Panevezio Statybos Trestas

Annual Report • Apr 21, 2017

AB "Panevėžio statybos trestas"

Konsoliduotos finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas už 2016 metus

Turinys

Informacija apie patronuojančią bendrovę	1
Nepriklausomo auditoriaus išvada	2
Konsoliduota finansinės būklės ataskaita	7
Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita	9
Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	10
Konsoliduota pinigų srautų ataskaita	11
Pastabos	12
Konsoliduotas metinis pranešimas	50
Priedas dėl atitikimo valdymo kodeksui	68

Informacija apie patronuojančią bendrovę

AB "Panevėžio statybos trestas"

Įmonės kodas:	147732969
Telefonas:	+370 45 505 503
Telefaksas:	+370 45 505 520
Adresas:	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys

Valdyba

Remigijus Juodviršis, pirmininkas Artūras Bučas Virmantas Puidokas Audrius Balčėtis Vilius Gražys

Vadovybė

Dalius Gesevičius, generalinis direktorius

Auditorius

"KPMG Baltics", UAB

Bankai

AB DNB bankas AB SEB bankas "Swedbank", AB AB Šiaulių bankas AB "Citadele" bankas OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas Bank Sankt - Peterburg

Patvirtinta
Protokolo Nr.

	Pastaba	2016	2015
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	13	5 987 351	6 190 855
Nematerialusis turtas	14	192 515	135 179
Investicinis turtas	15	1 270 000	1 270 000
Suteiktos paskolos	16	0	120 408
Kitas turtas		29 3 68	30 215
Atidėtojo mokesčio turtas	12	408 920	322 063
Ilgalaikio turto iš viso		7888154	8 068 720
Trumpalaikis turtas
Atsargos	17	9894109	9 124 308
Pirkėjų įsiskolinimas	18	17 243 288	18 252 028
Išankstiniai apmokėjimai		331 124	980 311
Išduotos paskolos	16	13 600	1750
Kitas turtas	19	655812	832 701
Avansinis pelno mokestis		57 383	53 823
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	20	25 381 673	28 817 259
Trumpalaikio turto iš viso		53 576 989	58 062 180
TURTO IŠ VISO		61 465 143	66 130 900

Generalinis direktorius	Dalius Gesevičius
Vyriausioii buhalterė	Danguole Širvinskienė

Patvirtinta
Protokolo Nr.

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas Istatinis kapitalas	21	4 741 500	4 741 500
Rezervai	21	3 824 603	5 597 341
Nepaskirstytasis pelnas		28 231 051	25 846 294
Bendrovės akcininkams tenkanti nuosavo kapitalo dalis		36 797 154	36 185 135
Nekontroliuojanti dalis		1357311	1 247 111
Nuosavo kapitalo iš viso		38 154 465	37 432 246
Paskolos ir kitos finansinės skolos	23	8801	20 907
Atidėjiniai	24	1 025 165	812 209
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas	12	338 971	301950
Kiti įsipareigojimai		1 0 0 4	60 000
Dotacijos ir subsidijos		4019	13467
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		1 377 960	1 208 533
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos	23	707 984	2 153 192
Skolos tiekėjams		14 573 603	16 751 936
Gauti išankstiniai apmokėjimai	18	324 916	1 523 290
Mokėtinas pelno mokestis		43 734	205 536
Kiti įsipareigojimai	25	6 282 481	6856167
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		21 932 718	27 490 121
Įsipareigojimų iš viso		23 310 678	28 698 654
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		61 465 143	66 130 900

Generalinis direktorius	Dalius Gesevičius
Vyriausioji buhalterė	Danguolė Širvinskienė

Patvirtinta
Protokolo Nr.

Eurais	Pastaba	2016	2015
Pardavimo pajamos	5	99 360 647	121 216 711
Pardavimo savikaina	6	(90 220 994)	(109676203)
Bendrasis pelnas		9 139 653	11 540 508
Kitos pajamos	10	517889	567 132
Pardavimo sąnaudos	7.	(321628)	(195989)
Administracinės sanaudos	8	(7733778)	(8189411)
Kitos sanaudos	10	(449187)	(398831)
Veiklos rezultatas		1 152 949	3 3 2 3 4 0 9
Finansinės veiklos pajamos	11	2738339	2 286 546
Finansinės veiklos sąnaudos	11	(275844)	(2853906)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		3 615 444	2756049
Pelno mokestis	12	(447948)	(760038)
Grynasis pelnas (nuostoliai)		3 167 496	1996011
Kitos bendrosios pajamos
Valiutos perskaičiavimo itaka		(2,183,300)	1387870
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas		Ü	0
EUR perskaičiavimo įtaka		0	21 509
Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į
pelno (nuostolių) ataskaitą Straipsniai, kurie yra arba gali būti pergrupuoti į		(2183300)	1 409 379
pelno (nuostolių) ataskaitą
Iš viso kitos bendrosios pajamos		0 (2183300)	Ω 1 409 379
Bendrųjų pajamų iš viso		984 196	3 405 390
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis:
Bendrovės akcininkams		2 562 702	1755955
Nekontroliuojančiai daliai		604 794	240 056
		3 167496	1996011
Bendrosios pajamos, tenkančios:
Bendrovės akcininkams		873 996	2 789 646
Nekontroliuojančiai daliai		110 200	615 744
		984 196	3 405 390
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai
akcijai	26	0,19	0,12

Generalinis direktorius	Dalius Gesevičius
Vyriausioji buhalterė	Danguolė Širvinskienė

			10

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.
Eurais	Pastaba	2016	2015
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)		3 167 496	1996011
Koregavimai:
Nusidėvėjimas ir amortizacija (įskaitant vertės sumažėjimą)		1 186 998	1 177 761 760 038
Pelno mokesčio sąnaudos		447 948	94 618
Nerealizuoti valiutos kurso pasikeitimo nuostoliai Kiti nepiniginiai straipsniai		97 791	94 220
		4 900 233	4 122 648
Atsargų pokytis		50 530 (148158)	6896173
Pirkėjų įsiskolinimo pokytis Išankstinių apmokėjimų pokytis		649 187	4 680 465 1420155
Kito turto pokytis		216 722	347 622
Skolų tiekėjams pokytis		(217833)	876 962
Gautų išankstinių apmokėjimų pokytis		(1198374)	(8321054)
Atidėjinių ir kitų įsipareigojimų pokytis		(521017)	483 957
		1770790	10 506 928
		(517907)	(850241)
Sumokėtas pelno mokestis Finansinės veiklos rezultatų eliminavimas (sumokėtos
palūkanos)		(1943268)	8 640 846
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		(690385)	18 297 533
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto,
irangos ir irengimų isigijimas		(1124964)	(2631214)
Nekilnojamojo turto, irangos ir irengimų perleidimo
pajamos		188 445	84 838
Paskolų suteikimas		(20000)	(3000)
Paskolų susigrąžinimas		128 558	2014
Gautos palūkanos ir dividendai		13 3 73	9797
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(814588)	(2537565)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Sumokėti dividendai		(262 392)	(1074643)
Paskolų ir kitų finansinių skolų gavimas			185 166
Paskolų grąžinimas		(1459402)	(6541395)
Lizingo (finansinės nuomos) mokėjimai		(40458)	(40343)
Sumokėtos palūkanos		(168361)	(325 724)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(1930613)	(7796939)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis		(3435586)	7963029
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.		28 817 259	20 948 848
Valiutos kursų svyravimo įtaka turimiems gryniesiems
pinigams			(94618)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.		25 381 673	28 817 259
Pastabos, pateiktos 12–49 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų dalįs.
Dalius Gesevičius Generalinis direktorius		2016-03-31

Pastabos

1. Konsoliduotas finansines ataskaitas sudaranti bendrovė

AB "Panevėžio statybos trestas" (toliau – Bendrovė) įsteigta 1957 metais. Jos įmonės kodas – 147732969, o buveinės adresas – P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys. Bendrovės paprastosios vardinės akcijos nuo 2006 m. liepos 13 d. yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą. Šias konsoliduotas finansines ataskaitas sudaro patronuojančios Bendrovės ir jos dukterinių įmonių (toliau – Grupė) finansinės ataskaitos. Grupės pagrindinė veikla – pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų statyba bei nekilnojamojo turto projektų vystymas Lietuvoje ir už jos ribų.

Pagrindiniai Grupės akcininkai:

• AB "Panevėžio keliai" (49,78 %);
• "Swedbank" AS (Estija) klientai (6,69 %);
• Laisvai cirkuliuojančios akcijos (43,53 %).

AB "Panevėžio keliai" yra patronuojanti įmonė, kuri rengia savo atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas pagal Lietuvos Respublikos verslo apskaitos standartus (VAS). AB "Panevėžio keliai" akcininkai yra fiziniai asmenys. Galutinio kontroliuojančiojo akcininko nėra.

Toliau pateikiama finansinė informacija apie dukterines įmones:

			Nuosavas	Grynasis 2016 metų	Nuosavas	Grynasis 2015 metų
	Veiklos	Veiklos	kapitalas	pelnas	kapitalas	pelnas
(eurais)	šalis	pobūdis	2016-12-31	(nuostoliai)	2015-12-31	(nuostoliai)
UAB "PST
investicijos"		Nekilnojamojo
(konsoliduota)	Lietuva	turto vystymas	2 400 310	2 570 673	3 940 008	(757 069)
		Statyba:
		elektros
UAB "Vekada"	Lietuva	instaliacija	1 455 553	166 550	1 289 003	(385 423)
UAB "Metalo
meistrai"	Lietuva	Statyba	177 468	61 995	115 473	(499 988)
UAB		Statyba:
"Skydmedis"		skydiniai namai	1 032 601	350 195	982 407	405 006
		Statyba:
		kondicionavimo
UAB "Alinita"	Lietuva	įranga	(481 933)	50 786	(532 719)	(599 763)
		Nekilnojamojo
OOO "Teritorija"	Lietuva	turto vystymas	(1 119 146)	(431 427)	(418 486)	289 033
"Kingsbud"		Tarpininkavimo
Sp. z. o. o.	Lenkija	paslaugos	71 272	6 652	69 221	54 368
SIA "PS Trests"	Latvija	Statyba	(214 860)	6 125	(220 986)	1 202
AB PST Nordic	Švedija	Statyba	15 203	13 456	2 144	(4 147)
UAB "Šeškinės		Nekilnojamojo
projektai"	Lietuva	turto vystymas	1 222 883	(22 169)	1 245 052	19 748
PST UN Arms	Latvija	Statyba	(35 081)	(35 081)	0	0
OOO
"Baltlitstroj"	Rusija	Statyba	(2 431 952)	(1 150 662)	(682 724)	168 249

1. Konsoliduotas finansines ataskaitas sudaranti bendrovė (tęsinys)

Dukterinių įmonių nuosavybė:

	2016	2015
UAB "PST investicijos" (konsoliduota)	68,3 %	68,3 %
UAB "Vekada"	95,6 %	95,6 %
UAB "Metalo meistrai"	100 %	100 %
UAB "Skydmedis"	100 %	100 %
UAB "Alinita"	100 %	100 %
UAB "Šeškinės projektai"	100 %	0 %
OOO "Teritorija"	87,5 %	87,5 %
"Kingsbud" Sp. z. o. o.	100 %	100 %
SIA "PS Trests"	100 %	100 %
AB PST Nordic	100 %	100 %
PST UN Arms	50 %	0 %
OOO "Baltlitstroj"	100 %	100 %

Bendrovės dukterinė įmonė UAB "PST investicijos" turi šias dukterines įmones:

	Veiklos pobūdis	2016	2015
UAB "Ateities projektai"	Nekilnojamojo turto projektų vystymas Palangoje	100 %	100 %
ZAO ISK "Baltevromarket"	Nekilnojamojo turto projektų vystymas Kaliningrade	100 %	100 %

2. Parengimo pagrindas

Atitikimas standartams

Konsoliduotos finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – TFAS).

Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias konsoliduotas finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti, kad vadovybė parengtų naujas konsoliduotas finansines ataskaitas.

Šias konsoliduotas finansines ataskaitas valdyba patvirtino 2017 m. kovo 31 d.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Konsoliduotos finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus žemę ir pastatus nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų grupėje, kurie pateikiami perkainota verte ir investicinį turtą, kuris pateikiamas tikrąja verte.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Konsoliduotose finansinėse ataskaitose skaičiai pateikti nacionaline Lietuvos Respublikos valiuta – eurais (nebent nurodyta kitaip). Ši valiuta yra Grupės funkcinė valiuta.

Įvertinimai

Rengdama konsoliduotas finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybė turi remdamasi prielaidomis atlikti įvertinimus, kurie daro įtaką apskaitos principų parinkimui bei konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumoms. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo atliktų įvertinimų. Įvertinimai bei susijusios prielaidos nuolat peržiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka pripažįstama tuo laikotarpiu, kuriuo įvertinimas yra peržiūrimas, bei ateinančiais laikotarpiais, jei įvertinimas daro įtaką ateinantiems laikotarpiams.

Informacija apie reikšmingas sritis, kurios susijusios su vertinimų neapibrėžtumais taikant apskaitos politiką ir kurios turi reikšmingą įtaką konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktiems skaičiams, pateikiama šiose pastabose:

• 12 pastaba atidėtojo mokesčio pripažinimas. Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tiek, kiek yra tikimasi, kad bus mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti išskaitomus laikinuosius skirtumus.
• 13 pastaba žemės ir pastatų tikroji vertė, nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikas. Grupė nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius įvertina bent kartą per metus.
• 18 pastaba pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas, pajamos iš statybos sutarčių. Tikslus pajamų įskaitymas labai priklauso nuo vadovybės vertinimo dėl sąnaudų prognozių užbaigtumo ir tikslumo. Gautinų sumų atsiperkamųjų verčių įvertinimas yra procesas, reikalaujantis reikšmingo vadovybės sprendimų ir įvertinimų, ypač susijusių su būsimais pinigų srautais. Vadovybės sprendimas buvo naudojamas vertinant grąžintinas sumas ir jų terminus.

3. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Konsolidavimo pagrindas

Dukterinės įmonės – tai įmonės, kurias kontroliuoja patronuojanti Bendrovė. Kontrolė apibrėžiama kaip gebėjimas daryti lemiamą įtaką kitai įmonei, valdyti ir veikti kitos įmonės finansinę ir ūkinę veiklą siekiant iš šios veiklos naudos. Įvertinant kontrolę, atsižvelgiama į turimą bendrą kitos įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo balsų skaičių. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės įsigijimo dienos bei nebeįtraukiamos nuo kontrolės praradimo dienos. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams metams, naudojant vienodus apskaitos principus. Konsoliduojant finansines ataskaitas, Grupės įmonių pajamos ir sąnaudos, gautinos ir mokėtinos sumos bei nerealizuoti rezultatai (jeigu kontroliuojanti dauguma nepadengia nuostolių) yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai atstatomi tik tuo atveju, jeigu nėra jokių vertės sumažėjimo nuostolių.

Dukterinių įmonių bendrosios pajamos yra priskiriamos nekontroliuojančiai daliai, net jei tai lemia neigiamą nekontroliuojančios dalies likutį. Nuosavybės dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas, neprarandant kontrolės, yra apskaitomas kaip nuosavybės sandoris. Jei Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, ji:

• Nutraukia dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų pripažinimą;
• Nutraukia nekontroliuojančios dalies, jei tokia yra, balansinės vertės pripažinimą;
• Nutraukia sukauptų valiutos kursų skirtumų, apskaitytų nuosavybėje, pripažinimą;
• Apskaito gautą atlygį tikrąja verte;
• Apskaito tebeturimą investiciją tikrąja verte;
• Atsiradusį perviršį ar deficitą apskaito pelne (nuostoliuose);
• Komponentų, anksčiau pripažintų kitose bendrosiose pajamose, patronuojančios įmonės dalį perklasifikuoja atitinkamai į bendrųjų pajamų ataskaitą ar nepaskirstytąjį pelną.

Užsienio valiuta

Sandoriai užsienio valiuta įvertinami funkcine valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kursais. Piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta pervertinami funkcine valiuta konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną Europos Centrinio Banko nustatytais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami tikrąja verte, pervertinami funkcine valiuta tikrosios vertės nustatymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai, kurie denominuoti užsienio valiuta ir įvertinami savikaina, įvertinami funkcine valiuta turto ir įsipareigojimų pripažinimo konsoliduotoje finansinės būklės ataskaitoje dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai.

Užsienyje registruotų dukterinių įmonių turtas ir įsipareigojimai, įskaitant prestižą ir tikrosios vertės koregavimus įsigijimo metu, pervertinami pateikimo valiuta konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojančiais valiutos keitimo kursais. Užsienyje registruotų dukterinių įmonių pajamos ir sąnaudos pervertinamos pateikimo valiuta sandorių metu galiojančiais valiutos keitimo kursais. Pervertinimo įtaka apskaitoma tiesiogiai kitose bendrosiose pajamose. Kai užsienyje registruota dukterinė įmonė perleidžiama atitinkama valiutos kurso pokyčio įtakos rezervo dalis perklasifikuojama į pelną arba nuostolius.

Neišvestinės finansinės priemonės

Neišvestinės finansinės priemonės apima pirkėjų įsiskolinimą ir kitas gautinas sumas, grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, paskolas, finansines skolas, skolas tiekėjams ir kitas mokėtinas sumas.

Grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynųjų pinigų likučiai ir indėliai pagal pareikalavimą.

Neišvestinės finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, įtraukiant (išskyrus priemones tikrąja verte pelne (nuostoliuose) visas tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas. Po pirminio pripažinimo neišvestinės finansinės priemonės yra įvertinamos taip, kaip nurodyta toliau.

Finansinės priemonės apskaitoje pripažįstamos sandorio sudarymo dieną. Grupė nustoja pripažinti finansinį turtą, kai baigia galioti sutartinės teisės pinigų srautams iš to turto, arba kai sandorio metu yra perduodamos teisės gauti sutartus grynųjų pinigų srautus iš to finansinio turto, t. y. visa rizika ir nauda iš finansinio turto nuosavybės yra perduodamos. Finansinis įsipareigojimas nustojamas pripažinti, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar pasibaigia jo terminas.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas ir nėra kotiruojamos aktyvioje rinkoje. Jos yra įtrauktos į trumpalaikį turtą, išskyrus tas sumas, kurių galiojimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių. Po pirminio pripažinimo, paskolos ir gautinos sumos yra įvertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.

Paskolos, finansinės skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, įskaitant prekybos mokėtinas sumas, po pradinio pripažinimo yra apskaitomi amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Trumpalaikiai įsipareigojimai nediskontuojami.

Apskaičiuotų palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį. Apskaičiuotų palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimas įplaukas ir mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kur galima, per trumpesnį laikotarpį.

Išvestinės finansinės priemonės

Grupė neturi išvestinių finansinių priemonių.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus žemę ir pastatus, yra apskaitomi savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Žemė ir pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad žemės ir pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Žemės ir pastatų perkainojimo rezervas kiekvienais metais yra sumažinamas skirtumo tarp nusidėvėjimų, paskaičiuotų nuo perkainotos apskaitinės vertės ir pradinės žemės ir pastatų savikainos, suma ir yra apskaitomas tiesiogiai per nepaskirstytąjį pelną arba nuostolius.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kaip kitos bendrosios pajamos į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės perkainojimo padidėjimas pripažįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo sumažėjimo, pripažinto pelne (nuostoliuose). Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nudėvimos sumos, kuri yra lygi iš įsigijimo savikainos atėmus turto likvidacinę vertę.

Savikainą sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Grupės pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui.

Kai nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų atskirų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi, jos apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai.

Sąnaudos, patiriamos keičiant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinę dalį, kapitalizuojamos tik tuo atveju, jei iš šios sudėtinės dalies tikėtina gauti ekonominės naudos ir naujosios sudėtinės dalies savikaina gali būti patikimai įvertinta. Senosios sudėtinės dalies likutinė vertė nurašoma. Su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu susijusios sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, kai patiriamos.

Nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu per numatomą atskirų nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitomas kaip pelnas arba nuostoliai. Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas nudėvimas per nuomos laikotarpį arba per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris yra trumpesnis, nebent nuosavybės teisės perėmimas nuomos laikotarpio pabaigoje yra pakankamai užtikrintas.

Numatomi turto naudingo tarnavimo laikotarpiai:

	Pastatai	8–40 metų
	Mašinos ir įrengimai	5–15 metų
	Transporto priemonės	5–10 metų
	Įrankiai ir kitas turtas	3–6 metai

Nusidėvėjimo metodai, likvidacinės vertės ir turto naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi sudarant kiekvienas finansines ataskaitas.

Pelnas arba nuostoliai iš perleidimo apskaičiuojami iš perleidimo kainos atėmus likutinę vertę ir apskaitomi grynąja verte kitose pajamose arba sąnaudose. Kai perleidžiamas perkainotas turtas, šiam turtui tenkanti perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną.

Investicinis turtas

Grupės investicinį turtą sudaro pastatai, kurie laikomi siekiant gauti pajamas iš nuomos ar dėl kapitalo vertės padidėjimo, bet ne gamybos tikslais, prekių ar paslaugų tiekimui, administracijos poreikiams ar pardavimui įprastomis verslo sąlygomis.

Investicinis turtas pradžioje apskaitomas įsigijimo verte, įvertinant įsigijimo išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos situaciją finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Pajamos arba sąnaudos, atsirandančios dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimų, parodomos kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai atsiranda.

Įsigijimo vertę sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Grupės pasigaminto turto savikainą sudaro žaliavų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su turto pasigaminimu iki jo naudojimo pradžios, taip pat turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo sąnaudos. Skolinimosi sąnaudos kapitalizuojamos kapitalizavimo sąlygas atitinkančiam turtui.

Investicinis turtas nustojamas pripažinti jį pardavus, kai nustojama juo disponuoti arba kai nesitikima jokios ekonominės naudos iš jo pardavimo. Skirtumas tarp grynųjų pajamų iš turto pardavimo ir jo apskaitinės vertės pripažįstamas kaip pelnas arba nuostoliai tuo laikotarpiu, kai turtas nustojamas pripažinti.

Investicinio turto pasikeitimai atvaizduojami, kai pasikeičia investicinio turto naudojimo pobūdis. Investicinį turtą perklasifikuojant į nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, koreguota savikaina yra tikroji vertė, buvusi tą datą, kai pasikeičia naudojimo pobūdis. Jei nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai perklasifikuojamas į investicinį turtą, Grupė jį apskaito remiantis jam taikyta aukščiau aprašyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos politika iki dienos, kai pasikeičia naudojimo pobūdis.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Prestižas apskaitomas įsigijus dukterines įmones ta suma, kuria sumokėta kaina viršija įsigyto Grupei priklausančio grynojo turto dalies tikrąją vertę. Jei skirtumas neigiamas (neigiamas prestižas), jis pripažįstamas kaip pelnas (nuostoliai). Prestižas įvertinamas savikaina, atėmus nuostolius dėl vertės sumažėjimo.

Programinė įranga ir kitas nematerialusis turtas, kurio numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis yra ribotas, įvertinamas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuostolius dėl vertės sumažėjimo. Amortizacija apskaičiuojama tiesiniu metodu per numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir apskaitoma kaip pelnas arba nuostoliai. Numatomas turto naudingo tarnavimo laikotarpis – 3–4 metai.

Nuomojamas turtas

Nuoma, kai Grupė prisiima reikšmingą riziką ir naudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma lizingu (finansine nuoma). Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytas turtas įvertinamas tikrąja verte arba minimalių įmokų dabartine verte, priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Po pirminio pripažinimo turtas apskaitomas remiantis jo grupės apskaitos principais. Visa kita nuoma yra laikoma veiklos nuoma ir nuomojamas turtas nėra kapitalizuojamas.

Atsargos

Kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu, apskaitomos savikaina grynąja galimo realizavimo verte (GRV), priklausomai nuo to, kuri mažesnė.

Kitos atsargos įvertinamos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri mažesnė. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu bei apima atsargų įsigijimo, gamybos ir kitas sąnaudas, kurios susijusios su atsargų dabartine būkle ir vieta. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina esant normalioms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

Nebaigtos statybos sutartys

Nebaigtose statybos sutartyse apskaitytos už jau atliktus statybos sutarčių darbus gautinos sumos iš pirkėjų, kurioms dar nėra išrašytos sąskaitos. Gautinos sumos už nebaigtas statybos sutartis įvertinamos prie statybos sutarčių savikainos pridėjus jau uždirbtą pelną bei atėmus jau išrašytas sąskaitas ir pripažintus nuostolius. Savikaina apima visas tiesiogines sąnaudas bei atitinkamą dalį netiesioginių sąnaudų, paskirstytų atsižvelgiant į normalų pajėgumų panaudojimą.

Nebaigtos statybos sutartys finansinės būklės ataskaitoje pateikiamos kaip sudėtinė pirkėjų įsiskolinimo dalis. Jei iš pirkėjų gauti mokėjimai didesni nei pripažintos pajamos, skirtumas finansinės būklės ataskaitoje pateikiamas kaip ateinančių laikotarpių pajamos.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinio turto apskaitytos vertės peržiūrimos kiekvienos konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti nuvertėjimą. Amortizuota savikaina įvertinamo finansinio turto vertės sumažėjimas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp balansinės vertės ir įvertintų būsimų pinigų srautų esamosios vertės, taikant apskaičiuotų palūkanų normą. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi kaip pelnas arba nuostoliai.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo atstatomi dėl objektyvių įvykių po vertės sumažėjimo pripažinimo. Amortizuota savikaina įvertinamo finansinio turto vertės sumažėjimo atstatymas apskaitomas kaip pelnas arba nuostoliai.

Kito nei finansinio turto vertės sumažėjimas

Kito nei finansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, apskaitytos vertės peržiūrimos kiekvienos konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti, ar nėra nuvertėjimo požymių. Tam tikslui yra įvertinama turto atsiperkamoji vertė.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: turto naudojimo vertė ir tikroji vertė atėmus numatomus realizavimo kaštus. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo nustatymo tikslais, turtas grupuojamas į mažiausias turto grupes, kurios uždirba pinigų srautus nepriklausomai nuo kito turto ar kitų turto grupių pinigų srautų. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai priskiriami dviem pinigus generuojantiems vienetams – Statyba ir Nekilnojamojo turto vystymas, dalis nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nepriskirta nei vienam iš pinigus generuojančių vienetų.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus uždirbančio vieneto apskaityta vertė viršija atsiperkamąją vertę. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo apskaitomi kaip pelnas arba nuostoliai.

Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimas peržiūrimas kiekvienos konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną, siekiant nustatyti, ar jis nesumažėjo ar neišnyko. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo atstatomas dėl pakitusio atsiperkamosios vertės įvertinimo. Vertės sumažėjimas atstatomas tik ta suma, kuri padidina turto grynąją vertę (po nusidėvėjimo ir amortizacijos), iki tokios vertės, kuri būtų, jei vertės sumažėjimas nebūtų pripažintas. Prestižo vertės sumažėjimo nuostoliai neatstatomi.

Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas tą laikotarpį, kada jie yra paskelbiami.

Atidėjiniai

Atidėjiniai yra pripažįstami, kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės patirti sąnaudas ateityje ir kai įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai įsipareigojimams apskaičiuojami diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus iki jų esamosios vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tais įsipareigojimais.

Atidėjiniai garantiniam remontui pripažįstami, kai uždirbamos susijusios statybos paslaugų pajamos. Atidėjinių suma paremta istoriniais garantinių remontų duomenimis bei tikimybėmis.

Išmokos darbuotojams

Grupė neturi išmokų darbuotojams ir darbuotojų skatinimo planų bei apmokėjimo schemų akcijomis. Su pensija susijusius įsipareigojimus prisiima valstybė.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sąnaudos laikotarpiu, kai darbuotojai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio draudimo išmokas, premijas, mokamas atostogas ir kt. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.

Pardavimo pajamos

Pajamos iš statybos sutarčių apima pradinę sutartyje sutartą sumą bei kitas sumas, kurios susijusios su darbų apimties pokyčiais ir panašiai, tačiau tik ta dalimi, kurią tikimasi atgauti ir kurią galima patikimai įvertinti. Kai baigiamasis statybos sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, kiekvienos statybos sutarties pajamos ir sąnaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą. Darbų įvykdymo lygis yra įvertinamas kaip faktiškai patirtų išlaidų ir planuotų statybos sutarties išlaidų proporcija.

Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas, pajamomis pripažįstama tik ta patirtų sutarties sąnaudų dalis, kurią tikimasi atgauti. Kai tikėtina, kad sutarties sąnaudos viršys sutarties pajamas, nuostoliai nedelsiant pripažįstami kaip pelnas arba nuostoliai.

Nuomos pajamos

Investicinio turto nuomos pajamos yra apskaitomos pardavimo pajamose taikant tiesiogiai proporcingą metodą per nuomos laikotarpį. Kito turto nuomos pajamos yra apskaitomos kitose pajamose.

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamas sudaro palūkanų pajamos. Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Finansinės veiklos sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos. Palūkanų sąnaudos pripažįstamos taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Valiutos kurso pasikeitimo teigiama arba neigiama įtaka konsoliduotoje pajamų ataskaitoje pateikiama grynąja verte.

Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro mokėtinas pelno mokestis ir atidėtasis mokestis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaitomos kaip pelnas arba nuostoliai, išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su nuosavame kapitale apskaitytomis sumomis.

Mokėtinas pelno mokestis apskaičiuojamas nuo metų apmokestinamojo pelno taikant galiojantį mokesčio tarifą.

Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas balanso metodu, atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų finansinių ir mokestinių verčių. Atidėtojo mokesčio suma priklauso nuo numatomo turto panaudojimo ir įsipareigojimo padengimo ateityje bei numatomų tada galiosiančių mokesčio tarifų.

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik tuomet, kai ateityje tikimasi pakankamai apmokestinamojo pelno, kuris leis panaudoti mokesčio turtą. Atidėtojo mokesčio turto vertės peržiūrimos kiekvienos konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną ir sumažinamos, jei nėra tikėtina, kad susijusi mokestinė nauda gali būti panaudota.

Vienai akcijai tenkantis pelnas

Grupė pateikia informaciją apie vienai akcijai tenkantį pelną, kuris apskaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolius, tenkančius Grupės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas atsižvelgiant į potencialių akcijų, tokių kaip konvertuojamos obligacijos ar darbuotojams sudarytų apmokėjimų schemų akcijomis, įtaką.

Grupė neturi potencialių akcijų, kurioms būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus vienai akcijai tenkančiam pelnui.

Segmentai

Veiklos segmentas yra Grupės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veiklos segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina aukščiausiasis Grupės valdymo organas, priimdamas sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia priskirti segmentui, ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir šis segmentas pateikia atskirą finansinę informaciją.

Segmento veiklos rezultatai, kurie yra pateikiami Grupės valdymo organui, apima straipsnius, tiesiogiai priskiriamus segmentui bei tuos straipsnius, kurie gali būti pagrįstai paskirstomi segmentui.

2016 m. Grupėje geografiniai segmentai neskiriami, kadangi Grupės pajamos nė vienoje užsienio šalyje nesudarė daugiau kaip 10 % visų pajamų (Švedijoje pajamos sudarė 4,13 % visų pajamų, Latvijoje – 0,10 % visų pajamų, Rusijoje – 0,9 %, Norvegijoje - 5,78 %,).

Tikrosios vertės nustatymas

Daugelis Grupės apskaitos principų ir atskleidimų reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Grupė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį. Tikrosios vertės yra nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius, kaip tinka.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Grupė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Grupė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir (ar) atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis toliau pateiktais metodais. Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje.

Turto ir įsipareigojimų tikroji vertė 2016 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje reikšmingai nesiskiria nuo jų apskaitinės vertės.

Apskaitos politikos pakeitimai

Išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Grupė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą šiose finansinėse ataskaitose, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

Apskaitos politikos pakeitimai (tęsinys)

2016 m. sausio 1 d. Grupė pradėjo taikyti naujus standartus ir standartų pataisas, įskaitant atitinkamas kitų standartų pataisas.

Toliau pateikiami 2016 m. sausio 1 d. įsigalioję nauji standartai ir standartų pataisos, kurie šioms finansinėms ataskaitoms įtakos neturėjo:

• 14-asis TFAS "Reguliuojamos atidėjinių sąskaitos;
• "Jungtinės veiklos dalies įsigijimų apskaita" (11-ojo TFAS pataisos);
• "Priimtinų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų paaiškinimas" (16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisos);
• "Žemės ūkis. Derliniai augalai" (16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos);
• "Nuosavybės metodas atskirosiose finansinėse ataskaitose" (27-ojo TAS pataisos);
• Kasmetiniai TFAS patobulinimai įvairūs standartai;
• "Investiciniai subjektai. Konsolidavimo išimties taikymas" (10-ojo TFAS, 12-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos);
• "Atskleidimo iniciatyva" (1-ojo TAS pataisos).

Neįsigalioję standartai, standartų išaiškinimai ir išleistų standartų pataisos

Keletas naujų standartų, standartų pataisų ir išaiškinimų 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiu metiniu ataskaitiniu laikotarpiu dar negaliojo ir rengiant šias ataskaitas nebuvo taikyti. Grupei aktualūs nauji standartai, standartų pataisos ir išaiškinimai nurodyti toliau. Jų taikyti anksčiau Grupė neketina.

(i) 9-asis TFAS "Finansinės priemonės"(2014 m.) (galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma retrospektyviai su tam tikromis išimtimis. Nereikalaujama taisyti ankstesnių laikotarpių informacijos; taisyti ankstesnių laikotarpių informaciją galima, bet tik jei tai įmanoma nesiremiant vėliau įgytomis žiniomis. Leidžiama pradėti taikyti anksčiau.)

Šiuo standartu pakeičiamas 39-asis TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas", tačiau toliau taikoma 39-ojo TAS išimtis dėl finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų portfelio palūkanų normos pozicijos tikrosios vertės apsidraudimui. Bendrovės gali pasirinkti apskaitos politiką: taikyti 9-ajame TFAS nustatytus apsidraudimo apskaitos reikalavimus ar toliau taikyti esamus, 39-ajame TAS nustatytus, apsidraudimo apskaitos reikalavimus visai apsidraudimo apskaitai.

Nors leistini finansinio turto vertinimo pagrindai – amortizuota savikaina, tikroji vertė kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, tikroji vertė pelne (nuostoliuose) – yra panašūs į 39-ajame TAS nustatytus vertinimo pagrindus, grupavimo į atitinkamas vertinimo grupes kriterijai labai skiriasi.

Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

• finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir
• dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Be to, dėl ne prekybos nuosavybės priemonių bendrovė gali pasirinkti neatšaukiamai teikti vėlesnius tikrosios vertės pokyčius (įskaitant užsienio valiutos keitimo pelną ir nuostolius) kitų bendrųjų pajamų ataskaitose. Šie jokiomis aplinkybėmis nėra perklasifikuojami į pelną ar nuostolius.

Skolos priemonių, įvertintų tikrąja verte kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, palūkanų pajamos, tikėtini kredito nuostoliai ir užsienio valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai pripažįstami pelnu arba nuostoliais taip pat kaip ir finansinio turto, apskaityto amortizuota savikaina, atveju. Kitas pelnas (nuostoliai) pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, o nutraukus pripažinimą perklasifikuojamas į pelną ar nuostolius.

9-ajame TFAS nustatytame vertės sumažėjimo modelyje 39-ojo TAS patirtų nuostolių modelis pakeičiamas tikėtinų kredito nuostolių modeliu; tai reiškia, kad nebėra būtina, kad nuostolio įvykis būtų įvykęs prieš pripažįstant vertės sumažėjimo atidėjinius.

9-ajame TFAS yra pateikiamas bendrasis apsidraudimo apskaitos modelis, pagal kurį apsidraudimo apskaita yra labiau suderinta su rizikos valdymu. Apsidraudimo sandorių rūšys – tikrosios vertės apsidraudimo sandoris, pinigų srautų apsidraudimo sandoris ir grynosios investicijos į užsienyje veikiantį ūkio subjektą apsidraudimo sandoris – nesikeičia, tačiau Grupės vadovybė turės priimti papildomus vertinimo sprendimus.

Standarte nustatoma naujų reikalavimų siekiant taikyti apsidraudimo apskaitą, ją tęsiant ar nutraukiant; pagal šį standartą prie apdraustųjų objektų taip pat galima priskirti papildomas pozicijas.

Būtina išsamiai atskleisti papildomą informaciją dėl ūkio subjekto rizikos valdymo ir apsidraudimo veiklos.

Grupė nemano, kad 9-asis TFAS (2014 m.) turės reikšmingos įtakos atskiroms finansinėms ataskaitoms. Dėl Grupės veiklos pobūdžio ir turimų finansinių priemonių rūšių nemanoma, kad Grupės finansinių priemonių grupavimas ir vertinimas pagal 9-ąjį TFAS keisis. Vadovybė mano, kad turto, kuris patenka į tikėtinų kredito nuostolių vertės sumažėjimo modelio taikymo sritį, vertės sumažėjimo nuostoliai gali padidėti ir tapti nepastoviais.

(ii) 15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau.)

Naujajame standarte nustatyta sistema, kuria pakeičiamos esamos pajamų pripažinimo gairės pagal TFAS. Ūkio subjektai taikys penkių žingsnių modelį, kad nustatytų, kada pajamas pripažinti ir kokia suma. Naujajame modelyje nustatyta, kad pajamos turėtų būti pripažįstamos, kada (jei) ūkio subjektas prekės ar paslaugos kontrolę perduoda klientui tokia suma, į kurią ūkio subjektas tikisi turėti teisę. Priklausomai nuo to, ar yra tenkinami tam tikri reikalavimai, pajamos pripažįstamos:

• per tam tikrą laikotarpį tokiu būdu, kuriuo parodoma ūkio subjekto veikla, arba
• tokiu momentu, kai prekių ir paslaugų kontrolė perduodama klientui.

15-ajame TFAS taip pat įtvirtinti principai, kuriuos ūkio subjektas turi taikyti atskleisdamas kokybinę ir kiekybinę informaciją, finansinių ataskaitų naudotojams pranešdamas naudingą informaciją apie pajamų ir pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą.

Grupė kol kas galutinai neužbaigė galimo 15-ojo TFAS poveikio Grupės konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms pradinio įvertinimo.

(iii) 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos "Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios ar bendrosios įmonės" (TASF kol kas nenustatė įsigaliojimo datos, tačiau leidžiama taikyti iš anksto.)

Pataisose smulkiau paaiškinama, kad sandoriuose su asocijuotąja ar bendrąja įmone pelno ir nuostolių pripažinimo dydis priklauso nuo to, ar parduotas turtas ar turto įnašas laikomas verslu, pvz.:

• visas pelnas ar nuostoliai yra pripažįstami, kai investuotojo ir jo asocijuotosios ar bendrosios įmonės sudaromas sandoris apima turto ar kelių turto vienetų, kurie sudaro verslą (nesvarbu, ar jis yra patronuojamojoje įmonėje, ar ne), perleidimą;
• pelnas ar nuostoliai pripažįstami iš dalies, kai investuotojo ir jo asocijuotosios ar bendrosios įmonės sandoris apima turtą, kuris verslo nesudaro, net jei šis turtas yra patronuojamojoje įmonėje.

Grupė nemano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

(iv) 16-asis TFAS "Nuoma" (galioja 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau, jeigu ūkio subjektas taiko ir 15-ąjį TFAS). Dar nepatvirtinta ES.

16-uoju TFAS pakeičiamas 17-asis TAS "Nuoma" ir susiję aiškinimai. Šiuo standartu panaikinamas šiuo metu taikomas nuomininkų dvigubos apskaitos modelis; vietoje jo įmonių reikalaujama didžiąją dalį nuomos sandorių apskaityti finansinės būklės ataskaitoje pagal vieną modelį, panaikinant atskirtį tarp veiklos ir finansinės nuomos.

Pagal 16-jį TFAS sutartis yra nuoma arba ją apima, jeigu ji suteikia teisę valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį. Pagal naująjį modelį reikalaujama, kad tokioms sutartims nuomininkas pripažintų teisę naudoti turtą ir nuomos įsipareigojimus. Teisė naudoti turtą yra nudėvima, o įsipareigojimas kaupia palūkanas. Dėl to daugumos nuomos sandorių atvejais susidarys išankstinių sąnaudų, net tuo atveju, kai nuomininkas moka pastovius metinius nuomos mokesčius.

Naujuoju standartu nustatoma ribotos apimties išimčių nuomos sandoriams, kurie apima:

• nuomos sandorius, kai nuomos laikotarpis neviršija 12 mėnesių, o sandoris nesuteikia galimybių pirkti; ir
• nuomos sandorius, kuriuose pagrindinis turtas yra mažavertis (angl. small-ticket leases).

Nuomotojo apskaita pritaikius naująjį standartą didžiąja dalimi liks nepakitusi, o atskirtis tarp veiklos ir finansinės nuomos bus išlaikyta.

Įvertinus galimą naujojo standarto įtaką, Grupė nemano, kad naujasis standartas, pirmą kartą jį pritaikius, turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

(v) 2-ojo TFAS pataisos: mokėjimo akcijomis sandorių klasifikavimas ir vertinimas (galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma perspektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau.) Dar nepatvirtinta ES.

Pakeitimais išaiškinama mokėjimo akcijomis apskaita šiose srityse:

• mokėjimo akcijomis sandorių, kurie padengiami grynaisiais pinigais, teisių suteikimo ir kitų nei teisių suteikimo sąlygų įtaka;
• mokėjimo akcijos sandoriai su išskaitomų mokesčių įsipareigojimų sudengimo grynąja verte mechanizmu; ir
• mokėjimo akcijomis sandorių nuostatų ir sąlygų pakeitimas, pakeičiant sandorių klasifikavimą iš sandorių, kurie padengiami grynaisiais pinigais, į sandorius, kurie padengiami nuosavu kapitalu.

Grupė mano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinių ataskaitų pateikimui, nes Grupė nesudaro mokėjimo akcijomis sandorių.

(vi) 7-ojo TAS pataisos (galioja 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma perspektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau.) Dar nepatvirtinta ES.

Pataisomis nustatomi nauji atskleidimo reikalavimai; šie nauji atskleidimai turėtų padėti naudotojams įvertinti finansinės veiklos įsipareigojimų pasikeitimus, įskaitant pinigų srautų ir nepiniginius pokyčius (tokius kaip nuostolių ar pelno iš sandorių užsienio valiuta įtaka, pokyčiai dėl patronuojamųjų įmonių kontrolės įgijimo ar netekimo, tikrosios vertės pokyčiai).

Grupė mano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, neturės reikšmingos įtakos Grupės finansinių ataskaitų pateikimui.

(vii) 12-ojo TAS pataisos: nerealizuotų nuostolių atidėtojo mokesčio turto pripažinimas (galioja 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma perspektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau.) Dar nepatvirtinta ES.

Pataisomis išaiškinama, kaip ir kada apskaityti atidėtojo mokesčio turtą tam tikromis situacijomis ir kaip nustatyti būsimųjų laikotarpių apmokestinamąsias pajamas atidėtojo mokesčio turto pripažinimo vertinimo tikslais.

Grupė mano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, neturės reikšmingos įtakos Grupės finansinių ataskaitų pateikimui, nes Grupė jau dabar būsimą apmokestinamąjį pelną vertina taip, kaip to reikalaujama pagal pataisas.

(viii) 40-ojo TAS pataisos: investicinio turto perkėlimas (galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma perspektyviai.) Dar nepatvirtinta ES.

Pataisomis įtvirtinamas 40-ajame TAS "Investicinis turtas" nustatytas perkėlimo į investicinį turtą arba iš jo principas nurodant, kad toks perkėlimas turėtų būti atliekamas tik pasikeitus turto naudojimo paskirčiai. Remiantis pataisomis, perkėlimas atliekamas tada ir tik tada, kai naudojimas faktiškai pasikeičia, t. y. turtas atitinka investicinio turto apibrėžtį arba nustoja ją atitikti ir yra naudojimo pasikeitimo įrodymų. Vien vadovybės ketinimų pasikeitimas nesudaro prielaidų perkėlimui.

Grupė nemano, kad pataisos turės reikšmingos įtakos atskiroms finansinėms ataskaitoms, nes Grupė perkelia turtą į investicinį turtą arba iš jo tik tada, kai faktiškai pasikeičia turto naudojimo paskirtis .

(ix) TFAAK 22-asis aiškinimas "Sandoriai užsienio valiuta ir išankstinis atlygis" (galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams). Dar nepatvirtinta ES.

Pagal šį aiškinimą nustatoma, kaip nustatyti sandorio datą tam, kad būtų aišku, kokį valiutos kursą naudoti su nepiniginio turto ar nepiniginio įsipareigojimo, atsirandančio išmokėjus arba gavus išankstinį atlygį užsienio valiuta, pripažinimo nutraukimu susijusio turto, sąnaudų ar pajamų (ar jų dalies) pirminio pripažinimo metu. Tokiomis aplinkybėmis sandorio data yra diena, kai ūkio subjektas primą kartą pripažįsta dėl išankstinio atlygio išmokėjimo ar gavimo atsiradusį nepiniginį turtą ar nepiniginius įsipareigojimus.

Grupė nemano, kad aiškinimas, pirmą kartą jį pritaikius, turės reikšmingos įtakos Bendrovės atskiroms finansinėms ataskaitoms, nes Grupė, pirmą kartą pripažindamas dėl išankstinio atlygio išmokėjimo ar gavimo atsiradusį nepiniginį turtą ar nepiniginius įsipareigojimus, naudoja sandorio dienos valiutos kursą.

(x) Kasmetiniai TFAS patobulinimai

Kasmetiniai TFAS patobulinimai 2014–2016 m. ciklui buvo išleisti 2016 m. gruodžio 8 d. Juos sudaro dviejų standartų dvi pataisos bei atitinkamos kitų standartų ir išaiškinimų pataisos, dėl ko keičiama apskaitos politika pateikimo, pripažinimo ar vertinimo tikslais. 12-ojo TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" pataisos galioja 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, o 28-ojo TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones" pataisos galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Pataisos taikomos retrospektyviai, leidžiama taikyti anksčiau.

Tikėtina, kad nė viena iš šių pataisų neturės reikšmingos įtakos Grupės atskiroms finansinėms ataskaitoms.

4. Finansinių rizikų valdymas

Bendroji dalis

Grupė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika. Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Grupei, tikslus, politiką ir procesus, susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami kitose konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės veiklos pokyčius. Grupė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus.

Kredito rizika

Kredito rizika – tai rizika, kad Grupė patirs finansinių nuostolių, jei pirkėjas ar kita šalis neįvykdys sutartyse numatytų įsipareigojimų. Ši rizika didžiąja dalimi susijusi su Grupės pirkėjų įsiskolinimu.

Grupė valdo kredito riziką politikos ir procedūrų pagalba. Remiantis Grupės nustatyta kredito rizikos politika, standartiniai mokėjimai ir terminai siūlomi tik tada, kai įvertinamas kiekvieno naujo kliento kreditingumas. Klientai, kurie neatitinka nustatytos kreditingumo ribos gali atlikti pirkimo sandorius su Grupe tik sumokėję išankstinius apmokėjimus.

Kredito rizika matuojama kaip maksimali kredito rizika kiekvienai finansinių priemonių grupei ir yra lygi jų apskaitinei vertei. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvienos turto grupės apskaitinė vertė.

Toliau pateikiama maksimali kredito rizika:

(Eurais)	2016	2015
Iš pirkėjų gautinos sumos	17 243 288	18 252 028
Suteiktos paskolos	13 600	122 158
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	25 381 673	28 817 259
Iš viso	42 638 561	47 191 445
Iš pirkėjų gautinos sumos:
(Eurais)	2016	2015
Savivaldybės ir valstybės institucijos	2 971 019	5 823 586
Juridiniai asmenys	14 272 269	12 428 442
Iš viso pirkėjų įsiskolinimo	17 243 288	18 252 028

Kredito rizika (tęsinys)

Gautinos sumos iš reikšmingiausių klientų:

(Eurais)	2016	%	2015	%
1 klientas	3 487 755	20,2	1 738 118	9,5
2 klientas	1 749 439	10,1	784 215	4,3
3 klientas	713 535	4,1	621 894	3,4
4 klientas	438 091	2,5	598 494	3,3
5 klientas	366 023	2,1	506 584	2,8
6 klientas	310 973	1,8	378 396	2,1
7 klientas	272 491	1,6	351 164	1,9
Kiti klientai	12 501 192	72,6	14 712 476	80,6
Vertės sumažėjimas	(2 596 211)	(15,0)	(1 439 313)	(7,9)
Iš viso	17 243 288	100,0	18 252 028	100,0

Gautinos sumos iš pirkėjų pagal geografinius regionus:

(Eurais)	2016	2015
Vietinė rinka (Lietuva)	13 011 155	11 146 893
Rusija	3 703 608	6 290 844
Kitos euro zonos šalys	528 525	814 291
Iš viso	17 243 288	18 252 028

Prekybos gautinų sumų senėjimas konsoliduotų finansinių ataskaitų datą gali būti detalizuojamas taip:

		Vertės		Vertės
(Eurais)	2016	sumažėjimas	2015	sumažėjimas
Neuždelstos	12 361 178		13 665 149
Uždelstos 0–30 dienų	640 175		2 131 395
Uždelstos 30–90 dienų	263 801		1 087 449
Daugiau nei 90 dienų	6 574 345	2 596 211	2 807 348	1 439 313
Iš viso	19 839 499	2 596 211	19 691 341	1 439 313

Grupės apskaitytas vertės sumažėjimas atspindi įvertintus nuostolius dėl abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Pagrindinis šio vertės sumažėjimo komponentas – individualiai įvertinti nuostoliai dėl reikšmingų abejotinų atgauti pirkėjų įsiskolinimų. Vertės sumažėjimo įvertinimo metodai nuolat peržiūrimi, kad skirtumai tarp įvertintų nuostolių ir faktinių nuostolių būtų kuo mažesni.

Išduotos paskolos yra gautinos iš susijusių šalių ir 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo pradelstos.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai susideda iš grynųjų pinigų ir pinigų banko sąskaitose, todėl su jais susijusi kredito rizika yra minimali.

Nors ekonominės aplinkybės gali turėti įtakos paskolų ir įsiskolinimų atgavimui, vadovybės nuomone, Grupei negresia reikšminga rizika patirti nuostolius, kurie viršytų jau apskaitytą vertės sumažėjimą.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika – tai rizika, kad suėjus terminui Grupė nepajėgs įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Grupė valdo likvidumo riziką siekdama kiek įmanoma geriau užtikrinti pakankamą likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti Grupės reputaciją. Paprastai Grupė užsitikrina pakankamą grynųjų pinigų kiekį, kad galėtų padengti planuojamas veiklos sąnaudas, įskaitant finansinių skolų padengimą. Šis užsitikrinimas neapima galimų nenuspėjamų nepaprastųjų aplinkybių (pvz. stichinių nelaimių) įtakos.

Toliau pateikiami 2016 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

		Sutartiniai
		grynųjų	6 mėn.
	Likutinė	pinigų	arba	6–12		2–5	>5
Tūkst. eurų	vertė	srautai	mažiau	mėnesių	1–2 metai	metai	metai
Įsipareigojimai
Paskolos ir lizingo įsipareigojimai	717	739	723	7	9
Skolos tiekėjams	14 574	14 574	14 574
Iš viso	15 291	15 313	15 297	7	9

Toliau pateikiami 2015 m. gruodžio 31 d. finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, mokėjimo terminai pagal sutartis:

		Sutartiniai	6 mėn.
	Likutinė	grynųjų	arba	6–12		2–5	>5
Tūkst. eurų	vertė	pinigų srautai	mažiau	mėnesių	1–2 metai	metai	metai
Įsipareigojimai
Paskolos ir lizingo įsipareigojimai	2 174	2 198	1 467	710	18	3
Skolos tiekėjams	16 752	16 752	16 752
Iš viso	18 926	18 950	18 219	710	18	3

Taikytos palūkanų normos, skaičiuojant sutartinius grynųjų pinigų srautus:

	2016	2015
Paskolos ir lizingo įsipareigojimai	1,9- 4,3 %	1,93-2,70 %

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos kursų kitimas ir palūkanų normos, turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą. 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupė nesinaudojo jokiomis finansinėmis išvestinėmis priemonėmis.

Valiutos rizika. Grupė susiduria su užsienio valiutos kurso kitimo rizika tuo atveju, kai pardavimai, pirkimai ir finansinės skolos denominuojami kitomis valiutomis nei eurais.

Rinkos rizika (tęsinys)

Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai euro atžvilgiu:

	2016 m.		2015 m.
	gruodžio	Vidurkis	gruodžio	Vidurkis
	31 d.	2016 m.	31 d.	2015 m.
1 SEK =	0,1046	0,1057	0,1088	0,1069
1 RUB =	0,0158	0,0135	0,0125	0,0147

Toliau pateikiama Grupės valiutos rizikos atvira pozicija:

2016 metai (eurais)	EUR	RUB	SEK	Kita valiuta
Pirkėjų įsiskolinimas	13 070 025	3 703 608	469 618	37
Suteiktos paskolos Pinigai ir pinigų ekvivalentai Paskolos ir kitos finansinės	13 600 24 574 169	449 549	349 993	7 962
skolos	(716 785)
Skolos tiekėjams	(10 240 141)	(3 554 583)	(378 636)	(400 243)
Valiutos rizikos atvira pozicija	26 700 868	598 574	440 975	(392 244)
2015 metai (eurais)	EUR	RUB	SEK	Kita valiuta
Pirkėjų įsiskolinimas	11 575 397	6 290 844		385 787
Suteiktos paskolos Pinigai ir pinigų ekvivalentai Paskolos ir kitos finansinės	122 158 28 008 394	650 167	80 376	78 322
skolos	(2 174 099)
Skolos tiekėjams	(12 589 432)	(4 004 141)	(8 174)	(150 189)
Valiutos rizikos atvira pozicija	24 942 418	2 936 870	72 202	313 920

Palūkanų normos rizika. Visoms Grupės gautoms ir suteiktoms paskoloms ir kitoms finansinėms skoloms skaičiuojamos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR.

Kapitalo valdymas

Valdybos politikos tikslas – palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį tam, kad būtų pateisintas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas bei plečiamas verslas ateityje. Valdyba seka kapitalo grąžą ir, atsižvelgdama į Grupės finansinius rezultatus ir strateginius planus, pateikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo.

Veiklos rizikos valdymas

Pagrindines Grupės veiklos rizikas sudaro konkurencija su kitomis statybos bei rangos kompanijomis Grupės veiklos rinkose, subrangovų bei kitų verslo partnerių patikimumas, gamybos pajėgumų valdymas bei patyrusių ir kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas bei jų išlaikymas. Grupės aukščiausio lygio vadovai kontroliuoja procesų ir procedūrų, kurios sumažina šias rizikas, įdiegimą.

Grupės vadovybė užtikrina, kad Grupės darbuotojai turėtų tinkamą kompetenciją, patirtį ir naujausias žinias, reikalingas jiems patikėtoms pareigoms atlikti. Grupė siunčia darbuotojus į kvalifikacijos kėlimo kursus bei organizuoja vidinius mokymus. Grupėje įdiegtos vidaus kontrolės užtikrina keturių akių principą, kai operaciją atliekančio asmens rezultatus patikrina dar vienas kontroliuojantis asmuo, autorizuodamas operaciją. Grupė samdo išorinį auditorių vidinių procesų efektyvumo patikrai, yra sudarinėjami vidaus auditoriaus vidinių procesų audito grafikai, pagal gautas rekomendacijas peržiūrimi procesai ir stiprinamos vidinės kontrolės. Be to, Grupės valdyba bei vadovybė nuolat renkasi į posėdžius (susirinkimus), kurių metu aptariami Grupės veiklos rezultatai, identifikuojamos veiklos rizikos bei sukuriami planai šių rizikų padariniams minimizuoti ar juos eliminuoti.

5. Pardavimo pajamos

	(eurais)	2016	2015
	Statyba	98 911 972	116 430 243
	NT vystymas	448 675	4 786 468
	Iš viso pardavimo pajamos	99 360 647	121 216 711
6.	Pardavimo savikaina
	(eurais)	2016	2015
	Statybų subrangovai	36 796 824	56 668 044
	Žaliavos ir komplektavimo gaminiai	30 102 544	30 367 462
	Darbo užmokesčio sąnaudos	13 159 419	12 430 859
	Nusidėvėjimas ir amortizacija	792 595	698 700
	Kita	9 369 612	9 511 138
	Iš viso pardavimo savikainos	90 220 994	109 676 203
7.	Pardavimo sąnaudos (eurais)	2016	2015
	Reklamos ir panašios sąnaudos	81 700	164 526
	Darbo užmokesčio sąnaudos	238 641	26 462
	Kitos sąnaudos	1 287	5 001
	Iš viso pardavimo sąnaudų	321 628	195 989

8.	Administracinės sąnaudos
	(eurais)	2016	2015
	Darbo užmokesčio sąnaudos	4 017 686	4 394 298
	Pirktos paslaugos administracinėms reikmėms	955 119	1 155 967
	Veiklos mokesčių sąnaudos, išskyrus pelno mokestį	289 860	376 203
	Nusidėvėjimas	277 589	347 073
	Gautinų sumų nurašymas	74 302	156 181
	Amortizacija Atsargų nukainojimas (atstatymas) iki grynosios realizacinės vertės	24 334 (98 326)	23 776 (27 749)
	Gautinų sumų vertės sumažėjimas (atstatymas)	1 082 596	(140 154)
	Kitos sąnaudos	1 110 618	1 903 816
	Administracinių sąnaudų iš viso	7 733 778	8 189 411
9.	Darbo užmokesčio sąnaudos
	(eurais)	2016	2015
	Atlyginimai	11 794 781	11 809 813
	Privalomojo socialinio draudimo įmokos	3 747 675	3 631 553
	Dienpinigiai ir nedarbingumo pašalpos	1 183 550	1 020 091
	Sukauptų atostoginių ir premijų pokytis	774 900	496 372
	Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	17 500 906	16 957 829
	Apskaitytos:
	Pardavimo savikainoje	13 159 419	12 430 859
	Administracinėse sąnaudose	4 017 686	4 394 298
	Pardavimo sąnaudose	238 641	26 462
	Kitos veiklos sąnaudose	85 160	106 210
	Darbo užmokesčio sąnaudų iš viso	17 500 906	16 957 829
10.	Kitos pajamos ir sąnaudos
	(eurais)	2016	2015
	Nuomos ir kitos pajamos	358 045	288 897
	Investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimas	0	271 015
	Pelnas iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo	159 844	7 220
	Kitų pajamų iš viso	517 889	567 132
	Nuomojamų patalpų nusidėvėjimas ir kitos sąnaudos	(449 187)	(384 775)
	Nuostoliai iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo	0	(14 056)
	Kitų sąnaudų iš viso	(449 187)	(398 831)
	Kitų pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	68 702	168 301

11. Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

(eurais)	2016	2015
Palūkanų pajamos	8 191	7 833
Pelnas iš dukterinės įmonės pardavimo	0	903 360
Dukterinių įmonių kontrolės praradimo rezultatas	0	1 355 784
Teigiama valiutos kurso pokyčio įtaka	2 610 067	0
Kitos pajamos	120 081	19 569
Finansinės veiklos pajamų iš viso	2 738 339	2 286 546
Palūkanų sąnaudos	168 361	325 724
Neigiama valiutos kurso pokyčio įtaka	0	2 386 883
Kitos sąnaudos	107 483	141 299
Finansinės veiklos sąnaudų iš viso	275 844	2 853 906
Finansinės veiklos pajamų ir sąnaudų iš viso, grynąja verte	2 462 495	(567 360)

12. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos:

(eurais)	2016	2015
Mokėtino pelno mokesčio sąnaudos	497 784	794 130
Atidėtojo mokesčio pokytis	(49 836)	(34 092)
Pelno mokesčio sąnaudų iš viso	447 948	760 038

Mokėtino pelno mokesčio galiojančio tarifo sutikrinimas:

(eurais)	2016		2015
Pelnas prieš apmokestinimą		3 615 444		2 756 049
Pelno mokestis, taikant Grupės mokesčio tarifą Lietuvoje Mokesčio tarifų įtaka užsienio šalių	15,0 %	542 317	15,0 %	413 407
jurisdikcijose	0,7 %	25 872	(1,3) %	(35 035)
Neleidžiami atskaitymai	4,6 %	167 696	37,0 %	1 019 659
Neapmokestinamos pajamos	(6,9) %	(250 177)	(12,8) %	(351 932)
Panaudoti mokestiniai nuostoliai Nepripažintų laikinųjų skirtumų	(1,0) %	(37 760)	(11,2) %	(308 178)
pokytis	0	0	0,8 %	22 117
	12,4 %	447 948	27,5 %	760 038

2016 m. sausio 1 d. Grupė taikė standartinį 15 % tarifą Lietuvoje, 20 % Rusijoje, 22 % tarifą Švedijos karalystėje bei 15 % Latvijoje (2015 m. sausio 1 d. Grupė taikė standartinį 15 % tarifą Lietuvoje, 20 % Rusijoje bei 15 % Latvijoje).

12. Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtasis mokestis:

(eurais)	2016		2015
	Laikini skirtumai	Atidėtasis mokestis	Laikini skirtumai	Atidėtasis mokestis
Gautinų sumų vertės sumažėjimas Atsargų nukainojimas iki grynosios	2 596 211	389 432	1 439 313	215 897
realizacinės vertės	530 214	79 532	607 379	91 107
Sukaupti atostoginiai	563 271	84 491	567 235	85 085
Sukauptos premijos	741 228	111 184	536 878	80 532
Atidėjiniai garantiniam remontui ir
kita	1 025 165	153 775	812 209	121 831
Anksčiau nepripažinti mokestiniai
nuostoliai	286 681	43 002	6 472 912	970 936
Atidėtojo mokesčio turto iš viso		861 416		1 565 388
Nepripažintas atidėtojo mokesčio turtas		(452 496)		(1 243 325)
Pripažintas atidėtojo mokesčio turtas		408 920		322 063
Žemės ir pastatų perkainojimas	1 735 443	260 316	1 835 610	275 341
Investicinio turto perkainojimas	524 367	78 655	177 393	26 609
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai		338 971		301 950
Iš viso atidėtojo mokesčio, grynąja verte		69 949		20 113

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Grupė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokestinę naudą. Atidėtojo mokesčio turtas yra mažinamas tokia apimtimi, kiek nebesitikima, kad susijusi mokestinė nauda bus realizuota. Atidėtasis mokestis nuo dalies gautinų sumų vertės sumažėjimo ir mokesčių skirtumų užsienio šalių jurisdikcijose nebuvo pripažintas dėl realizavimo netikrumo.

2016 m. gruodžio 31 d. perkelti mokestiniai nuostoliai sudarė 287 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai sudarė 6 473 tūkst. eurų).

Atidėtojo pelno mokesčio pokytis:

(eurais)	2016	2015
Grynasis atidėtasis mokestis sausio 1 d.	20 113	(13 979)
Apskaityta kitose bendrosiose pajamose	0	0
Apskaityta kaip pelnas arba nuostoliai	49 836	34 092
Grynasis atidėtasis mokestis gruodžio 31 d.	69 949	20 113
Mokėtino pelno mokesčio pokytis:
(eurais)
Avansinis pelno mokestis sausio 1 d.	53 823
Mokėtinas pelno mokestis sausio 1 d.	(205 536)
Avansinis (mokėtinas) pelno mokestis sausio 1 d.	(151 713)
Priskaičiuota per finansinius metus pelno mokesčio	(506 109)
Sumokėta / užskaityta su kitų mokesčių permoka	671 471
Avansinis pelno mokestis gruodžio 31 d.	57 383
Mokėtinas pelno mokestis gruodžio 31 d.	(43 734)
Avansinis (mokėtinas) pelno mokestis gruodžio 31 d.	13 649

AB "Panevėžio statybos trestas"

Konsoliduotos finansinės ataskaitos už 2016 metus

13.Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

	Že ir ė m	M š ino ir a s	Tr ort an sp o	Į k ia i ir ran	Ne ba ig ta
( is ) eu ra	i ast ata p	į im i ren g a	iem ės p r on	k ita s t urt as	ba sta ty	I š v iso
Sa i ka in ( že ės ir ka in tat ota v a m p as ų p er
ka it in ė v ė ) t ap s er
L i ku is 2 0 1 5 m io 1 d. t . s au s	4 6 7 9 3 0 6	6 3 5 0 0 9 4	3 7 9 4 1 0 9	3 3 4 9 7 7 7	0	1 8 1 7 3 2 8 6
Į ig i j im i s a	1 8 1 3 8	7 0 7 7 1 6	6 4 2 6 1 4	1 9 7 9 2 5	0	1 5 6 6 3 9 3
Pe le i d im i r a	( 1 1 9 9 5 8 0 )	( 2 3 0 0 4 1 )	( 4 0 4 1 4 2 )	( 2 0 4 4 5 7 )	0	( 2 0 3 8 2 2 0 )
ka ino j im Tu rto p er as	0	0	0	0	0	0
l im inu ka i d j im E ėv ė ota tas s s u up nu s as	( 2 9 9 8 4 6 )	0	0	0	0	( 2 9 9 8 4 6 )
i ku is io d. L 2 0 1 6 m 1 t . s au s	3 1 9 8 0 1 8	6 8 2 7 7 6 9	4 0 3 2 5 8 1	3 3 4 3 2 4 5	0	1 7 4 0 1 6 1 3
Į ig i j im i s a	4 9 0 0 8	2 8 9 8 5 8	4 6 7 6 3 9	1 8 3 9 5 4	0	9 9 0 4 5 9
Pe le i d im i ir k ita r a	0	( 3 6 6 9 4 9 )	( 3 4 3 8 0 7 )	( 1 1 4 0 3 3 )	0	( 8 2 4 7 8 9 )
Tu ka ino j im rto p er as	0	0	0	0	0	0
l im inu ka i d j im E ėv ė ota tas s s u up nu s as	( 2 0 8 5 6 8 )	0	0	0	0	( 2 0 8 5 6 8 )
i ku is d io d. L 2 0 1 6 m ž 3 1 t . g ru o	3 0 3 8 4 5 8	6 7 5 0 6 7 8	4 1 5 6 4 1 3	3 4 1 3 1 6 6	0	1 7 3 5 8 7 1 5
i ėv ė j im ir ės ž ė j im Nu d rt s as ve su m a as
L i ku is 2 0 1 5 m io 1 d. t . s au s	0	5 3 0 4 2 0 7	2 8 0 0 6 1 1	2 9 9 7 8 1 9	0	1 1 1 0 2 6 3 7
Nu i d j im ėv ė tus s as p er me	2 9 9 8 6 0	3 6 5 0 9 2	2 7 3 4 1 5	1 9 0 0 6 7	0	1 1 2 8 4 3 4
ka ino j im Tu rto p er as	0	0	0	0	0	0
le ist Pe tur tas r as	( 1 4 )	( 2 1 9 0 9 3 )	( 3 2 4 0 1 6 )	( 1 3 4 4 ) 7 7	0	( 2 0 4 6 ) 7 7
Su ka i d j im l im ina im ėv ė to up nu s o e v as	( 2 9 9 8 4 6 )	0	0	0	0	( 2 9 9 8 4 6 )
L i ku is 2 0 1 6 m io 1 d. t . s au s	0	5 4 5 0 2 0 6	2 7 5 0 0 1 0	3 0 1 0 5 4 2	0	1 1 2 1 0 7 5 8
Nu i d ėv ė j im tus s as p er me	2 0 8 5 6 8	4 2 1 7 6 5	3 1 7 2 5 5	1 5 7 9 4 1	0	1 1 0 5 5 2 9
Tu ka ino j im rto p er as	0	0	0	0	0	0
le ist ir k ita Pe tur tas r as	0	( 3 6 6 9 2 9 )	( 2 9 4 9 8 ) 5	( 1 0 9 9 2 8 )	0	( 3 6 3 ) 7 5 5
Su ka i d j im l im ina im ėv ė to up nu s o e v as	( 2 0 8 6 8 ) 5	0	0	0	0	( 2 0 8 6 8 ) 5
L i ku is 2 0 1 6 m d ž io 3 1 d. t . g ru o	0	5 5 0 5 0 4 2	2 8 0 7 7 6 7	3 0 5 8 5 5 5	0	1 1 3 7 1 3 6 4
i in L ku t ė v t ė er
2 0 1 5 m io 1 d. . s au s	4, 6 7 9, 3 0 6	1, 0 4 5, 8 8 7	9 9 3, 4 9 8	3 5 1, 9 5 8		7, 0 7 0, 6 4 9
2 0 1 6 m io 1 d. . s au s	3 1 9 0 1 8 8	1 3 6 3 7 7 5	1 2 2 1 8 5 7	3 3 2 0 3 7	0	6 1 9 0 8 5 5
2 0 1 6 m d ž io 3 1 d. . g ru o	3 0 3 8 4 5 8	1 2 4 5 6 3 6	1 3 4 8 6 4 6	3 5 4 6 1 1	0	5 9 8 7 3 5 1

13. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Žemė ir pastatai apskaitomi perkainota verte. Paskutinis perkainojimas buvo atliktas 2013 m. gruodžio 31 d. remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB "Matininkai", turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, susijusią su vertinamo turto vieta ir kategorija, atliktais Grupės žemės ir pastatų vertinimais bei konsultacijomis dėl galimų rinkos kainų.

Žemės ir pastatų tikroji vertė, lygi 3 038 tūkst. eurų, priskiriama 3 lygiui pagal tikrosios vertės hierarchiją. Vertinimo metodas – lyginamosios vertės.

Tikrosios vertės nustatymui naudoti reikšmingi nestebimi duomenys – kaina už 1 kvadratinį metrą/arą. Tikroji vertė padidėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų mažesnė.

Jei pastatai būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2016 m. gruodžio 31 d., būtų 1 413 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d.: 1 335 tūkst. eurų).

(eurais)	2016	2015
Nusidėvėjimas apskaitytas:
Pardavimo savikainoje	735 460	673 150
Administracinėse sąnaudose	277 589	347 073
Kitose sąnaudose	92 480	103 211
Kapitalizuotose sąnaudose	0	5 000
Nusidėvėjimo iš viso	1 105 529	1 128 434

Žemė ir pastatai, kurių likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. lygi 3 191 387 eurams, įkeisti bankams. Lizingo sutarčių pagrindu įsigyto ilgalaikio turto (mašinų ir įrengimų bei transporto priemonių) likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. lygi 129 437 eurams (2015 m.: 172 857 eurams).

14. Nematerialusis turtas

		Programinė
(eurais)	Prestižas	įranga	Kitas turtas	Iš viso
Savikaina
Likutis 2015 m. sausio 1 d.	323 356	393 163	57 145	773 664
Įsigijimai	0	64 785	1 051	65 836
Perleidimai	0	(622)	0	(622)
Likutis 2016 m. sausio 1 d.	323 356	457 326	58 196	838 878
Įsigijimai	0	138 805	0	138 805
Perleidimai	0	(1 158)	0	(1 158)
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.	323 356	594 973	58 196	976 525
Amortizacija/vertės sumažėjimas
Likutis 2015 m. sausio 1 d.	292 751	335 705	26 619	655 075
Priskaičiuota per metus	0	36 782	12 545	49 327
Perleisto turto amortizacija	0	(622)	0	(622)
Koregavimas dėl euro įvedimo	1	(82)	0	(81)
Likutis 2016 m. sausio 1 d.	292 752	371 783	39 164	703 699
Priskaičiuota per metus	0	69 038	12 431	81 469
Perleisto turto amortizacija	0	( 1 158)	0	(1 158)
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.	292 752	439 663	51 595	784 010
Likutinė vertė
2016 m. sausio 1 d.	30 604	85 543	19 032	135 179
2016 m. gruodžio 31 d.	30 604	155 310	6 601	192 515

14. Nematerialusis turtas (tęsinys)

Amortizacija apskaityta: 57 135 eurų pardavimų savikainoje, 24 334 eurai administracinėse sąnaudose (2015 m.: 25 550 eurai pardavimų savikainoje, 23 777 eurų administracinėse sąnaudose.

Prestižas yra susijęs su UAB "Alinita". Vadovybės apskaičiavimais, atsiperkamoji prestižo vertė viršija balansinę vertę, todėl nuvertėjimas nebuvo pripažįstamas.

15. Investicinis turtas

(eurais)	2016	2015
Likutis sausio 1 d.	1 270 000	6 101 702
Perleidimas	0	(6 101 702)
Įsigijimai	0	998 985
Tikrosios vertės pasikeitimas	0	271 015
Likutis gruodžio 31 d.	1 270 000	1 270 000

2015 m. Grupė įsigijo 14 aukštų viešbutį Panevėžys Panevėžyje, kurio 29,5 % yra nuomojama trečiosioms šalims, likusi dalis nėra naudojama. Bendrovės vadovybė kol kas neturi detalių planų dėl likusio pastato panaudojimo, tačiau nėra planuojama pastatą naudoti Bendrovės veikloje, todėl visas pastatas klasifikuojamas kaip investicinis turtas.

Įsigyto turto tikroji vertė nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertintojų UAB "Ober-Haus", turinčių tinkamą profesinę kvalifikaciją ir reikiamą turto vertinimo patirtį, atliktu pastato vertinimu. Atliekant įvertinimą, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma – 9 %, kapitalizacijos norma – 7 %, užimtumo lygis – 80–90 %).

Tikrosios vertės pasikeitimas apskaitytas kitose pajamose (žr. 15 pastabą).

Nustatyta investicinio turto 1 270 tūkst. eurų tikroji vertė tikrosios vertės hierarchijoje priskirta 3 lygiui.

Finansinių metų pabaigoje būsimieji minimalūs nuomos mokėjimai pagal nenutraukiamas nuomos sutartis sudarė: 109 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 164 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų (2015 m. gruodžio 31 d. – 85 tūkst. eurų – mažiau nei per vienerius metus, 121 tūkst. eurų – tarp vienerių ir penkerių metų). Nuomos pajamos per 2016 metus sudarė 90 tūkst. eurų (per 2015 metus 29 tūkst. eurų) ir buvo apskaitytos kitose pajamose.

16. Išduotos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos

(eurais)	Palūkanos	Grąžinimo terminas	2016	2015
UAB "Naujasis Užupis"	6 mėn. EURIBOR+2,2 %	2016-12-31	0	120 408
Kitos trumpalaikės paskolos	1,5 % fiksuotos	2017-12-22	13 600	1 750
Iš viso			13 600	122 158

17. Atsargos

(eurais)	2016	2015
Kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu	7 802 689	7 034 271
Kitos atsargos	2 091 420	2 090 037
Atsargų iš viso	9 894 109	9 124 308

Toliau pateikiamos kapitalizuotos sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu:

(eurais)	2016	2015
Savikaina: Įsigytos žemės ir nekilnojamojo turto savikaina Įsigytos teisės į ilgalaikę žemės nuomą savikaina Nekilnojamojo turto projektų sąnaudos	2 861 007 3 237 518 2 187 965	2 157 141 3 237 518 2 148 665
Iš viso savikainos Nukainojimas:	8 286 490	7 543 324
Nebaigtų vykdyti projektų nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės	) (483 801) (	(509 053)
Iš viso nukainojimo	(483 801)	(509 053)
Kapitalizuotų sąnaudų iš viso	7 802 689	7 034 271
Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimo pokytis:
	2016	2015
Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimas (perleidimas) iki grynosios realizacinės vertės laikotarpio pradžioje Apskaityta administracinėse sąnaudose Apskaityta finansinėse sąnaudos	509 053 (25 252) 0	2 879 979 (20 204) (2 350 722)
Kapitalizuotų sąnaudų nukainojimas (perleidimas) iki grynosios realizacinės vertės laikotarpio pabaigoje	483 801	509 053

Kapitalizuotų sąnaudų, susijusių su nekilnojamojo turto vystymo projektais, nukainojimas yra įvertinamas atsižvelgiant į numatomas šių projektų atsiperkamąsias vertes, kurios nustatomos remiantis nepriklausomų vertintojų nustatytomis nekilnojamojo turto projektų rinkos kainomis. Kiekvienam vykdomam statybos projektui buvo įkurta specialiosios paskirties įmonė ir 2016 m. gruodžio 31 d. Grupė turėjo šias specialios paskirties įmones:

	Kapitalizuotų sąnaudų iš viso	Kapitalizuotos sąnaudos, įvertintos tikrosiomis vertėmis
ZAO ISK "Baltevromarket"	6 412 757	9 880 000	(i)
UAB "Ateities projektai"	400 000	400 000	(ii)
Iš viso	6 812 757	10 280 000

17. Atsargos (tęsinys)

Reikšminga investicijos į UAB "PST investicijos" atsiperkamosios vertės dalis yra susijusi su nekilnojamojo turto projektu, kurį vykdo ZAO ISK "Baltevromarket" Kaliningrade. Jau nuo 2013 m. pradžios UAB "PST investicijos" valdyba svarstė galimybes šį projektą parduoti. 2014 m. buvo pasirašytas Ketinimų protokolas tarp UAB "PST investicijos" ir ZAO "J&T bank" dėl ZAO "Baltevromarket" 100% akcijų pardavimo. Tuo pačiu buvo atliekamas finansinis patikrinimas (angl. Due Diligence), po kurio vyko tolimesnės derybos ne tik dėl ZAO "Baltevromarket" pardavimo, bet ir dėl tolimesnių projektavimo bei statybos darbų. Patikrinimą vykdė bendrovė "Cushman & Wakefield" (Maskva, Rusija). Tačiau pasikeitus rinkos situacijai Rusijoje, 2015 m. pavasarį derybos nutrūko. Siekdama pagrįsti atsiperkamąją vertę, Bendrovė turi nepriklausomo turto vertintojo rinkos kainų įvertinimą. Pagal nekilnojamojo turto eksperto "CB Richard Ellis LLC" (Maskva, Rusija) įvertinimą ZAO ISK "Baltevromarket" vystomo projekto rinkos vertė 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 9 880 000 eurų.

Vienas iš ZAO ISK "Baltevromarket" vystomų sklypų buvo vertinamas taikant palyginamosios vertės metodą, pagal kurį sklypo vertė – 2 301 000 eurai; kitas sklypas buvo vertinamas taikant diskontuotų pinigų srautų metodą, pagal kurį sklypo vertė – 7 580 000 eurai. Pagrindinė informacija, kuria naudojosi vertintojas taikant diskontuotų pinigų srautų metodą, gali būti išskaidyta taip:

• diskonto norma 20 %;
• planuojama kapitalizacijos norma 12 %
• prekybos centro plotas: metinės nuomos kainos nuo 5,5 iki 35,75 euro/kv. m, užimtumo koeficientas – nuo 70 % pirmaisiais metais iki 95 % paskutiniais modelio metais skirtingoms patalpoms.

Kitų projektų atsiperkamosios vertės buvo nustatytos remiantis nekilnojamojo turto vertintojų "Ober-Haus nekilnojamas turtas" rinkos kainų įvertinimu. Atliekant įvertinimą, buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (diskonto norma – 15 %).

Toliau pateikiamos kitos atsargos:

(eurais)	2016	2015
Žaliavos ir komplektavimo gaminiai	1 585 811	1 181 796
Nebaigta gamyba ir pagaminta produkcija	152 048	739 795
Pirktos prekės, skirtos perparduoti	399 974	266 772
Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės metų pradžioje	(98 326)	(105 871)
Nurašymas	60 198	30 969
Papildomas nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės per metus	(8 285)	(23 424)
Nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės	(46 413)	(98 326)
Kitų atsargų iš viso	2 091 420	2 090 037

Kitų atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės pokytis buvo apskaitytas administracinėse sąnaudose.

18. Pirkėjų įsiskolinimas

(eurais)	2016	2015
Gautinos sumos iš pirkėjų	16 821 502	17 747 882
Sukauptos gautinos sumos pagal darbų įvykdymo lygio metodą	3 016 397	1 671 607
Gautinos sumos iš susijusių šalių	1 600	271 852
Vertės sumažėjimas metų pradžioje	(1 439 313)	(1 579 467)
Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų grąžinimas, nurašymas	74 302	449 343
Papildomas vertės sumažėjimas per metus	(1 231 200)	(309 189)
Vertės sumažėjimas metų pabaigoje	(2 596 211)	(1 439 313)
Pirkėjų įsiskolinimo iš viso	17 243 288	18 252 028

2016 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis statybos sutartimis susijusios patirtos sąnaudos, pridėjus pripažintą pelną ir atėmus pripažintus nuostolius, buvo lygios 68 616 853 eurams (2015 m.: 112 636 083 eurams). 2016 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis statybos sutartimis susijusios išrašytos sąskaitos sudarė 66 511 468 eurų (2015 m.: 112 680 515 eurų). Skirtumas tarp šių sumų pateiktas kaip ateinančių laikotarpių pajamos (atskleista 18 pastaboje), kurių suma 2016 m. gruodžio 31 d. lygi 3 016 397 eurams (2015 m.: 1 671 607 eurų), būsimųjų laikotarpių sąnaudos 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 911 012 eurų (atskleista 25 pastaboje) (2015 m.: 1 716 039 eurų).

2016 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimus sudaro sulaikytos sumos (sulaikyta suma – suma, kuri sudaro atitinkamą procentą nuo bendros kontrakto sumos ir kuri grąžinama pridavus objektą ir pateikus sulaikytų pinigų bankinę garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą), sudarančios 1 759 163 eurai (2015 m.: 773 591 eurus), kurios susijusios su nebaigtomis vykdyti statybos sutartimis.

Iš pirkėjų gauti išankstiniai apmokėjimai 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 324 916 eurų (2015 m. gruodžio 31 d.: 1 523 290 eurus).

19. Kitas trumpalaikis turtas

	(eurais)	2016	2015
	Finansinis turtas
	Deponuotos lėšos už garantiją	0	278 400
	Sukaupta gautina suma iš užsakovo	0	169 014
	Nefinansinis turtas
	PVM permoka	607 936	355 160
	Kitas trumpalaikis turtas	47 876	30 127
	Kito trumpalaikio turto iš viso	655 812	832 701
20.	Pinigai ir pinigų ekvivalentai
	(eurais)	2016	2015

Pinigai bankuose	25 351 965	28 800 038
Pinigai kasoje	29 708	17 221
Pinigų ir pinigų ekvivalentų iš viso	25 381 673	28 817 259

21. Kapitalai ir rezervai

Grupės įstatinį kapitalą sudaro 16 350 000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 0,29 euro. Grupės įstatinis kapitalas yra pilnai apmokėtas. Paprastųjų akcijų savininkai turi vieno balso už vieną akciją teisę Grupės akcininkų susirinkime bei teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, ar lėšas įstatinio kapitalo mažinimo atveju. 2016 metais nebuvo įstatinio kapitalo pokyčių.

Toliau pateikiami rezervai:

(eurais)	2016	2015
Perkainojimo rezervas	1 467 973	1 552 617
Privalomasis rezervas	599 080	598 468
Valiutos perskaičiavimo rezervas	1 757 550	3 446 256
Rezervų iš viso	3 824 603	5 597 341

Perkainojimo rezervas susijęs su žemės ir pastatų perkainojimu ir lygus perkainojimo likutinei vertei atėmus susijusį atidėtojo mokesčio įsipareigojimą.

Perkainojimo rezervo judėjimas:	2016	2015
Perkainojimo rezervas sausio 1 d.	1 552 617	1 897 270
Perkainojimo rezultatas	0	0
Perkainojimo nusidėvėjimas	(99 581)	(405 474)
Su perkainojimu susijęs atidėtasis mokestis	0	0
Su perkainojimo nusidėvėjimu susijęs atidėtasis mokestis	14 937	60 821
Perkainojimo rezervas gruodžio 31 d.	1 467 973	1 552 617

Privalomasis rezervas sudarytas pagal įstatymų reikalavimus, t. y. į rezervą kasmet turi būti pervedama ne mažesnė nei 5 % grynojo pelno suma, kol rezervas nebus mažesnis nei 10 % įstatinio kapitalo. Rezervas gali būti naudojamas tik nuostoliams dengti.

22. Skolos tiekėjams

(eurais)	2016	2015
Lietuva	10 419 078	11 775 647
Rusija	3 563 975	4 636 392
Lenkija	454 386	202 544
Kita	136 164	137 353
Skolos tiekėjams iš viso	14 573 603	16 751 936

23. Paskolos ir kitos finansinės skolos

(eurais)		2016	2015
Paskolos Lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimai		697 365 19 420	2 114 221 59 878
Paskolų ir kitų finansinių skolų iš viso		716 785	2 174 099
Ilgalaikiai įsipareigojimai Trumpalaikiai įsipareigojimai		8 801 707 984	20 907 2 153 192
Paskolų ir kitų finansinių skolų iš viso		716 785	2 174 099
Toliau pateikiamas paskolų išskaidymas:

(eurais)	Palūkanų norma	Galioja	2016	2015
AB "Panevėžio keliai" (paskola) Fiziniai asmenys	1 ir 6 mėn.Euribor+1,9 12 % fiksuotos	2017/09 2017/06	372 479 324 886	1 820 145 294 076
Paskolų iš viso			697 365	2 114 221

Kitose finansinėse skolose apskaityti įsipareigojimai už lizingo sutarčių pagrindu įsigytą ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. lygi 129 437 eurams, ir įsipareigojimai bankui už išleistas garantijas.

Susitarimo pradžioje Grupė nustato, ar toks susitarimas yra nuoma, ar jis apima nuomą. Atitinkamas turtas yra nuomos objektas, jei susitarimo įvykdymas priklauso nuo to konkretaus turto naudojimo. Susitarimas suteikia teisę naudoti tą turtą, jei susitarimas suteikia teisę Grupei kontroliuoti tą turtą.

Toliau pateikiamas finansinės nuomos įsipareigojimų išskaidymas:

2016 metai (eurais)	Minimalios įmokos	Palūkanos	Vertės dengimas
Mokėtinos mažiau nei per vienerius metus Mokėtinos tarp vienerių ir penkerių metų	11 391 9 030	772 229	10 619 8 801
	20 421	1 001	19 420
2015 metai (eurais)	Minimalios įmokos	Palūkanos	Vertės dengimas
Mokėtinos mažiau nei per vienerius metus Mokėtinos tarp vienerių ir penkerių metų	40 458 20 952	1 487 45	38 971 20 907
	61 410	1 532	59 878

24. Atidėjiniai

(eurais)	2016	2015
Atidėjiniai garantiniam remontui	660 523	548 057
Kiti	364 642	264 152
Atidėjiniai iš viso	1 025 165	812 209

24. Atidėjiniai (tęsinys)

Atidėjinių garantiniam remontui pokytis:

	2016	2015
Atidėjiniai garantiniam remontui laikotarpio pradžioje	548 057	500 427
Sukaupta per laikotarpį	253 173	233 152
Panaudota per laikotarpį	(140 707)	(185 522)
Atidėjiniai garantiniam remontui laikotarpio pabaigoje	660 523	548 057

Atidėjiniai garantiniam remontui susiję su statybos objektais, pastatytais 2012–2016 metais. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Grupė turi garantinį įsipareigojimą statybos darbams, kurio trukmė – nuo 5 iki 10 metų po statybos darbų pridavimo. Atidėjiniai garantiniam remontui paremti vertinimais, atliktais remiantis istorinėmis faktiškai patirtomis garantinių remontų sąnaudomis. Atidėjinių garantiniam remontui pasikeitimas pripažįstamas pardavimo savikainoje.

25. Kiti įsipareigojimai

	(eurais)	2016	2015
	Nefinansiniai įsipareigojimai:
	Ateinančių laikotarpių pajamos pagal darbų įvykdymo lygio metodą	911 012	1 716 039
	Sukaupti atostoginiai	1 734 360	1 578 118
	Mokėtini atlyginimai ir susiję mokesčiai	1 498 602	1 199 336
	Mokėtinas PVM	71 386	1 044 740
	Subsidijos ir dotacijos	4 019	13 467
	Kiti įsipareigojimai	1 326 917	841 056
	Finansiniai įsipareigojimai:
	Atlyginimų priedai darbuotojams	741 208	536 878
	Kitų įsipareigojimų iš viso	6 287 504	6 929 634
	Iš jų:
	Ilgalaikė dalis	5 023	73 467
	Trumpalaikė dalis	6 282 481	6 856 167
26.	Vienai akcijai tenkantis pelnas

Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai	0,19	0,12
Grynasis metų rezultatas, tenkantis Grupės akcininkams Vidutinis akcijų skaičius	3 167 496 16 350 000	1 996 011 16 350 000
(eurais)	2016	2015

Grupė neturi potencialių akcijų, kurioms būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas. Dėl šios priežasties pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai), naudojamas vienai akcijai tenkančio pelno skaičiavime, yra vienodi.

27. Nebalansiniai įsipareigojimai

Bankai išleido 1 352 430 eurų garantijas trečiosioms šalims, kurios susijusios su Grupės statybos sutartyse numatytais įsipareigojimais. Šių garantijų galiojimas baigiasi nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2021 m. gruodžio 09 d.

Nekilnojamasis turtas, kurio apskaitinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. lygi 2 179 784 eurams, yra įkeistas bankams už suteiktą garantijų limitą ir banko išleistas garantijas. Garantijų limito suma – 10 000 000 eurų, panaudota suma 2016 m. gruodžio 31 d. – 992 882 eurai. Garantijų limito sutartis galioja iki 2017 m. birželio 2 d., su galimybe išleisti garantijas iki 2017 m. birželio 2 d., kurios galėtų galioti 3 metus nuo išleidimo. Jeigu suma neviršija 700 000 eurų garantijos gali galioti 5 metus nuo išleidimo.

Nekilnojamasis turtas, kurio apskaitinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. lygi 1 011 603 eurai, yra įkeisti bankui už suteiktą garantijų limitą. Garantijų limito suma – 3 000 000 eurų, panaudota suma 2016 m. gruodžio 31 d. – 0 eurų. 2016 m. gruodžio 07 d. pasirašytas Garantijų limito sutarties papildomas susitarimas galioja iki 2018 m. gruodžio 31 d.

2016 m. gruodžio 30 d. pasirašyta laidavimo sutartis su medžiagų tiekimo įmone 400 000 eurų už dukterinės įmonės įsipareigojimus. Sutartis galioja iki 2017 m. liepos 01 d.

28. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Susijusiomis su Grupe šalimis pripažįstami akcininkai, darbuotojai, valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai, per vieną arba daugiau tarpininkų, kontroliuoja Grupę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi, galiojant sąlygai, kad šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir valdymo sprendimus.

2016–2015 m. Grupė vykdė pirkimų ir pardavimų sandorius su patronuojančia Grupės įmone AB "Panevėžio keliai" bei dukterinėmis AB "Panevėžio keliai" įmonėmis. Toliau pateikiami įvykdyti sandoriai su susijusiomis šalimis per 2016–2015 m.:

(eurais)	Sandorio pobūdis	2016	2015
Pardavimai: Akcininkai
AB "Panevėžio keliai"	Prekės ir paslaugos	135 644	518 458
Akcininkai privatūs asmenys	Prekės ir paslaugos	761	215
Akcininkų patronuojamosios įmonės
UAB "Ukmergės keliai"	Prekės ir paslaugos	76 567	158 612
UAB "Sostinės gatvės"	Prekės ir paslaugos	13 559	6 621
Susiję su akcininku		5 069	42 481
Pirkimai:
Akcininkas
AB "Panevėžio keliai"	Prekės ir paslaugos	425 161	722 111
Akcininko patronuojamosios įmonės
UAB "Ukmergės keliai"	Prekės ir paslaugos	523 223	848
UAB "Sostinės gatvės"	Prekės ir paslaugos	395 988	286 285
UAB "Keltecha"	Prekės ir paslaugos	45 759	36 088
Susiję su akcininku
UAB "Panevėžio ryšių statyba"	Prekės ir paslaugos	76 700	16 555
UAB "Gelbera"	Prekės ir paslaugos	49 338	25 883
Kiti	Prekės ir paslaugos	3 904	16 698

28.	Sandoriai su susijusiomis šalimis
	(eurais)	2016	2015
	Gautinos sumos:
	Akcininkas
	AB "Panevėžio keliai" (prekybos gautina suma)	0	14 973
	Akcininko patronuojamosios įmonės
	UAB "Keltecha" (prekybos gautina suma)	1 491	0
	Susiję su akcininku
	Kiti	109	0
	UAB "Alproka" (prekybos gautina suma)	0	10
	UAB "Naujasis Užupis" (paskola ir palūkanos)	0	120 954
	Mokėtinos sumos:
	Akcininkas
	AB "Panevėžio keliai"	704 970	2 023 817
	Akcininko patronuojamosios įmonės
	UAB "Sostinės gatvės"	103 206	157 802
	UAB "Ukmergės keliai"	71 602	0
	UAB "Keltecha"	0	6 951
	Susiję su akcininku
	UAB "Panevėžio ryšių statyba"	7 104	17 073
	Kiti	2 650	3 506

Atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos, mokėtini vadovybei, įskaitant valdybą, 2016 m. sudarė 1 292 231 eurus (2015 m.: 1 555 726 eurus).

29. Finansinių instrumentų tikroji vertė

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį pagrindinėje (arba palankiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant vertinimo metodiką.

Nustatydama finansinių priemonių tikrąją vertę, Grupė naudoja tokius metodus ir prielaidas:

2016 m. gruodžio 31 d.

	Apskaitinė vertė		Tikroji vertė
	Iš viso	1 lygis	2 lygis	3 lygis
Finansinis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai	17 243 288			17 243 288
Suteiktos paskolos	13 600			13 600
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	25 381 673	25 381 673
Finansinio turto iš viso	42 638 561	25 381 673	0	17 256 888
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos, kurioms
skaičiuojamos palūkanos	(697 365)			(697 365)
Finansinės nuomos mokėjimai	(19 420)			(19 420)
Skolos tiekėjams	(14 573 603)			(14 573 603)
Finansinių įsipareigojimų iš viso	(15 290 388)	0	0	(15 290 388)

29. Finansinių instrumentų tikroji vertė (tęsinys)

2015 m. gruodžio 31 d.

	Apskaitinė vertė		Tikroji vertė
	Iš viso	1 lygis	2 lygis	3 lygis
Finansinis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai	18 252 028			18 252 028
Suteiktos paskolos	122 158			122 158
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	28 817 259	28 817 259
Finansinio turto iš viso	47 191 445	28 817 259	0	18 374 186
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos ir kitos finansinės skolos, kurioms
skaičiuojamos palūkanos	(2 114 221)			(2 114 221)
Finansinės nuomos mokėjimai	(59 878)			(59 878)
Skolos tiekėjams	(16 751 936)			(16 751 936)
Finansinių įsipareigojimų iš viso	(18 926 035)	0	0	(18 926 035)

2016 m. ir 2015 m. Grupė neatliko jokių sumų perkėlimų tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių.

Grynieji pinigai

Tai piniginės lėšos, kurių vertė yra jų tikroji vertė.

Gautinos sumos ir terminuoti indėliai

Prekybos ir kitų gautinų sumų bei terminuotų indėlių tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpesnio nei šešių mėnesių laikotarpio prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Tikroji vertė nustatoma atskleidimo tikslais.

Paskolos ir kitos finansinės skolos, finansinė nuoma

Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą ataskaitų parengimo dieną, dabartine verte. Finansinės nuomos rinkos palūkanų norma nustatoma pagal panašias nuomos sutartis. Trumpesnio laikotarpio finansinių įsipareigojimų, kuriems nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Tikroji vertė skirstoma pagal hierarchiją, kuri atskleidžia naudotų pradinių įvertinimo duomenų reikšmingumą. Tikrosios vertės hierarchijoje yra šie lygiai:

1 lygis – aktyviose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose nustatytos kainos (nepakoreguotos);

2 lygis – kiti pradiniai duomenys, išskyrus į 1 lygį įtrauktas nustatytas turto arba įsipareigojimų kainas, kurios stebimos tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvestos iš kainų);

3 lygis – turto ir įsipareigojimų pradiniai duomenys, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi pradiniai duomenys).

Grupė neturi finansinio turto ir įsipareigojimų, apskaitomų tikrąja verte.

29. Finansinių instrumentų tikroji vertė (tęsinys)

Finansinės priemonės, neapskaitomos tikrąja verte

Pagrindiniai Grupės finansiniai instrumentai, neapskaityti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, terminuoti indėliai, prekybos ir kitos mokėtinos sumos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolinimosi lėšos. Grupės vadovybės nuomone, šių finansinių instrumentų likutinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms, nes skolinimosi sąnaudos yra susietos su tarpbankine skolinimosi palūkanų norma EURIBOR, o kitas finansinis turtas ir įsipareigojimai yra trumpalaikiai, todėl jų tikrosios vertės svyravimas nėra reikšmingas.

30. Investicijos į dukterines įmones, nekontroliuojančios dalys

2016 m. gruodžio 31 d. AB "Panevėžio statybos trestas" priklausė 95,6 % dukterinės įmonės UAB "Vekada", 68,3 % dukterinės įmonės UAB "PST investicijos", 87,5 % dukterinės įmonės OOO "Teritorija" ir 50 % dukterinės įmonės PST UN Arms paprastųjų vardinių akcijų, ji laikoma dukterinių įmonių kontroliuojančiu akcininku.

Pagrindiniai dukterinių bendrovių, kurios turi nekontroliuojančią dalį, finansiniai rodikliai (tūkst. eurų):

	UAB "PST investicijos"
	2016	2015
Nekontroliuojanti dalis, proc.	31,7 %	31,7 %
Ilgalaikis turtas	17	126
Trumpalaikis turtas	7 325	12 899
Turto iš viso	7 342	13 025
Ilgalaikiai įsipareigojimai	0	35
Trumpalaikiai įsipareigojimai	2 359	9 050
Įsipareigojimų iš viso	2 359	9 085
Grynasis turtas	4 983	3 940
Grynasis turtas, tenkantis nekontroliuojančiai daliai	1 580	1 249
Pajamos	2 882	987
Sąnaudos	(311)	(1 744)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	2 571	(757)
Kitos bendrosios pajamos	0	0
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis nekontroliuojančiai daliai	815	(240)
Kitos bendrosios pajamos, tenkančios nekontroliuojančiai daliai	0	0
Pagrindinės veiklos pinigų srautai	1 207	530
Investicinės veiklos pinigų srautai	122	2
Finansinės veiklos pinigų srautai	(6 620)	(86)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)	(5 291)	446

30. Investicijos į dukterines įmones, nekontroliuojančios dalys (tęsinys)

	UAB "Vekada"
	2016	2015
Nekontroliuojanti dalis, proc.	4,4 %	4,4 %
Ilgalaikis turtas	387	455
Trumpalaikis turtas	1 688	1 267
Turto iš viso	2 075	1 722
Ilgalaikiai įsipareigojimai	29	42
Trumpalaikiai įsipareigojimai	674	391
Įsipareigojimų iš viso	703	433
Grynasis turtas	1 372	1 289
Grynasis turtas, tenkantis nekontroliuojančiai daliai	60	57
Pajamos	3 749	3 080
Sąnaudos	(3 582)	(3 465)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	167	(385)
Kitos bendrosios pajamos	0	0
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis nekontroliuojančiai daliai	7	(17)
Kitos bendrosios pajamos, tenkančios nekontroliuojančiai daliai	0	0
Pagrindinės veiklos pinigų srautai	185	311
Investicinės veiklos pinigų srautai	(9)	(58)
Finansinės veiklos pinigų srautai	2	(18)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)	178	235
	OOO "Teritorija"
	2016	2015
Nekontroliuojanti dalis, proc.	12,5 %	12,5 %
Ilgalaikis turtas	0	3
Trumpalaikis turtas	147	1 051
Turto iš viso	147	1 054
Ilgalaikiai įsipareigojimai	0	0
Trumpalaikiai įsipareigojimai	1 266	1 532
Įsipareigojimų iš viso	1 266	1 532
Grynasis turtas	(1 119)	(478)
Grynasis turtas, tenkantis nekontroliuojančiai daliai	(140)	(60)
Pajamos	726	3 859
Sąnaudos	(1 157)	(3 570)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	(431)	289
Kitos bendrosios pajamos	0	0
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis nekontroliuojančiai daliai Kitos bendrosios pajamos, tenkančios nekontroliuojančiai daliai	(54) 0	36 0
Pagrindinės veiklos pinigų srautai	374	585
Investicinės veiklos pinigų srautai	0	0
Finansinės veiklos pinigų srautai Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)	(374) 0	(614) (29)

	PST UN Arms
	2016	2015
Nekontroliuojanti dalis, proc.	50,0%	$\Omega$
Ilgalaikis turtas	0	0
Trumpalaikis turtas	14	0
Turto iš viso	14	0
Ilgalaikiai įsipareigojimai	0	0
Trumpalaikiai įsipareigojimai	49	0
Įsipareigojimų iš viso	49	$\bf{0}$
Grynasis turtas	(35)	$\bf{0}$
Grynasis turtas, tenkantis nekontroliuojančiai daliai	(17)	$\bf{0}$
Pajamos	10	0
Sanaudos	(45)	$\bf{0}$
Grynasis pelnas (nuostoliai) Kitos bendrosios pajamos	(35)	$\bf{0}$
	0
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis nekontroliuojančiai daliai	(17)	$\bf{0}$
Kitos bendrosios pajamos, tenkančios nekontroliuojančiai daliai		$\mathbf 0$
Pagrindinės veiklos pinigų srautai	7	0
Investicinės veiklos pinigų srautai	0	0
Finansinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)	7	$\bf{0}$

Generalinis direktorius	Dalius Gesevičius
Vyriausioji buhalterė	Danguolė Širvinskienė

AB "Panevėžio statybos trestas" 2016 metų konsoliduotas metinis pranešimas

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Šis 2016 m. konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2016 m sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

2. Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę (emitentą)

Emitento pavadinimas	Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas"
Įstatinis kapitalas	4 741 500 eurų
Būstinės adresas	P. Puzino g. 1, LT-35173 Panevėžys, Lietuva
Telefonas	(8~45) 505 503
Faksas	(8~45) 505 520
Teisinė-organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1993 m. spalio 30 d., Panevėžio miesto valdyba
Registracijos Nr.	AB 9376
Įmonių rejestro kodas	147732969
Įmonės PVM kodas	LT477329610
Juridinių asmenų registro tvarkytoja	Valstybės įmonė Registrų centras
Elektroninio pašto adresas	pst@pst.lt
Interneto adresas	www.pst.lt

3. Emitento pagrindinės veiklos pobūdis

Pagrindinė įmonės ir dukterinių įmonių (grupės) veiklos sritis – įvairios paskirties pastatų, statinių, įrenginių ir komunikacijų bei kitų objektų statyba ir projektavimas Lietuvoje ir už jos ribų, statybinių medžiagų pardavimas, nekilnojamojo turto vystymas. Be šios veiklos, įmonė užsiima patalpų ir mechanizmų nuoma.

Vizija

Tapti žinoma statybos sektoriaus įmone Europoje, naudojančia pažangias technologijas, garantuojančia kokybę bei sutartus darbų atlikimo terminus.

Misija

Sąžiningai vykdydami įsipareigojimus, plėtodami ilgalaikį bendradarbiavimą ir siūlydami brandžius statybų sprendimus, didiname vertę akcininkams ir plėtojame įmonės veiklą, užtikriname saugią, stabilią aplinką darbuotojams, kuriame aukštesnės kokybės aplinką verslui, visuomenei ir žmonėms.

4. AB Panevėžio statybos trestas įmonių grupę sudarančios bendrovės

Dukterinės įmonės pavadinimas	Įregistravimo data, registro tvarkytojas	Įmonės kodas	Buveinės adresas	Telefonas, faksas, el.paštas, WWW	Valdoma akcijų dalis (proc.)
UAB "Skydmedis"	1999 m. birželio 17 d. Valstybinė įmonė Registrų centras	148284718	Pramonės g. 5, Panevėžys	Tel.+370 45 467626 Fax. +370 45 460259 info@skydmedis.lt www.skydmedis.lt	100
UAB "Metalo meistrai"	1999 m. birželio 16 d Valstybinė įmonė Registrų centras	148284860	Tinklų g. 7, Panevėžys	Tel.+370 45 460377 Fax. +370 45 585087 info@metalomeistrai.lt www.metalomeistrai.lt	100
UAB "Vekada"	1994 m. gegužės 16 d. Valstybinė įmonė Registrų centras	147815824	Marijonų g. 36, Panevėžys	Tel.+370 45 461311 Fax. +370 45 461311 info@vekada.lt www.vekada.lt	95,6
UAB "Alinita"	1997 m. gruodžio 8 d. Valstybinė įmonė Registrų centras	141619046	Tinklų g. 7, Panevėžys	Tel.+370 45 467630 Fax. +370 45 467630 info@alinita.lt www.alinita.lt	100
"Kingsbud" Sp.z.o.o.	2010 m. rugpjūčio 11 d. Rajoninis Balstogės teismas Nacionalinio teismo XII Ūkio skyrius	200380717	ul. A. Patli 12, 16-400 Suwałki, Polska	Tel. +48 875 655 021 Fax. +48 875 655 021 biuro@kingsbud.pl www.kingsbud.lt	100
"PS Trests" SIA	2000 m. gegužės 22 d. Latvijos Respublikos Įmonių registras	40003495365	Rīgas rajons, Mārupes pagasts, Skulte, Skultes iela 28	Tel.+371 29525066	100
"PST un ARMS" PS	2016 m. spalio 5 d. Latvijos Respublikos Įmonių registras	40203019731	Rožu iela 27, Mārupe, Mārupes nov., LV-2167	Tel.+371 29525066	50
"Baltlitstroij " OOO	2001 m. vasario 22 d. Kaliningrado sr. Federacinė mokesčių tarnybos inspekcija Nr1	3906077449	Rostovskaja 5- 7, Kaliningradas, Kaliningrado sr. Rusijos federacija	Tel. +7 4012956141 Fax. +7 4012954616 baltevromarketao@mai l.ru bls-buh@mail.ru	100
"Teritorija" OOO	2013 m. birželio 3 d. Kaliningrado sr. Federacinė mokesčių tarnybos inspekcija Nr12	3528202650	Lunačiarskio per. 43-27, Čerepovecas Bologdos sritis Rusijos federacija	Tel. +7 9097772202 Fax. +7 9217234709 baltevromarketao@mai l.ru maslena11@mail.ru	87,5
AB PST Nordic	2013 m. rugsėjo 9 d. Bolagsverket	5569418568	Krossgatan 25 162 50 Vällingby Stockholms län	+46 70 68 48 562 info@pstnordic.se www.pstnordic.se	100

AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupę 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė šios bendrovės:

UAB "Šeškinės projektai"	2010 m. lapkričio 9 d. Valstybinė įmonė Registrų centras	302561768	Verkių g. 25C, Vilnius	Tel.+370 5 2102130 Fax. +370 5 2102131 info@psti.lt www.psti.lt	100
UAB "PST Investicijos"	1998 m. gruodžio 23 d. Valstybinė įmonė Registrų centras	124665689	Verkių g. 25C, Vilnius	Tel.+370 5 2102130 Fax. +370 5 2102131 info@psti.lt www.psti.lt	68

UAB "PST investicijos" dukterinės įmonės:

UAB "Ateities projektai"	2006 m. balandžio 25 d. Valstybinė įmonė Registrų centras	300560621	Verkių g. 25C, Vilnius	Tel.+370 5 2102130 Fax. +370 5 2102131 info@psti.lt www.psti.lt	100
ZAO "ISK Baltevro market"	2001 m. liepos 13 d. AB "Nepriklausoma registravimo kompanija:- Akcininkų rejestro tvarkytojas	3906214631	Rostovskaja 5-7, Kaliningradas, Kaliningrado sr. Rusijos federacija	Tel.+79097772202 baltevromarketao@ mail.ru	100

5. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

UAB "Skydmedis" pagrindinė veikla yra skydinių surenkamų namų gamyba, statyba ir įrengimas.

Skydiniai namai yra pagrindinis įmonės produktas. Apie 80 % produkcijos yra sėkmingai eksportuojama į Norvegiją, Švediją, Prancūziją, Šveicariją, Islandiją bei kitas šalis.

UAB "Metalo meistrai"pagrindinė veikla statybinių metalo konstrukcijų projektavimas ir gamyba. Įmonė taip pat tiekia metalo konstrukcijas ir kitoms pramonės šakoms, kur reikalingi plieno gaminiai.

UAB "Vekada" pagrindinė veikla yra elektros montavimo darbai. Šalia įprastų elektrotechninių darbų vykdomos silpnų srovių darbų sritys: vaizdo stebėjimo sistemos, apsauginė ir gaisrinė signalizacija, inžinerinių sistemų valdymas.

UAB "Alinita" pagrindinė veikla yra pastatų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimas, pastatų vidaus vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinių sistemų montavimas, pastatų inžinerinių sistemų projektavimo, paleidimo – derinimo darbai

"Kingsbud" Sp.zo.o. pagrindinė veikla – statybinių medžiagų didmeninė prekyba.

"Kingsbud" Lietuvoje yra įkūręs filialą, kurio pagrindinė veiklos kryptis yra didmeninė prekyba akmens masės ir glazūruotomis plytelėmis, skirtomis vidaus ir išorės apdailai.

"PS Trests" SIA pagrindinė veikla – statybos darbai. Įmonė įkurta siekiant ieškoti naujų rinkų ir vykdyti statybos darbus Latvijoje.

"PST un ARMS" PS sukurta atlikti Latvijos žemės ūkio universiteto Jelgavos rūmų rekonstrukcijos darbus.

"Baltlitstroj" OOO pagrindinė veikla – statybos darbai.

"Teritorija" OOO pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto vystymas.

AB PST "NORDIC" veiklos sritis – įvairios paskirties pastatų ir statinių statyba Švedijoje, Stokholmo regione. Įmonė atlieka bendrastatybinius darbus – surenkamojo gelžbetonio ir metalo konstrukcijų montavimas, mūro darbai, apdailos darbai.

UAB "Šeškinės projektai" veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas.

UAB "PST investicijos" veikla – nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas. UAB "PST investicijos" nekilnojamojo turto projektų vystymui yra įsteigusi antrines įmones UAB "Ateities projektai", ZAO ISK "Baltevromarket" .

6. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku

Nuo 2013 metų pasirašiusi sutartį dėl Bendrovės ir AB FMĮ "Finasta" vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų. AB FMĮ 2015 m. gruodžio 21 d. buvo prijungta prie AB Šiaulių banko, kuris nuo minėtos dienos perėmė visus AB FMĮ "Finasta" turtą, teises ir įsipareigojimus.

7. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Nuo 2006 m. liepos 13 d. AB "Panevėžio statybos trestas" paprastosios vardinės akcijos yra AB Nasdaq Vilniaus oficialiajame prekybos sąraše (įmonės simbolis PTR1L)

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius,	Nominali vertė,	Bendra nominali	Emisijos kodas
	vnt.	Eurai	vertė, Eurai	ISIN
Paprastosios vardinės akcijos (PVA)	16 350 000	0,29	4 741 500	LT0000101446

PTR1L Panevėžio statybos trestas ir OMX Vilnius rinkos GI indeksų palyginimas 2016 metais

1 lentelė. Informacija apie bendrovės akcijų kainą vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius" per 2016 metus (Eurai)

Paskutinė akcijos kaina 2015 12 31	Vidutinė akcijos kaina per 2016 m	Didžiausia akcijos kaina per 2016 m.	Mažiausia akcijos kaina per 2016 m.	Paskutinė akcijos kaina 2016 12 31
0,925 EUR	0,951 EUR	1,08 EUR	0,845 EUR	0,94 EUR

2 lentelė. Bendrovės kapitalizacija (mln. eurų)

Kapitalizacija
2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.
15,19	18,47	14,03	15,12	15,37

8. Objektyvi įmonės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibūdinimas

AB "Panevėžio statybos trestas" Lietuvos statybų kompanija, kuri savo veiklą statybų sektoriuje vykdo jau 60 metų ir toliau išlieka viena didžiausių statybos bendrovių Lietuvoje.

Pastaruoju metu situacija statybų rinkoje įtempta. Vėluoja programos, finansuojamoms iš Europos Sąjungos fondų 2014–2020 metų laikotarpio lėšų. Konkurencinė aplinka išlieka sudėtinga ir agresyvi. PST ir PST Grupės įmonėms tenka persiorientuoti ir prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų. PST darbus vykdo daugiau privačiuose projektuose, tokiuose kaip buvusios ligoninės pastatų komplekso rekonstrukcija Bokšto gatvėje Vilniuje, prekybos ir laisvalaikio centro "Mega" plėtra Kaune, "Lidl" parduotuvėse, sandėliavimo paskirties pastatuose UAB "Lemora", UAB "Wirtgen Lietuva", tęsiami rekonstrukcijos darbai nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir kituose. Įmonė aktyviai dalyvauja ir gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) projektuose. Metų pabaigoje įmonė laimėjo dar kelis konkursus ir pasirašė sutartį su UAB "JMJ Baltic" dėl gamybos ir pramonės paskirties pastato Kėdainiuose projektavimo ir statybos darbų, bei darbo projekto ir statybos rangos sutartį su Schmitz Cargobull Baltic UAB dėl naujo gamybos priestato Panevėžyje. PST ir Grupė toliau siekia plėsti veiklą už Lietuvos ribų. 2016 metų rugsėjo mėn. pasirašyta sutartis su Latvijos žemės ūkio universitetu ir pradėti Jelgavos rūmų rekonstrukcijos darbai.

Bendrovė toliau koncentruojasi į Švedijos rinką. PST dukterinė įmonė AB PST Nordic 2016 metais Stokholme baigė dviejų pastatų konstrukcijų montavimo darbus ir pradėjo trečiojo statinio projektavimo, tiekimo ir montavimo darbus.

PST įmonių veikla turi reikšmingos įtakos šalies infrastruktūros plėtrai, įgyvendinti unikalūs, nacionalinės reikšmės užsakymai prisideda prie atsakingos bendrovės įvaizdžio stiprinimo tarp klientų ir verslo partnerių. Klientai pasitiki PST ir vertina kaip patyrusią didelių ir technologiškai sudėtingų objektų statytoją.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) inicijuotų Nacionalinių verslo apdovanojimų "Metų paslauga 2016" renginyje pagerbtos inovatyvias ir konkurencingas paslaugas kuriančios šalies bendrovės. AB "Panevėžio statybos trestas" apdovanota kategorijoje "Metų technologija" už BIM 4D dimensijos pritaikymą prekybos ir laisvalaikio centro "Mega" statybos aikštelėje. PST gerai pasirodė ir gyvenamųjų namų atnaujinimo programų vykdyme ir lėšų sėkmingo įsisavinimo t.y. projektų vykdymo ir užbaigimo segmente. Įmonė už pasiektus rezultatus 2015 metais statinių atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo srityje buvo apdovanota LR Aplinkos ministerijos įsteigtoje nominacijoje geriausias 2007 – 2013 m. ES finansavimo laikotarpio rangovas. Šiais metais profesinio meistriškumo apdovanojimas suteiktas už kokybiškai atliktus šiltinimo darbus. AB "Panevėžio statybos trestas" pripažintas "Statinių šiltinimo lyderiu 2015".

2016 metais įmonės sudėtyje ir toliau veikė šie filialai: "Gerbusta", besispecializuojanti inžinerinių tinklų statybos ir aplinkos tvarkymo darbuose, "Pastatų apdaila", atliekanti pastatų vidaus ir išorės apdailos darbus, filialai "Betonas, "Konstrukcija", "Stogas" kuriuose koncentruojasi gamybiniai pajėgumai, Vilniaus filialas "Genranga", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Vilniaus regione, ir filialas "Klaipstata", užsiimantis generaline ranga ir projektų valdymu Klaipėdos regione. Įmonė turi nuolatinę buveinę Latvijoje bei Švedijos karalystėje.

Rizikos veiksniai, susiję su įmonės veikla:

Vykdydama veiklą įmonė ir Grupė susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis:

• teisinio reguliavimo;
• didelės konkurencijos;
• kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas;
• Rusijos rublio svyravimas;
• ekonomikos cikliškumo;
• makroekonominių veiksnių;
• dempingas.

Informacija apie iškylančios rizikos tipus ir rizikos valdymą pateikta Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (4-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (4-oje pastaboje).

9. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija

Per 2016 metų dvylika mėnesių AB "Panevėžio statybos trestas" pardavimai siekė 83,9 mln. eurų ir tai yra 8,4 procentais daugiau nei prieš metus. Ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė uždirbo 1 791 mln. eurų grynojo pelno ir tai yra 1 463 mln. eurų daugiau nei per dvylika 2015 m. mėnesių.

Per tą patį laikotarpį AB "PST" įmonių grupės bendros konsoliduotos pajamos sudarė 99,4 mln. eurų, ir lyginant su 2015 metų dvylikos mėnesių konsoliduotomis pajamomis – 121,2 mln. eurų, sumažėjo 18 procentų. Didžiausią įtaką Grupės pajamų sumažėjimui turėjo, tai kad Rusijoje esanti AB PST dukterinė įmonė "Baltlitstroj" OOO 2016 metai jau nevykdė veiklos. Grupės konsoliduotas 2016 metų pelnas prieš mokesčius buvo 3,6 mln. eurų ir tai yra 0,859 mln. eurų daugiau nei per dvylika 2015 m. mėnesių.

Bendrovės EBITDA – pelnas, neišskaičiavus mokesčių palūkanų ir nusidėvėjimo, – palyginus su 2015 m. dvylika mėnesių, padidėjo1,9 karto, grupės – padidėjo 16,7 proc. Tai yra, 2016 m. dvylikos mėnesių Bendrovės EBITDA siekė 3 046 mln. eurų (2015 – 1,590 mln. eurų), Grupės – 4 970 mln. eurų (2015 m – 4 260 mln. eurų).

Įmonės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Grupės pajamų ir grynojo pelningumo dinamika:

Visi šiame metiniame pranešime pateikiami finansiniai duomenys yra apskaičiuoti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ir pateikti nacionaline Lietuvos valiuta – eurais.

	3 lentelė. 2014 – 2016 m. AB "Panevėžio statybos trestas" įmonių grupės ir įmonės veiklos rezultatai

(tūkst. eurų):

	Grupė				Įmonė
2014 m.	2015 m.	2016 m.	Pavadinimai	2014 m.	2015 m.	2016 m.
105.454	121.217	99.361	Pajamos	73 274	77 438	83 910
95.582	109.278	90.221	Savikaina	67 249	70 226	77 031
9.872	11.939	9.140	Bendrasis pelnas	6 026	7 212	6 879
9,36	9,85	9,20	Bendrojo pelno marža (proc.)	8,22	9,31	8,20
3.743	3.155	1.085	Tipinės veiklos rezultatas	3 634	1 619	1 813
3,55	2,60	1,09	Tipinės veiklos proc. nuo apyvartos	4,96	2,09	2,16
-2.119	4.260	4.970	Pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją EBITDA	1 848	1 590	3 046

Grupė					Įmonė
2014 m.	2015 m.	2016 m.	Pavadinimai	2014 m.	2015 m.	2016 m.
-2,01	3,51	5,00	EBITDA marža (proc.)	2,52	2,06	3,63
-3.944	1.996	3,167	Grynasis pelnas	554	328	1.791
-3,74	1,65	3,19	Grynojo pelno (nuotolio) marža (proc.)	0,76	0,42	2,13
-0,241	0,12	0,194	Pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurai)	0,034	0,02	0,11
-11,44	5,52	8,61	Nuosavybės grąža (proc.) (ROE) Grynasis pelnas Nuosavas kapitalas	1,40	0,86	4,51
-5,07	3,02	5,15	Vidutinio turto grąža arba turto pelningumas (ROA) Grynasis pelnas Turtas	0,90	0,59	3,33
-10,08	5,14	8,01	Investicijų pelningumas (ROI) Grynasis pelnas Turtas-trumpalaikė skola	1,38	0,84	4,40
1,65	2,11	2,44	Einamojo likvidumo koeficientas Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai įsipareigojimai	2,27	2,59	2,98
1,23	1,78	1,99	Kritinio likvidumo koeficientas Trumpalaikis turtas – Atsargos Trumpalaikiai įsipareigojimai	2,20	2,52	2,92
0,44	0,55	0,60	Nuosavo kapitalo ir turto santykis	0,64	0,69	0,74
2,11	2,21	2,25	Akcijos buhalterinė vertė	2,41	2,34	2,43
0,41	0,42	0,42	Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV)	0,36	0,40	0,39

4 lentelė. Pajamos (mln. eurų) pagal veiklos rūšis:

	Grupė		Įmonė
mln. eurų	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.
Statybos darbai	96,41	109,49	91,51	73,27	77,44	83,91
Nekilnojamasis turtas	0,86	4,79	0,45
Pagaminta produkcija ir kitos pajamos	8,19	6,94	7,40

Pagrindinės įmonės pajamos pagal veiklos rūšis yra iš statybos-montavimo darbų. 2016 m. grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 92,1 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 7,4 proc., nekilnojamasis turtas – 0,5 proc., 2015 m. grupės pajamose statybos-montavimo darbai sudarė 90,3 proc., pagaminta produkcija ir kitos pajamos buvo 5,7 proc., nekilnojamasis turtas – 3,9 proc.

Grupės pajamų pagal veiklos rūšis pasiskirstymas (procentais):

5 lentelė. Veiklos pajamos (mln. eurų) pagal šalis:

	Grupė			Įmonė
mln. eurų	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.
Lietuva	70,13	82,88	88,30	68,12	77,07	83,88
Rusijos Federacija	25,93	32,22	0,90	2,82	0,36
Skandinavijos šalys	6,53	4,39	9,93
Kitos šalys	2,85	1,73	0,23	2,34	0,01	0,03

2016 metais pagrindinė įmonės veikla buvo vykdoma Lietuvoje ir sudarė 99,96 proc. bendrovės vykdomų darbų (2015 m. – 99,5 proc.). Grupės pajamos iš šalies teritorijoje vykdomų darbų sudarė 88,9 proc. pajamų, 2015 m. – 68,4 proc. pajamų. 2016 metais išsaugo pajamos Skandinavijos šalyse, kurios grupės pajamose sudarė 10, proc. (2015 m. – 3,62 proc.).

Grupės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis (procentais):

Įmonės veiklos pajamų pasiskirstymas pagal šalis (procentais):

Aplinkosauga

Didelis dėmesys PST veikloje skiriamas atliekamų darbų kokybei, rūpinimuisi aplinkos apsauga ir darbų sauga ir sveikata. Įmonėje įdiegtos kokybės (ISO 9001), aplinkos apsaugos (ISO 14001), darbuotojų saugos ir sveikatos (OHSAS 18001) vadybos sistemos padeda tinkamai pasirūpinti šiais svarbiais veiksniais. Kiekvienam objektui yra vertinama profesinė rizika, atliekama analizė, priimamos priemonės rizikos šalinimui ar mažinimui. Aplinkos ir gamtos išteklių saugojimui ir tausojimui, taršos prevencijos užtikrinimui, kiekvieno projekto pradžioje parengiamas aplinkosaugos planas, kuriame numatomos konkrečios priemonės reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų ir vykdomos veiklos valdymui.

2013 metais Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras 5 metams akreditavo įmonės statybinę laboratoriją pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005, suteikdamas tai teisę atlikti statybinių medžiagų bandymus.

Personalas

Profesionalūs, kompetentingi ir atsakingi darbuotojai – didžiausia PST vertybė, todėl didelis dėmesys skiriamas darbuotojų skatinimui; kuriama palanki terpė naujų idėjų plėtojimui ir jų įgyvendinimui, nuolat dalijamasi informacija. Šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų kompetencija yra vienas svarbiausių įmonės konkurencingumą apibudinančių veiksnių. Įvertindama šį faktorių bendrovė skatina visų lygių darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti. Darbuotojai motyvuojami ne tik materialinėmis priemonėmis – konkurencingu atlyginimu, pažangia skatinimo sistema, bet ir išskirtine darbo aplinkos kokybe.

2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis, grupėje iš viso dirbo 1066 darbuotojai, įmonėje – 767 darbuotojai.

		2015 m.		2016 m.
	Grupė	Įmonė	Grupė	Įmonė
Vadovai	29	14	27	13
Specialistai	322	233	313	236
Darbininkai	863	576	731	525

Viso 1 214 823 1 071 774

6 lentelė. Vidutinis darbuotojų skaičius 2015 -2016 metais

7 lentelė. Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigoje:

PST grupės darbuotojai	Sąrašinis darbuotojų skaičius	Turintieji aukštąjį išsilavinimą	Turintieji aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą	Turintieji aukštesnįjį išsilavinimą	Turintieji vidurinį išsilavinimą	Turintieji nebaigtą vidurinį
Vadovai	27	24	0	3	0	0
Specialistai	311	242	21	34	14	0
Darbininkai	728	38	19	159	442	70
Viso:	1 066	304	40	196	456	70

8 lentelė. Vidutinis vieno darbuotojo mėnesinis bruto darbo užmokestis (eurai) 2015 -2016 metais:

		2015 m.	2016 m.
	Grupė	Įmonė	Grupė	Įmonė
Vadovai	2 731	4 303	2 836	3 641
Specialistai	1 057	1 113	1 186	1 198
Darbininkai	716	760	927	891

Per 2016 m.1-12 mėn. grupės įmonėse vyko natūrali darbuotojų kaita. Darbo sutartyse nėra numatyta jokių ypatingų darbuotojų ar jų dalies teisių bei pareigų.

Bendrovė ir 2016 metais didelį dėmesį skiria darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Mokymai įmonėje vykdomi trimis kryptimis, naudojantis:

1. Mokymus organizuojančių įstaigų paslaugomis (išoriniai mokymai);

2. Aukštojo mokslo įstaigų paslaugomis (darbuotojų studijos).

10. Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos

Informacija apie svarbius įvykius po finansinių metų pabaigos pateikiama Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (30-je pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (31-oje pastaboje).

11. Informacija apie įmonės tyrimus ir plėtros veiklą

Bendrovė sėkmingai plečia savo veiklą užsienio šalių rinkose. Švedijoje registruota bendrovės įmonė plečia darbų apimtis. Bendrovė vykdo statybos darbus Latvijoje.

Įmonė sėkmingai diegia inovatyvias technologijas savo veikloje. PST siekia, kad pasiruošimas statybai ir darbų planavimas būsimiems projektams bei statybos darbai vyktų itin sklandžiai.

Tuo tikslu investuojama į modernią projektavimo programinę įrangą. Bendrovė tobulina projektų rengimą, naudojant jau turimas programas ir naujai įsigytą programų paketą, leidžiantį rengti pilnos apimties – visų projekto dalių- projektus BIM (statinio informacinis modelio) aplinkoje.

Statybos darbai objekte planuojami atsižvelgiant į BIM modelį, atsiranda ketvirtoji (4D) skaitmeninio modelio dimensija – laikas. Skaitmeninio (BIM) modelio panaudojimas planuojant ir atliekant darbus leidžia sumažinti darbų vėlavimo tikimybę, esant būtinybei nedelsiant atlikti koregavimo veiksmus organizuojant darbus bei pagerinti atlikimo kokybę. Pasiruošimo metu rengiama kompiuterinė statybų simuliacija leidžia pasirinkti optimalius statybos metodus, o statybos metu palyginti realybėje atliktų darbų kiekį su suplanuotais darbais.

Statinio informacinis (BIM) modelis pradėtas naudoti gaminius transportuojant į statybos aikštelę. Naudojantis BIM modeliu bei darbų planavimo grafikais reikiami gaminiai pateikiami į statybos aikštelę reikalingu laiku. Tai leidžia maksimaliai sumažinti logistikos kaštus, atsisakyti didelį plotą statybvietėje užimančių gaminių sandėliavimo aikštelių.

12. Įmonės veiklos planai ir prognozės

2017 metų rezultatai ir verslo aplinka smarkiai priklausys nuo investicinės aplinkos Lietuvoje. Atsižvelgiant į situaciją rinkoje, Grupė stengiasi nuosekliai suplanuoti darbus, stiprinti savo gamybinį, technologinį ir intelektinį potencialą, optimizuoti sąnaudas ir jų valdymą. Grupė tikisi 2017 metais išlaikyti vykdomų projektų skaičių, tęsti pradėtus darbus ir išlaikyti tokią metinę apyvartą, kaip buvo 2016 metais, didinti eksporto apimtis. PST siekia ir toliau koncentruotis į Švedijos rinką bei Latviją.

13. Emitento įstatinis kapitalas ir jo sudėtis

2016 m. gruodžio 31 d. bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 4 741 500 Eurų, padalintų į 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų (toliau – PVA), kurios vieneto nominali vertė – 0,29 Euro. Visos akcijos yra nematerialios ir visiškai apmokėtos. Akcijų nuosavybės teisės įrodymas – tai įrašas vertybinių popierių sąskaitose.

2016 m. gruodžio 31 d. viso akcininkų skaičius buvo 1 660.

9 lentelė. Nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo:

Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, būstinės adresas, įmonių rejestro kodas)	Akcininkui nuosavybės teise priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius (vnt.)	Turima įstatinio kapitalo dalis (%)	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis (%)	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis (%)
AB Panevėžio keliai, S. Kerbedžio g. 7, Panevėžys, Įm. kodas 147710353	8 138 932	49,78	49,78	---
SWEDBANK AS klientai Įm. kodas 10060701, Liivalaia 8, 15040 Tallinn, Estonia	1 094 153	6,69	6,69	---
Laisvai cirkuliuojančios akcijos	7 116 915	43,53	43,53	---

Nė vienas emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje.

Balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB "Panevėžio statybos trestas" akcijų skaičius yra 16 350 000.

14. Dividendai

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

Dividendai apmokestinami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymus.

2016 m. balandžio 28 d. įvykęs AB "Panevėžio statybos trestas" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė išmokėti 261 977 eurų dividendų už 2015 metus. 2016 m. gruodžio 31 d. išmokėta 99,4% dividendų.

	Finansiniai metai iš kurių pelno skiriami dividendai
	2009	2010	2012	2014	2015
Bendra dividendams skirta suma EUR	331 470	331 470	118 382	1 079 100	261 977
Dividendai tenkantys vienai akcijai	0,0203	0,0203	0,0072	0,066	0,016
Dividendų ir grynojo pelno santykis proc.	23,80	11,30	28,20	164,80	79,80
Dividendų pelningumas (dividendai tenkantys vienai akcijai / akcijos kaina laikotarpio pabaigai), proc.	1,80	1,00	0,80	7,70	1,7

10 lentelė. Pateikiami istoriniai duomenys apie išmokėtus dividendus per praėjusius ankstesnius metus:

15. Visi vertybinių popierių apribojimai

Nėra.

16. Per ataskaitinį laikotarpį padarytų pagrindinių investicijų, įskaitant jų dydį, apibūdinimą

Grupės investicijos ilgalaikio turto įsigijimui per 2016 metus sudarė 1 129 264 eurai. Už 1 017 489 eurus ilgalaikio turto įsigijo AB "Panevėžio statybos trestas". Per 2016 metus ilgalaikio turto nusidėvėjimo bei amortizacijos sąnaudos Grupėje sudarė 1 186 998 eurus, iš kurių 908 366 euras apskaityti AB "Panevėžio statybos trestas" finansinėje atskaitomybėje.

Visos investicijos pateiktos Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (16 pastaboje)

17. Visi akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kuriuos emitentas žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės

Nėra.

18. Emitentų organų įgaliojimai išleisti ir supirkti emitento akcijas

Nėra

19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Keisti bendrovės įstatus gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas LR akcinių bendrovių įstatymo 27 ar 30 straipsnių nustatyta tvarka.

20. Emitento organai

Pagal AB "Panevėžio statybos trestas" įstatus bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatymu nustatytos visuotinio akcininkų surinkimo kompetencijos.

Įmonės valdybą ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui iš penkių narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Šiuo metu bendrovės valdybą sudaro penki nariai. Įmonės valdybos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos Akcinių bendrovių įstatymu.

Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininką iš savo narių renka valdyba.

Bendrovės vadovą – generalinį direktorių – renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Valdyba. Generalinis direktorius organizuoja bendrovės ūkinę veiklą.

Valdyba:

REMIGIJUS JUODVIRŠIS – valdybos pirmininkas. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, %	Balsai, %
UAB "Tertius"		704 638	80	80
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys	531 675	28,47	28,47
UAB "Lauktuvės jums"	Valdybos pirmininkas	11 069	50,15	50,15
UAB "Pokštas"		111	50	50
AB "Klovainių skalda"		470 421	8,74	8,74
UAB "Emulteka"		14	14,0	14,0
UAB "Gustonių ŽŪT"	Valdybos narys	1 085	50,28	50,28
AB "Specializuota
komplektavimo valdyba"		21 490	1,075	1,075
UAB "PST investicijos"	Valdybos narys	16 407	3,32	3,32
UAB "Convestus"		50 000	50	50
UAB "Alproka"	Valdybos pirmininkas	-	-	-
AB "Kauno tiltai"		492	0,31	0,31

Kadencija 2014 11–2018 11 Teistas nebuvo.

VIRMANTAS PUIDOKAS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, %	Balsai, %
AB "Panevėžio keliai"	Generalinis direktorius	66 769	3,57	3,57
UAB "Skalduva"	Direktorius	42	42	42
AB "Klovainių skalda"	Valdybos narys	541 785	10,1	10,1
UAB "Avia Invest"		10 000	100	100
UAB "Įstros aviaparkas"		2 000	100	100
UAB "Akvalda"		750	50,00	50,00
UAB "Emulteka"		9	9	9

Kadencija 2014 11–2018 11 Teistas nebuvo.

ARTŪRAS BUČAS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, %	Balsai, %
AB "Dvarčionių keramika" (Bankrutuojantis)	akcininkas	356	-	-
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys	-	-	-

Kadencija 2014 11–2018 11 Teistas nebuvo.

ANDRIUS BALČĖTIS– valdybos narys Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje ar kapitale:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, %	Balsai, %
AB "Panevėžio keliai"	Valdybos narys	-	-	-
UAB "Panevėžio ryšių statyba"	Direktorius	279 507	27	27
AB "Linas"	-	33 634	0,14	0,14
UAB "PST investicijos"	Valdybos narys	-	-	-

Kadencija 2015 04 – 2018 11 Teistas nebuvo.

VILIUS GRAŽYS – valdybos narys. Įmonės kapitale nedalyvauja. Dalyvauja šių įmonių veikloje:

Įmonės pavadinimas	Pareigos	Akcijų skaičius	Kapitalas, %	Balsai, %
UAB "Akvalda"		750	50	50
UAB "Emulteka"		11	11	11
UAB "Betono apsaugos sistemos"		40	40	40
AB "Panevėžio keliai"	Techninis direktorius	83 058	4,45	4,45

Kadencija 2014 11–2018 11 Teistas nebuvo.

Administracija:

DALIUS GESEVIČIUS – bendrovės administracijos vadovas, generalinis direktorius. Turi 30 015 bendrovės akcijų. Išsilavinimas – aukštasis (1984 m., VISI), inžinierius-statybininkas. Turi įgijęs vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį.

Teistas nebuvo.

DANGUOLĖ ŠIRVINSKIENĖ – bendrovės vyriausioji buhalterė. Bendrovės akcijų neturi. Išsilavinimas – aukštasis (1983 m., LŽUA) buhalterio-ekonomisto kvalifikacija.

Teista nebuvo.

AB "Panevėžio statybos trestas" valdybos nariams ir administracijos vadovams per 2015 metus nebuvo skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, perleistas turtas.

Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį vadovams priskaitytas pinigų sumas (Eurai ):

2016 metais bendrovės valdybos nariams ir emitento vadovams specialiųjų išmokų nebuvo.

11 lentelė. Informacija apie emitento vadovams per 2016 metus priskaičiuotus atlyginimus:

tūkst. eurų	2016 metai
Valdybos nariams (tantjemos ir darbo užmokestis)	100
Vidutiniškai vienam valdybos nariui	20
Administracijos nariams (generaliniam direktoriui ir vyr. buhalterei)	127
Vidutiniškai vienam administracijos nariui	64

Audito komitetas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsniu AB "Panevėžio statybos trestas" akcininkų susirinkimas renka audito komitetą. Audito komitetą sudaro trys nariai, kurių vienas yra nepriklausomas. Audito komiteto kadencijos laikotarpis – vieneri metai. Audito komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip 12 metų.

Audito komiteto pareigos:

1. stebėti bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;

2. stebėti bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis bendrovėje veikia, sistemų veiksmingumą;

3. stebėti audito atlikimo procesą;

4. stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.

2016 m. balandžio 28 d. įvykusiame AB "Panevėžio statybos trestas" eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkti šie audito komitetą nariai:

Lina Ragelienė – AB "Panevėžio statybos trestas" vyr. buhalterės pavaduotoja. Bendrovės akcijų neturi. Regina Sukarevičienė – AB "Panevėžio statybos trestas" ekonomistė. Bendrovės akcijų neturi.

Drąsutis Liatukas – nepriklausoma auditorius, UAB "Finansų auditorius" vadovas, auditorius. Bendrovės akcijų neturi.

21. Visi reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą

Nėra.

22. Visi emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Nėra.

23. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Visi sandoriai su susijusiomis šalimis pateikti Atskirų finansinių ataskaitų pastabose (28-oje pastaboje) ir Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabose (27-oje pastaboje).

24. Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso

Informacija apie bendrovių kodekso laikymąsi pateikiama metinio pranešimo 1 priede.

Pranešimo antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Data
AB "Panevėžio statybos trestas" statys Svečių namus Vilniuje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2017 03 22
AB "Panevėžio statybos trestas" veiklos rezultatų skelbimo 2017 m. kalendorius	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2017 01 02
AB "Panevėžio statybos trestas" statys gamybinį pastatą Panevėžyje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.12.21
AB "Panevėžio statybos trestas" projektuos ir statys gamybinį pastatą Kėdainiuose	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.10.24
Dėl bankroto bylos iškėlimo	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.10.14
Neeilinio visuotino akcininkų susirinkimo priimti nutarimai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.10.03
AB "Panevėžio statybos trestas" rekonstruos Latvijos žemės ūkio universitetą Jelgavoje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.09.20
Neeilinio visuotino akcininkų susirinkimo nutarimų projektas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.09.02
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.09.02
2016 m. pirmojo pusmečio AB "Panevėžio statybos trestas" įmonės ir įmonių grupės neaudituoti veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	Lt. En	2016.08.31
AB "Panevėžio statybos trestas" dukterinė įmonė AB PST Nordic didina pardavimų apimtis Švedijoje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.08.24
AB "Panevėžio statybos trestas" rekonstruos Radviliškio miesto Aušros aikštę	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.07.20
AB "Panevėžio statybos trestas" statys parduotuves Šiauliuose ir Ukmergėje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.07.12
AB "Panevėžio statybos trestas" įsigys UAB "Šeškinės projektai" akcijas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.07.11
AB "Panevėžio statybos trestas" rekonstruos Vrublevskių biblioteką Vilniuje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.05.26
AB "Panevėžio statybos trestas" eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta metinė informacija	Metinė informacija	Lt, En	2016.04.28
Eilinio visuotino akcininkų susirinkimo priimti nutarimai	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.04.28
AB "PST Nordic" plečia savo veiklą Švedijoje	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.04.15
Eilinio visuotino akcininkų susirinkimo nutarimų projektas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.04.05
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.03.25
Dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus priimto sprendimo	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.02.03
AB "Panevėžio statybos trestas" sudarys ir skelbs pusmečio ir metinę informaciją	Pranešimas apie esminį įvykį	Lt, En	2016.01.04

AB "PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS" pranešimas apie Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Akcinė bendrovė "Panevėžio statybos trestas" (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka:

AB "Panevėžio statybos trestas" iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso. Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą Bendrovė savo nuožiūra gali sudaryti arba du (priežiūros ir valdymo), arba vieną kolegialų valdymo organą. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Vadovaujantis Bendrovės įstatais, valdyba sudaro 5 nariai, renkami ketveriems metams. Valdybos nariai atstovauja akcininkams bei atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Bendrovėje sudaromas tik audito komitetas, kuris renkamas vieneriems metams. Skyrimo ir atlyginimų komiteto funkcijas vykdo valdyba.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina nešališką visų akcininkų, įskaitant ir smulkiuosius bei užsieniečius traktavimą, bei apsaugo akcininkų teises.

Bendrovė neruošia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos. Bendrovės nuomone, tokia informacija komerciniu požiūriu yra viešai neskelbtina. Bendrovė metiniame pranešime, teisės aktų nustatyta tvarka, teikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį bendrai priskaičiuotas pinigų sumas Bendrovės valdybos nariams, bendrovės vadovui ir vyriausiajam buhalteriui.

Bendrovė laikosi valdybos patvirtintos vadovų atlyginimų politikos. Bendrovės atlyginimų politika yra vidinis ir konfidencialus dokumentas, kurio viešai neskelbia.

Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad informacija apie visus esminius klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

Bendrovės audito įmonę siūlo bendrovės valdyba ir renka akcininkų susirinkimas, tai užtikrina audito įmonės išvadų ir nuomonės nepriklausomumą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTU ALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
didinimą.		Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės strategija ir tikslai skelbiami interneto svetainėje http//www.pst.lt ir VVPB pranešimuose bei periodiniuose pranešimuose naujienų agentūrai BNS, pranešimuose dienraščiuose, spaudos konferencijose.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovės valdyba ne tik atsakinga už strateginį vadovavimą bendrovei, bet ir analizuoja ir vertina vadovų pateiktą medžiagą visais bendrovės veiklos klausimais: veiklos strategijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansinės būklės ir kt.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Kadangi Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas numato galimybę, kad būtų išrenkamas tik vienas kolegialus priežiūros ar valdymo organas, bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo – valdyba ir vienasmenis valdymo organas – generalinis direktorius. Kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba nėra sudaroma.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Bendrovės veiklos priežiūra ir vadovo atsakomybė bei kontrolė užtikrinama valdybai analizuojant ir vertinant vadovo pateiktą medžiagą visais bendrovės veiklos klausimais.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Bendrovė iš esmės laikosi šios rekomendacijos , nors sudaromas tik vienas kolegialus organas – valdyba, tačiau Bendrovės įstatuose numatytos valdybos kompetencijos iš esmės atitinka stebėtojų tarybos kompetencijas
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	Taip
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	Taip	Bendrovės valdyba yra sudaroma iš 5 narių ir tai yra pakankamas skaičius.

¹ III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

² Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Ne	Kadangi Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas numato galimybę, kad būtų išrenkamas tik vienas kolegialus priežiūros ar valdymo organas, bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba. Stebėtojų taryba nesudaroma
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės valdybos pirmininkas atstovauja pagrindiniam akcininkui ir nėra buvęs Bendrovės vadovu.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų
priežiūrą.		akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų3
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Nors ir bendrovėje nėra nepriklausomų valdybos narių, valdyba užtikrina, kad būtų vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.

3 Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Pusmečio ir kiekvienų metų Bendrovės rengiamuose metiniuose pranešimuose pateikiama informacija apie valdybos sudėtį.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Valdyba sudaryta, atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį, jos narių patirtis, įvairiapusės žinios, susijusios su bendrovės veiklos pobūdžiu, leidžia tinkamai atlikti darbą.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Taip	Nauji nariai supažindinami su bendrove ir valdybos darbo reglamentu. Valdybos nariai nuolat dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose kaupia informaciją apie esminius bendrovės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimus.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.	Ne	Bendrovėje istoriškai susiklosčiusi situacija, kad neįvertintos nepriklausomų narių "pakankamumas". Vykstant aktyviai bendrovės akcijų prekybai, smulkiems akcininkams aktyviai dalyvaujant bendrovės valdyme, bendrovė sieks šio principo įgyvendinimo.

4 Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu. 5 Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą

gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas	Ne	Visi penki valdybos nariai yra susiję su didžiausiu bendrovės
nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo,		akcininku AB "Panevėžio keliai" bendrove.
giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją		Valdybos narių kandidatus akcininkų susirinkimui siūlo AB
kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių		"Panevėžio keliai", kuri valdo 49,78 proc. bendrovės įstatinio
kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti		kapitalo.
nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus
organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma,
be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės,
susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o
geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys
laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo
įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių
turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar
kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu,
turėtų būti šie:
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės
vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas
kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir
paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių
pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės
darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti
ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai
kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai
vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą
kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo
papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios
bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už
kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam
papildomam atlyginimui priskiriamas ir
dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba
kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose
užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal
pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos
(įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį
darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka
niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba
neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė
nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB
1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti
turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba
susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio
tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas,
direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu
verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus
prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant
finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines
paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija,
kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba
jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi
būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės
dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės
partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba
		72

valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Neaktualu	Nesilaikoma 3.7 punkto rekomendacijos.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Ne	Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika. Nesilaikoma 3.7 punkto rekomendacijos.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Ne	Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika Nesilaikoma 3.7 punkto rekomendacijos.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimas tvirtina valdybos nariams skiriamų tantjemų sumą. Pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, tantjemos valdybos nariams yra priskiriamos Bendrovės veiklos sąnaudoms.

⁶ Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.8	Taip	Valdyba kartą per ketvirtį išklauso bendrovės vadovo ir vyriausiojo buhalterio ataskaitą, analizuoja jų veiklą ir vertina jos efektyvumą, bei esant reikalui teikia jiems rekomendacijas. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Nors Bendrovėje istoriškai susiklosčiusi situacija, kad neįvertintos nepriklausomų narių "pakankamumas", Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, sąžiningumo, protingumo principais.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Bendrovės valdybos nariai dalyvavo valdybos posėdžiuose ir kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti. Visuose 2016 m. valdybos posėdžiuose buvo norminiuose aktuose nustatytas kvorumas. Posėdyje dalyvaujantys valdybos nariai registruojami posėdžio protokole. 2016 metais įvyko 7 valdybos posėdžių. Keturi valdybos nariai dalyvavo visuose vykusiuose valdybos posėdžiuose, vienas valdybos narys dalyvavo 6 valdybos posėdžiuose.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės valdymo organai vadovaujasi įstatymų nustatytais komunikacijos su akcininkais principais.

⁷ Žr. 3 išnašą.

⁸ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

⁹ Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus	Neaktualu	Sandoriai su valdymo organų nariais nevykdomi.
mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.		Su pagrindiniu akcininku sudaromi tik įprastinės veiklos sandoriai.
priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo		pagrindinio akcininko, veikiančio panašiame versle, sprendimus priima vadovaudamasis tik Bendrovės interesais. Bendrovė aprūpina valdybą jų funkcijoms atlikti reikalingais ištekliai, o valdybos posėdžiuose dalyvauja Bendrovės darbuotojai, atsakingi už svarstomas veiklos sritis, ir teikia visą būtiną informaciją.
sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Ne	Kolegialus bendrovės valdymo organas – valdyba, vykdo skyrimo komiteto, atlyginimų komiteto funkcijas. Bendrovės valdyba parenka bei tvirtina bendrovės vadovo – generalinio direktoriaus kandidatūrą ir pritaria generalinio direktoriaus siūlomoms bendrovės direktorių kandidatūroms. Nuolat vertina jų patirtį, profesinius gebėjimus ir bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą, išklauso jų ataskaitas. Bendrovės valdyba parenka išorės auditoriaus kandidatūrą ir teikia pasiūlymus visuotiniam akcininkų susirinkimui jo tvirtinimui. 2016 04 28 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas audito komitetas.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip /Ne	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą. Rekomendacija įgyvendinama tiek, kiek tai susiję su Audito komiteto veikla Bendrovėje
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.	Taip	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą Audito komitetas yra sudarytas iš trijų narių. Vienas narys atitinka nepriklausomumo reikalavimus. Audito komitetas renkamas vieneriems metams.

¹¹ Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą Audito komiteto įgaliojimai, teisės ir pareigos nustatyti Audito komiteto nuostatuose vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir Audito komiteto įgaliojimai, teisės ir pareigos patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo. Bendrovės Audito komiteto įgaliojimai, teisės ir pareigos nesiskiria nuo nustatytųjų teisės aktuose. Patvirtinti audito komiteto nuostatai paskelbti bendrovės interneto svetainėje
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Žr. 4.7. rekomendacijos komentarą Taikytina audito komitetui. Į Bendrovės Audito komiteto posėdžius gali būti kviečiami Bendrovės valdybos nariai, bendrovės vadovas, finansų direktorius, bendrovės darbuotojai,
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Neaktualu	Komitetas nesudaromas Kolegialus bendrovės valdymo organas – valdyba vykdo skyrimo komiteto funkcijas (Žr 4.7. rekomendacijos komentarą)

4.13. Atlyginimų komitetas. Neaktualu Komitetas nesudaromas 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų Kolegialus bendrovės valdymo organas – valdyba būti šios: atlyginimų komiteto funkcijas	vykdo
(Žr 4.7. rekomendacijos komentarą) 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų
politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo
formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų
priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir
išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų
priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami
kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir
įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti
vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą
su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais
akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių
atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų
nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų
politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią
funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą
atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai
gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų
proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba
valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų
atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo
organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir
akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos
įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų
nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė
laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su
atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų
politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų
nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės
(kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio
ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės
atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama
informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir
valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą,
susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su
akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali
būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams,
komitetas turėtų: 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo
politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam
su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam
organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose
akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo
sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių

perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.	Taip	2016 04 28 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas audito komitetas. Audito komitetas sudarytas iš trijų narių, iš kurių vienas narys yra nepriklausomas. Audito komitetas darbą organizuoja vadovaudamasis akcininkų susirinkime patvirtintais audito komiteto nuostatais.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia
informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos,
finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija
turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų
sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma
skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti
skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar)
per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai
veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose
turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo
pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas
(arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei
apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas
turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais
asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir
valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne
tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir
neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo
tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė
instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus
auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas
arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų
būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir
turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų
aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir
bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti
informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius
klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi
galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų
galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie
įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai
(dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo
nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka
proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir
atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui
savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo
metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti	Ne	Bendrovėje nėra valdybos	vidaus	veiklos	vertinimo	ir
savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo		informavimo apie tai praktikos
struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip
grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario
ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą
bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų
veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per
metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė
kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką)
atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir
veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius
pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos
įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovės valdybos posėdžiams vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos darbą organizuoti padeda valdybos sekretorius.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.12	Taip	Bendrovės kolegialaus valdymo organo – valdybos posėdžiai vyksta iš anksto patvirtintu periodiškumu ir pagal planuojamas darbotvarkes.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Kiekvienas valdybos narys gali susipažinti su posėdžio medžiaga, pranešimais, nutarimų projektais prieš tris dienas iki posėdžio dienos.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Ne	Bendrovė negali įgyvendinti šios rekomendacijos, nes stebėtojų taryba nesudaroma

12 Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas asmenines ir neturtines teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Bendrovės įstatai nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimų vieta, data ir laikas parenkami taip, kad užtikrintų visų akcininkų galimybes aktyviai dalyvauti akcininkų susirinkime. Akcininkai viešai informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip likus 21 diena iki susirinkimo akcininkams sudaroma galimybė susipažinti su sprendimų projektais.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Pranešimai apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, valdybos akcininkų susirinkimui siūlomi sprendimų ir dokumentų projektai bei priimti nutarimai bei patvirtinti dokumentai skelbiami viešai ir Bendrovės interneto tinklalapyje. Visa investuotojams skirta informacija ir dokumentai yra skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis ir per "NADAQ OMX Vilnius" vertybinių popierių biržos informacinę sistemą ir Bendrovės tinklalapyje.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Kiekvienas akcininkas susirinkime gali dalyvauti asmeniškai arba pavesti atstovavimą kitam asmeniui. Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildžius bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip nustato įstatymas.

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra
akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama		galimybės užtikrinti teksto apsaugą ir identifikuoti balsuojančio
plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu		asmens parašą. Be to Bendrovės nuomone, iki šiol Bendrovėje
sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti		nebuvo poreikio naudoti modernių technologijų priemonių
akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių		visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujant ir balsuojant
priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas		elektroninio ryšio priemonėmis.
perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti
dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės
galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje
gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti
pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Valdymo organų nariai elgiasi taip, kad interesų konfliktas nekiltų, todėl praktikoje jų nepasitaiko.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali	Taip
painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo
nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją,
kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei
naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės
visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito
bendrovės organo sutikimo.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali	Neaktualu	Sandoriai su valdymo organų nariais nevykdomi
sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra.
Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų
vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei
standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba
žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to
paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės
organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje
rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat
taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų	Taip
susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl
sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu
ar dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė neruošia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos. Bendrovės nuomone, tokia informacija komerciniu požiūriu yra viešai neskelbtina. Bendrovė metiniame pranešime, teisės aktų nustatyta tvarka, teikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį bendrai priskaičiuotas pinigų sumas Bendrovės valdybos nariams, bendrovės vadovui ir vyriausiajam buhalteriui. Bendrovė laikosi valdybos patvirtintos direktorių darbo apmokėjimo nuostatų.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;	Ne	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.

8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Ne	Sutartis su Bendrovės administracijos vadovais sudaro ir tvirtina valdyba. Šios sutartys yra konfidencialios ir jų turinys bei sąlygos viešai neskelbiamos.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų	Ne	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų.
schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją

direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba
turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba
bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės
konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip
paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam
asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo
atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant
nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos	Taip	Bendrovės valdybos patvirtintuose direktorių darbo apmokėjimo
kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų		nuostatuose yra nustatyti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai.
nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio
ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama,
kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios
atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo
kriterijai netenkinami.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų	Taip
priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos
rezultatų vertinimo kriterijų.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis,	Taip
didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies
mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo
kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas
atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę
kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją
su nekintama atlyginimo dalimi.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba	Neaktualu	Bendrovė nebuvo išmokėjusi kintamos sudedamuosius atlyginimo
valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata,		dalies, kuri buvo išmokėta remiantis duomenis, kurie vėliau
leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis,		pasirodė akivaizdžiai neteisingi.
kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos	Ne	Išeitinės išmokos mokamos vadovaujantis LR įstatymais
arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai
neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos
atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo	Ne	Išeitinės išmokos mokamos vadovaujantis LR įstatymais
sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su	Ne	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų
parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu
nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika.
Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie
atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove
nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi
nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio
visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų	Neaktualu	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų. Direktoriams Bendrovėje
skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai		nėra atlyginama akcijomis.
trejus metus po jų skyrimo.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis	Neaktualu	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų. Direktoriams Bendrovėje
įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos		nėra atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar
pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus		kitomis teisėmis įsigyti Bendrovės akcijų.
metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė
pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis
teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų

kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų
ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą	Neaktualu	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų. Direktoriams Bendrovėje
skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo		nėra atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar
poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų		kitomis teisėmis įsigyti Bendrovės akcijų.
įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti
nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo
(nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių	Neaktualu	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų. Direktoriams Bendrovėje
atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo		nėra atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar
sandoriai.		kitomis teisėmis įsigyti Bendrovės akcijų.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų	Neaktualu	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų.
būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų
susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo
klausimais.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių	Neaktualu	Nesilaiko 8,1 punkto rekomendacijų.
atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba
bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti
įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo
darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama
akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba
patariamojo pobūdžio.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama	Neaktualu	Bendrovėje nėra taikomos schemos, pagal kurias vadovams būtų
akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis		atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis
įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų		teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų
pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai		kainų pokyčiais.
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami
atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia
schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems
direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis
pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų
pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti
akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame
akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų
būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti
paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas	Neaktualu
turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis
pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo
sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės
akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti
realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo
kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai
leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos,
kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems
bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat
turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už
direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame
punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems
direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai,	Neaktualu

kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui,
pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne
nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina,
arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš
realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti
akcininkai.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms,	Neaktualu
kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas
bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės
darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri
buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame	Neaktualu
ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą,
akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su
sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu
pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės
tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas
akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis
tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip
pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat
turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių
atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti
aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos
sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta
informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti
akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal
skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta,
ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti
jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti
pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl
numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte
nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės
interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	Taip	Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų teises, leidžia interesų turėtojams įstatymų nustatyta tvarka dalyvauti bendrovės valdyme. Išsami informacija apie numatomus akcininkų įvykius yra skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka, todėl investuotojai (akcininkai) turi pakankamai galimybių tiek susipažinti su reikiama informacija, tiek balsuoti priimant sprendimus.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.	Taip
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	Taip

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.	Taip	Šioje rekomendacijoje minima informacija atskleidžiama pranešimuose apie esminius įvykius, per informacijos atskleidimo ir platinimo sistemą NASDAQ OMX "Globenewswire", bendrovės interneto tinklapyje, Bendrovės metinės ir tarpinės informacijos dokumentuose, tokia apimtimi kiek to reikalauja teisės aktai bei Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai taikomi Europos Sąjungoje.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip

10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	Taip/Ne	Žr. III principo 3.2 rekomendacijos komentarą. Bendrovė neruošia ir viešai neskelbia atlyginimų politikos ataskaitos – žr. VIII principo 8.1 rekomendacijos komentarą.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip/Ne
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per informacijos atskleidimo ir platinimo sistemą NASDAQ OMX "Globenewswire" pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacinę sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė planuoja pasirašyti sutartį su AB "Vilniaus vertybinių popierių birža", dėl bendrovės interneto svetainės ryšio su investuotojais skilčiai sukurti. Kurioje visa informacija skelbiama per informacijos atskleidimo ir platinimo sistemą NASDAQ OMX "Globenewswire", bus skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip

XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Nepriklausoma audito įmonė atlieka bendrovės metines finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės	Taip
stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, -
bendrovės valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už	Taip	Audito įmonė 2016 metais atliko mokesčių konsultavimo
suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti		paslaugas.
akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje
nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią
audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų
susirinkimui.