AB "SNAIGĖ"

KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS 2016 METU FINANSINĖS ATASKAITOS. PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE,
PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

TURINYS

Nepriklausomo auditoriaus išvada	2
Konsoliduota ir atskira pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita	7
Konsoliduota ir atskira finansinės būklės ataskaita	9
Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	11
Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	12
Konsoliduota ir atskira pinigų srautų ataskaita	13
Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas	15
2016 metų konsoliduotas metinis pranešimas	63

"KPMG Baltics", UAB Konstitucijos pr. 29 LT-08105, Vilnius Lietuva

$Tel:$ Faks.: El. p.: +370 5 2102600 +370 5 2102659 [email protected] kpmg.com/lt

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB "Snaigė" akcininkams

Sąlyginė nuomonė

Mes atlikome AB "Snaigė" (toliau - Bendrovė) pridedamų atskirų finansinių ataskaitų ir AB "Snaigė" ir jos dukterinių įmonių (toliau – Grupė) pridedamų konsoliduotų finansinių ataskaitų, pateiktų 7-62 puslapiuose, auditą. Bendrovės atskiras ir Grupės konsoliduotas ataskaitas sudaro:

2016 m. gruodžio 31 d. atskira ir konsoliduota finansinės būklės ataskaita, $\bullet$
tą dieną pasibaigusių metų atskira ir konsoliduota pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita, $\bullet$
tą dieną pasibaigusių metų atskira ir konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, $\bullet$
tą dieną pasibaigusių metų atskira ir konsoliduota pinigų srautų ataskaita, ir $\bullet$
atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų $\bullet$ santrauka.

Mūsų nuomone, išskyrus mūsų išvados "Sąlyginės nuomonės pagrindo" pastraipoje pateikto dalyko galimą poveikį, pridedamos atskiros ir konsoliduotos finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą Bendrovės ir Grupės 2016 m. gruodžio 31 d. nekonsoliduotos bei konsoliduotos finansinės būklės ir tą dieną pasibaigusių metų jų nekonsoliduotų bei konsoliduotų finansinių veiklos rezultatų ir nekonsoliduotų bei konsoliduotų pinigų srautų vaizdą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Sąlyginės nuomonės pagrindas

Kaip atskleista 14 pastaboje, Bendrovė ir Grupė yra suteikusios paskolas patronuojančiai įmonei ir kontroliuojančiai šaliai, kurios 2016 m. gruodžio 31 d. apskaitytos 10 633 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. -9 786 tūkst. eurų) suma. Vadovybė, remdamasi 31 pastaboje pateikiamomis prielaidomis, iš susijusių šalių gautinų paskolų nuvertėjimo nenustatė. Šios paskolos yra suteiktos be užtikrinimo priemonių. Be to, kaip atskleista 32 pastaboje, 2017 m. balandžio mėn. Bendrovė ir Grupė sutiko suteikti papildomą 833 tūkst. eurų paskolą susijusiai šaliai. Kadangi mums pateikta susijusių šalių finansinė informacija nebuvo audituota, mes negalėjome surinkti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų dėl gautinų paskolų susigrąžinimo ir, atitinkamai, negaléjome įvertinti, ar būtų reikalingi atskirose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktų 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. gautinų paskolų ir nuosavo kapitalo bei einamųjų metų ir praėjusių metų grynojo pelno koregavimai. Mūsų audito nuomonė apie praėjusių metų atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas šiuo atžvilgiu taip pat buvo atitinkamai modifikuota.

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau - TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje "Auditoriaus atsakomybė už atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą". Mes esame nepriklausomi nuo Grupės ir Bendrovės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą Buhalterių profesionalų etikos kodeksą (toliau - TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos audito įstatymo reikalavimus. Mes taip pat laikomės TBESV kodekse ir Lietuvos Respublikos audito įstatyme numatytų kitų etikos reikalavimų. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų sąlyginei nuomonei pagrįsti.

©2017 "KPMG Baltics", UAB, yra Lietuvos ribotos atsakomybės įmonė ir
nepriklausomų KPMG įmonių narių, priklausančių Šveicarijos įmonei
"KPMG International Cooperative" ("KPMG International"), tinklo narė. Visos teisės saugomos.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai - tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atliekant atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų, kaip visumos, auditą ir į juos buvo atsižvelgta pareiškiant mūsų nuomonę apie šias atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame. Papildomai prie "Sąlyginės nuomonės pagrindo" pastraipoje pateikto dalyko nusprendėme, kad toliau apibūdintas dalykas yra pagrindinis audito dalykas ir turi būti įtrauktas į mūsų išvadą.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas (konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos)

Pagrindinis audito dalykas

2016 m. gruodžio 31 d. nekilnojamojo turto, jrangos ir įrengimų apskaitinė vertė konsoliduotose ir atskirose finansinėse ataskaitose atitinkamai sudarė 16 535 tūkst. eurų ir 16 325 tūkst. eury.

Mes remiamés finansinémis ataskaitomis: 2.6 ir 2.10 pastabomis (apskaitos politika), 13 pastaba (finansinės informacijos atskleidimai).

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (toliau -NTĮĮ) sudaro didžiąją dalį Grupės ir Bendrovės turto. Nuo 2016 m. spalio 1 d. Grupė ir Bendrovė pakeitė apskaitos politiką ir nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus apskaito perkainota verte. NTĮĮ tikroji vertė buvo nustatyta remiantis nepriklausomo vertinimo ataskaita.

Nepriklausomas vertintojas taikė lyginamąjį metodą arba išlaidų metodą NTĮĮ vienetams, kuriems neturėjo lyginamosios informacijos.

Be to, vadovybė patikrino nepriklausomo vertintojo nustatytos vertės pagrįstumą palygindama nustatytas vertes su pinigus generuojančio vieneto, kuriam priklauso NTII, diskontuotų pinigų srautų modeliu.

Kartu su NTĮĮ perkainojimu, Grupė ir Bendrovė peržiūrėjo dėvimų NTĮĮ vienetų likusius naudingojo tarnavimo laikotarpius.

Mes nustatėme NTĮĮ perkainojimą kaip svarbią mūsų audito sritį dėl sumų reikšmingumo, reikalingų reikšmingų sprendimų parenkant tinkamus vertinimo metodus, nustatant tikrąsias vertes bei įvertinant naudingojo tarnavimo laiką.

Todėl nusprendėme, kad ši sritis yra pagrindinis audito dalykas.

Kaip dalykas buvo sprendžiamas audito metu

Be kitų audito procedūrų, mes atlikome tokias procedūras:

jvertinome atitikimą taikomiems apskaitos $\bullet$ standartams;
įvertinome nepriklausomo vertintojo kvalifikaciją, $\bullet$ kompetenciją ir objektyvumą;
pasitelkėme mūsų vidaus vertinimo specialistus, kurie mums padėjo:
o vertinant nepriklausomo vertintojo taikomos metodologijos tinkamumą palyginant ją su rinkoje įprastai taikomomis metodologijomis vertinant panašų turtą,
o vertinant lyginamojo metodo lyginamosios informacijos tinkamumą palyginant ją su išoriniais rinkos duomenimis ir mūsų žiniomis apie gamybos sektorių,
o vertinant išlaidų metodo kintamųjų ir prielaidų tinkamuma lyginant jas su išoriniais duomenimis apie dabartines panašaus turto įsigijimo kainas arba išoriniais duomenimis apie istorinius statistikos departamento pateikiamus įrangos ir įrengimų kainų pokyčius;
pasitelkėme mūsų vidaus vertinimo specialistus, $\bullet$ kurie mums padėjo:
o tikrinant pagrindines diskontuotų pinigų srautų modelyje taikytas prielaidas, palyginant gamybos, pardavimo apimtis ir pelno maržas su istoriniais rezultatais ir su išoriniais sektoriaus duomenimis, palyginant prognozuojamas augimo ir diskonto normas su naudojamomis gamybos sektoriuje,

o analizuojant diskontuotų pinigų srautų modelio jautrumą pagrindinių prielaidų pasikeitimams, kad suprastume tokių pasikeitimų įtaką apskaičiuotai vertei; pagrindinės prielaidos apėmė gamybos ir pardavimo apimtis, pelno maržas, prognozuojamas augimo ir diskonto normas:
jvertinome biudžeto sudarymo procesą (kuriuo grindžiamos prognozės) palygindami faktinius metų rezultatus su tais, kurie prognozuoti pradinėse prognozėse; pastebėjimus naudojome atlikdami jautrumo analizę;
patikrinome diskontuotų pinigų srautų modelio matematinj tikslumą;
tikrinome vadovybės prielaidas dėl NTĮĮ vienetų likusio naudingojo tarnavimo laiko lygindami su istoriniais duomenimis ir naudingojo tarnavimo laiko, nustatyto nepriklausomo vertintojo taikant išlaidų metodą;
išanalizavome Grupės konsoliduotose ir $\bullet$ Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose atskleistos informacijos apie NTJJ perkainojimą bei turto naudingojo tarnavimo laiko peržiūrą pakankamuma.

Kita informacija

Vadovybė yra atsakinga už kitą informaciją. Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Grupės metiniame pranešime, tačiau ji neapima atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų ir auditoriaus išvados apie jas.

Mūsų nuomonė apie atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją.

Atliekant atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai atskirose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose, arba mūsų žinioms, įgytoms audito metu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remdamiesi atliktu darbu pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą.

Kaip anksčiau paaiškinta "Sąlyginės nuomonės pagrindo" pastraipoje, mes negalėjome surinkti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų dėl 2016 m. gruodžio 31 d. gautinų paskolų iš akcininko ir netiesioginio akcininko susigrąžinimo. Todėl negalėjome įvertinti, ar dėl šio dalyko kita informacija nėra reikšmingai iškraipyta.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų, kurios parodo tikrą ir teisingą vaizdą, parengimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina atskiroms ir konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas, vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą tęsti veiklą, atskleisti (jei taikytina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu, ir taikyti veiklos tęstinumo apskaitos principą, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ar Grupę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės atskirų ir Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimo procesa.

Auditoriaus atsakomybė už atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar atskiros ir konsoliduotos finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau tai nėra garantija, kad pagal TAS atliekamo audito metu visada galima nustatyti reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Jie laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis atskiromis ir konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu mes priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

Nustatome ir įvertiname atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, planuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.
Įgyjame supratimą apie su auditu susijusias vidaus kontroles tam, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės ar Grupės vidaus kontrolės veiksmingumą.
Įvertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.
Padarome išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ar Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus atskirose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados yra pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė ar Grupė negalės toliau testi savo veiklos.

@2017 "KPMG Baltics", UAB, yra Lietuvos ribotos atsakomybės įmonė ir eneriklausomų KPMG įmonių narių, priklausančių Šveicarijos įmonei
"KPMG International Cooperative" ("KPMG International"), tinklo narė. Visos teisės saugomos.

Įvertiname bendrą atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar atskirose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai yra atspindėti taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.
Surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų apie įmonių finansinę informaciją ar verslo veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Grupės konsoliduotas finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Mes atsakome tik už mūsų pareikštą audito nuomonę.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Taip pat pateikiame už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informuojame apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui, ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus aprašome auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą iš tokios komunikacijos.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Domantas Dabulis.

"KPMG Baltics", UAB, vardu

Domantas Dabulis Partneris pp

Atestuotas auditorius

Vilnius, Lietuvos Respublika 2017 m. balandžio 25 d.

Rūta Kupinienė Atestuota auditorė

Konsoliduota ir atskira pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita

	Pasta-	Grupė		Bendrovė
	bos	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Pardavimo pajamos	3	39 817	45 363	38 437	44 363
Pardavimų savikaina	$\overline{4}$	(32461)	(38 250)	(31 720)	(37376)
Bendrasis pelnas		7 3 5 6	7 1 1 3	6717	6987
Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos	5	(2383)	(3354)	(2277)	(3399)
Bendrosios ir administracines sanaudos	6	(3 287)	(2858)	(2953)	(2660)
Kitos veiklos pajamos	$\overline{7}$	207	224	294	300
Kitos veiklos sąnaudos	8	(185)	(186)	(239)	(228)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		1708	939	1542	1 0 0 0
Finansinės veiklos pajamos	9	546	590	546	584
Finansines veiklos sanaudos	10	(679)	(830)	(676)	(827)
Pelnas (nuostoliai) prieš
apmokestinima		1575	699	1412	757
Pelno mokestis	11	(368)	(254)	(324)	(249)
Grynasis pelnas (nuostoliai)		1 207	445	1088	508
Kitos bendrosios pajamos Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į pelną arba nuostolius Nekilnojamojo turto, irangos ir irengimų perkainojimas Susiję mokesčiai		9 2 4 2 10 885 (1643)		9438 11 081 (1643)
Straipsniai, kurie yra arba kuriuos galima pergrupuoti į pelną arba nuostolius Užsienio bendrovių valiutos kursų perskaičiavimas		(3) (3)	(11) (11)
Kitų bendrųjų pajamų iš viso, atskaičius mokesčius Bendrųjų pajamų iš viso, atskaičius mokesčius		9 2 3 9 10 446	(11) 434	9438 10 526	508

(tęsinys kitame puslapyje)

Pastabos, pateiktos 15-62 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Konsoliduota ir atskira pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita (tęsinys)

	Pasta-	Grupė		Bendrovė
	bos	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantys:				1 0 8 8	508
Bendrovės akcininkams Nekontroliuojančiai daliai		1 207	434
		1 207	434	1088	508
Bendrųjų pajamų iš viso, atskaičius mokesčius, tenkančių: Bendroves akcininkams Nekontroliuojančiai daliai		10 446	434	10 526	508
		10 446	434	10 526	508
Pelnas (nuostoliai) vienai akcijai
Pelnas (nuostoliai) ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai	27	0,03	0,01	0,03	0,01
Pastabos, pateiktos 15–62 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskattų dalįs.
Generalinis direktorius	Gediminas Čeika			2017 m. balandžio 3 d.
Finansų direktorius	Mindaugas Sologubas			2017 m. balandžio 3 d.

Konsoliduota ir atskira finansinės būklės ataskaita

		Grupė			Bendrovė
			2015 m.			2015 m.
			gruodžio			gruodžio
		2016 m.	31 d.	2015 m.	2016 m.	31 d.	2015 m. sausio
	Pasta- bos	gruodžio 31 d.	(pertvar- kyta)	sausio 1 d.	gruodžio 31 d.	(pertvar- kyta)	1 d.

TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	12	1 637	1613	1592	1 6 2 0	1608	1591
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	13	16 535	6791	6776	16 325	6451	6 3 6 6
Investicijos į dukterines įmones					424	424	424
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	11		3	171			162
Ilgalaikės paskolos susijusioms įmonėms	14	9966	9447	9010	9966	9447	9010
Ilgalaikis turtas iš viso		28 138	17854	17 549	28 335	17930	17 553

Trumpalaikis turtas
Atsargos	15	4579	4 3 8 0	5 2 1 4	4 5 0 6	4 2 8 2	5074
Prekybos gautinos sumos	16	5 3 5 6	8 2 2 9	6473	5 2 5 2	6778	6708
Trumpalaikės paskolos susijusioms
imonėms	14	667	339	182	667	339	182
Išankstiniai apmokėjimai		341	51	213	333	49	205
Kitos gautinos sumos	17	281	281	188	275	265	188
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	18	2617	3764	1 2 2 2	2 2 8 0	3 3 8 5	1 1 7 9
Trumpalaikis turtas iš viso		13 841	17 044	13 492	13 3 13	15 098	13 536

Turtas iš viso		41 979	34 898	31 041	41 648	33 0 28	31 089

(tęsinys kitame puslapyje)

Pastabos, pateiktos 15-62 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Konsoliduota ir atskira finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

		Bendrovė Grupė
	Pastabos	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d. (pertvar- kyta)	2015 m. sausio 1 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d. (pertvar- kyta)	2015 m. sausio 1 d.
NUOSAVAS KAPITALAS IR
ISIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	1, 19	11887	11 490	11 475	11 887	11 490	11 475
Privalomasis rezervas	20	901	901	901	885	885	885
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų
perkainojimo rezervas		5 5 5 0		ä,	5746
Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas	20	(50)	(47)	(36)
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)		1 3 4 5	(3157)	(3602)	1 0 5 1	(3332)	(3840)
Bendrovės akcininkams tenkanti dalis		19 633	9 187	8738	19 569	9 0 4 3	8 5 2 0
Nekontroliuojanti dalis
Nuosavas kapitalas iš viso		19 633	9 187	8738	19 569	9 0 4 3	8 5 20

sipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Dotacijos	21	703	830	173	703	830	173
Atidėjiniai garantiniams įsipareigojimams	22	181	220	228	154	220	228
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	11	1 640		$\overline{\phantom{a}}$	1 643	ä,
Ilgalaikės paskolos	24	9951	$\blacksquare$	10 501	9884	$\overline{\phantom{a}}$	10 501
Ilgalaikės išmokos darbuotojams		310	196	154	299	196	154
Ilgalaikiai įsipareigojimai iš viso		12785	1 2 4 6	11 056	12 683	1 2 4 6	11 056
Trumpalaikiai ir įsipareigojimai
Trumpalaikės paskolos, ilgalaikių paskolų
einamųjų metų dalis	24	1 3 2 3	13 136	3 4 8 6	1 302	13 136	3 4 8 6
Prekybos skolos		6045	8 0 0 1	6415	6 1 4 8	7 7 3 4	6793
Gauti išankstiniai apmokėjimai		190	1568	172	168	196	160
Atidėjiniai garantiniams įsipareigojimams	22	318	372	433	249	371	385
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	26	1685	1 3 8 8	741	1 5 2 9	1 302	689
Trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso		9 5 6 1	24 465	11 247	9 3 9 6	22739	11 513
Įsipareigojimai iš viso		22346	25 711	22 303	22 079	23 985	22 569

Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš
viso		41 979	34 898	31 041	41 648	33 0 28	31 089


Pastabos, pateiktos 15–62 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Gediminas Čeika Generalinis direktorius					2017 m. balandžio 3 d.


Mindaugas Sologubas Finansų direktorius					2017 m. balandžio 3 d.

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

		Priskirtina Bendrovės savininkams
	Pas- tabos	Istatinis kapita- las	Privalo- masis rezervas	Perkai- nojimo rezervas	Užsienio valiutos perskai- čiavimo rezervas	Nepaskirs- tytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso	Nekon- troliuo- janti dalis	Iš viso nuosa- VO kapitalo
2015 m. sausio 1 d. likutis		11 475	901		(36)	(3602)	8738		8738
Grynieji ataskaitinio laikotarpio
(nuostoliai)						445	445		445
Kitos bendrosios pajamos					(11)		(11)		(11)
Bendrųjų pajamų iš viso Koregavimas, susijęs su euro jvedimu pagal LR teisės aktus		15	$\blacksquare$			445	434 15		434 15

2015 m. gruodžio 31 d. likutis		11 490	901		(47)	(3157)	9 187	٠	9 187
Grynieji ataskaitinio laikotarpio nuostoliai	13			9 1 1 5	(3)	1 207 127	1 207 9 2 3 9		1 207 9 2 3 9
Kitos bendrosios pajamos
Bendrųjų pajamų iš viso			٠	9 1 1 5	(3)	1 3 3 4	10 446		10 446
Istatinio kapitalo didinimas	19	3 5 6 5		(3565)
Istatinio kapitalo mažinimas	19	(3168)				3 1 6 8	in.	×
2016 m. gruodžio 31 d. likutis		11 887	901	5 5 5 0	(50)	1 3 4 5	19 633	×,	19 633
Pastabos, pateiktos 15–62 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Gediminas Čeika 2016 m. balandžio 3 d. Generalinis direktorius Mindaugas Sologubas 2016 m. balandžio 3 d. Finansų direktorius

Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

	Pas-	Istatinis tabos kapitalas rezervas	Privalo- masis	Perkainojimo rezervas	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Nuosavo kapitalo iš viso
2015 m. sausio 1 d. likutis		11 475	885		(3840)	8 5 20
Grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai)					508	508
Kitos bendrosios pajamos
Bendrųjų pajamų iš viso			۰	ä,	508	508
Koregavimas, susijęs su euro įvedimu pagal LT teisės aktus		15				15
2015 m. gruodžio 31 d. likutis		11 490	885		(3332)	9 0 4 3

Grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas					1 0 8 8	1 0 8 8
Kitos bendrosios pajamos	13			9 3 1 1	127	9 4 3 8
Bendrųjų pajamų iš viso				9 3 1 1	1 2 1 5	10 526
Istatinio kapitalo didinimas	19	3565		(3565)
Įstatinio kapitalo mažinimas	19	(3168)			3 1 6 8
2016 m. gruodžio 31 d. likutis		11 887	885	5 746	1051	19 569
	Pastabos, pateiktos 15–62 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis

Generalinis direktorius		Gediminas Čeika				2017 m. balandžio 3 d.
2017 m. balandžio 3 d. Mindaugas Sologubas Finansų direktorius

Konsoliduota ir atskira pinigų srautų ataskaita

		Grupė		Bendrovė
	Pasta- bos	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis mety rezultatas		1 207	445	1 0 8 8	508
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	12, 13	1863	1784	1759	1 6 9 5
Dotacijų (amortizacija)	21	(127)	(48)	(127)	(48)
Ilgalaikio turto perleidimo rezultatas	$\overline{7}$
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	11	368	254	324	249
Nurašytas ilgalaikis turtas		355	26	355	23
Atsargų nurašymas
Iš pirkėjų gautinų sumų ir atsargų vertės sumažėjimas		114	51	98	63
Atidėjinių pokytis	22	21	(69)	(72)	(22)
Palūkanų (pajamos)	$\overline{9}$	(546)	(503)	(546)	(503)
Palūkanų sąnaudos	10	677	808	674	808
Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas		$\overline{2}$	(40)	$\overline{2}$	(43)
		3 9 3 4	2708	3 5 5 5	2730
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų sumažėjimas (padidėjimas)		(266)	767	(278)	725
Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas		2 5 0 5	(1644)	1 2 1 3	40
Prekybos ir kitų skolų padidėjimas (sumažėjimas)		(3143)	3507	(1729)	1 4 5 2
Grąžintas (sumokėtas) avansinis pelno mokestis		(40)	(5)	(40)	(5)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		2990	5 3 3 3	2721	4942
Investicinės veiklos pinigų srautai
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų (įsigijimas)	13	(917)	(1 272)	(537)	(1 224)
Nematerialiojo turto (įsigijimas)	12	(350)	(408)	(334)	(401)
Ilgalaikio turto perleidimas

Gautos palūkanos
Suteiktos paskolos		(327)	(157)	(327)	(157)
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(1594)	(1837)	(1198)	(1782)

(tęsinys kitame puslapyje)

Pastabos, pateiktos 15-62 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Grupės ir Bendrovės pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Finansinės veiklos pinigų srautai
Lėšos, gautos iš ilgalaikių paskolų		112
(Sumokėtos) palūkanos		(681)	(808)	(678)	(808)
Paskolų (grąžinimas)		(1974)	(851)	(1950)	(851)
Gautos dotacijos			705		705
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(2543)	(954)	(2628)	(954)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) Valiutos kurso įtaka pinigų likučiui		(1147)	2 5 4 2	(1105)	2 2 0 6
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		3764	1 2 2 2	3 3 8 5	1 179
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	18	2617	3 7 6 4	2 2 8 0	3 3 8 5
Pastabos, pateiktos 15–62 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
Generalinis direktorius	Gediminas Čeika				2017 m. balandžio 3 d.
Finansų direktorius	Mindaugas Sologubas				2017 m. balandžio 3 d.

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

AB "Snaigė" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra:

Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva.

Bendrovė užsiima šaldytuvų ir šaldiklių gamyba. Bendrovė įregistruota 1963 m. balandžio 1 d. Jos akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos Papildomajame prekybos sąraše. 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2016 m.		2015 m.
	Turimų akcijų skaičius (tūkst. vnt.)	Nuosavybės dalis	Turimų akcijų skaičius (tūkst. vnt.)	Nuosavybės dalis
UAB "Vaidana"	36 096*	91,10 %	36 096*	91,10 %
Kiti akcininkai	3 526	8,90 %	3 526	8,90 %
Iš viso	39 622	100 %	39 622	100

*Iš šio skaičiaus 4 584 tūkst. vnt. UAB "Vaidana" įkeitusi, pagal įkeitimo sutartį, bankui savo finansinių įsipareigojimų užtikrinimui (2015 m. – 4 584 tūkst. vnt.) (29 pastaba).

Visos akcijos, kurių kiekvienos nominalioji vertė 0,30 euro (2015 m. gruodžio 31 d. buvo 0,29 euro), yra paprastosios ir 2016 m. bei 2015 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos (19 pastaba). 2016 m. bei 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė savų akcijų neturėjo.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės valdybą sudaro 4 atstovai, iš jų 1 OAO "Polair" atstovas ir 3 kiti nariai (2015 m. valdybą sudarė 5 atstovai, iš jų 2 OAO "Polair" atstovai ir 3 kiti nariai).

2016 m. gruodžio 31 d. UAB "Vaidana" galutinis akcininkas yra "Tetal Global" Ltd. (tarpinis akcininkas yra "Hymana Holdings" Ltd.).

2016 m. gruodžio 31 d. Grupę sudaro Bendrovė AB "Snaigė" ir jos dukterinės įmonės (toliau – Grupė):

		Investicijos savikaina	Grupės valdomų akcijų	Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)	Nuosavas kapitalas
Įmonė	Šalis	(tūkst. eurų)	dalis	(tūkst. eurų)	(tūkst. eurų)

TOB "Snaige Ukraina"	Ukraina	26	99 %	-	13
UAB "Almecha"	Lietuva	398	100 %	178	512
Iš viso		424

TOB "Snaige Ukraina" (Kijevas, Ukraina) įkurta 2002 m. Nuo įsigijimo 2002 m. Bendrovė valdo 99 % šios dukterinės įmonės akcijų. Įmonė teikia pardavimo ir marketingo paslaugas Ukrainos rinkoje.

UAB "Almecha" (Alytus, Lietuva) buvo įkurta 2006 m. lapkričio 9 d. Jos pagrindinė veikla – šaldytuvų komponentų ir įrengimų gamyba.

1 Bendroji informacija (tęsinys)

2015 m. gruodžio 31 d. Grupę sudarė Bendrovė AB "Snaigė" ir jos dukterinės įmonės (toliau – Grupė):

Įmonė	Šalis	Investicijos savikaina (tūkst. eurų)	Grupės valdomų akcijų dalis	Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) (tūkst. eurų)	Nuosavas kapitalas (tūkst. eurų)
TOB "Snaige Ukraina" UAB "Almecha"	Ukraina Lietuva	26 398	99 % 100 %	4 (29)	28 334
Iš viso		424

Grupės darbuotojų skaičius 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 719, o Bendrovės – 654 (2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 743 ir 675).

Grupės ir Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2017 m. balandžio 3 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

2 Apskaitos principai

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Grupės ir Bendrovės 2016 m. finansines ataskaitas, yra šie:

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Šias finansines ataskaitos sudaro atskiros Bendrovės ir konsoliduotos AB "Snaigė" Grupės finansinės ataskaitos. Šios finansinės ataskaitos parengtos įsigijimo savikainos principu, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, kurie nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. apskaitomi perkainota verte.

Pinigų srautų ataskaitoje nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimus Grupė ir Bendrovė atvaizduoja pakoreguodama juos įsipareigojimais už nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.2. Perklasifikavimas

Grupė ir Bendrovė, priežiūros institucijos prašymu, perklasifikavo 2015 m. gruodžio 31 d. ilgalaikes paskolas, kaip atskleista 31 pastaboje. Perklasifikavimas neturėjo įtakos Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitai ir Grupės ir Bendrovės pinigų srautų ataskaitai. Perklasifikavimo įtaka Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitai pateikiama toliau:

		Grupė			Bendrovė
				2015 m.			2015 m.
				gruodžio			sausio
		2015 m.		31 d.	2015 m.		1 d.
	Pas	gruodžio	Pertvar	(pertvar	sausio	Pertvar	(pertvar
	tabos	31 d.	kymas	kyta)	1 d.	kymas	kyta)

TURTAS
Ilgalaikis turtas iš viso		17 854	-	17 854	17 553	-	17 553
Trumpalaikis turtas iš viso		17 044	-	17 044	13 536	-	13 536
Turtas iš viso		34 898	-	34 898	31 089	-	31 089
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas iš viso		9 187	-	9 187	8 520	-	8 520
Įsipareigojimai
Ilgalaikiai Įsipareigojimai Dotacijos		830	-	830	173	-	173
Atidėjiniai garantiniams
įsipareigojimams		220	-	220	228	-	228
Atidėtojo pelno mokesčio
įsipareigojimas		-	-	-	-	-	-
Ilgalaikės paskolos	24	11 186	(11 186)	-	10 501	-	10 501
Ilgalaikės išmokos darbuotojams		196	-	196	154	-	154
Ilgalaikiai įsipareigojimai iš viso		12 432	(11 186)	1 246	11 056	-	11 056
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Trumpalaikės paskolos, ilgalaikių
paskolų einamųjų metų dalis	24	1 950	11 186	13 136	3 486	-	3 486
Prekybos skolos		8 001	-	8 001	6 793	-	6 793
Gauti išankstiniai apmokėjimai		1 568	-	1 568	160	-	160
Atidėjiniai garantiniams
įsipareigojimams		372	-	372	385	-	385
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai		1 388	-	1 388	689	-	689
Trumpalaikiai įsipareigojimai iš
viso		13 279	11 186	24 465	11 513	-	11 513
Įsipareigojimai iš viso		25 711	-	25 711	22 569	-	22 569
Nuosavas kapitalas ir
įsipareigojimai iš viso		34 898	-	34 898	31 089	-	31 089

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.3. Apskaitos politikos keitimas

Išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Grupė ir Bendrovė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą 2 pastaboje, visiems šiose konsoliduotose ir atskirose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

2016 m. spalio 1 d. Grupė ir Bendrovė pakeitė nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos politiką. Iki tol nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai buvo apskaitomi savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Nuo 2016 m. spalio 1 d. nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi perkainota verte. Apskaitos politikos pakeitimo įtaka pateikiama 13 pastaboje.

2016 m. sausio 1 d. Grupė ir Bendrovė pradėjo taikyti toliau nurodytus naujus standartus ir standartų pataisas, įskaitant atitinkamas kitų standartų pataisas.

Toliau pateikiami nauji standartai ir standartų pataisos, galiojančios nuo 2016 m. sausio 1 d., neturėjo įtakos šioms konsoliduotoms ir atskiroms finansinėms ataskaitoms:

14-asis TFAS "Reguliuojamos atidėjinių sąskaitos";
"Jungtinės veiklos dalies įsigijimų apskaita" (11-ojo TFAS pataisos);
"Priimtinų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų paaiškinimas" (16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisos);
"Žemės ūkis. Derliniai augalai" (16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos);
"Nuosavybės metodas atskirose finansinėse ataskaitose" (27-ojo TAS pataisos);
Kasmetiniai TFAS patobulinimai įvairūs standartai;
"Investiciniai subjektai. Konsolidavimo išimties taikymas" (10-ojo TFAS, 12-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos).

Neįsigalioję nauji standartai ir standartų išaiškinimai

Keletas naujų standartų, standartų pataisų ir išaiškinimų 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiu metiniu ataskaitiniu laikotarpiu dar negaliojo ir rengiant šias ataskaitas nebuvo taikyti. Grupei ir Bendrovei aktualūs nauji standartai, standartų pataisos ir išaiškinimai nurodyti toliau. Jų taikyti anksčiau Grupė ir Bendrovė neketina.

(i) 9-asis TFAS "Finansinės priemonės" (2014 m.) (galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma retrospektyviai su tam tikromis išimtimis. Nereikalaujama taisyti ankstesnių laikotarpių informacijos; taisyti ankstesnių laikotarpių informaciją galima, bet tik jei tai įmanoma nesiremiant vėliau įgytomis žiniomis. Leidžiama pradėti taikyti anksčiau.)

Šiuo standartu pakeičiamas 39-asis TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas", tačiau toliau taikoma 39-ojo TAS išimtis dėl finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų portfelio palūkanų normos pozicijos tikrosios vertės apsidraudimui. Ūkio subjektai gali pasirinkti apskaitos politiką: taikyti 9-ajame TFAS nustatytus apsidraudimo apskaitos reikalavimus ar toliau taikyti esamus, 39-ajame TAS nustatytus, apsidraudimo apskaitos reikalavimus visai apsidraudimo apskaitai.

Nors leistini finansinio turto vertinimo pagrindai – amortizuota savikaina, tikroji vertė kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, tikroji vertė pelne (nuostoliuose) – yra panašūs į 39-ajame TAS nustatytus vertinimo pagrindus, grupavimo į atitinkamas vertinimo grupes kriterijai labai skiriasi.

Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir
dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Be to, dėl ne prekybos nuosavybės priemonių bendrovė gali pasirinkti neatšaukiamai teikti vėlesnius tikrosios vertės pokyčius (įskaitant užsienio valiutos keitimo pelną ir nuostolius) kitų bendrųjų pajamų ataskaitose. Šie jokiomis aplinkybėmis nėra perklasifikuojami į pelną ar nuostolius.

Skolos priemonių, įvertintų tikrąja verte kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, palūkanų pajamos, tikėtini kredito nuostoliai ir užsienio valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai pripažįstami pelnu arba nuostoliais taip pat kaip ir finansinio turto, apskaityto amortizuota savikaina, atveju. Kitas pelnas (nuostoliai) pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, o nutraukus pripažinimą perklasifikuojamas į pelną ar nuostolius.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.3. Apskaitos politikos keitimas (tęsinys)

9-ajame TFAS nustatytame vertės sumažėjimo modelyje 39-ojo TAS patirtų nuostolių modelis pakeičiamas tikėtinų kredito nuostolių modeliu; tai reiškia, kad nebėra būtina, kad nuostolio įvykis būtų įvykęs prieš pripažįstant vertės sumažėjimo atidėjinius.

9-ajame TFAS yra pateikiamas bendrasis apsidraudimo apskaitos modelis, pagal kurį apsidraudimo apskaita yra labiau suderinta su rizikos valdymu. Apsidraudimo sandorių rūšys – tikrosios vertės apsidraudimo sandoris, pinigų srautų apsidraudimo sandoris ir grynosios investicijos į užsienyje veikiantį ūkio subjektą apsidraudimo sandoris – nesikeičia, tačiau Įmonės vadovybė turės priimti papildomus vertinimo sprendimus.

Standarte nustatoma naujų reikalavimų siekiant taikyti apsidraudimo apskaitą, ją tęsiant ar nutraukiant; pagal šį standartą prie apdraustųjų objektų taip pat galima priskirti papildomas pozicijas.

Būtina išsamiai atskleisti papildomą informaciją dėl ūkio subjekto rizikos valdymo ir apsidraudimo veiklos.

Grupė ir Bendrovė nemano, kad 9-asis TFAS (2014 m.) turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms. Dėl Grupės ir Bendrovės veiklos pobūdžio ir turimų finansinių priemonių rūšių nemanoma, kad finansinių priemonių grupavimas ir vertinimas pagal 9-ąjį TFAS keisis. Vis dėlto Grupė ir Bendrovė mano, kad turto, kuris patenka į tikėtinų kredito nuostolių vertės sumažėjimo modelio taikymo sritį, vertės sumažėjimo nuostoliai gali padidėti ir tapti nepastoviais. Grupė ir Bendrovė kol kas nėra parengusios galutinės vertės sumažėjimo metodikos, taikytinos pagal 9-ąjį TFAS.

(ii) 15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau.)

Naujajame standarte nustatyta sistema, kuria pakeičiamos esamos pajamų pripažinimo gairės pagal TFAS. Ūkio subjektai taikys penkių žingsnių modelį, kad nustatytų, kada pajamas pripažinti ir kokia suma. Naujajame modelyje nustatyta, kad pajamos turėtų būti pripažįstamos, kada (jei) ūkio subjektas prekės ar paslaugos kontrolę perduoda klientui tokia suma, į kurią ūkio subjektas tikisi turėti teisę. Priklausomai nuo to, ar yra tenkinami tam tikri reikalavimai, pajamos pripažįstamos:

per tam tikrą laikotarpį tokiu būdu, kuriuo parodoma ūkio subjekto veikla, arba
tokiu momentu, kai prekių ir paslaugų kontrolė perduodama klientui.

15-ajame TFAS taip pat įtvirtinti principai, kuriuos ūkio subjektas turi taikyti atskleisdamas kokybinę ir kiekybinę informaciją, finansinių ataskaitų naudotojams pranešdamas naudingą informaciją apie pajamų ir pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą.

Nors vadovybė kol kas neparengė tikėtinos 15-ojo TFAS įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms analizės, vadovybė nemano, kad pirmą kartą taikant naująjį standartą bus daroma reikšminga įtaka Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms. Dėl Grupės ir Bendrovės veiklos pobūdžio ir gaunamų pajamų rūšies (produkcijos pardavimai) nemanoma, kad pagal 15-ąjį TFAS keisis Grupės ar Bendrovės pajamų pripažinimo laikas ir vertinimas.

(iii) 16-asis TFAS "Nuoma" (galioja 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau, jeigu ūkio subjektas taiko ir 15-ąjį TFAS). Dar nepatvirtinta ES.

16-uoju TFAS pakeičiamas 17-asis TAS "Nuoma" ir susiję aiškinimai. Šiuo standartu panaikinamas šiuo metu taikomas nuomininkų dvigubos apskaitos modelis; vietoj jo įmonių reikalaujama didžiąją dalį nuomos sandorių apskaityti finansinės būklės ataskaitoje pagal vieną modelį, panaikinant atskirtį tarp veiklos ir finansinės nuomos.

Pagal 16-jį TFAS sutartis yra nuoma arba ją apima, jeigu ji suteikia teisę valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį. Pagal naująjį modelį reikalaujama, kad tokioms sutartims nuomininkas pripažintų teisę naudoti turtą ir nuomos įsipareigojimus. Teisė naudoti turtą yra nudėvima, o įsipareigojimas kaupia palūkanas. Dėl to daugumos nuomos sandorių atvejais susidarys išankstinių sąnaudų, net tuo atveju, kai nuomininkas moka pastovius metinius nuomos mokesčius.

Naujuoju standartu nustatoma ribotos apimties išimčių nuomos sandoriams, kurie apima:

nuomos sandorius, kai nuomos laikotarpis neviršija 12 mėnesių, o sandoris nesuteikia galimybių pirkti; ir
nuomos sandorius, kuriuose pagrindinis turtas yra mažavertis (angl. small-ticket leases).

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.3. Apskaitos politikos keitimas (tęsinys)

Nuomotojo apskaita pritaikius naująjį standartą didžiąja dalimi liks nepakitusi, o atskirtis tarp veiklos ir finansinės nuomos bus išlaikyta.

Grupė ir Bendrovė nemano, kad naujasis standartas, pirmą kartą jį pritaikius, turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Grupė ir Bendrovė neturi reikšmingų veiklos nuomos sutarčių.

(iv) Kasmetiniai TFAS patobulinimai

Kasmetiniai TFAS patobulinimai 2014–2016 m. ciklui buvo išleisti 2016 m. gruodžio 8 d. Juos sudaro dviejų standartų dvi pataisos bei atitinkamos kitų standartų ir išaiškinimų pataisos, dėl ko keičiama apskaitos politika pateikimo, pripažinimo ar vertinimo tikslais. 12-ojo TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" pataisos galioja 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, o 28-ojo TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones" pataisos galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Pataisos taikomos retrospektyviai, leidžiama taikyti anksčiau.

Tikėtina, kad nė viena iš šių pataisų neturės reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

2.4. Veiklos tęstinumas

Šios 2016 m. finansinės ataskaitos parengtos remiantis prielaida, kad Grupė ir Bendrovė tęs savo veiklą ne trumpiau nei vienerius metus.

2.5. Finansinių ataskaitų valiuta

Grupės finansinės ataskaitos yra pateikiamos Europos Sąjungos valiuta, eurais, kuri yra Bendrovės funkcinė valiuta bei Grupės ir Bendrovės finansinių ataskaitų pateikimo valiuta. Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo momentu yra apskaitomi taikant sandorio dieną galiojusį užsienio valiutos keitimo kursą. Piniginis turtas ir įsipareigojimai, išreikšti užsienio valiutomis, yra konvertuojami į pagrindinę valiutą finansinės būklės ataskaitos dienos kursu. Visi skirtumai yra įtraukiami į pelną (nuostolius).

Nepiniginiai straipsniai, kurie yra apskaitomi istorine verte užsienio valiuta, yra konvertuojami naudojant valiutos keitimo kursus, galiojusius pirminio sandorio pripažinimo dieną. Nepiniginiai straipsniai, apskaityti tikrąja verte užsienio valiuta, yra verčiami į eurus, naudojant valiutos kursą tos dienos, kai tikroji vertė buvo nustatyta. Prestižas ir tikrosios vertės koregavimai turtui ir įsipareigojimams, atsiradę dėl įsigijimų, yra traktuojami kaip užsienio vieneto turtas ir įsipareigojimai ir yra konvertuojami finansinės būklės ataskaitos dienos valiutos kursu.

Užsienio įmonės TOB "Snaige Ukraina" pagrindinė valiuta – Ukrainos grivina. Finansinių ataskaitų sudarymo dieną šios dukterinės įmonės turtas ir įsipareigojimai yra perskaičiuoti AB "Snaigė" pateikimo valiuta (eurais), taikant finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos valiutos kursą, o jų pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitų straipsniai perskaičiuoti naudojant vidutinius mėnesinius ataskaitinio laikotarpio valiutos kursus. Skirtumai, atsirandantys perskaičiavimo metu, yra apskaityti kitose bendrosiose pajamose. Užsienio įmonės pardavimo metu nuosavo kapitalo straipsnyje sukauptas valiutos perskaičiavimo rezultatas yra perkeliamas į pelną (nuostolius). Dukterinių įmonių, kurių kontrolė yra prarandama, veiklos rezultatai konsoliduotose finansinėse atskaitose yra pateikiami tik už tą laikotarpį, kol kontrolė priklausė Grupei.

Galiojantys valiutų santykiai su euru 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Rusijos rublis	63,2555	79,7540
Ukrainos grivina	28,4474	26,2236
JAV doleris	1,0453	1,0926

Visi skaičiai finansinėse ataskaitose yra pateikiami tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.6. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti ES, vadovybei reikia padaryti tam tikrus sprendimus, prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos apskaitos politikos taikymui ir pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms. Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra grindžiami istorine patirtimi ir įvairiais kitais veiksniais, kurie, manoma, yra tinkami atsižvelgiant į esamas sąlygas. Įvertinimų ir prielaidų rezultatai naudojami kaip pagrindas darant sprendimus dėl turto ir įsipareigojimų apskaitinių verčių, kurių negalima nustatyti pagal kitus šaltinius. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo įvertinimų. Įvertinimai ir juos pagrindžiančios prielaidos yra nuolatos peržiūrimi. Apskaitinių įvertinimų pakeitimai yra pripažįstami laikotarpiu, kuriuo pakeitimai yra atliekami, jeigu jie turi įtakos tik tam laikotarpiui, arba pakeitimo laikotarpiu ir būsimaisiais laikotarpiais, jeigu jie turi įtakos tiek pakeitimo, tiek būsimiesiems laikotarpiams.

Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikrąją vertę, įvertintą nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpį, akcininkams suteiktų paskolų atgaunamumą ir su garantijomis susijusius atidėjinius.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikroji vertė

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikrąją vertę nustatė nepriklausomi vertintojai. Šį vertinimą vadovybė naudojo kaip pakankamą pagrindą turtui perkainoti. Nustatant tikrąją vertę naudoti reikšmingi nestebimi kintamieji atskleidžiami 13 pastaboje.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikas

Pagrindinės prielaidos, naudojamos vertinant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laiką, yra šios: nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudojimo intensyvumas ir nusidėvėjimas. Techninis personalas įvertino nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus ir nurodė tikėtiną tolesnio naudojimo laiką. Kartu su turto perkainojimu buvo nustatytos naujos, ilgesnio laikotarpio nusidėvėjimo normos.

Paskolų iš akcininkų atgaunamumas

Vadovybė įvertino gautinų paskolų atsiperkamąją vertę remdamasi įvertintais būsimaisiais pinigų srautais. Būsimieji pinigų srautai iš paskolų susigrąžinimo yra vertinami remiantis prognozuojamais Bendrovės dividendų srautais. Prognozuodama būsimus dividendus, vadovybė darė prielaidas dėl EBITDA lygio, kurį tikimasi pasiekti ateinančiais metais, ir dėl pinigų srautų, kuriuos galima išmokėti kaip dividendus grąžinus paskolą bankui. Vadovybės nuomone, kaip paaiškinta 31 pastaboje, vertės sumažėjimo pripažinti nereikia.

Atidėjiniai

Atidėjinių pripažinimui turi būti įvertintos galimos ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokos ir nustatytas reikalingų išlaidų tinkamiausias įvertinimas dabartinei prievolei įvykdyti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Grupė ir Bendrovė įvertina, ar jos turi dėl įvykio praeityje atsiradusį dabartinį įsipareigojimą, kuris turėtų būti pripažintas įsipareigojimu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Garantijos

Garantinis atidėjinys pirmiausia yra susijęs su 2015 m. ir 2016 m. parduota produkcija, garantija suteikiama 2 metams. Atidėjinys įvertintas remiantis istoriniais su produktais susijusiais duomenimis.

Ateityje galimi įvykiai, pakeisiantys prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų įtaka bus apskaityta finansinėse ataskaitose, kai bus nustatyta.

2.7. Konsolidavimo principai

Konsoliduotos Grupės finansinės ataskaitos apima AB "Snaigė" ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams metams bei naudojant vienodus apskaitos principus.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.7. Konsolidavimo principai (tęsinys)

Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo tos datos, kai jų efektyvi kontrolė pereina Bendrovei ir nebėra konsoliduojamos nuo tos datos, kai kontrolė perleidžiama už Grupės ribų. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nuosavybė ir grynasis rezultatas, priskirtini nekontroliuojamai daliai, finansinės būklės ataskaitoje ir bendrųjų pajamų ataskaitoje yra parodomi atskirai. Grupės nekontroliuojamos dalies įsigijimai ir perleidimai yra apskaitomi kaip nuosavo kapitalo sandoris: Skirtumas tarp įsigytos iš nekontroliuojamos dalies / nekontroliuojamai daliai perleisto grynojo turto vertės Grupės finansinėse ataskaitose ir akcijų įsigijimo / pardavimo kainos yra apskaitomas tiesiogiai nuosavame kapitale.

Jei Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, ji:

Nutraukia dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų pripažinimą;
Nutraukia nekontroliuojamos dalies, jei tokia yra, apskaitinės vertės pripažinimą;
Nutraukia sukauptų valiutos kursų skirtumų, apskaitytų nuosavybėje, pripažinimą;
Apskaito gautą atlygį tikrąja verte;
Apskaito tebeturimą investiciją tikrąja verte;
Atsiradusį perviršį ar deficitą apskaito bendrųjų pajamų ataskaitoje;
Komponentų, anksčiau pripažintų kitose bendrose pajamose, patronuojančios įmonės dalį perklasifikuoja atitinkamai į pelną (nuostolius) ar nepaskirstytąjį pelną.

Verslo jungimai apskaitomi naudojant įsigijimo metodą. Įsigijimo savikaina yra nustatoma sudedant pervesto atlygio tikrąją vertę įsigijimo dieną ir nekontroliuojančios dalies įsigytame subjekte, jei tokia yra, sumą. Kiekvieno verslo įsigijimo atveju pirkėjas įvertina nekontroliuojančią dalį įsigytame subjekte arba tikrąja verte, arba proporcinga įgyjamo subjekto identifikuojamo grynojo turto dalimi. Patirtos su įsigijimu susijusios bendrosios išlaidos yra nurašomos, įtraukiant jas į administracines sąnaudas.

Jei verslo jungimas vykdomas etapais, pirkėjo iš anksčiau valdoma nuosavybės dalis įgyjamoje įmonėje yra įvertinama tikrąja verte įsigijimo dieną per pelną (nuostolius). Neapibrėžta atlygio dalis, kurią pirkėjas turės mokėti, pripažįstama tikrąja verte įsigijimo dieną. Neapibrėžtojo atlygio, kuris laikomas turtu ar įsipareigojimu, tolimesni įvertinimai tikrąja verte bus pripažinti pagal 39-ąjį TAS: arba per pelną/nuostolį, arba kaip pokytis kitose bendrosiose pajamose. Jei neapibrėžtasis atlygis yra klasifikuojamas kaip nuosavas kapitalas, jis nėra pakartotinai vertinamas, o jo vėlesnis mokėjimas yra apskaitomas nuosavo kapitalo dalyje.

Prestižas yra pripažįstamas įsigijimo verte ir yra lygus sumai, kuria visas pervestas atlygis, įskaitant pripažintą nekontroliuojančios dalies sumą, viršija grynąją įsigyjamo turto ir įvertintų įsipareigojimų sumą.

Jei šis atlygis yra mažesnis nei tikroji įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto vertė, skirtumas yra pripažįstamas pelne (nuostoliuose). Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus bet kokius sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Prestižo vertės sumažėjimas yra peržiūrimas kartą per metus arba dažniau, jeigu įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai parodo, kad apskaitinė vertė gali būti sumažėjusi. Vertės sumažėjimo įvertinimo tikslais verslo jungimo metu įgytas prestižas nuo įsigijimo datos yra priskiriamas tiems Grupės įplaukas kuriantiems vienetams, kurie, kaip tikimasi, turės naudos iš susijungimo, nepriklausomai nuo to, ar įgyjamos įmonės kitas turtas ar įsipareigojimai yra priskiriami šiems vienetams.

Kai prestižas sudaro įplaukas kuriančio vieneto dalį, ir to vieneto sudėtyje esančios veiklos dalis yra parduodama, prestižas, susijęs su parduota veikla, yra įtraukiamas į parduodamos veiklos apskaitinę vertę, nustatant pelną arba nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas prestižas yra įvertinamas atsižvelgiant į parduotos veiklos santykinę vertę lyginant su likusia įplaukas kuriančio vieneto dalimi.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.8. Investicijos į dukterines įmones

Investicijos į dukterines įmones atskiroje Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitytos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimą.

Įsigijimo savikaina yra lygi sumokėto atlygio tikrajai vertei. Investicijos apskaitinės vertės vertinimas dėl vertės sumažėjimo atliekamas, kuomet įvykiai ar aplinkybių pasikeitimas parodo, kad investicijos apskaitinė vertė gali viršyti atsipirkimo vertę. Esant tokioms aplinkybėms Bendrovė atlieka investicijos atsipirkimo vertės įvertinimą. Jei investicijos apskaitinė vertė viršija jos atsipirkimo vertę, investicija yra nurašoma iki atsipirkimo vertės (didesnė iš tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas arba naudojimo vertės). Vertės sumažėjimas apskaitomas pelne (nuostoliuose), finansinių sąnaudų straipsnyje.

Investicijų perleidimo pelnas ar nuostolis yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) finansinės veiklos straipsnyje.

2.9. Nematerialusis turtas, išskyrus prestižą

Nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingojo tarnavimo laiką (1–8 metai).

Naudingojo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, naudojimo pobūdį.

Tyrimai ir plėtra

Tyrimų išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. Plėtros išlaidos individualiems projektams yra pripažįstamos nematerialiuoju turtu, kai Grupė ir Bendrovė gali įrodyti nematerialiojo turto techninį įvykdomumą taip, kad jis galėtų būti naudojamas arba parduodamas, savo ketinimus užbaigti ir galimybę naudoti ar parduoti turtą taip, kad turtas ateityje teiktų ekonominę naudą, bei turto užbaigimui reikalingų išteklių buvimą ir galimybę patikimai įvertinti plėtros išlaidas.

Po pradinio plėtros išlaidų pripažinimo turtu yra naudojamas savikainos modelis, pagal kurį turtas apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Turtas pradedamas amortizuoti, kai plėtra yra pabaigta ir turtą galima naudoti. Jis yra amortizuojamas per laukiamą ateities įplaukų laikotarpį, taikant amortizacijos laikotarpius nuo 1 iki 8 metų. Plėtros laikotarpiu turto vertės sumažėjimas įvertinamas kasmet.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per licencijos galiojimo laikotarpį.

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo išlaidos yra kapitalizuojamos ir pripažįstamos nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šios išlaidos nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

Bendrovė ir Grupė neturi nematerialiojo turto su neribotu tarnavimo laiku.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.10. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, investicinis turtas

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinės būklės ataskaitos dieną. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai, jei tokių buvo, perkainojimo dieną buvo atimti iš bendrosios turto apskaitinės vertės, o perkainojimo pelnu buvo padidinta istorinė įsigijimo savikaina.

Dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo padidėjusi apskaitinė vertė apskaitoma kitose bendrosiose pajamose kaip perkainojimo rezervas akcininkų nuosavybėje. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervas mažinamas kiekvieną laikotarpį skirtumu tarp perkainotos apskaitinės vertės nusidėvėjimo ir pradinės savikainos nusidėvėjimo, kuris perkeliamas tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitinės vertės peržiūrimos dėl nuvertėjimo, kai įvykiai ar pasikeitusios aplinkybės rodo, kad apskaitinė vertė gali būti sumažėjusi. Sumažinimai, kuriais sudengiami ankstesni to paties turto padidinimai, yra apskaitomi kitose bendrosiose pajamose, perkainojimo rezerve nuosavybėje; visi kiti sumažėjimai apskaitomi pelne (nuostoliuose). Perkainojimo padidėjimai, kuriais sudengiami ankstesni sumažėjimai, yra apskaitomi pelne (nuostoliuose).

Kiekvienais metais skirtumas tarp turto perkainotos apskaitinės vertės nusidėvėjimo apskaityto pelne (nuostoliuose), ir turto pradinės savikainos nusidėvėjimo yra perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, atskaičius atidėtąjį pelno mokestį.

Vėliau patirtos išlaidos yra įtraukiamos į turto apskaitinę vertę tik tada, kai tikimasi, kad Bendrovė iš turto ateityje gaus ekonominės naudos, o turto savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir techninės priežiūros sąnaudos yra apskaitomos pelne (nuostoliuose), kai patiriamos.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingojo tarnavimo laikotarpius, taikomus nuo 2016 m. spalio 1 d.:

Pastatai ir statiniai (įskaitant investicinį turtą)	15–73 metai,
Mašinos ir įrengimai	5–63 metai,
Transporto priemonės	4–20 metų,
Kitas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	3–30 metų.

Vidutinis svertinis naudingojo tarnavimo laikas nuo 2016 m. spalio 1 d.:

Pastatai ir statiniai (įskaitant investicinį turtą)	55 metai,
Mašinos ir įrengimai	21 metas,
Transporto priemonės	16 metų,
Kitas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	12 metų.

Turto apskaitinės vertės, naudingo tarnavimo laikotarpiai ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi ir, jei reikia, pakoreguojami kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

Perleidimo pelnas ir nuostoliai įvertinami palyginant pajamas su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitine verte, ir pripažįstami kitose pajamose ar kitose sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje. Kai perkainotas turtas parduodamas, į perkainojimo rezervą įtrauktos sumos yra perkeliamos į nepaskirstytąjį pelną.

Skolinimosi išlaidos, kurios yra priskiriamos ilgalaikio turto įsigijimui, statybai arba gamybai, yra kapitalizuojamos, kitais atvejais – pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. 2016 m. ir 2015 m. skolinimosi išlaidų kapitalizuota nebuvo.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.11. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios galimo realizavimo vertės, atėmus apskaitytą pasenusių ir lėtai judančių atsargų nukainojimą. Grynoji galimo realizavimo vertė yra pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Į pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos savikainą įtraukiamos pastovios ir kintamos pridėtinės išlaidos, esant normalioms gamybos apimtims. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.

2.12. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.13. Finansinis turtas

Vadovaujantis 39-uoju TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas" Grupės ir Bendrovės finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per pelną (nuostolius), investicijas, laikomas iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas bei finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per pelną (nuostolius) sandorio sudarymo išlaidas.

Grupės ir Bendrovės finansinio turto kategorija yra nustatoma turto įsigijimo metu ir, kai leidžiama ir yra būtina, peržiūrima kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

Visi įprastiniai finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami sandorio dieną, kuri yra diena, kai Grupė ir Bendrovė įsipareigoja pirkti turtą. Visi įprastiniai pirkimai ir pardavimai yra finansinio turto pirkimai ir pardavimai, kurie reikalauja pristatyti turtą per bendrai nuostatuose ar rinkos susitarime nustatytą laikotarpį.

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo finansinio turto, vertinamo tikrąja verte per pelną (nuostolius), investicijų, laikomų iki išpirkimo termino, bei finansinio turto, skirto parduoti.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinės finansinės priemonės su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriomis neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Gautinos sumos iš pradžių yra apskaitomos suteikto atlygio tikrąja verte. Paskolos ir gautinos sumos po pirminio pripažinimo yra apskaitomos amortizuota verte naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą atėmus bet kokius vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne (nuostoliuose) tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Gautinų sumų ir paskolų vertės sumažėjimas yra apskaitomas, kai yra požymių, kad gautinos sumos nebus atgautos, tada apskaitinė gautinų sumų vertė yra mažinama naudojant vertės sumažėjimų sąskaitą. Nuvertėjusios paskolos ir gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgaunamos.

Apskaičiuotų palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotos savikainos apskaičiavimui ir palūkanų pajamų ar sąnaudų paskirstymui per atitinkamą laikotarpį. Apskaičiuotų palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio turto ar įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kai įmanoma, per trumpesnį laikotarpį.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.14. Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, vertinamiems tikrąja verte per pelną (nuostolius), arba kitiems finansiniams įsipareigojimams.

Grupė neturi finansinių įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte per pelną (nuostolius).

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

Konvertuojamos obligacijos, remiantis sutarties sąlygomis, yra išskiriamos į skolos ir nuosavo kapitalo komponentus (jei taikytina).

Išleidimo datą konvertuojamų obligacijų skolos komponento tikroji vertė yra nustatoma naudojant analogiškos nekonvertuojamos obligacijos rinkos kainą. Skolos komponento tikroji vertė yra apskaitoma amortizuota savikaina finansinių įsipareigojimų straipsnyje (atėmus sandorio sudarymo išlaidas) iki išpirkimo ar konversijos.

Įplaukų dalis, viršijanti skolos komponento tikrąją vertę, yra priskiriama konversijos pasirinkimo sandoriui, kuris apskaitomas nuosavame kapitale, atėmus sandorio sudarymo išlaidas. Konversijos pasirinkimo sandorio apskaitinė vertė vėlesniais laikotarpiais neperskaičiuojama. Sandorio sudarymo išlaidos yra priskiriamos skolos ir nuosavo kapitalo komponentams proporcingai jų pradinėms pripažinimo vertėms.

2.15. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

− baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
− Grupė ir Bendrovė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ir Grupė ir Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Grupė ir Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Grupė ir Bendrovė yra su juo susijusios.

Finansiniai įsipareigojimai

Grupė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų apskaitinių verčių pripažįstamas kaip pelnas arba nuostoliai.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.16. Lizingas (finansinė nuoma) ir veiklos nuoma

Lizingas (finansinė nuoma) – Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Nuoma, kai Grupė ir Bendrovė prisiima reikšmingą riziką ir naudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma finansine išperkamąja nuoma.

Grupė ir Bendrovė pripažįsta išperkamosios nuomos turtą ir susijusius įsipareigojimus finansinės būklės ataskaitoje išperkamosios nuomos laikotarpio pradžios dieną ir apskaito jį mažesne iš tikrosios išperkamosios nuomos turto vertės ir dabartinės vertės minimalių išperkamosios nuomos įmokų sumos. Skaičiuojant dabartinę išperkamosios nuomos įmokų vertę naudojama diskonto norma lygi nominaliai nuomos palūkanų normai, jei yra praktiška ją nustatyti; kitais atvejais yra naudojama Grupės ir Bendrovės apskaičiuota skolinimosi palūkanų norma. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su turtu, yra įtraukiamos į turto vertę. Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansavimo kainos ir likusio įsipareigojimo. Finansavimo kaina yra paskirstoma per nuomos laikotarpį taip, kad atitiktų pastovią palūkanų normą, mokamą nuo likusio įsipareigojimo kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Finansinės nuomos būdu įsigytam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas, be to, dėl finansinės nuomos kiekvieną ataskaitinį laikotarpį yra patiriamos finansinės sąnaudos. Nusidėvėjimo skaičiavimo tvarka finansinės nuomos būdu įsigytam turtui yra analogiška kaip ir nuosavam turtui, tačiau toks turtas negali būti nudėvimas per ilgesnį nei lizingo laikotarpį, jei pagal lizingo sutartį sutarties laikotarpiui pasibaigus, nuosavybė nėra perduodama Grupei ir Bendrovei.

Jeigu pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio rezultatas yra finansinė nuoma, bet koks pardavimo pelnas, viršijantis apskaitinę vertę, nėra iš karto pripažįstamas pajamomis. Jis yra atidedamas ir amortizuojamas per finansinės nuomos laikotarpį.

Veiklos nuoma – Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Turto, su kurio nuosavybe susijusią riziką bei naudą išlaiko nuomotojas, nuoma yra klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Nuomos mokėjimai pagal veiklos nuomą yra pripažįstami sąnaudomis tiesiniu būdu per nuomos laikotarpį.

Bendra nuomotojo suteikiamų lengvatų nauda yra pripažįstama kaip nuomos sąnaudų sumažėjimas per nuomos laikotarpį tiesiniu metodu.

Jeigu pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio rezultatas yra veiklos nuoma, ir akivaizdu, kad sandoris yra sudarytas tikrąja verte, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitomi iš karto. Jei pardavimo kaina yra žemesnė nei tikroji vertė, bet kokie nuostoliai yra apskaitomi iš karto, išskyrus atvejus, kai nuostoliai kompensuojami žemesnėmis už rinkos kainas nuomos įmokomis ateityje. Tuomet nuostoliai atidedami ir amortizuojami proporcingai nuomos įmokomis per laikotarpį, kurį turtą numatoma naudoti. Jei pardavimo kaina viršija tikrąją vertę, suma, kuria viršijama tikroji vertė, yra atidedama ir amortizuojama per laikotarpį, kuriuo turtą numatoma naudoti.

2.17. Dotacijos ir subsidijos

Dotacijos ir subsidijos (toliau – dotacijos), gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu (daugiausiai gautos iš ES ir kitų struktūrinių fondų). Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek nudėvimas su šia dotacija susijęs turtas ir pelne (nuostoliuose) mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudotomis dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.18. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė ir Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai yra peržiūrimi kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną ir koreguojami, kad atspindėtų tiksliausią dabartinį įvertinimą. Tais atvejais, kai pinigų laiko vertės poveikis yra reikšmingas, atidėjinio suma yra išlaidų, kurių, tikėtina, reikės įsipareigojimui padengti, dabartinė vertė. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusį laiko tarpą, yra apskaitomas kaip palūkanų sąnaudos.

2.19. Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Pagal kolektyvinės sutarties nuostatas kiekvienam iš Bendrovės išeinančiam darbuotojui, sulaukusiam pensinio amžiaus, priklauso vienkartinė išmoka. Išmokos darbuotojams yra pripažįstamos finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi būsimų mokėjimų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Minėtų išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, naudojant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Ilgalaikio įsipareigojimo darbuotojams dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Anksčiau patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pelne ar nuostoliuose iš karto, kai toks įsipareigojimas yra įvertinamas. Dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas ar nuostoliai pripažįstami iš karto.

2.20. Pelno mokestis

Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis apskaičiuojamas pagal atitinkamoje šalyje galiojančius mokesčių įstatymų reikalavimus.

Lietuvoje 2016 m. ir 2015 m. pelno mokesčio tarifas buvo 15 %.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus nuo 2014 m. panaudojamų veiklos mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė nei 70 proc. apmokestinamojo pelno.

Standartinis pelno mokesčio tarifas Ukrainoje 2016 m. ir 2015 m. buvo 18 %.

Mokestiniai nuostoliai Ukrainoje gali būti keliami 10 metų.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos datą.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.21. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM, suteiktas pardavimo nuolaidas ir nuolaidas už kiekį.

Pajamos iš prekių pardavimo pripažįstamos pristačius prekes ir perdavus riziką bei prekių nuosavybės teikiamą naudą; perdavimas paprastai įvyksta pristačius produktą į kliento sandėlį.

Paslaugų pajamos pripažįstamos taikant kaupimo principą suteikus paslaugas.

Ilgalaikių sutarčių pajamos apima pirminę sutartyje nustatytą sumą, pridėjus bet kokius pokyčius atliekant darbus pagal sutartį ir kitas išmokas, kiek yra tikėtina, kad iš jų bus gauta pajamų, kurios gali būti patikimai įvertintos. Kai ilgalaikės sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, sutarties pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal darbų įvykdymo lygį. Darbų įvykdymo lygis nustatomas palyginus faktines patirtas sąnaudas su planuotomis ilgalaikės sutarties sąnaudomis.

Kai ilgalaikės sutarties rezultato patikimai įvertinti negalima, sutarties pajamos pripažįstamos tik tiek, kiek yra tikėtina, kad patirtos sutarties sąnaudos bus susigrąžintos. Tikėtini sutarties nuostoliai nedelsiant pripažįstami pelne (nuostoliuose).

Grupės finansinėse ataskaitose pardavimai tarp Grupės įmonių yra eliminuoti.

2.22. Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą.

Kai paaiškėja, kad Grupė ir Bendrovė neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumažėjimo ar blogų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami pelne (nuostoliuose). Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Kitas turtas

Kito turto, išskyrus prestižą, atidėtąjį mokestį ir atsargas, vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Tikroji vertė atėmus pardavimo išlaidas apskaičiuojama remiantis turimais duomenimis apie panašaus turto saistančius pardavimo sandorius rinkos kainomis tarp nesusijusių šalių arba vyraujančiomis rinkos kainomis atėmus neišvengiamas turto perleidimo išlaidas. Naudojimo vertė apskaičiuojama naudojant diskontuotų pinigų srautų modelį. Pinigų srautai sudaromi remiantis ateinančių penkerių metų biudžetu ir neapima restruktūrizavimo veiklos, dėl kurios Grupė ir Bendrovė dar nėra įsipareigojusios, ar reikšmingų investicijų ateityje, kurios pagerintų tikrinamo įplaukas kuriančio vieneto turto veiklos rezultatus. Naudojimo vertė jautriausiai reaguoja į diskonto normą, naudojamą diskontuotų pinigų srautų modelyje, taip pat į numatomas būsimas pinigų įplaukas ir ekstrapoliavimo tikslais naudojamą augimo normą.

2.23. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.24. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos

Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.25. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras apskaitos standartas reikalauja būtent tokio užskaitymo.

2.26. Segmentai

Veikiantis segmentas yra Grupės ir Bendrovės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina Grupės ir Bendrovės vadovai, priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kurie teikia atskirą finansinę informaciją.

Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai priskiriami segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagrįstai gali būti priskiriami.

2.27. Vienai akcijai tenkantis pelnas

Grupė ir Bendrovė pateikia informaciją apie vienai akcijai tenkantį pelną, kuris apskaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Grupės ir Bendrovės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas atsižvelgiant į potencialių akcijų, tokių kaip konvertuojamos obligacijos ar darbuotojams sudarytų apmokėjimų schemų Grupės ir Bendrovės akcijomis, įtaką.

Grupė ir Bendrovė neturi potencialių akcijų, kurioms būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus vienai akcijai tenkančiam pelnui.

2.28. Tikrosios vertės nustatymas

Kai kuriuose Grupės ir Bendrovės apskaitos principuose ir atskleidimuose reikalaujama nustatyti finansinio ir nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę.

Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Grupė ir Bendrovė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Grupė ir Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos);
2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų);
3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Grupė ir Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir / ar atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis pateiktais metodais. Ten, kur taikytina, detalesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje (28 pastaba – Finansinės priemonės).

3 Pardavimai

Grupė

Vienintelis Grupės veiklos segmentas, identifikuotas valdymo tikslais, yra šaldytuvų ir specializuotos įrangos gamyba.

	Grupė		Bendrovė
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Šaldytuvai ir susijusi įranga	39 100	43 930	38 437	44 363
Specializuotos įrangos gamyba	717	1 433	-	-
	39 817	45 363	38 437	44 363

Grupės ir Bendrovės vadovybė analizuoja tik pardavimo informaciją pagal šalis.

Toliau yra pateikiama informacija apie Grupės pardavimus:

			Pardavimai tarp grupės
	Pardavimo pajamos iš viso		įmonių		Pardavimo pajamos
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Rusija	419	588	-	-	419	588
Ukraina	7 540	5 004	-	-	7 540	5 004
Vakarų Europa	13 855	19 370	-	-	13 855	19 370
Centrinė Europa	8 888	11 443	-	-	8 888	11 443
Lietuva	5 903	6 561	(278)	(2 295)	5 625	4 266
Kitos NVS šalys	2 258	3 398	-	-	2 258	3 398
Kitos Baltijos valstybės	1 231	1 255	-	-	1 231	1 255
Kitos šalys	1	39	-	-	1	39
Iš viso	40 095	47 658	(278)	(2 295)	39 817	45 363

Sandoriai tarp grupės įmonių sudaromi komerciniais terminais ir sąlygomis. Pardavimai tarp grupės įmonių yra eliminuojami konsoliduojant.

Bendrovė

Toliau yra pateikta informacija apie Bendrovės pardavimus:

	Pardavimo pajamos
	2016 m.	2015 m.
Rusija	419	588
Ukraina	7 540	5 004
Vakarų Europa	13 846	19 360
Centrinė Europa	8 140	10 010
Lietuva	5 011	4 713
Kitos NVS šalys	2 259	3 398
Kitos Baltijos valstybės	1 222	1 250
Kitos šalys	-	40
	38 437	44 363

4 Pardavimo savikaina

	Grupė		Bendrovė
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Žaliavos	23 240	27 637	22 710	27 000
Darbo užmokestis	3 432	3 946	3 354	3 554
Nusidėvėjimas ir amortizacija	1 321	1 272	1 266	1 263
Kitos netiesioginės sąnaudos	4 468	5 395	4 390	5 559
	32 461	38 250	31 720	37 376

5 Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Transportavimas	1 327	1 999	1 326	1 999
Atlyginimai ir socialinis draudimas	475	443	461	435
Rinkos tyrimai, pardavimų skatinimas bei komisiniai
trečioms šalims	152	292	161	306
Garantinio aptarnavimo sąnaudos	84	222	(14)	222
Reklama, rinkodara	226	201	224	198
Sertifikavimo sąnaudos	69	72	69	72
Draudimas	49	63	49	63
Komandiruočių sąnaudos	27	30	27	30
Sandėlio nuoma ir sandėliavimo sąnaudos	15	16	15	16
Kita	(41)	16	(41)	58
	2 383	3 354	2 277	3 399

6 Bendrosios ir administracinės sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Atlyginimai ir socialinis draudimas	1 529	1 444	1 388	1 343
Nusidėvėjimas ir amortizacija	415	464	366	408
Patalpų nuoma ir eksploatacinės sąnaudos	82	105	79	103
Draudimas	69	89	67	88
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	68	73	68	72
Banko paslaugos	36	64	34	62
Konsultantų sąnaudos	26	53	26	53
Apsaugos sąnaudos	37	34	37	33
Ilgalaikės išmokos darbuotojams (23 pastaba)	114	42	103	42
Komandiruotės	24	23	18	20
Gautinų sumų vertės sumažėjimo pokytis (16 pastaba)	59	(16)	44	(4)
Nurašymas į atsargas (15 pastaba)	67	67	54	67
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės
sumažėjimas	325	-	325	-
Kitos	436	416	344	373
	3 287	2 858	2 953	2 660

Gautinų sumų vertės sumažėjimo pokytis 2016 m. daugiausia yra susijęs su pradelstomis gautinomis sumomis iš Rusijos ir Ukrainos pirkėjų (16 pastaba).

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimas yra susijęs su 2016 m. rugsėjo 30 d. atliktu ilgalaikio turto perkainojimu, kurio metu nustatytas kai kurių nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetų vertės sumažėjimas. Daugiau informacijos pateikiama 13 pastaboje.

7 Kitos veiklos pajamos

	Grupė		Bendrovė
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Pajamos iš transportavimo paslaugų	153	147	153	146
Pajamos iš kitų paslaugų pardavimo	40	59	102	111
Patalpų nuomos pajamos Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pardavimo	13	13	37	40
pelnas	-	2	-	-
Kitos	1	3	2	3
	207	224	294	300

8 Kitos veiklos sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Transportavimo sąnaudos	152	140	152	139
Kitų paslaugų	33	46	85	80
Kitos	-	-	2	9
	185	186	239	228

9 Finansinės veiklos pajamos

	Grupė		Bendrovė
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Palūkanų pajamos už paskolas	546	503	546	503
Pelnas dėl valiutos kursų pasikeitimo	-	78	-	77
Kitos pajamos	-	9	-	4
	546	590	546	584

10 Finansinės veiklos sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.

Palūkanų sąnaudos	677	808	674	808
Nuostoliai iš valiutos keitimo sandorių	2	7	2	4
Kitos sąnaudos	-	15	-	15
	679	830	676	827

11 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudų bei pajamų, turto ir įsipareigojimų komponentai:

	Grupė		Bendrovė
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Pelno mokesčio (sąnaudų) pajamų komponentai Ataskaitinių metų pelno mokestis Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	(368) -	(86) (168)	(324) -	(87) (162)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos pelne (nuostoliuose) iš tęsiamos veiklos	(368)	(254)	(324)	(249)
	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimas	49	3	49	-
Gautinų sumų vertės sumažėjimas ir atsargų nukainojimas	3	9	19	9
Atidėjiniai garantiniam remontui	75	89	61	89
Sukaupti įsipareigojimai	79	57	76	57
Kita	47	79	45	79
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	253	237	250	234
Atimti: nepripažinta dalis	-	-	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte	253	237	250	234
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Kapitalizuotos plėtros išlaidos	(236)	(234)	(236)	(234)
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas	(1 657)	-	(1 657)	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(1 893)	(234)	(1 893)	(234)
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte	(1 640)	3	(1 643)	-
Finansinės būklės ataskaitoje pateikta:
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	-	3	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(1 640)	-	(1 643)	-

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas tokia suma, kokia yra tikėtina, jog šis turtas bus realizuotas artimoje ateityje. Išskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams, tokiems kaip prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas, atidėtasis mokestis nėra pripažįstamas, nes Grupė ir Bendrovė nesitiki surinkti mokesčių išskaitai reikiamų dokumentų.

11 Pelno mokestis (tęsinys)

Viso pelno mokesčio suderinimas su teorine suma, naudojant Grupės ir Bendrovės mokesčio tarifus, yra toks:

Grupė	2016 m.		2015 m.
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		1 575		699
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaičiuotos taikant galiojusį pelno mokesčio tarifą	15 %	(236)	15 %	(105)
Pelno mokesčio nemažinančios sąnaudos	7,4 %	(115)	21,5 %	(151)
Neapmokestinamos pajamos	(0,1 %)	1	(0,2 %)	2
Anksčiau nepripažintų išskaitomųjų laikinųjų skirtumų pokytis Nepripažintų mokestinių nuostolių įtaka	(1 %) 0 %	(18) -	- 0 %	- -
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos pelne (nuostoliuose)	23,3 %	(368)	36,3 %	(254)

Bendrovė	2016 m.		2015 m.
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		1 412		757
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaičiuotos taikant galiojusį pelno mokesčio tarifą	15 %	(212)	15 %	(114)
Pelno mokesčio nemažinančios sąnaudos	7,8 %	(116)	18,1 %	(137)
Neapmokestinamos pajamos	(0,1 %)	1	(0,2 %)	2
Anksčiau nepripažintų išskaitomųjų laikinųjų skirtumų pokytis Nepripažintų mokestinių nuostolių įtaka	0,2 % 0 %	3 -	- 0 %	- -
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos pelne (nuostoliuose)	22,9 %	(324)	32,9 %	(249)

12 Nematerialusis turtas

Grupė

	Programinė
	Plėtros išlaidos	įranga, licencijos	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2016 m. sausio 1 d. likutis	5 336	677	6 013
Įsigijimai	306	61	367
Pardavimai ir nurašymai	(45)	(1)	(46)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	5 597	737	6 334
Amortizacija:
2016 m. sausio 1 d. likutis	3 815	585	4 400
Amortizacija per metus	263	57	320
Pardavimai ir nurašymai	(22)	(1)	(23)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	4 056	641	4 697
2016 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	1 541	96	1 637
2016 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	1 521	92	1 613

		Programinė
	Plėtros išlaidos	įranga, licencijos	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2015 m. sausio 1 d. likutis	5 013	609	5 622
Įsigijimai	340	68	408
Pardavimai ir nurašymai	(17)	-	(17)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	5 336	677	6 013
Amortizacija:	3 482	548	4 030
2015 m. sausio 1 d. likutis	333	37	370
Amortizacija per metus	-	-	-
Pardavimai ir nurašymai	3 815	585	4 400
2015 m. gruodžio 31 d. likutis
2015 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	1 521	92	1 613
2015 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	1 531	61	1 592

Visa nematerialiojo turto amortizacijos suma yra įtraukta į administracines sąnaudas pelne (nuostoliuose).

12 Nematerialusis turtas (tęsinys)

Bendrovė

		Programinė įranga,
	Plėtros sąnaudos	licencijos	Iš viso
Įsigijimo vertė: 2016 m. sausio 1 d. likutis	5 295	562	5 857
Įsigijimai	306	45	351
Pardavimai ir nurašymai	(45)	(1)	(46)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	5 556	606	6 162
Sukaupta amortizacija:
2016 m. sausio 1 d. likutis	3 774	475	4 249
Amortizacija per metus	263	52	315
Pardavimai ir nurašymai	(21)	(1)	(22)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	4 016	526	4 542
2016 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	1 540	80	1 620
2016 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	1 521	87	1 608

	Programinė įranga,
	Plėtros sąnaudos	licencijos	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2015 m. sausio 1 d. likutis	4 972	501	5 473
Įsigijimai	340	61	401
Pardavimai ir nurašymai	(17)	-	(17)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	5 295	562	5 857
Amortizacija:
2015 m. sausio 1 d. likutis	3 441	441	3 882
Amortizacija per metus	333	34	367
Pardavimai ir nurašymai	-	-	-
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	3 774	475	4 249
2015 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	1 521	87	1 608
2015 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	1 531	60	1 591

Visa nematerialiojo turto amortizacijos suma yra įtraukta į administracines sąnaudas pelne (nuostoliuose). Dalis Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 3 789 tūkst. eurų, 2016 m. gruodžio 31 d. buvo visiškai amortizuota (3 553 tūkst. eurų 2015 m. gruodžio 31 d.), tačiau vis dar naudojama veikloje.

13 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai ir investicinis turtas

Grupė

	Žemė, pastatai ir	Mašinos ir	Transporto priemonės	Nebaigta statyba ir išankstinai
	statiniai	įrengimai	ir kita	apmokėjimai	Iš viso
Perkainota vertė:
2016 m. sausio 1 d. likutis	4 159	34 406	5 100	201	43 866
Įsigijimai	-	561	171	-	732
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(23)	-	-	(23)
Perklasifikavimai	-	214	(22)	(192)	-
Valiutos kurso pasikeitimo įtaka	-	-	(1)	-	(1)
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	(1 979)	(32 133)	(4 584)	-	(38 696)
Perkainojimas	3 275	6 529	1 277	-	11 081
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	5 455	9 554	1 941	9	16 959
Sukauptas nusidėvėjimas:
2016 m. sausio 1 d. likutis	1 882	30 745	4 448	-	37 075
Nusidėvėjimas per metus	97	867	155	-	1 119
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(19)	-	-	(19)
Vertės sumažėjimo nuostoliai	-	521	-	-	521
Perklasifikavimai	-	19	(19)	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	(1 979)	(32 133)	(4 584)	-	(38 696)
Nusidėvėjimas po perkainojimo	61	277	86	-	424
Valiutos kurso pasikeitimo įtaka	-	-	-	-	-
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	61	277	86	-	424
2016 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	5 394	9 277	1 855	9	16 535
2016 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	2 277	3 661	652	201	6 791

13 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai ir investicinis turtas (tęsinys)

	Žemė, pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės ir kita	Nebaigta statyba ir išankstinai apmokėjimai	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2015 m. sausio 1 d. likutis
Įsigijimai	4 149	33 400	5 001	207	42 757
	10	1 282	148	-	1 440
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(274)	(45)	(6)	(325)
Perklasifikavimai	-	-	-	-	-
Valiutos kurso pasikeitimo įtaka	-	(2)	(4)	-	(6)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	4 159	34 406	5 100	201	43 866

Sukauptas nusidėvėjimas:
2015 m. sausio 1 d. likutis	1 738	29 964	4 279	-	35 981
Nusidėvėjimas per metus	144	1 056	214	-	1 414
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(274)	(42)	-	(316)
Perklasifikavimai	-	-	-	-	-
Valiutos kurso pasikeitimo įtaka	-	(1)	(3)	-	(4)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	1 882	30 745	4 448	-	37 075
2015 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	2 277	3 661	652	201	6 791
2015 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	2 411	3 436	722	207	6 776

13 Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai ir investicinis turtas (tęsinys)

Bendrovė	Žemė, pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės ir kita	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Iš viso
Perkainota vertė: 2016 m. sausio 1 d. likutis	4 252	32 116	4 843	201	41 412
Įsigijimai Parduotas ir nurašytas turtas	- -	400 192	166 -	- (192)	566 -
Perklasifikavimas Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas Perkainojimas	- (2 072) 3 275	(23) (29 853) 6 529	- (4 362) 1 277	- - -	(23) (36 287) 11 081
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	5 455	9 361	1 924	9	16 749
Sukauptas nusidėvėjimas:
2016 m. sausio 1 d. likutis Nusidėvėjimas per metus	1 975 97	28 775 772	4 211 151	- -	34 961 1 020
Parduotas ir nurašytas turtas Vertės sumažėjimo nuostoliai	- -	(19) 325	- -	- -	(19) 325
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas Nusidėvėjimas po perkainojimo	(2 072) 61	(29 767) 277	(4 448) 86	- -	(36 287) 424
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	61	277	86	-	424
2016 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	5 394	9 084	1 838	9	16 325

2016 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	2 277	3 341	632	201	6 451
	Žemė, pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės ir kita	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Iš viso
Įsigijimo vertė:	4 242	31 109	4 738	207	40 296
2015 m. sausio 1 d. likutis Įsigijimai	10 -	1 280 (273)	129 (24)	- (6)	1 419 (303)
Parduotas ir nurašytas turtas Perklasifikavimai 2015 m. gruodžio 31 d. likutis	- 4 252	- 32 116	- 4 843	- 201	- 41 412
Sukauptas nusidėvėjimas: 2015 m. sausio 1 d. likutis	1 831 144	28 068 980	4 031 204	- -	33 930 1 328
Nusidėvėjimas per metus	-	(273)	(24)	-	(297)
Parduotas ir nurašytas turtas Perklasifikavimai 2015 m. gruodžio 31 d. likutis	- 1 975	- 28 775	- 4 211	- -	- 34 961
2015 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė 2015 m. sausio 1 d. apskaitinė	2 277	3 341	632	201	6 451

13 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai ir investicinis turtas (tęsinys)

Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas 2016 m. sudaro 1 543 tūkst. eurų (2015 m. – 1 414 tūkst. eurų), iš kurio, įvertinus dotacijų nusidėvėjimą, 1 321 tūkst. eurų suma 2016 m. (1 272 tūkst. eurų 2015 m.) yra įtraukta į gamybos savikainą ir 105 tūkst. eurų suma (94 tūkst. eurų 2015 m.) yra įtraukta į administracines sąnaudas Grupės pelne (nuostoliuose).

Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas 2016 m. sudaro 1 444 tūkst. eurų (2015 m. – 1 328 tūkst. eurų). 51 tūkst. eurų suma 2016 m. (41 tūkst. eurų suma 2015 m.) buvo įtraukta į administracines sąnaudas Bendrovės pelne (nuostoliuose). Likusi nusidėvėjimo suma, įvertinus dotacijų nusidėvėjimą, 1 266 tūkst. eurų (2015 m. – 1 263 tūkst. eurų) buvo įtraukta į gamybos savikainą.

2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės pastatai, kurių apskaitinė vertė 5 171 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 2 077 tūkst. eurų), Grupės ir Bendrovės mašinos ir įrengimai, kurių apskaitinė vertė 10 538 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės atitinkamai 1 834 tūkst. eurų), buvo įkeisti bankams kaip paskolų užstatas (24 pastaba).

Nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. Grupė ir Bendrovė nusprendė perkainoti ilgalaikį turtą, įskaitant pastatus, statinius, mašinas ir įrengimus, taip pat kitą gamybinę įrangą. Ilgalaikio turto vertinimą finansinės atskaitomybės tikslais atliko išorinis nepriklausomas vertintojas, turtintis atitinkamą vertintojo kvalifikaciją bei patirties vertinant panašios kategorijos turtą panašioje vietoje. Nekilnojamojo turto vertinimas buvo grindžiamas lyginamuoju metodu palyginant panašaus nekilnojamojo turto pardavimo kainas Lietuvoje. Mašinų ir įrengimų bei kito ilgalaikio turto vertinimas buvo grindžiamas lyginamuoju arba išlaidų (angl. depreciated replacement cost (DRC) metodais.

Pastatai ir statiniai priskirti 3 tikrosios vertės hierarchijos lygiui. Naudojant rinkos metodą buvo stebimi pardavimo sandoriai arba su nekilnojamuoju turtu ir statiniais susijusių pasiūlymų pavyzdžiai rinkoje. Palyginamieji nekilnojamojo turto objektai buvo pasirinkti dėl panašumo su vertinamu objektu pagal dydį, tipą, vietą, naudojimo paskirtį, būklę ir kitus parametrus. Vertinant nekilnojamąjį turtą reikėjo atlikti koregavimus, siekiant atspindėti vertinamų ir palyginamųjų objektų skirtumus.

Mašinos ir įrengimai, transporto priemonės bei kitas turtas taip pat priskirti 3 tikrosios vertės hierarchijos lygiui. Dalis mašinų buvo vertinama remiantis lyginamuoju metodu bent dviem ar trimis palyginamaisiais objektais. Pasirinkti palyginamieji objektai buvo panašūs į vertinamą turtą. Šis metodas naudotas vertinant dalį įrangos, kurios pardavimo ar pasiūlymų rinkoje duomenys buvo prieinami. Likusi mašinų ir įrengimų dalis, buvo vertinama taikant išlaidų (DRC) metodą. Šio ilgalaikio turto atkuriamoji vertė buvo nustatyta remiantis turto įsigijimo savikaina ir statistikos departamento pateiktais įrangos ir įrengimų kainos pokyčiais. Vertinant fizinį senėjimą daroma prielaida, kad vertinamo nekilnojamojo turto vertė yra nurašoma proporcingai metų skaičiui. Vertinamas turtas buvo suskirstytas į kategorijas, kurioms, remiantis vertintojo ekspertine nuomone, nustatytas iki 20 metų naudingojo tarnavimo laikas, priklausomai nuo turto grupės.

2016 m. rugsėjo 30 d. remiantis aukščiau aprašytais metodais nustatyta pastatų ir statinių tikroji vertė sudarė 5 380 tūkst. eurų, o mašinų ir įrengimų, transporto priemonių ir kito turto –11 017 tūkst. eurų. Kadangi nustatyta, kad tam tikrų mašinos ir įrengimų vienetų vertė yra sumažėjusi, 2016 m. bendrosiose ir administracinėse sąnaudose buvo pripažinti 325 tūkst. eurų vertės sumažėjimo nuostoliai, o 2016 m. rugsėjo 30 d. 11 342 tūkst. eurų perkainojimo vertė priskirta nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams.

13 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai ir investicinis turtas (tęsinys)

Vertinimo metodas	Reikšmingi nestebimi kintamieji	Ryšys tarp nestebimų kintamųjų ir tikrosios vertės nustatymo
Pastatai ir statiniai: bendras pastatų plotas – 93 tūkst. kv. metrų	- Palyginamieji sandoriai su panašiu nekilnojamuoju turtu, siūloma kaina – 38–58 EUR/m2
Statiniai vertinti atstatomosiomis vertėmis	- Rinkos kaina už 1 kv. metrą – 58 EUR/m2	Rinkos kainos, padaugintos iš pastatų ploto
	- Panašios įrangos palyginamosios rinkos kainos
Mašinos ir įrengimai, transporto priemonės ir kitas turtas	- Istorinė savikaina ir statistikos departamento pateikiami įrangos ir įrengimų kainų pokyčiai	Tikroji vertė nustatyta kaip panašios įrangos rinkos vertė

Apskaitytas ilgalaikio turto vertės padidėjimas padidinus turto įsigijimo savikainą 2016 m. rugsėjo 30 d.:

Bendrovė	Apskaitinė vertė	Perkainota vertė	Perkainojimo perviršis
Pastatai ir statiniai	2 180	5 455	3 275
Mašinos ir įrengimai	2 918	9 447	6 529
Transporto priemonės ir kita įranga	552	1 820	1 277
Iš viso:	5 650	16 722	11 081

Be to, patikrinta, ar nustatyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikroji vertė nėra sumažėjusi, palyginant ją su pajamų metodu nustatyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų atsiperkamąja verte.

Pajamų metodo modelis buvo grindžiamas vadovybės prognozėmis 2016–2020 m. Vertintojas darė prielaidą, kad 2021– 2024 m. metinis gamybos (ir pardavimo) augimas sieks 1 %, ir taikė savo istorine analize grindžiamą sąnaudų sudėtį. Į vertinimo modelį įtraukti 9 prognozuojami metai, nes šiuo metu turimų mašinų neketinama naudoti ilgiau. Pagrindinės modelyje taikytos prielaidos:

Gamybos apimtys didės nuo 210 iki 312 tūkst. vienetų;
Vieneto kainos padidėjimas nuo 186 iki 217 eurų;
Prognozuojama, kad medžiagų vieneto kaina sumažės nuo 122 eurų 2015 finansiniais metais iki 115 eurų 2016 m., o tada kasmet augs po 2 % ir 2024 m. pasieks 135 eurus;
Prognozuojamos kapitalo išlaidos (CAPEX) nuo 1 mln. eurų 2017 m. iki 1,3 mln. eurų vidutiniškai ateinančiais laikotarpiais;
Naudoti 9,94 % vidutiniai svertiniai kapitalo kaštai (WACC).

Taikant aukščiau aprašytas prielaidas perkainotų pastatų, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo nebuvo nustatyta.

13 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai ir investicinis turtas (tęsinys)

Jeigu nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas nebūtų buvęs atliktas, Grupės ir Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų grynoji apskaitinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. būtų buvusi:

	Žemė, pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės ir kita	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Iš viso
Grupė
Apskaitinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d.	2 168	2 421	557	9	5 161
Bendrovė
Apskaitinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d.	2 168	2 614	574	9	5 371

Įvertinimų pasikeitimas

2016 m., perkainojus nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, Grupė atliko savo ilgalaikio turto naudojimo laiko peržiūrą, po kurios buvo pakeistas ilgalaikio turto numatomas naudingojo tarnavimo laikas. Įrangos numatomas naudingojo tarnavimo laikas buvo padidintas, atsižvelgiant į naudojimo intensyvumą ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimą. Šių pakeitimų įtaka faktinėms nusidėvėjimo sąnaudoms, palyginti su nusidėvėjimo sąnaudomis, kurios būtų buvusios, jeigu pakeitimas būtų buvęs atliktas nuo metų pradžios, arba jeigu nebūtų atliktas, yra pateikta toliau:

	Grupė	Bendrovė
2016 m. nusidėvėjimo sąnaudos po pakeitimo	1 543	1 444
Nusidėvėjimo sąnaudos 2016 m., jeigu perkainojimas ir naudingojo tarnavimo	1 246	1 147
laikotarpio pakeitimas nebūtų buvę atlikti

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikas metais:

	Numatomas naudingojo tarnavimo laikas prieš pakeitimą	Numatomas naudingojo tarnavimo laikas po pakeitimo	Likęs naudingojo tarnavimo laikas po perkainojimo
Pastatai ir statiniai	49	55	26
Mašinos ir įrengimai	6	21	8
Transporto priemonės	6	16	4
Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai	5	12	5
Kitas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	5	12	8

Nauji naudingojo tarnavimo laikotarpiai, skaičiuojant nusidėvėjimą, taikomi nuo 2016 m. spalio 1 d. Pagrindinis naudingojo tarnavimo laikotarpio pakeitimas yra susijęs su ilgesniu naudingojo tarnavimo laiku, nustatytu mašinoms ir įrengimams. Per pastaruosius kelerius metus gamybos apimtys buvo mažesnės, o gamybinė įranga buvo naudojama ne taip intensyviai, kaip tikėtasi. Todėl peržiūrėjus likusį naudingojo tarnavimo laikotarpį, nustatytas ilgesnis mašinų ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis.

14 Suteiktos paskolos

	Grupė		Bendrovė
	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Kontroliuojanti šalis	9 966	9 447	9 966	9 447
Patronuojanti įmonė	667	339	667	339
Kontroliuojančios įmonės	10 633	9 786	10 633	9 786
Iš jų:
Ilgalaikės paskolos	9 966	9 447	9 966	9 447
Trumpalaikės paskolos	667	339	667	339
Iš viso	10 633	9 786	10 633	9 786

2015 m. lapkričio 24 d. buvo pasirašyta teisių perleidimo sutartis su Grupės ir Bendrovės kontroliuojančia šalimi, per tarpines įmones valdančia 91,1 % Bendrovės akcijų, pagal kurią kontroliuojanti šalis perėmė įsipareigojimą grąžinti suteiktas paskolas ir priskaičiuotas palūkanas įmonėms, kurias anksčiau kontroliavo galutiniai akcininkai. Paskoloms taikoma 1 mėn. EURIBOR + 6,5 % metinės palūkanos ir numatytas paskolos grąžinimas ne vėlesnis nei 2018 m. birželio 1 d. Gautinoms paskoloms užtikrinti nėra įkeistas turtas ir nėra išduotos garantijos.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė savo patronuojančiai įmonei yra suteikusi 667 tūkst. eurų paskolą (2015 m. gruodžio 31 d. – 339 tūkst. eurų). Paskolai taikomos 1 mėn. EURIBOR + 6,5 % metinės palūkanos, paskolos grąžinimo terminas 2017 m. gruodžio 31 d. Paskola nėra užtikrinta. Kaip atskleista 32 pastaboje, paskolos terminas bus pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Vadovybė, atlikusi gautinų paskolų vertės sumažėjimo įvertinimą, vertės sumažėjimo nenustatė. Pagrindinės prielaidos dėl paskolų susigrąžinimo pateiktos 31 pastaboje.

15 Atsargos

	Grupė		Bendrovė
	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Žaliavos, atsarginės dalys ir nebaigta gamyba	3 310	2 737	3 257	2 648
Pagaminta produkcija	1 166	1 542	1 146	1 533
Pirktos prekės, skirtos perparduoti	103	101	103	101
Iš viso atsargų	4 579	4 380	4 506	4 282

Žaliavas ir medžiagas sudaro kompresoriai, sudėtinės dalys, plastmasė, kabeliai, metalai ir kitos medžiagos, naudojamos gamyboje. Grupės ir Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja galimo realizavimo verte, savikaina 2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai sudarė 247 tūkst. eurų ir 234 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 180 tūkst. eurų ir 180 tūkst. eurų).

Nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės, Grupėje sudarantis 67 tūkst. eurų (2015 m. – 67 tūkst. eurų), Bendrovėje – 54 tūkst. eurų (2015 m. – 67 tūkst. eurų), buvo įtrauktas į kitas administracines sąnaudas pelne (nuostoliuose).

2016 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturi teisinių apribojimų atsargoms. Grupės ir Bendrovės žaliavos, įtrauktos į pardavimo savikainą, atitinkamai sudarė 23 240 tūkst. eurų ir 22 710 tūkst. eurų.

16 Iš pirkėjų gautinos sumos

	Grupė		Bendrovė
	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Gautinos sumos iš nesusijusių pirkėjų Sukauptos gautinos sumos pagal darbų įvykdymo lygio metodą	6 416 -	7 797 1 433	6 247 -	7 740 -
Gautinos sumos iš susijusių pirkėjų	-	-	29	18
Gautinos sumos bendrąja verte	6 416	9 230	6 276	7 758
Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas	(1 060)	(1 001)	(1 024)	(980)
Gautinos sumos, grynąja verte	5 356	8 229	5 252	6 778
Iš jų:
Ilgalaikės gautinos sumos	-	-	-	-
Trumpalaikės gautinos sumos	5 356	8 229	5252	6 778
Iš viso	5 356	8 229	5252	6 778

2016 m. gruodžio 31 d. Grupė neturėjo nebaigtų ilgalaikių sutarčių. 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės patirtos sąnaudos, susijusios su nebaigtomis ilgalaikėmis sutartimis, pridėjus pripažintą pelną ir atėmus pripažintus nuostolius, sudarė 1 433 tūkst. eurų. Projektas baigtas 2016 m.

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas yra pripažintas dėl gautinų sumų iš nesusijusių pirkėjų.

Iš pirkėjų gautinos sumos yra be palūkanų ir paprastai jų atsiskaitymo terminas yra 30–90 dienų.

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinoms sumoms, kurių bendroji vertė 2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo lygi 1 060 tūkst. eurų ir 1 024 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d atitinkamai 1 001 tūkst. eurų ir 980 tūkst. eurų), buvo apskaitytas 100 % vertės sumažėjimas. Gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas įtrauktas į administracines sąnaudas.

Iš pirkėjų gautinų sumų individualiai nustatyto vertės sumažėjimo judėjimas yra toks:

	Grupė		Bendrovė
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje	(1 001)	(1 017)	(980)	(984)
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus	(81)	(60)	(78)	(53)
Gautinų sumų nurašymai	-	-	-	-
Užsienio valiutų kursų pasikeitimo įtaka	(11)	19	-	-
Apmokėtos sumos	33	57	34	57
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	(1 060)	(1 001)	(1 024)	(980)

Gautinos sumos yra nurašomos, kai paaiškėja, kad jos nebus atgautos. Grupės ir Bendrovės 2016 m. ir 2015 m. gautinų sumų vertės sumažėjimas apskaitytas administracinėse sąnaudose.

17 Kitos gautinos sumos

	Grupė		Bendrovė
	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Gautinas PVM	132	151	127	151
Riboto naudojimo pinigai	4	4	4	4
Kitos gautinos sumos Atimti: abejotinų kitų gautinų sumų vertės	145	126	144	110
sumažėjimas	-	-	-	-
	281	281	275	265
Iš jų:
Ilgalaikės gautinos sumos	-	-	-	-
Trumpalaikės gautinos sumos	281	281	275	265
Iš viso	281	281	275	265

18 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	Grupė		Bendrovė
	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.

Pinigai banke	2 615	3 762	2 278	3 384
Pinigai kasoje	2	2	2	1
	2 617	3 764	2 280	3 385

2016m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo apribojimų pinigų disponavimui.

19 Kapitalas ir akcijų priedai

2015 m. gruodžio 31 d. įstatinis kapitalas buvo padalintas į 39 622 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė buvo 0,29 euro. 2015 m. įstatinis kapitalas buvo padidintas 3 565 tūkst. eurų didinant nominaliąją akcijų vertę iki 0,38 euro. Įstatinis kapitalas padidintas iš perkainojimo rezervo. 2016 m. gruodžio 20 d. buvo įregistruotas įstatinio kapitalo sumažinimas 3 168 tūkst. eurų suma mažinat nominaliąją akcijų vertę iki 0,30 euro. Įstatinis kapitalas buvo sumažintas vieninteliu tikslu – siekiant panaikinti Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje įrašytus nuostolius.

2016 m. gruodžio 31 d. įstatinį kapitalą sudarė 39 622 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė buvo 0,30 euro.

2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikai prisijungus prie euro zonos Lietuvos nacionalinė valiuta litas buvo pakeista euru. Dėl to Bendrovės įstatinis kapitalas buvo perskaičiuotas.

Visos Bendrovės akcijos buvo visiškai apmokėtos. Bendrovė neturi jokios kitos rūšies akcijų nei aukščiau paminėtas paprastąsias vardines. Bendrovės įstatuose nėra nustatyta jokių apribojimų teisėms į akcijas ar specialių kontrolės teisių akcininkams. Bendrovė ir jos dukterinės įmonės Bendrovės akcijų neturi. Bendrovė nėra išleidusi jokių konvertuojamų vertybinių popierių, keičiamų vertybinių popierių ar garantinių vertybinių popierių, taip pat neturi neapmokėtų įsigijimo teisių ar įsipareigojimų padidinti akcinį kapitalą 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą įmonės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis nei ½ jos akcinio kapitalo, nurodyto įmonės įstatuose. 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą.

20 Rezervai

Privalomasis rezervas

Bendrovės privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 % grynojo pelno kol rezervas pasieks 10 % įstatinio kapitalo. Grupės privalomasis rezervas yra sudarytas iš Bendrovės ir dukterinių įmonių privalomojo rezervo.

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. privalomasis rezervas Grupėje ir Bendrovėje dar nėra pilnai suformuotas.

Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas

Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas sudaromas skirtumams, susidarantiems konsoliduojant užsienio valstybėse veiklą vykdančių dukterinių įmonių finansines ataskaitas.

Valiutų perskaičiavimo skirtumai konsoliduotose finansinėse ataskaitose apskaitomi nuosavame kapitale tol, kol investicija realizuojama. Realizavus atitinkamą investiciją, sukauptas valiutos perskaičiavimo rezervas perkeliamas į nepaskirstytąjį rezultatą tuo pačiu laikotarpiu, kai pripažįstamas šios investicijos realizavimo pelnas ar nuostoliai.

Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervas yra susijęs su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimu, atėmus atidėtąjį mokestį, kaip atskleista 13 pastaboje.

Kiti rezervai

Kiti rezervai yra sudaromi akcininkų sprendimu specialiems tikslams. Prieš paskirstant pelną, visi paskirstytini rezervai pervedami į nepaskirstytąjį pelną ir kiekvienais metais akcininkų sprendimu perskirstomi.

21 Dotacijos

Grupė ir Bendrovė

Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.	3 112
Padidėjimai per laikotarpį	705
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.	3 817
Padidėjimai per laikotarpį	-
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.	3 817

Sukaupta amortizacija 2014 m. gruodžio 31 d.	2 939
Amortizacija už laikotarpį	48
Sukaupta amortizacija 2015 m. gruodžio 31 d.	2 987
Amortizacija už laikotarpį	127
Sukaupta amortizacija 2016 m. gruodžio 31 d.	3 114
Grynoji apskaitinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d.	703
Grynoji apskaitinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d.	830

Dotacijos yra gautos gamybos įrengimų atnaujinimui bei pastatų remontui dėl CFC 11 elemento atsisakymo poliuretano izoliacinės medžiagos ir užpildymo putos gamyboje bei šiltnamio efekto dujų eliminavimo buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamyboje.

Dotacijos amortizuojamos per tą patį laikotarpį kaip įrengimai ir kitas turtas, kuriems buvo skirtos dotacijos, ir kai patiriamos kompensuojamos sąnaudos. Dotacijų amortizacijos suma yra įtraukiama į gamybos savikainą mažinant įrengimų ir pastatų rekonstrukcijos, kuriems buvo skiriamos dotacijos, nusidėvėjimą.

22 Atidėjiniai garantiniams įsipareigojimams

Grupė parduotiems gaminiams suteikia iki 2 metų garantiją. Atidėjiniai garantiniam remontui buvo suformuoti, remiantis planuojamomis remonto sąnaudomis bei gedimų statistika, ir atitinkamai buvo suskirstyti į ilgalaikius ir trumpalaikius atidėjinius. Skirtumai tarp metų priklauso nuo produkto ir garantijos periodo derinio.

Atidėjinių garantiniams įsipareigojimams pokyčiai buvo tokie:

	Grupė		Bendrovė
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.

Sausio 1 d.	592	661	591	613
Priskaičiuota per metus	548	232	273	231
Panaudota	(641)	(301)	(461)	(253)
Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka	-	-	-	-
Gruodžio 31 d.	499	592	403	591
Iš jų:
Ilgalaikiai	181	220	154	220
Trumpalaikiai	318	372	249	371
Iš viso	499	592	403	591

23 Ilgalaikės išmokos darbuotojams

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienkartinių išmokų išeinantiems iš įmonės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, sąnaudos sudarė 5 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 5 tūkst. eurų).

	Grupė	Bendrovė
2013 m. gruodžio 31 d.	127	127
Panaudojimas per 2014 m.	(21)	(21)
Sukaupimas per 2014 m.	48	48
2014 m. gruodžio 31 d.	154	154
Panaudojimas per 2015 m.	(5)	(5)
Sukaupimas per 2015 m.	47	47
2015 m. gruodžio 31 d.	196	196
Panaudojimas per 2016 m.	(5)	(5)
Sukaupimas per 2016 m.	119	108
2016 m. gruodžio 31 d.	310	299

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai per 2016 m. ir 2015 m. buvo nereikšmingi, todėl nebuvo atskirai išskirti ir atvaizduoti kitose bendrosiose pajamose.

Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Grupės ir Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:

	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	4,45 %	4,45 %
Darbuotojų kaitos rodiklis	13 %	14,83 %
Metinis atlyginimo padidėjimas	3 %	3 %

Grupė ir Bendrovė neturi plano turto nustatytoms išmokoms finansuoti.

24 Paskolos

	Grupė		Bendrovė
	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos
Ilgalaikės paskolos su kintama palūkanų norma	9 884	-	9 884	-
Ilgalaikiai įsipareigojimai lizingo bendrovėms	67	-	-	-
	9 951	-	9 884	-
Trumpalaikės paskolos
Trumpalaikės paskolos su kintama palūkanų norma	1 302	136	1 302	13 136
Trumpalaikiai įsipareigojimai lizingo bendrovėms	21	-	-	-
	1 323	13 136	1 302	13 136
	11 274	13 136	11 186	13 136

Grupės ir Bendrovės paskolos 2015 m. gruodžio 31 d., remiantis priežiūros institucijos atlikta peržiūra, retrospektyviai perklasifikuotos į trumpalaikius įsipareigojimus, nors Grupė ir Bendrovė turėjo 2016 m. sausio 19 d. banko raštą, kuriame patvirtinama, kad Bendrovė 2015 m. gruodžio 31 d. nepažeidė banko paskolų sutartyse numatytų sąlygų ir jokios sankcijos nebus taikomos (31 pastaba).

Pagrindinė informacija apie individualias paskolas pateikiama toliau:

			Grupė		Bendrovė
	Pobūdis	Grąžinimo terminas	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Paskola 1	Paskola	2019-11-29	11 186	11 187	11 186	11 186
Paskola 2	Kredito linija	2016-12-22	1 950	2 800	1 950	2 800
Lizingas 1		2021-03-26	49	-	-	-
Lizingas 2		2021-05-26	20	-	-	-
Lizingas 3		2021-08-26	19	-	-	-
			11 274	13 136	11 186	13 136

2016 m. gruodžio 31 d. paskolai nustatyta 1 mėn. EURIBOR plius 5,75 % dydžio metinė palūkanų norma (2015 m. gruodžio 31 d. – 1 mėn. EURIBOR plius 6,25 % dydžio metinė palūkanų norma).

2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės pastatai, kurių apskaitinė vertė 5 171 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 2 077 tūkst. eurų), Grupės ir Bendrovės mašinos ir įrengimai, kurių apskaitinė vertė 10 538 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1 834 tūkst. eurų), buvo įkeisti bankui už suteiktas paskolas. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertė nurodyta po perkainojimo.

Pagal paskolų sutartis Bendrovė turėjo laikytis tam tikrų finansinių ir nefinansinių sąlygų, tokių kaip: finansinių skolų ir EBITDA santykis, taip pat raštiškas banko leidimas atlikti turto pirkimo ar perleidimo operacijas, jei įsigyjamo ar perleidžiamo turto vertė viršija 25 % viso Bendrovės turto (31 pastaba). 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė laikėsi visų nefinansinių ir finansinių sutarties sąlygų.

24 Paskolos (tęsinys)

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų dalis valiutomis:

		Grupė		Bendrovė
	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Paskolos valiuta:
Eurai	11 274	13 136	11 186	13 136
	11 274	13 136	11 186	13 136

Sutartiniai paskolų ir lizingo grąžinimo terminai:

	Grupė		Bendrovė
	Fiksuota palūkanų norma	Kintama palūkanų norma	Fiksuota palūkanų norma	Kintama palūkanų norma

2017 m.	-	1 323	-	1 302
2018 m.	-	1 417	-	1 398
2019 m.	-	8 506	-	8 486
2020 m.	-	20	-	-
2021 m.	-	8	-	-
	-	11 274	-	11 186

Grupės finansinio lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimams nustatyta fiksuota 3,5 % ir 3.9 % palūkanų norma.

Finansinės nuomos įmokos ateityje pagal minėtas finansinės nuomos sutartis 2016 m. gruodžio 31 d. bei 2015 m. gruodžio 31 d. sudaro:

	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
2017	23	-
2018–2021	72	-
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso	95	-
Palūkanos	(7)	-
Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė	88	-
Finansinės nuomos įsipareigojimai apskaityti kaip :
Trumpalaikiai 21

Ilgalaikiai	67

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės turtą sudaro mašinos ir įrengimai. Finansinės nuomos terminas yra 5 metai.

Finansinės nuomos būdu įsigyto turto likutinės vertės paskirstymas :

	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Mašinos ir įrengimai	146	-

25 Veiklos nuoma

Grupė ir Bendrovė turi sudariusi keletą žemės bei patalpų veiklos nuomos sutarčių. Nuomos sąlygose nėra numatyta apribojimų Grupės ir Bendrovės veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis skolomis ar papildoma ilgalaike nuoma. 2016 m. Grupės ir Bendrovės nuomos sąnaudos sudarė atitinkamai 67 tūkst. eurų ir 67 tūkst. eurų (2015 m. atitinkamai 69 tūkst. eurų ir 68 tūkst. eurų).

Planuojamos 2017 m. Grupės ir Bendrovės nuomos sąnaudos sudarys 68 tūkst. eurų.

Reikšmingiausia Grupės ir Bendrovės veiklos nuomos sutartis yra ilgalaikė AB "Snaigė" žemės nuomos sutartis, sudaryta su Alytaus miesto savivaldybe. Nuomos įmokų suma yra peržiūrima periodiškai, nuomos sutarties terminas baigiasi 2078 m. liepos 2 d.

Nuomos įmokos ateityje pagal sudarytas veiklos nuomos sutartis nėra apibrėžtos, kadangi sutartys gali būti nutraukiamos įspėjus per 1 mėn., išskyrus žemę.

26 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

	Grupė		Bendrovė
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.

Atlyginimai ir susiję mokesčiai	802	714	748	692
Atostoginių rezervas	388	419	338	362
Kiti mokėtini mokesčiai	391	104	338	103
Kitos mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos	104	151	105	145
	1 685	1 388	1 529	1 302

Kitų mokėtinų sumų sąlygos:

Kitos mokėtinos sumos yra be palūkanų ir jų įvykdymo terminas yra iki 6 mėnesių laikotarpio.
Mokėtinos palūkanos paprastai yra apmokamos kas mėnesį per finansinius metus.

27 Pelnas (nuostoliai) ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai

Pelno ir sumažinto pelno vienai akcijai skaičiavimas yra pateikiamas žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Vidutinis svertinis paprastųjų akcijų skaičius	39 622	39 622	39 622	39 622
Grynasis metų pelnas (nuostoliai), tenkantys Bendrovės akcininkams	1 207	445	1 088	508
Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostoliai), eurais	0,03	0,01	0,03	0,01

Bendrovė neturi priemonių pelnui mažinti, todėl pagrindinis ir sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygūs.

28 Finansinės priemonės

Bendroji dalis

Grupė ir Bendrovė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika. Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Grupei ir Bendrovei, tikslus, politiką ir procesus, susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami kitose finansinių ataskaitų pastabose.

28 Finansinės priemonės (tęsinys)

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės ir Bendrovės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė ir Bendrovė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės bei Bendrovės veiklos pokyčius. Grupė ir Bendrovė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus.

Kredito rizika

Didžiausią kredito riziką 2016 m. bei 2015 m. gruodžio 31 d. sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto apskaitinė vertė, todėl Grupės ir Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš susijusių šalių gautinų paskolų, pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius, ir pinigų bei pinigų ekvivalentų sumai finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Kredito rizika ar rizika, kad sandorio šalis neįvykdys savo įsipareigojimų, yra kontroliuojamos naudojant kreditavimo sąlygas ir priežiūros procedūras, pasitelkiant išorines kreditų draudimo ir skolų išieškojimo agentūras.

Gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:

	Grupė		Bendrovė
	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Susijusių šalių grąžintinos paskolos	10 633	9 786	10 633	9 786
Prekybos gautinos sumos	5 356	8 229	5 252	6 778
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	2 617	3 764	2 280	3 385
	18 606	21 779	18 165	19 949

2016 m. gruodžio 31 d. kaip ir 2015 m. gruodžio 31 d. pagrindinę dalį suteiktų paskolų sudaro paskola, suteikta tarpiniam akcininkui. Paskolos atgaunamumas apibūdintas 31 pastaboje.

Grupės ir Bendrovės prekybos partnerių koncentracija ir didžiausia kredito rizika, susijusi su iš pirkėjų gautinomis sumomis, ataskaitų sudarymo dieną pateikiama toliau:

		Grupė
	2016	%	2015	%	2016	Bendrovė %	2015	%
1 klientas	719	11	1 140	14	719	12	1 140	16
2 klientas	413	8	1 123	14	413	7	1 123	14
3 klientas	396	6	964	12	396	6	964	12
4 klientas	336	5	579	7	336	5	579	7
5 klientas	287	4	560	7	287	5	560	7
6 klientas	263	4	300	4	263	4	300	4
7 klientas	205	3	299	4	205	3	299	4
Kiti klientai	3 797	59	4 265	38	3 657	58	2 793	36
Vertės sumažėjimas	(1 060)		(1 001)		(1 024)		(980)
Iš viso	5 356	100	8 229	100	5 252	100	6 778	100

28 Finansinės priemonės (tęsinys)

Kredito rizika (tęsinys)

Gautinos sumos iš pirkėjų pagal geografinius regionus:

	Grupė		Bendrovė
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Vakarų Europa	1 788	2 803	1 787	2 803
Centrinė Europa	1 190	3 138	1 185	1 705
Ukraina	1 121	610	1 121	610
Lietuva	972	529	874	511
Kitos NVS šalys	122	936	122	936
Kitos Baltijos valstybės	32	84	32	84
Rusija	131	129	131	129
	5 356	8 229	5 252	6 778

Centrinės Europos regionui priskiriama Lenkija, Čekija, Bulgarija ; Vakarų Europos regionui yra priskiriama Prancūzija, Vokietija, Norvegija, Portugalija ; kitos NVS šalys yra Uzbekija, Moldova, Azerbaidžanas.

Grupės ir Bendrovės 34,8 % ir 36,02 % pardavimų 2016 m. buvo vykdoma į Vakarų Europos šalis, į Ukrainą 18,93 % ir 19,61 % (2015 m. atitinkamai 44,09 % ir 43,64 % pardavimų). Grupės ir Bendrovės gautinos sumos už parduotas prekes į Vakarų Europos šalis ir į Ukrainą įvertinus vertės sumažėjimą 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė atitinkamai 1 788 tūkst. eurų ir 1 787 tūkst. eurų , o į Ukrainą atitinkamai 1 121 ir 1 121 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 2 803 tūkst. eurų ir 610 tūkst. eurų).

Nors, vadovybės nuomone, ji imasi visų reikiamų priemonių, padedančių esamomis aplinkybėmis išlaikyti Grupės ir Bendrovės verslo pastovumą, ir toliau išliekanti nestabili verslo aplinka galėtų, šiuo metu neprognozuojamais būdais, neigiamai paveikti Grupės ir Bendrovės veiklos rezultatus ir finansinę būklę. 2016 m. gruodžio 31 d. įvertinusios riziką Grupė ir Bendrovė apskaitė 1 060 tūkst. eurų vertės sumažėjimą gautinoms sumoms (2015 m. gruodžio 31 d. 1 001 tūkst. eurų). Šios finansinės ataskaitos atspindi vadovybės dabartinį įvertinimą, susijusį su verslo aplinkos poveikiu Grupės ir Bendrovės veiklai ir finansinei būklei. Ateityje verslo aplinka gali skirtis nuo vadovybės įvertinimų.

Grupės ir Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų gautinoms sumoms, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Grupė ir Bendrovė negarantuoja už kitų šalių prievoles, išskyrus tai, kas atskleista 29 pastaboje.

Grupėje ir Bendrovėje yra įdiegta kredito politika ir kredito rizika nuolat kontroliuojama. Visiems pirkėjams, pageidaujantiems gauti atitinkamą mokėjimo atidėjimą, atliekami kredito rizikos įvertinimai.

Kredito draudimu "Atradius Sweden Kreditförsäkring" Lietuvos skyriuje apdraustos sumos sudaro 2 935 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 4 517 tūkst. eurų) iš Grupės gautinų prekybos sumų. Neapdraustos gautinos sumos iš Ukrainos, Moldovos, Rusijos ir kitų NVS šalių pirkėjų.

28 Finansinės priemonės (tęsinys)

Kredito rizika (tęsinys)

Iš pirkėjų gautinų sumų, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, vėlavimų analizė 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

Grupė

	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas		Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas
	nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 30 30–60 dienų dienų		60–90 90–120 dienų dienų		daugiau nei 120 dienų	Iš viso
2016 m.	4 510	731	88	12	8	7	5 356
2015 m.	6 195	1 030	359	21	139	485	8 229

Bendrovė

	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis	Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas
	nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 30 dienų	30–60 dienų	60–90 dienų	90–120 dienų	daugiau nei 120 dienų	Iš viso
2016 m.	4 491	686	71	1	-	3	5 252
2015 m.	4 766	1 022	359	21	134	476	6 778

Likvidumo rizika

Grupė ir Bendrovė kontroliuoja lėšų trūkumo riziką naudodama pinigų srautų ataskaitas su likvidumo prognozėmis ateities laikotarpiams. Ataskaita apima numatomus veiklos pinigų srautus ir leidžia efektyviai planuoti pinigų panaudojimą. Grupės likvidumo (trumpalaikis turtas iš viso / trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso) ir skubaus likvidumo ((trumpalaikis turtas iš viso - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso) 2016 m. gruodžio 31 d. yra atitinkamai 1,45 ir 0,97 (2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 0,70 ir 0,52).

Bendrovės likvidumo ir skubaus likvidumo rodikliai 2016 m. gruodžio 31 d. yra atitinkamai 1,42 ir 0,94 (2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 0,66 ir 0,48).

Grupės ir Bendrovės likvidumo rizikos valdymo politikos tikslas palaikyti santykį tarp tęstinio finansavimo ir lankstumo naudojant bankų sąskaitų perviršius, bankų paskolas, obligacijas ir nuomos sutartis.

Toliau pateiktos lentelės apibendrina finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2016 m. bei 2015 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis.

28 Finansinės priemonės (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

Grupė

	Parei kalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso	Apskai tinė vertė
Paskolos ir kiti įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos	-	308	1 618	11 253	-	13 179	11 274
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	2 556	3 489	-	-	-	6 045	6 045
Suteiktos garantijos (29 pastaba)	874	-	-	-	-	874
-2016 m. gruodžio 31 d. likutis	3 430	4 955	1 618	11 253	-	20 098	17 319

Paskolos ir kiti įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos	14 155	-	-	-	-	14 155	13 136
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos Suteiktos garantijos (29 pastaba)	3 221 11 367	4 780 -	- -	- -	- -	8 001 11 367	8 001 -
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	28 743	4 780	-	-	-	33 523	21 137

Bendrovė

	Pareika lavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso	Apskai tinė vertė
Paskolos ir kiti įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos	-	300	1 604	11 088	-	12 992	11 186
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	2 552	3 596	-	-	-	6 148	6 148
Suteiktos garantijos (29 pastaba)	1 158	-	-	-	-	1 158	-
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	2 552	5 054	1 604	11 088	-	20 298	17 334
Paskolos ir kiti įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	14 155 2 816	- 4 918	- -	- -	- -	14 155 7 734	13 136 7 734
Suteiktos garantijos (29 pastaba)	11 367	-	-	-	-	11 367	-
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	28 338	4 918	-	-	-	33 256	20 870

Atsižvelgdamos į priežiūros institucijos reikalavimus, Grupė ir Bendrovė pakeitė paskolų, kurioms nustatytos palūkanos, pateikimą. Paskolos pateiktos kaip mokėtinos pareikalavus.

Palūkanų mokėjimai už šioje lentelėje nurodytas paskolas su kintamomis palūkanų normomis apskaičiuoti pagal vidutines rinkos palūkanų normas laikotarpio pabaigoje; kintant rinkos palūkanų normoms šios sumos gali keistis. Suteiktų garantijų 2016 m. gruodžio 31 d. platesnis komentaras pateikiamas 29 pastaboje.

28 Finansinės priemonės (tęsinys)

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės paskolos yra su kintamomis palūkanų normomis, kurios susijusios su EURIBOR.

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė nesinaudojo jokiomis finansinėmis priemonėmis apsidrausti nuo palūkanų normos kitimo rizikos.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams, visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų rezultato įtaką, nėra.

	Padidėjimas/sumažė	Grupė	Bendrovė
	jimas baziniais	Įtaka pelnui prieš	Įtaka pelnui prieš
	punktais	mokesčius	mokesčius
2016 m.
EUR	+ 100	(112)	(112)
EUR	- 100	112	112
2015 m.
EUR	+ 100	(131)	(131)
EUR	- 100	131	131

Užsienio valiutos rizika

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įvedus eurą užsienio valiutos kurso rizika sumažėjo, nes didžiąją dalį pajamų Grupė ir Bendrovė uždirba eurais. 2016 ir 2015 m. nebuvo vykdoma išvestinių finansinių sandorių užsienio valiuta.

2016 m. bei 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai skirtingomis valiutomis buvo tokie:

		2016 m.	2015 m.
	Turtas	Įsipareigojimai	Turtas	Įsipareigojimai
Eurais	18 551	17 319	19 871	21 137
JAV doleriais	56	-	473	-
Kita valiuta	-	-	2	-
Iš viso	18 607	17 319	20 346	21 137

2016 m. bei 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai skirtingomis valiutomis buvo tokie:

		2016 m.	2015 m.
	Turtas	Įsipareigojimai	Turtas	Įsipareigojimai
Eurais	18 109	17 333	19 517	20 870
JAV doleriais	55	-	432	-
Kita valiuta	-	-	-	-
Iš viso	18 164	17 333	19 949	20 870

28 Finansinės priemonės (tęsinys)

Kapitalo valdymas

Grupė ir Bendrovė kaip kapitalą valdo įstatinį kapitalą, privalomąjį rezervą, užsienio valiutos perskaičiavimo rezervą, perkainojimo rezervus ir nepaskirstytąjį pelną. Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė palaiko reikiamą kapitalo lygį ir atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant garantuoti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams arba išleisti naujas akcijas.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 % jos akcinio kapitalo. 2016 m. bei 2015 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė šį reikalavimą vykdė.

Tikroji finansinių priemonių vertė

Pagrindinio Grupės ir Bendrovės finansinio turto ir įsipareigojimų, kurie nevertinami tikrąja verte – ilgalaikių ir trumpalaikių gautinų paskolų, prekybos ir kitų gautinų sumų, prekybos ir kitų mokėtinų skolų, ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

Trumpalaikių paskolų, prekybos ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių finansinių skolų ir trumpalaikių prekybos skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
Ilgalaikių gautinių sumų ir ilgalaikių mokėtinų sumų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms.

29 Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

UAB "Vaidana" su AB Šiaulių banku pasirašė finansinio užtikrinimo susitarimą, pagal kurį UAB "Vaidana" įkeitė 4 584 tūkst. vnt. valdomų AB "Snaigė" akcijų, bet pasiliko teisę į dividendus.

Laidavimo sutartimi Nr. 2012-02-12 Bendrovė laidavo už UAB "Vaidana" dėl tinkamo prievolių vykdymo AB Šiaulių banko naudai dėl jai suteikto kredito, kurio vertė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 874 tūkst. eurų (2015 m. – 1 158 tūkst. eurų). Kredito pirminis grąžinimo terminas buvo 2015 m. kovo 27 d., tačiau UAB "Vaidana" pratęsė kredito grąžinimo terminą iki 2017 m. kovo 27 d. UAB "Vaidana" kredito galiojimo laikotarpiu vykdė visus prisiimtus įsipareigojimus AB Šiaulių bankui, įskaitant ir dalinius kredito grąžinimus pagal sutartą grafiką.

Bendrovė buvo pasirašiusi laidavimo sutartis su OAO "Petrokomerc" banku, pagal kurias solidariai įsipareigojo už OAO "Polair" paskolas, kurios 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 10 209 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 11 838 tūkst. eurų). 2016 m. vasario 5 d. abipusiu šalių susitarimu su "Altair Group", kuri perėmė laidavimus iš banko, šios laidavimo sutartys buvo nutrauktos be jokių tolimesnių įsipareigojimų ar pasekmių Bendrovei ir Grupei. Daugiau informacijos pateikiama 31 pastaboje.

2013 m. Bendrovė sudariusi šilumos energijos pirkimo sutartį, pagal kurią 10 metų įsipareigoja pirkti po 6 000 Kwh šilumos energijos per metus. Nenupirkus sutarto kiekio energijos arba nutraukus sutartį yra numatytos baudos nuo 579 tūkst. eurų pirmais sutarties galiojimo metais iki 58 tūkst. eurų dešimtais sutarties galiojimo metais. 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė.

Mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu per 5 po ataskaitinių mokestinių metų iš eilės einančius metus patikrinti buhalterijos knygas ir apskaitos įrašus bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Bendrovės vadovybei nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.

30 Susijusių šalių sandoriai

Pagal 24-ąjį TAS "Susijusių šalių atskleidimas" šalys laikomos susijusiomis, jei viena šalis gali vienašališkai ar bendrai kontroliuoti kitą arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, kai priimami finansiniai ar veiklos sprendimai finansų ar veiklos klausimais, arba kai šalys yra bendrai kontroliuojamos, taip pat jei vadovybės nariai, jų artimieji ar artimi asmenys, gali vienašališkai ar bendrai kontroliuoti Bendrovę ar Grupę ar daryti jai reikšmingą įtaką. Nustatant, ar šalys yra susijusios, yra atsižvelgiama į santykių esmę, o ne į jų formą.

Grupės kontroliuojančios šalys 2016 m. ir 2015 m. buvo šios:

UAB "Vaidana" (patronuojanti įmonė);

"Hymana Holdings" Ltd. (kontroliuojanti šalis);

"Tetal Global" Ltd. (kontroliuojanti šalis).

Grupė vykdo politiką sudaryti sandorius su susijusiomis šalimis komerciniais terminais ir sąlygomis. Likučiai metų pabaigoje yra neapdrausti, jiems nenustatytos palūkanos, išskyrus suteiktą paskolą. 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupė nesuformavo jokių vertės sumažėjimų abejotinoms skoloms, susijusioms su gautinomis sumomis iš susijusių šalių. Abejotinų gautinų sumų vertinimas yra atliekamas kiekvienais metais tikrinant susijusios šalies finansinę būklę ir įvertinant rinką, kurioje veikia susijusi šalis.

Finansinės ir investicinės veiklos sandoriai su susijusiomis šalimis per metus:

		2016 m.					2015 m.
	Gautos paskolos	Palūkanų sąnaudos	Suteiktos paskolos	Palūkanų pajamos	Gautos paskolos	Palūkanų sąnaudos	Suteiktos paskolos	Palūkanų pajamos
Galutinių akcininkų kontroliuojamos
įmonės Kontroliuojančios	-	-	-	-	-	-	-	435
šalys	-	-	327	600	-	-	8,432	68
	-	-	327	600	-	-	8,432	503

2016 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos		Mokėtinos sumos
Galutinių akcininkų kontroliuojamos įmonės	871		-	239	-
Kontroliuojančios šalys	-		-	10 633	-
Iš viso	871		-	10 872	-
2015 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos		Mokėtinos sumos
Galutinių akcininkų kontroliuojamos įmonės	912		-	-	176
Kontroliuojančios šalys	-		-	9 786	-

30 Susijusių šalių sandoriai (tęsinys)

Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis:

	Pirkimai		Pardavimai
	2016 m.	2015 m.	2016 m.	2015 m.
Dukterinės įmonės	265	1 288	102	1 092

Bendrovė vykdo politiką sudaryti sandorius su dukterinėmis įmonėmis sutartinėmis sąlygomis. Bendrovės sandorius su dukterinėmis įmonėmis sudaro gamybos žaliavų ir gatavos produkcijos įsigijimai ir pardavimai bei gaunamos rinkodaros paslaugos, taip pat nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimai. Likučiai metų pabaigoje yra neapdrausti, gautinoms sumoms nenustatytos palūkanos ir atsiskaitymai vykdomi tik bankiniais pavedimais. Gautinų sumų iš dukterinių įmonių apmokėjimui užtikrinti Bendrovei nebuvo įkeistų reikšmingų turto sumų.

Bendrovės suteiktų paskolų ir gautinų sumų iš dukterinių įmonių vertės finansinės būklės ataskaitoje gruodžio 31 d.:

	2016 m.	2015 m.
Ilgalaikės gautinos sumos
Dukterinės įmonės	-	-
Ilgalaikių gautinų sumų iš viso	-	-
Trumpalaikės gautinos sumos
Dukterinės įmonės	29	18
Trumpalaikių gautinų sumų iš viso	29	18

Bendrovės iš dukterinių įmonių gautinų sumų bei suteiktų paskolų vėlavimų analizė gruodžio 31 d.:

	Iš dukterinių įmonių gautinos sumos ir suteiktos paskolos, kurių	Pradelstos iš dukterinių įmonių gautinos sumos ir suteiktos paskolos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas
	laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 30 dienų	30–60 dienų	60–90 dienų	90–120 dienų	daugiau nei 120 dienų	Iš viso
2016 m. 2015 m.	29 18	- -	- -	- -	- -	- -	29 18

Bendrovės mokėtinos sumos dukterinėms įmonėms gruodžio 31 d. (įtrauktos į Prekybos skolų straipsnį Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje):

	2016 m.	2015 m.

Dukterinės įmonės	132	141

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2016 m. Bendrovės ir dukterinių įmonių vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis iš viso sudarė atitinkamai 435 tūkst. eurų ir 40 tūkst. eurų (2015 m. – atitinkamai 367 tūkst. eurų ir 30 tūkst. eurų). Bendrovės ir dukterinių įmonių vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

31 Priežiūros institucijos veiksmai dėl Bendrovės ir Grupės TFAS reikalavimų laikymosi

AB "Snaigė" gavo 2017 m. sausio 30 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimą Nr. 241‑15 (toliau tekste – Sprendimas), kuriame nurodyta:

1. Įspėti AB "Snaigė" dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio pažeidimo.
1. Įpareigoti AB "Snaigė", rengiant 2016 m. metines finansines ataskaitas retrospektyviai ištaisyti finansines ataskaitas pagal 1 TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" 25, 26 ir 74 straipsnių ir 39 TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas" 63 straipsnio reikalavimus ir perspektyviai įvertinti finansines ataskaitas pagal 1 TAS 25 ir 26 straipsnių reikalavimus.
1. Įpareigoti AB "Snaigė" nedelsiant viešai paskelbti pranešimą apie esminį įvykį, susijusį su Sprendimu.

Atsižvelgdama į Sprendimo reikalavimą, AB "Snaigė" 2017 m. vasario 9 d. paskelbė pranešimą apie esminį įvykį.

Vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnyje nustatyti reikalavimai metinei informacijai, kurią sudaro audituotos metinės finansinės ataskaitos, įskaitant atsakingų asmenų patvirtinimą, kad, jų žiniomis, metinės finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai rodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus.

Lietuvos bankas išskyrė tris netikslumų ir TFAS reikalavimų nesilaikymo atvejus:

i. 1-asis TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas". Lietuvos bankas teigė, kad Bendrovė nesilaikė 1-ojo TAS 74 straipsnio reikalavimų. 1-ojo TAS 74 straipsnyje teigiama: "Kai ūkio subjektas finansinės būklės ataskaitos dieną ar iki jos pažeidžia ilgalaikės paskolos sutarties pasižadėjimą, o to pasekmė – įsipareigojimas turės būti įvykdytas paskolos davėjui pareikalavus, tai įsipareigojimas priskiriamas trumpalaikiams ir tuo atveju, kai skolintojas yra sutikęs po finansinės būklės ataskaitos datos ir iki įgaliojimo paskelbti finansines ataskaitas, nereikalauti dėl šio pažeidimo mokėti nedelsiant. Įsipareigojimas priskiriamas trumpalaikiams, nes finansinės būklės ataskaitos datą ūkio subjektas neturi besąlyginės teisės atidėti atsiskaitymų už jį mažiausiai dvylikai mėnesių." Lietuvos banko nuomone, Grupės ir Bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo būti padidinti 11,2 mln. eurų, o ilgalaikiai įsipareigojimai – šia suma sumažinti.
ii. 39-asis TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas". Lietuvos bankas teigė, kad Bendrovė nesilaikė 39 ojo TAS 63 straipsnio reikalavimų. 39-ojo TAS 63 straipsnyje teigiama: "Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo paskolų, gautinų sumų ar iki termino laikomų investicijų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertė, tai nuostolio suma vertinama kaip turto apskaitinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų (neįtraukiant būsimų kredito nuostolių, kol jie nepatirti), diskontuotų taikant pradinę faktinių šio finansinio turto palūkanų normą (t. y. faktinių palūkanų normą, apskaičiuotą pirminio pripažinimo metu), dabartinės vertės skirtumas. Turto apskaitinė vertė turi būti sumažinama tiesiogiai ar per sumažinimo sąskaitą. Nuostolio suma turi būti pripažįstama pelne (nuostoliuose)." Anot Lietuvos banko, Bendrovė neįvertino 2015 m. gruodžio 31 d. 9,8 mln. eurų gautinų sumų iš susijusių įmonių, kurios turėjo vertės sumažėjimo požymių, būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės, todėl tikslaus poveikio nustatyti negalima, tačiau jeigu gautinos sumos būtų nuvertėjusios, AB "Snaigė" turtas ir nepaskirstytasis rezultatas sumažėtų.
iii. 1-asis TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas". Lietuvos bankas teigė, kad Bendrovė nesilaikė 1-ojo TAS 25 ir 26 straipsnių reikalavimų. 1-ojo TAS 25 ir 26 straipsniuose teigiama: "Sudarydama finansines ataskaitas vadovybė turi įvertinti ūkio subjekto gebėjimą tęsti veiklą. Finansinės ataskaitos turi būti rengiamos laikantis veiklos tęstinumo principo, išskyrus tą atvejį, kai šio ūkio subjekto vadovybė ketina jį likviduoti, sustabdyti veiklą ar yra priversta tą padaryti, neturėdama kitos realios išeities. Jeigu, atlikdama tokį įvertinimą, vadovybė žino apie reikšmingus neaiškumus, siejamus su įvykiais arba sąlygomis, kurie gali sukelti žymių abejonių dėl subjekto sugebėjimo tęsti veiklą, ji šiuos neaiškumus turi atskleisti. Jeigu finansinės ataskaitos rengiamos nesilaikant veiklos tęstinumo principo, šis faktas turi būti atskleidžiamas nurodant pagrindą, pagal kurį šios finansinės ataskaitos yra sudaromos, ir priežastį, dėl kurios šiam ūkio subjektui veiklos tęstinumo principas netaikomas. Vertindama, ar šiam ūkio subjektui taikytina tęstinumo prielaida, vadovybė turi atsižvelgti į bet kokią turimą informaciją apie ateitį mažiausiai (bet neapsiribojant) dvylikos mėnesių laikotarpio nuo finansinės būklės ataskaitos datos. Svarstant kiekvieną atvejį, reikia atsižvelgti į konkrečius faktus. Jeigu šis ūkio subjektas turi pelningos veiklos istoriją ir gali laisvai naudotis finansavimo šaltiniais, tada ir be detalios analizės galima daryti išvadą, kad apskaitai taikytinas veiklos tęstinumo principas. Kitais atvejais, prieš padarant išvadą, kad veiklos tęstinumo principas tinka, vadovybei gali tekti įvertinti daug įvairių su dabartiniu ir prognozuojamu pelningumu susijusių veiksnių, skolų grąžinimo grafikus ir galimus alternatyvius finansavimo šaltinius."

31 Priežiūros institucijos veiksmai dėl Bendrovės ir Grupės TFAS reikalavimų laikymosi

Atlikęs peržiūrą, Lietuvos bankas padarė išvadą, kad 2015 m. pabaigoje AB "Snaigė" susidūrė su neapibrėžtumais: - Bendrovė nesilaikė paskolos sutarties, sudarytos su banku, sąlygų, todėl bankas turėjo teisę bet kada pareikalauti grąžinti suteiktą paskolą (11,2 mln. eurų);

gautinos sumos iš susijusių įmonių (9,8 mln. eurų) turėjo vertės sumažėjimo požymių, kurie nebuvo įvertinti, ir nebuvo nustatyta gautinų sumų tikroji vertė;
neįvertinta laidavimo sutartis, pagal kurią 2015 m. lapkričio mėn. jau buvo kreiptasi, kad OAO "Polair" įsipareigojimų (10,2 mln. eurų) vykdymą perimtų Bendrovė, kurie kėlė abejonių dėl Bendrovės veiklos tęstinumo, tačiau jie finansinėse ataskaitose nebuvo įvertinti ir informacija apie galimą veiklos tęstinumo riziką nebuvo atskleista.

Vadovybės vertinimai ir veiksmai

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė retrospektyviniu būdu perklasifikavo 2015 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimus bankui, kuriems nustatytos palūkanos, iš ilgalaikių į trumpalaikius įsipareigojimus. Vadovybė pakoregavo 24 pastabą ir pakeitimą atskleidė 2.2 pastaboje.

Vadovybė peržiūrėjo ir papildomai įvertino gautinų sumų iš susijusių įmonių galimą nuvertėjimą ir toliau mano, kad gautinos sumos nėra nuvertėjusios. Vadovybė pažymi, kad susijusios šalys tiesiogiai ar netiesiogiai valdo 91,1 % Bendrovės akcijų. Bendrovė apskaičiavo gautinų paskolų atsiperkamąją vertę remdamasi įvertintais būsimaisiais pinigų srautais. Būsimieji pinigų srautai iš paskolų susigrąžinimo įvertinti remiantis prognozuojamais dividendų srautais iš Bendrovės. Prognozuodama būsimuosius dividendus, vadovybė darė prielaidas dėl ateinančių metų EBITDA lygio ir pinigų srautų, kuriuos bus galima išmokėti kaip dividendus grąžinus paskolą bankui. Remiantis 2017 m. biudžetu ir ilgalaikiais planais iki 2020 m., prognozuojama, kad EBITDA augs nuo 3,9 mln. eurų 2017 m. iki 6,7 mln. eurų 2020 m. EBITDA po 2020 m. nustatyta ekstrapoliuojant, naudojant 1 % augimo normą, kuri atspindi geriausią vadovybės įvertinimą remiantis esama situacija atitinkamame sektoriuje. Vadovybė darė prielaidą, kad paskola bankui bus grąžinta laiku, kaip sutarta su banku. Remiantis nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertintojų analize, naudota 9,4 % diskonto norma. Vadovybė nustatė mažesnę diskonto normą (8 %), o skolos kaina nustatyta dar mažesnė.

Vadovybė įvertino Lietuvos banko 2015 m. gruodžio 31 d. išskirtus galimus neapibrėžtumus.

Dėl banko paskolos vadovybė pažymi, kad 2016 m. sausio 19 d. Bendrovė gavo banko laišką, kuriuo patvirtinta, kad Bendrovė nepažeidė paskolos sutarties 2015 m. gruodžio 31 d. ir sankcijos nebus taikomos. Be to, 2016 m. vasario 5 d. Bendrovė pasirašė paskolų sutarčių pakeitimus. Pakeitimuose numatyta, kad nuo sutarčių pakeitimų pasirašymo datos finansinių skolų ir EBITDA rodiklis bus skaičiuojamas nuo Grupės konsoliduotų rezultatų (prieš tai rodiklis buvo skaičiuojamas nuo "Polair" grupės konsoliduotų rezultatų), o įvertinimas bus atliekamas nuo 2016 m. pabaigos. Pagal 2015 m. gruodžio 31 d. galiojančias sutartis Banko paskolos terminas nustatytas 2017 m. balandžio 22 d. Vadovybė vertino galimybes pratęsti Banko paskolos grąžinimo terminą ar ją refinansuoti. Iki finansinių ataskaitų už 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus išleidimo Bendrovė buvo gavusi pasiūlymų iš kitų bankų teikti ilgalaikį finansavimą, todėl turėjo alternatyvių ilgalaikio finansavimo galimybių. 2016 m. lapkričio mėnesį Bendrovė pasirašė paskolų sutarčių pakeitimus, kuriais Banko paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2019 m. gruodžio mėnesio.

Dėl gautinų sumų iš susijusių šalių vadovybė pažymi, kad, vadovaujantis sutartinėmis nuostatomis, paskolos terminas nustatytas 2018 m. birželio 1 d. Vadovybė neprognozavo pinigų srautų, gautinų iš paskolų iki paskolos gražinimo termino rengdama biudžetus. Vadovybės nuomone, Bendrovės pagrindinės veiklos pinigų srautai yra pakankami, kad būtų užtikrintas įsipareigojimų vykdymas laiku.

Dėl laidavimo sutarčių vadovybė primena, kad 2015 m. Bendrovė iš PAO "FK Otkritie" gavo kopiją ieškinio, kuriame teigiama, kad PAO "FK Otkritie" perėmė OAO "Petrokomerc" banko reikalavimo teises bei reikalauja Maskvos arbitražinio teismo nukreipti OAO "Polair" įsipareigojimų vykdymą pagal laidavimo sutartis į Bendrovę. 2015 m. spalio 28 d. reikalavimo teisės pagal paminėtas laidavimo sutartis buvo perleistos OOO "Finansovo promyshlenaja Kompanija "Altair Group", o 2015 m. gruodžio 15 d. Maskvos arbitražinis teismas pripažino "Altair Group" kaip teisėtą naudos gavėją pagal laidavimus. Todėl reikalavimo teisės pagal laidavimo sutartis buvo iš esmės niekinės, o tai, kad 2016 m. vasario 5 d. abipusiu šalių susitarimu su "Altair Group" šios laidavimo sutartys buvo nutrauktos be jokių tolimesnių įsipareigojimų ar pasekmių Bendrovei ir Grupei, patvirtina šį faktą. Teisminio proceso Maskvos arbitražiniame teisme užbaigimas buvo formalumas, kurio reikalauja Rusijos Federacijos įstatymai.

Atsižvelgiant į pirmiau aprašytus faktus, vadovybė daro išvadą, kad nei 2015 m. gruodžio 31 d., nei 2016 m. gruodžio 31 d. nėra reikšmingų neapibrėžtumų dėl Bendrovės ar Grupės gebėjimo tęsti veiklą.

32. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos

2017 m. kovo 28 d. buvo pratęstas UAB "Vaidana" kredito AB Šiaulių bankui (sudarančio 833 tūkst. eurų), dėl kurio buvo išleistas Bendrovės laidavimas (29 pastaba), paskutinio mokėjimo terminas iki 2017 m. balandžio 30 d. netaikant jokių sankcijų. Kreditas bus gražintas laiku, nes 2017 m. balandžio 3 d. Bendrovė nusprendė padidinti kredito liniją UAB "Vaidana" iki 2 mln. eurų ir pratęsti ją iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2017 m. balandžio mėn. AB "Snaigė" iš AB Šiaulių banko gaus 833 tūkst. eurų kreditą. Kreditas bus išmokėtas Bendrovei tik po to, kai UAB "Vaidana" kreditas bus grąžintas, už šį kreditą bus įkeičiamos lėšos banke ir dalis Bendrovės akcijų. Kreditui bus taikomas 3 metų grąžinimo grafikas, įskaitant
mėnesinius mokėjimus. Tikimasi, kad visi šie veiksmai bus baigti iki 201X m. gegužės 1 d.

Po finansinių metų pabaigos iki šių finansinių ataskaitų patvirtinimo neįvyko jokių kitų įvykių po finansinės būklės ataskaitos datos, kurie turėtų reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms ar turėtų būti atsklesti.

Gediminas Čeika	2017 m. balandžio 3 d.
Mindaugas Sologubas	2017 m. balandžio 3 d.

2016 metų konsoliduotas metinis pranešimas

Atsakingų asmenų patvirtinimas

Už 2016 m. konsoliduoto metinio pranešimo bei Bendrovės ir konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą atsakingi Bendrovės valdymo organų nariai, darbuotojai ir administracijos vadovas bei Bendrovės konsultantai patvirtina, kad, jų žiniomis, metinės konsoliduotos finansinės ataskaitos, sudarytos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės ir bendrą konsoliduotų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius, kad konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės ir bendra konsoliduotų įmonių būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

Vadovo žodis

Gerbiamieji,

2016 m. konsoliduotais duomenimis, AB "Snaigė" pasiekė 3,6 mln. eurų EBITDA, t. y. 28 proc. daugiau nei 2015 m.

Bendrovės konsoliduota apyvarta pasiekė 39,8 mln. eurų ir buvo 12,2 proc. mažesnė, palyginti su 2015 m.

Sumažėjusios apyvartos priežastis buvo agresyvūs kinų ir turkų gamintojų veiksmai Vakarų rinkose. Kinų ir turkų gamintojai, norėdami įsitvirtinti Vakarų rinkose, veikė išties desperatiškai - savo produkciją siūlė už nepagrįstai žemą kainą. Mes negalime sau leisti dirbti nuostolingai, todėl pardavimas iš dalies sumažėjo. Esu tikras, kad tai laikina. Niekas negali sau leisti ilgai dirbti nuostolingai, net ir kinai.

Nepaisant sumažėjusios apyvartos, bendrovė uždirbo 1,2 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno, t. y. virš dviejų kartų daugiau nei 2015 m.

Didesnį pelną pavyko gauti laiku nukreipus prekybos srautus į kitas rinkas. Ypač padėjo suaktyvėjusi prekyba Ukrainos rinkoje, kuri bendrovei yra reikšminga. Ukrainoje "Snaigė" šaldytuvai yra mėgstami ir populiarūs - užima 3-4 vietą labiausiai perkamų šaldytuvų sąraše (GFK tyrimų duomenimis).

Džiugina ir pasiekti rezultatai Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje. Smagu, kad gimtojoje šalyje buvome geriausiai perkami ir 2016 m. užėmėme didžiausia – 18 proc. – visos šaldytuvų ir šaldiklių rinkos dalį (GFK tyrimų duomenimis).

2016 m. AB "Snaigė" eksportas sudarė 88 proc. Bendrovė eksportavo į 30 šalių. Naujausia rinka, kurią pasiekė lietuviški šaldytuvai – Jordanija. Daugiausia eksportuota į Ukrainą (21 proc.), Vokietiją (15 proc.), Prancūziją (12 proc.).

Išaugę bendrovės pardavimai tokiose kokybei reikliose rinkose kaip Vokietija, Prancūzija, Skandinavijos šalys rodo aukštą lietuviškų šaldytuvų kokybę bei atitiktį europietiškiems standartams. Esu laimingas, kad mūsų produkcijos kokybę ir pranašumus vertina ne tik lietuviai, bet ir didelio pasirinkimo išlepinti prancūzai bei vokiečiai.

2017 m. planuojame pirkėjams pristatyti keletą naujų šaldytuvų bei šaldiklių modelių, padidinti pardavimą atsigaunančiose Rusijos bei Ukrainos rinkose. Tačiau bendrovės laukia ne tik įdomūs darbai, bet ir iššūkiai: daugelis žaliavų tiekėjų jau paskelbė apie kylančias žaliavų ir medžiagų kainas. Tai neišvengiamai turės įtakos ir mūsų verslui. Konkuruoti bus dar sunkiau. Tačiau mes nebijome sunkumų, esame patyrusi komanda, tad tikrai rasime tinkamą sprendimą.

AB "Snaigė" generalinis direktorius Gediminas Čeika

2016 metų konsoliduotas metinis pranešimas

SNAIGE

Turinys

1 BENDRA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"
1.1 Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas
1.2 Pagrindiniai duomenys apie bendrovę
1.3 Bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis
1.4 Bendrovės įmonių grupės struktūra
1.5 Informacija apie bendrovės filialus ir atstovybes
1.6 Trumpa bendrovės istorija
1.7 Misija.Vizija.Vertybės
1.8 Svarbiausi 2016 metų įvykiai
2 AB "SNAIGĖ" VALDYMAS IR VADOVYBĖ
2.1 Bendrovės valdymo organai
2.2 Bendrovės valdymo organų nariai
2.3 Benrovės įmonių grupės vadovybė
2.4 Bendrovės įstatų pakeitimo tvarka
3 AB "SNAIGĖ" JSTATINIS KAPITALAS, AKCININKAI, INFROMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS 73
3.1 Bendrovės įstatinis kapitalas
3.2 Akcininkai
3.3 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose
3.4 Savų akcijų supirkimas
3.5 Dividendai
3.6 Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais
3.7 Vertybinių popierių perleidimo apribojimai
4 AB "SNAIGĖ" VEIKLOS APŽVALGA
4.1 Pagrindiniai bendrovės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika
4.2 Gamyba
4.3 Pardavimai
4.4 Tiekimas ………………………………………………………………………………………………
4.5 Darbuotojai ir žmogiškųjų išteklių politika
4.6 Investicijų politika
4.7 Aplinkos apsauga
4.8 Rizikos veiksniai, susiję su bendrovės veikla
4.9 Susijusių šalių sandoriai
5 KITA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"
5.1 Bendrovės dalyvavimas organizacijose
5.2 Patentai, licencijos
5.3 Naujausi ir esminiai įvykiai bendrovės veikloje
5.4 Veiklos strategija ir planai
6 INFORMACIJA APIE TAI, KAIP AB "SNAIGĖ" LAIKOSI VALDYMO KODEKSO, TAIKOMO REGULIUOJAMOJE
RINKOJE VERTYBINIAIS POPIERIAIS PREKIAUJANČIOM BENDROVĖMS

1 BENDRA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"

1.1 Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Metinis pranešimas parengtas už 2016 metus.

1.2 Pagrindiniai duomenys apie bendrovę

Bendrovės pavadinimas – akcinė bendrovė "Snaigė" (toliau vadinama bendrove) Įstatinis kapitalas 2016 m. gruodžio 31 d. – 11 886 718,50 euro Adresas – Pramonės g. 6, LT-62175 Alytus Telefonas – (315) 56 206 Faksas – (315) 56 207; (315) 56 269

Elektroninis paštas – [email protected]

Interneto tinklalapis – http://www.snaige.lt

Teisinė-organizacinė forma – juridinis asmuo, akcinė bendrovė

Įregistruota kaip Lietuvos Respublikos (toliau – LR) akcinė bendrovė 1992 m. gruodžio 1 d. Alytaus miesto valdyboje, bendrovės įregistravimo numeris AB 92-119, įmonių rejestro kodas 249664610. Paskutiniai AB "Snaigė" įstatai buvo perregistruoti LR Juridinių asmenų registro Alytaus skyriuje 2016 m. gruodžio 20 d.

1.3 Bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis

Bendrovės pagrindinė veikla yra šaldytuvų ir šaldiklių gamyba ir kita LR įstatymų nedraudžiama veikla, kaip numatyta registracijos įstatuose.

1.4 Bendrovės įmonių grupės struktūra

1.4.1 Informacija apie bendrovės dukterines įmones

AB "Snaigė" grupei priklauso Alytaus šaldytuvų gamykla "Snaigė" ir šios dukterinės bendrovės:

UAB "Almecha". Pagrindinė veikla kitų niekur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba. Bendrovė įkurta 2006 m. lapkritį. Adresas: Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva.
OOO "Snaigė-Ukraine". Pagrindinė veikla šaldymo prietaisų realizacija, prekyba, konsultavimas, servisas. Bendrovė įkurta 2002 m. lapkritį. Adresas: Gruševskio g. 28-2a/43, Kijevas, Ukraina.

1.5 Informacija apie bendrovės filialus ir atstovybes

Bendrovė neturi filialų ir atstovybių.

1.6 Trumpa bendrovės istorijа

1963 m. Alytuje pradėti gaminti pirmieji buitiniai šaldytuvai Lietuvoje. Per pirmuosius metus pagaminti pirmieji 25 šaldytuvai.
1968 m. pastatyta nauja gamykla pramonės rajone.
1975 m. pagamintas pirmasis milijonas šaldytuvų.
1983 m. AB "Snaigė" gaminiai pradėti eksportuoti į užsienio šalis.
1990 m. bendrovė tapo Lietuvos Respublikos valstybės įmone.
1992 m. AB "Snaigė" privatizuota ir įregistruota kaip akcinė bendrovė.
1995 m. bendrovė buvo rekonstruota; šaldytuvai pradėti gaminti be aplinkai kenksmingo freono.
1997 m. AB "Snaigė" gavo kokybės valdymo tarptautinio standarto sertifikatą.
2000 m. bendrovės kokybės valdymo sistema sėkmingai peratestuota ISO 9001 sertifikatui gauti.
2001 m. AB "Snaigė" gavo aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto ISO 14001 sertifikatą.
2002 m. pradėti gaminti šaldytuvai su aplinkai nekenksmingu šaltnešiu R600a. Pradėta A+ energijos efektyvumo klasės šaldytuvų gamyba. "Snaigė" tapo ES projekto "Energy+" dalyve.
2003 m. A+ energijos efektyvumo klasės šaldytuvas "Snaigė RF310" apdovanotas LPK konkurso "Geriausias metų gaminys" aukso medaliu.
2004 m. bendrovė atidarė naują gamyklą Kaliningrade.
2006 m. AB "Snaigė" įsigijo 100 proc. įmonės "Liga-Servis", užsiimančios didmenine ir mažmenine prekyba Rusijoje, akcijų.
Pagamintas dešimt milijoninis šaldytuvas.
Bendrovė savo produkciją eksportavo į daugiau nei keturiasdešimt pasaulio šalių.
2007 m. AB "Snaigė" Alytaus gamykloje pradėjo serijinę naujų modelių linijos "Snaigė Ice Logic" gamybą.
Ši naujoji linija laimėjo nacionalinio konkurso "Inovacijų prizas 2007" apdovanojimą. Šaldytuvai įvertinti "Inovatyvaus produkto" kategorijoje.
Bendrovės aplinkos apsaugos vadybos sistema sėkmingai peratestuota ISO 14001 sertifikatui gauti.
Šaldytuvas "Snaigė ICE LOGIC RF34SH" apdovanotas "Metų gaminio" aukso medaliu.
Per šiuos metus AB "Snaigė" pardavė rekordinį kiekį 653 tūkst. šaldytuvų.
2008 m. šaldytuvas "Snaigė ICE LOGIC RF31SM" apdovanotas "Metų gaminio" aukso medaliu.
Bendrovė pripažinta inovatyvia Lietuvos įmone, jai įteiktas "Inovacijų prizas 2008".
2009 m. dėl nuostolingos gamybos, kurią lėmė rublio devalvacija, uždaryta bendrovės gamykla Kaliningrade.
2010 m. pradėta serijinė aukščiausios energijos efektyvumo klasės šaldytuvų gamyba.
Kartu su Kazachstano valstybinio kapitalo įmone SPK "Saryarka" bendrovė įkūrė bendrą įmonę "Snaigė-Saryarka".
Šaldytuvas "Snaigė Ice Logic RF 34 A++" apdovanotas Lietuvos "Metų gaminio 2010" aukso medaliu.
2011 m. A++ klasės šaldytuvas-šaldiklis "Snaigė ICE LOGIC Glassy RF34SM" apdovanotas Lietuvos "Metų gaminio" aukso medaliu.
2011 m. Rusijos bendrovė "Polair", netiesiogiai veikdama per UAB "Vaidana", įsigijo 59,86 proc. visų bendrovės akcijų.
2012 m. oficialaus siūlymo įgyvendinimo metu UAB "Vaidana" įsigijo 12 379 525 vnt. paprastųjų vardinių 1 lito nominalios vertės AB "Snaigė" akcijų ir 2012 m. birželio 1 d. turėjo 36 096 193 vnt., arba 91,1 proc., bendrovės akcijų.
Už pasiekimus eksporto srityje AB "Snaigė" pripažinta "2012 metų eksportuotoja" ir apdovanota Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prizu.
2013 m. AB "Snaigė" nugalėjo "Inovatyvios įmonės" kategorijoje ir apdovanota "Inovacijų prizu 2013".
2013 m. A++ klasės "Snaigė" Glassy dizaino linijos "Side by side" tipo šaldytuvas C 29SM šaldiklis F 22SM apdovanotas Lietuvos "Metų gaminio" aukso medaliu.
2013 m. gamybai paruoštas aukščiausios energijos efektyvumo klasės A+++ šaldytuvas "Snaigė ICE LOGIC RF34SM".
2013 m. AB "Snaigė" dalyvavo "Verslo žinių" organizuotame projekte smulkiajam ir vidutiniam verslui "Gazelė 2013" ir yra pripažinta viena sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai besivystančių Lietuvos bendrovių.
2014 m. sukurtas "RF 34 NO FROST" šaldymo sistemos šaldytuvas, atitinkantis A++ energijos klasės reikalavimus.
2014 m. AB "Snaigė" šaldytuvas su bešerkšne šaldymo sistema "NO FROST SNAIGĖ RF34" laimėjo "Lietuvos metų gaminio 2014" aukso medalį.
Bendrovė pripažinta inovatyvia Lietuvos įmone ir apdovanota Lietuvos Inovacijų prizu.
Bendrovė dalyvavo tarptautinėje buitinės technikos parodoje IFA2015 Berlyne.
2015 m. sukurta naujų gaminių šaldiklio ir šaldytuvo stiklo paviršiaus durimis C31+F27 kombinacija.
2015 metais baigti vykdyti du (po dvejus metus trukę) projektai, kuriuos iš dalies finansavo Europos regioninės plėtros fondas:

"AB "Snaigė" produktyvumo didinimas, investuojant į komercinių šaldytuvų gamybos barą" pagal priemonę "Invest LT2";

"MTTP infrastruktūros plėtra AB "Snaigė", investuojant į naujų produktų tyrimų centrą" pagal priemonę "Intelektas LT+".

Juos įgyvendinant, AB "Snaigė" atnaujino savo naujų gaminių bandymų centro ir kitų laboratorijų įrangą, įsigijo nemažai naujos gamybinės įrangos ir įrengimų.

• 2016 m. AB "Snaigė" užėmė didžiausią – 18 proc. – visos šaldytuvų ir šaldiklių rinkos dalį Lietuvoje (GFK tyrimų duomenimis).

1.7 Misija. Vizija. Vertybės.

Misija

Mūsų misija – kurti finansiškai disciplinuotą verslą, tiekti vartotojams aukštos kokybės produktus už priimtiną kainą ir didinti investicinę grąžą mūsų akcininkams.

Vizija

Mūsų tikslas – tapti patikimiausiu buitinės technikos prekiniu ženklu Rytų Europoje bei pripažintu gamintoju Vakarų Europos šalyse.

Vertybės

Atvirumas Patikimumas Komandinis darbas Lankstumas

1.8 Svarbiausi 2016 metų įvykiai

Į visus Bendrovės gaminamus dvikamerinius šaldytuvus-šaldiklius įdiegtas elektroninis valdymas.

Bendrovė pradėjo prekiauti su vienu didžiausiu Čekijos buitinės technikos mažmeninės prekybos tinklu FAST.

Bendrovės produkcija dalyvavo trijose prekybos partnerių organizuojamose parodose Čekijoje.

2016 m. AB "Snaigė" užėmė didžiausią – 18 proc. – visos šaldytuvų ir šaldiklių rinkos dalį Lietuvoje (GFK tyrimų duomenimis).

Bendrovės eksporto geografija išsiplėtė dar viena šalimi – Jordanija.

2 AB "SNAIGĖ" VALDYMAS IR VADOVYBĖ

2.1 Bendrovės valdymo organai

2.1.1.Bendrovės organai

Bendrovės organai yra:

Visuotinis akcininkų susirinkimas.
Valdyba sudaroma iš penkių narių ir renkama ketverių metų laikotarpiui.
Bendrovės vadovas generalinis direktorius.

Visuotinis akcininkų susirinkimo šaukimas, kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nurodytos visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarkos ir kompetencijos.

Bendrovės valdybą renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatyme reglamentuota tvarka. Bendrovės valdyba turi teisę priimti sprendimą išleisti obligacijas. Valdybos kompetencija kitais atvejais nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos kompetencijos. Bendrovės valdybos darbo tvarką nustato valdybos darbo reglamentas.

Bendrovės vadovo kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytos Akcinių bendrovių įstatyme.

Bendrovėje nuo 2009 m. yra akcininkų išrinktas ir veikiantis kolegialus valdymo organas – audito komitetas. Audito komitetas savo veikloje vadovaujasi audito komiteto darbo reglamentu. 2011 m. gruodžio 14 d. neeilinis visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas atšaukė bendrovės audito komitetą in corpore. Naujas audito komitetas išrinktas 2012 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu ir perrinktas 2015 m. balandžio 30 d.

2.1.2 Bendrovės veiklos teisiniai pagrindai

Akcinė bendrovė "Snaigė" savo veikloje vadovaujasi bendrovės įstatais, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir kitais įstatymais, norminiais aktais, taip pat ES teisės aktais.

2.2 Bendrovės valdymo organų nariai

2.2.1 Informacija apie valdymo organų narius ir jų dalyvavimą bendrovės įstatiniame kapitale

Vardas, pavardė	Pareigos	Turimas akcijų skaičius, vnt.	Turima kapitalo dalis, proc.	Balsų dalis, proc.
VALDYBA
Aleksey Kovalchuk	AB "Snaigė" valdybos pirmininkas	-	-	-
Svetlana Ardentova	AB "Snaigė" valdybos narys	-	-	-
Oleg Tsarkov	AB "Snaigė" valdybos narys	-	-	-
Vladislav Sviblov	AB "Snaigė" valdybos narys	-	-	-
ADMINISTRACIJA (administracijos vadovas, vyr. finansininkas)
Gediminas Čeika	AB "Snaigė" generalinis direktorius	-	-	-
Mindaugas Sologubas	AB "Snaigė" finansų direktorius	-	-	-

2.2.2 Informacija apie valdymo organų narių dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje bei kapitale (2016 m. gruodžio 31 d.):

Vardas, pavardė	Organizacijos pavadinimas, pareigos	Kitų įmonių kapitalo ir balsų dalis, proc.
Aleksey Kovalchuk	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Svetlana Ardentova	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Oleg Tsarkov	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Vladislav Sviblov	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Gediminas Čeika	UAB "Almecha" valdybos pirmininkas	-
Mindaugas Sologubas	UAB "Almecha" valdybos narys	-
	Asociacija EPA valdybos narys
	UAB "Verslo architektūra" direktorius	100 %

2016 metų konsoliduotas metinis pranešimas

	Vardas, pavardė Išsilavinimas, profesija	Darbovietės per paskutiniuosius 10 metų ir pareigos jose
Aleksey Kovalchuk	Finansų akademija prie Rusijos Federacijos Vyriausybės	Statybos, būsto ir komunalinių paslaugų federalinė agentūra. 2009–2013 m. OAO "Polair" generalinis direktorius. ZAO "Polair-Nedvizhimost" generalinis direktorius.
Gediminas Čeika	Vilniaus universitetas, ekonominės informatikos ir automatizuotų valdymo sistemų specialybė, inžinieriaus ekonomisto kvalifikacija	Nuo 2008 m. sausio mėn. – AB "Snaigė" generalinis direktorius. 2005 12 – 2008 01 – AB "Snaigė" pardavimų direktorius. 2001 05 – 2005 12 – "Kraft Foods Lietuva" darbo su svarbiais klientais vadovas Baltijos šalims. 2000 11 – 2001 05 – stažuotė "Kraft Foods" kompanijoje Čekijoje. 1997 – 2000 11 – "Kraft Foods Lietuva" pardavimų vadovas Latvijai ir Estijai. 1994 – 1997 – "Kraft Foods Lietuva" pardavimų vadovas Vilniaus regionui.
Mindaugas Sologubas	Stokholmo ekonomikos mokykla Rygoje, ekonomikos ir verslo bakalauras Vytauto Didžiojo universitetas, finansų ir bankininkystės magistras	Nuo 2014 09 – AB "Snaigė" finansų direktorius. Nuo 2013 08 – UAB "Verslo architektūra" direktorius. 2011 10 – 2013 07 – "LIGIRS" ZAO direktorius, Nikolaev, Ukraina. 2008 06 – 2011 10 – UAB "GRANEX" vyr. finansininkas. 2006 08 – 2008 06 UAB "GLASMA LT" vyr. finansininkas.

2.2.3 Valdybos pirmininkas, administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas

2.2.4 Duomenys apie kiekvieno valdymo organo nario kadencijos pradžią ir pabaigą

Vardas, pavardė	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
VALDYBA
Aleksey Kovalchuk	2011-12-14	iki 2019 VAS
Svetlana Ardentova	2013-04-30	iki 2019 VAS
Oleg Tsarkov	2015-04-30	iki 2019 VAS
Olga Kuznecova	2015-04-30	2016-04-29
Vladislav Sviblov	2013-04-30	iki 2019 VAS
ADMINISTRACIJA (gen. direktorius ir vyr. finansininkas)
Gediminas Čeika	2008-01-03	Sutartis neterminuota
Mindaugas Sologubas	2014-09-23	Sutartis neterminuota

2.2.5 Informacija apie valdymo organų narių neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams

Tokios informacijos nėra.

2.2.6 Informacija apie išmokas bei paskolas valdymo organų nariams

Per 2016 m. ataskaitinį periodą tokių išmokų nebuvo.

2.2.7 Informacija apie bendrovės per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno bendras sumas ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam asmeniui

Per 2016 m. valdybos nariams atlyginimų nebuvo išmokėta.

2.2.8 Bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariams per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno sumos, gautos iš įmonių, kuriose bendrovės dalis įstatiniame kapitale sudaro daugiau kaip 20 procentų

Tokių išmokų per ataskaitinį periodą nebuvo.

2.2.9 Per ataskaitinį laikotarpį valdymo organų nariams skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, kuriais užtikrintas jų prievolių įvykdymas

Jokių paskolų, laidavimų, garantijų valdymo organų nariams per ataskaitinį periodą nebuvo suteikta.

2.2.10 Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus bendrovės kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų bendrovei didelę žalą

Kiek žinoma bendrovei, tokių susitarimų nėra.

2.2.11 Bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl bendrovės kontrolės pasikeitimo

Kiek žinoma bendrovei, tokių susitarimų nėra.

2.3 Bendrovės įmonių grupės vadovybė

Gediminas Čeika – generalinis direktorius.

Kęstutis Urbonavičius – technikos ir gamybos direktorius.

Mindaugas Sologubas – finansų direktorius.

Rūta Petrauskaitė – rinkodaros direktorė.

Darius Belevičius – prekybos direktorius.

2.4 Bendrovės įstatų pakeitimo tvarka

Bendrovės įstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu kvalifikuota 2/3 balsų dauguma, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis.

Visuotiniam susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

Pakeistus bendrovės įstatus bei sprendimų juos pakeisti patvirtinančius dokumentus bendrovės vadovas per įstatymų nustatytus terminus turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Visais kitais šiuose įstatuose neaptartais klausimais bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Akcinių bendrovių įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais.

3 AB "SNAIGĖ" ĮSTATINIS KAPITALAS, AKCININKAI, INFROMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS

3.1 Bendrovės įstatinis kapitalas

3.1.1 Įmonių rejestre įregistruotas įstatinis kapitalas

Vertybinių popierių	VP skaičius	Nominalioji	Bendra nominalioji	Dalis įstatiniame
pavadinimas		vertė, Eur	vertė, Eur	kapitale, proc.
Paprastosios vardinės akcijos, ISIN LT0000109274	39 622 395	0,30	11 886 718,50	100

3.1.2 Įstatinio kapitalo pokyčiai per pastaruosius 5 metus

Pakitusio įstatinio kapitalo registravimo data	Įstatinio kapitalo dydis prieš pokytį	Pokytis	Priežastis	Įstatinio kapitalo dydis po pokyčio
2015 05 26	39 622 395,00 LT		Euro įvedimas	11 490 494,55 Eur
2016 11 10	11 490 494,55 Eur	+ 3 566 015,55	Įstatinio kapitalo didinimas didinant nominalią vertę iš perkainavimo rezervo	15 056 510,10 Eur
2016 12 20	15 056 510,10 Eur	- 3 169 791,60	Įstatinio kapitalo mažinimas mažinant nominalią vertę, vien tam, kad būtų panaikinti Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje įrašyti nuostoliai	11 886 718,50 Eur

3.1.3 Informacija apie numatomą įstatinio kapitalo didinimą konvertuojant ar keičiant į akcijas išleistus skolos ar išvestinius vertybinius popierius

Šiuo metu išleistų skolos ar išvestinių vertybinių popierių nėra.

3.2 Akcininkai

3.2.1 Stambiausi akcininkai

95,14 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo priklauso Lietuvoje registruotoms įmonėms bei privatiems asmenims, 4,86 proc. – nerezidentams. Iš viso Bendrovėje 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 870 akcininkų (2015 m. gruodžio 31 d. – 891 akcininkas). Didžiausias Bendrovės akcininkas – UAB "Vaidana", valdanti 91,10 proc. akcijų.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas stambiausių bendrovės akcininkų sąrašas 2016 m. gruodžio 31 d.:

	Turimų paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.		Turima įstatinio kapitalo ir balsų dalis, proc.
Akcininkų vardai, pavardės (įmonių pavadinimai, buveinės adresas, įmonių rejestro kodas)	iš viso	įskaitant priklausančius akcininkui nuosavybės		iš viso	įskaitant paprastąsias vardines akcijas, priklausančias akcininkui nuosavybės teise		Su kartu veikiančių asmenų grupe,
		teise kapita balsų lo dalis dalis			suteikiamų balsų	kapita lo dalis	proc.
UAB "Vaidana", Konstitucijos pr. 7, Vilnius, Lietuva, į/k 302473720	36 096 193	36 096 193	91,10	91,10	91,10	91,10	-

3.2.2 Akcininkai, turintys specialias kontrolės teises

Nėra bendrovės akcininkų, turinčių specialių kontrolės teisių.

3.2.3 Akcininkų balsavimo teisių apribojimai

Visi akcininkai turi vienodas balsavimo teises.

3.2.4 Akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kuriuos bendrovė žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės

Bendrovei nėra žinoma apie kokius nors tokio tipo akcininkų tarpusavio susitarimus.

3.3 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

3.3.1 Vertybiniai popieriai, įtraukti į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus

AB "Snaigė" 39 622 395 paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Papildomąjį prekybos sąrašą. Bendra nominali vertė – 11 886 718,50 Eur. VP CD kodas – 10927. Vienos akcijos nominali vertė – 0,30 Eur.

3.3.2 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais biržose ir kitose organizuotose rinkose

Prekyba vertybinių popierių biržoje bendrovės PVA pradėta 1995 m. rugpjūčio 11 d.

Į Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą AB "Snaigė" paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos nuo 1998 m. balandžio 9 d.

2009 m. gegužės 8 d. bendrovė savo iniciatyva pateikė prašymą AB NASDAQ OMX Vilnius išbraukti bendrovės akcijas iš AB NASDAQ OMX Vilnius Oficialiojo prekybos sąrašo ir įtraukti jas į AB NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą.

3.3.2.1 Prekyba NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje

Metai Atidarymo kaina Didžiausia kaina Mažiausia kaina Paskutinė kaina Vidutinė kaina Akcijų kiekis, vnt. Apyvarta 2012 0,525 0,600 0,401 0,497 0,526 4 717 209 2 481 237 2013 0,510 0,520 0,407 0,460 0,471 258 117 121 596 2014 0,464 0,498 0,300 0,402 0,397 192 019 76 295 2015 0,402 0,450 0,251 0,301 0,319 91 117 29 069 2016 0,301 0,328 0,200 0,255 0,270 98 471 26 559

Prekyba bendrovės akcijomis 2012–2016 m. (Eur)

Toliau pateikiame bendrovės akcijų kainos ir apyvartų grafikus per paskutiniuosius 5 metus iš AB NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapio, patalpintus adresu:

http://www.nasdaqbaltic.com/market/?instrument=LT0000109274&list=3&pg=details&tab=historical&lang=lt&currency= 0&downloadcsv=0&date=&start=2012.01.01&end=2016.12.31

Akcijos kaina pateikiama eurais, kadangi prekyba akcijomis nuo 2010-11-22 vykdoma eurais.

Akcijos kaina per ataskaitinius metus (informacija iš AB NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapio, adresu):

http://www.nasdaqbaltic.com/market/?instrument=LT0000109274&list=3&pg=details&tab=historical&lang=lt&currency= 0&downloadcsv=0&date=&start=2016.01.01&end=2016.12.31

Žemiau pavaizduoti OMX Baltic Benchmark, OMX Vilnius indeksų ir AB "Snaigė" akcijų kainos grafikai per laikotarpį nuo 2015-12-31 iki 2016-12-31. Informacija paimta iš AB NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapio, kuriame ji skelbiama adresu:

http://www.nasdaqbaltic.com/market/?pg=charts&lang=lt&idx\_main%5B%5D=OMXBBGI&idx\_main%5B%5D=OMXV& add\_index=OMXBBPI&add\_equity=LT0000109274&idx\_equity%5B%5D=LT0000109274&period=other&start=2015.12 .31&end=2016.12.31

Baltijos rinkos indeksai

SNG1L 0,301 EUR 0,255 EUR -15,28

3.3.2.2 Prekyba kitose reguliuojamose rinkose

Bendrovės vertybiniais popieriais nėra prekiaujama kitose reguliuojamose rinkose.

OMX Vilnius 485,99 558,50 14,92

3.3.3 Vertybinių popierių kapitalizacija

AB "Snaigė" akcijų ir bendra AB NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų akcijų kapitalizacija 2012–2016 metų paskutinėmis prekybos dienomis.

Baltijos akcijų sąrašas	2016	2015	2014	2013	2012
Kapitalizacija mln.	10,10 EUR	11,93 EUR	15,93 EUR	18,23 EUR	19,69 EUR

3.4 Savų akcijų supirkimas

Per 2016 metus savų akcijų supirkimų nebuvo vykdoma. Metų pabaigoje bendrovė savų akcijų neturėjo.

3.5 Dividendai

Bendrovė nėra nustačiusi dividendų skyrimo tvarkos. Sprendimą mokėti dividendus priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Dividendų už pastaruosius 5 metus bendrovė nėra mokėjusi.

3.6 Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

2013 m. gegužės 20 d. AB "Snaigė" sudarė sutartį su UAB FMĮ "Orion securities" (A. Tumėno g. 4, Vilnius) dėl bendrovės išleistų finansinių priemonių apskaitos ir asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo.

3.7 Vertybinių popierių perleidimo apribojimai

Nėra nustatyta perleidimo apribojimų bendrovės išleistiems vertybiniams popieriams.

4 AB "SNAIGĖ" VEIKLOS APŽVALGA

4.1 Pagrindiniai bendrovės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika

Finansiniai rodikliai už 2016–2012 m. pateikiami bendrai.

(konsoliduoti duomenys):

	2016 m.	2015 m.	2014 m.	2013 m.	2012 m.
Apyvarta (tęsiamos veiklos), tūkst. Eur	39 817	45 363	42 117	50 003	41 056
Bendrasis pelnas (tęsiamos veiklos), tūkst. Eur	7 356	7 113	6 328	8 249	6 960
Grynasis pelnas (nuostolis) iš tęsiamos veiklos, tūkst. Eur	1 207	445	(754)	1 372	1 354
Grynasis (nuostolis) iš nutrauktos veiklos, tūkst. Eur	-	-	-	(3 923)	(1 059)
Grynasis pelnas (nuostolis), tūkst. Eur	1 207	445	(754)	(2 552)	295
Vidutinė akcijos kaina, Eur	0,270	0,319	0,397	0,471	0,526

Finansiniai rodikliai		2016 m.	2015 m.	2014 m.	2013 m.
Pelno prieš mokesčius rodiklis, % (tęsiamos veiklos einamųjų metų pelningumas)		3,96 %	1,54 %	-1,55 %	2,92 %
Bendroji marža (tęsiamos veiklos), %		18,47 %	15,68 %	15,02 %	16,50 %
EBITDA marža (tęsiamos veiklos), %		8,96 %	6,15 %	2,94 %	7,23 %
Mokumo rodiklis, % (bendrojo trumpalaikio mokumo)		144,76 %	69,76 %	120 %	103,07 %
Skolos ir viso turto santykis, % (bendras skolos rodiklis)		53,23 %	73,64 %	71,84 %	68,14 %
Vidutinės akcininkų nuosavybės grąžos rodiklis (tęsiamos veiklos), %		6,15 %	4,84 %	-8,64 %	14,42 %

Akcijų rodikliai		2016 m.	2015 m.	2014 m.	2013 m.
Grynasis pelnas akcijai (tęsiamos veiklos), Eur		0,03	0,01	-0,02	0,03
Grynasis nuostolis akcijai (nutrauktos veiklos), Eur		-	-	-	-0,10
Grynasis pelnas akcijai (bendras), Eur		0,03	0,01	-0,02	-0,06
Vidutinė metų akcijos rinkos kaina, Eur		0,270	0,319	0,397	0,471
EBITDA akcijai (tęsiamos veiklos), Eur		0,09	0,07	0,03	0,09
EBITDA daugiklis (EBITDA akcijai / akcijos vidutinė metų rinkos kaina)		0,33	0,22	0,02	0,06
Visi dividendai, tūkst. Eur		-	-	-	-
Dividendai vienai akcijai, Eur		-	-	-	-
Vidutinė buhalterinė akcijos vertė (tęsiamos veiklos), Eur		0,5	0,23	0,22	0,24

4.2 Gamyba

4.2.1 Bendrovės produktų portfelis

AB "Snaigė" specializuojasi aukštos kokybės buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamyboje. Be to, gaminami šaldytuvai komerciniams tikslams ir viešbučiams bei restoranams. Taip pat gaminamos atsarginės dalys šaldytuvams, įrankiai bei įrengimai.

Bendrovė gamina aukštos kokybės įvairių modelių buitinius šaldytuvus, šaldytuvus – vitrinas bei vyno šaldytuvus, šaldiklius bei jų atsargines dalis.

Pagrindinė bendrovės produkcija – šaldytuvai. Jie klasifikuojami į keturias pagrindines kategorijas:

Kombinuoti šaldytuvai su atskiromis išorinėmis durimis;
Vienkameriniai šaldytuvai;
Šaldikliai;
Komerciniai šaldytuvai.

2016 metais daugiausia pagaminta kombinuotų šaldytuvų su atskiromis išorinėmis durimis.

Konsoliduoti paskutiniųjų trejų metų pardavimai:

Veiklos rūšis	2016 m.		2015 m.		2014 m.
	Vnt.	%		%	Vnt.	%
Parduoti bendrovės pagaminti šaldytuvai, vnt.	198 496	100	222 143	100	217 654	100
iš to skaičiaus:
Kombinuoti šaldytuvai su atskiromis išorinėmis durimis	143 413	72,2	169 214	76,2	175 629	80,7
Buitiniai šaldytuvai (vienkameriniai)	12 073	6,1	11 119	5,0	7 924	3,6
Šaldikliai	27 482	13,8	28 572	12,9	22 335	10,3
Komerciniai šaldytuvai	15 528	7,8	13 238	5,9	11 766	5,4

4.2.2 Gamybos nutraukimas ar sumažinimas, turėjęs ar turintis esminės įtakos bendrovės veiklos rezultatams per 3 pastaruosius ūkinius metus

Per pastaruosius 3 ūkinius metus gamybos nutraukimo ar sumažinimo, turėjusio esminę įtaką bendrovės veiklos rezultatams, nebuvo.

4.3 Pardavimai

Pagal pardavimo rinkų svarbumą ir geografinį pasidalinimą bendrovė savo pardavimo rinkas dalina į šias pagrindines grupes: Baltijos šalių rinka (Lietuva, Latvija, Estija), Rytų rinka (Rusija, Ukraina, Moldova, Kazachstanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas, Izraelis, kitos NVS šalys), Europos rinka (Vokietija, Prancūzija, Belgija, Olandija, Lenkija, Portugalija, Čekija, Norvegija, kitos Vakarų ir Centrinės Europos šalys).

2016 m. AB "Snaigė" pardavė virš 198 tūkst. savo gamybos šaldytuvų. Pagrindinės produkcijos pardavimo pajamos virš 36,4 mln. Eur, tai yra 11,75 proc. mažiau nei pernai. Daugiausiai (56,9 proc.) pardavimo pajamų bendrovė gavo iš Europos rinkos. Šiek tiek mažiau (28 proc.) – iš Rytų rinkos. Mažiausiai bendrovė gavo pardavimo pajamų (15,1 proc.) iš Baltijos šalių rinkos. Eksportas sudarė 88,2 proc. visos parduotos produkcijos, t. y. 32,1 mln. eurų.

Bendrovės 2016 m. pardavimo struktūra (pagal pajamas):

Europos rinka

Europos rinkoje AB "Snaigė" 2016 m. pardavė 112,5 tūkst. vnt. šaldytuvų ir gavo 20,7 mln. Eur pajamų. Tai yra 26 proc. mažiau pajamų nei pernai. Daugiausia produkcijos buvo parduota ir daugiausia pajamų gauta Vokietijoje (32,2 tūkst. vnt., 5,6 mln. eurų), Prancūzijoje (24,5 tūkst. vnt., 4,4 mln. eurų) bei Lenkijoje (20,3 tūkst. vnt., 4,1 mln. eurų).

Ilgamečiai AB "Snaigė" klientai, tokie kaip "Severin" (Vokietija), "Conforama" (Prancūzija), "Orima" (Portugalija), tęsia sėkmingą bendradarbiavimą su bendrove.

.Pardavimai Europos rinkoje 2016 m. (pagal pajamas):

Rytų rinka

2016 m. bendrovė Rytų rinkoje pardavė 57 tūkst. vnt. šaldytuvų ir gavo 10,2 mln. eurų pardavimo pajamų, t. y. 13,2 proc. daugiau nei 2015 m.

Daugiausia produkcijos buvo parduota ir daugiausia pajamų gauta Ukrainos pirkėjams – 42,7 tūkst. vnt. šaldytuvų ir 7,5 mln. eurų pardavimo pajamų.

AB "Snaigė" 2016 m. toliau plėtojo prekybinius santykius su Azerbaidžanu, Kirgizija, Kazachstanu, Tadžikija ir Uzbekistanu. 2016 m. bendrovė šiose rinkose pardavė 4,7 tūkst. vnt. šaldytuvų bei gavo 0,9 mln. eurų pajamų.

Per 2016 m. bendrovė užmezgė prekybinius santykius su Jordanija.

Pardavimai Rytų rinkoje 2016 m. (pagal pajamas):

Baltijos šalių rinka

2016 m. AB "Snaigė" Baltijos šalių rinkoje pardavė daugiau nei 28,9 tūkst. šaldytuvų ir gavo 5,5 mln. eurų pajamų. Tai yra 33,2 proc. daugiau pajamų nei pernai. 2016 m. Lietuvoje AB "Snaigė" pardavė apie 22,4 tūkst. šaldytuvų, gavo virš 4,3 mln. eurų pardavimo pajamų , t. y. 48,3 proc. daugiau nei 2015 m.

2016 m. Lietuvoje AB "Snaigė" užėmėme didžiausią – 18 proc. – visos šaldytuvų ir šaldiklių rinkos dalį (GFK tyrimų duomenimis).

Latvijoje 2016 m. buvo parduota 5,7 tūkst. šaldytuvų ir gauta virš 1 mln. eurų pajamų.

AB "Snaigė" 2016 m. Estijoje pardavė 0,9 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos viršijo 0,16 mln. eurų.

Pardavimai Baltijos šalių rinkoje 2016 m. (pagal pajamas):

Bendrovės prekinių ženklų portfelis

2016 m. bendrovė pardavė 48,5 proc. produkcijos su savo prekiniu ženklu "SNAIGĖ". Be šių, bendrovė pagamino šaldytuvus su kitų gamintojų ir mažmeninės prekybos tinklų prekiniais ženklais: FAR – SABA - CONFORAMA, didžiausias buitinės technikos mažmeninės prekybos tinklas Prancūzijoje; "Amica"; "Bartscher"; "Bomman"; "Essentielt"; "COOL"; "KBS"; "Orima"; "Combisteel"; "EXQUISIT"; "Menumat"; "Point"; "ROMO"; "OK"; "Whirlpool" .

Bendrovės prekinių ženklų portfelis 2016 m. (pagal pardavimo pajamas):

4.4 Tiekimas

Bendrovei tiekiamos medžiagos bei komplektuojančios dalys iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Didžioji jų dalis – Europos šalių gamintojai bei žaliavų tiekėjai.

Strateginiai tiekėjai – "SECOP" s.r.o., "ITALIA Wanbao-ACC S.R.L.", "Jiaxipera compressor Co.", Ltd., "Donper group", "HUAYi Compressor Co.", Ltd., "Covestro AG", "Depsol Technologies SIA", "ArcelorMittal Eisenhüttenstadt GmbH, "Serwistal", "Recubrimientos Plasticos" S.A., "Sintur Spolka" z.o.o, "Marcegaglia Poland" Sp.z.o.o., "Marcegalia IMAT", "Robertshaw" s.r.o. "Danfoss" A/S, "Lisiplast" UAB, "Hoda R. Gražio" UAB, "Profilita" UAB, "Baltijos polistirenas" UAB, "Liregus" UAB.

Aukštos kokybės garantija ir efektyvi logistika, geriausia rinkos pirkimo kaina ir sąlygos, konkurencija tarp tiekėjų ir nuolatinė alternatyvių medžiagų paieška – tai bendrovės tiekimo strategijos prioritetai. Konkurencija tarp tiekėjų ir alternatyvių medžiagų paieška skatina perkamo produkto tobulinimą. AB "Snaigė" tiekėjų techninės tarnybos glaudžiai bendradarbiauja su bendrovės technologais ir konstruktoriais, ieškodami bendrų technologinių sprendimų, gerinančių produkto kokybę bei mažinančių produkto savikainą.

4.5 Darbuotojai ir žmogiškųjų išteklių politika

4.5.1 Bendrovės žmogiškųjų išteklių politika

Bendrovės sėkmė priklauso ne tik nuo jos dydžio, įvaizdžio, strategijos, bet didele dalimi ir nuo to, kaip ji elgiasi su savo personalu. Visi iššūkiai ir pokyčiai, su kuriais susiduria bendrovė, susiję su joje dirbančiais žmonėmis, todėl veiklos efektyvumą pirmiausia lemia gebėjimas valdyti žmogiškuosius išteklius.

Personalo politika bei žmogiškųjų išteklių valdymas bendrovėje susideda iš: žmogiškųjų išteklių planavimo, personalo komplektavimo (pritraukimas, atranka, priėmimas ir išlaikymas), personalo ugdymo, veiklos vertinimo, personalo motyvavimo, elgesio normų, darbų saugos, taip pat socialinių sąlygų užtikrinimo.

Susiduriant su permainomis ir naujais iššūkiais, bendrovei svarbiausia sugebėti kuo mažesnėmis sąnaudomis išlaikyti kvalifikuotą, gabų ir motyvuotą personalą, gebantį vykdyti nustatytus uždavinius ir padėti bendrovei pasiekti jos strateginius tikslus.

Strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas. Personalo politikos tikslas – padėti bendrovei prisitaikyti prie naujų aplinkos reikalavimų ir įgyvendinti strateginius tikslus, tai administravimo efektyvumo didinimas, žmogiškųjų išteklių praktikos susiejimas su bendra bendrovės strategija, žmogiškųjų išteklių įvertinimas.

Žmogiškųjų išteklių planavimas. Užtikrinti efektyvų pareigybių skaičių ir struktūros planavimą, užtikrinti žmogiškųjų išteklių poreikio planavimą, planavimo kokybės įvertinimą.

Veiklos analizė. Siekiant užtikrinti efektyvesnį žmogiškųjų išteklių valdymą būtina įvertinti naujus veiklos uždavinius, atsisakyti neefektyvios veiklos, funkcijų dubliavimo, pergrupuoti ir naujai perskirstyti funkcijas.

Bendrovės ugdymas. Personalo ugdymas yra būtina sąlyga bendrovės strateginiams tikslams pasiekti, nes mokydamasis personalas įgyja kvalifikaciją ir gebėjimų. Kintantys bendrovės iššūkiai, aplinka, kurioje reikia vykdyti užduotis, naujų technologijų taikymas, sudėtinga situacija darbo rinkoje rodo, kad būtina investuoti į personalo mokymą (kvalifikacijos kėlimą), nes tai motyvuoja, gerina darbo kokybę, didina lojalumą, užtikrina efektyvesnį prisitaikymą prie naujų iššūkių ir sąlygų.

Veiklos įvertinimas ir karjera. Personalo veiklos vertinimas – neatsiejama karjeros planavimo dalis. Asmens potencialą ir tobulinimo sritis gali numatyti tik objektyvus vertinimas. Veiklos vertinimo tikslas – maksimaliai suderinti personalo veiklą su bendrovės tikslais. Veiklos valdymo procesas, tai aiškių ir pasiekiamų veiklos tikslų nustatymas, tikslų siekimo stebėjimas, darbuotojų veiklos (tikslų) koordinavimas, nustatytų tikslų koregavimas, metinis personalo veiklos vertinimas. Planuojant karjerą, labai svarbu, kad jis būtų nukreiptas ne tik į praeitį, t. y. asmens darbo rezultatus, bet ir į ateitį – jo gabumus, sugebėjimą keistis, vykdyti sudėtingesnes užduotis – į jo potencialą.

Personalo motyvavimas. Apklausų metu daugelis kaip pagrindinį veiksnį, lemiantį žemą motyvaciją, nurodo nepakankamą darbo užmokestį. Šiuo metu, vis dar esant sunkioms ekonominėms sąlygoms, būtina daugiau dėmesio skirti socialiniams motyvams stiprinti: asmeniniams pasiekimams skatinti, atsakomybei didinti, priklausymo grupei ar komandai, vadovavimo, saviraiškos galimybėms sudaryti ir kt.

2016				2015			2014
Darbuo tojai	Skaičius	%	Vidutinis atlygini mas, Eur	Skaičius	%	Vidutinis atlygini mas, Eur	Skaičius	%	Vidutinis atlygini mas, Eur
Vadovai	5	0,8	5 834	5	0,8	5 864	5	0,7	5 828
Specialistai	115	17,3	991	116	17,5	968	120	18,0	954
Darbininkai	546	81,9	523	541	81,7	543	543	81,3	520
Iš viso:	666	100	649	662	100	660	668	100	640

4.5.2 Bendrovės darbuotojai 2014–2016 m. pagal personalo grupes*:

4.5.3 Bendrovės darbuotojų struktūra pagal išsilavinimą*

	2016			2015	2014
Darbuotojų išsilavinimas	Skaičius	%	Skaičius	%	Skaičius	%
Aukštasis	111	16,7	111	16,8	112	16,8
Spec. vidurinis	435	65,3	431	65,1	433	64,8
Vidurinis	114	17,1	114	17,2	116	17,4
Nebaigtas vidurinis	6	0,9	6	0,9	7	1,0
Iš viso:	666	100	662	100	668	100

4.5.4 Bendrovės ir dukterinių įmonių darbuotojai 2014–2016 m. pagal personalo grupes*:

	2016		2015		2014
Darbuotojai	Skaičius	%	Skaičius	%	Skaičius	%
Vadovai	7	1,0	7	1,0	7	0,9
Specialistai	130	17,8	133	18,1	138	18,4
Darbininkai	594	81,2	593	80,9	603	80,6
Iš viso:	731	100	733	100	748	100

*vidutiniai metiniai duomenys

4.6 Investicijų politika

4.6.1 Dukterinių bendrovių pavadinimai, būstinių adresai, veiklos pobūdis, įstatinio kapitalo dydis, neapmokėta bendrovės dalis įstatiniame kapitale, grynasis pelnas (nuostolis), trumpalaikių įsipareigojimų ir trumpalaikio turto santykis, visų įsipareigojimų ir viso turto santykis

	SNAIGE – UKRAINE	ALMECHA
Registracijos data, buveinės adresas	Įregistruota 2002 m. lapkritį. Adresas: Gruševskio g. 28- 2a/43, Kijevas, Ukraina	Bendrovė įregistruota 2006 m. lapkritį. Adresas: Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva
Veiklos pobūdis	Prekyba ir rinkodaros paslaugos	Kitų niekur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba
AB "SNAIGĖ" turima įstatinio kapitalo dalis, %	99	100
Įstatinio kapitalo dydis (Eur)	5 840	398 978
Neapmokėta emitento dalis įstatiniame kapitale	Pilnai apmokėta	Pilnai apmokėta
2016 m. grynasis pelnas (nuostolis) (tūkst. Eur)	-	178

4.6.2 Stambūs, sudarantys daugiau kaip 10 procentų bendrovės įstatinio kapitalo, investicijų projektai, įgyvendinti per paskutinius finansinius (ūkinius) metus: investicijų rūšys, investicijų apimtys, investicijų finansavimo šaltiniai, investicijų geografinis pasiskirstymas

2016 m. investicijų programų "INP 2016" vykdymui buvo panaudota, t. y. įsisavinta įvairios paskirties prietaisų, įrengimų ir įrangos, už 1 108,50 tūkst. eurų investicinių lėšų.

Naujų gaminių kūrimui ir jų gamybos parengimui per 2016 metus išleista 339,40 tūkst. eurų. Atlikus naujų gaminių konstravimo ir technologijų kūrimo darbus, metų bėgyje įgyvendinti šie projektai:

1. Serija RF SG šaldytuvų su min. elektronika: RF 27/31/32/34/35/36/39;
1. Šaldytuvai RF34NE, RF36NE;
1. RF39 su "0" skyrium ir RF39 su SK ventiliatoriumi;
1. RF36NG ir RF34NG su SK ventiliatoriumi;
1. Šaldytuvo C31 elektroninis valdymas.

Vienos didesnių investicijų 2016 metais buvo skirtos šaldytuvų gamybos technologijų tobulinimui, ypatingai svarbių ir efektyvių projektų įdiegimui, darbo vietų modernizavimui. Tam išleista 331,31 tūkst. eurų (įskaitant ir paskutinių įrengimų, gautų iš TPI, įsisavinimą). Svarbiausi įvykdyti projektai:

Atlikta patalpos 2-ame gamybinio pastato aukšte rekonstrukcija bei TPI žiedinio ir ritininio konvejerių pritaikymas PPU užpiltų spintų transportavimui-sandėliavimui bei dalinio surinkimo funkcijų vykdymui;
Parengta ir įsisavinta vielinių lentynų gamyba MADP štampavimo bare;
Įrengta metalo profilių šlifavimo darbo vieta (durų su stiklu gamybos procesui pagerinti);
Darbo optimizavimo ir rankinio darbo atsisakymo tikslu sumontuoti 5 žirkliniai keltuvai ir šaldytuvų pasukimo stalas prie I-o surinkimo konvejerio, prieš išbandymų stotį.

20,14 tūkst. eurų buvo investuota į efektyvių elektros energijos ir šilumos taupymo priemonių įgyvendinimą: sumontuota šildymo sistema metalo apdirbimo ir dangų padalinyje, pakeista keletas susidėvėjusių energetikos įrenginių.

Gamybos techniniam palaikymui, naujų įrengimų ir įrangos įsigijimui bei metų eigoje susidėvėjusios įrangos atnaujinimui panaudota 284,20 tūkst. eurų. Buvo įsigyta:

1. Ekstruzijos galvutė plastikinio lapo gamybos linijai;
1. Elektrokrautuvas "Paradis";
1. Metalinių detalių gamybos štampų dubleriai, 6 vnt.;
1. Lietformų dubleriai plastikinėms detalėms, 4 vnt.;
1. Papildoma vakuumforma šaldytuvui CD290 ir kt.

Siekiant padidinti AB "Snaigė" gamybos pajėgumus, 2016 metais buvo išleista 70,57 tūkst. eurų reikalingai įrangai įsigyti: 4 vnt. papildomų durų užpylimo PPU formų RF šaldytuvams, RF31 spintų užpylimo PPU puansonui, miltelinių dažų bakui ir kitai įrangai prie spalvoto dažymo kabinos.

Logistikos ir serviso ūkio įrengimų tobulinimui 2016 metais išleista 10,60 tūkst. eurų. Įsigyta mobili hidraulinė rampa MR6, sumontuoti papildomi stelažai 4001 ir 4010 sandėliuose.

Bendrovės kompiuterių, spausdintuvų ir programinės įrangos atnaujinimui skirta 52,28 tūkst. eurų. Svarbiausi įvykdyti projektai: įrengtas vidinis optinis tinklas įmonėje, atnaujinta nemažai susidėvėjusių kompiuterių ir spausdintuvų, atnaujinta Windows Server programinė įranga.

4.7 Aplinkos apsauga

4.7.1 Aplinkos apsaugos politika

Bendrovės aplinkos apsaugos vizija – ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.

Bendrovės produktai, jų gamybos technologija bei paslaugos nedaro neteisėto poveikio atmosferos orui, vandenims, darbuotojams, vartotojams, aplinkai.

Aplinka neturi būti užteršta gamybos bei produktų teršalais daugiau negu tai neišvengiama ir leidžiama.

Bendrovės vadovybė, siekdama įgyvendinti viziją ir aiškiai suprasdama aplinkos apsaugos svarbą, prisiima šiuos įsipareigojimus:

Laikytis galiojančių teisinių ir kitų reikalavimų, kuriuos bendrovė prisiima ir kurie yra susiję su įmonės aplinkos apsaugos aspektais.
Įtraukti aplinkos apsaugos klausimų svarstymą į bendrovės veiklos strategiją.
Vykdyti aplinkos apsaugą, skiriant reikiamą dėmesį aplinkos oro taršos mažinimui, elektros energijos sunaudojimui šaldytuvų ir šaldiklių gamybos bei eksploatacijos metu.
Nuolat gerinti aplinkos apsaugos veiksmingumą.
Didinti mūsų darbuotojų sąmoningą požiūrį į aplinkos apsaugą.
Išaiškinti aplinkosauginės politikos svarbą darbuotojams bei užtikrinti galimybę su ja susipažinti visoms suinteresuotoms šalims.
Tirti poveikio tiekėjams, klientams, rangovams galimybes, siūlyti jiems įtvirtinti aplinkosauginius principus savo veikloje, saugoti aplinką, atsižvelgiant į jų aspektų ir veiklų gyvavimo ciklą.

4.7.2 Aplinkos apsaugos ataskaita

AB "Snaigė" yra viena iš pažangiausių Lietuvos gamybinių įmonių aplinkosaugos srityje. Mūsų vizija – ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.

Bendrovėje sukurta, įforminta dokumentais, įgyvendinama, prižiūrima ir nuolat gerinama aplinkos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 14001 reikalavimus. Sistema sertifikuota ir veikia jau nuo 2001 metų. Ir šiuo metu persertifikuota pagal tarptautinio standarto ISO 14001 2015 m. versiją.

2015 m. bendrovėje šalinami teršalai neviršijo leistinų normų, todėl jokių pastabų ar pretenzijų iš kontroliuojančių institucijų ar dalykinių partnerių bendrovė nesusilaukė.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. AB "Snaigė", vadovaujantis 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 "Dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų" reikalavimais, įsipareigojo ir neperka bei nenaudoja pavienio ar mišiniuose esančio gryno bei negryno (t. y. recirkuliuoto ir regeneruoto) hidrochlorfluorangliavandenilio (HCFC).

Kurdami naują gaminį visada teikiame pirmenybę žaliavas ir išteklius taupančiai gamybai, saugiam transportui, minimaliam atliekų kiekiui ir produkcijos kokybei. Gamybai stengiamės naudoti medžiagas, kurias vėliau būtų galima perdirbti.

AB "Snaigė" laikosi 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/125/EB, reglamentuojančios gaminių projektavimą.

"Snaigės" šaldytuvai gaminami iš ekologiškų medžiagų, kuriose nėra pavojingų elementų. Pavyzdžiui, kiekviena plastikinė detalė šaldytuve pažymėta (pagal ISO 1043:1:1997), kad ją būtų galima panaudoti dar kartą, perdirbti pagal Direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų reikalavimus.

Projektuojant ir gaminant "Snaigės" šaldytuvus, stengiamasi įvairiais būdais mažinti žalingą poveikį aplinkai:

nenaudojamos medžiagos, sukeliančios šiltnamio efektą, ardančios ozono sluoksnį;
nenaudojamos žmogaus sveikatai kenksmingos medžiagos;
atliekama medžiagų sunaudojimo analizė.

AB "Snaigė" gaminiai atitinka toliau išvardytų Europos Bendrijos išleistų direktyvų bei reglamentų reikalavimus dėl kenksmingų medžiagų nenaudojimo:

- RoHS2 Europos Bendrijos (EB) direktyvos 2011/65/EB;
- REACH reglamento 1907/2006/EB;
- PAH Vokietijos vyriausybės nutarimo ZEK-01.4-08;
- kontakto su maistu:
- EB reglamento 1935/2004/EC (bendras);
EB reglamento Nr.10/2011 (plastikams).

Kaip įrodymas, kad AB "Snaigė" gaminiai atitinka aukščiau išvardintus reikalavimus, yra notifikuotos bandymų laboratorijos "DEKRA" (Vokietijoje) bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus (Lietuvoje) atlikti bandymai ir pateikti bandymų protokolai.

Pirkdami šaldymo prietaisą vartotojai gauna ir informacijos, susijusios su ekologija. Patariama, kaip įrengti, naudoti ir prižiūrėti gaminį, kad jį būtų galima kuo ilgiau naudoti, o aplinkai daromas poveikis būtų sumažintas. Be to, nurodoma, kaip grąžinti gaminį pasibaigus jo naudojimo laikui.

Bendrovėje veikia senų šaldytuvų utilizavimo sistema. Nuo 2008 m. vidurio bendrovė ėmėsi tvarkyti stambių namų apyvokos prietaisų – šaldytuvų ir šaldiklių – atliekas.

AB "Snaigė" nuosekliai laikosi Kioto protokolo reikalavimų dėl globalinio atšilimo ir klimato kaitos. Bendrovėje taupoma elektra, vanduo ir šiluma: per dešimtmetį trigubai sumažintas šių išteklių naudojimas.

4.8 Rizikos veiksniai, susiję su bendrovės veikla

Makroekonominė rizika – augant Lietuvos ūkiui, ir 2016 m. tikimasi tolesnio privataus vartojimo bei vidaus paklausos augimo, kurį iš esmės lems mažėjantys neapibrėžtumai politikoje, didėjantis pasitikėjimas valstybe bei realiųjų disponuojamų pajamų augimas. Eksporto rinkų perstūmimas į vakarus dėl Ukrainos krizės įvyko dar 2014 m., todėl išorės paklausą skatins vis labiau atsigaunanti vakarų pasaulio ekonomika. Didesnės infliacijos rizika susijusi su pasaulinėmis žaliavų kainomis: jų svyravimai yra tikėtini, jie pastebimai paveiktų visas su išore labiau susijusias kainas Lietuvoje (maisto, degalų ir administruojamąsias). Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulinėje rinkoje yra jaučiamas ekonomikos bei vartojimo atsigavimas, kuris gali turėti įtakos bendrovės gaminamų produktų paklausai bei verslo perspektyvoms. Valiutų kursų svyravimo rizika yra minimizuojama subalansuojant pirkimo ir pardavimo srautus skirtingomis valiutomis (pagrinde EUR ir USD).

Kredito rinkų rizika – šiuo metu tiek Lietuvos, tiek ir pasaulinėje kreditų rinkoje jaučiamas suaktyvėjimas bei kredito prieinamumo pagerėjimas. Bendrovės vidiniai finansiniai resursai yra riboti, todėl jos veikla priklauso ir nuo išorinio kreditinio finansavimo. Atsižvelgiant į pasaulinės kreditų rinkos atsigavimą galima daryti prielaidą, kad tai teigiamai paveiks bendrovės finansinę situaciją, bendrovė turės galimybę apsirūpinti trumpalaikiais ir ilgalaikiais kreditais veiklos finansavimui.

Bendrovės finansinės apskaitos tikslumo rizika – 2017 m. balandžio 25 d. bendrovės auditorius pareiškė sąlyginę nuomonę apie bendrovės atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas.

Tarptautinės prekybos apribojimų rizika – dalis bendrovės pagaminamos produkcijos yra eksportuojama į trečiąsias šalis (nepriklausančias Europos Sąjungai). Egzistuoja rizika, jog pasikeitusi trečiųjų šalių užsienio prekybos politika pablogins eksporto į šias šalis sąlygas. Toks pasikeitimas neigiamai paveiktų bendrovės eksporto galimybes ir finansinę situaciją.

Rinkos rizika – bendrovė užsiima įvairių komercinių bei buitinių šaldytuvų bei šaldiklių gamyba ir pardavimu. Investuotojai prisiima riziką, kad dėl neigiamų pokyčių gaminamos produkcijos bei gamyboje naudojamų žaliavų rinkose bendrovė gali patirti nuostolių, apsunkinančių bendrovės finansinę situaciją.

Politinė rizika – bendrovė užsiima gamybine veikla, kurios metu išsiskiria aplinkai kenksmingų cheminių medžiagų. Gamtosauga, tiek Lietuvos, tiek ir Europos Sąjungos mastu, yra politiškai reguliuojama sritis. Dėl to egzistuoja tikimybė, jog pasikeitus galiojantiems gamtosauginiams reikalavimams bei draudimams bendrovei reikėtų papildomai investuoti į gamybinių procesų pritaikymą naujiems reikalavimams. Tačiau tokios investicijos neturėtų neigiamai paveikti bendrovės finansinės būklės.

Veiklos tęstinumo rizika – veiklos tęstinumo prielaidos yra atskleistos 2016 m. konsoliduotų audituotų finansinių ataskaitų 2.4. pastaboje.

Operacinė rizika – tai rizika patirti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius dėl netinkamų ar neveikiančių vidaus procesų, sistemų ar technologijų, darbuotojų, atstovų veiksmų, išorinių veiksmų. Operacinės rizikos sudėtinė dalis yra teisinė rizika – tai rizika patirti nuostolius dėl bendrovės dabartinių ar ankstesnių pareigų, kylančių iš įvairių sutarčių ar susitarimų, bylų ar įstatymų, nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Techniniai – technologiniai veiksniai – tai fizinis ir moralinis įvairių techninių priemonių nusidėvėjimas. Šios rūšies rizikos veiksniai gali bendrovės veiklą veikti tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai. Tiesiogiai bendrovę technologiniai veiksniai gali veikti per fizinį bei moralinį techninės bazės nusidėvėjimą.

Daugiau informacijos apie rizikos valdymą bei Bendrovės patiriamas palūkanų normų, valiutų kursų, kredito ir likvidumo rizikas atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 28 pastaboje.

4.8.1 Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimą, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas.

Bendrovės vyriausiasis buhalteris yra atsakingas už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo priežiūrą bei galutinę jų peržiūrą. Be to, jis nuolat peržiūri Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje, kad finansinėse ataskaitose būtų laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja bendrovės ir grupės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinėms ataskaitoms, periodiškai informuoja bendrovės valdybą apie finansinių ataskaitų rengimo darbų eigą.

4.9 Susijusių šalių sandoriai

Informacija apie susijusių šalių sandorius atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 30 pastaboje.

5 KITA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"

5.1 Bendrovės dalyvavimas organizacijose

AB "Snaigė" yra Lietuvos pramoninkų konfederacijos narė.

Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) vienija 49 šakines ir 8 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. LPK nariai apima pagrindinius Lietuvos gamybos sektorius, kurie prie Lietuvos ekonomikos prisideda sudarydami 22 proc. Lietuvos BVP. LPK narės gamybos įmonės pagamina 83 proc. visos Lietuvos eksporto produkcijos, o eksportas yra pagrindinė Lietuvos ekonomikos varomoji jėga, sudaranti 87 proc. viso Lietuvos BVP. Taigi LPK nariai atlieka svarbų vaidmenį stiprinant Lietuvos ekonomiką ir didinant jos konkurencingumą. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos, advokatų kontoros.

Lietuvos Pramonininkų konfederacija yra nepolitinė, visuomeninė organizacija, ji nepriklausoma nuo valstybės. Savo politiką LPK vykdo savarankiškai. Lietuvos pramonininkų konfederacijos narių įstatiniame kapitale AB "Snaigė" nedalyvauja.

AB "Snaigė" yra asociacijos EEPA narė.

EEPA – elektros įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų įsteigta organizacija. Pagrindinis organizacijos tikslas – vykdyti ES ir LR teisės aktuose numatytas savo narių atliekų tvarkymo prievoles. Nuo 2006 metų organizuoja elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymą, o nuo 2009 metų pabaigos – baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą.

AB "Snaigė" yra LINPRA (Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija) narė. LINPRA yra nepriklausoma verslo savivaldos organizacija. Tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu ji atstovauja metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos pramonės sektoriaus interesams, siekdama padidinti jo konkurencingumą ir internacionalizavimą.

AB "Snaigė" yra buitinės technikos gamintojų asociacijos "CECED Lietuva" steigėja ir narė. Asociacijos tikslai yra koordinuoti asociacijos narių, dirbančių buitinės technikos gamybos srityje veiklą, atstovauti narių interesams, juos ginti, nagrinėti nariams iškilusius klausimus, užtikrinti tinkamą gamintojų interesų apsaugą ir t. t.

AB "Snaigė" yra Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Alytaus filialo narė. Vilniaus prekybos ir amatų rūmai yra savanoriškas juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla, susivienijimas, ne pelno organizacija, įgyvendinanti verslo savivaldos principus veiklos regione.

5.2 Patentai, licencijos

Bendrovės veikla nepriklauso nuo patentų ir licencijų.

5.3 Naujausi ir esminiai įvykiai bendrovės veikloje

Esminiai pobalansiniai įvykiai pateikiami konsoliduotose finansinėse ataskaitose.

5.3.1 Naujausia viešai skelbta informacija

2017-02-28

2016 m. AB "Snaigė" pelnas augo, o apyvarta krito

2016 m. neaudituotais konsoliduotais duomenimis, AB "Snaigė" pasiekė 4,1 mln. eurų EBITDA, t. y. 25 proc. daugiau nei 2015 m.

Bendrovės neaudituota konsoliduota apyvarta viršijo 40 mln. eurų ir buvo 12 proc. mažesnė, palyginti su 2015 m.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, sumažėjusios apyvartos priežastis buvo agresyvūs kinų ir turkų gamintojų veiksmai Vakarų rinkose. "Kinų ir turkų gamintojai, norėdami įsitvirtinti Vakarų rinkose, veikė išties desperatiškai – savo produkciją siūlė už nepagrįstai žemą kainą, – teigė Gediminas Čeika. – Mes negalime sau leisti dirbti nuostolingai, todėl pardavimas iš dalies sumažėjo. Esu tikras, kad tai laikina. Niekas negali sau leisti ilgai dirbti nuostolingai, net ir kinai."

Nepaisant sumažėjusios apyvartos, AB "Snaigė" uždirbo 1,2 mln. eurų neaudituoto konsoliduoto grynojo pelno, t. y. virš dviejų kartų daugiau nei 2015 m.

Pasak G. Čeikos, didesnį pelną pavyko gauti laiku nukreipus prekybos srautus į kitas rinkas. Ypač padėjo suaktyvėjusi prekyba Ukrainos rinkoje, kuri bendrovei yra ir reikšminga. Ukrainoje "Snaigė" šaldytuvai yra mėgstami ir populiarūs – užima 3–4 vietą labiausiai perkamų šaldytuvų sąraše (GFK tyrimų duomenimis).

AB "Snaigė" vadovas džiaugiasi ir pasiektais rezultatais Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje: "Smagu, kad gimtojoje šalyje buvome geriausiai perkami ir 2016 m. užėmėme didžiausią – 18 proc. – visos šaldytuvų ir šaldiklių rinkos dalį (GFK tyrimų duomenimis)."

2016 m. AB "Snaigė" eksportas sudarė 88 proc. Bendrovė eksportavo į 33 šalis. Naujausia rinka, kurią pasiekė lietuviški šaldytuvai – Jordanija. Daugiausia eksportuota į Ukrainą (20 proc.), Vokietiją (14 proc.), Prancūziją (12 proc.). Anot AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, išaugę bendrovės pardavimai tokiose kokybei reikliose rinkose kaip Vokietija, Prancūzija, Skandinavijos šalys rodo aukštą lietuviškų šaldytuvų kokybę bei atitiktį europietiškiems standartams.

"Esu laimingas, kad mūsų produkcijos kokybę ir pranašumus vertina ne tik lietuviai, bet ir didelio pasirinkimo išlepinti prancūzai bei vokiečiai", – teigė G. Čeika.

2017 m. AB "Snaigė" planuoja pirkėjams pristatyti keletą naujų šaldytuvų bei šaldiklių modelių, padidinti pardavimą atsigaunančiose Rusijos bei Ukrainos rinkose. Tačiau, pasak G. Čeikos, bendrovės laukia ne tik įdomūs darbai, bet ir iššūkiai: "Daugelis žaliavų tiekėjų jau paskelbė apie kylančias žaliavų ir medžiagų kainas. Tai neišvengiamai turės įtakos ir mūsų verslui. Konkuruoti bus dar sunkiau. Tačiau mes nebijome sunkumų, esame patyrusi komanda, tad tikrai rasime tinkamą sprendimą."

2017-02-09

Dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimo ir Bendrovės pozicijos

AB "Snaigė" gavo 2017 m. sausio 30 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą Nr. 241-15 "Dėl poveikio priemonės taikymo AB "Snaigė".

5.3.2 Esminiai įvykiai bendrovės veikloje

2016-12-20

Įregistruoti AB "Snaigė" įstatai

2016 m. gruodžio 20 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2016 m. gruodžio 9 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu akcininkų patvirtinta AB "Snaigė" įstatų redakcija (dėl įstatinio kapitalo mažinimo ir akcijos nominalios vertės pakeitimo).

2016-12-09

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

2016 m. gruodžio 9 d. įvykusiame AB "Snaigė" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai: DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: AB "Snaigė" įstatinio kapitalo mažinimas.

SPRENDIMAS: Sumažinti AB "Snaigė" įstatinį kapitalą 3 169 791,60 (trimis milijonais šimtu šešiasdešimt devyniais tūkstančiais septyniais šimtais devyniasdešimt vienu euru ir 60 centų) vien tam, kad būtų panaikinti bendrovės finansinės būklės ataskaitoje įrašyti nuostoliai. Įstatinis kapitalas mažinamas sumažinant anksčiau išleistų akcijų nominalias vertes 0,08 (aštuoniomis šimtosiomis) euro. Nominali vienos akcijos vertė po sumažinimo bus 0,30 euro (trisdešimt šimtųjų euro).

Patvirtinti AB "Snaigė" įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo mažinimu, t. y. 4.1 p. ir 5.1 p.: "4.1. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 11 886 718,50 (vienuolika milijonų aštuoni šimtai aštuoniasdešimt šeši tūkstančiai septyni šimtai aštuoniolika eurų ir 50 euro centų) eurai".

"5.1. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 39 622 395 (trisdešimt devynis milijonus šešis šimtus dvidešimt du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkias) akcijas. Vienos akcijos nominali vertė – 0,30 euro (trisdešimt šimtųjų euro)".

Patvirtinti pakeistų įstatų redakciją.

Pavesti bendrovės gen. direktoriui Gediminui Čeikai (su teise perįgalioti) tvarkyti visus reikalus, susijusius su neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų įgyvendinimu ir pasirašyti pakeistus AB "Snaigė" įstatus.

2016-11-17

Šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

2016 m. gruodžio 9 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Susirinkimo vieta – AB "Snaigė" ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2016 m. gruodžio 2 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" įstatinio kapitalo mažinimas.

2016-11-10

Įregistruoti AB "Snaigė" įstatai

2016 m. lapkričio 10 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2016 m. lapkričio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu akcininkų patvirtinta AB "Snaigė" įstatų redakcija.

2016-11-02

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

2016 m. lapkričio 2 d. įvykusiame AB "Snaigė" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai: DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: AB "Snaigė" įstatinio kapitalo didinimas.

SPRENDIMAS: Iš AB "Snaigė" lėšų, t. y. perkainojimo rezervo dalimi – 3 566 015,55 euro padidinti AB "Snaigė" įstatinį kapitalą.

Įstatinis kapitalas didinamas didinant anksčiau išleistų akcijų nominalias vertes 0,09 (devyniomis šimtosiomis) euro. Nominali vienos akcijos vertė po padidinimo bus 0,38 euro (trisdešimt aštuonios šimtosios euro). Patvirtinti AB "Snaigė" įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo dindinimu, t. y. 4.1 p. ir 5.1 p.: "4.1. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 15 056 510,10 (penkiolika milijonų penkiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai dešimt eurų ir 10 euro centų) euro."

Patvirtinti pakeistų įstatų redakciją.

2016-10-31

AB "Snaigė" per 9 mėnesius uždirbo 3,6 mln. eurų EBITDA

AB "Snaigė" per devynis šių metų mėnesius uždirbo 3,6 mln. eurų EBITDA (neaudituotais konsoliduotais duomenimis), t. y. 31 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Bendrovės pardavimo pajamos, palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 9 proc. ir siekė 32 mln. eurų (neaudituotais konsoliduotais duomenimis). Bendrovė eksportavo apie 89 proc. visos savo produkcijos.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, pardavimo mažėjimą lėmė agresyvi kinų gamintojų kainų politika kai kuriose vakarų rinkose. "Ne visuomet pavyksta konkuruoti su kinų gamintojais, kurie siekia įsitvirtinti vakarų Europos rinkose siūlydami nepagrįstai žemą kainą." - teigė G. Čeika. "Mes negalime sau leisti dirbti į nuostolį, todėl kai kuriose rinkose, pavyzdžiui, Prancūzijoje, praradome dalį pardavimų."

Tačiau bendrovė uždirbo daugiau eskortuodama į Ukrainą, Čekiją, Latviją, Moldovą ir kitas šalis, kuriose "Snaigės" prekinis ženklas yra gerai žinomas, asocijuojamas su kokybe bei ilgaamžiškumu. Šiose šalyse vartotojai labiau teikė pirmenybę laiko patikrintam Lietuvos gamintojui.

2016-10-11

Šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

2016 m. lapkričio 2 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Susirinkimo vieta – AB "Snaigė" ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2016 m. spalio 25 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" įstatinio kapitalo didinimas.

2016-09-30

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

2016 m. rugsėjo 30 d. įvykusiame AB "Snaigė" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai: DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: AB "Snaigė" perkainojimo rezervo sudarymas.

SPRENDIMAS: Pakeisti AB "Snaigė" apskaitos politiką dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto verčių atspindėjimo ir 9 mėnesių AB "Snaigė" finansinėse ataskaitose nurodyti kilnojamą bei nekilnojamą turtą rinkos verte, nustatyta remiantis nepriklausomo vertintojo atliktu turto vertinimu. Buhalterinės ir rinkos verčių skirtumams atspindėti suformuoti perkainojimo rezervą.

Pavesti bendrovės generaliniam direktoriui Gediminui Čeikai (su teise perįgalioti) tvarkyti visus reikalus, susijusius su neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų įgyvendinimu.

2016-09-09

Šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

2016 m. rugsėjo 30 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Susirinkimo vieta – AB "Snaigė" ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2016 m. rugsėjo 23 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" perkainojimo rezervo sudarymas.

2016-08-31

AB "Snaigė" per pirmąjį šių metų pusmetį pasiekė 1,99 mln. eurų EBITDA

AB "Snaigė" per pirmąjį šių metų pusmetį pasiekė 1,99 mln. eurų EBITDA (neaudituotais konsoliduotais duomenimis), t. y. 52 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

AB "Snaigė" generalinis direktorius Gediminas Čeika teigiamai vertina bendrovės rezultatus. "Nors pardavimo pajamos nežymiai sumažėjo, bendrovės EBITDA ženkliai išaugo dėl didėjusių pardavimų tose rinkose, kur AB "Snaigė" parduoda su savo prekiniu ženklu, - teigė Gediminas Čeika. "Ypač džiaugiamės atsigaunančiais pardavimais Ukrainoje. Palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, pardavimų pajamos šioje šalyje per pirmąjį 2016 m. pusmetį išaugo net 51 proc."

Didžiausiomis bendrovės rinkomis ir toliau išlieka Prancūzija, Vokietija, Ukraina, Lenkija, Čekija.

Neaudituotais konsoliduotais duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė uždirbo apie 755 tūkst. eurų grynojo pelno. Bendrovės konsoliduotos neaudituotos pajamos sudarė 19 mln. eurų.

2016-05-27

AB "Snaigė" 2016 metų trijų mėnesių neaudituoti finansiniai rezultatai

AB "Snaigė" per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 438 tūkst. eurų EBITDA (neaudituotais konsoliduotais duomenimis) t. y. 36 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, nors pirmasis metų ketvirtis šaldytuvų gamintojams ir pardavėjams visada yra lėčiausias, "nesezoninis", geresnius rezultatus pavyko pasiekti pardavus brangesnius ir pelningesnius produktus pelningesnėse rinkose.

G. Čeika nemano, kad šie metai šaldymo sektoriuje bus kuo nors ypatingi, tačiau turi nuogąstavimų, kad kai kurie turkų ir kinų gamintojai, vieni praradę Rusijos rinką, kiti dėl susilpnėjusio dolerio, gali pradėti dempinguoti kainas Snaigės pardavimų rinkose.

2016-04-29

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

2016 m. balandžio 29 d. įvyko akcinės bendrovės "Snaigė" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: AB "Snaigė" konsoliduotas metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2015 metais.

Susirinkime išklausytas AB "Snaigė" konsoliduotas metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2015 metais.

1. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Auditoriaus išvada apie 2015 m. bendrovės finansines ataskaitas. Susirinkime išklausyta auditoriaus išvada apie 2015 m. bendrovės finansines ataskaitas.
1. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: 2015 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. SPRENDIMAS: Patvirtintas 2015 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys.
1. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: AB "Snaigė" 2015 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas. SPRENDIMAS: Patvirtintas AB "Snaigė" 2015 m. pelno (nuostolių) paskirstymas:

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) praėjusių finansinių metų pabaigoje: -3 841 012 Eur

Grynasis finansinių metų rezultatas pelnas (nuostolis): 508 977 Eur

Paskirstytinas rezultatas pelnas (nuostoliai) finansinių metų pabaigoje: -3 332 035 Eur

Pervedimai iš rezervų: 885 477 Eur

socialinėms ir kultūrinėms reikmėms: 0 Eur

investicijoms: 0 Eur

Pervedimai iš įstatymo numatyto rezervo: 885 477 Eur

Pervedimai iš akcijų priedų nuostoliams padengti: 0 Eur

Akcininkų įnašai nuostoliams padengti: 0 Eur

Paskirstytinas pelnas (nuostolis): -2 446 558 Eur

Pelno paskirstymas: 885 477 Eur

Pelno dalis, paskirta į įstatymo numatytus rezervus 885 477 Eur

Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus: 0 Eur

paramai, labdarai 0 Eur

socialinėms ir kultūrinėms reikmėms 0 Eur

Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti: 0 Eur

Pelno dalis, paskirta premijoms išmokėti: 0 Eur

Pelno dalis, paskirta tantjemoms išmokėti: 0 Eur

Kita: 0 Eur

pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti: 0 Eur

pelno dalis, paskirta į rezervą investicijoms: 0 Eur

Nepaskirstytasis rezultatas pelnas (nuostolis) finansinių metų pabaigoje: -3 332 035 Eur

DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Valdybos nario atšaukimas ir naujo valdybos nario iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos rinkimas.

SPRENDIMAS: Iš AB "Snaigė" valdybos narių atšaukta Olga Kuznecova. Kadangi iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos į valdybos narius kandidatų nebuvo pasiūlyta, todėl naujas narys neišrinktas. Bendrovės generalinis direktorius įgaliotas (su teise perįgalioti) atlikti visus būtinus veiksmus, pasirašyti ir pateikti dokumentus, susijusius su pasikeitusių duomenų pateikimu Juridinių asmenų registrui.

DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas.

SPRENDIMAS: Audito įmone būsimų 2016 metų metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti išrinkta "KPMG Baltics", UAB.

Bendrovės generalinis direktorius įgaliotas, su teise perįgalioti, pasirašyti sutartį su audito įmone, joje nustatant apmokėjimo už audito paslaugas ir kitas sąlygas.

2016-04-08

Šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

2016 m. balandžio 29 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Susirinkimo vieta – AB "Snaigė" ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2016 m. balandžio 22 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" konsoliduotas metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2015 metais;

2 darbotvarkės klausimas: Auditoriaus išvada apie 2015 m. bendrovės finansines ataskaitas;

3 darbotvarkės klausimas: 2015 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;

4 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" 2015 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas;

5 darbotvarkės klausimas: Valdybos nario atšaukimas ir naujo valdybos nario iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos rinkimas;

6 darbotvarkės klausimas: Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas.

2016-02-29

2015 m. augo ir AB "Snaigė" pelnas, ir EBITDA

2015 m. AB "Snaigė" demonstravo gebėjimą greitai veikti ir auginti pelną bei pardavimus besikeičiančiomis verslo sąlygomis: smukus krizės apimtoms Ukrainai, Rusijai, Vidurinei Azijai, bendrovė per trumpą laiką sugebėjo persiorientuoti, sustiprinti pardavimus Vakarų ir Centrinėje Europoje bei įsitvirtinti naujosiose rinkose.

AB "Snaigė" 2015 m. neaudituotais konsoliduotais duomenimis pasiekė 3,2 mln. eurų EBITDA bei uždirbo 0,7 mln. eurų neaudituoto konsoliduoto pelno prieš mokesčius.

Bendrovės neaudituota konsoliduota apyvarta viršijo 44 mln. eurų ir buvo 4 proc. didesnė palyginus su 2014 metais.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, šis rezultatas yra puikus bendrovės darbo efektyvumo ir lankstumo įrodymas. "Sugebėjome ne tik kompensuoti dėl geopolitinės situacijos sumažėjusius pardavimus svarbiose Ukrainos, Rusijos, Vidurinės Azijos rinkose, bet ir daugiau uždirbti", – teigė G. Čeika.

2015 m. didžiausios bendrovės rinkos buvo Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Portugalija, Ukraina, Čekija ir Lietuva. Šiose šalyse buvo parduota beveik 78 proc. visos "Snaigė" produkcijos. Pernai bendrovė pradėjo prekiauti ir sėkmingai įsitvirtino Norvegijoje, Izraelyje, Gruzijoje bei Azerbaidžane.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, išaugę bendrovės pardavimai tokiose kokybei reikliose rinkose kaip Vokietija, Prancūzija, Skandinavijos šalys rodo aukštą lietuviškų šaldytuvų kokybę bei europietiškų standartų atitikimą.

"Esu laimingas, kad mūsų produkcijos kokybę ir privalumus vertina ne tik lietuvaičiai, bet ir didelio pasirinkimo labiau išlepinti prancūzai, vokiečiai, skandinavai", – teigė G. Čeika. "Didžiuojuosi mūsų, pasauliniu mastu labai mažos bendrovės gebėjimu konkuruoti su industrijos gigantais."

Kaip ir kiekvienais metais AB "Snaigė" išleido keletą naujų bei patobulino jau esamus gaminius. Rinkai pristatyti šaldytuvai su be šerkšne šaldymo sistema NO FROST, elektroniniu valdymu bei naujasis šaldytuvas-vitrina.

2016-01-11

AB "Snaigė" sudarys ir skelbs tarpinę informaciją

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimu, informuojame, kad AB "Snaigė" sudarys konsoliduotą tarpinę informaciją ir skelbs ją teisės aktų nustatyta tvarka.

5.4 Veiklos strategija ir planai

Didinti pardavimus tose rinkose, kur bendrovė parduoda gaminius su SNAIGĖ prekiniu ženklu, ypač Rusijoje ir Ukrainoje.
Stiprinti prekės ženklo įvaizdį Čekijoje, Bulgarijoje, Latvijoje ir kt.
Tęsti sąnaudų taupymo programų įgyvendinimą.
Didinti bendrovės konkurencingumą pristatant naujus produktus bei naujas technologines produktų savybes.
Vystyti pelningus nišinius produktus bei projektus.

6 INFORMACIJA APIE TAI, KAIP AB "SNAIGĖ" LAIKOSI VALDYMO KODEKSO, TAIKOMO REGULIUOJAMOJE RINKOJE VERTYBINIAIS POPIERIAIS PREKIAUJANČIOMS BENDROVĖMS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP	Bendrovės veiklos strategija pateikiama metiniame pranešime, iš dalies ir metinėje ataskaitoje, taip pat kai kuriuose pranešimuose spaudai, bendrovės skelbiami esminiai įvykiai bei pranešimai investuotojams taip pat atspindi bendrovės veiklos kryptis.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP	Bendrovės veiklos strategiją svarsto ir tvirtina valdyba, bendrovės strategija yra sukoncentruota į poreikį dirbti pelningai, turint tikslą didinti akcininkų nuosavybę. Bendrovės veiklos strategijos nuostatų laikymąsi kontroliuoja bendrovės vadovas.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	NEAKTUALU	Bendrovėje nesudaryta stebėtojų taryba.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	TAIP	Bendrovės valdymo organai siekia užtikrinti, kad visų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su veikla susijusių asmenų teisės ir interesai būtų gerbiami. Bendrovės valdyba kontroliuoja ir vertina bendrovės ir vadovo veiklą, analizuodama vadovo pateiktą finansinę ataskaitą, veiklos organizavimą, turto pasikeitimo duomenis ir kita.

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	TAIP	Kolegialus valdymo organas – valdyba yra išrinkta akcininkų. Stebėtojų taryba akcininkų sprendimu nesudaroma nuo 2006 metų gegužės mėn.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	TAIP	Bendrovės valdyba yra atsakinga už bendrovės veiklos plėtojimo strategijos formavimą, jos įgyvendinimo organizavimą bei akcininkų interesų atstovavimą bei apsaugą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t. y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	NE	Sudaryta valdyba (akcininkų sprendimu nuo 2006 metų gegužės mėn.).

2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	TAIP	Šie principai taikomi valdybai tiek, kiek neprieštarauja valdybos esmei ir paskirčiai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	TAIP	Bendrovės įstatuose numatyta penki valdybos nariai, akcininkų nuomone šis skaičius yra pakankamas.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	NEAKTUALU	Stebėtojų tarybos atsisakyta 2006 m. gegužės mėn. akcininkų sprendimu.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	TAIP	Bendrovės valdybos pirmininkas nėra ir nėra buvęs bendrovės vadovu.

¹ III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t. y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

² Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų3 priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	TAIP	Bendrovės kolegialus valdymo organas – valdyba – yra renkama akcininkų susirinkime, laikantis LR teisės aktų reikalavimų. Be to, kandidatai į valdybos narius prisistato akcininkams, nurodydami savo užimamas pareigas kitose įmonėse, profesinį pasirengimą.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	TAIP	Akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo metu (per kurį renkama valdybos nariai) yra supažindinami su kandidatų į valdybos narius darbine patirtimi, išsilavinimu, pateikiama kita svarbi informacija, kurią bendrovė gauna apie valdybos narius.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	TAIP	Kadangi kandidatai į valdybos narius prisistato akcininkams, akcininkai rinkdami valdybos narius turi galimybę spręsti apie kandidatų kompetenciją ir tinkamumą atstovauti jų interesus. Bendrovės metiniame pranešime skelbiama valdybos pirmininko kompetencija (išsilavinimas, darbo patirtis, užimamos pareigos) ir valdybos sudėtis.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	TAIP	Bendrovės valdybos ir audito komiteto nariai turi pakankamą patirtį ir kvalifikaciją, pakankamai žinių, kad tinkamai atliktų savo pareigas. Akcininkų susirinkimas, priimdamas sprendimą išrinkti juos valdybos ar audito komiteto nariais, įvertina jų pasirengimą ir kompetenciją.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	TAIP	Bendrovė sudaro galimybę valdybos nariams susipažinti su bendrovės veikla, taigi naujai išrinktiems valdybos nariams suteikiama pakankamai žinių ir informacijos. Valdybos narių įgūdžiai bei žinios nuolatos atnaujinami jiems vykdant savo funkcijas, valdybos posėdžiuose ar individualiai esant poreikiui.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.	NE	Iki šiol bendrovėje nebuvo vertinamas valdybos narių nepriklausomumas, nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:	NE	Iki šiol bendrovėje nebuvo vertinamas valdybos narių nepriklausomumas, nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys.
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	NE	Valdyba nėra sąvokos.	nustačiusi	nepriklausomumo

3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	NE	Tokios praktikos kol kas nėra.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	NE	Tokios praktikos kol kas nėra.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	NEAKTUALU	Atlygio kolegialiam valdymo organui mokėjimo tvarka priimta 2012 m. akcininkų susirinkime, tačiau praktikoje kol kas nebuvo pritaikyta.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

⁷ Žr. 3 išnašą.

⁶Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (in., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

⁸ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	TAIP	Bendrovės valdybos nariai vykdydami savo pareigas vadovaujasi bendrovės interesais bei veikia akcininkų naudai.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	TAIP	Valdybos nariai laikosi valdybos reglamento, savo pareigų vykdymui skiria pakankami laiko.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	TAIP	Bendrovės valdyba siekia dirbti sąžiningai. Valdyba informaciją akcininkams pateikia taip, kaip reikalauja LR akcinių bendrovių įstatymas, ir tai nurodyta bendrovės įstatuose.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	TAIP	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro ir tvirtina vadovaudamiesi teisės aktų ir bendrovės įstatų reikalavimais.

⁹ Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti organų10. nepriklausomas nuo bendrovės valdymo Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	TAIP	Kadangi kolegialus valdymo organas – valdyba – yra renkamas visuotiniame akcininkų susirinkime, ji savarankiškai priima sprendimus. Bendrovės vadovybė užtikrina, kad kolegialus organas ir jos komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais, reikalingais pareigoms atlikti.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	TAIP	Audito komitetas yra išrinktas nuo 2009 metų. Bendrovės direktorių skyrimo ir atlyginimų komitetai nėra suformuoti. Šiame punkte nurodytas funkcijas iš dalies iki šiol vykdo valdyba savo kompetencijos ribose. Jeigu akcininkai priimtų sprendimą steigti tokius komitetus ar to reikalautų LR įstatymai, komitetai būtų įsteigti.

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

¹¹ Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	TAIP	Bendrovėje veikiantys kolegialūs organai yra nepriklausomi ir sprendimus priima savarankiškai, neveikiami jokių interesų konfliktų, ir išlieka visiškai atsakingi už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti	TAIP	Atlyginimo komiteto bendrovė neturi, o audito komitetas sudarytas iš trijų narių.
atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	NE	Komitetų veiklos praktika bendrovėje formuojasi.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	NE	Komitetų veiklos praktika bendrovėje formuojasi.

4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti	NEAKTUALU	Skyrimo komitetas nesuformuotas (aplinkybės nurodytos 4.7. punkte).
šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.


4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:	NEAKTUALU	Atlyginimų komitetas nesuformuotas (aplinkybės nurodytos 4.7. punkte).
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;

4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;

5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;

2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;

3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.

4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.

4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:	TAIP	Bendrovėje audito komitetas išrinktas 2009 m., perrinktas 2012 m. ir 2015 m., tačiau jo
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);		veiklos praktika tik formuojasi.
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.

4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.

4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.

4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.	NE	Komitetų veiklos ir jos vertinimo praktika bendrovėje formuojasi.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	TAIP	Valdybos pirmininkas užtikrina tinkamą valdybos posėdžių sušaukimą ir organizavimą, informacija apie šaukiamą susirinkimą išsiunčiama valdybos nariams ir tai numatyta valdybos darbo reglamente.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.12	TAIP	Valdybos posėdžiai šaukiami atitinkamu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Neatidėliotinų klausimų sprendimui šaukiami neeiliniai posėdžiai.

¹² Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	TAIP	Valdybos nariams iš anksto elektroniniu paštu išsiunčiama darbotvarkė ir visa reikalinga darbotvarkei medžiaga, darbotvarkė posėdžių metu dažniausiai nekeičiama, nebent neatidėliotinai reikia spręsti papildomus svarbius bendrovei klausimus.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	NEAKTUALU	Stebėtojų taryba nesudaryta.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	TAIP	Bendrovės kapitalą sudaro akcijos, suteikiančios jų turėtojams vienodas balsavimo, nuosavybės ir dividendų teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	TAIP	Bendrovė skelbia viešai ir tokiu būdu suteikia investuotojams informaciją apie naujai išleidžiamų akcijų suteikiamas teises.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų	TAIP	Bendrovės akcininkai tvirtina sandorius, kurių tvirtinimui jiems numatytos teisės pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir bendrovės įstatus. Bendrovės valdyba priima kitus svarbius sprendimus.

¹³ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	TAIP	Informacija apie akcininkų susirinkimus skelbiama taip, kaip tai numatyta LR teisės aktuose. Akcininkų susirinkimai šaukiami bendrovės buveinėje ar bendrovės biure Vilniuje.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	TAIP	Informacija apie akcininkų susirinkimo sušaukimą, siūlomus sprendimų projektus, informacija apie priimtus sprendimus talpinama bendrovės tinklalapyje lietuvių ir anglų kalbomis.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	TAIP	Bendrovės akcininkai savo teises gali įgyvendinti patys asmeniškai, per savo atstovus, taip pat balsuodami raštu iš anksto. Bendrovė suteikia akcininkams tokias teises, kokias numato LR akcinių bendrovių įstatymas.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	NE	Bendrovė neturi techninių galimybių.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	TAIP	Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	TAIP	Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	TAIP	Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	TAIP	Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų.
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	NE	Bendrovė neskelbia visos atlyginimų politikos ataskaitos bendrovės internetiniame tinklapyje. Klausimus dėl kodekse rekomenduojamos atlyginimų ir išmokų politikos poreikio ir parengimo numatoma svarstyti ateityje. Trumpa informacija apie bendrovės išmokas valdymo organų nariams, vyresniajai vadovybei skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.

8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija:	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį.
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Informacija galės būti skelbiama, išskyrus tą informacijos dalį, kuri yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi.

8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant

nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.

NE Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Informacija galės būti skelbiama, išskyrus tą informacijos dalį, kuri yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi.

8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.

8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	NE	Atlyginimo akcijomis direktoriams arba pasirinkimo sandoriais praktikos šiuo metu bendrovėje nėra.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:	NE	Tokios praktikos bendrovėje nėra.
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.

8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	NE	Tokios praktikos bendrovėje nėra.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	NE	Tokios praktikos bendrovėje nėra.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.	NE	Tokios praktikos bendrovėje nėra.
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų
bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	TAIP	Bendrovės valdymo organai gerbia ir siekia užtikrinti visų interesų turėtojų teises ir pagal galimybes atsižvelgia į jų nuomonę.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.	TAIP	Interesų turėtojai gali dalyvauti bendrovės valdyme ir bendrovei svarbių sprendimų priėmime taip, kaip tai numatyta LR teisės aktuose ir kai darbuotojų kolektyvo dalyvavimas padeda priimant svarbius bendrovei sprendimus.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	TAIP	Šių nuostatų laikomasi, kaip tai reglamentuoja LR įstatymai.

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės TAIP Bendrovė atskleidžia informaciją, kaip to reikalauja LR įstatymai. Informacija atskleidžiama įmonės internetiniame tinklapyje, per Vertybinių popierių biržos informavimo sistemą NASDAQ OMX, Lietuvos bankui, juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti arba dienraštyje "Kauno diena".

veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.

X principas: Informacijos atskleidimas

Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.

10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. TAIP Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias TAIP Atskleidžiama ta informacija, kuri bendrovei yra žinoma ir galima atskleisti nepažeidžiant konfidencialumo.

pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. NE Tokios praktikos bendrovė netaiko. 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. TAIP Bendrovė užtikrina pateikiamos informacijos tikslumą ir operatyvumą.

2016 metų konsoliduotas metinis pranešimas

10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti naudotojams nešališką, savalaikį ir informacijos nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną informacijos. Rekomenduojama priėjimą prie skleidimui didesniu informacijos mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informacija bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapi ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	TAIP	Bendrovė užtikrina šių reikalavimų laikymasi, informacija pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkini bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	TAIP	Bendrovė užtikrina šių reikalavimų laikymąsi.
XI principas: Bendrovės audito imonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomuma.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinima turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	TAIP	Rekomendacijos laikomasi iš dalies, nes išorinė audito kompanija neperžiūri bendrovės tarpinių ataskaitų.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, -	TAIP	visuotiniam Audito akcininku imone susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
bendrovės valdyba.

Pagarbiai,

Gediminas Čeika

AB "Snaigė" generalinis direktorius

AI Terminal

Snaige AB

2250_iss_2017-04-26_f0182ba4-6a65-4ea8-bc65-3ac9ce085111.pdf

AB "SNAIGĖ"

TURINYS

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB "Snaigė" akcininkams

Sąlyginė nuomonė

Sąlyginės nuomonės pagrindas

Pagrindiniai audito dalykai

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas (konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos)

Pagrindinis audito dalykas

Kaip dalykas buvo sprendžiamas audito metu

Kita informacija

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas

Auditoriaus atsakomybė už atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą

Konsoliduota ir atskira pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita

Konsoliduota ir atskira pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita (tęsinys)

Konsoliduota ir atskira finansinės būklės ataskaita

Konsoliduota ir atskira finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Konsoliduota ir atskira pinigų srautų ataskaita

Grupės ir Bendrovės pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

1 Bendroji informacija (tęsinys)

2 Apskaitos principai

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.2. Perklasifikavimas

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.3. Apskaitos politikos keitimas

Neįsigalioję nauji standartai ir standartų išaiškinimai

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.3. Apskaitos politikos keitimas (tęsinys)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.3. Apskaitos politikos keitimas (tęsinys)

(iv) Kasmetiniai TFAS patobulinimai

2.4. Veiklos tęstinumas

2.5. Finansinių ataskaitų valiuta

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.6. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikroji vertė

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikas

Paskolų iš akcininkų atgaunamumas

Atidėjiniai

Garantijos

2.7. Konsolidavimo principai

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.7. Konsolidavimo principai (tęsinys)

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.8. Investicijos į dukterines įmones

2.9. Nematerialusis turtas, išskyrus prestižą

Tyrimai ir plėtra

Licencijos

Programinė įranga

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.10. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, investicinis turtas

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.11. Atsargos

2.12. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

2.13. Finansinis turtas

Paskolos ir gautinos sumos

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.14. Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai

2.15. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansiniai įsipareigojimai

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.16. Lizingas (finansinė nuoma) ir veiklos nuoma

Lizingas (finansinė nuoma) – Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Veiklos nuoma – Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

2.17. Dotacijos ir subsidijos

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.18. Atidėjiniai

2.19. Ilgalaikės išmokos darbuotojams

2.20. Pelno mokestis