Panevezio Statybos Trestas

Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 5, 2016

AB "Panevėžio statybos trestas"

Konsoliduotos finansinės ataskaitos už 2015 metus

Turinys

Informacija apie patronuojančią bendrovę	1
Nepriklausomo auditoriaus išvada	2
Bendrovės atsakingų asmenų patvirtinimas	4
Konsoliduota finansinės būklės ataskaita	5
Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita	7
Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	8
Konsoliduota pinigų srautų ataskaita	9
Pastabos	10
Konsoliduotas metinis pranešimas	48
Priedas dėl atitikimo valdymo kodeksui	74

Informacija apie patronuojančią bendrovę

AB "Panevėžio statybos trestas"

Įmonės kodas:	147732969
Telefonas:	+370 45 505 503
Telefaksas:	+370 45 505 520
Adresas:	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Valdyba

Remigijus Juodviršis, pirmininkas Artūras Bučas Virmantas Puidokas Audrius Balčėtis Vilius Gražys

Vadovybė

Dalius Gesevičius, generalinis direktorius

Auditorius

"KPMG Baltics", UAB

Bankai

AB DNB bankas AB SEB bankas "Swedbank", AB AB Šiaulių bankas AB "Citadele" bankas Pohjola Bank plc Lietuvos filialas OAO "KS EvrositiBank"

"KPMG Baltics", UAB Konstitucijos pr. 29 LT-08105, Vilnius Lietuva

$Tel:$ Faks.: $EL$ $p$ .: +370 5 2102600 +370 5 2102659 vilnius@kpmg.lt kpmg.com/lt

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB "Panevėžio statybos trestas" akcininkams

Išvada apie konsoliduotas finansines ataskaitas

Mes atlikome pridedamo AB "Panevėžio statybos trestas" ir jos dukterinių įmonių (toliau -Grupė) konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio (toliau - finansinės ataskaitos), kurį sudaro 2015 m. gruodžio 31 d. konsoliduota finansinės būklės ataskaita, tada pasibaigusių metų konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita, konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir konsoliduota pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingų apskaitos principų santrauką ir kitas pastabas, kurie pateikti 5-47 puslapiuose, auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir už tokias vidaus kontroles, kurios, vadovybės manymu, yra būtinos užtikrinant finansinių ataskaitų parengimą be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar dėl klaidos.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų atsakomybė – remiantis atliktu auditu, pareikšti nuomonę apie šias finansines ataskaitas. Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės etikos reikalavimų ir planuotume bei atliktume auditą taip, kad gautume pakankamą užtikrinimą, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų.

Audito metu yra atliekamos procedūros, skirtos gauti audito įrodymus, pagrindžiančius finansinių ataskaitų sumas ir atskleidimus. Pasirinktos procedūros priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo, įskaitant finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo rizikos dėl apgaulės ar dėl klaidos įvertinimą. Įvertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į įmonės vidaus kontroles, skirtas užtikrinti įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą jų pateikimą, tam, kad galėtų parinkti tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomonę apie įmonės vidaus kontrolių efektyvumą. Audito metu taip pat įvertinamas taikytos apskaitos politikos tinkamumas, vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų pagrįstumas bei bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

Mes tikime, kad gauti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų audito nuomonei pagrįsti.

$\sim$

Nuomonė

Mūsų nuomone, finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia AB "Panevėžio statybos trestas" ir jos dukterinių įmonių konsoliduotą finansinę būklę 2015 m. gruodžio 31 d. ir tada pasibaigusių metų konsoliduotus finansinius veiklos rezultatus bei konsoliduotus pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Dalyko pabrėžimas

Atkreipiame dėmesį į finansinių ataskaitų 6-ą pastabą, kurioje nurodoma, kad žemos naftos ir dujų kainos, geopolitinė įtampa bei besitęsiančios tarptautinės sankcijos pablogino Rusijos ekonominę padėtį 2015 m. Kartu su kitais 6-oje pastaboje nurodytais įvykiais tai gali daryti neigiamą įtaką Grupės veiklos rezultatams bei finansinei būklei. Tokios įtakos apimtis šiuo metu negali būti įvertinta, todėl egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas dėl galimybės, kad ateities verslo aplinka Rusijoje gali skirtis nuo vadovybės įvertinimo.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Be to, mes perskaitėme AB "Panevėžio statybos trestas" konsoliduotą metinį pranešimą už 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, pateiktą finansinių ataskaitų 48-98 puslapiuose, ir nepastebėjome jokių reikšmingų į jį įtrauktos finansinės informacijos neatitikimų AB "Panevėžio statybos trestas" 2015 m. gruodžio 31 d. konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms.

"KPMG Baltics", UAB, vardu

Uni

Rokas Kasperavičius Partneris Atestuotas auditorius

Vilnius, Lietuvos Respublika 2016 m. balandžio 4 d.

Bendrovds atsakingq asmenq patvirtinimas

PrieZiiiros tarnyba LIETIJVOS BANKAS Zirmunq g. 151, LT-09128 Vilnius

AB ,,Vilniaus vertybiniq popieriq birZa" Konstitucijos pr. 7, l5a.,LT-08 105 Vilnius

Sis atsakingq asmenq patvirtinimas del AB ,,PaneveZio statybos trestas" ir jos dukteriniq imonirl (toliau - Grupe) audituotg konsoliduotq finansiniq ataskaitq ir konsoliduoto metinio prane5imo uZ 2015 metus pateikiarnas vadovaujantis LR vertybiniq popieriq istatymu (Zin.,2007, Nr. 17- 626;2011, Nr. 145-6819) ir Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-48 (hin.,2013, Nr. 25- 1255) patvirlintomis Periodines ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklernis.

Siuo patvirtiname, kad, mfsq Ziniomis, pateiktos konsoliduotos finansinds ataskaitos, sudarytos pagal Tarptautinius finzmsinds atskaitomybes standartus, priimtus taikyti Europos Sqjungoje, atitinka tikrovg ir teisinLgai parodo Grupes konsoliduot4 turt4, konsoliduotus isipareigojimus, konsoliduot4 finansing briklg, konsoliduot4 peln4 arba nuostolius, konsoliduotus pinigq srautus, kad konsoliduotame metiniame pranesime yra teisingai nurodla verslo pl6tros ir veiklos apLsralga, Grupes blkle kartu su pagrindiniq rizikq ir neapibreZtumll, su kuriais susidu:riama, apraSymu.

201

201

fmones kodas: 147 7 329 69	Pafrirtinta
Adresas: P. Puzino g. 1,L'I'-35I73 PaneveZys	Protokolo Nr.

Konsoliduota finansinis biiklds ataskaita

GruodZio 3l d.

Eurais

			20t4
	Past.	20ts	Perfvark.yta
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nekilnojamasis turtas, iranga ir lrengimai	I4	6 190 855	7 070 649
Nematerialusis turtas	15	135 179	I l8 589
Investicinis turlas	l6	270 000	6 rOt 702
Suteiktos paskolos	ll	t2o 408	lt7 121
Kitas turtas		30 215	3s 499
Atidetoj o mokesdio turtas	_tJ	322 063	761 975
Ilgalaikio turto i5 viso		8 068 720	t4 20s s3s
Trumpalaikis turtas
Atsargos	t8	9 124308	16 069 779
Pirkejq isiskolinimas	19	18 2s2 028	22 932 493
I5ankstiniai apmokejimai		980 311	2 400 466
ISduotos paskolos	t]	150	764
Kitas turtas	20	832 701	l 119 670
Avansinis pelno rnokestis		s3 823	1t2 479
Pinigai ir pinigq ekvivalentai	2l	28 817 2s9	2A 948 848
Trumpalaikio turto i5 viso		58 062 180	63 584 499
TURTO IS VISO		66 130 900	77 790 034

Pastabos, pateiktos 10-47 puslapiuose, yra neatskiriama Siq konsoliduotq finansinir; atas

Generalinis direktorius Dalius Gesevidius

Vyriausioji buhaltere Danguole Sirvinskiene

f mones ko das: 1 47 7 329 59	Patrzirtinta
Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 paneveZys	Protlokolo Nr.

Konsoliduota finansinds biiklds ataskaita (tgsinys)

GruodZio 31 d.

Eurais

	Pasl:	2015	2014 Pertvarkyta
NUOSAVAS KAPITALAS IR ISIPAREIGOJIMAI Nuosavas kapitalas
fstatinis kapitalas	22	4 74t s00	4 73s 287
Rezervai	22	s 597 341	4 928 s2s
Nepaskirstytasis pelnas		25 846 294	24 811 472
Bendrov6s akcininkams tenkanti nuosavo kapitalo dalis Nekontroliuojanti dalis		36 185 135 1 247 tt1	34 4.75 284 631 367
Nuosavo kapitalo i5 viso		37 432246	35 106 6sl
Paskolos ir kitos finansin4s skolos	24	20 907	2 430 940
Atidejiniai	25	812 209	742 578
Atidetoj o mokesdio isipareigoj imas	13	301 950	775 954
Kiti isipareigojimai		60 000	68 s24
Dotacijos ir subsidijos		13 467	23 027
Ilgalaikiq isipareigojimq i5 viso		I 208 533	4 A4t 023
Trumpalaikiai isip areigojirnai
Paskolos ir kitos finansinds skolos	)A	2 t53 t92	6 201 947
Skolos tiekejams		t6 751 936	15 874 974
Gauti i5ankstiniai apmokej imai	T9	I s23 290	9 844 344
Moketinas pelno mokestis		205 536	580 240
Kiti isipareigojimai	26	6 856 167	6 140 8s5
Trumpalaikiq isipareigoiimq i5 viso			27 49012r 38642360
fsipareigojimrl i5 viso		28 698 6s4	42 6E3 383
NUOSAVO KAPTTALO IR ISIPARETGOJIMV rS VISO		66 130 900

*Ziureti 3 I postabq

Pastabos, pateiktos 10-47 puslapiuose, )'ra neatskiriama siq konsoliduotq finansiniq a

Generalinis direktorius	Dalius Gesevidius
Vyriausioji buhaltere	Danguole Sirvinskiene

f mones kodas: 41 7 329 69	Pahrirlinta
Adresas: P. Puzino g. 1, JLT-35173 paneveZys	Protokolo Nr.

Konsoliduota bendrqjq pajamq ataskaita

UZ metus, pasibaigusius gruodZio 31 d.

Eurais	Past.	2015	2014 Pertvarkyta
Pardavimo pajamos Pardavimo savikaina	5,6 7	lzt 216 7rl (109 277 63r)	105 4s4229 (9s s\z r4s)
Ilendrasis pelnas		1l 939 080	9 872 084
Kitos pajamos Pardavimo s4naudos Administracines s4naudos Kitos s4naudos	ll 8 9 1l	567 132 (594 s61) (8 189 41 1) (398 831)	785 53 I (553 053) (5 575 8e6) (364 368)
Veiklos rezultatas		3 323 409	4 164 298
Finansinds veiklos pajamos Finansines veiklos s4naudos	t2 t2	2 286 s46 (2 853 e06)	65 302 (7 e13 s52)
Pelnas (nuostoliai) pries apmokestinim4 Pelno mokestis	13	2 756 049 (760 038)	(3 683 es2) (260 181)
()rynasis pelnas (nuostoliai)		r 996 0rl	(3 944 r33)
Kitos bendrosios pajamos Valiutos perskaidiavimo itaka Nekilnojamojo turto, irangos ir frengimq perkainojimas EUR perskaidiavimo itaka Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti i pelno (nuostoliq) ataskait4 Straipsniai, kurie yra arba gali biiti pergrupuoti i pelno (nuostoliq) ataskait4 I5 viso kitos bendrosios pajamos Bendrqjq pajamq i5 viso		387 870 0 21 s09 1 409 379 0 409 379 3 405 390	3 031019 (s3 s62) 0 2917 4s7 0 , 2 977 457 (e66 676)
Grynasis pelnas (nuostoliiai), tenkantis: Bendrovds akcininkams Nekontrol iuojandiai daliai		I /)) v)) 240 056 I 996 011	(3 e44 r33)
Bendrosios paj amos, tenkaniios: Bendroves akcininkams Nekontroliuoj andiai daliai		2 189 646 615 744 3 405 390	(331 733) (628 e43) (e66 676)
Pagrindinis ir sumaZintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai	z)	o1)	(0,24)

Pastabos, pateiktos l0-47 puslapiuose, yra neatskiriama siq konsoliduotq finansiniq

Generalinis direktorius Dalius Gesevidius

Vyriausioji buhaltere Danguole Sirvinskiene 2016-04-04

201

AB "Panevėžio statybos trestas" Konsoliduotos finansinės ataskaitos už 2015 metus	Protokolo Nr. Patvirtinta		nuosavo kapitalo Iš viso Nekontroliuojanti dalis tenkanti nuosavo kapitalo dalis savuninkams Bendrovės Nepaskirstytasis pelnas	36 073 327 1260310 34 813 017 27 052 815 284789	(3944133) (53, 562) (1511965) (2432168) (53562) (2432168)	$\circ$ 883 022 $\bullet$ 2147998 190826 2147998	3031020 2977457 883022 2094435 190825 2 147 998	(966676) (628943) (337733) (2241343) 2147998		35 106 651 631367 34 475 284 24811472 2432787	1387870 1996011 240056 374 401 1755955 1013469 1755955 1013469	$\circ$ 1287 $\circ$ 20222 344 653 14009	21509 375 688 1033691 358 662 1013469	1409379 3 405 390 615744 2789646 2114617 1013469	(1079795)	(1079795) (1079795) (1079795)	37 432 246 (1079795) 1247111 36185135 (1079795) 25 846 294 3 446 256		2016-04-04	2016-04-04
		ataskaita	perskaičiavimo Valiutos rezervas Perkainojimo rezervas Privalomasis rezervas	2141658 468 598	(53, 562)	(190826)	(244388)	(244388)		1897270 468 598		(344653)	(344653)	(344653)			552 617 598 468
	Adresas: P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys Imonės kodas: 147732969	Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių	kapitalas Istatinis Eurais	4735287 Bendrųjų pajamų už metus iš viso 2013 m. gruodžio 31 d. balansas	Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų Pertvarkytas grynasis pelnas (nuostoliai) Perkainojimo rezultatas	Valiutos konvertavimo įtaka perkainojimas	Kitų bendrųjų pajamų iš viso	Sandoriai su Bendrovės akcininkais, Bendrųjų pajamų už metus iš viso	tiesiogiai pripažinti nuosavame kapitale Sandorių su Bendrovės akcininkais iš viso Dividendai	4735287 Pertvarkytas 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrųjų pajamų už metus iš viso nuosavas kapitalas	Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų Valiutos konvertavimo įtaka Grynasis pelnas (nuostoliai)	6213 Konvertavimo į eurą įtaka perkainojimas	6213 Kitų bendrųjų pajamų iš viso	6213 Sandoriai su Bendrovės akcininkais, Bendrųjų pajamų už metus iš viso	tiesiogiai pripažinti nuosavame kapitale Dividendai	Sandorių su Bendrovės akcininkais iš viso	4741500 2015 m. gruodžio 31 d. nuosavas kapitalas	Pastabos, pateiktos 10-47 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalis.	Dalius Gesevičius Generalinis direktorius	Danguolė Širvinskienė Vyriausioji buhalterė

fmon6s kodas: | 41 1 329(i9 Adresas: P. Puzino g. I,LT-35173 PaneveZys

Pafyirtinta Protokolo Nr.

Konsoliduota pinigq srautrl ataskaita

UZ metus, pasibaigusius gruodZio 31 d.

Eurais	Past.	2015	2014 Pertvarky'ta
Pagrindin6s veil <ios pinjigrl="" srautaiGrynasis pelnas (nuostoli ai)		1 996011	(3 e44 133)
Koregavimai: Nusidevejimas ir amortizacij a (iskaitant vertes sumaZejim4) Atsargq nukainojimas iki grynosios realizacines vertes ir		r 177 761	1 089 279
gautinq sumq vertds sumaZejimas		0	(2 232 83s)
Pelno mokesdio s4naudor;		760 038	(848 388)
Nerealizuoti valiutos kurso pasikeitimo nuostoliai		94 6t8	864 323
Kiti nepiniginiai straipsniai		94 220	4 313 341
		4 122 648	(t s8 413)
Atsargq pokytis		6 896 r73	(2 602232)
Pirkejq isiskolinimo pokytis		4 680 465	(3 633 433)
I5ankstinirl apmokej imq pokytis		420 t55	132 729
lKito turto pokytis		347 622	023 229
iSkolq tiekejams pokytis		876 962	7 092774
t3autq iSankstinirl apmokej imq pokytis		(8 321 054)	2 39s 610
Atidejiniq ir kitq isipareigojimq pokytis		483 951	I 357 048
		l0 506 928	5 001 312
lSumoketas pelno mokestis		(850 241)	(328 380)
Finansine s veiklo s r ezuhatv e liminav imas (sumoketo s
palukanos)		8 640 846	481 917
Grynieji pagrindirrds veiklos pinigq srautai		18297 533	5 160 849
llnvesticinds veiklos pinigq srautai Ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, irangos
lr Fenglmq lslgrJrmas		(2 631 2r4)	(1 357 r4r)
lrlekilnojamojo turto, irangos ir irengimq perleidimo pajamos		84 838	248 040
l?askohl suteikimas		(3 000)	(l r6 550)
Ilaskolq susigr4Zinimas		2 0r4	I 159 788
Gautos palfkanos ir dividendai		9 791	64 670
{}rynieji investicin0s veiklos pinigq srautai		(2 537 s6s)	(l re3)
Finansinds veiklos pinigq srautai
Ilumoketi dividendai		(r 074 643)	(5 622)
Paskolq ir kitq finansiniq skohl gavimas		185 166	52',t 097
Paskolrl gr4Lininas		(6 541 39s)	(2s6 188)
I.izrngo (finansines nuomos) mokejimai		(40 343)	(r33 217)
liumoketos palfikanos		(32s 724)	(476 2es)
Grynieji finansin6s veiklos pinigq srautai		(7 7e6e3e)	(344 22s\
Grynasis pinigq ir pinigrtr ekvivalentq pokytis		7 963 029	4 815 431
I'inigai ir pinigq ekvivalentai sausio 1 d. \/aliutos kursq svyravimo itaka turimiems gryniesiems		20 948 848	L6 997 740
plnlgams		(e4 618)	(864 323)
Pinigai ir pinigq ekvivalentai gruodZio 31 d.		28817 2s9	20 948 848

Pastabos, pateiktos 10-47 puslapiuo se, 1,ra neatskiriama 5ir1 konsoliduotq finansiniq

Gr:neralinis direktorius V'y'riausioj i buhaltere Dalius Gesevidius 2016-04-04 Danguole Sirvinskiene 2016-04

Pastabos

1. Konsoliduotas finansines ataskaitas sudaranti bendrovė

AB "Panevėžio statybos trestas" (toliau – Bendrovė) įsteigta 1957 metais. Jos įmonės kodas – 147732969, o buveinės adresas – P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys. Bendrovės paprastosios vardinės akcijos nuo 2006 m. liepos 13 d. yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą. Šias konsoliduotas finansines ataskaitas sudaro patronuojančios Bendrovės ir jos dukterinių įmonių (toliau – Grupė) finansinės ataskaitos. Grupės pagrindinė veikla – pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba bei nekilnojamojo turto projektų vystymas Lietuvoje ir už jos ribų.

Pagrindiniai Grupės akcininkai:

• AB "Panevėžio keliai" (49,78 %);
• "Swedbank" AS (Estija) klientai (6,55 %);
• Laisvai cirkuliuojančios akcijos (43,67 %).

AB "Panevėžio keliai" yra patronuojanti įmonė, kuri rengia savo atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas pagal Lietuvos Respublikos verslo apskaitos standartus (VAS). AB "Panevėžio keliai" akcininkai yra fiziniai asmenys.

Toliau pateikiama finansinė informacija apie dukterines įmones:

			Grynasis		Grynasis
(eurais)	Veiklos pobūdis	Nuosavas kapitalas 2015-12-31	2015 metų pelnas (nuostoliai)	Nuosavas kapitalas 2014-12-31	2014 metų pelnas (nuostoliai)
UAB "PST investicijos" (konsoliduota)	Nekilnojamojo turto vystymas Statyba: elektros	3 940 008	(757 069)	3 581 286	(3 156 458)
UAB "Vekada" UAB "Metalo	instaliacija	1 289 003	(385 423)	1 690 207	103 632
meistrai"	Statyba Statyba:	115 473	(499 988)	670 461	355 817
UAB "Skydmedis"	skydiniai namai Statyba: kondicionavimo	982 407	405 006	852 401	367 140
UAB "Alinita" TŪB "Vilniaus	įranga Nekilnojamojo	(532 719)	(599 763)	67 044	11 754
papėdė"	turto vystymas Nekilnojamojo	0	0	1 229	63
OOO "Teritorija" "Kingsbud"	turto vystymas Tarpininkavimo	(485 908)	289 033	(849 790)	(1 141 287)
Sp. z. o. o.	paslaugos	69 221	55 104	14 570	(2 464)
SIA "PS Trests"	Statyba	(220 986)	1 202	(222 187)	3 844
AB PST Nordic	Statyba	2 144	(4 147)	6 068	858
OOO "Baltlitstroj"	Statyba	(682 724)	168 249	(958 798)	(2 054 690)

1. Konsoliduotas finansines ataskaitas sudaranti bendrovė (tęsinys)

Dukterinių įmonių nuosavybė:

	2015	2014
UAB "PST investicijos" (konsoliduota)	68 %	68 %
UAB "Vekada"	96 %	96 %
UAB "Metalo meistrai"	100 %	100 %
UAB "Skydmedis"	100 %	100 %
UAB "Alinita"	100 %	100 %
TŪB "Vilniaus papėdė"	0 %	69 %
OOO "Teritorija"	87,5 %	87,5 %
"Kingsbud" Sp. z. o. o.	100 %	100 %
SIA "PS Trests"	100 %	100 %
AB PST Nordic	100 %	100 %
OOO "Baltlitstroj"	100 %	100 %

Bendrovės dukterinė įmonė UAB "PST investicijos" turi šias dukterines įmones:

	Veiklos pobūdis	2015	2014
UAB "Ateities projektai"	Nekilnojamojo turto projektų vystymas Palangoje	100 %	100 %
ZAO ISK "Baltevromarket"	Nekilnojamojo turto projektų vystymas Kaliningrade	100 %	100 %
UAB "Šeškinės projektai"	Nekilnojamojo turto projektų vystymas Vilniuje	100 %	100 %
UAB "Kauno erdvė"	Nekilnojamojo turto projektų vystymas Kaune	0	100 %
UAB "Sakališkės"	Nekilnojamojo turto projektų vystymas Vilniuje	0	100 %
UAB "Verkių projektas"	Nekilnojamojo turto projektų vystymas Kaune	0	100 %

2. Parengimo pagrindas

Atitikimas standartams

Konsoliduotos finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – TFAS).

Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias konsoliduotas finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti, kad vadovybė parengtų naujas konsoliduotas finansines ataskaitas.

Šias konsoliduotas finansines ataskaitas valdyba patvirtino 2016 m. balandžio 4 d.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Konsoliduotos finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus žemę ir pastatus nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų grupėje, kurie pateikiami perkainota verte ir investicinį turtą, kuris pateikiamas tikrąja verte.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Konsoliduotose finansinėse ataskaitose skaičiai pateikti nacionaline valiuta – eurais. Ši valiuta yra Grupės funkcinė valiuta.

2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikai prisijungus prie euro zonos Lietuvos nacionalinė valiuta litas buvo pakeista euru. Atsižvelgdama į tai, AB "Panevėžio statybos trestas" nuo 2015 m. sausio 1 d. savo finansinę apskaitą vykdo eurais. Šių metų konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos ir pateikiamos eurais. Praėjusių finansinių metų palyginamoji informacija yra perskaičiuota į eurus naudojant oficialų valiutos keitimo kursą, t. y. 3,4528 lito už 1 eurą.

Įvertinimai

Rengdama konsoliduotas finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybė turi remdamasi prielaidomis atlikti įvertinimus, kurie daro įtaką apskaitos principų parinkimui bei konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo atliktų įvertinimų. Įvertinimai bei susijusios prielaidos nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka pripažįstama tuo laikotarpiu, kuriuo įvertinimas yra peržiūrimas, bei ateinančiais laikotarpiais, jei įvertinimas daro įtaką ateinantiems laikotarpiams.

Informacija apie reikšmingas sritis, kurios susijusios su vertinimų neapibrėžtumais taikant apskaitos politiką ir kurios turi reikšmingą įtaką konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktiems skaičiams, pateikiama šiose pastabose:

• 13 pastaba atidėtojo mokesčio pripažinimas;
• 14 pastaba žemės ir pastatų perkainota vertė, naudingo tarnavimo laikas;
• 18 pastaba atsargų nukainojimas;
• 19 pastaba pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas;
• 19 pastaba pajamos iš statybos sutarčių;
• 24 pastaba nuomos klasifikavimas;
• 25 pastaba atidėjiniai garantiniam remontui.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Konsolidavimo pagrindas

Dukterinės įmonės – tai įmonės, kurias kontroliuoja patronuojanti Bendrovė. Kontrolė apibrėžiama kaip gebėjimas daryti lemiamą įtaką kitai įmonei, valdyti ir veikti kitos įmonės finansinę ir ūkinę veiklą siekiant iš šios veiklos naudos. Įvertinant kontrolę, atsižvelgiama į turimą bendrą kitos įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo balsų skaičių. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės įsigijimo dienos bei nebeįtraukiamos nuo kontrolės praradimo dienos. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams metams, naudojant vienodus apskaitos principus. Konsoliduojant finansines ataskaitas, Grupės įmonių pajamos ir sąnaudos, gautinos ir mokėtinos sumos bei nerealizuoti rezultatai (jeigu kontroliuojanti dauguma nepadengia nuostolių) yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai atstatomi tik tuo atveju, jeigu nėra jokių vertės sumažėjimo nuostolių.

Dukterinių įmonių bendrosios pajamos yra priskiriamos nekontroliuojančiai daliai, net jei tai lemia neigiamą nekontroliuojančios dalies likutį. Nuosavybės dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas, neprarandant kontrolės, yra apskaitomas kaip nuosavybės sandoris. Jei Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, ji:

• Nutraukia dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų pripažinimą;
• Nutraukia nekontroliuojančios dalies, jei tokia yra, balansinės vertės pripažinimą;
• Nutraukia sukauptų valiutos kursų skirtumų, apskaitytų nuosavybėje, pripažinimą;
• Apskaito gautą atlygį tikrąja verte;
• Apskaito tebeturimą investiciją tikrąja verte;
• Atsiradusį perviršį ar deficitą apskaito pelne (nuostoliuose);
• Komponentų, anksčiau pripažintų kitose bendrosiose pajamose, patronuojančios įmonės dalį perklasifikuoja atitinkamai į bendrųjų pajamų ataskaitą ar nepaskirstytąjį pelną.

Užsienio valiuta

Sandoriai užsienio valiuta įvertinami funkcine valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kursais. Piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta pervertinami funkcine valiuta konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną Europos Centrinio Banko nustatytais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami tikrąja verte, pervertinami funkcine valiuta tikrosios vertės nustatymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami savikaina, įvertinami funkcine valiuta turto ir įsipareigojimų pripažinimo konsoliduotoje finansinės būklės ataskaitoje dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai.

Užsienyje registruotų dukterinių įmonių turtas ir įsipareigojimai, įskaitant prestižą ir tikrosios vertės koregavimus įsigijimo metu, pervertinami pateikimo valiuta konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Užsienyje registruotų dukterinių įmonių pajamos ir sąnaudos pervertinamos pateikimo valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kursais. Pervertinimo įtaka apskaitoma tiesiogiai kitose bendrosiose pajamose. Kai užsienyje registruota dukterinė įmonė perleidžiama atitinkama valiutos kurso pokyčio įtakos rezervo dalis perklasifikuojama į pelną arba nuostolius.

Neišvestinės finansinės priemonės

Neišvestinės finansinės priemonės apima pirkėjų įsiskolinimą ir kitas gautinas sumas, grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, paskolas, finansines skolas, skolas tiekėjams ir kitas mokėtinas sumas.

Grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynųjų pinigų likučiai ir indėliai pagal pareikalavimą.

Neišvestinės finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, įtraukiant (išskyrus priemones tikrąja verte pelne (nuostoliuose) visas tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas. Po pirminio pripažinimo neišvestinės finansinės priemonės yra įvertinamos taip, kaip nurodyta toliau.

Finansinės priemonės apskaitoje pripažįstamos sandorio sudarymo dieną. Grupė nustoja pripažinti finansinį turtą, kai baigia galioti sutartinės teisės pinigų srautams iš to turto, arba kai sandorio metu yra perduodamos teisės gauti sutartus grynųjų pinigų srautus iš to finansinio turto, t. y. visa rizika ir nauda iš finansinio turto nuosavybės yra perduodamos. Finansinis įsipareigojimas nustojamas pripažinti, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar pasibaigia jo terminas.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas ir nėra kotiruojamos aktyvioje rinkoje. Jos yra įtrauktos į trumpalaikį turtą, išskyrus tas sumas, kurių galiojimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių. Po pirminio pripažinimo, paskolos ir gautinos sumos yra įvertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.

Paskolos, finansinės skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, įskaitant prekybos mokėtinas sumas, po pradinio pripažinimo yra apskaitomi amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Trumpalaikiai įsipareigojimai nediskontuojami.

Apskaičiuotų palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį. Apskaičiuotų palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimas įplaukas ir mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kur galima, per trumpesnį laikotarpį.

Išvestinės finansinės priemonės

Grupė neturi išvestinių finansinių priemonių.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus žemę ir pastatus, yra apskaitomi savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Žemė ir pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad žemės ir pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Žemės ir pastatų perkainojimo rezervas kiekvienais metais yra sumažinamas skirtumo tarp nusidėvėjimų, paskaičiuotų nuo perkainotos apskaitinės vertės ir pradinės žemės ir pastatų savikainos, suma ir yra apskaitomas tiesiogiai per nepaskirstytąjį pelną arba nuostolius.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kaip kitos bendrosios pajamos į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės perkainojimo padidėjimas pripažįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo sumažėjimo, pripažinto pelne (nuostoliuose). Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nudėvimos sumos, kuri yra lygi iš įsigijimo savikainos atėmus turto likvidacinę vertę.

Savikainą sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Grupės pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui.

Kai nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų atskirų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi, jos apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai.

Sąnaudos, patiriamos keičiant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinę dalį, kapitalizuojamos tik tuo atveju, jei iš šios sudėtinės dalies tikėtina gauti ekonominės naudos ir naujosios sudėtinės dalies savikaina gali būti patikimai įvertinta. Senosios sudėtinės dalies likutinė vertė nurašoma. Su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu susijusios sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, kai patiriamos.

Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu per numatomą atskirų nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitomas kaip pelnas arba nuostoliai. Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas nudėvimas per nuomos laikotarpį arba per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris yra trumpesnis, nebent nuosavybės teisės perėmimas nuomos laikotarpio pabaigoje yra pakankamai užtikrintas.

Numatomi turto naudingo tarnavimo laikotarpiai:

•	Pastatai	8–40 metų
•	Mašinos ir įrengimai	5–15 metų
•	Transporto priemonės	5–10 metų
•	Įrankiai ir kitas turtas	3–6 metai

Nusidėvėjimo metodai, likvidacinės vertės ir turto naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi sudarant kiekvienas finansines ataskaitas.

Pelnas arba nuostoliai iš perleidimo apskaičiuojami iš perleidimo kainos atėmus likutinę vertę ir apskaitomi grynąja verte kitose pajamose arba sąnaudose. Kai perleidžiamas perkainotas turtas, šiam turtui tenkanti perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną.

Investicinis turtas

Grupės investicinį turtą sudaro pastatai, kurie laikomi siekiant gauti pajamas iš nuomos ar dėl kapitalo vertės padidėjimo, bet ne gamybos tikslais, prekių ar paslaugų tiekimui, administracijos poreikiams ar pardavimui įprastomis verslo sąlygomis.

Investicinis turtas pradžioje apskaitomas įsigijimo verte, įvertinant įsigijimo išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos situaciją finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Pajamos arba sąnaudos, atsirandančios dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimų, parodomos kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai atsiranda.

Įsigijimo vertę sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Grupės pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui.

Investicinis turtas nustojamas pripažinti jį pardavus, kai nustojama juo disponuoti arba kai nesitikima jokios ekonominės naudos iš jo pardavimo. Skirtumas tarp grynųjų pajamų iš turto pardavimo ir jo apskaitinės vertės pripažįstamas kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai turtas nustojamas pripažinti.

Investicinio turto pasikeitimai atvaizduojami, kai pasikeičia investicinio turto naudojimo pobūdis. Investicinį turtą perklasifikuojant į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, koreguota savikaina yra tikroji vertė, buvusi tą datą, kai pasikeičia naudojimo pobūdis. Jei nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai perklasifikuojamas į investicinį turtą, Grupė jį apskaito remiantis jam taikyta aukščiau aprašyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos politika iki dienos, kai pasikeičia naudojimo pobūdis.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Prestižas apskaitomas įsigijus dukterines įmones ta suma, kuria sumokėta kaina viršija įsigyto Grupei priklausančio grynojo turto dalies tikrąją vertę. Jei skirtumas neigiamas (neigiamas prestižas), jis pripažįstamas kaip pelnas (nuostoliai). Prestižas įvertinamas savikaina, atėmus nuostolius dėl vertės sumažėjimo.

Programinė įranga ir kitas nematerialusis turtas, kurio numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis yra ribotas, įvertinamas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuostolius dėl vertės sumažėjimo. Amortizacija apskaičiuojama tiesiniu metodu per numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai. Numatomas turto naudingo tarnavimo laikotarpis – 3–4 metai.

Nuomojamas turtas

Nuoma, kai Grupė prisiima reikšmingą riziką ir naudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma lizingu (finansine nuoma). Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas įvertinamas tikrąja verte arba minimalių įmokų dabartine verte, priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Po pirminio pripažinimo turtas apskaitomas remiantis jo grupės apskaitos principais. Visa kita nuoma yra laikoma veiklos nuoma ir nuomojamas turtas nėra kapitalizuojamas.

Atsargos

Kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu, apskaitomos savikaina grynąja galimo realizavimo verte (GRV), priklausomai nuo to, kuri mažesnė.

Atsargos (tęsinys)

Kitos atsargos įvertinamos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri mažesnė. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu bei apima atsargų įsigijimo, gamybos ir kitas sąnaudas, kurios susijusios su atsargų dabartine būkle ir vieta. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina esant normalioms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

Nebaigtos statybos sutartys

Nebaigtose statybos sutartyse apskaitytos už jau atliktus statybos sutarčių darbus gautinos sumos iš pirkėjų, kurioms dar nėra išrašytos sąskaitos. Gautinos sumos už nebaigtas statybos sutartis įvertinamos prie statybos sutarčių savikainos pridėjus jau uždirbtą pelną bei atėmus jau išrašytas sąskaitas ir pripažintus nuostolius. Savikaina apima visas tiesiogines sąnaudas bei atitinkamą dalį netiesioginių sąnaudų, paskirstytų atsižvelgiant į normalų pajėgumų panaudojimą.

Nebaigtos statybos sutartys finansinės būklės ataskaitoje pateikiamos kaip sudėtinė pirkėjų įsiskolinimo dalis. Jei iš pirkėjų gauti mokėjimai didesni nei pripažintos pajamos, skirtumas finansinės būklės ataskaitoje pateikiamas kaip ateinančių laikotarpių pajamos.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinio turto apskaitytos vertės peržiūrimos kiekvienos konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti nuvertėjimą. Amortizuota savikaina įvertinamo finansinio turto vertės sumažėjimas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp balansinės vertės ir įvertintų būsimų pinigų srautų esamosios vertės, taikant apskaičiuotų palūkanų normą. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi kaip pelnas arba nuostoliai.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo atstatomi dėl objektyvių įvykių po vertės sumažėjimo pripažinimo. Amortizuota savikaina įvertinamo finansinio turto vertės sumažėjimo atstatymas apskaitomas kaip pelnas arba nuostoliai.

Kito nei finansinio turto vertės sumažėjimas

Kito nei finansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, apskaitytos vertės peržiūrimos kiekvienos konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti, ar nėra nuvertėjimo požymių. Tam tikslui yra įvertinama turto atsiperkamoji vertė.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: turto naudojimo vertė ir tikroji vertė atėmus numatomus realizavimo kaštus. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo nustatymo tikslais, turtas grupuojamas į mažiausias turto grupes, kurios uždirba pinigų srautus nepriklausomai nuo kito turto ar kitų turto grupių pinigų srautų. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai priskiriami dviem pinigus generuojantiems vienetams – Statyba ir Nekilnojamojo turto vystymas, dalis nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nepriskirta nei vienam iš pinigus generuojančių vienetų.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus uždirbančio vieneto apskaityta vertė viršija atsiperkamąją vertę. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi kaip pelnas arba nuostoliai.

Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimas peržiūrimas kiekvienos konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti, ar jis nesumažėjo ar neišnyko. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo atstatomas dėl pakitusio atsiperkamosios vertės įvertinimo. Vertės sumažėjimas atstatomas tik ta suma, kuri padidina turto grynąją vertę (po nusidėvėjimo ir amortizacijos), iki tokios vertės, kuri būtų, jei vertės sumažėjimas nebūtų pripažintas. Prestižo vertės sumažėjimo nuostoliai neatstatomi.

Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas tą laikotarpį, kada jie yra paskelbiami.

Atidėjiniai

Atidėjiniai yra pripažįstami, kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės patirti sąnaudas ateityje ir kai įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai įsipareigojimams apskaičiuojami diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tais įsipareigojimais.

Atidėjiniai garantiniam remontui pripažįstami, kai uždirbamos susijusios statybos paslaugų pajamos. Atidėjinių suma paremta istoriniais garantinių remontų duomenimis bei tikimybėmis.

Išmokos darbuotojams

Grupė neturi išmokų darbuotojams ir darbuotojų skatinimo planų bei apmokėjimo schemų akcijomis. Su pensija susijusius įsipareigojimus prisiima valstybė.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sąnaudos laikotarpiu, kai darbuotojai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio draudimo išmokas, premijas, mokamas atostogas ir kt. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.

Pardavimo pajamos

Pajamos iš statybos sutarčių apima pradinę sutartyje sutartą sumą bei kitas sumas, kurios susijusios su darbų apimties pokyčiais ir panašiai, tačiau tik ta dalimi, kurią tikimasi atgauti ir kurią galima patikimai įvertinti. Kai baigiamasis statybos sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, kiekvienos statybos sutarties pajamos ir sąnaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą. Darbų įvykdymo lygis yra įvertinamas kaip faktiškai patirtų išlaidų ir planuotų statybos sutarties išlaidų proporcija.

Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas, pajamomis pripažįstama tik ta patirtų sutarties sąnaudų dalis, kurią tikimasi atgauti. Kai tikėtina, kad sutarties sąnaudos viršys sutarties pajamas, nuostoliai nedelsiant pripažįstami kaip pelnas arba nuostoliai.

Nuomos pajamos

Investicinio turto nuomos pajamos yra apskaitomos pardavimo pajamose taikant tiesiogiai proporcingą metodą per nuomos laikotarpį. Kito turto nuomos pajamos yra apskaitomos kitose pajamose.

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamas sudaro palūkanų pajamos. Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Finansinės veiklos sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos. Palūkanų sąnaudos pripažįstamos taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka konsoliduotoje pajamų ataskaitoje pateikiama grynąja verte.

Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro mokėtinas pelno mokestis ir atidėtasis mokestis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su nuosavame kapitale apskaitytomis sumomis.

Mokėtinas pelno mokestis apskaičiuojamas nuo metų apmokestinamojo pelno taikant galiojantį mokesčio tarifą.

Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas balanso metodu, atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų finansinių ir mokestinių verčių. Atidėtojo mokesčio suma priklauso nuo numatomo turto panaudojimo ir įsipareigojimo padengimo ateityje bei numatomų tada galiosiančių mokesčio tarifų.

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik tuomet, kai ateityje tikimasi pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turtą. Atidėtojo mokesčio turto vertės peržiūrimos kiekvienos konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną ir sumažinamos, jei nėra tikėtina, kad susijusi mokestinė nauda gali būti panaudota.

Vienai akcijai tenkantis pelnas

Grupė pateikia informaciją apie vienai akcijai tenkantį pelną, kuris apskaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolius, tenkančius Grupės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas atsižvelgiant į potencialių akcijų, tokių kaip konvertuojamos obligacijos ar darbuotojams sudarytų apmokėjimų schemų akcijomis, įtaką.

Segmentai

Veiklos segmentas yra Grupės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veiklos segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina aukščiausiasis Grupės valdymo organas, priimdamas sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia priskirti segmentui, ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir šis segmentas pateikia atskirą finansinę informaciją.

Segmento veiklos rezultatai, kurie yra pateikiami Grupės valdymo organui, apima straipsnius, tiesiogiai priskiriamus segmentui bei tuos straipsnius, kurie gali būti pagrįstai paskirstomi segmentui.

Informacija, susijusi su geografiniais segmentais, pateikiama finansinėse ataskaitose. 2015 m. ir 2014 m. Grupėje buvo išskirti trys geografiniai segmentai: Lietuva, Rusija ir Norvegija.

Tikrosios vertės nustatymas

Daugelis Grupės apskaitos principų ir atskleidimų reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Grupė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį. Tikrosios vertės yra nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius, kaip tinka.

Tikrosios vertės nustatymas (tęsinys)

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Grupė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Grupė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje.

Apskaitos politikos pakeitimai

Išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Grupė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą šiose finansinėse ataskaitose, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

2015 m. sausio 1 d. Grupė pradėjo taikyti toliau nurodytus naujus standartus ir standartų pataisas, įskaitant atitinkamas kitų standartų pataisas.

Toliau pateikiamos standartų pataisos, galiojančios nuo 2015 m. sausio 1 d., neturi įtakos šioms konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms:

• 21-asis TFAAK "Mokesčiai"
• Kasmetiniai TFAS patobulinimai
• 1-asis TFAS "Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą"
• 2-asis TFAS "Mokėjimas akcijomis"
• 3-asis TFAS "Verslo jungimai"
• 8-asis TFAS "Veiklos segmentai"

• 13-asis TFAS "Tikrosios vertės nustatymas"

• 16-asis TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" ir 38-asis TAS "Nematerialusis turtas"

• 24-asis TAS "Susijusių šalių atskleidimai"

• 40-asis TAS "Investicinis turtas"

Neįsigalioję standartai, standartų išaiškinimai ir išleistų standartų pataisos

Keletas naujų pataisų, standartų ir išaiškinimų galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2016 m. sausio 1 d., ir dar nebuvo taikyti rengiant šias konsoliduotas finansines ataskaitas. Standartai, išaiškinimai ir pataisos, kurie gali būti aktualūs Grupei, bei vadovybės įvertinimai dėl galimos naujų ir peržiūrėtų standartų bei išaiškinimų įtakos juos pirmą kartą pritaikius, yra nurodyti žemiau. Grupė neketina taikyti šių pataisų, standartų ir išaiškinimų anksčiau.

(i) 11-asis TFAS "Jungtinės veiklos dalies įsigijimų apskaita" (galioja 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Pagal šias pataisas reikalaujama, kad verslo jungimų apskaitos principai būtų taikomi įsigyjant dalį jungtinėje veikloje, kurioje jungtinė veikla sudaro verslą. Verslo jungimų apskaitos principai taip pat taikomi įsigyjant papildomą dalį jungtinėje veikloje, kai jungtinės veiklos vykdytojas išlaiko bendrą kontrolę. Papildoma įsigyta dalis apskaitoma tikrąja verte. Anksčiau turėtos jungtinės veiklos dalys nėra pakartotinai pervertinamos.

Grupė nėra jokios jungtinės veiklos šalis.

(ii) 1-asis TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" (galioja 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Pataisos apims penkis siauros apimties standarte numatytų atskleidimo reikalavimų patobulinimus.

Grupė mano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, neturės reikšmingos įtakos finansinių ataskaitų pateikimui.

(iii) 19-asis TAS "Apibrėžtųjų išmokų planai. Darbuotojų įmokos" (galioja 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Pataisos taikomos tik tiems apibrėžtųjų išmokų planams, kurie susiję su darbuotojų ar trečiųjų šalių įmokomis, atitinkančiomis tam tikrus kriterijus. Kai šie kriterijai įvykdomi, ūkio subjektas gali (bet neprivalo) pripažinti tokias įmokas kaip paslaugų savikainos sumažėjimą tuo laikotarpiu, kuriuo atliktas susijęs darbas.

Grupė nemano, kad pataisa turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes ji neturi apibrėžtųjų išmokų planų, apimančių darbuotojų ar trečiųjų šalių įmokas.

(iv) 27-asis TAS "Atskiros finansinės ataskaitos" (galioja 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Pataisomis ūkio subjektams leidžiama investicijas į dukterines įmones, asocijuotąsias įmones ir bendras įmones savo atskirose finansinėse ataskaitose apskaityti taikant nuosavybės metodą.

Rengiamos Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos, todėl pataisa neturės įtakos finansinėms ataskaitoms.

(v) Kasmetiniai TFAS patobulinimai

Patobulinimus sudaro dešimt dešimties standartų pataisų bei atitinkamos kitų standartų ir išaiškinimų pataisos. Šios pataisos taikomos 2015 m. vasario 1 d. arba 2016 m. sausio 1 d., arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams su galimybe taikyti anksčiau.

Tikėtina, kad nė viena iš šių pataisų neturės reikšmingos įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.

4. Finansinių rizikų valdymas

Bendroji dalis

Grupė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika. Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Grupei, tikslus, politiką ir procesus, susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami kitose konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės veiklos pokyčius. Grupė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus.

Kredito rizika

Kredito rizika – tai rizika, kad Grupė patirs finansinių nuostolių, jei pirkėjas ar kita šalis neįvykdys sutartyse numatytų įsipareigojimų. Ši rizika didžiąja dalimi susijusi su Grupės pirkėjų įsiskolinimu.

Grupė valdo kredito riziką politikos ir procedūrų pagalba. Remiantis Grupės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos gali atlikti pirkimo sandorius su Grupe tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Toliau pateikiama maksimali kredito rizika:

(Eurais)	2015	2014
Iš pirkėjų gautinos sumos	18 252 028	22 932 493
Suteiktos paskolos	122 158	117 885
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	28 817 259	20 948 848
Iš viso	47 191 445	0 43 999 226
Iš pirkėjų gautinos sumos:
(Eurais)	2015	2014
Savivaldybės ir valstybės institucijos	5 823 586	7 529 524
Kiti	12 428 442	15 402 969
Iš viso pirkėjų įsiskolinimo	18 252 028	22 932 493

Kredito rizika (tęsinys)

Gautinos sumos iš reikšmingiausių klientų:

(Eurais)	2015	%	2014	%
1 klientas	1 738 118	9,5	2 610 692	11,4
2 klientas	784 215	4,3	2 074 540	9,0
3 klientas	621 894	3,4	1 599 244	7,0
4 klientas	598 494	3,3	1 345 582	5,9
5 klientas	506 584	2,8	1 322 561	5,8
6 klientas	378 396	2,1	932 814	4,1
7 klientas	351 164	1,9	672 917	2,9
Kiti klientai	14 712 476	80,6	13 953 610	60,8
Vertės sumažėjimas	(1 439 313)	(7,9)	(1 579 467)	(6,9) ,
Iš viso	18 252 028	100,0	22 932 493	100,0

Gautinos sumos iš pirkėjų pagal geografinius regionus:

(Eurais)	2015	2014
Vietinė rinka (Lietuva)	11 146 893	17 274 367
Rusija	6 290 844	4 720 481
Euro zonos šalys	814 291	937 645
Iš viso	18 252 028	22 932 493

Prekybos gautinų sumų senėjimas konsoliduotų finansinių ataskaitų datą gali būti detalizuojamas taip:

		Vertės		Vertės
(Eurais)	2015	sumažėjimas	2014	sumažėjimas
Neuždelstos	13 665 149		19 160 513
Uždelstos 0–30 dienų	2 131 395		437 827
Uždelstos 30–90 dienų	1 087 449		324 054
Daugiau nei 90 dienų	2 807 348	1 439 313	4 589 566	1 579 467
Iš viso	19 691 341	1 439 313	24 511 960	1 579 467

Grupės apskaitytas vertės sumažėjimas atspindi įvertintus nuostolius dėl abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Pagrindinis šio vertės sumažėjimo komponentas – individualiai įvertinti nuostoliai dėl reikšmingų abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Vertės sumažėjimo įvertinimo metodai nuolat peržiūrimi, kad skirtumai tarp įvertintų nuostolių ir faktinių nuostolių būtų kuo mažesni.

Išduotos paskolos yra gautinos iš susijusių šalių ir 2015 m. gruodžio 31 d. nebuvo pradelstos.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai susideda iš grynųjų pinigų ir pinigų banko sąskaitose, todėl su jais susijusi kredito rizika yra minimali.

Nors ekonominės aplinkybės gali turėti įtakos paskolų ir įsiskolinimų atgavimui, vadovybės nuomone, Grupei negresia reikšminga rizika patirti nuostolius, kurie viršytų jau apskaitytą vertės sumažėjimą.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika – tai rizika, kad suėjus terminui Grupė nepajėgs įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Grupė valdo likvidumo riziką siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti Grupės reputaciją. Paprastai Grupė užsitikrina pakankamą grynųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sąnaudas, įskaitant finansinių skolų padengimą. Šis užsitikrinimas neapima galimų nenuspėjamų nepaprastųjų aplinkybių (pvz. stichinių nelaimių) įtakos.

Toliau pateikiami 2015 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

		Sutartiniai
		grynųjų	6 mėn.
	Likutinė	pinigų	arba	6–12		2–5	>5
Tūkst. eurų	vertė	srautai	mažiau	mėnesių	1–2 metai	metai	metai
Įsipareigojimai
Paskolos ir lizingo įsipareigojimai	2 174	2 198	1 467	710	18	3
Skolos tiekėjams	16 752	16 752	16 752
Iš viso	18 926	18 950	18 219	710	18	3

Toliau pateikiami 2014 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

		Sutartiniai	6 mėn.
	Likutinė	grynųjų	arba	6–12		2–5	>5
Tūkst. eurų	vertė	pinigų srautai	mažiau	mėnesių	1–2 metai	metai	metai
Įsipareigojimai
Paskolos ir lizingo įsipareigojimai	8 633	8 898	6 104	171	349	1 148	1 126
Skolos tiekėjams	15 875	15 875	15 875
Iš viso	24 508	24 773	21 979	171	349	1 148	1 126

Taikytos palūkanų normos, skaičiuojant sutartinius grynųjų pinigų srautus:

	2015	2014
Paskolos ir lizingo įsipareigojimai	1,93-2,70 %	0,92–2,22 %

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų normos, turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą. 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupė nesinaudojo jokiomis finansinėmis išvestinėmis priemonėmis.

Valiutos rizika. Grupė susiduria su užsienio valiutos kurso kitimo rizika tuo atveju, kai pardavimai, pirkimai ir finansinės skolos denominuojami kitomis valiutomis nei eurais.

Rinkos rizika (tęsinys)

Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai euro atžvilgiu:

	2015 m.		2014 m.
	gruodžio	Vidurkis	gruodžio	Vidurkis
	31 d.	2015 m.	31 d.	2014 m.
1 SEK =	0,1088	0,1069	0,3625	0,3798
1 RUB =	0,0125	0,0147	0,0503	0,0688

Toliau pateikiama Grupės valiutos rizikos atvira pozicija:

2015 metai (eurais)	EUR	RUB	SEK	Kita valiuta
Pirkėjų įsiskolinimas	11 575 397	6 290 844		385 787
Suteiktos paskolos	122 158
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	28 008 394	650 167	80 376	78 322
Paskolos ir kitos finansinės
skolos	(2 174 099)
Skolos tiekėjams	(12 589 432)	(4 004 141)	(8 174)	(150 189)
Valiutos rizikos atvira pozicija	24 942 418	2 936 870	72 202	313 920
2014 metai (eurais)	LTL	EUR	RUB	SEK	Kita valiuta
Pirkėjų įsiskolinimas	16 029 067	2 479 128	4 424 298
Suteiktos paskolos	117 121	764
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	14 445 856	5 165 218	1 205 005	114 186	18 583
Paskolos ir kitos finansinės
skolos	(5 274 727)	(3 157 278)	(200 882)
Skolos tiekėjams	(13 738 917)	(664 024)	(1 471 771)	(262)
Valiutos rizikos atvira pozicija	11 578 400	3 823 808	3 956 650	113 924	18 583

Sumažėjus Rusijos rublio valiutos kursui 0,005 punkto, Grupės pelnas sumažėtų apie 1 175 tūkst. eurų.

Palūkanų normos rizika. Visoms Grupės gautoms ir suteiktoms paskoloms ir kitoms finansinėms skoloms skaičiuojamos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR. Vidutinės metinės palūkanų normos pakeitimas 1 % lemtų palūkanų sąnaudų pasikeitimą apytiksliai 21 tūkst. eurų suma.

Kapitalo valdymas

Valdybos politikos tikslas – palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį tam, kad būtų pateisintas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas bei plečiamas verslas ateityje. Valdyba seka kapitalo grąžą ir, atsižvelgdama į Grupės finansinius rezultatus ir strateginius planus, pateikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo.

Veiklos rizikos valdymas

Pagrindines Grupės veiklos rizikas sudaro konkurencija su kitomis statybos bei rangos kompanijomis Grupės veiklos rinkose, subrangovų bei kitų verslo partnerių patikimumas, gamybos pajėgumų valdymas bei patyrusių ir kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas bei jų išlaikymas. Grupės aukščiausio lygio vadovai kontroliuoja procesų ir procedūrų, kurios sumažina šias rizikas, įdiegimą.

Grupės vadovybė užtikrina, kad Grupės darbuotojai turėtų tinkamą kompetenciją, patirtį ir naujausias žinias, reikalingas jiems patikėtoms pareigoms atlikti. Grupė siunčia darbuotojus į kvalifikacijos kėlimo kursus bei organizuoja vidinius mokymus. Grupėje įdiegtos vidaus kontrolės užtikrina keturių akių principą, kai operaciją atliekančio asmens rezultatus patikrina dar vienas kontroliuojantis asmuo, autorizuodamas operaciją. Grupė samdo išorinį auditorių vidinių procesų efektyvumo patikrai, yra sudarinėjami vidaus auditoriaus vidinių procesų audito grafikai, pagal gautas rekomendacijas peržiūrimi procesai ir stiprinamos vidinės kontrolės. Be to, Grupės valdyba bei vadovybė nuolat renkasi į posėdžius (susirinkimus), kurių metu aptariami Grupės veiklos rezultatai, identifikuojamos veiklos rizikos bei sukuriami planai šių rizikų padariniams minimizuoti ar juos eliminuoti.

5. Veiklos segmentai

2015 (eurais)	Statyba	Nekilnojamojo turto vystymas	Iš viso
Pajamos	116 430 243	4 786 468	121 216 711
Savikaina	(105 515 593)	(3 063 338)	(108 578 931)
Kitos pajamos	510 783	56 349	567 132
Veiklos sąnaudos	(7 706 896)	(665 127)	(8 372 023)
Kitos sąnaudos	(398 831)	0	(398 831)
Turto vertės sumažėjimas	39 331	27 781	67 112
Amortizacija ir nusidėvėjimas	(1 169 328)	(8 433)	(1 177 761)
Veiklos rezultatas	2 189 709	1 133 700	3 323 409
Finansinės veiklos pajamos	13 174	2 273 372	2 286 546
Finansinės veiklos sąnaudos Pelno mokesčio pajamos	(766 854)	(2 087 052)	(2 853 906)
(sąnaudos)	298 825	(1 058 863)	(760 038)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	1 734 854	261 157	1 996 011

5. Veiklos segmentai (tęsinys)

Segmentų turtas

		Nekilnojamojo
2015 (eurais)	Statyba	turto vystymas	Iš viso
Ilgalaikis turtas	7 939 913	128 807	8 068 720
Atsargos	1 523 060	7 601 248	9 124 308
Kitas trumpalaikis turtas	42 758 881	6 178 991	48 937 872
Iš viso segmentų turto	52 221 854	13 909 046	66 130 900
Segmentų įsipareigojimai
Dotacijos ir subsidijos	13 467	0	13 467
Finansiniai įsipareigojimai	59 878	2 114 221	2 174 099
Skolos tiekėjams	16 740 701	11 235	16 751 936
Kitos mokėtinos sumos	9 567 005	192 147	9 759 152
Iš viso segmentų įsipareigojimų	26 381 051	2 317 603	28 698 654
Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimai	2 630 400	814	2 631 214

2014 (eurais) pertvarkyta	Statyba	Nekilnojamojo turto vystymas	Iš viso
Pajamos	104 598 592	855 637	105 454 229
Savikaina	(94 716 749)	(280 252)	(94 997 001)
Kitos pajamos	516 833	268 698	785 531
Veiklos sąnaudos	(6 673 862)	(533 050)	(7 206 912)
Kitos sąnaudos	(258 431)	(6 962)	(265 393)
Turto vertės sumažėjimas	1 457 636	25 487	1 483 123
Amortizacija ir nusidėvėjimas	(1 034 945)	(54 334)	(1 089 279)
Veiklos rezultatas	3 889 074	275 224	4 164 298
Finansinės veiklos pajamos	57 054	8 248	65 302
Finansinės veiklos sąnaudos Pelno mokesčio pajamos	(2 514 128)	(5 399 424)	(7 913 552)
(sąnaudos)	(79 654)	(180 527)	(260 181)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	1 352 346	(5 296 479)	(3 944 133)

Veiklos segmentai (tęsinys) $5.$

Segmentų turtas

2014 (eurais) pertvarkyta	Statyba	Nekilnojamojo turto vystymas	Iš viso
Ilgalaikis turtas	6 6 5 4 0 8 0	7 5 5 1 4 5 5	14 205 535
Atsargos	3 157 710	12 912 069	16 069 779
Kitas trumpalaikis turtas	46 908 046	606 674	47 514 720
Iš viso segmentų turto	56 719 836	21 070 198	77 790 034
Segmentų įsipareigojimai
Dotacijos ir subsidijos	23 0 27	0	23 027
Finansiniai įsipareigojimai	100 220	8 532 667	8 632 887
Skolos tiekėjams	15 792 836	82 138	15 874 974
Kitos mokėtinos sumos	15 505 853	2 646 642	18 152 495
Iš viso segmentų įsipareigojimų	31 421 936	11 261 447	42 683 383
Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto irangos ir įrengimų įsigijimai	1 330 717	26 4 24	1 357 141

6. Geografinė informacija

$2015$ (eurais)	Lietuva	Rusija	Norvegija	Iš viso
Pajamos	84 613 788	32 216 482	4 3 8 6 4 4 1	121 216 711
Savikaina	(75379541)	(29741971)	(3457419)	(108578931)
Kitos pajamos	514 844	52 288	0	567 132
Veiklos sąnaudos	(6254273)	(1107701)	(1010049)	(8372023)
Kitos sanaudos	(396 200)	(2631)		(398831)
Turto vertės sumažėjimas	85 915	(18803)		67 112
Amortizacija ir nusidėvėjimas	(1080122)	(30 800)	(66839)	(1177761)
Veiklos rezultatas	2 104 411	1 366 864	(147866)	3 3 2 3 4 0 9
Finansinės ir investicinės
veiklos pajamos	2 2 7 3 3 2 2	13 2 24	$\theta$	2 2 8 6 5 4 6
Finansinės ir investicinės
veiklos sąnaudos	37 092	(2890998)	$\bf{0}$	(2853906)
Pelno mokesčio pajamos
(sanaudos)	(341918)	(418120)	0	(760038)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	4 072 907	(1929030)	(147866)	1996 011

6. Geografinė informacija (tęsinys)

Segmentų turtas

2015 (eurais)	Lietuva	Rusija	Norvegija	Iš viso
Ilgalaikis turtas	8 023 307	45 413	0	8 068 720
Atsargos	5 780 058	3 344 250	0	9 124 308
Kitas trumpalaikis turtas	41 615 085	7 123 919	198 868	48 937 872
Iš viso segmentų turtas	55 418 450	10 513 582	198 868	66 130 900
Segmentų įsipareigojimai
Dotacijos ir subsidijos	13 467	0	0	13 467
Finansiniai įsipareigojimai	1 880 023	294 076	0	2 174 099
Skolos tiekėjams	13 323 094	3 390 977	37 865	16 751 936
Kitos mokėtinos sumos	7 369 234	2 365 513	24 405	9 759 152
Iš viso segmentų
įsipareigojimai	22 585 818	6 050 566	62 270	28 698 654
Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimai
	2 631 214	0	0	2 631 214

Grupė turi reikšmingų verslo interesų Rusijoje. Žemos naftos ir dujų kainos, geopolitinė įtampa bei besitęsiančios tarptautinės sankcijos pagilino Rusijos ekonominę krizę 2015 m. Reikšmingas rublio kurso kritimas euro atžvilgiu, dviženklė infliacija lėmė realiojo darbo užmokesčio Rusijoje sumažėjimą ir importo kainų kilimą bei namų ūkių išlaidų mažėjimą. Dėl šių priežasčių sumažėjusi vartotojų perkamoji galia neigiamai paveikė į vartotojus orientuotus ūkio sektorius. Besitęsianti nestabili verslo aplinka gali toliau neigiamai paveikti Grupės rezultatus bei finansinę būklę. Tokio poveikio apimtis šiuo metu negali būti įvertinta. Šios konsoliduotos finansinės ataskaitos atspindi dabartinį vadovybės įvertinimą dėl Rusijos verslo aplinkos poveikio Grupės veiklai bei finansinei būklei. Ateities verslo aplinka gali skirtis nuo vadovybės įvertinimo. Šiose konsoliduotose finansinėse ataskaitose nėra atlikti jokie koregavimai dėl Rusijoje ir kitose valstybėse vykstančių įvykių, kurie įvyko po konsoliduotų finansinių ataskaitų sudarymo datos, poveikio.

6. Geografinė informacija (tęsinys)

	2014 (eurais) pertvarkyta	Lietuva	Rusija	Norvegija	Iš viso
	Pajamos	72 988 078	25 934 516	6 531 635	105 454 229
	Savikaina	(67 416 284)	(22 815 784)	(4 764 933)	(94 997 001)
	Kitos pajamos	614 117	171 414	0	785 531
	Veiklos sąnaudos	(5 066 651)	(1 263 511)	(876 750)	(7 206 912)
	Kitos sąnaudos	(251 365)	(14 028)	0	(265 393)
	Turto vertės sumažėjimas	2 469 437	(986 314)	0	1 483 123
	Amortizacija ir nusidėvėjimas	(962 509)	(43 985)	(82 785)	(1 089 279)
	Veiklos rezultatas	2 374 823	982 308	807 167	4 164 298
	Finansinės ir investicinės
	veiklos pajamos	52 796	12 506	0	65 302
	Finansinės ir investicinės
	veiklos sąnaudos	(198 919)	(7 714 633)	0	(7 913 552)
	Pelno mokesčio pajamos
	(sąnaudos)	(620 487)	360 306	0	(260 181)
	Grynasis pelnas (nuostoliai)	1 608 213	(6 359 513)	807 167	(3 944 133)
	Segmentų turtas
	2014 (eurais) pertvarkyta	Lietuva	Rusija	Norvegija	Iš viso
	Ilgalaikis turtas	13 714 581	490 954	0	14 205 535
	Atsargos	9 569 736	6 500 043	0	16 069 779
	Kitas trumpalaikis turtas	38 642 300	8 719 658	152 762	47 514 720
	Iš viso segmentų turtas	61 926 617	15 710 655	152 762	77 790 034
	Segmentų įsipareigojimai	Lietuva	Rusija	Norvegija	Iš viso
	Finansiniai įsipareigojimai	8 368 813	264 074	0	8 632 887
	Skolos tiekėjams	13 812 630	2 062 344	0	15 874 974
	Kitos mokėtinos sumos	11 079 217	7 055 921	17 357	18 152 495
	Subsidijos ir dotacijos	23 027	0	0	23 027
	Iš viso segmentų įsipareigojimai	33 283 687	9 382 339	17 357	42 683 383
	Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir
	įrengimų įsigijimai	1 319 742	37 399	0	1 357 141
7.	Pardavimo savikaina (eurais)			2015	2014
	Statybų subrangovai			56 668 044	40 608 488
	Žaliavos ir komplektavimo gaminiai			30 367 462	33 785 072
	Darbo užmokesčio sąnaudos			12 430 859	12 092 323
	Nusidėvėjimas ir amortizacija			698 700	585 144
	Kita			9 112 566	8 511 118
	Iš viso pardavimo savikainos			109 277 631	95 582 145

8.	Pardavimo sąnaudos (eurais)	2015	2014
	Transporto paslaugų sąnaudos Reklamos ir panašios sąnaudos	398 572 164 526	343 410 164 093
	Darbo užmokesčio sąnaudos Kitos sąnaudos	26 462 5 001	39 317 6 233
	Iš viso pardavimo sąnaudų	594 561	553 053
9.	Administracinės sąnaudos
	(eurais)	2015	2014
	Darbo užmokesčio sąnaudos	4 394 298	4 207 225
	Pirktos paslaugos administracinėms reikmėms Veiklos mokesčių sąnaudos, išskyrus pelno mokestį	1 155 967 376 203	877 065 404 814
	Nusidėvėjimas	347 073	371 205
	Gautinų sumų nurašymas	156 181	27 186
	Amortizacija	23 776	29 310
	Atsargų nukainojimas (atstatymas) iki grynosios realizacinės vertės	(27 749)	840
	Gautinų sumų vertės sumažėjimas (atstatymas)	(140 154)	(1 678 354)
	Kitos sąnaudos	1 903 816	1 336 605
	Administracinių sąnaudų iš viso	8 189 411	5 575 896
10.	Darbo užmokesčio sąnaudos
	(eurais)	2015	2014
	Atlyginimai	11 809 813	10 843 723
	Privalomojo socialinio draudimo įmokos	3 631 553	3 356 461
	Dienpinigiai ir nedarbingumo pašalpos	1 020 091	1 474 920
	Sukauptų atostoginių ir premijų pokytis	496 372	715 305
	Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	16 957 829	16 390 409
	Apskaitytos:
	Pardavimo savikainoje	12 430 859	12 092 323
	Administracinėse sąnaudose	4 394 298	4 207 225
	Pardavimo sąnaudose	26 462	39 317
	Kitos veiklos sąnaudose	106 210	51 543
	Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	16 957 829	16 390 408
11.	Kitos pajamos ir sąnaudos
	(eurais)	2015	2014
	Nuomos ir kitos pajamos	288 897	535 819
	Investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimas	271 015	216 904
	Pelnas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo	7 220	32 808
	Kitų pajamų iš viso	567 132	785 531
	Nuomojamų patalpų nusidėvėjimas ir kitos sąnaudos	(384 775)	(364 368)
	Nuostoliai iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo	(14 056)	0
	Kitų sąnaudų iš viso	(398 831)	(364 368)
	Kitų pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	168 301	421 163

12. Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

(eurais)	2015	2014
Palūkanų pajamos	7 833	58 200
Pelnas iš dukterinės įmonės pardavimo	903 360	0
Dukterinių įmonių kontrolės praradimo rezultatas	1 355 784	0
Kitos pajamos	19 569	7 102
Finansinės veiklos pajamų iš viso	2 286 546	65 302
Palūkanų sąnaudos	325 724	476 295
Neigiama valiutos kurso pokyčio įtaka	2 386 883	7 368 014
Kitos sąnaudos	141 299	69 243
Finansinės veiklos sąnaudų iš viso	2 853 906	7 913 552
Finansinės veiklos pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	(567 360)	(7 848 250)

13. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos:

(eurais)	2015	2014 Pertvarkyta
Mokėtino pelno mokesčio sąnaudos Atidėtojo mokesčio pokytis	794 130 (34 092)	43 525 216 656
Pelno mokesčio sąnaudų iš viso	760 038	260 181

Mokėtino pelno mokesčio galiojančio tarifo sutikrinimas:

(eurais)	2015		2014 Pertvarkyta
Metų pelnas		1 996 011		(3 944 133)
Pelno mokesčio sąnaudų iš viso		760 038		260 181
Pelnas prieš apmokestinimą		2 756 049		(3 683 952)
Pelno mokestis, taikant Grupės
mokesčio tarifą Lietuvoje	15,0 %	413 407	15,0 %	(552 593)
Mokesčio tarifų įtaka užsienio šalių
jurisdikcijose	1,3 %	(35 035)	2,4 %	89 397
Neleidžiami atskaitymai	37,0 %	1 019 659	29,1 %	1 071 424
Neapmokestinamos pajamos	(12,8) %	(351 932)	0,5 %	19 461
Panaudoti mokestiniai nuostoliai	11,2 %	(308 178)	(0,4 %)	(14 267)
Nepripažintų laikinųjų skirtumų
pokytis	0,8 %	22 117	(9,6) %	(353 241)
	27,5 %	760 038	37,0 %	260 181

2015 m. sausio 1 d. Grupė taikė standartinį 15 % tarifą Lietuvoje, 20 % Rusijoje bei 15 % Latvijoje (2014 m. sausio 1 d. Grupė taikė standartinį 15 % tarifą Lietuvoje, 20 % Rusijoje bei 15 % Latvijoje).

13. Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtasis mokestis:

(eurais)	2015 2014 Pertvarkyta
	Laikini skirtumai	Atidėtasis mokestis	Laikini skirtumai	Atidėtasis mokestis
Gautinų sumų vertės sumažėjimas	1 439 313	258 528	1 579 467	236 920
Atsargų nukainojimas iki grynosios
realizacinės vertės	607 379	91 107	2 897 614	434 642
Sukaupti atostoginiai	1 578 118	238 522	1 455 149	226 094
Sukauptos premijos	536 878	80 532	515 468	77 620
Atidėjiniai garantiniam remontui ir
kita	812 209	121 831	742 578	111 387
Anksčiau nepripažinti mokestiniai
nuostoliai	6 472 912	1 226 376	8 010 000	1 533 499
Atidėtojo mokesčio turto iš viso Nepripažintas atidėtojo mokesčio		2 016 896		2 620 162
turtas		(1 694 833)		(1 858 187)
Pripažintas atidėtojo mokesčio turtas		322 063		761 975
Žemės ir pastatų perkainojimas	1 835 610	275 341	2 212 998	331 950
Investicinio turto perkainojimas	177 393	26 609	2 960 025	444 004
Atidėtojo mokesčio
įsipareigojimai		301 950		775 954
Iš viso atidėtojo mokesčio,
grynąja verte		20 113		(13 979)

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Grupė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas yra mažinamas tokia apimtimi, kiek nebesitikima, kad susijusi mokestinė nauda bus realizuota. Atidėtasis mokestis nuo dalies gautinų sumų vertės sumažėjimo ir mokesčių skirtumų užsienio šalių jurisdikcijose nebuvo pripažintas dėl realizavimo netikrumo.

2015 m. gruodžio 31 d. perkelti mokestiniai nuostoliai sudarė 6 473 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai sudarė 8 010 tūkst. eurų).

Atidėtojo pelno mokesčio pokytis:

		2014
(eurais)	2015	Pertvarkyta
Grynasis atidėtasis mokestis sausio 1 d.	(13 979)	202 678
Apskaityta kitose bendrosiose pajamose	0	0
Apskaityta kaip pelnas arba nuostoliai	34 092	(216 657)
Grynasis atidėtasis mokestis gruodžio 31 d.	20 113	(13 979)

Konsoliduotos finansinės ataskaitos už 2015 metus

14. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

(eurais)	Žemė ir pastatai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės	Įrankiai ir kitas turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
Savikaina (žemės ir pastatų perkainota
apskaitinė vertė)
Likutis 2014 m. sausio 1 d.	4 957 604	6 238 634	3 540 441	3 442 847	0	18 179 526
Įsigijimai	17 813	446 846	690 518	171 475	0	1 326 652
Perleidimai	(4 821)	(335 386)	(436 850)	(264 545)	0	(1 041 602)
Turto perkainojimas	43 754	0	0	0	0	43 754
Eliminuotas sukauptas nusidėvėjimas	(335 044)	0	0	0	0	(335 044)
Likutis 2015 m. sausio 1 d.	4 679 306	6 350 094	3 794 109	3 349 777	0	18 173 286
Įsigijimai	18 138	707 716	642 614	197 925	0	1 566 393
Perleidimai ir kita	(1 199 580)	(230 041)	(404 142)	(204 457)	0	(2 038 220)
Turto perkainojimas	0	0	0	0	0	0
Eliminuotas sukauptas nusidėvėjimas	(299 846)	0	0	0	0	(299 846)
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.	3 198 018	6 827 769	4 032 581	3 343 245	0	17 401 613
Nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas
Likutis 2014 m. sausio 1 d.	0	5 285 386	2 981 430	3 024 442	0	11 291 258
Nusidėvėjimas per metus	339 902	257 047	241 057	197 522	0	1 035 528
Turto perkainojimas	0	0	0	0	0	0
Perleistas turtas	(4 858)	(238 226)	(421 876)	(224 145)	0	(889 105)
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	(335 044)	0	0	0	0	(335 044)
Likutis 2015 m. sausio 1 d.	0	5 304 207	2 800 611	2 997 819	0	11 102 637
Nusidėvėjimas per metus	299 860	365 092	273 415	190 067	0	1 128 434
Turto perkainojimas	0	0	0	0	0	0
Perleistas turtas ir kita	(14)	(219 093)	(324 016)	(177 344)	0	(720 467)
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	(299 846)	0	0	0	0	(299 846)
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.	0	5 450 206	2 750 010	3 010 542	0	11 210 758
Likutinė vertė
2015 m. sausio 1 d.	4 679 306	1 045 887	993 498	351 958	0	7 070 649
2015 m. gruodžio 31 d.	3 198 018	1 377 563	1 282 571	332 703	0	6 190 855

14. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Žemė ir pastatai apskaitomi perkainota verte. Paskutinis perkainojimas buvo atliktas 2013 m. gruodžio 31 d. remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB "Matininkai", turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, susijusią su vertinamo turto vieta ir kategorija, atliktais Grupės žemės ir pastatų vertinimais bei konsultacijomis dėl galimų rinkos kainų.

Žemės ir pastatų tikroji vertė, lygi 4 468 tūkst. eurų, priskiriama 3 lygiui pagal tikrosios vertės hierarchiją. Vertinimo metodas – lyginamosios vertės.

Tikrosios vertės nustatymui naudoti reikšmingi nestebimi duomenys – kaina už 1 kvadratinį metrą/arą. Tikroji vertė padidėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų mažesnė.

Jei pastatai būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2015 m. gruodžio 31 d., būtų 1 335 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d.: 1 521 tūkst. eurų).

Nusidėvėjimas apskaitytas: Pardavimo savikainoje Administracinėse sąnaudose	673 150 347 073	560 691 371 205
Kitose sąnaudose	103 211	104 702
Kapitalizuotose sąnaudose Nusidėvėjimo iš viso	5 000 1 128 434	(1 070) 1 035 528

Žemė ir pastatai, kurių likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. lygi 2 072 359 eurams, įkeisti bankams. Lizingo sutarčių pagrindu įsigyto ilgalaikio turto (mašinų ir įrengimų bei transporto priemonių) likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. lygi 172 857 eurams (2014 m.: 201 645 eurams).

15. Nematerialusis turtas

		Programinė
(eurais)	Prestižas	įranga	Kitas turtas	Iš viso
Savikaina
Likutis 2014 m. sausio 1 d.	323 356	362 972	57 145	743 473
Įsigijimai	0	30 489	0	30 489
Perleidimai	0	(298)	0	(298)
Likutis 2015 m. sausio 1 d.	323 356	393 163	57 145	773 664
Įsigijimai	0	64 785	1 051	65 836
Perleidimai	0	(622)	0	(622)
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.	323 356	457 326	58 196	838 878
Amortizacija/vertės sumažėjimas
Likutis 2014 m. sausio 1 d.	292 751	295 192	13 676	601 619
Priskaičiuota per metus	0	40 808	12 943	53 751
Perleisto turto amortizacija	0	(295)	0	(295)
Likutis 2015 m. sausio 1 d.	292 751	335 705	26 619	655 075
Priskaičiuota per metus	0	36 782	12 545	49 327
Perleisto turto amortizacija	0	(622)	0	(622)
Koregavimas dėl euro įvedimo	1	(82)	0	(81)
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.	292 752	371 783	39 164	703 699
Likutinė vertė
2015 m. sausio 1 d.	30 605	57 458	30 526	118 589
2015 m. gruodžio 31 d.	30 604	85 543	19 032	135 179

15. Nematerialusis turtas (tęsinys)

Amortizacija apskaityta: 25 550 eurų pardavimų savikainoje, 23 776 eurai administracinėse sąnaudose (2014 m.: 24 453 eurai pardavimų savikainoje, 29 310 eurų administracinėse sąnaudose, (12) eurų kitose sąnaudose).

Prestižas yra susijęs su UAB "Alinita". Vadovybės apskaičiavimais, atsiperkamoji prestižo vertė viršija balansinę vertę, todėl nuvertėjimas nebuvo pripažįstamas.

16. Investicinis turtas

(eurais)		2015	2014
Likutis sausio 1 d.		6 101 702	5 884 798
Perleidimas	(*)	(6 101 702)	0
Įsigijimai	(**)	998 985	0
Tikrosios vertės pasikeitimas	(***)	271 015	216 904
Likutis gruodžio 31 d.		1 270 000	6 101 702

(*) 2015 m. Bendrovė septynių aukštų biurų centras Ulonų verslo centras Vilniuje buvo perleistas pardavus UAB "Verkių projektas" akcijas 2015 metais

(**) 2015 m. Grupė įsigijo 14 aukštų viešbutį Panevėžys Panevėžyje, kurio 20 % yra nuomojama trečiosioms šalims, likusi dalis nėra naudojama. Bendrovės vadovybė kol kas neturi detalių planų dėl likusio pastato panaudojimo, tačiau nėra planuojama pastatą naudoti Bendrovės veikloje, todėl visas pastatas klasifikuojamas kaip investicinis turtas.

(***) Įsigyto turto tikroji vertė nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB "Ober-Haus", turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, atliktu pastato vertinimu. Atliekant įvertinimą, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma – 9 %, kapitalizacijos norma – 7 %). Tikrosios vertės pasikeitimas apskaitytas kitose pajamose (žr. 11 pastabą).

Nustatyta investicinio turto 1 270 tūkst. eurų tikroji vertė tikrosios vertės hierarchijoje priskirta 3 lygiui.

Finansinių metų pabaigoje būsimieji minimalūs nuomos mokėjimai pagal nenutraukiamas nuomos sutartis sudarė: 85 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 121 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų (2014 m. gruodžio 31 d. – 228 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 551 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų). Nuomos pajamos per 2015 metus sudarė 29 tūkst. eurų (per 2014 metus 843 tūkst. eurų) ir buvo apskaitytos kitose pajamose.

17. Išduotos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos

Iš viso			122 158	117 885
Kitos trumpalaikės paskolos	2,0 % fiksuotos	2016-12-31	1 750	764
UAB "Naujasis Užupis"	6 mėn. EURIBOR+2,2 %	2016-12-31	120 408	117 121
(eurais)	Palūkanos	terminas	2015	2014
		Grąžinimo

18. Atsargos

(eurais)	2015	2014
Kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu	7 034 271	12 859 906
Kitos atsargos	2 090 037	3 209 873
Atsargų iš viso	9 124 308	16 069 779

Toliau pateikiamos kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu:

(eurais)	2015	2014
Savikaina:
Įsigytos žemės ir nekilnojamojo turto savikaina	2 157 141	10 255 984
Įsigytos teisės į ilgalaikę žemės nuomą savikaina	3 237 518	3 237 518
Nekilnojamojo turto projektų sąnaudos	2 148 665	2 246 383
Iš viso savikainos Nukainojimas:	7 543 324	15 739 885
Nebaigtų vykdyti projektų nukainojimas iki grynosios realizacinės
vertės	(509 053)	(2 879 979)
Iš viso nukainojimo	(509 053)	(2 879 979)
Kapitalizuotų sąnaudų iš viso	7 034 271	12 859 906
Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimo pokytis:
	2015	2014
Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimas (perleidimas) iki grynosios
realizacinės vertės laikotarpio pradžioje	2 879 979	2 908 941
Apskaityta administracinėse sąnaudose	(20 204)	(28 962)
Apskaityta finansinėse sąnaudos	(2 350 722)	0
Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimas (perleidimas) iki grynosios
realizacinės vertės laikotarpio pabaigoje	509 053	2 879 979

Kapitalizuotų sąnaudų, susijusių su nekilnojamojo turto vystymo projektais, nukainojimas yra įvertinamas atsižvelgiant į numatomas šių projektų atsiperkamąsias vertes, kurios nustatomos remiantis nepriklausomų vertintojų nustatytomis nekilnojamojo turto projektų rinkos kainomis. Kiekvienam vykdomam statybos projektui buvo įkurta specialiosios paskirties įmonė ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupė turėjo šias specialios paskirties įmones:

	Kapitalizuotų sąnaudų iš viso	Kapitalizuotos sąnaudos, įvertintos tikrosiomis vertėmis
ZAO ISK "Baltevromarket"	5 334 271	9 264 841	(i)
UAB "Ateities projektai"	400 000	400 000	(ii)
UAB "Šeškinės projektai"	1 300 000	1 300 000	(ii)
Iš viso	7 034 271	10 964 841

18. Atsargos (tęsinys)

• (i) Reikšminga investicijos į UAB "PST investicijos" atsiperkamosios vertės dalis yra susijusi su nekilnojamojo turto projektu, kurį vykdo ZAO ISK "Baltevromarket" Kaliningrade. Jau nuo 2013 m. pradžios UAB "PST investicijos" valdyba svarstė galimybes šį projektą parduoti. 2014 m. buvo pasirašytas Ketinimų protokolas tarp UAB "PST investicijos" ir ZAO "J&T bank" dėl ZAO "Baltevromarket" 100% akcijų pardavimo. Tuo pačiu buvo atliekamas finansinis patikrinimas (angl. Due Diligence), po kurio vyko tolimesnės derybos ne tik dėl ZAO "Baltevromarket" pardavimo, bet ir dėl tolimesnių projektavimo bei statybos darbų. Patikrinimą vykdė bendrovė "Cushman & Wakefield" (Maskva, Rusija). Tačiau pasikeitus rinkos situacijai Rusijoje, 2015 m. pavasarį derybos nutrūko. Siekdama pagrįsti atsiperkamąją vertę, Bendrovė turi nepriklausomo turto vertintojo rinkos kainų įvertinimą. Pagal nekilnojamojo turto eksperto "CB Richard Ellis LLC" (Maskva, Rusija) įvertinimą ZAO ISK "Baltevromarket" vystomo projekto rinkos vertė 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 9 264 841 eurą (738 380 000 Rusijos rublių). Vienas iš ZAO ISK "Baltevromarket" vystomų sklypų buvo vertinamas taikant palyginamosios vertės metodą, pagal kurį sklypo vertė – 1 893 064 eurai; kitas sklypas buvo vertinamas taikant diskontuotų pinigų srautų metodą, pagal kurį sklypo vertė – 7 371 777 eurai. Pagrindinė informacija, kuria naudojosi vertintojas taikant diskontuotų pinigų srautų metodą, gali būti išskaidyta taip:
• diskonto norma 20 %;
• planuojama kapitalizacijos norma 12 %
• prekybos centro plotas: metinės nuomos kainos nuo 5,23 iki 28,23 euro/kv. m, užimtumo koeficientas – nuo 70 % pirmaisiais metais iki 95 % paskutiniais modelio metais skirtingoms patalpoms.

(ii) Kitų projektų atsiperkamosios vertės buvo nustatytos remiantis nekilnojamojo turto vertintojų "Ober-Haus nekilnojamas turtas" rinkos kainų įvertinimu. Atliekant įvertinimą, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma – 15 %).

Toliau pateikiamos kitos atsargos:

(eurais)	2015	2014
Žaliavos ir komplektavimo gaminiai	1 181 796	2 787 302
Nebaigta gamyba ir pagaminta produkcija	739 795	294 230
Pirktos prekės, skirtos perparduoti	266 772	234 212
Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės metų pradžioje Nurašymas	(105 871) 30 969	(106 409) 18 173
Papildomas nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės per metus	(23 424)	(17 635)
Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės	(98 326)	(105 871)
Kitų atsargų iš viso	2 090 037	3 209 873

Kitų atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės pokytis buvo apskaitytas administracinėse sąnaudose.

19. Pirkėjų įsiskolinimas

(eurais)	2015	2014
Gautinos sumos iš pirkėjų	17 747 882	19 882 488
Sukauptos gautinos sumos pagal darbų įvykdymo lygio metodą	1 671 607	3 869 957
Gautinos sumos iš susijusių šalių	271 852	759 515
Vertės sumažėjimas metų pradžioje	(1 579 467)	(3 782 801)
Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų grąžinimas, nurašymas	449 343	3 092 287
Papildomas vertės sumažėjimas per metus	(309 189)	(888 953)
Vertės sumažėjimas metų pabaigoje	(1 439 313)	(1 579 467)
Pirkėjų įsiskolinimo iš viso	18 252 028	22 932 493

2015 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis statybos sutartimis susijusios patirtos sąnaudos, pridėjus pripažintą pelną ir atėmus pripažintus nuostolius, buvo lygios 110 964 476 eurams (2014 m.: 34 864 497 eurams). 2015 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis statybos sutartimis susijusios išrašytos sąskaitos sudarė 112 680 515 eurų (2014 m.: 36 233 914 eurų). Skirtumas tarp šių sumų pateiktas kaip ateinančių laikotarpių pajamos (atskleista 26 pastaboje), kurių suma 2015 m. gruodžio 31 d. lygi 1 716 039 eurams (2014 m.: 1 369 417 eurų).

2015 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimus sudaro sulaikytos sumos (sulaikyta suma – suma, kuri sudaro atitinkamą procentą nuo bendros kontrakto sumos ir kuri grąžinama pridavus objektą ir pateikus sulaikytų pinigų bankinę garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą), sudarančios 773 591 eurą (2014 m.: 1 783 584 eurus), kurios susijusios su nebaigtomis vykdyti statybos sutartimis.

Iš pirkėjų gauti išankstiniai apmokėjimai 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 523 290 eurų (2014 m. gruodžio 31 d.: 9 844 344 eurus).

20. Kitas trumpalaikis turtas

(eurais)	2015	2014
Finansinis turtas
Deponuotos lėšos už garantiją	278 400	0
Sukaupta gautina suma iš užsakovo	169 014	0
Nefinansinis turtas
PVM permoka	355 160	1 113 824
Kitas trumpalaikis turtas	30 127	5 846
Kito trumpalaikio turto iš viso	832 701	1 119 670

21. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

(eurais)	2015	2014
Pinigai bankuose Pinigai kasoje	28 800 038 17 221	20 940 852 7 996
Pinigų ir pinigų ekvivalentų iš viso	28 817 259	20 948 848

22. Kapitalai ir rezervai

Grupės įstatinį kapitalą sudaro 16 350 000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 0,29 euro. Grupės įstatinis kapitalas yra pilnai apmokėtas. Paprastųjų akcijų savininkai turi vieno balso už vieną akciją teisę Grupės akcininkų susirinkime bei teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, ar lėšas įstatinio kapitalo mažinimo atveju. 2015 metais nebuvo įstatinio kapitalo pokyčių.

Toliau pateikiami rezervai:

(eurais)	2015	2014
Perkainojimo rezervas	1 552 617	1 897 270
Privalomasis rezervas	598 468	598 468
Valiutos perskaičiavimo rezervas	3 446 256	2 432 787
Rezervų iš viso	5 597 341	4 928 525

Perkainojimo rezervas susijęs su žemės ir pastatų perkainojimu ir lygus perkainojimo likutinei vertei atėmus susijusį atidėtojo mokesčio įsipareigojimą.

Perkainojimo rezervo judėjimas:	2015	2014
Perkainojimo rezervas sausio 1 d.	1 897 270	2 141 658
Perkainojimo rezultatas	0	(53 562)
Perkainojimo nusidėvėjimas	(405 474)	(224 501)
Su perkainojimu susijęs atidėtasis mokestis	0	0
Su perkainojimo nusidėvėjimu susijęs atidėtasis mokestis	60 821	33 675
Perkainojimo rezervas gruodžio 31 d.	1 552 617	1 897 270

Privalomasis rezervas sudarytas pagal įstatymų reikalavimus, t. y. į rezervą kasmet turi būti pervedama ne mažesnė nei 5 % grynojo pelno suma, kol rezervas nebus mažesnis nei 10 % įstatinio kapitalo. Rezervas gali būti naudojamas tik nuostoliams dengti.

23. Vienai akcijai tenkantis pelnas

Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai	0,12	(0,24)
Grynasis metų rezultatas, tenkantis Grupės akcininkams Vidutinis akcijų skaičius	1 996 011 16 350 000	(3 944 133) 16 350 000
(eurais)	2015	2014 Pertvarkyta

Grupė neturi potencialių akcijų, kurioms būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas, t. y. jis yra lygus vienai akcijai tenkančiam pelnui. Dėl šios priežasties pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai), naudojamas vienai akcijai tenkančio pelno skaičiavime, yra vienodi.

24. Paskolos ir kitos finansinės skolos

(eurais)	2015	2014
Paskolos	2 114 221	8 532 667
Lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimai	59 878	100 220
Paskolų ir kitų finansinių skolų iš viso	2 174 099	8 632 887
Ilgalaikiai įsipareigojimai	20 907	2 430 940
Trumpalaikiai įsipareigojimai	2 153 192	6 201 947
Paskolų ir kitų finansinių skolų iš viso	2 174 099	8 632 887

Toliau pateikiamas paskolų išskaidymas:

(eurais)	Palūkanų norma	Galioja	2015	2014
Bankas	1 mėn. Euribor+0,6	2013/11	0	3 917 612
Bankas	3 mėn. Euribor+1,9	2021/11	0	2 371 063
Bankas	3 mėn. Euribor+1,9	2015/12	0	252 720
AB "Panevėžio keliai"
(paskola)	1 ir 6 mėn.Euribor+1,9	2016/09	1 820 145	1 727 198
Fiziniai asmenys	12 % fiksuotos	2016/04	294 076	264 074
Paskolų iš viso			2 114 221	8 532 667

Kitose finansinėse skolose apskaityti įsipareigojimai už lizingo sutarčių pagrindu įsigytą ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. lygi 172 857 eurams, ir įsipareigojimai bankui už išleistas garantijas.

Susitarimo pradžioje Grupė nustato, ar toks susitarimas yra nuoma, ar jis apima nuomą. Atitinkamas turtas yra nuomos objektas, jei susitarimo įvykdymas priklauso nuo to konkretaus turto naudojimo. Susitarimas suteikia teisę naudoti tą turtą, jei susitarimas suteikia teisę Grupei kontroliuoti tą turtą.

Toliau pateikiamas finansinės nuomos įsipareigojimų išskaidymas:

2015 metai (eurais)	Minimalios įmokos	Palūkanos	Vertės dengimas
Mokėtinos mažiau nei per vienerius metus Mokėtinos tarp vienerių ir penkerių metų	40 458 20 952	1 487 45	38 971 2 0907
	61 410	1 532	59 878
2014 metai (eurais)	Minimalios įmokos	Palūkanos	Vertės dengimas
Mokėtinos mažiau nei per vienerius metus Mokėtinos tarp vienerių ir penkerių metų	40 869 60 802	526 925	40 343 59 877
	101 671	1 451	100 220

25. Atidėjiniai

(eurais)	2015	2014
Atidėjiniai garantiniam remontui	548 057	500 427
Kiti	264 152	242 151
Atidėjiniai iš viso	812 209	742 578

25. Atidėjiniai (tęsinys)

Atidėjinių garantiniam remontui pokytis:

	2015	2014
Atidėjiniai garantiniam remontui laikotarpio pradžioje	500 427	392 556
Sukaupta per laikotarpį	233 152	222 978
Panaudota per laikotarpį	(185 522)	(115 107)
Atidėjiniai garantiniam remontui laikotarpio pabaigoje	548 057	500 427

Atidėjiniai garantiniam remontui susiję su statybos objektais, pastatytais 2011–2015 metais. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Grupė turi garantinį įsipareigojimą statybos darbams, kurio trukmė – nuo 5 iki 10 metų po statybos darbų pridavimo. Atidėjiniai garantiniam remontui paremti vertinimais, atliktais remiantis istorinėmis faktiškai patirtomis garantinių remontų sąnaudomis. Atidėjinių garantiniam remontui pasikeitimas pripažįstamas pardavimo savikainoje.

26. Kiti įsipareigojimai (nefinansiniai straipsniai)

(eurais)	2015	2014
Ateinančių laikotarpių pajamos pagal darbų įvykdymo lygio metodą	1 716 039	1 369 417
Sukaupti atostoginiai	1 578 118	1 455 149
Mokėtini atlyginimai ir susiję mokesčiai	1 199 336	1 196 239
Mokėtinas PVM	1 044 740	1 144 970
Atlyginimų priedai darbuotojams	536 878	517 468
Subsidijos ir dotacijos	13 467	23 027
Kiti įsipareigojimai	841 056	526 136
Kitų įsipareigojimų iš viso	6 929 634	6 232 406
Iš jų:
Ilgalaikė dalis	73 467	91 551
Trumpalaikė dalis	6 856 167	6 140 855

27. Nebalansiniai įsipareigojimai

Bankai išleido 8 753 173 eurų garantijas trečiosioms šalims, kurios susijusios su Grupės statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais. Šių garantijų galiojimas baigiasi nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2021 m. sausio 25 d.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių apskaitinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. lygi 1 008 563 eurams, yra įkeisti bankui už suteiktą garantijų limitą ir banko išleistas garantijas. Garantijų limito suma – 5 000 000 eurų, panaudota suma 2015 m. gruodžio 31 d. – 4 734 452 eurai. Garantijų limito sutartis galioja iki 2017 m. birželio 2 d. 2016 m. kovo 16 d. pasirašytas papildomas susitarimas dėl garantijų limito padidinimo iki 10 000 000 eurų.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių apskaitinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. lygi 1 063 796 eurams, yra įkeisti bankui už suteiktą garantijų limitą. Garantijų limito suma – 2 896 200 eurų, panaudota suma 2015 m. gruodžio 31 d. – 1 164 343 eurai. Garantijų limito sutartis galioja iki 2017 m. liepos 31 d. su galimybe išleisti garantijas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

2015 m. gegužės 19 d. vienerių metų terminui pasirašyta laidavimo sutartis su medžiagų tiekimo įmone už 300 000 Lenkijos zlotų Lenkijos dukterinės įmonės įsipareigojimus.

27. Nebalansiniai įsipareigojimai (tęsinys)

2016 m. vasario 26 d. keturių mėnesių terminui pasirašyta laidavimo sutartis su medžiagų tiekėju AB "Aksa" už 390 067 eurų Švedijos dukterinės įmonės įsipareigojimus.

Grupė dalyvauja keliose teisminėse bylose, kurių baigtis, vadovybės vertinimu, neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

28. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Susijusiomis su Grupe šalimis pripažįstami akcininkai, darbuotojai, valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai, per vieną arba daugiau tarpininkų, kontroliuoja Grupę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi, galiojant sąlygai, kad šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir valdymo sprendimus.

2015–2014 m. Grupė vykdė pirkimų ir pardavimų sandorius su patronuojančia Grupės įmone AB "Panevėžio keliai" bei dukterinėmis AB "Panevėžio keliai" įmonėmis. Toliau pateikiami įvykdyti sandoriai su susijusiomis šalimis per 2015–2014 m.:

(eurais)	Sandorio pobūdis	2015	2014
Pardavimai:
AB "Panevėžio keliai"	Prekės ir paslaugos	518 458	2 299 925
UAB "Ukmergės keliai"	Prekės ir paslaugos	158 612	0
UAB "Aukštaitijos traktas"	Prekės ir paslaugos	1 000	6 082
UAB "Alproka"	Prekės ir paslaugos	100	0
UAB "Naujasis Užupis"	Prekės ir paslaugos	20 937	0
UAB "Convestus"	Prekės ir paslaugos	1 995	0
UAB "Sostinės gatvės"	Prekės ir paslaugos	6 621	671
Grupės akcininkai	Prekės ir paslaugos	215	0
Pirkimai:
AB "Panevėžio keliai"	Prekės ir paslaugos	722 111	588 262
UAB "Aukštaitijos traktas"	Prekės ir paslaugos	6 924	99 651
UAB "Ukmergės keliai"	Prekės ir paslaugos	848	394
UAB "Keltecha"	Prekės ir paslaugos	36 088	16 570
UAB "Gelbera"	Prekės ir paslaugos	25 883	34 248
UAB "Convestus"	Paslaugos	1 400	0
UAB "Sostinės gatvės"	Prekės ir paslaugos	286 285	76 346
(eurais)		2015	2014
Gautinos sumos:
AB "Panevėžio keliai" (pirkėjo įsiskolinimas)		14 973	113 992
UAB "Panevėžys" (pirkėjo įsiskolinimas)		0	642 464
UAB "Aukštaitijos traktas" (pirkėjo įsiskolinimas)		0	3 049
UAB "Alproka" (pirkėjo įsiskolinimas)		10	10
UAB "Naujasis Užupis" (paskola ir palūkanos)		120 954	121 680
UAB "Construktus" (pirkėjo įsiskolinimas)		0	2 337
Mokėtinos sumos:			0
UAB "Sostinės gatvės"		157 802	44 973
AB "Panevėžio keliai"		2 023 817	171 056
UAB "Gelbera"		1 903	2 752
UAB "Naujasis Užupis"		0	2 098
UAB "Keltecha"		6 951	12 614

Atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos, mokėtini vadovybei, įskaitant valdybą, 2015 m. sudarė 1 555 726 eurus (2014 m.: 992 907 eurus).

29. Finansinių instrumentų tikroji vertė

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį pagrindinėje (arba palankiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant vertinimo metodiką.

Nustatydama finansinių priemonių tikrąją vertę, Grupė naudoja tokius metodus ir prielaidas:

2015 m. gruodžio 31 d.

	Apskaitinė vertė		Tikroji vertė
	Iš viso	1 lygis	2 lygis	3 lygis
Finansinis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai	18 252 028			18 252 028
Suteiktos paskolos	122 158			122 158
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	28 817 259	28 817 259
Finansinio turto iš viso	47 191 445	28 817 259	0	18 374 186
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos, kurioms
skaičiuojamos palūkanos	(2 114 221)			(2 114 221)
Finansinės nuomos mokėjimai	(59 878)			(59 878)
Skolos tiekėjams	(16 751 936)			(16 751 936)
Finansinių įsipareigojimų iš viso	(18 926 035)	0	0	(18 926 035)

2014 m. gruodžio 31 d.

	Apskaitinė vertė	Tikroji vertė
	Iš viso	1 lygis	2 lygis	3 lygis
Finansinis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai	22 932 493			22 932 493
Suteiktos paskolos	117 885			117 885
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	20 948 848	20 948 848
Finansinio turto iš viso	43 999 226	20 948 848	0	23 050 378
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos, kurioms
skaičiuojamos palūkanos	(8 532 667)			(8 532 667)
Finansinės nuomos mokėjimai	(100 220)			(100 220)
Skolos tiekėjams	(15 874 970)			(15 874 970)
Finansinių įsipareigojimų iš viso	(24 507 857)	0	0	(24 507 857)

2015 m. ir 2014 m. Grupė neatliko jokių sumų perkėlimų tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių.

Grynieji pinigai

Tai piniginės lėšos, kurių vertė yra jų tikroji vertė.

Gautinos sumos ir terminuoti indėliai

Prekybos ir kitų gautinų sumų bei terminuotų indėlių tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpesnio nei šešių mėnesių laikotarpio prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Tikroji vertė nustatoma atskleidimo tikslais.

Finansiniai įsipareigojimai

Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą ataskaitų parengimo dieną, dabartine verte. Finansinės nuomos rinkos palūkanų norma nustatoma pagal panašias nuomos sutartis. Trumpesnio laikotarpio finansinių įsipareigojimų, kuriems nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Tikroji vertė skirstoma pagal hierarchiją, kuri atskleidžia naudotų pradinių įvertinimo duomenų reikšmingumą. Tikrosios vertės hierarchijoje yra šie lygiai:

1 lygis – aktyviose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose nustatytos kainos (nepakoreguotos);

2 lygis – kiti pradiniai duomenys, išskyrus į 1 lygį įtrauktas nustatytas turto arba įsipareigojimų kainas, kurios stebimos tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvestos iš kainų);

3 lygis – turto ir įsipareigojimų pradiniai duomenys, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi pradiniai duomenys).

Grupė neturi finansinio turto ir įsipareigojimų, apskaitomų tikrąja verte.

Finansinės priemonės, neapskaitomos tikrąja verte

Pagrindiniai Grupės finansiniai instrumentai, neapskaityti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, terminuoti indėliai, prekybos ir kitos mokėtinos sumos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolinimosi lėšos. Grupės vadovybės nuomone, šių finansinių instrumentų likutinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms, nes skolinimosi sąnaudos yra susietos su tarpbankine skolinimosi palūkanų norma EURIBOR, o kitas finansinis turtas ir įsipareigojimai yra trumpalaikiai, todėl jų tikrosios vertės svyravimas nėra reikšmingas.

30. Investicijos į dukterines įmones, nekontroliuojančios dalys

2015 m. gruodžio 31 d. AB "Panevėžio statybos trestas" priklausė 96 % dukterinės įmonės UAB "Vekada", 68 % dukterinės įmonės UAB "PST investicijos" ir 87,5 % dukterinės įmonės OOO "Teritorija" paprastųjų vardinių akcijų, ji laikoma dukterinių įmonių kontroliuojančiu akcininku.

30. Investicijos į dukterines įmones, nekontroliuojančios dalys (tęsinys)

Pagrindiniai dukterinių bendrovių, kurios turi nekontroliuojančią dalį, finansiniai rodikliai (tūkst. eurų):

	UAB "PST investicijos"
	2015	2014
Nekontroliuojanti dalis, proc.	32 %	32 %
Ilgalaikis turtas	126	6 725
Trumpalaikis turtas	12 899	10 254
Turto iš viso	13 025	16 979
Ilgalaikiai įsipareigojimai	35	9
Trumpalaikiai įsipareigojimai	9 050	8 545
Įsipareigojimų iš viso	9 085	8 554
Grynasis turtas	3 940	8 425
Grynasis turtas, tenkantis nekontroliuojančiai daliai	1 261	2 696
Pajamos	987	972
Sąnaudos	(1 744)	(1 579)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	(757)	(607)
Kitos bendrosios pajamos	0	0
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis nekontroliuojančiai daliai	(242)	(194)
Kitos bendrosios pajamos, tenkančios nekontroliuojančiai daliai	0	0
Pagrindinės veiklos pinigų srautai	530	89
Investicinės veiklos pinigų srautai Finansinės veiklos pinigų srautai	2 (86)	(1 204) 1 213
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)	446	98
	2015	2014
Nekontroliuojanti dalis, proc.
	4 %	4 %
Ilgalaikis turtas	455	470
Trumpalaikis turtas	1 267	1 810
Turto iš viso	1 722	2 280
Ilgalaikiai įsipareigojimai	42	43
Trumpalaikiai įsipareigojimai	391	548
Įsipareigojimų iš viso	433	591
Grynasis turtas Grynasis turtas, tenkantis nekontroliuojančiai daliai	1 289 52	1 689 68
Pajamos	3 080	3 351
Sąnaudos	3 465	(3 248)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	(385)	103
Kitos bendrosios pajamos	0	0
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis nekontroliuojančiai daliai	(15)	4
Kitos bendrosios pajamos, tenkančios nekontroliuojančiai daliai	0	0
Pagrindinės veiklos pinigų srautai	311	10
Investicinės veiklos pinigų srautai	(58)	(72)
Finansinės veiklos pinigų srautai Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)	(18) 235	(23) (85)

	OOO "Teritorija"
	2015	2014
Nekontroliuojanti dalis, proc.	12,5 %	12,5 %
Ilgalaikis turtas	3	32
Trumpalaikis turtas	1 051	3 301
Turto iš viso	1 054	3 333
Ilgalaikiai įsipareigojimai	0	1 915
Trumpalaikiai įsipareigojimai	1 532	2 271
Įsipareigojimų iš viso	1 532	4 186
Grynasis turtas	(478)	(853)
Grynasis turtas, tenkantis nekontroliuojančiai daliai	(60)	(107)
Pajamos	3 859	8
Sąnaudos	(3 570)	(1 149)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	289	(1 141)
Kitos bendrosios pajamos	0	0
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis nekontroliuojančiai daliai	36	(143)
Kitos bendrosios pajamos, tenkančios nekontroliuojančiai daliai	0	0
Pagrindinės veiklos pinigų srautai	585	(281)
Investicinės veiklos pinigų srautai	0	(4)
Finansinės veiklos pinigų srautai	614	298
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)	(29)	13

31. Klaidų taisymas

Sudarant ataskaitas buvo rasta klaida apskaičiuojant atidėtojo mokesčio turtą, susidarantį iš veiklos Rusijoje. Ataskaitos buvo koreguotos sumažinant atidėtojo mokesčio turtą, susidarantį iš veiklos Rusijoje. Vadovybė įvertino padėtį iš naujo ir nutarė pripažinti vertės sumažėjimą tam, kad atspindėtų netikrumus ir riziką, kylančią iš Rusijos rinkos, kurioje Grupė atlieka projektus. Klaidą nutarta ištaisyti retrospektyviai. Klaida buvo ištaisyta pertvarkant visas su klaida susijusias praėjusių finansinių metų konsoliduotų finansinių ataskaitų eilutes. Pateikiamoje lentelėje atskleidžiama klaidos taisymo įtaka Grupės konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms.

Klaidq taisymas (tgsinys)

i) Konsoliduota finansin6s bDkles ataskaita

21114 m. gruodZio 3l d.	PrieS pertvarkym4	Koregavimas	Po pertvarkymo
Atiddtojo mokesdio turtas;	l 870 545	(l 108 570)	7151975
Kita	77 028 0s9		77 028 059
Iurto i5 viso {sipareigojimq i5 viso llendrovds akcininkams tenkanti nuosavo kapitalo	78 898 604 42 683 383	(1 108 s70) -	71 71 0 034 42 683 383
dalis	3s 232 92s	(7s7 641)	3441s284
Nekontroliuojanti dalis	982 296	(3s0 929)	631 367
i\uosavas kapitalas i5 viso	36 215 221	(1 108 s70)	3s 106 6s1

ii) Konsoliduota bendrqjq pajamq ataskaita

Uii metus, pasibaigusius 2014 n. gruodZio 3l d.	PrieS	pertvarkym4 Koregavimas	Po pertvarkymo
Pelno mokestis	848 389	(l 108 570)	(260 181)
trlita	(3 683 9s2)		(3 683 e52)
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantys Bendrovds akcininkams Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantys	(t 674 s27)	(7s7 64t)	(2 432 168)
nekontroli uojandiai daliar	(r 161 036)	(3s0 e2e)	(1 5ll 96s)
Grynasis pelnas (nuostotriai) i5 viso	(2 83s s63)	(1 108 s70)	(3 e44 r33)
I5 viso bendrqjq pajamq	141 893	(1 108 s70)	(e66 677)

32, P,obalansiniaiivykiai

Po frnansiniq metq pabaigos iki Siq konsoliduotq finansiniq ataskaitq patvirtinimo neivyko jokiq pobalansiniq ivykiq, kurie turetq itakos konsoliduotorns finansinLdms ataskaitoms ar turetu brlti atsrkleisti.

Generalinis direktorius

Dalius Gesevidius

Vyriausioji buhaltere

Danguole Sirvinskiene

AB "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS

Pranešimas parengtas už 2015 metus.

2. EMITENTAS IR JO KONTAKTINIAI DUOMENYS

Emitento pavadinimas	Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas"
Įstatinis kapitalas	4 741 500 eurų
Būstinės adresas	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuva
Telefonas	(8~45) 505 503
Faksas	(8~45) 505 520
Elektroninis paštas	pst@pst.lt
Teisinė-organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1993 m. spalio 30 d., Panevėžio miesto valdyba
Registracijos Nr.	AB 9376
Įmonių rejestro kodas	147732969
Įmonės PVM kodas	LT477329610
Juridinių asmenų registro tvarkytoja	Valstybės įmonė Registrų centras
Interneto adresas	www.pst.lt

3. EMITENTO PAGRINDINIS VEIKLOS POBŪDIS

Pagrindinė įmonės ir dukterinių įmonių (grupės) veiklos sritis – įvairios paskirties pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas Lietuvoje ir už jos ribų, statybinių medžiagų pardavimas, nekilnojamojo turto vystymas. Be šios veiklos, įmonė užsiima patalpų ir mechanizmų nuoma.

Vizija – tapti pripažinta statybos sektoriaus lydere, naudojančia pažangias technologijas, garantuojančia kokybę bei sutartus darbų atlikimo terminus.

Misija – sąžiningai vykdydami įsipareigojimus, plėtodami ilgalaikį bendradarbiavimą ir siūlydami brandžius statybų sprendimus, didiname vertę akcininkams ir plėtojame įmonės veiklą. Kuriame aukštesnės kokybės aplinką verslui, visuomenei ir žmonėms.

4. SUTARTYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKU

Nuo 2013 m. bendrovės vertybinių popierių apskaitą pavesta tvarkyti AB finansų maklerio įmone "Finasta".

5. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE

AB "Panevėžio statybos trestas" paprastosios vardinės akcijos – 16 350 000 vnt. 0,29 euro nominalios vertės – nuo 2006 m. liepos 13 d. įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą.

Bendrovės akcijų kainos dinamika VVPB per 2011–2015 metus (Eurai)

Paskutinė akcijos kaina 2014 12 31	Vidutinė akcijos kaina per 2015 m	Didžiausia akcijos kaina per 2015 m.	Mažiausia akcijos kaina per 2015 m.	Paskutinė akcijos kaina 2015 12 31
0,858 EUR	0,965 EUR	1,09 EUR	0,84 EUR	0,925 EUR

Kapitalizacija, mln. eurų
2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m.
17,82	15,19	18,47	14,03	15,12

6. OBJEKTYVI ĮMONĖS BŪKLĖS, VEIKLOS VYKDYMO IR PLĖTROS APŽVALGA, PAGRINDINIŲ RIZIKOS RŪŠIŲ IR NEAPIBRĖŽTUMŲ, SU KURIAIS ĮMONĖ SUSIDURIA, APIBŪDINIMAS

AB "Panevėžio statybos trestas" ir toliau išlieka viena didžiausių statybos bendrovių Lietuvoje.

2015 metai bendrovei buvo nelengvi. Išliko sudėtinga konkurencinė aplinka statybų rinkoje. Vis dar įtempta ekonominė ir geopolitinė padėtis Rytuose turėjo įtakos bendrovės veiklai ir jos finansiniams rezultatams. Nemažai Lietuvos įmonių savo paslaugas parduoda Skandinavijos valstybėse, kaimyninėje Latvijoje ir Lenkijoje, tad ir AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupės eksporto kryptys keičiasi. 2015 metais buvo uždarytas filialas Kaliningrado srityje bei atstovybė Čerepoveco mieste. Ataskaitiniais metais bendrovė pradėjo eksportą į Švediją. AB "Panevėžio statybos trestas" dukterinė įmonė AB "PST Nordic", pasirašė statybos rangos sutartį su "Åke Sundvall Byggnads" AB.

PST įmonių veikla turi reikšmingos įtakos šalies infrastruktūros plėtrai, įgyvendinti unikalūs, nacionalinės reikšmės užsakymai prisideda prie atsakingos bendrovės įvaizdžio stiprinimo tarp klientų ir verslo partnerių. Klientai pasitiki PST ir vertina kaip patyrusią didelių ir technologiškai sudėtingų objektų statytoją.

2015 metais baigti Tauragės rajone pastatyti dumblo apdorojimo įrenginiai, kuriuose bus tvarkomos nuotėkos ir utilizuojamas visas Tauragės regiono dumblas. Sėkmingai pabaigti Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato statybos darbai. Naujai pastatytas policijos komisariatas su areštine. Per 2015 metus laimėti konkursai ir pasirašytos naujos sutartys (UAB "Smurfit Kappa Baltic" naujo pakuočių gamybinio pastato statyba Savanorių prospekte, Vilniuje, UAB "Litcargus" sandėliavimo pastato su garažu ir administracinėmis patalpomis statyba, Vilniaus oro uosto teritorijoje, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos rekonstravimo darbai T. Kosciuškos g. 11A Vilniuje, AB "Baltic Shopping Centers" dėl prekybos ir laisvalaikio centro "Mega" išplėtimo ir teritorijos sutvarkymo darbų, UAB "Wirtgen Lietuva" dėl naujo sandėliavimo paskirties pastato su administracinėmis patalpomis statybos Liepkalnio g. 188, Vilniuje) leidžia tikėtis, jog PST ir toliau dirbs stabiliai uždirbdama pelną ir išlaikydama aukštą kokybės standartą.

Kasmetiniame pramonininkų konfederacijos organizuojamame konkurse "Lietuvos metų gaminys" 2015 m. įmonė apdovanota aukso medaliu už Tauragės dumblo apdorojimo įrenginių statybą.

2015 metais įmonės sudėtyje ir toliau veikė šie filialai: "Gerbusta", besispecializuojanti inžinerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, "Pastatų apdaila", atliekanti pastatų vidaus ir išorės apdailos darbus, filialai "Betonas", "Konstrukcija", "Stogas", kuriuose koncentruojami gamybiniai pajėgumai, Vilniaus filialas "Genranga", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione, ir filialas "Klaipstata", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Klaipėdos regione. Įmonė turi nuolatinę buveinę Latvijoje bei Švedijos Karalystėje.

Rizikos veiksniai, susiję su įmonės veikla:

• Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas;
• Didelė konkurencija;
• Rusijos agresyvus elgesys ir su tuo susijęs Rusijos rublio svyravimas;
• Dempingas.

Kita informacija apie Grupei iškylančios rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (4-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (4 oje pastaboje).

7. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DUKTERINES ĮMONES

AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupę 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė šios bendrovės:

Dukterinės įmonės	Veiklos pobūdis	Valdoma dalis (proc.)	Buveinės adresas
UAB "Skydmedis"	Statyba: skydiniai namai	100	Pramonės g. 5, Panevėžys Tel. 8 45 583341
UAB "Metalo meistrai"	Statyba	100	Tinklų g. 7, Panevėžys
UAB "Vekada"	Statyba: elektros instaliacija	95,6	Marijonų g. 36, Panevėžys Tel. 8 4 5461311
UAB "Alinita"	Statyba: kondicionavimo įranga	100	Tinklų g. 7, Panevėžys Tel. 8 45 467630
"Kingsbud" Sp.z.o.o.	Tarpininkavimo paslaugos	100	A. Patli, 16-400 Suwalki, Polska
"PS Trests" SIA	Statyba	100	Skultes iela 28, Skulte, Marupes nov.LV-2108 Tel. +371 29525066
"Baltlitstroij" OOO	Statyba	100	Sovetskij pr. 43, Kaliningradas Tel. 0074012350435
"Teritorija" OOO	Nekilnojamojo turto vystymas	87,5	Lunačiarskio per. 43- 27, Čerepovecas Bologdos sritis
AB PST Nordic	Statybos darbai	100	KROSSGATAN 25 162 50 Vällingby Stockholms län
UAB "PST Investicijos"	Nekilnojamojo turto vystymas	68	Verkių g. 25C, Vilnius Tel. 8 5 2102130
UAB "PST investicijos" dukterinės įmonės:
UAB "Ateities projektai"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
UAB "Šeškinės projektai"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Verkių g. 25C, Vilnius
ZAO "ISK Baltevromarket"	Nekilnojamojo turto vystymas	100	Pobedi aikštė 10, Kaliningradas

UAB "Skydmedis" (įm. kodas 148284718) įsteigta ir pradėjo savo veiklą 1999 06 17.

Pagrindinė įmonės veikla yra: skydinių surenkamų namų gamyba, statyba ir įrengimas.

2015 m. gavo 5 000 tūkst. eurų pajamų ir uždirbo 405 tūkst. eurų grynojo pelno. Metinė apyvarta, lyginant su 2014 m. (4 301 tūkst. eurų), padidėjo 16,3 proc. 2015 metais įmonė didžiąją pajamų dalį gavo užsienyje: Norvegijoje – 67,58 proc., Prancūzijoje, Šveicarijoje ir kitose valstybėse 15,72 proc., Lietuvoje uždirbta pajamų dalis sudaro 16,7 proc. 2015 metų pabaigoje įmonėje dirbo 89 darbuotojai

	2013 m.	2014 m.	2015 m.
Pardavimo pajamos, tūkst. eurų	3	4	5
	345,5	301,1	000,0
Grynasis pelnas, tūkst. eurų	279,4	367,2	405,0
Grynasis pelningumas	8,4	8,5	8,1
	%	%	%

UAB "Skydmedis" pagrindiniai veiklos rodikliai:

UAB "Skydmedis" ir toliau tobulins "Lean" sistemą, kurios pagrindinis tikslas – naudojant mažesnius išteklius, sukurti didesnę vertę klientui ir didinti savo konkurencingumą. Bendrovė nuolat tobulina skydinių – karkasinių namų projektavimą, gamybą, montavimą, jų kokybę bei pardavimus.

UAB "Metalo meistrai" (įm. kodas 148284860) įsteigta 1999 06 16. Veiklą pradėjo 1999 07 01. Bendrovės veikla yra metalo konstrukcijų ir konstrukcijų dalių gamyba.

2015 m. pardavimo pajamos buvo 3 067 tūkst. eurų, lyginant su 2014 metais pajamos sumažėjo 36 proc. Įmonė 2015 metus patyrė 500 tūkst. eurų nuostolių. Bendrovės pajamos Lietuvoje sudarė 38,3 proc., Norvegijoje – 32,8 proc., kitose užsienio šalyse (Vokietija ir Švedija) – 28,9 proc. 2015 metų pabaigoje įmonėje dirbo 70 darbuotojų.

UAB "Metalo meistrai" pagrindiniai veiklos rodikliai:

	2013 m.	2014 m.	2015 m.
Pardavimo pajamos, tūkst.	3	4	3
eurų	180,8	801,3	067,0
Grynasis pelnas, tūkst. eurų	-5	355,9	-500,0
Grynasis pelningumas	-0,15	7,41	-16,30
	%	%	%

Įmonėje įdiegta kokybės valdymo sistema ISO 9001:2008, aplinkos apsaugos sistema ISO 14001:2004, bei gauti EN 1090 – plieno konstrukcijų gamybos kontrolės sertifikatas ir ISO 3834- 3 – metalų lydomojo suvirinimo kokybės valdymo sistemos standarto sertifikatas.

2016 m. Įmonė numato toliau vykdyti metalo konstrukcijų ir konstrukcijų dalių gamybą, didinti apyvartą ir pelningumą, reaguoti į pokyčius rinkoje. Pagrindinės pajėgos bus skirtos naujų pardavimų užsakymų paieškai Lietuvoje ir užsienyje.

UAB "Vekada" (įm. kodas 147815824) įsteigta 1963 01 01 kaip "Elektros montavimo valdyba" ir 1994 05 16 perregistruota į UAB "Vekada". Pagrindinė įmonės veikla yra elektros montavimo darbai (EMD). Ataskaitiniais metais šalia įprastų elektrotechninių darbų toliau buvo vykdomos silpnų srovių darbų sritys: vaizdo stebėjimo sistemos, apsauginė ir gaisrinė signalizacija, inžinerinių sistemų valdymas.

Bendrovė 2015 m. turėjo 3 040 tūkst. eurų pajamų, tačiau patyrė 385 tūkst. eurų nuostolių. 2015 m. pabaigoje bendrovėje dirbo 67 darbuotojai.

	2013 m.	2014 m.	2015 m.
Pardavimo pajamos, tūkst.	3	3	3
eurų	493,5	336,5	070,0
Grynasis pelnas, tūkst. eurų	158,7	103,6	-385,0
Grynasis pelningumas	4,5	3,1	-12,5
	%	%	%

UAB "Vekada" pagrindiniai veiklos rodikliai:

Bendrovėje įdiegta ir toliau tobulinama Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema pagal standartą OHSAS 18001, toliau realizuojami Kokybės vadybos standartas ISO 9001 ir Aplinkosaugos vadybos standartas ISO 14001.

UAB "Alinita" (įm. kodas 141619046) įsteigta 1997 m. gruodžio 8 d. Įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimas, pastatų vidaus vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinių sistemų montavimas, pastatų inžinerinių sistemų projektavimo, paleidimo – derinimo darbai.

2015 metais įmonės pajamos – 2 406,7 tūkst. eurų. Palyginus su 2014 metais, pajamos padidėjo 5 procentais. 2015 m. įmonėje dirbo 37 darbuotojai.

UAB "Alinita" pagrindiniai veiklos rodikliai:

	2013 m.	2014 m.	2015 m.
Pardavimo pajamos, tūkst.	1	2	2
eurų	619	285,7	406,7
Grynasis pelnas, tūkst. eurų	20,7	11,8	-600,0
Grynasis pelningumas	1,3	0,5	-24,9
	%	%	%

2015 metais UAB "Alinita" dalyvauja Švedijos statybų bendrovės "Skanska" subrangovų atrankos konkursuose atlikti darbams Švedijoje. 2016 metais bendrovė tęsia darbą su "Skanska" bendrove ieškodama užsakovų Švedijoje.

Bendrovėje įdiegti vadybos standartai: ISO 9001, ISO 14001, OHSAS 18001. Standartų vykdymas periodiškai audituojamas tarptautinės sertifikavimo kompanijos "BM TRADA", periodinius vidinius auditus atlieka AB "Panevėžio statybos trestas".

"Baltlitstroj" OOO (įm. kodas 236006) įmonė įsteigta ir pradėjo savo veiklą 2000 m.spalio 20 d. Įmonės pagrindinė veikla – statybos darbai.

2015 m. gavo 28,118 tūkst. eurų pajamų. 2015 metais, kaip ir ankstesniais metais, visą savo veiklą įmonė vykdė Kaliningrado srityje. Didžiausią pajamų dalį sudarė Estrados teatro Svetlagorske statyba ir Nemano miesto nuotekų valymo įrenginių statyba. 2016 metais planuojama užbaigti pradėtus vykdyti objektus.

2015 metų pabaigoje dirbo 90 darbuotojų.

	2013 m.	2014 m.	2015 m.
Pardavimo pajamos,	28	22	28
tūkst. eurų	329	887,5	118,5
Grynasis pelnas, tūkst. eurų	873,7	-2 054,6	-6,4
Grynasis pelningumas	3,1	-9,0	-0,02
	%	%	%

"Baltlitstroj" OOO Pagrindiniai veiklos rodikliai:

UAB "PST investicijos" (įm. kodas 124665689) įkurta 1998 m. gruodžio 23 d. Bendrovės veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas. 2015 m. gruodžio 31 d. UAB "PST investicijos" įmonių grupę sudarė patronuojanti įmonė UAB "PST investicijos" bei jos antrinės įmonės: UAB "Ateities projektai", UAB "Šeškinės projektai", ZAO ISK "Baltevromarket". 2015 metų pabaigoje dirbo 8 darbuotojai. UAB "PST investicijos" įmonių grupės pagrindiniai veiklos rodikliai:

	2013 m.	2014 m.	2015 m.
Pardavimo pajamos, tūkst. eurų	743,4	945,0	970,0
Finansinė ir investicinė veikla, tūkst. eurų	-676,6	-4 398,0	-45,0
Grynasis pelnas, tūkst. eurų	-865,4	-3 156,0	-757,0
Grynasis pelningumas	-116,4 %	-334,0 %	-78,0 %

2015 metų pabaigoje UAB "PST Investicijos" pardavė 100 proc. paprastųjų vardinių UAB "Verkių projektas" akcijų. UAB "Verkių projektas" priklauso biurų pastatas "Ulonų verslo centras", esantis Verkių g. 25C, Vilniuje. Akcijos parduotos Estijos Respublikos įmonei "EfTEN Real Estate Fund III" As. Nuostolių patirta dėl ZAO ISK "Baltevromarket" akcijų nuvertėjimo, susijusio su rublio kurso pokyčiais euro atžvilgiu ir situacija pasikeitus nekilnojamojo turto rinkai. 2016 metais UAB "PST investicijos" planuoja toliau vystyti nekilnojamojo turto projektus.

"Kingsbud" Sp.zo.o. (įm. kodas 200380717) įkurta 2010 m. rugpjūčio 11 d.

Įmonės pagrindinė veikla – statybinių medžiagų didmeninė prekyba.

2015 metais bendrovė gavo 3 006 tūkst. eurų pajamų ir uždirbo 55 tūkst. eurų grynojo pelno. 2015 metų pabaigoje dirbo 5 darbuotojai. "Kingsbud" Sp.zo.o. pagrindiniai veiklos rodikliai:

	2013 m.	2014 m.	2015 m.
Pardavimo pajamos, tūkst. eurų	939	1 369	3 006,0
Grynasis pelnas, tūkst. eurų	5,5	-2,5	55,0
Grynasis pelnas, tūkst. eurų	0,6 %	-0,2 %	1,8 %

2015 metais buvo nutarta įsteigti "Kingsbud" filialą Lietuvoje. 2015 m. kovo 27 d. Vilniuje įregistruotas ir pradėjo savo veiklą "Kingsbud Sp Z o. o. Lietuvos filialas", kurio pagrindinė veiklos kryptis yra didmeninė prekyba akmens masės ir glazūruotomis plytelėmis, skirtomis vidaus ir išorės apdailai.

"Teritorija" OOO (įm. kodas 3528202650) veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

2015 metais įmonė gavo 3816,5 tūkst. eurų pajamų ir uždirbo 289 tūkst. eurų grynojo pelno. 2015 metais "Teritorija" OOO pajamos gautos iš butų ir nebaigtos statybos (daugiabučio namo pamatai) pardavimo. 2016 metais planuojama parduoti likusį nekilnojamąjį turtą ir uždaryti įmonę.

"PS TRESTS" SIA (įm. kodas 400034953650) veikla – statybos darbai. Įmonė įregistruota 2000 m. gegužės 22 d.

Siekiant ieškoti naujų rinkų ir vykdyti statybos darbus Latvijoje, 2015 metais įmonė aktyviai dalyvavo užsakovų organizuojamuose konkursuose. 2016 metais planuojama pasirašyti sutartis su užsakovais ir pradėti vykdyti užsakymus.

AB PST "NORDIC" (įm. kodas 556941-8568), Švedijos įmonių registre Bolgasverket įregistruota 2014 m. balandžio 12 d.

Pagrindinė įmonės veiklos sritis – įvairios paskirties pastatų ir statinių statyba Švedijoje, Stokholmo regione. Įmonė atlieka bendrastatybinius darbus – surenkamojo gelžbetonio ir metalo konstrukcijų montavimas, mūro darbai, apdailos darbai.

2015 metais buvo vykdoma projektų paieška. Pajamų bendrovė neturėjo.

2015 m. lapkričio 25 d. įmonė pasirašė statybos rangos sutartį su "Åke Sundvall Byggnads" AB. Pagal šią sutartį įmonė atliks surenkamo gelžbetoninio karkaso projektavimo, tiekimo ir montavimo darbus, kuriuos numatoma baigti iki 2016 m. liepos 1 d. Bendra sutarties vertė apie 1,5 mln. eurų. Naujai pastatytame gyvenamajame name bus įrengi 33 nauji butai, o bendras pastato plotas sieks beveik 5 000 kvadratinių metrų.

8. FINANSINIŲ IR NEFINANSINIŲ VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ, SU APLINKOS IR PERSONALO KLAUSIMAIS SUSIJUSI INFORMACIJA

AB "Panevėžio statybos trestas" (PST) grupė 2015 metais gavo 121,217 mln. eurų pajamų, tai yra 15 proc. daugiau nei 2014 metais, ir uždirbo 1,996 mln. eurų grynojo pelno. Iš tipinės veiklos grupė uždirbo 3,155 mln. eurų pelno.

PST įmonė uždirbo 0,328 mln. eurų grynojo pelno, ir gavo 77,44 mln. eurų pajamų, tai yra 5,7 proc. daugiau nei 2014 metais. Iš statybinės (tipinės) veiklos įmonė uždirbo 1,619 mln. eurų pelno, 2014 metų statybinės veiklos pelnas buvo 3,64 mln. litų.

Atlikus klaidų taisymą 2014 m. metinėse konsoliduotose ir atskirose finansinėse ataskaitose, vadovaujantis Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimu dėl tarptautinių verslo ir apskaitos standartų taikymo, priimtu po 2015 metais atlikto patikrinimo, 2014 metais įmonių grupės nuostoliai buvo 3,944 mln. eurų, PST įmonės 2014 metų grynasis pelnas – 0,554 mln. eurų. Klaidų taisymas konsoliduotose finansinėse ataskaitose aprašytas 31 pastaboje, o atskirose finansinėse ataskaitose – 29 pastaboje.

Įmonės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Grupės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Visi šiame metiniame pranešime pateikiami finansiniai duomenys yra apskaičiuoti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ir pateikti nacionaline Lietuvos valiuta – eurais.

2013–2015 m. AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupės ir įmonės veiklos rezultatai (tūkst. eurų):

	Grupė				Įmonė
2013 m.	2014 m.	2015 m.	Pavadinimai	2013 m.	2014 m.	2015 m.
85 350	105 454	121 217	Pajamos	58 774	73 274	77 438
77 284	95 582	109 278	Savikaina	55 107	67 249	70 226
8 066	9 872	11 939	Bendrasis pelnas	3 667	6 026	7 212
9,45	9,36	9,85	Bendrojo pelno marža (proc.)	6,24	8,22	9,31
1 709	3 743	3 155	Tipinės veiklos rezultatas	19	3 634	1 619
2	3,55	2,60	Tipinės veiklos proc. nuo apyvartos	0,03	4,96	2,09
1 842	-2 119	4 260	Pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją EBITDA	959	1 848	1 590
2,16	-2,01	3,51	EBITDA marža (proc.)	1,63	2,52	2,06
299	-3 944	1 996	Grynasis pelnas	105	554	328
0,35	-3,74	1,65	Grynojo pelno (nuostolių) marža (proc.)	0,18	0,76	0,42
0,018	-0,241	0,12	Pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (eurai)	0,006	0,034	0,020
0,86	-11,44	5,52	Nuosavybės grąža (proc.) (ROE) Grynasis pelnas Nuosavas kapitalas	0,27	1,40	0,86
0,44	-5,07	3,02	Vidutinio turto grąža arba turto pelningumas (ROA) Grynasis pelnas Turtas	0,2	0,90	0,59
0,72	-10,08	5,14	Investicijų pelningumas (ROI) Grynasis pelnas Turtas-trumpalaikė skola	0,27	1,38	0,84
2,08	1,65	2,11	Einamojo likvidumo koeficientas Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai įsipareigojimai	2,36	2,27	2,59
1,56	1,23	1,78	Kritinio likvidumo koeficientas Trumpalaikis turtas - Atsargos Trumpalaikiai įsipareigojimai	2,31	2,20	2,52
0,52	0,44	0,55	Nuosavo kapitalo ir turto santykis	0,72	0,64	0,69
2,13	2,11	2,21	Akcijos buhalterinė vertė	2,35	2,41	2,34
0,53	0,41	0,42	Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV)	0,48	0,36	0,40

Pajamos pagal veiklos rūšis

Pagrindinės įmonės pajamos pagal veiklos rūšis yra iš statybos-montavimo darbų. 2015 m. grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 90,3 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 5,7 proc., nekilnojamasis turtas – 4 proc., 2014 m. grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 91,4 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 7,8 proc., nekilnojamasis turtas – 0,8 proc.

	Grupė			Įmonė
mln. eurų	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m.
Statybos darbai	78,55	96,41	109,49	58,77	73,27	77,44
Nekilnojamasis turtas	0,64	0,86	4,79
Pagaminta produkcijai ir
kitos pajamos	6,16	8,19	6,94

Veiklos pajamos (mln. eurų) pagal šalis:

	Grupė			Įmonė
mln. eurų	2013 m. 2014 m. 2015 m.		2013 m.	2014 m.	2015 m.
Lietuva	50,88	70,13	82,88	46,65	68,12	77,06
Rusijos Federacija	30,02	25,93	32,22	11,60	2,82	0,36
Skandinavijos šalys	3,41	6,53	4,39
Kitos šalys	1,04	2,85	1,73	0,53	2,34	0,01

2015 metais pagrindinė įmonės veikla buvo vykdoma Lietuvoje ir sudarė 99,5 proc. bendrovės vykdomų darbų (2014 m. – 93 proc.). Grupės pajamos iš šalies teritorijoje vykdomų darbų sudarė 68,4 proc. pajamų, 2014 m. – 66,5 proc. pajamų.

Aplinkosauga

Didelis dėmesys PST veikloje skiriamas atliekamų darbų kokybei, rūpinimuisi aplinkos apsauga ir darbų sauga ir sveikata. Įmonėje įdiegtos kokybės (ISO 9001), aplinkos apsaugos (ISO 14001), darbuotojų saugos ir sveikatos (OHSAS 18001) vadybos sistemos padeda tinkamai pasirūpinti šiais svarbiais veiksniais. Kiekvienam objektui yra vertinama profesinė rizika, atliekama analizė, priimamos priemonės rizikos šalinimui ar mažinimui. Aplinkos ir gamtos išteklių saugojimui ir tausojimui, taršos prevencijos užtikrinimui, kiekvieno projekto pradžioje parengiamas aplinkosaugos planas, kuriame numatomos konkrečios priemonės reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų ir vykdomos veiklos valdymui.

2013 metais Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras 5 metams akreditavo įmonės statybinę laboratoriją pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005, suteikdamas tai teisę atlikti statybinių medžiagų bandymus.

Darbuotojai

Profesionalūs, kompetentingi ir atsakingi darbuotojai – didžiausia PST vertybė, todėl didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Darbuotojų lojalumas ir nuolatinis tobulėjimas leidžia bendrovei pasiekti numatytų rezultatų bei sulaukti itin palankaus klientų įvertinimo. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų kompetencija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama šį faktorių bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis – konkurencingu atlyginimu, pažangia premijų sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe. Bendradarbiaudami su IT profesionalais ir stebėdami pasaulines technologijas nuolat investuojame į naujų programų kūrimą, įsigijimą ir pritaikymą kasdienėje veikloje.

2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis, grupėje iš viso dirbo 1 150 darbuotojų, įmonėje – 783 darbuotojai.

Vidutinis darbuotojų	2014	m.	2015 m.
skaičius	Grupė	Įmonė	Grupė	Įmonė
Vadovai	35	15	29	14
Specialistai	325	232	322	233
Darbininkai	844	583	863	576

Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigoje:

Darbuotojų grupės	Sąrašinis skaičius	Turintieji aukštąjį išsilavinimą	Turintieji aukštąjį neuniversi tetinį išsilavinimą	Turintieji aukštesnįjį išsilavinimą	Turintieji vidurinį išsilavini mą	Turintieji nebaigtą vidurinį išsilavinimą
Vadovai	38	30	3	5	0	0
Specialistai	325	260	17	37	11	0
Darbininkai	787	37	16	168	475	91

Vidutinis vieno darbuotojo mėnesinis bruto darbo užmokestis:

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis EUR	2014	m.	2015 m.
	Grupė	Įmonė	Grupė	Įmonė
Vadovai	1 990	2 396	2 731	4 303
Specialistai	995	1 079	1 057	1 113
Darbininkai	795	699	716	760

2015 metais bendrovės valdybos nutarimu buvo padidintas vadovų pagrindinis darbo užmokestis, dėl šios priežasties vidutinis darbo užmokestis lyginant su 2014 metais išaugo 50 procentų. Darbo sutartyse nėra numatyta jokių ypatingų darbuotojų ar jų dalies teisių bei pareigų.

Bendrovė ir 2015 metais didelį dėmesį skiria darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Mokymai įmonėje vykdomi trimis kryptimis, naudojantis:

1. Mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai);

2. Aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos).

9. SVARBŪS ĮVYKIAI, BUVĘ NUO PRAĖJUSIŲ FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS

2016 m. vasario 3 d. AB "Panevėžio statybos trestas" gavo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. priimtą sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo AB "Panevėžio statybos trestas".

Nustatyta, kad AB "Panevėžio statybos trestas" 2014 m. metinėse finansinėse ataskaitose atidėtojo mokesčio turto suma buvo nepagrįstai padidinta, dukterinėms bendrovėms išduotų paskolų rizika mažai vertinama, o informacija aiškinamajame rašte apie atidėtojo mokesčio turto sumų pripažinimo prielaidas ir išduotų paskolų rizikas nepakankamai atskleista.

Bendrovė yra įpareigota paskelbti, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu AB "Panevėžio statybos trestas" įspėtas:

• dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 5 dalies pažeidimo;
• kad 2014 m. AB "Panevėžio statybos trestas" finansinės ataskaitos neatitinka 12 TAS "Pelno mokesčiai" ir 39 TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir įvertinimas" nuostatų;

Informacija apie svarbius įvykius po finansinių metų pabaigos pateikiama Atskirų finansinių ataskaitų (30-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (32-oje pastaboje).

10. INFORMACIJA APIE ĮMONĖS TYRIMUS IR PLĖTROS VEIKLĄ

Bendrovė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Kartu su Gelžbetonių konstrukcijų katedra bendrovė dalyvavo Universiteto vykdytame projekte "Tuštymėtos monolitinės gelžbetoninės perdangos ir jos jungties su kolonomis sukūrimas". Įmonė sukūrė, pagamino ir pateikė VGTU mokslininkams gelžbetoninės perdangos išlengvinimo plastikinius elementus bei pagamino perdangos plokščių pavyzdžius bandymams atlikti. VGTU mokslininkai atliko tyrimus: reikalingus skaičiavimus ir bandymus, parengė tokio tipo perdangų skaičiavimo metodiką. Universitetas bendrovei perdavė skaičiavimo metodikos ataskaitą.

Bendrovėje atliekami statybinių paslaugų poreikio bei nekilnojamojo turto plėtros rinkos tyrimai. Švedijoje registruota bendrovės įmonė pradėjo vykdyti statybos darbus.

Įmonė ir toliau sėkmingai diegia inovatyvias technologijas savo veikloje. PST siekia, kad statybos aikštelės būtų aprūpintos moderniausia statybine įranga, o pasiruošimas statybai ir darbų planavimas būsimiems projektams vyktų itin sklandžiai. Tuo tikslu investuojama į modernią projektavimo programinę įrangą bei mechanizmus. Bendrovė įsigijo kryptinio gręžimo įrangą, tuo išplėsdama teikiamų betranšėjinių technologijų paslaugas. Bendrovė ir toliau tobulina projektų rengimą, naudojant jau turimas programas ir naujai įsigytą programų paketą, leidžiantį rengti pilnos apimties – visų projekto dalių – projektus BIM (statinio informacinis modelio) aplinkoje. Statinio skaitmeninio modeliavimo (BIM) principai jau pradedami taikyti statybos aikštelėje, atliekant statybos darbus.

11. ĮMONĖS VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

Tikėtina, kad 2016 metais statybų rinka augs. Įmonė siekdama išlikti konkurencinga, turi būti išradinga ir kūrybiška statybų versle. PST tikslas – ir toliau likti viena didžiausių statybų bendrovių Lietuvoje, ieškoti naujų galimybių įgyvendinant inovatyvius sumanymus. Ateinančiais metais PST ir PST įmonių grupė planuoja tęsti pradėtus darbus ir įgyvendinti naujus ambicingus projektus Lietuvoje ir užsienyje, Skandinavijos bei Latvijos rinkose.

12. EMITENTO ĮSTATINIS KAPITALAS IR JO SUDĖTIS

2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 4 741 500 eurų, padalintų į 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų (toliau – PVA), kurios vieneto nominali vertė – 0,29 euro. Visos akcijos yra nematerialios ir visiškai apmokėtos. Akcijų nuosavybės teisės įrodymas – tai įrašas vertybinių popierių sąskaitose.

Emitento įstatinio kapitalo sudėtis:

			Bendra
	Akcijų skaičius	Nominali	nominali	Emisijos
Akcijų rūšis	(vnt.)	vertė (EUR)	vertė (EUR)	kodas
Paprastosios vardinės akcijos (PVA)	16 350 000	0,29	4 741 500	101446

13. INFORMACIJA APIE EMITENTO AKCININKUS

2015 m. gruodžio 31 d. viso akcininkų skaičius buvo 1783. Nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo:

Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, būstinės adresas, įmonių rejestro kodas)	Akcininkui nuosavybės teise priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius (vnt.)	Turima įstatinio kapitalo dalis (%)	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis (%)	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis (%)
AB Panevėžio keliai, S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, Įmonės kodas 147710353.	8 138 932	49,78	49,78	---
SWEDBANK AS Clients 10060701, Liivalaia 8, 15040 Tallinn, Estonia	1 071 508	6,55	6,55	---
Laisvai cirkuliuojančios akcijos	7 139 560	43,67	43,67	---

Nė vienas emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje.

Balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB "Panevėžio statybos trestas" akcijų skaičius yra 16 350 000.

14. DIVIDENDAI

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

Dividendai apmokestinami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymus.

2012 m. balandžio 26 d. įvykęs AB "Panevėžio statybos trestas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė nemokėti dividendų už 2011 metus.

2013 m. balandžio 25 d. įvykęs AB "Panevėžio statybos trestas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė išmokėti 118 382 eurus dividendų už 2012 metus. Dividendus išmokėjo AB DNB bankas pagal sudarytą sutartį.

2014 m. balandžio 30 d. įvykęs AB "Panevėžio statybos trestas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė dividendų už 2013 metus nemokėti.

2015 m. balandžio 30 d. įvykęs AB "Panevėžio statybos trestas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė išmokėti 1 079 100 eurų dividendų už 2014 metus. 2015 m. gruodžio 31 d. išmokėta 99,4 % dividendų.

	Finansiniai metai iš kurių pelno skiriami dividendai
	2008	2009	2010	2012	2014
Bendra dividendams skirta suma EUR	331 470	331 470	331 470	118 382	1 079 100
Dividendai tenkantys vienai akcijai	0,0203	0,0203	0,0203	0,0072	0,066
Dividendų ir grynojo pelno santykis proc.	2,4 %	23,8 %	11,3 %	28,2 %	164,8 %
Dividendų pelningumas (dividendai tenkantys vienai akcijai / akcijos kaina laikotarpio pabaigoje), proc.	4,7 %	1,8 %	1,0 %	0,8 %	7,7 %

15. VISI VERTYBINIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMO APRIBOJIMAI

Neaktualu.

16. PER ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ PADARYTŲ PARGRINDINIŲ INVESTICIJŲ, ĮSKAITANT JŲ DYDĮ, APIBŪDINIMAS

Grupės investicijos ilgalaikio turto įsigijimui per 2015 metus sudarė 2 631 214 eurų. Už 2 414 727 eurus ilgalaikio turto įsigijo AB "Panevėžio statybos trestas". Per 2015 metus ilgalaikio turto nusidėvėjimo bei amortizacijos sąnaudos Grupėje sudarė 1 177 761 eurą, iš kurių 898 831 euras apskaityti AB "Panevėžio statybos trestas" finansinėse ataskaitose.

Visos investicijos pateiktos Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (15 pastaboje).

17. VISI AKCININKŲ TARPUSAVIO SUSITARIMAI, APIE KURIUOS EMITENTAS ŽINO IR DĖL KURIŲ GALI BŪTI RIBOJAMAS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMAS IR (ARBA) BALSAVIMO TEISĖS

Nėra.

18. EMITENTŲ ORGANŲ ĮGALIOJIMAI IŠLEISTI IR SUPIRKTI EMITENTO AKCIJAS

Nėra.

19. EMITENTO ĮSTATŲ PAKEITIMO TVARKA

Keisti bendrovės įstatus gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas LR akcinių bendrovių įstatymo 27 ar 30 straipsniu nustatyta tvarka.

20. EMITENTO ORGANAI

Pagal AB "Panevėžio statybos trestas" įstatus bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos visuotinio akcininkų surinkimo kompetencijos.

Įmonės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš penkių narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Šiuo metu bendrovės valdybą sudaro penki nariai. Įmonės valdybos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos Akcinių bendrovių įstatymu.

Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba.

Bendrovės vadovą – generalinį direktorių – renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Valdyba. Generalinis direktorius organizuoja bendrovės ūkinę veiklą.

Valdyba:

REMIGIJUS JUODVIRŠIS – valdybos pirmininkas. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, %	Balsai, %
UAB "Tertius"		704 638	80	80
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys	531 675	28,47	28,47
UAB "Lauktuvės jums"	Valdybos pirmininkas	11 069	50,15	50,15
UAB "Pokštas"		111	50	50
AB "Klovainių skalda"		470 421	8,74	8,74
UAB "Emulteka"		14	14,0	14,0
UAB "Gustonių ŽŪT"	Valdybos narys	1 085	50,28	50,28
AB "Specializuota komplektavimo valdyba"		21 490	9,29	9,29
UAB "Naujasis Užupis"	Valdybos pirmininkas	-	-	-
UAB "PST investicijos"	Valdybos narys	16 407	3,32	3,32
UAB "Convestus"		50 000	50	50
UAB "Alproka"	Valdybos pirmininkas	-	-	-
AB "Kauno tiltai"		492	0,31	0,31

Kadencija 2014 11–2018 11

Teistas nebuvo.

VIRMANTAS PUIDOKAS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

		AKCIJŲ	KAPITALAS,	BALSAI,
ĮMONĖS PAVADINIMAS	PAREIGOS	SKAIČIUS	%	%
AB "Panevėžio keliai"	Generalinis direktorius	66 769	3,57	3,57
AB "Panevėžio statybos trestas"	Valdybos narys	-	-	-
UAB "Skalduva"	Direktorius	42	42	42
AB "Klovainių skalda"	Valdybos narys	541 785	10,1	10,1
UAB "Avia Invest"		10 000	100	100
UAB "Įstros aviaparkas"		2 000	100	100
UAB "Akvalda"		750	50,00	50,00
UAB "Emulteka"		9	9	9

Kadencija 2014 11–2018 11

Teistas nebuvo.

AUDRIUS BALČĖTIS – valdybos narys Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, %	Balsai, %
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys	-	-	-
UAB "Panevėžio ryšių statyba"	Direktorius	279 507	27	27
AB "Linas"	-	33 634	0,14	0,14
UAB "PST investicijos"	Valdybos narys	-	-	-

Kadencija 2015 04 – 2018 11

Teistas nebuvo.

VILIUS GRAŽYS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, %	Balsai, %
UAB "Akvalda"		750	50	50
UAB "Emulteka"		11	11	11
UAB "Betono apsaugos sistemos"		40	40	40
AB "PST investicijos"	Valdybos narys	-	-	-
AB "Panevėžio keliai"	Techninis direktorius	83 058	4,45	4,45

Kadencija 2014 11–2018 11

Teistas nebuvo.

ARTŪRAS BUČAS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, %	Balsai, %
AB "Dvarčionių keramika"	akcininkas	356	-	-
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys	-	-	-

Kadencija 2014 11–2018 11 Teistas nebuvo.

Administracija:

DALIUS GESEVIČIUS – bendrovės administracijos vadovas, generalinis direktorius. Turi 30 015 bendrovės akcijų. Išsilavinimas – aukštasis (1984 m., VISI), inžinierius-statybininkas. Turi įgijęs vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį. Teistas nebuvo.

DANGUOLĖ ŠIRVINSKIENĖ – bendrovės vyriausioji buhalterė. Bendrovės akcijų neturi. Išsilavinimas – aukštasis (1983 m., LŽUA) buhalterio-ekonomisto kvalifikacija.

Teista nebuvo.

AB "Panevėžio statybos trestas" valdybos nariams ir administracijos vadovams per 2015 metus nebuvo skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, perleistas turtas.

Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį vadovams priskaitytas pinigų sumas (Eurai ):

2015 metais bendrovės valdybos nariams ir emitento vadovams specialiųjų išmokų nebuvo. Informacija apie emitento vadovams per 2015 metus priskaičiuotus atlyginimus

tūkst. eurų	2015 metai
Valdybos nariams (tantjemos ir darbo užmokestis)	243
Vidutiniškai vienam valdybos nariui	49
Administracijos nariams (generaliniam direktoriui ir vyr. buhalterei)	208
Vidutiniškai vienam administracijos nariui	104

Audito komitetas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsniu AB "Panevėžio statybos trestas" akcininkų susirinkimas renka audito komitetą. Audito komitetą sudaro trys nariai, kurių vienas yra nepriklausomas. Audito komiteto kadencijos laikotarpis – vieneri metai. Audito komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip 12 metų. Audito komiteto pareigos:

1. stebėti bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;

2. stebėti bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis bendrovėje veikia, sistemų veiksmingumą;

3. stebėti audito atlikimo procesą;

4. stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.

AB "Panevėžio statybos trestas" audito komitetą sudaro šie nariai:

Lina Ragelienė – AB "Panevėžio statybos trestas" vyr. buhalterės pavaduotoja. Bendrovės akcijų neturi.

Regina Sukarevičienė – AB "Panevėžio statybos trestas" ekonomistė. Bendrovės akcijų neturi. Irena Kriaučiūnienė – nepriklausoma auditorė. UAB "IDG auditoriai" auditorė. Bendrovės akcijų neturi.

21. VISI REIKŠMINGI SUSITARIMAI, KURIŲ ŠALIS YRA EMITENTAS IR KURIE ĮSIGALIOTŲ, PASIKEISTŲ AR NUTRŪKTŲ PASIKEITUS EMITENTO KONTROLEI, TAIP PAT JŲ POVEIKIS, IŠSKYRUS ATVEJUS, KAI DĖL SUSITARIMŲ POBŪDŽIO JŲ ATSKLEIDIMAS PADARYTŲ EMITENTUI DIDELĘ ŽALĄ

Nėra.

22. VISI EMITENTO IR JO ORGANŲ NARIŲ AR DARBUOTOJŲ SUSITARIMAI, NUMATANTYS KOMPENSACIJĄ, JEI JIE ATSISTATYDINTŲ ARBA BŪTŲ ATLEISTI BE PAGRĮSTOS PRIEŽASTIES ARBA JEI JŲ DARBAS BAIGTŲSI DĖL EMITENTO KONTROLĖS PASIKEITIMO

Nėra.

23. INFORMACIJA APIE DIDESNIUS SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS

Visi sandoriai su susijusiomis šalimis pateikti Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (27-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje).

24. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO

Informacija apie bendrovių kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo 1 priede.

25. VIEŠAI PASKELBTA INFORMACIJA

Pranešimo antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Data
UAB "PST Investicijos" pardavė dukterinės įmonės UAB "Verkių projektas" akcijas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 12 31
AB "Panevėžio statybos trestas" statys sandėliavimo pastatą Vilniuje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 12 07
AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti 2015 m. devynių mėnesių veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2015 11 27
"PST Nordic AB" pradeda veiklą Švedijoje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 11 25
Neeilinio visuotino akcininkų susirinkimo priimti nutarimai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 11 18
Neeilinio visuotino akcininkų susirinkimo nutarimų projektas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 10 27
AB "Panevėžio statybos trestas" pasirašė sutartį su AB "Baltic Shopping Centers"	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 10 16
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 10 16
Lietuvos banko sprendimas dėl PST informacijos atskleidimo tyrimo rezultatų	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 09 09
AB "Panevėžio statybos trestas" įsigijo viešbutį "Panevėžys"	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 08 31
2015 m. pirmojo pusmečio AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2015 08 28
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas	Kita informacija	Lt, En	2015 08 04
Dėl viešbučio "Panevėžys" pirkimo	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 07 23
AB "Panevėžio statybos trestas" rekonstruos Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 06 10
AB "Panevėžio statybos trestas" statys sandėliavimo paskirties pastatą Vilniaus oro uosto teritorijoje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 06 02
2015 m. pirmojo ketvirčio AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 05 29
AB "Panevėžio statybos trestas" statys pakuočių gamybinį pastatą Vilniuje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 05 29
Dėl AB "Panevėžio statybos trestas" filialo Kaliningrade uždarymo	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 05 06
AB "Panevėžio statybos trestas" eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta metinė informacija	Metinė informacija	Lt, En	2015 04 30
Eilinio visuotino akcininkų susirinkimo priimti nutarimai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 04 30
Eilinio visuotino akcininkų susirinkimo nutarimų projektas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 04 16
Dėl AB "Panevėžio statybos trestas" atstovybės Čerepovece uždarymo	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 04 14
Eilinio visuotino akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 04 08
Eilinio visuotino akcininkų susirinkimo nutarimų projektas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 04 08
Dėl AB "Panevėžio statybos trestas" valdybos nario atsistatydinimo	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 04 01
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2015 03 27
2014 metų AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt, En	2015 02 27

Visi AB ,,PaneveZio statybos trestas" prane5imai, kuriuos istatymai numato skelbti vie5ai, skelbiami Lietuvos Respublikos istatymq ir teises aktq numattytais terminais. Inrformaclja apie bendroves esminius ivykius pateikiama per,,NASDAQ OMX Vilnius" vertybiniq popieriq birZos infonnacing sistem4 (,,Globe Newswire") bei skelbiami bendroves interneto puslapyje.

Generalinis direktorius Dalius Gesevidius

AB "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" pranešimas apie Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas" (toliau - Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka:

AB "Panevėžio statybos trestas" iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo), arba vieną kolegialų valdymo organą. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Vadovaujantis Bendrovės įstatais, valdyba sudaro 5 nariai, renkami ketveriems metams. Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų komiteto funkcijas vykdo valdyba.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant ir smulkiuosius bei užsieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises.

Bendrovė laikosi valdybos patvirtintos vadovų atlyginimų politikos. Bendrovės atlyginimų politika yra vidinis ir konfidencialus dokumentas, kurio viešai neskelbia.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Bendrovės audito įmonę siūlo bendrovės valdyba ir renka akcininkų susirinkimas, tai užtikrina audito įmonės išvadų ir nuomonės nepriklausomumą.

PRINCIPAL REKOMENDACIJOS	TAIP ⁄NЕ NEAKT UALU	KOMENTARAS
Service Contract Contract Contract . $\sim$ .

I principas: Pagrindinės nuostatos

Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinima.

1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės strategija ir tikslai skelbiami interneto svetainėje http//www.pst.lt ir VVPB pranešimuose bei periodiniuose pranešimuose naujienų agentūrai BNS, pranešimuose dienraščiuose, spaudos konferencijose.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovės valdyba ne tik atsakinga už strateginį vadovavimą bendrovei, bet ir analizuoja ir vertina vadovų pateiktą medžiagą visais bendrovės veiklos klausimais: veiklos strategijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansinės būklės ir kt.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenu (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių istatyme numatytų privalomų organų – visuotinio susirinkimo ir bendrovės vadovo, akcininku rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų bendrovėje, bendrovės vadovo atskyrima atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Kadangi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato galimybę, kad būtų išrenkamas tik vienas kolegialus priežiūros ar valdymo organas, bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo - valdyba ir vienasmenis valdymo organas - generalinis direktorius. Kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba nėra sudaroma.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Bendrovės veiklos priežiūra ir vadovo atsakomybė bei kontrolė užtikrinama valdybai analizuojant ir vertinant vadovo pateiktą medžiagą visais bendrovės veiklos klausimais.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t. y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Bendrovė iš esmės laikosi šios rekomendacijos, nors sudaromas tik vienas kolegialus organas - valdyba, istatuose numatytos Bendrovės valdybos tačiau kompetencijos iš esmės atitinka stebėtojų tarybos kompetencijas.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai. 1	Taip
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus. $2$	Taip	Bendrovės valdyba yra sudaroma iš 5 narių ir tai yra pakankamas skaičius.

^<sup>1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yr formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

^<sup>2 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su būti individualiai perrenkamiems galimybe maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Ne	Kadangi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato galimybę, kad būtų išrenkamas tik vienas kolegialus priežiūros ar valdymo organas, bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo organas - valdyba. Stebėtojų taryba nesudaroma.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai nesudaroma stebėtojų taryba, bendrovėje bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	pirmininkas valdybos Bendrovės atstovauja pagrindiniam akcininkui ir nėra buvęs Bendrovės vadovu.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka. jos valdymo organų 3 priežiūrą.		Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Nors ir bendrovėje nėra nepriklausomų valdybos narių, valdyba užtikrina, kad būtų vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, informacija išsilavinimą, apie jų pavardės, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės prieš visuotinį akcininkams akcininkų dar susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte	Taip \ Ne	Informacija apie valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje yra nuolat renkama ir kaupiama, o pasibaigus kiekvieniems metams patikslinama bei pateikiama Bendrovės rengiamose ataskaitose.

^<sup>3 Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo - bendrovės vadovo - priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Pusmečio ir kiekvienų metų Bendrovės rengiamuose metiniuose pranešimuose pateikiama informacija apie valdybos sudėtį.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Valdyba sudaryta, atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį, jos narių patirtis, įvairiapusės žinios, susijusios su bendrovės veiklos pobūdžiu, leidžia tinkamai atlikti darba.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Taip	Nauji nariai supažindinami su bendrove ir valdybos darbo reglamentu. Valdybos nariai nuolat dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose kaupia informaciją apie esminius bendrovės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimus.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas 4 nepriklausomų 5 narių skaičius.	Ne	susiklosčiusi situacija, Bendrovėje istoriškai kad neįvertintos nepriklausomų narių "pakankamumas". Vykstant aktyviai bendrovės akcijų prekybai, smulkiems akcininkams aktyviai dalyvaujant bendrovės valdyme, bendrovė sieks šio principo įgyvendinimo.

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

^<sup>5 Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba), arba 1-8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių	Neaktualu	Nesilaikoma 3.7 punkto rekomendacijos.
aplinkybių. 3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko ji nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Ne	Bendrovėje taikoma valdybos nėra nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika. Nesilaikoma 3.7 punkto rekomendacijos.	narių
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti vertinimo nepriklausomumo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį užtikrintas laiko nepriklausomu. Kad būtų informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Ne	taikoma valdybos Bendrovėje nėra nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika Nesilaikoma 3.7 punkto rekomendacijos.	narių

3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimas tvirtina valdybos
už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo	nariams skiriamų tantjemų sumą. Pagal Tarptautinius
	finansinės atskaitomybės standartus, tantiemos valdybos
posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų 6 .
Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės	nariams yra priskiriamos Bendrovės veiklos sanaudoms.
visuotinis akcininkų susirinkimas.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų⁷ priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę. 8	Taip	Valdyba kartą per ketvirtį išklauso bendrovės vadovo ir finansų direktoriaus ataskaitą, analizuoja jų veiklą ir vertina jos efektyvumą, bei esant reikalui teikia jiems rekomendacijas. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerove. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Nors Bendrovėje istoriškai susiklosčiusi situacija, kad neįvertintas nepriklausomų narių "pakankamumas", Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, sąžiningumo, protingumo principais.

$7 \times 3$ išnašą.

^<sup>6 Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantiemos Įstatymo 59 straipsnio
nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, sk valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimyb

⁸ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui vadovui.

4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje 9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	dalyvavo valdybos Bendrovės valdybos nariai posėdžiuose ir kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti. 2015 m. valdybos posėdžiuose Visuose buvo norminiuose aktuose nustatytas kvorumas. Posėdyje dalyvaujantys valdybos nariai registruojami posėdžio protokole. 2015 metais įvyko 13 valdybos posėdžių. Trys valdybos nariai dalyvavo visuose vykusiuose valdybos posėdžiuose, du valdybos nariai dalyvavo 12 valdybos posėdžių.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės valdymo organai vadovaujasi įstatymų nustatytais komunikacijos su akcininkais principais.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Neaktualu	Sandoriai su valdymo organų nariais nevykdomi. Su pagrindiniu akcininku sudaromi tik įprastinės veiklos sandoriai.

⁹ Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės	Taip	dalimi Kolegialus valdymo didžiąja organas, priklausomas nuo pagrindinio akcininko, veikiančio
veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas		panašiame versle, sprendimus priima vadovaudamasis
turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo		tik Bendrovės interesais.
organų 10 . Kolegialaus organo narių darbui ir		Bendrovė aprūpina valdybą jų funkcijoms atlikti
sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę		reikalingais ištekliais, o valdybos posėdžiuose dalyvauja
asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus		Bendrovės darbuotojai, atsakingi už svarstomas veiklos
organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais		sritis, ir teikia visą būtiną informaciją.
ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais
pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš
bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir
teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į
išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus
kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai
priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų
konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai
apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus
gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas
konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų
susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba
vykdomajam, arba valdymo organų nariams.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota	Ne	Kolegialus bendrovės valdymo organas - valdyba,
taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai		vykdo skyrimo komiteto, atlyginimų komiteto funkcijas.
galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose		Bendrovės valdyba parenka bei tvirtina bendrovės
interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis		vadovo - generalinio direktoriaus kandidatūrą ir pritaria
sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės		generalinio direktoriaus siūlomoms bendrovės direktorių
atlyginimo bendrovės direktorių skyrimu,		kandidatūroms. Nuolat vertina jų patirtį, profesinius
direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole		gebėjimus ir bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą,
bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus		išklauso jų ataskaitas. Bendrovės valdyba parenka išorės
organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai,		auditoriaus kandidatūrą ir teikia pasiūlymus visuotiniam
šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo,		akcininkų susirinkimui jo tvirtinimui.
atlyginimų ir audito komitetus 11 . Bendrovės turėtų		2015 04 30 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo
kad skyrimo, atlyginimų ir užtikrinti, audito		metu buvo išrinktas audito komitetas.
komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos,
tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau
nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų
išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų
požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims
atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse,
kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims
komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats
kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams
keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu
atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio
kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo
komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir
skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam
kolegialiam organui.

^<sup>10 Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

^<sup>11Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesu konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei ir teikti kolegialiam principingai organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus susiaurinti kolegialaus nesiekiama organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus atsakingas išlieka visiškai už organas savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip /Ne	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą. Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek tai susiję su Audito komiteto veikla Bendrovėje.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.	Taip	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą Audito komitetas yra sudarytas iš trijų narių. Vienas narys atitinka nepriklausomumo reikalavimus. Audito komitetas renkamas vieneriems metams.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą Audito komiteto įgaliojimai, teisės ir pareigos nustatyti Audito komiteto nuostatuose vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir Audito komiteto įgaliojimai, teisės ir pareigos patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo. Bendrovės Audito komiteto įgaliojimai, teisės ir pareigos nesiskiria nuo nustatytųjų teisės aktuose. Patvirtinti audito komiteto nuostatai paskelbti bendrovės interneto svetainėje.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų veiklą reglamentuojančiose nurodyti komiteto taisyklėse.	Taip	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą Taikytina audito komitetui. Į Bendrovės Audito komiteto posėdžius gali būti kviečiami Bendrovės valdybos nariai, bendrovės vadovas, finansų direktorius, bendrovės darbuotojai.

4.12. Skyrimo komitetas.	Neaktualu	Komitetas nesudaromas
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų		Kolegialus bendrovės valdymo organas - valdyba
būti šios:		vykdo skyrimo komiteto funkcijas
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių		(Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą)
vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos
svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių,
žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti
funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam
postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti
reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali
vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į
kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam
organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius,
žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam
organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų
asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus,
pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai,
susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos
nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas
kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir vyresniąja
vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės
vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus
Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Neaktualu	Komitetas nesudaromas
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos		Kolegialus bendrovės valdymo organas - valdyba
turėtų būti šios:		vykdo atlyginimų komiteto funkcijas
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl		$(\Sigma r. 4.7.$ rekomendacijos komentarą)
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių
atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas
atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo
veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas,
pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai,
susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su
rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir
įvertinimo kriterijų, kurių tikslas - tinkamai suderinti
vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių
su bendrovės kolegialaus atlyginima organo
nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams
ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų
bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos
įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų
būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį
vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna
iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui
būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų

bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar
valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką
(taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politika) bei
jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo
organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip
dėl bendrovė laikosi galiojančių nuostatų
informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo
(ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
nariams bendras rekomendacijas organų dėl
vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros,
taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų
dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija,
kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo
organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar
kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo
priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams
arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo
politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui,
susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti
kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose,
skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir
pasekmes.
4.13.3. Atlyginimu komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti
bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba)
bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu
visuotiniame akcininkų dalyvauti metiniame
susirinkime.

4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (iskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito imone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui pagrindas atsistatydinti, pateikti atsiranda ir rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, audito vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei. 4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti specifiniais išsamia informacija, susijusia $\mathbf{su}$ bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti	Taip	2015 04 30 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas audito komitetas. Audito komitetas sudarytas iš trijų narių, iš kurių vienas narys yra nepriklausomas. Audito komitetas darbą organizuoja vadovaudamasis akcininkų susirinkime patvirtintais audito komiteto nuostatais.
		86

t,

skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties imones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti susitikti atitinkamais prireikus galimybe su vykdomiesiems nedalyvaujant asmenimis, direktoriams ir valdymo organų nariams. 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito imonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė galiojančių nuostatų, reglamentuojančių laikosi darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų tvarka proporcingam nustatyta ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam
organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis
mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų	Ne	Bendrovėje nėra valdybos vidaus veiklos vertinimo ir
atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti		informavimo apie tai praktikos
kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir
gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei
vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų
veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per
metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią
bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras
ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę
organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti,
kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo
atliktas savo veiklos įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių pirmininkai. organy Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovės valdybos posėdžiams vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos darbą organizuoti padeda valdybos sekretorius.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas bendrovės nepertraukiamas esminių valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį. 12	Taip	Bendrovės kolegialaus valdymo organo - valdybos posėdžiai vyksta iš anksto patvirtintu periodiškumu ir pagal planuojamas darbotvarkes.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Kiekvienas valdybos narys gali susipažinti su posėdžio medžiaga, pranešimais, nutarimų projektais prieš tris dienas iki posėdžio dienos.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Ne	Bendrovė negali įgyvendinti šios rekomendacijos, nes stebėtojų taryba nesudaroma

^<sup>12 Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t. y. bent kartą per metų ketvirtį.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas asmenines ir neturtines teises.
Rekomenduojama sudaryti investuotojams 6.2. sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą 13 . Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Bendrovės įstatai nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimų vieta, data ir laikas parenkami taip, kad užtikrintų visų akcininkų galimybes aktyviai dalyvauti akcininkų susirinkime. Akcininkai apie visuotinio viešai informuojami akcininkų susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip likus 21 diena iki susirinkimo akcininkams sudaroma galimybė susipažinti su sprendimų projektais.
Siekiant 6.5. užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Pranešimai apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, valdybos akcininkų susirinkimui siūlomi sprendimų ir dokumentų projektai bei priimti nutarimai bei patvirtinti dokumentai skelbiami viešai ir Bendrovės interneto tinklalapyje. Visa investuotojams skirta informacija ir dokumentai yra skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis ir per "NASDAQ OMX Vilnius" vertybinių popierių biržos informacinę sistemą ir Bendrovės tinklalapyje.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	akcininkas susirinkime gali Kiekvienas dalyvauti asmeniškai arba pavesti atstovavimą kitam asmeniui. sudaro salygas akcininkams balsuoti Bendrovė užpildžius bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip nustato istatymas.

^<sup>13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų,
akcininkų susirinkimuose, bendrovėms	kadangi nėra galimybės užtikrinti teksto apsaugą ir
taikyti modernias rekomenduojama plačiau	identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to
technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams	Bendrovės nuomone, iki šiol Bendrovėje nebuvo
galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų	poreikio naudoti modernių technologijų priemonių
susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių	visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujant ir
priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas	balsuojant elektroninio ryšio priemonėmis.
perduodamos informacijos saugumas ir galima
nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be
to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams,
ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų
susirinkimus stebėti pasinaudojant moderniy
technologijų priemonėmis.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir
efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protinga termina pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba akcininkams apie tokią bendrovės interesy prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Valdymo organų nariai elgiasi taip, kad interesų konfliktas nekiltų, todėl praktikoje jų nepasitaiko.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba Šioje rekomendacijoje akcininkams. bendrovės įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Neaktualu	Sandoriai su valdymo organų nariais nevykdomi.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau - atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė laikosi valdybos patvirtintos direktorių darbo apmokėjimo nuostatų. Bendrovė viešai neskelbia atlyginimų politikos, nes tai yra vidinis ir konfidencialus Bendrovės dokumentas.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka - ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti atlyginimu politika apžvelgiama, kaip buvo finansiniais praėjusiais igyvendinama metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagristo atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.

8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Ne	Sutartis su Bendrovės administracijos vadovais sudaro ir tvirtina valdyba. Šios sutartys yra konfidencialios ir jų turinys bei sąlygos viešai neskelbiamos.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1-8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina už paslaugas, suteiktas praėjusiais direktoriui finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo metiniame visuotiniame mokesčius, nustatytus akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas mokamas esminis papildomas atlyginimas, už kurios direktoriams specialias paslaugas, nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; apskaičiuota naudos, kuri laikoma 6) bendra atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1-5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.
		92

pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į
bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų norma.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	Taip	Bendrovės valdyba 2015 12 08 patvirtino naujus direktorių darbo apmokėjimo nuostatus, kuriuose yra nustatyti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Taip
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam kriterijus atitinkančiam tikram protingumo sudedamosios atlyginimo laikotarpiui. Kintamos dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.	Taip
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	Neaktualu	Bendrovė nebuvo išmokėjusi kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	Ne	vadovaujantis LR Išeitinės išmokos mokamos įstatymais.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Ne	Išeitinės vadovaujantis LR išmokos mokamos įstatymais.

8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio	Ne	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.
visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį. 8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Neaktualu	Direktoriams Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Bendrovėje nėra atlyginama akcijomis.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi kainos mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams atlyginama akcijomis, Bendrovėje nėra akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti Bendrovės akcijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams atlyginama akcijomis, Bendrovėje nėra akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti Bendrovės akcijų.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų. Direktoriams akcijomis, Bendrovėje nėra atlyginama akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti Bendrovės akcijų.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, skatinami dalyvauti visuotiniuose turėtų būti akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	Neaktualu	Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.		Neaktualu Nesilaiko 8.1 punkto rekomendacijų.

kurias direktoriams 8.19. Schemoms, pagal	Neaktualu	Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal kurias
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar		vadovams atlyginama akcijomis, būtų akcijų
kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam		pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų
remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo		arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
akcininkai turėtų pritarti metiniame pradžios
akcininkų susirinkime priimdami visuotiniame
atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su
pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl
atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos
akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams
schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios
taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami
visuotiniame akcininkų metiniame sprendima
susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti
informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir
gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Neaktualu
pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis $_{1}$
akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų
pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir
pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti
realizuoti;
pasirinkimo kiekvieno tolesnio sandoriy 4)
realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu
įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos,
kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems
kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip
pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį
už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali
paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas
atskiriems direktoriams.	Neaktualu
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės
įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida
modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti
akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną,
kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina,
nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos
nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	Neaktualu
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi
dalyvavimas panašiomis kuriose schemoms,
sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet
kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi
teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,	Neaktualu
kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė
susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu
informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti
paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime
turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto
atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių
schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat
schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat
turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių
atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų
būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta
pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip
pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip
bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios
reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas
įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė
ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas
atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti
pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl
numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte
nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės
interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad	Taip	Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų teises, leidžia interesų turėtojams įstatymų nustatyta tvarka dalyvauti
būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina
įstatymai.		bendrovės valdyme. Išsami informacija apie numatomus
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti	Taip	akcininkų įvykius yra skelbiama teisės aktų nustatyta
sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės		tvarka, todėl investuotojai (akcininkai) turi pakankamai
valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų		galimybių tiek susipažinti su reikiama informacija, tiek
dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti		balsuoti priimant sprendimus.
darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius
bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų
kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais
klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės
akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės
valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesu turėtojai dalyvauja bendrovės	Taip
valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos
susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesu turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip Taip	Šioje minima informacija rekomendacijoje atskleidžiama pranešimuose apie esminius įvykius, per informacijos atskleidimo ir platinimo sistemą NASDAQ OMX "Globenewswire", bendrovės interneto tinklapyje, tarpinės informacijos Bendrovės metines ir dokumentuose, tokia apimtimi kiek to reikalauja teisės Tarptautiniai finansinės atskaitomybės bei aktai standartai taikomi Europos Sąjungoje.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie paveikti sprendimus. galėtų jų Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kreditoriai, darbuotojai, tiekėjai, vietos kaip bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip/Ne Taip/Ne	Žr. III principo 3.2 rekomendacijos komentarą. Bendrovė nerengia ir viešai neskelbia atlyginimų ataskaitos – žr. politikos VIII principo 8.1 rekomendacijos komentarą.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir atžvilgiu. Informacija apimties turėtų būti vienu atskleidžiama visiems ir metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per informacijos atskleidimo ir platinimo sistemą NASDAQ OMX "Globenewswire" pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacinę sistemą.

10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir aktų nustatytais teisės atvejais nebrangų, o informacijos. neatlygintina priėjimą prie Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė planuoja pasirašyti sutartį su AB "Vilniaus vertybinių popierių birža", dėl bendrovės interneto svetainės ryšio su investuotojais skilčiai sukurti. Kurioje visa informacija skelbiama per informacijos atskleidimo ir platinimo sistemą NASDAQ OMX "Globenewswire", bus skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.
bendrovės 10.7. Rekomenduojama interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas nepriklausomumą.		Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Nepriklausoma audito įmonė atlieka bendrovės metines atskaitomybės metinio finansinės ir pranešimo patikrinimą.
audito 11.2. kad imonės Rekomenduojama, akcininkų susirinkimui visuotiniam kandidatūrą siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip
11.3. Jei audito imonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Audito 2015 metais atliko mokesčių imonė konsultavimo paslaugas.