Quarterly Report • May 27, 2016
Quarterly Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
LITGRID AB
SUTRUMPINTOS TARPINĖS KONSOLIDUOTOSIOS IR BENDROVĖS 2016 M. KOVO 31 D. PASIBAIGUSIO TRIJŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPIO FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE (NEAUDITUOTOS), PATEIKIAMOS KARTU SU KONSOLIDUOTU TARPINIU PRANEŠIMU
| KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS | 3. |
|---|---|
| SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS | |
| SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITOS | 23 |
| SUTRUMPINTOS TARPINĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS | 24 |
| SUTRUMPINTOS TARPINĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS | 25 |
| SUTRUMPINTOS TARPINĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS | 26 |
| SUTRUMPINTŲ TARPINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS |
Konsoliduotas tarpinis pranešimas parengtas už 2016 metų pirmąjį ketvirtį.
| Pavadinimas Teisinė forma |
AB "Litgrid" (toliau – "Litgrid" arba Bendrovė) Akcinė bendrovė |
|---|---|
| Įregistravimo data ir vieta Įmonės kodas |
2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras 302564383 |
| Buveinės adresas | A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius |
| Telefonas | +370 5 278 2777 |
| Faksas | +370 5 272 3986 |
| El. paštas | [email protected]; www.litgrid.eu |
"Litgrid", Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO), palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. "Litgrid" atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. "Litgrid" įgyvendino strateginius tarptautinių jungčių "NordBalt" (Lietuva - Švedija) ir "LitPol Link" (Lietuva - Lenkija) projektus. Siekdami įtvirtinti šalies energetinį savarankiškumą, puoselėjame atsakomybės, racionalios kūrybos ir dialogo kultūrą.
"Litgrid" misija – užtikrinti patikimą elektros energijos persiuntimą ir sudaryti sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje.
"Litgrid" vizija – visavertė Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką, kuriant galimybes konkurencingai ekonomikai.
"Litgrid" vertybės – bendradarbiavimas, pagarba, atsakomybė, profesionalumas, iniciatyvumas.
"Litgrid" strategija – šalies energetinės nepriklausomybės užtikrinimas kuriant vertę visuomenei.
"Litgrid", būdama Lietuvos elektros energetikos sektoriaus stuburu, ne tik atsako už sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, bet ir vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtintais ilgalaikiais tikslais. Svarbiausios Lietuvos PSO veiklos sritys ir atsakomybės – šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu režimu.
"Litgrid" aktyviai ir atsakingai veikia šiomis pagrindinėmis kryptimis:
Lietuvai tapus Europos elektros sistemos visaverte ir pilnateise dalyve, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grįstas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant sistemos dažnį. Siekiamas rezultatas yra Baltijos šalių sinchroninis sistemos darbas kontinentinės Europos tinkluose.
Lietuvos elektros rinkos integravimas į Baltijos šalių ir Skandinavijos elektros rinką, o vėliau – ir į bendrą Europos elektros rinką užtikrins skaidrią didmeninės elektros kainą, konkurenciją ir pasirinkimo laisvę visiems rinkos dalyviams bei lygiateisę prekybą elektra su kaimyninėmis Europos valstybėmis. Esant didelės elektros rinkos dalimi bus efektyviausiai panaudojama tinklų ir generacijos infrastruktūra bei užtikrinamas elektros tiekimo saugumas.
Lietuvos elektros perdavimo tinklas yra stipriai išplėtotas ir patikimai tenkina vartotojų elektros poreikius. Nuo 2015 m. pabaigos Lietuvos elektros sistema asinchroniškai veikiančiomis jungtimis sujungta su Švedija ir Lenkija ("LitPol Link" jungtis yra dvigrandė) ir 12 sinchroninių jungčių sujungta su Latvijos bei rytinių kaimyninių valstybių elektros sistemomis. Elektros jungtys su Švedija "NordBalt" ir Lenkija "LitPol Link" pirmą kartą sujungė Lietuvos elektros energetikos sistemą su Šiaurės ir Vakarų Europos elektros tinklais. "Litgrid" valdomas ir prižiūrimas elektros perdavimo tinklas sudaro galimybes prekiauti elektra tarp skirtingų energetikos sistemų, užtikrina priėjimą prie įvairiais energijos ištekliais turtingų elektros rinkų. Optimalios investicijos į šalies tinklą užtikrina naujų elektros generatorių integraciją, saugų elektros energijos perdavimą ir patikimą sistemos veikimą.
Nuo 2016 metų pradžios įprastu režimu dirba elektros jungtis "LitPol Link". Svarbiausias ir sudėtingiausias naujosios elektros jungties įrenginys – srovės keitiklių stotis. Keisdama įtampą iš kintamos į nuolatinę ir vėl į kintamąją, ši stotis užtikrina elektros perdavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų, veikiančių skirtingose sinchroninėse zonose.
"LitPol Link" jungties investicijos Lietuvoje sudarė 109 mln. eurų. Europos Komisija 2015 m. liepos mėnesį patvirtino 27 mln. eurų finansavimą "LitPol Link" projektui Lietuvos teritorijoje. Iš viso Europos Sąjungos lėšomis finansuota 31 mln. eurų investicijų į "LitPol Link".
Nuo 2016 m. vasario 18 d. elektros jungtis "NordBalt" dirba bandomuoju režimu (trial operations). Jungties darbas bandomuoju režimu skiriasi nuo normalaus jungties veikimo tuo, kad galimi jungties atsijungimai ir netolygus darbo grafikas. Pradėjus darbinę jungties eksploataciją jos planiniai atjungimai iš anksto skelbiami rinkos dalyviams.
Investicijos į "NordBalt" elektros jungtį Lietuvos pusėje sudarė 221 mln. eurų, iš kurių 65,5 mln. eurų finansavo Europos Sąjunga.
2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įtvirtintas strateginis uždavinys perorientuoti šalies elektros energetikos sistemą sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais. Visavertis Lietuvos elektros energetikos sistemos integravimas į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką, užtikrinant sistemos valdymo savarankiškumą, yra vienas strateginių "Litgrid" tikslų, kuriuos įgyvendinant ypatingai svarbus nacionalinių ir tarptautinių interesų supratimas, suderinimas, ir nuoseklus koordinavimas.
Iš visų nuo 1998 iki 2013 m. atliktų studijų, nagrinėjusių Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros sistemų sujungimo galimybes, 2014 m. pasirinktas sinchronizacijos scenarijus tiesiant infrastruktūros jungtis per Europos Sąjungos valstybių teritoriją. Šio kompleksinio projekto vertė įvardijama, priklausomai nuo detalių scenarijų, nuo 435 iki 1 071 mln. eurų.
2014 m. Baltijos šalių ir kontinentinės Europos tinklų elektros sistemų sujungimo sinchroniniam darbui projektas įtrauktas į Europos Komisijos Bendrojo intereso projektų sąrašą, o 2015 m. Europos Taryba įvardijo visų Europos energetinės sąjungos dimensijų svarbą užtikrinant energetinį saugumą. 2015 m. Europos Komisijos naujame Bendrojo intereso projektų (Projects of Common Interest, PCI) sąraše įtraukto šie projektai:
330 kV elektros perdavimo linija Kruonio HAE – Alytus;
Srovės keitiklis Alytuje ("LitPol Link" jungties projekto 2-asis etapas). Sprendimas dėl šio projekto įgyvendinimo bus priimtas išnagrinėjus veikiančios Lietuvos-Lenkijos elektros jungties išnaudojimą ir poveikį regiono elektros rinkos kainoms;
2015 metais atlikta naujosios elektros perdavimo linijos nuo naujos transformatorių pastotės Lietuvos elektros perdavimo tinkle iki Lenkijos sienos trasos nustatymo studija. Derinant veiksmus su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi PSE aptartas Lietuvos-Lenkijos valstybės sienos kirtimo taškas, jungties statybos galimybės.
Kompleksinis sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas apima daugybę techninių, inžinerinių ir informacinių technologijų sprendimų. Be tarptautinių susitarimų sinchronizacijai reikalingi ir vidiniai tinklo plėtros projektai, o kai kurie jų pradedami įgyvendinti šiemet.
Vienas tokių projektų – Ignalinos atominės elektrinės transformatorių pastotės rekonstrukcija. Šios pastotės eksploatacija pradėta 1981 metais, tai vienas didžiausių elektros perdavimo mazgų Rytų Lietuvoje. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę iš didžiulio elektros gamintojo ji virto vienu didžiausių elektros vartotoju dėl joje esančio branduolinio kuro ir būsimųjų branduolinio kuro saugyklų. Rekonstrukcijos metu bus keičiami visi pasenę pastotės įrenginiai, permontuojamos iš Latvijos ir iš Baltarusijos ateinančių elektros perdavimo linijų prijungimo vietos.
Planuojama, kad Ignalinos AE transformatorių pastotės rekonstrukcija truks iki 2020 metų pabaigos, o modernizuota pastotė bus visiškai paruošta sistemos sinchronizavimui su kontinentinės Europos tinklais.
Šalies sostinėje sutelkti pramonės ir paslaugų centrai lemia, kad Vilniuje augantis elektros vartojimas dabar sudaro trečdalį visos Lietuvos elektros galios poreikio. Šiuo metu didmiestis elektra aprūpinamas per aukštos įtampos elektros linijas, ateinančias iš Lietuvos elektrinės ir Baltarusijos. Siekiant užtikrinti patikimą elektros perdavimą Vilniui ir ruošiantis sinchronizuotis su Vakarų Europos tinklais bus stiprinama Vilniaus transformatorių pastotė ir statomos naujos elektros perdavimo linijos. Viena jų - nauja 330 kilovoltų (kV) elektros perdavimo linija planuojama nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus.
Siekiant sukurti bendrą Baltijos ir Šiaurės šalių rezervų, reguliavimo ir balansavimo rinką, "Litgrid" kartu su kitais Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriais suderino bendros Baltijos šalių reguliavimo ir balansavimo rinkos principus ir planą, kurį numatoma įgyvendinti iki 2017 m. pabaigos. Nuo 2015 m. vykdomas bendras Baltijos šalių elektros sistemų balansavimas (imbalance netting). Tai reiškia, kad trys elektros perdavimo sistemų operatoriai bendrai skaičiuoja Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemose susidarančius skirtumus tarp planuojamos ir faktiškai suvartojamos elektros energijos, ir taip efektyviau valdo elektros sistemų reguliavimo ir balansavimo kaštus. Per 2015 metus vien Lietuvoje tai leido sutaupyti 2,3 mln. eurų balansavimo elektros energijos kaštų. Baltijos ir Šiaurės šalių reguliavimo ir balansavimo rinkų integracija planuojama vykdyti 2018 – 2020 m.
2016 m. pirmojo ketvirčio vidutinė elektros kaina "Nord Pool" biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 37 Eur/MWh. Vidutiniškai 84 proc. per pirmus tris šių metų mėnesius suvartotos elektros buvo importuota.
Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorių "Litgrid", "Augstsprieguma tīkls" ir "Elering" pasirašyta tarptautinių elektros jungčių pralaidumo skyrimo rinkai taisyklės, užtikrinančios maksimalų tarptautinių jungčių pralaidumo prieinamumą rinkai.
"Litgrid" įgyvendinamų projektų žinomumas ir palaikymas tarptautiniu mastu užtikrinamas dalyvaujant tarptautinėse asociacijose – Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijoje (ENTSO-E) ir Centrinės Europos energetikos partnerių asociacijoje (CEEP).
ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity) vienija 41 elektros perdavimo sistemos operatorių iš 34 šalių, pagrindinės jos funkcijos – spręsti europinio masto perdavimo tinklų valdymo, plėtros, elektros rinkos klausimus, skatinti regioninį PSO bendradarbiavimą, teikti pasiūlymus Europos Komisijos rengiamiems teisės aktų projektams, rengti dešimties metų Europos perdavimo tinklo plėtros planą ir Tinklų kodeksus. "Litgrid" atstovai dalyvauja Sistemos valdymo, Sistemos plėtros, Rinkos, Tyrimų ir plėtros komitetuose bei juose suformuotose darbo grupėse. Veikla ENTSO-E siekiama atstovauti nacionalinius ir "Litgrid" interesus priimant europinius ar regioninius sprendimus, susijusius su sistemos valdymu, Lietuvos elektros infrastruktūros plėtros projektų planais ir įgyvendinimu, elektros rinkų sujungimo ir elektros perdavimo sistemų integracijos planais.
CEEP (Central Europe Energy Partners) nariai yra 26 organizacijos iš penkių Vidurio ir rytų Europos valstybių. Pagrindinis CEEP tikslas – remti naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių energetikos sektoriaus integraciją bendros ES energetikos ir energetinio saugumo politikos kontekste. Savo narystę CEEP "Litgrid" išnaudoja rengiant regionines pozicijas ES energetikos politikos klausimais, dalyvaujant partnerių rengiamuose energetikos ir pramonės forumuose, pristatant ir ieškant palaikymo svarbiausiems projektams.
2016 m. kovo 31 d. "Litgrid" įmonių grupę sudarė AB "Litgrid", UAB "Tetas" ir UAB "Tinklo priežiūros centras".
| Pavadinimas | UAB "Tetas" | UAB "Tinklo priežiūros centras" |
|---|---|---|
| Teisinė forma | Uždaroji akcinė bendrovė | Uždaroji akcinė bendrovė |
| Įregistravimo data ir vieta | 2005 12 08, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras |
2014 02 24, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras |
| Įmonės įsisteigimo šalis | Lietuvos Respublika | Lietuvos Respublika |
| Įmonės kodas | 300513148 | 303249180 |
| Buveinės adresas | Senamiesčio g. 102B, LT-35116, Panevėžys |
A. Juozapavičiaus g.13, LT-09311, Vilnius |
| Telefonas | +370 45 504 670 | +370 5 278 2766 |
| Faksas | +370 45 504 684 | +370 5 272 3986 |
| Veiklos pobūdis | Specializuotos transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų techninės priežiūros, remonto ir įrengimo paslaugos, testavimo ir bandymo darbai, energetikos objektų projektavimas |
Pasirengimas aukštos įtampos nuolatinės srovės elektros energetikos sistemos jungčių su Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemomis įrengimui, valdymui ir eksploatavimui |
| Įmonės veiklos šalis | Lietuva | Lietuva |
| "Litgrid" valdoma akcijų dalis | 100 proc. | 100 proc. |
Nuo 2016 m. balandžio 29 d. "Litgrid" dukterinės įmonės UAB "Tinklo priežiūros centras" pavadinimas – "Litgrid Power Link Service". Naujasis, tarptautinis pavadinimas atspindi įmonės strateginį siekį – tapti pripažintu aukštos įtampos nuolatinės srovės technologijų priežiūros paslaugų tiekėju Baltijos jūros regione.
"Litgrid" grupė 2016 m. kovo 31 d. taip pat valdė šių įmonių akcijas:
| Pavadinimas | "LitPol Link" Sp.z.o.o | UAB "Duomenų logistikos centras" |
UAB "Technologijų ir inovacijų centras" |
"Nord Pool" AS |
|---|---|---|---|---|
| Įmonės įsisteigimo šalis |
Lenkijos Respublika | Lietuvos Respublika | Lietuvos Respublika | Norvegijos karalystė |
| Buveinės adresas | ul. Wojciecha Gorskiego 9, 00-33 Warszawa, Lenkija |
Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius |
A. Juozapavičiaus g.13, LT-09311, Vilnius |
PO Box 121, NO-1325 Lysaker, Norvegija |
| Įmonės veiklos šalis |
Lietuva ir Lenkija | Lietuva | Lietuva | Norvegija, Švedija, Suomija, Danija, Lietuva, Latvija, Estija |
| "Litgrid" valdoma akcijų dalis |
50 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų |
20,36 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų |
0,01 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų |
2 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų bei rotuojantis valdybos narys |
Elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" įmonių grupė teikia šias paslaugas:
Elektros perdavimo paslauga – tai elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (330 ir 110 kV) elektros įrenginiais. Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų operatoriams. Elektros energijos perdavimas yra reguliuojama veikla.
Pagrindinė PSO veikla – valdyti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą.
Patikimam sistemos darbui palaikyti "Litgrid" iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines (galios rezervavimo) paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai staiga neplanuotai sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.
"Litgrid" užtikrina šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Balansavimo elektros energija – tai elektra, kuri yra suvartojama ar pagaminama nesilaikant sudarytų elektros vartojimo ar gamybos grafikų. "Litgrid" organizuoja prekybą balansavimo elektros energija, perka ir parduoda balansavimo elektros energiją, reikalingą šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti.
Reguliavimo elektros energija – PSO nurodymu nupirkta ir/ar parduota elektros energija, reikalinga šalies elektros vartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. "Litgrid" organizuoja prekybą reguliavimo elektros energija aukcione. Jame dalyvauja reguliavimo elektros tiekėjai ir kitų šalių perdavimo sistemų operatoriai, turintys technines galimybes operatyviai keisti elektros gamybos ir vartojimo režimus ir sudarę su "Litgrid" atitinkamą sutartį.
Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – tai paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinį energetinį saugumą ir elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių išteklių, integraciją ir panaudojimą. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos VIAP paslaugų teikėjams.
"Litgrid" teikia šias VIAP paslaugas:
"Litgrid" dukterinė įmonė UAB "Tetas" teikia šias elektros tinklo įrenginių techninės priežiūros ir remonto paslaugas:
2014 m. vasario 24 d. įsteigta "Litgrid" dukterinė įmonė UAB Tinklo priežiūros centras (nuo 2016 m. balandžio 29 d. pavadinimas – UAB "Litgrid Power Link Service"), kurios paskirtis – aukštos kvalifikacijos ir specifinių inžinerinių sričių kompetencijų centras aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių valdymui ir eksploatacijai. Įmonė valdoma kaip vidinis "Litgrid" padalinys.
Nuo 2016 m. pradžios "Litgrid Power Link Service" visiškai perėmė "LitPol Link" jungties eksploataciją. Su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi PSE pasirašytas "LitPol Link" eksploatavimo susitarimas, suderintas jungties eksploatavimo modelis.
Elektros jungties "NordBalt" bandomosios eksploatacijos metu įmonė dalyvauja visuose eksploatavimo ir bandymų priežiūros bei jungties atsijungimų priežasčių analizės darbuose. Su Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi "Svenska kraftnät" suderintas "NordBalt" jungties eksploatavimo modelis, sudarytos HVDC įrenginių eksploatacijai reikalingos sutartys su išoriniais rangovais.
Naujasis, tarptautinis pavadinimas atspindi įmonės strateginį siekį – tapti pripažintu aukštos įtampos nuolatinės srovės technologijų priežiūros paslaugų tiekėju Baltijos jūros regione.
"Litgrid" tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir balansavimo bei reguliavimo elektros energijos tiekėjai. Perdavimo tinklo naudotojai:
Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai.
"Litgrid" grupėje 2016 m. kovo 31 d. dirbo 671 darbuotojai: "Litgrid" – 235 darbuotojai, "Tetas" – 409 darbuotojai, "Tinklo priežiūros centre" – 27 darbuotojai.
"Litgrid" darbo užmokesčio fondas per ataskaitinį laikotarpį buvo 1 345 tūkst. eurų.
| Darbuotojų skaičius 2016 m. kovo 31 d. |
Vidutinis darbo užmokestis, Eur |
|
|---|---|---|
| Specialistai | 229 | 1 743 |
| Vadovaujantis personalas | 6 | 5 833 |
| Iš viso | 235 | 1 847 |
"Litgrid" grupės darbo užmokesčio fondas per ataskaitinį laikotarpį buvo 2 545 tūkst. eurų.
| Darbuotojų skaičius 2016 m. kovo 31 d. |
Vidutinis darbo užmokestis, Eur |
|
|---|---|---|
| Darbininkai | 232 | 706 |
| Specialistai | 427 | 1 498 |
| Vadovaujantis personalas | 12 | 4 444 |
| Iš viso | 671 | 1 289 |
Per 2016 m. pirmąjį ketvirtį įmonėje gamybinę praktiką atliko 10 studentų.
"Litgrid" atlygio politikos tikslas yra prisidėti įgyvendinant šiuolaikiškai ir efektyviai valdomos organizacijos misiją ir viziją, telkti bendram darbui ir motyvuoti įgyvendinant strategijos prioritetus, formuoti ir įtvirtinti požiūrį į darbuotojus, kaip į svarbiausią bendrovės turtą, puoselėti Bendrovės vertybes – profesionalumą, bendradarbiavimą, atsakomybę, iniciatyvumą ir pagarbą. Darbuotojų atlygis Bendrovėje priklauso nuo užimamos pareigybės, darbo atlikimo kokybės, individualių metinių tikslų pasiekimo, kompetencijų lygio ir atitikimo organizacijos vertybėms.
"Litgrid" nepertraukiamai vyksta darbuotojų veiklos vertinimo procesas, kuris yra vienas svarbiausių Bendrovės efektyvaus valdymo būdų, padedantis susieti organizacijos ir asmeninius tikslus, parodantis kiekvieno darbuotojo darbo svarbą bendrų tikslų pasiekimui, leidžiantis planuoti darbuotojų karjerą bei didinti jų motyvaciją, užtikrinti objektyvų pagrindą darbuotojų skatinimui.
"Litgrid" sudaro galimybes darbuotojams kelti kvalifikaciją bei tobulinti kompetencijas šiais būdais:
2015 m. birželio mėnesį pasirašyta atnaujinta "Litgrid" ir įmonės darbuotojų profesinės sąjungos Kolektyvinė sutartis. Dokumentu apibrėžiama ir užtikrinama sąžininga darbo apmokėjimo politika, darbo ir poilsio balanso galimybės, reglamentuojami socialiniai ir ekonominiai santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo. Kolektyvinėje sutartyje taip pat įtvirtintos nuostatos dėl to, kaip įmonė remia darbuotojus, atsitikus svarbiems ar skaudiems gyvenimo įvykiams.
"Litgrid" veikla grindžiama socialinės atsakomybės, darnios plėtros, skaidrumo bei pažangios aplinkosaugos principais. Įgyvendinamų projektų svarba skatina įmonę ir jos darbuotojus bei vadovybę remtis aukščiausiais profesiniais ir etikos standartais, prisiimti atsakomybę puoselėjant ir ugdant visuomenės ir atskirų jos grupių sąmoningumą, atsakingumą ir norą aktyviai dalyvauti kuriant šalies gerovę. Socialinės atsakomybės politikoje daugiausia dėmesio skiriame sąžiningų ir motyvuojančių darbo sąlygų užtikrinimui, atsakomybės ir pilietiškumo ugdymui, siekiame padėti įvairiapusiškai augti ir stiprėti visuomenei, kurioje vykdome veiklą.
Skiriame savo jėgas ir resursus, kad padėtume ekonomiškai augti visuomenei, kurioje veikiame, remtume bendruomenes, su kuriomis dirbame, užtikrintume motyvuojančias ir tobulėjimą skatinančias sąlygas žmonėms, kurie dirba su mumis, išsaugotume gamtą, suteikiančią mums išteklių. Įgyvendiname strateginius didelės vertės ir istorinės reikšmės projektus, todėl suprantame, kad dideli darbai atneša didelę atsakomybę. Kokybiško dialogo su visuomene, kuriai ir kurioje dirbame, palaikymas ir skatinimas – kertinis kasdienės "Litgrid" veiklos prioritetas.
"Litgrid" kasmet informuoja gyventojus apie pavojus prie aukštos įtampos linijų ir įrenginių. Savivaldybėms, seniūnijoms, urėdijoms, teritorinėms darbo biržoms, regioniniams "Sodros" skyriams, VMI aptarnavimo skyriams, Registrų centro filialams ir "Litgrid" rangovams periodiškai teikiama informacinė medžiaga, kurioje pristatomos saugaus elgesio dirbant ar gyvenant elektros perdavimo linijų kaimynystėje taisyklės.
Numatomoms statyti elektros perdavimo linijoms atliekamos poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos procedūros, kurių išvados įvertinamos rengiant techninius projektus. Rengiant projektavimo užduotis visoms naujai statomoms ar rekonstruojamoms transformatorių pastotėms ir skirstykloms nustatomi aplinkosaugos reikalavimai. Visais atvejais stengiamasi parinkti mažiau kenksmingus aplinkai įrenginius. Pavyzdžiui, rekonstruojant elektros pastotes iki šiol naudoti alyviniai įrenginiai keičiami moderniais dujiniais. Taip mažinama aplinkos taršos rizika avarijos atveju, be to mažėja įrenginių eksploatacijos kaštai. Rangovai įpareigojami organizuoti darbus taip, kad būtų išvengta galimo poveikio aplinkai arba poveikis sumažintas, sutvarkyti statybos metu susidarančias atliekas ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Perkant paslaugas, reikalaujama, kad rangovai turėtų įsidiegę Aplinkos vadybos sistemas pagal standartą LST EN ISO 14001. Priimant atliktus darbus patikrinama, ar rangovai įvykdė reikalavimus, ar tinkamai sutvarkė atliekas ir ar turi tai patvirtinančius dokumentus.
Drauge su Lietuvos ornitologų draugija "Litgrid" įgyvendina projektą "Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštosios įtampos elektros perdavimo tinkle". Šio projekto tikslai – sumažinti migruojančių paukščių žūtį, pagerinti pelėsakalių veisimosi sąlygas Lietuvoje, stebėti paukščių žuvimo atvejus prie aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo ir teikti rekomendacijas dėl jų apsaugos. Elektros perdavimo linijų laidų matomumas yra didinamas įrengiant ant linijų specialias paukščių nukreipimo (angl. bird-diverting) priemones tose vietose, kur paukščių migracija yra intensyviausia. Vietose, kur stebimos didžiausios baltųjų gandrų priešmigracinės būrimosi vietos įrengiamos specialios gandrų apsaugos nuo trumpojo jungimo priemonės, pelėsakaliams iškeliami specialūs inkilai.
Iki 2016 m. pirmojo ketvirčio pabaigos iš viso įrengta 9 084 paukščių apsaugos priemonės aukštosios įtampos elektros perdavimo linijose ir atramose, iškelta 309 inkilai pelėsakaliams. Per šių metų tris mėnesius atlikta darbų už 30 tūkst. eurų. Šis projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos aplinkos finansinio mechanizmo Life plius lėšomis.
"Litgrid" kasmet rengia elektros energetikos sistemos plėtros ir tyrimų programas sistemai plėtoti, perdavimo tinklo darbo efektyvumui didinti. Energetikos objektai rekonstruojami keičiant įrenginius moderniais ir diegiant šiuolaikines relinės apsaugos, sisteminės automatikos, valdymo, informacijos surinkimo ir perdavimo sistemas. Objektų statybos ir rekonstrukcijos planai, remiantis moksliniais tyrimais ir studijomis, sudaromi dešimčiai metų ir kasmet atnaujinami.
Kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais "Litgrid" analizavo technines priemones riboti Astravo atominėje (AE) elektrinėje pagamintos elektros patekimą į Lietuvą. Studijoje išnagrinėtos galimos techninės priemonės, ribojančios elektros srautą iš Astravo AE, įvertinta jų įtaka elektros sistemos patikimumui ir rinkai. Visos jos smarkiai sumažintų Baltijos šalių elektros energetikos sistemų stabilumą ir patikimumą.
Bet kuri iš nagrinėtų techninių priemonių gali būti taikoma tik visoms Baltijos šalims vieningai dėl jų sutarus. Jei techninės ribojimo priemonės taikomos tik Lietuvoje, sistemos patikimumas mažėja, o elektros srautas iš Baltarusijos Lietuvą pasiekia per Latviją.
Techninės elektros srauto ribojimo priemonėms įdiegti reikalingos nuo 20 iki 198 mln. eurų. Visos techninės alternatyvos Baltijos šalių elektros rinkose kainas didintų nuo 3 iki 10, 5 Eur/MWh.
Kitas būdas riboti trečiųjų šalių elektros patekimą – tik rinkos ribojimo priemonė. Techninės priemonės tokiu atveju nereikalingos, investicijų į infrastruktūrą nereikia, jam būtinas Baltijos šalių susitarimas.
Efektyviausia priemonė riboti Astravo AE elektros srautą į Lietuvą yra Baltijos šalių sinchronizacija su žemyninės Europos tinklais. Baltijos šalių ir Lenkijos PSO yra pasiruošę vykdyti sistemų sinchronizacijos projekto darbus nedelsiant, kai tik bus pasiektas aukšto lygio politinis Baltijos šalių ir Lenkijos susitarimas dėl sinchronizacijos techninių sąlygų ir plano.
"Litgrid" įmonių grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. "Litgrid" vidinių kontrolių procesas apima su paslaugų teikimu susijusių verslo procesų, informacinių sistemų darbo ir finansinių ataskaitų parengimo procesų kontrolę.
Konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą reglamentuoja "Litgrid" Apskaitos politika ir tvarkų aprašai, užtikrinantys buhalterinės apskaitos vykdymą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikos įstatymus. "Litgrid" tvarkų aprašuose numatytos galimos su buhalterine apskaita ir finansinės atskaitomybės rengimu susijusios rizikos, jų valdymo principai ir metodai, už rizikų kontrolę atsakingi darbuotojai.
Efektyvūs ITT sprendimai yra kritiškai svarbūs perdavimo sistemos operatoriaus sklandžios ir nepertraukiamos veiklos užtikrinimui - tai neatsiejama elektros sistemos planavimo, valdymo, įrenginių kontrolės bei aptarnavimo dalims. "Litgrid" ITT centre sutelktos elektros energetikos sistemos valdymo automatikos ekspertinės žinios užtikrina "Litgrid" IT sprendimų veiklos tęstinumą, saugos kontrolę ir veiklos skaidrumą.
"Litgrid" ITT centre sutelktos elektros energetikos sistemos valdymo automatikos ekspertinės žinios leido sėkmingai integruoti tarptautinių elektros jungčių "LitPol Link" ir "NordBalt" srovės keitiklių valdymo sistemas. "Litgrid" Sistemos valdymo centre naudojamos valdymo sistemos sklandus susiejimas su Lenkijos ir Švedijos elektros sistemų valdymo sistemomis užtikrina sklandų jungčių valdymą ir realaus laiko informacijos mainus tarp Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemų.
Lentelėje pateikti Grupės ir Bendrovės veiklos rezultatai.
| 2016 m. sausio-kovo mėn. |
2015 m. sausio-kovo mėn. |
2014 m. sausio-kovo mėn. |
||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Grupė | Bendrovė | Grupė | Bendrovė | Grupė | Bendrovė | |
| Finansiniai rodikliai (tūkst. eurų) | ||||||
| Su elektros energija susijusios pardavimo pajamos | 38 108 | 38 108 | 20 981 | 20 981 | 27 903 | 27 903 |
| Kitos veiklos pajamos | 2 678 | 428 | 4 060 | 546 | 2 704 | 460 |
| EBITDA* | 13 398 | 13 530 | 7 995 | 8 085 | 12 057 | 12 456 |
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | 5 825 | 6 069 | 2 446 | 2 579 | 918 | 1 361 |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | 4 920 | 5 133 | 1 996 | 2 168 | 640 | 1 132 |
| Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos | 13 815 | 13 428 | 12 234 | 10 926 | 12 263 | 12 438 |
| Santykiniai rodikliai | ||||||
| EBITDA marža (proc.) | 32,8 | 35,1 | 31,9 | 37,6 | 39,4 | 43,9 |
| Veiklos pelno marža (proc.) | 15,3 | 16,7 | 10,6 | 13,1 | 3,3 | 5,2 |
| Nuosavo kapitalo grąža (proc.) | 8,0 | 8,2 | 3,3 | 3,5 | 0,6 | 1,0 |
| Turto grąža (proc.) | 4,0 | 4,2 | 1,4 | 1,7 | 0,4 | 0,6 |
| Akcininkų nuosavybė / turtas (proc.) | 50,2 | 50,8 | 43,6 | 47,9 | 60,0 | 62,0 |
| Finansiniai įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (proc.) |
80,6 | 79,3 | 84,2 | 82,8 | 14,4 | 13,8 |
| Likvidumo rodiklis | 0,74 | 0,72 | 0,49 | 0,29 | 1,50 | 1,73 |
| PSO veiklos rodikliai | ||||||
| Perduotas elektros energijos kiekis, mln. kWh | 2 542 | 2 383 | 2 473 | |||
| Technologinės sąnaudos perdavimo tinkle (proc.) | 2,86 | 2,04 | 1,94 | |||
| ENS (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh ** |
0,00 | 0,37 | 0,00 | |||
| AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. ** | 0,00 | 0,02 | 0,001 |
*EBITDA = veiklos pelnas + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + ilgalaikio turto ir investicijų vertės sumažėjimo sąnaudos + ilgalaikio turto nurašymo sąnaudos;
** Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių.
2016 m. pirmąjį ketvirtį "Litgrid" aukštosios įtampos perdavimo tinklais šalies poreikiams perdavė 2 542 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, 6,7 proc. daugiau nei tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu. "Energijos skirstymo operatoriaus" vartotojams perduota 2 362 mln. kWh arba 7,5 proc. daugiau nei 2015 m., kitiems vartotojams - 180 mln. kWh, 3,7 proc. mažiau nei 2015 m.
1 pav. Grupės pajamų struktūra, mln. eurų
2016 m. pirmąjį ketvirtį "Litgrid" Grupės pajamos buvo 40,8 mln. eurų, arba 63 proc. didesnės lyginant su analogišku 2015 m. periodu.
Pajamos už elektros energijos perdavimą, palyginti su 2015 m. pirmu ketvirčiu, padidėjo 36 proc. iki 18 mln. eurų ir sudarė 44 proc. visų Grupės pajamų. Pajamų padidėjimą sąlygojo išaugęs perduotos elektros energijos kiekis bei didesnis elektros perdavimo paslaugos tarifas.
Balansavimo (reguliavimo) elektros energijos pardavimo pajamos išaugo 55 proc. iki 5,1 mln. eurų. Šių pajamų padidėjimą labiausiai sąlygojo 46 proc. didesnis parduotos balansavimo (reguliavimo) elektros energijos kiekis.
Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuo 2016 m. sausio 1 d. nustatyto didesnio sisteminių paslaugų tarifo pajamos už sistemines paslaugas padidėjo keturis kartus iki 9,9 mln. eurų.
Pradėjus eksploatuoti tarptautines elektros jungtis Lietuva – Lenkija ir Lietuva –Švedija, "Litgrid" per 2016 m. pirmą ketvirtį uždirbo 2,7 mln. eurų (per 2015 m. pirmąjį ketvirtį - 2 tūkst. eurų) perkrovų pajamų. Perkrovų pajamos atsiranda dėl nepakankamų tarpsisteminių elektros linijų pralaidumo ir dėl to susiformuojančių skirtingų elektros rinkos kainų Lietuvos ir Švedijos, Lenkijos, Latvijos elektros biržose.
Kitas su perdavimo veikla susijusias pajamas sudaro: mokestis už elektros energiją, importuotą ar eksportuotą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių, vadinamos ITC (angl. Inter-Transmission System Operator Compensation, dalyvavimo Europos perdavimo sistemų operatorių tranzito kompensavimo mechanizme) tranzito pajamos - 0,5 mln. eurų; VIAP pajamos - 1,4 mln. eurų; reaktyviosios energijos pajamos – 0,4 mln. eurų. Kitos veiklos pajamos – daugiausiai "Litgrid" dukterinės įmonės "Tetas" teikiamų paslaugų pajamos.
2 pav. Grupės sąnaudų struktūra, mln. eurų
"Litgrid" grupės sąnaudos 2016 m. pirmą ketvirtį buvo 34,6 mln. eurų, 54 proc. didesnės lyginant su 2015 m. analogišku periodu.
Balansavimo (reguliavimo) elektros energijos sąnaudos padidėjo 94 proc. iki 4,4 mln. eurų dėl 46 proc. didesnio nupirktos balansavimo (reguliavimo) elektros energijos kiekio ir didesnės pirkimo kainos.
Dėl Komisijos nustatytos daugiau nei dvigubai didesnės rezervinės galios pirkimo kainos, o taip pat beveik dvigubai išaugus rezervinės galios poreikiui (dėl naujų elektros jungčių su Švedija ir Lenkija eksploatacijos), sisteminių paslaugų sąnaudos padidėjo beveik keturis kartus iki 10 mln. eurų.
Elektros technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui pirkimo sąnaudos išaugo 71 proc. iki 3,9 mln. eurų. Tinklo technologinių nuostolių padidėjimą sąlygojo naujų tarptautinių elektros jungčių įrenginių - nuolatinės srovės keitiklių, 400 kV elektros perdavimo linijos ir jūrinio kabelio eksploatavimas.
ITC tranzito sąnaudos buvo 0,5 mln. eurų, VIAP teikimo sąnaudos 1,4 mln. eurų.
Dėl 2015 m. pabaigoje įvesto į eksploataciją turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, lyginant su 2015 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo 1,1 mln. eurų arba 21 proc. iki 6,5 mln. eurų. Kitos veiklos sąnaudos lyginant su 2015 m. padidėjo 3 proc. iki 8 mln. eurų.
3 pav. Grupės pelno rodikliai, mln. eurų
2016 m. pirmojo ketvirčio Grupės EBITDA buvo 13,4 mln. eurų. Lyginant su 2015 m. tuo pačiu periodu EBITDA išaugo 5,4 mln. eurų arba 68 proc., EBITDA marža padidėjo iki 32,8 proc. (2015 m. pirmąjį ketvirtį buvo 31,9 proc.). EBITDA ir grynojo pelno padidėjimą labiausiai lėmė išaugusios perdavimo paslaugos ir tarptautinių jungčių perkrovų pajamos.
2016 m. pirmąjį ketvirtį Grupės grynasis pelnas buvo 4,9 mln. eurų, lyginant su 2 mln. eurų pelnu pirmąjį 2015 m. ketvirtį.
2016 m. pirmo ketvirčio Grupės veiklos pelną sudarė: perdavimo veiklos segmento pelnas 5,9 mln. eurų (2015 m. pirmą ketvirtį 1,4 mln. eurų pelnas), sisteminių paslaugų veiklos segmento 0,1 mln. eurų nuostolis (2015 m. pirmąjį ketvirtį - 0,1 mln. eurų nuostolis), balansavimo (reguliavimo) energijos segmento pelnas 0,7 mln. eurų (2015 m. pirmąjį ketvirtį - 1,8 mln. eurų pelnas), kitų veiklų 0,2 mln. eurų nuostolis (2015 m. pirmojo ketvirčio - 0,5 mln. eurų nuostolis).
4 pav. Grupės kapitalo ir turto grąžos rodikliai
2016 m. pirmojo ketvirčio metiniai kapitalo ir turto grąžos rodikliai lyginant su analogišku 2015 m. laikotarpiu padidėjo atitinkamai nuo 3,3 proc. ir 1,4 proc. iki 8 proc. ir 4 proc.
2016 m. kovo 31 d. Grupės turtas buvo 491,6 mln. eurų. Grupės ilgalaikis turtas sudarė 83,3 proc. viso Grupės turto. Akcininkų nuosavybės dalis Grupės turte sudarė 50,2 proc.
2016 m. kovo 31 d. Grupės finansiniai įsipareigojimai kredito institucijoms per ketvirtį sumažėjo 4,5 mln. eurų ir buvo 198,9 mln. eurų, jų santykis su nuosavybe sudarė 80,6 proc. Ilgalaikių finansinių skolų po vienerių metų gražintina suma sudarė 62 proc. visų finansinių skolų. Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 4 mln. eurų.
Grupės 2016 m. pirmo ketvirčio grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai buvo 13,8 mln. eurų, mokėjimai už ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą buvo 38,5 mln. eurų, buvo gauta 32,7 mln. eurų dotacijų.
Grupės 2016 m. pirmo ketvirčio grynasis pinigų srautas buvo 8 mln. eurų.
Per 2016 m. pirmą ketvirtį perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" investicijos (atlikti darbai ir įsigytas turtas neatsižvelgiant į apmokėjimo terminus) siekė 18,5 mln. eurų. Iš jų 85 proc. skirta strateginių elektros energetikos projektų įgyvendinimui, 15 proc. investicijų skirta šalies perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai.
Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo patikimumo lygiui nustatyti naudojami rodikliai END – dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos kiekis ir AIT – vidutinė nutraukimo trukmė. 2016 metams "Litgrid" nustatyti patikimumo rodikliai - neperduotos energijos kiekio rodiklis ENS (energy not supplied) 6,3 MWh, vidutinis perdavimo nutrūkimo laiko rodiklis AIT (average interruption time) – 0,29 min. Per 2016 m. pirmą ketvirtį nutraukimų dėl "Litgrid" kaltės nebuvo.
2015 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikiami išsamesni finansinės informacijos paaiškinimai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri netiesiogiai per UAB EPSO-G valdo 97,5 proc. "Litgrid" akcijų, 1997 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20 (2012 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 359 redakcija) yra nustačiusi dividendų už valstybei priklausančias akcijas skyrimo principus.
Elektros energetikos sektorius yra ypač svarbi ūkio sritis, turinti didelės įtakos nacionaliniams politiniams ir ekonominiams interesams. Elektros energetikos sektoriaus sandarą, valdymą, sektoriaus įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymas ir jį įgyvendinantieji teisės aktai. Bet kokie nacionaliniai ar Europos Sąjungos energetikos sektorių reguliuojančių teisės aktų pakeitimai, valdžios institucijų sprendimų įtaka gali turėti įtakos "Litgrid" grupės veiklos rezultatams bei sistemos patikimumui. Siekiant sumažinti šios rizikos įtaką veiklos rezultatams, Bendrovės atstovai aktyviai dalyvauja svarstymuose, informuoja apie būtinus priimti sprendimus, galimas sprendimų pasekmes ir/ar teikia pasiūlymus teisės aktus rengiančioms institucijoms. Bendrovė taip pat nedelsiant atsako į visuomenės, kontroliuojančių institucijų ar kitų suinteresuotų šalių klausimus apie Bendrovės veiklą.
Elektros energijos paslaugų kainos yra reguliuojamos, kainų viršutines ribas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nuo šių reguliatoriaus sprendimų tiesiogiai priklauso ne tik "Litgrid" veiklos rezultatai, bet ir Bendrovės skiriamos lėšos būtinoms veiklos sąnaudoms, investicijoms perdavimo tinklo patikimumui išlaikyti, taip pat galimybės finansuoti strateginius projektus iš nuosavų ar skolintų lėšų. Siekdama mažinti reguliacinės rizikos įtaką veiklos rezultatams, Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su Komisija, dalyvauja svarstant rengiamus teisės aktų pakeitimus, savo siūlymus argumentuodama būsimų sprendimų poveikiu bei ilgalaikių, strateginių Bendrovės tikslų svarba.
Mažinant atitikties riziką, kad Bendrovė pažeis reguliuojamos veiklos reikalavimus, ir siekiant užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų tinkamai įvertinti, Bendrovės teisininkų komanda kruopščiai prižiūri vadovybės sprendimų priėmimo, vidaus teisės aktų, sutartinių įsipareigojimų nustatymo procesus.
Bendrovės veiklos viena svarbiausių funkcijų ir atsakomybių - užtikrinti elektros perdavimo patikimumą ir užkirsti kelią energijos tiekimo sutrikimams. Pagrindines operacines / veiklos rizikas, galinčias paveikti perdavimo patikimumą, sukelia išoriniai aplinkos veiksniai: stichiniai reiškiniai, pagrindinių rangovų veiklos sutrikimai, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai, o taip pat vidiniai veiksniai - informacinių sistemų sutrikimai. Bendrovėje diegiami sprendimai, atitinkantys fizinės ir informacinių technologijų saugos reikalavimus, taikomus strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms, diegiamos modernios informacinės sistemos.
Veiklos nepertraukiamumui užtikrinti yra paruošti ir nuolat atnaujinami ekstremalių situacijų valdymo planai. Siekiant išvengti tinklo rekonstrukcijos ir naujų tinklo objektų statybos projektų vėlavimo atvejų, Bendrovėje įdiegta projektų valdymo sistema. Atnaujinti kvalifikacijos reikalavimai rangovų atrankai kelia aukštus reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad rangovai būtų pajėgūs įgyvendinti sudėtingus projektus.
Bendrovė daug dėmesio skiria aukštos kompetencijos darbuotojų, kurie sugebėtų įgyvendinti ambicingus veiklos bei sudėtingus strateginių planų tikslus, pritraukimui ir išlaikymui. Tuo tikslu rengiami ugdymo bei pakeičiamumo planai, atnaujinta atlygio ir motyvacijos politika.
"Litgrid" grupės įmonės, vykdydamos veiklą, patiria finansinę riziką: kredito riziką, likvidumo riziką ir rinkos riziką (užsienio valiutos kurso riziką ir palūkanų normų riziką). Valdydamos šią riziką, Grupės įmonės siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės finansinius rezultatus, įtaką. Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją. Kredito rizikai valdyti Bendrovė taiko reikalavimus savo klientams/trečiajai šaliai pateikti adekvačias sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemones (priemonės taikomos atsižvelgiant į kliento/trečios šalies rizikingumą).
Lietuvos energetikos sistema turi 15 jungčių su kaimyninėmis energetikos sistemomis. Turimos galių ir energijos balansų valdymo priemonės yra ribotos, galios ir energijos balanso valdymas yra sudėtingas.
Užtikrinti naujų aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių patikimą eksploataciją įkurta dukterinė įmonė "Litgrid Power Link Service", sutelkusi aukštos kvalifikacijos specialistus. Specifinių jungčių eksploatacijos ir remonto žinių ir įgūdžių įmonės darbuotojai sėmėsi specializuotuose jungčių įrangos gamintojų mokymuose bei dalyvaudami jungčių įrangos, sistemų ir jungčių bandymuose, perimdami eksploatacijos funkcijas ir dalyvaudami jungčių atsijungimų priežasčių analizėje bandomosios eksploatacijos metu.
Elektros perdavimo tinklo objektų statyba vyko XX amžiaus septyniasdešimtaisiais ir aštuoniasdešimtaisiais metais, o tuo metu pastatytų objektų įrenginių veikimo terminas artėja prie pabaigos, kai ženkliai didėja gedimų tikimybė. Svarbiausių veikloje naudojamų technologinių įrenginių sutrikimai ar gedimai gali turėti neigiamos įtakos "Litgrid" veiklai ir finansiniams rezultatams. Siekiant išvengti elektros energijos tiekimo sutrikimų, Bendrovė vykdo perdavimo tinklo būklės stebėseną, atitinkamai sudaro priežiūros planus ir laiku planuoja reikalingas naujas investicijas į tinklą. Investicijos į įrangą ir medžiagas turi tiesioginės įtakos finansiniams rezultatams. Bendrovė reitinguoja investicijas į tinklą, atsižvelgdama į objektyvius kriterijus bei specialią vertinimo metodiką, taip jas optimizuodama bei užtikrindama tolygų investavimą.
Grupės įmonės vadovaujasi aplinkosaugos taisyklėmis, numatančiomis naudojamų pavojingų medžiagų tinkamą žymėjimą, naudojimą ir saugojimą, užtikrina, kad eksploatuojami įrenginiai atitiktų jų naudojimui keliamus reikalavimus. Eksploatuojamuose objektuose, kuriuose yra didesnė žalos aplinkai rizika dėl teršalų ar atliekų, dirbama pagal Regioninių aplinkos apsaugos departamentų išduodamus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus.
"Litgrid" savo akcijų nėra įsigijusi, per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido. Bendrovės dukterinės įmonės taip pat nėra įsigijusios Bendrovės akcijų.
Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. "Litgrid" akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.
"Litgrid" AB įstatinis kapitalas yra 146 256 100,2 Eur, padalintas į 504 331 380 PVA. Vienos akcijos nominali vertė - 0,29 Eur. Balsavimo teisę suteikiančių akcijų kiekis - 504 331 380 vnt.
Bendrovės akcininkų skaičius 2016 m. balandžio 19 d. buvo 5545 (penki tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt penki). 97,50 proc. "Litgrid" akcijų valdo UAB EPSO-G (A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09310 Vilnius, įmonės kodas 302826889), kurių 100 proc. akcijų priklauso LR Energetikos ministerijai. 2012 m. rugsėjo 28 d., įgyvendinant III Europos Sąjungos energetikos paketą, perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" buvo atskirtas nuo kitų elektros energetikos sektoriaus įmonių.
"Litgrid" vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusias paslaugas nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. teikia "Swedbank" AB.
Bendrovės dukterinių įmonių vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje neprekiaujama.
| Rodiklis | 2014 | 2015 | 2016 |
|---|---|---|---|
| Atidarymo kaina, eurais | 0,593 | 0,698 | 0,708 |
| Didžiausia kaina, eurais | 0,750 | 0,740 | 0,735 |
| Mažiausia kaina, eurais | 0,582 | 0,550 | 0,677 |
| Paskutinė kaina, eurais | 0,664 | 0,708 | 0,730 |
| Apyvarta vnt. | 1 176 548 | 656 613 | 269 103 |
| Apyvarta mln. eurų | 0,80 | 0,45 | 0,19 |
| Kapitalizacija mln. eurų | 334,88 | 357,07 | 368,16 |
"Litgrid" įstatai keičiami LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimas priimamas ne mažesne nei 2/3 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma.
2016 m. balandžio 26 d. "Litgrid" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino naują "Litgrid" įstatų redakciją, kuri bus įregistruota 2016 m. gegužės mėnesį bei apie įregistravimo momentą pranešta atskiru pranešimu "Nasdaq" biržoje.
Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas.
Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.
Stebėtojų taryba yra nuolat veikiantis kolegialus Bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas.
Stebėtojų taryba yra atskaitinga Visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Stebėtojų tarybai vadovauja jos pirmininkas, kuris renkamas pačios stebėtojų tarybos iš stebėtojų tarybos narių.
Stebėtojų tarybą sudaro trys nariai, įskaitant stebėtojų tarybos pirmininką. Į stebėtojų tarybą gali būti renkami ir nepriklausomi nariai. Stebėtojų tarybos (ar jos komiteto) nario nepriklausomumas nustatomas Bendrovei taikytinų teisės aktų nustatyta tvarka, o jei tokia tvarka nenustatyta, dėl stebėtojų tarybos (ar jos komiteto) nario nepriklausomumo sprendžia Bendrovės stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba renkama ketverių metų kadencijai. Stebėtojų taryba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus stebėtojų tarybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Teikiant stebėtojų tarybos narių kandidatūras, jas teikiantis Bendrovės akcininkas (akcininko atstovas) privalo visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikti paaiškinimus raštu dėl kiekvieno siūlomo stebėtojų tarybos nario kvalifikacijos, patirties einant vadovaujančias pareigas bei tinkamumo užimti stebėtojų tarybos nario pareigas, įskaitant paaiškinimus dėl atitikties Bendrovės įstatuose nustatytiems reikalavimams, kartu pateikiant kompetentingų valstybės institucijų išvadas ir (ar) kitus šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus.
Stebėtojų taryba turi kompetenciją prižiūrėti Bendrovės strategijos ir perdavimo tinklų plėtros plano įgyvendinimą; pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės perdavimo tinklų plėtros plano įgyvendinimo; pateikti Bendrovės valdybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui (jeigu atitinkami klausimai svarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime) atsiliepimus ir pasiūlymus dėl šių įstatuose nurodytų Bendrovės valdybos sprendimų; priimti sprendimus dėl šių įstatuose numatytų sutarčių su Bendrovės valdybos nariais ir valdybos pirmininku dėl veiklos valdyboje, standartinių tokių sutarčių sąlygų nustatymo bei asmens, įgalioto Bendrovės vardu pasirašyti šias sutartis, paskyrimo; priimti sprendimus dėl valdybos nariams mokėtino atlygio dydžio (jeigu tokį atlygį būtų nuspręsta mokėti); užtikrinti, kad Bendrovėje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema.
2014 m. vasario 24 d. AB "Litgrid" stebėtojų taryba priėmė sprendimą į Bendrovės audito komitetą išrinkti tris narius, du iš jų nepriklausomus: nepriklausoma narė Aušra Pranckaitytė, nepriklausoma narė – Rima Kvietkauskaitė ir "Litgrid" finansų analitikė Ana Tursienė.
Audito komitetas nagrinėja bendrovės rizikų valdymą, vidaus auditų planus, IT saugos padėtį, atliekamo finansinių ataskaitų audito procesą. Audito komiteto kadencijos laikotarpis yra toks pat kaip ir Bendrovės stebėtojų tarybos, patvirtinusios Audito komiteto sudėtį, kadencija.
Valdyba, sudaryta iš penkių narių, renkama ketverių metų kadencijai. Valdybos kadencija prasideda pasibaigus valdybą išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui ir baigiasi valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną.
Jeigu valdyba ar valdybos narys yra atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba ar valdybos narys renkamas likusiam kadencijos laikotarpiui. Teikiant valdybos narių kandidatūras, jas teikiantis asmuo privalo Bendrovės stebėtojų tarybai pateikti paaiškinimus raštu dėl kiekvieno siūlomo valdybos nario kvalifikacijos, patirties einant vadovaujančias pareigas bei tinkamumo užimti Bendrovės valdybos nario pareigas, įskaitant paaiškinimus dėl atitikties šių įstatuose nustatytiems reikalavimams, kartu pateikiant kompetentingų valstybės institucijų išvadas ir (ar) kitus šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus.
Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.
Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo reglamentu.
Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.
Valdyba yra atskaitinga stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Valdyba svarsto bei tvirtina Bendrovės trejų metų Bendrovės strategijos įgyvendinimo veiksmų planą, dešimties metų Bendrovės perdavimo tinklų plėtros planą, Bendrovės biudžetą, paramos ir labdaros skyrimo tvarką, kitus Bendrovės strateginę veiklą reglamentuojančius dokumentus. Valdyba priima sprendimą Bendrovei pradėti vykdyti naujo pobūdžio veiklą ar nutraukti konkrečią vykdomą veiklą, kai tai neprieštarauja Bendrovės veiklos tikslui. Taip pat sprendimus, susijusius su obligacijų išleidimu, Bendrovės restruktūrizacija, Bendrovės turimų akcijų perleidimo kitiems asmenims, sprendimus dėl finansinių sandorių, kurių vertė yra didesnė kaip 2 896 mln. eurų. Valdyba sprendžia ir kitus Bendrovės įstatuose jai priskirtus klausimus.
Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius organizuoja Bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia Bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaro sandorius. Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.
"Litgrid" stebėtojų tarybos, Audito komiteto ir valdybos nariai, generalinis direktorius ir vyriausiasis finansininkas:
| Pareigos | Vardas, pavardė | Pradžios data | Pabaigos data | Turimų emitento akcijų skaičius |
|---|---|---|---|---|
| Stebėtojų taryba | ||||
| Tarybos pirmininkas Tarybos narys Nepriklausomas tarybos narys Tarybos narys |
Aleksandras Spruogis Audrius Misevičius Mindaugas Vaičiulis Rolandas Zukas |
2013 04 24 2013 04 24 2014 04 07 2015 04 24 |
2015 04 24 | - - - - |
| Audito komitetas | ||||
| Komiteto narė Komiteto narė Komiteto narė |
Aušra Pranckaitytė Rima Kvietkauskaitė Ana Tursienė |
2014 02 24 2014 02 24 2014 02 24 |
- - - |
|
| Valdyba | ||||
| Valdybos pirmininkas Valdybos narys Valdybos narys Valdybos narys Valdybos narys |
Daivis Virbickas Karolis Sankovski Vidmantas Grušas Rimantas Busila Rolandas Masilevičius |
2013 09 10 2013 09 10 2013 09 10 2013 09 10 2013 12 18 |
2016 05 09 | - - - 1421 - |
| Generalinis direktorius | Daivis Virbickas | 2013 09 10 | - | |
| Vyriausioji finansininkė L. e. vyriausiosios finansininkės pareigas Vyriausioji finansininkė |
Svetlana Sokolskytė Raimonda Duobuvienė Jūratė Vyšniauskienė |
2012 07 02 2015 07 01 2015 10 19 |
2015 06 30 2015 10 18 |
- - - |
Gimė 1963 metais, 1980–1985 m. studijavo Vilniaus inžinerinio statybos instituto Statybos fakultete, įgijo inžinieriaus-statybininko kvalifikaciją (diplomas su pagyrimu). 1991–1992 m. studijavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakultete, įgijo aplinkos inžinerijos magistro laipsnį. 1996 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo aplinkos inžinerijos krypties technikos mokslų daktaro laipsnį. 1990–1997 m. dirbo, Vilniaus inžineriniame statybos institute (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), aplinkos ir darbo sąlygų mokslinių tyrimų laboratorijos mokslinis bendradarbiu, aplinkos apsaugos katedros asistentu, 1997–2003 m. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vyr. patarėju, Seimo patarėjų kolegijos pirmininku, 2003– 2009 m. Aplinkos ministerijos sekretoriumi, 2009–2009 m. Aplinkos ministerijos vyr. patarėju, 2009–2012 m. aplinkos viceministru.
Gimė 1959 metais. 1982 m. Vilniaus Universiteto pripažinta Ekonomisto kvalifikacija, Peterburgo finansų-ekonomikos institute apginta disertacija įgyjant socialinių mokslų daktaro laipsnį. 1993 m. suteiktas Vilniaus universiteto docento vardas. Darbinė veikla: 1982–2005 m. Vilniaus universiteto finansų katedros stažuotojas, vėliau – asistentas, vėliau – docentas, 1990–1992 m. Socialinės apsaugos ministerijos, ministro pavaduotojas, 1992 m. Finansų ministerijos, ministras; 1993 m. Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Rudžio padėjėjas-sekretorius; 1993–1995 m. UAB "Stern von Litauen AG", finansininkas; 1996 m. TŪB J. Kabašinskas ir partneriai mokesčių departamento vadovas; 1996–2013 m. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, vėliau – valdybos narys; nuo 2013 m. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Tarnybos Ministro Pirmininko patarėjas; 1998–2013 m. VĮ Indėlių ir investicijų draudimas, Tarybos narys bei UAB Lietuvos monetų kalykla kuratorius.
Gimė 1974 metais. Rolandas Zukas turi aukštąjį išsilavinimą transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos srityse, dirbo AB "Klaipėdos nafta" Suskystintų gamtinių dujų terminalo direktoriumi, "Energijos tiekimas" UAB valdybos nariu ir generaliniu direktoriumi. R. Zukas yra UAB "EPSO-G", įmonės valdančios 97,5 proc. AB "Litgrid" akcijų, generalinis direktorius.
Gimė 1978 metais. Daivis Virbickas atsakingas už strateginį valdymą ir elektros sistemos valdymo sritį. D. Virbickas yra sukaupęs ilgalaikės elektros perdavimo sistemos vystymo strategijų kūrimo ir valdymo, elektros rinkų analizės ir įmonių valdymo patirties. Iki 2013 m. rugsėjo dirbo Šveicarijos holdingo "Alpiq" AG atstovo Baltijos šalyse "Alpiq Energija Lietuva" komercijos direktoriumi, iki 2011 m. dirbo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" Technikos direktoriumi.
D. Virbickas turi Kauno Technologijų Universiteto (KTU) Energetikos sistemų valdymo magistro laipsnis (2002 m.), KTU Verslo vadybos bakalauro laipsnį, Baltijos Vadybos Instituto (Baltic Management Institute) ir IMD Business School (Šveicarija) Korporatyvinio valdymo sertifikatą (2008 m.).
Gimė 1985 metais. Karolis Sankovski atsakingas už strateginių tinklo projektų įgyvendinimą. K. Sankovski turi ilgalaikės darbo elektros energetikos įmonėse ir darbo su strateginiais ir tarptautiniais jungčių projektais patirties.
K. Sankovski turi Aix-Marseille Universiteto (Prancūzija) Aplinkos mokslų magistro laipsnį (2008 m.), Mykolo Romerio Universiteto teisės bakalauro laipsnį (2007 m.).
Gimė 1962 metais. Vidmantas Grušas atsakingas už elektros perdavimo tinklo valdymą. V. Grušas yra sukaupęs didelę aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo įrenginių eksploatavimo, tinklo objektų plėtros, dispečerinio valdymo patirtį.
V. Grušas įgijo Tarptautinio Skandinavijos Vadybos Instituto (Scandinavian International Management Institute) (Danija) energetikos įmonių valdymo diplomą (Managing Energy Business), (2009 m.), taip pat inžinieriaus–energetiko profesinę kvalifikaciją Rygos politechnikos institute (dabar Rygos Technologijų Universitetas) (1985 m.).
Rimantas Busila, valdybos narys
Gimė 1958 metais. Rimantas Busila atsakingas už finansų valdymą. R. Busila turi finansų, investicijų ir vertybinių popierių valdymo patirties.
R. Busila įgijo inžinieriaus-ekonomisto profesinę kvalifikaciją Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas) 1981 m.; 1993 m. gilino žinias Paryžiaus vertybinių popierių biržoje (Kapitalo rinkos funkcionavimo pagrindai. Prekybos finansiniais instrumentais ypatumai), 1996 m. Amerikos teisininkų asociacijos ir komercijos teisės centre (Vertybinių popierių rinkos teisinis reguliavimas), 1998 m. Amerikos vertybinių popierių ir biržų komisijoje (Finansų reguliavimas ir priežiūra).
Bendrovės vadovui ir valdybos nariams išmokos už darbą Bendrovės valdyboje nebuvo mokamos. Audito komiteto narėms už darbą Audito komitete per 2016 m. pirmąjį ketvirtį išmokų priskaičiuota nebuvo.
Bendrovė laikosi iš esmės visų Skaidrumo gairių IV-VIII skyrių nuostatų, išskyrus:
| Data | Pranešimas |
|---|---|
| 2016 01 08 | Šaukiamas neeilinis visuotinis "Litgrid" akcininkų susirinkimas |
| 2016 01 28 | 2016 m. sausio 28 d. neeiliniame visuotiniame "Litgrid" akcininkų susirinkime priimti sprendimai |
| 2016 02 05 | "Litgrid" ir "EPSO-G" pasirašė "Baltpool" akcijų pirkimo-pardavimo sutartį |
| 2016 02 26 | Skelbiami "Litgrid" grupės 2015 m. 12 mėnesių finansiniai rezultatai |
| 2016 04 04 | Šaukiamas eilinis visuotinis "Litgrid" akcininkų susirinkimas |
| 2016 04 26 | "Litgrid" 2016 m. balandžio 26 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai |
| 2016 04 26 | "Litgrid" ir jos dukterinių įmonių konsoliduotasis metinis pranešimas ir finansinė ataskaita 2015 |
| 2016 04 27 | "Litgrid" generalinio direktoriaus Daivio Virbicko pranešimas metinės veiklos ataskaitos renginyje |
| 2016 05 09 | "Litgrid" 2015 m. dividendų mokėjimo tvarka |
| 2016 05 09 | Informacija apie atsistatydinimo pranešimą |
| 2016 05 12 | Informacija apie UAB EPSO-G Stebėtojų tarybos išrinkimą |
| 2016 05 16 | Įregistruoti pakeisti "Litgrid" AB įstatai |
Su visa informacija apie 2016 metais viešai skelbtus esminius įvykius galima susipažinti Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?pg=news&issuer=LGD&start_d=1&start_m=1&start_y=1996 ir "Litgrid" interneto svetainėje http://www.litgrid.eu/index.php/apie-litgrid/investuotojams/esminiai-ivykiai-/478.
| Pasta- | Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|---|
| bos | 2016-03-31 | 2015-12-31 | 2016-03-31 | 2015-12-31 | |
| (neaudituota) | (audituota) | (neaudituota) | (audituota) | ||
| TURTAS | |||||
| Ilgalaikis turtas | |||||
| Nematerialusis turtas | 3 | 790 | 876 | 784 | 870 |
| Materialusis turtas | 3 | 404 713 | 409 643 | 403 843 | 408 757 |
| Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą | 1 106 | 56 298 | 1 106 | 56 298 | |
| Investicijos į dukterines įmones | 4 | - | - | 4 089 | 4 089 |
| Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones | 4 | 727 | 720 | 752 | 752 |
| Atidėto pelno mokesčio turtas | 65 | 63 | - | - | |
| Finansinis turtas, galimas parduoti | 2 273 | 2 273 | 2 273 | 2 273 | |
| Ilgalaikio turto iš viso | 409 674 | 469 873 | 412 847 | 473 039 | |
| Trumpalaikis turtas | |||||
| Atsargos | 3 018 | 2 518 | 1 194 | 1 157 | |
| Išankstiniai apmokėjimai | 488 | 240 | 384 | 203 | |
| Prekybos gautinos sumos | 15 227 | 12 918 | 13 569 | 8 720 | |
| Kitos gautinos sumos | 5 | 56 368 | 20 277 | 56 380 | 22 318 |
| Iš anksto sumokėtas pelno mokestis | 216 | 1 457 | 194 | 1 435 | |
| Kitas finansinis turtas | 2 596 | 2 574 | 2 596 | 2 574 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 4 027 | 791 | 3 760 | 483 | |
| Trumpalaikio turto iš viso Perleidžiamas grupės turtas, klasifikuojamas kaip |
81 940 | 40 775 | 78 077 | 36 890 | |
| skirtas parduoti | - | 43 726 | - | 325 | |
| TURTO IŠ VISO | 491 614 | 554 374 | 490 924 | 510 254 | |
| NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | |||||
| Nuosavas kapitalas | |||||
| Įstatinis kapitalas | 6 | 146 256 | 146 256 | 146 256 | 146 256 |
| Akcijų priedai | 8 579 | 8 579 | 8 579 | 8 579 | |
| Perkainojimo rezervas | 6 077 | 6 228 | 5 994 | 6 138 | |
| Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas | 298 | 298 | 298 | 298 | |
| Privalomasis rezervas | 14 606 | 14 606 | 14 606 | 14 606 | |
| Kiti rezervai | 62 747 | 62 747 | 62 747 | 62 747 | |
| Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) | 8 053 | 2 897 | 11 049 | 5 772 | |
| Nuosavas kapitalas, tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams |
246 616 | 241 611 | 249 529 | 244 396 | |
| Nekontroliuojanti dalis | - | 133 | - | - | |
| Nuosavo kapitalo iš viso | 246 616 | 241 744 | 249 529 | 244 396 | |
| Įsipareigojimai | |||||
| Ilgalaikiai įsipareigojimai | |||||
| Dotacijos | - | 3 870 | - | 3 870 | |
| Ilgalaikės paskolos | 7 | 123 418 | 124 518 | 123 418 | 124 518 |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | 10 124 | 10 430 | 10 124 | 10 430 | |
| Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 203 | 203 | 151 | 151 | |
| Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso | 133 745 | 139 021 | 133 693 | 138 969 | |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | |||||
| Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | 7 | 8 082 | 8 082 | 8 082 | 8 082 |
| Trumpalaikės paskolos | 7 | 67 388 | 70 838 | 66 353 | 69 842 |
| Prekybos skolos | 9 987 | 28 068 | 8 687 | 25 301 | |
| Gauti išankstiniai apmokėjimai | 2 035 | 2 014 | 2 035 | 2 014 | |
| Pelno mokesčio įsipareigojimas | 7 | 4 | - | - | |
| Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 23 754 | 23 160 | 22 545 | 21 650 | |
| Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso | 111 253 | 132 166 | 107 702 | 126 889 | |
| Įsipareigojimų iš viso Perleidžiami grupės įsipareigojimai, klasifikuojami |
244 998 | 271 187 | 241 395 | 265 858 | |
| kaip skirti parduoti | - | 41 443 | - | - | |
| NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO | 491 614 | 554 374 | 490 924 | 510 254 |
| Pasta- Grupė Bendrovė bos 2016-03-31 2015-03-31 2016-03-31 2015-03-31 (neaudituota) (neaudituota) (neaudituota) (neaudituota) Tęstinė veikla Pajamos Elektros ir susijusių paslaugų pajamos 38 108 20 981 38 108 20 981 Kitos pajamos 2 678 4 060 428 546 Pajamų iš viso 40 786 25 041 38 536 21 527 8 Sąnaudos Elektros energijos ir susijusių paslaugų sąnaudos (20 128) (9 316) (20 128) (9 316) Nusidėvėjimas ir amortizacija (6 452) (5 329) (6 398) (5 260) 3 Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos (2 989) (2 741) (1 642) (1 479) Remontų ir priežiūros sąnaudos ( 859) ( 975) (1 228) (1 343) Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos ( 768) (1 058) ( 730) (1 013) Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos ( 277) ( 6) ( 277) ( 6) Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas ( 6) 846 ( 4) 839 Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas ( 434) - ( 434) - 3 Kitos sąnaudos (2 638) (3 802) (1 274) (1 130) Sąnaudų iš viso ( 34 551) (22 381) (32 115) (18 708) Veiklos pelnas (nuostoliai) 6 235 2 660 6 421 2 819 Finansinė veikla Finansinės veiklos pajamos 16 103 79 103 Finansinės veiklos sąnaudos (433) (353) (431) (343) Finansinės veiklos iš viso (417) (250) (352) (240) Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių 7 36 - - pelno/(nuostolių) dalis Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 5 825 2 446 6 069 2 579 Pelno mokestis Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos (1 244) (577) (1 241) (577) Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) 307 162 305 166 Pelno mokesčio iš viso (937) (415) (936) (411) Tęstinės veiklos grynasis pelnas (nuostoliai) 4 888 2 031 5 133 2 168 Nutrauktos veiklos grynasis pelnas 32 (35) - - Grynasis pelnas (nuostoliai) 4 920 1 996 5 133 2 168 Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos į - - - - pelno (nuostolių) ataskaitą, iš viso Laikotarpio bendrosios pajamos (išlaidos), iš viso 4 920 1 996 5 133 2 168 |
|---|
| Grynasis pelnas (nuostoliai) priskirtini: |
| Patronuojančios įmonės akcininkams 4 910 2 008 5 133 2 168 |
| Nekontroliuojančiai daliai 10 (12) - - |
| 4 920 1 996 5 133 2 168 |
| Bendrosios pajamos priskirtinos: |
| Patronuojančios įmonės akcininkams 4 910 2 008 5 133 2 168 |
| Nekontroliuojančiai daliai 10 (12) - - |
| 4 920 1 996 5 133 2 168 |
| Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai 0,010 0,004 0,010 0,004 akcijai (eurais) |
| Nuosavas kapitalas, priskirtinas Grupės akcininkams | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Grupė | Kapitalas | Akcijų priedai |
Perkaino jimo rezervas |
Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas |
Privalo masis rezervas |
Kiti rezervai | Nepaskir stytasis pelnas |
Tarpinė suma |
Nekontro liuojanti dalis |
Iš viso |
| Likutis 2015 m. sausio 1 d. (audituota) | 146 064 | 8 579 | 6 840 | - | 14 609 | 171 355 | (107 931) | 239 516 | 57 | 239 573 |
| Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir |
- | - - |
- | - | - 2 008 |
2 008 | ( 12) | 1 996 | ||
| nurašytos sumos | - | - ( 145) |
- | - | - 145 |
- | - | - | ||
| Pervesta į nepaskirstytąjį pelną | - | - - |
- | ( 2) | - 2 |
- | - | - | ||
| Įstatinio kapitalo perskaičiavimas eurais | 192 | - - |
- | - | - - |
192 | - | 192 | ||
| Dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas | - | - - |
- | - | - - |
- | 10 | 10 | ||
| Likutis 2015 m. kovo 31 d. (neaudituota) | 146 256 | 8 579 | 6 695 | - | 14 607 | 171 355 | (105 776) | 241 716 | 55 | 241 771 |
| Likutis 2016 m. sausio 1 d. (audituota) | 146 256 | 8 579 | 6 228 | 298 | 14 606 | 62 747 | 2 897 | 241 611 | 133 | 241 744 |
| Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) |
- | - - |
- | - | - 4 910 |
4 910 | 10 | 4 920 | ||
| Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos |
- | - ( 151) |
- | - | - 151 |
- | - | - | ||
| Dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas | - | - - |
- | - | - 95 |
95 | ( 143) | ( 48) | ||
| Likutis 2016 m. kovo 31 d. (neaudituota) | 146 256 | 8 579 | 6 077 | 298 | 14 606 | 62 747 | 8 053 | 246 616 | - | 246 616 |
| Bendrovė | Kapitalas | Akcijų priedai |
Perkaino jimo rezervas |
Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas |
Privalo masis rezervas |
Kiti rezervai | Nepaskir stytasis pelnas |
Tarpinė suma |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Likutis 2015 m. sausio 1 d. (audituota) | 146 064 | 8 579 | 6 739 | - | 14 606 | 171 355 | (107 036) | 240 307 |
| Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) |
- | - - |
- | - | - 2 168 |
2 168 | ||
| Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos |
- | - ( 142) |
- | - | - 142 |
- | ||
| Įstatinio kapitalo perskaičiavimas eurais | 192 | - - |
- | - | - - |
192 | ||
| Likutis 2015 m. kovo 31 d. (neaudituota) | 146 256 | 8 579 | 6 597 | - | 14 606 | 171 355 | (104 726) | 242 667 |
| Likutis 2016 m. sausio 1 d. (audituota) | 146 256 | 8 579 | 6 138 | 298 | 14 606 | 62 747 | 5 772 | 244 396 |
| Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) |
- | - - |
- | - | - 5 133 |
5 133 | ||
| Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos |
- | - ( 144) |
- | - | - 144 |
- | ||
| Likutis 2016 m. kovo 31 d. (neaudituota) | 146 256 | 8 579 | 5 994 | 298 | 14 606 | 62 747 | 11 049 | 249 529 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-03-31 | 2015-03-31 | 2016-03-31 | 2015-03-31 | |
| (neaudituota) | (neaudituota) | (neaudituota) | (neaudituota) | |
| Pagrindinės veiklos pinigų srautai | ||||
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | 4 920 | 1 996 | 5 133 | 2 168 |
| Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas ir kiti koregavimai: | ||||
| Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 3 |
6 452 | 5 329 | 6 398 | 5 261 |
| Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas | 434 | - | 434 | - |
| Gautinų sumų vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas) | 4 | ( 839) | 4 | ( 839) |
| Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pelno dalis | ( 7) | ( 36) | - | - |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 937 | 415 | 936 | 411 |
| (Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto | 277 | 6 | 277 | 6 |
| perleidimo/nurašymo | ||||
| Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas: | ||||
| Palūkanų pajamos | - | ( 15) | - | ( 15) |
| Palūkanų sąnaudos | 429 | 151 | 427 | 149 |
| Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos) | ( 12) | 106 | ( 75) | 106 |
| Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | ||||
| Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas |
(1 291) | 16 443 | (4 074) | 9 570 |
| Atsargų, išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas |
( 932) | ( 265) | ( 191) | ( 207) |
| Mokėtinų sumų, dotacijų, ateinančių laikotarpių pajamų ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas(sumažėjimas) |
2 626 | (11 158) | 4 181 | (5 784) |
| Kito finansinio turto pasikeitimas | ( 22) | 101 | ( 22) | 100 |
| Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai | 13 815 | 12 234 | 13 428 | 10 926 |
| Grynieji nutrauktos veiklos pagrindinės veiklos pinigų srautai | 4 623 | 5 822 | - | - |
| Investicinės veiklos pinigų srautai | ||||
| Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) | (38 514) | (66 320) | (38 469) | (66 282) |
| Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimas | - | 2 | - | - |
| Gautos dotacijos | 32 742 | 14 346 | 32 742 | 14 346 |
| Dukterinių (asocijuotų) įmonių (įsigijimas) perleidimas | - | - | 388 | ( 19) |
| Iki išpirkimo termino laikomų investicijų išpirkimas | - | 15 929 | - | 15 929 |
| Gautos palūkanos | - | 79 | - | 79 |
| Kiti investicinės veiklos pinigų srautai | - | 10 | - | - |
| Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | (5 772) | (35 954) | (5 339) | (35 947) |
| Grynieji nutrauktos veiklos investicinės veiklos pinigų srautai | - | - | - | - |
| Finansinės veiklos pinigų srautai | ||||
| Gautos paskolos | - | 3 000 | - | 3 000 |
| Sugrąžintos paskolos | (1 100) | (1 100) | (1 100) | (1 100) |
| Sąskaitų likučio perviršis (overdraftas) | (3 450) | (1 237) | (3 489) | - |
| Sumokėtos palūkanos | ( 217) | ( 70) | ( 215) | ( 68) |
| Išmokėti dividendai | ( 8) | ( 10) | ( 8) | ( 10) |
| Kiti finansinės veiklos pinigų srautai | - | 86 | - | 86 |
| Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | (4 775) | 669 | (4 812) | 1 908 |
| Grynieji nutrauktos veiklos finansinės veiklos pinigų srautai | (4 655) | (5 843) | - | - |
| Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) | 3 236 | (23 072) | 3 277 | (23 113) |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje | 791 | 25 293 | 483 | 25 003 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje | 4 027 | 2 221 | 3 760 | 1 890 |
AB "Litgrid" yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas: A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius, Lietuva. "Litgrid" yra ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis ūkio subjektas, įsteigtas atskiriamos AB "Lietuvos energija" veiklos dalies pagrindu, įgyvendinant 2010 m. spalio 28 d. AB "Lietuvos energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas AB "Lietuvos energija" atskyrimas. 2010 m. lapkričio 16 d. Bendrovė įregistruota Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 302564383, PVM mokėtojo kodas LT100005748413.
"Litgrid" – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą. Bendrovė taip pat atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. Bendrovė įgyvendino strateginius tarptautinių jungčių "NordBalt" (Lietuva - Švedija) ir "LitPol Link" (Lietuva - Lenkija) projektus.
Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius.
2016 m. kovo 31 d. Bendrovės akcinis kapitalas yra 146 256 100,20 eurų. Jį sudaro 504 331 380 vnt. 0,29 eurų nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų.
2016 m. kovo 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:
| Įmonės akcininkai | Turimų akcijų skaičius |
Turimų akcijų skaičius (proc.) |
|---|---|---|
| UAB EPSO-G | 491 736 153 | 97,5 |
| Kiti akcininkai | 12 595 227 | 2,5 |
| Iš viso: | 504 331 380 | 100,0 |
Vienintelis UAB EPSO-G (įm. kodas 302826889, adresas A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius) kontroliuojantis akcininkas – Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.
Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.
Šių finansinių ataskaitų sudarymo dieną Grupę sudarė "Litgrid" bei šios tiesiogiai kontroliuojamos dukterinės įmonės:
| Įmonės | Įmonės buveinės adresas |
Valdomų akcijų dalis 2015 m. kovo 31 d. |
Valdomų akcijų dalis 2014 m. gruodžio 31 d. |
Pagrindinė veikla |
|---|---|---|---|---|
| UAB "Tetas" | Senamiesčio g. 102B, Panevėžys, Lietuva |
100 proc. | 100 proc. | Transformatorinių pastočių ir skirstymo punktų projektavimo, rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugos |
| UAB "Tinklo priežiūros centras" |
A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius, Lietuva |
100 proc. | 100 proc. | Elektros jungčių valdymas ir eksploatavimas |
Nuo 2016 m. balandžio 29 d. "Litgrid" dukterinės įmonės UAB "Tinklo priežiūros centras" pavadinimas – UAB "Litgrid Power Link Service".
2015 m. kovo 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės investicijos į asocijuotas įmones ir bendrai valdomą įmonę sudarė:
| Įmonės | Įmonės buveinės adresas |
Valdomų akcijų dalis 2016 m. kovo 31 d. |
Valdomų akcijų dalis 2015 m. gruodžio 31 d. |
Pagrindinė veikla |
|---|---|---|---|---|
| UAB "Duomenų logistikos centras" |
Žvejų g. 14, Vilnius, Lietuva |
20 proc. | 20 proc. | Informacinių technologijų paslaugų teikimas |
| "LitPol Link" Sp.z.o.o | Wojciecha Gorskiego 900-033 Varšuva, Lenkijos Respublika |
50 proc. | 50 proc. | Elektros perdavimo jungčių projektavimas |
Grupės darbuotojų skaičius 2016 m. kovo 31 d. buvo 671 (2015 m. gruodžio 31 d. – 659), Bendrovės darbuotojų skaičius 2016 m. kovo 31 d. buvo 235 (2015 m. gruodžio 31 d. - 235).
Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės sutrumpintas tarpines finansines ataskaitas už trijų mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2016 m. kovo 31 d.:
Bendrovės ir Grupės sutrumpintos tarpinės finansinės ataskaitos už trijų mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2016 m. kovo 31 d. yra parengtos pagal 34-ą Tarptautinį apskaitos standartą (toliau - TAS) "Tarpinė finansinė atskaitomybė".
Sutrumpintos tarpinės finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.
Siekiant geriau suprasti šiose sutrumpintose tarpinėse finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis, šios ataskaitos turi būti skaitomos kartu su Konsoliduotomis ir Bendrovės 2015 m. finansinėmis ataskaitomis, parengtomis pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.
Šios sutrumpintos tarpinės finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinį turtą, skirtą parduoti, kuris apskaitomas tikrąja verte.
Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.
Apskaitos principai, taikyti rengiant sutrumpintas tarpines finansines ataskaitas, yra tokie patys, kaip ir taikyti rengiant finansines ataskaitas už 2015 metus.
Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja Bendrovė. Bendrovė kontroliuoja ūkio subjektą, kai gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali paveikti šią grąžą naudodamasi savo galia valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama.
Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima LITGRID AB ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokią pačią apskaitos politiką ir apima tokį patį ataskaitinį laikotarpį kaip ir patronuojančios įmonės finansinės ataskaitos.
Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo datos, kai jų efektyvi tiesioginė ar netiesioginė kontrolė pereina Bendrovei ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami.
Jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti, jos yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šios dotacijos yra apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę. Dotacijos bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per turto gyvavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.
Strateginių projektų rengimui ir įgyvendinimui Bendrovei skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos apskaitomos kaip dotacijos, susijusios su turtu. Jos taip pat yra apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę ir bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per turto gyvavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.
Avansu gautos dotacijos, susijusios su ilgalaikio turto įsigijimu, yra apskaitomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai iki tokio turto įsigijimo momento.
Sukauptos gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, yra gauti tvirti įrodymai, kad finansavimas bus gautas.
| Grupė | Nematerialusis turtas | Materialusis turtas |
|---|---|---|
| Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. | 944 | 364 401 |
| Įsigijimai | 2 | 6 838 |
| Pardavimai | - | ( 2) |
| Nurašymai | - | ( 7) |
| Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | - | (1 723) |
| Nusidėvėjimas/amortizacija | ( 100) | (5 236) |
| Likutinė vertė 2015 m. kovo 31 d. | 846 | 364 271 |
| Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. | 876 | 409 643 |
| Įsigijimai* | - | 73 635 |
| Pardavimai | - | (8) |
| Nurašymai | - | (304) |
| Vertės sumažėjimas | - | (434) |
| Perklasifikavimas | 20 | (20) |
| Perklasifikavimas iš negautų dotacijų (5 pastaba) | - | (34 841) |
| Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | - | (36 612) |
| Nusidėvėjimas/amortizacija | ( 106) | (6 346) |
| Likutinė vertė 2016 m. kovo 31 d. | 790 | 404 713 |
| Bendrovė | Nematerialusis turtas | Materialusis turtas |
| Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. | 915 | 363 431 |
| Įsigijimai | - | 6 825 |
| Nurašymai | - | ( 7) |
| Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | - | (1 723) |
| Nusidėvėjimas/amortizacija | ( 92) | (5 169) |
| Likutinė vertė 2015 m. kovo 31 d. | 823 | 363 357 |
| Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. | 870 | 408 757 |
| Įsigijimai* | - | 73 590 |
| Nurašymai | - | (304) |
| Vertės sumažėjimas | - | (434) |
| Perklasifikavimas | 20 | (20) |
| Perklasifikavimas iš negautų dotacijų (5 pastaba) | - | (34 841) |
| Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | ||
| - | (36 612) | |
| Nusidėvėjimas/amortizacija Likutinė vertė 2016 m. kovo 31 d. |
(106) 784 |
(6 293) 403 843 |
*Iš ilgalaikio materialiojo turto įsigijimų 55 mln. Eur 2015 m. gruodžio 31 d. buvo apskaityti išankstiniuose apmokėjimuose už ilgalaikį materialųjį turtą.
Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas turto įsigijimo vertę mažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Jei ilgalaikio materialiojo turto vertė nebūtų mažinama dotacijomis, jo balansinė vertė 2016 m. kovo 31 d. būtų didesnė 284 356 tūkst. Eur. Informacija apie ilgalaikį materialųjį turtą, kurio vertė sumažinta gautomis/gautinomis dotacijomis:
| Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. | 214 328 |
|---|---|
| Įsigijimai | 71 453 |
| Nusidėvėjimas | (1 424) |
| Nurašymas | ( 1) |
| Likutinė vertė 2016 m. kovo 31 d. | 284 356 |
2016 m. kovo 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės investicijas sudarė:
| Dukterinės įmonės | Įsigijimo vertė | Vertės sumažėjimas | Apskaitinė vertė | Dalies procentas |
|---|---|---|---|---|
| UAB "Tetas" | 4 356 | ( 441) | 3 915 | 100 |
| UAB "Tinklo priežiūros centras" | 174 | - | 174 | 100 |
| Iš viso | 4 530 | ( 441) | 4 089 |
Vadovaujantis 2016 m. sausio 28 d. įvykusiame "Litgrid" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtu sprendimu, 2016 m. vasario 5 d. Bendrovė ir UAB EPSO-G sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Šia sutartimi Bendrovė perleido UAB EPSO-G 478 800 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB "Baltpool" akcijų, sudarančių 67 proc. visų UAB "Baltpool" akcijų. Sutartyje nustatyta, kad UAB EPSO-G nuosavybės teisė pereis nuo 2016 m. kovo 1 d. "Baltpool" akcijos parduotos už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą akcijų paketo rinkos vertę – 387 828 eurų.
Investicijų į asocijuotas ir bendrai kontroliuojamas įmones judėjimas pateikiamas žemiau:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016-03-31 | 2015-12-31 | 2016-03-31 | 2015-12-31 | ||
| Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje | 720 | 1 088 | 752 | 1 047 | |
| Investicijų vertės sumažėjimas | - | ( 343) | - | ( 295) | |
| Asocijuotų ar bendrai valdomų įmonių rezultatų dalis | 7 | ( 25) | - | - | |
| Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje | 727 | 720 | 752 | 752 |
Kitas gautinas sumas 2016 m. kovo 31 d. didžiąja dalimi sudaro gautinos dotacijos – 51 306 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 16 465 tūkst. eurų), kuriomis mažinta ilgalaikio turto vertė (3 pastaba).
2016 m. kovo 31 d. Bendrovės akcinis kapitalas yra 146 256 100,20 eurų. Jį sudaro 504 331 380 vnt. 0,29 eurų nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų.
Grupės ir Bendrovės paskolas sudaro:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-03-31 | 2015-12-31 | 2016-03-31 | 2015-12-31 | |
| Ilgalaikės | ||||
| Banko paskolos | 123 418 | 124 518 | 123 418 | 124 518 |
| Trumpalaikės | ||||
| Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | 8 082 | 8 082 | 8 082 | 8 082 |
| Banko sąskaitos perviršis | 67 388 | 70 838 | 66 353 | 69 842 |
| Iš viso paskolų | 198 888 | 203 438 | 197 853 | 202 442 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-03-31 | 2015-12-31 | 2016-03-31 | 2015-12-31 | |
| Tarp 1 ir 2 metų | 8 082 | 8 082 | 8 082 | 8 082 |
| Nuo 2 iki 5 metų | 36 533 | 36 533 | 36 533 | 36 533 |
| Po 5 metų | 78 803 | 79 903 | 78 803 | 79 903 |
| Iš viso | 123 418 | 124 518 | 123 418 | 124 518 |
Grupė yra išskyrusi šiuos 5 segmentus:
Bendrovės segmentai sutampa su Grupėje išskirtais elektros energijos perdavimo, balansavimo (reguliavimo) elektros energijos prekybos, sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimo segmentais. Grupės ir Bendrovės veiklos segmentai nėra jungiami.
Elektros energijos perdavimas – elektros energijos persiuntimas aukštos įtampos (330 ir 110 kV) įrenginiais iš gamintojų vartotojams arba tiekėjams iki sutartyje nustatytos ribos. Pagrindinis šios veiklos tikslas – užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą skirstomiesiems tinklams, stambiesiems tinklų naudotojams iš elektrinių ir kaimyninių energetikos sistemų.
Prekyba balansavimo (reguliavimo) elektros energija yra paslauga, užtikrinanti elektros gamybos/importo ir poreikio/eksporto subalansavimą.
Sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų teikimas. Bendrovė, užtikrindama patikimą sistemos darbą, perka iš elektros energijos gamintojų galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo ir avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines (galios rezervavimo) paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai nenumatytais atvejais sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.
Bendrovės/Grupės teikiamas VIAP sudaro:
Remonto ir techninės priežiūros veiklą vykdo Bendrovės dukterinės įmonės UAB "Tetas" ir UAB "Tinklo priežiūros centras". UAB "Tetas" pagrindinė veikla – vidutinės įtampos transformatorinių pastočių ir skirstymo punktų rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugų teikimas. UAB "Tinklo priežiūros centras" teikia technologinio valdymo ir telekomunikacijų, elektros energijos apskaitų, aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių statybos specialiųjų darbų techninės priežiūros paslaugas.
Grupės informacija apie segmentus už 2016 m. kovo 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:
| Verslo segmentai | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | Perdavimo veikla | Prekyba balansavimo/ reguliavimo elektros energija |
Sisteminių paslaugų pardavimas |
VIAP teikimas |
Remonto ir techninės priežiūros veikla |
Iš viso | |
| Pajamos | 22 093 | 5 142 | 9 938 | 1 363 | 3 142 | 41 678 | |
| Pajamos tarp segmentų | - | - | - | - | ( 892) | ( 892) | |
| Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių | 22 093 | 5 142 | 9 938 | 1 363 | 2 250 | 40 786 | |
| Veiklos pelnas (nuostoliai) | 5 859 | 681 | ( 119) | ( 1) | ( 185) | 6 235 | |
| Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąją verte* | x | x | x | x | x | ( 417) | |
| Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis* | x | x | x | x | x | 7 | |
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | x | x | x | x | x | 5 825 | |
| Pelno mokestis* | x | x | x | x | x | ( 937) | |
| Nutraukta veikla | x | x | x | x | x | 32 | |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | x | x | x | x | x | 4 920 | |
| Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos | 6 353 | 34 | 11 | - | 54 | 6 452 | |
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai | 277 | - | - | - | - | 277 |
*Pelno mokestis, asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis ir finansinės pajamos (sąnaudos) neskaidomi tarp veiklų.
| Verslo segmentai | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | Perdavimo veikla | Prekyba balansavimo/ reguliavimo elektros energija |
Sisteminių paslaugų pardavimas |
VIAP teikimas |
Remonto ir techninės priežiūros veikla |
Iš viso |
| Pajamos | 14 669 | 3 263 | 2 486 | 1 109 | 4 276 | 25 803 |
| Pajamos tarp segmentų | - | - | - | - | ( 762) | ( 762) |
| Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių | 14 669 | 3 263 | 2 486 | 1 109 | 3 514 | 25 041 |
| Veiklos pelnas (nuostoliai) | 1 444 | 1 838 | ( 97) | - | ( 525) | 2 660 |
| Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąją verte* | x | x | x | x | x | ( 250) |
| Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis* | x | x | x | x | x | 36 |
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | x | x | x | x | x | 2 446 |
| Pelno mokestis* | x | x | x | x | x | ( 415) |
| Nutraukta veikla | x | x | x | x | x | ( 35) |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | x | x | x | x | x | 1 996 |
| Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos | 5 260 | - | - | - | 69 | 5 329 |
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai | 6 | - | - | - | - | 6 |
*Pelno mokestis, asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis ir finansinės pajamos (sąnaudos) neskaidomi tarp veiklų.
Grupė veikia Lietuvoje ir jos pajamos iš Lietuvos klientų sudaro 91 proc. visų pajamų.
Grupės ir Bendrovės pajamos pagal geografinę kliento lokaciją 2016 m. ir 2015 m. sudarė:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016-03-31 | 2015-03-31 | 2016-03-31 | 2015-03-31 | ||
| Lietuva | 37 229 | 24 438 | 34 979 | 20 924 | |
| Rusija | - | 26 | - | 26 | |
| Estija | 421 | 377 | 421 | 377 | |
| Latvija | 286 | 138 | 286 | 138 | |
| Norvegija | 2 731 | 2 | 2 731 | 2 | |
| Švedija | 7 | 60 | 7 | 60 | |
| Lenkija | 112 | - | 112 | - | |
| Iš viso: | 40 786 | 25 041 | 38 536 | 21 527 |
Visas Grupės ir Bendrovės turtas yra Lietuvoje.
Bendrovės ir Grupės susijusios šalys 2016 m. ir 2015 m. buvo:
Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal rinkos sąlygas, pagal teisės aktais patvirtintus tarifus arba laikantis viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimus.
Prekių ir paslaugų pardavimas
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016-03-31 | 2015-03-31 | 2016-03-31 | 2015-03-31 | ||
| UAB EPSO-G | 388 | 7 | 388 | 7 | |
| UAB "Tetas" | - | - | 3 | 10 | |
| UAB "Tinklo priežiūros centras" | - | - | 29 | 38 | |
| UAB "Baltpool" | 5 725 | 5 573 | 5 725 | 5 573 | |
| Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės | 355 | 392 | 355 | 392 | |
| 6 468 | 5 972 | 6 500 | 6 020 |
Prekių ir paslaugų pirkimas
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-03-31 | 2015-03-31 | 2016-03-31 | 2015-03-31 | |
| UAB "Tetas" | - | - | 607 | 560 |
| UAB "Tinklo priežiūros centras" | - | - | 256 | 174 |
| UAB "Baltpool" | 652 | 3 760 | 652 | 3 760 |
| Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės | 51 | 83 | 51 | 83 |
| 703 | 3 843 | 1 566 | 4 577 |
Gautinos sumos iš susijusių šalių
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-03-31 | 2015-12-31 | 2016-03-31 | 2015-12-31 | |
| UAB EPSO-G | - | 2 | - | 2 |
| UAB "Tinklo priežiūros centras" | - | - | 12 | 13 |
| UAB "Baltpool" | 2 114 | 2 028 | 2 114 | 2 028 |
| Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės | 143 | 143 | 143 | 143 |
| 2 257 | 2 173 | 2 269 | 2 186 |
Mokėtinos sumos susijusioms šalims
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-03-31 | 2015-12-31 | 2016-03-31 | 2015-12-31 | |
| UAB "Tetas" | - | - | 424 | 154 |
| UAB "Tinklo priežiūros centras" | - | - | 124 | 38 |
| UAB "Baltpool" | - | 149 | - | 149 |
| Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės | 21 | 94 | 21 | 94 |
| 21 | 243 | 569 | 435 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-03-31 | 2015-03-31 | 2016-03-31 | 2015-03-31 | |
| Išmokos, susijusios su darbo santykiais | 160 | 155 | 105 | 102 |
| Iš jų: Išeitinės kompensacijos | - | - | - | - |
| Vadovų skaičius (vidutinis sąrašinis) | 12 | 13 | 6 | 6 |
Vadovybe yra laikomi Grupės įmonių administracijos vadovai ir vyr. finansininkai, Bendrovės valdybos nariai, dukterinių įmonių departamentų direktoriai.
2016 m. ir 2015 m. laikotarpio Grupės pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, buvo toks:
| 2016-03-31 | 2015-03-31 | |
|---|---|---|
| Grynasis pelnas (nuostoliai), priskirtinas Bendrovės akcininkams (tūkst. Eur) | 4 910 | 2 008 |
| Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais) Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (Eur) |
504 331 380 0,010 |
504 331 380 0,004 |
2016 m. balandžio 26 d. įvykusio "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 4 589 416 eurų dividendų. Dividendai, tenkantys vienai akcijai – 0,0091 euro.
2016 m. gegužės 16 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti pakeisti "Litgrid" įstatai, kuriuose į eurus perskaičiuotas įstatinis kapitalas (146 256 100, 20 euro) ir vienos akcijos nominali vertė (0,29 euro). Pagal naujos redakcijos įstatus Bendrovėje nebebus sudaroma Stebėtojų taryba ir Audito komitetas – planuojama, kad šie organai bus formuojami patronuojančioje įmonėje UAB EPSO-G. Atitinkamai pakoreguota Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos kompetencija.
*****
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.