Audit Report / Information • Apr 28, 2017
Audit Report / Information
Open in ViewerOpens in native device viewer
KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2016 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE PATEIKIAMAS KARTU SU KONSOLIDUOTUOJU METINIU PRANEŠIMU BEI NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA
| Puslapis | |
|---|---|
| NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA | 3 – 5 |
| KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2016 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS |
6 – 49 |
| Finansinės būklės ataskaitos | 6 – 7 |
| Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos | 8 – 9 |
| Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos | 10 |
| Pinigų srautų ataskaitos | 11 – 12 |
| Finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamasis raštas | 13 – 49 |
| KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS | 50 – 136 |
| Pagrindinis audito dalykas | Müsų atsakas į audito dalyką |
|---|---|
| Tikrosios vertės nustatymas įgytam grynajam turtui, nusipirkus patronuojamąją įmonę UAB "Petrašiūnų katilinė" |
|
| 2016 m. spalio mėn. Bendrovė įsigijo patronuojamąją įmonę (UAB "Petrašiūnų katilinė"). 2016 m. gruodžio 31 d. įsigytos patronuojamosios įmonės ilgalaikio materialaus turto (katilinės) tikroji vertė sudaro 6,5 mln. Eur. |
Mes įvertinome vadovybės, kuri nustatė tikrąją vertę, kompetenciją, gebėjimus ir objektyvumą. Mes įvertinome šiuos vadovybės sprendimus: |
| Bendrovė atliko vidaus vertinimą, siekiant nustatyti įsigyto ilgalaikio turto tikrąją vertę, lyginant panašių katilinių pastatymo kaštus. Vadovybei reikėjo atlikti reikšmingus vertinimus, nustatant įsigyto turto tikrąją vertę: tinkamo vertinimo modelio parinkimas, panašių charakteristikų katilinių identifikavimas, pastatymo kaštų nustatymas. |
vadovybės naudotą vertinimo modelį; ir reikšmingas prielaidas, naudotas nustatant įsigytos $\bullet$ įmonės ilgalaikio turto tikrąją vertę, ypač panašių biokuro katilinių tikrąją vertę, nustatytą remiantis pastaraisiais rinkos sandoriais. Mes palyginome šiuos vadovybės duomenis su rinkos duomenimis ir Bendrovės istorine vidine informacija apie panašių biokuro katilinių pastatymo kaštus, siekiant patvirtinti šių vertinimų tinkamumą. Mes taip pat |
| Vadovybės priimti sprendimai ir naudotos prielaidos, atliekant vertinimą, yra atskleisti 26-oje pastaboje. |
surinkome nepriklausomą rinkos informaciją, sulygindami ją su Bendrovės naudojamais įverčiais. Be to, mes atlikome reikšmingų prielaidų jautrumo |
| Todėl įsigyto turto vertinimas yra laikomas pagrindiniu audito dalyku dėl sumos reikšmingumo finansinėms ataskaitoms bei vertinimo, susijusio su tikrosios vertės nustatymu, poreikio. |
analizę, siekiant nustatyti poveikio apimtj tikrosioms vertėms, ir įvertinome įmonės vertinimo sprendimų atskleidimo tinkamuma. |
| Pagrindinis audito dalykas | Mūsų atsakas į audito dalyką | |||
|---|---|---|---|---|
| Taikos sutarties su UAB "Kauno termofikacine elektrine" apskaita | ||||
| Bendrovė pripažino 1,8 mln. Eur kitos veiklos pajamų, gautų sudarius taikos sutartį dėl teisinio ginčo su UAB "Kauno termofikacine elektrine" (toliau - "KTE"), aprašyto 1-oje pastaboje. 1,8 mln. Eur suma buvo gauta pinigais. 0,5 mln. Eur bus gauta vienodo dydžio metinėmis įmokomis iki 2018 m. vasario 28 d. Bendrovė taip pat gavo tam tikro materialaus turto, kuris nedelsiant buvo išnuomotas KTE. Vadovybei reikėjo atlikti reikšmingus vertinimus, nustatant tinkamą gauto ir gautino atlygio pagal taikos sutartį apskaitą bei nemokamai įgyto ir išnuomoto turto KTE tikrąją vertę. Bendrovė, siekdama nustatyti pagal taikos sutartį gauto materialiojo turto tikrąją vertę, atliko vidinį vertinimą. Tinkama taikos susitarimo dėl teisinio ginčo apskaita laikoma pagrindiniu audito dalyku dėl sumos reikšmingumo finansinėms ataskaitoms bei vertinimo, susijusio su tikrosios vertės nustatymu, poreikio bei pajamų pripažinimo tinkamu laikotarpiu nustatymo. |
Mes įvertinome vadovybės, kuri nustatė tikrąją vertę, kompetenciją, gebėjimus ir objektyvumą, bei tinkamą taikos susitarimo apskaitą. Mes įvertinome šiuos vadovybės sprendimus: vadovybės naudotą turto vertės nustatymo $\bullet$ modeli; naudotas reikšmingas prielaidas. ٠ Mes sutikrinome vertinime naudotus duomenis su taikos sutartimi ir nuomos sutartimis bei rinkos duomenimis, siekiant patvirtinti šių vertinimų tinkamumą; įvertinome pagal taikos susitarimą gauto atlygio $\bullet$ pinigais apskaitos tinkamumą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Sutikrinome gautas sumas banko su duomenimis bei su arbitražo sprendimu dėl teisinio ginčo. Taip pat įvertinome ar tinkamai buvo atidėtas pajamų pripažinimas likusiais atsiskaitymo pinigais daliai iki faktiško pinigų gavimo; įvertinome gautų piniginių lėšų paskirstymą ٠ tarp kompensacijos už sutarties nevykdymą bei turto nuomos. |
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Pastabos | 2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
|
| TURTAS | |||||
| Ilgalaikis turtas | |||||
| Ilgalaikis nematerialusis turtas | 3 | 107 | 116 | 107 | 116 |
| Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai | 4 | ||||
| Žemė ir pastatai | 9.290 | 7.871 | 7.590 | 7.832 | |
| Statiniai | 84.919 | 84.833 | 84.207 | 84.833 | |
| Mašinos ir įranga | 27.420 | 24.469 | 23.507 | 24.472 | |
| Transporto priemonės | 497 | 383 | 448 | 410 | |
| Įrenginiai ir įrankiai | 3.186 | 2.790 | 3.175 | 2.790 | |
| Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai |
974 | 304 | 974 | 304 | |
| Investicinis turtas | 299 | 304 | - | - | |
| Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų iš viso |
126.585 | 120.954 | 119.901 | 120.641 | |
| Ilgalaikis finansinis turtas | |||||
| Investicijos į patronuojamąsias įmones | 1 | - | - | 2.968 | 1.074 |
| Po vienerių metų gautinos sumos | 5 | - | 1 | - | 1 |
| Kitas finansinis turtas | 6 | 1 | 1 | 1 | 1 |
| Ilgalaikio finansinio turto iš viso | 1 | 2 | 2.969 | 1.076 | |
| Ilgalaikio turto iš viso | 126.693 | 121.072 | 122.977 | 121.833 | |
| Trumpalaikis turtas | |||||
| Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai | |||||
| Atsargos | 7 | 486 | 289 | 416 | 285 |
| Išankstiniai apmokėjimai | 491 | 716 | 384 | 716 | |
| Atsargų ir išankstinių apmokėjimų iš viso |
977 | 1.005 | 800 | 1.001 | |
| Per vienerius metus gautinos sumos | 8 | ||||
| Iš pirkėjų gautinos sumos | 23;25 | 10.117 | 8.975 | 10.117 | 8.975 |
| Kitos gautinos sumos | 1.001 | 859 | 984 | 846 | |
| Per vienerius metus gautinų sumų iš viso | 11.118 | 9.834 | 11.101 | 9.821 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 9;23 | 6.285 | 2.531 | 6.193 | 2.518 |
| Trumpalaikio turto iš viso | 18.380 | 13.370 | 18.094 | 13.340 | |
| Turto iš viso | 145.073 | 134.442 | 141.071 | 135.173 | |
(tęsinys kitame puslapyje)
| Grupė | Bendrove | |
|---|---|---|
| 2016 m. 2016 m. 2015 m. Pastabos gruodžio gruodžio gruodžio 31 d. 31 d. 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
|
| NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI | ||
| Nuosavybė | ||
| Kapitalas 74.476 74.476 74.476 $\mathbf{1}$ |
74.476 | |
| Privalomasis rezervas 2.922 2.695 2.922 10 |
2.695 | |
| 2.977 Kiti rezervai 10 713 2.977 |
713 | |
| Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) | ||
| 6.957 6.901 Ataskaitinių metų pelnas 4.509 $\mathbf{1}$ |
4.528 | |
| Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai) 239 $\mathbf{1}$ (313) (533) |
||
| Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) iš viso 6.644 3.976 7.140 |
4.528 | |
| Nuosavybė iš viso 87.019 81.860 87.515 |
82.412 | |
| Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | ||
| Po vienerių metų mokėtinos sumos ir | ||
| įsipareigojimai | ||
| Ilgalaikės finansinės skolos 19.559 19.481 19.559 11;23 |
19.481 | |
| Lizingas (finansinė nuoma) 39 39 35 12;23 |
35 | |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas 4.269 3.503 4.461 21 |
3.695 | |
| 16.761 16.176 Dotacijos (atidėtosios pajamos) 13 17.469 |
16.761 | |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimas 585 1.069 1.066 14;25 |
585 | |
| Ilgalaikės prekybos skolos 18 26 23 18 |
26 | |
| Po vienerių metų mokėtinų sumų ir 42.423 40.391 41.319 |
40.583 | |
| ilgalaikių įsipareigojimų iš viso | ||
| Per vienerius metus mokėtinos sumos ir | ||
| įsipareigojimai | ||
| Ilgalaikių finansinių skolų ir lizingo 6.252 11;12;23 2.436 2.849 |
2.436 | |
| (finansinės nuomos) einamųjų metų dalis | ||
| Trumpalaikės finansinės skolos 11;23 |
||
| 7.306 Prekybos skolos 7.194 7.778 23 |
7.777 | |
| 668 604 657 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai |
601 | |
| 499 549 549 Gauti išankstiniai apmokėjimai |
499 | |
| 282 Mokėtini mokesčiai 391 343 |
280 | |
| Išvestiniai finansiniai instrumentai 34 15 |
||
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimo 262 306 262 14 |
306 | |
| einamųjų metų dalis | ||
| Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir 281 286 271 |
279 | |
| įsipareigojimai | ||
| Per vienerius metus mokėtinų sumų ir 15.631 12.191 12.237 įsipareigojimų iš viso |
12.178 | |
| 58.054 52.582 Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso 53.556 |
52.761 | |
| Nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 134.442 145.073 141.071 |
135.173 |
| Generalinis direktorius | Rimantas Bakas | 2017 m. kovo 31 d. |
|---|---|---|
| Finansy departamento direktorius |
Gintautas Muznikas | 2017 m. kovo 31 d. |
| Vyriausioji buhalterė | Violeta Staškūnienė | 2017 m. kovo 31 d. |
| Pastabos | 2016 m. | 2015 m. | |
|---|---|---|---|
| Veiklos pajamos | |||
| Pardavimų pajamos | 16 | 61.178 | 60.725 |
| Kitos veiklos pajamos | 18 | 2.288 | 597 |
| Veiklos pajamų iš viso | 63.466 | 61.322 | |
| Veiklos sąnaudos | |||
| Kuras ir pirkta energija | (34.334) | (34.885) | |
| Atlyginimai ir socialinis draudimas | (6.992) | (6.498) | |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 3:4 | (6.172) | (5.890) |
| Remontas ir eksploatacija | (716) | (788) | |
| Gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo | 5;8 | 797 | 145 |
| pasikeitimas | |||
| Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį | (1.496) | (1.416) | |
| Elektros energija | (1.212) | (1.218) | |
| Žaliavos ir medžiagos | (622) | (619) | |
| Vanduo | (831) | (786) | |
| Atsargų ir ilgalaikio turto realizacinės vertės | $\overline{7}$ | (22) | (570) |
| sumažėjimo pasikeitimas | |||
| Kitos sąnaudos | 17 | (2.920) | (2.503) |
| Kitos veiklos sąnaudos | 18 | (306) | (449) |
| Veiklos sąnaudos, iš viso | (54.826) | (55.477) | |
| Veiklos pelnas (nuostoliai) | 8.640 | 5.845 | |
| Kitos palūkanų ir panašios pajamos | 19 | 210 | 264 |
| Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės | 20 | (27) | |
| sumažėjimas | |||
| Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos | 20 | (574) | (776) |
| Finansinės ir investicinės veiklos pajamos, grynąja | (364) | (539) | |
| verte | |||
| Pelnas prieš apmokestinimą | 21 | 8.276 | 5.306 |
| Pelno mokestis | (2) | (9) | |
| Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (nuostoliai) | (766) | (647) | |
| Mety pelnas | 7.508 | 4.650 | |
| Išeitinių išmokų (sukaupimas) | (551) | (141) | |
| Bendrosios pajamos | 6.957 | 4.509 | |
| Metu pelnas priskirtinas | |||
| Bendrovės akcininkams | 7.508 | 4.650 | |
| Bendosios pajamos priskirtinos | |||
| Bendrovės akcininkams | 6.957 | 4.509 | |
| Pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais) | 22 | 0,16 | 0,11 |
| Generalinis direktorius | Rimantas Bakas | 2017 m. kovo 31 d. | |
|---|---|---|---|
| Finansy departamento direktorius |
Gintautas Muznikas | 2017 m. kovo 31 d. | |
| Vyriausioji buhalterė | Violeta Staškūnienė | 'ersen | 2017 m. kovo 31 d. |
| Pastabos | 2016 m. | 2015 m. | |
|---|---|---|---|
| Veiklos pajamos | |||
| Pardavimų pajamos | 16 | 61.188 | 60.733 |
| Kitos veiklos pajamos | 18 | 2.181 | 519 |
| Veiklos pajamų iš viso | 63.369 | 61.252 | |
| Veiklos sąnaudos | |||
| Kuras ir pirkta energija | (34.641) | (34.885) | |
| Atlyginimai ir socialinis draudimas | (6.953) | (6.498) | |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 3,4 | (6.074) | (5.890) |
| Remontas ir eksploatacija | (711) | (788) | |
| Gautinų sumų realizacinės vertės | 5,8 | 810 | 157 |
| sumažėjimo pasikeitimas Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį |
(1.490) | (1.416) | |
| Elektros energija | (1.159) | (1.218) | |
| Žaliavos ir medžiagos | (619) | (619) | |
| Vanduo | (830) | (786) | |
| Atsargų ir ilgalaikio turto realizacinės vertės | |||
| sumažėjimo pasikeitimas | $\overline{7}$ | (22) | (570) |
| Kitos sąnaudos | 17 | (2.907) | (2.503) |
| Kitos veiklos sąnaudos | 18 | (231) | (372) |
| Veiklos sąnaudos, iš viso | (54.827) | (55.388) | |
| Veiklos pelnas (nuostoliai) | 8.542 | 5.864 | |
| Kitos palūkanų ir panašios pajamos | 19 | 213 | 264 |
| Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų | (27) | ||
| vertės sumažėjimas | |||
| Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos | 20 | (541) | (776) |
| Finansinės ir investicinės veiklos pajamos, grynąja verte |
(328) | (539) | |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 8.214 | 5.325 | |
| Pelno mokestis | 21 | 1 | (9) |
| Atidėtojo pelno mokesčio pajamos | |||
| (nuostoliai) | (766) | (647) | |
| Mety pelnas | 7.449 | 4.669 | |
| Išeitinių išmokų (sukaupimas) | (548) | (141) | |
| Bendrosios pajamos | 6.901 | 4.528 | |
| Metų pelnas priskirtinas | |||
| Bendrovės akcininkams | 7.449 | 4.669 | |
| Bendosios pajamos priskirtinos | |||
| Bendrovės akcininkams | 6.901 | 4.528 | |
| Pelnas, tenkantis vienai akcijai (Eurais) | 22 | 0,16 | 0,11 |
| Generalinis direktorius | Rimantas Bakas | 2017 m. kovo 31 d. | |
|---|---|---|---|
| Finansy departamento direktorius |
Gintautas Muznikas | 2017 m. kovo 31 d. | |
| Vyriausioji buhalterė | Violeta Staškūnienė | film | 2017 m. kovo 31 d. |
| Grupė | Pastabos | Kapitalas | Privalomasis rezervas |
Kiti rezervai |
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis |
74.378 | 2.082 | 521 | 401 | 77.382 | |
| Įstatinio kapitalo didinimas |
1 | |||||
| Sudaryti rezervai | 10 | 613 | 713 | (1.326) | ||
| Panaikinti rezervai | 10 | (521) | 521 | |||
| Dividendai | 1 | (129) | (129) | |||
| Bendrosios laikotarpio pajamos |
98 | 4.509 | 4.607 | |||
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis |
74.476 | 2.695 | 713 | 3.976 | 81.860 | |
| Sudaryti rezervai | 10 | 227 | 2.977 | (3.204) | ||
| Panaikinti rezervai | 10 | (713) | 713 | |||
| Dividendai | 1 | (1.798) | (1.798) | |||
| Bendrosios laikotarpio pajamos |
6.957 | 6.957 | ||||
| 2016 m.gruodžio 31 d. likutis |
74.476 | 2.922 | 2.977 | 6.644 | 87.019 |
| Bendrovė | Pastabos | Kapitalas | Privalomasis rezervas |
Kiti rezervai |
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis |
74.378 | 2.082 | 521 | 934 | 77.915 | |
| Įstatinio kapitalo didinimas |
1 | $\blacksquare$ | ||||
| Sudaryti rezervai | 10 | 613 | 713 | (1.326) | ||
| Panaikinti rezervai | 10 | (521) | 521 | |||
| Dividendai | 1 | (129) | (129) | |||
| Bendrosios laikotarpio pajamos |
98 | 4.528 | 4.626 | |||
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis |
74.476 | 2.695 | 713 | 4.528 | 82.412 | |
| Sudaryti rezervai | 10 | 227 | 2.977 | (3.204) | ||
| Panaikinti rezervai | 10 | (713) | 713 | |||
| Dividendai | 1 | (1.798) | (1.798) | |||
| Bendrosios laikotarpio pajamos |
6.901 | 6.901 | ||||
| 2016 m.gruodžio 31 d. likutis |
74.476 | 2.922 | 2.977 | 7.140 | 87.515 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | 2015 m. | 2016 m. | 2015 m. | |
| Pinigų srautai iš (į) pagrindinės veiklos | ||||
| Bendrosios pajamos | 6.957 | 4.509 | 6.901 | 4.528 |
| Nepiniginių straipsnių koregavimas: | ||||
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 7.587 | 7.134 | 7.466 | 7.117 |
| Gautinų sumų nurašymai ir vertės sumažėjimo | (792) | (136) | (805) | (148) |
| pasikeitimas | ||||
| Palūkanų sąnaudos | 557 | 650 | 541 | 650 |
| Išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertė pasikeitimas |
17 | - | - | - |
| Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą ir | (2) | 43 | (2) | 43 |
| akcijų vertę | ||||
| Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija) | (1.090) | (866) | (1.050) | (866) |
| Atsargų ir ilgalaikio turto realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas |
22 | 570 | 22 | 570 |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimo pasikeitimas | 551 | 141 | 548 | 141 |
| Akcijos vertės perskaičiavimas | - | 98 | - | 98 |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 768 | 647 | 765 | 647 |
| Sukaupimų pasikeitimas | 87 | 58 | 85 | 55 |
| Investicijų į patronuojamąją įmonę nuvertėjimas | - | - | - | - |
| Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas |
(210) | (236) | (210) | (236) |
| Viso nepiniginių straipsnių koregavimas | 7.495 | 8.103 | 7.360 | 8.071 |
| Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | ||||
| Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas | (170) | (261) | (112) | (262) |
| Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas | 237 | (115) | 332 | (105) |
| Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas | (317) | 6.378 | (307) | 6.381 |
| Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas | 289 | 5.991 | 290 | 5.992 |
| Kitų ilgalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas |
(8) | (72) | (8) | (72) |
| Trumpalaikių prekybos skolų ir gautų avansų padidėjimas (sumažėjimas) |
(553) | (11.617) | (421) | (11.616) |
| Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas |
(114) | (132) | (102) | (132) |
| Kitų įsiskolinimų biudžetui padidėjimas (sumažėjimas) | 106 | 267 | 63 | 264 |
| Kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas | ||||
| (sumažėjimas) | (60) | (229) | (40) | (235) |
| Viso apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | (590) | 210 | (305) | 215 |
| Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai | 13.862 | 12.822 | 13.956 | 12.814 |
(tęsinys kitame puslapyje)
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų rinkinio dalis.
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | 2015 m. | 2016 m. | 2015 m. | ||
| Pinigų srautai iš (į) Investicinės veiklos | |||||
| Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (isigijimas) |
(6.678) | (4.722) | (6.680) | (4.722) | |
| Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pajamos | 3 | 121 | 4 | 121 | |
| Gautos palūkanos už pradelstas gautinas sumas | 210 | 264 | 210 | 264 | |
| Patronuojamosios įmonės įsigijimas | (1.706) | $\qquad \qquad \blacksquare$ | (1.894) | ||
| Ilgalaikių gautinų sumų sumažėjimas | 3 | 3 | |||
| Grynieji (panaudoti) investicinės veiklos pinigų srautai |
(8.171) | (4.334) | (8.360) | (4.334) | |
| Pinigų srautai iš (į) finansinės veiklos | |||||
| Paskolų gavimas | 2.974 | 9.642 | 2.974 | 9.642 | |
| Paskolų (grąžinimas) | (2.489) | (16.914) | (2.489) | (16.914) | |
| (Sumokėtos) palūkanos | (574) | (645) | (558) | (645) | |
| Lizingo (finansinės nuomos) (mokėjimai) | (60) | (64) | (60) | (64) | |
| (Sumokėti) delspinigiai ir baudos | (28) | (28) | |||
| (Išmokėti) dividendai, tantjemos | (1.797) | (128) | (1.797) | (128) | |
| Gauta subsidija | 9 | 1.791 | 9 | 1.791 | |
| Grynieji pinigų srautai iš (panaudoti) finansinės veiklos |
(1.937) | (6.346) | (1.921) | (6.346) | |
| Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas |
3.754 | 2.142 | 3.675 | 2.134 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje |
2.531 | 389 | 2.518 | 384 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje |
6.285 | 2.531 | 6.193 | 2.518 |
| Generalinis direktorius | Rimantas Bakas | 2017 m. kovo 31 d. |
|---|---|---|
| Finansy departamento | ||
| direktorius | Gintautas Muznikas | 2017 m. kovo 31 d. |
| Vyriausioji buhalterė | Violeta Staškūnienė | 2017 m. kovo 31 d. |
AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva. Duomenys apie Bendrovę kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
AB "Kauno energija" sudaro Bendrovės centrinė būstinė ir filialas "Jurbarko šilumos tinklai".
Bendrovė užsiima šilumos ir karšto vandens tiekimu, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei kolektorių tunelių priežiūra. Bendrovė taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB "Lietuvos energija". Bendrovės akcijomis prekiaujama AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos sąraše.
2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:
| 2016 m. gruodžio 31 d. | 2015 m. gruodžio 31 d. | |||
|---|---|---|---|---|
| Turimų akcijų skaičius (vnt.) |
Nuosavybės dalis (proc.) |
Turimų akcijų skaičius (vnt.) |
Nuosavybės dalis (proc.) |
|
| Kauno miesto savivaldybė | 39.736.058 | 92,84 | 39.736.058 | 92,84 |
| Kauno rajono savivaldybė | 1.606.168 | 3,75 | 1.606.168 | 3,75 |
| Jurbarko rajono savivaldybė | 746.405 | 1,74 | 746.405 | 1,74 |
| Kiti smulkūs akcininkai | 713.512 | 1,67 | 713.512 | 1,67 |
| 42.802.143 | 100,00 | 42.802.143 | 100,00 |
Visos akcijos yra paprastosios akcijos. 2016 m. ir 2015 m. Bendrovė savų akcijų neturėjo. 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.
2016 m. balandžio 28 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 1.798 tūkst. Eur, t. y. po 4,2 ct už vieną akciją, dividendų ir 32 tūkst. Eur tantjemų Bendrovės valdybos nariams iš 2015 m. pelno. Tantjemos apskaitytos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos atlyginimų ir socialinio draudimo eilutėje.
2015 m. balandžio 28 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 129 tūkst. Eur, t. y. po 0,3 ct už vieną akciją, dividendų.
Reaguodama į konkurencinius pokyčius Kauno šilumos gamybos sektoriuje, 2016 m. birželio 23 d. Bendrovė su UAB "E energija" pasirašė 100 % UAB "Petrašiūnų katilinė" akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartis įsigaliojo 2016 m. birželio 30 d. 2016 m. liepos 29 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta pritarti šiai sutarčiai. 2016 m. spalio 27 d. Bendrovė užbaigė UAB "Petrašiūnų katilinės" įsigijimo sandorį, akcijų paketą įsigydama už 1.894 tūkst. Eur. Šis įsigijimas – nuoseklaus gamybos apimčių vystymo planavimo rezultatas. Įsigijus UAB "Petrašiūnų katilinė", 19,2 MW padidėjo Grupės šilumos, ruošiamos biokuru, gamybos pajėgumas, o tai dar labiau padidino šilumos tiekimo patikimumą.
2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir jos patronuojamosios įmonės UAB "Kauno energija" NT ir UAB "Petrašiūnų katilinė" sudaro Grupę (toliau – Grupė):
| Įmonė | Įmonės buveinės adresas |
Grupės valdomų akcijų dalis |
Investicijos savikaina |
Ataskaitinio laikotarpio pelnas |
Nuosavas kapitalas |
Pagrindinė veikla |
|---|---|---|---|---|---|---|
| UAB "Kauno energija" NT |
Savanorių pr. 347, Kaunas |
100 proc. | 1.074 | (52) | 1.225 | Nuoma |
| UAB "Petrašiūnų katilinė" |
R. Kalantos g. 49, Kaunas |
100 proc. | 1.894 | 43 | 353 | Šilumos gamyba |
Bendrovės veiklą reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. IX - 1565. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija).
Grupės vidutinis darbuotojų skaičius 2016 m. buvo 536 (2015 m. – 543). Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2016 m. buvo 523 (2015 m. – 540).
Grupės gamybinius pajėgumus sudaro Bendrovės gamybiniai pajėgumai ir 1 patronuojamosios bendrovės katilinė Kauno mieste. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 13 izoliuoto tinklo ir 27 vietinės (buitinės) dujofikuotos katilinės Kauno mieste, bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės.
Bendras Grupės šiluminis galingumas sudaro apie 587 MW (t. t. 39 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), o bendras visos Grupės energijos gamybos pajėgumas yra apie 596 MW (t. t. 39 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai). Bendras instaliuotas Bendrovės šiluminis galingumas sudaro apie 568 MW (t. t. 39 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 294,8 MW šiluminis (t. t. 16 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke –34,8 MW šiluminis (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra apie 577 MW (t. t. 39 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).
Bendrovė užbaigė paskutinį (iš trijų) investicinį ginčą su Kauno termofikacijos elektrine (toliau KTE), kai Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu patvirtino tarp šalių 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašytą Taikos sutartį. Pagal Taikos sutarties sąlygas, šalys sutarė nutraukti 2003 m. kovo 31 d. sudarytą Investicijų susitarimą, KTE įsipareigojant sumokėti Bendrovei 2,3 mln. Eur kompensaciją. Bendrovė per 2016 m. gavo 1,8 mln. Eur, kuri atskleista 18 pastaboje, likusią 0,5 mln. Eur KTE įsipareigojusi sumokėti lygiomis dalimis iki 2018 m. vasario 28 d. Kaip papildomą nefinansinę kompensaciją Taikos sutarties sąlygomis KTE perdavė Bendrovei dalį Kauno miesto centralizuotos šilumos tiekimo infrastruktūros (kolektorinę ir susijusius vamzdynus, dalį technologinės grandies įrangos, reikalingos bendrovei) bei nuomos teises į žemės sklypo dalį, susijusią su perimtu turtu. Bendrovė išnuomojo KTE iš jos perimtą technologinės grandies įrangą 25 metų terminui, kolektorinę – 15 metų terminui ir subnuomoja žemę 15 metų terminui su teise susitarti dėl papildomo termino. Šis teisinis ginčas su KTE truko nuo 2013 m. balandžio mėn., o ginčai dėl investicijų nevykdymo – nuo 2009 m., iki 2016 m. už investicinių įsipareigojimų nevykdymą iš viso iš KTE yra prisiteisusi ir gavusi daugiau nei 3,6 mln. Eur netesybų per 2011 m. ir 2013 m.
2012 metais Bendrovė, įvertindama sąlyginai aukštą šilumos pirkimo iš didžiausios šilumos gamintojos (KTE) kainą bei siekdama prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamyboje, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsirūpinti šiluma konkurencinga kaina, inicijavo esamų katilinių rekonstrukcijų, pritaikant darbui medienos biokuru (smulkinta mediena, miško kirtimo atliekos, pjuvenos), projektus.
Bendrovė investicijas vykdo, įvertinus ūkinę situaciją, konkurencinę aplinką bei finansavimo galimybes. Investicijų planus tvirtina akcininkai ir derina bei kontroliuoja Kainų komisija. 2016 m. Bendrovė į nuosavą turtą investavo 6.761 tūkst. Eur, 2015 m. – 4.979 tūkst. Eur.
Toliau pateikiami nauji ir peržiūrėti TFAS, esamų standartų pataisos ir interpretacijos, patvirtinti Tarptautinių apskaitos standartų tarybos (TAST) ir priimti ES, kurie galioja ataskaitiniu laikotarpiu:
• 10-ojo TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos", 12-ojo TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" ir 28-ojo TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones" pataisos – Investicinės įmonės: Konsolidavimo išimčių taikymas, ES priimta 2016 m. rugsėjo 22 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau),
• 11-ojo TFAS "Jungtinė veikla" pataisos – bendrosios veiklos dalių įsigijimo apskaita, ES priimta 2015 m. lapkričio 24 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau),
• 1-ojo TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" pataisos – atskleidimų iniciatyva, ES priimta 2015 m. gruodžio 18 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau),
• 16-ojo TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" pataisos ir 38-asis TAS "Nematerialusis turtas" pataisos – paaiškinimas dėl priimtinų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų, ES priimta 2015 m. gruodžio 2 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau),
• 16-asis TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" pakeitimai ir 41-asis TAS "Žemės ūkis" – Žemės ūkis: vaisiniai augalai, ES priimta 2015 lapkričio 23 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau),
• 19-ojo TAS "Išmokos darbuotojams" pataisos – apibrėžti išmokų planai: darbuotojų įmokos, ES priimta 2014 m. gruodžio 17 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau),
• 27-asis TAS "Atskirosios finansinės ataskaitos" pataisos – nuosavybės metodas atskirosiose finansinėse ataskaitose, ES priimta 2015 m. gruodžio 18 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau),
• Įvairių išleistų standartų "TFAS (2010 – 2012) patobulinimai" pataisos, sudarytos remiantis kasmetiniu TFAS patobulinimo projektu (2-asis TFAS, 3-asis TFAS, 8-asis TFAS, 13-asis TFAS, 16-asis TAS, 24-ojo TAS ir 38-asis TAS), pirmiausia siekiant panaikinti neatitikimus ir išaiškinti terminus, ES priimta 2014 m. gruodžio 17 d. (pataisos pradės galioti metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau),
• Įvairių išleistų standartų "TFAS (2012 – 2014) patobulinimai" pataisos, sudarytos remiantis kasmetiniu TFAS patobulinimo projektu (5-asis TFAS, 7-asis TFAS, 19-asis TAS ir 34-asis TAS), pirmiausia siekiant panaikinti neatitikimus ir išaiškinti terminus, ES priimta 2015 m. gruodžio 15 d. (pataisos pradės galioti metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau).
Šių esamų standartų ir interpretacijų pakeitimų pritaikymas neturėjo jokios įtakos Bendrovės apskaitos politikos pasikeitimams.
Šiuo metu ES priimti TFAS reikšmingai nesiskiria nuo nuostatų, kurias patvirtino Tarptautinių Apskaitos Standartų Taryba (TAST), išskyrus toliau pateikiamus standartus, esamų standartų pataisas ir interpretacijas, kurių naudojimui ES dar nepritarė:
• 9-asis TFAS "Finansiniai instrumentai" ES priimta 2016 m. lapkričio 22 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau),
• 15-asis TFAS "Pajamos iš sutarčių su klientais" ir tolesnės pataisos ES priimta 2016 m. rugsėjo 22 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau).
Šiuo metu ES priimti TFAS reikšmingai nesiskiria nuo nuostatų, kurias patvirtino Tarptautinių Apskaitos Standartų Taryba (TAST), išskyrus toliau pateikiamus standartus, esamų standartų pataisas ir interpretacijas, kurių ES dar nepriėmė (apačioje pateikiamos įsigaliojimo datos taikomos visam TFAS):
• 14-asis TFAS "Ateinančių laikotarpių likučiai, susiję su reguliuojamais tarifais" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. ar vėliau) – Europos Komisija nusprendė netaikyti taikyti šio laikino standarto ir laukti, kol bus parengtas galutinis standartas,
• 16-asis TFAS "Nuoma" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau),
• 2-ais TFAS "Akcijų verte pagrįstas atlygis" pakeitimai – Akcijų verte pagrįsto atlygio pripažinimas ir vertinimas (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. ar vėliau),
• 4-asis TFAS "Draudimo sutartys" pakeitimai – taikant 9-ąjį TFAS "Finansinės priemonės" ir 4-ąjį TFAS "Draudimo sutartys" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. ar vėliau arba kuomet taikomas pirmą karta 9-asis TFAS "Finansinės priemonės"),
• 10-ojo TFAS "Konsoliduotos finansinė ataskaitos" ir 28-ojo TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones" pakeitimai – Turto pardavimas ar turtinis įnašas tarp investuotojo ir jo asocijuotos įmonės arba bendros įmonės (įsigaliojimo data buvo atidėta neapibrėžtam laikotarpiui, kol bus baigtas nuosavybės metodo tyrimų projektas),
• 15-asis TFAS "Pajamos iš sutarčių su klientais" – 15-ojo TFAS "Pajamos iš sutarčių su klientais" paaiškinimai (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. ar vėliau),
• 7-ojo TAS "Pinigų srautai" pakeitimai – atskleidimų iniciatyva (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. ar vėliau),
• 12-ojo TAS "Pelno mokesčiai" pakeitimai – Atidėtojo mokesčio turto, atsirandančio iš nepanaudoto mokesčių nuostolio, pripažinimas (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau)
• 40-asis TFAS "Investicinis turtas" pakeitimai – Investicinio turto atskyrimas (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau),
• Įvairių išleistų standartų "TFAS (2014 – 2016) patobulinimai" pakeitimai, sudaryti remiantis kasmetiniu TFAS patobulinimo projektu (1-asis TFAS, 12-asis TFAS ir 28-asis TAS), pirmiausia siekiant panaikinti neatitikimus ir išaiškinti terminus (pakeitimai 12-ojo TFAS bus pradėti taikyti metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau ir pakeitimai 1-ojo TFAS, 28-ojo TAS bus pradėti taikyti metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau),
• 22-asis TFAKK "Sandoriai užsienio valiuta ir išankstiniai svarstymai" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau).
Šių standartų, pakeitimų ir interpretacijų pritaikymas neturės reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms per pirminio pritaikymo laikotarpį.
Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) priimtais Europos Sąjungos (ES) ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o jų aiškinimus – Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas (TFAAK).
Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte.
Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.
Grupė ir Bendrovė apskaitą tvarko pirminės ekonominės aplinkos, kurioje vykdoma veikla, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, eurais (suapvalintos iki tūkstančių eurų, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Bendrovės bei jos patronuojamųjų įmonių funkcinė ir pateikimo valiuta.
Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos piniginis vienetas – euras, kurio kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Europos Centrinis Bankas. Nuo 2002 m. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – litas, kuris buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustatydavo Lietuvos bankas.
Grupės ir Bendrovės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Kauno energija" ir jos patronuojamąsias įmones. Patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios Bendrovės. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.
Per metus įsigytos arba parduotos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios patronuojamųjų įmonių pajamos yra priskiriamos įmonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas.
Patronuojamoji įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos.
Grupės nuosavybės dalies patronuojamosiose įmonėse pasikeitimai, kurie nelemia patronuojamųjų įmonių kontrolės praradimo Grupėje, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. Grupės dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių patronuojamosiose įmonėse pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams.
Kai Grupė praranda patronuojamosios įmonės kontrolę, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertės sumos ir bet kurios išlaikytos dalies tikrosios vertės bendros sumos ir (ii) patronuojamosios įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų bei nekontroliuojamos dalies ankstesnės balansinės vertės. Kai patronuojamosios įmonės turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertės suma, ir susijęs pelnas ar nuostoliai buvo įtraukiami į bendrąsias pajamas ir sukaupti nuosavybėje, sumos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į kitas bendrąsias pajamas ir sukauptos nuosavybėje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t. y. perklasifikuojamos į pelną ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos į buvusią patronuojamąją įmonę tikroji vertė kontrolės praradimo datą yra laikoma tikrąja verte pirminio pripažinimo metu tolesnės apskaitos tikslais pagal 39–ąjį TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas", arba, jei tinkama, kaip investicijos į asocijuotą arba bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu.
Bendrovės finansinės būklės ataskaitose investicijos į patronuojamąsias įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš patronuojamųjų įmonių gaunami dividendai pripažįstami per pelną.
39 TAS vertės sumažėjimo kriterijai yra taikomi siekiant nustatyti, ar būtina pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, susijusių su Grupės ir Bendrovės investicija į patronuojamąją įmonę. Kai būtina, visa apskaitinė investicijos vertė (įskaitant prestižą) yra tikrinama dėl vertės sumažėjimo pagal 36 TAS "Turto vertės sumažėjimas" kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamąją vertę (didesnė iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) su jo balansine verte. Bet koks pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis sudaro investicijų balansinės vertės dalį. Bet koks nuostolio dėl vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pagal 36 TAS tiek, kiek vėliau padidėja investicijos atsiperkamoji vertė.
Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį–linijinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.
Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas.
Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 – 4 metus).
Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.
Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.
Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Bendrovė taršos leidimus apskaito nominaliąja verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje".
Įsipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.
Taikydama "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.
Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitose pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelną ar nuostolius.
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įsigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus.
Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesčius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sąnaudas vadovaujantis Grupės ir Bendrovės apskaitos politika. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui.
Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį–linijinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą) atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.
Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.
Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:
| Metai | |
|---|---|
| Pastatai | 15 – 50 |
| Statiniai | 15 – 70 |
| Mašinos ir įranga | 5 – 20 |
| Transporto priemonės | 4 – 10 |
| Įrenginiai ir įrankiai | 3 – 16 |
Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 144,81 Eur.
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigytas finansinės nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį naudingą tarnavimo laikotarpį kaip nuosavam turtui.
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.
Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.
Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra paruoštas eksploatacijai.
Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Grupė ir Bendrovė peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią priskyrimo bazę, Grupės ir Bendrovės turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo bazę.
Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas ir nematerialusis turtas, neskirtas naudojimui, yra tikrinami dėl vertės sumažėjimo mažiausiai kartą per metus, ir kai yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi.
Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės atėmus pardavimo sąnaudas ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta, įvertinant ateities pinigų srautus.
Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną arba nuostolius. Grupė ir Bendrovė turi vieną pajamas generuojančio turto grupę šilumos verslui.
Jei, po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo, turto vertė padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelną arba nuostolius iš karto.
Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sąnaudas.
Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto laikotarpį arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį.
Pajamos iš skolos instrumentų, išskyrus tą finansinį turtą, "kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais", yra pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą.
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte.
Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybos tikslai jei:
• jis buvo įsigytas su tikslu siekiant jį parduoti artimiausiu metu; arba
(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)
• pirminio pripažinimo metu jis yra vienas iš identifikuotų finansinių priemonių, kurias Grupė ir Bendrovė valdo kartu ir dabartiniu metu siekia trumpalaikio pelno; arba
• tai yra išvestinė finansinė priemonė, kurios paskirtis iš esmės nėra apsidraudimo priemonė.
Finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą, laikomą prekybai, pirminio pripažinimo metu gali būti apskaitomas kaip finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, jeigu:
• toks priskyrimas panaikina arba žymiai sumažina vertinimo ar pripažinimo neatitikimą, kuris kiltų priešingu atveju; arba
• finansinis turtas sudaro finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupę, kuri yra valdoma ir jo naudojimo rezultatyvumas yra vertinamas tikrąja verte, remiantis Grupės ir Bendrovės dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija, ir informacija tokiu būdu yra pateikiama Bendrovės viduje; arba
• jis įeina į sandorį, apimantį vieną ar daugiau įterptinių išvestinių priemonių, ir 39 TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" leidžia visą mišrų sandorį (turto ar įsipareigojimų) priskirti kaip finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrąja verte, kurio bet kokį pelną arba nuostolius, atsirandančius iš pervertinimo, pripažįstant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripažintas pelnu ar nuostoliu apima ir visus uždirbtus dividendus ir palūkanas už finansinį turtą ir įtraukiamas į "kitos palūkanų ir panašios pajamos" Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos eilutę.
Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nėra klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki termino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.
Grupės ir Bendrovės laikomos listinguojamos išperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte. Grupė ir Bendrovė taip pat turi nelistinguojamų akcijų investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, tačiau jos taip pat klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte (nes direktoriai mano, kad tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta). Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl tikrosios vertės pasikeitimo yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijų perkainojimo rezerve, neįtraukiant vertės sumažėjimo nuostolių, palūkanų, apskaičiuotų naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostolių iš piniginio turto, kurie pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertės sumažėjimo nuostolių, anksčiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijų perkainojimo rezerve, yra perklasifikuojami į pelną arba nuostolius.
Dividendai iš finansinio turto, laikomo galimam pardavimui, nuosavybės instrumento yra pripažįstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Grupei ir Įmonei atsirado teisė gauti dividendus.
Tikroji piniginio finansinio turto, laikomo galimam pardavimui, vertė, išreikšta užsienio valiuta yra nustatoma ta užsienio valiuta ir yra perskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso, pripažįstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaičiuojami remiantis piniginio turto amortizuota savikaina. Kitas pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.
Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas.
Palūkanų pajamos yra pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kai palūkanų pripažinimas būtų nereikšmingas.
Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą apskaitomą "tikrąja verte per pelną arba nuostolį", yra įvertinamas, ar yra kokių nors vertės sumažėjimo požymių. Yra laikoma, kad finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kuri turėjo įtakos iš finansinio turto tikėtiniems ateities pinigų srautams.
Listinguojamų ir nelistinguojamų nuosavybės investicijų, klasifikuojamų kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertės sumažėjimas žemiau vertybinių popierių savikainos yra laikomas objektyviu vertės sumažėjimo įrodymu.
Viso kito finansinio turto, įskaitant išperkamąsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir išperkamosios nuomos gautinų sumų, objektyvus vertės sumažėjimo įrodymas galėtų būti:
Tam tikrų finansinio turto kategorijų, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nėra individualiai nustatyto vertės sumažėjimo, yra papildomai vertinamas dėl vertės sumažėjimo bendrai. Objektyvus gautinų sumų portfelio vertės sumažėjimo įrodymas galėtų apimti Grupės ir Bendrovės patirtį renkant mokėjimus pagal mokėjimų uždelsimą, gautinų sumų portfelyje išaugęs uždelstų mokėjimų skaičius, kurių vidutinis kredito terminas viršija 30 dienų, taip pat pastebimi nacionalinių ar vietinių ekonominių sąlygų pokyčiai, kurie koreliuoja su gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymu.
Finansinio turto pripažinimo nutraukimas
Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalis finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:
• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
• Grupė ir Bendrovė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ar
• Grupė ir Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.
Kai Grupė ar Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Grupė ir Bendrovė yra su juo susijusi.
Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.
Grupė ir Bendrovė naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.
Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose.
Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę.
Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kainą, atėmus visas įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu.
Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlyje.
Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš Grupės ir Bendrovės bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.
Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigojimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė.
Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra pripažįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.
Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.
Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose, pinigai kelyje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.
Įmokos į nustatytus pensinio aprūpinimo planus yra pripažįstamos sąnaudomis kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį jiems teisę į įmokas.
Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, įsipareigojimai, pripažinti finansinės būklės ataskaitose, atspindi dabartinę nustatytų pensinio aprūpinimo planų vertę pakoreguota nepripažintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripažintomis anksčiau suteiktų paslaugų išlaidomis, ir sumažinta plano turto tikrąja verte. Bet koks šio skaičiavimo metu susidaręs turtas negali viršyti nepripažintą aktuarinį nuostolį ir ankstesnių paslaugų savikainos pridedant dabartinę būsimųjų plano įmokų grąžinimų ir sumažinimų vertę. Aktuarinis pelnas ar nuostolis apskaitomas kitose bendrosiose pajamose.
Skolinimosi sąnaudos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiami į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.
Investicinės pajamos, uždirbtos laikinai investavus konkrečią pasiskolintą sumą, kuri dar nepanaudota ilgo parengimo turtui, yra atimamos iš leidžiamų kapitalizuoti skolinimosi sąnaudų.
Visos kitos skolinimosi sąnaudos yra pripažįstamos to laikotarpio pelnu arba nuostoliais, kai patiriamos.
Skolos ir nuosavybės priemonės yra priskiriamos finansiniams įsipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinį ir atsižvelgdamas į finansinių įsipareigojimų, finansinio turto ir nuosavybės priemonių apibrėžimus.
Nuosavybės priemonė yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į Bendrovės turtą, atėmus visus jos įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės išleistos nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautu atlygiu, atėmus tiesiogines išleidimo sąnaudas.
Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais" arba "kitiems finansiniams įsipareigojimams".
Finansinis įsipareigojimas yra klasifikuojamas "tikrąja verte per pelną ar nuostolius", kai finansinis įsipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais".
Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.
Efektyvios palūkanų normos metodas – tai amortizuotos finansinių įsipareigojimų savikainos skaičiavimo ir palūkanų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma, tai norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus ateinančių laikotarpių pinigų srautus per numatomą finansinio įsipareigojimo laikotarpį, arba (jei taikytina) trumpesnį laikotarpį iki grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.
Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės ir Bendrovės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.
Nuoma yra pripažįstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sąlygas yra perduodama iš esmės visa turto nuosavybės rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma.
Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansinės vertės ir yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį.
Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip Grupės ir Bendrovės turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.
Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu. Tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją Grupės ir Bendrovės skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.
Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.
Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokėjimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokėjimai yra pripažįstami įsipareigojimu. Nuomos sąnaudos yra mažinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu–linijiniu metodu, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti.
Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad Grupė ir Bendrovė laikysis su jomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos.
Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame Grupė ir Bendrovė pripažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė sąlyga yra, kad Grupė ir Bendrovė turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą, yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažįstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį.
Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.
Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte.
Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.
Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitų eilutėje "Dotacijos (atidėtosios pajamos)".
Pelno mokesčio sąnaudas atspindi einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis.
Einamųjų metų mokestis yra mokamas atsižvelgiant į apmokestinamąjį pelną. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto bendrųjų pajamų ataskaitoje dėl kitais metais apmokestinamųjų ar įskaitomųjų pajamų ar sąnaudų ir pajamų ar sąnaudų, kurios niekada neapmokestinamos ar įskaitomos. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. 2016 m. bendrovei taikomas pelno mokestis 15 proc. (2015 m. – 15 proc.).
Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną, realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra įtakojamas nei apmokestinamasis, nei finansinis pelnas.
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami laikiniesiems mokestiniams skirtumams, susijusiems su investicijomis į patronuojamąsias, išskyrus atvejus, kai Įmonė kontroliuoja laikinųjų skirtumų padengimą ir yra tikėtina, kad šie laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas įskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams tik ta dalimi, kuriai tikėtinai bus pakankamai mokestinio pelno laikinųjų skirtumų naudai realizuoti ir yra tikimasi ją realizuoti artimiausioje ateityje.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.
Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Grupė ir Bendrovė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir Įmonė ketina padengti mokėtinus mokesčius grynąja verte.
Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis yra apskaitomi sąnaudomis pelne ar nuostoliuose, išskyrus atvejus, kai jie susiję su straipsniais, pripažįstamais ne pelne ar nuostoliuose (kitose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje), tokiu atveju mokestis taip pat pripažįstamas ne pelne ar nuostoliuose, arba kai jie atsiranda verslo jungimo pirminio pripažinimo metu. Verslo jungimo atveju, mokesčio efektas yra įtraukiamas į verslo jungimo apskaitą.
Vienai akcijai tenkanti pagrindinė ir sumažinta pelno dalis apskaičiuojama dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Nėra jokių instrukcijų mažinti pelną vienai akcijai, todėl nėra jokio skirtumo tarp pagrindinės ir sumažintos pelno dalies vienai akcijai.
Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.
Pajamos iš šilumos pardavimo pripažįstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas sąskaitas už šilumą ir karšto vandens pašildymą. Sąskaitos vartotojams išrašomos kartą per mėnesį, pagal šilumos skaitiklio parodymus.
Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:
Delspinigiai pripažįstami pajamomis tik juos gavus.
Dividendų pajamos iš investicijų yra pripažįstamos, kai akcininkai įgyja teisę gauti mokėjimą (jei yra didelė tikimybė, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta).
Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.
Grupės ir Bendrovės politika pripažįstant pajamas iš veiklos nuomos yra pateikiama 2.18 pastaboje.
Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.
Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.
Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendrovės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos valiutų kursais, galiojusiais operacijų dieną. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti užsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrąja verte ir denominuoti užsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi užsienio valiutos įsigijimo verte yra nekonvertuojami.
Pateikimo valiuta yra euras (Eur). Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į eurus oficialiu, tą dieną Europos Centrinio Banko nustatytu kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į eurus finansinės būklės ataskaitų sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami į pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į eurus, įtraukiamos į pelną arba nuostolius.
Pagrindinių valiutų santykiai buvo tokie:
| 2016 m. gruodžio 31 d. | 2015 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| 1 EUR | = 1,0453 USD |
1 EUR = 1,09260 USD |
| 1 EUR | = 0,8530 GBP |
1 EUR = 0,73799 GBP |
Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo yra įtraukiamos į to laikotarpio pelną ar nuostolius, kai jie atsiranda, išskyrus:
• keitimo kurso skirtumai, skolinantis užsienio valiuta, susiję su nebaigta statyba, kuri ateityje bus naudojama produkcijai gaminti, yra įtraukiami į šio turto savikainą, kai jie yra laikomi paskolų palūkanų užsienio valiuta sąnaudų koregavimais;
• sandorių, kurie sudaryti siekiant apsidrausti nuo tam tikrų užsienio valiutos rizikų, keitimo kurso skirtumai; ir
• grynosios, užsienyje veikiančios investicijos, gautinų ar mokėtinų piniginių vienetų keitimo kurso skirtumai, kuriems sudengimas nėra nei planuojamas nei tikėtinas (todėl sudaro grynąją užsienyje veikiančios investicijos dalį), tokie valiutų keitimo skirtumai turi būti iš pradžių pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir perleidžiant ar dalinai perleidžiant grynąją investiciją perklasifikuojami iš nuosavybės į pelną ar nuostolius.
Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.
Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:
Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukmė, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių, teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data.
Dalis Grupės turto yra apskaitoma tikrąja verte finansinių ataskaitų sudarymo tikslais. Turto tikrosios vertės nustatymui Grupė naudojasi prieinamais rinkos duomenimis. Kuomet Pirmo lygio (rinkos) duomenys nėra prieinami, Grupė pasitelkia į pagalbą trečių šalių vertintojus atlikti vertinimus, jei to prireikia.
Nuo 2011 m. Bendrovės vadovybė formuoja 100 proc. vertės sumažėjimą, atsargoms, įsigytoms anksčiau, nei prieš vienerius metus.
Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikšmingi sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinėmis ir numatomomis pirkėjų skolų grąžinimo prielaidomis. Dėl ekonomikos, pramonės arba konkrečių pirkėjų sąlygų pokyčių gali tekti koreguoti finansinėse ataskaitose apskaitytą abejotinų skolų vertės sumažėjimą.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėžti atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis.
Grupė ir Bendrovė ataskaitinio laikotarpio pabaigai peržiūri visus teisminius ginčus ir informaciją apie juos atskleidžia šio aiškinamojo rašto 24 pastaboje.
Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.
Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.
Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.
Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.
Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendrovės viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusių sprendimų priėmėjui. Vyriausiasis su veikla susijusių sprendimų priėmėjas, atsakingas už išteklių paskirstymą bei segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.
Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente, todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.
Ilgalaikio nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnį laikotarpius:
| Grupė | Bendrovė | |
|---|---|---|
| Patentai, licencijos | ||
| Įsigijimo vertė: | ||
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 1.584 | 1.585 |
| Įsigijimai | 60 | 59 |
| Perleidimai ir nurašymai | (252) | (252) |
| Perkėlimas iš nebaigtos statybos | 13 | 13 |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 1.405 | 1.405 |
| Įsigijimai | 45 | 45 |
| Perleidimai ir nurašymai | (4) | (4) |
| Perkėlimas iš nebaigtos statybos | - | - |
| 2016 m. gruodžio 31 d. likutis | 1.446 | 1.446 |
| Amortizacija: | ||
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 1.509 | 1.510 |
| Amortizacija per metus | 32 | 31 |
| Perleidimai ir nurašymai | (252) | (252) |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 1.289 | 1.289 |
| Amortizacija per metus | 54 | 54 |
| Perleidimai ir nurašymai | (4) | (4) |
| 2016 m. gruodžio 31 d. likutis | 1.339 | 1.339 |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 75 | 75 |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 116 | 116 |
| 2016 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 107 | 107 |
Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.
Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2016 m. gruodžio 31 d. lygi 1.258 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 1.245 tūkst. Eur), buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.
| Grupė | Pastatai | Statiniai | Mašinos ir įranga |
Transporto priemonės |
Įrenginiai ir įrankiai |
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai |
Investicinis turtas |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Įsigijimo vertė: | ||||||||
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 15.650 | 146.960 | 38.855 | 1.569 | 10.258 | 12.825 | 382 | 226.499 |
| Įsigijimai | - | - | 32 | 75 | 357 | 6.049 | - | 6.513 |
| Parduotas ir nurašytas turtas Perklasifikavimai |
(140) 1.659 |
(34) 4.582 |
(591) 12.012 |
(11) 136 |
(98) 168 |
- (18.557) |
- - |
(874) - |
| Perkėlimas į nematerialųjį turtą | - | - | - | - | (13) | - | (13) | |
| Vertės sumažėjimo nuostolis (-) | (384) | (31) | (8) | - - |
- | - | (423) | |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 16.785 | 151.477 | 50.300 | 1.769 | 10.685 | 304 | 382 | 231.702 |
| Įsigijimai | 416 | 178 | 1.560 | 150 | 713 | 5.282 | - | 8.299 |
| Patronuojamosios bendrovės įsigijimas |
1.531 | 654 | 4.054 | 106 | 10 | - | - | 6.355 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | - | (22) | (383) | (40) | (57) | - | - | (502) |
| Perklasifikavimai | 86 | 2.547 | 1.590 | 9 | 380 | (4.612) | - | - |
| Perkėlimas į nematerialųjį turtą | - | - | - | - | - | - | - | |
| Vertės sumažėjimo nuostolis (-) | - | (97) | - | - 56 |
- | - | (41) | |
| 2016 m.gruodžio 31 d. likutis | 18.818 | 154.737 | 57.121 | 1.994 | 11.787 | 974 | 382 | 245.813 |
| Sukauptas nusidėvėjimas: | ||||||||
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 8.657 | 63.566 | 23.622 | 1.309 | 7.166 | - | 63 | 104.383 |
| Nusidėvėjimas per metus | 343 | 3.234 | 2.638 | 88 | 784 | - | 15 | 7.102 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (86) | (31) | (512) | (11) | (97) | - | - | (737) |
| Perklasifikavimai | - | (125) | 83 | - 42 |
- | - | - | |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 8.914 | 66.644 | 25.831 | 1.386 | 7.895 | - | 78 | 110.748 |
| Nusidėvėjimas per metus | 360 | 3.087 | 3.228 | 87 | 766 | - | 5 | 7.533 |
| Patronuojamosios bendrovės įsigijimas |
254 | 109 | 1.016 | 64 | 3 | - | - | 1.446 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | - | (22) | (381) | (40) | (56) | - | - | (499) |
| Perklasifikavimai | - | - | 7 | - (7) |
- | - | - | |
| 2016 m.gruodžio 31 d. likutis | 9.528 | 69.818 | 29.701 | 1.497 | 8.601 | - | 83 | 119.228 |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė |
6.993 | 83.394 | 15.233 | 260 | 3.092 | 12.825 | 319 | 122.116 |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė |
7.871 | 84.833 | 24.469 | 383 | 2.790 | 304 | 304 | 120.954 |
| 2016 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė |
9.290 | 84.919 | 27.420 | 497 | 3.186 | 974 | 299 | 126.585 |
| Bendrovė | Pastatai | Statiniai | Mašinos ir įranga |
Transporto priemonės |
Įrenginiai ir įrankiai |
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Įsigijimo vertė: | |||||||
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 15.296 | 146.964 | 38.702 | 1.353 | 10.203 | 12.825 | 225.343 |
| Įsigijimai | 1 | - | 32 | 75 | 357 | 6.049 | 6.514 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (140) | (34) | (591) | (11) | (98) | - | (874) |
| Perklasifikavimai | 1.658 | 4.578 | 12.016 | 136 | 169 | (18.557) | - |
| Perkėlimas į nematerialųjį turtą | - | - | - | - | - | (13) | (13) |
| Vertės sumažėjimo nuostolis (-) | (384) | (31) | (8) | - | - | - | (423) |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 16.431 | 151.477 | 50.151 | 1.553 | 10.631 | 304 | 230.547 |
| Įsigijimai | - | - | 584 | 134 | 708 | 5.290 | 6.716 |
| Įsigijimai iš patronuojamosios bendrovės |
8 | - | - | - | - | (8) | - |
| Parduotas ir nurašytas turtas | - | (22) | (383) | (40) | (57) | - | (502) |
| Perklasifikavimai | 86 | 2.547 | 1.586 | 9 | 384 | (4.612) | - |
| Perkėlimas į nematerialųjį turtą | - | - | - | - | - | - | - |
| Vertės sumažėjimo nuostolis (-) | - | (97) | - | - | 56 | - | (41) |
| 2016 m.gruodžio 31 d. likutis | 16.525 | 153.905 | 51.938 | 1.656 | 11.722 | 974 | 236.720 |
| Sukauptas nusidėvėjimas: | |||||||
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 8.344 | 63.567 | 23.469 | 1.066 | 7.111 | - | 103.557 |
| Nusidėvėjimas per metus | 342 | 3.235 | 2.638 | 88 | 783 | - | 7.086 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | (87) | (31) | (512) | (11) | (96) | - | (737) |
| Perklasifikavimai | - | (127) | 84 | - | 43 | - | - |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 8.599 | 66.644 | 25.679 | 1.143 | 7.841 | - | 109.906 |
| Nusidėvėjimas per metus | 330 | 3.076 | 3.126 | 105 | 769 | - | 7.406 |
| Nusidėvėjimas įsigyto iš patronuojamosios bendrovės |
6 | - | - | - | - | - | 6 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | - | (22) | (381) | (40) | (56) | - | (499) |
| Perklasifikavimai | - | - | 7 | - | (7) | - | - |
| 2016 m.gruodžio 31 d. likutis | 8.935 | 69.698 | 28.431 | 1.208 | 8.547 | - | 116.819 |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 6.952 | 83.397 | 15.233 | 287 | 3.092 | 12.825 | 121.786 |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 7.832 | 84.833 | 24.472 | 410 | 2.790 | 304 | 120.641 |
| 2016 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 7.590 | 84.207 | 23.507 | 448 | 3.175 | 974 | 119.901 |
2016 m. Grupės ir Bendrovės nekilnojamam turtui, įrangai ir įrenginiams priskaičiuota 6.451 tūkst. Eur ir 6.370 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 6.238 tūkst. Eur ir 6.221 tūkst. Eur) nusidėvėjimo sąnaudų. 6.433 tūkst. Eur ir 6.330 tūkst. Eur sumos (2015 m. gruodžio 31 d. – 6.201 tūkst. Eur ir 6.201 tūkst. Eur) nusidėvėjimo sąnaudų buvo įtraukta į veiklos sąnaudas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose, likusi suma 18 tūkst. Eur ir 40 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 37 tūkst. Eur ir 20 tūkst. Eur) nusidėvėjimo sąnaudų yra įtraukta į kitos veiklos sąnaudas Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose.
Dalis Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo lygi 51.372 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 42.036 tūkst. Eur), Bendrovės – 51.210 tūkst. Eur, buvo visiškai nudėvėta (2015 m. gruodžio 31 d. – 41.918 tūkst. Eur), tačiau vis dar naudojama veikloje.
2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro katilinių įrenginių ir šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.
2016 m. gruodžio 31 d. pagal galiojančias sutartis Grupė ir Bendrovė buvo įsipareigojusi įsigyti ilgalaikio turto atitinkamai už 15.288 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 2.945 tūkst. Eur).
2016 m. gruodžio 31 d. nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė buvo lygi Grupės 55.788 ūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 57.556 tūkst. Eur), ir Bendrovės 51.021 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 57.556 tūkst. Eur), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (11 pastaba).
Per 2016 m. Grupės ir Bendrovės kapitalizuotų palūkanų suma 10 tūkst. Eur (2015 m. – 9 tūkst. Eur). Kapitalizavimo norma per 2016 m. svyravo nuo nuo 0,95 proc. iki 1,29 proc. (2015 m. – nuo 0,15 proc. iki 4,51 proc.).
Grupė ir Bendrovė įrenginių ir įrankių grupėje 2016 m. gruodžio 31 d. apskaitė 416 tūkst. Eur turto dar neparuošto naudojimui (2015 m. gruodžio 31 d. – 152 tūkst. Eur).
Grupė ir Bendrovė veikloje naudoja turtą, įsigytą lizingo būdu, kurio įsigyjimo savikaina 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 136 tūkst. Eur (2015 m. atitinkamai – 142 tūkst. Eur), o balansinė vertė – atitinkamai 112 tūkst. Eur ir 109 tūkst. Eur, kurio neapmokėta dalis atskleista 12 pastaboje.
Ilgalaikės paskolos, išduotos Bendrovės darbuotojams yra beprocentės ir jų terminas yra nuo 1997 m. iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2015 m. gruodžio 31 d. šios paskolos apskaitomos diskontuota verte, taikant 3,7 proc. palūkanų normą. 2015 m. atstatytas diskontavimas sudarė 1 tūkst. Eur. Atstatymo sumos apskaitytos Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitų gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo straipsnyje.
2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. po vienerių metų gautinoms sumoms nenustatytas vertės sumažėjimas.
Finansinį turtą, laikomą parduoti, sudaro paprastosios nekotiruojamos akcijos. 2015 m. gruodžio 31 d. kitam finansiniam turtui nustatytas 27 tūkst. Eur vertės sumažėjimas, kuris Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimo straipsnį.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
|
| Technologinis kuras | 1.187 | 1.078 | 1.120 | 1.078 |
| Atsarginės dalys | 446 | 385 | 444 | 385 |
| Medžiagos | 435 | 483 | 434 | 479 |
| 2.068 | 1.946 | 1.998 | 1.942 | |
| Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas laikotarpio pabaigoje |
(1.582) | (1.657) | (1.582) | (1.657) |
| Atsargų balansinė vertė | 486 | 289 | 416 | 285 |
Grupės ir Bendrovės atsargų realizacinės vertės sumažėjimas 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.582 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 1.657 tūkst. Eur). Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2016 m. ir 2015 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį. Atsargoms, kurių vertė 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 56 tūkst. Eur ir kuriom buvo suformuotas vertės sumažėjimas, buvo atstatytas vertės sumažėjimas ir jos buvo perklasifikuotos į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų straipsnio įrenginių ir įrankių grupę.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
|
| Iš pirkėjų gautinos sumos | 21.372 | 21.385 | 21.410 | 21.433 |
| Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas |
(11.255) | (12.410) | (11.293) | (12.458) |
| 10.117 | 8.975 | 10.117 | 8.975 | |
| 32 |
Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2016 m. ir 2015 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.
Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas įvertinamas pagal istorinę patirtį, naudojant šiuos procentus:
| Gautinos sumos, | Gautinos sumos , kurių laikotarpis jau praėjęs | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| kurių laikotarpis nėra praėjęs |
mažiau nei 60 dienų |
60 - 150 dienų |
151 - 240 dienų |
241 - 360 dienų |
daugiau nei 360 dienų |
daugiau nei 720 dienų |
||
| 2016 m. | 5% | 20% | 50% | 60% | 80% | 90% | 100% | |
| 2015 m. | 5% | 20% | 50% | 60% | 80% | 90% | 100% |
Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:
| Grupė | Bendrovė | |
|---|---|---|
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 12.774 | 12.825 |
| Papildomo vertės sumažėjimo formavimas | (233) | (236) |
| Nurašyta | (131) | (131) |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 12.410 | 12.458 |
| Papildomo vertės sumažėjimo formavimas | (825) | (835) |
| Nurašyta | (330) | (330) |
| 2016 m.gruodžio 31 d. likutis | 11.255 | 11.293 |
Per 2016 m. Grupė ir Bendrovė nurašė atitinkamai 330 tūkst. Eur ir 330 tūkst. Eur beviltiškų skolų (2015 m. – 131 tūkst. Eur ir 131 tūkst. Eur). Per 2016 m. Grupė atgavo 5 tūkst. Eur, Bendrovė – 5 tūkst. Eur (2015 m. Grupė ir Bendrovė – 9 tūkst. Eur) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.
Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:
| Iš pirkėjų gautinos | Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs |
mažiau nei 60 dienų |
60 - 150 dienų |
151 - 240 dienų |
241 - 360 dienų |
daugiau nei 360 dienų |
Iš viso | |
| 2016 m. | 8.312 | 996 | 194 | 153 | 171 | 291 | 10.117 |
| 2015 m. | 7.225 | 849 | 177 | 175 | 180 | 369 | 8.975 |
Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:
| Iš pirkėjų gautinos | Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs |
mažiau nei 60 dienų |
60 - 150 dienų |
151 - 240 dienų |
241 - 360 dienų |
daugiau nei 360 dienų |
Iš viso | |
| 2016 m. | 8.312 | 996 | 194 | 153 | 171 | 291 | 10.117 |
| 2015 m. | 7.225 | 849 | 177 | 175 | 180 | 369 | 8.975 |
Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.
Kitas Grupės ir Bendrovės gautinas sumas sudarė:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. 2015 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. |
2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
|||
| Mokesčiai | 228 | 165 | 221 | 161 | |
| Kitos | 1.073 | 961 | 1.129 | 1.021 | |
| Atimti: abejotinų gautinų sumų | |||||
| vertės sumažėjimas | (300) | (267) | (366) | (336) | |
| 1.001 | 859 | 984 | 846 |
Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:
| Grupė | Bendrovė | |
|---|---|---|
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 173 | 251 |
| Papildomo vertės sumažėjimo formavimas | 97 | 88 |
| Nurašyta | (3) | (3) |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 267 | 336 |
| Papildomo vertės sumažėjimo formavimas | 33 | 30 |
| Nurašyta | - | - |
| 2016 m.gruodžio 31 d. likutis | 300 | 366 |
2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitas gautinas sumas sudarė gautini iš valstybės mokesčiai, savivaldybių skola už kompensacijas mažas pajamas turinčioms šeimoms, gautinos sumos už parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai) bei suteiktas paslaugas (kolektorių priežiūros ir pan. paslaugas).
Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:
| Kitos gautinos sumos, | Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs |
||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| kurių laikotarpis nėra praėjęs |
mažiau nei 60 dienų |
60 - 150 dienų |
151 - 240 dienų |
241 - 360 dienų |
daugiau nei 360 dienų |
Iš viso | |
| 2016 m. | 535 | 191 | 23 | 13 | 4 | 7 | 773 |
| 2015 m. | 335 | 170 | 17 | 6 | 3 | 163 | 694 |
Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:
| Kitos gautinos sumos, | Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs |
||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| kurių laikotarpis nėra praėjęs |
mažiau nei 60 dienų |
60 - 150 dienų |
151 - 240 dienų |
241 - 360 dienų |
daugiau nei 360 dienų |
Iš viso | |
| 2016 m. | 525 | 191 | 23 | 13 | 4 | 7 | 763 |
| 2015 m. | 326 | 170 | 17 | 6 | 3 | 163 | 685 |
Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 – 45 dienos.
Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms, kurių laikotarpis nėra praėjęs ir kurioms nebuvo apskaitytas vertės sumažėjimas, finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, vadovybės manymu, nebuvo jokių požymių, kad skolininkai negalės įvykdyti savo mokėjimų įsipareigojimų.
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
||
| Pinigai kelyje | 396 | 196 | 396 | 196 | |
| Pinigai banke | 5.875 | 2.328 | 5.783 | 2.315 | |
| Pinigai kasoje | 14 | 7 | 14 | 7 | |
| 6.285 | 2.531 | 6.193 | 2.518 |
Grupės banko sąskaitos, kurių likutis 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 4.977 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 1.853 tūkst. Eur) ir Bendrovės 4.890 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 1.853 tūkst. Eur), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (11 pastaba).
Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.
Bendrovė 2015 m. balandžio 28 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (521 tūkst. Eur), pervedė 613 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 713 tūkst. Eur į kitus rezervus. Rezervai suformuoti: 413 tūkst. Eur investicijoms, 200 tūkst. Eur – paramai ir 100 tūkst. Eur – šilumos punktų priežiūrai.
Bendrovė 2016 m. balandžio 28 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (713 tūkst. Eur), pervedė 227 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 2.977 tūkst. Eur į kitus rezervus. Rezervai suformuoti: 2.435 tūkst. Eur ilgalaikių paskolų grąžinimui, 472 tūkst. Eur investicijoms, 50 tūkst. Eur paramai, 20 tūkst. Eur – šilumos punktų priežiūrai.
Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
|
| Ilgalaikės finansinės skolos (paskolos): | 19.559 | 19.481 | 19.559 | 19.481 |
| Mokėtinos nuo 2 iki 5 metų | 9.605 | 8.654 | 9.605 | 8.654 |
| Mokėtinos po 5 metų | 9.954 | 10.827 | 9.954 | 10.827 |
| Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis (be lizingo, kuris atskleistas 12 pastaboje) |
6.212 | 2.402 | 2.809 | 2.402 |
| 25.771 | 21.883 | 22.368 | 21.883 |
Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | 2015 m. | 2016 m. | 2015 m. | ||
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | ||
| Trumpalaikės paskolos | 0,00 | 0,00 | 0,00 | 0,00 | |
| Ilgalaikės paskolos | 2,27 | 2,58 | 2,44 | 2,58 |
| Kredito įstaiga | Sutarties data |
Valiuta | Suma valiuta tūkst. |
Suma tūkst. Eur |
Grąžinimo terminas |
Likutis 2016.12.31 tūkst. Eur |
2016 m. dalis tūkst. Eur |
|
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Nordea* | 2012.08.22 | eurai | 3.403 | 3.403 | 2022.04.29 | 3.403 | 3.403 |
| 2 | AB DNB bankas | 2007.11.14 | eurai | 576 | 576 | 2016.12.31 | - | - |
| 3 | LR Finansų ministerija |
2010.04.09 | eurai | 2.410 | 2.410 | 2034.03.15 | 1.685 | 94 |
| 4 | LR Finansų ministerija |
2010.10.26 | eurai | 807 | 807 | 2034.03.15 | 693 | 38 |
| 5 | LR Finansų ministerija |
2011.09.02 | eurai | 1.672 | 1.672 | 2034.09.01 | 1.564 | 87 |
| 6 | AB SEB bankas | 2013.06.03 | litai | 2.760 | 799 | 2020.06.30 | 466 | 133 |
| 7 | AB SEB bankas | 2013.06.03 | litai | 4.240 | 1.228 | 2020.06.30 | 712 | 204 |
| 8 | AB SEB bankas | 2013.09.10 | litai | 5.200 | 1.506 | 2020.09.30 | 941 | 251 |
| 9 | Nordea* | 2013.09.27 | litai | 1.300 | 377 | 2020.09.30 | 27 | 8 |
| 10 | LR Finansų ministerija |
2014.01.15 | eurai | 793 | 793 | 2034.12.01 | 749 | 41 |
| 11 | AB SEB bankas | 2014.03.31 | litai | 5.400 | 1.564 | 2021.01.15 | 1.050 | 261 |
| 12 | LR Finansų ministerija |
2014.03.31 | eurai | 7.881 | 7.881 | 2034.12.01 | 7.444 | 413 |
| 13 | AB SEB bankas | 2015.03.09 | eurai | 579 | 579 | 2022.02.28 | 37 | 37 |
| 14 | AB SEB bankas | 2015.03.09 | eurai | 579 | 579 | 2022.02.28 | 33 | 33 |
| 15 | OP Corporate** | 2015.12.02 | eurai | 4.842 | 4.842 | 2022.12.02 | 4.150 | 692 |
| 16 | AB SEB bankas | 2016.05.09 | eurai | 1.000 | 1.000 | 2021.04.30 | 867 | 200 |
| 17 | AB SEB bankas | 2016.05.09 | eurai | 579 | 579 | 2023.04.30 | 56 | 56 |
| 18 | Nordea* | 2016.10.25 | eurai | 1.894 | 1.894 | 2023.09.29 | 1.894 | 261 |
| 19 | AB SEB bankas | 2016.12.22 | eurai | 4.127 | 4.127 | 2024.11.30 | - | - |
| 25.771 | 6.212 |
Grupės detali informacija apie paskolas 2016 m. gruodžio 31 d.:
* Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; ** OP Corporate Bank Plc Lietuvos filialas.
| Kredito įstaiga | Sutarties data |
Valiuta | Suma valiuta tūkst. |
Suma tūkst. Eur |
Grąžinimo terminas |
Likutis 2016.12.31 tūkst. Eur |
2016 m. dalis tūkst. Eur |
|
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | AB DNB bankas | 2007.11.14 | eurai | 576 | 576 | 2016.12.31 | - | - |
| 2 | LR Finansų ministerija |
2010.04.09 | eurai | 2.410 | 2.410 | 2034.03.15 | 1.685 | 94 |
| 3 | LR Finansų ministerija |
2010.10.26 | eurai | 807 | 807 | 2034.03.15 | 693 | 38 |
| 4 | LR Finansų ministerija |
2011.09.02 | eurai | 1.672 | 1.672 | 2034.09.01 | 1.564 | 87 |
| 5 | AB SEB bankas | 2013.06.03 | litai | 2.760 | 799 | 2020.06.30 | 466 | 133 |
| 6 | AB SEB bankas | 2013.06.03 | litai | 4.240 | 1.228 | 2020.06.30 | 712 | 204 |
| 7 | AB SEB bankas | 2013.09.10 | litai | 5.200 | 1.506 | 2020.09.30 | 941 | 251 |
| 8 | Nordea* | 2013.09.27 | litai | 1.300 | 377 | 2020.09.30 | 27 | 8 |
| 9 | LR Finansų ministerija |
2014.01.15 | eurai | 793 | 793 | 2034.12.01 | 749 | 41 |
| 10 | AB SEB bankas | 2014.03.31 | litai | 5.400 | 1.564 | 2021.01.15 | 1.050 | 261 |
| 11 | LR Finansų ministerija |
2014.03.31 | eurai | 7.881 | 7.881 | 2034.12.01 | 7.444 | 413 |
| 12 | AB SEB bankas | 2015.03.09 | eurai | 579 | 579 | 2022.02.28 | 37 | 37 |
| 13 | AB SEB bankas | 2015.03.09 | eurai | 579 | 579 | 2022.02.28 | 33 | 33 |
| 14 | OP Corporate** | 2015.12.02 | eurai | 4.842 | 4.842 | 2022.12.02 | 4.150 | 692 |
| 15 | AB SEB bankas | 2016.05.09 | eurai | 1.000 | 1.000 | 2021.04.30 | 867 | 200 |
| 16 | AB SEB bankas | 2016.05.09 | eurai | 579 | 579 | 2023.04.30 | 56 | 56 |
| 17 | Nordea* | 2016.10.25 | eurai | 1.894 | 1.894 | 2023.09.29 | 1.894 | 261 |
| 18 | AB SEB bankas | 2016.12.22 | eurai | 4.127 | 4.127 | 2024.11.30 | - | - |
| 22.368 | 2.809 |
Bendrovės detali informacija apie paskolas 2016 m. gruodžio 31 d.:
* Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; ** OP Corporate Bank Plc Lietuvos filialas.
Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas (4 pastaba), sąskaitos banke (9 pastaba) ir žemės nuomos teisė buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.
Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės ir Bendrovės turtą sudaro transporto priemonės. Finansinės nuomos terminas yra 3 metai. Visos finansinės nuomos sutartys sudarytos eurais.
Būsimus minimalius finansinės nuomos mokėjimus sudarė:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
||
| Per vienerius metus | - | - | - | - | |
| Nuo vienerių iki penkerių metų | 80 | 70 | 80 | 70 | |
| Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso | 80 | 70 | 80 | 70 | |
| Palūkanos | (2) | (2) | (2) | (2) | |
| Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė |
78 | 68 | 78 | 68 | |
| Finansinės nuomos įsipareigojimai apskaityti kaip: |
|||||
| - trumpalaikiai | 40 | 34 | 40 | 34 | |
| - ilgalaikiai | 38 | 34 | 38 | 34 |
| Grupė | Bendrovė | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. 2015 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. |
2016 m. 2015 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. |
||||||
| Likutis pradžioje |
ataskaitinio | laikotarpio | 16.761 | 13.764 | 16.761 | 13.764 | |
| Gauta per laikotarpį | 1.798 | 3.863 | 465 | 3.863 | |||
| Amortizacija ir nurašymai | (1.090) | (866) | (1.050) | (866) | |||
| pabaigoje | Likutis ataskaitinio laikotarpio | 17.469 | 16.761 | 16.176 | 16.761 |
2012 m. spalio 22 d. Grupė pasirašė projekto "Katilinės statyba Kaune, įrengiant du po 8 MW galios biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Grupei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.738 tūkst. Eur sumai. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Grupė gavo 1.333 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.
2015 m. spalio 4 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Šilko katilinės rekonstrukcija keičiant nusidėvėjusį biokuro katilą nauju" finansavimo klimato kaitos specialiosiosios programos lėšomis teikiant subsidiją sutartį, pagal kurią Bendrovei skiriamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 150 tūkst. Eur sumai. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 150 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.
2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 3Ž modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 450 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. 2016 m. gruodžio 31 d. 450 tūkst. Eur suma apskaityta kitose gautinose sumose.
2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 184 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.
2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Eigulių mikrorajone" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 894 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.
2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 1T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 967 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.
2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Kalniečių mikrorajone" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 905 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.
2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto magistralės 4T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 447 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.
2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Šilumos tiekimo tinklų, nutiestų iš Kauno miesto Pergalės katilinės, rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 449 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.
2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo rekonstravimas P. Lukšio gatvėje" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 983 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.
2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo magistralės 2Ž rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 548 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.
Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutartį turi gauti 1 – 6 mėnesių atlyginimų išmoką, o sulaukęs 40, 50 ar 60 metų ir turintis ne mažiau, nei 15 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje – nustatyto kolektyvinėje sutartyje dydžio jubiliejinę dovaną.
Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | 2015 m. | 2016 m. | 2015 m. | ||
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimas laikotarpio pradžioje |
891 | 885 | 891 | 885 | |
| Išmokėta | (111) | (135) | (111) | (135) | |
| Suformuotas | 551 | 141 | 548 | 141 | |
| Išmokų darbuotojams įsipareigojimas laikotarpio pabaigoje: |
1.331 | 891 | 1.328 | 891 | |
| Ilgalaikė dalis | 1.069 | 585 | 1.066 | 585 | |
| Trumpalaikė dalis | 262 | 306 | 262 | 306 |
Per 2016 m. Grupės išmokėtos išmokos darbuotojams sudarė 111 tūkst. Eur (2015 m. – 135 tūkst. Eur), Bendrovės – 111 tūkst. Eur (2015 m. – 135 tūkst. Eur) ir yra įtrauktos į atlyginimų ir socialinio draudimo sąnaudas Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą pensinių išmokų įsipareigojimą yra pateiktos žemiau:
| 2016 m. gruodžio 31 d. | 2015 m. gruodžio 31 d. | |
|---|---|---|
| Diskonto norma | 0,31 proc. | 4,0 proc. |
| Darbuotojų kaitos rodiklis | 3,37 proc. | 18,9 proc. |
| Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas | 3,0 proc. | 3,0 proc. |
2016 m. gruodžio 16 d. Grupė sudarė palūkanų apsikeitimo sandorį. Nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. Grupė nustatė 0,21 proc. fiksuotą palūkanų normą kintamai 6 mėn. EURIBOR palūkanų normai. 2016 m. gruodžio 31 d. nominali sandorio vertė yra 3.403 tūkst. Eur. Sandorio rinkos vertė 2016 m. gruodžio 31 d. – 34 tūkst. Eur. 2015 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo galiojančių sandorių dėl išvestinių finansinių instrumentų.
Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojų Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėju. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | 2015 m. | 2016 m. | 2015 m. | |
| Šilumos tiekimas | 58.004 | 57.396 | 58.013 | 57.404 |
| Karšto vandens tiekimas | 2.611 | 2.569 | 2.611 | 2.569 |
| Kolektorių priežiūra | 228 | 226 | 228 | 226 |
| Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra |
9 | 21 | 10 | 10 |
| Elektros energija | 38 | 253 | 38 | 253 |
| Karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra | 288 | 260 | 288 | 260 |
| Apyvartinių taršos leidimų pardavimas | - | - | - | 11 |
| 61.178 | 60.725 | 61.188 | 60.733 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | 2015 m. | 2016 m. | 2015 m. | |
| Pinigų surinkimo sąnaudos | 171 | 207 | 171 | 207 |
| Įrangos patikrinimas ir apžiūra | 542 | 545 | 542 | 545 |
| Kolektorių priežiūra | 394 | 394 | 394 | 394 |
| Skolų surinkimo sąnaudos | 54 | 54 | 54 | 54 |
| Parama | 94 | 93 | 94 | 93 |
| Konsultavimo paslaugos | 109 | 87 | 109 | 87 |
| Sąskaitų pateikimo sąnaudos | 139 | 126 | 139 | 126 |
| Ryšių sąnaudos | 48 | 47 | 48 | 47 |
| Su darbuotojais susijusios sąnaudos | 89 | 89 | 89 | 89 |
| Draudimas | 67 | 75 | 65 | 75 |
| Ilgalaikio turto priežiūra ir susijusios paslaugos | 77 | 70 | 77 | 70 |
| Narystės mokestis | 78 | 83 | 78 | 83 |
| Transporto išlaidos | 137 | 129 | 137 | 129 |
| Reklamos sąnaudos | 48 | 43 | 48 | 43 |
| Audito sąnaudos | 14 | 20 | 14 | 20 |
| Įrangos ir mašinų nuoma | 14 | 16 | 14 | 16 |
| Kitos sąnaudos | 845 | 425 | 834 | 425 |
| 2.920 | 2.503 | 2.907 | 2.503 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | 2015 m. | 2016 m. | 2015 m. | |
| Kitos veiklos pajamos | ||||
| Įvairios suteiktos paslaugos | 387 | 453 | 280 | 375 |
| Parduotos materialinės vertybės | 4 | 37 | 4 | 37 |
| Ilgalaikio turto pardavimo pelnas | 1 | 68 | 1 | 68 |
| Gautas žalos atlyginimas | 1.835 | - | 1.835 | - |
| Kita | 61 | 39 | 61 | 39 |
| 2.288 | 597 | 2.181 | 519 | |
| Kitos veiklos sąnaudos | ||||
| Įvairių suteiktų paslaugų savikaina | (236) | (268) | (161) | (191) |
| Parduotos materialinės vertybės | (1) | (68) | (1) | (68) |
| Ilgalaikio turto nurašymas | - | (84) | - | (84) |
| Kita | (69) | (29) | (69) | (29) |
| (306) | (449) | (231) | (372) |
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | 2015 m. | 2016 m. | 2015 m. | ||
| sumas | Netesybos, gautos už pradelstas gautinas | 210 | 264 | 210 | 264 |
| Kita | - | - | 3 | - | |
| 210 | 264 | 213 | 264 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | 2015 m. | 2016 m. | 2015 m. | |
| Banko paskolų ir overdraftų palūkanos | (557) | (650) | (541) | (650) |
| Akcijos vertės perskaičiavimas | - | (98) | - | (98) |
| Delspinigiai ir baudos | - | (28) | - | (28) |
| Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimas | - | (27) | - | (27) |
| Išvestinių finansinių priemonių rinkos vertės pasikeitimas | (17) | - | - | - |
| (574) | (803) | (541) | (803) |
Ataskaitose pateiktos metų pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderinamos su pelno mokesčio sąnaudomis, gautomis taikant norminiuose aktuose numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš mokesčius:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | 2015 m. | 2016 m. | 2015 m. | |
| Pelnas prieš apmokestinimą po išeitinių išmokų sukaupimo |
7.725 | 5.165 | 7.666 | 5.184 |
| Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaičiuotos taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą |
(1.159) | (775) | (1.150) | (778) |
| Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos bei neapmokestinamos pajamos ir atidėtojo pelno mokesčio turto vertės sumažėjimo įtaka |
391 | 119 | 385 | 122 |
| Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje |
(768) | (656) | (765) | (656) |
| Efektyvi pelno mokesčio norma (proc.) | 9,94 | 12,70 | 9,98 | 12,65 |
| Grupė | Bendrovė | |||
| 2016 m. | 2015 m. | 2016 m. | 2015 m. | |
| Pelno mokesčio sąnaudų komponentai | ||||
| Ataskaitinių metų pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) |
(2) | (9) | 1 | (9) |
| Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | (766) | (647) | (766) | (647) |
| Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje |
(768) | (656) | (765) | (656) |
2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifą. Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose
Gruodžio 31 d. atidėtąjį pelno mokestį sudarė:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | 2015 m. | 2016 m. | 2015 m. | |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas | ||||
| Mokestiniai nuostoliai | 2.841 | 2.595 | 2.841 | 2.595 |
| Sukaupimai | 222 | 151 | 222 | 151 |
| Finansinio turto vertės pasikeitimas | 19 | 4 | 19 | 4 |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas | 3.082 | 2.750 | 3.082 | 2.750 |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | ||||
| Nusidėvėjimo skirtumai | (7.323) | (6.222) | (7.323) | (6.222) |
| Investicijų lengvata | (28) | (31) | (28) | (31) |
| Perduoto dukterinei įmonei turto perkainojimas | - | - | (192) | (192) |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | (7.351) | (6.253) | (7.543) | (6.445) |
| Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte | (4.269) | (3.503) | (4.461) | (3.695) |
Atidėtojo mokesčio turtas dėl mokestinių nuostolių yra pripažįstamas, kadangi Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes.
Gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybės nepripažintą pelno mokesčio turtą sudarė :
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | 2015 m. | 2016 m. | 2015 m. | |
| Iš pirkėjų gautinų sumų nuvertėjimas | 1.688 | 1.862 | 1.694 | 1.869 |
| Ilgalaikio turto nusidėvėjimas | 39 | 32 | 39 | 32 |
| Kitų gautinų sumų nuvertėjimas | 38 | 33 | 50 | 45 |
| Investicijos į dukterinę bendrovę nuvertėjimas | - | - | 122 | 122 |
| Sukaupimai | (3) | 86 | (3) | 86 |
| Nepripažintas pelno mokesčio turtas grynąja verte |
1.762 | 2.013 | 1.902 | 2.154 |
Žemiau pateikiami Grupės pagrindinės ir sumažintos pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | 2015 m. | 2016 m. | 2015 m. | |
| Bendrasis pelnas | 6.957 | 4.509 | 6.901 | 4.528 |
| Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje | 42.802 | 42.802 | 42.802 | 42.802 |
| Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje | 42.802 | 42.802 | 42.802 | 42.802 |
| Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.) | 42.802 | 42.802 | 42.802 | 42.802 |
| Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis tenkanti vienai akcijai (Eur) | 0,16 | 0,11 | 0,16 | 0,11 |
Grupė ir Bendrovė nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.
| Pirkėjų skaičius | Grupė | Bendrovė | ||
|---|---|---|---|---|
| 2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
|
| Fiziniai asmenys Kiti juridiniai asmenys |
114.455 2.300 |
114.493 2.159 |
114.455 2.300 |
114.494 2.159 |
| Juridiniai asmenys finansuojami iš savivaldybės ir valstybės biudžetų |
683 | 591 | 683 | 591 |
| 117.438 | 117.243 | 117.438 | 117.244 |
Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos pagal pirkėjų grupes:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
|
| Fiziniai asmenys | 8.123 | 7.370 | 8.123 | 7.370 |
| Kiti juridiniai asmenys | 1.202 | 934 | 1.202 | 934 |
| Juridiniai asmenys finansuojami iš savivaldybės ir valstybės biudžetų |
792 | 671 | 792 | 671 |
| 10.117 | 8.975 | 10.117 | 8.975 |
Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną, vadovybės nuomone, nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų įsipareigojimų, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupė ir Bendrovė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (8 pastaba).
Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose, kurie įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | 2015 m. | 2016 m. | 2015 m. | |
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | |
| AA- | 2.202 | 717 | 2.110 | 704 |
| A+ | 3.510 | 1.587 | 3.510 | 1.587 |
| A | 98 | 6 | 98 | 6 |
| Bankas, kuriam nepriskirtas reitingas | 65 | 18 | 65 | 18 |
| 5.875 | 2.328 | 5.783 | 2.315 |
*- išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Fitch Ratings agentūros.
2015 m. Grupė ir Bendrovė nesuteikė jokių garantijų už kitų šalių prievoles.
2016 m. lapkričio 28 d. Bendrovė suteikė 3.913 tūkst. Eur garantiją Nordea Bank AB už patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" prievoles šiam bankui pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. 3.403 tūkst. Eur kredito sutartį. 2016 m. lapkričio 28 d. Bendrovė suteikė 95 tūkst. Eur garantiją Nordea Bank AB už patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" prievoles šiam bankui pagal išvestinių finansinių instrumentų sandorį, aprašytą 15 pastaboje.
Kitos kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.
Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos, išskyrus pasirašytas su LR Finansų ministerija, yra su kintama palūkanų norma. Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos riziką. 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė ir Bendrovė neturėjo galiojančių palūkanų normos apsikeitimo sandorių.
Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas / sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sąlygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.
| Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais | Įtaka pelno mokesčiui | |
|---|---|---|
| 2016 m. | ||
| EUR | 50 | (8) |
| EUR | (50) | 8 |
| 2015 m. | ||
| EUR | 50 | (7) |
| EUR | (50) | 7 |
Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,18 ir 1,14 (2015 m. gruodžio 31 d. – 1,10 ir 1,07). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,48 ir 1,44 (2015 m. gruodžio 31 d. – 1,10 ir 1,07). 2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas atitinkamai buvo teigiamas (2.749 tūkst. Eur ir 5.857 tūkst. Eur) (2015 m. gruodžio 31 d. teigiamas – 1.179 tūkst. Eur ir 1.162 tūkst. Eur).
Grupė ir Bendrovė likvidumo didinimui įgyvendino šį veiksmų planą:
Overdraftų ir kredito limitų sutartys, neužtikrintos turto įkeitimu:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
|
| Panaudota | - | - | - | - |
| Nepanaudota | 2.896 | 4.344 | 2.896 | 4.344 |
| 2.896 | 4.344 | 2.896 | 4.344 |
Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis).
| ` | Iki 3 mėnesių |
Nuo 4 iki 12 mėn. |
Nuo 2 iki 5 metų |
Po 5 metų |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos |
1.106 | 5.718 | 11.274 | 12.069 | 30.167 |
| Prekybos skolos | 7.136 | 58 | 18 | - | 7.212 |
| 2016 m.gruodžio 31 d. likutis | 8.242 | 5.776 | 11.292 | 12.069 | 37.379 |
| Iki 3 | Nuo 4 iki 12 | Nuo 2 iki 5 | Po 5 | Iš viso | |
| Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos |
mėnesių 724 |
mėnesių 2.260 |
metų 10.430 |
metų 12.041 |
25.455 |
| Prekybos skolos | 7.744 | 34 | 26 | - | 7.804 |
Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis).
| Iki 3 mėnesių |
Nuo 4 iki 12 mėn. |
Nuo 2 iki 5 metų |
Po 5 metų |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|
| Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos |
810 | 2.566 | 11.274 | 12.069 | 26.719 |
| Prekybos skolos | 7.248 | 58 | 18 | - | 7.324 |
| 2016 m.gruodžio 31 d. likutis | 8.058 | 2.624 | 11.292 | 12.069 | 34.043 |
| Iki 3 mėnesių |
Nuo 4 iki 12 mėnesių |
Nuo 2 iki 5 metų |
Po 5 metų |
Iš viso | |
| Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos | 724 | 2.260 | 10.430 | 12.041 | 25.455 |
| palūkanos Prekybos skolos |
7.743 | 34 | 26 | - | 7.803 |
Grupės ir Bendrovės prekybos skolos pagal tiekėjų grupes:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
||
| Už pirktą šilumą | 4.375 | 4.989 | 4.375 | 4.989 | |
| Rangovams | 649 | 399 | 649 | 399 | |
| Kitiems tiekėjams | 2.188 | 2.416 | 2.300 | 2.415 | |
| 7.212 | 7.804 | 7.324 | 7.803 |
Atsiskaitymui su nepriklausomais šilumos gamintojais už pirktą šiluminę energiją nustatytas 30 d., su rangovais už darbus – 90–180 d., su kitais tiekėjais – 5–30 d. laikotarpis.
2016 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė turėjo 55 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 1.691 tūkst. Eur), pradelstų prekybos skolų, iš jų 2015 m. gruodžio 31 d. – 1.593 tūkst. Eur susiję su teisminiais procesais su KTE.
Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.
Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos. Jų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.
Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:
Grupės ir Bendrovės finansinių instrumentų grupės:
| Grupė | Bendrovė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Finansinis turtas: | 2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
| Pinigai kasoje ir banke | 6.285 | 2.531 | 389 | 6.193 | 2.518 | 384 |
| Paskolos ir gautinos sumos | 11.118 | 9.835 | 21.746 | 11.101 | 9.822 | 21.735 |
| Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte per pelną ar nuostolius (pagal trečiojo lygio tikrosios vertės hierarchiją) |
1 | 1 | 28 | 1 | 1 | 28 |
| 17.404 | 12.367 | 22.163 | 17.295 | 12.341 | 22.147 |
| Grupė | Bendrovė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Finansiniai įsipareigojimai: | 2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2016 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
| Apskaitomi amortizuota savikaina |
33.216 | 29.883 | 48.786 | 29.891 | 29.882 | 48.784 |
| 33.216 | 29.883 | 48.786 | 29.891 | 29.882 | 48.784 |
Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų balansinės vertės apytiksliai atitinka jų tikrąsias vertes.
Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.
Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams. 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Bendrovė tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.
Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas, priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | 2015 m. | 2016 m. | 2015 m. | ||
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | ||
| Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant | |||||
| atidėtuosius mokesčius ir dotacijas | 42.423 | 40.391 | 41.319 | 40.583 | |
| (atidėtąsias pajamas)) | |||||
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | 15.631 | 12.191 | 12.237 | 12.178 | |
| Įsipareigojimų iš viso | 58.054 | 52.582 | 53.556 | 52.761 | |
| Nuosavas kapitalas | 87.019 | 81.860 | 87.515 | 82.412 | |
| Įsipareigojimų* ir nuosavo kapitalo | |||||
| santykis (proc.) | 66,71 | 64,23 | 61,20 | 64,02 |
*Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius (įskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą ir dotacijas (atidėtąsias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.
Išoriniai rizikos veiksniai, įtakojantys Grupės ir Bendrovės pagrindinę veiklą: ekonominė krizė, kuro kainų didėjimas, nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, vietinės savivaldos sprendimai, parduodamos produkcijos kainų politika, infliacija ir bendras ekonominis nuosmukis, mažinantis šilumos vartotojų pajamas, veiklos cikliškumas, aplinkosauginiai reikalavimai.
2014 m. sausio mėn. AB "Lietuvos draudimas" pateikė 33 tūkst. Eur ieškinį dėl UAB "Korelita" patirtos žalos kompensavimo byloje, kurioje atsakovai yra AB "Litgrid", UAB DK "PZU Lietuva" ir Bendrovė. Ieškovas žalą
patyrė dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo. Bendrovė pateikė teismui savo atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį Bendrovės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. 2015 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, tačiau Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi skundo netenkino ir Kauno apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo. Kadangi kasacinis skundas nebuvo pateiktas, sprendimas liko nepakeistas.
2010 m. gruodžio 20 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su UAB ENG, pagal kurią Bendrovė išnuomavo Garliavos katilinę šilumos gamybos įrenginiams pastatyti. Bendrovė įsipareigojo supirkti juose pagamintą šilumą. Sutartis galioja 20 metų laikotarpiui.
Grupės ir Bendrovės būsimi įsipareigojimai pagal galiojančias 2016 m. gruodžio 31 d. pirkimo sutartis sudaro 18.866 tūkst. Eur.
Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.
2016 m. ir 2015 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis. Su Kauno miesto savivaldybe susijusių šalių sąrašą galime rasti čia: http://senas.kaunas.lt/index.php?299473330.
2016 m. ir 2015 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis įmonėmis bei jų skolos ir įsipareigojimai laikotarpių pabaigai buvo tokie:
| 2016 m. | Pirkimai | Pardavimai | Gautinos sumos |
Mokėtinos sumos |
|---|---|---|---|---|
| Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės |
972 | 5.241 | 777 | 181 |
| Jurbarko rajono savivaldybė | 1 | 314 | 22 | 1 |
| 2015 m. | Pirkimai | Pardavimai | Gautinos sumos |
Mokėtinos sumos |
| Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės |
1.010 | 5.327 | 873 | 296 |
| Jurbarko rajono savivaldybė | 1 | 325 | 13 | - |
Grupė ir Bendrovė 2016 m. gruodžio 31 d. įmonių, finansuojamų iš savivaldybių biudžetų, gautinoms sumoms yra suformavusi 241 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 341 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą. Gautinos sumos nėra užtikrintos įkeistu turtu ar kitomis priemonėmis ir bus padengtos grynaisiais pinigais. Gautinoms sumoms nebuvo gauta jokių garantijų.
2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės sandoriai su patronuojamosiomis įmonėmis ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:
| UAB "Petrašiūnų katilinė" | Pirkimai | Pardavimai | Gautinos sumos |
Mokėtinos sumos |
|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | 717 | 3 | 4 | 384 |
| UAB "Kauno energija NT" | Pirkimai | Pardavimai | Gautinos sumos |
Mokėtinos sumos |
| 2016 m. | 5 | 13 | 111 | - |
| 2015 m. | 6 | 8 | 125 | - |
Bendrovė 2016 m. gruodžio 31 d. iš patronuojamųjų įmonių gautinoms sumoms yra suformavusi 111 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 125 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą.
2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro atitinkamai 7 ir 4 (2015 m. gruodžio 31 d. – 6 ir 4) asmenys.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2016 m. | 2015 m. | 2016 m. | 2015 m. | |
| Vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis | 150 | 175 | 119 | 160 |
| Vadovybei priskaičiuotos pensijinių išmokų darbuotojams kompensacijos |
11 | 7 | 11 | 7 |
Per 2016 m. ir 2015 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.
Kaip aprašyta 1 pastaboje, 2016 m. spalio mėn. Bendrovė įsigijo 100 proc. UAB "Petrašiūnų katilinė" akcijų už 1894 tūkst. Eur. Bendrovės vadovybė įvertino įsigyto turto, įsipareigojimų ir užbalansinių įsipareigojimų tikrąją vertę ir apskaitė šį įsigijimą, remiantis pirkimo kainos paskirstymu.
Bendrovė vadovybė atliko vidaus vertinimą, siekiant nustatyti ilgalaikio turto, įsigyto lyginant panašios katilinės pastatymo sąnaudas, tikrąją vertę. Bendrovė identifikavo panašių techninių charakteristikų katilines bei vertinimo modelyje rėmėsi pastarųjų metų rinkos sandorių duomenimis. Bendrovės vertinimu, įsigyta katilinės 1 MW galios kaina atitinka vidutinei rinkos 1 MW panašių charakteristikų katilines pastatymo kaštams.
Kadangi UAB "Petrašiūnų katilinė" buvo įsigyta 2016 m. spalio 27 d., finansinių ataskaitų rengimo tikslais įsigijimo data laikoma 2016 m. rugsėjo 30 d.
Tikroji ir balansinė įsigyto turto, įsipareigojimų ir įsipareigojimų vertė įsigijimo dieną (kai Grupė tapo kontroliuojančiu vienetu) buvo tokie (100 proc.):
| Tikroji vertė | Apskaitinė vertė | |
|---|---|---|
| Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai | 6.494 | 4.909 |
| Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai | 19 | 19 |
| Per vienerius metus gautinos sumos | 6 | 6 |
| Pinigai | 188 | 188 |
| 6.707 | 5.122 | |
| Finansinės skolos | 3.419 | 3.419 |
| Prekybos skolos | 19 | 19 |
| Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai | 1.334 | 1.334 |
| Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai | 41 | 41 |
| 4.813 | 4.813 | |
| Tikroji identifikuojamojo grynojo turto vertė |
1.894 | 309 |
| Priskirtina Bendrovės akcininkams | 1.894 | 309 |
Skirtumai tarp sumokėtos kainos ir įsigyto turto, įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų tikrųjų verčių įsigijimo dieną buvo tokie:
| Tikroji įsigyto turto, įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų vertė |
1.894 |
|---|---|
| Pirkimo kaina | 1.894 |
| Įsigyti pinigai | (188) |
| Pirkimo kaina, atėmus įsigytus pinigus | 1.706 |
UAB "Petrašiūnų katilinė" 2016 m. visas prekes ir paslaugas tiekė Bendrovei. UAB "Petrašiūnų katilinė" patirtos sąnaudos Grupės sąnaudas sumažino 46 tūkst. Eur (kuro ir pirktos energijos sąnaudos sumažėjo 307 tūkst. Eur, o nusidėvėjimo ir visos kitos sąnaudos – padidėjo 261 tūkst. Eur.)
2017 m. kovo 16 d.Bendrovė pasirašė kredito sutartį su UAB "Petrašiūnų katilinė" 600 tūkst. Eur sumai, su 6 mėn. EURIBOR palūkanų norma plius 1,2 proc. marža. Paskolos galiojimo terminas – 2019 m. gruodžio 31 d.
***
Kaunas, 2017
| 1. | Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas54 | |
|---|---|---|
| 2. | Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys54 | |
| 3. | Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis54 |
|
| 4. | Emitento sutartys su kredito įstaigomis56 | |
| 5. | Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose 56 |
|
| 6. | Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga56 | |
| 6.1. | BENDROVĖS BŪKLĖS, VEIKLOS VYKDYMO IR PLĖTROS APŽVALGA56 |
|
| 6.2. | BENDROVĖS PAGRINDINĖS RIZIKOS IR NEAPIBRĖŽTUMAI, JŲ ĮTAKA VEIKLOS REZULTATAMS 61 |
|
| 7. | Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi informacija64 |
|
| 8. | Nuorodos ir papildomi paaiškinimai71 | |
| 9. | Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos71 | |
| 10. | Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės72 | |
| 11. | Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą72 | |
| 12. | Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas73 | |
| 13. | Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones73 | |
| 14. | Informacija apie emitento filialą ir patronuojamas įmones73 |
|
| 15. | Įstatinio kapitalo struktūra75 | |
| 16. | Duomenys apie emitento išleistas akcijas75 | |
| 17. | Informacija apie emitento akcininkus77 | |
| 18. | Darbuotojai 79 |
|
| 19. | Emitento įstatų pakeitimo tvarka 82 |
|
| 20. | Emitento organai82 | |
| 20.1.DUOMENYS APIE BENDROVĖJE SUDARYTUS KOMITETUS 83 |
||
| 21. | Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas84 | |
| 21.1.DUOMENYS APIE BENDROVĖS STEBĖTOJŲ TARYBOS NARIUS: 84 |
||
| 21.2.DUOMENYS APIE BENDROVĖS VALDYBOS NARIUS86 | ||
| 21.3.DUOMENYS APIE BENDROVĖS VADOVĄ, VYRIAUSIĄJĄ BUHALTERĘ:88 |
||
| 22. | Informacija apie reikšmingus susitarimus 88 |
|
| 23. | Informacija apie emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus88 | |
| 24. | Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius88 | |
| 25. | Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius88 | |
| 26. politiką |
Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir 89 |
|
| 27. | Duomenys apie viešai skelbtą informaciją 89 |
|
| 27. | 1 priedas – Bendrovės pranešimas apie vertybinių popierių biržoje Nasadq Vilnius listinguojamų bendrovių |
|
| valdymo kodekso laikymąsi91 | ||
| 27. 2 priedas - AB "Kauno energija" socialinės atskaitomybės ataskaita117 |
| 1 | lentelė | 2016 metų Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2012–2015 metų rodikliais |
65 |
|---|---|---|---|
| 2 | lentelė | 2016 metų Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2012–2015 metų rodikliais |
66 |
| 3 | lentelė | 2016 metų Bendrovės nefinansinių rodiklių palyginimas su 2012–2015 metų rodikliais |
68 |
| 4 | lentelė | 2016 metais iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2012–2015 metų kiekiu |
71 |
| 5 | lentelė | Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis | 75 |
| 6 | lentelė | Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2012–2016 metais |
76 |
| 7 | lentelė | Emitento akcininkai, kuriems 2016 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo |
77 |
| 8 | lentelė | Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai | 78 |
| 9 | lentelė | Bendrovės akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą |
78 |
| 10 | lentelė | Akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą |
79 |
| 11 | lentelė | Grupės darbuotojų skaičiaus kitimas 2012–2016 m. |
79 |
| 12 | lentelė | Bendrovės darbuotojų skaičiaus kitimas 2012–2016 m. |
80 |
| 13 | lentelė | Grupės darbuotojų išsilavinimas 2012–2016 m. |
80 |
| 14 | lentelė | Bendrovės darbuotojų išsilavinimas 2012–2016 m. |
80 |
| 15 | lentelė | Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas | 80 |
| 1 | grafikas | Kuro struktūra | 57 |
|---|---|---|---|
| 2 | grafikas | Šilumos pirkimas ir gamyba | 57 |
| 3 | grafikas | Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes | 58 |
| 4 | grafikas | Vartotojų prijungimo ir atjungimo dinamika | 59 |
| 5 | grafikas | Investicijų įvykdymas pagal finansavimo šaltinius | 60 |
| 6 | grafikas | Vidutinė mėnesio oro temperatūra | 65 |
| 7 | grafikas | Šilumos tiekimas į tinklą | 68 |
| 8 | grafikas | AB "Kauno energija" tiekiamos šilumos kaina | 69 |
| 9 | grafikas | Šilumos kainos struktūros elementai | 69 |
| 10 | grafikas | Šilumos kainos pastovioji dedamoji | 70 |
| 11 | grafikas | Šilumos kainos kintamojii dedamoji 2016 m. gruodžio mėn. |
70 |
| 12 | grafikas | Filialo "Jurbarko šilumos tinklai" veiklos rezultatai | 74 |
| 13 | grafikas | UAB "Kauno energija NT" veiklos rezultatai |
74 |
| 14 | grafikas | Akcijos kainos ir apyvartos 2012–2016 m. istorija |
76 |
| 15 | grafikas | Bendrovės akcijos kainos palyginimas | 77 |
| 16 | grafikas | Akcininkų struktūra 2016 m. gruodžio 31 d. |
78 |
Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas AB "Kauno energija" konsoliduotasis metinis pranešimas – 2016 metai.
AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė arba Emitentas) rengia tiek Bendrovės, tiek ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Grupę (toliau – Grupė) sudaro: AB "Kauno energija" bei patronuojamos įmonės UAB "Kauno energija NT", kurioje Emitentas tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų. Nuo 2016 m. spalio 27 d. į Grupę įeina ir UAB "Petrašiūnų katilinė", kurios 100 proc. akcijų taip pat tiesiogiai kontroliuoja Emitentas.
| Akcinė bendrovė "Kauno energija" |
|---|
| Akcinė bendrovė |
| Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas |
| 235014830 |
| (8 37) 305 650 |
| (8 37) 305 622 |
| [email protected] |
| www.kaunoenergija.lt |
| 1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaunas, įsakymo Nr. 513 |
| Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas |
| LT350148314 |
| Bendrovės pavadinimas Teisinė – organizacinė forma Buveinės adresas Juridinio asmens kodas |
UAB "Petrašiūnų katilinė" Uždaroji akcinė bendrovė R. Kalantos g. 49, 52303 Kaunas 304217723 |
|---|---|
| Telefonas | +370 687 48413 |
| Įregistravimo data ir vieta | 2016 m. balandžio 1 d., Kaunas |
| Registro tvarkytojas | Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas |
| Bendrovės pavadinimas | UAB "Kauno energija NT" |
| Teisinė – organizacinė forma |
Uždaroji akcinė bendrovė |
| Buveinės adresas | Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas |
| Juridinio asmens kodas | 303042623 |
| Telefonas | (8 37) 305 693 |
| Elektroninio pašto adresas | [email protected] |
| Įregistravimo data ir vieta | 2013 m. balandžio 16 d., Kaunas |
| Registro tvarkytojas | Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas |
Grupės pagrindinės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugų teikimas. Bendrovė yra Grupės patronuojanti bendrovė. Bendrovė gamina, ir tiekia vartotojams šilumą (šildymui ir karštam vandeniui ruošti) Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone (Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k.) (toliau – Kauno rajonas).
Taip pat, vykdydama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatas, nuo 2010 m. gegužės 1 d. Bendrovė tiekia karštą vandenį (vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą) vartotojams Kaune ir Jurbarke bei Kauno rajone (toliau tekste šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens vadinamas šilumos tiekimu, išskyrus duomenis pateiktus 7 ir 8 lentelėje "Grupės ir Bendrovės 2016 m. finansinių rodiklių palyginimas su 2012-2015 m. rodikliais"), kurie Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėja. 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė karštą vandenį tiekė į 475 Kauno miesto ir rajono bei į 5 Jurbarko daugiabučius gyvenamuosius namus. Pajamos iš karšto vandens tiekimo veiklos Bendrovės pardavimo pajamose sudaro apie 4,3 proc.
Taip pat Bendrovė iki 2016 m. balandžio mėn. nedidele apimtimi gamino elektros energiją Kauno rajone, prižiūri inžinerinius statinius (kolektorius – tunelius), eksploatuoja šilumos ir elektros gamybos įrenginius. Grupė ir Bendrovė pagal atskiras sutartis atlieka pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontą, teikia patalpų nuomos paslaugas. Grupė ir Bendrovė licencijuojamą veiklą vykdo pagal turimas atitinkamas licencijas. 2004 m. vasario 26 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nuostatas.
Nuo 2013 m. sausio 28 d. Bendrovė buvo gamtinių dujų biržos dalyvė. Pradėjus veikti gamtinių dujų biržai, įmonės įgavo daugiau lankstumo įsigyjant trūkstamą ar parduodant perteklinį dujų kiekį, tuo pačiu vykdant įsipareigojimus dujų tiekėjams pagal sutartis. Dalyvavimas gamtinių dujų biržoje įmonėms suteikia galimybę iš karto tiksliai žinoti kokia yra įsigyjamų gamtinių dujų kaina, išvengti "imk arba mokėk" sąlygų taikymo bei subalansuoti perkamų ir vartojamų gamtinių dujų kiekį.
2014 m. gruodžio 4 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Bendrovei išdavė Energetikos veiklos licenciją Nr. L2-38(GDT), kuri suteikė Bendrovei teisę verstis gamtinių dujų tiekimo veikla. 2016 m. gegužės 25 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarimu Nr. O3-140 panaikino licenzijos galiojimą.
Grupės ir Bendrovės vizija – moderni, efektyvi, konkurencinga ir pridėtinę vertę akcininkams kurianti įmonių grupė, veikianti šilumos ir elektros gamybos, šilumos ir karšto vandens tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, turto nuomos srityse.
Grupės ir Bendrovės vertybės:
Grupės ir Bendrovės strateginiai tikslai:
Bendrovės šilumos ūkio techninės strategijos principinės gairės yra:
gerosios praktikos formavimas ir jos viešinimas.
2003 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta Emitento aptarnavimo sutartis su AB SEB banku (įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius), atstovaujamu Finansų rinkų departamento.
Emitento 20 031 977 (dvidešimt milijonų trisdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt septynios) paprastosios vardinės akcijos (VP ISIN kodas LT0000123010), kurių bendra nominalioji vertė – 34 855 639,98 Eur (trisdešimt keturi milijonai aštuoni šimtai penkiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt devyni Eur 98 ct), 2016 m. gruodžio 31 d. yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą. Bendrovės akcijų listingavimo pradžia 1998 m. gruodžio 28 d.
Bendrovė savo veiklą 2016 metais vykdė orientuodamasi į gamybos šaltinių galios plėtrą bei CŠT tinklo patikimumo didinimą, atsižvelgdama į Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategines gaires.
Veiklos planavime Bendrovė taip pat atsižvelgia į 2016 metais Bendrovės iniciatyva, Lietuvos energetikos instituto parengtą AB "Kauno energija" strategiją šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2007–2020 m. Strategijoje apibrėžiamos pagrindines miesto aprūpinimo šiluma nuostatos ir kryptys iki 2021 metų, siekiant užtikrinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemos techninį, ekonominį ir valdymo efektyvumą bei šilumos tiekimo patikimumą, nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvos teisės aktų nuostatas ir Europos Sąjungos (toliau – ES) direktyvų įpareigojančius siekius.
Bendrovė užima didžiąją dalį šilumos gamybos ir tiekimo rinkos Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke. Grupės gamybinius pajėgumus sudaro Bendrovės katilinių gamybiniai pajėgumai ir patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" katilinės gamybiniai pajėgumai Kauno mieste. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 13 izoliuoto tinklo ir 27 vietinės (buitinės) dujofikuotos katilinės Kauno mieste, bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės. Bendras Grupės šiluminis galingumas sudaro apie 587 MW, o bendras visos Grupės energijos gamybos pajėgumas yra apie 596 MW (t. t. 39 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai). Bendras instaliuotas Bendrovės šiluminis galingumas sudaro apie 568 MW (t. t. 39 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 294,8 MW šiluminis (t. t. 16 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke –34,8 MW šiluminis (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra apie 577 MW (t. t. 39 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).
Bendrovei priklausančiuose gamybos šaltiniuose 2016 m. buvo pagaminta beveik 41 proc. visos šilumos, patiektos vartotojams. Trūkstamas šilumos kiekis buvo nupirktas iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG). Reikiamas šilumos kiekis nuperkamas kiekvieną mėnesį organizuojamuose aukcionuose, vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais.
2016 m. Bendrovės šilumos ir elektros energijos gamybai naudotas kuras buvo:
1 grafikas
Kuro struktūra, proc.
2016 m. Bendrovė šilumą pirko iš 11 NŠG Kaune ir Kauno rajone: UAB Kauno termofikacijos elektrinės, UAB "GECO Kaunas", UAB "Lorizon energy", UAB "Ekoresursai", UAB "Petrašiūnų katilinė", UAB "Aldec General", UAB "ENG" ir UAB "Danpower Baltic Biruliškių", UAB "Ekopartneris", UAB "SSPC-Taika" ir UAB "Foksita". Iš viso nupirkta 844,3 tūkst. MWh šilumos, t. y. 59,1 proc. patiektos į tinklą šilumos (2015 metais – 60,4 proc.). Per 2012 – 2016 m. laikotarpį Bendrovės įrenginiais pagaminti ir iš NŠG nupirkti šilumos kiekiai, tūkst. MWh:
2 grafikas
Šilumos pirkimas ir gamyba, tūkst. MWh
Šią pagamintą ir nupirktą šilumą Bendrovė integruotais ir lokaliniais šilumos tiekimo tinklais, 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis, tiekė 3 426 įmonei ir organizacijai bei 115 078 buitiniams vartotojams, iš viso – 118 504 vartotojams (objektai pagal adresus).
3 grafikas
Bendrovės investicijos į naujausias technologijas (šilumos gamybos šaltinių rekonstravimas, įrengiant ekonomaizerius, naujus biokuro katilus, izoliuoto ir integruoto tinklo katilinių automatizavimas, elektroninių paslaugų sistema, nuotolinio šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, klientų aptarnavimas "vieno langelio" principu bei kt.), padeda Bendrovei mažinti parduodamos šilumos kainą. Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas mažina Bendrovės šilumos tiekimo nuostolius. Visos šios investicijos padeda Bendrovei prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei būti pažangia šilumos ir karšto vandens tiekimo, šilumos gamybos šaltinių priežiūros bendrove Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone.
Investicijas Bendrovė vykdo vadovaudamasi patikslintu Bendrovės 2016 m. investicijų planu, kuris patvirtintas 2016 m. gegužės 3 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-202 "Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-749 "Dėl AB "Kauno energija" 2016 m. investicijų plano" ir jo finansavimo" pakeitimo ir įgaliojimo pasirašyti pakeitimus" (toliau – Investicijų planas). Per 2016 m. laikotarpį pagal patvirtintą investicijų planą į Bendrovės turtą buvo numatyta investuoti 44,54 mln. Eur.
Pagal Investicijų planą Bendrovė vykdo magistralinių vamzdynų keitimo projektus, iš dalies finansuojamus ES struktūrinėmis lėšomis, optimizuoja vamzdynų skersmenis, prijungia prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo naujus objektus bei modernizuoja šilumos gamybos šaltinius.
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai bei Komisijos teisinio reglamentavimo pakeitimai sudarė palankias sąlygas investuoti į šilumos gamybos šaltinių statybą ir modernizavimą, tuo didinant konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje bei mažinant šilumos kainą vartotojams.
Siekdama šių tikslų, 2016 m. Bendrovė tęsia savo turimų šilumos gamybos šaltinių modernizavimą, diegdama juose naujus šilumos gamybos įrenginius. Įgyvendinami šie gamybos šaltinių modernizavimo projektai:
2016 m. rugsėjo mėn. Bendrovė užbaigė Šilko katilinės 15 MW dujinio katilo Nr. 2 su 1,5 MW kondensaciniu ekonomaizeriu įrengimo projektą. Projekto vertė 659 tūkst. Eur. Nauji įrenginiai padidins šilumos gamybos ir tiekimo patikimumą, bei sumažins Bendrovės palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas ir kainą šilumos vartotojams;
Bendrovė už daugiau nei 2,1 mln. Eur įrenginėja 5 MW ir 3 MW galios biokuro vandens šildymo katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu Jurbarko katilinėje. Šis projektas vykdomas keliais etapais ir planuojamas užbaigti 2017–2018 metais. 2016 m. lapkričio mėn. užbaigtas projekto pirmasis etapas, t. y. įrengtas 5 MW šiluminės galios biokuro katilas su priklausiniais. Po rekonstrukcijos biokuru gaminama šiluma sudarys apie 60 proc. Jurbarko miestui tiekiamos šilumos. Nuo 2016 m. lapkričio mėn. pradėjus veikti naujam biokuro katilui, iš biokuro iki metų pabaigos pagaminta 12 GWh šilumos. Iki tol Jurbarko katilinė šilumos gamybai naudojo gamtines dujas.
2016 m. lapkričio mėn. Bendrovė pasirašė rangos sutartį su konkurso laimėtoju dėl keturių po 15 MW dujinių katilų su 1,5 MW kondensaciniais ekonomaizeriais įrengimo Pergalės katilinėje. Planuojama tęstinio projekto vertė apie 2,3 mln. Eur. Projekto įgyvendinimas numatomas 2017–2018 metais. Darbai padalinti į du etapus. Pirmame etape planuojama įrengti vieną katilą su ekonomaizeriu, o antrame etape – likusius tris. Antras etapas dar gali būti nutrauktas dėl pasikeitusių Bendrovės poreikių, finansavimo galimybių ar kitų aplinkybių.
Biokuro įrenginius Bendrovė diegia nuosekliai vykdydama miesto savivaldybės tarybos patvirtintą Bendrovės plėtros strategiją ir siekdama toliau mažinti šilumos kainą vartotojams. Bendrovė didindama bei modernizuodama gamybinius pajėgumus, užima vis didesnę šilumos gamybos dalį, tikėtina, kad ir 2017 m. nuosavuose gamybos šaltiniuose pagamins ir į šilumos tiekimo tinklus patieks daugiau nei 60 proc. viso reikiamo šilumos kiekio.
Visų jau įvykdytų investicinių projektų rezultatas – sumažėjusi šilumos kaina Bendrovės šilumos vartotojams. Vidutinė parduodamos šilumos kaina 2016 metais buvo 5,02 ct/kWh, 2015 m. – 5,40 ct/kWh, 2014 m. – 6,69 ct/kWh.
2016 m. birželio mėn. Bendrovė pateikė 9 paraiškas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas" priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 "Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra" 1 kvietimą:
Šie projektai pradėti įgyvendinti 2016 m. ir bus baigti 2018 m. 2016 m. gruodžio mėn. su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašytos 9 finansinės paramos sutartys. Projektų vertė 11,7 mln. Eur, skirta 5,8 mln. Eur ES struktūrinės paramos.
2016 m. prie Bendrovės šilumos tiekimo tinklo prijungta 19 naujų objektų, kurių bendra instaliuota šiluminė vartojimo galia sudaro 12,19 MW.
Didžiausi 2016 m. prisijungę vartotojai yra prekybos ir pramogų centras "Mega", rekonstruojama Kauno autobusų stotis bei gyvenamosios ir komercinės patalpos Savanorių pr. 276. Vien tik šių objektų vartojamoji galia sudarys daugiau, nei 6,33 MW.
Vartotojų prijungimo prie Bendrovės šilumos tiekimo tinklų ir atjungimo nuo jų dinamika 2012–2016 metais pateikiama 4 grafike.
4 grafikas
2016 m. gegužės mėn. Kauno miesto savivaldybės administracijos iniciatyva Bendrovė perėmė šilumos ir karšto vandens tiekimą trims savivaldybei priklausančioms ugdymo įstaigoms: Kauno buriavimo mokyklos "Bangpūtys" irklavimo sporto bazėje, Kauno Vaišvydavos pagrindinėje mokykloje bei Kauno specialiojoje mokykloje, esančioje Apuolės g. 11. Šios įstaigos buvo šildomos iš vietinių katilinių, kūrenamų akmens anglimi. Įvertinus situaciją ir galimų investicijų poreikį, nuspręsta Kauno specialiąją mokyklą prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo. Šiluma ir karštas vanduo mokyklai pradėtas tiekti 2016 m. gegužės mėn. Kauno Vaišvydavos pagrindinėje mokykloje 2016 m. lapkričio mėn. įrengti du 150 kW ir 100 kW galingumo granulėmis kūrenami katilai. Per 2016 metus katilinė pagamino 108 MWh šilumos. Šiuo metu vyksta katilinės prijungimas prie duomenų priėmimo, stebėjimo ir proceso valdymo sistemos. Projekto vertė 80 tūkst. Eur. Irklavimo bazę planuojama dujofikuoti.
2016 metais šiluma eksploataciniu režimu pradėta tiekti ir VšĮ Kauno Klinikinei ligoninei, esančiai Josvainių g. 2. Bandomuoju režimu šiluma šiai ligoninei buvo pradėta tiekti 2015 m. gruodžio 28 d. Ligoninės vartojamoji galia – 6,18 MW. Anksčiau šiam objektui šiluma buvo tiekiama iš dujinės katilinės, eksploatuojamos UAB "Litesko". Šiluma šiam objektui be jokių trikdžių tiekiama jau daugiau nei metus.
Per 2016 m. nuo CŠT sistemos atjungti objektai, kurių instaliuota šiluminė galia buvo apie 1,167 MW. Šilumos įrenginių atjungimas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo tinklų ir šildymo būdo keitimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Šilumos ūkio įstatymo ir Statybos įstatymo bei šiuos įstatymus įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka.
2016 metais Bendrovė investavo 6,76 mln. Eur (iš jų finansuota ne bendrovės lėšomis, t. y. komercinių bankų paskolomis – 1,65 mln. Eur, iš ES struktūrinių fondų ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo – 0,48 mln. Eur), iš kurių didžioji dalis investicijų skirta šilumos tiekimo trasų modernizavimui ir šilumos gamybos katilų atnaujinimui (2,07 mln. Eur). 0,34 mln. Eur buvo skirta naujų objektų, kurių suminė vartojimo galia – 12,19 MW, prijungimui prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Bendrovės investicijos pagal finansavimo šaltinius 2012–2016 m. nurodytos 5 grafike.
5 grafikas
Siekdama plėsti savo vartotojų rinką, Bendrovė 2015 m. pradėjo tiesti naują šilumos tiekimo trasą į statomą Brastos gyvenamųjų namų kvartalą Kaune. Pagal projektą "Šilumos tiekimo tinklai į daugiabučių namų kvartalą nuo ŠK 8K-14-5 prie pastato Jurbarko g. 81 iki taško "A", adresu Brastos g. 24, Kaunas" nutiestas 487 metrų ilgio vamzdynas, kuriuo šiluma bus tiekiama į statomą gyvenamųjų namų kvartalą. Pagal viešai skelbiamą informaciją šiame kvartale bus pastatyta 10 daugiabučių namų, kuriuose bus apie 500 butų. Juose planuojama įrengti apie 4,4 MW bendros vartojimo galios įrenginių. Šalčiausiu metų laiku naująja trasa bus galima patiekti iki 10 MW šilumos srautą, tad, esant poreikiui, prie naujos trasos bus galima prijungti dar daugiau naujų vartotojų. Projekto vertė – apie 244 tūkst. Eur. Projekto darbus AB "Kauno energija" vykdo savo pajėgomis ir lėšomis. Statybos darbų pradžia 2015 gruodžio mėn. 2016 m. prie CŠT prijungti du gyvenamieji namai.
2016 m. birželio mėn. Bendrovėje pradėjo veikti sertifikuota stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija. Šioje laboratorijoje atliekami kietųjų dalelių kiekio tyrimai ir dujų srauto matavimai iš katilinių išmetamuose dūmuose. Laboratorija turi teisę atlikti matavimus visoje Lietuvos teritorijoje. Anksčiau Bendrovė šią paslaugą pirko iš išorės tiekėjų.
Išoriniai rizikos veiksniai, darantys įtaką Bendrovės pagrindinei veiklai:
Konkurencinės aplinkos rizikos veiksniai. Bendrovė, siekdama dirbti veiksmingai ir patikimai, kuriant pridėtinę vertę akcininkams, susiduria su jos veiklos sferai būdingomis rizikomis, tačiau ir pasinaudoja galimybėmis dirbti, veiksmingai ir patikimai išnaudojant turimą bei kurti papildomą potencialą. Viena iš didžiausių rizikų, su kuria gali susidurti Bendrovė – santykinai aukšta iš NŠG perkamos šilumos kaina. NŠG vertintini kaip privatūs pelno generavimui skirti verslo vienetai. Šilumos supirkimas vykdomas vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei Komisijos patvirtintu Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu. Savo ruožtu Bendrovė intensyviai investuoja į nuosavų gamybos šaltinių modernizavimą bei statybą, kad sumažintų palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas. Tokiu būdu naudojamasi reguliavimo aplinka, didinama konkurencija bei mažinama šilumos pirkimo ir pardavimo vartotojams kaina.
Kartu su naujų NŠG atsiradimu Bendrovė turi spręsti papildomus techninius, ekonominius, teisinius ir kitus klausimus: šilumos tiekimo tinklo valdymo bei šių gamintojų galios balansavimo staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymo, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimo, kaitos ir taikymo.
Komerciniai rizikos veiksniai: Bendrovė yra pagrindinis centralizuotai pagamintos šilumos tiekėjas Kauno ir Jurbarko miestams bei daliai Kauno rajono. Norint išlaikyti šią rinką, būtina diegti efektyvias technologijas nuosavuose gamybos šaltiniuose bei, išnaudojant skirtingų kuro rūšių kainų skirtumus, siekti gaminti mažiausiomis sąnaudomis.
Bendrovės šilumos pardavimai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio, t. y. šilumos suvartojimo, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydžio į šilumos taupymą ir racionalų vartojimą bei šilumos pardavimo rinkos plėtros tempai.
Kintančios kuro kainos bei NŠG pagamintos šilumos pardavimo kaina turi įtakos Bendrovės šilumos ir elektros energijos gamybos savikainai.
Bendrovės veiklos rezultatui turi įtakos pardavimo apimčių mažėjimas dėl mažėjančio šilumos vartojimo (vykdant daugiabučių namų / pastatų renovaciją ar įdiegiant šilumą taupančius įrenginius), taip pat dėl vartotojų atsijungimų nuo CŠT (dėl įvairių priežasčių). Rizika mažinama Bendrovei investavus ir toliau investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos gamybos įrenginius, mažinant Bendrovės šilumos gamybos savikainą bei perkamos iš NŠG šilumos kainą, tuo pačiu, ir vartotojui tiekiamos šilumos kainą bei nuolat argumentuotai informuojant vartotojus apie CŠT sistemos privalumus (saugumas, patikimumas, sąsaja su viena kuro rūšimi, kuro konversija, lokalūs taršos šaltiniai gyvenamuosiuose rajonuose ir jų sukeliama bendra aplinkos tarša ir kt.) lyginant su autonominiu šildymu.
Kitų bendrovių, propaguojančių tik gamtinių dujų naudojimą, neatsižvelgiant į patvirtintą specialųjį šilumos tiekimo planą, konkurencija su Bendrove šilumos tiekimo sektoriuje pasireiškia vartotojų atsijungimu nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Šilumos įrenginių atjungimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (su vėlesniais pakeitimais) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A-1830 patvirtintas Pastato ar patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas. Kauno miesto savivaldybė yra patvirtinusi specialųjį šilumos tiekimo planą, kuriame numatytas šilumos tiekimo būdas atskirose miesto teritorijose. CŠT zonoje esančių pastatų atsijungimas nuo CŠT tinklų galimas tik atitinkamai suderinus su Kauno miesto savivaldybe. Kauno rajono savivaldybės šilumos ūkio specialusis planas patvirtintas
Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-43. Jurbarko miesto ir rajono šilumos ūkio specialusis planas, patvirtintas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. T2–67.
Veiklos rizika: Ribotas vartotojų mokumas ir skolos. Rizika mažinama faktoringuojant skolas ir einamuosius kai kurių vartotojų grupių priskaitymus bei taikant efektyvesnius skolų išieškojimo metodus / būdus. Kita galima veiklos rizika – palūkanų normų pasikeitimai bankinėje rinkoje.
Detali informacija apie rizikos valdymo politiką bei kredito, valiutų kursų, palūkanų normos, likvidumo rizikas pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 23 pastaboje.
Per 2016 m. lyginant su 2015 m., šilumos vartotojų pradelsti įsipareigojimai sumažėjo apie 9 proc. ir 2016 m. sudarė 12,658 mln. Eur. Per 2015 m. lyginant su 2014 m., šilumos vartotojų pradelsti įsipareigojimai sumažėjo apie 10 proc. ir sudarė 13,826 mln. Eur. Mažėjimą nulėmė efektyvių skolos administravimo metodų taikymas, šilumos kainos sumažėjimas.
Siekiant kuo greičiau šias skolas susigrąžinti, Bendrovė naudoja visas teisės aktais leidžiamas skolų administravimo priemones, tarp jų – prevencines ikiteisminio išieškojimo priemones ir teisminį išieškojimą, taip pat bendradarbiauja su skolų išieškojimo bendrovėmis. Papildomai, kaip prevencinė priemonė, esant dideliam įsiskolinimui, taikomas šilumos tiekimo apribojimas (įstatymų nustatyta tvarka ir esant techninėms galimybėms).
Visais atvejais, apie susidariusį įsiskolinimą pirmiausia pranešama vartotojui. Skolininkui reaguojant į įspėjimus, aptariamos įvairios skolos grąžinimo galimybės bei pasirašomi skolos grąžinimą užtikrinantys dokumentai. Skolininkui į įspėjimus nereaguojant ir taikytoms prevencinėms ir ikiteisminėms priemonėms nedavus rezultato, vykdomas teisminis išieškojimas, t. y. kreipiamasi į teismą su ieškiniu, o gavus sprendimą su vykdomuoju dokumentu – į antstolį priverstinio išieškojimo vykdymui. Tokiu atveju skolininkas privalo sumokėti ne tik susidariusią skolą, bet ir teismo bei išieškojimo vykdymo išlaidas. 2016 m. atlikta visa eilė skolos prevencijos veiksmų ir ikiteisminio išieškojimo priemonių, tarp jų – skolingų vartotojų duomenų perdavimas skolų išieškojimo bendrovei. Vykdytas skolos administravimo veiksmų kiekis: įspėjimų raštu – 16.881 vnt., įspėjimai skambučiais – 3 170 vnt., vekseliai – 198 vnt., taikos sutartys – 95 vnt., įspėjimai sąskaitose – 214 591 vnt.
Bendrovės veikla cikliška. Šildymo sezono metu (spalio – balandžio mėnesiais) uždirbamos didžiausios pagrindinės veiklos pajamos. Ne šildymo sezono metu Bendrovės pajamos yra mažiausios, nes šilumą vartotojai naudoja tik karštam vandeniui ruošti. Be to, ne šildymo sezono metu Bendrovė patiria daugiau išlaidų, nes turi pasirengti ateinančiam šildymo sezonui, t. y. vykdyti remonto ir rekonstravimo darbus šilumos tiekimo tinkluose bei šilumos gamybos šaltiniuose.
Teisinės atitikties rizika: Energetikos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, atitinkami Vyriausybės nutarimai, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos šilumos kainų ir mokėjimų už šilumą metodikos bei kiti teisės aktai. Jų pasikeitimai turi įtakos šilumos tiekimo įmonių veiklai.
2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 pataisoms, vadovaujantis 7 straipsniu, į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Vykdant teisės aktus, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. visos šios sąnaudos tiesiogiai mažina Bendrovės pelną.
Taip pat tarp politinių – teisinių rizikos veiksnių paminėtini Kauno miesto savivaldybės, turinčios kontrolinį Bendrovės akcijų paketą, politiniai sprendimai, turintys įtakos sprendimų priėmimui Bendrovės akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais (reikšmingiausi klausimai, atmetus akcininkų struktūros formavimą, yra pelno ir paramos skirstymo pozicijos), Bendrovės stebėtojų tarybos narių išrinkimui, kurie skiria Bendrovės valdybos narius, dažnai įtakojamus juos išrinkusių politikų. Rizika gali būti mažinama informuojant pagrindinį akcininką apie Bendrovės vykdomą veiklą, veiklos rezultatus, perspektyvinius planus bei nepolitizuotas valdybos formavimas.
Teisinės atitikties rizika yra nuostolių padidėjimo ir (ar) prestižo praradimo, ir (ar) pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, išorės teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijų reikalavimų nevykdymas ir pan.) arba vidaus veiksniai (pavyzdžiui, vidaus teisės aktų bei etikos standartų pažeidimai, darbuotojų piktnaudžiavimo atvejai ir pan.).
Bendrovė užbaigė paskutinį (iš trijų) investicinį ginčą su Kauno termofikacijos elektrine, kai Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2016 m. sausio 29 d. byloje Nr. 268 sprendimu patvirtino tarp šalių 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašytą Taikos sutartį. Pagal Taikos sutarties sąlygas, šalys sutarė nutraukti 2013 m. kovo 31 d. sudarytą Investicijų susitarimą, Kauno termofikacijos elektrinei įsipareigojant sumokėti Bendrovei apie 2,3 mln. Eur kompensaciją dalimis iki 2018 m. vasario 28 d. Kaip papildomą nefinansinę kompensaciją Taikos sutarties sąlygomis Kauno termofikacijos elektrinė perdavė AB "Kauno energija" dalį Kauno miesto centralizuotos šilumos tiekimo infrastruktūros (kolektorinę ir susijusius vamzdynus, dalį technologinės grandies įrangos, reikalingos Bendrovei) bei nuomos teises į žemės sklypo dalį, susijusią su perimtu turtu.
Ši byla su Kauno termofikacijos elektrine truko nuo 2013 m. balandžio mėn., o ginčai dėl elektrinės investicijų nevykdymo – nuo 2009 m.
Socialiniai veiksniai: neigiamos įtakos Bendrovės veiklai gali turėti vartotojų atjungimas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. 2016 m. atsijungė vartotojai, kurių bendra vartojamoji galia sudarė 1,167 MW; taip pat ribota buitinių šilumos vartotojų perkamoji galia bei lėtas jos augimas, bedarbystė bei jau ilgą laiką viešoje erdvėje susiformavusi išskirtinai neigiama nuomonė apie centralizuotos šilumos tiekėją.
Tačiau teigiamą įtaką turi nuo 118 404 – 2015 metais iki 118 504 – 2016 metais didėjęs vartotojų skaičius. Bendra naujų vartotojų instaliuota galia sudaro 12,19 MW (daugiausiai verslo įmonės, turinčios didelius pastatų, t. y. šildomus plotus).
Socialinė rizika: įmonės veikla socialiai jautri daugeliui Kauno regiono gyventojų ir įmonių dėl sąlygiškai didelių išlaidų už šilumą ir karštą vandenį. Šios išlaidos sudaro nemažą šeimos ūkio išlaidų dalį. Mažėjant parduodamos šilumos kainai, nusiskundimų dėl didelių sąskaitų įmonės adresu sulaukiama vis mažiau. Jų mažėjimą sąlygojo pastaruoju metu Bendrovės įvykdytos investicijos į gamybos šaltinius, ženkliai sumažinusios šilumos ir karšto vandens kainas. Vertinant Lietuvos mastu, 2016 m. Bendrovės tiekiamos šilumos kaina buvo mažesnė nei vidutinė visų šilumos tiekimo įmonių kaina.
Ši rizika mažinama argumentuotai informuojant vartotojus apie Bendrovės vykdomą veiklą – nuosekliai publikuojami straipsniai Bendrovės interneto svetainėje bei miesto ir šalies žiniasklaidoje. Bendrovė analizuoja vartotojų nusiskundimus, teikia raštiškus atsakymus, konsultuoja vartotojus žodžiu (Bendrovės patalpose), telefonu, bei el. paštu. Vartotojai periodiškai, t. y. 2 – 4 kartus per metus, kviečiami į susitikimus su Bendrovės specialistais, kur yra aptariami su Bendrovės vykdoma veikla susiję aktualūs klausimai. Taip siekiama formuoti objektyvų Bendrovės – modernios ir socialiai atsakingos įmonės – įvaizdį.
Techniniai – technologiniai veiksniai: didžiausios technologinio pobūdžio rizikos yra susijusios su šilumos tiekimo sistemų būkle. Vidutinis Bendrovei priklausančių magistralinių vamzdynų amžius yra apie 38 metai. Jų modernizavimą sąlygoja lėšų trūkumas. Kad sumažinti šilumos tiekimo sistemos amžių, būtina per metus rekonstruoti daugiau kaip 13,5 km. tinklo ilgio, o būtinos investicijos tam sudarytų apie 6 mln. Eur. Hidraulinių bandymų metu išaiškėja silpniausios jų vietos. Kasmet bandymų metu išaiškinama daugiau nei 200 vietų, kuriose įvyksta trūkiai. Nustačius defektus, operatyviai vykdomi jų šalinimo (remonto) darbai.
Labiausiai susidėvėjusiose vietose magistraliniai šilumos tiekimo tinklai rekonstruojami, panaudojant ES struktūrinių fondų paramą. Rekonstruotose šilumos tiekimo tinklų magistralių atkarpose sumontuojami nauji pramoniniu būdu (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale) izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai. Rekonstruotose atkarpose šilumos nuostoliai lieka itin maži (technologinio lygmens), o patys vamzdynai nebekelia trūkio grėsmės ir užtikrina patikimą šilumos tiekimą vartotojams, o vamzdynų trūkių grėsmė sumažinama iki minimumo, tuo užtikrinamas saugus bei patikimas šilumos tiekimas vartotojams.
Vienas iš techninės rizikos šilumos gamybos šaltiniuose veiksnių – šilumos gamybos įrenginių amžius. Šiuo metu nemažai šilumos gamybos įrenginių yra atnaujinta. Kasmet nešildymo sezono metu atliekami katilų remontai ir
techninės priežiūros darbai, būtini šilumos tiekimo patikimumo ir saugumo užtikrinimui, t. y. šilumos gamybos šaltinių funkcionalumo bei kuro rezervinių galingumų užtikrinimui.
Kitas techninės rizikos veiksnys – tai, 2003 m. pardavus pagrindinį šilumos generavimo šaltinį – Kauno termofikacinę elektrinę, nuosavų šilumos gamybos galių trūkumas. Šiuo metu Bendrovei priklausančių šilumos gamybos šaltinių galia (420 MW) neužtikrina maksimalaus momentinio vartotojų šilumos poreikio (448 MW pagal paskutinių trijų metų duomenis) Kauno miesto integruotame tinkle. Be to, pagal Lietuvos teisės aktus, šilumos tiekimo įmonės privalo turėti galios rezervą, kuris būtų 30 proc. didesnis nei sudaro maksimalus momentinis vartotojų šilumos poreikis. Todėl Bendrovė yra Komisijos įpareigota pirkti rezervinės galios užtikrinimo paslaugą. 2016 m. ši paslauga buvo perkama iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bendras šilumos ūkio vystymo tendencijas Kaune ir Lietuvoje, Bendrovės vienas iš tikslų yra nuolat pagrįstai investuoti į nuosavus šilumos gamybos šaltinius, t.y. modernizuoti esamus ir diegti naujus papildomus šiluminius galingumus. Apie Bendrovės gamybos šaltinių modernizavimą ir investicijas detaliau aprašyta 6.1 ir 7 skyriuose.
Technologinė rizika gali būti mažinama, rekonstruojant šilumos gamybos šaltinius ir tiekimo vamzdynus, tam panaudojant pažangiausias technologijas ir taip didinant šilumos sistemos efektyvumą, nuosavų šilumos gamybos šaltinių galią, būtiną patikimumo užtikrinimui. Be to, ženklias investicijas, modernizuojant Bendrovės turtą, įpareigoja daryti ir šalyje galiojantys standartai bei norminiai aktai, suderinti su ES standartais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais šilumos tiekimo sistemų darbo kokybinius ir techninius rodiklius.
Ekologiniai veiksniai: Bendrovės atžvilgiu juos galima suskirstyti į darančius poveikį Bendrovei ir įtakojamus Bendrovės veiklos.
Siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai ir neviršyti ribinių taršos, vibracijos bei triukšmo reikšmių, Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais, taip pat energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB bei Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 43- 2013, kitais teisės aktais, nustatančiais reikalavimus gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams. Pagrindiniai Bendrovės taršos šaltiniai: iškastinio organinio kuro deginimas Bendrovės šilumos šaltiniuose, gaminant šilumą ir nutekamieji vandenys, panaudoti technologiniuose procesuose.
Už atmosferos ir vandens taršą Bendrovė moka mokesčius. Jei būtų viršijamos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus Bendrovė mokėtų baudas. Tokių baudų per 2016 metus nebuvo mokėta.
Pagrindinės Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos gamybos šaltinių modernizavimas, šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant esamus vamzdynus į vamzdynus su putų poliuretano izoliacija, diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrenginius, mažiau taršių kuro rūšių naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas (kuro balanse 2016 m. vyravo kietasis biokuras – 81,31 proc., gamtinės dujos – 18,29 proc., kitas kuras – 0,40 proc.).
Bendrovės 2016 m. veiklos rezultatas atspindi įtaką tų investicijų, kurias Bendrovė įvykdė per 2014 – 2015 metus. Bendrovė įvykdė 3 didelius investicinius projektus, koncentruotus į gamybos sektoriaus vystymą, siekdama mažinti šilumos gamybos ir įsigijimo sąnaudas, užtikrinti patikimą šilumos tiekimą, mažinti perdavimo nuostolius, didinti šilumos tiekimo sistemos efektyvumą.
Bendrovės pardavimo pajamos už 2016 m. sudarė 61 188 tūkst. Eur ir, palyginus su 2015 metais, padidėjo 0,75 proc. (2015 metais jos sudarė 60 733 tūkst. Eur). Grupės pardavimų pajamos 2016 metais sudarė 61 178 tūkst. Eur (2015 m. – 60 725 tūkst. Eur).
Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo didesnis parduotos šilumos kiekis, nors šilumos kaina, kurios pagrindinę dalį sudaro perkamos šilumos ir kuro dedamoji ir mažėjo. Parduotos šilumos kiekis 2016 m. lyginant su 2015 m. buvo 8,4 proc. didesnis. 2016 m. vidutinė parduodamos šilumos kaina sumažėjo 7,04 proc. (2016 m. šilumos kaina – 5,02 ct/kWh, 2015 m. – 5,40 ct/kWh). 2016 metų šildymo sezono lauko oro vidutinė temperatūra buvo 0,6 °C, o 2015 m. 3,2 °C.
6 grafikas
Grupės bendrosios pajamos 2016 m. sudarė 6 957 tūkst. Eur, Bendrovės – 6 901 tūkst. Eur.
Grupės ir Bendrovės pardavimo pajamos padidėjo 0,46 mln. Eur, Bendrovės 2016 m. bendrosios pajamos, palyginus su 2015 m, didesnės 2,37 mln. Eur dėl gautos iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės 1,8 mln. Eur kompensacijos pagal 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašytą Taikos sutartį, kuria buvo užbaigtas šalių ginčas Arbitražo byloje, kilęs dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo nevykdymo ir efektyvios Bendrovės veiklos, leidusios ženkliai sumažinti kuro ir perkamos šilumos sąnaudas, pradėjus šilumos gamyboje didžiąja dalimi naudoti biokurą, o ne gamtines dujas. Visa tai leido atpiginti tiek Bendrovės gaminamą, tiek ir iš NŠG superkamą šilumą.
Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms iš pirkėjų gautinoms sumoms. Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2016 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtrauktas į gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį ir 2016 m. sudarė atitinkamai -825 tūkst. Eur ir -835 tūkst. Eur, t. y. sumažėjo sąnaudos ir dėl to padidėjo pelnas (2015 m. – 233 tūkst. Eur ir – 236 tūkst. Eur). Per 2016 m. Grupė ir Bendrovė nurašė atitinkamai 330 tūkst. Eur ir 330 tūkst. Eur beviltiškų skolų (2015 m. 131 tūkst. Eur ir 131 tūkst. Eur). Per 2016 m. Grupė ir Bendrovė atgavo 5 tūkst. Eur (2015 m. – 9 tūkst. Eur) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.
2016 metų Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2012–2015 m. pateiktas 1 lentelėje.
| 1 | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Eil. Nr. |
Grupės rodiklio pavadinimas | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 m. |
| 1 | Pardavimų pajamos, tūkst. Eur | 107 079 |
93 363 |
75 746 |
60 725 |
61 178 |
| 1.1 | Iš jų: šilumos energija | 105 036 |
90 239 |
72 484 |
57 396 |
58 004 |
| 1.2 | elektros energija | 133 | 222 | 220 | 253 | 38 |
| 1.3 | pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra |
209 | 81 | 27 | 21 | 10 |
| 1.4 | Pajamos už kolektorių priežiūrą | 224 | 226 | 227 | 226 | 227 |
| 1.5 | Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina |
1 395 |
2 494 |
2 633 |
2 569 |
2 611 |
| 1.6 | Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą |
82 | 101 | 155 | 260 | 288 |
| 2 | Bendrosios pajamos, tūkst. Eur | 346 | 874 | 862 | 4 509 |
6 957 |
| Eil. Nr. |
Grupės rodiklio pavadinimas | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 m. |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 3 | EBITDA tūkst. Eur |
6 151 |
6 384 |
7 344 |
12 083 |
14 787 |
| 4 | Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. |
0,2 | -2,1 | 0,9 | 9,1 | 10,0 |
| 5 | Grynasis pelningumas, proc. | 0,3 | 0,9 | 1,1 | 7,4 | 11,4 |
| 6 | Turtas, tūkst. Eur | 129 524 |
129 688 |
145 130 |
134 442 |
145 073 |
| 7 | Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur | 75 647 |
76 522 |
77 382 |
81 860 |
87 019 |
| 8 | Nuosavybės grąža (ROE), proc. | 0,5 | 1,1 | 1,1 | 5,7 | 8,5 |
| 9 | Turto grąža (ROA), proc. | 0,3 | 0,7 | 0,6 | 3,2 | 5,0 |
| 10 | Turto apyvartumas | 0,83 | 0,72 | 0,52 | 0,45 | 0,42 |
| 11 | Materialaus turto grąža, proc. | 0,4 | 0,8 | 0,7 | 3,7 | 5,6 |
| 12 | Įsiskolinimo koeficientas |
0,42 | 0,41 | 0,47 | 0,39 | 0,40 |
| 13 | Skolos ir nuosavybės koeficientas | 0,7 | 0,7 | 0,9 | 0,6 | 0,7 |
| 14 | Einamojo likvidumo koeficientas |
0,85 | 0,70 | 0,69 | 1,10 | 1,18 |
| 15 | Skubaus padengimo koeficientas | 0,81 | 0,66 | 0,68 | 1,07 | 1,14 |
| 16 | Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis |
0,05 | 0,02 | 0,01 | 0,21 | 0,49 |
| 17 | Pelnas akcijai | 0,01 | 0,02 | 0,02 | 0,11 | 0,16 |
| 18 | Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur |
1,8 | 1,8 | 1,8 | 1,9 | 2,0 |
| 19 | Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E rodiklis) |
20,66 | 8,34 | 6,99 | 4,36 | 3,45 |
| 20 | Akcinis kapitalas, tūkst. Eur | 74 256 |
74 256 |
74 378 |
74 476 |
74 476 |
| 21 | Akcinio kapitalo ir turto santykis | 0,57 | 0,57 | 0,51 | 0,55 | 0,51 |
| 22 | Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. | 0,5 | 1,1 | 1,1 | 5,8 | 8,7 |
| 23 | Dividendų mokėjimo koeficientas | 0,00 | 0,23 | 0,03 | 0,38 | 0,00 |
2016 metų Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2012–2015 m. pateiktas 2 lentelėje.
| 2 lentelė |
||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Eil. Nr. |
Bendrovės rodiklio pavadinimas | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 m. |
| 1 | Pardavimų pajamos, tūkst. Eur | 107 004 |
93 356 |
75 755 |
60 733 |
61 188 |
| 1.1 | Iš jų: šilumos energija | 105 054 |
90 255 |
72 494 |
57 404 |
58 013 |
| 1.2 | elektros energija | 133 | 222 | 220 | 253 | 38 |
| 1.3 | pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra |
116 | 58 | 26 | 21 | 10 |
| 1.4 | Pajamos už kolektorių priežiūrą | 224 | 226 | 227 | 226 | 227 |
| Eil. Nr. |
Bendrovės rodiklio pavadinimas | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 m. |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1.5 | Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina |
1 395 |
2 494 |
2 633 |
2 569 |
2 611 |
| 1.6 | Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą |
82 | 101 | 155 | 260 | 288 |
| 2 | Bendrosios pajamos, tūkst. Eur | 242 | 538 | 867 | 4 528 |
6 901 |
| 3 | EBITDA tūkst. Eur | 6 028 |
6 007 |
7 339 |
12 085 |
14 631 |
| 4 | Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. | 0,2 | -2,2 | 1,0 | 9,2 | 9,88 |
| 5 | Grynasis pelningumas, proc. | 0,2 | 0,6 | 1,1 | 7,5 | 11,3 |
| 6 | Turtas, tūkst. Eur | 130 447 |
130 380 |
145 853 |
135 173 |
141 071 |
| 7 | Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur | 76 512 |
77 050 |
77 915 |
82 412 |
87 515 |
| 8 | Nuosavybės grąža (ROE), proc. | 0,3 | 0,7 | 1,1 | 5,6 | 8,1 |
| 9 | Turto grąža (ROA), proc. | 0,2 | 0,4 | 0,6 | 3,2 | 5,0 |
| 10 | Turto apyvartumas | 0,82 | 0,72 | 0,52 | 0,45 | 0,43 |
| 11 | Materialaus turto grąža, proc. | 0,2 | 0,5 | 0,7 | 3,7 | 5,7 |
| 12 | Įsiskolinimo koeficientas |
0,41 | 0,41 | 0,47 | 0,39 | 0,38 |
| 13 | Skolos ir nuosavybės koeficientas | 0,7 | 0,7 | 0,9 | 0,6 | 0,6 |
| 14 | Einamojo likvidumo koeficientas |
0,85 | 0,70 | 0,69 | 1,10 | 1,48 |
| 15 | Skubaus padengimo koeficientas | 0,82 | 0,66 | 0,68 | 1,07 | 1,44 |
| 16 | Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis | 0,05 | 0,02 | 0,01 | 0,21 | 0,51 |
| 17 | Pelnas akcijai | 0,01 | 0,01 | 0,02 | 0,11 | 0,16 |
| 18 | Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur |
1,8 | 1,8 | 1,8 | 1,9 | 2,0 |
| 19 | Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E rodiklis) |
29,51 | 13,55 | 6,95 | 4,34 | 3,47 |
| 20 | Akcinis kapitalas, tūkst. Eur | 74 256 |
74 256 |
74 378 |
74 476 |
74 476 |
| 21 | Akcinio kapitalo ir turto santykis | 0,57 | 0,57 | 0,51 | 0,55 | 0,53 |
| 22 | Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. | 0,3 | 0,7 | 1,1 | 5,8 | 8,6 |
| 23 | Dividendų mokėjimo koeficientas | 0,00 | 0,23 | 0,03 | 0,38 | 0,00 |
Platesnė Grupės ir Bendrovės finansinių rezultatų analizė pateikta 2016 metų konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.
metų Bendrovės nefinansinių rodiklių palyginimas su 2012–2015 metų rodikliais pateiktas 3 lentelėje.
| 3 lentelė |
||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Eil. Nr. |
Rodiklio pavadinimas | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 m. |
| 1. | Pagamintos ir nupirktos energijos kiekis, patiektas į tinklą, tūkst. MWh: |
1 532,9 |
1 442,2 |
1 364,8 |
1 326,3 |
1 428,1 |
| 1.1. | šilumos energija | 1 531,4 |
1 439,8 |
1 362,1 |
1 323,0 |
1 427,6 |
| 1.2. | elektros energija | 1,5 | 2,4 | 2,7 | 3,3 | 0,5 |
| 2. | Parduota energijos, tūkst. MWh: |
1 251,4 |
1 179,3 |
1 113,9 |
1 098,6 |
1 188,0 |
| 2.1. | šilumos energija | 1 249,9 |
1 176,9 |
1 111,2 |
1 095,3 |
1 187,5 |
| 2.2. | elektros energija | 1,5 | 2,4 | 2,7 | 3,3 | 0,5 |
| 3. | Rekonstruoti šilumos tiekimo tinklai, m |
7 970 |
4 789 |
4 197 |
1 835 |
6 201 |
| 4. | Naujai nutiesti šilumos tiekimo tinklai, m |
1 496 |
893 | 759 | 1 062 |
2 468 |
7 grafikas
Bendrovės rekonstruoti šilumos gamybos šaltiniai, pereinant nuo iškastinio kuro prie biokuro, savo gamybos savikaina sudaro rimtą konkurenciją Kaune veikiantiems NŠG. Modernizuodama sau priklausančius gamybos šaltinius, per pastaruosius 3 metus Bendrovė savo vartotojams tiekiamos šilumos kainą sumažino 33 proc.
Bendrovės šilumos kainos dinamika 2012–2016 m. pateikiama 8 grafike.
8 grafikas
AB "Kauno energija" tiekiamos šilumos kaina, ct/kWh
2012–2016 metų Bendrovės šilumos kainos struktūros elementai pateikti 9 grafike.
9 grafikas
Šilumos kainos struktūros elementai, ct/kWh
AB "Kauno energija" valdyba 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 2016-2-2 (pakeista AB "Kauno energija" valdybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 2016-8-3) nustatė šilumos kainos dedamąsias tretiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kurias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija suderino 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. O3-129. Šilumos kainos pastovioji dedamoji, galiojusi iki 2016 m. gegužės 31 d. sudarė 1,53 ct/kWh, nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusi ir dabar galiojanti nauja pastovioji dedamoji sudaro 1,95 ct/kWh (pastoviosios dedamosios padidėjimą sąlygojo realizuotos šilumos kiekio pokyčio, infliacijos, investicijų nusidėvėjimo pokyčiai bei naujos dedamosios "rezervinės galios užtikrinimo sąnaudos" 0,26 ct/kWh įskaičiavimas). Šilumos kainos pastoviosios dedamosios detalizavimas pateiktas 10 grafike.
10 grafikas
Bendrovė šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas perskaičiuoja kiekvieną mėnesį atsižvelgiant į pasikeitusias kuro ir perkamos šilumos kainas. Šilumos kainos kintamosios dedamosios galiojusios 2016 m. gruodžio mėn. detalizavimas pateiktas 11 grafike.
11 grafikas
Su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija. Grupė ir Bendrovė, vykdydamos savo veiklą, siekia taupiai naudoti gamtos išteklius, diegti mažiau taršias technologijas, vadovautis aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias neigiamą įtaką aplinkai.
Atliekų tvarkymas. Grupėje ir Bendrovėje organizuotas veikloje susidarančių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams, t. y. įmonėms, turinčioms atliekų tvarkymo licencijas. Grupėje ir Bendrovėje 2016 metais perduota perdirbti 0,566 tonų elektros ir elektronikos įrangos atliekų, 1389,76 tonos pelenų, 387 tonos statybinio laužo, 1,56 tonos naudotų padangų, 0,10 tonos dienos šviesos lempų, 0,120 tonos statybinių medžiagų, turinčių asbestos.
Nuotekų tvarkymas. Grupė ir Bendrovė pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių ištekančios nuotekos neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose.
Oro tarša. Grupės ir Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija, turinti aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą, pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmetami teršalai į atmosferą neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose. Bendrovės "Šilko", Ežerėlio, Girionių, Noreikiškių katilinėse, o nuo 2015 m. ir "Inkaro" katilinėje bei Petrašiūnų elektrinėje deginamas biokuras, taip mažinant atmosferos taršą. Žemiau pateiktoje 4 lentelėje yra pateiktas 2016 metais iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2012–2015 metais.
| Išmesta per metus, t |
Kietosios dalelės |
Azoto oksidai |
Anglies monoksidas |
Sieros dioksidas |
Angliavan deniliai |
Vanadžio pentoksidas |
4 lentelė Kiti teršalai |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2016 m. |
53,7542 | 265,0797 | 1155,3349 | 231,4719 | 4,2871 | 0,0000 | 0,2818 |
| 2015 m. | 43,5783 | 203,6775 | 904,8513 | 193,3228 | 20,1586 | 0,0000 | 0,2818 |
| 2014 m. | 23,613 | 154,570 | 534,443 | 47,158 | 16,294 | 0,0000 | 0,440 |
| 2013 m. | 10,5967 | 101,3197 | 299,6656 | 5,0747 | 14,9647 | 0,0000 | 0,770 |
| 2012 m. | 7,6130 | 54,3160 | 135,1510 | 6,0280 | 1,2080 | 0,0000 | 0,4397 |
Noreikiškių, "Šilko", Ežerėlio, Girionių ir "Inkaro" katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje dūmams išvalyti nuo kietųjų dalelių įrengti ciklonai, jų darbo efektyvumas tikrinamas kiekvienais metais. Bendrovė dalyvauja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų prekybos sistemoje. Šiai sistemai priskiriami apyvartiniai taršos leidimai (ATL) skiriami Petrašiūnų elektrinei, "Šilko", "Pergalės", Garliavos, Jurbarko katilinėms ir Noreikiškių katilinei su kogeneracine jėgaine.
Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai duomenys pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.
Konsoliduotųjų ataskaitų vidaus kontrolė: sudarydama konsoliduotąsias finansines ataskaitas, Bendrovė sujungia savo ir patronuojamų bendrovių finansinių ataskaitų eilutes nuosekliai, sudėdama turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius. Po to eliminuoja Bendrovės investicijų į patronuojamą bendrovę balansinę vertę ir Bendrovės nuosavybės dalį patronuojamose bendrovėse; Grupės vidaus balanso likučius, sandorius, pajamas ir sąnaudas (šiam tikslui parengiama tarpusavyje suderinta visų sandorių, pajamų ir sąnaudų išklotinė už laikotarpį); nusidėvėjimo skirtumą turtinio įnašo, kuris įvertintas rinkos verte, lyginant su jo balansine verte.
Konsoliduotosioms Grupės ataskaitoms sudaryti Bendrovės ir patronuojamų bendrovių finansinės ataskaitos sudaromos ta pačia data.
Tikrinama ar Bendrovės ir patronuojamų bendrovių apskaitos politika panašių sandorių apskaitai yra vienoda. Patronuojamų bendrovių pajamos ir sąnaudos įtraukiamos į konsoliduotąsias ataskaitas nuo įsigijimo datos.
2017 m. kovo 6 d. priimtas AB "Kauno energija" stebėtojų tarybos sprendimas Nr. 2017-1, kuriuo nuspręsta atšaukti iš AB "Kauno energija" valdybos narių Vytautą Mikailą, kadencijai nepasibaigus.
2017 m. kovo 31 d. baigtas finansinių ataskaitų rinkinio auditas už 2016 metus. Jį atliko apskaitos ir kontrolės UAB "Deloitte Lietuva" (auditoriaus pažymėjimo Nr. 001275). Bendrovės audito įmonės, vykdančios 2016 metų finansinių ataskaitų auditą, kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė valdyba, vadovaudamasi
Bendrovės 2015 m. įvykdyto viešojo pirkimo rezultatais. 2016 m. audituotas finansinių ataskaitų rinkinys su nepriklausomo auditoriaus išvada apie jas pateikiama kartu su šiuo Bendrovės metiniu pranešimu.
Kadangi investicijos sudaro sąlygas nuolatinei verslo plėtrai bei pelningumui, 2016 m. Grupės ir Bendrovės investicijų programos tikslai yra tolesnis šilumos gamybos apimčių bei efektyvumo didinimas, šilumos pardavimo rinkos didinimas, didinant biokuro panaudojimą šilumos gamybai, šilumos perdavimo ir paskirstymo vystymas, didinat saugumą ir patikimumą, plečiant inžinierinių sistemų priežiūros paslaugas bei toliau gerinant šilumos vartotojų aptarnavimo paslaugų kokybę.
Vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatas, siekiant įgyvendinti pagrindinius Bendrovės veiklos tikslus bei Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas, susijusias su šilumos šaltinių ir šilumos tiekimo tinklų patikimumo techninių reikalavimų, kurie garantuotų kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, užtikrinimu, buvo patikslintas 2016 m. investicijų planas.
2017 m. vasario 7 d. Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-26 "Dėl AB "Kauno energija" 2017 m. ir 2017–2020 m. investicijų planų ir jų finansavimo" nusprendė pritarti Bendrovės investicijų planams naujam reguliaciniam laikotarpiui.
Bendrovės pagrindiniai investiciniai tikslai 2017–2020 metų reguliavimo laikotarpiui: atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, šilumos gamybos ir tiekimo Kauno m., Kauno ir Jurbarko r. vartotojams patikimumo didinimas bei numatomas ES struktūrinės paramos gavimas pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 4 prioritetą "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas".
2017 m., vykdant Bendrovės investicijų programą, numatoma toliau vykdyti Bendrovei priklausančių katilinių modernizavimą, automatizuojant gamybos procesą, montuojant kondensacinius ekonomaizerius, šilumos tiekimo tinklų rekonstravimą, taip pat, vykdyti šilumos apskaitos prietaisų keitimą. Verta pažymėti, kad šių priemonių įdiegimas leis mažinti šilumos perdavimo nuostolius, optimizuoti šilumos tiekimą vartotojams bei užtikrins šilumos tiekimo patikimumą.
Planuojama, kad 2017 metais, lyginant su 2016 m., Grupės pardavimo pajamos bus mažesnės nei 2016 m. dėl sumažėjusios šilumos kainos, parduodamos šilumos kiekis vartotojams išliks panašiame lygyje kaip ir 2016 m. Didžiausią įtaką Grupės ir Bendrovės pajamoms ir sąnaudoms turės kuro ir perkamos šilumos kainos pokyčiai, kadangi šilumos kaina pagal teisės aktų reikalavimus yra perskaičiuojama kas mėnesį. Grupės pelnas, lyginant su 2016 m., planuojama, kad bus mažesnis dėl perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų. Planuojamus rezultatus gali pakoreguoti šilumos poreikio pasikeitimas, t. y. suvartojimas, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydis į daugiabučių namų renovavimą ir šilumos taupymą bei racionalų vartojimą, taip pat Lietuvos ekonominės situacijos pokyčiai.
2016 m. birželio 23 d. Bendrovė su UAB "E energija" pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią Bendrovė ketino įsigyti 100% UAB "Petrašiūnų katilinė" akcijų. Sutartis įsigaliojo 2016 m. birželio 30 d. 2016 m. liepos 29 d. įvyko neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas kuriame buvo priimtas sprendimas pritarti 2016 m. birželio 23 d. Bendrovės su UAB "E energija" pasirašytai UAB "Petrašiūnų katilinė" akcijų pirkimo– pardavimo sutarčiai. Sandoris įvyko 2016 m. spalio 27 d., Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai prėmus sprendimą leisti vykdyti sandorį.
ES Atsinaujinančių išteklių direktyvoje bei Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose nurodoma, kad iki 2020 metų pabaigos atsinaujinančių išteklių dalis bendrajame galutiniame energijos suvartojime turi sudaryti ne mažiau, kaip 23 proc., o dalis, tenkanti šildymui – iki 40 proc. Tuo tarpu jau dabar Kaune šis rodiklis viršija 80 proc.
Bendrovės atstovai yra nuolat kviečiami dirbti Kauno technologijos universiteto Energijos inžinerijos krypties studijų programų rengimo komitetuose ir išorinio bei savęs vertinimo grupėse. Dirbdami šiuose komitetuose ir grupėse, Bendrovės atstovai analizuoja programų tikslus ir studijų siekinius, mokymo planų sandarą, personalo tinkamumą, materialinę bazę, studijų procesą ir vertinimą, taip pat programos vadybą. Atlikdami išorinį ir savęs vertinimą,
komitetai teikia rekomendacijas programų struktūrai ir vykdymo procesui gerinti, siekiant patenkinti darbdavių poreikius bei atitikti nacionalinių ir Europos teisės aktų reikalavimus aukštojo mokslo srityje.
2016 m. balandžio 21 dieną Bendrovė priėmė Vilniuje vykusios tarptautinės biomasės energetikos konferencijos "Nordic Baltic Bioenergy" dalyvius. Svečiams Bendrovė buvo pristatyta kaip didžiausią proveržį biomasės naudojimo šilumai gaminti rinkoje padariusi kompanija. Koferencijoje dalyvavę svečiai iš Švedijos, Suomijos, Prancūzijos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos bei Lietuvos lankėsi Bendrovėje bei jos "Inkaro" katilinėje, kuri laikoma viena iš geriausių tokio tipo katilinių Lietuvoje. "Inkaro" katilinėje, deginant medienos skiedras, pagaminama iki 10 proc. visos Kauno integruotame tinkle suvartojamos šilumos.
2016 m. lapkričio 24 d., Bendrovėje svečiavosi oficiali energetikų ir verslininkų delegacija iš Baltarusijos, lydima Baltarusijos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo pasiuntinio Lietuvoje Aleksandr Korol. Svečiai dalyvavo Bendrovės patalpose surengtame energijos efektyvumo didinimo seminare ir domėjosi jos patirtimi diegiant šilumos gamybos naudojant biokurą technologijas. Svečiams buvo pristatyti Lietuvos ir Kauno pasiekimai vystant biokuro energetiką. Akcentuota, kad Kaune biokuro naudojimas šilumai gaminti, taip pat konkurencija šilumos gamybos sektoriuje nuo 2012 metų leido daugiau nei perpus sumažinti vartotojams tiekiamos šilumos kainą.
Kaip ir kasmet, sausio pabaigoje Bendrovės atstovai dalyvauja Kauno technologijos universitete organizuojamoje respublikinėje konferencijoje "Šilumos energetika ir technologijos". Šiemet Bendrovė pristatė žingsnius, kuriuos žengė toliau modernizuodama Kauno šilumos ūkį, siekiant sumažinti šilumos kainą vartotojams.
Bendrovė kartu su Lietuvos energetikos institutu dalyvauja projekte READY ("Resource efficient cities implementing advanced smart city solutions" ("Efektyviai išteklius naudojantys miestai, diegiantys sumanius sprendimus"), kuriam paramą skyrė Europos Komisija. Projekte dalyvauja 23 įmonės iš Danijos, Švedijos, Austrijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Projektas bus vykdomas iki 2022 m. pritaikant naujausias energijos vartojimo efektyvumo priemones Kauno mieste.
Be to Bendrovė dalyvauja Europos Komisijos remiamuose "Green Light" bei "Motor Challenge" programose, kurių tikslas – efektyvus energijos vartojimas apšvietimo ir siurblių eksploatavimo sistemose.
2016 m. Bendrovėje taip pat pradėtas kokybės vadybos sistemos (ISO 9001), darbuotojų saugos ir sveikatos standartų (OHSAS 18001) ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos (ISO 14001) diegimo projektas, kurį numatyta užbaigti 2017 m.
Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų. Bendrovės akcijų nėra įsigijusios ir jos patronuojamos bendrovės. Bendrovė ir jos patronuojamos bendrovės per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.
Visa informacija šiuo klausimu pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.11, 15, 23 pastabose.
Bendrovės valdybos sprendimu yra įsteigtas filialas "Jurbarko šilumos tinklai", įregistruotas 1997 m. rugsėjo 9 d., adresu V. Kudirkos g. 33, 4430 Jurbarkas. Bendrovės filiale gaminama šiluma parduodama Jurbarko miesto vartotojams.
Bendrovės filiale "Jurbarko šilumos tinklai" 2016 m. gruodžio 31 d. dirbo 31 darbuotojas.
Bendrovės filialo "Jurbarko šilumos tinklai" 2016 m. finansinių rodiklių palyginimas su 2012–2015 m. rodikliais pateikiamas 12 grafike.
Fil. "Jurbarko šilumos tinklai" veiklos rezultatai, tūkst. Eur
Bendrovės valdyba 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu pritarė patronuojamos įmonės UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimui, atskiriant turtą nuo veiklos ir atskirto turto pagrindu įkuriant naują tokios pačios teisinės formos juridinį asmenį UAB "Kauno energija NT".
Užbaigus AB "Kauno energija" patronuojamos įmonės UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras, Juridinių asmenų registre 2013 m. balandžio 16 d. užregistruoti naujai įsteigto juridinio asmens UAB "Kauno energija NT" buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas, įmonės kodas 303042623, įstatai.
2016 m. gruodžio 31 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Kauno energija NT" įstatinis kapitalas yra 1 329 872 Eur ir yra padalintas į 45 921 paprastąsias vardines 28,96 Eur nominalios vertės akcijas.
UAB "Kauno energija NT" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.
UAB "Kauno energija NT" veikla – nekilnojamojo turto vystymas, valdymas, nuoma, pirkimas – pardavimas.
UAB "Kauno energija NT" 2016 m. apyvarta buvo 116 tūkst. Eur, bendrosios pajamos sudarė (52) tūkst. Eur.
UAB "Kauno energija NT" 2016 m. gruodžio 31 d. dirbo 4 darbuotojai.
UAB "Kauno energija NT" 2016 m. finansinių rodiklių palyginimas su 2013–2015 m. rodikliais pateikiamas 13 grafike.
13 grafikas
Užbaigus UAB "Petrašiūnų katilinė" 100 proc. akcijų įsigijimo procedūras, Juridinių asmenų registre 2016 m. spalio 27 d. užregistruoti naujai įsteigto juridinio asmens, buveinės adresas R. Kalantos g. 49, 52303 Kaunas, įmonės kodas 304217723, įstatai.
2016 m. gruodžio 31 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Petrašiūnų katilinė" įstatinis kapitalas yra 231 696 Eur ir yra padalintas į 800 vnt. paprastųjų vardinių 289,62 Eur nominalios vertės akcijų.
UAB "Petrašiūnų katilinė" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.
UAB "Petrašiūnų katilinė" veikla – šilumos gamyba.
UAB "Petrašiūnų katilinė" 2016 m. gruodžio 31 d. dirbo 9 darbuotojai.
UAB "Petrašiūnų katilinė" 2016 m. finansiniai rodikliai: veiklos pajamos – 717 tūkst. Eur., veiklos sąnaudos – 635 tūkst. Eur, bendrosios pajamos – 43 tūkst. Eur.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 2016 m. gruodžio 31 d. įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct).
| 5 lentelė |
|||||
|---|---|---|---|---|---|
| Akcijų rūšis | Akcijų skaičius, vnt. |
Nominali vertė, eurais |
Bendra nominali vertė, eurais |
Dalis įstatiniame kapitale savivaldybių, proc. |
Dalis įstatiniame kapitale privačių akcininkų, proc. |
| Paprastos vardinės akcijos |
42 802 143 | 1,74 | 74 475 728,82 |
98,33 | 1,67 |
Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 5 lentelėje.
2015 m. balandžio 28 d. AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įstatinis kapitalas buvo įregistruotas 2015 m. gegužės 18 d. ir yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct) ) ir yra padalintas į 42 802 143 (keturiasdešimt du milijonus aštuonis šimtus du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris) paprastąsias vardines 1,74 Eur nominalios vertės akcijas.
Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.
16.1. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (2016 m. gruodžio 31 d.), pagrindinės charakteristikos.
| Vertybinių popierių registracijos Nr. | A01031430 |
|---|---|
| Vertybinių popierių ISIN kodas | LT0000123010 |
| Akcijų skaičius | 20 031 977 PVA |
| Nominalioji vertė | 1,74 Eur |
| Bendra akcijų nominalioji vertė | 34 855 639,98 Eur |
16.2. Akcijų, išplatintų ir įregistruotų neviešai apyvartai (2016 m. gruodžio 31 d.), pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių ISIN kodas LT0000128407 Akcijų skaičius 22 770 166 PVA Nominalioji vertė 1,74 Eur Bendra akcijų nominalioji vertė 39 620 088,84 Eur
Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2012–2016 metais pateikta 6 lentelėje.
| 6 lentelė |
|||||
|---|---|---|---|---|---|
| Rodiklis | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. |
2016 m. |
| Atidarymo kaina, Eur | 0,565 | 0,578 | 0,589 | 0,486 | 0,459 |
| Didžiausia kaina, Eur | 0,590 | 0,589 | 0,600 | 0,479 | 0,600 |
| Mažiausia kaina, Eur | 0,415 | 0,458 | 0,430 | 0,400 | 0,401 |
| Paskutinė kaina, Eur | 0,578 | 0,589 | 0,486 | 0,459 | 0,560 |
| Apyvarta vnt. | 80 421 | 36 355 | 70 160 | 41 193 | 190 801 |
| Apyvarta mln. Eur | 0,04 | 0,02 | 0,04 | 0,02 | 0,10 |
| Kapitalizacija mln. Eur | 11,58 | 11,80 | 9,74 | 9,19 | 11,22 |
Akcijos kainos (eurais) ir apyvartos 2012–2016 m. istorija nurodyta 14 grafike.
Bendrovės akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus (komunalinės paslaugos) ir OMX Vilnius indeksu pateikta 15 grafike.
14 grafikas
15 Grafiko duomenys:
| Indeksas/Akcijos | 2012.01.01 | 2016.12.31 | +/-% |
|---|---|---|---|
| OMX Baltic Benchmark GI | 431,94 | 788,17 | 82,47 |
| OMX Vilnius | 298,78 | 558,50 | 86,93 |
| B7000GI Komunalinės paslaugos | 808,28 | 2 158,02 | 166,99 |
| KNR1L | 0,350 EUR |
0,560 EUR | 60,00 |
Bendras Bendrovės akcininkų skaičius 2016 m. gruodžio 31 d. – 295.
Emitento akcininkai, kuriems 2016 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo (42 802 143 PVA), duomenys nurodyti 7 lentelėje bei 16 grafike.
| 7 lentelė |
||||
|---|---|---|---|---|
| Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas) |
Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt. |
Turima įstatinio kapitalo dalis, proc. |
Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc. |
Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis, proc. |
| Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319 |
39 736 058 | 92,84 | 92,84 | - |
| Kiti akcininkai | 3 066 085 | 7,16 | 7,16 | - |
| Iš viso: | 42 802 143 |
100 | 100 | - |
Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai pateiktas 8 lentelėje.
| 8 lentelė |
||
|---|---|---|
| Grupės pavadinimas | Grupei priklausančių akcijų skaičius vnt. |
Turima įstatinio kapitalo dalis, proc., nuo visų akcijų skaičiaus |
| Vietos valdžia | 42 088 631 | 98,33 |
| Namų ūkiai | 366 593 | 0,85 |
| Kitų sąskaitų tvarkytojų klientų VP | 238 411 | 0,56 |
| Privačios nefinansinės įmonės | 83 508 | 0,20 |
| Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus ir finansinės pagalbinės įmonės |
25 000 | 0,06 |
| Kiti akcininkai (užsienio kontroliuojamos nefinansinės įmonės, finansinės pagalbinės įmonės, indėlius priimančios bendrovės, išskyrus centrinį banką, |
0 | 0,00 |
| Iš viso | 42 802 143 |
100 |
17.1. Akcininkai, kuriems 2016m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (20 031 977 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430, VP ISIN kodas – LT0000123010), nurodyti 9 lentelėje.
| 9 lentelė |
|||||
|---|---|---|---|---|---|
| Pavadinimas | Akcijų rūšis | Akcijų skaičius vnt. |
Akcijų bendra nominali vertė Eur |
Akcijų dalis (%) nuo išleistų į viešą apyvartą |
Įstatinio kapitalo dalis (%) |
| Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319 |
Paprastosios vardinės akcijos |
16 965 892 | 29 520 652 |
84,69 | 39,64 |
| Kauno rajono savivaldybė Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas, Kodas 111100622 |
Paprastosios vardinės akcijos |
1 606 168 | 2 794 732 |
8,02 | 3,75 |
| Kiti akcininkai | Paprastosios vardinės akcijos |
1 459 917 | 2 540 256 |
7,29 | 3,41 |
| Iš viso: | 20 031 977 | 34 855 640 |
100 | 46,80 |
AB "KAUNO ENERGIJA" Įmonės kodas 235014830 Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, Lietuva 78 17.2. Akcininkai, kuriems 2016 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (22 770 166 PVA), išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą (VP ISIN kodas – LT0000128407), nurodyti 10 lentelėje:
| 10 lentelė |
|||||
|---|---|---|---|---|---|
| Pavadinimas | Akcijų rūšis | Akcijų skaičius vnt. |
Akcijų bendra nominali vertė Eur |
Akcijų dalis (%) nuo išleistų į neviešą apyvartą |
Įstatinio kapitalo dalis (%) |
| Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319 |
Paprastosios vardinės akcijos |
22 770 166 | 39 620 089 |
100 | 53,20 |
Nei vienas Emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, jos nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 42 802 143 vnt.
Bendrovė nėra informuota apie balsavimo teisių apribojimus bei apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.
2012 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2011 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,072 Eur už vieną akciją, iš viso 3,094 mln. Eur.
2013 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2012 m. pelno. 2013 m. balandžio 30 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus (šilumos punktų remontui), paramai bei dalis pelno perkelta į kitus finansinius metus. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,043 mln. Eur.
2014 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2013 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,0028962 Eur iš viso – 0,124 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, paramai bei tantjemoms valdybos nariams. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,333 mln. Eur.
2015 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2014 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,003 Eur, iš viso – 0,129 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus. Paramai buvo skirta 0,2 mln. Eur.
2016 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2015 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,042 Eur, iš viso – 1,798 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, tantjemoms valdybos nariams, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,05 mln. Eur.
2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbo 521 darbuotojas. Grupės darbuotojų skaičiaus kitimas 2012–2016 m. nurodytas 11 lentelėje.
| Faktinis darbuotojų skaičius |
Grupės 2012-12-31 |
Grupės 2013-12-31 |
Grupės 2014-12-31 |
Grupės 2015-12-31 |
11 lentelė Grupės 2016-12-31 |
|---|---|---|---|---|---|
| Iš viso: | 617 | 561 | 545 | 526 | 521 |
| iš jų: vadovai | 6 | 7 | 6 | 4 | 6 |
| specialistai | 327 | 292 | 290 | 279 | 284 |
| darbininkai | 284 | 262 | 249 | 243 | 231 |
Bendrovės darbuotojų skaičiaus kitimas 2012–2016 m. nurodytas 12 lentelėje.
| Faktinis darbuotojų skaičius |
Bendrovės 2012-12-31 |
Bendrovės 2013-12-31 |
Bendrovės 2014-12-31 |
Bendrovės 2015-12-31 |
12 lentelė Bendrovės 2016-12-31 |
|---|---|---|---|---|---|
| Iš viso: | 583 | 548 | 542 | 523 | 508 |
| iš jų: vadovai | 4 | 5 | 4 | 3 | 4 |
| specialistai | 314 | 288 | 290 | 278 | 280 |
| darbininkai | 265 | 255 | 248 | 242 | 224 |
Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.
| 13 lentelė |
||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Eil. Nr. |
Išsilavinimo lygis | Grupės 2012-12-31 |
Grupės 2013-12-31 |
Grupės 2014-12-31 |
Grupės 2015-12-31 |
Grupės 2016-12-31 |
| 1 | Nebaigtas vidurinis | 9 | 6 | 6 | 7 | 5 |
| 2 | Vidurinis | 231 | 217 | 206 | 195 | 187 |
| 3 | Aukštesnysis | 89 | 80 | 77 | 72 | 73 |
| 4 | Aukštasis | 288 | 258 | 256 | 252 | 256 |
| Iš viso: | 617 | 561 | 545 | 526 | 521 |
Bendrovės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.
| 14 lentelė |
||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Eil. Nr. |
Išsilavinimo lygis | Bendrovės 2012-12-31 |
Bendrovės 2013-12-31 |
Bendrovės 2014-12-31 |
Bendrovės 2015-12-31 |
Bendrovės 2016-12-31 |
| 1 | Nebaigtas vidurinis | 8 | 5 | 6 | 7 | 5 |
| 2 | Vidurinis | 217 | 211 | 205 | 194 | 183 |
| 3 | Aukštesnysis | 83 | 78 | 77 | 72 | 71 |
| 4 | Aukštasis | 275 | 254 | 254 | 250 | 249 |
| Iš viso: | 583 | 548 | 542 | 523 | 508 |
Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas Eur (2016 m. pabaigai neatskaičius mokesčių).
| 15 lentelė |
|||
|---|---|---|---|
| Eil. Nr. | Darbuotojai | Bendrovės | Grupės |
| 1.1. | Vadovų vidutinis sąlyginis skaičius | 3,25 | 5,4 |
| 1.2. | Vadovų vidutinis mėnesinis atlyginimas | 3 578,1 |
2 592,0 |
| 2.1. | Specialistų vidutinis sąlyginis skaičius | 255,9 | 259,9 |
| 2.2. | Specialistų vidutinis mėnesinis atlyginimas | 994,1 | 992,5 |
| 3.1. | Darbininkų vidutinis sąlyginis skaičius |
223,8 | 231,7 |
| 3.2. | Darbininkų vidutinis mėnesinis atlyginimas | 711,4 | 706,0 |
Bendrovės vadovybė daug dėmesio skiria darbo efektyvumui didinti, darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, aprūpinimu naujausiomis darbo priemonėmis, kvalifikacijos kėlimui, vidaus veiklos planavimui bei kontrolės diegimui ir vartotojų aptarnavimo kokybei gerinti. Vadovų ir specialistų kvalifikacijos lygis atitinka užimamas pareigas, kitų darbuotojų darbo stažas ir praktinis dalyko žinojimas leidžia dirbti užimamose pareigose. Darbuotojų kaita Grupėje ir Bendrovėje nedidelė.
Siekiant didesnio darbo efektyvumo, Bendrovėje vykdomas metinis struktūrinių padalinių vadovų darbo veiklos vertinimas, kurio pagrindinis tikslas – įvertinti darbuotojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės nuostatuose priskirtas funkcijas, tinkamai įvertinti darbuotojų darbo veiklą, suteikti grįžtamąjį ryšį apie tikslų įvykdymą, siekiant didinti darbuotojų lojalumą, pasitenkinimą atliekamu darbu, skatinant juos tobulėti. Pagrindinis šio proceso rezultatas – informacija, leidžianti geriau koordinuoti Bendrovės veiklą bei skatinti darbuotojus gerinti savo darbinę veiklą.
Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su mokymo įstaigomis ir sudaro sąlygas aukštųjų mokyklų studentams taikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. 2016 m. Bendrovėje praktiką atliko 12 studentų. Esant naujų darbuotojų poreikiui, aktyviausiems ir geriausiems studentams suteikiama galimybė įsidarbinti Bendrovėje.
Bendrovė 2015-2016 metais dalyvavo įgyvendinant Valstybės tikslinio finansavimo studijų programą ir bendradarbiaujant su Kauno technologijos universitetu pasirašė trišales Studijų tikslinio finansavimo sutartis su dviem Šilumos energetikos ir technologijos studijų programos pirmo kurso studentais.
Emitento darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, Bendrovės Kolektyvinę sutartį, premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno skiria Bendrovės darbuotojams premijuoti. Nuo 1998 m. iki 2014 m. visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo skyręs dalies pelno Emitento darbuotojams premijuoti. 2016 m. akcininkų susirinkimas skyrė iš 2015 m. pelno 207 tūkst. Eur darbuotojų premijoms.
Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos emitento darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos. Pagal Bendrovėje įsigaliojusią 2013 m. sausio 28 d. Kolektyvinę sutartį:
Už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje darbuotojams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos.
Darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į Bendrovę darbdavių susitarimu, t. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje.
Darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos dėl šeimyninių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių.
Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas.
Darbdavys įsipareigoja:
sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimui ir prireikus reabilitaciniam gydymui, teikti nemokamas paslaugas Bendrovės darbo sveikatos punkte;
mirus darbuotojui, skirti dviejų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirbo) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas. Išmoka skiriama laidojusiam asmeniui;
mirus darbuotojo artimajam (tėvui, motinai, vaikui ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas;
gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už kiekvieną vaiką;
sukūrus šeimą, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką;
darbuotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų iki 16 metų amžiaus, našliui (našlei) ir nesusituokusiems asmenims, kurie vieni augina vieną ar daugiau vaikų, jei jie mokosi vidurinėse mokyklose iki 19 metų amžiaus, o besimokančių aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų dieniniuose skyriuose iki 21 metų amžiaus, arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, kartą metuose skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal prašymo pateikimo datą;
40-mečio, 50-mečio ir 60-mečio proga darbuotojams už gerą darbo pareigų vykdymą padalinio vadovo teikimu, turintiems nuo 15 iki 20 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje, skirti 25 procentų, o virš 20-ties metų nepertraukiamą darbo stažą − skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;
kitais atvejais, kai būtina materialinė parama (patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių bei kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių) skirti šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu iki 580 eurų išmoką;
darbuotojui sunkiai susirgus ar įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, skirti iki 5 Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu;
Lietuvos energetikų dienos ir Bendrovės jubiliejinių sukakčių proga nusipelniusiems darbuotojams skirti iki 145 eurų piniginę dovaną.
Emitento įstatai numato, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Bendrovės įstatus, išskyrus šiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.
2016 m. balandžio 28 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pakeisti Bendrovės įstatai, kuriuose Bendrovės valdybos narių skaičius sumažintas nuo 7 (septynių) iki 5 (penkių) narių ir numatytas atlygis už valdybos narių veiklą. Nauja įstatų redakcija 2016 m. gegužės 13 d. įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Su ja susipažinti galima Bendrovės internetinėje svetainėje adresu www.kaunoenergija.lt.
Pagal Bendrovės įstatus, Bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas − valdyba ir vienasmenis valdymo organas − generalinis direktorius.
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi akcininkams, stebėtojų tarybai, valdybai ir generaliniam direktoriui bei kitiems Bendrovės darbuotojams.
Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir pasirašyti akcininkų susirinkimo registravimo sąraše. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybės dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.
2016 m. buvo sušaukti ir įvyko 2 (du) visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose dalyvavo Bendrovės generalinis direktorius, Finansų departamento direktorius. Visuotinių akcininkų susirinkimų metu yra sudaryta galimybė Emitento akcininkui pateikti klausimus ir gauti atsakymus ar paaiškinimus iš Bendrovės vadovų bei pranešėjų.
Kolegialų priežiūros organą − stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybą sudaro 7 (septyni) stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos
kadencijai. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.
Stebėtojų taryba renka Bendrovės valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir Bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Bendrovės organams.
Stebėtojų taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr.1K-18 "Dėl reikalavimo audito komitetams", "Reikalavimų audito komitetams taikymo gairės", kurioms pritarta Vertybinių popierių komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tvirtina audito komiteto sudarymo vidaus taisykles ir renka audito komiteto narius.
Bendrovės stebėtojų taryba 2015 m. spalio 26 d. patvirtino naują Bendrovės audito komiteto vidaus taisyklių redakciją.
Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 valdybos nariai. Valdybą 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.
Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja Bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomybė nustatomi generalinio direktoriaus įsakymu.
| Vardas, pavardė | Pareigos | Kadencijos pradžia | Kadencijos pabaiga* |
|---|---|---|---|
| Edita Plūkienė | Audito komiteto nepriklausoma narė |
2015 m. spalio 27 d. |
2019 m. gegužės 29 d. |
| Židrūnas Garšva | Audito komiteto nepriklausomas narys |
2015 m. spalio 27 d. |
2019 m. gegužės 29 d. |
| Audrius Lukoševičius | Audito komiteto nepriklausomas narys |
2015 m. spalio 27 d. |
2019 m. gegužės 29 d. |
| Inga Šliačkuvienė | Audito komiteto narė | 2015 m. spalio 27 d. | 2019 m. gegužės 29 d. |
| Aušra Smolskienė | Audito komiteto narė | 2015 m. spalio 27 d. | 2019 m. gegužės 29 d. |
| Juozas Gontis | Audito komiteto narys | 2015 m. spalio 27 d. | 2019 m. gegužės 29 d. |
2015 m. spalio 26 d. stebėtojų taryba posėdžio Nr. 2015-4 sprendimu Bendrovės audito komiteto nariais paskyrė:
*Audito komiteto kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų tarybos kadencija.
Audito komitetas vykdydamas savo veiklą vadovaujasi AB "Kauno energija" audito komiteto vidaus taisyklėmis, patvirtintomis Bendrovės stebėtojų tarybos 2015 m. spalio 26 d. posėdžio Nr. 2015-4 sprendimu. Audito komitetas vykdo funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsnyje. 2016 m. audito komitetas neposėdžiavo.
Edita Plūkienė. UAB "Aksa holdingas" projektų vadovė, UAB "Amžiaus pasaka" direktorė, UAB "Savas kazino" direktorė, visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" narė, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Bendrovės nepriklausoma audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Aleksandro Stulginskio universitetas – žemės ūkio ekonomikos magistras (1993 m.).
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Židrūnas Garšva. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys, AB "Kauno energija" stebėtojų tarybos narys, UAB "Dextera" generalinis direktorius, VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės stebėtojų tarybos narys, VšĮ Kauno centro poliklinikos stebėtojų tarybos pirmininkas, individuali veikla (veiklos rūšis: pagrindinių buveinių veikla ir konsultacinė valdymo veikla). Bendrovės nepriklausomu audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis Kauno technologijos universitetas – ekonomikos bakalauras (2007). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 1996–2008 ir nuo 2015 m. UAB "Dextera" generalinis direktorius. Bendrovės akcijų neturi. UAB "Dextera Holding" akcininkas.
Audrius Lukoševičius. Biudžetinės įstaigos "Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita" direktorius, Lietuvos centrinės kredito unijos kredito unijų priežiūros specialistas, Kauno miesto tarybos nario R. Mikaičio visuomeninis padėjėjas, VšĮ "Automobilių stovėjimo aikštelės" valdybos narys, asociacijos "Kauno mažoji beisbolo lyga" valdybos narys. Bendrovės nepriklausomu audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas – verslo administravimo ir vadybos bakalauras (1996 m.), verslo administravimo ir vadybos magistras (1998 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2004-08–2013-12 – "Swedbank", AB klientų aptarnavimo centro valdytojas, 2015-04–2015-12 Lietuvos centrinės kredito unijos kredito unijų priežiūros specialistas.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Inga Šliačkuvienė. Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoja. Audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Ekonomikos ir vadybos fakultetas – ekonomikos bakalauras (2007 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2009-08–2014-05 – Bendrovės vyresnioji buhalterė.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Aušra Smolskienė. Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė. Audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Ekonomikos ir vadybos fakultetas – vadybos ir verslo administravimo bakalauras (2008 m.), Ekonomikos ir vadybos fakultetas – ekonomikos magistras (2010 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2003-10–2007-02 – Bendrovės Ryšių su visuomene skyriaus techninė sekretorė. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Juozas Gontis. Bendrovės Teisės ir pirkimų departamento Teisės skyriaus vyresnysis teisininkas. Audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas – anglų filologijos bakalauras (1998 m.), Vytauto didžiojo universitetas – tarptautinės teisės magistras (2002 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2002-08–2010-06 – Lietuvos banko Kauno skyriaus vyriausiasis juriskonsultas, 2010-08–2012-03 – UAB "Vilniaus valda" teisininkas, 2014-04–2014-11 – AB "Kauno dujotiekio statyba" teisininkas, 2010-09–2014-12 – UAB "ROTADA" teisininkas, 2010-08–2014-12 – UAB "KDS grupė" teisininkas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
| Vardas, pavardė | Pareigos | Kadencijos pradžia | Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|---|
| Visvaldas Matijošaitis | Stebėtojų tarybos pirmininkas |
2015 m. gegužės 29 d. | 2019 m. gegužės 29 d. |
| Povilas Mačiulis | Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas |
2015 m. gegužės 29 d. | 2019 m. gegužės 29 d. |
| Tomas Bagdonavičius | Stebėtojų tarybos narys | 2015 m. gegužės 29 d. | 2019 m. gegužės 29 d. |
| Visvaldas Varžinskas | Stebėtojų tarybos narys | 2015 m. gegužės 29 d. | 2019 m. gegužės 29 d. |
| Rimantas Mikaitis | Stebėtojų tarybos narys | 2015 m. gegužės 29 d. | 2019 m. gegužės 29 d. |
2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai:
| Vardas, pavardė | Pareigos | Kadencijos pradžia | Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|---|
| Židrūnas Garšva | Stebėtojų tarybos narys | 2015 m. gegužės 29 d. | 2019 m. gegužės 29 d. |
| Andrius Palionis | Stebėtojų tarybos narys | 2015 m. gegužės 29 d. | 2019 m. gegužės 29 d. |
Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, iš dalies atstovaujantys kontroliuojantįjį akcininką, t. y. Kauno miesto savivaldybę, turinčią 92,84 proc. Bendrovės akcijų balsų.
Per 2016 m. įvyko 2 stebėtojų tarybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 1/2 stebėtojų tarybos narių.
Visvaldas Matijošaitis. Kauno miesto meras; Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" steigėjas, lyderis ir valdybos pirmininkas; Asociacijos "Mentor Lietuva" valdybos narys; Asociacijos "Žalgirio fondas" prezidentas; Lietuvos dviračių federacijos prezidentas; Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo su Rusijos Federacija tarybos viceprezidentas.
Bendrovės akcijų neturi. Vičiūnų įmonių grupės akcininkas.
Povilas Mačiulis. Kauno miesto mero pavaduotojas; Kauno miesto savivaldybės tarybos narys (Miesto ūkio ir paslaugų komiteto pirmininko pavaduotojas); Kauno regiono plėtros tarybos pirmininko pavaduotojas; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" valdybos narys; Viešosios įstaigos "Maironio fondas" direktorius. Bendrovės akcijų neturi. UAB "Munava" akcininkas.
Rimantas Mikaitis. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Viešosios įstaigos "Laisvės studijų centras" vadovas.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Dr. Visvaldas Varžinskas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas; Kauno technologijos universiteto, Aplinkos inžinerijos instituto docentas; Kauno technologijos universiteto, Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas; Lietuvos Respublikos Smulkaus ir vidutinio verslo Tarybos (prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos), Specialiosios darbo grupės "Lietuvos pakavimo pramonės strateginis vystymas" narys; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" valdybos narys; Kauno miesto Verslo tarybos, "Darnaus vystymosi ir urbanistikos" ekspertų grupės narys; "Nacionalinio Baltijos priekrantės atsinaujinančios energijos klasterio" tarybos narys.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Tomas Bagdonavičius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; UAB "Vičiūnų grupė" Verslo planavimo ir analizės vadovas; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" narys.
Bendrovės akcijų neturi. UAB "Baltic Fish Export" akcininkas.
Židrūnas Garšva. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys; UAB "Dextera" generalinis direktorius; Viešosios įstaigos "K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo slaugos ligoninės" stebėtojų tarybos narys; individuali veikla (veiklos rūšis: pagrindinių buveinių veikla ir konsultacinė valdymo veikla).
Bendrovės akcijų neturi. UAB "Dextera Holding" akcininkas.
Andrius Palionis. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Irenos Matijošaitienės fondo direktorius; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" direktorius; Kauno miesto jaunimo reikalų tarybos narys.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės valdybos nariai:
| Vardas, pavardė | Pareigos | Kadencijos pradžia | Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|---|
| Vytautas Mikaila | Valdybos pirmininkas | 2015 m. birželio 1 d. | 2017 m. kovo 6 d. |
| Algimantas Stasys Anužis |
Valdybos pirmininko pavaduotojas | 2015 m. birželio 1 d. | 2019 m. birželio 1 d. |
| Eugenijus Ušpuras | Valdybos narys | 2015 m. birželio 1 d. | 2019 m. birželio 1 d. |
| Nerijus Mordas | Valdybos narys | 2015 m. birželio 1 d. | 2019 m. birželio 1 d. |
| Giedrius Bielskus | Valdybos narys | 2015 m. birželio 1 d. | 2019 m. birželio 1 d. |
Per 2016 metus įvyko 26 Bendrovės valdybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 2/3 valdybos narių.
Vytautas Mikaila. Technikos mokslų daktaras. UAB "MVE group" direktorius, Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, Rotary klubo "Kauno Tauras" narys, Slovakijos Respublikos garbės konsulas Lietuvoje. Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. Bendrovės Strategijos ir investicinių projektų skyriaus vadovas.
Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 6 d. Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "MVE group" 55 proc. akcijų.
Per 2016 m. priskaityta 5,26 tūkst. Eur darbo užmokesčio, 8,61 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, iš 2015 m. veiklos pelno priskaičiuota 6,48 tūkst. Eur tantjemų, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.
Algimantas Stasys Anužis. UAB "Kauno švara" valdybos narys, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, Lietuvos veteranų krepšinio lygos prezidentas. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 5,16 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, iš 2015 m. veiklos pelno priskaičiuota 6,48 tūkst. Eur tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Eugenijus Ušpuras. Habilituotas daktaras, Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas, Lietuvos energetikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.
Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 5,16 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, iš 2015 m. veiklos pelno priskaičiuota 6,48 tūkst. Eur tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Giedrius Bielskus. VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 5,16 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, iš 2015 m. veiklos pelno priskaičiuota 6,48 tūkst. Eur tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Nerijus Mordas. UAB "Vičiūnų grupė" finansų direktorius Rytų Europai ir Azijai. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 5,16 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, iš 2015 m. veiklos pelno priskaičiuota 6,48 tūkst. Eur tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Bendrovės valdybos nariai iki 2016 m. kovo 23 d.:
Justas Jankauskas. "Jankauskas ir partneriai" advokatų profesinės bendrijos partneris. Praktikuojantis Vilniaus Tarptautinio ir Nacionalinio Komercinio arbitražo teismo arbitras bei Lietuvos arbitražo asociacijos mediatorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. kovo 23 d.
Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.
Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Ramūnas Gatautis. Technologijos mokslų daktaras, Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojas, tarptautinės energetikos ekonomistų asociacijos (IAEE) narys.
Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. kovo 23 d.
Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "RENEKS" 33 proc. akcijų.
Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.
Rimantas Bakas. Technikos mokslų daktaras. Bendrovės generalinis direktorius nuo 2008 m. lapkričio 24 d. Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, VšĮ "Kauno regioninė energetikos agentūra" tarybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos narys, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros magistrų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas, nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės valdybos narys. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, KTU 1985 m., pramonės šiluminės energetikos inžinierius. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – Strategijos skyriaus vadovas 2006-01 – 2008-11. Bendrovės generalinis direktorius Rimantas Bakas apdovanotas padėkos raštais: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (2007 m.), Lietuvos elektros energetikos asociacijos (2008 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2010 m.) Lietuvos Respublikos Energetikos ministro (2013 m.), Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko (2013 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2013 m.) bei Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejaus atminimo medaliu (2008 m.), Lietuvos energetikų garbės ženklu (2011 m.), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu už nuopelnus vystant miesto energetikos ūkį (2015 m.).
Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Violeta Staškūnienė. Bendrovės vyriausioji buhalterė nuo 2003 m. sausio 16 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, VU 1984 m., darbo ekonomika, profesija – ekonomistė.
Turi 2 641 vnt. Bendrovės akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. įstatinio kapitalo. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.
Per 2016 metus Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma – 86,1 tūkst. Eur, o vidutinis dydis tenkantis vienam nariui – 43,05 tūkst. Eur, kito turto perleista nebuvo, garantijų nesuteikta.
Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei, (taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą) nėra.
Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, (numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo) nėra.
Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje.
Per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytų žalingų sandorių (neatitinkančiių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką Emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat informacijos apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp Emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų nėra.
Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama šio metinio pranešimo 1 priede. Metinės ataskaitos apie Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką pateikiamos šio pranešimo 2 priede AB "Kauno energija" socialinės atskaitomybės ataskaita ir skelbiamos Bendrovės interneto svetainėje.
Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, nuo 2016 m. sausio 1 d. viešai paskelbė žemiau nurodytą informaciją per GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, kuria pranešimai platinami Europos Sąjungos mastu. Taip pat šią informaciją patalpino Emitento internetinėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti AB Nasdaq Vilnius svetainės (http://www.nasdaqbaltic.com/market/?lang=lt) bei Emitento interneto svetainės (http://www.kaunoenergija.lt) tinklalapiuose.
| Antraštė | Pranešimo kategorija |
Kalba | Laikas |
|---|---|---|---|
| Informacija apie AB "Kauno energija" valdybos nario atšaukimą |
Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2017-03-07 16:30 |
| AB "Kauno energija" 2016 m. 12 mėnesių tarpinė informacija |
Tarpinė informacija |
En, Lt | 2017-01-31 16:00 |
| 2016 m. 12 mėnesių | Pranešimas apie | En, Lt | 2017-01-30 |
| ūkinės veiklos rezultatai | esminį įvykį | 16:08 | |
| 2016 m. 9 mėnesių | Tarpinė | En, Lt | 2016-10-31 |
| ūkinės veiklos rezultatai | informacija | 16:00 | |
| AB "Kauno energija" įsigijo UAB "Petrašiūnų katilinė" akcijas | Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2016-10-27 17:39 |
| Dėl AB "Kauno energija" suteikto leidimo vykdyti koncentraciją |
Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2016-10-11 16:28 |
| AB "Kauno energija" 2016 metų I pusmečio tarpinė | Tarpinė | En, Lt | 2016-09-09 |
| informacija | informacija | 13:46 | |
| AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų | Pranešimas apie | En, Lt | 2016-07-29 |
| susirinkimo sprendimai | esminį įvykį | 16:00 | |
| 2016 m. I pusmečio ūkinės veiklos rezultatai | Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2016-07-28 16:00 |
| AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų | Pranešimas apie | En, Lt | 2016-06-30 |
| susirinkimo sušaukimas | esminį įvykį | 16:44 | |
| AB "Kauno energija" ir UAB "E energija" pasirašė UAB | Pranešimas apie | En, Lt | 2016-06-23 |
| "Petrašiūnų katilinė" akcijų pirkimo–pardavimo sutartį | esminį įvykį | 16:00 | |
| Dėl sprendimo įsigyti UAB "Petrašiūnų katilinė" akcijas | Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2016-06-16 17:33 |
| CORRECTION: AB "Kauno energija" eilinio visuotinio | Pranešimas apie | En, Lt | 2016-04-29 |
| akcininkų susirinkimo sprendimai | esminį įvykį | 11:28 | |
| 2016 m. I ketvirčio ūkinės veiklos rezultatai | Tarpinė informacija |
En, Lt | 2016-04-28 17:06 |
| AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo | Pranešimas apie | En, Lt | 2016-04-28 |
| sprendimai | esminį įvykį | 16:27 | |
| Finansinių ataskaitų rinkinys su metiniu pranešimu ir socialinės | Metinė | En, Lt | 2016-04-28 |
| atskaitomybės ataskaita | informacija | 16:44 | |
| AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo | Pranešimas apie | En, Lt | 2016-04-11 |
| darbotvarkės papildymas | esminį įvykį | 16:04 | |
| AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo | Pranešimas apie | En, Lt | 2016-03-30 |
| sušaukimas | esminį įvykį | 18:17 | |
| AB "Kauno energija" 2015 m. audituoti ūkinės veiklos | Pranešimas apie | En, Lt | 2016-03-30 |
| rezultatai | esminį įvykį | 18:16 |
| Antraštė | Pranešimo kategorija |
Kalba | Laikas |
|---|---|---|---|
| Informacija apie AB "Kauno energija" valdybos narių | Pranešimas apie | En, Lt | 2016-03-24 |
| atšaukimą | esminį įvykį | 13:50 | |
| Vilniaus komercinio arbitražo teismas patvirtino Taikos sutartį tarp AB "Kauno energija" ir UAB Kauno termofikacijos elektrinės, kuria buvo užbaigtas šalių ginčas Arbitražo byloje Nr. 268 |
Pranešimas apie esminį įvykį |
En, Lt | 2016-02-02 16:26 |
| 2015 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai | Tarpine informacija |
En, Lt | 2016-01-28 16:00 |
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir akcinės bendrovės "Nasdaq Vilnius" listingavimo taisyklių 24.5 punktu, akcinė bendrovė "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi vertybinių popierių biržoje Nasdaq Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | Taip /Ne /Neaktualu |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| I principas: Pagrindinės nuostatos | ||
| Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą. |
||
| 1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | Bendrovė rengia ir kasmet peržiūri gamybos, šilumos tiekimo sistemos plėtros strategijas, tikslina investicinius planus ir jų finansavimo šaltinius. Investicijų planai tvirtinimui teikiami Kauno miesto, Kauno ir Jurbarko rajonų savivaldybėms bei derinami Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. Bendrovės strategijų nuostatos, kuriose neatskleidžiama konfidenciali informacija, ir sprendimų priėmimo procesas, taip pat pagrindinės Bendrovės plėtros kryptys ir tikslai yra nurodyti Bendrovės rengiamuose metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose, kurie viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje. Bendrovės plėtros kryptis taip pat atskleidžia Bendrovės skelbiamos periodinės ataskaitos, esminiai įvykiai ir pranešimai pateikiami Bendrovės vadovų pasisakymuose spaudoje. |
| 1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | Bendrovės valdyba priima strateginius sprendimus, tvirtina Bendrovės veiklos strategiją. Bendrovės valdyba taip pat yra suformavusi ilgalaikius ir trumpalaikius Bendrovės veiklos plėtros strateginius tikslus. Bendrovės stebėtojų taryba teikia akcininkams atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės vykdomos veiklos strategijos. Bendrovės vadovybė, atitinkamų sričių vadovai skiria ypatingą dėmesį šių tikslų įgyvendinimui – optimizuojama Bendrovės ir grupės padalinių struktūra. |
| 1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams. |
Taip | Bendrovėje sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba. Visi Bendrovės organai (vadovas, valdyba ir stebėtojų taryba) siekia įgyvendinti šią rekomendaciją, metų eigoje vyksta keli bendri valdybos ir stebėtojų tarybos posėdžiai. |
| 1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, |
Taip | Bendrovės priežiūros ir valdymo organai savo veikla siekia užtikrinti visų su Bendrovės veikla susijusių asmenų interesus. Bendrovės vadovybė bei atskirų sričių |
| vietos bendruomenės) teisės ir interesai. | vadovai skiria daug laiko bendravimui su |
|---|---|
| vartotojais (klientais), tiekėjais, rangovais, |
|
| savivaldybių atstovais, siekiant rasti |
|
| optimalius sprendimus, susijusius su |
|
| Bendrovės veikla. | |
| Bendrovės politika darbuotojų, klientų ir | |
| vietos bendruomenės atžvilgiu yra nustatyta | |
| Bendrovės Socialinės atsakomybės politikoje, | |
| o politikos įgyvendinimas aprašomas |
|
| Socialinės atsakomybės ataskaitose. | |
| Bendrovės veiklos specifika lemia tai, kad | |
| vartotojai (klientai) yra periodiškai, t. y. 2-3 |
|
| kartus per metus, kviečiami į susitikimus, kur |
|
| yra aptariami vartotojams aktualūs klausimai, | |
| susiję su Bendrovės vykdoma veikla. |
|
| Papildomai vartotojams informuoti ir |
|
| glaudesniems ryšiams su jais palaikyti |
|
| rengiamos "Atvirų durų dienos". | |
II principas: Bendrovės valdymo sistema
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
| 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių | Taip | Bendrovėje be Lietuvos Respublikos akcinių |
|---|---|---|
| įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio |
bendrovių įstatyme numatytų privalomų |
|
| akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, |
organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir |
|
| rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek |
Bendrovės vadovo, yra sudarytas kolegialus |
|
| kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų |
priežiūros organas – stebėtojų taryba bei |
|
| valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo | kolegialus valdymo organas – valdyba. |
|
| organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros | Bendrovės valdymo organų kompetencijų | |
| funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės | padalinimas bei atsakomybė yra apibrėžtas | |
| vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo |
Bendrovės įstatuose, valdymo organų darbo | |
| ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį |
reglamentuose, kurie viešai skelbiami |
|
| bendrovės valdymo procesą. | Bendrovės interneto tinklalapyje, ir vadovo | |
| pareigybės nuostatuose. | ||
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už | Taip | Bendrovėje kolegialus valdymo organas – |
| strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas | valdyba yra atsakinga už strateginį |
|
| esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus | vadovavimą Bendrovei bei vykdo kitas |
|
| priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią | esmines Bendrovės valdymo funkcijas, |
|
| bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą. |
kolegialus priežiūros organas – stebėtojų |
|
| taryba yra atsakinga už efektyvią Bendrovės | ||
| valdymo organų veiklos priežiūrą. | ||
| 2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną | Neaktualu | Bendrovėje yra sudaroma stebėtojų taryba ir |
| kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų | valdyba. | |
| priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu | ||
| atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią | ||
| bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą. | ||
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas | Taip | Bendrovėje renkama stebėtojų taryba ir |
| kolegialus priežiūros organas turėtų būti |
veikia iš dalies prisilaikant III ir IV |
|
| sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose | principuose išdėstytos tvarkos ir esminiai |
|
| išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų |
principuose numatyti reikalavimai nėra |
|
| nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau | pažeidžiami. | |
| sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III |
| ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek | ||
|---|---|---|
| tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1 2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių |
Taip | Pagal Bendrovės įstatus stebėtojų taryba renkama iš 7 (septynių) narių, o stebėtojų taryba renka valdybą iš 5 (penkių) narių. |
| konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2 |
||
| 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą. |
Taip | Bendrovės stebėtojų taryba renkama 4 (ketveriems) metams. Pagal Bendrovės įstatus bei praktiką nėra draudžiama perrinkti stebėtojų tarybos pavienius narius naujai kadencijai (stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius nėra ribojamas). Taip pat Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius, nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai, bei stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų, raštu įspėjęs Bendrovę. |
| 2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti. |
Taip | Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas nėra buvęs Bendrovės vadovu. Jo esamos arba buvusios pareigos nėra kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. |
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų3 priežiūrą.
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo | Taip | Bendrovės stebėtojų tarybos sudarymo |
|---|---|---|
| kolegialaus organo (toliau šiame principe – |
mechanizmas, atitinkantis Lietuvos |
|
| kolegialus organas) sudarymo mechanizmas |
Respublikos akcinių bendrovių įstatymo |
|
| turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir | reikalavimus, užtikrina objektyvią kolegialaus | |
| nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, | valdymo organo priežiūrą. |
1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.
visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.
2 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.
3 Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne
| taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų |
||
|---|---|---|
| akcininkų interesai. | ||
| 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir |
Taip | Informacija apie kandidatus į stebėtojų tarybos narius atskleidžiama akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą bei jo metu. Informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus pateikiami Bendrovės metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose bei viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje. Stebėtojų tarybos darbo reglamente yra numatyta, kad kiekvienas organo narys privalo informuoti stebėtojų tarybos pirmininką ir Bendrovę apie jo duomenų pasikeitimą ir šie duomenys pateikiami Bendrovės metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose, bei viešai |
| pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. | skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje. | |
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. |
Taip | Bendrovės akcininkai siūlydami kandidatus į kolegialaus organo narius, užtikrina, jog nariai turi jų darbui reikalingą kompetenciją. Bendrovė skelbia tik tą informaciją, kurią jai pateikia kolegialaus organo nariai. Informacija pateikiama metiniame ir tarpiniame pranešime (duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje (įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas ir pareigos) ir valdyme) bei viešai skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje. |
| 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje. |
Taip | Atsižvelgiant į Bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį Bendrovės pagrindinis akcininkas siūlo kandidatus į Bendrovės kolegialaus organo narius, kurių turima kvalifikacija yra tinkama. Kolegialaus organo nariai, kaip visuma, turi įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties tinkamai atlikti savo užduotis. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turi naujausių žinių ir atitinkamą patirtį Bendrovės finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. |
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. |
Taip | Bendrovės praktikoje visi nauji stebėtojų tarybos nariai apie Bendrovės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitu Bendrovės veiklai įtakos turinčių aplinkybių pasikeitimus reguliariai informuojami stebėtojų tarybos posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui ar pagal narių pageidavimą. |
| 3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai |
Ne | Bendrovė neįtakoja kolegialaus organo sudėties. Kandidatus į Bendrovės kolegialaus |
| būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų | organo narius siūlo pagrindinis akcininkas. | |
|---|---|---|
| organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 |
Detali informacija pateikta 3.7 punkte. | |
| nepriklausomų5 narių skaičius. | ||
| 3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti |
Ne | Išrinktą Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro |
| laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo | septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno |
|
| nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie | miesto savivaldybės tarybos nariai. Visi |
|
| ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku | stebėtojų tarybos nariai atitinka |
|
| arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti | rekomendacijų 3.7 punkte nurodytus |
|
| interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario | kriterijus. išskyrus 4 kriterijų, nes visi |
|
| nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus | stebėtojų tarybos nariai dalinai atstovauja | |
| organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti | kontroliuojantįjį akcininką t. y. Kauno miesto | |
| neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse |
savivaldybę, turinčią 92,84 proc. Bendrovės |
|
| santykiai arba aplinkybės, susijusios su |
akcijų balsų. | |
| nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o |
||
| geriausia šios problemos sprendimo praktika | ||
| susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo | ||
| nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti | ||
| grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne | ||
| forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar |
||
| kolegialaus organo narys gali būti laikomas |
||
| nepriklausomu, turėtų būti šie: | ||
| 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios |
||
| bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos | ||
| narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo |
||
| renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir |
||
| paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių | ||
| pareigų; | ||
| 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios |
||
| bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus | ||
| neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai | ||
| kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai | ||
| vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą | ||
| kaip darbuotojų atstovas; | ||
| 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo |
||
| papildomo atlyginimo iš bendrovės arba |
||
| susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą | ||
| už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam | ||
| papildomam atlyginimui priskiriamas ir |
||
| dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba | ||
| kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose | ||
| užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal | ||
| pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos | ||
| (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį | ||
| darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka | ||
| niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); | ||
| 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas |
||
| arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė |
4 Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.
5 Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.
| nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų |
||
|---|---|---|
| asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos | ||
| nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai | ||
| ir tėvai. | ||
| 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių |
Taip | Bendrovės stebėtojų taryba nenustato nepriklausomumo sąvokos, nors tam tikras jo narys ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, nes išrinktą Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai. |
| 3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais. |
Taip | Bendrovė šiame pranešime atskleidžia apie Stebėtojų tarybos narių priklausomumą. |
| 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti | Neaktualu | Stebėtojų tarybos narių pateikta informacija |
|---|---|---|
| nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo |
apie jų profesinę patirtį, einamas pareigas, | |
| tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų |
kitus svarbius profesinius įsipareigojimus bei |
|
| paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus | jų ryšys su Bendrove reguliariai skelbiamas |
|
| organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų | metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose. | |
| užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl |
||
| kolegialaus organo narių nepriklausomumo, |
||
| tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad |
||
| nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo | ||
| nepriklausomumą. | ||
| 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo |
Neaktualu | Bendrovės stebėtojų tarybos nariams kol kas |
| nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus | nėra atlyginama iš Bendrovės lėšų, todėl ši | |
| organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš |
nuostata nėra aktuali Bendrovei. | |
| bendrovės lėšų6 . Tokio atlyginimo dydį turėtų |
||
| tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų |
||
| susirinkimas. | ||
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
| 4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.8 |
Taip | Bendrovėje renkama stebėtojų taryba pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės vykdomos veiklos, metinio finansinių ataskaitų rinkinio, pelno paskirstymo projekto, Bendrovės metinio pranešimo, valdybos ir Bendrovės vadovo veiklos, taip pat atlieka kitas stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtas Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros funkcijas. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas nuolat susitinka su Bendrovės valdybos pirmininku ir Bendrovės generaliniu direktoriumi aptarti Bendrovės veikloje įvykusius ar vykstančius pokyčius, esminius veiklos organizavimo klausimus. |
|---|---|---|
| 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad |
Taip | Bendrovės turimais duomenimis, visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia Bendrovės bei akcininkų naudai, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais. |
6Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.
7 Žr. 3 išnašą.
8 Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.
| kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai). |
||
|---|---|---|
| 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. |
Taip | Bendrovės stebėtojų tarybos nariai, kiekvienas individualiai ir visi kartu, skiria pakankamai laiko ir dėmesio, kad stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtos funkcijos būtų vykdomos tinkamai. Visi stebėtojų tarybos nariai dalyvavo daugiau kaip pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per Bendrovės finansinius metus. Visuose 2016 m. stebėtojų tarybos posėdžiuose buvo norminiuose aktuose nustatytas kvorumas ir dalyvavo daugiau kaip 2/3 stebėtojų tarybos narių. Posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai registruojami posėdžio protokole bei posėdžio dalyvių sąraše. |
| 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams. |
Taip | Bendrovės stebėtojų taryba savo darbe siekia elgtis sąžiningai ir nešališkai su visais Bendrovės akcininkais. Bendrovės turimais duomenimis iki šiol nebuvo atvejų, kad būtų įvykę priešingai. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir valdybos pirmininkas, derina ir koordinuoja tarpusavio veiksmus su Bendrovės generaliniu direktoriumi ir stebėtojų tarybos ir valdybos vardu bendrauja su akcininkais, informuoja akcininkus apie Bendrovės veiklą, strategiją, kitus esminius klausimus. |
| 4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. |
Taip | Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro ir tvirtina vadovaudamiesi teisės aktų ir Bendrovės įstatų reikalavimais. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai ar akcininkai nėra sudarę sandorių su Bendrove, įskaitant didelės vertės arba sudarytus nestandartinėmis sąlygomis. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje. |
| 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti |
Taip | Nors stebėtojų tarybos nariai yra dalinai susiję su Kauno miesto savivaldybe nes yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, sprendimus priima vadovaudamiesi tik |
9 Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.
| nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), |
Bendrovės interesais. Bendrovės stebėtojų taryba yra nepriklausomas nuo Bendrovės valdymo organų. Bendrovės nuomone, kolegialus organas ir audito komitetas yra aprūpinti pakankamais ištekliais, įskaitant teisę gauti – ypač iš |
|
|---|---|---|
| reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams. |
Bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją. Bendrovėje Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, kadangi Bendrovės vadovo, jo pavaduotojų ir vyriausiojo buhalterio tarnybinių atlyginimų nustatymui taikomas Kauno miesto savivaldybės patvirtintas Savivaldybės įmonių ir Savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo tvarkos aprašas. Bendrovės vadovo atlyginimą nustato Bendrovės valdyba. Bendrovės kolektyvinės sutarties priede yra pateiktas darbuotojų kintamosios atlyginimo dalies apskaičiavimo ir paskirstymo tvarkos aprašas, kuriame yra detalizuotas kintamosios atlyginimo dalies procento nustatymas bei |
|
| kintamosios atlyginimo dalies apskaičiavimas ir paskirstymas. |
||
| 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11 Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, |
Neaktualu | Nuo 2009 m. kovo 31 d. Bendrovėje stebėtojų taryba formuoja audito komitetą. Nuo 2015 m. gegužės 29 d. stebėtojų taryba paskyrė šešis audito komiteto narius. Skyrimo ir atlyginimo komitetai Bendrovėje nėra sudaromi. Atlyginimo komitetas nėra suformuotas, atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6 punkte. Skyrimo komitetas, kuris būtų įpareigotas atlikti visas šiam komitetui paskirtas atlikti funkcijas, Bendrovėje nėra formuojamas, šias funkcijas dalinai vykdo Stebėtojų taryba ir / ar Bendrovės valdyba. Ateityje Bendrovė sieks šią nuostatą įgyvendinti. |
10 Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.
11 Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių
| susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač | ||
|---|---|---|
| dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti | ||
| taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. | ||
| 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti |
Taip | Bendrovėje yra formuojamas audito |
| kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, | komitetas, kurio bent vienas narys yra |
|
| kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai | nepriklausomas. Nuo 2015 m. gegužės 29 d. | |
| apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad | audito komitete yra trys nepriklausomi nariai. |
|
| kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos | Komitetas veikia nepriklausomai ir |
|
| esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų | principingai bei teikia kolegialiam organui | |
| veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti | rekomendacijas bei rengia ataskaitas, kurios |
|
| kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su | pristatomos Stebėtojų taryboje. Stebėtojų |
|
| kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį | taryba yra atsakinga už savo kompetencijos | |
| sprendimą priima pats kolegialus organas. |
ribose priimamus sprendimus. | |
| Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama |
||
| susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar | ||
| perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka | ||
| visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose | ||
| priimamus sprendimus. | ||
| 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų | Taip | Bendrovėje veikia audito komitetas, kuris yra |
| susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose | suformuotas iš šešių narių ir kurio trys nariai |
|
| kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties | yra nepriklausomi. Audito komiteto |
|
| tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų | kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų | |
| narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų | tarybos kadencija. | |
| sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. | ||
| Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba | ||
| nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų |
||
| būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. | ||
| Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir | ||
| nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė | ||
| komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti | ||
| pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis. | ||
| 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus |
Ne | Bendrovė iš dalies nesilaiko šios |
| turėtų nustatyti pats kolegialus organas. |
rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra |
|
| Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas |
suformavusi skyrimo ir atlyginimo komitetų. | |
| laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai | Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, |
|
| informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos | atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6 |
|
| rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, |
punkte. Skyrimo komitetas, kuris būtų |
|
| apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises | įpareigotas atlikti visas šiam komitetui |
|
| bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per | paskirtas atlikti funkcijas, Bendrovėje nėra | |
| metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė | formuojamas, šias funkcijas dalinai vykdo | |
| kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir | Stebėtojų taryba ir / ar Bendrovės valdyba. | |
| praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo |
Informacija apie Audito komiteto sudėtį, | |
| metiniame pranešime turėtų skelbti esamų |
posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą |
|
| komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių | posėdžiuose per praėjusius 2016 metus yra |
|
| skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per | skelbiama šiame metiniame pranešime. | |
| praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo | ||
| veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų |
||
| patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso |
||
| nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, | ||
| kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados. | ||
| 4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą | Ne | Bendrovė iš dalies nesilaiko šios |
| ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie | rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra |
|
| nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę | suformavusi skyrimo ir atlyginimo komitetų | |
| dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui | Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, |
|
| pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, | atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas |
|
| kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba | 4.6 punkte. Skyrimo komitetas nėra |
|
| ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų | formuojamas, nes šias funkcijas dalinai vykdo |
| būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su | Stebėtojų taryba ir / ar Bendrovės valdyba. | |
|---|---|---|
| akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti | ||
| daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą |
||
| reglamentuojančiose taisyklėse. | ||
| 4.12. Skyrimo komitetas. | Ne | Bendrovėje nėra formuojamas komitetas, |
| 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos | kuris būtų įpareigotas atlikti visas Skyrimo | |
| turėtų būti šios: | komitetui paskirtas atlikti funkcijas, šias |
|
| 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų | funkcijas dalinai vykdo Stebėtojų taryba ir / | |
| narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui | ar Bendrovės valdyba. | |
| juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti | ||
| įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo | ||
| organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių | ||
| reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti |
||
| įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo |
||
| komitetas taip pat gali vertinti bendrovės |
||
| akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus | ||
| organo narius; | ||
| 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų | ||
| struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam | ||
| organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų |
||
| pokyčių; | ||
| 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, | ||
| žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam | ||
| organui; | ||
| 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; | ||
| 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl |
||
| vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. | ||
| 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų | ||
| asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, | ||
| pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, | ||
| susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos | ||
| nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo |
||
| renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir |
||
| vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi | ||
| su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti | ||
| pasiūlymus Skyrimo komitetui. | ||
| 4.13. Atlyginimų komitetas. | Neaktualu | Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, |
| 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos | atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas |
|
| turėtų būti šios: | 4.6 punkte. |
|
| 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus | ||
| dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų |
||
| direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika | ||
| turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant | ||
| fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų |
||
| priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų |
||
| modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su | ||
| nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo | ||
| sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su |
||
| rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir | ||
| įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai |
||
| suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo |
||
| organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus | ||
| organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais | ||
| ir tikslais; | ||
| 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl | ||
| individualių atlyginimų vykdomiesiems |
||
| direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, |
| kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir | |
|---|---|
| šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią | |
| funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas | |
| apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir | |
| valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių | |
| bendrovių; | |
| 3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas |
|
| vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui | |
| būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų | |
| direktorių arba valdymo organų narių ir kitų | |
| bendrovės darbuotojų atlyginimui; | |
| 4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar | |
| valdymo organų narių atlyginimų nustatymo |
|
| politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo | |
| politiką) bei jos įgyvendinimą; | |
| 5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl |
|
| tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir | |
| valdymo organų nariais formų; | |
| 6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip | |
| bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl |
|
| informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo | |
| (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir | |
| direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); | |
| 7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo | |
| organų nariams bendras rekomendacijas dėl |
|
| vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties | |
| kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir |
|
| struktūros, taip pat stebėti vyresniosios |
|
| vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis | |
| atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji | |
| direktoriai ir valdymo organų nariai. | |
| 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo | |
| klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais | |
| ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo | |
| priemonėmis, kurios gali būti taikomos |
|
| direktoriams arba kitiems darbuotojams, |
|
| komitetas turėtų: | |
| 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų | |
| taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas |
|
| skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo |
|
| sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo | |
| susijusius pasiūlymus; | |
| 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo | |
| klausimu bendrovės metiniame pranešime ir |
|
| dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; | |
| 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl | |
| pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba |
|
| pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos | |
| apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo |
|
| priežastis ir pasekmes. | |
| 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo |
|
| kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų |
|
| pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo | |
| pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone | |
| dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų | |
| narių atlyginimų. | |
| 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti | |
| akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo | ||
|---|---|---|
| tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų | ||
| susirinkime | ||
| 4.14. Audito komitetas. | Taip | Stebėtojų taryba nuo 2009 m. kovo 31 d. |
| 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos | formuoja Audito komitetą, kurio kadencija |
|
| turėtų būti šios: | sutampa su Stebėtojų tarybos kadencija ir šis | |
| 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės |
komitetas siekia pilnai vykdyti šioje |
|
| informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant | rekomendacijoje jam priskirtas funkcijas. | |
| bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos | ||
| metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant | ||
| bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių | ||
| konsolidavimo kriterijus); | ||
| 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus | ||
| kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant | ||
| užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, | ||
| susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių |
||
| laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir | ||
| apie jas atskleidžiama informacija; | ||
| 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų |
||
| veiksmingumą, be kita ko, teikiant |
||
| rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio |
||
| vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo | ||
| bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip | ||
| pat stebint, kaip bendrovės administracija |
||
| reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. | ||
| Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, | ||
| komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų |
||
| įvertinti bent kartą per metus; | ||
| 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, | ||
| susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, | ||
| skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai | ||
| atlieka bendrovės visuotinis akcininkų |
||
| susirinkimas) bei sutarties su audito įmone |
||
| sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl | ||
| kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda |
||
| pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas | ||
| dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; | ||
| 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą | ||
| ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito | ||
| įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su | ||
| audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti | ||
| atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, | ||
| dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią | ||
| esminiams interesų konfliktams, komitetas, |
||
| remdamasis inter alia išorės audito įmonės |
||
| skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, |
||
| kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka | ||
| bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne | ||
| audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, | ||
| vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. |
||
| Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB |
||
| įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti | ||
| ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito | ||
| paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės | ||
| yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui | ||
| išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į | ||
| komitetą; | ||
| 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir | ||
|---|---|---|
| administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias | ||
| audito įmonė pateikia laiške vadovybei. | ||
| 4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti | ||
| išsamia informacija, susijusia su specifiniais |
||
| bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos |
||
| ypatumais. Bendrovės administracija turėtų |
||
| informuoti audito komitetą apie svarbių ir |
||
| neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita | ||
| gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju | ||
| ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas |
||
| bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) |
||
| per specialios paskirties įmones (organizacijas) | ||
| vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. | ||
| 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo | ||
| posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) | ||
| kolegialaus valdymo organo pirmininkas, |
||
| bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas |
||
| (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus | ||
| bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės |
||
| auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę |
||
| prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, |
||
| nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir |
||
| valdymo organų nariams. | ||
| 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti | ||
| užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su | ||
| administracija, bet ir neribotos galimybės |
||
| susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito | ||
| komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija | ||
| ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. | ||
| 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas | ||
| apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti | ||
| vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. | ||
| Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas | ||
| apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš | ||
| audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų |
||
| aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito | ||
| įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas | ||
| turėtų laiku gauti informaciją apie visus su | ||
| bendrovės auditu susijusius klausimus. | ||
| 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar |
||
| bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, |
||
| reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti | ||
| skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, | ||
| kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai |
||
| (dažniausiai pranešama nepriklausomam |
||
| kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad | ||
| būtų nustatyta tvarka proporcingam ir |
||
| nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir |
||
| atitinkamiems tolesniems veiksmams. | ||
| 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam |
||
| organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per | ||
| šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės | ||
| ir pusės metų ataskaitos. | ||
| 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų | Ne | Bendrovėje iki šiol nebuvo formuojama |
| atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti | praktika vykdyti Stebėtojų tarybos veiklos | |
| kolegialaus organo struktūros, darbo |
vertinimą ir apie tai atskirai informuoti | |
| organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė |
akcininkus, nes Bendrovę kontroliuojantis |
|---|---|
| vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo | akcininkas siūlydamas kandidatus į stebėtojų |
| nario ir komiteto kompetencijos ir darbo |
tarybos narius išsamiai žino kiekvieno |
| efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus | kandidato turimą patirtį, kompetenciją. |
| organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. |
|
| Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus | |
| paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė | |
| kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir | |
| praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę | |
| organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat |
|
| nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė |
|
| kolegialaus organo atliktas savo veiklos |
|
| įvertinimas. |
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
| 5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie |
Taip | Bendrovė pilna apimtimi įgyvendina šią rekomendaciją. Bendrovės stebėtojų tarybai ir valdybai, tiek de jure, tiek de facto, vadovauja pirmininkai. Vadovaujantis organų darbo reglamentais, valdybos ir stebėtojų tarybos pirmininkai šaukia posėdžius, užtikrina tinkamą informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Šią |
|---|---|---|
| šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. |
rekomendaciją pilnai įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba. |
|
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.12 |
Taip | Šią rekomendaciją įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba. |
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai |
Taip | Bendrovė laikosi stebėtojų tarybos ir valdybos darbo reglamentuose numatytos darbo tvarkos ir apie šaukiamą posėdį informuojama iš anksto, kartu su pranešimu pateikiama darbotvarkė ir visa reikalinga informacija ir dokumentai, susijusi su posėdžio darbotvarkės klausimais. Stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių darbotvarkė posėdžio metu gali būti keičiama ar papildoma, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai |
12 Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.
| posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai | neatidėliotinai reikia spręsti svarbius |
|
|---|---|---|
| arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius | Bendrovei klausimus. | |
| bendrovei klausimus. | ||
| 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių | Taip | Bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo |
| organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų | organų pirmininkai tarpusavyje derina |
|
| priėmimo procesą, bendrovės kolegialių |
šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, | |
| priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų | glaudžiai bendradarbiauja spręsdami kitus su |
|
| tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų | bendrovės valdymu susijusius klausimus. Į |
|
| darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti |
Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžius |
|
| spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius | kviečiami bendrovės valdybos pirmininkas | |
| klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai | bei nariai. | |
| turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, | ||
| ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi |
||
| klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, | ||
| atsakomybe, atlyginimo nustatymu. |
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
| 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. |
Taip | Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardinės akcijos visiems Bendrovės akcijų savininkams suteikia vienodas teises. |
|---|---|---|
| 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. |
Taip | Bendrovė sudaro sąlygas investuotojams susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. Bendrovės įstatai, kuriuose nustatytos Bendrovės akcijų turėtojams suteikiamos teisės, yra viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje. |
| 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. |
Taip | Pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus šioje rekomendacijoje nurodytų sandorių sudarymo patvirtinimo klausimai yra priskirti Bendrovės valdybos kompetencijai, bet atskirais atvejais dėl turto perleidimo sandorių Bendrovė kreipiasi į visuotinį akcininkų susirinkimą kaip yra numatyta Bendrovės įstatuose. |
| 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. |
Taip | Akcininkams sudaryta galimybė balsuoti iš anksto, užpildant parengtą bendrąjį balsavimo biuletenį. |
| 6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam |
Taip | Bendrovė šaukiamo susirinkimo sprendimų projektus bei susirinkimo priimtus sprendimus viešai skelbia Bendrovės |
13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.
| akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš | interneto tinklalapyje ir per vertybinių |
|
|---|---|---|
| anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės | popierių biržos Nasdaq Vilnius naudojamą |
|
| interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir | GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą | |
| anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. | kaip yra numatyta Akcinių bendrovių |
|
| Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo | įstatyme, ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų | |
| pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat | kalba. | |
| rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai |
||
| bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų | ||
| kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. |
||
| Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai | ||
| gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei | ||
| jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei | ||
| arba būtų atskleistos bendrovės komercinės |
||
| paslaptys. | ||
| 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės | Taip | Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę |
| balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame | dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime | |
| dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams |
tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo | |
| neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš | turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta | |
| anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo |
balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės | |
| biuletenį. | aktų nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė | |
| sudaro sąlygas akcininkams balsuoti iš anksto |
||
| raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip tai numato Akcinių bendrovių įstatymas. |
||
| 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes |
Neaktualu | Atsižvelgiant į Bendrovės akcininkų |
| dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms | susirinkimų rengimo tvarką ir akcininkų |
|
| rekomenduojama plačiau taikyti modernias |
sąrašus, Bendrovėje iki šiol nebuvo poreikio | |
| technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams | įgyvendinti šią rekomendaciją. | |
| galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų |
||
| susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių |
||
| priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas | ||
| perduodamos informacijos saugumas ir galima | ||
| nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. | ||
| Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas |
||
| akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems |
||
| akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti |
||
| pasinaudojant modernių technologijų |
||
| priemonėmis. | ||
| VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas | ||
| Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei | ||
| užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. | ||
| 7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo | Taip | Bendrovės priežiūros ir valdymo organo |
| narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai | nariai veikia Bendrovės interesais ir jų turima | |
| interesai prieštarauja ar gali prieštarauti |
kompetencija bei asmeninės savybės leidžia | |
| bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis | teigti, kad jie elgiasi, taip, kad interesų | |
| dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo | konfliktai nekiltų ir iki šiol praktikoje jų | |
| organo narys turėtų per protingą terminą pranešti |
nepasitaikė. Bendrovės priežiūros ir valdymo | |
| kitiems to paties organo nariams arba jį |
organo nariai nėra sudarę sandorių su |
|
| išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės | Bendrove, įskaitant didelės vertės arba |
|
| akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu |
sudarytus nestandartinėmis sąlygomis. | |
| įmanoma, vertę. 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo |
Taip | |
| narys negali painioti bendrovės turto, kurio | ||
| naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo | ||
| turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis | ||
| gauna būdamas bendrovės organo nariu, |
||
| asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti |
| be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo. |
||
|---|---|---|
| 7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo | Taip | Bendrovės priežiūros ir valdymo organo |
| narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios | nariai nėra sudarę sandorių su Bendrove, | |
| organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus | įskaitant didelės vertės arba sudarytus |
|
| mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba |
nestandartinėmis sąlygomis. | |
| sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei | ||
| standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas | ||
| raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio |
||
| protokolą, pranešti kitiems to paties organo | ||
| nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, | ||
| arba bendrovės akcininkams. Šioje |
||
| rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui |
||
| taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. | ||
| 7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo | Taip | Pagal Bendrovės priežiūros ir valdymo |
| narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai |
organų darbo reglamentus ir Akcinių |
|
| priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių | bendrovių įstatymo nuostatas Bendrovės |
|
| klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar | priežiūros ir valdymo organo nariai susilaiko | |
| dalykiniu interesu. | nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl | |
| sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis | ||
| susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. |
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
| 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų | Neaktualu | Bendrovė viešai skelbia Bendrovės |
|---|---|---|
| politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), |
darbuotojų (pagal kategorijas) vidutinį darbo | |
| kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši | užmokestį bei visų darbuotojų vidutinį darbo | |
| atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik | užmokestį. Atlyginimų politika, kaip |
|
| kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet | nurodyta šioje rekomendacijoje, Bendrovėje | |
| turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto | nėra patvirtinta, nes tai nenumatyta |
|
| tinklalapyje. | galiojančiuose teisės aktuose. Bendrovės |
|
| stebėtojų tarybos ir valdybos nariams |
||
| tantjemas nustato akcininkų susirinkimas,. už | ||
| 2015 metų Bendrovės veiklos rezultatus |
||
| Bendrovės valdybos nariams tantjemos buvo | ||
| paskirtos. Bendrovės valdybos nariams |
||
| mokamas atlygis Bendrovės įstatuose |
||
| nustatyta tvarka. Bendrovės vadovo |
||
| atlyginimą nustato valdyba, atsižvelgdama į | ||
| Kauno miesto savivaldybės patvirtintas |
||
| Savivaldybės įmonių ir Savivaldybės |
||
| kontroliuojamų akcinių bendrovių ir |
||
| uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų |
||
| pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo | ||
| apmokėjimo tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į šį | ||
| aprašą, nustatomi Bendrovės vadovo ir |
||
| vyriausiojo buhalterio tarnybiniai atlyginimai. | ||
| Įvertinus tai, rengti Bendrovėje atskirą |
||
| atlygimų politiką nebuvo poreikio. Nepaisant | ||
| to, Bendrovės rengiamuose ir viešai |
||
| skelbiamuose metiniuose pranešimuose, |
||
| vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, |
||
| Bendrovė skelbia informaciją apie išmokas |
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir |
Neaktualu | bei paskolas Stebėtojų tarybos nariams, Valdybos nariams, generaliniam direktoriui, vyriausiajam buhalteriui. Taip pat Bendrovės interneto tinklalapyje skelbiama informacija apie Bendrovės darbuotojų vidutinį darbo užmokestį. Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje |
|---|---|---|
| tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. |
nėra patvirtinta. | |
| 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; |
Neaktualu | Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta. |
| 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; |
||
| 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; |
||
| 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį; 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba |
||
| ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; |
| 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos. |
||
|---|---|---|
| 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko. |
Neaktualu | Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta, tačiau apie išeitines ir kitas išmokas viešai skelbiama metiniuose pranešimuose. Taip pat Bendrovė viešai skelbia Bendrovės darbuotojų (pagal kategorijas) vidutinį darbo užmokestį. |
| 8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei |
Neaktualu | Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta. |
| realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų | ||
|---|---|---|
| skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių | ||
| metų pabaigoje; | ||
| 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų | ||
| pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo | ||
| kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių | ||
| įgyvendinimo sąlygos; | ||
| 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų | ||
| pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. | ||
| 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų | ||
| pensijų schemomis susijusi informacija: | ||
| 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal | ||
| ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai |
||
| atitinkamais finansiniais metais; | ||
| 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami | ||
| informacija apie įmokas, kurias už direktorių | ||
| sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė |
||
| atitinkamais finansiniais metais. | ||
| 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias |
||
| bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar | ||
| įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų |
||
| finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip |
||
| paskolas, išankstines išmokas ir garantijas |
||
| kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus |
||
| pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų | ||
| laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir |
||
| palūkanų normą. | ||
| 8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje |
Neaktualu | Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių |
| numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo | atlyginimų politika, pagal kurią būtų |
|
| dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos |
rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje | |
| sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. | nėra patvirtinta. | |
| Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti |
||
| pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti |
||
| kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo | ||
| atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai | ||
| netenkinami. | ||
| 8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių |
Neaktualu | Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių |
| skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto |
atlyginimų politika, pagal kurią būtų |
|
| nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų |
rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje | |
| vertinimo kriterijų. | nėra patvirtinta. | |
| 8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji |
Neaktualu | |
| atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos |
||
| sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų | ||
| būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus | ||
| atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos |
||
| sudedamosios atlyginimo dalies, kurios |
||
| mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti |
||
| nustatytas pagal santykinę kintamos |
||
| sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją | ||
| su nekintama atlyginimo dalimi. | ||
| 8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais | Neaktualu | |
| arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta | ||
| nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti |
||
| kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo | ||
| išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau | ||
| pasirodė akivaizdžiai neteisingi. | ||
| 8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos | Neaktualu |
| sumos arba nustatyto metinių atlyginimų |
||
|---|---|---|
| skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu | ||
| dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos | ||
| ekvivalento suma. | ||
| 8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, | Neaktualu | |
| jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos | ||
| rezultatų. | ||
| 8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, | Neaktualu | Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių |
| susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo | atlyginimų politika, pagal kurią būtų |
|
| procesu, kurio metu nustatoma bendrovės |
rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje | |
| direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų | nėra patvirtinta. | |
| apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo | ||
| komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove |
||
| nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis |
||
| naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir | ||
| pavardes bei metinio visuotinio akcininkų |
||
| susirinkimo vaidmenį. | ||
| 8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas | Neaktualu | |
| akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti | ||
| suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. | ||
| 8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis | Neaktualu | |
| teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą | ||
| akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti |
||
| naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų |
||
| skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė | ||
| pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba | ||
| kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, | ||
| pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti | ||
| nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos | ||
| rezultatų vertinimo kriterijų. | ||
| 8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų |
Neaktualu | |
| išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos | ||
| pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti | ||
| kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. | ||
| Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti | ||
| nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio | ||
| atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) | ||
| vertė. | ||
| 8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų |
Neaktualu | |
| tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami | ||
| akcijų pasirinkimo sandoriai. | ||
| 8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai |
Neaktualu | |
| akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti |
||
| visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti | ||
| direktorių atlyginimų nustatymo klausimais. | ||
| 8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už |
Neaktualu | |
| direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, |
||
| atlyginimų politika arba bet kuris esminis |
||
| atlyginimų politikos pokytis turėtų būti |
||
| įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų |
||
| susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita | ||
| turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui |
||
| metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. | ||
| Balsavimas gali būti privalomojo arba |
||
| patariamojo pobūdžio. | ||
| 8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams |
Neaktualu | Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių |
| atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo |
atlyginimų politika, pagal kurią būtų |
| sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba | rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje | |
|---|---|---|
| būti atlyginamam remiantis akcijų kainų |
nėra patvirtinta. Nepaisant to, Bendrovės | |
| pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti | rengiamuose ir viešai skelbiamuose |
|
| akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų |
metiniuose pranešimuose, vadovaujantis |
|
| susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. |
teisės aktų reikalavimais, Bendrovė skelbia | |
| Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir | informaciją apie išmokas ir atlyginimus |
|
| akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems |
Bendrovės stebėtojų tarybos nariams, |
|
| direktoriams pagal tą schemą suteikiamos |
valdybos nariams, administracijos |
|
| akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams | (generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, | |
| schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo |
vyriausiajam buhalteriui) vadovams. Taip pat | |
| pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, |
Bendrovės interneto tinklalapyje skelbiama | |
| priimdami sprendimą metiniame visuotiniame | informacija apie Bendrovės darbuotojų |
|
| akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai | (pagal kategorijas) vidutinį darbo užmokestį. | |
| turėtų būti informuoti apie visas siūlomų |
Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias |
|
| pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie |
direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų |
|
| siūlomų pakeitimų poveikį. | pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis | |
| įsigyti akcijų arba būti atlygintam remiantis | ||
| akcijų kainų pokyčiais. | ||
| 8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo | Neaktualu | Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų |
| pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: | priežasčių, Bendrovė netaiko schemų, pagal | |
| 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis | kurias direktoriams atlyginama akcijomis, |
|
| akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų | akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis |
|
| pasirinkimo sandorius; | teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlygintam | |
| 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir | remiantis akcijų kainų pokyčiais. | |
| pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; | ||
| 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali | ||
| būti realizuoti; | ||
| 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių |
||
| realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, | ||
| jeigu įstatymai tai leidžia; | ||
| 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo |
||
| schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra |
||
| siūlomos visiems kitiems bendrovės |
||
| darbuotojams. | ||
| Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime | ||
| taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, | ||
| per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas | ||
| organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų | ||
| kompensacijas atskiriems direktoriams. | ||
| 8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba |
Neaktualu | |
| bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo |
||
| sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra | ||
| suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma |
||
| kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per | ||
| keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, | ||
| taip pat turėtų pritarti akcininkai. | ||
| 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi | ||
| schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis |
||
| sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba | ||
| bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie | ||
| turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo |
||
| patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų |
||
| susirinkime. | ||
| 8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, | ||
| kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą | ||
| sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta |
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
| 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, | Taip | Bendrovė laikosi visų įstatymuose numatytų |
|---|---|---|
| kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, |
reikalavimų dėl interesų turėtojų galimybių | |
| kurias gina įstatymai. | dalyvauti Bendrovės valdyme, tačiau iki šiol | |
| 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti | jokia interesų grupė, turinti įstatymuose |
|
| sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės | nustatytą teisę dalyvauti Bendrovės valdyme, | |
| valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų |
nėra įstatyme nustatyta tvarka sukurta. | |
| turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme |
||
| pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo |
||
| dalyvavimas priimant svarbius bendrovei |
||
| sprendimus, konsultacijos su darbuotojų |
||
| kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais | ||
| klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės | ||
| akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į |
||
| bendrovės valdymą bendrovės nemokumo |
||
| atvejais ir kt. | ||
| 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės | ||
| valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos | ||
| sąlygos susipažinti su reikiama informacija. | ||
X principas: Informacijos atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
| 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: | Taip | Bendrovė | informaciją, | nurodytą | šiose |
|---|---|---|---|---|---|
| 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; |
rekomendacijose, atskleidžia metiniuose ir |
| 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. |
tarpiniuose pranešimuose, Bendrovės interneto tinklalapyje ir Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje, kuriame skelbiami juridinių asmenų vieši pranešimai, išskyrus VIII principe reglamentuojamą atlyginimų politikos ataskaitą, kuri Bendrovėje nėra rengiama dėl 8.1. punkte nurodytų priežasčių ir ji nėra tvirtinama, nes to nereikalauja teisės aktai. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos nariams tantjemas gali nustatyti akcininkų susirinkimas. 2016 metais Bendrovės valdybos nariams už 2015 metų Bendrovės veiklos rezultatus buvo paskirtos tantjemos ir nuo 2016 m. mokamas atlygis Bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. Taip pat Bendrovė stengiasi neatskleisti informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, komentaruose, interviu ar kitokiais būdais tol, kol tokia informacija viešai nebus paskelbta per vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, Bendrovės interneto tinklalapyje. |
|
|---|---|---|
| 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. |
Taip | Bendrovė informaciją per vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma. Birža gautą informaciją paskelbia savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Be to, informaciją Bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Bendrovė, informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais |
| būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą. |
||
|---|---|---|
| 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis. |
Taip | Bendrovė informaciją skelbia Bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių kalba. Aktuali investuotojams informacija skelbiama ir anglų kalba. |
| 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje. |
Taip | Visa šioje rekomendacijoje nurodyta informacija yra skelbiama viešai ir pateikta Bendrovės interneto tinklalapyje vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius interneto tinklalapyje ir ji yra prieinama visiems suinteresuotiems asmenims. |
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
| 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. |
Taip | Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą atlieka nepriklausoma audito įmonė. |
|---|---|---|
| 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba. |
Ne | Bendrovės audito įmonės, vykdančios 2016 metų finansinių ataskaitų auditą, kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė valdyba, vadovaudamasi Bendrovės 2015 m. įvykdyto viešojo pirkimo rezultatais. |
| 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
Neaktualu | Audito įmonė 2016 metais nėra teikusi Bendrovei ne audito paslaugų, todėl rekomendacijoje nurodyta informacija nebuvo pateikta akcininkams. |
SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA PAGAL GRI STANDARTUS 2016
2 Turinys
| GRI 102 UNIVERSALŪS MODULIAI | 4 |
|---|---|
| Organizacija | 4 |
| Strategija | 6 |
| Etninės grupės ir integralumas | 7 |
| Valdymas | 7 |
| Suinteresuotų šalių įtraukimas | 8 |
| Ataskaitų teikimo praktika | 9 |
| GRI 103 VALDYMO MODELIS | 11 |
|---|---|
| GRI 204 Pirkimų Praktika | 11 |
| SPECIFINIAI STANDARTAI | 14 |
|---|---|
| GRI 200 Ekonominis | 14 |
| GRI 300 Aplinkos apsaugos | 15 |
| GRI 400 Socialinis | 17 |
Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos (angl. Global reporting initiative – GRI) standartai visa apimtimi bus pradėti taikyti nuo 2018 m., nors organizacijos raginamos pradėti juos taikyti anksčiau. Ši ataskaita parengta pagal GRI standartų bazinį variantą (GRI Standards: Core option).
Ataskaitos gali būti rengiamos pagal du GRI standartų variantus: bazinį arba išsamųjį. Kadangi tai pirmasis kartas, kai bendrovė taiko GRI standartus, pasirinktas bazinis variantas, kai pateikiama tik privalomoji informacija, kuri būtina norint suprasti bendrovės veiklos pobūdį ir kaip ji sprendžia svarbiausius klausimus bei susijusį poveikį.
GRI standartuose nurodytos 33 svarbiausių temų kategorijos, kurios priskiriamos vienam iš trijų konkrečių standartų: ekonominiam (GRI 200 x 6), aplinkosaugos (GRI 300 x 8) ir socialiniam (GRI 400 x 19). GRI 101 pateiktoje 1.3 būtinojoje sąlygoje (GRI 101: Foundation clause 1.3) gana aiškiai nurodyta, kaip pasirinkti pagrindines temas, teikiant bazinę ataskaitą:
Ataskaita turi apimti temas, kurios:
Todėl informacija turi būti pateikiama tik tais pagrindiniais klausimais, kurie, bendrovės įsitikinimu, yra reikšmingi bendrovės veiklos ekonominiam, socialiniam ir aplinkos apsaugos poveikiui arba turi įtakos suinteresuotų šalių sprendimams.
Šios ataskaitos parengimo paslaugų viešojo pirkimo konkurso sąlygose nurodoma, kad ataskaitoje turi būti pateikta informacija visomis 33 GRI temomis.
Todėl, nors ataskaitoje aprėptos visos 33 pagrindinės temos, išsami informacija, vadovaujantis GRI 103 sąlygomis, pateikiama tik tais klausimais, kurie yra aktualūs pagal anksčiau minėtą 1.3 sąlygą.
Visais kitais atvejais, pildant ataskaitos modulius yra naudojamos nuorodos į šaltinius, kuriuose galima rasti būtiną informaciją. Stengėmės užtikrinti, kad būtų pateiktos visos nuorodos, o šaltiniai būtų lengvai randami ir viešai prieinami. Šiuose papildomuose šaltiniuose gali būti kitos bendrovės parengtos medžiagos, pavyzdžiui, kaip metiniame pranešime ir išsamiose finansinėse ataskaitose. Tokiu atveju nurodomas skyriaus pavadinimas, arba pateikiama kita specifinė informacija. Jeigu informacija modulyje nepateikiama, vadinasi, egzistuoja GRI 101 / 3.2 sąlygoje "Neatskleidimo priežastys" nurodytos priežastys.
Ataskaitos pateikimo sąlygos pagal GRI standartus yra aiškios. Reikia atsižvelgti į tris toliau nurodytus dalykus:
Ši ataskaita tenkina visus taikytinus reikalavimus ir, kur įmanoma, visas taikytinas rekomendacijas.
Pagrindinės ataskaitai pasirinktos temos:
Šioje ataskaitoje pristatoma AB "Kauno energija" veikla 2016 m. Ši GRI standartų ataskaita yra dalis septintosios bendrovės "Socialinės atskaitomybės ataskaitos", kuri rengiama kasmet ir skelbiama kartu su bendrovės konsoliduotąja metine ataskaita ir finansinė ataskaita.
Mūsų žiniomis, GRI 101 pateikti dešimt atskaitomybės principų buvo pritaikyti, informacija atskleidžiama bendrame bendrovės kontekste, visos aktualios temos aprėptos ir išaiškintos.
| Atskaitomybės principai, | Atskaitomybės principai, |
|---|---|
| kuriais grindžiamas | kuriais grindžiama |
| ataskaitos turinys | ataskaitos kokybė |
| Suinteresuotų šalių įtraukimas Tvarumo kontekstas Reikšmingumas Išsamumas |
Tikslumas Pusiausvyra Aiškumas Palyginamumas Patikimumas Savalaikiškumas |
Šia ataskaita AB "Kauno energija" siekia pateikti nefinansinę korporatyvinės atsakomybės informaciją suinteresuotosioms šalims: klientams (vartotojams), akcininkams, investuotojams, darbuotojams, tiekėjams, verslo ir socialiniams partneriams bei visuomenei.
| ORGANIZACIJA | ||
|---|---|---|
| 102-1 | Organizacija | AB "Kauno energija" |
| 102-2 | Veikla, prekiniai ženklai, produktai ir paslaugos |
http://www.kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/apie-bendrove/ |
| 102-3 | Būstinė | Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, Lietuva. |
| 102-4 | Veiklos geografija | Lietuva, Kaunas, Kauno rajonas, Jurbarkas. |
| 102-5 | Teisinė – organizacinė forma | Informacija pateikta metiniame pranešime (2 skirsnis) |
| 102-6 | Rinkos dalis | Informacija pateikta metiniame pranešime (3 skirsnis). |
| 102-7 | Organizacijos dydis | Informacija pateikta metiniame pranešime: i) Bendras darbuotojų skaičius (18 skirsnis) ii) Bendras operacijų skaičius (5 skirsnis) iii) Grynasis pelnas ( 7 skirsnis) iv) Netaikoma v) Produktų ir paslaugų apimtys (6.1 skirsnis, 7 puslapis) |
| 102-8 | Informacija apie darbuotojus ir kitus dirbančiuosius |
Informacija apie darbuotojus ("Kauno energijos" duomenys, įskaitant "Jurbarko šilumos tinklai" filialą 2016 m. gruodžio 31 d.) |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Terminuotos darbo sutartys Bendras |
Neterminuotos darbo sutartys | ||||||||
| darbuotojų skaičius 2016-12-31 |
Viso | Moterys | Vyrai | Viso | Moterys | Vyrai | |||
| a) | 508 | 6 | 1 | 5 | 502 | 157 | 345 | ||
| Bendras darbuotojų skaičius |
Darbuotojai dirbantys pilną darbo laiką |
Darbuotojai dirbantys nepilną darbo laiką |
|||||||
| 2016-12-31 | Viso | Moterys | Vyrai | Viso | Moterys | Vyrai | |||
| b) | 508 | 476 | 136 | 340 | 32 | 22 | 10 | ||
| c) | Visi šie darbuotojai dirba Kauno ir Jurbarko regionuose. | ||||||||
| d) Didžiąją dalį savo veiklos bendrovė užtikrina savo jėgomis. Kitą dalį darbų atlieka rango vinės organizacijos ar išoriniai paslaugų teikėjai, kurie atrenkami LR Viešųjų pirkimų įsta tymo nustatyta tvarka. Šių organizacijų darbuotojų skaičiaus pateikti negalime. Bendrovė taip pat priima studentus atlikti praktiką. Jos metu studentai priskiriami prie kurio nors pasirinkto skyriaus ir iš jo vadovo gauna realias užduotis. e) Ženklių pokyčių šiuose skaičiuose nėra. |
|||||||||
| f) | Duomenys apie darbuotojus, jų skaičiaus pokytį, lytiškumą bei kitus aspektus kaupiami ir tvarkomi bendrovės Personalo ir administravimo skyriuje. |
||||||||
| 102-9 | Tiekimo grandinė | Vadovaudamasi teisės aktais, bendrovė perka šilumą ir ją tiekia vartotojams iš nepriklau somų šilumos gamintojų. 2016 metais bendrovė šilumą pirko iš 11 nepriklausomų šilumos tiekėjų Kaune ir Kauno rajone: |
|||||||
| UAB Kauno termofikacijos elektrinės | |||||||||
| UAB "GECO Kaunas" | |||||||||
| UAB "Lorizon energy" | |||||||||
| UAB "Ekoresursai" | |||||||||
| UAB "Petrašiūnų katilinė" | |||||||||
| UAB "Aldec General" UAB "ENG" |
|||||||||
| UAB "Danpower Baltic Biruliškių" | |||||||||
| UAB "Ekopartneris" | |||||||||
| UAB "SSPC-Taika" | |||||||||
| UAB "Foksita" | |||||||||
| Iš viso bendrovė nupirko 844,3 tūkst. MWh šilumos, t. y. 59,1 proc. patiektos į tinklą šilumos (2015 metais – 60,4 proc.). |
|||||||||
| Bendras tiekėjų, kurie teikė įvairios apimties paslaugas bendrovei, skaičius 2016 metais yra 585: tam tarpe 579 Lietuvos tiekėjai ir 6 užsienio. |
|||||||||
| 102-10 | Reikšmingi pokyčiai organizacijoje ir tiekimo grandinėje |
Reikšmingų pokyčių organizacijoje ir tiekimo grandinėje nėra. |
| 102-11 | Prevencijos principai ar metodai |
ES aplinkos apsaugos politikoje akcentuojama, kad turi būti siekiama aukščiausio apsaugos lygio, atsižvelgiant į kiekvieno Sąjungos regiono skirtumus. Tai turi būti grindžiama preven cijos principais ir tokiais veiksmais, kai žala aplinkai pirmiausia atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, o žalą atlygina ją sukėlęs subjektas. |
|---|---|---|
| Atitinkamai, bendrovė taiko šiuos prevencijos principus, siekdama nesukelti neigiamo po veikio aplinkai. Jeigu vis dėlto poveikis aplinkai padaromas, bendrovė stengiasi susidariusią situaciją išspręsti greitai ir skaidriai. |
||
| 102-12 | Išorinės iniciatyvos | "Kauno energija" yra UN Global Compact narė. Bendrovė taip pat skatina ir remia darbuotojų dalyvavimą nacionalinėje ir regioninėje akcijoje "MesDarom.lt" (http://mesdarom.lt/aktualijos. html ), skirtoje įtraukti bendruomenes į aplinkos tvarkymą. |
| 102-13 | Narystė asociacijose | Bendrovė yra šių asociacijų narė: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija Lietuvos elektros energetikos asociacija Kauno krašto pramoninkų ir darbdavių asociacija VšĮ Kauno regioninė energetikos agentūra ("Kauno energija" yra viena iš Agentūros dalininkių) |
| STRATEGIJA | ||
|---|---|---|
| 102-14 | Vadovo žodis | 2016 metai itin reikšmingi bendrovės veiklai. Daug dirbome, kad pateisintume mūsų klientų lūkesčius – per pastaruosius kelerius metus perpus sumažinome mokesčius už šildymą. |
| Didelį dėmesį skiriame aplinkosaugai ir nuolat ieškome kelių, kaip pagerinti ir įgyvendinti aplinkosauginius principus kasdienėje veikloje: nuo griežtos išleidžiamų į aplinką ir išmetamų į orą teršalų kontrolės iki kitų taršos šaltinių (liuminescencinės lempos, padangos, nuotekos ir pan.) apskaitos. |
||
| Stipriname įsipareigojimą būti socialiai atsakinga ir aplinką tausojanti bendrovė prisiimdami atsakomybę parengti socialinės atsakomybės ataskaitą, remiantis GRI standartų metodo logija. |
||
| Būti lyderiais ir skaidriai atsiskaityti prieš visuomenę, stiprinti socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius veiklos aspektus – išlieka strategine mūsų bendrovės kryptimi. |
||
| 102-15 | Pagrindiniai įtaką darantys veiksniai, rizikos ir galimybės |
Nereikalaujama rengiant bazinį (CORE) ataskaitos variantą. |
| Etninės grupės ir integralumas |
||
|---|---|---|
| 102-16 | Vertybės, principai, standartai ir elgsenos normos |
Informacija pateikta bendrovės internetinėje svetainėje, pristatant misiją, viziją, vertybes ir strategiją: http://www.kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/apie-bendrove/misija-ir-vertybes/ |
| 102-17 | Problemos dėl etikos ir sprendimų mechanizmas |
Nereikalaujama rengiant bazinį (CORE) ataskaitos variantą. |
| VALDYMAS | ||
|---|---|---|
| 102-18 | Valdymo struktūra | a) Informacija apie bendrovės valdymo struktūrą pateikta čia: http://www.kaunoenergija.lt/ bendroves-veikla/apie-bendrove/bendroves-valdymas/ |
| b) Komitetai, atsakingi už sprendimų priėmimą ekonominiais, aplinkosauginiais ir socialiniais klausimais. |
||
| Audito komitetas sudaromas mažiausiai iš trijų narių, kurių bent vienas yra nepri klausomas narys. Šiuo metu komitetą sudaro šeši nariai: trys išoriniai, nepriklausomi nariai ir trys bendrovės deleguoti darbuotojai, neužimantys vadovaujančių pareigų, iš Pardavimo ir vartotojų aptarnavimo, Finansų ir Teisės bei pirkimo departamentų. Audito komitetas veikia pagal stebėtojų tarybos 2015 m. spalio 26 d. patvirtintas akcinės bendrovės "Kauno energija" audito komiteto vidaus taisykles: http://www.kaunoenergija.lt/wp-content/uploads/2016/02/Audito-komiteto vidaus-taisykl%C4%97s_20151026.pdf |
||
| Techninė taryba (sudaryta generalinio direktoriaus įsakymu) nagrinėja, priima nutari mus ir teikia rekomendacijas bendrovės generaliniam direktoriui įvairiais ekonominiais, socialiniais ir aplinkosauginiais klausimais. Per 2016 metus Techninė taryba posėdžiavo 13 kartų. |
||
| Keletas nuolatinių komisijų, kurioms pavesta spręsti specifinius bendrovės veiklos klausimus. |
||
| Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas – planuojama įsteigti 2017. | ||
| 102-19 | Valdymas | Nereikalaujama rengiant bazinį (CORE) ataskaitos variantą. |
| – 102-39 |
| Suinteresuot ų šali ų įtraukimas |
||
|---|---|---|
| 102-40 | Suinteresuoti asmenys ir jų grupės |
Suinteresuoti asmenys, tai tie individai ar jų grupės, kuriems bendrovė yra atskaitinga ir tie, kuriems bendrovė teikia paslaugas ar jos vykdoma veikla daro įtaką: Bendrovės akcininkai (tarp jų – Kauno miesto, Kauno rajono ir Jurbarko rajono savival dybės). Bendrovės partneris bankas SEB BANK turi pilną apie 300 individualių akcininkų sąrašą. Bendrovės vadovai, darbuotojai ir darbuotojų profesinė sąjunga. Neįdarbinti darbuotojai (susiję su pagrindinėmis, bendrovei paslaugas teikiančiomis, įmo nėmis) ir bendrovės klientai. Verslo partneriai, įskaitant produktų, paslaugų tiekėjus, rangovus ir nepriklausomus šilu mos tiekėjus. |
| 102-41 | Kolektyvinės sutartys | Bendrovėje yra sudaryta ir veikia Kolektyvinė sutartis. Ji yra paskelbta bendrovės intraneto svetainėje ir periodiškai atnaujinama. Ji galioja ne tik darbuotojų profesinės sąjungos na riams, bet ir visiems bendrovės darbuotojams (100 %). Bendrovės intraneto svetainė pateikiama čia (atkreipkite dėmesį, kad ji pasiekiama tik per vidinį bendrovės tinklą): http://web/sharepoint/portal/Shared%20Documents/KOLEKTYVINE_SUTARTIS_2013.pdf |
| 102-42 | Suinteresuotų grupių identifikavimas ir atranka |
Suinteresuoti asmenys ar grupės formuojasi natūraliai, vykdant veiklą. Kiti suinteresuoti in dividai ar jų grupės yra skatinami įsitraukti į bendrovės veiklą. Dėl prekių ir paslaugų teikėjų ar darbų rangovų, tai jie parenkami per viešųjų pirkimų proce są, remiantis LR įstatymais ir ES norminiais aktais. |
| 102-43 | Suinteresuotų grupių įtraukimo modelis |
Bendrovės akcininkams periodiškai teikiamos veiklos ataskaitos, metiniai pranešimai, so cialinės atsakomybės ataskaitos, vadovo ataskaitos, derinami investiciniai projektai ir t.t. Bendrovės vadovai ir darbuotojai kasdien komunikuoja vertikaliosios ir horizontaliosios ko munikacijos principu. Šilumos ir karšto vandens vartotojai gali kreiptis į bendrovės Vartotojų aptarnavimo skyrių telefonu, paštu ar el. paštu. Informacija vartotojams taip pat teikiama žiniasklaidos priemo nėse, bendrovės ir Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėse. Kartą per metus rengiamos vartotojų apklausos dėl paslaugų kokybės. Taip pat, du – tris kartus per metus rengiami betarpiški susitikimai su vartotojais, kurių metu pateikiama nau jausia aktuali informacija, atsakoma į vartotojų klausimus. Apie susitikimus skelbiama vietos laikraštyje "Kauno diena", bendrovės interneto svetainėje bei prie įėjimo į bendrovės Vartotojų aptarnavimo departamento pastatą durų. 2016 metais buvo surengti 2 tokie susitikimai. Bendraudama su suinteresuotais asmenimis ar jų grupėmis, bendrovė siekia būti atvira ir skaidri, nuolat gerinti savo veiklą ir kelti paslaugų teikimo standartus. |
| 102-44 | Pagrindinės problemos | Vartotojus labiausiai domina sąskaitų už suvartotą šilumą apskaičiavimo, tinkamo šildymo prietaisų veikimo, bei kiti klausimai. Nemažai nurodymų bendrovė gauna iš pagrindinio akci ninko, Kauno miesto savivaldybės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei kitų valstybinių institucijų. |
|---|---|---|
| Bendrovės Pardavimo ir vartotojų aptarnavimo departamentas, kartu su susijusių departa mentų atsakingais darbuotojais, yra atsakingas už šių situacijų kontrolę ir probleminių klau simų sprendimą. |
||
| Pavyzdys, parodantis, kaip bendrovės veikla pasikeitė, atsižvelgiant į vartotojų prašymus: | ||
| Prieš trejus metus bendrovė pakeitė vamzdynų hidraulinių bandymų tvarką. Naujasis me todas leido tinklą suskaidyti į mažesnes zonas, o tai reiškia, kad karšto vandens tiekimas sustabdomas mažesniam vartotojų skaičiui ir trumpesniam laikui. Vietoje anksčiau dvi sa vaites trukdavusių testavimo darbų, dabar karšto vandens tiekimas stabdomas tik dviem ar trims dienoms. |
| 102-45 Subjektai, įtraukti į a) Visų subjektų, įtrauktų į bendrovės konsoliduotą finansinę ataskaitą ar susijusius doku konsoliduotą finansinę mentus, sąrašas pateiktas metinėje veiklos ataskaitoje, žiūrėti nuo 4 iki 17 skirsnio. ataskaitą b) Bendrovės konsoliduota finansinė ataskaita ar susiję dokumentai apima Kauno energijos |
Ataskait ų teikimo praktika |
||
|---|---|---|---|
| 102-46 | Ataskaitos turinys ir temų pasirinkimas |
a) Kadangi GRI standartai yra visiškai nauja, neišbandyta ir pradinėje stadijoje esanti me todologija, "Kauno energija" pasirinko tas temas, kurios turi didžiausią ryšį su bendrovės kasdiene veikla ir kurios labiausiai susiję su bendrovės ekonominiu, socialiniu ir aplinko sauginiu poveikiu. |
|
| Tikėtina, kad ateinančių metų ataskaitoje temų pasirinkimas išaugs, kadangi dalis planuo jamos ataskaitos struktūros elementų turėtų būti diegiama šiais metais. |
|||
| b) "Kauno energija" naudoja temas, kurios buvo ankstesnėse, akcininkams skirtose, ataskai tose. Šios pagrindinės temos atitinka anksčiau bendrovės rengtų ataskaitų struktūrą. |
|||
| 102-47 | Pagrindinės temos | GRI 204 –Pirkimų praktika GRI 305 – Oro tarša GRI 307 – Aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis GRI 308 – Tiekėjų poveikio aplinkai vertinimas GRI 403 – Darbuotojų sveikata ir sauga GRI 414 – Tiekėjų socialinis vertinimas GRI 415 – Viešoji politika GRI 416 – Vartotojų sveikata ir sauga |
|---|---|---|
| 102-48 | Informacijos koregavimas | Informacijos koregavimui ataskaitiniam laikotarpiui už 2016 metus priežasčių nėra. |
| 102-49 | Ataskaitos rengimo pokyčiai | Nėra. |
| 102-50 | Ataskaitos periodas | 2016 sausio 1 – 2016 gruodžio 31. |
| 102-51 | Paskutinės ataskaitos data | Tai pirmoji ataskaita, pagal GRI metodologiją. Tačiau yra metiniai pranešimai ir finansinės ataskaitos už 2015 metus. |
| 102-52 | Ataskaitinis laikotarpis | Metinis |
| 102-53 | Kontaktinis asmuo | Ūdrys Staselka |
| Personalo ir administravimo departamentas – Ryšiai su visuomene | ||
| AB "Kauno energija" | ||
| Tel. +370 37 30 58 85 / Mob. +370 650 96 883 | ||
| El. p. [email protected] / www.kaunoenergija.lt | ||
| 102-54 | Patvirtinimas dėl ataskaitos, parengtos pagal GRI standartus |
Ši ataskaita parengta pagal GRI standartus: bazinis (Core) variantas. |
| 102-55 | GRI turinys | Ataskaita pilnai išpildo šį GRI standartą ir atitinka ataskaitos reikalavimus. |
| 102-56 | Išorinis užtikrinimas | Ataskaita parengta išorinės organizacijos, atrinktos viešai skelbto viešųjų pirkimų konkurso metu. Rengiant ataskaitą naudota audituotų finansinių ataskaitų informacija ir metinių pra nešimų medžiaga. Vis dėlto, šios GRI standartų ataskaitos kokybės užtikrinimas yra ribotas, jeigu vertintume tik pagal jos atitikimą GRI Standartų gairėms. Ši GRI standartų ataskaita nėra patvirtinta iš išorės. Vis dėlto, audituotos finansinės ataskai tos ir metiniai pranešimai buvo patvirtinti ir perduoti bendrovės valdybos, kuri kontroliuoja ir užtikrina visos pateiktos informacijos, įprastai skiriamos akcininkams, kokybę. |
| GRI 204 Pirkim ų praktika |
||
|---|---|---|
| 103-1 GRI 204 |
Temos paaiškinimas ir jos apribojimai |
Pagrindinės paslaugos, kurias bendrovė perka, susijusios su kasmėnesiniu šilumos pirkimu iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Tai sudaro 59% vartotojų šilumos poreikio ir yra ženkli pirkimų dalis, todėl šios temos pasirinkimas akivaizdus. Apribojimai ir didžiausia įtaka yra susijusi su šios paslaugos pirkimu, nes tai daro reikšmingą poveikį visai įmonės veiklai ir vartotojams, kuriems tiekiama šiluma ir karštas vanduo. |
| Bendrovė nuolat siekia minimizuoti šių ir kitų limituojančių veiksnių įtaką pasitelkdama eilę vadybos ir kokybės kontrolės priemonių, susijusių su šių santykių valdymu. Pasitaikius reikšmingam neigiamam poveikiui, tai gali būti ištaisoma koreguojant kasmėnesines viešųjų pirkimų procedūras. |
||
| 103-2 GRI 204 |
Valdymo modelis ir jo komponentai |
Bendrovės viešųjų pirkimų politiką apibrėžia Viešųjų pirkimų taisyklės, kurios yra skelbiamos bendrovės interneto svetainėje: http://www.kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/viesieji-pirkimai/viesuju-pirkimu-taisykles/ |
| Su viešaisiais pirkimais susiję bendrovės tikslai ir siekiai yra apibrėžti įstatymo, kuris įparei goja bendrovę užtikrinti žemiausią kainą. Visi šilumos tiekėjai turi atitikti paslaugos teikimo techninius parametrus, kad atitiktų viešųjų pirkimų sutarties sąlygas. |
||
| Bendrovės pirkimų procedūras organizuoja Generalinio direktoriaus įsakymu sudaryta Viešų jų pirkimų komisija arba pirkimų organizatorius, priklausomai nuo pirkimo apimties. |
||
| Visa informacija apie pradedamus pirkimus, technines specifikacijas, nustatytus laimėtojus ir sudarytas sutartis yra skelbiama bendrovės tinklapyje: http://www.kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/ |
||
| Kadangi didelę dalį pirkimų sudaro iš nepriklausomų gamintojų perkama šiluma, Bendrovėje veikia ir Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų komisija, kurią sudaro darbuotojai iš skirtingų bendrovės departamentų. Didžiąją dalį pirkimų procedūrų reglamentuoja naciona liniai teisės aktai, kurie remiasi 2010 priimtais įstatymais. Jie reglamentuoja visų Lietuvos šilumos tiekėjų veiklą. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A37C2263838C/qCQgCxIhFq . |
| Bendrovės Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų komisija ir susiję bendrovės de partamentai yra atsakingi už savo sprendimus. Čia nagrinėjami ir skundai. http://www.kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/viesieji-pirkimai/biokuro-isigijimas/ ?ay=2017&am=2 http://www.kaunoenergija.lt/verslui/nepriklausomiems-silumos-gamintojams/silumos supirkimas/ |
||
|---|---|---|
| 103-3 GRI 204 |
Valdymo modelio vertinimas | Valdymo modelio vertinimas kol kas nėra formaliai atliekamas. Vis dėlto, valdymo modelis yra susietas su viešųjų pirkimų procesu ir nors vertinimas neatliekamas, pataisymai gali būti daromi atsižvelgiant į darbuotojų ar klientų atsiliepimus. |
| Planuojama, kad kitais metais šiame modelyje bendrovė galės pateikti daugiau ir detalesnės informacijos. |
||
| Remiantis GRI 103 Valdymo modelio 1.1 dalimi, į modulį yra įtraukiama GRI 300 "Aplinkosaugos" tema. | ||
| 103 | GRI 305 – Oro tarša GRI 307 – Aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis GRI 308 – Tiekėjų poveikio aplinkai vertinimas |
|
| 103-1 GRI 300 |
Temos paaiškinimas ir jos apribojimai |
Čia pasirinktos trys labiausiai su ataskaitos tikslais susijusios temos: Tarša, Aplinkos ap saugos reikalavimų laikymasis ir Tiekėjų poveikio aplinkai vertinimas. |
| Dėl vykdomos veiklos specifikos, bendrovė į orą išmeta nemažai teršalų . Aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis yra labai svarbus, jei įmonė nori išlaikyti savo įsipareigojimą aplinkai, atitikti reikalavimus ir išlaikyti aukštą skaidrumo lygį informuojant apie šiuos veiksnius. |
||
| Tiekėjų poveikio aplinkai vertinimas turi būti tobulinimas, todėl tai įtraukta į šią ataskaitą. Bendrovė nori pakeisti egzistuojančią praktiką ir pozicionuoti save kaip bendrovę, skatinančią tiekėjus prisiimti labiau aplinką tausojantį požiūrį į verslą. |
||
| Taršos ir aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis įtakoja plačiau nei vietos apibrėžtis. Todėl poveikio riba apima ne tik bendrovė veiklos zonas, bet taip pat ir visą šalį. |
||
| 103-2 GRI 300 |
Valdymo modelis ir jo komponentai |
Bendrovė gerai tvarkosi įmonės viduje, tačiau galėtų patobulinti išorinį valdymo modelį, ypač santykyje su klientais ir paslaugų tiekėjais. |
| Bendrovėje įdiegtos aukšto lygio valdymo sistemos, fiksuojančios ir pranešančios apie po veikį aplinkai. Čia veikia speciali sertifikuota laboratorija, kuri įkurta rinkti, apdoroti ir valdyti su aplinkos apsauga susijusius duomenis, įtakotus bendrovės veiklos. |
||
| Valdymo modelio, susijusio su tiekėjų ar kitų trečių šalių įtakos aplinkai kontrole ir valdymu, nėra ir būtų sunku ją įdiegti. |
||
| Dėl smulkiųjų tiekėjų (pvz.: kanceliarinės prekės, spauda, ar pan.) yra galimybė įtraukti tam tikras sąlygas, susijusias su aplinką tausojančių medžiagų naudojimu, organizuojant pirkimų procesą. Bendrovės metinis pranešimas, finansinė ataskaita ir socialinės atsakomybės atas kaita yra spausdinamos ant ekologiško ar perdirbto popieriaus. |
||
| Šie nedideli patobulinimai, susiję su bendrovės aplinkosauginiais įsipareigojimais, yra leng viau įgyvendinami nei bet kokie kiti, susiję su didesnio mastelio techninių paslaugų tiekėjais, santykius su kuriais reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai. |
||
| 103-3 GRI 300 |
Valdymo modelio vertinimas | Valdymo modelio vertinimas kol kas nėra formaliai atliekamas. Vis dėlto, valdymo modelis yra susietas su bendrovės įsipareigojimu teikti nefinansines ataskaitas ir, nors vertinimas nėra atliekamas, darbuotojai ir klientai gali teikti pasiūlymus. |
| Planuojama, kad kitais metais šiame modulyje matysis ženkli pažanga. |
| Remiantis GRI 103 Valdymo modelio 1.1 dalimi, į modulį yra įtraukiama GRI 400 "Socialinė" tema. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 103 | GRI 403 - Darbuotojų sveikata ir sauga GRI 414 - Tiekėjų socialinis vertinimas GRI 415 – Viešoji politika GRI 416 – Vartotojų sveikata ir sauga |
|||||
| 103-1 GRI 400 |
Temos paaiškinimas ir jos apribojimai |
Bendrovė identifikavo ir pasirinko keturias temas iš GRI 400: Darbuotojųsveikata ir sauga, Tiekėjų socialinis vertinimas, Viešoji politika, Vartotojų sveikata ir sauga. |
||||
| Bendrovė itin stipri santykių su darbuotojais srityje ir siekia reguliariai informuoti apie pa darytą pažangą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. |
||||||
| Socialinis tiekėjų vertinimas – vienas iš patobulinimų, kurių bendrovė siekia ir tai siejasi su tiekėjų aplinkosauginiu vertinimu. |
||||||
| Viešoji politika yra svarbi, nes bendrovė teikia viešas paslaugas, kurios yra dalis miesto sa vivaldybės visuomenei siūlomų paslaugų. Bendrovė siekia būti skaidri ir atvira dėl bet kokių sąsajų su politinėmis partijomis ar politiniu lobizmu. |
||||||
| Vartotojų sveikatai ir saugumui skiriamas toks pats didelis dėmesys, kaip ir bendrovės dar buotojų sveikatai ir saugumui, todėl ši tema įtraukta į ataskaitą. Bendrovė griežtai laikosi susijusių įstatymų ir norminių aktų. |
||||||
| Poveikio riba susijusi su vietos ir regiono apibrėžtimi, o taip pat su visais suinteresuotais asmenimis, esančiais šiose zonose. |
||||||
| 103-2 GRI 400 |
Valdymo modelis ir jo komponentai |
Bendrovėje veikia stiprus darbuotojų socialinių, sveikatos ir saugos problemų valdymo mode lis: visiems darbuotojams taikoma kolektyvinė sutartis; veikia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba; steigiamas darbuotojų sveikatos ir saugos komitetas; įdiegtos procedūros, leidžian čios darbuotojams pranešti apie pasiūlymus, problemas ar nusiskundimus. |
||||
| Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboje dirba penki žmonės: trys, susiję su saugumo proble momis, ir du, susiję su sveikatos problemomis. Taip pat yra bendrovės medicinos tarnyba administracijos pastate. Jie dirba pagal valstybinių institucijų nuostatus. |
||||||
| Bendrovės intraneto svetainėje nuolat publikuojami straipsniai, susiję su darbuotojų sveikata ir sauga. |
||||||
| Naujai įdarbinti žmonės supažindinami su pagrindinėmis sveikatos ir saugos instrukcijomis. Pradiniame etape, dirbantiems fizinį darbą yra priskiriamas saugos prižiūrėtojas. |
||||||
| Bendrovės saugos ir sveikatos tarnyba reguliariai tikrina darbo vietas ten, kur dirba tiek bendrovės, tiek išorinių paslaugų tiekėjų darbuotojai. |
||||||
| 103-3 GRI 400 |
Valdymo modelio vertinimas | Valdymo modelio vertinimas kol kas nėra formaliai atliekamas. Vis dėlto, valdymo modelis yra susietas su bendrovės įsipareigojimu teikti nefinansines ataskaitas ir, nors vertinimas nėra atliekamas, darbuotojai ir klientai gali teikti pasiūlymus. |
||||
| Planuojama, kad kitais metais šiame modulyje matysis ženkli pažanga. |
| GRI 200 EKonomi NIS |
||
|---|---|---|
| 201 | Ekonominė veikla | |
| 202 | Rinka | Informacija pateikiama tik tais klausimais, kurie, bendrovės įsitikinimu, yra reikšmingi ben drovės veiklos ekonominiam, socialiniam ir aplinkos apsaugos poveikiui arba turi įtakos su interesuotų šalių sprendimams (GRI 101 Foundation: 3.1 guidance). |
| 203 | Netiesioginis reguliavimas | |
| 204 | Viešųjų pirkimų praktika 204-1 Išlaidų vietos tiekėjams dalis |
Vietos tiekėjams išleidžiama 100% pirkimų biudžeto. Vietos tiekėjai apibrėžiami kaip veiklą vykdantys Lietuvoje. Mūsų "pagrindinių veiklos vietų" apibrėžimas: sritys, kuriose įmonė vykdo veiklą. |
| 205 | Antikorupcija | Informacija pateikiama tik tais klausimais, kurie, bendrovės įsitikinimu, yra reikšmingi ben drovės veiklos ekonominiam, socialiniam ir aplinkos apsaugos poveikiui arba turi įtakos su |
| 206 | Antikonkurencinis elgesys | interesuotų šalių sprendimams (GRI 101 Foundation: 3.1 guidance). |
| 301 | Medžiagos | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 302 | Energija | Informacija pateikiama tik tais klausimais, kurie, bendrovės įsitikinimu, yra reikšmingi ben drovės veiklos ekonominiam, socialiniam ir aplinkos apsaugos poveikiui arba turi įtakos su interesuotų šalių sprendimams (GRI 101 Foundation: 3.1 guidance). |
||||
| 303 | Vanduo | |||||
| 304 | Biologinė įvairovė | |||||
| 305 Oro tarša 305-1 Tiesioginė ŠESD emisija Praleistas modulis (leidžiama, remiantis GRI 101 Foundation: 3.2) (1 dalis) Visa reikalinga informacija yra, tačiau ne tuo formatu, kurio reikalauja ši ataskaita. Nauja bendrovės duomenų rinkimo sistema šiuo metu yra diegiama ir informacija šiam moduliui bus pilnai surinkta nuo 2017. Iš Bendrovės gamybos šaltinių išmetamų ŠESD kiekis kasmet mažėja. Bendrovės šilumos gamybos įrenginių išmetamas ŠESD kiekis pateikiamas čia: |
||||||
| Metai | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | ||
| ŠESD emisija, t CO2 | 36042 | 32711 | 8607 | 8480 | ||
| 305-2 ŠESD emisija, nesusijusi su energijos gamyba (2 dalis) |
Praleistas modulis (leidžiama, remiantis GRI 101 Foundation: 3.2) Visa reikalinga informacija yra, tačiau ne tuo formatu, kurio reikalauja ši ataskaita. Nauja bendrovės duomenų rinkimo sistema šiuo metu yra diegiama ir informacija šiam moduliui bus pilnai surinkta nuo 2017. |
|||||
| 305-3 Kita netiesioginė ŠESD emisija (3 dalis) |
Praleistas modulis (leidžiama, remiantis GRI 101 Foundation: 3.2) Visa reikalinga informacija yra, tačiau ne tuo formatu, kurio reikalauja ši ataskaita. Nauja bendrovės duomenų rinkimo sistema šiuo metu yra diegiama ir informacija šiam moduliui bus pilnai surinkta nuo 2017. |
|||||
| 305-4 ŠESD emisijos intensyvumas |
Praleistas modulis (leidžiama, remiantis GRI 101 Foundation: 3.2) Visa reikalinga informacija yra, tačiau ne tuo formatu, kurio reikalauja ši ataskaita. Nauja bendrovės duomenų rinkimo sistema šiuo metu yra diegiama ir informacija šiam moduliui bus pilnai surinkta nuo 2017. |
| 305-5 ŠESD emisijos mažinimas |
Praleistas modulis (leidžiama, remiantis GRI 101 Foundation: 3.2) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Visa reikalinga informacija yra, tačiau ne tuo formatu, kurio reikalauja ši ataskaita. Nauja bendrovės duomenų rinkimo sistema šiuo metu yra diegiama ir informacija šiam moduliui bus pilnai surinkta nuo 2017. |
||||||||
| Siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai ir neviršyti ribinių taršos, vibracijos bei triukšmo reikšmių, Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisi jos (HELCOM) reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apriboji mais, taip pat energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB bei Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 43-2013, kitais teisės aktais, nustatančiais reikalavimus gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams. Pagrindiniai Bendrovės taršos šaltiniai: iškastinio organinio kuro deginimas Bendrovės šilumos šaltiniuose, gaminant šilumą ir nutekamieji vandenys, panaudoti technologiniuose procesuose. |
||||||||
| Už atmosferos ir vandens taršą Bendrovė moka mokesčius. Jei būtų viršijamos leistinos ter šalų ribinės normos arba metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus Bendrovė mokėtų baudas. Tokių baudų per 2016 metus nebuvo mokėta. |
||||||||
| Grupės ir Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija, turinti aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą, pagal su Aplinkos apsaugos agentūra sude rintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmetami teršalai į atmosferą neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose. Bendrovės "Šilko", Ežerėlio, Girionių, Noreikiškių katilinėse, o nuo 2015 m. ir "Inkaro" katilinėje bei Petrašiūnų elektrinėje deginamas biokuras, taip mažinant atmosferos taršą. |
||||||||
| 305-6 Ozono sluoksnį ardančių medžiagų emisija |
Praleistas modulis (leidžiama, remiantis GRI 101 Foundation: 3.2) Visa reikalinga informacija yra, tačiau ne tuo formatu, kurio reikalauja ši ataskaita. Nauja bendrovės duomenų rinkimo sistema šiuo metu yra diegiama ir informacija šiam moduliui bus pilnai surinkta nuo 2017. |
|||||||
| 305-7 Azoto oksidų, sieros oksidų ir kitų oro teršalų emisija |
Visa susijusi informacija ir šiam moduliui reikalinga informacija pateikiama bendrovės metinio pranešimo 7 skirsnyje. |
|||||||
| Išmesta per metus, t | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 m. | |||
| Kietosios dalelės | 54,3160 | 10,5967 | 23,613 | 43,5783 | 53,7542 | |||
| Azoto oksidai | 54,3160 | 101,3197 | 154,570 | 203,6775 | 265,0797 | |||
| Anglies monoksidas | 135,1510 | 299,6656 | 534,443 | 904,8513 | 1155,3349 | |||
| Sieros dioksidas | 6,0280 | 5,0747 | 47,158 | 193,3228 | 231,4719 | |||
| Angliavandeniliai | 1,2080 | 14,9647 | 16,294 | 20,1586 | 4,2871 | |||
| Vanadžio pentoksidas | 0,0000 | 0,0000 | 0,0000 | 0,0000 | 0,0000 | |||
| Kiti teršalai | 0,4397 | 0,770 | 0,440 | 0,2818 | 0,2818 | |||
| 306 | Nuotekos ir atliekos | Informacija pateikiama tik tais klausimais, kurie, bendrovės įsitikinimu, yra reikšmingi ben drovės veiklos ekonominiam, socialiniam ir aplinkos apsaugos poveikiui arba turi įtakos su interesuotų šalių sprendimams (GRI 101 Foundation: 3.1 guidance). |
| 307 | Aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis |
|
|---|---|---|
| 307-1 Neatitikimas aplinkos apsaugos įstatymams ir nuostatoms |
Ataskaitiniu laikotarpiu, bendrovė negavo jokių baudų ir jai nebuvo taikomos jokios poveikio priemonės dėl neatitikimo aplinkos apsaugos įstatymams ir / ar nuostatoms. Per šį laikotarpį bendrovei taip pat nebuvo pateikta jokių ieškinių ar iškelta bylų. |
|
| 308 | Tiekėjų poveikio aplinkai vertinimas |
|
| 308-1 Nauji tiekėjai, kurie vertinti taikant aplinkosauginius kriterijus |
Šiuo ataskaitiniu periodu nei vienas tiekėjas nebuvo vertintas naudojant aplinkosauginius kriterijus. |
|
| 308-2 Neigiamas aplinkosauginis poveikis tiekimo grandinėje ir veiksmai |
Šiuo ataskaitiniu periodu nei vienas tiekėjas nebuvo vertintas naudojant aplinkosauginius kriterijus. |
| 401 | Užimtumas | Informacija pateikiama tik tais klausimais, kurie, bendrovės įsitikinimu, yra reikšmingi ben | |
|---|---|---|---|
| 402 | Darbo santykių valdymas | drovės veiklos ekonominiam, socialiniam ir aplinkos apsaugos poveikiui arba turi įtakos su interesuotų šalių sprendimams (GRI 101 Foundation: 3.1 guidance). |
|
| 403 | Darbuotojų sveikata ir sauga 403-1 |
||
| Darbuotojų atstovavimas formaliuose vadovų darbuotojų sveikatos ir saugos komitetuose |
Šiuo metu bendrovė steigia Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, kurio principai, narių pareigos ir atsakomybės yra apibrėžiamos remiantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu "Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrųjų nuostatų patvirtinimo" (2013 m. rugsėjo 9 d., įsakymas Nr. a1-502). |
||
| Šis komitetas veiks bendrovės aukščiausios vadovybės lygmenyje ir bus atskaitingas gene raliniam direktoriui ir valdybai. Komitetas šimtu procentu atstovaus dirbančiuosius. |
| 403-2 Traumų tipai ir dažnis, |
Praleistas modulis (leidžiama, remiantis GRI 101 Foundation: 3.2) | |
|---|---|---|
| profesinės ligos, praleistos dienos ir pravaikštos, su darbu susijusios mirtys |
Visa reikalinga informacija yra, tačiau ne tuo formatu, kurio reikalauja ši ataskaita. Nauja bendrovės duomenų rinkimo sistema šiuo metu yra diegiama ir informacija šiam moduliui bus pilnai surinkta nuo 2017. |
|
| Visi nelaimingi atsitikimai yra fiksuojami ir tiriami. Didžioji dalis šių ataskaitų yra privalomos, remiantis teisiniais aktais, bei susiję su informacija, kurios reikalauja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA). |
||
| 403-3 Darbuotojai, esantys rizikos grupėje dėl nelaimingų atsitikimų ar ligų, susijusių su jų profesija |
Bendrovėje nėra jokių profesinių veiklų, kurios lemtų aukštą nelaimingų atsitikimų skaičių ar specifinių ligų riziką darbuotojams. |
|
| 403-4 Sveikatos ir saugos temos, aptartos formaliuose susitarimuose su darbuotojų profesinėmis sąjungomis |
Šiuo metu bendrovė steigia Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, kurio principai, narių pareigos ir atsakomybės yra apibrėžiamos remiantis LR Socialinės apsaugos ir darbo minis tro įsakymu "Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrųjų nuostatų patvirtinimo" (2013 m. rugsėjo 9 d., įsakymas Nr. A1-502). |
|
| Šis komitetas dirbs kartu su darbuotojų profesine sąjunga ir 100% apims visas darbo vietoje ir platesnėje darbo aplinkoje iškylančias sveikatos ir saugos temas. |
||
| 404 | Mokymas ir švietimas | |
| 405 | Įvairovė ir lygios galimybės | |
| 406 | Nediskriminavimas | |
| 407 | Laisvė burtis į asociacijas ir kolektyviai derėtis |
|
| 408 | Vaikų darbas | Informacija pateikiama tik tais klausimais, kurie, bendrovės įsitikinimu, yra reikšmingi ben drovės veiklos ekonominiam, socialiniam ir aplinkos apsaugos poveikiui arba turi įtakos su |
| 409 | Priverstinis darbas | interesuotų šalių sprendimams (GRI 101 Foundation: 3.1 guidance). |
| 410 | Apsaugos praktika | |
| 411 | Vietos gyventojų teisės | |
| 412 | Žmogaus teisių vertinimas | |
| 413 | Vietos bendruomenės | |
| 414 | Tiekėjų socialinis vertinimas 414-1 Nauji tiekėjai, kurie buvo vertinami taikant socialinius kriterijus |
Šiuo ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo tiekėjų, kurie būtų vertinti remiantis socialiniais krite rijais. |
| 414-2 Neigiamas socialinis poveikis tiekimo grandinėje ir veiksmai |
Šiuo ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo tiekėjų, kurių socialinė įtaka būtų tikrinta ar vertinta remiantis socialiniais kriterijais. |
|
|---|---|---|
| 415 | Viešoji politika | |
| 415-1 Politinis įnašas |
Nei finansinės, nei natūrinės politinės pagalbos nebuvo suteikta nei tiesiogiai nei netiesiogiai. | |
| 416 | Vartotojų sveikata ir sauga | |
| 416-1 Produktų ir paslaugų įtakos sveikatai ir saugai vertinimas |
Nėra reikšmingų produktų ar paslaugų kategorijų, kurių įtaką sveikatai ir saugai reiktų įver tinti dėl tobulinimo. |
|
| 416-2 Nelaimingi atsitikimai, susiję su produktų ir paslaugų įtakos sveikatai ir saugai nesilaikymu |
Bendrovė nėra nustačiusi ar registravusi taisyklių nesilaikymo ir / ar savavališko elgesio. | |
| 417 | Rinkodara ir ženklinimas | Informacija pateikiama tik tais klausimais, kurie, bendrovės įsitikinimu, yra reikšmingi ben drovės veiklos ekonominiam, socialiniam ir aplinkos apsaugos poveikiui arba turi įtakos su interesuotų šalių sprendimams (GRI 101 Foundation: 3.1 guidance). |
| 418 | Klientų privatumas | |
| 419 | Socioekonominis atitikimas |
Bendrovės pavadinimas: Akcinė bendrovė "Kauno energija" Buveinės adresas: Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, Lietuva Telefonas: (8 37) 305 650 Faksas: (8 37) 305 622 Elektroninio pašto adresas: [email protected] Interneto svetainės adresas: www.kaunoenergija.lt
AB "Kauno energija" yra antra pagal dydį regioninė šilumos tiekimo bendrovė Lietuvoje, gaminanti ir tiekianti šilumą Kauno, Jurbarko ir Kauno rajono vartotojams jau daugiau negu 50 metų. Bendrovė rūpinasi šių miestų gyventojų gyvenimo ir darbo sąlygomis, jų gerove ir net sveikata, nes žmonės be šilumos gyventi negali.
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.