Telia Lietuva

Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 4, 2017

Telia Lietuva, AB

KONSOLIDUOTOSIOS IR ATSKIROSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS, KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS IR NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

TURINYS

	PUSLAPIS
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS ISVADA	3 - 5
KONSOLIDUOTOSIOS IR ATSKIROSIOS FINANSINES ATASKAITOS	6 - 44
KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI PELNO (NUOSTOLIŲ) IR KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA	6
KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI FINANSINĖS BŪKLES ATASKAITA	7
KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI NUOSAVO KAPITALO POKYCIŲ ATASKAITA	00
KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA	9 - 10
KONSOLIDUOTOTŲJŲ IR ATSKIRŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AISKINAMASIS RAŠTAS	11 - 44
KONŠOLIDUOTASIS METINIS PRANESIMAS	45 - 98

Deloitte.

UAB "Deloitte Lietuva™ Jogailos g. 4 LT-01116 Vilnius Lietuva

Tel .: +370 5 255 3000 Faks.: +370 5 212 6844

www.deloitte.It

Įmonės k.: 111525235 PVM mok. k.: LT115252314 Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Telia Lietuva, AB akcininkams:

lšvada dėl finansinių ataskaitų audito

Nuomonė

Mes atlikome Telia Lietuva, AB (toliau – Bendrovės) ataskaitų ir jos patronuojamųjų įmonų (toliau – Grupė) konsoliduotųjų finansinių ataskaių, kurias sudaro Bendrovės ir Grupės 2016 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusių metų pelno ar nuostolių pajamų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaitų aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtos atskirosios finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Bendrovės ir Grupės 2016 m. gruodžio 31 d. finansinę pasibaigusių metų finansinius veikios rezultatus ir pinigų srautus pagal tarptautinius finansinės standarus, priimtus taikyti Europos Sajungoje.

Pagrindas nuomonel parelkštl

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriųje "Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą". Mes esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės pagal Tarptautinių elikos standartų valdybos išleistą Buhalterių profesionalų etikos kodeksą (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikomės kitų etikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų įsty

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Sie dalykai buvo nagrinėjami į finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių finansinų todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame. Kiekvienas audito dalykas ir mūsų atsakas į jį yra aprašytas toliau.

Pagrindiniai audito dalykai	Mūsų auditonaus atsakas į šias rizikas
AB "Omnitel" įsigijimas – įsigijimo kainos paskirstymas
Zr. 14-15, 40-41 finansinių ataskaitų puslapius
2016 m. sausio 4 d. Grupė įsigijo 100 proc. AB "Omnitel" akcijų už 144 107 tūkst. Eur sumą. Sio sandorio apskaita yra sudėtinga dėl svarbių	Mūsų audito procedūros šioje srityje, be kita ko, apėmė: · mūsų vertinimo specialistų įtraukimą, kurie peržiūrėjo Grupės atliktą vertinimą ir įvertino metodus, naudotus įsigyto turto ir prisiimtų įsipareigojimų identifikavimui,
sprendimų ir vertinimų, kurie yra būtini, siekiant nustatyti bei įvertinti tikrąją įsigyto turto ir prisiimtų įsipareigojimų verte.	įskaitant: - taikytus metodus ir pagrindines prielaidas naudotas nustatant ilgalaikio materialiojo turto vertę lyginant su rinkoje esama informacija ir
Atsižvelgiant j įsigijimo apimti ir sudėtingumą, manome, jog tai yra pagrindinis audito dalykas.	panašaus turto kainomis; – iš sutarčių su klientais atsiradusio nematerialiojo turto tikrosios vertės nustatymui naudotų pagrindinių priefaidų, tokių kaip klientų istorinio išlaikymo rodiklio ir augimo koeficientų perskaičiavimą ir naudotų duomenų sutikrinimą su atitinkamomis klientų sutartimis, duomenų bazemis:
	- neapibrėžtojo atlygio tikrosios vertės įvertinimą, kuris apima ir ateities verslo veiklos prognozių sutikrinimą su patvirtintais ateities veiklos planais, esamomis sutartimis, ir ateities planų pagrįstumo įvertinimą atsižvelgiant į istorinius bei nuo įsigijimo datos pasiektus veiklos rezultatus, ir

Deloitte yra vadinamos Deloitte Touche Tohmatsu Limited, Jungtinės Karalystės ribotos atsakomybės bendrovės, ir grupei priklausančios bendrovės narės ("DTTL"). Kiekviena DTTL narė yra atskiras ir nepriklausomas juridinis asmuo. Daugiau informacijos apie DTTL ir jos bendroves nares gallte rasti čia http://www2.deloitte.com/lt/lt/pages/about-deloitte/articles/about-deloitte.html

Zr. 20, 25 finansinių ataskaitų puslapius Mūsų audito procedūros šioje srityje, be kita ko, apėmė: Per 2016 m. Bendrovės ir Grupės grynieji pardavimai atitinkamai buvo lygūs 204 065 tūkst. Eur ir 345 906 tūkst. · esminių vidaus kontrolių, įskaitant 1T sistemų, naudojamų atsiskaitymams ir pajamų pripažinimui Eur. kontroliuoti, testavima, siekiant įvertinti jų veikimo Grynuosius pardavimus sudaro keletą pajamų šaltinių, efektyvumą; tokių kaip duomenų srauto mokesčiai, įskaitant sujungimą klientams pateikiamų sąskaitų, susijusių su naujais ● ir tarptinklinį ryšį, abonentiniai mokesčiai, diegimo produktais ir per metus įvestais tarifais, pavyzdžių mokesčiai, kitos paslaugos bei irangos pardavimas. Dar vertinima, siekiant patikrinti jų tikslumą; daugiau, tam tikrais atvejais visos šios paslaugos ir pagal sutartis, kurios apima keletą paslaugų ir produktai klientams siūlomi kaip bendras paslaugų ir produktų elementų (paketuotas sandoris), įvertinome produktų paketas (paketuotas sandoris), dėl ko atsiranda kiekvieną suteiktą paslaugą ar pristatytą prekę, poreikis teisingai paskirstyti tokio paketuoto sandorio siekiant nustatyti ar šis sudaro atskirą elementą, ir pardavimo kainą atskirai paslaugoms ir susijusiems patikrinome pardavimo kainos dalį, priskirtą dar produktams, įskaitant pardavimo skatinimo kaštus ir nesuteiktoms paslaugoms ar produktams, nuolaidas. atsižvelgiant į jų tikrąją kainą; pajamų priskirtų nesuteiktoms paslaugoms ar Tikslių ir pilnų apskaitos duomenų registravimui Bendrovė nepristatytoms prekėms (ateinančių laikotarpių ir ir Grupė naudoja keletą atsiskaitymo sistemų ir kitų pripažįstamų proporcingai per šių paslaugų suteikimo susijusių duomenų apdorojimo sistemų. laikotarpį) vertinimą; sukauptų pajamų sugretinimą su faktiniu duomenų Sudėtingi produktai ir paslaugos, bei jų deriniai reikalauja srautu po mėnesio uždarymo; reikšmingų vadovybės vertinimų dėl pajamų pripažinimo atskleidimų, susijusių su įvairiais pajamų srautais, laiko ir apimties. Kyla rizika dėl pajamų apskaitos įrašų tinkamumo įvertinimą. tikslumo ir pilnumo. Dėl šios priežasties mes manome, kad pajamų pripažinimas yra pagrindinis audito dalykas.		finansinėse ataskaitose esamų atskleidimų ● tinkamumo įvertinimą, įskaitant atskleidimus apie pagrindines prielaidas, vadovybės įvertinimus ir prielaidų jautrumo analize.
	Pajamų pripažinimas

Kita informacija

Kita informacija sudaro informacija, pateikta Bendrovės ir Grupės metiniame pranešime, tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užikrinimo išvados apie ja.

Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai finansinėse ataskaitose, arba mūsų žinioms, pagrįstoms atliktu auditu, ir ar jį yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigų remdamiesi atliktu darbu pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokia vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymų, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrove ir Grupe ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasieloji.

Už valdyma atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lvojo užtikrinimas, o ne parantija, kad reikšminga jeigų jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, įeigų galima pagristai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams priimamiems remianis finansinemis ataskaitomis,

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius ir laikėmės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

• Nustatėme ir įvertinome finansinių reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanavome ir . atlikome procedūras kaip atsaką į tokią ir surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės nei reikšmingo iškraipymo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.
• Supratome su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės veiksmingumą.
• Įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.
• Padarėme išvadą dėl taikomo veiklos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais jrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžiumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abėjonių dėl Bendrovės ir Grupės gebėjimo tęsti veikią. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžiumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atsklėidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome išvados datos. Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė ir Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos.
• Įvertinome bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.
• Surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų apie įmonių finansinę informaciją ar verslo veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų audito nuomonę.

Mes, be visų kitų dalykų, informavome už valdymą atsakingus asmenis apimų ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme audito metu.

Taip pat pateikėme už valdymą asmenims patvirtinimą, kad laikėmės attinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informavome apie visus santykus, kurie, galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

lš dalykų, apie kunuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagalį įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigų, labai retomis aplinkybėmis, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Audito, kurj atlikus išleidžiama ši nepriklausoma auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Simonas Rimašauskas.

UAB "Øelgitțe Ljetuva" Įmonės audito pažymėjimo Nr. 001275

Simonas Rimašauskas Atestuotas auditorius Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000466

Vilnius, Lietuvos Respublika 2017 m. balandžio 3 d.

KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI PELNO AR NUOSTOLIŲ IR KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

susirinkimo 2017 m. balandžio __ d.

		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
		GRUPE		BENDROVE
	Pastabos	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Palamos	5	345 906	204 598	204 065	198 028
Prekių ir paslaugų savikaina	6	(128 878)	(81 632)	(63 425)	(59 276)
Su darbuotojais susijusios sąnaudos		(59 446)	(48 264)	(39 862)	(42 711)
Kitos veiklos sanaudos	8	(46 211)	(20 325)	(28 186)	(26 203)
Kitos pajamos	7			4 400	2 626
Kitos veiklos pelnas (nuostoliai), grynaja verte ligalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija ir vertės	9	9	2 091	103	630
sumažėjimas	14	(63 233)	(37 929)	(35 204)	(34 958)
Investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimas	17			(1 850)	(430)
Veiklos pelnas		48 147	33 539	40 041	37 706
Finansinės veiklos pajamos		1 415	135	338	133
Finansinės veiklos sanaudos		(2 485)	(395)	(1 707)	(376)
Finansinės veiklos grynosios pajamos / (sanaudos)	10	(1 070)	(260)	(1 369)	(243)
Pelnas prieš apmokestinimą		47 0777	337778	3: 672	37463
Pelno mokestis	11	(5 583)	(4 103)	(4 682)	(3 442)
Grynasis pelnas		41 494	34 176	33 990	34 021
Kitos bendroslos pajamos:
Kitos bendrosios pajamos
Iš viso bendrujų pajamų		41 494	34.176	33990	34 074
Grynasis pelnas ir kitos bendrosios pajamos, priskirtini:
Patronuojančios įmonės akcininkams		41 494	34 176	33 990	34 021
Nekontroliuojančiai daliai
Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas už Bendrovės akcininkams priskirtiną pelna
(Eur vienai akcijai)	12	0,074	0,053	0.053	0,058

11 - 44 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų dalis.

6 - 44 puslapiuose pateiktas konsøliduotąsias ir atskirąsias finansines ataskaitas 2017 m. balandžio 3 d. patvirtino valdyba ir jos vardu pasirašė vadovas ir finansų vadovas:

Kęstutis Šliužas

Vadovas

Laimonas Devyžis Finansų vadovąs

KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

Patvirtinta Visuotinio metinio akcininkų susirinkimo 2017 m. balandžio __ d.

		Gruodžio 31 d.
		GRUPE		BENDROVE
	Pastabos	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
TURTAS
ligalaikis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas	14	291 818	214 882	210 403	206 995
Prestižas	15	26 769	2 038
Nematerialusis turtas	15	97 743	10 332	10 147	10 147
Investicinis turtas	16	1 277	3 126
Investicijos į asocijuotas ir dukterines įmones	17			151 434	12 176
Prekybos ir kitos gautinos sumos	19	10 944	7 768	5 477	6 861
Atidėtojo mokesčio turtas	25
		428 551	238 146	377 461	236 178
Trumpalaikis turtas
Atsargos		10 135	1 371	1 157	1 370
Prekybos ir kitos gautinos sumos	19	94 661	33 568	37 220	31 663
Pelno mokesčio permoka		722	9072		874
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	20	56 650	12 898	31 015	7 061
		162 168	48 739	69 392	40 968
iš viso turto		590 719	286 885	446 853	277 147
NUOSAVAS KAPITALAS
Kapitalas ir rezervai, priskirtini Bendrovės akcininkams
Įstatinis kapitalas	21	168 958	168 858	168 958	168 958
Įstatymų numatytas rezervas	22	16 896	16 896	16 896	16 896
Nepaskirstytasis pelnas		84 472	48 804	68 056	39 882
Sumos, pripažintos tiesiogiai nuosavybėje, susijusios
su turtu skirtu parduoti
Nuosavas kapitalas priskirtinas Bendrovės
savininkams		270 326	234 658	253 910	225 746
Nekontroliuojama dalis
lš viso nuosavo kapitalo		270 326	234 658	253 910	225 746
SIPAREIGOJIMAI
ligalaikiai įsipareigojimai
Paskolos	24	97 500		97 500
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	25	20 284	8 972	9 302	8 081
Ateinančių laikotarpių pajamos ir sukaupti įsipareigojimą	23	9 897	424	972	424
Atidėjiniai	26	6 627
		134 308	9 346	107 774	8 505
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Prekybos, kitos mokėtinos sumos ir sukaupti	23
jsipareigojimai		55 114	26 861	31 263	26 995
Mokėtinas pelno mokestis		1 068	119	1 068
Paskolos	24	129 500	15 061	52 500	15 081
Atidėjiniai	26	40%	840	338	840
		186 085	42 881	85 169	42 896
lš viso įsipareigojimų		320 393	5777777	192 943	51 401
lš viso nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų		590 719	286 885	446 858	77 147

11 - 44 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų dalis.

6 - 44 puslapiuose pateiktas konsoliditasias ir atskirąsias finansines ataskaitas 2017 m. balandžio 3 d. patvirtino valdyba ir jos vardu pasirašė vadovas ir finansų vadovas:

Kęstutis Šliužas Vadovas

Laimonas Devyžis Finansų vadovas

KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI NUOSAVO KAPITALO ATASKAITA

Patvirtinta Visuotinio metinio akcininkų susirinkimo 2017 m. balandžio ___ d.

GRUPE	Pastabos	statinis kapitalas	Įstatymų numatytas rezervas	Nepaskirstytas pelnas	Nuosavo kapitalo iš viso
Likutis 2015 m. sausio 1 d.		168 736	22 498	48 643	239 877
Grynasis pelnas			-	34 176	34 176
Kitos bendrosios pajamos per metus po apmokestinimo		-
lš viso bendrųjų pajamų už 2015 m.		1	1	34 176	34 176
Išmokėti dividendai už 2014 m.	13			(39 617)	(39 617)
Įstatinio kapitalo vertės koregavimas dėl	21
konvertavimo j eurus		222			222
statymų numatyto rezervo mažinimas	22		(5 602)	5 602
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.		168 958	16 896	48 804	234 658
Likutis 2016 m. sausio 1 d.		168 958	16 896	48 804	234 658
Grynasis pelnas		1		41 494	41 494
Kitos bendrosios pajamos per metus po apmokestinimo		-
Is viso bendrųjų pajamų už 2016 m.
Išmokėti dividendai už 2015 m.	13	-		41 494	41 494
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.		168 958	46.806	(5 826) RA 477	(5 826) 270 226

BENDROVE	Pastabos	Istatinis kapitalas	Įstatymų numatytas rezervas	Nepaskirstytas pelnas	Nuosavo kapitalo iš viso
Likutis 2015 m. sausio 1 d.		168 736	22 498	39 886	231 120
Grynasis pelnas		1	=	34 021	34 021
Kitos bendrosios pajamos per metus po apmokestinimo		-
lš viso bendrųjų pajamų už 2015 m.		1	-	34 021	34 021
išmokėti dividendai už 2014 m.	13		•	(39 617)	(39 617)
Įstatinio kapitalo vertės koregavimas dėl	21
konvertavimo j eurus		222			222
Įstatymų numatyto rezervo mažinimas	22		(5 602)	5 602
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.		168 958	16 896	39 892	225 746
Likutis 2016 m. sausio 1 d.		168 958	16 896	39 892	225 746
Grynasis pelnas		-		33 990	33 990
Kitos bendrosios pajamos per metus po
apmokestinimo		-
Iš viso bendrųjų pajamų už 2016 m.		0	1	33 990	33 990
Išmokėti dividendai už 2015 m.	13			(5 826)	(5 826)
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.		168 958	16 896	68 056	253 010

11 - 44 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių dalis.

6 - 44 puslapiuose pateiktas konsoliduotąsias ir atskirąsias finansines ataskaitas 2017 m. balandžio 3 d. patvirtino valdyba ir jos vardu pasirašė vadovas ir finansų vadovas:

Kęstutis Šliužas Vadovas

Laimonas Devyžis

Finansų vadoyas

KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

Patvirtinta Visuotinio metinio akcininkų susirinkimo 2017 m. balandžio __ d.

		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
		GRUPE		BENDROVE
	Pastabos	2016 m.	2015 m.	207 6 m.	2015 m.
Pagrindinė veikla
Grynasis pelnas		41 494	34 176	33 980	34 (021
Nepiniginių straipsnių atstatymas:
Pelno mokesčio sąnaudos pripažintos pelne ar
nuotoliuose	11	5 583	4 103	4 682	3 442
Nusidėvėjimas, amortizacija ir vertės sumažėjimas	14	63 7233	37 979	35 204	34 958
Dividendai, gauti iš dukterinių įmonių	7			(4 400)	(2 626)
Kitos veikłos (pelnas) nuostoliai, grynaja verte	9	(9)	(2 090)	(103)	(630)
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nurašymai			3472	196	337
Investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimas Palūkanų pajamos	17			1 850	430
Palūkanų sąnaudos	7, 10	(174) 2 310	(135)	(173)	(133)
Kiti nepiniginiai sandoriai		(53)	88 503	1 808	91
					468
Apyvartinio kapitalo pasikeitimas (išskyrus dukterinių
įmonių įsigijimo ir pardavimo efekta):
Atsargos		(4 291)	(624)	213	(625)
Prekybos ir kitos gautinos sumos		(5 135)	(9 487)	(4 173)	(7 837)
Prekybos, kitos mokėtinos sumos ir sukaupti
isipareigojimai		16 357	(583)	3 574	(196)
Atidėjiniai	26	(502)	840	(502)	840
Pagrindinės veiklos pinigų srautai		118 813	65 0672	71 966	62,540
Sumokėtos palūkanos		(1 961)	(82)	(1 981)	(11)
Gautos palūkanos		174	134	178	133
Sumokėtas pelno mokestis		(4 597)	(2 706)	(1 519)	(2 210)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		112 429	672 08	63 (339)	60 4152
Investicinė veikla
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto pirkimai		(68 253)	(33 865)	(37 322)
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto pardavimai		81	2 416	207	(રાજ રૂઝવ) 6019
Dukterinių įmonių įsigijimai	29	(129 618)		(141 083)
Susigražintos paskolos	30				200
Gauti dividendai	7			4 400	2 626
Grynieji pinigų srautai, panaudoti investicinei veiklai		(197 790)	(31 449)	(173-798)	(30 104)

(Tęsinys kitame puslapyje)

KONSOLIDUOTOJI IR ATSKIROJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (TESINYS)

		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
		GRUPE		BENDROVÉ
	Pastabos	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Finansinė veikla
Gražintos paskolos		(15 061)	(30 306)	(15 061)	(30 306)
Gautos paskolos	30	150 000	35 000	150 000	35 000
Bendrovės akcininkams išmokėti dividendai	13	(5 826)	(39 617)	(5 826)	(39 617)
Grynieji pinigų srautai, panaudoti finansinėje
veikloje		129 113	(34 923)	1729 113	(34 323)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		437572	(3 964)	28954	(4 575)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimas
Metų pradžioje		12:39:3	16 862	7 061	11 636
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		43 71592	(3 964)	23 954	(4 575)
Metų pabaigoje	20	ਦੇ ਦੇ ਇੱਕ ਹੋ	17:30B	31 015	7 061

(Pabaiga)

11 - 44 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių konsoliduotųjų ir atskaitų dalis.

6 - 44 puslapiuose pateiktas konsoliduotąsias ir atskirąsias finansines ataskaitas 2017 m. balandžio 3 d. patvirtino valdyba ir jos vardu pasirašė vadovas ir finansų vadovas:

Kęstutis Šliužas Vadovas

Laimonas Devyžis Finansų vadovas

KONSOLIDUOTŲJŲ IR ATSKIRŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1 Bendroji informacija

Telia Lietuva, AB iki 2017 m. vasario 1 d. vadinta TEO LT, AB (toliau – Bendrovė) yra akcinė bendrovė. Įmonė įregistruota 1992 m. vasario 6 d. Bendrovė yra įsikūrusi Lietuvos Respublikos sostinėje – Vilniuje. Bendrovės buveinės adresas yra Lvovo g. 25, LT-03501, Vilnius, Lietuvos Respublika.

Nuo 2000 m. birželio 16 d. Bendrovės akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius". Vertybinių popierių birža "Nasdaq Vilnius" yra pagrindinė prekybos Bendrovės akcijomis rinka. Nuo 2011 m. sausio mėn. Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Berlyno, Frankfurto, Miuncheno ir Štutgarto vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus.

Bendrovės akcininkų struktūra:

	2016 m. gruodžio 31 d.		2015 m. gruodžio 31 d.
	Akcijų skaičius	Proc.	Akcijų skaičius	Proc.
"Telia Company AB" (iki 2016 m.
balandžio 13 d. pavadinimu
"TeliaSonera AB") (Svedija)	513 594 774	88.15	513 594 774	88,15
Kiti akcininkai	69 018 364	11.85	69 018 364	11.85
	582 613 138	100.00	582 613 138	100.00

Pagrindinė Bendrovės veikla apima telekomunikacijų, televizijos ir IT paslaugų teikimą verslo ir privatiems klientams Lietuvos Respublikoje.

Bendrovė kartu su susijusiais juridiniais asmenimis Lietuvos ryšių reguliavimo tamybos (RRT) yra pripažinta didelę įtaką turinčiu operatoriumi 8-iose telekomunikacijų rinkose. 2016 m. sausio 4 d. Bendrovė įsigijo Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių "Omnitel", todėl yra pripažinta didelę įtaką turinčių operatoriumi ir skambučių užbaigimo rinkoje "Omnitel" viešajame judriojo ryšio tinkle.

2016 m. pabaigoje Grupėje visu ėtatu dirbančių darbuotojų skaičius buvo 2 819 (2015 m. – 2 309). 2016 m. pabaigoje Bendrovėje visu etatu dirbančių darbuotojų skaičius buvo 1 738 (2015 m. – 1 764),

Žemiau nurodytos dukterinės ir asocijuotos įmonės, bei kitos įtrauktos | Grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas:

	Nuosavybės dalis, proc.
Dukterinė/	Registravimo	2016 m.	2015 m.
asocijuota įmonė	ealis	gruodžio 31 d.gruodžio 31 d.		Veiklos pobūdis
AB "Omnitel"	Lietuva	100 proc.		- 2016 m. sausio 4 d įsigyta dukterinė įmonė teikia mobiliojo ryšio paslaugas, 2017 m. vasario 1 d. prijungta prie Bendrovės.
AB "Baltic Data Center"	Lietuva	100 proc.		100 proc. Dukterinė įmonė teikia informacinių technologijų infrastruktūros paslaugas, 2017 m. vasario 1 d. prijungta prie Bendroves
UAB "Lintel" (dabar Telia Customer Service LT. UAB)	Lietuva	100 proc.		100 proc. Si dukterinė įmonė teikia informacijos telefonu 118 paslaugas bei kontaktų centro paslaugas. 2017 m. vasario 1 d. pakeite pavadinima i Telia Customer Service LT, UAB.
"Baltic Data Center SIA"	Latvija			100 proc. Nevykdanti veiklos "Baltic Data Center" dukterinė įmonė buvo likviduota 2016 m. sausio men.
UAB "Kompetencijos ugdymo centras"	Lietuva	100 proc.		100 proc. Nevykdanti veiklos Bendrovės dukterinė imone.
UAB "Verslo investicilos"	Lietuva	100 proc.		100 proc. Dukterinė įmonė, įsigyta įgyvendinti investicinj projekta
Vš] "Ryšių istorijos muziejus"	Lietuva			100 proc. Bendrovės įsteigta ir jai priklausiusi ne pelno organizacija Ryšių istorijos muziejui valdyti Kaune, 2016 m. balandžio mėn. buvo neatlygintinai perleista Kauno miesto savivaldybei.

		Nuosavybės dalis, proc.
Dukterinė/ asocijuota Registravimo 2016 m. imonë	šalis	gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	2015 m.	Veiklos pobūdis
Vš] "Numerio perkėlimas"	Lietuva	50 proc.		25 proc. Ne pelno organizacija, kurią įkūrė keturi Lietuvos telekomunikacijų operatoriai (Bendrovė ir "Omnitel" valdo po 25 proc. dydžio dalis), nuo 2016 m. sausio 1 d. administruoja centrinę telefonų numerių duomenų bazę siekiant užtikrinti telefonu numerių perkėlima.
Všį "SOS projektai"	Lietuva			- "Omnitel" ir "Swedbank" (Lietuva) įsteigta ne pelno organizacija siekiant įgyvendinti profesinės savanorystės projektą. 2016 liepos mėn. "Omnitel" neatlygintinai perleido savo 50 proc. akcijų "Swedbank".

2 Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Zemiau pateikiami pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis parengtos šios atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos. Šie apskaitos principai nuosekliai taikomi visiems ataskaitose pateiktiems laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip.

2.1 Rengimo pagrindas

Sios finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS), patvirtintais ES. Jos parengtos, remiantis istorinės įsigijimo savikainos samprata.

Finansinių ataskaitų parengimas pagal TFAS reikalauja atlikti tam tikrus svarbius apskaitinius vertinimus. Vadovybei taip pat tenka priimti sprendimus, susijusius su Grupės apskaitos principų taikymu. Sritys, kuriose tenka priimti reikšmingus ir sudėtingus sprendimus, arba sritys, kuriose daromos prielaidos ir taikomi apskaitiniai turi reikšmingos įtakos konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms, aprašytos 4-oje pastaboje.

Finansinės ataskaitos parengtos veiklos tęstinumo principu.

(a) Nauji ir pakeisti standartai bei jų aiškinimai, kuriuos pradėjo taikyti Bendrovė ir Grupė

Toliau išvardyti standartai, kuriuos Bendrovė ir Grupė pirmą kartą taikė finansiniams metams, prasidedantiems 2016 m. sausio mėn, arba vėliau:

Įvairių išleistų standartų "TFAS (2012 – 2014) patobulinimai" pakeitimai, sudaryti remiantis kasmetiniu TFAS patobulinimo projektu (5-asis TFAS, 19-asis TAS, 19-asis TAS, pirmiausia siekiant panaikinti neatitikimus ir išaiškinti terminus – ES priemė 2015 m. gruodžio 15 d. (pakeitimai bus pradėti taikyti metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pakeitimai neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

Toliau pateikiami nauji ir peržiūrėti TFAS, esamų standartų pakvirtinti Tarptautinių Apskaitos Standartų Tarybos (TAST) ir priimti Europos Sąjungos (toliau - "ES"), kurie galioja ataskaitiniu laikotarpiu:

10-ojo TFAS "Konsoliduotos finansinė ataskaitos", 12-ojo TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" ir 28-ojo TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones į pakeitimai – Investiciniai subjektai: konsolidavimo išimties taikymas - ES priémė 2016 m. rugsėjo 22 d. (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. ar vėliau). Pakeitimai neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

11-ojo TFAS "Jungtinė veikla" pakeitimai - Dalių įsigijimų jungtinėje veikloje apskaita - ES priėmė 2015 m. lapkričio 24 d. (taikomi metiniams, prasidedantiems nuo 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pakeitimai neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

1-ojo TAS "Finansinių ataskaitų pakeitimai – Atskleidimo iniciatyva – ES priemė 2015 m. gruodžio 18 d. (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2016 m. sausio 1 d. arba veliau). Pakeitimai neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

16-ojo TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" ir 38-ojo TAS "Nematerialusis turtas" pakeitimąi – Priimtinų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų paaiškinimai – ES priemė 2015 m. gruodžio 2 d. (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pakeitimai neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

16-ojo TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" ir 41-ojo TAS "Žemės ūkis" pakeitimai – Žemės ūkis: vaisiniai augalai – ES priėmė 2015 m. lapkričio 23 d. (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pakeitimai neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

19-ojo TAS "Jšmokos darbuotojams" pakeitimai – Apibrėžtųjų išmokų planai: darbuotojų įmokos – ES priemė 2014 m. gruodžio 17 d. (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau). Pakeitimai neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

27-ojo TAS "Atskiros finansinės ataskaitos" pakeitimai – Nuosavybės metodas atskirosiose finansinėse ataskaitose – ES priemė 2015 m. gruodžio 18 d. (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pakeitimai neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

Štandartai ir interpretacijos, kuriuos TAST patvirtino, bet ES dar nepriėmė

Šių finansinių ataskaitų patvirtinimo datą, nurodyti standartų, pataisos ir interpretacijos, patvirtinti Tarptautinių apskaitos standartų tarybos (TAST) ir priimti ES, buvo išleisti, bet dar negaliojo:

9-asis TFAS "Finansiniai instrumentai" – ES priėmė 2016 m. lapkričio 22 d. (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau).

15-asis TFAS "Pajamos iš sutarčių su klientais" ir 15-ojo TFAS įsigaliojimo datą" – ES priemė 2016 m. rugsėjo 22 d. (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. ar vėliau). Šiuo metu Grupė vertina, kokios įtakos šis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms.

(b) Standartai bei esamų standartų pakeitimai, kurie dar neįsigaliojo ir kurių Bendrovė ir Grupė nepradėjo taikyti anksčiau laiko

Naujų ir esamų standartų pakeitimai, patvirtinti TAST, bet dar ES nepriimti.

Siuo metu ES priimti TFAS reikšmingai nesiskiria nuo nuostatų, kurias patvirtino Tarptautinių Apskaitos Standarbų Taryba (TAST), išskytus toliau pateikiamus standartų pataisas ir interpretacijas, kurių naudojimui ES dar nepritarė (apačioje pateikiamos įsigaliojimo datos taikomos visam TFAS:

14-asis TFAS "Ateinančių laikotarpių likučiai, susiję su reguliuojamais tarifais" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. ar vėliau) – Europos Komisija nusprendė netaikyti taikyti šio laikino standarto ir laukti, kol bus parengtas galutinis standartas.

16-asis TFAS "Nuoma" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba veliau).

2-ais TFAS "Akcijų verte pagrįstas atlygis" pakeitimai – Akcijų verte pagrįsto atlygio pripažinimas ir vertinimas (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. ar vėliau). Pakeitimai neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

4-asis TFAS "Draudimo sutartys" pakeitimai – taikant 9-ąjį TFAS "Finansinės ir 4-ąjį TFAS "Draudimo sutartys" (taikomas metiniams laikotams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. ar vėliau arba kuomet taikomas pirmą karta 9-asis TFAS "Finansinės"). Pakeitimai neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

10-ojo TFAS "Konsoliduotos finansinė ataskaitos" ir 28-ojo TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones" pakeitimai – Turto pardavimas ar turtinis įnašas tarp investuotojo ir jo asocijuotos įmonės arba bendros įmonės (įsigaliojimo data buvo atidėtam laikotarpiui, kol bus baigtas nuosavybės metodo tyrimų projektas).

15-asis TFAS "Pajamos iš sutarčių su klientais" – 15-ojo TFAS "Pajamos iš sutarčių su klientais" paaiškinimai (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. ar vėliau). Šiuo metu Grupė vertina, kokios įtakos šis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms.

7-ojo TAS "Pinigų srauta" pakeitimų iniciatyva (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. ar vėliau). Šiuo metu Grupė vertina, kokios įtakos šis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms.

12-ojo TAS "Pelno mokesčiai" pakeitimai – Atidėtojo mokesčio turto, atsirandančio iš nepanaudoto mokesčių nuostolio, pripažinimas (taikomas metiniams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiuo metu Grupė vertina, kokios įtakos šis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms.

40-asis TFAS "Investicinis turtas" pakeitimai - Investicinio turto atskyrimas (taikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pakeitimai neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

Įvairių išleistų standartų "TFAS (2014 – 2016) patobulinimai" pakeitimai, sudaryti remiantis kasmetiniu TFAS patobulinimo projektu (1-asis TFAS, 12-asis TFAS ir 28-asis TAS), pirmiausia siekiant panaikinti neatitikimus ir išaiškinti terminus (pakeitimai 12-ojo TFAS bus pradėti taikyti metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo

2017 m. sausio 1 d. arba vėliau ir pakeitimai 1-ojo TFAS, 28-ojo TAS bus pradėti taikyti metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pakeitimai neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

22-asis TFAKK "Sandoriai užsienio valiuta ir išankstiniai" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pakeitimai neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

Jokių kitų naujų ar atnaujintų standarų, kurie dar nėra pradėti taikyti, bet tikimasi, kad turėtų reikšmingos įtakos Bendrovės ar Grupės finansinėms ataskaitoms, nėra.

2.2 Konsoliduotosios finansinės ataskaitos

Konsolidavimo principai

Konsoliduotosios finansinės ataskaitos apima motininės bendrovės Telia Lietuva, AB ir jos patronuojamųjų įmonių, kurios yra Bendrovės kontroliuoja įmonę, kai ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš dalyvavimo įmonėje ir gali naudotis savo galia valdyti įmonę, kad paveiktų grąžos dydį. Vertinant, ar įmonė yra kontroliuojama, atsižvelgiama į turimas potencialias balsavimo teises, kurios šiuo metu gali būti naudojamos ar keičiamos, ir jų įtaką, taip pat į kitų įmonių turimas potencialias balsavimo teises. Laikoma, kad Telia Lietuva, AB turi kontrolę, jeigu grupei priklauso didžioji dalis akcijos turi lygias balsavimo teises, bei proporcingą teisę į įmonės pajamų dalį, o sprendimai dėl atitinkamos veiklos yra nustatomi remiantis balsų dauguma.

Dukterinės įmonės

Dukterinės įmonės yra visos įmonės, kurias kontroliuoja Grupė. Grupė kontroliuoja įmonę, kai jį valdo arba turi teisę į kintamą grąžą iš tos įmonės ir gali daryti įtaką tai grąžai, kontroliuodama įmonę. Dukterinės įmonės pilnai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai šį kontrolė prarandama.

Pirkimo metodas taikomas apskaitant Grupės dukterinių įmonės įsigijimo savikainą sudaro perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikroji vertė. Įsigijimo savikaina taip pat apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, susidarančių dėl neapibrėžio atlygio susitarimo, tikrąjįmu susijusios išlaidos pripažistamos sąnaudomis tuomet, kai patiriamos. Verslo sujungimo būdu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimtį įsipareigojimai bei neapibrėžiejį įsipareigojimai pradžioje įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną,

Įsigijimo savikainos dalis, viršijanti Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, yra apskaitoma kaip prestižas. Jeigu įsigijimo savikaina yra mažesnė už Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, skirtumas pripažįstamas tiesiai pelno ar nuostolių ataskaitoje.

Sandoriai tarp Grupės įmonių, šių sandorių likučiai bei su jais susijusios pajamos ir sąnaudos yra eliminuojami. Pelnas ir nuostoliai iš sandorių tarp Grupės įmonių, kurie pripažinti kaip turtas, taip pat eliminuojami. Kur buvo būtina, dukterinių įmonių apskaitos principai buvo pakeisti, kad atitiktų Grupės taikomus apskaitos principus.

Asocijuotosios imonės

Asocijuotosios įmonės yra visi ūkio subjektai, kuriems Grupė daro reikšmingą įtaką (teisė dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su asocijuotosios įmonės finansine ir veiklos politika), tačiau jos nekontroliuoja. Investicijos į asocijuotąsias įmones yra apskaltomos naudojam nuosavybės metodą. Remiantis nuosavybės metodu investicijos iš pradžių pripažįstamos savikaina, o apskaitinė vertė padidinama pripažįstant investuotojo dalį investicijų objekte pelne ar nuostoliuose po įsigijimo dienos. Gauti dividendai ar gautinos sumos iš asocijuotųjų įmonių yra atskaitomos kaip investicijų apskaitinės vertės sumažėjimas. Grupės investicijos į asocijuotasias įmones apima prestižą, pripažintą įsigijimo dieną.

Kai Grupės apskaitomos investicijų nuosavybės nuostolių dalis lygi ar viršija nuosavo kapitalo daliai, Grupė nepripažįsta papildomų nuostolių.

Kiekvieną finansinių ataskaitų dieną Grupė nustato, ar yra objektyvių įrodymų, kad investicijų vertė asocijuotoje įmonėje sumažėjo. Tokiu atveju Grupė vertės sumažėjimo sumą apskaičiuoja tarp asocijuotosios įmonės atsiperkamosios vertės ir jos balansinės vertės ir pripažįsta skirtumą pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Verslo iunaimai

Verslo įsigijimai apskaitomi taikant pirkimų metodą. Sumokėtas atlygis verslo jungimo metu yra vertinamas tikrąja verte, kuri yra apskaičiuojama kaip Grupės perduoto turto, Grupės prisiimtų įsipareigojimų ankstesniems įsigyjamo ūkio subjekto savininkams, bei Grupės išleistų nuosavybės priemonių mainais už įsigyjamo ūkio subjekto kontrolę, tikrųjų verčių suma. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, kai jos patiriamos.

Prestižas yra vertinamas kaip skirtumas tarp pervesto atlygio, nekontroliuojamos dalies įsigyjamoje įri įgijėjui iš anksčiau priklausančios įsigyjamos įmonės nuosavybės dalies tikrosios vertės (jei tokia yra) sumos ir skirtumas tarp įsigyjamo identifikuojamo grynojo turto ir prisiimtų įsigijimo dienos vertėmis.

2.3 Užsienio valiutos perskaičiavimas

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Sumos kiekvienos Grupės įmonės finansinėse ataskaitose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose pateiktos eurais (Eur), t. y. Bendrovės ir visų dukterinių įmonių funkcine valiuta.

Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutų keitimo kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną arba vertinimo (jeigu straipsniai iš naujo vertinami) dieną. Valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštus piniginius turto bei įsipareigojimų likučius pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, apskaitomi pelno ar nuostolių ataskaitoje.

Valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai, susiję su paskolomis ir pinigų ekvivalentais, apskaitomi pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos "Finansinės veiklos pajamų" arba "Finansinės veiklos sąnaudų" straipsnyje. Visas kitas valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostolių ataskaitos "Kitos veikios "Kitos veikios pelnas (nuostoliai), grynaja verte" straipsnyje.

24 Ilgalaikis materialusis turtas

llgalaikis materialusis turtas apskaitomas istorine įsigijimo savikaina, sumažinta sukaupto nusidevėjimo ir vertės sumažėjimo nuostolių suma. Istorinė įsigijimo savikaina apima išlaidas, tiesiogiai priskiriamas turto įsigijimui.

Vėliau patiriamos išlaidos pridedamos prie turto apskaitinės vertės arba pripažįstamos kaip atskiras turtas tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Bendrovė ir Grupė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Pakeistos turto dalies apskaitinės vertės pripažinimas nutraukiamas. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pelno ar nuostolių ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos.

Žemė nenudėvima. Turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas, taikant tiesinį) metodą, nurašant turto įsigijimo vertę iki likvidacinės vertės per šiuos įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius.

Pastatai	10 – 50 metų
Kanalai ir telekomunikacinė įranga	3 – 30 metų
Kitas ilgalaikis materialus turtas	2 – 10 metų

Turto likvidacinės vertės, naudingo tamavimo laikotarpiai ir nusidevėjimo metodai peržiūrimi ir, prireikus, koreguojami kiekvieną ataskaitinį laikotarpį.

Jeigu turto apskatinė vertė viršija jo nustatytą atsiperkamąją vertę, apskaitinė vertė nedelsiant sumažinama iki turto atsiperkamosios vertės.

Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai tik įj užbaigiama ir yra parengta jos numatytam naudojimui.

Kai ilgalaikis materialusis turtas nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostolis apskaitomas pelno ar nuostolių ataskaitos "Kitos veiklos pelnas (nuostoliai), grynąja verte" straipsnyje.

2.5 Nematerialusis turtas

Prestižas

Prestižas parodo, kiek Grupės įsigytos dukterinės/asocijuotos įmonės grynojo identifikuojamojo turto dalies įsigijimo savikaina viršija jo tikrąją vertę įsigijimo dieną. Prestižas, atsiradęs įsigyjant dukterines įmones, apskaitomas kaip nematenalusis turtas. Prestižas, atsiradęs dėl asocijuotos įmonės įsigijimo, apskaitomas "Investicijų į asocijuotas ir dukterines įmones" straipsnyje. Kiekvienais mestižas peržiūrimas, siekiant nustatyti, ar nesumažėjusi jo vertė, ir apskaitomas įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptu vertės sumažėjimo nuostoliu. Prestižo vertės sumažėjimo nuostoliai neatstatomi. Pelnas ar nuostolis, atsiradę dėlį įmonės pardavimo, apima prestižo, susijusio su parduota įmone, apskaitinę vertę.

Prestižas priskiriamas pinigų srautus sukuriantiems vienetams, siekiant atlikti jo vertės sumažėjimo testą. Priskiriama tiems pinigų srautus sukuriantiems ar pingų srautus sukuriančių vienetų grupėms, kurie tikimasi, kad gaus naudos iš verslo jungimo, kurio metu atsirado prestižas.

Kitas nematerialusis turtas

Nematerialusis turtas, iš kurio Bendrovė ir Grupė tikisi gauti ekonominės naudos ateityje, turi ribotą naudingo tarnavimo laiką ir apskaitomas įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptos amortizacijos ir vertės sumažėjimo nuostolių suma.

Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per tokius įvertintus ekonominės naudos gavimo laikotarpius:

2 - 20 metų
2 - 5 metai
15 mety
10 metų
5 metai

* Kientų bazės naudingo tarnavimo laikas buvo vertinamas remiantis 2016 m. gruodžio 31 d. esamų kiientų skaičiumi ir nutraukų sutarčiu rodikliais.

**Prekių ženklų naudingo tamavimo laiko vertinimas prielaida, jog telekomunikacijos atnaujins savo prekės ženklą po tam tikro laiko. Remiantis rinkos tyrimų, 10 metų turėtų būti teisingas telekomunikacijų bendrovės prekės ženklo gyvavimo trukmės ivertinimas.

Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodai peržiūrimi ir, jei reikia, pakoreguojami kiekvieną ataskaitinį laikotarpį.

Atskirai įsigytos licencijos apskaitomos įsigijimo savikaina. Licencijos, įsigytos verslo sujungimo metu, pripažįstamos tikrąja verte įsigijimo dieną.

Sutartiniai santykiai su kiientais, įsigyti verslo sujungimo metu, pripažįstami tikrąja verte įsigijimo dieną. Sutartiniams santykiams su klientais yra nustatytas naudingo tarnavimo laikotarpis ir jie apskaitomi savikaina, sumažinta sukauptos amortizacijos suma. Amortizacija yra apskaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per tikėtiną santykių su klientais trukmę.

Įsigytos kompiuterių programinės įrancijos kapitalizuojamos, remiantis patirtomis išlaidomis, susijusionis su konkrečios programinės įrangos įsigijimu ir parengimu naudojimui.

Su kompiuterių programinės įrangos priežiūra susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai yra patiriamos.

Sąnaudos, tiesiogiai susijusios su Bedrovės ir Grupės kontroliuojamų ir unikalių programinės įrangos produktų kūrimu ir testavimu, pripažįstamos nematerialiuoju turtu, jeigu tenkinami šie kriterijai:

• techniškai įmanoma užbaigti programinės įrangos produktą ir parengti jį naudojimui;
• vadovybė ketina užbaigti programinės įrangos produktą ir jį naudoti arba parduoti;
• yra galimybė panaudoti arba parduoti programinės įrangos produktą;
• galima pademonstruoti, kaip programinės įrangos produktas atneš tikėtinos ekonominės naudos ateityje;
• yra pakankamai techninių, finansinių ir kitokių, reikalingų užbaigti kurti ir panaudoti arba parduoti programinės įrangos produktą; ir
• Ė išlaidos, priskiriamos programinės įrangos produktui per visą jo kūrimo procesą, gali būti patikimai įvertintos.

Tiesiogiai priskiriamos išlaidos, kurios kapitalizuojamos kaip dalis programinės įrangos produkto, apima su darbuotojais susijusias sąnaudas, patirtas kuriant programinę įrangą, taip pat atitinkamą pridėtinių išlaidų dalį. Kitos su produkto kūrimu susijusios išlaidos, kurios netenkina minėtų kriterijų, pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai yra patiniamos. Produkto kūrimo išlaidos, anksčiau pripažintos sąnaudomis, nepripažįstamos turtu vėlesniu laikotarpiu.

Nematerialus turtas yra nurašomas, kai nebesitikima ekonominės naudojimo ar perleidimo. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys nutraukus nematerialiojo turto pripažinimą, vertinamas tarp grynosios realizavimo sumos ir turto apskaitinės vertės, ir yra įskaitomas pelno ar nuostolių ataskaitoje "Kitos veiklos pelnas (nuostoliai), grynaja verte" straipsnyje.

2.6 Investicinis turtas

Turtas, kuris laikomas nenustatytai, ir nėra naudojamas Grupei priklausančių įmonių, klasifikuojamas kaip investicinis turtas. Investicinis turtas apima nebaigta statybą.

Investicinis turtas pripažįstamas tik tuomet, jei tikėtina, kad ateityje Grupė iš šio investicinio turto gaus ekonominės naudos ir jo savikaina gali būti patinta. Vėliau patinamos išlaidos kapitalizuojamos (pridedamos prie turto apskaitinės vertės) tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Grupė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos remonto ir priežiūtamos sąnaudomis konsoliduotojoje pelno ar nuostolių ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos.

Grupės investicinis turtas apskaitomas įsigijimo savikainą, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Su sandoriu susijusios išlaidos pridedamos, kuomet atliekamas pirminis vertinimas. Investicinio turto tikrosios vertės atskleistos 16-oje pastaboje.

2.71 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Turtas, kurio naudingo tamavimo laikotarpis yra neribotas (pavyzdžiui, prestižas ar nematerialusis turis dar nėra paruoštas naudojimui) nera amortizuojamas ir kasmet tikrinamas, ar nesumažėjusi jo vertė. Amortizuojamas turtas tikrinamas, ar nesumažėjusi jo verė, kai tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai rodo, kad turto apskaitinė verė gali būti nebeatgautina.

Turto vertės sumažėjimo nuostolis pripažįstamas ta suma, kuria apskaitinė turto vertė viršija jo atgautinąją vertę.

Atgautinoji vertė yra didesnė iš dviejų vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertė. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant iki mokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir turtui būdingos rizikos, dėl kurio ateities pinigų srautus nebuvo pritaikyti.

Nustatant turto vertės sumažėjimą, turtas yra sugrupuojamas į mažiausias grupes, kurių atžvilgiu galima nustatyti atskirus pinigų srautus (pinigų srautus sukuriančius vienetus).

Nefinansinis turtas, išskyrus prestižą, kurio sumažėjusį, kiekvieną ataskaitų dieną peržiūrimas dėl galimybės atstatyti vertės sumažėjimą.

28 Finansinis turtas

Klasifikavimas 28.1

The Grupė klasifikuoja savo finansinį turtą į šias vertinimo grupes: finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai apskaitomi pelno ar nuostolių ataskaitoje, skirtas parduoti, laikomas iki išpirkimo ir paskolos bei gautinos sumos. Klasifikavimas priklauso nuo įsigyto finansinio turto paskirties. Vadovybė nustato finansinio turto klasifikaciją jo pirmojo apskaitymo metu. Per ataskaitinį laikotarpį visas Bendrovės ir Grupės finansinis turtas priskirtas "Paskolos ir gautinos sumos" kategorijai.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis tūras, kurioms nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kurios nekotiruojamos aktyvioje rinkoje. Jos apskaitomos kaip trumpalaikis turtas, išskyrus tuos atvejus, kuomet įų terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių nuo atskaitomybės dienos. Pastaruoju atveju jos priskiriamos prie ilgalaikio turto. Bendrovės ir Grupės paskolos bei gautinos sumos apima finansinės būklės ataskaitos straipsnius "Prekybos ir kitos gautinos sumos" ir "Pinigai ir pinigų ekvivalentai".

2.8.2 Pripažinimas ir vertinimas

Paskolos ir gautinos sumos apskaitomos amortizuota savikainą, taikant faktinių palūkanų normos metodą, atėmus vertės sumažėjimą. Finansinio turto pripažinimas finansinėse nutraukiamas, kuomet baigiasi arba perduodamos teisės gauti pinigų srautus iš finansinio turto ir Bendrovė ar Grupė perdavė iš esmės visą su nuosavybe susijusią riziką ir jos teikiamą naudą.

2.8.3 Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį Bendrovė ir Grupė įvertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto ar finansinio turto grupės vertė yra sumažėjusi.

Objektyvūs įrodymai, jog Bendrovė ar Grupė nesugebės atgauti visų sumų per pradžioje nustatytus terminus, reikšmingi skolininko finansiniai sunkumai, tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdyta finansinė reorganizacija, taip pat mokėjimų nevykdymas ar uždelsimas (daugiau negu 90 dienų) – tai paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėlimo požymiai. Atidėjinio suma apskaičiuojama iš turto apskailinės vertintų būsimų pinigų srautų, diskontuotų taikant faktinę palūkanų normą, dabartinę vertę. Turto apskaitinė vertė mažnama naudojant vertės sumažėjimo sąskaitą, o nuostolių suma pripažįstama pelno ar nuostolių ataskaitos straipsnyje "Kitos veiklos sąnaudos". Kuomet paskola ar gautina suma yra neatgautina, ji nurašoma, mažinant prekybos ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimą. Anksčiau nurašytos, tačiau vėliau atgautos sumos apskaitomos kredituojant pelno ar nuostolių ataskaitos straipsnį "Kitos veiklos sąnaudos".

2.9 Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose

Investicijos į dukterines įmones, kurios atskirose Bendrovės finansinėse ataskaitose, vertinamos savikaina, atėmus atidėjinį vertės sumažėjimui. Savikaina koreguojama, atsižvelgiant į neapibrėžio atlygio pokyčius.

Investicijos į asocijuotas įmones, kurios į atskiras Bendrovės finansines ataskaitas, apskaitomos naudojant nuosavybės metodą. Remiantis nuosavybės metodu investicijos pripažįstamos savikaina, o apskaitinė vertė yra padidinama arba sumažinama, kad būtų pripažinta investuotojuotos įmonės pelno ar nuostolių dalis po įsigijimo datos. Gauti ar gautini dividendai iš asocijuotųjų įmonių yra pripažįstami kaip investičių balansinės vertės sumažėjimas. Bendrovės investicijos į asocijuotąsias įmones apima įsigijimo diena.

Kai Bendrovės apskaitomos investicijų nuosavybės nuostolių dalis lygi ar viršija nuosavo kapitalo palūkanas, Bendrovė nepripažįsta papildomų nuostolių.

2.10 Atsargos

Atsargos pateikiamos žemesniąja iš dviejų verčių: savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Savikaina apskaičiuojama vidutinių svertinių kainų metodu. Atsargų savikainą, mokesčiai (kurių Bendrovė ir Grupė vėliau neatgauna iš mokesčių institucijų), transportavimo, saugojimo bei kitos sąnaudos, tiesiogiai priskirtinos atsargų įsigijimui. Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina įprastinėmis verslo sąlygomis, atėmus susijusias pardavimo sąnaudas. Visos Grupės ir Bendrovės turimos atsargos priskiriamos medžiagų ir prekių, skirtų perparduoti grupei. "Omnite!" savikaina apskaičiuojama FIFO metodu.

2.11 Prekybos gautinos sumos

Prekybos gautinos sumos yra sumos, gautinos iš klientų už įprastinės veiklos metu parduotas prekes ar suteiktas paslaugas. Prekybos gautinos sumos prie trumpalaikio turto, jeigu sumas tikimasi gauti per metus ar trumpesnį laiką. Jeigu ne, jos priskiriamos prie ilgalaikio turto.

Prekybos ir kitos gautinos pradžioje yra apskaitomos tikrąja verte, o vėliau amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą, atėmus atidėjinio vertės sumažėjimui sumą.

lš to paties operatoriaus už tinkų sujungimo paslaugas gautinos ir jam mokėtinos sumos yra pateiktos grynąja verte, jeigu yra teisinė galimybė užskaityti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynąja verte.

2.12 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigų srautų ataskaitoje pinigų ekvivalentai apima pinigus kasoje, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitas trumpalaikes trijų mėnesių ar trumpesnio termino labai likvidžias investicijas.

2.13 Įstatinis kapitalas

Paprastosios akcijos apskaitomos nuosavybės dalyje. Įšleistu kapitalų įra laikomas tik pagal įstatymą registruotas kapitalas. Visos išleistos akcijos buvo pilnai apmokėtos ir suteikė lygias balsavimo bendrovės turto valdyme teises.

2.14 Prekybos mokėtinos sumos

Prekybos mokėtinos sumos – tai įsipareigojimas sumokėti už prekes ar paslaugas, įgytas vykdant įprasinę veiklą, Prekybos mokėtinos sumos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, jeigu mokėjimas turi būti įvykdytas per metus ar trumpesnį laiką. Jeigu ne, jos priskiriamos prie ilgalaikių įsipareigojimų

Prekybos skolos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų normos metodą.

2.15 Paskolos

Pradžioje paskolos apskaitomos tikrąja verte, neįtrąukiant patirtų sąnaudų. Vėliau paskolos apskaitomos amortizuota savikaina; bet koks skirtumas tarp sumokėtų lėšų (neįskaitant patirtų sandorio sąnaudų) ir išpirkimo vertės pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje per skolinimosi laikant faktinių palūkanų normos metodą. Visos skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos pelno ar nuostolių ataskaitoje tuo laikotarpių, kuriuo yra patiriamos,

Paskolos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, nebent Grupė turi besąlyginę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau kaip 12 mėnesių po balanso parengimo dienos.

2.16 Nuoma ir lizingas - Bendrovė ir Grupė yra nuomininkės

Finansinė nuoma (lizingas)

Kuomet Bendrovė ar Grupė yra nuomininkės pagal finansinės nuomos sutartį, kai Bendrovei ar Grupei perduodama iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda, išnuomotas turtas pripažįstamas ilgalaikio materialiojo turto straipsnyje lizingo pradžioje mažesne iš dviejų verčių. lizingo būdų įsigyto ilgalaikio materialiojo turto tikrąja verte arba įvertinta minimalių lizingo įmokų dabartine verte.

Nuomos mokestis paskirstomas tarp įsipareigojimų bei finansavimo sąnaudų taip, kad sudarytų pastovią palūkanų normą likusiam lizingo įsipareigojimų balansui. Atitinkamai, nuomos mokesčiai, atėmus būsimas finansavimo sąnaudas, yra apskaitomi paskolų straipsnyje. Palūkanos, tenkančios nuomos mokesčiui, yra apskaitomos pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje per visą lizingo laikant apskaičiuotųjų palūkanų normos metodą, Turtas, įsigytas pagal lizingo sutartis, nudėvimas per atitinkamo turto naudingo tarnavimo laiką arba lizingo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis, jeigu Bendrovė arba Grupė nėra pagrįstai užtikrintą, kad pasibaigus lizingo terminui perims atitinkamo turto nuosavybę.

Jeigu pardavimo ar algalinės nuomos sandorio rezultatas yra finansinė nuomą, bet koks pardavimo pajamų perviršis, palyginus su apskaitine verte, nepripažįstamas nedelsiant ir atidedamas bei amortizuojamas per lizingo terminą. Atidėta suma yra pripažįstama kaip ateinančių laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitų straipsnyje "Ateinančių laikotarpių pajamos ir sukaupti įsipareigojimai".

Veiklos nuoma

llgalaikio materialiojo turto nuomotojui lieka reikšminga rizikos dalis ir nuosavybės teikiama nauda, laikoma nuoma. Nuomos įmokos (atėmus bet kokias iš nuomotojo gautas nuolaidas) pripažįstamos sąnaudomis pelno ar nuostolių ataskaitoje pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per visą nuomos laikotarpį.

2.17 Nuoma - Bendrovė ir Grupė yra nuomotojos

Veiklos nuoma

llgalaikio materialiojo turto nuomotojui lieka reikšminga rizikos dalis ir nuosavybės teikiama nauda, laikoma nuoma. Mokėjimai, gauti pagal nuomos sutartis (atėmus bet kurias nuomininkui suteiktas nuolaidas), apskaitomi pelno ar nuostolių ataskaitoje pagal tiesinį) metodą per visą nuomos laikotarpį. Kai turtas išnuomojamas pagal nuomos sutartį, balanse jis apskaitomas atsižvelgiant į jo pobūdį.

2.18 Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl įvykio praeityje Bendrovė ir Grupė turį dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiai bei tokių įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta.

Restruktūrizavimo atidėjinių įsipareigojimas yra apskaitomas tuo laikotarpiu, kai Bendrovė ar Grupė tampa teisiškai ar konstruktyviai įsipareigojusi mokėti. Restruktūriai apima darbuotojų išeitines išmokas. Atidėjiniai nepripažįstami būsimiems veiklos nuostoliams.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atidėjiniai vertinami dabartine verte sąnaudų, kurių tikėtina prireiks dabartiniam įsipareigojimui įvykdyti.

Pelno mokestis 2.19

Pelno mokesčio sąnaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelio mokestį. Pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje, išskyrus tą jo dalį, kuri susijusi su straipsniais, pripažintais kitų bendrųjų pajamų eilutėje ar tiesiogiai nuosavybės dalyje. Tokių atveju pelno mokestis taip pat pripažįstamas atitinkamai kitų bendrųjų pajamų eilutėje arba tiesiogiai nuosavybės dalyje.

Atidėtasis mokestis apskaitomas taikant įsipareigojimų metodą laikiniesiems skirtumams, susidarantiems tarp turto ir įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose. Tačiau atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra nepripažįstami, jeigu jie susidaro dėl pirminio atidetasis mokestis nėra pripažįstamas, jeigu jis susidaro dėl kito nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio dieną nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui ar nuostoliams. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas taikant paskutinio laikotarpio dieną patvirtintus arba iš esmes patvirtintus mokesčių tanius (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti tuomėt, kai bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtiną, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti.

2016 m. pelnas apmokestinamas 15 proc. (2015 m. – 15 proc.) pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos ir sukaupiamos finansinėse remiantis finansinės atskaitomybės sudarymo metu turima informacija bei vadovybės atliktais pelno mokesčio apskaičiavimais pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

Įmonės Grupėje turi teisę reikalauti mokesčių lengvatų investicijoms į tam tikrą turtą. Grupė tokias lengvatas apskaito kaip mokesčių kreditus, o tai reiškia, kad lengvatos sumažina pelno mokėtinas sumas ir einamųjų metų mokesčio sanaudas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, mokestiniai nuostoliai, sukaupti 2016 m. gruodžio 31 d., gali būti perkeliami neribotą laiką.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami tik tuomet, kai egzistuoja įstatymų numatyta teisė sudengti ataskaitinio laikotarpio mokestinį turtą su ataskaitinio laikotarpio mokestiniais įsipareigojimais ir tik jeigu atidėtojo mokesčio turtas bei atidėtojo mokesčio įsipareigojimai toje pačioje su pelno mokesčiais, kuriais apmokestina ta pati mokesčių institucija. Einamųjų metų pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami, kai ta pati įmonė turi įstatymų numatytą teisę sudengti, ir ketina arba atsiskaityti grynąja verte, arba realizuoti turtą ir padengti įsipareigojimą vienu metu.

2.20 Pajamų pripažinimas

Pardavimo pajamos susidaro iš duomenų srauto mokesčių, įskaitant sujungimą ir tarptinklinį ryšį, abonentinių mokesčių, diegimo mokesčių, mokesčių už paslaugas bei įrangos pardavimo pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu. Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlyginimo tikrąją verte, atemus pridėtinės vertes mokestį, grąžinimus, nuolaidas bei trečiųjų šalių vardu surinktas sumas.

Pajamos, remiantis faktiniu duomenų srautu arba sutarties galiojimo laikotarpių, jei taikoma, yra pripažįstamos tą laikotarpį, kuriuo metu buvo teikiamos paslaugos. Paslaugų teikimo pajamos yra pripažįstamos tuomet, jei tikėtina, kad Grupe ateityje iš šios sutarties naudos ir pajamų suma bei su ja susijusios patirtos, ar kurios bus patirtos, išlaidos gali būti patikimai įvertintos. Pajamos iš balso telefonijos ir duomenų perdavimo paslaugų pripažįstamos tuomet, kai klientas naudojasi paslaugomis. Pajamos iš tinklų sujungimo sukaupiamos kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal faktinį ateinančių srautą iš skirtingų ryšių tinklo kompanijų ir yra pripažįstamos duomenų perdavimo metu Teo grupės tinkle. Pateikiant sąskaitą galutiniams vartotojams už trečiųjų šalių turinio paslaugas, sumos, gautos už pagrindinio teikėjo paslaugas, nėra įtraukiamos į pajamas.

Abonentiniai mokesčiai yra pripažįstami pajamomis per abonentinių sutarčių galiojimo laikotarpį. Parduotų, bet nepanaudotų išankstinio apmokėjimo kortelių, daugiausia mobiliojo ryšio, vertė pripažįstama ateinančių laikotarpių pajamomis. Ateinančių laikotarpių pajamos mažinamos ir pripažįstamos pajamomis proporcingai pagal faktiškai panaudotą eterio laiką.

Pajamos iš įrangos pardavimo pripažįstamos, kai su įrangos nuosavybe susijusi reikšminga rizikos ir naudos dalis perduodama pirkėjui bei pajamos gali būti patikimai įvertintos. Siekiant nustatyti tikrąją prekybos gautinų sumų ir pajamų iš įrangos pardavimo vertę, būsimos įmokos diskontuojamos naudojant priskirtą palūkanų normą. Skirtumas tarp dabartinės mokėjimo vertės ir nominaliosios pardavimo kainos yra pripažįstamas finansinėmis per laikotarpį.

Paketuoti sandoriai

Bendrovė siūlo sudaryti tam tikrus sandorius, pagal kuriuos kartu su nustatyto laikotarpio paslaugų teikimi klientui siūlomos prekės ar paslaugos nemokamai arba už kainą, mažesnę negu šių prekių ar paslaugų rinkos kaina. Sudarius tokį paketuotą sandorį, suma, pripažinta pajamomis pardavus prekių tikrajai vertei sandorio pakete. Pajamas, susijusias su paslaugų dalimi, sudaro teikiamų paslaugų tikroji vertė pakete, kurios pripažįstamos per paslaugų teikimo laikotarpį. Kiekvieno sandorio elemento tikroji vertė nustatoma remiantis atitinkamo elemento dabartine rinkos kaina, jei jis būtų parduodamas atskirai. Kuomet suteikto elemento tikroji vertė negali būti objektyviai ir patikimai įvertinta, Bendrovė taiko nesuteikto elemento tikrąją vertę. Tuo atveju, kai susitarimųi taikoma nuolaida, ši nuolaida paskirstoma sutarties elementams taip, kad atspindėtų elementų tikrąsias vertes.

Sandoriai suteikiant nuolaidas

Bendrovė siūlo tam tikrus sandorius, pagal kuriuos kartu su nustatyto laikotarpio paslaugų teikimo sutartimi klientui siūloma nuolaida už paslaugas, teikiamas tam tikrą laikotarpį. Kai egzistuoja tokia nuolaida, ji paskirstoma per nustatytą paslaugų teikimo laikotarpį.

2.21 Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos proporcingai, atsižvelgiantį įtaktinę palūkanų normą, t.y. nomą, kuria tiksliai diskontuojamos numatomos pūsimos įplaukos per tikėtiną finansinio turto galiojimo laikotarpį iki to turto grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.

Palūkanų pajamos už investicijas, laikomas ir suteiktas paskolas apskaitomos straipsnyje "Kitos pajamos", o palūkanų pajamos už pinigus ir pinigų ekvivalentus apskaitomos straipsnyje "Finansinės veiklos pajamos",

2.22 Dividendų pajamos

Dividendų pajamos gautos iš investicijų, pripažįstamos tuomet, kai įgyjama teisė gauti jų mokėjimą,

2.23 Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė ir Grupė už savo darbuotojus moka socialinio įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą įtoliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietos teisės aktų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė ir Grupė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų tarnyba dabartiniu ir ankstesniais. Socialinio draudimo įmokos, kurios Grupės ir Bendrovės atveju sudarė atitinkamai 14,7 mln. Eur (2015 m. – atitinkamai 11,8 mln. Eur ir 10,5 mln. Eur ir 10,5 mln. Eur), pripažintos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskirtos su darbuotojais susijusioms sąnaudoms.

lšeitinės išmokos

lšeitinės išmokos darbuotojams mokamos nutraukus darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus abipusiu susitarimu arba darbdavimu. Bendrovė ar Grupė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai įj yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, jos turi būti diskontuojamos iki dabartinės vertės.

Atlyginimo priedai

Bendrovė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimus ir sąnaudas atlyginimo priedams remiantis iš anksto apibrėžtais tikslais. Bendrovė ir Grupė pripažįsta susijusį įsipareigojusi pagal sutartį arba kuomet praeityje buvo vykdoma tokia praktika, kuri sukūrė konstruktyvų įsipareigojimą.

Papildomas sveikatos draudimas

Bendrovė už savo darbuotojus draudimo įmonei moka papildomo įmokas. Papildomas sveikatos draudimas suteikia darbuotojams galimybę gauti sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas pasirinktoje gydymo įstaigoje. Papildomo sveikatos draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis, kai jos yra patiriamos.

Įmokos į pensijų fondą

Bendrovė prisideda prie III pakopos pensijų fondų jos darbuotojų, kurie nusprendė dalyvauti Bendrovės ir "SEB investicijų valdymas" pasiūlytoje pensijų fondų programoje, vardu. Šios įmokos pripažįstamos sąnaudomis, kai jos yra patiriamos.

2.24 Dividendų išmokėjimas

Bendrovės akcininkams išmokami dividendai apskaitomi kaip įsipareigojimas Bendrovės ir Grupės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuriuo dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai.

Juridiniams asmenims išmokėtiems taikomas 15 proc. (2015 m. – 15 proc.) mokestis prie pajamų šaltinio. Pagal šalies įstatymus gali būti taikoma išimtis t.y. dividendams nokestis prie pajamų šaltinio, kai akcininkui priklauso daugiau nei 10 proc. akcinio kapitalo ir šią dalį jis turi daugiau negu vienerius metus. Be to, yra numatyta mokesčių prie pajamų šaltinio išimtis dividendams, mokamiems į pensijų ar investicinius fondus.

2.25 Segmentų informacija

Verslo klientų segmentas (angl. B2B) yra atsakingas už klientų aptarnavimą ir pardavimą paslaugų, skirų didelio, vidutinio ir smulkaus verslo klientams ir operatoriams, įskaitant mažmenines telekomunikacijų ir TT paslaugas.

Privačių klientų segmentas (angl. B2C) yra atsakingas už klientų aptarnavimą ir paslaugų teikimą privatiems klientams.

Kitas segmentas apima technologijų, aptarnavimo, finansų valdymo vienetus bei "Lintel" finansinius rezultatus.

Vadovybė vertina segmentų veiklą, remiantis pajamų ir veiklos pelno rodikliais ir naudojant tą pačią apskaitos politiką kaip ir rengiant šias konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

Segmentų pajamos prie gautų pajamų iš išorės pirkėjų. Vadovybė įvertina segmento veiklos pelną pagal savo atsakomybę, apibrėžią segmentiniai pardavimai ir sąnaudos nėra įtraukiami į segmento veiklos įvertinimą.

Grupės 2015 m. pateikiami segmentai:

	2015 m. sausio-gruodžio men.
	B2B	B2C	Kitas	lš viso
Pajamos iš išorės pirkėjų	103 160	97 751	3 687	204 598
Veiklos sąnaudos iš išorės	(48 739)	(26 695)	(54 787)	(130 221)
Veiklos rezultatas	54 421	7 056	(51 100)	74 377
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas Kitos pajamos		(1 375)		(1 375)
Kitas grynasis pelnas (nuostoliai) llgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija				2 091 (36 554)
Veikļos pelnas				38 539

Grupės 2016 m. pateikiami segmentai:

	2016 m. sausio - gruodžio men.
	:923	B2C	Kitas	iš viso
Pajamos iš išorės pirkėjų	146,233	196,647	3.026	345,906
Veiklos sanaudos iš išorės	(73,047)	(86,378)	(75,110)	(234,535)
Veiklos rezultatas	78,186	110,269	(72,084)	111,371
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas Kitos pajamos Kitas grynasis pelnas (nuostoliai) Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija	=			0 9 (63,233)
Velklos pelnas				48.147

3 Finansinės rizikos valdymas

Finansinės rizikos veiksniai 3.1

Vykdydamos veiklą, Bendrovė ir Grupė susiduria su įvairiomis rinkomis: rinkos rizika (įskaitant valiutos kursų riziką ir tikrosios verės palūka), kredito rizika ir likvidumo rizika. Grupės iždo valdymo politika pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą poveikį Grupės finansiniams veiklos rezultatams.

Rizikos valdymą atlieka Grupės iždo skyrius pagal Valdybos patvirtintą politiką. Grupės iždo skyrius identifikuoja ir įvertina finansines rizikas glaudžiai dirbdamas su atskirais Grupės padaliniais.

Rinkos rizika

Užsienio valiutų kursų svyravimo nzika

Bendrovė ir Grupė vykdo veiklą tarptautiniu mastu ir susiduria su įvairių kursų svyravimo riziką, daugiausia susijusia su JAV doleriu (USD). Užsienio valiutų kursų svyravimo rizika kyla iš ateities komercinių sandorių ir pripažinto turto bei įsipareigojimų. Iš esmės visos Bendrovės ir Grupės prekybos mokėtinos ir prekybos gautinos sumos užsienio valiuta yra trumpalaikės ir sudaro nežymią dalį, palyginus su bendrojo iždo (Eur). Grupė valdo užsienio valiutos riziką mažindama grynąją atvirąją poziciją užsienio valiuta. Įšsienio valiutų kursų svyravimo riziką atskleista 19, 20 ir 23 pastabose.

Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika

Bendrovės ir Grupės pajamos ir pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iš esmės nepriklauso nuo palūkanų nomų pasikeitimų rinkoje.

Kredito rizika

Finansinis turtas, kuriam kyla kredito rizika, apima indėlius ir prekybos gautinas sumas. 2016 m. pabaigoje Bendrovė ir Grupė neturėjo jokių iki išpirkimo laikomų investicijų.

Visi nauji klientai (ir įmonės, ir fiziniai asmenys) yra patikrinamį, siekiantį įvatikimumą, prieš pasirašant mobiliojo ir plačiajuosčio ryšio paslaugų sutartis. Kiientų sąskaitų apmokėjimo kontrolė susideda iš įvairių priminimų apie pasibaigusį sąskaitos apmokėjimo terminą, o vėliau, praėjus 3–6 dienų po paskutinio priminimo, visiems įsiskolinusiems klientams yra apribojamas paslaugų teikimas, o praėjus 33–36 dienoms, paslaugų teikimas yra iš viso nutraukiamas ir skiriamos baudos. Skolos yra perduodamos kreditų biurui. Po to, kai išsiunčiami priminimo laiškai, beviltiškos skolos perduodamos išorinėms skolų išieškojimo agentūroms, kurios rūpinasi skolų atgavimu. Yra galimybė parduoti privačių klientų segmento (B2C) skolas po nesėkmingo išieškojimo.

Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas apskaičiuojamas kiekvieną mėnesį, vadovaujantis Bendrovės ir Grupės vidaus politika, taikoma prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas įvertinamas, atsižvelgiantį prekybos gautinų sumų klasifikaciją į grupes, remiantis pradelstu apmokėjimo terminu ir kiekvienai grupei taikomomis tam tikromis vertės sumažėjimo normomis. Vertės sumažėjimo normos ir Grupės vidaus politika, taikoma prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo įvertinimui, peržiūrimos kasmet.

Sumažėjęs likvidumas gali paveikti Bendrovės ir Grupės skolininkų padėtį, o tai atitinkamai paveiktų jų galimybes padengti įsiskolinimus. Blogėjančios sąlygos taip pat gali paveikti vadovybės pinigų srautų prognozes ir finansinio ir nefinansinio turto vertinimą. Remdamasi turima informacija, vadovybė tinkamai

atskleidė patikslintus tikėtinų pinigų srautų įvertinimus, nustačiusi jų vertės sumažėjimą.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika yra susijusi su pakankamo lėšų kiekio užtikrinimu skoloms padengti, kapitalinėms investicijoms vykdyti, reikalingam apyvartiniam kapitalui palaikyti bei dividendams išmokėti. Konservatyvus likvidumo rizikos valdymas reiškia pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekio užtikrinimą. Grupės vadovybė įdiegė formalias procedūras likvidumo rizikos valdymui, kurios numato, kad minimalus reikalaujamas likvidumo rodiklis (apskaičiuojamas prie pinigų ir pinigų ekvivalentų pridedant nepanaudotas sutartas kredito priemones) bet kuriuo metu turėtų būti didesnis negu 2% planuojamų metinių pajamų.

Bendrovės ir Grupės paskolų nediskontuotų pinigų srautų analizė pagal terminus, atsižvelgiant į ataskaitinį laikotanį likusį laikotarpį iki sutartyje numatyto termino pabaigos, pateikta 24-oje pastaboje.

3.2 Kapitalo valdymas

Bendrovės ir Grupės kapitalo valdymo tikslai yra užikrinti Bendrovės ir Grupės veiklos tęstinumą, grąžą akcininkams ir naudą kitoms suinteresuotosioms šalims, taip pat palaikyti optimalią kapitalo sudėtį, siekiant sumažinti kapitalo sąnaudas.

Siekdama palaikyti arba pakoreguoti kapitalo sudėtį, Bendrovė ir Grupė gali pakoreguoti akcininkams mokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams ir išleisti naujas akcijas. Kapitalas apskaičiuotas kaip "Nuosavas kapitalas", kaip parodyta finansinės būklės ataskaitoje.

Vadovaujantis LR akcinių bendrovių įstatymų, akcinis akcinis kapitalas neturi būti mažesnis negu 40 000 Eur, o akcininkų nuosavybė neturi būti mažesnė negu 50 proc. įmonės įstatinio kapitalo. 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė laikėsi šių reikalavimų.

Bendrovės ir Grupės veikla finansuojama iš išorės šalių bei naudojant akcininkų kapitalą. Iki 2016 metų pabaigos Grupė turėjo finansinės nuomos įsipareigojimų ir 15 mln. Eur vertės išorės paskolą iš Lietuvos bankų bei 77 mln. Eur vertės vidinę paskolą iš "Telia Company AB". Detalesnė su skolomis susijusi informacija pateikiama 24-oje ir 30-oje pastabose.

3.3 Tikrosios vertės vertinimas

Laikoma, kad prekybos gautinų sumų apskaitinė vertė, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, ir mokėtinų sumų apskaitinė vertė atitinka jų tikrąsias vertes.

3.4 Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita

Finansinis turtas

Užskaitomas finansinis turtas, atitinkantis užskaitos kriterijus, nurodytus 2.11 pastaboje:

GRUPE		BENDROVE
2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
	40 487	42 572	37 824
		(1 961)	(917)
			36907
99 381	39 570	40 611	36 907
	101 342 (1 961) 30 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3	(917) 3:17 (1)	40 611

Finansiniai įsipareigojimai

Ūžskaitomi finansiniai įsipareigojimai, atitinkantys užskaitos kriterijus, nurodytus 2.11 pastaboje:

	GRUPÉ		BENDROVÉ
Prekybos mokėtinos sumos Pripažintų finansinių įsipareigojimų bendroji	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
verté Pripažinto finansinio turto, užskaityto	264 218	36 234	175 698	37 188
finansinės būklės ataskaitoje, bendroji vertė	(1 961)	(917)	(1 961)	(917)
Finansinės būklės ataskaitoje pateiktų finansinių įsipareigojimų grynoji vertė Finansinės būklės ataskaitoje neužskaitytos	2692257	35,317	18767	369771
susijusios sumos
Grynoji vertě	262 257	35 317	78.787	35777

4 Svarbūs apskaitiniai įvertinimai

Prestižo vertės sumažėjimo vertinimas

Vadovaudamasi 2.5 ir 2.7 pastabose aprašytais apskaitos principais, Grupė kasmet vertina, ar prestižo vertė nėra sumažėjusi. Pinigų srautus kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė nustatoma remiantis naudojimo vertės skaičiavimais. Šiems apskaičiavimams atlikti būtina atlikti vertinimus (15 pastaba).

ligalaikis materialusis turtas

Dėl nuolatinės technologijų pažangos atliekami įvertinimai, susiję su ilgalaikio materialiojo turto naudingo tamavimo laiku: naudingo tarnavimo laikotarpiai atskleisti aukščiau, o nusidėvėjimo sąnaudos už metus atskleistos 14-oje pastaboje. Padidinus turto numatomą naudingo tarnavimo laiką ar jo likvidacinę vertę, sumažėtų nusidėvėjimo sąnaudos. Vadovybė nustato ilgalaikio materialiojo turto naudingo tamavimo laiką jo įsigijimo metu, o vėliau kasmet įj peržiūri. Naudingo tamavimo laikas pagrįstas panašiam turtui praeityje nustatytu naudingo tarnavimo laiku, taip pat numatomais įvykiais ateityje, kurie gali turėti jam įtakos, pavyzdžiui, technologijų pasikeitimai. Be to, tinklo infrastruktūra negali būti nudėvima per laikotarpį, kuris tęsiasi ilgiau negu atitinkamos licencijos, kuria remiantis teikiamos paslaugos, galiojimo laikotarpis.

Remiantis aukščiau minėtomis, 2016 m. nebuvo padaryta jokių nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiko pakeitimų.

Ilgalaikis materialusis turtas

Dėl nuolatinės technologijų pažangos atliekami įvertinimai, susiję su ilgalaikio materialiojo turto naudingo tamavimo laiku: naudingo tarnavimo laikotarpiai atskleisti aukščiau, o nusidevėjimo sąnaudos už metus atskleistos 14-oje pastaboje. Padidinus turto numatomą naudingo tamavimo laiką ar jo likvidacinę vertę, sumažėtų nusidėvėjimo sąnaudos. Vadovybė nustato ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką jo įsigijimo metu, o vėliau kasmet įj peržiūri. Naudingo tarnavimo laikas pagrįstas praeityje panašus turto nustatytu naudingo tarnavimo laiku, taip pat numatomais įvykiais ateityje, kurie gali turėti jam įtakos, pavyzdžiui, technologijų pasikeitimai. Be to, tinklo infrastruktūra negali būti nudėvima per laikotarpį, kuris tęsiasi ilgiau negu atitinkamos licencijos, kuria remiantis teikiamos paslaugos, galiojimo laikotarpis.

Gautinų sumų vertės sumažėjimas

Gautinų sumų vertės sumažėjimas nustatytas remiantis vadovybės atliktais jų atgautinumo ir terninų įvertinimais, susijusiais su sumomis, kurios nebus atgautos pagal pradžioje numatytus terminus. Šiam įvertinimui atlikti reikia priimti svarbius sprendimus. Šie sprendimai reikšmingais skolininko finansiniais sunkumais, tikimybe, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdyta finansinė reorganizacija, taip pat mokėjimų ar uždelsimu. Dabartiniai Bendrovės ir Grupės įvertinimai galėtų labai pasikeitusios padėties rinkoje ar visoje šalies ekonomikoje. Atsiperkamumo rodiklis taip pat labai priklauso nuo sėkmės rodiklio bei veiksmų, kurių buvo imtasi, siekiant atgauti reikšmingai pradelstas gautinas sumas.

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas parodo įvertintus nuostolius, atsirandančius dėl klientų negalėjimo atlikti reikiamus mokėjimus. Vadovybė nustato vertės sumažėjimo dydį, remiantis gautinų sumų susigrąžinimo tikimybe, atsižvelgiant į ankstesnių metų nuostolius ir dabartines sumų surinkimo tendencijas.

Investicinis turtas

Investicinis turtas turi būti vertinamas. Vertės sumažėjimas intui buvo pripažintas remiantis nepriklausomu vertinimu (16 pastaba).

5 Pajamos

	GRUPE		BENDROVE
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Mobiliojo ryšio paslaugos	101 467
Balso telefonijos paslaugos	71 234	78 871	72 851	73 314
Interneto paslaugos	57 320	54 641	57 767	54 737
Įrangos pardavimo pajamos	56 458	18 711	15 156	17 342
TV paslaugos	24 473	20 648	24 473	20 648
Duomenų perdavimo ir su tinklu susijusios
paslaugos	20 381	21 753	21 611	22 078
IT paslaugos	11 030	10 947	5 807	3 140
Kitos paslaugos	3 543	4 027	6 400	6 769
s viso	345 906	204 598	204 065	198 123

6 Prekių ir paslaugų savikaina

	GRUPE		BENDROVÉ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Prekių ir paslaugų įsigijimo sąnaudos	64 053	25 344	23 543	23 067
Tinklų sujungimo sąnaudos	48 489	26 735	30 775	26 735
Tinklo pajėgumo sąnaudos	16 336	9 553	9 107	9 474
iš viso	128 878	61 837	63 425	59 276

7 Kitos pajamos

	GRUPĚ		BENDROVÈ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Dividendų pajamos (30 pastaba)			4 400	2 626
lš viso			4 400	2 626

8 Kitos veiklos sąnaudos

	GRUPÉ		BENDROVE
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Energijos, patalpų ir transporto sąnaudos	15 034	10 916	10 377	10 979
Rinkodaros sanaudos	10 254	3 004	3 449	3 013
Eksploatavimo ir kitų paslaugų sąnaudos Konsultacijos ir kitos iš grupės teikiamos	8 753	3 845	10 952	9 647
paslaugos	5 139	518	392	518
Gautinų sumų vertės sumažėjimas	1 872	(360)	592	(361)
Kitos sanaudos	5 રહેવું	2 402	2 424	2 407
is viso	46 211	20 325	28 186	26 203

9

	GRUPĖ		BENDROVÉ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Pelnas iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo Nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto	193	2 027	179	569
pardavimo Kitas veiklos pelnas (nuostoliai)	(69) (115)	(21) 85	(69) (7)	(21) 82
iš viso	9	2 091	103	330

10 Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

	CRUPE		BENDROVE
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Palūkanų pajamos iš gautinų sumų amorizacijos Palūkanų pajamos už pinigus ir pinigų	1 0762
ekvivalentus Pelnas (nuostolis) dėl valiutų kursų	167	5	166	ব
pasikeitimo finansinėje veikloje
Kitos finansinės veiklos pajamos	176	130	1722	129
Finansinės veiklos pajamos	1 415	135	338	133
Palūkanų sąnaudos Pelnas (nuostolis) dėl valiutų kursų	(2 145)	(73)	(1 602)	(89)
pasikeitimo finansinėje veikloje	(112)	(32)	(55)	(23)
Kitos finansinės veiklos sanaudos	(228)	(285)	(50)	(264)
Finansinės veiklos sąnaudos	(2 485)	(995)	(1 707)	(376)
Finansinės veiklos grynosios pajamos (sanaudos)	(1 070)	(250)	(1 369)	(243)

11 Pelno mokestis

	GRUPE		BENDROVĖ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis	5 611	2 967	3 461	2 281
Atidėtasis mokestis (25 pastaba)	(28)	1 136	1 221	1 161
Pelno mokesčio sąnaudos	5 583	4 103	4 687	3 442

Nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kurie numato mokestinę lengvatą įnvesticijoms į naująsias technologijas. Tuo remiantis Bendrovės apskaičiuota pelno mokesčio lengvata sudaro 2,9 mln. Eur (2015 m. – 2,0 mln. Eur). Investicijos į naujas technologijas kapitalizuojamos kaip ilgalaikis materialusis turtas ir įų nusidevėjmas pripažįstamas leidžiamais atskaitymais mokesčių tikslais, todėl ši mokestinė lengvata nesukuria atidėtojo mokesčio įsipareigojimo.

Mokesčių inspekcija bet kuriuo metu per 5-is iš eilės einančius metus po metų, kuriais buvo pateikta mokesčių deklaracija, pabaigos gali patikrinti buhalterines knygas ir apskaičiuoti papildomus mokesčius bei baudas. Bendrovės ir Grupės vadovybei nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų atsirasti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.

Pelno mokestis, apskaičiuotas Bendrovės ir Grupės pelnui prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri būtų apskaičiuota taikant bazinį pelno mokesčio tarifą, kaip parodyta žemiau:

	GRUPÉ		BENDROVÉ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	20115 m.
Pelnas prieš apmokestinima Mokestis taikant 15 proc. tarifa (2015 m. -	47 0777	38 279	38 673	37 463
15 proc.)	7 062	5 742	5 801	5 618
Gauti neapmokestinami dividendai poveikis) Neapmokestinamos pajamos (-) ir sanaudos			(660)	(394)
nemažinančios apmokestinamojo pelno (+)	2 202	130	533	(25)
Mokestinė lengvata	(2 937)	(2 020)	(1 142)	(2 020)
Kita	(744)	251	95	262
Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų atskaitoje pripažintos pelno mokesčio
sanaudos	5 583	4 103	4 632	3 449
Efektyvi mokesčių norma	11,86 proc.	10,72 proc.	12,11 proc.	9,19 proc.

12 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas dalijant grynąjį laikotarpio pelną (nuostoli) iš per laikotarpį išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Bendrovė ir Grupė neturi finansinių, potencialiai konvertuojamų į paprastąsias akcijas, todėl sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip ir paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas.

Svertinis akcijų vidurkis ataskaitiniais laikotarpiais sudarė 582,613 tūkst.

	GRUPE		BENDROVÉ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Grynasis pelnas	41 494	34 176	381930	34 074
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	582 613	582 613	582 613	582 613
Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas (Eur)	0.07 1	0.059	0,058	0.058

13 Vienal akcijai tenkantys dividendai

Už 2015 m. ir 2014 m. paskelbii vienai akcijai tenkantys dividendai, sumokėti 2016 m. ir 2015 m., atitinkamai sudarė 0,01 Eur ir 0,068 Eur.

14 Ilgalaikis materialusis turtas

Pelno ar nuostolių ataskaitoje pripažintas nusidėvėjimo, amortizacijos ir vertės sumažėjimo sąnaudas sudaro:

	GRUPE		BENDROVÉ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo
sanaudos	48 874	33 426	32 167	31 960
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo sanaudos	426
Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos		276	ರಾ	276
(15 pastaba)	12 085	3 128	2 956	2 722
Nematerialiojo turto vertės sumažejimo
sąnaudos (15 pastaba)		1 089
Investicinio turto vertės sumažėjimo sanaudos
(16 pastaba)	1 848			l
š viso	63 233	37 929	35 204	34 958

2016 m. Bendrovė peržiūrėjo ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius. Ši peržiūra bus naudojama 2017 m. Naudingo tarnavimo laikotarpiai tam tikriems ilgalaikio turto vienetams įrangos grupėje buvo pakeisti, daugiausia sutrumpinti. Dėl naudingo tamavimo laikotarpių peržiūros ir amortizacijos sąnaudos už 2017 m. padidės 2,2 mln. Eur.

14

GRUPE	Žeme ir pastatai	Kanalai Ir telekomunikaciné jranga	Kitas Ilgalaikis materialusis turtas	Nebaigta statyba	s viso
2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje lsigijimai	17 489 8	189 756 212	4 110	7 406	218 76
Perklasifikavimai	(110)	67	16 (65)	30 534	30 770
Perleidimai ir nurašymai Perkelta iš nebaigtos	(426)	(352)	(54)	(7)	(115) (832)
statybos	20	27 478	1 588	(29 086)
Nusidėvėjimas	(1 198)	(30 548)	(1 680)		(33 426)
Vertės sumažėjimas		(276)			(276)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje	15733	186 337	3 915	8 847	214 8892
2015 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	35 994	776 089	21 331	8 847	842 261
Sukauptas nusidėvėjimas	(20 211)	(589 752)	(17 416)		(627 379)
Likutine vertë	15783	186 337	3 915	8 847	214 882
2016 m. gruodžio 31 d.
pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje	15 733	186 337	3 915	8 847	214 882
Dukterinių įmonių įsigijimas	8 519	80 0555	2 682	2 688	74 844
Įsigijimai	36	7 385	787	43 425	51 583
Perklasifikavimai	(34)	520	(18)		468
Perleidimai ir nurašymai Perkelta iš nebaigtos	(17)	(313)	(329)		(659)
statybos	9	28 268	678	(28 955)
Nusidėvėjimas	(1 247)	(44 814)	(2 813)		(48 874)
Vertės sumažėjimas	(345)	(81)			(426)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje	777704	233 257	4 852	26 005	291 818
2016 m. gruodžio 31 d.
lsigijimo savikaina	49 365	961 133	31 389	26 005	1 067 892
Sukauptas nusidėvėjimas	(26 316)	(722 795)	(26 537)		(775 648)
Vertės sumažėjimas	(345)	(81)			(426)
Likutinė vertė	22 704	238 257	4 852	26 005	291 84 8

14

BENDROVE	Žemė ir pastatai	Kanalai ir telekomunikacinė įranga	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Nebaigta statyba	ls viso
2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje lsigijimai	10 296	187 770	3 798	7 398	209 257
Perleidimai ir nurašymai	(45)	1 (348)	(52)	30 534	30 535
Perklasifikavimai Perkelta iš nebaigtos	(115)	(3)	2		(445) (116)
statybos	20	27 477	1 5:39	(29 086)
Nusidėvėjimas Vertės sumažėjimas	(919)	(29 461) (276)	(1 580)		(31 960) (276)
Likutinė vertė laikotarpio pabalgoje	9787	185 160	3 7592	8 846
					2016 9:35
2015 m. gruodžio 31 d.
Isigijimo savikaina	25 806	763 214	19 496	8 846	817 362
Sukauptas nusidėvėjimas	(16 569)	(578 054)	(15 744)		(610 367)
Likutinė vertė	9737	1854 (30	3 752	8 846	206 995
2016 m. gruodžio 31 d. pasibaige metai Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje	9 237	185 160	3 752	8 846	206 995
Įsigijimai		21	10	35 949	35 980
Perleidimai ir nurašymai		(247)	(45)		(292)
Perklasifikavimai Perkelta iš nebaigtos	(28)	6	(10)		(32)
statybos	9	22 237	500	(22 746)
Nusidėvėjimas	(687)	(29 826)	(1 654)		(32 167)
Vertės sumažėjimas		(81)			(81)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	8 531	177, 27,0	2 33	22.049	210 403
2016 m. gruodžio 31 d.
lsigijimo savikaina	28 994	759 972	17 663	22 049	823 673
Sukauptas nusidėvėjimas	(15 463)	(582 702)	(15 110)		(613 275)
Likutinė vertė	8 531	THE PETER	2 558	28 940	210 402

2016 m. gruodžio 31 d. visiškai nusidėvisio, tačiau naudojamo Bendrovės veikloje ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą sudarė 201 853 tūkst. Eur (2015 m. – 445 383 tūkst. Eur), iš jų pastatų įsigijimo savikaina 2016 m. gruodžio 31 d. – 1 693 tūkst. Eur (2015 m. – 4 831 tūkst. Eur), mašinos ir įrengimai, kurių įsigijimo savikaina – 194 104 tūkst. Eur (2015 m. – 366 669 tūkst. Eur) ir kitas ilgalaikis materialusis, kurio įsigijimo savikaina – 6 055 tūkst. Eur (2015 m. – 73 883 tūkst. Eur).

Turto grupė "Kanalai ir telekomunikacinė įrangą, kurią grupė nuomoja trečiosioms šalims pagal nuomos sutartis ir kurios apskaitinės vertės yra šios:

	GRUPĖ		BENDROVÉ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Įsigijimo savikaina	3 278	4 457	3 273	4 457
Sausio 1 d. sukauptas nusidėvėjimas	(146)	(445)	(146)	(445)
Nusidėvėjimas per metus	(501)	(667)	(501)	(667)
Likutinė vertė	2 626	3 345	2 626	3 345

15 Nematerialusis turtas

				Kitas
		Programiné		nematerialusis	Kuriamas
GRUPÉ	Licencijos	jranga	Prestižas	turtas*	turtas **	E viso
2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje	1 577	5786	3 137	ਹਿਸਿੰਗ	1834	127444
Įsigijimai		1			3 852	3 853
Perkelta iš kuriamo turto		2 935		376	(3 311)
Amortizacija	(513)	(1 882)		(733)		(3 128)
Vertės sumažėjimas			(1 099)			(1 099)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje	1 064	672910	2033	603	2 8765	17-37(D)
2015 m. gruodžio 31 d.
lsigijimo savikaina	5 168	51 241	3 137	4 660	2 375	66 581
Sukaupta amortizacija	(4 104)	(44 951)	(1 099)	(4 057)		(54 211)
Likutinė vertė	1 064	6 290	2 038	303	2875	17.570
2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje	1 064	6 290	2 038	603	2 375	12-370
Dukterinių įmonių įsigijimas	9 536		24 7/31	64 865	5 435	104 567
Įsigijimai	12 391			2592	6 821	19 464
Perkelta iš kuriamo turto		2 639		7 671	(10 114)	196
Amortizacija	(2 981)	(1 015)		(8 089)		(12 085)
Likutinė vertė laikotarpio
pabalgoje	20 01 0	7 914	26769	65 307	4 517	124 512
2016 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	27 158	54 429	27 863	84 744	4 517	198 716
Sukaupta amortizacija	(7 148)	(46 515)		(19 442)	=	(73 105)
Vertės sumažėjimas			(1 099)			(1 099)
Likutinė vertė	20 010	7 914	26 769	65 3072	4 517	124 512

* 2016 m. gruodžio 31 d. kitą nematerialųjį turtą sudarė klientų bazė (įsigijimas iš AB "Omnitel" sudaro 52 465 tūkst. Eur) ir prekiniai ženklai (įsigijimas iš AB "Omnitel" sudaro 4 587 tūkst. Eur).

** Kuriamas turtas apima nematerialųjį turtą skirą savoms reikimui, kurį yra tikimasi užbaigti per 2017 m.

2016 m. gruodžio 31 d. buvo atliktas prestižo vertės sumažėjimo patikrinimas grupės piniųj srautus sukuriantiems vienetams, siekiant atlikti jo vertės sumažėjimo testą. 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas vienas pinigų srautą kuriantis vienetas, kuriam priskirta prestižo suma: AB "Baltic Data Center" (2 038 tūkst. Eur), kuris taip pat apima prestižą iš UAB "Hostex" (įmonė, kuri 2015 m. buvo prijungta prie "Baltic Data Center"). Atliekant šiuos skaičiavimus, remiamasi pinigų srautų prognozėmis po mokesčių, kurios yra pagrįstos vadovybės patvirtintais penkių metų laikotarpio finansiniais biudžetais.

Vadovybė planuotą pelną po mokesčių apskaičiavo remdamasi ankstesnės veiklos rezultatais, pasirašytomis sutartimis ir savo lūkesčiais dėl rinkos plėtros. Pinigų srautai tolesniam nei laikotarpiui yra ekstrapoliuojami naudojant šiuos rodiklius: nuolatinis augimo faktorius - 0 proc., diskonto norma - 8 proc. Skaičiavimuose buvo taikomos diskonto normos po mokesčių ir jos atspindi riziką, būdingą attitinkamam veiklos segmentui. Remiantis atlikta analize, vadovybė nustatė, kad nebuvo vertės sumažėjimo nuostolių.

15 Nematerialusis turtas (tesinys)

			A 14:13
		Programinė	nematerialusis	Kuriamas
BENDROVE	Licencijos	iranga	turnas	turtas	s viso
2015 m. gruodžio 31 d. pasibaige
metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	1 573	4 865	742	1 833	9018
Įsigijimai				3 851	3 :351
Perkelta iš kuriamo turto		2 935	377	(3 312)
Amortizacija	(513)	(1 672)	(537)		(2 722)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	1 065	6 173	5:42	2 3792	10 147
2015 m. gruodžio 31 d.
lsigijimo savikaina	5 168	47 555	3 783
Sukaupta amortizacija				2 372	58 878
	(4 103)	(41 427)	(3 201)		(48 731)
Likutinė vertė	1 065	6 128	5:92	2 3772	10 147
2016 m. gruodžio 31 d. pasibaige metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	1 065	6 128	589	2. 372	10 147
sigijimai				2 956	2 956
Perkelta iš kuriamo turto		2 639	10	(2 649)
Amortizacija	(513)	(2 205)	(238)		(2 956)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	5592	6 567	354	2 679	10 1 477
2016 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	5 168	49 463	3 793	2 679	61 103
Sukaupta amortizacija	(4 616)	(42 901)	(3 439)		(50 956)
Likutinė vertė	5592	6 5672	354	2 6779	30 147

ﺎﺕ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟ

Lietuvoje fiksuotojo, tarpmiestinio ir tarptautinio ryšio paslaugų, apimančių ir duomenų perdavimą, veikla nelicencijuojama.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės visiškai amortizuoto, tačiau vis dar naudojamo veikloje nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudarė 12 914 tūkst. Eur (2015 m. – 30 583 tūkst. Eur).

16 Investicinis turtas

2016 m. gruodžio 31 d. Grupė kaip investicinį turtą apskaitė nebaigtą statybą (2015 m. – nebaigta statybą).

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. investicinio turto tikrosios vertės atitinka apskaitines vertes. Investicinis turtas nepriklausomai vertinimas 2016 m. birželio 6 d. taikant lyginamąjį metodą, nustato vertę, ir pajamų metodą, nustatantį žemės sklypo vertę.

Vadovybė priemė sprendimus, kuriais remiantis nebaigta statyba buvo klasifikuojama kaip irvesticinis turtas, ir atsižvelgusi į patirtį, įgytą praeityje, nusprendė, kad turto panaudojimo paskirtis ateityje yra nenustatyta, todėl šis turtas gali būti klasitikuojamas kaip investicinis turtas. Ateityje yra galimas arba užbaigimas bei panaudojimas Grupės.

17

Investicijų į asocijuotas ir dukterines įmones judėjimas:

	GRUPÉ		BENDROVE
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Metų pradžioje		-	12 176	172607
Įmonių steigimas1		-	144 107
Vertės sumažėjimas		1	(1 849)	(430)
Dukterinės įmonės akcinio kapitalo
sumažėjimas			(8 319)
Indėlis dukterinės įmonės nuostoliams
padengti			5 319
Asocijuotos įmonės rezultatas		(1)		(1)
Metų pabaigoje		I	151 434	12 176

1 2016 m. sausio 4 d Bendrovė įsigijo 100 proc. AB "Omnitel" įmonės akcijų.

Bendrovė pripažino investicijos vertės sumažėjimą, kuris ataskaitoje pateikiamos kaip "Investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimas":

	Gruodžio 31 d. pasibaigusius metus BENDROVE
	2016 m.	2015 m.
AB "Baltic Data Center"		(430)
UAB "Verslo investicijos"	(1 849)	-
	(1 849)	(430)

Investicijų į "Baltic Data Center" atsiperkamoji vertė buvo nustatyta kaip naudojimo vertė. Investicijų į UAB "Verslo investicijos" atsiperkamoji vertė buvo nustatyta kaip tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas.

18 Finansinės priemonės pagal kategorijas

Finansinių priemonių apskaitos principai buvo taikoma šiems straipsniams:

	Paskolos ir gautinos sumos
GRUPĖ	2016 m.	2015 m.
Finansinės būklės ataskaitoje apskaitytas turtas
Prekybos ir kitos gautinos sumos	99 381	39 570
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	56 650	12 898
lá viso	1561031	577 153
	Paskolos ir gautinos sumos
BENDROVÉ	2016 m.	2015 m.
Finansinės būklės ataskaitoje apskaitytas turtas
Prekybos ir kitos gautinos sumos	40 611	36 907
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	31 015	7 061
lš viso	71 626	43.9 %:

Visi Grupės finansiniai įsipareigojimai, lygūs 262 257 tūkst. Eur (2015 m. – 35 317 tūkst. Eur), bei visi Bendrovės finansiniai įsipareigojimai, lygūs 173 737 tūkst. Eur (2015 m. – 36 271 tūkst. Lt), buvo priskirti kitų finansinių įsipareigojimų grupei ir nebuvo jokių įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

19 Prekybos ir kitos gautinos sumos

	GRUPĚ		BENDROVĚ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
lš įmonių ir gyventojų gautinos sumos	96 706	40 640	37 777	37 830
iš kitų operatorių gautinos sumos	5 384	1 849	2 002	1 479
lš viso prekybos gautinų sumu	102 090	42 489	39 779	39 309
Atėmus gautinų sumų vertės sumažėjimą	(8 666)	(5 302)	(3 454)	(5 294)
Prekybos gautinos sumos, grynąja verte	03 424	37 137	36 375	34 015
Gautinos sumos iš įmonių, surenkančių mokesčius už telekomunikacines paslaugas lš anksto apmokėtos sąnaudos ir kitos gautinos	1 547	213	315	213
sumos	7 829	1 646	2 085	1 618
Gautinos sumos iš susijusių šalių (30 pastaba)	3 305	2 2290	3 972	2 678
	105 605	41 :: 36	492697	38 524
Atemus ilgalaikę dalj	(10 944)	(7 768)	(5 477)	(6 861)
Trumpalaikė dalis	94 661	33 568	37 220	31 663

Visos ilgalaikės gautinos sumos turi būti apmokėtos per penkerius muo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Prekybos ir kitų gautinų sumų tikrosios vertės yra apytiksliai lygios jų apskaitinei vertei.

Maksimali kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną yra lygi aukščiau minėtų gautinų sumų apskalinei vertei. Grupė nėra gavusi jokių užtikrinimo priemonių, skirtų sumažinti kredito riziką.

Nepradelstos prekybos gautinos sumos yra laikomos kaip pilnai vykdomos.

Prekybos gautinos sumos, kurios pradelstos mažiau nei tris mėnesius, nėra laikomos nuvertėjusiomis. 2016 m. gruodžio 31 d. 6 855 tūkst. Eur (2015 m. – 2 014 tūkst. Eur) Grupės prekybos gautinų sumų ir 3 410.gistintų. (2015 m. – 2 009 tūkst. Eur) Bendrovės prekybos gautinų sumų buvo pradelstos, tačiau nenuvertėjusios.

2016 m. gruodžio 31 d. 11 596 tūkst. Eur (2015 m. – 6 580 tūkst. Eur) Grupės prekybos gautinų sumų ir 4 523 tūkst. Eur (2015 m. – 6 575 tūkst. Eur) Bendrovės prekybos gautinų sumų buvo nuvertėjusios ir jomų pripažinį s vertės sumažėjimo atidėjinys. 2016 m. gruodžio 31 d. Grupės atidėjinio suma buvo 8 666 tūks. Eur (2016 m. – 5 302 tūkst. Eur), o Bendroves atidėjinio suma buvo 3 454 tūkst. Eur (2015 m. – 5 294 tūkst. Eur). Vertės sumažėjimo atidėjinys didžiąja dalimi buvo pripažintas remiantis bendrai atliktu vertinimų, taikant vadovybės nustatytas vertės sumažėjimo normas.

Lentelėje pateikiama šių gautinų sumų analizė pagal pradelsimo laikotarpius:

	GRUPĚ		BENDROVE
	2016 m.	20115 m.	2016 m.	2015 m.
lš viso prekybos gautinų sumų	102 090	42 489	39 779	391309
lš kurių: nepradelstos	83 639	33 895	31 844	30 725
Pradelsta iki 3 mėnesių	8 સિટેટ	2 014	3 412	2 009
Nuo 4 iki 6 mėnesiu	2 657	325	900	325
Nuo 7 iki 12 mėnesių	1 570	1 016	605	1 015
Pradelstos virš 12 mėnesiu	7 419	5 289	3 018	5 235

lš pirkėjų gautinos sumos, kurių mokėjimo terminas yra praėjęs ir nėra apskaitytas vertės sumažėjimas:

	GRUPĖ		BENDROVÈ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
lš viso	3 674	1 134	1768	1 173
Pradelsta iki 3 mėnesių	2 384	381	1 339	376
Nuo 4 iki 6 mėnesių	681	121	412	121
Nuo 7 iki 12 mėnesiu	542	628	23	627
Pradelstos virš 12 mėnesių	67	ম	(21)	ব

19 Prekybos ir kitos gautinos sumos (tęsinys)

Gautinų sumų vertės sumažėjimo laikotarpiai:

š viso	41 879	21 949	22 259	21 945
Iš kurių: nepradelstos	27 102	14 489	16 070	14 489
Pradelsta iki 3 mėnesiu	4 471	1 633	2 073	1 633
Nuo 4 iki 6 mėnesiu	1 976	204	488	204
Nuo 7 iki 12 mėnesiu	978	388	582	388
Pradelstos virš 12 mėnesiu	7 352	5 235	3 039	5 231

Prekybos ir kitų gautinų sumų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:

	GRUPE		BENDROVĖ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Valiuta
EUR	104 598	40 345	41 872	37 537
Kita valiuta	1 007	991	825	987
lš viso	105 605	41 336	492 697	38 524

Pasikeitimas prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo sąskaitoje parodytas žemiau:

	GRUPĖ		BENDROVÉ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Metu pradžioje	5 302	6 487	57234	6 476
Dukterinių įmonių įsigijimas	4 617
Per metus nurašytos gautinos sumos kaip
neatoautinos	(2 667)	(828)	(2 666)	(828)
Atidėjinys gautinų sumų vertės sumažėjimo
nuostoliams/Atstatyta nepanaudota suma (-)	1 414	(357)	826	(351)
Metų pabaigoje	8 666	5 302	3 454	5 294

Atidėjinio gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliams suformavimas pelno ar nuostolių ataskaitoje apskaityti straipsnyje "Kitos veiklos sąnaudos" (8 pastaba).

Kitose prekybos ir gautinų sumų klasėse nėra nuvertėjusio turto.

20 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	GRUPÉ		BENDROVĖ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Pinigai kasoje ir banke	56 650	12 898	31 015	7 061
iš viso	56 650	12 898	31 015	7 061

Pinigų ir pinigų ekvivalentų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:

GRUPĖ		BENDROVÉ
2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
56 289	12 743	30 વેસ્ક	6 906
61	155	રેત્વે છ	155
56 650	12 898	31 015	7 061

20 Pinigai ir pinigų ekvivalentai (tęsinys)

Pinigų kasoje ir banke kredito kokybė gali būti įvertinta remiantis "Fitch" ilgalaikio skolinimosi reitingais (arba atitinkamu "Standart & Poor's" reitingu):

		GRUPĖ		BENDROVĖ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
AA-	47 381	4 858	24 263	3 056
A+	1 701	6 901	220	2 870
A	6 545	1 119	6 420	1 120
Kita	1 023	20	112	15
š viso	56 650	12 898	31 015	7 061

Maksimali kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi pinigų ekvivalentų, klasifikuojamų kaip pinigai ir pinigų ekvivalentai, apskaitinei vertei.

21 Įstatinis akcinis kapitalas

Nuo 2015 m. birželio 5 d. įstatinį kapitalą sudaro 582 613 138 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali verė lygi 0,29 Eur. Iki 2015 m. birželio 5 d. įstatinį kapitalą sudarė 582 613 138 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė tuo metu buvo lygi 1 Lt.

2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublika prisijungė prie euro zonos. Laikantis įstatymo dėl bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės perskaičiavimo į eurus ir tokių LR bendrovių įstatų pakeitimo, 2015 m. balandžio 29 d. Bendrovės akcininkai priemė sprendimą, nustatantį, kad nominali vienos Bendrovės akcijos vertė yra lygi 0,29 Eur, o Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 168 957 810,02 Eur.

22 Įstatymų numatytas rezervas

Įstatymų numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kasmetinis pervedimas sudaro 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikoje finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir yra privalomas kol rezervas, įskaitant akcijų priedus, pasiekia 10 proc. įstatinio kapitalo. Įstatymų numatytas rezervas sudaromas sukauptiems nuostoliams padengti. Įstatymų numatyto rezervo dalis, viršijanti įstatymų nustatytą privalomojo rezervo sumą, gali būti įtraukiama į nepaskirstytąjį pelną pelno paskirstymo tikslams.

2015 balandžio 29 d. eilinis visuotinkimas nusprendė sumažinti Bendrovės privalomąjį 5,6 mln. Eur rezervą iki 16,9 mln. Eur ir perskirstyti 5,6 mln. Eur sumą į Bendrovės nepaskirstytąjį pelną. 2016 metų pabaigoje įstatymų nustatytas rezervas sudarė 16,9 min. Eur.

23

	GRUPĚ		BENDROVĚ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Prekybos mokėtinos sumos	37 768	15 579	17 124	15 381
Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas	10 257	6 189	6 613	5 567
Sukauptos sumos operatoriams	5 800	2 243	1 769	2 243
Sukaupti įsipareigojimai Kitos mokėtinos sumos ir ateinančių laikotarpių	2 513	1 424	2 513	1 416
pajamos	4 379	1 014	2 008	753
Mokėtinos sumos operatoriams Sumos mokėtinos susijusioms šalims (30	586	647	5 86	647
pastaba)	3 773	189	1 6492	1 412
	55011	24 235	392985	27/419
Atėmus ilgalaikę dalj	(9 897)	(424)	(972)	(424)
Trumpalaikė dalis	55 114	26 861	31 263	26 995

23 Prekybos, kitos mokėtinos sumos ir sukaupti įsipareigojimai (tęsinys)

Prekybos ir kitų mokėtinų sumų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:

	GRUPĖ		BENDROVE
Valiuta	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
EUR	64 148	26 380	31 903	26 523
Kita valiuta	863	905	332	896
lš viso	65 011	27 285	32 235	27 419

24 Paskolos

	GRUPÉ		BENDROVĚ
Trumpalaikes	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Paskolos	129 500	15 000	52 500	15 000
Finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimai		દિવ		61
	129 500	15 061	32 500	15 06
ligalaikės
Paskolos	97 500		97 500
	97 500		97 500
iš viso paskolų	227 000	15 061	150 000	15 061

Paskolų tikrosios vertės atitinka jų apskaitines vertes.

2005 m. Bendrovė sudarė sutartį su trečiąja šalimi dėl tam tikrų techninių ir administracinių patalpų pardavimo ir atgalinės nuomos. Trijų administracinių patalinė nuoma iš esmės atitiko finansinės nuomos (lizingo) kriterijus, tačiau kitų patalpų atgalinė nuoma apskaityta kaip nuoma. Visos šios patalpos išsinuomotos 10 metų laikotarpiui. Pasibaigus visų sutarčių 10 metų terminui, šios sutartys gali būti pratęstos papildomam 10 metų laikotopių ir už sutartą nuomos mokestį. Jeigu sutartys bus nutrauktos nepasibaigus sutartyse numatytam nuomos laikotarpiui, bus mokamos netesybos.

Bendrovės ir Grupės minimalūs lizingo mokėjimai pagal finansinės nuomos sutartis ir jų dabartinės vertės:

	Per 1 metus	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metu	S Viso
Minimalūs lizingo mokėjimai 2015 m. gruodžio 31 d. Atėmus būsimas palūkanų sąnaudas	61			61
Minimalių lizingo mokėjimų dabartinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d.	61			61
Minimalūs lizingo mokėjimai 2016 m. gruodžio 31 d. Atėmus būsimas palūkanų sąnaudas
Minimalių lizingo mokėjimų dabartinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d.

Bendrovei ir Grupei priklausančio turto pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis grynoji apskaitinė vertė:

		GRUPÉ		BENDROVĖ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Patalpos		52		52
	u	52		52

25 Atidėtasis mokestis

2016 m. sausio 4 d. Bendrovė įsigijo 100 proc. AB "Omnitel" akcijų, ir todėl 2015 m. gruodžio 31 d. atidėtojo mokesčio pabaigos likučiai ir 2016 m. gruodžio 31 d. atidėtojo mokesčio judėjimai bei pabaigos likučiai yra nustatyti ir konsoliduoti.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimų ir turto sąskaitų judėjimai:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Metų pradžioje	8 : 72	7 :923	8 031	6.920
Iš verslo jungimo atsirandantis atidėtasis mokestis (29 pastaba)	11 : 390
Apskaityta pelno (nuostolių) ataskaitoje
(11 pastaba)	(28)	1 0999	1 221	1 161
Metų pabaigoje	20 284	8 922	9 302	8 081

	GRUPĒ		BENDROVÉ
Atidėtojo mokesčio turtas	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Metų pradžioje		(37)
lš verslo jungimo atsirandantis atidėtasis mokestis (29 pastaba)				-
Apskaityta pelno (nuostolių) ataskaitoje
(11 pastaba)	। T	37
Metų pabaigoje		I

Atidėtojo mokesčio turto ir įsipareigojimų išskaidymas pagal laikotarpius:

	GRUPĖ		BENDROVĚ
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Atidėtojo mokesčio turtas, kuris bus atgautas / įsipareigojimai įvykdyti per daugiau nei 12 mėnesių Atidėtojo mokesčio turtas, kuris bus atgautas / įsipareigojimai įvykdyti (-) per 12	17 888	7 597	8 227	6 789
ménesiu	2 396	1 325	1 075	1 292
	201284	8 922	9 3072	8 081

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus Bendrovės investicijos į dukterines įmones attitinka dalyvavimo kitose įmonėse sąlygas mokestinei lengvatai gauti, todėl atidėtojo mokesčio įsipareigojimas nuo į Bendrovę nepervesto dukterinių įmonių rezultato nustatytas nebuvo.

Pasikeitimai per laikotarpį Grupės atidėtojo mokesčio turto ir įsipareigojimų sąskaitoje (prieš likučių sudengimą) pateikiami žemiau:

GRUPE - atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	Investicijų lengvata 1	Naudingo tarnavimo aiko skirtumai2	Kita	s viso
2015 m. gruodžio 31 d.	4 035	5 291	7	9 883
lš dukterinių įmonių įsigijimo atsirandantis atidėtasis mokestis (29 pastaba)3	ਰੇਖ	2 000	315	2 409
lš verslo jungimo atsirandantis atidėtasis mokestis (29 pastaba)3	1		10 162	10 162
Įtraukta / (kredituojama) į pelno ar nuostolių
ataskaita	(581)	1 :312	(812)	419
2016 m. gruodžio 31 d.	3 548	9 103	9 672	22 392

Atidetasis mokestis (tesinys) 25

GRUPĖ – atidėtojo mokesčio turtas	Mokestiniai nuostollai	Kita	s viso
2015 m. gruodžio 31 d.		(411)	(411)
lš verslo jungimo atsirandantis atidėtasis mokestis (29 pastaba)		(1,181)	(1.181)
Įtraukta į pelno ar nuostolių ataskaitą		(447)	(447)
2016 m. gruodžio 31 d.		(2,039)	(2.039)

Pasikeitimai per laikotarpį Bendrovės atidėtojo mokesčio turto ir įsipareigojimų sąskaitoje (prieš likučių sudengimą) pateikiami žemiau:

BENDROVĖ – atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	Investicijų lengvata¹	Naudingo tarnavimo laiko skirtumai²	Kita	s viso
2015 m. gruodžio 31 d.	3.343	5.134		8.484
įtraukta į pelno ar nuostolių ataskaita	(534)	1.585	(4)	1.047
2016 m. gruodžio 31 d.	2.809	6,719	ST	9.531

BENDROVĖ – atidėtojo mokesčio turtas	Mokestiniai nuostoliai	Kita š viso
2015 m. gruodžio 31 d. Įtraukta į pelno ar nuostolių ataskaitą		(403) 174	(403) 174
2016 m. gruodžio 31 d.		(223)	(229)

1 pagal investicijų lengvatą, kuri buvo taikoma iki 2001 m., investuoto turto vestė buvo atimama apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tikslams investavimo metais. Šio turto tolesnio nusidevėjimo sąnaudos nėra traktuojamos kaip apmokestinamąjį pelną mažinančios sąnaudos, dėl to buvo suformuotas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, kuris bus per minėto turto naudingo tarnavimo laikotarpius.

² nusidevėjimas prailgintas apskaitos tikslams, kadangi naudingo tarnavimo laikotarpiai, numatyti mokesčių įstatymuose, yra trumpesni nei įprastinio nusidėvėjimo normos.

³ 2016 m. sausio 4 d. Bendrovė įsigijo 100 proc. AB "Omnitel" akcijų, ir todėl 2015 m. gruožio 31 d. atidėtojo mokesčio pabaigos likučiai ir 2016 m. gruodžio 31 d. atidėtojo mokesčio įudėjimai bei pabaigos ikučiai yra nustatyti ir konsoliduoti. Verslo jungimo atveju Bendrovė pripažįsta atidėtojo mokesčio įsipareigojimą ir tai daro įtaką prestižo sumai.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami tuomet, kai pagal įstatymą egzistuoja įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimais. Šios sumos, apskaičiuotos po atitinkamų likučių sudengimo, apskaitytos finansinės būklės ataskaitoje:

	GRUPĖ		BENDROVÉ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Atidetojo mokesčio turtas	(2 039)	(411)	(229)	(403)
Sudengtas su atidėtojo mokesčio įsipareigojimais	2 039	411	229	403
Atidėtojo mokesčio turtas finansinės būklės
ataskaitoje
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	22.378	9 333	9 537	8 484
Sudengtas su atidėtojo mokesčio įsipareigojimais	(2 039)	(411)	(229)	(403)
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai finansinės
būklės ataskaitoje	20 284	8 922	9 3072	8 081

26 Atidėjiniai

Atidėjinių judėjimas per 2016 m. sausio - gruodžio:

	Restruktūriza-	Atidejinys nuomojamos žemės vimo atidėjinys	ls viso
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.	840		340
Dukterinių įmonių įsigijimas	200	6 627	6 827
Papildomai sudarytas atidėjinys	2731		2 731
Panaudota suma	(3 368)		(3 368)
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.	403	6 6727	7 030

Restruktūrizavimo atidėjinį sudaro kompensacija darbuotojams pagal Bendrovės ir Grupės patvirtintą restruktūrizavimo planą. Numanoma, kad restruktūrizavimo atidėjiniai bus panaudoti 2017 metais.

Grupė nuomojasi žemės sklypus mobiliojo ryšio stotims statyti. Pasibaigus nuomos laikui, mobilaus ryšio stotys turi būti išmontuojamos ir sutvarkoma žemė, kad savininkui būtų gražinta tokios būklės, kokios įj buvo prieš išsinuomojant. Taip pat Grupė montuoja telekomunikacinę įrangą iš trečiųjų asmenų nuomojamuose patalpose arba ant statinių stogų. Pasibaigus nuomos laikui šį įranga turi būti išmontuojama. Šioms būsimoms įšlaidoms padengti yra sudarytas atidėjinys nuomojamos žemės ir turto atstatymui. Grupė tikisi, kad nuomojamos žemės ir turto atstatymo įsipareigojimus reikės vykdyti po vienerių metų laikotarpio, todėl visa atidėjinių suma apskaitoma ilgalaikių įsipareigojimų straipsnyje.

27 -Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas

Garantijos

2016 m. gruodžio 31 d. visa banko garantijų (įsipareigojimai garantuoti pagal konkursų, sutarčių vykdymo sąlygas), kurias suteikė AB SEB bankas už Bendrovę ir Grupę, suma sudarė 1,88 mln. Eur (2015 m. - 0,95 mln. Eur).

2016 m. gruodžio 31 d. numatomi kredito ir veiklos garantijų grąžinimo terminai buvo:

Numatomas			2017 m. 2017 m. 2017 m. 2017 m.
gražinimo terminas 01-03 04-06			07-09	10-172
tükst. Eur	men.	men.	men.			mėn. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. lš viso
Garantiios	C	198	1.204	80	258	54	પ	1 884

Gautinos minimalios įmokos pagal nuomos sutartį

Būsimuosius minimalius finansinės nuomos mokėjimus pagal neatšaukiamas veiklos nuomos sutarė:

	GRUPĚ		BENDROVĖ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Per vienerius metus	4 759	5 404	4 759	5 404
Per dvejus - penkerius metus	1 331	2 003	1 331	2 003
s viso	6 090	7 407	6 090	7 407

Minimalūs finansinės nuomos mokėjimai pripažinti pelne ar nuostoliuose per 2016 m. buvo 6 842 tūkst. Eur (2015 m. - 6 561 tūkst. Eur).

28 Nebalansiniai įsipareigojimai

Kapitalinių investicijų įsipareigojimai

Kapitalinės investicijos, kurių atžvilgiu finansinių ataskaitų datą pasirašytos sutartys, tačiau kurios nebuvo pripažintos finansinėse ataskaitose, yra šios:

	GRUPĖ		BENDROVĖ
	2016 m. .	2015 m.	2016 m.	2015 m.
llgalaikis materialusis turtas	4 915	3 152	4 915	3 152
	4 915	3 152	4 915	3 152

28 Nebalansiniai įsipareigojimai (tęsinys)

Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis - Grupė yra nuomininkė

Grupė ir Bendrovė pagal nuomos sutartis nuomojasi lengvuosius automobilius, IT įrangą ir patalpas.

Nuomos sąnaudos, apskaitytos pelno ar nuostolių ataskaitoje:

		GRUPĖ		BENDROVĖ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Minimalūs nuomos mokėjimai	7.153	3,638	5,885	3.453
	7.153	3,638	5,885	3,453

Bendrą būsimų minimalių nuomos mokėjimų pagal neatšaukiamas nuomos sutartis sumą sudaro:

	GRUPĖ		BENDROVĚ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Per 1 metus	4 952	1 852	2 038	1 850
Po 1 metų, bet ne veliau kaip per 5 metus	9 591	2 008	3 152	2 008
Po 5 metu	હ કિર્ણ	1 200	3 331	1 200
ls viso	21 404	5 060	8 574	5 058

29 Verslo jungimai

2016 m. sausio 4 d. Bendrovė įsigijo 100 proc. AB "Omnitel" akcijų iš "Telia Company" AB, kuri taip pat valdo 88,15 proc. Bendrovės akcijų.

Įmonės vykdė veiklą tarpusavyje susijusiuose segmentuose toje pačioje geografinėje rinkoje. Tikimasi, kad telekomunikacijų pramonė ateityje taps labiau integruota skaitmeniniame ir glaudžiai susijusiame pasaulyje, o pramonė išgyvens sparčius pokyčius paslaugų bei inovacijų (verslo, prekybos, socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo ir komunalinių paslaugų) srityse. Vadovybės mano, jog įsigijimas paskatins grynųjų pardavimų, sąnaudų ir investicijų sąveiką, taip pat sukurs geresnį pagrindą užsakomųjų paslaugų partnerystės srityje su likusia "Telia Company" grupe.

Kaip to reikalauja apskaitos standartai, isigijimo dieną buvo atlikti AB "Omnitel" įsigyjamo identifikuojamo gyvojo turto ir prisiimtų įsipareigojimų tikrųjų vertinimą padėjo atlikti išorės konsultantai. Daugeliu atveju, tikroji vertė buvo apskaičiuota remiantis rinkos palyginamąja ir vadovybės vertinimais. Klientų bazė buvo įvertinta taikant kelių laikotarpių perteklinių pajamų skaičiavimo metodą. Taip pat buvo įvertinta investicinės naudos įtaka, kur taikytina.

Prestižas	23.650
Įsigyto grynojo turto tikroji vertė	(120,457)
Pirkimo kaina	144,107
Prestižas atsirandantis dėl įsigijimo

Įsigijimo metu buvo pripažintas, kadangi sumokėtą pirkimo atlygį sudarė sumos, susijusios su tikėtinos sinergijos nauda, pajamų augimų, rinkos plėtra ir darbo jėga. Šios naudos yra nepripažįstamos atskirai nuo prestižo, nes neatitinka identifikuojamo nematerialiojo turto pripažinimo kriterijų.

Įsigytas turtas ir pripažįstami įsipareigojimai įsigijimo dieną

	Tikroji verte	Apskaitinė verte
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	14 489	14 489
ligalaikis materialusis turtas	74 845	71 564
Nematerialusis turtas	80 918	16 453
Atsargos	4 473	4 473
Prekybos ir kitos gautinos sumos	59 331	598831
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	(25 209)	(25 209)
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	(11 390)	(1 228)
Paskolos	(77 000)	(77 000)
sigytas grynasis turtas	120 457	62 873

29 Verslo jungimai (tesinys)

sigijimo pinigų srautas	129 618
Įsigytų dukterinių įmonių pinigai ir pinigų ekvivalentai	(14 489)
Pirkimo atlygis, atskaitomas grynaisiais pinigais	144 107
Dukterinių įmonių įsigijimo grynasis pinigų srautas

30 Sandoriai su susiiusiomis šalimis

Grupę kontroliuoja "Telia Company AB" (Švedija), kuriai priklauso 88,15 proc. Bendrovės akcijų bei balsų. Didžiausia "Telia Company AB" akcininkė yra Švedijos valstybė.

2016 m. sausio 4 d. Bendrovė iš "Telia Company AB" (iki 2016 m. balandžio vadinosi "TeliaSonera AB"), kuriai taip pat priklauso 88,15 proc. Bendrovės akcijų, įsigijo 100 proc. "Omnite" akcijų už 220 mln. Eur grynųjų pinigų ir grynosios skolos pagrindu. 2015 m. gruodžio 18 d. Bendrovė pasirašė sutariį su SEB banku AB ir Danske banku AB dėl 150 mln. Eur ilgalaikės paskolos šio įsigijimo finansavimui.

2016 m. balandžio 26 d. visuotinis akcininkų susintino reorganizavimo sąlygas, pagal kurias Bendrovės dukterinės įmonės UAB "Omnitel" ir UAB "Baltic Data Center" bus reorganizuotos.

2016 m. birželio 8 d. UAB "Omnitel" ir UAB "Baltic Data Center" buvo pertvarkytos iš uždarųjų akcinių į akcines bendroves

lki 2017 m. vasario 1 d., kai ji buvo prijungta prie Bendrovės, AB "Omnitel" teikė mobiliojo ryšio paslaugas gyventojams ir verslo klientams Lietuvoje.

2016 m. balandžio 29 d. Bendrovė neatlygintinai perleido (padovanojo) Všį "Ryšių istorijos muziejus" dalininko / savininko teises Kauno miesto savivaldybei. 2010 m. įsteigta viešoji įmonė valdė Bendrovės išlaikomą Ryšų įstorijos muziejų Kaune. Bendrovė buvo vienintelė viešosios įmonės "Ryšių istorijos" steigėja ir savininkė.

2016 m. liepos mėn. Bendrovės dukterinė įmonė AB "Omnitel" neatlygintinai perleido (dovanojo) turimas Všį "SOS projektai" dalininko / savininko teises (50 proc.) "Swedbank" AB (Lietuva). Bendrovės "Omnitel" ir "Swedbank" buvo lygiavertės ne pelno siekiančios Všį "SOS projektai", kuri įgyvendina profesinės savanorystės projektą "Kam to reikia?!", steigėjos ir dalininkės, turėjusios po 50 proc. dalių / teisių.

Su susijusiomis šalimis buvo atlikti šie sandoriai:

Telekomunikacijų ir kitų paslaugų pardavimas:

	GRUPĖ		BENDROVE
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
"Telia Company AB" ir jos dukterinėms įmonėms	8 143	9 715	5 758	8 090
Bendrovės dukterinėms įmonėms			8 624	5 557
lš viso telekomunikacinių ir kitų paslaugų pardavimų	8 143	9 715	14 382	13 647
Turto ir paslaugų pirkimas:
	GRUPĖ		BENDROVĚ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Turto pinkimas iš:
"Telia Company AB" ir jos dukterinių įmonių		16		16
Bendrovės dukterinių įmonių			374	3
	t	16	374	19
Paslaugų pirkimas iš:
"Telia Company AB" ir jos dukterinių įmonių	11 695	4 220	2 : 94	4 170
Bendrovės dukterinių įmonių			12 326	6 691
	11 695	4 220	15 220	10 861
iš viso turto ir paslaugų pirkimų	11 695	4 236	15 594	10 880

30

Likučiai metų pabaigoje susiję su turto/paslaugų pardavimu/pirkimu:

Gautinos sumos ir sukauptos pajamos iš susijusių šalių:

	GRUPE		BENDROVÉ
Gautinos sumos iš susijusių šalių:	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
ligalaikės gautinos sumos: "Telia Company AB" ir jos dukterinių įmonių	251	279	251	279
Trumpalaikės gautinos sumos: "Telia Company AB" ir jos dukterinių įmonių Bendrovės dukterinių įmonių	2 506 2 7157	1 03:5 1 314	589 2 461 3 301	869 588 1 728
Sukauptos pajamos iš susijusių šalių: "Telia Company AB" ir jos dukterinių įmonių	548	976	671	950
	548	976	671	ਹੈ (1)
lš viso gautinų sumų ir sukauptų pajamų iš susijusių šalių	3 305	2 7490	3 972	2 678

Gautinos sumos iš susijusių šalių atsiranda pirmiausia dėl pardavimo sandonų ir turi būti sumokėtos per vieną mėnesį po pardavimo atlikimo. Gautinos sumos nėra apdraudžiamos užtikrinimo priemonėmis ir už jas nemokamos palūkanos. Atidėjiniai gautinoms sumoms iš susijusių šalių nebuvo pripažinti nei 2015 m. gruodžio 31 d.

Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos susijusioms šalims:

BENDROVE
2015 m.
171
1 235
1 406
6
6
1 412

Mokėtinos sumos susijusioms šalims atsiranda pirmiausia dėl pirkimo sandorių ir turi būti sumokėtos per vieną mėnesį po pirkimo atlikimo. Už mokėtinas sumas nemokamos palūkanos.

Paskolos, suteiktos susijusioms šalims:

	GRUPĖ		BENDROVĚ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Likutis metų pradžioje				200
Per metus suteiktos paskolos
Susigražintos paskolos (pinigais)				(200)
Priskaičiuotos palūkanos (įskaitant PVM)
Gautos palūkanos (jskaitant PVM)
Likutis metų pabaigoje				I

30 -Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys)

Susijusioms šalims suteiktų paskolų terminai ir sąlygos:

	Susijusios šalies pavadinimas	Sutarties data	Sutarties numatyta pirminė valiura	Nesugražin- tas likutis	Terminas	Palūkanų norma
pasibaige metai UAB "Hostex"	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m.			iki 2016 m.	0.93 proc.
		rugpjūčio 6 d.	EUR	200	rugpjūčio 6 d.1

¹ 2014 m. gruodžio 31 d. 691 tūkst. Lt paskola (200 tūkst. Eur) yra klasifikuojama kaip trumpalaikis turtas, nes UAB "Hostex" ketina grąžinti šią paskolą 2015 m. Paskola buvo grąžinta I ketv. 2015 m. gruodžio mėn. UAB "Hostex" buvo prijunta prie Bendrovės dukterinės įmonės "Baltic Data Center",

Paskolos iš susijusių šalių:

	GRUPE		BENDROVÈ
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Likutis metų pradžioje	15.006	10.008	15,006	10.006
Dukterinių įmonių įsigijimai	77,023
Per metus gautos paskolos		35.000		35.000
Apmokėtos paskolos (pinigais)	(15,006)	(30.000)	(15.006)	(30,000)
Priskaičiuotos palūkanos (įskaitant PVM)	558	80	15	80
Sumokėtos palūkanos (įskaitant PVM)	(577)	(80)	(15)	(80)
Likutis metų pabaigoje	77,004	15,006		15,006

Susijusioms šalims suteiktų paskolų terminai ir sąlygos:

Susijusios šalies pavadinimas	Sutarties data	Sutarties numatyta pirminė valiuta	Nesugražin- tas likutis	Terminas	Palūkanų norma
2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai "Telia Company AB"	2016 m. gruodžio 29 d.	Eur	77 000	2017 m. vasano 1 d.	0,83 proc.
2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai "Telia Company AB"	2015 m. gegužės 22 d.	Eur	15 000	2016 m. vasario 25 d.	0.38 proc.

Visi sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi rinkos sąlygomis (laikantis ištiestosios rankos principo).

2016 m. "Telia Company AB" išmokėti dividendai sudarė 5 136 tūkst. Eur (2015 m. – 34 924 tūkst. Eur išmokėti dividendai).

2016 m. dividendai, kuriuos Bendrovė gavo iš dukterinių įmonių, sudarė 4 400 tūkst. Eur (2015 m. - 2 626 tūkst. Eur).

Bendrovės ir Grupės pagrindinių vadovų darbo užmokestis

	2016 m.	2015 m.
Pagrindinių vadovų darbo užmokestis	3 896	3 187
Socialinio draudimo įmokos nuo darbo užmokesčio	1 098	901
lš viso darbo užmokesčio	4 994	4 088

Pagrindiniai vadovai yra Bendrovės vadalinių, tiesiogiai atskaitingų Bendrovės vadovui, ir pagrindinių Bendrovės padalinių vadovai. 2016 m. gruodžio 31 d. bendras pagrindinių vadovų skaičius buvo 58 (2015 m. gruodžio 31 d. - 27).

Per 2016 m. dviem Bendrovės valdybos nariams paskirta 31 tūkst. eurų (2015 m. šešiems nariams – 94 tūkst. eurų) tantjemų. 2016 m. gruodžio 31 d. 15,6 tūkst. Eur tantjemų, paskirtų 2010 metams, nebuvo išmokėta vienam valdybos nariui.

Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos র 1

2017 m. vasario 1 d. Bendrovės dukterinės įmonės AB "Omnitel" ir AB "Baltic Data Center" buvo prijungtos prie Bendrovės ir jos pavadinimas pakeistas į Telia Lietuvą, AB. 2017 m. vasario 1 d. Bendrovės dukterinė įmonė UAB "Lintel" pakeitė savo pavadinimą į Telia Customer Service LT, UAB.

2017 m. vasario 15 d. Bendrovė pasirašė ilgalaikę statybos ir nuomos sutariį dėl naujos buveinės Vilniuje, Saltoniškių g. 7. 2019 m. pradžioje apie 1 200 Bendrovės darbuotojų įsikurs "M.M.M. projektų" grupės vystomame šešių aukštų ir daugiau nei 15 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastate.

2017 m. kovą Bendrovė su Lietuvos radijo ir televizijos centru ("Telecentras") taikos sutartimi užbaigė nuo 2013 m. vidurio trukusius ginčus dėl antžeminės televizijos (DVB-T) siųstuvų talpinimo įkainių. Pagal "Telecentro" ir "Telia Lietuva" sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, "Telia Lietuva" už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 sausio 31 d. "Telecentrui" papildomai sumokės 1,01 mln. eurų. Bendrovės suderino siųstuvų talpinimo apimtis ir terminus bei tesia bendradarbiavimą abipusiai naudingais pagrindais. Nuo šiol Bendrovė mokės "Telecentrui" pagal galiojančius standartinius paslaugų tarifus, palaipsniui mažinant siųstuvų skaičių,

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos banko periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, Telia Lietuva, AB generalinis direktorius Kęstutis Šliužas ir Telia Lietuva, AB finansų vadovas Laimonas Devyžis, patvirtiname, kad mūsų žiniomis, aukščiau pateiktos Telia Lietuva, AB finansinės ataskaitos už 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus Tarptautinius atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės ir Grupės įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus.

Kestutis Šliužas Vadovas

Laimonas Devyžis Finansų vadovąs

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

Patvirtinta Valdybos 2017 m. balandžio 3 d.

I. BENDRA INFORMACIJA

Ataskaitinis laikotarpis

2016 m. gruodžio 31 d. pasibaige metai

Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys

Emitento pavadinimas Teisinė forma Jregistravimo data Registro tvarkytojas lmonės kodas Buveinės adresas Telefonas Faksac El. pašto adresas Interneto adresas

Telia Lietuva, AB (toliau - Bendrovė) akcinė bendrovė 1992 m. vasario 6 d Valstybės įmonė Registrų centras 121215434 Lvovo g. 25, LT-03501 Vilnius, Lietuva 1511, (8 5) 262 1511 (8 5) 212 6665 info@telia.lt www.telia.lt

Pagrindinės veiklos pobūdis

Nuo 2017 m. vasario 1 d. Telia Lietuva, AB tęsia TEO LT, AB, AB "Omnitel" ir AB "Baltic Data Center" veiklą. 2017 m. vasario 1 d. AB "Omnitel" ir AB "Baltic Data Center" buvo prijungtos prie TEO LT, AB, o TEO LT, AB pakeite pavadinimą j Telia Lietuva, AB, kuri teikia telekomunikacijų, IT ir TV paslaugas iš vienų rankų Lietuvos gyventojams ir verslui.

Bendrovė yra "Telia Company AB" (Švedija) įmonių grupės dalis. "Telia Company" teikia telekomunikacijų pasiaugas Šiaurės ir Baltijos šalyse.

Mūsų tikslas – būti su pasauliu taip geriausia klientui. Mūsų bendros vertybės yra kompasas, kuriuo vadovaujamės dirbdami. Dare – išdrįstame kurti naujoves, pirmauti ir būti atviri. Care – rūpinamės savo klientais, vienas kitu ir mūsų pasauliu. Simplify – paprastiname įgyvendinimą, komandinį darbą ir savo veiklą.

Bendrovė kartu su susijusiais juridiniais asmenimis Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) yra pripažinta didelę įtaką turinčiu operatoriumi šiose rinkose:

• balso skambučių užbaigimo viešajame judriojo ryšio tinkle;
• vartotojams teikiamos prieigos prie viešojo telefono ryšio tinklo fiksuotoje vietoje;
• paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus, teikiamos prieigos prie viešojo telefono ryšio tinklo fiksuotoje vietoje;
• skambučių inicijavimo viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje;
• skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose telefono ryšio tinkluose, teikiamuose fiksuotoje vietoje; .
• didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje;
• didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams;
• aukštos kokybės duomenų perdavimo elektroninių ryšių tinklo galiniu segmentų paslaugų:
• televizijos transliacijų perdavimo skaitmeninės televizijos tinklais paslaugų, skirų turinio paslaugoms galutiniams vartotojams teikti, teikiamų Bendrovės, Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Bendrovė turi elektroninių pinigų įstaigos veiklos licenciją, suteikiančią teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nurodytas mokėjimo paslaugas.

2016 m. gruodžio 31 d. įmonių grupę sudarė patronuojanti įmonė, kuri tuo metu vadinosi TEO LT, AB (jregistruota 1992 m. vasario 6 d., įmonės kodas 121215434, registro tvarkytojas: Valstybės įmonė Registrų centras, buveinės adresas: Lvovo g. 25, LT-03501 Vilnius, tel.: 1511, (8 5) 262 1511, faks.: (8 5) 212 6665, interneto adresas: www.telia.lt), patronuojančios įmonės dukterinės ir asocijuotos įmonės.

			Bendrove
	lregistravimo data.		ten kanti	Bendrovei
Imones	registro tvarkytojo		įmonės kapitalo	tenkanti balsy
pavadinimas	pavadinimas	Kontaktiniai duomenys	dalis (proc.)	dalis (proc.)
AB "Omnitel"	1991 m. lapkričio 26 d.,	T. Sevčenkos g. 25,	100.00	100,00
	kodas 110305282.	LT-03503 Vilnius, Lietuva
	Valstybės įmonė	tel. (8 5) 698 63333,
	Registry centras	faks. (8 5) 274 5574.
		www.omnitel.lt
AB "Baltic Data	2001 m. gruodžio 17 d.,	Žirmūnų g. 141,	100,00	100.00
Center"	kodas 125830791,	LT-09128 Vilnius, Lietuva
	Valstybės įmonė	tel. (8 5) 274 8360,
	Registry centras	faks. (8 5) 278 3399,
		www.bdc.lt
UAB "Lintel"	1992 m. liepos 27 d.,	Ukmergés g. 223,	100,00	100.00
	kodas 110401957.	LT-07156 Vilnius, Lietuva
	Valstybės įmonė	tel. (8 5) 236 8301,
	Registrų centras	faks. (8 5) 278 3322,
		www.lintel.lt
UAB _Verslo	2008 m. lapkričio 13 d.,	Jogailos g. 9A / A. Smetonos g 1,	100,00	100,00
investicijos"	kodas 302247778,	LT-01116, Vilnius, Lietuva
	Valstybės įmonė	tel. (8 5) 236 7330
	Registry centras	faks. (8 5) 278 3613
UAB	1995 m. liepos 5 d.,	Palangos g. 4, III aukštas	100,00	100,00
"Kompetencijos	kodas 134517169.	LT-01117 Vilnius, Lietuva
ugdymo centras"	Valstybės įmonė
	Registry centras
Vš] "Numerio	2014 m. rugsėjo 5 d.,	Jogailos g. 9,		50.00
perkelimas"	kodas 303386211,	LT-01116 Vilnius. Lietuva
	Valstybės įmonė
	Registry centras

Bendrovės dukterinės ir asocijuotosios įmonės (2016 m. gruodžio 31 d. duomenys):

Patronuojanti įmonių grupės įmonė siūlo fiksuotojo balso telefonijos, interneto, duomenų perdavimo, skaitmeninės televizijos, IT bei telekomunikacijų tinklų paslaugas privatiems ir verslo klientams Lietuvoje.

2016 m. sausio 4 d. Bendrovė iš "Telia Company AB" (tuo metu vadinosi "TeliaSonera AB"), kuri taip pat valdo 88,15 proc. Bendrovės akcijų, įsigijo 100 proc. "Omnitel" akcijų už 220 mln. eurų, neskaičiuojant įmonės turimų grynųjų pinigų ir skolų (angl. on a cash and debt free basis). Iki 2017 m. vasario 1 d., kai įmonė buvo prijungta prie Bendrovės, "Omnitel" teikė mobiliojo ryšio paslaugas privatiems ir verslo klientams Lietuvoje.

2017 m. vasario 1 d. "Baltic Data Center" (BDC) buvo prijungta prie Bendrovės. 2016 m. sausį likviduota "Baltic Data Center" dukterinė įmonė Latvijoje – "Baltic Data Center SIA", kuri veiklos nevykdė. 2016 m. "Baltic Data Center" išmokėjo Bendrovei 2,4 mln. eurų dividendų už 2015 metus.

2017 m. vasario 1 d. "Lintel" pakeitė pavadinimą į Telia Customer Service LT, UAB. Šios dukterinės įmonės kontaktų centrai rūpinasi Bendrovės klientų aptamavimu ir teikia informacijos telefonu 118 paslaugą Lietuvoje. 2016 m. ši dukterinė įmonė išmokėjo Bendrovei 2 mln. eurų dividendų už 2015 metus.

Dukterinė įmonė "Verslo investicijos" įgyvendina investicinį projektą Vilniuje, o "Kompetencijos ugdymo centras" veiklos nevykdo.

Drauge su "Bitė Lietuva" ir "Tele2" (abi įmonės turi po 25 proc.) įsteigta Všį "Numerio perkėlimas" nuo 2016 m. sausio 1 d. kartu su UAB "Mediafon" administruoja centrinę duomenų bazę, skirtą telefono numerio perkėlimui Lietuvoje užtikrinti.

2016 m. balandžio 29 d. Bendrovė neatlygintinai perleido (padovanojo) Všį "Ryšių istorijos muziejus" dalininko/savininko teises Kauno miesto savivaldybei. 2010 m. įsteigta viešoji įmonė valdė Bendrovės išlaikomą Ryšių istorijos muziejų Kaune. Bendrovė buvo vienintelė viešosios įmonės "Ryšių istorijos muziejus" steigėja ir savininkė.

2016 m. liepą "Omnitel" neatlygintinai perleido (dovanojo) turimas Všį "SOS projektai" dalininko/savininko teises (50 proc.) "Swedbank" AB (Lietuva). Bendrovės "Omnitel" ir "Swedbank" buvo lygiavertės ne pelno siekiančios organizacijos V\$ "SOS projektai", kuri įgyvendina profesinės savanorystės projektą "Kam to reikia?", steigėjos ir dalininkės, turėjusios po 50 proc. dalių/teisių.

Bendrovė filialų ar atstovybių neturi.

Informacija apie sutartis su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

2000 m. gruodžio 1 d. Bendrovė ir AB SEB bankas (kodas 112021238, adresas: Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius) pasirašė sutartį dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų.

Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis į vertybinių popierių biržos "Nasdaq Vilnius" Oficialųjį sąrašą įtraukti šie Bendrovės vertybiniai popieriai (simbolis – TEL1L): ..

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Nominali verte eurais	Bendra nominali verte eurais	Emisijos kodas
Paprastosios vardinės akcijos	582 613 138	0.29	168 957 810.02	LT0000123911

Vėrtybinių popierių birža "Nasdaq Vilnius" yra pagrindinė prekybos Bendrovės akcijomis rinka. Nuo 2011 m. sausio Bendrovės paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į Berlyno vertybinių popierių biržos atviros rinkos ("Berlin Open Market" arba "Freiverkehr"), Frankfurto vertybinių popierių biržos atviros rinkos ("Freiverkehr"), Miuncheno vertybinių popierių ir Štutgarto vertybinių prekybos sąrašus. Bendrovės akcijų simbolis Vokietijos vertybinių popierių biržose - ZWS.

Bendrovės dukterinių įmonių vertybiniais viešai nėra prekiaujama, nes dukterinių įmonių visos akcijos (išskyrus VšĮ "Numerio perkėlimas") priklauso Bendrovei.

II. FINANSINĖ INFORMACIJA

2016 m. sausio 4 d. Bendrovė įsigijo 100 proc. "Omnitel" akcijų, dėl to šiame pranešime pateiktos 2016 m. įmonių grupės finansinės ataskaitos yra konsoliduotos ir jos dukterinių įmonių, tarp jų ir "Omnite", finansinės ataskaitos. Palyginamosios 2015 m. finansinės ataskaitos yra faktinės viešai skelbtos to laikotamio Bendrovės įmonių grupės ataskaitos. Tam, kad parodyti apytikslius įmonių grupės veiklos rezultatus, palyginamieji jungtiniai 2015 m. bendrųjų pajamų ataskaitos duomenys, aprašomi šiame metiniame pranešime, yra paprastuoju sudėjimu, eliminavus įmonių grupės tarpusavio sandorius, sujungti duomenys lyg "Omnitel" tuo metu būtų buvusi Bendrovės įmonių grupės dalis.

Galima sakyti, kad 2016 metai iš tiesų prasidėjo 2015 m. spalį, paskelbus apie ketinimą sujungti "Teo" ir "Omnitel" pastangas kuriant naujos kartos telekomunikacijų verslą Lietuvoje, ir baigėsi 2017 m. vasario 1 d., kai "Omnite" ir "Baltic Data Cente" buvo prijungtos prie "Teo" ir Bendrovė, pakeitusi pavadinimą į "Telia Lietuva", atvertė naują įstorijos puslapį.

Mūsų strateginis kelias į naujos kartos telekomunikacijų verslą formaliai prasidėjo 2016 m. sausio 4 d., kai Bendrovė įsigijo 100 proc. "Omnitel" akcijų ir dvi įmonės pradėjo veikti kartu. Tiesa, kai kurie paruošiamieji darbai buvo atlikti dar 2015 m.: susitarta dėl strateginių tikslų, suformuota bendra vadovų komandairtos abiejų įmonių organizacinės struktūros.

2016-ieji buvo pažymėti integracijos ženklu: dviejų skirtingų bendrovių kultūros susiliejo į vieną, suformuotos bendros darbuotojų komandos, perkeltos darbo vietos, kurti nauji pasiūlymai, optimizuotas tinkų, IT sistemų ir išteklių valdymas, pagaliau - įmonės teisiškai sujungtos į vieną juridinį asmenį.

2016 m. pabaigoje mūsų klientai jau pajuto, kad bendrauja su viena įmone: baigėme kientų aptarnavimo salonų integraciją, klientus aptarnavome ir konsultavome bendrais klientų aptamavimo numeriais, o verslo klientus aptarnavo vadybininkai, atsakingi už bendrą "Telia" verslo paslaugų krepšelį.

Taigi galima teigti, kad pagrindinis 2016 m. tikslas – dviejų įmonių integracija, siekiant maksimalios vertės klientams – buvo sėkmingai įgyvendintas.

Dėl dviejų įmonių integracijos bendros 2016 m. pajamos didėjo kiekvietą ketvirtį ir didžiausios buvo ketvitį. Paskutinis 2016 m. ketvirtis išsiskyrė didesnių įrangos, ypač mobiliųjų prietaisų ir namų elektronikos prietaisų, pardavimu.

Bendros konsoliduotos 2016 m. pajamos sudarė 345,9 mln. eurų ir, palyginti su 2015 m. palyginamomis jungtinėmis pajamomis - 337,6 mln. eurų, padidėjo 2,5 procento.

Per metus pajamos iš televizijos (vien iš IPTV paslaugų – 28,1 proc.), plačiajuosčio interneto ir mobiliojo ryšio paslaugų didėjo dėl toliau augančio vartotojų skaičiaus

Toliau tęsiamos investicijos į šviesolaidinės prieigos tinklą bei paslaugų plėtrą grižta solidžiu klientų skaičiaus didėjimų per praėjusius metus:

• IPTV vartotojų skaičius padidėjo 15,8 proc. ir siekė 191 tūkst.,
• šviesolaidinio interneto prieigų skaičius padidėjo 9,3 proc. ir sudarė 246 tūkst., o bendras plačiajuosčio interneto prieigų skaičius viršijo 400 tūkst.,
• reguliaraus mokėjimo vartotojų skaičius padidėjo 3,7 proc. ir viršijo 1 milijoną.

Konsoliduotų veiklos sąnaudų (neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų) kontrolė ir didesnės bendros lėmė tai, kad 2016 m. EBITDA (neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų) marža buvo 33,8 proc. (2015 m. – 32,7 proc.). 2016 m. konsoliduota EBITDA (neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų), palyginti su 2015 m. palyginamąja jungtine EBITDA (neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų) – 110,6 mln. eurų, padidėjo 5,9 proc. ir sudarė 117 mln. eurų.

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį Bendrovė baigė "Omnitel" įsigijimo kainos paskirstymą. Dėl to, patyrė papildomas 5,5 mln. eurų amortizacijos ir nusidėvėjimo sąnaudas, kurios turėjo neigiamos įtakos pelningumui.

Dėl to, 2016 m. sausio–gruodžio konsoliduotas laikotarpio pelnas, palyginti su 2015 m. to paties laikotarpio palyginamuoju jungtinių pelnu – 44,3 mln. eurų, sumažėjo 6,4 proc. ir sudarė 41,5 mln. eurų. Konsoliduota pelno marža siekė 12 proc., o prieš metus palyginamoji jungtinė pelno marža buvo 13,1 procento.

2016 m. laisvieji pinigų srautai sudarė 44,2 mln. eurų ir buvo 1,5 karto didesni nei prieš metus.

Dėl "Omnite" akcijų įsigijmo pasikeitęs finansinių įsiskolinimų lygis, konservatyvus požiūris į skolų valdymą ir nusiteikimas kurti ilgalaikę vertę lemė tai, kad valdyba eiliniam akcininkų susirinkimui, kuris įvyko 2016 m. balandžio 26 d., pasiūlė patvirtinti 0,01 euro vienai akcijai dividendų už 2015 metus.

Mes toliau investavome į 4G mobiliojo ryšio ir šviesolaidinio pieigos tinklo pietrą. Ryšių reguliavimo tamyba (RRT) oficialiai patvirtino mūsų lyderystę plėtojam 4G ryšį Lietuvoje. Per 2016 m. įrengta daugiau nei 600 naujų 4G bazinių stočių – pagal naujausius RRT duomenis, mūsų 4G ryšys dengia 99 proc. apgyvendintos Lietuvos teritorijos ir užikrina didžiausią spartą. Per metus ilgalaikėms investicijoms į mobiliojo ryšio tinklą skirta 13,5 mln. eurų, o į fiksuotojo – 26,6 mln. eurų.

Sausį mes laimėjome RRT aukcioną, suteikiantį teisę naudoti 900/1800 spektro radijo dažnius ir už 14,3 mln. eurų užsitikrinome licenciją tolesnei mobiliojo ryšio tinklo plėtrai.

Mes taip pat toliau buvome lyderiais diegiant naujausijas Lietuvoje. Vasarį mes pirmieji Baltijos šalyse ir vieni pirmųjų pasaulyje įdiegėme naujausią mobiliojo ryšio technologiją 4.5G / LTE Advanced Pro. Realiai veikiančiame tinkle pademonstravome 750 Mb/s siekiančią duomenų atsisiuntimo spartą. Be to, rugsėjį pirmieji Lietuvoje įdiegėme balso perdavimo technologiją VoLTE (angl. k. "Voice over LTE") savo 4G tinkle.

Vasarį, būdami "Telia Company" įmonių grupės dalis, ištrynėme valstybių paslaugų klientams keliaujantiems Baltijos ir Šiaurės šalyse. Dabar mūsų klientai gali skambinti ir naršyti internete tokiomis pat sąjygomis kaip Lietuvoje. Dėl to užsienyje sunaudotų duomenų kiekis padidėjo 12 kartų.

Per 2016 m. antrajį ketvirtį Bendrovė paskutines telefono linijas nutolusiose vietovėse iš analoginių į skaitmenines stotis ir pilnai baigė telefono tinklo skaimenizavimą. Bendrovė taip pat optimizavo skaitmeninės televizijos (DVB-T) retransliacijas: padidino savo DVB-T tinklo pajėgumą 30 proc. ir nuo 2016 m. liepos 1 d. vietoje trijų naudoja du tinklus skaitmeninės antžeminės televizijos programoms retransliuoti.

lšplėtotas šviesolaidinis prieigos tinklas leido Bendrovės verslo klientams pasiūlyti spartesnius interneto planus, į kuriuos taip pat integruoti specialus IT saugos paketai.

Fiksuotojo ir mobiliojo ryšio technologijų kombinacija leido verslo ir privatiems pasiūlyti sprendimą tose vietose, kur nėra prieigos prie šviesolaidinio tinklo – neribotą didelės spartos 4G mobilųjį internetą fiksuotaj mėnesio mokestį. Spalį mes padidinome duomenų kiekį visuose privatiems skirtuose mobiliojo tyšio mokėjimo planuose ir sumažinome vidutinę duomenų kainą 40 procentų.

Stiprindama savo pozicijas IT infrastruktūros rinkoje, Bendrovė 2016 m. balandį Vilniųje atidarė pagal TIER III saugumo standartus sertifikuotą naują duomenų centrą. Bendrovė yra didžiausia IT infrastruktūros paslaugų teikėja Lietuvoje. Didžiausia Šiaurės šalių regiono sertifikavimo bendrovė "Inspecta" patvirtino aukštą IT valdymo ir saugumo lygį. Bendrovei suteikti ISO sertifikatai IT paslaugų (ISO 2000) ir informacijos saugos (ISO 27001) valdymo srityse.

2016 m. buvo įgyvendinta keletas didelių IT projektų. Lietuvos draudimo" ir PZU grupės įmonių Baltijos šalyse IT infrastruktūros konsolidaciją dviejuose Bendrovės duomenų centruose. Migracijos metu, iš penkių Latvijos, Estijos ir Švedijos duomenų centrų į Lietuvą perkelta daugiau kaip 250 serverių. Be to, pirmoji Bendrovės ir "Telia Company" grupės įmonių Latvijoje bei Estijoje sutartis dėl IT sistemų priežiūros ir telekomunikacijų paslaugų teikimo visose Baltijos šalyse buvo pasirašyta su "Coca-Cola Hellenic Bottling Company Baltic".

2016 m. Bendrovė įsitraukė į didžiausią daiktų interneto projekte Lietuvoje – užtikrins išmaniųjų elektros skaitiklių duomenų perdavimo ir valdymo paslaugas bendrovės "Energijos skirstymo operatorius" (ESO) verslo kiientams. Bendrovė perduos ESO iki 80 tūkst. specialių daiktų internetui pritaikytų SIM kortelių.

Galvodami apie geresnę klientų patirį, sujungėme 70 abiejų įmonių salyje. Taip suteikėme galimybę daugiau žmonių vienoje vietoje susipažinti ir su mobiliojo, ir su fiksuotojo ryšio paslaugomis bei išbandyti ir įsigyti išmaniųjų prietaisų, televizonų ar kitos IT įrangos. Be to, kiientų patogumui pasiūlėme bendrus trumpuosius klientų aptarnavimo telefonu numerius.

2016 m. rugsėjį "Telia Company" patvirtino naują Atsakingo verslo kodeksą, kurio laikosi ir Bendrovės darbuotojai. Jis pakeitė anksčiau galiojusį Etikos ir elgesio kodeksą. Bendrovė taip pat į savo verslo strategiją integravo "Telia Company" visuomenės skaitmeninės pažangos strategijos tikslas – išnaudoti mūsų pagrindines kompetencijas ir verslą tam, kad kurtume socialinį gėrį ir naudą verslui apjungiančią vertę. Ši strategija turi keturias pagrindines kryptis: užtikrinti prieigą visiems, pritaikyti technologijas saugiai ir sveikai visuomenei, dalintis technologijų žiniomis ir skatinti inovacijų kūrimą.

Prisidedama prie skaitmeninės plėtos, Bendrovė kartu su partneriais 2016 m. mokslo metų pradžiai įrengė 10 išmaniųjų klasių Kaune. Be to, mes suteikėme ir užtikrinome ryšį, įgyvendinant Vilniaus universitetinės Šartariškių klinikų ligoninės daiktų interneto e. sveikatos projektą CARRE.

Tikslingas bendras komandinis darbas 2016 metais lemė tai, kad 2017 m. vasario 1 d. Bendrovės, "Omnitel" ir "Baltic Data Center" reorganizacija buvo sėkmingai baigta ir Lietuvoje pristatytas naujas "Telia" prekės ženklas.

Konsoliduota įmonių grupės finansinė atskaitomybė yra parengta pagal ES priimtus finansinės atskaitomybės standartus.

		2015 m. jungtiniai		Pokytis su jungtinials
Pagrindiniai įmonių grupės finansų rodikliai	2016 m.	palyginami	2015 m.	palyginamais
Pajamos	345 906	337 612	204 598	2,5 %
EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų	117 041	110 550	80 765	5,9 %
EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, marža (%)	33,8	32,7	39.5
EBITDA	111 380	107 931	76 469	3,2 %
EBITDA marža (%)	32,2	32.0	37.4
EBIT, nejskaičiavus vienkartinių sąnaudy	54 199	51 853	42 835	4,5 %
EBIT, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, marža (%)	15.7	15.4	20,9
Veiklos pelnas (EBIT)	48 147	49 234	38 589	(2,2) %
Veiklos pelno (EBIT) marža (%)	13,9	14.6	18,8
Pelnas, neatskaičiavus mokesčių	47 0777	49 249	38 279	(4,4) %
Pelno, neatskaičiavus mokesčių, marža (%)	13.6	14,6	20,6
Laikotarpio pelnas	41 494	44 336	34 176	(6,4) %
Laikotarpio pelno marža (%)	12,0	13,1	16,7
Pelnas vienai akcijai (Eur)	0,071	0,076	0,059
Paprastųjų vardinių akcijų skaičius (tūkst.)	582 613	582 613	582 613
Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos	112 429		62 408	80,2%
Laisvieji pinigų srautai	44 176		28 543	54,8%

Veiklos rodikliai	2016-12-31	2015-12-31 jungtinlai palyginami	2015-12-31	Pokytis su jungtiniais palyginamais
Fiksuotojo telefono ryšio linijų skaičius (tūkst.)	486	500	500	(6,9) %
Plačiajuosčio interneto prieigų skaičius (tūkst.)	404	391	391	3,4 %
Televizijos paslaugų vartotojų skaičius (tūkst.)	229	212	212	8,1 %
Reguliaraus mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugu
vartotojai (tūkst.)	1 0172	976		3,7 %
Išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugų
vartotojai (tūkst.)	446	514		(13,2) %
Darbuotojų skaičius	3 146	3 200	2 603	(1,7) %
Visu etatu dirbančių darbuotojų skaičius	2 819	2 851	2 309	(1,1) %

Santykiniai rodikliai	2016-12-31	2015-12-31
Naudojamo kapitalo pelningumas (%)	10,2	14.1
Vidutinė turto graža (%)	8,6	13,6
Nuosavybės pelno norma (%)	16,1	15.0
Pinigų srautų iš įprastinės veiklos ir pajamų santykis (%)	34 3	30,5
Skolos koeficientas (%)	63,0	0,9
Skolos ir nuosavybės koeficientąs (%)	84.0	6.4
Bendras likvidumo koeficientas (%)	87.1	113.7
Turto apyvartumas (%)	61,7	72,4
Kapitalo ir turto santykis (%)	45,8	81,8

Pajamos

Bendros konsoliduotos 2016 m. pajamos buvo 345,9 mln. eurų, ir palyginamomis jungtinėmis pajamos prieš metus - 337,6 mln. eurų, padidėjo 2,5 procento.

2016 m. pajamų iš visų paslaugų, išskyrus toliau mažėjančias pajamas iš mažmeninių fiksuotosios telefonijos, duomenų perdavimo ir su tinklu susijusių paslaugų, gauta daugiau.

Bendros pajamos iš fiksuotojo ir mobiliojo ryšio paslaugų per 2016 m., palidėjo 3,8 proc., o pajamos iš įrangos pardavimo sumažėjo 4 proc., nors 2016 m. ketvirtį pajamos iš įrangos pardavimo padidėjo 7,6 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Pajamos iš fiksuotojo ir mobiliojo ryšio paslaugų sudarė atitinkamai 54,5 ir 29,2 proc. 2016 m. bendų įmonių grupės pajamų. Pajamų iš įrangos pardavimo dalis buvo 16,3 procentų.

Per 2016 m. bendras pagrindinių telefono linijų skaičius sumažėjo 34 tūkst., o bendras mažmeninių pokalbių srautas – 11 procentų. Dėl to, per 2016 m. pajamos iš mažmeninių balso telefonijos paslaugų sumažėjo 9,5 proc., tačiau pajamos iš balso tranzito paslaugų padidėjo 12,8 procento. 2016 m. pajamos iš fiksuotosios balso telefonijos paslaugų buvo 1,3 proc. mažesnės nei prieš metus.

Per 2016 m. fiksuotojo plačiajuosčio interneto vartotojų skaičius padidėjo 13 tūkstančių. Per metus šviesolaidinių prieigų iki vartotojo kompiuterio (angl. Fiber to the home (FTTH) ar iki pastato (angl. Fiber to the building (FTTB) klientų skaičius padidėjo 9,3 proc. ir 2016 m. pabaigoje sudarė 246 tūkst., o plačiajuosčio (DSL) ryšio technologija teikiamo interneto vartotojų skaičius sumažėjo 4,7 proc. – iki 158 tūkstančių. 2016 m. pabaigoje 61 proc. visų 404 tūkst. Bendrovės plačiajuosčio interneto paslaugų vartotojų prie interneto jungėsi per šviesolaidinę prieigą.

Palyginti su 2015 m. duomenimis, pajamų tik iš duomenų perdavimo paslaugų per 2016 m. sumažėjo 4,2 proc., o pajamų tik iš su tinklu susijusių paslaugų - 1,3 procento.

Bendrovė optimizuoja savo skaitmeninės televizijos (DVB-T) tinklą ir aktyviai skatina DVB-T paslaugos vartotojus rinktis pažangesnę išmaniosios (IPTV) paslaugą. Per 2016 m. IPTV (įskaičiavus ir "Interneto.tv") paslaugos vartotojų skaičius padidėjo 26 tūkst., ir 2016 m. pabaigoje sudarė 191 tūkstantį. Per metus DVB-T paslaugos vartotojų skaičius sumažėjo 9 tūkst. ir siekė 38 tūkstančius. Per 2016 m. sausį-gruodį bendras televizljos paslaugų vartotojų skaičius padidėjo 17 tūkstančių.

Konsoliduotas pajamas iš IT paslaugų sudaro pajamos iš duomenų centrų, informacinų sistemų valdymo ir svetainių prieglobos paslaugų, teikiamų šalies ir užsienio įmonėms.

Bendrovė yra didžiausia IT infrastruktūros paslaugų teikėja Lietuvoje. 2016 m. balandį atidarytas naujausias pagal TIER II saugumo standartus sertifikuotas duomenų centras.

2016 m. pradžioje didžiausia Šiaurės šalių regiono sertifikavimo bendrovė "Inspecta" patvirtino aukštą IT valdymo ir saugumo lygį. Bendrovei suteikti ISO sertifikatai IT paslaugų (ISO 2000) ir informacijos saugos (ISO 27001) valdymo srityse.

Nuo liepos visa ne gyvybės draudimas" ir Baltijos draudimas" ir Baltijos šalių PZU grupės įmonių IT infrastruktūra valdoma Bendrovės IT specialistų ir prižiūrima dviejuose Bendrovės duomenų centruose. 4 įmonių (įskaitant filialą) IT infrastruktūros migracijos metu, iš penkių Latvijos duomenų centrų į Lietuvą perkelta daugieu kaip 250 serverių. Bendras permigruotų kiekis – daugiau kaip 100TB. Visų sistemų migravimas, įskaitant ryšio linijų įrengimą, reikiamos techninės ir programinės įrangos užsakymą bei platformos paruošimą, užtruko 9 mėnesius.

2016 m. trečiąjį ketvirtį Bendrovė kartu su "Telia Company" grupės įmonėmis Estijoje ir Latvijoje pradėjo teikti IT sistemų priežiūros bei telekomunikacijų paslaugas visose Baltijos šalyse. Pirmąja Bendrovei ir partneriams patikėjusia visas savo Ti ūkio priežiūros ir telekomunikacijų paslaugas tapo "Coca-Cola Hellenic Bottling Company Baltic".

2016 metais pajamos iš IT ir kitos įrangos pardavimo Bendrovės klientams buvo atskirtos nuo IT paslaugų ir kartu su pajamomis iš įrangos pardavimo "Omnite" klientams sudarė atskirą pajamų iš įrangos pardavimo grupę. Didžioji įrangos dalis privatiems klientams parduodama su atidėtu mokėjimu, todėl diskontavimas įtakos EBITDA bei parduotos irangos vertei.

Pajamas iš kitų paslaugų sudaro pajamos iš ne telekomunikacijų paslaugų; kontaktų centrai, patalpų nuoma, suteiktų nuolaidų grąžinimas Bendrovei ir kitos. Per 2016 m. pajamos iš kontaktų centrų paslaugų sumažėjo 6,9 proc. iš iš irų ne telekomunikacijų paslaugų padidėjo 36,3 procento.

Planuojama atsisakyti išorinių klientų aptarnavimo paslaugų teikimo, o visas pajegas nukreipti Bendrovės įmonių grupės klientų patirties ir aptamavimo kokybės stiprinimui. Mokamos informacijos paslauga telefonu 118 išliks ir bus toliau plėjojama naujais kanalais internetu.

2016 m. toliau vyko migracija iš išankstinio mobiliojo ryšio paslaugų į reguliaraus mokėjimo paslaugas. Per metus reguliaraus mokėjmo paslaugų abonentų skaičius padidėjo 36 tūkstinio mokėjimo abonentų skaičius sumažėjo 68 tūkstančiais. Bendras aktyvių mobiliojo ryšio abonentų skaičius 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 1458 tūkst. ir, palyginti su abonentų skaičiumi prieš metus - 1490 tūkst., sumažėjo 2,1 procento.

2016 m. pajamos iš mobiliojo ryšio paslaugų buvo 4,2 proc. didesnės netus daugiausia dėl didesnio reguliaraus mokėjimo abonentų skaičiaus ir didesnių pajamų iš reguliaraus mokėjimo paslaugų, nes vartotojai vis labiau naudojasi 4G ryšiu ir naudoja daugiau duomenų. Pajamas iš mobiliojo ryšio paslaugų taip pat sudaro pajamos iš teikiamų mobiliųjų tinkų sujungimo paslaugų ir kitų tinklo paslaugų.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, mūsų 4G tinklas yra plačiausias Lietuvoje. Per 2016 m. "Omnitel" tinkie 4G ryšiu persiųstų duomenų kiekis padidėjo trečdaliu ir gruodį sudarė 77 proc. visų duomenų. Per metus aktyvių 4G vartotojų skaičius išaugo 42 proc. – iki 280 tūkst., o vidutiniškai per mėnesį 4G tinkle sunaudotų duomenų kiekis vienam vartotojui padidėjo beveik penktadaliu - iki 6,06 gigabaito (GB).

Nuo 2016 m. vasario mūsų klientai, keliaudami Baltijos ir Šiaurės šalyse, gali skambinti ir naršyti internete tokiomis pat sąlygomis kaip Lietuvoje. Nauja tarptinklinio ryšio kainodara apima praktiškai viską: skambučius toje šalyje ir į Lietuvą, visus įeinančius skambučius ir SMS bei mobiliuosius duomenis. Visose šiose jau veikia 4G tarptinklinis ryšys, todėl keliaujantys į užsienį mūsų klientai gali naudotis sparčiu ir kokybišku 4G internetu.

2016 m. mes laimėjome viešą konkursą užtikrinti išmaniųjų elektros skaitiklių duomenų perdavimo ir valdymo paslaugas bendrovės "Energijos skirstymo operatorius" (ESO) verslo klientams. Tai yra didžiausias daiktų interneto projektas Lietuvoje. Per 7 metus mes perduosime ESO iki 80 tūkst. specialių daiktų internetui pritaikytų SIM kortelių ir atliksime jų duomenų platformos valdymo bei priežiūros darbus. Bendra sutarties vertė - 756 tūkst. eurų.

2016 m. birželį Vilniaus mieste ir apylinkėse 4G LTE technologijos greitaveiką padidinome 30 procentų. Mobiliojo interneto spartos augimas pasiektas didinant 4G technologijai skirto radijo dažnių spektro dalį. Iki birželio pabaigos mobiliojo interneto sparta buvo padidinta visoje Lietuvoje, išskyrus didžiuosius miestus, juose 4G greitaveika vasaros metu buvo didinama kiekviename mieste atskirai. Naujausiais Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, vidutinė 4G sparta mūsų tinkle siekia 36 Mb/s.

Kitas pelnas ar nuostolis, gautas pardavųs turtą ar susidaręs iš valiutų kursų pokyčių, apskaitomas gynąja verte kaip kitas pelnas (nuostolls). 2015 m. gruodį, Grupė pardavė Kauno senamiestyje esančius, kuriuose veikė Bendrovės finansuojamas Ryšių istorijos muziejus savo veiklą nutraukė 2016 m. kovą, o balandį Bendrovė neatlygintinai perleido (padovanojo) viešosios įstaigos, kuri buvo įsteigta valdyti muziejų, dalininko/savininko teises Kauno miesto savivaldybei.

Rinka

Pagal Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ataskaitos duomenis, 2016 m. Lietuvos elektroninių ryšių rinkos pajamos, palyginti su 2015 m. pajamomis - 626 mln. eurų, padidėjo 4,8 proc. ir siekė 656 mln. eurų.

2016 m. Grupė (įskaičiuojant ir "Omnitel") ir toliau buvo telekomunikacijų rinkos lyderė. Bendra įmonių grupės rinkos dalis skaičiuojant pajamas iš telekomunikacijos paslaugų sudarė 42 proc. (2015 m. – 42 proc.).

	Įmonių grupės rinkos dalis (%)
	skaičiuojant vartotojus (%)			skaičiuojant pajamas (%)
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
	V ketv.	V ketv.	IV ketv.	IV ketv.
Fiksuotojo telefono ryšio paslaugos	87.7	89.0	91,7	94,1
Interneto prieigos fiksuotoje vietoje paslaugos	46,9	46,7	56.8	55,8
Interneto prieigos, naudojant mobiliojo ryšio
tinklo technologijas, paslaugos	46,5	52.4	40.1	49.3
Intemeto prieigos paslaugos (iš viso)	46,8	48.4	53,2	54.6
Mokamos televizijos paslaugos (iš viso)	32.1	29,3	38.9	36.7
Mobiliojo ryšio paslaugos	29,9	30,6	29.8	31.1
Tinklų sujungimo paslaugos	n/c	n/d	35,3	33.1
Duomenų perdavimo paslaugos	n/d	n/d	82.0	84.4
Skirtųjų linijų paslaugos	n/d	n/d	69,8	55,2

RRT ataskaitos duomenimis, 2016 m. gruodžio 31 d. šimtui Lietuvos gyventojų teko 44,7 (prieš metus – 41,1) intemeto pneigos abonentų: plačiajuosčio interneto per fiksuotąją prieigą – 30,1 (prieš metus – 28,8), o plačiajuosčio interneto per judriąją prieigą – 14,6 (prieš metus – 12,2) abonentų. Šimtui Lietuvos namų ūkių teko 55,6 (prieš metus – 56,7) mokamos televizijos abonentų. Aktyvių judriojo telefono ryšio abonentų skaičius šimtui gyventojų buvo 147,6 (prieš metus – 144,8), o fiksuotojo telefono ryšio linijų skaičius šimtui gyventojų sudarė 18,3 (prieš metus – 19,1) linijos.

Veiklos sanaudos

2016 m. konsoliduota prekių ir paslaugų savikaina, palyginti su 2015 m. palyginamąja jungtinių prekių ir paslaugų savikaina, buvo 1,2 proc. didesnių įrangos pardavimo apimčių ir didesnio balso tranzito srauto.

Konsoliduotos veiklos sąnaudos (neįskaičiavus prekių ir paslaugų savikainos bei vienkartinių sąnaudų), palyginti su 2015 m. palyginamosiomis jungtinėmis veiklos sąnaudomis, 2016 m. buvo 0,4 proc. mažesnės, nors rinkodaros ir kitų sąnaudos metų pabaigoje padidėjo.

Konsoliduotos 2016 m. su darbuotojais sąnaudos (neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų išeitinėms išmokoms) buvo 0,5 proc. mažesnės nei palyginamosios jungtinės su darbuotojais sąnaudos prieš metus nepaisant to, kad vidutinis menesio atlyginimas Bendrovėje padidėjo. Per 2016 m. vienkartinės su darbuotojais susijusios sudarė 3,1 mln. eurų.

Per metus bendras įmonių grupės (įskaičiavus "Omnite") darbuotojų skaičius sumažėjo 54 darbuotojais (nuo 3200 iki 3146 darbuotojų). Per 2016 m. Bendrovės darbuotojų skaičius sumažėjo 33, "Omnitel" – 45, kitose dukterinėse įmonėse – 6, o "Lintel" padidejo 30.

Visu etatu dirbančių darbuotojų skaičius įmonių grupėje (įskaičiavus "Omnitel") per 2016 m. sumažėjo 32 darbuotojais nuo 2851 iki 2819.

Konsoliduotos kitos sąnaudos (neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų) 2016 m. buvo 0,2 proc. mažesnės nei prieš metus. 2016 m. sausį-gruodį vienkartinės sąnaudos sudarė 2,6 mln. eurų.

Veiklos rezultatas

2016 m. konsoliduota EBITDA (neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų), palyginti su 2015 m. palyginamąja jungtine EBITDA (neįskičiavus vienkartinių sąnaudų) – 110,6 mln. eurų, padidėjo 5,9 proc. ir sudarė 117 mln. eurų. 2016 m. konsoliduota EBITDA marža (neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų) sudarė 33,8 proc. (prieš metus – 32,7 proc.).

2016 m. konsoliduota EBITDA (įskaičiavus vienkartines sąnaudas), palyginti su 2015 m. palyginamąja jungtine EBITDA (įskaičiavus vienkartines sąnaudas) – 107,9 mln. eurų, padidėjo 3,2 proc. ir sudarė 111,4 mln. eurų. 2016 m. konsoliduota EBITDA marža (įskaičiavus vienkartines sąnaudas) buvo 32,2 proc. (2015 m. - 32 proc.).

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį Bendrovė baigė "Omnitel" įsigijimo kainos paskirstymą: įsigijimo kainos dalis sandorio dieną viršijanti turto grynąją vertę buvo priskirta esamam turto grupems tokioms kaip klientų bazė, prekės ženklai. Dėl to, Bendrovė papildomai patyrė 5,5 mln. eurų amortizacijos ir nusidėvėjimo sąnaudų.

2016 m. konsoliduotos nusidėvėjimo, amortizacijos ir turto vertės sumažėjimo sąnaudos buvo 7,7 proc. didesnės nei palyginamosios jungtinės nusidėvėjimo, amortizacijos ir turto vertės sumažėjimo sąnaudos prieš metus. 2016 m. nusidėvėjimo, amortizacijos ir turto vertės sumažėjimo sąnaudos sudarė 18,3 proc. (prieš metus palyginamosios jungtinės nusidėvėjimo, amortizacijos ir turto vertės sumažėjimo sąnaudos – 17,4 proc.) visų pajamų.

2016 m. konsoliduotas veiklos pelnas (EBIT) (neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų), palyginti su 2015 m. palyginamuoju jungtiniu veiklos pelnu (neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų), padidėjo 3,8 procento. 2016 m. veiklos pelno (neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų) marža siekė 15,6 proc. (2015 m. palyginamosios juvo 15,4 procento).

2016 m. konsoliduotas veiklos pelnas (EBIT) įskaičiavus vienkartines sąnaudas), palyginti su 2015 m. palvyjnamuoju jungtiniu veiklos pelnu (įskaičiavus vienkartines sąnaudas), buvo 1,3 proc. mažesnis. 2016 m. veiklos pelno (įskaičiavus vienkartines sąnaudas) marža buvo 13,9 proc. (prieš metus palyginamosios jungtinės marža buvo 14,6 procento).

Finansinės veiklos rezultatas 2016 m. buvo neigiamas ir sudarė 1,1 mln. eurų. Palyginamasis jungtinis veiklos rezultatas grynaja verte prieš metus sudare 16 tūkst. eurų.

2016 m. konsoliduotas pelnas, neatskaičiavus pelno mokesčio, palyginamuoju junginiu pelnu, neatskaičiavus pelno mokesčio, – 49,3 mln. eurų, sumažėjo 4,4 proc. ir sudarė 47,1 mln. eurų.

Pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 15 procentų. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostata dėl mokesčio lengvatos, taikomos investicijoms į naujas technologijas, 2016 m. pelno mokesčio lengvata sudarė 2,9 mln. eurų (2015 m. – 2 mln. eurų). 2016 m. konsoliduotas pelno mokestis buvo 13,6 proc. didesnis nei palyginamasis jungtinis pelno mokestis prieš metus.

2016 m. sausio—gruodžio konsoliduotas laikotarpio pelyginti su 2015 m. to paties laikotarpio palyginamuoju jungtiniu pelnu – 44,3 mln. eurų, sumažėjo 6,4 proc. ir sudarė 41,5 mln. eurų. Konsoliduota pelno marža siekė 12 proc., o prieš metus palyginamoji jungtinė pelno marža buvo 13,1 procento.

Finansinė būklė ir pinigų srautai

2016 m. sausio 4 d. Bendrovė iš "Telia Company AB", kuri taip pat valdo 88,15 proc. Bendrovės akcijų, įsigijo 100 proc. "Omnitel" akcijų už 220 mln. eurų, neskaičiuojant įmonės turimų grynųjų pinigų ir skolų (angl. on a cash and debt free basis).

Per 2016 m. visas įmonių grupės turtas padidėjo daugiau nei 2 kartus dėl "Omnitel" įsigijimo. Visas ilgalaikis turtas padidėjo 1,8 karto ir sudarė 72,5 proc. viso įmonių grupės turto. Visas trumpalaikis turtas padidėjo 3,3 karto ir sudarė 27,5 proc. viso turto, o vien tik pinigai sudarė 9,6 proc. viso turto.

Per 2016 m. akcininkų nuosavybė padidėjo 15,2 proc. ir sudarė 45,8 proc. viso turto.

2016 m. balandžio 26 d. eilinis visuotinis akcininkimas nusprendė mokėti 0,01 euro dividendų vienai akcijai (š viso 5,8 mln. eurų) už 2015 metus, o 34,1 mln. eurų nepaskirstyto pelno perkelti į kitus finansinius metus. 2015 m. dividendai akcininkams buvo išmokėti gegužę.

2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis, konsoliduotas Bendrovės įmonių grupės nepaskirstytas pelnas sudarė 84,5 mln. eurų, o pagindinės įmonės nepaskirstytas pelnas – 68,1 mln. eurų. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus dividendai akcininkams mokami iš pagrindinės įmonės nepaskirstyto pelno.

2015 m. gruodžio 18 d. Bendrovė su SEB bankų ir "Danske Bank" pasirašė sutartį dėl 150 mln. eurų ilgalaikės paskolos skirtos finansuoti "Omnitel" akcijų įsigijimo sandorį.

2016 m. gruodžio pabaigoje bendra paskolų suma buvo 227 mln. eurų. Įsigytos dukterinės įmonės paskolos sudarė 77 mln. euru.

2016 m. grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos, palyginti su 2015 m., padidėjo 1,8 karto. Laisvieji pinigų srautai (pinigų srautai iš įprastinės veiklos, atskaičiavus investicijoms skirtus pinigus) 2016 m. sausį gruodį buvo 1,5 karto didesni nei prieš metus.

11,4 mln. eurų per 2016 m. ilgalaikėms investicijoms skirtų pinigų sudaro mokėjimai už 2015 m. investicijas.

Per 2016 m. ilgalaikėms investicijoms įmonių grupė skyrė 57,7 mln. eurų (prieš metus palyginamosios jungtinės investicijos sudarė 50,8 mln. eurų). Daugiausia (26,6 mln. eurų) investuota į pagrindinio ir šviesolaidinės prieigos tinklo plėtrą. Mobiliojo ryšio tinklo pietrai skirta 13,5 mln. eurų, o abiejų įmonių informacinėms – 16,7 mln. eurų. Kitos investicijos sudarė 0,9 mln. eurų.

2016 m. sausio 27 d. "Omnite" buvo pripažinta Ryšių reguliavimo tamybos surengto aukciono suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) iš 880–915 MHz ir 925–960 MHz suporuotos radijo dažnių juostos bei 1710–1785 MHz ir 1805–1880 MHz suporuotos radijo dažnių juostos laimėtoja dėl radijo dažnių blokų paketo Nr. C1. "Omnite" pasiūlė didžiausią kainą (14,3 mln. eurų) už šį radijo dažnių blokų paketą ir gavo teisę pirmą pasirinkti po vieną norimą A ir B kategorijos radijo dažnių bloką. "Omnitel" pasirinko naudotis A2 (t. y. radijo dažnius iš 891,7–903,3 MHz ir 936,7–948,3 MHz suporuotos radijo dažnių juostos) ir B1 (t. y. radijo dažnius iš 1710–1735 MHz ir 1805–1830 MHz suporuotos radijo dažnių į blokais.

2016 m. Bendrovė užbaigė daugiau nei dešimtmetį trukusį tinklo skaitmenizavimo procesą ir išjungė paskutinę analoginę tinklo stotį. Paskutiniame balso telefonijos tinklo modernizacijos etape iš viso buvo pakeista daugiau kaip 800 analoginių stočių visoje Lietuvoje, o investicijos į analoginių stočių skaitmenizavimą šiame etape siekė 6 mln. eurų.

Per 2016 m. Bendrovė investavo 9,8 mln. eurų į šviesolaidinio plėtrą ir dėl to, 2016 m. gruodžio pabaigoje Bendrovės šviesolaidinio interneto paslaugomis galėjo naudotis 870 tūkst. (prieš metus – 854 tūkst.), arba 71 proc. šalies namų ūkių.

Per metus "Omnitel" įrengė daugiau nei 600 naujų LTE 4G bazinių stočių ir 2016 m. pabaigoje turėjo daugiau nei 1500 bazinių 4G stočių visoje Lietuvoje. Naujausi Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) matavimai rodo, kad mūsų 4G ryšys padengė 99 proc. gyvenamos Lietuvos teritorijos ir išlieka sparčiausias šalyje. Pasiekti aukščiausias 4G aprepties ribas padėjo intensyvi bazinių stočių plėtra rečiausiai apgyvendintose teritorijos pasienyje ir Panemunės regione. Pagal 4G ryšio aprėptį ir prieinamumą Lietuva pirmauja Europoje ir yra viena iš pasaulio lyderių.

Rugpjūtį Kaune atidarytas pirmasis bendras visiškai naujos koncepcijos salonas, kuriame fiksuotojo ir mobiliojo ryšio paslaugos parduodamos katu. Jau gruodį fiksuotojo ir mobiliojo ryšio paslaugas bei įrangą buvo galima įsigyti visoje Lietuvoje 70 salonų.

2016 m. balandį Bendrovė Vilniuje atidarė pagal TIER III saugumo standartus sertifikuotą naują duomenų centrą. 500 kW galios duomenų centre pastatyta beveik 100 serverių spintų ir įrengta viena efektyviausių pasaulyje "KyotoCooling" šaldymo sistema. "KyotoCooling" šaldymo sistema serveriams aušinti naudoja lauko oro temperatūrą, dėl to naujasis duomenų centras išsiskiria itin aukštu energetiniu efektyvumu – jo bendras PUE koeficientas siekia vos 1,25. Bendra investicijų vertė siekia per 3 mln. eurų.

Per 2016 m. sausį gruodį pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjo 43,8 mln. eurų.

Per 2016 metus įmonių grupė (įskaičiavus ir "Omnitel") sumokėjo 68,3 mln. eurų įmokų ir mokesčių, neįskaičiaus įmokų ir mokesčių, kuriuos įmonės išskaičiavo ir sumokėjo už kitus asmenis. Į Valstybinio socialinio fondą įmonių grupė sumokėjo 19,7 mln. eurų, Valstybinei mokesčių inspekcijai - 48,6 mln. eurų.

Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Informacija apie sandorius su susijusiomis yra pateikta Bendrovės konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų už 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 30-oje pastaboje.

Vadovaujantis ES patvirintais Tarptautiniais finansinės standartais, su Bendrove susijusiomis šalimis laikomos Bendrovės dukterinės įmonės, "Telia Company" įmonių grupės įmonės bei Bendrovės įmonių grupe susijusiomis šalimis laikomos "Telia Company" įmonių grupės vadovybė. Visi sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi rinkos sąlygomis (laikantis ištiestos rankos principo).

Bendrovė ir jos dukterinės įmonės viena kitai telekomunikacijų, kontaktų centrų, informacinių technologijų ir kitas paslaugas. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Bendrovė nėra suteikusi paskolų savo dukterinėms įmonėms. Bendrovės dukterinės įmonės neturi Bendrovės akcijų.

Bendrovė ir Bendrovės įmonių grupė yra tiesiogiai per didžiausią Bendrovės akcininką "Telia Company AB" susijusios su "Telia Company" įmonių grupe, teikiančia telekomunikacijų paslaugas Šiaurės ir Baltijos šalyse. Pagrindiniai Bendrovės įmonių grupės telekomunikacijų paslaugų pirkėjai ir teikėjai yra "Telia Carnie" (Švedija), "Telia Eesti AS" (Estija), LMT (Latvija), "TeliaSonera Finland Oyj" (Suomija). 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis "Omnite" negrąžintos paskolos "Telia Company AB" likutis buvo 77 mln. eurų.

Kita esminė informacija

2016 m. balandžio 26 d. eilinis visuotinis akcininkų susininkimas pritarė reorganizavimo sąlygų parengimui, kuriomis remiantis prie Bendrovės būtų prijungtos jos dukterinės bendrovės "Omnitel" ir "Baltic Data Center".

2016 m. birželio 8 d. "Omnite" ir "Baltic Data Center" pertvarkytos iš uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) į akcines bendroves (AB). Po pertvarkymo veiklą tęsia AB "Omnitel" ir AB "Baltic Data Center".

2016 m. birželio 9 d. Bendrovės ir jos dukterinių įmonių – "Omnitel" ir "Baltic Data Center" (BDC) – valdybos patvirtino Bendrovės, "Omnitel" ir BDC reorganizavimo sąlygas, o 2016 m. gruodžio 15 d. Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė reorganizuoti Bendrovę. "Omnitel" ir "Baltic Data Center" pagal patvirtintas reorganizavimo sąlygas. Reorganizavimo sąlygų pagrindu Bendrovė, "Omnitel" ir BDC buvo reorganizuojamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalį prijungimo būdų, prijungiant "Omnite" ir BDC, kurios po reorganizavimo baigė savo veiklą kaip juridiniai asmenys, prie Bendrovės, kuri po reorganizavimo tęsia savo, "Omite" ir BDC vykdytą veikią nauju pavadinimu - Telia Lietuva, AB.

2016 m. gruodžio 15 d. akcininkų susirinkimas nusprendė pakainimą iš TEO LT, AB į Telia Lietuva, AB nuo naujų Bendrovės, kuri po Bendrovės, "Omnitel" ir "Baltic Data Center" reorganizavimo tęs veiklą, įstatų registravimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre datos.

2016 m. liepos 5 d. Bendrovė pris Lietuvos banko parengto Supratimo memorandumo dėl Lietuvos banko mažmeninių mokėjimų sistemos funkcionalumo plėtros. Lietuvos bankas vysto mažmeninių mokėjimų sistemą SEPA-MMS, jos funkcionalumą išplesdamas nauja funkcija, kai mokėjimų operacijos atliekamos tarp dalyvių kientų sąskaitų. Bendrovė palaiko Lietuvos banko iniciatyvą plėtoti mažmeninių (momentinių) mokėjimų paslaugų rinką.

2016 m. spalio 13 d. Lietuvos bankas priėmė nutarimą išduoti Bendrovei elektroninių įstaigos ribotos veikos licenciją, suteikiančią teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nurodytas mokėjimo paslaugas. Licencijos gavimo tikslas – numatomas "Omnitel" mokėjimo paslaugų teikimo veiklos perėmimas ir numatomas momentinių mokėjimų paslaugų teikimas pagal Lietuvos banko parengto 2016 m. liepos 1 d. Supratimo memorandumo dėl Lietuvos banko mažmeninių mokėjimų sistemos funkcionalumo pietros, prie kurio Bendrovė prisijungė 2016 m. liepos 5 d., nuostatas

2016 m. spalį Lietuvos banko Priežiūros tamyba, gavusi mokėjimo įstaigos ibotos veiklos licencija įšduota 2011 m. liepos 26 d.) turinčios "Omnitel" ir elektroninių pinigų įstaigos ribotos vienčios (licencija išduota 2016 m. spalio 13 d.) Bendrovės prašymus dėl reorganizavimo, leido reorganizuoti "Omnitel" prijungiant ją prie Bendrovės.

Naujausi įvykiai

2017 m. vasario 1 d. Bendrovės dukterinės įmonės AB "Omnitel" ir AB "Baltic Data Center" buvo prijungtos prie Bendrovės ir Bendrovės pakeitė pavadinimą į Telia Lietuva, AB. 2017 m. vasario 1 d. Bendrovės dukterinė įmonė UAB "Lintel" pakeitė pavadinimą į Telia Customer Services LT, UAB.

2017 m. vasario 15 d. Bendrovė pasirašė ilgalaikės statybos ir nuomos sutartį dėl pagrindinė Bendrovės Vilniuje, Saltoniškių g. 7. 2019 metų pradžioje apie 1200 Bendrovės darbuotojų įsikurs šešių aukštų ir daugiau nei 15 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastate "M.M. projektų" grupės vystomame šiuolaikiškame biurų kvartale. Šiuo metu Bendrovės darbuotojai Vilniuje dirba išsiskaidę per šešis skirtingus biurus.

2017 m. kovą Bendrovė pristatė unikalią, regione analogų neturinčią hibridinio tipo interneto paslaugą, sukurta sujungus varinę interneto prieigą su visą šalį padengusiu 4G mobiliuoju internetu. Verslui pristatyta "Telia Cloud" debesų kompiuterijos paslauga yra viena pirmųjų Šiaurės šalių regione, sukurta "OpenStack" platformos pagrindu.

2017 m. kovą Bendrovė su Lietuvos radijo ir televizijos centru ("Telecentras") taikos sutartimi užbaigė nuo 2013 metų vidurio trukusius ginčus dėl antžeminės televizijos (DVB-T) siųstuvų talpinimo įkainių. Pagal "Telecentro" ir "Telia" sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, "Telia" už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 sausio 31 d. "Telecentru" papildomai sumokės 1,01 mln. eurų. Bendrovės suderino siųstuvų talpintis ir terminus bei tesia bendradarbiavima abipusiai naudingais pagrindais. Nuo šiol Bendrovė mokės "Telecentrui" pagal galiojančius standartinius paslaugų tarifus, palaipsniui mažinant siystuvų skaičių.

Tyrimų ir plėtros veikla

2016 m. mes toliau plėtojome ir tobulinome teikiamas paslaugas bei pradėjome kurti naujus pasiūlymus, kurie apjungia fiksuotojo ir mobiliojo ryšio technologijas. Taip pat testavo naujausias technologijas.

2016 m. vasarį "Omnite" pirnoji Baltijos šalyse ir viena pirmųjų pasaulyje įdiegė naujausią mobiliojo ryšio technologiją 4.5G / LTE Advanced Pro. Realiai veikiančiame tinkle "Omnitel" pademonstravo 750 Mbls siekiančią duomenų atsisiuntimo spartą.

2016 m. rugsėjį, "Omnite" pirmoji Lietuvoje įdiegė balso perdavimo technologiją VoLTE (argl. k. "Voice over LTE") savo 4G tinkie. Si technologija užtikrina aukštą duomenų perdavimo spartą, kuri nemažėja vienu metu kalbant ir naršant internete. Ji taip pat pagerina pokalbio kokybę ir pagreitina skambučio sujungimą. "Omnitel" naudojama VoLTE technologija yra diegiama debesijos pagrindu veikiančioje IMS (angl. k. "IP Multimedia Subsystem") platformoje, ji apjungja mobiliojo ir fiksuotojo ryšio technologijas.

Skatindama saugų naršymą internete, Bendrovė parengė sprendimą "Antivirusas plius", kuris nuo kenksmingos programinės įrangos ir žalingo turinio leidžia apsaugoti iki trijų skirtingų įrenginių: kompiuterį, mobilųjį telefoną ar planšetę. Antivirusinių programų gamintojos "F-Secure" platformos pagrindu sukurtas saugumo sprendimas klientams pasiūlytas 2016 m. vasarį. Panaši paslauga, tik skirta nuo kibernetinių apsaugoti iki penkių skirtingų įrenginių (išmaniųjų telefonų, planšečių arba kompiuterių), kurie prie interneto jungiasi mobiliojo ryšio tinklais, pristatyta rugsėjį. Šie saugumo sprendimai yra patogus ir tėvams, auginantiems mokyklinio amžiaus vaikus, nes suteikia galimybę valdyti vaikams pasiekiamą turinį bei programėles jų išmaniuosiuose telefonuose.

Nuo 2016 m. liepos "Lietuvos geležinkelių" traukiniais tarp Vilniaus ir Kauno vykstantys keleiviai gali nemokamai naudotis internetu be spartos ir atsisiunčiamų duomenų kiekio apribojimo. Visuose vagonuose įdiegtas aukščiausios kokybės belaidis interneto (Wi-Fi) ryšys veikia 4G interneto pagrindu.

Rugsėjį Bendrovė pristatė 4 naujus šviesolaidinio interneto planus verslui ir galimybę įdiegti internetą per vieną. Visi naujieji planai turi integruotą 17 sistemų apsaugą, kuri saugo įmonės tinklą ir svarbius duomenis nuo jų vagystės ar sugadinimo, įsilaužimų, virusų, pavojingų interneto nuorodų ir nepageidaujamų el. laiškų. Be sparčiausio – jki 600 Mb/s interneto spartos plano "Verslui XL", Bendrovė suteikia galimybę rinktis iš "Verslui M" ir "Verslui L" planų, kurie internete leidžia naršyti 40 Mb/s bei 300 Mb/s siekiančia sparta. Kartu su naujais planais verslui Bendrovė įmonėms siūlo galimybę iš karto naudotis 4G+ mobiliojo ryšio maršrutizatoriumi, kol bus įrengiama šviesolaidinė prieigą.

Rugsėjį Bendrovė kartu su partneriais "TAMO grupe", "Microsoft Lietuva" ir BMK įrengė 10 išmaniųjų klasų Kaune. Vieną klase sudaro išmanioji lenta, 30 planšetinių "Hewlett-Packard" (HP) kompiuterių su klasės valdymo programine įranga, "Microsoft" programinė įranga, "TAMO grupės" elektroninis mokymo(si) turinys ir e.dienynas bei visa tai apjungiantis spartus belaidis Bendrovės internetas.

2016 m. spalį, pagal tėvų ir jų vaikų norus Bendrovė sukūrė "Vaikų kampelį" išmaniosios televizijos platformoje. Specialiai vaikams pritaikytoje aplinkoje yra sudėtas vaikams tinkamas turinys, edukacinės laidos, garsinės pasakos ir dainos.

2016 m. spalį "Omnitel" padidino visų savo mobiliojo ryšio planų privatiems duomenų paketus ir iki 40 proc. sumažino vidutinę duomenų kainą. "Omnitel" klientai su naujais planais gauna ir papildomų naudų – prieigą prie lietuviškos el. knygų skaityklės "Milžinas", telefono draudimą, m. parašą, "Spotify Premium" bei galimybę Šiaurės ir Baltijos šalyse naršyti kaip namie.

Be to, "Omnitel" pasiūlė naują neriboto interneto planą namams – "Connect Home". Už 19 eurų mėnesių klientai savo namų adresu gali neribotai siųstis duomenis 4G mobiliojo ryšio tinkle. 200 GB duomenų suteikiantis planas "Connect 200" už 19,90 Eur/men. leidžia mobiliuoju internetu naudotis bet kurioje Lietuvos vietoje.

Verslo klientams "Omnite" pasiūlė naują interneto sprendimą biurams kur nėra techninių galimybių atvesti šviesolaidinį intemetą. Biure įrengtas "Huawei" maršrutizatorius bei lauke sumontuota ryšio stiprinimo įranga užikrina didelę mobiliojo interneto spartą, o už 25 eurų mėnesinį mokestį suteikia neribotą duomenų kiekį.

Aplinkosauga

Savo veikloje Bendrovė naudoja tik pažangiausias priemones ir naujausius technologinius procesus, attinkančius aktualius ekologinius standartus ir padedančius mažinti neigiamą įtaką aplinkai. Daugiau informacijos apie Bendrovės veiklą aplinkosaugos bei kitose socialinės atsakomybės srityse galima rasti kasmet elektroniniu formatu leidžiamose Bendrovės socialinės atsakomybės ataskaitose.

Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Bendrovės įmonių grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos rengiamos pagal ES patvirtintus Tinansinės atskaitomybės standartus (TFAS).

Vidinių kontrolių procesas Bendradarbiaujant su "Telia Company AB". Vidinių kontrolių sistema Bendrovėje įdiegta pagal Tredvėjaus (angl. Treadway) komiteto parengtą COSO (angl. Committee of Sponsoring Organizations of the Treadway Commission, COSO) metodologija.

Bendrovės vidinių kontrolių procesas apima su paslaugų teikimu susijusių verslo procesų (klientų atsiskaitymų ir apskaitos, paslaugų plėtros ir valdymo, paslaugų teikimo), informacinių sistemų (klientų aptarnąvimo ir apskaitos, infrastruktūros, tinklo informacinių, finansų apskaitos, tinklų sujungimo) darbo ir finansinių ataskaitų parengimo procesų kontrolę.

Kad teisinga konsoliduota finansinė atskaitomybė būtų parengta laikų, nustato Bendrovės Finansinės atskaitomybės rengimo procedūra. Finansinės atskaitomybės rengimo priede yra aprašytos galimos su finansinės atskaitomybės rengimu susijusios rizikos, jų kontrolės būdai, tipai bei dažnumas, kontrolės įrodymai, už kontrolę atsakingi ir ją vykdantys darbuotojai.

Rizikų valdymas

Pagrindiniai rizikos veiksniai, susiję su Bendrovės veikla:

• Bendrovės veiklos teisinio reguliavimo pokyčiai,
• kitų telekomunikacijų rinkos dalyvių konkurencija,
• naujų Bendrovės sukurtų paslaugų priėmimas rinkoje,
• užsienio valiutų kurso svyravimas,
• bendra Lietuvos Respublikos ekonomikos būklė,
• Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės norminių aktų keitimas,
• apskaitos ir mokesčių sistemos reglamentavimo pokyčiai.

2015 m. gruodžio 18 d. Bendrovė su SEB banku ir "Danske Bank" pasirašė sutarį dėl 150 mln. eurų ilgalaikės paskolos skirtos finansuoti "Omnitel" akcijų įsigijimą. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendra įmonių grupės paskolų suma sudarė 227 mln. eurų (prieš metus – 15,1 mln. eurų), iš kurių 77 mln. eurų yra įsigytos dukterinės įmonės paskola gauta iš "Telia Company". 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis, pinigai sudarė 56,7 mln. eurų (2015 m. – 12,9 mln. eurų).

Vykdydama savo veiklą, Bendrovė ir įmonių grupė susiduria su įvairiomis: rizikomis: rizikomis: rizika, kuri apima užsienio valiutų kurso riziką bei pinigų srautų ir palūka, kredito rizika ir likvidumo rizika. Įmonių grupės bendra rizikos valdymo programa pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį įmonių grupės finansiniams veiklos rezultatams.

Finansinės rizikos valdymą atlieka už įmonių grupės iždą atsakingi Finansų padalinio darbuotojai pagal Valdybos patvirtintą politiką. Už įmonių grupės iždą atsakingi darbuotojai identifikuoja ir įvertina finansines rizikas glaudžiai dirbdamas su atskirais įmonių grupės padaliniais. Valdyba raštu nustato bendrus principus bei politiką, apimančią specifines sritis, tokias kaip užsienio valiutų kursų svyravimo, palūkanų normų ir kredito riziką bei laisvų lėšų investavimą.

Informacija apie Bendrovės finansinės rizikos valdymą yra pateikta Bendrovės konsoliduotųjų ir atskaitų už 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 3-ioje pastaboje.

Planai ir prognozės

Įgyvendinusi pagrindinį 2016 m. tikslą – sujungti darbuotojus, klientus, paslaugas, technologijas, sistemas ir procesus į vieną įmonę, "Telia Lietuva" kartu su visa "Telia Company" įmonių grupe yra pasirengusi pereiti į kitą lygį ir kurti naujos kartos telekomunikacijų verslą.

Viskas, ką mes darome, atspindi mūsų tikslą: būti su pasauliu taip, kaip geriausia klientui. Tam, kad šį tikslą įgyvendintumę, išsikėlėme keturis ambicingus uždavinius. Jei mūsų kientai yra lojaliausi ir labiausiai patenkinii rinkoje. Mūsų graža akcininkams – viena didžiausių tarp lygiaverčių Europos įmonų. Mes esame skaidraus ir atsakingo verslo etalonas. Bendrovė yra viena geriausių vietų dirbti.

Mūsų strategija remiasi nuolatine mūsų pagrindinio verslo pietra, derinama su tikslingomis investicijomis į veiklas, kurios stiprina mūsų pagrindinį verslą ir tuo pačiu kuria naujus verslus augančiose srityse. Siekdami stiprinti mūsų pagrindinį verslą, kursime vertę išnaudodami kokybiško tinko pranašumą. Užtikrinsime sklandų perėjimą nuo balso prie duomenų perdavimo. teikdami ateities poreikius tenkinančias paslaugas. Klientų lojalumą didinsime kurdami vienodai gerą patitį klientui, besinaudojančiam visomis mūsų technologijomis, paslaugomis ir pardavimo kanalais. Mūsų konkurencingumą užtikrins operacijų paprastinimas, veiklos tobulinimas tam, kad būtume lankstesni bei veiktume efektyviai. Ieškodami galimybių, artimų mūsų pagrindinei veiklai, investuosime į sritis, kurios papildo ir/arba sustiprina pagrindines veiklas (pavyzdžiui, duomenų perdavimą tarp įrenginių (M2M), el. sveikatą, muziką, saugumo sprendimus, finansines paslaugas ir televiziją).

III. INFORMACIJA APIE AKCINĮ KAPITALĄ IR AKCININKUS

Akcinis kapitalas

Bendrovės akcinis kapitalas yra 168 957 810,02 euro. Jį sudaro 582 613 138 paprastosios vardinės 0,29 euro nominalios vertės akcijos. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 582 613 138.

Akcininkai

Paskutinio akcininkų susininkų susinkimo, įvykusio 2016 m. gruodžio 15 d., metu bendras Bendrovės akcininkų skaičius buvo 11 396

Akcininkai, turintys daugiau nei 5 proc. akcinio kapitalo ir balsų (2016 m. gruodžio 31 d. duomenys):

Akcininko vardas, pavardė. Įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, įmonių registro kodas	Akcininkui nuosavybės teise priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius vnt.	Turima istatinio kapitalo dalis proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis proc.	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis proc.
"Telia Company AB", 169 94 Solna, Svedija, kodas 556103-4249	513 594 774	88.15	88.15	ﺎ ﻳ
Kiti akcininkai	69 018 364	11.85	11.85
SMSO	582 613 138	100.00	100.00

Informacija apie Bendrovės turimas savas akcijas

Bendrovė neturi įsigijusi savų akcijų. Bendrovė nėra ir nebuvo įsigijųsi savų akcijų iš Bendrovės vadovų.

Akcininkų teisės

Nė vienas Bendrovės akcininkas neturi jokų specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis, balsus visuotiniame akcininkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius sudaro 582 613 138. Viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

Bendrovė nera informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinų popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

Informacija apie prekybą Bendrovės vertybiniais popieriais

Per 2016 m. Bendrovės vienos akcijos kaina vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius" sumažėjo 0,077 euro arba 7,6 procento. Akcijų apyvarta, palyginti su 2015 metais, sumažėjo 6,9 procento.

Informacija apie prekybą Bendrovės akcijomis 2016 m. vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius":

Valiuta	Atidarymo kaina	Didžiausia kaina	Mažiausia kaina	Użdarymo ka na	Vidutinė kalna	Apyvarta vnt.	Apyvarta
EUR	1.010	.030
			0,875	0.933	0.936	5 731 176	5 366 840

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės rinkos kapitalizacija buvo 544 mln. eurų, o prieš metus – 588 mln. eurų.

Dividendai

2016 m. gegužės 24 d. Bendrovė išmokėjo akcininkams 5,8 mln. eurų 2015 m. dividendų, t. y. 0,01 euro dividendų vienai akcijai. Remiantis įstatymais, dividendai buvo mokami tiems akcinintams, kurie dešimtos darbo dienos po eilinio visuotinio akcininkų susininkimo pabaigoje, t. y. 2016 m. gegužės 10 d., buvo Bendrovės akcininkai. Dividendai visiems akcininkams buvo išmokėti pinigais.

IV. DARBUOTOJAI

Bendrovės įmonių grupės darbuotojų skaičius metų pabaigoje:

	2016 m.	2015 m.	Pokytis (%)
Darbuotojų skaičius	3 146	2 603	20.9
Visu etatu dirbančių darbuotojų skaičius	2 819	2 309	22.1

Skaičiuojamt visu etatu dirbančius darbuotojus, neįskaičiuojami motinystės (tėvystės) atostogose esantys darbuotojai, o ne visu etatu dirbantys yra perskaičiuojami į visu etatu dirbančius.

Bendrovės įmonių grupės darbuotojų pasiskirstymas pagal įmones:

Įmonės pavadinimas	2016-12-31	2015-12-31	Pokytis
TEO LT, AB (patronuojanti įmonė)	1 806	1 :89)	(33)
AB "Omnitel"	552		552
AB "Baltic Data Center"	2	0	(1)
UAB "Lintel"	786	756	30
Všį "Ryšių istorijos muziejus"		5	(5)
	3 146	2 603	542

2016 m. sausio 4 d., Bendrovės įsigijo "Omnitel", kurios darbuotojų skaičius 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 597 darbuotojai. 2016 m. balandį "Ryšių istorijos muziejus" buvo perleistas Kauno miesto savivaldybei.

Su darbuotojais susijusių sąnaudų (tūkst. eurų) pasiskirstymas pagal įmones:

Įmonės pavadinimas	2016 m.	2015 m.	Pokytis (%)
TEO LT, AB (patronuojanti įmonė)	39 051	42 711	(6,5)
AB "Omnitel"	13 157
AB "Baltic Data Center" ir jos dukterinės įmonės	64	234	(72,6)
UAB "Lintel"	6 213	5 244	18,5
Kitos dukterinės įmonės	81	75	(18.7)
	59 446	48 264	23.2

Informacija apie Bendrovės darbuotojus (2016 m. gruodžio 31 d. duomenys):

		ssilavinimas			Vidutinis
Darbuotojų grupė	Darbuotojų skaičius	aukštasis	spec. vidurinis	vidurinis	menesinis atlyginimas (Eur)
Vadovai	36	36			5 736.84
Vidurinio lygmens vadovai	153	136	-14	07	2 083,42
Specialistai	1 617	1 010	326	281	1 135.54
	1 : 306	1 187	340	2:34	1 307,57

Atlyginimo politika

2016 m. balandį Bendrovės valdyba patvirtino Atlyginimų politiką, kurio tikslas yra apibrėžii atlyginimo sampratą bei nustatyti esminius atlyginimo ir skatinimo principus, taikomus Bendrovės įmonių grupėje. Pagrindiniai Atlyginimų politikos principai yra:

• atlyginimas rinkoje turi būti konkurencingas, nesiekiant pirmauti, ir atitikti Bendrovės finansines galimybes;
• nustatant atlyginimo struktūrą atsižvelgiama į atitinkamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, atsakomybę, darbo sudėtingumą ir indėlį į Bendrovės veiklą;
• nustatant atlygio lygius darbuotojams, turi būti atsižvelgiama į Bendrovės, komandos ir individualius rezultatus. Veiklos rezultatų vertinimas turėtų atspindėti ne tik galutinį rezultatą, bet ir tai, kaip rezultatai buvo pasiekti;
• diskriminacija dėl rasės, lyties, amžiaus, religijos ar etninės kilmė yra neleistina; e :
• atlyginimo programos turėtų būti įgyvendinamos efektyviai tiek administravimo veiksmingumo atžvilgiu:
• atlyginimo struktūra turi atitikti teisės aktus, kolektyvinės sutarties nuostatas ir vidaus politikos gaires.

Bendrovėje taikoma viso atlyginimo sąvoka, kuri apima:

• pagrindinį atlyginimą, kuris yra nustatomas individualiai ir diferencijuojamas atlyginimo struktūros intervalų . ribose:
• kintamą metinį priedą, kuris mokamas atsižvelgus į Bendrovės ir individualius metų veiklos (finansinius ir nefinansinius) rezultatus:
• kintamą mėnesio/ketvirčio priedą, kuris skiriamas darbuotojams, kuriems keliami mėnesio/ketvirčio veiklos tikslai, t. y. aktyviai Bendrovės parduodantiems, klientus aptarnaujantiems ir nenutrūkstamą paslaugų teikimą užtikrinantiems darbuotojams;
• kitas finansines ir nefinansines naudas tokias kaip papildomas sveikatos draudimas, pensijų planai ir pan.

Politika numato, jog Bendrovės vadovų komandos (Bendrovės vadovo ir jam tiesiogiai pavaldžių vadovų) atlyginimų struktūrą ir lygius prižiūri valdybos Atlyginimo komitetas.

Jau keletą metų Bendrovė papildomu sveikatos draudimu draudžia visus Bendrovės ir dukterinės įmonės "Omnite" darbuotojus bei ilgiau dirbančius dukterinės įmonės "Lintel" darbuotojus.

2015 m. kovo 27 d. Bendrovė su "SEB investicijų valdymu" sudarė sutarį dėl Bendrovės darbuotojų pensijų kaupimo III pakopos pensijų fonduose. Nuo 2015 m. balandžio 1 d. metus ir daugiau Bendrovėje dirbantys, o nuo 2016 m. lapkričio 1 d. – visi įmonių grupės darbuotojai programoje "Kaupk su Telia". Programos esmė – darbdavio skiriamos lėšos kaupiamos viename iš darbuotojo pasirinktų "SEB investicijų valdymo" III pakopos pensijų fondų. Visiems programoje dalyvaujantiems darbuotojams Bendrovė kas mėnesį skiria 8 eurus, kurie pervedami į darbuotojo pasirinktą fondą. Darbuotojai prie pensijų kaupimo gali prisidėti ir savo lėšomis, skirdami papildomai 1, 2 ar daugiau proc. nuo savo pareiginio atlyginimo. Tokiu atveju, įmonė į pensijų fondą taip patilinkaičią datbuotojo skiriamą dalį (bet ne daugiau nei 2 proc. darbuotojo pareiginio atlyginimo),

Kolektyvinė sutartis

Galiojanti Bendrovės kaip darbdavio, ir Bendrovės darbuotojų kolektyvo, atstovaujamo profesinių sąjungų jungtinės atstovybės, Kolektyvinė sutartis įsigaliojo 2007 m. balandžio 25 diena,

Kolektyvinė sutartis taikoma tik Bendrovės darbuotojams. Jeigu Kolektyvinės sutarties nuostatos nei individualios darbo sutarties tos pačios nuostatos, taikomos Kolektyvinės sutarties nuostatos. Jei Kolektyvinės sutarties nuostatos yra palankesnės negu šios sutarties galiojimo laikotarpiu priimti nauji teisės aktais, taikomos Kolektyvinės sutarties nuostatos.

Bendrovės Kolektyvinėje darbo sutartyje numatytos šios papildomos socialinės garantijos:

• Apie esamas laisvas ar naujas darbo viešai skelbiama Bendrovėje ir suteikiama pirmenybė jas užimti Bendrovės darbuotojams, jei jų kvalifikacija ir kiti duomenys atitinka tos pareigybės reikalavimus.
• Atsižvelgiant į veiklos pobūdį ir verslo sąlygas bei nepažeidžiant darbuotojų interesų, atskiruose padaliniuose darbdavio įsakymų, potvarkiu ar nurodymu gali būti nustatytas lankstesnis darbo dienos pradžia gali svyruoti tarp 7 val. ir 11 val., o darbo dienos pabaiga atitinkamai – tarp 16 val. ir 20 val., neviršijant Bendrovėje nustatytos 40 val. savaitės darbo laiko trukmės bei nepažeidžiam paros nepertraukiamo poilsio trukmės nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Darbo diena gali būti skaidoma į dvi dalis (iš kurių viena negali būti trumpesnė kaip 3 val.), neviršijant 8 valandų kasdienio ir 40 valandų savaitės darbo laiko trukmės.
• Tais atvejais, kai šventės diena yra antradienis, darbdavys turi teisę be atskiro derinimo su profesinėmis sąjungomis perkelti prieššventinę ar po šventės einančią darbo dieną į kitą poilsio dieną arba nustatyti ja kaip papildoma poilsio dieną.
• Kasmetinės korporatyvinės šventės, dienos, skirtos gerinti organizacijos kultūrą ir komunikaciją, ryšius su svarbiais klientais bei partneriais, Bendrovės vadovo įsakymu, darbuotojams gali būti suteikiamos kaip papildomos kasmetinės atostogos.
• Dėl šeiminių aplinkybių, gydytis sanatorijoje ar dėl kitų svarbių priežasčių, esant palankioms verslo sąlygoms, gali būti suteikiamos nemokamos atostogos iki 30 kalendorinių dienų. Darbuotojui asmeniškai pageidaujant ugdyti savo profesinę kompetenciją užsienyje, jeigu tai yra susiję su Bendrovės interesais, Personalo vadovui leidus, gali būti suteiktos ilgesnės trukmės nemokamos atostogos.
• . Mirus darbuotojo tėvui, motinai, žmonai, vyrui, valkui, broliui, seseriai ar tuokiantis, darbuotojui suteikiamos 3 kalendorinių dienų papildomos mokamos atostogos.
• Mokymosi atostogos suteikiamos pagal išankstinę mokymo įstaigos pažymą, toje pažymoje nurodytam laikotarpiui.
• Budėjimas namuose organizuojamas LR Darbo kodekse nustatyta tvarka. Budėjimo metu darbuotojai aprūpinami mobiliaisiais telefonais.
• Bendrovės darbuotojo darbo užmokestį sudaro reguliariai mokamas atlyginimas, kurį sudaro dvi dalys: (į) fiksuota dalis – pagrindinis atlyginimas, mokamas atsižvelgiant į darbuotojo ir turimą kompetenciją, ir (iį kintanti dalis – atlyginimo priedas, kuris gali būti dviejų tipų: priedas už ketvirčio (mėnesio) veiklos rezultatus arba priedas už metinių veiklos tikslų pasiekimą. Atskirais atvejais gali būti mokami vienkartiniai priedai. Pareigybių, kurioms mokami ketvirčio (mėnesio) ar metiniai veiklos priedų dydžiai, mokėjimo sąlygos nustatomi atskiromis tvarkomis bei procedūromis.
• Kolektyvinės sutarties galiojimo laikotaių, dirbančių visą darbo dieną pagal neterminuotą darbo sutartį minimalus pagrindinis mėnesio atlyginimas yra 318,58 eurų.
• Bendrovės darbuotojams už viršvalandinį darbą bei darbą nakties metu (nuo 22 val. iki 6 val.) mokama 1,5 darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (pagrindinio atlyginimo).
• Bendrovės darbuotojams, už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokami du darbuotojui nustatyti valandiniai tarifiniai atlygiai (pagrindiniai atlyginimai).
• Pasibaigus finansiniams metams darbuotojams yra mokamas priedas už Bendrovės metų veiklos rezultatus iš darbo užmokesčio fondo lėšų pagal Bendrovėje nustatytą tvarką.
• Darbuotojui susirgus, už pirmas dvi dienas darbdavys moka 90 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

• . Bendrovės darbuotojai ugdomi ir už tai apmokama, atsižvelgiant į kasmetinius ugdymo planus, sudarytus įvertinus padalinių vadovų ir darbuotojų susitarimus dėl reikiamo mokymo bei atsižvelgiant į Bendrovės ir finansines galimybes.
• Darbdavys, vadovaudamasis galiojančiais darbuotojų studijų rėmimą reglamentuojančiais dokumentais, gali raštu susitarti dėl mokėjimo už studijas su Bendrovės darbuotojais, kurių studijos aukštosiose universitetinėse mokyklose atitinka individualius kompetencijos ugdymo planus, ir mokėti už tas studijas sutartomis sąlygomis. Jei studijų programos ir individualūs studijų planai atitinka darbuotojo kompetencijos tobulinimo reikmes, mokymosi atostogų laikotarpiu mokamas vidutinis darbo užmokestis.
• Darbdavys teikia informaciją įspėtiems apie numatomą atleidimą iš darbo darbuotojams apie darbo biržų organizuojamus specialybių įsigijimo kursus miestuose ir rajonuose.
• Darbdavys gali sudaryti sąlygas atleidžiamiems iš darbo darbuotojams lankyti šiuos kursus ir, šalims susitarus. apmokėti juos neviršijant 144,81 euro, įskaitant PVM.
• Darbuotojui, įspėtam apie nurnatomą iš darbo, įspėjimo laikotarpiu, jo prašymu, suteikiamos nemokamos mokymosi atostogos, taip pat darbdavys gali suteikti iki 50 proc. laisvo nuo darbo laiko (mokant vidutinį atlyginimą) naujo darbo paieškoms ar persikvalifikuoti.
• Darbdavys įsipareigoja papildomai apdrausti Bendrovės darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir pakeliui į (š) darbo Bendrovės lėšomis, taip pat Bendrovės lėšomis skiepyti darbo metu veikiamus rizikos veiksnių. Darbuotojams, dirbantiems rizikos veiksnių turinčius darbus, laiku ir nemokamai išduoti reikalingą specialią aprangą, avalynę, ir kitas asmenines apsaugos priemones.
• Bendrovėje įkurtas Socialinių reikmių fondas. Jis skirtas organizacijos kultūrai plėtoti bei darbuotojų socialinėms reikmėms pagal patvirtintus šio fondo nuostatus. Jį valdo Socialinių reikmių fondo komitetas, kurį sudaro darbdavio ir profesinių sąjungų atstovai.
• Socialinių reikmių fondas įsipareigoja, mirus darbuotojo tėvui, motinai, vyrui ar vaikams, darbuotojui išmokėti 10 MGL dydžio pašalpą, o, mirus Bendrovės darbuotojui (neatsižvelgiantį įtai, kiek jis dirbo Bendrovėje), apmokėti jo artimiesiems visas laidojimo išlaidas pagal pateiktas, išskyrus gedulingus pietus, ir išmokėti 12 MGL dydžio pašalpą jo sutuoktiniui arba jo išlaikomiems vaikams.
• Fondas taip pat įsipareigoja nupirkti darbuotojų vaikams (iki 10 m. amžiaus) kalėdinių dovanėlių, išmokėti 10 MGL dydžio premiją 20, 30 ir 40 metų nepertraukiamo darbo stažo ryšiuose proga.
• Fondas gali skirti pašalpą, jei dėl susidariusios sunkios darbuotojo ar jo šeimos finansinės padėties jis arba jo šeima .. patyrė didelių materialinių nuostolių.
• Fondas skiria lėšų darbuotojų sveikatai gerinti: sporto salių, aikštynų nuomai, taip pat Bendrovės mastu organizuojamiems sporto bei kultūriniams renginiams remti. Fondas organizuoja ir finansuoja Bendrovės darbuotojų kultūros ir sporto šventę.

2016 metais Socialinių reikmių fondas pirmiau minėtiems tikslams skyrė 68,9 tūkst. eurų.

V. VALDYMO ORGANAI

Pagal Bendrovės įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas. Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma. Bendrovės valdyba atstovauja akcininkams ir atlieka priežiūros bei kontrolės funkcijas.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcinimo kompetencijos klausimais, yra privalomi akcininkams, valdybai, vadovui bei kitiems Bendrovės darbuotojams. Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra 5 (penktoji) darbo diena iki visuotinio akcininkų susimtinio arba 5 (penktoji) darbo diena iki pakartotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Asmuo, kuris nera akcininkas, be asmens tapatybę patvirtinančio dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

Valdybos nariai kartu sudaro kolegialų Bendrovės valdymo organą. Valdybą sudaro šeši valdybos nariai renkami dvejiems metams. Valdybos pirmininką dvejiems metams renka valdyba iš savo narių. Valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių įstatyme nustatyta tvarka. Valdyba formuoja du komitetus: Audito ir Atlyginimų. Kiekvieną komitetą sudaro trys valdybos nariai.

Valdyba renka ir atšaukia vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris pagal savo įgaliojimus organizuoja einamąją Bendrovės ūkinę veiklą. Vadovo patvirtintas Darbo reglamentas išsamiai nustato vadovo bei padalinių vadovų, taip pat kitų Bendrovės darbuotojų, pareigas ir įgaliojimus.

Vietoj nuo 2016 m. balandžio 25 d. atsistatydinusios Bendrovės valdybos narės Tiia Tuovinen, 2016 m. balandžio 26 d. įvykęs eilinis visuotinis akcininkimas į Bendrovės valdybą einamajai valdybos kadencijai išrinko Hannu-Matti Mákinen. "Telia Company AB", kaip didžiausias Bendrovės akcininkas, pasiūlė Hannu-Matti Mäkinen, kuris tuo metu buvo "Telia Company AB" Europos regiono patarėjas teisės klausimais ir Europos regiono Teisės padalinio vadovas, kandidatu į valdybos narius. Tiia Tuovinen, kuri eina "Telia Company AB" "Global Services and Operations" padalinio patarėjos teisės klausimais pareigas, raštą dėl atsistatydinimo Bendrovė gavo 2016 m. kovo 23 dieną.

2016 m. liepos 19 d. valdybos narį Hannu-Matti Mäkinen Bendrovės Audito komiteto nariu einamajai Audito komiteto kadencijai (bet ne ilgiau nei iki jo narystės valdyboje pabaigos). Bendrovės Audito komiteto nariais nuo 2015 m. biželio 4 d. taip pat yra valdybos narys Stefan Block (komiteto pirmininkas) ir nepriklausoma valdybos narė Inga Skisaker

2016 m. liepos 19 d. valdyba taip pat naujai vienerių metų kadencijai (bet ne ilgiau nei iki narystės valdyboje pabaigos) perrinko šiuos Atyginimų komiteto narius: valdybos pirmininką Robert Andersson, valdybos narį Claes Nycander ir nepriklausomą valdybos narį Rolandą Viršilą.

Bendrovės įstatų keitimo tvarka

Bendrovės įstatuose numatyta, kad Bendrovės įstatai keičiami valdybos arba akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, iniciatyva. Visuotinio susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas 2/3 balsų, dalyvaujančių visuotiniame, dauguma. Visuotiniam susirinkimui priemus sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio susirinkimo įgaliotas asmuo.

Valdybos veikla

Per 2016 m. įvyko aštuoni eiliniai ir tys neeiliniai valdybos posėdžiai įvyko pagal iš anksto patvirtintą valdybos posėdžių grafiką, vieno posėdžio, kuriame buvo tvirtinamos metinės ataskaitos, data buvo pakeista o trys neeiliniai posėdžiai buvo šaukiami vadovaujantis Bendrovės valdybos darbo reglamente numatyta tvarka dėl neeilinių posėdžių šaukimo. Visuose valdybos posėdžiuose buvo norminių aktų reikalaujamas kvorumas. Valdyba patvirtino Bendrovės 2015 m. dvylikos mėnesių ir devynių mėnesių tarpinę finansinę atskaitomybę, 2015 m. metinę finansinę atskaitomybę ir metinį pranešimą, sušaukė eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, eiliniam visuotiniam akcininkų susiūlė 2015 m. pelno paskirstymą. Valdyba patvirtino Bendrovės, "Omnitel" ir "Baltic Data Center" reorganizavimo sąlygas, pagal kurias "Omnitel" ir "Baltic Data Center" prijungtos prie Bendrovės, bei sušaukė neeilinį visuotinį akcininkimą, kuris patvirtino reorganizaciją. Valdyba taip pat leido perleisti turimas savininko/dalininko teises VšĮ "Ryšių istorijos muziejus" ir Všį "SOS projektai", išrinko naują Audito komiteto narį ir perinko Atlyginimų komitetų narius, pasiūlė išrirkti UAB "Deloitte Lietuva" Bendrovės audito įmone, kontroliavo 2016 m. verslo ir investicijų plano įgyvendinimą.

Per 2016 m. įvyko keturi Atlyginimų komiteto posėdžiai, kuriuose buvo svarstyti šie klausimai: Bendrovės įmonių grupės Atlyginimų politika, kintamų metinių priedų už 2015 m. aukščiausio lygio vadovams patvirtinimas, kintamosios atvyginimo dalies mokėjino tvarka, Bendrovės vadovų komandos pamainos pianas, atlyginimų ir papildomų naudų įmonų grupėje suvienodinimas, darbo ir atlyginimų rinkos tendencijos, "Hay Group" atlikto atlyginimų tyrimo įžvalgos, informacija apie pensijų kaupimo programos Bendrovės darbuotojams "Kaupk su Telia" eigą, galima naujo Darbo kodekso įtaka. Posėdžiams pirmininkavo Valdybos pirmininkas Robert Andersson, išskyrus vieną posėdį, kuriame jis pats nedalyvavo.

Per 2016 m. sausį-gruodį įvyko keturi Audito komiteto posėdžiai, kurių metu buvo aptartos nepriklausomų auditorių ataskaita ir išvados dėl 2015 m. finansinių ataskaitų, "Omnitel" teisinio patikrinimo rezultatai, 2016 m. vidaus audito planas, 2015 m. ir 2016 m. vidaus audito ataskaitos. Be to, buvo peržiūrėtos ir sų jomis susiję veiksmų planai, nagrinėti vidiniai sukčiavimo atvejai ir pranešimai apie galimus. Visuose posėdžiuose pirmininkavo Audito komiteto pirmininkas Stefan Block.

lnformacija apie valdybos narių dalyvavimą susininkimuose ar posėdžiuose 2016 m. (susirinkimų ar posėdžių, kuriuose dalyvauta, skaičius):

	Visuotiniai akcininku susirinkimai	Valdybos posedžiai	Audito komitato posedžiai	Atlyginimu komitato posėdžiai
iš viso surengta susirinkimų/posėdžių	2	11	4	4
Robert Andersson	2	11	neaktualu	3
Stefan Block		10	1	neaktualu
Claes Nycander		11	neaktualu	પ
Tila Tuovinen (iki 2016-04-25)	neaktualu	3		neaktualu
Hannu-Matti Mäkinen (nuo 2016-04-26)	2	6	2	neaktualu
Inga Skisaker	0	8	2	neaktualu
Rolandas Viršilas	0	10	neaktualu	ਪ

Trys valdybos nariai – Robert Andersson, Stefan Block ir Claes Nycander – ir kandidatas į valdybos narius Hannu-Matti Mākinen, o taip pat Bendrovės vadovas dalyvavo eiliniame akcininkų susirinkime, kuris įvyko 2016 m. balandžio 26 dieną. Valdybos pirmininkas Robert Andersson ir valdybos narys Hannu-Matti Mäkineo bei Bendro in vadovas dalyvavo neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, kuris įvyko 2016 m. gruodžio 15 dieną.

2016 m. balandžio 26 d. akcininkai nutarė 2015 m. tantjemas (31 280 tūkst. eurų) skirti tik dviem nepriklausomiems valdybos nariams – Ingai Skisaker ir Rolandui Viršilui, t. y. po 15 640 eurų vienam valdybos nanui. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 15,6 tūkst. eurų tantjemų paskirtų už 2010 metus nebuvo išmokėta vienam valdybos nariui, kuris nepateikė Bendrovei prašymo raštu.

Remiantis vertybinių popierių biržos "Nasdaq Vilnius" listinguojamų valdymo kodekso nuostatomis, visi šeši valdybos nariai yra laikomi direktoriais (neetatiniais valdybos nariais). Ketur valdybos nanaisi), via auja "Telia Company AB", o du valdybos nariai – Inga Skisaker ir Rolandas Viršilas iaikomi nepriklausomais nariais.

Valdybos nariai (2016 m. gruodžio 31 d. duomenys)

Robert Andersson (g. 1960 m.) – valdybos pirmininkas, valdybos narys nuo 2014 m. balandžio 29 d., dvejų metų kadencijai perrinktas 2015 m. balandžio 29 d., (pasūlė "Telia Company AB"), Atlyginimų komiteto pirmųjo ir są lšsilavinimas: Džordžo Vašingtono universiteto Vašingtone (JAV) Tarptautinio verslo administravimo magistras, Švedijos ekonomikos ir verslo administravimo mokyklos Helsinkyje (Suomija) apskaitos ir finansų magistras. Darbovietė – "Telia Company AB" (Švedija) vykdantysis viceprezidentas ir Europos regiono vadovas iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. – vyresnysis viceprezidentas ir Investicijų į dukterines įmones (Corporate Holdings) padalinio vadovas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: "TeliaSonera Finland Oyj" (Suomija) valdybos pirmininkas; "Telia Norge AS" (Norvegija) valdybos pirmininkas; "Telia Eesti AS" (Estija) stebėtojų tarybos pirmininkas; "Enea AB" (Švedija) valdybos narys. PJSC "MegaFon" (Rusija) valdybos narys. "Telia Company AB" (Švedija), kuri pasiūlė Robert Andersson į Bendrovių valdygą, turi 88,15 proc. Bendrovės akcinio kapitalo ir balsų. Robert Andersson Bendrovės akcijų neturi. Jis turi 10 000 "Telia Company AB" akcijų. Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Stefan Block (g. 1967 m.) – valdybos narys nuo 2014 m. balandžio 29 d., dvejų metų kadencijai perrinktas 2015 m. balandžio 29 d. (pasiūlė "Telia Company AB"), Audito komiteto pirmininkas. Išsilavinimas – Stokholmo universiteto (Švedija) verslo vadybos bakalauras. Darbovietė – "Telia Company AB" (Švedija) Europos padalinio vyriausias finansininkas iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. – Lietuvos, Estijos ir Danijos (LED) padalinio vyriausias finansininkas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: "Telia Danmark A/S" (Danija) valdybos pirmininkas; "Siminn Denmark A/S" (Danija) valdybos narys; "Telia Finance" (Švedija) valdybos narys; "Telia Norge AS" (Norvegija) valdybos narys; LMT SIA (Latvija) stebėtojų tarybos narys ir "Telia Eesti AS" (Estija) stebėtojų tarybos narys. "Telia Compary AB (Jedija), kuri pasiūlė Stefan Block į Bendrovės valdybą, turi 88,15 proc. Bendrovės akcinio kapitalo ir balsų. Stefan Block Bendrovės akcijų neturi. Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Claes Nycander (g. 1963 m.) – valdybos narys nuo 2014 m. balandžio 29 d., dvejų metų kadencijai perinktas 2015 m. balandžio 29 d. (pasiūlė "Telia Company AB"), Atlyginimų komiteto narys. Išsilavinimas: Upsalos universiteto (Švedija) verslo administravimo magistras; Stanfordo universiteto Palo Alto (JAV) elektros inžiros inžinenijos magistras; Linkopingo universiteto Technologijos instituto (Švedija) elektros inžinerijos magistras; Linkčpingo universiteto (Švedija) matematikos bakalauras. Darbovietė — "Telia Company AB" (Švedija) Europos padalinio vyriausias technologijų vadovas iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. – Grupės paslaugų operacijų padalinio viceprezidentas ir Specialių projektų bei ČED (Lietuva, Estija, Danija) valdymo vadovas. Dalyvavimas kitų įmonų valdyme; "TT Nätverket AS" (Qanių valdybos pirmininkas; LMT SIA (Latvija) stebėtojų tarybos pirmininkas, "Systecon AB" (Švedija) valdybos narys ir "Svenska UMTS-Nat AB" (Švedija) valdybos narys. "Telia Company AB" (Švedija), kuri pasiūlė Claes Nycander į Bendrovės valdybą, turi 88,15 proc. Bendrovės akcinio kapitalo ir balsų. Claes Nycander Bendrovės akcijų neturi. Jis neturi akcijų paketų, kure sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Hannu-Matti Mäkinen (g. 1970 m.) – valdybos narys nuo 2016 m. balandžio 26 d. (pasiūlė "Telia Company AB"). lšsilavinimas: Arizonos universiteto (JAV) Teises koledžo Tarptautinės prekybos teisės magistras; Laplandios universiteto (Suomija) Teisės mokyklos teisės bakalauras ir teisės magistras. Darbovietė — "Telia Company AB" (Švedija) Europos regiono patarėjas teisės klausimais ir Europos regiono Teisės padalinio vadovas iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. – Investicijų į dukterines įmones (Corporate Holdings) padalinio viceprezidentas ir Telio eikalų vadovas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: "TeliaSonera Finland Oyj" (Šuomija) valdybos narys; "Telia Danmark A/S" (Danija) valdybos narys; "Tilts Communications A/S" (Danija) valdybos narys; "Telia Norge AS" (Norvegija) valdybos narys; "Telia Eesti AS" (Estija) stebėtojų tarybos narys; "Lattelecom SlA" (Latvija) stebėtųjų tarybos narys. "Telia Company AB" (Švedija), kuri pasiūlė Hannu-Matti Mäkinen į Bendrovės valdybą, turi 88,15 proc. Bendrovės akcinio kapitalo ir balsų. Hannu-Matti Mākinen Bendrovės akcijų neturi. Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Inga Skisaker (g. 1971 m.) – valdybos narė nuo 2011 m. balandžio 28 d., dvejų metų kadencijai perrinkta 2015 m. balandžio 29 d. (pasiūlė "Telia Company AB"), Audito komiteto narė. Išsilavinimas – Vilniaus universiteto (Lietuva) tarptautinio verslo administravimo magistrė. Darbovietė – "Nordea Bank AB Lietuvos skyrius" (Švedija) generalinė direktorė ir bankininkystės vadovė Baltijos šalims. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: "Baltic Management Institutė" (Lietuva) valdybos narė ir "Investors Forum" (Lietuva) valdybos narė. "Telia Company AB" (Švedija), kuri pasiūlė Ingą Skisaker kaip nepriklausomą kandidatę į Bendrovės valdybą, turi 88,15 proc. Bendrovės akcinio kapitalo ir balsų. Inga Skisaker Bendrovės akcijų tiesiogiai neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Rolandas Viršilas (g. 1963 m.) – valdybos narys nuo 2013 m. balandžio 25 d., dvejų metų kadencijai perinktas 2015 m. balandžio 29 d. (pasiūlė "Telia Company AB"), Atlyginimų komiteto narys. Išsilavinimas – Vilnius universiteto Matematikos fakulteto magistro diplomas. Darbovietė – "UAB "Švyturys-Utenos alus" generalinis direktorius. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: Lietuvos aludarių gildjos tarybos pirmininkas; Všį "Užstato sistemos administratorius" valdybos narys ir "Dayton Group Oy" (Suomija) valdybos narys. "Telia Company AB" (Švedija), kuri pasiūlė Rolandą Viršilą kaip nepiklausomą kandidatą į Bendrovės valdybą, turi 88,15 proc. Bendrovės akcinio kapitalo ir balsų. Rolandas Viršilas turi 75 000 Bendrovės akcijų, kurios sudaro 0,0129 proc. bendrovės akcijų ir balsų skaičiaus. Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Vadovų komanda (2016 m. gruodžio 31 d. duomenys)

Kęstutis Šliužas (g. 1972 m.) – Bendrovės vadovas nuo 2013 m. lapkričio 1 dienos. Išsilavinimas – Vilniaus universiteto (Lietuva) bakalauras ir magistras. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB "Omnitel" vadovas (iki 2017 m. vasario 1 d.); asociacijos INFOBALT valdybos narys; "Baltic Institute of Corporate Governance" valdybos narys; Kauno technologijos universiteto Verslo tarybos narys; "Vilnius Tech Park" tarybos narys. Kęstutis Šliužas Bendrovės akcijų neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Petteri Ahonen (g. 1970 m.) – Bendrovės Verslo klientų vadovas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 dienos. lšsilavinimas: Švedijos ekonomikos ir verslo administravimo mokyklos (Swedish School of Economics and Business Administration) (Helsinkis, Suomija) Ekonomikos magistras; Espoo verslo koledžo (Espas, Suomija) diplomas. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje – AB "Omnitel" Verslo klientų vadovas iki 2016 m. gruodžio 31 dienos. Petteri Ahonen Bendrovės akcijų neturi. Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Pasibaigus darbo sutarčiai, 2016 m. gruodžio 31 d. Petteri Ahonen baigė savo darbą Bendrovėje. Laikinai, kol bus paskelbia apie naujo vadovo paskyrimą, Bendrovės Verslo klientų padaliniui vadovauja Bendrovės vadovas Kęstutis Šliužas.

Norbertas Žioba (g. 1973 m.) – Bendrovės Privačių klientų vadovas nuo 2016 m. sausio 1 dienos. Išsilavinimas: Daramo universiteto (Durham University) Verslo mokyklos (Jungtinė Karalystė) verslo administravimo magistras (MBA); Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva) Šocialinių mokslų fakulteto verslo teisės magistro studijos; Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva) Verslo administravimo ir vadybos fakulteto verslo administravimo ir vadybos bakalauras. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje – AB "Omnitel" Privačių klientų vadovas (iki 2017 m. vasario 1 d.) ir UAB "BIOK laboratorija" (Lietuva) nepriklausomas valdybos narys. Norbertas Žioba turi 3601 Bendrovės akciją, ir tai sudaro 0,0006 proc. bendro bendrovės akcijų ir balsų skaičiaus. Jis neturi kitų akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Andrius Šemeškevičius (g. 1976 m.) – Bendrovės Technologijų vadovas nuo 2014 m. rugpjūčio 18 dienos. Išsilavinimąs – Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinierinės informatikos bakalauras ir magistras. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje – AB "Omnite" Technologijų vadovas (iki 2017 m. vasario 1 d.). Andrius Šemeškevičius turi 8761 Bendrovės akciją ir tai sudaro 0,0015 proc. bendro Bendrovės akcijų ir balsų skalčiaus. Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Laimonas Devyžis (g. 1982 m.) – Bendrovės Finansų vadovas nuo 2016 m. sausio 1 dienos. Išsilavinimas: ACCA (Association of Chartered and Certified Accountants) (Glazgas, Jungtinė Karalystė); Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje (Stockholm School of Economics in Riga) (Latvija) ekonomikos ir verslo administravimo bakalauras. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB "Omnitel" valdybos narys ir Finansų vadovas (iki 2017 m. vasario 1 d.); AB "Baltic Data Center" valdybos narys (iki 2017 m. vasario 1 d.); UAB "LD corporate consulting" (Lietuva) direktorius ir 100 proc. akcijų savininkas. Laimonas Devyžis Bendrovės akcijų neturi. Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Ramūnas Bagdonas (g. 1974 m.) – Bendrovės Žmogiškųjų išteklių vadovas nuo 2014 m. birželio 1 dienos. Įšsilavinimas: Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva) verslo administravimo ir vadybos magistras; "Baltic Management Institute (BMI)" (Lietuva) verslo vadybos (EMBA) magistras. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB "Omnitel" Žmogiškųjų išteklių vadovas (iki 2017 m. vasario 1 d.) ir Personalo valdymo profesionalų asociacijos (Lietuva) valdybos narys. Ramūnas Bagdonas Bendrovės akcijų neturi. Turi 450 "Telia Company AB" (Svedija) akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Giedrė Kaminskaitė-Salters (g. 1978 m.) – Bendrovės Teisės vadovė nuo 2015 m. gruodžio 7 dienos. Išsilavinimas: Mastrichto universiteto (Nyderlandai) teises mokslų daktarė; BPP Law School (Jungtinė Karalystė) advokato diplomas; Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) Rusijos ir Rytų Europos studijų magistrė; Londono ekonomikos mokykla (London School of Economics) (Jurgtinė Karalystė) tarptautinių santykių bakalaurė. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB "Omnitel" valdybos narė ir Teisės vadovė (iki 2017 m. vasario 1 d.); AB "Baltic Data Center" valdybos narė (iki 2017 m. vasario 1 d.). Giedrė Kaminskaitė-Salters Bendrovės akcijų neturi. Ji neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Audronė Mažeikaitė (g. 1970 m.) – Bendrovės Korporatyvinių reikalų vadovė nuo 2016 m. sausio 1 dienos. Išsilavinimas: Lugano universiteto (Šveicarija) komunikacijos vadybos (EMSc) magistrė; Daramo universiteto (Durham University) (Jungtinė Karalystė), verslo administravimo ir vadybos (MBA) magistrė; Vilniaus universiteto (Lietuva) ekonominės analizės diplomas. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB "Omnitel" Korporatyvinių reikalų vadovė (iki 2017 m. vasario 1 d.) ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto (Lietuva) Tarybos narė. Audronė Mažeikaitė Bendrovės akcijų neturi. Ji neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Mantas Goštautas (g. 1981 m.) – Bendrovės Verslo vystymo vadovas nuo 2015 m. rugpjūčio 17 dienos. Išsilavinimas: "Baltic Management Institute (BMI)" (Lietuva) verslo vadybos (EMBA) magistras; CIMA (Chartered Institute of Management Accounting) (Londonas, Jungtinė Karalystė) Verslo apskaitos sertifikatas; Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje (Stockholm School of Economics in Riga) (Latvija) Ekonomikos ir verslo administravimo bakalauras. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje – AB "Omnitel" Verslo vystymo vadovas (iki 2017 m. vasario 1 d.). Mantas Goštautas Bendrovės akcijų neturi. Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Andrius Byčkovas (g. 1977 m.) - Bendrovės Klientų procesų vadovas nuo 2016 m. sausio 1 dienos. Įšsilavinimas -Vilniaus universiteto (Lietuva) valdybos ir verslo administravimo magistras. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje AB "Omnitel" Klientų procesų vadovas (iki 2017 m. vasario 1 d.). Andrius Byčkovas Bendrovės akcijų neturi. Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Vytautas Bučinskas (g. 1974 m.) – Bendrovės Rizikų valdymo vadovas nuo 2014 m. birželio 1 dienos. Išsilavinimas: Kauno technologijos universiteto (Lietuva) gamybos bakalauras ir marketingo magistras; "Baltic Management Institute (BMI)" (Lietuva) verslo vadybos (EMBA) magistras. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje: AB "Omnitel" Rizikų valdymo vadovas (iki 2017 m. vasario 1 d.); Kibernetinio saugumo tarybos narys (Lietuva); asociacijos "NFOBALT" (Lietuva) Kibernetinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas; ETNO (European Telecommunications Network Operator's Association) Tinklo ir paslaugų saugumo bei apgavysčių kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas. Vytautas Bučinskas Bendrovės akcijų neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Informacija apie pagrindiniams Bendrovės vadovams išmokėtą darbo užmokesį yra pateikta Bendrovės konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų už 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 30-oje pastaboje. Pagrindiniai Bendrovės vadovai yra Bendrovės vadovas, padalinių, tiesiogiai pavaldžių Bendrovės vadovui, ir didžiausių padalinių vadovai. 2016 m. pagrindiniams Bendroves vadovams iš viso išmokėta 260,49 euro, o vienam valdybos nariui – 750 eurų dividendų už 2015 metus.

2016 m. Bendrovė neskyrė valdymo organų nariams paskolų, nesuteikė garantijų ir laidavimų, kuriais būtų užtikrintas įy prievolių vykdymas. Taip pat Bendrovės valdybos ir vadovų komandos nariai negavo atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno iš Bendrovės dukterinių įmonių.

Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pragrįstos priežasties arba jei įų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Visos darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais, tarp jų – ir vadovų komandos nariais, yra sudarytos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

Bendrovės valdybos nariai dvejų metų kadencijai yra renkami akcininkų susimkime ir su jais darbo sutartys nėra sudaromos, nes jie atstovauja akcininkams ir nėra Bendrovės darbuotojai. Eilinio visuotinio akcininkų susimkimo sprendimu, tvirtinant pelno paskirstymo ataskaitą, valdybos nariams gali būti skiriamos metinės išmokos (tantiemos) už darbą valdyboje. Valdybos nariai turi teisę, nepasibaigus į kurią jie buvo išrinkti, kadencijai atsistatydinti iš

valdybos nario pareigų, apie tai raštu įspėję Bendrovę ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Vąldybos darbo reglamente nera numatytos kokios nors kompensacijos ar išmokos, jei valdybos narys atsistatydina nepasibaigus valdybos kadencijai.

Valdyba tvirtina pagrindines vadovų komandos narių darbo sutarties sąlygas, pagal kurias, jei vadovų komandos nario darbo sutartis yra nutraukiama Bendrovės iniciatyva ne dėl vadovo kaltės, Bendrovė turi išmokėti jamėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją, jei darbo santykius reguliuojantys norminiai aktai nenumato kitaip .

Nėra reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeitų, pasikeitus Bendrovės kontrolei.

Auditorial

UAB "Deloitte Lietuva", kuri yra "Deloitte" tinko narė, atliko bendros Bendrovės ir jos dukterinių įmonių 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ir su ja susijusių tuomet pasibaigusių melų pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų bei apibendrintų reikšmingų apskaitos principų ir kitų aiškinamojo rašto pastabų auditą.

2016 m. gruodžio 15 d. įvykęs neeilinis akcininkų susirinkimas išrinko Bendrovės audito įmone UAB "Deloite Lietuva" 2016 m. Bendrovės metinių konsoliduotųjų ir atskaitų auditui atlikti bei 2016 m. Bendrovės konsoliduotojo metinio pranešimo įvertinimui. Akcininkai įgaliojo Bendrovės vadovą sudaryti audito paslaugų sutartį, pagal kurią už paslaugas būtų mokama šalių sutarta kaina, bet ne daugiau kaip 110 000 (vienas šimtas dešimt tūkstančių) eurų be PVM už 2016 m. Bendrovės metinių konsoliduotųjų ir atskaitų auditą bei konsoliduotojo metinio pranešimo įvertinimą.

Pasaulinis "Deloitte" tinklas jungia nei 150 šalių ir teritorijų veikiančias bendroves narias, kurios teikia audito. mokesčių, konsultavimo ir finansų patarėjų paslaugas viešajam sektoriui ir privatiems klientams įvairiose verslo srityse. Audito įmonės pasirinkimą lėmė tai, kad 2016 m. balandžio 12 d. eilinis visuotinis "Telia Company AB" akcininkų susirinkimas išrinkto "Deloitte AB" (Svedija) bendrovės "Telia Company AB" audito imone. Siekiamas, kad "Telia Company" konsoliduojamas dukterines įmones audituotų ta pati tarptautinė aukštos reputacijos audito įmonė, todėl Bendrovę audituoja "Deloitte" tinklo bendrovė narė Lietuvoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos audito įstatymų, UAB "Deloitte Lietuva" 2017 m. kovo 7 d. pateikė Bendrovės Audito komitetui laišką, patvirtinantį UAB "Deloitte Lietuva" nepriklausomumą nuo Bendrovės.

VI. INFORMACIJA APIE VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI

Bendrovė iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio 21 d. vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius" patvirtinto, 2009 m. gruodį pakeisto ir nuo 2010 m. sausio 1 d. galiojamų bendrovių valdymo kodekso (toliau "Valdymo kodeksas"). Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Bendrovėje savo nuožiūra gali būti sudaromi arba du (priežiūros ir valdymo), arba vienas kolegialus valdymo organas. Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma. Vadovaujantis Bendrovės įstatais, valdybą sudaro šeši valdybos nariai, renkami dvejiems metams. Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovės valdyba formuoja du komitetus: Audito ir Atlyginimų. Kiekvieną komitetą sudaro trys valdybos nariai.

Pagal Valdymo kodekso principus visi valdybos nariai yra direktoriai (neatatiniai valdybos nariai), o iš šešių valdybos narių du yra laikomi nepriklausomais valdybos nariais. Valdyba dvejų metų kadencijai renka Audito komiteto narius ir kasmet vienerių metų kadencijai – Atlyginimų komiteto nariai turi finansinį išsilavinimą. Vienas komiteto narys yra nepriklausomas.

Bendrovė parengė Valdymo kodekse įtvirtinų principų ir rekomendacijų laikymosi atskleidimą, kuris yra pridedamas kaip priedas prie šio konsoliduoto metinio pranešimo.

Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Pagal Bendrovės įstatus Bendrovės pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų skelbiamas Vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme nurodyta periodinė ir einamoji informacija (įskaitant informaciją apie esminius įvykius), kurią Bendrovė turi atskleisti, skelbiama tame įstatyme nustatyta tvarka. Kita informacija ir pranešimai, kuriuos Bendrovė turi paskelbii viešai įskaitant pranešimus apie Bendrovės reorganizavimą ir įstatinio kapitalo mažinimą) skelbiami juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams įteikiami kiekvienam Akcininkui ar kitam asmeniui, kuriam reikia praneštį. registruotu laišku arba pasirašytinai. Kai juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje pranešimai negali būti paskelbi dėl techninių kliūčių, pranešimai skelbiami dienraštyje "Lietuvos rytas" arba įteikiami kiekvienam Akcininkui ar kitam asmeniui, kuriam reikia pranešti, registruotu laišku arba pasirašytinai. Bendrovės pranešimai skelbiami ir/ar siunčiami laikantis Lietuvos Respublikos įstatuose įstatuose bei atitinkamuose Bendrovės organų sprendimuose nustatytų terminų. Už Bendrovės pranešimų paskelbimą ar įteikimą laiku atsako Bendrovės vadovas.

Remiantis Bendrovės įstatais ir įstalymų reikalavimais, 2016 m. pranešimai akcininkams apie eilinio ir neeilinio visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir dividendų mokėjimą buvo paskelbii dienraštyje "Lietuvos rytas". Šie privalomi pranešimai akcininkams bei visi kiti pranešimai apie esminius įvykius su Bendrovės veiklą, buvo pateikti Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentui, vertybinių popierių biržai "Nasdaq Vilnius", dienraščiui "Lietuvos rytas", naujienų agentūroms BNS ir ELTA bei paskelbti Bendrovės tinklalapyje.

2016 m. svarbiausi reglamentuojamos informacijos pranešimus apie metinius ir tarpinius rezultatus, buvo pranešimai susiję su 100 proc. "Omnitel" akcijų įsigijimų, visuotinių susirnkimų šaukimų, akcininkų susirinkimams siūlomų sprendimų projektais ir susirintais sprendimais, naujo valdybos ir Audito komiteto nario išrinkimu, Atlyginimų komiteto narių perinkimu, įmonų reorganizavimo, prijungiant "Omnitel" ir "Baltic Data Center" prie Bendrovės, procesu.

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos banko periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, Telia Lietuva, AB vadovas Kęstutis Šliužas ir Telia Lietuva, AB Finansų vadovas Laimonas Devyžis, patvirtiname, kad mūsų žiniomis, anksčiau pateiktame 2016 m. Telia Lietuva, AB konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės ir bendra konsoliduotų įmonų būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriamą, aprašymu.

Kestutis Šliužas Vadovas

Laimonas Devyžis Finansų vadovas

PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO

BENDROVĖS VALDYSENOS ATASKAITOS FORMA UŽ 2016 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

Tella Lietuva, AB (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB "Nasdaq Vilnius" listingavimo taisyklių 24.5. punktų, atskleidžia, kaip ji laikosi "Nasdaq Vilnius" listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodomą, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių, priežašių, tirp pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovės vaidysenos ataskaitos santrauka:

Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas. Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma. Bendrovės valdyba atstovauja akcininkams ir atlieka priežiūros bei kontrolės funkcijas. Valdybą sudaro šeši valdybos nariai, renkami dvejiems metams. Visi valdybos nariai yra direktoriai konsultantai (neetatiniai valdybos nanai), o iš šešių valdybos narių du yra laikomi nepriklausomais valdybos nariais. Valdyba dvejų metų kadencijai renka Audito komiteto narius ir kasmet vienerių metų kadencijai – Atlyginimų komitetą sudaro trys valdybos nariai, vienas iš jų – nepriklausomas. Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas.

Daugiau informacijos apie Bendrovės valdymą, akcininkų teises, valdybos ir komitetų veiklą, valdybos ir vadovų komandos narius, vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas pateikta Bendrovės konsoliduotame metiniame pranešime už 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus.

Atskleidimo struktūrizuota lentelė:

PRINCIPAL REKOMENDAC CALLOS	TAIP /NE /NEAK
	TUALL

I principas: Pagrindinės nuostatos

Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.

1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės Taip plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.		Pagrindinės Bendrovės plėtros kryptys strategija viešai skelbiama metiniuose i tarpiniuose Bendrovės pranešimuose bei Bendrovės veiklos pristatymuose, kurie yra skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje, aptariami susitikimų su investuotojais metu ir panašiai
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota strateginių tikslų igyvendinima, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės organai veikia siekdami įgyvendinti Bendrovės tikslą - būti su pasauliu taip, kaip geriausia klientui.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų į glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovėje sudaroma valdyba, kuri atstovauja Bendrovės akcininkų interesams, atsako už strateginį vadovavimą Bendrovei, prižiūn ir kontroliuoja Bendrovės vadovo veiklą, reguliariai rengia valdybos posėdžius, kurių metu vadovų komanda reguliariai informuoja valdybą apie imonės veikla.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Bendrovės politika darbuotojų, klientų ir vietos bendruomenės atžvilgiu yra nustatyta Bendrovės valdybos patvirtintose politikose ir Atsakingo verslo kodekse, kurie viešai yra skelbiami Bendrovės tinklalapyje.

Il principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo alský atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, tačiau jos funkcijas iš esmės atlieka valdyba, kuri atstovauja tiek pagrindiniam, tiek smulkiems akcininkams, ir kurios nariai nėra įtraukti į kasdieninę įmonės veiklą. Reguliarūs valdybos posėdžiai, kuriuose Bendrovės vadovų komanda reguliariai atsiskaito už įmonės valdymą, užtikrina efektyvią Bendrovės veiklos priežiūrą ir kontrolę.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už Taip strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.		Rekomendacijoje nurodytas tunkcijas Bendrovėje atlieka valdyba.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną Ne kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t. y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.		Bendrovė iš esmės laikosi šios rekomendacijos, nors sudaromas tik vienas kolegialus organas - valdyba, tačiau Bendrovės įstatuose numatytos valdybos kompetencijos iš esmės atitinka stebėtojų tarybos kompetencijas.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus Taip priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą - valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų Taip sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.		Pagal Bendrovės įstatus valdybą sudaro šeši valdybos nariai, renkami dvejiems metams. Visi Bendrovės valdybos nariai yra direktoriai konsultantai.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai Taip turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.		Pagal Bendrovės įstatus valdybos nariai renkami dvejiems metams neribojant kadencijų skaičiaus. Vienas valdybos narys valdyboje dirba nuo 2011 m. balandžio ir buvo du kartus perrinktas - 2013 m. balandį ir 2015 m. balandį. Kitas valdybos narys dirba nuo 2013 m. balandžio ir buvo perrinktas 2015 m. balandį. Trys valdybos nariai išrinkti 2014 m. balandį ir perrinkti 2015 m. balandį. Valdybos narys, išrinktas 2016 m. balandį, pakeitė atsistatydinusį valdybos narį, kuris valdyboje dirbo nuo 2009 metų. Bendrovės įstatuose nenumatyta galimybės atleisti valdybos narį: jis gali būti atleidžiamas įstatymuose nustatytais pagrindais.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma taryba, stebėtojų bet sudaroma valdyba. rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės valdybos pirmininkas, kuris buvo išrinktas 2014 m. gegužę ir perrinktas 2015 m. atstovauja pagrindiniam Bendroves birželj, akcininkui ir nėra susijęs su kasdienine Bendrovės veikla; nėra dirbęs Bendrovėje. Buvę Bendrovės vadovai nei įmonėje, nei jos kolegialiame organe nedirba.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka

Bendrovės visuotinio akcininkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyną bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe - kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	laip	Renkant Bendrovės kolegialų organą su išsamia informacija apie kandidatus akcininkai gali susipažinti dar prieš akcininkų susirinkimą bei jo metu. Bendrovėje taikoma praktika, kad pagrindinis akcininkas siūlo ir nepriklausomus kandidatus į kolegialų valdymo organą. Dėl to Bendrovės valdyboje yra du nepriklausomi nariai, kuriuos pasiūlė pagrindinis akcininkas. Atlyginimas (tantjemos) už darbą kolegialiame organe yra tvirtinamos visuotiniame akcininkų susirinkime. Iki 2016 m. keturiolika metu kiekvienam valdybos nariui už darbą valdyboje buvo skiriama ta pati metinių tantjemų suma – 15,6 tūkst. eurų. 2016 m. akcininkai nusprendė po 15,6 tūkst. eurų tantjemų mokėti tik dviem nepriklausomiems valdybos nariams už darbą valdyboje 2015 metais.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, Taip pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurj kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklauso- mumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomenda- cijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.		Kandidatų į valdybą gyvenimo aprašymai (su informacija apie kandidatų dalyvavimą kitų įmonių veikloje) yra pateikiami akcininkų susirinkimo medžiagoje, su kuria akcininkai gali susipažinti iš anksto. Informacija apie valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje yra nuolat renkama ir kaupiama, o pasibaigus kiekvienam metų ketvirčiui patikslinama bei atnaujinama užklausiant kiekvieną valdybos narį ir pateikiama periodinėse bei tarpinėse Bendrovės rengiamose ataskaitose bei interneto tinklalapyje.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų Taip būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.		Akcininkų susirinkimui pateikiamuose kandidatų į valdybos narius gyvenimo aprašymuose yra nurodomas kandidato išsilavinimas, darbinė patirtis ir kita kandidato kompetenciją apibūdinanti informacija. Tarpiniuose ir kiekvienų praėjusių metų Bendrovės rengiamuose metiniuose pranešimuose pateikiama informacija apie valdybos sudėtį.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo nanų turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	i laip	Du valdybos nariai turi verslo administravimo išsilavinimą, vienas turi verslo administravimo ir finansų magistro laipsnį, vienas turi verslo administravimo, elektros inžinerijos ir matematikos magistro laipsnį, vienas yra teisininkas ir vienas turi matematikos magistro laipsnį. Keturi iš šešių dirba telekomunikacijų srityje, vienas - bankų sektoriuje ir vienas - alaus daryklos vadovu. Du Audito komiteto nariai turi verslo administravimo išsilavinimą: vienas dirba banke, o kitas vyriausiuoju finansininku. Vienas komiteto narys yra teisininkas. Visi Atlyginimų komiteto nariai eina vadovaujančias pareigas kitose įmonėse (ne Bendrovėje).

3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų į Taip būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.		išrinkimo, visi valdybos Po папат yıra supažindinami su Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei Bendrovės įstatuose liems numatytomis teisėmis ir pareigomis. Valdybos nariai apie įmonės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitus Bendrovės veiklai įtakos turinčių aplinkybių pokyčius reguliariai informuojami valdybos posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui ar pagal narių pageidavimą.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu Taip susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.		Nepaisant to, kad pagrindinis akcininkas turi balsy daugumą akcininkų susirinkime, o nė vienas akcininkas neturi daugiau nei 10 proc. balsų, Bendrovės valdybą sudaro keturi nariai, kurie yra pagrindinio akcininko darbuotojai, ﺎﻝ du nepriklausomi valdybos nariai, kurie užtikrina tinkamą galimų interesų konfliktų sprendimą.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys bėgant, tai kolegialaus organo laikui nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezuitatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dali); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subiektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, ir konsultacines paslaugas), patariamasıas	laip	Remiantis pateiktomis rekomendacijomis, šiuo metu Bendrovės valdyboje yra du nariai, atitinkantys nepriklausomo kolegialaus organo nario kriterijus. Kiti keturi valdybos nariai yra pagrindinio akcininko darbuotojai ir atstovauja pagrindinio akcininko interesams. Bendrovės valdybos darbo reglamente nera apibrėžti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai, tačiau sudarant Bendrovės valdybą yra atsižvelgiama į neformalizuotus valdybos narių nepriklausomumo kriterijus.

reikšmingas klientas ar organizacija, kurī gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų taryba), arba 1-8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis),
vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato Taip pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspresti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie Taip išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.		2015 m. balandį, renkant naują valdybą, viešai buvo paskelbta, kad du iš šešių kandidatų į valdybos narius yra laikomi nepriklausomais valdybos nariais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nanai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	"l aip	Bendrovė reguliariai savo periodinėse ataskaitose nurodo valdybos narių ryšį su Bendrove.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydj turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimas tvirtina valdybos nariams skiriamų metinių tantjemų sumą. lki 2016 m. keturiolika metų kiekvienam valdybos nariui už darbą valdyboje buvo skiriama ta pati metinių tantjemų suma - 15,6 tūkst. eurų. 2016 m. akcininkai nusprendė po 15,6 tūkst. eurų tantjemų mokėti tik dviem nepriklausomiems valdybos nariams už darbą valdyboje 2015 metais. Pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, tantjemos valdybos nariams yra priskiriamos Bendrovės veiklos sanaudoms.

IV principas: Visuotinio akcininkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai turėtų ažsimti, kai neininkų dalinkinio vinkamas korgiaus viganai.
Vilniai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užikrinti efekty priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.	Taip	Bendrovės valdyba tvirtina ir pateikia visuotiniam akcininkų susininkimui pasiūlymus dėl Bendrovės metinés finansinés atskaitomybės, pelno paskirstymo projekto, Bendrovės metinio pranešimo tvirtinimo. Taip pat valdyba tvirtina tarpinę (ketvirčių ir pusmečio) finansinę atskaitomybę. Reguliarių valdybos posėdžių metu Bendrovės vadovų komanda teikia pranešimus apie įmonės veiklą.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizés, sprendimy priemimo ir veiksmy nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, sąžiningumo, protingumo principais, laikydamiesi konfidencialumo ir turto atskyrimo pareigų, tuo būdu stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus nario, pareigoms vykdyti. Visuose 2016 m. valdybos buvo norminiuose posėdžiuose aktuose nustatytas kvorumas. Posėdyje dalyvaujantys valdybos nariai registruojami posėdžio protokole.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai Taip paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.		Bendrovės valdymo organai vadovaujasi įstatymų nustatytais komunikavimo su akcininkais principais ir prieš priimdami svarbius sprendimus, kurių kriterijai apibrėžti Bendrovės įstatuose, apsvarsto jų įtaką akcininkams ir pagrindinę informaciją apie Bendrovės reikalus skelbia periodinėse ataskaitose.
Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus 4.5. mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro ir tvirtina vadovaudamiesi teisės aktų ir Bendrovės įstatų reikalavimais, vadovaudamiesi veikimo Bendrovės naudai principu.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų.	laip	Kolegialus valdymo organas, didžiąja dalimi nuo priklausomas pagrindinio akcininko, veikiančio panašiame versle, sprendimus priima vadovaudamasis tik Bendrovės interesais.

Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti - ypač iš bendrovės darbuotojų - visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Atlyginimo komitetas, naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, turėtų užtikrinti, kad jie tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusiai bendrovei, vykdomajam direktoriui arba valdymo organų nariams. Naudodamasis konsultanto paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.		Bendrovė aprūpina valdybą ir jos komitetus jų funkcijoms atlikti reikalingais ištekliais (pvz., valdybos nariams kompensuojamos atvykimo į valdybos posėdžius išlaidos), o valdybos ir komitetų posėdžiuose dalyvauja Bendrovės darbuotojai, atsakingi už svarstomas veiklos sritis, ir teikia visą būtiną informaciją. Bendrovė užtikrina valdymo organų teisę kreiptis į nepriklausomus specialistus (teisės, audito ir pan.) reikiamai informacijai gauti.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	lalp	iš Bendrovės valdybos narių sudaromi Atlyginimų ir Audito komitetai. Skyrimo komitetas Bendrovėje nesudaromas ir jo funkcijas atlieka Atlyginimų komitetas. Kiekvieną komitetą sudaro 3 valdybos nariai. Audito komiteto nariais yra du versio administravimo, ાંડે kuriy vienas vra nepriklausomas valdybos narys, ir vienas teisės išsilavinimą turintys valdybos nariai. Audito komitetas padeda valdybai vykdyti savo priežiūros funkciją. Audito komitetas prižiūri Bendrovės finansinės atskaitomybės rengimo procesą, vidinės kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, audito procesą, taip pat kaip kontroliuojama, ar Bendrovė laikosi įstatymų ir teisinių normų bei vidaus tvarkų reikalavimų. Atlyginimų komiteto pasiūlymai valdybai yra rekomendacinio pobūdžio ir jų tikslas - sukurti konkurencingą atlyginimų sistemą, kuri padėtų pritraukti ir išlaikyti talentingus pagrindinius vadovus, užtikrintų Bendrovės atlyginimų ir skatinimo priemonių vientisumą, susieru atlyginimą su veiklos rezultatais bei užtikrintų visų akcininkų interesų paisymą.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas - didinti kolegialaus Taip organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytu įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.		ir tarpinė finansinė atskaitomybė Metinė pirmiausia yra svarstoma Audito komitete ir, kartu komiteto išvadomis, pateikiama tvirtinti SU valdybai. Prieš pateikiant valdybai svarstyti Bendrovės vadovų komandos kandidatūras bei jų atlyginimo sąlygas, kandidatūros pirmiausia svarstomos ir tvirtinamos Atlyginimų komitete.

4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti į Taip bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.		Bendrovės valdybos komitetų veikloje dalyvauja visi šeši valdybos nariai. Kiekviename komitete dirba trys valdybos nariai. Audito komitete visi trys nariai yra direktoriai konsultantai ir vienas iš jų yra nepriklausomas valdybos narys. Atlyginimų komitete dirba trys direktoriai konsultantai ir vienas iš jų yra nepriklausomas valdybos narys.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	l aip	Valdybos komitetų įgaliojimus ir darbo tvarką tvirtina Bendrovės valdyba. Komitetų sudėtis viešai skelbiama periodinėse Bendrovės ataskaitose ir tinklalapyje internete. Komitetai apie savo veiklą reguliariai atsiskaito valdybai. 2016 m. įvyko keturi Atlyginimų komiteto posėdžiai. 2016 m. liepą valdyba naujai vienerių metų kadencijai perrinko Atlyginimų komiteto nanus. Pagal Atlyginimų komiteto darbo reglamentą posėdžių sekretoriumi yra Bendrovės Zmogiškųjų išteklių vadovas. 2016 m. įvyko keturi Audito komiteto posėdžiai. Visuose Audito komiteto posėdžiuose buvo reikalaujamas kvorumas. Komiteto posėdžiams pirmininkavo Audito komiteto pirmininkas. Pagal Audito komiteto darbo reglamentą posedžių sekretoriumi buvo Bendrovės Finansų vadovas.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų veikla nurodyti komiteto reglamentuojančiose taisyklėse.	laip	Komitetų posėdžiuose dalyvauja Bendrovės darbuotojai, atsakingi už komitete svarstomas veiklos sritis, ir teikia visą būtiną informaciją.
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti sios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas - stebėtojų	Ne	Bendrovėje Skyrimų komiteto funkcijas atlieka Atlyginimų komitetas.

Bendrovės valdysenos ataskaitos forma už 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus – priedas priedas priedas priedas metus

taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų nanių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas,	laip	Atlyginimų komiteto pasiūlymai valdybai yra rekomendacinio pobūdžio ir jų tikslas - sukurti konkurencingą atlyginimų sistemą, kuri padėtų pritraukti ir išlaikyti talentingus pagrindinius vadovus, užtikrintų Bendrovės atlyginimų ir skatinimo priemonių vientisumą, susiety atlyginimą su veiklos rezultatais bei užtikrintų visų akcininkų interesus.
pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas - tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų		Du kartus per metus komitetas turi atsiskaityti valdybai apie savo veiklą, jeigu tokia vyksta. Atlyginimų komitetas peržiūri ir nustato bendrus Bendrovės darbuotojų atlyginimų principus bei skatinimo priemonių skyrimo kriterijus; peržiūri ir teikia rekomendacijas dėl aukščiausio lygio vadovų atlyginimų; rūpinasi aukščiausio lygio vadovų ugdymu ir jų pareigų perimamumų: valdybos padeda pirmininkui nusamdyti Bendrovės vadovą, o vadovui - jam tiesiogiai atskaitingų padalinių vadovus. Informacija apie valdybos ir komitetų veiklą yra pateikta 2016 m. Bendrovės konsoliduotame metiniame pranešime.
susijusių bendrovių; 3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės
darbuotojų atlyginimui; 4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos
įgyvendinimą; 5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo
individualus atlyginimo); 7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžia paties kolegialaus organo)
atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams,
komitetas turėtų: 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandonų perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatvvos suteikimo nriežastis ir nasekmes

Bendrovės valdysenos ataskaitos forma už 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus – priedas priedas priedas priedas prie

4.13.3. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus
apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus
apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame
visuotiniame akcininkų susininkime.
4.14. Audito komitetas.
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti	Taip	Audito komitetas padeda valdybai vykdyti savo
sios:		priežiūros funkciją. Audito komitetas prižiūri Bendrovės finansinės atskaitomybės rengimo
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos		procesą, vidinės kontrolės ir finansinės rizikos
vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos		valdymo sistemas, audito procesą, taip pat kaip
grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir		kontroliuojama, ar Bendrovė laikosi įstatymų ir
nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių		teisinių normų bei vidaus tvarkų reikalavimų.
ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės
ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad
pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su
galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama
informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita
ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio
vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei
atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint,
kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio
išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus
audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją
turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias
su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu,
pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės
visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su
audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti
situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda
pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl
tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito imonė
atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių
rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurj
bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus.
Siekiant užkirsti kelią esminiams interesy konfliktams,
komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės
skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus,
kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir
jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m.
gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje
2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų
nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne
audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės
yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui
išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą
administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia
informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos,
finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija
turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų
sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma
skirtingais būdais. Siuo atveju ypatingas dėmesys turėtų
būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir
(ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose
turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo

pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Siuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti į Ne savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.

Informacija apie valdybos ir komitetų veiklą yra pateikta 2016 m. Bendrovės konsoliduotame metiniame pranešime, tačiau jame nepateiktas veiklos įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovės valdybos posėdžiams vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos darba organizuoti padeda valdybos sekretorius - Bendrovės Teisės vadovas.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------	------	--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Bendrovės kolegialių organų posėdžius 5.2. rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.	Taip	Bendrovės valdybos posėdžiai vyksta pagal iš anksto suderintą ir valdybos patvirtintą grafiką, ne mažiau kaip du per metų ketvirtį. Viešai yra skelbiama, kada vyks Bendrovės valdybos posėdžiai, kuriuose bus tvirtinamos finansinės ataskaitos ir po to atitinkamai patvirtintos finansinės ataskaitos skelbiamos viešai.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų Taip būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.		Pagal valdybos reglamentą, valdybos nariai informaciją apie šaukiamą posėdį, posėdžio darbotvarkę ir visą, su posėdyje numatytais svarstyti klausimais susijusią, medžiagą gauna ne vėliau kaip prieš 7 dienas. Darbotvarkė posėdžio metu nekeičiama, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi valdybos nariai arba kai nedalyvaujantys nariai praneša, kad sutinka su darbotvarkės pakeitimu.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Ne	Bendrovė negali įgyvendinti šios rekomendacijos, nes Bendrovėje sudaroma tik valdyba.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	lalp	Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 582 613 138 paprastosios vardinės 0,29 eurų nominaliosios vertės akcijos. Viena akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. Visoms Bendrovės akcijoms suteiktos vienodos teisės.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisemis.	- Taip	Bendrovės istatai, kuriuose nustatytos Bendrovės akcijų turėtojams suteikiamos teisės, viešai vra paskelbti Bendrovės interneto tinklalapyje.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Bendrovės akcininkai tvirtina sandorius, kurių tvirtinimui jiems numatytos teisės pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimai yra rengiami Vilniuje, pagrindinėje Bendrovės buveinėje. Eiliniai akcininkų susirinkimai rengiami balandžio mėn. antroje pusėje. 2016 m. eilinis akcininkų susirinkimas vyko 2016 m. balandžio 26 d. 13 val., o neeilinis akcininkų susirinkimas vyko 2016 m. aruodžio 15 d. 13 valanda

6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų Taip
teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.		2016 m. balandžio 1 d. pranešimas apie šaukiamą eilinį akcininkų susirinkimą, o 2016 m. lapkričio 23 d. pranešimas apie šaukiamą neeilinį akcininkų susirinkimą, bei valdybos akcininkų susirinkimams siūlomi sprendimų bei dokumentų projektai tuo pačiu metu buvo paskelbti viešai ir Bendrovės interneto tinklalapyje. Atitinkamai po akcininkų susirinkimų akcininkų priimti nutarimai (kartu su informacija apie balsavimo dėl kiekvieno nutarimo rezultatus) bei patvirtinti dokumentai buvo paskelbti Bendrovės interneto tinklalapyje. Visa investuotojams skirta informacija dokumentai yra skelbiami lietuvių ir angly kalbomis ir per "Nasdag Vilnius" vertybinių popierių biržos informacinę sistemą, ir Bendrovės interneto tinklalapyje.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenj.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numato įstatymas.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modemias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modemių technologijų priemonėmis.	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra galimybės užtikrinti teksto apsaugą ir identifikuoti balsuojančio asmens paraša.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų Taip vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą termina pranešti kitiems to paties organo nariams arba ji išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, verte.

Valdymo organų nariai elgiasi taip, kad interesų konfliktų nekiltų, todėl praktikoje jų nepasitaikė.

7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali Taip painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su iuo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kuria jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.

7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali Taip sudaryti sandorj su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba įj išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Sioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.

7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų į Taip susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaid umą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos Taip ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Si atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.		Bendrovė Atlyginimų politikos, kurią 2016 m. balandį patvirtino valdyba, principai yra aprašyti Bendrovés 2016 m. konsoliduotame metiniame pranešime. Bendra informacija apie atlyginimu politiką, bendros su darbuotojais susijusios sąnaudos ir bendra pagrindiniams Bendrovės vadovams per metus išmokėtų atlyginimų suma yra viešai skelbiami Bendrovės konsoliduotame metiniame pranešime ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka - ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praejusiais finansiniais metais.	Taip	Informacija apie bendrą pagrindiniams Bendrovės vadovams per metus išmokėtų atlyginimų sumą kasmet viešai skelbiama Bendrovės konsoliduotame metiniame pranešime.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši į Ne informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;		Sutartis su Bendrovės Vadovų komandos nariais sudaro ir tvirtina Bendrovės valdyba. Sios sutartys yra konfidencialios ir jų turinys bei sąlygos viešai neske biamos. Bendrovėje nėra darbuotojų skatinimo ar atlyginimo Bendrovės akcijomis sistemos. Bendrovėje yra visiems darbuotojams vienodomis sąlygomis grįsta darbuotojų pensijų kaupimo III pakopos pensijų fonduose programa "Kaupk su Telia".

	3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų
	vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės
	interesams;
	4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami
	veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
	5) pakankamai išsami informacija apie kintamos
	sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo
	laikotarpius;
	6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos
	rezultatų ryšį;
	7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios
	kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų
	pagrindimas;
	8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų
	politika;
	9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis
	pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip
	nurodyta 8.13 punkte;
	10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą
	po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
	11) pakankamai išsami informacija apie panašių
	bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika
	buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios
	bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį.
	12} direktoriams skirtos papildomos pensijos arba
	ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių
	savybių aprašymas;
	13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu
	požiūriu neskelbtinos informacijos.
	8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti	Ne	Pagrindines sutarčių su Bendrovės vadovų
	apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika,		komandos nariais salygas tvirtina Bendrovės
	susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais		valdyba. Sios sutartys yra konfidencialios ir jų
	direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai		turinys bei sąlygos viešai neskelbiamos.
	turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su		Prieš pateikiant valdybai svarstyti Bendrovės
	vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais
	trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo		vadovų komandos narių kandidatūras bei jų
			atlyginimo sąlygas, kandidatūros pirmiausia
	terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas		svarstomos ir tvirtinamos Atlyginimų komitete.
	išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais		Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių ar
	direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma		darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta
aiko.			kompensacija jei jie atsistatydintų arba būtu
			atleisti be pragrįstos priežasties arba jei jų darbas
			baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo, yra
			pateikiami konsoliduotame metiniame pranešime.
	8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama	Ne	Bendrovė konsoliduotame metiniame pranešime
	atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais,		konsoliduotose finansinėse ﺎﺕ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟﻤﺘﺤﺪﺓ ﺍﻟ ataskaitose
	turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje.		informaciją apie atskleidžia bendras ફાા
	Siame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1-8.5.4		darbuotojais susijusias sąnaudas, bendra
	punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį,		pagrindiniams Bendrovės vadovams per metus
	kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo		išmokėtų atlyginimų sumą ir valdybos nariams
	atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.		išmokėtas tantjemas. Informacija pateikiama
			atskirai apie valdybą ir Bendrovės vadovybę.

8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nanui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1-5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandonių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo salygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais arba finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų		Taip pat konsoliduotame metiniame pranešime pateikiama informacija, ar valdybos ir vadovybės nariams suteiktos paskolos, garantijos ir parama, bei ar Bendrovės dukterinės įmonės Bendrovės valdybos nariams ir Bendrovės darbuotojams mokėjo atlyginimą už darbą jų valdymo organuose ar panašias išmokas. Bendrovės konsoliduotas metinis pranešimas skelbiamas Bendrovės viešai interneto tinklalapyje. Bendrovėje nėra darbuotojų skatinimo ar atlyginimo Bendrovės akcijomis sistemos. Bendrovėje yra visiems darbuotojams vienodomis sąlygomis grįsta darbuotojų pensijų kaupimo III pakopos pensijų fonduose programa "Kaupk su Telia". Bendrové netaiko schemų, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcılı pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų
norma. 8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos	laip	Paslaugas parduodančių darbuotojų atlyginimą
kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.		sudaro nekintama ir kintama (priklausanti nuo pardavimo rezultatų) dalys. Kiti Bendrovės darbuotojai turi galimybę gauti priedą už indėlį j Bendrovės metų veiklos rezultatus pagal Bendrovėje nustatytą tvarką.

8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Taip
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo Taip dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.
8.9. susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	laip	Sprendimas dėl priedų už darbuotojų (įskaitant ir vadovų komandos narių) indėlį į Bendrovės metų veiklos rezultatus mokėjimo priimamas tik po to kai valdyba patvirtina auditorių patikrintus metinius Bendrovės veiklos rezultatus.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	Taip
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	laip
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Ne	Pagrindinės Bendrovės Atlyginimų komiteto funkcijos, jo formavimas ir sudėtis yra aprašyti šio dokumento rekomendacijos Nr. 4.13 komentare. Atlyginimų komiteto narių vardai ir pavardės yra skelbiami Bendrovės periodinėse ataskaitose ir interneto tinklalapyje.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Neaktualu
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisemis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kritenjų.	: Neaktualu
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas. susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	Neaktualu
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Taip
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų Taip dalyvauti visuotiniuose akcininkų skatinami butı susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.

8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių Ne atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.		Bendrovės akcininkų susirinkimas tvirtina tik valdybos nariams skiriamų metinių tantjemų suma.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susininkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	Neaktualu
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas in pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia ta diena, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

8.23. Prieš metinį visuotinį akcirinkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodyta sprendima. akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad Taip būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina jstatymai.		Bendrovė ir darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos yra pasirašiusios Kolektyvinę sutartį, kuri įpareigoja Bendrovės vadovus reguliariai informuoti darbuotojus apie Kolektyvinės sutarties vykdymą, bendrovės veiklą, pokyčius rinkoje ir panašiai. 1999 m. vykdant Bendrovės privatizavimo programą apie 5 proc. Bendrovės akcijų buvo
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.		parduota įmonės darbuotojams. Esami ir buvę Bendrovės darbuotojai dalyvauja akcininkų susirinkimuose, domisi įmonės veikla bei rezultatais. Bendrovė kasmet akcininkams moka dividendus. Bendrovė turi patvirtintus paramos ir kitų lengvatų teikimo principus, kuriais grīndžiamas bendradarbiavimas su visuomene ir vietos bendruomenėmis. Bendrovė rengia Socialinės atskaitomybės ataskaitas, kuriose detaliai aptariami Bendrovės bendravimo su investuotojais, darbuotojais, klientais ir vietos bendruomenėmis principai ir praktika.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiamą laikų ir tiksliai

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Sis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų daiyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	laip (išskyrus 4 punkta) Ne Ne aip	Informacija apie Bendrovės ir jos dukterinių įmonių finansinę situaciją, veiklą ir Bendrovės valdymą yra reguliariai atskleidžiama platinant pranešimus spaudai ir pranešimus apie esminius įvykius, Bendrovės metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose, įmonių grupės atskaitomybėje, pristatymuose finansinėje investuotojams. Visi paminėti dokumentai yra viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalbomis. Bendrovės įmonių grupė finansinę atskaitomybe pagal Tarptautinius rengia tinansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti ES. Bendrové konsoliduotame metiniame pranešime ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose atskleidžia informaciją apie bendras su darbuotojais susijusias sąnaudas, bendrą pagrindiniams Bendrovės vadovams per metus išmokėtų atlyginimų sumą ir valdybos nariams išmokėtas tantjemas. Informacija pateikiamą atskirai apie valdybą ir Bendrovės vadovybę. Taip pat konsoliduotame metiniame pranešime pateikiama informacija, ar valdybos ir nariams vadovybės suteiktos paskolos, garantijos ir parama, bei ar Bendrovės dukterinės įmonės Bendrovės valdybos nariams ir darbuotojams mokėjo atlyginimą už darbą jų valdymo organuose ar panašias išmokas. Bendrovės konsoliduoti metiniai pranešimai ir konsoliduotos finansinės ataskaitos viešai skelbiamos Bendrovės interneto tinklalapyje. Informacija apie Bendrovės valdymo organų narių išsilavinimą, darbo patirtį, einamas pareigas, dalyvavimą kitų įmonių veikloje, turimas Bendrovės akcijas yra viešai skelbiama periodinėse ataskaitose bei Bendrovės interneto tinklalapyje.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad Taip jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.		Bendrovė informaciją per vertybinių popierių biržos "Nasdaq Vilnius" naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, ir taip užtikrina pateikimą visoms informacijos vertybinių popienų rinkoms vienu metu. Bendrovė stengiasi informaciją skelbti prieš arba po vertybinių popierių biržos "Nasdaq Vilnius" prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Bendrovė griežtai laikosi principo neatskleisti informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai nepaskelbiama per biržos informacijos sistema.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą informacijos. Rekomenduojama prie informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informacija skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	laip	Bendrovė visą informaciją skirtą akcininkams, investuotojams ir biržoms tuo pačiu metu, tokia pat apimtimi skelbia lietuvių ir anglų kalbomis ir visą informaciją viešai skelbia Bendrovės tinklalapyje, interneto tuo užtikrindama nešališką ir nebrangų priėjimą prie informacijos laiku.

10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje Taip skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Bendrovė intemeto tinklalapyje skelbia Bendrovės metinius bei tarpinius pranešimus, veiklos rezultatų pristatymus, audituotą finansinę atskaitomybę, Bendrovės įstatus, pranešimus apie esminius įvykius bei informaciją apie akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius" lietuvių ir angly
	kalbomis.

XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės Taip tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Nepriklausoma audito imonė atlieka patronuojančios įmonės ir konsoliduotos įmonių grupės (kartu su dukterinėmis įmonėmis) metinės finansinės atskaitomybės auditą pagai Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus priimtus Europos Sajungoje. Nepriklausoma audito įmonė taip pat įvertina metinio pranešimo atitikimą audituotai finansinei atskaitomybei.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą Taip visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma. - bendroves valdyba.	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo Bendrovės valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį Taip už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Sia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Informacija apie audito įmonės Bendrovei suteiktas ne audito paslaugas įstatymų nustatyta tvarka kasmet pateikiama Bendrovės Audito komitetui kartu su audito kompanijos patvirtinimu dėl auditorių nepriklausomumo nuo Bendrovės. Tokia informacija yra pateiktą Bendroves konsoliduotame metiniame pranešime.