Kauno Energija

Interim / Quarterly Report • Sep 21, 2017

AB "KAUNO ENERGIJA" KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2017 M. I PUSMEČIO FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE

Atsakingų asmenų patvirtinimas AB "Kauno energija" akcininkams ir Lietuvos bankui

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos banko valdybos patvirtintomis Periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes AB "Kauno energija" generalinis direktorius Rimantas Bakas, Finansų departamento direktorius Gintautas Muznikas ir vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė patvirtiname, kad mūsų žiniomis AB "Kauno energija" 2017 m. I pusmečio tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas, vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, priimtais taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo įmonės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną (nuostolius) ir pinigų srautus.

Generalinis direktorius

Finansų departamento direktorius

Rimantas Bakas

Gintautas Muznikas

Vyriausioji buhalterė

Mum

Violeta Staškūnienė

Finansinės būklės ataskaitos

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2017 m. birželio 30 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. birželio 30 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas	3	77	107	77	107
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	4
Žemė ir pastatai		8.929	9.290	7.423	7.590
Statiniai		83.920	84.919	83.239	84.207
Mašinos ir įranga		25.593	27.420	21.980	23.507
Transporto priemonės		521	497	487	448
Įrenginiai ir įrankiai		2.891	3.186	2.882	3.175
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai		5.610	974	5.610	974
Investicinis turtas		404	299	-	-
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų iš viso		127.868	126.585	121.621	119.901
Ilgalaikis finansinis turtas
Investicijos į patronuojamąsias įmones	1	-	-	2.968	2.968
Po vienerių metų gautinos sumos		-	-	-	-
Kitas finansinis turtas		1	1	1	1
Ilgalaikio finansinio turto iš viso		1	1	2.969	2.969
Ilgalaikio turto iš viso		127.946	126.693	124.667	122.977
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai
Atsargos	5	429	486	413	416
Išankstiniai apmokėjimai		443	491	400	384
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų iš viso		872	977	813	800
Per vienerius metus gautinos sumos	6
Iš pirkėjų gautinos sumos	21;23	3.231	10.117	3.231	10.117
Kitos gautinos sumos	23	1.389	1.001	1.368	984
Per vienerius metus gautinų sumų iš viso		4.620	11.118	4.599	11.101
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	7;21	10.980	6.285	10.933	6.193
Trumpalaikio turto iš viso		16.472	18.380	16.345	18.094
Turto iš viso		144.418	145.073	141.012	141.071

(tęsinys kitame puslapyje)

Finansinės būklės ataskaitos (tęsinys)

			Grupė	Bendrovė
	Pastabos	2017 m. birželio 30 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. birželio 30 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavybė
Kapitalas	1	74.476	74.476	74.476	74.476
Privalomasis rezervas	8	3.267	2.922	3.267	2.922
Kiti rezervai	8	100	2.977	100	2.977
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Ataskaitinių metų pelnas	1	6.160	6.957	6.177	6.901
Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)	$\mathbf{1}$	4.639	(313)	5.135	239
Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) iš viso		10.799	6.644	11.312	7.140
Nuosavybė iš viso		88.642	87.019	89.155	87.515
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir
isipareigojimai
Ilgalaikės finansinės skolos	9:21	20.765	19.559	20.765	19.559
Lizingas (finansinė nuoma)	10;21	91	39	91	39
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	19	4.269	4.269	4.461	4.461
Dotacijos (atidėtosios pajamos)	11	18.048	17.469	16.836	16.176
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas	12;23	1.070	1.069	1.066	1.066
Ilgalaikės prekybos skolos	21	19	18	19	18
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir		44.262	42.423
ilgalaikių įsipareigojimų iš viso				43.238	41.319
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai
Ilgalaikių finansinių skolų ir lizingo	9;10;21	4.607	6.252	1.771
(finansinės nuomos) einamųjų metų dalis					2.849
Trumpalaikės finansinės skolos	9;21
Prekybos skolos	21	4.985	7.194	4.987	7.306
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai		858	668	829	657
Gauti išankstiniai apmokėjimai		380	549	380	549
Mokėtini mokesčiai		53	391	48	343
Išvestiniai finansiniai instrumentai	13	19	34
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo	12	208	262	208	262
einamųjų metų dalis
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir		404	281	396	271
įsipareigojimai
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir		11.514	15.631	8.619	12.237
įsipareigojimų iš viso
Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		55.776	58.054	51.857	53.556
Nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso		144.418	145.073	141.012	141.071

(pabaiga)

Generalinis direktorius Finansy departamento	Rimantas Bakas	2017 m. liepos 21 d.
direktorius	Gintautas Muznikas	2017 m. liepos 21 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	2017 m. liepos 21 d.

Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos

Grupė		2017 m. II ketv.	2017 m. I pusm.	2016 m. II ketv.	2016 m. I pusm.
	Pastabos
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos	16	8.078	35.313	5.794	36.184
Kitos veiklos pajamos	18	146	895	107	2.070
Veiklos pajamų iš viso		8.224	36.208	5.901	38.254
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija		(4.223)	(18.523)	(3.561)	(20.709)
Atlyginimai ir socialinis draudimas		(2.426)	(4.111)	(1.963)	(3.595)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3;4	(1.627)	(3.438)	(1.518)	(3.044)
Remontas ir eksploatacija		(209)	(326)	(181)	(257)
Gautinų sumų realizacinės vertės
sumažėjimo pasikeitimas	5;8	522	451	715	286
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį		(368)	(747)	(347)	(722)
Elektros energija		(251)	(657)	(270)	(624)
Žaliavos ir medžiagos		(139)	(308)	(156)	(300)
Vanduo		(233)	(468)	(202)	(415)
Atsargų ir ilgalaikio turto realizacinės
vertės sumažėjimo pasikeitimas	$\overline{7}$	(86)	(287)	26	33
Kitos sąnaudos	17	(652)	(1.356)	(586)	(1.462)
Kitos veiklos sąnaudos	18	(93)	(179)	(38)	(156)
Veiklos sąnaudos, iš viso		(9.785)	(29.949)	(8.081)	(30.965)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		(1.561)	6.259	(2.180)	7.289
Kitos palūkanų ir panašios pajamos	19	73	136	67	114
Finansinio turto ir trumpalaikių	20
investicijų vertės sumažėjimas
Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos	20	(141)	(288)	(136)	(276)
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos, grynąja verte		(68)	(152)	(69)	(162)
Pelnas prieš apmokestinimą		(1.629)	6.107	(2.249)	7.127
Pelno mokestis	21
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos
(nuostoliai)
Metų pelnas		(1.629)	6.107	(2.249)	7.127
Išeitinių išmokų (sukaupimas)		31	53	39	58
Bendrosios pajamos		(1.598)	6.160	(2.210)	7.185
Metų pelnas priskirtinas
Bendrovės akcininkams		(1.629)	6.107	(2.249)	7.127
Bendosios pajamos priskirtinos
Bendrovės akcininkams		(1.598)	6.160	(2.210)	7.185
Pelnas, tenkantis vienai akcijai	22
(eurais)		(0, 04)	0,14	(0,05)	0,17

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2017 m. liepos 21 d.
Finansy departamento direktorius	Gintautas Muznikas	2017 m. liepos 21 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	2017 m. liepos 21 d.

Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos

Bendrovė	Pastabos	2017 m. II ketv.	2017 m. I pusm.	2016 m. II ketv.	2016 m. I pusm.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos	16	8.080	35.321	5.795	36.189
Kitos veiklos pajamos	18	119	835	82	2.016
Veiklos pajamų iš viso		8.199	36.156	5.877	38.205
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija		(4.324)	(19.116)	(3.561)	(20.709)
Atlyginimai ir socialinis draudimas		(2.388)	(4.035)	(1.963)	(3.595)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3;4	(1.478)	(3.093)	(1.524)	(3.050)
Remontas ir eksploatacija		(196)	(306)	(181)	(257)
Gautinų sumų realizacinės vertės
sumažėjimo pasikeitimas	5;8	528	464	725	298
Mokesčiai, išskyrus pelno		(361)	(734)	(347)	(722)
Elektros energija		(208)	(564)	(270)	(624)
Žaliavos ir medžiagos		(138)	(303)	(156)	(300)
Vanduo		(232)	(467)	(202)	(415)
Atsargų ir ilgalaikio turto realizacinės
vertės sumažėjimo pasikeitimas	7	(86)	(287)	26	33
Kitos sąnaudos	17	(634)	(1.323)	(586)	(1.462)
Kitos veiklos sąnaudos	18	(70)	(129)	(43)	(130)
Veiklos sąnaudos, iš viso		(9.587)	(29.893)	(8.082)	(30.933)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		(1.388)	6.263	(2.205)	7.272
Kitos palūkanų ir panašios pajamos	19	68	121	67	114
Finansinio turto ir trumpalaikių	20
investicijų vertės sumažėjimas				(151)	(151)
Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos	20	(128)	(261)	(136)	(276)
Finansinės ir investicinės veiklos		(60)	(140)	(220)	(313)
pajamos, grynąja verte
Pelnas prieš apmokestinimą		(1.448)	6.123	(2.425)	6.959
Pelno mokestis	21
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (nuostoliai)
Metų pelnas
		(1.448)	6.123	(2.425)	6.959
Išeitinių išmokų (sukaupimas)		32	54	39	58
Bendrosios pajamos		(1.416)	6.177	(2.386)	7.017
Metų pelnas priskirtinas
Bendrovės akcininkams		(1.448)	6.123	(2.425)	6.959
Bendosios pajamos priskirtinos
Bendrovės akcininkams		(1.416)	6.177	(2.386)	7.017
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais)	22	(0,03)	0,14	(0,06)	0,16

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2017 m. liepos 21 d.
Finansu departamento
direktorius	Gintautas Muznikas	2017 m. liepos 21 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	2017 m. liepos 21 d.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

Grupė	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	2.695	713	3.976	81.860
Bendrosios laikotarpio pajamos					7.185	7.185
Sudaryti rezervai	10		227	2.977	(3.204)
Panaikinti rezervai	10			(713)	713
Dividendai	$\mathbf{1}$				(1.798)	(1.798)
2016 m. birželio 30 d. likutis		74.476	2.922	2.977	6.872	87.247
Bendrosios laikotarpio pajamos					(228)	(228)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	2.922	2.977	6.644	87.019
Sudaryti rezervai	10		345	100	(445)
Panaikinti rezervai	10			(2.977)	2.977
Dividendai	1				(4.537)	(4.537)
Bendrosios laikotarpio pajamos					6.160	6.160
2017 m. birželio 30 d. likutis		74.476	3.267	100	10.799	88.642

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2017 m. liepos 21 d.
Finansy departamento direktorius	Gintautas Muznikas	2017 m. liepos 21 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	2017 m. liepos 21 d.

Bendrovė	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	2.695	713	4.528	82.412
Sudaryti rezervai	10		227	2.977	(3.204)
Panaikinti rezervai	10			(713)	713
Dividendai	1				(1.798)	(1.798)
Bendrosios laikotarpio pajamos					7.017	7.017
2016 m. birželio 30 d. likutis		74.476	2.922	2.977	7.256	87.631
Bendrosios laikotarpio pajamos					(116)	(116)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	2.922	2.977	7.140	87.515
Sudaryti rezervai	10		345	100	(445)
Panaikinti rezervai	10			(2.977)	2.977
Dividendai	1				(4.537)	(4.537)
Bendrosios laikotarpio pajamos					6.177	6.177
2017 m. birželio 30 d. likutis		74.476	3.267	100	11.312	89.155

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2017 m. liepos 21 d.
Finansu departamento direktorius	Gintautas Muznikas	2017 m. liepos 21 d.
Vyriausioji buhalterė	Violeta Staškūnienė	2017 m. liepos 21 d.

Pinigų srautų ataskaitos

		Grupė	Bendrovė
	2017 m. I pusm.	2016 m. I pusm.	2017 m. I pusm.	2016 m. I pusm.
Pinigų srautai iš (į) pagrindinės veiklos
Bendrosios pajamos	6.160	7.185	6.177	7.017
Nepiniginių straipsnių koregavimas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	4.249	3.728	3.812	3.749
Gautinų sumų nurašymai ir vertės sumažėjimo pasikeitimas	(448)	(282)	(461)	(295)
Palūkanų sąnaudos	288	276	261	276
Išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertė pasikeitimas	(15)	-	-	-
Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą ir akcijų vertę	(1)	-	(1)	-
Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija)	(610)	(522)	(529)	(522)
Atsargų ir ilgalaikio turto realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas	287	(33)	287	(33)
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo pasikeitimas	1	-	-	-
Akcijos vertės perskaičiavimas	-	-	-	-
Pelno mokesčio sąnaudos	-	-	-	-
Sukaupimų pasikeitimas	33	27	25	27
Investicijų į patronuojamąją įmonę nuvertėjimas	-	-	-	151
Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas	(121)	(114)	(121)	(114)
Viso nepiniginių straipsnių koregavimas	3.663	3.080	3.273	3.239
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas	(230)	(61)	(284)	(65)
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas	48	113	(16)	113
Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	7.301	6.067	7.311	6.076
Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	540	256	547	268
Kitų ilgalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas	1	2	1	2
Trumpalaikių prekybos skolų ir gautų avansų padidėjimas (sumažėjimas)	(2.378)	(5.841)	(2.488)	(5.842)
Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas	126	121	118	117
Kitų įsiskolinimų biudžetui padidėjimas (sumažėjimas)	(338)	(223)	(295)	(221)
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)	3	(47)	3	(46)
Viso apyvartinio kapitalo pasikeitimai:	5.073	387	4.897	402
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	14.896	10.652	14.347	10.658

(tęsinys kitame puslapyje)

	Grupė		Bendrovė
	$2017$ m. I pusm.	2016 m. I pusm.	2017 m. I pusm.	2016 m. I pusm.
Pinigų srautai iš (j) Investicinės veiklos
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)	(5.431)	(2.073)	(5.431)	(2.071)
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pajamos	$\overline{2}$	$\overline{2}$	$\overline{2}$	$\overline{c}$
Gautos palūkanos už pradelstas gautinas sumas	121	114	121	114
Gautos baudos
Patronuojamosios įmonės įsigijimas
Ilgalaikių gautinų sumų sumažėjimas
Gautos palūkanos
Grynieji (panaudoti) investicinės veiklos pinigų srautai	(5.308)	(1.957)	(5.308)	(1.955)
Pinigų srautai iš (į) finansinės veiklos
Paskolų gavimas	1.362	42	1.362	42
Paskolų (grąžinimas)	(1.817)	(1.033)	(1.250)	(1.033)
(Sumokėtos) palūkanos	(176)	(151)	(149)	(151)
Lizingo (finansinės nuomos) (mokėjimai)	(21)	(19)	(21)	(19)
(Sumokėti) delspinigiai ir baudos
(Išmokėti) dividendai	(4.535)	(1.797)	(4.535)	(1.797)
Gauta subsidija	294		294
Grynieji pinigų srautai iš (panaudoti) finansinės veiklos	(4.893)	(2.958)	(4.299)	(2.958)
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas	4.695	5.737	4.740	5.745
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	6.285	2.531	6.193	2.518
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	10.980	8.268	10.933	8.263

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

Generalinis direktorius Rimantas Bakas 2017 m. liepos 21 d. Finansų departamento direktorius Gintautas Muznikas 2017 m. liepos 21 d. Vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė 2017 m. liepos 21 d.

(pabaiga)

Finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva. Duomenys apie Bendrovę kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

AB "Kauno energija" sudaro Bendrovės centrinė būstinė ir filialas "Jurbarko šilumos tinklai".

Bendrovė užsiima šilumos ir karšto vandens tiekimu, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei kolektorių tunelių priežiūra. Bendrovė taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB "Lietuvos energija". Bendrovės akcijomis prekiaujama AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos sąraše.

2017 m. birželio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2017 m. birželio 30 d.		2016 m. gruodžio 31 d.
	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)
Kauno miesto savivaldybė	39.736.058	92,84	39.736.058	92,84
Kauno rajono savivaldybė	1.606.168	3,75	1.606.168	3,75
Jurbarko rajono savivaldybė	746.405	1,74	746.405	1,74
Kiti smulkūs akcininkai	713.512	1,67	713.512	1,67
	42.802.143	100,00	42.802.143	100,00

Visos akcijos yra paprastosios akcijos. 2017 m. ir 2016 m. Bendrovė savų akcijų neturėjo. 2017 m. birželio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2017 m. balandžio 28 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 4.537 tūkst. Eur, t. y. po 10,6 ct už vieną akciją, dividendų iš 2016 m. pelno.

2016 m. balandžio 28 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 1.798 tūkst. Eur, t. y. po 4,2 ct už vieną akciją, dividendų ir 32 tūkst. Eur tantjemų Bendrovės valdybos nariams iš 2015 m. pelno. Tantjemos apskaitytos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos atlyginimų ir socialinio draudimo eilutėje.

Reaguodama į konkurencinius pokyčius Kauno šilumos gamybos sektoriuje, 2016 m. spalio 27 d. Bendrovė užbaigė UAB "Petrašiūnų katilinės" įsigijimo sandorį, 100 %akcijų paketą įsigydama už 1.894 tūkst. Eur. Šis įsigijimas – nuoseklaus gamybos apimčių vystymo planavimo rezultatas. Įsigijus UAB "Petrašiūnų katilinė", 19,2 MW padidėjo Grupės šilumos, ruošiamos biokuru, gamybos pajėgumas, o tai dar labiau padidino šilumos tiekimo patikimumą.

2017 m. birželio 30 d. Bendrovė ir jos patronuojamosios įmonės UAB "Kauno energija" NT ir UAB "Petrašiūnų katilinė" sudaro Grupę (toliau – Grupė):

Įmonė	Įmonės buveinės adresas	Grupės valdomų akcijų dalis	Investicijos savikaina	Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostolis)	Nuosavas kapitalas	Pagrindinė veikla
UAB "Kauno energija" NT	Savanorių pr. 347, Kaunas	100 proc.	1.330	(4)	1.222	Nuoma
UAB "Petrašiūnų katilinė"	R. Kalantos g. 49, Kaunas	100 proc.	1.894	130	483	Šilumos gamyba

Teisinis reglamentavimas

Bendrovės veiklą reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. IX - 1565. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija).

Grupės vidutinis darbuotojų skaičius 2017 m. buvo 525 (2016 m. – 536). Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2017 m. buvo 512 (2016 m. – 523).

Ūkinė veikla

Grupės gamybinius pajėgumus sudaro Bendrovės gamybiniai pajėgumai ir 1 patronuojamosios bendrovės katilinė Kauno mieste. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 13 izoliuoto tinklo ir 28 vietinės (buitinės) katilinės Kauno mieste, bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės.

Bendras Grupės šiluminis galingumas sudaro apie 587 MW (t. t. 39 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), o bendras visos Grupės energijos gamybos pajėgumas yra apie 596 MW (t. t. 39 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai). Bendras instaliuotas Bendrovės šiluminis galingumas sudaro apie 568 MW (t. t. 39 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 294,8 MW šiluminis (t. t. 16 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke –34,8 MW šiluminis (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra apie 577 MW (t. t. 39 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovė užbaigė paskutinį (iš trijų) investicinį ginčą su UAB Kauno termofikacijos elektrine (toliau KTE), kai Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu patvirtino tarp šalių 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašytą Taikos sutartį. Pagal Taikos sutarties sąlygas, šalys sutarė nutraukti 2003 m. kovo 31 d. sudarytą Investicijų susitarimą, KTE įsipareigojant sumokėti Bendrovei 2,3 mln. Eur kompensaciją. Bendrovė per 2017 m. I pusmetį gavo 0,24 mln. Eur (2016 m. 1,8 mln. Eur), kaip atskleista 16 pastaboje, likusią 0,24 mln. Eur KTE įsipareigojusi sumokėti iki 2018 m. vasario 28 d. Kaip papildomą nefinansinę kompensaciją Taikos sutarties sąlygomis KTE perdavė Bendrovei dalį Kauno miesto centralizuotos šilumos tiekimo infrastruktūros (kolektorinę ir susijusius vamzdynus, dalį technologinės grandies įrangos, reikalingos bendrovei) bei nuomos teises į žemės sklypo dalį, susijusią su perimtu turtu. Bendrovė išnuomojo KTE iš jos perimtą technologinės grandies įrangą 25 metų terminui, kolektorinę – 15 metų terminui ir subnuomoja žemę 15 metų terminui su teise susitarti dėl papildomo termino. Šis teisinis ginčas su KTE truko nuo 2013 m. balandžio mėn., o ginčai dėl investicijų nevykdymo – nuo 2009 m., iki 2016 m. už investicinių įsipareigojimų nevykdymą iš viso iš KTE yra prisiteisusi ir gavusi daugiau nei 3,6 mln. Eur netesybų per 2011 m. ir 2013 m.

2012 metais Bendrovė, įvertindama sąlyginai aukštą šilumos pirkimo iš didžiausios šilumos gamintojos (KTE) kainą bei siekdama prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamyboje, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsirūpinti šiluma konkurencinga kaina, inicijavo esamų katilinių rekonstrukcijų, pritaikant darbui medienos biokuru (smulkinta mediena, miško kirtimo atliekos, pjuvenos), projektus.

Bendrovė investicijas vykdo, įvertinus ūkinę situaciją, konkurencinę aplinką bei finansavimo galimybes. Investicijų planus tvirtina akcininkai ir derina bei kontroliuoja Komisija. 2017 m. Bendrovė į nuosavą turtą investavo 5.728 tūkst. Eur, 2016 m. – 6.761 tūkst. Eur.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Naujų ir patikslintų standartų taikymas

Grupė ir Bendrovė pritaikė visus naujus TASV ir TASV TFAAK išleistus patikslintus standartus, priimtus Europos Sąjungos (ES), bei jų aiškinimus, kurie yra svarbūs Grupės ir Bendrovės operacijoms.

2.2. Atitikties patvirtinimas

Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) priimtais Europos Sąjungos (ES) ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o jų aiškinimus – Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas (TFAAK).

2.3. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Grupė ir Bendrovė apskaitą tvarko pirminės ekonominės aplinkos, kurioje vykdoma veikla, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, eurais (suapvalintos iki tūkstančių eurų, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Bendrovės bei jos patronuojamųjų įmonių funkcinė ir pateikimo valiuta.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos piniginis vienetas – euras, kurio kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Europos Centrinis Bankas. Nuo 2002 m. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – litas, kuris buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustatydavo Lietuvos bankas.

2.4. Konsolidavimo principai

Konsolidavimo principai

Grupės ir Bendrovės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Kauno energija" ir jos patronuojamąsias įmones. Patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios Bendrovės. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Per metus įsigytos arba parduotos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios patronuojamųjų įmonių pajamos yra priskiriamos įmonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas.

Patronuojamoji įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos.

Grupės nuosavybės dalies pasikeitimai patronuojamosiose įmonėse

Grupės nuosavybės dalies patronuojamosiose įmonėse pasikeitimai, kurie nelemia patronuojamųjų įmonių kontrolės praradimo Grupėje, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. Grupės dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių patronuojamosiose įmonėse pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams.

Kai Grupė praranda patronuojamosios įmonės kontrolę, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertės sumos ir bet kurios išlaikytos dalies tikrosios vertės bendros sumos ir (ii) patronuojamosios įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų bei nekontroliuojamos dalies ankstesnės balansinės vertės. Kai patronuojamosios įmonės turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertės suma, ir susijęs pelnas ar nuostoliai buvo įtraukiami į bendrąsias pajamas ir sukaupti nuosavybėje, sumos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į kitas bendrąsias pajamas ir sukauptos nuosavybėje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t. y. perklasifikuojamos į pelną ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos į buvusią patronuojamąją įmonę tikroji vertė kontrolės praradimo datą yra laikoma tikrąja verte pirminio pripažinimo metu tolesnės apskaitos tikslais pagal 39–ąjį TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas", arba, jei tinkama, kaip investicijos į asocijuotą arba bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu.

2.5. Investicijos į patronuojamąsias įmones

Bendrovės finansinės būklės ataskaitose investicijos į patronuojamąsias įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš patronuojamųjų įmonių gaunami dividendai pripažįstami per pelną.

39 TAS vertės sumažėjimo kriterijai yra taikomi siekiant nustatyti, ar būtina pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, susijusių su Grupės ir Bendrovės investicija į patronuojamąją įmonę. Kai būtina, visa apskaitinė investicijos vertė (įskaitant prestižą) yra tikrinama dėl vertės sumažėjimo pagal 36 TAS "Turto vertės sumažėjimas" kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamąją vertę (didesnė iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) su jo balansine verte. Bet koks pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis sudaro investicijų balansinės vertės dalį. Bet koks nuostolio dėl vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pagal 36 TAS tiek, kiek vėliau padidėja investicijos atsiperkamoji vertė.

2.6. Nematerialusis turtas

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį–linijinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimas

Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 – 4 metus).

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.7. Taršos leidimų apskaita

Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Bendrovė taršos leidimus apskaito nominaliąja verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje".

Įsipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.

Taikydama "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitose pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelną ar nuostolius.

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įsigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus.

Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesčius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sąnaudas vadovaujantis Grupės ir Bendrovės apskaitos politika. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui.

Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį–linijinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą) atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.

Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

	Metai
Pastatai	15 – 50
Statiniai	15 – 70
Mašinos ir įranga	5 – 20
Transporto priemonės	4 – 10
Įrenginiai ir įrankiai	3 – 16

Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 144,81 Eur.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigytas finansinės nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį naudingą tarnavimo laikotarpį kaip nuosavam turtui.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra paruoštas eksploatacijai.

2.9. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, išskyrus prestižą

Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Grupė ir Bendrovė peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią priskyrimo bazę, Grupės ir Bendrovės turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo bazę.

Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas ir nematerialusis turtas, neskirtas naudojimui, yra tikrinami dėl vertės sumažėjimo mažiausiai kartą per metus, ir kai yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės atėmus pardavimo sąnaudas ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta, įvertinant ateities pinigų srautus.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną arba nuostolius. Grupė ir Bendrovė turi vieną pajamas generuojančio turto grupę šilumos verslui.

Jei, po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo, turto vertė padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelną arba nuostolius iš karto.

2.10. Finansinis turtas

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sąnaudas.

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri

tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto laikotarpį arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį.

Pajamos iš skolos instrumentų, išskyrus tą finansinį turtą, "kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais", yra pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybos tikslai jei:

• jis buvo įsigytas su tikslu siekiant jį parduoti artimiausiu metu; arba
• pirminio pripažinimo metu jis yra vienas iš identifikuotų finansinių priemonių, kurias Grupė ir Bendrovė valdo kartu ir dabartiniu metu siekia trumpalaikio pelno; arba
• tai yra išvestinė finansinė priemonė, kurios paskirtis iš esmės nėra apsidraudimo priemonė.

Finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą, laikomą prekybai, pirminio pripažinimo metu gali būti apskaitomas kaip finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, jeigu:

• toks priskyrimas panaikina arba žymiai sumažina vertinimo ar pripažinimo neatitikimą, kuris kiltų priešingu atveju; arba

• finansinis turtas sudaro finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupę, kuri yra valdoma ir jo naudojimo rezultatyvumas yra vertinamas tikrąja verte, remiantis Grupės ir Bendrovės dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija, ir informacija tokiu būdu yra pateikiama Bendrovės viduje; arba

• jis įeina į sandorį, apimantį vieną ar daugiau įterptinių išvestinių priemonių, ir 39 TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" leidžia visą mišrų sandorį (turto ar įsipareigojimų) priskirti kaip finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrąja verte, kurio bet kokį pelną arba nuostolius, atsirandančius iš pervertinimo, pripažįstant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripažintas pelnu ar nuostoliu apima ir visus uždirbtus dividendus ir palūkanas už finansinį turtą ir įtraukiamas į "kitos palūkanų ir panašios pajamos" Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos eilutę.

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nėra klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki termino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Grupės ir Bendrovės laikomos listinguojamos išperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte. Grupė ir Bendrovė taip pat turi nelistinguojamų akcijų investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, tačiau jos taip pat klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte (nes direktoriai mano, kad tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta). Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl tikrosios vertės pasikeitimo yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijų perkainojimo rezerve, neįtraukiant vertės sumažėjimo nuostolių, palūkanų, apskaičiuotų naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostolių iš piniginio turto, kurie pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertės sumažėjimo nuostolių, anksčiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijų perkainojimo rezerve, yra perklasifikuojami į pelną arba nuostolius.

Dividendai iš finansinio turto, laikomo galimam pardavimui, nuosavybės instrumento yra pripažįstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Grupei ir Įmonei atsirado teisė gauti dividendus.

Tikroji piniginio finansinio turto, laikomo galimam pardavimui, vertė, išreikšta užsienio valiuta yra nustatoma ta užsienio valiuta ir yra perskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso, pripažįstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaičiuojami remiantis piniginio turto amortizuota savikaina. Kitas pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kai palūkanų pripažinimas būtų nereikšmingas.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą apskaitomą "tikrąja verte per pelną arba nuostolį", yra įvertinamas, ar yra kokių nors vertės sumažėjimo požymių. Yra laikoma, kad finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kuri turėjo įtakos iš finansinio turto tikėtiniems ateities pinigų srautams.

Listinguojamų ir nelistinguojamų nuosavybės investicijų, klasifikuojamų kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertės sumažėjimas žemiau vertybinių popierių savikainos yra laikomas objektyviu vertės sumažėjimo įrodymu.

Viso kito finansinio turto, įskaitant išperkamąsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir išperkamosios nuomos gautinų sumų, objektyvus vertės sumažėjimo įrodymas galėtų būti:

• reikšmingi emitento ar kitos sandorio šalies finansiniai sunkumai; arba
• palūkanų mokėjimo nevykdymas ar uždelsimas; arba
• kai tampa tikėtina, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdytas finansinis reorganizavimas; arba
• dėl finansinių problemų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka.

Tam tikrų finansinio turto kategorijų, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nėra individualiai nustatyto vertės sumažėjimo, yra papildomai vertinamas dėl vertės sumažėjimo bendrai. Objektyvus gautinų sumų portfelio vertės sumažėjimo įrodymas galėtų apimti Grupės ir Bendrovės patirtį renkant mokėjimus pagal mokėjimų uždelsimą, gautinų sumų portfelyje išaugęs uždelstų mokėjimų skaičius, kurių vidutinis kredito terminas viršija 30 dienų, taip pat pastebimi nacionalinių ar vietinių ekonominių sąlygų pokyčiai, kurie koreliuoja su gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymu.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalis finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

• baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
• Grupė ir Bendrovė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ar
• Grupė ir Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Grupė ar Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Grupė ir Bendrovė yra su juo susijusi.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.

2.11. Išvestiniai finansiniai instrumentai

Grupė ir Bendrovė naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.

Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose.

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę.

2.12. Atsargos

Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kainą, atėmus visas įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu.

Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlyje.

2.13. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš Grupės ir Bendrovės bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigojimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė.

Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra pripažįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.

2.14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose, pinigai kelyje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.15. Išmokos darbuotojams

Įmokos į nustatytus pensinio aprūpinimo planus yra pripažįstamos sąnaudomis kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį jiems teisę į įmokas.

Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, įsipareigojimai, pripažinti finansinės būklės ataskaitose, atspindi dabartinę nustatytų pensinio aprūpinimo planų vertę pakoreguota nepripažintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripažintomis anksčiau suteiktų paslaugų išlaidomis, ir sumažinta plano turto tikrąja verte. Bet koks šio skaičiavimo metu susidaręs turtas negali viršyti nepripažintą aktuarinį nuostolį ir ankstesnių paslaugų savikainos pridedant dabartinę būsimųjų plano įmokų grąžinimų ir sumažinimų vertę. Aktuarinis pelnas ar nuostolis apskaitomas kitose bendrosiose pajamose.

2.16. Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi sąnaudos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiami į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.

Investicinės pajamos, uždirbtos laikinai investavus konkrečią pasiskolintą sumą, kuri dar nepanaudota ilgo parengimo turtui, yra atimamos iš leidžiamų kapitalizuoti skolinimosi sąnaudų.

Visos kitos skolinimosi sąnaudos yra pripažįstamos to laikotarpio pelnu arba nuostoliais, kai patiriamos.

2.17. Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės

Skolos ar nuosavybės klasifikavimas

Skolos ir nuosavybės priemonės yra priskiriamos finansiniams įsipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinį ir atsižvelgdamas į finansinių įsipareigojimų, finansinio turto ir nuosavybės priemonių apibrėžimus.

Nuosavybės priemonės

Nuosavybės priemonė yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į Bendrovės turtą, atėmus visus jos įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės išleistos nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautu atlygiu, atėmus tiesiogines išleidimo sąnaudas.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais" arba "kitiems finansiniams įsipareigojimams".

Finansiniai įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis įsipareigojimas yra klasifikuojamas "tikrąja verte per pelną ar nuostolius", kai finansinis įsipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams įsipareigojimams, "kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais".

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Efektyvios palūkanų normos metodas – tai amortizuotos finansinių įsipareigojimų savikainos skaičiavimo ir palūkanų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma, tai norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus ateinančių laikotarpių pinigų srautus per numatomą finansinio įsipareigojimo laikotarpį, arba (jei taikytina) trumpesnį laikotarpį iki grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės ir Bendrovės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

2.18. Nuoma

Nuoma yra pripažįstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sąlygas yra perduodama iš esmės visa turto nuosavybės rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma.

Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansinės vertės ir yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip Grupės ir Bendrovės turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.

Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu. Tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją Grupės ir Bendrovės skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokėjimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokėjimai yra pripažįstami įsipareigojimu. Nuomos sąnaudos yra mažinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu–linijiniu metodu, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti.

2.19. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad Grupė ir Bendrovė laikysis su jomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos.

Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame Grupė ir Bendrovė pripažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė sąlyga yra, kad Grupė ir Bendrovė turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą, yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažįstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį.

Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitų eilutėje "Dotacijos (atidėtosios pajamos)".

2.20. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas atspindi einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis.

Einamųjų metų mokestis

Einamųjų metų mokestis yra mokamas atsižvelgiant į apmokestinamąjį pelną. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto bendrųjų pajamų ataskaitoje dėl kitais metais apmokestinamųjų ar įskaitomųjų pajamų ar sąnaudų ir pajamų ar sąnaudų, kurios niekada neapmokestinamos ar įskaitomos. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. 2017 m. bendrovei taikomas pelno mokestis 15 proc. (2016 m. – 15 proc.).

Atidėtasis mokestis

Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną, realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra įtakojamas nei apmokestinamasis, nei finansinis pelnas.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami laikiniesiems mokestiniams skirtumams, susijusiems su investicijomis į patronuojamąsias, išskyrus atvejus, kai Įmonė kontroliuoja laikinųjų skirtumų padengimą ir yra tikėtina, kad šie laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas įskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams tik ta dalimi, kuriai tikėtinai bus pakankamai mokestinio pelno laikinųjų skirtumų naudai realizuoti ir yra tikimasi ją realizuoti artimiausioje ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Grupė ir Bendrovė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir Įmonė ketina padengti mokėtinus mokesčius grynąja verte.

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis už laikotarpį

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis yra apskaitomi sąnaudomis pelne ar nuostoliuose, išskyrus atvejus, kai jie susiję su straipsniais, pripažįstamais ne pelne ar nuostoliuose (kitose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje), tokiu atveju mokestis taip pat pripažįstamas ne pelne ar nuostoliuose, arba kai jie atsiranda verslo jungimo pirminio pripažinimo metu. Verslo jungimo atveju, mokesčio efektas yra įtraukiamas į verslo jungimo apskaitą.

2.21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Vienai akcijai tenkanti pagrindinė ir sumažinta pelno dalis apskaičiuojama dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Nėra jokių instrukcijų mažinti pelną vienai akcijai, todėl nėra jokio skirtumo tarp pagrindinės ir sumažintos pelno dalies vienai akcijai.

2.22. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš šilumos pardavimo pripažįstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas sąskaitas už šilumą ir karšto vandens pašildymą. Sąskaitos vartotojams išrašomos kartą per mėnesį, pagal šilumos skaitiklio parodymus.

Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

• Grupė ir Bendrovė perdavė pirkėjui reikšmingą nuosavybės teikiamą naudą ir prekių riziką;
• Grupė ir Bendrovė neišlaiko nei parduotų prekių tolesnio valdymo tokiu lygiu, kuris paprastai siejamas su nuosavybe, nei efektyvios kontrolės;
• pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;
• tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą; ir
• su sandoriu susijusios patirtos, ar patirtinos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Delspinigiai pripažįstami pajamomis tik juos gavus.

Dividendų pajamos iš investicijų yra pripažįstamos, kai akcininkai įgyja teisę gauti mokėjimą (jei yra didelė tikimybė, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta).

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.

Grupės ir Bendrovės politika, pripažįstant pajamas iš veiklos nuomos, yra pateikiama 2.18 pastaboje.

2.23. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.24. Sandoriai užsienio valiuta

Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendrovės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos valiutų kursais, galiojusiais operacijų dieną. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti užsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrąja verte ir denominuoti užsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi užsienio valiutos įsigijimo verte yra nekonvertuojami.

Pateikimo valiuta yra euras (Eur). Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į eurus oficialiu, tą dieną Europos Centrinio Banko nustatytu kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į eurus finansinės būklės ataskaitų sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami į pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į eurus, įtraukiamos į pelną arba nuostolius.

Pagrindinių valiutų santykiai buvo tokie:

2017 m. birželio 30 d.					2016 m. gruodžio 31 d.
1 EUR	= 1,1413	USD	1 EUR	=	1,04530	USD
1 EUR	= 0,8799	GBP	1 EUR	=	0,85300	GBP

Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo yra įtraukiamos į to laikotarpio pelną ar nuostolius, kai jie atsiranda, išskyrus:

• keitimo kurso skirtumai, skolinantis užsienio valiuta, susiję su nebaigta statyba, kuri ateityje bus naudojama produkcijai gaminti, yra įtraukiami į šio turto savikainą, kai jie yra laikomi paskolų palūkanų užsienio valiuta sąnaudų koregavimais;

• sandorių, kurie sudaryti siekiant apsidrausti nuo tam tikrų užsienio valiutos rizikų, keitimo kurso skirtumai; ir

• grynosios, užsienyje veikiančios investicijos, gautinų ar mokėtinų piniginių vienetų keitimo kurso skirtumai, kuriems sudengimas nėra nei planuojamas nei tikėtinas (todėl sudaro grynąją užsienyje veikiančios investicijos dalį), tokie valiutų keitimo skirtumai turi būti iš pradžių pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir perleidžiant ar dalinai perleidžiant grynąją investiciją perklasifikuojami iš nuosavybės į pelną ar nuostolius.

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.

Įvertinimai ir prielaidos

Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai – naudingo tarnavimo laikotarpis

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukmė, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių, teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data.

Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai – tikrosios vertės ir vertinimo nustatymas

Dalis Grupės turto yra apskaitoma tikrąja verte finansinių ataskaitų sudarymo tikslais. Turto tikrosios vertės nustatymui Grupė naudojasi prieinamais rinkos duomenimis. Kuomet Pirmo lygio (rinkos) duomenys nėra prieinami, Grupė pasitelkia į pagalbą trečių šalių vertintojus atlikti vertinimus, jei to prireikia.

Atsargų realizacinė vertė

Nuo 2011 m. Bendrovės vadovybė formuoja 100 proc. vertės sumažėjimą, atsargoms, įsigytoms anksčiau, nei prieš vienerius metus.

Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikšmingi sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinėmis ir numatomomis pirkėjų skolų grąžinimo prielaidomis. Dėl ekonomikos, pramonės arba konkrečių pirkėjų sąlygų pokyčių gali tekti koreguoti finansinėse ataskaitose apskaitytą abejotinų skolų vertės sumažėjimą.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėžti atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis.

Teisminiai ginčai

Grupė ir Bendrovė ataskaitinio laikotarpio pabaigai peržiūri visus teisminius ginčus ir informaciją apie juos atskleidžia šio aiškinamojo rašto 22 pastaboje.

2.26. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.27. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.28. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.29. Segmentai

Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendrovės viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusių sprendimų priėmėjui. Vyriausiasis su veikla susijusių sprendimų priėmėjas, atsakingas už išteklių paskirstymą bei segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente, todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2017 m. birželio 30 d. lygi 1.238 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 1.258 tūkst. Eur), buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

4. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Per 2017 m. I pusmetį Grupės ir Bendrovės nekilnojamam turtui, įrangai ir įrenginiams priskaičiuota 3.611 tūkst. Eur ir 3.255 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 6.451 tūkst. Eur ir 6.370 tūkst. Eur) nusidėvėjimo sąnaudų. 3.565 tūkst. Eur ir 3.220 tūkst. Eur sumos (2016 m. gruodžio 31 d. – 6.433 tūkst. Eur ir 6.330 tūkst. Eur) nusidėvėjimo sąnaudų buvo įtraukta į veiklos sąnaudas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose, likusi suma 46 tūkst. Eur ir 35 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 18 tūkst. Eur ir 40 tūkst. Eur) nusidėvėjimo sąnaudų yra įtraukta į kitos veiklos sąnaudas Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose.

Dalis Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2017 m. birželio 30 d. atitinkamai buvo lygi 51.358 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 51.372 tūkst. Eur), Bendrovės – 51.323 tūkst. Eur, buvo visiškai nudėvėta (2016 m. gruodžio 31 d. – 51.210 tūkst. Eur), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2017 m. birželio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro katilinių įrenginių ir šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.

2017 m. birželio 30 d. pagal galiojančias sutartis Grupė ir Bendrovė buvo įsipareigojusi įsigyti ilgalaikio turto atitinkamai už 11.301 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 15.288 tūkst. Eur).

2017 m. birželio 30 d. nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė buvo lygi Grupės 58.034 ūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 55.788 tūkst. Eur), ir Bendrovės 53.557 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 51.021 tūkst. Eur), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (9 pastaba).

Per 2017 m. Grupės ir Bendrovės kapitalizuotų palūkanų suma 11 tūkst. Eur (2016 m. – 10 tūkst. Eur). Kapitalizavimo norma per 2017 m. svyravo nuo nuo 0,93 proc. iki 1,09 proc. (2016 m. – nuo 0,95 proc. iki 1,29 proc.).

Grupė ir Bendrovė įrenginių ir įrankių grupėje 2017 m. birželio 30 d. apskaitė 79 tūkst. Eur turto dar neparuošto naudojimui (2016 m. gruodžio 31 d. – 416 tūkst. Eur).

Grupė ir Bendrovė veikloje naudoja turtą, įsigytą lizingo būdu, kurio įsigyjimo savikaina 2017 m. birželio 30 d. sudarė 187 tūkst. Eur (2016 m. atitinkamai – 136 tūkst. Eur), o balansinė vertė – atitinkamai 151 tūkst. Eur ir 112 tūkst. Eur, kurio neapmokėta dalis atskleista 10 pastaboje.

5. Atsargos

		Grupė	Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.
Technologinis kuras	1.057	1.187	1.044	1.120
Atsarginės dalys	612	446	609	444
Medžiagos	629	435	629	434
	2.298	2.068	2.282	1.998
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas laikotarpio pabaigoje	(1.869)	(1.582)	(1.869)	(1.582)
Atsargų balansinė vertė	429	486	413	416

Grupės ir Bendrovės atsargų realizacinės vertės sumažėjimas 2017 m. birželio 30 d. sudarė 1.869 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 1.582 tūkst. Eur). Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2017 m. ir 2016 m.

Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

6. Per vienerius metus gautinos sumos

		Grupė	Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.
Iš pirkėjų gautinos sumos	13.853	21.372	13.881	21.410
Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas	(10.622)	(11.255)	(10.650)	(11.293)
	3.231	10.117	3.231	10.117

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2017 m. ir 2016 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas įvertinamas pagal istorinę patirtį, naudojant šiuos procentus:

	Gautinos sumos,	Gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs
	kurių laikotarpis nėra praėjęs	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	daugiau nei 720 dienų
2017 m.	5%	20%	50%	60%	80%	90%	100%
2016 m.	5%	20%	50%	60%	80%	90%	100%

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:

	Grupė	Bendrovė
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	12.410	12.458
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	(825)	(835)
Nurašyta	(330)	(330)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	11.255	11.293
Nurašyta	(218)	(218)
2017 m. birželio 30 d. likutis	10.622	10.650
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	(415)	(425)

Per 2017 m. Grupė ir Bendrovė nurašė atitinkamai 218 tūkst. Eur ir 218 tūkst. Eur beviltiškų skolų (2016 m. – 330 tūkst. Eur ir 330 tūkst. Eur). Per 2017 m. Grupė atgavo 3 tūkst. Eur, Bendrovė – 3 tūkst. Eur (2016 m. Grupė ir Bendrovė – 5 tūkst. Eur) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2017 m. birželio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs
		mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2017 m. 2016 m.	1.502 8.312	569 996	626 194	289 153	62 171	183 291	3.231 10.117

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2017 m. birželio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

			Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs
	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2017 m.	1.502	569	626	289	62	183	3.231
2016 m.	8.312	996	194	153	171	291	10.117

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.

Kitas Grupės ir Bendrovės gautinas sumas sudarė:

		Grupė	Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.
Mokesčiai	337	228	337	221
Kitos	1.319	1.073	1.361	1.129
Atimti: abejotinų gautinų sumų
vertės sumažėjimas	(267)	(300)	(330)	(366)
	1.389	1.001	1.368	984

Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:

	Grupė	Bendrovė
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	267	336
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	33	30
Nurašyta	-	-
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	300	366
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	(33)	(36)
Nurašyta	-	-
2017 m. birželio 30 d. likutis	267	330

2017 m. birželio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitas gautinas sumas sudarė gautini iš valstybės mokesčiai, savivaldybių skola už kompensacijas mažas pajamas turinčioms šeimoms, gautinos sumos už parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai) bei suteiktas paslaugas (kolektorių priežiūros ir pan. paslaugas).

Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2017 m. birželio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Kitos gautinos sumos,	Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs
	kurių laikotarpis nėra praėjęs	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2017 m.	75	937	15	12	6	7	1.052
2016 m.	535	191	23	13	4	7	773

Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2017 m. birželio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs Kitos gautinos sumos,
	kurių laikotarpis nėra praėjęs	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2017 m.	54	937	15	12	6	7	1.031
2016 m.	525	191	23	13	4	7	763

Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 – 45 dienos.

Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms, kurių laikotarpis nėra praėjęs ir kurioms nebuvo apskaitytas vertės sumažėjimas, finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, vadovybės manymu, nebuvo jokių požymių, kad skolininkai negalės įvykdyti savo mokėjimų įsipareigojimų.

7. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

		Grupė	Bendrovė
	2017 m. birželio 30 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. birželio 30 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Pinigai kelyje	127	396	127	396
Pinigai banke	10.849	5.875	10.802	5.783
Pinigai kasoje	4	14	4	14
	10.980	6.285	10.933	6.193

Grupės banko sąskaitos, kurių likutis 2017 m. birželio 30 d. sudarė 9.305 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 4.977 tūkst. Eur) ir Bendrovės 9.263 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 4.890 tūkst. Eur), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (9 pastaba).

8. Rezervai

Privalomasis

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.

Bendrovė 2017 m. balandžio 28 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (2.977 tūkst. Eur), pervedė 345 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 100 tūkst. Eur į kitus rezervus. 100 tūkst. Eur rezervas suformuotas paramai.

Bendrovė 2016 m. balandžio 28 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (713 tūkst. Eur), pervedė 227 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 2.977 tūkst. Eur į kitus rezervus. Rezervai suformuoti: 2.435 tūkst. Eur ilgalaikių paskolų grąžinimui, 472 tūkst. Eur investicijoms, 50 tūkst. Eur paramai, 20 tūkst. Eur – šilumos punktų priežiūrai.

9. Finansinės skolos

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:

		Grupė	Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.
Ilgalaikės finansinės skolos (paskolos):	20.739	19.559	20.739	19.559
Mokėtinos nuo 2 iki 5 metų	10.555	9.605	10.555	9.605
Mokėtinos po 5 metų	10.184	9.954	10.184	9.954
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis (be lizingo, kuris atskleistas 10 pastaboje)	4.577	6.212	1.741	2.809
	25.316	25.771	22.480	22.368

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:

		Grupė	Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.
Trumpalaikės paskolos	0,00	0,00	0,00	0,00
Ilgalaikės paskolos	2,29	2,27	2,40	2,44

	Kredito įstaiga	Sutarties data	Valiuta	Suma valiuta tūkst.	Suma tūkst. Eur	Grąžinimo terminas	Likutis 2017.06.30 tūkst. Eur	2017 m. dalis tūkst. Eur
1	LR Finansų ministerija	2010.04.09	eurai	2.410	2.410	2034.03.15	1.591	-
2	LR Finansų ministerija	2010.10.26	eurai	807	807	2034.03.15	654	-
3	LR Finansų ministerija	2011.09.02	eurai	1.672	1.672	2034.09.01	1.564	87
	4 Nordea*	2012.08.22	eurai	3.403	3.403	2022.04.29	2.836	2.836
	5 AB SEB bankas	2013.06.03	litai	2.760	799	2020.06.30	400	67
	6 AB SEB bankas	2013.06.03	litai	4.240	1.228	2020.06.30	609	102
	7 AB SEB bankas	2013.09.10	litai	5.200	1.506	2020.09.30	816	126
	8 Nordea*	2013.09.27	litai	1.300	377	2020.09.30	24	4
9	LR Finansų ministerija	2014.01.15	eurai	793	793	2034.12.01	749	41
	10 AB SEB bankas	2014.03.31	litai	5.400	1.564	2021.01.15	920	131
	11 LR Finansų ministerija	2014.03.31	eurai	7.881	7.881	2034.12.01	7.444	413
	12 AB SEB bankas	2015.03.09	eurai	579	579	2022.02.28	180	48
	13 AB SEB bankas	2015.03.09	eurai	579	579	2022.02.28	173	48
	14 OP Corporate**	2015.12.02	eurai	4.842	4.842	2022.12.02	3.804	346
	15 AB SEB bankas	2016.05.09	eurai	579	579	2023.04.30	446	38
	16 AB SEB bankas	2016.05.09	eurai	1.000	1.000	2021.04.30	767	100
	17 AB SEB bankas	2016.05.09	eurai	579	579	2023.04.30	563	48
	18 Nordea*	2016.10.25	eurai	1.894	1.894	2023.09.29	1.776	142
	19 AB SEB bankas	2016.12.22	eurai	4.127	4.127	2024.11.30	-	-
							25.316	4.577

Grupės detali informacija apie paskolas 2017 m. birželio 30 d.:

* Nordea Bank AB Lietuvos skyrius;

** OP Corporate Bank Plc Lietuvos filialas.

	Kredito įstaiga	Sutarties data	Valiuta	Suma valiuta tūkst.	Suma tūkst. Eur	Grąžinimo terminas	Likutis 2017.06.30 tūkst. Eur	2017 m. dalis tūkst. Eur
1	LR Finansų ministerija	2010.04.09	eurai	2.410	2.410	2034.03.15	1.591	-
2	LR Finansų ministerija	2010.10.26	eurai	807	807	2034.03.15	654	-
3	LR Finansų ministerija	2011.09.02	eurai	1.672	1.672	2034.09.01	1.564	87
4	AB SEB bankas	2013.06.03	litai	2.760	799	2020.06.30	400	67
5	AB SEB bankas	2013.06.03	litai	4.240	1.228	2020.06.30	609	102
6	AB SEB bankas	2013.09.10	litai	5.200	1.506	2020.09.30	816	126
7	Nordea*	2013.09.27	litai	1.300	377	2020.09.30	24	4
8	LR Finansų ministerija	2014.01.15	eurai	793	793	2034.12.01	749	41
9	AB SEB bankas	2014.03.31	litai	5.400	1.564	2021.01.15	920	131
10	LR Finansų ministerija	2014.03.31	eurai	7.881	7.881	2034.12.01	7.444	413
11	AB SEB bankas	2015.03.09	eurai	579	579	2022.02.28	180	48
12	AB SEB bankas	2015.03.09	eurai	579	579	2022.02.28	173	48
13	OP Corporate**	2015.12.02	eurai	4.842	4.842	2022.12.02	3.804	346
14	AB SEB bankas	2016.05.09	eurai	579	579	2023.04.30	446	38
15	AB SEB bankas	2016.05.09	eurai	1.000	1.000	2021.04.30	767	100
16	AB SEB bankas	2016.05.09	eurai	579	579	2023.04.30	563	48
17	Nordea*	2016.10.25	eurai	1.894	1.894	2023.09.29	1.776	142
18	AB SEB bankas	2016.12.22	eurai	4.127	4.127	2024.11.30	-	-
							22.480	1.741

Bendrovės detali informacija apie paskolas 2017 m. birželio 30 d.:

* Nordea Bank AB Lietuvos skyrius;

** OP Corporate Bank Plc Lietuvos filialas.

Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas (4 pastaba), sąskaitos banke (7 pastaba) ir žemės nuomos teisė buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.

10. Lizingas (finansinė nuoma)

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės ir Bendrovės turtą sudaro transporto priemonės. Finansinės nuomos terminas yra 3 metai. Visos finansinės nuomos sutartys sudarytos eurais.

Būsimus minimalius finansinės nuomos mokėjimus sudarė:

		Grupė	Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.
Per vienerius metus	31	41	31	41
Nuo vienerių iki penkerių metų	91	39	91	39
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso	122	80	122	80
Palūkanos	(4)	(2)	(4)	(2)
Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė	118	78	118	78
Finansinės nuomos įsipareigojimai apskaityti kaip:
- trumpalaikiai	30	40	30	40
- ilgalaikiai	88	38	88	38

11. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

				Grupė	Bendrovė
			2017 m. birželio 30 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. birželio 30 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Likutis pradžioje	ataskaitinio	laikotarpio	17.469	16.761	16.176	16.761
Gauta per laikotarpį			1.189	1.798	1.189	465
Amortizacija ir nurašymai			(610)	(1.090)	(529)	(1.050)
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje			18.048	17.469	16.836	16.176

2012 m. spalio 22 d. Grupė pasirašė projekto "Katilinės statyba Kaune, įrengiant du po 8 MW galios biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Grupei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.738 tūkst. Eur sumai. Iki 2017 m. birželio 30 d. Grupė gavo 1.333 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 3Ž modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 450 tūkst. Eur sumai. įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2017 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 450 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 184 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2017 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 2 tūkst. Eur paramą.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Eigulių mikrorajone" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 894 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2017 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 244 tūkst. Eur paramą, iš jų 230 tūkst. Eur suma apskaityta kitose gautinose sumose.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 1T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 967 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2017 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 48 tūkst. Eur paramą, iš jų 32 tūkst. Eur suma apskaityta kitose gautinose sumose.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Kalniečių mikrorajone" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 905 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2017 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 339 tūkst. Eur paramą, iš jų 321 tūkst. Eur suma apskaityta kitose gautinose sumose.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto magistralės 4T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 447 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2017 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 293 tūkst. Eur paramą, iš jų 154 tūkst. Eur suma apskaityta kitose gautinose sumose.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Šilumos tiekimo tinklų, nutiestų iš Kauno miesto Pergalės katilinės, rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 449 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2017 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 146 tūkst. Eur paramą, iš jų 54 tūkst. Eur suma apskaityta kitose gautinose sumose.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo rekonstravimas P. Lukšio gatvėje" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš

Europos regioninės plėtros fondo 983 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2017 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 15 tūkst. Eur paramą, iš jų 8 tūkst. Eur suma apskaityta kitose gautinose sumose. 2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo magistralės 2Ž rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 548 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2017 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 102 tūkst. Eur paramą, iš jų 96 tūkst. Eur suma apskaityta kitose gautinose sumose.

12. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutartį turi gauti 1 – 6 mėnesių atlyginimų išmoką, o sulaukęs 40, 50 ar 60 metų ir turintis ne mažiau, nei 15 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje – nustatyto kolektyvinėje sutartyje dydžio jubiliejinę dovaną.

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas laikotarpio pradžioje	1.331	891	1.328	891
Išmokėta	(54)	(111)	(54)	(111)
Suformuotas	1	551	-	548
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas laikotarpio pabaigoje:	1.278	1.331	1.274	1.328
Ilgalaikė dalis	1.070	1.069	1.066	1.066
Trumpalaikė dalis	208	262	208	262

Per 2017 m. Grupės išmokėtos išmokos darbuotojams sudarė 54 tūkst. Eur (2016 m. – 111 tūkst. Eur), Bendrovės – 54 tūkst. Eur (2016 m. – 111 tūkst. Eur) ir yra įtrauktos į atlyginimų ir socialinio draudimo sąnaudas Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą išmokų įsipareigojimą yra pateiktos žemiau:

	2017 m. birželio 30 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	0,31 proc.	0,31 proc.
Darbuotojų kaitos rodiklis	3,37 proc.	3,37 proc.
Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas	3,0 proc.	3,0 proc.

13. Išvestiniai finansiniai instrumentai

2016 m. gruodžio 16 d. Grupė sudarė palūkanų apsikeitimo sandorį. Nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. Grupė nustatė 0,21 proc. fiksuotą palūkanų normą kintamai 6 mėn. EURIBOR palūkanų normai. 2017 m. birželio 30 d. nominali sandorio vertė yra 2.836 tūkst. Eur. Sandorio rinkos vertė 2017 m. birželio 30 d. – 19 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 34 tūkst. Eur).

14. Pardavimo pajamos

Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, kolektorių priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojų Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėju. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m. I pusm.	2016 m.	2017 m. I pusm.	2016 m.
Šilumos tiekimas	33.594	58.004	33.600	58.013
Karšto vandens tiekimas	1.430	2.611	1.430	2.611
Kolektorių priežiūra	125	228	125	228
Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra	3	9	5	10
Elektros energija	-	38	-	38
Karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra	161	288	161	288
Apyvartinių taršos leidimų pardavimas	-	-	-	-
	35.313	61.178	35.321	61.188

16. Kitos sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2017 m. I pusm.	2016 m.	2017 m. I pusm.	2016 m.
Pinigų surinkimo sąnaudos	85	171	85	171
Įrangos patikrinimas ir apžiūra	270	542	270	542
Kolektorių priežiūra	197	394	197	394
Skolų surinkimo sąnaudos	61	54	61	54
Parama	7	94	7	94
Konsultavimo paslaugos	23	109	23	109
Sąskaitų pateikimo sąnaudos	61	139	61	139
Ryšių sąnaudos	26	48	26	48
Su darbuotojais susijusios sąnaudos	54	89	54	89
Draudimas	58	67	53	65
Ilgalaikio turto priežiūra ir susijusios paslaugos	33	77	33	77
Narystės mokestis	20	78	20	78
Transporto išlaidos	71	137	71	137
Reklamos sąnaudos	18	48	18	48
Audito sąnaudos	6	14	2	14
Įrangos ir mašinų nuoma	9	14	9	14
Kitos sąnaudos	357	845	333	834
	1.356	2.920	1.323	2.907

17. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2017 m. I pusm.	2016 m.	2017 m. I pusm.	2016 m.
Kitos veiklos pajamos
Įvairios suteiktos paslaugos	192	387	132	280
Parduotos materialinės vertybės	406	4	406	4
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas	2	1	2	1
Gautas žalos atlyginimas	241	1.835	241	1.835
Kita	54	61	54	61
	895	2.288	835	2.181
Kitos veiklos sąnaudos
Įvairių suteiktų paslaugų savikaina	(129)	(236)	(79)	(161)
Parduotos materialinės vertybės	(1)	(1)	(1)	(1)
Ilgalaikio turto nurašymas	(1)	-	(1)	-
Kita	(48)	(69)	(48)	(69)
	(179)	(306)	(129)	(231)

18.Kitos palūkanų ir panašios pajamos

	Grupė		Bendrovė
	2017 m. I pusm.	2016 m.	2017 m. I pusm.	2016 m.
Netesybos, gautos už pradelstas gautinas sumas	121	210	121	210
Kita	-	-	-	3
Išvestinių finansinių priemonių rinkos vertės pasikeitimas	15	-	-	-
	136	210	121	213

19.Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimas, palūkanų ir kitos panašios sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2017 m. I pusm.	2016 m.	2017 m. I pusm.	2016 m.
Banko paskolų ir overdraftų palūkanos	(288)	(557)	(261)	(541)
Akcijos vertės perskaičiavimas	-	-	-	-
Delspinigiai ir baudos	-	-	-	-
Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimas	-	-	-	-
Išvestinių finansinių priemonių rinkos vertės pasikeitimas	-	(17)	-	-
	(288)	(574)	(261)	(541)

19. Pelno mokestis

2017 m. birželio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifą. Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose.

20. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Žemiau pateikiami Grupės pagrindinės ir sumažintos pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:

		Grupė	Bendrovė
	2017 m. I pusm.	2016 m.	2017 m. I pusm.	2016 m.
Bendrasis pelnas	6.160	6.957	6.177	6.901
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje	42.802	42.802	42.802	42.802
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje	42.802	42.802	42.802	42.802
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	42.802	42.802	42.802	42.802
Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis tenkanti vienai akcijai (Eur)	0,14	0,16	0,14	0,16

21. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Grupė ir Bendrovė nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.

Pirkėjų skaičius		Grupė		Bendrovė
	2017 m. birželio 30 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. birželio 30 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Fiziniai asmenys Kiti juridiniai asmenys	114.608 2.310	114.455 2.300	114.608 2.310	114.455 2.300
Juridiniai asmenys finansuojami iš savivaldybės ir valstybės biudžetų	673	683	673	683
	117.591	117.438	117.591	117.438

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos pagal pirkėjų grupes:

		Grupė	Bendrovė
	2017 m. birželio 30 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. birželio 30 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Fiziniai asmenys	2.866	8.123	2.866	8.123
Kiti juridiniai asmenys	196	1.202	196	1.202
Juridiniai asmenys finansuojami iš savivaldybės ir valstybės biudžetų	169	792	169	792
	3.231	10.117	3.231	10.117

Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną, vadovybės nuomone, nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų įsipareigojimų, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupė ir Bendrovė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (6 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose, kurie įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m. 2016 m.		2017 m.	2016 m.
	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.
AA-	4.933	2.202	4.886	2.110
A+	5.861	3.510	5.861	3.510
A	8	98	8	98
Bankas, kuriam nepriskirtas reitingas	47	65	47	65
	10.849	5.875	10.802	5.783

*– išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Standart & Poor's agentūros.

2016 m. lapkričio 28 d. Bendrovė suteikė 3.913 tūkst. Eur garantiją Nordea Bank AB už patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" prievoles šiam bankui pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. 3.403 tūkst. Eur kredito sutartį. 2016 m. lapkričio 28 d. Bendrovė suteikė 95 tūkst. Eur garantiją Nordea Bank Finland Plc už patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" prievoles šiam bankui pagal išvestinių finansinių instrumentų sandorį, aprašytą 13 pastaboje.

Kitos kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos, išskyrus pasirašytas su LR Finansų ministerija, yra su kintama palūkanų norma. Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos riziką. 2017 m. birželio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė turėjo palūkanų normos apsikeitimo sandorį, aprašytą 13 pastaboje.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas / sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos

ekonomikos sąlygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

	Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais	Įtaka pelno mokesčiui
2017 m.
EUR	50	(8)
EUR	(50)	8
2016 m.
EUR	50	(8)
EUR	(50)	8

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2017 m. birželio 30 d. atitinkamai buvo 1,43 ir 1,39 (2016 m. gruodžio 31 d. – 1,18 ir 1,14). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2017 m. birželio 30 d. atitinkamai buvo 1,90 ir 1,85 (2016 m. gruodžio 31 d. – 1,48 ir 1,44). 2017 m. birželio 30 d. Grupės ir Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas atitinkamai buvo teigiamas (4.958 tūkst. Eur ir 7.726 tūkst. Eur) (2016 m. gruodžio 31 d. teigiamas – 2.749 tūkst. Eur ir 5.857 tūkst. Eur).

Grupė ir Bendrovė likvidumo didinimui įgyvendino šį veiksmų planą:

• atsižvelgdama į susidariusią padėtį, Grupė ir Bendrovė ėmėsi sąnaudų mažinimo priemonių;

• didino šilumos gamybą nuosavuose efektyviuose gamybos šaltiniuose;

• įgyvendino naujas gamyboje ir perdavime patiriamų nuostolių mažinimo priemones;

• trumpino pinigų ciklą, didindama pirkėjų įsiskolinimo apyvartumą ir mažindama skolų tiekėjams apyvartumą.

Overdraftų ir kredito limitų sutartys, neužtikrintos turto įkeitimu:

		Grupė		Bendrovė
	2017 m. birželio 30 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. birželio 30 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Panaudota	-	-	-	-
Nepanaudota	-	2.896	-	2.896
	-	2.896	-	2.896

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2017 m. birželio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis):

`	Iki 3 mėnesių	Iki metų	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos	835	4.076	12.317	12.298	29.526
Prekybos skolos	4.980	5	19	-	5.004
2017 m. birželio 30 d. likutis	5.815	4.081	12.336	12.298	34.530

	Iki 3 mėnesių	Iki metų	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos	431	5.718	11.274	12.069	29.492
Prekybos skolos	7.136	58	18	-	7.212
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	7.567	5.776	11.292	12.069	36.704

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2017 m. birželio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis):

	Iki 3 mėnesių	Iki metų	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos	835	1.202	12.317	12.298	26.652
Prekybos skolos	4.982	5	19	-	5.006
2017 m. birželio 30 d. likutis	5.817	1.207	12.336	12.298	31.658
	Iki 3	Iki metų	Nuo 2 iki	Po 5	Iš viso
Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems	mėnesių 135	2.566	5 metų 11.274	metų 12.069	26.044
nustatytos palūkanos Prekybos skolos	7.248	58	18	-	7.324

Prekybos skolos

Grupės ir Bendrovės prekybos skolos pagal tiekėjų grupes:

		Grupė	Bendrovė
	2017 m. birželio 30 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. birželio 30 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Už pirktą šilumą	624	4.375	624	4.375
Rangovams	2.550	649	2.550	649
Kitiems tiekėjams	1.830	2.188	1.832	2.300
	5.004	7.212	5.006	7.324

Atsiskaitymui su nepriklausomais šilumos gamintojais už pirktą šiluminę energiją nustatytas 30 d., su rangovais už darbus – 90–180 d., su kitais tiekėjais – 5–30 d. laikotarpis.

2017 m. birželio 30 d. Grupė ir Bendrovė turėjo 20 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 55 tūkst. Eur) pradelstų prekybos skolų.

Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos. Jų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų, kitų gautinų sumų ir kitų trumpalaikių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
• Ilgalaikių skolų ir ilgalaikių gautinų sumų tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į tokios pat ar panašios paskolos rinkos kainą arba palūkanų normą, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių skolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei.

Grupės ir Bendrovės finansinių instrumentų grupės:

	Grupė				Bendrovė
Finansinis turtas:	2017 m. birželio 30 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.	2017 m. birželio 30 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Pinigai kasoje ir banke	10.980	6.285	2.531	10.933	6.193	2.518
Paskolos ir gautinos sumos	4.620	11.118	9.835	4.599	11.101	9.822
Finansinis turtas, apskaitomas
tikrąja verte per pelną ar nuostolius (pagal trečiojo lygio tikrosios vertės hierarchiją)	1	1	1	1	1	1
	15.601	17.404	12.367	15.533	17.295	12.341
Finansiniai įsipareigojimai:	2017 m. birželio	Grupė 2016 m. gruodžio	2015 m. gruodžio	2017 m. birželio	Bendrovė 2016 m. gruodžio	2015 m. gruodžio
	30 d.	31 d.	31 d.	30 d.	31 d.	31 d.
Apskaitomi amortizuota savikaina	30.701	33.216	29.883	27.848	29.891	29.882
	30.701	33.216	29.883	27.848	29.891	29.882

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų balansinės vertės apytiksliai atitinka jų tikrąsias vertes.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, grąžinti kapitalą akcininkams. 2017 m. birželio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Bendrovė tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas, priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

		Grupė	Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.
Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant
atidėtuosius mokesčius ir dotacijas	44.262	42.423	43.238	41.319
(atidėtąsias pajamas))
Trumpalaikiai įsipareigojimai	11.514	15.631	8.619	12.237
Įsipareigojimų iš viso	55.776	58.054	51.857	53.556
Nuosavas kapitalas	88.642	87.019	89.155	87.515
Įsipareigojimų* ir nuosavo kapitalo
santykis (proc.)	62,92	66,71	58,16	61,20

*Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius (įskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą ir dotacijas (atidėtąsias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Rinkos rizika

Išoriniai rizikos veiksniai, įtakojantys Grupės ir Bendrovės pagrindinę veiklą: ekonominė krizė, kuro kainų didėjimas, nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, vietinės savivaldos sprendimai, parduodamos produkcijos kainų politika, infliacija ir bendras ekonominis nuosmukis, mažinantis šilumos vartotojų pajamas, veiklos cikliškumas, aplinkosauginiai reikalavimai.

22. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Nuomos ir rangos darbų pirkimo sutartys

2010 m. gruodžio 20 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su UAB ENG, pagal kurią Bendrovė išnuomavo Garliavos katilinę šilumos gamybos įrenginiams pastatyti. Bendrovė įsipareigojo supirkti juose pagamintą šilumą. Sutartis galioja 20 metų laikotarpiui.

2016 m. sausio 29 d. Bendrovė išnuomojo dalį gamybinės paskirties turto KTE, kaip aprašyta 1 pastaboje.

Grupės ir Bendrovės būsimi įsipareigojimai pagal galiojančias 2017 m. birželio 30 d. pirkimo sutartis sudaro 16.320 tūkst. Eur.

23. Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2017 m. ir 2016 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis. Su Kauno miesto savivaldybe susijusių šalių sąrašą galime rasti čia: http://senas.kaunas.lt/index.php?299473330.

2017 m. ir 2016 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis įmonėmis bei jų skolos ir įsipareigojimai laikotarpių pabaigai buvo tokie:

2017 m. I pusm.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės	518	2.893	1.344	186
Jurbarko rajono savivaldybė	-	235	79	-

2016 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės	972	5.241	777	181
Jurbarko rajono savivaldybė	1	314	22	1

Grupė ir Bendrovė 2017 m. birželio 30 d. įmonių, finansuojamų iš savivaldybių biudžetų, gautinoms sumoms yra suformavusi 246 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 241 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą. Gautinos sumos nėra užtikrintos įkeistu turtu ar kitomis priemonėmis ir bus padengtos grynaisiais pinigais. Gautinoms sumoms nebuvo gauta jokių garantijų.

2017 m. birželio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės sandoriai su patronuojamosiomis įmonėmis ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:

UAB "Petrašiūnų katilinė"	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
2017 m. I pusm.	1.263	1	-	44
2016 m.	717	3	4	384

UAB "Kauno energija NT"	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
2017 m. I pusm.	2	6	98	-
2016 m.	5	13	111	-

Bendrovė 2017 m. birželio 30 d. iš patronuojamųjų įmonių gautinoms sumoms yra suformavusi 98 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 111 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą.

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2017 m. birželio 30 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro atitinkamai 7 ir 4 (2016 m. gruodžio 31 d. – 7 ir 4) asmenys.

	Grupė		Bendrovė
	2017 m. I pusm.	2016 m.	2017 m. I pusm.	2016 m.
Vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis	108	150	95	119
Vadovybei priskaičiuotos išmokų darbuotojams kompensacijos	11	11	11	11

Per 2017 m. ir 2016 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

24. Verslo jungimai

Kaip aprašyta 1 pastaboje, 2016 m. spalio mėn. Bendrovė įsigijo 100 proc. UAB "Petrašiūnų katilinė" akcijų už 1.894 tūkst. Eur. Bendrovės vadovybė įvertino įsigyto turto, įsipareigojimų ir užbalansinių įsipareigojimų tikrąją vertę ir apskaitė šį įsigijimą, remiantis pirkimo kainos paskirstymu.

Bendrovės vadovybė atliko vidaus vertinimą, siekiant nustatyti ilgalaikio turto, įsigyto lyginant panašios katilinės pastatymo sąnaudas, tikrąją vertę. Bendrovė identifikavo panašių techninių charakteristikų katilines bei vertinimo modelyje rėmėsi pastarųjų metų rinkos sandorių duomenimis. Bendrovės vertinimu, įsigytos katilinės 1 MW galios kaina atitinka vidutiniams rinkos 1 MW panašių charakteristikų katilinės pastatymo kaštams.

Kadangi UAB "Petrašiūnų katilinė" buvo įsigyta 2016 m. spalio 27 d., finansinių ataskaitų rengimo tikslais įsigijimo data laikoma 2016 m. rugsėjo 30 d.

Įsigytas turtas ir įsipareigojimai

Tikroji ir balansinė įsigyto turto, įsipareigojimų ir įsipareigojimų vertė įsigijimo dieną (kai Grupė tapo kontroliuojančiu vienetu) buvo tokie (100 proc.):

	Tikroji vertė	Apskaitinė vertė
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	6.494	4.909
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai	19	19
Per vienerius metus gautinos sumos	6	6
Pinigai	188	188
	6.707	5.122
Finansinės skolos	3.419	3.419
Prekybos skolos	19	19
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai	1.334	1.334
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	41	41
	4.813	4.813
Tikroji identifikuojamojo grynojo turto vertė	1.894	309
Priskirtina Bendrovės akcininkams	1.894	309

Skirtumai tarp sumokėtos kainos ir įsigyto turto, įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų tikrųjų verčių įsigijimo dieną buvo tokie:

Tikroji įsigyto turto, įsipareigojimų ir	1.894
neapibrėžtųjų įsipareigojimų vertė
Pirkimo kaina	1.894
Įsigyti pinigai	(188)
Pirkimo kaina, atėmus įsigytus pinigus	1.706

UAB "Petrašiūnų katilinė" 2017 m. ir 2016 m. visas prekes ir paslaugas tiekė Bendrovei. 2017 m. UAB "Petrašiūnų katilinė" patirtos sąnaudos Grupės sąnaudas sumažino 125 tūkst. Eur (kuro ir pirktos energijos sąnaudos sumažėjo 593 tūkst. Eur, o nusidėvėjimo ir visos kitos sąnaudos – padidėjo 468 tūkst. Eur.), 2016 m. atitinkamai – 46 tūkst. Eur (kuro ir pirktos energijos sąnaudos sumažėjo 307 tūkst. Eur, o nusidėvėjimo ir visos kitos sąnaudos – padidėjo 261 tūkst. Eur.).

25. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansinių įvykių nebuvo.