Audit Report / Information • Apr 29, 2016
Audit Report / Information
Open in ViewerOpens in native device viewer
KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2015 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE PATEIKIAMAS KARTU SU KONSOLIDUOTUOJU METINIU PRANEŠIMU BEI NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA
| Puslapis | |
|---|---|
| NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA | 3 – 4 |
| KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2015 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS |
5 – 55 |
| Finansinės būklės ataskaitos |
5 – 6 |
| Bendrųjų pajamų ataskaitos |
7 – 8 |
| Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos | 9 |
| Pinigų srautų ataskaitos | 10 – 11 |
| Finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamasis raštas | 12 – 55 |
| KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS | 56 – 147 |
Mes atlikome čia pridėtų, 5-55 puslapiuose pateiktų, AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) ir jos dukterinės įmonės (toliau kartu – Grupė) atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2015 m. gruodžio 31 d. atskiroji ir konsoliduotoji finansinės būklės ataskaitos ir tą dieną pasibaigusių metų pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos bei aiškinamasis raštas, apimantis apibendrintus reikšmingus apskaitos principus ir kitą aiškinamąją informaciją (toliau – finansinės ataskaitos), auditą.
Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.
Mūsų pareiga – apie šias finansines ataskaitas pareikšti nuomonę, pagrįstą atliktu auditu. Mes atlikome auditą pagal Tarptautinius audito standartus. Šiuose standartuose nustatyta, kad mes laikytumėmės etikos reikalavimų ir planuotume bei atliktume auditą taip, kad gautume pakankamą užtikrinimą, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų.
Auditas apima procedūras, kurias atliekant siekiama surinkti audito įrodymų dėl finansinių ataskaitų sumų ir atskleistos informacijos. Procedūrų parinkimas priklauso nuo auditoriaus sprendimo, įskaitant finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikos vertinimą. Vertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į Bendrovės vidaus kontrolę, susijusią su finansinių ataskaitų rengimu ir teisingu pateikimu, kad pasirinktų tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomonę apie įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą. Auditas taip pat apima taikomų apskaitos metodų tinkamumo ir vadovybės atliekamų apskaitinių įvertinimų pagrįstumo bei bendro finansinių ataskaitų pateikimo įvertinimą.
Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų audito nuomonei pagrįsti.
Mūsų nuomone, finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Bendrovės ir Grupės 2015 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus, pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.
Be to, mes perskaitėme 56-147 puslapiuose pateiktą konsoliduotąjį metinį pranešimą už 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus ir nepastebėjome jokių reikšmingų į jį įtrauktos finansinės informacijos neatitikimų 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų audituotoms finansinėms ataskaitoms.
2016 m. kovo 25 d.
Auditorė Jūratė Sakalauskienė Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000241
Apskaitos ir kontrolės UAB "Auditas" Audito įmonės pažymėjimo Nr. 001234 Gedimino pr. 24-11, LT-01103, Vilnius
| Grupė | Bendrovė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Pastabos | 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
||
| TURTAS | ||||||
| Ilgalaikis turtas | ||||||
| Ilgalaikis nematerialusis turtas | 3 | 116 | 75 | 116 | 75 | |
| Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai | 4 | |||||
| Žemė ir pastatai | 8.175 | 7.312 | 7.832 | 6.952 | ||
| Statiniai | 84.833 | 83.394 | 84.833 | 83.397 | ||
| Mašinos ir įranga | 24.469 | 15.233 | 24.472 | 15.233 | ||
| Transporto priemonės | 383 | 260 | 410 | 287 | ||
| Įrenginiai ir įrankiai | 2.790 | 3.092 | 2.790 | 3.092 | ||
| Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai |
304 | 12.825 | 304 | 12.825 | ||
| Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų iš viso |
120.954 | 122.116 | 120.641 | 121.786 | ||
| Ilgalaikis finansinis turtas | ||||||
| Investicijos į dukterinę įmonę | 1 | - | - | 1.074 | 1.074 | |
| Po vienerių metų gautinos sumos | 5 | 1 | 6 | 1 | 6 | |
| Kitas finansinis turtas | 6 | 1 | 28 | 1 | 28 | |
| Ilgalaikio finansinio turto iš viso | 2 | 34 | 1.076 | 1.108 | ||
| Ilgalaikio turto iš viso | 121.072 | 122.225 | 121.833 | 122.969 | ||
| Trumpalaikis turtas | ||||||
| Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai | ||||||
| Atsargos | 7 | 289 | 175 | 285 | 170 | |
| Išankstiniai apmokėjimai | 716 | 601 | 716 | 601 | ||
| Atsargų ir išankstinių apmokėjimų iš viso |
1.005 | 776 | 1.001 | 771 | ||
| Per vienerius metus gautinos sumos | 8 | |||||
| Iš pirkėjų gautinos sumos | 23;25 | 8.975 | 15.120 | 8.975 | 15.120 | |
| Kitos gautinos sumos | 859 | 6.620 | 846 | 6.609 | ||
| Per vienerius metus gautinų sumų iš viso | 9.834 | 21.740 | 9.821 | 21.729 | ||
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 9;23 | 2.531 | 389 | 2.518 | 384 | |
| Trumpalaikio turto iš viso | 13.370 | 22.905 | 13.340 | 22.884 | ||
| Turto iš viso | 134.442 | 145.130 | 135.173 | 145.853 |
(tęsinys kitame puslapyje)
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Pastabos | 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
|
| NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI | |||||
| Nuosavybė | |||||
| Kapitalas | $\mathbf{1}$ | 74.476 | 74.378 | 74.476 | 74.378 |
| Privalomasis rezervas | 10 | 2.695 | 2.082 | 2.695 | 2.082 |
| Kiti rezervai | 10 | 713 | 521 | 713 | 521 |
| Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) | |||||
| Ataskaitinių metų pelnas | $\mathbf{1}$ | 4.509 | 862 | 4.528 | 867 |
| Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai) | 1 | (533) | (461) | 67 | |
| Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) iš viso | 3.976 | 401 | 4.528 | 934 | |
| Nuosavybė iš viso | 81.860 | 77.382 | 82.412 | 77.915 | |
| Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | |||||
| Po vienerių metų mokėtinos sumos ir | |||||
| įsipareigojimai | |||||
| Ilgalaikės finansinės skolos | 11;23 | 19.481 | 17.028 | 19.481 | 17.028 |
| Lizingas (finansinė nuoma) | 12;23 | 35 | 11 | 35 | 11 |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | 21 | 3.503 | 2.856 | 3.695 | 3.048 |
| Dotacijos (atidėtosios pajamos) | 13 | 16.761 | 13.764 | 16.761 | 13.764 |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimas | 14;25 | 585 | 620 | 585 | 620 |
| Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos | 23 | 129 | 129 | ||
| Ilgalaikės prekybos skolos | 23 | 26 | 26 | 1 | |
| Po vienerių metų mokėtinų sumų ir | 40.391 | 34.409 | 40.583 | 34.601 | |
| ilgalaikių įsipareigojimų iš viso | |||||
| Per vienerius metus mokėtinos sumos ir | |||||
| isipareigojimai | |||||
| Ilgalaikių finansinių skolų ir lizingo | 11;12;23 | 2.436 | 4.446 | 2.436 | 4.446 |
| (finansinės nuomos) einamųjų metų dalis | |||||
| Trumpalaikės finansinės skolos | 11;23 | 7.706 | 7.706 | ||
| Prekybos skolos | 23 | 7.778 | 19.465 | 7.777 | 19.463 |
| Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 604 | 551 | 601 | 551 | |
| Gauti išankstiniai apmokėjimai | 499 | 429 | 499 | 429 | |
| Mokėtini mokesčiai | 282 | 15 | 280 | 16 | |
| Įmonių grupės įmonėms mokėtinos sumos | 25 | ||||
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimo | 14 | 306 | 265 | 306 | 265 |
| einamųjų metų dalis | |||||
| Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir | 286 | 462 | 279 | 461 | |
| įsipareigojimai | |||||
| Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso |
12.191 | 33.339 | 12.178 | 33.337 | |
| Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso | 52.582 | 67.748 | 52.761 | 67.938 | |
| Nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso | 134.442 | 145.130 | 135.173 | 145.853 |
| Generalinis direktorius | Rimantas Bakas | 2016 m. kovo 25 d. | |
|---|---|---|---|
| Vyriausioji buhalterė | Violeta Staškūnienė | Messee | 2016 m. kovo 25 d. |
| rupe | ||
|---|---|---|
| Pastabos | 2015 m. | 2014 m. | |
|---|---|---|---|
| Veiklos pajamos | |||
| Pardavimų pajamos | 16 | 60.725 | 75.746 |
| Kitos veiklos pajamos | 18 | 597 | 1.222 |
| Veiklos pajamų iš viso | 61.322 | 76.968 | |
| Veiklos sąnaudos | |||
| Kuras ir pirkta energija | (34.885) | (57.620) | |
| Atlyginimai ir socialinis draudimas | (6.639) | (6.198) | |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 3;4 | (5.890) | (5.189) |
| Remontas ir eksploatacija | (788) | (720) | |
| Gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas |
5;8 | 145 | 2.082 |
| Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį | (1.416) | (1.467) | |
| Elektros energija | (1.218) | (896) | |
| Žaliavos ir medžiagos | (619) | (560) | |
| Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sąnaudos | |||
| Vanduo | (786) | (733) | |
| Atsargų ir ilgalaikio turto realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas |
7 | (570) | (954) |
| Kitos sąnaudos | 17 | (2.503) | (2.773) |
| Kitos veiklos sąnaudos | 18 | (449) | (513) |
| Veiklos sąnaudos, iš viso | (55.618) | (75.541) | |
| Veiklos pelnas (nuostoliai) | 5.704 | 1.427 | |
| Investicijų į patronuojančiosios, patronuojamųjų ir asocijuotųjų įmonių akcijas pajamos |
19 | ||
| Kitų ilgalaikių investicijų ir paskolų pajamos | 19 | ||
| Kitos palūkanų ir panašios pajamos | 19 | 264 | 350 |
| Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimas |
20 | (27) | |
| Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos | 20 | (776) | (475) |
| Finansinės ir investicinės veiklos pajamos, grynąja verte |
(539) | (125) | |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 5.165 | 1.302 | |
| Pelno mokestis | 21 | (656) | (440) |
| Grynasis pelnas | 4.509 | 862 | |
| Pelnas, tenkantis vienai akcijai (Eurais) | 22 | 0,11 | 0,02 |
| Generalinis direktorius | Rimantas Bakas | 2016 m. kovo 25 d. |
|---|---|---|
| Vyriausioji buhalterė | Violeta Staškūnienė | 2016 m. kovo 25 d. |
| Bendrovė | |||
|---|---|---|---|
| Pastabos | 2015 m. | 2014 m. | |
| Veiklos pajamos | |||
| Pardavimų pajamos | 16 | 60.733 | 75.755 |
| Kitos veiklos pajamos | 18 | 519 | 1.137 |
| Veiklos pajamų iš viso | 61.252 | 76.892 | |
| Veiklos sąnaudos | |||
| Kuras ir pirkta energija | (34.885) | (57.620) | |
| Atlyginimai ir socialinis draudimas | (6.639) | (6.185) | |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 3,4 | (5.890) | (5.198) |
| Remontas ir eksploatacija | (788) | (720) | |
| Gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas |
5,8 | 157 | 2.093 |
| Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį | (1.416) | (1.467) | |
| Elektros energija | (1.218) | (896) | |
| Žaliavos ir medžiagos | (619) | (561) | |
| Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros | (1) | ||
| sanaudos | |||
| Vanduo | (786) | (733) | |
| Atsargų ir ilgalaikio turto realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas |
$\overline{7}$ | (570) | (954) |
| Kitos sąnaudos | 17 | (2.503) | (2.770) |
| Kitos veiklos sąnaudos | 18 | (372) | (445) |
| Veiklos sąnaudos, iš viso | (55.529) | (75.457) | |
| Veiklos pelnas (nuostoliai) | 5.723 | 1.435 | |
| Investicijų į patronuojančiosios, patronuojamųjų ir asocijuotųjų įmonių akcijas pajamos |
|||
| Kitų ilgalaikių investicijų ir paskolų pajamos | |||
| Kitos palūkanų ir panašios pajamos | 19 | 264 | 350 |
| Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimas |
(27) | (3) | |
| Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos | 20 | (776) | (475) |
| Finansinės ir investicinės veiklos pajamos, grynąja verte |
(539) | (128) | |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 5.184 | 1.307 | |
| Pelno mokestis | 21 | (656) | (440) |
| Grynasis pelnas | 4.528 | 867 | |
| Pelnas, tenkantis vienai akcijai (Eurais) | 22 | 0,11 | 0,02 |
| Generalinis direktorius | Rimantas Bakas | 2016 m. kovo 25 d. |
|---|---|---|
| Vyriausioji buhalterė | Violeta Staškūnienė | um 2016 m. kovo 25 d. |
| Grupė | Pastabos | Kapitalas | Privalomasis rezervas |
Kiti rezervai |
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2013 m. gruodžio 31 d. likutis |
74.256 | 1.983 | 72 | 211 | 76.522 | |
| Įstatinio kapitalo didinimas |
1 | 122 | 122 | |||
| Sudaryti rezervai | 10 | 99 | 521 | (620) | ||
| Panaikinti rezervai | 10 | (72) | 72 | |||
| Dividendai | 1 | - | (124) | (124) | ||
| Bendrosios laikotarpio pajamos |
$\overline{\phantom{0}}$ | $\frac{a}{2}$ | 862 | 862 | ||
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis |
74.378 | 2.082 | 521 | 401 | 77.382 | |
| Sudaryti rezervai | 10 | 613 | 713 | (1.326) | ||
| Panaikinti rezervai | 10 | $\overline{\phantom{a}}$ | (521) | 521 | ||
| Dividendai | 1 | (129) | (129) | |||
| Bendrosios laikotarpio pajamos |
1 | 98 | 4.509 | 4.607 | ||
| 2015 m.gruodžio 31 d. likutis |
74.476 | 2.695 | 713 | 3.976 | 81.860 |
| Bendrovė | Pastabos | Kapitalas | Privalomasis rezervas |
Kiti rezervai |
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2013 m. gruodžio 31 d. likutis |
74.256 | 1.983 | 72 | 739 | 77.050 | |
| Įstatinio kapitalo didinimas |
1 | 122 | 122 | |||
| Sudaryti rezervai | 10 | 99 | 521 | (620) | ||
| Panaikinti rezervai | 10 | (72) | 72 | |||
| Dividendai | 1 | (124) | (124) | |||
| Bendrosios laikotarpio pajamos |
867 | 867 | ||||
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis |
74.378 | 2.082 | 521 | 934 | 77.915 | |
| Sudaryti rezervai | 10 | 613 | 713 | (1.326) | ||
| Panaikinti rezervai | 10 | (521) | 521 | |||
| Dividendai | 1 | (129) | (129) | |||
| Bendrosios laikotarpio pajamos |
1 | 98 | 4.528 | 4.626 | ||
| 2015 m.gruodžio 31 d. likutis |
74.476 | 2.695 | 713 | 4.528 | 82.412 |
| Generalinis direktorius | Rimantas Bakas | |
|---|---|---|
| Vyriausioji buhalterė. | Violeta Staškūnienė | me |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Pinigų srautai iš (į) pagrindinės veiklos | ||||
| Grynasis pelnas | 4.509 | 862 | 4.528 | 867 |
| Nepiniginių straipsnių koregavimas: | - | - | ||
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 7.134 | 6.055 | 7.117 | 6.046 |
| Gautinų sumų nurašymai ir vertės sumažėjimo | (136) | (2.074) | (148) | (2.086) |
| pasikeitimas | ||||
| Palūkanų sąnaudos | 650 | 475 | 650 | 475 |
| Išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertė pasikeitimas |
- | (15) | - | (15) |
| Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą ir | ||||
| akcijų vertę | 43 | 128 | 43 | 129 |
| Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija) | (866) | (488) | (866) | (488) |
| Atsargų ir ilgalaikio turto realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas |
570 | 954 | 570 | 954 |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimo pasikeitimas | 141 | 103 | 141 | 101 |
| Akcijos vertės perskaičiavimas | 98 | - | 98 | - |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 647 | 440 | 647 | 440 |
| Sukaupimų pasikeitimas | 58 | 1 | 55 | (1) |
| Investicijų į dukterinę įmonę nuvertėjimas | - | - | - | 3 |
| Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas |
(236) | (335) | (236) | (335) |
| Viso nepiniginių straipsnių koregavimas | 8.103 | 5.244 | 8.071 | 5.223 |
| Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | ||||
| Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas | (261) | 24 | (262) | 12 |
| Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas | (115) | (370) | (105) | (358) |
| Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas | 6.378 | 3.621 | 6.381 | 3.618 |
| Kitų gautinų sumų (padidėjimas) | 5.991 | (3.852) | 5.992 | (3.842) |
| Kitų ilgalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas |
(72) | 126 | (72) | 126 |
| Trumpalaikių prekybos skolų ir gautų avansų padidėjimas (sumažėjimas) |
(11.617) | 1.716 | (11.616) | 1.719 |
| Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas |
(132) | (106) | (132) | (79) |
| Kitų įsiskolinimų biudžetui padidėjimas (sumažėjimas) | 267 | (316) | 264 | (314) |
| Kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) |
(229) | 224 | (235) | 223 |
| Viso apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | 210 | 1.067 | 215 | 1.105 |
| Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai | 12.822 | 7.173 | 12.814 | 7.195 |
(tęsinys kitame puslapyje)
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų rinkinio dalis.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Pinigų srautai iš (j) Investicinės veiklos | ||||
| Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) | (4.722) | (19.581) | (4.722) | (19.601) |
| Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pajamos Gautos palūkanos už pradelstas gautinas sumas Gautos baudos |
121 264 |
320 335 |
121 264 |
319 335 |
| Ilgalaikių gautinų sumų sumažėjimas Gautos palūkanos |
3 | 6 | 3 | 6 |
| Grynieji (panaudoti) investicinės veiklos pinigų srautai |
(4.334) | (18.920) | (4.334) | (18.941) |
| Pinigų srautai iš (į) finansinės veiklos | ||||
| Paskolų gavimas | 9.642 | 13.150 | 9.642 | 13.150 |
| Paskolų (grąžinimas) | (16.914) | (6.088) | (16.914) | (6.088) |
| (Sumokėtos) palūkanos | (645) | (515) | (645) | (515) |
| Lizingo (finansinės nuomos) (mokėjimai) | (64) | (32) | (64) | (32) |
| (Sumokėti) delspinigiai ir baudos | (28) | (28) | ||
| Akcininko (įnašai) į dukterinę bendrovę | ||||
| (Išmokėti) dividendai, tantjemos | (128) | (124) | (128) | (124) |
| Gauta subsidija | 1.791 | 5.121 | 1.791 | 5.121 |
| Grynieji pinigų srautai iš (panaudoti) finansinės veiklos |
(6.346) | 11.512 | (6.346) | 11.512 |
| Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas | 2.142 | (235) | 2.134 | (234) |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje | 389 | 624 | 384 | 618 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje | 2.531 | 389 | 2.518 | 384 |
| Generalinis direktorius | Rimantas Bakas | 2016 m. kovo 25 d. | |
|---|---|---|---|
| Vyriausioji buhalterė | Violeta Staškūnienė | Meller | 2016 m. kovo 25 d. |
AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva. Duomenys apie Bendrovę kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
AB "Kauno energija" sudaro Bendrovės centrinė būstinė ir filialas "Jurbarko šilumos tinklai".
Bendrovė užsiima šilumos ir karšto vandens tiekimu, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei kolektorių tunelių priežiūra. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB "Lietuvos energija". Bendrovės akcijomis prekiaujama AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos sąraše.
2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:
| 2015 m. gruodžio 31 d. | 2014 m. gruodžio 31 d. | |||
|---|---|---|---|---|
| Turimų akcijų skaičius (vnt.) |
Nuosavybės dalis (proc.) |
Turimų akcijų skaičius (vnt.) |
Nuosavybės dalis (proc.) |
|
| Kauno miesto savivaldybė | 39.736.058 | 92,84 | 39.736.058 | 92,84 |
| Kauno rajono savivaldybė | 1.606.168 | 3,75 | 1.606.168 | 3,75 |
| Jurbarko rajono savivaldybė | 746.405 | 1,74 | 746.405 | 1,74 |
| Kiti smulkūs akcininkai | 713.512 | 1,67 | 713.512 | 1,67 |
| 42.802.143 | 100,00 | 42.802.143 | 100,00 |
Visos akcijos yra paprastosios akcijos. 2015 m. ir 2014 m. Bendrovė savų akcijų neturėjo.
Vadovaujantis 2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymu Nr. XII-828, kuriuo nustatyta euro įvedamo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. tvarka, Bendrovės vienos akcijos vertė perskaičiuota į 1,74 Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 1,73772 Eur). Akcijos vertės perskaičiavimo rezultatas – 98 tūkst. Eur atspindėtas Grupės ir Bendovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudose. Bendrovės įstatai naujai registruoti 2015 m. gegužės 18 d.
2009 m. liepos 23 d. Bendrovės akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti įstatinį kapitalą, išleidžiant 22.700.000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1,73772 Eur. Pirmumo teisė įsigyti išleistas akcijas buvo suteikta Kauno miesto savivaldybei. Akcijų emisijos kaina lygi jų nominaliajai vertei. Akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste, kurių 39.446 tūkst. Eur rinkos vertė buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, taikant atstatomosios vertės metodą.
2010 m. vasario 17 d. neeiliniame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 197 tūkst. Eur (nuo 74.059 tūkst. Eur iki 74.256 tūkst. Eur), išleidžiant 113.595 paprastąsias vardines 1,73772 Eur nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, apmokant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu – pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais – inžineriniais tinklais – esančiais, Jurbarko mieste. Turtinio įnašo vertė perdavimo dienai nepriklausomų vertintojų nustatyta atstatomosios vertės metodu.
2014 m. sausio 6 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 122 tūkst. Eur nuo 74.256 tūkst. Eur iki 74.378 tūkst. Eur , išleidžiant 70 166 paprastąsias vardines 1,73772 Eur nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, suteikiant teisę šias akcijas įsigyti Kauno miesto savivaldybei, siekiant, kad Bendrovei Kauno miesto savivaldybė perduotų jai nuosavybės teise priklausančią šilumos tiekimo liniją – šilumos tinklus, esančius Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas. 2014 m. kovo 20 d. užregistruoti Bendrovės įstatai, padidinus Bendrovės įstatinį kapitalą.
2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.
2015 m. balandžio 28 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 129 tūkst. Eur, t. y. po 0,3 ct už vieną akciją, dividendų.
2014 m. balandžio 29 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 124 tūkst. Eur, t. y. po 0,28962 ct už vieną akciją, dividendų ir 24 tūkst. Eur tantjemų Bendrovės valdybos nariams iš 2013 m. pelno. Du valdybos nariai tantjemų (7 tūkst. Eur atsisakė). Tantjemos apskaitytos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos atlyginimų ir socialinio draudimo eilutėje.
Neišmokėta dividendų dalis 2015 m. gruodžio 31 d. yra 4 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 3 tūkst. Eur), kuri apskaityta kitų trumpalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje.
Grupė ir Bendrovė taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. 2006 m. liepos 1 d. AB "Kauno energija" paslaugų departamento pagrindu įsteigė dukterinę įmonę UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (toliau – PPP). Dukterinės įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių, vidaus inžinerinių tinklų bei sistemų, statybinių konstrukcijų eksploatacija bei priežiūra. Nuo 2006 m. liepos 1 d. Bendrovė samdė Dukterinę įmonę atlikti Bendrovės prižiūrimų pastatų nuolatinės techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas. Kadangi, pasikeitus šilumos ūkio įstatymui, nuo 2012 m. liepos 1 d. Dukterinė įmonė nebegali teikti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų, 2012 m. balandžio 6 d. Bendrovės valdybos sprendimu pritarta Dukterinės įmonės reorganizavimui atskyrimo būdu. 2013 m. balandžio 16 d. Bendrovė užbaigė PPP reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras. 2013 m. balandžio 16 d. Juridinių asmenų registre užregistruoti tęsiančios veiklą PPP ir naujai įsteigtos dukterinės bendrovės UAB "Kauno energija NT" (toliau – KENT) įstatai. 2013 m. balandžio 22 d. Bendrovė paskelbė PPP pardavimo konkursą. 2013 m. birželio 19 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą neparduoti PPP visų akcijų paketo už pasiūlytą kainą. 2013 m. rugsėjo 24 d. Bendrovės valdyba protokoliniu sprendimu pavedė Bendrovės administracijai vykdyti PPP, kaip juridinio asmens, pasibaigimo procedūras administracijos pasirinktu būdu. 2013 m. spalio 25 d. Bendrovės valdyba protokoliniu sprendimu pritarė PPP likvidavimui bei likvidatoriaus parinkimo procedūrų vykdymui. 2013 m. gruodžio 11 d. Bendrovės valdyba, vykdanti PPP vienintelio akcininko funkcijas, nusprendė nuo 2013 m. gruodžio 16 d. likviduoti dukterinę bendrovę PPP, likvidatoriumi paskirti advokatų profesinės bendrijos "Magnusson ir partneriai" advokatę Aivą Dumčaitienę. 2015 m. rugsėjo 7 d. PPP išregistruota iš juridinių asmenų registro.
2015 m. gruodžio 31 d. Grupę sudaro Bendrovė ir jos dukterinė įmonė KENT (toliau – Grupė):
| Įmonė | Įmonės buveinės adresas |
Grupės valdomų akcijų dalis |
Investicijos savikaina |
Investicijos vertės nurašymas |
Ataskaitinio laikotarpio pelnas |
Nuosavas kapitalas |
Pagrindinė veikla |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| UAB "Kauno energija" NT |
Savanorių pr. 347, Kaunas |
100 proc. |
1.330 | (256) | (28) | 1.277 | Nuoma |
2015 m. gruodžio 31 d. investicijos į dukterines įmones sukaupti nuvertėjimo nuostoliai sudarė 814 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 814 tūkst. Eur ) ir buvo apskaityti Bendrovės pelne ar nuostoliuose finansinės veiklos sąnaudų straipsnyje.
Bendrovės veiklą reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. IX - 1565. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2007 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1329. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimas, nustatantis, kad daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas bei šilumos punktus, nepriklausomai nuo punktų nuosavybės, prižiūri nesusijęs su šilumos tiekėju šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas, kurį pasirenka daugiabučio namo gyventojai. Įstatyme numatytas draudimas netaikomas, prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis gyvena mažiau negu 50.000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. į šilumos pardavimo kainą nėra įtrauktos jokios sąnaudos, susiję su šilumos punktų priežiūra.
Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2012 m. gruodžio 14 d. Komisija nutarimu Nr. O3-413 Bendrovei nustatė naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 13 izoliuoto tinklo ir 28 vietinės (buitinės) dujofikuotos katilinės Kauno mieste, bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės.
Bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudaro 564,476 MW (t. t. 37,5 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 294,8 MW šiluminis (t. t. 16 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 29,8 MW šiluminis (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 573,226 MW (t. t. 37,5 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).
Bendrovė 2003 m. parduodama dalį padaliniui "Kauno elektrinė" priklausančio turto UAB Kauno termofikacijos elektrinei (toliau – KTE) 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartyje įsipareigojo iš KTE kasmet nupirkti ne mažiau kaip 80 proc. metinio Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikio (sąlyga galiojo iki 2012 m. rugsėjo mėn.). Sutartis galioja 15 metų nuo pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad šilumos pirkimo kaina iš KTE nedidės 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Nuo 2008 m. gruodžio 1 d. pagal galiojančius teisės aktus Komisija naujas šilumos bazines kainas kiekvieniems 4 metams tvirtina tiek KTE, tiek Bendrovei.
Kadangi Bendrovė 2012 m. balandžio 13 d. gavo oficialų raštą, patvirtinantį, kad OAO "Gazprom" priėmė sprendimą parduoti savo akcijų dalį mažajam KTE akcininkui Clement Power Venture Inc., o 2003 m. Bendrovės su KTE pasirašytoje Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. iki 2018 m. kovo 30 d., pagrindinis KTE akcininkas OAO "Gazprom" privalo užtikrinti, kad jam priklausytų KTE kontrolinis akcijų paketas ir atitinkamas (ne mažesnis nei 51%) balsų skaičius visuotiniame akcininkų susirinkime, 2012 m. liepos 10 d. Bendrovės valdyba nusprendė pritarti visų OAO "Gazprom" priklausančių KTE akcijų pardavimui Clement Power Venture Inc., suderinus su KTE pasirašytų sutarčių keitimo sąlygas, siekiant iš šio pardavimo palankiausių sąlygų Bendrovei. 2013 m. kovo 13 d. KTE pateikė Bendrovei įrodymus, t. y. išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos, kad OAO "Gazprom" valdytų KTE akcijų nuosavybės teisė nuo 2013 m. kovo 7 d. yra perleista Clement Power Venture Inc., nuo kada tarp Bendrovės ir KTE įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 13 d. ir 2012 m. rugsėjo 28 d. pasirašyti 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties ir 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimai, taip pat 2012 m. rugpjūčio 13 d. tarp Bendrovės ir OAO "Gazprom" pasirašytas 2003 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties nutraukimas. Pagal įsigaliojusius Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimus, buvo anuliuota Bendrovės prievolė pirkti iš KTE ne mažiau kaip 80 proc. pagamintos šilumos, reikalingos Kauno miesto integruotame šilumos tiekimo tinkle. Pagal įsigaliojusius Investicijų susitarimo pakeitimus buvo naujai susitarta ir numatyti investavimo objektai preliminariai 101 mln. Eur vertei bei detalus investicijų vykdymo grafikas 2013–2017 m., tuo pačiu iš šių investicijų KTE įsipareigojo finansuoti Bendrovės 3 mln. Eur investicijas, kurios bus atliekamos per 2012 – 2016 m. laikotarpį į Bendrovės infrastruktūrą bei mokėti 10 procentų netesybas nuo neįvykdytų
investicijų vertės. Nepaisant pasiektų susitarimų, 2013 m. balandžio 30 d. KTE pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – Arbitražas). Ieškiniu KTE siekia užginčyti 2012 m. rugpjūčio 13 d. Investicijų susitarimo pakeitimo 2–3 punktais nustatytus KTE įsipareigojimus dėl 3 mln. Eur investicijų į Bendrovės valdomą šilumos ūkį vykdymą bei terminus, taip pat nustatytas netesybas (baudas), šių investicijų KTE neįvykdžius. Vadovaujantis 2014 m. vasario 19 d. Arbitražo nutartimi, šalys pradėjo derybas dėl investicinio ginčo išsprendimo taikiai, tačiau 2014 m. gegužės 26 d. KE raštu Arbitražui buvo konstatuota, kad šalims kompromiso rasti nepavyko. KTE patikslino savo ieškininius reikalavimus byloje, kuriais Arbitražo alternatyviai prašo nutraukti Investicijų susitarimą. Arbitražas nutartimi šią bylą susijungė su byla, kurioje Bendrovė pateikė ieškinį, kad KTE sumokėtų KE 0,94 mln. Eur už netinkamą KTE prievolės – 2012–2013 metais finansuoti Bendrovės investicijas pagal 2012 m. rugpjūčio 13 d. bei 2012 m. rugsėjo 28 d.pasirašytus 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimus – vykdymą. KTE ir toliau nevykdant investicinių įsipareigojimų, Bendrovė 2015 m. sausio 30 d. patikslintais reikalavimais paprašė Arbitražo papildomai priteisti iš KTE 652 tūkst. Eur už nefinansuotas Bendrovės investicijas 2014 m. Iš viso reikalavimai –1.593 tūkst. Eur. 2015 m. balandžio 30 d. KTE raštu pasiūlė atnaujinti derybas dėl taikaus susitarimo byloje ir Arbitražas atidėjo bylos nagrinėjimą. Vykdant derybas, šalys suderino taikaus susitarimo projektą, atsižvelgiant į derybines gaires, apibrėžtas 2015 m. birželio 11 d. susitikimo Kauno miesto savivaldybėje metu, dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės merui bei administracijos direktoriui. 2015 m. spalio 9 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą pritarti taikos sutarties su KTE projektui dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo nutraukimo ir ginčo Vilniaus komercinio arbitražo byloje užbaigimo. 2015 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-568 Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė esminėms taikaus susitarimo sąlygoms bei ginčo teisme užbaigimui. 2015 m. gruodžio 17 d. Taikos sutarties su KTE projektui pritarė Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. 2015 m. gruodžio 28 d. Bendrovė ir KTE pasirašė Taikos sutartį. Tolimesnė bylos eiga aprašyta 26 pastaboje.
Grupės vidutinis darbuotojų skaičius 2015 m. buvo 543 (2014 m. – 554). Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2015 m. buvo 540 (2014 m. – 551).
2012 metais Bendrovė, įvertindama sąlyginai aukštą šilumos pirkimo iš didžiausios šilumos gamintojos (KTE) kainą bei siekdama prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamyboje, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsirūpinti šiluma konkurencinga kaina, iniciavo esamų katilinių rekonstrukcijų, pritaikant darbui medienos biokuru (smulkinta mediena, miško kirtimo atliekos, pjuvenos), projektus.
2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino patikslintą Bendrovės 2012 – 2015 m. investicijų planą, pagal kurį per 2012 – 2015 m. laikotarpį į Bendrovės turtą buvo numatyta investuoti 92,08 mln. Eur. 2015 m. Bendrovė į nuosavą turtą investavo 4.981 tūkst. Eur. Iš viso per laikotarpį 2012-2015 m. investuota 46,46 mln. Eur.
2015 m. balandžio mėn. Bendrovė pabaigė Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcijos projektą, įrengiant du po 12 MW galios vandens šildymo katilus ir bendrą 6 MW galios kondensacinį ekonomaizerį. Projekto vertė su LVPA (1,52 mln. Eur) parama – 6,30 mln. Eur. Naujuose įrenginiuose 2015 metais pagaminta 191 GWh šilumos.
2015 m. balandžio mėn. Šilko katilinėje Bendrovė pabaigė antrą rekonstrukcijos etapą, kur vietoje 9 MW DKVR 10-13 vandens šildymo katilo Nr.5 įrengtas biokuru kūrenamas 8 MW vandens šildymo katilas bei 4 MW kondensacinis ekonomaizeris bendras katilams Nr.5 ir Nr.6. Bendra projekto vertė su LVPA (1,15 mln. Eur) parama – 2,33 mln. Eur.
2015 m. gruodžio 10 d. Bendrovei priklausančioje Šilko katilinėje vietoje DKVR vandens šildymo katilo Nr.6, įrengtas naujas 9 MW galios biokuro vandens šildymo katilas. Jis prijungtas prie 2013 metais pastatytos biokuru kūrenamos pakuros. Naujasis katilas bus apie 10 proc. efektyvesnis už senąjį. Biokuro katilo Nr. 6 pakeitimo projektui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) skyrė 141 tūkst. Eur paramą. Visa projekto vertė – 691 tūkst. Eur. Šilko katilinė per 2015 metus pagamino 76 GWh šilumos.
2015 m. rugsėjo mėn. Bendrovė pradėjo Šilko katilinės 15 MW dujinio katilo Nr.2 su 1,5 MW kondensaciniu ekonomaizeriu įrengimo projekto pirkimo procedūras. Planuojama pirkimo vertė 579 tūkst. Eur.
Keičiant naudojamą kurą į biokurą Bendrovė 2015 m. balandžio mėn. pabaigė Inkaro katilinės rekonstrukcijos projektą, įrengiant du naujus biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus po 8 MW galios komplekte su pakuromis ir bendrą 4 MW galios kondensacinį ekonomaizerį. Bendra projekto vertė su LVPA (1,74 mln. Eur) parama – 5,71 mln. Eur. Inkaro katilinė 2015 m. pagamino 140 GWh šilumos.
2015 m. rugsėjo 29 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (Komisija) pritarė patikslintam Bendrovės investiciniui planui. Pagal šį planą Bendrovė už daugiau nei 2,1 mln. Eur planuoja įrengti 5 MW galios biokuro vandens šildymo katilą su 1 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu Jurbarko katilinėje. 2015 metais yra parengtas ir suderintas techninis projektas už 54 tūkst. Eur. Šis projektas bus vykdomas keliais etapais ir planuojamas užbaigti 2016 metais. Po rekonstrukcijos biokuru gaminama šiluma Jurbarko mieste bendrame kuro balanse sudarys apie 60 %. Planuojama, kad per metus Jurbarko katilinė pagamins apie 34 GWh šilumos energijos.
Bendrovė 2016-2018 metais planuoja rekonstruoti devynias šilumos tiekimo trasas Kauno mieste. Rekonstravus trasas, bus užtikrintas patikimesnis ir kokybiškesnis vartotojų aprūpinimas šilumos energija, sudarytos galimybės prie centralizuoto šilumos tinklo prijungti naujus vartotojus. Tam numatyta skirti apie 16 mln. Eur. Dalį reikalingų lėšų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
2015 m. Bendrovė savo lėšomis atnaujino apie 3 km jai nuosavybės teise priklausančių integruoto šilumos tiekimo tinklo magistralinių vamzdynų.
2015 m. rugsėjo 1 d. Bendrovė, Kauno miesto savivaldybė ir UAB "Litesko" pasirašė trišalę Kauno miesto Sargėnų mikrorajono šilumos ūkio pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį UAB "Litesko" Bendrovei pardavė 8 visiškai automatizuotas 1998 metais įrengtas dujines vandens šildymo katilines, esančias Kauno m. Sargėnų mikrorajone. Bendra katilinių galia – 4,083 MW. Jos aptarnauja 14 namų ir per metus jose vidutiniškai pagamina 4,40 GWh šilumos. Bendrovė nuo 2015 m. spalio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekėjo veiklą Sargėnuose.
2015 m. spalio 5 d. Bendrovė, laimėjusi Kauno klinikinės ligoninės viešai skelbtą viešąjį konkursą šilumos tiekimui, sudarė šilumos pirkimo pardavimo sutartį trijų metų laikotarpiui. Nuo 2015 m. gruodžio 30 d. Bendrovė pradėjo tiekti šilumą vienam didžiausių šilumos vartotojų Kauno mieste. Bendrovė planuoja patiekti apie 5 GWh šilumos per metus.
2015 m. Bendrovės savo gamybiniais pajėgumais į tinklus patiekė 522 GWh šilumos energijos (iš jų 426 GWh biokuru), tai 80 proc. daugiau šilumos nei per 2014 metus, kuomet Bendrovė patiekė 292 GWh (iš jos 80 GWh biokuru). Biokuro naudojimas ženkliai prisidėjo prie šilumos kainų mažėjimo šilumos ir karšto vandens vartotojams.
2015 m. Bendrovės bendras šilumos gamybos kuro sunaudojimo rodiklis buvo 82,4 kgne/MWh, t. y. 6,1 kgne/MWh mažesnis nei 2014 m. ir 8,7 kgne/MWh mažesnis, lyginant su rodikliu (91,1 kgne/MWh) bazinės šilumos kainos skaičiavime.
2015 m. Bendrovės metiniai šilumos technologiniai nuostoliai centralizuoto šilumos tiekimo tinkle buvo 221 GWh arba 23 GWh (10 proc.) mažesni nei 2014 m. Lyginant su rodikliu (280 GWh) bazinės šilumos kainos skaičiavime, sutaupyta apie 59 GWh šilumos.
2015 m. Bendrovės metinės vandens sąnaudos technologinėms reikmėms buvo 177 tūkst. t arba 78 tūkst. t (30,5 proc.) mažesni nei 2014 m. Lyginant su rodikliu (518 tūkst. t) bazinės šilumos kainos skaičiavime, sutaupyta apie 341 tūkst. tonų vandens.
2015 m. sumontuotų biokuru kūrenamų vandens šildymo katilinių panaudojamumo efektyvumas siekė apie 90 proc.
2015 m. kovo mėn. prie integruoto šilumos tiekimo tinklo prisijungus UAB "Ekopartneris" biokuro katilinei, kurios instaliuota galia apie 17,5 MW, bendra nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG) biokuro katilinių maksimali galia sudaro apie 153 MW. Iš viso AB "Kauno energija" superka šilumą iš devynių NŠG (tame tarpe aštuoni NŠG Bendrovei tiekia šilumą, pagamintą naudojant biokurą).
Bendrovė yra gavusi 11 potencialių nepriklausomų šilumos gamintojų (bendra galia – apie 500 MW) paraiškas prisijungti prie Bendrovės valdomo integruoto šilumos tiekimo tinklo. Kartu su NŠG atsiradimu kyla ir spręstini klausimai: tinklo valdymas bei NŠG galios balansavimas staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymas, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimas, jos kaita ir pritaikymas.
Atsakydama į "Lietuvos energija", UAB kvietimą teikti pasiūlymus bendradarbiauti, įgyvendinant kogeneracinių elektrinių projektus, 2014 m. liepos 22 d. Bendrovė pateikė paraišką dalyvauti "Lietuvos energija" UAB paskelbtame konkurse "Bendradarbiauti, įgyvendinant Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo, įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines, projektus". 2015 m. kovo mėn. Bendrovės pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu. 2015 m. gegužės 20 d. "Lietuvos energija", UAB pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB "Fortum Heat Lietuva" dėl naujos kogeneracinės jėgainės projekto Kaune plėtojimo. Sutartyje numatyta, kad be UAB "Fortum Heat Lietuva", naujos jėgainės akcijų gali būti siūloma įsigyti ir Bendrovei.
Bendrovės įgyvendinti projektai, efektyvus ir racionalus gamybos šaltinių vystymas bei konkurencija tarp šilumos gamintojų įtakojo šilumos kainų vartotojams sumažėjimą. 2015 m. gruodžio mėn. šilumos kaina palyginus su 2014 m. gruodžio mėn. vartotojams Kaune sumažėjo 22,4 proc.
2015 m. spalio 2 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta įsigyti Palemono gyvenvietės šilumos ūkį, esantį Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, už derybose su UAB "Fortum Heat Lietuva" suderėtą kainą ir kitas įsigijimo sąlygas bei įvykdyti Palemono šilumos ūkio įsigijimo procedūras, papildomai gavus AB "Kauno energija" pagrindinio akcininko – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimą.
Nauji standartai arba standartų pakeitimai ir aiškinimai, galiojantiems TFAS, patvirtintiems Tarptautinės apskaitos standartų tarybos ir priimtiems taikyti ES, įsigalioję 2015 m. ir aktualūs Grupės ir Bendrovės veiklai:
• 3-asis TFAS "Verslo jungimai" , 13-asis TFAS "Tikrosios vertės nustatymas" ir 40-asis TAS "Investicinis turtas" - priimti taikyti ES 2014 m. gruodžio 18 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisos yra atitinkamų standartų paaiškinimai arba taisymai, susiję su tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) nenuoseklumu arba atvejais, kai reikia patikslinti formuluotes.
• TFAAK 21-asis aiškinimas "Mokesčiai" - priimtas taikyti ES 2014 m. birželio 13 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. birželio 17 d. arba vėliau). Aiškinimo tikslas – pateikti rekomendacijų, kaip tinkamai į apskaitą įtraukti mokesčius, kuriems taikomas 37-asis tarptautinis apskaitos standartas, siekiant padidinti finansinių ataskaitų palyginamumą vartotojams.
Toliau išvardyti nauji standartai arba standartų pakeitimai ir aiškinimai, galiojantiems TFAS, patvirtintiems Tarptautinės apskaitos standartų tarybos ir priimtiems taikyti ES, kurie galioja 2015 m., tačiau šiuo metu nėra aktualūs Grupės ir Bendrovės veiklai:
• 2-asis TFAS "Mokėjimas akcijomis"; 3-iasis TFAS "Verslo jungimai"; 24-asis TAS "Susijusių šalių atskleidimas"; 38-asis TAS "Nematerialusis turtas"; ir 39-asis TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas" iš dalies keičiami pagal 3-iojo TFAS pataisas – priimti taikyti ES 2014 m. gruodžio 17 d.
• 3-iasis TFAS "Verslo jungimai" ir 40-asis TAS "Investicinis turtas" - priimti taikyti ES 2014 m. gruodžio 18 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisos yra atitinkamų standartų paaiškinimai arba taisymai, susiję su tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) nenuoseklumu arba atvejais, kai reikia patikslinti formuluotes.
Žemiau išvardinti nauji arba persvarstyti standartai ir aiškinimai, kurie yra patvirtinti ES, bet dar neįsigalioję t.y. kuriuos privaloma taikyti Grupės ir Bendrovės ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau, ir kurių Grupė bei Bendrovė dar nėra pritaikiusi anksčiau laiko:
• 2-asis TFAS "Mokėjimas akcijomis"; 3-iasis TFAS "Verslo jungimai"; 8-asis TFAS "Veiklos segmentai"; 16-asis TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai"; 24-asis TAS "Susijusių šalių atskleidimas"; 38-asis TAS "Nematerialusis turtas"; 37-asis TAS "Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas" ir 39-asis TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas" iš dalies keičiami pagal 3-iojo TFAS pataisas – priimti taikyti ES 2014 m. gruodžio 17 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau).
• 19-ojo TAS "Išmokos darbuotojams" pataisos "Apibrėžtųjų išmokų planai. Darbuotojų įmokos" priimtos taikyti ES 2014 m. gruodžio 17 d., (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau). Pataisų tikslas – supaprastinti ir paaiškinti darbuotojų ar trečiųjų šalių įmokų, susijusių su apibrėžtųjų išmokų planais, apskaitą.
• 16-asis TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" ir 38-asis TAS "Nematerialusis turtas" standartų pataisos, priimtos taikyti ES 2015 m. gruodžio 2 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisų tikslas – paaiškinti, ar tinka naudoti pajamomis grindžiamus metodus turto nusidėvėjimui arba amortizacijai skaičiuoti.
• 5-asis TFAS "Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla", 19-asis TAS "Išmokos darbuotojams", 34-asis TAS "Tarpinė finansinė atskaitomybė" standartų pataisos, priimtos taikyti ES 2015 m. gruodžio 15 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Patobulinimų tikslas – spręsti neskubius, tačiau būtinus klausimus, kurie susiję su tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) ir tarptautinių apskaitos standartų (TAS) nenuoseklumu arba atvejais, kai reikia patikslinti formuluotes.
• 1-asis TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas", 34-asis TAS "Tarpinė finansinė atskaitomybė" ir 7-asis TFAS "Finansinės priemonės. Atskleidimas" iš dalies keičiami pagal 1-ojo TAS pataisas, priimtas taikyti ES 2015 m. gruodžio 18 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisų tikslas – padidinti atskleidimo veiksmingumą ir paskatinti įmones, kad nustatydamos, kokią informaciją atskleisti savo finansinėse ataskaitose pagal 1-ąjį TAS, jos remtųsi profesiniu sprendimu.
Kitų naujų ar pakeistų standartų ar jų aiškinimų, kurie dar neįsigaliojo ir kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos Grupei/Bendrovei, nėra.
Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) priimtais Europos Sąjungos (ES) ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o jų aiškinimus – Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas (TFAAK).
Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte.
Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.
Grupė ir Bendrovė apskaitą tvarko pirminės ekonominės aplinkos, kurioje vykdoma veikla, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, eurais (suapvalintos iki tūkstančių eurų, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Bendrovės bei jos dukterinių įmonių funkcinė ir pateikimo valiuta.
Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos piniginis vienetas – euras, kurio kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Europos Centrinis Bankas. Nuo 2002 m. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – litas, kuris buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustatydavo Lietuvos bankas.
Grupės ir Bendrovės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Kauno energija" ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios Bendrovės. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.
Per metus įsigytos arba parduotos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios dukterinių įmonių pajamos yra priskiriamos įmonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas.
Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos.
Grupės nuosavybės dalies dukterinėse įmonėse pasikeitimai, kurie nelemia dukterinių įmonių kontrolės praradimo Grupėje, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. Grupės dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių dukterinėse įmonėse pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams.
Kai Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertės sumos ir bet kurios išlaikytos dalies tikrosios vertės bendros sumos ir (ii) dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų bei nekontroliuojamos dalies ankstesnės balansinės vertės. Kai dukterinės įmonės turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertės suma, ir susijęs pelnas ar nuostoliai buvo įtraukiami į bendrąsias pajamas ir sukaupti nuosavybėje, sumos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į kitas bendrąsias pajamas ir sukauptos nuosavybėje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t. y. perklasifikuojamos į pelną ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos į buvusią dukterinę įmonę tikroji vertė kontrolės praradimo datą yra laikoma tikrąja verte pirminio pripažinimo metu tolesnės apskaitos tikslais pagal 39–ąjį TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas", arba, jei tinkama, kaip investicijos į asocijuotą arba bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu.
Bendrovės finansinės būklės ataskaitose investicijos į dukterines įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš dukterinių įmonių gaunami dividendai pripažįstami per pelną.
39 TAS reikalavimai yra taikomi siekiant nustatyti, ar būtina pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, susijusių su Grupės ir Bendrovės investicija į dukterinę įmonę. Kai būtina, visa apskaitinė investicijos vertė (įskaitant prestižą) yra tikrinama dėl vertės sumažėjimo pagal 36 TAS "Turto vertės sumažėjimas" kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamąją vertę (didesnė iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) su jo balansine verte. Bet koks pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis sudaro investicijų balansinės vertės dalį. Bet koks nuostolio dėl vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pagal 36 TAS tiek, kiek vėliau padidėja investicijos atsiperkamoji vertė.
Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį–linijinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.
Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas.
Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 – 4 metus).
Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.
Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.
Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Bendrovė taršos leidimus apskaito nominaliąja verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje".
Įsipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.
Taikydama "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.
Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitose pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelną ar nuostolius.
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įsigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus.
Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesčius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sąnaudas vadovaujantis Grupės ir Bendrovės apskaitos politika. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui.
Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį–linijinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą) atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.
Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo peržiūrėti naudingo tarnavimo laikotarpiai, kaip aprašyta 2.25 pastaboje.
Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:
| Metai | |
|---|---|
| Pastatai | 15 – 50 |
| Statiniai ir mašinos | 5 – 70 |
| Transporto priemonės | 4 – 10 |
| Įrenginiai ir įrankiai | 4 – 20 |
Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 144,81 Eur.
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigytas finansinės nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį naudingą tarnavimo laikotarpį kaip nuosavam turtui.
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.
Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.
Nuomojamo ir/ar pagal panaudos sutartis naudojamo turto remonto, kuris prailgina nuomojamo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ar pagerina turto naudingąsias savybes, išlaidos yra kapitalizuojamos ir nudėvimos per likusį nuomos ir/ar panaudos sutarties laikotarpį.
Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra paruoštas eksploatacijai.
Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Grupė ir Bendrovė peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią priskyrimo bazę, Grupės ir Bendrovės turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo bazę.
Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas ir nematerialusis turtas, neskirtas naudojimui, yra tikrinami dėl vertės sumažėjimo mažiausiai kartą per metus, ir kai yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi.
Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant ateities pinigų srautus.
Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną arba nuostolius.
Jei po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelną arba nuostolius iš karto.
Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sąnaudas.
Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto laikotarpį arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį.
Pajamos iš skolos instrumentų, išskyrus tą finansinį turtą, "kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais", yra pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą.
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte.
Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybos tikslai jei:
Finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą, laikomą prekybai, pirminio pripažinimo metu gali būti apskaitomas kaip finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, jeigu:
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrąja verte, kurio bet kokį pelną arba nuostolius, atsirandančius iš pervertinimo, pripažįstant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripažintas pelnu ar nuostoliu apima ir visus uždirbtus dividendus ir palūkanas už finansinį turtą ir įtraukiamas į "kitos palūkanų ir panašios pajamos" Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos eilutę.
Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nėra klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki termino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.
Grupės ir Bendrovės laikomos listinguojamos išperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte. Grupė ir Bendrovė taip pat turi nelistinguojamų akcijų investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, tačiau jos taip pat klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte (nes direktoriai mano, kad tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta). Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl
tikrosios vertės pasikeitimo yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijų perkainojimo rezerve, neįtraukiant vertės sumažėjimo nuostolių, palūkanų, apskaičiuotų naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostolių iš piniginio turto, kurie pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertės sumažėjimo nuostolių, anksčiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijų perkainojimo rezerve, yra perklasifikuojami į pelną arba nuostolius.
Dividendai iš finansinio turto laikomo galimam pardavimui nuosavybės instrumento yra pripažįstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Grupei ir Įmonei atsirado teisė gauti dividendus.
Tikroji piniginio finansinio turto laikomo galimam pardavimui vertė, išreikšta užsienio valiuta yra nustatoma ta užsienio valiuta ir yra perskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso, pripažįstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaičiuojami remiantis piniginio turto amortizuota savikaina. Kitas pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.
Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas.
Palūkanų pajamos yra pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kai palūkanų pripažinimas būtų nereikšmingas.
Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą apskaitomą "tikrąja verte per pelną arba nuostolį", yra įvertinamas, ar yra kokių nors vertės sumažėjimo požymių. Yra laikoma, kad finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kuri turėjo įtakos iš finansinio turto tikėtiniems ateities pinigų srautams.
Reikšmingas arba ilgalaikis listinguojamų ir nelistinguojamų nuosavybės investicijų, klasifikuojamų kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertės sumažėjimas žemiau vertybinių popierių savikainos yra laikomas objektyviu vertės sumažėjimo įrodymu.
Viso kito finansinio turto, įskaitant išperkamąsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir išperkamosios nuomos gautinų sumų, objektyvus vertės sumažėjimo įrodymas galėtų būti:
Tam tikrų finansinio turto kategorijų, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nėra individualiai nustatyto vertės sumažėjimo, yra papildomai vertinamas dėl vertės sumažėjimo bendrai. Objektyvus gautinų sumų portfelio vertės sumažėjimo įrodymas galėtų apimti Grupės ir Bendrovės patirtį renkant mokėjimus pagal mokėjimų uždelsimą, gautinų sumų portfelyje išaugęs uždelstų mokėjimų skaičius, kurių vidutinis kredito terminas viršija 30 dienų, taip pat pastebimi nacionalinių ar vietinių ekonominių sąlygų pokyčiai, kurie koreliuoja su gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymu.
Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą tik tada, kai baigiasi sutartinė teisė į to turto pinigų srautus, arba kai ji perduoda finansinį turtą ir iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiamą turto naudą kitai įmonei. Jeigu Grupė ir Bendrovė nei perduoda, nei iš esmės išlaiko visos rizikos ir nuosavybės teikiamos naudos ir toliau valdo perleistą turtą, Grupė ir Bendrovė pripažįsta jai tenkančią turto ir susijusių įsipareigojimų, kuriuos jai gali tekti mokėti, sumą. Jeigu Grupei ir Įmonei lieka iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiama perleisto finansinio turto nauda, Grupė ir Bendrovė ir toliau pripažįsta finansinį turtą ir taip pat pripažįsta paskolas, užstatytas už gautas įplaukas.
Finansinio turto pripažinimo nutraukimo metu, skirtumas tarp turto apskaitinės vertės ir gauto ir gautino atlygio ir sukaupto pelno ar nuostolių, kurie buvo pripažinti kitose bendrosiose pajamose ir sukauptas nuosavybėje, yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.
Grupė ir Bendrovė naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.
Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose, jei jie neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitos principų.
Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę.
Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kainą, atėmus visas įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu.
Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlyje.
Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš Grupės ir Bendrovės bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.
Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigojimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė.
Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra pripažįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.
Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.
Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose, pinigai kelyje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.
Įmokos į nustatytus pensinio aprūpinimo planus yra pripažįstamos sąnaudomis kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį jiems teisę į įmokas.
Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, įsipareigojimai, pripažinti finansinės būklės ataskaitose, atspindi dabartinę nustatytų pensinio aprūpinimo planų vertę pakoreguota nepripažintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripažintomis anksčiau suteiktų paslaugų išlaidomis, ir sumažinta plano turto tikrąja verte. Bet koks šio skaičiavimo metu susidaręs turtas negali viršyti nepripažintą aktuarinį nuostolį ir ankstesnių paslaugų savikainos pridedant dabartinę būsimųjų plano įmokų grąžinimų ir sumažinimų vertę.
Skolinimosi sąnaudos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiami į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.
Investicinės pajamos, uždirbtos laikinai investavus konkrečią pasiskolintą sumą, kuri dar nepanaudota ilgo parengimo turtui, yra atimamos iš leidžiamų kapitalizuoti skolinimosi sąnaudų.
Visos kitos skolinimosi sąnaudos yra pripažįstamos to laikotarpio pelnu arba nuostoliais, kai patiriamos.
Skolos ir nuosavybės priemonės yra priskiriamos finansiniams įsipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinį ir atsižvelgdamas į finansinių įsipareigojimų, finansinio turto ir nuosavybės priemonių apibrėžimus.
Nuosavybės priemonė yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į Bendrovės turtą, atėmus visus jos įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės išleistos nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautu atlygiu, atėmus tiesiogines išleidimo sąnaudas.
Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais" arba "kitiems finansiniams įsipareigojimams".
Finansinis įsipareigojimas yra klasifikuojamas "tikrąja verte per pelną ar nuostolius", kai finansinis įsipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais".
Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.
Efektyvios palūkanų normos metodas tai amortizuotos finansinių įsipareigojimų savikainos skaičiavimo ir palūkanų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma, tai norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus ateinančių laikotarpių pinigų srautus per numatomą finansinio įsipareigojimo laikotarpį, arba (jei taikytina) trumpesnį laikotarpį iki grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.
Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės ir Bendrovės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.
(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)
Nuoma yra pripažįstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sąlygas yra perduodama iš esmės visa turto nuosavybės rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma.
Iš nuomininkų gautinos sumos pagal išperkamosios nuomos sutartis yra pripažįstamos Grupės ir Bendrovės grynųjų investicijų į nuomą verte, kaip gautinos sumos. Nuomos pajamos paskirstomos per nuomos laikotarpį taip, kad atspindėtų pastovų turto grąžos rodiklį atsižvelgiant į Grupės ir Bendrovės grynosios nuomos investicijos likutį.
Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansinės vertės ir yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį.
Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip Grupės ir Bendrovės turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.
Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu. Tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją Grupės ir Bendrovės skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.
Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.
Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokėjimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokėjimai yra pripažįstami įsipareigojimu. Nuomos sąnaudos yra mažinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu–linijiniu metodu, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti.
Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad Grupė ir Bendrovė laikysis su jomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos.
Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame Grupė ir Bendrovė pripažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė sąlyga yra, kad Grupė ir Bendrovė turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą, yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažįstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį.
Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.
Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte.
Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.
Nauda iš valstybės paskolos žemesne nei rinkos palūkanų norma yra traktuojama kaip valstybės dotacija, apskaičiuojama kaip skirtumas tarp gautų įplaukų ir paskolos tikrosios vertės, apskaičiuotos pagal vyraujančias rinkos palūkanų normas.
Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitų eilutėje "Dotacijos (atidėtosios pajamos)".
Pelno mokesčio sąnaudas atspindi einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis.
Einamųjų metų mokestis yra mokamas atsižvelgiant į apmokestinamąjį pelną. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto bendrųjų pajamų ataskaitoje dėl kitais metais apmokestinamųjų ar įskaitomųjų pajamų ar sąnaudų ir pajamų ar sąnaudų, kurios niekada neapmokestinamos ar įskaitomos. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. 2015 m. bendrovei taikytas pelno mokestis buvo 15 proc. (2014 m. – 15 proc.).
Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra įtakojamas nei apmokestinamasis, nei finansinis pelnas.
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami laikiniesiems mokestiniams skirtumams, susijusiems su investicijomis į dukterines, asocijuotas įmones ir verslo junginius, išskyrus atvejus, kai Įmonė kontroliuoja laikinųjų skirtumų padengimą ir yra tikėtina, kad šie laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas įskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams, tik ta dalimi, kuriai tikėtinai bus pakankamai mokestinio pelno laikinųjų skirtumų naudai realizuoti ir yra tikimasi ją realizuoti artimiausioje ateityje.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.
Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Grupė ir Bendrovė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir Įmonė ketina padengti mokėtinus mokesčius grynąja verte.
Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis yra apskaitomi sąnaudomis pelne ar nuostoliuose, išskyrus atvejus, kai jie susiję su straipsniais, pripažįstamais ne pelne ar nuostoliuose (kitose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje), tokiu atveju mokestis taip pat pripažįstamas ne pelne ar nuostoliuose, arba kai jie atsiranda verslo jungimo pirminio pripažinimo metu. Verslo jungimo atveju, mokesčio efektas yra įtraukiamas į verslo jungimo apskaitą.
Vienai akcijai tenkanti pagrindinė ir sumažinta pelno dalis apskaičiuojama dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Nėra jokių instrukcijų mažinti pelną vienai akcijai, todėl nėra jokio skirtumo tarp pagrindinės ir sumažintos pelno dalies vienai akcijai.
Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.
Pajamos iš šilumos energijos pardavimo pripažįstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas sąskaitas už šilumą ir karšto vandens pašildymą. Sąskaitos vartotojams išrašomos kartą per mėnesį, pagal šilumos skaitiklio parodymus.
Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:
Delspinigiai pripažįstami pajamomis tik juos gavus.
Dividendų pajamos iš investicijų yra pripažįstamos, kai akcininkai įgyja teisę gauti mokėjimą (jei yra didelė tikimybė, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta).
Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.
Grupės ir Bendrovės politika pripažįstant pajamas iš veiklos nuomos yra pateikiama 2.18 pastaboje.
Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.
Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.
Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendrovės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos valiutų kursais, galiojusiais operacijų dieną. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti užsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrąja verte ir denominuoti užsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi užsienio valiutos įsigijimo verte yra nekonvertuojami.
Pateikimo valiuta yra euras (Eur). Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į eurus oficialiu, tą dieną Europos Centrinio Banko nustatytu kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į eurus finansinės būklės ataskaitų sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami į pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į eurus, įtraukiamos į pelną arba nuostolius.
Pagrindinių valiutų santykiai buvo tokie:
| 2015 m. gruodžio 31 d. | 2014 m. gruodžio 31 d. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 EUR | = | 1,09260 | USD | 1 EUR | = | 1,2141 | USD |
| 1 EUR | = | 0,73799 | GBP | 1 EUR | = | 0,7789 | GBP |
| 1 EUR | = | 3,4528 | LTL |
Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo yra įtraukiamos į to laikotarpio pelną ar nuostolius, kai jie atsiranda, išskyrus:
• keitimo kurso skirtumai, skolinantis užsienio valiuta, susiję su nebaigta statyba, kuri ateityje bus naudojama produkcijai gaminti, yra įtraukiami į šio turto savikainą, kai jie yra laikomi paskolų palūkanų užsienio valiuta sąnaudų koregavimais;
• sandorių, kurie sudaryti siekiant apsidrausti nuo tam tikrų užsienio valiutos rizikų, keitimo kurso skirtumai; ir
• grynosios, užsienyje veikiančios investicijos, gautinų ar mokėtinų piniginių vienetų keitimo kurso skirtumai, kuriems sudengimas nėra nei planuojamas nei tikėtinas (todėl sudaro grynąją užsienyje veikiančios investicijos dalį), tokie valiutų keitimo skirtumai turi būti iš pradžių pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir perleidžiant ar dalinai perleidžiant grynąją investiciją perklasifikuojami iš nuosavybės į pelną ar nuostolius.
Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.
Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:
Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukmė, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių, teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data.
Grupė ir Bendrovė įvertino nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laiką ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pakeitė šilumos tinklų nusidėvėjimo normatyvą iš 20 metų į 30 metų, o šilumokaičiams ir kitiems specialiems įrengimams iš 10 metų į 15 metų.
Nuo 2011 m. Bendrovės vadovybė formuoja 100 proc. vertės sumažėjimą, atsargoms, įsigytoms anksčiau, nei prieš vienerius metus.
2009 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 39,446 mln. Eur.
2010 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir inžineriniais tinklais, esančiais Jurbarko mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 0,178 mln. Eur. 2015 m. kovo mėn. pastatas – boilerinė parduotas.
2014 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y., inžineriniais tinklais esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 0,122 mln. Eur.
2015 m. gruodžio 31 d. bendra turtinių įnašų balansinė vertė 36.190 tūkst. Eur, t. t. kolektorių tunelių – 35.933 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 36.741 tūkst. Eur, t. t. kolektorių tunelių – 36.461 tūkst. Eur).
Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikšmingai sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinėmis ir numatomomis pirkėjų skolų grąžinimo prielaidomis. Dėl ekonomikos, pramonės arba konkrečių pirkėjų sąlygų pokyčių gali tekti koreguoti finansinėse ataskaitose apskaitytą abejotinų skolų vertės sumažėjimą.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėžti atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis.
Grupė ir Bendrovė ataskaitinio laikotarpio pabaigai peržiūri visus teisminius ginčus ir informaciją apie juos atskleidžia šio aiškinamojo rašto 24 pastaboje.
Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.
Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.
Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.
Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.
Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendrovės viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusių sprendimų priėmėjui. Vyriausiasis su veikla susijusių sprendimų priėmėjas, atsakingas už išteklių paskirstymą bei segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.
Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente, todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.
Ilgalaikio nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnį laikotarpius:
| Grupė | Bendrovė | |
|---|---|---|
| Patentai, licencijos | ||
| Įsigijimo vertė: | ||
| 2013 m. gruodžio 31 d. likutis | 1.558 | 1.558 |
| Įsigijimai | 2 | 2 |
| Perleidimai ir nurašymai | (17) | (17) |
| Perkėlimas iš nebaigtos statybos | 41 | 41 |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 1.584 | 1.584 |
| Įsigijimai | 60 | 59 |
| Perleidimai ir nurašymai | (252) | (252) |
| Perkėlimas iš nebaigtos statybos | 13 | 13 |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 1.405 | 1.404 |
| Amortizacija: | ||
| 2013 m. gruodžio 31 d. likutis | 1.498 | 1.498 |
| Amortizacija per metus | 28 | 28 |
| Perleidimai ir nurašymai | (17) | (17) |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 1.509 | 1.509 |
| Amortizacija per metus | 32 | 31 |
| Perleidimai ir nurašymai | (252) | (252) |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 1.289 | 1.288 |
| 2013 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 60 | 60 |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 75 | 75 |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 116 | 116 |
Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.
Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2015 m. gruodžio 31 d. lygi 1.245 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 1.346 tūkst. Eur), buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.
| Grupė | Žemė ir pastatai |
Statiniai | Mašinos ir įranga |
Transporto priemonės |
Įrenginiai ir įrankiai |
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Įsigijimo vertė: | |||||||
| 2013 m. gruodžio 31 d. likutis |
16.907 | 140.190 | 37.340 | 1.488 | 10.296 | 2.111 | 208.332 |
| Įsigijimai | - | 1.673 | 114 | 2 | (294) | 18.802 | 20.297 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (960) | (85) | (966) | (4) | (74) | - | (2.089) |
| Perklasifikavimai | 85 | 5.182 | 2.367 | 83 | 330 | (8.047) | - |
| Perkėlimas į nematerialųjį turtą |
- | - | - | - | (41) | (41) | |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis |
16.032 | 146.960 | 38.855 | 1.569 | 10.258 | 12.825 | 226.499 |
| Įsigijimai | - | - | 32 | 75 | 357 | 6.049 | 6.513 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (140) | (34) | (591) | (11) | (98) | - | (874) |
| Perklasifikavimai | 1.659 | 4.582 | 12.012 | 136 | 168 | (18.557) | - |
| Perkėlimas į nematerialųjį turtą |
- | - | - | - | (13) | (13) | |
| Vertės sumažėjimo nuostolis (-) |
(384) | (31) | (8) | - | - | - | (423) |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis |
17.167 | 151.477 | 50.300 | 1.769 | 10.685 | 304 | 231.702 |
| Sukauptas nusidėvėjimas: | |||||||
| 2013 m. gruodžio 31 d. likutis |
9.060 | 60.521 | 22.650 | 1.243 | 6.499 | - | 99.973 |
| Nusidėvėjimas per metus | 345 | 3.054 | 1.831 | 60 | 737 | - | 6.027 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (684) | (9) | (850) | (4) | (70) | - | (1.617) |
| Perklasifikavimai | (1) | - | (9) | 10 | - | - | |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis |
8.720 | 63.566 | 23.622 | 1.309 | 7.166 | - | 104.383 |
| Nusidėvėjimas per metus | 358 | 3.234 | 2.638 | 88 | 784 | - | 7.102 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (86) | (31) | (512) | (11) | (97) | - | (737) |
| Perklasifikavimai | - | (125) | 83 | - | 42 | - | - |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis |
8.992 | 66.644 | 25.831 | 1.386 | 7.895 | - | 110.748 |
| 2013 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė |
7.847 | 79.669 | 14.690 | 245 | 3.797 | 2.111 | 108.359 |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė |
7.312 | 83.394 | 15.233 | 260 | 3.092 | 12.825 | 122.116 |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė |
8.175 | 84.833 | 24.469 | 383 | 2.790 | 304 | 120.954 |
| (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip) | |
|---|---|
| ------------------------------------- | -- |
| Bendrovė | Žemė ir pastatai |
Statiniai | Mašinos ir įranga |
Transporto priemonės |
Įrenginiai ir įrankiai |
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Įsigijimo vertė: | |||||||
| 2013 m. gruodžio 31 d. likutis | 16.171 | 140.193 | 37.186 | 1.253 | 10.239 | 2.111 | 207.153 |
| Įsigijimai | - | 1.673 | 116 | 21 | (294) | 18.802 | 20.318 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (960) | (84) | (967) | (4) | (72) | - | (2.087) |
| Perklasifikavimai | 85 | 5.182 | 2.367 | 83 | 330 | (8.047) | - |
| Perkėlimas į nematerialųjį turtą | - | - | - | - | - | (41) | (41) |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 15.296 | 146.964 | 38.702 | 1.353 | 10.203 | 12.825 | 225.343 |
| Įsigijimai | 1 | - | 32 | 75 | 357 | 6.049 | 6.514 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (140) | (34) | (591) | (11) | (98) | - | (874) |
| Perklasifikavimai | 1.658 | 4.578 | 12.016 | 136 | 169 | (18.557) | - |
| Perkėlimas į nematerialųjį turtą | - | - | - | - | - | (13) | (13) |
| Vertės sumažėjimo nuostolis (-) | (384) | (31) | (8) | - | - | - | (423) |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 16.431 | 151.477 | 50.151 | 1.553 | 10.631 | 304 | 230.547 |
| Sukauptas nusidėvėjimas: | |||||||
| 2013 m. gruodžio 31 d. likutis | 8.700 | 60.520 | 22.497 | 991 | 6.445 | - | 99.153 |
| Nusidėvėjimas per metus | 329 | 3.055 | 1.830 | 69 | 735 | - | 18.506 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (684) | (9) | (849) | (4) | (68) | - | (1.614) |
| Perklasifikavimai | (1) | 1 | (9) | 10 | (1) | - | - |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 8.344 | 63.567 | 23.469 | 1.066 | 7.111 | - | 103.557 |
| Nusidėvėjimas per metus | 342 | 3.235 | 2.638 | 88 | 783 | - | 7.086 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (87) | (31) | (512) | (11) | (96) | - | (737) |
| Perklasifikavimai | - | (127) | 84 | - | 43 | - | - |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 8.599 | 66.644 | 25.679 | 1.143 | 7.841 | - | 109.906 |
| 2013 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė |
7.471 | 79.673 | 14.689 | 262 | 3.794 | 2.111 | 108.000 |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė |
6.952 | 83.397 | 15.233 | 287 | 3.092 | 12.825 | 121.786 |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė |
7.832 | 84.833 | 24.472 | 410 | 2.790 | 304 | 120.641 |
Grupės ir Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimo sąnaudos 2015 m. gruodžio 31 d. sudaro atitinkamai 6.238 tūkst. Eur ir 6.221 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 5.542 tūkst. Eur ir 5.533 tūkst. Eur). 6.201 tūkst. Eur ir 6.201 tūkst. Eur sumos (2014 m. gruodžio 31 d. – 5.509 tūkst. Eur ir 5.509 tūkst. Eur) Grupės ir Bendrovės pelne ar nuostoliuose yra įtrauktos į veiklos sąnaudas (nusidėvėjimo ir amortizacijos bei kitų sąnaudų straipsniuose). Likusios sumos yra įtrauktos į kitos veiklos sąnaudas.
Dalis Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo lygi 42.036 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 33.288 tūkst. Eur), Bendrovės – 41.918 tūkst. Eur, buvo visiškai nudėvėta (2014 m. gruodžio 31 d. – 33.251 tūkst. Eur), tačiau vis dar naudojama veikloje.
2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro katilinių įrenginių ir šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.
2015 m. gruodžio 31 d. pagal galiojančias sutartis Grupė ir Bendrovė buvo įsipareigojusi įsigyti ilgalaikio turto atitinkamai už 2.945 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 14.712 tūkst. Eur).
2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė buvo lygi 57.556 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 42.914 tūkst. Eur), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (11 pastaba).
Per 2015 m. Grupės ir Bendrovės kapitalizuotų palūkanų suma lygi 9 tūkst. Eur (2014 m. – 49 tūkst. Eur). Kapitalizavimo norma per 2015 m. svyravo nuo 0,15 proc. iki 4,51 proc. (2014 m. – nuo 1,01 proc. iki 2,87 proc.).
Grupė ir Bendrovė įrenginių ir įrankių grupėje 2015 m. gruodžio 31 d. apskaitė 152 tūkst. Eur turto dar neparuošto naudojimui (2014 m. gruodžio 31 d. – 307 tūkst. Eur).
| Grupė | Bendrovė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
|||
| Ilgalaikės paskolos Bendrovės darbuotojams |
1 | 6 | 1 | 6 |
Ilgalaikės paskolos, išduotos Bendrovės darbuotojams yra beprocentės ir jų terminas yra nuo 1997 m. iki 2023 m. Šios paskolos apskaitomos diskontuota verte 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d., taikant 3,7 proc. palūkanų normą. 2014 m. atstatytas diskontavimas sudarė 1 tūkst. Eur. Atstatymo sumos apskaitytos Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitų gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo straipsnyje.
2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. po vienerių metų gautinoms sumoms nenustatytas vertės sumažėjimas.
| Grupė | Bendrovė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
|||
| Finansinis turtas, laikomas parduoti | ||||||
| Akcijų tikroji vertė | 1 | 28 | 1 | 28 |
Finansinį turtą, laikomą parduoti, sudaro paprastosios nekotiruojamos akcijos. 2015 m. gruodžio 31 d. kitam finansiniam turtui nustatytas 27 tūkst. Eur vertės sumažėjimas, kuris Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimo straipsnį.
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | ||
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | ||
| Technologinis kuras | 1.078 | 1.017 | 1.078 | 1.017 | |
| Atsarginės dalys | 385 | 322 | 385 | 322 | |
| Medžiagos | 483 | 346 | 479 | 341 | |
| 1.946 | 1.685 | 1.942 | 1.680 | ||
| Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas laikotarpio pabaigoje |
(1.657) | (1.510) | (1.657) | (1.510) | |
| Atsargų balansinė vertė | 289 | 175 | 285 | 170 |
Grupės ir Bendrovės atsargų realizacinės vertės sumažėjimas 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.657 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 1.510 tūkst. Eur). Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2015 m. ir 2014 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
||
| Iš pirkėjų gautinos sumos | 21.385 | 27.894 | 21.433 | 27.945 | |
| Atimti: abejotinų gautinų vertės sumažėjimas |
sumų | (12.410) | (12.774) | (12.458) | (12.825) |
| 8.975 | 15.120 | 8.975 | 15.120 |
Grupės ir Bendrovės 2014 m. gruodžio 31 d. iš pirkėjų gautina suma apima 585 tūkst. Eur faktoringuotą sumą pagal sutartį su AB DNB banku.
Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2015 m. ir 2014 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.
Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:
| Grupė | Bendrovė | |
|---|---|---|
| 2013 m. gruodžio 31 d. likutis | 15.886 | 15.937 |
| Papildomo vertės sumažėjimo formavimas | (2.227) | (2.227) |
| Nurašyta | (885) | (885) |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 12.774 | 12.825 |
| Papildomo vertės sumažėjimo formavimas | (233) | (236) |
| Nurašyta | (131) | (131) |
| 2015 m.gruodžio 31 d. likutis | 12.410 | 12.458 |
Per 2015 m. Grupė ir Bendrovė nurašė atitinkamai 131 tūkst. Eur ir 131 tūkst. Eur (2014 m. – 885 tūkst. Eur ir 885 tūkst. Eur) beviltiškų skolų. Per 2015 m. Grupė ir Bendrovė atgavo 9 tūkst. Eur (2014 m. – 7 tūkst. Eur) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.
Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:
| Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis |
Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas |
mažiau nei 60 dienų |
60 - 150 dienų |
151 - 240 dienų |
241 - 360 dienų |
daugiau nei 360 dienų |
Iš viso | |
| 2015 m. | 7.225 | 849 | 177 | 175 | 180 | 369 | 8.975 |
| 2014 m. | 12.559 | 683 | 179 | 212 | 250 | 1.237 | 15.120 |
Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:
| Iš pirkėjų gautinos | Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas |
mažiau nei 60 dienų |
60 - 150 dienų |
151 - 240 dienų |
241 - 360 dienų |
daugiau nei 360 dienų |
Iš viso | |
| 2015 m. | 7.225 | 849 | 177 | 175 | 180 | 369 | 8.975 |
| 2014 m. | 12.559 | 683 | 179 | 212 | 250 | 1.237 | 15.120 |
Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.
Kitas Grupės ir Bendrovės gautinas sumas sudarė:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
||
| Mokesčiai | 165 | 4.713 | 161 | 4.713 | |
| Kitos Atimti: abejotinų gautinų sumų |
961 | 2.080 | 1.021 | 2.147 | |
| vertės sumažėjimas | (267) | (173) | (336) | (251) | |
| 859 | 6.620 | 846 | 6.609 |
Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:
| Grupė | Bendrovė | |
|---|---|---|
| 2013 m. gruodžio 31 d. likutis | 57 | 146 |
| Papildomo vertės sumažėjimo formavimas | 153 | 142 |
| Nurašyta | (37) | (37) |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 173 | 251 |
| Papildomo vertės sumažėjimo formavimas | 97 | 88 |
| Nurašyta | (3) | (3) |
| 2015 m.gruodžio 31 d. likutis | 267 | 336 |
2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų didžiąją dalį sudarė savivaldybių skola už kompensacijas mažas pajamas turinčioms šeimoms, gautinos sumos už parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai) bei suteiktas paslaugas (kolektorių priežiūros ir pan. paslaugas).
Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:
| Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas |
Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs |
||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| mažiau nei 60 dienų |
60 - 150 dienų |
151 - 240 dienų |
241 - 360 dienų |
daugiau nei 360 dienų |
Iš viso | ||
| 2015 m. | 335 | 170 | 17 | 6 | 3 | 163 | 694 |
| 2014 m. | 783 | 16 | 52 | 159 | 1 | 896 | 1.907 |
Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:
| Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas |
Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs |
||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| mažiau nei 60 dienų |
60 - 150 dienų |
151 - 240 dienų |
241 - 360 dienų |
daugiau nei 360 dienų |
Iš viso | ||
| 2015 m. | 326 | 170 | 17 | 6 | 3 | 163 | 685 |
| 2014 m. | 772 | 16 | 52 | 159 | 1 | 896 | 1.896 |
Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 – 45 dienos.
Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms, kurių laikotarpis nėra praėjęs ir kurioms nebuvo apskaitytas vertės sumažėjimas, finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, vadovybės manymu, nebuvo jokių požymių, kad skolininkai negalės įvykdyti savo mokėjimų įsipareigojimų.
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
||
| Pinigai kelyje | 196 | 116 | 196 | 116 | |
| Pinigai banke | 2.328 | 267 | 2.315 | 262 | |
| Pinigai kasoje | 7 | 6 | 7 | 6 | |
| 2.531 | 389 | 2.518 | 384 |
Grupės ir Bendrovės banko sąskaitos, kurių likutis 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.853 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 220 tūkst. Eur), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (11 pastaba).
Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.
Bendrovė 2014 m. balandžio 29 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (72 tūkst. Eur), pervedė 99 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 521 tūkst. Eur į kitus rezervus. Rezervai suformuoti: 231 tūkst. Eur investicijoms, 290 tūkst. Eur – paramai.
Bendrovė 2015 m. balandžio 28 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (521 tūkst. Eur), pervedė 613 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 713 tūkst. Eur į kitus rezervus. Rezervai suformuoti: 413 tūkst. Eur investicijoms, 200 tūkst. Eur – paramai ir 100 tūkst. Eur – šilumos punktų priežiūrai.
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | ||
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | ||
| Ilgalaikės finansinės skolos (paskolos) | 19.481 | 17.028 | 19.481 | 17.028 | |
| Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | |||||
| (be lizingo, kuris atskleistas 12 pastaboje) | 2.402 | 4.421 | 2.402 | 4.421 | |
| Trumpalaikės bankų paskolos (tame |
- | 7.121 | - | 7.121 | |
| tarpe kredito linija) | |||||
| Faktoringo su regresu sutartis | - | 585 | - | 585 | |
| Trumpalaikės finansinės skolos | 2.402 | 12.127 | 2.402 | 12.127 | |
| 21.883 | 29.155 | 21.883 | 29.155 |
Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
||
| 2015 m. | - | 4.421 | - | 4.421 | |
| 2016 m. | 2.402 | 2.784 | 2.402 | 2.784 | |
| 2017 m. | 2.223 | 2.247 | 2.223 | 2.247 | |
| 2018 m. | 2.223 | 2.132 | 2.223 | 2.132 | |
| 2019 m. | 2.223 | 1.798 | 2.223 | 1.798 | |
| 2020 m. | 1.985 | 1.352 | 1.985 | 1.352 | |
| 2021 m. | 1.373 | 487 | 1.373 | 487 | |
| 2022 m. | 1.366 | 480 | 1.366 | 480 | |
| 2023 m. | 674 | 479 | 674 | 479 | |
| 2024 m. | 674 | 479 | 674 | 479 | |
| 2025 m. | 674 | 479 | 674 | 479 | |
| 2026 m. | 674 | 479 | 674 | 479 | |
| 2027 m. | 674 | 479 | 674 | 479 | |
| 2028 m. | 674 | 479 | 674 | 479 | |
| 2029 m. | 674 | 479 | 674 | 479 | |
| 2030 m. | 674 | 479 | 674 | 479 | |
| 2031 m. | 674 | 479 | 674 | 479 | |
| 2032 m. | 674 | 479 | 674 | 479 | |
| 2033 m. | 674 | 479 | 674 | 479 | |
| 2034 m. | 674 | 479 | 674 | 479 | |
| 21.883 | 21.449 | 21.883 | 21.449 |
Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | ||
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | ||
| Trumpalaikės paskolos | 0,00 | 1,24 | 0,00 | 1,24 | |
| Ilgalaikės paskolos | 2,58 | 2,66 | 2,58 | 2,66 |
Laikotarpio pabaigoje negrąžintų paskolų (išskyrus faktoringą) likučiai tūkst. Eur pagal paskolų valiutas buvo:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Paskolos valiuta: | 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
|
| Eurai | 21.883 | 13.289 | 21.883 | 13.289 | |
| Litai | - | 15.281 | - | 15.281 | |
| 21.883 | 28.570 | 21.883 | 28.570 |
Detali informacija apie paskolas 2015 m. gruodžio 31 d.:
| Kredito įstaiga | Sutarties data |
Valiuta | Suma valiuta tūkst. |
Suma tūkst. Eur |
Grąžinimo terminas |
Likutis 2015.12.31 tūkst. Eur |
2016 m. dalis tūkst. Eur |
|
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Nordea* | 2006.12.01 | litai | 6.090 | 1.764 | 2015.12.31 | - | - |
| 2 | AB SEB bankas | 2006.12.21 | eurai | 2.059 | 2.059 | 2016.11.30 | 29 | 29 |
| 3 | AB DNB bankas | 2007.11.14 | eurai | 576 | 576 | 2016.12.31 | 72 | 72 |
| 4 | Danske** | 2008.07.31 | eurai | 984 | 984 | 2018.12.31 | - | - |
| 5 | Danske** | 2008.07.31 | eurai | 1.158 | 1.158 | 2017.09.30 | - | - |
| 6 | "Swedbank", AB | 2009.12.02 | eurai | 3.815 | 3.815 | 2016.12.02 | - | - |
| 7 | LR Finansų ministerija |
2010.04.09 | eurai | 2.410 | 2.410 | 2034.03.15 | 1.778 | 94 |
| 8 | "Swedbank", AB | 2010.06.21 | eurai | 649 | 649 | 2017.06.21 | - | - |
| 9 | Nordea* | 2010.09.17 | eurai | 1.625 | 1.625 | 2016.05.31 | - | - |
| 10 | LR Finansų ministerija |
2010.10.26 | eurai | 807 | 807 | 2034.03.15 | 731 | 39 |
| 11 | AB SEB bankas | 2011.02.11 | eurai | 1.031 | 1.031 | 2019.02.10 | - | - |
| 12 | Nordea* | 2011.04.19 | eurai | 921 | 921 | 2019.04.30 | - | - |
| 13 | LR Finansų ministerija |
2011.09.02 | eurai | 1.672 | 1.672 | 2034.09.01 | 1.651 | 87 |
| 14 | AB SEB bankas | 2011.10.13 | eurai | 290 | 290 | 2019.11.30 | - | - |
| 15 | Nordea* | 2013.06.03 | litai | 9.000 | 2.607 | 2020.06.03 | - | - |
| 16 | AB SEB bankas | 2013.06.03 | litai | 2.760 | 799 | 2020.06.30 | 600 | 133 |
| 17 | AB SEB bankas | 2013.06.03 | litai | 4.240 | 1.228 | 2020.06.30 | 916 | 204 |
| 18 | AB SEB bankas | 2013.09.10 | litai | 5.200 | 1.506 | 2020.09.30 | 1.192 | 251 |
| 19 | Nordea* | 2013.09.27 | litai | 1.300 | 377 | 2020.09.30 | 35 | 7 |
| 20 | Nordea* | 2013.09.27 | eurai | 655 | 655 | 2020.09.30 | - | - |
| 21 | Nordea* | 2013.11.28 | litai | 2.000 | 579 | 2020.11.27 | - | - |
| 22 | LR Finansų ministerija |
2014.01.15 | eurai | 793 | 793 | 2034.12.01 | 790 | 42 |
| 23 | AB SEB bankas | 2014.03.31 | litai | 5.400 | 1.564 | 2021.01.15 | 1.311 | 260 |
| 24 | LR Finansų ministerija |
2014.03.31 | eurai | 7.881 | 7.881 | 2034.12.01 | 7.858 | 414 |
| 25 | AB SEB bankas | 2014.08.29 | litai | 10.000 | 2.896 | 2015.08.28 | - | - |
| 26 | AB SEB bankas | 2015.03.09 | eurai | 579 | 579 | 2022.02.28 | 18 | 18 |
| 27 | AB SEB bankas | 2015.03.09 | eurai | 579 | 579 | 2022.02.28 | 60 | 60 |
| 28 | Nordea* | 2015.08.31 | eurai | 4.344 | 4.344 | 2016.08.31 | - | - |
| 29 | Pohjola*** | 2015.12.02 | eurai | 4.842 | 4.842 | 2022.12.02 | 4.842 | 692 |
| 21.883 | 2.402 |
* Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; ** Danske bank A/S Lietuvos skyrius; *** Pohjola Bank Plc Lietuvos filialas.
2014 m. sausio 2 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė faktoringo su regresu sutartį su AB DNB banku 2.462 tūkst. Eur limitui. Faktoringo avansas – 90 proc. Sutarties galiojimo terminas yra 2015 m. balandžio 30 d. 2014 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimas galimo regreso sumai – 585 tūkst. Eur apskaitytas trumpalaikių finansinių skolų straipsnyje.
Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas (4 pastaba), sąskaitos banke (9 pastaba) ir žemės nuomos teisė buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.
Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės ir Bendrovės turtą sudaro transporto priemonės. Finansinės nuomos terminas yra 3 metai. Visos finansinės nuomos sutartys sudarytos eurais.
Būsimus minimalius finansinės nuomos mokėjimus sudarė:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
||
| Per vienerius metus | - | 26 | - | 26 | |
| Nuo vienerių iki penkerių metų | 70 | 11 | 70 | 11 | |
| Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso | 70 | 37 | 70 | 37 | |
| Palūkanos | (2) | (1) | (2) | (1) | |
| Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė |
68 | 36 | 68 | 36 | |
| Finansinės nuomos įsipareigojimai | |||||
| apskaityti kaip: | |||||
| - trumpalaikiai | 34 | 25 | 34 | 25 | |
| - ilgalaikiai | 34 | 11 | 34 | 11 |
| Grupė | Bendrovė | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
||||
| Likutis pradžioje |
ataskaitinio | laikotarpio | 13.764 | 8.395 | 13.764 | 8.395 | |
| Gauta per laikotarpį | 3.863 | 5.857 | 3.863 | 5.857 | |||
| Amortizacija ir nurašymai | (866) | (488) | (866) | (488) | |||
| Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje |
16.761 | 13.764 | 16.761 | 13.764 |
2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. Centralizuotų šilumos tinklų atnaujinimas, diegiant šiuolaikines technologijas (šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas V. Krėvės pr. 82 A, 118 H, Kaunas)" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.738 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.692 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.
2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo centro magistralės (4T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.735 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.279 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.
2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. magistralinių šilumos tinklų 6T, esančių Kuršių g. 49C, Jonavos g. tarp NA–7 ir NA–9 bei tinklų po tiltu per Nerį automagistralėje Vilnius – Klaipėda ties Kaunu, kompleksinis rekonstravimas patikimumui didinti, diegiant šiuolaikines technologijas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 676 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 500 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.
2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Centralizuoto šilumos tiekimo plėtra statant naują šilumos tiekimo trasą (šilumos tiekimo tinklai nuo A. Juozapavičiaus pr. 23A iki A. Juozapavičiaus pr. 90)" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 454 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 413 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.
2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo Žaliakalnio magistralės (4Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 807 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 731 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.
2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Dainavos mikrorajono magistralės (1T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 452 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 431 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.
2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Aukštųjų Šančių magistralės (2Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 469 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 469 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.
2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Vilijampolės šilumos tinklų (9K) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 172 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 172 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.
2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo Pramonės raj. magistralės (1Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 579 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 579 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.
2013 m. sausio 16 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Ežerėlio katilinės rekonstrukcija, įrengiant 3,5 MW galios vandens šildymo katilą" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 519 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 517 tūkst. Eur paramą, 71 tūkst. Eur apskaityti Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje. Projektas yra užbaigtas.
2013 m. sausio 16 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 666 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 664 tūkst. Eur paramą, 84 tūkst. Eur apskaityti Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje. Projektas yra užbaigtas.
2013 m. liepos 8 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Pergalės katilinės rekonstrukcija, įrengiant dūmų kondensacinį ekonomaizerį" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 185 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 185 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.
2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Šilko katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (II etapas)" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 1.156 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.154 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.
2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Petrašiūnų elektrinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (I etapas)" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 1.738 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.523 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.
2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Inkaro katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 1.738 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.738 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.
2013 m. gruodžio 20 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. 4Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 4Ž-10 ir 4Ž-15 Taikos pr." finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 307 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 306 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.
2013 m. gruodžio 20 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. 3Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 3Ž-9 ir 3Ž-9-5 A. Baranausko g." finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 228 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 208 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.
2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. 1Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 1Ž-7 ir 1Ž-8 bei tarp šilumos kamerų 1Ž-10 ir 1Ž-12 Chemijos g." finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 579 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 579 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.
2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6Ž modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 299 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 296 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.
2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 5T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 494 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 494 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.
2015 m. spalio 4 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Šilko katilinės rekonstrukcija keičiant nusidėvėjusį biokuro katilą nauju" finansavimo klimato kaitos specialiosiosios programos lėšomis teikiant subsidiją sutartį, pagal kurią Bendrovei skiriamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 150 tūkst. Eur sumai. Bendrovei suteiktas 141 tūkst. Eur finansavimas projekto vykdymui. 141 tūkst. Eur apskaityti Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje.
Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutartį turi gauti 1 – 6 mėnesių atlyginimų išmoką. Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimas laikotarpio pradžioje |
885 | 873 | 885 | 857 |
| Išmokėta | (135) | (91) | (135) | (73) |
| Suformuotas | 141 | 103 | 141 | 101 |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimas laikotarpio pabaigoje: |
891 | 885 | 891 | 885 |
| Ilgalaikė dalis | 585 | 620 | 585 | 620 |
| Trumpalaikė dalis | 306 | 265 | 306 | 265 |
Per 2015 m. Grupės išmokėtos išmokos darbuotojams sudarė 135 tūkst. Eur (2014 m. – 91 tūkst. Eur), Bendrovės – 135 tūkst. Eur (2014 m. – 73 tūkst. Eur) ir yra įtrauktos į atlyginimų ir socialinio draudimo sąnaudas Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą pensinių išmokų įsipareigojimą yra pateiktos žemiau:
| 2015 m. gruodžio 31 d. | 2014 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Diskonto norma | 4,0 proc. | 4,0 proc. |
| Darbuotojų kaitos rodiklis | 18,9 proc. | 18,9 proc. |
| Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas | 3,0 proc. | 3,0 proc. |
2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo galiojančių sandorių dėl išvestinių finansinių instrumentų.
Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojų Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėju. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Šilumos tiekimas | 57.396 | 72.484 | 57.404 | 72.494 |
| Karšto vandens tiekimas | 2.569 | 2.633 | 2.569 | 2.633 |
| Kolektorių priežiūra | 226 | 227 | 226 | 227 |
| Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra |
21 | 27 | 21 | 26 |
| Elektros energija | 253 | 220 | 253 | 220 |
| Karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra | 260 | 155 | 260 | 155 |
| 60.725 | 75.746 | 60.733 | 75.755 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Pinigų surinkimo sąnaudos | 207 | 358 | 207 | 358 |
| Įrangos patikrinimas ir apžiūra | 545 | 501 | 545 | 501 |
| Kolektorių priežiūra | 394 | 402 | 394 | 402 |
| Skolų surinkimo sąnaudos | 54 | 54 | 54 | 54 |
| Parama | 93 | 400 | 93 | 400 |
| Konsultavimo paslaugos | 87 | 171 | 87 | 171 |
| Sąskaitų pateikimo sąnaudos | 126 | 126 | 126 | 126 |
| Ryšių sąnaudos | 47 | 52 | 47 | 52 |
| Su darbuotojais susijusios sąnaudos | 89 | 86 | 89 | 86 |
| Draudimas | 75 | 85 | 75 | 85 |
| Ilgalaikio turto priežiūra ir susijusios paslaugos | 70 | 74 | 70 | 75 |
| Narystės mokestis | 83 | 81 | 83 | 81 |
| Transporto išlaidos | 129 | 24 | 129 | 23 |
| Reklamos sąnaudos | 43 | 34 | 43 | 34 |
| Audito sąnaudos | 20 | 15 | 20 | 15 |
| Įrangos ir mašinų nuoma | 16 | 9 | 16 | 9 |
| Kitos sąnaudos | 425 | 301 | 425 | 298 |
| 2.503 | 2.773 | 2.503 | 2.770 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Kitos veiklos pajamos | ||||
| Įvairios suteiktos paslaugos | 453 | 481 | 375 | 412 |
| Parduotos materialinės vertybės | 37 | 29 | 37 | 15 |
| Ilgalaikio turto pardavimo pelnas | 68 | 121 | 68 | 121 |
| Kita | 39 | 591 | 39 | 589 |
| 597 | 1.222 | 519 | 1.137 | |
| Kitos veiklos sąnaudos | ||||
| Įvairių suteiktų paslaugų savikaina | (268) | (241) | (191) | (194) |
| Parduotos materialinės vertybės | (68) | (23) | (68) | (1) |
| Ilgalaikio turto nurašymas | (84) | (212) | (84) | (213) |
| Ilgalaikio turto pardavimo nuostoliai | - | (37) | - | (37) |
| Kita | (29) | - | (29) | - |
| (449) | (513) | (372) | (445) |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Netesybos, gautos už pradelstas gautinas sumas | 264 | 335 | 264 | 335 |
| Baudos | - | - | - | - |
| Ilgalaikio finansinio turto vertės padidėjimas | - | - | - | - |
| Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pasikeitimas |
- | 15 | - | 15 |
| Banko palūkanos | - | - | - | - |
| Kita | - | - | - | - |
| 264 | 350 | 264 | 350 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Banko paskolų ir overdraftų palūkanos | (650) | (475) | (650) | (475) |
| Akcijos vertės perskaičiavimas | (98) | - | (98) | - |
| Delspinigiai ir baudos | (28) | - | (28) | - |
| Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimas | (27) | - | (27) | (3) |
| Valiutų kurso pasikeitimas | - | - | - | - |
| (803) | (475) | (803) | (478) |
Ataskaitose pateiktos metų pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderinamos su pelno mokesčio sąnaudomis, gautomis taikant norminiuose aktuose numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš mokesčius:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 5.165 | 1.302 | 5.184 | 1.307 |
| Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaičiuotos taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą |
(775) | (195) | (778) | (196) |
| Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos bei neapmokestinamos pajamos ir atidėtojo pelno mokesčio turto vertės sumažėjimo įtaka |
119 | (245) | 122 | (244) |
| Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje |
(656) | (440) | (656) | (440) |
| Efektyvi pelno mokesčio norma (proc.) | 12,70 | 33,79 | 12,65 | 33,67 |
| Grupė | Bendrovė | |||
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Pelno mokesčio sąnaudų komponentai | ||||
| Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos | (9) | - | (9) | - |
| Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | (647) | (440) | (647) | (440) |
| Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje |
(656) | (440) | (656) | (440) |
2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifą. Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose
Gruodžio 31 d. atidėtąjį pelno mokestį sudarė:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas | ||||
| Mokestiniai nuostoliai | 2.595 | 2.611 | 2.595 | 2.611 |
| Sukaupimai | 151 | 156 | 151 | 156 |
| Finansinio turto vertės pasikeitimas | 4 | - | 4 | - |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas | 2.750 | 2.767 | 2.750 | 2.767 |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | ||||
| Nusidėvėjimo skirtumai | (6.222) | (5.164) | (6.222) | (5.164) |
| Investicijų lengvata | (31) | (459) | (31) | (459) |
| Perduoto dukterinei įmonei turto perkainojimas | - | - | (192) | (192) |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | (6.253) | (5.623) | (6.445) | (5.815) |
| Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte | (3.503) | (2.856) | (3.695) | (3.048) |
Atidėtojo mokesčio turtas dėl mokestinių nuostolių yra pripažįstamas, kadangi Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes.
Gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybės nepripažintą pelno mokesčio turtą sudarė :
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Iš pirkėjų gautinų sumų nuvertėjimas | 1.862 | 2.005 | 1.869 | 2.013 |
| Ilgalaikio turto nusidėvėjimas | 32 | 32 | 32 | 32 |
| Kitų gautinų sumų nuvertėjimas | 33 | 19 | 45 | 31 |
| Investicijos į dukterinę bendrovę nuvertėjimas | - | - | 122 | 122 |
| Sukaupimai | 86 | 226 | 86 | 226 |
| Nepripažintas pelno mokesčio turtas grynąja verte |
2.013 | 2.282 | 2.154 | 2.424 |
Žemiau pateikiami Grupės pagrindinės ir sumažintos pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Bendrasis pelnas | 4.509 | 862 | 4.528 | 867 |
| Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje | 42.802 | 42.732 | 42.802 | 42.732 |
| Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje | 42.802 | 42.802 | 42.802 | 42.802 |
| Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.) | 42.802 | 42.787 | 42.802 | 42.787 |
| Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis tenkanti vienai akcijai (Eur) | 0,11 | 0,02 | 0,11 | 0,02 |
Kredito rizika
Grupė ir Bendrovė nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.
| Pirkėjų skaičius | Grupė | Bendrovė | ||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
|
| Fiziniai asmenys Kiti juridiniai asmenys |
114.494 2.159 |
114.151 2.122 |
114.494 2.159 |
114.151 2.122 |
| Juridiniai asmenys finansuojami iš savivaldybės ir valstybės biudžetų |
591 | 571 | 591 | 571 |
| 117.244 | 116.844 | 117.244 | 116.844 |
Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos pagal pirkėjų grupes:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
|
| Fiziniai asmenys | 7.370 | 10.928 | 7.370 | 10.928 |
| Kiti juridiniai asmenys | 934 | 2.186 | 934 | 2.186 |
| Juridiniai asmenys finansuojami iš savivaldybės ir valstybės biudžetų |
671 | 2.006 | 671 | 2.006 |
| 8.975 | 15.120 | 8.975 | 15.120 |
Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną, vadovybės nuomone, nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų įsipareigojimų, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupė ir Bendrovė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (8 pastaba).
Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose, kurie įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
|
| A | 353 | 57 | 340 | 52 |
| A+ | 1.587 | 166 | 1.587 | 166 |
| AA- | 370 | 7 | 370 | 7 |
| Bankas, kuriam nepriskirtas reitingas | 18 | 37 | 18 | 37 |
| 2.328 | 267 | 2.315 | 262 |
*- išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Fitch Ratings agentūros.
2015 m. ir 2014 m. Grupė ir Bendrovė nesuteikė jokių garantijų už kitų šalių prievoles.
Kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.
Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos, išskyrus pasirašytas su LR Finansų ministerija, yra su kintama palūkanų norma. Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos riziką. 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė ir Bendrovė neturėjo galiojančių palūkanų normos apsikeitimo sandorių.
Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas / sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sąlygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.
| Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais | Įtaka pelno mokesčiui | |
|---|---|---|
| 2015 m. | ||
| EUR | 50 | (7) |
| EUR | (50) | 7 |
| 2014 m. | ||
| EUR | 50 | (11) |
| EUR | (50) | 11 |
Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,10 ir 1,07 (2014 m. gruodžio 31 d. – 0,69 ir 0,68). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,10 ir 1,07 (2014 m. gruodžio 31 d. – 0,69 ir 0,68). 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas atitinkamai buvo teigiamas (1.179 tūkst. Eur ir 1.162 tūkst. Eur) (2014 m. gruodžio 31 d. neigiamas – 10.434 tūkst. Eur ir 10.453 tūkst. Eur suma).
Grupė ir Bendrovė likvidumo didinimui įgyvendino šį veiksmų planą:
• trumpina pinigų ciklą, didindama pirkėjų įsiskolinimo apyvartumą ir mažindama skolų tiekėjams apyvartumą;
• organizavo dalies finansinių įsipareigojimų refinansavimą.
Overdraftų ir kredito limitų sutartys, neužtikrintos turto įkeitimu:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
||
| Panaudota | - | 7.121 | - | 7.121 | |
| Nepanaudota | 4.344 | 119 | 4.344 | 119 | |
| 4.344 | 7.240 | 4.344 | 7.240 |
Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis).
| ` | Iki 3 mėnesių |
Nuo 4 iki 12 mėnesių |
Nuo 2 iki 5 metų |
Po 5 metų |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos |
724 | 2.260 | 10.430 | 12.041 | 25.455 |
| Prekybos skolos | 7.744 | 34 | 26 | - | 7.804 |
| 2015 m.gruodžio 31 d. likutis | 8.468 | 2.294 | 10.456 | 12.041 | 33.259 |
| Iki 3 mėnesių |
Nuo 4 iki 12 mėnesių |
Nuo 2 iki 5 metų |
Po 5 metų |
Iš viso | |
| Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos |
1.637 | 10.495 | 10.481 | 10.087 | 32.700 |
| Prekybos skolos | 17.382 | 2.083 | 1 | - | 19.466 |
Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis).
| Iki 3 mėnesių |
Nuo 4 iki 12 mėnesių |
Nuo 2 iki 5 metų |
Po 5 metų |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|
| Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos |
724 | 2.260 | 10.430 | 12.041 | 25.455 |
| Prekybos skolos | 7.743 | 34 | 26 | - | 7.803 |
| 2015 m.gruodžio 31 d. likutis | 8.467 | 2.294 | 10.456 | 12.041 | 33.258 |
| Iki 3 mėnesių |
Nuo 4 iki 12 mėnesių |
Nuo 2 iki 5 metų |
Po 5 metų |
Iš viso | |
| Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos | 1.637 | 10.495 | 10.481 | 10.087 | 32.700 |
| palūkanos Prekybos skolos |
17.381 | 2.082 | 1 | - | 19.464 |
Grupės ir Bendrovės prekybos skolos pagal tiekėjų grupes:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | ||
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | ||
| Už pirktą šilumą | 4.989 | 9.477 | 4.989 | 9.477 | |
| Rangovams | 399 | 6.508 | 399 | 6.508 | |
| Kitiems tiekėjams | 2.416 | 3.481 | 2.415 | 3.479 | |
| 7.804 | 19.466 | 7.803 | 19.464 |
Atsiskaitymui su KTE už pirktą šiluminę energiją nustatytas 30 d., su rangovais už darbus – 90–180 d., su kitais tiekėjais – 5–30 d. laikotarpis.
2015 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė turėjo 1.691 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 2.057 tūkst. Eur), pradelstų prekybos skolų, iš jų 1.593 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 2.026 tūkst. Eur) susiję su teisminiais procesais su KTE. Proceso baigtis aprašyta 26 pastaboje.
Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti litais ir eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.
Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos. Jų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.
Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:
Grupės ir Bendrovės finansinių instrumentų grupės:
| Grupė | Bendrovė | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Finansinis turtas: | 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2013 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2013 m. gruodžio 31 d. |
|
| Pinigai kasoje ir banke | 2.531 | 389 | 624 | 2.518 | 384 | 618 | |
| Paskolos ir gautinos sumos | 9.835 | 21.746 | 19.257 | 9.822 | 21.735 | 19.253 | |
| Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte per pelną ar nuostolius (pagal trečiojo lygio tikrosios vertės hierarchiją) |
1 | 28 | 28 | 1 | 28 | 28 | |
| 12.367 | 22.163 | 19.909 | 12.341 | 22.147 | 19.899 | ||
| Grupė | Bendrovė | ||||||
| Finansiniai įsipareigojimai: | 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2013 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2013 m. gruodžio 31 d. |
|
| Apskaitomi tikrąja verte per pelną ar nuostolius (pagal antro lygio tikrosios vertės hierarchiją) |
- | - | 15 | - | - | 15 | |
| Apskaitomi amortizuota savikaina | 29.883 | 48.786 | 39.939 | 29.882 | 48.784 | 39.935 | |
| 29.883 | 48.786 | 39.954 | 29.882 | 48.784 | 39.950 | ||
Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų balansinės vertės apytiksliai atitinka jų tikrąsias vertes.
Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.
Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams. 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Bendrovė tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.
Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas, priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. |
| atidėtuosius mokesčius ir dotacijas | 40.391 | 34.409 | 40.583 | 34.601 |
| (atidėtąsias pajamas)) | ||||
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | 12.191 | 33.339 | 12.178 | 33.337 |
| Įsipareigojimų iš viso | 52.582 | 67.748 | 52.761 | 67.938 |
| Nuosavas kapitalas | 81.860 | 77.382 | 82.412 | 77.915 |
| Įsipareigojimų* ir nuosavo kapitalo | ||||
| santykis (proc.) | 64,23 | 87,55 | 64,02 | 87,20 |
*Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius (įskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą ir dotacijas (atidėtąsias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.
Išoriniai rizikos veiksniai, įtakojantys Grupės ir Bendrovės pagrindinę veiklą: ekonominė krizė, kuro kainų didėjimas, nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, vietinės savivaldos sprendimai, parduodamos produkcijos kainų politika, infliacija ir bendras ekonominis nuosmukis, mažinantis šilumos vartotojų pajamas, veiklos cikliškumas, aplinkosauginiai reikalavimai.
2013 m. rugsėjo mėn. Bendrovė įtraukta trečiuoju asmeniu civilinėje byloje pagal ieškovo KTE ieškinį atsakovui BAB Ūkio bankui dėl faktoringo sutarties nutraukimo ir notarės depozitinėje sąskaitoje esančių 887 tūkst. Eur, kuriuos, įvykdydama savo prievolę pervedė Bendrovė, pripažinimo KTE nuosavybe. 2013 m. rugsėjo mėn. Bendrovei įteiktas teismo preliminarus sprendimas pagal ieškovo BAB Ūkio bankas patikslintą ieškinį Bendrovei ir KTE dėl 887 tūkst. Eur skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bendrovė teismui pateikė prieštaravimus dėl šio preliminaraus sprendimo ir BAB Ūkio banko patikslinto ieškinio atmetimo. 2013 m. gruodžio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi abi bylos buvo sujungtos. Iš Bendrovės priteista 887 tūkst. Eur BAB Ūkio banko naudai, pinigų išieškojimą nukreipiant į notarės depozitinėje sąskaitoje esančius pinigus. 2015 m. balandžio 30 d. su BAB Ūkio bankas atsiskaityta.
Komisija 2013 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo patenkino KTE prašymą pripažinti, kad Bendrovė, atsisakydamas supirkti dalį, t. y. 11.181,5 MWh 2013 m. birželio mėnesį KTE siūlomos supirkti šilumos, pažeidė norminius aktus dėl šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Įsigaliojus šiam Komisija sprendimui, KTE įgytų teisę prašyti atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas) dėl nesupirkto šilumos kiekio. Bendrovė, nesutikdama su tokiu Komisija sprendimu, pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui.
Teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu Bendrovės ieškinį atmetė. 2014 m. kovo 24 d. Bendrovė dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą. 2014 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Apeliacinis teismas nutartimi atmetė Bendrovės apeliacinį skundą. Bendrovė, nesutikdama su tokiu Komisijos sprendimu, 2015 m. vasario 13 d. Lietuvos Aukščiausiajam teismui pateikė kasacinį skundą. 2015 spalio 7 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas Bendrovės kasacinį skundą atmetė ir paliko galioti žemesniųjų teismų sprendimus.
2014 m. sausio mėn. AB "Lietuvos draudimas" pateikė 33 tūkst. Eur ieškinį dėl UAB "Korelita" patirtos žalos kompensavimo byloje, kurioje atsakovai yra AB "Litgrid", UAB DK "PZU Lietuva" ir Bendrovė. Ieškovas žalą patyrė dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo. Bendrovė pateikė teismui savo atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį Bendrovės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. 2015 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismas ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, tačiau Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi skundo netenkino. Sprendimas įsigaliojo, tačiau ieškovas per 3 mėn. dar gali pateikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam teismui.
2010 m. kovo 18 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su KTE, pagal kurią Bendrovė išnuomoja KTE Petrašiūnų elektinės teritorijoje esančią katilinę su technologiniais vamzdynais šilumos gamybai. Sutartis galioja iki 2016 m. gegužės 31 d.
2010 m. gruodžio 20 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su UAB ENG, pagal kurią Bendrovė išnuomavo Garliavos katilinę šilumos gamybos įrenginiams pastatyti. Bendrovė įsipareigojo supirkti juose pagamintą šilumą. Sutartis galioja 20 metų laikotarpiui.
Grupės ir Bendrovės būsimi įsipareigojimai pagal galiojančias 2015 m. gruodžio 31 d. pirkimo sutartis sudaro 8.048 tūkst. Eur.
Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.
2015 m. ir 2014 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis.
2015 m. ir 2014 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis įmonėmis bei jų skolos ir įsipareigojimai laikotarpių pabaigai buvo tokie:
| 2015 m. | Pirkimai | Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos | ||
|---|---|---|---|---|
| Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės |
1.010 | 5.327 | 873 | 296 |
| Jurbarko rajono savivaldybė | 1 | 325 | 13 | - |
| 2014 m. | Pirkimai | Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos | ||
| Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės |
852 | 8.359 | 2.554 | 315 |
Grupė ir Bendrovė 2015 m. gruodžio 31 d. įmonių, finansuojamų iš savivaldybių biudžetų, gautinoms sumoms yra suformavusi 341 tūkst. Eur (2014 gruodžio 31 d. – 800 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą. Gautinos sumos nėra užtikrintos įkeistu turtu ar kitomis priemonėmis ir bus padengtos grynaisiais pinigais. Gautinoms sumoms nebuvo gauta jokių garantijų.
2015 m. ir 2014 m. Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:
| UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" | Pirkimai | Pardavimai | Gautinos sumos | Mokėtinos sumos |
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | - | - | - | - |
| 2014 m. | 25 | - | - | - |
| UAB "Kauno energija NT" | Pirkimai | Pardavimai | Gautinos sumos | Mokėtinos sumos |
| 2015 m. | 6 | 8 | 125 | - |
Bendrovė 2015 m. gruodžio 31 d. iš dukterinių įmonių gautinoms sumoms yra suformavusi 125 tūkst. Eur (2014 gruodžio 31 d. – 134 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą.
2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro atitinkamai 6 ir 4 (2014 m. gruodžio 31 d. – 6 ir 4) asmenys.
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | ||
| Vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis |
175 | 135 | 160 | 128 | |
| Vadovybei priskaičiuotos pensijinių išmokų darbuotojams kompensacijos |
7 | 19 | 7 | 19 |
Per 2015 m. ir 2014 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.
2016 m. sausio 4 d. Bendrovė pateikė Arbitražui patvirtinti Taikos sutartį su KTE dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo su vėlesniais pakeitimais nutraukimo, kaip aprašyta 1 pastaboje. Arbitražas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu patvirtino 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytą Taikos sutartį tarp Bendrovės ir KTE, kuriuo buvo užbaigtas šalių ginčas Arbitražo byloje Nr. 268, kilęs dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo nevykdymo ir trukęs nuo 2013 m. balandžio mėn. Pagal įsigaliojusios Taikos sutarties sąlygas:
• tarp šalių nutraukiamas Investicijų susitarimas;
• KTE įsipareigoja sumokėti Bendrovei 2.317 tūkst. Eur kompensaciją šia tvarka: KTE iškart pripažįsta Bendrovės sulaikytą 1 593 tūkst. Eur sumą, kaip sumokėtą kompensacijos Bendrovei dalį, o likusią 724 tūkst. Eur sumą KTE įsipareigoja sumokėti Bendrovei lygiomis dalimis kasmet iki 2018 m. vasario 28 d., pirmąją įmoką sumokant iki 2016 m. vasario 28 d.;
• kaip papildomą nefinansinę kompensaciją KTE perduoda Bendrovei nuosavybės teise dalį kritinės Kauno miesto centralizuotos šilumos tiekimo infrastruktūros, t. y. nekilnojamąjį turtą (kolektorinę ir susijusius vamzdynus), taip pat šalių susitarimu dalį technologinės grandies įrangos, reikalingos Bendrovei (toliau kartu – Turtas);
• kol KTE vykdo savo veiklą ir išlieka moki, Bendrovė išnuomoja KTE iš jos perimtą technologinės grandies įrangą 25 metų terminui, kolektorinę – 15 metų terminui ir subnuomoja žemę 15 metų terminui su teise susitarti dėl papildomo termino;
• KTE įsipareigoja užtikrinti Turto tinkamą priežiūrą ir išlaikymą, taip pat tinkamą visos centralizuotos šilumos tiekimo sistemos funkcionavimą tiek, kiek tai susiję su Turtu, o Bendrovė turi teisę savo nuožiūra ir savo sąskaita modernizuoti kolektorinę ir kitą perimtą Turtą, nekeisdama jų funkcionalumo;
• Bendrovė įgyja nuomos teisę į žemės sklypo dalį, susijusią su perimtu Turtu ir po 15 metų (arba anksčiau, jei KTE nebetęsia kogeneracijos veiklos, arba vėliau, jei šalys susitaria dėl papildomo kolektorinės nuomos ir žemės sklypo subnuomos termino) gali tą sklypą vystyti savo nuožiūra pagal teisės aktus.
AB "KAUNO ENERGIJA" Įmonės kodas 235014830
Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, Lietuva
Kaunas, 2016
| 1. | Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas | 60 |
|---|---|---|
| 2. | Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys | 60 |
| 3. | Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis | 60 |
| 4. | Emitento sutartys su kredito įstaigomis | 62 |
| 5. | Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose | 62 |
| 6. | Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga |
62 |
| 6.1. | BENDROVĖS BŪKLĖS, VEIKLOS VYKDYMO IR PLĖTROS APŽVALGA |
62 |
| 6.2. | BENDROVĖS PAGRINDINĖS RIZIKOS IR NEAPIBRĖŽTUMAI, JŲ ĮTAKA VEIKLOS REZULTATAMS |
69 |
| 7. | Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi informacija |
73 |
| 8. | Nuorodos ir papildomi paaiškinimai |
82 |
| 9. | Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos | 82 |
| 10. | Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės | 83 |
| 11. | Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą |
83 |
| 12. | Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas |
85 |
| 13. | Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones | 85 |
| 14. | Informacija apie emitento filialą ir dukterines įmones |
85 |
| 15. | Įstatinio kapitalo struktūra |
87 |
| 16. | Duomenys apie emitento išleistas akcijas | 88 |
| 17. | Informacija apie emitento akcininkus | 90 |
| 18. | Darbuotojai | 92 |
| 19. | Emitento įstatų pakeitimo tvarka | 94 |
| 20. | Emitento organai | 94 |
| 20.1.DUOMENYS APIE BENDROVĖJE SUDARYTUS KOMITETUS |
95 | |
| 21. | Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas |
97 |
| 21.1.DUOMENYS APIE BENDROVĖS STEBĖTOJŲ TARYBOS NARIUS: |
97 | |
| 21.2.DUOMENYS APIE BENDROVĖS VALDYBOS NARIUS |
100 | |
| 21.3.DUOMENYS APIE BENDROVĖS VADOVĄ, VYRIAUSIĄJĄ BUHALTERĘ: |
103 | |
| 22. | Informacija apie reikšmingus susitarimus | 103 |
| 23. | Informacija apie emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus | 103 |
| 24. | Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius | 103 |
| 25. | Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius | 103 |
| 26. | Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką |
103 |
| 27. | Duomenys apie viešai skelbtą informaciją | 104 |
| 27. | 1 priedas – Bendrovės pranešimas apie vertybinių popierių biržoje Nasadq Vilnius listinguojamų bendrovių |
|
| valdymo kodekso laikymąsi106 | ||
| 27. 2 priedas - AB "Kauno energija" socialinės atskaitomybės ataskaita132 |
| 1 | lentelė | Naujai prijungtų objektų sąrašas | 66 |
|---|---|---|---|
| 2 | lentelė | 2015 metų Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2011–2014 metų rodikliais | 74 |
| 3 | lentelė | 2015 metų Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2011–2014 metų rodikliais |
75 |
| 4 | lentelė | 2015 metų Bendrovės nefinansinių rodiklių palyginimas su 2011–2014 metų rodikliais |
78 |
| 5 | lentelė | 2015 metais iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2011–2014 metų kiekiu |
81 |
| 6 | lentelė | Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis | 88 |
| 7 | lentelė | Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2011–2015 metais | 88 |
| 8 | lentelė | Emitento akcininkai, kuriems 2015 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo |
90 |
| 9 | lentelė | Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai | 91 |
| 10 | lentelė | Bendrovės akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą |
91 |
| 11 | lentelė | Akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą |
91 |
| 12 | lentelė | Darbuotojų skaičiaus kitimas 2013–2015 m. | 92 |
| 13 | lentelė | Grupės ir Bendrovės darbuotojų išsilavinimas 2013–2015 m. | 92 |
| 14 | lentelė | Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas | 93 |
| 1 | grafikas | Kuro struktūra | 63 |
|---|---|---|---|
| 2 | grafikas | Šilumos pirkimas ir gamyba | 63 |
| 3 | grafikas | Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes | 64 |
| 4 | grafikas | Vartotojų prijungimo ir atjungimo dinamika | 66 |
| 5 | grafikas | Investicijų įvykdymas pagal finansavimo šaltinius | 68 |
| 6 | grafikas | Vidutinė mėnesio oro temperatūra | 74 |
| 7 | grafikas | Grupės pelnas | 77 |
| 8 | grafikas | Bendrovės pelnas | 77 |
| 9 | grafikas | Grupės ir Bendrovės pajamos |
77 |
| 10 | grafikas | Šilumos tiekimas į tinklą | 79 |
| 11 | grafikas | AB "Kauno energija" tiekiamos šilumos kaina | 79 |
| 12 | grafikas | Šilumos kainos struktūros elementai | 80 |
| 13 | grafikas | Šilumos kainos pastovioji dedamoji | 80 |
| 14 | grafikas | Šilumos kainos kintamojii dedamoji 2015 m. gruodžio mėn. |
81 |
| 15 | grafikas | Filialo "Jurbarko šilumos tinklai" veiklos rezultatai | 86 |
| 16 | grafikas | UAB "Kauno energija NT" veiklos rezultatai |
87 |
| 17 | grafikas | Akcijos kainos ir apyvartos 2011–2015 m. istorija | 89 |
| 18 | grafikas | Bendrovės akcijos kainos palyginimas | 89 |
| 19 | grafikas | Akcininkų struktūra 2015 m. gruodžio 31 d. | 90 |
Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas AB "Kauno energija" konsoliduotasis metinis pranešimas – 2015 metai.
AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė arba Emitentas) rengia tiek Bendrovės, tiek ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Grupę (toliau – Grupė) sudaro: AB "Kauno energija" bei dukterinė įmonė UAB "Kauno energija NT", kurioje Emitentas tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų. Iki 2015 m. rugsėjo 7 d. į Grupę įėjo ir UAB "Pastatų priežiūros paslaugos", kurios 100 proc. akcijų taip pat tiesiogiai kontroliavo Emitentas. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos", kuriai likviduojamos bendrovės statusas suteiktas 2014 m. sausio 8 d., buvo likviduota bei 2015 m. rugsėjo 7 d. išregistruota iš VĮ "Registrų centras" Juridinių asmenų registro.
| Bendrovės pavadinimas Teisinė – organizacinė forma Buveinės adresas Juridinio asmens kodas Telefonas Faksas Elektroninio pašto adresas Interneto svetainės adresas Įregistravimo data ir vieta Registro tvarkytojas |
Akcinė bendrovė "Kauno energija" Akcinė bendrovė Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas 235014830 (8 37) 305 650 (8 37) 305 622 [email protected] www.kaunoenergija.lt 1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaunas, įsakymo Nr. 513 Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas |
|---|---|
| PVM mokėtojo kodas | LT350148314 |
| Bendrovės pavadinimas Teisinė – organizacinė forma Juridinio asmens statusas Buveinės adresas Juridinio asmens kodas Telefonas Įregistravimo data ir vieta Išregistravimo data ir vieta Registro tvarkytojas |
UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" Uždaroji akcinė bendrovė Likviduota Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas 300580563 - 2006 m. liepos 1 d., Kaunas 2015 m. rugsėjo 7 d., Kaunas Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas |
|---|---|
| Bendrovės pavadinimas | UAB |
| Teisinė – | "Kauno energija NT" |
| organizacinė forma | Uždaroji akcinė bendrovė |
| Buveinės adresas | Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas |
| Juridinio asmens kodas | 303042623 |
| Telefonas | (8 37) 305 693 |
| Elektroninio pašto adresas | [email protected] |
| Įregistravimo data ir vieta | 2013 m. balandžio 16 d., Kaunas |
| Registro tvarkytojas | Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas |
Grupės pagrindinės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugų teikimas. Bendrovė yra Grupės patronuojanti bendrovė. Bendrovė gamina, ir tiekia vartotojams šilumą (šildymui ir karštam vandeniui ruošti) Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone (Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k.) (toliau – Kauno rajonas).
Taip pat, vykdydama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatas, nuo 2010 m. gegužės 1 d. Bendrovė tiekia karštą vandenį (vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą) vartotojams Kaune ir Jurbarke bei Kauno rajone (toliau tekste šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens vadinamas šilumos tiekimu, išskyrus duomenis pateiktus 7 ir 8 lentelėje "Grupės ir Bendrovės 2015 m. finansinių rodiklių palyginimas su 2011-2014 m.
rodikliais"), kurie Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėja. 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė karštą vandenį tiekė į 428 Kauno miesto ir rajono bei į 5 Jurbarko daugiabučius gyvenamuosius namus. Pajamos iš karšto vandens tiekimo veiklos Bendrovės pardavimo pajamose sudaro apie 4,2 proc.
Taip pat Bendrovė nedidele apimtimi gamina elektros energiją Kauno rajone, prižiūri inžinerinius statinius (kolektorius – tunelius), eksploatuoja šilumos ir elektros gamybos įrenginius. Grupė ir Bendrovė pagal atskiras sutartis atlieka pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontą, teikia patalpų nuomos paslaugas. Grupė ir Bendrovė licencijuojamą veiklą vykdo pagal turimas atitinkamas licencijas.
Grupės ir Bendrovės vizija – moderni, efektyvi, konkurencinga ir pridėtinę vertę akcininkams kurianti įmonių grupė, veikianti šilumos ir elektros gamybos, šilumos ir karšto vandens tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, turto nuomos srityse. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nuostatas.
Grupės ir Bendrovės vertybės:
Grupės ir Bendrovės strateginiai tikslai:
Bendrovės šilumos ūkio techninės strategijos principinės gairės yra:
surinkimo bei vertinimo sistemos naujinimą bei modernizavimą, įgyvendinti tinklo hidraulinio režimo optimizavimą bei parametrų reakcijos / kitimo greičio didinimą, rekonstruoti, optimizuoti termofikacinių vamzdynų ruožus, ir elementus (vidutinis centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) tinklo vamzdynų amžius yra virš 30 metų), įgyvendinti CŠT tinklo vandens rezervinės – avarinės papildymo sistemos atnaujinimą bei vystymą, įdiegti techninius sprendinius ir/ ar pasinaudoti gera praktika, didinant patikimumą ir saugumą, užtikrinančius termofikacinio režimo stabilumą.
2003 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta Emitento aptarnavimo sutartis su AB SEB banku (įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius), atstovaujamu Finansų rinkų departamento.
Emitento 20 031 977 (dvidešimt milijonų trisdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt septynios) paprastosios vardinės akcijos (VP ISIN kodas LT0000123010), kurių bendra nominalioji vertė – 34 855 639,98 Eur (trisdešimt keturi milijonai aštuoni šimtai penkiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt devyni Eur 98 ct), 2015 m. gruodžio 31 d. yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą. Bendrovės akcijų listingavimo pradžia 1998 m. gruodžio 28 d.
Bendrovė savo veiklą 2015 metais vykdė orientuodamasi į gamybos šaltinių galios plėtrą bei CŠT tinklo patikimumo didinimą, atsižvelgdama į Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategines gaires.
Veiklos planavime Bendrovė taip pat atsižvelgia į Lietuvos energetikos instituto parengtą AB "Kauno energija" strategiją šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2007–2020 m. Įvertinant sektoriuje vykstančius pokyčius, buvo pasiruošta rengti atnaujintą strategiją "AB "Kauno energija" vystymosi strategija, įgyvendinant energetikos sektoriaus plėtros kryptis"
Bendrovė užima didžiąją dalį šilumos gamybos ir tiekimo rinkos Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno miesto integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 13 izoliuoto tinklo ir 28 vietinės (buitinės) dujofikuotos katilinės Kauno mieste, taip pat 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės. 2015 m. bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudarė 564,476 MW (t. t. 37,5 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW. Iš jų, Petrašiūnų elektrinėje – 294,8 MW šiluminis (t. t. 16 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai) ir 8 MW – elektrinis galingumas. Jurbarke – 29,8 MW šiluminis galingumas (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 573,226 MW (t. t. 37,5 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).
Bendrovei priklausančiuose gamybos šaltiniuose 2015 m. buvo pagaminta beveik 40 proc. visos šilumos, patiektos vartotojams. Trūkstamas šilumos kiekis buvo nupirktas iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG). Reikiamas šilumos kiekis nuperkamas kiekvieną mėnesį organizuojamuose aukcionuose, vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais.
UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2015 m. jau nebebuvo dominuojantis šilumos gamybos šaltinis Kaune. 2015 metais iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės nupirkta šiluma sudarė 28,5 proc. visos Kauno integruotam tinklui nupirktos šilumos. Palyginimui, 2014 metais ji sudarė 49,9 proc., o 2013 m. – 72,6 proc. Ne šildymo sezono metu 2015 metais šiluma iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės nebuvo perkama.
2015 m. Bendrovės šilumos ir elektros energijos gamybai naudotas kuras buvo:
1 grafikas
Kuro struktūra, proc.
2015 m. Bendrovė šilumą pirko iš 9 NŠG Kaune ir Kauno rajone: UAB Kauno termofikacijos elektrinės, UAB "GECO Kaunas", UAB "Lorizon energy", UAB "Ekoresursai", UAB "Pramonės energija", UAB "Aldec General", UAB "ENG" ir UAB "Oneks Invest", UAB "Ekopartneris". Iš viso nupirkta 800,72 tūkst. MWh šilumos, t. y. 60,4 proc. patiektos į tinklą šilumos (2014 metais – 78,5 proc.). Per 2011 – 2015 m. laikotarpį Bendrovės įrenginiais pagaminti ir iš NŠG nupirkti šilumos kiekiai, tūkst. MWh:
Šilumos pirkimas ir gamyba, tūkst. MWh
Šią pagamintą ir nupirktą šilumą Bendrovė integruotais ir lokaliniais šilumos tiekimo tinklais, 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis, tiekė 3 331 įmonei ir organizacijai bei 115 073 buitiniams vartotojams, iš viso – 118 404 vartotojams (objektai pagal adresus).
3 grafikas
Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal
Bendrovės pardavimo pajamos už 2015 m. sudarė 60 733 tūkst. Eur ir, palyginus su 2014 metais, sumažėjo 19,83 proc. (2014 metais jos sudarė 75 755 tūkst. Eur). Grupės pardavimų pajamos 2015 metais sudarė 60 725 tūkst. Eur (2014 m. – 75 746 tūkst. Eur).
Bendrovės pajamos už parduotą šilumą sudarė didžiąją dalį tiek Bendrovės, tiek ir Grupės pajamų: Grupės – 97,27 proc., Bendrovės – 97,27 proc. (šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens sąnaudų).
Grupės grynasis pelnas 2015 m. sudarė 4 509 tūkst. Eur, Bendrovės – 4 528 tūkst. Eur.
Investicijas Bendrovė vykdo vadovaudamasi patikslintu Bendrovės 2012–2015 m. investicijų planu, kuris patvirtintas 2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-477 "Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. T-9 "Dėl patikslinto AB "Kauno energija" 2012 – 2015 m. investicijų plano" pakeitimo ir įgaliojimo pasirašyti pakeitimus". Per 2012–2015 m. laikotarpį pagal patvirtintą investicijų planą į Bendrovės turtą buvo numatyta investuoti 92,08 mln. Eur.
Pagal Investicijų planą Bendrovė vykdo magistralinių vamzdynų keitimo projektus, iš dalies finansuojamus Europos Sąjungos struktūrinėmis lėšomis, optimizuoja vamzdynų skersmenis, prijungia prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo naujus objektus bei modernizuoja šilumos gamybos šaltinius. Prasidėjus naujam Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintam šilumos bazinės kainos periodui (2013–2016 metams) bei pasikeitus reglamentuojančiai reguliavimo aplinkai, siekiant sumažinti šilumos gamybos sąnaudas, šilumos kainą vartotojams, Bendrovė perorientavo veiklos vystymosi gaires ir didžioji dalis 2013–2015 metų investicijų skiriama šilumos gamybos iš atsinaujinančių energetinių išteklių šaltinių plėtrai bei modernizavimui.
Perorientuoti veiklos vystymo gaires ir pradėti vystyti naujus Bendrovės šilumos gamybos pajėgumus tapo įmanoma, kai 2012 m. buvo panaikintas nuo 2003 m. galiojęs Bendrovės įsipareigojimas iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės pirkti ne mažiau kaip 80 % šilumos, reikalingos pagaminti Kauno integruotame šilumos tiekimo tinkle, įtvirtintas po Kauno termofikacijos elektrinės pardavimo 2003 m. kovo 31 d. sudarytoje Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartyje.
Be to, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teisinio reglamentavimo pakeitimai sudarė palankias sąlygas investuoti į šilumos gamybos šaltinių statybą ir modernizavimą, tuo didinant konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje bei mažinant šilumos kainą vartotojams.
Siekdama šių tikslų, 2015 m. Bendrovė tęsė savo turimų šilumos gamybos šaltinių modernizavimą, diegdama juose naujus šilumos gamybos įrenginius. Buvo baigti įgyvendinti šie gamybos šaltinių modernizavimo projektai: 1. "Šilko katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (II etapas)". Vykdant šį projektą Šilko
katilinėje įrengtas 8 MW biokuro vandens šildymo katilas ir 4 MW kondensacinis ekonomaizeris. Projekto
darbai pradėti 2014 m. birželio mėn., 2015 m. vasario 6 d. gauta Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, kad sumontuoti nauji įrenginiai atitinka projektų, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Bendra projekto vertė – 2,327 mln. Eur, iš jų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama – 1,154 mln. Eur;
Šie gamybos šaltinių rekonstravimo projektai keičiant naudojamą kurą į biokurą buvo vykdomi pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto "Aplinka ir darnus vystymasis" VP3-3.4-ŪM-02-K priemonę "Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai" ir jų tikslas – dar labiau sumažinti Bendrovės palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas ir, tuo pačiu, galutinę vartotojams tiekiamos šilumos kainą.
Taip pat 2015 m. Bendrovė įvykdė ir vieną biokuro įrenginių diegimo projektą, kuris buvo iš dalies finansuotas Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo (toliau – LAAIF):
Visų šių įvykdytų investicinių projektų rezultatas – apie 20 proc. sumažėjusi šilumos kaina Bendrovės šilumos vartotojams. Vidutinė parduodamos šilumos kaina 2015 metais buvo 5,40 ct/kWh, 2014 m. – 6,69 ct/kWh. Dėl šių įvykdytų investicijų (taip pat ir dėl šiltesnių orų bei šiek tiek pigesnio kuro) per 2015 metus Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojai sutaupė daugiau nei 15 mln. eurų.
2015-uosius metus galima laikyti AB "Kauno energija" proveržiu Kauno šilumos ūkyje, kur, pastačiusi ir pradėjusi eksploatuoti net 6 naujus biokuru kūrenamus šilumos gamybos įrenginius miesto integruotame tinkle (bendra galia – 72 MW), Bendrovė ženkliai sustiprino šilumos gamybos verslą Kaune ir savo gamybos apimtimis išsiveržė į šilumos gamybos lyderio pozicijas Kauno regione.
Pabrėžtina, kad jokia kita Lietuvos šilumos tiekimo įmonė per vienerius metus nėra padariusi tokio proveržio, t. y. įdiegusi tiek naujų šilumos gamybos iš biokuro įrenginių galių. Jais Bendrovė pradėjo pigiausiai Kaune gaminti šilumą, tuo priversdama ir NŠG sumažinti savo parduodamos šilumos kainą.
Bendrovei 2015 m. pradėjus eksploatuoti naujas biokuro katilines, šilumos, pagaminamos iš biokuro, dalis Kauno miesto CŠT integruotame tinkle padidėjo iki 70 – 100 proc., ivertinus ir šiuo metu eksploatuojamus NŠG šilumos gamybos iš biokuro įrenginius.
Biokuro įrenginius Bendrovė diegia nuosekliai vykdydama miesto savivaldybės tarybos patvirtintą Bendrovės plėtros strategiją ir siekdama toliau mažinti šilumos kainą vartotojams. Bendrovė didindama bei modernizuodama
gamybinius pajėgumus, užima vis didesnę šilumos gamybos dalį ir tikėtina, kad 2016 m. nuosavuose gamybos šaltiniuose pagamins ir į šilumos tiekimo tinklus patieks daugiau nei 80 proc. viso reikiamo šilumos kiekio.
2015 m. prie Bendrovės šilumos tiekimo tinklo prijungti 27 nauji objektai, kurių bendra instaliuota šiluminė vartojimo galia sudaro 13,13 MW.
2015 m. rugsėjo 1 d. tarp UAB "Litesko", Kauno miesto savivaldybės bei AB "Kauno energija" pasirašyta trišalė Kauno miesto Sargėnų mikrorajono šilumos ūkio pirkimo—pardavimo sutartis, pagal kurią UAB "Litesko" nuo 2015 m. spalio 1 d. perdavė Bendrovei vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekėjo veiklą Sargėnuose, o tuo pačiu pardavė Bendrovei šiai veiklai vykdyti reikalingą Sargėnų šilumos ūkio įrangą.
Sargėnų šilumos ūkį sudaro 8 visiškai automatizuotos dujinės vandens šildymo katilinės, kurios įrengtos 1998 metais. Vietiniais šilumos tinklais iš jų tiekiama šiluma vienam arba keliems namams. Bendra katilinių galia – 4,083 MW. Per metus jose vidutiniškai pagaminama 4,40 tūkst. MWh šilumos. Sargėnų gyvenvietėje yra apie 580 centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų.
Vartotojų prijungimo prie Bendrovės šilumos tiekimo tinklų ir atjungimo nuo jų dinamika 2011 – 2015 metais pateikiama 4 grafike.
Tarp 2015 metais prijungtų vartotojų 3,67 MW sudaro Sargėnų mikrorajono vartotojai, kuriems 2015 m. spalio 1 d. AB "Kauno energija" pradėjo tiekti šilumą bei karštą vandenį, perėmusi šią veiklą iš UAB "Litesko". Nuo šios datos Kauno m. savivaldybei nebereikia mokėti subsidijos UAB "Litesko" skirtumui tarp jos ir AB "Kauno energija" kainos už Sargėnų vartotojų suvartotą šilumą padengti. 2014 – 2015 m. šildymo sezono metu ši subsidija sudarė apie 50 tūkst. eurų. Taip pat tarp 2015 metais prijungtų vartotojų yra įtraukta ir VšĮ Kauno Klinikinė ligoninė, esanti Josvainių g. 2, kuriai šiluma buvo pradėta tiekti 2015 m. gruodžio 28 d. Ligoninės vartojamoji galia – 6,18 MW. Anksčiau šiam objektui šiluma buvo tiekiama iš dujinės katilinės, eksploatuojamos UAB "Litesko".
Naujų objektų, prijungtų prie Kauno miesto CŠT sąrašas pateikiamas 1 lentelėje.
| 1 lentelė |
||||
|---|---|---|---|---|
| Eil. Nr. |
Šilumos vartotojo pavadinimas | Adresas | Galingumai, MW |
Šildomas plotas, m2 |
| 1 | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Tilžės g. 18 (ŠP14) | 0,514000 | 5200,00 |
| 2 | UAB "Kauno Rudondvario PC", UAB "Hakonlita" prekybos centras |
Raudondvario pl. 94B | 0,503600 | 3302,50 |
| 3 | UAB "Akmenis" (Maxima LT) | V. Krėvės pr. 108 | 0,275000 | 1734,93 |
| Eil. Nr. |
Šilumos vartotojo pavadinimas | Adresas | Galingumai, MW |
Šildomas plotas, m2 |
|---|---|---|---|---|
| 4 | R. Petkevičius (administracinis pastatas) Accounting in Style, UAB |
Raudondvario pl. 94 | 0,080000 | 536,38 |
| 5 | UAB "Norfos mažmena" | Baltų pr. 195 | 0,217000 | 2541,89 |
| 6 | UAB "Liprimus Group" gyvenamasis namas | Vasario 16-osios g. 23, Garliava | 0,185000 | 1189,47 |
| 7 | UAB "Nuova Capital" gyvenamas namas | Baltų pr. 193B | 0,370000 | 3243,84 |
| 8 | VDU | V. Putvinskio g. 23 | 0,438000 | 8505,14 |
| 9 | UAB "Mitnija" ("Lidl") | Šiaurės pr. 1A | 0,171000 | 1937,12 |
| 10 | UAB "Mitnija" ("Lidl") | Baltų pr. 10 | 0,171000 | 1906,03 |
| 11 | Gyvenamasis namas | Biržiškų g. 1F | 0,177000 | 825,00 |
| 12 | Gyvenamasis namas | Biržiškų g. 1G | 0,177000 | 974,00 |
| 13 | Gyvenamasis namas | Pienių g. 2, Sargėnai | 0,198300 | 1342,89 |
| 14 | Gyvenamasis namas | Pienių g. 4, Sargėnai | 0,196500 | 1310,04 |
| 15 | Gyvenamasis namas | Pienių g. 6, Sargėnai | 0,120700 | 802,81 |
| 16 | Gyvenamasis namas | Pienių g. 8, Sargėnai | 0,593100 | 3954,76 |
| 17 | Gyvenamasis namas | Vandžiogalos g. 8 , Sargėnai | 0,385900 | 2579,92 |
| 18 | Gyvenamasis namas | Vandžiogalos g. 10 ,Sargėnai | 0,384600 | 2578,13 |
| 19 | Gyvenamasis namas | Vandžiogalos g. 12, Sargėnai | 0,387600 | 2582,94 |
| 20 | Gyvenamasis namas | Vandžiogalos g. 4, Sargėnai | 0,702000 | 4681,26 |
| 21 | Gyvenamasis namas | Vandžiogalos g. 84A, Sargėnai | 0,356100 | 2382,68 |
| 22 | Gyvenamasis namas | Vandžiogalos g. 9, Sargėnai | 0,076500 | 522,42 |
| 23 | Gyvenamasis namas | Vandžiogalos g. 11, Sargėnai | 0,053500 | 306,73 |
| 24 | Gyvenamasis namas | Garso g. 4, Sargėnai | 0,045300 | 309,07 |
| 25 | Gyvenamasis namas | Garso g. 2, Sargėnai | 0,023500 | 170,90 |
| 26 | Lopšelis-darželis "Klumpelė" | Pienių g. 14, Sargėnai | 0,147900 | 1619,43 |
| 27 | VšĮ Kauno klinikinė ligoninė | Josvainių g. 2 | 6,179100 | 50658,00 |
| Viso: | 13,12920 | 107698,28 |
2015 metais Bendrovė investavo 4,981 mln. Eur (iš jų finansuota ne bendrovės lėšomis, t. y. komercinių bankų paskolomis – 1,932 mln. Eur, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo – 0,469 mln. Eur), iš kurių didžioji dalis investicijų skirta biokuro katilų įrengimui (2,099 mln. Eur). 0,189 mln. Eur buvo skirta naujų objektų, kurių suminė vartojimo galia – 13,13 MW, prijungimui prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Bendrovės investicijos pagal finansavimo šaltinius 2012–2015 m. nurodytos 5 grafike.
Emitento 2012–2015 m. laikotarpiu įsisavintų investicijų sumos kitimas atspindi šalies ir Europos Sąjungos makroekonominius procesus: 2013 m. investicijos į nuosavą turtą, palyginus su 2012 metais, padidėjo 45,84 proc. ir sudarė 12,951 mln. Eur, o 2014 m. Bendrovės investicijų dydis siekė 19,651 mln. Eur, ir palyginus su 2013 metais, padidėjo 51,73 proc. 2015 m. Bendrovės investicijų dydis siekė 4,981 mln. Eur.
Bendrovės investicijos į naujausias technologijas (šilumos gamybos šaltinių rekonstravimas, įrengiant ekonomaizerius, naujus biokuro katilus, izoliuoto ir integruoto tinklo katilinių automatizavimas, elektroninių paslaugų sistema, nuotolinio šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, klientų aptarnavimas "vieno langelio" principu bei kt.), padeda Bendrovei mažinti parduodamos šilumos kainą. Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas mažina Bendrovės šilumos tiekimo nuostolius. Visos šios investicijos padeda Bendrovei prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei būti pažangia šilumos ir karšto vandens tiekimo, šilumos gamybos šaltinių priežiūros bendrove Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone.
2015 m. spalio 1 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) pritarė Bendrovės investicijoms - šilumos tinklų rekonstrukcijai ir biokuro katilinės statyboms Jurbarke. Komisija suderino Bendrovei už daugiau nei 2,1 mln. eurų 2016 m. planuojamą įrengti biokuro katilą Jurbarko katilinėje ir 8 mln. eurų vertės šilumos tiekimo trasų rekonstrukciją Kaune, kuriai atlikti dalį reikalingų lėšų bus prašoma skirti iš Europos Sąjungos Struktūrinių fondų.
Jurbarke pastačius 5 MW galios biokuro vandens šildymo katilą su 1 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu, per metus iš biokuro bus pagaminama apie 34 GWh šilumos energijos. Šiuo metu Jurbarko katilinė šilumos gamybai naudoja gamtines dujas.
Siekdama plėsti savo vartotojų rinką, Bendrovė 2015 m. pradėjo tiesti naują šilumos tiekimo trasą į statomą Brastos gyvenamųjų namų kvartalą Kaune. Pagal projektą "Šilumos tiekimo tinklai į daugiabučių namų kvartalą nuo ŠK 8K-14-5 prie pastato Jurbarko g. 81 iki taško "A", adresu Brastos g. 24, Kaunas" nutiestas 487 metrų ilgio, 200 mm skersmens vamzdynas, kuriuo šiluma bus tiekiama į statomą gyvenamųjų namų kvartalą. Pagal viešai skelbiamą informaciją šiame kvartale bus pastatyta 10 daugiabučių namų, kuriuose bus apie 500 butų. Juose planuojama įrengti apie 4,4 MW bendros vartojimo galios įrenginių. Šalčiausiu metų laiku naująja trasa bus galima patiekti iki 10 MW šilumos srautą, tad, esant poreikiui, prie naujos trasos bus galima prijungti dar daugiau naujų vartotojų. Projekto vertė – apie 244 tūkst. eurų. Projekto darbus AB "Kauno energija" vykdys savo pajėgomis ir lėšomis. Statybos darbų pradžia 2015 gruodžio mėn. Projektą užbaigti planuojama 2016 m.
Nuo 2013 m. sausio 28 d. Bendrovė yra gamtinių dujų biržos dalyvė. Pradėjus veikti gamtinių dujų biržai, įmonės įgavo daugiau lankstumo įsigyjant trūkstamą ar parduodant perteklinį dujų kiekį, tuo pačiu vykdant įsipareigojimus dujų tiekėjams pagal sutartis. Dalyvavimas gamtinių dujų biržoje įmonėms suteikia galimybę iš
karto tiksliai žinoti kokia yra įsigyjamų gamtinių dujų kaina, išvengti "imk arba mokėk" sąlygų taikymo bei subalansuoti perkamų ir vartojamų gamtinių dujų kiekį.
2014 m. gruodžio 4 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Bendrovei išdavė Energetikos veiklos licenciją Nr. L2-38(GDT), kuri suteikia Bendrovei teisę verstis gamtinių dujų tiekimo veikla. Tai leidžia Bendrovei gamtinių dujų perteklių parduoti gamtinių dujų biržoje.
Išoriniai rizikos veiksniai, darantys įtaką Bendrovės pagrindinei veiklai: didėjanti konkurencija tarp šilumos gamintojų Kaune, padidėjusi galutinė (tai yra įskaitant visas sąnaudas) gamtinių dujų kaina, nuolat kintanti teisinė aplinka, taip pat šilumos gamybos kainų formavimo politika.
Bendrovė, siekdama dirbti veiksmingai ir patikimai, kuriant pridėtinę vertę akcininkams, susiduria su jos veiklos sferai būdingomis rizikomis, tačiau ir pasinaudoja galimybėmis dirbti, veiksmingai ir patikimai išnaudojant turimą bei kurti papildomą potencialą. Viena iš didžiausių rizikų, su kuria gali susidurti Bendrovė – santykinai aukšta iš NŠG perkamos šilumos kaina. NŠG vertintini kaip privatūs pelno generavimui skirti verslo vienetai. Šilumos supirkimas vykdomas vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei Komisijos patvirtintu Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu. Savo ruožtu Bendrovė intensyviai investuoja į nuosavų gamybos šaltinių modernizavimą bei statybą, kad sumažintų palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas. Tokiu būdu naudojamasi reguliavimo aplinka, didinama konkurencija bei mažinama šilumos pirkimo ir pardavimo vartotojams kaina.
Bendrovė yra gavusi 11 potencialių NŠG (bendra šiluminė galia – apie 500 MW) paraiškas dėl šilumos gamybos įrenginių prisijungimo prie Bendrovės valdomo integruoto šilumos tiekimo tinklo. Kartu su naujų NŠG atsiradimu Bendrovė turi spręsti papildomus techninius, ekonominius, teisinius ir kitus klausimus: šilumos tiekimo tinklo valdymo bei šių gamintojų galios balansavimo staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymo, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimo, kaitos ir taikymo.
Ekonominiai veiksniai: Bendrovė yra pagrindinis centralizuotai pagamintos šilumos tiekėjas Kauno ir Jurbarko miestams bei daliai Kauno rajono. Norint išlaikyti šią rinką, būtina diegti efektyvias technologijas nuosavuose gamybos šaltiniuose bei, išnaudojant skirtingų kuro rūšių kainų skirtumus, siekti gaminti mažiausiomis sąnaudomis.
Bendrovės šilumos pardavimai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio, t. y. šilumos suvartojimo, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydžio į šilumos taupymą ir racionalų vartojimą bei šilumos pardavimo rinkos plėtros tempai.
Kintančios kuro kainos bei NŠG pagamintos šilumos pardavimo kaina turi įtakos Bendrovės šilumos ir elektros energijos gamybos savikainai.
Vartojimo mažėjimo rizika: Bendrovės veiklos rezultatui turi įtakos pardavimo apimčių mažėjimas dėl sumažėjusio ir toliau mažėjančio šilumos vartojimo (vykdant daugiabučių namų / pastatų renovaciją ar įdiegiant šilumą taupančius įrenginius), taip pat dėl vartotojų atsijungimų nuo CŠT (dėl įvairių priežasčių). Rizika mažinama Bendrovei investavus ir toliau investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos ir elektros gamybos įrenginius, mažinant Bendrovės šilumos gamybos savikainą bei perkamos iš NŠG šilumos kainą, tuo pačiu, ir vartotojui tiekiamos šilumos kainą bei nuolat argumentuotai informuojant vartotojus apie CŠT sistemos privalumus (saugumas, patikimumas, sąsaja su viena kuro rūšimi, kuro konversija, lokalūs taršos šaltiniai gyvenamuosiuose rajonuose ir jų sukeliama bendra aplinkos tarša ir kt.) lyginant su autonominiu šildymu.
Kitų bendrovių, propaguojančių tik gamtinių dujų naudojimą, neatsižvelgiant į patvirtintą specialųjį šilumos tiekimo planą, konkurencija su Bendrove šilumos tiekimo sektoriuje pasireiškia vartotojų atsijungimu nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Per 2015 m. nuo CŠT sistemos atjungti objektai, kurių instaliuota šiluminė galia buvo apie 2,61 MW. Šilumos įrenginių atjungimas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo tinklų ir šildymo būdo keitimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Šilumos ūkio įstatymo ir Statybos įstatymo bei šiuos įstatymus įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka. Šilumos įrenginių atjungimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d.
įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (su vėlesniais pakeitimais) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A-1830 patvirtintas Pastato ar patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas. Kauno miesto savivaldybė yra patvirtinusi specialųjį šilumos tiekimo planą, kuriame numatytas šilumos tiekimo būdas atskirose miesto teritorijose. CŠT zonoje esančių pastatų atsijungimas nuo CŠT tinklų galimas tik atitinkamai suderinus su Kauno miesto savivaldybe. Kauno rajono savivaldybės šilumos ūkio specialusis planas patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-43. Jurbarko miesto ir rajono šilumos ūkio specialusis planas, patvirtintas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. T2–67.
Finansinė / ekonominė rizika: Ribotas vartotojų mokumas ir skolos. Rizika mažinama faktoringuojant skolas ir einamuosius kai kurių vartotojų grupių priskaitymus bei taikant efektyvesnius skolų išieškojimo metodus / būdus. Kita galima finansinė / ekonominė rizika – palūkanų normų pasikeitimai bankinėje rinkoje.
Detali informacija apie rizikos valdymo politiką bei kredito, valiutų kursų, palūkanų normos, likvidumo rizikas pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 23 pastaboje.
Per 2015 m. lyginant su 2014 m., šilumos vartotojų pradelsti įsipareigojimai sumažėjo apie 10 proc. ir sudarė 13,8 mln. Eur. Per 2014 m., lyginant su 2013 m., šilumos vartotojų pradelsti atsiskaitymai sumažėjo apie 21 proc. ir 2014 m. sudarė 15,4 mln. Eur, 2013 metais – 19,5 mln. Eur. Mažėjimą nulėmė efektyvių skolos administravimo metodų taikymas, šilumos kainos sumažėjimas, aukštesnė šildymo sezonų vidutinė lauko oro temperatūra bei sąlyginai mažesnis šilumos vartojimas.
Siekiant kuo greičiau šias skolas susigrąžinti, Bendrovė naudoja visas teisės aktais leidžiamas skolų administravimo priemones, tarp jų – ikiteisminio poveikio priemones ir teisminį išieškojimą, taip pat bendradarbiauja su skolų išieškojimo bendrovėmis. Papildomai, kaip prevencinė priemonė, esant dideliam įsiskolinimui, taikomas šilumos tiekimo apribojimas (įstatymų nustatyta tvarka ir esant techninėms galimybėms ).
Visais atvejais, apie susidariusį įsiskolinimą pirmiausia pranešama vartotojui. Skolininkui reaguojant į įspėjimus, aptariamos įvairios skolos grąžinimo galimybės bei pasirašomi skolos grąžinimą užtikrinantys dokumentai. Skolininkui į įspėjimus nereaguojant – taikytoms ikiteisminėms priemonėms nedavus rezultato – vykdomas teisminis išieškojimas, t.y. kreipiamasi į teismą su ieškiniu, o gavus sprendimą su vykdomuoju dokumentu – į antstolį priverstinio išieškojimo vykdymui. Tokiu atveju skolininkas privalo sumokėti ne tik susidariusią skolą, bet ir teismo bei išieškojimo vykdymo išlaidas. 2015 m. atlikta visa eilė skolos prevencijos veiksmų ir ikiteisminio išieškojimo priemonių, tarp jų – skolingų vartotojų duomenų perdavimas skolų išieškojimo bendrovei. Bendrovė per 2015 m. pateikė šilumos vartotojams 1,4 mln. vnt. sąskaitų, iš vartotojų sulaukta daugiau nei 60,5 tūkst. skambučių, apie 13 tūkst. vartotojų konsultuota žodžiu.
Bendrovės veikla cikliška. Šildymo sezono metu (spalio – balandžio mėnesiais) uždirbamos didžiausios pagrindinės veiklos pajamos. Ne šildymo sezono metu Bendrovės pajamos yra mažiausios, nes šilumą vartotojai naudoja tik karštam vandeniui ruošti. Be to, ne šildymo sezono metu Bendrovė patiria daugiau išlaidų, nes turi pasirengti ateinančiam šildymo sezonui, t. y. vykdyti remonto ir rekonstravimo darbus šilumos tiekimo tinkluose bei šilumos gamybos šaltiniuose.
Politiniai – teisiniai veiksniai: Energetikos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, atitinkami Vyriausybės nutarimai, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos šilumos kainų ir mokėjimų už šilumą metodikos bei kiti teisės aktai. Jų pasikeitimai turi įtakos šilumos tiekimo įmonių veiklai.
2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 pataisoms, vadovaujantis 7 straipsniu, į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Vykdant teisės aktus, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. visos šios sąnaudos tiesiogiai mažina Bendrovės pelną.
Taip pat tarp politinių – teisinių rizikos veiksnių paminėtini Kauno miesto savivaldybės, turinčios kontrolinį Bendrovės akcijų paketą, politiniai sprendimai, turintys įtakos sprendimų priėmimui Bendrovės akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais (reikšmingiausi klausimai, atmetus akcininkų struktūros formavimą, yra pelno ir paramos skirstymo pozicijos), Bendrovės stebėtojų tarybos narių išrinkimui, kurie skiria Bendrovės valdybos narius, dažnai įtakojamus juos išrinkusių politikų. Rizika gali būti mažinama informuojant pagrindinį akcininką apie Bendrovės vykdomą veiklą, veiklos rezultatus, perspektyvinius planus bei nepolitizuotas valdybos formavimas.
2013 m. kovo 7 d. OAO "Gazprom" bendrovei Clement Power Venture Inc. perleidus UAB Kauno termofikacijos elektrinės (toliau – KTE) valdytų akcijų nuosavybės teisę, tarp Bendrovės ir KTE įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 13 d. ir 2012 m. rugsėjo 28 d. pasirašyti 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties ir 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimai, taip pat 2012 m. rugpjūčio 13 d. tarp Bendrovės ir OAO "Gazprom" pasirašytas 2003 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties nutraukimas. Pagal įsigaliojusius Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimus buvo anuliuota Bendrovės prievolė pirkti iš KTE ne mažiau kaip 80 proc. pagamintos šilumos, reikalingos Kauno miesto integruotame šilumos tiekimo tinkle. Pagal įsigaliojusius Investicijų susitarimo pakeitimus buvo naujai susitarta dėl KTE investicijų į KTE valdomą šilumos ūkį preliminariai 101,367 mln. Eur vertei bei numatytas detalus investicijų vykdymo grafikas 2013–2017 m., tuo pačiu iš šių investicijų KTE įsipareigojo finansuoti Bendrovės 2,896 mln. Eur investicijas 2012–2016 m. laikotarpiu į Bendrovės infrastruktūrą. Nepaisant pasiektų susitarimų, 2013 m. balandžio 30 d. KTE pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – Arbitražas), ginčijant numatytus KTE įsipareigojimus dėl 2,896 mln. Eur investicijų į Bendrovės valdomą šilumos ūkio infrastruktūrą bei atidedant šių investicijų vykdymo terminus (alternatyvus reikalavimas) (Arbitražo byla Nr. 268), o 2014 m. vasario 17 d. raštu nurodė sustabdanti visų prievolių pagal Investicijų susitarimą vykdymą. 2014 m. vasario mėn. šalys pradėjo derybas dėl investicinio ginčo išsprendimo taikiai, tačiau 2014 m. gegužės 26 d. Arbitražas buvo informuotas, kad šalims kompromiso rasti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė 2014 m. birželio 30 d. pateikė ieškinį Arbitražui priteisti iš KTE 0,941 mln. Eur dėl nefinansuotų Bendrovės investicijų į Bendrovės šilumos ūkio infrastruktūrą už 2012-2013 m. laikotarpį (iškelta byla Nr. 304, kuri vėliau sujungta su Arbitražo byla Nr. 268), o KTE 2014 m. liepos 9 d. patikslino savo ieškininius reikalavimus byloje, kuriais Arbitražo papildomai prašė apskritai nutraukti Investicijų susitarimą. 2015 m. sausio 30 d. Bendrovė patikslintais reikalavimais paprašė Arbitraže papildomai priteisti iš KTE 0,652 mln. Eur už nefinansuotas Bendrovės investicijas 2014 metais (viso reikalavimų už 1,593 mln. Eur).
2015 m. balandžio 30 d. KTE raštu pasiūlė atnaujinti derybas dėl taikaus susitarimo byloje ir Arbitražas atidėjo bylos nagrinėjimą. Vykdant derybas šalys suderino taikaus susitarimo projektą, atsižvelgiant į derybines gaires, apibrėžtas 2015 m. birželio 11 d. susitikimo Kauno miesto savivaldybėje metu, dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės merui bei administracijos direktoriui. 2015 m. spalio 9 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą pritarti Taikos sutarties su KTE projektui dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo nutraukimo ir ginčo Arbitražo byloje Nr. 268 užbaigimo. 2015 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-568 Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė esminėms taikaus susitarimo sąlygoms bei ginčo užbaigimui teisme, o 2015 m. gruodžio 17 d. Taikos sutarties su KTE projektui pritarė ir Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Tai įvertinus, 2015 m. gruodžio 28 d. Bendrovė ir KTE pasirašė Taikos sutartį bei pateikė ją patvirtinti Arbitražui. Arbitražas Taikos sutartį tarp Bendrovės ir KTE patvirtino 2016 m. sausio 29 d.
Esminės Taikos sutarties sąlygos: tarp šalių nutraukiamas Investicijų susitarimas ir KTE įsipareigoja sumokėti Bendrovei 2 317 tūkst. Eur kompensaciją. Kaip papildomą nefinansinę kompensaciją KTE perduoda Bendrovei nuosavybės teise dalį kritinės Kauno miesto centralizuotos šilumos tiekimo infrastruktūros, t. y. nekilnojamąjį turtą (kolektorinę ir susijusius vamzdynus), taip pat šalių susitarimu dalį technologinės grandies įrangos, reikalingos Bendrovei .
Pagrindinės finansinės Bendrovės veiklos rizikos bei neapibrėžtumai pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 23 ir 24 pastabose.
Socialiniai veiksniai: pastaraisiais metais daugiausia neigiamos įtakos Bendrovės veiklai turėjo: vartotojų atjungimas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos (atsijungė 55 (daugiausia buitiniai) vartotojai, kurių bendra vartojamoji galia sudarė 2,61 MW), ribota buitinių šilumos vartotojų perkamoji galia bei lėtas jos augimas, bedarbystė bei jau ilgą laiką viešoje erdvėje susiformavusi išskirtinai neigiama nuomonė apie centralizuotos šilumos tiekėją.
Tačiau teigiamą įtaką turėjo nuo 117 786 – 2014 metais iki 118 404 – 2015 metais didėjęs vartotojų skaičius. Vartotojų skaičius padidėjo iš UAB "Litesko" perėmus šilumos tiekimą Sargėnų mikrorajonui, taip pat prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos prijungus ir keletą naujų gyvenamųjų namų bei visuomeninių pastatų. Bendra naujų vartotojų instaliuota galia sudaro 13,13 MW (daugiausiai verslo įmonės, turinčios didelius pastatų, t. y. šildomus plotus).
Socialinė rizika: įmonės veikla socialiai jautri daugeliui Kauno regiono gyventojų ir įmonių dėl sąlygiškai didelių išlaidų už šilumą ir karštą vandenį. Šios išlaidos sudaro nemažą šeimos ūkio išlaidų dalį. Mažėjant parduodamos šilumos kainai, nusiskundimų dėl didelių sąskaitų įmonės adresu sulaukiama vis mažiau. Jų mažėjimą sąlygojo pastaruoju metu Bendrovės įvykdytos investicijos į gamybos šaltinius, ženkliai sumažinusios šilumos ir karšto vandens kainas. Vertinant Lietuvos mastu, 2015 m. Bendrovės tiekiamos šilumos kaina buvo viena iš mažiausių tarp visų šilumos tiekimo įmonių.
Ši rizika mažinama argumentuotai informuojant vartotojus apie Bendrovės vykdomą veiklą – nuosekliai publikuojami straipsniai Bendrovės interneto svetainėje bei miesto ir šalies žiniasklaidoje. Bendrovė analizuoja vartotojų nusiskundimus, teikia raštiškus atsakymus, konsultuoja vartotojus žodžiu (Bendrovės patalpose), telefonu, bei el. paštu. Vartotojai periodiškai, t. y. 2 – 4 kartus per metus, kviečiami į susitikimus su Bendrovės specialistais, kur yra aptariami su Bendrovės vykdoma veikla susiję aktualūs klausimai. Taip siekiama formuoti objektyvų Bendrovės – modernios ir socialiai atsakingos įmonės – įvaizdį.
Techniniai – technologiniai veiksniai: didžiausios technologinio pobūdžio rizikos yra susijusios su šilumos tiekimo sistemų būkle. Vidutinis Bendrovei priklausančių magistralinių vamzdynų amžius yra apie 30 metų. Jų modernizavimą sąlygoja lėšų trūkumas. Kad sumažinti šilumos tiekimo sistemos amžių, būtina per metus rekonstruoti daugiau kaip 13,5 km. tinklo ilgio, o būtinos investicijos tam sudarytų apie 6 mln. Eur. Hidraulinių bandymų metu išaiškėja silpniausios jų vietos. Kasmet bandymų metu išaiškinama daugiau nei 200 vietų, kuriose įvyksta trūkiai. Nustačius defektus, operatyviai vykdomi jų šalinimo (remonto) darbai.
Labiausiai susidėvėjusiose vietose magistraliniai šilumos tiekimo tinklai rekonstruojami, panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Rekonstruotose šilumos tiekimo tinklų magistralių atkarpose sumontuojami nauji pramoniniu būdu (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale) izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai. Rekonstruotose atkarpose šilumos nuostoliai lieka itin maži (technologinio lygmens), o patys vamzdynai nebekelia trūkio grėsmės ir užtikrina patikimą šilumos tiekimą vartotojams, o vamzdynų trūkių grėsmė sumažinama iki minimumo, tuo užtikrinamas saugus bei patikimas šilumos tiekimas vartotojams.
Vienas iš techninės rizikos šilumos gamybos šaltiniuose veiksnių – šilumos gamybos įrenginių amžius. Šiuo metu nemažai šilumos gamybos įrenginių yra atnaujinta. Kasmet nešildymo sezono metu atliekami katilų remontai ir techninės priežiūros darbai, būtini šilumos tiekimo patikimumo ir saugumo užtikrinimui, t. y. šilumos gamybos šaltinių funkcionalumo bei kuro rezervinių galingumų užtikrinimui.
Kitas techninės rizikos veiksnys – tai, 2003 m. pardavus pagrindinį šilumos generavimo šaltinį – Kauno termofikacinę elektrinę, nuosavų šilumos gamybos galių trūkumas. Šiuo metu Bendrovei priklausančių šilumos gamybos šaltinių galia (409 MW) neužtikrina maksimalaus momentinio vartotojų šilumos poreikio (448 MW pagal paskutinių trijų metų duomenis) Kauno miesto integruotame tinkle. Be to, pagal Lietuvos teisės aktus, šilumos tiekimo įmonės privalo turėti galios rezervą, kuris būtų 30 proc. didesnis nei sudaro maksimalus momentinis vartotojų šilumos poreikis. Todėl Bendrovė yra Komisijos įpareigota pirkti rezervinės galios užtikrinimo paslaugą. 2015 m. ši paslauga buvo perkama iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bendras šilumos ūkio vystymo tendencijas Kaune ir Lietuvoje, Bendrovės vienas iš tikslų yra nuolat pagrįstai investuoti į nuosavus šilumos gamybos šaltinius, t.y. modernizuoti esamus ir diegti naujus papildomus šiluminius galingumus. Apie Bendrovės gamybos šaltinių modernizavimą ir investicijas detaliau aprašyta 6.1 ir 7 skyriuose.
Technologinė rizika gali būti mažinama, rekonstruojant šilumos gamybos šaltinius ir tiekimo vamzdynus, tam panaudojant pažangiausias technologijas ir taip didinant šilumos sistemos efektyvumą, nuosavų šilumos gamybos šaltinių galią, būtiną patikimumo užtikrinimui. Be to, ženklias investicijas, modernizuojant Bendrovės turtą, įpareigoja daryti ir šalyje galiojantys standartai bei norminiai aktai, suderinti su Europos Sąjungos standartais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais šilumos tiekimo sistemų darbo kokybinius ir techninius rodiklius.
Ekologiniai veiksniai: Bendrovės atžvilgiu juos galima suskirstyti į darančius poveikį Bendrovei ir įtakojamus Bendrovės veiklos.
Siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai ir neviršyti ribinių taršos, vibracijos bei triukšmo reikšmių, Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais, taip pat energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB bei Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 43-2013, kitais teisės aktais, nustatančiais reikalavimus gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams. Pagrindiniai Bendrovės taršos šaltiniai: iškastinio organinio kuro deginimas Bendrovės šilumos šaltiniuose, gaminant šilumą ir nutekamieji vandenys, panaudoti technologiniuose procesuose.
Už atmosferos ir vandens taršą Bendrovė moka mokesčius. Jei būtų viršijamos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus Bendrovė mokėtų baudas. Tokių baudų per 2015 metus nebuvo mokėta.
Pagrindinės Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos gamybos šaltinių modernizavimas, šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant esamus vamzdynus į vamzdynus su putų poliuretano izoliacija, diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrenginius, mažiau taršių kuro rūšių naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas (kuro balanse 2015 m. vyravo kietasis biokuras – 79,41 proc., gamtinės dujos – 19,11 proc., biodujos ir kitas kuras – 1,48 proc.).
Banko paskolų grąžinimas: detalesnė informacija pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 11 pastaboje. Grupė ir Bendrovė paskolas grąžina sutartu laiku.
Pagrindiniai Bendrovės tikslai yra atnaujinti šilumos tiekimo tinklus, kadangi Bendrovės šilumos tiekimo tinklai eksploatuojami vidutiniškai apie 30 metų ir yra susidėvėję bei modernizuoti šilumos gamybos šaltinius. Kiekvienais metais nemaža dalis ūkio atnaujinimui skirtų lėšų yra skolinamasi, kadangi nuosavų lėšų, t. y. sukaupto nusidėvėjimo ir amortizacijos nepakanka būtinos investicinės programos vykdymui. Paskolų, paimtų investicinei programai vykdyti, grąžinimo apimtys nėra įskaičiuotos į šilumos pardavimo kainą, kaip kainos dedamosios pagal galiojančią Metodiką, todėl Bendrovė siekia dirbti pelningai, kad būtų finansiškai pajėgi laiku atsiskaityti su kredito institucijomis pagal paskolų sutartis.
Bendrovės 2015 m. veiklos rezultatas atspindi įtaką tų investicijų, kurias Bendrovė įvykdė per 2014 – 2015 metus. Bendrovė įvykdė 3 didelius investicinius projektus, koncentruotus į gamybos sektoriaus vystymą, siekdama mažinti šilumos gamybos ir įsigijimo sąnaudas, užtikrinti patikimą šilumos tiekimą, mažinti perdavimo nuostolius, didinti šilumos tiekimo sistemos efektyvumą.
Pagrindinės veiklos pardavimo pajamos, lyginant su 2014 m., buvo mažesnės 19,8 proc. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo mažėjusi šilumos kaina, kurios pagrindinę dalį sudaro perkamos šilumos ir kuro dedamoji. 2015 m. vidutinė parduodamos šilumos kaina sumažėjo 19,3 proc. (2015 m. šilumos kaina – 5,40 ct/kWh, 2014 m. – 6,69 ct/kWh). Parduotos šilumos kiekis 2015 m., lyginant su 2014 m., buvo 1,45 proc. mažesnis. 2015 metų šildymo sezono lauko oro vidutinė temperatūra buvo 3,2 °C, o 2014 m. 0,9 °C.
6 grafikas
2015 metų Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2011–2014 m. pateiktas 2 lentelėje.
| 2 lentelė |
||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Eil. Nr. |
Grupės rodiklio pavadinimas | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. |
| 1 | Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100) |
4,4 | 0,3 | 0,9 | 1,1 | 7,4 |
| 2 | Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100) |
4,1 | 0,4 | 0,8 | 0,7 | 3,7 |
| 3 | Skolos koeficientas (įsipareigojimai / turtas) |
0,34 | 0,42 | 0,41 | 0,47 | 0,39 |
| 4 | Skolos nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė) |
0,5 | 0,7 | 0,7 | 0,9 | 0,6 |
| 5 | Bendrasis likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai) |
0,96 | 0,85 | 0,70 | 0,69 | 1,10 |
| 6 | Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas) |
0,75 | 0,83 | 0,72 | 0,52 | 0,45 |
| 7 | EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Eur |
9.629 | 6.151 | 6.384 | 7.344 | 12.083 |
| 8 | Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100 |
2,4 | 0,2 | -2,1 | 0,9 | 9,1 |
| 9 | Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100 |
5,1 | 0,5 | 1,1 | 1,1 | 5,7 |
| 10 | Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100 |
3,3 | 0,3 | 0,7 | 0,6 | 3,2 |
| 11 | Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai) |
0,90 | 0,81 | 0,66 | 0,68 | 1,07 |
| 12 | Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai) |
0,08 | 0,05 | 0,02 | 0,01 | 0,21 |
| 13 | Grynasis pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje) |
0,09 | 0,01 | 0,02 | 0,02 | 0,11 |
| Eil. Nr. |
Grupės rodiklio pavadinimas | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 14 | Grynasis pelnas, tūkst. Eur | 3.921 | 346 | 874 | 862 | 4.509 |
| 15 | Turtas, tūkst. Eur | 119.397 | 129.524 | 129.688 | 145.130 | 134.442 |
| 16 | Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur | 78.395 | 75.647 | 76.522 | 77.382 | 81.860 |
| 17 | Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur |
1,8 | 1,8 | 1,8 | 1,8 | 1,9 |
| 18 | Pardavimų pajamos, tūkst. Eur | 89.593 | 107.079 | 93.363 | 75.746 | 60.725 |
| 18.1 | Iš jų: šilumos energija | 87.709 | 105.036 | 90.239 | 72.484 | 57.396 |
| 18.2 | elektros energija | 165 | 133 | 222 | 220 | 253 |
| 18.3 | pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra |
373 | 209 | 81 | 27 | 21 |
| 18.4 | Pajamos už kolektorių priežiūrą | 251 | 224 | 226 | 227 | 226 |
| 18.5 | Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina |
1.079 | 1.395 | 2.494 | 2.633 | 2.569 |
| 18.6 | Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą |
16 | 82 | 101 | 155 | 260 |
| 19 | P/E (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje) |
1,11 | 20,66 | 8,34 | 6,99 | 4,36 |
| 20 | Akcinis kapitalas, tūkst. Eur | 74.256 | 74.256 | 74.256 | 74.378 | 74.476 |
| 21 | Akcinio kapitalo ir turto santykis | 0,62 | 0,57 | 0,57 | 0,51 | 0,55 |
| 22 | Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100 |
5,2 | 0,5 | 1,1 | 1,1 | 5,8 |
| 23 | Dividendų mokėjimo koeficientas (dividendas akcijai/ pelnas akcijai) |
0,78 | 0,00 | 0,23 | 0,03 | 0,00 |
2015 metų Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2011–2014 m. pateiktas 3 lentelėje.
| 3 lentelė |
||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Eil. Nr. |
Bendrovės rodiklio pavadinimas | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. |
| 1 | Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100) |
4,4 | 0,2 | 0,6 | 1,1 | 7,5 |
| 2 | Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100) |
4,1 | 0,2 | 0,5 | 0,7 | 1,8 |
| 3 | Skolos koeficientas (įsipareigojimai / turtas) | 0,34 | 0,41 | 0,41 | 0,47 | 0,39 |
| 4 | Skolos nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė) |
0,5 | 0,7 | 0,7 | 0,9 | 0,6 |
| 5 | Bendrasis likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai) |
0,97 | 0,85 | 0,70 | 0,69 | 1,10 |
| 6 | Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas) |
0,74 | 0,82 | 0,72 | 0,52 | 0,45 |
| 7 | EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Eur |
9.560 | 6.028 | 6.007 | 7.339 | 12.085 |
| 2015 M. AB "KAUNO ENERGIJA" KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS | |
|---|---|
| Eil. Nr. |
Bendrovės rodiklio pavadinimas | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 8 | Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100 |
2,4 | 0,2 | -2,2 | 1,0 | 9,2 |
| 9 | Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100 |
5,0 | 0,3 | 0,7 | 1,1 | 2,6 |
| 10 | Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100 |
3,3 | 0,2 | 0,4 | 0,6 | 1,5 |
| 11 | Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai) |
0,91 | 0,82 | 0,66 | 0,68 | 1,07 |
| 12 | Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai) |
0,08 | 0,05 | 0,02 | 0,01 | 0,21 |
| 13 | Grynasis pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje) |
0,09 | 0,01 | 0,01 | 0,02 | 0,11 |
| 14 | Grynasis pelnas, tūkst. Eur | 3.893 | 242 | 538 | 867 | 4.528 |
| 15 | Turtas, tūkst. Eur | 120.502 | 130.447 | 130.380 | 145.853 | 135.173 |
| 16 | Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur | 79.364 | 76.512 | 77.050 | 77.915 | 82.412 |
| 17 | Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur |
1,9 | 1,8 | 1,8 | 1,8 | 1,9 |
| 18 | Pardavimų pajamos, tūkst. Eur | 89.383 | 107.004 | 93.356 | 75.755 | 60.733 |
| 18.1 | Iš jų: šilumos energija | 87.724 | 105.054 | 90.255 | 72.494 | 57.404 |
| 18.2 | elektros energija | 165 | 133 | 222 | 220 | 253 |
| 18.3 | pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra |
148 | 116 | 58 | 26 | 21 |
| 18.4 | Pajamos už kolektorių priežiūrą | 251 | 224 | 226 | 227 | 226 |
| 18.5 | Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina |
1.079 | 1.395 | 2.494 | 2.633 | 2.569 |
| 18.6 | Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą |
16 | 82 | 101 | 155 | 260 |
| 19 | P/E (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje) |
1,11 | 29,51 | 13,55 | 6,95 | 4,34 |
| 20 | Akcinis kapitalas, tūkst. Eur | 74.256 | 74.256 | 74.256 | 74.378 | 74.476 |
| 21 | Akcinio kapitalo ir turto santykis | 0,62 | 0,57 | 0,57 | 0,51 | 0,55 |
| 22 | Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100 |
5,2 | 0,3 | 0,7 | 1,1 | 5,8 |
| 23 | Dividendų mokėjimo koeficientas (dividendas akcijai/ pelnas akcijai) |
0,78 | 0,00 | 0,23 | 0,03 | 0,00 |
Grupės ir Bendrovės 2011 - 2015 metų finansinių rodiklių (veiklos pajamos, tipinės veiklos pelnas, grynasis pelnas) palyginimas pateikiamas 7, 8 ir 9 grafikuose.
7 grafikas
8 grafikas
9 grafikas
Nors Grupės ir Bendrovės pardavimo pajamos sumažėjo 15 mln. Eur, tačiau Bendrovės 2015 m. grynasis pelnas, palyginus su 2014 m, tapo daugiau nei 5 kartus. didesnis. Šis padidėjimas buvo nulemtas efektyvios Bendrovės veiklos, leidusios ženkliai sumažinti kuro ir perkamos šilumos sąnaudas, pradėjus šilumos gamyboje didžiąja dalimi naudoti biokurą, o ne gamtines dujas. Visa tai leido atpiginti tiek Bendrovės gaminamą, tiek ir iš NŠG superkamą šilumą.
Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms iš pirkėjų gautinoms sumoms. Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2015 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtrauktas į gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį ir 2015 m sudarė atitinkamai -233 ir -236 tūkst. Eur, t. y. sumažėjo sąnaudos ir dėl to padidėjo pelnas (2014 m. -2227 ir -2227 tūkst. Eur). Per 2014 m. Grupė ir Bendrovė nurašė atitinkamai 131 tūkst. Eur ir 131 tūkst. Eur beviltiškų skolų (2014 m. 885 ir 885 tūkst. Eur). Per 2015 m. Grupė ir Bendrovė atgavo 9 tūkst. Eur (2014 m. – 7 tūkst. Eur) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.
Bendrovės pelną mažina Bendrovei priklausančių individualių šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) patiriamos sąnaudos, nes pagal Lietuvos Respublikos 2011 m. rugsėjo 29 d. šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 7 straipsnio nuostatas: "Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis". Todėl nuo 2011 m. lapkričio 1 d. pagal teisės aktų reikalavimus šilumos punktų įrenginių priežiūros ir jų remonto sąnaudos nėra įskaičiuojamos į šilumos pardavimo kainą. Bendrovė per kalendorinius metus patiria apie 0,7 mln. Eur sąnaudų, nepadengtų pajamomis.
LR Energetikos ministerijos Šilumos taryba 2015 m. gruodžio 14 d. apsvarstė probleminius šilumos ūkio klausimus susijusius su šilumos punktų ar jų įrenginių, priklausančių šilumos tiekėjams išpirkimo ir(ar) perleidimo galimybių daugiabučio namo butų savininkams bei atliktų investicijų į juos padengimo alternatyvos. 2016 m. vasario 16 d. Europos komisija oficialiai pateikė Europos parlamentui ir Tarybai "Tvarios ir saugios energetikos paketą", kuris būtų kuriamos Energetinės Sąjungos politikos dalis. Pagrindiniai šios politikos uždaviniai yra optimizuoti energijos vartojimą, t. y. skatinti energijos taupymą pastatuose. Tai pasiekti padėtų ir šilumos punktų, kaip svarbių technologinių įrenginių, tinkamas eksploatavimas.
Platesnė Grupės ir Bendrovės finansinių rezultatų analizė pateikta 2015 metų konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.
| 4 lentelė |
||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Eil. Nr. |
Rodiklio pavadinimas | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. |
| 1. | Pagamintos ir nupirktos energijos kiekis, patiektas į tinklą, tūkst. MWh: |
1.521,8 | 1.532,9 | 1.442,2 | 1.364,8 | 1.326,3 |
| 1.1. | šilumos energija | 1.519,8 | 1.531,4 | 1.439,8 | 1.362,1 | 1.323,0 |
| 1.2. | elektros energija | 2,0 | 1,5 | 2,4 | 2,7 | 3,3 |
| 2. | Parduota energijos, tūkst. MWh: |
1.233,9 | 1.251,4 | 1.179,3 | 1.113,9 | 1.098,6 |
| 2.1. | šilumos energija | 1.231,9 | 1.249,9 | 1.176,9 | 1.111,2 | 1.095,3 |
| 2.2. | elektros energija | 2,0 | 1,5 | 2,4 | 2,7 | 3,3 |
| 3. | Rekonstruoti šilumos tiekimo tinklai, m |
8.990 | 7.970 | 4.789 | 4.197 | 1.835 |
| 4. | Naujai nutiesti šilumos tiekimo tinklai, m |
1.317 | 1.496 | 893 | 759 | 1.062 |
2015 metų Bendrovės nefinansinių rodiklių palyginimas su 2011–2014 metų rodikliais pateiktas 4 lentelėje.
Patiekta į tinklą šiluma, tūkst. MWh
Aplinkos įtaka veiklai: Bendrovės veiklos rezultatui gali turėti įtakos pardavimo apimčių pokytis dėl pasikeitusio šilumos poreikio, kurį gali lemti vartotojų investicijos į namų renovaciją, šilumos taupymą ir racionalų vartojimą, aukštesnė arba žemesnė šildymo sezono vidutinė lauko oro temperatūra, kuro kainų pokyčiai, perkamos iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos kaina.
Bendrovės rekonstruoti šilumos gamybos šaltiniai, pereinant nuo iškastinio kuro prie biokuro, savo gamybos savikaina sudaro rimtą konkurenciją Kaune veikiantiems NŠG. Modernizuodama sau priklausančius gamybos šaltinius, per pastaruosius 3 metus Bendrovė savo vartotojams tiekiamos šilumos kainą sumažino 43 proc.
Mažėjusios kuro kainos, padidėjęs sistemos efektyvumas, biokuro naudojimas Bendrovės bei NŠG gamybos šaltiniuose bei šiltesni orai per 2015 metus, lyginant su 2014 metais, leido vartotojams sutaupyti apie 15 mln. Eur.
Bendrovės šilumos kainos dinamika 2011–2015 m. pateikiama 11 grafike.
11 grafikas
2011–2015 metų Bendrovės šilumos kainos struktūros elementai pateikti 12 grafike.
Šilumos kainos struktūros elementai, ct/kWh
AB "Kauno energija" valdyba 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 2014-8-1 nustatė šilumos kainos dedamąsias antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kurias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija suderino 2014 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. O3-120. Šilumos kainos pastovioji dedamoji, galiojusi iki 2014 m. gegužės 31 d. sudarė 1,23 euro ct/kWh, nuo 2014 m. birželio 1 d. įsigaliojusi ir dabar galiojanti nauja pastovioji dedamoji sudaro 1,53 euro ct/kWh (pastoviosios dedamosios padidėjimą sąlygojo realizuotos šilumos kiekio pokyčio, infliacijos, investicijų nusidėvėjimo pokyčiai bei naujos dedamosios "rezervinės galios užtikrinimo sąnaudos" 0,18 euro ct/kWh įskaičiavimas). Šilumos kainos pastoviosios dedamosios detalizavimas pateiktas 13 grafike.
13 grafikas
Bendrovė šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas perskaičiuoja kiekvieną mėnesį atsižvelgiant į pasikeitusias kuro ir perkamos šilumos kainas. Šilumos kainos kintamosios dedamosios galiojusios 2015 m. gruodžio mėn. detalizavimas pateiktas 14 grafike.
14 grafikas
Su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija. Grupė ir Bendrovė, vykdydamos savo veiklą, siekia taupiai naudoti gamtos išteklius, diegti mažiau taršias technologijas, vadovautis aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias neigiamą įtaką aplinkai.
Atliekų tvarkymas. Grupėje ir Bendrovėje organizuotas veikloje susidarančių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams, t. y. įmonėms, turinčioms atliekų tvarkymo licencijas. Grupėje ir Bendrovėje 2015 metais perduota perdirbti 0,3289 tonų elektros ir elektronikos įrangos atliekų, 850,248 tonos pelenų, 364,050 tonų statybinio laužo, 0,860 tonos naudotų padangų, 0,150 tonos dienos šviesos lempų.
Nuotekų tvarkymas. Grupė ir Bendrovė pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių ištekančios nuotekos neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose.
Oro tarša. Grupės ir Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija, turinti aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą, pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmetami teršalai į atmosferą neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose. Bendrovės "Šilko", Ežerėlio, Girionių, Noreikiškių katilinėse, o nuo 2015 m. ir "Inkaro" katilinėje bei Petrašiūnų elektrinėje deginamas biokuras, taip mažinant atmosferos taršą. Žemiau pateiktoje 5 lentelėje yra pateiktas 2015 metais iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2011–2014 metais.
| 5 lentelė |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Išmesta per metus, t |
Kietosios dalelės |
Azoto oksidai |
Anglies monoksidas |
Sieros dioksidas |
Angliavan deniliai |
Vanadžio pentoksidas |
Kiti teršalai |
| 2015 m. | 43,5783 | 203,6775 | 904,8513 | 193,3228 | 20,1586 | 0,0000 | 0,2818 |
| 2014 m. | 23,613 | 154,570 | 534,443 | 47,158 | 16,294 | 0,0000 | 0,440 |
| 2013 m. | 10,5967 | 101,3197 | 299,6656 | 5,0747 | 14,9647 | 0,0000 | 0,770 |
| 2012 m. | 7,6130 | 54,3160 | 135,1510 | 6,0280 | 1,2080 | 0,0000 | 0,4397 |
| 2011 m. | 7,2641 | 57,0909 | 125,3107 | 6,1983 | 3,0555 | 0,0000 | 0,4397 |
Noreikiškių, "Šilko", Ežerėlio, Girionių ir "Inkaro" katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje dūmams išvalyti nuo kietųjų dalelių įrengti ciklonai, jų darbo efektyvumas tikrinamas kiekvienais metais. Bendrovė dalyvauja šiltnamio
efektą sukeliančių dujų emisijų prekybos sistemoje. Šiai sistemai priskiriami apyvartiniai taršos leidimai (ATL) skiriami Petrašiūnų elektrinei, "Šilko", "Pergalės", Garliavos, Jurbarko katilinėms ir Noreikiškių katilinei su kogeneracine jėgaine.
Su personalo klausimais susijusi informacija. Bendrovės vadovybė daug dėmesio skiria darbo efektyvumui didinti, darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, aprūpinimu naujausiomis darbo priemonėmis, kvalifikacijos kėlimui, vidaus veiklos planavimui bei kontrolės diegimui ir vartotojų aptarnavimo kokybei gerinti. Vadovų ir specialistų kvalifikacijos lygis atitinka užimamas pareigas, kitų darbuotojų darbo stažas ir praktinis dalyko žinojimas leidžia dirbti užimamose pareigose. Darbuotojų kaita Grupėje ir Bendrovėje nedidelė.
Siekiant didesnio darbo efektyvumo, Bendrovėje vykdomas metinis struktūrinių padalinių vadovų darbo veiklos vertinimas, kurio pagrindinis tikslas – įvertinti darbuotojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės nuostatuose priskirtas funkcijas, tinkamai įvertinti darbuotojų darbo veiklą, suteikti grįžtamąjį ryšį apie tikslų įvykdymą, siekiant didinti darbuotojų lojalumą, pasitenkinimą atliekamu darbu, skatinant juos tobulėti. Pagrindinis šio proceso rezultatas – informacija, leidžianti geriau koordinuoti Bendrovės veiklą bei skatinti darbuotojus gerinti savo darbinę veiklą.
Kad būtų užtikrinta sklandi ir nuosekli Bendrovės veikla, ypač svarbi darbuotojų kompetencija, didelis dėmesys skiriamas darbuotojų mokymams ir kvalifikacijos kėlimui. 2015 m. konferencijose ir seminaruose dalyvavo 75 darbuotojų. Bendrovės darbuotojai įgijo žinių teisės, mokesčių, viešųjų pirkimų ir kitose srityse. Profesiniuose mokymuose dalyvavo 257 darbuotojai, kuriuos baigus darbuotojams išduodami specialius darbus atlikti leidžiantys pažymėjimai.
Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su mokymo įstaigomis ir sudaro sąlygas aukštųjų mokyklų studentams taikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. 2015 m. Bendrovėje praktiką atliko 9 studentai. Esant naujų darbuotojų poreikiui, aktyviausiems ir geriausiems studentams suteikiama galimybė įsidarbinti Bendrovėje.
Bendrovė 2015 metais dalyvavo įgyvendinant Valstybės tikslinio finansavimo studijų programą ir bendradarbiaujant su Kauno technologijos universitetu pasirašė trišales Studijų tikslinio finansavimo sutartis su dviem Šilumos energetikos ir technologijos studijų programos pirmo kurso studentais.
Siekiant didesnio veiklos ir vykstančių procesų efektyvumo struktūrinių padalinių darbo rezultatuose, 2014 metais buvo patvirtinta nauja Bendrovės valdymo struktūra, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. Informacinių technologijų skyriaus pavaldumas priskirtas tiesiogiai Bendrovės generaliniam direktoriui, nekeičiant skyriaus vykdomų funkcijų.
Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai duomenys pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.
Konsoliduotųjų ataskaitų vidaus kontrolė: sudarydama konsoliduotąsias finansines ataskaitas, Bendrovė sujungia savo ir dukterinių bendrovių finansinių ataskaitų eilutes nuosekliai, sudėdama turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius. Po to eliminuoja Bendrovės investicijų į dukterinę bendrovę balansinę vertę ir Bendrovės nuosavybės dalį dukterinėse bendrovėse; Grupės vidaus balanso likučius, sandorius, pajamas ir sąnaudas (šiam tikslui parengiama tarpusavyje suderinta visų sandorių, pajamų ir sąnaudų išklotinė už laikotarpį); nusidėvėjimo skirtumą turtinio įnašo, kuris įvertintas rinkos verte, lyginant su jo balansine verte.
Konsoliduotosioms Grupės ataskaitoms sudaryti Bendrovės ir dukterinių bendrovių finansinės ataskaitos sudaromos ta pačia data.
Tikrinama ar Bendrovės ir dukterinių bendrovių apskaitos politika panašių sandorių apskaitai yra vienoda. Dukterinių bendrovių pajamos ir sąnaudos įtraukiamos į konsoliduotąsias ataskaitas nuo įsigijimo datos.
2016 m. kovo 25 d. baigtas finansinių ataskaitų rinkinio auditas už 2015 metus. Jį atliko apskaitos ir kontrolės UAB "Auditas" (auditoriaus pažymėjimo Nr. 001234). Bendrovės audito įmonės, vykdančios 2013-2015 metų
finansinių ataskaitų auditą, kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė valdyba, vadovaudamasi Bendrovės 2013 m. įvykdyto viešojo pirkimo rezultatais. 2015 m. audituotas finansinių ataskaitų rinkinys su nepriklausomo auditoriaus išvada apie jas pateikiama kartu su šiuo Bendrovės metiniu pranešimu.
Kadangi investicijos sudaro sąlygas nuolatinei verslo plėtrai bei pelningumui, 2016 m. Grupės ir Bendrovės investicijų programos tikslai yra tolesnis šilumos gamybos apimčių bei efektyvumo didinimas, šilumos pardavimo rinkos didinimas, didinant biokuro panaudojimą šilumos gamybai, šilumos perdavimo ir paskirstymo vystymas, didinat saugumą ir patikimumą, plečiant inžinierinių sistemų priežiūros paslaugas bei toliau gerinant šilumos vartotojų aptarnavimo paslaugų kokybę.
Vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatas, siekiant įgyvendinti pagrindinius Bendrovės veiklos tikslus bei Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas, susijusias su šilumos šaltinių ir šilumos tiekimo tinklų patikimumo techninių reikalavimų, kurie garantuotų kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, užtikrinimu, buvo patikslintas "2012–2015 metų Bendrovės investicijų planas ir jo finansavimo šaltiniai", pagal kurį numatyta investuoti 92,08 mln. Eur.
Bendrovės pagrindiniai investiciniai tikslai 2013–2016 metų reguliavimo laikotarpiui: mažinti šilumos gamybos sąnaudas esamuose šaltiniuose, didinti pigesnės kuro rūšies (biokuro) dalį kuro balanse, didinti nuosavų šaltinių galią iki pilno galios užtikrinimo poreikių patenkinimo.
2016 m., vykdant Bendrovės investicijų programą, numatoma toliau vykdyti Bendrovei priklausančių katilinių modernizavimą, automatizuojant gamybos procesą, montuojant kondensacinius ekonomaizerius, šilumos tiekimo tinklų rekonstravimą, taip pat, vykdyti šilumos apskaitos prietaisų keitimą. Verta pažymėti, kad šių priemonių įdiegimas leis mažinti šilumos perdavimo nuostolius, optimizuoti šilumos tiekimą vartotojams bei užtikrins šilumos tiekimo patikimumą.
Planuojama, kad 2016 metais, lyginant su 2015 m., Grupės pardavimo pajamos bus panašios kaip ir 2015 m. ar truputį mažesnės dėl sumažėjusios šilumos kainos, parduodamos šilumos kiekis vartotojams išliks panašiame lygyje kaip ir 2015 m. Didžiausią įtaką Grupės ir Bendrovės pajamoms ir sąnaudoms turės kuro ir perkamos šilumos kainos pokyčiai, kadangi šilumos kaina pagal teisės aktų reikalavimus yra perskaičiuojama kas mėnesį. Grupės pelnas, lyginant su 2015 m., planuojama, kad bus mažesnis dėl perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų. Planuojamus rezultatus gali pakoreguoti šilumos poreikio pasikeitimas, t. y. suvartojimas, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydis į daugiabučių namų renovavimą ir šilumos taupymą bei racionalų vartojimą, taip pat Lietuvos ekonominės situacijos pokyčiai.
2015 m. vasario 26 d. į Bendrovę antrą kartą atvyko Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Šį kartą Premjerui buvo pristatyti įvykdyti Bendrovės biokuro projektai – išvakarėse visu pajėgumu pradėti eksploatuoti 5 nauji biokuro katilai Bendrovės Inkaro ir Šilko katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje, leidę atpiginti vartotojams šilumą. Ministras Pirmininkas pastebėjo, kad, kai lankėsi Bendrovėje prieš metus, apie šių projektų įgyvendinimą dar buvo tik kalbama. Jis teigiamai įvertino Bendrovės pastangas modernizuoti gamybą ir mažinti šilumos kainą vartotojams.
2014 m. kovo 27 d. Lietuvos energetikos institute vyko AB "Kauno energija" organizuota vieša diskusija "Nacionaliniai šilumos ūkio sektoriaus ypatumai, vertinant praktinį patyrimą bei prognozes", kurioje valdžios institucijų, mokslo įstaigų atstovai bei energetikos specialistai – praktikai dalijosi savo patirtimi ir įžvalgomis apie Lietuvos ir atskirai Kauno šilumos ūkio problemas, apie galiojančią šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką bei siūlė, ką galima būtų padaryti, kad šilumos kaina vartotojams mažėtų dar labiau.
2014 m. Bendrovė buvo pateikusi paraišką dalyvauti Lietuvos energija AB organizuojamame konkurse "Dėl pasiūlymo bendradarbiauti, įgyvendinant Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo, įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines, projektus". 2015 m. kovo mėn. Bendrovės pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu. 2015 m. gegužės 20 d. "Lietuvos energija", UAB pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB "Fortum Heat Lietuva" dėl naujos
kogeneracinės jėgainės projekto Kaune plėtojimo. Sutartyje numatyta, kad be "Fortum Heat Lietuva", naujos jėgainės akcijų gali būti siūloma įsigyti ir Bendrovei.
2015 m. balandžio 29 d. Bendrovėje vyko išvažiuojamasis LR Seimo Energetikos komisijos posėdis, kurio metu buvo pristatyti šilumos ūkio pasikeitimai pradėjus Kaune šilumos gamybai naudoti biokurą. Be LR Seimo narių – komisijos pirmininko Kęstučio Daukšio, Vydo Gedvilo, Lino Balsio ir Ričardo Sargūno – posėdyje dalyvavo ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, vicemeras Povilas Mačiulis, miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas, valdybos pirmininkas Virginijus Ramanauskas, AB "Kauno energija" vadovai bei kiti energetikos ir miškininkystės specialistai.
Susitikime komisijai ir miesto vadovams buvo pristatytas AB "Kauno energija" vystymas šilumos gamybos sektoriuje, konkurencijos didinimas jame, siekiant sumažinti šilumos kainą vartotojams. Buvo akcentuota, kad, 2003 metais privačiam investuotojui pardavus Kauno termofikacinę elektrinę, AB "Kauno energija" tapo vienintele šilumos tiekimo bendrove Lietuvoje, neturinčia savo pagrindinio šilumos gamybos šaltinio. Taip pat buvo aptarta ir dabartinė biomasės energetikos situacija Lietuvoje bei konkrečiai Kaune, Lietuvos miškų resursai, taip pat pagrindiniai biokuro deginimo energetikoje aplinkosaugos aspektai.
2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė Kauno miesto savivaldybėje surengė seminarą "Centralizuoto šilumos tiekimo privalumai ir specialiojo plano sprendiniai", į kurį buvo sukviesti nekilnojamojo turto vystytojai ir projektuotojai, kuriems buvo pristatyti miestų aprūpinimo šiluma specialiųjų planų sudarymo principai bei sprendiniai, daugiabučių namų modernizavimo ir centralizuoto šilumos tiekimo vystymo planų darna bei naujos centralizuoto šilumos tiekimo galimybės ir privalumai.
Pranešimus apie aprūpinimo šiluma specialiųjų planų sudarymo principus, apie miesto savivaldybės poziciją apsirūpinimo šiluma klausimu apie daugiabučių namų modernizavimo ir CŠT vystymo planų darną skaitė Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros doc. dr. Juozas Gudzinskas, Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Čekauskas, Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Ramūnas Gatautis.
Seminaro dalyvius itin sudomino galimybės patiems reguliuoti šilumos suvartojimą, galimybė pastatuose įrengti kolektorines šildymo sistemas, mažos galios modulius, kurie leidžia ne tik patiems reguliuoti patalpų oro temperatūrą, bet ir turėti individualią apskaitą, patiems ruošti karštą vandenį ir turėti visą komfortą.
2015 metų spalio 7 d. į savo organizuojamas "Industrijos dienas" bendrovę pakvietė Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto studentų atstovybė. "Industrijos dienos" – tai visiškai nauja, kokybiška bei abipusę naudą teikianti platforma tarp studentų ir verslo sektorių. AB "Kauno energija" atstovai buvo pakviesti pristatyti bendrovę ir jos veiklą seminaro metu bei paprašyti surengti ekskursiją po bendrovės šilumos gamybos objektus.
2015 m. lapkričio 2 d. Bendrovėje vyko Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – BETA) organizuotas susitikimas su daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo administratoriais, statybos darbų rangovais ir kitais proceso dalyviais, kuriame buvo aptarti aktualūs projektų įgyvendinimo klausimai. Susitikime dalyvavo Aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matonienė, BETA direktorius Valius Serbenta, kiti BETA specialistai, Europos investicijų banko, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Šiaulių banko, Viešųjų investicijų plėtros agentūros atstovai, daugiabučių atnaujinimo projektų administratoriai ir rangovai iš Kauno, Raseinių, Alytaus, Prienų ir kitų aplinkinių regionų. Susitikimo metu buvo kalbama apie valstybės paramos teikimo atnaujinimo projektams klausimus. Susitikime dalyvavęs AB "Kauno energija" generalinis direktorius dr. Rimantas Bakas akcentavo, kad bendrovė taip pat yra labai suinteresuota daugiabučių atnaujinimo procesu. Generalinis direktorius paminėjo, kad pati Bendrovė aktyviai prisideda prie išlaidų energijai mažinimo, daugiau nei trečdaliu sumažinusi savo tiekiamos šilumos kainas, taip pat pristatė informaciją apie Bendrovės investicijas, leidusias per pastaruosius trejetą metų ženkliai sumažinti šilumos kainas, taip pat apie vartotojų galimybes individualiai reguliuoti šilumos suvartojimą savo butuose, įsidiegiant individualaus reguliavimo įrenginius.
2015 m. lapkričio 10 d. AB "Kauno energija" patalpose įvyko Bendrovės inicijuotas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, NŠG ir Bendrovės atstovų susitikimas, kuriame Bendrovė viešai iškėlė problemas, su kuriomis susiduria šilumos tiekimo įmonės, pirkdamos šilumą iš NŠG. Susitikime buvo gana aštriai
diskutuota apie tai, kad šilumos tiekėjai, privalomai supirkdami šilumą iš NŠG, susiduria su dažnais šilumos tiekimo trikdžiais, kurie, savo ruožtu, atsiliepia tiek vartotojams, tiek ir šilumos tiekimo tinklo būklei. Dėl netolygaus biokuro šaltinių išsidėstymo ir veikimo tinklų būklė blogėja, o už jos gerinimą, už tinklų eksploataciją ir atnaujinimą atsakingi yra vien tik šilumos tiekėjai.
Kita problema – šilumos tiekėjai įstatymų nustatyta tvarka yra priversti nemokamai teikti NŠG šaltinių rezervavimo paslaugą, nepaisant to, kad dėl jos Bendrovė patiria realius kaštus. Tuo tarpu NŠG tokios atsakomybės neturi.
Susitikime dalyvavę Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovai – Vyriausioji patarėja Medeina Augustinavičienė, Šilumos skyriaus vedėja Vilma Skinderytė, Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus vedėjas Matas Taparauskas sakė, kad Komisija supranta šilumos tiekėjų keliamą problematiką ir, savo ruožtu, atsižvelgs į ją, tobulinant šilumos supirkimo iš NŠG tvarką.
2015 m. lapkričio 30 d. Bendrovė paskelbė, kad, siekiant sumažinti šilumos gamybos sąnaudas ir atpiginti šilumos energiją vartotojams, AB "Kauno energija" Kauno mieste ketina įsigyti biokurą naudojantį šilumos generavimo šaltinį (katilinę) nuo 15 MW šiluminės galios su visiškai išvystyta infrastruktūra (įskaitant sklypą, kuriame jis stovi). Pagaminta šilumos energija bus tiekiama į Kauno miesto CŠT integruotą sistemą, užtikrinant reikiamos kokybės (slėgis, temperatūra) termofikacinio vandens parametrus, todėl objektas turėtų būti pilnai funkcionuojantis ir prijungtas prie Kauno miesto CŠT integruotos sistemos. AB "Kauno energija" paskelbė viešojo pirkimo konkursą ir pakvietė įmones pateikti pasiūlymus dėl biokurą naudojančio šilumos generavimo šaltinio pardavimo.
Bendrovės atstovai yra nuolat kviečiami dirbti Kauno technologijos universiteto Energijos inžinerijos krypties studijų programų rengimo komitetuose ir išorinio bei savęs vertinimo grupėse. Dirbdami šiuose komitetuose ir grupėse, Bendrovės atstovai analizuoja programų tikslus ir studijų siekinius, mokymo planų sandarą, personalo tinkamumą, materialinę bazę, studijų procesą ir vertinimą, taip pat programos vadybą. Atlikdami išorinį ir savęs vertinimą, komitetai teikia rekomendacijas programų struktūrai ir vykdymo procesui gerinti, siekiant patenkinti darbdavių poreikius bei atitikti nacionalinių ir Europos teisės aktų reikalavimus aukštojo mokslo srityje.
Bendrovė kartu su Lietuvos energetikos institutu dalyvauja projekte READY ("Resource efficient cities implementing advanced smart city solutions" ("Efektyviai išteklius naudojantys miestai, diegiantys sumanius sprendimus"), kuriam paramą skyrė Europos Komisija. Projekte dalyvauja 23 įmonės iš Danijos, Švedijos, Austrijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Projektas bus vykdomas iki 2022 m. pritaikant naujausias energijos vartojimo efektyvumo priemones Kauno mieste.
Be to Bendrovė dalyvauja Europos Komisijos remiamuose "Green Light" bei "Motor Challenge" programose, kurių tikslas – efektyvus energijos vartojimas apšvietimo ir siurblių eksploatavimo sistemose.
Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų. Bendrovės akcijų nėra įsigijusios ir jos dukterinės bendrovės. Bendrovė ir jos dukterinės bendrovės per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.
Visa informacija šiuo klausimu pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.11, 15, 23 pastabose.
Bendrovės valdybos sprendimu yra įsteigtas filialas "Jurbarko šilumos tinklai", įregistruotas 1997 m. rugsėjo 9 d., adresu V. Kudirkos g. 33, 4430 Jurbarkas. Bendrovės filiale gaminama šiluma parduodama Jurbarko miesto vartotojams.
Bendrovės filiale "Jurbarko šilumos tinklai" 2015 m. gruodžio 31 d. dirbo 30 darbuotojų.
Bendrovės filialo "Jurbarko šilumos tinklai" 2015 m. finansinių rodiklių (veiklos pajamos, veiklos sąnaudos, grynasis pelnas) palyginimas su 2011-2014 m. rodikliais pateikiami 15 grafike.
2006 m. liepos 1 d. įregistruota dukterinė Bendrovės įmonė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos", buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas, įmonės kodas 300580563. 2013 m. gruodžio 11 d. UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" vienintelio akcininko funkcijas vykdančios AB "Kauno energija" valdybos sprendimu nuspręsta likviduoti UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" (įmonės kodas 300580563) ir nuo 2014 m. sausio 8 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas teisinis jos statusas – likviduojama. Užbaigus likvidavimo procedūras, UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" 2015 m. rugsėjo 7 d. išregistruota iš VĮ "Registrų centras" Juridinių asmenų registro.
Išregistravimo metu Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" įstatinis kapitalas buvo 2.896 Eur ir padalintas į 100 paprastąsias vardines 28,962 Eur nominalios vertės akcijas.
UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" neturėjo tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.
UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" veikla buvo pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra, pastatų ir statinių remontas, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontas, transporto paslaugų teikimas, kita veikla – patalpų nuomos paslaugos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 20 straipsnio 2 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2012 m. liepos 5 d., buvo nustatyta, kad daugiabučiuose namuose "Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas ar asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais ar tiekiantys prekes ar teikiantys paslaugas šilumos tiekėjui, ar šilumai gaminti naudojamo kuro, šilumos tiekimo veiklai naudojamų apskaitos prietaisų ar kitų įrenginių gamintojai, taip pat asmenys, kurie verčiasi šilumai gaminti naudojamo kuro didmenine ar mažmenine prekyba, ar asmenys, kartu su išvardytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą". Pagal ŠŪĮ 20 straipsnio 2 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2014 m. birželio 1 d.: "Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, išskyrus, kai su darbo santykiais susiję fiziniai asmenys gyvena tame name ir patys prižiūri savo ar gyvenamo namo bendrijai priklausančius kitus namus, taip pat asmenys, kurių ūkinė veikla apima kuro ruošą ir (ar) tiekimą, ar asmenys, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą". Vadovaujantis ŠŪĮ 20 straipsnio 4 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2012 m. liepos 5 d., šis draudimas netaikomas prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 150 000 gyventojų, taip pat šilumos tiekimo įmonėms, aptarnaujančioms mažiau kaip 5 000 prijungtų vartotojų, arba šilumos tiekimo įmonėms, per metus realizuojančioms mažiau negu 50 000 MWh šilumos.
Atsižvelgiant į 2011 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 nuostatas dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros atskyrimo nuo šilumos gamybos ir tiekimo, Bendrovės valdyba 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu pritarė UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimui, atskiriant turtą nuo veiklos ir atskirto turto pagrindu įkuriant naują tokios pačios teisinės formos juridinį asmenį UAB "Kauno energija NT".
Užbaigus AB "Kauno energija" dukterinės įmonės UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras, Juridinių asmenų registre 2013 m. balandžio 16 d. užregistruoti naujai įsteigto juridinio asmens UAB "Kauno energija NT" buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas, įmonės kodas 303042623, įstatai.
2015 m. gruodžio 31 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Kauno energija NT" įstatinis kapitalas yra 1.329.872 Eur ir yra padalintas į 45 921 paprastąsias vardines 28,96 Eur nominalios vertės akcijas.
UAB "Kauno energija NT" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.
UAB "Kauno energija NT" veikla – nekilnojamojo turto vystymas, valdymas, nuoma, pirkimas – pardavimas.
UAB "Kauno energija NT" 2015 m. apyvarta buvo 84 tūkst. Eur, pelnas (nuostoliai) sudarė – (28) tūkst. Eur.
UAB "Kauno energija NT" 2015 m. gruodžio 31 d. dirbo 3 darbuotojai.
UAB "Kauno energija NT" 2015 m. finansiniai rodikliai (veiklos pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas) palyginimas su 2013-2014 m. rodikliais pateikiami 16 grafike.
16 grafikas
UAB "Kauno energija NT" veiklos rezultatai, tūkst. Eur
2012–2013 metais Bendrovės įstatinis kapitalas nekito. 2014 m. sausio 6 d. įvykusiame AB "Kauno energija" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo priimtas sprendimas padidinti Emitento įstatinį kapitalą 121.928,87 Eur (nuo 74 256 215,82 Eur iki 74 378 144,69 Eur), išleidžiant 70 166 (paprastąsias vardines 1,73772 Eur nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei. Minėtu akcininkų susirinkimo sprendimu atšaukta visiems akcininkams pirmumo teisė įsigyti naujai išleidžiamų 70 166 vienetų Bendrovės paprastųjų vardinių 1,73772 euro nominalios vertės akcijų, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, suteikiant teisę šias akcijas įsigyti Kauno miesto savivaldybei, kodas 111106319, Laisvės al. 96, Kaunas, siekiant, kad Kauno miesto savivaldybė akcinei bendrovei "Kauno energija" perduotų jai nuosavybės teise priklausančią šilumos tiekimo liniją – šilumos tinklus (Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas, unikalus Nr. 4400-2125-5130).
2015 m. balandžio 28 d. įvykusiame AB "Kauno energija" eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo priimtas sprendimas pakeisti AB "Kauno energija" įstatus, patvirtinant įstatinį kapitalą eurais.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 2015 m. gegužės 18 d. įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct).
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 2015 m. gruodžio 31 d. įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct).
| 6 lentelė |
|||||
|---|---|---|---|---|---|
| Akcijų rūšis | Akcijų skaičius, vnt. |
Nominali vertė, eurais |
Bendra nominali vertė, eurais |
Dalis įstatiniame kapitale savivaldybių, proc. |
Dalis įstatiniame kapitale privačių akcininkų, proc. |
| Paprastos vardinės akcijos |
42 802 143 | 1,74 | 74 475 728,82 |
98,33 | 1,67 |
Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 6 lentelėje.
2015 m. balandžio 28 d. AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įstatinis kapitalas buvo įregistruotas 2015 m. gegužės 18 d. ir yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct) ) ir yra padalintas į 42 802 143 (keturiasdešimt du milijonus aštuonis šimtus du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris) paprastąsias vardines 1,74 Eur nominalios vertės akcijas.
Vadovaujantis 2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymu Nr. XII-828, kuriuo nustatyta euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. tvarka, Bendrovės vienos akcijos vertė perskaičiuota į 1,74 Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 1,73772 Eur).
Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.
16.1. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (2015 m. gruodžio 31 d.), pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių registracijos Nr. A01031430
| Vertybinių popierių ISIN kodas | LT0000123010 |
|---|---|
| Akcijų skaičius | 20 031 977 PVA |
| Nominalioji vertė | 1,74 Eur |
| Bendra akcijų nominalioji vertė | 34 855 639,98 Eur |
16.2. Akcijų, išplatintų ir įregistruotų neviešai apyvartai (2015 m. gruodžio 31 d.), pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių ISIN kodas LT0000128407 Akcijų skaičius 22 770 166 PVA Nominalioji vertė 1,74 Eur Bendra akcijų nominalioji vertė 39 620 088,84 Eur
Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2011–2015 metais pateikta 7 lentelėje.
| 7 lentelė |
|||||
|---|---|---|---|---|---|
| Rodiklis | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. |
| Atidarymo kaina, Eur | 0,600 | 0,565 | 0,578 | 0,589 | 0,486 |
| Didžiausia kaina, Eur | 0,770 | 0,590 | 0,589 | 0,600 | 0,479 |
| Mažiausia kaina, Eur | 0,320 | 0,415 | 0,458 | 0,430 | 0,400 |
| Paskutinė kaina, Eur | 0,350 | 0,578 | 0,589 | 0,486 | 0,459 |
| Apyvarta vnt. | 90 239 | 80 421 | 36 355 | 70 160 | 41 193 |
| Rodiklis | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. |
|---|---|---|---|---|---|
| Apyvarta mln. Eur | 0,05 | 0,04 | 0,02 | 0,04 | 0,02 |
| Kapitalizacija mln. Eur | 7,01 | 11,58 | 11,80 | 9,74 | 9,19 |
Akcijos kainos (eurais) ir apyvartos 2011–2015 m. istorija nurodyta 17 grafike.
Bendrovės akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus (komunalinės paslaugos) ir OMX Vilnius indeksu pateikta 18 grafike.
18 Grafiko duomenys:
| Indeksas/Akcijos | 2011.01.01 | 2015.12.31 | +/-% |
|---|---|---|---|
| OMX Baltic Benchmark GI | 533,99 | 648,32 | 21,41 |
| OMX Vilnius | 409,65 | 485,99 | 18,64 |
| B7000GI Komunalinės paslaugos | 992,02 | 1 742,95 | 75,70 |
| KNR1L | 0,600 EUR |
0,459 EUR | -23,50 |
Bendras Bendrovės akcininkų skaičius 2015 m. gruodžio 31 d. – 294. Emitento akcininkai, kuriems 2015 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo (42 802 143 PVA), duomenys nurodyti 8 lentelėje bei 19 grafike.
| 8 lentelė |
||||
|---|---|---|---|---|
| Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas) |
Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt. |
Turima įstatinio kapitalo dalis, proc. |
Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc. |
Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis, proc. |
| Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319 |
39 736 058 | 92,84 | 92,84 | - |
| Kiti akcininkai | 3 066 085 | 7,16 | 7,16 | - |
| Iš viso: | 42 802 143 |
100 | 100 | - |
19 grafikas
Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai pateiktas 9 lentelėje.
| 9 lentelė |
||
|---|---|---|
| Grupės pavadinimas | Grupei priklausančių akcijų skaičius vnt. |
Turima įstatinio kapitalo dalis, proc., nuo visų akcijų skaičiaus |
| Vietos valdžia | 42 088 631 | 98,33 |
| Namų ūkiai | 361 037 | 0,84 |
| Kitų sąskaitų tvarkytojų klientų VP | 241 767 | 0,56 |
| Privačios nefinansinės įmonės | 83 508 | 0,20 |
| Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus ir finansinės pagalbinės įmonės |
25 000 | 0,06 |
| Kiti akcininkai (užsienio kontroliuojamos nefinansinės įmonės, finansinės pagalbinės įmonės, indėlius priimančios bendrovės, išskyrus centrinį banką, |
2 200 | 0,01 |
| Iš viso | 42 802 143 |
100 |
17.1. Akcininkai, kuriems 2015 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (20 031 977 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430, VP ISIN kodas – LT0000123010), nurodyti 10 lentelėje.
| 10 lentelė |
|||||
|---|---|---|---|---|---|
| Pavadinimas | Akcijų rūšis | Akcijų skaičius vnt. |
Akcijų bendra nominali vertė Eur |
Akcijų dalis (%) nuo išleistų į viešą apyvartą |
Įstatinio kapitalo dalis (%) |
| Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319 |
Paprastosios vardinės akcijos |
16 965 892 | 29 520 652 |
84,69 | 39,64 |
| Kauno rajono savivaldybė Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas, Kodas 111100622 |
Paprastosios vardinės akcijos |
1 606 168 | 2 794 732 |
8,02 | 3,75 |
| Kiti akcininkai | Paprastosios vardinės akcijos |
1 459 917 | 2 540 256 |
7,29 | 3,41 |
| Iš viso: | 20 031 977 | 34 855 640 |
100 | 46,80 |
17.2. Akcininkai, kuriems 2015 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (22 770 166 PVA), išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą (VP ISIN kodas – LT0000128407), nurodyti 11 lentelėje:
| 11 lentelė |
|||||
|---|---|---|---|---|---|
| Pavadinimas | Akcijų rūšis | Akcijų skaičius vnt. |
Akcijų bendra nominali vertė Eur |
Akcijų dalis (%) nuo išleistų į neviešą apyvartą |
Įstatinio kapitalo dalis (%) |
| Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319 |
Paprastosios vardinės akcijos |
22 770 166 | 39 620 089 |
100 | 53,20 |
Nei vienas Emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, jos nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 42 802 143 vnt.
Bendrovė nėra informuota apie balsavimo teisių apribojimus bei apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.
2010 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2009 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,024 Eur, iš viso – 1,039 mln. Eur.
2011 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai. 2010 m. pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, rezervą investicijoms ir paramai.
2012 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2011 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,072 Eur už vieną akciją, iš viso 3,094 mln. Eur.
2013 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2012 m. pelno. 2013 m. balandžio 30 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus (šilumos punktų remontui), paramai bei dalis pelno perkelta į kitus finansinius metus. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,043 mln. Eur.
2014 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2013 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,0028962 Eur iš viso – 0,124 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, paramai bei tantjemoms valdybos nariams. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,333 mln. Eur.
2015 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2014 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,003 Eur, iš viso – 0,129 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus. Paramai buvo skirta 0,2 mln. Eur.
2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbo 526 darbuotojai. Darbuotojų skaičiaus kitimas 2013–2015 metais nurodytas 12 lentelėje.
| 12 lentelė |
||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Faktinis darbuotojų skaičius |
Bendrovės 2013-12-31 |
Grupės 2013-12-31 |
Bendrovės 2014-12-31 |
Grupės 2014-12-31 |
Bendrovės 2015-12-31 |
Grupės 2015-12-31 |
| Iš viso: | 548 | 561 | 542 | 545 | 523 | 526 |
| iš jų: vadovai | 5 | 7 | 4 | 5 | 3 | 4 |
| specialistai | 288 | 292 | 290 | 291 | 278 | 279 |
| darbininkai | 255 | 262 | 248 | 249 | 242 | 243 |
Grupės ir Bendrovės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.
| 13 lentelė |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Eil. Nr. |
Išsilavinimo lygis | Bendrovės 2013-12-31 |
Grupės 2013-12-31 |
Bendrovės 2014-12-31 |
Grupės 2014-12-31 |
Bendrovės 2015-12-31 |
Grupės 2015-12-31 |
| 1 | Nebaigtas vidurinis | 5 | 6 | 6 | 6 | 7 | 7 |
| 2 | Vidurinis | 211 | 217 | 205 | 206 | 194 | 195 |
| 3 | Aukštesnysis | 78 | 80 | 77 | 77 | 72 | 72 |
| 4 | Aukštasis | 254 | 258 | 254 | 256 | 250 | 252 |
| Iš viso: | 548 | 561 | 542 | 545 | 523 | 526 |
Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas Eur (2015 m. pabaigai neatskaičius mokesčių).
| 14 lentelė |
|||
|---|---|---|---|
| Eil. Nr. | Darbuotojai | Bendrovės | Grupės |
| 1.1. | Vadovų vidutinis sąlyginis skaičius | 3 | 4,9 |
| 1.2. | Vadovų vidutinis mėnesinis atlyginimas | 3476,1 | 2379,4 |
| 2.1. | Specialistų vidutinis sąlyginis skaičius | 263,2 | 263,2 |
| 2.2. | Specialistų vidutinis mėnesinis atlyginimas | 924,8 | 924,8 |
| 3.1. | Darbininkų vidutinis sąlyginis skaičius | 237,0 | 238,0 |
| 3.2. | Darbininkų vidutinis mėnesinis atlyginimas | 659,7 | 657,7 |
Emitento darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, Bendrovės Kolektyvinę sutartį, premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno skiria Bendrovės darbuotojams premijuoti. Nuo 1998 m. iki 2014 m. visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo skyręs dalies pelno Emitento darbuotojams premijuoti.
Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos emitento darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos. Pagal Bendrovėje įsigaliojusią 2013 m. sausio 28 d. Kolektyvinę sutartį:
Už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje darbuotojams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos:
išdirbus 5-erius metus − 1 kalendorinė diena;
nuo 6 iki 10 metų − 2 kalendorinės dienos;
turintiems didesnį kaip 10 metų − 3 kalendorinės dienos;
už kiekvienus paskesnius 5 metus − 1 kalendorinė diena;
darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į Bendrovę darbdavių susitarimu, t. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje.
Darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos dėl šeimyninių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių.
Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas:
sukūrus šeimą − 3 kalendorinių dienų;
mirus artimajam (vienam iš tėvų ar sutuoktinių tėvų, sutuoktiniui, broliui, seseriai, dukrai, sūnui ar teisėtam globotiniui, anūkui, anūkei) − 3 kalendorinių dienų;
gimdant žmonai − 1 kalendorinės dienos;
darbuotojo dukros, sūnaus ar teisėto globotinio jungtuvių proga − 3 kalendorinių dienų;
darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, suteikiama laisva pirmoji mokslo metų diena, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.
Darbuotojams, laikantiems stojamuosius egzaminus į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas ir sėkmingai jose besimokantiems, kai jų pasirinkta specialybė atitinka Bendrovės interesus bei atliekamą darbą, įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos apmokamos mokymosi atostogos, mokant 50 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
Darbdavys įsipareigoja:
15.1. sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimui ir prireikus reabilitaciniam gydymui, teikti nemokamas paslaugas Bendrovės darbo sveikatos punkte;
15.2. mirus darbuotojui, skirti dviejų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirbo) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas. Išmoka skiriama laidojusiam asmeniui;
15.3. mirus darbuotojo artimajam (tėvui, motinai, vaikui ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas;
15.4. gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už kiekvieną vaiką;
15.5. sukūrus šeimą, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką;
15.6. darbuotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų iki 16 metų amžiaus, našliui (našlei) ir nesusituokusiems asmenims, kurie vieni augina vieną ar daugiau vaikų, jei jie mokosi vidurinėse mokyklose iki
19 metų amžiaus, o besimokančių aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų dieniniuose skyriuose iki 21 metų amžiaus, arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, kartą metuose skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal prašymo pateikimo datą;
15.7. 40-mečio, 50-mečio ir 60-mečio proga darbuotojams už gerą darbo pareigų vykdymą padalinio vadovo teikimu, turintiems nuo 15 iki 20 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje, skirti 25 procentų, o virš 20-ties metų nepertraukiamą darbo stažą − skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;
15.8. kitais atvejais, kai būtina materialinė parama (patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių bei kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių) skirti šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu iki 580 eurų išmoką;
15.9. darbuotojui sunkiai susirgus ar įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, skirti iki 5 Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu;
15.10. Lietuvos energetikų dienos ir Bendrovės jubiliejinių sukakčių proga nusipelniusiems darbuotojams skirti iki 145 eurų piniginę dovaną.
Emitento įstatai numato, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Bendrovės įstatus, išskyrus šiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.
2015 m. balandžio 28 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pakeisti Bendrovės įstatai, kuriuose nurodytas bendrovės įstatinis kapitalas eurais bei įvertinti teisės aktų pakeitimai. Nauja įstatų redakcija 2015 m. gegužės 18 d. įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Su ja susipažinti galima Bendrovės internetinėje svetainėje adresu www.kaunoenergija.lt.
Pagal Bendrovės įstatus, Bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas − valdyba ir vienasmenis valdymo organas − generalinis direktorius.
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi akcininkams, stebėtojų tarybai, valdybai ir generaliniam direktoriui bei kitiems Bendrovės darbuotojams.
Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir pasirašyti akcininkų susirinkimo registravimo sąraše. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybės dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.
2015 m. buvo sušaukti ir įvyko 5 (penki) visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose dalyvavo Bendrovės valdybos pirmininkas, generalinis direktorius, Finansų departamento direktorius. Viename susirinkime dalyvavo stebėtojų tarybos pirmininkas, trys stebėtojų tarybos nariai, svečio teisėmis Kauno m. savivaldybės vicemeras, trys valdybos nariai. Dar dvejuose susirinkimuose dalyvavo vienas valdybos narys. Visuotinių akcininkų susirinkimų metu yra sudaryta galimybė Emitento akcininkui pateikti klausimus ir gauti atsakymus ar paaiškinimus iš Bendrovės vadovų bei pranešėjų.
Kolegialų priežiūros organą − stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybą sudaro 7 (septyni) stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.
Stebėtojų taryba renka Bendrovės valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir Bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Bendrovės organams.
Stebėtojų taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr.1K-18 "Dėl reikalavimo audito komitetams", "Reikalavimų audito komitetams taikymo gairės", kurioms pritarta Vertybinių popierių komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tvirtina audito komiteto sudarymo vidaus taisykles ir renka audito komiteto narius.
Bendrovės stebėtojų taryba 2015 m. spalio 26 d. patvirtino naują Bendrovės audito komiteto vidaus taisyklių redakciją.
Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 7 valdybos nariai. Valdybą 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.
Bendrovės valdyba analizuoja, vertina Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei Bendrovės metiniu pranešimu teikia Stebėtojų tarybai bei visuotiniam akcininkų susirinkimui. Taip pat Valdyba vykdo akcininko funkcijas bendrovėse, kuriose Bendrovė yra visų akcijų savininkė, ir Valdybos raštiški sprendimai jose prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.
Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas, sprendžia kitus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus klausimus.
Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja Bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomybė nustatomi generalinio direktoriaus įsakymu.
(komitetų nariai vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, kiekvieno asmens kadencijos pradžia ir pabaiga, darbovietės, įgaliojimai, pagrindinės funkcijos)
2015 m. spalio 26 d. stebėtojų taryba audito komiteto nariais išrinko Ingą Šliačkuvienę, Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoją, Aušrą Smolskienę, Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus ekonomistę ir Juozą Gontį, Bendrovės Teisės ir pirkimų departamento Teisės skyriaus vyresnįjį teisininką.
2015 m. spalio 26 d. stebėtojų taryba posėdžio Nr. 2015-4 sprendimu Bendrovės audito komiteto nepriklausomais nariais paskyrė Kauno miesto savivaldybės tarybos narę Editą Plūkienę, stebėtojų tarybos narį Židrūną Garšvą, biudžetinės įstaigos "Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita" direktorių Audrių Lukoševičių ir nustatė, kad veiklą Bendrovės audito komitete audito nariai vykdo nuo 2015 m. spalio 27 d.
| Vardas, pavardė | Pareigos | Kadencijos pradžia | Kadencijos pabaiga* |
|---|---|---|---|
| Edita Plūkienė | Audito komiteto nepriklausoma narė |
2015 m. spalio 27 d. |
2019 m. gegužės 29 d. |
| Židrūnas Garšva | Audito komiteto nepriklausomas narys |
2015 m. spalio 27 d. |
2019 m. gegužės 29 d. |
| Audrius Lukoševičius | Audito komiteto nepriklausomas narys |
2015 m. spalio 27 d. |
2019 m. gegužės 29 d. |
| Inga Šliačkuvienė | Audito komiteto narė | 2015 m. spalio 27 d. | 2019 m. gegužės 29 d. |
| Aušra Smolskienė | Audito komiteto narė | 2015 m. spalio 27 d. | 2019 m. gegužės 29 d. |
| Juozas Gontis | Audito komiteto narys | 2015 m. spalio 27 d. | 2019 m. gegužės 29 d. |
*Audito komiteto kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų tarybos kadencija.
Audito komitetas vykdydamas savo veiklą vadovaujasi AB "Kauno energija" audito komiteto vidaus taisyklėmis, patvirtintomis Bendrovės stebėtojų tarybos 2015 m. spalio 26 d. posėdžio Nr. 2015-4 sprendimu. Audito komitetas vykdo funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsnyje. 2015 m. audito komitetas posėdžiavo 2 kartus, Audito komiteto narių lankomumas – 83 proc.
Edita Plūkienė. UAB "Aksa holdingas" projektų vadovė, UAB "Amžiaus pasaka" direktorė, UAB "Savas kazino" direktorė, visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" narė, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Bendrovės nepriklausoma audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Aleksandro Stulginskio universitetas – žemės ūkio ekonomikos magistras (1993 m.). Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Židrūnas Garšva. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys, AB "Kauno energija" stebėtojų tarybos narys, UAB "Dextera" direktorius, VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės stebėtojų tarybos narys, VšĮ Kauno centro poliklinikos stebėtojų tarybos pirmininkas, individuali veikla (veiklos rūšis: pagrindinių buveinių veikla ir konsultacinė valdymo veikla). Bendrovės nepriklausomu audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis Kauno technologijos universitetas – ekonomikos bakalauras (2007). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 1996–2008 ir nuo 2015 m. UAB "Dextera" direktorius. Bendrovės akcijų neturi. UAB "Dextera Holding" akcininkas.
Audrius Lukoševičius. Biudžetinės įstaigos "Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita" direktorius, Lietuvos centrinės kredito unijos kredito unijų priežiūros specialistas, Kauno miesto tarybos nario R. Mikaičio visuomeninis padėjėjas, VšĮ "Automobilių stovėjimo aikštelės" valdybos narys, asociacijos "Kauno mažoji beisbolo lyga" valdybos narys. Bendrovės nepriklausomu audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas – verslo administravimo ir vadybos bakalauras (1996 m.), verslo administravimo ir vadybos magistras (1998 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2004-08–2013-12 – "Swedbank", AB klientų aptarnavimo centro valdytojas, 2015-04–2015-12 Lietuvos centrinės kredito unijos kredito unijų priežiūros specialistas.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Inga Šliačkuvienė. Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoja. Audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Ekonomikos ir vadybos fakultetas – ekonomikos bakalauras (2007 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2009-08– 2014-05 – Bendrovės vyresnioji buhalterė.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Aušra Smolskienė. Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė. Audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Ekonomikos ir vadybos fakultetas – vadybos ir verslo administravimo bakalauras (2008 m.), Ekonomikos ir vadybos fakultetas – ekonomikos magistras (2010 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2003-10–2007-02 – Bendrovės Ryšių su visuomene skyriaus techninė sekretorė. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Juozas Gontis. Bendrovės Teisės ir pirkimų departamento Teisės skyriaus vyresnysis teisininkas. Audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas – anglų filologijos bakalauras (1998 m.), Vytauto didžiojo universitetas – tarptautinės teisės magistras (2002 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2002-08–2010-06 – Lietuvos banko Kauno skyriaus vyriausiasis juriskonsultas, 2010-08–2012-03 – UAB "Vilniaus valda" teisininkas, 2014-04–2014-11 – AB "Kauno dujotiekio statyba" teisininkas, 2010-09–2014-12 – UAB "ROTADA" teisininkas, 2010-08–2014-12 – UAB "KDS grupė" teisininkas.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Bendrovės Audito komiteto nariai iki 2015 m. gegužės 29 d.:
Inga Dragūnienė. Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė. Audito komiteto narės pareigas ėjo nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d., 2012 m. sausio 3 d. perrinkta audito komiteto nare ir pareigas ėjo iki stebėtojų tarybos atšaukimo dienos t. y. 2012 m. rugsėjo 28 d. 2013 m. vasario 21 d. vėl išrinkta audito komiteto nare ir pareigas ėjo iki 2015 m. gegužės 29 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas vadybos mokslo magistrė finansų vadybos srityje (2001 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 1998-10-15–2006-07-25 Bendrovės vyresnioji buhalterė, 2006-07-26–2009-11-01 UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" vyr. buhalterės pavaduotoja, 2009-11-02–2010-05-07 UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" administracijos referentė.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Valerija Stankūnienė. UAB "Texera" vyriausioji buhalterė. Audito komiteto narės pareigas ėjo nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d., 2012 m. sausio 3 d. perrinkta audito komiteto nare ir pareigas ėjo iki stebėtojų tarybos atšaukimo dienos, t. y. 2012 m. rugsėjo 28 d. 2013 m. vasario 21 d. vėl išrinkta audito komiteto nare ir pareigas ėjo iki 2015 m. gegužės 29 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas, specialybė – buhalterinė apskaita (1983 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2003-02–2010-01 UAB "ARIS BALTIJA" vyriausioji buhalterė, 2010-01–2014-05 Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoja. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Edita Gudišauskienė. Iki 2015 m. gegužės 29 d. būdama Bendrovės audito komiteto nepriklausoma nare, buvo UAB "Kauno autobusai" Finansų tarnybos vadovė, Bendrovės stebėtojų tarybos narė. Bendrovės nepriklausoma audito komiteto narė, veiklą audito komitete vykdė nuo 2013 m. balandžio 11 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Mechanikos fakultetas – termoinžinerijos magistrė (1995 m.), Ekonomikos ir vadybos fakultetas finansų vadybos magistrė (2001 m.), Socialinių mokslų fakultetas regionų plėtros – viešojo administravimo magistrė. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2000-04-02– 2006-08-30 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyboje vyriausioji buhalterė, 2006-08-31–2007-03-29 vyriausioji specialistė, 2007–2010 m. Kauno miesto savivaldybės mero patarėja bendruomenių ir socialiniais klausimais, 2010–2011 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorė, 2011–2012 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patarėja. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
(vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, kiekvieno asmens kadencijos pradžia ir pabaiga, informacija apie emitento per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas šiems asmenims bendrai ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariui, administracijos nariui (bendrovės vadovui, vyriausiajam finansininkui), duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje (įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas ir pareigos)
| Vardas, pavardė | Pareigos | Kadencijos pradžia | Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|---|
| Visvaldas Matijošaitis | Stebėtojų tarybos pirmininkas |
2015 m. gegužės 29 d. | 2019 m. gegužės 29 d. |
| Povilas Mačiulis | Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas |
2015 m. gegužės 29 d. | 2019 m. gegužės 29 d. |
| Tomas Bagdonavičius | Stebėtojų tarybos narys | 2015 m. gegužės 29 d. | 2019 m. gegužės 29 d. |
| Visvaldas Varžinskas | Stebėtojų tarybos narys | 2015 m. gegužės 29 d. | 2019 m. gegužės 29 d. |
| Rimantas Mikaitis | Stebėtojų tarybos narys | 2015 m. gegužės 29 d. | 2019 m. gegužės 29 d. |
| Vardas, pavardė | Pareigos | Kadencijos pradžia | Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|---|
| Židrūnas Garšva | Stebėtojų tarybos narys | 2015 m. gegužės 29 d. | 2019 m. gegužės 29 d. |
| Andrius Palionis | Stebėtojų tarybos narys | 2015 m. gegužės 29 d. | 2019 m. gegužės 29 d. |
Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, iš dalies atstovaujantys kontroliuojantįjį akcininką, t. y. Kauno miesto savivaldybę, turinčią 92,84 proc. Bendrovės akcijų balsų.
Per 2015 m. įvyko 4 stebėtojų tarybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 1/2 stebėtojų tarybos narių.
Visvaldas Matijošaitis. Kauno miesto meras; Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" steigėjas, lyderis ir valdybos pirmininkas; Asociacijos "Mentor Lietuva" valdybos narys; Asociacijos "Žalgirio fondas" prezidentas; Lietuvos dviračių federacijos prezidentas; Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo su Rusijos Federacija tarybos viceprezidentas.
Bendrovės akcijų neturi. Vičiūnų įmonių grupės akcininkas.
Povilas Mačiulis. Kauno miesto mero pavaduotojas; Kauno miesto savivaldybės tarybos narys (Miesto ūkio ir paslaugų komiteto pirmininko pavaduotojas); Kauno regiono plėtros tarybos pirmininko pavaduotojas; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" valdybos narys; Viešosios įstaigos "Maironio fondas" direktorius. Bendrovės akcijų neturi. UAB "Munava" akcininkas.
Rimantas Mikaitis. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Viešosios įstaigos "Laisvės studijų centras" vadovas.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Dr. Visvaldas Varžinskas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas; Kauno technologijos universiteto, Aplinkos inžinerijos instituto docentas; Kauno technologijos universiteto, Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas; Lietuvos Respublikos Smulkaus ir vidutinio verslo Tarybos (prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos), Specialiosios darbo grupės "Lietuvos pakavimo pramonės strateginis vystymas" narys; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" valdybos narys; Kauno miesto Verslo tarybos, "Darnaus vystymosi ir urbanistikos" ekspertų grupės narys; "Nacionalinio Baltijos priekrantės atsinaujinančios energijos klasterio" tarybos narys.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Tomas Bagdonavičius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; UAB "Vičiūnų grupė" Verslo planavimo ir analizės vadovas; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" narys.
Bendrovės akcijų neturi. UAB "Baltic Fish Export" akcininkas.
Židrūnas Garšva. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys; UAB "Dextera" direktorius; Viešosios įstaigos "K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo slaugos ligoninės" stebėtojų tarybos narys; individuali veikla (veiklos rūšis: pagrindinių buveinių veikla ir konsultacinė valdymo veikla).
Bendrovės akcijų neturi. UAB "Dextera Holding" akcininkas.
Andrius Palionis. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Irenos Matijošaitienės fondo direktorius; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" direktorius; Kauno miesto jaunimo reikalų tarybos narys.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Bendrovės stebėtojų tarybos nariai iki 2015 m. gegužės 29 d.:
Andrius Kupčinskas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Iki 2015 m. balandžio 16 d. Kauno miesto meras, Kauno miesto savivaldybės tarybos Strateginio planavimo komisijos pirmininkas, Akademinių reikalų tarybos pirmininkas, Verslo tarybos pirmininkas, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos narys, Kauno regiono plėtros tarybos (KRPT) narys, ES Regionų komiteto narys. Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. gegužės 7 d.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Stanislovas Buškevičius. Iki 2015 m. balandžio 16 d. Kauno miesto mero pavaduotojas, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Kauno miesto savivaldybės tarybos Kultūros ir meno komiteto narys, Apdovanojimo tarybos pirmininkas. Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. gegužės 29 d.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Židrūnas Garšva. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Iki 2015 m. balandžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio komiteto pirmininkas, Privatizavimo komisijos pirmininkas, Strateginio planavimo komisijos narys, Kauno miesto savivaldybės atstovas Verslo taryboje. Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2015 m. gegužės 29 d.
Bendrovės akcijų neturi. UAB "Dextera Holding" akcininkas.
Edita Gudišauskienė. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Iki 2015 m. gegužės 29 d. Bendrovės nepriklausoma audito komiteto narė, Iki 2015 m. balandžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė. Lampėdžių bendruomenės centro pirmininkė. Bendrovės stebėtojų tarybos narė nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. gegužės 29 d.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Ričardas Juška. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys. Iki 2015 m. balandžio 14 d. Jurbarko rajono savivaldybės meras. Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos narys, LSA sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, nuo 2009 m. Tauragės apskrities Regioninės plėtros tarybos narys, Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro stebėtojų tarybos narys, nuo 2013 m. lapkričio mėn. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Jurbarko skyriaus pirmininkas. Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Aušra Ručienė. Advokatė. Iki 2015 m. balandžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto pirmininkė, Kontrolės komiteto narė, Antikorupcijos komisijos narė, Strateginio planavimo komisijos narė, Akademinių reikalų tarybos narė. Bendrovės stebėtojų tarybos narė nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. Bendrovės akcijų neturi. UAB "Ručenta" akcininkė.
Gediminas Žukauskas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Iki 2015 m. balandžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos Savivaldos ir bendruomenių plėtojimo komiteto pirmininkas, Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos narys, Privatizavimo komisijos narys, Strateginio planavimo komisijos narys. Panemunės bendruomenės centro pirmininkas. Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. gegužės 8 d.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
| Vardas, pavardė | Pareigos | Kadencijos pradžia | Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|---|
| Vytautas Mikaila | Valdybos pirmininkas | 2015 m. birželio 1 d. | 2019 m. birželio 1 d. |
| Justas Jankauskas | Valdybos pirmininko pavaduotojas | 2015 m. birželio 1 d. | 2016 m. kovo 23 d. |
| Algimantas Stasys Anužis |
Valdybos narys | 2015 m. birželio 1 d. | 2019 m. birželio 1 d. |
| Eugenijus Ušpuras | Valdybos narys | 2015 m. birželio 1 d. | 2019 m. birželio 1 d. |
| Ramūnas Gatautis | Valdybos narys | 2015 m. birželio 1 d. | 2016 m. kovo 23 d. |
| Nerijus Mordas | Valdybos narys | 2015 m. birželio 1 d. | 2019 m. birželio 1 d. |
| Giedrius Bielskus | Valdybos narys | 2015 m. birželio 1 d. | 2019 m. birželio 1 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės valdybos nariai:
Per 2015 metus įvyko 26 Bendrovės valdybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 2/3 valdybos narių.
Vytautas Mikaila. Technikos mokslų daktaras. UAB "MVE group" direktorius, Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, Rotary klubo "Kauno Tauras" narys, Slovakijos Respublikos garbės konsulas Lietuvoje. Nuo 2015 m. liepos 1 d. Bendrovės Strategijos ir investicinių projektų skyriaus vadovas.
Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.
Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "MVE group" 55 proc. akcijų.
Per 2015 m. priskaityta 5,79 tūkst. Eur darbo užmokesčio, nepriskaičiuotos tantjemos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.
Justas Jankauskas. "Jankauskas ir partneriai" advokatų profesinės bendrijos partneris. Praktikuojantis Vilniaus Tarptautinio ir Nacionalinio Komercinio arbitražo teismo arbitras bei Lietuvos arbitražo asociacijos mediatorius.
Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. kovo 23 d.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Algimantas Stasys Anužis. UAB "Kauno švara" valdybos narys, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, Lietuvos veteranų krepšinio lygos prezidentas. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų
Eugenijus Ušpuras. Habilituotas daktaras, Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas, Lietuvos energetikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Ramūnas Gatautis. Technologijos mokslų daktaras, Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojas, tarptautinės energetikos ekonomistų asociacijos (IAEE) narys. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. kovo 23 d. Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "RENEKS" 33 proc. akcijų.
Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Giedrius Bielskus. VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Nerijus Mordas. UAB "Vičiūnų grupė" finansų direktorius Rytų Europai ir Azijai, UAB "E. Mordas ir partneriai" auditorius, OOO "Vičiūnai-Rus" direktoriaus pavaduotojas (finansams).
Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Bendrovės valdybos nariai iki 2015 m. birželio 1 d.:
Valdas Lukoševičius. Technikos mokslų daktaras. Kauno technologijos universiteto (KTU) Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas. Bendrovės valdybos pirmininkas nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Per ataskaitinį laikotarpį buvusiam valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Sigitas Groblys. Advokatų kontoros (verslo teisės grupės) "Foresta" advokatas, partneris. UAB Litpirma valdybos narys, Gintaro Steponavičiaus paramos fondo valdybos pirmininkas. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Per ataskaitinį laikotarpį buvusiam valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Juozas Augutis. Habilituotas technologijos mokslų daktaras, Nacionalinės mokslo premijos laureatas, Vytauto Didžiojo universiteto Mokslo prorektorius, Matematikos ir statistikos katedros profesorius, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, NATO SPS (Mokslas taikai ir saugumui) programos ekspertas 6BP ir 7BP ekspertas, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertas, VDU Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas,, žurnalų "Energetika", "Journal of Civil Engineering and Management" bei "Matematika ir matematinis modeliavimas" redakcinės kolegijos narys, Tarptautinės patikimumo duomenų organizacijos ESREDA SRA narys, VDU Senato ir tarybos narys, Lietuvos matematikų draugijos ir statistikų sąjungos narys, Nacionalinės mokslo programos "Darni energetika" rengimo grupės pirmininkas ir Nacionalinės mokslo programos "Ateities energetika" rengimo ir vykdymo grupės narys. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Per ataskaitinį laikotarpį buvusiam valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Rimantas Bakas. Technikos mokslų daktaras. Bendrovės generalinis direktorius, Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros magistrų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas. Nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės valdybos narys.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Per 2015 m. priskaityta 60,0 tūkst. Eur darbo užmokesčio, nepriskaičiuotos tantjemos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.
Saulius Meškauskas. Nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės valdybos narys. Nuo 2015 m. spalio 1 d. Bendrovės Finansų departamento Turto valdymo skyriaus vadovas.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Per 2015 m. priskaityta 3,8 tūkst. Eur darbo užmokesčio, nepriskaičiuotos tantjemos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.
Vaclovas Miškinis. Habilituotas technologijos mokslų daktaras. Lietuvos energetikos instituto Kompleksinių energetikos tyrimų laboratorijos vadovas, profesorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Per ataskaitinį laikotarpį buvusiam valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Mindaugas Varža. UAB "Kauno Verslo Grupė" direktorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Per ataskaitinį laikotarpį buvusiam valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Rimantas Bakas. Technikos mokslų daktaras. Bendrovės generalinis direktorius nuo 2008 m. lapkričio 24 d., nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. Bendrovės valdybo narys. Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, VšĮ "Kauno regioninė energetikos agentūra" tarybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos narys, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros magistrų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas, nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. Bendrovės valdybos narys. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, KTU 1985 m., pramonės šiluminės energetikos inžinierius. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – Strategijos skyriaus vyriausiasis projektų vadovas 2003-05 – 2006-01; Strategijos skyriaus vadovas 2006-01 – 2008-11. Bendrovės generalinis direktorius Rimantas Bakas apdovanotas padėkos raštais: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (2007 m.), Lietuvos elektros energetikos asociacijos (2008 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2010 m.) Lietuvos Respublikos Energetikos ministro (2013 m.), Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko (2013 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2013 m.) bei Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejaus atminimo medaliu (2008 m.), Lietuvos energetikų garbės ženklu (2011 m.), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu už nuopelnus vystant miesto energetikos ūkį (2015 m.). Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Violeta Staškūnienė. Bendrovės vyriausioji buhalterė nuo 2003 m. sausio 16 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, VU 1984 m., darbo ekonomika, profesija – ekonomistė. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – 2003-01 – 2004-06 UAB "Energijos realizacijos centras" vyriausioji buhalterė.
Turi 2 641 vnt. Bendrovės akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. įstatinio kapitalo. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Per 2015 metus Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma – 88,0 tūkst. Eur, o vidutinis dydis tenkantis vienam nariui – 44,0 tūkst. Eur, kito turto perleista nebuvo, garantijų nesuteikta.
Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei, (taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą) nėra.
Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, (numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo) nėra.
Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje.
Per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytų žalingų sandorių (neatitinkančiių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką Emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat informacijos apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp Emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų nėra.
Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama šio metinio pranešimo 1 priede. Metinės ataskaitos apie Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką pateikiamos šio pranešimo 2 priede AB "Kauno energija" socialinės atskaitomybės ataskaita ir skelbiamos Bendrovės interneto svetainėje.
Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, nuo 2015 m. sausio 1 d. viešai paskelbė žemiau nurodytą informaciją per GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, kuria pranešimai platinami Europos Sąjungos mastu. Taip pat šią informaciją patalpino Emitento internetinėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti AB Nasdaq Vilnius svetainės (http://www.nasdaqbaltic.com/market/?lang=lt) bei Emitento interneto svetainės (http://www.kaunoenergija.lt) tinklalapiuose.
| Antraštė | Pranešimo kategorija |
Kalba | Laikas |
|---|---|---|---|
| Informacija apie AB "Kauno energija" valdybos narių atšaukimą |
Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2016-03-24 13:50 |
| Vilniaus komercinio arbitražo teismas patvirtino Taikos sutartį tarp AB "Kauno energija" ir UAB Kauno termofikacijos elektrinės, kuria buvo užbaigtas šalių ginčas Arbitražo byloje Nr. 268 |
Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2016-02-02 16:26 |
| 2015 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai | Tarpinė informacija |
En, Lt | 2016-01-28 16:00 |
| Dėl taikos sutarties su UAB Kauno termofikacijos elektrine | Pranešimas apie | En, Lt | 2015-12-29 |
| sudarymo | esminį įvykį | 11:18 | |
| Dėl AB "Kauno energija" tarpinių ataskaitų skelbimo | Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2015-12-23 14:04 |
| AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų | Pranešimas apie | En, Lt | 2015-12-17 |
| susirinkimo sprendimas | esminį įvykį | 16:00 | |
| AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų | Pranešimas apie | En, Lt | 2015-11-25 |
| susirinkimo sušaukimas | esminį įvykį | 16:00 | |
| 2015 m. 9 mėnesių | Tarpinė | En, Lt | 2015-10-29 |
| ūkinės veiklos rezultatai | informacija | 16:38 | |
| Dėl pritarimo taikos sutarties su UAB Kauno termofikacijos | Pranešimas apie | En, Lt | 2015-10-13 |
| elektrine esminėms sąlygoms | esminį įvykį | 11:02 | |
| AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų | Pranešimas apie | En, Lt | 2015-10-02 |
| susirinkimo sprendimas | esminį įvykį | 13:59 | |
| Dėl dukterinės bendrovės likvidavimo | Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2015-09-10 15:41 |
| AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų | Pranešimas apie | En, Lt | 2015-09-08 |
| susirinkimo sušaukimas | esminį įvykį | 16:06 | |
| Pasirašyta Sargėnų šilumos ūkio pirkimo sutartis | Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2015-09-01 17:34 |
| AB "Kauno energija" 2015 metų I pusmečio tarpinė | Tarpinė | En, Lt | 2015-08-24 |
| informacija | informacija | 16:00 | |
| 2015 m. I pusmečio ūkinės veiklos rezultatai | Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2015-07-29 14:30 |
| Informacija apie pradėtą dividendų mokėjimą AB "Kauno | Pranešimas apie | En, Lt | 2015-06-30 |
| energija" akcininkams | esminį įvykį | 16:00 | |
| Informacija apie akcinės bendrovės "Kauno energija" valdymo | Pranešimas apie | En, Lt | 2015-06-02 |
| organų išrinkimą | esminį įvykį | 16:17 | |
| Dėl akcinės bendrovės "Kauno energija" valdymo organų atšaukimo ir naujų išrinkimo |
Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2015-06-01 17:39 |
| AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų | Pranešimas apie | En, Lt | 2015-05-29 |
| susirinkimo sprendimai | esminį įvykį | 12:37 | |
| Informacija dėl dividendų neišmokėjimo įstatymų nustatyta | Pranešimas apie | En, Lt | 2015-05-28 |
| tvarka | esminį įvykį | 16:23 | |
| Informacija apie AB "Kauno energija" stebėtojų tarybos narių | Pranešimas apie | En, Lt | 2015-05-14 |
| atsistatydinimą | esminį įvykį | 16:01 | |
| AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų | Pranešimas apie | En, Lt | 2015-05-04 |
| susirinkimo sušaukimas | esminį įvykį | 17:07 |
| Antraštė | Pranešimo kategorija |
Kalba | Laikas |
|---|---|---|---|
| 2015 m. I ketvirčio ūkinės veiklos rezultatai | Tarpinė informacija |
En, Lt | 2015-04-30 16:01 |
| Finansinių ataskaitų rinkinys su metiniu pranešimu ir socialinės | Metinė | En, Lt | 2015-04-28 |
| atskaitomybės ataskaita | informacija | 17:05 | |
| AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo | Pranešimas apie | En, Lt | 2015-04-28 |
| sprendimai | esminį įvykį | 16:01 | |
| AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo | Pranešimas apie | En, Lt | 2015-04-02 |
| sprendimų projektai | esminį įvykį | 19:14 | |
| AB "Kauno energija" 2014 m. audituoti ūkinės veiklos | Pranešimas apie | En, Lt | 2015-04-02 |
| rezultatai | esminį įvykį | 19:01 | |
| AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo | Pranešimas apie | En, Lt | 2015-03-30 |
| sušaukimas | esminį įvykį | 16:47 | |
| AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininku | Pranešimas apie | En, Lt | 2015-03-30 |
| susirinkimo sprendimai | esminį įvykį | 16:02 | |
| AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų | Pranešimas apie | En, Lt | 2015-03-05 |
| susirinkimo sušaukimas | esminį įvykį | 09:35 | |
| 2014 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai | Tarpinė informacija |
En, Lt | 2015-01-30 13:54 |
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir akcinės bendrovės "Nasdaq Vilnius" prekybos taisyklių 20.5 punktu, akcinė bendrovė "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi vertybinių popierių biržoje Nasdaq Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | Taip /Ne /Neaktualu |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| I principas: Pagrindinės nuostatos | ||
| Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą. |
||
| 1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | Bendrovė rengia ir kasmet peržiūri gamybos, šilumos tiekimo sistemos plėtros strategijas, tikslina investicinius planus ir jų finansavimo šaltinius. Investicijų planai tvirtinimui teikiami Kauno miesto, Kauno ir Jurbarko rajonų savivaldybėms bei derinami Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. Bendrovės strategijų nuostatos, kuriose neatskleidžiama konfidenciali informacija, ir sprendimų priėmimo procesas, taip pat pagrindinės Bendrovės plėtros kryptys ir tikslai yra nurodyti Bendrovės rengiamuose metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose, kurie viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje. Bendrovės plėtros kryptis taip pat atskleidžia Bendrovės skelbiamos periodinės ataskaitos, esminiai įvykiai ir pranešimai pateikiami Bendrovės vadovų pasisakymuose spaudoje. |
| 1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | Bendrovės valdyba priima strateginius sprendimus, tvirtina Bendrovės veiklos strategiją. Bendrovės valdyba taip pat yra suformavusi ilgalaikius ir trumpalaikius Bendrovės veiklos plėtros strateginius tikslus. Bendrovės stebėtojų taryba teikia akcininkams atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės vykdomos veiklos strategijos. Bendrovės vadovybė, atitinkamų sričių vadovai skiria ypatingą dėmesį šių tikslų įgyvendinimui – optimizuojama Bendrovės ir grupės padalinių struktūra. |
| 1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams. |
Taip | Bendrovėje sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba. Visi Bendrovės organai (vadovas, valdyba ir stebėtojų taryba) siekia įgyvendinti šią rekomendaciją, metų eigoje vyksta keli bendri valdybos ir stebėtojų tarybos posėdžiai. |
| 1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, |
Taip | Bendrovės priežiūros ir valdymo organai savo veikla siekia užtikrinti visų su Bendrovės veikla susijusių asmenų interesus. Bendrovės vadovybė bei atskirų sričių |
| vietos bendruomenės) teisės ir interesai. | vadovai skiria daug laiko bendravimui su |
|---|---|
| vartotojais (klientais), tiekėjais, rangovais, |
|
| savivaldybių atstovais, siekiant rasti |
|
| optimalius sprendimus, susijusius su |
|
| Bendrovės veikla. | |
| Bendrovės politika darbuotojų, klientų ir | |
| vietos bendruomenės atžvilgiu yra nustatyta | |
| Bendrovės Socialinės atsakomybės politikoje, | |
| o politikos įgyvendinimas aprašomas |
|
| Socialinės atsakomybės ataskaitose. | |
| Bendrovės veiklos specifika lemia tai, kad | |
| vartotojai (klientai) yra periodiškai, t. y. 2-3 |
|
| kartus per metus, kviečiami į susitikimus, kur |
|
| yra aptariami vartotojams aktualūs klausimai, | |
| susiję su Bendrovės vykdoma veikla. |
|
| Papildomai vartotojams informuoti ir |
|
| glaudesniems ryšiams su jais palaikyti |
|
| rengiamos "Atvirų durų dienos". | |
II principas: Bendrovės valdymo sistema
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
| 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių | Taip | Bendrovėje be Lietuvos Respublikos akcinių |
|---|---|---|
| įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio |
bendrovių įstatyme numatytų privalomų |
|
| akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, |
organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir |
|
| rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek |
Bendrovės vadovo, yra sudarytas kolegialus |
|
| kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų |
priežiūros organas – stebėtojų taryba bei |
|
| valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo | kolegialus valdymo organas – valdyba. |
|
| organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros | Bendrovės valdymo organų kompetencijų | |
| funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės | padalinimas bei atsakomybė yra apibrėžtas | |
| vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo | Bendrovės įstatuose, valdymo organų darbo | |
| ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį |
reglamentuose, kurie viešai skelbiami |
|
| bendrovės valdymo procesą. | Bendrovės interneto tinklalapyje, ir vadovo | |
| pareigybės nuostatuose. | ||
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už | Taip | Bendrovėje kolegialus valdymo organas – |
| strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas | valdyba yra atsakinga už strateginį |
|
| esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus | vadovavimą Bendrovei bei vykdo kitas |
|
| priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią | esmines Bendrovės valdymo funkcijas, |
|
| bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą. | kolegialus priežiūros organas – stebėtojų |
|
| taryba yra atsakinga už efektyvią Bendrovės | ||
| valdymo organų veiklos priežiūrą. | ||
| 2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną | Neaktualu | Bendrovėje yra sudaroma stebėtojų taryba ir |
| kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų | valdyba. | |
| priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu | ||
| atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią | ||
| bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą. | ||
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas | Taip | Bendrovėje renkama stebėtojų taryba ir |
| kolegialus priežiūros organas turėtų būti |
veikia iš dalies prisilaikant III ir IV |
|
| sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose | principuose išdėstytos tvarkos ir esminiai |
|
| išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų |
principuose numatyti reikalavimai nėra |
|
| nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau | pažeidžiami. | |
| sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III |
| ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek | ||
|---|---|---|
| tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1 2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2 |
Taip | Pagal Bendrovės įstatus stebėtojų taryba renkama iš 7 (septynių) narių, o stebėtojų taryba renka valdybą taip pat iš 7 (septynių) narių. |
| 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą |
Taip | Bendrovės stebėtojų taryba renkama 4 (ketveriems) metams. Pagal Bendrovės įstatus bei praktiką nėra draudžiama perrinkti stebėtojų tarybos pavienius narius naujai kadencijai (stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius nėra ribojamas). Taip pat Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius, nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai, bei stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų, raštu įspėjęs Bendrovę. |
| 2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti. |
Taip | Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas nėra buvęs Bendrovės vadovu. Jo esamos arba buvusios pareigos nėra kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. |
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų3 priežiūrą.
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo | Taip | Bendrovės stebėtojų tarybos sudarymo |
|---|---|---|
| kolegialaus organo (toliau šiame principe – |
mechanizmas, atitinkantis Lietuvos |
|
| kolegialus organas) sudarymo mechanizmas |
Respublikos akcinių bendrovių įstatymo |
|
| turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir | reikalavimus, užtikrina objektyvią kolegialaus | |
| nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, | valdymo organo priežiūrą. |
1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.
visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.
2 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.
3 Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne
| taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų |
||
|---|---|---|
| akcininkų interesai. | ||
| 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir |
Taip | Informacija apie kandidatus į stebėtojų tarybos narius atskleidžiama akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą bei jo metu. Informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus pateikiami Bendrovės metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose bei viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje. Stebėtojų tarybos darbo reglamente yra numatyta, kad kiekvienas organo narys privalo informuoti stebėtojų tarybos pirmininką ir Bendrovę apie jo duomenų pasikeitimą ir šie duomenys pateikiami Bendrovės metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose, bei viešai |
| pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. | skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje. | |
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. |
Taip | Bendrovės akcininkai siūlydami kandidatus į kolegialaus organo narius, užtikrina, jog nariai turi jų darbui reikalingą kompetenciją. Bendrovė skelbia tik tą informaciją, kurią jai pateikia kolegialaus organo nariai. Informacija pateikiama metiniame ir tarpiniame pranešime (duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje (įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas ir pareigos) ir valdyme) bei viešai skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje. |
| 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje. |
Taip | Atsižvelgiant į Bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį Bendrovės pagrindinis akcininkas siūlo kandidatus į Bendrovės kolegialaus organo narius, kurių turima kvalifikacija yra tinkama. Kolegialaus organo nariai, kaip visuma, turi įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties tinkamai atlikti savo užduotis. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turi naujausių žinių ir atitinkamą patirtį Bendrovės finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. |
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. |
Taip | Bendrovės praktikoje visi nauji stebėtojų tarybos nariai apie Bendrovės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitu Bendrovės veiklai įtakos turinčių aplinkybių pasikeitimus reguliariai informuojami stebėtojų tarybos posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui ar pagal narių pageidavimą. |
| 3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai |
Ne | Bendrovė neįtakoja kolegialaus organo sudėties. Kandidatus į Bendrovės kolegialaus |
| būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų | organo narius siūlo pagrindinis akcininkas. | |
|---|---|---|
| organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 |
Detali informacija pateikta 3.7 punkte. | |
| nepriklausomų5 narių skaičius. | ||
| 3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti |
Ne | Išrinktą Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro |
| laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo | septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno |
|
| nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie | miesto savivaldybės tarybos nariai. Visi |
|
| ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku | stebėtojų tarybos nariai atitinka |
|
| arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti | rekomendacijų 3.7 punkte nurodytus |
|
| interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario | kriterijus. išskyrus 4 kriterijų, nes visi |
|
| nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus | stebėtojų tarybos nariai dalinai atstovauja | |
| organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti | kontroliuojantįjį akcininką t. y. Kauno miesto | |
| neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse |
savivaldybę, turinčią 92,84 proc. Bendrovės |
|
| santykiai arba aplinkybės, susijusios su |
akcijų balsų. | |
| nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o |
||
| geriausia šios problemos sprendimo praktika | ||
| susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo | ||
| nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti | ||
| grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne | ||
| forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar |
||
| kolegialaus organo narys gali būti laikomas |
||
| nepriklausomu, turėtų būti šie: | ||
| 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios |
||
| bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos | ||
| narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo |
||
| renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir |
||
| paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių | ||
| pareigų; | ||
| 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios |
||
| bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus | ||
| neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai | ||
| kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai | ||
| vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą | ||
| kaip darbuotojų atstovas; | ||
| 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo |
||
| papildomo atlyginimo iš bendrovės arba |
||
| susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą | ||
| už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam | ||
| papildomam atlyginimui priskiriamas ir |
||
| dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba | ||
| kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose | ||
| užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal | ||
| pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos | ||
| (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį | ||
| darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka | ||
| niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); | ||
| 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas |
||
| arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė |
4 Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.
5 Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.
| nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant |
||
|---|---|---|
| finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba |
||
| jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; |
||
| 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo |
||
| renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais |
||
| direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; |
||
| 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų |
||
| asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. |
||
| 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių |
Taip | Bendrovės stebėtojų taryba nenustato nepriklausomumo sąvokos, nors tam tikras jo narys ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, nes išrinktą Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai. |
| 3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį |
Taip | Bendrovė šiame pranešime atskleidžia apie Stebėtojų tarybos narių priklausomumą. |
| nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė |
||
| kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais. |
| 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo |
Neaktualu | Stebėtojų tarybos narių pateikta informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus bei jų ryšys su Bendrove reguliariai skelbiamas metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose bei Bendrovės interneto tinklalapyje. |
|---|---|---|
| nepriklausomumą. | ||
| 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6 . Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. |
Neaktualu | Bendrovės stebėtojų tarybos nariams kol kas nėra atlyginama iš Bendrovės lėšų, todėl ši nuostata nėra aktuali Bendrovei. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
| 4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.8 |
Taip | Bendrovėje renkama stebėtojų taryba pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės vykdomos veiklos, metinio finansinių ataskaitų rinkinio, pelno paskirstymo projekto, Bendrovės metinio pranešimo, valdybos ir Bendrovės vadovo veiklos, taip pat atlieka kitas stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtas Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros funkcijas. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas nuolat susitinka su Bendrovės valdybos pirmininku ir Bendrovės generaliniu direktoriumi aptarti Bendrovės veikloje įvykusius ar vykstančius pokyčius, esminius veiklos organizavimo klausimus. |
|---|---|---|
| 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad |
Taip | Bendrovės turimais duomenimis, visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia Bendrovės bei akcininkų naudai, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais. |
6Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.
7 Žr. 3 išnašą.
8 Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.
| kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai). 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti |
Taip | Bendrovės stebėtojų tarybos nariai, |
|---|---|---|
| kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. |
kiekvienas individualiai ir visi kartu, skiria pakankamai laiko ir dėmesio, kad stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtos funkcijos būtų vykdomos tinkamai. Visi stebėtojų tarybos nariai dalyvavo daugiau kaip pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per Bendrovės finansinius metus. Visuose 2015 m. stebėtojų tarybos posėdžiuose buvo norminiuose aktuose nustatytas kvorumas ir dalyvavo daugiau kaip 2/3 stebėtojų tarybos narių. Posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai registruojami posėdžio protokole bei posėdžio dalyvių sąraše. |
|
| 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams. |
Taip | Bendrovės stebėtojų taryba savo darbe siekia elgtis sąžiningai ir nešališkai su visais Bendrovės akcininkais. Bendrovės turimais duomenimis iki šiol nebuvo atvejų, kad būtų įvykę priešingai. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir valdybos pirmininkas, derina ir koordinuoja tarpusavio veiksmus su Bendrovės generaliniu direktoriumi ir stebėtojų tarybos ir valdybos vardu bendrauja su akcininkais, informuoja akcininkus apie Bendrovės veiklą, strategiją, kitus esminius klausimus. |
| 4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. |
Taip | Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro ir tvirtina vadovaudamiesi teisės aktų ir Bendrovės įstatų reikalavimais. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai ar akcininkai nėra sudarę sandorių su Bendrove, įskaitant didelės vertės arba sudarytus nestandartinėmis sąlygomis. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje. |
| 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti |
Taip | Nors stebėtojų tarybos nariai yra dalinai susiję su Kauno miesto savivaldybe nes yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, sprendimus priima vadovaudamiesi tik |
9 Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.
| nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir |
Bendrovės interesais. Bendrovės stebėtojų taryba yra nepriklausomas nuo Bendrovės |
|
|---|---|---|
| sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę | valdymo organų. | |
| asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad |
Bendrovės nuomone, kolegialus organas ir | |
| kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti | audito komitetas yra aprūpinti pakankamais | |
| pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), | ištekliais, įskaitant teisę gauti – ypač iš |
|
| reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti | Bendrovės darbuotojų – visą reikiamą |
|
| – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą |
informaciją. | |
| informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo |
Bendrovėje Atlyginimo komitetas nėra |
|
| profesionalaus patarimo į išorinius teisės, |
sudaromas, kadangi Bendrovės vadovo, jo | |
| apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus |
pavaduotojų ir vyriausiojo buhalterio |
|
| organo ir jo komitetų kompetencijai |
tarnybinių atlyginimų nustatymui taikomas | |
| priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų | Kauno miesto savivaldybės patvirtintas |
|
| konsultantų ar specialistų paslaugomis |
Savivaldybės įmonių ir Savivaldybės |
|
| informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų | kontroliuojamų akcinių bendrovių ir |
|
| rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas | uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų |
|
| turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu | pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo | |
| metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės | apmokėjimo tvarkos aprašas. | |
| žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, | Bendrovės vadovo atlyginimą nustato Bendrovės valdyba. |
|
| arba valdymo organų nariams. | Bendrovės kolektyvinės sutarties priede yra |
|
| pateiktas darbuotojų kintamosios atlyginimo | ||
| dalies apskaičiavimo ir paskirstymo tvarkos | ||
| aprašas, kuriame yra detalizuotas kintamosios | ||
| atlyginimo dalies procento nustatymas bei | ||
| kintamosios atlyginimo dalies apskaičiavimas | ||
| ir paskirstymas. | ||
| 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti |
Neaktualu | Nuo 2009 m. kovo 31 d. Bendrovėje |
| organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus | stebėtojų taryba formuoja audito komitetą. | |
| organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin | Nuo 2015 m. gegužės 29 d. stebėtojų taryba | |
| svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų |
paskyrė šešis audito komiteto narius. |
|
| galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis | Skyrimo ir atlyginimo komitetai Bendrovėje | |
| laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių | nėra sudaromi. Atlyginimo komitetas nėra | |
| skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams |
suformuotas, atsižvelgiant į aplinkybes |
|
| nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei | nurodytas 4.6 punkte. Skyrimo komitetas, | |
| įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus | kuris būtų įpareigotas atlikti visas šiam |
|
| organo kompetencijai yra priskirti minėti |
komitetui paskirtas atlikti funkcijas, |
|
| klausimai, šiam organui rekomenduojama |
Bendrovėje nėra formuojamas, šias funkcijas | |
| suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito |
dalinai vykdo Stebėtojų taryba ir / ar |
|
| komitetus11 Bendrovės turėtų užtikrinti, kad |
Bendrovės valdyba. Ateityje Bendrovė sieks | |
| skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams |
šią nuostatą įgyvendinti. | |
| priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos | ||
| gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris |
||
| komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų |
||
| išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų | ||
| požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims | ||
| atskiriems komitetams nustatytus tikslus. |
||
| Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug | ||
| narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali | ||
| atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka | ||
| komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir | ||
| jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą |
||
| informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, |
10 Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.
11 Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.
| dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti Taip Bendrovėje yra formuojamas audito kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, komitetas, kurio bent vienas narys yra kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai nepriklausomas. Nuo 2015 m. gegužės 29 d. apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad audito komitete yra trys nepriklausomi nariai. kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos Komitetas veikia nepriklausomai ir esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų principingai bei teikia kolegialiam organui veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas bei rengia ataskaitas, kurios kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su pristatomos Stebėtojų taryboje. Stebėtojų kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį taryba yra atsakinga už savo kompetencijos sprendimą priima pats kolegialus organas. ribose priimamus sprendimus. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų Taip Bendrovėje veikia audito komitetas, kuris yra susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose suformuotas iš šešių narių ir kurio trys nariai kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties yra nepriklausomi. Audito komiteto tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų tarybos kadencija. sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis. 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus Ne Bendrovė iš dalies nesilaiko šios turėtų nustatyti pats kolegialus organas. rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas suformavusi skyrimo ir atlyginimo komitetų. laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6 rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, punkte. Skyrimo komitetas, kuris būtų apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises įpareigotas atlikti visas šiam komitetui bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per paskirtas atlikti funkcijas, Bendrovėje nėra metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė formuojamas, šias funkcijas dalinai vykdo kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir Stebėtojų taryba ir / ar Bendrovės valdyba. praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo Informacija apie Audito komiteto sudėtį, metiniame pranešime turėtų skelbti esamų posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių posėdžiuose per praėjusius 2015 metus yra skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per skelbiama šiame metiniame pranešime. praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados. 4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą Ne Bendrovė iš dalies nesilaiko šios ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę suformavusi skyrimo ir atlyginimo komitetų dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba 4.6 punkte. Skyrimo komitetas nėra |
susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač | |
|---|---|---|
| ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų | formuojamas, nes šias funkcijas dalinai vykdo |
| būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą |
Stebėtojų taryba ir / ar Bendrovės valdyba. | |
|---|---|---|
| reglamentuojančiose taisyklėse. 4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir |
Ne | Bendrovėje nėra formuojamas komitetas, kuris būtų įpareigotas atlikti visas Skyrimo komitetui paskirtas atlikti funkcijas, šias funkcijas dalinai vykdo Stebėtojų taryba ir / ar Bendrovės valdyba. |
| vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi | ||
| su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti | ||
| pasiūlymus Skyrimo komitetui. | ||
| 4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, |
Neaktualu | Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6 punkte. |
| kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir | |
|---|---|
| šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią | |
| funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas | |
| apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir | |
| valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių | |
| bendrovių; | |
| 3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas |
|
| vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui | |
| būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų | |
| direktorių arba valdymo organų narių ir kitų | |
| bendrovės darbuotojų atlyginimui; | |
| 4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar | |
| valdymo organų narių atlyginimų nustatymo |
|
| politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo | |
| politiką) bei jos įgyvendinimą; | |
| 5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl | |
| tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir | |
| valdymo organų nariais formų; | |
| 6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip | |
| bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl |
|
| informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo | |
| (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir | |
| direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); | |
| 7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo | |
| organų nariams bendras rekomendacijas dėl |
|
| vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties |
|
| kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir |
|
| struktūros, taip pat stebėti vyresniosios |
|
| vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis | |
| atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji | |
| direktoriai ir valdymo organų nariai. | |
| 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo | |
| klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais | |
| ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo | |
| priemonėmis, kurios gali būti taikomos |
|
| direktoriams arba kitiems darbuotojams, |
|
| komitetas turėtų: | |
| 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų | |
| taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas |
|
| skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo |
|
| sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo | |
| susijusius pasiūlymus; | |
| 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo | |
| klausimu bendrovės metiniame pranešime ir |
|
| dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; | |
| 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl | |
| pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba |
|
| pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos | |
| apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo |
|
| priežastis ir pasekmes. | |
| 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo |
|
| kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų |
|
| pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo | |
| pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone | |
| dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų | |
| narių atlyginimų. | |
| 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti |
| akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo | ||
|---|---|---|
| tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų | ||
| susirinkime | ||
| 4.14. Audito komitetas. | Taip | Stebėtojų taryba nuo 2009 m. kovo 31 d. |
| 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos | formuoja Audito komitetą, kurio kadencija |
|
| turėtų būti šios: | sutampa su Stebėtojų tarybos kadencija ir šis | |
| 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės |
komitetas siekia pilnai vykdyti šioje |
|
| informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant | rekomendacijoje jam priskirtas funkcijas. | |
| bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos | ||
| metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant | ||
| bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių | ||
| konsolidavimo kriterijus); | ||
| 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus | ||
| kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant | ||
| užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, | ||
| susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių |
||
| laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir | ||
| apie jas atskleidžiama informacija; | ||
| 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų |
||
| veiksmingumą, be kita ko, teikiant |
||
| rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio |
||
| vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo | ||
| bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip | ||
| pat stebint, kaip bendrovės administracija |
||
| reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. | ||
| Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, | ||
| komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų |
||
| įvertinti bent kartą per metus; | ||
| 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, | ||
| susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, | ||
| skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai | ||
| atlieka bendrovės visuotinis akcininkų |
||
| susirinkimas) bei sutarties su audito įmone |
||
| sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl | ||
| kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda |
||
| pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas | ||
| dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; | ||
| 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą | ||
| ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito | ||
| įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su | ||
| audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti | ||
| atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, | ||
| dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią | ||
| esminiams interesų konfliktams, komitetas, |
||
| remdamasis inter alia išorės audito įmonės |
||
| skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, | ||
| kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka | ||
| bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne | ||
| audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, | ||
| vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. |
||
| Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB |
||
| įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti | ||
| ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito | ||
| paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės | ||
| yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui | ||
| išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į | ||
| komitetą; | ||
| 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir | ||
|---|---|---|
| administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias | ||
| audito įmonė pateikia laiške vadovybei. | ||
| 4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti | ||
| išsamia informacija, susijusia su specifiniais |
||
| bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos |
||
| ypatumais. Bendrovės administracija turėtų |
||
| informuoti audito komitetą apie svarbių ir |
||
| neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita | ||
| gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju | ||
| ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas |
||
| bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) | ||
| per specialios paskirties įmones (organizacijas) | ||
| vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. | ||
| 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo | ||
| posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) | ||
| kolegialaus valdymo organo pirmininkas, |
||
| bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas |
||
| (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus | ||
| bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės |
||
| auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę |
||
| prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, |
||
| nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir |
||
| valdymo organų nariams. | ||
| 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti | ||
| užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su | ||
| administracija, bet ir neribotos galimybės |
||
| susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito | ||
| komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija | ||
| ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. | ||
| 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas | ||
| apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti | ||
| vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. | ||
| Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas | ||
| apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš | ||
| audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų |
||
| aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito | ||
| įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas | ||
| turėtų laiku gauti informaciją apie visus su | ||
| bendrovės auditu susijusius klausimus. | ||
| 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar |
||
| bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, |
||
| reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti | ||
| skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, | ||
| kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai |
||
| (dažniausiai pranešama nepriklausomam |
||
| kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad | ||
| būtų nustatyta tvarka proporcingam ir |
||
| nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir |
||
| atitinkamiems tolesniems veiksmams. | ||
| 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam | ||
| organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per | ||
| šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės | ||
| ir pusės metų ataskaitos. | ||
| 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų | Ne | Bendrovėje iki šiol nebuvo formuojama |
| atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti | praktika vykdyti Stebėtojų tarybos veiklos | |
| kolegialaus organo struktūros, darbo |
vertinimą ir apie tai atskirai informuoti |
| organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė |
akcininkus, nes Bendrovę kontroliuojantis |
|---|---|
| vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo | akcininkas siūlydamas kandidatus į stebėtojų |
| nario ir komiteto kompetencijos ir darbo |
tarybos narius išsamiai žino kiekvieno |
| efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus | kandidato turimą patirtį, kompetenciją. |
| organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. |
|
| Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus | |
| paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė | |
| kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir | |
| praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę | |
| organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat |
|
| nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė |
|
| kolegialaus organo atliktas savo veiklos |
|
| įvertinimas. |
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
| 5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą |
Taip | Bendrovė pilna apimtimi įgyvendina šią rekomendaciją. Bendrovės stebėtojų tarybai ir valdybai, tiek de jure, tiek de facto, vadovauja pirmininkai. Vadovaujantis organų darbo reglamentais, valdybos ir stebėtojų tarybos pirmininkai šaukia posėdžius, užtikrina tinkamą informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Šią rekomendaciją pilnai įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba. |
|---|---|---|
| kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. |
||
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.12 |
Taip | Šią rekomendaciją įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba. |
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai |
Taip | Bendrovė laikosi stebėtojų tarybos ir valdybos darbo reglamentuose numatytos darbo tvarkos ir apie šaukiamą posėdį informuojama iš anksto, kartu su pranešimu pateikiama darbotvarkė ir visa reikalinga informacija ir dokumentai, susijusi su posėdžio darbotvarkės klausimais. Stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių darbotvarkė posėdžio metu gali būti keičiama ar papildoma, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai |
12 Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.
| posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai | neatidėliotinai reikia spręsti svarbius |
|
|---|---|---|
| arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius | Bendrovei klausimus. | |
| bendrovei klausimus. | ||
| 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių | Taip | Bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo |
| organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų | organų pirmininkai tarpusavyje derina |
|
| priėmimo procesą, bendrovės kolegialių |
šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, | |
| priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų | glaudžiai bendradarbiauja spręsdami kitus su |
|
| tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų | bendrovės valdymu susijusius klausimus. Į |
|
| darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti |
Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžius |
|
| spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius |
kviečiami bendrovės valdybos pirmininkas |
|
| klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai | bei nariai. | |
| turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, | ||
| ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi |
||
| klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, | ||
| atsakomybe, atlyginimo nustatymu. |
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
| 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. |
Taip | Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardinės akcijos visiems Bendrovės akcijų savininkams suteikia vienodas teises. |
|---|---|---|
| 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. |
Taip | Bendrovė sudaro sąlygas investuotojams susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. Bendrovės įstatai, kuriuose nustatytos Bendrovės akcijų turėtojams suteikiamos teisės, yra viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje. |
| 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. |
Taip | Pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus šioje rekomendacijoje nurodytų sandorių sudarymo patvirtinimo klausimai yra priskirti Bendrovės valdybos kompetencijai, bet atskirais atvejais dėl turto perleidimo sandorių Bendrovė kreipiasi į visuotinį akcininkų susirinkimą kaip yra numatyta Bendrovės įstatuose. |
| 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. |
Taip | Akcininkams sudaryta galimybė balsuoti iš anksto, užpildant parengtą bendrąjį balsavimo biuletenį. |
| 6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam |
Taip | Bendrovė šaukiamo susirinkimo sprendimų projektus bei susirinkimo priimtus sprendimus viešai skelbia Bendrovės |
13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.
| akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš | interneto tinklalapyje ir per vertybinių |
|
|---|---|---|
| anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės | popierių biržos Nasdaq Vilnius naudojamą |
|
| interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir | GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą | |
| anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. | kaip yra numatyta Akcinių bendrovių |
|
| Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo | įstatyme, ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų | |
| pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat | kalba. | |
| rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai |
||
| bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų | ||
| kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. |
||
| Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai | ||
| gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei | ||
| jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei | ||
| arba būtų atskleistos bendrovės komercinės |
||
| paslaptys. | ||
| 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės | Taip | Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę |
| balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame | dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime | |
| dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams |
tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo | |
| neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš | turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta | |
| anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo |
balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės | |
| biuletenį. | aktų nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė | |
| sudaro sąlygas akcininkams balsuoti iš anksto |
||
| raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, | ||
| 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes |
Neaktualu | kaip tai numato Akcinių bendrovių įstatymas. Atsižvelgiant į Bendrovės akcininkų |
| dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms | susirinkimų rengimo tvarką ir akcininkų |
|
| rekomenduojama plačiau taikyti modernias |
sąrašus, Bendrovėje iki šiol nebuvo poreikio | |
| technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams | įgyvendinti šią rekomendaciją. | |
| galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų |
||
| susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių |
||
| priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas | ||
| perduodamos informacijos saugumas ir galima | ||
| nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. | ||
| Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas |
||
| akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems |
||
| akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti |
||
| pasinaudojant modernių technologijų |
||
| priemonėmis. | ||
| VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas | ||
| Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei | ||
| užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. | ||
| 7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo | Taip | Bendrovės priežiūros ir valdymo organo |
| narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai | nariai veikia Bendrovės interesais ir jų turima | |
| interesai prieštarauja ar gali prieštarauti |
kompetencija bei asmeninės savybės leidžia | |
| bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis | teigti, kad jie elgiasi, taip, kad interesų | |
| dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo | konfliktai nekiltų ir iki šiol praktikoje jų | |
| organo narys turėtų per protingą terminą pranešti | nepasitaikė. Bendrovės priežiūros ir valdymo | |
| kitiems to paties organo nariams arba jį |
organo nariai nėra sudarę sandorių su |
|
| išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės | Bendrove, įskaitant didelės vertės arba |
|
| akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo | sudarytus nestandartinėmis sąlygomis. | |
| situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu |
||
| įmanoma, vertę. 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo |
Taip | |
| narys negali painioti bendrovės turto, kurio | ||
| naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo | ||
| turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis | ||
| gauna būdamas bendrovės organo nariu, |
||
| asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti |
| be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar | ||
|---|---|---|
| jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo. | ||
| 7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo | Taip | Bendrovės priežiūros ir valdymo organo |
| narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios | nariai nėra sudarę sandorių su Bendrove, | |
| organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus | įskaitant didelės vertės arba sudarytus |
|
| mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba |
nestandartinėmis sąlygomis. | |
| sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei | ||
| standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas |
||
| raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio |
||
| protokolą, pranešti kitiems to paties organo | ||
| nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, | ||
| arba bendrovės akcininkams. Šioje |
||
| rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui |
||
| taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. | ||
| 7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo | Taip | Pagal Bendrovės priežiūros ir valdymo |
| narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai |
organų darbo reglamentus ir Akcinių |
|
| priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių | bendrovių įstatymo nuostatas Bendrovės |
|
| klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar | priežiūros ir valdymo organo nariai susilaiko |
|
| dalykiniu interesu. | nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl | |
| sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis | ||
| susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. |
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
| 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje. |
Neaktualu | Bendrovė viešai skelbia Bendrovės darbuotojų (pagal kategorijas) vidutinį darbo užmokestį bei visų darbuotojų vidutinį darbo užmokestį. Atlyginimų politika, kaip nurodyta šioje rekomendacijoje, Bendrovėje nėra patvirtinta, nes tai nenumatyta galiojančiuose teisės aktuose. Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos nariams tantjemas nustato akcininkų susirinkimas,. už 2014 metų Bendrovės veiklos rezultatus Bendrovės valdybos nariams tantjemos nebuvo paskirtos. Bendrovės vadovo atlyginimą nustato valdyba, atsižvelgdama į Kauno miesto savivaldybės patvirtintas Savivaldybės įmonių ir Savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į šį aprašą, nustatomi Bendrovės vadovo ir vyriausiojo buhalterio tarnybiniai atlyginimai. Įvertinus tai, rengti Bendrovėje atskirą atlygimų politiką nebuvo poreikio. Nepaisant to, Bendrovės rengiamuose ir viešai skelbiamuose metiniuose pranešimuose, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, |
|---|---|---|
| Bendrovė skelbia informaciją apie išmokas | ||
| bei paskolas Stebėtojų tarybos nariams, |
||
| Valdybos nariams, Administracijos |
| (generaliniam direktoriui, , vyriausiajam buhalteriui) vadovams. Taip pat Bendrovės interneto tinklalapyje skelbiama informacija apie Bendrovės darbuotojų vidutinį darbo užmokestį. |
||
|---|---|---|
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. |
Neaktualu | Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta. |
| 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį; 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; |
Neaktualu | Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta. |
| 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti |
| komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos. | ||
|---|---|---|
| 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti | Neaktualu | Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių |
| apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, | atlyginimų politika, pagal kurią būtų |
|
| susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais | rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje | |
| direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. | nėra patvirtinta, tačiau apie išeitines ir kitas | |
| Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie | išmokas viešai skelbiama metiniuose |
|
| sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo | pranešimuose. Taip pat Bendrovė viešai |
|
| organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie | skelbia Bendrovės darbuotojų (pagal |
|
| išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją | kategorijas) vidutinį darbo užmokestį. | |
| apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su | ||
| sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo | ||
| organų nariais nutraukimu pirma laiko. | ||
| 8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama | Neaktualu | Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių |
| atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais | atlyginimų politika, pagal kurią būtų |
|
| metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama |
rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje | |
| atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų | nėra patvirtinta. | |
| būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta | ||
| informacija apie kiekvieną asmenį, kuris |
||
| bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo | ||
| atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. | ||
| 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir | ||
| (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi |
||
| informacija: | ||
| 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba |
||
| mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas |
||
| praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei |
||
| taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus |
||
| metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; | ||
| 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; |
||
| 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) | ||
| premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos | ||
| ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; | ||
| 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas | ||
| esminis papildomas atlyginimas, mokamas |
||
| direktoriams už specialias paslaugas, kurios |
||
| nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; | ||
| 5) kompensacija, gautina arba sumokėta |
||
| kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo | ||
| organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų | ||
| praėjusiais finansiniais metais; | ||
| 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma |
||
| atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu | ||
| tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 | ||
| punktus. | ||
| 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, | ||
| susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti | ||
| akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su |
||
| visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis | ||
| sistemomis: | ||
| 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės |
||
| pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba |
||
| suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; | ||
| 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, |
||
| realizuotas per praėjusius finansinius metus, |
||
| nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei | ||
| realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų |
| skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių | ||
|---|---|---|
| metų pabaigoje; | ||
| 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų | ||
| pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo | ||
| kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių | ||
| įgyvendinimo sąlygos; | ||
| 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų | ||
| pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. | ||
| 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų | ||
| pensijų schemomis susijusi informacija: | ||
| 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal | ||
| ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai |
||
| atitinkamais finansiniais metais; | ||
| 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami | ||
| informacija apie įmokas, kurias už direktorių | ||
| sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė |
||
| atitinkamais finansiniais metais. | ||
| 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias |
||
| bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar | ||
| įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų |
||
| finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip |
||
| paskolas, išankstines išmokas ir garantijas |
||
| kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus |
||
| pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų | ||
| laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir |
||
| palūkanų normą. | ||
| 8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje |
Neaktualu | Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių |
| numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo | atlyginimų politika, pagal kurią būtų |
|
| dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos |
rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje | |
| sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. | nėra patvirtinta. | |
| Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti |
||
| pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti |
||
| kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo | ||
| atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai | ||
| netenkinami. | ||
| 8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių |
Neaktualu | Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių |
| skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto |
atlyginimų politika, pagal kurią būtų |
|
| nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų |
rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje | |
| vertinimo kriterijų. | nėra patvirtinta. | |
| 8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji |
Neaktualu | |
| atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos |
||
| sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų | ||
| būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus | ||
| atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos |
||
| sudedamosios atlyginimo dalies, kurios |
||
| mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti |
||
| nustatytas pagal santykinę kintamos |
||
| sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją | ||
| su nekintama atlyginimo dalimi. | ||
| 8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais | Neaktualu | |
| arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta | ||
| nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti |
||
| kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo | ||
| išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau | ||
| pasirodė akivaizdžiai neteisingi. | ||
| 8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų |
Neaktualu | |
| dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma. 8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, Neaktualu jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių 8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, Neaktualu atlyginimų politika, pagal kurią būtų susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje procesu, kurio metu nustatoma bendrovės nėra patvirtinta. direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį. 8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas Neaktualu akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. 8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis Neaktualu teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. 8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų Neaktualu išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė. 8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų Neaktualu tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai. 8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai Neaktualu akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais. 8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už Neaktualu direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio. 8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams Neaktualu Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo atlyginimų politika, pagal kurią būtų |
skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu | |
|---|---|---|
| sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba | rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje |
| būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį. |
nėra patvirtinta. Nepaisant to, Bendrovės rengiamuose ir viešai skelbiamuose metiniuose pranešimuose, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Bendrovė skelbia informaciją apie išmokas ir atlyginimus Bendrovės stebėtojų tarybos nariams, valdybos nariams, administracijos (generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, vyriausiajam buhalteriui) vadovams. Taip pat Bendrovės interneto tinklalapyje skelbiama informacija apie Bendrovės darbuotojų (pagal kategorijas) vidutinį darbo užmokestį. Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlygintam remiantis akcijų kainų pokyčiais. |
|
|---|---|---|
| 8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas |
Neaktualu | Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių, Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlygintam remiantis akcijų kainų pokyčiais. |
| organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų | ||
| kompensacijas atskiriems direktoriams. 8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų |
Neaktualu | |
| susirinkime. | ||
| 8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, | ||
| kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta |
||
| galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su |
| juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje. |
|
|---|---|
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
| 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, | Taip | Bendrovė laikosi visų įstatymuose numatytų |
|---|---|---|
| kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, | reikalavimų dėl interesų turėtojų galimybių | |
| kurias gina įstatymai. | dalyvauti Bendrovės valdyme, tačiau iki šiol | |
| 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti | jokia interesų grupė, turinti įstatymuose |
|
| sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės | nustatytą teisę dalyvauti Bendrovės valdyme, | |
| valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų |
nėra įstatyme nustatyta tvarka sukurta. |
|
| turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme |
||
| pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo |
||
| dalyvavimas priimant svarbius bendrovei |
||
| sprendimus, konsultacijos su darbuotojų |
||
| kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais | ||
| klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės | ||
| akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į |
||
| bendrovės valdymą bendrovės nemokumo |
||
| atvejais ir kt. | ||
| 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės | ||
| valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos | ||
| sąlygos susipažinti su reikiama informacija. | ||
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
| 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: | Taip | Bendrovė | informaciją, | nurodytą | šiose |
|---|---|---|---|---|---|
| 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; |
rekomendacijose, atskleidžia metiniuose ir | ||||
| 2) bendrovės tikslus; |
tarpiniuose | pranešimuose, | Bendrovės |
| 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte |
interneto tinklalapyje ir Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje, kuriame skelbiami juridinių asmenų vieši pranešimai, išskyrus VIII principe reglamentuojamą atlyginimų politikos ataskaitą, kuri Bendrovėje nėra rengiama dėl 8.1. punkte nurodytų priežasčių ir ji nėra tvirtinama, nes to nereikalauja teisės aktai. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos nariams tantjemas gali nustatyti akcininkų susirinkimas 2014 metais Bendrovės valdybos nariams už 2013 metų Bendrovės veiklos rezultatus pirmą ir vienintelį kartą buvo paskirtos tantjemos. Taip pat Bendrovė stengiasi neatskleisti |
|
|---|---|---|
| nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. |
informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, komentaruose, interviu ar kitokiais būdais tol, kol tokia informacija viešai nebus paskelbta per vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, Bendrovės interneto tinklalapyje. |
|
| 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. |
Taip | Bendrovė informaciją per vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma. Birža gautą informaciją paskelbia savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Be to, informaciją Bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Bendrovė, informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai |
| paskelbiama per vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą. |
||
|---|---|---|
| 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis. |
Taip | Bendrovė informaciją skelbia Bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių kalba. |
| 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje. |
Taip | Visa šioje rekomendacijoje nurodyta informacija yra skelbiama viešai ir pateikta Bendrovės interneto tinklalapyje vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius interneto tinklalapyje ir ji yra prieinama visiems suinteresuotiems asmenims. |
| XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. |
||
| 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. |
Taip | Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą atlieka nepriklausoma audito įmonė. |
| 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba. |
Ne | Bendrovės audito įmonės, vykdančios 2013- 2015 metų finansinių ataskaitų auditą, kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė valdyba, vadovaudamasi Bendrovės 2013 m. įvykdyto viešojo pirkimo rezultatais. |
| 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti |
Neaktualu | Audito įmonė 2015 metais nėra teikusi Bendrovei ne audito paslaugų, todėl rekomendacijoje nurodyta informacija nebuvo pateikta akcininkams. |
AB "Kauno energija" – antroji pagal dydį šilumos tiekimo bendrovė Lietuvoje, jau daugiau kaip 50 metų tiekianti šilumą Kauno miesto ir rajono bei Jurbarko miesto gyventojams. Tai – didelė atsakomybė už šių miestų žmonių gyvenimo ir darbo sąlygas, jų gerą savijautą ir netgi sveikatą, nes be šilumos žmogus tiesiog negalėtų išgyventi.
Taip pat, mūsų bendrovė, kaip šilumą gaminanti įmonė, yra tiesiogiai susijusi su degimo produktų emisijomis į aplinką, todėl yra ypač jautriai stebima tiek už aplinkos apsaugą atsakingų institucijų, tiek ir miesto gyventojų.
Todėl mes – šilumos tiekėjai – privalome dirbti taip, kad ne tik užtikrintume
patikimą nepertraukiamą šilumos tiekimą bet kokiomis sąlygomis, bet ir kad mūsų veikloje naudojami įrenginiai neterštų aplinkos arba, bent jau, kad degimo produktų emisijos neviršytų leidžiamų ribų. Dėl to, šilumos tiekimą galima būtų laikyti labiau socialine paslauga, o ne pelno siekiančiu verslu.
2015 metais bendrovė, siekdama mažinti šilumos kainas vartotojams, mažinti iškastinio kuro poreikį, aplinkos taršą bei poveikį klimato kaitai, didinti šilumos gamybos efektyvumą bei atsinaujinančių išteklių naudojimą, tęsė ir baigė modernizuoti sau priklausančius šilumos gamybos šaltinius "Inkaro", "Šilko" katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje. Įvykdėme net tris stambius biokuro katilų statybos projektus, kurie jau 2015 metais leido daugiau nei 20 proc. sumažinti šilumos kainas vartotojams.
Taip pat 2015 metais aktyviai viešinome problemas, iškylančias dirbant su nepriklausomais šilumos gamintojais. Siekdami jas išspręsti, inicijavome susitikimus su valdžios, reguliuojančiųjų institucijų ir nepriklausomų šilumos gamintojų atstovais. Rezultatas – į mūsų išsakytas problemas ir siūlomus jų sprendimo būdus atsižvelgiama tobulinant teisinę šilumos supirkimo bei prisijungimo prie tinklų reguliavimo aplinką.
Skatindama visuomenės pažangą, bendrovė ir toliau rėmė akademinę bendruomenę, bendradarbiavo su Kauno technologijos universitetu, Lietuvos energetikos institutu bei kitomis mokslo institucijomis.
Šioje ataskaitoje pateikiame informaciją apie mūsų bendrovės per 2015 metus pasiektą pažangą, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus, taip pat apie mūsų bendrovės aplinkosaugos politiką bei rodiklius.
AB "Kauno energija" savo veikloje ketina ir toliau laikytis socialiai atsakingos veiklos principų, leidžiančių išlikti patikima ir atsakinga bendrove.
Rimantas Bakas AB "Kauno energija" generalinis direktorius
Socialinę atsakomybę suvokiame kaip:
Bendrovės vykdomos socialinės atsakomybės politikos pagrindą sudaro šios pagrindinės atsakingos veiklos įgyvendinimo sritys:
Vizija – moderni, efektyvi, konkurencinga ir pridėtinę vertę akcininkams kurianti įmonių grupė, veikianti šilumos ir elektros gamybos, šilumos ir karšto vandens tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, turto nuomos srityse. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nuostatas.
Misija – Kauno miesto ir rajono bei Jurbarko miesto vartotojams patikimai tiekti kokybišką šilumą bei karštą vandenį, teikti kitas su šilumos ir karšto vandens tiekimu susijusias paslaugas.
Vertybės, kuriomis Bendrovė vadovaujasi savo veikloje:
socialinis atsakingumas atsakomybė prieš vartotojus už patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą bei už kokybišką pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą mažiausiomis sąnaudomis;
konkurencinga šilumos gamyba, leidžianti sumažinti tiekiamos šilumos kainą vartotojams;
Ekonominį atsakingumą Bendrovė suvokia kaip ekonominės naudos vartotojams bei akcininkams kūrimą. Šią naudą Bendrovė kuria nuosekliai mažindama šilumos gamybos savikainą, šilumos tiekimo kaštus bei šilumos nuostolius tinkluose. Gamybos savikainos, tiekimo kaštų bei nuostolių mažinimas leidžia mažinti galutinę šilumos kainą, o tai yra tiesioginė ekonominė nauda vartotojams. Taip pat tai yra ir tiesioginė ekonominė nauda akcininkams, kadangi kaštų mažinimas leidžia pasiekti geresnių įmonės ekonominių – finansinių rezultatų.
Siekdama sumažinti šilumos gamybos sąnaudas bei šilumos kainą vartotojams, didžiąją dalį investicijų 2015 metais Bendrovė skyrė nuosavų šilumos gamybos šaltinių modernizavimui užbaigti. Šiuose šilumos gamybos šaltiniuose buvo įdiegti biokuru kūrenami vandens šildymo katilai, kurie 2015 m. leido daugiau nei 20 proc. sumažinti šilumos kainą miestiečiams. Gyventojai bei organizacijos per 2015 m. dėl pradėjusių veikti šių katilų sutaupė apie 15 mln. eurų, kurių jiems nereikėjo sumokėti už suvartotą šilumą. 2015 metais Bendrovė pabaigė vykdyti šiuos šilumos gamybos šaltinių modernizavimo projektus:
Vykdant šį projektą Šilko katilinėje įrengtas 8 MW biokuro vandens šildymo katilas ir 4 MW kondensacinis ekonomaizeris. Projekto darbai pradėti 2014 m. birželio mėn., 2015 m. vasario 6 d. gauta Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, kad sumontuoti nauji įrenginiai atitinka projektų, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Bendra projekto vertė – 2,327 mln. Eur, iš jų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama – 1,154 mln. Eur;
Nuotr.: naujasis vandens šildymo katilas ir kondensacinis ekonomaizeris "Šilko" katilinėje
Nuo 2000–ųjų metų "Inkaro" katilinė buvo užkonservuota ir šilumos negamino. Projekto metu katilinėje instaliuoti du po 8 MW galios biokuru kūrenami vandens šildymo katilai su 4 MW galios dūmų kondensaciniu ekonomaizeriu (bendra galia 20 MW). Rangos sutartis katilinės rekonstrukcijai pasirašyta 2014 m. rugpjūčio 5 d., o 2015 m. vasario 17 d. gauta Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, kad sumontuoti nauji įrenginiai atitinka projektų, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Projekto vertė 5,709 mln. Eur, iš jų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama – 1,738 mln. Eur. Per 2015 m. šiais įrenginiais pagaminta 140,5 tūkst. MWh šilumos.
Nuotr.: vienas iš naujųjų biokuro katilų ir atnaujintas "Inkaro" katilinės pastatas
Šio projekto vykdymo metu Petrašiūnų elektrinėje garo katilas BKZ Nr. 1 pakeistas į du naujus biokurą deginančius vandens šildymo katilus, kurių bendra galia yra apie 24 MW šiluminės galios. Taip pat įrengtas 6 MW šiluminės galios kondensacinis ekonomaizeris. Bendra naujų įrenginių šiluminė galia yra apie 30 MW. Projekto darbai pradėti 2014 m. pavasarį, o 2015 m. vasario 17 d. gauta Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, kad sumontuoti nauji įrenginiai atitinka projektų, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Bendra projekto vertė 6,298 mln. Eur. Iš jų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama – 1,523 mln. Eur. Per 2015 m. šiais įrenginiais pagaminta 189,8 tūkst. MWh šilumos.
Nuotr.: naujieji vandens šildymo katilai ir biokuro paėmimo įrenginiai Petrašiūnų elektrinėje
Taip pat 2015 m. Bendrovė įvykdė ir vieną biokuro įrenginių diegimo projektą, kuris buvo iš dalies finansuotas Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo (LAAIF):
Projekto vykdymo metu vietoje nusidėvėjusio, nuo 1959 metų veikusio vandens šildymo katilo, pastatytas naujas 9 MW galios vandens šildymo katilas, prijungiant jį prie 2013 metais pastatytos biokuru kūrenamos pakuros. Rangos darbų sutartis pasirašyta 2015 m. liepos 24 d. Katilas oficialiai paleistas 2015 m. gruodžio 10 dieną. Projektui buvo skirta daugiau nei 150 tūkst. eurų parama pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2014 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę "Biokuro katilų įrengimas, pakeičiant nusidėvėjusius biokuro katilus naujais". Visa projekto "Šilko katilinės rekonstrukcija keičiant nusidėvėjusį biokuro katilą nauju" vertė – 0,7 mln. eurų.
Nuotr.: naujas biokuru kūrenamas vandens šildymo katilas keliamas per katilinės stogą ir sumontuotas vietoje
Visų šių įvykdytų investicinių projektų rezultatas – apie 20 proc. sumažėjusi šilumos kaina Bendrovės šilumos vartotojams. Kaip jau minėta, dėl šių įvykdytų investicijų (taip pat ir dėl šiltesnių orų bei šiek tiek pigesnio kuro) per 2015 metus bendrovės tiekiamos šilumos vartotojai sutaupė daugiau nei 15 mln. eurų.
Bendra visų naujai įrengtų AB "Kauno energija" biokurą naudojančių įrenginių galia su dūmų kondensaciniais ekonomaizeriais sudaro 72 MW. Tai sudaro apie 25 proc. vidutinio šildymo sezono galios poreikio Kauno m. integruotame tinkle.
Pabrėžtina, kad jokia kita Lietuvos šilumos tiekimo įmonė per vienerius metus nėra padariusi tokio proveržio, t. y. įdiegusi tiek naujų šilumos gamybos iš biokuro įrenginių galių. Jais Bendrovė pradėjo pigiausiai Kaune gaminti šilumą, tuo priversdama ir NŠG sumažinti savo gaminamos šilumos kainą.
Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas leidžia Bendrovei mažinti šilumos tiekimo nuostolius ir didinti šilumos tiekimo patikimumą.
Vidutinis Bendrovei priklausančių magistralinių vamzdynų amžius yra apie 30 metų. Kasmet hidraulinių bandymų metu išaiškinama daugiau nei 200 silpnų vietų, kuriose gali įvykti trūkiai. Nustačius defektus, operatyviai vykdomi jų šalinimo (remonto) darbai. Jų modernizavimą sąlygoja lėšų trūkumas. Norint sumažinti šilumos tiekimo sistemos amžių, būtina per metus rekonstruoti daugiau kaip 13,5 km. tinklų, o būtinos investicijos tam sudarytų apie 6 mln. Eur kasmet.
Labiausiai susidėvėjusiose vietose magistraliniai šilumos tiekimo tinklai rekonstruojami, panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Rekonstruotose šilumos tiekimo tinklų magistralių atkarpose sumontuojami nauji pramoniniu būdu (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale) izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai. Rekonstruotose atkarpose šilumos nuostoliai lieka itin maži (technologinio lygmens), o patys vamzdynai nebekelia trūkio grėsmės ir užtikrina patikimą šilumos tiekimą vartotojams, o vamzdynų trūkių grėsmė sumažinama iki minimumo, tuo užtikrinamas saugus bei patikimas šilumos tiekimas vartotojams.
2015 m. balandžio 29 d. Bendrovėje vyko išvažiuojamasis LR Seimo Energetikos komisijos posėdis, kurio metu buvo pristatyti šilumos ūkio pasikeitimai, pradėjus Kaune šilumos gamybai naudoti biokurą. Be LR Seimo narių – komisijos pirmininko Kęstučio Daukšio, Vydo Gedvilo, Lino Balsio ir Ričardo Sargūno – posėdyje dalyvavo ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, vicemeras Povilas Mačiulis, miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas, valdybos pirmininkas Virginijus Ramanauskas, AB "Kauno energija" vadovai bei kiti energetikos ir miškininkystės specialistai.
Susitikime komisijai ir miesto vadovams buvo pristatytas AB "Kauno energija" vystymas šilumos gamybos sektoriuje, konkurencijos didinimas jame, siekiant sumažinti šilumos kainą vartotojams. Buvo akcentuota, kad, 2003 metais privačiam investuotojui pardavus Kauno termofikacinę elektrinę, AB "Kauno energija" tapo vienintele šilumos tiekimo bendrove Lietuvoje, neturinčia savo pagrindinio šilumos gamybos šaltinio. Taip pat buvo aptarta ir dabartinė biomasės energetikos situacija Lietuvoje bei konkrečiai Kaune, Lietuvos miškų resursai, taip pat pagrindiniai biokuro deginimo energetikoje aplinkosaugos aspektai.
2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė Kauno miesto savivaldybėje surengė seminarą "Centralizuoto šilumos tiekimo privalumai ir specialiojo plano sprendiniai", į kurį buvo sukviesti nekilnojamojo turto vystytojai ir projektuotojai, kuriems buvo pristatyti miestų aprūpinimo šiluma specialiųjų planų sudarymo principai bei sprendiniai, daugiabučių namų modernizavimo ir centralizuoto šilumos tiekimo vystymo planų darna bei naujos centralizuoto šilumos tiekimo galimybės ir privalumai.
Pranešimus apie aprūpinimo šiluma specialiųjų planų sudarymo principus, apie miesto savivaldybės poziciją apsirūpinimo šiluma klausimu apie daugiabučių namų modernizavimo ir CŠT vystymo planų darną skaitė Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros doc. dr. Juozas Gudzinskas, Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Čekauskas, Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Ramūnas Gatautis.
Seminaro dalyvius itin sudomino galimybės patiems reguliuoti šilumos suvartojimą, galimybė pastatuose įrengti kolektorines šildymo sistemas, mažos galios modulius, kurie leidžia ne tik patiems reguliuoti patalpų oro temperatūrą, bet ir turėti individualią apskaitą, patiems ruošti karštą vandenį.
2015 metų spalio 7 d. į savo organizuojamas "Industrijos dienas" bendrovę pakvietė Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto studentų atstovybė. "Industrijos dienos" – tai visiškai nauja, kokybiška bei abipusę naudą teikianti platforma tarp studentų ir verslo sektorių. AB "Kauno energija" atstovai buvo pakviesti pristatyti bendrovę ir jos veiklą seminaro metu bei paprašyta surengti ekskursiją po bendrovės šilumos gamybos objektus.
2015 m. lapkričio 2 d. Bendrovėje vyko Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – BETA) organizuotas susitikimas su daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo administratoriais, statybos darbų rangovais ir kitais proceso dalyviais, kuriame buvo aptarti aktualūs projektų įgyvendinimo klausimai. Susitikime dalyvavo Aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matonienė, BETA direktorius Valius Serbenta, kiti BETA specialistai, Europos investicijų banko, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Šiaulių banko, Viešųjų investicijų plėtros agentūros atstovai, daugiabučių atnaujinimo projektų administratoriai ir rangovai iš Kauno, Raseinių, Alytaus, Prienų ir kitų aplinkinių regionų. Susitikimo metu buvo kalbama apie valstybės paramos teikimo atnaujinimo projektams klausimus. Susitikime dalyvavęs AB "Kauno energija" generalinis direktorius dr. Rimantas Bakas akcentavo, kad bendrovė taip pat yra labai suinteresuota daugiabučių atnaujinimo procesu. Generalinis direktorius paminėjo, kad pati Bendrovė aktyviai prisideda prie išlaidų energijai mažinimo, daugiau nei 20 proc. sumažinusi savo tiekiamos šilumos kainas, taip pat pristatė informaciją apie Bendrovės investicijas, leidusias per pastaruosius trejetą metų ženkliai sumažinti šilumos kainas, taip pat apie vartotojų galimybes individualiai reguliuoti šilumos suvartojimą savo butuose, įsidiegiant individualaus reguliavimo įrenginius.
2015 m. lapkričio 10 d. AB "Kauno energija" patalpose įvyko Bendrovės inicijuotas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, NŠG ir Bendrovės atstovų susitikimas, kuriame Bendrovė viešai iškėlė problemas, su kuriomis susiduria šilumos tiekimo įmonės, pirkdamos šilumą iš NŠG. Susitikime buvo gana aštriai diskutuota apie tai, kad šilumos tiekėjai, privalomai supirkdami šilumą iš NŠG, susiduria su dažnais šilumos tiekimo trikdžiais, kurie, savo ruožtu, atsiliepia tiek vartotojams, tiek ir šilumos tiekimo tinklo būklei. Dėl netolygaus biokuro šaltinių išsidėstymo ir veikimo tinklų būklė blogėja, o už jos gerinimą, už tinklų eksploataciją ir atnaujinimą atsakingi yra vien tik šilumos tiekėjai.
Kita problema – šilumos tiekėjai įstatymų nustatyta tvarka yra priversti nemokamai teikti NŠG šaltinių rezervavimo paslaugą, nepaisant to, kad dėl jos Bendrovė patiria realius kaštus. Tuo tarpu NŠG tokios atsakomybės neturi.
Susitikime dalyvavę Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovai – Vyriausioji patarėja Medeina Augustinavičienė, Šilumos skyriaus vedėja Vilma Skinderytė, Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus vedėjas Matas Taparauskas sakė, kad Komisija supranta šilumos tiekėjų keliamą problematiką ir, savo ruožtu, atsižvelgs į ją, tobulinant šilumos supirkimo iš NŠG tvarką.
Bendrovės atstovai yra nuolat kviečiami dirbti Kauno technologijos universiteto Energijos inžinerijos krypties studijų programų rengimo komitetuose ir išorinio bei savęs vertinimo grupėse. Dirbdami šiuose komitetuose ir grupėse, Bendrovės atstovai analizuoja programų tikslus ir studijų siekinius, mokymo planų sandarą, personalo tinkamumą, materialinę bazę, studijų procesą ir vertinimą, taip pat programos vadybą. Atlikdami išorinį ir savęs vertinimą, komitetai teikia rekomendacijas programų struktūrai ir vykdymo procesui gerinti, siekiant patenkinti darbdavių poreikius bei atitikti nacionalinių ir Europos teisės aktų reikalavimus aukštojo mokslo srityje.
Bendrovė kartu su Lietuvos energetikos institutu dalyvauja projekte READY ("Resource efficient cities implementing advanced smart city solutions" ("Efektyviai išteklius naudojantys miestai, diegiantys sumanius sprendimus"), kuriam paramą skyrė Europos Komisija. Projekte dalyvauja 23 įmonės iš Danijos, Švedijos, Austrijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Projektas bus vykdomas iki 2022 m., pritaikant naujausias energijos vartojimo efektyvumo priemones Kauno mieste.
Be to Bendrovė dalyvauja Europos Komisijos remiamuose "Green Light" bei "Motor Challenge" programose, kurių tikslas – efektyvus energijos vartojimas apšvietimo ir siurblių eksploatavimo sistemose.
2015 m. Bendrovė pradėjo dalyvauti Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos inicijuotame šilumos gamybos ir šilumos perdavimo veiklų atskyrimo įtakos vertinime šilumos kainai ir tiekimo patikimumui. Tyrimo tikslas – nustatyti Nacionalinės Energetinės Nepriklausomybės Strategijoje patvirtintos 2012 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-2133 ir atnaujinamos Nacionalinės Energetikos Strategijos Projekte numatytų šilumos gamybos ir šilumos perdavimo (įskaitant pardavimą) veiklų atskyrimo principų diegimą Lietuvos šilumos ūkyje.
Tyrimo vykdymo metu Bendrovė sudarė sąlygas organizuoti sutikimą su savo atstovais dėl dokumentų ir informacijos pateikimo finansiniais, ekonominiais ir techniniais klausimais.
2015 metų pabaigoje Bendrovė pradėjo dalyvauti ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) rengiamoje studijoje "Šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių įrengimo centralizuotai šiluma ir (ar) vėsuma aprūpinamų gyvenamųjų namų vidaus šildymo ir (ar) vėsinimo sistemose techninių ir ekonominių galimybių vertinimas". Studijoje nagrinėjami šilumos apskaitos prietaisų diegimo daugiabučiuose namuose, kuriems šiluma tiekiama centralizuoto šilumos tiekimo sistemomis, techniniai variantai, ekonominis racionalumas ir įtaka vartotojų elgsenai.
Taip pat Bendrovė 2015 metais pradėjo dalyvauti ir LEI atliekamame "Savivaldos lygiu įgyvendinamų darnios energetikos priemonių efektyvumo tyrime", kurio viena iš sričių yra pastatų atnaujinimo (modernizavimo) efektyvumo tyrimas. Įmonė dalyvauja tyrime teikdama įvairius 2004 – 2015 metų šilumos suvartojimo pastatuose duomenis.
Bendrovė 2015 pradėjo ir pasirengimą bendradarbiavimui su Vytauto Didžiojo universitetu. Buvo rengiama sutartis, pagal kurią šalys turėjo įsipareigoti sudaryti sąlygas viena kitai pasinaudoti savo turima infrastruktūra, kūrybiniais bei organizaciniais ištekliais bendriems projektams įgyvendinti ir renginiams organizuoti. Sutartis taip pat numatys ir bendradarbiavimą, organizuojant mokomąsias VDU studentų praktikas, meistriškumo pamokas, siekiant įtvirtinti įgytų žinių pritaikomumą.
Kaip ir kasmet, 2015 m. Bendrovė dalyvavo ir Kauno technologijos universiteto organizuojamose "Karjeros dienose". Bendrovės darbuotojai nuolat pasakojo studentams apie tai, kokią veiklą vykdo AB "Kauno energija", kokias funkcijas atlieka joje dirbantys inžinieriai, katilinių operatoriai, elektrikai, informacinių technologijų bei kitų sričių specialistai, taip pat pristatė praktikos bei įsidarbinimo galimybes.
Bendrovė, siekdama gerinti paslaugų ir vartotojų aptarnavimo kokybę, tobulina paslaugas, padedančias taupyti vartotojų laiką ir išlaidas.
Bendrovei labai svarbu, kad vartotojai galėtų paprasčiau ir patogiau atsiskaityti už šilumą. Todėl 2015 metais ir toliau plėtota elektroninių sąskaitų teikimo paslauga. Elektronines sąskaitas vartotojai gauna vidutiniškai 5-7 dienomis anksčiau, gali patogiau deklaruoti karšto vandens rodmenis, gali apmokėti už suvartotą šilumą prie elektroninės bankininkystės sistemų prisijungdami per bendrovės el. paslaugų sistemą, gali mokėti už keletą objektų. 2015 metais šia paslauga naudojosi apie 15 proc. buitinių šilumos vartotojų ir daugiau kaip 65 proc. juridinių asmenų.
Siekdama, kad vartotojai kuo geriau suprastų centralizuoto šilumos tiekimo naudą ir privalumus, kad kuo geriau suprastų šilumos tiekimo sektoriuje vykstančius teisinius, politinius ir ekonominius procesus bei, siekdama didinti vartotojų pasitikėjimą, AB "Kauno energija" nuolat išsamiai informuoja vartotojus apie bendrovės veiklą. Bendrovė informuoja vartotojus apie šilumos kainų kitimą, apie vykdomus šilumos gamybos šaltinių ir tiekimo tinklų modernizacijos projektus, apie teisinės bazės pokyčius, apie galimybes sumažinti sąskaitas už šilumą sumažinant jos vartojimą, renovuojant pastatus ir t.t. Vartotojų informavimui pasirenkamos įvairios formos bei informavimo kanalai.
2015 metais bendrovės veikla buvo viešinama šiais būdais ir kanalais:
2015 metais buvo parengtas leidinys apie Bendrovės 2014 metų rezultatus, kuris buvo platinamas Bendrovės akcininkams, šilumos vartotojams, valdžios institucijoms, Bendrovės verslo partneriams ir t. t.
2015 metų birželio 30 dieną Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus paskelbtoje Savivaldybių valdomų įmonių skaidrumo vertinimo ataskaitoje AB "Kauno energija" įvertinta kaip teikianti daugiausiai informacijos apie metinius biudžetus, gautas pajamas, sumokėtus mokesčius, vadovų bei darbuotojų atlyginimus. Už šios informacijos viešinimą Bendrovė įvertinta maksimalia 100 balų suma. Bendrame reitinge pagal informacijos viešinimą Bendrovė užėmė 8 vietą iš 282 vertintų įmonių.
AB "Kauno energija" yra vertybinių popierių biržoje AB Nasdaq Vilnius listinguojama bendrovė ir vadovaujantis LR Vertybinių popierių įstatymu nustatyta tvarka skelbia biržos informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje apie kiekvieną esminį įvykį, atskleidžiant esminio įvykio pobūdį ir trumpą turinį.
Siekdama betarpiškai informuoti vartotojus apie Bendrovės veiklą ir atsakyti į jiems rūpimus klausimus, periodiškai rengiami susitikimai su vartotojais. 2015 metais vyko 3 susitikimai, kuriuose vartotojai buvo informuoti apie šilumos kainos mažėjimą dėl bendrovės vykdomų projektų, apie šilumos taupymo galimybes, atsakyta į bendrus, didesnei daliai vartotojų aktualius karšto vandens cirkuliacijos, šilumos punktų priežiūros, šilumos bei karšto vandens apskaitos klausimus. Susitikimuose su vartotojais dalyvavo ir
visuomeninių judėjimų, Bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariai bei Kauno miesto savivaldybės atstovai.
Savo socialinį atsakingumą darbuotojų atžvilgiu Bendrovė įgyvendina laikydamasi Darbo kodekso, Etikos kodekso ir kitų įstatymų nuostatų, laiku ir teisingai mokėdama darbo užmokestį, laikydamasi vidaus darbo tvarkos taisyklių ir kitų vidinių dokumentų nuostatų.
Bendrovėje veikia darbo tvarkos taisyklės, kurių tikslas – apibrėžti bendrovės darbo tvarką, drausmę, darbo ir poilsio laiką, darbo apmokėjimą, konfidencialią informaciją, darbuotojų saugos, sveikatos ir darbo elgesio reikalavimus.
Darbuotojai bendrovėje taip pat laikosi ir darbuotojų etikos kodekso, kuris apibrėžia darbuotojų elgesio principus bei etikos normas ir padeda užtikrinti jų laikymąsi. Kodeksas nurodo, kaip bendrovės darbuotojai turi dirbti ir elgtis darbovietėje tiek vietos, tiek kitų darbuotojų atžvilgiu, kaip turi elgtis viešumoje, bendrauti su vartotojais ir kitomis išorinėmis interesų grupėmis.
AB "Kauno energija" veikia ir darbdavio bei darbuotojų atstovų pasirašyta kolektyvinė sutartis, kuri nustato darbo, darbo užmokesčio, socialines, ekonomines ir profesines sąlygas bei garantijas, kurios nėra reglamentuojamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų, bet užtikrinančios ir pagerinančios darbuotojų darbo, ekonomines ir socialines sąlygas.
Kolektyvines sutartis Lietuvoje turi tik apie 8 proc. didesniųjų įmonių. AB "Kauno energija" didžiuojasi esanti viena iš jų. Sutartis galioja visiems bendrovės darbuotojams.
Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos bendrovės darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos. Pagal 2013 m. sausio 28 d įsigaliojusią. Kolektyvinę sutartį:
1.1. 5-erius metus − 1 kalendorinė diena;
1.2. nuo 6 iki 10 metų − 2 kalendorinės dienos;
1.3. daugiau nei 10 metų − 3 kalendorinės dienos;
1,4. kiekvienus paskesnius 5 metus virš 10 metų − 1 kalendorinė diena;
darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į Bendrovę darbdavių susitarimu, t. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje.
Darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos dėl šeimyninių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių.
Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas:
4.1. sukūrus šeimą − 3 kalendorinių dienų;
4.2. mirus artimajam (vienam iš tėvų ar sutuoktinių tėvų, sutuoktiniui, broliui, seseriai, dukrai, sūnui ar teisėtam globotiniui, anūkui, anūkei) − 3 kalendorinių dienų;
4.4. darbuotojo dukros, sūnaus ar teisėto globotinio jungtuvių proga − 3 kalendorinių dienų;
4.5. darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, suteikiama laisva pirmoji mokslo metų diena.
Darbuotojams, laikantiems stojamuosius egzaminus į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas ir sėkmingai jose besimokantiems, kai jų pasirinkta specialybė atitinka Bendrovės interesus bei atliekamą darbą, įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos apmokamos mokymosi atostogos, mokant 50 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
Darbdavys įsipareigoja:
6.1. sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimui ir prireikus reabilitaciniam gydymui, teikti nemokamas paslaugas Bendrovės darbo sveikatos punkte;
6.2. mirus darbuotojui, skirti dviejų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirbo) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas. Išmoka skiriama laidojusiam asmeniui;
6.3. mirus darbuotojo artimajam (tėvui, motinai, vaikui ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas;
6.4. gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už kiekvieną vaiką;
6.5. sukūrus šeimą, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką;
6.6. darbuotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų iki 16 metų amžiaus, našliui (našlei) ir nesusituokusiems asmenims, kurie vieni augina vieną ar daugiau vaikų, jei jie mokosi vidurinėse mokyklose iki 19 metų amžiaus, o besimokančių aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų dieniniuose skyriuose iki 21 metų amžiaus, arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba mažesnis nei 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, kartą metuose skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal prašymo pateikimo datą;
6.7. 40-mečio, 50-mečio ir 60-mečio proga darbuotojams už gerą darbo pareigų vykdymą padalinio vadovo teikimu, turintiems nuo 15 iki 20 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje, skirti 25 procentų, o virš 20 ties metų nepertraukiamą darbo stažą − skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;
6.8. kitais atvejais, kai būtina materialinė parama (patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių bei kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių) skirti šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu iki 580 eurų išmoką;
6.9. darbuotojui sunkiai susirgus ar įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, skirti iki 5 Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu;
6.10. Lietuvos energetikų dienos ir Bendrovės jubiliejinių sukakčių proga nusipelniusiems darbuotojams skirti iki 145 eurų piniginę dovaną.
Bendrovės darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, bendrovės Kolektyvinę sutartį, premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno skiria bendrovės darbuotojams premijuoti.
Bendrovė didelę svarbą teikia saugios darbo aplinkos kūrimui. Bendrovėje yra sudarytos sąlygos profilaktiniam darbuotojų sveikatos tikrinimui ar reabilitaciniam gydymui, teikiamos nemokamos paslaugos bendrovės darbo sveikatos punkte. 2015 metais privalomas profilaktinis sveikatos tikrinimas buvo atliktas 255 darbuotojams. Taip pat 95 bendrovės darbuotojams buvo atlikta nemokama akių ligų profilaktinė patikra.
Rizikos veiksnių veikiami darbuotojai bendrovės lėšomis kasmet skiepijami nuo gripo, erkinio encefalito. 2015 metais nuo gripo paskiepyti 106 darbuotojai, nuo erkinio encefalito – 171. Esant būtinybei darbuotojams laiku ir nemokamai išduodama speciali apranga, avalynė ir kitos asmeninės apsaugos priemonės.
Bendrovėje sudaromos prevencinės priemonės, skirtos išvengti nelaimingų atsitikimų, ekstremalių situacijų, avarijų, sutrikimų darbe, incidentų bei vykdoma jų įgyvendinimo kontrolė. Per 2015 metus nebuvo užfiksuotas nei vienas nelaimingas atsitikimas darbe.
Bendrovė palaiko darbuotojų būrimąsi į profesinę sąjungą ir su ja bendradarbiauja. Darbuotojų profesinė sąjunga stengiasi kelti bendrovės darbuotojų pasitikėjo bendrove lygį, skatina darbuotojų lojalumą bendrovei, didina darbuotojų įsitraukimą į bendrovės tikslų siekimą.
Bendrovė skiria lėšų ir remia darbuotojų kultūrinę, sportinę ir kitas kolektyvą vienijančias veiklas, kuriomis be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę naudotis visi darbuotojai. Organizuoja Bendrovės ir energetikos jubiliejinių bei kitų žymių datų paminėjimo šventes.
Darbuotojų profesinei sąjungai, esant poreikiui, skiriamos patalpos rengti susirinkimus, konferencijas. Bendrovės administracija deleguoja komandas dalyvauti energetikų profesinio meistriškumo varžybose.
AB "Kauno energija" darbuotojų profesinė sąjunga remia donorystės, sveikatos tikrinimo akcijas, rūpinasi, kad darbuotojai gautų įvairias nuolaidas prekėms bei paslaugoms ir t.t. AB "Kauno energija" darbuotojų profesinė sąjunga 2015 metais skyrė 570 eurų onkologinėmis ligomis sergantiems bendrovės darbuotojams iš jai pervesto 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
Bendrovė skiria lėšas kryptingam darbuotojų ugdymui ir jų kvalifikacijos kėlimui. Darbuotojai kiekvienais metais skatinami dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose, mokymuose ir konferencijose. Profesinių mokymų metu darbuotojai atnaujina savo darbui privalomas žinias ir gauna reikiamus kvalifikacinius pažymėjimus bei atestatus. Visa tai leidžia užtikrinti didesnės vertės vartotojams, partneriams ir visuomenei kūrimą.
2015 m. konferencijose ir seminaruose dalyvavo 75 darbuotojai. Bendrovės darbuotojai įgijo žinių teisės, mokesčių, viešųjų pirkimų ir kitose srityse. Profesiniuose mokymuose dalyvavo 257 darbuotojai, kuriuos baigus darbuotojams išduodami specialius darbus atlikti leidžiantys pažymėjimai.
Šiuo metu bendrovėje dirba 14 darbuotojų studijuojančių universitetuose ir kolegijose, sėkmingai jose besimokantiems, kai jų pasirinkta specialybė atitinka Bendrovės interesus bei atliekamą darbą, įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos apmokamos mokymosi atostogos, mokant 50 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio ir esant poreikiui sudaromas lankstus darbo grafikas.
Kiekvienų metų pradžioje bendrovėje organizuojami darbuotojų susirinkimai. Juose aptariami praėjusių metų veiklos rezultatai ir kitų metų planai, jų metu darbuotojai, pasiekę geriausių rezultatų per praėjusius metus, apdovanojami padėkos raštais ir, esant galimybei, piniginėmis dovanomis.
Tradiciškai kiekvienais metais paminima balandžio 17–oji – Energetikų diena. Šios šventės metu taip pat pagerbiami ir apdovanojami nusipelnę darbuotojai.
Taip pat bendrovėje atgaivinta tradicija švęsti šv. Kalėdas. 2015 metais bendrovės kalėdiniame vakare dalyvavo apie 200 darbuotojų. Renginyje koncertavo atlikėja J. Miliauskaitė.
Pagrindinis bendrovės šios srities pasiekimas – dėl įvykdytų investicijų į biokuro katilines per 2015 metus daugiau nei 20 proc. sumažinta šilumos kaina vartotojams. Dėl sumažėjusios šilumos kainos per 2015 metus kauniečiai sutaupė daugiau nei 15 mln. eurų, kurių jiems nereikėjo sumokėti už šilumą.
Kaip ir kasmet, 2015 metais bendrovė skyrė nemažą dalį lėšų (92 tūkst. eurų) įvairiems labdaros ir paramos projektams. Iš jų – 89 tūkst. eurų VšĮ "Žalgirio krepšinio centrui", vykdant 2014 m. lapkričio 12 d. bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą.
Bendrovė, vykdydama savo veiklą, siekia taupiai naudoti gamtos išteklius, diegti mažiau taršias technologijas, vadovautis aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias neigiamą įtaką aplinkai.
Bendrovėje organizuotas veikloje susidarančių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams, t. y. įmonėms, turinčioms atliekų tvarkymo licencijas. 2015 metais perduota perdirbti 0,3289 tonos elektros ir elektronikos įrangos atliekų, 850,248 tonos pelenų, 364,050 tonos statybinio laužo, 0,860 tonos naudotų padangų, 0,150 tonos dienos šviesos lempų.
Bendrovė pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių ištekančios nuotekos neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose.
Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija, turinti aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą, pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmetami teršalai į atmosferą neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose. Bendrovės "Šilko", Ežerėlio, Girionių, Noreikiškių katilinėse, o nuo 2015 m. ir "Inkaro" katilinėje bei Petrašiūnų elektrinėje deginamas biokuras, taip mažinant atmosferos taršą. Žemiau pateiktoje 5 lentelėje yra pateiktas 2015 metais iš bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2011–2014 metais.
| Išmesta per metus, t |
Kietosios dalelės |
Azoto oksidai |
Anglies monoksidas |
Sieros dioksidas |
Angliavan deniliai |
Vanadžio pentoksidas |
Kiti teršalai |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 43,5783 | 203,6775 | 904,8513 | 193,3228 | 20,1586 | 0,0000 | 0,2818 |
| 2014 m. | 23,613 | 154,570 | 534,443 | 47,158 | 16,294 | 0,0000 | 0,440 |
| 2013 m. | 10,5967 | 101,3197 | 299,6656 | 5,0747 | 14,9647 | 0,0000 | 0,770 |
| 2012 m. | 7,6130 | 54,3160 | 135,1510 | 6,0280 | 1,2080 | 0,0000 | 0,4397 |
| 2011 m. | 7,2641 | 57,0909 | 125,3107 | 6,1983 | 3,0555 | 0,0000 | 0,4397 |
Noreikiškių, "Šilko", Ežerėlio, Girionių ir "Inkaro" katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje dūmams išvalyti nuo kietųjų dalelių įrengti ciklonai, jų darbo efektyvumas tikrinamas kiekvienais metais. Bendrovė dalyvauja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų prekybos sistemoje. Šiai sistemai priskiriami apyvartiniai taršos leidimai (ATL) skiriami Petrašiūnų elektrinei, "Šilko", "Pergalės", Garliavos, Jurbarko katilinėms ir Noreikiškių katilinei su kogeneracine jėgaine.
Bendrovė vykdo žaliuosius pirkimus, kai tiekėjai turi vykdyti vieną ar kelis aplinkosaugos reikalavimus, įtrauktus į viešojo pirkimo sąlygas. 2015 m. tokių pirkimų buvo įvykdyta už 53 tūkst. eurų.
Per metus AB "Kauno energija" pristato vartotojams apie 1,4 mln. sąskaitų, todėl, siekdama mažinti popieriaus sunaudojimą ir taip tausoti gamtos išteklius, bendrovė nuolat ragina vartotojus pasirašyti elektroninių paslaugų teikimo sutartis.
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.