AKCINĖ BENDROVĖ "KLAIPĖDOS NAFTA"

FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA IR METINIS PRANEŠIMAS

UŽ 2016 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS FINANSINIUS METUS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3 –	5
FINANSINĖS ATASKAITOS 6	– 52
Finansinės būklės ataskaita 6	– 7
Bendrųjų pajamų ataskaita 8
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 9
Pinigų srautų ataskaita	10 –11
Aiškinamasis raštas 12–	52
ATSKAITINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 53
2016 M. METINIS PRANEŠIMAS 54

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

	Pastabos	2016-12-31	2015-12-31
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	3	399	508
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai	4	182.925	176.821
Ilgalaikės gautinos sumos ir sukauptos pajamos	8	3.160	2.401
Investicijos į dukterines įmones	6	200	200
Investicijos į asocijuotas įmones	7	211	144
Ilgalaikio turto iš viso		186.895	180.074
Trumpalaikis turtas
Atsargos	9	1.394	1.727
Išankstiniai apmokėjimai		723	415
Iš pirkėjų gautinos sumos	10	10.603	27.716
Avansinis pelno mokestis		156	-
Kitos trumpalaikės gautinos sumos ir sukauptos pajamos	11	604	1.027
Turtas skirtas parduoti	12	-	4.040
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	14	42.056	23.788
Trumpalaikio turto iš viso		55.536	58.713
Turto iš viso		242.431	238.787

Aiškinamasis raštas, pateikiamas 12 – 52 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

(tęsinys kitame puslapyje)

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA (TĘSINYS)

	Pastabos	2016-12-31	2015-12-31
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	1, 15	110.376	110.376
Akcijų priedai		3.913	3.913
Privalomasis rezervas	15	9.209	8.107
Rezervas savoms akcijoms įsigyti	15	15.929	15.929
Kiti rezervai	15	39.748	36.443
Nepaskirstytasis pelnas		13.794	22.036
Nuosavo kapitalo iš viso		192.969	196.804
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	26	1.320	1.327
Ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimas	16	277	202
Paskolos	17	29.693	29.693
Dotacijos susijusios su turtu	2.20	2.781	209
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		34.071	31.431
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Paskolų palūkanos	17	31	44
Prekybos skolos	18	10.141	6.965
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	19	2.378	2.116
Mokėtinas pelno mokestis		-	106
Gauti išankstiniai apmokėjimai	30	2.358	823
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	21	483	498
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		15.391	10.552
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso		242.431	238.787

L. e. generalinio direktoriaus pareigas	Marius Pulkauninkas	2017 m. kovo 8 d.
Apskaitos skyriaus vadovė	Asta Sedlauskienė	2017 m. kovo 8 d.

BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

	Pastabos	2016	2015

Pardavimo pajamos	22	103.839	109.702
Pardavimo savikaina	23	(83.042)	(80.579)
Bendrasis pelnas		20.797	29.123
Veiklos sąnaudos	24	(5.905)	(4.823)
Kitos pajamos (sąnaudos)		(8)	286
Veiklos pelnas		14.884	24.586
Finansinės veiklos pajamos	25	449	31
Finansinės veiklos (sąnaudos)	25	(305)	(553)
Asocijuotų įmonių bendrųjų pajamų dalis	7	67	40
Pelnas prieš apmokestinimą		15.095	24.104
Pelno mokesčio (sąnaudos)	26	(1.301)	(2.068)
Grynasis pelnas		13.794	22.036
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos)		-	-
Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į pelną (nuostolius)		-	-
Straipsniai, kurie bus arba gali būti pergrupuoti į pelną (nuostolius)		-	-
Bendrosios pajamos iš viso		13.794	22.036
Pelnas ir sumažintas pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai (eurais)	27	0,04	0,06

L. e. generalinio direktoriaus pareigas	Marius Pulkauninkas	2017 m. kovo 8 d.

Apskaitos skyriaus vadovė	Asta Sedlauskienė	2017 m. kovo 8 d.

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

	Pasta bos	Įstatinis kapitalas	Akcijų priedai	Privalo masis	Rezervas savoms	Kiti rezervai	Nepaskir stytasis pelnas	Iš viso
				rezervas	akcijoms įsigyti
2014 m. gruodžio 31 d. likutis		110.231	3.913	7.644	15.929	27.741	9.257	174.715
Grynasis metų pelnas		-	-	-		- -	22.036	22.036
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-		- -	-	-
Bendrųjų pajamų iš viso		-	-	-		- -	22.036	22.036
Paskelbti dividendai	28	-	-	-		- -	(92)	(92)
Pervedimai tarp rezervų		-	-	463		- 8.702	(9.165)	-
Valiutos konvertavimo skirtumas	15	145	-	-		- -	-	145
2015 m. gruodžio 31 d. likutis		110.376	3.913	8.107	15.929	36.443	22.036	196.804
Grynasis metų pelnas		-	-	-		- -	13.794	13.794
Kitos bendrosios pajamos		-	-	-		- -	-	-
Bendrųjų pajamų iš viso		-	-	-		- -	13.794	13.794
Paskelbti dividendai	28	-	-	-		- -	(17.629)	(17.629)
Pervedimai tarp rezervų		-	-	1.102		- 3.305	(4.407)	-
2016 m. gruodžio 31 d. likutis		110.376	3.913	9.209	15.929	39.748	13.794	192.969

L. e. generalinio direktoriaus pareigas Marius Pulkauninkas 2017 m. kovo 8 d. Apskaitos skyriaus vadovė Asta Sedlauskienė 2017 m. kovo 8 d.

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

	Pastabos	2016	2015

Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas	27	13.794	22.036
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3, 4	13.197	12.773
Atostogų rezervo pasikeitimai	19	137	31
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas (atstatymas) ir nurašymas	3, 4	9	139
Ilgalaikių įsipareigojimų darbuotojams pasikeitimas	16	75	(99)
Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas	9	28	(577)
Kitų nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai		(310)	145
Sukauptos pajamos	8, 11	(272)	5.430
Pelno mokesčio sąnaudos	26	1.301	2.068
Nuosavybės metodu apskaitomų investicijų bendrųjų pajamų dalis	7	(67)	(40)
Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas	10	(1)	(17)
Gauti (dividendai)	7	(9)	-
Palūkanų pajamos	25	(11)	(22)
		27.871	41.867
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai
Atsargų sumažėjimas, (padidėjimas)	9	259	472
Išankstinių apmokėjimų sumažėjimas, (padidėjimas)		(308)	548
Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas), sumažėjimas	10	17.113	(25.813)
Kitų gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas)	11	(63)	1.467
Prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų (sumažėjimas). padidėjimas	18, 21	307	(1.523)
Gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas, (sumažėjimas)		1.536	823
Kito trumpalaikio turto ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų
padidėjimas, (sumažėjimas)	19	124	688
		46.839	18.529

(Sumokėtas) pelno mokestis		(1.570)	(1.350)
Gautos palūkanos	25	11	22
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		45.280	17.201
Investicinės veiklos pinigų srautai
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto (įsigijimas)	3, 4	(16.314)	(12.331)
Investicijų laikomų iki išpirkimo pardavimas		-	8.284
Kitų investicijų (įsigijimas)		-	(247)
Investicijų pardavimas	12	4.350	-
Gautos dotacijos, subsidijos	2.20	2.572	209
Gauti dividendai	7, 25	9	-

Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(9.383)	(4.085)

Aiškinamasis raštas, pateikiamas 12 - 52 puslapiuose, yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

(tęsinys kitame puslapyje)

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (TĘSINYS)

	Pastabos	2016	2015
Finansinės veiklos pinigų srautai
Dividendų (išmokėjimas)	28	(17.629)	(92)
(Grąžintos) gautos paskolos		-	(138)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(17.629)	(230)
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)		18.268	12.886
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.	14	23.788	10.902
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.	14	42.056	23.788

L. e. generalinio direktoriaus pareigas	Marius Pulkauninkas	2017 m. kovo 8 d.
Apskaitos skyriaus vadovė	Asta Sedlauskienė	2017 m. kovo 8 d.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1 BENDROJI INFORMACIJA

Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas: Burių g. 19, 91003 Klaipėda, Lietuva.

Pagrindinės bendrovės veikla – naftos terminalas teikia naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusias paslaugos ir suskystintų gamtinių dujų terminalas (toliau – SGD terminalas) teikia suskystintų gamtinių dujų krovos, suskystintų gamtinių dujų saugojimo, jų išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK) 2014 m. lapkričio 27 d. išdavė Bendrovei gamtinių dujų skystinimo licenciją.

Bendrovę įkūrė AB "Naftos terminalas" (Lietuva) ir Lancaster Steel Inc. (JAV), atitinkamai įsigydamos 51 proc. ir 49 proc. akcijų. Bendrovė buvo įregistruota 1994 m. rugsėjo 27 d.

2016 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 1.993 akcininkams (2015 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 1.847 akcininkams). Bendrovės įstatinis kapitalas – 110.375.793,36 (vienas šimtas dešimt milijonų trys šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt trys eurai ir 36 cnt) eurai yra visiškai apmokėtas. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.606.184 (trys šimtai aštuoniasdešimt milijonų šeši šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt keturias) paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė dvidešimt devyni (0,29) euro centai. Lietuvos Respublikai, kurią atstovauja Energetikos ministerija, priklausė 72,32 % akcijų (275.241.290 akcijos).

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų ir jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu nesudarė per 2016 m. bei 2015 m. Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos "NASDAQ OMX Vilnius" Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą (ISIN kodas LT0000111650, trumpinys KNF1L).

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2016 m. gruodžio 31 d.			2015 m. gruodžio 31 d.
	Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais)	Nuosavybės dalis (%)	Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais)	Nuosavybės dalis (%)
Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (Gedimino pr. 38/2, Vilnius, 302308327)	275.241	72,32	275.241	72,32
UAB koncernas "Achemos grupė" (Jonalaukio km., Jonavos rajonas, 156673480)	38.975	10,24	38.975	10,24
Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas)	66.390	17,44	66.390	17,44
Iš viso	380.606	100,00	380.606	100,00

2016 m. vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 370 (2015 m. - 367).

Finansinių ataskaitų patvirtinimas

Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2017 m. kovo 8 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

2 APSKAITOS PRINCIPAI

Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra pateiktos eurais, ir suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (000 eurų), jei nenurodyta kitaip.

Finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis istorine savikaina, jeigu nenurodyta kitaip žemiau apskaitos politikoje.

Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.

Atsižvelgiant į tai, kad finansinėse ataskaitose pateikiamos sumos yra apskaičiuojamos tūkstančiais eurų, todėl tarp lentelių skaičiai gali nesutapti dėl apvalinimo. Tokie nesutapimai finansinėse ataskaitose laikomi nereikšmingais.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

Vadovaudamasi 2011 m. lapkričio 16 d. LR Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 3 skirsnio 6 straipsnio 2 punktu Bendrovės vadovybė įvertino, kad dukterinė įmonė UAB "SGD logistika" įmonių grupės požiūriu laikoma nereikšminga, kadangi jos turtas finansinių metų pabaigoje neviršijo 5 proc. Bendrovės turto, o pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus neviršija 5 proc. Bendrovės pardavimo grynųjų pajamų per atitinkamą laikotarpį. Remdamasi tuo ir atlikusi reikšmingumo vertinimą, Bendrovės vadovybė nusprendė konsoliduotųjų finansinių ataskaitų už 2016 metus ir konsoliduotojo metinio pranešimo už 2016 m. nesudaryti.

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikimo patvirtinimas

Šios Bendrovės metinės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Naujų ir (ar) pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

Bendrovės apskaitos principai nesikeitė nuo praėjusių metų, išskyrus šiuos naujus TFAS ir (ar) jų pataisos, kurios buvo pritaikytos nuo 2016 m. sausio 1 d.:

1 TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" pataisos: Atskleidimo iniciatyva. Šių pataisų tikslas yra išaiškinti 1 TAS, siekiant atsižvelgti į suprantamas kliūtis ataskaitų ruošėjams, naudojantiems savo vertinimus, pateikiamose finansinėse ataskaitose. Pakeitimai įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais. Vadovybė dar nėra įvertinus šio standarto taikymo įtakos. Šis pakeitimas neturi reikšmingos įtakos, nes Bendrovė jau taiko naujai nustatytus reikalavimus.
16 TAS "Ilgalaikis materialusis turtas" ir 38 TAS "Nematerialusis turtas" pataisos: Priimtinų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų paaiškinimas. Ši pataisa įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais ir pateikia papildomas gaires, kaip ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto nusidėvėjimas ir amortizacija turi būti skaičiuojama. Paaiškinama, jog pajamomis pagrįstas metodas nėra laikomas tinkamu naudojimui. Vadovybė nevertino šio standarto taikymo įtakos, kadangi Bendrovė nenaudoja pajamomis pagrįstų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų.
19 TAS "Išmokos darbuotojams" pataisos. Pataisos įsigaliojo nuo ar po 2015 m. vasario 1 d. prasidėjusiais finansiniais metais. Šios pataisos nurodo, kaip apskaityti darbuotojų įnašus į nustatytų įmokų planus. Pataisų tikslas supaprastinti nuo darbo stažo nepriklausančių įmokų apskaitą, pavyzdžiui kuomet įmokos apskaičiuojamos kaip fiksuotas procentas nuo darbuotojo darbo užmokesčio. Bendrovė neturi jokių planų, kurie patektų į šios pataisos taikymo sritį.
27 TAS "Nuosavybės metodas atskirose finansinėse ataskaitose" pataisos. Pataisa įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais. Pataisos sugrąžina nuosavybės metodą kaip galimą alternatyvą investicijų į dukterines, bendras įmones ir asocijuotas įmones apskaitai bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose. Vadovybė dar nėra įvertinus šio standarto taikymo įtakos.
11 TFAS "Jungtinė veikla": Jungtinės veiklos dalies įsigijimo apskaita. Pataisa įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais. 11 TFAS apibrėžia bendrų įmonių ir jungtinės veiklos dalies įsigijimo apskaitą. Pataisoje pateikiamos naujos gairės, kaip apskaityti jungtinės veiklos dalies, kuri atitinka verslo apibrėžimą pagal TFAS, įsigijimą ir nurodoma tinkama tokių įsigijimų apskaitos tvarka. Bendrovė vertina, kad standarto pataisos neturi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.
TASV išleido 2010 2012 Ciklo metinius TFAS patobulinimus, kurie apima TFAS pataisas. Pataisos įsigalioja nuo ar po 2015 m. vasario 1 d. prasidedančiais finansiniais metais. Nė viena iš šių pataisų neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms: 2 TFAS "Mokėjimas akcijomis"; 3 TFAS "Verslo jungimai"; 8 TFAS "Veiklos segmentai"; 13 TFAS "Tikrosios vertės nustatymas"; 16 TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai"; 24 TAS "Susijusių šalių atskleidimas"; 38 TAS "Nematerialusis turtas".
TASV išleido 2012–2014 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus, kurie apima TFAS pataisas. Pataisos įsigalioja nuo ar po 2016 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais. Nė viena iš šių pataisų neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms: 5 TFAS "Ilgalaikis turtas skirtas parduoti ir veiklos nutraukimas"; 7 TFAS "Finansinės priemonės: Atskleidimas"; 19 TAS "Išmokos darbuotojams"; 34 TAS "Tarpinė finansinė atskaitomybė".

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai

Bendrovė nepritaikė šių TFAS ir TFAAK išaiškinimų, kurie jau yra patvirtinti šių finansinių ataskaitų pasirašymo datą, bet dar neįsigalioję:

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai

9 TFAS "Finansinės priemonės" (įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais). 9 TFAS pakeičia 39 TAS ir pateikia naujus reikalavimus vertinimui ir klasifikavimui, vertės sumažėjimo ir apsidraudimo sandorių apskaitai. Bendrovė 9 TFAS pradės taikyti nuo 2018 m. sausio 1 d. prasidedančių finansinių metų ir šiuo metu vertina jo taikymo įtaką finansinėms ataskaitoms. Bendrovės vadovybės preliminariu vertinimu, šio standarto taikymas turės ribotą arba iš viso neturės įtakos, kadangi Bendrovė turi tokio tipo finansinius instrumentus, kurių klasifikavimui ir nustatymui nenumatomi pasikeitimai, pagrinde iš pirkėjų gautinos ir mokėtinos sumos, ir gautos banko paskolos. Kadangi dauguma sandorių yra vykdomi rinkos kainomis ir atsižvelgiant, kad istoriškai buvo tik keletas gautinų sumų vertės sumažėjimo atvejų pervedant iš patirto kredito nuostolio modelio į tikėtino kredito nuostolio modelį, manoma, kad turės ribotą arba jokios įtakos neturės finansinėms ataskaitoms. Detalesnė standarto taikymo analizė bus atlikta 2017 metais.
15 TFAS "Pajamos iš sutarčių su klientais" (įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais). 15 TFAS nustato penkių pakopų modelį, kuris taikomas iš sutarties su klientu uždirbtoms pajamoms pripažinti nepriklausomai nuo pajamas uždirbusio sandorio tipo ar ūkio šakos. Reikės atskleisti išsamią informaciją, įskaitant bendros pajamų sumos paskirstymą į komponentus; informaciją apie veiklos įsipareigojimus; sutarties turto ir įsipareigojimų straipsnių likučių pokyčius tarp laikotarpių ir pagrindinius sprendimus bei apskaitinius įvertinimus. Bendrovė standartą planuoja pradėti taikyti nuo 2018 m. sausio 1 d. prasidedančių finansinių metų retrospektyviai, t.y. palyginamieji periodai bus pateikti pagal 15 TFAS. Šiuo metu tikimasi, kad bendros pajamų sumos, kuri bus pripažinta pagal klientų sutartis, ir pajamų pripažinimo momento pasikeitimas bus minimalus. Remiantis atlikta preliminaria analize, Bendrovė nesitiki reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi Bendrovė neturi ilgalaikių sutarčių su kelių elementų paslaugomis, reikšmingų imk-arba-mokėk susitarimais, nesuteikia pardavimų skatinimo priemonių, įprastai nėra sutarties sudarymo mokesčių ar išankstinių mokėjimų, sutarties keitimai yra reti ir pan. Standarto taikymo išsami analizė bus atlikta 2017 metais.
15 TFAS "Pajamos iš sutarčių su klientais" (išaiškinimai) (įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). Išaiškinimų tikslas yra išaiškinti TASV ketinimus rengiant 15 TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" reikalavimus, konkrečiau, pakeičiant "atskiro identifikavimo" principo apibūdinimą, nustatant veiklos įsipareigojimus, svarstant, ar įmonė veikia kaip pagrindinis asmuo ar agentas, taip pat apskaitos gaires kontrolės principo ir licencijavimo taikymu papildytas licencijavimo apskaitymas gairėmis dėl intelektinės nuosavybės ir honorarų. Išaiškinimai taip pat pateikia papildant praktinių pavyzdžių įmonėms, kurios taiko 15 TFAS pilnai retrospektyviai arba kurios nutaria taikyti modifikuotą retrospektyvų būdą. 15 TFAS taikymo išsami analizė ir paaiškinimas bus atliktas 2017 metais.
16 TFAS "Nuoma" (įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). 16 TFAS pakeičia 17 TAS ir nurodo, kaip pripažinti, vertinti ir atskleisti nuomą. Standarte pateikiamas vienintelis nuomininko apskaitos modelis, pagal kurį reikalaujama, kad nuomininkai pripažintų turtą ir įsipareigojimus pagal visas nuomos sutartis, nebent nuomos terminas yra 12 mėnesių ar trumpesnis, arba turtas yra mažavertis. Nuomotojų apskaita iš esmės nesikeičia. Bendrovė TFAS16 pradės taikyti nuo 2019 m. sausio 1 d. prasidedančių finansinių metų, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES ir šiuo metu preliminariai įvertino jo taikymo įtaką finansinėms ataskaitoms (30 pastaba).
7 TAS "Pinigų srautų ataskaita" pataisos: Atskleidimo iniciatyva (įsigalioja nuo ar po 2017 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtos ES). Pataisos patobulina finansinių ataskaitų naudotojams pateikiamą informaciją apie įmonės finansinę veiklą. Įmonės privalo atskleisti įsipareigojimų pasikeitimus dėl finansinės veiklos, įskaitant pasikeitimus dėl pinigų srautų ir ne piniginius pokyčius, pavyzdžiui, pateikdamos įsipareigojimų, kylančių dėl finansinės veiklos, laikotarpio pradžios ir pabaigos likučių finansinės būklės ataskaitoje suderinimą. Šių pataisų taikymas neturės įtakos Bendrovės finansinei būklei ar rezultatams, bet dėl jos gali būti atskleidimo pokyčių.
12 TAS "Pelno mokesčiai: Atidėtojo pelno mokesčio turto iš nerealizuotų nuostolių pripažinimas" pataisos (įsigalioja nuo ar po 2017 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtos ES). Pataisos patikslina, kaip apskaityti atidėtojo pelno mokesčio turtą nerealizuotiems nuostoliams susidarantiems iš skolos instrumentų vertinamų tikrąja verte. Vadovybė dar nėra įvertinusi šio standarto taikymo įtakos.
2 TFAS: Akcijomis išreikštų mokėjimo transakcijų klasifikacija ir vertinimas (pataisos) (įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). Pataisos numato reikalavimus nuosavybės teisės perdavimo ir neperdavimo sąlygų efektui apskaityti, vertinant pinigais padengtus akcijomis išreikštus mokėjimus, akcijomis išreikštoms mokėjimo transakcijoms su sudengimo galimybe dėl mokestinių įsipareigojimų bei vertinant akcijų išreikštų mokėjimų nuostatų ir sąlygų modifikavimus, dėl kurių sandorių klasifikavimas yra keičiamas iš pinigais padengiamo į kapitalu padengiamą. mano, kad šios pataisos neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.
10 TFAS ir 28 TAS pataisos "Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotos bendrovės ar bendros įmonės" (2015 m. gruodžio mėn. TASV atidėjo įsigaliojimo datą neribotam laikui dėl laukiamų šio projekto tyrimo rezultatų apskaitant nuosavybės metodu). Pataisomis sprendžiama pripažinta neatitiktis tarp 10 TFAS ir 28 TAS reikalavimų susijusių su turto pardavimu ar įnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotos ar bendros įmonės. Pagrindinė pataisų pasekmė yra ta, kad pripažįstamos visos pajamos ar nuostoliai, kai sandoris apima

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai (tęsinys)

verslo perleidimą, ir pripažįstama dalis pajamų ar nuostolių, kai sandoris apima turtą, kuris neatitinka verslo apibrėžimo. Vadovybė mano, kad šios pataisos neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

40 TAS pataisos Pervedimai į Investicinį turtą (įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). Pakeitimas išaiškina, kada Bendrovė turi perkelti turtą, įskaitant dar statomą ar vystymo objektą į ar iš investicinio turto. Pakeitimas nustato, kad naudojimas pasikeičia, kai turtas atitinka, arba nustoja atitikti, investicinio turto apibrėžimą ir yra įrodymų apie naudojimo pokyčius. Vien vadovybės ketinimų pasikeitimas dėl turto naudojimo nėra įrodymas, kad turto naudojimo pobūdis pasikeitė. Vadovybė dar neįvertino šio standarto taikymo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.
22 TFAAK "Sandoriai užsienio valiuta ir išankstiniai apmokėjimai (išaiškinimas) (įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES). Išaiškinimas apibūdina sandorių, kurie turi išankstinius mokėjimus užsienio valiuta, apskaitą. Išaiškinimas apima sandorius užsienio valiuta, kai bendrovė pripažįsta nepiniginį turtą ar nepiniginius įsipareigojimus kylančius iš atlikto arba gauto išankstinio mokėjimo iki bendrovei pripažįstant susijusį turtą, sąnaudas ar pajamas. Išaiškinimas numato, kad sandorio data, naudojama nustatant taikomą valiutos kursą, yra nepiniginio išankstino apmokėjimo arba būsimųjų laikotarpių pajamų įsipareigojimo priminio primažinimo data. Jeigu yra daugiau negu vienas išankstinis mokėjimas bendrovė turi nustatyti sandorio datą kiekvienam atliktam išankstiniam mokėjimui ar išankstiniam pinigų gavimui. Vadovybė dar nėra įvertinusi šio standarto taikymo įtakos.
TASV išleido 2014–2016 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus, kurie apima TFAS pataisas. 12 TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" pataisos įsigalioja nuo ar po 2017 m. vasario 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, 1 TFAS "Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą" ir 28 TAS "Investicijos į asocijuotas ir bendras įmones" pataisos įsigalioja nuo ar po 2018 m. vasario 1 d. prasidedančiais finansiniais metais. 28 TAS "Investicijos į asocijuotas bendroves ir bendras įmones" pataisas leidžiama pradėti taikyti anksčiau.
1 TFAS "Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą": šis patobulinimas pataikina finansinių instrumentų, darbuotojų išmokų ir investicinių bendrovių trumpalaikes atskleidimo išimtis taikant tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus pirmą kartą. Bendrovei šis standartas neturės įtakos, kadangi Bendrovė nėra pirmą kartą taikant TFAS.
28 TAS "Investicijos į asocijuotas ir bendras įmones": pataisos paaiškina, kad pirminio pripažinimo metu pasirinkimas tikrąja verte per pelną (nuostolius) vertinti investicijas į asocijuotą ar bendrą įmonę, rizikos kapitalo organizacijai ar kitai tokius reikalavimus atitinkančiai įmonei gali būti taikomas vertinant kiekvieną investiciją į asocijuotąja ar bendros veiklos įmonę, atskirai. Vadovybė dar nėra įvertinusi šio standarto taikymo įtakos.
12 TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas": pataisos paaiškina, kad atskleidimo reikalavimai pagal 12 TFAS, kiti nei apibendrintos informacijos apie dukterines, bendras ir asocijuotas įmones pateikimas, taikomi ir įmonės investicijai į dukterinę, bendrą ar asocijuotą įmonę, kuri laikoma su tikslu parduoti, paskirstyti savininkams ar nutraukti veiklą pagal 5 TFAS. Vadovybė dar nėra įvertinusi šio standarto taikymo įtakos.

Bendrovė planuoja pradėti taikyti aukščiau aprašytus standartus ir išaiškinimus jų įsigaliojimo datą, jei jie bus priimti taikyti Europos Sąjungoje.

2.2. Užsienio valiutos

Apskaitinė valiuta

Bendrovė apskaitą tvarko ir šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais, kuri yra Bendrovės funkcinė valiuta.

Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į apskaitinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus užsienio valiuta ataskaitų sudarymo datai galiojančiu kursu, apskaitomai bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip finansinės veiklos pajamos arba sąnaudos.

Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami eurais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu.

2.3. Veiklos segmentai

Veiklos segmentas - išskirta verslo sudedamoji dalis, kurios verslo rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitų verslo sudedamųjų dalių.

Pagrindinį strateginius sprendimus priimantį Bendrovės organą, kuris yra atsakingas už Bendrovės išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, sudaro vadovaujantys asmenys.

Bendrovės vadovybė išskyrė šiuos verslo segmentus (5 pastaba):

KNF naftos terminalas Klaipėdoje, teikiantis naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusias paslaugas.
SGD suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, teikia suskystintų gamtinių dujų krovos, saugojimo, išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas.
SKB Subačiaus kuro bazė Kupiškio rajone, teikianti naftos produktų ilgalaikio saugojimo ir autocisternų užpylimo paslaugas.
GDP planuojama mažos apimties suskystintų gamtinių dujų perkrovos veikla, kuri planuojama pradės veiklą bei paslaugų teikimą nuo 2017 m. Šiuo metu šis verslo vienetas užsiima šiai veiklai reikalingos infrastruktūros statybos projektu ir verslo sąlygų sukūrimu.

2.4. Investicijos į dukterines įmones

Bendrovė investicijas į dukterines įmones apskaito įsigijimo metodu. Dukterine laikoma įmonė, kurią Bendrovė kontroliuoja. Dukterinės įmonės finansinės ataskaitos periodas sutampa su Bendrovės. Jeigu reikalinga, apskaitos politikos koregavimai atliekami, kad sutaptų su Bendrovės. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje vertina ar nereikalingas papildomas investicijos į dukterinę įmonę vertės sumažėjimas. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje nustato, ar yra objektyvių priežasčių, kurios galėtų įtakoti investicijos į dukterinę įmonę vertės sumažėjimą. Jeigu taip atsitinka, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimo sumą kaip skirtumą tarp dukterinės įmonės atgautinos sumos ir jos apskaitinės vertės ir rezultatą apskaito pelne (nuostoliuose) bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.5. Investicijos į asocijuotas įmones

Bendrovė investicijas į asocijuotas įmones apskaito nuosavybės metodu. Asocijuota laikoma įmonė, kuriai Bendrovė gali daryti reikšmingą įtaką, bet nekontroliuoja finansinės ir veiklos politikos. Manoma, kad egzistuoja reikšminga įtaka, kai Bendrovė turi tarp 20 ir 50 proc. kitos bendrovės balsavimo teisės.

Taikant nuosavybės metodą, investicija į asocijuotą įmonę finansinės būklės ataskaitoje apskaitoma savikaina pakoreguota Bendrovei priklausančios asocijuotos įmonės grynojo turto pasikeitimo dalimi. Prestižas, susijęs su asocijuota įmone, yra įtrauktas investicijos apskaitinėje vertėje ir nėra nudėvimas ar individualiai tikrinamas nuvertėjimui.

Asocijuotos įmonės tenkantis veiklos rezultatas yra apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje pelne (nuostoliuose).

Asocijuotos įmonės finansinės ataskaitos periodas sutampa su Bendrovės. Jeigu reikalinga, apskaitos politikos koregavimai atliekami, kad sutaptų su Bendrovės. Apskaičius nuosavybės metodu, Bendrovė vertina ar nereikalingas papildomas investicijos į asocijuotą įmonę vertės sumažėjimas. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje nustato, ar yra objektyvių priežasčių, kurios galėtų įtakoti investicijos į asocijuotas įmones vertės sumažėjimą. Jeigu taip atsitinka, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimo sumą kaip skirtumą tarp asocijuotos įmonės atgautinos sumos ir jos apskaitinės vertės ir rezultatą apskaito "Asocijuotų įmonių grynojo pelno (nuostolių) dalis" bendrųjų pajamų ataskaitoje (7 pastaba).

Nerealizuotas pelnas atsirandantis iš nuosavybės metodu apskaitytomis sandorių investicijomis yra eliminuojamas iš investicijos suma, atitinkančia Bendrovės valdomos investicijos dalį. Nerealizuoti nuostoliai yra eliminuojami tokiu pat būdu, tačiau tokia apimtimi, kuri nerodo vertės sumažėjimo.

2.6. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas pradinio pripažinimo metu apskaitomas įsigijimo savikaina. Vėliau nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptą vertės sumažėjimą. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti apibrėžtas arba ne. 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo nematerialaus turto su neapibrėžtu naudingo tarnavimo laiku. Nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra amortizuojamas nuo 3 iki 4 metų laikotarpiu ir

2.6. Ilgalaikis nematerialusis turtas (tęsinys)

įvertinamas jo vertės sumažėjimas, kai tik atsiranda požymių, kad jis gali būti nuvertėjęs. Amortizavimo periodai ir metodika nematerialiajam turtui su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra peržiūrimi kiekvienų finansinių metų pabaigoje (3 pastaba).

Išlaidos susijusios su programinės įrangos palaikymu yra apskaitomos sąnaudose jų atsiradimo metu.

2.7. Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamas materialus turtas, įranga ir įrengimai priskiriami ilgalaikiam materialiajam turtui, jei jų tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai (4 pastaba).

Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo verte atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius.

Pradinę ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąžinamus įsigijimo mokesčius, kapitalizuotos skolinimosi išlaidos ir visos tiesiogiai priskirtinos išlaidos, susijusios su turto parengimu eksploatuoti arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Išlaidos, tokios kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos ilgalaikiam materialiajam turtui pradėjus veikti, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, pelne (nuostoliuose).

Kai ilgalaikio materialaus turto dalys turi skirtingus naudingo tarnavimo laikotarpius, jie yra apskaitomi kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai (pagrindiniai komponentai).

Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra reguliariai peržiūrimi užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas ir kiti įvertinimai atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas neparuoštas naudoti.

Kai ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuojami kaip skirtumas tarp pajamų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės, apskaitomi pelne (nuostoliuose).

Remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.

Didelės vertės atsarginės dalys, kurias tikimasi naudoti ilgiau nei vienerius metus, yra apskaitomos ilgalaikiame materialiajame turte. Atsarginės detalės yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą bei vertės sumažėjimą Nusidėvėjimas yra skaičiuojamas per įvertintus konkretaus ilgalaikio materialiojo turto, su kuriuo atsarginės dalys yra susijusios, naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius (metais):

Ilgalaikis nematerialus turtas	3 – 4
Programinė įranga	3
Kitas nematerialusis turtas	4
Ilgalaikis materialus turtas
Žemė	-
Pastatai	38 – 60
Administracinės, gamybinės paskirties ir kiti pastatai	60
Spec. paskirties pastatai	38
Statiniai	15 - 30
Siurblinės	30
Operatorių nameliai, laikinieji ir kiti statiniai	18
Kelio danga, aikštelės, tvoros, vartai ir ryšių tinklai	15

2.7. Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius (metais) (tęsinys):

Technologiniai įrenginiai, įrengimai ir sistemos	5 – 55
Jungiamasis dujų vamzdynas	55
Estakados, rezervuarai, talpyklos	30
Naftos produktų filtrai	20
Elektros tinklų sistema	18
Vamzdynai ir gaisrinės saugos sistemos	15
Kiti dujų sistemos technologiniai įrengimai, mašinos ir sklendės	13
Kompresoriai, el. varikliai	13
Orapūtės, šilumokaičiai, staklės ir naftos produktų vamzdynų sklendės	8
Įpylimo/išpylimo, pakrovimo įrenginiai	8
Kiti technologiniai įrenginiai, įrengimai ir sistemos	5
Inventorius	4 - 6
Biuro įranga	4
Baldai	6
Matavimo, reguliavimo įtaisai, darbo įrankiai	4 - 10
Dujų sudėties nustatymo ir apskaitymo sistema	9
Kiti matavimo prietaisai	4
Reguliavimo įtaisai	10
Kompiuterinė ir ryšių įranga	4
Transporto priemonės ir kitas ilgalaikis materialusis turtas	6

2.8. Finansinis turtas – pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, vertės pokytį apskaitant per pelną (nuostolius), finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas bei finansinį turtą, skirtą parduoti. Bendrovė nustato finansinio turto klasifikavimą jo pirminio pripažinimo metu.

Iš pradžių investicijos yra apskaitomos įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per pelną (nuostolius) sandorio sudarymo sąnaudas. Bendrovės finansinį turtą sudaro pinigai ir trumpalaikiai indėliai, pirkėjų skolos ir kitos gautinos sumos, suteiktos paskolos ir kitos gautinos sumos, investicijos, laikomos iki išpirkimo.

Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai Bendrovės vadovybės sprendimu yra priskiriami šiai kategorijai pirminio pripažinimo metu, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:

toks priskyrimas panaikina ar reikšmingai sumažina skirtumus, kurie atsirastų taikant nevienodus turto ar įsipareigojimų vertinimo principus ir atitinkamai skirtingus pelno ar nuostolių pripažinimo principus;
turtas ar įsipareigojimai priklauso finansinio turto, finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupei, kurie yra vertinami tikrąja verte, remiantis dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija;
finansinė priemonė apima įterptinę išvestinę priemonę, nebent įterptinė išvestinė priemonė reikšmingai nepakeičia pinigų srautų ar akivaizdu, neatliekant detalaus vertinimo, kad atskirai ji nebūtų apskaityta.

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, kurie apskaitomi tikrąja verte per pelną (nuostolius), finansinės būklės ataskaitoje yra vertinami tikrąja verte. Su perkainojimu susijęs pelnas arba nuostoliai yra apskaitomi tiesiogiai pelne (nuostoliuose). Šių investicijų palūkanų pajamos ir išlaidos bei dividendai yra pripažįstami kaip atitinkamos palūkanų pajamos ir dividendų pajamos ar palūkanų sąnaudos.

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, kurie apskaitomi tikrąja verte per pelną (nuostolius), neturėjo.

2.8. Finansinis turtas – pirminis pripažinimas ir vertinimas (tęsinys)

Iki išpirkimo dienos laikomos investicijos

Finansinis turtas (kuris nėra išvestinė finansinė priemonė) su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais ir fiksuota trukme klasifikuojamas kaip laikomas iki išpirkimo termino, jeigu Bendrovė ketina ir gali jį laikyti iki išpirkimo termino pabaigos. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos yra apskaitomos amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (suteikto atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra apskaitomi pelne (nuostoliuose) amortizuojant iki išpirkimo termino laikomas investicijas, jas nurašant arba apskaitant jų vertės sumažėjimą.

Efektyvios palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį. Efektyvi palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kur galima, per trumpesnį laikotarpį.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos (kurios nėra išvestinė finansinė priemonė) yra finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra apskaitomi pelne (nuostoliuose) amortizuojant paskolas ir gautinas sumas, jas nurašant arba apskaitant jų vertės sumažėjimą (10, 11 ir 17 pastaba).

Galimas parduoti finansinis turtas

Galimas parduoti finansinis turtas – tai finansinis turtas (kuris nėra išvestinė finansinė priemonė), nepriskiriamas nė vienai iš trijų aukščiau paminėtų grupių. Po pirminio pripažinimo finansinis turtas, skirtas parduoti, finansinėse ataskaitose apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ar nuostoliai, susiję su tikrosios vertės pasikeitimu, yra apskaitomi atskirame nuosavo kapitalo straipsnyje tol, kol Bendrovė neparduos šio finansinio turto ar nepripažins jo vertės sumažėjimo. Tuomet sukauptas pelnas arba nuostoliai, anksčiau apskaityti nuosavame kapitale, pripažįstami pelne (nuostoliuose).

2.9. Parduoti laikomas turtas

Ilgalaikį turtą ir perleidžiamo turto grupes Bendrovė klasifikuoja kaip skirtas parduoti, jei jų balansinė vertė bus atgaunama daugiausiai iš pardavimo, o ne toliau jį naudojant. Toks ilgalaikis turtas ir perleidžiamo turto grupės, klasifikuojamos kaip laikomos parduoti, yra įvertinamos mažesne iš jų balansinės vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas. Pardavimo išlaidos yra sąnaudos, tiesiogiai priskiriamos pardavimui, išskyrus finansines ir pelno mokesčio sąnaudas.

Klasifikavimo į skirtą parduoti turtą kriterijai laikomi įgyvendintais tik tada, kai labai tikėtina, kad pardavimas įvyks, o turtas ar perleidžiamo turto grupė gali būti nedelsiant parduota esamos būklės. Pardavimui įvykdyti reikalingi veiksmai turėtų parodyti, kad nėra tikėtina, jog pardavimas gali būti nutrauktas. Vadovybė turi būti įsipareigojusi atlikti tikėtiną pardavimą per vienerius metus nuo perkėlimo datos.

Turtas ir įsipareigojimai, klasifikuojami kaip skirti parduoti, pateikiami finansinės būklės ataskaitoje atskirai kaip trumpalaikiai straipsniai (12 pastaba).

2.10. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalis finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
Bendrovė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ar
Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Bendrovė yra su juo susijusi.

2.10. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas (tęsinys)

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.

2.11. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietiniais teisiniais reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų darbu dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų.

Išeitinės kompensacijos

Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Bendrovė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Išeitinės yra diskontuojamos iki dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą.

Išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis ilgalaikių Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai iš karto pripažįstami kitose bendrosiose pajamose (16 pastaba).

2.12. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja savikainos ir grynosios realizacinės vertės dalimi. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Atsargų savikainą sudaro įsigijimo kaina, transporto išlaidos bei kitos sąnaudos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos (9 pastaba).

2.13. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi (14 pastaba).

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai, indėliai banko sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurių terminas yra mažiau nei trys mėnesiai.

2.14. Paskolos

Skolinimosi sąnaudos, susijusios su paskolomis nekilnojamam turtui, įrengimams ir įrangai įsigyti, pripažįstamos to turto įsigijimo sąnaudų dalimi ir yra atitinkamai pridedamos prie įsigijimo savikainos.

Gavimo momentu paskolos apskaitomos gautų lėšų suma, atsižvelgiant į patirtas sandorio sąnaudas. Vėliau paskolos apskaitomos amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą; bet koks skirtumas tarp gautų lėšų (neįskaitant patirtų sandorio sąnaudų) ir išpirkimo vertės, pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje, pelne (nuostoliuose) per skolinimosi laikotarpį, išskyrus kapitalizuotą dalį (4, 17 ir 25 pastabos).

Skolinimosi išlaidas, kurios sudaro ilgo parengimo turto savikainos dalį, įmonė turi pradėti kapitalizuoti nuo statybų darbų pradžios. Kapitalizavimo pradžia yra laikoma diena, kai įmonė pirmą kartą įvykdo visas šias sąlygas: patiria išlaidas tam turtui; patiria skolinimosi išlaidas; vykdo veiklą, reikalingą parengti turtą numatomam naudojimui ar pardavimui.

2.14. Paskolos (tęsinys)

Bendrovė turi nutraukti skolinimosi išlaidų kapitalizavimą, kai iš esmės visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui, yra baigta. Paprastai turtas numatomam naudojimui ar pardavimui yra parengtas, kai baigiama fizinė jo statyba, net jei įprastas administravimo darbas dar tęsiamas. Nors ir lieka mažų pakeitimų, pavyzdžiui, turto apdaila pagal pirkėjo ar naudotojo nurodymus, tai rodo, kad iš esmės visa veikla jau yra baigta.

2.15. Lizingas (finansinė nuoma) ir veiklos nuoma

Sprendimas, ar sutartis yra nuomos sutartis, yra paremtas informacija sutarties pasirašymo datą. Yra vertinama, ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu bei ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą.

Finansinė nuoma

Finansinė nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda perduodama Bendrovei kaip turto savininkui, yra kapitalizuojama lizingo sutarties pasirašymo metu lizinguojamo turto tikrąja verte ar, jei mažesnė, minimalių lizingo mokėjimų dabartine verte. Lizingo mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir lizingo įsipareigojimo dengimo taip, kad būtų palaikoma tolygi palūkanų norma, likusiai mokėjimų daliai. Finansinės sąnaudos yra apskaitomos pelne (nuostoliuose).

Lizinguojamas nuomojamas turtas yra nudėvimas per trumpesnį laikotarpį iš naudingo tarnavimo laiko ar nuomos laikotarpio, jei nėra reikšmingo įrodymo, kad Bendrovei finansinės nuomos laikotarpio pabaigoje pereis nuomojamo turto nuosavybė.

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo pasirašiusi jokių finansinės nuomos sutarčių.

Veiklos nuoma

Nuoma pripažįstama veiklos nuoma, jeigu iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda neperduodama.

Bendrovė kaip nuomininkas

Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažįstami sąnaudomis pelne (nuostoliuose) tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą nuomos laikotarpį (30 pastaba).

Bendrovė kaip nuomotojas

Pagal veiklos nuomos sutartis išnuomotas turtas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomas pagal turto pobūdį. Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos kaip kitos veiklos pajamos pelne (nuostoliuose), naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį. Visos veiklos nuomos nuolaidos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį mažinant nuomos pajamas.

2.16. Pelno mokestis

Ataskaitinių ir praėjusių metų pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinti suma, kuri tikimasi bus atgauta iš arba sumokėta mokesčius administruojančiai institucijai, tai pat patikslinimais, atsižvelgiant į ankstesnius metus. Skaičiuojant pelno mokestį yra naudojami tokie mokesčio tarifai, kurie galioja finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos. Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus.

2016 m. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas - 15 proc. (2015 m. – 15 proc.) (26 pastaba).

Nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jei Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

2.16. Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtasis pelno mokestis pripažįstamas atsižvelgiant į laikinuosius skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti ataskaitų sudarymo datai.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi tarpusavyje, jei įstatymai leidžia užskaityti tarpusavyje pelno mokesčio sąnaudas su pajamomis bei atidėtieji mokesčiai yra tos pačios įmonės ir susiję su ta pačia mokesčių institucija.

2.17. Dividendai

Dividendai finansinėse ataskaitose apskaitomi tuo laikotarpiu, kai juos patvirtina metinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

2.18. Pelnas ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai

Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, vidutinis svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas įvyko ankstesniojo pateikiamo laikotarpio pradžioje. Kadangi nėra jokių pelno (nuostolių) vienai akcijai mažinančių instrumentų, vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria (27 pastaba).

2.19. Atidėjiniai

Bendrieji

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai dėl praeities įvykių Bendrovė turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą, ir kurių įvykdymui teks išmokėti lėšas bei tokių įsipareigojimų sumą galima patikimai įvertinti. Kai Bendrovė tikisi, kad atidėjinio suma bus atgauta, tokia atgautina suma pripažįstama kaip atskiras turtas, bet tik tada, kai dėl to nekyla abejonių. Atidėjinių sąnaudos sudengtos su atgautinais atidėjiniais yra apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje, pelne (nuostoliuose).

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos

Bendrovės gauti apyvartiniai taršos leidimai (toliau – ATL) yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Bendrovė ATL apskaito nominaliąja (nuline) verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas ataskaitose". Įsipareigojimai įsigyti papildomus ATL yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų ATL kiekį. ATL sąnaudos yra apskaitomos savikainos straipsnyje pelne (nuostoliuose) (20 pastaba).

2.20. Dotacijos

Dotacijos, susijusios su turtu

Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos bei trečiųjų šalių kompensacijos, susijusios su turtu, apima dotacijas, kurios yra gautos ilgalaikio turto forma arba skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Dotacijos yra apskaitomos gauto turto tikrąja verte ir vėliau pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje, mažinant turto nusidėvėjimo sąnaudas, per atitinkamo ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Dotacijos, susijusios su pajamomis

Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos,

2.20. Dotacijos (tęsinys)

Dotacijos, susijusios su pajamomis (tęsinys)

susijusios su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Šios dotacijos apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje atėmus susijusias išlaidas.

Bendrovė 2016 m. gavo 2.572 tūkst. eurų dotacijos (2015 - 209 tūkst. eurų) skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Dotacijos, skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 2.781 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. - 209 tūkst. eurų).

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo neįvykdytų sąlygų arba neapibrėžtumų, susijusių su šiomis dotacijomis.

2.21. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas (22 pastaba).

Naftos produktų krovos pajamos

Bendrovė pajamas iš krovos pripažįsta, atsižvelgdama į paslaugos įvykdymo lygį. Paslaugų įvykdymo lygis yra apskaičiuojamas kaip procentinė išraiška patirtų krovos savikainos išlaidų nuo bendros paslaugų savikainos. Tuo atveju, kai negalima paslaugų sutarties patikimai įvertinti, pajamos yra pripažįstamos tik patirtų sąnaudų dalimi, kurios gali būti kompensuotos.

Talpyklų nuomos pajamos

Nuomos pajamos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį, t.y. nuomos pajamos yra skaičiuojamos vidutiniu viso nuomos laikotarpio tarifu.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija reguliuojamos suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklos pajamos

Pajamas iš SGDT veiklos, kurias reguliuoja VKEKK, sudaro pajamos iš SGD išdujinimo veiklos, SGD perkrovos veiklos ir saugumo dedamosios, kurios pripažįstamos, kai paslaugos yra suteiktos.

Remiantis SGD terminalo įstatymo 5.2 straipsniu, visi gamtinių dujų perdavimo sistemos vartotojai, įskaitant ir galutinius vartotojus, turi mokėti papildomą saugumo dedamąją kartu su kitais mokėjimais už gamtinių dujų perdavimo paslaugas. Mokėjimai yra surenkami Perdavimo sistemos operatoriaus (toliau – PSO) tiesiogiai iš vartotojų arba iš gamtinių dujų tiekėjų, jei vartotojai neturi tiesioginių sutarčių su PSO. VKEKK kas metus nustato Saugumo dedamosios dydį: 2015 m. proporcingai pagal gamtinių dujų kiekius, kuriuos sunaudojo vartotojai (tiesioginis vartojimas arba perpardavimas); 2016 m. remiantis prognozuojamais dujų vartojimo pajėgumais. Pagal VKEKK nutarimą, PSO surinktos lėšos yra pervedamos Bendrovei.

Terminalo paslaugų kainos 2015 m. ir 2016 m.:

SGD išdujinimo paslaugų kaina, nustatyta Bendrovės, remiantis SGD išdujinimo paslaugų kainos viršutine riba, kurią nustato VKEKK:
2015 metams 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 03-895;
2016 metams 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. O3-683 bei buvo patikslintas 2016 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. O3-83 laikotarpiui nuo 2016 m. balandžio 1. Iki 2016 m. gruodžio 31 d.
2017 metams 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu O3-369
SGD perkrovos paslaugų kaina buvo nustatyta VKEKK 2014 m. lapkričio 20 d. Nr. 03-896.

SGD išdujinimo paslaugų kainos viršutinė riba yra koreguojama kasmet, o SGD perkrovos veiklos kaina nustatyta 5 metams.

Prekių pardavimai

Prekių pardavimo pajamos yra pripažįstamos perdavus produkciją ir perleidus riziką pirkėjui, paprastai prekių pristatymo metu.

2.21. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu (taikant efektyvios palūkanų normos metodą). Palūkanų pajamos apskaitomos pelne (nuostoliuose).

2.22. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.23. Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Objektyviai pagrįstas finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą. Finansinio turto vertė laikoma sumažėjusi, jei yra objektyvių įrodymų, kad po turto pirminio pripažinimo įvyko nuostolingas įvykis, neigiamai paveikęs iš to turto gautinus ateityje pinigų srautus, kurie gali būti patikimai įvertinti.

Kai paaiškėja, kad Bendrovė neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumažėjimo ar blogų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami pelne (nuostoliuose).

Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas tuomet, kai objektyvios aplinkybės (tokios kaip nemokumo tikimybė ar kliento dideli finansiniai nesklandumai) parodo, kad Bendrovė negalės susirinkti visų jai priklausančių gautinų sumų pagal sutartyse nurodytas sąlygas. Gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas naudojant vertės sumažėjimo sąskaitą. Gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra laikomos niekada nebeatgautinomis.

Finansinis turtas, nevertinamas tikrąja verte pelne arba nuostolyje, yra peržiūrimas bent kiekvieną balanso sudarymo dieną, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą.

Ne finansinis turtas

Bendrovės nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo pelno mokesčio turtą, likutinės vertės yra peržiūrimos kiekvieną ataskaitų sudarymo datą, siekiant įvertinti ar yra vertės sumažėjimo požymių. Jei tokie požymiai egzistuoja, yra apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė.

Ne finansinio turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ir aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Turto ar įplaukas kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė yra jo naudojimo vertė arba grynoji galimo pardavimo kaina, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant iki mokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu.

Vertės sumažėjimo testavimo tikslais, turtas, kurio neįmanoma vertinti atskirai, yra grupuojamas į mažiausią turto grupę, kuriančią pinigų

2.23. Turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

Ne finansinis turtas (tęsinys)

įplaukas tą turtą nepertraukiamai naudojant ir kuri yra nepriklausoma nuo kito turto ar turto grupių kuriamų pinigų srautų ("įplaukas kuriantis vienetas, arba ĮKV").

Kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pelne (nuostoliuose) yra apskaitomas vertės sumažėjimo nuostolis. Su ĮKV susiję vertės sumažėjimo nuostoliai yra proporcingai priskiriami turto, priskirto vienetui (vienetų grupei), likutinei vertei sumažinti.

Praėjusiais laikotarpiais pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas tuomet, kai yra įrodymų, jog apskaityti turto vertės sumažėjimo nuostoliai nebeegzistuoja arba yra sumažėję. Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi tiek, kad turto likutinė vertė neviršytų tos likutinės vertės, kuri būtų buvusi nustatyta atėmus nusidėvėjimą ar amortizaciją, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę apskaityti. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

2.24. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengdama finansinę atskaitomybę pagal TFAS, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.

Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra nuolat peržiūrimi ir remiasi istorine patirtimi bei kitais veiksniais, įskaitant ateities įvykių, kurie tikimasis yra pagrįsti esamomis aplinkybėmis, lūkesčiais.

Informacija apie svarbius įvertinimus ir prielaidas, žemiau aptarti išsamiau toliau:

Turtas skirtas parduoti

2015 m. balandžio 30 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą dėl Bendrovės valdomos UAB LITGAS akcijų dalies, sudarančios 1/3 UAB LITGAS įstatinio kapitalo, pardavimo. Bendrovės vadovybės vertinimu 2015 m. balandžio 30 d. yra laikoma šio turto perklasifikavimo į turtą skirtą parduoti data, nes šią datą buvo įgyvendinto visos sąlygos numatytos TFAS 5. Taip pat Bendrovės vadovybės vertinimu, UAB LITGAS akcijų nominali vertė yra artima šio turto, skirto parduoti, tikrajai vertei, atėmus pardavimo išlaidas.

2016 m. spalio mėnesį Bendrovė pardavė UAB "LITGAS" (12 pastaba).

Nematerialaus turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpiai

Turto naudingojo tarnavimo laikotarpiai yra peržiūrimi kiekvienais metais ir prireikus, koreguojami, kad atspindėtų likusio naudingojo laikotarpio dabartinį įvertinimą, atsižvelgiant į technologinius pokyčius, turto ekonominį panaudojimą ateityje ir jo fizinę būklę.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo nuostoliai

Bendrovė peržiūri nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų likutines vertes kiekvieną balanso datą tikslu nustatyti, ar yra turto vertės sumažėjimą rodančių požymių. Jei tokie požymiai yra, apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė. Turto vertės testavimo tikslais turtas, kuris nepertraukiamo naudojimo procese uždirba grynuosius pinigus ir didžiąją dalimi nepriklauso nuo kito turto ar turto grupių (įplaukas kuriantis vienetas) generuojamų grynųjų pinigų įplaukų, yra sugrupuojama į mažiausią grupę.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: grynoji realizacinė ir turto naudojimo vertė. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant prieš mokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Turto, kuris savarankiškai neuždirba piniginių įplaukų, atsiperkamoji vertė yra nustatoma pagal pinigus kuriančio vieneto, kuriam šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę (4 pastaba).

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai

Bendrovė bent kartą per ketvirtį įvertina gautinų sumų sumažėjimą Bendrovė įvertina, ar yra požymių, rodančių ateities grynųjų pinigų srautų,

2.24. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai (tęsinys)

susijusių su gautinų sumų portfeliu, pakankamą sumažėjimą iki bus nustatytas konkrečios gautinos sumos tame portfelyje sumažėjimas.

Įrodymu gali būti informacija, rodanti, kad neigiamai pasikeitė skolų mokėjimo būklė, šalies ar vietovės ekonominės sąlygos, įtakojančios Bendrovės gautinas sumas.

Vadovaudamasi istorine nuostolių patirtimi, susijusia su gautinų sumų ar panašia kredito rizika, vadovybė įvertina galimus grynųjų pinigų srautus iš debitorių. Metodai ir prielaidos, taikomi vertinant būsimų pinigų srautų tiek sumas, tiek laiką, yra reguliariai peržiūrimi tam, kad sumažinti skirtumus tarp apskaičiuotos ir faktinės nuostolio sumos (10 pastaba).

Klasifikavimo nustatymas tarp finansinės ir veiklos nuomos

Sutarties vykdymo pradžioje Bendrovė nustato, ar sutarties dalykas yra nuoma arba apima ją.

Nuoma pripažįstama finansine nuoma, jeigu perduodama iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda. Nuoma pripažįstama veiklos nuoma, jeigu iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda neperduodama.

Kriterijai, kuriuos taikant kartu arba atskirai, lemia, kad nuoma gali būti priskirta finansinei nuomai (TAS 17-10):

iki nuomos laikotarpio pabaigos nuomininkui šia nuoma perleidžiama nuosavybės teisė;
nuomininkas turi pasirinkimo teisę nusipirkti turtą už kainą, kuri, tikėtina, bus kur kas mažesnė už turto tikrąją vertę šios pasirinkimo teisės įsigaliojimo metu, o nuomos pradžioje pagrįstai žinoma, kad šia galimybe ir bus pasinaudota;
nuomos laikotarpis apima didesnę turto ekonominio tarnavimo laiko dalį, net jeigu nuosavybės teisė neperduodama;
nuomos pradžioje minimalių įmokų pagal nuomos sutartį dabartinė vertė bent apytiksliai prilygsta visai išnuomoto turto tikrajai vertei; ir
nuomojamas turtas yra tokio specializuoto pobūdžio, kad, neatlikus didesnių pakeitimų, tik nuomininkas gali juo naudotis.

Sutarties vykdymo pradžioje arba atlikus jos pakartotiną įvertinimą, Bendrovė atskiria mokėjimo sumas ir kitas sumas, kurios nustatytos sutartyje, į įmokas už nuomą ir į kitus mokėjimus, remiantis jų santykine tikrąja verte. Jei dėl finansinės nuomos Bendrovė nusprendžia, kad mokėjimų neįmanoma patikimai atskirti, tada turtas ir įsipareigojimas apskaitomi suma, lygia susijusio turto tikrajai vertei. Vėliau įsipareigojimo suma yra mažinama atliekant mokėjimus, o patirtos finansinės sąnaudos atitinkamai apskaitomos, taikant Bendrovės papildomo skolinimosi palūkanų normą.

2012 m. kovo 2 d. Bendrovė pasirašė sutartį su Hoegh LNG Ltd. dėl SGD plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu (angl. FSRU) statybos, eksploatavimo ir perleidimo (angl. BOT) nuomos. SGD laivas-saugykla į Klaipėdą atvyko 2014 m. spalio 27 d., o laivo perėmimas įvyko 2014 m. lapkričio 27 d. Atsižvelgiant į SGD laivo-saugyklos nuomos sutartį, Bendrovė 2013 m. finansinėse ataskaitos atskleidė, jog laivo nuomos sutartis atitinka finansinio lizingo kriterijus, o 2013 m. gruodžio 31 d. bendra būsimųjų minimalių mokėjimų suma sudarė 263.978 tūkst. eurų. Suma nebuvo įtraukta į 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinės būklės ataskaitą. Tačiau nuo to laiko Bendrovė gavo papildomos naujos reikšmingos informacijos iš laivo nuomotojo Hoegh LNG Ltd. apie laivo FSRU tikrąją vertę, todėl Bendrovės nuomone, pagal TFAS FSRU laivo nuoma turėtų būti klasifikuojama kaip Hoegh LNG Ltd. teikiama veiklos nuoma AB "Klaipėdos nafta" pagal laivo nuomos sutartį (30 pastaba).

Vadovybės nuomone, remiantis TFAS kriterijais, FSRU nuoma turėtų būti klasifikuojama kaip veiklos nuoma dėl žemiau nurodytų pagrindinių priežasčių:

Rizikos ir nauda būdingos nuosavybės teisei nėra perkeliamos. Hoegh LNG Ldt. prisiima visas pagrindines FSRU rizikas pagal nuomos sutartį;
Nėra priimtas galutinis FSRU laivo išpirkimo sprendimas;
FSRU laivo nuomos sutartis buvo pasirašyta tarp nepriklausomų trečiųjų šalių, todėl nuomos sutarties nuostatos atspindi FSRU rinkos kainą;
Rinkoje nėra panašių palyginamųjų sutarčių;
Vadovybė įvertino, jog tokio laivo ekonominis gyvavimo ciklas yra 40 metų. Nuomos sutartis apima tik 10 metų.
Remiantis Hoegh LNG Ltd. ir Bendrovės skaičiavimais, grynoji dabartinė SGD laivo nuomos mokėjimų vertė apytiksliai neprilygsta visai laivo tikrajai vertei;
SGD laivas gali būti naudojamas kaip SGD tanklaivis, arba gali būti naudojamas kaip išdujinimo įrenginys kitoje vietoje;
SGD laivo-saugyklos nuomos sutartis negali būti nutraukta iš Bendrovės pusės, tačiau standartinis sutarties nutraukimo rėžimas taikomas pagal sutartį;

2.24. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

Klasifikavimo nustatymas tarp finansinės ir veiklos nuomos (tęsinys)

Hoegh LNG Ltd. prisiima visą likutinę laivo vertės riziką;
Laivo nuomos sutartyje nėra numatyta išnuomoti laivą pasibaigus 10 m. nuomos laikotarpiui.

2015 m. kovo 9 d. Bendrovė sudarė suskystintų gamtinių dujų terminalo krantinės naudojimo sutartį (toliau – Krantinės nuoma) su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – KVJUD). Sutartis yra sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 864 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 "Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo" pakeitimo", kurio 6 punktas nustato, kad SGDT projekto įgyvendinimo bendrovė ir (arba) SGDT operatorius naudojasi krantine, skirta plaukiojančiai suskystintų gamtinių dujų saugyklai prisišvartuoti, ir moka metinį krantinės naudojimo mokestį, nustatytą vadovaujantis šio nutarimo ir kitų teisės aktų reikalavimais pagal sutartį su KVJUD (30 pastaba).

Vadovybės nuomone, remiantis TFAS kriterijais, Krantinės nuoma turėtų būti klasifikuojama kaip veiklos nuoma dėl žemiau nurodytų pagrindinių priežasčių:

Rizikos ir nauda būdingos nuosavybės teisei nėra perkeliamos. KVJUD prisiima visas pagrindines Krantinės rizikas pagal nuomos sutartį;
Krantinės nuomos sutartis buvo pasirašyta tarp nepriklausomų trečiųjų šalių, todėl nuomos sutartis atspindi nuomos rinkos kainas;
KVJUD už užmokestį Bendrovei ar bet kuriems teisėtiems Bendrovės teisių perėmėjams leidžia naudotis SGDT krantine;
Nuomininkas neturi pasirinkimo teisės nusipirkti turtą;
Naudojimosi SGDT krantine terminas 50 (penkiasdešimt) metų SGDT krantinės naudojimas pagal tipines KVJUD sąlygas;
Atsižvelgus į kitų uosto krantinių naudingą tarnavimo laiką ir Bendrovės vadovybės vertinimą, Krantinės nuomos laikotarpis (50 metų) neapima reikšmingos turto ekonominio tarnavimo laikotarpio dalies (naudingas tarnavimo laikotarpis gali siekti iki 70 metų ir daugiau);
Šalys turi teisę nutraukti Sutartį tik tokiu atveju, jei yra pakeičiami (priimami nauji) Lietuvos Respublikos įstatymai ir / ar kiti teisės aktai, susiję su SGDT krantinės naudojimo teisinių santykių reguliavimu;
KVJUD prisiima visa likutinę krantinės vertės riziką;
Nuomojamas turtas yra specializuoto pobūdžio, tačiau, neatlikus didesnių pakeitimų, gali juo naudotis ir kiti rinko dalyviai;
Nuomininkas turi galimybę pratęsti nuomą antram laikotarpiui, kurios nuomos kaina būtų rinkos kaina;
Bendrovės skaičiavimais, grynoji dabartinė Krantinės nuomos minimalių mokėjimų vertė apytiksliai neprilygsta visai Krantinės tikrajai vertei.

Atidėjiniai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai

Bendrovė skiria:

atidėjinius, kurie pripažįstami įsipareigojimais (darant prielaidą, kad galima patikimai juos įvertinti), kadangi tai yra dabartinės prievolės ir tikėtina, kad reikės ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų, norint jas įvykdyti; ir
neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kurie nepripažįstami įsipareigojimais, kadangi jie yra arba:
galimos prievolės, dėl kurių dar turi būti patvirtinta, ar Bendrovė turi dabartinių prievolių, dėl kurių reikėtų ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų; arba
dabartinės prievolės, kurios neatitinka nustatytų pripažinimo kriterijų (kadangi arba nesitikima, kad ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų reikės prievolėms įvykdyti, arba negalima pakankamai patikimai įvertinti prievolių sumos).

Bendrovės vadovybė nusprendžia pripažinti atidėjinius ar atskleisti neapibrėžtuosius įsipareigojimus, susijusius su teisiniais ginčais, remiantis kiekvieno teisinio ginčo neigiamo poveikio tikimybe, numatoma įsipareigojimų suma, sumos nustatymo patikimumu. Analizė yra atliekama kartu su vidaus ir (ar) išorės teisininkais.

Einamųjų metų ir atidėtasis pelno mokestis

Nustatydama einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio dydį Bendrovė atsižvelgia į neapibrėžtų mokesčių poveikį ir į tai, ar nepriklausys papildomi mokesčiai ir palūkanos. Bendrovė tiki, kad jos sukauptos lėšos mokestiniams įsipareigojimams yra pakankamos visiems mokestiniams metams, remiantis jos daugelio faktorių įvertinimu, įskaitant mokesčių įstatymo aiškinimus ir ankstesnę patirtį. Įvertinimas remiasi skaičiavimais ir prielaidomis, ir gali apimti eilę suvokimų apie įvykius ateityje. Gali pasirodyti nauja informacija, verčianti Bendrovę keisti savo sprendimą dėl esamų mokestinių įsipareigojimų atitikimo; tokie mokestinių įsipareigojimų pakeitimai darys poveikį mokestinėms išlaidoms tokio nutarimo priėmimo laikotarpiu (26 pastaba).

2.25. Neapibrėžtumai

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda. Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža (30 pastaba).

2.26. Finansinių garantijų sutartys

Bendrovės išleistos finansinės garantijos sutartys yra sutartys, kurios įpareigoja suteikėją sumokėti nustatytas sumas kaip kompensaciją už nuostolius, kuriuos patiria skolos priemonės turėtojas dėl to, kad nurodytas skolininkas laiku nesumoka pinigų pagal skolos priemonės pradines arba pakeistas sąlygas. Finansinių garantijų sutartys, kaip ir įsipareigojimai, yra pripažįstamos tikrąją verte, įvertinus sandorių išlaidas, kurios yra tiesiogiai priskirtinos garantijos išdavimui. Vėliau įsipareigojimai yra įvertinami didesne dabartinei prievolei įvykdyti reikalingų išlaidų tinkamiausiai įvertinta suma, kurią ūkio subjektas protingai sumokėtų, kad įvykdytų savo prievolę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir pripažįstama suma sumažinama sukaupta amortizacija.

2.27. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitos dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga (32 pastaba).

2.28. Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas reikalauja ar leidžia būtent tokį užskaitymą.

2.29. Tikroji vertė

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių (29 pastaba).

Nustatant tikrąją vertę abiem atvejais siekiama to paties tikslo – apskaičiuoti kainą, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių (t. y. galutinę kainą vertinimo dieną tam rinkos dalyviui, kuriam priklauso turtas arba įsipareigojimas).

Nustatant nefinansinio turto tikrąją vertę atsižvelgiama į rinkos dalyvio gebėjimą gauti ekonominės naudos naudojant šį turtą pirmuoju ir geriausiu jo naudojimo būdu arba parduodant šį turtą kitam rinkos dalyviui, kuris jį naudotų pirmuoju ir geriausiu būdu.

Nustatydamas tikrąją vertę, ūkio subjektas turi nustatyti visus šiuos dalykus:

konkretų turtą arba įsipareigojimą, kurio tikroji vertė nustatoma (kartu su atitinkamu apskaitos vienetu);
kai vertinamas nefinansinis turtas vertinimo prielaidą, kuria tinka remtis nustatant tikrąją vertę (kartu su atitinkamu pirmuoju ir geriausiu to nefinansinio turto naudojimo būdu);
pagrindinę (arba palankiausią) turto arba įsipareigojimo rinką;
tikrajai vertei nustatyti tinkamą (-as) vertinimo metodiką (-as) atsižvelgiant į prieinamus duomenis, pagal kuriuos būtų parengti vertinimo duomenys, atitinkantys prielaidas, kuriomis rinkos dalyviai remtųsi įkainodami tą turtą arba įsipareigojimą, taip pat tikrosios vertės hierarchijos lygį, kuriam priskiriami šie duomenys.

Vertinimo metodikos taikymo tikslas – nustatyti kainą, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Trys plačiai taikomos vertinimo metodikos yra rinkos metodas, išlaidų metodas ir pajamų metodas.

Rinkos metodas. Vertinimo metodika, pagal kurią naudojamos kainos ir kita svarbi informacija, gauta apie rinkos sandorius dėl tokio paties ar palyginamo (t. y. panašaus) turto, įsipareigojimų arba turto ir įsipareigojimų grupės (kaip antai verslo).

Išlaidų metodas. Vertinimo metodika, pagal kurią nustatoma suma, kurios šiuo metu reikėtų turto naudojimo pajėgumui pakeisti (dažnai vadinama dabartinėmis turto atkūrimo išlaidomis).

2.29. Tikroji vertė (tęsinys)

Pajamų metodas. Vertinimo metodikos, pagal kurias būsimos sumos (pavyzdžiui, pinigų srautai arba pajamos ir sąnaudos) perskaičiuojamos į vieną dabartinę (t. y. diskontuotą) sumą. Tikroji vertė nustatoma pagal vertę, atitinkančią dabartines rinkos prognozes dėl tų būsimų sumų.

Tikrosios vertės hierarchija. Siekiant, kad būtų nuosekliau ir palyginamiau nustatoma tikroji vertė ir atskleidžiama susijusi informacija, 13-ame TFAS nustatyta tikrosios vertės hierarchija, kurią taikant duomenys, naudojami pagal vertinimo metodikas tikrajai vertei nustatyti, skirstomi į tris lygius.

1-o lygio duomenys. Tokio paties turto arba tokių pačių įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose, į kurias ūkio subjektas gali patekti vertinimo dieną.

2-o lygio duomenys. Tiesiogiai arba netiesiogiai stebimi turto arba įsipareigojimo duomenys, išskyrus 1 lygiui priskiriamas kotiruojamas kainas.

3-o lygio duomenys. Nestebimi turto arba įsipareigojimo duomenys.

Turtui ir įsipareigojimams, kurie pripažįstami finansinėse ataskaitose tikrąja verte pasikartojimo pagrindu, Bendrovė nustato, ar pervedimai įvyko tarp lygių hierarchiją iš naujo įvertindama skirstymą į kategorijas (pagal žemiausio lygio įėjimo, kuri yra visumoje svarbi tikrosios vertės nustatymui) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

3 NEMATERIALUSIS TURTAS

	Programinė įranga
Įsigijimo vertė:
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	1.318
Įsigijimai	94
Parduotas ir nurašytas turtas	(6)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	1.406
Įsigijimai	116
Parduotas ir nurašytas turtas	(18)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	1.504
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	695
Amortizacija per metus	209
Parduotas ir nurašytas turtas	(6)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	898
Amortizacija per metus	225
Parduotas ir nurašytas turtas	(18)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	1.105
2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	623
2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	508
2016 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	399

2016 m. Bendrovės ilgalaikiam nematerialiajam turtui priskaičiuota 225 tūkst. eurų amortizacijos sąnaudų (2015 m. – 209 tūkst. eurų). 140 tūkst. eurų amortizacijos sąnaudų yra įtraukta į paslaugų savikainą (2015 m. – 121 tūkst. eurų), likusi suma – į veiklos sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Dalis Bendrovės nematerialaus turto, kurio įsigijimo vertė 2016 m. gruodžio 31 d. lygi 531 tūkst. eurų, buvo visiškai nusidėvėjusi (358 tūkst. eurų 2015 m. gruodžio 31 d.), tačiau vis dar naudojama veikloje.

4 NEKILNOJAMAS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI

	Žemė	Pastatai ir statiniai	Mašinos, įrengimai ir	Kitas ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
			įrenginiai
Įsigijimai:
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	38	138.947	147.613	10.975	15.570	313.143
Įsigijimai	-	4	183	229	6.669	7.085
Avansiniai mokėjimai	-	-	-	-	(479)	(479)
Nurašytas ir parduotas turtas	-	(1.829)	(1.144)	(39)	-	(3.012)
Perklasifikavimas iš atsargų	-	-	-	1	62	63
Perkėlimai į nebaigtą statybą	-	-	-	-	48	48
Perkėlimai iš nebaigtos statybos	-	19.182	1.087	108	(20.377)	-
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	38	156.304	147.739	11.274	1.493	316.848
Įsigijimai	-	(56)	236	613	15.965	16.758
Avansiniai mokėjimai	-	-	21	-	2.260	2.281
Nurašytas ir parduotas turtas	-	(54)	(624)	(63)	-	(741)
Perklasifikavimas iš atsargų	-	-	-	-	73	73
Perkėlimai iš nebaigtos statybos	-	256	696	112	(1.064)	-
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	38	156.450	148.068	11.936	18.727	335.219
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	-	59.072	68.631	2.409	201	130.313
Nusidėvėjimas per metus	-	4.308	6.288	1.991	-	12.587
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(765)	(779)	(38)	-	(1.582)
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	-	(1.017)	(274)	-	-	(1.291)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	-	61.598	73.866	4.362	201	140.027
Nusidėvėjimas per metus	-	4.616	6.301	2.082	-	12.999
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(23)	(615)	(61)	-	(699)
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	-	(2)	(30)	(1)	-	(33)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	-	66.189	79.522	6.382	201	152.294
2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	38	79.875	78.982	8.566	15.369	182.830
2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	38	94.706	73.873	6.912	1.292	176.821
2016 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	38	90.261	68.546	5.554	18.526	182.925

2016 m. Bendrovė peržiūrėjo turimą nekilnojamą turtą, įrangą ir įrengimus ir atstatė 33 tūkst. eurų vertę turtui (2015 m. Bendrovė peržiūrėjo turimą nekilnojamą turtą, įrangą ir įrengimus ir atstatė 1.291 tūkst. eurų vertę), kuris pasikeitus technologinėms sąlygoms buvo nenaudojamas ir kuriam buvo apskaitytas vertės sumažėjimas pardavimų sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje, bet šiais ataskaitiniais metais buvo nurašytas.

Bendrovė ilgalaikiam turtui 2016 m. ir 2015 m. neapskaitė papildomo vertės sumažėjimo.

2016 m. Bendrovės nekilnojamam turtui, įrangai ir įrengimams priskaičiuota 12.999 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų (2015 m. – 12.587 tūkst. eurų). 27 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų buvo įtraukta į atsargų savikainą (2015 m. – 22 tūkst. eurų), 21 tūkst. eurų sąnaudų buvo kompensuota pagal paramos sutartį (2015 m. nebuvo tokių nusidėvėjimo sąnaudų kompensavimo), 12.785 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų yra įtraukta į pardavimo savikainą (2015 m. – 12.431 tūkst. eurų), likusi suma 166 tūkst. eurų (2015 m. – 134 tūkst. eurų) apskaityta veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Dalis Bendrovės nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, kurio įsigijimo vertė 2016 m. gruodžio 31 d. lygi 30.299 tūkst. eurų, buvo visiškai nusidėvėjusi (29.522 tūkst. eurų 2015 m. gruodžio 31 d.), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2015 m. gruodžio 1 d. Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas buvo visiškai pabaigtas ir paskutinė 19.205 tūkst. eurų turto dalis buvo įvesta į eksploataciją. 2016 ir 2015 metais paskolos palūkanų suma buvo nereikšminga, todėl nebuvo kapitalizuota paskolos palūkanų į Suskystintų gamtinių dujų terminalo turto vertę.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė Suskystintų gamtinių dujų terminalo nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus yra įkeitusi Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijai, už išduotą garantiją Europos investicijų bankui (toliau – EIB) ir Šiaurės investicijų bankui (toliau – NIB), už 66.379 tūkst. eurų. (2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo įkeitusi 66.738 tūkst. eurų).

4 NEKILNOJAMAS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI (TĘSINYS)

Bendrovė per 2016 metus tęsė darbus šiuose projektuose:

Suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties projektas. Planuojama mažos apimties suskystintų gamtinių dujų perkrovos veikla, kuri planuojama, kad pradės veiklą bei paslaugų teikimą nuo 2017 m. Šiuo metu šis verslo vienetas užsiima šiai veiklai reikalingos infrastruktūros statybos projektu ir verslo sąlygų sukūrimu. 2016 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos vertė siekia 11.614 tūkst. eurų (per 2016 m. investicijų vertė siekia 11.184 tūkst. eurų).
SGD mėginių ėmimo sistema. Siekiant užtikrinti SGD kokybinius parametrus investuota į SGD mėginių ėmimo sistemą. 2016 m. gruodžio 31 d. SGD mėginių ėmimo sistemos nebaigtos statybos vertė siekia 474 tūkst. eurų (per 2016 m. investicijų nebuvo).
Autotransporto užpylimo aikštelės plėtra 2016 m. gruodžio 31 d. autotransporto užpylimo aikštelės nebaigtos statybos vertė siekia 2.322 tūkst. eurų (per 2016 m. investicijų vertė siekia 2.322 tūkst. eurų).
Mazuto talpyklų (2 po 4400 m3) statyba. 2016 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos vertė siekia 943 tūkst. eurų (per 2016 m. investicijų vertė siekia 943 tūkst. eurų).
Šviesių naftos produktų talpyklų parko plėtra. Investicijos skirtos papildomiems 7 šviesių naftos produktų rezervuarams statyti. 2016 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos vertė siekia 812 tūkst. eurų. (per 2016 m. investicijų vertė siekia 812 tūkst. eurų).
Mažų naftos produktų partijų krovos technologinių vamzdynų projektavimas, montavimas. Investicijų tikslas yra praplėsti krovos paslaugų į autocisternas lankstumą ir padidinti krovos paslaugų apimtis padidinat bendrą Bendrovės talpyklų kiekį. 2016 m. gruodžio 31 d. investicijų vertė siekia 987 tūkst. eurų. (per 2016 m. investicijų vertė siekia 987 tūkst. eurų).
Kitos investicijos. 2016 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos vertė siekia 1.374 tūkst. eurų (2016 m. investicijų vertė siekia 986 tūkst. eurų).

5 INFORMACIJA APIE SEGMENTUS

Valdymo tikslais Bendrovės vadovybė išskyrė šiuos verslo segmentus:

KNF naftos terminalas Klaipėdoje, teikiantis naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusios paslaugas.
SGD suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, teikiantis suskystintų gamtinių dujų krovos, saugojimo, išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas.
SKB Subačiaus kuro bazė Kupiškio rajone, teikianti naftos produktų ilgalaikio saugojimo ir autocisternų užpylimo paslaugas.
GDP planuojama mažos apimties suskystintų gamtinių dujų perkrovos veikla, kuri planuojama pradės veiklą bei paslaugų teikimą nuo 2017 m. Šiuo metu šis verslo vienetas užsiima šiai veiklai reikalingos infrastruktūros statybos projektu ir verslo sąlygų sukūrimu.

2016 m. gruodžio 31 d. buvo trys pirkėjai, kurių kiekvienos atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10 proc. visų Bendrovės pajamų ir iš viso sudarė 95.453 tūkst. eurų:

Pirkėjas A – 65.467 tūkst. eurų (SGD – 65.467 tūkst. eurų); Pirkėjas B – 17.628 tūkst. eurų (KNF – 17.495 tūkst. eurų ir SKB – 133 tūkst. eurų); Pirkėjas C – 12.358 tūkst. eurų (KNF – 12.358 tūkst. eurų).

2015 m. gruodžio 31 d. buvo trys pirkėjai, kurių kiekvienos atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10 proc. visų Bendrovės pajamų ir iš viso sudarė 96.581 tūkst. eurų:

Pirkėjas A – 69.882 tūkst. eurų (SGD - 69.882 tūkst. eurų); Pirkėjas B – 15.204 tūkst. eurų (KNF – 14.899 tūkst. eurų ir SKB – 305 tūkst. eurų); Pirkėjas C – 11.495 tūkst. eurų (KNF – 11.495 tūkst. eurų).

Bendrovės verslo segmentų pagrindiniai rodikliai, įtraukti į 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. finansinių metų bendrųjų pajamų ataskaitą ir finansinės būklės ataskaitą, apibendrinti žemiau:

2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus	SGD	SKB	GDP	KNF	Iš viso
Pajamos iš išorinių klientų	66.966	2.798	-	34.075	103.839
Pelnas prieš apmokestinimą	3.850	927	(531)	10.849	15.095
Segmento grynasis pelnas (nuostoliai)	3.518	847	(485)	9.914	13.794
Palūkanų pajamos	9	-	-	2	11
Palūkanų sąnaudos	(177)	-	-	-	(177)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(5.738)	(884)	-	(6.575)	(13.197)
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas ir nurašymas (atstatymas)	(3)	(7)	-	(740)	(750)
Grynojo pelno (nuostolių) dalis asocijuotose įmonėse	-	-	-	67	67
Įsigytas materialus ir nematerialus ilgalaikis turtas	(19)	301	9.308	7.284	16.874
Segmento turtas iš viso	71.707	10.414	11.645	148.665	242.431
Segmento paskolos ir susiję įsipareigojimai	29.724	-	-	-	29.724
Segmento įsipareigojimų iš viso	38.831	626	4.656	5.349	49.462

5 INFORMACIJA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus SGD SKB GDP KNF Iš viso Pajamos iš išorinių klientų 69.882 2.561 - 37.259 109.702 Pelnas prieš apmokestinimą 7.637 991 (402) 15.878 24.104 Segmento grynasis pelnas (nuostoliai) 6.982 906 (367) 14.515 22.036 Palūkanų pajamos 4 - - 18 22 Palūkanų sąnaudos (259) - - - (259) Nusidėvėjimas ir amortizacija (5.240) (847) - (6.686) (12.773) Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas ir nurašymas (atstatymas) - - - (1.291) (1.291) Grynojo pelno (nuostolių) dalis asocijuotose įmonėse - - - 40 40 Įsigytas materialus ir nematerialus ilgalaikis turtas 5.429 142 429 809 6.809 Segmento turtas iš viso 94.271 13.622 636 130.258 238.787 Segmento paskolos ir susiję įsipareigojimai 29.737 - - - 29.737 Segmento įsipareigojimų iš viso 37.209 206 267 4.301 41.983

6 INVESTICIJOS Į DUKTERINES ĮMONES

2015 m. lapkričio 20 d. buvo įsteigta ir įregistruota Bendrovės dukterinė bendrovė – uždaroji akcinė bendrovė – UAB "SGD logistika" (Gedimino pr. 33/17-2, LT-01109, 304139242), kuri, kaip manoma, dalyvaus suskystintų gamtinių dujų bunkeriavimo laivo operatoriaus veikloje ir valdyme. UAB "SGD logistika" įstatinis kapitalas, kuris sudaro 200 tūkst. eurų (200 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų), buvo suformuotas Bendrovės piniginiu įnašu 2015 m. lapkričio 20 d.

2015 m. lapkričio 24 d. AB "Klaipėdos nafta" 100 proc. kontroliuojama dukterinė bendrovė UAB "SGD logistika" su parneriu Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG (Dornbusch 2 – 20095 Hamburg, Germany, DE286438609) pasirašė jungtinės veiklos sutartį dėl bendro SGD bunkeriavimo dujovežio operavimo veiklos vykdymo. Vadovaujantis pasirašyta sutartimi UAB "SGD logistika" kartu su Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG įsteigs bendrą įmonę Vokietijoje, kurioje UAB "SGD logistika" priklausys 20 proc., o Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG – 80 proc. įstatinio kapitalo. Ši įmonė užsakys SGD bunkeriavimo dujovežio statybas. SGD bunkeriavimo dujovežis aprūpins SGD degalais Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG klientus jūroje ir Klaipėdos uoste, pasiūlys saugų ir lankstų SGD transportavimą iš Klaipėdos SGD terminalo į SGD paskirstymo stotį Klaipėdos uoste, transportuos SGD į terminalus Šiaurės ir Baltijos jūrose.

2016 m. rugsėjo 29 d. AB "Klaipėdos nafta" 100 proc. kontroliuojama dukterinė bendrovė UAB "SGD logistika" su partneriu Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG pasirašė jungtinės veiklos sutarties dėl bendro SGD dujovežio operavimo veiklos vykdymo pakeitimus. Vadovaujantis pakeista sutartimi, Vokietijoje įsteigtoje bendroje įmonėje UAB "SGD logistika" priklausys 10 proc., o Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG – 90 proc. įstatinio kapitalo.

Per 2016 m ir 2015 m. UAB "SGD logistika" veiklos nevykdė. Planuojama, kad suskystintų gamtinių dujų bunkeriavimo laivo operatoriaus veikloje ir valdyme UAB "SGD logistika" pradės dalyvauti, kai bus pastatytas SGD bunkeriavimo dujovežis.

7 INVESTICIJOS Į ASOCIJUOTAS ĮMONES

Sarmatia Sp. z o.o.

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovei priklauso 1 proc. tarptautinės vamzdynų bendrovės Sarmatia Sp. z o.o. akcijų. 2016 m. Bendrovė neįsigijo akcijų, 2015 m. Sarmatia Sp. z o.o. įstatinio kapitalo didinimo metu Bendrovė papildomai įsigijo 73 akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 500 Lenkijos zlotų (9 tūkst. eurų).

Bendrovė turi teisę skirti vieną narį iš penkių valdybos narių Sarmatia Sp. z o.o. valdyme ir tokiu būdu gali daryti reikšmingą įtaką, todėl Bendrovė investiciją apskaitė nuosavybės metodu. Sarmatia Sp. z o.o. yra privati įmonė, kuri nėra listinguojama biržoje.

UAB "Baltpool"

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė valdo 33 proc. UAB "Baltpool" akcijų ir jų suteikiamų balsų UAB "Baltpool" visuotiniame akcininkų susirinkime. 2016 m. Bendrovė neįsigijo akcijų. 2015 m. Bendrovė įsigijo 26.400 vienetus naujai išleistų paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 euro centų, emisijos kaina 1,45 eurų už vieną naujos emisijos akciją.

7 INVESTICIJOS Į ASOCIJUOTAS ĮMONES (TĘSINYS)

Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiama Bendrovės investicijų į Sarmatia Sp. z o.o., UAB "Baltpool" finansinė informacija 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d.:

Asocijuotos įmonės finansinė būklė:

	Sarmatia Sp. z o. o			UAB "Baltpool "	Iš viso
	2016	2015	2016	2015	2016	2015
Ilgalaikis turtas	-	-	27	33	27	33
Trumpalaikis turtas	1.704	1.704	48.401	43.842	50.105	45.546
Ilgalaikiai įsipareigojimai	(576)	(576)	-	(2)	(576)	(578)
Trumpalaikiai įsipareigojimai	-	-	(47.822)	(43.469)	(47.822)	(43.469)
Nuosavybė	1.128	1.128	606	404	1.734	1.532

Asocijuotos įmonės bendrosios pajamos:

	Sarmatia Sp. z o. o			Iš viso
	2016	2015	2016	2015	2016	2015
Pajamos	-	82	726	533	726	615
(Nuostoliai)	-	(519)	(496)	(419)	(496)	(938)
Pelnas (nuostolis)	-	(437)	230	114	230	(323)

Bendrovės investicijų į asocijuotas įmones 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. struktūra:

	Nuosavybės dalis (%)		Investicijos vertė		Bendrosios pajamos (nuostolis)
	2016	2015	2016	2015	2016	2015
Sarmatia Sp. z o.o.	1.00	1.00	-	11	-	2
UAB "Baltpool"	33.00	33.00	200	133	76	38
Iš viso	-	-	200	144	76	40

Investicijos į asocijuotas įmones grynoji vertė:

	Sarmatia Sp. z o. o		UAB "Baltpool"		UAB LITGAS		Iš viso
	2016	2015	2016	2015	2016	2015	2016	2015
Balansinė vertė metų pradžioje	11	-	133	57	-	4.040	144	4.097
Įsigijimai per metus	-	9	-	38	-	-	-	47
Vertės pokytis	-	2	76	38	-	-	76	40
Perklasifikavimas į turtas skirtas parduoti	-	-	(9)	-	-	-	(9)	-
Balansinė vertė metų pabaigoje	-	-	-	-	-	(4.040)	-	(4.040)
Balansinė vertė metų pradžioje	11	11	200	133	-	-	211	144

8 ILGALAIKĖS GAUTINOS SUMOS IR SUKAUPTOS PAJAMOS

	2016-12-31	2015-12-31
Ilgalaikės sukauptos pajamos	3.160	2.401

2012 m. su VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra pasirašyta 10 metų terminui Subačiaus kuro bazės talpyklų nuomos sutartis, kuri yra veiklos nuomos sutartis. Nuomos tarifas pirmiems 5 metams ir likusiems penkiems metams yra skirtingas. Todėl nuomos pajamos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį, t.y. nuomos pajamos yra skaičiuojamos vidutiniu viso nuomos laikotarpio (10 metų) tarifu.

9 ATSARGOS

	2016-12-31	2015-12-31
Dyzelinis kuras terminalo poreikiams	918	1.071
Naftos produktai, skirti parduoti	197	331
Gamtinės dujos jungiamajame dujotiekyje	50	50
Kuras transportui ir įrenginiams	39	35
Atsarginės dalys, statybinės medžiagos ir kitos atsargos	1.315	1.337
Iš viso atsargų	2.519	2.824
Atimti: vertės sumažėjimas	(1.125)	(1.097)
	1.394	1.727

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apskaitė 1.125 tūkst. eurų vertės sumažėjimą atsargoms (2015 m. gruodžio 31 d. – 1.097 tūkst. eurų), kurios buvo nurašytos iki grynos realizacines vertės. Vertės sumažėjimas daugiausia apskaitytas statybinėms medžiagoms ir atsarginėms dalims, kurios nebuvo panaudotos (1996 – 2005 m.) rekonstrukcijos metu.

Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą atsargoms iki grynosios realizacinės vertės kuomet atsargos yra nepanaudojamos ilgiau kaip 6 mėnesiai, taip pat ir kitais atvejais, jeigu yra aiškūs įrodymai, kad grynoji realizacijos vertė yra mažesnė.

2016 m. atsargų vertės sumažėjimas iki grynosios realizacinės vertės 28 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. atsargų vertės sumažėjimas iki grynosios realizacinės vertės 577 tūkst. eurų) apskaitytas veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 1,4 tūkst. MWh (2015 m. gruodžio 31 d. - 1,5 tūkst. MWh) gamtinių dujų jungiamajame dujotiekyje veiklos vykdymui.

Naftos produktai, skirti parduoti, tai energetiniai produktai surinkti valymo įrenginiuose. 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 2,8 tūkst. tonų iš valymo įrengimų surinktų naftos produktų (2015 m. gruodžio 31 d. – 4,4 tūkst. tonų).

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė rezervuaruose turėjo 182 tūkst. tonų atvežtų perkrovai naftos produktų (2015 m. gruodžio 31 d. – 159,4 tūkst. tonų) (neaudituoti duomenys). Šie naftos produktai nėra apskaityti Bendrovės finansinėse ataskaitose, jie apskaitomi nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į naftos produktus.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė suskystintų gamtinių dujų terminale turėjo 1.094 tūkst. MWh gamtinių dujų, atvežtų išdujinimui ir (arba) perkrovai (2015 m. gruodžio 31 d. – 955 tūkst. MWh) (neaudituoti duomenys). Šios gamtinės dujos nėra apskaitytos Bendrovės finansinėse ataskaitose, jos apskaitomos nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į gamtines dujas.

10 IŠ PIRKĖJŲ GAUTINOS SUMOS

	2016-12-31	2015-12-31
Sumos, gautinos už suskystintų gamtinių dujų išdujinimą	8.735	24.792
Sumos, gautinos už naftos produktų perkrovimą ir susijusias paslaugas	1.884	2.940
Atimti: vertės sumažėjimas	(16)	(16)
	10.603	27.716

Iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 6 – 15 dienų.

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturi pirkėjų skolų kita valiuta išskyrus eurais.

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apskaitė vertės sumažėjimą 16 tūkst. eurų. Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms yra apskaitomi vertės sumažėjimai, kai Bendrovės vadovybė nėra tikra, kad sumos bus atgautos.

Vertės sumažėjimo pokytis 2016 m. ir 2015 m. apskaitytas veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

10 IŠ PIRKĖJŲ GAUTINOS SUMOS (TĘSINYS)

Iš pirkėjų gautinų sumų senėjimo analizė 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

Nepradelstos iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės		sumažėjimas	Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės				Iš viso
sumažėjimas		mažiau nei 30 dienų	30 – 59 dienos	60 – 89 dienos	90 – 359 dienos	daugiau nei 360 dienų

2016	6.654	3.420	-	-	529	-	10.603
2015	9.699	31	12.052	4.886	1.048	-	27.716

Iš pirkėjų gautinoms sumoms, kurių terminas yra nepradelstas bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėjimų įsipareigojimų, nes Bendrovė prekiauja tik su stabilią finansinę padėtį turinčiomis trečiosiomis šalimis.

Visos gautinos sumos iš reguliuojamos gamtinių dujų skystinimo veiklos yra įkeistos UAB Hoegh LNG Klaipėda 10 metų (30 pastaba).

11 KITOS TRUMPALAIKĖS GAUTINOS SUMOS IR SUKAUPTOS PAJAMOS

	2016-12-31	2015-12-31
Trumpalaikės sukauptos pajamos už naftos produktų perkrovimą	530	289
Gautinas pridėtinės vertės mokestis	32	9
Gautina dotacija	21	-
Sukauptos pajamos iš UAB Hoegh LNG Klaipėda (išlaidų sumažinimas)	-	720
Kitos gautinos sumos	21	9
	604	1.027

12 TURTAS SKIRTAS PARDUOTI

	2016-12-31	2015-12-31
UAB LITGAS akcijos		- 4.040

Iki perklasifikavimo į turtą, skirtą parduoti, UAB LITGAS buvo apskaitoma kaip asocijuota įmonė ir buvo taikomas nuosavybės metodas. 2015 m. balandžio 30 d. UAB LITGAS akcijos buvo apskaitytos tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas. Tikroji vertė buvo nustatyta nepriklausomo vertintojo UAB "Resolution valuation" 2015 m. liepos 24 d. Bendrovės vadovybės vertinimu pardavimo išlaidos nesudaro reikšmingos dalies turto tikrojoje vertėje.

Bendrovė atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimtus nutarimus (inter alia 2015-04-10 nutarimą Nr. O3-242, 2016-04-22 nutarimą Nr. O3-107), 2016 m. spalio 3 d. Bendrovė ir "Lietuvos energija", UAB sudarė Bendrovės nuosavybės teise valdomo UAB LITGAS 33,33 proc. akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutartį. Bendrovės valdoma UAB LITGAS akcijų dalis sudarė 15 000 000 paprastųjų vardinių 0,29 EUR nominalios vertės akcijų. UAB LITGAS akcijos parduotos atsižvelgiant į nepriklausomo turto vertintojo nustatytą akcijų paketo vertę 2016 m. kovo 31 dienai. Sandorio suma – 4.350 tūkst. EUR, įskaitant UAB LITGAS išmokėtus dividendus. 2016 m. Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje bus apskaityta 310 tūkst. EUR pelno prieš mokesčius, susijusio su investicija į UAB LITGAS.

Bendrovei perleidus visas valdomas UAB LITGAS akcijas, "Lietuvos energija", UAB priklausančios UAB LITGAS akcijos sudaro 100 proc. UAB LITGAS įstatinio kapitalo.

13 KITAS FINANSINIS TURTAS

	2016-12-31	2015-12-31
Perimtos reikalavimo teises Vnesekonom banke	29	29
Paskola UAB "Žavesys"	99	100
Atimti: vertės sumažėjimas	(128)	(129)
Paskolos ir gautinos sumos iš viso	-	-

13 KITAS FINANSINIS TURTAS (TĘSINYS)

2003 m. sausio 24 d. AB "Naftos terminalas" kaip dalį atsiskaitymo už įsigytas akcijas perdavė Bendrovei reikalavimo teisę į 95.266 tūkst. JAV dolerių (arba 80.295 tūkst. eurų) indėlį, esantį likviduotame Vnesekonom banke ir teisę į paskolą, suteiktą UAB "Žavesys". Teisės likviduotame Vnesekonom banke pirkimo savikaina sudaro 29 tūkst. eurų. Bendrovės vadovybės manymu, gautinos sumos pagal perimtas reikalavimo teises yra abejotinos, todėl jos yra apskaitytos savikaina atėmus 100% vertės sumažėjimą.

14 PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

	2016-12-31	2015-12-31
Pinigai banke	42.056	23.788

Pinigai banke uždirba kintamas palūkanas, kurios priklauso nuo kiekvienos dienos pinigų likučio sumos. 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo (2015 m. – 45 tūkst. eurų) vienos nakties terminuotų indėlių.

Pinigų ir pinigų ekvivalentų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:

Valiuta	2016-12-31	2015-12-31
EUR	37.034	18.995
USD	5.022	4.793
	42.056	23.788

Pinigų ir pinigų ekvivalentų bei investicijų, laikomų iki išpirkimo, kokybė gali būti įvertinta remiantis "Fitch" ilgalaikio skolinimosi reitingais:

	2016-12-31	2015-12-31
A +	483	452
AA -	36.478	12.347
A	5.095	10.989
	42.056	23.788

Maksimali šių investicijų kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi pinigų, pinigų ekvivalentų, skolos vertybinių popierių ir investicijų, klasifikuojamų kaip iki išpirkimo laikomos investicijos, tikrajai vertei.

15 ĮSTATINIS KAPITALAS

Per 2016 m. ir 2015 m. Bendrovės įstatinis kapitalas nepasikeitė (1 pastaba).

2015 m. sausio 1 d. – euro įvedimo Lietuvos Respublikoje diena, todėl šią dieną atitinkamai keitėsi ir Bendrovės funkcinė valiuta. Perskaičiuojant akcijų nominalią vertę iš litų į eurus buvo taikomas euro ir lito perskaičiavimo kursas lygus 3,45280 lito už 1 eurą, kurį neatšaukiamai nustatė ES taryba, ir suapvalinta iki dešimtųjų. Susidaręs pokytis dėl nominalios vertės perskaičiavimo, pripažintas 2015 m. Bendrovės sąnaudomis.

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo.

Rezervas savoms akcijoms įsigyti yra sudaromas savų akcijų įsigijimui. Bendrovės rezervas savoms akcijoms įsigyti sudarytas numatant galimybę supirkti savas akcijas.

Kiti (paskirstytini) rezervai formuojami pagal visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl pelno paskirstymo. Šie rezervai gali būti naudojami tik visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams. Bendrovėje kiti rezervai daugiausiai formuojami investicijoms.

16 ILGALAIKIŲ IŠMOKŲ DARBUOTOJAMS ĮSIPAREIGOJIMAS

Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka.

Bendrovė nemano, kad trumpalaikių įsipareigojimų dalis darbuotojams, išeinantiems iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, todėl neapskaitė trumpalaikių įsipareigojimų 2016 m. ir 2015 m.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienkartinių išmokų išeinantiems iš Bendrovės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, bei jubiliejų proga išmokų įsipareigojimas sudarė 277 tūkst. eurų (2015 m. –202 tūkst. eurų) kaip pateiktas žemiau:

	2016	2015
Laikotarpio pradžioje	202	301
Priskaityta per metus	241	46
Išmokėta per metus	(166)	(145)
Laikotarpio pabaigoje	277	202

Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:

	2016-12-31	2015-12-31
Diskonto norma	0,31 %	1,49 %
Darbuotojų kaitos rodiklis	7,65%	8,43%
Metinis atlyginimų padidėjimas	2,8 %	3,1%

17 PASKOLOS

	2016-12-31	2015-12-31
Europos investicinio banko paskola	29.693	29.693
Mokėtinos paskolos palūkanos	31	44
	29.724	29.737

2013 m. liepos 9 d. Bendrovė sudarė kredito sutartį su EIB dėl iki 87.000 tūkst. eurų kredito suteikimo SGDT projekto įgyvendinimui. EIB sutartimi bus finansuojama iki 50 proc. projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų. Pagal sutartį kredito terminas – iki 20 metų, palūkanos – kintamos arba fiksuotos, kurių norma bus pateikiama EIB išmokėjimo pasiūlymuose. Sutartimi taip pat numatyta, kad minimali išmokamo kredito dalis – 15.000 tūkst. eurų, o visa kredito suma turi būti išmokėta Bendrovei per ne daugiau kaip 6 mokėjimus. Bendrovės 100 proc. finansinių įsipareigojimų pagal sutartį, siekiančių iki 81.094 tūkst. eurų, vykdymas yra užtikrintas valstybės garantija (30 pastaba).

2013 m. gruodžio 20 d. Bendrovė gavo pirmąją 15.000 tūkst. eurų išmoką. Pirmajai 15.000 tūkst. eurų išmokai yra numatytas grąžinimo terminas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2033 gruodžio 20 d., paskola turi būti grąžinta per 61 mokėjimą. EIB išmokėjimo pasiūlyme nustatyta fiksuota kintama palūkanų norma: 3 mėn. EURIBOR + fiksuota marža. Palūkanos mokamos kas ketvirtį. Efektyvi palūkanų norma nedarė reikšmingos įtakos Bendrovės rezultatams, todėl nėra atskleidžiama.

2014 m. lapkričio 28 d. Bendrovė gavo antrąją 15.000 tūkst. eurų išmoką. Antrajai 15.000 tūkst. eurų išmokai yra numatytas grąžinimo terminas iki 2034 m. lapkričio 28 d., paskola turi būti grąžinta per 61 mokėjimą. EIB išmokėjimo pasiūlyme nustatyta fiksuota kintama palūkanų norma: 3 mėn. EURIBOR +fiksuota marža. Palūkanos mokamos kas ketvirtį. Efektyvi palūkanų norma nedarė reikšmingos įtakos Bendrovės rezultatams, todėl nėra atskleidžiama.

Atsižvelgiant į sąlygą, kad pagal kredito sutartį su EIB finansuojama iki 50 proc. projekto vertės, 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turi 24.700 tūkst. eurų neišmokėtos EIB paskolos dalį.

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. paskolos vertėje įskaičiuotas 168 tūkst. EIB eurų administracinis mokestis.

Bendrovė privalo užtikrinti, kad dvylikos mėnesių periodo EBITDA ir palūkanų santykis, kuris skaičiuojamas paskutinę Bendrovės finansinių metų dieną, nebūtų mažesnis nei 4.0:1.0. 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė vykdė nustatytus finansinius įsipareigojimus.

17 PASKOLOS (TĘSINYS)

Paskolos mokėjimai:

	Pareikalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12	Nuo 1 iki	Po 5 metų	Iš viso
			mėnesių	5 metų
Paskolos mokėjimai 2016 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	5.410	24.590	30.000
Paskolos mokėjimai 2015 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	3.443	26.557	30.000

2014 m. lapkričio 27 d. Bendrovė sudarė kredito sutartį su Šiaurės investicijų banku (toliau – ŠIB) dėl iki 34.754 tūkst. eurų kredito suteikimo SGDT projekto įgyvendinimui. 2015 m. lapkričio 10 d. ŠIB patvirtintas paskolos sumos sumažinimas iki 22 mln. eurų.

Pagal sutartį kredito terminas – iki 20 metų, palūkanos – kintamos, kurių norma bus pateikiama ŠIB išmokėjimo pasiūlymuose. Sutartimi taip pat numatyta, kad minimali išmokamo kredito dalis – 7.000 tūkst. eurų, o visa kredito suma turi būti išmokėta Bendrovei per ne daugiau kaip 5 mokėjimus. Bendrovės 100 proc. finansinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas yra užtikrintas valstybės garantija (30 pastaba).

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. paskolos vertėje papildomai įskaičiuotas 139 tūkst. eurų ŠIB administracinis mokestis.

Bendrovė 2016 m. ir 2015 m. nepanaudojo ŠIB paskolos.

Bendrovė daugiau neturi finansinių įsipareigojimų pagal kitas finansines sutartis.

18 PREKYBOS SKOLOS

	2016-12-31	2015-12-31
Mokėtinos sumos už FSRU veiklos nuomą	4.527	5.237
Mokėtinos sumos rangovams	3.512	671
Kiti mokėjimai, susiję su FSRU	501	169
Mokėtinos sumos už žemės nuomą	227	-
Mokėtinos sumos už dujas	179	301
Mokėtinos sumos už geležinkelio paslaugas	120	170
Kitos prekybos mokėtinos sumos	1.057	417
	10.141	6.965

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės 4.746 tūkst. eurų prekybos skolų buvo denominuotos JAV doleriais (2015 m. gruodžio 31 d. prekybos skolų denominuotų doleriais buvo 4.972 tūkst. eurų).

Prekybos skolos yra beprocentės ir paprastai joms yra nustatomas 30 dienų atsiskaitymo laikotarpis.

19 SU DARBO SANTYKIAIS SUSIJĘ ĮSIPAREIGOJIMAI

	2016-12-31	2015-12-31
Sukauptos metinės premijos	1.151	1.026
Sukauptas atostogų rezervas	888	752
Mokėtinas darbo užmokestis	5	6
Mokėtinas socialinio draudimo mokestis	325	327
Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis	5	2
Mokėtinos garantinio fondo įmokos	2	2
Kiti išskaitymai	2	1
	2.378	2.116

20 ATIDĖJINIAI

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos apyvartiniai taršos leidimai iš anksto yra nemokamai paskirstomi laikotarpiams, apimantiems keletą ateinančių metų. Pirmasis laikotarpis prasidėjo 2005 m. ir baigėsi 2007 m., kitas laikotarpis prasidėjo 2008 m. ir baigėsi 2012 m., dabartinis laikotarpis prasidėjo 2013 m. ir baigiasi 2020 m. Nuo 2005 m. projekte dalyvaujančios įmonės yra įpareigotos pranešti kiekvienų kalendorinių metų tikrąjį taršos mastą. Jei suteiktų ATL nepakanka, už kiekvieną viršijančią anglies dioksido toną reikia mokėti baudą.

ATL įsipareigojimas yra apskaitomas, kai įvertinamas trūkumas tarp nacionaliniame paskirstymo plane paskirtų apyvartinių taršos leidimų bei faktinės konkrečių metų taršos. Panaudotų ATL kiekis kiekvienais metais yra audituojamas išorinių auditorių.

Numatomas apyvartinių taršos leidimų paskyrimas ir sunaudojimas (vnt.) 2015 m., 2016 m. ir vėlesniais laikotarpiais:

	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020	Iš viso
Paskirti* ATL sunaudojimas ATL planuojama	21.368 (18.239)	19.123 (16.582)	16.939 (15.787)	14.820 (17.526**)	12.766 -	10.780 -	8.858 -	7.007 -	111.661 (68.134)
sunaudoti	-	-	-	-	(18.000)	(18.000)	(18.000)	(18.000)	(72.000)
Gauta	-	21.368	33.521	30.607	-	-	-	-	85.496

* Nacionaliniame paskirstymo plane planuojami paskirti apyvartiniai taršos leidimai.

** neaudituota

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neapskaitė apyvartinių taršos leidimų įsipareigojimų.

21 KITOS TRUMPALAIKĖS MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

	2016-12-31	2015-12-31
Sukauptos mokesčių sąnaudos ir įsipareigojimai	140	428
Kitos sukauptos sąnaudos ir įsipareigojimai	176	66
Kita	167	4
	483	498

Kitos mokėtinos sumos yra beprocentės ir vidutiniškai joms yra nustatomas 1 mėnesio atsiskaitymo laikotarpis.

22 PARDAVIMO PAJAMOS

	2016	2015
Pajamos už SGD paslaugas reguliuojamas VKEKK	66.966	69.882
Pajamos už naftos produktų perkrovimo paslaugas	34.449	37.896
Kitos pajamos, susijusios naftos produktų perkrovimo paslaugomis	1.734	1.263
Pajamos už parduotas atsargas	690	661
	103.839	109.702

Bendrovė sutartyje su Litasco S.A nustatyta tvarka 2014 metais gavo Litasco S.A, kuri priklauso Lukoil įmonių grupei, pranešimą, kad Litasco S.A, pasinaudojo teise, dar metams pratęsti 2012 m. rugpjūčio 30 d. paslaugų teikimo sutartį dėl tamsiųjų naftos produktų krovos. Pratęsta paslaugų teikimo sutartis dėl tamsiųjų naftos produktų krovos su Litasco S.A galiojo iki 2015 metų antros pusės. Pagal minėtą sutartį Litasco S.A Bendrovei turėjo patiekti perkrovai iki 2,7 mln. tonų tamsiųjų naftos produktų per metus. 2015 m. sutartis su Litasco S.A. nebuvo pratęsta.

Bendrovė su BNK (UK) Limited, kuri priklauso didžiausiai Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai – ZAT "Belaruskaja neftenaja kampanija", 2015 m. sudarė ilgalaikę paslaugų teikimo, susijusio su naftos produktų perpylimu AB "Klaipėdos nafta" terminale, sutartį (toliau – Sutartis). Sutartis sudaryta iki 2016 m. spalio 31 d., su galimybe ją pratęsti dar vieneriems metams. Per laikotarpį iki 2016 m. spalio 31 d. per Bendrovės terminalą įsipareigojama perkrauti ne mažiau nei 1 mln. tonų mazuto. Sutartis nebuvo pratęsta.

Bendrovė su BNK (UK) Limited, kuri priklauso didžiausiai Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai – ZAT "Belaruskaja neftenaja kampanija", 2016 m. spalio 19 d. sudarė ilgalaikę paslaugų teikimo, susijusio su naftos produktų perpylimu AB "Klaipėdos nafta" terminale, sutartį (toliau – Sutartis). Sutartis sudaryta iki 2019 m. spalio 31 d. su galimybe ją pratęsti šalių sutarimu. Sutarties galiojimo laikotarpiu BNK (UK) Limited įsipareigoja per Bendrovės terminalą krauti mazutą, pagamintą Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklose OAO "Mozyrskij NPZ" bei ОАО "Naftan".

22 PARDAVIMO PAJAMOS (TĘSINYS)

Kitos pardavimo pajamos susijusios su pakrovimu, apima švartavimosi paslaugas, švaraus vandens pardavimus, įgulos pervežimus ir kitas pajamas, susijusias su pakrovimu.

Bendrovės reguliuojamos veiklos pajamas sudaro SGD išdujinimo paslauga, SGD perkrovos paslauga ir Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos (didžiausias komponentas). SGD išdujinimo paslaugos kainos viršutinė riba tikslinama kiekvienais metais. SGD perkrovos paslaugos kaina yra fiksuota 5 metams.

Terminalo paslauga	Paslaugos kaina
SGD išdujinimo paslaugos kaina (nustatyta 2015 m.)	0,00 Eur/MWh, be PVM
SGD išdujinimo paslaugos kaina (nustatyta 2016-2017 m.)	0,10 Eur/MWh, be PVM
SGD perkrovos paslaugos kaina (nustatyta 2015-2019 m.)	1,14 Eur/MWh, be PVM
Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2015 m.	2,73 Eur/MWh, be PVM
Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2015 m. su nuolaida*	2,15 Eur/MWh, be PVM
Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2016 m. su nuolaida*	259,84 Eur/ (MWh /parą/metus), be PVM
Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2017 m.	361,84 Eur/ ( MWh/parą/metus), be PVM

*Nuolaida taikoma dėl Bendrovės sutaupytų SGD terminalo investicijų. 2013-2014 m. laikotarpiu buvo renkamos saugumo dedamosios lėšos, skirtos Terminalo įrengimo sąnaudoms (jų daliai) kompensuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.1251 nuspręsta, kad SGD terminalo projekto įgyvendinimui surinktos nepanaudotos lėšos būtų kompensuojamos Lietuvos Respublikos SGD terminalo lėšų mokėtojams mažinant saugumo dedamąją, nuolaidą taikant 2015-2016 metais.

2016 m. ir 2015 m. tarifas yra skirtingas, kadangi VKEKK pakeitė reguliavimą: 2015 m. proporcingai pagal gamtinių dujų kiekius, kuriuos sunaudojo vartotojai (tiesioginis vartojimas arba perpardavimas); 2016 m. remiantis prognozuojamais dujų vartojimo pajėgumais.

2016 m. SGD terminalo saugumo dedamosios tarifas taikomas Terminalo naudotojams, užsisakiusiems SGD terminalo išdujinimo paslaugą ir transportuojantiems gamtines dujas gamtinių dujų perdavimo sistema. SGD terminalo saugumo dedamosios tarifą nustato VKEKK nutarimu kiekvienais metais, ir jis yra skirtas padengti Terminalo, jo infrastruktūros ir jungties eksploatavimo sąnaudas, nepriklausančias nuo pakartotinai dujinamų ir į perdavimo sistemą tiekiamų gamtinių dujų kiekio. Saugumo dedamoji skaičiuojama pagal VKEKK 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 ir vėlesniais jo pakeitimais patvirtintą metodiką. VKEKK taip pat nustatė Bendrovei investicijų grąžą - 6,86 % 2015- 2019 metų laikotarpiui.

2016 m. Bendrovė pasirašė SGD terminalo paslaugų sutartis su UAB "Lietuvos dujų tiekimas" ir UAB "Achema" bei pratęsė SGD terminalo paslaugų sutartį su UAB LITGAS. 2015 m. UAB LITGAS buvo vienintelis terminalo naudotojas. Bendrovė 2014 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė SGD terminalo paslaugų sutartį su UAB LITGAS.

23 PARDAVIMO SAVIKAINA

	2016	2015
FSRU nuoma ir kitos susijusios išlaidos	50.786	50.415
Nusidėvėjimas ir amortizacija	12.925	12.552
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	7.123	6.700
Geležinkelio paslaugos	3.043	1.818
Dujos	2.323	2.224
Žemės ir krantinių nuoma	2.341	2.132
Elektra	1.257	1.293
Turto draudimas	479	1.237
Taršos sąnaudos	206	138
Nekilnojamo turto mokestis	456	421
Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra	617	528
Atsargų pardavimo sąnaudos	256	215
Transporto sąnaudos	241	231
Paslaugos laivams	178	170
Darbų saugos sąnaudos	105	128
Patalpų nuoma	63	45
Kita	643	332
	83.042	80.579

24 VEIKLOS SĄNAUDOS

	2016	2015
Darbo užmokestis socialinis draudimas	3.244	2.840
Konsultavimo ir teisinės sąnaudos	434	516
Nusidėvėjimas ir amortizacija (3, 4 pastaba)	251	221
Komandiruočių sąnaudos	251	155
Parama	130	140
Ryšių sąnaudos	152	133
Reklamos ir išorinės komunikacijos sąnaudos	403	126
Reprezentacija, reklama	99	74
Kvalifikacijos kėlimo sąnaudos	103	42
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas, (atstatymas)	(33)	40
Vertybinių popierių tvarkymo sąnaudos	39	32
Pirkėjų skolų vertės sumažėjimas	32	16
Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra	14	14
Kita	786	474
	5.905	4.823

2016 m. ir 2015 m. didžiąja dalimi veiklos sąnaudas didino papildomos SGDT administravimo išlaidos.

25 FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS (SĄNAUDOS) – GRYNASIS REZULTATAS

	2016	2015
Palūkanų pajamos	11	22
Gauti delspinigiai	119	9
Investicijų pardavimo pajamos (12 pastaba)	310
Gauti dividendai	9
Finansinės veiklos pajamos iš viso	449	31

Delspinigių (sąnaudos)	(23)	(1)
(Nuostoliai) dėl valiutos kurso pasikeitimo	(56)	(147)
Palūkanų (sąnaudos)	(177)	(259)
Kitos finansinės veiklos (sąnaudos)	(49)	(146)
Finansinės veiklos sąnaudos iš viso	(305)	(553)

26 PELNO MOKESTIS

	2016	2015
Ataskaitinių metų pelno mokestis	1.308	1.865
Atidėtojo mokesčio sąnaudos	(7)	203
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos pelne (nuostoliuose)	1.301	2.068

2016 m. ir 2015 m. Bendrovės pelno mokesčio sąnaudų ir rezultato iš Bendrovės apmokestinamų pajamų padaugintų iš pelno mokesčio tarifo suderinimas yra pateikiamas žemiau:

	2016	2015
Apskaitytas pelnas prieš apmokestinimą	15.095	24.104
Taikant Bendrovės 15% pelno mokesčio tarifą	2.264	3.616
Pelno mokestį mažinančios sąnaudos (parama)	(39)	(42)
Investicinių projektų lengvata	(1.156)	(1.865)
Pelno mokestį didinančios sąnaudos	404	393
Neapmokestinamosios pajamos	(317)	(237)
Pelno mokestis nuo dividendų	152	-
Taikant 15% standartinį pelno mokesčio tarifą	1.308	1.865
Efektyvi norma	8,67%	7,74%

26 PELNO MOKESTIS (TĘSINYS)

Atidėtasis pelno mokestis susideda iš:

	Finansinės būklės ataskaita		Bendrųjų pajamų ataskaita
	2016	2015	2016	2015
Investicinių projektų lengvata	887	923	36	(84)
Pagreitintas nusidėvėjimas mokesčių tikslais	250	262	12	15
Atsargų nurašymas iki realizacinės vertės	169	165	(4)	86
Metinių premijų sukaupimas	173	153	(20)	(61)
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas	113	118	5	209
Ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimas	42	30	(12)	15
Atostogų rezervas	32	27	(5)	(1)
Kiti laikinieji skirtumai	11	-	(11)	-
Asocijuotų įmonių nuosavybės metodas	5	15	10	51
Sukauptos pajamos	(474)	(360)	114	108
Ilgalaikio turto investicinė lengvata	(2.528)	(2.660)	(132)	(135)
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos/ (pajamos)
apskaitytos pelne (nuostoliuose)	-	-		203
Atidėtas pelno mokesčio turtas/ (įsipareigojimai), grynąja verte	(1.320)	(1.327)	(7)	-

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nepripažino 19 tūkst. eurų (2015 m. – 19 tūkst. eurų) atidėtojo pelno mokesčio turto, susijusio su gautinų sumų vertės sumažėjimu (Paskola UAB "Žavesys" ir Perimtos reikalavimo teises Vnesekonom banke), nes Bendrovės vadovybė nesitiki pripažinti pelno mokestį mažinančiomis sąnaudomis ateityje.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybės vertinimu, nepripažintas iki 2.269 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 15.128 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2020 m. ir iki 114 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 761 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2019 m. bei 2.118 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 14.588 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2018 m. (2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybės vertinimu nepripažintas iki 78 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 523 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2019 m. ir iki 2.838 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 18.922 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2018 m.), nes Bendrovės vadovybė nesitiki pripažinti atidėtojo pelno mokestį mažinančios investicinių projektų lengvatos ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra užskaitytas tarpusavyje su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu, nes jie abu yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija.

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė, įvertindama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus, naudojo 15 proc. pelno mokesčio tarifą.

27 PELNAS IR SUMAŽINTAS PELNAS VIENAI AKCIJAI

Pelnas vienai akcijai apskaičiuojamas dalijant Bendrovės grynąjį pelną iš esamo akcijų skaičiaus. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus pelnui vienai akcijai, kadangi Bendrovė neturi potencialių finansinių priemonių, kurios galėtų sumažinti išleistas akcijas.

Pelno ir sumažinto pelno apskaičiavimai pateikiami žemiau:

	2016	2015
Akcininkams priskiriamas grynasis pelnas	13.794	22.036
Paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	380.606	380.606
Vienai akcijai tenkantis pelnas ir sumažintas pelnas (eurais)	0,04	0,06

28 DIVIDENDAI

	2016	2015
Paskelbti dividendai	(17.629)	(92)
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.)	380.606	380.606
Paskelbti dividendai vienai akcijai (išreikšti eurais vienai akcijai)	0,0463	0,0002

28 DIVIDENDAI (TĘSINYS)

2016 m. balandžio 26 d. įvykęs eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino 2015 m. pelno paskirstymą ir skyrė 17.629 tūkst. eurų dividendų akcininkams už 2015 metus. 2015 m. balandžio 30 d. įvykęs eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino 2014 m. pelno paskirstymą ir skyrė 92 tūkst. eurų dividendų akcininkams už 2014 metus.

2016 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitos straipsnyje "Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai" apskaitytos likusios neišmokėtos paskelbtų dividendų sumos akcininkams, kurių nepavyko rasti nurodytais adresais. 2016 m. gruodžio 31 d. likusi neišmokėta ankstesnių finansinių metų dividendų suma – 62 tūkst. eurų (2015 m. - 34 tūkst. eurų).

29 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI BEI RIZIKOS VALDYMAS

Kredito rizika

Bendrovės prekybos partnerių koncentracija yra pakankamai didelė. Gautinos sumos iš pagrindinių Bendrovės pirkėjų – AB "Amber Grid" – 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 82 proc. (2015 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 89 proc.), AB "Orlen Lietuva" – 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 9 proc. (apie 5 proc. 2015 m. gruodžio 31 d.), Verum Plus AG – 2016 m. gruodžio 31 d. apie 5 proc. (apie 1 proc. 2015 m. gruodžio 31 d.) visų Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų. Vidutinis mokėjimo terminas AB Amber Grid" yra 15 kalendorinių dienų, AB "Orlen Lietuva" - 10 kalendorinių dienų, Verum Plus AG – 7 kalendorinės dienos, VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra – 20 kalendorinių dienų, UAB "LUKOIL BALTIJA", UAB "Neste Lietuva" – iki kito mėn. 15 dienos, kitiems klientams įprastas mokėjimo terminas yra 5 darbo dienos. Galima Bendrovės klientų kredito rizika kontroliuojama nuolat stebint jų likučius.

Bendrovė taiko priemones, kuriomis siekiama nuolat užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir pardavimai neviršytų priimtino kredito rizikos limito. Bendrovė sudaro sandorius su patikimomis trečiosiomis šalimis, todėl nėra reikalavimo įkeisti turtą.

Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2015 m. gruodžio 14 d. nusprendė : 1) garantuoti už Bendrovės 100 proc. kontroliuojamos bendrovės UAB "SGD logistika" prievolių vykdymą pagal UAB "SGD logistika" ir Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir kitus su šia sutartimi susijusius susitarimus visam jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiui, iki 14.000 tūkst. USD. Minėta garantija laikoma išduota pasirašius jungtinės veiklos sutarties, kaip sąlygą jame; 2) garantuoti pagal pirmo pareikalavimo garantiją už Bendrovės 100 proc. kontroliuojamos bendrovės UAB "SGD logistika", priklausančiai 20 proc. įstatinio kapitalo, ir Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG, priklausančiai 80 proc. įstatinio kapitalo, steigiamos bendros įmonės, kuri nuomotųsi ir operuotų suskystintų gamtinių dujų bunkeriavimo dujovežį, prievolę sumokėti laivo nuomos mokestį, ta dalimi, kokia įsipareigoja sumokėti UAB "SGD logistika", iki 13.000 tūkst. USD.

2016 m. rugsėjo 29 d. Bendrovės 100 proc. kontroliuojama dukterinė bendrovė UAB "SGD logistika" su partneriu Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG pasirašė aukščiau paminėtos jungtinės veiklos sutarties dėl bendro SGD dujovežio operavimo veiklos vykdymo pakeitimus. Vadovaujantis pakeista sutartimi, Vokietijoje įsteigtoje bendroje įmonėje Blue LNG GmbH & Co. KG - UAB "SGD logistika" priklauso 10 proc., o Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG – 90 proc. įstatinio kapitalo. Atsižvelgiant į jungtinės veiklos sutarties pakeitimą, Bendrovė: 1) besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja, kad Bomin Linde tinkamai ir laiku įvykdys visus UAB "SGD Logistika" įsipareigojimus. Nustatyta Bendrovės maksimali įsipareigojimų garantijos suma sumažinta iki 4.000 tūkst. eurų dėl iš dalies pakeisti jungtinės veiklos sutarties ir dėl patikslintos nuomos kainos; 2) turi garantuoti pagal pirmo pareikalavimo garantiją už Blue LNG GmbH & Co. KG, kuri nuomotųsi ir operuotų suskystintų gamtinių dujų bunkeriavimo dujovežį, prievolę sumokėti laivo nuomos mokestį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, 2016 m. gruodžio 8 d. Bendrovė išleido garantiją, kuri negali viršyti maksimalios 4.000 tūkst. eurų sumos, pagal pirmą pareikalavimą už Blue LNG GmbH & Co. KG prievolę sumokėti laivo nuomos mokestį pagal laivo nuomos sutartį.

Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto apskaitinė vertė, įskaitant išvestines finansines priemones finansinės būklės ataskaitoje, jeigu tokių yra. Todėl Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius bei pinigų ir iki išpirkimo laikomų investicijų sumai finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybės vertinimu nebuvo aplinkybių, dėl kurių garantija sukeltų papildomų įsipareigojimų Bendrovei.

Palūkanų normos rizika

Bendrovės pajamos ir pinigų srautai iš įprastinės veiklos yra priklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje, kurios susietos su EURIBOR.

Bendrovės rezultatus ir pinigų srautus įtakoja palūkanų normos svyravimai. Palūkanų normos rizikos didėjimui didžiausią įtaką daro ilgalaikės paskolos. Šiuo metu sudaryta EIB paskola, kuri yra su kintamomis palūkanų normomis, kuri yra susieta su EURIBOR. Palūkanų normos rizika,

29 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI BEI RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Palūkanų normos rizika (tęsinys)

susijusi su EIB paskola yra minimali, kadangi Bendrovės 100% finansinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas yra užtikrintas Lietuvos Respublikos garantija.

Bendrovės investicijos laikomos iki išpirkimo yra su fiksuota palūkanų norma. Bendrovė laiko pinigus ir terminuotus indėlius didžiųjų Lietuvos bankų sąskaitose, kuriems pagal Fitch Ratings suteiktas A bei didesnis išorinis reitingas. Rizika, susijusi su lėšomis banke, yra ribota, nes Bendrovė atlieka operacijas su bankas, turinčiais aukštus užsienio reitingavimo agentų suteiktus kredito reitingus.

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. pakilusi EURIBOR palūkanų norma 10 procentinių punktų, padidintų 30 tūkst. eurų metines palūkanų sąnaudas.

Valiutų kursų rizika

Bendrovė susiduria su užsienio valiutų svyravimo įtaka, daugiausia susijusia su JAV doleriu. Užsienio valiutų kursų svyravimo rizika kyla iš ateities komercinių sandorių ir pripažinto turto bei įsipareigojimų. Nuo 2014 m. lapkričio 27 d., kai FSRU buvo pristatytas į Klaipėdos uostą, Bendrovė moka mėnesinį mokestį, kuris skaičiuojamas naudojant dienos kainų dydžius. Laivo nuomos elementas, veiklos sąnaudų ir administravimo mokesčiai mokami JAV doleriais ir sudaro 146.050 JAV dolerių per dieną.

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. JAV dolerio valiuotos kurso pasikeitimas reikšmingos įtakos pelnui prieš mokesčius neturėjo.

Kol kas Bendrovė nesinaudojo jokiomis finansinėmis priemonėmis, padedančiomis valdyti užsienio valiutos svyravimo riziką dėl neaiškaus VKEKK valiutų kurso rizikos reguliavimo.

Likvidumo rizika

Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamų kredito instrumentų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus.

Bendrovės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso - atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo atitinkamai 3,61 ir 3,52 (5,56 ir 5,40 2015 m. gruodžio 31 d).

Bendrovės tikslas palaikyti santykį tarp tęstinio finansavimo ir lankstumo. Bendrovės veikla generuoja pakankamą grynųjų pinigų sumą, todėl pagrindinė vadovybės atsakomybė yra prižiūrėti, kad Bendrovės likvidumo rodiklis būtų artimas arba aukštesnis nei 1. 2016 m. ir 2015 m. Bendrovės likvidumas yra aukštas, nes Bendrovė 2016 m. ir 2015 m. neįgijo finansinių įsipareigojimų, o pinigų lėšas kaupia numatytiems strateginiams tikslams įvykdyti.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis:

	Likutinė	Parei	Iki 3	Nuo 3 iki	Nuo 1 iki 5	Po 5 metų	Iš viso
	vertė	kalavus	mėnesių	12	metų
				mėnesių
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	10.141	-	8.740	1.401	-	-	10.141
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	342	-	250	92	-	-	342
Paskola ir palūkanos	29.724	-	26	79	5.804	25.131	31.040
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	40.207	-	9.016	1.572	5.804	25.131	41.523


	Likutinė	Parei	Iki 3	Nuo 3 iki	Nuo 1 iki	Po 5 metų	Iš viso
	vertė	kalavus	mėnesių	12	5 metų
				mėnesių
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	6.965	-	6.424	541	-	-	6.965
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	94	-	94	-	-	-	94
Paskola ir palūkanos	29.737	-	21	141	4.076	27.537	31.775

29 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI BEI RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Likvidumo rizika (tęsinys)

2016 m. gruodžio 31 d. iš 10.401 tūkst. eurų sumos 1.141 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. iš 6.965 tūkst. eurų sumos 541 tūkst. eurų) yra sulaikymo sumos pagal sutartis, kurios yra apmokamos, įvykdžius visus sutartyje numatytus darbus, šių mokėjimo terminų nėra galimybės numatyti.

2016 m. gruodžio 31 d. iš 40.207 tūkst. eurų sumos 29.724 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. iš 36.769 tūkst. eurų sumos 29.737 tūkst. eurų) yra grąžintina EIB ir NIB paskolos.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės didžiausias mokėtinas sumas sudaro šioms įmonėms PPS Pipeline System GmBH, UAB "Kauno dujotiekio statyba", UAB ABB, VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcija, UAB "Lietuvos dujų tiekimas",UAB "Hoegh LNG Klaipėda". 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės didžiausias mokėtinas sumas sudaro šioms įmonėms PPS Pipeline System GmBH, AB "Lietuvos dujos", AB "Inter RAO Lietuva", UAB "Hoegh LNG Klaipėda".

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos bei investicijos iki išpirkimo.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį tarp rinkos dalyvių.

Žemiau yra pateiktas visų Bendrovės finansinių instrumentų apskaitinės ir tikrosios vertės palyginimas pagal kategorijas, kurios yra pateiktos finansinėse ataskaitose:

	Apskaitinė vertė			Tikroji vertė
	2016	2015	2016	2015
Finansinis turtas
Iš pirkėjų gautinos sumos	10.603	27.716	10.603	27.716
Pinigai	42.056	23.788	42.056	23.788
Trumpalaikės sukauptos pajamos	550	1.019	550	1.019
Finansiniai įsipareigojimai
Paskola ir palūkanos	29.724	29.737	27.935	27.778
Prekybos skolos	10.141	6.965	10.141	6.965
Sukauptos sąnaudos	176	66	176	66

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

Pinigų, trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis).
Ilgalaikių paskolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Bendrovės gautoms paskoloms Lietuvos Respublika yra suteikusi garantijas (3 lygis).
Paskolos tikrosios vertės nustatymo tikslais Bendrovės vadovybė pritaikė palūkanų normos skirtumą dėl skirtumo tarp rinkos ir sutartyje numatytos palūkanų norma (3 lygis).

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalas apima nuosavą kapitalą, priskirtiną akcininkams.

Bendrovė koreguoja ir valdo kapitalo struktūrą, atsižvelgiant į ekonominės padėties pasikeitimus ir pagal jos veiklos rizikos pobūdį. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, išmokėti kapitalą akcininkams arba išleisti naują akcijų emisiją.

2016 m. ir 2015 m. įstatinis kapitalas nesikeitė.

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė palaikė ne mažesnį nei 50 proc. savo nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykį, kaip to reikalauja LR akcinių bendrovių įstatymas.

Bendrovės veikla finansuojama naudojant akcininkų kapitalą ir skolintą kapitalą.

30 NEBALANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTUMAI

Veiklos nuomos įsipareigojimai

2009 m. lapkričio 4 d. Bendrovė yra sudariusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį su vėlesniais pakeitimais iki 2055 m. Nuomos sąlygose nėra numatyta apribojimų Bendrovės veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis skolomis ar papildoma ilgalaike nuoma.

2016 m. Bendrovės žemės nuomos sąnaudos sudarė 792 tūkst. eurų (2015 m. - 624 tūkst. eurų).

Bendra būsimų minimalių žemės nuomos mokėjimų suma:

	2016-12-31	2015-12-31
Per vienerius metus	792	624
Nuo vienerių iki penkerių metų	3.168	2.496
Po penkerių metų	26.136	21.216
	30.096	24.336

2015 m. kovo 9 d. Bendrovė sudarė suskystintų gamtinių dujų terminalo krantinės naudojimo sutartį su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 50 metams. Šalys turi teisę nutraukti Sutartį tik tokiu atveju, jei yra pakeičiami (priimami nauji) Lietuvos Respublikos įstatymai ir / ar kiti teisės aktai, susiję su SGDT krantinės naudojimo teisinių santykių reguliavimu. Sutartis yra sudaryta vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 864 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 "Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo" pakeitimo", kurio 6 punktas nustato, kad SGDT projekto įgyvendinimo bendrovė ir (arba) SGDT operatorius naudojasi krantine, skirta plaukiojančiai suskystintų gamtinių dujų saugyklai prisišvartuoti, ir moka metinį krantinės naudojimo mokestį, nustatytą vadovaujantis šio nutarimo ir kitų teisės aktų reikalavimais pagal sutartį su KVJUD.

2016 metais Bendrovės krantinės nuomos sąnaudos sudarė 165 tūkst. eurų. 2015 metais Bendrovės krantinės nuomos sąnaudos sudarė 158 tūkst. eurų.

Bendra būsimų minimalių krantinės nuomos mokėjimų suma:

	31-12-2016	31-12-2015
Per vienerius metus	165	165
Nuo vienerių iki penkerių metų	660	660
Po penkerių metų	7.092	7.256
	7.917	8.081

FSRU laivo nuomos sutartis apima šiuos elementus:

FSRU nuoma;
Veiklos sąnaudos (paslaugos, atsarginės dalys, medžiagos, draudimas, laivo radijas ir komunikacija);
Valdymo sąnaudos;
Įgulos nuoma.

FSRU laivo nuomos sąnaudos 2016 ir 2015 m.:

	2016	2015
FSRU nuoma	45.758	45.583
Veiklos sąnaudos	1.514	1.235
Valdymo sąnaudos	650	636
Įgulos nuoma	2.750	2.744
	50.672	50.198

30 NEBALANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTUMAI (TĘSINYS)

Veiklos nuomos įsipareigojimai (tęsinys)

2016 m. gruodžio 31 d. bendra būsimųjų minimalių mokėjimų suma už FSRU laivo veiklos nuomą sudarė 380.379 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. - 411.508 tūkst. eurų):

	2016-12-31	2015-12-31
Per vienerius metus	48.082	46.292
Nuo vienerių iki penkerių metų	192.461	184.789
Po penkerių metų	139.836	180.427
	380.379	411.508

Bendrovė 16 TFAS pradės taikyti nuo 2019 m. sausio 1 d. prasidedančių finansinių metų, bet ne anksčiau nei bus priimtas ES ir šiuo metu vertina jo taikymo įtaką finansinėms ataskaitoms. Manoma, kad bus taikomas modifikuotas retrospektyvusis metodas.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė preliminariai įvertino standarto pasikeitimo nuo 2019 m. sausio 1 d. Įvertinimui Bendrovė naudojo 2016 m. gruodžio 31 d. būsimuosius minimalius mokėjimus. Būsimieji minimalūs mokėjimai nebuvo diskontuoti, kadangi Vadovybė negalėjo patikimai įvertinti diskonto normos, kuri bus tinkama 2019 m. sausio 1 d. Numanomos palūkanų normos ar skolinimosi kainos vertės bus nustatytos pereinamuoju metu.

Bendrovės vadovybės preliminariu vertinimu, šio standarto taikymas reikšmingai padidins finansinės nuomos turtą ir finansinius įsipareigojimus. Numatoma įtaka (kol kas nediskontuota) Bendrovės finansinėms ataskaitoms 2019 m. sausio 1 d., nurodyta žemiau:

	Žemės nuoma	Krantinės nuoma	FSRU nuoma	Iš viso
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų 2019 m. sausio 1 d.	28.512	7.586	284.214	320.312
Ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai 2019 m. sausio 1 d.	27.720	7.421	236.132	271.273
Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai 2019 m. sausio 1 d.	792	165	48.082	49.039

Numatoma, kad Bendrovės EBITDA padidės, kadangi nebalansinės nuomos išlaidos neįtraukiamos į jį. Bendrovė nuo 2019 m. sausio 1 d. vietoj nuomos sąnaudų pripažins nusidėvėjimo sąnaudas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pagal preliminarius Bendrovės vertinimus, Bendrovė 2019 metais turės 49.039 tūkst. Eurų nusidėvėjimo sąnaudų ir neturės palūkanų sąnaudų, kadangi nebuvo atliktas diskontavimas šiuo tikslu, kaip aprašyta aukščiau.

Vadovybės nuomone, 16 TFAS neturės reikšmingos įtakos Bendrovės banko reikalavimų vykdymui ir Bendrovė laikysis finansinių užtikrinimo priemonių reikalavimų.

Ilgalaikės statybų rangos sutartys

2016 m. vasario 12 d. AB "Klaipėdos nafta" ir Konsorciumas - PPS Pipeline Systems GmbH ir Chart Ferox, a.s. (toliaus – Konsorciumas) sudarė suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties projektavimo ir statybos darbų (toliau – EPC) sutartį, pagal kurią Konsorciumas įsipareigojo įvykdyti visus darbus pagal sutartį už fiksuotą 27,7 mln. EUR sumą be PVM ir AB "Klaipėdos nafta" valdyba pritarė EPC sutarties sudarymui. Gamtinių dujų paskirstymo stoties veiklos pradžia - 15 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo.

Teisiniai ginčai

Pagal 2014 m. birželio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį byloje pagal ieškovo UAB "Naftos grupė" ieškinį Bendrovei dėl ieškovo tariamai patirtų 5 mln. eurų nuostolių atlyginimo, ieškovui tariamai priklausančių ir Bendrovės saugomų naftos produktų pertekliaus grąžinimo UAB "Naftos grupė" ir 2004-12-22 paslaugų teikimo sutarties Nr. 12-12-2005 (toliau – Sutartis) pripažinimo nutraukta dėl tariamai Bendrovės kaltės.

30 NEBALANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTUMAI (TĘSINYS)

Teisiniai ginčai (tęsinys)

Aukščiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2013 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismo, kuris šią bylą nagrinėjo I-ma instancija, sprendimas iš dalies pakeistas taip:

Sutarties nuostata, suteikianti ieškovui UAB "Naftos grupė" išimtines teises vakuuminio gazolio perkrovimui, pagal Bendrovės reikalavimą Teismo pripažinta negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms Konkurencijos teisės normoms;
iš atsakovo (Bendrovės) ieškovo naudai priteista 865 tūkst. eurų nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2011 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. tik apie pusę tos sumos, kurią iš Bendrovės UAB "Naftos grupė" naudai anksčiau buvo priteisęs I-os instancijos teismas bei visiškai
atmetant UAB "Naftos grupė" reikalavimų dalį dėl nuostolių, susijusių su verslo praradimu atlyginimo, taip pat
proporcingai perskirstytos bylos šalių bylinėjimosi išlaidos.

2014 m. liepos 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartimi priėmė nagrinėti AB "Klaipėdos nafta", pateiktą kasacinį skundą dėl dalies Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties, byloje pagal ieškovo UAB "Naftos grupė" ieškinį Bendrovei kaip minėta aukščiau bei Bendrovės priešieškinį UAB "Naftos grupė" dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, nuostolių atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo, peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog Bendrovės pateiktas kasacinis skundas atitinka Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse nustatytus reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi pirmosios ir apeliacinės instancijos sprendimus panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, į bylą įtraukė Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, kuri šiuo metu ruošia išvadą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdis nepaskirtas.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų reikšmingų išlaidų, susijusių šia byla, todėl sudarant 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami.

Bendrovė gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – Teismas) 2013 m. sausio 29 d. pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo į AB "Achema" (toliau – Achema) skundą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų. Bendrovė byloje yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Achemos skundu prašoma panaikinti:

VKEKK 2012 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. O3-317 "Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams" 3.1 ir 4 punktus. Šiais punktais VKEKK nustatė lėšas 2013 metams, skirtas suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti (32.958 tūkst. eurų) ir SGDT lėšų administravimo sąnaudoms padengti (87 tūkst. eurų) bei numatė, jog šias lėšų sumas VKEKK turi teisę koreguoti pasikeitus esminėms aplinkybėms, darančioms reikšmingą įtaką SGDT projekto finansavimui ir jo įgyvendinimui.
VKEKK 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 "Dėl akcinės bendrovės "Lietuvos dujos" gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedo) nustatymo 2013 metams" 2 punktą. Šiuo punktu VKEKK nustatė papildomą ir neatsiejamą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedą), skirtą SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms kompensuoti 2013 metais (11 eurų už tūkst. m3 (be pridėtinės vertės mokesčio)).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą, ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

AB ,,Achema" 2015 m. birželio 11 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-05-28 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-25 1 -629 1201 5. Bylos posėdžio data nepaskirta.

2016-09-12 pateiktas AB "Achema" prašymas stabdyti bylą iki bus išnagrinėtas AB "Achema" skundas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

Administracinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėtas AB "Achema" skundas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme

2016 m. gruodžio 31 d. AB "Amber Grid" yra apskaičiavusi Achemai 2.339 tūkst. eurų palūkanų ir baudų (2015 m. gruodžio 31 d. - 820 tūkst. eurų) už pradelstus saugumo dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos mokėjimus. AB "Amber Grid" pagal sutartį ir įstatymus pirmiausia padengia baudas ir delspinigius, kai pinigai gaunami. Bendrovė tokių pervestų baudų ir delspinigių nepripažįsta pajamomis, kol teismo sprendimo nebus priimtas.

30 NEBALANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTUMAI (TĘSINYS)

Teisiniai ginčai (tęsinys)

2014 m. gegužės 23 d. Bendrovė gavo pranešimą iš Vilniaus apygardos teismo apie UAB "Rudesta" pateikto ieškinio Bendrovei dėl 315 tūkst. eurų kompensavimo už papildomus rangos darbus pagal sutartį ir 17 tūkst. eurų delspinigių. 2014 m. birželio 20 d. Bendrovė pateikė Vilniaus apygardos teismui priešieškinį UAB "Rudestai", kuriuo prašoma priteisti 169 tūkst. eurų delspinigių už nesavalaikį darbų atlikimą pagal rangos darbų sutartį. 2015 m. gruodžio 31 d. byla vis dar sustabdyta ir persiųsta atlikti ekspertizę.

2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos apeliacinis teismas pateitė sprendimą iš dalies tenkindamas Bendrovės ir UAB "Rudesta" ieškinius: UAB "Rudesta" naudai iš Bendrovės priteista 13 tūkst. eurų, 7 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų ir 3 EUR palūkanos už kiekvieną dieną nuo 2014- 06-25 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Bendrovės naudai priteista 34 tūkst. eurų delspinigių, 13 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų ir 8,08 eurų palūkanų už kiekvieną dieną nuo 2014-06-25 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, Bendrovė atsižvelgdama į Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir laikydamasi procedūrų sudengė mokėtinas ir gautinas sumas ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apskaitė 32 tūkst. eurų gautinų sumų. UAB "Rudesta" prašo panaikinti 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų reikšmingų išlaidų, susijusių šia byla, todėl sudarant 2016 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė yra gavusi šešis skundus, kurių nuostolių kompensavimui dėl servitutų nustatymo ieškinių suma siekia 1.878 tūkst. eurų. 2016 m. gruodžio 31 d. bylos yra sustabdytos ir nukreiptos tyrimui.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų reikšmingų išlaidų, susijusių su šia byla, todėl sudarant 2016 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami.

2016-09-19 AB "Klaipėdos nafta" gavo Stokholmo komercino arbitražo pranešimą apie A/S BMGS inicijuotą arbitražo bylą. A/S BMGS prašo priteisti iš AB "Klaipėdos nafta" 1.661 tūkst. eurų (be PVM) patirtų išlaidų, atsiradusių dėl papildomų darbų. Papildomi darbai sąlygoti nenumatytų geologinių sąlygų statant SGDT krantinę, taip pat atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus patikslintos vėliau. Šalys apmokėjo išankstines arbitražo išlaidas (105 tūkst. eurų). Arbitražo institucija sudarė arbitrų kolegiją, procesinių dokumentų pateikimo ir bylos nagrinėjimo datos nepaskirtos. Arbitražo sprendimas galimas iki 2017 m. gruodžio 15 d.

2016 m. lapkričio 30 d. AB "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) gavo Vilniaus apygardos teismo (toliau – Teismas) pranešimą dėl UAB "KROVINIŲ TERMINALAS" (toliau - Ieškovas) Bendrovei ir AB "ORLEN Lietuva" pateikto ieškinio dėl žalos už konkurencijos teisės pažeidimus atlyginimo.

Ieškovas be kita ko Teismo prašo: (i) priteisti iš Bendrovės Ieškovo naudai 5.995 tūkst. eurų dydžio žalą; (ii) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2011 m. lapkričio 17 d. Bendrovės ir AB "ORLEN Lietuva" sudarytą sutartį dėl terminalo (toliau - Sutartis) su vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais; (iii) taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti dalies Sutarties nuostatų vykdymą.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymą Teismas nagrinėjo 2016 m. gruodžio 9 d. Bendrovės vadovybės vertinimu ieškinys yra nepagrįstas. Bendrovė nustatytais terminais pateikė atsiliepimą į ieškinį. 2016 m. gruodžio 9 d. AB "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) gavo Vilniaus apygardos teismo (toliau – Teismas) nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo atmestas UAB "KROVINIŲ TERMINALAS" prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dėl žalos už konkurencijos teisės pažeidimus atlyginimo. Apie gautą UAB "KROVINIŲ TERMINALAS" ieškinį Bendrovė paskelbė 2016 m. gruodžio 1 d. pranešime apie esminį įvykį. Teismo nutartis gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos.

30 NEBALANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTUMAI (TĘSINYS)

Garantijos

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė su AB SEB bankas turi Sutartį dėl garantijos suteikimo 1.448 tūkst. eurų sumai (2015 m. gruodžio 31 d. 1.448 tūkst. eurų) muitinės mokestinių prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimui muitinės sandėlyje.
2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė su AB SEB bankas turi Sutartį dėl garantijos suteikimo 579 tūkst. eurų sumai (2015 m. gruodžio 31 d. 608 tūkst. eurų) akcizų mokestinių prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimui akciziniame sandėlyje.
2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė su AB SEB bankas turi Sutartį dėl garantijos suteikimo 498 tūkst. eurų sumai (2015 m. gruodžio 31 d. 498 tūkst. eurų) tik Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo užtikrinimui.
2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė su LR finansų ministerija turi valstybės garantijos sutartį dėl 66.379 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. 66.738 tūkst. eurų), kuria užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai EIB pagal 2013 m. liepos 9 d. sudarytą iki 20 metų kredito sutartį SGDT projekto daliniam finansavimui. Tokiu būdu EIB Sutartimi finansuos iki 50 proc. SGDT projekto įgyvendinimu susijusių investicijų.
2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė su LR finansų ministerija turi valstybės garantijos sutartį dėl 66.379 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. 66.738 tūkst. eurų), kuria užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai Šiaurės investicijų bankui pagal iki 20 metų kredito sutartį SGDT projekto daliniam finansavimui. Maksimaliosios hipotekos suma yra lygi 34.754 tūkst. eurų.
Bendrovė yra sudariusi reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei maksimaliojo įkeitimo sutartį su UAB Hoegh LNG Klaipėda, kurios maksimali užtikrinamos prievolės suma 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 50.000 tūkst. JAV dolerių per Laivo nuomos sutarties vienerius metus. Šiomis sutartimis užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai Hoegh LNG Klaipėda, UAB pagal 2012 m. kovo 2 d. sudarytą Plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos kartu su aptarnavimo ir operavimo paslaugomis (angl. Time Charter Party) sutartį.
2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė su AB SEB bankas turi Sutartį dėl garantijos suteikimo 875 tūkst. eurų sumai (2015 m. gruodžio 31 d. 875 tūkst. eurų) mokėjimų LNG Hrvatska d.o.o. laidavimui.
2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turi garantiją, kuri negali viršyti maksimalios 4.000 tūkst. JAV dolerių sumos (2015 m. gruodžio 31 d. 14.000 tūkst. JAV dolerių) pagal pirmą pareikalavimą padengti Blue LNG GmbH & Co. KG prievoles sumokėti nuomos mokestį pagal Time Charter Party sutartį.
Pagal galiojančius įstatymus mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu patikrinti Bendrovės apskaitos registrus ir įrašus už 5 metus, einančius prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, bei gali apskaičiuoti papildomus mokesčius ir sankcijas. Bendrovės vadovybei nėra žinoma apie jokias aplinkybes, dėl kurių Bendrovei galėtų būti apskaičiuoti reikšmingi mokesčių įsipareigojimai papildomai.
Bendrovės vadovybės nuomone nebuvo sąlygų, dėl kurių suteiktomis garantijomis galėtų būti pasinaudota.

Reguliuojamas VKEKK pelnas (nuostolis)

Metinis faktinis saugumo dedamosios surinkimas priklauso nuo dujų vartojimo pajėgumų, kurie gali skirtis nuo prognozuotų dujų vartojimo pajėgumų, kurie buvo naudoti VKEKK nustatant saugumo dedamąją. Atitinkamai, faktinės suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklos sąnaudos gali reikšmingai skirtis nuo sąnaudų, kurias naudojo VKEKK nustatant papildomą saugumo dedamąją. Taip pat, VKEKK periodiškai atlieka istorinių sąnaudų peržiūrą iš reguliavimo perspektyvos. Visi šie faktoriai gali nulemti ateities periodo(-ų) reguliuojamos kainos koregavimus ir šie koregavimai gali lemti reikšmingus Bendrovės ateities rezultatų svyravimus.

2016 m. Bendrovės apskaičiuotas SGD terminalo veiklos segmento grynasis finansinis pelnas siekia 3.518 tūkst. eurų. Pagal VKEKK nustatytą metodiką, reguliuojamas Bendrovės 2016 m. neaudituotas pelnas apytiksliai sudaro 3.329 tūkst. eurų. (2015 m. Bendrovės apskaičiuotas SGD terminalo veiklos segmento grynasis finansinis pelnas siekia 6.981 tūkst. eurų. Pagal VKEKK nustatytą metodiką, reguliuojamas Bendrovės 2015 m. neaudituotas pelnas apytiksliai sudaro 3.525 tūkst. eurų). 2016 m. neaudituotais duomenimis SGD terminalo veiklos segmento grynasis finansinis pelnas yra 189 tūkst. eurų didesnis nei 2016 m. reguliuojamas neaudituotas pelnas. 2015 m. SGD terminalo veiklos segmento grynasis finansinis pelnas yra 3.456 tūkst. eurų didesnis nei 2015 m. reguliuojamas pelnas.

Pagal nustatytą reguliavimą, papildomai surinkta suma būtų skirta ateinančių finansinių laikotarpių SGD terminalo būtinosioms sąnaudoms padengti.

31 SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Bendrovės susijusios šalys ir sandoriai su jomis 2016 m. ir 2015 m. buvo šie:

Sandoriai su Lietuvos Respublikos valstybės kontroliuojamomis įmonėmis ir institucijomis:

		Gautinos
		Pirkimai	Pardavimai	sumos	Mokėtinos sumos
VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcija, priklausanti LR	2016	2.323	-	-	73
valstybei, atstovaujamai LR susisiekimo ministerijos	2015	782	22	-	-
AB Lietuvos geležinkeliai, priklausanti LR valstybei, atstovaujamai	2016	3.627	-	-	120
LR susisiekimo ministerijos	2015	1.905	-	-	170
AB Lesto, priklausanti LR valstybei, atstovaujamai LR energetikos	2016	-	-	-	-
ministerijos	2015	546	-	-	70
AB Lietuvos dujos	2016	-	-	-	-
	2015	429	-	-	66
UAB Lietuvos dujų tiekimas	2016	2.386	331	13	179
	2015	1.441	-	-	164
AB Amber Grid	2016	-	65.467	8.735	-
	2015	430	73.750	24.792	71
VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra	2016	-	1.364	-	-
	2015	-	1.260	132	-
UAB LITGAS	2016	-	402	90	-
	2015	-	-	-	-
Energijos skirstymo operatorius, AB	2016	611	-	-	70
	2015	-	-	-	-
Energijos tiekimas, UAB	2016	645	-	-	75
	2015	-	-	-	-
Kitos susijusios šalys	2016	5	5	-	-
	2015	97	5	-	1
Sandoriai su susijusiomis šalimis iš viso:	2016	9.597	67.569	8.838	372
	2015	5.630	75.037	24.924	542

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

Vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių vadovai.

	2016	2015
Priskaitymai, susiję su darbo santykiais	2.400	2.157
Vadovaujančių darbuotojų skaičius	37	36

Per 2016 m. ir 2015 m. Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

32 POBALANSINIAI ĮVYKIAI

2017 m. sausio 20 d. AB "Klaipėdos nafta", juridinio asmens kodas 110648893, buveinė registruota adresu Burių g. 19, Klaipėda (toliau – Bendrovė), stebėtojų taryba priėmė sprendimą nuo 2017 m. sausio 24 d. iki veikiančios AB "Klaipėdos nafta" valdybos kadencijos pabaigos (2018 m. balandžio 29 d.) išrinkti Bjarke Pålsson į vieną šiuo metu esančią laisvą nepriklausomo Bendrovės valdybos nario vietą. Išrinktas Bendrovės valdybos narys Bjarke Pålsson taip pat yra finansinės strategijos ir organizavimo vykdantysis direktorius Danijos kompanijoje Nykredit.

32 POBALANSINIAI ĮVYKIAI

2016 m. gruodžio 16 d. AB "Klaipėdos nafta" (toliau Bendrovė) generalinis direktorius Mantas Bartuška Bendrovės valdybai įteikė atsistatydinimo pranešimą. Iki Bendrovės valdybos sprendimo dėl naujo Bendrovės generalinio direktoriaus išrinkimo Bendrovės generalinio direktoriaus funkcijas vykdys Finansų ir administravimo departamento direktorius Marius Pulkauninkas.
2017 m. sausio 23 d. akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" (toliau Bendrovė), juridinio asmens kodas 110648893, Buveinės adresas Burių g. 19, Klaipėda (toliau – Bendrovė) valdyba nusprendė skelbti kandidatų į Bendrovės generalinio direktoriaus pareigas atranką. Įvykdžius atrankos procedūras, sprendimą dėl generalinio direktoriaus skyrimo iš atrinktų kandidatų priims Bendrovės valdyba.
2017 m. kovo 2 d. Bendrovė pasirašė atitinkamus susitarimus, kuriais Terminalo pajėgumai buvo suteikti AB "Achema" žemiau nurodytomis sąlygomis:
SGD išdujinimo pajėgumai 5.839.900.000 kWh (esant šioms norminėms sąlygoms: gamtinių dujų viršutinė šilumingumo vertė 11,90 kWh/m3, SGD plėtimosi koeficientas - 1:580 (m3 SGD / Nm3 gamtinių dujų), degimo/matavimo temperatūra – 25/0 °C, slėgis – 1,01325 bar).
Terminalo pajėgumų panaudojimo laikotarpis: Nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.
2017 m. kovo 8 d. Bendrovė nebuvo parengusi pelno paskirstymo projekto.

Po balanso sudarymo datos daugiau reikšmingų pobalansinių įvykių nebuvo.

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, Akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" l. e. generalinio direktoriaus pareigas Marius Pulkauninkas ir apskaitos skyriaus vadovė Asta Sedlauskienė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis aukščiau pateiktos Akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" 2016 m. finansinės ataskaitos, parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus.

L. e. generalinio direktoriaus pareigas Marius Pulkauninkas

Apskaitos skyriaus vadovė Asta Sedlauskienė

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" 2016 M. METINIS PRANEŠIMAS

TURINYS

VADOVO KOMENTARAS 56
INFORMACIJA APIE BENDROVĘ BEI JOS VEIKLĄ 57
BENDROVĖS STRATEGIJA 59
BENDROVĖS VEIKLŲ VERSLO VIENETAI IR INFRASTRUKTŪRA 61
SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI 67
SVARBIAUSI ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS 69
RIZIKOS VEIKSNIAI IR RIZIKOS VALDYMAS 69
VERSLO APLINKA BEI RINKA 71
FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI 76
INVESTICIJOS 82
VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS 83
INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS 85
BENDROVĖS VALDYMAS 89
INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DARBUOTOJUS 96
LAIMĖJIMAI IR PASIEKIMAI 105
KITA INFORMACIJA 106
AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VALDYSENOS ATASKAITA 107

Santrumpos:

KN AB "Klaipėdos nafta"
KNF Klaipėdos naftos terminalas;
SGDT Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas;
SGD suskystintos gamtinės dujos;
NP naftos produktai;
TNP tamsūs naftos produktai;
ŠNP šviesūs naftos produktai;
SKB Subačiaus naftos terminalas;
GDP SGD paskirstymo stoties projektas ir veikla;
NPG naftos perdirbimo gamykla;
VKEKK Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija;
NIB Šiaurės investicijų bankas;
EIB Europos investicijų bankas.

VADOVO KOMENTARAS

AB "Klaipėdos nafta" (KN) kasdienis tikslas – užtikrinti saugią ir patikimą naftos produktų bei suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo bei eksporto terminalų veiklą bei šių resursų krovą ir tiekimą. Džiugina tai, jog 2016-aisiais metais Bendrovė išlaikė tvirtas pozicijas Baltijos

regiono naftos ir dujų rinkoje bei logistikos grandinėje ir fiksavo krovos augimą.

Tai svarus pasiekimas vertinant visame Baltijos jūros regiono kontekste: kai kiti uostai fiksavo krovinių mažėjimą, Klaipėdos ir Subačiaus naftos terminaluose pasiekėme didžiausią per pastaruosius penkerius metus naftos produktų krovą ir viršijome 7,3 mln. tonų. SGD terminalas užtikrino energetinį saugumą ir tam tikrais laikotarpiais beveik 100 proc. aprūpino Lietuvos gamtinių dujų rinką. Ženklus naftos produktų krovos srauto augimas tik dar sykį įrodo, kad Klaipėdos naftos terminalas krovos paslaugas vykdo itin profesionaliai ir efektyviai, o Lietuvos gamtinių dujų vartotojai buvo sėkmingai aprūpinami per SGD terminalo teikiamą paslaugą. Bendradarbiaujant su trimis SGD terminalo naudotojais per 2016 m. iš SGD terminalo išdujinta 14,6 mln. MWh arba 3,2 karto daugiau, lyginant su 2015 m. atitinkamu periodu.

Bendrovės komercinė veikla, pagrįsta efektyviais sureguliuotais procesais, aiškia sąnaudų kontrole įgalino Bendrovę aktyviai vykdyti užsibrėžtą investicijų planą.

Svarbu tai, jog jau įgyvendinome ne vieną investicinį projektą, kurie numatyti 2016 - 2020 m. KN strategijoje. Šie projektai užtikrins mūsų valdomos infrastruktūros optimalų veikimą, veiklų efektyvumą ir plėtrą.

KN 2016 m. finansiniai rezultatai įrodo intensyvią KN veiklą. Nepaisant išaugusių veiklos apimčių bei vykdomų projektų, profesionaliai suvaldytos Bendrovės sąnaudos. Ataskaitiniu periodu nuosavo kapitalo grąža sudaro 7,1 proc., EBITDA marža – 27,4 proc.

2016 m. pardavimo pajamos sudaro 103,8 mln. Eur arba 5,3 proc. mažiau, lyginant su 2015 m. atitinkamu laikotarpiu. Grynasis Bendrovės pelnas per 2016 m. siekia 13,8 mln. Eur. EBITDA už 2016 m. sudarė 28,4 mln. Eur, ir ji sumažėjo 23,4 proc. lyginant su atitinkamu 2015 m. periodu, kai EBITDA siekė 37,1 mln. Eur.

Pajamų ir pelningumo sumažėjimas siejamas su naftos terminalo veikla, nes siekiant bendrovei išlikti konkurencingai rinkoje bei prisitaikyti prie klientų lūkesčių privalėjome pakeisti paslaugų kainodarą, kas darė įtaką KN pelningumo rezultatams.

Reikšminga bendrovei buvo praėjusių metų pabaiga, kai po 14 metų atnaujinome prekinį ženklą ir logotipą, išgryninome savo stiprybes ir tapome KN – Bendrove, Kuriančia Nepriklausomybę.

Vienu iš svarbiausių tikslų pernai kėlėme santykių su verslo ir visuomenės auditorijomis gerinimą, siekdami skaidriai informuoti apie visus Bendrovės pokyčius, rezultatus bei planus, ir šios pastangos buvo įvertintos "Baltic Market Awards 2016" apdovanojimais. Pelnėme net 4-ias "Nasdaq Baltic" prizines vietas. Tai itin svarus įvertinimas, kuris mus skatina sutelkti maksimalias pastangas dirbant numatytomis strateginėmis kryptimis ir didinant Bendrovės vertę bei grąžą investuotojams.

Planuojame toliau aktyviai vykdyti iškeltus strateginius tikslus ir įgyvendinti numatytus projektus. Sieksime išlaikyti stabilią naftos produktų krovą, sudarysime palankias sąlygas vykdyti SGD terminale dujinimą bei perkrovą, kurios pirmąją operaciją jau atlikome 2017 m. sausio mėn. Sparčiai vykdysime pradėtus ir įgyvendinsime naujus naftos terminalo plėtros investicinius projektus.

2017-ų pabaigoje planuojama antžeminės SGD paskirstymo stoties veiklos pradžia Klaipėdos uoste. Įgyvendinamo projekto tikslas – sukurti mažos apimties SGD veiklos infrastruktūrą ir plėtoti SGD rinką Baltijos jūros regione. Antžeminė SGD paskirstymo stotis – tai iš viso 5000 kub. m SGD talpyklos, į kurias dujos iš SGD terminalo "Independence" bus pristatomos dujovežiu ir iš jos paskirstomos antžeminiu transportu (autodujovežiais) arba laivais. Tikime, jog SGD stočiai pradėjus veiklą, Klaipėdos uostas taps antžeminio SGD paskirstymo centru (hub'u) Baltijos šalims ir Šiaurės rytų Lenkijai.

KN ambicingai sieks tapti viena efektyviausių Bendrovių Europoje, taip pat inicijuos pokyčius, veiklos diversifikaciją, naujas paslaugas ir projektus, sudarančius pagrindą Bendrovės vertės tvariam augimui. Tvari plėtra neatsiejama nuo socialinės atsakomybės, į kurią sutelktas didelis dėmesys.

Tikime, jog šioje strategijoje numatyti tikslai bus įgyvendinti remiantis bendrovės puoselėjamomis vertybėmis ir darbuotojų profesionalumo, unikalių žinių bei kompetencijų dėka.

Marius Pulkauninkas L.e. generalinio direktoriaus pareigas

INFORMACIJA APIE BENDROVĘ BEI JOS VEIKLĄ

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Šis 2016 m. metinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę (emitentą)

Bendrovės pavadinimas:	AB "Klaipėdos nafta"
Teisinė forma:	Akcinė bendrovė
Įstatinis kapitalas:	110.375.793 Eur
Įregistravimo data ir vieta:	1994 m. rugsėjo 27 d., Valstybės įmonė Registrų centras
Bendrovės įmonės kodas:	110648893
Buveinės adresas:	Burių g. 19, 91003 Klaipėda
Bendrovės registras:	Valstybės įmonė Registrų centras
Telefonų numeris:	+370 46 391772
Fakso numeriai:	+370 46 311399
Elektroninio pašto adresas:	[email protected]
Interneto svetainės adresas:	www.kn.lt

Bendrovės istorija ir veikla

AB "Klaipėdos nafta" - Lietuvos ir aplinkinio regiono energetiniam saugumui strategiškai reikšminga bendrovė, užtikrinanti suskystintų gamtinių dujų importo į Lietuvą ir kaimynines šalis galimybę bei LR valstybės privalomo naftos produktų rezervo saugojimą, taip pat patikimai ir efektyviai vykdyti naftos produktų perkrovą Klaipėdos uoste. Greta minėtų vykdomų veiklų, Bendrovė vysto SGD mažos apimties veiklas.

Bendrovės veiklos pradžia siejama su naftos terminalu Klaipėdoje. Dabartinėje Bendrovės naftos terminalo teritorijoje iki Bendrovės įsteigimo daugiau nei 50 metų veikė naftos eksporto ir perpylimo bazė, į kurią naftos produktai (daugiausia mazutas) buvo gabenami iš aplinkinių Rusijos ir kitų naftos perdirbimo gamyklų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nuspręsta, jog būtina tęsti naftos terminalo veiklą, tačiau terminalui buvo būtina rekonstrukcija. AB "Klaipėdos nafta" įsteigta 1994 m. Tik įsteigtai Bendrovei buvo patikėtos terminalo rekonstrukcijos rangovo, o vėliau – ir naujojo terminalo veiklos vykdytojo funkcijos. Šiandien AB "Klaipėdos nafta" naftos terminalas – vienas iš moderniausių naftos terminalų Europoje.

2012 m. birželio 12 d. Seimas priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą, kuriame buvo numatyti pagrindiniai SGD terminalo įrengimo, veiklos ir eksploatavimo principai bei reikalavimai. Už projekto įgyvendinimą atsakinga paskirta AB "Klaipėdos nafta". Po dvejus su puse metų trukusių projekto įgyvendinimo darbų, 2014 m. lapkričio 27 d. SGD terminalas pradėjo veiklą, o Bendrovė tapo šio terminalo operatoriumi.

2012 m. LR Valstybės nutarimu, siekiant efektyvinti valstybės turto valdymą, Subačiaus naftos terminalas (SKB) buvo perduota iš Lietuvos naftos produktų agentūros į AB "Klaipėdos nafta" nuosavybę. SKB esančiame talpyklų parke vykdoma ilgalaikė naftos produktų saugojimo veikla, o didžioji dalis pajėgumų skirta privalomajam valstybės naftos produktų rezervui.

Šiuo metu, AB "Klaipėdos nafta" veikla išskiriama į 2 veiklos kryptis (naftos terminalų ir SGD terminalų) ir keturias atskiras veiklos sritis: naftos produktų krovą (Klaipėdos naftos terminale), ilgalaikio naftos produktų saugojimą (Subačiaus naftos terminale), SGD terminalo operavimą, su SGD susijusių veiklų plėtojimą. Vadovybė vertina kiekvienos veiklos finansinius rezultatus ir nustato kiekvienai iš jų strateginius tikslus.

Informacija apie investicijas į kitas įmones:

Bendrovė 2016 m. gruodžio 31 d. yra investavusi į šių įmonių kapitalą:

Įmonės pavadinimas	Adresas	Valdoma akcijų dalis, %	Veikla
UAB "SGD logistika"	Gedimino pr. 33-2, LT-01109 Vilnius	100	SGD transportavimo jūra veikla.
BALTPOOL, UAB	A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius	33	Lietuvos energijos išteklių biržos operatorius, turintis teisę organizuoti prekybą biokuro produktais, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų administratorius.
Sarmatia Sp. z o.o.	ul. Nowogrodzka 68, Prima court, 02-014 Warszawa, Lenkija	1	Naftotiekio tarp Azijos valstybių bei Baltijos jūros tiesimo galimybių analizavimas bei projektavimas.

2016 m. spalio 3 d. Bendrovė pardavė jai priklausiusias UAB LITGAS akcijas. Bendrovė ir "Lietuvos energija" UAB sudarė Bendrovės nuosavybės teise valdomo UAB LITGAS 33,33 proc. akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutartį. Sandorio vertė – 4,35 mln. Eur.

Priklausymas asociacijoms

Bendrovė praėjusių metų pabaigoje priklausė šioms asociacijoms ar organizacijoms:

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, http://www.kcci.lt/;
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, www.ljkka.lt;
Lietuvos pramoninkų konfederacija, www.lpk.lt;
Gas Infrastructure Europe (GIE) asociacijoms Gas LNG Europe (GLE) grupė, www.gie.eu.com;
SGD klasterio narys, http://www.lngcluster.eu

BENDROVĖS STRATEGIJA

AB "Klaipėdos nafta" Valdyba 2016 metų pradžioje patvirtino 2016 – 2020 metų veiklos strategiją (toliau – Strategija), kurioje išanalizavo Bendrovės aplinkos veiksnius, iš naujo suformulavo Bendrovės misiją bei

viziją, nustatė bendruosius strateginius tikslus visai Bendrovei ir tikslus kiekvienai Bendrovės vykdomai veiklai, įvertino istorinę finansinę Bendrovės informaciją ir numatė siektinus strateginio laikotarpio rodiklius.

Strategijoje numatoma, kad Bendrovė sieks tapti viena efektyviausių Bendrovių Europoje, sieks pokyčių, veiklos diversifikacijos, naujų paslaugų ir projektų, sudarančių pagrindą Bendrovės vertės tvariam augimui. Tikima, kad Bendrovės pasiekimai bus matomi ir vertinami Lietuvos Valstybės mastu.

Sėkmingas SGD projekto įgyvendinimas ir įgyta patirtis suteikia Bendrovei unikalią galimybę išnaudoti šią patirtį tarptautiniu mastu ir praplėsti Bendrovės veiklos geografiją. Mažos apimties SGD projekto įgyvendinimas bus svarbus visam Baltijos jūros regionui. Įgyvendindama savo strategiją, Bendrovė nori tapti patrauklia investuotojams, užtikrinančia konkurencingą investicijų grąžą mokamais dividendais bei Bendrovės vertės augimu, gerinant komercinių veiklų finansinius rodiklius.

Strategijoje numatoma, kad didelis Bendrovės vadovų dėmesys skiriamas socialinei atsakomybei, darbuotojų ugdymui, aplinkosaugai bei bendradarbiavimui su Lietuvos mokslo institucijomis.

Žemiau pateikiami bendri AB "Klaipėdos nafta" ir atskirų veiklų strateginiai tikslai 2016 – 2020 m.

Bendri įmonės strateginiai tikslai
Bendrovės vertės didinimas	Saugios, patikimos ir efektyvios veiklos užtikrinimas	Veiklos augimas ir diversifikavimas	Vidaus procesų gerinimas	Kompetencijų ugdymas
	Atskirų veiklų strateginiai tikslai
Naftos krovos terminalas	SGD terminalas	SGD Mažos apimties veiklos		Subačiaus naftos terminalas
• Patrauklumo ir žinomumo NP savininkams didinimas	• Užtikrinti alternatyvų GD	• Sukurti mažos apimties SGD veiklos	• Tinkamo valstybės NP rezervo saugojimo
• Krovos lankstumo ir pajėgumų didinimas	tiekimo šaltinį Lietuvai		užtikrinimas
• Veiklos apimčių ir teikiamų paslaugų plėtra	• Minimalūs eksploatavimo kaštai GD vartotojams			• Ilgalaikio NP saugojimo
• Saugaus eksploatavimo užtikrinimas	• Vykdyti su SGD terminalo veikla susijusių paslaugų plėtrą	rinką		veiklos apimčių didinimas bei plėtra

Vykdydama veiklas strategijos laikotarpiu Bendrovė siekia:

Naftos krovos terminalas - saugiai, patikimai ir konkurencingai vykdyti naftos produktų perkrovą Klaipėdos uoste, didinant naftos terminalo patrauklumą, lankstumą, technologinius pajėgumus ir taip siekti pritraukti naujų klientų ir didinti krovos apimtis.

SGD terminalas (SGDT) - užtikrinti nepertraukiamą dujų importo į Lietuvą galimybę ir didinti Lietuvos valstybei ir dujų vartotojams kuriamą naudą. Tikslai bus įgyvendinami užtikrinant SGD terminalo saugią ir nenutrūkstamą bei efektyvią terminalo veiklą. Tuo pačiu strategijoje numatoma mažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus gamtinių dujų vartotojams.

SGD mažos apimties veiklos – pastatyti SGD antžeminio paskirstymo stotį, pradėti vykdyti SGD mažos apimties veiklas, aktyviai ieškoti kitų SGD paskirstymo stočių investicinių projektų Baltijos jūros regione galimybių.

Ilgalaikio naftos produktų saugojimo veikla (Subačiaus naftos terminalas) - užtikrinti efektyvų valstybės privalomo naftos produktų rezervo saugojimą, plėsti ilgalaikio NP saugojimo apimtis.

Bendrovė tiek savo kasdienėje veikloje, tiek įgyvendindama savo strateginius tikslus, vadovaujasi šiomis vertybėmis:

Iniciatyvumas. Bendrovė siekia identifikuoti rinkos poreikius bei verslo plėtros galimybes ir atitinkamai prisitaikyti, kuriant naujas ar modifikuojant teikiamas paslaugas.
Profesionalumas ir patikimumas. AB "Klaipėdos nafta" ir toliau sieks vykdyti naftos produktų krovą bei SGD perkrovą bei išdujinimą greitai, kokybiškai ir efektyviai. Tobulinami NP krovos ir SGD išdujinimo procesai bei kruopščiai prižiūrima perkraunamų produktų kokybė.
Skaidrumas. Bendrovė siekia atitikti NASDAQ Vilnius akcijų rinkoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso principus, vadovautis geriausias korporatyviniais valdymo principais bei išsamiai ir laiku viešinti investuotojams ir visuomenei svarbiausią informaciją apie Bendrovės veiklą.
Socialinė atsakomybė. Vykdydama savo veiklą Bendrovė vadovaujasi tvaraus verslo plėtros principais, kurie apima socialinę atsakomybę ir aplinkosaugines iniciatyvas. Todėl Bendrovė investuoja į papildomas veiklas, didinančias ne tik ekonominę grąžą investuotojams, bet ir orientuojasi į aplinką tausojančias technologijas, remia įvairiausius socialinius projektus.

BENDROVĖS VEIKLŲ VERSLO VIENETAI IR INFRASTRUKTŪRA

Šiuo metu, AB "Klaipėdos nafta" veikla išskiriama į 2 veiklos kryptis (naftos terminalų ir SGD terminalų) ir keturias atskiras veiklos sritis: naftos produktų krovą

Klaipėdos naftos terminalas

Bendrovės Klaipėdos naftos terminalas yra vienas didžiausių terminalų Baltijos šalių naftos krovinių tranzito paslaugų rinkoje. Bendrovės naftos terminalo infrastruktūra skirta perpilti iš geležinkelio cisternų į laivus eksportuojamus naftos produktus, kurie yra tiekiami iš naftos perdirbimo gamyklų.

Bendrovė naftos terminale perkrauna šiuos naftos produktus:

Šviesiuosius naftos produktus (toliau ŠNP):
įvairių rūšių dyzelinį kurą;
įvairių rūšių benziną;
reaktyvinį kurą.
Tamsiuosius naftos produktus (toliau TNP):
įvairių rūšių mazutą;
technologinį kurą;
vakuuminį gazolį (VGO);
žaliavinę naftą.

Bendrovės naftos terminalo optimalus pajėgumas siekia apie 7 milijonų tonų naftos produktų krovinių per metus. Bendrovės naftos terminale naftos produktų krovos paslaugų procesai daugiausiai susidaro iš šių terminalo operacijų: i) naftos produktų priėmimo iš geležinkelio vagonų cisternų, ii) laikino naftos produktų saugojimo terminalo talpyklose bei iii) naftos produktų pakrovimo į tanklaivius. Naftos produktai išpilami iš geležinkelių vagonų-cisternų estakadose ir siurbliais perpumpuojami į terminalo talpyklas laikinam saugojimui. Šis saugojimas skirtas tam, kad naftos terminalo talpyklose būtų sukaupiamas pakankamas produkto kiekis tanklaiviui pakrauti. Tanklaivių partijų sukaupimo periodas priklauso nuo produktų rūšies, siuntimo intensyvumo bei tanklaivio partijos dydžio ir trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

(Klaipėdos naftos terminale), ilgalaikio naftos produktų saugojimą (Subačiaus naftos terminale), SGD terminalo operavimą ir su SGD susijusių veiklų plėtojimą.

Prie Bendrovės teritorijos krantinių švartuojami tanklaiviai naftos produktų pakrovimui pagal, iš anksto su klientais suderintą, grafiką. Krova vykdoma iš rezervuarų, pumpuojant naftos produktus per Bendrovės vamzdynus, kurie per stenderius sujungiami su laivais.

Krovinių partijos kaupiamos kranto talpyklose, kurių bendras tūris siekia apie 450 tūkst. m3. Krova į tanklaivius vykdoma per dvi Klaipėdos uosto krantines, kurių ilgis siekia po 270 m, o maksimali grimzlė – 13,5 m.

Klaipėdos naftos terminalas nuo seno yra žinomas kaip vienas geriausių tamsiųjų naftos produktų (mazuto ir VGO) krovos terminalas, efektyviai dirbantis esant žemoms oro temperatūroms dėl išvystytos technologijos bei didelės patirties. Bendrovė turi nuosavą katilinę, kurios bendras trijų katilų galingumas – 100 MW. Bendrovės naftos terminalas buvo rekonstruotas 1996- 2002 metais, tačiau technologinė įranga yra nuolatos atnaujinama bei tinkamai prižiūrima, vykdomos investicijos ir toliau tobulinamas bei efektyvinamas naftos produktų krovos procesas.

Taip pat Bendrovė gali aprūpinti Lietuvą importuojamais naftos produktais, kurie į Klaipėdos uostą atgabenami tanklaiviais. Terminale įrengta autocisternų pripylimo aikštelė, skirta išvežti importuotiems šviesiesiems naftos produktams.

Klaipėdos naftos terminalas teikia šias paslaugas:

perpila naftą ir naftos produktus iš geležinkelio cisternų į tanklaivius;
priima naftą ir naftos produktus iš tanklaivių į geležinkelio cisternas;
perpila naftos produktus į autocisternas;
laikinai saugo (kaupia) naftą ir naftos produktus;
priima naftos produktais užterštą vandenį iš laivų;
švartuoja laivus;
nustato naftos produktų kokybės parametrus;
parūpina techniką, skirtą įvesti cheminius priedus į naftos produktus;
maišo tamsiuosius ir šviesiuosius naftos produktus (ang. blending);
aprūpina laivus kuru ir vandeniu.

Subačiaus naftos terminalas

AB "Klaipėdos nafta" 2012 m. birželio 11 d., patvirtinus akcijų pasirašymo su Lietuvos Respublika sutartį, buvo perduota valdyti Subačiaus naftos terminalą (toliau - SKB), esantį Kunčių km. Kupiškio raj. Šio terminalo infrastruktūrą sudaro:

338 tūkst. m3 talpyklų (66 vnt.), pritaikytų laikyti šviesiuosius naftos produktus, parkas,
geležinkelio estakada, kurioje vienu metu galima aptarnauti 14 vagonų cisternų,
moderni autocisternų užpylimo aikštelė,
laboratorija, galinti nustatyti pagrindinius naftos produktų kokybės parametrus,
ir transporto priemonės bei kiti ūkio aptarnavimo statiniai ir įrengimai.

Perėmus Subačiaus naftos terminalo infrastruktūrą, buvo išplėsta ir labiau diversifikuota Bendrovės veikla ir paslaugos, kurios pasipildė ilgalaike naftos produktų saugojimo paslauga. Subačiaus naftos terminalas buvo sėkmingai įtrauktas į AB "Klaipėdos nafta" sudėtį bei valdymo struktūrą ir tapo vienu iš verslo segmentų. Subačiaus naftos terminalas teikia šias paslaugas:

Valstybės naftos produktų (degalų) atsargų saugojimas, užtikrinant valstybės energetinio saugumo tikslų vykdymą pagal numatytus teisės aktus.
Naftos produktų (degalų) ilgalaikis saugojimas.
Naftos produktų (benzino ir dyzelino) trumpalaikio saugojimo ir krovos paslaugos privatiems klientams ir įmonėms.
Biologinių priedų ir žymėjimo medžiagų įmaišymas į naftos produktus.

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas

2012 m. birželio 12 d. Seimas priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą (Nr. XI-2053), kuriame numatyta aukščiausiu teisiniu lygiu nustatyti SGDT įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendrieji principai bei reikalavimai, taip pat sudarytos teisinės, finansinės ir organizacinės sąlygos SGDT projektui įgyvendinti. Už projekto įgyvendinimą atsakinga paskirta AB "Klaipėdos nafta". Po dvejus su puse metų trukusių projekto įgyvendinimo darbų, 2014 m. lapkričio 27 d. SGD terminalas pradėjo veiklą, o Bendrovė tapo šio terminalo operatoriumi. SGDT veikla

2016 m. Subačiaus naftos terminalo veiklos rezultatai pateikti Bendrovės 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte "Informacija apie segmentus".

Subačiaus naftos terminalo infrastruktūra bei priemonės nuolat atnaujinamos, siekiant užtikrinti tinkamą ir kokybišką paslaugų teikimą klientams bei saugios ir patikimos kuro bazės eksploatacijos užtikrinimą. Plečiama krovos schema (autotransportas–talpykla– autotransportas), siekiant pritraukti papildomų krovinių srautų. Numatytas įrengti papildomas naftos produktų vamzdynas nuo talpyklos į autocisternų aikštelę, skirtą skirtingų gamintojų ir rūšies naftos produktų krovai. Telkiamos investicijos į ilgalaikio naftos produktų saugojimo pajėgumų plėtrą komercinei veiklai. Modernizuojama Subačiaus naftos terminalo mobilioji gaisro gesinimo technika ir įranga.

pradėta vykdyti 2014 m. lapkričio 27 d. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai išdavus gamtinių dujų skystinimo licenciją.

SGD terminalas papildo ir praplečia esamą šalies gamtinių dujų tiekimo infrastruktūrą, sukuria galimybes tiekimo diversifikavimui, panaikina priklausomybę nuo vienintelio išorinio gamtinių dujų tiekėjo, užtikrina gamtinių dujų tiekimo saugumą ir įvykdo ES direktyvinį N-1 infrastruktūros standartą, t.y. sudaro prielaidas Lietuvai savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmojo būtinumo paklausai patenkinti.

SGD terminalo infrastruktūra

AB "Klaipėdos nafta" SGD terminalas paremtas plaukiojančios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu technologija. SGD laivą-saugyklą (angl. FSRU) nuomojanti bendrovė yra Höegh LNG Ltd. 450 metrų ilgio krantinė, prie kurios SGD laivas-saugykla yra nuolatos prišvartuotas, yra pastatyta Kuršių mariose, pietinėje

Klaipėdos uosto dalyje. Terminalas yra sujungtas su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus

AB "Amber Grid" dujų perdavimo tinklu 18 kilometrų ilgio jungiamuoju dujotiekiu. SGD terminalo pagrindinė funkcija - priimti ir saugoti suskystintas gamtines dujas, jas dujinti ir tiekti į magistralinį tinklą.

Svarbiausios SGD terminalo sudėtinės dalys pavaizduotos šioje schemoje:

SGD laivas–saugykla su dujinimo įrenginiu:

SGD laivas-saugykla yra SGD tanklaivis ("Independence"), kuris Klaipėdos jūrų uoste priima suskystintąsias gamtines dujas iš jūrų laivų transporterių – dujovežių, kurie švartuojasi prie SGD laivo. SGD yra kaupiamos ir leidžiamos pro specialius įrenginius, siekiant SGD sugrąžinti į dujinį būvį. 2012 m. pasirašyta laivosaugyklos 10 metų nuomos su išpirkimo galimybe sutartis su Norvegijos kompanija "Höegh LNG Ltd.". Šio laivo gamintojas – Pietų Korėjos laivų statykla "Hyundai Heavy Industries Co., Ltd".

SGD terminalo ir laivo–saugyklos ("Independence") techninės charakteristikos*
Technologija	Plaukiojanti talpykla su dujinimo įrenginiu (FSRU)
Vieta	Pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis, šalia Kiaulės nugaros salos
Laivo – saugyklos savininkas, nuomotojas	Norvegijos kompanija Höegh LNG Ltd.
Talpykla	170.000 m³
Krovos pajėgumai/greitis	9.000 m³/h SGD. Krovimas iš laivo į laivą naudojant lanksčiąsias žarnas
FSRU pajėgumai	3,76 mlrd. m³ GD per metus (10,24 mln. m³ per dieną)
Maksimalus SGD pripildymo lygis	98 %, esant 70kPag
Minimalus operatyvinis SGD likutis	3.500 m3 SGD
Dujų srautas į dujų vamzdyną	10,24 mln. m³ per dieną
FSRU pagaminimo data	2014 m.
FSRU ilgis	294 m
FSRU plotis	46 m
FSRU grimzlė	12,6 m

*Terminalo techninės sąlygos nurodytos dabar galiojančiomis norminėms sąlygomis: degimo/matavimo temperatūra – 25/0 °C, slėgis – 1,01325 bar.

Krantinė ir jos įrenginiai:

Prie krantinės nuolatos yra prišvartuotas SGD laivassaugykla, kuris priima SGD iš jas atgabenančių dujovežių. Saugiam SGD laivų įvedimui į Klaipėdos uostą iki Kiaulės nugaros salos buvo atlikti uosto kanalo gilinimo darbai, už kuriuos atsakinga Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Taip pat buvo pastatyta speciali krantinės įranga: aukšto slėgio platforma, serviso platforma, švartavimosi ir tvirtinimo aikštelės, susisiekimo tilteliai, stebėjimo bokštai, valdymo patalpa, priešgaisrinės apsaugos įranga, techninio aptarnavimo kranai ir aukšto slėgio dujų perdavimo rankovės bei kita reikalinga įranga ir sistemos.

SGD terminalo jungiamasis dujotiekis:

Terminalas yra sujungtas su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB "Amber Grid" dujų perdavimo tinklu 18 kilometrų ilgio 700 mm skersmens jungiamuoju

SGD terminalo paslaugos

Terminalo paskirtis teikti SGD išdujinimo bei SGD perkrovos paslaugas. SGD dujinimo paslaugą sudaro viena su kita susijusios paslaugos:

SGD perkrova Terminalo naudotojo grafike nustatytais perkrovos kiekiais (žr. žemiau);
SGD išdujinimas Terminalo naudotojo grafike nustatytu dujinimo režimu.

SGD perkrovos paslaugą sudaro tarpusavyje susijusios paslaugos:

SGD krova – galimybė atvežti SGD krovinį 65.000-160.000 m³ dydžio (jei nesusitarta kitaip) dujovežiu, prišvartuoti dujovežį prie krantinės ir

dujotiekiu. Pasijungimo į perdavimo tinklą vietoje yra pastatyta dujų apskaitos stotis.

iškrauti per ne ilgesnį nei 48 valandų krovos terminą.

SGD laikymas Terminale iki SGD perkrovos, bet ne ilgiau nei 60 kalendorinių dienų.
SGD perkrova Terminalo naudotojo grafike nustatyto SGD kiekio perkrova į ne mažesnius nei 5.000 m3 ir ne didesnius nei 65.000 m³ dujovežius per ne ilgesnį nei 48 valandų terminą.

Terminalo teikiamoms paslaugoms taikomos šios kainos:

gamtinių dujų skystinimo paslaugos (toliau vadinama - SGD išdujinimo paslauga) kaina yra kasmet tvirtinama Bendrovės valdybos, atsižvelgiant į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - VKEKK) sprendimu nustatytą konkrečią šios paslaugos kainą.

Paslaugų kainodara:

SGD perkrovos paslaugos kaina, nustatyta VKEKK 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. O3- 896.
SGD išdujinimo paslaugos kainos viršutinė riba ir atitinkamai konkreti SGD išdujinimo kaina yra tikslinama kiekvienais metais. SGD perkrovos paslaugos kaina yra fiksuota 5 metams

Terminalo paslaugos	Paslaugos kaina
SGD išdujinimo paslaugos* kaina (nustatyta 2016-2017 m.)	0,10 Eur/MWh be PVM
SGD perkrovos paslaugos kaina (nustatyta 2015-2019 m.)	1,14 Eur/MWh be PVM

*Terminalo naudotojai, transportuojantys gamtines dujas per vidinį gamtinių dujų perdavimo sistemos išleidimo tašką, taip pat sumoka VKEKK nustatytą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – saugumo dedamoji).

SGD terminalo eksploatavimo kaštai įtraukiami į dujų perdavimo tarifą kaip saugumo dedamoji, kuri nuo 2016 m. be kita ko apima ne tik Bendrovės SGD terminalo patiriamus kaštus, bet ir paskirtojo gamtinių dujų tiekėjo paslaugų sąnaudas bei prognozuojamus paskirtojo tiekėjo patiriamus nuostolius dėl SGD realizavimo ir įsigijimo kainų skirtumo. Nuo 2016 m. šie kaštai paskirstomi gamtinių dujų vartotojams pagal jų turimus gamtinių dujų vartojimo pajėgumus. VKEKK patvirtinta saugumo dedamoji Lietuvos vartotojams, kuri skaičiuojama vartojimo pajėgumų vienetui ir 2017 m. sudarys 473,60 Eur/(MWh/parą/metus). Šios dedamosios dalis, gamtinių dujų skystinimo kainos viršutinė riba – 361,84 Eur/(MWh/parą/metus). Ši dalis skirta Bendrovės SGD terminalo kaštams ir numatytai grąžai kompensuoti.

SGD terminale yra pilnai užtikrinti Trečiųjų šalių prieigos reikalavimai pagal ES teisę ir SGD terminalo veikla organizuojama vadovaujantis Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklėmis (toliau – Terminalo taisyklės), priimtomis po viešų konsultacijų su rinkos dalyviais ir suderintomis VKEKK nutarimu. SGD terminalo pajėgumai potencialiems naudotojams suteikiami vienodomis sąlygomis, kasmetinės viešos ir skaidrios pajėgumų skirstymo procedūros metu arba einamaisiais dujų metais, jei SGD terminale yra laisvų pajėgumų.

2016 m. rugsėjo mėn. 29 d. paskirstyti SGD terminalo pajėgumai pirminėje rinkoje:

Paskirstyti pajėgumai	Paskirstytų pajėgumų kiekis	Laikotarpis
Išdujinimo pajėgumai	5.997.643.705 kWh*	Nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017m. spalio 1 d.

* Pastaba: Degimo/matavimo temperatūra - 25/0 °C, slėgis - 1,01325 bar, gamtinių dujų viršutinė šilumingumo vertė 11,90 kWh/nm3, plėtimosi koeficientas 1:578 m3 SGD/nm3 dujų).

Bendras SGD Terminalo išdujinimo 2016 m. kiekių palyginimas atvaizduojamas žemiau:

2016 m. SGDT rezultatai pateikti Bendrovės 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte "Informacija apie segmentus".

Klaipėdos mažos apimties SGD terminalas

SGD Perkrovos stotis

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotis – tai iš viso 5000 kub. m SGD talpyklos, į kurias dujos iš SGD terminalo pristatomos dujovežiu ir paskirstomos antžeminiu transportu (autodujovežiais) arba laivais. Ateityje numatyta galimybė plėsti stoties pajėgumus iki 10 000 kub. m. Šioje stotyje bus įrengtos dvi SGD automobilinių dujovežių pripylimo aikštelės, taip pat bus sudarytos sąlygos SGD perpilti į laivus-dujovežius.

SGD paskirstymo stoties tikslas – sukurti mažos apimties SGD veiklos infrastruktūrą ir plėtoti SGD rinką Baltijos jūros regione.

SGD stočiai pradėjus veiklą, Klaipėdos uostas taps antžeminio SGD paskirstymo centru (hub'u) Baltijos šalims ir Šiaurės rytų Lenkijai. Stotis veiks AB "Klaipėdos nafta" esamoje teritorijoje ties antrąja kratine. Veiklos pradžia – 2017-ųjų metų antra pusė.

SGD iš didžiojo terminalo "Independence" numatoma gabenti specialiais mažaisiais laivais-dujovežiais.

SGD tiekimo grandinė Klaipėdoje:

Planuojama veikla:

SGD priėmimas iš dujovežių ir laikinas saugojimas;
Perkrovimas į autodujovežius;
Tiesioginis SGD bunkeravimas į laivus.

SGD panaudojimas:

Suskystintosios gamtinės dujos – švariausias iškastinis kuras Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje į autodujovežius bus perpilamos tos pačios gamtinės dujos, kurias naudojame buityje ar pramonėje, tačiau skysto pavidalo, atšaldytos iki -161 laipsnio ir užimančios 600 kartų mažiau vietos nei dujų pavidalo. SGD yra bekvapės, bespalvės, nesprogios, netoksiškos ir nekorozinės.

Energijai

SGD pradedamos naudoti tose vietovėse, kur nesiekia dujotiekiai. Klaipėdos SGD paskirstymo stotis geografiškai yra patraukli aprūpinti SGD ne tik Lietuvos, bet ir Šiaurės rytų Lenkijos vartotojus, Baltijos šalių

Laivybai

Pasaulinė laivyba eina švaresnio ir efektyvesnio kuro keliu, šiuo atveju SGD yra alternatyvus kuras taršiems naftos produktams. Augant švaraus kuro poreikiui, pasaulyje sparčiai didėja SGD varomų laivų flotilė.

SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI

2016 m. sausio 5 d. Bendrovė su Šveicarijoje registruota bendrove "Verum Plus" AG sudarė ilgalaikę paslaugų sutartį dėl tamsių naftos produktų perkrovimo. Sutartis sudaryta iki 2016 m. gruodžio 31 d., su galimybe ją pratęsti dar vieneriems metams.

2016 m. sausio 25 d. Bendrovės valdyba patvirtino Bendrovės 2016 – 2020 m. veiklos strategiją bei Dividendų politiką, kuri numato galimybę, jog dividendai sudarytų 50 proc. Bendrovės metinio grynojo pelno.

2016 m. vasario 4 ir vasario 5 d. Bendrovė pasirašė sutartis dėl naudojimosi Terminalu su UAB "Lietuvos dujų tiekimas" ir AB "Achema". Abi sutartys galioja iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė su UAB "Lietuvos dujų tiekimas" susitarė iki minėto laikotarpio išdujinti 2.383 tūkst. MWh gamtinių dujų, o su AB "Achema" – 7.238 tūkst. MWh gamtinių dujų.

2016 m. vasario 12 d. Bendrovės tarptautinio pirkimo "Suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties projektavimo ir statybos darbų (EPC) pirkimas", vykusio derybų būdu laimėtoju buvo išrinktas PPS Pipeline Systems GmbH ir Chart Ferox, a. s. konsorciumas. Konsorciumas įsipareigojo įvykdyti visus darbus pagal sutartį už fiksuotą 27,7 mln. EUR sumą be PVM. Šios sutarties sudarymui 2016 m. kovo 8 d. pritarė Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

2016 m. vasario 12 d. Bendrovės valdyba, įgyvendindama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. gruodžio 30 d. priimtą nutarimą Nr. O3-700 "Dėl gamtinių dujų suskystinimo kainos 2016 metams nustatymo", patvirtino naują suskystintų gamtinių dujų terminalo gamtinių dujų skystinimo (išdujinimo) paslaugos kainą – 0,10 Eur/MWh (be pridėtinės vertės mokesčio). Ši kaina taikoma įskaitytinai nuo 2016 m. sausio 1 d.

2016 m. balandžio 26 d. įvykęs Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas:

Patvirtino Bendrovės 2015 m. audituotų finansinių ataskaitų rinkinį;

klientus. Įrengus išdujinimo stoteles, SGD būtų naudojamos šilumos ir elektros gamybai. Taip pat SGD, kurių temperatūra siekia -161 laipsnį, yra tinkamos pramonės objektuose.

Transportui. Kaip ir laivyboje, kito transporto srityje taip pat ieškoma alternatyvų. Nemažai šalių, tokių kaip pvz. Nyderlandai, jau turi išplėtotus SGD degalinių tinklus. Šiuo kuru varomas viešasis bei krovininis transportas.

Paskirstė Bendrovės paskirstytinąjį pelną (22.036,1 tūkst. Eur), dividendams skirdamas dalį pelno - 17.628,9 tūkst. Eur arba 0,0463179303 Eur dividendų vienai akcijai.

2016 m. gegužės 30 d. sušauktas Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė vykdyti naftos terminalo plėtros (autocisternų aikštelės pajėgumų plėtros, apvandeninto mazuto talpyklų statybos ir šviesiųjų naftos produktų parko plėtros) investicinį projektą už bendrą kainą, ne didesnę, nei 13,1 mln. Eur (be PVM).

2016 m. birželio 3 d. VKEKK suderino Bendrovės parengtas naujos redakcijos Naudojimosi suskystintųjų gamtinių dujų terminalu taisykles

Taisyklėse atliktų keitimų tikslas - didinti Klaipėdos SGDT konkurencingumą, sudarant palankesnes sąlygas teikti mažos apimties SGD paslaugas, taip pat efektyviau išnaudoti SGDT pajėgumus, pritraukiant naujų klientų regioninėje Baltijos jūros SGD ir gamtinių dujų rinkose.

Naujos redakcijos Taisyklės patvirtintos po VKEKK paskelbtos viešosios konsultacijos, trukusios nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. balandžio 18 d., Bendrovei įvertinus jos metu suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas bei pasiūlymus.

2016 m. birželio 8 d. sušauktas Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas:

Pritarė Bendrovės skelbiamų derybų būdu vykdyto viešojo pirkimo "Šviesiųjų naftos produktų parko plėtros pirkimas" laimėtojui, pasiūliusiam mažiausią kainą, UAB "Arimetras", sudaryti su Bendrove sutartį dėl šviesių naftos produktų rezervuarų projektavimo ir statybos (EPC) darbų atlikimo. Bendra pagal Sutartį atliekamų darbų fiksuota kaina yra 7.247,5 tūkst. Eur be PVM.
Pakeitė Bendrovės įstatus nauja redakcija.

2016 m. birželio 13 d. Bendrovė informavo, kad užbaigus kasmetinę SGD terminalo pajėgumų skirstymo procedūrą ir pasirašius atitinkamus susitarimus, buvo suteikti Terminalo pajėgumai šiems Terminalo naudotojams:

UAB "Lietuvos dujų tiekimas":

SGD išdujinimo pajėgumai 825 MWh.
Terminalo pajėgumų panaudojimo laikotarpis: Nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

UAB "LITGAS":

SGD išdujinimo pajėgumai 3.602 MWh.
Terminalo pajėgumų panaudojimo laikotarpis: Nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.

2016 m. liepos 8 d. Connecting Europe Facility (Europos Sąjungos finansinės programos dalis) koordinavimo komisija oficialiai paskelbė, kad skiria 15 mln. eurų finansinę paramą jungtiniam, penkių partnerių projektui "Blue Baltics", kuriame dalyvauja Bendrovė, plėtojančiam Suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) bunkeriavimo tinklą Baltijos jūros regiono uostuose. Bendrovei turi tekti 4 mln. Eur dalis SGD paskirstymo stoties statyboms.

2016 m. liepos 21 d. sušauktas Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė Bendrovės vykdomam naftos terminalo estakados 3A kelio modernizavimo investiciniam projektui už bendrą kainą, ne didesnę nei 5,5 mln. Eur (be PVM) ir 10 % rezervą, kuris gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais.

2016 m. rugpjūčio 22 d. Įvykęs Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė Naftos terminalo II plėtros etapo (papildomas geležinkelio kelias ir estakada, šviesių naftos produktų talpyklų parko plėtra) investicinio projekto vykdymui už bendrą kainą, ne didesnę, nei 49,4 mln. EUR (be PVM) ir 10 % rezervą, kuris gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais.

2016 m. rugsėjo 29 d. AB "Klaipėdos nafta" 100 proc. kontroliuojama dukterinė bendrovė UAB "SGD logistika" su partneriu Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG pasirašė jungtinės veiklos sutarties dėl bendro SGD dujovežio operavimo veiklos vykdymo pakeitimus. Vadovaujantis pakeista sutartimi, Vokietijoje įsteigtoje bendroje įmonėje UAB "SGD logistika" priklausys 10 proc., o Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG – 90 proc. įstatinio kapitalo.

2016 m. spalio 3 d. Bendrovė ir "Lietuvos energija", UAB sudarė Bendrovės nuosavybės teise valdomo UAB LITGAS 33,33 proc. akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutartį.

2016 m. spalio 20 d. Bendrovė su BNK (UK) Limited, kuri priklauso didžiausiai Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai – ZAT "Belaruskaja neftenaja kampanija", sudarė ilgalaikę naftos produktų perpylimo sutartį.

Sutartis sudaryta iki 2019 m. spalio 31 d. su galimybe ją pratęsti šalių sutarimu.

2016 m. lapkričio 7 d. Bendrovė paskelbė apie pasirašytą sutartį dėl SGD paskirstymo stoties, mažosios apimties SGD įrangos SGD terminale ir SGD krantinės įrangos dalinio finansavimo Europos Sąjungos lėšomis. 2016 m. spalio 26 d. Bendrovė ir Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga pasirašė Europos Sąjungos (ES) paramos skyrimo sutartį projekte "Blue Baltics – LNG infrastructure facility deployment in the Baltic Sea region", pagal kurią Bendrovė su projekto partneriais įgyja teisę pasinaudoti Connecting Europe Facility (Europos Sąjungos finansinės programos dalies) finansine parama. Šio projekto apimtyje skirtas 4 mln. eurų finansavimas Bendrovės suskystintųjų gamtinių dujų antžeminės paskirstymo stoties statybai, mažosios apimties SGD įrangai SGD terminale ir SGD krantinės įrangai.

2016 m. lapkričio 10 d. VKEKK baigė AB "Klaipėdos nafta" suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto sąnaudų planinį patikrinimą. Valstybinė kainų kontrolės ir energetikos komisija (toliau – VKEKK), siekdama įvertinti, ar nustatant gamtinių dujų skystinimo kainą, naudota pagrįsta suskystintų gamtinių dujų terminalo investicijos vertė, atliko Bendrovės planinį patikrinimą (auditą), kurio išvados buvo patvirtintos VKEKK posėdyje.

2016 m. lapkričio 17 d. Bendrovė informuoja, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016 m. lapkričio 17 d. posėdyje priėmė sprendimus dėl SGD terminalo gamtinių dujų skystinimo kainos viršutinės ribos pastoviosios dalies 2017-iems metams. Komisija nustatė SGDT tarifą 2017 metams – 361,84 Eur / (MWh/para/metai), taikomą Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų mokėtojams.

2016 m. lapkričio 30 d. Bendrovė gavo Vilniaus apygardos teismo pranešimą dėl UAB "KROVINIŲ TERMINALAS" Bendrovei ir AB "ORLEN Lietuva" pateikto ieškinio dėl žalos už konkurencijos teisės pažeidimus atlyginimo. Ieškovas Teismo prašo priteisti 5.994.765,72 EUR dydžio žalą.

2016 m. gruodžio 16 d. Bendrovės generalinis direktorius Mantas Bartuška Bendrovės valdybai įteikė atsistatydinimo pranešimą. Iki Bendrovės valdybos sprendimo dėl naujo Bendrovės generalinio direktoriaus išrinkimo Bendrovės generalinio direktoriaus laikinai eina Finansų ir administravimo departamento direktorius Marius Pulkauninkas.

2016 m. gruodžio 22 d. Bendrovė pradeda naudoti atnaujintą Bendrovės prekinį ženklą, kuris yra – KN. Naujasis KN logotipas sudarytas iš abstraktaus simbolio ir užrašo didžiosiomis raidėmis – KN. Tai neatsiejamos logotipo dalys. AB "Klaipėdos nafta" juridinis statusas nekito.

2016 m. gruodžio 30 d. Bendrovės stebėtojų taryba priėmė sprendimą išrinkti į vieną iš dviejų šiuo metu esančių laisvų nepriklausomų Bendrovės valdybos nario vietų Giedrių Dusevičių iki veikiančios AB "Klaipėdos nafta" valdybos kadencijos pabaigos (2018 m. balandžio 29 d.).

SVARBIAUSI ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS

2016 m. sausio 24 d. Stebėtojų taryba priėmė sprendimą nuo 2017 m. sausio 24 d. iki veikiančios AB "Klaipėdos nafta" valdybos kadencijos pabaigos (2018

Duomenys apie viešai skelbiamą informaciją

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi su Bendrovės veikla susiję esminiai įvykiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką ir vietą skelbiama

RIZIKOS VEIKSNIAI IR RIZIKOS VALDYMAS

Bendrovėje veikiančios rizikos valdymo sistemos pagrindus ir principus apibrėžia rizikos valdymo politika, kurios pagrindiniai principai ir nuostatos suderinti su Bendrovės Valdyba. Rizikos valdymo sistema kuriama atsižvelgiant į ISO 31000 standarto rekomendacijas. Pagrindinių rizikų sąrašas ir jų valdymo priemonių planas kas ketvirtį pristatomi ir tvirtinami Bendrovės Valdyboje. Valdyba aktyviai dalyvauja pagrindinių rizikų valdymo procese, nuolatos stebėdama rizikų lygio pokyčius ir rizikos valdymo priemonių veiksmų planų būklę. Aukščiausio lygio Bendrovės vadovai yra atsakingi už darbuotojų požiūrio į rizikos valdymą formavimą, kuruojamos srities rizikos valdymo tikslų nustatymą, kontrolės priemonių diegimą, rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą, jų efektyvumo ir veiksmingumo stebėseną. Vidurinės grandies vadovai yra atsakingi už rizikos vertinimo proceso atlikimą ir rezultatų pateikimą, informacijos patikimumą, teisingumą ir objektyvumą.

Pagrindiniai rizikos veiksniai susiję su Bendrovės veikla:

kitų naftos produktų krovos rinkos dalyvių konkurencija;
pagrindinių Bendrovės klientų ekonominis gyvybingumas;
politinė ir ekonominė aplinka Baltarusijoje;
su SGD veikla susijusios veiklos teisinio reguliavimo pokyčiai;
teisinė atitiktis;
gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos poreikių;
vidinių procesų ir vykdomų veiklos operacijų saugumas ir patikimumas.

Žemiau pateikiamas trumpas pagrindinių Bendrovės rizikos veiksnių aprašymas:

m. balandžio 29 d.) išrinkti Bjarke Pålsson į nepriklausomo Bendrovės valdybos nario vietą.

Bendrovės internetiniame puslapyje www.kn.lt bei vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ Vilnius (www.nasdaqomxbaltic.com).

Kitų naftos produktų krovos rinkos dalyvių konkurencija

Pagrindiniai Bendrovės konkurentai yra Klaipėdos, kitų Baltijos ir Juodosios jūrų uostų terminalai, perkraunantys iš Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos eksportuojamus tamsiuosius bei šviesiuosius naftos produktus: Krovinių terminalas (Lietuva), Ventspils Nafta Terminals (Latvija), Ventbunkers (Latvija), BLB (Latvija), Naftimpex (Latvija), Alexela (Estija), Vopak EOS (Estija), Vesta (Estija), Odesos, Sevastopolio, Feodosijos terminalai (Ukraina), Peterburg Oil Terminal (Rusija) bei Ust-Luga terminalas (Rusija). Svarbiausi veiksniai, lemiantys Bendrovės konkurencingumą rinkoje: techninės uosto ir terminalo charakteristikos (prieplaukų gylis ir skaičius, maksimalios leistinos laivų grimzlės, terminalo saugyklų talpos, krovimo įrenginių našumas ir kt.) bei terminalą aptarnaujančios infrastruktūros (kelių linijos, geležinkelio tinklai ir kt.) logistikos kaštai.

Tikėtina, kad Bendrovės turima reputacija, technologiniai pranašumai (ypač tai susiję su TNP perkrova žiemos sąlygomis), užimama rinkos dalis, sudaromos ilgalaikės sutartys su krovinių savininkais bei aplinkybės, kad Klaipėdos uostas yra neužšąlantis uostas, leis Bendrovei išlaikyti krovinių srautus.

Pagrindinių Bendrovės klientų ekonominis gyvybingumas

Pagrindinis Bendrovės klientas yra AB "ORLEN Lietuva", kurio krovinių apimtis per 2016 m. sudarė apie 2/3 Bendrovės terminalo krovos kiekio. Bendrovė su AB "ORLEN Lietuva" yra sudariusi ilgalaikę krovos sutartį iki 2024 m., o tai Bendrovei leidžia tikėtis pastovaus naftos produktų krovos srauto. Nepaisant to, viešai pasirodanti galimo AB "ORLEN Lietuva" uždarymo arba veiklos sustabdymo tema verčia Bendrovę ieškoti kitų potencialių klientų, krovinių srautų, alternatyvių veiklų.

Taip pat Bendrovė peržiūri esamus kaštus ir nuolatos ieško jų optimizavimo galimybių.

Politinė ir ekonominė aplinka Baltarusijoje

2016 m. Baltarusijos ir Rusijos naftos perdirbimo gamyklų krovinių apimtys sudarė apie 1/3 viso Bendrovės naftos produktų terminalo krovos kiekio. Kadangi Baltarusija neturi tiesioginio išėjimo į jūrą, eksportuodama naftos produktus į Vakarų valstybes, ji privalo naudotis tranzitu per kaimynines šalis ir jų uostus. Dėl šios priežasties Bendrovei yra labai svarbus bendradarbiavimas su Baltarusijos įmonėmis bei institucijomis, siekiant jų naftos produktų krovą nukreipti per Klaipėdos uostą. Dėl reikšmingos Bendrovės veikloje Baltarusijos naftos perdirbėjų užsakymų dalies, egzistuoja rizika, kad ateityje dėl bet kokių priežasčių (įskaitant, bet neapsiribojant, politines, ekonomines ir kt.) Baltarusijos naftos perdirbėjai gali nuspręsti eksportuoti naftos produktus naudojantis ne Lietuvos, o kitų valstybių uostais (Latvijos, Estijos ar Ukrainos). Antra vertus, Baltarusijos naftos perdirbėji yra stipriai priklausimo nuo žaliavinės naftos tiekimo iš Rusijos. Bet koks žaliavinės naftos tiekimo sutrikimas reikštų mažesnius naftos produktų srautus dėl sumažėjusios gamybos apimties, o tai darytų neigiamą įtaką Bendrovės perkraunamų naftos produktų kiekiams. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, Bendrovei gali nepavykti per trumpą laikotarpį surasti naujų klientų, kurie naudotųsi Bendrovės teikiamomis krovos paslaugomis, ir atitinkamai išlaikyti ankstesnių metų naftos produktų krovos lygį.

Su SGD veikla susijusios veiklos teisinio reguliavimo pokyčiai

2012 m. birželio 12 d. LR Seimo priimtas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymas nustato SGDT įrengimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus, taip pat sudaro teisines, finansines ir organizacines sąlygas SGDT projektui veikti. Minėto įstatymo ar kitų, jau priimtų ir SGDT veiklą ir eksploatavimą reglamentuojančių teisės aktų (reguliacinės aplinkos) netinkamas keitimas galėtų sukelti didelių nuostolių dėl jau prisiimtų finansinių ir/ar teisinių įsipareigojimų.

Teisinė atitiktis

Teisinės atitikties rizika yra nuostolių padidėjimo ir (ar) prestižo praradimo, ir (ar) pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, išorės teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijų reikalavimų nevykdymas ir pan.) arba vidaus veiksniai (pavyzdžiui, vidaus teisės aktų bei etikos standartų pažeidimai, darbuotojų piktnaudžiavimo atvejai ir pan.). Siekiant minimizuoti teisinės atitikties riziką, Bendrovės teisininkai dalyvauja Bendrovės vadovybės sprendimų priėmimo, vidaus teisės aktų bei sutarčių rengimo procesuose.

Gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos poreikių

Bendrovės apkrovimas, o kartu ir pajamos bei pelningumas didžiąja dalimi priklauso nuo situacijos naftos produktų rinkoje. Esant žemoms naftos perdirbimo maržoms, naftos perdirbėjai mažina naftos perdirbimą, t.y. gamina mažiau naftos produktų, kurie gali būti eksportuojami per Bendrovę ar su ja konkuruojančias įmones. Todėl esant mažai pelningam naftos perdirbimui bei santykinai mažėjant eksportuojamų naftos produktų srautams, aštrėja konkurencinė kova dėl šių srautų krovos, tai daro įtaką Bendrovės krovos apimtims bei krovos tarifams. Esant aukštoms naftos perdirbimo maržoms, vyksta atvirkštiniai procesai. Todėl Bendrovė stengiasi sudaryti ilgalaikes krovos sutartis, kurios garantuotų minimalias pajamas.

Vidinių procesų ir vykdomų veiklos operacijų saugumas ir patikimumas

Technologinės terminalo charakteristikos lemia, kaip Bendrovė sugebės greitai ir efektyviai patenkinti potencialių klientų poreikius, kartu generuoti papildomas pajamas. Terminalo komplekso įranga, išsidėsčiusi 35,7 ha plote, per metus gali apdoroti apie 7 mln. t eksportuojamų ir importuojamų naftos produktų bei naftos. Bendra naftos ir naftos produktų saugyklų Klaipėdoje apimtis - 450 tūkst. m³. Kiekviena krovinio partija iš skirtingos naftos perdirbimo įmonės talpyklose laikoma atskirai, t.y. nemaišoma su kita. Tai leidžia išsaugoti atgabentų produktų kiekį ir kokybę. Kokybės parametrus kontroliuoja terminalo laboratorija.

Operacinė rizika yra nuostolių padidėjimo ir (ar) prestižo praradimo, ir (ar) pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, stichinės nelaimės, pagrindinių tiekėjų veiklos sutrikimai, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai ir pan.) arba vidaus veiksniai (pavyzdžiui, neefektyvi veikla ir valdymas, netinkamas ir neefektyvus lėšų naudojimas, vidaus kontrolės trūkumai, neefektyvios procedūros, informacinių sistemų sutrikimai, netinkamas funkcijų ar atsakomybių paskirstymas ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad Suskystintų gamtinių dujų terminalo veikla yra santykinai nauja (pradėta vykdyti 2014 m. gruodžio 3 d.), minėta rizika šiuo metu yra svarbi Bendrovei. Valdydama šią riziką, Bendrovė įgyvendino atitinkamas organizacines priemones, įdiegė procedūras ir verslo procesus palaikančias informacines sistemas, kurių visuma turi užtikrinti tinkamos vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą ir tinkamą bendradarbiavimą su susijusiomis trečiosiomis šalimis. Bendrovė taiko šiuos pagrindinius vidaus kontrolės elementus: verslo sprendimus priimančių bei kontroliuojančių funkcijų atskyrimas, operacijų atlikimo ir apskaitos kontrolės procedūros, įgaliojimų priimti sprendimus limitai ir jų kontrolė, kolegialių sprendimų priėmimas esminiuose verslo procesuose ir pan.

Bendrovės Suskystintųjų gamtinių dujų terminale lankęsi potencialių klientų atstovai teigiamai įvertino esamos infrastruktūros būklę, pagrindinių veiklos ir saugos procesų organizavimą, bendradarbiavimą su

VERSLO APLINKA BEI RINKA

Naftos produktų krovos rinka ir aplinka

Bendrovės naftos produktų krovos veiklai bei naftos terminalo apkrovimui didžiausią įtaką daro:

a) naftos produktų perkrovimo ir saugojimo infrastruktūra bei Bendrovės pasirengimo išnaudoti turimą infrastruktūrą lygis,

b) ekonominis patrauklumas logistiniu požiūriu (tiek perkrovos tarifų, tiek ir visos logistinės grandinės kaštų suma) ir

suinteresuotomis trečiosioms šalimis bei sukurtą kontrolės sistemą.

c) makroekonominė ir geopolitinė aplinka regioninėse ir pasaulinėse naftos perdirbimo ir prekybos rinkose.

Naftos perdirbimo gamyklos (NPG), iš kurių naftos produktai potencialiai tiekiami į Bendrovės naftos terminalus, išsidėsčiusios rytų ir pietryčių kryptimis: Mažeikių NPG Lietuvoje (valdoma AB "ORLEN Lietuva"), Mozyrio OJSC "Mozyr" ir Novopolotsko OJSC "Naftan" NPG Baltarusijoje bei artimiausios Rusijoje esančios NP.

Pagrindiniai Bendrovės konkurentai laikytini visi Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose bei Odesos uoste (Ukraina) veikiantys naftos produktų krovos terminalai.

Pažymėtina, jog regiono konkurencinė aplinka naftos produktų perkrovimo rinkoje kasmet intensyvėja, ypač tai pasakytina apie baltarusiškų tranzitinių naftos produktų srautą. Pagrindiniai tiesioginiai Bendrovės konkurentai Baltarusiškiems krovinių srautams yra Baltijos šalių – Ventspilio, Rygos bei Klaipėdos, o taip pat ir Odesos (Ukraina) uostuose veikiantys naftos produktų krovos terminalai.

Pagrindiniai Rusijos NPG pagaminti eksportiniai naftos produktų srautai nukreipiami per Rusijos uostus esančius Suomijos įlankoje, dėl trumpesnių atstumų bei taikomų transportavimo geležinkeliu nuolaidų, logistinės grandinės kaštai šiomis kryptimis yra mažiausi.

Pastaruoju metu pastebima rusiškos kilmės naftos produktų eksporto per Baltijos šalių uostus mažėjimo tendencija. Tai visų pirma sietina su Rusijos siekiu kuo daugiau rusiškos kilmės naftos produktų krauti per savus, Suomijos įlankoje esančius uostus (Sankt Peterburgas, Primorskas, Ust-Luga). Atkreiptina, jog pastaruoju metu Estijos uostams prarandant pagrindinius Rusijos NP srautus, jie taip pat gali tapti reikšmingu Bendrovės konkurentu.

Pažymėtina, jog naftos produktų perkrovos rinkoje pastebimas Rusijos suinteresuotumas į savus uostus perorientuoti ne tik rusiškos, tačiau kartu ir baltarusiškos kilmės naftos produktus.

Bendrovės 2016 m. naftos produktų krovos veiklai neigiamos įtakos turėjo ir geopolitinė padėtis, ypatingai Rusiškos žaliavinės naftos tiekimo į Baltarusijos NPG sumažinimas iki 50 proc. 2016 m. III ir IV ketvirčiuose.

Remiantis statistiniais duomenimis, rytinės Baltijos jūros pakrantės uostai 2016 m. perkrovė apytikriai 99,7 mln. t. naftos produktų, lyginant su 2015 m. perkrautomis 13 mln. t. arba 12,2 proc. mažiau. Nepaisant to, 2016 m. metais Klaipėdos uoste užfiksuotas vienas didžiausių naftos produktų krovos augimų tarp rytinių Baltijos jūros uostų. Lyginant su 2015 m. Klaipėdos uosto naftos produktų krova išaugo 0,8 mln. t. arba 10,1%. Prie šio augimo didžiąją dalimi prisidėjo KN.

Parengta remiantis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija, 2017-01-20

Naftos produktų krovos apimtys

2016 m. Bendrovės naftos terminalų krova buvo didžiausia nuo 2011 m. ir siekė 7.338 tūkst. t. Per praėjusius metus per Klaipėdos naftos terminalą perkrauta 7.244 tūkst. t. naftos produktų, o tai yra 15,2 proc. daugiau lyginant su 2015 m. kai bendra krova siekė 6.289 tūkst. t. Esminis krovos padidėjimas susijęs su išaugusia AB "ORLEN Lietuva" naftos produktų krova bei didesniais naftos produktų tranzito srautais iš Baltarusijos gamyklų 2016 m. pirmoje pusėje.

AB "ORLEN Lietuva" praėjusiais metais vežė daugiausiai naftos produktų nuo 2005 m. 2016 m. per Klaipėdos naftos terminalą iš Mažeikių NPG buvo eksportuota beveik 18 proc. daugiau lyginant su 2015 m. Tikėtina pagrindinė priežastis lėmusi šio kliento srautų padidėjimą – palanki makroekonominė aplinka (palankios naftos perdirbimo maržos), dėl kurių ši įmonė gerokai padidino naftos perdirbimo apimtis ir naftos produktų eksportą per terminalą. Su AB "ORLEN Lietuva" sudaryta ilgalaikė naftos produktų perkrovos sutartis, galiojanti iki 2024 m. pabaigos.

Didesnė buvo ir krovinių srautų iš Baltarusijos NPG apimtis, nepaisant dėl geopolitinės padėties sumažėjusio šių krovinių srauto antroje metų pusėje. Tranzitinių naftos produktų krova 2016 m. padidėjo 8,8 proc. (lyginant su 2015 m. krova).

Pagrindiniai tranzitinių krovinių klientai 2016 m. buvo: BNK (UK) Limited, priklausanti didžiausiai Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai – ZAT "Belaruskaja neftenaja kampanija" (Baltarusijos naftos bendrovė – BNK) bei Šveicarijoje registruota bendrovė "Verum Plus" AG.

Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą tranzitinių krovinių srautą per Bendrovės Klaipėdos naftos terminalą, 2016 m. sudaryta ilgalaikė paslaugų teikimo, susijusio su naftos produktų perpylimu sutartis su BNK (UK) Limited. Sutartis sudaryta iki 2019 m. spalio 31 d. su galimybe ją pratęsti. Sutarties galiojimo laikotarpiu BNK (UK) Limited įsipareigoja per terminalą krauti mazutą, pagamintą Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklose OAO "Mozyrskij NPZ" bei ОАО "Naftan".

2016 m. Bendrovė sėkmingai vykdė bendradarbiavimą su Lietuvoje plačiai žinomais naftos produktus (benziną bei dyzeliną) importuojančiais didmenininkais, kas užtikrino apytikriai 26 proc. didesnes šių produktų importo apimtis per Bendrovės Klaipėdos naftos terminalą.

Pastaba: nuo 2015 m. metiniame pranešime krovos apimtys atspindi naftos produktų kiekius, perkrautus į Bendrovės talpyklas.

2016 m. Bendrovės Subačiaus naftos terminalo krova siekė 93,9 tūkst. tonų. Per 2016 m. vidutinis saugomų naftos produktų kiekis išaugo 12,3 proc. nuo 195 iki 219 tūkst. t. Daugiausia tam įtakos turėjo padidėję valstybės saugomo kuro rezervo kiekiai ryšium su išaugusiu naftos produktų vartojimu šalyje.

SGD terminalo veiklos aplinkos apžvalga

SGD terminalo veikla yra reguliuojama, todėl jo veiklos reguliacinė aplinka apibrėžia šios veiklos pajamingumą bei pelningumą, veiklos gaires bei veiklos apimtis. 2016 m. birželio 6 d. buvo patvirtinta nauja Terminalo taisyklių redakcija, kurioje detalizuota bendro SGD terminalo naudojimo tvarka, numatytas SGD terminalo technologinių nuostolių paskirstymo metodas, sudarantis galimybę SGD kiekius laikyti terminale iki vienerių metų (ankstesnėje SGD terminalo taisyklių redakcijoje – iki 60 dienų), patikslintos SGD terminalo operatoriaus ir naudotojų atsakomybės nuostatos bei atlikti kiti

pakeitimai, atspindintys praktinius SGD eksploatavimo eigoje paaiškėjusius aspektus.

Iš SGD terminalo veiklos reguliavimui reikšmingų teisės aktų pakeitimų paminėtinas 2016 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 1354 "Dėl Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo", kuriuo, be kita ko, buvo sumažinta paskirtojo tiekėjo UAB "LITGAS" SGD terminale dujinamo gamtinių dujų kiekio minimali riba iki 325 mln. kub. metrų gamtinių dujų (arba 3 867 500 000 kWh). Keitimu taip pat patikslintos dujintinos SGD terminalo būtinojo kiekio dalies paskirstymo energijos gamintojams ir SGD terminalo būtinojo kiekio pertekliaus realizavimo rinkoje procedūros.

Be to, 2016 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu "Dėl Lietuvos Respublikos KN, siekdama didinti naftos terminalų veiklos apimtis bei diversifikuoti krovos srautus, nuolat bendradarbiauja ir plėtoja verslo ryšius su įvairiomis tarptautinėmis ir regioninėmis naftos produktų prekybą vykdančiomis kompanijomis dėl naftos produktų perkrovos bendrovei priklausančiuose terminaluose.

Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 1354 "Dėl Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo" buvo patikslinta Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos apraše numatyta vartojimo pajėgumų nustatymo tvarka. Priimtais pakeitimais numatyta galimybė esant objektyvioms ir pagrįstoms priežastims inicijuoti metams nustatytų gamtinių dujų vartojimo pajėgumų tikslinimą, numatytos skatinamosios priemonės sistemos naudotojams ir vartotojams naudojantiems gamtines dujas šiltuoju metų sezonu (balandžio-spalio mėnesiais) bei atlikti kiti su vartojimo pajėgumų nustatymo tvarka susiję pakeitimai.

Per 2016 m. SGD terminale priimti 16 dujovežių (2015 m. – 5 dujovežiai), bendrai atgabenę 1.000,6 tūkst. t SGD (2015 m. – 318,6 tūkst. t) bei išdujinta ir į gamtinių dujų perdavimo sistemą patiekta 1.238,2 mln. nm3 gamtinių dujų (2015 m. – 382,8 mln. nm3). SGD terminalo pajamos per 2016 m. siekia 66.966 tūkst. Eur (2015 m. – 69.882 tūkst. Eur).

2016 m. SGD terminale veikė 3 naudotojai (2015 m. – vienas naudotojas) – paskirtasis gamtinių dujų tiekėjas UAB "LITGAS", AB "Achema" ir UAB "Lietuvos dujų tiekimas".

2017 m. yra numatyta priimti 7 dujovežius, kurie bendrai atgabens apie 966 tūkst. m3 SGD (436 tūkst. t. SGD) bei bus išdujinta ir į gamtinių dujų perdavimo sistemą patiekta virš 500 mln. nm3 gamtinių dujų. Planuojama,

kad šis kiekis gali padidėti AB "Achema" (kuri sėkmingai naudojosi SGD terminalo paslaugomis 2016 metais) sudarius SGD tiekimo sutartis 2017 metams ar prisijungus naujiems SGD terminalo naudotojams. Pažymėtina, kad 2017 m. sausio mėn. SGD terminale pradėtos vykdyti SGD perkrovos operacijos ir per sausio mėn. į mažos apimties dujovežius perkrauta apie 24 800 m3 SGD.

SGD terminalo pajėgumų poreikis priklauso nuo kelių pagrindinių kriterijų:

- Bendro Lietuvos ir kitų Baltijos šalių dujų poreikio;

Gamtinių dujų rinkos apžvalga

Lietuvoje yra keletas pagrindinių dujas vartojančių sektorių: namų ūkiai, energetika, pramonė, dujas naudojanti kaip žaliavą trąšoms gaminti, ir kita pramonė. Didžioji dalis gamtinių dujų sunaudojama energetikoje (apie 0,3 mlrd. m3 per metus) bei pramonėje, naudojančiai gamtines dujas kaip žaliavą trąšoms gaminti, kuriai tenka nuolatinis, mažai sezoniškas gamtinių dujų srautas (apie 1,1-1,3 mlrd. m3 per metus).

Bendras Lietuvos gamtinių dujų poreikis sudaro apie 2 – 2,2 mlrd. m3/metus. Iki SGD terminalo veiklos pradžios

Baltijos šalių gamtinių dujų rinka

Esant poreikiui, SGD terminalas yra pajėgus gamtinėmis dujomis aprūpinti visas 3 Baltijos šalis. 2016 m. Lietuvoje buvo suvartota apie 2,1 mlrd. m3 (22 TWh) dujų per metus. Latvijos ir Estijos dujų rinkos yra žymiai mažesnės ir 2015 m. jose atitinkamai buvo užfiksuotas 1,33 ir 0,47 mlrd. m3 dujų suvartojimas. Sudarydamas sąlygas patrauklioms dujų kainoms, SGD terminalas gali tapti realia alternatyva dabartiniams gamtinių dujų tiekėjams Baltijos šalyse.

Nutiesus planuojamą dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos (toliau - GIPL), atsivertų galimybė tiekti SGD ir į Lenkijos rinką. Lenkijos rinkoje matomas ryškus potencialas dėl žymiai didesnio dujų vartojimo, tačiau šalyje taip pat egzistuoja didesnė konkurencija tarp Lenkijos ir kitų valstybių dujų tiekėjų. 2016 m. priimtas sprendimas nukelti GIPL projekto Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos datą iki 2021 m.

Rytų Baltijos regione numatomas dar vienas dujotiekio projektas, sujungsiantis gamtinių dujų tiekimą tarp Estijos ir Suomijos (toliau– Baltic Connector). Planuojamas projekto užbaigimas 2020 m. Tai leis Bendrovės SGD terminalui praplėsti dujų tiekimo rinką į Suomiją. Pastarosios suvartojimas siekia apie 2,7 mlrd. m³ per metus.

- Konkuruojančių gamtinių dujų tiekimo šaltinių (dujos, tiekiamos vamzdynu) siūlomos kainodaros ir tiekiamo dujų kiekio;
- Lietuvos gamtinių dujų infrastruktūros (magistralinių dujotiekių pajėgumų) apribojimų;
- SGD pasiūlos pasaulinėje rinkoje;
- SGD kainos regione bei pasaulyje;
- Dujų tiekimo sutarčių trukmės ir sąlygų;
- Dujovežių pasiūlos ir frachtavimo kaštų.

Lietuvos dujų vartotojai dujas importavo iš vienintelio tiekėjo – Rusijos dujų koncerno OAO "Gazprom". SGD terminalas galėtų patenkinti metinį Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų kiekį ir iš dalies aprūpinti gamtinėmis dujomis kaimynines rinkas. Lietuvoje stambus ir vienintelis vartotojas gamtines dujas naudojantis žaliavinėms reikmėms yra AB "Achema", suvartojantis beveik puse bendro Lietuvos kiekio.

Žemiau pateikta dujų suvartojimas Baltijos šalyse 2015 m.

Viena iš pagrindinių rizikų, kurią būtina įvertinti planuojant SGD terminalo veiklą yra gamtinių dujų vartojimo mažėjimas. Laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2016 m. gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje sumažėjo 16%., o nuo 2011 m. iki 2016 m. – 49%. Prie vartojimo mažėjimo

Dujotiekių projektai Baltijos šalyse

Baltijos šalių regione vykdomi energetikos projektai, sudarytų sąlygas vystyti SGD rinką ir efektyviau išnaudoti turimus SGD terminalo pajėgumus. Galima išskirti šiuos, su dujų tiekimu susijusius, energetikos projektus, kurie yra strategiškai svarbūs Bendrovei:

Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (toliau - GIPL);
Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų didinimas;
Latvijos ir Estijos dujotiekių jungties pajėgumų didinimas;
Baltic Connector dujotiekių jungtis tarp Suomijos ir Estijos;
Inčukalnio požeminės dujų saugyklos išplėtimas ir modernizavimas.

prisidėjo augančios gamtinių dujų kainos bei didėjantis alternatyvių šaltinių prieinamumas. Nepaisant to, prognozuojama, jog netolimoje ateityje gamtinių dujų suvartojimas turėtų stabilizuotis.

Su dujų tiekimu susiję projektai Baltijos šalyse:

FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI

AB "Klaipėdos nafta" 2016 finansinių metų rezultatai:

Pardavimo pajamos 103.839 tūkst. Eur, arba -5,3% mažiau lyginant su 2015 m.;
13.794 tūkst. Eur grynasis pelnas, kuris 37,4% mažesnis lyginant su 2015 m., grynojo pelno marža - 13,3 proc. (2015 m. – 20,1 proc.)
EBITDA 28.446 tūkst. Eur, 23,4% mažesnė, lyginant su 2015 m., EBITDA marža – 27,4 proc. (2015 m. – 33,9 proc.).

Šiuo metu AB "Klaipėdos nafta" veiklos rezultatai skiriami į keturis veiklos segmentus: Naftos produktų krova (Klaipėdos naftos terminalas - KNF), ilgalaikio naftos produktų saugojimo veikla (Subačiaus naftos terminalas - SKB), Suskystintų gamtinių dujų terminalo veikla (SGD terminalas – SGD) bei SGD paskirstymo stoties projekto įgyvendinimas ir veikla (GDP). Žemiau pateikiama informacija apie kiekvieno iš veiklos segmentų įtaką Bendrovės finansiniams veiklos rezultatams:

		Sausio-gruodžio mėn.
Tūkst. Eur	2016 m.	2015 m.	Pokytis (%)
Pardavimo pajamos iš viso	103.839	109.702	-5,3%
KNF	34.075	37.259	-8,5%
SKB	2.798	2.561	9,3%
SGD	66.966	69.882	-4,2%
GDP	-	-	-
Grynasis pelnas iš viso	13.794	22.036	-37,4%
KNF	9.914	14.515	-31,7%
SKB	847	906	-6,5%
SGD	3.518	6.982	-49,6%
GDP	(485)	(367)	32,2%
EBITDA iš viso	28.446	37.136	-23,4%
KNF	17.422	22.533	-22,7%
SKB	1.790	1.839	-2,7%
SGD	9.763	13.166	-25,8%
GDP	(529)	(402)	31,6%

Pagrindiniai finansiniai veiklos rodikliai (sumos lentelėje pateiktos tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

	2016 m.	2015 m.	2014 m.	2013 m.	2012 m.
Naftos produktų krova (tūkst. t)	7.338	6.461	5.587	5.834	6.912
Išdujinta SGD (tūkst. MWh)	14.611	4.559	494	-	-

Investicijos, ilgalaikio turto įsigijimai:	16.874	6.809	40.130	28.577	10.158
Klaipėdos naftos terminalas	7.284	809	1.183	10.065	3.665
SGD terminalas	-19*	5.429	38.572	18.512	6.493
SGD paskirstymo stotis	9.308	429	-	-	-
Subačiaus naftos terminalas Finansiniai rodikliai	301	142	375	81	-

Pardavimo pajamos	103.839	109.702	39.775	36.741	40.223
Bendrasis pelnas	20.797	29.123	13.150	14.704	16.666
EBITDA	28.446	37.136	16.628	18.307	20.753
EBIT	15.270	24.362	9.091	11.101	14.121
Finansinė ir investicinė veikla	211	-482	-285	-23	533
Pelnas prieš apmokestinimą (EBT)	15.095	24.104	9.069	11.101	14.121
Grynasis pelnas	13.794	22.036	9.257	10.325	12.001

Trumpalaikis turtas	55.536	58.713	32.687	44.067	32.542
Ilgalaikis turtas	186.895	180.074	189.231	151.669	129.648
Iš viso turto	242.431	238.787	221.918	195.735	162.190
Nuosavas kapitalas	192.969	196.804	174.715	165.562	155.356
Pelningumas
Turto grąža (ROA)	5,7%	9,6%	4,4%	5,8%	7,7%
Kapitalo grąža (ROE)	7,1%	11,9%	5,4%	6,4%	8,0%
Bendrojo pelno marža	20,0%	26,5%	33,1%	40,0%	41,4%
EBITDA marža	27,4%	33,9%	41,8%	49,8%	51,6%
EBIT marža	14,7%	22,2%	22,9%	30,3%	35,1%
EBT marža	14,5%	22,0%	22,8%	30,2%	35,1%
Grynojo pelno marža	13,3%	20,1%	23,3%	28,1%	29,8%
Apyvartumas
Gautinos sumos, dienos	37	92	17	32	36
Mokėtinos sumos, dienos	36	30	75	78	26
Finansų struktūra
Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo
santykis	0,26	0,21	0,27	0,18	0,04
Nuosavo kapitalo ir turto santykis	0,80	0,82	0,79	0,85	0,96
Bendras likvidumo koeficientas	3,61	5,56	2,05	3,37	7,21
Kritinio likvidumo koeficientas	3,52	5,40	1,95	3,34	7,14
Rinkos vertės rodikliai
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai
santykis (P/E rodiklis)	14,8	6,4	12,8	10,8	11,1
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai	0,036	0,058	0,024	0,027	0,033

* SGD terminalo ilgalaikio turto įsigijimo pajamos yra neigiamos, kadangi įsigijimo vertė koreguota 2016 m. gauta draudimo išmoka (119 tūkst. Eur), susijusi su SGD turto statyba.

2016 m. Bendrovės pardavimo pajamos – 103.839 tūkst. Eur, lyginant su 2015 m. (109.702 tūkst. Eur), sumažėjo 5.863 tūkst. Eur, arba -5,3 proc. Sumažėjimas susijęs su SGD terminalo bei naftos terminalo pajamų sumažėjimu.

SGD terminalo pajamos 2016 metais iš viso sudaro 66.966 tūkst. Eur, jos, lyginant su 2015 m., sumažėjo 2.916 tūkst. Eur arba 4,2 proc. Pajamos iš šios veiklos yra reguliuojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir 2016 m. buvo patvirtintos VKEKK remiantis prognozuojamais vartojimo pajėgumais. Nors paaiškėjus, kad vartojimo pajėgumai mažesni nei planuoti, saugumo dedamosios tarifo dalis, skirta kompensuoti SGD terminalo pastoviąsias sąnaudas ir turto grąžą, nebuvo koreguojama, dėl SGD terminalo priskirtų pajamų surinkimo pertekliaus per 2015 m. Primenama, kad 2015 m. pripažino apie 5,2 mln. Eur daugiau pajamų iš SGD terminalo veiklos, nei turėjo, pagal nustatytą reguliavimą (dėl didesnio dujų vartojimo ir pajamomis pripažintų gautų delspinigių bei baudų). Plačiau apie reguliuojamos veiklos principus ir rezultatus žr. žemiau.

Naftos terminalo (naftos produktų krovos) pardavimo pajamos už 2016 m. pasiekė 34.075 tūkst. Eur ir sumažėjo 8,5 proc., lyginant su 2015 m. Nors naftos produktų krova išaugo, pajamos sumažėjo 3.184 tūkst. Eur. Šis pokytis įvyko dėl teikiamų paslaugų kainodaros bei perkrovos sutarčių struktūros pokyčių. Šie pokyčiai susiję su rinkos nulemtais veiksniais ir jie leidžia išlikti konkurencingiems bei pritraukti didesnius krovos srautus.

Subačiaus naftos terminalo 2016 m. pardavimo pajamos didėjo 9,3 proc. (arba 237 tūkst. Eur) dėl didesnių NP saugojimo apimčių: tiek dėl komercinių naftos produktų kiekių tiek ir dėl valstybės rezervo didėjimo.

Žemiau pateikiamas pardavimo pajamų išskaidymas pagal geografiją ir pagal struktūrą. Užsienio klientų pajamos – tai pajamos iš Bendrovės klientų, kraunančių ar saugančių naftos produktus, pagamintus Baltarusijos ir Rusijos NPG (skirta ne Lietuvos rinkai).

Pajamos pagal veiklos pobūdį:

Sąnaudos

2016 m. pardavimo savikaina sudaro 83.042 tūkst. Eur, lyginant su 2015 m. (80.579 tūkst. Eur), išaugo 3,1 proc. arba 2.463 tūkst. Eur. Toks pokytis įvyko pagrinde dėl padidėjusių geležinkelio sąnaudų naftos terminale (+1.225 tūkst. Eur) ir bendrai padidėjusių SGD segmento sąnaudų (+615 tūkst. Eur).

Bendrovės veiklos sąnaudos padidėjo 1.082 tūkst. Eur (22,4 proc.) ir periodo pabaigai sudarė 5.905 tūkst. Eur. Iš jų: KNF segmento veiklos sąnaudos didėjo 489 tūkst. Eur, SGD terminalo administravimo išlaidos didėjo 386 tūkst. Eur.

Pateikiamas visų Bendrovės sąnaudų detalizavimas pagal svarbiausias kategorijas:

Tūkst. Eur	2016 m.	2015 m.	Pokytis, %
KNF nusidėvėjimo sąnaudos	6.575	6.686	-1,7%
KNF su darbuotojais susijusios sąnaudos	6.301	6.281	0,3%
KNF kintamos (dujos, elektra, geležinkeliai) sąnaudos	7.009	5.662	23,8%
Kitos KNF gamybinės ir veiklos sąnaudos	3.804	2.948	29,0%
KNF sąnaudos iš viso	23.689	21.577	9,8%

SGD Laivo-saugyklos nuomos ir kitų susijusių mokėjimų sąnaudos	50.786	50.415	0,7%
SGDT nusidėvėjimo sąnaudos	5.738	5.270	8,9%
SGDT su darbuotojais susijusios sąnaudos	2.846	2.503	13,7%
Kitos SGDT sąnaudos	3.469	3.650	-5,0%
SGDT sąnaudos iš viso	62.839	61.838	1,6%

SKB sąnaudos	1.886	1.585	19,0%
GDP sąnaudos	533	402	32,6%
Viso savikainos ir veiklos sąnaudų	88.947	85.402	4,2%

2016 m. visų SGD terminalui priskiriamų sąnaudų suma sudaro 62.839 tūkst. Eur, iš jų didžiąją dalį sudaro laivo-saugyklos "Independence" nuomos bei su laivo operavimu susijusios išlaidos (viso 50.786 tūkst. Eur), darbo užmokesčio, nusidėvėjimo, krantinių nuomos sąnaudos. SGD terminalo turto nusidėvėjimas praėjusiais metais sudarė 5.738 tūkst. Eur (2015 m. – 5.270 tūkst. Eur). Su darbuotojais susijusios išlaidos padidėjo 13,7 proc. arba 343 tūkst. Eur iki 2.846 tūkst. Eur.

2016 m. Klaipėdos naftos terminalui priskiriamų sąnaudų suma sudaro 23.689 tūkst. Eur (2015 m. – 21.577 tūkst. Eur), padidėjo 2.112 tūkst. Eur. Naftos terminalo dujų, elektros bei geležinkelių sąnaudos (pagrindinės kintamos KNF sąnaudos) bendrai padidėjo 1.347 tūkst. Eur arba 23,8 proc. Didėjimas iš esmės susijęs su išaugusia NP krova: 15,2 proc. arba 955 tūkst. t. Kintamų sąnaudų kategorijos didėjimui didžiausią reikšmę turėjo geležinkelio sąnaudų didėjimas.

2016 m. geležinkelio sąnaudos, lyginant su 2015, didesnės 1.225 tūkst. EUR, šios sumos daugiausia išaugo dėl mokesčių už užlaikytus vagonus didžiausiu terminalo užimtumo metu. Be to, nuo 2016 m. liepos mėn. Bendrovei taikomi didesni geležinkelio paslaugų tarifai.

KNF šilumos sąnaudos, lyginant su praėjusių metų atitinkamu periodu, didesnės 103 tūkst. Eur. Per estakadą perkrauta 8,7 proc. daugiau TNP, dėl ko dujų suvartojimas padidėjo apie 12 proc., tačiau sumažėjusios kainos (6,6 proc.) neleido sąnaudoms ženkliai išaugti.

Elektros sąnaudos mažesnės dėl mažesnės vidutinės kainos, kuri nuo 2016 m. yra susieta su elektros kainomis biržoje. Elektros pirkimo kaina sumažėjo 13,1%, lyginant su 2015 m.

Elektros sąnaudos mažėjo 34 tūkst. Eur - 13,1 proc. sumažėjo elektros kaina, tačiau buvo sunaudota didesnis kiekis elektros.

Naftos terminalo darbo užmokesčio ir su tuo susijusios sąnaudos padidėjo 0,3 proc. arba 20 tūkst. Eur. Nusidėvėjimo sąnaudos sumažėjo 111 tūkst. Eur.

Subačiaus naftos terminalo 2016 m. bendra sąnaudų suma padidėjo 19,0 proc. arba 301 tūkst. Eur. Sąnaudų padėjimas susijęs su visos Bendrovės bendrųjų įmonės operacinių sąnaudų paskirstymu tarp atskirų veiklos segmentų. Iki 2016 m. bendrųjų sąnaudų SKB veiklai priskiriama nebuvo.

Veiklos rezultatai

2016 m. EBITDA siekia 28.446 tūkst. Eur, lyginant su 2015 m. (37.136 tūkst. Eur), sumažėjo 23,4 proc. arba 8.692 tūkst. Eur. EBITDA marža sudarė 27,4 proc., 2015 m. – 33,9 proc.

2016 m. finansinės veiklos rezultatas yra teigiamas ir sudaro 211 tūkst. Eur. Finansinės veiklos pajamas sudarė UAB LITGAS akcijų pardavimo pelnas 310 tūkst. Eur, delspinigių pajamos 119 tūkst. Eur, palūkanos už sąskaitas bankuose 11 tūkst. Eur. Finansinės veiklos sąnaudas sudarė paskolų palūkanos 177 tūkst. Eur, valiutos kurso svyravimo nuostoliai 56 tūkst. Eur, kitos sąnaudos 72 tūkst. Eur.

2016 m. Bendrovės grynasis pelnas – 13.794 tūkst. Eur, lyginant su 2015 m. grynuoju pelnu (22.036 tūkst. Eur), sumažėjo 37,4 proc. arba 8.242 tūkst. Eur. Grynojo pelno mažėjimą lėmė:

4.601 tūkst. Eur mažesnis grynasis pelnas iš KNF veiklos, dėl mažesnių krovos pajamų ryšium su krovos sutarčių struktūros pasikeitimais bei dėl išaugusių gamybinių sąnaudų (pagrinde geležinkelio paslaugos).

Reguliuojamas SGD terminalo veiklos pelnas

SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos ar jų dalis VKEKK nustatyta tvarka ir sąlygomis yra įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, vadovaujantis Energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytais energijos kainų reguliavimo reikalavimais.

Pajamas iš SGD terminalo veiklos sudaro: i) SGD išdujinimo pajamos, ii) SGD perkrovos veiklos pajamos ir iii) skystinimo kaina, kuri surenkama per papildomą saugumo dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau - SGD saugumo dedamoji). Skaičiuojant SGD skystinimo kainą už ataskaitinį laikotarpį iš apskaičiuotos Bendrovei priklausančios SGD terminalo veiklos pajamų sumos atimamos prognozuojamos SGD perkrovos ir SGD dujinimo pajamos.

SGD saugumo dedamąją moka gamtinių dujų perdavimo sistemos vartotojai, įskaitant ir galutinius vartotojus, kartu su kitais mokėjimais už gamtinių dujų perdavimo paslaugas. Mokėjimai yra surenkami Perdavimo sistemos operatoriaus (toliau – PSO) tiesiogiai iš vartotojų arba iš gamtinių dujų tiekėjų, jei vartotojai neturi tiesioginių sutarčių su PSO. VKEKK kas metus nustato Saugumo dedamosios dydį proporcingai pagal planuojamus gamtinių dujų

3.464 tūkst. Eur mažesnis grynasis pelnas iš SGD veiklos, dėl mažesnių pajamų (-2.916 mln. Eur) bei išaugusių sąnaudų (reikšmingiausios nusidėvėjimo ir FSRU nuomos).
59 tūkst. Eur mažesnis grynasis pelnas iš SKB veiklos, dėl išaugusių netiesioginių veiklos sąnaudų.
118 tūkst. Eur įtaka dėl didesnių sąnaudų, susijusių su SGD mažos apimties ir kitų verslų vystymu.

Grynojo pelno marža už 2016 m. siekia 13,3 proc., bendrojo pelno marža siekia 20,0 proc. (2015 m. atitinkamai: 20,1 proc. ir 26,5proc.). Pelnas tenkantis vienai akcijai sudarė 0,036 Eur/akcijai (2015 m. – 0,058 Eur/akcijai).

Metinė Bendrovės kapitalo grąža (ROE) 2016 m. sudarė 7,1 proc. (2015 m. – 11,9 proc.), turto grąža (ROA) – 5,7 proc. (2015 m. – 9,6 proc.).

vartojimo pajėgumus. Pagal VKEKK nutarimą, PSO surinktos lėšos yra pervedamos Bendrovei.

Visas SGD terminalo veiklos pajamų lygis tvirtinamas VKEKK remiantis nustatyta Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodika (toliau – metodika). Pagal šią metodiką, SGD terminalo pajamų lygis apskaičiuojamas metams į priekį, sudedant 2 dedamąsias: i) Būtinosios prognozuojamos sąnaudos SGD terminalo veiklos užtikrinimui; ii) Prognozuojama SGD terminalo infrastruktūrinės dalies investicijų grąža.

Finansinėje apskaitoje (IFRS) SGD terminalo pajamos pripažįstamos pagal faktinius deklaruotus vartojimo pajėgumus už ataskaitinį laikotarpį ir atitinkamai apskaičiuotą faktinę SGD terminalui priklausančią saugumo dedamąją. SGD veiklos sąnaudos pripažįstamos kaupimo principu už atitinkamą laikotarpį. Todėl susidaro skirtumai tarp finansinio SGD terminalo segmento pelno ir reguliuojamo pelno, kuris apskaičiuojamas pagal VKEKK nustatytą metodiką.

Reguliuojamas pelnas apskaičiuojamas nustatytą SGD terminalo investicijų grąžą koreguojant reguliuojamai veiklai nepriskiriamomis pajamomis ir sąnaudomis (kurios turi įtakos finansiniams rezultatams).

Žemiau pateikiamas istorinis SGD terminalo reguliuojamo ir finansinio pelno palyginimas:

Tūkst. Eur	2014	2015	2016 (VKEKK neaudituota)
Finansinis SGD terminalo pelnas	600	6.981	3.518
Reguliuojamas pelnas (pagal metodiką)	414	3.525	3.329
Skirtumas	186	3.456	189
Skirtumas (suminis)	186	3.643	3.832

Pagal nustatytą reguliavimą, papildomai surinkta suma bus skirta ateinančių finansinių laikotarpių SGD terminalo būtinosioms sąnaudoms padengti.

SGD terminalo normalizuoto pelno mažėjimas siejamas su mažėjančia reguliuojamo turto baze.

Balanso straipsniai

Bendrovės ilgalaikis turtas 2016 m. padidėjo (3,8 proc.) iki 186.895 tūkst. Eur. Ilgalaikio turto padidėjimas susijęs su investicijomis į ilgalaikio turto įsigijimą, po kurių ilgalaikio materialaus turto vertė sudaro 182.925 tūkst. Eur (2015-12-31 dienai 176.821 tūkst. Eur. Bendra 2016 m. vykdomų investicijų ir ilgalaikio turto įsigijimų suma siekia 16.874 tūkst. Eur. Iš jų 2016 m. Klaipėdos naftos terminalo investicijos 9.630 tūkst. Eur, SGD paskirstymo stoties investicijai skirta 9.308 tūkst. Eur, mažesnės investicijos teko SKB ir SGDT, atitinkamai 314 tūkst. Eur ir 113 tūkst. Eur.

Trumpalaikis turtas 2016 m. sumažėjo 3.178 tūkst. Eur ir metų pabaigoje sudarė 55.536 tūkst. Eur. Didžiausią trumpalaikio turto dalį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai – 42.056 tūkst. Eur (beveik dvigubai daugiau lyginant su 2015 m., kai sudarė 23.788 tūkst. Eur). Iš pirkėjų gautinos sumos sumažėjo iki 10.603 tūkst. Eur (17.113 tūkst. Eur mažiau).

Sumažėjus trumpalaikio turto vertei ir kiek išaugus įsipareigojimams, bendrasis likvidumo koeficientas sumažėjo iki 3,61, t.y. apie 4 kartus viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Trumpalaikis turtas sudarė 22,9 proc., o pinigai – 17,3 proc. viso turto 2016 m. gruodžio 31 dienai.

Reguliuojamo pelno korekcija (lyginant su tuo kas buvo atskleista 2015 m. finansinėse ataskaitose) susijusi su 2015 m. reguliuojamos veiklos audito rezultatais bei reguliuojamo turto bazės bei reguliuojamos turto grąžos auditu už 2014 ir 2015 metus.

Nuosavo kapitalo pokyčiai 2016 m. susiję su ataskaitinių metų pelno suma, dividendų išmokėjimu už praėjusius metus (17.629 tūkst. Eur), rezervų perkėlimu (4.407 EUR). 2015 m. nepaskirstytas pelnas buvo paskirstytas į dividendus į privalomąjį bei kitus rezervus. Nuosavas kapitalas 2016 m. pabaigoje sudaro 79,6 proc. viso Bendrovės turto (2015 m. pab. – 82,4 proc.). Plačiau apie įstatinį kapitalą skaitykite skyriuje apie Bendrovės akcijas ir akcininkus.

Ilgalaikiai Bendrovės įsipareigojimai praėjusių metų pabaigoje sudarė 34.071 tūkst. Eur (2015 m. 31.431 tūkst. Eur); jų pokytis susijęs su gauta dotacija SGD perkrovos stoties statybai, o viso subsidijų suma metų pabaigai sudaro 2.781 tūkst. Eur. 2016 m. gruodžio 31 d. paskolos suma, gauta iš Europos Investicijų Banko, nepakito, kaip ir 2015 m. pabaigoje sudarė 29.693 tūkst. Eur (2015 m. pab. – 29.693 tūkst. Eur).

Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis susijęs su skolų tiekėjams didėjimu ir metų pabaigoje viso sudaro 15,391 tūkst. Eur (2015 m. pabaigai – 10.552 tūkst. Eur).

INVESTICIJOS

Žemiau pateikiamas 2016 m. reikšmingiausių vykdytų investicijų sąrašas:

Eil. Nr.	Projekto pavadinimas	Per 2016 m. investicijų suma su išankstiniais mokėjimais	Trumpas projekto aprašymas
1.	SGD paskirstymo stoties statyba	11,3 mln. EUR	Įvertinus rinkos pokyčius, susijusius su SGD vartojimo galimybėmis bei siekiant išnaudoti SGD terminalo potencialą, AB "Klaipėdos nafta" pradėjo vystyti naują infrastruktūros projektą – SGD paskirstymo stotį. SGD paskirstymo stotis statome toje pačioje teritorijoje kur įsikūręs Bendrovės naftos terminalas. Planuojama SGD paskirstymo stoties maksimali talpa – 5000 m3. Projekto vykdymo eiga pateikta po lentele.
2.	Klaipėdos naftos terminalo šviesių naftos produktų parko I-as plėtros etapas	4,0 mln. Eur	I-o plėtros etapo esmė – išplėsti Bendrovės naftos terminalo šiaurinės teritorijos ŠNP rezervuarų parką, taip didinant krovos apimtis ir teikiamų paslaugų efektyvumą. I-ą plėtros etapą sudaro trys atskiri projektai (išvardinti žemiau). Patvirtinta I-o plėtros etapo investicijų suma 13,1 mln. Eur, numatomas įvykdymo laikotarpis - 2017 m. vidurys.
2.1	ŠNP talpyklų parko plėtra	0,8 mln. Eur	Projekto esmė – išplėsti Bendrovės naftos terminalo šiaurinės teritorijos – ŠNP rezervuarų – parką statant naujus naftos produktų rezervuarus: 3 po 5.000 m3 ir 4 po 1.400 m3. Viso bendras papildomas talpyklų tūris 20,6 tūkst. m3.
2.2	Apvandeninto mazuto talpyklų statyba	0,9 mln. Eur	Investiciją sudaro 2 talpyklų po 4.200 m3 projektavimas ir statyba. Naujose talpyklose bus priimta daugiau apvandeninto mazuto ir atlaisvintos esamos talpyklos naftos produktų krovai.
2.3	Autotransporto užpylimo aikštelės plėtra	2,3 mln. Eur	Šio projekto apimtyje papildomai suprojektuota ir įrengta autocisternų užpylimo aikštelėje naujų rezervuarų grupė ŠNP biopriedų sandėliavimui, papildomai kiekviename autocisternos pakrovimo poste bus įrengtos naujos dyzelino (įvedant RRME) įpylimo pozicijos.
3.	NP krovos lankstumo didinimo projektai	1 mln. EUR	Investicijos, susijusios NP krovos pajėgumų ir/ar lankstumo didinimu. 2016 m. I ketv. buvo priimtas sprendimas įrengti papildomą ŠNP vamzdyną tarp estakados siurblinės bei ŠNP rezervuarų parko. Šis papildomas vamzdynas leis Bendrovei užtikrinti didesnį esamos bei vystomos infrastruktūros galimybes. Bendrovė galės kur lanksčiau priimti skirtingų rūšių ŠNP, galės dirbti mažesnėmis ŠNP partijomis, atsiras papildomos našumo galimybės ŠNP importui per estakadą ir pan.
4.	SKB investicijos	0,3 mln. EUR	Įvairios infrastruktūros gerinimo ir veiklos palaikymo investicijos.
5.	SGDT investicijos	0,1 mln. EUR	Įvairios infrastruktūros gerinimo ir veiklos palaikymo investicijos.

Reikšmingi 2016 m. SGD paskirstymo stoties įvykiai:

2016 m. vasario 12 d. pasirašyta EPC sutartis su konsorciumu, susidedančiu iš Lietuvos ir Vokietijos įmonės PPS Pipeline Systems GmbH ir Čekijos bendrovės Chart Ferox, a.s. EPC sutartis įsigaliojo, kai jai 2016 m. kovo 8 d. pritarė Bendrovės valdyba ir visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendra pagal EPC sutartį atliekamų darbų fiksuota kaina yra 27,7 mln. Eur be PVM.

2016 m. kovo 25 d. Bendrovė Rangovui pateikė oficialų laišką dėl darbų pradžios, po kurio pateikimo ir avansinio mokėjimo gavimo, pradedamas skaičiuoti sutarties įvykdymo terminas.

2016 m. balandžio 25 d. 2016 m. balandžio antrą savaitę pradedama 1-osios SGD saugojimo talpos gamyba (pjaustomi metalo ruošiniai).

2016 m. birželio 20 d. Dečine (Čekija), Chart Ferox a.s. gamykloje, įvyko pirmosios SGD saugojimo talpos (vidinės) hidrauliniai bandymai ir vizualinė inspekcija, kurioje dalyvavo ir atsakingi Bendrovės atstovai.

2016 m. liepos 8 d. Connecting Europe Facility (Europos Sąjungos finansinės programos dalis) koordinavimo komisija oficialiai paskelbė, kad skiria 15 mln. eurų finansinę paramą jungtiniam, penkių partnerių projektui "Blue Baltics", kuriame dalyvauja AB "Klaipėdos nafta", plėtojančiam Suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) bunkeriavimo tinklą Baltijos jūros regiono uostuose. Bendrovei turi tekti 4 mln. eurų dalis.

2016 m. rugpjūčio mėn. Dečino gamykloje (Čekija) baigtos gaminti pirmosios dvi SGD paskirstymo stoties talpos (kiekviena po 1.000 m3 brutto).

2016 m. spalio 12 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė išvadą, kad teritorijų planavimo proceso procedūros, planavimo tikslai ir detaliojo plano sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo ir kitų teisės aktų reikalavimus ir pritarė teikimui tvirtinti detalųjį planą.

2016 m. spalio 24 d. pradėta įgyvendinti bandomųjų polių programa SGD paskirstymo stoties projektuojamų pagrindų ir pamatų sąlygoms nustatyti.

Numatoma, kad Paskirstymo stotis dalinai pradės funkcionuoti po 15 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo, o visi darbai bus užbaigti 2017 m. pabaigoje. Sutartyje numatyta galimybė pratęsti sutartį iki 14 mėn. (iki 12 mėn. dėl galimai užsitęsiančių teritorijų planavimo procedūrų ir 2 mėn. – dėl kitų priežasčių).

Klaipėdos naftos terminalo patvirtintos investicijos, kurios bus vykdomos

2016 metų liepos 21 d. neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino AB "Klaipėdos nafta" valdybos sprendimą vykdyti naftos terminalo estakados 3A kelio modernizavimo investicinį projektą. Projekto vertė ne didesnė nei 5,5 mln. Eur (be PVM). Pagal šį projektą esamoje geležinkelio vagonų iškrovimo estakadoje 3A kelyje bus suprojektuota ir įrengta tamsių naftos produktų (mazuto, vakuuminio gazolio) krovai reikalinga pašildymo ir išpylimo sistema. 2016 metų pabaigai atlikti projektavimo darbai. Paskelbti viešo konkurso pirkimai.

VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

AB "Klaipėdos nafta" 2017 m. veiklos planai ir tikslai siejami su Bendrovės atnaujintos 2017-2020 m. strategijos įgyvendinimu, t.y. su Bendrovės vykdomų veiklų tęstinumu ir plėtra. Ateinančiais metais toliau numatoma:

saugiai, patikimai ir konkurencingai vykdyti naftos produktų perkrovą Klaipėdos uoste, didinant naftos terminalo patrauklumą;
Vykdyti saugią, efektyvią SGD terminalo veiklą bei užtikrinti suskystintųjų gamtinių dujų importo į Lietuvą ir kaimynines šalis galimybę;

2016 metų rugpjūčio 22 d. neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino AB "Klaipėdos nafta" Naftos terminalo II plėtros etapo (papildomas geležinkelio kelias ir estakada, šviesių naftos produktų talpyklų parko plėtra) investicinį projektą už bendrą kainą, ne didesnę, nei 49,4 mln. EUR. 2016 metų pabaigoje atliktos studijos ir projektavimo darbai susiję su atskirais plėtros projektais.

pastatyti SGD antžeminio paskirstymo stotį ir pradėti vykdyti SGD mažos apimties veiklas;
užtikrinti efektyvų valstybės privalomojo naftos produktų rezervo saugojimą;
užbaigti naftos terminalo ŠNP parko plėtros I investicinį etapą bei pradėti II investicinio plėtros etapo projektus;
gerinti ir efektyvinti vidaus procesus, plėsti Bendrovės darbuotojų kompetencijas.

Bendrovė 2017 m. toliau sieks užsitikrinti pakankamą naftos produktų krovos srautą, tikimasi išlaikyti jį panašiame lygyje kaip ir 2016 m. Šiuo metu

pagrindinės sutartys ateinantiems metams jau yra sudarytos, užtikrintas minimalus krovos kiekis, tačiau ir toliau bus dirbama dėl didesnio krovos srautų užtikrinimo tiek ilgalaikėmis, tiek ir trumpalaikėmis sutartimis. Rinkos situacija tranzitiniams kroviniams šiuo metu nepalanki dėl sumažėjusio naftos tiekimo Baltarusijos gamykloms, tačiau tikimąsi situacijos pagerėjimo dar pirmoje metų pusėje. Naftos terminalo įgyvendinamos I plėtros etapo investicijos, kurias planuojama baigti antroje metų pusėje, leis Bendrovei derėtis dėl papildomų ir įvairių ŠNP krovinių mažomis partijomis, reikšmingai didinti importo krovą per auto užpylimo aikštelę ir pasiūlyti chemijos produktų krovos paslaugas. Šių pastangų dėka bus siekiama išlaikyti stabilias, aukšto lygio pajamas.

Greta krovos srautų užtikrinimo ir toliau bus ieškoma galimybių efektyvinti terminalo veiklą, lanksčiai prisitaikyti prie įvairių krovinių krovos bei išlaikyti aukštą pelningumo lygį.

Įgyvendinant ilgalaikę Bendrovės strategiją patvirtinti naftos terminalo plėtros II etapo projektai, kurių dauguma prasidės 2017 m. Bus siekiama, kad terminalas būtų plečiamas pažangiomis technologijomis, didelį dėmesį skiriant procesų automatizavimui.

Bendrovės SGD terminalas sukūrė visas prielaidas nepriklausomai dujų rinkai atsirasti su galimybe dujų vartotojams rinktis sau patraukliausią bei priimtiniausią dujų tiekimo šaltinį. To įrodymas yra per 2016 m. dirbę 3 terminalo pajėgumų naudotojai. Nors 2017 m. kol kas paskirstyti mažesni terminalo pajėgumai, tačiau Bendrovė yra tinkamai pasirengusi priimti ir išdujinti dar didesnius gamtinių dujų kiekius. Tuo pačiu Bendrovė ir toliau dirbs siekdama sudaryti kuo palankesnes ir patrauklesnes sąlygas potencialiems terminalo naudotojams ir užtikrintų efektyvią logistikos grandinę bei sukurtų prielaidas importuoti gamtines dujas konkurencingomis sąlygomis.

Didelis dėmesys bus skiriamas papildomai SGD terminalo paslaugai – SGD perkrovai. 2017 m. sausio

mėn. atliktos jau dvi tokios perkrovos operacijos. Šios veiklos gerinimui Bendrovė planuoja papildomas investicijas, kurios bus atliekamos šiais metais.

Siekiant mažinti SGD terminalo kaštus gamtinių dujų vartotojams toliau bus užtikrinama, kad terminalo sąnaudos būtų minimalios. Toliau bus dirbama ties SGD laivo-saugyklos išpirkimo finansavimo klausimu siekiant gauti jam paramą ir taip sumažinti laivo nuomos metines išlaidas.

2017 m. pabaigoje numatoma pabaigti SGD paskirstymo stoties statybas. Joje numatoma teikti SGD bunkeriavimo bei SGD krovos į sunkvežimius paslaugas. Šios naujos veiklos bus integruojamos į naftos terminalo veiklą, todėl bus reikalingas atitinkamas pasirengimas tiek procesų tiek ir kompetencijų prasme. Kita vertus, naujų veiklų sinergija sudarys prielaidas diversifikuoti Bendrovės veiklą ir stiprinti pozicijas SGD logistikos rinkoje Baltijos regione.

2017 m. infrastruktūros investicijoms Bendrovė numato skirti beveik 49 mln. Eur, iš jų:

apie 16,1 mln. Eur investuoti į SGD mažos apimties veiklos infrastruktūros statybas;
apie 7,4 mln. Eur į naftos terminalo ŠNP parko plėtros I investicinį etapą;
apie 17,1 mln. Eur į naftos terminalo plėtros II investiciniam etapui;
apie 6 mln. Eur įrangos, įrenginių įsigijimui ir atnaujinimui naftos terminale (įskaitant su krantinėmis susijusios įrangos modernizaciją);
apie 2 mln. Eur kitoms terminalų bei administracinėms investicijoms.

Ne mažiau svarbu užtikrinti aplinkosaugos, darbo saugos bei priešgaisrinės saugos reikalavimus, kiek įmanoma efektyviau apsaugoti Bendrovę, jos darbuotojus bei aplinkinius rajonus nuo oro bei gamtos taršos bei nelaimingų įvykių.

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS

Bendrovės akcininkai ir akcijos

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovės akcijas:
ISIN kodas	LT0000111650
Trumpinys	KNF1L
Emisijos dydis (vnt.)	380.606.184

Bendrovės akcininkai

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcijas valdė 1.993 akcininkai (2015 m. gruodžio 31 d. – 1.847). Visos Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios jų savininkams (akcininkams) vienodas teises. Viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

Bendrovės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui (akcininkui) tokias turtines teises:

1. gauti Bendrovės pelno dalį (dividendus);
1. gauti Bendrovės lėšų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas, siekiant išmokėti Bendrovės lėšas akcininkams;
1. gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį;
1. nemokamai gauti akcijų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų (išskyrus galiojančių įstatymų imperatyvių normų nustatytas išimtis);
1. pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė ¾ visų visuotiniame susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priimamas sprendimas atšaukti visiems akcininkams pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar Bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamų obligacijų;
1. įstatymų nustatytais būdais skolinti Bendrovei, tačiau Bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams

Bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos yra listinguojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Pagrindiniame prekybos sąraše (iki 2016 m. balandžio 4 d. Baltijos Papildomame sąraše).

savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojo ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;

kitas įstatymuose nustatytas turtines teises.

Bendrovės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui (akcininkui) tokias neturtines teises:

1. dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti pagal turimų akcijų suteikiamas teises (išskyrus įstatymų nustatytas išimtis);
1. gauti įstatymų nustatytos apimties informaciją apie Bendrovę;
1. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti Bendrovei žalą, kuri susidarė dėl Bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų įstatymuose, taip pat Bendrovės įstatymuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais;
1. teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota įstatymų numatytais atvejais, taip pat, kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją;
1. kitas įstatymuose ir Bendrovės įstatuose nustatytas neturtines teises.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

	2016 m. gruodžio 31 d.		2015 m. gruodžio 31 d.
Akcininkas (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, įmonės kodas)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Turima įstatinio kapitalo dalis (proc.)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Turima įstatinio kapitalo dalis (proc.)
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (Gedimino pr. 38/2, Vilnius, 302308327)	275.241.290	72,32	275.241.290	72,32
UAB koncernas "Achemos grupė" (Jonalaukio km., Jonavos rajonas, 156673480)	38.975.150	10,24	38.975.150	10,24
Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas)	66.389.744	17,44	66.389.744	17,44
Iš viso	380.606.184	100,00	380.606.184	100,00

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės didžiausi akcininkai, turintys po daugiau nei 5 proc. akcijų:

Bendrovės akcininkų struktūra pagal kategorijas bei regionus:

Akcijos kainos dinamika NASDAQ Vilnius biržoje 2012 – 2016 m.

	2016 m.	2015 m.	2014 m.	2013 m.	2012 m.
Didžiausia akcijos kaina, Eur	0,705	0,419	0,325	0,381	0,430
Mažiausia akcijos kaina, Eur	0,360	0,315	0,280	0,289	0,359
Akcijos kaina laikotarpio pabaigai, Eur	0,538	0,369	0,311	0,292	0,369
Vidutinė akcijos kaina, Eur	0,505	0,373	0,295	0,344	0,387
Apyvarta, vnt.	17.879.294	5.257.607	14.454.031	3.644.550	4.061.889
Apyvarta, tūkst. Eur	8.730	1.955	4.320	1.249	1.588
Kapitalizacija, tūkst. Eur	204.766	140.444	118.369	111.137	133.282

Bendrovės įstatinis kapitalas

Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 110.375.793 Eur (2015 m. gruodžio 31 d. buvo 110.375.793 Eur) ir yra visiškai apmokėtas. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.606.184 (trys šimtai aštuoniasdešimt milijonų šeši šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt keturias) paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė dvidešimt devyni (0,29) Euro centai. Bendrovė neturi savų akcijų.

Dividendai

2016 m. balandžio 26 d. vyko eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris patvirtino 2015 m. audituotą finansinių ataskaitų rinkinį ir pelno paskirstymą. Iš 2015 m. pelno dividendams skirta 17.629 tūkst. Eur arba 0,0463 Eur vienai akcijai (iš 2015 m. pelno dividendams buvo skirta – 92,6 tūkst.

Eur arba 0,0002 Eur vienai akcijai). Dividendai visiems akcininkams buvo išmokėti pinigais.

Žemiau pateikiami istoriniai duomenys apie išmokėtus dividendus per praėjusius laikotarpius už prieš tai ėjusius finansinius metus:

	2016 m.	2015 m.	2014 m.	2013 m.	2012 m.
Dividendai, tūkst. Eur	17.629	92,6	103,2	118,8	16.503,0
Vienai akcijai tenkantys dividendai, Eur	0,0463	0,0002	0,0003	0,0003	0,0457
Paskirstytinas pelnas 1 akcijai, Eur	0,06	0,02	0,03	0,03	0,09
Dividendai, tenkantys pelnui, %	80%	1%	1%	1%	49%

AB "Klaipėdos nafta" valdyba 2016 m. sausio 25 d. patvirtino Bendrovės 2016 – 2020 m. veiklos strategiją ir tuo pačiu siekiant apibrėžti Bendrovės dividendų apskaičiavimo, mokėjimo bei skelbimo procedūrą, Bendrovės Strategijos pagrindu, Bendrovės valdyba patvirtino Dividendų politiką šiam laikotarpiui. Dividendų politika numato, kad Bendrovės valdyba, remdamasi praėjusių metų Bendrovės grynuoju pelnu bei įvertinus Bendrovės vadovo siūlymus dėl pelno paskirstymo projekto, teiktų Bendrovės akcininkams tvirtinti dividendų skyrimo sprendimo projektą, kuriame dividendai sudarytų 50 proc. Bendrovės metinio grynojo pelno.

2016-2020 m. Bendrovė užsibrėžia tikslą didinti akcininkams sukuriamą vertę ir mokėti pastovius dividendus. Naujai sudarytai dividendų politikai keliami šie tikslai:

turėti skaidrų dividendų apskaičiavimo mechanizmą;
užtikrinti Bendrovės patrauklumą investicijoms;
subalansuoti trumpalaikius ir ilgalaikius akcininkų tikslus, t.y. rasti balansą tarp trumpalaikio pelno siekimo ir ilgalaikio Bendrovės vystymo, vertės didinimo.

2016 – 2020 metų strategijoje Bendrovė numato, kad vadovybė teiktų akcininkams tvirtinti dividendų mokėjimą, sudarantį ne mažiau 50 proc. nuo grynojo pelno, jei ši dividendų suma nesudarys kliūčių Bendrovei tinkamai įgyvendinti strategijoje numatytus projektus bei užtikrins priimtinus finansinius rodiklius.

Mokėtinas dividendų dydis gali būti koreguojamas jei:

reikšmingai pasikeistų Bendrovės finansinė būklė bei prognozuojami rodikliai;
Bendrovei atsirastų kliūčių surinkti uždirbtas lėšas SGD terminalo išpirkimo sąnaudų kompensavimui;
Pasikeistų planai dėl strateginių, investicinių projektų įgyvendinimo, jų apimties ar jų finansavimo plano.

Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Bendrovė ir AB SEB banko Finansų rinkų departamentas yra pasirašę sutartį dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų.

AB SEB bankas Finansų rinkų departamento rekvizitai:
Įmonės kodas	112021238
Buveinės adresas	J.Balčikonio g. 7, LT-08247 Vilnius, Lietuva
Telefonas	1528
El. paštas	[email protected]
Interneto tinklapis	www.seb.lt

BENDROVĖS VALDYMAS

Informacija apie bendrovių valdysenos ataskaitą

Bendrovė iš esmės vadovaujasi NASDAQ Vilnius patvirtintu listinguojamų bendrovių valdymo

Bendrovės valdymo bei priežiūros organai

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais bei Bendrovės veiklos dokumentais.

Juridinių asmenų registre įregistruotuose Bendrovės įstatuose numatyti šie Bendrovės organai:

Bendrovės valdymo bei organizacinė struktūra:

kodeksu. Informacija apie valdymo kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo priede Nr. 1.

Visuotinis akcininkų susirinkimas,
Stebėtojų taryba,
Valdyba,
Bendrovės vadovas generalinis direktorius.

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės organas, sprendžiantis akcinių bendrovių įstatymo bei Bendrovės įstatų jo išimtinei nedeleguotinai kompetencijai priskirtus veiklos klausimus. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Akcininkų susirinkimuose dažniausiai dalyvauja Bendrovės vadovas, kuris taip pat yra ir valdybos narys arba jo įgaliotas kitas Bendrovės departamento direktorius, o finansininkas ir stebėtojų tarybos narys dalyvauja pagal poreikį, atsižvelgiant į svarstomus klausimus.

Paskutiniame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo Bendrovės generalinis direktorius, finansų ir administravimo departamento

direktorius, valdybos nariai: Rytis Ambrazevičius, Mindaugas Jusius, Dainius Bražiūnas, Stebėtojų tarybos ir Audito komiteto narys Eimantas Kiudulas teisės skyriaus vadovas bei nepriklausomos audito įmonės atsakingas auditorius.

Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės veiklos priežiūros organas, kurį sudaro 3 (trys) nariai, visuotinio akcininkų susirinkimo renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui Akcinių bendrovių įstatymo numatyta tvarka. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Stebėtojų tarybos nariu negali būti Bendrovės vadovas, Bendrovės valdybos narys ir asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų. Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas, jo statusas, kompetencija ir funkcijos apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Stebėtojų tarybos funkcijos, teisės ir pareigos

detalizuojamos Stebėtojų tarybos darbo reglamente.

Bendrovės Stebėtojų taryba savo sprendimu, kaip patariamąjį Stebėtojų tarybos organą, yra sudariusi Audito komitetą. Audito komitetą sudaro 3 (trys) nariai, išrinkti Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos laikotarpiui. Audito komiteto funkcijos, teisės ir pareigos reglamentuojamos Stebėtojų tarybos patvirtintose AB "Klaipėdos nafta" Audito komiteto sudarymo ir veiklos taisyklėse" bei kituose Audito komiteto veiklos dokumentuose. Pagrindinės Audito komiteto funkcijos – stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą, stebėti audito atlikimo procesą, atlikti vidaus audito bei rizikos valdymo sistemų veiksmingumo analizę.

Bendrovės Stebėtojų taryba 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu kaip patariamąjį Stebėtojų tarybos organą sudarė Kandidatų į AB "Klaipėdos nafta" nepriklausomus valdybos narius Atrankos komitetą. Atrankos komitetą sudaro 4 (keturi) nariai – Agnė Amelija Kairytė, Romas Švedas, Eimantas Kiudulas, Audrius Misevičius bei ekspertai – Šarūnas Dyburis, Paulius Martinkus - paskirti iki bus išrinkti nepriklausomi bendrovės valdybos nariai, bet ne ilgiau nei iki Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos. Atrankos komiteto funkcijos, teisės ir pareigos reglamentuojamos Stebėtojų tarybos patvirtintame AB "Klaipėdos nafta" kandidatų į nepriklausomus valdybos narius atrankos komiteto darbo reglamente, Stebėtojų tarybos bei Atrankos komiteto veiklos dokumentuose. Pagrindinės Atrankos komiteto funkcijos – skelbti viešą kandidatų į nepriklausomus valdybos narius kandidatų atranką, vertinti bei teikti atrinktas kandidatūras Stebėtojų tarybai.

2016 m. įvyko 5 Atrankos komiteto posėdžiai, kuriuose dalyvavo visi Atrankos komiteto nariai.

Atrankos komitetui įvykdžius atranką, 2016 m. gruodžio 30 d. ir 2017 m. sausio 24 d. Stebėtojų taryba išrinko du nepriklausomus Bendrovės valdybos narius.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 (penki) nariai, Stebėtojų tarybos renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui (Pastaba: nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, Bendrovėje valdybos nario įgaliojimus vykdė 4 iš 5 Valdybos narių, 2016 m. gruodžio 1 d. atsistatydinus valdybos nariui Ryčiui Ambrazevičiui, iki 2016 m. gruodžio 29 d. įskaitytinai Bendrovėje valdybos nario įgaliojimus vykdė 3 iš 5 Valdybos narių, Stebėtojų tarybai valdybos nariu išrinkus Giedrių Dusevičių, nuo 2016 m. gruodžio 30 d. Bendrovėje valdybos nario įgaliojimus vykdė 4 iš 5, Stebėtojų tarybai valdybos nariu išrinkus Bjarke Pålsson, nuo 2017 m. sausio 24 veikė įstatuose nustatyta – 5 narių Bendrovės valdyba)

Valdybos nariai renka Valdybos pirmininką (Pastaba: nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, Bendrovėje nebuvo išrinktas Valdybos pirmininkas, todėl, kiekviename Valdybos posėdyje ad hoc principu Valdybos posėdžio pirmininku buvo renkamas vienas iš Valdybos narių). Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris: yra Bendrovės Stebėtojų tarybos narys; kuris, vadovaujantis galiojančių įstatymų imperatyviomis normomis, neturi teisės eiti pareigų Valdyboje. Valdybos narių įgaliojimai bei vadovo veiklos sritys yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Bendrovei vadovauja Bendrovės vadovas generalinis direktorius. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovei vadovaujantis ir Bendrovę reprezentuojantis asmuo. Generalinio direktoriaus pareigos ir kompetencija yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Bendrovės Stebėtojų tarybos nariai 2016 m. gruodžio 31 d.

Agnė Amelija Kairytė

(g. 1982 m.) – Bendrovės stebėtojų tarybos narė, pirmininkė, išrinkta 2013 m. vasario 11 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai. Išsilavinimas: Lietuvos Teisės Universitetas, teisės ir valdymo studijų programa, teisės bakalauras (2004), Mykolo Romerio Universitetas, teisės magistras (2009). Darbovietė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos teisės skyriaus vedėja (nuo 2017 m. sausio 5 d. – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos kanclerė). Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: iki 2016 m. balandžio 28 d. AB "Amber Grid" valdybos narė, nuo 2016 m. gegužės 11 d. UAB "EPSO-G" valdybos narė, VĮ "Ignalinos atominė elektrinė" valdybos narė. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Romas Švedas

(g. 1970 m.) – Bendrovės stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2013 m. vasario 11 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai. Išsilavinimas: Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, teisininko kvalifikacija (1993), "Politinė demokratija", Umea Universitetas, Švedija (1991), "Užsienio prekybos politika", Pasaulio prekybos organizacija, Ženeva, Šveicarija (1993), "Derybos dėl tarptautinių prekybos sutarčių", Tarptautinės teisės institutas, Vašingtonas D.C., JAV (1994), "Baltijos korporatyvinio valdymo institutas", įmonių valdymo studijų programa (2010). Darbovietė: Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius, nepriklausomas konsultantas, MB "Romas Švedas ir partneriai" vadovas, Jungtinių Tautų ESPOO konvencijos Vykdomojo komiteto narys, Europos Sąjungos Energetikos reguliatorių bendradarbiavimo agentūros Administracinės tarybos pakaitinis narys. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: nuo 2016 m. gruodžio 14 d. akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" valdybos narys, nuo 2016 m. gruodžio 16 d. akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" valdybos pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Eimantas Kiudulas

(g. 1970 m.) - Bendrovės stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2013 m. vasario 11 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai, Bendrovės audito komiteto narys. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, ekonomikos fakultetas (1994), ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, modulis - valdymo apskaita: vertės analizės (2010). Darbovietė - UAB KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ – vadovas, valdybos narys. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme - Eimanto Kiudulo įmonės savininkas, UAB "LEZ projektų valdymas" valdybos narys, UAB "PO7" vadovas, Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos vadovas, valdybos narys ir pirmininkas, UAB "Baltijos enzimai" valdybos narys, iki 2016 m. gegužės 6 d. UAB "Metalo valdymo projektai" vadovas, nuo 2016 m. spalio 25 d. viešosios įstaigos KLAIPĖDOS EKONOMINĖS PLĖTROS AGENTŪROS valdybos narys ir pirmininkas, UAB "Pro BioSanus" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Per 2016 m. Bendrovės Stebėtojų tarybos nariams nebuvo priskaičiuota atlyginimų at kitų piniginių sumų, nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto.

Per 2016 m. įvyko 6 stebėtojų tarybos posėdžiai, kuriuose dalyvavo visi Stebėtojų tarybos nariai.

Vardas, Pavardė	Pareigos Bendrovėje	Nepriklausomumo kriterijus	Kadencijos pradžios data
Agnė Amelija Kairytė	Stebėtojų tarybos pirmininkė	-	Nuo 2013 m. vasario 11 d.
Romas Švedas	Stebėtojų tarybos narys	Nepriklausomas	Nuo 2013 m. vasario 11 d.
Eimantas Kiudulas	Stebėtojų tarybos narys	Nepriklausomas	Nuo 2013 m. vasario 11 d.

Bendrovės Audito komiteto nariai 2016 m. gruodžio 31 d.

Linas Sasnauskas

(g. 1971 m.) - Bendrovės Audito komiteto pirmininkas, 2013 m. kovo 18 d. stebėtojų tarybos išrinktas ketverių metų kadencijai (pirmininku išrinktas nuo 2015 m. rugsėjo 21 d.). Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Ekonomikos bakalauras (1994), "Baltic Management Institute", verslo vadybos magistras (2000). Baltic Institute of Corporate Governance, įmonių valdymo studijų programa (2015). Darbovietė – UAB "Carlsen Baltic" generalinis direktorius, iki 2016 m. rugsėjo 1 d. AB "Lietuvos paštas" valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Eimantas Kiudulas

(g. 1970 m.) – Bendrovės stebėtojų tarybos narys, audito komiteto narys, 2013 m. kovo 18 d. Stebėtojų tarybos perrinktas ketverių metų kadencijai. Plačiau – stebėtojų tarybos narių grafoje.

Kasparas Žebrauskas

(g. 1974 m.) - Bendrovės audito komiteto narys, 2015 m. rugsėjo 14 d. stebėtojų tarybos išrinktas iki veikiančio audito komiteto kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Ekonomikos magistras (1996); ACCA narys. Darbovietė – BDO auditas ir apskaita UAB, kokybės ir rizikos valdymo vadovas; UAB BTH Vilnius, direktorius. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Per 2016 m. audito komiteto nariams priskaičiuota bendra atlygio už darbą Audito komitete suma sudaro 21,7 tūkst. Eur (2015 m. - 15,2 tūkst. Eur). Audito komiteto nariams nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto. Audito komiteto nariams mokama pagal Stebėtojų tarybos patvirtintą Bendrovė atlygio už nepriklausomų audito komiteto narių veiklą mokėjimo tvarką.

Per 2016 m. įvyko 5 Audito komiteto posėdžiai, kuriuose dalyvavo visi nariai.

Vardas, Pavardė	Pareigos Bendrovėje	Nepriklausomumo kriterijus	Atlygis, tūkst. Eur	Kadencijos pradžios data
Linas Sasnauskas	Audito komiteto pirmininkas (nuo 2015 m. rugsėjo 21 d.)	Nepriklausomas	7,2	Nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. (prieš tai - Audito komiteto narys)
Eimantas Kiudulas	Audito komiteto narys	Nepriklausomas	7,2	Nuo 2013 m. kovo 18 d.
Kasparas Žebrauskas	Audito komiteto narys	Nepriklausomas	7,2	Nuo 2015 m. rugsėjo 14 d.

Bendrovės Valdybos nariai 2016 m. gruodžio 31 d.

Mindaugas Jusius

(g. 1979 m.) – nepriklausomas Bendrovės valdybos narys nuo 2011 m. spalio 24 d. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, bankininkystės bakalauro ir magistro diplomai (2003), ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, verslo ir administravimo magistras (2008). London Business School, vadovams skirta mokymosi programa (2008), Baltic Institute of Corporate Governance, studijų programos: valdybos pirmininko vaidmuo (2013) ir įmonių valdymas (2010). Darbovietė: Swedbank Life Insurance SE, vadovas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: Swedbank Life Insurance SE, užsienio juridinio asmens valdymo organo narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Dainius Bražiūnas

(g. 1983 m.) – Bendrovės valdybos narys nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, energetikos bakalauras (2005). Darbovietė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme – iki 2016 m. balandžio 28 d. AB "Amber Grid" valdybos narys, iki 2016 m. spalio 21 d. BALTPOOL UAB valdybos narys. Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Mantas Bartuška

(g. 1984 m.) - Bendrovės valdybos narys nuo 2014 m. rugsėjo 25 d., valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Prieš tai Bendrovėje ėjo finansų ir administravimo departamento direktoriaus pareigas (nuo 2010 m. gegužės 18 d.). Išsilavinimas: Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas, vadybos ir verslo administravimo diplomas (2007). Darbovietė: nuo 2016 m. gruodžio 16 d. akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: iki 2016 m. spalio 21 d. BALTPOOL UAB valdybos narys ir pirmininkas, nuo 2016 m. gruodžio 14 d. akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" valdybos narys, nuo 2016 m. gruodžio 16 d. akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Giedrius Dusevičius

(g. 1971 m.) - nepriklausomas Bendrovės valdybos narys nuo 2016 m. gruodžio 30 d. Valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, gamybos ekonomikos ir valdymo diplomas (1989 m.), Vilniaus universitetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (1994 m.), INSEAD, vadybos programa (AMP, 2006). Dalyvavimas kitų įmonių valdyme – vadovavo UAB Hanza Lizingas (1996-2004 m.), AB Hansabankas (dabar Swedbank 2004-2008 m), Group Products padaliniui AB Swedbank (Stockholm, 2011-2013 m.), UAB "Vilniaus vystymo kompanija" valdybos narys (iki 2016 m. liepos 26 d.). Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Bjarke Pålsson

(g.1968 m.) – nepriklausomas Bendrovės valdybos narys nuo 2017 m. sausio 24 d. Valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: St. Gallen universitetas (HSG) Šveicarijoje, CEMS kiekybinės ekonomikos ir finansų magistrantūros studijų programa. Kopenhagos verslo mokykla Danijoje, finansų magistrantūros studijų programa (be baigiamojo darbo) (1992). Kopenhagos verslo mokykla, ekonomikos bakalauro studijų programa. Darbovietė - Finansų strategijos ir organizavimo vykdantysis direktorius bendrovėje "Nykredit" (Danija). Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Nepriklausomi valdybos nariai atlygį gauna pagal su Bendrove sudaromos sutarties nuostatas, kurias tvirtina Stebėtojų taryba. Valdybos nariui M. Bartuškai atskirai už darbą Valdyboje atlygio nebuvo nemokama, 2016 m. priskaičiuotą atlygio sumą sudarė Bendrovės generalinio direktoriaus atlygis. Per 2016 m. nepriklausomiems valdybos nariams priskaičiuota bendra atlygio už darbą Bendrovės valdyboje suma sudaro 21,1 tūkst. Eur.

Bendrovės valdybos nariams 2016 m. nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto.

Per 2016 m. įvyko 20 Bendrovės valdybos posėdžių, kuriuose dalyvavo visi Bendrovės valdybos nariai.

Vardas, Pavardė	Pareigos Bendrovėje	Nepriklausomumo kriterijus	Atlygis, tūkst. Eur	Valdybos narys nuo
Rytis Ambrazevičius	Valdybos narys	Nepriklausomas	10,8	Nuo 2011 m. spalio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d.
Mindaugas Jusius	Valdybos narys	Nepriklausomas	10,3	Nuo 2011 m. spalio 24 d.
Dainius Bražiūnas	Valdybos narys	-	-	Nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d.
Mantas Bartuška	Valdybos narys, iki 2016 m. gruodžio 16 d. Bendrovės generalinis direktorius	-	-	Nuo 2014 m. rugsėjo 25 d.
Giedrius Dusevičius	Valdybos narys	Nepriklausomas	-	Nuo 2016 m. gruodžio 30 d.
Bjarke Pålsson	Valdybos narys	Nepriklausomas	-	Nuo 2017 m. sausio 24 d.

Bendrovės administracijos vadovai 2016 m. gruodžio 31 d.

Marius Pulkauninkas

(g. 1978 m.) - finansų ir administravimo departamento direktorius, nuo 2017 m. sausio 3 d. paskirtas laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas. Bendrovėje dirba nuo 2014 m. spalio 20 d. Išsilavinimas: Vilniaus universiteto ekonomikos fakultetas, verslo administravimo ir vadybos bakalauras (2000) bei magistras (2002). Marius Pulkauninkas Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Gediminas Vitkauskas

(g. 1957 m.) – naftos terminalo departamento direktorius, Bendrovėje dirba nuo 1995 m. spalio 16 d. Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, inžinieriaus mechaniko diplomas (1980), Vilniaus universitetas, filologo, anglų kalbos dėstytojo diplomas (1987). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Gediminas Vitkauskas turi 3.600 Bendrovės akcijų, tai sudaro 0,00001 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Tadas Matulionis

(g. 1977 m.) - suskystintųjų gamtinių dujų terminalo departamento direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2013 m. balandžio 2 d. Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, telekomunikacijų inžinerijos mokslo bakalauras (2001); Vytauto Didžiojo universitetas, verslo administravimo magistras (2004). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Genadijus Andrejevas

(g. 1974 m.) - technikos departamento direktorius (nuo 2015 m. spalio 1 d.). Bendrovėje dirba nuo 2011 m. gegužės 4 d. Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, inžinerinės informatikos mokslo magistras (1999), Kauno technologijos universitetas, termoinžinerijos bakalauras (1996). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Genadijus Andrejevas Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Darius Šilenskis

(g. 1981 m.) – Naftos komercijos departamento direktorius, nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. Išsilavinimas: Baltic Management Institute, vadovų tarptautinio verslo vadybos magistras (EMBA), (2013), Vytauto Didžiojo universitetas, verslo vadybos magistras (2013), Mykolo Romerio universitetas, teisės magistras (2006, teisės ir valdymo studijų programa), teisės bakalauras (2004, tarptautinės jūrų teisės studijų programa). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Darius Šilenskis Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai bei administracijos vadovai nėra ir nebuvo teisti už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams. Informacija apie vadovams priskaičiuotas darbo užmokesčio sumas pateikiama skyriuje "Personalas".

2016 m. gruodžio 16 d. AB "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) generalinis direktorius Mantas Bartuška Bendrovės valdybai įteikė atsistatydinimo pranešimą

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DARBUOTOJUS

Personalas

Pagrindinis Bendrovės turtas – jos darbuotojai, svarbiausia grandis siekiant Bendrovės tikslų. Bendrovės personalo politika orientuota į komandinio darbo formavimą, optimalaus darbo išteklių panaudojimą, kompetentingų darbuotojų ugdymą, Bendrovės kultūros, kuriančios didesnę pridėtinę vertę, formavimą ir vidinės komunikacijos gerinimą.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje iš viso dirbo 374 darbuotojai (2015 m. gruodžio 31 d. – 364 darbuotojai)

2016 m. vidutinis darbuotojų skaičius – 370, lyginant su 2015 m. (367), jis išaugo 0,8 proc. arba 3 darbuotojais.

2016 m. darbininkai sudarė 47 proc. (2015 m. – 52 proc.) tarp visų Bendrovės darbuotojų; specialistai - 43 proc. (2015 m. – 38 proc.), vadovaujantysis personalas 10 proc. (2015 m. - 10 proc.).

Bendrovės darbuotojai pagal kategorijas

Iš viso	370	367	0,8
Darbininkai	173	191	-9,4
Specialistai	160	140	14,3
Vadovaujantys darbuotojai 1)	37	36	2,8
Darbuotojų grupė	2016 m.	2015 m.	Pokytis, proc.
	Vidutinis darbuotojų skaičius

1) Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, jo pavaduotojas, departamentų ir funkciniai direktoriai, skyrių vadovai.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 74 proc. vyrų ir 26 proc. moterų (2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 75 ir 25 proc.). Vidutinis Bendrovės

11-20 metų 18%

21-30 metai 18%

darbuotojų amžius – 44-eri metai. Detalūs personalo amžiaus, stažo ir išsilavinimo duomenys pateikti grafikuose žemiau.

Darbo apmokėjimo sistema ir atlyginimo politika

Bendrovė siekia sukurti efektyvią ir teisingą atlygio sistemą, kurios tikslas – pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus, kurių kvalifikacija ir darbo rezultatai padeda Bendrovei sėkmingai vystyti savo misiją ir siekti užsibrėžtų tikslų. Tuo tikslu 2016 metų rugsėjo mėnesį buvo suformuota ir patvirtinta Atlygio politika

Darbuotojų grupė	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto), Eur	Pokytis, proc.
	2016 m.	2015 m.
Vadovaujantys darbuotojai 1)	3.918	3.513	11,5
Specialistai	1.755	1.611	8,9
Darbininkai	1.235	1.127	9,5
Bendrovės vidurkis 2)	1.717	1.529	12,3

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes

1) Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, jo pavaduotojas, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių vadovai. Per 2015 m. vadovaujantiems darbuotojams priskaičiuotos sumos - 2.400 tūkst. Eur (iš jų 570 tūkst. Eur darbdavio mokami mokesčiai), 2015 m. atitinkamai – 2.157 tūkst. Eur, iš kurių 512 tūkst. Eur darbdavio mokesčiai, arba vidutiniškai po 65 tūkst. Eur kiekvienam vadovaujančiam darbuotojui per metus (2015 m. vid. po 60 tūkst. Eur kiekvienam).

2) Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis Valstybės įmonių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2002 m. rugpjūčio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1341 ir jo pakeitimais.

2016 m. rugsėjo 9 d. Bendrovės Valdyba patvirtino "Darbuotojų atlygio mokėjimo politiką". Ši atlygio mokėjimo politika (toliau – Atlygio politika) apibrėžia Bendrovės darbuotojų atlygio nustatymo, mokėjimo ir skatinimo principus; sprendimų, susijusių su atlygiu, priėmimo principus ir tvarką. Atlygio politika taikoma visiems Bendrovės darbuotojams.

Atlygio politikos tikslai:

užtikrinti aiškiai suprantamą ir skaidrią darbuotojų atlygio nustatymo, mokėjimo ir skatinimo tvarką, Bendrovės konkurencingumą darbo rinkoje;
skatinti darbuotojus įgyvendinti Bendrovės strategijoje numatytus tikslus ir, laikantis Bendrovės vertybių, kurti pridėtinę vertę.

Darbuotojo atlygio galimi elementai: fiksuota atlyginimo dalis – mėnesinė alga (arba ir vienetinis atlygis); kintamoji atlyginimo dalis, kuri gali būti mokama: už trumpalaikius darbuotojo rezultatus; už metinius Bendrovės ir darbuotojo veiklos rezultatus.

Atlygio sistema formuojama pareigybių suskirstymo į lygius Hay Group metodikos pagrindu, nustatant kiekvienos pareigybės svorį (teisingo atlygio už darbą užtikrinimui Bendrovės viduje). Mėnesinio atlygio dydis pareigybei nustatomas įvertinus kiekvienos pareigybės funkcijoms atlikti reikalingą žinių lygį ir darbo patirtį, funkcijų sudėtingumą, atsakomybės prisiėmimo laipsnį ir vadovavimo lygį, darbo įtaką / riziką Bendrovės veiklos rezultatams, darbo sąlygas. Siekiant užtikrinti Bendrovės darbuotojų atlygio konkurencingumą ir skatinti siekti rezultatų, nustatant atlygį (fiksuota ir kintamoji atlyginimo dalys), orientuojamasi į Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo bendrovių atlygio rinkos 50-osios ir 75-osios procentilių intervalą. Atskiriems tos pačios pareigybės darbuotojams mėnesinis atlygis gali būti skirtingas, priklausomai nuo darbuotojo kvalifikacijos ir turimos patirties, gebėjimų, deleguotų funkcijų ir atsakomybių. Kintamoji atlyginimo dalis formuojama Atlygio politikoje nustatyta tvarka.

Atlyginimas peržiūrimas atsižvelgiant į: Lietuvos darbo rinkos tendencijas; Bendrovės veiklos rezultatus; Bendrovės darbuotojų veiklos vertinimo rezultatus; Bendrovei svarbių pareigybių darbo rinkoje paklausos – pasiūlos situaciją.

Bendrovės vadovybės darbo apmokėjimo sistema

Bendrovės Valdyba nustato: generaliniam direktoriui – atlygį; darbuotojams tiesiogiai pavaldiems generaliniam direktoriui atlygio maksimalią ribą; vadovaujančių darbuotojų skatinimo tvarką už trumpalaikius ir metinius rezultatus.

Vadovaujančių darbuotojų skatinimui Bendrovės valdyba yra patvirtinusi "AB "Klaipėdos nafta" vadovaujančių darbuotojų premijavimo tvarką", pagal kurią vadovai yra skatinami ne tik pasiekti Bendrovės metinius tikslus, bet ir juos viršyti. Metinės premijos fondas Bendrovės vadovams nustatomas priklausomai nuo to: i) kokia dalimi viršijamas

Darbuotojų veiklos vertinimo ir premijavimo tvarka

Bendrovėje įdiegta darbuotojų veiklos vertinimo ir premijavimo tvarka. Priklausomai nuo Bendrovės įgyvendintų užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo darbuotojams mokamos metinės premijos, kurių dydis remiantis vidaus tvarkomis priklauso nuo Bendrovės ir asmeninių tikslų įgyvendinimo lygio. Darbuotojų veiklos vertinimas yra vienas svarbiausių valdymo ir efektyvaus vadovavimo būdų, padedantis siekti organizacijos tikslų ir kurti pozityvius santykius tarp vadovų ir jų pavaldinių, leidžiantis planuoti darbuotojų karjerą, didinti jų motyvaciją. Metinis pokalbis Bendrovėje yra darbuotojų veiklos valdymo priemonė, užtikrinanti, kad darbuotojų asmeniniai tikslai būtų keliami atsižvelgiant į Bendrovės tikslus. Metinis pokalbis padeda įvertinti darbuotojo išsikeltų tikslų pasiekimą ir nustatyti naujus, formuoja grįžtamojo ryšio kultūrą tarp vadovo ir pavaldinio. Pokalbio metu aptariamos ir darbuotojų

Kolektyvinė sutartis

Bendrovėje sudaryta Kolektyvinė sutartis tarp darbdavio (Bendrovės) ir darbuotojų kolektyvo ir joje sutarta dėl darbo, darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, saugos ir sveikatos, kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Kolektyvinės sutarties tikslas - sudaryti sąlygas darniai ūkinei-ekonominei veiklai ir verslui plėtoti ir tuo pačiu garantuoti aukštesnį darbo sąlygų lygį nei numatyta LR teisės aktais.

Taip pat Kolektyvinėje sutartyje numatytos šios papildomos socialinės garantijos darbuotojams:

darbuotojams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 18 m. amžiaus, mokama vieną kartą per metus 2,5 MMA dydžio materialinė pašalpa, prieš rugsėjo pirmąją;
Bendrovės darbuotojams, mirus šeimos nariui (sutuoktiniui, tėvams, vaikui, įvaikiui), mokama laidojimo pašalpa;
Bendrovės darbuotojui mirus, jo šeimai suteikiama vienkartinė laidojimo pašalpa;

grynasis pelnas bei ii) kokiu dydžiu įgyvendinami Bendrovės metiniai tikslai. Tačiau, bet kokiu atveju, maksimali visų vadovaujančių darbuotojų metinės premijos fondo suma negali viršyti jų trijų mėnesinių algų sumos.

Bendrovės generaliniam direktoriui, jo pavaduotojui bei departamentų direktoriams nėra numatytos jokios kompensacijos, jei šie atsistatydintų arba būtų atstatydinti iš savo pareigų. Taip pat nėra numatyta jokių papildomų išmokų akcijomis ar kito pobūdžio papildomų kompensacijų už darbo atlikimą Bendrovėje ar išeinant iš jos.

kompetencijos kėlimo, mokymosi ir karjeros galimybės.

Penktus metus iš eilės Bendrovė atlieka darbuotojų apklausą, siekdama nustatyti darbuotojų pasitenkinimą darbo aplinka ir Bendrove bei įsitraukimo lygį, tobulinti aktualias sritis bei gerinti darbuotojų darbo sąlygas. 2016 m. darbuotojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad 77,26 proc. darbuotojų yra patenkinti savo darbo aplinka ir pačia Bendrove bei jos kultūra (6,62 procentiniais punktais daugiau nei 2015 m., ir 4,41 procentiniais punktais daugiau nei 2014 metais. Bendras darbuotojų pasitenkinimo rodiklio vidurkis Lietuvos gamybinėse įmonėse siekia apie 50-55 proc.. 2016 m. įsitraukusių ir iš dalies įsitraukusių darbuotojų Bendrovėje sudarė 92,5 proc. ir, lyginant su 2015 m., padidėjo 0,4 procentinio punkto arba tokiu pačiu procentiniu punktu sumažėjo neįsitraukusių darbuotojų.

gimus vaikui, darbuotojui suteikiama kūdikio gimimo dieną galiojanti vienkartinė 2 MMA dydžio materialinė pašalpa;
jubiliejinių sukakčių progomis (50-ečio, 60-ečio, 70-ečio) Bendrovės darbuotojams mokamos 1 MMA dydžio išmokos;
administracijos sprendimu mokamos kitos pašalpos: esant darbuotojo sunkiai materialiniai padėčiai, darbuotojui patyrus nuostolius dėl stichinių nelaimių, gaisro, potvynio ir kt.;
darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus ir išeinantiems į pensiją mokama papildoma, priklausomai nuo darbo stažo Bendrovėje, didesnė nei LR Darbo kodekse numatyta išeitinė kompensacija.
AB "Klaipėdos nafta" remia darbuotojų kolektyvo kultūrinę, sportinę ir turistinę veiklą, įvairius šventinius renginius bei kitą socialinę veiklą, kurioje be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę dalyvauti visi Bendrovės darbuotojai.

Kompetencijų ugdymas

Bendrovė nuolat organizuoja savo darbuotojų instruktavimus, kvalifikacinius bei kitus mokymus.

Bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus bei priešgaisrinės ir aplinkos saugos skyriaus specialistai instruktuoja naujai priimamus darbuotojus įvadiniais darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos ir civilinės saugos instruktavimais. Bendrovės skyrių vadovai ne rečiau kaip kartą per metus instruktuoja visus pavaldžius darbuotojus instruktavimais darbo vietoje.

Kitų įmonių darbuotojai, pagal užsakymus atliekantys darbus Bendrovės teritorijoje bei klientų darbuotojai, išvežantys benziną ir dyzeliną autocisternomis, supažindinami (instruktuojami) su terminaluose nustatytais darbuotojų saugos, priešgaisrinės saugos ir civilinės saugos reikalavimais. 2016 m. iš viso buvo instruktuoti 1.214 kitų įmonių darbuotojai (2015 m. – 765).

atestuojami LR energetikos ministro įsakymu nustatyta tvarka.

2015 metais buvo patvirtinta gamybinių padalinių darbuotojų vidaus mokymų tvarka, kurioje numatyta reikalingų mokymo programų kūrimas, darbuotojų apmokymas ir periodinis atestavimas. 2015 – 2016 metais patvirtinta 35 vidaus mokymų programos, pagal jas apmokyti ir/arba atestuoti gamyboje dirbantys darbuotojai. Vidaus mokymai bei periodiniai atestavimai organizuojami siekiant padėti įgyti ar atnaujinti profesines žinias, įgyti ar patikrinti įgūdžius apie specifinius Bendrovės gamybinius technologinius procesus ir įrenginius bei nuolat palaikyti aukštą darbuotojų profesinį lygį. Bendrieji darbuotojų kompetencijų ugdymui skirti mokymai organizuojami siunčiant darbuotojus į išorinių tiekėjų organizuojamus seminarus ir konferencijas bei organizuojant vidinius mokymus. Sudaromi metiniai darbuotojų mokymo planai, atsižvelgiant į Bendrovės strategiją, darbuotojų rezervo ugdymo uždavinius, išreikštus padalinių poreikius, darbuotojų metinio vertinimo pokalbiuose bei naujų darbuotojų adaptacijos laikotarpio pabaigos vertinimo dokumentuose užfiksuotus poreikius. Kiekvienais metais vidinės komunikacijos gerinimui organizuojami komandiniai mokymai. 2016 m. tokiuose mokymuose sudalyvavo 80 darbuotojų Šių mokymų tikslas buvo pabrėžti bei atskleisti Bendrovės procesų ir asmeninio dalyvavimo juose reikšmę, sustiprinti bendradarbiavimą. Bendrovės darbuotojai per 2016 metus mokėsi/kėlė kvalifikaciją viso 8.922 darbo valandų (arba vidutiniškai vienas darbuotojas mokymams skyrė po 3 dienas):

Darbuotojų grupė	Metinės mokymosi valandos, val.		Vidutiniškai vienas darbuotojas mokymams skyrė dienas
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Vadovaujantys darbuotojai	1.928	1.261	6,5	4,5
Specialistai	5.392	4.336	4,3	3,9
Darbininkai	1.602	1.941	1,1	1,3
Iš viso	8.922	7.538	3,0	2,6

Kiekvienais metais yra ruošiami rezervo ugdymo planai svarbioms ir sudėtingoms Bendrovės pareigybėms, tai yra svarbu Bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimu. Taip pat kiekvienais metais yra rengiami darbuotojų mokymo planai dėl darbuotojų kvalifikacijos kėlimo.

BENDROVĖS SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės atsakomybės principais. Bendrovė siekia išsaugoti patikimo socialinio partnerio statusą Lietuvos uostamiestyje ir ne tik, prisidėdama sprendžiant aktualias mūsų visuomenės socialines problemas.

Visų pirma, Bendrovė yra vienas didžiausių regiono rėmėjų. Paramos lėšos pirmiausiai nukreipiamos Klaipėdos regiono, kuriame veikia Bendrovė, kultūros, infrastruktūros, sveikatos bei socialinės apsaugos projektams remti. Skirdama paramą, Bendrovė vadovaujasi paramos lėšų teikimo tvarka, reglamentuojančia Bendrovės paramos lėšų skyrimą ir teikimą visuomenei naudingiems tikslams. Bendrovė teikia paramą šioms pagrindinėms visuomenei naudingos veiklos kryptims:

aplinkos apsaugai;
sveikatos apsaugai;
socialinei apsaugai ir darbui;
kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimui;
neformaliam ir pilietiniam ugdymui;
sportui;
viešajai tvarkai gerinti;
kitoms visuomenei naudingoms ir nesavanaudiškomis pripažįstamoms veikloms, kurias Bendrovės Valdyba gali nustatyti kiekvienais metais.

2016 m. Bendrovė iš viso paramai skyrė 130 tūkst. Eur (2015 m. – 140 tūkst. Eur). 2015 m. Bendrovė parėmė Klaipėdos regiono kultūros centrus – biblioteką,

SGD klasteris

Pradėjus veikti SGD terminalui ir planuojant nuo 2017 metų vidurio eksploatuoti SGD paskirstymo stotį, kurią KN stato savo teritorijoje Klaipėdoje, atsiveria plačios mokslo ir verslo partnerystės galimybės, leidžiančios plėtoti regioninį jūrinį SGD verslą. Sukūrėme klasterį, kuris taps "varikliu" plėtoti ne tik pažangias SGD technologijas, bet ir tausoti gamtos išteklius bei mažinti aplinkos taršą.

Baltijos regione SGD, kaip kuro rūšis bei technologija, yra sąlyginai nauja, kuri įdomi mokslininkams bei jų neribotoms galimybėms realizuoti, todėl mokslas turi visas technologijų ir kompetencijų galimybes prisidėti prie SGD terminalo sukurto infrastruktūros pamato bei rasti tinkamus įrankius jam plėtotis.

Taip SGD terminalas ne tik užtikrina alternatyvų dujų tiekimą, bet ir ateityje sukurs sąlygas plėtotis dramos bei muzikinį teatrus. AB "Klaipėdos nafta" ilgametė pagrindinių Klaipėdos miesto švenčių - Jūros šventės, Klaipėdos džiazo festivalio - rėmėja. Ypatingas dėmesys skiriamas toms organizacijoms, kurios yra įsikūrusios netoli Bendrovės teritorijos Klaipėdoje bei Subačiaus kuro bazės. Taip pat Bendrovė palaiko uostamiesčio sportininkus, skatina ir motyvuoja neįgaliųjų sportininkų veiklą bei remia daug kitų kultūros, sporto, švietimo organizacijų, religinių bendruomenių.

Bendrovė bei jos darbuotojai būdami atsakingi vieni prieš kitus, prieš kolegas bei visuomenę be sudarytos kolektyvinės sutarties ir darbo tvarkos taisyklėmis dar vadovaujasi:

Personalo politika;
Atlygio politika;
Etikos kodeksu;
Darbuotojų veiklos vertinimo ir premijavimo tvarka;
Naujų darbuotojų adaptacijos organizavimo tvarka;
Vidaus mokymų organizavimo tvarka;
Žmogiškųjų išteklių rezervo politika ir kt.

Aplinkos apsauga – viena prioritetinių Bendrovės sričių. Piniginės lėšos bei iniciatyvos nukreiptos gamtos apsaugos priemonių diegimui, glaudžiai bendradarbiaujama su Lietuvos ir tarptautinėmis kompanijomis, siekiant įgyvendinti visus aplinkos apsaugos reikalavimus, keliamus naftos terminalui. Žr. pastraipą "Aplinkos apsauga" plačiau apie aplinkosauginę veiklą.

Klaipėdos, Lietuvos bei viso Baltijos regiono SGD rinkai.

KN, įgyvendindama SGD terminalo projektą, subūrė stiprių kompetencijų ir gebėjimų komandą, kuri jau dabar dalijasi savo patirtimi su užsienio šalių partneriais. KN inžinieriai ir kiti specialistai konsultuoja Kolumbijos Kartagenos SGD terminalo statytojus, bendrovės atstovai yra nuolat kviečiami dalyvauti tarptautinėse SGD konferencijose .

SGD technologijų plėtra generuoja naujas investicijas į infrastruktūros plėtojimą ir inovatyvias technologijas, kurios pasitarnaus Lietuvos inžinerinei pramonei ir mokslui kuriant, plėtojant bei komercializuojant naujus produktus bei technologijas, steigiant aukštą pridėtinę vertę

kuriančias darbo vietas, rengiant naujas studijų programas bei specialistus.

Gimsta naujas, kupinas iššūkių jūrinio sektoriaus technologijų naujovių (angl. know-how) kūrimo etapas, suteikiantis galimybių plėtotis jūrinėms valstybėms. Atsirandančios galimybės bus maksimaliai išnaudotos, jei Lietuva laiku išsiugdys specialistų ir vykdys mokslinius tyrimus srityse, kurios aktualios jūrų pramonės ir transporto energetikai, ugdys energiją taupančią visuomenę

Siekiant geriau išnaudoti SGD ekonominį potencialą, 2016 m. balandžio 8 d. SGD terminalo projektą įgyvendinusi ir operatoriaus funkcijas atliekanti AB "Klaipėdos nafta", Vakarų laivų gamykla, KU ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas pasirašė klasterio sukūrimo ir jungtinės veiklos vykdymo sutartį. Po sutarties pasirašymo prie klasterio prisijungė Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, kuri vienintelė Lietuvoje rengia jūrines specialybes įgyjančius asmenis. SGD klasteris pasirašė bendradarbiavimo sutartį su vienu iš didžiausiu Kroatijos – Rijekos - universitetu. Ši sutartis užtikrins glaudų bendradarbiavimą skatinant SGD studijų

Darbuotojų sauga

Bendrovė, siekdama sukurti saugią ir sveiką darbo aplinką, darbuotojų saugai teikia didelę reikšmę. Prieš leidžiant darbuotojams dirbti naujoje darbo vietoje, yra įvertinamos šios darbo vietos rizikos ir nustatomi jų dydžiai. Jei darbo vietos rizika yra nepriimtina arba toleruotina, numatomos ir įdiegiamos priemonės, eliminuojančios šią riziką arba sumažinančios ją iki priimtinų dydžių. Darbuotojams nemokamai išduodamos asmeninės apsaugos priemonės, apsaugančios nuo darbo vietose egzistuojančių rizikos veiksnių. Nemokamai išduodamų darbuotojams asmeninių apsaugos priemonių sąrašas yra suderintas su darbuotojų profesine sąjunga ir patvirtintas Bendrovės kolektyvinėje sutartyje. Darbuotojų sveikata

Bendrovė yra viena iš nedaugelio bendrovių Lietuvoje, kuri turi licencijuotą medicinos punktą. Jame teikiama neatidėliotina pirmoji medicininė pagalba bei pirmoji profilaktinė sveikatos praktinė ir teorinė pagalba, įrengti 31 pirmos pagalbos teikimo mobilūs punktai (skyriuose) kur darbuotojai patys gali susiteikti pagalbą, susižeidus, iš jų 4 punktuose pasimatuoti temperatūrą ar arterinį kraujo spaudimą, vykdoma profilaktinė darbuotojų sveikatos priežiūra, infekcijų kontrolė, kenksmingų sveikatai rizikos veiksnių kontrolė, organizuojamas sveikatos tikrinimas prieš priimant į darbą ir dirbant. Sveikatos klausimais konsultuojami darbdaviai ir darbuotojai.

plėtrą bei mainus Lietuvoje. Išskirtiniais ir gilias SGD mokslo bei specialistų rengimo tradicijas turinčio Rijekos universiteto indėlis į bendradarbiavimą su KU bus svarus žingsnis kuriant, vystant ir atveriant SGD terminalų inžinerijos studijų perspektyvas Klaipėdoje.

Klasterio idėją remia Energetikos bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Susitarimu įsipareigota bendradarbiauti vienijant studijų ir verslo potencialą, kas lėmė naujos specialybės uostamiestyje kūrimą. Rūpindamasi socialine gerove uostamiestyje, AB "Klaipėdos nafta" finansuos aštuonias tikslinių Klaipėdos universitete (KU) atsirasiančios studijų programos – Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų inžinerijos – vietas.

2016 metų rugsėjo pradžioje Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) klasteris pasipildė nauju nariu – bendrovė "Emerson" (JAV) tapo pirmuoju tarptautiniu klasterio partneriu. Pritraukdama tarptautinį partnerį, AB "Klaipėdos nafta" siekia plėsti klasterio kompetencijas ir skatinti mažos apimties SGD terminalų valdymo sistemų modeliavimo kompetencijų atsiradimą, kurios ženkliai padidintų klasterio konkurencingumą SGD distribucijos paslaugų ir technologijų gamybos srityje.

Darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus ir darbus su potencialiai pavojingais įrenginiais bei prižiūrintys šiuos įrenginius, mokomi saugių darbo metodų, vadovaujantis Bendrovės generalinio direktoriaus patvirtintu Darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo ir vertinimo tvarkos aprašu. Visi Bendrovės darbuotojai ne rečiau kaip kartą metuose instruktuojami saugiai dirbti darbo vietose, vadovaujantis Bendrovės generalinio direktoriaus patvirtintu Darbuotojų instruktavimo tvarkos aprašu. Energetikos įrenginius eksploatuojantys darbuotojai periodiškai atestuojami LR energetikos ministro įsakymu nustatyta tvarka.

2016 m. profilaktiškai sveikata patikrinta 190 darbuotojų (2015 m. – 120), pirmos pagalbos ir higienos įgūdžių mokymuose dalyvavo 45 darbuotojai (2015 – 60).

Bendrovės Medicinos punkte yra įkurtas fizinės medicinos ir reabilitacijos kabinetas su šiuolaikine mokslo patvirtinta ir praktikoje pasiteisinusia įranga. Turint gydytojo siuntimą, yra atliekamos įvairios fizioterapijos procedūros. Bendrovės darbuotojai nemokamai skiepijami nuo erkinio encefalito, vidurių šiltinės, gripo ir kitų susirgimų; 2016 m. panaudota 212 vakcinos dozių (2015 m. – 195).

Bendrovė savo lėšomis reabilitacijos centre organizuoja profilaktinį – reabilitacinį gydymą

padidintos taršos sąlygomis dirbantiems darbuotojams. Per 2016 m. šiomis paslaugomis

Civilinė sauga

Bendrovė valdo tris aukštesniojo lygio pavojinguosius objektus – Suskystintų gamtinių dujų terminalą, Klaipėdos naftos terminalą ir Subačiaus naftos terminalą, kuriuos įvykusių avarijų pasekmės keltų pavojų ne tik šių objektų darbuotojams, bet ir aplinkiniams gyventojams. Aukštesniojo lygio pavojinguosius objektus kontroliuojanti institucija

Aplinkos apsauga

Bendrovė, tiek planuodama naują veiklą, tiek eksploatuodama esamus Naftos ir Suskystintų gamtinių dujų terminalus bei Subačiaus naftos terminalą, vadovaujasi Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytais esminiais aplinkos apsaugos principais. Naftos terminalas eksploatuojamas pagal Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidime nustatytas aplinkosaugines sąlygas, o Subačiaus pasinaudojo 105 darbuotojai (2015 m. – 95).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM kasmet organizuoja bendrovės valdomų pavojingųjų objektų kompleksinius patikrinimus, pasitelkdama visą eilę valstybės kontrolę vykdančių institucijų. Ši komisija, 2016 m. patikrinusi bendrovės pavojingųjų objektų saugą, nenustatė pažeidimų, kurie keltų riziką objektų eksploatavimo saugai.

naftos terminalą – pagal AAA išduotame Taršos leidime nustatytas aplinkosaugines sąlygas. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, t.y. laivas – saugykla yra eksploatuojama pagal AAA išduotą TIPK leidime nustatytas aplinkosaugines sąlygas. Paminėtina, kad už laivo – saugyklos eksploataciją yra atsakinga Hoegh Ltd, todėl išsamesnė informacija apie laivo - saugyklos aplinkosaugos aspektus nebus teikiama.

Partnerystės ir atsakomybės pasidalijimas bei visuomenės dalyvavimo ir informavimo principas.

Bendrovė planuodama naujas ūkines veiklas, esamų terminalų plėtrą ar modernizavimą vadovaujasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintomis nuostatomis. Vykdant poveikio aplinkai vertinimo procedūras bei teritorijų planavimo procedūras visuomenei sudaromos sąlygos kuo anksčiau susipažinti su planuojamom ūkinėm veiklom bei teikti pastabas ir pasiūlymus.

2016 m. buvo atliktos 2 atrankos dėl planuojamų ūkinių veiklų – šviesių naftos produktų parko plėtros ir naujos naftos produktų pakrovimo/iškrovimo estakados ir geležinkelio atšakos statybos ir eksploatacijos – poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) privalomumo. Paminėtina, kad PAV atrankos apimtyje buvo atliktos planuojamų ūkinių veiklų rizikos analizės, kurių metu buvo įvertinta individuali ir socialinė rizika ir nustatyta, kad gretimų bendrovių darbuotojai ir arčiausiai prie Naftos terminalo esantys gyventojai patenka į visuotinai priimtinos rizikos zoną. Atsakinga institucija įvertinusi pateiktas PAV atrankos medžiagas, pateikė atrankos išvadas, kad aukščiau paminėtoms planuojamoms ūkinėm veiklom PAV neprivalomas. Su priimtomis atrankos išvadomis dėl PAV privalomumo buvo supažindinta visuomenė.

Visos neigiamą poveikį aplinkai mažinančios priemonės, kurios buvo numatytos PAV atrankos dokumentuose bus įgyvendintos statant naujus objektus ir juos eksploatuojant.

2016 m. buvo atliktas AB "Klaipėdos nafta" rekonstrukcijos detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 (toliau – Detalusis planas), koregavimas, kuris sudarė prielaidas Naftos terminalo teritorijoje vystyti suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) paskirstymo stoties projektą. Paminėtina, kad Detalus plano apimtyje, Kelių ir transporto tyrimų institutas parengė SGD gabenimo per Klaipėdos miestą studiją, kurios metu buvo išnagrinėti SGD gabenimo maršrutai ir parinktas saugiausias visuomenei ir aplinkai maršrutas. Su koreguojamo Detalaus plano sprendiniais buvo supažindinta visuomenė –organizuotas viešas Detaliojo plano sprendinių pristatymas visuomenei (nors teisės aktai, reglamentuojantis teritorijų planavimą, nenumato, kad atliekant Detalaus plano koregavimą būtų privalomas viešas susirinkimas).

Bendrovė informuodama visuomenę apie planuojamus įgyvendinti projektus užtikrina visuomenės teisę žinoti, teisę dalyvauti priimant sprendimus susijusius su aplinka kaip tai numato Orhuso konvencija.

Ekologinio efektyvumo principas

Šiuo principu siekiama, kad tam pačiam skaičiui paslaugų būtų sunaudota vis mažiau energijos ir kitų gamtos išteklių. 2016 m. Bendrovė tęsė šilumokaičių sistemos atnaujinimo darbus. Atnaujinus dalį šilumokaičio sistemos, geležinkelio vagonų sąstato iškrovimo laikas vidutiniškai sutrumpės ir bus sutaupoma šiluminė energija. Atnaujinus šilumokaičio sistemą bus įgyvendintas ir taršos prevencijos principas, nes, sumažėjus garo poreikiui katilinėje, bus sudeginama mažiau dujų ir į atmosferą išmetama mažiau azoto oksidų ir anglies monoksido.

Taršos prevencijos principas

Siekiant mažinti aplinkos taršą, Bendrovėje yra įdiegtos šios aplinkosauginės priemonės:

Bendrovėje eksploatuojami nuosavi nuotekų valymo įrenginiai, kuriuose iki nustatytų normatyvų yra išvalomos naftos produktų terminalo gamybinės, paviršinės nuotekos, išvalytas vanduo išleidžiamos į gamtinę aplinką – Kuršių marias. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste Bendrovės nuotekų valymo įrenginiai tarnauja kaip uosto priėmimo įrenginys – kuris priima laivuose susidariusius lijalinius vandenis (vandenis

Sutrumpėjus geležinkelio vagonų sąstato iškrovimo laikui, sumažės ir aplinkos oro tarša lakiaisiais junginiais (toliau – LOJ).

Siekiant mažinti sunaudojamo popieriaus kiekį, efektyvinti dokumentų valdymo procesus bei kaštus, Bendrovėje įdiegta ir veikia elektroninė dokumentų valdymo sistema (DocLogix), kurioje visi dokumentai yra valdomi ir archyvuojami elektroniniu būdu. Ši priemonė leidžia Bendrovei žymiai sumažinti popieriaus suvartojimą.

užterštus naftos produktais). Per 2016 m. 96 laivai/tanklaiviai į Bendrovės nuotekų valymo įrenginius pristatė lijalinius vandenis, o tai sudarė 50,0 proc. (2015 m. – 51,5 proc.) visų Bendrovėje priimtų ir sutvarkytų pavojingų atliekų. Iš viso per metus Bendrovė sutvarkė apie -13,88 tūkst. t. (2015 m. – 17,1 tūkst. t) pavojingų atliekų, užterštų naftos produktais. Dalį pavojingų atliekų regeneravo, t.y. atliekas, užterštas naftos produktais, pavertė produktu - skysto kuro mišiniu.

Bendrovėje yra vykdoma atliekų susidarymo prevencija – atskirai surenkamos atliekos ir tinkamos perdirbti antrinės žaliavos. 2016 m. naftos produktų terminalas, kaip atliekų tvarkytojas, sutvarkė 10,49 t (2015 m. – 11,96 t) pavojingų atliekų (lijaliniai vandenys, naftos produktais užterštas vanduo), ir 2,1 t biologinio nuotekų valymo dumblo (2015 m. - -3,2 t). Vykdant veiklą naftos produktų ir suskystintų gamtinių dujų terminaluose susidariusias 280 t (2014 m. – 173 t)

rūšiuotas atliekas ir 285,4 t (2015 m. – 344,4 t) antrines žaliavas (280 t metalo laužo ir 5,4 t popieriaus) atidavė atliekų tvarkytojams. 2016 m. Subačiaus naftos terminale susidarė 56,9 t (2015 m. – 6,6 t) atliekų, kurios buvo atiduotos atliekų tvarkytojams.

Naftos produktų terminale šviesių naftos produktų iš geležinkelio vagonų į talpyklas krovos metu veikia – LOJ rekuperavimo įrenginys, kurio efektyvumas siekia apie

95 proc. Kraunant benziną iš talpyklų į tanklaivį veikia LOJ garų sudeginimo įrenginys, kurio efektyvumas siekia apie 95 proc. Dėl Bendrovėje įdiegtų aplinkos oro taršą mažinančių priemonių kasmet į aplinkos orą neišmetama apie 125 t. LOJ. Daugiau kaip 70 proc. naftos produktų terminalo eksploatuojamų talpyklų, kuriose saugomi/kraunami naftos produktai yra su pontonais, kurie mažina LOJ patekimą į aplinkos orą.

Bendrovė vykdo iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų nuotekų į aplinką monitoringą, taip pat poveikio aplinkos kokybei monitoringą, kuris apima požeminio vandens, aplinkos oro ir paviršinio vandens

Atsakomybės ("teršėjas moka") principas

Šis principas įgyvendinamas kiekvienais metais į valstybės biudžetą sumokant mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių. Bendrovė 2016 m. apie 5 tūkst. Eur (2015 m. apie 7 tūkst. Eur) sumokėjo mokestį už naftos terminalo aplinkos teršimą į valstybės biudžetą, o nuo 2015 m. patiriamos SGD laivo-saugyklos aplinkos teršimo mokesčio sąnaudos bei papildomų aplinkos taršos leidimų įsigijimai, už kuriuos tiesiogiai moka laivo savininkas Hoegh LNG, o Bendrovė šias išlaidas kompensuoja. 2016 m. priskaičiuota 201,0 tūkst. Eur (2015 m. - 130,7 tūkst. Eur) šių išlaidų (padidėjimas susijęs su SGD išdujinimo padidėjimu). Dalis į valstybė biudžetą sumokėtos sumos yra skiriama finansuoti savivaldybių, kuriose Bendrovė vykdo veiklą, vykdomoms aplinkos apsaugos priemonėms.

Bendrovė savo veiklą vykdo vadovaudamasi Aplinkos apsaugos agentūros naftos produktų terminalui ir Subačiaus naftos terminalui išduotose aplinkosauginiuose leidimuose nustatytais reikalavimais. Bendrovėje yra patvirtinta saugos valdymo politika, kurios vienas iš tikslų užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą, vykdyti išduotuose aplinkosauginiuose leidimuose nustatytas aplinkos taršos mažinimo priemones.

(Kuršių marių) stebėjimus. Poveikio aplinkos oro kokybei ir poveikio paviršiniam vandeniui monitoringo duomenų analizė rodo, kad nėra viršijamos nustatytos ribinės užterštumo vertės, o poveikio požeminiam vandeniui monitoringo duomenys rodo, kad "istorinė" tarša grunto ir požeminio vandens naftos produktais Bendrovės teritorijoje mažėja.

2016 m. Bendrovės einamosios Bendrovės išlaidos aplinkos apsaugai (įskaitant valymo įrenginių išlaikymą) siekė 823,1 tūkst. Eur (2015 m. – 828,3 tūkst. Eur). Papildomai per 2016 m. įvairiems aplinkosaugos tyrimams (teršiančių medžiagų tyrimams ir kt.) skirta 12,0 tūkst. Eur (2015 m. – 29,3 tūkst. Eur).

Siekiant išvengti avarijų/incidentų, kurių metu būtų užteršta aplinka, Bendrovėje yra įdiegtos automatinės gaisrų aptikimo ir gesinimo bei kompiuterinės krovos proceso valdymo sistemos, ES standartus atitinkančios oro, grunto bei vandens apsaugos nuo užteršimo technologijos. Ekstremalių situacijų valdymas, gaisrinės saugos ir teritorijos apsaugos sistemos atitinka Lietuvos Respublikos gaisrinės saugos, darbų saugos, civilinės saugos, aplinkos apsaugos, uosto valdymo institucijų reikalavimus. Praktiškai kasmet Bendrovės terminalų bei SKB saugumo rizikų vertinimą atlieka kompetentingi specialistai. Bendrovės vadovai atsakingai vertina pateikiamas rekomendacijas bei sudaro rizikos priemonių mažinimo planus į įtraukia į investicijų planus.

Bendrovę, kaip II lygio pavojingumo objektą, kasmet tikrina komisija, vadovaujama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM pareigūnų.

LAIMĖJIMAI IR PASIEKIMAI

Nuo 2016 m. balandžio 4 d. vertybinių popierių birža Nasdaq Vilnius į Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą įtraukė AB "Klaipėdos naftos" akcijas (biržos simbolis KNF1L). Iki balandžio 3 d. "Klaipėdos naftos" akcijos buvo įtrauktos į Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą.

Vertybinių popierių biržos Nasdaq pusmetinės peržiūros metu buvo nustatyta prekybinio indekso OMX Baltic 10 sudėtis. Į ją pirmą kartą pateko AB "Klaipėdos nafta" akcijos (KNF1L). Šis sąrašas įsigaliojo nuo 2016 m. liepos 1 d., kada AB "Klaipėdos nafta" akcijos oficialiai tapo vienos tarp 10-ies likvidžiausių akcijų Nasdaq Baltijos biržose.

AB "Klaipėdos nafta" akcijos (KNF1L) – Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje pasiekė aukščiausią kainą per visą prekybos istoriją. 2016 m. liepos 25 d. fiksuota nauja didžiausia akcijų prekybos kaina (0,705 Eur).

2017 m. sausio 26 d. buvo paskelbti 2016 m. Nasdaq "Baltijos rinkos apdovanojimų" nugalėtojai. AB "Klaipėdos nafta" pelnė 4-ias prizines vietas:

Geriausia ryšių su investuotojais bendrovė" AB "Klaipėdos nafta" – 2-a vieta;
"Didžiausią pažangą per 3 metus pasiekusi bendrovė" - AB "Klaipėdos nafta" – 1-a vieta;
"Geriausiai ataskaitas rengianti bendrovė" AB "Klaipėdos nafta" – 2-a vieta;
"Geriausia interaktyvių ryšių su investuotojais bendrovė" - AB "Klaipėdos nafta" – 3-a vieta.

"Verslo žinios" organizuotame "Lietuvos Verslo lyderiai" rinkimuose, AB "Klaipėdos nafta" tapo transporto ir saugojimo sektoriaus lyderė. Pagal verslo tvarumą ir rezultatus įvertinta bendrovė, pasiekė geriausius finansinius rezultatus per visą įmonės gyvavimo laikotarpį, vykdė išskirtinius SGD projektus.

KITA INFORMACIJA

Savo veikloje Bendrovė vadovaujasi Įstatais, Civiliniu kodeksu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais,

Susijusių šalių sandoriai

Sandorių su Bendrovės Stebėtojų tarybos ar Valdybos nariais sudaryta nebuvo. Sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis yra pateikiami Bendrovės 2016 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Susijusių

Informacija apie auditą

2015 m. balandžio 30 d. įvykusiame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime akcininkai paskyrė UAB "Ernst & Young Baltic" atlikti 2015 ir 2016 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditus bei metinių pranešimų įvertinimą bei audito ataskaitų parengimą. Akcininkai už audito paslaugas nustatė kasmet mokėti po 14,5 tūkst. Eur be PVM sumą (toliau – Atlygis). UAB "Ernst & Young Baltic" taip pat atliko 2014 metų finansinių ataskaitų auditą, metinio pranešimo įvertinimą. Už 2008 – 2013 metus finansinės būklės ataskaitų ir su jais susijusių tuomet pasibaigusių metų bendrųjų pajamų, nuosavo

Atsakingų asmenų patvirtinimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, AB "Klaipėdos nafta" l.e. generalinio direktoriaus pareigas Marius Pulkauninkas ir poįstatyminiais teisės aktais. Įstatus keičia visuotinis akcininkų susirinkimas.

šalių sandorių pasikeitimų, kurie galėtų daryti poveikį finansinei Bendrovės veiklai, 2016 metais nebuvo. Visi sandoriai su susijusiomis šalimis buvo vykdomi rinkos sąlygomis (laikantis ištiestos rankos principo).

kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų bei apibendrintų reikšmingų apskaitos principų ir kitų aiškinamojo rašto pastabų auditą atliko KPMG Baltics, UAB.

Siūlymus valdybai dėl audito bendrovės tvirtinimo teikia Bendrovės vadovybė atlikus viešojo pirkimo procedūras. Dalyvauti pirkime kviečiamos 4 didžiausios tarptautinės audito bendrovės (UAB "Ernst & Young Baltic", UAB "PricewaterhouseCoopers", UAB "KPMG Baltics" UAB "Deloitte Lietuva"), laimėtojas atrenkamas pagal mažiausios kainos kriterijų.

apskaitos skyriaus vadovė Asta Sedlauskienė patvirtiname, kad mūsų žiniomis aukščiau pateiktame Bendrovės 2016 m. metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės aprašymas.

L.e. generalinio direktoriaus pareigas Marius Pulkauninkas

Apskaitos skyriaus vadovė Asta Sedlauskienė

Priedas prie metinio pranešimo

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VALDYSENOS ATASKAITA

AB Klaipėdos nafta (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio

Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka:

AB "Klaipėdos nafta" siekia, kad jos valdymo struktūra bei vidiniai procesai užtikrintų skaidrią, efektyvią bei pelningą veiklą. Bendrovėje sukurtos ir įdiegtos vidinės kontrolės sistemos bei valdymo praktika iš esmės atitinka geriausių valdymo praktikų principus.

Bendrovės valdymo struktūra bei galiojančių valdymo organų nariai detaliai aprašomi metinio pranešimo skyriuje "Bendrovės valdymas". Šiame skyriuje pateikta valdymo struktūros schema, ryšiai su kitas valdymo organais bei trumpai aprašytos kiekvieno iš priežiūros bei valdymo organų funkcijos. Taip pat šiame skyriuje pateikiama informacija apie apmokėjimo už darbą valdymo organuose sistemą bei per praėjusius metus priskaičiuotas sumas.

Bendrovių valdysenos ataskaitos forma:

kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Siekiant, kad visi Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai tiksliai ir aiškiai suprastų Bendrovės tikslus, kryptis bei siekius, rengiama Bendrovės strategija, numatanti ilgalaikius strateginius tikslus bei uždavinius. Už Bendrovės strategijos tvirtinimą atsakinga Bendrovės valdyba. Bendrovės strategijos tikslai bei siekiai pateikiami skyriuje "Bendrovės strategija"

Skyriuje "Rizikos veiksniai ir rizikos valdymas" aprašomos pagrindinės rizikos, su kuriomis Bendrovės susiduria savo veikloje bei trumpas rizikų identifikavimo ir jų mažinimo priemonių proceso aprašymas.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
		Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų
nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės plėtros strategija ir tikslai yra apibrėžti Bendrovės dokumentuose (metiniame pranešime, kuris viešai skelbiamas AB NASDAQ Vilnius Vertybinių popierių biržos tinklapyje) pagal atskiras veiklos kryptis ir tikslus. Bendrovė atnaujina plėtros planus priklausomai nuo situacijos rinkoje bei reguliavimo aplinkos pokyčių, deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. Bendrovės įstatai viešai skelbiami AB NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos bei Bendrovės internetiniame puslapyje, biržoje listinguojamoms įmonėms nustatyta tvarka.
1.2. Visų Bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime ir valdyboje priimami svarbiausi strateginiai sprendimai, darantys įtaką akcininkų nuosavybės didinimui (bendrovės veiklos funkcijų atskyrimas, dukterinių

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		bendrovių įsteigimas, kiti veiksmai, didinantys Bendrovės veiklos efektyvumą bei pelną). Ataskaitiniais metais Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas bei valdyba priėmė sprendimus, susijusius su strateginių Bendrovės projektų įgyvendinimu, esminių Bendrovės veiklos sprendimų priėmimu. Bendrovės Stebėtojų taryba ir jos patariamasis organas - Audito komitetas, užtikrino aktyvią Bendrovės veiklos stebėseną bei priežiūrą.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Šią rekomendaciją įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba, jos patariamasis organas – Audito komitetas, Bendrovės valdyba ir Bendrovės generalinis direktorius. Patvirtinti valdymo ir priežiūros organų veiklą reglamentuojantys dokumentai nustato bendradarbiavimo tarp Bendrovės valdymo ir priežiūros organų principus bei tvarką, priežiūros organų reguliariai vykdoma priežiūra bei kontrolė papildomai užtikrina, kad Bendrovės valdymo organai tinkamai veiktų siekdami kuo didesnės naudos Bendrovei ir jos akcininkams. Esant poreikiui organizuojami bendri posėdžiai, į kuriuos kviečiami Bendrovės valdybos, Stebėtojų tarybos, Audito komiteto nariai.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Bendrovės organai gerbia Bendrovės veikloje dalyvaujančių, su Bendrovės veikla susijusių asmenų teises ir interesus: 1. darbuotojai – nuo Bendrovės įsteigimo Bendrovė bendradarbiauja ir vykdo socialinę partnerystę su Bendrovės darbuotojų atstovais per kolektyvinės sutarties institutą bei reguliarų kolektyvinės sutarties vykdymo Bendrovėje patikrinimą. Bendrovės valdyba savo sprendimais taip pat skiria papildomas lėšas kolektyvinės sutarties vykdymui bei darbuotojų papildomam skatinimui ir pan.; 2. kreditoriai – Bendrovė prisiima ir vykdo savo finansinius bei kitus įsipareigojimus pagal Bendrovės valdybos patvirtintą biudžetą ir jame numatytą SGD terminalo projekto investicijų finansavimo planą; 3. tiekėjai – Bendrovės valdyba įstatų nustatytais atvejais priima sprendimus dėl sutarčių su tiekėjais sudarymo, taip pat tokių sutarčių pagrindinių sąlygų tvirtinimo bei jų pakeitimo; 4. klientai – Bendrovės valdyba įstatų nustatytais atvejais priima sprendimus dėl sutarčių su klientais pagrindinių sąlygų tvirtinimo, taip pat tvirtina minimalias naftos produktų krovos paslaugų kainas ir tarifus; 5. kiti asmenys (vietos bendruomenė) - Bendrovės

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu dalis Bendrovės pelno kasmet yra skiriama paramai (visuomeninei meno, kultūros, sporto veiklai ir pan.). Bendrovės valdyba tvirtina metinį bendrovės paramos projektų planą, kurį sudarant bei įgyvendinant vadovaujamasi prioritetiniu paramos skyrimo Klaipėdos regionui principu, orientuojantis, kad kasmet parama būtų skiriama taip pat ir vietos bendruomenei bei šalia Bendrovės įsikūrusioms įstaigoms bei organizacijoms.

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Taip	Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Stebėtojų tarybos sprendimu Bendrovėje taip pat suformuotas patariamasis Stebėtojų tarybos organas – Audito komitetas.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią Bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą (renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų; jei Bendrovė dirba nuostolingai, privalo svarstyti, ar valdybos nariai tinka eiti pareigas; prižiūri valdybos ir vadovo veiklą; pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus dėl Bendrovės veiklos strategijos, valdybos ir vadovo veiklos; vykdo kitą įstatymuose bei kituose teisės aktuose jai priskirtą veiklą). Bendrovės valdyba atsako už tinkamą strateginį Bendrovės valdymą (tvirtina Bendrovės veiklos strategiją, tvirtina metinį biudžetą bei metinį veiklos planą ir veiklos tikslus, lėšų investavimo tvarką, priima svarbiausius teisės aktuose numatytus sprendimus dėl bendrovės organizacinės valdymo struktūros, reikšmingų sandorių, juridinių asmenų dalyvio teisių realizavimo kontroliuojamose bendrovėse, įvairių įsipareigojimų prisiėmimo ir pan.). Bendrovės Audito komitetas atlieka Stebėtojų tarybos jam pavestas atskiras Bendrovės veiklos priežiūros funkcijas (stebi bei prižiūri Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo, audito atlikimo procesus, atlieka vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų poreikio Bendrovėje analizę, užtikrina jau egzistuojančių vidaus

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		kontrolės ir rizikos valdymo sistemų priežiūrą).
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Taip	Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	Taip	Bendrovėje sudarytas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka užtikrina bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą. Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	Taip	Bendrovės valdyba sudaroma iš penkių narių, kuriuos renka Stebėtojų taryba1 Bendrovės stebėtojų taryba renkama iš trijų narių, kuriuos renka Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės Audito komitetas sudaromas iš trijų narių, kuriuos renka Stebėtojų taryba. Nė viename iš Bendrovės valdymo ar priežiūros organų nesudaromas toks narių skaičius, kad atskiras asmuo ar asmenų grupė galėtų dominuoti šiems priimant sprendimus.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Valdymo ir priežiūros organų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose bei Bendrovės įstatuose yra numatyta galimybė atšaukti tiek atskirus kolegialių organų narius, tiek visą kolegialų organą in corpore, nesibaigus tokio organo kadencijai. Valdybos narius (pavienius arba visus) turi teisę atšaukti stebėtojų taryba, o stebėtojų tarybos narius (pavienius arba visus) – visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai renkami Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme numatytam maksimaliam laikotarpiui – 4 metų kadencijai. Jokių apribojimų narių perrinkimui nėra, tačiau yra taikomi galiojančiuose teisės aktuose nustatyti apribojimai

¹ Pastaba: nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. Bendrovėje valdybos nario įgaliojimus vykdė 4 iš 5 Valdybos narių, nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. įskaitytinai Bendrovėje valdybos nario įgaliojimus vykdė 3 iš 5 Valdybos narių, nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. sausio 23 d. Bendrovėje valdybos nario įgaliojimus vykdė 4 iš 5 valdybos narių, nuo 2017 m. sausio 24 veikė įstatuose nustatyta – 5 narių Bendrovės valdyba. Per 2016 m.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE
	Neaktualu	KOMENTARAS
		patiems kandidatams į stebėtojų tarybos narius, kurie užtikrina tinkamą šių organų narių rotaciją, būtiną jų profesinės patirties augimą ir pakankamai dažną jų statuso pakartotinį patvirtinimą. Audito komiteto kadencija sutampa su jį paskyrusios stebėtojų tarybos kadencija, kuri taip pat gali Audito komiteto narius atšaukti nesibaigus kadencijai. Atitinkamai, Bendrovės priežiūros organų narių atšaukimo procedūra nėra lengvesnė už Bendrovės vykdomojo direktoriaus (generalinio direktoriaus) arba valdybos nario atleidimo procedūrą.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Iki 2016 m. gruodžio 16 d. Bendrovės vadovas buvo ir valdybos narys, tačiau Bendrovės valdybos pirmininkas asmuo2 ir Bendrovės vadovas nebuvo tas pats Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku nėra buvęs Bendrovės vadovas. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir nariai nėra buvę valdybos nariu ar Bendrovės vadovu.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka
		Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti
bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.		bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo	Taip	Bendrovės kolegialus organas renkamas vadovaujantis
kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.		Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo ir Bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Papildomus kandidatus į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narius nustatyta tvarka turi teisę siūlyti visi Bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia jiems ne mažiau kaip 1/20 visų balsų.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir	Taip	Informacija apie kandidatus į kolegialaus organo narius pateikiama iš anksto, skelbiant šią informaciją AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar viešai

^{2 2016} m. Bendrovėje nesant išrinkto nuolatinio Valdybos pirmininko, ir todėl, kiekvieną kartą ad hoc principu Valdybos posėdžio pirmininku renkant vieną iš Valdybos narių, Bendrovės vadovas ad hoc valdybos posėdžio pirmininku nebuvo rinktas.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte pokyčius. nurodytos informacijos Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.		paskelbiant ją visuotiniam akcininkų susirinkime dalyvaujantiems akcininkams susirinkimo metu, jei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia jiems ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, papildomą kandidatą į Bendrovės organų narius, pasiūlo susirinkimo metu. Visi kolegialių organų nariai privalo nedelsiant informuoti jį paskyrusį (išrinkusį) organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali sukelti interesų konfliktą, ir tuo tikslu teikia deklaracijas apie interesų konflikto nebuvimą bei turi prievolę nedelsiant informuoti jį išrinkusi organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali kelti interesų konfliktą. Apie kolegialaus organo užimamas pareigas Bendrovė viešai informuoja savo metiniame bei šešių mėnesių tarpiniame pranešime, kad Bendrovės akcininkai ir suinteresuoti asmenys būtų informuojami apie svarbius Bendrovės organų narių pasikeitimus.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Visi kandidatai į Bendrovės kolegialaus organo narius iš anksto pateikia jį renkančiam Bendrovės organui savo gyvenimo aprašymus bei kandidato interesų deklaracijas. Siekiama, kad konkretaus kandidato kompetencija, būtų tiesiogiai susijusi su darbu atitinkamame kolegialiame organe. Informacija apie Bendrovės kolegialių organų sudėtį ir konkrečią atskirų jų narių kompetenciją yra viešai atskleidžiama akcininkams AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje (2016 metais pasikeitė vienas kolegialaus valdymo 3 organo narys , 2016 m. kolegialaus priežiūros organo ir jo sudaromo Audito komiteto pasikeitimų nebuvo), AB "Klaipėdos nafta" interneto svetainėje (www.kn.lt) bei 2016 metų Bendrovės metiniame pranešime. Investuotojų informavimo priemones šiuo klausimu Bendrovė toliau papildomai numato tobulinti ateityje.

³ 2017 m. sausio 24 d. Stebėtojų tarybos sprendimu išrinktas 5 iš 5 Bendrovės valdybos narių.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE	KOMENTARAS
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Neaktualu Taip	Kolegialus organas užtikrina, kad jo nariai būtų kompetentingi, tačiau periodinis vertinimas neatliekamas. Įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti turėjimą Bendrovė užtikrina į kolegialių organų sudėti įtraukiant nepriklausomus narius su atitinkamomis žiniomis bei patirtimi. Bendrovėje veikiančio Audito komiteto nariai paskirti orientuojantis, kad kolegialiai veikdamas Audito komitetas turėtų naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Neaktualu	Kolegialaus organo nariai apie Bendrovės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitų Bendrovės veiklai įtakos turinčių aplinkybių pasikeitimus reguliariai informuojami kolegialaus organo posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui. Iki šiol Bendrovėje nebuvo poreikio bei praktikos naujai paskirtiems Stebėtojų tarybos nariams siūlyti specialią individualią programą, skirtą supažindinti su pareigomis, Bendrovės organizacija bei veikla bei organizuoti metinius patikrinimus. Tačiau Bendrovės vadovai asmeniškai informuoja ir supažindina naujus kolegialaus organo narius su Bendrovės organizacija bei veikla.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Taip	Kadangi virš 70 procentų bendrovės akcijų nuosavybės teise priklauso Valstybei, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, didžioji dalis stebėtojų tarybos narių visuotinio akcininkų susirinkimo yra renkami atsižvelgiant į kontroliuojančio akcininko interesus. (Bendrovės įstatai numato, kad ne mažiau kaip 2 stebėtojų tarybos nariai būtų nepriklausomi, taip pat ne mažiau kaip 1 Audito komiteto narys privalo būti nepriklausomas.) Ataskaitiniais metais Bendrovės valdyboje buvo 2 nepriklausomi nariai (iš 4 narių); Audito komitete – 3 nepriklausomi nariai (iš 3 narių); stebėtojų taryboje – 2 (nepriklausomi nariai (iš 3 narių).)

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE	KOMENTARAS
	Neaktualu
turinčio tokius ryšius subjekto partneris,
akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas.
Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra
svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir
konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar
organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš
bendrovės arba jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus
metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios
bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės
audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi
arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje
bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos
narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo
renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba)
yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos
narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių
su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie
atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba
organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo
nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus
arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų
asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu
laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės	Taip	Žr. komentarą dėl 3.7 punkto.
nustato pats kolegialus organas. Kolegialus		Bendrovės kolegialaus organo nario nepriklausomumo
organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys,		sąvokos turinys taip pat yra apibrėžtas Bendrovės
nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus		kolegialių organų veiklą reglamentuojančiuose
nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti		dokumentuose bei Bendrovės įstatuose.
laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar
su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 3.6 punkto.
apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas		Bendrovė iki šiol Kodekse nurodyto viešinimo apie
aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti		kolegialių organų narių nepriklausomumą arba
laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti		priklausomumą praktikoje netaikė.
kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti,
ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus
organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame
kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo
kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis,
kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to,
bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Taip	Bendrovėje iki šiol nebuvo tokių atvejų, kada būtų atsiradęs poreikis, taikyti numatytą kolegialaus organo narių nepriklausomumo vertinimo ir tokio vertinimo rezultatų viešinimo praktiką. Bendrovė reguliariai savo viešai skelbiamose periodinėse ataskaitose nurodo Bendrovės kolegialių organų narių ryšį su Bendrove bei informaciją apie Bendrovės akcijų turėjimą (neturėjimą). Bendrovės kolegialių organų veiklą reglamentuojantys dokumentai įpareigoja visus kolegialių organų narius, nedelsiant raštu informuoti jį išrinkusį organą bei Bendrovę apie bet kokias naujas aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti jų ir Bendrovės interesų konfliktas.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Kai kurių Bendrovės kolegialių organų nepriklausomiems nariams už jų darbą ir dalyvavimą posėdžiuose atlyginimas iš Bendrovės lėšų mokamas nustatyto dydžio mėnesinis atlygis, kuris priklauso nuo jų faktiškai sugaišto laiko, tačiau yra apribotas maksimalia mokėtina suma. Atlygio nepriklausomiems valdybos ir audito komiteto nariams dydis bei tvarka yra nustatyta atitinkamais Stebėtojų tarybos sprendimais. Nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams už jų darbą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę atlyginti (mokėti tantjemas) tik iš grynojo pelno, vadovaujantis galiojančiuose teisės aktuose bei Bendrovės įstatuose nustatyta tvarka, tačiau šios praktikos ataskaitiniais metais Bendrovė netaikė.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas
priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.		tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.	Taip	Bendrovės valdyba tvirtina Bendrovės veiklos strategiją, metinį biudžetą ir veiklos planą, metinį pranešimą, Bendrovės lėšų investavimo tvarką bei šių išvardintų dokumentų korekcijas. Bendrovės valdyba taip pat analizuoja ir vertina Bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, veiklos organizavimą, Bendrovės finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, kitą reikšmingą informaciją. Be to, valdyba analizuoja ir vertina Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį bei pelno (nuostolių) ataskaitų projektą ir, valdybai pritarus šiems projektams, priima sprendimą dėl šių projektų bei Bendrovės metinio pranešimo

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		teikimo stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba reguliariai analizuoja ir vertina Bendrovės finansinę būklę bei periodinius finansinius rezultatus, teikia rekomendacijas Bendrovės valdymo organams dėl tinkamo Bendrovės valdymo.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi kolegialaus organo nariai, įskaitant nepriklausomus narius, veikia gera valia, sąžiningai, rūpestingai bei atsakingai Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės bei jos akcininkų, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, išlaikydami savo nepriklausomumą priimant sprendimus, taip pat atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi nariai išlaiko savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Kolegialaus organo nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko bei dėmesio savo, kaip kolegialaus organo nario, pareigų vykdymui. Kolegialių organų nariai aktyviai dalyvauja vykstančiuose posėdžiuose tiek tiesiogiai, tiek iš anksto balsuodami raštu arba telekomunikacinio ryšio priemonėmis. Per ataskaitinius metus nei vienas Bendrovės kolegialaus organo narys nėra praleidęs tiek posėdžių, kad rezultate būtų dalyvavęs mažiau nei pusėje atitinkamo kolegialaus organo posėdžių.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės kolegialūs organai laikosi nurodytų rekomendacijų. Kolegialių organų nariai prieš priimdami tam tikrus svarbius sprendimus, kurie apibrėžti Bendrovės įstatuose, apsvarsto jų įtaką visiems Bendrovės akcininkams. Bendrovės įstatai įpareigoja bendrovės kolegialius organus ir kiekvieną jų narį veikti Bendrovės akcininkų naudai. Valdyba yra atskaitinga stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui. Bendrovės įstatuose apibrėžtais atvejais svarbiausi sprendimai dėl Bendrovės veiklos priimami tik gavus visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visi esminiai Bendrovės įvykiai tiesės aktų nustatyta tvarka yra viešai skelbiami Bendrovės akcininkams AB Nasdaq Vilnius Vertybinių popierių biržos tinklapyje. Papildomas, negu numatytas teisės aktuose, akcininkų informavimas nevykdomas.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką už atitinkamų sandorių sudarymą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	Taip	Bendrovė kolegialūs organai yra nepriklausomi nuo bendrovės valdymo organų, ir bendrovės turimais duomenimis, išlieka nepriklausomi, priimdami sprendimus, turinčius reikšmės Bendrovės veiklai ir strategijai. Bendrovės kolegialūs organai taip pat yra tinkamai aprūpinti visais jų darbui reikalingais ištekliais, įskaitant teisę, prireikus kreiptis ir gauti išorines konsultacijas kolegialaus organo ar (ir) jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE	KOMENTARAS
	Neaktualu
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Taip	Bendrovėje veikia Stebėtojų tarybos sudarytas patariamasis organas - Audito komitetas kurio funkcijas, teises, pareigas bei atlygio tvarką yra nustačiusi Stebėtojų taryba. Bendrovės Audito komitetui yra pavestos patariamosios funkcijos, susijusios su audito kontrole bei įvertinimu, ir apimančios finansinių ataskaitų rengimo ir audito atlikimo proceso stebėjimą, jo veiksmingumo bei rekomendacijų įgyvendinimo tikrinimą, vidaus audito funkcijų poreikio analizę ir pan., orientuojantis į Bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą bei ypatingą dėmesį skiriant Bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui. Kiti specializuoti komitetai Bendrovėje nėra sudaryti, tačiau už klausimus, susijusius su Bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo Bendrovės direktoriams nustatymu Bendrovėje yra atsakingas kolegialus valdymo organas - Bendrovės valdyba. Valdyba skiria ir atleidžia Bendrovės vadovą, reguliariai vertina kitų Bendrovės direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto visos Bendrovės atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; nustato visų Bendrovės aukščiausiųjų vadovaujančiųjų darbuotojų, kaip tai apibrėžiama valdybos tvirtinamoje Bendrovės valdymo struktūros apraše (arba darbuotojų pareigybių sąraše), darbo užmokestį, jų premijavimo tvarką. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką, už sprendimų atitinkamais klausimais priėmimą balsuoja dauguma
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti	Taip	nepriklausomų Valdybos narių. Stebėtojų tarybos sudarytas patariamasis organas –
kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.		Audito komitetas, susideda iš trijų narių. Atrankos į valdybos narius komitetas susideda iš keturių narių.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. Stebėtojų tarybos sudarytas patariamasis organas – Audito komitetas, susideda iš trijų narių. Visi Audito komiteto nariai yra nepriklausomi. Stebėtojų tarybos sudarytas patariamasis organas – Atrankos komitetas susideda iš keturių narių.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. Bendrovės veiklos dokumentai nustato, kad Audito komitetas turi reguliariai (ne rečiau kaip du kartu per metus) apie savo veiklą informuoti Stebėtojų tarybą, o kartą per metus pateikti Stebėtojų tarybai savo veiklos ataskaitą. Pagrindinė informacija apie Bendrovė audito komitetą bei jo sudėtį yra skelbiama Bendrovės metiniame pranešime.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. Bendrovės veiklos dokumentai numato teisę Audito komiteto nariams pagal poreikį savo nuožiūra kviesti į savo posėdžius Bendrovės atsakingus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus. Taip pat Bendrovėje numatyta bei įdiegta anoniminių pranešimų apie Bendrovėje daromus pažeidimus sistema.
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Taip	Bendrovės veiklos dokumentai numato galimybę valdybos narių atrankos tikslais sudaryti Atrankos komitetą. Kandidatų į bendrovės nepriklausomus valdybos narius atrankos komitetas sudarytas 2016-09-16 Stebėtojų tarybos sprendimu. Atrankos komiteto funkcijas nustato Stebėtojų tarybos patvirtintas Atrankos komiteto darbo reglamentas. Atrankos komiteto narius ir ekspertus skiria Stebėtojų taryba. Remdamasis Stebėtojų tarybos patvirtintais kompetencijų reikalavimais, keliamais kandidatams, Atrankos komitetas parengia ir patvirtina kandidatų į Bendrovės nepriklausomus valdybos narius atrankos aprašą, skelbia ir vykdo viešą kandidatų atranką, analizuoja, vertina ir svarsto gautas kandidatų paraiškas bei pateiktus dokumentus, organizuoja ir vykdo pokalbius su kandidatais bei atrenka kandidatus į nepriklausomus valdybos narius, teikiamus Bendrovės Stebėtojų tarybai.

KOMENTARAS Neaktualu 4.13. Atlyginimų komitetas. Neaktualu Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti	PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE







	visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą
atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines
išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų
priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti
pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo
susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas –
tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir
valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės
kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais
akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems
direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant,
kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių
asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią
funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas
apie bendrą atlyginimą, kurį vykdomieji direktoriai
ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių
bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui
būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų
direktorių arba valdymo organų narių ir kitų
bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar
valdymo organų narių atlyginimų nustatymo
politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo
politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir
valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip
bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl
informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo
(ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams bendras rekomendacijas dėl
vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir
struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE	KOMENTARAS
	Neaktualu
atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama
informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir
valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais
ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo
priemonėmis, kurios gali būti taikomos
direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas
turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų
taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas
skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo
sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo
susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo
klausimu bendrovės metiniame pranešime ir
dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis
ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų
pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo
pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone
dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų
narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu
dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.

4.14. Audito komitetas.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 - 4.10 punktų.
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos
turėtų būti šios:
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės
informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant
bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos
metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant
bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinio
konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus
kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant
užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką,
susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių
laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir
apie jas atskleidžiama informacija;

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE
	Neaktualu	KOMENTARAS

3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą,
be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus
audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo,
pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio
padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip
bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio
išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra
vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią
funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas,
susijusias su išorės audito įmonės parinkimu,
skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai
atlieka bendrovės visuotinis akcininkų
susirinkimas) bei sutarties su audito įmone
sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl
kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda
pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas
dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą
ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito
įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su
audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti
atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei,
dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią
esminiams interesų konfliktams, komitetas,
remdamasis inter alia išorės audito įmonės
skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus,
kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka
bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne
audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas,
vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos
rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais
ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią
politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis,
kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a)
neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus
ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir
administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias
audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti
išsamia informacija, susijusia su specifiniais
bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos
ypatumais. Bendrovės administracija turėtų
informuoti audito komitetą apie svarbių ir
neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita
gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju
ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE
	Neaktualu	KOMENTARAS
bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per
specialios paskirties įmones (organizacijas)
vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo
posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)
kolegialaus valdymo organo pirmininkas,
bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba
viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei
apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius.
Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti
su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant
vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų
nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti
užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su
administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti
su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas
turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su
vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas
apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti
vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką.
Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas
apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš
audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų
aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito
įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas
turėtų laiku gauti informaciją apie visus su
bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar
bendrovė laikosi galiojančių nuostatų,
reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti
skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus,
kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai
(dažniausiai pranešama nepriklausomam
kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad
būtų nustatyta tvarka proporcingam ir
nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir
atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam
organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis
mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir
pusės metų ataskaitos.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE	KOMENTARAS
	Neaktualu
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų	Taip	Bendrovės vidaus dokumentuose tiesiogiai nėra
atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti		numatytas atskiras priežiūros funkcijas vykdančių
kolegialaus organo struktūros, darbo		kolegialių organų veiklos vertinimas, kadangi to
organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė		nereikalauja LR teisės aktai, tačiau nuo 2015-06-12
vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo		Bendrovės valdyba nusprendė kiekvienais metais atlikti savo veiklos vertinimą ir 2015-06-12 pirmasis vertinimas
efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus		buvo atliktas, remiantis Valstybės koordinavimo centro
organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus		parengtomis Valdybos savo veiklos vertinimo gairėmis,
organas turėtų bent kartą per metus paskelbti		vertinime atsižvelgiant į darbo organizavimo ir
(kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet		gebėjimo veikti kaip grupei, kiekvieno valdybos nario
skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką)		kompetencijos ir darbo efektyvumo aspektus, bei
atitinkamą informaciją apie savo vidinę		vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų.
organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat
nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė		Informacija apie Bendrovės kolegialių organų vidinę
kolegialaus organo atliktas savo veiklos		organizaciją ir veiklos procedūras kiekvienais metais
įvertinimas.		paskelbiama Bendrovės metiniame pranešime.
		Bendrovė kelia tikslą 2017 m. dar labiau gerinti
		informacijos paskelbimą apie Bendrovės vidinę
		organizaciją ir veiklos procedūras, nurodant, kokius
		esminius pokyčius nulėmė kolegialių organų atlikti savo
		veiklos įvertinimai.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka
darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.		Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs	Taip	Bendrovėje šią nuostatą įgyvendina kolegialaus priežiūros organo – Stebėtojų tarybos pirmininkas, ir
organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek		valdymo organo – Valdybos pirmininkas.
valdymo organus) vadovauja šių organų
pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra		2016 m. Bendrovėje nesant išrinkto nuolatinio Valdybos
atsakingas už kolegialaus organo posėdžių		pirmininko, ir todėl, kiekvieną kartą ad hoc principu
tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti		Valdybos posėdžio pirmininku renkant vieną iš
tinkamą visų kolegialaus organo narių		Valdybos narių, Bendrovės įstatų nustatyta tvarka
informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio		Valdybos posėdžiais buvo šaukiami kelių valdybos narių
darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą		iniciatyva.
vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei
tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu,	Taip	Bendrovės veiklos dokumentai numato, kad Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip
pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena		kartą per ketvirtį, pagal poreikį, o eiliniai valdybos
bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu		posėdžiai organizuojami pagal valdybos patvirtintą
šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau		planą, kuris ataskaitiniu laikotarpiu numatė Valdybos
rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu,		posėdžių dažnumą – vieną kartą per kalendorinį mėnesį
kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių		arba dažniau, tuo būdu užtikrinant nepertraukiamą
bendrovės valdymo klausimų sprendimas.		esminių Bendrovės valdymo klausimų sprendimą.
Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti
šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės
valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE	KOMENTARAS
	Neaktualu
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą	Taip	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų
posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad		nuostatų. Kolegialaus organo nariai kartu su šaukimu į
turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti		posėdį gauna ir pranešimą apie šaukiamo posėdžio
posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir		darbotvarkę. Bendrovės veiklos dokumentuose
galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų		nustatyta tvarka ir terminais, Bendrovės kolegialiems
priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu		organams, kai yra priimamas sprendimas, nustatyta
apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams		forma yra teikiama rašytinė informacija apie svarstomą
turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio		klausimą, o kai informacija teikiama tik kolegialaus
darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė		organo žiniai – pagal poreikį.
posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar		Bendrovės praktikoje, posėdžio darbotvarkė posėdžio
papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja		metu keičiama ar pildoma tik tais atvejais, kai posėdyje
visi kolegialaus organo nariai arba kai		dalyvaujant visiems kolegialaus organo nariams,
neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei		neatidėliotinai reikia spręsti svarbius Bendrovei
klausimus.		klausimus arba visi kolegialaus organo nariai yra išreiškę
		savo sutikimą su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar
		papildymu.

5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių	Taip	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų
organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų		nuostatų. Esant poreikiui, susiklosčiusioje Bendrovės
priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros		praktikoje taip pat yra šaukiami bendri Bendrovės
ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje		valdymo ir priežiūros organų posėdžiai.
derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes,
glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su
bendrovės valdymu susijusius klausimus.
Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti
atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais
atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su
valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo
nustatymu.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius,
traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės
sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams		akcijos, visiems bendrovės akcijų savininkams
suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės,		suteikiančios vienodas teises.
dividendų ir kitas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams	Taip	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų
sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas,		nuostatų.
susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų
akcijų suteikiamomis teisėmis.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai,	Taip	Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės
tokie kaip bendrovės turto perleidimas,		įstatus visi svarbūs sandoriai, o nustatytais atvejais ir šių
investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas,		sandorių pagrindinės sąlygos, yra tvirtinami Valdybos, o
turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo		Akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais tokiems
pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti		Valdybos sprendimams papildomai gaunamas ir
sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir		visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.
dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus,
įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE	KOMENTARAS
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir	Neaktualu Taip	Visi bendrovės akcininkai yra informuojami apie
vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė užduoti bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos. 6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto	Taip	visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vietą ir laiką, nustatyta tvarka viešai iš anksto, teisės aktų nustatytais terminais, paskelbiant apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, jo darbotvarkę AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemoje bei Bendrovės tinklapyje (www.kn.lt). Visiems bendrovės akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo sudaroma galimybė gauti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, užduoti klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, gauti atsakymus į juos. Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, bendrovė iš anksto, teisės aktų nustatytais terminais
paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.		viešai atskleidžia per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą bei skelbia Bendrovės tinklapyje (www.kn.lt). Visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai taip pat atskleidžia per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą bei skelbia Bendrovės tinklapyje (www.kn.lt). Nurodyta informacija bei dokumentai AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemoje yra skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka įformintą įgaliojimą. Bendrovė taip pat sudaro visas sąlygas akcininkams iš anksto balsuoti raštu, užpildant ir pateikiant Bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrovės	Neaktualu	Atsižvelgiant į akcininkų struktūrą (kontrolinis akcijų paketas priklauso LR valstybei) bei galiojančias akcininkų susirinkimo organizavimo taisykles, kurios užtikrina pilna visuotinio akcininkų susirinkimo medžiagos išankstinį paskelbimą bei akcininkų priimtų sprendimų viešumą (skelbiant visą šią informaciją AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos tinklapyje) bei galimybę iš anksto balsuoti raštu, nėra būtinybės diegti atskiros papildomai brangiai kainuojančios IT sistemos, kuri sudarytų akcininkams galimybę balsuoti akcininkų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.		susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.		Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių pareiga, elgtis taip, kad nekiltų interesų konfliktas su Bendrove, yra įtvirtinta Bendrovės įstatuose bei kituose Bendrovės veiklos dokumentuose. Tuo tikslu, Bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariai teikia juos išrinkusiam Bendrovės organui bei pačiai Bendrovei deklaracijas apie interesų konflikto nebuvimą bei privalo nedelsiant informuoti apie bet kokį šiose deklaracijose atskleistų aplinkybių pasikeitimą. Ataskaitiniu laikotarpiu nėra žinoma nei vieno interesų konflikto tarp Bendrovės ir jos priežiūros ar valdymo organo nario atvejo. Bendrovės valdybos narys M. Bartuška nuo jo paskyrimo akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" valdymo organų nariu nusišalina nuo balsavimo, Bendrovės valdybos posėdžiuose svarstant krovos ir kitus klausimus, susijusius su naftos terminalo veikla.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 7.1 punkto.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip	Ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariai buvo sudarę su Bendrove tik šiuos sandorius – konfidencialumo sutartis (įsipareigojimus), o nepriklausomi kolegialių organų nariai – ir dėl atlygio už veiklą Bendrovės kolegialiame organe pagal juos išrinkusio organo nustatytas sąlygas. Bendrovės generalinis direktorius taip pat yra su Bendrove sudaręs darbo sutartį Bendrovės valdybos patvirtintomis sąlygomis. Jokių kitokių sandorių tarp Bendrovės ir jos kolegialių organų narių ataskaitiniais metais nebuvo.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Bendrovės valdybos nariai yra supažindinti su šiomis nuostatomis ir turi pareigą laikytis šių rekomendacijų. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai nusišalina, tiek, kai priimami sprendimai, tiek ir tais atvejais, kai kolegialiame organe, svarstomi (kaip informacija žiniai) sandoriai ir (ar) klausimai, su kuriais kolegialaus organo narys susijęs asmeniniu arba dalykiniu interesu.
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.		Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Ši ataskaita turėtų būti paskelbta kaip bendrovės metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip pat turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklapyje.	Taip	Bendrovė neturi patvirtintos formalios atlyginimų politikos, tačiau Kolektyvinės sutarties apimtyje yra patvirtinti darbo apmokėjimo nuostatai, kurių esminiai principai pateikiami metiniame pranešime, skirsnyje apie darbuotojus. Taip pat informacija apie Bendrovės direktorių pagrindinius atlygio mokėjimo principus, atlyginimų nustatymo bei skatinimo ir premijavimo tvarkas atskleidžiama ataskaitinių metų metiniame pranešime. Informacija apie Bendrovėje per ataskaitinius metus priskaičiuotą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (įskaitant pagal atskiras darbuotojų kategorijas) skelbiama interneto puslapyje www.kn.lt .
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Taip	Žiūrėti 8.1. punkto komentarą. Metiniame pranešime yra pateikiama Bendrovės direktorių atlyginimų politika ateinantiems ir tolesniems metams. Metiniame pranešime pateikiama informacija apie Bendrovės organų nariams ir vadovams priskaičiuotas pinigų sumas ar kitas kompensacijas (jei tokių yra) bei atlyginimų mokėjimo nuostatas, skatinimo bei premijavimo tvarkas.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE
	Neaktualu	KOMENTARAS
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;	Taip	Informacija pateikiama Bendrovės metiniame pranešime.
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai
ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį.
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti
komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti	Taip	Informacija pateikiama Bendrovės metiniame pranešime
apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika,		(papildomos išmokos jei tokios buvo).
susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais
direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis.
Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo
organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie
išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją
apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių
su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų
nariais nutraukimu pirma laiko.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE
	Neaktualu	KOMENTARAS
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5	Taip
punktus.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE
	Neaktualu
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų	Taip	KOMENTARAS
pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	Neaktualu	Žiūrėti 8.1. punkto komentarą.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Taip	Metinės premijos dydis priklauso nuo iš anksto numatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų, t.y. nuo planuoto grynojo pelno viršijimo ir nuo iškeltų metinių tikslų įgyvendinimo laipsnio.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE
	Neaktualu	KOMENTARAS
8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams	Neaktualu	Bendrovė ataskaitiniais metais netaikė schemų, pagal
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais		kurias Bendrovės direktoriams būtų atlyginama
ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti		akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis
atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų		teisėmis įsigyti akcijų, taip pat nebuvo atlyginama
taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai		remiantis akcijų kainų pokyčiais. To nenumato nei
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime		esama vadovaujančiu darbuotojų darbo apmokėjimo
priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų		tvarka, nei darbo sutartys su direktoriais ir kitais
būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų		Bendrovės darbuotojais.
spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą
schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos.
Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki
jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti
akcininkai, priimdami sprendimą metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais
akcininkai turėtų būti informuoti apie visas
siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą
apie siūlomų pakeitimų poveikį.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta
nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą
sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta
remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė
akivaizdžiai neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos
sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus
ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų
metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos
ekvivalento suma.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei
darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos
rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija,
susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo
procesu, kurio metu nustatoma bendrovės
direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų
apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo
komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove
nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis
naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir
pavardes bei metinio visuotinio akcininkų
susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti
suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE
	Neaktualu	KOMENTARAS
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą
akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi
mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į
akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų
pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti
akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos
pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto
nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų
vertinimo kriterijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos,
priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors
išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias
reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas,
pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo
(nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami
akcijų pasirinkimo sandoriai.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai,	Neaktualu	Direktorių atlyginimų nustatymo funkciją atlieką
turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose		Bendrovės valdyba. Akcininkai kviečiami į visus
akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių		akcininkų susirinkimus, kur jie gali siūlyti klausimus dėl
atlyginimų nustatymo klausimais.		direktorių atlyginimų nustatymo.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių	Neaktualu	Bendrovėje neįdiegta atlyginimų politika. Bendrieji
atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų		darbo apmokėjimo nuostatai atskleidžiami Bendrovės
politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos		metiniame pranešime.
pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio
akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų
ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų
balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba
patariamojo pobūdžio.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE
	Neaktualu	KOMENTARAS
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais
ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti
atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų
taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime
priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų
būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų
spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą
schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos.
Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki
jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti
akcininkai, priimdami sprendimą metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais
akcininkai turėtų būti informuoti apie visas
siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą
apie siūlomų pakeitimų poveikį
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis
akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų
pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir
pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali
būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių
realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos,
jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo
schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra
siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip
pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per
kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas
gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų
kompensacijas atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su
nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos
teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina,

galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba
vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų
prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų
pritarti akcininkai.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE
	Neaktualu	KOMENTARAS
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis
sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba
bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie
turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo
patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta
galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su
juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie
dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės
tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti
pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo
schemas reglamentuojantis tekstas arba šių
schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat
schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip
pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros
direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo
projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą
arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka.
Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta
informacija apie tai, kaip bendrovė ketina
apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos
įsipareigojimams pagal skatinimo schemas
įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje,
laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat
turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs
bendrovė dėl numatomo schemos taikymo,
apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija
turėtų būti paskelbta bendrovės interneto
tinklalapyje.
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
		Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų
		bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio

principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti,	Taip	Šios rekomendacijos vykdymą užtikrina preciziška
kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės,		Bendrovės veiklą reguliuojančių bei kontroliuojančių
kurias gina įstatymai.		valstybės institucijų bei organizacijų priežiūra bei

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE	KOMENTARAS
	Neaktualu
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos		kontrolė. Valdymo organai konsultuojasi su darbuotojų kolektyvu Bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas Bendrovės akciniame kapitale nėra ribojamas. Esminės informacijos apie Bendrovės veikla viešumas sudaro sąlygas interesų turėtojams dalyvauti Bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka bei pagal įstatus, o Bendrovės darbuotojams taip pat ir pagal Bendrovės Kolektyvinę sutartį.
sąlygos susipažinti su reikiama informacija.
X principas: Informacijos atskleidimas
finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip	Visa informacija apie Bendrovės finansinę situaciją,
bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; bendrovės tikslus; asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai priklauso bendrovė, konsoliduotus rezultatus. 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš		veiklą ir Bendrovės valdymą yra reguliariai atskleidžiama platinant pranešimus apie esminius įvykius AB Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje, taip pat biržoje viešai skelbiamuose Bendrovės metiniuose pranešimuose bei finansinių ataskaitų rinkinyje, pranešimuose spaudai kituose viešuose Bendrovės veiklos pristatymuose. Bendrovė neapsiriboja tik minimalios privalomai viešai skelbiamos informacijos atskleidimu ir taip pat viešai skelbia kitą svarbią informaciją apie Bendrovės veiklą. Dokumentai, kuriuose yra nurodyta atitinkama informacija, viešai skelbiami AB Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje lietuvių ir anglų kalbomis.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia vienu metu lietuvių ir anglų kalbomis, kad identiška informacija abejomis kalbomis būtų paskelbta vienu metu, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems Bendrovės akcininkams, kad visi Bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. Bendrovė savo praktikoje orientuojasi, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos sesijos.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Žr. 10.5 punkto komentarą. Analogiška skelbiamai AB Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos sistemoje informacijai, informacija skelbiama ir Bendrovės tinklapyje. Priėjimas prie informacijos AB Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos sistemoje ir Bendrovės tinklapyje akcininkams yra nemokamas.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Bendrovė savo internetiniame tinklapyje skelbia ataskaitas, metinį pranešimą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat bendrovės pranešimus apie esminius įvykius.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS/	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas nepriklausomumą.		Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui	Taip Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, kasmet nepriklausoma audito įmonė atlieka Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą pagal Tarptautinius verslo apskaitos standartus ir teikia nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl finansinių ataskaitų rinkinio. Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo kolegialus valdymo organas -
siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma- bendrovės valdyba.		Bendrovės valdyba, atsižvelgdama į viešojo pirkimo audito paslaugoms įsigyti rezultatus. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką Bendrovės Stebėtojų taryba yra informuojama apie siūlomą audito įmonės kandidatūrą iki visuotiniam akcininkų susirinkimui priimant sprendimą dėl audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti išrinkimo ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo. Stebėtojų taryba pagal Bendrovės įstatus gali pareikšti savo atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Informacija apie audito įmonės gaunamas pajamas yra pateikiama Bendrovės audito komitetui, kuris savo ruožtu kiek tai aktualu, pateikia informaciją Stebėtojų tarybai.

AI Terminal

KN Energies AB

2252_10-k_2017-04-21_6236cdbb-dce4-4988-9797-804fe7bb6aa7.pdf