Kauno Energija

Interim / Quarterly Report • Sep 21, 2017

AB "KAUNO ENERGIJA" 2017 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTASIS TARPINIS PRANEŠIMAS

Kaunas, 2017

TURINYS

1.	Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis tarpinis pranešimas 5
2.	Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys5
3.	Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis5
4.	Emitento sutartys su kredito įstaigomis6
5.	Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose 6
6.	Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga7
6.1.	BENDROVĖS BŪKLĖS, VEIKLOS VYKDYMO IR PLĖTROS APŽVALGA7
6.2.	BENDROVĖS PAGRINDINĖS RIZIKOS IR NEAPIBRĖŽTUMAI, JŲ ĮTAKA VEIKLOS REZULTATAMS 10
7.	Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi informacija13
8.	Nuorodos ir papildomi paaiškinimai19
9.	Svarbūs įvykiai, įvykę po 2017 m. I pusmečio pabaigos20
10.	Grupės veiklos planai ir prognozės20
11.	Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą21
12.	Informacija apie Emitento įsigytas ir turimas savas akcijas22
13.	Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones22
14.	Informacija apie Emitento filialą ir patronuojamas įmones22
15.	Įstatinio kapitalo struktūra24
16.	Duomenys apie Emitento išleistas akcijas24
17.	Informacija apie Emitento akcininkus26
18.	Darbuotojai 28
19.	Emitento įstatų pakeitimo tvarka 31
20.	Emitento organai31
	20.1.DUOMENYS APIE BENDROVĖJE SUDARYTUS KOMITETUS 32
21.	Kolegialių organų nariai, Bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas33
	21.1.DUOMENYS APIE BENDROVĖS STEBĖTOJŲ TARYBOS NARIUS 33
	21.2.DUOMENYS APIE BENDROVĖS VALDYBOS NARIUS35
	21.3.DUOMENYS APIE BENDROVĖS VADOVĄ, VYRIAUSIĄJĄ BUHALTERĘ36
22.	Informacija apie reikšmingus susitarimus37
23.	Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus37
24.	Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius37
25.	Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius37
26. politiką	Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi bei Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir 37
27.	Duomenys apie viešai skelbtą informaciją 37

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1	lentelė	2017 m. I pusmečio Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2013–2016 m.	14
2	lentelė	I pusmečių rodikliais 2017 m. I pusmečio Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2013–2016 m. I pusmečių rodikliais	15
3	lentelė	2017 m. I pusmečio Bendrovės nefinansinių rodiklių palyginimas su 2013–2016 m. I pusmečių rodikliais	17
4	lentelė	Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis	24
5	lentelė	Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2013–2017 m. I pusmetį	25
6	lentelė	Emitento akcininkai, kuriems 2017 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo	26
7	lentelė	Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai	27
8	lentelė	Bendrovės akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą	27
9	lentelė	Akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą	28
10	lentelė	Grupės darbuotojų skaičiaus kitimas 2013–2017 m. I pusmetį	28
11	lentelė	Bendrovės darbuotojų skaičiaus kitimas 2013–2017 m. I pusmetį	29
12	lentelė	Grupės darbuotojų išsilavinimas 2013–2017 m. I pusmetį	29
13	lentelė	Bendrovės darbuotojų išsilavinimas 2013–2017 m. I pusmetį	29
14	lentelė	Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas	29

GRAFIKŲ SĄRAŠAS

1	grafikas	Kuro struktūra	7
2	grafikas	Šilumos pirkimas ir gamyba	8
3	grafikas	Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes	8
4	grafikas	Investicijų įvykdymas pagal finansavimo šaltinius	10
5	grafikas	Vidutinė mėnesio oro temperatūra	14
6	grafikas	Šilumos tiekimas į CŠT	17
7	grafikas	Šilumos kainos struktūros elementai	18
8	grafikas	Šilumos kainos pastovioji dedamoji	18
9	grafikas	Šilumos kainos kintamoji dedamoji 2017 m. birželio mėn.	19
10	grafikas	Filialo "Jurbarko šilumos tinklai" veiklos rezultatai	23
11	grafikas	UAB "Kauno energija NT" veiklos rezultatai	24
12	grafikas	Akcijų kainos ir apyvartos 2013–2017 m. I pusmetį istorija	25
13	grafikas	Bendrovės akcijų kainų palyginimas	26
14	grafikas	Bendrovės akcininkų struktūra 2017 m. birželio 30 d.	27

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis tarpinis pranešimas

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas Bendrovės konsoliduotasis metinis pranešimas – 2017 m. I pusmetis.

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys

Bendrovė rengia tiek Bendrovės, tiek ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Įmonių grupę (toliau – Grupė) sudaro: AB "Kauno energija" bei patronuojamos įmonės UAB "Kauno energija NT", kurioje Emitentas tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų. Nuo 2016 m. spalio 27 d. į Grupę įeina ir UAB "Petrašiūnų katilinė", kurios 100 proc. akcijų taip pat tiesiogiai kontroliuoja Emitentas.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę:

Bendrovės pavadinimas	Akcinė bendrovė "Kauno energija"
Teisinė – organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Buveinės adresas	Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas
Juridinio asmens kodas	235014830
Telefonas	(8 37) 30 56 50
Faksas	(8 37) 30 56 22
Elektroninio pašto adresas	info@kaunoenergija.lt
Interneto svetainės adresas	www.kaunoenergija.lt
Įregistravimo data ir vieta	1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaunas, įsakymo Nr. 513
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
PVM mokėtojo kodas	LT350148314

Pagrindiniai duomenys apie patronuojamas bendroves:

Bendrovės pavadinimas Teisinė – organizacinė forma Buveinės adresas Juridinio asmens kodas Telefonas	UAB "Petrašiūnų katilinė" Uždaroji akcinė bendrovė R. Kalantos g. 49, 52303 Kaunas 304217723 +370 687 48413
Įregistravimo data ir vieta	2016 m. balandžio 1 d., Kaunas
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
Bendrovės pavadinimas	UAB "Kauno energija NT"
Teisinė – organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Buveinės adresas	Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas
Juridinio asmens kodas	303042623
Telefonas	(8 37) 30 56 93
Elektroninio pašto adresas	kent@kaunoenergija.lt
Įregistravimo data ir vieta	2013 m. balandžio 16 d., Kaunas
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas

3. Grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

Grupės pagrindinės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugų teikimas. Bendrovė yra Grupės patronuojanti bendrovė. Bendrovė gamina ir tiekia vartotojams šilumą (šildymui ir karštam vandeniui ruošti) Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone (Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k.) (toliau – Kauno rajonas).

Taip pat, vykdydama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatas, nuo 2010 m. gegužės 1 d. Bendrovė tiekia karštą vandenį (vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą) vartotojams Kaune, Jurbarke bei Kauno rajone (toliau – šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens vadinamas šilumos tiekimu, išskyrus duomenis pateiktus 7 ir 8 lentelėje), kurie Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėja. 2017 m. birželio 30 d. Bendrovė karštą vandenį tiekė į 597 Kauno miesto ir Kauno rajono bei į 6 Jurbarko daugiabučius gyvenamuosius namus. Pajamos iš karšto vandens tiekimo veiklos Bendrovės pardavimo pajamose sudaro apie 4,0 proc.

Taip pat Bendrovė prižiūri inžinerinius statinius (kolektorius – tunelius), eksploatuoja šilumos gamybos įrenginius. Grupė ir Bendrovė pagal atskiras sutartis atlieka pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontą, teikia patalpų nuomos paslaugas. Grupė ir Bendrovė licencijuojamą veiklą vykdo pagal turimas atitinkamas licencijas. 2004 m. vasario 26 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nuostatas.

Grupės ir Bendrovės vizija – moderni, efektyvi, konkurencinga ir pridėtinę vertę akcininkams kurianti įmonių grupė, veikianti šilumos ir elektros gamybos, šilumos ir karšto vandens tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, turto nuomos srityse.

Grupės ir Bendrovės vertybės:

• profesionalumas;
• patikimumas;
• skaidrumas;
• iniciatyvumas;
• atsakomybė;
• bendradarbiavimas.

Grupės ir Bendrovės strateginiai tikslai:

• įgyvendinti Bendrovės akcininkų formuojamus strateginius plėtros planus;
• tinkamai prisidėti įgyvendinant Nacionalinės energetikos strategijos tikslus;
• mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro t. y. gamtinių dujų;
• didinti konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje;
• plėsti turimas Grupės bendrovių pozicijas rinkoje;
• plėtra, siūlant naujus produktus bei paslaugas;
• užtikrinti energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 2012/27/ES įgyvendinimą.

Bendrovės šilumos ūkio techninės strategijos principinės gairės yra:

šilumos ūkio efektyvumo didinimas ir plėtra – Kaunui reikalingas bent vienas didesnės nei 100 MW galios modernus, šiuolaikiškas gamybos šaltinis – kogeneracinė elektrinė, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius (toliau – AEI) ir / arba atliekas, ir /arba dujas. Naujoji elektrinė turėtų užtikrinti rezervinio kuro laikymą / panaudojimą, šilumos gamybos šaltinių rezervavimą, stabilų centralizuoto šilumos tiekimo hidraulinį režimą, lankstų reagavimą į tinklo poreikio kitimą pikų metu, turėtų avarinę papildymo sistemą, būtų ekonomiškai "subalansuotas";

šilumos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimas – Bendrovė numato parengti ekspertinį šilumos tiekimo sistemos saugumo / pažeidžiamumo vertinimą, įgyvendinti parametrų duomenų perdavimo, surinkimo bei vertinimo sistemos naujinimą bei modernizavimą, įgyvendinti tinklo hidraulinio režimo optimizavimą bei parametrų reakcijos / kitimo greičio didinimą, rekonstruoti, optimizuoti termofikacinių vamzdynų ruožus, ir elementus (vidutinis centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) tinklo vamzdynų amžius yra apie 38 metus), įgyvendinti CŠT tinklo vandens rezervinės – avarinės papildymo sistemos atnaujinimą bei vystymą, įdiegti techninius sprendinius ir / ar pasinaudoti gera praktika, didinant patikimumą ir saugumą, užtikrinančius termofikacinio režimo stabilumą;

aktyviai dalyvauti Kauno, Kauno rajono ir Jurbarko miesto aprūpinimo šiluma politikos formavime, centralizuoto šilumos tiekimo rinkos plėtros bei bendrovės patrauklumo didinime;

gerosios praktikos formavimas ir jos viešinimas.

4. Emitento sutartys su kredito įstaigomis

2003 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta Emitento aptarnavimo sutartis su AB SEB banku (įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius), atstovaujamu Finansų rinkų departamento.

5. Prekyba Grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Emitento 20 031 977 (dvidešimt milijonų trisdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt septynios) paprastosios vardinės akcijos (VP ISIN kodas LT0000123010), kurių bendra nominalioji vertė – 34 855 639,98 Eur

(trisdešimt keturi milijonai aštuoni šimtai penkiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt devyni Eur 98 ct), 2017 m. birželio 30 d. yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą. Bendrovės akcijų listingavimo pradžia 1998 m. gruodžio 28 d.

6. Grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga 6.1. Bendrovės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

Bendrovė savo veiklą 2017 m. I pusmetį vykdė orientuodamasi į gamybos šaltinių galios plėtrą bei CŠT tinklo patikimumo didinimą, atsižvelgdama į Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategines gaires.

Veiklos planavime Bendrovė taip pat atsižvelgia į 2016 metais Bendrovės iniciatyva, Lietuvos energetikos instituto parengtą AB "Kauno energija" strategiją šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2007–2020 m. Strategijoje apibrėžiamos pagrindines miesto aprūpinimo šiluma nuostatos ir kryptys iki 2021 metų, siekiant užtikrinti CŠT sistemos techninį, ekonominį ir valdymo efektyvumą bei šilumos tiekimo patikimumą, nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvos teisės aktų nuostatas ir Europos Sąjungos (toliau – ES) direktyvų įpareigojančius siekius.

Bendrovė užima didžiąją dalį šilumos gamybos ir tiekimo rinkos Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke. Grupės gamybinius pajėgumus sudaro Bendrovės katilinių gamybiniai pajėgumai ir patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" katilinės gamybiniai pajėgumai Kauno mieste. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 13 izoliuoto tinklo ir 28 vietinės (buitinės) dujofikuotos katilinės Kauno mieste, bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės. Bendras Grupės šiluminis galingumas sudaro apie 587 MW, o bendras visos Grupės energijos gamybos pajėgumas yra apie 596 MW (t. t. 39 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai). Bendras instaliuotas Bendrovės šiluminis galingumas sudaro apie 568 MW (t. t. 39 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 294,8 MW šiluminis (t. t. 16 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 34,8 MW šiluminis (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra apie 577 MW (t. t. 39 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovei priklausančiuose gamybos šaltiniuose 2017 m. I pusmetį buvo pagaminta beveik 38 proc. visos šilumos, patiektos vartotojams. Trūkstamas šilumos kiekis buvo nupirktas iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG). Reikiamas šilumos kiekis nuperkamas kiekvieną mėnesį organizuojamuose aukcionuose, vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais.

1 grafikas

2017 m. I pusmetį Bendrovės šilumos gamybai naudotas kuras buvo:

• kietasis biokuras 77,21 proc.;
• gamtinės dujos 22,68 proc.;
• kitas kuras 0,11 proc.

2017 m. I pusmetį Bendrovė šilumą pirko iš 11 NŠG Kaune ir Kauno rajone: UAB Kauno termofikacijos elektrinės, UAB "Danpower Baltic Taika", UAB "Lorizon energy", UAB "Ekoresursai", UAB "Petrašiūnų katilinė",

UAB "Aldec General", UAB "ENG", UAB "Danpower Baltic Biruliškių", UAB "Ekopartneris", UAB "SSPC-Taika" (2017 m. liepos mėn. pavadinimas pakeistas į UAB "Danpower Baltic Taika Elektrinė") ir UAB "Foksita". Iš viso nupirkta 523,5 tūkst. MWh šilumos, t. y. 62 proc. patiektos šilumos į CŠT. Per 2013–2017 m. I pusmečių laikotarpius Bendrovės įrenginiais pagaminti ir iš NŠG nupirkti šilumos kiekiai, tūkst. MWh:

2 grafikas

Šią pagamintą ir nupirktą šilumą Bendrovė integruotais ir lokaliniais šilumos tiekimo tinklais, 2017 m. birželio 30 d. duomenimis, tiekė 3 399 įmonei ir organizacijai bei 115 469 buitiniams vartotojams, iš viso – 118 868 vartotojams (objektai pagal adresus).

Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes

Investicijos

Bendrovės investicijos į naujausias technologijas (šilumos gamybos šaltinių rekonstravimas, įrengiant ekonomaizerius, naujus biokuro katilus, izoliuoto ir integruoto tinklo katilinių automatizavimas, elektroninių paslaugų sistema, nuotolinio šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, klientų aptarnavimas "vieno langelio" principu bei kt.), padeda Bendrovei mažinti parduodamos šilumos kainą. Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas mažina Bendrovės šilumos tiekimo nuostolius. Visos šios investicijos padeda

Bendrovei prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei būti pažangia šilumos ir karšto vandens tiekimo, šilumos gamybos šaltinių priežiūros bendrove Kauno, Jurbarko miestuose bei Kauno rajone.

Investicijas Bendrovė vykdo vadovaudamasi Bendrovės 2017 m. investicijų planu, kuris patvirtintas 2017 m. vasario 7 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-26 "Dėl AB "Kauno energija" 2017 m. ir 2017–2020 m. investicijų planų ir jų finansavimo" (toliau – Investicijų planas).

Pagal Investicijų planą Bendrovė vykdo magistralinių vamzdynų keitimo projektus, iš dalies finansuojamus ES struktūrinėmis lėšomis, optimizuoja vamzdynų skersmenis, prijungia prie CŠT tinklo naujus objektus bei modernizuoja šilumos gamybos šaltinius.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai bei Komisijos teisinio reglamentavimo pakeitimai sudarė palankias sąlygas investuoti į šilumos gamybos šaltinių statybą ir modernizavimą, tuo didinant konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje bei mažinant šilumos kainą vartotojams.

Siekdama šių tikslų, 2017 m. Bendrovė tęsia savo turimų šilumos gamybos šaltinių modernizavimą, diegdama juose naujus šilumos gamybos įrenginius.

2016 m. lapkričio mėn. Bendrovė pasirašė rangos sutartį su konkurso laimėtoju dėl keturių po 15 MW dujinių katilų su 1,5 MW kondensaciniais ekonomaizeriais įrengimo Pergalės katilinėje. Planuojama tęstinio projekto vertė apie 2,3 mln. Eur. Projekto įgyvendinimas numatomas 2017–2018 metais. Darbai padalinti į du etapus. Pirmame etape įrengtas vienas katilas su ekonomaizeriu, o antrame etape – planuojama įrengti likusius tris. Antras etapas dar gali būti nutrauktas dėl pasikeitusių Bendrovės poreikių, finansavimo galimybių ar kitų aplinkybių.

Visų jau įvykdytų investicijų rezultatas – sumažėjusi šilumos kaina Bendrovės šilumos vartotojams. Vidutinė parduodamos šilumos kaina 2017 m. I pusmetį buvo 4,91 ct/kWh, 2016 m. – 5,02 ct/kWh, 2015 m. – 5,40 ct/kWh.

2016 m. gruodžio mėn. Bendrovė pasirašė 9 finansinės paramos sutartis (toliau – Projektai) su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Projektų vertė 11,7 mln. Eur, skirta 5,8 mln. Eur ES struktūrinės paramos.

Projektai vykdomi pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas" priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 "Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra" 1 kvietimą:

• "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 3Ž modernizavimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0009);
• "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6T modernizavimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0010);
• "Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Eigulių mikrorajone" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0011);
• "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 1T modernizavimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0024);
• "Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Kalniečių mikrorajone" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0025);
• "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 4T modernizavimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0026);

"Šilumos tiekimo tinklų, nutiestų iš Kauno miesto Pergalės katilinės, rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0036);

"Kauno miesto integruoto tinklo rekonstravimas P. Lukšio gatvėje" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0037);

"Kauno miesto integruoto tinklo magistralės 2Ž rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0038).

Projektai pradėti įgyvendinti 2016 m. ir bus baigti 2018 m.

2017 m. I pusmetį Bendrovė investavo 5,73 mln. Eur (iš jų finansuota ne Bendrovės lėšomis, t. y. komercinių bankų paskolomis – 3,42 mln. Eur, iš ES struktūrinių fondų ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo – 1,65 mln. Eur), iš kurių didžioji dalis investicijų skirta šilumos tiekimo trasų modernizavimui ir šilumos gamybos katilų atnaujinimui. Bendrovės investicijos pagal finansavimo šaltinius 2013–2017 m. I pusmečiais nurodytos 4 grafike.

4 grafikas 7,0

Investicijų įvykdymas pagal finansavimo šaltinius, mln. Eur

6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų įtaka veiklos rezultatams

Išoriniai rizikos veiksniai, darantys įtaką Bendrovės pagrindinei veiklai:

• didėjanti konkurencija tarp šilumos gamintojų Kaune;
• padidėjusi galutinė (tai yra įskaitant visas sąnaudas) gamtinių dujų ir biokuro kaina;
• nuolat kintanti teisinė aplinka;
• šilumos gamybos kainų formavimo politika.

Konkurencinės aplinkos rizikos veiksniai. Bendrovė, siekdama dirbti veiksmingai ir patikimai, kuriant pridėtinę vertę akcininkams, susiduria su jos veiklos sferai būdingomis rizikomis, tačiau ir pasinaudoja galimybėmis dirbti išnaudojant turimą bei kuriant papildomą potencialą. Viena iš didžiausių rizikų, su kuria gali susidurti Bendrovė – santykinai aukšta iš NŠG perkamos šilumos kaina. NŠG vertintini kaip privatūs pelno generavimui skirti verslo vienetai. Šilumos supirkimas vykdomas vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei Komisijos patvirtintu Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu. Savo ruožtu Bendrovė intensyviai investuoja į nuosavų gamybos šaltinių modernizavimą bei statybą, kad sumažintų palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas. Tokiu būdu naudojamasi reguliavimo aplinka, didinama konkurencija bei mažinama šilumos pirkimo ir pardavimo vartotojams kaina.

Kartu su naujų NŠG atsiradimu Bendrovė turi spręsti papildomus techninius, ekonominius, teisinius ir kitus klausimus: šilumos tiekimo tinklo valdymo bei šių gamintojų galios balansavimo staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymo, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimo, kaitos ir taikymo.

Komerciniai rizikos veiksniai. Bendrovė yra pagrindinis centralizuotai pagamintos šilumos tiekėjas Kauno ir Jurbarko miestams bei daliai Kauno rajono. Norint išlaikyti šią rinką, būtina diegti efektyvias technologijas nuosavuose gamybos šaltiniuose bei, išnaudojant skirtingų kuro rūšių kainų skirtumus, siekti gaminti mažiausiomis sąnaudomis.

Bendrovės šilumos pardavimai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio, t. y. šilumos suvartojimo, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydžio į šilumos taupymą ir racionalų vartojimą bei šilumos pardavimo rinkos plėtros tempai.

Kintančios kuro kainos bei NŠG pagamintos šilumos pardavimo kaina turi įtakos Bendrovės šilumos ir elektros energijos gamybos savikainai.

Bendrovės veiklos rezultatams turi įtakos pardavimo apimčių mažėjimas dėl mažėjančio šilumos vartojimo (vykdant daugiabučių namų / pastatų renovaciją ar įdiegiant šilumą taupančius įrenginius), taip pat dėl vartotojų atsijungimų nuo CŠT (dėl įvairių priežasčių). Rizika mažinama Bendrovei investavus ir toliau investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos gamybos įrenginius, mažinant Bendrovės šilumos gamybos savikainą bei perkamos iš NŠG šilumos kainą, tuo pačiu, ir vartotojui tiekiamos šilumos kainą bei nuolat argumentuotai informuojant vartotojus apie CŠT sistemos privalumus (saugumas, patikimumas, sąsaja su viena kuro rūšimi, kuro konversija, lokalūs taršos šaltiniai gyvenamuosiuose rajonuose ir jų sukeliama bendra aplinkos tarša ir kt.) lyginant su autonominiu šildymu.

Kitų bendrovių, propaguojančių tik gamtinių dujų naudojimą, neatsižvelgiant į patvirtintą specialųjį šilumos tiekimo planą, konkurencija su Bendrove šilumos tiekimo sektoriuje pasireiškia vartotojų atsijungimu nuo CŠT sistemos. Šilumos įrenginių atjungimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (su vėlesniais pakeitimais) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A-1830 patvirtintas Pastato ar patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas. Kauno miesto savivaldybė yra patvirtinusi specialųjį šilumos tiekimo planą, kuriame numatytas šilumos tiekimo būdas atskirose miesto teritorijose. CŠT zonoje esančių pastatų atsijungimas nuo CŠT tinklų galimas tik atitinkamai suderinus su Kauno miesto savivaldybe. Kauno rajono savivaldybės šilumos ūkio specialusis planas patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-43. Jurbarko miesto ir rajono šilumos ūkio specialusis planas, patvirtintas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. T2–67.

Veiklos rizika. Ribotas vartotojų mokumas ir skolos. Rizika mažinama faktoringuojant skolas ir einamuosius kai kurių vartotojų grupių priskaitymus bei taikant efektyvesnius skolų išieškojimo metodus. Kita galima veiklos rizika – palūkanų normų pasikeitimai bankinėje rinkoje.

Detali informacija apie rizikos valdymo politiką bei kredito, valiutų kursų, palūkanų normos, likvidumo rizikas pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2017 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 23 pastaboje.

Per 2017 m. I pusmetį lyginant su 2016 m. I pusmečiu, šilumos vartotojų pradelsti įsipareigojimai sumažėjo daugiau nei 12 proc. ir 2017 m. birželio 30 d. sudarė 12,300 mln. Eur. Mažėjimą nulėmė efektyvių skolos administravimo metodų taikymas, šilumos kainos sumažėjimas.

Siekiant kuo greičiau šias skolas susigrąžinti, Bendrovė naudoja visas teisės aktais leidžiamas skolų administravimo priemones, tarp jų – prevencines ikiteisminio išieškojimo priemones ir teisminį išieškojimą, taip pat bendradarbiauja su skolų išieškojimo bendrovėmis. Papildomai, kaip prevencinė priemonė, esant dideliam įsiskolinimui, taikomas šilumos tiekimo apribojimas (įstatymų nustatyta tvarka ir esant techninėms galimybėms).

Visais atvejais, apie susidariusį įsiskolinimą pirmiausia pranešama vartotojui. Skolininkui reaguojant į įspėjimus, aptariamos įvairios skolos grąžinimo galimybės bei pasirašomi skolos grąžinimą užtikrinantys dokumentai. Skolininkui į įspėjimus nereaguojant ir taikytoms prevencinėms ir ikiteisminėms priemonėms nedavus rezultato, vykdomas teisminis išieškojimas, t. y. kreipiamasi į teismą su ieškiniu, o gavus sprendimą su vykdomuoju dokumentu – į antstolį priverstinio išieškojimo vykdymui. Tokiu atveju skolininkas privalo sumokėti ne tik susidariusią skolą, bet ir teismo bei išieškojimo vykdymo išlaidas.

Bendrovės veikla cikliška. Šildymo sezono metu (spalio–balandžio mėnesiais) uždirbamos didžiausios pagrindinės veiklos pajamos. Ne šildymo sezono metu Bendrovės pajamos yra mažiausios, nes šilumą vartotojai naudoja tik karštam vandeniui ruošti. Be to, ne šildymo sezono metu Bendrovė patiria daugiau išlaidų, nes turi pasirengti ateinančiam šildymo sezonui, t. y. vykdyti remonto ir rekonstravimo darbus šilumos tiekimo tinkluose bei šilumos gamybos šaltiniuose.

Teisinės atitikties rizika. Energetikos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, atitinkami Vyriausybės nutarimai, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Komisijos nustatytos šilumos kainų ir mokėjimų už šilumą metodikos bei kiti teisės aktai. Jų pasikeitimai turi įtakos šilumos tiekimo įmonių veiklai.

2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 pataisoms, vadovaujantis 7 straipsniu, į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Vykdant teisės aktus, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. visos šios sąnaudos tiesiogiai mažina Bendrovės pelną.

Taip pat tarp politinių – teisinių rizikos veiksnių paminėtini Kauno miesto savivaldybės, turinčios kontrolinį Bendrovės akcijų paketą, politiniai sprendimai, turintys įtakos sprendimų priėmimui Bendrovės akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais (reikšmingiausi klausimai, atmetus akcininkų struktūros formavimą, yra pelno ir paramos skirstymo pozicijos), Bendrovės stebėtojų tarybos narių išrinkimui, kurie skiria Bendrovės valdybos narius, dažnai įtakojamus juos išrinkusių politikų. Rizika gali būti mažinama informuojant pagrindinį akcininką apie Bendrovės vykdomą veiklą, veiklos rezultatus, perspektyvinius planus bei nepolitizuotas valdybos formavimas.

Teisinės atitikties rizika yra nuostolių padidėjimo ir (ar) prestižo praradimo, ir (ar) pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, išorės teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijų reikalavimų nevykdymas ir pan.) arba vidaus veiksniai (pavyzdžiui, vidaus teisės aktų bei etikos standartų pažeidimai, darbuotojų piktnaudžiavimo atvejai ir pan.).

Socialiniai veiksniai. Neigiamos įtakos Bendrovės veiklai gali turėti vartotojų atjungimas nuo CŠT sistemos, taip pat ribota buitinių šilumos vartotojų perkamoji galia bei lėtas jos augimas, bedarbystė bei jau ilgą laiką viešoje erdvėje susiformavusi išskirtinai neigiama nuomonė apie centralizuotos šilumos tiekėją.

Tačiau teigiamą įtaką turi nuo 118 504 – 2016 metais iki 118 868 – 2017 m. I pusmetį didėjęs vartotojų skaičius.

Socialinė rizika. Bendrovės veikla socialiai jautri daugeliui Kauno regiono gyventojų ir įmonių dėl sąlygiškai didelių išlaidų už šilumą ir karštą vandenį. Šios išlaidos sudaro nemažą šeimos ūkio išlaidų dalį. Mažėjant parduodamos šilumos kainai, nusiskundimų dėl didelių sąskaitų įmonės adresu sulaukiama vis mažiau. Jų mažėjimą sąlygojo pastaruoju metu Bendrovės įvykdytos investicijos į gamybos šaltinius, ženkliai sumažinusios šilumos ir karšto vandens kainas. Vertinant Lietuvos mastu, 2017 m. I pusmetį Bendrovės tiekiamos šilumos kaina buvo mažesnė nei vidutinė visų šilumos tiekimo įmonių kaina.

Ši rizika mažinama argumentuotai informuojant vartotojus apie Bendrovės vykdomą veiklą – nuosekliai publikuojami straipsniai Bendrovės interneto svetainėje bei miesto ir šalies žiniasklaidoje. Bendrovė analizuoja vartotojų nusiskundimus, teikia raštiškus atsakymus, konsultuoja vartotojus žodžiu (Bendrovės patalpose), telefonu bei el. paštu. Vartotojai periodiškai, t. y. 2–4 kartus per metus, kviečiami į susitikimus su Bendrovės specialistais, kur yra aptariami su Bendrovės vykdoma veikla susiję aktualūs klausimai. Taip siekiama formuoti objektyvų – modernios ir socialiai atsakingos Bendrovės įvaizdį.

Techniniai – technologiniai veiksniai. Didžiausios technologinio pobūdžio rizikos yra susijusios su šilumos tiekimo sistemų būkle. Vidutinis Bendrovei priklausančių magistralinių vamzdynų amžius yra apie 38 metai. Jų modernizavimą lemia lėšų trūkumas. Kad sumažinti šilumos tiekimo sistemos amžių, būtina per metus rekonstruoti daugiau kaip 13,5 km. CŠT tinklo ilgio, o būtinos investicijos tam sudarytų apie 6 mln. Eur. Hidraulinių bandymų metu išaiškėja silpniausios jų vietos. Kasmet bandymų metu išaiškinama daugiau nei 200 vietų, kuriose įvyksta trūkiai. Nustačius defektus, operatyviai vykdomi jų šalinimo (remonto) darbai.

Labiausiai susidėvėjusiose vietose magistraliniai šilumos tiekimo tinklai rekonstruojami, panaudojant ES struktūrinių fondų paramą. Rekonstruotose šilumos tiekimo tinklų magistralių atkarpose sumontuojami nauji pramoniniu būdu (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale) izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai. Rekonstruotose atkarpose šilumos nuostoliai lieka itin maži (technologinio lygmens), o patys vamzdynai nebekelia trūkio grėsmės ir užtikrina patikimą šilumos tiekimą vartotojams.

Vienas iš techninės rizikos šilumos gamybos šaltiniuose veiksnių – šilumos gamybos įrenginių amžius. Šiuo metu nemažai šilumos gamybos įrenginių yra atnaujinta. Kasmet nešildymo sezono metu atliekami katilų remontai ir techninės priežiūros darbai, būtini šilumos tiekimo patikimumo ir saugumo užtikrinimui, t. y. šilumos gamybos šaltinių funkcionalumo bei kuro rezervinių galingumų užtikrinimui.

Kitas techninės rizikos veiksnys – tai, 2003 metais pardavus pagrindinį šilumos generavimo šaltinį – Kauno termofikacinę elektrinę, nuosavų šilumos gamybos galių trūkumas. Šiuo metu Bendrovei priklausančių šilumos gamybos šaltinių galia (420 MW) neužtikrina maksimalaus momentinio vartotojų šilumos poreikio (448 MW pagal paskutinių trijų metų duomenis) Kauno miesto integruotame tinkle. Be to, pagal Lietuvos teisės aktus, šilumos tiekimo įmonės privalo turėti galios rezervą, kuris būtų 30 proc. didesnis nei sudaro maksimalus momentinis vartotojų šilumos poreikis. Todėl Bendrovė yra Komisijos įpareigota pirkti rezervinės galios užtikrinimo paslaugą. 2017 m. I pusmetį ši paslauga buvo perkama iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bendras šilumos ūkio vystymo tendencijas Kaune ir Lietuvoje, Bendrovės vienas iš tikslų yra nuolat pagrįstai investuoti į nuosavus šilumos gamybos šaltinius, t.y. modernizuoti esamus ir diegti naujus papildomus šiluminius galingumus. Apie Bendrovės gamybos šaltinių modernizavimą ir investicijas detaliau aprašyta 6.1 ir 7 skyriuose.

Technologinė rizika gali būti mažinama, rekonstruojant šilumos gamybos šaltinius ir tiekimo vamzdynus, tam panaudojant pažangiausias technologijas ir taip didinant šilumos sistemos efektyvumą, nuosavų šilumos gamybos šaltinių galią, būtiną patikimumo užtikrinimui. Be to, ženklias investicijas, modernizuojant Bendrovės turtą, įpareigoja daryti ir šalyje galiojantys standartai bei norminiai aktai, suderinti su ES standartais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais šilumos tiekimo sistemų darbo kokybinius ir techninius rodiklius.

Ekologiniai veiksniai. Bendrovės atžvilgiu juos galima suskirstyti į darančius poveikį Bendrovei ir įtakojamus Bendrovės veiklos.

Siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai ir neviršyti ribinių taršos, vibracijos bei triukšmo reikšmių, Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais, taip pat energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB bei Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 43-2013, kitais teisės aktais, nustatančiais reikalavimus gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams. Pagrindiniai Bendrovės taršos šaltiniai: iškastinio organinio kuro deginimas Bendrovės šilumos šaltiniuose, gaminant šilumą ir nutekamieji vandenys, panaudoti technologiniuose procesuose.

Už atmosferos ir vandens taršą Bendrovė moka mokesčius. Jeigu būtų viršijamos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus Bendrovė mokėtų baudas. Tokių baudų per 2017 m. I pusmetį nebuvo mokėta.

Pagrindinės Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos gamybos šaltinių modernizavimas, šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant esamus vamzdynus į vamzdynus su putų poliuretano izoliacija, diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrenginius, mažiau taršių kuro rūšių naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas (kuro balanse 2017 m. I pusmetį vyravo kietasis biokuras – 77,21 proc., gamtinės dujos – 22,68 proc., kitas kuras – 0,11 proc.).

7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija

Bendrovės 2017 m. I pusmečio veiklos rezultatas atspindi įtaką tų investicijų, kurias Bendrovė įvykdė per 2014–2015 metus. Bendrovė įvykdė 3 didelius investicinius projektus, koncentruotus į gamybos sektoriaus vystymą, siekdama mažinti šilumos gamybos ir įsigijimo sąnaudas, užtikrinti patikimą šilumos tiekimą, mažinti perdavimo nuostolius, didinti šilumos tiekimo sistemos efektyvumą.

Bendrovės pardavimo pajamos už 2017 m. I pusmetį sudarė 35 321 tūkst. Eur ir, palyginus su 2016 m. I pusmečiu, sumažėjo 2,4 proc. (2016 m. I pusmetį jos sudarė 36 189 tūkst. Eur). Grupės pardavimų pajamos 2017 m. I pusmetį sudarė 35 313 tūkst. Eur (2016 m. I pusmetį – 36 184 tūkst. Eur).

Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo sumažėjusi šilumos kaina, kurios pagrindinę dalį sudaro perkamos šilumos ir kuro dedamoji, nors parduotos šilumos kiekis 2017 m. I pusmetį lyginant su 2016 m. I pusmečiu buvo 6,3 proc. didesnis. 2017 m. I pusmetį vidutinė parduodamos šilumos kaina sumažėjo 8,4 proc. (2017 m. I pusmetį šilumos kaina – 4,91 ct/kWh, 2016 m. I pusmetį – 5,36 ct/kWh). 2017 m. I pusmečio šildymo sezono lauko oro vidutinė temperatūra buvo 1,26 °C, o 2016 m. I pusmečio 0,60 °C.

Grupės bendrosios pajamos 2017 m. I pusmetį sudarė 6 160 tūkst. Eur, Bendrovės – 6 177 tūkst. Eur.

Grupės ir Bendrovės pardavimo pajamos sumažėjo 0,87 mln. Eur, Bendrovės 2017 m. I pusmečio bendrosios pajamos, palyginus su 2016 m. I pusmečiu, mažesnės 0,84 mln. Eur dėl 2016 m. gautos iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės 1,8 mln. Eur kompensacijos pagal 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašytą Taikos sutartį, kuria buvo užbaigtas šalių ginčas Arbitražo byloje, kilęs dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo nevykdymo ir efektyvios Bendrovės veiklos, leidusios ženkliai sumažinti šilumos kainą, pradėjus šilumos gamyboje didžiąja dalimi naudoti biokurą, o ne gamtines dujas. Visa tai leido atpiginti tiek Bendrovės gaminamą, tiek ir iš NŠG superkamą šilumą.

2017 m. I pusmečio Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2013–2016 m. I pusmečiais pateiktas 1 lentelėje.

						1 lentelė
Eil. Nr.	Grupės rodiklio pavadinimas	2013 m. I pusm.	2014 m. I pusm.	2015 m. I pusm.	2016 m. I pusm.	2017 m. I pusm.
1.	Pardavimų pajamos, tūkst. Eur	60.246	46.383	37.468	36.184	35.313
1.1.	Iš jų: šilumos energija	58.727	44.661	35.739	34.514	33.594
1.2.	elektros energija	60	87	122	38	0
1.3.	pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	125	21	16	5	3
1.4.	pajamos už kolektorių priežiūrą	112	114	113	113	125
1.5.	pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina	1.175	1.430	1.351	1.374	1.430
1.6.	pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą	47	70	127	140	161
2.	Bendrosios pajamos, tūkst. Eur	5.468	1.798	4.773	7.185	6.160
3.	EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Eur	8.175	4.805	8.060	10.667	10.089
4.	Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100	4,5	3,7	13,3	15,0	15,8

Eil. Nr.	Grupės rodiklio pavadinimas	2013 m. I pusm.	2014 m. I pusm.	2015 m. I pusm.	2016 m. I pusm.	2017 m. I pusm.
5.	Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	9,1	3,9	12,7	19,9	17,4
6.	Turtas, tūkst. Eur	116.518	120.702	129.542	132.473	144.418
7.	Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur	81.115	78.318	82.124	87.247	88.642
8.	Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100	7,0	2,3	6,0	8,7	7,4
9.	Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	4,7	1,4	3,5	5,4	4,4
10.	Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,52	0,38	0,29	0,27	0,24
11.	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	5,7	1,8	3,9	6,0	4,9
12.	Įsiskolinimo koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,30	0,35	0,37	0,34	0,39
13.	Skolos ir nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,4	0,5	0,6	0,5	0,6
14.	Einamojo likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai)	1,29	0,81	1,17	2,46	1,43
15.	Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)	1,19	0,74	1,13	2,39	1,39
16.	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,12	0,05	0,26	1,56	0,95
17.	Pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje)	0,13	0,04	0,11	0,17	0,14
18.	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur	1,91	1,83	1,92	2,04	2,07
19.	Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E rodiklis) (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	4,56	11,79	4,25	2,98	6,39
20.	Akcinis kapitalas, tūkst. Eur	74.256	74.378	74.476	74.476	74.476
21.	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,64	0,62	0,57	0,56	0,52
22.	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	7,2	2,3	6,1	8,9	7,9

2017 m. I pusmečio Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2013–2016 m. I pusmečiais pateiktas 2 lentelėje.

						2 lentelė
Eil. Nr.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2013 m. I pusm.	2014 m. I pusm.	2015 m. I pusm.	2016 m. I pusm.	2017 m. I pusm.
1.	Pardavimų pajamos, tūkst. Eur	60.165	46.388	37.473	36.189	35.321
1.1.	Iš jų: šilumos energija	58.739	44.668	35.744	34.519	33.600
1.2.	elektros energija	60	87	122	38	0

Eil. Nr.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2013 m. I pusm.	2014 m. I pusm.	2015 m. I pusm.	2016 m. I pusm.	2017 m. I pusm.
1.3.	pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	32	19	16	5	5
1.4.	pajamos už kolektorių priežiūrą	112	114	113	113	125
1.5.	pPajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina	1.175	1.430	1.351	1.374	1.430
1.6.	pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą	47	70	127	140	161
2.	Bendrosios pajamos, tūkst. Eur	5.379	1.791	4.781	7.017	6.177
3.	EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Eur	8.070	4.802	8.059	10.520	9.723
4.	Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100	4,5	3,7	13,3	15,0	15,89
5.	Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	8,9	3,9	12,8	19,4	17,5
6.	Turtas, tūkst. Eur	117.445	121.413	130.270	133.034	141.012
7.	Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur	81.892	78.839	82.665	87.631	89.155
8.	Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100	6,7	2,3	2,7	4,0	7,2
9.	Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	4,5	1,4	1,6	5,2	4,5
10.	Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,51	0,38	0,29	0,27	0,25
11.	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	5,4	1,7	1,9	2,8	5,1
12.	Įsiskolinimo koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,30	0,35	0,37	0,34	0,37
13.	Skolos ir nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,4	0,5	0,6	0,5	0,6
14.	Einamojo likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai)	1,29	0,81	1,16	2,46	1,90
15.	Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)	1,19	0,73	1,13	2,39	1,85
16.	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,11	0,05	0,26	1,56	1,27
17.	Pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje)	0,12	0,04	0,11	0,16	0,14
18.	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur	1,91	1,85	1,90	2,05	2,08
19.	Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E rodiklis) (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	4,63	11,83	4,24	3,05	6,37
20.	Akcinis kapitalas, tūkst. Eur	74.256	74.378	74.476	74.476	74.476
21.	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,63	0,61	0,57	0,56	0,53
22.	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	7,0	2,3	6,1	8,7	7,9

Platesnė Grupės ir Bendrovės finansinių rezultatų analizė pateikta 2017 m. I pusmečio konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

2017 m. I pusmečio Bendrovės nefinansinių rodiklių palyginimas su 2013–2016 m. I pusmečio rodikliais pateiktas 3 lentelėje.

							3 lentelė
Eil.	Rodiklio pavadinimas	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.
Nr.		I pusm.	I pusm.	I pusm.	I pusm.	I pusm.
1.	Pagamintos ir nupirktos energijos kiekis, patiektas į tinklą, tūkst. MWh:	891,3	775,2	756,4	788,8	833,9
1.1.	šilumos energija	890,5	774,1	754,8	788,3	833,9
1.2.	elektros energija	0,8	1,1	1,6	0,5	0
2.	Parduota energijos, tūkst. MWh:	740,9	637,0	634,6	661,1	702,0
2.1.	šilumos energija	740,1	635,9	633,0	660,6	702,0
2.2.	elektros energija	0,8	1,1	1,6	0,5	0

6 grafikas

Šiluma patiekta į CŠT, tūkst. MWh

Aplinkos įtaka veiklai. Bendrovės veiklos rezultatams gali turėti įtakos pardavimo apimčių pokytis dėl pasikeitusio šilumos poreikio, kurį gali lemti vartotojų investicijos į namų renovaciją, šilumos taupymą ir racionalų vartojimą, aukštesnė arba žemesnė šildymo sezono vidutinė lauko oro temperatūra, kuro kainų pokyčiai, perkamos iš kitų NŠG šilumos kaina.

Bendrovės rekonstruoti šilumos gamybos šaltiniai, pereinant nuo iškastinio kuro prie biokuro, savo gamybos savikaina sudaro rimtą konkurenciją Kaune veikiantiems NŠG. Modernizuodama sau priklausančius gamybos šaltinius, per pastaruosius 5 metus Bendrovė savo vartotojams tiekiamos šilumos kainą sumažino 46 proc.

2013–2017 metų Bendrovės šilumos kainos struktūros elementai pateikti 7 grafike.

7 grafikas

Šilumos kainos struktūros elementai, ct/kWh

AB "Kauno energija" valdyba 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 2016-2-2 (pakeista AB "Kauno energija" valdybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 2016-8-3) nustatė šilumos kainos dedamąsias tretiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kurias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija suderino 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. O3-129. Šilumos kainos pastovioji dedamoji, galiojusi iki 2016 m. gegužės 31 d. sudarė 1,53 ct/kWh, nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusi ir dabar galiojanti nauja pastovioji dedamoji sudaro 1,95 ct/kWh (pastoviosios dedamosios padidėjimą sąlygojo realizuotos šilumos kiekio pokyčio, infliacijos, investicijų nusidėvėjimo pokyčiai bei naujos dedamosios "rezervinės galios užtikrinimo sąnaudos" 0,26 ct/kWh įskaičiavimas). Šilumos kainos pastoviosios dedamosios detalizavimas pateiktas 8 grafike.

8 grafikas

Bendrovė šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas perskaičiuoja kiekvieną mėnesį atsižvelgiant į pasikeitusias kuro ir perkamos šilumos kainas. Šilumos kainos kintamosios dedamosios galiojusios 2017 m. birželio mėn. detalizavimas pateiktas 9 grafike.

9 grafikas

Šilumos kainos kintamoji dedamoji 2017 m. birželio mėn.

Su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija. Grupė ir Bendrovė, vykdydamos savo veiklą, siekia taupiai naudoti gamtos išteklius, diegti mažiau taršias technologijas, vadovautis aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias neigiamą įtaką aplinkai.

Atliekų tvarkymas. Grupėje ir Bendrovėje organizuotas veikloje susidarančių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams, t. y. įmonėms, turinčioms atliekų tvarkymo licencijas. Grupėje ir Bendrovėje 2017 m. I pusmetį perduota perdirbti 0,50 tonos elektros ir elektronikos įrangos atliekų, 797,98 tonos pelenų, 0,82 tonos naudotų padangų, 515 vnt. dienos šviesos lempų, 40 tonų mazutuoto vandens, 29,51 tonos mazuto atliekų.

Nuotekų tvarkymas. Grupė ir Bendrovė pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių ištekančios nuotekos neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose.

Oro tarša. Grupės ir Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija, turinti aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą, pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmetami teršalai į atmosferą neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose. Bendrovės "Šilko", Ežerėlio, Girionių, Noreikiškių katilinėse, nuo 2015 m. ir "Inkaro" katilinėje bei Petrašiūnų elektrinėje, o nuo 2016 m. ir Jurbarko katilinėje deginamas biokuras, taip mažinant atmosferos taršą.

Noreikiškių, "Šilko", Ežerėlio, Girionių ir "Inkaro" katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje dūmams išvalyti nuo kietųjų dalelių įrengti ciklonai, jų darbo efektyvumas tikrinamas kiekvienais metais. Bendrovė dalyvauja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų prekybos sistemoje. Šiai sistemai priskiriami apyvartiniai taršos leidimai (ATL) skiriami Petrašiūnų elektrinei, "Šilko", "Pergalės", Garliavos, Jurbarko katilinėms ir Noreikiškių katilinei su kogeneracine jėgaine.

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai duomenys pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2017 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

Konsoliduotųjų ataskaitų vidaus kontrolė. Sudarydama konsoliduotąsias finansines ataskaitas, Bendrovė sujungia savo ir patronuojamų bendrovių finansinių ataskaitų eilutes nuosekliai, sudėdama turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius. Po to eliminuoja Bendrovės investicijų į patronuojamą bendrovę balansinę vertę ir Bendrovės nuosavybės dalį patronuojamose bendrovėse; Grupės vidaus balanso likučius, sandorius, pajamas ir sąnaudas (šiam

tikslui parengiama tarpusavyje suderinta visų sandorių, pajamų ir sąnaudų išklotinė už laikotarpį); nusidėvėjimo skirtumą turtinio įnašo, kuris įvertintas rinkos verte, lyginant su jo balansine verte.

Konsoliduotosioms Grupės ataskaitoms sudaryti Bendrovės ir patronuojamų bendrovių finansinės ataskaitos sudaromos ta pačia data.

Tikrinama ar Bendrovės ir patronuojamų bendrovių apskaitos politika panašių sandorių apskaitai yra vienoda. Patronuojamų bendrovių pajamos ir sąnaudos įtraukiamos į konsoliduotąsias ataskaitas nuo įsigijimo datos.

9. Svarbūs įvykiai, įvykę po 2017 m. I pusmečio pabaigos

2017 m. liepos 21 d. įvyko neeilinis visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas kuriame buvo priimtas sprendimas pritarti Bendrovės įstatų pakeitimui dėl Bendrovės vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarkos. Taip pat pritarta audito įmonės "KPMG Baltics", UAB išrinkimui atlikti 2017 metų ir 2018 metų auditą.

2017 m. liepos 28 d. Bendrovės valdyba pritarė neaudituotiems ūkinės veiklos rezultatams, pateiktiems konsoliduotųjų ir Bendrovės 2017 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinyje, parengtame pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

10. Grupės veiklos planai ir prognozės

Kadangi investicijos sudaro sąlygas nuolatinei verslo plėtrai bei pelningumui, 2017 metais Grupės ir Bendrovės investicijų programos tikslai yra tolesnis šilumos gamybos apimčių bei efektyvumo didinimas, šilumos pardavimo rinkos didinimas, didinant biokuro panaudojimą šilumos gamybai, šilumos perdavimo ir paskirstymo vystymas, didinat saugumą ir patikimumą, plečiant inžinierinių sistemų priežiūros paslaugas bei toliau gerinant šilumos vartotojų aptarnavimo paslaugų kokybę.

Vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatas, siekiant įgyvendinti pagrindinius Bendrovės veiklos tikslus bei Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas, susijusias su šilumos šaltinių ir šilumos tiekimo tinklų patikimumo techninių reikalavimų, kurie garantuotų kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, užtikrinimu, 2017 m. vasario 7 d. Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-26 "Dėl AB "Kauno energija" 2017 m. ir 2017–2020 m. investicijų planų ir jų finansavimo" nusprendė pritarti Bendrovės investicijų planams naujam reguliaciniam laikotarpiui.

Bendrovės pagrindiniai investiciniai tikslai 2017–2020 metų reguliavimo laikotarpiui: atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, šilumos gamybos ir tiekimo Kauno m., Kauno ir Jurbarko r. vartotojams patikimumo didinimas bei numatomas ES struktūrinės paramos gavimas pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 4 prioritetą "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas".

2017 metais, vykdant Bendrovės investicijų programą, toliau vykdomas Bendrovei priklausančių katilinių modernizavimas, automatizuojant gamybos procesą, montuojant kondensacinius ekonomaizerius, šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas, taip pat, vykdomas šilumos apskaitos prietaisų keitimas. Verta pažymėti, kad šių priemonių įdiegimas leis mažinti šilumos perdavimo nuostolius, optimizuoti šilumos tiekimą vartotojams bei užtikrins šilumos tiekimo patikimumą.

Planuojama, kad 2017 metais, lyginant su 2016 metais, Grupės pardavimo pajamos bus mažesnės nei 2016 metais dėl sumažėjusios šilumos kainos, parduodamos šilumos kiekis vartotojams išliks panašiame lygyje kaip ir 2016 metais Didžiausią įtaką Grupės ir Bendrovės pajamoms ir sąnaudoms turės kuro ir perkamos šilumos kainos pokyčiai, kadangi šilumos kaina pagal teisės aktų reikalavimus yra perskaičiuojama kas mėnesį. Grupės pelnas, lyginant su 2016 metais, planuojama, kad bus mažesnis dėl mažesnių šilumos kainų. Planuojamus rezultatus gali pakoreguoti šilumos poreikio pasikeitimas, t. y. suvartojimas, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydis į daugiabučių namų renovavimą ir šilumos taupymą bei racionalų vartojimą, taip pat Lietuvos ekonominės situacijos pokyčiai.

11. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą

ES Atsinaujinančių išteklių direktyvoje bei Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose nurodoma, kad iki 2020 metų pabaigos atsinaujinančių išteklių dalis bendrajame galutiniame energijos suvartojime turi sudaryti ne mažiau, kaip 23 proc., o dalis, tenkanti šildymui – iki 40 proc. Tuo tarpu jau dabar Kaune šis rodiklis viršija 80 proc.

Bendrovės atstovai yra nuolat kviečiami dirbti Kauno technologijos universiteto Energijos inžinerijos krypties studijų programų rengimo komitetuose ir išorinio bei savęs vertinimo grupėse. Dirbdami šiuose komitetuose ir grupėse, Bendrovės atstovai analizuoja programų tikslus ir studijų siekinius, mokymo planų sandarą, personalo tinkamumą, materialinę bazę, studijų procesą ir vertinimą, taip pat programos vadybą. Atlikdami išorinį ir savęs vertinimą, komitetai teikia rekomendacijas programų struktūrai ir vykdymo procesui gerinti, siekiant patenkinti darbdavių poreikius bei atitikti nacionalinių ir Europos teisės aktų reikalavimus aukštojo mokslo srityje.

Kaip ir kasmet, sausio pabaigoje Bendrovės atstovai dalyvauja Kauno technologijos universitete organizuojamoje respublikinėje konferencijoje "Šilumos energetika ir technologijos". Šiemet Bendrovė pristatė žingsnius, kuriuos žengė toliau modernizuodama Kauno šilumos ūkį, siekiant sumažinti šilumos kainą vartotojams. Pranešime akcentuota, kad Bendrovė per 2016 metus dar pagerino efektyvumo rodiklius, kurie 2016–2017 metų šildymo sezono metu leido pasiekti dar 4–5 proc. mažesnių šilumos kainų, nei praėjusio 2015–2016 metų šildymo sezono metu.

2017 m. balandžio mėn. dalyvauta LR seimo energetikos konferencijoje "Konkurencija šilumos gamybos sektoriuje – rezultatai ir perspektyvos", kurioje skaitytas pranešimas apie Kauno m. patirtį pertvarkant šilumos ūkį.

2017 m. balandžio 20 d. Bendrovės generalinis direktorius dr. Rimantas Bakas dalyvavo tarptautinėje dujų energetikos konferencijoje BALTIC GAS CONFERENCE 2017, Vilniuje, kurioje kalbėjo apie dujų ir kitų kuro rūšių panaudojimo pokyčius šilumos gamybos procese Kaune. Kaune, kaip ir daugelyje Lietuvos šilumos gamybos ir tiekimo bendrovių energijos gamybos procese dujas vis labiau keičia vietinis biokuras, kuris leidžia atpiginti galutinę šilumos kainą vartotojams. Ši konferencija – viena iš trijų Taline, Rygoje ir Vilniuje vykusių, Vokietijos – Baltijos šalių Prekybos rūmų organizuojamų dujų energetikos konferencijų, skirtų rinkos tendencijų ekonominei analizei ir modeliavimui, atsižvelgiant į iki 2020 metų Baltijos regione vykdomus infrastruktūros projektus. Visos trys šios konferencijos skyrėsi savo tematika. Vilniuje vykusi konferencija buvo skirta nagrinėti dujų tiekimo saugumui ir šaltinių diversifikacijai. Daugiausia buvo diskutuojama apie suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje.

2017 m. gegužės mėn. Lietuvos energetikos institute vyko 14-oji tarptautinė jaunųjų mokslininkų konferencija energetikos klausimais "CYSENI 2017". Jos metu jauni mokslininkai iš Lietuvos bei užsienio šalių dalijasi žiniomis bei patirtimi, kurią įgijo tyrinėdami įvairias energetikos sritis. Jaunuosius mokslininkus pasveikino ir produktyvaus darbo konferencijoje palinkėjo AB "Kauno energija" generalinis direktorius dr. Rimantas Bakas. Konferencijoje skatinamas tarpdisciplininis ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kurio metu kiekvienas dalyvis praplečia savo akiratį bei mokslinių pažinčių ratą, kas be galo svarbu didinant šalies mokslinį potencialą. Be to, konferencijos temos – atsinaujinantys energijos ištekliai ir jų naudojimas, energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas, šiuolaikiniai išmanieji elektros tinklai, žinios energetikos politikai formuoti, vandenilis ir kuro elementai, termobranduolinės sintezės tyrimai, branduolinė energetika ir radiacinė sauga, degimo ir plazminių procesų tyrimai, šiluminės fizikos, skysčių bei dujų mechanikos ir metrologijos sričių tyrimai, daugiafunkcinių medžiagų tyrimai, globalūs pokyčiai ir ekosistemos, nanomokslai ir nanotechnologijos – neabejotinai aktualios bei svarbios siekiant vystyti energetikos sektorių.

2017 m. gegužės mėn. Bendrovėje lankėsi kolegos iš kitos šilumos tiekimo įmonės – AB "Klaipėdos energija". Kolegas domino kauniečių patirtis vykdant šilumos tiekimo vamzdynų hidraulinius bandymus. Bendrovės specialistų patirtis suskirstant miesto vamzdynus į 42 zonas ir atliekant jose atskirus bandymus, kolegoms iš Klaipėdos pasirodė įdomi. Uostamiestyje šie bandymai atliekami tik dviejose atskirose miesto dalyse, sustabdant karšto vandens tiekimą gana didelėms miesto dalims ir ilgesniam laikotarpiui. Tuo tarpu Kauno mieste, siekiant kuo labiau sutrumpinti karšto vandens netiekimo laiką, įdiegta nauja hidraulinių bandymų ir planinių remontų tvarka, leidžianti vykdyti hidraulinius bandymus 42 smulkesnėse zonose, taip neatjungiant karšto vandens tiekimo didelėms miesto zonoms vienu metu ir sutrumpinant hidraulinių bandymų ir planinių remontų laiką iki dviejų – keturių dienų, vietoje anksčiau buvusių 2 savaičių. Atitinkamai sutrumpėjo ir laikas, kai vartotojams netiekiamas karštas vanduo. Daugelis kauniečių tai jau pajuto.

2017 m. liepos 4 d. Kauno visuomenei oficialiai pranešta, jog startuoja "Mano Kaunas" – tai vieningo klientų aptarnavimo centro projektas, jame dalyvauja ir Bendrovė (pasirašyta keturšalė bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią AB "Kauno energija", UAB "Kauno vandenys", UAB "Kauno švara" ir Kauno miesto savivaldybė savo klientų

aptarnavimo centruose suteiks apibendrintą informaciją (konsultuos), taip pat sukurta Mano Kaunas Facebook paskyra).

Bendrovės valdyba 2017 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo Bendrovės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl Palemono gyvenvietės šilumos ūkio, esančio Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, įsigijimo už derybose su UAB "Fortum Heat Lietuva" suderėtą kainą ir kitas įsigijimo sąlygas bei įvykdyti kitas Palemono šilumos ūkio įsigijimo procedūras, pateikiant derybų rezultatus tvirtinti Bendrovės valdybai, ir šio sandorio užbaigimui papildomai gauti AB "Kauno energija" pagrindinį akcininką – Kauno miesto savivaldybę atstovaujančio administracijos direktoriaus pritarimą.

Bendrovė kartu su Lietuvos energetikos institutu dalyvauja projekte READY ("Resource efficient cities implementing advanced smart city solutions" ("Efektyviai išteklius naudojantys miestai, diegiantys sumanius sprendimus"), kuriam paramą skyrė Europos Komisija. Projekte dalyvauja 23 įmonės iš Danijos, Švedijos, Austrijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Projektas bus vykdomas iki 2022 m. pritaikant naujausias energijos vartojimo efektyvumo priemones Kauno mieste.

2017 m. rugpjūčio 22 d. Bendrovė kartu su partneriais pateikė paraišką finansavimui gauti pagal didžiausią ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą "Horizontas 2020" (Horizon 2020). Projekto kodinis pavadinimas FLEXCHX (Flexible combined production of power, heat and transport fuels from renewable energy sources – Lanksti kombinuota elektros, šilumos ir automobilinių degalų gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių). Projekto esmė – užtikrinti, kad biomasės jėgainės galėtų dirbti pilnu apkrovimu ištisus metus. Projekto tikslas – parengti lankstų energijos gamybos procesą, kuris ateityje galėtų būti naudojamas įvairiuose Europos energijos gamybos šaltiniuose, siekiant aukšto efektyvumo mažiausiomis sąnaudomis. Europos Komisijos prašoma 4,5 mln. Eur paramos. Projekto koordinatorius – VTT Suomijos taikomųjų mokslinių tyrimų institutas, partneriai: UAB "Enerstena", Lietuvos energetikos institutas, Vokietijos oro erdvės centras, Neste bei technologinės kompanijos iš Vokietijos, Suomijos ir Jungtinės Karalystės.

Be to Bendrovė dalyvauja Europos Komisijos remiamuose "Green Light" bei "Motor Challenge" programose, kurių tikslas – efektyvus energijos vartojimas apšvietimo ir siurblių eksploatavimo sistemose.

2016 metais Bendrovėje taip pat pradėtas kokybės vadybos sistemos (ISO 9001), darbuotojų saugos ir sveikatos standartų (OHSAS 18001) ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos (ISO 14001) diegimo projektas, kurį numatyta užbaigti 2017 metais.

12.Informacija apie Emitento įsigytas ir turimas savas akcijas

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų. Bendrovės akcijų nėra įsigijusios ir jos patronuojamos bendrovės. Bendrovė ir jos patronuojamos bendrovės per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

13.Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones

Visa informacija šiuo klausimu pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2017 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.11, 15, 23 pastabose.

14.Informacija apie Emitento filialą ir patronuojamas įmones

Bendrovės valdybos sprendimu yra įsteigtas filialas "Jurbarko šilumos tinklai", įregistruotas 1997 m. rugsėjo 9 d., adresu V. Kudirkos g. 33, 74138 Jurbarkas. Bendrovės filiale gaminama šiluma parduodama Jurbarko miesto vartotojams.

Bendrovės filiale "Jurbarko šilumos tinklai" 2017 m. birželio 30 d. dirbo 31 darbuotojas.

Bendrovės filialo "Jurbarko šilumos tinklai" 2017 m. I pusmečio finansinių rodiklių palyginimas su 2013–2016 m. I pusmečio rodikliais pateikiamas 10 grafike.

10 grafikas

Bendrovės filialo "Jurbarko šilumos tinklai" veiklos rezultatai, tūkst. Eur

2013 m. I pusm. 2014 m. I pusm. 2015 m. I pusm. 2016 m. I pusm. 2017 m. I pusm.

Bendrovės valdyba 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu pritarė patronuojamos įmonės UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimui, atskiriant turtą nuo veiklos ir atskirto turto pagrindu įkuriant naują tokios pačios teisinės formos juridinį asmenį UAB "Kauno energija NT".

Užbaigus AB "Kauno energija" patronuojamos įmonės UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras, Juridinių asmenų registre 2013 m. balandžio 16 d. užregistruoti naujai įsteigto juridinio asmens UAB "Kauno energija NT", buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas, įmonės kodas 303042623, įstatai.

2017 m. birželio 30 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Kauno energija NT" įstatinis kapitalas yra 1 329 872 Eur ir yra padalintas į 45 921 paprastąsias vardines 28,96 Eur nominalios vertės akcijas.

UAB "Kauno energija NT" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB "Kauno energija NT" veikla – nekilnojamojo turto vystymas, valdymas, nuoma, pirkimas–pardavimas.

UAB "Kauno energija NT" 2017 m. I pusmetį apyvarta buvo 62 tūkst. Eur, bendrosios pajamos sudarė (4) tūkst. Eur.

UAB "Kauno energija NT" 2017 m. birželio 30 d. dirbo 4 darbuotojai.

UAB "Kauno energija NT" 2017 m. I pusmečio finansinių rodiklių palyginimas su 2013–2016 m. I pusmečio rodikliais pateikiamas 11 grafike.

11 grafikas

UAB "Kauno energija NT" veiklos rezultatai, tūkst. Eur

Užbaigus UAB "Petrašiūnų katilinė" 100 proc. akcijų įsigijimo procedūras, Juridinių asmenų registre 2016 m. spalio 27 d. užregistruoti naujai įsteigto juridinio asmens, buveinės adresas R. Kalantos g. 49, 52303 Kaunas, įmonės kodas 304217723, įstatai.

2017 m. birželio 30 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Petrašiūnų katilinė" įstatinis kapitalas yra 231 696 Eur ir yra padalintas į 800 vnt. paprastųjų vardinių 289,62 Eur nominalios vertės akcijų.

UAB "Petrašiūnų katilinė" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB "Petrašiūnų katilinė" veikla – šilumos gamyba.

UAB "Petrašiūnų katilinė" 2017 m. birželio 30 d. dirbo 9 darbuotojai.

UAB "Petrašiūnų katilinė" 2017 m. I pusmečio finansiniai rodikliai: veiklos pajamos – 1 263 tūkst. Eur., veiklos sąnaudos – 1 121 tūkst. Eur, bendrosios pajamos – 130 tūkst. Eur.

15.Įstatinio kapitalo struktūra

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 2017 m. birželio 30 d. įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas yra 74 475 728,82 Eur.

Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 4 lentelėje.

4 lentelė

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius, vnt.	Nominali vertė, eurais	Bendra nominali vertė, Eur	Dalis įstatiniame kapitale savivaldybių, proc.	Dalis įstatiniame kapitale privačių akcininkų, proc.
Paprastos vardinės akcijos	42 802 143	1,74	74 475 728,82	98,33	1,67

16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas

2015 m. balandžio 28 d. AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įstatinis kapitalas buvo įregistruotas 2015 m. gegužės 18 d. ir yra 74 475 728,82 Eur ir yra padalintas į 42 802 143 paprastąsias vardines 1,74 Eur nominalios vertės akcijas.

16.1. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (2017 m. birželio 30 d.), pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių registracijos Nr. A01031430 Vertybinių popierių ISIN kodas LT0000123010 Akcijų skaičius 20 031 977 PVA Nominalioji vertė 1,74 Eur Bendra akcijų nominalioji vertė 34 855 639,98 Eur 16.2. Akcijų, išplatintų ir įregistruotų neviešai apyvartai (2017 m. birželio 30 d.), pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių ISIN kodas LT0000128407 Akcijų skaičius 22 770 166 PVA Nominalioji vertė 1,74 Eur

Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

Bendra akcijų nominalioji vertė 39 620 088,84 Eur

Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2013–2017 m. I pusmetį pateikta 5 lentelėje.

					5 lentelė
Rodiklis	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m. birželio 30 d.
Atidarymo kaina, Eur	0,578	0,589	0,486	0,459	0,592
Didžiausia kaina, Eur	0,589	0,600	0,479	0,600	1,000
Mažiausia kaina, Eur	0,458	0,430	0,400	0,401	0,571
Paskutinė kaina, Eur	0,589	0,486	0,459	0,560	0,920
Apyvarta vnt.	36 355	70 160	41 193	190 801	149 268
Apyvarta mln. Eur	0,02	0,04	0,02	0,10	0,11
Kapitalizacija mln. Eur	11,80	9,74	9,19	11,22	18,43

Akcijos kainos (eurais) ir apyvartos 2013m. liepos 1 d.–2017 m. birželio 30 d. istorija nurodyta 12 grafike.

12 grafikas

Bendrovės akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus (komunalinės paslaugos) ir OMX Vilnius indeksu pateiktas 13 grafike.

13 Grafiko duomenys:

Indeksas/Akcijos	2013-07-01	2017-06-30	+/-%
OMX Baltic Benchmark GI	616,09	868,84	41,02
OMX Vilnius	403,99	597,07	47,79
B7000GI Komunalinės paslaugos	1 177,94	2 347,26	99,29
KNR1L	0,583 EUR	0,920 EUR	57,80

17.Informacija apie Emitento akcininkus

Bendras Bendrovės akcininkų skaičius 2017 m. birželio 30 d. – 287. Emitento akcininkai, kuriems 2017 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo (42 802 143 PVA), duomenys nurodyti 6 lentelėje bei 14 grafike.

				6 lentelė
Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas)	Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc.	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis, proc.
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	39 736 058	92,84	92,84	-
Kiti akcininkai	3 066 085	7,16	7,16	-
Iš viso:	42 802 143	100	100	-

Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai pateiktas 7 lentelėje.

		7 lentelė
Grupės pavadinimas	Grupei priklausančių akcijų skaičius vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc., nuo visų akcijų skaičiaus
Vietos valdžia	42 088 631	98,33
Namų ūkiai	354 596	0,83
Kitų sąskaitų tvarkytojų klientų VP	249 383	0,58
Privačios nefinansinės įmonės	83 508	0,20
Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus ir finansinės pagalbinės įmonės	26 025	0,06
Kiti akcininkai (užsienio kontroliuojamos nefinansinės įmonės, finansinės pagalbinės įmonės, indėlius priimančios bendrovės, išskyrus centrinį banką,	0	0,00
Iš viso:	42 802 143	100

17.1. Bendrovės akcininkai, kuriems 2017 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (20 031 977 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430, VP ISIN kodas – LT0000123010), nurodyti 8 lentelėje.

					8 lentelė
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė, Eur	Akcijų dalis nuo išleistų į viešą apyvartą, proc.	Įstatinio kapitalo dalis, proc.
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	16 965 892	29 520 652	84,69	39,64
Kauno rajono savivaldybė Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas, Kodas 111100622	Paprastosios vardinės akcijos	1 606 168	2 794 732	8,02	3,75
Kiti akcininkai	Paprastosios vardinės akcijos	1 459 917	2 540 256	7,29	3,41
Iš viso:		20 031 977	34 855 640	100	46,80

AB "KAUNO ENERGIJA" Įmonės kodas 235014830 Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, Lietuva 27 17.2. Bendrovės akcininkai, kuriems 2017 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (22 770 166 PVA), išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą (VP ISIN kodas – LT0000128407), nurodyti 9 lentelėje:

					9 lentelė
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė, Eur	Akcijų dalis nuo išleistų į neviešą apyvartą, proc.	Įstatinio kapitalo dalis, proc.
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	22 770 166	39 620 089	100	53,20

Nei vienas Emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, jos nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 42 802 143 vnt.

Bendrovė nėra informuota apie balsavimo teisių apribojimus bei apie kokius nors Bendrovės akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

2013 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2012 metų pelno. 2013 m. balandžio 30 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus (šilumos punktų remontui), paramai bei dalis pelno perkelta į kitus finansinius metus. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,043 mln. Eur.

2014 metais Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2013 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,0028962 Eur iš viso – 0,124 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, paramai bei tantjemoms valdybos nariams. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,333 mln. Eur.

2015 metais Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2014 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,003 Eur, iš viso – 0,129 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus. Paramai buvo skirta 0,2 mln. Eur.

2016 metais Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2015 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,042 Eur, iš viso – 1,798 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, tantjemoms valdybos nariams, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,05 mln. Eur.

2017 metais Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2016 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,106 Eur, iš viso – 4,537 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,1 mln. Eur.

18. Darbuotojai

2017 m. birželio 30 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbo 511 darbuotojų. Grupės darbuotojų skaičiaus kitimas 2013–2017 m. I pusmetį nurodytas 10 lentelėje.

Faktinis darbuotojų skaičius	Grupės 2013-12-31	Grupės 2014-12-31	Grupės 2015-12-31	Grupės 2016-12-31	10 lentelė Grupės 2017-06-30
Iš viso:	561	545	526	521	511
iš jų: vadovai	7	6	4	6	6
specialistai	292	290	279	284	278
darbininkai	262	249	243	231	227

Faktinis darbuotojų skaičius	Bendrovės 2013-12-31	Bendrovės 2014-12-31	Bendrovės 2015-12-31	Bendrovės 2016-12-31	11 lentelė Bendrovės 2017-06-30
Iš viso:	548	542	523	508	498
iš jų: vadovai	5	4	3	4	4
specialistai	288	290	278	280	274
darbininkai	255	248	242	224	220

Bendrovės darbuotojų skaičiaus kitimas 2013–2017 m. I pusmetį nurodytas 11 lentelėje.

Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.

						12 lentelė
Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Grupės 2013-12-31	Grupės 2014-12-31	Grupės 2015-12-31	Grupės 2016-12-31	Grupės 2017-06-30
1.	Nebaigtas vidurinis	6	6	7	5	5
2.	Vidurinis	217	206	195	187	182
3.	Aukštesnysis	80	77	72	73	73
4.	Aukštasis	258	256	252	256	251
	Iš viso:	561	545	526	521	511

Bendrovės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.

						13 lentelė
Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Bendrovės 2013-12-31	Bendrovės 2014-12-31	Bendrovės 2015-12-31	Bendrovės 2016-12-31	Bendrovės 2017-06-30
1.	Nebaigtas vidurinis	5	6	7	5	5
2.	Vidurinis	211	205	194	183	178
3.	Aukštesnysis	78	77	72	71	71
4.	Aukštasis	254	254	250	249	244
	Iš viso:	548	542	523	508	498

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas Eur (2017 m. I pusmečio pabaigai neatskaičius mokesčių).

			14 lentelė
Eil. Nr.	Darbuotojai	Bendrovės	Grupės
1.1.	Vadovų vidutinis sąlyginis skaičius	4,0	5,9
1.2.	Vadovų vidutinis mėnesinis atlyginimas	2 797,2	2 097,5
2.1.	Specialistų vidutinis sąlyginis skaičius	259,1	261,1
2.2.	Specialistų vidutinis mėnesinis atlyginimas	993,4	991,2
3.1.	Darbininkų vidutinis sąlyginis skaičius	213,6	222,6
3.2.	Darbininkų vidutinis mėnesinis atlyginimas	731,6	743,2

Bendrovės vadovybė daug dėmesio skiria darbo efektyvumui didinti, darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, aprūpinimu naujausiomis darbo priemonėmis, kvalifikacijos kėlimui, vidaus veiklos planavimui bei kontrolės diegimui ir vartotojų aptarnavimo kokybei gerinti. Vadovų ir specialistų kvalifikacijos lygis atitinka užimamas pareigas, kitų darbuotojų darbo stažas ir praktinis dalyko žinojimas leidžia dirbti užimamose pareigose. Darbuotojų kaita Grupėje ir Bendrovėje nedidelė.

Siekiant didesnio darbo efektyvumo, Bendrovėje vykdomas metinis struktūrinių padalinių vadovų darbo veiklos vertinimas, kurio pagrindinis tikslas – įvertinti darbuotojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės nuostatuose priskirtas funkcijas, tinkamai įvertinti darbuotojų darbo veiklą, suteikti grįžtamąjį ryšį apie tikslų įvykdymą, siekiant didinti darbuotojų lojalumą, pasitenkinimą atliekamu darbu, skatinant juos tobulėti. Pagrindinis šio proceso rezultatas – informacija, leidžianti geriau koordinuoti Bendrovės veiklą bei skatinti darbuotojus gerinti savo darbinę veiklą.

Emitento darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų, priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, Bendrovės Kolektyvinę sutartį bei premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno skiria Bendrovės darbuotojams premijuoti. Nuo 1998 metų iki 2015 metų visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo skyręs dalies pelno Emitento darbuotojams premijuoti. 2017 metais akcininkų susirinkimas skyrė 500 tūkst. Eur darbuotojų premijoms iš 2016 metų pelno.

Bendrovės Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos Emitento darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos. Pagal Bendrovėje įsigaliojusią 2013 m. sausio 28 d. Kolektyvinę sutartį:

1. už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje darbuotojams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos;

2. darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į Bendrovę darbdavių susitarimu, t. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje;

3. darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos dėl šeimyninių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių;

4. Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas.

Darbdavys įsipareigoja:

1. sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimui ir prireikus reabilitaciniam gydymui, teikti nemokamas paslaugas Bendrovės darbo sveikatos punkte;

2. mirus darbuotojui, skirti dviejų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirbo) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas. Išmoka skiriama laidojusiam asmeniui;

3. mirus darbuotojo artimajam (tėvui, motinai, vaikui ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas;

4. gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 proc. Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už kiekvieną vaiką;

5. sukūrus šeimą, darbuotojui skirti 50 proc. Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką;

6. darbuotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų iki 16 metų amžiaus, našliui (našlei) ir nesusituokusiems asmenims, kurie vieni augina vieną ar daugiau vaikų, jeigu jie mokosi vidurinėse mokyklose iki 19 metų amžiaus, o besimokančių aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų dieniniuose skyriuose iki 21 metų amžiaus, arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, kartą metuose skirti 50 proc. Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal prašymo pateikimo datą;

7. 40-mečio, 50-mečio ir 60-mečio proga darbuotojams už gerą darbo pareigų vykdymą padalinio vadovo teikimu, turintiems nuo 15 iki 20 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje, skirti 25 proc., o virš 20-ties metų nepertraukiamą darbo stažą − skirti 50 proc. Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;

8. kitais atvejais, kai būtina materialinė parama (patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių bei kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių) skirti šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu iki 580 Eur išmoką;

9. darbuotojui sunkiai susirgus ar įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, skirti iki penkių Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu;

10. Lietuvos energetikų dienos ir Bendrovės jubiliejinių sukakčių proga nusipelniusiems darbuotojams skirti iki 145 Eur piniginę dovaną.

19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Emitento įstatai numato, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Bendrovės įstatus, išskyrus šiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

2017 m. liepos 21 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pakeisti Bendrovės įstatai. Nauja įstatų redakcija 2017 m. rugpjūčio 21 d. įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Su ja susipažinti galima Bendrovės internetinėje svetainėje adresu www.kaunoenergija.lt.

20.Emitento organai

Pagal Bendrovės įstatus, Bendrovės valdymo organai yra Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas − valdyba ir vienasmenis valdymo organas − generalinis direktorius.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi akcininkams, stebėtojų tarybai, valdybai ir generaliniam direktoriui bei kitiems Bendrovės darbuotojams.

Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir pasirašyti akcininkų susirinkimo registravimo sąraše. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybės dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

2017 m. sausio–liepos mėn. buvo sušaukti ir įvyko du visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose dalyvavo Bendrovės generalinis direktorius, Finansų departamento direktorius. Visuotinių akcininkų susirinkimų metu yra sudaryta galimybė Emitento akcininkui pateikti klausimus ir gauti atsakymus ar paaiškinimus iš Bendrovės vadovų bei pranešėjų.

Kolegialų priežiūros organą − stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybą sudaro 7 (septyni) stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Stebėtojų taryba renka Bendrovės valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir Bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus,

kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Bendrovės organams.

Stebėtojų taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr.1K-18 "Dėl reikalavimo audito komitetams", "Reikalavimų audito komitetams taikymo gairės", kurioms pritarta Vertybinių popierių komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tvirtina audito komiteto sudarymo vidaus taisykles ir renka audito komiteto narius.

Bendrovės stebėtojų taryba 2015 m. spalio 26 d. patvirtino naują Bendrovės audito komiteto vidaus taisyklių redakciją.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 (penki) valdybos nariai. Valdybą 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja Bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomybė nustatomi generalinio direktoriaus įsakymu.

2015 m. spalio 26 d. stebėtojų taryba posėdžio Nr. 2015-4 sprendimu Bendrovės audito komiteto nariais paskyrė:
Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga*
Edita Plūkienė	Audito komiteto nepriklausoma narė	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Židrūnas Garšva	Audito komiteto nepriklausomas narys	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Audrius Lukoševičius	Audito komiteto nepriklausomas narys	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Inga Šliačkuvienė	Audito komiteto narė	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Aušra Smolskienė	Audito komiteto narė	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Juozas Gontis	Audito komiteto narys	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.

20.1.Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus

*Audito komiteto kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų tarybos kadencija.

Audito komitetas vykdydamas savo veiklą vadovaujasi AB "Kauno energija" audito komiteto vidaus taisyklėmis, patvirtintomis Bendrovės stebėtojų tarybos 2015 m. spalio 26 d. posėdžio Nr. 2015-4 sprendimu. Audito komitetas vykdo funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsnyje. 2017 m. I pusmetį audito komitetas posėdžiavo 1 kartą.

Edita Plūkienė. UAB "Aksa holdingas" projektų vadovė, UAB "Amžiaus pasaka" direktorė, UAB "Savas kazino" direktorė, visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" narė, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Bendrovės nepriklausoma audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Aleksandro Stulginskio universitetas – žemės ūkio ekonomikos magistras (1993 m.). Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Židrūnas Garšva. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys, AB "Kauno energija" stebėtojų tarybos narys, UAB "Dextera" generalinis direktorius, VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės stebėtojų tarybos narys, VšĮ Kauno centro poliklinikos stebėtojų tarybos pirmininkas, individuali veikla (veiklos rūšis: pagrindinių buveinių veikla ir konsultacinė valdymo veikla). Bendrovės nepriklausomu audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis

universitetinis Kauno technologijos universitetas – ekonomikos bakalauras (2007 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: nuo 1996 metų iki 2008 metų ir nuo 2015 metų UAB "Dextera" generalinis direktorius. Bendrovės akcijų neturi. UAB "Dextera Holding" akcininkas.

Audrius Lukoševičius. Biudžetinės įstaigos "Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita" direktorius, Lietuvos centrinės kredito unijos kredito unijų priežiūros specialistas, Kauno miesto tarybos nario R. Mikaičio visuomeninis padėjėjas, VšĮ "Automobilių stovėjimo aikštelės" valdybos narys, asociacijos "Kauno mažoji beisbolo lyga" valdybos narys. Bendrovės nepriklausomu audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas – verslo administravimo ir vadybos bakalauras (1996 m.), verslo administravimo ir vadybos magistras (1998 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2004-08–2013-12 – "Swedbank", AB klientų aptarnavimo centro valdytojas, nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m.gruodžio mėn. Lietuvos centrinės kredito unijos kredito unijų priežiūros specialistas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Inga Šliačkuvienė. Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoja. Audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Ekonomikos ir vadybos fakultetas – ekonomikos bakalauras (2007 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. – Bendrovės vyresnioji buhalterė. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Aušra Smolskienė. Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė. Audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Ekonomikos ir vadybos fakultetas – vadybos ir verslo administravimo bakalauras (2008 m.), Ekonomikos ir vadybos fakultetas – ekonomikos magistras (2010 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: nuo 2003 m. spalio mėn. iki 2007 m. vasario mėn. – Bendrovės Ryšių su visuomene skyriaus techninė sekretorė.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Juozas Gontis. Bendrovės Teisės ir pirkimų departamento Teisės skyriaus vyresnysis teisininkas. Audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas – anglų filologijos bakalauras (1998 m.), Vytauto didžiojo universitetas – tarptautinės teisės magistras (2002 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: nuo 2002 m. rugpjūčio mėn. iki 2010 m. birželio mėn. – Lietuvos banko Kauno skyriaus vyriausiasis juriskonsultas, nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. – UAB "Vilniaus valda" teisininkas, nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn. – AB "Kauno dujotiekio statyba" teisininkas, nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. – UAB "ROTADA" teisininkas, nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. – UAB "KDS grupė" teisininkas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

21.Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas

21.1. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Visvaldas Matijošaitis	Stebėtojų tarybos pirmininkas	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Povilas Mačiulis	Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Tomas Bagdonavičius	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Visvaldas Varžinskas	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Rimantas Mikaitis	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Židrūnas Garšva	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Andrius Palionis	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.

2017 m. birželio 30 d. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai:

Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, iš dalies atstovaujantys kontroliuojantįjį akcininką, t. y. Kauno miesto savivaldybę, turinčią 92,84 proc. Bendrovės akcijų balsų.

Per 2017 m. I pusmetį įvyko 3 stebėtojų tarybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 1/2 stebėtojų tarybos narių.

Visvaldas Matijošaitis. Kauno miesto meras; Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" steigėjas, lyderis ir valdybos pirmininkas; Asociacijos "Mentor Lietuva" valdybos narys; Asociacijos "Žalgirio fondas" prezidentas; Lietuvos dviračių federacijos prezidentas; Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo su Rusijos Federacija tarybos viceprezidentas.

Bendrovės akcijų neturi. Vičiūnų įmonių grupės akcininkas.

Povilas Mačiulis. Kauno miesto mero pavaduotojas; Kauno miesto savivaldybės tarybos narys (Miesto ūkio ir paslaugų komiteto pirmininko pavaduotojas); Kauno regiono plėtros tarybos pirmininko pavaduotojas; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" valdybos narys; Viešosios įstaigos "Maironio fondas" direktorius. Bendrovės akcijų neturi. UAB "Munava" akcininkas.

Rimantas Mikaitis. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Viešosios įstaigos "Laisvės studijų centras" vadovas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Dr. Visvaldas Varžinskas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas; Kauno technologijos universiteto, Aplinkos inžinerijos instituto docentas; Kauno technologijos universiteto, Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas; Lietuvos Respublikos Smulkaus ir vidutinio verslo Tarybos (prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos), Specialiosios darbo grupės "Lietuvos pakavimo pramonės strateginis vystymas" narys; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" valdybos narys; Kauno miesto Verslo tarybos, "Darnaus vystymosi ir urbanistikos" ekspertų grupės narys; "Nacionalinio Baltijos priekrantės atsinaujinančios energijos klasterio" tarybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Tomas Bagdonavičius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; UAB "Vičiūnų grupė" Verslo planavimo ir analizės vadovas; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" narys.

Bendrovės akcijų neturi. UAB "Baltic Fish Export" akcininkas.

Židrūnas Garšva. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys; UAB "Dextera" generalinis direktorius; Viešosios įstaigos "K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo slaugos ligoninės" stebėtojų tarybos narys; individuali veikla (veiklos rūšis: pagrindinių buveinių veikla ir konsultacinė valdymo veikla).

Bendrovės akcijų neturi. UAB "Dextera Holding" akcininkas.

Andrius Palionis. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Irenos Matijošaitienės fondo direktorius; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" direktorius; Kauno miesto jaunimo reikalų tarybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

21.2. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius

2017 m. birželio 30 d. Bendrovės valdybos nariai:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Ramūnas Paškevičius	Valdybos pirmininkas	2017 m. balandžio 10 d.	2019 m. birželio 1 d.
Algimantas Stasys Anužis	Valdybos pirmininko pavaduotojas	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Eugenijus Ušpuras	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Nerijus Mordas	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Giedrius Bielskus	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.

Per 2017 m. I pusmetį įvyko 16 Bendrovės valdybos posėdžių. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 2/3 valdybos narių.

Ramūnas Paškevičius. UAB "Frostera" direktorius. AB "Panevėžio stiklas" stebėtojų tarybos narys.

Bendrovės valdybos narys nuo 2017 m. balandžio 10 d.

Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "Frostera" 12,5 proc., UAB "CARGO WAGONS" 12,5 proc., UAB "Stiklo investicija" 25 proc., UAB "Keturtaktis" 25 proc., UAB "Balduva" 33 proc. akcijų.

Per ataskaitinį laikotarpį priskaityta 3,27 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.

Algimantas Stasys Anužis. UAB "Kauno švara" valdybos narys, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, Lietuvos veteranų krepšinio lygos prezidentas. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 4,31 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Eugenijus Ušpuras. Habilituotas daktaras, Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas, Lietuvos energetikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 4,31 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų. Giedrius Bielskus. VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 4,31 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Nerijus Mordas. UAB "Vičiūnų grupė" finansų direktorius Rytų Europai ir Azijai. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 4,31 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Bendrovės valdybos nariai iki 2017 m. kovo 6 d.:

Vytautas Mikaila. Technikos mokslų daktaras. UAB "MVE group" direktorius, Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, Rotary klubo "Kauno Tauras" narys, Slovakijos Respublikos garbės konsulas Lietuvoje. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 6 d.

Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "MVE group" 55 proc. akcijų.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 2,60 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

21.3.Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę:

Rimantas Bakas. Technikos mokslų daktaras. Bendrovės generalinis direktorius nuo 2008 m. lapkričio 24 d. Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, VšĮ "Kauno regioninė energetikos agentūra" tarybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos narys, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros magistrų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas, nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės valdybos narys. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas (1985 m.), pramonės šiluminės energetikos inžinierius. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – Strategijos skyriaus vadovas nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. Bendrovės generalinis direktorius Rimantas Bakas apdovanotas padėkos raštais: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (2007 m.), Lietuvos elektros energetikos asociacijos (2008 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2010 m.) Lietuvos Respublikos Energetikos ministro (2013 m.), Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko (2013 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2013 m.) bei Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejaus atminimo medaliu (2008 m.), Lietuvos energetikų garbės ženklu (2011 m.), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu už nuopelnus vystant miesto energetikos ūkį (2015 m.). Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Violeta Staškūnienė. Bendrovės vyriausioji buhalterė nuo 2003 m. sausio 16 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas (1984 m.), darbo ekonomika, profesija – ekonomistė.

Turi 2 641 vnt. Bendrovės akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. įstatinio kapitalo. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2017 m. I pusmetį Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma – 65,4 tūkst. Eur., o vidutinis dydis tenkantis vienam nariui – 32,7 tūkst. Eur., kito turto perleista nebuvo, garantijų nesuteikta.

22. Informacija apie reikšmingus susitarimus

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei, (taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą) nėra.

23. Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus

Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, (numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo) nėra.

24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje.

25. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

Per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytų žalingų sandorių (neatitinkančiių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką Emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat informacijos apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp Emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų nėra.

26. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką

Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama 2016 metų metinio pranešimo 1 priede. Metinės ataskaitos apie Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką pateikiamos 2016 metų metinio pranešimo 2 priede AB "Kauno energija" socialinės atskaitomybės ataskaita ir skelbiamos Bendrovės interneto svetainėje.

27. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, nuo 2017 m. sausio 1 d. viešai paskelbė žemiau nurodytą informaciją per GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, kuria pranešimai platinami Europos Sąjungos mastu. Taip pat šią informaciją patalpino Emitento internetinėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti AB Nasdaq Vilnius svetainės (http://www.nasdaqbaltic.com/market/?lang=lt) bei Emitento interneto svetainės (http://www.kaunoenergija.lt) tinklalapiuose.

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
2017	Pusmečio	En, Lt	2017-07-27
m. I pusmečio ūkinės veiklos rezultatai	informacija		17:22
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai	Visuotinis akcininkų susirinkimas	En, Lt	2017-07-21 16:00
CORRECTION:AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio	Pranešimas apie	En, Lt	2017-06-26
akcininkų susirinkimo sušaukimas	esminį įvykį		15:14
AB "Kauno energija" neeilinio visuotinio akcininkų	Pranešimas apie	En, Lt	2017-06-23
susirinkimo sušaukimas	esminį įvykį		16:00
AB "Kauno energija"	Metinė	En, Lt	2017-04-28
2016 m. audituota metinė informacija	informacija		16:00

Antraštė	Pranešimo kategorija	Kalba	Laikas
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Pranešimas apie	En, Lt	2017-04-28
sprendimai	esminį įvykį		16:00
2017 m. I ketvirčio ūkinės veiklos rezultatai	Tarpinė informacija	En, Lt	2017-04-27 16:14
Informacija apie AB "Kauno energija" valdybos nario	Pranešimas apie	En, Lt	2017-04-10
išrinkimą	esminį įvykį		13:00
AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Pranešimas apie	En, Lt	2017-04-03
sušaukimas	esminį įvykį		19:12
AB "Kauno energija" 2016 m. audituoti ūkinės veiklos	Pranešimas apie	En, Lt	2017-04-03
rezultatai	esminį įvykį		19:05
Informacija apie AB "Kauno energija" valdybos nario	Pranešimas apie	En, Lt	2017-03-07
atšaukimą	esminį įvykį		16:30
AB "Kauno energija" 2016 m. 12 mėnesių tarpinė informacija	Tarpinė informacija	En, Lt	2017-01-31 16:00
2016 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai	Pranešimas apie esminį įvykį	En, Lt	$2017 - 01 - 30$ 16:08