetas analizuoja auditorių kandidatūras, pateikdamas išvadas dėl audito įmonės nepriklausomumo ir kitų kriterijų atitikimo. Audito komitetas rengia savo veiklos ataskaitas, išdėsto pastebėjimus dėl bendrovės veiklos savo kompetencijos ribose.
audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.	Taip	Valdyba kartą per metus atlieka savo veiklos įvertinimą. Valdybos struktūra ir sudėtis praėjusiais metais nepakito. Darbo organizavimą valdyba vertina teigiamai. Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose bei skiria pakankamai laiko ir dėmesio valdybos nario pareigoms atlikti. Valdybos nariai posėdžiuose dalyvauja asmeniškai arba nuotoliniu būdu. 2015 metais valdyba analizavo turimą informaciją, svarstė ir priiminėjo sprendimus visais esminiais

		klausimais, susijusiais su AB "INVL Baltic Farmland" ir jos įmonių grupės veikla.
		Valdyba 2015 m. inicijavo du akcininkų susirinkimus.
		Pirmajame susirinkime Valdyba pateikė sprendimo projektą akcininkų susirinkimui dėl sutarties su UAB "INVL Farmland Management" sudarymo, kuriam buvo pritarta, bei 2015 m. birželio 30 d. pasirašyta paprastoji turto administravimo sutartis su UAB "INVL Farmland Management", kuri administruoja bendrovių valdomus sklypus, siekiant užtikrinti pajamų augimą akcininkams bei kelti valdomų sklypų vertę.
		Antrajame akcininkų susirinkime akcininkai pritarė valdybos siūlymui leisti "INVL Baltic Farmland" įsigyti savo akcijų.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka
darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.		Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų
5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovės valdybos darbui vadovauja valdybos pirmininkas, jis taip pat yra atsakingas už posėdžių darbotvarkės sudarymą bei tinkamą susirinkimų sušaukimą. Darbotvarkė ir valdybos posėdžių dažnumas susiję su konkrečiais atitinkamu laikotarpiu bendrovėje vykstančiais įvykiais ar vykdomais projektais bei teisės aktų reikalavimuose nustatytų valdybos funkcijų įgyvendinimu.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį8	Taip	Valdybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Valdybos posėdį šaukia valdybos pirmininkas informuodamas apie šaukiamą posėdį kiekvieną valdybos narį telefonu ar el. laiškais.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai	Ne	Bendrovė negali įgyvendinti šios rekomendacijos, nes joje sudaryta tik valdyba.

⁸ Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios akcijos visiems bendrovės akcininkams suteikia vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas,	Taip	Bendrovė informuoja apie naujai išleidžiamų akcijų suteikiamas teises.
susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.		Apie jau išleistų bendrovės akcijų suteikiamas teises informacija pateikiama bendrovės valdybos priimtame akcininkų teisių kodekse, bendrovės įstatuose, metiniame pranešime.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Taip	Visi bendrovės akcininkai turi vienodas galimybes susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. Akcininkų susirinkimo pritarimas gaunamas Akcinių bendrovių įstatymo V skirsnyje nurodytais atvejais. Daugiau atvejų, kuomet turi būti gaunamas akcininkų susirinkimo pritarimas nenumatyta, kadangi dėl bendrovės veiklos pobūdžio tai darytų žalos verslui.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros atitinka teisės aktų nuostatas ir sudaro akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime, iš anksto susipažinti su sprendimų projektais bei sprendimų priėmimui reikalinga medžiaga, taip pat užduoti klausimus valdybos nariams.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Visuotinio akcininkų susirinkimo medžiaga lietuvių ir anglų kalbomis yra paskelbiama bendrovės interneto tinklapyje.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu jis turi tinkamą įgaliojimą arba su juo teisės aktų nustatyta tvarka sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Taip pat bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms	Ne	Akcininkai gali balsuoti per įgaliotą asmenį ar užpildydami bendrąjį balsavimo biuletenį, tačiau kol

rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.		kas negali dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudodamiesi elektroninių ryšių priemonėmis.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Bendrovės valdybos nariai laikosi šių rekomendacijų.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė neruošia atlyginimų politikos, kadangi dauguma VIII principo punktų yra neaktualūs atsižvelgus į dabartinę bendrovės struktūrą.

8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politiką, sudėtį;
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais

Informacija apie išmokas ir paskolas valdymo organų nariams yra pateikiama bendrovės periodiniuose pranešimuose, finansinėse ataskaitose.

metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo

direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.

8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė. 8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai. 8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais. 8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio. 8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais	Neaktu alu	Bendrovėje 2015 m. nebuvo taikytos schemos, pagal kurias vadovams būtų atlyginama akcijomis, akcijų
ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.		pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų
pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir
pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.

sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos	Taip	Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų teises, leidžia interesų turėtojams įstatymų nustatyta tvarka dalyvauti bendrovės valdyme. Išsami informacija apie numatomus akcinius įvykius yra skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka, todėl investuotojai (akcininkai) turi pakankamai galimybių tiek susipažinti su reikiama informacija, tiek balsuoti priimant sprendimus. Plačiau apie informacijos atskleidimo tvarką paaiškinama žemiau prie 10 principo.

X principas: Informacijos atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodyta informacija atskleidžiama pranešimuose apie esminius įvykius, periodinėje informacijoje. Informacija taip pat pateikiama ir bendrovės interneto tinklapyje.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė visą reglamentuojamą informaciją atskleidžia per AB NASDAQ Vilnius naujienų platinimo sistemą. Taip užtikrinama galimybė su ja susipažinti kuo platesnei visuomenei Lietuvos Respublikoje ir kitose ES valstybėse. Informacija vienu metu pateikiama ir lietuvių, ir anglų kalbomis. Informaciją bendrovė skelbia prieš arba po AB NASDAQ Vilnius prekybos sesijos. Informacijos, galinčios turėti įtakos išleistų vertybinių popierių kainai, bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija nėra viešai paskelbiama per AB NASDAQ Vilnius naujienų platinimo sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir	Taip	Bendrovė informaciją skelbia lietuvių ir anglų kalbomis per AB NASDAQ Vilnius naujienų platinimo sistemą. Ji taip pat skelbiama bendrovės interneto tinklapyje.

dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Bendrovė savo tinklalapyje skelbia visą šioje rekomendacijoje išvardintą informaciją.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų, rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Nepriklausoma audito įmonė tikrina metines bendrovės ir konsoliduotas finansines ataskaitas bei konsoliduotą metinį pranešimą. Tarpinių finansinių ataskaitų patikrinimo audito įmonė neatlieka.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Neaktu alu	Audito įmonė bendrovei ne audito paslaugų neteikia.