Environmental & Social Information • Apr 7, 2017
Environmental & Social Information
Open in ViewerOpens in native device viewer
2017 m. balandžio 7 d.
| AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VADOVO ŽODIS3 | |
|---|---|
| ATASKAITOS APIMTIS4 | |
| BENDROVĖS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS STRATEGINIAI PRINCIPAI5 | |
| PAGRINDINĖ VEIKLA7 | |
| VEIKLOS RODIKLIAI8 | |
| DARBUOTOJAI 11 | |
| APLINKOS APSAUGA 16 | |
| KOVA SU KORUPCIJA IR KYŠININKAVIMU 19 | |
| SOCIALINĖS INICIATYVOS 20 |
AB "Klaipėdos nafta" (KN) toliau įgyvendina savo tikslą būti patikima ir skaidria valstybės valdoma įmone. Plėsdama savo veiklos apimtis, investuodama, Bendrovė išlieka atvira visuomenei, siekia aplinkosaugos aukštų standartų, diegia ir plėtoja pažangias technologijas, didina Bendrovės vertę.
2016 metais Bendrovė išlaikė aukštus krovos ir finansinius rodiklius, dirbo pelningai, taip pat investavo į plėtrą, kuri ateityje užtikrins aukštą Bendrovės konkurencingumą regione. Bendrovė sėkmingai pradėjo panaudoti Europos Sąjungos (ES) paramos fondų lėšas, kurios skirtos naujos kartos švaraus kuro – suskystintųjų gamtinių dujų naudojimo plėtrai Baltijos regione.
KN palaiko glaudžius santykius su Klaipėdos miesto įstaigomis, remia įvarius socialinius projektus, miesto šventes, prisideda prie kultūros sklaidos bei sveikatos apsaugos. Bendrovė kelerius metus iš eilės yra kasmetinio paramos renginio "Vilties bėgimas" pagrindine partnerė. Bendrovė finansiškai prisideda prie gydymo, švietimo, kultūros, įvairių socialinių įstaigų veiklos. Bendrovė aktyviai dalyvauja mokslo specialistų suskystintųjų gamtinių dujų srityje rengimo procese.
Nuolat dirbame palaikydami gerus santykius su verslo ir visuomenės auditorijomis - siekiame skaidriai informuoti apie visus Bendrovės pokyčius, rezultatus bei planus. Šios pastangos buvo įvertintos "Baltic Market Awards 2016" apdovanojimuose. Vertybinių popierių biržos "Nasdaq Baltic" organizuojamame kasmetiniame renginyje pelnėme net 4-is apdovanojimus. Jais aukštai įvertinta Bendrovės pažanga ryšių su investuotojais palaikyme. Tai itin svarus įvertinimas, kuris mus skatina dėti maksimalias pastangas dirbant numatytomis strateginėmis kryptimis ir didinant Bendrovės vertę bei grąžą investuotojams.
Verslo dienraščio "Verslo žinios" organizuotuose sektorių lyderių rinkimuose KN tapo Transporto sektoriaus lydere. Tokie įvertinimai, kai rinka yra dinamiška, rodo KN operatyvią reakciją į pokyčius, pasirengimą dirbti besikeičiančioje rinkos situacijoje.
Aukšti įvertinimai skatina mus ir toliau tobulinti valdymo standartus, gerinti veiklos operatyvumą, stiprinti skaidrumo diegimą veikloje, didinti savo atskaitingumą visuomenei ir būti pavyzdžiu rinkoje.
Kviečiame susipažinti su mūsų Bendrovės 2016 m. socialinės atsakomybės ataskaita.
Pagarbiai, L.e.p. Generalinis direktorius MARIUS PULKAUNINKAS
AB "Klaipėdos nafta" (toliau - Bendrovė) socialinė atsakomybė (toliau - BSA) grindžiama įmonių savanoryste siekiant ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų, atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų pusių interesus. Įmonės, veikdamos pagal BSA principus ir siekdamos veiklos tvarumo ir efektyvumo, ne tik laikosi nustatytų įstatymų, tarptautinių normų ir etikos standartų, tačiau taip pat puoselėja pagarbą žmogui, visuomenei ir gamtai. Pagrindinis dokumentas – socialinės atsakomybės ataskaita –rengiama visoms suinteresuotoms šalims: verslo partneriams, investuotojams, darbuotojams ir jų profsąjungoms, žiniasklaidos atstovams, socialiniams partneriams, gyventojams ir vietinėms bendruomenėms, kitoms susijusioms organizacijoms. Siekiama pateikti skaidrią ir visapusišką informaciją apie Bendrovės pasiekimus taikant Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo principus.
2016 metais pirmą kartą buvo pristatyta įmonės socialinės atsakomybės ataskaita už 2015 metus. Bendrovė siekia tapti atvira visuomenei, atskleisti informacijos apie įmonės tikslus, rezultatus, komercinę ir socialinę veiklą. Šioje socialinės atsakomybės pažangos ataskaitoje (toliau – ataskaitoje) pristatoma AB "Klaipėdos nafta" 2016 metų darbai ir pasiekimai socialinės atsakomybės veikloje, susijusioje su aplinkosauga ir santykiais su darbuotojais bei visuomene. Ataskaitoje aprašomos Bendrovės 2016 m. socialinės atsakomybės kryptys, veiksmai ir pasiekimai.
Ataskaita parengta vadovaujantis "Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos" ("Global Reporting Initiative" arba GRI) gairėmis, kurios padeda įvertinti veiklą pagal ekonominius, aplinkosaugos, darbuotojų, žmogaus teisių, su visuomene bei rinka susijusius rodiklius. Remiantis šiais kriterijais, ataskaitoje pateikiama informacija apie AB "Klaipėdos nafta" veiklą.
Ataskaita rengiama lietuvių ir anglų kalbomis, publikuojama bendrovės interneto tinklalapyje www.kn.lt, taip pat skelbiama "Nasdaq Baltic" internetinėje svetainėje. Darbuotojai taip pat turi galimybę susipažinti su ataskaita vidiniame Bendrovės tinklalapyje. Ataskaita nėra audituota ir peržiūrėta trečiųjų asmenų.
Bendrovė savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės atsakomybės principais. Bendrovė siekia išsaugoti patikimo socialinio partnerio statusą ne tik Lietuvos uostamiestyje, bet ir nacionaliniu mastu prisidėdama sprendžiant aktualias mūsų visuomenės socialines problemas.
Bendrovės socialinė atsakomybė išskiriama į šias atskiras sritis:
AB "Klaipėdos nafta" Valdyba kasmet tvirtina Bendrovės veiklos strategiją. Patvirtintoje 2016-2020 metų veiklos strategijoje numatoma, kad Bendrovė sieks tapti viena iš efektyviausių Bendrovių Europoje, sieks pokyčių, veiklos diversifikacijos, naujų paslaugų ir projektų, sudarančių pagrindą Bendrovės vertės tvariam augimui. Tikima, kad Bendrovės pasiekimai bus matomi ir vertinami Lietuvos Valstybės mastu.
AB "Klaipėdos nafta" misija –užtikrinti patikimą ir efektyvų SGD tiekimą bei naftos produktų krovą.
MŪSŲ MISIJA
Užtikrinti patikimą ir efektyvų SGD tiekimą bei naftos produktų krovą
Socialinės atsakomybės ir rėmimo priemonės yra svarbios siekiant palaikyti geros partnerystės ryšius su vietinėmis bendruomenėmis ir visuomene nacionaliniu lygiu. Valstybės valdomoms įmonėms itin svarbu akcentuoti socialinę svarbą, šis siekis įvardijamas kaip "bendroji gerovė". Be to, valstybės valdomoms įmonėms formuluojama užduotis tapti pavyzdžiu puoselėjant esmines šalies vertybes.
Įmonės vizija – patikimas naftos produktų ir SGD terminalų operatorius, kuriantis pridėtinę vertę per įgyvendinamus projektus ir subalansuotą plėtrą.
Įmonės vertybės:
Patikimas naftos produktų ir SGD terminalų operatorius, kuriantis pridėtinę vertę per vystomus projektus ir subalansuotą plėtrą
Iniciatyvumas, profesionalumas ir patikimumas, skaidrumas, socialinė atsakomybė.
SGD krovą bei išdujinimą greitai, kokybiškai ir efektyviai. Tobulinami naftos produktų krovos ir SGD išdujinimo procesai bei kruopščiai prižiūrima perkraunamų produktų kokybė.
papildomas veiklas, didinančias ne tik ekonominę grąžą investuotojams, bet ir orientuojasi į aplinką tausojančias technologijas, remia įvairiausius socialinius projektus. Plačiau žr. skiltyje Bendrovės socialinis atsakingumas.
Bendrovės strategija paremta Bendrovės misijoje įvardintų funkcijų, t.y. naftos produktų ir SGD krovos, užtikrinimu saugiai, patikimai bei efektyviai eksploatuojant naftos bei SGD terminalus. Bendrovė savo perspektyvą strateginiu periodu taip pat mato vertės didinimą per Bendrovės paslaugų plėtrą, jų diversifikavimą. To bus siekiama gerinant vidaus procesus, tobulinant organizacinę struktūrą bei ugdant kompetencijas.
AB "Klaipėdos nafta" yra viena iš didžiausių energetinių resursų logistikos bendrovių Baltijos šalyse, kuri specializuojasi naftos ir dujų pramonėje.
1 Pav. AB "Klaipėdos nafta" veiklos kryptys
AB "Klaipėdos nafta" veikla išskiriama į 2 veiklos kryptis (naftos terminalų ir SGD terminalų) ir keturias atskiras veiklos sritis: naftos produktų krovą (Klaipėdos naftos terminale), ilgalaikio naftos produktų saugojimą (Subačiaus naftos terminale), SGD terminalo valdymą ir su SGD susijusių veiklų plėtojimą.
Bendrovės Klaipėdos naftos terminalas yra vienas iš didžiausių terminalų Baltijos šalių naftos krovinių tranzito paslaugų rinkoje. Bendrovės naftos terminalo infrastruktūra skirta perpilti iš geležinkelio cisternų į laivus eksportuojamus naftos produktus, kurie yra tiekiami iš naftos perdirbimo gamyklų. Bendrovė naftos terminale perkrauna tamsiuosius ir šviesiuosius naftos produktus. Bendrovės naftos terminalo optimalus pajėgumas siekia apie 7 milijonų tonų naftos produktų krovinių per metus.
AB "Klaipėdos nafta" 2012 m. birželio 11 d. patvirtino akcijų pasirašymo su Lietuvos Respublika sutartį, kurios pagrindu Bendrovei buvo perduota valdyti Subačiaus naftos terminalą, esantį Kunčių km. Kupiškio raj. Perėmus Subačiaus naftos terminalo infrastruktūrą, buvo išplėsta ir labiau diversifikuota Bendrovės veikla ir paslaugos, kurios pasipildė ilgalaike naftos produktų saugojimo paslauga, tapusia viena iš strateginių įmonės veiklų.
2012 m. birželio 12 d. Seimas priėmė Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymą, kuriame buvo numatyti pagrindiniai SGD terminalo įrengimo, veiklos ir eksploatavimo principai bei reikalavimai. Už projekto įgyvendinimą atsakinga paskirta AB "Klaipėdos nafta". Po dvejus metus trukusių projekto įgyvendinimo darbų, SGD terminalas pradėjo tiekti gamtines dujas 2014 m. lapkričio 27 d., po to kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išdavė gamtinių dujų skystinimo licenciją. AB "Klaipėdos nafta" SGD terminalo pagrindinė dalis - plaukiojančioji SGD saugykla su dujinimo įrenginiu. SGD laivą-saugyklą (angl. FSRU) "Independence" Bendrovei nuomoja "Höegh LNG Ltd." SGD terminalą, be laivo-saugyklos, taip pat sudaro 450 metrų ilgio krantinė, prie kurios SGD laivassaugykla yra nuolat prišvartuotas. Krantinė įrengta Kuršių mariose, pietinėje Klaipėdos uosto dalyje. Terminalas yra sujungtas su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB "Amber Grid" dujų perdavimo tinklu 18 kilometrų ilgio jungiamuoju dujotiekiu. SGD terminalo pagrindinė funkcija – priimti ir saugoti suskystintas gamtines dujas, jas dujinti ir tiekti į magistralinį tinklą. SGD terminalo veikla yra reguliuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos.
Bendrovė ne tik vykdo stabilų ir patikimą terminalų valdymą, tačiau stengiasi prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos ir nuolat ieško naujų plėtros galimybių, vertės didinimo projektų. Siekiant dar labiau panaudoti SGD terminalo teikiamą potencialą, nuo 2017 m. bus pradėtos vykdyti viena mažos apimties SGD veikla – SGD paskirstymo stotis. Tai iš viso 5000 kub. m SGD talpyklos, į kurias SGD iš SGD terminalo bus pristatomos mažos apimties dujovežiu ir paskirstomos antžeminiu transportu (autodujovežiais) arba laivais. SGD paskirstymo stoties tikslas – sukurti mažos apimties SGD veiklos infrastruktūrą ir plėtoti SGD rinką Baltijos jūros regione.
Šiuo metu AB "Klaipėdos nafta" veiklos rezultatai skiriami į keturis veiklos segmentus: Naftos produktų krova (Klaipėdos naftos terminalas – KNT), ilgalaikio naftos produktų saugojimo veikla (Subačiaus naftos terminalas – SNT), Suskystintųjų gamtinių dujų
terminalo veikla (SGD terminalas – SGD) bei SGD paskirstymo stoties projekto įgyvendinimas ir veikla (GDP). Žemiau pateikiama informacija apie kiekvieno iš veiklos segmentų įtaką Bendrovės finansiniams veiklos rezultatams:
| Tūkst. Eur | Sausio-gruodžio mėn. | ||
|---|---|---|---|
| 2016 m. | 2015 m. | Pokytis (%) | |
| Pardavimo pajamos iš viso | 103.839 | 109.702 | -5,3% |
| KNT | 34.075 | 37.259 | -8,5% |
| SNT | 2.798 | 2.561 | 9,3% |
| SGD | 66.966 | 69.882 | -4,2% |
| GDP | - | - | - |
| Grynasis pelnas iš viso | 13.794 | 22.036 | -37,4% |
| KNT | 9.914 | 14.515 | -31,7% |
| SNT | 847 | 906 | -6,5% |
| SGD | 3.518 | 6.982 | -49,6% |
| GDP | (485) | (367) | 32,2% |
| EBITDA iš viso | 28.446 | 37.136 | -23,4% |
| KNT | 17.422 | 22.533 | -22,7% |
| SNT | 1.790 | 1.839 | -2,7% |
| SGD | 9.763 | 13.166 | -25,8% |
| GDP | (529) | (402) | 31,6% |
2016 m. Bendrovės pardavimo pajamos siekia 103.839 tūkst. Eur, lyginant su 2015 m. (109.702 tūkst. Eur), sumažėjo 5.863 tūkst. Eur, arba -5,3 proc. Sumažėjimas susijęs su SGD terminalo bei naftos terminalų pajamų sumažėjimu. Bendrovės pajamos skirstomos į reguliuojamas ir nereguliuojamas. Reguliuojamos veiklos pajamos sudarė 64,5 proc. visų Bendrovės gautų pajamų.
Pajamos, tūkst. Eur
2016 m. pardavimo savikaina sudarė 83.042 tūkst. Eur ir, lyginant su 2015 m. (80.579 tūkst. Eur), išaugo 3,1 proc. arba 2.463 tūkst. Eur. Toks pokytis įvyko daugiausiai dėl padidėjusių geležinkelio sąnaudų Klaipėdos naftos terminale (+1.225 tūkst. Eur) ir bendrai padidėjusių SGD segmento sąnaudų (+615 tūkst. Eur).
Bendrovės veiklos sąnaudos padidėjo 1.082 tūkst. Eur (22,4 proc.) ir periodo pabaigoje sudarė 5.905 tūkst. Eur. Iš jų: KNT segmento veiklos sąnaudos didėjo
Pateikiamas visų Bendrovės sąnaudų detalizavimas pagal svarbiausias kategorijas:
| Tūkst. Eur | 2016 m. | 2015 m. | Pokytis, % |
|---|---|---|---|
| KNT nusidėvėjimo sąnaudos | 6.575 | 6.686 | -1,7% |
| KNT su darbuotojais susijusios sąnaudos | 6.301 | 6.281 | 0,3% |
| KNT kintamos (dujos, elektra, geležinkeliai) sąnaudos | 7.009 | 5.662 | 23,8% |
| Kitos KNT gamybinės ir veiklos sąnaudos | 3.804 | 2.948 | 29,0% |
| KNF sąnaudos iš viso | 23.689 | 21.577 | 9,8% |
| SGD laivo-saugyklos nuomos ir kitų susijusių mokėjimų sąnaudos | 50.786 | 50.415 | 0,7% |
| SGDT nusidėvėjimo sąnaudos | 5.738 | 5.270 | 8,9% |
| SGDT su darbuotojais susijusios sąnaudos | 2.846 | 2.503 | 13,7% |
| Kitos SGDT sąnaudos | 3.469 | 3.650 | -5,0% |
| SGDT sąnaudos iš viso | 62.839 | 61.838 | 1,6% |
| SNT sąnaudos | 1.886 | 1.585 | 19,0% |
| GDP sąnaudos | 533 | 402 | 32,6% |
| Viso savikainos ir veiklos sąnaudų | 88.947 | 85.402 | 4,2% |
2016 m. EBITDA siekė 28.446 tūkst. Eur ir, lyginant su 2015 m. (37.136 tūkst. Eur), sumažėjo 23,4 proc. arba 8.692 tūkst. Eur. EBITDA marža sudarė 27,4 proc., 2015 m. – 33,9 proc.
2016 m. Bendrovės grynasis pelnas – 13.794 tūkst. Eur, kuris, lyginant su 2015 m. grynuoju pelnu (22.036 tūkst. Eur), sumažėjo 37,4 proc. arba 8.242 tūkst. Eur. Grynojo pelno mažėjimą lėmė:
4.601 tūkst. Eur mažesnis grynasis pelnas iš KNT veiklos, dėl mažesnių krovos pajamų, susijusių su krovos sutarčių struktūros pasikeitimais bei dėl išaugusių gamybinių sąnaudų (daugiausiai dėl geležinkelio paslaugų).
Grynojo pelno marža už 2016 m. siekė 13,3 proc., bendrojo pelno marža siekė 20,0 proc. (2015 m. atitinkamai: 20,1 proc. ir 26,5 proc.).
AB "Klaipėdos nafta" 72,32% akcijų priklauso Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, 10,24% UAB koncernui "Achemos grupė", likę 17,44% - kitiems smulkiesiems akcininkams. Nuo 1996 m. AB "Klaipėdos nafta" listinguojama "Nasdaq Baltic" akcijų biržoje.
Aukščiausias AB "Klaipėdos nafta" valdymo organas – visuotinis akcininkų susirinkimas (2 pav.). Jis atsakingas už paskyrimą Stebėtojų tarybos narių, kurie yra atsakingi už Bendrovės valdybos veiklos priežiūrą bei renka Audito komitetą, kaip patariamąjį veiklos priežiūros organą. Stebėtojų taryba taip pat renka ir tvirtina Bendrovės valdybą, kurią sudaro 5 nariai (2016 m. įgaliojimus vykdė 4 nariai, 2 iš jų – nepriklausomi).
Nepriklausomų specialistų ir ekspertų įtraukimas į Bendrovės valdymo ir priežiūros organus ne tik suteikia išorinių ekspertinių kompetencijų, bet ir užtikrina didesnį Bendrovės veiklos skaidrumą.
Žemiau pateikiamas Bendrovės kolegialių valdymo organų bei administracijos vadovų sąrašas.
Bendrovės Stebėtojų tarybos nariai:
Bendrovės Audito komiteto nariai:
Linas Sasnauskas – Audito komiteto pirmininkas (nepriklausomas narys)
Eimantas Kiudulas – Audito komiteto narys (nepriklausomas narys)
Kasparas Žebrauskas – Audito komiteto narys (nepriklausomas narys)
Bendrovės Valdybos nariai:
Mindaugas Jusius – Valdybos narys (nepriklausomas narys)
Dainius Bražiūnas – Valdybos narys
Bendrovės administracijos vadovai:
Bendrovė, vykdydama savo veiklą, laikosi žmogaus teisių apsaugos principų, užtikrina, jog pati neprisideda prie žmogaus teisių pažeidimų. Bendrovė yra už sąžiningą bei skaidrią darbo užmokesčio politiką, laikosi viršvalandinį darbą ir darbo laiko trukmę reglamentuojančių įstatymų, gerbia darbuotojų teisę į poilsį ir netoleruoja bet kokios rūšies priekabiavimo ar smurto.
Bendrovė pasisako prieš bet kokią diskriminaciją ir priverstinį darbą. Įmonės darbuotojai, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, socialinės ar šeiminės padėties, priklausomybės visuomeninei ar politinei organizacijai ar asmens savybių, turi lygias galimybes užimti vadovaujančias pareigas, dalyvauti priimant sprendimus, kelti profesinę kvalifikaciją.
Pagrindinis Bendrovės turtas – jos darbuotojai, kurie yra svarbiausia grandis siekiant Bendrovės tikslų. Bendrovės personalo politika orientuota į komandinio darbo formavimą, optimalaus darbo išteklių naudojimą, kompetentingų darbuotojų ugdymą, Bendrovės kultūros, kuriančios didesnę pridėtinę vertę, formavimą.
Bendrovė bei jos darbuotojai, būdami atsakingi vieni kitiems, kolegoms bei visuomenei, vadovaujasi sudaryta kolektyvine sutartimis, darbo tvarkos taisyklėmis ir:
2016 m. pabaigoje Bendrovėje dirbo 374 asmenys. AB "Klaipėdos nafta" darbuotojai pagal kategorijas pateikti lentelėje:
| Darbuotojų | Vidutinis darbuotojų skaičius |
||
|---|---|---|---|
| grupė | 2016 m. | 2015 m. | proc. |
| Vadovaujantys darbuotojai 1) |
37 | 36 | 2,8 |
| Specialistai | 160 | 140 | 14,3 |
| Darbininkai | 173 191 |
-9,4 | |
| Iš viso | 370 | 367 | 0,8 |
1) Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriami: generalinis direktorius, jo pavaduotojas, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių vadovai.
2016 m. vidutinis darbuotojų skaičius – 370, lyginant su 2015 m. (367), jis išaugo 0,8 proc. arba 3 darbuotojais.
2016 m. Bendrovėje nebuvo užfiksuotas nei vienas žmogaus teisių pažeidimo atvejis ar su tuo susijęs nusiskundimas. Sieksime ir toliau užtikrinti žmogaus teisių apsaugą Bendrovėje.
2016 m. darbininkai sudarė 47 proc. (2015 m. – 52 proc.) tarp visų Bendrovės darbuotojų; specialistai –
43 proc. (2015 m. – 38 proc.), vadovaujantysis personalas - 10 proc. (2015 m. – 10 proc.). 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 74 proc. vyrų ir 26 proc. moterų (2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 75 ir 25 proc.). Vidutinis Bendrovės darbuotojų amžius – 44-eri metai. Detalūs personalo amžiaus, stažo ir išsilavinimo duomenys pateikti grafikuose žemiau.
Bendrovė siekia sukurti efektyvią ir teisingą atlygio sistemą, kurios tikslas – pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus, kurių kvalifikacija ir darbo rezultatai padeda Bendrovei sėkmingai vykdyti savo misiją ir siekti užsibrėžtų tikslų. Dėl to 2016 metų rugsėjo mėnesį buvo suformuota ir Bendrovės Valdybos patvirtinta "Darbuotojų atlygio mokėjimo politika". Ši atlygio mokėjimo politika (toliau – Atlygio politika) apibrėžia Bendrovės darbuotojų atlygio nustatymo, mokėjimo ir skatinimo principus, sprendimų, susijusių su atlygiu, priėmimo principus ir tvarką. Atlygio politika taikoma visiems Bendrovės darbuotojams.
Atlygio politikos tikslai:
Bendrovėje įdiegta darbuotojų veiklos vertinimo ir premijavimo tvarka. Priklausomai nuo Bendrovės įgyvendintų užsibrėžtų metinių tikslų įgyvendinimo, darbuotojams mokamos metinės premijos, kurių dydis,
Bendrovėje veikia viena profesinė sąjunga, kuri vienija 27 proc. visų Bendrovės darbuotojų. Periodiškai organizuojami profesinės sąjungos atstovų ir
Tarp darbdavio (Bendrovės) ir darbuotojų kolektyvo yra sudaryta Kolektyvinė sutartis. Joje sutarta dėl darbo, darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, saugos ir sveikatos, kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Sutarties tikslas - sudaryti remiantis vidaus tvarkomis, priklauso nuo Bendrovės ir asmeninių tikslų įgyvendinimo lygio. Darbuotojų veiklos vertinimas yra vienas iš svarbiausių valdymo ir efektyvaus vadovavimo būdų, padedantis siekti organizacijos tikslų ir kurti pozityvius santykius tarp vadovų ir jų pavaldinių, leidžiantis planuoti darbuotojų karjerą, didinti jų motyvaciją ir inovatyvumą. Metinis pokalbis Bendrovėje yra darbuotojų veiklos apžvalgos ir motyvavimo priemonė, užtikrinanti, kad darbuotojų asmeniniai tikslai būtų keliami atsižvelgiant į Bendrovės tikslus, siekiant dar geresnių rezultatų. Metinis pokalbis padeda įvertinti darbuotojo iškeltų tikslų pasiekimą ir nustatyti naujus, formuoja grįžtamojo ryšio kultūrą tarp vadovo ir pavaldinio.
Bendrovė siekia mokėti sąžiningą atlyginimą, atitinkantį rinkos sąlygas, kiekvieno darbuotojo kompetencijas bei kuriamą naudą Bendrovei. Kadangi Bendrovės veikla susijusi su padidėjusiais rizikos veiksniais, o, veiklos specifika reikalauja patyrusių, aukštos kvalifikacijos darbuotojų, orientuojamasi į aukštesnį nei vidutinis rinkos atlyginimas darbo užmokestį. Tam, kad darbuotojai būtų motyvuoti ir aktyviai padėtų siekti Bendrovės tikslų, darbininkų lygio darbuotojams mokama kintama darbo užmokesčio dalis, kuri priklauso tiek nuo asmeninių, tiek ir nuo visos Bendrovės tikslų vykdymo.
Bendrovės vadovybės susitikimai, kuriuose aptariami aktualūs kolektyvinės sutarties keitimo klausimai. Paprastai tokie susitikimai vyksta du kartus per metus.
sąlygas darniai ūkinei-ekonominei veiklai ir verslui plėtoti ir garantuoti aukštesnį darbo sąlygų lygį nei numatyta LR teisės aktais.
Taip pat Kolektyvinėje sutartyje numatytos šios papildomos socialinės garantijos darbuotojams:
Bendrovė nuolat organizuoja savo darbuotojų instruktavimus, kvalifikacinius bei kitus mokymus:
2015 metais buvo patvirtinta gamybinių padalinių darbuotojų vidaus mokymų tvarka, kurioje numatyta reikalingų mokymo programų kūrimas,
Jubiliejinių sukakčių progomis (50-ečio, 60-ečio, 70-ečio) Bendrovės darbuotojams mokamos 1 MMA dydžio išmokos.
AB "Klaipėdos nafta" remia darbuotojų kolektyvo kultūrinę, sportinę ir turistinę veiklą, įvairius šventinius renginius bei kitą socialinę veiklą, kurioje be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę dalyvauti visi Bendrovės darbuotojai. Per 2016 m. šiomis socialinėmis garantijomis pasinaudojo 43 darbuotojai.
darbuotojų mokymas ir periodinis atestavimas. 2015 – 2016 metais patvirtintos 35 vidaus mokymų programos, pagal jas mokyti ir/arba atestuoti gamyboje dirbantys darbuotojai. Vidaus mokymai bei periodiniai atestavimai organizuojami siekiant padėti įgyti ar atnaujinti profesines žinias, įgyti ar patikrinti įgūdžius apie specifinius Bendrovės gamybinius technologinius procesus ir įrenginius bei nuolat palaikyti aukštą darbuotojų profesinį lygį.
| Darbuotojų grupė | Metinės mokymosi valandos, val. | Vidutiniškai vienas darbuotojas mokymams skyrė dienas |
||
|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | 2015 m. | 2016 m. | 2015 m. | |
| Vadovaujantys darbuotojai | 1928 | 1261 | 6,5 | 4,5 |
| Specialistai | 5392 | 4336 | 4,3 | 3,9 |
| Darbininkai | 1602 | 1941 | 1,1 | 1,3 |
| Iš viso | 8922 | 7538 | 3,0 | 2,6 |
Kiekvienais metais yra ruošiami rezervo ugdymo planai Bendrovės svarbioms ir sudėtingoms pareigybėms. Tai yra svarbu Bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti, ir darbuotojų mokymų planai, siekiant užtikrinti darbuotojų reikiamą kvalifikaciją.
Siekiant tinkamai įgyvendinti naujų darbuotojų adaptacijos procesą, nauji darbuotojai turi parengtą adaptacijos programą, kurios metu susipažįsta su bendrovės skyrių darbuotojais ir padalinių veiklomis. Programos tikslas yra padėti naujokams greičiau prisitaikyti prie Bendrovės organizacinės kultūros, integruotis į kolektyvą, suprasti darbo principus bei kuo greičiau pradėti kurti vertę Bendrovei.
Padalinio vadovai priskiria naujiems darbuotojams kuratorius, kurie yra jau patyrę darbuotojai, sugeba perteikti turimas žinias tiek savo srityje, tiek apie Bendrovę, jos tradicijas ir kultūrą. Jie yra atsakingi už mokymus adaptacijos metu ir informacijos perdavimą apie pasiekimus savo padalinio vadovui.
Bendrovė bendradarbiauja su švietimo įstaigomis ir sudaro sąlygas universitetų bei kolegijų studentams pritaikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. 2016 m. praktiką Bendrovėje atliko 15 studentų, kurie mokėsi Klaipėdos universitete, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.
Praktiką Bendrovėje atliko ne tik studentai, kuriems yra organizuojama privalomoji praktika, bet ir trys asmenys, kurie buvo priimti pagal savanoriškos
Bendrovė skatina sveiką darbuotojų gyvenseną, sportinę veiklą ir rūpinimąsi fizine sveikata. 2016 m. Bendrovė sudarė palankias sąlygas sportuoti: darbuotojai pasirinktinai galėjo lankyti aerobikos treniruotes, žaisti krepšinį arba futbolą. Bendrovė rėmė iš įmonės darbuotojų suburtą krepšinio komandą, kuri dalyvavo Klaipėdos miesto mėgėjų lygoje.
Taip pat organizuojamos įvairios tradicinės ir vienkartinės šventės Bendrovės darbuotojams: vasaros šventė "Spartakiada", Bendrovės Kalėdos.
Bendrovė, siekdama sukurti saugią ir sveiką darbo aplinką, darbuotojų saugai teikia didelę reikšmę. Prieš leidžiant darbuotojams dirbti naujoje darbo vietoje, yra įvertinamos šios darbo vietos rizikos ir nustatomi jų praktikos sutartį, patvirtintą 2015 m. sausio 13 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1- 13 (patvirtintas Savanoriškos praktikos atlikimo tvarkos apraše). Atliekant savanorišką praktiką atlyginimas nemokamas, tačiau praktikos metu asmenys draudžiami sveikatos draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, o praktikantai įgyja naudingos darbinės patirties pasirinktoje srityje.
dydžiai. Jei darbo vietos rizika yra nepriimtina arba netoleruotina, numatomos ir įdiegiamos priemonės, eliminuojančios šią riziką arba sumažinančios ją iki priimtinų dydžių. Darbuotojams nemokamai
išduodamos asmeninės apsaugos priemonės, apsaugančios nuo darbo vietose egzistuojančių rizikos veiksnių. Nemokamai išduodamų darbuotojams asmeninių apsaugos priemonių sąrašas yra suderintas su darbuotojų profesine sąjunga ir patvirtintas Bendrovės kolektyvinėje sutartyje.
Bendrovė yra viena iš nedaugelio bendrovių Lietuvoje, kuri turi licencijuotą medicinos punktą. Jame teikiama neatidėliotina pirmoji medicininė pagalba bei pirmoji profilaktinė sveikatos praktinė ir teorinė pagalba, įrengti 31 pirmosios pagalbos teikimo mobilus punktas (skyriuose), kur darbuotojai patys gali suteikti pagalbą susižeidus, 4 iš 31 punktuose pasimatuoti temperatūrą ar arterinį kraujo spaudimą.
Medicinos punkte vykdoma profilaktinė darbuotojų sveikatos priežiūra, infekcijų kontrolė, kenksmingų sveikatai rizikos veiksnių kontrolė, organizuojamas sveikatos tikrinimas prieš priimant į darbą ir dirbant. Sveikatos klausimais konsultuojami darbdaviai ir darbuotojai.
2016 m. profilaktiškai sveikata patikrinta 190 darbuotojų (2015 m. – 120), pirmosios pagalbos ir higienos įgūdžių mokymuose dalyvavo 45 darbuotojai (2015 – 60).
Bendrovės medicinos punkte yra įkurtas fizinės medicinos ir reabilitacijos kabinetas su šiuolaikine mokslo patvirtinta ir medicinos praktikoje efektyvia įranga. Turint gydytojo siuntimą yra atliekamos įvairios fizioterapijos procedūros. Bendrovės darbuotojai nemokamai skiepijami nuo erkinio encefalito, vidurių šiltinės, gripo ir kitų susirgimų; 2016 m. panaudota iš viso 212 vakcinų vienetų (2015 m. – 195).
Bendrovė savo lėšomis reabilitacijos centre organizuoja profilaktinį-reabilitacinį gydymą padidintos taršos sąlygomis dirbantiems darbuotojams. Per 2016 m. šiomis paslaugomis pasinaudojo 105 darbuotojai (2015 m. – 95).
Aplinkos apsauga – viena iš prioritetinių Bendrovės socialinės atsakomybės veiklos sričių. Lėšos skiriamos gamtos apsaugos priemonėms diegti, glaudžiai bendradarbiaujama su Lietuvos ir tarptautinėmis kompanijomis, siekiant įgyvendinti visus aplinkos apsaugos reikalavimus, keliamus tiek naftos terminalui, tiek SGD terminalui.
Bendrovės aplinkosaugos projektų kryptys:
Bendrovė nuolat diegia aplinkosaugines (ekologinę riziką mažinančias) priemones: priešgaisrines, aplinkos taršos kontrolės ir kitas sistemas.
Bendrovė, planuodama naujas ūkines veiklas, esamų terminalų plėtrą ar modernizavimą, vadovaujasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Vykdant poveikio aplinkai vertinimo procedūras bei teritorijų planavimo procedūras visuomenei sudaromos sąlygos kuo anksčiau susipažinti su planuojamomis ūkinėmis veiklomis bei teikti pastabas ir pasiūlymus.
2016 m. buvo atliktos 2 atrankos dėl planuojamų ūkinių veiklų: šviesiųjų naftos produktų parko plėtros ir naujos naftos produktų krovos estakados ir geležinkelio atšakos statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) privalomumo. Paminėtina, kad PAV atrankos apimtimi buvo atliktos planuojamų ūkinių veiklų rizikos analizės, kurių metu buvo įvertinta individuali ir socialinė rizika ir nustatyta, kad gretimų bendrovių darbuotojai ir arčiausiai prie Klaipėdos naftos terminalo gyvenantys miestiečiai patenka į visuotinai priimtinos rizikos zoną. Atsakinga institucija, įvertinusi pateiktą PAV atrankos medžiagą, pateikė atrankos išvadas, kuriomis teigiama, jog prieš tai paminėtoms planuojamoms ūkinėm veiklom PAV neprivalomas. Su priimtomis atrankos išvadomis dėl PAV privalomumo buvo supažindinta visuomenė. Visos neigiamą poveikį aplinkai mažinančios priemonės, kurios buvo numatytos PAV atrankos dokumentuose, bus įgyvendintos statant naujus objektus ir juos eksploatuojant.
Bendrovė, tiek planuodama naują veiklą, tiek eksploatuodama esamus naftos ir SGD terminalus, vadovaujasi Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytais esminiais aplinkos apsaugos principais. Bendrovė aktyviai dalyvauja ES paramos projektuose, kurie skatina aplinkosaugos krypčių plėtojimą regione. Viena iš šiuo metu įgyvendinamų prioritetinių sričių – SGD, kaip švaraus kuro, sklaida Baltijos regione.
2016 m. buvo atliktas galiojančio bendrovės detaliojo plano koregavimas, kuris sudarė prielaidas Klaipėdos naftos terminalo teritorijoje įgyvendinti SGD paskirstymo stoties projektą. Detalaus plano apimtimi buvo parengta SGD gabenimo per Klaipėdos miestą studija, kurios rengimo metu buvo išnagrinėti SGD gabenimo maršrutai ir parinktas saugiausias visuomenei ir aplinkai maršrutas. Su koreguojamo detalaus plano sprendiniais buvo supažindinta visuomenė: organizuotas viešas Detaliojo plano sprendinių pristatymas visuomenei. Svarbu pažymėti, jog teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimą, nenumato, kad atliekant Detalaus plano koregavimą būtų privalomas viešas susirinkimas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (toliau – Savivaldybė) patvirtinus pakoreguotą detalųjį planą, tarp Bendrovės ir Savivaldybės buvo pasirašyta detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo sutartis, kurioje numatyta, kad Bendrovė iš dalies finansuos Savivaldybės suplanuotą sankryžos Lideikio g. - Pamario g. – Audros g. rekonstrukciją, taip pat Bendrovė prisidės prie Klaipėdos miesto eismo laidumo ir saugumo gerinimo.
Bendrovė, informuodama visuomenę apie planuojamus įgyvendinti projektus, užtikrina visuomenės teisę žinoti, teisę dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su aplinka, kaip tai numato Orhuso konvencija.
Bendrovės Klaipėdos naftos terminale stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai (naftos produktų talpyklos, katilinė) eksploatuojami pagal atsakingos institucijos išduotą aplinkosauginį leidimą. Per 2016 m. į aplinkos orą patekęs metinis teršalų kiekis neviršijo nustatyto metinio leidžiamo išmesti teršalų normatyvo. Siekiant mažinti ūkinės veiklos poveikį aplinkos orui, naftos produktų krovos ir saugojimo metu yra taikomos šios aplinkosauginės priemonės:
šviesieji naftos produktai (benzinas, dyzelinas) kraunami ir saugomi tik talpyklose su pontonais (vidiniais plūdriaisiais ekranais), taip pat daugiau kaip 50 proc. talpyklų, į kurias kraunami tamsieji
naftos produktai (mazutas), yra su pontonais, o tai mažina lakiųjų organinių junginių (toliau –LOJ) patekimą į aplinkos orą;
geležinkelio estakadoje iš geležinkelio cisternų iškraunant benziną į talpyklas LOJ patekimui į aplinkos orą mažinti naudojamas LOJ garų rekuperavimo įrenginys, o kraunant į laivus benziną, susidarę LOJ garai nukreipiami į LOJ garų deginimo įrenginį. Šių aplinkosauginių priemonių efektyvumas siekia net iki 95 proc.
Bendrovė nuomojasi lengvuosius automobilius ūkineikomercinei veiklai vykdyti. Šie automobiliai turi įrengtas ir veikiančias išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas, atitinkančias EURO VI standarto reikalavimus, o tai mažina aplinkos oro taršą.
Paviršinio vandens apsauga
Bendrovės Klaipėdos naftos terminale eksploatuojami biologiniai nuotekų valymo įrenginiai, kurių paskirtis yra surinkti ir išvalyti ūkinės veiklos metu susidariusias gamybines, buitines ir paviršines nuotekas. Nuotekų valymo nuo teršalų efektyvumas yra labai aukštas, palyginti, išvalymo efektyvumas nuo bendro azoto siekia apie 48 proc., nuo bendro fosforo - apie 54 proc., nuo biologiškai degraduojančių organinių medžiagų – apie 97 proc., o nuo naftos produktų– net iki 100 proc. Bendrovė, siekdama išlaikyti aukštą nuotekų valymo įrenginių efektyvumą, per 2016 m. mechaninių ir
Nuo 1996 m. Klaipėdos naftos terminale vykdomas poveikio požeminiam vandeniui monitoringas, kurio tikslas – stebėti požeminio vandens kokybės pokyčius. Daugiamečiai požeminio vandens stebėjimai rodo, kad per eilę metų susiformavusi požeminio vandens tarša objekte blėsta. Daugiamečio poveikio požeminiam vandeniui monitoringo duomenys leidžia daryti išvadą, kad "istorinė" tarša grunto ir požeminio vandens naftos produktais Klaipėdos naftos terminalo teritorijoje mažėja.
2016 m. Klaipėdos naftos terminalo teritorijoje vykdant SGD paskirstymo stoties statybos darbus buvo sutvarkyta apie 1 ha naftos produktais užterštos teritorijos. Teritorijos tvarkymo metu buvo iškasta ir išvežta apie 7000 m3 (11050 t) naftos produktais užteršto grunto, o iškasoje sukauptas užterštas naftos produktais gruntinis vanduo (apie 2019 m3 ) išvalytas Bendrovės nuotekų valymo įrenginiuose. Užbaigus naftos produktais užterštos teritorijos tvarkymą, atsakinga institucija konstatavo, kad atliktos teritorijos tvarkymo ir aplinkos atkūrimo priemonės yra pakankamos, o sutvarkyta teritorija nekelia pavojaus aplinkai.
Bendrovė vykdo iš naftos terminalo stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių patenkančių į aplinką teršalų stebėseną, kurios tikslas yra įvertinti, ar vykdant ūkinę veiklą nėra viršijami nustatyti vienkartiniai leistinos taršos normatyvai. Taip pat vykdomas poveikio oro kokybei monitoringas, kurio tikslas yra nustatyti, ar vykdant ūkinę veiklą aplinkoje (už bendrovės teritorijos ribų) nėra viršytos nustatytos ribinės LOJ užterštumo vertės aplinkos ore. LOJ pusės valandos ribinė aplinkos oro užterštumo vertė yra 5 mg/Nm3. 2016 m. vykdyto poveikio oro kokybei monitoringo duomenys rodo, kad per ataskaitinius metus aplinkos ore nė karto nebuvo viršyta nustatyta LOJ pusės valandos ribinė aplinkos oro užterštumo vertė.
biologinių nuotekų valymo įrenginių remontui/atnaujinimui skyrė 115.807 Eur. Vykdomas išleidžiamų nuotekų monitoringas ir poveikio paviršinio vandens kokybei monitoringas, kurio metu stebima Kuršių marių (Klaipėdos sąsiaurio) būklė žemiau ir aukščiau nuotekų išleidimo įrenginio.
Subačiaus naftos terminale susidariusios paviršinės nuotekos nuo potencialiai taršios teritorijos (apie 33 ha) yra surenkamos, paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose išvalomos iki normatyvų ir išleidžiamos į paviršinį vandens telkinį.
2016 m. Bendrovė, planuodama Klaipėdos naftos terminalo plėtrą, neužstatytose teritorijose atliko preliminarius ekogeologinius tyrimus, kurių tikslas– nustatyti, ar planuojamose užstatyti teritorijose dirvožemis, gruntas ir požeminis vanduo nėra užterštas cheminėmis medžiagomis ir ar būtinas teritorijų sutvarkymas. Ekogeologiniai tyrimai buvo atlikti dvejose naftos terminalo teritorijose:
Bendrovės nuotekų valymo įrenginiai yra uosto priėmimo įrenginys, į kurį priimamos laivuose susidarančios atliekos ir krovinių likučiai. Per 2016 m. Bendrovė sutvarkė apie 13,88 tūkst. t. (2015 m. – 17,1 tūkst. t) pavojingų atliekų, užterštų naftos produktais. Dalį pavojingų atliekų regeneravo, t.y. atliekas, užterštas naftos produktais, pavertė produktu - skysto kuro mišiniu. Biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose susidariusio 2,6 t (2015 m – 3,2 t) dumblo buvo panaudota naftos terminalo teritorijoje dirvožemio būklei gerinti. Bendrovėje siekiama kuo daugiau nuo susidariusių atliekų atskirti perdirbimui tinkamas antrines žaliavas. 2016 m. Subačiaus naftos terminale susidarė 56,9 t (2015 m. – 6,6 t) atliekų, kurios buvo atiduotos atliekų tvarkytojams. Perdirbant (regeneruojant) atliekas, panaudojant atliekas aplinkos būklei gerinti, atskiriant iš atliekų antrines žaliavas įgyvendinami atliekų prevencijos principai.
2016 m. Bendrovė, siekdama įgyvendinti REACH reglamento nuostatas dėl saugesnių aplinkai ir sveikatai medžiagų panaudojimo, prisijungė prie VšĮ "Baltijos Aplinkos Forumas" vykdomo projekto "Pavojingų cheminių medžiagų pakeitimo įgyvendinimas Lietuvos, Latvijos ir Estijos mažose /vidutinėse pramonės įmonėse" (LIFE Fit for REACH), kurį iš dalies finansuoja LIFE programa ir Lietuvos
2016 m. Bendrovė tęsė šilumokaičių sistemos atnaujinimo darbus. Visiškai atnaujinus dalį šilumokaičių sistemos, geležinkelio vagonų sąstato iškrovimo laikas vidutiniškai sutrumpės ir bus sutaupoma šiluminė energija. Atnaujinus šilumokaičio sistemą bus įgyvendintas ir taršos prevencijos principas, nes, sumažėjus garo poreikiui katilinėje, bus sudeginama mažiau dujų ir į atmosferą išmetama mažiau azoto oksidų ir anglies monoksido.
Siekiant mažinti naudojamo popieriaus kiekį, efektyvinti dokumentų valdymo procesus bei kaštus, Respublikos aplinkos ministerija. Šio projekto metu VšĮ "Baltijos Aplinkos Forumas" padėjo Bendrovei inventorizuoti naudojamas Bendrovės Šilumos gamybos, Mechanikos bei Nuotekų valymo skyriuose chemines medžiagas, identifikuoti keliančias susirūpinimą, nustatyti pavojingas chemines medžiagas ar mišinius, kuriuos reikėtų keisti mažiau pavojingomis arba visai nepavojingomis.
Bendrovėje įdiegta ir veikia elektroninė dokumentų valdymo sistema, kurioje visi dokumentai yra valdomi ir archyvuojami elektroniniu būdu. Ši priemonė leidžia Bendrovei žymiai sumažinti popieriaus vartojimą.
Bendrovė, siekdama taupyti iškastinį kurą bei mažinti aplinkos oro taršą išmetamosiomis automobilių dujomis, pasitarimus tarp Bendrovės padalinių, klientų, paslaugų teikėjų, statybos rangovų ir pan. organizuoja naudojant telekonferencijos ir videokonferencijos ryšius.
Bendrovė netoleruoja bet kokio pobūdžio korupcijos ar jos apraiškų ir siekia atviros konkurencijos, etiškų verslo sąlygų bei tinkamai užtikrinti savo veiklos skaidrumą ir viešumą.
Bendrovėje galioja generalinio direktoriaus patvirtinta Korupcijos netoleravimo politika (toliau - Politika). Ja aiškiai ir viešai deklaruojamas neigiamas požiūris į kyšininkavimą, sukčiavimą, turto prievartavimą neoficialios apskaitos kūrimą, neoficialių ir netinkamai įformintų sandorių vykdymą, fiktyvių išlaidų apskaitą, suklastotų dokumentų naudojimą ir kitas korupcijos apraiškas, minimas Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją. Korupcijos netoleravimo politikos nuostatos taikomos visiems Bendrovės darbuotojams, valdymo ir priežiūros organų nariams, trečiosioms šalims, kurios veikia Bendrovės vardu. Politika nuolat tobulinama, atnaujinama ir pildoma atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pasikeitimus. Visi bendrovės darbuotojai yra supažindinti su Politika ir įsipareigoję laikytis jos nuostatų.
Bendrovė yra politiškai neutrali ir neteikia jokios finansinės paramos politinėms partijoms, grupėms ar politikams.
Bendrovėje aiškiai apibrėžtos dovanų teikimo ir priėmimo taisyklės. Yra nurodytos aplinkybės, kurioms esant galima teikti arba priimti dovanas, dalyvauti trečiųjų šalių organizuojamuose renginiuose.
Taip pat galioja patvirtinta ir viešai internetiniame puslapyje skelbiama Bendrovės paramos teikimo tvarka, kuri reglamentuoja Bendrovės paramos lėšų skyrimą ir teikimą visuomenei naudingiems tikslams,
Planuodama ir atlikdama pirkimus, vykdydama pirkimo sutartis ir nustatydama pirkimų kontrolės priemones, Bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, kitais teisės aktais ir Bendrovės lokaliniais aktais. Bendrovėje parengtos viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės taisyklės, kurios nustato Bendrovės pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarką nuo pirkimo planavimo iki pirkimo sutarties įvykdymo bei jos rezultatų įvertinimo, atsakingus asmenis. Galioja nuostata, jog organizuojant ir kontroliuojant pirkimus Bendrovėje, turi būti racionaliai naudojamos Bendrovės lėšos ir Bendrovės darbuotojų darbo laikas, laikomasi konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų.
Bendrovėje pirkimus vykdo Viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija), sudaryta vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsniu. Mažos vertės pirkimus vykdo Komisija arba pirkimų organizatorius. Atsižvelgiant į pirkimų apimtį ir pobūdį, gali būti nustatyti pagrindiniai paramos teikimo principai ir kryptys, paramos skyrimo kriterijai ir prioritetai.
Bendrovėje yra patvirtintas Darbuotojų privačių interesų deklaracijų pildymo tvarkos aprašas, skirtas nustatyti darbuotojų elgesio reikalavimus jiems atliekant darbines funkcijas, privačių ir Bendrovės interesų deklaravimo tvarką ir darbuotojų veiksmus kilus interesų konfliktui. Pagal galiojančio Tvarkos aprašo nuostatas, privačius interesus privalo deklaruoti visi vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai.
Bendrovėje yra įdiegti kontrolės mechanizmai, kurie yra skirti nustatyti, įvertinti ir stebėti galimus korupcijos rizikos veiksnius. Nuolat peržiūrima ir tobulinama vidaus kontrolės sistema.
Apie galimus korupcijos atvejus ar korupcijos apraiškas skatinama informuoti Bendrovės Audito komitetą el. paštu [email protected]. Audito komitetas yra Bendrovės valdymo organas, suformuotas iš nepriklausomų narių ir tiesiogiai atskaitingas Stebėtojų tarybai. Šiuo kontaktu gali naudotis tiek Bendrovės darbuotojai, tiek visi kiti suinteresuoti asmenys.
sudaroma Komisija vienam ar keliems pirkimams arba nuolatinė Komisija, sudaryta Bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu nustatytam laikotarpiui.
Atlikus pirkimo procedūras ir priėmus sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, kai sudaryta Komisija, Komisijos sekretorius ar kitas paskirtas Komisijos narys informuoja Bendrovės tinklalapyje bei leidinio "Valstybės žinios" priede "Informaciniai pranešimai" (mažos vertės pirkimų atveju – tik savo tinklalapyje) apie nustatytą laimėtoją ir ketinamą sudaryti sutartį – pirkimo objektą, numatomą sutarties kainą, laimėjusio dalyvio pavadinimą, jo pasirinkimo priežastis ir, jeigu žinoma, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties įsipareigojimų dalį, kuriai laimėtojas ketina pasitelkti trečiuosius asmenis kaip subrangovus.
Bendrovė užtikrina jos organizuojamų pirkimų skaidrumą. Laikydamasi viešųjų pirkimų procedūros Bendrovė siekia ekonominio efektyvumo.
Bendrovė savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės atsakomybės principais. Bendrovė siekia išsaugoti patikimo socialinio partnerio statusą Lietuvos uostamiestyje, prisidėdama sprendžiant aktualias mūsų visuomenės socialines problemas.
Visų pirma, Bendrovė yra vienas iš didžiausių regiono rėmėjų. Paramos lėšos, pirmiausiai, yra nukreipiamos Klaipėdos regiono, kuriame veikia Bendrovė, kultūros, infrastruktūros, sveikatos bei socialinės apsaugos projektams remti. Bendrovė vadovaujasi Paramos lėšų teikimo tvarka, reglamentuojančia Bendrovės paramos lėšų skyrimą ir teikimą visuomenei naudingiems tikslams. Bendrovė teikia paramą šioms pagrindinėms visuomenei naudingos veiklos kryptims:
sportui;
viešajai tvarkai gerinti;
Pagal naudingas visuomenei veiklas ir kryptis Bendrovė 2016 m. iš viso paramai skyrė 130 tūkst. Eur.
Bendrovė bendradarbiauja su valstybine biudžetine įstaiga Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąja biblioteka. AB "Klaipėdos nafta" finansinę paramą bibliotekai teikia nuo 2010-ųjų., dabar Bendrovės skiriama pinigų suma prilygsta dešimtadaliui valstybės skiriamų lėšų naujiems spaudiniams įsigyti. Šios bibliotekos keliami tikslai – prisidėti prie žinių
Pasaulinės širdies dienos išvakarėse prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikų inicijuoto dviračių žygio prisijungė ir AB "Klaipėdos nafta". Sveiką gyvenseną propaguojantys klaipėdiečiai važiavo dviračiais per uostamiestį, ragindami žmones gyventi sveikiau bei rūpintis savo širdimi. Didelį dėmesį socialinei paramai skirianti bendrovė medikų iniciatyvą palaiko ne tik morališkai, bet ir finansiškai. Pirmą kartą 2014 metais AB "Klaipėdos nafta" skyrė 60 tūkst. litų paramą Klaipėdos jūrininkų ligoninei medicininei įrangai, skirtai neurologijos ligų ankstyvajai diagnostikai, Insultų centre įsigyti. 2016-aisiais AB "Klaipėdos nafta" skyrė 10 tūkst. eurų, už kuriuos Klaipėdos jūrininkų ligoninė įsigijo elektrokardiogramos užrašymo prietaisą. Tęsdama užsibrėžtą socialinę kryptį, Bendrovė ir toliau bendradarbiaus su Klaipėdos jūrininkų ligonine,
padėdama medikams pacientų gydymui taikyti naujausią, pažangiausią medicinos technologiją.
AB "Klaipėdos naftos" remia prieš devynerius metus gimusį solidarumo renginį "Vilties bėgimas". Bendrovės parama padėjo šiam renginiui išaugti į didelį "Vilties miesto" renginių ciklą, kuris kasmet populiarėja ir 2016 m. pritraukė didžiausią dalyvių skaičių – apie 22.390 žmonių. "Vilties miesto" dvylikos renginių ciklą sudaro "Vilties bėgimas", "Vilties šokis", "Vilties tenisas", "Vilties gimnastika", "Vilties baidarių maratonas", "Vilties yriai" (akademinio irklavimo regata), "Vilties plaukimas", "1000 Vilties kilometrų" (motociklininkai), "Vilties dokumentiniai filmai", "Vilties laipiojimas", "Vilties treniruočių diena", "Vilties žygis".
Brolis Benediktas, "Vilties bėgimo" organizatorius. pabrėžia socialinių partnerių reikšmę solidarumo renginiui, kuris sujungia visuomenę, suburia bendram tikslui. Bendrovės skiriama finansinė parama yra šio solidarumo išraiška, kuri padeda ne tik bendruomenės nariams, bet kartu skatina sveiką gyvenseną bei prevenciją, siekiant užkirsti kelią šioms ligoms.
Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose auga tėvų netekę bei jų palikti ankstyvojo amžiaus vaikai nuo gimimo iki septynerių metų. Vienas iš įstaigos tikslų – kurti kuo jaukesnę ir saugesnę aplinką vaikams, augantiems be tėvų ir jų globos. Kūdikių namai yra įsikūrę netoli Bendrovės teritorijos ir patenka į Bendrovės globojamų įstaigų sąrašą.
2016 m. buvo įgyvendintas projektas, kurio tikslas – užtikrinti neįgalaus vaiko slaugos kokybę ir pagerinti slaugytojo darbo aplinką. Už Bendrovės skirtas lėšas įstaiga įsigijo neįgaliųjų keltuvą ir medicininę kušetę. AB "Klaipėdos nafta" šiai įstaigai atveria galimybes
AB "Klaipėdos nafta" yra biudžetinės įstaigos Klaipėdos futbolo sporto mokykla partnerė . Klaipėdoje organizuojamas jau tradiciniu tapęs tarptautinis jaunių futbolo turnyras Klaipėdos mero taurei laimėti. Tik rėmėjų dėka pastaruosius kelerius metus tarptautinis futbolo turnyras sulaukė didelio užsienio šalių dalyvių susidomėjimo, o Klaipėdai galėjo atstovauti šio klubo auklėtiniai. Turnyro rengėjų keliamas tikslas – užtikrinti deramą tarptautinio turnyro organizavimą bei užsienio šalių komandų priėmimą bei populiarinti Klaipėdos vardą už Lietuvos ribų. Bendrovė siekia prisidėti prie Klaipėdos miesto jaunimo sporto ugdymo ir skyrė finansinę paramą įstaigai, organizuojančiai šį turnyrą.
Bendradarbiavimu su AB "Klaipėdos nafta" džiaugiasi ir neįgaliųjų socialinė įmonė "Regseda". Gautos paramos dėka 2016 m. buvo sukurta dar vieną darbo vieta ir pagerinta darbo aplinka ceche. Pagaliau pirmą kartą nuo "Regseda" įsteigimo 1959 m. buvo apšiltintos lubos, sienos, pakeisti pakeliamieji vartai, sulygintos grindys. 85 proc. "Regsedos" dirbančiųjų yra žmonės su negalia (daugiausia jų – nematantys ar turintys regos negalią).
Viešoji įstaiga "BC Klaipėda", kitaip žinoma kaip "Nafta-Uni-Akvaservis" vyrų krepšinio komanda, jau daugelį metų yra NKL lygos pirmaujančių komandų gretose. Jos sudėtis išimtinai formuojama iš Klaipėdos miesto ar rajone kilusių jaunųjų žaidėjų. Praėjusiais metais klubas kėlė kelis tikslus – tinkamai reprezentuoti Klaipėdos miestą bei užsitikrinti galimybę komandai dalyvauti "Lietuvos nacionalinės lygos" čempionate. Bendrovės teikiama finansinė parama klubo veiklai sudaro sąlygas sėkmingai plėtoti komandos tolimesnę veiklą ir siekti aukštų rezultatų.
Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras (KVLC) yra įsikūręs Melnragėje, šalia Bendrovės. Jis vienija šešis laisvalaikio vaikų klubus, kuriuose vaikams užtikrinamas popamokinis užimtumas bei neformalusis ugdymas. Šių klubų veikloje kasmet dalyvauja apie 1300 vaikų iš visos Klaipėdos. Atsižvelgiant į tai, kad AB "Klaipėdos nafta" viena iš veiklos gairių yra stiprinti santykius su vietos bendruomene, Bendrovė prisidėjo prie KVLC organizuojamos tradicinės rudens šventės "Šeimos pramogų uostas" Melnragėje.
Bendrovė prisideda prie miesto kultūrinio gyvenimo puoselėjimo ir remia tiek viešus tradicinius miesto renginius, tiek uždarus renginius-spektaklius miesto teatruose. Kultūra yra neatsiejama visuomenės augimo ir tobulėjimo sričių, itin svarbi bendrovei. Pagal AB "Klaipėdos nafta" paramos skyrimo taisykles, kultūra yra viena iš krypčių, į kurią yra orientuotas finansavimas, tad Bendrovė siekia ir toliau prisidėti prie kultūros puoselėjimo uostamiestyje.
Bendrovė toliau sėkmingai rėmė Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, prisidėjo prie populiarių premjerų gimimo. Valstybės finansavimo kūrybinei veiklai neužtenka, todėl Bendrovė remia naujų projektų, spektaklių kūrimą. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kasmet žiūrovus džiugina naujomis premjeromis, koncertinėmis programomis, renginiais tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. 2016 metais Bendrovė finansiškai prisidėjo prie Dramos teatro naujų spektaklių Klaipėdos žiūrovams prastatymų.
AB "Klaipėdos nafta" yra viena iš ištikimiausių Jūros šventės partnerių, kuri nuo pat 2000-ųjų remia gražiausias renginio idėjas. 2016 metais Bendrovė padovanojo miestui šokančius fontanus Jono kalnelio užutekyje. Bendrovės siekis globoti inovatyvias kūrėjų idėjas pasitvirtino su kaupu -muzikiniai fontanai tapo šventės sensacija bei paskatino diskusijas apie primiršto bastionų komplekso atgaivinimą. Finansinė bendrovės parama Jūros šventei atveria galimybes kurti
Pradėjus veikti SGD terminalui ir planuojant nuo 2017 metų vidurio eksploatuoti SGD paskirstymo stotį, kurią KN stato savo teritorijoje Klaipėdoje, atsiveria plačios mokslo ir verslo partnerystės galimybės, leidžiančios plėtoti regioninį jūrinį SGD verslą. Kartu su partneriais sukurtas klasteris, kuris tampa "varikliu" plėtoti ne tik pažangias SGD technologijas, bet ir tausoti gamtos išteklius bei mažinti aplinkos taršą.
SGD technologijų plėtra generuoja naujas investicijas į infrastruktūros plėtojimą ir inovatyvias technologijas, kurios pasitarnaus Lietuvos inžinerinei pramonei ir mokslui kuriant, plėtojant bei komercializuojant naujus produktus bei technologijas, steigiant aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, rengiant naujas studijų programas bei specialistus.
Gimsta naujas, kupinas iššūkių jūrinio sektoriaus technologijų naujovių (angl. know-how) kūrimo etapas, suteikiantis galimybių plėtotis jūrinėms valstybėms. Atsirandančios galimybės bus maksimaliai išnaudotos, jei Lietuva laiku išsiugdys specialistų ir vykdys mokslinius tyrimus srityse, kurios aktualios jūrų ir realizuoti ambicingus sumanymus. Ne mažiau svarbus ir reikšmingas Bendrovės kolektyvo dalyvavimas miesto kultūriniame gyvenime, jos atvirumas ir nuoširdus noras būti visuomenės dalimi.
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pripažino, kad AB "Klaipėdos nafta"
yra viena iš rimčiausių, atsakingiausių ir patikimiausių uostamiesčio socialinių partnerių tiek žvelgiant į ilgalaikę restrospektyvą, tiek, tikimasi, ir į perspektyvą.
Bendrovė dažnai pastebima miesto socialinio gyvenimo fone. AB "Klaipėdos nafta" aktyviai prisideda prie Klaipėdos infrastruktūros sprendimų įgyvendinimo.
pramonės ir transporto energetikai, ugdys energiją taupančią visuomenę.
Siekiant geriau išnaudoti SGD ekonominį potencialą, 2016 m. balandžio 8 d. SGD terminalo projektą įgyvendinusi ir operatoriaus funkcijas atliekanti AB "Klaipėdos nafta", Vakarų laivų gamykla, KU ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas pasirašė klasterio sukūrimo ir jungtinės veiklos vykdymo sutartį. Po sutarties pasirašymo prie klasterio prisijungė Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, kuri vienintelė Lietuvoje rengia jūrines specialybes įgyjančius asmenis. SGD klasteris pasirašė bendradarbiavimo sutartį su vienu iš didžiausiu Kroatijos – Rijekos - universitetu. Ši sutartis užtikrina glaudų bendradarbiavimą skatinant SGD studijų plėtrą bei mainus Lietuvoje. Išskirtiniais ir gilias SGD mokslo bei specialistų rengimo tradicijas turinčio Rijekos universiteto indėlis į bendradarbiavimą su KU bus svarus žingsnis kuriant, vystant ir atveriant SGD terminalų inžinerijos studijų perspektyvas Klaipėdoje.
Klasterio idėją remia Energetikos bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Susitarimu įsipareigota bendradarbiauti vienijant studijų ir verslo potencialą, kas lėmė naujos specialybės uostamiestyje kūrimą. Rūpindamasi socialine gerove uostamiestyje, AB "Klaipėdos nafta" finansuoja aštuonias tikslinių Klaipėdos universitete (KU) įsteigtos studijų programos –SGD terminalų inžinerijos – vietas.
2016 metų rugsėjo pradžioje SGD klasteris pasipildė nauju nariu – bendrovė "Emerson" (JAV) tapo pirmuoju tarptautiniu klasterio partneriu. Pritraukdama tarptautinį partnerį, AB "Klaipėdos nafta" siekia plėsti klasterio kompetencijas ir skatinti mažos apimties SGD terminalų valdymo sistemų modeliavimo kompetencijų atsiradimą, kurios ženkliai padidintų klasterio konkurencingumą SGD distribucijos paslaugų ir technologijų gamybos srityje.
Šiuo metu SGD klasteris vienija 10 narių.
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.