Annual Report • Apr 25, 2017
Annual Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
AB "LITGRID" IR JOS DUKTERINIŲ ĮMONIŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS IR FINANSINĖS ATASKAITOS
AB "LITGRID" IR JOS DUKTERINIŲ ĮMONIŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS IR FINANSINĖS ATASKAITOS 2016
2016
AB "LITGRID" KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS 2016 M. FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA IR KONSOLIDUOTU METINIU PRANEŠIMU
| NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA | 5 |
|---|---|
| KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS | 12 |
| FINANSINĖS ATASKAITOS: | |
| FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITOS | 40 |
| BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS | 42 |
| NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS | 44 |
| PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS | 46 |
| FINANSINIŲ ATSKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS | 48 |
| PRANEŠIMAS APIE "NASDAQ OMX" LISTINGUOJAMŲ BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI |
99 |
Finansinės ataskaitos patvirtintos 2016 m. kovo 21 d.
Daivis Virbickas Rimantas Busila Raimonda Duobuvienė Generalinis direktorius Finansų departamento Vyriausiojo finansininko pavaduotoja direktorius l. e. vyriausiosios finansininkės pareigas
Konsoliduotasis metinis pranešimas parengtas už 2016 metus.
| Pavadinimas | AB "Litgrid" (toliau – "Litgrid" arba Bendrovė) |
|---|---|
| Teisinė forma | Akcinė bendrovė |
| Įregistravimo data ir vieta | 2010 11 16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras |
| Įmonės kodas | 302564383 |
| Buveinės adresas | A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius |
| Telefonas | +370 707 02 171 |
| Faksas | +370 5 272 3986 |
| El. paštas | [email protected] |
| Interneto svetainė | www.litgrid.eu |
"Litgrid", Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO), palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. Bendrovė atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. "Litgrid" įgyvendino strateginius tarptautinių jungčių "NordBalt" (Lietuva ir Švedija) ir "LitPol Link" (Lietuva ir Lenkija) projektus. Siekdami įtvirtinti šalies energetinį savarankiškumą, puoselėjame atsakomybės, racionalios kūrybos ir dialogo kultūrą.
"Litgrid" misija – užtikrinti patikimą elektros energijos persiuntimą ir sudaryti sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje.
"Litgrid" vizija – visavertė Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką, kuriant galimybes konkurencingai ekonomikai.
"Litgrid" vertybės – bendradarbiavimas, pagarba, atsakomybė, profesionalumas, iniciatyvumas.
"Litgrid" strategija – šalies energetinės nepriklausomybės užtikrinimas kuriant vertę visuomenei.
"Litgrid", būdama Lietuvos elektros energetikos sektoriaus stuburu, ne tik atsako už sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, bet ir vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtintais ilgalaikiais tikslais. Svarbiausios Lietuvos PSO veiklos sritys ir atsakomybės – šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija dirbti sinchroniniu režimu.
Valstybės valdomai UAB EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų valdo Energetikos ministerija, priklauso 96,6 proc. dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB "Amber Grid" ir 97,5 proc. elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" akcijų. UAB EPSO-G taip pat valdo 67 proc. Lietuvos energijos išteklių biržos operatoriaus UAB "Baltpool" akcijų, o dukterinė bendrovė AB "Amber Grid" kontroliuoja 100 proc. Lietuvos gamtinių dujų biržos operatoriaus UAB "GET Baltic" akcijų – minėti biržų operatoriai siekia tapti regioninėmis energijos išteklių prekybos platformomis.
EPSO-G korporatyvinio valdymo tikslai:
"Litgrid" aktyviai ir atsakingai veikia toliau aprašomomis pagrindinėmis kryptimis.
Lietuvai tapus Europos elektros sistemos visaverte ir visateise dalyve, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grįstas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant sistemos dažnį. Siekiamas rezultatas yra Baltijos šalių sinchroninis sistemos darbas kontinentinės Europos tinkluose.
Lietuvos elektros rinkos integravimas į Baltijos ir Skandinavijos šalių elektros rinką, o vėliau – ir į bendrą Europos elektros rinką užtikrins skaidrią didmeninės elektros kainą, konkurenciją ir pasirinkimo laisvę visiems rinkos dalyviams bei lygiateisę prekybą elektra su kaimyninėmis Europos valstybėmis. Esant didelės elektros rinkos dalimi bus efektyviausiai panaudojama tinklų ir generacijos infrastruktūra bei užtikrinamas elektros tiekimo saugumas.
Lietuvos elektros perdavimo tinklas yra stipriai išplėtotas ir patikimai tenkina vartotojų elektros poreikius. Nuo 2015 m. pabaigos Lietuvos elektros sistema asinchroniškai veikiančiomis jungtimis sujungta su Švedija ir Lenkija ("LitPol Link" jungtis yra dvigrandė) ir 12 sinchroninių jungčių sujungta su Latvijos bei rytinių kaimyninių valstybių elektros sistemomis. Elektros jungtys – su Švedija "NordBalt" ir Lenkija "LitPol Link" – pirmą kartą Lietuvos elektros energetikos sistemą sujungė su Šiaurės ir Vakarų Europos elektros tinklais. "Litgrid" valdomas ir prižiūrimas elektros perdavimo tinklas sudaro galimybes prekiauti elektra tarp skirtingų energetikos sistemų, užtikrina prieigą prie įvairių energijos išteklių turtingų elektros rinkų. Optimalios investicijos į šalies tinklą užtikrina naujų elektros generatorių integraciją, saugų elektros energijos perdavimą ir patikimą sistemos veikimą.
Nuo metų pradžios veikia elektros jungtis "LitPol Link". Svarbiausias ir sudėtingiausias naujosios elektros jungties įrenginys – srovės keitiklių stotis. Keisdama srovę iš kintamosios į nuolatinę ir vėl į kintamąją ši stotis užtikrina elektros perdavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų, veikiančių skirtingose sinchroninėse zonose. 2016 m. jungtis tarnavo ir kaip energetikos sistemos patikimumo ramstis. Keletą kartų per praėjusius metus "LitPol Link" jungtimi Lietuva ir Lenkija naudojosi sistemos patikimumui užtikrinti. "Litgrid" naudojosi jungtimi kaip avariniu rezervu 145 valandas, Lenkijos sistemos operatoriui PSE "LitPol Link" kaip rezervo prireikė iš viso 13 valandų.
"LitPol Link" jungties investicijos Lietuvoje buvo 109 mln. eurų. Europos Komisija 2015 m. liepos mėnesį patvirtino 27 mln. eurų finansavimą "LitPol Link" projektui Lietuvos teritorijoje. Iš viso Europos Sąjungos lėšomis finansuota 31 mln. eurų investicijų į "LitPol Link".
2016 m. birželį Aplinkos apsaugos agentūra ir kitos susijusios institucijos patvirtino "LitPol Link" poveikio aplinkai monitoringo programą. Pagal šią programą trejus metus aplinkos apsaugos specialistai stebės linijos trasos teritorijas, kur nustatyta esant vertingų gamtinių buveinių ar retų augalų rūšių. Papildomai bus atliekami elektromagnetinio lauko tyrimai tose trasos dalyse, kur elektros perdavimo linija eina netoli gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties patalpų. "LitPol Link" poveikio aplinkai monitoringo programą parengė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centras.
2016 m. rugsėjo viduryje Lietuvos ornitologų draugija (drauge su Lietuvos gamtos fondu laimėję viešųjų pirkimų konkursą monitoringo programai įgyvendinti) pradėjo monitoringo programos darbus – migruojančių paukščių apskaitą. Tvyrant rūkui ar prieblandai skrisdami pro elektros laidus didieji paukščiai gali jų nepastebėti ir atsitrenkti. Ornitologai, vykdydami programą, tiria paukščių santalkas netoli elektros linijos, prireikus bus teikiamos rekomendacijos laidų matomumui gerinti.
Nuo 2016 m. birželio, pasibaigus bandomajai eksploatacijai, veikia elektros jungtis "NordBalt". Vienas ilgiausių jūrinių kabelių pasaulyje gerokai padidina energijos tiekimo saugumą Lietuvai ir Baltijos šalims. Nuo eksploatacijos pradžios iki metų pabaigos jungtis buvo prieinama 78 proc. laiko.
Investicijos į "NordBalt" elektros jungtį Lietuvos pusėje buvo 223 mln. eurų, iš kurių 65 mln. eurų finansavo Europos Sąjunga. Tai iki šiol didžiausia bendra Lietuvos ir Švedijos investicija į energetikos sektorių.
2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įtvirtintas strateginis uždavinys perorientuoti šalies elektros energetikos sistemą sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais. Visavertis Lietuvos elektros energetikos sistemos integravimas į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką, užtikrinant sistemos valdymo savarankiškumą, yra vienas strateginių "Litgrid" tikslų, kuriuos įgyvendinant ypač svarbus nacionalinių ir tarptautinių interesų supratimas, suderinimas ir nuoseklus koordinavimas.
2014 m. Baltijos šalių ir kontinentinės Europos tinklų elektros sistemų sujungimo sinchroniniam darbui projektas įtrauktas į Europos Komisijos Bendrojo intereso projektų sąrašą (Projects of Common Interest, PCI), o 2015 m. Europos Taryba įvardijo visų Europos energetinės sąjungos dimensijų svarbą užtikrinant energetinį saugumą. 2015 m. Europos Komisijos atnaujintame Bendrojo intereso projektų sąraše yra šie projektai:
2016 m. atlikta naujosios elektros perdavimo linijos nuo naujos transformatorių pastotės Lietuvos elektros perdavimo tinkle iki Lenkijos sienos trasos nustatymo studija. Numatoma, kad Lietuvoje naujoji elektros linija galėtų prasidėti ties Marijampole. Analogišką studiją, nagrinėjančią linijos trasos galimybes Lenkijoje, atliko Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus dukterinė bendrovė "PSE Inwestycje".
2016 m. rudenį pradėtos 330 kV linijos Kruonio HAE–Alytus statybos. Naujoji linija – neatsiejama Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimo dalis, padėsianti efektyviau išnaudoti elektros jungties "LitPol Link" galimybes baigus sinchronizacijos projektą.
Sudėtingas kompleksinis sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas apima daugybę techninių, inžinerinių ir informacinių technologijų sprendimų, o atskiri darbai turi būti suplanuoti ir netrukus pradėti vykdyti. Be tarptautinių susitarimų, sinchronizacijai reikalingi ir vidiniai tinklo plėtros projektai, kai kurie jų pradėti įgyvendinti 2016-aisiais.
Šalies sostinėje sutelkti pramonės ir paslaugų centrai lemia, kad Vilniuje augantis elektros vartojimas dabar sudaro trečdalį visos Lietuvos elektros galios poreikio. Šiuo metu didmiestis elektra aprūpinamas per aukštosios įtampos elektros linijas, ateinančias iš Lietuvos elektrinės ir Baltarusijos. Siekiant užtikrinti patikimą elektros perdavimą Vilniui ir ruošiantis sinchronizuotis su Vakarų Europos tinklais bus stiprinama Vilniaus transformatorių pastotė ir statomos naujos elektros perdavimo linijos. Viena jų – nauja 330 kilovoltų (kV) elektros perdavimo linija – planuojama nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus. 2016-aisiais parengta šios linijos poveikio aplinkai vertinimo programa.
Šiaurės vakarų Lietuvos perdavimo tinklą sustiprins nauja elektros linija nuo Kretingos iki Benaičių, kurios statybos pradėtos 2016 m. rugsėjį. 110 kV linija užtikrins, kad elektros srautai šiame regione pasiskirstytų tolygiau. Be to, naujoji elektros infrastruktūra padės geriau integruoti vėjo elektrines. Šiaurės vakaruose veikia du vėjo parkai, jų galia viršija 60 megavatų.
Patikimą elektros tinklo veikimą užtikrina ne tik naujos linijos, bet ir nuoseklios senstančių įrenginių rekonstrukcijos. 2016 m. baigtos rekonstruoti 110 kV oro linijos nuo Merkinės iki Trakų ir nuo Zarasų iki Utenos. 2016 m. rugpjūčio mėnesį palei Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo statybų etapo ruožą pradėjo veikti dvi 110 kilovoltų (kV) požeminės elektros perdavimo linijos. Beveik 2,5 kilometro atkarpoje aukštosios įtampos požeminiai kabeliai buvo nutiesti vietoje 110 kV oro linijos, vingiavusios aplinkkelio trasa.
Rekonstruojant elektros perdavimo tinklą, jame diegiamos modernios technologijos. 2016 m. rugpjūtį Vidiškiuose (Ukmergės rajone) įjungta pirmoji Baltijos šalyse skaitmeninė pastotė. Per skaitmenizuotus Vidiškių pastotės ryšius valdymo centrą pasiekia tikslesnė ir patikimesnė informacija su įvairiais matavimais ir sistemos duomenimis. Skaičiuojama, kad skaitmenizuojant didelę pastotę galima sutaupyti apie 20–30 proc. kaštų, rekonstrukcijos laikas yra trumpesnis, nes mažėja projektavimo ir montavimo darbų.
Modernizuojant transformatorių pastotes, vis didesnę jų dalį galima valdyti nuotoliniu būdu. 2016 m. rugsėjį pradėti nuotolinio valdymo sistemos diegimo darbai Telšių, Utenos, Jurbarko ir Šiaulių pastotėse. Baigus darbus pastotės bus valdomos centralizuotai iš "Litgrid" sistemos valdymo centro Vilniuje.
Siekdama sukurti bendrą Baltijos ir Šiaurės šalių rezervų, reguliavimo ir balansavimo rinką, "Litgrid" kartu su kitais Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriais suderino bendros Baltijos šalių reguliavimo ir balansavimo rinkos principus ir įgyvendinimo planą, kurį numatoma įvykdyti iki 2017 m. pabaigos. Nuo 2015 m. vykdomas bendras Baltijos šalių elektros sistemų balansavimas (imbalance netting). Tai reiškia, kad trys elektros perdavimo sistemų operatoriai bendrai skaičiuoja Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemose susidarančius skirtumus tarp planuojamos ir faktiškai suvartojamos elektros energijos ir taip efektyviau valdo elektros sistemų reguliavimo ir balansavimo kaštus. Per 2016 m. vien Lietuvoje tai leido sutaupyti 3,7 mln. eurų balansavimo elektros energijos kaštų.
2016 m. birželio pabaigoje Lietuvos, Estijos ir Latvijos elektros perdavimo sistemų operatoriai "Litgrid", "Elering" ir "Augstsprieguma tīkls" viešosioms konsultacijoms pateikė pirmąjį dokumentų rinkinį dėl Baltijos šalių balansavimo energijos rinkos. Baltijos šalių balansavimo energijos rinkos tikslas yra sudaryti sąlygas didesnei rinkos dalyvių konkurencijai ir užtikrinti lygias teises bet kurioje šalyje veikiantiems balansavimo tiekėjams. Baltijos ir Šiaurės šalių reguliavimo ir balansavimo rinkų integracija planuojama vykdyti 2018–2020 m.
2016 m. vidutinė elektros kaina "Nord Pool" biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 36,5 Eur/ MWh. 2016 m. elektros kaina rinkoje buvo 13 proc. žemesnė nei 2015 m.
Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorių "Litgrid", "Augstsprieguma tīkls" ir "Elering" pasirašytos tarptautinių elektros jungčių pralaidumo skyrimo rinkai taisyklės, užtikrinančios maksimalų tarptautinių jungčių pralaidumo prieinamumą rinkai.
"Litgrid" kartu su Baltijos šalių ir Suomijos bei Švedijos perdavimo sistemų operatoriais prisideda prie bendros Europos einamosios paros prekybos platformos sukūrimo.
"Litgrid" įgyvendinamų projektų žinomumas ir palaikymas tarptautiniu mastu užtikrinamas dalyvaujant tarptautinėse asociacijose, tokiose kaip Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacija (European Network of Transmission System Operators for Electricity, ENTSO-E).
ENTSO-E vienija 42 elektros perdavimo sistemos operatorius iš 35 šalių, pagrindinės jos funkcijos – spręsti europinio masto perdavimo tinklų valdymo, plėtros, elektros rinkos klausimus, skatinti regioninį PSO bendradarbiavimą, teikti pasiūlymus Europos Komisijos rengiamiems teisės aktų projektams, rengti dešimties metų Europos perdavimo tinklo plėtros planą (TYNDP) ir tinklų kodeksus. "Litgrid" atstovai dalyvauja Sistemos valdymo, Sistemos plėtros, Rinkos, Tyrimų ir plėtros komitetuose bei juose suformuotose darbo grupėse. Veikla ENTSO-E siekiama atstovauti nacionaliniams ir "Litgrid" interesams priimant europinius ar regioninius sprendimus, susijusius su sistemos valdymu, Lietuvos elektros infrastruktūros plėtros projektų planais ir įgyvendinimu, elektros rinkų sujungimo ir elektros perdavimo sistemų integracijos planais.
Trijų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių iniciatyva 2016 m. birželio 1 d. Vilniuje "Litgrid" kartu su ENTSO-E organizavo konferenciją "Regioninė integracija: galimybės ateičiai" (angl. Regional integration: hub of opportunities). Pirmojoje regiono energetikos strategijoms skirtoje konferencijoje, vykusioje Vilniuje, energetikos ekspertai iš viso Baltijos jūros regiono ir kitų Europos šalių pristatė savo energetikos strategijas ieškodami galimybių, naudingų visoms regiono valstybėms. Apie energetikos strategijas konferencijoje diskutavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos ir Lenkijos, taip pat Danijos ir Norvegijos elektros perdavimo sistemų operatorių aukščiausi vadovai, aukšto rango Baltijos jūros regiono valstybių pareigūnai, energetikos ekspertai, mokslininkai, reguliatoriai. Didžiulis konferencijos populiarumas ir iš viso regiono susirinkę forumo dalyviai – tai ir energetikos temų aktualumo patvirtinimas, ir Lietuvos, kaip augančio regiono energetikos kompetencijų centro, pripažinimas.
Dar vienas "Litgrid" kompetencijų tarptautinis pripažinimas – bendrovės generalinio direktoriaus Daivio Virbicko darbas Europos Komisijos ekspertų grupėje. 2016 m. rugsėjį sudaryta penkiolikos ekspertų grupė iš Europoje pripažintų elektros rinkos ir energetikos sektoriaus ekspertų, mokslininkų, nevyriausybinių organizacijų atstovų patarinėja Komisijai Europos elektros infrastruktūros sujungimo klausimais.
2016 m. gruodžio 31 d. "Litgrid" įmonių grupę sudarė AB "Litgrid", UAB "Tetas" ir UAB "Litgrid Power Link Service".
| Pavadinimas | UAB "Tetas" | UAB "Litgrid Power Link Service" |
|---|---|---|
| Teisinė forma | Uždaroji akcinė bendrovė | Uždaroji akcinė bendrovė |
| Įregistravimo data ir vieta | 2005 12 08, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras |
2014 02 24, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras |
| Įmonės įsteigimo šalis | Lietuvos Respublika | Lietuvos Respublika |
| Įmonės kodas | 300513148 | 303249180 |
| Buveinės adresas | Senamiesčio g. 102B, LT-35116 Panevėžys |
A. Juozapavičiaus g.13, LT-09311 Vilnius |
| Telefonas | +370 45 50 46 70 | +370 5 278 2766 |
| Faksas | +370 45 50 46 84 | +370 5 272 3986 |
| Veiklos pobūdis | Specializuotos transformatorinių pa stočių, skirstomųjų punktų techninės priežiūros, remonto ir įrengimo paslau gos, testavimo ir bandymo darbai, energetikos objektų projektavimas |
Elektros energetikos sistemos jungčių su Lenkijos ir Švedijos sistemomis valdymas ir eksploatavimas |
| Įmonės veiklos šalis | Lietuva | Lietuva |
| "Litgrid" valdoma akcijų dalis | 100 proc. | 100 proc. |
| Pavadinimas | "LitPol Link Sp.z.o.o." | UAB Duomenų logistikos centras |
UAB Technologijų ir inovacijų centras |
"Nord Pool", AS |
|---|---|---|---|---|
| Įmonės įsteigimo šalis |
Lenkijos Respublika | Lietuvos Respublika | Lietuvos Respublika | Norvegijos Karalystė |
| Buveinės adresas |
ul. Wojciecha Gorskiego 9, 00-33 Warszawa, Lenkija |
Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius |
A. Juozapavičiaus g.13, LT-09311 Vilnius |
PO Box 121, NO-1325 Lysaker, Norvegija |
| Įmonės veiklos šalis |
Lietuva ir Lenkija | Lietuva | Lietuva | Norvegija, Švedija, Suomija, Danija, Lietuva, Latvija, Estija |
| "Litgrid" valdoma akcijų dalis |
50 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų |
20,36 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų |
0,001 proc. akcijų ir jų suteikiamų balsų |
2 proc. akcijų ir jų sutei kiamų balsų bei rotuo jantis valdybos narys |
Elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" ir grupės įmonės teikia šias paslaugas:
Elektros perdavimo paslauga – tai elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (110 ir 330 kV) elektros įrenginiais. Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo, ir skirstomųjų tinklų operatoriams. Elektros energijos perdavimas yra reguliuojama veikla.
Pagrindinė PSO veikla – valdyti aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą.
Patikimam sistemos darbui palaikyti "Litgrid" iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines (galios rezervavimo) paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai staiga neplanuotai sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.
"Litgrid" užtikrina šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Balansavimo elektros energija – tai elektra, kuri suvartojama ar pagaminama nesilaikant sudarytų elektros vartojimo ar gamybos grafikų. "Litgrid" organizuoja prekybą balansavimo elektros energija, perka ir parduoda balansavimo elektros energiją, reikalingą šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti.
Reguliavimo elektros energija – PSO nurodymu nupirkta ir (ar) parduota elektros energija, reikalinga šalies elektros energijos suvartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. "Litgrid" organizuoja prekybą reguliavimo elektros energija aukcione. Jame dalyvauja reguliavimo energijos tiekėjai ir kitų šalių perdavimo sistemų operatoriai, turintys technines galimybes operatyviai keisti elektros energijos gamybos ir vartojimo režimus ir sudarę su "Litgrid" atitinkamą sutartį.
Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – tai paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinį energetinį saugumą ir elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių išteklių, integraciją ir panaudojimą. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos VIAP paslaugų teikėjams.
"Litgrid" teikia šias VIAP paslaugas:
"Litgrid" dukterinė įmonė UAB "Tetas" teikia šias elektros tinklo įrenginių techninės priežiūros ir remonto paslaugas:
2014 m. vasario 24 d. įsteigta "Litgrid" dukterinė įmonė UAB Tinklo priežiūros centras (nuo 2016 m. balandžio 29 d. pavadinimas – UAB "Litgrid Power Link Service"), kurios paskirtis – aukštos kvalifikacijos ir specifinių inžinerinių sričių kompetencijų centras HVDC (High Voltage Direct Current, arba aukštosios įtampos nuolatinės srovės) jungtims valdyti ir eksploatuoti.
Nuo 2016 m. pradžios "Litgrid Power Link Service" visiškai perėmė "LitPol Link" jungties eksploa taciją. Su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi PSE pasirašytas "LitPol Link" eksploatavimo susitarimas, suderintas jungties eksploatavimo modelis.
"NordBalt" jungties eksploataciją bendrovė perėmė 2016 m. birželio mėnesį. Su Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi "Svenska kraftnät" suderintas "NordBalt" jungties eksploatavimo modelis, sudarytos HVDC įrenginių eksploatacijai reikalingos sutartys su išoriniais rangovais.
"Litgrid" kasmet rengia elektros energetikos sistemos plėtros ir tyrimų programas sistemai plėtoti, perdavimo tinklo darbo efektyvumui didinti. Energetikos objektai rekonstruojami keičiant įrenginius moderniais ir diegiant šiuolaikines relinės apsaugos, sisteminės automatikos, valdymo, informacijos surinkimo ir perdavimo sistemas. Objektų statybos ir rekonstrukcijos planai, remiantis moksliniais tyrimais ir studijomis, sudaromi dešimčiai metų ir kasmet atnaujinami.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriams sutarus, "Litgrid" vadovaujant vykdoma regioninė atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, esančių Baltijos šalyse, apžvalgos studija.
"Litgrid" siekia efektyvinti atsinaujinančios energetikos valdymą. Lapkritį baigta studija, nagrinėjanti efektyvesnio atsinaujinančios energetikos integravimo, valdymo ir naujų paslaugų rinkos dalyviams sukūrimo galimybes. "Litgrid" toliau nagrinėja optimalaus atsinaujinančių energijos išteklių administravimo modelio įgyvendinimo galimybes.
Trijų Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai kartu su konsultantais atlieka studiją dėl srautinio tarptautinių jungčių pralaidumo skaičiavimo (flow-based) metodikos ir jos pritaikymo galimybių Baltijos šalių elektros rinkose. Studijoje siekiama įvertinti šios metodikos technines galimybes ir palyginti jo sukuriamas naudas bei veikimo patikimumą su šiuo metu galiojančios pralaidumo metodikos naudomis ir patikimumu.
Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatoriai kartu su mokslininkais ir konsultantais atliko "LitPol Link" jungties antro nuolatinės srovės keitiklio įrengimo galimybių studiją. Studijoje įvertintas poreikis ir galimybės "LitPol Link" jungties pralaidumą padidinti nuo 500 MW iki 1 000 MW bei tokio padidėjimo poveikis elektros rinkai. Nustatyta, kad toks keitiklis atsipirktų tik po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, t. y. ne anksčiau nei 2040 metais.
Kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkais "Litgrid" analizavo technines priemones riboti Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagamintos elektros patekimą į Lietuvą. Studijoje išnagrinėtos galimos techninės priemonės, ribojančios elektros srautą iš Astravo AE, įvertinta jų įtaka elektros sistemos patikimumui ir rinkai.
"Litgrid" tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir balansavimo bei reguliavimo elektros energijos tiekėjai.
Perdavimo tinklo naudotojai:
Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai.
"Litgrid" grupėje 2016 m. gruodžio 31 d. dirbo 685 darbuotojai: "Litgrid" – 235 darbuotojai, "Tetas" – 421 darbuotojas, "Litgrid Power Link Service" – 29 darbuotojai.
"Litgrid" darbo užmokesčio fondas per ataskaitinį laikotarpį buvo 5 516 tūkst. eurų.
| Darbuotojų skaičius 2016 m. gruodžio 31 d. |
Vidutinis darbo užmokestis, Eur |
|
|---|---|---|
| Specialistai | 228 | 1 753 |
| Vadovaujantis personalas | 7 | 6 226 |
| Iš viso | 235 | 1 886 |
"Litgrid" grupės darbo užmokesčio fondas per ataskaitinį laikotarpį buvo 10 665 tūkst. eurų.
| Darbuotojų skaičius 2016 m. gruodžio 31 d. |
Vidutinis darbo užmokestis, Eur |
|
|---|---|---|
| Darbininkai | 254 | 776 |
| Specialistai | 419 | 1 548 |
| Vadovaujantis personalas | 12 | 5 333 |
| Iš viso | 685 | 1 351 |
"Litgrid" atlygio politikos tikslas yra prisidėti įgyvendinant šiuolaikiškai ir efektyviai valdomos organizacijos misiją ir viziją, telkti bendram darbui ir motyvuoti įgyvendinant strategijos prioritetus, formuoti ir įtvirtinti požiūrį į darbuotojus, kaip į svarbiausią bendrovės turtą, puoselėti Bendrovės vertybes – profesionalumą, bendradarbiavimą, atsakomybę, iniciatyvumą ir pagarbą. Darbuotojų atlygis Bendrovėje priklauso nuo užimamos pareigybės, darbo atlikimo kokybės, individualių metinių tikslų pasiekimo, kompetencijų lygio ir atitikties organizacijos vertybėms. Atlygio politika orientuota į tai, kad didesnį atlygį turi gauti vertę organizacijai kuriantys ir organizacijos vertybėmis kasdienėje veikloje besivadovaujantys darbuotojai. Darbuotojų atlygio paketą sudaro finansiniai ir nefinansiniai elementai: bazinis atlyginimas, kintamoji atlyginimo dalis, papildomos naudos, emocinis atlygis.
"Litgrid" nepertraukiamai vyksta darbuotojų veiklos vertinimo procesas, kuris yra vienas svarbiausių Bendrovės efektyvaus valdymo būdų, padedantis susieti organizacijos ir asmeninius tikslus, parodantis kiekvieno darbuotojo darbo svarbą siekiant bendrų tikslų, leidžiantis planuoti darbuotojų karjerą bei didinti jų motyvaciją, užtikrinti objektyvų darbuotojų skatinimo pagrindą.
"Litgrid" sudaromos galimybės darbuotojams kelti kvalifikaciją bei tobulinti kompetencijas šiais būdais:
2015 m. birželio mėnesį pasirašyta atnaujinta "Litgrid" ir įmonės darbuotojų profesinės sąjungos kolektyvinė sutartis. Dokumentu apibrėžiama ir užtikrinama sąžininga darbo apmokėjimo politika, darbo ir poilsio balanso galimybės, reglamentuojami socialiniai ir ekonominiai santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo. Kolektyvinėje sutartyje taip pat įtvirtinta, kaip įmonė remia darbuotojus, atsitikus svarbiems ar skaudiems gyvenimo įvykiams.
"Litgrid" veikla grindžiama socialinės atsakomybės, darnios plėtros, skaidrumo ir pažangios aplinkosaugos principais. Įmonės veikla yra neatsiejama sėkmingo šalies ekonomikos funkcionavimo sąlyga, o ilgalaikiai strateginiai tikslai bei vykdomi strateginiai elektros energetikos projektai prisideda siekiant užtikrinti šalies energetinį savarankiškumą.
Įgyvendinamų projektų svarba skatina įmonę ir jos darbuotojus bei vadovybę remtis aukščiausiais profesiniais ir etikos standartais, prisiimti atsakomybę puoselėjant ir ugdant visuomenės ir atskirų jos grupių sąmoningumą, atsakingumą ir norą aktyviai dalyvauti kuriant šalies gerovę. Socialinės atsakomybės politikoje daugiausia dėmesio skiriame sąžiningų ir motyvuojančių darbo sąlygų užtikrinimui, atsakomybės ir pilietiškumo ugdymui, siekiame padėti įvairiapusiškai augti ir stiprėti visuomenei, kurioje vykdome veiklą.
Savo jėgas ir išteklius skiriame tam, kad padėtume ekonomiškai augti visuomenei, kurioje veikiame, remtume bendruomenes, su kuriomis dirbame, užtikrintume motyvuojančias ir tobulėjimą skatinančias sąlygas kartu su mumis dirbantiems žmonėms, saugotume gamtą, suteikiančią mums išteklių. Įgyvendiname strateginius didelės vertės ir istorinės reikšmės projektus, todėl suprantame, kad dėl didelių darbų tenka ir didžiulė atsakomybė. Kokybiško dialogo su visuomene, kuriai ir kurioje dirbame, palaikymas ir skatinimas – kertinis kasdienės "Litgrid" veiklos prioritetas.
"Litgrid" kasmet informuoja gyventojus apie pavojus prie aukštosios įtampos linijų ir įrenginių. Savivaldybėms, seniūnijoms, urėdijoms, teritorinėms darbo biržoms, regioniniams "Sodros" skyriams, VMI aptarnavimo skyriams, Registrų centro filialams ir "Litgrid" rangovams periodiškai teikiama informacinė medžiaga, kurioje pristatomos saugaus elgesio dirbant ar gyvenant elektros perdavimo linijų kaimynystėje taisyklės: saugus atstumas po linijomis, ką daryti, jei nutrūksta elektros laidas, koks yra saugus atstumas žvejojant vandens telkinyje, po kuriuo nutiesti laidai, ką daryti, jei laidas užkrenta ant automobilio, ir pan. 2016 m. pavasarį "Litgrid" pristatė 5 vaizdo klipų apie saugų elgesį šalia elektros linijų kampaniją. Internete transliuoti vaizdo klipai pasiekė 600 tūkst. lankytojų auditoriją.
Aukštosios įtampos elektros tinkle darbus atliekantiems rangovams "Litgrid" nuolat primena būtinybę laikytis darbuotojų saugos reikalavimų. 2016 m. vasarą "Litgrid" inicijavo įmonių apklausą darbuotojų saugos tema, skatino diskusiją šia tema žiniasklaidoje. Darbų saugos tema rudenį diskutuota tradiciniame "Litgrid" ir rangovų susitikime: bendrovė pristatė atnaujintus darbų saugos reikalavimus, pasidalijo medžiaga ir praktiniais patarimais, kaip ugdyti atsakingą požiūrį į darbuotojų saugą.
Atliekamos numatomų statyti elektros perdavimo linijų poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos procedūros, kurių išvados įvertinamos rengiant techninius projektus. Rengiant projektavimo užduotis visoms naujai statomoms ar rekonstruojamoms transformatorių pastotėms ir skirstykloms nustatomi aplinkosaugos reikalavimai. Visais atvejais stengiamasi parinkti mažiau kenksmingus aplinkai įrenginius. Pavyzdžiui, rekonstruojant elektros pastotes iki šiol naudoti alyviniai įrenginiai keičiami moderniais dujiniais. Taip mažinama aplinkos taršos rizika avarijos atveju, be to, mažėja įrenginių eksploatacijos kaštai. Rangovai įpareigojami organizuoti darbus taip, kad būtų išvengta galimo poveikio aplinkai arba poveikis sumažintas, sutvarkyti statybos metu susidarančias atliekas ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Perkant paslaugas reikalaujama, kad rangovai būtų įsidiegę aplinkos vadybos sistemas pagal standartą LST EN ISO 14001. Priimant atliktus darbus patikrinama, ar rangovai įvykdė reikalavimus, ar tinkamai sutvarkė atliekas ir ar turi tai patvirtinančius dokumentus.
Rugsėjo mėnesį pradėtas Lietuvos ir Lenkijos jungties "LitPol Link" poveikio aplinkai monitoringas. Rudenį atlikti pirmieji migruojančių žąsų, gervių, vandens paukščių santalkų stebėjimai jungties aplinkoje. Toliau tęsiamas kitos elektros perdavimo linijos Telšiai–Klaipėda poveikio aplinkai monitoringas: Minijos slėnyje prie Dovilų stebimos migruojančių paukščių santalkos, stebėtas Rietavo r. Mižuikų miške gyvenančių plėšriųjų paukščių tankumas.
Drauge su Lietuvos ornitologų draugija "Litgrid" įgyvendina projektą "Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštosios įtampos elektros perdavimo tinkle". Šio projekto tikslai – sumažinti migruojančių paukščių žūtį, pagerinti pelėsakalių veisimosi sąlygas Lietuvoje, stebėti paukščių žuvimo atvejus prie aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo ir teikti rekomendacijas dėl jų apsaugos. Elektros perdavimo linijų laidų matomumas didinamas įrengiant ant linijų specialias paukščiams matomesnes ("pakabuko" ir "spiralės" tipų, angl. bird-diverting) priemones tose vietose, kur paukščių migracija yra intensyviausia. Vietose, kur stebimas didžiausias baltųjų gandrų priešmigracinis būrimasis, įrengiamos specialios paukščių apsaugos – neleidžiantys tūpti virš izoliatorių "šakutės" tipo įtaisai, taip pat girliandose viršutiniai izoliatoriai keičiami į didesnio skersmens ir šitaip mažinamos trumpojo jungimo galimybės. Ornitologų parinktose vietovėse 110 kV įtampos atramose įrengiami specialūs inkilai pelėsakaliams.
Per 2016 m. oro linijose įrengta 4 617 laidų matomumą gerinančių priemonių (nuo projekto pradžios 2015 m. iš viso įrengta 7 366 priemonės), 5 906 (10 308) paukščių apsaugos priemonės aukštosios įtampos elektros perdavimo linijų atramose, iškelta 291 (418) inkilas pelėsakaliams. Šis projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos aplinkos finansinio mechanizmo "Life plius" ir Aplinkos ministerijos lėšomis.
Efektyvūs informacinių technologijų ir telekomunikacijų (ITT) sprendimai yra kritiškai svarbūs perdavimo sistemos operatoriaus sklandžiai ir nepertraukiamai veiklai užtikrinti – tai neatsiejama elektros sistemos planavimo, valdymo, įrenginių kontrolės ir priežiūros dalis. "Litgrid" ITT centre sutelktos elektros energetikos sistemos valdymo automatikos ekspertinės žinios padeda užtikrinti "Litgrid" IT sprendimų veiklos tęstinumą, saugos kontrolę ir veiklos skaidrumą.
2016 m. įdiegtas visus automatizuotai valdomus "Litgrid" objektus apimantis technologinis duomenų perdavimo tinklas. Užtikrindamas kibernetinę saugą, šis tinklas didina viso perdavimo tinklo patikimumą. Didelis dėmesys skirtas ITT veiklos tęstinumui užtikrinti. Kartu su Švedijos perdavimo sistemos operatoriumi įrengta rezervuojanti duomenų perdavimo linija, kuri leidžia užtikrinti nepertraukiamą "NordBalt" keitiklių valdymo sistemų darbą, keistis svarbia technologine informacija. Svarbių veiklai informacinių sistemų veikimui užtikrinti "Litgrid" įdiegti pažangūs IT veiklos atkūrimo sprendimai.
"Litgrid" įmonių grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. "Litgrid" vidinių kontrolių procesas apima su paslaugų teikimu susijusių verslo procesų, informacinių sistemų darbo ir finansinių ataskaitų parengimo procesų kontrolę.
Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų parengimą reglamentuoja "Litgrid" apskaitos politikos ir tvarkų aprašai, užtikrinantys buhalterinės apskaitos vykdymą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir Lietuvos Respublikos įstatymus. "Litgrid" tvarkų aprašuose numatytos galimos su buhalterine apskaita ir finansinės atskaitomybės rengimu susijusios rizikos, jų valdymo principai ir metodai, už rizikų kontrolę atsakingi darbuotojai.
Lentelėje pateikti Grupės ir Bendrovės veiklos rezultatai.
| 2016 m. | 2015 m. | 2014 m. | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Grupė | Bendrovė | Grupė | Bendrovė | Grupė | Bendrovė | ||
| Finansiniai rodikliai (tūkst. eurų) | |||||||
| Su elektros energija susijusios pardavimo pajamos |
143 215 | 143 215 | 82 985 | 82 985 | 104 238 | 104 238 | |
| Kitos veiklos pajamos | 23 840 | 8 114 | 17 043 | 2 085 | 15 465 | 1 759 | |
| EBITDA* | 49 211 | 48 003 | 26 549 | 26 653 | 33 861 | 33 829 | |
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | 19 794 | 18 883 | 1 646 | 3 677 | (130 686) | (132 167) | |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | 17 857 | 16 828 | 1 414 | 3 370 | (111 599) | (112 849) | |
| Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos | 23 243 | 22 483 | 43 315 | 41 019 | 7 345 | 15 585 | |
| Santykiniai rodikliai | |||||||
| EBITDA marža (proc.) | 29,5 | 31,7 | 26,5 | 31,3 | 28,3 | 31,9 | |
| Veiklos pelno marža (proc.) | 12,7 | 13,3 | 2,2 | 4,9 | –109,0 | –124,5 | |
| Nuosavo kapitalo grąža (proc.) | 7,0 | 6,6 | 0,6 | 1,4 | –46,6 | –47,0 | |
| Turto grąža (proc.) | 3,9 | 3,7 | 0,3 | 0,7 | –19,8 | –21,3 | |
| Akcininkų nuosavybė / turtas (proc.) | 55,1 | 56,2 | 43,6 | 47,9 | 42,5 | 45,5 | |
| Finansiniai įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (proc.) |
65,0 | 64,2 | 84,3 | 83,0 | 54,0 | 49,4 | |
| Likvidumo rodiklis | 0,79 | 0,74 | 0,49 | 0,29 | 1,00 | 0,99 | |
| PSO veiklos rodikliai | |||||||
| Perduotas elektros energijos kiekis, mln. kWh | 9 729 | 9 220 | 9 334 | ||||
| Technologinės sąnaudos perdavimo tinkle (proc.) |
2,90 | 1,96 | 1,92 | ||||
| ENS (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh** |
1,03 | 4,54 | 5,36 | ||||
| AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min.** | 0,04 | 0,22 | 0,25 |
* EBITDA = veiklos pelnas + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + ilgalaikio turto ir investicijų vertės sumažėjimo sąnaudos + ilgalaikio turto nurašymo sąnaudos.
** Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių.
2016 m. "Litgrid" aukštosios įtampos perdavimo tinklais šalies poreikiams perdavė 9 729 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, 5,5 proc. daugiau nei buvo perduota 2015 m. Energijos skirstymo operatoriaus vartotojams perdavė 8 842 mln. kWh, arba 5,1 proc. daugiau negu 2015 m., kitiems vartotojams – 886 mln. kWh, arba 9,9 proc. daugiau negu 2015 m.
2016 m. "Litgrid" grupės pajamos buvo 167,1 mln. eurų, arba 67 proc. didesnės nei 2015 m.
Pajamos už elektros energijos perdavimą, palyginti su 2015 m., išaugo 35 proc. – iki 68 mln. eurų. Elektros energijos perdavimo pajamos sudarė 41 proc. visų Grupės pajamų. Pajamų padidėjimą lėmė išaugęs perduotos elektros energijos kiekis bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas 28 proc. didesnis elektros perdavimo paslaugos tarifas.
Balansavimo (reguliavimo) elektros energijos pardavimo pajamos išaugo 51 proc. – iki 22,1 mln. eurų. Šių pajamų padidėjimą labiausiai lėmė 56 proc. išaugęs parduotos balansavimo (reguliavimo) elektros energijos kiekis. Šis kiekis augo dėl naujų elektros jungčių su Švedija ir Lenkija paskirstytojo pralaidumo (t. y. suprekiauto elektros kiekio biržoje) užtikrinimo.
Pajamos už sistemines paslaugas padidėjo 3,6 karto – iki 33,9 mln. eurų. Pagrindinė to priežastis – nuo 2016 m. sausio 1 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas 3,8 karto didesnis sisteminių paslaugų tarifas. Nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sisteminių paslaugų tarifas buvo sumažintas 23 proc.
Pradėjus eksploatuoti Lietuvos ir Lenkijos bei Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis, "Litgrid" per 2016 m. gavo 11,4 mln. eurų (2015 m. – 0,5 mln. eurų) perkrovų įplaukų. Perkrovų įplaukos atsiranda dėl nepakankamo elektros linijų pralaidumo formuojantis skirtingoms elektros rinkos kainoms Lietuvos, Švedijos, Lenkijos ir Latvijos elektros biržose. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 714/2009 "Dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003" nustato, kad perkrovų pajamos (įplaukos) gali būti naudojamos: a) užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti; b) išlaikyti ar išplėsti tinklų pralaidumą investicijomis į tinklą, visų pirma investicijomis į naujas jungiamąsias linijas; c) jeigu pajamų negalima veiksmingai panaudoti a ir (ar) b punktuose nustatytiems tikslams, pritarus atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijoms, jas galima panaudoti neviršijant didžiausios sumos, kurią turi nustatyti tos reguliavimo institucijos, kaip pajamas, į kurias turi atsižvelgti reguliavimo institucijos, tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo ir (ar) tinklo tarifų nustatymo metodiką. Vadovaudamasi Reglamentu "Litgrid" pajamomis pripažino 3,4 mln. eurų, t. y. dalį gautų perkrovų įplaukų, panaudotų paskirstytajam jungčių pralaidumui užtikrinti. Likusios įplaukos apskaitytos finansinės padėties ataskaitos būsimų laikotarpių pajamų eilutėje.
Kitas su perdavimo veikla susijusias pajamas sudaro: mokestis už elektros energiją, importuotą ar eksportuotą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių (ITC pajamos – dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito kompensavimo mechanizme pajamos, angl. Inter-Transmission System Operator Compensation) – 4,5 mln. eurų; VIAP pajamos – 7,1 mln. eurų; reaktyviosios energijos – 1,5 mln. eurų, naujų vartotojų prijungimo – 2,7 mln. eurų. Remonto darbų, investicinių projektų ir kitas pajamas didžiąja dalimi sudaro pajamos už dukterinės įmonės "Tetas" teikiamas paslaugas.
Grupės sąnaudos per 2016 m. buvo 145,9 mln. eurų, 49 proc. didesnės nei 2015 m. Ženklų sąnaudų išaugimą didžiąja dalimi lėmė pradėtos eksploatuoti naujos elektros jungtys. Pokytį tarp 2014 m. ir 2015 m. labiausiai paveikė įvykęs ilgalaikio turto perkainojimas.
Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį grupės sąnaudų – 80,6 mln. eurų, arba 55 proc. Lyginant su 2015 m., šios sąnaudos padidėjo daugiau nei 2 kartus. Balansavimo (reguliavimo) elektros sąnaudos padidėjo 54 proc. – iki 16,7 mln. eurų. Sisteminių paslaugų sąnaudos išaugo 3,6 karto – iki 36,9 mln. eurų. Elektros energijos pirkimo technologiniams nuostoliams perdavimo tinkle kompensuoti sąnaudos padidėjo 56 proc. – iki 15,4 mln. eurų. Tranzito (ITC) sąnaudos buvo 1,2 mln. eurų, VIAP teikimo sąnaudos – 7 mln. eurų, paskirstytojo jungčių su Švedija ir Lenkija pralaidumo užtikrinimo sąnaudos – 3,4 mln. eurų.
Dėl 2015 m. pabaigoje pradėto eksploatuoti naujo turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, lyginant su 2015 m., išaugo 22 proc. – iki 26,6 mln. eurų.
2016 m. Grupės EBITDA buvo 49,2 mln. eurų. Lyginant su 2015 m., EBITDA padidėjo 22,7 mln. eurų, arba 85 proc., EBITDA marža padidėjo iki 29,5 proc. (2015 m. buvo 26,5 proc.). EBITDA ir grynojo pelno padidėjimą labiausiai lėmė išaugusios perdavimo paslaugos bei kitos veiklos (delspinigių) pajamos.
2016 m. Grupės grynasis pelnas buvo 17,9 mln. eurų (2015 m. – 1,4 mln. eurų).
2016 m. Grupės veiklos pelną sudarė: perdavimo veiklos segmento pelnas – 18,5 mln. eurų (2015 m. pelnas – 1,3 mln. eurų), sisteminių paslaugų veiklos segmento 3,4 mln. eurų nuostolis (2015 m. nuostolis – 1,3 mln. eurų), balansavimo (reguliavimo) energijos segmento pelnas – 5,1 mln. eurų (2015 m. pelnas – 4,2 mln. eurų), kitų veiklų 0,7 mln. eurų pelnas (2015 m. nuostolis – 2 mln. eurų).
2016 m. kapitalo ir turto grąžos rodikliai, lyginant su 2015 m., padidėjo atitinkamai nuo 0,6 proc. ir 0,3 proc. iki 7 proc. ir 3,9 proc. 2014 m. rodikliams didžiausią įtaką darė įvykdytas ilgalaikio turto vertinimas.
2016 m. gruodžio 31 d. Grupės turtas buvo 462,4 mln. eurų. Grupės ilgalaikis turtas sudarė 87,2 proc. viso Grupės turto. Akcininkų nuosavybės dalis Grupės turte sudarė 55,1 proc.
2016 m. gruodžio 31 d. Grupės finansiniai įsipareigojimai kredito institucijoms siekė 165,5 mln. eurų (per 2016 m. sumažėjo 37,9 mln. eurų), jų santykis su nuosavybe sudarė 65 proc. Per vienus metus grąžintinos finansinės skolos sudarė 29,6 proc. visų finansinių skolų. Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 0,8 mln. eurų, nepanaudotas sąskaitos perviršio limitas buvo 34,8 mln. eurų.
Grupės 2016 m. grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai siekė 23,2 mln. eurų, mokėjimai už ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą buvo 55,7 mln. eurų, gauta 68,6 mln. eurų dotacijų.
Grupės 2016 m. grynasis pinigų srautas, be finansinės veiklos srautų, siekė 44,2 mln. eurų.
Per 2016 m. perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" investicijos (atlikti darbai ir įsigytas turtas neatsižvelgiant į apmokėjimo terminus) siekė 36,7 mln. eurų, iš jų po 50 proc. strateginiams elektros energetikos projektams įgyvendinti, perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai.
Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo patikimumo lygiui nustatyti taikomi rodikliai ENS (angl. energy not supplied) – dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos kiekis ir AIT (angl. average interruption time) – vidutinė elektros perdavimo nutrūkimo trukmė. 2016 m. "Litgrid" nustatyti patikimumo rodikliai – neperduotos energijos kiekio rodiklis ENS 6,3 MWh, vidutinis perdavimo nutrūkimo laiko rodiklis AIT – 0,29 min. Per 2016 m. faktinis ENS buvo 1,03 MWh, AIT – 0,04 min.
2016 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikiami išsamesni finansinės informacijos paaiškinimai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri netiesiogiai per UAB EPSO-G valdo 97,5 proc. "Litgrid" akcijų, 1997 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20 (2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 786 redakcija) yra nustačiusi dividendų už valstybei priklausančias akcijas skyrimo principus. 2016 m. balandžio 26 d. įvykusio "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 4,6 mln. eurų dividendų, arba po 0,0091 euro už vieną akciją.
Politinė, reguliacinė ir atitikties rizikos
Elektros energetikos sektorius yra ypač svarbi ūkio sritis, turinti didelę įtaką nacionaliniams politiniams ir ekonominiams interesams. Elektros energetikos sektoriaus sandarą, valdymą, sektoriaus įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. Bet kokie nacionaliniai ar Europos Sąjungos energetikos sektorių reguliuojančių teisės aktų pakeitimai, valdžios institucijų sprendimai gali turėti įtakos "Litgrid" grupės veiklos rezultatams bei sistemos patikimumui. Siekdami sumažinti šios rizikos įtaką veiklos rezultatams, Bendrovės atstovai aktyviai dalyvauja svarstymuose, informuoja apie būtinus priimti sprendimus, galimas sprendimų pasekmes ir (ar) teikia pasiūlymus teisės aktus rengiančioms institucijoms. Bendrovė taip pat nedelsdama atsako į visuomenės, kontroliuojančių institucijų ar kitų suinteresuotų šalių klausimus apie Bendrovės veiklą.
Elektros energijos paslaugų kainos yra reguliuojamos, kainų viršutines ribas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nuo šių reguliatoriaus sprendimų tiesiogiai priklauso ne tik "Litgrid" veiklos rezultatai, bet ir Bendrovės skiriamos lėšos būtinoms veiklos sąnaudoms, investicijoms perdavimo tinklo patikimumui išlaikyti, taip pat galimybės finansuoti strateginius projektus iš nuosavų ar skolintų lėšų. Siekdama mažinti reguliacinės rizikos įtaką veiklos rezultatams, Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su Komisija, dalyvauja svarstant rengiamus teisės aktų pakeitimus, savo siūlymus argumentuodama būsimų sprendimų poveikiu bei ilgalaikių strateginių Bendrovės tikslų svarba.
Mažindama atitikties riziką, kad Bendrovė pažeis reguliuojamos veiklos reikalavimus, ir siekdama užtikrinti, jog priimami sprendimai būtų tinkamai įvertinti, Bendrovės teisininkų komanda kruopščiai prižiūri vadovybės sprendimų priėmimo, vidaus teisės aktų, sutartinių įsipareigojimų nustatymo procesus.
Viena svarbiausių Bendrovės veiklos funkcijų ir atsakomybių – užtikrinti elektros perdavimo patikimumą ir užkirsti kelią energijos tiekimo sutrikimams. Pagrindines operacines / veiklos rizikas, galinčias paveikti perdavimo patikimumą, sukelia išoriniai aplinkos veiksniai: stichiniai reiškiniai, pagrindinių rangovų veiklos sutrikimai, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai, taip pat vidiniai veiksniai – informacinių sistemų sutrikimai. Bendrovėje diegiami sprendimai, atitinkantys fizinės ir informacinių technologijų saugos reikalavimus, taikomus strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms, diegiamos modernios informacinės sistemos.
Veiklos nepertraukiamumui užtikrinti parengti ir nuolat atnaujinami ekstremalių situacijų valdymo planai.
Siekiant išvengti tinklo rekonstrukcijos ir naujų tinklo objektų statybos projektų vėlavimo atvejų, Bendrovėje įdiegta projektų valdymo sistema. Taikant atnaujintus aukštus kvalifikacijos reikalavimus rangovų atrankai siekiama užtikrinti, kad rangovai būtų pajėgūs įgyvendinti sudėtingus projektus.
Bendrovė daug dėmesio skiria aukštos kompetencijos darbuotojams, kurie gebėtų įgyvendinti ambicingus veiklos bei sudėtingus strateginių planų tikslus, pritraukti ir išlaikyti. Tuo tikslu rengiami ugdymo ir pakeičiamumo planai, atnaujinta atlygio ir motyvacijos politika.
"Litgrid" grupės įmonės, vykdydamos veiklą, patiria finansinę riziką: kredito, likvidumo ir rinkos rizikas (užsienio valiutos kurso ir palūkanų normų riziką). Valdydamos šią riziką, Grupės įmonės siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės finansinius rezultatus, įtaką. Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją. Kredito rizikai valdyti Bendrovė taiko reikalavimus savo klientams / trečiajai šaliai pateikti adekvačias sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemones (priemonės taikomos atsižvelgiant į kliento / trečios šalies rizikingumą).
Lietuvos energetikos sistema turi 15 jungčių su kaimyninėmis energetikos sistemomis. Turimos galių ir energijos balansų valdymo priemonės yra ribotos, galios ir energijos balanso valdymas sudėtingas.
Siekiant užtikrinti naujų aukštosios įtampos nuolatinės srovės jungčių patikimą eksploataciją, įkurta dukterinė įmonė "Litgrid Power Link Service", sutelkusi aukštos kvalifikacijos specialistus. Specifinių jungčių eksploatacijos ir remonto žinių bei įgūdžių įmonės darbuotojai sėmėsi specializuotuose jungčių įrangos gamintojų mokymuose bei dalyvaudami jungčių įrangos, sistemų ir jungčių bandymuose, perimdami eksploatacijos funkcijas ir nagrinėdami jungčių atsijungimų priežastis bandomosios eksploatacijos metu.
Daugiau kaip pusė šalyje eksploatuojamo aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo įrenginių yra senesni nei 45 metų. Svarbiausių veikloje naudojamų technologinių įrenginių sutrikimai ar gedimai gali turėti neigiamos įtakos "Litgrid" veiklai ir finansiniams rezultatams. Siekdama išvengti elektros energijos tiekimo sutrikimų, Bendrovė vykdo perdavimo tinklo būklės stebėseną, atitinkamai sudaro priežiūros planus ir laiku planuoja reikalingas naujas investicijas į tinklą. Investicijos į įrangą ir medžiagas turi tiesioginės įtakos finansiniams rezultatams. Bendrovė reitinguoja investicijas į tinklą, atsižvelgdama į objektyvius kriterijus bei specialią vertinimo metodiką, taip jas optimizuodama bei užtikrindama tolygų investavimą.
Grupės įmonės vadovaujasi aplinkosaugos taisyklėmis, numatančiomis naudojamų pavojingų medžiagų tinkamą žymėjimą, naudojimą ir saugojimą, užtikrina, kad eksploatuojami įrenginiai atitiktų jų naudojimui keliamus reikalavimus. Eksploatuojamuose objektuose, kuriuose yra didesnė žalos aplinkai rizika dėl teršalų ar atliekų, dirbama pagal regioninių aplinkos apsaugos departamentų išduodamus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus.
"Litgrid" savo akcijų nėra įsigijusi, per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido. Bendrovės dukterinės įmonės taip pat nėra įsigijusios Bendrovės akcijų.
Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. "Litgrid" akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.
"Litgrid" įstatinis kapitalas yra 146 256 100,2 euro, padalytas į 504 331 380 PVA. Vienos akcijos nominali vertė – 0,29 euro. Balsavimo teisę suteikiančių akcijų kiekis – 504 331 380 vnt.
Bendrovės akcininkų skaičius 2016 m. liepos 22 d. buvo 5 540 (penki tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt). 97,5 proc. "Litgrid" akcijų valdo UAB EPSO-G (A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09310 Vilnius, įmonės kodas 302826889), kurios 100 proc. akcijų priklauso LR energetikos ministerijai. 2012 m. rugsėjo 28 d., įgyvendinant III Europos Sąjungos energetikos dokumentų paketą, perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" buvo atskirtas nuo kitų elektros energetikos sektoriaus įmonių.
"Litgrid" vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusias paslaugas nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. teikia "Swedbank", AB.
Bendrovės dukterinių įmonių vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje neprekiaujama.
| Rodiklis | 2014 | 2015 | 2016 |
|---|---|---|---|
| Atidarymo kaina, eurais | 0,593 | 0,698 | 0,708 |
| Didžiausia kaina, eurais | 0,750 | 0,740 | 0,745 |
| Mažiausia kaina, eurais | 0,582 | 0,550 | 0,676 |
| Paskutinė kaina, eurais | 0,664 | 0,708 | 0,705 |
| Apyvarta, vnt. | 1 176 548 | 656 613 | 788 916 |
| Apyvarta, mln. eurų | 0,80 | 0,45 | 0,56 |
| Kapitalizacija, mln. eurų | 334,88 | 357,07 | 355,55 |
"Litgrid" (LGD1L) akcijų kainos palyginimas su OMX Baltic Benchmark GI (OMXBBGI) ir OMX Vilnius (OMXV) indeksais per ataskaitinį laikotarpį
"Litgrid" įstatai keičiami LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimas priimamas ne mažesne nei 2/3 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma.
2016 m. balandžio 26 d. "Litgrid" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino naują "Litgrid" įstatų redakciją. Įstatai įregistruoti 2016 m. gegužės 16 d.
Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas.
Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.
Valdyba, sudaryta iš penkių narių, renkama ketverių metų kadencijai. Valdybos kadencija prasideda pasibaigus ją išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui ir baigiasi valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną.
Jeigu valdyba ar valdybos narys yra atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba ar valdybos narys renkamas likusiam kadencijos laikotarpiui. Siūlant kandidatus į valdybos narius turi būti siekiama, kad ją sudarytų du kandidatai iš patronuojančios bendrovės (EPSO-G) vadovaujančių darbuotojų, du kandidatai – iš "Litgrid" vadovaujančių darbuotojų ir vienas valdybos narys būtų nepriklausomas asmuo.
Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.
Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo reglamentu.
Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai. Valdyba yra atskaitinga visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Valdyba svarsto ir tvirtina Bendrovės strategiją, trejų metų Bendrovės veiklos planą, dešimties metų perdavimo tinklų plėtros planą, Bendrovės biudžetą, paramos ir labdaros skyrimo tvarką, kitus Bendrovės strateginę veiklą reglamentuojančius dokumentus. Valdyba priima sprendimą Bendrovei pradėti vykdyti naujo pobūdžio veiklą ar nutraukti konkrečią vykdomą veiklą, kai tai neprieštarauja Bendrovės veiklos tikslui. Taip pat sprendimus, susijusius su obligacijų išleidimu, Bendrovės turimų akcijų perleidimu kitiems asmenims, sprendimus dėl finansinių sandorių, kurių vertė yra didesnė kaip 3 mln. eurų. Valdyba sprendžia ir kitus Bendrovės įstatuose jai priskirtus klausimus.
Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius organizuoja Bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.
| Pareigos | Vardas, pavardė | Pradžios data | Pabaigos data | Turimų emitento akcijų skaičius |
|---|---|---|---|---|
| Stebėtojų taryba | ||||
| Tarybos pirmininkas | Aleksandras Spruogis | 2013 04 24 | 2016 04 26 | – |
| Tarybos narys | Audrius Misevičius | 2013 04 24 | 2016 04 26 | – |
| Nepriklausomas tarybos narys | Mindaugas Vaičiulis | 2014 04 07 | 2015 04 24 | – |
| Tarybos narys | Rolandas Zukas | 2015 04 24 | 2016 04 26 | – |
| Audito komitetas | ||||
| Komiteto narė | Aušra Pranckaitytė | 2014 02 24 | 2016 04 26 | – |
| Komiteto narė | Rima Kvietkauskaitė | 2014 02 24 | 2016 04 26 | – |
| Komiteto narė | Ana Tursienė | 2014 02 24 | 2016 04 26 | – |
| EPSO-G grupės Audito komitetas | ||||
| Komiteto narys | Rimantas Rapkevičius | 2016 09 12 | – | |
| Komiteto narys | Audrius Misevičius | 2016 09 12 | 2017 01 17 | – |
| Komiteto narys | Gediminas Šiušas | 2016 09 12 | – | |
| Valdyba | ||||
| Valdybos pirmininkas | Rimvydas Štilinis | 2016 07 29 | – | |
| Valdybos narys | Daivis Virbickas | 2013 09 10 | 2016 07 29 | – |
| 2016 07 29 | – | |||
| Valdybos narys | Vidmantas Grušas | 2013 09 10 | 2016 07 29 | |
| 2016 07 29 | – | |||
| Valdybos narys | Nemunas Biknius | 2016 07 29 | – | |
| Valdybos narys | Domas Sidaravičius | 2016 07 29 | – | |
| Valdybos narys | Karolis Sankovski | 2013 09 10 | 2016 07 29 | |
| Valdybos narys | Rimantas Busila | 2013 09 10 | 2016 07 29 | 1 421 |
| Valdybos narys | Rolandas Masilevičius | 2013 12 18 | 2016 05 09 | – |
| Generalinis direktorius | Daivis Virbickas | 2013 09 10 | – | |
| Vyriausioji finansininkė | Jūratė Vyšniauskienė | 2015 10 19 | 2017 02 09 | – |
| L. e. p. vyriausioji finansininkė | Raimonda Duobuvienė | 2017 02 10 |
Gimė 1978 m. R. Štilinis turi Kauno technologijos universiteto (KTU) elektros energetikos inžinerijos magistro laipsnį. 2002–2014 m. dirbo AB "Lietuvos energija", 2008–2014 m. bendrovėje ėjo Branduolinės energetikos departamento, Statybos ir infrastruktūros departamento bei Infrastruktūros kompetencijų centro vadovo pareigas. 2014–2015 m. dirbo UAB VAE SPB generaliniu direktoriumi. R. Štilinis yra 97,5 proc. "Litgrid" akcijų valdančios įmonės EPSO-G infrastruktūros direktorius ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" valdybos narys.
Gimė 1978 m. D. Virbickas atsakingas už strateginį valdymą ir elektros sistemos valdymo sritį. D. Virbickas yra sukaupęs ilgalaikės elektros perdavimo sistemos vystymo strategijų kūrimo ir valdymo, elektros rinkų analizės ir įmonių valdymo patirties. Iki 2013 m. rugsėjo dirbo Šveicarijos holdingo AG "Alpiq" atstovo Baltijos šalyse "Alpiq Energija Lietuva" komercijos direktoriumi, iki 2011 m. dirbo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" technikos direktoriumi.
D. Virbickas turi KTU energetikos sistemų valdymo magistro laipsnį (2002 m.), KTU verslo vadybos bakalauro laipsnį, Baltijos vadybos instituto (Baltic Management Institute) ir IMD Business School (Šveicarija) korporatyvinio valdymo sertifikatą (2008 m.).
Gimė 1962 m. V. Grušas atsakingas už elektros perdavimo tinklo valdymą. V. Grušas yra sukaupęs didelę aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo įrenginių eksploatavimo, tinklo objektų plėtros, dispečerinio valdymo patirtį.
V. Grušas įgijo Tarptautinio Skandinavijos vadybos instituto (Scandinavian International Management Institute) (Danija) energetikos įmonių valdymo diplomą (Managing Energy Business) (2009 m.), taip pat inžinieriaus–energetiko profesinę kvalifikaciją Latvijos Rygos politechnikos institute (dabar Rygos technologijų universitetas) (1985 m.).
Gimė 1978 m. N. Biknius yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto energetikos ir termoinžinerijos mokslų magistras. Jis yra dirbęs Lietuvos Respublikos ūkio ir energetikos ministerijose, akcinėje bendrovėje "Lietuvos dujos" ėjo valdybos nario ir Paslaugų ir plėtros tarnybos direktoriaus pareigas. N. Biknius yra Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" valdybos pirmininkas, energijos išteklių biržos "Baltpool" valdybos narys, EPSO-G strategijos ir plėtros direktorius.
Gimė 1975 m. D. Sidaravičius yra įgijęs verslo administravimo ir vadybos bakalauro bei tarptautinės prekybos magistro laipsnius Vilniaus universitete. D. Sidaravičius turi ilgametę finansų, draudimo paslaugų, verslo rizikų valdymo patirtį. Nuo 2016 m. kovo eina akcinės bendrovės "ERGO Invest" (Latvija) valdybos nario ir bendrovės vadovo pareigas.
Valdybos nariams, kuriems pagal 2016 07 29 akcininkų sprendimą mokamas atlygis už veiklą valdyboje, 2016 m. išmokėta 13 000 eurų.
Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius, jų sumas, susijusių asmenų santykių pobūdį ir kita informacija apie sandorius, kuri yra būtina norint suprasti Bendrovės finansinę padėtį, pateikta finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 9 pastaboje.
Bendrovė laikosi iš esmės visų Skaidrumo gairių IV–VIII skyrių nuostatų, išskyrus:
| Data | Pranešimas |
|---|---|
| 2016 01 08 | Šaukiamas neeilinis visuotinis "Litgrid" akcininkų susirinkimas |
| 2016 01 28 | 2016 m. sausio 28 d. neeiliniame visuotiniame "Litgrid" akcininkų susirinkime priimti sprendimai |
| 2016 02 05 | "Litgrid" ir EPSO-G pasirašė "Baltpool" akcijų pirkimo–pardavimo sutartį |
| 2016 02 26 | Skelbiami "Litgrid" grupės 2015 m. 12 mėnesių finansiniai rezultatai |
| 2016 04 04 | Šaukiamas eilinis visuotinis "Litgrid" akcininkų susirinkimas |
| 2016 04 26 | "Litgrid" 2016 m. balandžio 26 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai |
| 2016 04 26 | "Litgrid" ir jos dukterinių įmonių konsoliduotasis metinis pranešimas ir finansinė ataskaita už 2015 m. |
| 2016 04 27 | "Litgrid" generalinio direktoriaus Daivio Virbicko pranešimas metinės veiklos ataskaitos renginyje |
| 2016 05 09 | "Litgrid" 2015 m. dividendų mokėjimo tvarka |
| 2016 05 09 | Informacija apie atsistatydinimo pranešimą |
| 2016 05 16 | Įregistruoti pakeisti AB "Litgrid" įstatai |
| 2016 05 27 | "Litgrid" grupės metų pradžios rezultatai – augo pajamos ir grynasis pelnas |
| 2016 07 08 | Šaukiamas neeilinis visuotinis AB "Litgrid" akcininkų susirinkimas |
| 2016 07 29 | 2016 m. liepos 29 d. neeiliniame visuotiniame AB "Litgrid" akcininkų susirinkime priimti sprendimai |
| 2016 08 25 | "Litgrid" grupės grynasis pelnas augo |
| 2016 09 05 | "Litgrid" valdybos pirmininku išrinktas Rimvydas Štilinis |
| 2016 09 30 | Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą |
| 2016 10 28 | Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskelbė elektros energijos perdavimo paslaugų kainas |
| 2016 11 25 | Patikimai veikęs elektros perdavimo tinklas užtikrino "Litgrid" grupės pajamų augimą |
| 2017 02 23 | D. Virbickas: siekiame tvarių ilgalaikių rezultatų |
| 2017 03 07 | EPSO-G įmonių grupės strategija: strateginiai projektai, regioninė plėtra ir efektyvumas |
Su visa informacija apie 2016 m. viešai skelbtus esminius įvykius galima susipažinti Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklalapyje http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/ ?pg=news&issuer=LGD&start_d=1&start_m=1&start_y=1996 ir "Litgrid" interneto svetainėje http://www.litgrid.eu/index.php/apie-litgrid/investuotojams/esminiai-ivykiai-/478.
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
| Pastabos | Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 2015-12-31 2016-12-31 2015-12-31 | |||||
| TURTAS | (pakeista) | (pakeista) | |||
| Ilgalaikis turtas | |||||
| Nematerialusis turtas | 5 | 1 491 | 876 | 1 486 | 870 |
| Materialusis turtas | 6 | 398 433 | 409 148 | 397 542 | 408 262 |
| Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą | 727 | 56 298 | 727 | 56 298 | |
| Investicijos į dukterines įmones | 7 | – | – | 4 089 | 4 089 |
| Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones | 7 | – | 720 | – | 752 |
| Atidėto pelno mokesčio turtas | 22 | 66 | 63 | – | – |
| Finansinis turtas, galimas parduoti | 8 | 2 693 | 2 273 | 2 693 | 2 273 |
| Ilgalaikio turto iš viso | 403 410 | 469 378 | 406 537 | 472 544 | |
| Trumpalaikis turtas | |||||
| Atsargos | 9 | 3 910 | 2 518 | 125 | 1 157 |
| Išankstiniai apmokėjimai | 274 | 240 | 122 | 203 | |
| Prekybos gautinos sumos | 10 | 19 041 | 12 918 | 14 552 | 8 720 |
| Kitos gautinos sumos | 11 | 24 916 | 20 277 | 24 593 | 22 318 |
| Iš anksto sumokėtas pelno mokestis | 3 | 1 457 | – | 1 435 | |
| Kitas finansinis turtas | 12 | 10 012 | 2 574 | 10 012 | 2 574 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 13 | 798 | 791 | 608 | 483 |
| Trumpalaikio turto iš viso | 58 954 | 40 775 | 50 012 | 36 890 | |
| Perleidžiamas grupės turtas, klasifikuojamas kaip skirtas parduoti |
1,30 | – | 43 726 | – | 325 |
| TURTO IŠ VISO | 462 364 | 553 879 | 456 549 | 509 759 | |
| NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | |||||
| Nuosavas kapitalas | |||||
| Įstatinis kapitalas | 14 | 146 256 | 146 256 | 146 256 | 146 256 |
| Akcijų priedai | 14 | 8 579 | 8 579 | 8 579 | 8 579 |
| Perkainojimo rezervas | 15 | 5 608 | 6 228 | 5 533 | 6 138 |
| Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas | 16 | 655 | 298 | 655 | 298 |
| Privalomasis rezervas | 16 | 14 726 | 14 606 | 14 626 | 14 606 |
| Kiti rezervai | 16 | 62 747 | 62 747 | 62 747 | 62 747 |
| Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) | 16 234 | 2 476 | 18 175 | 5 351 | |
| Nuosavas kapitalas, tenkantis patronuojančios | |||||
| įmonės akcininkams | 254 805 | 241 190 | 256 571 | 243 975 | |
| Nekontroliuojanti dalis | – | 133 | – | – | |
| Nuosavo kapitalo iš viso | 254 805 | 241 323 | 256 571 | 243 975 | |
| Įsipareigojimai | |||||
| Ilgalaikiai įsipareigojimai | |||||
| Dotacijos | 18 | 38 | 3 870 | 38 | 3 870 |
| Ilgalaikės paskolos | 19 | 116 435 | 124 518 | 116 435 | 124 518 |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | 22 | 8 216 | 10 356 | 8 216 | 10 356 |
| Ateinančių laikotarpių pajamos | 20 | 7 966 | – | 7 966 | – |
| Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 21 | 152 | 203 | 81 | 151 |
| Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso | 132 807 | 138 947 | 132 736 | 138 895 | |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | |||||
| Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | 19 | 8 082 | 8 082 | 8 082 | 8 082 |
| Trumpalaikės paskolos | 19 | 40 986 | 70 838 | 40 171 | 69 842 |
| Prekybos skolos | 23 | 13 857 | 28 068 | 8 376 | 25 301 |
| Gauti išankstiniai apmokėjimai | 24 | 869 | 2 014 | 869 | 2 014 |
| Pelno mokesčio įsipareigojimas | 1 360 | 4 | 1 360 | – | |
| Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 25 | 9 598 | 23 160 | 8 384 | 21 650 |
| Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso | 74 752 | 132 166 | 67 242 | 126 889 | |
| Įsipareigojimų iš viso | 207 559 | 271 113 | 199 978 | 265 784 | |
| Perleidžiami grupės įsipareigojimai, klasifikuojami kaip | 1,30 | – | 41 443 | – | – |
| skirti parduoti NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO |
462 364 | 553 879 | 456 549 | 509 759 |
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
| Pastabos | Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2016 | 2015 | 2016 | 2015 | |||
| TĘSTINĖ VEIKLA Pajamos |
(pakeista) | (pakeista) | ||||
| Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos |
26 | 143 215 | 82 985 | 143 215 | 82 985 | |
| Kitos pajamos | 28 | 23 840 | 17 043 | 8 114 | 2 085 | |
| Pajamų iš viso | 167 055 | 100 028 | 151 329 | 85 070 | ||
| Sąnaudos | ||||||
| Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų sąnaudos | 26 | (80 615) | (37 793) | (80 615) | (37 793) | |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 5,6 | (26 616) | (21 774) | (26 394) | (21 511) | |
| Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos | (13 680) | (12 559) | (7 286) | (6 685) | ||
| Remontų ir priežiūros sąnaudos | (4 219) | (4 213) | (6 357) | (6 031) | ||
| Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos | (3 098) | (3 396) | (2 951) | (3 283) | ||
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos | (912) | (2 232) | ( 911) | (2 214) | ||
| Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas | (90) | 710 | ( 90) | 699 | ||
| Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas | 4 | (502) | – | ( 502) | – | |
| Investicijų vertės sumažėjimas | – | ( 343) | – | 1 245 | ||
| Kitos sąnaudos | (16 142) | (16 228) | (6 027) | (5 324) | ||
| Sąnaudų iš viso | 27 | ( 145 874) | (97 828) | (131 133) | (80 897) | |
| VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) | 21 181 | 2 200 | 20 196 | 4 173 | ||
| Finansinė veikla | ||||||
| Finansinės veiklos pajamos | 106 | 287 | 201 | 287 | ||
| Finansinės veiklos sąnaudos | (1 525) | ( 816) | (1 514) | ( 783) | ||
| Finansinės veiklos iš viso | (1 419) | ( 529) | (1 313) | ( 496) | ||
| Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pelno / (nuostolių) dalis | 7 | 32 | ( 25) | – | – | |
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | 19 794 | 1 646 | 18 883 | 3 677 | ||
| PELNO MOKESTIS | ||||||
| Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos | 22 | (4 274) | (1 685) | (4 258) | (1 673) | |
| Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | 22 | 2 208 | 1 339 | 2 203 | 1 366 | |
| Pelno mokesčio iš viso | (2 066) | ( 346) | (2 055) | ( 307) | ||
| Tęstinės veiklos grynasis pelnas (nuostoliai) | 17 728 | 1 300 | 16 828 | 3 370 | ||
| Nutraukiama veikla | ||||||
| Nutraukiamos veiklos pardavimo pelnas | 97 | – | – | – | ||
| Nutrauktos veiklos grynasis pelnas | 31 | 32 | 114 | – | – | |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | 17 857 | 1 414 | 16 828 | 3 370 | ||
| Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos į pelno (nuostolių) ataskaitą |
||||||
| Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimas | 420 | 350 | 420 | 350 | ||
| Atidėtojo pelno mokesčio įtaka | ( 63) | ( 52) | ( 63) | ( 52) | ||
| Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos į pelno (nuostolių) ataskaitą, iš viso |
357 | 298 | 357 | 298 | ||
| Laikotarpio bendrosios pajamos (išlaidos), iš viso | 18 214 | 1 712 | 17 185 | 3 668 | ||
| Grynasis pelnas (nuostoliai) priskirtini: | ||||||
| Patronuojančios įmonės akcininkams | 17 847 | 1 376 | 16 828 | 3 370 | ||
| Nekontroliuojančiai daliai | 10 | 38 | – | – | ||
| 17 857 | 1 414 | 16 828 | 3 370 | |||
| Bendrosios pajamos priskirtinos: | ||||||
| Patronuojančios įmonės akcininkams | 18 204 | 1 674 | 17 185 | 3 668 | ||
| Nekontroliuojančiai daliai | 10 | 38 | – | – | ||
| 18 214 | 1 712 | 17 185 | 3 668 | |||
| Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai | 30 | 0,035 | 0,003 | 0,033 | 0,007 | |
| akcijai (eurais) |
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
| Nuosavas kapitalas, priskirtinas Grupės akcininkams | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Grupė | Akcijų | Perkai nojimo |
Finansinio turto tikro sios vertės pasikeitimo |
Privalo masis |
Kiti | Nepa skirstyta |
Tarpinė | Nekon troliuo janti |
|||
| Kapitalas | priedai | rezervas | rezervas | rezervas | rezervai | sis pelnas | suma | dalis | Iš viso | ||
| Likutis 2015 m. sausio 1 d. | 146 064 | 8 579 | 6 840 | – | 14 609 | 171 355 | (107 931) 239 516 | 57 239 573 | |||
| Ataskaitinio laikotarpio ben drosios pajamos (sąnaudos) |
– | – | – | 298 | – | – | 1 797 | 2 095 | 38 | 2 133 | |
| Perkainojimo rezervo nusidė vėjimas ir nurašytos sumos |
15 | – | – | (612) | – | – | – | 612 | – | – | – |
| Pervesta į nepaskirstytąjį pelną |
16 | – | – | – | – | (3) (108 608) | 108 611 | – | – | – | |
| Įstatinio kapitalo perskaičiavimas eurais |
14 | 192 | – | – | – | – | – | (192) | – | – | – |
| Dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas |
– | – | – | – | – | – | – | – | 38 | 38 | |
| Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. | 146 256 | 8 579 | 6 228 | 298 | 14 606 | 62 747 | 2 897 | 241 611 | 133 | 241 744 | |
| Apskaitos politikos keitimas | – | – | – | – | – | – | (421) | (421) | – | (421) | |
| Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. (perskaičiuotas) |
146 256 | 8 579 | 6 228 | 298 | 14 606 | 62 747 | 2 476 241 190 | 133 | 241 323 | ||
| Likutis 2016 m. sausio 1 d. | 146 256 | 8 579 | 6 228 | 298 | 14 606 | 62 747 | 2 476 241 190 | 133 | 241 323 | ||
| Ataskaitinio laikotarpio ben drosios pajamos (sąnaudos) |
– | – | – | 357 | – | – | 17 847 | 18 204 | 10 | 18 214 | |
| Perkainojimo rezervo nusidė vėjimas ir nurašytos sumos |
15 | – | – | (620) | – | – | – | 620 | – | – | – |
| Pervesta į rezervus | 16 | – | – | – | – | 120 | – | (120) | – | – | – |
| Dividendai | 17 | – | – | – | – | – | – | (4 589) | (4 589) | – | (4 589) |
| Dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas |
– | – | – | – | – | – | – | – | (143) | (143) | |
| Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. | 146 256 | 8 579 | 5 608 | 655 | 14 726 | 62 747 | 16 234 254 805 | – 254 805 |
| Bendrovė | Kapitalas | Akcijų priedai |
Perkai nojimo rezervas |
Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas |
Privalo masis rezervas |
Kiti rezervai |
Nepaskirs tytasis pelnas |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Likutis 2015 m. sausio 1 d. | 146 064 | 8 579 | 6 739 | – | 14 606 | 171 355 | (107 036) 240 307 | ||
| Ataskaitinio laikotarpio ben drosios pajamos (sąnaudos) |
– | – | – | 298 | – | – | 3 791 | 4 089 | |
| Perkainojimo rezervo nusidė vėjimas ir nurašytos sumos |
15 | – | – | (601) | – | – | – | 601 | – |
| Pervedimai į nepaskirstytąjį pelną |
16 | – | – | – | – | – (108 608) | 108 608 | – | |
| Įstatinio kapitalo perskaičiavimas eurais |
14 | 192 | – | – | – | – | – | (192) | – |
| Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. | 146 256 | 8 579 | 6 138 | 298 | 14 606 | 62 747 | 5 772 244 396 | ||
| Apskaitos politikos keitimas | – | – | – | – | – | – | (421) | (421) | |
| Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. (perskaičiuotas) |
146 256 | 8 579 | 6 138 | 298 | 14 606 | 62 747 | 5 351 | 243 975 | |
| Likutis 2016 m. sausio 1 d. | 146 256 | 8 579 | 6 138 | 298 | 14 606 | 62 747 | 5 351 | 243 975 | |
| Ataskaitinio laikotarpio ben drosios pajamos (sąnaudos) |
– | – | – | 357 | – | – | 16 828 | 17 185 | |
| Perkainojimo rezervo nusidė vėjimas ir nurašytos sumos |
15 | – | – | (605) | – | – | – | 605 | – |
| Pervesta į rezervus | 16 | – | – | – | – | 20 | – | (20) | – |
| Dividendai | 17 | – | – | – | – | – | – | (4 589) | (4 589) |
| Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. | 146 256 | 8 579 | 5 533 | 655 | 14 626 | 62 747 | 18 175 | 256 571 |
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
| Pastabos | Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016 | 2015 | 2016 | 2015 | ||
| Pagrindinės veiklos pinigų srautai | (pakeista) | (pakeista) | |||
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | 17 857 | 1 414 | 16 828 | 3 370 | |
| Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas ir kiti koregavimai: |
|||||
| Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos | 5,6 | 26 616 | 21 774 | 26 394 | 21 511 |
| Turto vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas) | 592 | (356) | 592 | (1 944) | |
| Finansinio turto pardavimo nuostolis | – | 62 | – | 62 | |
| Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pelno dalis | 7 | (32) | 25 | – | – |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 22 | 2 066 | 346 | 2 055 | 307 |
| (Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo / nurašymo |
912 | 2 212 | 911 | 2 214 | |
| Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas: | |||||
| Palūkanų pajamos | – | (17) | – | (17) | |
| Palūkanų sąnaudos | 1 482 | 1 530 | 1 471 | 1 499 | |
| Dividendų pajamos | (59) | (122) | (91) | (122) | |
| Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos) | (101) | 79 | (67) | 79 | |
| Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | |||||
| Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas |
(5 791) | 1 978 | (5 787) | 279 | |
| Atsargų, išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas |
(2 183) | 1 172 | 355 | 180 | |
| Mokėtinų sumų, dotacijų, ateinančių laikotarpių pajamų ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas) |
(9 961) | 15 956 | (12 029) | 16 338 | |
| Kito finansinio turto pasikeitimas | (6 686) | (823) | (6 686) | (823) | |
| (Sumokėtas) pelno mokestis | (1 469) | (1 915) | (1 463) | (1 914) | |
| Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai | 23 243 | 43 315 | 22 483 | 41 019 | |
| Grynieji nutrauktos veiklos pagrindinės veiklos pinigų srautai | 4 623 | (13 315) | – | – | |
| Investicinės veiklos pinigų srautai | |||||
| Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) | (55 657) | (212 833) | (55 423) | (212 647) | |
| Gautos perkrovų valdymo pajamos | 20 | 7 966 | 495 | 7 966 | 495 |
| Gautos dotacijos | 18 | 68 592 | 47 373 | 68 592 | 47 373 |
| Papildomos investicijos į dukterines įmones | 6 | – | – | – | (78) |
| Dukterinių (asocijuotų) įmonių perleidimas | 6 | – | – | 388 | – |
| Iki išpirkimo termino laikomų investicijų išpirkimas | – | 15 929 | – | 15 929 | |
| Gautos palūkanos | 4 | 94 | 4 | 94 | |
| Gauti dividendai | 59 | 122 | 91 | 122 | |
| Kiti investicinės veiklos pinigų srautai | – | 126 | – | 126 | |
| Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | 20 964 (148 694) | 21 618 (148 586) | |||
| Grynieji nutrauktos veiklos investicinės veiklos pinigų srautai | – | (16) | – | – | |
| Finansinės veiklos pinigų srautai | |||||
| Gautos paskolos | 40 000 | 65 000 | 40 000 | 65 000 | |
| Sugrąžintos paskolos | (48 083) | (51 200) | (48 083) | (51 200) | |
| Sąskaitų likučio perviršis (overdraftas) | (29 852) | 68 098 | (29 671) | 69 842 | |
| Sumokėtos palūkanos | (1 639) | (613) | (1 628) | (582) | |
| Išmokėti dividendai | (4 594) | (13) | (4 594) | (13) | |
| Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | (44 168) | 81 272 | (43 976) | 83 047 | |
| Grynieji nutrauktos veiklos finansinės veiklos pinigų srautai | (4 655) | 12 936 | – | – | |
| Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) | 7 | (24 502) | 125 | (24 520) | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje | 13 | 791 | 25 293 | 483 | 25 003 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje | 13 | 798 | 791 | 608 | 483 |
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
AB "Litgrid" yra Lietuvos Respublikoje įregistruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas: A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius, Lietuva. AB "Litgrid" (toliau – "Litgrid" arba Bendrovė, arba Įmonė) – ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis ūkio subjektas, įsteigtas atskiriamos AB "Lietuvos energija" veiklos dalies pagrindu, įgyvendinant 2010 m. spalio 28 d. AB "Lietuvos energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas AB "Lietuvos energija" atskyrimas. 2010 m. lapkričio 16 d. Bendrovė įregistruota Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 302564383, PVM mokėtojo kodas LT100005748413.
"Litgrid" – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą. Bendrovė taip pat atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. Bendrovė įgyvendino strateginius tarptautinių jungčių "Nord-Balt" (Lietuva ir Švedija) ir "LitPol Link" (Lietuva ir Lenkija) projektus.
Bendrovės veiklos tikslai yra pagal savo kompetenciją užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius.
2011 m. vasario 24 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) Bendrovei suteikė perdavimo sistemos operatoriaus licenciją, kuri įsigaliojo nuo 2011 m. kovo 1 d. Komisija 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. O3-325 konstatavo, kad Bendrovės perdavimo veiklos atskyrimas nuo elektros gamybos ir tiekimo įmonių atitinka Elektros energetikos įstatymo nuostatas ir Bendrovė gali būti paskirta perdavimo sistemos operatoriumi. Atsižvelgdama į tai, Komisija išdavė Bendrovei neterminuotą elektros energijos perdavimo veiklos licenciją.
2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 100,20 euro. Jį sudaro 504 331 380 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 Eur, visos akcijos visiškai apmokėtos.
2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:
| ĮMONĖS AKCININKAI | Turimų akcijų skaičius | Turimų akcijų skaičius (proc.) |
|---|---|---|
| UAB EPSO-G | 491 736 153 | 97,5 |
| Kiti akcininkai | 12 595 227 | 2,5 |
| Iš viso | 504 331 380 | 100,0 |
Vienintelis UAB EPSO-G (įm. kodas 302826889, adresas A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius) kontroliuojantis akcininkas – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.
2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupę sudarė "Litgrid" bei šios tiesiogiai kontroliuojamos dukterinės įmonės:
| Įmonės | Įmonės buveinės adresas |
Valdomų akcijų dalis 2016 m. gruodžio 31 d. |
Valdomų akcijų dalis 2015 m. gruodžio 31 d. |
Pagrindinė veikla |
|---|---|---|---|---|
| UAB "Tetas" | Senamiesčio g. 102B, Panevėžys, Lietuva |
100 proc. | 100 proc. | Transformatorinių pastočių ir skirstymo punktų projektavimo, rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugos |
| UAB "Litgrid Power Link Service" |
A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius, Lietuva |
100 proc. | 100 proc. | Elektros jungčių valdymas ir eksploatavimas |
| UAB "Baltpool" |
A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius, Lietuva |
– | 67 proc. | Biokuro rinkų operatorius, VIAP lėšų administratorius |
UAB "Litgrid Power Link Service" pavadinimas iki 2016 m. balandžio 28 d. buvo UAB Tinklo priežiūros centras.
Vadovaujantis 2016 m. sausio 28 d. įvykusiame "Litgrid" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtu sprendimu, 2016 m. vasario 5 d. Bendrovė ir UAB EPSO-G sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Šia sutartimi Bendrovė perleido UAB EPSO-G 478 800 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB "Baltpool" akcijų, sudarančių 67 proc. visų UAB "Baltpool" akcijų. UAB EPSO-G nuosavybės teisė perėjo 2016 m. kovo 1 d. UAB "Baltpool" akcijos parduotos už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą akcijų paketo rinkos vertę – 387 828 eurus.
2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės investicijos į asocijuotas įmones ir bendrai valdomą įmonę sudarė:
| Įmonės | Įmonės buveinės adresas |
Valdomų akcijų dalis 2016 m. gruodžio 31 d. |
Valdomų akcijų dalis 2015 m. gruodžio 31 d. |
Pagrindinė veikla |
|---|---|---|---|---|
| UAB "Duo menų logisti kos centras" |
Žvejų g. 14, Vilnius, Lietuva |
20 proc. | 20 proc. | Informacinių technologijų paslaugų teikimas |
| "LitPol Link Sp.z.o.o." |
Wojciecha Gorskiego 900- 033 Varšuva, Lenkijos Respublika |
50 proc. | 50 proc. | Bendrų užduočių, susijusių su esamos tarpsisteminės jungties Lietuva– Lenkija valdymu, planuojama tinklo plėtra ir kitomis bendradarbiavimo sritimis, vykdymas ir koordinavimas |
2017 m. sausio 27 d. Bendrovės valdyba pritarė visų AB "Litgrid" nuosavybės teise valdomų UAB "Duomenų logistikos centro" 20,36 proc. akcijų paketo pardavimo organizavimui kartu su UAB "Lietuvos energija" valdomų akcijų dalimi. Šiose finansinėse ataskaitose Bendrovės investicija į asocijuotą įmonę perklasifikuota į trumpalaikį turtą.
Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones aprašytos 7-oje pastaboje.
Grupės darbuotojų skaičius 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 685 (2015 m. gruodžio 31 d. – 659), Bendrovės darbuotojų skaičius 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 235 (2015 m. gruodžio 31 d. – 235).
Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d.:
Bendrovės ir Grupės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d., parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.
Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei galimą parduoti finansinį turtą, kuris apskaitomas tikrąja verte.
Finansinės ataskaitos pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.
Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.
Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2017 m. kovo 21 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.
Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys, kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus:
2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Grupė ir Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS ir jų pakeitimus:
2012 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau). Patobulinimai apima septynių standartų pataisas.
2-ojo TFAS pataisomis patikslintas "teisių suteikimo sąlygų" apibrėžimas ir atskirai apibrėžtos "veiklos sąlygos" bei "paslaugų teikimo sąlygos". Pataisa taikoma mokėjimo akcijomis sandoriams, kurių suteikimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.
3-iojo TFAS pataisomis patikslinta, kad (1) prievolė sumokėti neapibrėžtąjį atlygį, kuris atitinka finansinės priemonės apibrėžimą, klasifikuojama kaip finansinis įsipareigojimas arba nuosavybė remiantis 32-ajame TAS pateiktais sąvokų apibrėžimais ir kad (2) bet koks ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis – tiek finansinis, tiek nefinansinis – yra vertinamas tikrąja verte kiekvieną finansinių ataskaitų parengimo datą, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais. 3-iojo TFAS pataisos taikomos verslo jungimams, kurių įsigijimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.
8-ojo TFAS pataisomis reikalaujama atskleisti (1) vadovybės sprendimus, susijusius su veiklos segmentų agregavimu, įskaitant segmentų, kurie buvo agreguoti, ir ekonominių rodiklių, kurie buvo vertinami nustatant, ar agreguoti segmentai turi panašias ekonomines charakteristikas, apibūdinimą ir (2) segmento turto sutikrinimą su ūkio subjekto turtu, jeigu ataskaitose pateikiamas segmento turtas.
Išvadų dėl 13-ojo TFAS pagrindas patikslintas siekiant išaiškinti, kad išbraukiant tam tikrus 39-ojo TAS straipsnius po 13-ojo TFAS paskelbimo nebuvo siekiama panaikinti galimybės vertinti trumpalaikes gautinas ir mokėtinas sumas sąskaitoje faktūroje nurodyta suma, jeigu diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.
16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisomis patikslintas bendrosios balansinės vertės ir sukaupto nusidėvėjimo traktavimas, kai ūkio subjektas naudoja perkainojimo modelį.
24-ojo TAS pataisomis reikalaujama kaip susijusią šalį nurodyti ūkio subjektą, kuris ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui ar ataskaitas teikiančio ūkio subjekto patronuojančiai įmonei ("vadovaujančiam ūkio subjektui") teikia pagrindinių vadovaujančių darbuotojų paslaugas ir atskleisti sąnaudas, kurias vadovaujantis ūkio subjektas patyrė, teikdamas paslaugas ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui.
"Bendros veiklos dalies įsigijimų apskaita" – 11-ojo TFAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisytame standarte pateiktos naujos gairės, kaip apskaityti dalies įsigijimą bendroje veikloje, kurioje bendros veiklos vykdymas sudaro verslą.
"Tinkamų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų paaiškinimas" – 16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šia pataisa Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) patikslino, kad pajamomis pagrįstų metodų taikymas turto nusidėvėjimui apskaičiuoti nėra tinkamas, nes pajamos, gaunamos iš veiklos, kuri apima turto naudojimą, paprastai atspindi kitus veiksnius nei turto ekonominės naudos sunaudojimą.
"Nuosavybės metodo taikymas atskirose finansinėse ataskaitose" – 27-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis bus leidžiama ūkio subjektams taikyti nuosavybės metodą savo atskirose finansinėse ataskaitose apskaitant investicijas į dukterines įmones, bendras įmones ir asocijuotąsias įmones.
2014 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Patobulinimai apima keturių standartų pataisas. 5-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad pardavimo būdo pasikeitimas (perklasifikavimas iš "skirto parduoti" į "skirtą paskirstyti" arba atvirkščiai) nėra pardavimo ar paskirstymo plano pasikeitimas ir kaip toks neturi būti apskaitytas. 7-ojo TFAS pataisomis pateiktos gairės, skirtos padėti vadovybei nustatyti, ar susitarimo sąlygos dėl perduoto finansinio turto aptarnavimo gali būti traktuojamos kaip tolesnis ryšys pagal 7-ąjį TFAS reikalaujamos atskleisti informacijos tikslams. Šiomis pataisomis taip pat patikslinta, kad 7-jame TFAS numatyti užskaitos atskleidimo reikalavimai nėra konkrečiai taikomi visiems tarpiniams laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai to reikalauja 34-asis TAS.
"Informacijos atskleidimo iniciatyva" – 1-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Standarto pataisomis patikslinta reikšmingumo sąvoka ir paaiškinta, kad ūkio subjektas neturi specialiai atskleisti informacijos, kurios reikalauja TFAS, jei informacija, susijusi su atskleidimu, nėra reikšminga, net jei TFAS numatytas konkrečių reikalavimų sąrašas arba jie apibūdinti kaip minimalūs reikalavimai. Standarte pateiktos naujos gairės dėl finansinėse ataskaitose pateikiamų tarpinių sumų, visų pirma tai, kad tokias tarpines sumas (a) turi sudaryti straipsnių eilutės, kuriose nurodytos pagal TFAS pripažintos ir įvertintos sumos; (b) būtina pateikti ir pavadinti taip, kad tarpines sumas sudarančios straipsnių eilutės būtų aiškios ir suprantamos; (c) būtina pateikti nuosekliai visais laikotarpiais; ir kad (d) tokios tarpinės sumos neturi būti labiau išskirtos nei TFAS reikalaujamos pateikti tarpinės ir galutinės sumos.
Šie pakeitimai ir patobulinimai Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms reikšmingos įtakos neturėjo.
Kiti standartai, pakeitimai ir išaiškinimai, įsigalioję finansiniams metams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d., nėra aktualūs Grupei ir Bendrovei.
Kiti nauji standartai, standartų pataisos ir aiškinimai, kurie taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir kurie nebuvo taikomi rengiant šias finansines ataskaitas, nurodyti toliau:
9-asis TFAS "Finansinės priemonės: klasifikavimas ir vertinimas" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, patvirtintas taikyti ES). Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai:
15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, patvirtintas taikyti ES). Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį.
16-asis TFAS "Nuoma" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas ES). Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis.
"Informacijos atskleidimo iniciatyva" – 7-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos ES). 7-ojo TAS pataisomis reikalaujama atskleisti iš finansinės veiklos atsirandančių įsipareigojimų pokyčių suderinimą.
"Pajamos pagal sutartis su klientais" – 15-ojo TFAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos ES). Pataisomis nekeičiami pagrindiniai standarto principai, tačiau patikslinamas šių principų taikymas. Pataisomis patikslinama, kaip nustatyti veiklos įsipareigojimą (pasižadėjimas perduoti prekę ar paslaugą klientui) sutartyje; kaip nustatyti, ar įmonė yra savo sąskaita veikiantis subjektas (prekės ar paslaugos teikėjas) ar agentas (atsakingas už prekės ar paslaugos teikimo organizavimą); ir kaip nustatyti, ar licencijos suteikimo pajamos turėtų būti pripažįstamos tam tikru momentu ar per tam tikrą laikotarpį. Be šių patikslinimų pataisose numatytos dvi papildomos išimtys, siekiant sumažinti sąnaudas ir sudėtingumą įmonei pirmą kartą taikant naująjį standartą.
"Investicinio turto perkėlimas" – 40-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos ES). Pataisomis patikslinama, kad perkėlimas į investicinį turtą arba iš jo gali būti atliekamas tik tada, kai pasikeičia turto naudojimo paskirtis. Šis pasikeitimas turi būti pagrįstas įrodymais: ketinimo pasikeitimas, pats savaime, nėra pakankamas įrodymas perkėlimui pagrįsti.
TFAAK 22-asis aiškinimas "Sandoriai užsienio valiuta ir avansinis mokėjimas" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas ES). Aiškinimas taikomas tuomet, kai ūkio subjektas sumoka arba gauna avansinį mokėjimą pagal sutartis, sudarytas užsienio valiuta. Aiškinimu patikslinama, kad sandorio data, t. y. data, kurią nustatomas valiutų kursas, yra data, kurią ūkio subjektas atlieka pirminį nepiniginio turto ar nepiniginio įsipareigojimo, atsiradusio dėl avansinio mokėjimo, pripažinimą. Tačiau ūkio subjektas turi priimti sprendimą tam, kad nustatytų, ar išankstinis mokėjimas yra piniginis ar nepiniginis turtas, ar įsipareigojimas pagal 21-ojo TAS, 32-ojo TAS gaires ir principų sistemą apskaitos standartams rengti.
Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos naujieji aktualūs standartai ir patobulinimai turės jos finansinėms ataskaitoms.
Kiti TFAS standartai, jų keitimai ir patobulinimai, TFAAK išaiškinimai, kurie dar neįsigaliojo, Grupės ir Bendrovės vertinimu neturės reikšmingos įtakos arba nėra aktualūs.
Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja Bendrovė. Bendrovė kontroliuoja ūkio subjektą, kai gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali paveikti šią grąžą naudodamasi savo galia valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama.
Grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos apima AB "Litgrid" ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokias pačias apskaitos politikas ir apima tokį patį ataskaitinį laikotarpį, kaip ir patronuojančios įmonės finansinės ataskaitos.
Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo datos, kai jų efektyvi tiesioginė ar netiesioginė kontrolė pereina Bendrovei, ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami.
Verslo jungimams, įvykusiems tarp bendrai kontroliuojamų įmonių, nėra taikomas 3 TFAS "Verslo jungimai". Tokie verslo jungimai apskaitomi taikant buvusių apskaitinių verčių metodą. Grupė nepripažįsta turto bei įsipareigojimų jų tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną, o apjungia įsigytą turtą bei įsipareigojimus balansinėmis vertėmis. Prestižas neatsiranda, o skirtumas tarp sumokėto atlygio ar perleisto grynojo turto apskaitinės vertės bei gauto atlygio ar įsigyto grynojo turto apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose apskaitomas tiesiogiai nuosavame kapitale.
Ilgalaikį turtą ir perleidžiamo turto grupes Grupė klasifikuoja kaip skirtas parduoti, jei jų balansinė vertė bus atgaunama daugiausiai iš pardavimo, o ne toliau jį naudojant. Toks ilgalaikis turtas ir perleidžiamo turto grupės, klasifikuojamos kaip laikomos parduoti, yra įvertinamos mažesne iš jų balansinės vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas.
Klasifikavimo į skirtą parduoti turtą kriterijai laikomi įgyvendintais tik tada, kai labai tikėtina, kad pardavimas įvyks, o turtas ar perleidžiamo turto grupė gali būti nedelsiant parduota esamos būklės. Pardavimui įvykdyti reikalingi veiksmai turėtų parodyti, kad nėra tikėtina, jog pardavimas gali būti nutrauktas. Vadovybė turi būti įsipareigojusi atlikti tikėtiną pardavimą per vienus metus nuo perkėlimo datos. Turtas ir įsipareigojimai, klasifikuojami kaip skirti parduoti, pateikiami finansinės būklės ataskaitoje atskirai kaip trumpalaikiai straipsniai.
Investicijos į dukterines įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės finansinės padėties ataskaitoje viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.
Asocijuota įmonė – tai tokia įmonė, kuriai Grupė ar Bendrovė daro reikšmingą įtaką, tačiau nekontroliuoja. Reikšminga įtaka – tai galimybė dalyvauti priimant ūkio subjekto, į kurį investuojama, finansinės ir veiklos politikos sprendimus, nekontroliuojant ar bendrai nekontroliuojant šios politikos. Ji paprastai susijusi su nuosavybės dalimi nuo 20 iki 50 proc. Bendrai valdoma įmonė yra jungtinės veiklos bendrovė, kurioje dalininkų susitarimu bendrai kontroliuojama vykdoma ekonominė veikla ir su veikla susijusiems strateginiams finansiniams ir veiklos sprendimams priimti būtinas vieningas šalių, kurios dalijasi kontrole, (dalininkų) sutikimas.
Asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės Grupės konsoliduotose finansinėse ataskaitose apskaitomos taikant nuosavybės metodą. Taikant nuosavybės metodą investicija į asocijuotą ir bendrai valdomą įmonę pradžioje yra apskaitoma savikaina, o po to apskaitinė vertė yra padidinama arba sumažinama po įsigijimo datos įvykusiais Grupės grynojo turto asocijuotoje ir bendrai valdomoje įmonėje dalies pasikeitimais, atėmus bet kokį investicijų vertės sumažėjimą.
Grupei tenkanti įsigytos asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės pelno ar nuostolių dalis po įsigijimo pripažįstama pelne (nuostoliuose) bendrųjų pajamų ataskaitoje, o Grupei tenkanti kitų bendrųjų pajamų pasikeitimų dalis po įsigijimo pripažįstama kitose bendrosiose pajamose. Šiomis sumomis yra koreguojama investicijų į asocijuotas įmones apskaitinė vertė.
Prestižas, susijęs su investicijomis į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones, yra įtraukiamas į investicijos balansinę vertę ir vertinamas dėl vertės sumažėjimo kaip investicijos dalis.
Asocijuotos ar bendrai valdomos įmonės nuostoliai, viršijantys Grupės dalį joje, įskaitant bet kurias kitas gautinas sumas, neužtikrintas turtu, nėra pripažįstami, išskyrus tuos atvejus, kai Grupė prisiima teisinius arba konstruktyvius įsipareigojimus arba padaro mokėjimus asocijuotos ar bendrai valdomos įmonės vardu.
Nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės ir jos asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių yra eliminuojamas iki Grupės turimos investicijos dalies asocijuotoje ir bendrai valdomoje įmonėje. Nerealizuotas nuostolis taip pat eliminuojamas, jeigu sandoris nėra perleisto turto vertės sumažėjimo įrodymas.
Jeigu Grupės dalis asocijuotoje ar bendrai valdomoje įmonėje sumažėja, tačiau reikšminga įtaka yra išlaikoma, tik proporcinga praradimui, dalis sumų, anksčiau pripažintų kitose bendrosiose pajamose, yra perklasifikuojama į pelną (nuostolius).
Pelnas ir nuostoliai, atsiradę iš dalies asocijuotoje įmonėje sumažėjimo, yra pripažįstami pelne (nuostoliuose).
Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės finansinės padėties ataskaitoje viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.
Turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieni metai.
Visas ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės.
Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusia apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale; visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti turto vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimo rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną.
Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas.
Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta.
Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra (Grupė ir Bendrovė neturi neriboto tarnavimo laikotarpio nematerialiojo turto).
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus žemę ir nebaigtą statybą, nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojamas per įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą. Kiekvienų metų pabaigoje Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacines vertes bei nusidėvėjimo (amortizacijos) metodą, užtikrindamos, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio turto naudojimo pobūdį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įvertinti naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:
| Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto grupės | Naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais) |
|---|---|
| Pastatai | 20–75 |
| Statiniai ir mašinos: | |
| - Transformatorinių pastočių gamybiniai pastatai | 30 |
| - Statiniai, mašinos ir įrengimai, iš kurių: | |
| - 330, 110, 35 kV elektros energijos perdavimo oro linijos | 40–55 |
| - 330, 110, 35, 6–10 kV skirstyklos elektros įrenginiai | 30–35 |
| - 330, 110, 35, 6–10 kV galios transformatoriai | 35 |
| - elektros ir ryšių įtaisai | 20–25 |
| - elektros įrenginiai, iš jų: | 15–35 |
| - relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai | 15–35 |
| - technologinio ir dispečerinio valdymo įrenginiai | 8 |
| - kiti įrenginiai | 5–20 |
| Transporto priemonės | 4–10 |
| Kitas materialusis turtas: | |
| - kompiuterinė technika ir ryšių priemonės | 3–10 |
| - inventorius, įrankiai | 4–10 |
| Nematerialusis turtas | 3–4 |
Pelnas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto pardavimo, apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajamų ir turto likutinės vertės ir yra pripažįstamas ataskaitinių metų Bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ar Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis Bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos patiriamos.
Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, jog šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra).
Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus.
Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.
Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio).
Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte (vertės pokytis apskaitomas per pelną (nuostolius) bendrųjų pajamų ataskaitoje), galimą parduoti finansinį turtą, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas. Finansinio turto priskyrimas yra nustatomas pirminio pripažinimo metu.
Finansinio turto įsigijimai ir pardavimai apskaitoje pavaizduojami sandorio sudarymo dieną – dieną, kuomet įsipareigojama pirkti ar parduoti turtą. Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas yra įvertinamas tikrąja verte. Jei investicijos apskaitytos ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas per pelną (nuostolius), prie investicijų pridedamos tiesioginės išlaidos, susijusios su sandoriu.
Grupės ir Bendrovės finansinis turtas apima pinigus ir pinigų ekvivalentus, trumpalaikius indėlius bankuose, investicijas į vertybinius popierius, iš pirkėjų ir kitas gautinas sumas.
Finansinio turto apskaita po pirminio pripažinimo priklauso nuo to, kuriai grupei finansinis turtas yra priskirtas.
Galimas parduoti finansinis turtas yra neišvestinis finansinis turtas arba priskirtas šiai kategorijai, arba nepriskirtas jokiai kitai kategorijai. Jis yra priskiriamas ilgalaikiam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai sueina investicijos terminas ar vadovybė ketina jį parduoti per 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų sudarymo dienos.
Galimas parduoti finansinis turtas pradžioje apskaitomos tikrąja verte pridėjus sandorio išlaidas, o vėliau – tikrąja verte. Tikrosios vertės pasikeitimai yra apskaitomi kitose bendrosiose pajamose.
Kai investicijos klasifikuojamos kaip galimos parduoti yra parduodamos ar sumažėja jų vertė, sukauptas tikrosios vertės koregavimas yra pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip pelnas arba nuostolis.
Investicijų, kuriomis yra prekiaujama aktyviose finansų rinkose, tikroji vertė yra nustatoma pagal tuo metu kotiruojamą uždarymo rinkos kainą, artimiausią finansinių ataskaitų datai. Investicijoms, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Šie metodai apima vertės nustatymą remiantis rinkos sąlygomis pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais, kitų iš esmės panašių finansinių priemonių kaina, diskontuotų pinigų srautų analize ar kitais vertinimo modeliais.
Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo, – neišvestinis finansinis turtas, kuriuo prekiaujama aktyvioje rinkoje, turintis nustatytą galiojimo terminą su fiksuotais arba galimais nustatyti mokėjimais, kurį ūkio subjektas neabejotinai ketina ir gali laikyti iki galiojimo pabaigos. Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo, apskaitomas amortizuota savikaina, naudojant efektyviosios palūkanų normos metodą.
Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyviojoje rinkoje. Po pirminio pripažinimo toks finansinis turtas yra apskaitomas amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kurių palūkanų pajamų pripažinimas būtų nereikšmingas), atėmus bet kokį pripažintą vertės sumažėjimo nuostolį, kuris atspindi neatgautinas sumas. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.
Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro grynieji pinigai kasoje ir pinigai bankų sąskaitose, indėliai iki pareikalavimo ir kitos trumpalaikės likvidžios investicijos (pradinis terminas iki 3 mėnesių), kurios gali būti lengvai iškeičiamos į aiškias pinigų sumas ir kurioms būdinga nereikšminga vertės pasikeitimo rizika.
Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynieji pinigai bankų sąskaitose, indėliai einamosiose sąskaitose ir kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurių pradinis terminas iki 3 mėnesių.
Efektyvios palūkanų normos metodas – tai finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų ir sąnaudų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma – tai palūkanų norma, tiksliai diskontuojanti numatomas būsimas grynųjų pinigų išmokas ar įplaukas iki finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo grynosios balansinės vertės per numatytą finansinės priemonės galiojimo laikotarpį ar, jeigu būtina, per trumpesnį laikotarpį.
Kiekvieną finansinių ataskaitų datą Grupė ir Bendrovė įvertina finansinį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, jog šio turto vertė sumažėjo. Finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių požymių, tokių kaip vienas ar keli įvykiai, įvykę po finansinio turto pirminio pripažinimo, kurie turi įtakos įvertintiems finansinio turto būsimiems pinigų srautams. Vertės sumažėjimo požymių pavyzdžiu gali būti požymiai, kai skolininkas ar grupė skolininkų susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais, nemoka ar vėluoja mokėti palūkanas ar pagrindinę skolos sumą; tikimybė, kad jie bankrutuos ar bus vykdoma kita finansinė reorganizacija; akivaizdūs faktoriai, tokie kaip įsiskolinimų pokyčiai ar verslo sąlygų pokyčiai, sutampantys su finansinių įsipareigojimų nevykdymu, rodantys, jog egzistuoja įvertinamas būsimų pinigų srautų sumažėjimas. Finansinio turto, apskaitomo amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolių suma yra skirtumas tarp finansinio turto apskaitinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės, apskaičiuotos naudojant pradinę efektyvią palūkanų normą.
Viso finansinio turto apskaitinė vertė yra tiesiogiai sumažinama įvertintais vertės sumažėjimo nuostoliais, išskyrus prekybos gautinas sumas, kurių apskaitinė vertė sumažinama naudojant abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Nuvertėjusios gautinos sumos nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgautinos.
Jei po finansinės būklės ataskaitos datos įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių suma sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiais, kurie įvyko po įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo, tuomet šie anksčiau pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai yra atstatomi per Bendrųjų pajamų ataskaitą, bet taip, kad vertės sumažėjimo nuostolių atstatymo dieną turto apskaitinė vertė neviršytų amortizuotos savikainos, kuri būtų buvusi, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais laikotarpiais nebūtų buvę pripažinti.
Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:
Kai Grupė ir Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet nei perleidžia, nei išlaiko su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas ta dalimi, su kuria Grupė ir Bendrovė yra vis dar susijusi. Sąsaja su turtu, kuris buvo perleistas kaip garantija, apskaitoma mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės ir didžiausios numanomos sumos, kurią Grupei ir Bendrovei gali tekti sumokėti.
Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas.
Ilgalaikis turtas klasifikuojamas kaip skirtas parduoti tuomet, jeigu jo apskaitinė vertė bus atgauta jį pardavus ir kai turto pardavimas yra labai tikėtinas. Parduoti skirtas turtas yra apskaitomas žemesne iš apskaitinės vertės ir tikrosios vertės, sumažintos numatomomis pardavimo išlaidomis.
Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas.
Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, kaip tai aprašyta šio aiškinamojo rašto 2.9 punkte.
Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.
Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas Bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu.
Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai, jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienus metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.
Dividendų paskirstymas Bendrovės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimu Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kai dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai.
2015 m. sausio 1 d. – euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dieną pasikeitė Grupės funkcinė valiuta. Perskaičiuojant litus į eurus buvo taikomas euro ir lito perskaičiavimo kursas, lygus 3,45280 lito už 1 eurą, kurį neatšaukiamai nustatė ES taryba.
Kiekvienos Grupės įmonės finansinės ataskaitos yra pateiktos pagrindine ekonominės aplinkos, kurioje įmonė veikia, valiuta (funkcine valiuta). Konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose kiekvienos Grupės įmonės finansiniai veiklos rezultatai bei finansinė būklė yra pateikti eurais, kurie yra Bendrovės funkcinė valiuta ir Grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pateikimo valiuta. Visa finansinė informacija, pateikta eurais, yra suapvalinta iki artimiausio tūkstančio, jeigu nenurodyta kitaip. Kadangi šiose ataskaitose sumos yra suapvalintos iki tūkstančių eurų, tai dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti.
Sandoriai užsienio valiuta apskaitoje vaizduojami eurais pagal sandorio atlikimo dieną Europos Centrinio Banko ir Lietuvos banko skelbiamus euro ir užsienio valiutų santykius. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra perskaičiuojami į eurus finansinių ataskaitų sudarymo datos kursu. Pelnas ir nuostoliai, patirti dėl atsiskaitymų pagal šiuos sandorius bei dėl piniginio turto ar įsipareigojimų perskaičiavimo į eurus, yra įtraukiami į ataskaitinio laikotarpio pelną (nuostolius).
Nuo 2002 m. vasario 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. litas buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustatydavo Lietuvos bankas.
Jeigu valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti, jos laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šios dotacijos apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę. Dotacijos bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per turto gyvavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas. Strateginiams projektams rengti ir įgyvendinti Bendrovei skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos apskaitomos kaip dotacijos, susijusios su turtu. Jos taip pat apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę ir bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstamos per turto gyvavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.
Avansu gautos dotacijos, susijusios su ilgalaikio turto įsigijimu, yra apskaitomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai iki tokio turto įsigijimo momento.
Sukauptos gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose, kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, gauti tvirti įrodymai, kad finansavimas bus gautas.
Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė ir Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos.
Bendrovė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaudamosi šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė ir Grupė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.
Bendrovė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.
Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka, o pagal Bendrovėje galiojančią kolektyvinę sutartį – 3 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.
Perkrovų pajamos susidaro dėl nepakankamo elektros linijų pralaidumo formuojantis skirtingoms elektros rinkos kainoms Lietuvoje, Švedijoje, Lenkijoje ir Latvijoje. Biržos operatorius ("Nord Pool AS") dėl kainų skirtumų skirtingose prekybos zonose gautas pajamas lygiomis dalimis paskirsto tarpsistemines jungtis eksploatuojančių šalių perdavimo sistemų operatoriams.
2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 714/2009 "Dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003" nustato, kad perkrovų pajamos gali būti naudojamos: a) užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti; b) išlaikyti ar išplėsti tinklų pralaidumą investicijomis į tinklą, visų pirma investicijomis į naujas jungiamąsias linijas; c) jeigu pajamų negalima veiksmingai panaudoti a) ir (arba) b) punktuose nustatytiems tikslams, pritarus atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijoms jas galima panaudoti neviršijant didžiausios sumos, kurią turi nustatyti tos reguliavimo institucijos, kaip pajamas, į kurias turi atsižvelgti reguliavimo institucijos, tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo ir (arba) tinklo tarifų nustatymo metodiką.
Priklausomai nuo ES Reglamente numatytos paskirties, perkrovų pajamos pripažįstamos:
Nuoma yra pripažįstama išperkamąja, kai pagal nuomos sąlygas nuomininkui iš esmės perduodama visa rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe. Veiklos nuoma – tai į išperkamosios nuomos sąvoką neįeinanti nuoma. Vertinimas, ar sutartis atitinka išperkamosios veiklos nuomos sąlygas, atliekamas pasirašant tokią sutartį.
Pajamos pagal veiklos nuomos sutartis yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.
Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.
Informacija apie verslo segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra valdyba, priimanti strateginius sprendimus.
Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus nuolaidas. Pajamų pripažinimui taip pat taikomi šie kriterijai:
Pajamos iš elektros energijos perdavimo, galios rezervavimo ir prekyba reguliavimo bei balansavimo elektros energija yra pripažįstamos suteikus paslaugą arba pardavus elektros energiją, t. y. kai pirkėjui perduodama rizika ir su sandoriu susijusi ekonominė nauda.
Perdavimo paslaugų kainos reguliuojamos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisija) nustatant perdavimo paslaugos viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo kainas ir tarifus nustato paslaugos teikėjas, neviršydamas Komisijos patvirtintų ribų.
Gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas užima daugiau kaip 25 proc. rinkos. Tokiu atveju kainų reguliavimo tvarką nustato Komisija.
Grupė perka galios rezervavimo paslaugą iš elektros energijos tiekėjų pagal galios rezervavimo sutartis, o vėliau teikia šią paslaugą skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal Komisijos nustatytą tarifą. Grupė apskaito pajamas bendrąja verte, nes teikdama šias paslaugas veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas.
Nuo 2010 m. (taikoma turtui, gautam iš klientų po 2009 m. liepos 1 d.) iki atskyrimo – AB "Lietuvos energija", o vėliau – Bendrovė gautus mokesčius už naujų vartotojų ar gamintojų prijungimą prie elektros tinklo pripažįsta pajamomis iš karto, kai naujas vartotojas ar gamintojas yra prijungiamas tais atvejais, kai naujo vartotojo ar gamintojo ateityje mokama elektros energijos kaina už Bendrovės / Grupės teikiamas paslaugas nesiskiria nuo kitų vartotojų ar gamintojų, kurie nėra sumokėję tokių prijungimo mokesčių.
Iki 2009 m. liepos 1 d. AB "Lietuvos energija" gauti mokesčiai už naujų vartotojų ar gamintojų prijungimą prie tinklo apskaitomi ilgalaikiame turte mažinant susijusio turto apskaitinę vertę. Šie mokesčiai bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstami per susijusio turto gyvavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.
Individualių sutarčių / projektų su klientais, pvz., remonto paslaugų, pajamos pripažįstamos proporcingai atliktam darbui, kuris įvertinamas palyginant realiai patirtas projekto sąnaudas su bendromis numatytomis projekto sąnaudomis. Tikėtinas pelningumo pokytis apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai tokie pokyčiai nustatomi. Projektai reguliariai peržiūrimi ir nustačius, kad sandoris bus nuostolingas, apskaitomi atitinkami atidėjiniai.
Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą. Gautos palūkanų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateiktos kaip investicinės veiklos pinigų srautai.
Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo bei nuomos pajamas Grupė ir Bendrovė apskaito kaip kitas pajamas.
Dividendų pajamos pripažįstamos, kai nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą.
Sąnaudos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje kaupimo principu, kai patiriamos.
VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjams, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Metines VIAP lėšas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija).
Bendrovė / Grupė VIAP pajamomis pripažįsta:
• Komisijos Bendrovei / Grupei skirtas VIAP lėšas už elektros energijos gamybos įrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, prijungimą prie perdavimo tinklų, perdavimo tinklų optimizavimą, plėtrą ir (ar) rekonstrukciją, susijusią su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu;
• Komisijos Bendrovei / Grupei skirtas VIAP lėšas už elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, balansavimą.
Skolinimosi kaštai, tiesiogiai susiję su turto, kuriam pagaminti ar jį paruošti naudoti ar parduoti reikia pakankamai daug laiko, pasigaminimu ar paruošimu naudoti ar parduoti, yra pridedami prie šio turto įsigijimo vertės tol, kol šis turtas visiškai parengiamas naudoti ar parduoti. Palūkanų pajamos, susijusios su laikinu skolintų lėšų investavimu iki jos bus panaudotos turto įsigijimui, yra atimamos iš turto įsigijimo vertės.
Kiti skolinimosi kaštai yra pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai patiriami.
Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos.
Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis / nedidinančiomis sąnaudomis / pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų datą. 2016 m. ir 2015 m. pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc.
Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos.
Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neturi įtakos nei apmokestinamajam, nei finansiniam pelnui.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datą ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos, ir kai egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.
Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi atitinkamai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose.
Vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neturi įtakos ekonominių resursų pasikeitimui, svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas būtų įvykęs ankstesniojo laikotarpio pradžioje.
Bendrovė neturi jokių pelną vienai akcijai mažinančių akcijų pasirinkimo sandorių, todėl vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria.
Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominę naudą, bus prarasti, yra labai maža.
Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.
Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinių ataskaitų datą (koreguojantys įvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, aprašomi pastabose, kai jų įtaka yra reikšminga.
Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.
Tikroji vertė – tai kaina, kuri būtų gauta pardavus turtą arba kuri būtų sumokėta perdavus įsipareigojimą įprasto tarp rinkos dalyvių įvykusio sandorio metu nustatymo dieną. Tikrosios vertės nustatymas paremtas prielaida, kad turto pardavimo ar įsipareigojimų perdavimo sandoris vyksta arba: pagrindinėje turto ar įsipareigojimų rinkoje, ar jei nėra pagrindinės rinkos – turtui ar įsipareigojimams pačioje palankiausioje rinkoje.
Pagrindinė ar pati palankiausia rinka turi būti Bendrovei / Grupei prieinama.
Turto ar įsipareigojimų tikroji vertė nustatoma naudojant tas prielaidas, kurias naudotų rinkos dalyviai norėdami nustatyti turto ar įsipareigojimų kainą, darant prielaidą, kad rinkos dalyviai turi geriausių ekonominių interesų.
Nefinansinio turto tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į rinkos dalyvio gebėjimą generuoti ekonominę naudą, naudojant turtą efektyviausiai ir geriausiai arba parduodant jį kitam rinkos dalyviui, kuris turtą naudotų efektyviausiai ir geriausiai.
Bendrovė / Grupė naudoja vertinimo metodikas, kurios esamomis aplinkybėmis yra tinkamos ir apie kurias turima pakankamai duomenų tikrajai vertei nustatyti, naudodama kuo daugiau svarbių rinkose stebimų duomenų ir kuo mažiau rinkose nestebimų duomenų.
Visas turtas ir įsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra nustatoma ar atskleidžiama finansinėje ataskaitoje, yra suskirstomi pagal toliau aprašomą tikrosios vertės hierarchiją, kuri paremta tikrajai vertei nustatyti naudojamais reikšmingais žemiausio lygio duomenimis:
1 lygis – tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose;
2 lygis – vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai rinkose stebimi žemiausio lygio duomenys, reikšmingi nustatant tikrąją vertę;
3 lygis – vertinimo metodikos, kuriose rinkose nestebimi žemiausio lygio duomenys, reikšmingi nustatant tikrąją vertę.
Turtą ir įsipareigojimus, kurie finansinėse ataskaitose pripažįstami pakartotinai, Grupė ir Bendrovė pakartotinai vertindama skirstymą nusprendžia, ar perkeliamos sumos vyko tarp hierarchijos lygių (pagal žemiausio lygio duomenis, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę apskritai) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Vertinimus atlieka vadovybė kiekvieną ataskaitinę dieną. Siekdama atskleisti informaciją apie tikrąją vertę Bendrovė / Grupė nustatė turto ir įsipareigojimų klases pagal turto ir įsipareigojimų pobūdį, ypatybes bei riziką ir anksčiau apibūdintą tikrosios vertės hierarchijos lygį.
2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingo pakartotinai arba vieną kartą tikrąja verte įvertinto turto ar įsipareigojimų, išskyrus galimą parduoti finansinį turtą (2.9 ir 8 pastabos) ir ilgalaikį materialųjį turtą (2.7 ir 6 pastabos).
Turtą ir įsipareigojimus, kurių tikroji vertė atskleidžiama finansinėse ataskaitose, sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos bei paskolos. Vadovybė įvertino, kad paskolų tikroji vertė 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. buvo apytikriai lygi jų balansinei vertei, kadangi už jas buvo mokamos kintamos palūkanų normos, o kito minėto finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė apytiksliai prilygsta jų apskaitinei vertei daugiausiai dėl šių priemonių trumpalaikio termino 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d.
Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie įtakoja taikomą apskaitos politiką bei pateiktas turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo tokių vertinimų. Rengiant šias finansines ataskaitas, reikšmingi vadovybės vertinimai ir prielaidos bei pagrindiniai neapibrėžtumų šaltiniai, dėl kurių kyla rizika, kad susijusio turto ir įsipareigojimų apskaitinė vertė ateinančiais finansiniais metais bus reikšmingai pasikeitusi, buvo tokie:
Dukterinių, asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių akcijomis nėra prekiaujama viešai, todėl Bendrovės vadovybė galimą jų atsiperkamąją vertę įvertino naudodama diskontuotas būsimas pinigines įplaukas pagal kelerių metų finansines prognozes arba netiesiogiai rinkoje prieinamus duomenimis apie panašius sandorius.
Investicijos į UAB "Tetas" atsiperkamoji vertė 2015 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota diskontuotų pinigų srautų metodu atsižvelgus į sumažėjusius finansinius įsipareigojimus ir 2015 m. veiklos rezultatų įtakotos geresnę UAB "Tetas" generuojamų pinigų srautų prognozę. Investicijai buvo apskaitytas vertės sumažėjimo atstatymas lygus 1 540 tūkst. Eur. Naudota diskonto norma (WACC po mokesčių) sudarė 8,19 proc.
Kaip aprašyta 6 pastaboje Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto vertinimą. Nustatant turto tikrąją vertę, pagrindinę įtaką daro naudojamos prielaidos vertinant būsimųjų laikotarpių perdavimo paslaugos tarifą. Ilgalaikio materialiojo turto tikrajai vertei nustatyti naudotos prielaidos plačiau atskleistos minėtoje pastaboje.
Vadovaujantis apskaitos principais, aprašytais 2.18 pastaboje, perkrovų pajamų pripažinimas priklauso nuo paskirties, kuriai naudojamos šios pajamos. Šios paskirtys aprašytos Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 714/2009. Remiantis Bendrovės sprendimu, ateinančių laikotarpių perkrovų pajamos 2016 m. gruodžio 31 d. bus panaudotos investicijoms į jungtis būsimais laikotarpiais. 2016 m. Bendrovė patyrė 3,439 tūkst. Eur sąnaudų, kad užtikrintų paskirtojo pralaidumo panaudojimą, ir bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažino tokią pačią sumą perkrovų pajamų (taip pat žr. 20 pastabą).
2016 metais Bendrovės vadovybė priėmė sprendimą pakeisti apskaitos politiką, susijusią su perkrovų pajamų apskaita (2.18 pastaba), ir iki 2016 metų gautas perkrovų pajamas, kurios buvo pripažintos bendrųjų pajamų ataskaitoje (nors jos nebuvo panaudotos paskirstytojo jungčių pralaidumo užtikrinimui) pripažinti ateinančių laikotarpių pajamomis, kurios mažina ilgalaikio materialiojo turto vertę. Dėl apskaitos politikos pasikeitimo sudarant 2016 m. finansines ataskaitas palyginamieji skaičiai buvo pakoreguoti taip: finansinės padėties atskaitoje 2015 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialiojo turto vertė sumažėjo 495 tūkst. eurų, atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas sumažėjo 74 tūkst. eurų ir nepaskirstytasis pelnas sumažėjo 421 tūkst. eurų, bendrųjų pajamų ataskaitoje pajamos sumažėjo 495 tūkst. eurų, atidėtojo pelno mokesčio pajamos padidėjo 74 tūkst. eurų ir grynasis pelnas sumažėjo 421 tūkst. eurų bei pinigų srautų ataskaitoje sumažėjo grynasis pelnas 421 tūkst. eurų, sumažėjo pelno mokesčio sąnaudos 74 tūkst. eurų ir padidėjo perkrovų valdymo pajamos 495 tūkst. eurų.
| Patentai ir | Programinė | Kitas | ||
|---|---|---|---|---|
| Grupė | licencijos | įranga | nematerialusis turtas |
Iš viso |
| 2014 m. gruodžio 31 d. | ||||
| Įsigijimo vertė | 32 | 2 320 | 21 | 2 373 |
| Sukaupta amortizacija | (19) | (1 392) | (18) | (1 429) |
| Likutinė vertė | 13 | 928 | 3 | 944 |
| Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. | 13 | 928 | 3 | 944 |
| Įsigijimai | – | 284 | 9 | 293 |
| Nurašymai | – | (4) | (1) | (5) |
| Perklasifikavimas iš IMT | – | 66 | – | 66 |
| Perklasifikuota į turtą, skirtą parduoti | – | (15) | (8) | (23) |
| Amortizacija | (11) | (385) | (3) | (399) |
| Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. | 2 | 874 | – | 876 |
| 2015 m. gruodžio 31 d. | ||||
| Įsigijimo vertė | 32 | 2 551 | 14 | 2 597 |
| Sukaupta amortizacija | (30) | (1 677) | (14) | (1 721) |
| Likutinė vertė | 2 | 874 | – | 876 |
| Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. | 2 | 874 | – | 876 |
| Įsigijimai | – | 1 232 | – | 1 232 |
| Perklasifikavimas į (iš) IMT | 20 | (166) | – | (146) |
| Perklasifikavimas tarp grupių | 80 | (80) | – | – |
| Amortizacija | (7) | (464) | – | (471) |
| Likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. | 95 | 1 396 | – | 1 491 |
| 2016 m. gruodžio 31 d. | ||||
| Įsigijimo vertė | 114 | 3 128 | 2 | 3 244 |
| Sukaupta amortizacija | (19) | (1 732) | (2) | (1 753) |
| Likutinė vertė | 95 | 1 396 | – | 1 491 |
| Bendrovė | ||||
| 2014 m. gruodžio 31 d. | ||||
| Įsigijimo vertė | 32 | 2 178 | 14 | 2 224 |
| Sukaupta amortizacija | (19) | (1 277) | (13) | (1 309) |
| Likutinė vertė | 13 | 901 | 1 | 915 |
| Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. | 13 | 901 | 1 | 915 |
| Įsigijimai | – | 269 | – | 269 |
| Perklasifikavimas į (iš) IMT | – | 66 | – | 66 |
| Amortizacija | (11) | (368) | (1) | (380) |
| Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. | 2 | 868 | – | 870 |
| 2015 m. gruodžio 31 d. | ||||
| Įsigijimo vertė | 32 | 2 513 | 14 | 2 559 |
| Sukaupta amortizacija | (30) | (1 645) | (14) | (1 689) |
| Likutinė vertė | 2 | 868 | – | 870 |
| Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. | 2 | 868 | – | 870 |
| Įsigijimai | – | 1 230 | – | 1 230 |
| Perklasifikavimas į (iš) IMT | 20 | (166) | – | (146) |
| Perklasifikavimas tarp grupių | 80 | (80) | – | – |
| Amortizacija | (7) | (461) | – | (468) |
| Likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. | 95 | 1 391 | – | 1 486 |
| 2016 m. gruodžio 31 d. | ||||
| Įsigijimo vertė | 114 | 3 091 | 2 | 3 207 |
| Sukaupta amortizacija | (19) | (1 700) | (2) | (1 721) |
| Likutinė vertė | 95 | 1 391 | – | 1 486 |
| Grupė | Žemė | Pastatai | Statiniai ir mašinos |
Trans porto priemo nės |
Kitas materialu sis ilgalai kis turtas |
Nebaigta statyba |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2014 m. gruodžio 31 d. | |||||||
| Įsigijimo vertė | 534 | 9 625 | 283 667 | 758 | 8 192 | 63 368 | 366 144 |
| Sukauptas nusidėvėjimas | – | (179) | (135) | (628) | (801) | – | (1 743) |
| Sukauptas vertės sumažėjimas | – | – | – | – | – | – | – |
| Likutinė vertė | 534 | 9 446 | 283 532 | 130 | 7 391 | 63 368 | 364 401 |
| Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. |
534 | 9 446 | 283 532 | 130 | 7 391 | 63 368 | 364 401 |
| Įsigijimai | – | – | 13 | 22 | 811 | 234 896 | 235 742 |
| Nurašymai | – | (189) | (2 426) | – | – | – | (2 615) |
| Perklasifikavimas iš atsargų | – | – | – | (3) | – | 13 | 10 |
| Perklasifikavimas į turtą skirtą parduoti |
– | – | – | – | (7) | – | (7) |
| Perklasifikavimas į INT | – | – | – | – | (7) | (59) | (66) |
| Perklasifikavimas į (iš) negautas dotacijas |
– | – | (16 465) | – | – | – | (16 465) |
| Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu |
– | – | (2 654) | – | – | (147 808) | (150 462) |
| Perklasifikavimas tarp grupių | – | 3 459 | 131 819 | – | 2 658 | (137 936) | – |
| Nusidėvėjimas | – | (581) | (18 741) | (56) | (2 012) | – | (21 390) |
| Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. |
534 | 12 135 | 375 078 | 93 | 8 834 | 12 474 | 409 148 |
| 2015 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė Sukauptas nusidėvėjimas |
534 – |
12 872 (737) |
393 700 (18 622) |
769 (676) |
11 587 (2 753) |
12 474 – |
431 936 (22 788) |
| Likutinė vertė | 534 | 12 135 | 375 078 | 93 | 8 834 | 12 474 | 409 148 |
| Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. |
534 | 12 135 | 375 078 | 93 | 8 834 | 12 474 | 409 148 |
| Įsigijimai | – | 32 | 11 | 66 | 619 | 90 063 | 90 791 |
| Pardavimai | – | (8) | – | – | – | – | (8) |
| Nurašymai | – | – | (1 152) | – | (23) | – | (1 175) |
| Vertės sumažėjimas | – | – | (434) | – | – | (68) | (502) |
| Perklasifikavimas iš atsargų | – | – | – | – | 947 | 64 | 1 011 |
| Perklasifikavimas į INT | – | – | – | – | (28) | 174 | 146 |
| Perklasifikavimas į (iš) negautas dotacijas |
– | – | (2 404) | – | – | – | (2 404) |
| Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu |
– | – | (32 790) | – | (120) | (39 514) | (72 424) |
| Perklasifikavimas tarp grupių | – | (258) | 50 911 | – | 2 157 | (52 810) | – |
| Nusidėvėjimas | – | (585) | (23 150) | (53) | (2 362) | – | (26 150) |
| Likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. |
534 | 11 316 | 366 070 | 106 | 10 024 | 10 383 | 398 433 |
| 2016 m. gruodžio 31 d. | |||||||
| Įsigijimo vertė | 534 | 12 634 | 407 733 | 835 | 15 132 | 10 383 | 447 251 |
| Sukauptas nusidėvėjimas Likutinė vertė |
– 534 |
(1 318) 11 316 |
(41 663) 366 070 |
(729) 106 |
(5 108) 10 024 |
– 10 383 |
(48 818) 398 433 |
| Bendrovė | Žemė | Pastatai | Statiniai ir maši nos |
Kitas materia lusis ilgalaikis turtas |
Nebaigta statyba |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2014 m. gruodžio 31 d. | ||||||
| Įsigijimo vertė | 534 | 9 153 | 283 289 | 7 087 | 63 368 | 363 431 |
| Sukauptas nusidėvėjimas | – | – | – | – | – | – |
| Likutinė vertė | 534 | 9 153 | 283 289 | 7 087 | 63 368 | 363 431 |
| Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. | 534 | 9 153 | 283 289 | 7 087 | 63 368 | 363 431 |
| Įsigijimai | – | – | – | 652 | 234 896 | 235 548 |
| Nurašymai | – | (189) | (2 417) | – | – | (2 606) |
| Perklasifikavimas iš atsargų | – | – | – | – | 13 | 13 |
| Perklasifikavimas į INT | – | – | – | (7) | (59) | (66) |
| Perklasifikavimas į (iš) negautas dotacijas |
– | – | (16 465) | – | – | (16 465) |
| Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | – | – | (2 654) | – | (147 808) | (150 462) |
| Perklasifikavimas tarp grupių | – | 3 459 | 131 819 | 2 658 | (137 936) | – |
| Nusidėvėjimas | – | (547) | (18 702) | (1 882) | – | (21 131) |
| Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. | 534 | 11 876 | 374 870 | 8 508 | 12 474 | 408 262 |
| 2015 m. gruodžio 31 d. | ||||||
| Įsigijimo vertė | 534 | 12 399 | 393 324 | 10 391 | 12 474 | 429 122 |
| Sukauptas nusidėvėjimas | – | (523) | (18 454) | (1 883) | – | (20 860) |
| Likutinė vertė | 534 | 11 876 | 374 870 | 8 508 | 12 474 | 408 262 |
| Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. | 534 | 11 876 | 374 870 | 8 508 | 12 474 | 408 262 |
| Įsigijimai | – | 32 | 1 | 463 | 90 063 | 90 559 |
| Nurašymai | – | – | (1 152) | (22) | – | (1 174) |
| Vertės sumažėjimas | – | – | (434) | – | (68) | (502) |
| Perklasifikavimas iš atsargų | – | – | – | 947 | 64 | 1 011 |
| Perklasifikavimas į INT | – | – | – | (28) | 174 | 146 |
| Perklasifikavimas į (iš) negautas dotacijas |
– | – | (2 404) | – | – | (2 404) |
| Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | – | – | (32 790) | (120) | (39 514) | (72 424) |
| Perklasifikavimas tarp grupių | – | (258) | 50 911 | 2 157 | (52 810) | – |
| Nusidėvėjimas | – | (552) | (23 110) | (2 270) | – | (25 932) |
| Likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. | 534 | 11 098 | 365 892 | 9 635 | 10 383 | 397 542 |
| 2016 m. gruodžio 31 d. | ||||||
| Įsigijimo vertė | 534 | 12 173 | 407 347 | 13 853 | 10 383 | 444 290 |
| Sukauptas nusidėvėjimas | – | (1 075) | (41 455) | (4 218) | – | (46 748) |
| Likutinė vertė | 534 | 11 098 | 365 892 | 9 635 | 10 383 | 397 542 |
Nurašymus daugiausia sudaro turto dalių, kurios pakeičiamos turto rekonstrukcijos metu, nurašymai.
Bendrovėje kapitalizavimo kriterijus tenkinančių palūkanų sąnaudų suma už laikotarpį, pasibaigusį 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 631 tūkst. Eur (už laikotarpį, pasibaigusį 2015 m. gruodžio 31 d. – 1 586 tūkst. Eur). Ši suma buvo sumažinta 1 481 tūkst. Eur (už laikotarpį, pasibaigusį 2015 m. gruodžio 31 d. – 643 tūkst. Eur). Bendra kapitalizuotų palūkanų suma sudarė 150 tūkst. Eur. (už laikotarpį, pasibaigusį 2015 m. gruodžio 31 d. – 943 tūkst. Eur). Kapitalizavimui taikyta metinė palūkanų norma 0,2 proc. (už laikotarpį, pasibaigusį 2015 m. gruodžio 31 d. – 0,2 proc.).
Bendrovė 2014 m. atliko ilgalaikio materialiojo turto vertinimą 2014 m. gruodžio 31 d. datai ir perkainojo turtą bei apskaitė turto vertės sumažėjimą. Atlikus ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės vertinimą buvo apskaitytas 185 694 tūkst. Eur turto vertės sumažėjimas, kuriame įtrauktas 62 494 tūkst. Eur perkainavimo rezervo sumažėjimas, o likusi suma – 123 200 tūkst. Eur buvo pripažinta kaip vertės sumažėjimo sąnaudos. Turto vertės sumažėjimą didžiąja dalimi sąlygojo reguliacinės aplinkos pasikeitimai, įvykę po paskutinio turto vertinimo 2008 metais.
2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė, įvertinusi ar nepasikeitė turto ankstesnio vertinimo prielaidos ir ar nereikia atlikti naujo vertinimo ar vertės sumažėjimo testo, konstatavo:
Bendrovė nusprendusi, kad visi šie pakeitimai gali turėti reikšmingos įtakos ilgalaikio materialiojo turto vertei, atliko naują ilgalaikio turto vertinimą. Vertinimas atitinka trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį (2.28 pastaba).
Bendrovė turto tikrąją vertę 2015 m. gruodžio 31 d. įvertino pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Turto vertė buvo apskaičiuota kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė.
Bendrovė turtą vertino kaip verslą, tačiau vertinime eliminavo visą veiklą, susijusią su perdavimo tinklo plėtra (ir nesusijusią su vertinamu dabartiniu turtu) - investicijas į plėtros projektus, naujų vartotojų / gamintojų prijungimą, dotacijas plėtros projektams.
Turto vertė buvo apskaičiuota taip:
Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 4,38 proc.
Atlikus ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės vertinimą buvo gautas rezultatas - 403 259 tūkst. Eur. Suskaičiuota Bendrovės turto vertė yra didesnė už balansinę turto vertę 396 179 tūkst. eurų, tačiau skirtumas nereikšmingas ir apskaičiuota turto vertė patenka į turto vertės intervalą nuo 425 543 tūkst. eurų iki 382 472 tūkst. eurų diskonto normai kintant –1 proc. / +1 proc. intervale. Todėl Bendrovė neapskaitė turto vertinimo rezultato.
Turto vertinimo rezultato jautrumas diskonto normos bei perkrovų pajamų dydžiui pateiktas lentelėse:
| Diskonto normos pokytis (atitinkamai nuo 2021 m. perskaičiuojant investicijų grąžos normą) , proc. |
Turto vertė, tūkst. Eur |
|---|---|
| –1,0 % | 425 543 |
| –0,5 % | 414 206 |
| 0,0 % | 403 259 |
| 0,5 % | 392 686 |
| 1,0 % | 382 472 |
| Perkrovų pajamų dalis, proc. nuo prognozuojamų pajamų | Turto vertė, tūkst. Eur |
| 0 % | 399 156 |
| 25 % | 400 182 |
|---|---|
| 50 % | 401 208 |
| 100 % | 403 259 |
| 125 % | 404 285 |
2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė įvertino, ar jos ilgalaikio materialiojo turto apskaitinė vertė reikšmingai nesiskyrė nuo tos, kuri būtų nustatyta remiantis tikrąja verte ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
2016 m. nebuvo jokių teisės aktų pasikeitimų ir (arba) įvykių, kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos turto vertei. Turto vertinimui Bendrovė taikė tokį patį vertinimo modelį kaip ir 2015 m. gruodžio 31 d. Vertinimas atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį (2.28 pastaba).
Bendrovė turto tikrąją vertę 2016 m. gruodžio 31 d. įvertino pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Turto vertė buvo apskaičiuota kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė.
Bendrovė turtą vertino kaip verslą, tačiau vertinime eliminavo visą veiklą, susijusią su perdavimo tinklo plėtra (ir nesusijusią su vertinamu dabartiniu turtu) – investicijas į plėtros projektus, naujų vartotojų / gamintojų prijungimą, dotacijas plėtros projektams.
Turto vertė buvo apskaičiuota taip:
Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 4,38 proc.
Atlikus ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės vertinimą 2016 m. gruodžio 31 d. buvo gautas rezultatas – 398 777 tūkst. Eur. Suskaičiuota turto vertė yra didesnė už balansinę Turto vertę (386 070 tūkst. eurų) – turto vertės sumažėjimo nėra. Balansinė turto vertė patenka į turto vertės intervalą nuo 384 792 tūkst. eurų iki 412 762 tūkst. eurų, 2021–2025 m. suskaičiuotai optimizuoto turto vertei kintant 75–125 proc. intervale. Taip pat perkrovų pajamų daliai kintant intervale 50–125 proc., lyginant su prognoze, balansinė turto vertė patenka į turto vertės intervalą nuo 382 460 tūkst. eurų iki 411 153 tūkst. eurų. Įvertinus prielaidų jautrumą Bendrovė neapskaitė turto vertinimo rezultato.
Turto vertinimo rezultato jautrumas LRAIC modeliu optimizuoto turto vertės, diskonto normos bei perkrovų pajamų dydžiui pateiktas lentelėse:
| 2021–2025 m. LRAIC modeliu optimizuoto turto vertės dalis, proc. nuo suskaičiuotos vertės |
Turto vertė, tūkst. Eur |
|---|---|
| 25 % | 356 822 |
| 50 % | 370 807 |
| 75 % | 384 792 |
| 100 % | 398 777 |
| 125 % | 412 762 |
| Diskonto normos pokytis (atitinkamai nuo 2021 m. perskaičiuojant investicijų grąžos normą), proc. |
Turto vertė, tūkst. Eur |
|---|---|
| –1,0 % | 412 546 |
| –0,5 % | 405 567 |
| 0,0 % | 398 777 |
| 0,5 % | 392 168 |
| 1,0 % | 385 733 |
| Perkrovų pajamų dalis, proc. nuo prognozės | Turto vertė, tūkst. Eur |
|---|---|
| 0 % | 377 418 |
| 25 % | 378 534 |
| 50 % | 382 460 |
| 100 % | 398 777 |
| 125 % | 411 153 |
2016 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė turėjo 36 170 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 25 556 tūkst. Eur) ilgalaikio materialiojo turto pirkimo įsipareigojimų, kuriuos turės vykdyti ateinančiais laikotarpiais.
Lentelėje žemiau pateiktos Bendrovės ir Grupės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jei turtas būtų apskaitomas istorinės savikainos metodu 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d.:
| Grupė | Žemė | Pastatai | Statiniai ir maši nos |
Trans porto priemo nės |
Kitas ma terialus ilgalaikis turtas |
Nebaigta statyba |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. | 520 | 11 182 | 477 950 | 106 | 10 084 | 10 462 | 510 304 |
| Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. | 520 | 11 501 496 680 | 93 | 8 908 | 12 493 | 530 195 |
| Bendrovė | Žemė | Pastatai | Statiniai ir maši nos |
Trans porto priemo nės |
Kitas ma terialus ilgalaikis turtas |
Nebaigta statyba |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. | 520 | 11 054 | 477 772 | – | 9 695 | 10 462 509 503 | |
| Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. | 520 | 11 348 | 496 472 | – | 8 582 | 12 493 | 529 415 |
2016 m. gruodžio 31 d. nenudėvėtų dotacijų likutis buvo 285 745 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 214 328 tūkst. Eur).
2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės investicijas sudarė:
| Dukterinės įmonės | Įsigijimo vertė | Vertės sumažėjimas |
Apskaitinė vertė |
Dalies procentas |
|---|---|---|---|---|
| UAB "Tetas" | 4 356 | ( 441) | 3 915 | 100 |
| UAB "Litgrid Power Link Service" | 174 | – | 174 | 100 |
| Iš viso | 4 530 | ( 441) | 4 089 |
Vadovaujantis 2016 m. sausio 28 d. įvykusiame "Litgrid" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtu sprendimu, 2016 m. vasario 5 d. Bendrovė ir UAB EPSO-G sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Šia sutartimi Bendrovė perleido UAB EPSO-G 478 800 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB "Baltpool" akcijų, sudarančių 67 proc. visų UAB "Baltpool" akcijų. Sutartyje nustatyta, kad UAB EPSO-G nuosavybės teisė pereis nuo 2016 m. kovo 1 d. UAB "Baltpool" akcijos parduotos už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą akcijų paketo rinkos vertę – 387 828 eurų.
Šiose finansinėse ataskaitose 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės investicija į dukterinę įmonę UAB "Baltpool" perklasifikuota į turtą, skirtą parduoti (31 pastaba).
2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės investicijas sudarė:
| Dukterinės įmonės | Įsigijimo vertė | Vertės sumažėjimas |
Apskaitinė vertė |
Dalies procentas |
|---|---|---|---|---|
| UAB "Tetas" | 4 356 | (441) | 3 915 | 100 |
| UAB "Litgrid Power Link Service" | 174 | – | 174 | 100 |
| Iš viso | 4 530 | (441) | 4 089 |
2015 m. buvo apskaitytas investicijos į UAB "Tetas" vertės sumažėjimo atstatymas, lygus 1 540 tūkst. Eur. Investicijos vertė buvo nustatyta diskontuotų pinigų srautų metodu. Naudota diskonto norma (WACC po mokesčių) sudarė 8,19 proc. Investicijos į UAB "Tetas" vertės sumažėjimo atstatymą lėmė ženkliai sumažėję finansiniai įsipareigojimai ir 2015 m. veiklos rezultatų įtakotos geresnės UAB "Tetas" generuojamų pinigų srautų prognozės.
Investicijų į asocijuotas ir bendrai kontroliuojamas įmones judėjimas pateikiamas žemiau:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 | 2015 | 2016 | 2015 | |
| Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje | 720 | 1 088 | 752 | 1 047 |
| Investicijų vertės sumažėjimas | – | (343) | – | (295) |
| Asocijuotos įmonės perkėlimas į finansinį turtą, laikomą pardavimui |
(752) | – | (752) | – |
| Asocijuotų ar bendrai valdomų įmonių rezultatų dalis | 32 | (25) | – | – |
| Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje | – | 720 | – | 752 |
Kaip aprašyta 1 pastaboje 2017 m. sausio 27 d. Bendrovės valdyba pritarė visų AB "Litgrid" nuosavybės teise valdomų UAB "Duomenų logistikos centras" 20,36 procentų akcijų paketo pardavimo organizavimui kartu su UAB "Lietuvos energija" valdomų akcijų dalimi. Šiose finansinėse ataskaitose Bendrovės investicija į asocijuotą įmonę perklasifikuota į finansinį turtą, laikomą pardavimui (12 pastaba).
Bendrovėje 2015 metais buvo apskaitytas investicijos į LitPol Link Sp.z.o.o. vertės sumažėjimas, lygus 295 tūkst. Eur. Dėl neaiškių tęstinės veiklos perspektyvų, Bendrovė suformavo vertės sumažėjimą lygų įsigijimo savikainai. 2016 m. rugsėjo 28 d. LitPol Link Sp.z.o.o. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta sustabdyti bendrovės veiklą iki tol, kol "Polskie Sieci Elektroenergetyczne S.A." ir AB "Litgrid" priims sprendimą vykdyti bendrą projektą, bet ne ilgiau nei 24 mėnesiams.
Asocijuotos įmonės ir bendrai valdomos įmonės finansinė padėtis 2016 m. gruodžio 31 d. ir finansiniai veiklos rezultatai už 2016 metus:
| Turtas | Įsipareigojimai | Pardavimo pajamos |
Grynasis pelnas (nuostoliai) |
|
|---|---|---|---|---|
| UAB "Duomenų logistikos centras" | 6 233 | 1 688 | 4 359 | 159 |
| LitPol Link Sp.z.o.o. | 195 | 79 | 242 | ( 222) |
Asocijuotos įmonės ir bendrai valdomos įmonės finansinė padėtis 2015 m. gruodžio 31 d. ir finansiniai veiklos rezultatai už 2015 metus:
| Turtas | Įsipareigojimai | Pardavimo pajamos |
Grynasis pelnas (nuostoliai) |
|
|---|---|---|---|---|
| UAB "Duomenų logistikos centras" | 8 372 | 3 985 | 4 893 | ( 161) |
| LitPol Link Sp.z.o.o. | 519 | 172 | 765 | 13 |
Grupės ir Bendrovės finansinį turtą, kuris klasifikuojamas kaip galimas parduoti, sudaro šių įmonių akcijos:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 | 2015-12-31 | 2016-12-31 | 2015-12-31 | |
| "NordPool" (2 proc.) | 2 693 | 2 273 | 2 693 | 2 273 |
| UAB "Technologijų ir inovacijų centras" (0,01 proc.) |
– | – | – | – |
| Apskaitinė vertė | 2 693 | 2 273 | 2 693 | 2 273 |
2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė įvertino "NordPool" akcijas tikrąja verte, kuri buvo nustatyta diskontuotų pinigų srautų metodu. Naudota diskonto norma prieš mokesčius sudarė 7,5 proc. Tikrosios vertės pasikeitimas, 2016 m. gruodžio 31 d. lygus 420 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. - 350 tūkst. Eur) apskaitytas kitose bendrose pajamose kaip pelnas.
2015 m. balandžio 30 d. Bendrovė pardavė turimas 10 193 vnt. UAB "NT valdos" akcijas UAB "Lietuvos energija". Bazinė šių akcijų pardavimo kaina – 252 tūkst. Eur, bazinės pardavimo kainos priedas – 33 tūkst. Eur arba 63 tūkst. Eur priklausomai nuo UAB "NT Valdos" 2018 m. numatytų finansinių rodiklių. Bendrovė akcijų pardavimo sandorio rezultatą 62 tūkst. Eur nuostolį apskaitė bendrųjų pajamų ataskaitos finansinių sąnaudų straipsnyje. UAB "Lietuvos energija" už akcijas atsiskaitė iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pagal akcijų pardavimo sutartį numatyta, kad Bendrovei bus sumokėtas pardavimo kainos priedas iki 2019 m. kovo 31 d., jei UAB "NT valdos" 2018 m. tenkins sutartyje numatytus finansinius rodiklius.
Bendrovė taip pat turi 2013 m. įsigytas UAB "Technologijų ir inovacijų centro", kurio vienas pagrindinių veiklos tikslų – informacinių technologijų ir telekomunikacijų ir kitų paslaugų teikimas akcininkams, 1 000 akcijų, kurių vertė 289,62 Eur. Vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 17 d. akcininkų sutartimi, šiose finansinėse ataskaitose investicija į UAB Technologijų ir inovacijų centrą perklasifikuota į trumpalaikį finansinį turtą, laikomą parduoti.
Vadovybės vertinimu, tikroji vertė reikšmingai nepasikeitė nuo praeitų metų (3 hierarchijos lygio tikrosios vertės vertinimas).
Grupės ir Bendrovės atsargas sudaro:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 | 2015-12-31 | 2016-12-31 | 2015-12-31 | |
| Medžiagos ir komplektavimo gaminiai | 4 128 | 2 796 | 318 | 1 409 |
| Atimti: vertės sumažėjimas | (218) | (278) | (193) | (252) |
| Apskaitinė vertė | 3 910 | 2 518 | 125 | 1 157 |
Atsargų, apskaitytų grynąja galimo realizavimo verte, balansinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. Grupėje sudarė 224 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 1 055 tūkst. Eur) ir Bendrovėje 193 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 1 008 tūkst. Eur). Grupėje sąnaudose per metus pripažinta atsargų savikaina sudarė 6 265 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 7 141 tūkst. Eur), Bendrovėje – 184 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 261 tūkst. Eur).
Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2016 ir 2015 metais:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 | 2015 | 2016 | 2015 | |
| Apskaitinė vertė sausio 1 d. | 278 | 197 | 252 | 160 |
| Vertės sumažėjimo pasikeitimas | (60) | 81 | (59) | 92 |
| Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. | 218 | 278 | 193 | 252 |
Prekybos gautinas sumas sudaro:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 | 2015-12-31 | 2016-12-31 | 2015-12-31 | |
| Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą |
19 823 | 15 860 | 19 823 | 15 860 |
| Gautinos sumos už rangos darbus ir kitas paslaugas |
4 489 | 4 198 | – | – |
| Kitos prekybos gautinos sumos | 2 041 | 93 | 2 041 | 93 |
| Atimti: prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas |
(7 312) | (7 233) | (7 312) | (7 233) |
| Apskaitinė vertė | 19 041 | 12 918 | 14 552 | 8 720 |
Tikroji trumpalaikių prekybos gautinų sumų vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.
Grupė ir Bendrovė 2016 m. apskaitė 79 tūkst. Eur vertės sumažėjimo atstatymą individualiai įvertintoms abejotinoms skoloms, susijusioms su įsiskolinimais už įsigytą elektros energiją (2015 m. apskaitė 791 tūkst. Eur vertės sumažėjimo atstatymą).
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 | 2015-12-31 | 2016-12-31 | 2015-12-31 | |
| Nepradelsta | 17 799 | 11 425 | 14 356 | 8 666 |
| Pradelsta iki 30 dienų | 648 | 997 | 153 | 54 |
| Pradelsta nuo 30 iki 60 dienų | 7 | 2 | 5 | – |
| Pradelsta nuo 60 iki 90 dienų | – | 30 | – | – |
| Pradelsta daugiau kaip 90 dienų | 587 | 464 | 38 | – |
| Apskaitinė vertė | 19 041 | 12 918 | 14 552 | 8 720 |
Kitas gautinas sumas sudaro:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 | 2015-12-31 | 2016-12-31 | 2015-12-31 | |
| Gautinos administruojamos VIAP lėšos | – | 17 879 | – | 17 879 |
| Gautinos VIAP lėšos | 1 632 | – | 1 632 | 2 029 |
| Sukauptos gautinos palūkanos | – | 4 | – | 4 |
| Gautinos dotacijos | 18 869 | 16 552 | 18 869 | 16 552 |
| Gautinos sumos už turto nuomą | 86 | 149 | 86 | 149 |
| Kitos gautinos sumos | 4 330 | 192 | 4 007 | 204 |
| Atimti: kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas |
(1) | (14 499) | (1) | (14 499) |
| Apskaitinė vertė | 24 916 | 20 277 | 24 593 | 22 318 |
2016 m. Bendrovė teisių ir pareigų perleidimo sutartimis perleido UAB "Baltpool" reikalavimo teises į VIAP lėšų skolininkus.
Kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 | 2015 | 2016 | 2015 | |
| Apskaitinė vertė sausio 1 d. | 14 499 | – | 14 499 | 8 811 |
| Vertės sumažėjimo pasikeitimas | (14 498) | 14 499 | (14 498) | 5 688 |
| Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. | 1 | 14 499 | 1 | 14 499 |
Vertės sumažėjimo apskaitymas Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitai neturėjo jokios įtakos, nes Bendrovė nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d., vykdydama VIAP veiklą veikė tik kaip tarpininkas, todėl apskaitant VIAP gautinų lėšų vertės sumažėjimą buvo atitinkamai mažinama VIAP mokėtina suma UAB "Baltpool".
Kitų gautinų sumų, kurioms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas, senėjimo analizė:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 | 2015-12-31 | 2016-12-31 | 2015-12-31 | |
| Nepradelsta | 22 214 | 16 833 | 21 891 | 18 874 |
| Pradelsta iki 30 dienų | 2 | 6 | 2 | 6 |
| Pradelsta nuo 30 iki 60 dienų | – | 3 | – | 3 |
| Pradelsta nuo 60 iki 90 dienų | – | 792 | – | 792 |
| Pradelsta daugiau kaip 90 dienų | 2 700 | 2 643 | 2 700 | 2 643 |
| Apskaitinė vertė | 24 916 | 20 277 | 24 593 | 22 318 |
Daugiau kaip 90 dienų pradelstos sumos 2 700 tūkst. eurų sudaro gautinas PVM iš UAB "Baltpool", kuris bus sumokėtas 2017 m. pagal susitarimus su UAB "Baltpool".
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 | 2015-12-31 | 2016-12-31 | 2015-12-31 | ||
| Deponuotos lėšos garantijoms ir depozitai | 1 499 | 2 574 | 1 499 | 2 574 | |
| Už perkrovų valdymą gautos lėšos (2.18 pastaba) | 7 761 | – | 7 761 | – | |
| Finansinis turtas, laikomas pardavimui | 752 | – | 752 | – | |
| Apskaitinė vertė | 10 012 | 2 574 | 10 012 | 2 574 |
Finansinį turtą, laikomą pardavimui sudaro UAB "Duomenų logistikos centro" 20,36 proc. akcijų paketas, kurio vertė 752 tūkst. Eur ir UAB "Technologijų ir inovacijų centro" 1 000 akcijų, kurių vertė 289,62 Eur.
Kito finansinio turto tikroji vertė 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. buvo artima apskaitinei vertei.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 | 2015-12-31 | 2016-12-31 | 2015-12-31 | |
| Pinigai banke | 798 | 791 | 608 | 483 |
| Apskaitinė vertė | 798 | 791 | 608 | 483 |
Pinigų ir pinigų ekvivalentų tikroji vertė artima jų apskaitinei vertei.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo bei AB Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo akcinio kapitalo nominalios vertės keitimo į eurus tvarkos nuostatomis 2015 sausio 1 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo konvertuotas į eurus. 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 100,20 euro ir buvo padalintas į 504 331 380 0,29 euro nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. Akcijų nominalios vertės perskaičiavimo rezultatas 2015 m. sudarė 192 tūkst. Eur. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.
Akcijų priedai, kurie buvo suformuoti atskyrimo metu, sudaro 8 579 tūkst. Eur. Iki atskyrimo akcijų priedai susidarė didinant AB "Lietuvos energija" įstatinį kapitalą kaip skirtumas tarp akcijų nominalios ir apmokėjimo verčių.
Kapitalą sudaro visas finansinės padėties ataskaitoje apskaitytas nuosavas kapitalas.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 1/2 jos įstatinio kapitalo. 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą. Bendrovė neturi jokių kitų išorinių reikalavimų kapitalui.
Pagrindinis Bendrovės kapitalo valdymo tikslas yra valdyti kapitalą taip, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas. Siekiant palaikyti ar pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali pakoreguoti akcininkams mokamų dividendų sumą, gražinti kapitalą akcininkams ar išleisti naują akcijų emisiją. Pasikeitimų kapitalo valdymo tiksluose, lyginant su praėjusiais metais, nebuvo.
Perkainojimo rezervas − tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš perkainojimo rezervo gali būti didinamas akcinis kapitalas. Tačiau rezervas negali būti naudojamas nuostoliams padengti.
| Grupė | Perkainojimo rezervas |
Atidėtasis pelno mokestis |
Atėmus atidėtąjį pelno mokestį |
|---|---|---|---|
| Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. | 8 046 | (1 206) | 6 840 |
| Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas | (690) | 104 | (586) |
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas | (30) | 4 | (26) |
| Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. | 7 326 | (1 098) | 6 228 |
| Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas | (691) | 104 | (587) |
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas | (37) | 4 | (33) |
| Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. | 6 598 | (990) | 5 608 |
| Bendrovė | Perkainojimo rezervas |
Atidėtasis pelno mokestis |
Atėmus atidėtąjį pelno mokestį |
|---|---|---|---|
| Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. | 7 928 | (1 189) | 6 739 |
| Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas | (677) | 102 | (575) |
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas | (30) | 4 | (26) |
| Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. | 7 221 | (1 083) | 6 138 |
| Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas | (678) | 102 | (576) |
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas | (33) | 4 | (29) |
| Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. | 6 510 | (977) | 5 533 |
Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Jis gali būti naudojamas tik būsimiems nuostoliams dengti. Bendrovės sukauptas privalomasis rezervas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir sudaro 10 proc. įstatinio kapitalo.
Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas – tai finansinio turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus finansinį turtą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš šio rezervo gali būti didinamas akcinis kapitalas ir negali būti mažinami nuostoliai.
Kiti rezervai sudaromi akcininkų sprendimu ir gali būti perskirstomi skirstant kitų metų pelną.
2015 m. balandžio 24 d. įvykusio AB "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą ir perkelti 108 608 tūkst. Eur iš kitų rezervų į nepaskirstytąjį pelną.
2016 m. balandžio 26 d. įvykusio "Litgrid" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 4 589 416 eurų dividendų. Dividendai, tenkantys vienai akcijai, – 0,0091 Eur.
Avansu gautas dotacijas sudaro dotacijos, skirtos įsigyti ilgalaikį turtą. Per 2016 m. ir 2015 m. dotacijų judėjimą sudarė:
| Grupė | Bendrovė | |
|---|---|---|
| Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. | 108 140 | 108 140 |
| Gauta per laikotarpį | 47 373 | 47 373 |
| Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą | (149 967) | (149 967) |
| Nurašytos dotacijos | (1 676) | (1 676) |
| Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. | 3 870 | 3 870 |
| Gauta per laikotarpį | 68 592 | 68 592 |
| Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą | (72 424) | (72 424) |
| Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. | 38 | 38 |
Avansu gautas dotacijas per 2016 m. sudarė:
Grupės ir Bendrovės paskolas sudaro:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 | 2015-12-31 | 2016-12-31 | 2015-12-31 | |
| Ilgalaikės | ||||
| Banko paskolos | 116 435 | 124 518 | 116 435 | 124 518 |
| Trumpalaikės | ||||
| Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | 8 082 | 8 082 | 8 082 | 8 082 |
| Banko sąskaitos perviršis | 40 986 | 70 838 | 40 171 | 69 842 |
| Iš viso paskolų | 165 503 | 203 438 | 164 688 | 202 442 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 | 2015-12-31 | 2016-12-31 | 2015-12-31 | |
| Tarp 1 ir 2 metų | 8 082 | 8 082 | 8 082 | 8 082 |
| Nuo 2 iki 5 metų | 42 676 | 36 533 | 42 676 | 36 533 |
| Po 5 metų | 65 677 | 79 903 | 65 677 | 79 903 |
| Iš viso | 116 435 | 124 518 | 116 435 | 124 518 |
Grupė ir Bendrovė 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. neturėjo reikšmingų įkeitimų.
Grupės ir Bendrovės paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 0,95 proc. (2015 m. gruodžio 31 d. – 0,95 proc.).
2016 m. gruodžio 31 d. Grupės nepanaudotų paskolų ir overdraftų likutis buvo 36 014 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 46 189 tūkst. Eur), Bendrovės – 34 829 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 45 158 tūkst. Eur).
Bendrovė pagal paskolos sutartis su "Nordic Investment Bank" yra įsipareigojusi neviršyti grynojo skolos rodiklio ir EBITDA santykio, kuris 2016 m. turėtų būti ne didesnis nei 4,5 (2015 m. ne didesnis nei 6). Ilgalaikių paskolų iš "Nordic Investment Bank", kurioms galioja šis reikalavimas likutis 2016 m. gruodžio 31 d. yra 51 435 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 59 518 tūkst. Eur), neįvertinant ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies. Bendrovė 2016 m. įvykdė šį reikalavimą. 2015 m. buvo neįvykdžiusi šio reikalavimo, tačiau 2015 m. gruodžio 21 d. gavo iš banko laiškus, kad bankas 2015 m. gruodžio 31 d. datai atleidžia Bendrovę nuo šių įsipareigojimų vykdymo.
Bendrovė pagal paskolos sutartis su "European Investment Bank" yra įsipareigojusi neviršyti grynojo skolos rodiklio ir EBITDA santykio, kuris 2016 m. turėtų būti ne didesnis nei 4,5 (2015 m. ne didesnis nei 8,2). Ilgalaikių paskolų iš "European Investment Bank", kurioms galioja šis reikalavimas likutis 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. yra 65 000 tūkst. Eur), neįvertinant ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies. Bendrovė 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. šį reikalavimą įvykdė.
Taip pat bendrovė pagal šias paskolų sutartis abiem bankams yra įsipareigojusi neviršyti palūkanų padengimo rodiklio, kuris 2016 ir 2015 metais turėtų būti ne didesnis nei 3. Šį reikalavimą Bendrovė įvykdė.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 | 2015-12-31 | 2016-12-31 | 2015-12-31 | |
| Perkrovų valdymo pajamos laikotarpio pradžioje | – | – | – | – |
| Gautos perkrovų valdymo pajamos per periodą | 11 405 | 495 | 11 405 | 495 |
| Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą | – | (495) | – | (495) |
| Perkrovų valdymo pajamos pripažintos pajamomis per periodą |
(3 439) | – | (3 439) | – |
| Perkrovų valdymo pajamos laikotarpio pabaigoje | 7 966 | – | 7 966 | – |
Ateinančių laikotarpių pajamas sudaro perkrovų pajamos, kaip aprašyta 2.18 pastaboje. 2016 m. gruodžio 31 d. ateinančių laikotarpių perkrovų pajamos, lygios 7 966 tūkst. Eur, bus panaudotos investicijoms į jungtis būsimais laikotarpiais. 2016 m. bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažintos 3 439 tūkst. Eur vertės perkrovų pajamos, skirtos padengti sąnaudas, patirtas siekiant užtikrinti paskirstytojo pralaidumo panaudojimą. 2015 m. 495 tūkst. Eur suma panaudota investicijoms į jungtį.
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 | 2015-12-31 | 2016-12-31 | 2015-12-31 | ||
| Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų prijungimo | – | 40 | – | 40 | |
| Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms | 152 | 163 | 81 | 111 | |
| Apskaitinė vertė | 152 | 203 | 81 | 151 |
Atidėjinius pensijų išmokoms sudaro apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Bendrovės kolektyvinę sutartį mokėtinos sumos (2.17 pastaba).
Pelno mokesčio sąnaudas sudaro:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 | 2015-12-31 | 2016-12-31 | 2015-12-31 | ||
| Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis | 4 274 | 1 685 | 4 258 | 1 673 | |
| Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (nauda) | (2 208) | (1 339) | (2 203) | (1 366) | |
| Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (nauda) |
2 066 | 346 | 2 055 | 307 |
Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau:
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas | IMT perkaino jimas (vertės sumažėjimas) |
Turto vertės sumažėjimas |
Sukauptos sąnaudos / pajamos |
Kita | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| 2014 m. gruodžio 31 d. | 18 927 | 3 921 | 113 | 90 | 23 051 |
| Perkelta į skirtą parduoti | – | – | (2) | – | (2) |
| Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | 659 | (2 639) | 367 | (30) | (1 643) |
| Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | – | – | – | – | – |
| 2015 m. gruodžio 31 d. | 19 586 | 1 282 | 478 | 60 | 21 406 |
| Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | (1 462) | 82 | 1 081 | (8) | (307) |
| Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | – | – | – | – | – |
| 2016 m. gruodžio 31 d. | 18 124 | 1 364 | 1 559 | 52 | 21 099 |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai | IMT perkaino jimas (vertės padidėjimas) |
Nusidėvė jimo normų skirtumai |
Mokesčių lengvata įsi gyjant IMT |
Palūkanų kapitaliza vimo įtaka |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| 2014 m. gruodžio 31 d. | (32 100) | (104) | (2 318) | (110) | (34 632) |
| Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | 2 870 | 3 | 180 | (70) | 2 983 |
| Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | (52) | – | – | – | (52) |
| 2015 m. gruodžio 31 d. | (29 282) | (101) | (2 138) | (180) | (31 701) |
| Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | 2 331 | 112 | 156 | (84) | 2 515 |
| Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | (63) | – | – | – | (63) |
| 2016 m. gruodžio 31 d. | (27 014) | 11 | (1 982) | (264) | (29 249) |
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2015 m. gruodžio 31 d. 63 Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2016 m. gruodžio 31 d. 66 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2015 m. gruodžio 31 d. (10 356) Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2016 m. gruodžio 31 d. (8 216)
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai |
IMT perkaino jimas (vertės padidėjimas) |
Nusidėvė jimo normų skirtumai |
Mokesčių lengvata įsi gyjant IMT |
Palūkanų kapitaliza vimo įtaka |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| 2014 m. gruodžio 31 d. | (32 082) | (89) | (2 318) | (110) | (34 599) |
| Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | 2 868 | 1 | 180 | (70) | 2 979 |
| Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | (52) | – | – | – | (52) |
| 2015 m. gruodžio 31 d. | (29 266) | (88) | (2 138) | (180) | (31 672) |
| Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | 2 329 | 110 | 154 | (84) | 2 509 |
| Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | (63) | – | – | – | (63) |
| 2016 m. gruodžio 31 d. | (27 000) | 22 | (1 984) | (264) | (29 226) |
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2015 m. gruodžio 31 d. (10 356) Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2016 m. gruodžio 31 d. (8 216)
Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pokyčių analizė laike pateikta žemiau:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 | 2015-12-31 | 2016-12-31 | 2015-12-31 | |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas: | ||||
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas vėliau kaip po 12 mėn. |
19 616 | 19 008 | 19 533 | 18 949 |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas per 12 mėn. |
1 483 | 2 398 | 1 477 | 2 367 |
| Iš viso | 21 099 | 21 406 | 21 010 | 21 316 |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai: | ||||
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti vėliau kaip po 12 mėn. |
(26 880) | (28 643) | (26 861) | (28 618) |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti per 12 mėn. |
(2 369) | (3 058) | (2 365) | (3 054) |
| Iš viso | (29 249) | (31 701) | (29 226) | (31 672) |
Bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 | 2015-12-31 | 2016-12-31 | 2015-12-31 | |
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą |
19 794 | 1 646 | 18 883 | 3 677 |
| Pelno mokestis taikant 15 proc. tarifą | 2 969 | 247 | 2 832 | 552 |
| Nepripažintas atidėtojo pelno mokestis nuo mokestinių nuostolių |
( 7) | 20 | – | – |
| Neleidžiamų atskaitymų ir neapmokestinamųjų pajamų įtaka |
( 896) | 79 | ( 777) | ( 245) |
| Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos per pelną (nuostolį) |
2 066 | 346 | 2 055 | 307 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 | 2015-12-31 | 2016-12-31 | 2015-12-31 | |
| Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas | 2 436 | 21 716 | 2 427 | 21 715 |
| Skolos už rangos darbus, paslaugas | 6 558 | 4 167 | 1 086 | 1 401 |
| Skolos už elektros energiją | 4 754 | 1 951 | 4 754 | 1 951 |
| Skolos už elektros energijos tranzitą | 109 | 234 | 109 | 234 |
| Apskaitinė vertė | 13 857 | 28 068 | 8 376 | 25 301 |
Tikrosios prekybos mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 2015-12-31 2016-12-31 |
2015-12-31 | ||||
| Įsipareigojimų įvykdymo garantija | 869 | 1 944 | 869 | 1 944 | |
| Kitos avansu gautos sumos | – | 70 | – | 70 | |
| Apskaitinė vertė | 869 | 2 014 | 869 | 2 014 |
Grupės ir Bendrovės įsipareigojimų įvykdymo garantijas sudaro gauti depozitai, tarp jų ir už prekybą biržoje.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 | 2015-12-31 | 2016-12-31 | 2015-12-31 | |
| Mokėtinos administruojamos VIAP lėšos | – | – | – | 149 |
| Skirtumas tarp gautų ir sumokėtų VIAP lėšų | 274 | 49 | 274 | 49 |
| Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų* | 660 | 2 900 | 660 | 2 900 |
| Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 653 | 617 | 175 | 146 |
| Sukauptos atostogų rezervo sąnaudos | 1 010 | 933 | 513 | 463 |
| Mokėtinas PVM | 1 284 | 1 044 | 1 178 | 819 |
| Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis | 548 | 510 | 546 | 510 |
| Mokėtini dividendai | 401 | 412 | 401 | 412 |
| Sukauptos kitos sąnaudos | 2 034 | 13 915 | 1 812 | 13 822 |
| Sukaupti įsipareigojimai už elektros energiją | 1 125 | 1 526 | 1 125 | 1 526 |
| Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai |
1 609 | 1 254 | 1 700 | 854 |
| Apskaitinė vertė | 9 598 | 23 160 | 8 384 | 21 650 |
*Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų – tai gauti avansai už naujų vartotojų prijungimą prie elektros tinklų. Šie avansai bus pripažinti pajamomis, kai bus suteiktos prijungimo paslaugos.
Trumpalaikių kitų mokėtinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 | 2015 | 2016 | 2015 | |
| Elektros perdavimo paslauga | 67 968 | 50 419 | 67 968 | 50 419 |
| Prekyba balansavimo / reguliavimo energija | 22 066 | 14 569 | 22 066 | 14 569 |
| Galios rezervavimo paslaugos | 33 923 | 9 370 | 33 923 | 9 370 |
| Kiti elektros ir susijusių paslaugų pardavimai | 6 041 | 3 620 | 6 041 | 3 620 |
| Viešuosius interesus atitinkanti paslauga | 7 105 | 4 313 | 7 105 | 4 313 |
| Pajamos iš naujų vartotojų prijungimo | 2 674 | 694 | 2 674 | 694 |
| Perkrovų pajamos | 3 438 | – | 3 438 | – |
| Iš viso | 143 215 | 82 985 | 143 215 | 82 985 |
Pajamos už elektros energijos perdavimą, palyginti su 2015 m., išaugo 35 proc. iki 68 mln. eurų. Pajamos iš elektros energijos perdavimo sudarė 41 proc. visų Grupės pajamų. Pajamų padidėjimą lėmė išaugęs perduotos elektros energijos kiekis bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas 28 proc. didesnis elektros perdavimo paslaugos tarifas.
Balansavimo (reguliavimo) elektros energijos pardavimo pajamos išaugo 51 proc. iki 22,1 mln. eurų. Šių pajamų padidėjimą labiausiai lėmė 56 proc. išaugęs parduotos balansavimo (reguliavimo) elektros energijos kiekis. Šis augo dėl naujų elektros jungčių su Švedija ir Lenkija paskirstytojo pralaidumo (t. y., suprekiauto elektros kiekio biržoje) užtikrinimo.
Pajamos už sistemines paslaugas padidėjo 3,6 karto iki 33,9 mln. eurų. Pagrindinė to priežastis – nuo 2016 m. sausio 1 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas 3,8 karto didesnis sisteminių paslaugų tarifas. Nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sisteminių paslaugų tarifas buvo sumažintas 23 proc.
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016 | 2015 | 2016 | 2015 | ||
| Technologinių nuostolių kompensavimo elektros sąnaudos |
15 409 | 9 862 | 15 409 | 9 862 | |
| Sisteminių paslaugų sąnaudos | 36 900 | 10 320 | 36 900 | 10 320 | |
| VIAP sąnaudos (gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių balansavimas) |
7 006 | 4 215 | 7 006 | 4 215 | |
| Balansavimo ir reguliavimo energijos sąnaudos | 16 678 | 10 814 | 16 678 | 10 814 | |
| Dalyvavimo ENTSO-e ITC mechanizme sąnaudos | 1 184 | 2 582 | 1 184 | 2 582 | |
| Jungčių paskirstytų pajėgumų pasinaudojimo užtikrinimo sąnaudos |
3 438 | – | 3 438 | – | |
| Iš viso | 80 615 | 37 793 | 80 615 | 37 793 |
Lyginant su 2015 m. elektros energijos sąnaudos padidėjo daugiau nei 2 kartus. Balansavimo (reguliavimo) elektros sąnaudos padidėjo 54 proc. iki 16,7 mln. eurų. Sisteminių paslaugų sąnaudos išaugo 3,6 karto iki 36,9 mln. eurų. Elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos padidėjo 56 proc. iki 15,4 mln. eurų.
Grupė yra išskyrusi šiuos 5 segmentus:
Bendrovės segmentai sutampa su Grupėje išskirtais elektros energijos perdavimo, balansavimo / reguliavimo elektros energijos prekybos, sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimo segmentais. Grupės ir Bendrovės veiklos segmentai nėra jungiami.
Elektros energijos perdavimas – elektros energijos persiuntimas aukštosios įtampos (330– 110 kV) įrenginiais iš gamintojų vartotojams arba tiekėjams iki sutartyje nustatytos ribos. Pagrindinis šios veiklos tikslas – užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą skirstomiesiems tinklams, stambiesiems tinklų naudotojams iš elektrinių ir kaimyninių energetikos sistemų.
Prekyba balansavimo / reguliavimo elektros energija yra paslauga, užtikrinanti elektros gamybos / importo ir poreikio / eksporto subalansavimą.
Sisteminių (galios rezervavimo) paslaugų teikimas. Bendrovė, užtikrindama patikimą sistemos darbą, perka iš elektros energijos gamintojų galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo ir avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines (galios rezervavimo) paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai nenumatytais atvejais sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.
Bendrovės / Grupės teikiamas VIAP sudaro:
Remonto ir techninės priežiūros veiklą vykdo Bendrovės dukterinės įmonės UAB "Tetas" ir UAB "Litgrid Power Link Service". UAB "Tetas" pagrindinė veikla – vidutinės įtampos transformatorinių pastočių ir skirstymo punktų rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugų teikimas. UAB "Litgrid Power Link Service" paskirtis – aukštos kvalifikacijos ir specifinių inžinerinių sričių kompetencijų centras HVDC (High Voltage Direct Current, arba aukštosios įtampos nuolatinės srovės) jungčių valdymui ir eksploatacijai.
Grupės informacija apie segmentus už 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:
| Verslo segmentai | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | Perdavi mo veikla |
Prekyba ba lansavimo / reguliavimo elektros energija |
Siste minių paslaugų pardavi mas |
VIAP teiki mas |
Remonto ir tech ninės priežiūros veikla |
Iš viso | |
| Pajamos | 88 236 | 22 065 | 33 923 | 7 105 | 19 937 | 171 266 | |
| Pajamos tarp segmentų | – | – | – | – | (4 211) | (4 211) | |
| Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių |
88 236 | 22 065 | 33 923 | 7 105 | 15 726 | 167 055 | |
| Veiklos pelnas (nuostoliai) | 18 522 | 5 084 | (3 409) | (2) | 986 | 21 181 | |
| Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąja verte* |
x | x | x | x | x | (1 419) | |
| Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis* |
x | x | x | x | x | 32 | |
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą |
x | x | x | x | x | 19 794 | |
| Pelno mokestis* | x | x | x | x | x | (2 066) | |
| Nutraukta veikla | x | x | x | x | x | 129 | |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | x | x | x | x | x | 17 857 | |
| Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos | 26 077 | 79 | 238 | – | 222 | 26 616 | |
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai | 911 | – | – | – | – | 911 | |
| Ilgalaikio materialiojo vertės sumažėjimas | 502 | – | – | – | – | 502 |
*Pelno mokestis ir finansinės pajamos ir sąnaudos neskaidomi tarp Bendrovės veiklų ir priskiriami perdavimo veiklai.
Grupės informacija apie segmentus už 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:
| Verslo segmentai | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | Perdavimo veikla |
Prekyba balan savimo / regu liavimo elektros energija |
Sisteminių paslaugų pardavi mas |
VIAP teiki mas |
Remonto ir techninės priežiūros veikla |
Iš viso |
| Pajamos | 56 819 | 14 569 | 9 370 | 4 313 | 20 477 | 105 548 |
| Pajamos tarp segmentų | – | – | – | – | (5 520) | (5 520) |
| Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių |
56 819 | 14 569 | 9 370 | 4 313 | 14 957 100 028 | |
| Veiklos pelnas (nuostoliai) | 1 313 | 4 194 | (1 329) | (4) | (1 974) | 2 200 |
| Finansinės pajamos (sąnaudos), grynąja verte* |
x | x | x | x | x | (529) |
| Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių rezultato dalis* |
x | x | x | x | x | (25) |
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą |
x | x | x | x | x | 1 646 |
| Pelno mokestis* | x | x | x | x | x | (346) |
| Nutraukta veikla | x | x | x | x | x | 114 |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | x | x | x | x | x | 1 414 |
| Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos | 21 331 | 135 | 45 | – | 263 | 21 774 |
| Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai | 2 214 | – | – | – | – | 2 214 |
*Pelno mokestis ir finansinės pajamos ir sąnaudos neskaidomi tarp Bendrovės veiklų ir priskiriami perdavimo veiklai.
Grupė veikia Lietuvoje ir jos pajamos iš Lietuvos klientų sudaro 89 proc. visų pajamų.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 | 2015 | 2016 | 2015 | |
| Lietuva | 147 830 | 95 921 | 132 104 | 80 963 |
| Norvegija | 4 283 | 373 | 4 283 | 373 |
| Švedija | 11 074 | – | 11 074 | – |
| Latvija | 714 | 835 | 714 | 835 |
| Estija | 1 544 | 1 862 | 1 544 | 1 862 |
| Lenkija | 524 | 590 | 524 | 590 |
| Italija | 607 | – | 607 | – |
| Kitos šalys | 479 | 447 | 479 | 447 |
| Iš viso | 167 055 | 100 028 | 151 329 | 85 070 |
Visas Grupės ir Bendrovės turtas yra Lietuvoje.
Grupės / Bendrovės pajamos 2016 m. iš didžiausių klientų, kuriems pardavimų dalis Grupės segmentuose viršijo 10 proc.:
| Įmonės pavadinimas | Perdavimo veikla |
Prekyba balansa vimo / reguliavimo elektros energija |
Sisteminių paslaugų par davimas |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|
| AB "Energijos skirstymo operatorius" | 61 081 | 1 034 | 29 970 | 92 085 |
| UAB "Energijos tiekimas" | – | 5 401 | – | 5 401 |
| AB "Lietuvos energijos gamyba" | 171 | 2 607 | 80 | 2 858 |
Grupės / Bendrovės pajamos 2015 m. iš didžiausių klientų, kuriems pardavimų dalis Grupės segmentuose viršijo 10 proc.:
| Įmonės pavadinimas | Perdavimo veikla |
Prekyba balansa vimo / reguliavimo elektros energija |
Sisteminių paslaugų par davimas |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|
| AB "Energijos skirstymo operatorius" | 46 467 | 1 165 | 8 269 | 55 900 |
| AB "Lietuvos energijos gamyba" | 89 | 7 466 | 15 | 7 571 |
| AB "Orlen Lietuva" | 2 418 | 86 | 425 | 2 929 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 | 2015 | 2016 | 2015 | |
| Remonto ir kitos paslaugos | 15 404 | 15 115 | – | – |
| Pajamos iš turto nuomos | 1 230 | 1 594 | 1 219 | 1 604 |
| Projektavimo darbai | 405 | 233 | – | – |
| Kitos pajamos | 6 801 | 101 | 6 895 | 481 |
| Iš viso | 23 840 | 17 043 | 8 114 | 2 085 |
Bendrovės ir Grupės susijusios šalys 2016 m. ir 2015 m. buvo:
• Bendrovės patronuojanti įmonė EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai;
Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal rinkos sąlygas, pagal teisės aktais patvirtintus tarifus arba laikantis viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimų.
2016 m. Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė:
| Susijusios šalys | Mokėtinos sumos |
Gautinos sumos |
Pirkimai | Pardavimai |
|---|---|---|---|---|
| Grupės patronuojanti įmonė (UAB EPSO-G) | 15 | – | 17 | 388 |
| UAB EPSO-G grupės įmonės | – | 4 871 | (652) | 24 001* |
| Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės | 38 | 85 | 361 | 1 218 |
| 53 | 4 956 | (274) | 25 607 |
2016 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė:
| Susijusios šalys | Mokėtinos sumos |
Gautinos sumos |
Pirkimai | Pardavimai |
|---|---|---|---|---|
| Grupės patronuojanti įmonė (UAB EPSO-G) | 14 | – | 15 | 388 |
| UAB EPSO-G grupės įmonės | – | 4 871 | (652) | 24 001* |
| Bendrovės dukterinės įmonės | 345 | 332 | 4 576 | 113 |
| Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės | 38 | 85 | 361 | 1 218 |
| 397 | 5 288 | 4 300 | 25 720 |
*VIAP lėšos, gautos iš susijusių šalių (VIAP lėšų administratoriaus). Bendrovė pajamomis ir sąnaudomis nepripažįsta iš tinklų naudotojų, prijungtų prie elektros perdavimo tinklo, surinktų ir VIAP lėšų administratoriui pervestų VIAP lėšų.
2015 m. Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė:
| Susijusios šalys | Mokėtinos sumos |
Gautinos sumos |
Pirkimai | Pardavimai |
|---|---|---|---|---|
| Grupės patronuojanti įmonė (UAB EPSO-G) | – | 2 | – | 19 |
| Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės | 94 | 143 | 593 | 1 509 |
| 94 | 145 | 593 | 1 528 |
2015 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė:
| Susijusios šalys | Mokėtinos sumos |
Gautinos sumos |
Pirkimai | Pardavimai |
|---|---|---|---|---|
| Grupės patronuojanti įmonė (UAB EPSO-G) | – | 2 | – | 19 |
| UAB EPSO-G grupės įmonės | 149 | 2 028 | 10 454* | 22 474** |
| Bendrovės dukterinės įmonės | 192 | 13 | 4 609 | 440 |
| Grupės asocijuotos ir bendro pavaldumo įmonės | 94 | 143 | 593 | 1 509 |
| 435 | 2 186 | 15 656 | 24 442 |
*VIAP lėšos, pervestos susijusioms šalims (VIAP lėšų administratoriui). Šiame sandoryje Bendrovė veikė kaip tarpininkas Komisijos / valstybės vardu, todėl pajamomis ir sąnaudomis nepripažino iš tinklų naudotojų, prijungtų prie elektros perdavimo tinklo, surinktų ir VIAP lėšų administratoriui pervestų VIAP lėšų.
**VIAP lėšos, gautos iš susijusių šalių (VIAP lėšų administratoriaus). Bendrovė pajamomis ir sąnaudomis nepripažįsta iš tinklų naudotojų, prijungtų prie elektros perdavimo tinklo, surinktų ir VIAP lėšų administratoriui pervestų VIAP lėšų.
Sandorius su kitomis valstybės valdomomis įmonėmis sudarė verslo sandoriai, kurie yra reguliuojami teisės aktais, todėl šie sandoriai nėra atskleidžiami.
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016 | 2015 | 2016 | 2015 | ||
| Išmokos, susijusios su darbo santykiais | 801 | 736 | 556 | 520 | |
| Iš jų: išeitinės kompensacijos | 33 | – | 33 | – | |
| Vadovų skaičius (vidutinis metinis) | 12 | 12 | 7 | 7 |
Vadovybe yra laikomi Grupės administracijos vadovai ir departamentų direktoriai.
2016 m. ir 2015 m. laikotarpio Grupės pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, buvo toks:
| 2016 | 2015 | |
|---|---|---|
| Grynasis pelnas (nuostoliai), priskirtinas Bendrovės akcininkams (tūkst. Eur) | 17 847 | 1 376 |
| Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais) | 504 331 380 | 504 331 380 |
| Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurais) | 0,035 | 0,003 |
Vadovaujantis 2016 m. sausio 28 d. įvykusiame Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtu sprendimu, 2016 m. vasario 5 d. Bendrovė ir UAB EPSO-G sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Šia sutartimi Bendrovė perleido UAB EPSO-G 478 800 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB "Baltpool" akcijų, sudarančių 67 proc. visų UAB "Baltpool" akcijų. UAB EPSO-G nuosavybės teisė perėjo nuo 2016 m. kovo 1 d. UAB "Baltpool" akcijos parduotos už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą akcijų paketo rinkos vertę – 387 828 eurų. EPSO-G už akcijas visiškai atsiskaitė.
2015 m. gruodžio 31 d. turtą ir įsipareigojimus, priskirtinus nutrauktai veiklai, sudarė:
| Sutrumpinta finansinės padėties ataskaita | 2015-12-31 |
|---|---|
| Ilgalaikis nematerialusis turtas | 23 |
| Ilgalaikis materialusis turtas | 7 |
| Kitas ilgalaikis turtas | 2 |
| Trumpalaikis turtas | 43 274 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 420 |
| Turto iš viso (be sandorių su Grupe) | 43 726 |
| Gautinos sumos iš Grupės įmonių | 149 |
| Turto iš viso | 43 875 |
| Ilgalaikiai įsipareigojimai | 2 |
| Finansiniai įsipareigojimai | 21 231 |
| Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai | 20 210 |
| Įsipareigojimų iš viso | 41 443 |
| Mokėtinos sumos Grupės įmonėms | 2 029 |
| Įsipareigojimų iš viso | 43 472 |
| Iš viso nuosavo kapitalo | 403 |
| Priskirtina: | |
| Bendrovės akcininkams | 270 |
| Mažumos daliai | 133 |
Dėl skirtumo tarp UAB "Baltpool" grynojo turto vertės ir akcijų pardavimo kainos Grupė bendrųjų pajamų ataskaitoje apskaitė 97 tūkst. Eur nutraukiamos veiklos pardavimo pelną.
2016 m. vasario 29 d. UAB "Baltpool" turtą ir įsipareigojimus sudarė:
| Sutrumpinta finansinės padėties ataskaita | 2016-02-29 |
|---|---|
| Ilgalaikis nematerialusis turtas | 21 |
| Ilgalaikis materialusis turtas | 7 |
| Kitas ilgalaikis turtas | 2 |
| Trumpalaikis turtas | 38 401 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 460 |
| Turto iš viso (be sandorių su Grupe) | 38 891 |
| Gautinos sumos iš Grupės įmonių | – |
| Turto iš viso (be sandorių su Grupe) | 38 891 |
| Ilgalaikiai įsipareigojimai | 2 |
| Finansiniai įsipareigojimai | 16 596 |
| Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai | 19 834 |
| Įsipareigojimų iš viso (be sandorių su Grupe) | 36 432 |
| Mokėtinos sumos Grupės įmonėms | 2 025 |
| Įsipareigojimų iš viso | 38 457 |
| Grynasis turtas | 434 |
| Nekontroliuojanti dalis | 143 |
| Pardavimo kaina | 388 |
| Pardavimo pelnas | (97) |
Pardavus UAB "Baltpool" bendrųjų pajamų ataskaitoje visos per 2016 m. du mėnesius uždirbtos pajamos bei patirtos sąnaudos yra priskirtos nutrauktai veiklai. Atitinkamai pateikti ir 2015 m. palyginamieji skaičiai.
| Sutrumpinta pelno (nuostolių) ataskaita | 2016 m. 2 mėnesiai |
2015 m. |
|---|---|---|
| Pajamos | 95 | 533 |
| Sąnaudos | (63) | (413) |
| Finansinė veikla, grynąja verte | – | – |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 32 | 120 |
| Pelno mokestis | (6) | |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | 32 | 114 |
| Mažumos dalis | 10 | 38 |
Toliau pateikiami UAB "Baltpool" pinigų srautai per 2016 m. du mėnesius ir 2015 m.
| Sutrumpinta grynųjų pinigų ataskaita | 2016 m. 2 mėnesiai |
2015 m. |
|---|---|---|
| Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai | 4 623 | (13 315) |
| Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | – | (16) |
| Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | (4 655) | 12 936 |
2016 m. skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 19 355 tūkst. Eur (2015 m. – 1 817 tūkst. Eur) ir kapitalizuotos palūkanos 150 tūkst. Eur (2015 m. – 943 tūkst. Eur).
Grupė ir bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Grupė ir Bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės ir Bendrovės finansinius rezultatus, įtaką. Rizikos valdymą atlieka Bendrovės Finansų planavimo ir analizės skyrius, vadovaudamasis "Litgrid" valdybos patvirtintu "Litgrid" grupės iždo valdymo tvarkos aprašu.
| Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 | 2015-12-31 | 2016-12-31 | 2015-12-31 | |
| 19 041 | 12 918 | 14 552 | 8 720 | |
| 24 916 | 20 277 | 24 593 | 22 318 | |
| 10 012 | 2 574 | 10 012 | 2 574 | |
| 798 | 791 | 608 | 483 | |
| 54 767 | 36 560 | 49 765 | 34 095 | |
| 2 693 | 2 273 | 2 693 | 2 273 | |
| 57 460 | 38 833 | 52 458 | 36 368 | |
| Grupė |
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Finansiniai įsipareigojimai 2016-12-31 |
2015-12-31 | 2016-12-31 | 2015-12-31 | ||
| Paskolos | 165 503 | 203 438 | 164 688 | 202 442 | |
| Prekybos skolos | 13 857 | 28 068 | 8 376 | 25 301 | |
| Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 3 719 15 309 |
3 000 | 14 895 | ||
| Iš viso | 183 079 | 246 815 | 176 064 | 242 638 | |
2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016-12-31 2015-12-31 |
2016-12-31 | 2015-12-31 | ||
| Finansinis turtas, išskyrus turtą, galimą parduoti |
54 767 | 36 560 | 49 765 | 34 095 |
Grupė ir Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių pirkėjų, iš kurių gautinos sumos 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 58 proc. (2015 m. gruodžio 31 d. – 89 proc.) visų Grupės ir 59 proc. (2015 m. gruodžio 31 d. – 94 proc.) visų Bendrovės prekybos ir kitų gautinų sumų. Didžiausio pirkėjo – skirstomųjų tinklų operatoriaus AB "Energijos skirstymo operatorius" – mokėtinos sumos 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 33 proc. (2015 m. gruodžio 31 d. – 18 proc.) visų Grupės ir 33 proc. (2015 m. gruodžio 31 d. – 19 proc.) visų Bendrovės gautinų sumų.
"Litgrid", sudarydama sutartis su pirkėjais – balansavimo energijos tiekėjais, reikalauja sumokėti nustatyto dydžio depozitą arba pateikti banko garantiją, remiantis Bendrovės generalinio direktoriaus patvirtinta AB "Litgrid" balansavimo energijos tiekėjų prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos apraše numatyta tvarka ir sąlygomis. Kitais atvejais, kai pirkėjai yra patikimi klientai – AB "Energijos skirstymo operatorius", kuri yra UAB "Lietuvos energija" grupės įmonė, kitos stambios pramonės įmonės, Grupė ir Bendrovė iš pirkėjų užstato nereikalauja.
Grupė ir Bendrovė laisvas lėšas investuoja tik į mažai rizikingas pinigų rinkos ir skolos vertybinių popierių priemones, t. y. terminuotus indėlius, patikimų finansinių institucijų obligacijas, vyriausybių vertybinius popierius. Prioritetinis investavimo tikslas yra lėšų saugumo užtikrinimas ir, laikantis šio tikslo, investicijų grąžos maksimizavimas. Lėšos investuojamos tik į finansinių institucijų ir valstybių, turinčių ne žemesnį nei A- pagal Fitch Ratings agentūrą (arba kitų reitingo agentūrų atitikmenį) ilgalaikio skolinimosi kredito reitingą, skolos finansines priemones. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti bankų, kuriuose Grupė ir Bendrovė laiko pinigus ir pinigų ekvivalentus (13 pastaba), motininių bankų reitingai:
| Nordea | AA |
|---|---|
| Danske bank | A |
| Swedbank | A+ |
| SEB | A+ |
| Pohjola Bank plc | A+ |
| DNB Bank | A+ |
Prekybos ir kitos gautinos sumos yra daugiausia gautinos iš valstybės valdomų įmonių bei didelių gamintojų be reikšmingų istorinių apmokėjimų sutrikimų.
Bendrovės ir Grupės prekybos ir kitų gautinų sumų senėjimo analizė pateikta 10 ir 11 pastabose.
Grupės politika yra veiklos finansavimo užtikrinimas, t. y., kad Grupės įmonės visada turėtų pakankamai lėšų ir / ar pasirašytų kreditavimo sutarčių bei overdraftų (sąskaitų likučių perviršių) sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Likvidumo rizika valdoma sudarant Grupės įmonių grynųjų pinigų srautų prognozes.
Grupės pinigų srautai iš veiklos 2016 m. yra teigiami, dėl to likvidumo rizika yra nedidelė. Grupės likvidumo (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)) rodikliai 2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,79 ir 0,74 (2015 m. gruodžio 31 d. – 0,31 ir 0,29). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,74 ir 0,74 (2015 m. gruodžio 31 d. – 0,29 ir 0,28).
Žemiau lentelėje yra pateikta informacija apie Grupės ir Bendrovės finansinių įsipareigojimų sutartines padengimo datas. Ši informacija buvo paruošta, remiantis finansinių įsipareigojimų nediskontuotais pinigų srautais atsižvelgiant į anksčiausias datas, kada Grupė ir Bendrovė turės padengti šiuos įsipareigojimus. Įsipareigojimų likučiai, kurių padengimo terminas yra iki 12 mėnesių, atitinka jų apskaitines vertes, kadangi diskontavimo įtaka yra nereikšminga.
| Grupė | Iki 3 mėn. | Nuo 4 mėn. iki vienų metų |
Per antrus metus |
Per trečius– penktus metus |
Po penkerių metų |
|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. gruodžio 31 d. | |||||
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 17 576 | – | – | – | – |
| Paskolos | 1 396 | 7 839 | 50 142 | 45 200 | 67 859 |
| 2015 m. gruodžio 31 d. | |||||
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 43 377 | – | – | – | – |
| Paskolos | 2 411 | 7 897 | 9 234 | 109 266 | 82 790 |
| Bendrovė | Iki 3 mėn. | Nuo 4 mėn. iki vienų metų |
Per antrus metus |
Per trečius– penktus metus |
Po penkerių metų |
| 2016 m. gruodžio 31 d. | |||||
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 11 376 | – | – | – | – |
| Paskolos | 1 396 | 7 839 | 49 327 | 45 200 | 67 859 |
| 2015 m. gruodžio 31 d. | |||||
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 40 196 | – | – | – | – |
a) Palūkanų normos rizika
Grupės ir Bendrovės pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Grupė turi ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų bei overdraftus, kurių palūkanos susijusios su EURIBOR. Jeigu palūkanų norma padidėtų / sumažėtų 0,1 proc. 2016 m. gruodžio 31 d. Grupės paskolų palūkanų įtaka pelnui prieš mokesčius būtų 226 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 184 tūkst. Eur).
b) Užsienio valiutos rizika
Grupė ir Bendrovė, valdydama užsienio valiutos riziką, pirkimo / pardavimo sutartis sudaro tik eurais.
Pagrindinis Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, terminuoti indėliai, pinigai ir pinigų ekvivalentai, paskolos, prekybos ir kitos skolos, iki išpirkimo laikomos investicijos ir kitas finansinis turtas.
Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams, neatspindėtiems tikrąja verte, įvertinti buvo naudojami tokie metodai ir prielaidos:
2016 m. sausio 26 d. gautas UAB "Tetas" ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais Bendrovės atliktus netesybų įskaitymus bendrai 249 707,73 Eur sumai, kuri buvo įskaityta iš rangovui UAB "Tetas" mokėtinų sumų už vėlavimą atlikti 110/35/10 kV Marių TP 110 kV skirstyklos rekonstravimo darbus, ir priteisti iš Bendrovės šią skolą, 12 734,10 Eur netesybas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Šiuo metu vyksta bylos nagrinėjimas teisme. 2016 m. lapkričio 29 d. teismas byloje paskyrė ekspertizę, siekiant nustatyti ieškovo parengto darbo projekto atitikimą techniniam projektui. Pagal gautas ekspertizės išvadas AB "Litgrid" nepagrįstai reikalavo UAB "Tetas" pakeisti techninį projektą dėl ko vėlavo statybos darbų atlikimas. Tęsiasi bylos nagrinėjimas I instancijos teisme.
Prognozės: tikėtina, kad reikalavimas didžiąja dalimi gali būti patenkintas, todėl Bendrovė padarė atidėjimą 201 707,73 sumai.
UAB "A. Žilinskis ir ko" 2017-03-06 pateikė ieškinį Bendrovei dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, atsiskaitymo už rangos darbus bei delspinigių priteisimo. Ieškinio suma – 1 021 804,16 Eur. Ieškovas prašo teismo pripažinti Bendrovės 953 175,53 Eur sumai atliktą įskaitymą, šią sumą, kaip skolą už atliktus rangos darbus, priteisti ieškovui, taip pat iš Bendrovės priteisti 68 628,63 Eur dydžio delspinigius, 8 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Šiuo metu Bendrovei nustatytas terminas pateikti atsiliepimui į ieškinį.
Prognozės: tikėtina, kad reikalavimas didžiąja dalimi gali būti patenkintas, todėl Bendrovė padarė atidėjimą 1 136 885,99 Eur dydžio sumai.
Atsižvelgiant į Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo pakeitimus, patvirtintus Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1002, nuo 2015 m. spalio 1 d. Bendrovė nebevykdo VIAP lėšų surinkimo iš prie perdavimo tinklo prijungtų asmenų funkcijos, kurią perėmė VIAP lėšų administratorius UAB "Baltpool". Atsižvelgiant į minėtus teisės akto pasikeitimus, 2015 m. gruodžio 23 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimis Bendrovė perleido reikalavimo teises į VIAP lėšų skolininkus (AB "Achema", AB "ORLEN Lietuva", AB "Lifosa" ir UAB "Dirbtinis pluoštas"), dėl kurių vyksta ginčai 7 bylose. Atitinkamai, teismams pateikti prašymai šiose bylose pakeisti Bendrovę į UAB "Baltpool". Šių bylų baigtis neturės įtakos Bendrovės finansiniams rezultatams, nes Bendrovė veikė tik kaip tarpininkas ir VIAP lėšos apskaitomos tik gautinų ir mokėtinų sumų straipsniuose.
Šiuo metu yra iškeltos 4 bankroto bylos Bendrovei neatsiskaičiusiems nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams:
• UAB "Saurama" (teismo patvirtintas Bendrovės finansinis reikalavimas – 3 101 890,21 Eur). Žymesnių dalių Bendrovės reikalavimų tenkinimas aukščiau minėtose buvusių nepriklausomų elektros energijos tiekėjų bankroto bylose mažai tikėtinas.
Bendrovė tęsia teisminius ginčus dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimų, kuriais nustatytos ir paskelbtos reguliuojamų elektros energijos perdavimo paslaugų kainos. Šiuo ginčuose Bendrovė laikosi nuomonės, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija neteisingai nustatė elektros energijos perdavimo paslaugos tarifų viršutines ribas 2015 m., taip pat, šių kainų ribų pagrindu, neteisėtai paskelbė Bendrovei taikytinas elektros energijos perdavimo paslaugos kainas.
Bendrovė taip pat yra pateikusi skundą teismui prašydama panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimą, kuriuo Bendrovei skirta 100 tūkst. Eur ekonominė sankcija už reguliuojamos veiklos pažeidimus, tariamai padarytus 2011–2013 m. reguliavimo periodo metu. Bendrovės prašymu, teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta kita administracinė byla dėl Bendrovei taikytinų elektros energijos paslaugos kainų viršutinių ribų 2015 m.
AB "Litgrid" 2016 m. balandžio 22 d. pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį dėl apmokėjimo už AB "Litgrid" teikiamas elektros energijos perdavimo paslaugas. Pagal 2010 m. liepos 1 d. sudarytą Elektros energijos perdavimo paslaugos sutartį Nr. 432-2010-032E/305F/SUT-59-10 (nauja redakcija nuo 2013 m. sausio 1 d.) AB "Achema" nesumokėjo 86 323,72 EUR (su PVM) už 2016 m. sausio–vasario mėnesiais suteiktas paslaugas. Byla išnagrinėta, numatomas sprendimo paskelbimas 2017 m. kovo 24 d.
Prognozė: atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir viešai išsakytą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos išaiškinimą dėl tarifų taikymo, tikėtina, kad bylos baigtis bus palanki Bendrovei.
Po balanso sudarymo datos jokių kitų reikšmingų įvykių Grupėje ir Bendrovėje nebuvo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB "NASDAQ OMX Vilnius" valdybos patvirtintu "NASDAQ OMX Vilnius" listinguojamų bendrovių valdymo kodekso nuostatomis, AB "Litgrid" šiame pranešime atskleidžia, kaip ji laikosi AB "NASDAQ OMX Vilnius" patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečiai nuostatų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių.
| PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS | TAIP / NE |
KOMENTARAS | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| I PRINCIPAS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą. |
||||||
| 1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. |
TAIP | Pagrindinės Bendrovės plėtros kryp tys ir strategija viešai skelbiamos Bendrovės tinklalapyje www.litgrid.eu, Bendrovės metiniame ir tarpiniame pranešimuose. |
||||
| 1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę. |
TAIP | Bendrovės valdyboje priimami svar biausi strateginiai sprendimai, lemian tys akcininkų nuosavybės didinimą (Bendrovės veiklos funkcijų ir struktū ros optimizavimas, kiti veiksmai, didi nantys Bendrovės veiklos efektyvumą ir mažinantys sąnaudas). Bendrovės vadovas organizuoja ir vykdo Bendrovės ekonominę, ūkinę ir finansinę veiklą. |
||||
| 1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams. |
TAIP | 2016 m. gegužės 11 d. UAB EPSO-G visuotinis akcininkų susirinkimas ketverių metų kadencijai išrinko UAB EPSO-G stebėtojų tarybą (toliau – Ste bėtojų taryba), susidedančią iš 5 narių, kuri atlieka savo funkcijas visos UAB EPSO-G įmonių grupės mastu. Taip pat 2016 m. liepos 29 d. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas ke tverių metų kadencijai išrinko Bendro vės valdybą, susidedančią iš 5 narių. |
||||
| 1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų ben drovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai. |
TAIP | 1. Nuo Bendrovės įsteigimo Bendrovė bendradarbiauja ir vykdo socialinę partnerystę su Bendrovės darbuotojų atstovais (Bendrovėje sudaryta kolek tyvinė sutartis). 2. Bendrovė vykdo prisiimtus finansinius ir kitus įsipareigojimus kreditoriams. 3. Bendrovė organizuoja socialinius projektus, įtraukdama vaikus, jaunimą, vietos bendruomenes ir kitas socialines grupes. Išsamesnė informacija apie Bendrovės vykdomas iniciatyvas patei kiama Bendrovės tinklalapyje. |
| II PRINCIPAS. BENDROVĖS VALDYMO SISTEMA Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdy mo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų inte resų apsaugą. |
||
|---|---|---|
| 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nu matytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą. |
TAIP | Bendrovėje sudarytas kolegialus prie žiūros organas – Stebėtojų taryba. Bendrovėje veikia valdyba ir Bendrovės vadovas. |
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. |
TAIP | Valdybos kompetenciją reglamentuoja Bendrovės įstatų 7.11–7.12 punktai. |
| Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią ben drovės valdymo organų veiklos priežiūrą. |
TAIP | Stebėtojų tarybos kompetenciją reglamentuoja UAB EPSO-G 7.13 ir 7.14 punktai ir Stebėtojų tarybos darbo reglamentas. |
| 2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t. y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą. |
TAIP | Bendrovėje veikia du kolegialūs orga nai: Stebėtojų taryba ir valdyba. |
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesu daryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai. |
TAIP | Bendrovėje sudarytas kolegialus prie žiūros organas – Stebėtojų taryba. Pažymėtina, kad Bendrovė vykdo elek tros energijos perdavimo veiklą, todėl jos veikla griežtai reglamentuojama teisės aktais ir prižiūrima atitinkamų valstybės institucijų (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir kt.). Taip užtikrinamas šių sprendimų priėmimo skaidrumas ir operatyvumas, įgyvendinami Bendrovės vartotojų ne diskriminavimo, Bendrovės sąnaudų mažinimo ir kiti principai. |
| 2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems orga nams priimant sprendimus. |
TAIP | Stebėtojų tarybą sudaro 5 nariai. Ste bėtojų tarybos posėdis laikomas įvyku siu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Stebėtojų tarybos narių. Valdybos posėdis laikomas įvykusiu ir valdyba gali priimti sprendimus, kai po sėdyje dalyvauja daugiau kaip 2/3 val dybos narių. |
| 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turė tų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui su galimybe būti indivi dualiai perrenkami maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statu so pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti leng vesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą. |
TAIP | Bendrovėje Stebėtojų taryba ren kama maksimaliam Lietuvos Res publikos įstatymų leidžiamam terminui – 4 metams. Bendrovės valdyba renkama 4 (ketve riems) metams. Bendrovės valdybos narių kadencijos trukmė yra didžiausia leidžiama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Stebėtojų taryba, valdyba ir pavieniai jos nariai gali būti atšaukiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. |
| 2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų tary ba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat ski riamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti. |
Taip | Stebėtojų taryboje yra 2 nepriklausomi nariai. |
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus or gano (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinka mai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. |
TAIP | Stebėtojų taryba renkama UAB EPSO-G visuotinio akcininkų susirinkimo, laikan tis Lietuvos Respublikos akcinių ben drovių įstatyme nustatytų reikalavimų. Bendrovės visuotinis akcininkų susirin kimas renka Bendrovės valdybą. |
|---|---|---|
| 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendro vės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, pa liekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kan didatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinky bės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nuro dytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. |
TAIP | Informacija apie kandidatus į Stebėtojų tarybos narius akcininkams pateikiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka visuotiniame akcininkų susirinkime, kurio darbotvar kėje numatytas svarstyti klausimas dėl Stebėtojų tarybos narių rinkimo. Pagal UAB EPSO-G įstatų 7.9 punktą, kiek vienas kandidatas į Stebėtojų tarybos narius privalo visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikti kandidato interesų deklaraciją, joje nurodydamas visas aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti kandi dato ir Bendrovės interesų konfliktas. Atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių galėtų kilti Stebėtojų tarybos nario ir Bendrovės interesų konfliktas, Stebėtojų tarybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsdamas raštu informuoti Stebėtojų tarybą. |
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegi aliame organe. |
TAIP | Informacija apie kandidatus į Stebėtojų tarybos narius visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikiama Lietuvos Res publikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka visuotiniame akcinin kų susirinkime (žr. 3.2 punkto komenta rą). Visuotiniame akcininkų susirinkime pateikiama informacija apie kandidatų į Stebėtojų tarybos narius darbo patirtį ir užimamas pareigas bei kita kandidato kompetenciją apibūdinanti informacija. |
| 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. |
TAIP | Stebėtojų taryba renkama ir narių kvali fikacija vertinama UAB EPSO-G visuoti niame akcininkų susirinkime. Stebėtojų taryba negali nusistatyti savo sudėties. |
| Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų, aps kaitos ir (ar) audito srityse. |
TAIP | |
| Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje. |
TAIP | |
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigo mis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. |
TAIP | Naujai išrinktiems Stebėtojų tarybos nariams sudaroma galimybė susitikti su valdybos nariais ir Bendrovės struk tūrinių padalinių vadovais, susipažinti su Bendrovės veikla. Pažymėtina, kad Stebėtojų tarybos nariai reguliariai informuojami apie Bendrovės veiklą Stebėtojų tarybos posėdžiuose ir individualiai, pagal narių pageidavimą. |
| 3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius. |
TAIP | Stebėtojų taryboje veikia 2 nepriklau somi Stebėtojų tarybos nariai. |
| 3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklauso mu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendro vėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomu mo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos spren dimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepri klausomu, turėtų būti šie: 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdo masis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuo tojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pa sirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų pri klausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidė tas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi ats tovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, ak cininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizaci ja, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo ren kamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direk toriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus or ganas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuokti nis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. |
TAIP | UAB EPSO-G įstatų 7.2 punkte nurody ta, kad Stebėtojų tarybą sudaro 5 na riai, iš kurių ne mažiau kaip 2 nariai turi būti nepriklausomi, jų nepriklausomu mą nustatant pagal Lietuvos Respubli kos Vyriausybės patvirtinto Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvar kos aprašo ir Nasdaq listinguojamų bendrovių valdymo kodekse įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus. |
|---|---|---|
| 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats | Taip / NE | Žr. 3.7 p. |
| kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas ne priklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių |
aplinkybių.
| 3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išva das, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklauso mumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, ku riuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais. |
TAIP | Žr. 3.7 p. |
|---|---|---|
| 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklau somumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegi alaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepri klausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepri klausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą. |
Neaktualu Bendrovėje iki šiol nebuvo atvejų, kad būtų poreikis taikyti šią rekomendaciją. |
|
| 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlygi nama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. |
TAIP | Nepriklausomam Stebėtojų tarybos nariui už jo veiklą Stebėtojų taryboje yra atlyginama su juo pasirašytoje sutartyje dėl nepriklausomo Stebėtojų tarybos nario veiklos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Sutarties su nepriklauso mais Stebėtojų tarybos nariais sąlygas tvirtina UAB EPSO-G visuotinis akcinin kų susirinkimas. |
| IV PRINCIPAS. VISUOTINIO AKCININKŲ SUSIRINKIMO RENKAMO KOLEGIALAUS ORGANO PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą. |
||
| 4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiū rėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę. |
TAIP | Stebėtojų taryba pateikia Bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui ar valdybai atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, pasiūlymus sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai lai kotarpį skyrimo projektui ir jam priimti sudarytam tarpinių finansinių ataskai tų rinkiniui bei parengtam tarpiniam pranešimui. |
| 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų inte resais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiks mų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklau somas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendro vei nepriklausančiam organui (institucijai). |
TAIP | Stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės interesais ir atsižvelgdami į visuomenės gerovę. Stebėtojų tarybos nariai turi teisę išreikšti savo nuomonę visais posėdžio darbotvarkėje numa tytais klausimais, kuri, vadovaujantis Stebėtojų tarybos darbo reglamentu, turi būti tinkamai atspindėta posėdžio protokole. |
| 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegi alaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. |
TAIP | Stebėtojų tarybos nariai aktyviai daly vauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai savo, kaip kole gialaus organo nario, laiko pareigoms vykdyti. Posėdyje dalyvaujantys Stebė tojų tarybos nariai nurodomi posėdžio protokole. |
| 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigo jant akcininkams. |
TAIP | Akcininkai apie Bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą informuojami teisės aktais nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybos narių bendravimas su akcininkais ir įsipareigojimai jiems nustatomi vadovaujantis Lietuvos Res publikos akcinių bendrovių įstatyme ir įstatuose nurodytais reikalavimais. |
|---|---|---|
| 4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikš mius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. |
TAIP / NE |
Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro ir tvirtina vadovaudamiesi teisės aktų ir Bendrovės įstatų reikalavimais. UAB EPSO-G visuotinis akcininkų susi rinkimas nustato standartines sutarčių, sudaromų su Stebėtojų tarybos nariais, sąlygas, taip pat priima sprendimus dėl atlyginimo mokėjimo Stebėtojų tarybos nariams. Bendrovės visuotinis akcininkų susirin kimas nustato standartines sutarčių, sudaromų su valdybos nariais, sąlygas, taip pat priima sprendimus dėl atly ginimo mokėjimo valdybos nariams. Bendrovės valdyba nustato standarti nes sutarčių, sudaromų su Bendrovės vadovu, sąlygas, taip pat priima spren dimus dėl atlyginimo mokėjimo. Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro ir tvirtina vadovaudamiesi teisės aktų ir Bendrovės įstatų reikalavimais. |
| 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priim damas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklau somas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. |
TAIP | Bendrovės Stebėtojų taryba yra nepri klausoma nuo Bendrovės valdymo organų ir priimdama sprendimus, turinčius reikš mės Bendrovės veiklai ir strategijai, veikia savarankiškai, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais ir UAB EPSO-G įstatais. |
| Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komi tetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansi niais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. |
TAIP | UAB EPSO-G užtikrina Stebėtojų tary bos ir jos narių darbo Stebėtojų tary boje sąlygas, suteikia darbui būtinas organizacines priemones. UAB EPSO-G vadovas paskiria Stebėtojų tarybos se kretorių, kuris vykdo Stebėtojų tarybos posėdžių aptarnavimo funkcijas. |
| Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos stan dartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams. |
TAIP | |
| 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direkto riams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. |
TAIP | Bendrovėje veikia UAB EPSO-G įmonių grupės Atlygio ir skyrimo komitetas. Jo kompetenciją reglamentuoja UAB EPSO-G įstatai bei Atlygio ir skyrimo komiteto veiklos nuostatai. |
| Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti sky rimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirink tas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tiks lus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atve ju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo ko mitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. |
Bendrovėje veikia UAB EPSO-G įmonių grupės Audito komitetas. Jo kompeten ciją reglamentuoja UAB EPSO-G įstatai bei Audito komiteto veiklos nuostatai. |
| 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susi jusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį spren dimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti ko legialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už pagal savo kompetenciją priimamus sprendimus. |
TAIP | Žr. 4.7 punktą. |
|---|---|---|
| 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, iš imties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kie kvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis. |
TAIP | Vadovaujantis UAB EPSO-G įstatų 7.24.1 punktu, Audito komitetas sudaro mas iš ne mažiau kaip 3 narių, kuriuos ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui skiria UAB EPSO-G visuotinis akcininkų susirinkimas motyvuotu sprendimu, kuris priimamas atsižvelgiant į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. Vadovaujantis UAB EPSO-G įstatų 7.25.1 punktu, Atlygio ir skyrimo komite tas sudaromas iš ne mažiau kaip 3 narių, kuriuos ne ilgesniam kaip 4 metų laiko tarpiui motyvuotu sprendimu skiria Ste bėtojų taryba iš jos atrinktų kandidatų. |
| 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas lai kydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegia lų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metinia me pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audi to proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad būtų prieita prie tokios išvados. |
TAIP | Žr. 4.9 punktą. |
| 4.11. Kad būtų užtikrintas komitetų savarankiškumas ir objek tyvumas, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą regla mentuojančiose taisyklėse. |
TAIP | Tokia galimybė numatyta Audito komi teto veiklos nuostatuose ir Atlygio ir skyrimo komiteto veiklos nuostatuose. |
| 4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia kon krečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akci ninkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei pa tirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovy bės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo |
TAIP | Žr. 4.7 ir 4.9 punktus. |
| renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus skyrimo komitetui. |
| 4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti |
TAIP | Žr. 4.7 ir 4.9 punktus. |
|---|---|---|
| šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo |
||
| organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia | ||
| politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuo tą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo |
||
| sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, | ||
| susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo siste momis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl |
||
| su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tin | ||
| kamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilga |
||
| laikiais akcininkų interesais ir tikslais; | ||
| 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlygi nimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams |
||
| siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių | ||
| asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdo |
||
| mieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių | ||
| bendrovių; 3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam |
||
| direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų | ||
| bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui; |
||
| 4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo or | ||
| ganų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą; |
||
| 5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių | ||
| su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų; 6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi |
||
| galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlygini | ||
| mais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualaus atlyginimo); |
||
| 7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų na | ||
| riams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir |
||
| struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų | ||
| dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią patei kia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai. |
||
| 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susi jusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis |
||
| susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos | ||
| direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų: | ||
| 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, | ||
| ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo |
||
| susijusius pasiūlymus; | ||
| 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendro vės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcinin |
||
| kų susirinkimui; | ||
| 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo | ||
| sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo |
||
| priežastis ir pasekmes. | ||
| 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai | ||
| priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdy | ||
| mo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. |
||
| 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuoti |
||
| niame akcininkų susirinkime. |
| 4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisu mą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendro vių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės admi nistracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susi rinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objek tyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekdamas užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis, inter alia, išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos gru pė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairė mis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžia mas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, |
TAIP | Dauguma nurodytų audito komiteto funkcijų yra įtrauktos į Audito komiteto veiklos nuostatus. |
|---|---|---|
| kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei. 4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informa cija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos bū dus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atve ju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. |
||
| 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmi ninkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vyk domiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. |
||
| 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribo tos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. |
||
| 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. |
| 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai praneša ma nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užti krinti, kad būtų nustatyta proporcingo ir nepriklausomo tokių klausimų tyrimo ir atitinkamų tolesnių veiksmų tvarka. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius tuo metu, kai |
||
|---|---|---|
| tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo |
TAIP | Tiek UAB EPSO-G, tiek Bendrovės įsta |
| veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus orga nas pasiekė nustatytus veiklos tikslus. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią ben drovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. |
tuose numatyta pareiga Stebėtojų ta rybai ir valdybai ne rečiau kaip kartą per metus vykdyti savo veiklos vertinimą. |
|
| V PRINCIPAS. BENDROVĖS KOLEGIALIŲ ORGANŲ DARBO TVARKA Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. |
||
| 5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegi alius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių infor mavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. |
TAIP | |
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas neper traukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį. |
TAIP | UAB EPSO-G įstatų 7.17 punkte numa tyta, kad Stebėtojų tarybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinį ketvirtį. Vadovaudamasi Stebėtojų tarybos darbo reglamentu, Stebėtojų taryba ka lendorinių metų pradžioje sudaro eilinių Stebėtojų tarybos posėdžių grafiką. Remdamasi Bendrovės įstatų 7.16 punktu, valdyba savo sprendimus priima valdybos posėdžiuose, kurie įprastai rengiami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Vadovauda masi valdybos darbo reglamentu, valdyba kalendorinių metų pradžioje sudaro eilinių valdybos posėdžių grafiką. |
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir ga lėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegia laus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su po sėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai nea tidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. |
TAIP | Vadovaujantis Stebėtojų tarybos darbo reglamentu, apie šaukiamą posėdį ir jo darbotvarkę Stebėtojų tarybos nariai ir į posėdį kviečiami asmenys informuoja mi prieš 7 darbo dienas, taip pat jiems pateikiama visa reikalinga su posėdžio darbotvarkėje numatytais svarstyti klausimais susijusi medžiaga. Vadovaujantis valdybos darbo regla mentu, apie šaukiamą posėdį valdybos nariai ir į posėdį kviečiami asmenys informuojami prieš 4 darbo dienas, o prieš 2 darbo dienas iki posėdžio jiems pateikiama visa reikalinga su posėdžio darbotvarkėje numatytais svarstyti klausimais susijusi medžiaga. |
| 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendro vės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdy mu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posė džiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu. |
TAIP | Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Stebėtojų tarybos pirmininkas ir valdy bos pirmininkas glaudžiai bendradar biauja spręsdami su Bendrovės valdy mu susijusius klausimus. |
| VI PRINCIPAS. NEŠALIŠKAS AKCININKŲ TRAKTAVIMAS IR AKCININKŲ TEISĖS Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsienie čius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. |
||
|---|---|---|
| 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik to kios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. |
TAIP | Visą Bendrovės įstatinį kapitalą su daro 0,29 Eur nominalo paprastosios vardinės akcijos, kurios visiems jų tu rėtojams suteikia vienodas turtines ir neturtines teises. |
| 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. |
TAIP | Bendrovės įstatuose, kurie viešai skel biami Bendrovės interneto tinklalapyje, nurodomos akcijų suteikiamos teisės. |
| 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. |
TAIP | Bendrovės įstatų 7.12.3 punkte patei kiami svarbių sandorių kriterijai, pagal kuriuos nustatomi sandoriai, kuriems reikia visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo. |
| 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo pro cedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pa sirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas ne turėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. |
TAIP | Bendrovė visuotinį akcininkų susirin kimą šaukia ir kitas susirinkimo proce dūras įgyvendina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. |
| 6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamame bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų, ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Pasirašytą visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduoja ma paskelbti viešai prieinamame bendrovės interneto tinklala pyje lietuvių, anglų ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės |
TAIP | Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Bendrovė iš anksto viešai prieinamame Ben drovės interneto tinklalapyje skelbia parengtus visuotinio akcininkų susi rinkimo sprendimų projektus lietuvių ir anglų kalbomis. Apie priimtus visuotinio akcininkų su |
| interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pa kenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. |
sirinkimo sprendimus skelbiama Ben drovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalbomis. |
|
| Ši informacija, vadovaujantis Bendro vės įstatais ir kitais teisės aktais, taip pat skelbiama NASDAQ OMX Vilnius biržoje bei Registrų centro platinama me elektroniniame leidinyje. |
||
| 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba neda lyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių bal suoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
TAIP | Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti savo teisę dalyvauti visuotiniame akci ninkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsa vimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip nu matyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. |
| 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose nau dojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, ben drovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. |
NE | Nėra praktikos balsuoti naudojantis elektroninėmis ryšių priemonėmis. |
| VII PRINCIPAS. INTERESŲ KONFLIKTŲ VENGIMAS IR ATSKLEIDIMAS Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. |
||
| 7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieš tarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akci ninkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. |
TAIP | Tokia pareiga UAB EPSO-G Stebėtojų tarybai numatyta UAB EPSO-G įstatų 7.9 punkte, Bendrovės valdybai numa tyta Bendrovės įstatų 7.6 punkte. |
| 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali pai nioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akci ninkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo. |
TAIP | Tokia pareiga nustatyta tiek prie žiūros, tiek valdymo organų darbo reglamentuose. |
|---|---|---|
| 7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį san dorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba su darytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo na riams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudary mui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. |
TAIP | Bendrovės priežiūros ir valdymo orga nai sandorius sudaro ir tvirtina vado vaudamiesi teisės aktų, UAB EPSO-G įstatų ir Bendrovės įstatų nustatytais reikalavimais. |
| 7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susi laikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. |
TAIP | Stebėtojų tarybos darbo reglamente ir valdybos darbo reglamente nurodyta, kad jeigu svarstant klausimus kyla Ste bėtojų tarybos nario ar valdybos nario ir Bendrovės interesų konfliktas, toks na rys privalo informuoti kitus narius apie interesų konfliktą ir nusišalinti nuo to lesnio dalyvavimo rengiant, svarstant, priimant ar įgyvendinant sprendimą. |
| VIII PRINCIPAS. BENDROVĖS ATLYGINIMŲ POLITIKA Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo |
||
| tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlygini mus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą. |
||
| 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos atas kaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti pa skelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje. |
NE | Bendrovėje atlyginimų politikos ir direk torių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka bei Bendrovės atlygi nimų politikos ataskaita pagal susiklos čiusią praktiką nėra rengiama. Tokio rei kalavimo nenustato teisės aktai. Bendra informacija apie Bendrovės atlyginimų politiką ir vidutiniai atskirų darbuotojų grupių atlyginimų dydžiai viešai skelbiami Bendrovės metiniame pranešime. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrovė viešai skelbia Ben drovės valdymo organų nariams nusta tytą užmokestį ir kitas su valdymo orga nų narių funkcijomis susijusias išmokas. |
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti ski riama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos poky čiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. |
NE | Metiniame pranešime nėra pateikiama Bendrovės direktorių atlyginimų politika ateinantiems ir tolesniems metams. Metiniame pranešime pateikiama infor macija apie Bendrovės valdymo organų nariams priskaičiuotas pinigų sumas (atlyginimus, kitas išmokas, tantjemas, kitas išmokas iš pelno). |
| 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriteri jus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuo se, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kri terijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamo sios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atly ginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; |
NE | Metiniame pranešime pateikiama infor macija apie Bendrovės valdymo organų nariams priskaičiuotas pinigų sumas (atlyginimus, kitas išmokas, tantjemas, kitas išmokas iš pelno), informacija apie perleistą turtą ir suteiktas garan tijas Bendrovės valdymo organų na riams, taip pat kita informacija, susijusi su atlygiu Bendrovės valdymo organų nariams. Žr. 8.1 punkto komentarą. |
| 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį; 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos. |
||
|---|---|---|
| 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, suda romų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su su tarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko. |
NE | Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją. |
| 8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti iš samiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta infor macija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarny binėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskai tant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, pri klausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis pa pildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdo majam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir su teikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nuro dyta pagal 1-5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijo mis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis |
NE | Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją. |
| sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praė jusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų ska tinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pa grindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai atei nančiais finansiniais metais. 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemo mis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumo kėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. |
| 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konso liduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą. |
||
|---|---|---|
| 8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Ne kintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami. |
TAIP | Bendrovės Atlyginimo politikoje nusta tytos atitinkamos kintamos sudedamo sios atlyginimo dalies dydžio ribos. |
| 8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos re zultatų vertinimo kriterijų. |
TAIP | Tiek direktoriams, tiek darbuotojams yra nustatomi metiniai tikslai. |
| 8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mo kėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nusta tytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo da lies vertę, lyginant ją su nekintama atlyginimo dalimi. |
TAIP | Vadovaujantis Atlygio politikos nuosta tomis kintamos sudedamosios atlygi nimo dalys darbuotojams išmokamos tik visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinus finansines ataskaitas. |
| 8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendro vei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaiz džiai neteisingi. |
TAIP | Tokia nuostata yra numatyta sutartyse su valdybos nariais. |
| 8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma. |
TAIP | |
| 8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutar tis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. |
TAIP | |
| 8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informa cija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komi teto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį. |
NE | Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją. |
| 8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus me tus po jų skyrimo. |
TAIP | Netaikytina |
| 8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, netu rėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirin kimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. |
TAIP | Netaikytina |
| 8.15. Suteikus teises direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pa vyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė. |
TAIP | Netaikytina |
| 8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atly ginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai. |
TAIP | Netaikytina |
| 8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais. |
TAIP |
| 8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esmi nis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į me tinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metinia me visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio. |
TAIP | |
|---|---|---|
| 8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akci jomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pra džios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį. |
NE | Įmonėje nėra taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją. |
| 8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turė tų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pa grįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendro vės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlygi nimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams. |
NE | Įmonėje nėra taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją. |
| 8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kai nos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. |
NE | Įmonėje nėra taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją. |
| 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, ku riose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuoto jams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtin ta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. |
NE | Įmonėje nėra taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją. |
| 8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ke tinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projek tu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo sche mas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turė tų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apž valga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje. |
NE | Įmonėje nėra taikomos tokios schemos ir nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją. |
| IX PRINCIPAS. INTERESŲ TURĖTOJŲ VAIDMUO BENDROVĖS VALDYME Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. |
|||||
|---|---|---|---|---|---|
| 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų ger biamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. |
TAIP | ||||
| 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyva vimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. |
TAIP | Bendrovė laikosi šių rekomendacijų. Pavyzdžiui, su Bendrovės darbuotojų atstovais vykdomos konsultacijos, derybos, pasitarimai dėl Bendrovėje vykdomų veiklos optimizavimo procesų. Pagal su Bendrovės darbuotojų atsto vais pasirašytą Bendrovės kolektyvinę sutartį, Bendrovė informuoja profesinių sąjungų atstovus apie Bendrovėje nu matomas permainas, Bendrovės finan sinę padėtį ir kt. Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai. |
|||
| 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo proce se, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikia ma informacija. |
TAIP | ||||
| X PRINCIPAS. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. |
|||||
| 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis, nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų pake tą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sando rius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos metu; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas lai kytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. |
TAIP, išsky rus (4) punkte nurodytą atlygini mą Ben drovės priežiū ros orga nams. |
Bendrovėje informacija, susijusi su at lyginimais Stebėtojų tarybos nariams, laikoma konfidencialia. |
|||
| 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą in formaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. |
TAIP | ||||
| 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie ben drovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, ben drovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. |
NE | Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją. |
|||
| 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie ben drovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmogiškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. |
NE | Nėra praktikos skelbti atitinkamą informaciją. |
|||
| 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informaci jos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akci ninkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. |
TAIP | Bendrovė informaciją per Vilniaus vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pa teikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė skelbia informaciją prieš Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komen taruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą. |
| 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikę ir nebrangią, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną prieigą prie informacijos. Rekomenduojama informacijai skleisti didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informa ciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietu vių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis. |
TAIP | Be 10.5 punkto komentare nurodyto informacijos atskleidimo būdo, Bendro vė naudojasi įvairiomis priemonėmis (VĮ Registrų centras leidžiamu elektro niniu leidiniu viešiems pranešimams skelbti, naujienų agentūromis, viešai prieinamu Bendrovės interneto tinkla lapiu), siekdama užtikrinti, kad sklei džiama informacija pasiektų kuo dau giau suinteresuotų asmenų. Bendrovės interneto tinklalapyje in formacija skelbiama lietuvių ir anglų kalbomis. |
||
|---|---|---|---|---|
| 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje. |
TAIP | Žr. 10.5 ir 10.6 punktus. | ||
| XI PRINCIPAS. BENDROVĖS AUDITO ĮMONĖS PARINKIMAS Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. |
||||
| 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. |
TAIP | Tokia pareiga nustatyta Bendrovės įstatų 23.5 straipsnyje. |
||
| 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuoti niam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų tary ba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, –bendrovės valdyba. |
NE | Audito įmonė Bendrovėje parenkama atliekant viešą pirkimą. Vadovaujantis UAB EPSO-G įstatų 8.18 punktu, kuriame numatyta, kad dėl dukterinių bendrovių atestuoto audito riaus ar audito įmonės metinių atitinka mos dukterinės bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti, rinkimo ar atšaukimo, taip pat audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo, kaip šios kompetencijos apibrėžtos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstaty me, valdybos sprendimas nereikalingas ir šiuos sprendimus turi teisę priimti UAB EPSO-G generalinis direktorius. |
||
| 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendro vės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – ben drovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
TAIP / NE | Iš audito bendrovių Bendrovė ne audito paslaugas perka tik išimtiniais atvejais ir paprastai tai būna mažareikšmiai sandoriai, todėl nėra praktikos atskleis ti tokią informaciją akcininkams ar ki tiems valdymo organams. |
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.