Interim / Quarterly Report • Nov 25, 2016
Interim / Quarterly Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
SUTRUMPINTOS TARPINĖS KONSOLIDUOTOSIOS IR BENDROVĖS 2016 M. RUGSĖJO 30 D. PASIBAIGUSIO DEVYNIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPIO FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE (NEAUDITUOTOS), PATEIKIAMOS KARTU SU KONSOLIDUOTU TARPINIU PRANEŠIMU
| KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS | |
|---|---|
| SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS | |
| SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITOS | 24 |
| SUTRUMPINTOS TARPINĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS | 26 |
| SUTRUMPINTOS TARPINĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS | 27 |
| SUTRUMPINTOS TARPINĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS | 28 |
| SUTRUMPINTŲ TARPINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS | 29 |
Konsoliduotas tarpinis pranešimas parengtas už 2016 metų devynis mėnesius.
| Pavadinimas | AB "Litgrid" (toliau – "Litgrid" arba Bendrovė) |
|---|---|
| Teisinė forma | Akcinė bendrovė |
| Įregistravimo data ir vieta | 2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras |
| Įmonės kodas | 302564383 |
| Buveinės adresas | A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius |
| Telefonas | +370 5 278 2777 |
| Faksas | +370 5 272 3986 |
| El. paštas | [email protected]; www.litgrid.eu |
"Litgrid", Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO), palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. "Litgrid" atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. "Litgrid" įgyvendino strateginius tarptautinių jungčių "NordBalt" (Lietuva - Švedija) ir "LitPol Link" (Lietuva - Lenkija) projektus. Siekdami įtvirtinti šalies energetinį savarankiškumą, puoselėjame atsakomybės, racionalios kūrybos ir dialogo kultūrą.
"Litgrid" misija – užtikrinti patikimą elektros energijos persiuntimą ir sudaryti sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje.
"Litgrid" vizija – visavertė Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką, kuriant galimybes konkurencingai ekonomikai.
"Litgrid" vertybės – bendradarbiavimas, pagarba, atsakomybė, profesionalumas, iniciatyvumas.
"Litgrid" strategija – šalies energetinės nepriklausomybės užtikrinimas kuriant vertę visuomenei.
"Litgrid", būdama Lietuvos elektros energetikos sektoriaus stuburu, ne tik atsako už sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, bet ir vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtintais ilgalaikiais tikslais. Svarbiausios Lietuvos PSO veiklos sritys ir atsakomybės – šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu režimu.
"Litgrid" aktyviai ir atsakingai veikia šiomis pagrindinėmis kryptimis:
Lietuvai tapus Europos elektros sistemos visaverte ir pilnateise dalyve, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grįstas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant sistemos dažnį. Siekiamas rezultatas yra Baltijos šalių sinchroninis sistemos darbas kontinentinės Europos tinkluose.
Lietuvos elektros rinkos integravimas į Baltijos šalių ir Skandinavijos elektros rinką, o vėliau – ir į bendrą Europos elektros rinką užtikrins skaidrią didmeninės elektros kainą, konkurenciją ir pasirinkimo laisvę visiems rinkos dalyviams bei lygiateisę prekybą elektra su kaimyninėmis Europos valstybėmis. Esant didelės elektros rinkos dalimi bus efektyviausiai panaudojama tinklų ir generacijos infrastruktūra bei užtikrinamas elektros tiekimo saugumas.
Lietuvos elektros perdavimo tinklas yra stipriai išplėtotas ir patikimai tenkina vartotojų elektros poreikius. Nuo 2015 m. pabaigos Lietuvos elektros sistema asinchroniškai veikiančiomis jungtimis sujungta su Švedija ir Lenkija ("LitPol Link" jungtis yra dvigrandė) ir 12 sinchroninių jungčių sujungta su Latvijos bei rytinių kaimyninių valstybių elektros sistemomis. Elektros jungtys su Švedija "NordBalt" ir Lenkija "LitPol Link" pirmą kartą sujungė Lietuvos elektros energetikos sistemą su Šiaurės ir Vakarų Europos elektros tinklais. "Litgrid" valdomas ir prižiūrimas elektros perdavimo tinklas sudaro galimybes prekiauti elektra tarp skirtingų energetikos sistemų, užtikrina priėjimą prie įvairiais energijos ištekliais turtingų elektros rinkų. Optimalios investicijos į šalies tinklą užtikrina naujų elektros generatorių integraciją, saugų elektros energijos perdavimą ir patikimą sistemos veikimą.
Nuo metų pradžios dirba elektros jungtis "LitPol Link". Svarbiausias ir sudėtingiausias naujosios elektros jungties įrenginys – srovės keitiklių stotis. Keisdama srovę iš kintamos į nuolatinę ir vėl į kintamąją, ši stotis užtikrina elektros perdavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų, veikiančių skirtingose sinchroninėse zonose.
"LitPol Link" jungties investicijos Lietuvoje buvo 109 mln. eurų. Europos Komisija 2015 m. liepos mėnesį patvirtino 27 mln. eurų finansavimą "LitPol Link" projektui Lietuvos teritorijoje. Iš viso Europos Sąjungos lėšomis finansuota 31 mln. eurų investicijų į "LitPol Link".
2016 m. birželį Aplinkos apsaugos agentūra ir kitos susijusios institucijos patvirtino "LitPol Link" poveikio aplinkai monitoringo programą. Pagal šią programą trejus metus aplinkos apsaugos specialistai stebės linijos trasos teritorijas, kur nustatyta esant vertingų gamtinių buveinių ar retų augalų rūšių. Papildomai bus atliekami elektromagnetinio lauko tyrimai tose trasos dalyse, kur elektros perdavimo linija eina netoli gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties patalpų. "LitPol Link" poveikio aplinkai monitoringo programą parengė Klaipėdos Universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centras.
2016 m. rugsėjo viduryje Lietuvos ornitologų draugija (drauge su Lietuvos gamtos fondu laimėję viešųjų pirkimų konkursą monitoringo programai įgyvendinti) pradėjo monitoringo programos darbus - migruojančių paukščių apskaitą. Tvyrant rūkui ar prieblandai skrisdami pro elektros laidus didieji paukščiai gali jų nepastebėti ir atsitrenkti. Ornitologai, vykdydami programą, tiria paukščių sankaupas netoli elektros linijas, prireikus bus teikiamos rekomendacijos laidų matomumui gerinti.
Nuo 2016 m. birželio pasibaigus bandomajai eksploatacijai dirba elektros jungtis "NordBalt". Vienas ilgiausių jūrinių kabelių pasaulyje gerokai padidina energijos tiekimo saugumą Lietuvai ir Baltijos šalims. Nuo eksploatacijos pradžios iki rugsėjo 30 d. jungtis buvo prieinama 79 proc. laiko.
Investicijos į "NordBalt" elektros jungtį Lietuvos pusėje buvo 223 mln. eurų, iš kurių 65 mln. eurų finansavo Europos Sąjunga. Tai iki šiol didžiausia bendra Lietuvos ir Švedijos investicija į energetikos sektorių.
2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įtvirtintas strateginis uždavinys perorientuoti šalies elektros energetikos sistemą sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais. Visavertis Lietuvos elektros energetikos sistemos integravimas į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką, užtikrinant sistemos valdymo savarankiškumą, yra vienas strateginių "Litgrid" tikslų, kuriuos įgyvendinant ypatingai svarbus nacionalinių ir tarptautinių interesų supratimas, suderinimas, ir nuoseklus koordinavimas.
Iš visų nuo 1998 iki 2013 m. atliktų studijų, nagrinėjusių Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros sistemų sujungimo galimybes, 2014 m. pasirinktas sinchronizacijos scenarijus tiesiant infrastruktūros jungtis per Europos Sąjungos valstybių teritoriją. Šio kompleksinio projekto vertė įvardijama, priklausomai nuo detalių scenarijų, nuo 435 iki 1 071 mln. eurų.
2014 m. Baltijos šalių ir kontinentinės Europos tinklų elektros sistemų sujungimo sinchroniniam darbui projektas įtrauktas į Europos Komisijos Bendrojo intereso projektų sąrašą (Projects of Common Interest, PCI), o 2015 m. Europos Taryba įvardijo visų Europos energetinės sąjungos dimensijų svarbą užtikrinant energetinį saugumą. 2015 m. Europos Komisijos atnaujintame bendrojo intereso projektų sąraše įtraukti šie projektai:
2016 m. rugsėjį pradėta naujosios elektros perdavimo linijos nuo naujos transformatorių pastotės Lietuvos elektros perdavimo tinkle iki Lenkijos sienos trasos nustatymo studija. Pirmųjų studijos rezultatų laukiama gruodį. Analogišką studiją, nagrinėjančią linijos trasos galimybes Lenkijoje, atlieka Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus dukterinė bendrovė "PSE Inwestycje".
Sudėtingas kompleksinis sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas apima daugybę techninių, inžinerinių ir informacinių technologijų sprendimų, o atskiri darbai turi būti suplanuoti ir netrukus pradėti vykdyti. Be tarptautinių susitarimų sinchronizacijai reikalingi ir vidiniai tinklo plėtros projektai, o kai kurie jų pradedami įgyvendinti šiemet.
Vienas tokių projektų – Ignalinos atominės elektrinės transformatorių pastotės rekonstrukcija. Šios pastotės eksploatacija pradėta 1981 metais, tai vienas didžiausių elektros perdavimo mazgų Rytų Lietuvoje. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę iš didžiulio elektros gamintojo ji virto vienu didžiausių elektros vartotoju dėl joje esančio branduolinio kuro ir būsimųjų branduolinio kuro saugyklų. Rekonstrukcijos metu bus keičiami visi pasenę pastotės įrenginiai, permontuojamos iš Latvijos ir iš Baltarusijos ateinančių tarptautinių elektros linijų prijungimo vietos. Planuojama, kad modernizuota Ignalinos AE transformatorių pastotė bus visiškai paruošta sistemos sinchronizavimui su kontinentinės Europos tinklais.
Šalies sostinėje sutelkti pramonės ir paslaugų centrai lemia, kad Vilniuje augantis elektros vartojimas dabar sudaro trečdalį visos Lietuvos elektros galios poreikio. Šiuo metu didmiestis elektra aprūpinamas per aukštos įtampos elektros linijas, ateinančias iš Lietuvos elektrinės ir Baltarusijos. Siekiant užtikrinti patikimą elektros perdavimą Vilniui ir ruošiantis sinchronizuotis su Vakarų Europos tinklais bus stiprinama Vilniaus transformatorių pastotė ir statomos naujos elektros perdavimo linijos. Viena jų - nauja 330 kilovoltų (kV) elektros perdavimo linija planuojama nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus. Rudenį pradėta šios linijos priešprojektinė studija.
Šiaurės vakarų Lietuvos perdavimo tinklą sustiprins nauja elektros linija nuo Kretingos iki Benaičių, kurios statybos pradėtos 2016 m. rugsėjį. 110 kV linija užtikrins, kad elektros srautai šiame regione pasiskirstytų tolygiau. Be to, naujoji elektros infrastruktūra padės geriau integruoti vėjo elektrines. Šiaurės vakaruose veikia du vėjo parkai, jų galia viršija 60 megavatų.
Patikimą elektros tinklo veikimą užtikrina ne tik naujos linijos, bet ir nuoseklios senstančių įrenginių rekonstrukcijos. 2016 m. balandžio-birželio mėnesiais baigta rekonstruoti 110 kV oro linija nuo Merkinės iki Trakų. 2016 m. rugpjūčio mėnesį palei Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo statybų etapo ruožą pradėjo veikti dvi 110 kilovoltų (kV) požeminės elektros perdavimo linijos. Beveik 2,5 kilometrų atkarpoje aukštos įtampos požeminiai kabeliai buvo nutiesti vietoje 110 kV oro linijos, vingiavusios aplinkkelio trasa.
Rekonstruojant elektros perdavimo tinklą, jame diegiamos modernios technologijos. 2016 m. rugpjūtį Vidiškiuose (Ukmergės rajone) įjungta pirmoji Baltijos šalyse skaitmeninė pastotė. Per skaitmenizuotus Vidiškių pastotės ryšius valdymo centrą pasiekia tikslesnė ir patikimesnė informacija su įvairiais matavimais ir sistemos duomenimis. Skaičiuojama, kad skaitmenizuojant didelę pastotę galima sutaupyti apie 20-30 proc. kaštų, rekonstrukcijos laikas yra trumpesnis, nes mažėja projektavimo ir montavimo darbų.
Modernizuojant transformatorių pastotes, vis didesnę jų dalį galima valdyti nuotoliniu būdu. 2016 m. rugsėjį pradėti nuotolinio valdymo sistemos diegimo darbai Telšių, Utenos, Jurbarko ir Šiaulių pastotėse. Baigus darbus pastotės bus valdomos centralizuotai iš "Litgrid" sistemos valdymo centro Vilniuje.
Siekiant sukurti bendrą Baltijos ir Šiaurės šalių rezervų, reguliavimo ir balansavimo rinką, Litgrid kartu su kitais Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriais suderino bendros Baltijos šalių reguliavimo ir balansavimo rinkos principus ir įgyvendinimo planą, kurį numatoma įgyvendinti iki 2017 m. pabaigos. Nuo 2015 m. vykdomas bendras Baltijos šalių elektros sistemų balansavimas (imbalance netting). Tai reiškia, kad trys elektros perdavimo sistemų operatoriai bendrai skaičiuoja Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemose susidarančius skirtumus tarp planuojamos ir faktiškai suvartojamos elektros energijos, ir taip efektyviau valdo elektros sistemų reguliavimo ir balansavimo kaštus. Per 2016 m. devynis mėnesius vien Lietuvoje tai leido sutaupyti 2,8 mln. eurų balansavimo elektros energijos kaštų.
2016 m. birželio pabaigoje Lietuvos, Estijos ir Latvijos elektros perdavimo sistemų operatoriai "Litgrid", "Elering" ir "Augstsprieguma tīkls" viešosioms konsultacijoms pateikė pirmąjį dokumentų rinkinį dėl Baltijos šalių balansavimo energijos rinkos. Baltijos šalių balansavimo energijos rinkos tikslas yra sudaryti sąlygas didesnei konkurencijai tarp rinkos dalyvių ir užtikrinti lygias teises bet kurioje šalyje veikiantiems balansavimo tiekėjams. Baltijos ir Šiaurės šalių reguliavimo ir balansavimo rinkų integracija planuojama vykdyti 2018 – 2020 m.
Per 2016 m. devynis mėnesius vidutinė elektros kaina "Nord Pool" biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 36 Eur/MWh. Vidutiniškai 78 proc. per šį laikotarpį suvartotos elektros buvo importuota.
Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorių "Litgrid", "Augstsprieguma tīkls" ir "Elering" pasirašytos tarptautinių elektros jungčių pralaidumo skyrimo rinkai taisyklės, užtikrinančios maksimalų tarptautinių jungčių pralaidumo prieinamumą rinkai.
Siekiant sudaryti lygiavertes sąlygas vartotojams ir lankstumo paslaugų tiekėjams aktyviai dalyvauti elektros rinkoje ir sistemos valdyme Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos elektros perdavimo sistemų operatoriai inicijavo jungtinį Baltijos ir Šiaurės šalių projektą bei yra pateikę paraišką Europos regioninės plėtros fondo (Interreg-Baltic) finansavimui gauti.
"Litgrid" įgyvendinamų projektų žinomumas ir palaikymas tarptautiniu mastu užtikrinamas dalyvaujant tarptautinėse asociacijose – Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijoje (ENTSO-E) ir Centrinės Europos energetikos partnerių asociacijoje (CEEP).
ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity) vienija 42 elektros perdavimo sistemos operatorių iš 35 šalių, pagrindinės jos funkcijos – spręsti europinio masto perdavimo tinklų valdymo, plėtros, elektros rinkos klausimus, skatinti regioninį PSO bendradarbiavimą, teikti pasiūlymus Europos Komisijos rengiamiems teisės aktų projektams, rengti dešimties metų Europos perdavimo tinklo plėtros planą (TYNDP) ir tinklų kodeksus. "Litgrid" atstovai dalyvauja Sistemos valdymo, Sistemos plėtros, Rinkos, Tyrimų ir plėtros komitetuose bei juose suformuotose darbo grupėse. Veikla ENTSO-E siekiama atstovauti nacionalinius ir "Litgrid" interesus priimant europinius ar regioninius sprendimus, susijusius su sistemos valdymu, Lietuvos elektros infrastruktūros plėtros projektų planais ir įgyvendinimu, elektros rinkų sujungimo ir elektros perdavimo sistemų integracijos planais.
Trijų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių iniciatyva 2016 m. birželio 1 d. Vilniuje "Litgrid" kartu su ENTSO-E organizavo konferenciją "Regioninė integracija: galimybės ateičiai" (angl. Regional integration: hub of opportunities). Pirmojoje regiono energetikos strategijoms skirtoje konferencijoje, vykusioje Vilniuje, energetikos ekspertai iš viso Baltijos jūros regiono ir kitų Europos šalių pristatė savo energetikos strategijas ieškodami galimybių naudingų visoms regiono valstybėms. Apie energetikos strategijas konferencijoje diskutavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, ir Lenkijos, taip pat Danijos ir Norvegijos elektros perdavimo sistemų operatorių aukščiausi vadovai, aukšto rango Baltijos jūros regiono valstybių pareigūnai, energetikos ekspertai, mokslininkai, reguliatoriai. Didžiulis konferencijos populiarumas ir iš viso regiono susirinkę forumo dalyviai – tai ir energetikos temų aktualumo patvirtinimas, ir Lietuvos, kaip augančio regiono energetikos kompetencijų centro pripažinimas.
CEEP (Central Europe Energy Partners) nariai yra 26 organizacijos iš penkių Vidurio ir rytų Europos valstybių. Pagrindinis CEEP tikslas – remti naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių energetikos sektoriaus integraciją bendros ES energetikos ir energetinio saugumo politikos kontekste. Savo narystę CEEP "Litgrid" išnaudoja rengiant regionines pozicijas ES energetikos politikos klausimais, dalyvaujant partnerių rengiamuose energetikos ir pramonės forumuose, pristatant ir ieškant palaikymo svarbiausiems projektams.
Dar vienas "Litgrid" kompetencijų tarptautinis pripažinimas – bendrovės generalinio direktoriaus Daivio Virbicko darbas Europos Komisijos ekspertų grupėje. 2016 m. rugsėjį sudaryta penkiolikos ekspertų grupė iš Europoje pripažintų elektros rinkos ir
energetikos sektoriaus ekspertų, mokslininkų, nevyriausybinių organizacijų atstovų, patarinėja Komisijai Europos elektros infrastruktūros sujungimo klausimais.
2016 m. rugsėjo 30 d. "Litgrid" įmonių grupę sudarė AB "Litgrid", UAB "Tetas" ir UAB "Litgrid Power Link Service".
| Pavadinimas | UAB "Tetas" | UAB "Litgrid Power Link Service" |
|---|---|---|
| Teisinė forma | Uždaroji akcinė bendrovė | Uždaroji akcinė bendrovė |
| Įregistravimo data ir vieta | 2005 12 08, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras |
2014 02 24, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras |
| Įmonės įsisteigimo šalis | Lietuvos Respublika | Lietuvos Respublika |
| Įmonės kodas | 300513148 | 303249180 |
| Buveinės adresas | Senamiesčio g. 102B, LT-35116, Panevėžys |
A. Juozapavičiaus g.13, LT-09311, Vilnius |
| Telefonas | +370 45 504 670 | +370 5 278 2766 |
| Faksas | +370 45 504 684 | +370 5 272 3986 |
| Veiklos pobūdis | Specializuotos transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų techninės priežiūros, remonto ir įrengimo paslaugos, testavimo ir bandymo darbai, energetikos objektų projektavimas |
Elektros energetikos sistemos jungčių su Lenkijos ir Švedijos sistemomis valdymas ir eksploatavimas |
| Įmonės veiklos šalis | Lietuva | Lietuva |
| "Litgrid" valdoma akcijų dalis |
100 proc. | 100 proc. |
"Litgrid" grupė 2016 m. rugsėjo 30 d. taip pat valdė šių įmonių akcijas:
| Pavadinimas | "LitPol Link" Sp.z.o.o | UAB "Duomenų logistikos centras" |
UAB "Technologijų ir inovacijų centras" |
"Nord Pool" AS |
|---|---|---|---|---|
| Įmonės įsisteigimo šalis |
Lenkijos Respublika | Lietuvos Respublika | Lietuvos Respublika | Norvegijos karalystė |
| Buveinės adresas | ul. Wojciecha Gorskiego 9, 00-33 Warszawa, Lenkija |
Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius |
A. Juozapavičiaus g.13, LT-09311, Vilnius |
PO Box 121, NO-1325 Lysaker, Norvegija |
| Įmonės veiklos šalis |
Lietuva ir Lenkija | Lietuva | Lietuva | Norvegija, Švedija, Suomija, Danija, Lietuva, Latvija, Estija |
| "Litgrid" valdoma akcijų dalis |
50 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų |
20,36 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų |
0,01 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų |
2 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų bei rotuojantis valdybos narys |
"Litgrid" priklauso EPSO-G įmonių grupei.
Elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" teikia šias paslaugas:
Elektros perdavimo paslauga – tai elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (330 ir 110 kV) elektros įrenginiais. Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų operatoriams. Elektros energijos perdavimas yra reguliuojama veikla.
Pagrindinė PSO veikla – valdyti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą.
Patikimam sistemos darbui palaikyti "Litgrid" iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines (galios rezervavimo) paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai staiga neplanuotai sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.
"Litgrid" užtikrina šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Balansavimo elektros energija – tai elektra, kuri yra suvartojama ar pagaminama nesilaikant sudarytų elektros vartojimo ar gamybos grafikų. "Litgrid" organizuoja prekybą balansavimo elektros energija, perka ir parduoda balansavimo elektros energiją, reikalingą šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti.
Reguliavimo elektros energija – PSO nurodymu nupirkta ir/ar parduota elektros energija, reikalinga šalies elektros energijos suvartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. "Litgrid" organizuoja prekybą reguliavimo elektros energija aukcione. Jame dalyvauja reguliavimo energijos tiekėjai ir kitų šalių perdavimo sistemų operatoriai, turintys technines galimybes operatyviai keisti elektros energijos gamybos ir vartojimo režimus ir sudarę su "Litgrid" atitinkamą sutartį.
Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – tai paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinį energetinį saugumą ir elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių išteklių, integraciją ir panaudojimą. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos VIAP paslaugų teikėjams.
"Litgrid" teikia šias VIAP paslaugas:
Siekiant išlaikyti aukštus perdavimo tinklo patikimumo rodiklius ir tinkamai suplanuoti ir vykdyti tinklo įrenginių eksploataciją, atnaujinta avarinio rezervo suformavimo metodika, patvirtinti nauji avarinio rezervo sąrašai, atlikta avarinio rezervo įrenginių ir atsarginių detalių inventorizacija, sudarytas avarinio rezervo įrenginių įsigijimo planas.
"Litgrid" dukterinė įmonė UAB "Tetas" teikia šias elektros tinklo įrenginių techninės priežiūros ir remonto paslaugas:
2014 m. vasario 24 d. įsteigta "Litgrid" dukterinė įmonė UAB Tinklo priežiūros centras (nuo 2016 m. balandžio 29 d. pavadinimas – UAB "Litgrid Power Link Service"), kurios paskirtis – aukštos kvalifikacijos ir specifinių inžinerinių sričių kompetencijų centras HVDC (High Voltage Direct Current, arba aukštos įtampos nuolatinės srovės) jungčių valdymui ir eksploatacijai.
Nuo 2016 m. pradžios "Litgrid Power Link Service" visiškai perėmė "LitPol Link" jungties eksploataciją. Su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi PSE pasirašytas "LitPol Link" eksploatavimo susitarimas, suderintas jungties eksploatavimo modelis.
"NordBalt" jungties eksploataciją bendrovė perėmė 2016 m. birželio mėnesį. Su Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi "Svenska kraftnät" suderintas "NordBalt" jungties eksploatavimo modelis, sudarytos HVDC įrenginių eksploatacijai reikalingos sutartys su išoriniais rangovais.
"Litgrid" tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir balansavimo bei reguliavimo elektros energijos tiekėjai.
Perdavimo tinklo naudotojai:
Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai.
"Litgrid" grupėje 2016 m. rugsėjo 30 d. dirbo 696 darbuotojai: "Litgrid" – 238 darbuotojai, "Tetas" – 429 darbuotojai, "Litgrid Power Link Service" – 29 darbuotojai.
"Litgrid" darbo užmokesčio fondas per ataskaitinį laikotarpį buvo 4 145 tūkst. eurų.
| Darbuotojų skaičius 2016 m. rugsėjo 30 d. |
Vidutinis darbo užmokestis, Eur |
|
|---|---|---|
| Specialistai | 231 | 1 760 |
| Vadovaujantis personalas | 7 | 6 175 |
| Iš viso | 238 | 1 892 |
"Litgrid" grupės darbo užmokesčio fondas per ataskaitinį laikotarpį buvo 7 972 tūkst. eurų.
| Darbuotojų skaičius 2016 m. rugsėjo 30 d. |
Vidutinis darbo užmokestis, Eur |
|
|---|---|---|
| Darbininkai | 257 | 765 |
| Specialistai | 427 | 1 540 |
| Vadovaujantis personalas | 12 | 5 278 |
| Iš viso | 696 | 1 343 |
"Litgrid" atlygio politikos tikslas yra prisidėti įgyvendinant šiuolaikiškai ir efektyviai valdomos organizacijos misiją ir viziją, telkti bendram darbui ir motyvuoti įgyvendinant strategijos prioritetus, formuoti ir įtvirtinti požiūrį į darbuotojus, kaip į svarbiausią bendrovės turtą, puoselėti Bendrovės vertybes – profesionalumą, bendradarbiavimą, atsakomybę, iniciatyvumą ir pagarbą. Darbuotojų atlygis Bendrovėje priklauso nuo užimamos pareigybės, darbo atlikimo kokybės, individualių metinių tikslų pasiekimo, kompetencijų lygio ir atitikimo organizacijos vertybėms. Atlygio politika orientuota į tai, kad didesnį atlygį turi gauti vertę organizacijai kuriantys ir organizacijos vertybėmis kasdieninėje veikloje besivadovaujantys darbuotojai. Darbuotojų atlygio paketą sudaro finansiniai ir nefinansiniai elementai: bazinis atlyginimas, kintamoji atlyginimo dalis, papildomos naudos, emocinis atlygis.
"Litgrid" nepertraukiamai vyksta darbuotojų veiklos vertinimo procesas, kuris yra vienas svarbiausių Bendrovės efektyvaus valdymo būdų, padedantis susieti organizacijos ir asmeninius tikslus, parodantis kiekvieno darbuotojo darbo svarbą bendrų tikslų pasiekimui, leidžiantis planuoti darbuotojų karjerą bei didinti jų motyvaciją, užtikrinti objektyvų pagrindą darbuotojų skatinimui.
"Litgrid" sudaro galimybes darbuotojams kelti kvalifikaciją bei tobulinti kompetencijas šiais būdais:
2015 m. birželio mėnesį pasirašyta atnaujinta "Litgrid" ir įmonės darbuotojų profesinės sąjungos Kolektyvinė sutartis. Dokumentu apibrėžiama ir užtikrinama sąžininga darbo apmokėjimo politika, darbo ir poilsio balanso galimybės, reglamentuojami socialiniai ir ekonominiai santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo. Kolektyvinėje sutartyje taip pat įtvirtintos nuostatos dėl to, kaip įmonė remia darbuotojus, atsitikus svarbiems ar skaudiems gyvenimo įvykiams.
"Litgrid" veikla grindžiama socialinės atsakomybės, darnios plėtros, skaidrumo bei pažangios aplinkosaugos principais. Įmonės veikla yra neatsiejama šalies ekonomikos sėkmingo funkcionavimo sąlyga, o ilgalaikiai strateginiai tikslai bei vykdomi strateginiai elektros energetikos projektai prisideda siekiant užtikrinti šalies energetinį savarankiškumą.
Įgyvendinamų projektų svarba skatina įmonę ir jos darbuotojus bei vadovybę remtis aukščiausiais profesiniais ir etikos standartais, prisiimti atsakomybę puoselėjant ir ugdant visuomenės ir atskirų jos grupių sąmoningumą, atsakingumą ir norą aktyviai dalyvauti kuriant šalies gerovę. Socialinės atsakomybės politikoje daugiausia dėmesio skiriame sąžiningų ir motyvuojančių darbo sąlygų užtikrinimui, atsakomybės ir pilietiškumo ugdymui, siekiame padėti įvairiapusiškai augti ir stiprėti visuomenei, kurioje vykdome veiklą.
Skiriame savo jėgas ir resursus, kad padėtume ekonomiškai augti visuomenei, kurioje veikiame, remtume bendruomenes, su kuriomis dirbame, užtikrintume motyvuojančias ir tobulėjimą skatinančias sąlygas žmonėms, kurie dirba su mumis, išsaugotume gamtą, suteikiančią mums išteklių. Įgyvendiname strateginius didelės vertės ir istorinės reikšmės projektus, todėl suprantame, kad dideli darbai atneša didelę atsakomybę. Kokybiško dialogo su visuomene, kuriai ir kurioje dirbame, palaikymas ir skatinimas – kertinis kasdienės "Litgrid" veiklos prioritetas.
"Litgrid" kasmet informuoja gyventojus apie pavojus prie aukštos įtampos linijų ir įrenginių. Savivaldybėms, seniūnijoms, urėdijoms, teritorinėms darbo biržoms, regioniniams "Sodros" skyriams, VMI aptarnavimo skyriams, Registrų centro filialams ir "Litgrid" rangovams periodiškai teikiama informacinė medžiaga, kurioje pristatomos saugaus elgesio dirbant ar gyvenant elektros perdavimo linijų kaimynystėje taisyklės: saugus atstumas po linijomis, ką daryti, jei nutrūksta elektros laidas, koks yra saugus atstumas žvejojant vandens telkinyje, po kuriuo eina laidai, ką daryti, jei laidas užkrenta ant automobilio, ir pan. 2016 m. pavasarį "Litgrid" pristatė 5 vaizdo klipų apie saugų elgesį šalia elektros linijų kampaniją. Internete transliuoti vaizdo klipai pasiekė 600 tūkst. lankytojų auditoriją.
Aukštos įtampos elektros tinkle darbus atliekantiems rangovams "Litgrid" nuolat primena būtinybę laikytis darbuotojų saugos reikalavimų. 2016 m. vasarą "Litgrid" inicijavo įmonių apklausą darbuotojų saugos tema, skatino diskusiją šia tema žiniasklaidoje.
Numatomoms statyti elektros perdavimo linijoms atliekamos poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos procedūros, kurių išvados įvertinamos rengiant techninius projektus. Rengiant projektavimo užduotis visoms naujai statomoms ar rekonstruojamoms transformatorių pastotėms ir skirstykloms nustatomi aplinkosaugos reikalavimai. Visais atvejais stengiamasi parinkti mažiau kenksmingus aplinkai įrenginius. Pavyzdžiui, rekonstruojant elektros pastotes iki šiol naudoti alyviniai įrenginiai keičiami moderniais dujiniais. Taip mažinama aplinkos taršos rizika avarijos atveju, be to mažėja įrenginių eksploatacijos kaštai. Rangovai įpareigojami organizuoti darbus taip, kad būtų išvengta galimo poveikio aplinkai arba poveikis sumažintas, sutvarkyti statybos metu susidarančias atliekas ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Perkant paslaugas, reikalaujama, kad rangovai turėtų įsidiegę Aplinkos vadybos sistemas pagal standartą LST EN ISO 14001. Priimant atliktus darbus patikrinama, ar rangovai įvykdė reikalavimus, ar tinkamai sutvarkė atliekas ir ar turi tai patvirtinančius dokumentus.
Drauge su Lietuvos ornitologų draugija "Litgrid" įgyvendina projektą "Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštosios įtampos elektros perdavimo tinkle". Šio projekto tikslai – sumažinti migruojančių paukščių žūtį, pagerinti pelėsakalių veisimosi sąlygas Lietuvoje, stebėti paukščių žuvimo atvejus prie aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo ir teikti rekomendacijas dėl jų apsaugos. Elektros perdavimo linijų laidų matomumas yra didinamas įrengiant ant linijų specialias paukščiams labiau matomas ("pakabuko" ir "spiralės" tipų, angl. bird-diverting) priemones tose vietose, kur paukščių migracija yra intensyviausia. Vietose, kur stebimos didžiausios baltųjų gandrų priešmigracinės būrimosi vietos įrengiamos specialios paukščių apsaugos – neleidžiantys tūpti virš izoliatorių "šakutės" tipo įtaisai, taip pat girliandose keičiami viršutiniai izoliatoriai į didesnio diametro ir taip mažinantys trumpo jungimo galimybes. Ornitologų parinktose vietovėse 110 kV įtampos atramose įrengiami specialūs inkilai pelėsakaliams.
Per 2016 m. 9 mėnesius oro linijose įrengta 4 297 laidų matomumą didinančių priemonių (nuo projekto pradžios 2015 m. iš viso įrengta 7 046 priemonės), 5 780 (10 180) paukščių apsaugos priemonės aukštosios įtampos elektros perdavimo linijų atramose, iškelta 360 (404) inkilų pelėsakaliams. Šis projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos aplinkos finansinio mechanizmo Life plius ir Aplinkos ministerijos lėšomis.
"Litgrid" kasmet rengia elektros energetikos sistemos plėtros ir tyrimų programas sistemai plėtoti, perdavimo tinklo darbo efektyvumui didinti. Energetikos objektai rekonstruojami keičiant įrenginius moderniais ir diegiant šiuolaikines relinės apsaugos, sisteminės automatikos, valdymo, informacijos surinkimo ir perdavimo sistemas. Objektų statybos ir rekonstrukcijos planai, remiantis moksliniais tyrimais ir studijomis, sudaromi dešimčiai metų ir kasmet atnaujinami.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriams sutarus, "Litgrid" vadovaujant vykdoma regioninė atsinaujinančių išteklių gaminamos elektros generatorių, esančių Baltijos šalyse, apžvalgos studija.
"Litgrid" siekia efektyvinti atsinaujinančios energetikos valdymą. Nuo rugpjūčio vykdoma studija, nagrinėjanti efektyvesnio atsinaujinančios energetikos integravimo, valdymo ir naujų paslaugų rinkos dalyviams sukūrimo galimybes.
Trijų Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai kartu su konsultantais atlieka studiją dėl srautinio tarptautinių jungčių pralaidumo skaičiavimo (flow-based) metodo diegimo galimybių Baltijos šalių elektros rinkose. Studijoje siekiama įvertinti srautinio metodo diegimo technines galimybes ir palyginti jo sukuriamas naudas bei veikimo patikimumą su šuo metu galiojančios pralaidumo metodikos naudomis ir patikimumu.
Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatoriai kartu su mokslininkais ir konsultantais atlieka "LitPol Link" jungties antro nuolatinės srovės keitiklio įrengimo galimybių studiją. Studijoje siekiama įvertinti poreikį ir galimybę "LitPol Link" jungties pralaidumą padidinti nuo 500 MW iki 1000 MW, bei tokio padidėjimo poveikį elektros rinkai.
Kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais "Litgrid" analizavo technines priemones riboti Astravo atominėje (AE) elektrinėje pagamintos elektros patekimą į Lietuvą. Studijoje išnagrinėtos galimos techninės priemonės, ribojančios elektros srautą iš Astravo AE, įvertinta jų įtaka elektros sistemos patikimumui ir rinkai. Visos jos smarkiai sumažintų Baltijos šalių elektros energetikos sistemų stabilumą ir patikimumą.
"Litgrid" įmonių grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. "Litgrid" vidinių kontrolių procesas apima su paslaugų teikimu susijusių verslo procesų, informacinių sistemų darbo ir finansinių ataskaitų parengimo procesų kontrolę.
Konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą reglamentuoja "Litgrid" Apskaitos politika ir tvarkų aprašai, užtikrinantys buhalterinės apskaitos vykdymą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikos įstatymus. "Litgrid" tvarkų aprašuose numatytos galimos su buhalterine apskaita ir finansinės atskaitomybės rengimu susijusios rizikos, jų valdymo principai ir metodai, už rizikų kontrolę atsakingi darbuotojai.
Efektyvūs ITT sprendimai yra kritiškai svarbūs perdavimo sistemos operatoriaus sklandžios ir nepertraukiamos veiklos užtikrinimui - tai neatsiejama elektros sistemos planavimo, valdymo, įrenginių kontrolės bei aptarnavimo dalims. "Litgrid" ITT centre sutelktos elektros energetikos sistemos valdymo automatikos ekspertinės žinios užtikrina "Litgrid" IT sprendimų veiklos tęstinumą, saugos kontrolę ir veiklos skaidrumą.
"Litgrid" ITT centre sutelktos elektros energetikos sistemos valdymo automatikos ekspertinės žinios leido sėkmingai integruoti tarptautinių elektros jungčių "LitPol Link" ir "NordBalt" srovės keitiklių valdymo sistemas. "Litgrid" Sistemos valdymo centre naudojamos valdymo sistemos sklandus susiejimas su kaimyninių Lenkijos ir Švedijos elektros sistemų valdymo sistemomis užtikrina sklandų tarpsisteminių jungčių valdymą ir realaus laiko informacijos mainus tarp Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemų.
Lentelėje pateikti Grupės ir Bendrovės veiklos rezultatai.
| 2016 m. sausio-rugsėjo mėn. |
2015 m. sausio- rugsėjo mėn. |
2014 m. sausio- rugsėjo mėn. |
||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Grupė | Bendrovė | Grupė | Bendrovė | Grupė | Bendrovė | |
| Finansiniai rodikliai (tūkst. eurų) | ||||||
| Su elektros energija susijusios pardavimo pajamos | 107 982 | 107 982 | 60 127 | 60 127 | 76 660 | 76 660 |
| Kitos veiklos pajamos | 15 160 | 5 523 | 12 660 | 1 979 | 10 415 | 1 453 |
| EBITDA* | 36 034 | 35 918 | 21 500 | 21 252 | 26 243 | 26 538 |
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | 13 895 | 14 041 | 3 980 | 3 961 | (4 180) | (3 587) |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | 12 368 | 12 514 | 3 515 | 3 420 | (4 117) | (3 515) |
| Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos | 18 969 | 18 581 | 31 789 | 30 038 | 13 794 | 22 881 |
| Santykiniai rodikliai | ||||||
| EBITDA marža (proc.) | 29,3 | 31,6 | 29,5 | 34,2 | 30,1 | 34,0 |
| Veiklos pelno marža (proc.) | 12,2 | 13,3 | 6,1 | 7,1 | -4,4 | -4,2 |
| Nuosavo kapitalo grąža (proc.) | 6,6 | 6,6 | 1,9 | 1,9 | -2,3 | -2,0 |
| Turto grąža (proc.) | 3,5 | 3,6 | 0,7 | 0,7 | -1,0 | -0,9 |
| Akcininkų nuosavybė / turtas (proc.) | 53,5 | 54,5 | 36,6 | 39,3 | 42,5 | 45,5 |
| Finansiniai įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (proc.) |
70,8 | 69,5 | 91,1 | 80,7 | 54,0 | 49,4 |
| Likvidumo rodiklis | 0,78 | 0,76 | 0,42 | 0,19 | 1,00 | 0,99 |
| PSO veiklos rodikliai | ||||||
| Perduotas elektros energijos kiekis, mln. kWh | 7 121 | 6 777 | 6 844 | |||
| Technologinės sąnaudos perdavimo tinkle (proc.) | 2,97 | 1,94 | 1,83 | |||
| ENS (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh ** |
1,03 | 3,65 | 3,65 | |||
| AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. ** | 0,04 | 0,19 | 0,17 |
*EBITDA = veiklos pelnas + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + ilgalaikio turto ir investicijų vertės sumažėjimo sąnaudos + ilgalaikio turto nurašymo sąnaudos;
** Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių.
2016 m. sausio-rugsėjo mėn. "Litgrid" aukštosios įtampos perdavimo tinklais šalies poreikiams perdavė 7 121 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, 5,1 proc. daugiau nei buvo perduota tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu. "Energijos skirstymo operatoriaus" vartotojams buvo perduota 6 462 mln. kWh arba 5,1 proc. daugiau negu 2015 m., kitiems vartotojams 659 mln. kWh arba 5 proc. daugiau negu 2015 m.
"Litgrid" grupės pajamų struktūra, mln. eurų.
2016 m. devynių mėnesių "Litgrid" grupės pajamos buvo 123,1 mln. eurų, arba 69 proc. didesnės lyginant su analogišku 2015 m. periodu.
Pajamos už elektros energijos perdavimą, palyginti su 2015 m. sausio-rugsėjo mėn., išaugo 34 proc. iki 49,7 mln. eurų. Pajamos iš elektros energijos perdavimo sudarė 40 proc. visų Grupės pajamų. Pajamų padidėjimą lėmė išaugęs perduotos elektros energijos kiekis bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas 28 proc. didesnis elektros perdavimo paslaugos tarifas.
Balansavimo (reguliavimo) elektros energijos pardavimo pajamos išaugo 79 proc. iki 17,2 mln. eurų. Šių pajamų padidėjimą labiausiai lėmė 78 proc. išaugęs parduotos balansavimo (reguliavimo) elektros energijos kiekis. Šis augo dėl naujų elektros jungčių su Švedija ir Lenkija paskirstytojo pralaidumo (t.y., suprekiauto elektros kiekio biržoje) užtikrinimo.
Pajamos už sistemines paslaugas padidėjo beveik keturis kartus iki 26 mln. eurų. Pagrindinė to priežastis – nuo 2016 m. sausio 1 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas 3,8 karto didesnis sisteminių paslaugų tarifas. Nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sisteminių paslaugų tarifas buvo sumažintas 23 proc.
Pradėjus eksploatuoti Lietuvos-Lenkijos ir Lietuvos-Švedijos elektros jungtis, "Litgrid" per 2016 m. devynis mėnesius gavo 9,6 mln. eurų (2015 m. – 225 tūkst. eurų) perkrovų pajamų. Perkrovų pajamos atsiranda dėl nepakankamo elektros linijų pralaidumo formuojantis skirtingoms elektros rinkos kainoms Lietuvos, Švedijos, Lenkijos ir Latvijos elektros biržose. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 714/2009 "Dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003" nustato, kad perkrovų pajamos gali būti naudojamos: a) užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti; b) išlaikyti ar išplėsti tinklų pralaidumą investicijomis į tinklą, visų pirma investicijomis į naujas jungiamąsias linijas; c) jeigu pajamų negalima veiksmingai panaudoti a ir (arba) b punktuose nustatytiems tikslams, pritarus atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijoms jas galima panaudoti neviršijant didžiausios sumos, kurią turi nustatyti tos reguliavimo institucijos, kaip pajamas, į kurias turi atsižvelgti reguliavimo institucijos, tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo ir (arba) tinko tarifų nustatymo metodiką. Vadovaudamasi Reglamentu "Litgrid" pajamomis pripažino 3,3 mln. eurų, t. y., dalį gautų perkrovų pajamų panaudotų paskirstytojo jungčių pralaidumo užtikrinimui. Likusios pajamos apskaitytos finansinės padėties ataskaitos būsimų laikotarpių pajamų eilutėje.
Kitas su perdavimo veikla susijusias pajamas sudaro: mokestis už elektros energiją, importuotą ar eksportuotą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių (ITC pajamos - dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme pajamos, angl. Inter-Transmission System Operator Compensation) – 3,3 mln. eurų; VIAP pajamos - 4,7 mln. eurų; reaktyviosios energijos – 1,2 mln. eurų, naujų vartotojų prijungimo – 2,7 mln. eurų. Remonto darbų, investicinių projektų ir kitas pajamas didžiąja dalimi sudaro pajamos už dukterinės įmonės "Tetas" teikiamas paslaugas.
"Litgrid" grupės veiklos sąnaudų struktūra, mln. eurų.
Grupės sąnaudos per 2016 m. devynis mėnesius buvo 108,1 mln. eurų, 58 proc. didesnės lyginant su tuo pačiu 2015 m. periodu. Ženklų sąnaudų išaugimą didžiąja dalimi lėmė pradėtos eksploatuoti naujos elektros jungtys.
Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį grupės sąnaudų – 61,4 mln. eurų arba 83 proc. Lyginant su 2015 m. šios sąnaudos padidėjo 1,3 karto. Balansavimo (reguliavimo) elektros sąnaudos padidėjo 87 proc. iki 13,1 mln. eurų. Sisteminių paslaugų sąnaudos išaugo beveik keturis kartus iki 28,4 mln. eurų. Elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos padidėjo 71 proc. iki 11,6 mln. eurų. Tranzito (ITC) sąnaudos buvo 0,5 mln. eurų, VIAP teikimo sąnaudos 4,6 mln. eurų, paskirstyto jungčių su Švedija ir Lenkija pralaidumo užtikrinimo sąnaudos – 3,2 mln. eurų.
Dėl 2015 m. pabaigoje pradėto eksploatuoti turto, nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, lyginant su 2015 m. devyniais mėnesiais, išaugo 2,3 mln. eurų arba 22 proc. iki 19,8 mln. eurų. Kitos sąnaudos lyginant su 2015 m. padidėjo 5 proc. iki 16,9 mln. eurų.
2016 m. devynių mėnesių Grupės EBITDA buvo 36 mln. eurų. Lyginant su 2015 m. tuo pačiu periodu EBITDA padidėjo 14,5 mln. eurų arba 68 proc., EBITDA marža sumažėjo iki 29,3 proc. (per 2015 m. devynis mėnesius buvo 29,5 proc.). EBITDA ir grynojo pelno padidėjimą labiausiai lėmė išaugusios perdavimo paslaugos ir perkrovų bei kitos veiklos pajamos.
2016 m. devynių mėnesių Grupės grynasis pelnas buvo 12,4 mln. eurų (2015 m. devynių mėnesių - 3,5 mln. eurų).
2016 m. devynių mėnesių Grupės veiklos pelną sudarė: perdavimo veiklos segmento pelnas 13,7 mln. eurų (2015 m. devynių mėnesių pelnas – 1,7 mln. eurų), sisteminių paslaugų veiklos segmento 2,6 mln. eurų nuostolis, (2015 m. devynių mėnesių nuostolis – 0,7 mln. eurų), balansavimo (reguliavimo) energijos segmento pelnas 4 mln. eurų (2015 m. devynių mėnesių pelnas – 3,4 mln. eurų), kitų veiklų rezultatas veiklos pelnui, kaip ir 2015 m., reikšmingesnės įtakos neturėjo.
"Litgrid" grupės grąžos rodikliai, proc.
2016 m. devynių mėnesių metiniai kapitalo ir turto grąžos rodikliai lyginant su analogišku 2015 m. laikotarpiu padidėjo atitinkamai nuo 1,9 proc. ir 0,7 proc. iki 6,6 proc. ir 3,5 proc.
2016 m. rugsėjo 30 d. Grupės turtas buvo 465,9 mln. eurų. Grupės ilgalaikis turtas sudarė 86,5 proc. viso Grupės turto. Akcininkų nuosavybės dalis Grupės turte sudarė 53,5 proc.
2016 m. rugsėjo 30 d. Grupės finansiniai įsipareigojimai kredito institucijoms siekė 176,6 mln. Eurų (per devynis mėnesius sumažėjo 26,8 mln. eurų), jų santykis su nuosavybe sudarė 70,8 proc. Per vienerius metus grąžintinos finansinės skolos sudarė 28 proc. visų finansinių skolų. Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 0,7 mln. eurų, nepanaudotas sąskaitos perviršio (overdrafto) limitas buvo 67 mln. eurų.
Grupės 2016 m. devynių mėnesių grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai siekė 19 mln. eurų, mokėjimai už ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą buvo 49,8 mln. eurų, buvo gauta 63,2 mln. eurų dotacijų.
Grupės 2016 m. devynių mėnesių grynasis pinigų srautas be finansinės veiklos srautų siekė 32,4 mln. eurų.
Per 2016 m. devynis mėnesius perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" investicijos (atlikti darbai ir įsigytas turtas neatsižvelgiant į apmokėjimo terminus) siekė 30 mln. eurų. Iš jų 53 proc. skirta strateginių elektros energetikos projektų įgyvendinimui, 47 proc. investicijų skirta šalies perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai.
Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo patikimumo lygiui nustatyti naudojami rodikliai ENS (energy not supplied) – dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos kiekis ir AIT (average interruption time) – vidutinė elektros perdavimo nutrūkimo trukmė. 2016 metams "Litgrid" nustatyti patikimumo rodikliai - neperduotos energijos kiekio rodiklis ENS 6,3 MWh, vidutinis perdavimo nutrūkimo laiko rodiklis AIT – 0,29 min. Per 2016 m. devynis mėnesius ENS buvo 1,03 MWh, AIT – 0,04 min.
2016 m. 9 mėnesių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikiami išsamesni finansinės informacijos paaiškinimai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri netiesiogiai per UAB EPSO-G valdo 97,5 proc. "Litgrid" akcijų, 1997 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20 (2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 786 redakcija) yra nustačiusi dividendų už valstybei priklausančias akcijas skyrimo principus. 2016 m. balandžio 26 d. įvykusio "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 4,6 mln. eurų dividendus arba po 0,0091 euro už vieną akciją.
Elektros energetikos sektorius yra ypač svarbi ūkio sritis, turinti didelės įtakos nacionaliniams politiniams ir ekonominiams interesams. Elektros energetikos sektoriaus sandarą, valdymą, sektoriaus įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymas ir jį įgyvendinantieji teisės aktai. Bet kokie nacionaliniai ar Europos Sąjungos energetikos sektorių reguliuojančių teisės aktų pakeitimai, valdžios institucijų sprendimų įtaka gali turėti įtakos "Litgrid" grupės veiklos rezultatams bei sistemos patikimumui. Siekiant sumažinti šios rizikos įtaką veiklos rezultatams, Bendrovės atstovai aktyviai dalyvauja svarstymuose, informuoja apie būtinus priimti sprendimus, galimas sprendimų pasekmes ir/ar teikia pasiūlymus teisės aktus rengiančioms institucijoms. Bendrovė taip pat nedelsiant atsako į visuomenės, kontroliuojančių institucijų ar kitų suinteresuotų šalių klausimus apie Bendrovės veiklą.
Elektros energijos paslaugų kainos yra reguliuojamos, kainų viršutines ribas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nuo šių reguliatoriaus sprendimų tiesiogiai priklauso ne tik "Litgrid" veiklos rezultatai, bet ir Bendrovės skiriamos lėšos būtinoms veiklos sąnaudoms, investicijoms perdavimo tinklo patikimumui išlaikyti, taip pat galimybės finansuoti strateginius projektus iš nuosavų ar skolintų lėšų. Siekdama mažinti reguliacinės rizikos įtaką veiklos rezultatams, Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su Komisija, dalyvauja svarstant rengiamus teisės aktų pakeitimus, savo siūlymus argumentuodama būsimų sprendimų poveikiu bei ilgalaikių, strateginių Bendrovės tikslų svarba.
Mažinant atitikties riziką, kad Bendrovė pažeis reguliuojamos veiklos reikalavimus, ir siekiant užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų tinkamai įvertinti, Bendrovės teisininkų komanda kruopščiai prižiūri vadovybės sprendimų priėmimo, vidaus teisės aktų, sutartinių įsipareigojimų nustatymo procesus.
Bendrovės veiklos viena svarbiausių funkcijų ir atsakomybių - užtikrinti elektros perdavimo patikimumą ir užkirsti kelią energijos tiekimo sutrikimams. Pagrindines operacines / veiklos rizikas, galinčias paveikti perdavimo patikimumą, sukelia išoriniai aplinkos veiksniai: stichiniai reiškiniai, pagrindinių rangovų veiklos sutrikimai, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai, o taip pat vidiniai veiksniai - informacinių sistemų sutrikimai. Bendrovėje diegiami sprendimai, atitinkantys fizinės ir informacinių technologijų saugos reikalavimus, taikomus strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms, diegiamos modernios informacinės sistemos.
Veiklos nepertraukiamumui užtikrinti yra paruošti ir nuolat atnaujinami ekstremalių situacijų valdymo planai. Siekiant išvengti tinklo rekonstrukcijos ir naujų tinklo objektų statybos projektų vėlavimo atvejų, Bendrovėje įdiegta projektų valdymo sistema. Atnaujinti kvalifikacijos reikalavimai rangovų atrankai kelia aukštus reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad rangovai būtų pajėgūs įgyvendinti sudėtingus projektus.
Bendrovė daug dėmesio skiria aukštos kompetencijos darbuotojų, kurie sugebėtų įgyvendinti ambicingus veiklos bei sudėtingus strateginių planų tikslus, pritraukimui ir išlaikymui. Tuo tikslu rengiami ugdymo bei pakeičiamumo planai, atnaujinta atlygio ir motyvacijos politika.
"Litgrid" grupės įmonės, vykdydamos veiklą, patiria finansinę riziką: kredito riziką, likvidumo riziką ir rinkos riziką (užsienio valiutos kurso riziką ir palūkanų normų riziką). Valdydamos šią riziką, Grupės įmonės siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės finansinius rezultatus, įtaką. Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją. Kredito rizikai valdyti Bendrovė taiko reikalavimus savo klientams/trečiajai šaliai pateikti adekvačias sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemones (priemonės taikomos atsižvelgiant į kliento/trečios šalies rizikingumą).
Lietuvos energetikos sistema turi 15 jungčių su kaimyninėmis energetikos sistemomis. Turimos galių ir energijos balansų valdymo priemonės yra ribotos, galios ir energijos balanso valdymas yra sudėtingas.
Užtikrinti naujų aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių patikimą eksploataciją įkurta dukterinė įmonė "Litgrid Power Link Service", sutelkusi aukštos kvalifikacijos specialistus. Specifinių jungčių eksploatacijos ir remonto žinių ir įgūdžių įmonės darbuotojai sėmėsi specializuotuose jungčių įrangos gamintojų mokymuose bei dalyvaudami jungčių įrangos, sistemų ir jungčių bandymuose, perimdami eksploatacijos funkcijas ir dalyvaudami jungčių atsijungimų priežasčių analizėje bandomosios eksploatacijos metu.
Daugiau kaip pusė šalyje eksploatuojamo aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo įrenginių yra senesni nei 45 metų. Svarbiausių veikloje naudojamų technologinių įrenginių sutrikimai ar gedimai gali turėti neigiamos įtakos "Litgrid" veiklai ir finansiniams rezultatams. Siekiant išvengti elektros energijos tiekimo sutrikimų, Bendrovė vykdo perdavimo tinklo būklės stebėseną, atitinkamai sudaro priežiūros planus ir laiku planuoja reikalingas naujas investicijas į tinklą. Investicijos į įrangą ir medžiagas turi tiesioginės įtakos finansiniams rezultatams. Bendrovė reitinguoja investicijas į tinklą, atsižvelgdama į objektyvius kriterijus bei specialią vertinimo metodiką, taip jas optimizuodama bei užtikrindama tolygų investavimą.
Grupės įmonės vadovaujasi aplinkosaugos taisyklėmis, numatančiomis naudojamų pavojingų medžiagų tinkamą žymėjimą, naudojimą ir saugojimą, užtikrina, kad eksploatuojami įrenginiai atitiktų jų naudojimui keliamus reikalavimus. Eksploatuojamuose objektuose, kuriuose yra didesnė žalos aplinkai rizika dėl teršalų ar atliekų, dirbama pagal Regioninių aplinkos apsaugos departamentų išduodamus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus.
"Litgrid" savo akcijų nėra įsigijusi, per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido. Bendrovės dukterinės įmonės taip pat nėra įsigijusios Bendrovės akcijų.
Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. "Litgrid" akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.
"Litgrid" įstatinis kapitalas yra 146 256 100,2 eurų, padalintas į 504 331 380 PVA. Vienos akcijos nominali vertė - 0,29 euro. Balsavimo teisę suteikiančių akcijų kiekis - 504 331 380 vnt.
Bendrovės akcininkų skaičius 2016 m. liepos 22 d. buvo 5 540 (penki tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt). 97,5 proc. "Litgrid" akcijų valdo UAB EPSO-G (A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09310 Vilnius, įmonės kodas 302826889), kurių 100 proc. akcijų priklauso LR Energetikos ministerijai. 2012 m. rugsėjo 28 d., įgyvendinant III Europos Sąjungos energetikos dokumentų paketą, perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" buvo atskirtas nuo kitų elektros energetikos sektoriaus įmonių.
"Litgrid" vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusias paslaugas nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. teikia "Swedbank" AB.
Bendrovės dukterinių įmonių vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje neprekiaujama.
| Rodiklis | 2014 | 2015 | 2016 |
|---|---|---|---|
| Atidarymo kaina, eurais | 0,593 | 0,698 | 0,708 |
| Didžiausia kaina, eurais | 0,750 | 0,740 | 0,745 |
| Mažiausia kaina, eurais | 0,582 | 0,550 | 0,677 |
| Paskutinė kaina, eurais | 0,664 | 0,708 | 0,693 |
| Apyvarta vnt. | 1 176 548 | 656 613 | 736 793 |
| Apyvarta mln., mln. eurų | 0,80 | 0,45 | 0,52 |
| Kapitalizacija mln. eurų | 334,88 | 357,07 | 349,50 |
"Litgrid" įstatai keičiami LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimas priimamas ne mažesne nei 2/3 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma.
2016 m. balandžio 26 d. "Litgrid" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino naują "Litgrid" įstatų redakciją. Įstatai įregistruoti 2016 m. gegužės 16 d.
Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas.
Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.
Valdyba, sudaryta iš penkių narių, renkama ketverių metų kadencijai. Valdybos kadencija prasideda pasibaigus valdybą išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui ir baigiasi valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną.
Jeigu valdyba ar valdybos narys yra atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba ar valdybos narys renkamas likusiam kadencijos laikotarpiui. Siūlant kandidatus į Valdybos narius, turi būti siekiama, kad valdybą sudarytų du kandidatai iš Patronuojančios bendrovės (EPSO-G) vadovaujančių darbuotojų, du kandidatai iš "Litgrid" vadovaujančių darbuotojų ir vienas valdybos narys būtų nepriklausomas asmuo.
Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.
Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo reglamentu.
Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai. Valdyba yra atskaitinga visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Valdyba svarsto bei tvirtina Bendrovės strategiją, trejų metų Bendrovės veiklos planą, dešimties metų perdavimo tinklų plėtros
planą, Bendrovės biudžetą, paramos ir labdaros skyrimo tvarką, kitus Bendrovės strateginę veiklą reglamentuojančius dokumentus. Valdyba priima sprendimą Bendrovei pradėti vykdyti naujo pobūdžio veiklą ar nutraukti konkrečią vykdomą veiklą, kai tai neprieštarauja Bendrovės veiklos tikslui. Taip pat sprendimus, susijusius su obligacijų išleidimu, Bendrovės turimų akcijų perleidimo kitiems asmenims, sprendimus dėl finansinių sandorių, kurių vertė yra didesnė kaip 3 mln. eurų. Valdyba sprendžia ir kitus Bendrovės įstatuose jai priskirtus klausimus.
Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius organizuoja Bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.
| Pareigos | Vardas, pavardė | Pradžios data | Pabaigos data | Turimų emitento akcijų skaičius |
|---|---|---|---|---|
| Stebėtojų taryba | ||||
| Tarybos pirmininkas | Aleksandras Spruogis | 2013 04 24 | 2016 04 26 | - |
| Tarybos narys | Audrius Misevičius | 2013 04 24 | 2016 04 26 | - |
| Nepriklausomas tarybos narys | Mindaugas Vaičiulis | 2014 04 07 | 2015 04 24 | - |
| Tarybos narys | Rolandas Zukas | 2015 04 24 | 2016 04 26 | - |
| Audito komitetas | ||||
| Komiteto narė | Aušra Pranckaitytė | 2014 02 24 | 2016 04 26 | - |
| Komiteto narė | Rima Kvietkauskaitė | 2014 02 24 | 2016 04 26 | - |
| Komiteto narė | Ana Tursienė | 2014 02 24 | 2016 04 26 | - |
| Valdyba | ||||
| Valdybos pirmininkas | Rimvydas Štilinis | 2016 07 29 | - | |
| Valdybos narys | Daivis Virbickas | 2013 09 10 | - | |
| Valdybos narys | Vidmantas Grušas | 2013 09 10 | - | |
| Valdybos narys | Nemunas Biknius | 2016 07 29 | - | |
| Valdybos narys | Domas Sidaravičius | 2016 07 29 | - | |
| Valdybos narys | Karolis Sankovski | 2013 09 10 | 2016 07 29 | - |
| Valdybos narys | Rimantas Busila | 2013 09 10 | 2016 07 29 | 1421 |
| Valdybos narys | Rolandas Masilevičius | 2013 12 18 | 2016 05 09 | - |
| Generalinis direktorius | Daivis Virbickas | 2013 09 10 | - | |
| Vyriausioji finansininkė | Jūratė Vyšniauskienė | 2015 10 19 | - |
Gimė 1978 metais. R. Štilinis turi KTU elektros energetikos inžinerijos magistro laipsnį. 2002-2014 m. dirbo AB "Lietuvos energija", 2008-2014 m. bendrovėje ėjo Branduolinės energetikos departamento, Statybos ir infrastruktūros departamento bei Infrastruktūros kompetencijų centro vadovo pareigas. 2014-2015 m. dirbo UAB VAE SPB generaliniu direktoriumi. R. Štilinis yra 97,5 proc. "Litgrid" akcijų valdančios įmonės EPSO-G infrastruktūros direktorius ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" valdybos narys.
Gimė 1978 metais. D. Virbickas atsakingas už strateginį valdymą ir elektros sistemos valdymo sritį. D. Virbickas yra sukaupęs ilgalaikės elektros perdavimo sistemos vystymo strategijų kūrimo ir valdymo, elektros rinkų analizės ir įmonių valdymo patirties. Iki 2013 m. rugsėjo dirbo Šveicarijos holdingo "Alpiq" AG atstovo Baltijos šalyse "Alpiq Energija Lietuva" komercijos direktoriumi, iki 2011 m. dirbo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" Technikos direktoriumi.
D. Virbickas turi Kauno Technologijų Universiteto (KTU) Energetikos sistemų valdymo magistro laipsnis (2002 m.), KTU Verslo vadybos bakalauro laipsnį, Baltijos Vadybos Instituto (Baltic Management Institute) ir IMD Business School (Šveicarija) Korporatyvinio valdymo sertifikatą (2008 m.).
Gimė 1962 metais. V. Grušas atsakingas už elektros perdavimo tinklo valdymą. V. Grušas yra sukaupęs didelę aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo įrenginių eksploatavimo, tinklo objektų plėtros, dispečerinio valdymo patirtį.
V. Grušas įgijo Tarptautinio Skandinavijos Vadybos Instituto (Scandinavian International Management Institute) (Danija) energetikos įmonių valdymo diplomą (Managing Energy Business), (2009 m.), taip pat inžinieriaus–energetiko profesinę kvalifikaciją Rygos politechnikos institute (dabar Rygos Technologijų Universitetas) (1985 m.).
Gimė 1978 metais. N. Biknius yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto energetikos ir termoinžinerijos mokslų magistras. Jis yra dirbęs Lietuvos Respublikos Ūkio ir Energetikos ministerijose, akcinėje bendrovėje "Lietuvos dujos" ėjo valdybos nario ir Paslaugų ir plėtros tarnybos direktoriaus pareigas. N. Biknius yra Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" valdybos pirmininkas, energijos išteklių biržos "Baltpool" valdybos narys, EPSO-G Strategijos ir plėtros direktorius.
Gimė 1975 metais. D. Sidaravičius yra įgijęs verslo administravimo ir vadybos bakalauro bei tarptautinės prekybos magistro laipsnius Vilniaus universitete. D. Sidaravičius turi ilgametę finansų, draudimo paslaugų, verslo rizikų valdymo patirtį. Nuo 2016 m. kovo eina akcinės bendrovės "ERGO Invest" (Latvijos Respublika) valdybos nario ir bendrovės vadovo pareigas.
Bendrovės vadovui ir valdybos nariams išmokos už darbą Bendrovės valdyboje nebuvo mokamos. Audito komiteto narėms už darbą Audito komitete per 2016 m. devynis mėnesius išmokų priskaičiuota nebuvo.
Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius, jų sumas, susijusių asmenų santykių pobūdį ir kita informacija apie sandorius, kuri yra būtina norint suprasti Bendrovės finansinę padėtį, pateikta finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, 9 pastaboje.
Bendrovė laikosi iš esmės visų Skaidrumo gairių IV-VIII skyrių nuostatų, išskyrus:
Nuo 2016 m. metų pradžios iki lapkričio 11 d. "Litgrid" skelbė šiuos pranešimus apie esminius įvykius:
| Data | Pranešimas |
|---|---|
| 2016 01 08 | Šaukiamas neeilinis visuotinis "Litgrid" akcininkų susirinkimas |
| 2016 01 28 | 2016 m. sausio 28 d. neeiliniame visuotiniame "Litgrid" akcininkų susirinkime priimti sprendimai |
| 2016 02 05 | "Litgrid" ir EPSO-G pasirašė "Baltpool" akcijų pirkimo-pardavimo sutartį |
| 2016 02 26 | Skelbiami "Litgrid" grupės 2015 m. 12 mėnesių finansiniai rezultatai |
| 2016 04 04 | Šaukiamas eilinis visuotinis "Litgrid" akcininkų susirinkimas |
| 2016 04 26 | "Litgrid" 2016 m. balandžio 26 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai |
| 2016 04 26 | "Litgrid" ir jos dukterinių įmonių konsoliduotasis metinis pranešimas ir finansinė ataskaita už 2015 m. |
| 2016 04 27 | "Litgrid" generalinio direktoriaus Daivio Virbicko pranešimas metinės veiklos ataskaitos renginyje |
| 2016 05 09 | "Litgrid" 2015 m. dividendų mokėjimo tvarka |
| 2016 05 09 | Informacija apie atsistatydinimo pranešimą |
| 2016 05 16 | Įregistruoti pakeisti AB "Litgrid" įstatai |
| 2016 05 27 | "Litgrid" grupės metų pradžios rezultatai – augo pajamos ir grynasis pelnas |
| 2016 07 08 | Šaukiamas neeilinis visuotinis AB "Litgrid" akcininkų susirinkimas |
| 2016 07 29 | 2016 m. liepos 29 d. neeiliniame visuotiniame AB "Litgrid" akcininkų susirinkime priimti sprendimai |
| 2016 08 25 | "Litgrid" grupės grynasis pelnas augo |
| 2016 09 05 | "Litgrid" valdybos pirmininku išrinktas Rimvydas Štilinis |
| 2016 09 30 | Kainų komisija patvirtino elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą |
| 2016 10 28 | Kainų komisija paskelbė elektros energijos perdavimo paslaugų kainas |
Su visa informacija apie 2016 metais viešai skelbtus esminius įvykius galima susipažinti Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?pg=news&issuer=LGD&start\_d=1&start\_m=1&start\_y=1996 ir "Litgrid" interneto svetainėje http://www.litgrid.eu/index.php/apie-litgrid/investuotojams/esminiai-ivykiai-/478.
| Pasta- | Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| bos | 2016-09-30 | 2015-12-31 | 2016-09-30 | 2015-12-31 | ||
| (neaudituota) | (audituota) | (neaudituota) | (audituota) | |||
| TURTAS | ||||||
| Ilgalaikis turtas | ||||||
| Nematerialusis turtas | 3 | 1 276 | 876 | 1 270 | 870 | |
| Materialusis turtas | 3 | 397 818 | 409 643 | 396 931 | 408 757 | |
| Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą | 1 011 | 56 298 | 1 011 | 56 298 | ||
| Investicijos į dukterines įmones | 4 | - | - | 4 089 | 4 089 | |
| Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones | 4 | 726 | 720 | 752 | 752 | |
| Atidėto pelno mokesčio turtas | 34 | 63 | - | - | ||
| Finansinis turtas, galimas parduoti | 2 273 | 2 273 | 2 273 | 2 273 | ||
| Ilgalaikio turto iš viso | 403 138 | 469 873 | 406 326 | 473 039 | ||
| Trumpalaikis turtas | ||||||
| Atsargos | 3 777 | 2 518 | 1 123 | 1 157 | ||
| Išankstiniai apmokėjimai | 534 | 240 | 347 | 203 | ||
| Prekybos gautinos sumos | 14 293 | 12 918 | 12 231 | 8 720 | ||
| Kitos gautinos sumos | 5 | 35 111 | 20 277 | 34 205 | 22 318 | |
| Iš anksto sumokėtas pelno mokestis Kitas finansinis turtas |
508 7 801 |
1 457 2 574 |
493 7 801 |
1 435 2 574 |
||
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 718 | 791 | 531 | 483 | ||
| Trumpalaikio turto iš viso | 62 742 | 40 775 | 56 731 | 36 890 | ||
| Perleidžiamas grupės turtas, klasifikuojamas kaip | ||||||
| skirtas parduoti | - | 43 726 | - | 325 | ||
| TURTO IŠ VISO | 465 880 | 554 374 | 463 057 | 510 254 | ||
| NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | ||||||
| Nuosavas kapitalas | ||||||
| Įstatinis kapitalas | 6 | 146 256 | 146 256 | 146 256 | 146 256 | |
| Akcijų priedai | 8 579 | 8 579 | 8 579 | 8 579 | ||
| Perkainojimo rezervas | 5 767 | 6 228 | 5 689 | 6 138 | ||
| Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas | 298 | 298 | 298 | 298 | ||
| Privalomasis rezervas | 14 726 | 14 606 | 14 626 | 14 606 | ||
| Kiti rezervai | 62 747 | 62 747 | 62 747 | 62 747 | ||
| Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) | 11 102 | 2 897 | 14 126 | 5 772 | ||
| Nuosavas kapitalas, tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams |
249 475 | 241 611 | 252 321 | 244 396 | ||
| Nekontroliuojanti dalis | - | 133 | - | - | ||
| Nuosavo kapitalo iš viso | 249 475 | 241 744 | 252 321 | 244 396 | ||
| Įsipareigojimai | ||||||
| Ilgalaikiai įsipareigojimai | ||||||
| Dotacijos | - | 3 870 | - | 3 870 | ||
| Ilgalaikės paskolos | 7 | 119 376 | 124 518 | 119 376 | 124 518 | |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | 9 808 | 10 430 | 9 808 | 10 430 | ||
| Ateinančių laikotarpių pajamos | 6 399 | - | 6 399 | - | ||
| Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 163 | 203 | 111 | 151 | ||
| Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso | 135 746 | 139 021 | 135 694 | 138 969 | ||
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | ||||||
| Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | 7 | 48 082 | 8 082 | 48 082 | 8 082 | |
| Trumpalaikės paskolos | 7 | 9 145 | 70 838 | 8 024 | 69 842 | |
| Prekybos skolos | 10 224 | 28 068 | 6 936 | 25 301 | ||
| Gauti išankstiniai apmokėjimai | 782 | 2 014 | 782 | 2 014 | ||
| Pelno mokesčio įsipareigojimas | 2 | 4 | - | - | ||
| Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 12 424 | 23 160 | 11 218 | 21 650 | ||
| Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso | 80 659 | 132 166 | 75 042 | 126 889 | ||
| Įsipareigojimų iš viso | 216 405 | 271 187 | 210 736 | 265 858 | ||
| Perleidžiami grupės įsipareigojimai, klasifikuojami kaip skirti parduoti |
- | 41 443 | - | - | ||
| NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO | 465 880 | 554 374 | 463 057 | 510 254 | ||
| Pasta- | Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| bos | 2016-09-30 | 2015-09-30 | 2016-09-30 | 2015-09-30 | ||
| (neaudituota) | (neaudituota) | (neaudituota) | (neaudituota) | |||
| Tęstinė veikla | ||||||
| Pajamos Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų |
||||||
| pajamos | 107 982 | 60 127 | 107 982 | 60 127 | ||
| Kitos pajamos | 15 160 | 12 660 | 5 523 | 1 979 | ||
| Pajamų iš viso | 8 | 123 142 | 72 787 | 113 505 | 62 106 | |
| Sąnaudos | ||||||
| Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų | ||||||
| sąnaudos | (61 389) | (26 465) | (61 389) | (26 465) | ||
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 3 | (19 771) | (16 272) | (19 606) | (16 068) | |
| Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos | (10 042) | (8 402) | (5 402) | (4 217) | ||
| Remontų ir priežiūros sąnaudos | (3 212) | (3 285) | (4 872) | (4 738) | ||
| Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos | (2 074) | (2 658) | (1 966) | (2 576) | ||
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos | ( 789) | ( 786) | ( 789) | ( 777) | ||
| Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas | 31 | 856 | 30 | 839 | ||
| Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas | 3 | ( 434) | - | ( 434) | - | |
| Kitos sąnaudos | (10 422) | (11 333) | (3 988) | (3 697) | ||
| Sąnaudų iš viso | ( 108 102) | (68 345) | (98 416) | (57 699) | ||
| Veiklos pelnas (nuostoliai) | 15 040 | 4 442 | 15 089 | 4 407 | ||
| Finansinė veikla | ||||||
| Finansinės veiklos pajamos | 99 | 280 | 194 | 280 | ||
| Finansinės veiklos sąnaudos | (1 250) | ( 753) | (1 242) | ( 726) | ||
| Finansinės veiklos iš viso | (1 151) | ( 473) | (1 048) | ( 446) | ||
| Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių |
6 | 11 | - | - | ||
| pelno/(nuostolių) dalis Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą |
13 895 | 3 980 | 14 041 | 3 961 | ||
| Pelno mokestis | ||||||
| Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos | (2 151) | (1 194) | (2 148) | (1 177) | ||
| Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | 592 | 607 | 621 | 636 | ||
| Pelno mokesčio iš viso | (1 559) | ( 587) | (1 527) | ( 541) | ||
| Tęstinės veiklos grynasis pelnas (nuostoliai) | 12 336 | 3 393 | 12 514 | 3 420 | ||
| Nutrauktos veiklos grynasis pelnas | 32 | 122 | - | - | ||
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | 12 368 | 3 515 | 12 514 | 3 420 | ||
| Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos į | - | - | - | - | ||
| pelno (nuostolių) ataskaitą, iš viso Laikotarpio bendrosios pajamos (išlaidos), iš viso |
12 368 | 3 515 | 12 514 | 3 420 | ||
| Grynasis pelnas (nuostoliai) priskirtini: | ||||||
| Patronuojančios įmonės akcininkams | 12 358 | 3 475 | 12 514 | 3 420 | ||
| Nekontroliuojančiai daliai | 10 | 40 | - | - | ||
| 12 368 | 3 515 | 12 514 | 3 420 | |||
| Bendrosios pajamos priskirtinos: | ||||||
| Patronuojančios įmonės akcininkams | 12 358 | 3 475 | 12 514 | 3 420 | ||
| Nekontroliuojančiai daliai | 10 | 40 | - | - | ||
| 12 368 | 3 515 | 12 514 | 3 420 | |||
| Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai | ||||||
| akcijai (eurais) | 0,025 | 0,007 | 0,025 | 0,007 |
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016-07-01- 09-30 |
2015-07-01- 09-30 |
2016-07-01- 09-30 |
2015-07-01- 09-30 |
||
| (neaudituota) | (neaudituota) | (neaudituota) | (neaudituota) | ||
| Tęstinė veikla Pajamos |
|||||
| Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų | |||||
| pajamos | 34 226 | 20 351 | 34 226 | 20 351 | |
| Kitos pajamos | 4 228 | 4 128 | 330 | 586 | |
| Pajamų iš viso | 38 454 | 24 479 | 34 556 | 20 937 | |
| Sąnaudos | |||||
| Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų | (17 784) | (8 919) | (17 784) | (8 919) | |
| sąnaudos Nusidėvėjimas ir amortizacija |
(6 666) | (5 508) | (6 610) | (5 441) | |
| Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos | (3 265) | (2 720) | (1 686) | (1 284) | |
| Remontų ir priežiūros sąnaudos | (1 221) | (1 157) | (1 898) | (1 694) | |
| Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos | ( 497) | ( 763) | ( 460) | ( 738) | |
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos | ( 197) | ( 368) | ( 197) | ( 368) | |
| Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas | - | 9 | - | - | |
| Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas | - | - | - | - | |
| Kitos sąnaudos | (4 167) | (3 699) | (1 332) | (1 226) | |
| Sąnaudų iš viso | ( 33 797) | (23 125) | (29 967) | (19 670) | |
| Veiklos pelnas (nuostoliai) | 4 657 | 1 354 | 4 589 | 1 267 | |
| Finansinė veikla | |||||
| Finansinės veiklos pajamos | 12 | 20 | 12 | 25 | |
| Finansinės veiklos sąnaudos | ( 400) | ( 175) | ( 397) | ( 168) | |
| Finansinės veiklos iš viso | ( 388) | ( 155) | ( 385) | ( 143) | |
| Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių | 5 | ( 37) | - | - | |
| pelno/(nuostolių) dalis Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą |
4 274 | 1 162 | 4 204 | 1 124 | |
| Pelno mokestis | |||||
| Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) |
( 728) 152 |
( 343) 228 |
( 726) 154 |
( 341) 228 |
|
| Pelno mokesčio iš viso | ( 576) | ( 115) | ( 572) | ( 113) | |
| Tęstinės veiklos grynasis pelnas (nuostoliai) | 3 698 | 1 047 | 3 632 | 1 011 | |
| Nutrauktos veiklos grynasis pelnas | - | 102 | - | - | |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | 3 698 | 1 149 | 3 632 | 1 011 | |
| Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos | - | - | - | - | |
| į pelno (nuostolių) ataskaitą, iš viso | |||||
| Laikotarpio bendrosios pajamos (išlaidos), iš viso | 3 698 | 1 149 | 3 632 | 1 011 | |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) priskirtini: | |||||
| Patronuojančios įmonės akcininkams | 3 698 | 1 116 | 3 632 | 1 011 | |
| Nekontroliuojančiai daliai | - | 33 | - | - | |
| 3 698 | 1 149 | 3 632 | 1 011 | ||
| Bendrosios pajamos priskirtinos: | |||||
| Patronuojančios įmonės akcininkams | 3 698 | 1 116 | 3 632 | 1 011 | |
| Nekontroliuojančiai daliai | - | 33 | - | - | |
| 3 698 | 1 149 | 3 632 | 1 011 | ||
| Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) | |||||
| vienai akcijai (eurais) | 0,007 | 0,002 | 0,007 | 0,002 |
| Nuosavas kapitalas, priskirtinas Grupės akcininkams | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Grupė | Kapitalas | Akcijų priedai |
Perkaino jimo rezervas |
Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas |
Privalo masis rezervas |
Kiti rezervai |
Nepaskir stytasis pelnas |
Tarpinė suma |
Nekontro liuojanti dalis |
Iš viso | |
| Likutis 2015 m. sausio 1 d.(audituota) | 146 064 | 8 579 | 6 840 | - | 14 609 171 355 | (107 931) | 239 516 | 57 | 239 573 | ||
| Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) |
- | - | - | - | - | - | 3 475 | 3 475 | 40 | 3 515 | |
| Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos |
- | - | ( 443) | - | - | - | 443 | - | - | - | |
| Pervesta į nepaskirstytąjį pelną | - | - | - | - | ( 3) (108 608) | 108 611 | - | - | - | ||
| Įstatinio kapitalo perskaičiavimas eurais | 192 | - | - | - | - | - | - | 192 | - | 192 | |
| Dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas | - | - | - | - | - | - | - | - | 29 | 29 | |
| Likutis 2015 m. rugsėjo 30 d. (neaudituota) | 146 256 | 8 579 | 6 397 | - | 14 606 | 62 747 | 4 598 | 243 183 | 126 | 243 309 | |
| Likutis 2016 m. sausio 1 d. (audituota) | 146 256 | 8 579 | 6 228 | 298 | 14 606 | 62 747 | 2 897 | 241 611 | 133 | 241 744 | |
| Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) |
- | - | - | - | - | - | 12 358 | 12 358 | 10 | 12 368 | |
| Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos |
- | - | ( 461) | - | - | - | 461 | - | - | - | |
| Pervesta į rezervus | - | - | - | - | 120 | - | ( 120) | - | - | - | |
| Dividendai | 10 | - | - | - | - | - | - | (4 589) | (4 589) | - | (4 589) |
| Dukterinės įmonės pardavimas | - | - | - | - | - | - | 95 | 95 | ( 143) | ( 48) | |
| Likutis 2016 m. rugsėjo 30 d. (neaudituota) | 146 256 | 8 579 | 5 767 | 298 | 14 726 | 62 747 | 11 102 | 249 475 | - | 249 475 |
| Bendrovė | Kapitalas | Akcijų priedai |
Perkaino jimo rezervas |
Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas |
Privalo masis rezervas |
Kiti rezervai |
Nepaskir stytasis pelnas |
Tarpinė suma |
|
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Likutis 2015 m. sausio 1 d. (audituota) | 146 064 | 8 579 | 6 739 | - | 14 606 171 355 | (107 036) | 240 307 | ||
| Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) |
- | - | - | - | - | - | 3 420 | 3 420 | |
| Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos |
- | - | ( 435) | - | - | - | 435 | - | |
| Įstatinio kapitalo perskaičiavimas eurais | 192 | - | - | - | - | - | - | 192 | |
| Pervesta į rezervus | - | - | - | - | - (108 608) | 108 608 | - | ||
| Likutis 2015 m. rugsėjo 30 d. (neaudituota) | 146 256 | 8 579 | 6 304 | - | 14 606 | 62 747 | 5 427 | 243 919 | |
| Likutis 2016 m. sausio 1 d. (audituota) | 146 256 | 8 579 | 6 138 | 298 | 14 606 | 62 747 | 5 772 | 244 396 | |
| Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) |
- | - | - | - | - | - | 12 514 | 12 514 | |
| Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos |
- | - | ( 449) | - | - | - | 449 | - | |
| Pervesta į rezervus | - | - | - | - | 20 | - | ( 20) | - | |
| Dividendai | 10 | - | - | - | - | - | - | (4 589) | (4 589) |
| Likutis 2016 m. rugsėjo 30 d. (neaudituota) | 146 256 | 8 579 | 5 689 | 298 | 14 626 | 62 747 | 14 126 | 252 321 |
| Pasta- | Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| bos | 2016-09-30 | 2015-09-30 | 2016-09-30 | 2015-09-30 | ||
| Pagrindinės veiklos pinigų srautai | ||||||
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | 12 368 | 3 515 | 12 514 | 3 420 | ||
| Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas ir kiti | ||||||
| koregavimai: | ||||||
| Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas |
3 | 19 772 434 |
16 277 - |
19 607 434 |
16 068 - |
|
| Gautinų sumų vertės sumažėjimas (sumažėjimo | ||||||
| atstatymas) | ( 30) | ( 839) | ( 30) | ( 839) | ||
| Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pelno dalis | ( 6) | ( 11) | - | - | ||
| Pelno mokesčio sąnaudos | 1 559 | 587 | 1 527 | 541 | ||
| (Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto | 789 | 786 | 789 | 777 | ||
| perleidimo/nurašymo | ||||||
| Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas: | ||||||
| Palūkanų pajamos | - | ( 16) | - | ( 16) | ||
| Palūkanų sąnaudos | 1 223 | 451 | 1 215 | 462 | ||
| Dividendų pajamos | ( 59) | ( 122) | ( 91) | ( 122) | ||
| Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos) | ( 13) | 124 | ( 76) | 122 | ||
| Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) |
||||||
| sumažėjimas | (5 141) | 14 587 | (6 745) | 12 731 | ||
| Atsargų, išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio | (2 016) | 114 | ( 122) | - | ||
| turto (padidėjimas) sumažėjimas | ||||||
| Mokėtinų sumų, dotacijų, ateinančių laikotarpių pajamų ir gautų išankstinių apmokėjimų |
(3 472) | (4 170) | (4 007) | (3 607) | ||
| padidėjimas(sumažėjimas) | ||||||
| Kito finansinio turto pasikeitimas | (5 227) | 1 670 | (5 227) | 1 665 | ||
| (Sumokėtas) pelno mokestis | (1 212) | (1 164) | (1 207) | (1 164) | ||
| Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai | 18 969 | 31 789 | 18 581 | 30 038 | ||
| Grynieji nutrauktos veiklos pagrindinės veiklos pinigų | 4 623 | (15 691) | - | - | ||
| srautai | ||||||
| Investicinės veiklos pinigų srautai | ||||||
| Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) |
(49 815) | (173 927) | (49 641) | (173 877) | ||
| Gautos dotacijos | 63 204 | 26 497 | 63 204 | 26 497 | ||
| Dukterinių (asocijuotų) įmonių (įsigijimas) perleidimas | - | - | 388 | ( 58) | ||
| Iki išpirkimo termino laikomų investicijų išpirkimas | - | 15 929 | - | 15 929 | ||
| Gautos palūkanos | - | 93 | - | 93 | ||
| Gauti dividendai | 59 | 122 | 91 | 122 | ||
| Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | 13 448 | (131 286) | 14 042 | (131 294) | ||
| Grynieji nutrauktos veiklos investicinės veiklos pinigų | - | - | - | - | ||
| srautai | ||||||
| Finansinės veiklos pinigų srautai | ||||||
| Gautos paskolos | 40 000 | 63 800 | 40 000 | 63 800 | ||
| Sugrąžintos paskolos | (5 142) | (2 200) | (5 142) | (2 200) | ||
| Sąskaitų likučio perviršis (overdraftas) | (61 693) | 15 172 | (61 818) | 16 482 | ||
| Sumokėtos palūkanos | (1 030) | ( 244) | (1 022) | ( 217) | ||
| Išmokėti dividendai | (4 593) | ( 8) | (4 593) | ( 8) | ||
| Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai Grynieji nutrauktos veiklos finansinės veiklos pinigų |
(32 458) | 76 520 | (32 575) | 77 857 | ||
| srautai | (4 655) | 15 518 | - | - | ||
| Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) | ( 73) | (23 150) | 48 | (23 399) | ||
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje | 791 | 25 293 | 483 | 25 003 | ||
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje | 718 | 2 143 | 531 | 1 604 | ||
AB "Litgrid" yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas: A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius, Lietuva. AB "Litgrid" (toliau – "Litgrid" arba Bendrovė, arba Įmonė) - ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis ūkio subjektas, įsteigtas atskiriamos AB "Lietuvos energija" veiklos dalies pagrindu, įgyvendinant 2010 m. spalio 28 d. AB "Lietuvos energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas AB "Lietuvos energija" atskyrimas. 2010 m. lapkričio 16 d. Bendrovė įregistruota Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 302564383, PVM mokėtojo kodas LT100005748413.
"Litgrid" – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą. Bendrovė taip pat atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. Bendrovė įgyvendino strateginius tarptautinių jungčių "NordBalt" (Lietuva - Švedija) ir "LitPol Link" (Lietuva - Lenkija) projektus.
Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius.
2016 m. rugsėjo 30 d. Bendrovės akcinis kapitalas yra 146 256 100,20 Eur. Jį sudaro 504 331 380 vnt. 0,29 Eur nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų.
2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:
| Įmonės akcininkai | Turimų akcijų skaičius | Turimų akcijų skaičius (proc.) |
|---|---|---|
| UAB EPSO-G | 491 736 153 | 97,5 |
| Kiti akcininkai | 12 595 227 | 2,5 |
| Iš viso: | 504 331 380 | 100,0 |
Vienintelis UAB "EPSO-G" (įm. kodas 302826889, adresas A.Juozapavičiaus g. 13, Vilnius) kontroliuojantis akcininkas – Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.
Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.
Šių finansinių ataskaitų sudarymo dieną Grupę sudarė "Litgrid" bei šios tiesiogiai kontroliuojamos dukterinės įmonės:
| Įmonės | Įmonės buveinės adresas |
Valdomų akcijų dalis 2016 m. rugsėjo 30 d. |
Valdomų akcijų dalis 2015 m. gruodžio 31 d. |
Pagrindinė veikla |
|---|---|---|---|---|
| UAB "Tetas" | Senamiesčio g. 102B, Panevėžys, Lietuva |
100 proc. | 100 proc. | Transformatorinių pastočių ir skirstymo punktų projektavimo, rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugos |
| UAB "Litgrid Power Link Service" |
A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius, Lietuva |
100 proc. | 100 proc. Elektros jungčių valdymas ir eksploatavimas |
2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės investicijos į asocijuotas įmones ir bendrai valdomą įmonę sudarė:
| Įmonės | Įmonės buveinės adresas |
Valdomų akcijų dalis 2016 m. rugsėjo 30 d. |
Valdomų akcijų dalis 2015 m. gruodžio 31 d. |
Pagrindinė veikla |
|---|---|---|---|---|
| UAB "Duomenų logistikos centras" |
Žvejų g. 14, Vilnius, Lietuva |
20 proc. | 20 proc. Informacinių technologijų paslaugų teikimas | |
| LitPol Link Sp.z.o.o | Wojciecha Gorskiego 900-033 Varšuva, Lenkijos Respublika |
50 proc. | 50 proc. | Bendrų užduočių, susijusių su esamos tarpsisteminės jungties Lietuva – Lenkija valdymu, planuojama tinklo plėtra ir kitomis bendradarbiavimo sritimis, vykdymas ir koordinavimas |
Grupės darbuotojų skaičius 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo 696 (2015 m. gruodžio 31 d. – 659), Bendrovės darbuotojų skaičius 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo 238 (2015 m. gruodžio 31 d. - 235).
Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės sutrumpintas tarpines finansines ataskaitas už devynių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2016 m. rugsėjo 30 d.:
Bendrovės ir Grupės sutrumpintos tarpinės finansinės ataskaitos už devynių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2016 m. rugsėjo 30 d. yra parengtos pagal 34-ą Tarptautinį apskaitos standartą (toliau - TAS) "Tarpinė finansinė atskaitomybė".
Sutrumpintos tarpinės finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.
Siekiant geriau suprasti šiose sutrumpintose tarpinėse finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis, šios ataskaitos turi būti skaitomos kartu su Konsoliduotomis ir Bendrovės 2015 m. finansinėmis ataskaitomis, parengtomis pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.
Šios sutrumpintos tarpinės finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinį turtą, skirtą parduoti, kuris apskaitomas tikrąja verte.
Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.
Apskaitos principai, taikyti rengiant sutrumpintas tarpines finansines ataskaitas, yra tokie patys (išskyrus perkrovų pajamų, kurios aprašytos 2.4 p.), kaip ir taikyti rengiant finansines ataskaitas už 2015 metus.
Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja Bendrovė. Bendrovė kontroliuoja ūkio subjektą, kai gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali paveikti šią grąžą naudodamasi savo galia valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama.
Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima "Litgrid" ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokią pačią apskaitos politiką ir apima tokį patį ataskaitinį laikotarpį kaip ir patronuojančios įmonės finansinės ataskaitos.
Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo datos, kai jų efektyvi tiesioginė ar netiesioginė kontrolė pereina Bendrovei ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami.
Jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti, jos yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šios dotacijos yra apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę. Dotacijos bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per turto gyvavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.
Strateginių projektų rengimui ir įgyvendinimui Bendrovei skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos apskaitomos kaip dotacijos, susijusios su turtu. Jos taip pat yra apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę ir bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per turto gyvavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.
Avansu gautos dotacijos, susijusios su ilgalaikio turto įsigijimu, yra apskaitomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai iki tokio turto įsigijimo momento.
Sukauptos gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, yra gauti tvirti įrodymai, kad finansavimas bus gautas.
Perkrovų pajamos atsiranda dėl nepakankamo elektros linijų pralaidumo formuojantis skirtingoms elektros rinkos kainoms Lietuvoje, Švedijoje, Lenkijoje ir Latvijoje. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 714/2009 "Dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003" nustato, kad perkrovų pajamos gali būti naudojamos: a) užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti; b) išlaikyti ar išplėsti tinklų pralaidumą investicijomis į tinklą, visų pirma investicijomis į naujas jungiamąsias linijas; c) jeigu pajamų negalima veiksmingai panaudoti a ir (arba) b punktuose nustatytiems tikslams, pritarus atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijoms jas galima panaudoti neviršijant didžiausios sumos, kurią turi nustatyti tos reguliavimo institucijos, kaip pajamas, į kurias turi atsižvelgti reguliavimo institucijos, tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo ir (arba) tinko tarifų nustatymo metodiką.
Bendrovėje gautos perkrovų pajamos pripažįstamos: a) bendrųjų pajamų ataskaitoje pajamomis, kai panaudojamos paskirstytojo jungčių pralaidumo užtikrinimui; b) dotacijomis, kai panaudojamos investicijoms, užtikrinančioms jungiamųjų linijų pralaidumą; c) bendrųjų pajamų ataskaitoje pajamomis, jei reguliavimo institucija tvirtindama tinklo tarifo apskaičiavimą, jį sumažintų. Likusios nepanaudotos pajamos apskaitomos finansinės padėties ataskaitos būsimų laikotarpių pajamų eilutėje.
| Grupė | Nematerialusis turtas | Materialusis turtas |
|---|---|---|
| Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. | 944 | 364 401 |
| Įsigijimai | 107 | 59 253 |
| Nurašymai | - | ( 858) |
| Perklasifikavimas iš atsargų | - | 10 |
| Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | - | (3 670) |
| Nusidėvėjimas/amortizacija | ( 294) | (15 991) |
| Likutinė vertė 2015 m. rugsėjo 30 d. | 757 | 403 145 |
| Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. | 876 | 409 643 |
| Įsigijimai | 879 | 84 383 |
| Pardavimai | - | ( 8) |
| Nurašymai | - | ( 841) |
| Vertės sumažėjimas | - | ( 434) |
| Perklasifikavimas iš atsargų | - | 64 |
| Perklasifikavimas Negautų dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu |
( 146) - |
146 (8 623) |
| Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | - | (67 073) |
| Nusidėvėjimas/amortizacija | ( 333) | (19 439) |
| Likutinė vertė 2016 m. rugsėjo 30 d. | 1 276 | 397 818 |
| Bendrovė | Nematerialusis turtas | Materialusis turtas |
| Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. | 915 | 363 431 |
| Įsigijimai | 100 | 59 204 |
| Nurašymai | - | ( 849) |
| Perklasifikavimas iš atsargų | - | 13 |
| Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | - | (3 670) |
| Nusidėvėjimas/amortizacija | ( 278) | (15 790) |
| Likutinė vertė 2015 m. rugsėjo 30 d. | 737 | 402 339 |
| Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. | 870 | 408 757 |
| Įsigijimai* | 877 | 84 211 |
| Nurašymai | - | ( 841) |
| Vertės sumažėjimas | - | ( 434) |
| Perklasifikavimas iš atsargų | - | 64 |
| Perklasifikavimas | ( 146) | 146 |
| Negautų dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu (5 pastaba) | - | (8 623) |
| Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | - | (67 073) |
| Nusidėvėjimas/amortizacija | ( 331) | (19 276) |
| Likutinė vertė 2016 m. rugsėjo 30 d. | 1 270 | 396 931 |
*Iš ilgalaikio materialiojo turto įsigijimų 55 mln. Eur 2015 m. gruodžio 31 d. buvo apskaityti išankstiniuose apmokėjimuose už ilgalaikį materialųjį turtą.
Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas turto įsigijimo vertę mažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis ir naujų vartotojų prijungimo pajamomis. Jei ilgalaikio materialiojo turto vertė nebūtų mažinama dotacijomis/naujų vartotojų prijungimo pajamomis, jo balansinė vertė 2016 m. rugsėjo 30 d. būtų didesnė 287 986 tūkst. Eur. Informacija apie ilgalaikį materialųjį turtą, kurio vertė sumažinta gautomis/gautinomis dotacijomis ir naujų vartotojų prijungimo pajamomis:
| Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. | 217 633 |
|---|---|
| Įsigijimai | 75 696 |
| Nusidėvėjimas | (5 249) |
| Nurašymas | ( 94) |
| Likutinė vertė 2016 m. rugsėjo 30 d. | 287 986 |
2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės investicijas sudarė:
| Dukterinės įmonės | Įsigijimo vertė | Vertės sumažėjimas | Apskaitinė vertė | Dalies procentas |
|---|---|---|---|---|
| UAB "Tetas" UAB "Litgrid Power Link Service" |
4 356 174 |
( 441) - |
3 915 174 |
100 100 |
| Iš viso | 4 530 | ( 441) | 4 089 |
Vadovaujantis 2016 m. sausio 28 d. įvykusiame "Litgrid" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtu sprendimu, 2016 m. vasario 5 d. Bendrovė ir UAB EPSO-G sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Šia sutartimi Bendrovė perleido UAB EPSO- G 478 800 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB "Baltpool" akcijų, sudarančių 67 proc. visų UAB "Baltpool" akcijų. Sutartyje nustatyta, kad UAB EPSO-G nuosavybės teisė pereis nuo 2016 m. kovo 1 d. UAB "Baltpool" akcijos parduotos už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą akcijų paketo rinkos vertę – 387 828 eurų.
Investicijų į asocijuotas ir bendrai kontroliuojamas įmones judėjimas pateikiamas žemiau:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016-09-30 | 2015-12-31 | 2016-09-30 | 2015-12-31 | ||
| Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje | 720 | 1 088 | 752 | 1 047 | |
| Investicijų vertės sumažėjimas | - | ( 343) | - | ( 295) | |
| Asocijuotų ar bendrai valdomų įmonių rezultatų dalis | 6 | ( 25) | - | - | |
| Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje | 726 | 720 | 752 | 752 |
Kitas gautinas sumas 2016 m. rugsėjo 30 d. didžiąja dalimi sudaro gautinos dotacijos – 25 088 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 16 465 tūkst. Eur), kuriomis mažinta ilgalaikio turto vertė (3 pastaba).
2016 m. rugsėjo 30 d. Bendrovės akcinis kapitalas yra 146 256 100,20 Eur. Jį sudaro 504 331 380 vnt. 0,29 Eur nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų.
Grupės ir Bendrovės paskolas sudaro:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-09-30 | 2015-12-31 | 2016-09-30 | 2015-12-31 | |
| Ilgalaikės | ||||
| Banko paskolos | 119 376 | 124 518 | 119 376 | 124 518 |
| Trumpalaikės | ||||
| Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | 48 082 | 8 082 | 48 082 | 8 082 |
| Banko sąskaitos perviršis | 9 145 | 70 838 | 8 024 | 69 842 |
| Iš viso paskolų | 176 603 | 203 438 | 175 482 | 202 442 |
| Grupė Bendrovė |
||||
|---|---|---|---|---|
| 2016-09-30 | 2015-12-31 | 2016-09-30 | 2015-12-31 | |
| Tarp 1 ir 2 metų | 8 082 | 8 082 | 8 082 | 8 082 |
| Nuo 2 iki 5 metų | 39 604 | 36 533 | 39 604 | 36 533 |
| Po 5 metų | 71 690 | 79 903 | 71 690 | 79 903 |
| Iš viso | 119 376 | 124 518 | 119 376 | 124 518 |
Grupė yra išskyrusi šiuos 5 segmentus:
Bendrovės segmentai sutampa su Grupėje išskirtais elektros energijos perdavimo, balansavimo/reguliavimo elektros energijos prekybos, sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimo segmentais. Grupės ir Bendrovės veiklos segmentai nėra jungiami.
Elektros energijos perdavimas – elektros energijos persiuntimas aukštos įtampos (330 - 110 kV) įrenginiais iš gamintojų vartotojams arba tiekėjams iki sutartyje nustatytos ribos. Pagrindinis šios veiklos tikslas – užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą skirstomiesiems tinklams, stambiesiems tinklų naudotojams iš elektrinių ir kaimyninių energetikos sistemų.
Prekyba balansavimo –reguliavimo elektros energija yra paslauga, užtikrinanti elektros gamybos/importo ir poreikio/eksporto subalansavimą.
Sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų teikimas. Bendrovė, užtikrindama patikimą sistemos darbą, perka iš elektros energijos gamintojų galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo ir avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines (galios rezervavimo) paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai nenumatytais atvejais sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.
strateginių elektros energetikos sektoriaus projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu įrengiant jungiamąsias linijas su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis ir (ar) sujungiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis (tarptautinės elektros jungtys Lietuva-Švedija ir Lietuva-Lenkija, Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į kontinentinės Europos tinklus) įgyvendinimas;
Remonto ir techninės priežiūros veiklą vykdo Bendrovės dukterinės įmonės UAB "Tetas" ir UAB "Litgrid Power Link Service". UAB "Tetas" pagrindinė veikla – vidutinės įtampos transformatorinių pastočių ir skirstymo punktų rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugų teikimas. UAB "Litgrid Power Link Service" paskirtis - aukštos kvalifikacijos ir specifinių inžinerinių sričių kompetencijų centras HVDC (High Voltage Direct Current, arba aukštos įtampos nuolatinės srovės) jungčių valdymui ir eksploatacijai.
Grupės informacija apie segmentus už 2016 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:
| Verslo segmentai | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | Perdavimo veikla | Prekyba balansavimo/ reguliavimo elektros energija |
Sisteminių paslaugų pardavimas |
VIAP teikimas |
Remonto ir techninės priežiūros veikla |
Iš viso |
| Pajamos | 65 648 | 17 232 | 25 953 | 4 673 | 12 750 | 126 256 |
| Pajamos tarp segmentų | - | - | - | - | (3 114) | (3 114) |
| Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių | 65 648 | 17 232 | 25 953 | 4 673 | 9 636 | 123 142 |
| Veiklos pelnas (nuostoliai) | 13 665 | 4 007 | (2 585) | 2 | ( 49) | 15 040 |
| Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąją verte* | x | x | x | x | x | (1 151) |
| Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis* | x | x | x | x | x | 6 |
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | x | x | x | x | x | 13 895 |
| Pelno mokestis* | x | x | x | x | x | (1 559) |
| Nutraukta veikla | x | x | x | x | x | 32 |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | x | x | x | x | x | 12 368 |
| Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos | 19 471 | 34 | 101 | - | 165 | 19 771 |
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai | 789 | - | - | - | - | 789 |
*Pelno mokestis, asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis ir finansinės pajamos (sąnaudos) neskaidomi tarp veiklų.
| Verslo segmentai | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | Perdavimo veikla | Prekyba balansavimo/ reguliavimo elektros energija |
Sisteminių paslaugų pardavimas |
VIAP teikimas |
Remonto ir techninės priežiūros veikla |
Iš viso |
| Pajamos | 42 473 | 9 628 | 6 873 | 3 132 | 14 652 | 76 758 |
| Pajamos tarp segmentų | - | - | - | - | (3 971) | (3 971) |
| Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių | 42 473 | 9 628 | 6 873 | 3 132 | 10 681 | 72 787 |
| Veiklos pelnas (nuostoliai) | 1 655 | 3 430 | ( 727) | 50 | 34 | 4 442 |
| Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąją verte* | x | x | x | x | x | ( 473) |
| Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis* | x | x | x | x | x | 11 |
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | x | x | x | x | x | 3 980 |
| Pelno mokestis* | x | x | x | x | x | ( 587) |
| Nutraukta veikla | x | x | x | x | x | 122 |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | x | x | x | x | x | 3 515 |
| Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos | 16 068 | - | - | - | 205 | 16 273 |
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai | 777 | - | - | - | 9 | 786 |
*Pelno mokestis, asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis ir finansinės pajamos (sąnaudos) neskaidomi tarp veiklų.
Grupė veikia Lietuvoje ir jos pajamos iš Lietuvos klientų sudaro 87 proc. visų pajamų.
Grupės ir Bendrovės pajamos pagal geografinę kliento lokaciją 2016 m. ir 2015 m. sudarė:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-09-30 | 2015-09-30 | 2016-09-30 | 2015-09-30 | |
| Lietuva | 107 413 | 70 341 | 97 776 | 59 660 |
| Norvegija | 4 138 | 225 | 4 138 | 225 |
| Švedija | 8 298 | 60 | 8 298 | 60 |
| Latvija | 594 | 431 | 594 | 431 |
| Estija | 1 233 | 1 373 | 1 233 | 1 373 |
| Lenkija | 404 | - | 404 | - |
| Graikija | 172 | - | 172 | - |
| Belgija | 24 | - | 24 | - |
| Italija | 607 | - | 607 | - |
| Rumunija | 201 | - | 201 | - |
| Austrija | 58 | - | 58 | - |
| Rusija | - | 357 | - | 357 |
| Iš viso: | 123 142 | 72 787 | 113 505 | 62 106 |
Bendrovės ir Grupės susijusios šalys 2016 m. ir 2015 m. buvo:
Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal rinkos sąlygas, pagal teisės aktais patvirtintus tarifus arba laikantis viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimus.
Prekių ir paslaugų pardavimas
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-09-30 | 2015-09-30 | 2016-09-30 | 2015-09-30 | |
| UAB EPSO-G | 388 | 14 | 388 | 14 |
| UAB "Tetas" | - | - | 4 | 8 |
| UAB "Litgrid Power Link Service" | - | - | 81 | 111 |
| UAB "Baltpool" | 17 598 | 16 753 | 17 598 | 16 753 |
| Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės | 989 | 1 167 | 989 | 1 167 |
| 18 975 | 17 934 | 19 060 | 18 053 |
| Prekių ir paslaugų pirkimas | ||||
|---|---|---|---|---|
| Grupė | Bendrovė | |||
| 2016-09-30 | 2015-09-30 | 2016-09-30 | 2015-09-30 | |
| UAB "Tetas" | - | - | 2 175 | 3 214 |
| UAB "Litgrid Power Link Service" | - | - | 946 | 678 |
| UAB "Baltpool" | ( 652) | 11 725 | ( 652) | 11 725 |
| Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės | 216 | 401 | 216 | 401 |
| ( 436) | 12 126 | 2 685 | 16 018 | |
| Gautinos sumos iš susijusių šalių | ||||
| Grupė | Bendrovė | |||
| 2016-09-30 | 2015-12-31 | 2016-09-30 | 2015-12-31 | |
| UAB EPSO-G | - | 2 | - | 2 |
| UAB "Litgrid Power Link Service" | - | - | 11 | 13 |
| UAB "Baltpool" | 4 643 | 2 028 | 4 643 | 2 028 |
| Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės | 95 | 143 | 95 | 143 |
| 4 738 | 2 173 | 4 749 | 2 186 | |
| Mokėtinos sumos susijusioms šalims | ||||
| Grupė | Bendrovė | |||
| 2016-09-30 | 2015-12-31 | 2016-09-30 | 2015-12-31 | |
| UAB "Tetas" | - | - | 429 | 154 |
| UAB "Litgrid Power Link Service" | - | - | 205 | 38 |
| UAB "Baltpool" | - | 149 | - | 149 |
| Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės | 38 | 94 | 38 | 94 |
| 38 | 243 | 672 | 435 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-09-30 | 2015-09-30 | 2016-09-30 | 2015-09-30 | |
| Išmokos, susijusios su darbo santykiais | 603 | 554 | 422 | 393 |
| Iš jų: Išeitinės kompensacijos | 33 | - | 33 | - |
| Vadovų skaičius (vidutinis sąrašinis) | 12 | 12 | 7 | 7 |
Vadovybe yra laikomi Grupės įmonių administracijos vadovai ir departamentų direktoriai.
2016 m. balandžio 26 d. įvykusio "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 4 589 416 Eur dividendų. Dividendai, tenkantys vienai akcijai – 0,0091 Eur.
2016 m. ir 2015 m. laikotarpio Grupės pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, buvo toks:
| 2016-09-30 | 2015-09-30 | |
|---|---|---|
| Grynasis pelnas (nuostoliai), priskirtinas Bendrovės akcininkams (tūkst. Eur) | 12 358 | 3 475 |
| Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais) | 504 331 380 | 504 331 380 |
| Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (Eur) | 0,025 | 0,007 |
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016 m. spalio 28 d. paskelbė "Litgrid" valdybos 2016 m. spalio 21 d. sprendimu patvirtintas elektros energijos perdavimo paslaugų kainas ir jų taikymo tvarką Teisės aktų registre. Nuo 2017 m. sausio 1 d. patvirtinta vidutinė perdavimo paslaugos kaina – 0,672 ct/kWh, sisteminių paslaugų kaina – 0,393 ct/kWh.
*******
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.