AB "KAUNO ENERGIJA" 2016 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTASIS TARPINIS PRANEŠIMAS

AB "KAUNO ENERGIJA" Įmonės kodas 235014830 Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, Lietuva Kaunas, 2016

TURINYS

1.	Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas	5
2.	Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys	5
3.	Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis	5
4.	Emitento sutartys su kredito įstaigomis	7
5.	Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose	7
6.	Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga	7
6.1.	BENDROVĖS BŪKLĖS, VEIKLOS VYKDYMO IR PLĖTROS APŽVALGA	7
6.2.	BENDROVĖS PAGRINDINĖS RIZIKOS IR NEAPIBRĖŽTUMAI, JŲ ĮTAKA VEIKLOS REZULTATAMS	11
7.	Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi informacija	15
8.	Nuorodos ir papildomi paaiškinimai	22
9.	Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos	23
10.	Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės	23
11.	Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą	24
12.	Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas	24
13.	Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones	24
14.	Informacija apie emitento filialą ir dukterines įmones	24
15.	Įstatinio kapitalo struktūra	26
16.	Duomenys apie emitento išleistas akcijas	26
17.	Informacija apie emitento akcininkus	28
18.	Darbuotojai	30
19.	Emitento įstatų pakeitimo tvarka	33
20.	Emitento organai	33
	20.1.DUOMENYS APIE BENDROVĖJE SUDARYTUS KOMITETUS	34
21.	Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas	36
	21.1.DUOMENYS APIE BENDROVĖS STEBĖTOJŲ TARYBOS NARIUS:	36
	21.2.DUOMENYS APIE BENDROVĖS VALDYBOS NARIUS	38
	21.3.DUOMENYS APIE BENDROVĖS VADOVĄ, VYRIAUSIĄJĄ BUHALTERĘ:	39
22.	Informacija apie reikšmingus susitarimus	40
23.	Informacija apie emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus	40
24.	Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius	40
25.	Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius	40
26.	Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką	40
27.	Duomenys apie viešai skelbtą informaciją	40

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1	lentelė	2016 m. I pusmečio Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2012–2015 m. I pusmečių rodikliais	15
2	lentelė	2016 m. I pusmečio Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2012–2015 m. I pusmečių rodikliais	17
3	lentelė	2016 m. I pusmečio Bendrovės nefinansinių rodiklių palyginimas su 2012–2015 m. I pusmečių rodikliais	20
4	lentelė	Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis	26
5	lentelė	Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2012–2016 metais	27
6	lentelė	Emitento akcininkai, kuriems 2016 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo	28
7	lentelė	Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai	29
8	lentelė	Bendrovės akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą	29
9	lentelė	Akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą	30
10	lentelė	Grupės darbuotojų skaičiaus kitimas 2012–2016 m. I pusmetį	31
11	lentelė	Bendrovės darbuotojų skaičiaus kitimas 2012–2016 m. I pusmetį	31
12	lentelė	Grupės darbuotojų išsilavinimas 2012–2016 m. I pusmetį	31
13	lentelė	Bendrovės darbuotojų išsilavinimas 2012–2016 m. I pusmetį	31
14	lentelė	Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas	32

GRAFIKŲ SĄRAŠAS

1	grafikas	Šilumos pirkimas ir gamyba	8
2	grafikas	Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes	8
3	grafikas	Investicijų įvykdymas pagal finansavimo šaltinius	10
4	grafikas	Vidutinė mėnesio oro temperatūra	15
5	grafikas	Grupės pelnas	18
6	grafikas	Bendrovės pelnas	19
7	grafikas	Bendrovės ir Grupės pajamos	19
8	grafikas	Šilumos tiekimas į tinklą ir pardavimas	20
9	grafikas	AB "Kauno energija" tiekiamos šilumos kaina	21
10	grafikas	Šilumos kainos struktūros elementai	21
11	grafikas	Šilumos kainos pastovioji dedamoji	22
12	grafikas	Šilumos kainos kintamojii dedamoji 2016 m. birželio mėn.	22
13	grafikas	Filialo "Jurbarko šilumos tinklai" veiklos rezultatai	25
14	grafikas	UAB "Kauno energija NT" veiklos rezultatai	26
15	grafikas	Akcijos kainos ir apyvartos 2012–2016 m. I pusmečio istorija	27
16	grafikas	Bendrovės akcijos kainos palyginimas	28
17	grafikas	Akcininkų struktūra 2016 m. birželio 30 d.	29

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis tarpinis pranešimas

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas AB "Kauno energija" konsoliduotasis tarpinis pranešimas – 2016 metų I pusmetis.

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė arba Emitentas) rengia tiek Bendrovės, tiek ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Grupę (toliau – Grupė) sudaro: AB "Kauno energija" bei patronuojamoji įmonė UAB "Kauno energija NT", kurioje Emitentas tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę:

Bendrovės pavadinimas	Akcinė bendrovė "Kauno energija"
Teisinė – organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Buveinės adresas	Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas
Juridinio asmens kodas	235014830
Telefonas	(8 37) 305 650
Faksas	(8 37) 305 622
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetainės adresas	www.kaunoenergija.lt
Įregistravimo data ir vieta	1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaunas, įsakymo Nr. 513
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
PVM mokėtojo kodas	LT350148314

Pagrindiniai duomenys apie patronuojamąją bendrovę:

Bendrovės pavadinimas Teisinė – organizacinė forma	UAB "Kauno energija NT" Uždaroji akcinė bendrovė
Buveinės adresas	Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas
Juridinio asmens kodas	303042623
Telefonas	(8 37) 305 693
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Įregistravimo data ir vieta	2013 m. balandžio 16 d., Kaunas
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

Grupės pagrindinės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugų teikimas. Bendrovė yra Grupės patronuojančioji bendrovė. Bendrovė gamina, ir tiekia vartotojams šilumą (šildymui ir karštam vandeniui ruošti) Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone (Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k.) (toliau – Kauno rajonas).

Taip pat, vykdydama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatas, nuo 2010 m. gegužės 1 d. Bendrovė tiekia karštą vandenį (vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą) vartotojams Kaune ir Jurbarke bei Kauno rajone (toliau tekste šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens vadinamas šilumos tiekimu, išskyrus duomenis pateiktus 7 ir 8 lentelėje "Grupės ir Bendrovės 2016 m. I pusmečio finansinių rodiklių palyginimas su 2012-2015 m. I pusmečio rodikliais"), kurie Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėja. 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė karštą vandenį tiekė į 464 Kauno miesto ir rajono bei į 5 Jurbarko daugiabučius gyvenamuosius namus. Pajamos iš karšto vandens tiekimo veiklos Bendrovės pardavimo pajamose sudaro apie 3,8 proc.

Taip pat Bendrovė nedidele apimtimi gamina elektros energiją Kauno rajone, prižiūri inžinerinius statinius (kolektorius – tunelius), eksploatuoja šilumos ir elektros gamybos įrenginius. Grupė ir Bendrovė pagal atskiras sutartis atlieka pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontą, teikia patalpų nuomos paslaugas. Grupė ir Bendrovė licencijuojamą veiklą vykdo pagal turimas atitinkamas licencijas.

Grupės ir Bendrovės vizija – moderni, efektyvi, konkurencinga ir pridėtinę vertę akcininkams kurianti įmonių grupė, veikianti šilumos ir elektros gamybos, šilumos ir karšto vandens tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens

sistemų priežiūros, turto nuomos srityse. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nuostatas.

Grupės ir Bendrovės vertybės:

Daugiau nei 50 metų patirtis šilumos gamybos ir tiekimo versle;
socialinis atsakingumas atsakomybė prieš vartotojus už patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą bei už kokybišką pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą mažiausiomis sąnaudomis;
konkurencinga šilumos gamyba, leidžianti sumažinti tiekiamos šilumos kainą vartotojams;
aukšta darbuotojų kvalifikacija, leidžianti pasiekti aukštus veiklos rezultatus;
gebėjimas diegti naujausius mokslo bei technologinius pasiekimus į Grupės ir Bendrovės veiklą;
gerosios vadybinės, technologinės bei techninės praktikos kitose Lietuvos bei užsienio įmonėse analizė ir diegimas Bendrovėje;
glaudus bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldos institucijomis, universitetais, moksliniais institutais bei kitomis mokslo įstaigomis;
gebėjimas dalyvauti vykdant bei kuriant mokslines programas;
partnerystė tarptautiniuose projektuose;
vidinė savianalizė ir pokyčių vykdymas;
patikimos, modernios įmonių grupės reputacija.

Grupės ir Bendrovės strateginiai tikslai:

įgyvendinti Akcininkų formuojamus strateginius plėtros planus;
tinkamai prisidėti įgyvendinant Nacionalinės energetikos strategijos tikslus;
mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro t. y. gamtinių dujų;
mažinti šilumos gamybos, tiekimo, paslaugų teikimo ir valdymo sąnaudas, efektyvinti šilumos gamybą, siekiant sumažinti galutinę centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainą vartotojams;
numatytais terminais įvykdyti visas investicijų plane numatytas priemones, kad būtų užtikrintas saugus ir patikimas šilumos tiekimas vartotojams ir mažinami jos tiekimo kaštai;
didinti konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje;
plėsti turimas Grupės bendrovių pozicijas rinkoje;
plėtra, siūlant naujus produktus bei paslaugas;
užtikrinti energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 2012/27/ES įgyvendinimą;
analizuoti gerosios praktikos pavyzdžius šalies ir užsienio bendrovėse bei pasirengti adaptuoti;
rengti strategines plėtros kryptis ir koordinuoti įgyvendinimo procesą taip, kad būtų plėtojamas patikimas, kokybiškas, mažiausių sąnaudų reikalaujantis šilumos gamybos ir tiekimo būdas.

Bendrovės šilumos ūkio techninės strategijos principinės gairės yra:

šilumos ūkio efektyvumo didinimas ir plėtra Kaunui reikalingas bent vienas didesnės nei 100 MW galios modernus, šiuolaikiškas gamybos šaltinis – kogeneracinė elektrinė, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius (toliau – AEI) ir / arba atliekas, ir /arba dujas. Naujoji elektrinė turėtų užtikrinti rezervinio kuro laikymą / panaudojimą, šilumos gamybos šaltinių rezervavimą, stabilų centralizuoto šilumos tiekimo hidraulinį režimą, lankstų reagavimą į tinklo poreikio kitimą pikų metu, turėtų avarinę papildymo sistemą, būtų ekonomiškai "subalansuotas";
šilumos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimas Bendrovė numato parengti ekspertinį šilumos tiekimo sistemos saugumo / pažeidžiamumo vertinimą, įgyvendinti parametrų duomenų perdavimo, surinkimo bei vertinimo sistemos naujinimą bei modernizavimą, įgyvendinti tinklo hidraulinio režimo optimizavimą bei parametrų reakcijos / kitimo greičio didinimą, rekonstruoti, optimizuoti termofikacinių vamzdynų ruožus, ir elementus (vidutinis centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) tinklo vamzdynų amžius yra virš 30 metų), įgyvendinti CŠT tinklo vandens rezervinės – avarinės papildymo sistemos atnaujinimą bei vystymą, įdiegti techninius sprendinius ir/ ar pasinaudoti gera praktika, didinant patikimumą ir saugumą, užtikrinančius termofikacinio režimo stabilumą.
aktyviai dalyvauti Kauno, Kauno rajono ir Jurbarko miesto aprūpinimo šiluma politikos formavime, centralizuoto šilumos tiekimo rinkos plėtros bei bendrovės patrauklumo didinime;
gerosios praktikos formavimas ir jos viešinimas.

4. Emitento sutartys su kredito įstaigomis

2003 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta Emitento aptarnavimo sutartis su AB SEB banku (įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius), atstovaujamu Finansų rinkų departamento.

5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Emitento 20 031 977 (dvidešimt milijonų trisdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt septynios) paprastosios vardinės akcijos (VP ISIN kodas LT0000123010), kurių bendra nominalioji vertė – 34 855 639,98 Eur (trisdešimt keturi milijonai aštuoni šimtai penkiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt devyni Eur 98 ct), 2016 m. birželio 30 d. yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos AB Nasdaq Vilnius Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą. Bendrovės akcijų listingavimo pradžia 1998 m. gruodžio 28 d.

6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga 6.1. Bendrovės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

Bendrovė savo veiklą 2016 metų I pusmetį vykdė orientuodamasi į gamybos šaltinių galios plėtrą bei CŠT tinklo patikimumo didinimą, atsižvelgdama į Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategines gaires.

Veiklos planavime Bendrovė taip pat atsižvelgia į Lietuvos energetikos instituto parengtą AB "Kauno energija" strategiją šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2007–2020 m. Įvertinant sektoriuje vykstančius pokyčius, rengiama nauja strategija "AB "Kauno energija" vystymosi strategija, įgyvendinant energetikos sektoriaus plėtros kryptis".

Bendrovė užima didžiąją dalį šilumos gamybos ir tiekimo rinkos Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno miesto integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 13 izoliuoto tinklo ir 28 vietinės (buitinės) dujofikuotos katilinės Kauno mieste, taip pat 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės. 2016 m. I pusmetį bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudarė 551,379 MW (t. t. 37,5 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW. Iš jų, Petrašiūnų elektrinėje – 294,8 MW šiluminis (t. t. 16 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai) ir 8 MW – elektrinis galingumas. Jurbarke – 29,8 MW šiluminis galingumas (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 560,129 MW (t. t. 37,5 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovei priklausančiuose gamybos šaltiniuose 2016 m. I pusmetį buvo pagaminta 40 proc. visos į tinklą patiektos šilumos. Trūkstamas šilumos kiekis buvo nupirktas iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG). Reikiamas šilumos kiekis nuperkamas kiekvieną mėnesį organizuojamuose šilumos pirkimo aukcionuose, vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais.

2016 m. I pusmetį Bendrovės šilumos ir elektros energijos gamybai naudotas kuras buvo:

kietasis biokuras 82,58 proc.,
gamtinės dujos 16,85 proc.,
biodujos ir kitas kuras 0,57 proc.

2016 m. I pusmetį Bendrovė šilumą pirko iš 10 NŠG Kaune ir Kauno rajone: UAB Kauno termofikacijos elektrinės, UAB "GECO Kaunas", UAB "Lorizon energy", UAB "Ekoresursai", UAB "Pramonės energija", UAB "Aldec General", UAB "ENG", UAB "Oneks Invest", UAB "Ekopartneris" ir UAB "SSPC-Taika". Iš viso nupirkta 473,7 tūkst. MWh šilumos, t. y. 60,1 proc. patiektos į tinklą šilumos (2015 m. I pusmetį – 68,5 proc.). Per 2012 – 2016 m. I pusmečių laikotarpį Bendrovės įrenginiais pagaminti ir iš NŠG nupirkti šilumos kiekiai, tūkst. MWh:

84,3 178,0 161,4 239,4 318,0 818,0 713,1 612,9 516,8 473,7 0 200 400 600 800 1 000 2012 m. I pusm. 2013 m. I pusm. 2014 m. I pusm. 2015 m. I pusm. 2016 m. I pusm. Šilumos pirkimas ir gamyba, tūkst MWh Šilumos gamyba savuose šaltiniuose Pirkta šiluma iš NŠG

Šią pagamintą ir nupirktą šilumą Bendrovė integruotais ir lokaliniais šilumos tiekimo tinklais, 2016 m. birželio 30 d. duomenimis, tiekė 3 347 įmonei ir organizacijai bei 115 119 buitiniams vartotojams, iš viso – 118 466 vartotojams (objektai pagal adresus).

2 grafikas

Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes

Bendrovės pardavimo pajamos už 2016 m. I pusmetį sudarė 36 189 tūkst. Eur ir, palyginus su 2015 metų I pusmečiu, sumažėjo 3,43 proc. (2015 metų I pusmetį jos sudarė 37 473 tūkst. Eur). Grupės pardavimų pajamos 2016 metų I pusmetį sudarė 36 184 tūkst. Eur (2015 m. I pusmetį – 37 468 tūkst. Eur).

Bendrovės pajamos už parduotą šilumą sudarė didžiąją dalį tiek Bendrovės, tiek ir Grupės pajamų: Grupės – 97,92 proc., Bendrovės – 97,90 proc. (šilumos ir karšto vandens tiekimas be pajamų už šalto vandens pardavimą).

Grupės grynasis pelnas 2016 m. I pusmetį sudarė 7 185 tūkst. Eur, Bendrovės – 7 017 tūkst. Eur.

Investicijos

2016 m. gegužės 24 d. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino patikslintą Bendrovės 2016 m. investicijų planą, pagal kurį į Bendrovės turtą numatyta investuoti 44,54 mln. Eur. 2016 m. I pusmetį Bendrovė į nuosavą turtą investavo 2,07 mln. Eur.

Pagal Investicijų planą Bendrovė vykdo magistralinių vamzdynų keitimo projektus, iš dalies finansuojamus Europos Sąjungos struktūrinėmis lėšomis, optimizuoja vamzdynų skersmenis, prijungia prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo naujus objektus bei modernizuoja šilumos gamybos šaltinius. Prasidėjus naujam Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintam šilumos bazinės kainos periodui (2013–2016 metams) bei pasikeitus reglamentuojančiai reguliavimo aplinkai, siekiant sumažinti šilumos gamybos sąnaudas, šilumos kainą vartotojams, Bendrovė perorientavo veiklos vystymosi gaires ir didžioji dalis 2013–2016 metų investicijų skiriama šilumos gamybos iš atsinaujinančių energetinių išteklių šaltinių plėtrai bei modernizavimui.

Perorientuoti veiklos vystymo gaires ir pradėti vystyti naujus Bendrovės šilumos gamybos pajėgumus tapo įmanoma, kai 2012 m. buvo panaikintas nuo 2003 m. galiojęs Bendrovės įsipareigojimas iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės pirkti ne mažiau kaip 80 proc. šilumos, reikalingos pagaminti Kauno integruotame šilumos tiekimo tinkle, įtvirtintas po Kauno termofikacijos elektrinės pardavimo 2003 m. kovo 31 d. sudarytoje Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartyje.

Be to, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teisinio reglamentavimo pakeitimai sudarė palankias sąlygas investuoti į šilumos gamybos šaltinių statybą ir modernizavimą, tuo didinant konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje bei mažinant šilumos kainą vartotojams.

Siekdama šių tikslų, 2016 m. Bendrovė tęsia savo turimų šilumos gamybos šaltinių modernizavimą, diegdama juose naujus šilumos gamybos įrenginius. Įgyvendinami šie gamybos šaltinių modernizavimo projektai:

2016 m. kovo mėn. Bendrovė pradėjo Šilko katilinės 15 MW dujinio katilo Nr. 2 su 1,5 MW kondensaciniu ekonomaizeriu įrengimo projektą. Projekto vertė 659 tūkst. Eur. Nauji įrenginiai padidins šilumos gamybos ir tiekimo patikimumą, bei sumažins Bendrovės palyginamąsias gamybos sąnaudas ir kainą šilumos vartotojams;
Bendrovė už daugiau nei 2,1 mln. Eur planuoja įrengti 5 MW ir 3 MW galios biokuro vandens šildymo katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu Jurbarko katilinėje. Šis projektas bus vykdomas keliais etapais ir planuojamas užbaigti 2017-2018 metais. 2016 m. IV ketv. planuojama užbaigti projekto pirmąjį etapą, t. y. įrengti 5 MW šiluminės galios biokuro katilą su priklausiniais. Po rekonstrukcijos biokuru gaminama šiluma sudarys apie 60 proc. Jurbarko miestui tiekiamos šilumos.

2016 m. birželio mėn. Bendrovė pateikė 9 paraiškas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas" priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 "Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra" 1 kvietimą: "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 3Ž modernizavimas" (kodas 04.3.2- LVPA-K-102-01-0009), "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6T modernizavimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0010), "Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Eigulių mikrorajone" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01- 0011), "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 1T modernizavimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0024), "Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Kalniečių mikrorajone" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0025), "Kauno m. integruoto magistralės 4T modernizavimas" (04.3.2-LVPA-K-102-01-0026), "Šilumos tiekimo tinklų, nutiestų iš Kauno miesto Pergalės katilinės, rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0036), "Kauno miesto integruoto tinklo rekonstravimas P. Lukšio gatvėje" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0037), "Kauno miesto integruoto tinklo magistralės 2Ž rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0038). Šiuos projektus planuojama įgyvendinti 2016-2018 metais. Projektų vertė 16 mln. Eur, prašoma 8 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

2016 m. I pusmetį Bendrovė investavo 2,07 mln. Eur (iš jų finansuota ne bendrovės lėšomis, t. y. komercinių bankų paskolomis – 0,87 mln. Eur, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų vykdyta nebuvo). Bendrovės investicijos pagal finansavimo šaltinius 2013–2016 m. I pusmečiais nurodytos 3 grafike.

1,41 1,33 1,22 1,20 1,15 1,79 1,33 0,87 0,31 0,65 0,27 0,00 2,87 3,77 2,82 2,07 0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0 0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0 2013 m. I pusm. 2014 m. I pusm. 2015 m. I pusm. 2016 m. I pusm. Bendrovės lėšos Paskolos Įv. fondų lėšos Viso

3 grafikas

Bendrovės investicijos į naujausias technologijas (šilumos gamybos šaltinių rekonstravimas, įrengiant ekonomaizerius, naujus biokuro katilus, izoliuoto ir integruoto tinklo katilinių automatizavimas, elektroninių paslaugų sistema, nuotolinio šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, klientų aptarnavimas "vieno langelio" principu bei kt.), padeda Bendrovei mažinti parduodamos šilumos kainą. Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas mažina Bendrovės šilumos tiekimo nuostolius. Visos šios investicijos padeda Bendrovei prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei būti pažangia šilumos ir karšto vandens tiekimo, šilumos gamybos šaltinių priežiūros bendrove Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone.

2015 m. spalio 1 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) pritarė Bendrovės investicijoms - šilumos tinklų rekonstrukcijai ir biokuro katilinės statyboms Jurbarke. Komisija suderino Bendrovei už daugiau nei 2,1 mln. eurų 2016 m. įrengiamą biokuro katilą Jurbarko katilinėje ir 16 mln. eurų vertės šilumos tiekimo trasų rekonstrukciją Kaune, kuriai atlikti dalį reikalingų lėšų prašoma skirti iš Europos Sąjungos Struktūrinių fondų.

Jurbarke pastačius 5 MW galios biokuro vandens šildymo katilą su 1 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu, per metus iš biokuro bus pagaminama apie 34 GWh šilumos energijos. Šiuo metu Jurbarko katilinė šilumos gamybai naudoja gamtines dujas.

Siekdama plėsti savo vartotojų rinką, Bendrovė 2015 m. pradėjo tiesti naują šilumos tiekimo trasą į statomą Brastos gyvenamųjų namų kvartalą Kaune. Pagal projektą "Šilumos tiekimo tinklai į daugiabučių namų kvartalą nuo ŠK 8K-14-5 prie pastato Jurbarko g. 81 iki taško "A", adresu Brastos g. 24, Kaunas" nutiestas 487 metrų ilgio, 200 mm skersmens vamzdynas, kuriuo šiluma bus tiekiama į statomą gyvenamųjų namų kvartalą. Pagal viešai skelbiamą informaciją šiame kvartale bus pastatyta 10 daugiabučių namų, kuriuose bus apie 500 butų. Juose planuojama įrengti apie 4,4 MW bendros vartojimo galios įrenginių. Šalčiausiu metų laiku naująja trasa bus galima patiekti iki 10 MW šilumos srautą, tad, esant poreikiui, prie naujos trasos bus galima prijungti dar daugiau naujų vartotojų. Projekto vertė – apie 244 tūkst. eurų. Projekto darbus AB "Kauno energija" vykdo savo pajėgomis ir lėšomis. Statybos darbų pradžia 2015 gruodžio mėn. Projektą planuojama užbaigti 2016 m.

Nuo 2013 m. sausio 28 d. Bendrovė yra gamtinių dujų biržos dalyvė. Pradėjus veikti gamtinių dujų biržai, įmonės įgavo daugiau lankstumo įsigyjant trūkstamą ar parduodant perteklinį dujų kiekį, tuo pačiu vykdant įsipareigojimus dujų tiekėjams pagal sutartis. Dalyvavimas gamtinių dujų biržoje įmonėms suteikia galimybę iš karto tiksliai žinoti kokia yra įsigyjamų gamtinių dujų kaina, išvengti "imk arba mokėk" sąlygų taikymo bei subalansuoti perkamų ir vartojamų gamtinių dujų kiekį.

2014 m. gruodžio 4 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Bendrovei išdavė Energetikos veiklos licenciją Nr. L2-38(GDT), kuri suteikė Bendrovei teisę verstis gamtinių dujų tiekimo veikla. 2016 m. gegužės 25 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarimu Nr. O3-140 panaikino licenzijos galiojimą.

6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų įtaka veiklos rezultatams

Išoriniai rizikos veiksniai, darantys įtaką Bendrovės pagrindinei veiklai: didėjanti konkurencija tarp šilumos gamintojų Kaune, padidėjusi galutinė (tai yra įskaitant visas sąnaudas) gamtinių dujų kaina, nuolat kintanti teisinė aplinka, taip pat šilumos gamybos kainų formavimo politika.

Bendrovė, siekdama dirbti veiksmingai ir patikimai, kuriant pridėtinę vertę akcininkams, susiduria su jos veiklos sferai būdingomis rizikomis, tačiau ir pasinaudoja galimybėmis dirbti, veiksmingai ir patikimai išnaudojant turimą bei kurti papildomą potencialą. Viena iš didžiausių rizikų, su kuria gali susidurti Bendrovė – santykinai aukšta iš NŠG perkamos šilumos kaina. NŠG vertintini kaip privatūs pelno generavimui skirti verslo vienetai. Šilumos supirkimas vykdomas vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei Komisijos patvirtintu Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu. Savo ruožtu Bendrovė intensyviai investuoja į nuosavų gamybos šaltinių modernizavimą bei statybą, kad sumažintų palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas. Tokiu būdu naudojamasi reguliavimo aplinka, didinama konkurencija bei mažinama šilumos pirkimo ir pardavimo vartotojams kaina.

Bendrovė yra gavusi 11 potencialių NŠG (bendra šiluminė galia – apie 500 MW) paraiškas dėl šilumos gamybos įrenginių prisijungimo prie Bendrovės valdomo integruoto šilumos tiekimo tinklo. Kartu su naujų NŠG atsiradimu Bendrovė turi spręsti papildomus techninius, ekonominius, teisinius ir kitus klausimus: šilumos tiekimo tinklo valdymo bei šių gamintojų galios balansavimo staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymo, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimo, kaitos ir taikymo.

Ekonominiai veiksniai: Bendrovė yra pagrindinis centralizuotai pagamintos šilumos tiekėjas Kauno ir Jurbarko miestams bei daliai Kauno rajono. Norint išlaikyti šią rinką, būtina diegti efektyvias technologijas nuosavuose gamybos šaltiniuose bei, išnaudojant skirtingų kuro rūšių kainų skirtumus, siekti gaminti mažiausiomis sąnaudomis.

Bendrovės šilumos pardavimai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio, t. y. šilumos suvartojimo, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydžio į šilumos taupymą ir racionalų vartojimą bei šilumos pardavimo rinkos plėtros tempai.

Kintančios kuro kainos bei NŠG pagamintos šilumos pardavimo kaina turi įtakos Bendrovės šilumos ir elektros energijos gamybos savikainai.

Vartojimo mažėjimo rizika: Bendrovės veiklos rezultatui turi įtakos pardavimo apimčių mažėjimas dėl sumažėjusio ir toliau mažėjančio šilumos vartojimo (vykdant daugiabučių namų / pastatų renovaciją ar įdiegiant šilumą taupančius įrenginius), taip pat dėl vartotojų atsijungimų nuo CŠT (dėl įvairių priežasčių). Rizika mažinama Bendrovei investavus ir toliau investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos ir elektros gamybos įrenginius, mažinant Bendrovės šilumos gamybos savikainą bei perkamos iš NŠG šilumos kainą, tuo pačiu, ir vartotojui tiekiamos šilumos kainą bei nuolat argumentuotai informuojant vartotojus apie CŠT sistemos privalumus (saugumas, patikimumas, sąsaja su viena kuro rūšimi, kuro konversija, lokalūs taršos šaltiniai gyvenamuosiuose rajonuose ir jų sukeliama bendra aplinkos tarša ir kt.) lyginant su autonominiu šildymu.

Kitų bendrovių, propaguojančių tik gamtinių dujų naudojimą, neatsižvelgiant į patvirtintą specialųjį šilumos tiekimo planą, konkurencija su Bendrove šilumos tiekimo sektoriuje pasireiškia vartotojų atsijungimu nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Šilumos įrenginių atjungimas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo tinklų ir šildymo būdo keitimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Šilumos ūkio įstatymo ir Statybos įstatymo bei šiuos įstatymus įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka. Šilumos įrenginių atjungimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (su vėlesniais pakeitimais) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A-1830 patvirtintas Pastato ar patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas. Kauno miesto savivaldybė yra patvirtinusi specialųjį šilumos tiekimo planą, kuriame numatytas šilumos tiekimo būdas atskirose miesto teritorijose. CŠT zonoje esančių pastatų atsijungimas nuo CŠT tinklų galimas tik atitinkamai suderinus su Kauno miesto savivaldybe. Kauno rajono savivaldybės šilumos ūkio specialusis planas patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-43. Jurbarko miesto ir rajono šilumos ūkio specialusis planas, patvirtintas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. T2–67.

Finansinė / ekonominė rizika: Ribotas vartotojų mokumas ir skolos. Rizika mažinama faktoringuojant skolas ir einamuosius kai kurių vartotojų grupių priskaitymus bei taikant efektyvesnius skolų išieškojimo metodus / būdus. Kita galima finansinė / ekonominė rizika – palūkanų normų pasikeitimai bankinėje rinkoje.

Detali informacija apie rizikos valdymo politiką bei kredito, valiutų kursų, palūkanų normos, likvidumo rizikas pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2016 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 23 pastaboje.

2016 m. birželio 30 d. lyginant su 2015 m. gruodžio 31 d., šilumos vartotojų pradelsti įsipareigojimai padidėjo apie 1,5 proc. ir sudarė 14,0 mln. Eur (didžioji dalis įsiskolinimų padengiama pasibaigus šildymo sezonui). Per 2015 m., lyginant su 2014 m., šilumos vartotojų pradelsti atsiskaitymai sumažėjo apie 10 proc. ir 2015 m. sudarė 13,8 mln. Eur, 2014 m. – 15,4 mln. Eur. Mažėjimą nulėmė efektyvių skolos administravimo metodų taikymas, šilumos kainos sumažėjimas, aukštesnė šildymo sezonų vidutinė lauko oro temperatūra bei sąlyginai mažesnis šilumos vartojimas.

Siekiant kuo greičiau šias skolas susigrąžinti, Bendrovė naudoja visas teisės aktais leidžiamas skolų administravimo priemones, tarp jų – ikiteisminio poveikio priemones ir teisminį išieškojimą, taip pat bendradarbiauja su skolų išieškojimo bendrovėmis. Papildomai, kaip prevencinė priemonė, esant dideliam įsiskolinimui, taikomas šilumos tiekimo apribojimas (įstatymų nustatyta tvarka ir esant techninėms galimybėms ).

Visais atvejais, apie susidariusį įsiskolinimą pirmiausia pranešama vartotojui. Skolininkui reaguojant į įspėjimus, aptariamos įvairios skolos grąžinimo galimybės bei pasirašomi skolos grąžinimą užtikrinantys dokumentai. Skolininkui į įspėjimus nereaguojant – taikytoms ikiteisminėms priemonėms nedavus rezultato – vykdomas teisminis išieškojimas, t.y. kreipiamasi į teismą su ieškiniu, o gavus sprendimą su vykdomuoju dokumentu – į antstolį priverstinio išieškojimo vykdymui. Tokiu atveju skolininkas privalo sumokėti ne tik susidariusią skolą, bet ir teismo bei išieškojimo vykdymo išlaidas. 2016 m. I pusmetį atlikta visa eilė skolos prevencijos veiksmų ir ikiteisminio išieškojimo priemonių, tarp jų – skolingų vartotojų duomenų perdavimas skolų išieškojimo bendrovei. Bendrovė per 2016 m. I pusmetį pateikė šilumos vartotojams 0,7 mln. vnt. sąskaitų, iš vartotojų sulaukta daugiau nei 25,9 tūkst. skambučių, apie 5,5 tūkst. vartotojų konsultuota žodžiu.

Bendrovės veikla cikliška. Šildymo sezono metu (spalio – balandžio mėnesiais) uždirbamos didžiausios pagrindinės veiklos pajamos. Ne šildymo sezono metu Bendrovės pajamos yra mažiausios, nes šilumą vartotojai naudoja tik karštam vandeniui ruošti. Be to, ne šildymo sezono metu Bendrovė patiria daugiau išlaidų, nes turi pasirengti ateinančiam šildymo sezonui, t. y. vykdyti remonto ir rekonstravimo darbus šilumos tiekimo tinkluose bei šilumos gamybos šaltiniuose.

Politiniai – teisiniai veiksniai: Energetikos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, atitinkami Vyriausybės nutarimai, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos šilumos kainų ir mokėjimų už šilumą metodikos bei kiti teisės aktai. Jų pasikeitimai turi įtakos šilumos tiekimo įmonių veiklai.

2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 pataisoms, vadovaujantis 7 straipsniu, į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Vykdant teisės aktus, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. visos šios sąnaudos tiesiogiai mažina Bendrovės pelną.

Taip pat tarp politinių – teisinių rizikos veiksnių paminėtini Kauno miesto savivaldybės, turinčios kontrolinį Bendrovės akcijų paketą, politiniai sprendimai, turintys įtakos sprendimų priėmimui Bendrovės akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais (reikšmingiausi klausimai, atmetus akcininkų struktūros formavimą, yra pelno ir paramos skirstymo pozicijos), Bendrovės stebėtojų tarybos narių išrinkimui, kurie skiria Bendrovės valdybos narius, dažnai įtakojamus juos išrinkusių politikų. Rizika gali būti mažinama informuojant pagrindinį akcininką apie Bendrovės vykdomą veiklą, veiklos rezultatus, perspektyvinius planus bei nepolitizuotas valdybos formavimas.

2013 m. kovo 7 d. OAO "Gazprom" bendrovei Clement Power Venture Inc. perleidus UAB Kauno termofikacijos elektrinės (toliau – KTE) valdytų akcijų nuosavybės teisę, tarp Bendrovės ir KTE įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 13 d. ir 2012 m. rugsėjo 28 d. pasirašyti 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties ir 2003 m.

kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimai, taip pat 2012 m. rugpjūčio 13 d. tarp Bendrovės ir OAO "Gazprom" pasirašytas 2003 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties nutraukimas. Pagal įsigaliojusius Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimus buvo anuliuota Bendrovės prievolė pirkti iš KTE ne mažiau kaip 80 proc. pagamintos šilumos, reikalingos Kauno miesto integruotame šilumos tiekimo tinkle. Pagal įsigaliojusius Investicijų susitarimo pakeitimus buvo naujai susitarta dėl KTE investicijų į KTE valdomą šilumos ūkį preliminariai 101,367 mln. Eur vertei bei numatytas detalus investicijų vykdymo grafikas 2013–2017 m., tuo pačiu iš šių investicijų KTE įsipareigojo finansuoti Bendrovės 2,896 mln. Eur investicijas 2012–2016 m. laikotarpiu į Bendrovės infrastruktūrą. Nepaisant pasiektų susitarimų, 2013 m. balandžio 30 d. KTE pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – Arbitražas), ginčijant numatytus KTE įsipareigojimus dėl 2,896 mln. Eur investicijų į Bendrovės valdomą šilumos ūkio infrastruktūrą bei atidedant šių investicijų vykdymo terminus (alternatyvus reikalavimas) (Arbitražo byla Nr. 268), o 2014 m. vasario 17 d. raštu nurodė sustabdanti visų prievolių pagal Investicijų susitarimą vykdymą. 2014 m. vasario mėn. šalys pradėjo derybas dėl investicinio ginčo išsprendimo taikiai, tačiau 2014 m. gegužės 26 d. Arbitražas buvo informuotas, kad šalims kompromiso rasti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė 2014 m. birželio 30 d. pateikė ieškinį Arbitražui priteisti iš KTE 0,941 mln. Eur dėl nefinansuotų Bendrovės investicijų į Bendrovės šilumos ūkio infrastruktūrą už 2012-2013 m. laikotarpį (iškelta byla Nr. 304, kuri vėliau sujungta su Arbitražo byla Nr. 268), o KTE 2014 m. liepos 9 d. patikslino savo ieškininius reikalavimus byloje, kuriais Arbitražo papildomai prašė apskritai nutraukti Investicijų susitarimą. 2015 m. sausio 30 d. Bendrovė patikslintais reikalavimais paprašė Arbitraže papildomai priteisti iš KTE 0,652 mln. Eur už nefinansuotas Bendrovės investicijas 2014 metais (viso reikalavimų už 1,593 mln. Eur).

2015 m. balandžio 30 d. KTE raštu pasiūlė atnaujinti derybas dėl taikaus susitarimo byloje ir Arbitražas atidėjo bylos nagrinėjimą. Vykdant derybas šalys suderino taikaus susitarimo projektą, atsižvelgiant į derybines gaires, apibrėžtas 2015 m. birželio 11 d. susitikimo Kauno miesto savivaldybėje metu, dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės merui bei administracijos direktoriui. 2015 m. spalio 9 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą pritarti Taikos sutarties su KTE projektui dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo nutraukimo ir ginčo Arbitražo byloje Nr. 268 užbaigimo. 2015 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-568 Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė esminėms taikaus susitarimo sąlygoms bei ginčo užbaigimui teisme, o 2015 m. gruodžio 17 d. Taikos sutarties su KTE projektui pritarė ir Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Tai įvertinus, 2015 m. gruodžio 28 d. Bendrovė ir KTE pasirašė Taikos sutartį bei pateikė ją patvirtinti Arbitražui. Arbitražas Taikos sutartį tarp Bendrovės ir KTE patvirtino 2016 m. sausio 29 d.

Esminės Taikos sutarties sąlygos: tarp šalių nutraukiamas Investicijų susitarimas ir KTE įsipareigoja sumokėti Bendrovei 2 317 tūkst. Eur kompensaciją. Kaip papildomą nefinansinę kompensaciją KTE perduoda Bendrovei nuosavybės teise dalį kritinės Kauno miesto centralizuotos šilumos tiekimo infrastruktūros, t. y. nekilnojamąjį turtą (kolektorinę ir susijusius vamzdynus), taip pat šalių susitarimu dalį technologinės grandies įrangos, reikalingos Bendrovei .

Pagrindinės finansinės Bendrovės veiklos rizikos bei neapibrėžtumai pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 23 ir 24 pastabose.

Socialiniai veiksniai: pastaraisiais metais daugiausia neigiamos įtakos Bendrovės veiklai turėjo: vartotojų atjungimas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, ribota buitinių šilumos vartotojų perkamoji galia bei lėtas jos augimas, bedarbystė bei jau ilgą laiką viešoje erdvėje susiformavusi išskirtinai neigiama nuomonė apie centralizuotos šilumos tiekėją.

Tačiau teigiamą įtaką turėjo nuo 118 404 – 2015 metais iki 118 466 per 2016 m. I pusmetį padidėjęs vartotojų skaičius.

Socialinė rizika: įmonės veikla socialiai jautri daugeliui Kauno regiono gyventojų ir įmonių dėl sąlygiškai didelių išlaidų už šilumą ir karštą vandenį. Šios išlaidos sudaro nemažą šeimos ūkio išlaidų dalį. Mažėjant parduodamos šilumos kainai, nusiskundimų dėl didelių sąskaitų įmonės adresu sulaukiama vis mažiau. Jų mažėjimą sąlygojo pastaruoju metu Bendrovės įvykdytos investicijos į gamybos šaltinius, ženkliai sumažinusios šilumos ir karšto vandens kainas. Vertinant Lietuvos mastu, 2016 m. I pusmetį Bendrovės tiekiamos šilumos kaina buvo viena iš mažiausių tarp visų šilumos tiekimo įmonių.

Ši rizika mažinama argumentuotai informuojant vartotojus apie Bendrovės vykdomą veiklą – nuosekliai publikuojami straipsniai Bendrovės interneto svetainėje bei miesto ir šalies žiniasklaidoje. Bendrovė analizuoja vartotojų nusiskundimus, teikia raštiškus atsakymus, konsultuoja vartotojus žodžiu (Bendrovės patalpose),

telefonu, bei el. paštu. Vartotojai periodiškai, t. y. 2 – 4 kartus per metus, kviečiami į susitikimus su Bendrovės specialistais, kur yra aptariami su Bendrovės vykdoma veikla susiję aktualūs klausimai. Taip siekiama formuoti objektyvų Bendrovės – modernios ir socialiai atsakingos įmonės – įvaizdį.

Techniniai – technologiniai veiksniai: didžiausios technologinio pobūdžio rizikos yra susijusios su šilumos tiekimo sistemų būkle. Vidutinis Bendrovei priklausančių magistralinių vamzdynų amžius yra apie 30 metų. Jų modernizavimą sąlygoja lėšų trūkumas. Kad sumažinti šilumos tiekimo sistemos amžių, būtina per metus rekonstruoti daugiau kaip 13,5 km. tinklo ilgio, o būtinos investicijos tam sudarytų apie 6 mln. Eur. Hidraulinių bandymų metu išaiškėja silpniausios jų vietos. Kasmet bandymų metu išaiškinama daugiau nei 200 vietų, kuriose įvyksta trūkiai. Nustačius defektus, operatyviai vykdomi jų šalinimo (remonto) darbai.

Labiausiai susidėvėjusiose vietose magistraliniai šilumos tiekimo tinklai rekonstruojami, panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Rekonstruotose šilumos tiekimo tinklų magistralių atkarpose sumontuojami nauji pramoniniu būdu (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale) izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai. Rekonstruotose atkarpose šilumos nuostoliai lieka itin maži (technologinio lygmens), o patys vamzdynai nebekelia trūkio grėsmės ir užtikrina patikimą šilumos tiekimą vartotojams, o vamzdynų trūkių grėsmė sumažinama iki minimumo, tuo užtikrinamas saugus bei patikimas šilumos tiekimas vartotojams.

Vienas iš techninės rizikos šilumos gamybos šaltiniuose veiksnių – šilumos gamybos įrenginių amžius. Šiuo metu nemažai šilumos gamybos įrenginių yra atnaujinta. Kasmet nešildymo sezono metu atliekami katilų remontai ir techninės priežiūros darbai, būtini šilumos tiekimo patikimumo ir saugumo užtikrinimui, t. y. šilumos gamybos šaltinių funkcionalumo bei kuro rezervinių galingumų užtikrinimui.

Kitas techninės rizikos veiksnys – tai, 2003 m. pardavus pagrindinį šilumos generavimo šaltinį – Kauno termofikacinę elektrinę, nuosavų šilumos gamybos galių trūkumas. Šiuo metu Bendrovei priklausančių šilumos gamybos šaltinių galia (409 MW) neužtikrina maksimalaus momentinio vartotojų šilumos poreikio (448 MW pagal paskutinių trijų metų duomenis) Kauno miesto integruotame tinkle. Be to, pagal Lietuvos teisės aktus, šilumos tiekimo įmonės privalo turėti galios rezervą, kuris būtų 30 proc. didesnis nei sudaro maksimalus momentinis vartotojų šilumos poreikis. Todėl Bendrovė yra Komisijos įpareigota pirkti rezervinės galios užtikrinimo paslaugą. 2016 m. I pusmetį ši paslauga buvo perkama iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bendras šilumos ūkio vystymo tendencijas Kaune ir Lietuvoje, Bendrovės vienas iš tikslų yra nuolat pagrįstai investuoti į nuosavus šilumos gamybos šaltinius, t.y. modernizuoti esamus ir diegti naujus papildomus šiluminius galingumus. Apie Bendrovės gamybos šaltinių modernizavimą ir investicijas detaliau aprašyta 6.1 ir 7 skyriuose.

Technologinė rizika gali būti mažinama, rekonstruojant šilumos gamybos šaltinius ir tiekimo vamzdynus, tam panaudojant pažangiausias technologijas ir taip didinant šilumos sistemos efektyvumą, nuosavų šilumos gamybos šaltinių galią, būtiną patikimumo užtikrinimui. Be to, ženklias investicijas, modernizuojant Bendrovės turtą, įpareigoja daryti ir šalyje galiojantys standartai bei norminiai aktai, suderinti su Europos Sąjungos standartais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais šilumos tiekimo sistemų darbo kokybinius ir techninius rodiklius.

Ekologiniai veiksniai: Bendrovės atžvilgiu juos galima suskirstyti į darančius poveikį Bendrovei ir įtakojamus Bendrovės veiklos.

Siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai ir neviršyti ribinių taršos, vibracijos bei triukšmo reikšmių, Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais, taip pat energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB bei Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 43-2013, kitais teisės aktais, nustatančiais reikalavimus gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams. Pagrindiniai Bendrovės taršos šaltiniai: iškastinio organinio kuro deginimas Bendrovės šilumos šaltiniuose, gaminant šilumą ir nutekamieji vandenys, panaudoti technologiniuose procesuose.

Už atmosferos ir vandens taršą Bendrovė moka mokesčius. Jei būtų viršijamos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus Bendrovė mokėtų baudas. Tokių baudų per 2016 m. I pusmetį nebuvo mokėta.

Pagrindinės Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos gamybos šaltinių modernizavimas, šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant esamus vamzdynus į vamzdynus su putų poliuretano izoliacija, diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrenginius, mažiau taršių kuro rūšių naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas (kuro balanse 2016 m. I pusmetį vyravo kietasis biokuras – 82,58 proc., gamtinės dujos – 16,85 proc., biodujos ir kitas kuras – 0,57 proc.).

Banko paskolų grąžinimas: detalesnė informacija pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2016 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 11 pastaboje. Grupė ir Bendrovė paskolas grąžina sutartu laiku.

Pagrindiniai Bendrovės tikslai yra atnaujinti šilumos tiekimo tinklus, kadangi Bendrovės šilumos tiekimo tinklai eksploatuojami vidutiniškai apie 30 metų ir yra susidėvėję bei modernizuoti šilumos gamybos šaltinius. Kiekvienais metais nemaža dalis ūkio atnaujinimui skirtų lėšų yra skolinamasi, kadangi nuosavų lėšų, t. y. sukaupto nusidėvėjimo ir amortizacijos nepakanka būtinos investicinės programos vykdymui. Paskolų, paimtų investicinei programai vykdyti, grąžinimo apimtys nėra įskaičiuotos į šilumos pardavimo kainą, kaip kainos dedamosios pagal galiojančią Metodiką, todėl Bendrovė siekia dirbti pelningai, kad būtų finansiškai pajėgi laiku atsiskaityti su kredito institucijomis pagal paskolų sutartis.

7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi informacija

Bendrovės 2016 m. I pusmečio veiklos rezultatas atspindi įtaką tų investicijų, kurias Bendrovė įvykdė per 2014 – 2015 metus. Bendrovė įvykdė 3 didelius investicinius projektus, koncentruotus į gamybos sektoriaus vystymą, siekdama mažinti šilumos gamybos ir įsigijimo sąnaudas, užtikrinti patikimą šilumos tiekimą, mažinti perdavimo nuostolius, didinti šilumos tiekimo sistemos efektyvumą.

Pagrindinės veiklos pardavimo pajamos, lyginant su 2015 m. I pusmečiu, buvo mažesnės 3,43 proc. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo mažėjusi šilumos kaina, kurios pagrindinę dalį sudaro perkamos šilumos ir kuro dedamoji. 2016 m. I pusmečio vidutinė parduodamos šilumos kaina sumažėjo 7,43 proc. (2016 m. I pusmetį šilumos kaina – 5,36 ct/kWh, 2015 m. I pusmetį – 5,79 ct/kWh). Parduotos šilumos kiekis 2016 m. I pusmetį, lyginant su 2015 m. I pusmečiu, buvo 4,34 proc. didesnis. 2016 m. I pusmečio šildymo sezono lauko oro vidutinė temperatūra buvo - 0,39 °C, o 2015 m. I pusmečio 2,56 °C.

4 grafikas

2016 m. I pusmečio Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2012–2015 m. I pusmečiais pateiktas 1 lentelėje.

						1 lentelė
Eil.	Grupės rodiklio pavadinimas	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.
Nr.		I pusm.	I pusm.	I pusm.	I pusm.	I pusm.
1	Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	4,6	9,1	3,9	12,7	19,9

Eil. Nr.	Grupės rodiklio pavadinimas	2012 m. I pusm.	2013 m. I pusm.	2014 m. I pusm.	2015 m. I pusm.	2016 m. I pusm.
	Materialaus turto grąža, proc.
2	(grynasis pelnas / vid. materialaus	3,0	5,7	1,8	3,9	6,0
	turto vertė*100)
	Skolos koeficientas (įsipareigojimai /
3	turtas)	0,33	0,30	0,35	0,37	0,34
	Skolos nuosavybės koeficientas
4	(įsipareigojimai / savininkų	0,5	0,4	0,5	0,6	0,5
	nuosavybė)
	Bendrasis likvidumo koeficientas
5	(trumpal. turtas / trumpal.	0,87	1,29	0,81	1,17	2,46
	įsipareigojimai)
	Turto apyvartumas (pardavimai ir	0,54	0,52	0,38	0,29	0,27
6	paslaugos / turtas)
	EBITDA (pelnas, neatskaičius
	palūkanų, pelno mokesčio	5.631	8.175	4.805	8.060	10.667
7	nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst.
	Eur
	Pelningumas iš pagrindinės veiklos,
8	proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir	4,5	4,5	3,7	13,3	15,0
	paslaugos)*100
	Nuosavybės grąža (ROE), proc.
9	(grynasis pelnas / vidutinė savininkų	3,8	7,0	2,3	6,0	8,7
	nuosavybė)*100
10	Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	2,5	4,7	1,4	3,5	5,4
	Skubaus padengimo koeficientas
	(trumpalaikis turtas - atsargos) /	0,80	1,19	0,74	1,13	2,39
11	trumpalaikiai įsipareigojimai)
	Padengimo grynaisiais pinigais
12	rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir	0,06	0,12	0,05	0,26	1,56
	kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)
	Grynasis pelnas akcijai (grynasis
13	pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius	0,07	0,13	0,04	0,11	0,17
	apyvartoje)
	Grynasis pelnas, tūkst. Eur	2.884	5.468	1.798	4.773	7.185
14
15	Turtas, tūkst. Eur	116.597	116.518	120.702	129.542	132.473

16	Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur	78.185	81.115	78.318	82.124	87.247
	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai
17	akcijai, Eur	1,82	1,91	1,83	1,92	2,04

18	Pardavimų pajamos, tūkst. Eur	62.847	60.246	46.383	37.468	36.184
18.1	Iš jų: šiluma	61.888	58.727	44.661	35.739	34.514

18.2	elektros energija	54	60	87	122	38
	pastatų šildymo ir karšto vandens
	sistemų, šilumos punktų įrenginių	101	125	21	16	5
18.3	priežiūra

18.4	Pajamos už kolektorių priežiūrą	112	112	114	113	113
	Pajamos už karštą vandenį su šalto	656	1.175	1.430	1.351	1.374
18.5	vandens kaina
	Pajamos už karšto vandens apskaitos	36	47	70	127	140
18.6	prietaisų priežiūrą
	AB "KAUNO ENERGIJA"

Įmonės kodas 235014830

Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, Lietuva 16

Eil. Nr.	Grupės rodiklio pavadinimas	2012 m. I pusm.	2013 m. I pusm.	2014 m. I pusm.	2015 m. I pusm.	2016 m. I pusm.
19	P/E (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	6,67	4,56	11,79	4,25	2,98
20	Akcinis kapitalas, tūkst. Eur	74.256	74.256	74.378	74.476	74.476
21	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,64	0,64	0,62	0,57	0,56
22	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	3,8	7,2	2,3	6,1	8,9

2016 m. I pusmečio Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2012–2015 m. I pusmečiais pateiktas 2 lentelėje.

						2 lentelė
Eil. Nr.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2012 m. I pusm.	2013 m. I pusm.	2014 m. I pusm.	2015 m. I pusm.	2016 m. I pusm.
1	Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	4,6	8,9	3,9	12,8	19,4
2	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	2,9	5,4	1,7	1,9	2,8
3	Skolos koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,33	0,30	0,35	0,37	0,34
4	Skolos nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,5	0,4	0,5	0,6	0,5
5	Bendrasis likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai)	0,87	1,29	0,81	1,16	2,46
6	Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,53	0,51	0,38	0,29	0,27
7	EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Eur	5.624	8.070	4.802	8.059	10.520
8	Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100	4,5	4,5	3,7	13,3	15,0
9	Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100	3,6	6,7	2,3	2,7	4,0
10	Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	2,4	4,5	1,4	1,6	5,2
11	Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,80	1,19	0,73	1,13	2,39
12	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,06	0,11	0,05	0,26	1,56
13	Grynasis pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje)	0,07	0,12	0,04	0,11	0,16
14	Grynasis pelnas, tūkst. Eur	2.888	5.379	1.791	4.781	7.017
15	Turtas, tūkst. Eur	117.606	117.445	121.413	130.270	133.034
16	Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur	79.157	81.892	78.839	82.665	87.631
17	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur	1,85	1,91	1,85	1,90	2,05
18	Pardavimų pajamos, tūkst. Eur	62.830	60.165	46.388	37.473	36.189
18.1	Iš jų: šiluma	61.899	58.739	44.668	35.744	34.519

AB "KAUNO ENERGIJA"

Įmonės kodas 235014830

Eil. Nr.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2012 m. I pusm.	2013 m. I pusm.	2014 m. I pusm.	2015 m. I pusm.	2016 m. I pusm.
18.2	elektros energija	54	60	87	122	38
18.3	pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	73	32	19	16	5
18.4	Pajamos už kolektorių priežiūrą	112	112	114	113	113
18.5	Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina	656	1.175	1.430	1.351	1.374
18.6	Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą	36	47	70	127	140
19	P/E (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	6,66	4,63	11,83	4,24	3,05
20	Akcinis kapitalas, tūkst. Eur	74.256	74.256	74.378	74.476	74.476
21	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,63	0,63	0,61	0,57	0,56
22	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	3,8	7,0	2,3	6,1	8,7

Grupės ir Bendrovės 2012 – 2016 m. I pusmečių finansinių rodiklių (veiklos pelnas, grynasis pelnas, veiklos pajamos) palyginimas pateikiamas 5, 6 ir 7 grafikuose.

5 grafikas

Grupės pelnas, tūkst. Eur

7grafikas

Bendrovės pelnas, tūkst. Eur

Nors Grupės ir Bendrovės pardavimo pajamos mažesnės 0,5 mln. Eur, tačiau Bendrovės 2016 m. I pusmečio grynasis pelnas, palyginus su 2015 m. I pusmečiu, yra 46,8 proc. didesnis. Šis padidėjimas buvo nulemtas efektyvios Bendrovės veiklos, leidusios ženkliai sumažinti kuro ir perkamos šilumos sąnaudas, pradėjus šilumos gamyboje didžiąja dalimi naudoti biokurą, o ne gamtines dujas. Visa tai leido atpiginti tiek Bendrovės gaminamą, tiek ir iš NŠG superkamą šilumą. 2016 m. I-o pusmečio pelną didina ir gauta iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės 1,8 mln. Eur kompensacija pagal 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašytą Taikos sutartį, kuria buvo užbaigtas šalių ginčas Arbitražo byloje, kilęs dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo nevykdymo.

Bendrovės pelną mažina Bendrovei priklausančių individualių šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) patiriamos sąnaudos, nes pagal Lietuvos Respublikos 2011 m. rugsėjo 29 d. šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 7 straipsnio nuostatas: "Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis". Todėl nuo 2011 m. lapkričio 1 d. pagal teisės aktų reikalavimus šilumos punktų įrenginių priežiūros ir jų remonto sąnaudos nėra įskaičiuojamos į šilumos pardavimo kainą. Bendrovė per kalendorinius metus patiria apie 0,6 mln. Eur sąnaudų, nepadengtų pajamomis.

LR Energetikos ministerijos Šilumos taryba 2015 m. gruodžio 14 d. apsvarstė probleminius šilumos ūkio klausimus susijusius su šilumos punktų ar jų įrenginių, priklausančių šilumos tiekėjams išpirkimo ir(ar) perleidimo galimybių daugiabučio namo butų savininkams bei atliktų investicijų į juos padengimo alternatyvos. 2016 m. vasario 16 d. Europos komisija oficialiai pateikė Europos parlamentui ir Tarybai "Tvarios ir saugios energetikos paketą", kuris būtų kuriamos Energetinės Sąjungos politikos dalis. Pagrindiniai šios politikos uždaviniai yra optimizuoti energijos vartojimą, t. y. skatinti energijos taupymą pastatuose. Tai pasiekti padėtų ir šilumos punktų, kaip svarbių technologinių įrenginių, tinkamas eksploatavimas.

Platesnė Grupės ir Bendrovės finansinių rezultatų analizė pateikta 2016 m. I pusmečio konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

2016 m. I pusmečio Bendrovės nefinansinių rodiklių palyginimas su 2012–2015 m. I pusmečių rodikliais pateiktas 3 lentelėje.

						3 lentelė
Eil.	Rodiklio pavadinimas	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.
Nr.		I pusm.	I pusm.	I pusm.	I pusm.	I pusm.
1.	Pagamintos ir nupirktos energijos kiekis, patiektas į tinklą, tūkst. MWh:	900,4	891,3	775,2	756,4	788,8
1.1.	t. t. šiluma	899,8	890,5	774,1	754,8	788,3
1.2.	t. t. elektros energija	0,6	0,8	1,1	1,6	0,5
2.	Parduota energijos, tūkst. MWh:	744,5	740,9	637,0	634,6	661,1
2.1.	t. t. šiluma	743,9	740,1	635,9	633,0	660,6
2.2.	t. t. elektros energija	0,6	0,8	1,1	1,6	0,5

900 891 ⁷⁷⁴ ⁷⁵⁵ ⁷⁸⁸ ⁷⁴⁴ ⁷⁴⁰ 636 633 661 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1 000 2012 I pusm. 2013 I pusm. 2014 I pusm. 2015 I pusm. 2016 I pusm. Šiluma patiekta į tinklą Parduota šiluma

Patiekta į tinklą ir parduota šiluma, tūkst. MWh

8 grafikas

Aplinkos įtaka veiklai: Bendrovės veiklos rezultatui gali turėti įtakos pardavimo apimčių pokytis dėl pasikeitusio šilumos poreikio, kurį gali lemti vartotojų investicijos į namų renovaciją, šilumos taupymą ir racionalų vartojimą, aukštesnė arba žemesnė šildymo sezono vidutinė lauko oro temperatūra, kuro kainų pokyčiai, perkamos iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos kaina.

Bendrovės rekonstruoti šilumos gamybos šaltiniai, pereinant nuo iškastinio kuro prie biokuro, savo gamybos savikaina sudaro rimtą konkurenciją Kaune veikiantiems NŠG. Modernizuodama sau priklausančius gamybos šaltinius, per pastaruosius 3 metus Bendrovė savo vartotojams tiekiamos šilumos kainą sumažino 45 proc.

Bendrovės parduodamos šilumos kainos dinamika 2012–2016 m. pateikiama 9 grafike.

9 grafikas

2012–2016 metų Bendrovės šilumos kainos struktūros elementai pateikti 10 grafike.

10 grafikas

AB "Kauno energija" valdyba 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 2016-2-2 (pakeista AB "Kauno energija" valdybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 2016-8-3) nustatė šilumos kainos dedamąsias tretiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kurias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija suderino 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. O3-129. Šilumos kainos pastovioji dedamoji, galiojusi iki 2016 m. gegužės 31 d. sudarė 1,53 ct/kWh, nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusi ir dabar galiojanti nauja pastovioji dedamoji sudaro 1,95 ct/kWh (pastoviosios dedamosios padidėjimą sąlygojo realizuotos šilumos kiekio pokyčio, infliacijos, investicijų nusidėvėjimo pokyčiai bei naujos dedamosios "rezervinės galios užtikrinimo sąnaudos" 0,26 ct/kWh įskaičiavimas). Šilumos kainos pastoviosios dedamosios detalizavimas pateiktas 11 grafike.

11 grafikas

Bendrovė šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas perskaičiuoja kiekvieną mėnesį atsižvelgiant į pasikeitusias kuro ir perkamos šilumos kainas. Šilumos kainos kintamosios dedamosios galiojusios 2016 m. birželio mėn. detalizavimas pateiktas 12 grafike.

12 grafikas

Šilumos kainos kintamoji dedamoji 2016 m. birželio mėn. proc.

Kita informacija susijusi su aplinkosaugos klausimais, atliekų ir nuotekų tvarkymu, oro taršos bei personalo klausimais, nesiskiria nuo skelbtos AB "Kauno energija" 2015 metų konsoliduotame metiniame pranešime.

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai duomenys pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2016 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

Konsoliduotųjų ataskaitų vidaus kontrolė: sudarydama konsoliduotąsias finansines ataskaitas, Bendrovė sujungia savo ir patronuojamų bendrovių finansinių ataskaitų eilutes nuosekliai, sudėdama turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius. Po to eliminuoja Bendrovės investicijų į patronuojamą bendrovę balansinę vertę ir Bendrovės nuosavybės dalį patronuojamose bendrovėse; Grupės vidaus balanso likučius, sandorius, pajamas ir sąnaudas (šiam tikslui parengiama tarpusavyje suderinta visų sandorių, pajamų ir sąnaudų išklotinė už laikotarpį); nusidėvėjimo skirtumą turtinio įnašo, kuris įvertintas rinkos verte, lyginant su jo balansine verte.

Konsoliduotosioms Grupės ataskaitoms sudaryti Bendrovės ir patronuojamų bendrovių finansinės ataskaitos sudaromos ta pačia data.

Tikrinama ar Bendrovės ir patronuojamų bendrovių apskaitos politika panašių sandorių apskaitai yra vienoda. Patronuojamų bendrovių pajamos ir sąnaudos įtraukiamos į konsoliduotąsias ataskaitas nuo įsigijimo datos.

9. Svarbūs įvykiai, įvykę po 2016 m. I pusmečio pabaigos

2016 m. birželio 23 d. Bendrovė su UAB "E energija" pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią Bendrovė ketina įsigyti 100% UAB "Petrašiūnų katilinė" akcijų. Sutartis įsigaliojo 2016 m. birželio 30 d. Sandoris įvyks, jei Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba priims sprendimą leisti vykdyti sandorį.

2016 m. liepos 29 d. įvyko neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas kuriame buvo priimtas sprendimas pritarti 2016 m. birželio 23 d. Bendrovės su UAB "E energija" pasirašytai UAB "Petrašiūnų katilinė" akcijų pirkimo– pardavimo sutarčiai.

2016 m. liepos 28 d. Bendrovės valdyba patvirtino neaudituotą konsoliduotųjų ir Bendrovės 2016 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinį, parengtą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

10.Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

Kadangi investicijos sudaro sąlygas nuolatinei verslo plėtrai bei pelningumui, 2016 m. Grupės ir Bendrovės investicijų programos tikslai yra tolesnis šilumos gamybos apimčių bei efektyvumo didinimas, šilumos pardavimo rinkos didinimas, didinant biokuro panaudojimą šilumos gamybai, šilumos perdavimo ir paskirstymo vystymas, didinat saugumą ir patikimumą, plečiant inžinierinių sistemų priežiūros paslaugas bei toliau gerinant šilumos vartotojų aptarnavimo paslaugų kokybę.

Vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatas, siekiant įgyvendinti pagrindinius Bendrovės veiklos tikslus bei Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas, susijusias su šilumos šaltinių ir šilumos tiekimo tinklų patikimumo techninių reikalavimų, kurie garantuotų kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, užtikrinimu, buvo patikslintas "2012–2015 metų Bendrovės investicijų planas ir jo finansavimo šaltiniai", pagal kurį numatyta investuoti 92,08 mln. Eur bei buvo patikslintas 2016 m. investicijų planas, pagal kurį į Bendrovės turtą numatyta investuoti 44,54 mln. Eur.

Bendrovės pagrindiniai investiciniai tikslai 2013–2016 metų reguliavimo laikotarpiui: mažinti šilumos gamybos sąnaudas esamuose šaltiniuose, didinti pigesnės kuro rūšies (biokuro) dalį kuro balanse, didinti nuosavų šaltinių galią iki pilno galios užtikrinimo poreikių patenkinimo.

2016 m., vykdant Bendrovės investicijų programą, toliau vykdomas Bendrovei priklausančių katilinių modernizavimas, automatizuojant gamybos procesą, montuojant kondensacinius ekonomaizerius, šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas, taip pat, vykdomas šilumos apskaitos prietaisų keitimas. Verta pažymėti, kad šių priemonių įdiegimas leidžia mažinti šilumos perdavimo nuostolius, optimizuoti šilumos tiekimą vartotojams bei užtikrina šilumos tiekimo patikimumą.

Planuojama, kad 2016 metais, lyginant su 2015 m., Grupės pardavimo pajamos bus panašios kaip ir 2015 m. ar truputį mažesnės dėl sumažėjusios šilumos kainos, parduodamos šilumos kiekis vartotojams išliks panašiame lygyje kaip ir 2015 m. Didžiausią įtaką Grupės ir Bendrovės pajamoms ir sąnaudoms turės kuro ir perkamos šilumos

kainos pokyčiai, kadangi šilumos kaina pagal teisės aktų reikalavimus yra perskaičiuojama kas mėnesį. Grupės pelnas, lyginant su 2015 m., planuojama, kad bus mažesnis dėl perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų. Planuojamus rezultatus gali pakoreguoti šilumos poreikio pasikeitimas, t. y. suvartojimas, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydis į daugiabučių namų renovavimą ir šilumos taupymą bei racionalų vartojimą, taip pat Lietuvos ekonominės situacijos pokyčiai.

11. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą

2016 m. sausio 27 d. Bendrovė pasirašė sutartį su Lietuvos energetikos institutu dėl mokslo tiriamojo darbo ir Bendrovės vystymosi strategijos atlikimo, įgyvendinant energetikos sektoriaus plėtros kryptis. Vystymosi strategija rengiama energetikos sektoriaus krypčių įgyvendinimui, siekiant vykdyti efektyvią Kauno šilumos ūkio vystymo politiką laikotarpiui iki 2021 metų.

2016 m. kovo 2 dieną Kauno miesto savivaldybėje tarp Bendrovės ir Vytauto Didžiojo universiteto buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią šalys įsipareigojo sudaryti sąlygas viena kitai pasinaudoti savo turima infrastruktūra, kūrybiniais bei organizaciniais ištekliais bendriems projektams įgyvendinti ir renginiams organizuoti.

2016 m. birželio 23 d. Bendrovė su UAB "E energija" pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią Bendrovė planuoja įsigyti 100% UAB "Petrašiūnų katilinė" akcijų. Biokurą naudojantis šilumos generavimo šaltinis (katilinė) įsigytas siekiant sumažinti šilumos gamybos sąnaudas ir atpiginti šilumos energiją vartotojams. Pagaminta šilumos energija bus tiekiama į Kauno miesto CŠT integruotą sistemą, užtikrinant reikiamos kokybės (slėgis, temperatūra) termofikacinio vandens parametrus.

Bendrovės atstovai yra nuolat kviečiami dirbti Kauno technologijos universiteto Energijos inžinerijos krypties studijų programų rengimo komitetuose ir išorinio bei savęs vertinimo grupėse. Dirbdami šiuose komitetuose ir grupėse, Bendrovės atstovai analizuoja programų tikslus ir studijų siekinius, mokymo planų sandarą, personalo tinkamumą, materialinę bazę, studijų procesą ir vertinimą, taip pat programos vadybą. Atlikdami išorinį ir savęs vertinimą, komitetai teikia rekomendacijas programų struktūrai ir vykdymo procesui gerinti, siekiant patenkinti darbdavių poreikius bei atitikti nacionalinių ir Europos teisės aktų reikalavimus aukštojo mokslo srityje.

Bendrovė kartu su Lietuvos energetikos institutu dalyvauja projekte READY ("Resource efficient cities implementing advanced smart city solutions" ("Efektyviai išteklius naudojantys miestai, diegiantys sumanius sprendimus"), kuriam paramą skyrė Europos Komisija. Projekte dalyvauja 23 įmonės iš Danijos, Švedijos, Austrijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Projektas bus vykdomas iki 2022 m. pritaikant naujausias energijos vartojimo efektyvumo priemones Kauno mieste.

Be to Bendrovė dalyvauja Europos Komisijos remiamuose "Green Light" bei "Motor Challenge" programose, kurių tikslas – efektyvus energijos vartojimas apšvietimo ir siurblių eksploatavimo sistemose.

12.Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų. Bendrovės akcijų nėra įsigijusi ir jos patronuojama bendrovė. Bendrovė ir jos patronuojama bendrovė per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

13.Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones

Visa informacija šiuo klausimu pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2016 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.11, 15, 23 pastabose.

14.Informacija apie emitento filialą ir patronuojamą įmonę

Bendrovės valdybos sprendimu yra įsteigtas filialas "Jurbarko šilumos tinklai", įregistruotas 1997 m. rugsėjo 9 d., adresu V. Kudirkos g. 33, 4430 Jurbarkas. Bendrovės filiale gaminama šiluma parduodama Jurbarko miesto vartotojams.

Bendrovės filiale "Jurbarko šilumos tinklai" 2016 m. birželio 30 d. dirbo 30 darbuotojų.

Bendrovės filialo "Jurbarko šilumos tinklai" 2016 m. I pusmečio finansinių rodiklių (veiklos pajamos, veiklos sąnaudos, pelnas) palyginimas su 2012-2015 m. I pusmečių rodikliais pateikiami 13 grafike.

14 grafikas

Fil. "Jurbarko šilumos tinklai" veiklos rezultatai, tūkst. Eur

2015 m. I pusm. 2016 m. I pusm.

2013 m. balandžio 16 d. Juridinių asmenų registre užregistruoti naujai įsteigto juridinio asmens AB "Kauno energija" patronuojamos įmonės UAB "Kauno energija NT", buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas, įmonės kodas 303042623, įstatai.

2016 m. birželio 30 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Kauno energija NT" įstatinis kapitalas yra 1.329.872 Eur ir yra padalintas į 45 921 paprastąsias vardines 28,96 Eur nominalios vertės akcijas.

UAB "Kauno energija NT" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB "Kauno energija NT" veikla – nekilnojamojo turto vystymas, valdymas, nuoma, pirkimas – pardavimas.

UAB "Kauno energija NT" 2016 m. I pusmetį apyvarta buvo 57 tūkst. Eur, pelnas (nuostoliai) sudarė – (34) tūkst. Eur.

UAB "Kauno energija NT" 2016 m. birželio 30 d. dirbo 3 darbuotojai.

UAB "Kauno energija NT" 2016 m. I pusmečio finansiniai rodikliai (veiklos pajamos, veiklos sąnaudos, pelnas) palyginimas su 2014-2015 m. I pusmečių rodikliais pateikiami 14 grafike.

35 52 -17 -17 41 53 -12 -12 57 91 -34 -34 -60 -40 -20 0 20 40 60 80 100 Veiklos pajamos Veiklos sąnaudos Veiklos pelnas Grynasis pelnas 2014 m. I pusm. 2015 m. I pusm. 2016 m. I pusm.

15.Įstatinio kapitalo struktūra

2012–2013 metais Bendrovės įstatinis kapitalas nekito. 2014 m. sausio 6 d. įvykusiame AB "Kauno energija" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo priimtas sprendimas padidinti Emitento įstatinį kapitalą 121.928,87 Eur (nuo 74 256 215,82 Eur iki 74 378 144,69 Eur), išleidžiant 70 166 (paprastąsias vardines 1,73772 Eur nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei. Minėtu akcininkų susirinkimo sprendimu atšaukta visiems akcininkams pirmumo teisė įsigyti naujai išleidžiamų 70 166 vienetų Bendrovės paprastųjų vardinių 1,73772 euro nominalios vertės akcijų, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, suteikiant teisę šias akcijas įsigyti Kauno miesto savivaldybei, kodas 111106319, Laisvės al. 96, Kaunas, siekiant, kad Kauno miesto savivaldybė akcinei bendrovei "Kauno energija" perduotų jai nuosavybės teise priklausančią šilumos tiekimo liniją – šilumos tinklus (Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas, unikalus Nr. 4400-2125- 5130).

2015 m. balandžio 28 d. įvykusiame AB "Kauno energija" eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo priimtas sprendimas pakeisti AB "Kauno energija" įstatus, patvirtinant įstatinį kapitalą eurais.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 2015 m. gegužės 18 d. įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 2016 m. birželio 30 d. įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct).

Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 4 lentelėje.

					4 lentelė
Akcijų rūšis	Akcijų skaičius, vnt.	Nominali vertė, eurais	Bendra nominali vertė, eurais	Dalis įstatiniame kapitale savivaldybių, proc.	Dalis įstatiniame kapitale privačių akcininkų, proc.
Paprastos vardinės akcijos	42 802 143	1,74	74 475 728,82	98,33	1,67

16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas

2015 m. balandžio 28 d. AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įstatinis kapitalas buvo įregistruotas 2015 m. gegužės 18 d. ir yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct) ) ir yra padalintas į 42 802 143 (keturiasdešimt du milijonus aštuonis šimtus du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris) paprastąsias vardines 1,74 Eur nominalios vertės akcijas.

Vadovaujantis 2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymu Nr. XII-828, kuriuo nustatyta euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. tvarka, Bendrovės vienos akcijos vertė perskaičiuota į 1,74 Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 1,73772 Eur).

Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

16.1. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (2016 m. birželio 30 d.), pagrindinės charakteristikos.

Vertybinių popierių registracijos Nr.	A01031430
Vertybinių popierių ISIN kodas	LT0000123010
Akcijų skaičius	20 031 977 PVA
Nominalioji vertė	1,74 Eur
Bendra akcijų nominalioji vertė	34 855 639,98 Eur

16.2. Akcijų, išplatintų ir įregistruotų neviešai apyvartai (2016 m. birželio 30 d.), pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių ISIN kodas LT0000128407 Akcijų skaičius 22 770 166 PVA Nominalioji vertė 1,74 Eur Bendra akcijų nominalioji vertė 39 620 088,84 Eur

					5 lentelė
Rodiklis	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m. I pusmetis
Atidarymo kaina, Eur	0,565	0,578	0,589	0,486	0,459
Didžiausia kaina, Eur	0,590	0,589	0,600	0,479	0,560
Mažiausia kaina, Eur	0,415	0,458	0,430	0,400	0,401
Paskutinė kaina, Eur	0,578	0,589	0,486	0,459	0,500
Apyvarta vnt.	80 421	36 355	70 160	41 193	106 104
Apyvarta mln. Eur	0,04	0,02	0,04	0,02	0,05
Kapitalizacija mln. Eur	11,58	11,80	9,74	9,19	10,02

Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2012–2016 m. I pusmetį pateikta 5 lentelėje.

Akcijos kainos (eurais) ir apyvartos 2012-07-01–2016-06-30 istorija nurodyta 15 grafike.

15 grafikas

Bendrovės akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus (komunalinės paslaugos) ir OMX Vilnius indeksu pateikta 16 grafike.

16 Grafiko duomenys:

Indeksas/Akcijos	2012.07.01	2016.06.30	+/-%
OMX Baltic Benchmark GI	492,43	711,29	44,44
OMX Vilnius	339,89	510,69	50,25
B7000GI Komunalinės paslaugos	920,71	1 875,02	103,65
KNR1L	0,450 EUR	0,500 EUR	11,11

17.Informacija apie Emitento akcininkus

Bendras Bendrovės akcininkų skaičius 2016 m. birželio 30 d. – 293.

Emitento akcininkų, kuriems 2016 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo (42 802 143 PVA), duomenys nurodyti 6 lentelėje bei 17 grafike.

				6 lentelė
Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas)	Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc.	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis, proc.
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	39 736 058	92,84	92,84	-
Kiti akcininkai	3 066 085	7,16	7,16	-
Iš viso:	42 802 143	100	100	-

Akcininkų struktūra 2016 m. birželio 30 d.

Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai pateiktas 7 lentelėje.

		7 lentelė
Grupės pavadinimas	Grupei priklausančių akcijų skaičius vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc., nuo visų akcijų skaičiaus
Vietos valdžia	42 088 631	98,33
Namų ūkiai	375 436	0,88
Kitų sąskaitų tvarkytojų klientų VP	229 368	0,53
Privačios nefinansinės įmonės	83 508	0,20
Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus ir finansinės pagalbinės įmonės	25 000	0,06
Kiti akcininkai (užsienio kontroliuojamos nefinansinės įmonės, finansinės pagalbinės įmonės, indėlius priimančios bendrovės, išskyrus centrinį banką,	200	0,00
Iš viso	42 802 143	100

17.1. Akcininkai, kuriems 2016 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (20 031 977 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430, VP ISIN kodas – LT0000123010), nurodyti 8 lentelėje.

					8 lentelė
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Eur	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į viešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	16 965 892	29 520 652	84,69	39,64
Kauno rajono savivaldybė Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas, Kodas 111100622	Paprastosios vardinės akcijos	1 606 168	2 794 732	8,02	3,75
Kiti akcininkai	Paprastosios vardinės akcijos	1 459 917	2 540 256	7,29	3,41

Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Eur	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į viešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Iš viso:		20 031 977	34 855 640	100	46,80

17.2. Akcininkai, kuriems 2016 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (22 770 166 PVA), išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą (VP ISIN kodas – LT0000128407), nurodyti 9 lentelėje:

					9 lentelė
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Eur	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į neviešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	22 770 166	39 620 089	100	53,20

Nei vienas Emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, jos nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 42 802 143 vnt.

Bendrovė nėra informuota apie balsavimo teisių apribojimus bei apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

2010 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2009 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,024 Eur, iš viso – 1,039 mln. Eur.

2011 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai. 2010 m. pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, rezervą investicijoms ir paramai.

2012 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2011 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,072 Eur už vieną akciją, iš viso 3,094 mln. Eur.

2013 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2012 m. pelno. 2013 m. balandžio 30 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus (šilumos punktų remontui), paramai bei dalis pelno perkelta į kitus finansinius metus. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,043 mln. Eur.

2014 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2013 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,0028962 Eur iš viso – 0,124 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, paramai bei tantjemoms valdybos nariams. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,333 mln. Eur.

2015 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2014 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,003 Eur, iš viso – 0,129 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus. Paramai buvo skirta 0,2 mln. Eur.

2016 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2015 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,042 Eur, iš viso – 1,798 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, tantjemoms valdybos nariams, premijoms darbuotojams. Paramai buvo skirta 0,05 mln. Eur.

18. Darbuotojai

2016 m. birželio 30 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbo 517 darbuotojų. Grupės darbuotojų skaičiaus kitimas 2012–2016 m. I pusmetį nurodytas 10 lentelėje.

Faktinis darbuotojų skaičius	Grupės 2012-12-31	Grupės 2013-12-31	Grupės 2014-12-31	Grupės 2015-12-31	10 lentelė Grupės 2016-06-30
Iš viso:	617	561	545	526	517
iš jų: vadovai	6	7	6	4	3
specialistai	327	292	290	279	278
darbininkai	284	262	249	243	236

Bendrovės darbuotojų skaičiaus kitimas 2012–2016 m. I pusmetį nurodytas 11 lentelėje.

Faktinis darbuotojų skaičius	Bendrovės 2012-12-31	Bendrovės 2013-12-31	Bendrovės 2014-12-31	Bendrovės 2015-12-31	11 lentelė Bendrovės 2016-06-30
Iš viso:	583	548	542	523	514
iš jų: vadovai	4	5	4	3	2
specialistai	314	288	290	278	277
darbininkai	265	255	248	242	235

Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.

						12 lentelė
Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Grupės 2012-12-31	Grupės 2013-12-31	Grupės 2014-12-31	Grupės 2015-12-31	Grupės 2016-06-30
1	Nebaigtas vidurinis	9	6	6	7	5
2	Vidurinis	231	217	206	195	191
3	Aukštesnysis	89	80	77	72	72
4	Aukštasis	288	258	256	252	249
	Iš viso:	617	561	545	526	517

Bendrovės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.

						13 lentelė
Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Bendrovės 2012-12-31	Bendrovės 2013-12-31	Bendrovės 2014-12-31	Bendrovės 2015-12-31	Bendrovės 2016-06-30
1	Nebaigtas vidurinis	8	5	6	7	5
2	Vidurinis	217	211	205	194	190
3	Aukštesnysis	83	78	77	72	72
4	Aukštasis	275	254	254	250	247
	Iš viso:	583	548	542	523	514

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas Eur (2016 m. I pusmečio pabaigai neatskaičius mokesčių).

			14 lentelė
Eil. Nr.	Darbuotojai	Bendrovės	Grupės
1.1.	Vadovų vidutinis sąlyginis skaičius	3	5,2
1.2.	Vadovų vidutinis mėnesinis atlyginimas	4317,6	2944,9
2.1.	Specialistų vidutinis sąlyginis skaičius	255,5	256,5
2.2.	Specialistų vidutinis mėnesinis atlyginimas	958,64	956,7
3.1.	Darbininkų vidutinis sąlyginis skaičius	227,6	228,5
3.2.	Darbininkų vidutinis mėnesinis atlyginimas	689,9	688,1

Emitento darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, Bendrovės Kolektyvinę sutartį, premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno skiria Bendrovės darbuotojams premijuoti. Nuo 1998 m. iki 2015 m. visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo skyręs dalies pelno Emitento darbuotojams premijuoti. 2016 m. balandžio 28 d. visuotinis akcininkų susirinkimas iš 2015 m. pelno skyrė 207 tūkst. Eur darbuotojams premijuoti.

Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos emitento darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos. Pagal Bendrovėje įsigaliojusią 2013 m. sausio 28 d. Kolektyvinę sutartį:

Už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje darbuotojams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos:
išdirbus 5-erius metus − 1 kalendorinė diena;
nuo 6 iki 10 metų − 2 kalendorinės dienos;
turintiems didesnį kaip 10 metų − 3 kalendorinės dienos;
už kiekvienus paskesnius 5 metus − 1 kalendorinė diena;
darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į Bendrovę darbdavių susitarimu, t. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje.
Darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos dėl šeimyninių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių.
Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas:
sukūrus šeimą − 3 kalendorinių dienų; 10. mirus artimajam (vienam iš tėvų ar sutuoktinių tėvų, sutuoktiniui, broliui, seseriai, dukrai, sūnui ar teisėtam globotiniui, anūkui, anūkei) − 3 kalendorinių dienų;
gimdant žmonai − 1 kalendorinės dienos;
darbuotojo dukros, sūnaus ar teisėto globotinio jungtuvių proga − 3 kalendorinių dienų;
darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, suteikiama laisva pirmoji mokslo metų diena, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.
Darbuotojams, laikantiems stojamuosius egzaminus į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas ir sėkmingai jose besimokantiems, kai jų pasirinkta specialybė atitinka Bendrovės interesus bei atliekamą darbą, įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos apmokamos mokymosi atostogos, mokant 50 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Darbdavys įsipareigoja:

sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimui ir prireikus reabilitaciniam gydymui, teikti nemokamas paslaugas Bendrovės darbo sveikatos punkte;
mirus darbuotojui, skirti dviejų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirbo) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas. Išmoka skiriama laidojusiam asmeniui;
mirus darbuotojo artimajam (tėvui, motinai, vaikui ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas;
gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už kiekvieną vaiką;
sukūrus šeimą, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką;
darbuotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų iki 16 metų amžiaus, našliui (našlei) ir nesusituokusiems asmenims, kurie vieni augina vieną ar daugiau vaikų, jei jie mokosi vidurinėse mokyklose iki 19 metų amžiaus, o

besimokančių aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų dieniniuose skyriuose iki 21 metų amžiaus, arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, kartą metuose skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal prašymo pateikimo datą;

40-mečio, 50-mečio ir 60-mečio proga darbuotojams už gerą darbo pareigų vykdymą padalinio vadovo teikimu, turintiems nuo 15 iki 20 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje, skirti 25 procentų, o virš 20-ties metų nepertraukiamą darbo stažą − skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;
kitais atvejais, kai būtina materialinė parama (patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių bei kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių) skirti šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu iki 580 eurų išmoką;
darbuotojui sunkiai susirgus ar įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, skirti iki 5 Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu;
Lietuvos energetikų dienos ir Bendrovės jubiliejinių sukakčių proga nusipelniusiems darbuotojams skirti iki 145 eurų piniginę dovaną.

19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Emitento įstatai numato, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Bendrovės įstatus, išskyrus šiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

2016 m. balandžio 28 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pakeisti Bendrovės įstatai, kuriuose Bendrovės valdybos narių skaičius sumažintas nuo 7 (septynių) iki 5 (penkių) narių ir numatytas atlygis už valdybos narių veiklą. Nauja įstatų redakcija 2016 m. gegužės 13 d. įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Su ja susipažinti galima Bendrovės internetinėje svetainėje adresu www.kaunoenergija.lt.

20.Emitento organai

Pagal Bendrovės įstatus, Bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas − valdyba ir vienasmenis valdymo organas − generalinis direktorius.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi akcininkams, stebėtojų tarybai, valdybai ir generaliniam direktoriui bei kitiems Bendrovės darbuotojams.

Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir pasirašyti akcininkų susirinkimo registravimo sąraše. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybės dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

2016 m. I pusmetį buvo sušauktas ir įvyko 1 (vienas) visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo generalinis direktorius, Finansų departamento direktorius. Visuotinių akcininkų susirinkimų metu yra sudaryta galimybė Emitento akcininkui pateikti klausimus ir gauti atsakymus ar paaiškinimus iš Bendrovės vadovų bei pranešėjų.

Kolegialų priežiūros organą − stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybą sudaro 7 (septyni) stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Stebėtojų taryba renka Bendrovės valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir Bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Bendrovės organams.

Stebėtojų taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr.1K-18 "Dėl reikalavimo audito komitetams", "Reikalavimų audito komitetams taikymo gairės", kurioms pritarta Vertybinių popierių komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tvirtina audito komiteto sudarymo vidaus taisykles ir renka audito komiteto narius.

Bendrovės stebėtojų taryba 2015 m. spalio 26 d. patvirtino naują Bendrovės audito komiteto vidaus taisyklių redakciją.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 valdybos nariai. Valdybą 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Bendrovės valdyba analizuoja, vertina Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei Bendrovės metiniu pranešimu teikia Stebėtojų tarybai bei visuotiniam akcininkų susirinkimui. Taip pat Valdyba vykdo akcininko funkcijas bendrovėse, kuriose Bendrovė yra visų akcijų savininkė, ir Valdybos raštiški sprendimai jose prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.

Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas, sprendžia kitus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus klausimus.

Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja Bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomybė nustatomi generalinio direktoriaus įsakymu.

20.1.Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus

(komitetų nariai vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, kiekvieno asmens kadencijos pradžia ir pabaiga, darbovietės, įgaliojimai, pagrindinės funkcijos)

2015 m. spalio 26 d. stebėtojų taryba audito komiteto nariais išrinko Ingą Šliačkuvienę, Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoją, Aušrą Smolskienę, Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus ekonomistę ir Juozą Gontį, Bendrovės Teisės ir pirkimų departamento Teisės skyriaus vyresnįjį teisininką.

2015 m. spalio 26 d. stebėtojų taryba posėdžio Nr. 2015-4 sprendimu Bendrovės audito komiteto nepriklausomais nariais paskyrė Kauno miesto savivaldybės tarybos narę Editą Plūkienę, stebėtojų tarybos narį Židrūną Garšvą, biudžetinės įstaigos "Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita" direktorių Audrių Lukoševičių ir nustatė, kad veiklą Bendrovės audito komitete audito nariai vykdo nuo 2015 m. spalio 27 d.

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga*
Edita Plūkienė	Audito komiteto nepriklausoma narė	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga*
Židrūnas Garšva	Audito komiteto nepriklausomas narys	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Audrius Lukoševičius	Audito komiteto nepriklausomas narys	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Inga Šliačkuvienė	Audito komiteto narė	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Aušra Smolskienė	Audito komiteto narė	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Juozas Gontis	Audito komiteto narys	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.

*Audito komiteto kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų tarybos kadencija.

Audito komitetas vykdydamas savo veiklą vadovaujasi AB "Kauno energija" audito komiteto vidaus taisyklėmis, patvirtintomis Bendrovės stebėtojų tarybos 2015 m. spalio 26 d. posėdžio Nr. 2015-4 sprendimu. Audito komitetas vykdo funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsnyje. 2016 m. I pusmetį audito komitetas neposėdžiavo.

Edita Plūkienė. UAB "Aksa holdingas" projektų vadovė, UAB "Amžiaus pasaka" direktorė, UAB "Savas kazino" direktorė, visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" narė, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Bendrovės nepriklausoma audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Aleksandro Stulginskio universitetas – žemės ūkio ekonomikos magistras (1993 m.). Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Židrūnas Garšva. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys, AB "Kauno energija" stebėtojų tarybos narys, UAB "Dextera" generalinis direktorius, VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės stebėtojų tarybos narys, VšĮ Kauno centro poliklinikos stebėtojų tarybos pirmininkas, individuali veikla (veiklos rūšis: pagrindinių buveinių veikla ir konsultacinė valdymo veikla). Bendrovės nepriklausomu audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis Kauno technologijos universitetas – ekonomikos bakalauras (2007). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 1996–2008 ir nuo 2015 m. UAB "Dextera" generalinis direktorius. Bendrovės akcijų neturi. UAB "Dextera Holding" akcininkas.

Audrius Lukoševičius. Biudžetinės įstaigos "Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita" direktorius, Lietuvos centrinės kredito unijos kredito unijų priežiūros specialistas, Kauno miesto tarybos nario R. Mikaičio visuomeninis padėjėjas, VšĮ "Automobilių stovėjimo aikštelės" valdybos narys, asociacijos "Kauno mažoji beisbolo lyga" valdybos narys. Bendrovės nepriklausomu audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas – verslo administravimo ir vadybos bakalauras (1996 m.), verslo administravimo ir vadybos magistras (1998 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2004-08–2013- 12 – "Swedbank", AB klientų aptarnavimo centro valdytojas, 2015-04–2015-12 Lietuvos centrinės kredito unijos kredito unijų priežiūros specialistas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Inga Šliačkuvienė. Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoja. Audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Ekonomikos ir vadybos fakultetas – ekonomikos bakalauras (2007 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2004-09– 2009-08 Bendrovės apskaitos skyriaus specialistė, 2009-08–2014-05 – Bendrovės vyresnioji buhalterė. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Aušra Smolskienė. Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė. Audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Ekonomikos ir vadybos fakultetas – vadybos ir verslo administravimo bakalauras (2008 m.), Ekonomikos ir vadybos fakultetas – ekonomikos magistras (2010 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2003-10–2007-02 – Bendrovės Ryšių su visuomene skyriaus techninė sekretorė. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Juozas Gontis. Bendrovės Teisės ir pirkimų departamento Teisės skyriaus vyresnysis teisininkas. Audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas – anglų filologijos

bakalauras (1998 m.), Vytauto didžiojo universitetas – tarptautinės teisės magistras (2002 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2002-08–2010-06 – Lietuvos banko Kauno skyriaus vyriausiasis juriskonsultas, 2010-08–2012-03 – UAB "Vilniaus valda" teisininkas, 2014-04–2014-11 – AB "Kauno dujotiekio statyba" teisininkas, 2010-09–2014-12 – UAB "ROTADA" teisininkas, 2010-08–2014-12 – UAB "KDS grupė" teisininkas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

21.Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas

(vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, kiekvieno asmens kadencijos pradžia ir pabaiga, informacija apie emitento per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas šiems asmenims bendrai ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariui, administracijos nariui (bendrovės vadovui, vyriausiajam finansininkui), duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje (įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas ir pareigos)

21.1. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Visvaldas Matijošaitis	Stebėtojų tarybos pirmininkas	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Povilas Mačiulis	Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Tomas Bagdonavičius	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Visvaldas Varžinskas	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Rimantas Mikaitis	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Židrūnas Garšva	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Andrius Palionis	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.

2016 m. birželio 30 d. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai:

Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, iš dalies atstovaujantys kontroliuojantįjį akcininką, t. y. Kauno miesto savivaldybę, turinčią 92,84 proc. Bendrovės akcijų balsų.

Per 2016 m. I pusmetį įvyko 2 stebėtojų tarybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 1/2 stebėtojų tarybos narių.

Visvaldas Matijošaitis. Kauno miesto meras; Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" steigėjas, lyderis ir valdybos pirmininkas; Asociacijos "Mentor Lietuva" valdybos narys; Asociacijos "Žalgirio fondas" prezidentas; Lietuvos dviračių federacijos prezidentas; Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo su Rusijos Federacija tarybos viceprezidentas.

Bendrovės akcijų neturi. Vičiūnų įmonių grupės akcininkas.

Povilas Mačiulis. Kauno miesto mero pavaduotojas; Kauno miesto savivaldybės tarybos narys (Miesto ūkio ir paslaugų komiteto pirmininko pavaduotojas); Kauno regiono plėtros tarybos pirmininko pavaduotojas; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" valdybos narys; Viešosios įstaigos "Maironio fondas" direktorius.

Bendrovės akcijų neturi. UAB "Munava" akcininkas.

Rimantas Mikaitis. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Viešosios įstaigos "Laisvės studijų centras" vadovas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Dr. Visvaldas Varžinskas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas; Kauno technologijos universiteto, Aplinkos inžinerijos instituto docentas; Kauno technologijos universiteto, Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas; Lietuvos Respublikos Smulkaus ir vidutinio verslo Tarybos (prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos), Specialiosios darbo grupės "Lietuvos pakavimo pramonės strateginis vystymas" narys; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" valdybos narys; Kauno miesto Verslo tarybos, "Darnaus vystymosi ir urbanistikos" ekspertų grupės narys; "Nacionalinio Baltijos priekrantės atsinaujinančios energijos klasterio" tarybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Tomas Bagdonavičius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; UAB "Vičiūnų grupė" Verslo planavimo ir analizės vadovas; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" narys.

Bendrovės akcijų neturi. UAB "Baltic Fish Export" akcininkas.

Židrūnas Garšva. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys; UAB "Dextera" generalinis direktorius; Viešosios įstaigos "K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo slaugos ligoninės" stebėtojų tarybos narys; individuali veikla (veiklos rūšis: pagrindinių buveinių veikla ir konsultacinė valdymo veikla).

Bendrovės akcijų neturi. UAB "Dextera Holding" akcininkas.

Andrius Palionis. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Irenos Matijošaitienės fondo direktorius; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" direktorius; Kauno miesto jaunimo reikalų tarybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

21.2. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Vytautas Mikaila	Valdybos pirmininkas	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Algimantas Stasys Anužis	Valdybos pirmininko pavaduotojas	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Eugenijus Ušpuras	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Nerijus Mordas	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Giedrius Bielskus	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.

2016 m. birželio 30 d. Bendrovės valdybos nariai:

Per 2016 m. I pusmetį įvyko 14 Bendrovės valdybos posėdžių. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 2/3 valdybos narių.

Vytautas Mikaila. Technikos mokslų daktaras. UAB "MVE group" direktorius, Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, Rotary klubo "Kauno Tauras" narys, Slovakijos Respublikos garbės konsulas Lietuvoje. Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. Bendrovės Strategijos ir investicinių projektų skyriaus vadovas.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "MVE group" 55 proc. akcijų.

Per 2016 m. I pusmetį priskaityta 5,26 tūkst. Eur darbo užmokesčio, 1,49 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, iš 2015 m. veiklos pelno priskaičiuota 6,48 tūkst. Eur tantjemų, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.

Algimantas Stasys Anužis. UAB "Kauno švara" valdybos narys, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, Lietuvos veteranų krepšinio lygos prezidentas. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 0,90 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, iš 2015 m. veiklos pelno priskaičiuota 6,48 tūkst. Eur tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Eugenijus Ušpuras. Habilituotas daktaras, Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas, Lietuvos energetikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Giedrius Bielskus. VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 0,90 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, iš 2015 m. veiklos pelno priskaičiuota 6,48 tūkst. Eur tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Nerijus Mordas. UAB "Vičiūnų grupė" finansų direktorius Rytų Europai ir Azijai, UAB "E. Mordas ir partneriai" auditorius, OOO "Vičiūnai-Rus" direktoriaus pavaduotojas (finansams). Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 0,90 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, iš 2015 m. veiklos pelno priskaičiuota 6,48 tūkst. Eur tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Bendrovės valdybos nariai iki 2016 m. kovo 23 d.:

Justas Jankauskas. "Jankauskas ir partneriai" advokatų profesinės bendrijos partneris. Praktikuojantis Vilniaus Tarptautinio ir Nacionalinio Komercinio arbitražo teismo arbitras bei Lietuvos arbitražo asociacijos mediatorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. kovo 23 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Ramūnas Gatautis. Technologijos mokslų daktaras, Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojas, tarptautinės energetikos ekonomistų asociacijos (IAEE) narys.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. kovo 23 d.

Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "RENEKS" 33 proc. akcijų.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

21.3.Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę:

Rimantas Bakas. Technikos mokslų daktaras. Bendrovės generalinis direktorius nuo 2008 m. lapkričio 24 d. Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, VšĮ "Kauno regioninė energetikos agentūra" tarybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos narys, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros magistrų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas, nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės valdybos narys. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, KTU 1985 m., pramonės šiluminės energetikos inžinierius. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – Strategijos skyriaus vyriausiasis projektų vadovas 2003-05 – 2006-01; Strategijos skyriaus vadovas 2006-01 – 2008-11. Bendrovės generalinis direktorius Rimantas Bakas apdovanotas padėkos raštais: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (2007 m.), Lietuvos elektros energetikos asociacijos (2008 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2010 m.) Lietuvos Respublikos Energetikos ministro (2013 m.), Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko (2013 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2013 m.) bei Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejaus atminimo medaliu (2008 m.), Lietuvos energetikų garbės ženklu (2011 m.), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu už nuopelnus vystant miesto energetikos ūkį (2015 m.).

Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Violeta Staškūnienė. Bendrovės vyriausioji buhalterė nuo 2003 m. sausio 16 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, VU 1984 m., darbo ekonomika, profesija – ekonomistė.

Turi 2 641 vnt. Bendrovės akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. įstatinio kapitalo. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2016 m. I pusmetį Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma – 56,94 tūkst. Eur, o vidutinis dydis tenkantis vienam nariui – 28,47 tūkst. Eur, kito turto perleista nebuvo, garantijų nesuteikta.

22. Informacija apie reikšmingus susitarimus

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei, (taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą) nėra.

23. Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus

Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, (numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo) nėra.

24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje.

25. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

Per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytų žalingų sandorių (neatitinkančiių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką Emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat informacijos apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp Emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų nėra.

26. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką

Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama 2015 m. metinio pranešimo 1 priede. Metinės ataskaitos apie Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką pateikiamos 2015 m. pranešimo 2 priede AB "Kauno energija" socialinės atskaitomybės ataskaita ir skelbiamos Bendrovės interneto svetainėje.

27. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, nuo 2016 m. sausio 1 d. viešai paskelbė žemiau nurodytą informaciją per GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, kuria pranešimai platinami Europos Sąjungos mastu. Taip pat šią informaciją patalpino Emitento internetinėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti AB Nasdaq Vilnius svetainės (http://www.nasdaqbaltic.com/market/?lang=lt) bei Emitento interneto svetainės (http://www.kaunoenergija.lt) tinklalapiuose.

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2016-07-29 16:00
2016 m. I pusmečio ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2016-07-28 16:00
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2016-06-30 16:44
AB "Kauno energija" ir UAB "E energija" pasirašė UAB "Petrašiūnų katilinė" akcijų pirkimo–pardavimo sutartį	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2016-06-23 16:00
Dėl sprendimo įsigyti UAB "Petrašiūnų katilinė" akcijas	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2016-06-16 17:33
CORRECTION: AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2016-04-29 11:28
2016 m. I ketvirčio ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2016-04-28 17:06
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2016-04-28 16:27

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
Finansinių ataskaitų rinkinys su metiniu pranešimu ir socialinės	Metinė	En, Lt	2016-04-28
atskaitomybės ataskaita	informacija		16:44
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Pranešimas apie	En, Lt	2016-04-11
darbotvarkės papildymas	esminį įvykį		16:04
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Pranešimas apie	En, Lt	2016-03-30
sušaukimas	esminį įvykį		18:17
AB "Kauno energija" 2015 m. audituoti ūkinės veiklos	Pranešimas apie	En, Lt	$2016 - 03 - 30$
rezultatai	esminį įvykį		18:16
Informacija apie AB "Kauno energija" valdybos narių	Pranešimas apie	En, Lt	2016-03-24
atšaukimą	esminį įvykį		13:50
Vilniaus komercinio arbitražo teismas patvirtino Taikos sutartį tarp AB "Kauno energija" ir UAB Kauno termofikacijos elektrinės, kuria buvo užbaigtas šalių ginčas Arbitražo byloje Nr. 268	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	2016-02-02 16:26
2015 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2016-01-28 16:00

AI Terminal

Kauno Energija

2256_ir_2016-09-09_7b810000-d9a8-45dc-8bd3-44c60a7e7ab8.pdf

AB "KAUNO ENERGIJA" 2016 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTASIS TARPINIS PRANEŠIMAS

TURINYS

LENTELIŲ SĄRAŠAS

GRAFIKŲ SĄRAŠAS

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis tarpinis pranešimas

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę:

Pagrindiniai duomenys apie patronuojamąją bendrovę:

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

4. Emitento sutartys su kredito įstaigomis

5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga 6.1. Bendrovės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes

Investicijos

6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų įtaka veiklos rezultatams

7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi informacija

Bendrovės pelnas, tūkst. Eur

Patiekta į tinklą ir parduota šiluma, tūkst. MWh

Šilumos kainos kintamoji dedamoji 2016 m. birželio mėn. proc.

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai

9. Svarbūs įvykiai, įvykę po 2016 m. I pusmečio pabaigos

10.Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

11. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą

12.Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas

13.Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones

14.Informacija apie emitento filialą ir patronuojamą įmonę

15.Įstatinio kapitalo struktūra

16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas

17.Informacija apie Emitento akcininkus

Akcininkų struktūra 2016 m. birželio 30 d.

18. Darbuotojai

19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

20.Emitento organai

20.1.Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus

21.Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas

21.1. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius:

21.2. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius

21.3.Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę:

22. Informacija apie reikšmingus susitarimus

23. Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus

24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

25. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

26. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką

27. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

More from Kauno Energija

Talk to a Data Expert