AI Terminal

MODULE: AI_ANALYST
Interactive Q&A, Risk Assessment, Summarization
MODULE: DATA_EXTRACT
Excel Export, XBRL Parsing, Table Digitization
MODULE: PEER_COMP
Sector Benchmarking, Sentiment Analysis
SYSTEM ACCESS LOCKED
Authenticate / Register Log In

Kauno Energija

Annual / Quarterly Financial Statement Jan 31, 2017

2256_ir_2017-01-31_a8deaa2b-1b4d-4a23-b6f7-954321698ea2.pdf

Annual / Quarterly Financial Statement

Open in Viewer

Opens in native device viewer

AB "KAUNO ENERGIJA" KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2016 M. 12 MĖNESIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE

Finansinės būklės ataskaitos

Grupė Bendrovė
Pastabos 2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas 3 114 116 114 116
Nekilnojamasis turtas, įranga ir 4
įrengimai
Žemė ir pastatai 7.916 8.175 7.590 7.832
Statiniai 85.601 84.833 83.222 84.833
Mašinos ir įranga 27.420 24.469 23.507 24.472
Transporto priemonės 497 383 448 410
Įrenginiai ir įrankiai
Nebaigta statyba ir išankstiniai
3.170
1.962
2.790
304
3.159
1.962
2.790
304
apmokėjimai
Nekilnojamojo turto, įrangos ir
įrengimų iš viso
126.566 120.954 119.888 120.641
Ilgalaikis finansinis turtas
Investicijos į patronuojamąsias
įmones
1 - - 2.764 1.074
Po vienerių metų gautinos sumos 5 - 1 - 1
Kitas finansinis turtas 6 1 1 1 1
Ilgalaikio finansinio turto iš viso 1 2 2.765 1.076
Ilgalaikio turto iš viso 126.681 121.072 122.767 121.833
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir išankstiniai
apmokėjimai
Atsargos 7 485 289 415 285
Išankstiniai apmokėjimai 772 716 665 716
Atsargų ir išankstinių
apmokėjimų iš viso
1.257 1.005 1.080 1.001
Per vienerius metus gautinos 8
sumos
Iš pirkėjų gautinos sumos 23;25 10.117 8.975 10.117 8.975
Kitos gautinos sumos 545 859 527 846
Per vienerius metus gautinų
sumų iš viso
10.662 9.834 10.644 9.821
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 9;23 6.285 2.531 6.193 2.518
Trumpalaikio turto iš viso 18.204 13.370 17.917 13.340
Turto iš viso 144.885 134.442 140.684 135.173

(tęsinys kitame puslapyje)

Grupė Bendrové
Pastabos 2016 m. 2015 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d
2015 m.
NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavybė
Kapitalas 1 74.476 74.476 74.476 74.476
Privalomasis rezervas 10 2.922 2.695 2.922 2.695
Kiti rezervai 10 2.977 713 2.977 713
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Ataskaitinių metų pelnas $\mathbf{1}$ 7.233 4.509 4.708 4.528
Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai) $\mathbf{1}$ (313) (533) 239
Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) iš
viso
6.920 3.976 4.947 4.528
Nuosavybė iš viso 87.295 81.860 85.322 82.412
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir
isipareigojimai
Ilgalaikės finansinės skolos 11;23 22.395 19.481 19.559 19.481
Lizingas (finansinė nuoma) 12;23 39 35 39 35
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas 21 4.267 3.503 4.459 3.695
Dotacijos (atidėtosios pajamos) 13 17.020 16.761 15.727 16.761
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas 14;25 1.070 585 1.066 585
Kiti atidėjiniai 23 1.702
Ilgalaikės prekybos skolos 23 18 26 18 26
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir 44.809 40.391 42.570 40.583
ilgalaikių įsipareigojimų iš viso
Per vienerius metus mokėtinos sumos
ir įsipareigojimai
Ilgalaikių finansinių skolų ir lizingo 11;12;23 3.416 2.436 2.849 2.436
(finansinės nuomos) einamųjų metų dalis
Trumpalaikės finansinės skolos 11;23 7.188 7.778 7.301 7.777
Prekybos skolos 23 668 604 657 601
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 550 499 550 499
Gauti išankstiniai apmokėjimai 380 282 334 280
Mokėtini mokesčiai
Imonių grupės įmonėms mokėtinos
sumos 25 34
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo
einamųjų metų dalis 14 261 306 261 306
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir
isipareigojimai 284 286 840 279
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir 12.792
įsipareigojimų iš viso 12.781 12.191 12.178
Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš
viso
57.590 52.582 55.362 52.761
Nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 144.885 134.442 140.684 135.173
Generalinis direktorius Rimantas Bakas 2017 m. sausio 25 d.
Finansy departamento
direktorius
Gintautas Muznikas 2017 m. sausio 25 d.
Vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė 2017 m. sausio 25 d.
Grupė Pastabos 2016 m.
IV ketv.
2016 m. 2015 m.
IV ketv.
2015 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos 16 21.294 61.178 18.874 60.725
Kitos veiklos pajamos 18 126 2.287 144 597
Veiklos pajamų iš viso 21.420 63.465 19.018 61.322
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija (10.878) (34.334) (9.632) (34.885)
Atlyginimai ir socialinis draudimas (2.330) (7.522) (1.855) (6.639)
Nusidėvėjimas ir amortizacija 3;4 (1.637) (6.205) (1.522) (5.890)
Remontas ir eksploatacija (219) (726) (135) (788)
Gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo
pasikeitimas
5;8 (48) 796 (365) 145
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį (412) (1.485) (380) (1.416)
Elektros energija (394) (1.215) (360) (1.218)
Žaliavos ir medžiagos (181) (619) (181) (619)
Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros
sąnaudos
$\overline{\phantom{0}}$
Vanduo (226) (831) (207) (786)
Atsargų ir ilgalaikio turto realizacinės vertės
sumažėjimo pasikeitimas
7 (17) 15 (541) (570)
Kitos sąnaudos 17 (615) (2.664) (701) (2.503)
Kitos veiklos sąnaudos 18 (93) (315) (127) (449)
Veiklos sąnaudos, iš viso (17.050) (55.105) (16.006) (55.618)
Veiklos pelnas (nuostoliai) 4.370 8.360 3.012 5.704
Investicijų į patronuojančiosios, patronuojamųjų ir
asocijuotųjų įmonių akcijas pajamos
19
Kitų ilgalaikių investicijų ir paskolų pajamos 19
Kitos palūkanų ir panašios pajamos
Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės
19 39 210 63 264
sumažėjimas 20 (27) (27)
Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos 20 (162) (571) (152) (776)
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos,
grynąja verte
(123) (361) (116) (539)
Pelnas prieš apmokestinimą 4.247 7.999 2.896 5.165
Pelno mokestis 21 (766) (766) (656) (656)
Grynasis pelnas 3.481 7.233 2.240 4.509
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais) 22 0,08 0,17 0,05 0,11
Generalinis direktorius Rimantas Bakas 2017 m. sausio 25 d.
Finansy departamento
direktorius
Gintautas Muznikas 2017 m. sausio 25 d.
Vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė иссени 2017 m. sausio 25 d.
Bendrovė Pastabos 2016 m.
IV ketv.
2016 m. 2015 m.
IV ketv.
2015 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos 16 21.298 61.187 18.877 60.733
Kitos veiklos pajamos 18 93 2.180 121 519
Veiklos pajamų iš viso 21.391 63.367 18.998 61.252
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija (11.185) (34.641) (9.632) (34.885)
Atlyginimai ir socialinis draudimas (2.294) (7.486) (1.855) (6.639)
Nusidėvėjimas ir amortizacija 3;4 (1.533) (6.107) (1.522) (5.890)
Remontas ir eksploatacija (205) (711) (135) (788)
Gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo
pasikeitimas
5;8 (43) 809 (364) 157
Mokesčiai, išskyrus pelno (406) (1.479) (380) (1.416)
Elektros energija (340) (1.161) (360) (1.218)
Žaliavos ir medžiagos (181) (619) (181) (619)
Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros
sąnaudos
Vanduo (225) (830) (207) (786)
Atsargu ir ilgalaikio turto realizacinės vertės
sumažėjimo pasikeitimas
$\overline{7}$ (17) 15 (541) (570)
Kitos sąnaudos 17 (606) (2.655) (701) (2.503)
Kitos veiklos sanaudos 18 (60) (232) (100) (372)
Veiklos sąnaudos, iš viso (17.095) (55.097) (15.978) (55.529)
Veiklos pelnas (nuostoliai) 4.296 8.270 3.020 5.723
Investicijų į patronuojančiosios,
patronuojamųjų ir asocijuotųjų įmonių akcijas
pajamos
19
Kitų ilgalaikių investicijų ir paskolų pajamos 19
Kitos palūkanų ir panašios pajamos 19 42 212 63 264
Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų
vertės sumažėjimas
20 (53) (204) (27) (27)
Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos 20 (2.397) (2.806) (152) (776)
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos,
grynąja verte
(2.408) (2.798) (116) (539)
Pelnas prieš apmokestinimą 1.888 5.472 2.904 5.184
Pelno mokestis 21 (764) (764) (656) (656)
Grynasis pelnas 1.124 4.708 2.248 4.528
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais) 22 0,03 0,11 0,05 0,11
Generalinis direktorius Rimantas Bakas 2017 m. sausio 25 d.
Finansy departamento
direktorius
Gintautas Muznikas 2017 m. sausio 25 d.
Vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė 2017 m. sausio 25 d.
Grupė Pastabos Kapitalas Privalomasis
rezervas
Kiti
rezervai
Nepaskirstytasis
pelnas
(nuostoliai)
Iš viso
2014 m. gruodžio 31 d.
likutis
74.378 2.082 521 401 77.382
Bendrosios laikotarpio
pajamos
98 2.269 2.367
Sudaryti rezervai 10 613 713 (1.326)
Panaikinti rezervai 10 (521) 521
Dividendai 1 (129) (129)
2015 m. rugsėjo 30 d.
likutis
74.476 2.695 713 1.736 79.620
Bendrosios laikotarpio
pajamos
2.240 2.240
2015 m. gruodžio 31 d.
likutis
74.476 2.695 713 3.976 81.860
Sudaryti rezervai 10 227 2.977 (3.204)
Panaikinti rezervai 10 (713) 713
Dividendai $\mathbf{1}$ (1.798) (1.798)
Bendrosios laikotarpio
pajamos
3752 3.752
2016 m. rugsėjo 30 d.
likutis
74.476 2.922 2.977 3.439 83.814
Bendrosios laikotarpio
pajamos
3.481 3.481
2016 m.gruodžio 31 d.
likutis
74.476 2.922 2.977 6.920 87.295
Generalinis direktorius Rimantas Bakas 2017 m. sausio 25 d.
Finansy departamento
direktorius
Gintautas Muznikas 2017 m. sausio 25 d.
Vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė 2017 m. sausio 25 d.
Bendrovė Pastabos Kapitalas Privalomasis
rezervas
Kiti
rezervai
Nepaskirstytasis
pelnas
(nuostoliai)
Iš viso
2014 m. gruodžio 31 d.
likutis
74.378 2.082 521 934 77.915
Sudaryti rezervai 10 613 713 (1.326)
Panaikinti rezervai 10 (521) 521
Dividendai 1 (129) (129)
Bendrosios laikotarpio
pajamos
98 2.280 2.378
2015 m. rugsėjo 30 d.
likutis
74.476 2.695 713 2.280 80.164
Bendrosios laikotarpio
pajamos
2.248 2.248
2015 m. gruodžio 31 d.
likutis
74.476 2.695 713 4.528 82.412
Sudaryti rezervai 10 227 2.977 (3.204)
Panaikinti rezervai 10 (713) 713
Dividendai $\mathbf{1}$ (1.798) (1.798)
Bendrosios laikotarpio
pajamos
3584 3.584
2016 m. rugsėjo 30 d.
likutis
74.476 2.922 2.977 3.823 84.198
Bendrosios laikotarpio
pajamos
1.124 1.124
2016 m.gruodžio 31 d.
likutis
74.476 2.922 2.977 4.947 85.322
Generalinis direktorius Rimantas Bakas 2017 m. sausio 25 d.
Finansy departamento
direktorius
Gintautas Muznikas 2017 m. sausio 25 d.
Vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė i u 2017 m. sausio 25 d.

Pinigų srautų ataskaitos

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Pinigų srautai iš (į) pagrindinės veiklos
Grynasis pelnas 7.233 4.509 4.708 4.528
Nepiniginių straipsnių koregavimas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija 7.631 7.134 7.500 7.117
Gautinų sumų nurašymai ir vertės sumažėjimo
pasikeitimas
(792) (136) (805) (148)
Palūkanų sąnaudos 553 650 537 650
Išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertė
pasikeitimas
18 - - -
Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nurašius ilgalaikį
turtą ir akcijų vertę
1 43 1 43
Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija) (1.084) (866) (1.044) (866)
Atsargų ir ilgalaikio turto realizacinės vertės
sumažėjimo pasikeitimas
(15) 570 (15) 570
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo pasikeitimas 551 141 548 141
Akcijos vertės perskaičiavimas - 98 - 98
Pelno mokesčio sąnaudos 766 647 764 647
Sukaupimų pasikeitimas 78 58 2.354 55
Investicijų į patronuojamąją įmonę nuvertėjimas - - 204 -
Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų
eliminavimas
(210) (236) (210) (236)
Viso nepiniginių straipsnių koregavimas 7.497 8.103 9.834 8.071
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas (182) (261) (108) (262)
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas (59) (115) 51 (105)
Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas (317) 6.378 (307) 6.381
Kitų gautinų sumų (padidėjimas) 278 5.991 292 5.992
Kitų ilgalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas)
padidėjimas
(8) (72) (8) (72)
Trumpalaikių prekybos skolų ir gautų avansų
padidėjimas (sumažėjimas)
(558) (11.617) (425) (11.616)
Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų
(sumažėjimas) padidėjimas
(112) (132) (103) (132)
Kitų įsiskolinimų biudžetui padidėjimas
(sumažėjimas)
96 267 54 264
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas
(sumažėjimas)
(49) (229) (38) (235)
Viso apyvartinio kapitalo pasikeitimai: (911) 210 (592) 215
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 13.819 12.822 13.950 12.814

(tęsinys kitame puslapyje)

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Pinigų srautai iš (į) Investicinės veiklos
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto
( isigijimas )
(8.344) (4.722) (6.674) (4.722)
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo
pajamos
$\overline{4}$ 121 $\overline{4}$ 121
Gautos palūkanos už pradelstas gautinas
sumas
210 264 210 264
Gautos baudos
Patronuojamosios įmonės įsigijimas (1.894)
Ilgalaikių gautinų sumų sumažėjimas 3 3
Gautos palūkanos
Grynieji (panaudoti) investicinės veiklos
pinigų srautai
(8.130) (4.334) (8.354) (4.334)
Pinigų srautai iš (j) finansinės veiklos
Paskolų gavimas 2.974 9.642 2.974 9.642
Paskolų (grąžinimas) (2.489) (16.914) (2.489) (16.914)
(Sumokėtos) palūkanos (573) (645) (557) (645)
Lizingo (finansinės nuomos) (mokėjimai) (60) (64) (60) (64)
(Sumokėti) delspinigiai ir baudos (28) (28)
(Išmokėti) dividendai (1.797) (128) (1.797) (128)
Gauta subsidija 10 1.791 8 1.791
Grynieji pinigų srautai iš (panaudoti)
finansinės veiklos
(1.935) (6.346) (1.921) (6.346)
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas)
padidėjimas
3.754 2.142 3.675 2.134
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio
pradžioje
2.531 389 2.518 384
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio
pabaigoje
6.285 2.531 6.193 2.518
Generalinis direktorius Rimantas Bakas 2017 m. sausio 25 d.
Finansy departamento
direktorius
Gintautas Muznikas 2017 m. sausio 25 d.
Vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė men 2017 m. sausio 25 d.

Finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva. Duomenys apie Bendrovę kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

AB "Kauno energija" sudaro Bendrovės centrinė būstinė ir filialas "Jurbarko šilumos tinklai".

Bendrovė užsiima šilumos ir karšto vandens tiekimu, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei kolektorių tunelių priežiūra. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB "Lietuvos energija". Bendrovės akcijomis prekiaujama AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos sąraše.

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

2016 m. gruodžio 31 d. 2015 m. gruodžio 31 d.
Turimų akcijų
skaičius (vnt.)
Nuosavybės
dalis (proc.)
Turimų akcijų
skaičius (vnt.)
Nuosavybės
dalis (proc.)
Kauno miesto savivaldybė 39.736.058 92,84 39.736.058 92,84
Kauno rajono savivaldybė 1.606.168 3,75 1.606.168 3,75
Jurbarko rajono savivaldybė 746.405 1,74 746.405 1,74
Kiti smulkūs akcininkai 713.512 1,67 713.512 1,67
42.802.143 100,00 42.802.143 100,00

Visos akcijos yra paprastosios akcijos. Ataskaitinių laikotarpių pabaigai Bendrovė savų akcijų neturi.

Vadovaujantis 2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymu Nr. XII-828, kuriuo nustatyta euro įvedamo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. tvarka, Bendrovės vienos akcijos vertė perskaičiuota į 1,74 Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 1,73772 Eur). Akcijos vertės perskaičiavimo rezultatas – 98 tūkst. Eur atspindėtas Grupės ir Bendovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudose. Bendrovės įstatai naujai registruoti 2015 m. gegužės 18 d.

2009 m. liepos 23 d. Bendrovės akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti įstatinį kapitalą, išleidžiant 22.700.000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1,73772 Eur. Pirmumo teisė įsigyti išleistas akcijas buvo suteikta Kauno miesto savivaldybei. Akcijų emisijos kaina lygi jų nominaliajai vertei. Akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste, kurių 39.446 tūkst. Eur rinkos vertė buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, taikant atstatomosios vertės metodą.

2010 m. vasario 17 d. neeiliniame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 197 tūkst. Eur (nuo 74.059 tūkst. Eur iki 74.256 tūkst. Eur), išleidžiant 113.595 paprastąsias vardines 1,73772 Eur nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, apmokant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu – pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais – inžineriniais tinklais – esančiais, Jurbarko mieste. Turtinio įnašo vertė perdavimo dienai nepriklausomų vertintojų nustatyta atstatomosios vertės metodu.

2014 m. sausio 6 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 122 tūkst. Eur nuo 74.256 tūkst. Eur iki 74.378 tūkst. Eur , išleidžiant 70.166 paprastąsias vardines 1,73772 Eur nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, suteikiant teisę šias akcijas įsigyti Kauno miesto savivaldybei, siekiant, kad Bendrovei Kauno miesto savivaldybė perduotų jai nuosavybės teise priklausančią šilumos tiekimo liniją – šilumos tinklus, esančius Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas. 2014 m. kovo 20 d. užregistruoti Bendrovės įstatai, padidinus Bendrovės įstatinį kapitalą.

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2016 m. balandžio 28 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 1.798 tūkst. Eur, t. y. po 4,2 ct už vieną akciją, dividendų ir 32 tūkst. Eur tantjemų Bendrovės valdybos nariams iš 2015 m. pelno. Tantjemos apskaitytos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos atlyginimų ir socialinio draudimo eilutėje.

2015 m. balandžio 28 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 129 tūkst. Eur, t. y. po 0,3 ct už vieną akciją, dividendų.

Neišmokėta dividendų dalis 2016 m. gruodžio 31 d. yra 2 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 4 tūkst. Eur ), kuri apskaityta kitų trumpalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje.

2016 m. birželio 23 d. Bendrovė su UAB "E energija" pasirašė 100 % UAB "Petrašiūnų katilinė" akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartis įsigaliojo 2016 m. birželio 30 d. 2016 m. liepos 29 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta pritarti šiai sutarčiai. 2016 m. spalio 27 d. Bendrovė užbaigė UAB "Petrašiūnų katilinės" įsigijimo sandorį, akcijų paketą įsigydama už 1894 tūkst. Eur. Įsigijus šią įmonę, 19,2 MW padidėjo Grupės šilumos, ruošiamos biokuru, gamybos pajėgumas, o tai dar labiau padidino šilumos tiekimo patikimumą.

2016 m. gruodžio 31 d. Grupę sudaro Bendrovė ir jos patronuojamosios įmonės UAB "Kauno energija" NT ir UAB "Petrašiūnų katilinė"(toliau – Grupė):

Įmonė Įmonės
buveinės
adresas
Grupės
valdomų
akcijų
dalis
Investicijos
savikaina
Investicijos
vertės
nurašymas
Ataskaitinio
laikotarpio
pelnas
Nuosavas
kapitalas
Pagrindinė
veikla
UAB
"Kauno
energija"
NT
Savanorių
pr. 347,
Kaunas
100
proc.
1.074 (151) (52) 1.225 Nuoma
UAB
"Petrašiūnų
katilinė"
R.
Kalantos
g. 49,
Kaunas
100
proc.
1.894 (53) 44 353 Šilumos
gamyba

2016 m. gruodžio 31 d. investicijų į patronuojamąsias įmones sukaupti nuvertėjimo nuostoliai sudarė 204 tūkst. Eur ir buvo apskaityti Bendrovės pelne ar nuostoliuose finansinės veiklos sąnaudų straipsnyje.

Bendrovė taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas.

Teisinis reglamentavimas

Bendrovės veiklą reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. IX - 1565. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2007 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1329. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimas, nustatantis, kad daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas bei šilumos punktus, nepriklausomai nuo punktų nuosavybės, prižiūri nesusijęs su šilumos tiekėju šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas, kurį pasirenka daugiabučio namo gyventojai. Įstatyme numatytas draudimas netaikomas, prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis gyvena mažiau negu 50.000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. į šilumos pardavimo kainą nėra įtrauktos jokios sąnaudos, susiję su šilumos punktų priežiūra.

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2012 m. gruodžio 14 d. Komisija nutarimu Nr. O3-413 Bendrovei nustatė naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Grupės vidutinis darbuotojų skaičius 2016 m. buvo 536 (2015 m. – 543). Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2016 m. buvo 523 (2015 m. – 540).

Ūkinė veikla

Grupės gamybinius pajėgumus sudaro Bendrovės gamybiniai pajėgumai ir 1 patronuojamosios bendrovės katilinė Kauno mieste. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 13 izoliuoto tinklo ir 27 vietinės (buitinės) dujofikuotos katilinės Kauno mieste, bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės.

Bendras Grupės šiluminis galingumas sudaro apie 587 MW, o bendras visos Grupės energijos gamybos pajėgumas yra apie 596 MW (t. t. 39 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai). Bendras instaliuotas Bendrovės šiluminis galingumas sudaro apie 568 MW (t. t. 39 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 294,8 MW šiluminis (t. t. 16 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke –34,8 MW šiluminis (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra apie 577 MW (t. t. 39 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovė 2003 m. parduodama dalį padaliniui "Kauno elektrinė" priklausančio turto UAB Kauno termofikacijos elektrinei (toliau – KTE) 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartyje įsipareigojo iš KTE kasmet nupirkti ne mažiau kaip 80 proc. metinio Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikio (sąlyga galiojo iki 2012 m. rugsėjo mėn.). Sutartis galioja 15 metų nuo pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad šilumos pirkimo kaina iš KTE nedidės 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Nuo 2008 m. gruodžio 1 d. pagal galiojančius teisės aktus Komisija naujas šilumos bazines kainas kiekvieniems 4 metams tvirtina tiek KTE, tiek Bendrovei.

Kadangi Bendrovė 2012 m. balandžio 13 d. gavo oficialų raštą, patvirtinantį, kad OAO "Gazprom" priėmė sprendimą parduoti savo akcijų dalį mažajam KTE akcininkui Clement Power Venture Inc., o 2003 m. Bendrovės su KTE pasirašytoje Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. iki 2018 m. kovo 30 d., pagrindinis KTE akcininkas OAO "Gazprom" privalo užtikrinti, kad jam priklausytų KTE kontrolinis akcijų paketas ir atitinkamas (ne mažesnis nei 51%) balsų skaičius visuotiniame akcininkų susirinkime, 2012 m. liepos 10 d. Bendrovės valdyba nusprendė pritarti visų OAO "Gazprom" priklausančių KTE akcijų pardavimui Clement Power Venture Inc., suderinus su KTE pasirašytų sutarčių keitimo sąlygas, siekiant iš šio pardavimo palankiausių sąlygų Bendrovei. 2013 m. kovo 13 d. KTE pateikė Bendrovei įrodymus, t. y. išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos, kad OAO "Gazprom" valdytų KTE akcijų nuosavybės teisė nuo 2013 m. kovo 7 d. yra perleista Clement Power Venture Inc., nuo kada tarp Bendrovės ir KTE įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 13 d. ir 2012 m. rugsėjo 28 d. pasirašyti 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties ir 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimai, taip pat 2012 m. rugpjūčio 13 d. tarp Bendrovės ir OAO "Gazprom" pasirašytas 2003 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties nutraukimas. Pagal įsigaliojusius Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimus, buvo anuliuota Bendrovės prievolė pirkti iš KTE ne mažiau kaip 80 proc. pagamintos šilumos, reikalingos Kauno miesto integruotame šilumos tiekimo tinkle. Pagal įsigaliojusius Investicijų susitarimo pakeitimus buvo naujai susitarta ir numatyti investavimo objektai preliminariai 101 mln. Eur vertei bei detalus investicijų vykdymo grafikas 2013–2017 m., tuo pačiu iš šių investicijų KTE įsipareigojo finansuoti Bendrovės 3 mln. Eur investicijas, kurios bus atliekamos per 2012 – 2016 m. laikotarpį į Bendrovės infrastruktūrą bei mokėti 10 procentų netesybas nuo neįvykdytų investicijų vertės. Nepaisant pasiektų susitarimų, 2013 m. balandžio 30 d. KTE pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – Arbitražas). Ieškiniu KTE siekia užginčyti 2012 m. rugpjūčio 13 d. Investicijų susitarimo pakeitimo 2–3 punktais nustatytus KTE įsipareigojimus dėl 3 mln. Eur investicijų į Bendrovės valdomą šilumos ūkį vykdymą bei terminus, taip pat nustatytas netesybas (baudas), šių investicijų KTE neįvykdžius. Vadovaujantis 2014 m. vasario 19 d. Arbitražo nutartimi, šalys pradėjo derybas dėl investicinio ginčo išsprendimo taikiai, tačiau 2014 m. gegužės 26 d. Bendrovės raštu Arbitražui buvo konstatuota, kad šalims kompromiso rasti nepavyko. KTE patikslino savo ieškininius reikalavimus byloje, kuriais Arbitražo alternatyviai prašo nutraukti Investicijų susitarimą. Arbitražas nutartimi šią bylą susijungė su byla, kurioje Bendrovė pateikė ieškinį, kad KTE sumokėtų Bendrovei 0,94 mln. Eur už netinkamą KTE prievolės – 2012–2013 metais finansuoti Bendrovės investicijas pagal 2012 m. rugpjūčio 13 d. bei 2012 m. rugsėjo 28 d.pasirašytus 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimus – vykdymą. KTE ir toliau nevykdant investicinių įsipareigojimų, Bendrovė 2015 m. sausio 30 d. patikslintais reikalavimais paprašė Arbitražo papildomai priteisti iš KTE 652 tūkst. Eur už nefinansuotas Bendrovės investicijas 2014 m. Iš viso

reikalavimai –1.593 tūkst. Eur. 2015 m. balandžio 30 d. KTE raštu pasiūlė atnaujinti derybas dėl taikaus susitarimo byloje ir Arbitražas atidėjo bylos nagrinėjimą. Vykdant derybas, šalys suderino taikaus susitarimo projektą, atsižvelgiant į derybines gaires, apibrėžtas 2015 m. birželio 11 d. susitikimo Kauno miesto savivaldybėje metu, dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės merui bei administracijos direktoriui. 2015 m. spalio 9 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą pritarti taikos sutarties su KTE projektui dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo nutraukimo ir ginčo Vilniaus komercinio arbitražo byloje užbaigimo. 2015 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-568 Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė esminėms taikaus susitarimo sąlygoms bei ginčo teisme užbaigimui. 2015 m. gruodžio 17 d. Taikos sutarties su KTE projektui pritarė Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. 2015 m. gruodžio 28 d. Bendrovė ir KTE pasirašė Taikos sutartį. 2016 m. sausio 4 d. Bendrovė pateikė Arbitražui patvirtinti Taikos sutartį. Arbitražas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu patvirtino 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytą Taikos sutartį tarp Bendrovės ir KTE, kuriuo buvo užbaigtas šalių ginčas Arbitražo byloje Nr. 268, kilęs dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo nevykdymo ir trukęs nuo 2013 m. balandžio mėn. Pagal įsigaliojusios Taikos sutarties sąlygas:

• tarp šalių nutraukiamas Investicijų susitarimas;

• KTE įsipareigoja sumokėti Bendrovei 2.317 tūkst. Eur kompensaciją šia tvarka: KTE iškart pripažįsta Bendrovės sulaikytą 1.593 tūkst. Eur sumą, kaip sumokėtą kompensacijos Bendrovei dalį, o likusią 724 tūkst. Eur sumą KTE įsipareigoja sumokėti Bendrovei lygiomis dalimis kasmet iki 2018 m. vasario 28 d., pirmąją įmoką sumokant iki 2016 m. vasario 28 d.;

• kaip papildomą nefinansinę kompensaciją KTE perduoda Bendrovei nuosavybės teise dalį kritinės Kauno miesto centralizuotos šilumos tiekimo infrastruktūros, t. y. nekilnojamąjį turtą (kolektorinę ir susijusius vamzdynus), taip pat šalių susitarimu dalį technologinės grandies įrangos, reikalingos Bendrovei (toliau kartu – Turtas);

• kol KTE vykdo savo veiklą ir išlieka moki, Bendrovė išnuomoja KTE iš jos perimtą technologinės grandies įrangą 25 metų terminui, kolektorinę – 15 metų terminui ir subnuomoja žemę 15 metų terminui su teise susitarti dėl papildomo termino;

• KTE įsipareigoja užtikrinti Turto tinkamą priežiūrą ir išlaikymą, taip pat tinkamą visos centralizuotos šilumos tiekimo sistemos funkcionavimą tiek, kiek tai susiję su Turtu, o Bendrovė turi teisę savo nuožiūra ir savo sąskaita modernizuoti kolektorinę ir kitą perimtą Turtą, nekeisdama jų funkcionalumo;

• Bendrovė įgyja nuomos teisę į žemės sklypo dalį, susijusią su perimtu Turtu ir po 15 metų (arba anksčiau, jei KTE nebetęsia kogeneracijos veiklos, arba vėliau, jei šalys susitaria dėl papildomo kolektorinės nuomos ir žemės sklypo subnuomos termino) gali tą sklypą vystyti savo nuožiūra pagal teisės aktus.

Strateginiai sprendimai

2012 metais Bendrovė, įvertindama sąlyginai aukštą šilumos pirkimo iš didžiausios šilumos gamintojos (KTE) kainą bei siekdama prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamyboje, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsirūpinti šiluma konkurencinga kaina, inicijavo esamų katilinių rekonstrukcijų, pritaikant darbui medienos biokuru (smulkinta mediena, miško kirtimo atliekos, pjuvenos), projektus.

2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino patikslintą Bendrovės 2012 – 2015 m. investicijų planą, pagal kurį per 2012 – 2015 m. laikotarpį į Bendrovės turtą buvo numatyta investuoti 92,08 mln. Eur. 2015 m. Bendrovė į nuosavą turtą investavo 4.981 tūkst. Eur. Iš viso per laikotarpį 2012 – 2015 m. investuota 46,46 mln. Eur.

2016 m. gegužės 24 d. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino patikslintą Bendrovės 2016 m. investicijų planą, pagal kurį į Bendrovės turtą numatyta investuoti 44,536 mln. Eur. 2016 m. Bendrovė į nuosavą turtą investavo 6.757 tūkst. Eur.

Siekiant sumažinti Bendrovės palyginamąsias gamybos sąnaudas bei sumažinti rezervinės galios paslaugos mokestį, vykdomas 20 MW dujinio katilo su 1,5 MW kondensaciniu ekonomaizeriu Petrašiūnų elektrinėje įsigijimas. Planuojama projekto vertė apie 700 tūkst. Eur. Projekto įgyvendinimas numatomas 2017 m.

2016 m. lapkričio mėn. Bendrovė pasirašė rangos sutartį su konkurso laimėtoju dėl keturių po 15 MW dujinių katilų su 1,5 MW kondensaciniais ekonomaizeriais įrengimo Pergalės katilinėje. Planuojama tęstinio projekto vertė apie 2,3 mln. Eur. Projekto įgyvendinimas numatomas 2017 – 2018 metais. Darbai padalinti į du etapus. Pirmame etape planuojama įrengti vieną katilą su ekonomaizeriu, o antrame etape – likusius tris. Antras etapas dar gali būti nutrauktas dėl pasikeitusių Bendrovės poreikių, finansavimo galimybių ar kitų aplinkybių.

2016 m. rugsėjo 28 d. Bendrovės Šilko katilinėje vietoje seno 9 MW DKVR katilo Nr. 2 buvo baigtas įrengti naujas 15 MW dujinis katilas su 1,5 MW kondensaciniu ekonomaizeriu. Projekto vertė 659 tūkst. Eur. Naujasis katilas ir jo naujieji įrenginiai yra vieni efektyviausių mieste. Tai didina šilumos gamybos ir tiekimo patikimumą, mažina Bendrovės palyginamąsias gamybos sąnaudas bei perkamą rezervinės galios paslaugos mokestį. Įgyvendintas projektas yra tęstinis Bendrovės vykdomos nuoseklios kompleksinės investicijų politikos rezultatas, orientuotas į šilumos gamybos efektyvumo didinimą ir plėtrą, šilumos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimą bei gerosios praktikos pritaikymą.

2015 m. rugsėjo 29 d. Komisija pritarė patikslintam Bendrovės investiciniami planui, kuriame numatytas biokuro katilų įrengimo projektas Jurbarko katilinėje. Šis projektas vykdomas keliais etapais ir planuojamas užbaigti 2017 – 2018 metais. Pirmu etapu 2016 m lapkričio mėn. pradėtas eksploatuoti 5 MW šiluminės galios biokuro katilas su biokuro pakura bei pagalbiniais įrenginiais. Per 2016 metus naujai įrengtu biokuro katilu pagaminta apie 31 % metinio Jurbarko miesto šilumos poreikio. Užbaigus projektą, biokuru gaminama šiluma Jurbarko miesto bendrame kuro balanse sudarys apie 70 %. Planuojama, kad per metus Jurbarko katilinė pagamins apie 25 GWh šilumos energijos. Pirmojo etapo metu Bendrovė investavo 1.0006 tūkst. Eur nuosavų lėšų. Antrasis etapas bus vykdomas, jei bus gauta Europos Sąjungos (toliau – ES) Struktūrinių Fondų parama. Tuomet bus atliekamas kompleksinis katilinės atnaujinimas ir sumontuojamas papildomas 3 MW biokuru kūrenamas šilumos gamybos įrenginys su priklausiniais.

2016 metais bendrovė įvykdė du didelius magistralinių šilumos tiekimo tinklų Kauno mieste rekonstrukcijos projektus trijose atkarpose. Dviejose Savanorių prospekto atkarpose buvo pakeista 1,4 km 400 mm skersmens magistralinio vamzdyno, o Petrašiūnuose, Laimos g. – 0,3 km 400 mm skersmens magistralinio vamzdyno. Rekonstruojant šias magistralių atkarpas, vietoje senų susidėvėjusių vamzdynų, įrengti šiuolaikiški, poliuretanu izoliuoti vamzdynai.

2016-ųjų metų pabaigoje bendrovė su Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašė net 9 sutartis dėl finansinės ES Struktūrinių Fondų paramos Bendrovės šilumos tinklų rekonstravimo projektams. Pagal šias sutartis Kauno miesto šilumos tinklams atnaujinti 2017 – 2018 metais bus skirta iki 5.827 tūkst. Eur. ES Struktūrinių fondų finansinės paramos. Parama bus skirta pagal 2014 – 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas" 04.3.2-LVPA-K-102 priemonę "Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra". Pagal pasirašytas sutartis AB "Kauno energija" planuoja rekonstruoti magistralinius šilumos tiekimo tinklus Jotvingių g. Šilainiuose, Eigulių mikrorajone, G. Landsbergio – Žemkalnio gatvėje, Kalniečių mikrorajone, Pramonės prospekte, miesto centre, P. Lukšio gatvėje bei Aukštųjų Šančių mikrorajone. Taip pat, pagal vieną iš pasirašytų finansinės paramos sutarčių 2016 metais jau įvykdytas projektas Savanorių prospekte. Bendra projektų vertė sudarys apie 11,6 mln. Eur. Projektų vykdymo metu bus rekonstruota 9,7 km įvairių skersmenų (iki 900 mm) šilumos tiekimo magistralinių vamzdynų. Ypač išskirtinis projektas yra "Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Eigulių mikrorajone", kurio metu ketinama rekonstruoti net 1,4 km 900 mm skersmens šilumos tiekimo magistralės atkarpą. Tokio didelio skersmens vamzdynų rekonstravimas yra ypatingai sudėtingas.

2016 metais šiluma eksploataciniu režimu pradėta tiekti ir VšĮ Kauno Klinikinei ligoninei, esančiai Josvainių g. 2. Bandomuoju režimu šiluma šiai ligoninei buvo pradėta tiekti 2015 m. gruodžio 28 d. Ligoninės vartojamoji galia – 6,18 MW. Anksčiau šiam objektui šiluma buvo tiekiama iš dujinės katilinės, eksploatuojamos UAB "Litesko". Šiluma šiam objektui be jokių trikdžių tiekiama jau daugiau nei metus.

2016 m. gegužės mėn. Kauno miesto savivaldybės administracijos iniciatyva Bendrovė perėmė šilumos ir karšto vandens tiekimą trims savivaldybei priklausančioms ugdymo įstaigoms: Kauno buriavimo mokyklos "Bangpūtys" irklavimo sporto bazėje, Kauno Vaišvydavos pagrindinėje mokykloje bei Kauno specialiojoje mokykloje, esančioje Apuolės g. 11. Šios įstaigos buvo šildomos iš vietinių katilinių, kūrenamų akmens anglimi. Įvertinus situaciją ir galimų investicijų poreikį, nuspręsta Kauno specialiąją mokyklą prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo. Šiluma ir karštas vanduo mokyklai pradėtas tiekti 2016 m. gegužės mėn. Kauno Vaišvydavos pagrindinėje mokykloje 2016 m. lapkričio mėn. įrengti du 150 kW ir 100 kW galingumo granulėmis kūrenami katilai. Per 2016 metus katilinė pagamino 108 MWh šilumos. Šiuo metu vyksta katilinės prijungimas prie duomenų priėmimo, stebėjimo ir proceso valdymo sistemos. Projekto vertė 80 tūkst. Eur. Irklavimo bazę planuojama dujofikuoti.

Birželio mėn. Bendrovėje pradėjo veikti sertifikuota stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija. Šioje laboratorijoje atliekami kietųjų dalelių kiekio tyrimai ir dujų srauto matavimai iš katilinių išmetamuose dūmuose. Laboratorija turi teisę atlikti matavimus visoje Lietuvos teritorijoje. Anksčiau Bendrovė šią paslaugą pirko iš išorės tiekėjų.

2016 metais Bendrovė savo gamybiniais pajėgumais pagamino 583 GWh šilumos energijos (iš jų 470 GWh iš biokuro), tai 11 proc. daugiau nei per 2015 metus. Biokuro naudojimas prisidėjo prie šilumos kainos mažėjimo šilumos ir karšto vandens vartotojams.

2016 m. Bendrovės bendras šilumos gamybos kuro sunaudojimo rodiklis išliko toks pats kaip ir 2015 metais (apie 82 kgne/MWh), t. y. daugiau kaip 10 proc. mažesnis, lyginant su rodikliu bazinės šilumos kainos skaičiavime.

Nors 2016 m. Bendrovės metiniai šilumos technologiniai nuostoliai buvo 233 GWh arba 12 GWh (5 proc.) didesni nei 2015 m., tačiau dėl padidėjusios gamybos santykiniai šilumos nuostoliai sumažėjo nuo 16,73 % (2015 m.) iki 16.35 % (2016 m.). Lyginant su rodikliu (280 GWh) bazinės šilumos kainos skaičiavime, sutaupyta apie 47 GWh šilumos.

Sumontuotų vandens šildymo katilinių, kūrenamų biokuru, veikimo intensyvumas 2016 m. sudarė daugiau nei 90 proc.

Bendrovė, bendradarbiaudama su Kauno miesto savivaldybės administracija, kaupia medienos kamienus ir šakas, kurie būna nukertami miesto tvarkymo metu. Tai padeda Bendrovei sukaupti kuro rezervą ir taip užtikrinti nepertraukiamą ir stabilų biokuro tiekimo procesą. Šiuo tikslu Bendrovė įsigijo biokuro smulkintuvą. Įsigytas įrenginys smulkina šakas, kelmus bei iki 70 cm skersmens įvairių medžių kamienus. Per valandą šiuo agregatu galima susmulkinti apie 80 m3 medienos. Investicija – 430 tūkst. Eur. Nuo eksploatacijos pradžios, per 4 mėnesius smulkintuvu Bendrovė pasigamino apie 450 tne biokuro, kurio nereikėjo pirkti energetinių išteklių biržoje.

2016 m. Bendrovė pasirašė šilumos pirkimo – pardavimo sutartis su dar dviem nepriklausomais šilumos gamintojais (toliau – NŠG) – UAB "Foksita", kuri pastatė ir pradėjo eksploatuoti 34,5 MW šilumos ir 5 MW elektros galios kogeneracinę elektrinę ir UAB "SSPC-Taika", kuri pastatė 20 MW šilumos ir 5 MW elektros galios kogeneracinę elektrinę. Kiekvienas iš šių gamintojų gali tiekti iki 10 proc. Kauno integruoto tinklo šilumos poreikio. Iš viso Bendrovė šiuo metu superka šilumą iš vienuolikos NŠG, iš kurių dešimt Bendrovei tiekia šilumą, pagamintą naudojant biokurą. Bendra NŠG biokuro katilinių maksimali galia sudaro apie 200 MW.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Naujų ir patikslintų standartų taikymas

Grupė ir Bendrovė pritaikė visus naujus TASV ir TASV TFAAK išleistus patikslintus standartus, priimtus Europos Sąjungos (ES), bei jų aiškinimus, kurie yra svarbūs Grupės ir Bendrovės operacijoms.

2.2. Atitikties patvirtinimas

Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) priimtais Europos Sąjungos (ES) ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o jų aiškinimus – Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas (TFAAK).

2.3. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Grupė ir Bendrovė apskaitą tvarko pirminės ekonominės aplinkos, kurioje vykdoma veikla, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, eurais (suapvalintos iki tūkstančių eurų, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Bendrovės bei jos patronuojamųjų įmonių funkcinė ir pateikimo valiuta.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos piniginis vienetas – euras, kurio kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Europos Centrinis Bankas. Nuo 2002 m. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – litas, kuris buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustatydavo Lietuvos bankas.

2.4. Konsolidavimo principai

Konsolidavimo principai

Grupės ir Bendrovės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Kauno energija" ir jos patronuojamąsias įmones. Patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios Bendrovės. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Per metus įsigytos arba parduotos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios patronuojamųjų įmonių pajamos yra priskiriamos įmonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas.

Patronuojamoji įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos.

Grupės nuosavybės dalies pasikeitimai patronuojamosiose įmonėse

Grupės nuosavybės dalies patronuojamosiose įmonėse pasikeitimai, kurie nelemia patronuojamųjų įmonių kontrolės praradimo Grupėje, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. Grupės dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių patronuojamosiose įmonėse pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams.

Kai Grupė praranda patronuojamosios įmonės kontrolę, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertės sumos ir bet kurios išlaikytos dalies tikrosios vertės bendros sumos ir (ii) patronuojamosios įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų bei nekontroliuojamos dalies ankstesnės balansinės vertės. Kai patronuojamosios įmonės turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertės suma, ir susijęs pelnas ar nuostoliai buvo įtraukiami į bendrąsias pajamas ir sukaupti nuosavybėje, sumos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į kitas bendrąsias pajamas ir sukauptos nuosavybėje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t. y. perklasifikuojamos į pelną ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos į buvusią patronuojamąją įmonę tikroji vertė kontrolės praradimo datą yra laikoma tikrąja verte pirminio pripažinimo metu tolesnės apskaitos tikslais pagal 39–ąjį TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas", arba, jei tinkama, kaip investicijos į asocijuotą arba bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu.

2.5. Investicijos į patronuojamąsias įmones

Bendrovės finansinės būklės ataskaitose investicijos į patronuojamąsias įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš patronuojamųjų įmonių gaunami dividendai pripažįstami per pelną.

39 TAS reikalavimai yra taikomi siekiant nustatyti, ar būtina pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, susijusių su Grupės ir Bendrovės investicija į patronuojamąją įmonę. Kai būtina, visa apskaitinė investicijos vertė (įskaitant prestižą) yra tikrinama dėl vertės sumažėjimo pagal 36 TAS "Turto vertės sumažėjimas" kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamąją vertę (didesnė iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) su jo balansine verte. Bet koks pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis sudaro investicijų balansinės vertės dalį. Bet koks nuostolio dėl vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pagal 36 TAS tiek, kiek vėliau padidėja investicijos atsiperkamoji vertė.

2.6. Nematerialusis turtas

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį–linijinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimas

Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 – 4 metus).

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.7. Taršos leidimų apskaita

Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Bendrovė taršos leidimus apskaito nominaliąja verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje".

Įsipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.

Taikydama "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitose pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelną ar nuostolius.

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įsigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus.

Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesčius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sąnaudas vadovaujantis Grupės ir Bendrovės apskaitos politika. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui.

Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį–linijinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą) atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.

Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo peržiūrėti naudingo tarnavimo laikotarpiai, kaip aprašyta 2.25 pastaboje.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

Metai
Pastatai 15 – 50
Statiniai ir mašinos 5 – 70
Transporto priemonės 4 – 10
Įrenginiai ir įrankiai 4 – 20

Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 144,81 Eur.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigytas finansinės nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį naudingą tarnavimo laikotarpį kaip nuosavam turtui.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.

Nuomojamo ir/ar pagal panaudos sutartis naudojamo turto remonto, kuris prailgina nuomojamo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ar pagerina turto naudingąsias savybes, išlaidos yra kapitalizuojamos ir nudėvimos per likusį nuomos ir/ar panaudos sutarties laikotarpį.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra paruoštas eksploatacijai.

2.9. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, išskyrus prestižą

Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Grupė ir Bendrovė peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią priskyrimo bazę, Grupės ir Bendrovės turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo bazę.

Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas ir nematerialusis turtas, neskirtas naudojimui, yra tikrinami dėl vertės sumažėjimo mažiausiai kartą per metus, ir kai yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės atėmus pardavimo sąnaudas ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta, įvertinant ateities pinigų srautus.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra reikšmingai mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną arba nuostolius.

Jei, po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo, turto vertė reikšmingai padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelną arba nuostolius iš karto.

2.10. Finansinis turtas

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sąnaudas.

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto laikotarpį arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį.

Pajamos iš skolos instrumentų, išskyrus tą finansinį turtą, "kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais", yra pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybos tikslai jei:

  • jis buvo įsigytas su tikslu siekiant jį parduoti artimiausiu metu; arba
  • pirminio pripažinimo metu jis yra vienas iš identifikuotų finansinių priemonių, kurias Grupė ir Bendrovė valdo kartu ir dabartiniu metu siekia trumpalaikio pelno; arba
  • tai yra išvestinė finansinė priemonė, kurios paskirtis iš esmės nėra apsidraudimo priemonė.

Finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą, laikomą prekybai, pirminio pripažinimo metu gali būti apskaitomas kaip finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, jeigu:

• toks priskyrimas panaikina arba žymiai sumažina vertinimo ar pripažinimo neatitikimą, kuris kiltų priešingu atveju; arba

• finansinis turtas sudaro finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupę, kuri yra valdoma ir jo naudojimo rezultatyvumas yra vertinamas tikrąja verte, remiantis Grupės ir Bendrovės dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija, ir informacija tokiu būdu yra pateikiama Bendrovės viduje; arba

• jis įeina į sandorį, apimantį vieną ar daugiau įterptinių išvestinių priemonių, ir 39 TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" leidžia visą mišrų sandorį (turto ar įsipareigojimų) priskirti kaip finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrąja verte, kurio bet kokį pelną arba nuostolius, atsirandančius iš pervertinimo, pripažįstant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripažintas pelnu ar nuostoliu apima ir visus uždirbtus dividendus ir palūkanas už finansinį turtą ir įtraukiamas į "kitos palūkanų ir panašios pajamos" Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos eilutę.

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nėra klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki termino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Grupės ir Bendrovės laikomos listinguojamos išperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte. Grupė ir Bendrovė taip pat turi nelistinguojamų akcijų investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, tačiau jos taip pat klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte (nes direktoriai mano, kad tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta). Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl tikrosios vertės pasikeitimo yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijų perkainojimo rezerve, neįtraukiant vertės sumažėjimo nuostolių, palūkanų, apskaičiuotų naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostolių iš piniginio turto, kurie pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertės sumažėjimo nuostolių, anksčiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijų perkainojimo rezerve, yra perklasifikuojami į pelną arba nuostolius.

Dividendai iš finansinio turto, laikomo galimam pardavimui, nuosavybės instrumento yra pripažįstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Grupei ir Įmonei atsirado teisė gauti dividendus.

Tikroji piniginio finansinio turto, laikomo galimam pardavimui, vertė, išreikšta užsienio valiuta yra nustatoma ta užsienio valiuta ir yra perskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso, pripažįstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaičiuojami remiantis piniginio turto amortizuota savikaina. Kitas pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kai palūkanų pripažinimas būtų nereikšmingas.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą apskaitomą "tikrąja verte per pelną arba nuostolį", yra įvertinamas, ar yra kokių nors vertės sumažėjimo požymių. Yra laikoma, kad finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kuri turėjo įtakos iš finansinio turto tikėtiniems ateities pinigų srautams.

Reikšmingas arba ilgalaikis listinguojamų ir nelistinguojamų nuosavybės investicijų, klasifikuojamų kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertės sumažėjimas žemiau vertybinių popierių savikainos yra laikomas objektyviu vertės sumažėjimo įrodymu.

Viso kito finansinio turto, įskaitant išperkamąsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir išperkamosios nuomos gautinų sumų, objektyvus vertės sumažėjimo įrodymas galėtų būti:

  • reikšmingi emitento ar kitos sandorio šalies finansiniai sunkumai; arba
  • palūkanų mokėjimo nevykdymas ar uždelsimas; arba
  • kai tampa tikėtina, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdytas finansinis reorganizavimas; arba
  • dėl finansinių problemų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka.

Tam tikrų finansinio turto kategorijų, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nėra individualiai nustatyto vertės sumažėjimo, yra papildomai vertinamas dėl vertės sumažėjimo bendrai. Objektyvus gautinų sumų portfelio vertės sumažėjimo įrodymas galėtų apimti Grupės ir Bendrovės patirtį renkant mokėjimus pagal mokėjimų uždelsimą, gautinų sumų portfelyje išaugęs uždelstų mokėjimų skaičius, kurių vidutinis kredito terminas viršija 30 dienų, taip pat pastebimi nacionalinių ar vietinių ekonominių sąlygų pokyčiai, kurie koreliuoja su gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymu.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalis finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;

• Grupė ir Bendrovė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ar

• Grupė ir Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Grupė ar Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Grupė ir Bendrovė yra su juo susijusi.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.

2.11. Išvestiniai finansiniai instrumentai

Grupė ir Bendrovė naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.

Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose, jei jie neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitos principų.

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę.

2.12. Atsargos

Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kainą, atėmus visas įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu.

Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlyje.

2.13. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš Grupės ir Bendrovės bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigojimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė.

Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra pripažįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.

2.14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose, pinigai kelyje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.15. Išmokos darbuotojams

Įmokos į nustatytus pensinio aprūpinimo planus yra pripažįstamos sąnaudomis kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį jiems teisę į įmokas.

Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, įsipareigojimai, pripažinti finansinės būklės ataskaitose, atspindi dabartinę nustatytų pensinio aprūpinimo planų vertę pakoreguota nepripažintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripažintomis anksčiau suteiktų paslaugų išlaidomis, ir sumažinta plano turto tikrąja verte. Bet koks šio skaičiavimo metu susidaręs turtas negali viršyti nepripažintą aktuarinį nuostolį ir ankstesnių paslaugų savikainos pridedant dabartinę būsimųjų plano įmokų grąžinimų ir sumažinimų vertę.

2.16. Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi sąnaudos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiami į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.

Investicinės pajamos, uždirbtos laikinai investavus konkrečią pasiskolintą sumą, kuri dar nepanaudota ilgo parengimo turtui, yra atimamos iš leidžiamų kapitalizuoti skolinimosi sąnaudų.

Visos kitos skolinimosi sąnaudos yra pripažįstamos to laikotarpio pelnu arba nuostoliais, kai patiriamos.

2.17. Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės

Skolos ar nuosavybės klasifikavimas

Skolos ir nuosavybės priemonės yra priskiriamos finansiniams įsipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinį ir atsižvelgdamas į finansinių įsipareigojimų, finansinio turto ir nuosavybės priemonių apibrėžimus.

Nuosavybės priemonės

Nuosavybės priemonė yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į Bendrovės turtą, atėmus visus jos įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės išleistos nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautu atlygiu, atėmus tiesiogines išleidimo sąnaudas.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais" arba "kitiems finansiniams įsipareigojimams".

Finansiniai įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis įsipareigojimas yra klasifikuojamas "tikrąja verte per pelną ar nuostolius", kai finansinis įsipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais".

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Efektyvios palūkanų normos metodas – tai amortizuotos finansinių įsipareigojimų savikainos skaičiavimo ir palūkanų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma, tai norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus ateinančių laikotarpių pinigų srautus per numatomą finansinio įsipareigojimo laikotarpį, arba (jei taikytina) trumpesnį laikotarpį iki grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės ir Bendrovės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

2.18. Nuoma

Nuoma yra pripažįstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sąlygas yra perduodama iš esmės visa turto nuosavybės rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomotojas

Iš nuomininkų gautinos sumos pagal išperkamosios nuomos sutartis yra pripažįstamos Grupės ir Bendrovės grynųjų investicijų į nuomą verte, kaip gautinos sumos. Nuomos pajamos paskirstomos per nuomos laikotarpį taip, kad atspindėtų pastovų turto grąžos rodiklį atsižvelgiant į Grupės ir Bendrovės grynosios nuomos investicijos likutį.

Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansinės vertės ir yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip Grupės ir Bendrovės turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.

Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu. Tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją Grupės ir Bendrovės skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokėjimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokėjimai yra pripažįstami įsipareigojimu. Nuomos sąnaudos yra mažinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu–linijiniu metodu, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti.

2.19. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad Grupė ir Bendrovė laikysis su jomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos.

Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame Grupė ir Bendrovė pripažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė sąlyga yra, kad Grupė ir Bendrovė turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą, yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažįstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį.

Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nauda iš valstybės paskolos žemesne nei rinkos palūkanų norma yra traktuojama kaip valstybės dotacija, apskaičiuojama kaip skirtumas tarp gautų įplaukų ir paskolos tikrosios vertės, apskaičiuotos pagal vyraujančias rinkos palūkanų normas.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitų eilutėje "Dotacijos (atidėtosios pajamos)".

2.20. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas atspindi einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis.

Einamųjų metų mokestis

Einamųjų metų mokestis yra mokamas atsižvelgiant į apmokestinamąjį pelną. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto bendrųjų pajamų ataskaitoje dėl kitais metais apmokestinamųjų ar įskaitomųjų pajamų ar sąnaudų ir pajamų ar sąnaudų, kurios niekada neapmokestinamos ar įskaitomos. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. 2016 m. bendrovei taikomas pelno mokestis 15 proc. (2015 m. – 15 proc.).

Atidėtasis mokestis

Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną, realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra įtakojamas nei apmokestinamasis, nei finansinis pelnas.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami laikiniesiems mokestiniams skirtumams, susijusiems su investicijomis į patronuojamąsias, asocijuotas įmones ir verslo junginius, išskyrus atvejus, kai Įmonė kontroliuoja laikinųjų skirtumų padengimą ir yra tikėtina, kad šie laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas įskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams tik ta dalimi, kuriai tikėtinai bus pakankamai mokestinio pelno laikinųjų skirtumų naudai realizuoti ir yra tikimasi ją realizuoti artimiausioje ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Grupė ir Bendrovė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir Įmonė ketina padengti mokėtinus mokesčius grynąja verte.

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis už laikotarpį

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis yra apskaitomi sąnaudomis pelne ar nuostoliuose, išskyrus atvejus, kai jie susiję su straipsniais, pripažįstamais ne pelne ar nuostoliuose (kitose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje), tokiu atveju mokestis taip pat pripažįstamas ne pelne ar nuostoliuose, arba kai jie atsiranda verslo jungimo pirminio pripažinimo metu. Verslo jungimo atveju, mokesčio efektas yra įtraukiamas į verslo jungimo apskaitą.

2.21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Vienai akcijai tenkanti pagrindinė ir sumažinta pelno dalis apskaičiuojama dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Nėra jokių instrukcijų mažinti pelną vienai akcijai, todėl nėra jokio skirtumo tarp pagrindinės ir sumažintos pelno dalies vienai akcijai.

2.22. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš šilumos pardavimo pripažįstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas sąskaitas už šilumą ir karšto vandens pašildymą. Sąskaitos vartotojams išrašomos kartą per mėnesį, pagal šilumos skaitiklio parodymus.

Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

  • Grupė ir Bendrovė perdavė pirkėjui reikšmingą nuosavybės teikiamą naudą ir prekių riziką;
  • Grupė ir Bendrovė neišlaiko nei parduotų prekių tolesnio valdymo tokiu lygiu, kuris paprastai siejamas su nuosavybe, nei efektyvios kontrolės;
  • pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;
  • tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą; ir
  • su sandoriu susijusios patirtos, ar patirtinos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Delspinigiai pripažįstami pajamomis tik juos gavus.

Dividendų pajamos iš investicijų yra pripažįstamos, kai akcininkai įgyja teisę gauti mokėjimą (jei yra didelė tikimybė, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta).

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.

Grupės ir Bendrovės politika pripažįstant pajamas iš veiklos nuomos yra pateikiama 2.18 pastaboje.

2.23. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.24. Sandoriai užsienio valiuta

Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendrovės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos valiutų kursais, galiojusiais operacijų dieną. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti užsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrąja verte ir denominuoti užsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi užsienio valiutos įsigijimo verte yra nekonvertuojami.

Pateikimo valiuta yra euras (Eur). Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į eurus oficialiu, tą dieną Europos Centrinio Banko nustatytu kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į eurus finansinės būklės ataskaitų sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami į pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į eurus, įtraukiamos į pelną arba nuostolius.

Pagrindinių valiutų santykiai buvo tokie:

2016 m. gruodžio 31 d. 2015 m. gruodžio 31 d.
1 EUR = 1,0453 USD 1 EUR = 1,09260 USD
1 EUR = 0,8530 GBP 1 EUR = 0,73799 GBP

Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo yra įtraukiamos į to laikotarpio pelną ar nuostolius, kai jie atsiranda, išskyrus:

• keitimo kurso skirtumai, skolinantis užsienio valiuta, susiję su nebaigta statyba, kuri ateityje bus naudojama produkcijai gaminti, yra įtraukiami į šio turto savikainą, kai jie yra laikomi paskolų palūkanų užsienio valiuta sąnaudų koregavimais;

• sandorių, kurie sudaryti siekiant apsidrausti nuo tam tikrų užsienio valiutos rizikų, keitimo kurso skirtumai; ir

• grynosios, užsienyje veikiančios investicijos, gautinų ar mokėtinų piniginių vienetų keitimo kurso skirtumai, kuriems sudengimas nėra nei planuojamas nei tikėtinas (todėl sudaro grynąją užsienyje veikiančios investicijos dalį), tokie valiutų keitimo skirtumai turi būti iš pradžių pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir perleidžiant ar dalinai perleidžiant grynąją investiciją perklasifikuojami iš nuosavybės į pelną ar nuostolius.

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.

Įvertinimai ir prielaidos

Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai – naudingo tarnavimo laikotarpis

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukmė, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių, teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data.

Grupė ir Bendrovė įvertino nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laiką ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pakeitė šilumos tinklų nusidėvėjimo normatyvą iš 20 metų į 30 metų, o šilumokaičiams ir kitiems specialiems įrengimams iš 10 metų į 15 metų.

Atsargų realizacinė vertė

Nuo 2011 m. Bendrovės vadovybė formuoja 100 proc. vertės sumažėjimą, atsargoms, įsigytoms anksčiau, nei prieš vienerius metus.

Gauto nepiniginio turtinio įnašo apskaitinė vertė

2009 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 39,446 mln. Eur.

2010 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir inžineriniais tinklais, esančiais Jurbarko mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 0,178 mln. Eur. 2015 m. kovo mėn. pastatas – boilerinė parduotas.

2014 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y., inžineriniais tinklais esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 0,122 mln. Eur.

2016 m. gruodžio 31 d. bendra turtinių įnašų balansinė vertė 35.613 tūkst. Eur, t. t. kolektorių tunelių – 35.366 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 36.190 tūkst. Eur, t. t. kolektorių tunelių – 35.933 tūkst. Eur).

Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikšmingi sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinėmis ir numatomomis pirkėjų skolų grąžinimo prielaidomis. Dėl ekonomikos, pramonės arba konkrečių pirkėjų sąlygų pokyčių gali tekti koreguoti finansinėse ataskaitose apskaitytą abejotinų skolų vertės sumažėjimą.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėžti atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis.

Teisminiai ginčai

Grupė ir Bendrovė ataskaitinio laikotarpio pabaigai peržiūri visus teisminius ginčus ir informaciją apie juos atskleidžia šio aiškinamojo rašto 24 pastaboje.

2.26. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.27. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.28. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.29. Segmentai

Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendrovės viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusių sprendimų priėmėjui. Vyriausiasis su veikla susijusių sprendimų priėmėjas, atsakingas už išteklių paskirstymą bei segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente, todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2016 m. gruodžio 31 d. lygi 1.258 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 1.245 tūkst. Eur), buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

4. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Grupės ir Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimo sąnaudos 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro atitinkamai 6.493 tūkst. Eur ir 6.402 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 6.238 tūkst. Eur ir 6.221 tūkst. Eur). 6.466 tūkst. Eur ir 6.363 tūkst. Eur sumos (2015 m. gruodžio 31 d. – 6.201 tūkst. Eur ir 6.201 tūkst. Eur) Grupės ir Bendrovės pelne ar nuostoliuose yra įtrauktos į veiklos sąnaudas (nusidėvėjimo ir amortizacijos bei kitų sąnaudų straipsniuose). Likusios sumos yra įtrauktos į kitos veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo lygi 51.372 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 42.036 tūkst. Eur), Bendrovės – 51.210 tūkst. Eur, buvo visiškai nudėvėta (2015 m. gruodžio 31 d. – 41.918 tūkst. Eur), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro katilinių įrenginių ir šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.

2016 m. gruodžio 31 d. pagal galiojančias sutartis Grupė ir Bendrovė buvo įsipareigojusi įsigyti ilgalaikio turto atitinkamai už 15.288 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 2.945 tūkst. Eur).

2016 m. gruodžio 31 d. nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė buvo lygi Grupės 55.788 ūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 57.556 tūkst. Eur), ir Bendrovės 51.021 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 57.556 tūkst. Eur), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (11 pastaba).

Per 2016 m. Grupės ir Bendrovės kapitalizuotų palūkanų suma 13 tūkst. Eur (2015 m. – 9 tūkst. Eur). Kapitalizavimo norma per 2016 m. svyravo nuo nuo 0,95 proc. iki 1,29 proc. (2015 m. – nuo 0,15 proc. iki 4,51 proc.).

Grupė ir Bendrovė įrenginių ir įrankių grupėje 2016 m. gruodžio 31 d. apskaitė 416 tūkst. Eur turto dar neparuošto naudojimui (2015 m. gruodžio 31 d. – 152 tūkst. Eur).

5. Po vienerių metų gautinos sumos

Grupė Bendrovė
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31
d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos Bendrovės
darbuotojams
- 1 - 1

Ilgalaikės paskolos, išduotos Bendrovės darbuotojams yra beprocentės ir jų terminas yra nuo 1997 m. iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2015 m. gruodžio 31 d. šios paskolos apskaitomos diskontuota verte, taikant 3,7 proc. palūkanų normą. 2015 m. atstatytas diskontavimas sudarė 1 tūkst. Eur. Atstatymo sumos apskaitytos Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitų gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo straipsnyje.

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. po vienerių metų gautinoms sumoms nenustatytas vertės sumažėjimas.

6. Kitas finansinis turtas

Grupė Bendrovė
Finansinis turtas, laikomas parduoti 2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Akcijų tikroji vertė 1 1 1 1

Finansinį turtą, laikomą parduoti, sudaro paprastosios nekotiruojamos akcijos. 2015 m. gruodžio 31 d. kitam finansiniam turtui nustatytas 27 tūkst. Eur vertės sumažėjimas, kuris Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimo straipsnį.

7. Atsargos

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Technologinis kuras 1.120 1.078 1.120 1.078
Atsarginės dalys 443 385 443 385
Medžiagos 504 483 434 479
2.067 1.946 1.997 1.942
Atimti: realizacinės vertės
sumažėjimas laikotarpio pabaigoje
(1.582) (1.657) (1.582) (1.657)
Atsargų balansinė vertė 485 289 415 285

Grupės ir Bendrovės atsargų realizacinės vertės sumažėjimas 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.582 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 1.657 tūkst. Eur). Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2016 m. ir 2015 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

8. Per vienerius metus gautinos sumos

Grupė Bendrovė
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Iš pirkėjų gautinos sumos 21.372 21.385 21.410 21.433
Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės
sumažėjimas
(11.255) (12.410) (11.293) (12.458)
10.117 8.975 10.117 8.975

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2016 m. ir 2015 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:

Grupė Bendrovė
2014 m. gruodžio 31 d. likutis 12.774 12.825
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas (233) (236)
Nurašyta (131) (131)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 12.410 12.458
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas (825) (835)
Nurašyta (330) (330)
2016 m.gruodžio 31 d. likutis 11.255 11.293

Per 2016 m. Grupė ir Bendrovė nurašė atitinkamai 330 tūkst. Eur ir 330 tūkst. Eur beviltiškų skolų (2015 m. – 131 tūkst. Eur ir 131 tūkst. Eur). Per 2016 m. Grupė atgavo 4 tūkst. Eur, Bendrovė – 4 tūkst. Eur (2015 m. Grupė ir Bendrovė – 9 tūkst. Eur) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Iš pirkėjų gautinos
sumos, kurių laikotarpis
Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs
nėra praėjęs bei joms
neapskaitytas vertės
sumažėjimas
mažiau
nei
60
dienų
60 - 150
dienų
151 - 240
dienų
241 - 360
dienų
daugiau
nei 360
dienų
Iš viso
2016 m. 8.312 996 194 153 171 291 10.117
2015 m. 7.225 849 177 175 180 369 8.975

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Iš pirkėjų gautinos Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs
sumos, kurių laikotarpis
nėra praėjęs bei joms
neapskaitytas vertės
sumažėjimas
mažiau
nei 60
dienų
60 - 150
dienų
151 - 240
dienų
241 - 360
dienų
daugiau
nei 360
dienų
Iš viso
2016 m. 8.312 996 194 153 171 291 10.117
2015 m. 7.225 849 177 175 180 369 8.975

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.

Kitas Grupės ir Bendrovės gautinas sumas sudarė:

Grupė Bendrovė
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Mokesčiai 227 165 220 161
Kitos 618 961 673 1.021
Atimti: abejotinų gautinų sumų
vertės sumažėjimas (300) (267) (366) (336)
545 859 527 846

Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:

Grupė Bendrovė
2014 m. gruodžio 31 d. likutis 173 251
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas 97 88
Nurašyta (3) (3)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 267 336
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas 33 30
Nurašyta - -
2016 m.gruodžio 31 d. likutis 300 366

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų didžiąją dalį sudarė gautinos sumos už parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai) bei suteiktas paslaugas (kolektorių priežiūros ir pan. paslaugas).

Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Kitos gautinos sumos,
kurių laikotarpis nėra
Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių
laikotarpis jau praėjęs
praėjęs bei joms
neapskaitytas vertės
sumažėjimas
mažiau
nei 60
dienų
60 - 150
dienų
151 - 240
dienų
241 - 360
dienų
daugiau
nei 360
dienų
Iš viso
2016 m. 80 191 23 13 4 7 318
2015 m. 335 170 17 6 3 163 694

Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Kitos gautinos sumos,
kurių laikotarpis nėra
Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių
laikotarpis jau praėjęs
praėjęs bei joms
neapskaitytas vertės
sumažėjimas
mažiau
nei 60
dienų
60 - 150
dienų
151 - 240
dienų
241 - 360
dienų
daugiau
nei 360
dienų
Iš viso
2016 m. 69 191 23 13 4 7 307
2015 m. 326 170 17 6 3 163 685

Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 – 45 dienos.

Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms, kurių laikotarpis nėra praėjęs ir kurioms nebuvo apskaitytas vertės sumažėjimas, finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, vadovybės manymu, nebuvo jokių požymių, kad skolininkai negalės įvykdyti savo mokėjimų įsipareigojimų.

9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Grupė Bendrovė
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Pinigai kelyje 396 196 396 196
Pinigai banke 5.875 2.328 5.783 2.315
Pinigai kasoje 14 7 14 7
6.285 2.531 6.193 2.518

Grupės banko sąskaitos, kurių likutis 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 4.977 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 1.853 tūkst. Eur) ir Bendrovės 4.890 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 1.853 tūkst. Eur), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (11 pastaba).

10. Rezervai

Privalomasis

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.

Bendrovė 2015 m. balandžio 28 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (521 tūkst. Eur), pervedė 613 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 713 tūkst. Eur į kitus rezervus. Rezervai suformuoti: 413 tūkst. Eur investicijoms, 200 tūkst. Eur – paramai ir 100 tūkst. Eur – šilumos punktų priežiūrai.

Bendrovė 2016 m. balandžio 28 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (713 tūkst. Eur), pervedė 227 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 2.977 tūkst. Eur į kitus rezervus. Rezervai suformuoti: 2.435 tūkst. Eur ilgalaikių paskolų grąžinimui, 472 tūkst. Eur investicijoms, 50 tūkst. Eur paramai, 20 tūkst. Eur – šilumos punktų priežiūrai.

11. Finansinės skolos

Grupė Bendrovė
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Ilgalaikės finansinės skolos (paskolos) 22.395 19.481 19.559 19.481
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis
(be lizingo, kuris atskleistas 12 pastaboje)
3.376 2.402 2.809 2.402
Trumpalaikės
bankų
paskolos
(tame
tarpe kredito linija)
- - - -
Faktoringo su regresu sutartis - - - -
Trumpalaikės finansinės skolos 3.376 2.402 2.809 2.402
25.771 21.883 22.368 21.883

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
2016 m. gruodžio 31 d.
-
gruodžio 31 d.
2.402
gruodžio 31 d.
-
gruodžio 31 d.
2.402
2017 m. 3.376 2.223 2.809 2.223
2018 m. 3.274 2.223 2.707 2.223
2019 m. 3.273 2.223 2.706 2.223
2020 m. 3.035 1.985 2.468 1.985
2021 m. 2.291 1.373 1.724 1.373
2022 m. 2.218 1.366 1.650 1.366
2023 m. 887 674 887 674
2024 m. 674 674 674 674
2025 m. 675 674 675 674
2026 m. 674 674 674 674
2027 m. 674 674 674 674
2028 m. 674 674 674 674
2029 m. 674 674 674 674
2030 m. 674 674 674 674
2031 m. 675 674 675 674
2032 m. 674 674 674 674
2033 m. 674 674 674 674
2034 m. 675 674 675 674
25.771 21.883 22.368 21.883

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Trumpalaikės paskolos 0,00 0,00 0,00 0,00
Ilgalaikės paskolos 0,95 2,58 0,91 2,58

Laikotarpio pabaigoje negrąžintų paskolų (išskyrus faktoringą) likučiai tūkst. Eur pagal paskolų valiutas buvo:

Grupė Bendrovė
Paskolos valiuta: 2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Eurai 25.771 21.883 22.368 21.883

Grupės detali informacija apie paskolas 2016 m. gruodžio 31 d.:

Kredito įstaiga Sutarties
data
Valiuta Suma
valiuta
tūkst.
Suma
tūkst.
Eur
Grąžinimo
terminas
Likutis
2016.12.31
tūkst. Eur
2016 m. dalis
tūkst. Eur
1 Nordea* 2012.08.22 eurai 3.403 3.403 2022.04.29 3.403 567
2 AB DNB bankas 2007.11.14 eurai 576 576 2016.12.31 - -
3 LR Finansų
ministerija
2010.04.09 eurai 2.410 2.410 2034.03.15 1.685 94
4 LR Finansų
ministerija
2010.10.26 eurai 807 807 2034.03.15 693 38
5 LR Finansų
ministerija
2011.09.02 eurai 1.672 1.672 2034.09.01 1.564 87
6 AB SEB bankas 2013.06.03 litai 2.760 799 2020.06.30 466 133
7 AB SEB bankas 2013.06.03 litai 4.240 1.228 2020.06.30 712 204
8 AB SEB bankas 2013.09.10 litai 5.200 1.506 2020.09.30 941 251
9 Nordea* 2013.09.27 litai 1.300 377 2020.09.30 27 8
10 LR Finansų
ministerija
2014.01.15 eurai 793 793 2034.12.01 749 41
11 AB SEB bankas 2014.03.31 litai 5.400 1.564 2021.01.15 1.050 261
12 LR Finansų
ministerija
2014.03.31 eurai 7.881 7.881 2034.12.01 7.444 413
13 AB SEB bankas 2015.03.09 eurai 579 579 2022.02.28 37 37
14 AB SEB bankas 2015.03.09 eurai 579 579 2022.02.28 33 33
15 OP Corporate** 2015.12.02 eurai 4.842 4.842 2022.12.02 4.150 692
16 AB SEB bankas 2016.05.09 eurai 1.000 1.000 2021.04.30 867 200
17 AB SEB bankas 2016.05.09 eurai 579 579 2023.04.30 56 56
18 Nordea* 2016.10.25 eurai 1.894 1.894 2023.09.29 1.894 261
19 AB SEB bankas 2016.12.22 eurai 4.127 4.127 2024.11.30 - -
25.771 3.376

* Nordea Bank AB Lietuvos skyrius;

** OP Corporate Bank Plc Lietuvos filialas.

Kredito įstaiga Sutarties
data
Valiuta Suma
valiuta
tūkst.
Suma
tūkst.
Eur
Grąžinimo
terminas
Likutis
2016.12.31
tūkst. Eur
2016 m.
dalis
tūkst.
Eur
1 AB DNB bankas 2007.11.14 eurai 576 576 2016.12.31 - -
2 LR Finansų
ministerija
2010.04.09 eurai 2.410 2.410 2034.03.15 1.685 94
3 LR Finansų
ministerija
2010.10.26 eurai 807 807 2034.03.15 693 38
4 LR Finansų
ministerija
2011.09.02 eurai 1.672 1.672 2034.09.01 1.564 87
5 AB SEB bankas 2013.06.03 litai 2.760 799 2020.06.30 466 133
6 AB SEB bankas 2013.06.03 litai 4.240 1.228 2020.06.30 712 204
7 AB SEB bankas 2013.09.10 litai 5.200 1.506 2020.09.30 941 251
8 Nordea* 2013.09.27 litai 1.300 377 2020.09.30 27 8
9 LR Finansų
ministerija
2014.01.15 eurai 793 793 2034.12.01 749 41
10 AB SEB bankas 2014.03.31 litai 5.400 1.564 2021.01.15 1.050 261
11 LR Finansų
ministerija
2014.03.31 eurai 7.881 7.881 2034.12.01 7.444 413
12 AB SEB bankas 2015.03.09 eurai 579 579 2022.02.28 37 37
13 AB SEB bankas 2015.03.09 eurai 579 579 2022.02.28 33 33
14 OP Corporate** 2015.12.02 eurai 4.842 4.842 2022.12.02 4.150 692
15 AB SEB bankas 2016.05.09 eurai 1.000 1.000 2021.04.30 867 200
16 AB SEB bankas 2016.05.09 eurai 579 579 2023.04.30 56 56
17 Nordea* 2016.10.25 eurai 1.894 1.894 2023.09.29 1.894 261
18 AB SEB bankas 2016.12.22 eurai 4.127 4.127 2024.11.30 - -
22.368 2.809

Bendrovės detali informacija apie paskolas 2016 m. gruodžio 31 d.:

* Nordea Bank AB Lietuvos skyrius;

** OP Corporate Bank Plc Lietuvos filialas.

Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas (4 pastaba), sąskaitos banke (9 pastaba) ir žemės nuomos teisė buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.

12. Lizingas (finansinė nuoma)

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės ir Bendrovės turtą sudaro transporto priemonės. Finansinės nuomos terminas yra 3 – 4 metai. Visos finansinės nuomos sutartys sudarytos eurais.

Būsimus minimalius finansinės nuomos mokėjimus sudarė:

Grupė Bendrovė
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Per vienerius metus - - - -
Nuo vienerių iki penkerių metų 80 70 80 70
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso 80 70 80 70
Palūkanos (2) (2) (2) (2)
Finansinės nuomos įsipareigojimų
dabartinė vertė
78 68 78 68
Finansinės nuomos įsipareigojimai
apskaityti kaip:
- trumpalaikiai 40 34 40 34
- ilgalaikiai 38 34 38 34

13. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Likutis
ataskaitinio
pradžioje
laikotarpio 16.761 13.764 16.761 13.764
Gauta per laikotarpį 1.343 3.863 10 3.863
Amortizacija ir nurašymai (1.084) (866) (1.044) (866)
Likutis ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje
17.020 16.761 15.727 16.761

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. Centralizuotų šilumos tinklų atnaujinimas, diegiant šiuolaikines technologijas (šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas V. Krėvės pr. 82 A, 118 H, Kaunas)" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.738 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.692 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo centro magistralės (4T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.735 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.278 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. magistralinių šilumos tinklų 6T, esančių Kuršių g. 49C, Jonavos g. tarp NA–7 ir NA–9 bei tinklų po tiltu per Nerį automagistralėje Vilnius – Klaipėda ties Kaunu, kompleksinis rekonstravimas patikimumui didinti, diegiant šiuolaikines technologijas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 676 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 500 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Centralizuoto šilumos tiekimo plėtra statant naują šilumos tiekimo trasą (šilumos tiekimo tinklai nuo A. Juozapavičiaus pr. 23A iki A. Juozapavičiaus pr. 90)" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 454 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 413 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo Žaliakalnio magistralės (4Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 807 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 731 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Dainavos mikrorajono magistralės (1T) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 452 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 431 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Aukštųjų Šančių magistralės (2Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 469 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 469 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo Vilijampolės šilumos tinklų (9K) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 172 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 172 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo Pramonės raj. magistralės (1Ž) modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 579 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 579 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2012 m. spalio 22 d. Grupė pasirašė projekto "Katilinės statyba Kaune, įrengiant du po 8 MW galios biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Grupei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.738 tūkst. Eur sumai. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Grupė gavo 1.333 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. sausio 16 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Ežerėlio katilinės rekonstrukcija, įrengiant 3,5 MW galios vandens šildymo katilą" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 519 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 517 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. sausio 16 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 666 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 664 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. liepos 8 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Pergalės katilinės rekonstrukcija, įrengiant dūmų kondensacinį ekonomaizerį" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 185 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 185 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Šilko katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (II etapas)" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 1.156 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.154 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Petrašiūnų elektrinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (I etapas)" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 1.738 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.523 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Inkaro katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą" finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 1.738 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 1.738 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. gruodžio 20 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. 4Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 4Ž-10 ir 4Ž-15 Taikos pr." finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 307 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 306 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. gruodžio 20 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. 3Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 3Ž-9 ir 3Ž-9-5 A. Baranausko g." finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 228 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 208 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. 1Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 1Ž-7 ir 1Ž-8 bei tarp šilumos kamerų 1Ž-10 ir 1Ž-12 Chemijos g." finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 579 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 579 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6Ž modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 299 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 296 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 5T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 494 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 494 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2015 m. spalio 4 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Šilko katilinės rekonstrukcija keičiant nusidėvėjusį biokuro katilą nauju" finansavimo klimato kaitos specialiosiosios programos lėšomis teikiant subsidiją sutartį, pagal kurią Bendrovei skiriamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 150 tūkst. Eur sumai. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 150 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 3Ž modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 450 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 184 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Eigulių mikrorajone" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 894 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 1T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 967 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Kalniečių mikrorajone" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 905 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto magistralės 4T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 447 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Šilumos tiekimo tinklų, nutiestų iš Kauno miesto Pergalės katilinės, rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 449 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo rekonstravimas P. Lukšio gatvėje" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 983 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo magistralės 2Ž rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 548 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

14. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutartį turi gauti 1 – 6 mėnesių atlyginimų išmoką, o sulaukęs 40, 50 ar 60 metų ir turintis ne mažiau, nei 15 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje – nustatyto kolektyvinėje sutartyje dydžio jubiliejinę dovaną. Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas
laikotarpio pradžioje
891 885 891 885
Išmokėta
Suformuotas
(112)
552
(135)
141
(112)
548
(135)
141
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas
laikotarpio pabaigoje:
1.331 891 1.327 891
Ilgalaikė dalis 1.070 585 1.066 585
Trumpalaikė dalis 261 306 261 306

Per 2016 m. Grupės išmokėtos išmokos darbuotojams sudarė 112 tūkst. Eur (2015 m. – 135 tūkst. Eur), Bendrovės – 112 tūkst. Eur (2015 m. – 135 tūkst. Eur) ir yra įtrauktos į atlyginimų ir socialinio draudimo sąnaudas Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą pensinių išmokų įsipareigojimą yra pateiktos žemiau:

2016 m. gruodžio 31 d. 2015 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma 0,31 proc. 4,0 proc.
Darbuotojų kaitos rodiklis 3,37 proc. 18,9 proc.
Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas 3,0 proc. 3,0 proc.

15. Išvestiniai finansiniai instrumentai

2016m. gruodžio 16 d. Grupė sudarė palūkanų apsikeitimo sandorį. Nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. Grupė nustatė 0,21 proc. fiksuotą palūkanų normą kintamai 6 mėn. EURIBOR palūkanų normai. 2016 m. gruodžio 31 d. nominali sandorio vertė yra 3.403 tūkst. Eur. Sandorio rinkos vertė 2016 m. gruodžio 31 d. – 34 tūkst. Eur. 2015 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo galiojančių sandorių dėl išvestinių finansinių instrumentų.

16. Pardavimo pajamos

Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojų Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėju. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Šilumos tiekimas 58.004 57.396 58.013 57.404
Karšto vandens tiekimas 2.611 2.569 2.611 2.569
Kolektorių priežiūra 227 226 227 226
Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra 10 21 10 21
Elektros energija 38 253 38 253
Karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra 288 260 288 260
61.178 60.725 61.187 60.733

17. Kitos sąnaudos

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Pinigų surinkimo sąnaudos 171 207 171 207
Įrangos patikrinimas ir apžiūra 542 545 542 545
Kolektorių priežiūra 394 394 394 394
Skolų surinkimo sąnaudos 53 54 53 54
Parama 94 93 94 93
Konsultavimo paslaugos 110 87 109 87
Sąskaitų pateikimo sąnaudos 139 126 139 126
Ryšių sąnaudos 48 47 48 47
Su darbuotojais susijusios sąnaudos 108 89 104 89
Draudimas 67 75 65 75
Ilgalaikio turto priežiūra ir susijusios paslaugos 77 70 77 70
Narystės mokestis 78 83 78 83
Transporto išlaidos 137 129 137 129
Reklamos sąnaudos 48 43 48 43
Audito sąnaudos 15 20 14 20
Įrangos ir mašinų nuoma 13 16 13 16
Kitos sąnaudos 570 425 569 425
2.664 2.503 2.655 2.503

18. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Kitos veiklos pajamos
Įvairios suteiktos paslaugos 387 453 280 375
Parduotos materialinės vertybės 4 37 4 37
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas 1 68 1 68
Gautas žalos atlyginimas 1.835 - 1.835 -
Kita 60 39 60 39
2.287 597 2.180 519
Kitos veiklos sąnaudos
Įvairių suteiktų paslaugų savikaina (242) (268) (159) (191)
Parduotos materialinės vertybės (1) (68) (1) (68)
Ilgalaikio turto nurašymas (3) (84) (3) (84)
Ilgalaikio turto pardavimo nuostoliai - - - -
Kita (69) (29) (69) (29)
(315) (449) (232) (372)

19. Finansinės veiklos pajamos

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Netesybos, gautos už pradelstas gautinas
sumas
210 264 210 264
Baudos - - - -
Ilgalaikio finansinio turto vertės padidėjimas - - - -
Banko palūkanos - - - -
Kita - - 2 -
210 264 212 264

20. Finansinės veiklos sąnaudos

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Banko paskolų ir overdraftų palūkanos (553) (650) (537) (650)
Akcijos vertės perskaičiavimas - (98) - (98)
Delspinigiai ir baudos - (28) - (28)
Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimas - (27) (204) (27)
Garantinis įsipareigojimas - - (2.269) -
SWAP vertės pasikeitimas (18) - - -
(571) (803) (3.010) (803)

21. Pelno mokestis

Ataskaitose pateiktos metų pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderinamos su pelno mokesčio sąnaudomis, gautomis taikant norminiuose aktuose numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš mokesčius:

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Pelnas prieš apmokestinimą 7.999 5.165 5.472 5.184
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaičiuotos
taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą
(1.200) (775) (821) (778)
Apmokestinamojo pelno nemažinančios
sąnaudos bei neapmokestinamos pajamos ir
atidėtojo pelno mokesčio turto vertės
sumažėjimo įtaka
434 119 57 122
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaitytos
bendrųjų pajamų ataskaitoje
(766) (656) (764) (656)
Efektyvi pelno mokesčio norma (proc.) 9,58 12,70 13,96 12,65
Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos (2) (9) 0 (9)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) (764) (647) (764) (647)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos
bendrųjų pajamų ataskaitoje
(766) (656) (764) (656)

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifą. Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose

Gruodžio 31 d. atidėtąjį pelno mokestį sudarė:

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Mokestiniai nuostoliai 2.842 2.595 2.842 2.595
Sukaupimai 222 151 222 151
Finansinio turto vertės pasikeitimas 19 4 19 4
Atidėtojo pelno mokesčio turtas 3.083 2.750 3.083 2.750
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Nusidėvėjimo skirtumai (7.323) (6.222) (7.323) (6.222)
Investicijų lengvata (27) (31) (27) (31)
Perduoto dukterinei įmonei turto perkainojimas - - (192) (192)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas (7.350) (6.253) (7.542) (6.445)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte (4.267) (3.503) (4.459) (3.695)

Atidėtojo mokesčio turtas dėl mokestinių nuostolių yra pripažįstamas, kadangi Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes.

Gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybės nepripažintą pelno mokesčio turtą sudarė :

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Iš pirkėjų gautinų sumų nuvertėjimas 1.688 1.862 1.694 1.869
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas 39 32 39 32
Kitų gautinų sumų nuvertėjimas 38 33 50 45
Investicijos į dukterinę bendrovę nuvertėjimas - - 122 122
Sukaupimai 2 86 2 86
Nepripažintas pelno mokesčio turtas grynąja
verte
1.767 2.013 1.907 2.154

22. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Žemiau pateikiami Grupės pagrindinės ir sumažintos pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Bendrasis pelnas 7.233 4.509 4.708 4.528
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje 42.802 42.802 42.802 42.802
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje 42.802 42.802 42.802 42.802
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.) 42.802 42.802 42.802 42.802
Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis tenkanti vienai akcijai
(Eur)
0,17 0,11 0,11 0,11

23. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Grupė ir Bendrovė nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.

Pirkėjų skaičius Grupė
Bendrovė
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Fiziniai asmenys
Kiti juridiniai asmenys
114.455
2.300
114.493
2.159
114.455
2.300
114.494
2.159
Juridiniai asmenys finansuojami iš
savivaldybės ir valstybės biudžetų
683 591 683 591
117.438 117.243 117.438 117.244

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos pagal pirkėjų grupes:

Grupė Bendrovė
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Fiziniai asmenys 8.123 7.370 8.123 7.370
Kiti juridiniai asmenys 1.202 934 1.202 934
Juridiniai asmenys finansuojami iš
savivaldybės ir valstybės biudžetų
792 671 792 671
10.117 8.975 10.117 8.975

Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną, vadovybės nuomone, nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų įsipareigojimų, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupė ir Bendrovė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (8 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose, kurie įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*:

Grupė Bendrovė
2016 m.
gruodžio 31
d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31
d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
AA- 2.202 717 2.110 704
A+ 3.510 1.587 3.510 1.587
A 98 6 98 6
Bankas, kuriam nepriskirtas reitingas 65 18 65 18
5.875 2.328 5.783 2.315

*– išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Standart & Poor's agentūros.

2016 m. lapkričio 28 d. Bendrovė suteikė 3.913 tūkst. Eur garantiją Nordea Bank AB už patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" prievoles šiam bankui pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. 3.403 tūkst. Eur kredito sutartį. 2016 m. lapkričio 28 d. Bendrovė suteikė 95 tūkst. Eur garantiją Nordea Bank AB už patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" prievoles šiam bankui pagal išvestinių finansinių instrumentų sandorį, aprašytą 15 pastaboje. Bendrovės suformuotas garantinio įsipareigojimo atidėjimas 2.269 tūkst. Eur apskaitytas Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos palūkanų ir kitų panašių sąnaudų straipsnyje.

Kitos kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos, išskyrus pasirašytas su LR Finansų ministerija, yra su kintama palūkanų norma. Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos riziką. 2016 m. ir 2015 m. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė ir Bendrovė neturėjo galiojančių palūkanų normos apsikeitimo sandorių.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas / sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sąlygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais Įtaka pelno mokesčiui
2016 m.
EUR 50 (8)
EUR (50) 8
2015 m.
EUR 50 (7)
EUR (50) 7

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,42 ir 1,39 (2015 m. gruodžio 31 d. – 1,10 ir 1,07). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,40 ir 1,37 (2015 m. gruodžio 31 d. – 1,10 ir 1,07). 2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas atitinkamai buvo teigiamas (5.423 tūkst. Eur ir 5.125 tūkst. Eur) (2015 m. gruodžio 31 d. teigiamas – 1.179 tūkst. Eur ir 1.162 tūkst. Eur).

Grupė ir Bendrovė likvidumo didinimui įgyvendino šį veiksmų planą:

  • atsižvelgdama į susidariusią padėtį, Grupė ir Bendrovė ėmėsi sąnaudų mažinimo priemonių;
  • didino šilumos gamybą nuosavuose efektyviuose gamybos šaltiniuose;
  • įgyvendino naujas gamyboje ir perdavime patiriamų nuostolių mažinimo priemones;

• trumpina pinigų ciklą, didindama pirkėjų įsiskolinimo apyvartumą ir mažindama skolų tiekėjams apyvartumą;

• organizavo dalies finansinių įsipareigojimų refinansavimą.

Overdraftų ir kredito limitų sutartys, neužtikrintos turto įkeitimu:

Grupė Bendrovė
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Panaudota - - - -
Nepanaudota 2.896 4.344 2.896 4.344
2.896 4.344 2.896 4.344

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis):

` Iki 3
mėnesių
Nuo 4
iki 12
mėn.
Nuo 2 iki
5 metų
Po 5
metų
Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos
palūkanos
1.106 2.882 13.635 12.637 30.260
Prekybos skolos 7.130 58 18 - 7.206
2016 m.gruodžio 31 d. likutis 8.236 2.940 13.653 12.637 37.466
Iki 3
mėnesių
Nuo 4 iki 12
mėnesių
Nuo 2 iki
5 metų
Po 5
metų
Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos
724 2.260 10.430 12.041 25.455
Prekybos skolos 7.744 34 26 - 7.804
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 8.468 2.294 10.456 12.041 33.259

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis):

Iki 3
mėnesių
Nuo 4 iki 12
mėn.
Nuo 2 iki
5 metų
Po 5
metų
Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos
810 2.566 11.274 12.069 26.719
Prekybos skolos 7.243 58 18 - 7.319
2016 m.gruodžio 31 d. likutis 8.053 2.624 11.292 12.069 34.038
Iki 3
mėnesių
Nuo 4 iki 12
mėnesių
Nuo 2 iki
5 metų
Po 5
metų
Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos
724 2.260 10.430 12.041 25.455
Prekybos skolos 7.743 34 26 - 7.803
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 8.467 2.294 10.456 12.041 33.258

Prekybos skolos

Grupės ir Bendrovės prekybos skolos pagal tiekėjų grupes:

Grupė Bendrovė
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Už pirktą šilumą 4.375 4.989 4.375 4.989
Rangovams 646 399 646 399
Kitiems tiekėjams 2.185 2.416 2.298 2.415
7.206 7.804 7.319 7.803

Atsiskaitymui su NŠG už pirktą šilumą nustatytas 30 d., su rangovais už darbus – 60–180 d., su kitais tiekėjais – 5–30 d. laikotarpis.

2016 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė turėjo 53 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 1.691 tūkst. Eur), pradelstų prekybos skolų, iš jų 2015 m. gruodžio 31 d. – 1.593 tūkst. Eur susiję su teisminiais procesais su KTE.

Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos. Jų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

  • Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų, kitų gautinų sumų ir kitų trumpalaikių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
  • Ilgalaikių skolų ir ilgalaikių gautinų sumų tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į tokios pat ar panašios paskolos rinkos kainą arba palūkanų normą, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių skolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei.

Grupės ir Bendrovės finansinių instrumentų grupės:

Grupė Bendrovė
Finansinis turtas: 2016 m.
gruodžio
31 d.
2015 m.
gruodžio
31 d.
2014 m.
gruodžio
31 d.
2016 m.
gruodžio
31 d.
2015 m.
gruodžio
31 d.
2014 m.
gruodžio
31 d.
Pinigai kasoje ir banke 6.285 2.531 389 6.193 2.518 384
Paskolos ir gautinos sumos 10.662 9.835 21.746 10.644 9.822 21.735
Finansinis turtas,
apskaitomas
tikrąja
verte
per
pelną
ar
nuostolius (pagal trečiojo lygio
tikrosios vertės hierarchiją)
1 1 28 1 1 28
16.948 12.367 22.163 16.838 12.341 22.147
Finansiniai įsipareigojimai: 2016 m.
gruodžio
31 d.
Grupė
2015 m.
gruodžio
31 d.
2014 m.
gruodžio
31 d.
2016 m.
gruodžio
31 d.
Bendrovė
2015 m.
gruodžio
31 d.
2014 m.
gruodžio
31 d.
Apskaitomi amortizuota
savikaina
33.210 29.883 48.786 29.886 29.882 48.784
33.210 29.883 48.786 29.886 29.882 48.784

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų balansinės vertės apytiksliai atitinka jų tikrąsias vertes.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams. 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Bendrovė tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas, priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant
atidėtuosius mokesčius ir dotacijas 44.809 40.391 42.570 40.583
(atidėtąsias pajamas))
Trumpalaikiai įsipareigojimai 12.781 12.191 12.792 12.178
Įsipareigojimų iš viso 57.590 52.582 55.362 52.761
Nuosavas kapitalas 87.295 81.860 85.322 82.412
Įsipareigojimų* ir nuosavo kapitalo
santykis (proc.) 65,97 64,23 64,89 64,02

*Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius (įskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą ir dotacijas (atidėtąsias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Rinkos rizika

Išoriniai rizikos veiksniai, įtakojantys Grupės ir Bendrovės pagrindinę veiklą: ekonominė krizė, kuro kainų didėjimas, nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, vietinės savivaldos sprendimai, parduodamos produkcijos kainų politika, infliacija ir bendras ekonominis nuosmukis, mažinantis šilumos vartotojų pajamas, veiklos cikliškumas, aplinkosauginiai reikalavimai.

24. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Teisminiai procesai

2014 m. sausio mėn. AB "Lietuvos draudimas" pateikė 33 tūkst. Eur ieškinį dėl UAB "Korelita" patirtos žalos kompensavimo byloje, kurioje atsakovai yra AB "Litgrid", UAB DK "PZU Lietuva" ir Bendrovė. Ieškovas

žalą patyrė dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo. Bendrovė pateikė teismui savo atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį Bendrovės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. 2015 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, tačiau Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi skundo netenkino ir Kauno apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo. Kadangi kasacinis skundas nebuvo pateiktas, sprendimas liko nepakeistas.

Nuomos ir rangos darbų pirkimo sutartys

2010 m. gruodžio 20 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su UAB ENG, pagal kurią Bendrovė išnuomavo Garliavos katilinę šilumos gamybos įrenginiams pastatyti. Bendrovė įsipareigojo supirkti juose pagamintą šilumą. Sutartis galioja 20 metų laikotarpiui.

Grupės ir Bendrovės būsimi įsipareigojimai pagal galiojančias 2016 m. gruodžio 31 d. pirkimo sutartis sudaro 18.866 tūkst. Eur.

25. Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2016 m. ir 2015 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis.

2016 m. ir 2015 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis įmonėmis bei jų skolos ir įsipareigojimai laikotarpių pabaigai buvo tokie:

2016 m. Pirkimai Pardavimai Gautinos
sumos
Mokėtinos
sumos
Kauno m. savivaldybė, jos
finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės
893 3.529 776 179
Jurbarko rajono savivaldybė 1 314 22 1
2015 m. Pirkimai Pardavimai Gautinos Mokėtinos
Kauno m. savivaldybė, jos
finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės
1.010 5.327 sumos
873
sumos
296

Grupė ir Bendrovė 2016 m. gruodžio 31 d. įmonių, finansuojamų iš savivaldybių biudžetų, gautinoms sumoms yra suformavusi 241 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 341 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą. Gautinos sumos nėra užtikrintos įkeistu turtu ar kitomis priemonėmis ir bus padengtos grynaisiais pinigais. Gautinoms sumoms nebuvo gauta jokių garantijų.

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės sandoriai su patronuojamosiomis įmonėmis ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:

UAB "Petrašiūnų katilinė" Pirkimai Pardavimai Gautinos
sumos
Mokėtinos
sumos
2016 m. 717 3 4 384
UAB "Kauno energija NT" Pirkimai Pardavimai Gautinos
sumos
Mokėtinos
sumos
2016 m. 5 13 111 -
2015 m. 6 8 125 -

Bendrovė 2016 m. gruodžio 31 d. iš patronuojamųjų įmonių gautinoms sumoms yra suformavusi 111 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 125 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą.

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro atitinkamai 7 ir 4 (2015 m. gruodžio 31 d. – 6 ir 4) asmenys.

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis 150 175 119 160
Vadovybei priskaičiuotos pensijinių
išmokų darbuotojams kompensacijos
11 7 11 7

Per 2016 m. ir 2015 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

26. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansinių įvykių nebuvo.

Talk to a Data Expert

Have a question? We'll get back to you promptly.