AI Terminal

MODULE: AI_ANALYST
Interactive Q&A, Risk Assessment, Summarization
MODULE: DATA_EXTRACT
Excel Export, XBRL Parsing, Table Digitization
MODULE: PEER_COMP
Sector Benchmarking, Sentiment Analysis
SYSTEM ACCESS LOCKED
Authenticate / Register Log In

AUGA group

Annual Report Apr 19, 2018

2259_10-k-afs_2018-04-19_5a907093-c7ce-4a93-8742-0f44371ae298.pdf

Annual Report

Open in Viewer

Opens in native device viewer

AUGA GROUP AB

Nepriklausomo auditoriaus išvada, konsoliduotasis metinis pranešimas bei konsoliduotosios ir atskiros finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2017 m. gruodžio 31 d.

TURINYS PUSLAPIS
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3–10
KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS 11-31
FINANSINĖS ATASKAITOS:
BALANSAS 32
PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA IR BENDRŲJŲ PAJAMŲ
ATASKAITA
332
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA 34–35
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 36
AIŠKINAMASIS RAŠTAS 37–83
PRIEDAS PRIE METINIO PRANEŠIMO 84–103
Reikšmingu-
mo lugis
Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei yra 399 tūkst. Eur (2016 m.
$\bullet$
$-318$ tūkst. Eur)
Bendras reikšmingumo lygis Grupei yra 400 tūkst. Eur (2016 m. -
$\bullet$
317 tūkst. Eur)
Grupės
audito
apimtis
Pagrindi-
niai audito
dalykai
Auditą atlikome 3-juose ataskaitas teikiančiuose ūkio subjektuose,
۰
kurie visi įsikūrę Lietuvoje
Mūsų pilnos apimties auditas apėmė iš esmės visas Grupės pajamas
$\bullet$
ir turta
Žemės vertinimas
Biologinio turto vertinimas
$\bullet$
Priežiūros institucijos veiksmai Bendrovės atžvilgiu
Bendras reikšmingumo lygis
Bendrovei
399 tūkst. Eur (2016 m. - 318 tūkst. Eur)
Bendras reikšmingumo lygis
Grupei
400 tūkst. Eur (2016 m. - 317 tūkst. Eur)
Kaip mes jį nustatėme Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei apskaičiuotas kaip
0,94 % Bendrovės grynojo turto. Bendras reikšmingumo lygis
Grupei apskaičiuotas kaip 0,82 % Grupės visų pajamų.
Taikyto reikšmingumo lygio
išaiškinimas
Bendram reikšmingumo lygiui Bendrovei nustatyti
pasirinkome grynąjį turtą, nes, mūsų nuomone, tai yra
tinkamiausias rodiklis Bendrovei, kaip kontroliuojančiajai
(holdingo) įmonei, negaunančiai pajamų iš išorės pirkėjų.
Bendram reikšmingumo lygiui Grupei nustatyti pasirinkome
visas pajamas, nes visos pajamos yra vienas iš Grupės
pagrindinių veiklos rodiklių, kurį analizuoja vadovybė ir su
kuriuo supažindinami akcininkai. Be to, visos pajamos yra
stabilesnis rodiklis lyginant su pelningumo rodikliu, kadangi
joms tiesiogiai neturi įtakos tokie išorės veiksniai, kaip ES
žemės ūkio subsidijavimo politika.
Bendram reikšmingumo lygiui Bendrovei apskaičiuoti
pasirinkome 0,94 % Bendrovės grynojo turto, o bendram
reikšmingumo lygiui Grupei apskaičiuoti pasirinkome 0,82 %
Grupės visų pajamų, kurie yra priimtinose kiekybinio
reikšmingumo ribose.
Pagrindinis audito dalykas Kaip audito metu nagrinėjome
pagrindinį audito dalyką
Žemės vertinimas
$(Zr. 2-a$ pastaba "Pagrindinių apskaitos principų
apibendrinimas"; 4-a pastaba "Svarbūs apskaitiniai
vertinimai ir prielaidos"; 5-ą pastabą "Ilgalaikis
materialusis turtas").
2017 m. gruodžio 31 d. žemės apskaitinė vertė buvo
lygi 18,8 mln. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 13,5
mln. Eur), o 2017 m. pripažintas vertės padidėjimas
Gavome ir perskaitėme nepriklausomų išorės
vertintojų atlikto žemės sklypų vertinimo
ataskaitą ir palyginome pasirinktų žemės
sklypų vertes su neseniai rinkoje toje pačioje
geografinėje vietoje įvykusių sandorių su
panašaus dydžio ir kokybės savybėmis
duomenimis.
Nustatėme verčių, kurias laikėme
pagrįstomis siekiant įvertinti vadovybės

AUGA GROUP AB IR JOS DUKTERINIŲ ĮMONIŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS UŽ 2017 FINANSINIUS METUS

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas pranešimas

Konsoliduotasis metinis pranešimas parengtas už metus, pasibaigusius 2017 m. gruodžio 31 d.

2. Pagrindiniai duomenys apie Grupę

Įmonės pavadinimas: AUGA group, AB (toliau – Bendrovė)
Įstatinis kapitalas: 54 350 713 Eur
Buveinės adresas: Konstitucijos g. 21C, Quadrum North, LT-08130, Vilnius, Lietuva
Telefonas: (8~5) 233 53 40
Faksas: (8~5) 233 53 45
Elektroninis paštas: [email protected]
Interneto tinklapis: www.auga.lt
Teisinė - organizacinė forma: juridinis ūkio subjektas, akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta: 2003 m. birželio 25 d., Vilnius
Įmonių rejestro kodas: 126264360
Juridinių asmenų registro tvarkytoja: Valstybės įmonė Registrų centras

2017 m. gruodžio 31 d. Grupę sudarė Bendrovė ir jos valdomos dukterinės įmonės:

Nr. Pavadinimas Teisinė
forma
Įregistravimo data
ir vieta
Įmonės
kodas
Buveinės adresas Telefonas, faksas,
el. paštas
1. Baltic Champs UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
27-12-2012, Valstybės
registrų centras
302942064 Poviliškės, Šiauliai distr. (8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
2. AVG Investment UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
10-02-2005, Valstybės
registrų centras
300087691 Vilniaus m. sav. Vilniaus
m. Konstitucijos pr. 21C
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
3. AWG Investment 1
UAB
Uždaroji akcinė
bendrovė
18-06-2008, Valstybės
registrų centras
301745765 Vilniaus m. sav. Vilniaus
m. Konstitucijos pr. 21C
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
4. AWG Investment 2
UAB
Uždaroji akcinė
bendrovė
24-07-2008, Valstybės
registrų centras
301807590 Vilniaus m. sav. Vilniaus
m. Konstitucijos pr. 21C
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
5. Agross UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
24-07-2008, Valstybės
registrų centras
301807601 Jonavos r. sav. Bukonių
k. Lankesos g. 1
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
6. Grain Lt UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
17-03-2010, Valstybės
registrų centras
302489354 Vilniaus m. sav. Vilniaus
m. Konstitucijos pr. 21C
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
7. Ars Ingenii UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
15-03-2011, Valstybės
registrų centras
302602713 Smolensko st. 10,
Vilnius
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
8. AgroGis UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
18-01-2011, Valstybės
registrų centras
302583978 Vilniaus m. sav. Vilniaus
m. Konstitucijos pr. 21C
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
9. Agro Management
Team UAB
Uždaroji akcinė
bendrovė
02-03-2011, Valstybės
registrų centras
302599498 Jonavos r. sav. Bukonių
k. Lankesos g. 1
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
10. Agrotechnikos centras
UAB
Uždaroji akcinė
bendrovė
03-02-2011, Valstybės
registrų centras
302589187 Jonavos r. sav. Bukonių
k. Lankesos g. 1
(8~5) 233 53 40;

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS UŽ 2017 M.

faksas: (8~5) 233 53 45,

el.paštas: [email protected]
Uždaroji akcinė 29-02-2012, Valstybės Jonavos r. sav. Bukonių
11. AUGA trade, UAB bendrovė registrų centras 302753875 k. Lankesos g. 1 (8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
Žemės ūkio 07-04-2006, Valstybės Vilniaus m. sav. Vilniaus el.paštas: [email protected]
12. ŽŪB Žemės fondas bendrovė registrų centras 300558595 m. Konstitucijos pr. 21C (8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
Žemės vystymo fondas Uždaroji akcinė 10-08-2006, Valstybės Jonavos r. sav. Bukonių el.paštas: [email protected]
13. 6 UAB bendrovė registrų centras 300589719 k. Lankesos g. 1 (8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
Žemės vystymo fondas Uždaroji akcinė 09-03-2006, Valstybės Jonavos r. sav. Bukonių el.paštas: [email protected]
14. 9 UAB bendrovė registrų centras 300547638 k. Lankesos g. 1 (8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
Žemės vystymo fondas Uždaroji akcinė 10-01-2008, Valstybės Jonavos r. sav. Bukonių el.paštas: [email protected]
15. 10 UAB bendrovė registrų centras 301522723 k. Lankesos g. 1 (8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
16. Žemės vystymo fondas
20 UAB
Uždaroji akcinė
bendrovė
22-06-2007, Valstybės
registrų centras
300887726 Jonavos r. sav. Bukonių
k. Lankesos g. 1
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
17. ŽŪB AUGA Spindulys Žemės ūkio
bendrovė
09-04-1993, Radviliškis
rajono savivaldybė
171330414 Radviliškio r. sav.
Vaitiekūnų k. Spindulio
g. 13
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
18. ŽŪB AUGA Smilgiai Žemės ūkio
bendrovė
16-09-1992, Panevėžys
rajono savivaldybė
168548972 Panevėžys st. 23,
Smilgiai, Smilgiai mun.,
LT-38375
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
19. ŽŪB AUGA Skėmiai Žemės ūkio
bendrovė
01-10-1992, Radviliškis
rajono savivaldybė
171306071 Radviliškio r. sav.
Skėmių k. Kėdainių g.
36
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
20. ŽŪB AUGA Nausodė Žemės ūkio
bendrovė
11-08-1992, Anykščiai
rajono savivaldybė
154179675 Anykščių r. sav.
Kirmėlių k.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
21. ŽŪB AUGA Dumšiškės Žemės ūkio
bendrovė
29-09-1992, LR
Raseiniai rajono valdyba
172276179 Raseinių r. sav.
Paraseinio k.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
22. ŽŪB AUGA Žadžiūnai Žemės ūkio
bendrovė
30-06-1992, Šiauliai
rajono savivaldybė
175706853 Šiaulių r. sav. Žadžiūnų
k. Gudelių g. 30-2
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
23. ŽŪB AUGA Mantviliškis Žemės ūkio
bendrovė
06-11-1992, Kėdainiai 161274230 Kėdainių r. sav.
Mantviliškio k.
(8~5) 233 53 40;
rajono valdyba faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
24. ŽŪB AUGA Alanta Žemės ūkio 29-06-1992, Molėtai
rajono savivaldybė
167527719 Molėtų r. sav. Kazlų k.
Skiemonių g. 2A
(8~5) 233 53 40;
bendrovė faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
25. ŽŪB AUGA Eimučiai Žemės ūkio
bendrovė
29-06-1992, Šiauliai
rajono savivaldybė
175705032 Šiaulių r. sav. Žadžiūnų
k. Gudelių g. 30-2
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
26. ŽŪB AUGA Vėriškės Žemės ūkio
bendrovė
29-09-1992, Radviliškis
rajono savivaldybė
171305165 Radviliškio r. sav.
Vėriškių k.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
27. ŽŪB AUGA Želsvelė Žemės ūkio
bendrovė
03-07-1992,
Marijampolės
savivaldybė
165666499 Marijampolės sav.
Želsvos k.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
28. ŽŪB AUGA Lankesa Žemės ūkio
bendrovė
06-04-1999, Jonava
rajono savivaldybė
156913032 Jonavos r. sav. Bukonių
k.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
29. ŽŪB AUGA Kairėnai Žemės ūkio
bendrovė
02-03-1993, Radviliškis
rajono savivaldybė
171327432 Radviliškio r. sav.
Kairėnų k.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
30. ŽŪB AUGA Jurbarkai Žemės ūkio
bendrovė
31-07-1992, Jurbarkas
rajono savivaldybė
158174818 Jurbarko r. sav. Klišių k.
Vytauto Didžiojo g. 99
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
31. AUGA Grūduva UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
24-02-1997, Šakiai
rajono savivaldybė
174401546 Šakių r. sav. Gotlybiškių
k.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
32. ŽŪB AUGA Gustoniai Žemės ūkio
bendrovė
09-12-1992, Panevėžys
rajono savivaldybė
168565021 Panevėžio r. sav.
Gustonių k. M.
Kriaučiūno g. 15
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
33. KB Siesarčio ūkis Kooperatyvinė
bendrovė
21-04-2010, Šakiai
rajono savivaldybė
302501098 Šakių r. sav. Gotlybiškių
k. Mokyklos g. 18
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
34. KB Kašėta Kooperatyvinė
bendrovė
21-04-2010, Jonavos
rajono savivaldybė
302501251 Jonavos r. sav. Bukonių
k. Lankesos g. 1
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
35. ŽŪB Gustonys Žemės ūkio
bendrovė
08-06-2010, Vilniaus
rajono savivaldybė
302520102 Panevėžio r. sav.
Gustonių k. M.
Kriaučiūno g. 15
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
36. ŽŪB Skėmių
pienininkystės centras
Žemės ūkio
bendrovė
05-03-2012 Radviliškis
rajono savivaldybė
302737554 Radviliškio r. sav.
Skėmių k. Alyvų g. 1
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
37. ŽŪK AgroBokštai Kooperatyvinė
bendrovė
02-03-2010,
Marijampolė savivaldybė
302485217 Vilniaus m. sav. Vilniaus
m. Smolensko g. 10
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
21-04-2011, Šiauliai
rajono savivaldybė
302618614 Šiaulių r. sav. Žadžiūnų
k. Gudelių g. 30-2
el.paštas: [email protected]
38. KB Dotnuvėlės valdos Kooperatyvinė
bendrovė
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
39. KB Nevėžio lankos Kooperatyvinė
bendrovė
21-04-2011, Radviliškis
rajono savivaldybė
302618596 Kėdainių r. sav.
Mantviliškio k. Liepos 6-
osios g. 60
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
40. KB Radviliškio kraštas Kooperatyvinė
bendrovė
20-04-2011, Radviliškis
rajono savivaldybė
302618742 Radviliškio r. sav.
Skėmių k. Kėdainių g.
13
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
41. KB Šventosios pievos Kooperatyvinė
bendrovė
20-04-2011, Radviliškis
rajono savivaldybė
302618201 Radviliškio r. sav.
Vaitiekūnų k. Spindulio
g. 13-2
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
42. ŽŪK Kairių ūkis Kooperatyvinė
bendrovė
13-04-2011,
Marijampolė savivaldybė
302615194 Panevėžio r. sav.
Gustonių k. M.
Kriaučiūno g. 15
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
43. ŽŪK Šiaurinė valda Kooperatyvinė
bendrovė
13-04-2011, Šakiai
rajono savivaldybė
302615187 Šiaulių r. sav. Poviliškių
k.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
44. ŽŪK Šušvės žemė Kooperatyvinė
bendrovė
21-04-2011, Radviliškis
rajono savivaldybė
302618767 Kelmės r. sav. Pašiaušės
k. Vilties g. 2
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
45. KB Agromilk Kooperatyvinė
bendrovė
23-04-2009, Radviliškis
rajono savivaldybė
302332698 Anykščių r. sav.
Nausodės k. Nausodės
g. 55
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
46. Žalmargėlis KB Kooperatyvinė
bendrovė
23-09-2013, Valstybės
registrų centras
303145954 Vilniaus m. sav. Vilniaus
m. Smolensko g. 10
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
47. KB Juodmargėlis Kooperatyvinė
bendrovė
03-10-2013, Valstybės
registrų centras
303159014 Raseinių r. sav.
Paraseinio k. Paraseinio
g. 2
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
48. Agrosaulė 8 UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
23-08-2012, Valstybės
registrų centras
302846105 Jonavos r. sav. Bukonių
k. Lankesos g. 1
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
49. Pasvalio raj., Pušaloto
melioracijos naudotojų
asociacija
Asociacija 11-12-2009 Pasvalys
rajono savivaldybė
302465563 Pasvalio r. sav.
Diliauskų k. Diliauskų g.
23
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
50. Grūduvos melioracija Asociacija 23-11-2010, Valstybės
registrų centras
302567116 Mokyklos st. 2,
Gotlybiškės, Šakiai distr.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
51. Skėmių melioracijos
statinių naudotojų
asociacija
Asociacija 22-10-2013, Valstybės
registrų centras
303170256 Vilniaus m. sav. Vilniaus
m. Smolensko g. 10
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
52. Melioracijos sistemų
naudotojų asociacijos
Nausodė
Asociacija 22-10-2013, Valstybės
registrų centras
304219592 Vilniaus m. sav. Vilniaus
m. Konstitucijos pr. 21C
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
53. Vaitiekūnų melioracijos
statinių naudotojų
asociacija
Asociacija 22-10-2013, Valstybės
registrų centras
303170306 Vilniaus m. sav. Vilniaus
m. Smolensko g. 10
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
54. Traktorių nuomos
centras UAB
Uždaroji akcinė
bendrovė
16-07-2012, Valstybės
registrų centras
302820808 Jonavos r. sav. Bukonių
k. Lankesos g. 1
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
55. Traktorių nuomos
paslaugos UAB
Uždaroji akcinė
bendrovė
16-07-2012, Valstybės
registrų centras
302820797 Jonavos r. sav. Bukonių
k. Lankesos g. 1
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
56. Arnega UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
13-08-2011, Valstybės
registrų centras
302661957 Jonavos r. sav. Bukonių
k. Lankesos g. 1
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
57. AUGA Ramučiai UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
05-09-2012, Valstybės
registrų centras
302854479 Šiaulių r. sav. Poviliškių
k.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
58. AUGA Luganta UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
05-09-2012, Valstybės
registrų centras
300045023 Kelmės r. sav. Pašiaušės
k.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
59. ŽVF Projektai UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
27-12-2012, Valstybės
registrų centras
300137062 Jonavos r. sav. Bukonių
k. Lankesos g. 1
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
60. Bukonių ekologinis ūkis Uždaroji akcinė 23-08-2012, Valstybės 302846621 Vilniaus m. sav. Vilniaus (8~5) 233 53 40;
UAB bendrovė registrų centras m. Konstitucijos pr. 21C faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
61. ŽŪB Želsvelės Žemės ūkio 09-06-2014, Valstybės 303325856 Marijampolės sav. (8~5) 233 53 40;
ekologinis ūkis bendrovė registrų centras Želsvos k. Želsvelės g. 1 faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
62. ŽŪB Smilgių ekologinis
ūkis
Žemės ūkio
bendrovė
09-06-2014, Valstybės
registrų centras
303325824 Panevėžio r. sav.
Smilgių mstl. Panevėžio
g. 23-1
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
63. ŽŪB Skėmių ekologinis
ūkis
Žemės ūkio
bendrovė
09-06-2014, Valstybės
registrų centras
303325692 Radviliškio r. sav.
Skėmių k. Kėdainių g.
13
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
64. ŽŪB Mantviliškio
ekologinis ūkis
Žemės ūkio
bendrovė
09-06-2014, Valstybės
registrų centras
303325703 Kėdainių r. sav.
Mantviliškio k. Liepos 6-
osios g. 60
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
65. ŽŪB Spindulio
ekologinis ūkis
Žemės ūkio
bendrovė
09-06-2014, Valstybės
registrų centras
303325817 Radviliškio r. sav.
Vaitiekūnų k. Spindulio
g. 13-2
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
66. ŽŪB Lankesos
ekologinis ūkis
Žemės ūkio
bendrovė
09-06-2014, Valstybės
registrų centras
303325710 Jonavos r. sav. Bukonių
k. Lankesos g. 1
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
67. ŽŪB Dumšiškių
ekologinis ūkis
Žemės ūkio
bendrovė
09-06-2014, Valstybės
registrų centras
303324722 Raseinių r. sav.
Paraseinio k. Paraseinio
g. 2
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
68. ŽŪB Kairėnų ekologinis
ūkis
Žemės ūkio
bendrovė
09-06-2014, Valstybės
registrų centras
303325774 Radviliškio r. sav.
Vaitiekūnų k. Spindulio
g. 13-2
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
69. ŽŪB Žadžiūnų
ekologinis ūkis
Žemės ūkio
bendrovė
09-06-2014, Valstybės
registrų centras
303325870 Šiaulių r. sav. Žadžiūnų
k. Gudelių g. 30-2
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
70. ŽŪB Vėriškių ekologinis
ūkis
Žemės ūkio
bendrovė
09-06-2014, Valstybės
registrų centras
303325849 Radviliškio r. sav.
Skėmių k. Kėdainių g.
13
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
71. ŽŪB Nausodės
ekologinis ūkis
Žemės ūkio
bendrovė
09-06-2014, Valstybės
registrų centras
303325781 Anykščių r. sav.
Nausodės k. Nausodės
g. 55
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
72. ŽŪB Jurbarkų
ekologinis ūkis
Žemės ūkio
bendrovė
09-06-2014, Valstybės
registrų centras
303325361 Jurbarko r. sav. Klišių k.
Vytauto Didžiojo g. 99
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
73. ŽŪB Eimučių ekologinis
ūkis
Žemės ūkio
bendrovė
09-06-2014, Valstybės
registrų centras
303324715 Šiaulių r. sav. Žadžiūnų
k. Gudelių g. 30-2
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
74. ŽŪB Alantos ekologinis
ūkis
Žemės ūkio
bendrovė
09-06-2014, Valstybės
registrų centras
303324747 Molėtų r. sav. Kazlų k.
Skiemonių g. 2A
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
75. ŽŪB Grūduvos
ekologinis ūkis
Žemės ūkio
bendrovė
09-06-2014, Valstybės
registrų centras
303324804 Šakių r. sav. Gotlybiškių
k. Mokyklos g. 2
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
76. eTime invest UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
09-06-2014, Valstybės
registrų centras
300578676 Vilniaus m. sav. Vilniaus
m. Saltoniškių g. 29
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
77. Karakash OOO Uždaroji akcinė
bendrovė
09-09-2010, Ukraina 37171461 Adalet st. 18, Chechova,
Razdolnenskiy distr.,
Krym
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
78. Karakash Agro OOO Uždaroji akcinė
bendrovė
09-09-2010, Ukraina 37171461 Adalet st. 18, Chechova,
Razdolnenskiy distr.,
Krym
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
79. AgroSchool OU Uždaroji akcinė
bendrovė
15-07-2013, Estija 12491954 Parnu st. 15, Harju
distr., Tallinn
(8~5) 233 53 40;

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS UŽ 2017 M.

faksas: (8~5) 233 53 45,

el.paštas: [email protected]
80. VšĮ Agroschool Viešoji Įstaiga 22-07-2013, Valstybės
registrų centras
303104797 Vilniaus m. sav. Vilniaus
m. Smolensko g. 10
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
81. Prestviigi OU Uždaroji akcinė
bendrovė
30-04-2014, Estija 12654600 Lai st. 32-8 Tallinn
Harjumaa 10133
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
82. Turvaste partners OU Uždaroji akcinė
bendrovė
02-05-2014, Estija 12655410 Parnu st. 15, Harju
distr., Tallinn
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
83. Nakamaa Agro OU Uždaroji akcinė
bendrovė
02-05-2014, Estija 12655522 Parnu st. 15, Harju
distr., Tallinn
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
84. Hindaste Invest OU Uždaroji akcinė
bendrovė
24-04-2014, Estija 12655384 Parnu st. 15, Harju
distr., Tallinn
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
85. Tuudi River OU Uždaroji akcinė
bendrovė
02-05-2014, Estija 12655384 Parnu st. 15, Harju
distr., Tallinn
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
86. Palderma Partners OU Uždaroji akcinė
bendrovė
02-05-2014, Estija 12654959 Parnu st. 15, Harju
distr., Tallinn
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
87. Ave-Martna Capital OU Uždaroji akcinė
bendrovė
02-05-2014, Estija 12655155 Parnu st. 15, Harju
distr., Tallinn
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
88. Hobring Invest OU Uždaroji akcinė
bendrovė
02-05-2014, Estija 12655427 Parnu st. 15, Harju
distr., Tallinn
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
89. Rukkirahhu Capital OU Uždaroji akcinė
bendrovė
02-05-2014, Estija 12655232 Parnu st. 15, Harju
distr., Tallinn
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
90. Pahasoo OU Uždaroji akcinė
bendrovė
02-05-2014, Estija 12655367 Parnu st. 15, Harju
distr., Tallinn
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
91. KB Ganiklis Kooperatyvinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
303429417 Radviliškio r. sav.
Skėmių k. Alyvų g. 1-3
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
92. KB Ganiavos gėrybės Kooperatyvinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
303429431 Radviliškio r. sav.
Skėmių k. Alyvų g. 1-3
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
93. KB Žemėpačio pieno
ūkis
Kooperatyvinė
bendrovė
22-10-2014, Valstybės
registrų centras
303432388 Radviliškio r. sav.
Skėmių k. Alyvų g. 1-3
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
94. KB Žemynos pienelis Kooperatyvinė
bendrovė
17-10-2014, Valstybės
registrų centras
303427989 Radviliškio r. sav.
Skėmių k. Alyvų g. 1-3
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
95. KB Lygiadienio ūkis Kooperatyvinė
bendrovė
17-10-2014, Valstybės
registrų centras
303428087 Radviliškio r. sav.
Skėmių k. Alyvų g. 1-3
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
96. KB Laumės pieno ūkis Kooperatyvinė
bendrovė
17-10-2014, Valstybės
registrų centras
303427996 Radviliškio r. sav.
Skėmių k. Alyvų g. 1-3
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
97. KB Medeinos pienas Kooperatyvinė
bendrovė
17-10-2014, Valstybės
registrų centras
303428112 Radviliškio r. sav.
Skėmių k. Alyvų g. 1-3
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
98. KB Gardaitis Kooperatyvinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
303429381 Radviliškio r. sav.
Skėmių k. Alyvų g. 1-3
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
99. KB Dimstipatis Kooperatyvinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
303429424 Radviliškio r. sav.
Skėmių k. Alyvų g. 1-3
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
100. KB Aušlavis Kooperatyvinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
303429456 Radviliškio r. sav.
Skėmių k. Alyvų g. 1-3
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
101. KB Austėjos pieno ūkis Kooperatyvinė
bendrovė
17-10-2014, Valstybės
registrų centras
303428094 Radviliškio r. sav.
Skėmių k. Alyvų g. 1-3
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
102. KB Aitvaro ūkis Kooperatyvinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
303429374 Radviliškio r. sav.
Skėmių k. Alyvų g. 1-3
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
103. KB Giraičio pieno ūkis Kooperatyvinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
303429399 Radviliškio r. sav.
Skėmių k. Alyvų g. 1-3
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
104. Fentus 10 GmbH Uždaroji akcinė
bendrovė
02-05-2014, Vokietija HRB106477 Torstrasse 138, Berlin,
DE-10119, Vokietija
(8~5) 233 53 40,
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
105. Norus 26 AG Uždaroji akcinė
bendrovė
02-05-2014, Vokietija HRB109356
B
Torstrasse 138, Berlin,
DE-10119, Vokietija
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
106. LT Holding AG Uždaroji akcinė
bendrovė
02-05-2014, Vokietija HRB109265
B
Torstrasse 138, Berlin, (8~5) 233 53 40;
DE-10119, Vokietija faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
107 KTG Agrar UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės 300127919 Maironio g. 3, Raseiniai (8~5) 233 53 40;
registrų centras faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
108. Agrar Raseiniai UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
300610316 Maironio g. 3, Raseiniai (8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
109. Agrar Mažeikiai UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
300610348 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
110. PAE Agrar UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
300867691 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
111. Delta Agrar UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
300868875 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
112. KTG Grūdai UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
302637486 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
113. KTG Eko Agrar UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
300510650 Maironio g. 3, Raseiniai (8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
114. Agronita UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
300132574 Maironio g. 3, Raseiniai (8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
303204954 el.paštas: [email protected]
115. Agronuoma UAB Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
116. VL Investment Vilnius
12 UAB
Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
303205611 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
117. Agrar Ašva UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
301608542 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
118. Agrar Varduva UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
301608791 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
119. Agrar Seda UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
301608777 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
120. Agrar Kvistė UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
302308067 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
121. Agrar Luoba UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
302308035 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;

faksas: (8~5) 233 53 45,

el.paštas: [email protected]
122. Agrar Gaja UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
302594412 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
123. Agrar Ariogala UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
301626540 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
124. Agrar Girdžiai UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
301621568 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
125. Agrar Vidauja UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
301622531 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
126. Agrar Raudonė UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
302309532 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
127. Agrar Venta UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
302307855 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
128. Agrar Nerys UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
302594063 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
129. Agrar Gėluva UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
302312133 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
130. Agrar Betygala UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
302312222 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
131. Agrar Dubysa UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
302312215 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
132. Agrar Pauliai UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
302312165 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
133. Agrar Mituva UAB Uždaroji akcinė
bendrovė
20-10-2014, Valstybės
registrų centras
302312172 Dvaro g.30, Gėluvos k.,
Ariogalos sen., Raseinių
r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
134. ŽŪKB Purpurėja Kooperatyvinė
bendrovė
02-09-2010 Valstybės
registrų centras
302542337 Zosinės g. 7, Širvintų k.,
LT-19103 Širvintų r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
135. Biržų r. Rinkuškių
melioracijos statinių
naudotojų asociacija
Asociacija 11-12-2009, Valstybės
registrų centras
302465556 Vytauto g. 38, LT
41143, Biržai
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]
136. Paulių melioracijos
statinių naudotojų
asociacija
Asociacija 11-12-2009, Valstybės
registrų centras
303169909 Dvaro g. 30, Gėluva,
LT-60246 Raseinių r.
(8~5) 233 53 40;
faksas: (8~5) 233 53 45,
el.paštas: [email protected]

3. Grupės pagrindinės veiklos pobūdis

Veiklos sritis: Ekologinis žemės ūkis
Pagrindinė gaminama produkcija: Grūdinių kultūrų auginimas ir pardavimas, pievagrybių auginimas ir pardavimas,
pieno gamyba ir pardavimas
Kita veikla: Galutinio vartojimo maisto produktų gamyba ir pardavimas.

4. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Bendrovė yra pasirašiusi sutartį su FMĮ UAB "Orion Securities" (A. Tumėno g. 4, B korpusas, LT-01109 Vilnius) dėl akcininkų sąskaitų tvarkymo.

5. Prekyba emitento vertybiniais popieriais biržose ir kitose organizuotose rinkose

Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovės akcijomis buvo prekiaujama Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje (toliau – VVPB). Akcijų rūšis – paprastosios vardinės akcijos, nominali vienos akcijos vertė – 0,29 (dvidešimt devynios šimtosios) Eur, bendras į apyvartą išleistas akcijų kiekis – 187 416 252 vienetai.

Kaina, Eur Bendra apyvarta
Ataskaitinis laikotarpis Didž. Maž. Paskut.
prekybos
sesija
Paskutinės
prekybos
sesijos data
Vnt. Mln. Eur
2017 m. I ketvirtis 0,490 0,431 0,470 2017-03-31 365 499 0,168
2017 m. II ketvirtis 0,460 0,300 0,410 2017-06-30 311 059 0,132
2017 m. III ketvirtis 0,432 0,376 0,425 2017-09-30 1 000 308 0,406
2017 m. IV ketvirtis 0,575 0,421 0,548 2017-12-31 323 045 0,151

Nuo 2011 m. liepos 8 d. Bendrovės akcijomis taip pat prekiaujama Varšuvos vertybinių popierių biržoje.

6. Grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su personalo klausimais susijusi informacija

Pagrindiniai Grupės veiklos rodikliai

Pagrindiniai finansiniai rodikliai, tūkst. Eur GRUPĖ
2017
GRUPĖ
2016
Pardavimo pajamos 48 784 39 630
Tiesioginės išmokos 8 971 8 680
Bendrasis pelnas 14 931 10 777
Tipinės veiklos pelnas 6 697 3 890
Finansinės veiklos sąnaudos (1 904) (2 098)
Grynasis pelnas 5 015 2 145
EBITDA* 14 193 11 213
EBITDA** 13 178 9 623
Ilgalaikis turtas, iš viso 99 131 86 693
Trumpalaikis turtas, iš viso 49 417 35 397
Nuosavas kapitalas, iš viso 79 015 72 238
Ilgalaikiai įsipareigojimai, iš viso 26 835 24 084
Trumpalaikiai įsipareigojimai, iš viso
Ilgalaikės ir trumpalaikės finansinės skolos (įskaitant finansinės nuomos
42 698 25 768
įsipareigojimus) 43 590 31 991
Rodikliai
EBITDA* marža, % 29,09 28,29
EBITDA** marža, % 27,01 24,28
Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE), % 6,35 2,97
Skola/EBITDA* 3,07 2,85
Skola/EBITDA** 3,31 3,32
Nuosavybės koeficientas 0,53 0,59
Likvidumo koeficientas 1,16 1,37

Rodiklio apskaičiavimo paaiškinimas:

EBITDA apskaičiavimo formulė buvo pakeista 2017 m. norint ją suvienodinti su Grupės didžiausių kreditorių (bankų) naudojamu skaičiavimo metodu sutartinių finansinių rodiklių skaičiavimui. EBITDA rodiklis, apskaičiuotas naudojant naująją formulę (EBITDA*) ir ankstesniąją formulę (EBITDA**), yra parodytas aukščiau esančioje lentelėje. Grupė naudos EBITDA* formulę vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais.

EBITDA* grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos prieš apyvartinio kapitalo pokyčius, kaip nurodyta pinigų srautų ataskaitoje, įskaitant pelną (nuostolį) dėl biologinio turto tikrosios vertės pokyčių.

EBITDA** (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) apskaičiuojamas kaip pelnas prieš palūkanas, bendrovės pelno mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją, eliminuojant vienkartinį poveikį grynajam pelnui turinčius pokyčius. EBITDA marža apskaičiuojama dalinant EBITDA iš pardavimo pajamų.

ROE (nuosavo kapitalo grąža) apskaičiuojama dalinant grynąjį pelną iš nuosavo kapitalo.

Skola/EBITDA koeficientas yra apskaičiuojamas dalinant ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių skolų (įskaitant finansinės nuomos įsipareigojimus) sumą iš EBITDA.

Nuosavybės koeficientas yra apskaičiuojamas dalinant nuosavą kapitalą iš turto.

Likvidumo koeficientas apskaičiuojamas dalinant trumpalaikį turtą iš trumpalaikių įsipareigojimų.

Aukščiau pateiktoje lentelėje Grupės 2017 m. gruodžio 31 d. pagrindiniai finansiniai rodikliai yra lyginami su Grupės 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų pagrindiniais finansiniais rodikliais.

Pajamos

Per 2017 m. Grupė uždirbo 48,78 mln. Eur pajamų iš žemės ūkio veiklos (2016 m. - 39,63 mln. Eur). Lyginant su 2016 m. Grupės pajamos 2017 m. padidėjo maždaug 23 proc. Tai lėmė dvi priežastys, susijusios su perėjimu prie ekologinio ūkininkavimo. Dauguma ekologiškų produkcijos pardavimų yra gana tolygiai pasiskirstę nuo derliaus nuėmimo iki kitos vasaros, tuo tarpu įprastinio ūkininkavimo produkcija daugiausiai parduodama iškart po derliaus nuėmimo – tik 40% 2016 m. derliaus buvo parduota 2016 m., kai 80% 2015 m. derliaus buvo parduota 2015 m. Dėl šios priežasties 2016 m. pardavimai už 12 mėnesių buvo mažesni lyginant su to paties laikotarpio 2017 m. pardavimais. Antroji priežastis yra aukštesnė ekologiniškos produkcijos kaina. Dėl šios priežasties per antrajį 2017 m. pusmetį produkcija buvo parduota aukštesne kaina nei per pirmajį pusmetį. Lyginant grybų ir komposto metines pajamas, pardavimai liko panašiame lygyje kaip ir 2016 m. Nepaisant to, kad per 2017 m. pirmus tris mėnesius grybų ūkis patyrė nuostolių dėl laikinų gamybos problemų, per likusius devynis mėnesius grybų gamyba padidėjo ir pasiekė tokį patį apyvartos lygį kaip ir 2016 metais. Pieno pardavimo pajamos išaugo dėl rinkos pieno kainų augimo. Lyginant su 2016 m. 12 mėnesių, pieno kaina padidėjo 36%.

6. Grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su personalo klausimais susijusi informacija (tęsinys)

Pelnas (nuostolis) dėl biologinio turto tikrosios vertės pokyčių ir žemės ūkio produktų nuimto derliaus pripažinimo tikrąja verte

Pelnas (nuostolis) dėl biologinio turto tikrosios vertės pokyčių ir žemės ūkio produktų derliaus nuėmimo metu pripažininimo tikrąja vertė susidaro iš dviejų segmentų: gyvulininkystės ir augalininkystės. Grupė patyrė nuostolį dėl biologinio turto - gyvulių - tikrosios vertės pokyčio dėl aukštos mėsos, kuri buvo parduota, savikainos. Pelnas dėl žemės ūkio produktų pripažinimo tirkąja verte ženkliai padidėjo dėl perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo ir dėl to išaugusių produkcijos kainų. 2017 m. didžioji dalis derliaus buvo įvertinta tikrąja verte remiantis pasirašytais ateities sandoriais. Be to, 2017 m. daugelio kultūrų derlius buvo didesnis, palyginti su 2016 m. derliumi. Tačiau paskutinįjį 2017 m. ketvirtį grupė patyrė didelių nuostolių dėl prastų oro sąlygų, nes derliaus, nuimto per 2017 m. paskutinįjį ketvirtį, kokybė buvo prasta, o dalis derliaus išvis nebuvo nuimta.

Savikaina

Grupės pardavimo savikaina išaugo daugiausia dėl padidėjusių žemės ūkio produktų pardavimo savikainos. Žemės ūkio produktų pardavimo savikaina didėjo dėl išaugusių pardavimų. Be to, žemės ūkio produkcijos pardavimo savikaina apskaičiuojama tikrąja verte derliaus nuėmimo metu. Grybų savikaina išaugo dėl grybų auginimo problemų 2017 m. pirmąjį ketvirtį ir padidėjusio darbo užmokesčio. Valstybės subsidijų suma padidėjo dėl įsigytos KTG Agrar grupės ir padidėjusio dirbamos žemės ploto. Tačiau vertinant subsidijų sumos ir dirbamos žemės ploto santykį, ekologinio ūkininkavimo subsidijų suma sumažėjo. To priežastis - 2017 m. Grupė galutinai baigė perėjimą į ekologinę ūkininkystę ir 2017 m. derlius buvo sertifikuotas kaip ekologiškas, o tokiam derliui yra taikomos mažesnės subsidijos.

Nors Grupės pardavimų savikaina padidėjo nuo 28,0 mln. Eur iki 38,0 mln. Eur 2017 m., pajamos augo daugiau ir Grupės bendrasis pelnas padidėjo nuo 10,78 mln. Eur 2016 m. iki 14,93 mln. Eur 2017 m.

Veiklos sąnaudos

Grupės veiklos sąnaudos padidėjo 23% (nuo 7,0 mln. Eur iki 8,6 mln. Eur 2017 m.). Didžiausią įtaką šiam padidėjimui turėjo darbo užmokesčio sąnaudų ir susijusių išlaidų padidėjimas dėl verslo plėtros. Nuomos, komunalinių paslaugų ir biuro administravimo išlaidos išaugo Grupei pakeitus centrinės buveinės vietą. Įvairūs įsigijimai ir kiti projektai per metus lėmė gana dideles konsultacinių ir teisinių paslaugų sąnaudas, taip pat nekilnojamojo turto registravimo ir notarų išlaidas. Pardavimo sąnaudos padidėjo kartu su papildomomis išlaidomis, susijusiomis su AUGA prekės ženklo žinomumo didinimu, prekių galutiniams vartotojams kūrimu, rinkodaros investicijomis ir eksporto iniciatyvomis.

Kitos pajamos

2017 m. Grupė gavo maždaug 78 tūkst. Eur (2016 m. - 32 tūkst. Eur) draudimo išmokų daugiausia dėl gaisro žalos atlyginimo vienoje iš grūdų džiovinimo ir sandėliavimo patalpų ir 93 tūkst. Eur (2016 m. - 48 tūkst. Eur) palūkanų pajamų. Kitos pajamos 2017 m. sudarė 351 tūkst. Eur (2016 m. - 127 tūkst. Eur).

Balansas

2017 m. Grupė tęsė investicijas į žemės ūkio įrenginių ir mašinų atnaujinimą, taip pat įsigijo žemės ūkio sklypų ir kt. ilgalaikio turto. Bendra investicijų suma 2017 m. buvo 10,3 mln. Eur (2016 m. - 8 mln. Eur). Taip pat, 2017 sausio 31 d. Grupė įsigijo KTG įmonių grupę su joms priklausančia žeme, pastatais, mašinomis ir įrengimais, kurių vertė siekė apie 5,2 mln. Eur.

Grupės biologinio turto balansinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. padidėjo iki 18,1 mln. Eur (2016 m. – 12,1 mln. Eur) dėl to, kad išaugo dirbamos žemės plotai, taip pat padidėjo ir laikomų gyvulių vertė (padidėjo melžiamų karvių skaičius).

Kaip aptarta anksčiau, dėl ekologiškos produkcijos rinkos ypatumų (lėtesnio derliaus pardavimo metų eigoje ir padidėjusios derliaus tikrosios vertės), Grupės atsargų lygis gerokai padidėjo palyginti su ankstesniais metais (25,5 mln. Eur lyginant su 15,2 mln. Eur).

Grupės finansiniai įsipareigojimai padidėjo dėl anksčiau minėto KTG įmonių grupės įsigijimo (įgytos įmonės turėjo maždaug 5 mln. Eur finansinių įsipareigojimų įsigijimo dieną - 2017 sausio 31 d.), taip pat dėl padidėjusių trumpalaikių paskolų (kredito linijų forma) iš kredito institucijų, skirtų finansuoti išaugusį apyvartinio kapitalo poreikį dėl veiklos plėtros. Grupė taip pat naudojo lizingą (finansinę nuomą) finansuoti investicijas į žemės ūkio įrengimus. Dėl šių priežasčių Grupės finansinė skola padidėjo nuo 31,9 mln. Eur 2016 m. iki 43,6 mln. Eur 2017 m. Nepaisant ženkliai augančių finansinių įsipareigojimų, skolos/EBITDA* santykis padidėjo tik 22 baziniais punktais dėl taip pat lygiagrečiai gerėjančių Grupės finansinių rezultatų.

6. Grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su personalo klausimais susijusi informacija (tęsinys)

Personalas

2017 m. gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas pagal kategorijas bei išsilavinimą buvo tokie:

Darbuotojų kategorija Darbuotojų
skaičius
Vidutinis
mėnesinis
atlyginimas
Pagrindinė būstinė / Bendrovė 54 2 286
Žemės ūkio bendrovių vadovybė 134 1 316
Žemės ūkio bendrovių darbininkai
Iš viso
939
1 127
756
Išsilavinimas Pagrindinė būstinė
/ Bendrovė
Žemės ūkio
bendrovės
Aukštasis 49 162
Specialusis profesinis 4 471
Vidurinis 1 440
Pradinis
Iš viso:
54 -
1 073
Struktūra Darbuotojų
skaičius 2017 m.
gruodžio
31 d.
Vidutinis
mėnesinis
atlyginimas
Vadovaujantis personalas 55 2 285
Specialistai 171 1 081
Darbininkai 901 743
Iš viso 1 127

7. Objektyvi Grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduria Grupė, aprašymas

Grupės pramonės sektoriaus, verslo būklės, investicijų ir plėtros apžvalga

AUGA group, AB pradėjo veiklą 2003 m. ir šiuo metu yra didžiausia ekologinio žemės ūkio bendrovė Europoje, kurios veikla apima etapus nuo užauginimo iki galutinio produkto. Iki 2017 m. gruodžio 31. Grupė dirbo 33 tūkst. hektarų, 2018 m. bendras dirbamų hektarų kiekis bus padidintas dar 5,2 tūkst. dėl Raseinių agra. UAB įsigijimo (2017 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 31 pastaba).

Grupės strateginis perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo prasidėjo 2015 m., o 2017 m. rugpjūčio mėn. Grupė sėkmingai baigė perėjimą nuo įprastinės žemės ūkio veiklos prie ekologinės. 2017 m. derlius buvo sertifikuotas ekologišku (2016 m. nuimtas derlius buvo pažymėtas P2 pereinamojo laikotarpio antrųjų metų derliumi). Grupės vizija yra sutelkti dėmesį tik į ekologišką ir tvarią maisto produktų gamybą, turint ilgalaikę viziją tiekti platų produktų asortimentą galutiniam vartotojui. 2016 m. pabaigoje Grupė pristatė savo naują prekės ženklą – "AUGA" ir taip pat pakeitė bendrovės pavadinimą į AUGA group, AB.

Pagrindinės kultūros, auginamos pardavimui, yra žieminiai ir vasariniai kviečiai, įvairios baltymingos kultūros (žirniai, pupelės ir sojos), taip pat rapsai, cukriniai runkeliai ir daržovės – 2017 m. šiomis kultūromis buvo apsėta ir derlius nuimtas nuo 18,5 tūkst. ha Grupės žemės ūkio bendrovių pasėlių ploto (lyginant su maždaug 15 tūkst. ha 2016 m.). Apie 8,5 tūkst. ha ploto buvo naudojamas auginti įvairioms pašarinėms augalų kultūroms – kukurūzams, miežiams, daugiametėms žolėms. Užaugusi pašarinių augalų žalioji masė naudojama galvijų bandoms šerti. Likusi žemės dalis, apie 6 tūkst. ha, buvo palikta kaip pūdymas. Didžioji dalis žemių, paliktų pūdymui, buvo KTG grupės valdytos žemės, kurioms 2017 m. reikėjo papildomo paruošimo tinkamam apsėjimui ir derliaus nuėmimui 2017/2018 m. sezonu. Bendrasis pelnas augalininkystės segmente 2017 m. sudarė 13,4 mln. Eur, kurio 0,7 mln. Eur buvo gauta iš veiklos Krymo regione. Krymo regione veikiančios įmonės 2018 m. vasario 9 d. buvo parduotos (2017 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 31 pastaba).

2017 m. gruodžio 31 d. Grupė iš viso turėjo 3 670 melžiamas karves (2016 m. – 3 554), 2 949 telyčias (2016 m. – 3 227), auginamas karvių pakeitimui, bei 128 bulius (2016 m. - 191). Bendras pienininkystės segmento pelnas 2017 m. sudarė 0,5 mln. Eur. Grupė kasmet užaugina ir parduoda apie 11 tūkst. tonų šviežių kultūrinių grybų. Bendrasis grybininkystės segmento pelnas 2017 m. sudarė apie 1 mln. Eur.

2017 m. sausio 31 d. Grupė baigė KTG AGRAR SE dukterinių įmonių veikiančių Lietuvoje (KTG grupės įmonių) ir valdžiusių apie 7 700 ha žemės ūkio paskirties žemės, įsigijimo procesą. Bendras atlygis už akcijas yra 1 365 tūkst. Eur. Daugiau informacijos apie šį įsigijimą pateikta 2017 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 24 pastaboje.

7. Objektyvi Grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduria Grupė, aprašymas (tęsinys)

2017 m. pagrindinės investicijos buvo į pastatus ir mašinas, transporto priemones, įrenginius bei kitą nekilnojamąjį turtą, įrangą bei įrengimus dėl perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo modelio taip pat dėl padidėjusio dirbamos žemės ploto. Bendros investicijos (turto įsigijimai) į nekilnojamąjį turtą, įrangą bei įrengimus sudarė 10 267 tūkst. Eur 2017 m. (2016 m. – 7 995 tūkst. Eur). Pastatų ir įrengimų, transporto priemonių, įrenginių ir kito nekilnojamojo turto bei įrengimų buvo įgyta nupirkus anksčiau minėtas KTG grupės įmones. Išsamesnė investicijų į nekilnojamąjį turtą, įrangą bei įreingimus informacija pateikta 5 pastaboje. Grupės investicijos (turto įsigijimai) į nematerialųjį turtą buvo 17 tūkst. Eur 2017 m. (2016 m. - 14 tūkst. Eur). 981 tūkst. Eur nematerialusis turtas padidėjo įsigijus KTG grupės įmones (ilgalaikių žemės nuomos sutarčių tikroji vertė). Daugiau informacijos apie Grupės investicijas į nematerialųjį turtą pateikta 2017 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 8 pastaboje.

2018 m. vasario 26 d. AUGA group, AB pabaigė 100% Raseinių agra, UAB akcijų įsigijimą už 2,4 mln. Eur. Raseinių agra, UAB buvo įkurta 2017 m. spalio mėn. dėl Agra Corporation, UAB skaidymo procedūros, akcininkams nusprendus pasitraukti iš žemės ūkio verslo ir sutelkti dėmesį į investicinio turto valdymą. Raseinių agra, UAB, dirba apie 5,2 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės. Daugiau informacijos apie šį įsigijimą pateikta 2017 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 31 pastaboje.

Pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduria Grupė, įvertinimas

Skolintas kapitalas sudaro didelę Grupės viso kapitalo dalį

Istoriškai, pagrindinis Grupės finansavimo (reikalingo investicijoms, įsigijimams ir apyvartiniam kapitalui) šaltinis buvo veiklos pinigų srautai ir skolintos lėšos. Dėl Grupės veiklos plėtros ir besikeičiančio verslo modelio, skolinto kapitalo panaudojimas yra reikšmingas. 2017 m. gruodžio 31 d. Grupės finansiniai įsipareigojimai sudarė 43 590 tūkst. Eur (2016 m. Gruodžio 31 d. – 31 990 tūkst. Eur). Pasiskolinto kapitalo lygis gali sukelti sunkumų pritraukiant papildomą finansavimą ateityje. Paskolinto kapitalo lygis taip pat gali turėti įtakos tam, kad ateityje Grupė turės nukreipti didelę pinigų srautų dalį, kad galėtų dengti skolas ir sumokėti palūkanas. Tai gali apriboti Grupės plėtros galimybes. Šie veiksniai gali turėti neigiamą poveikį Grupės veiklos rezultatams. Be to, atsižvelgiant į tai, kad didelė Grupės turto dalis yra įkeista (apie 2017 m. gruodžio 31 d. - apie 84%) užtikrinant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis vykdymą, nėra garantijų, kad Grupei laiku nevykdant savo įsipareigojimų jos kreditoriai nepateiks reikalavimų susigrąžinti savo lėšas iš Grupės turto. Be to, pagrindinės Grupės paskolos yra kintamos palūkanų normos; taigi palūkanų normos padidėjimas gali turėti neigiamos įtakos Grupės pinigų srautams ir veiklos rezultatams. Bet koks anksčiau minėtas veiksnys gali turėti neigiamos reikšmingos įtakos Grupės finansinei padėčiai, jos veiklai ir rezultatams.

Oro sąlygos

Oro sąlygos yra vienas iš reikšmingiausių žemės ūkio veiklos rizikos veiksnių. Prastos ar nepalankios meteorologinės sąlygos turi esminės įtakos derlingumui, kadangi gali pakenkti derliui ir pašarų ruošai, sunaikinti pasėlius ar padaryti kitokios žalos. Ekstremaliais atvejais prastos oro sąlygos apriboja galimybes nuimti derlių apskritai.

Žemės ūkio produktų kainos

Grupės pajamos ir veiklos rezultatai priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant ir žemės ūkio produkcijos žaliavų kainas, kurių Grupė negali kontroliuoti. Žemės ūkio produkcijos žaliavų kainoms didelės įtakos turi įvairūs ir sunkiai prognozuojami bei nuo Grupės nepriklausantys veiksniai (oro sąlygos, valstybinė politika žemės ūkio srityje, pasaulinės paklausos pokyčiai, kuriuos lemia demografiniai pokyčiai, gyvenimo sąlygų pokyčiai, konkurenciniai produktai kitose šalyse). Tokie veiksniai kaip klimato sąlygos, infekcijos, kenkėjų antplūdžiai, skirtingų šalių nacionalinė žemės ūkio politika ir kt. gali turėti didelės įtakos pirminių žemės ūkio produktų tiekimui ir kainoms. Pagrindinių žemės ūkio žaliavų paklausos pokyčius gali labai paveikti įvairios tarptautinės ir vietinės programos, įgyvendinamos laikantis nacionalinės žemės ūkio politikos, pasaulinės paklausos pokyčiai, kuriuos lemia demografiniai pokyčiai ir gyvenimo sąlygų pokyčiai įvairiose pasaulio šalyse. Šie veiksniai gali sukelti didelius žemės ūkio produktų kainų svyravimus ir dėl to neigiamai paveikti Grupės veiklą, finansinę padėtį ir rezultatus.

Galvijų ir augalų ligos

Galvijai gali užsikrėsti įvairiomis virusinėmis infekcijomis, įskaitant snukio ir nagų ligą, kempinligę ir kt. Nors Grupė laikosi visų griežčiausių sanitarijos reikalavimų, siekdama apsisaugoti nuo ligų, nėra jokios garantijos, kad Grupei priklausantys galvijai neužsikrės dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo Grupės. Nors visi Grupei priklausantys galvijai yra apdrausti, tačiau galvijų infekcijos protrūkis gali lemti dideles papildomas išlaidas ir nuostolius.

Valstybės politika bei reglamentavimas žemės ūkio pramonės sektoriuje ir susijusiose srityse gali neigiamai paveikti Grupės veiklą bei pelningumą

Žemės ūkis ir žemės ūkio produkcijos gamyba bei pristatymas į rinką yra stipriai veikiami valstybės vykdomos politikos šioje srityje ir Europos Sąjungos institucijų reguliavimo. Žemės ūkio veiklos reguliavimas pasireiškia per mokesčių, tarifų, kvotų, subsidijų, importo, eksporto ir kt. reguliavimą. Bet kuris pokytis šiose srityse gali turėti didelės įtakos žemės ūkio veiklos pelningumui, lemti pasirinkimą auginti vienokias ar kitokias kultūras, didinti ar mažinti žemės ūkio produkcijos gamybos bei importo ir eksporto apimtis. Be to, tarptautiniai prekybos ginčai gali turėti neigiamos įtakos prekybai tarp šalių ar regionų ir

7. Objektyvi Grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduria Grupė, aprašymas (tęsinys)

sumažinti prekybos apimtis. Ateityje galiosianti politika šioje srityje gali neigiamai paveikti Grupės taikomas žemės ūkio produkcijos kainas ir Grupės galimybes veikti rinkoje.

Nestabili politinė situacija Krymo Autonominėje Respublikoje

AUGA group, AB finansinėse ataskaitose yra konsoliduojama eTime Invest, UAB, kurios dukterinė bendrovė Karakash Agro, OOO apdirba 10 tūkst. hektarų Krymo Autonominėje Respublikoje. Šiuo metu Krymo Autonominė Respublika yra aneksuota Rusijos Federacijos. Tai sukėlė neigiamų pokyčių šio regiono teisinėje, politinėje ir verslo aplinkoje. Šie neigiami pokyčiai galėjo neigiamai paveikti OOO Karakash Agro žemės ūkio verslą ir tuo pačiu sukelti nuostolių Grupei. 2018 m. vasario 9 d. Grupė pardavė dvi dukterines įmones - Karakash, OOO ir Karakash Agro, OOO, kurios veikė Kryme (2017 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 31 pastaba).

Daugiau informacijos apie Grupės finansinę ir veiklos riziką bei rizikos valdymą yra pateikta 2017 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 3 pastaboje.

8. Svarbūs įvykiai, įvykę po ataskaitinių finansinių metų pabaigos

Svarbūs įvykiai, įvykę po ataskaitinių finansinių metų pabaigos, aprašyti konsoliduotosiose AUGA group, AB finansinėse ataskaitose už 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus.

9. Grupės veiklos planai ir prognozės

Kaip buvo minėta anksčiau, Grupė dirbo apie 33 tūkst. hektarų dirbamos žemės 2017 m. gruodžio 31 d., iš kurių 6 tūkst. ha buvo palikta pūdymui ir kurie 2017/2018 m. bus apsodinti ir bus nuimtas derlius. Taip pat, 2018 m. apie 5,2 tūkst. papildomų hektarų prisidės prie dirbamos žemės ploto dėl Raseinių agra, UAB įsigijimo. To pasekoje, bendras dirbamos žemės plotas padidės maždaug 11 tūkst. ha, nuo 27 tūkst. ha 2017 m. iki 38 tūkst. ha 2018 m. Šiuo metu Grupei viena svarbiausių užduočių yra sėkmingai užbaigti dirbamos žemės plotų plėtrą ir šių plotų perėjimą į ekologinę žemdirbystę.

Nepaisant padidėjusio dirbamos žemės ploto, tikimasi, kad bendras ekologinių subsidijų kiekis išliks daugiau ar mažiau tokio paties lygio kaip ir 2017 metais. Nors Raseinių agra, UAB pradėjo perėjimo prie ekologinio ūkinininkavimo procesą, jai ekologinės subsidijos nebus skiriamos, nes visos numatytos lėšos Ekologiniam ūkininkavimui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014- 2020 m. programą jau yra paskirstytos. Tikimasi, kad 2019 m. Raseinių agra, UAB produkcija bus sertifikuota kaip ekologiška.

Laiku ir teisingai atlikti darbai laukuose yra būtini siekiant užsibrėžto rezultato – dėl to Grupė ir toliau planuoja reikšmingas investicijas į žemės ūkio įrenginius, skirtus ekologinei žemdirbystei. Taip pat tokios investicijos yra planuojamos ir dėl padidėjusio dirbamos žemės ploto. Kaip ir pereinamuoju laikotarpiu, Grupė ir toliau planuoja atlikti įvairius ekologinio ūkininkavimo tvaraus modelio eksploatacinius bandymus siekiant padidinti efektyvumą ir derlingumą.

Planuojama, kad gyvulių skaičius išliks nepakitęs. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. Grupės pagamintas pienas buvo sertifikuotas kaip ekologiškas, tačiau iki 2017 m. pabaigos ne visa pieno produkcija buvo parduota ekologinės produkcijos kainomis. Grupė siekia ženkliai padidinti pieno, parduodamo ekologinės produkcijos kainomis kiekį 2018 m.

Pievagrybių auginimo veikla išliks pirmaujanti Baltijos šalyse be jokio reikšmingo produkcijos pajėgumo padidėjimo planų, prognozuojamų ateinantiems metams. Grupė tikisi padidinti parduodamų ekologiškų pievagrybių dalį bendroje pievagrybių pardavimo apimtyje lyginant su praeitais metais. Šios sąlygos susidaro dėl to, kad Grupės žemės ūkio bendrovės pilnai baigė perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo procesą, todėl grybininkystės veikla bus pilnai aprūpinta reikiamu ekologinių šiaudų kiekiu, kurie ankstesniu laikotarpiu buvo pagrindinė kliūtis auginant ekologiškus grybus. Dėl šios priežasties Grupė tikisi padidinti ekologiškų grybų produkcijos kiekį ir vystyti naujas šio augančio produkto pardavimo rinkas.

10. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą

2016 m. Auga group, AB įsteigė savo mokslinių tyrimų ir plėtros departamentą, kurio pagrindinis tikslas yra sukurti daugiau vertės teikiant novatoriškas ekologinės ūkininkystės technologijas, o galų gale - daugiau ir geresnių produktų, skirtų galutiniams vartotojams.

Šiuo metu departamento komanda vykdo tokius projektus:

  • Pažangaus žemės naudojimo stebėsena (Agrogis)
  • Broilerių paukštynas
  • Vištų dedeklių paukštynas
  • Žemės ūkio mašinų pritaikymas ekologiniam ūkininkavimui
  • Biodujų gamyba
  • Biodujų valymas

10. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą (tęsinys)

  • Robotizuoti pieno ūkiai
  • Sėklų apdirbimo gamykla
  • Kombinuotų pašarų gamykla

Projektų vystymai plėtojami skirtingais etapais ir skirtingu tempu, priklausomai nuo jų svarbos Grupės maste ir nuo rinkos situacijos. Mokslinių tyrimų ir plėtros departamentas neatlieka fundamentinių mokslinių tyrimų. Departamento veikla apima geriausių prieinamų sprendimų / technologijų paiešką, kitų specializuotų privačių ar valstybinių įmonių, mokslinių organizacijų ar asmenų, turinčių aukštą mokslinių tyrimų ir plėtros kompetenciją, pritraukimą, siekiant sukurti naują efektyvią veiklą, kuri turėtų teigiamą įtaką kitoms Bendrovės veikloms, taip pat bendrai situacijai Lietuvos ekologiškų prekių, paslaugų ir technologijų rinkoje.

Be aukščiau išvardytų projektų, departamentas reguliariai atlieka rinkos stebėsenos misiją, skirtą pritraukti ir atrasti novatoriškas technologijas, žmones, finansavimo šaltinius, kurie padėtų pasiekti didesnį efektyvumą ir geresnius tvarumo rodiklius.

11. Informacija apie savas akcijas

Bendrovė neįsigijo ir neturi įsigijusi savų akcijų.

12. Bendrovės įstatinio kapitalo struktūra

AUGA group, AB įstatinis kapitalas 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. buvo lygus 54 351 tūkst. Eur. Įstatinį kapitalą sudarė 187 416 252 paprastosios vardinės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 Eur. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.

13. Akcijų perleidimo apribojimai

Akcijų perleidimo apribojimų nėra.

Atskiri akcijų perleidimo apribojimų atvejai gali būti nustatyti tik akcininkų ir tik iš anksto sutartais atvejais.

14. Bendrovės akcininkai

Akcininko vardas,
pavardė/pavadinimas
Įmonės
kodas
Adresas Akcininko turimų
balsų skaičius
Akcininko turima
nuosavybės dalis
UAB "Baltic Champs Group" 145798333 Poviliškių km., Šiaulių
raj. sav.
165 167 939 88,13%
Multi Asset Selection Fund I015 Antano Tumėno g. 4-B,
Vilnius
10 920 736 5,83%

Akcininkai, 2017 m. gruodžio 31 d. turėję daugiau nei 5% visų Bendrovės akcijų, buvo šie:

Nė vienas iš akcininkų neturi specialiųjų balsavimo teisių. Iš viso 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkais buvo 915 fizinių ir juridinių asmenų.

15. Bendorvės akcininkų balsavimo teisių apribojimai

Bendrovei nėra žinomi jokie akcininkų balsavimo teisių apribojimai.

16. Akcininkų tarpusavio susitarimai

2017 m. gruodžio 31 d. jokių akcininkų susitarimų nebuvo.

17. Įstatų pakeitimų tvarka

Įstatai yra keičiami LR akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka, pritarus Bendrovės akcininkams.

18. Bendrovės kolegialių organų nariai, vadovas, generaliniai direktoriai ir jų dalyvavimas Bendrovės įstatiniame kapitale

Bendrovės valdymo organai – tai visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir generalinis direktorius. Stebėtojų tarybą (kurią sudaro 3 nariai) renka akcininkų susirinkimas. Valdybą sudaro 5 nariai. Valdybos narius renka stebėtojų taryba. Valdybos pirmininką renka valdyba. Valdyba paskiria ir atšaukia generalinį direktorių, sprendžia generalinio direktoriaus darbo užmokesčio ir kitus su darbo sąlygomis susijusius klausimus, tvirtina vidaus tvarkos taisykles, premijas ir sprendžia nuobaudų klausimus. Generalinis generalinis yra Bendrovės vadovas. Bendrovės pagrindiniai vadovai yra generalinis direktorius ir finansų direktorius.

18. Bendrovės kolegialių organų nariai, vadovas, generaliniai direktoriai ir jų dalyvavimas Bendrovės įstatiniame kapitale (tęsinys)

Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius 2017 m. gruodžio 31 d.:

Vardas, pavardė Pareigos Dabartinės kadencijos pabaiga Narystės stažas
Stebėtojų tarybos iki 2019 m. vyksiančio eilinio Stebėtojų tarybos narys nuo
Vladas Lašas pirmininkas visuotinio akcininkų susirinkimo 2015-05-14
iki 2019 m. vyksiančio eilinio Stebėtojų tarybos narys nuo
Liudas Navickas Stebėtojų tarybos narys visuotinio akcininkų susirinkimo 2014-03-13
iki 2019 m. vyksiančio eilinio Stebėtojų tarybos narys nuo
Rimantas Rudzkis Stebėtojų tarybos narys visuotinio akcininkų susirinkimo 2014-03-13

Duomenys apie Bendrovės audito komiteto narius 2017 m. gruodžio 31 d.:

Vardas, pavardė Pareigos Dabartinės kadencijos pabaiga Narystės stažas
Iki 2019 vasario 6 d. Audito komiteto pirmininkas nuo
Liudas Navickas Audito komiteto pirmininkas 2017-02-17
Iki 2019 vasario 6 d. Audito komiteto narys nuo 2017-
Vladas Lašas Audito komiteto narys 02-17
Iki 2019 vasario 6 d. Audito komiteto narys nuo 2017-
Rimantas Rudzkis Audito komiteto narys 02-17

Pagrindinės audito komiteto funkcijos - stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą, stebėti audito procesą, analizuoti vidaus audito efektyvumą ir rizikos valdymo sistemas.

Duomenys apie Bendrovės valdybos narius 2017 m. gruodžio 31 d.:

Vardas, pavardė Pareigos Dabartinės kadencijos pabaiga Narystės stažas
Kęstutis Juščius Valdybos pirmininkas iki 2019 m. vyksiančio eilinio
visuotinio akcininkų susirinkimo
Valdybos narys nuo 2015-05-14
Valdybos narys nuo
2014-05-08
Linas Bulzgys Valdybos narys
Generalinis direktorius
iki 2019 m. vyksiančio eilinio
visuotinio akcininkų susirinkimo
Generalinis direktorius nuo 2015-
05-05
Marijus Bakas Valdybos narys iki 2019 m. vyksiančio eilinio
visuotinio akcininkų susirinkimo
Valdybos narys nuo
2014-05-08
Linas Strėlis Valdybos narys iki 2019 m. vyksiančio eilinio
visuotinio akcininkų susirinkimo
Valdybos narys nuo
2007-12-14
Agnė Jonaitytė Valdybos narė iki 2019 m. vyksiančio eilinio
visuotinio akcininkų susirinkimo
Valdybos narė nuo
2017-02-07

Duomenys apie Bendrovės pagrindinius vadovus 2017 m. gruodžio 31 d.:

Vardas, pavardė Pareigos Dabartinės kadencijos pabaiga Narystės stažas
Generalinis direktorius nuo 2015-
Linas Bulzgys Generalinis direktorius Neapibrėžta 05-05
Finansų direktorius nuo 2017-05-
Martynas Repečka Finansų direktorius Neapibrėžta 15

Stebėtojų tarybos ir audito komiteto nariai

Vladas Lašas (pirmininkas)

Išsilavinimas, kvalifikacija: 1979 m. – Kauno politechnikos institutas, IT technologijos, mokslų daktaras. Užimamos pareigos: UAB "Skubios siuntos" įsteigėjas ir generalinis direktorius (1996 m. – dabar) Kita: PE "Global Lithuanian Leaders" valdybos narys, PE "Lietuvos Junior Achievement" valdybos narys.

Liudas Navickas (audito komiteto pirmininkas)

Išsilavinimas, kvalifikacija: 1976 m. Kauno technologijos universitetas, inžinieriaus elektroniko specialybė. 1982 m. Vilniaus universitetas, ekonomisto specialybė.

Užimamos pareigos: Nuklono gamyklos įmonių asociacijos direktorius (2017 m. – dabar).

18. Bendrovės kolegialių organų nariai, vadovas, generaliniai direktoriai ir jų dalyvavimas Bendrovės įstatiniame kapitale (tęsinys)

Rimantas Rudzkis

Išsilavinimas, kvalifikacija: 1973 m. – Kauno politechnikos institutas, skaičiavimo technikos specialybė, inžinieriaus matematiko diplomas. 1978 m. – matematikos mokslų daktaras. 1993 m. – habilituotas matematikos mokslų daktaras. 1996 m. suteiktas profesoriaus vardas.

Užimamos pareigos: VU Matematikos ir informatikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas (1974 m. – dabar), Lietuvos mokslo tarybos valdybos narys (2017 m. - dabar).

Valdybos nariai

Kęstutis Juščius (pirmininkas)

Išsilavinimas, kvalifikacija: 1995 m. – Vilniaus universitetas, Verslo administravimo bakalauro laipsnis. Užimamos pareigos: AUGA group, AB valdybos pirmininkas (2015 m. – dabar). Kita: SA "Mycela" valdybos pirmininkas, UAB "Baltic Champs Group" valdybos pirmininkas.

Marijus Bakas

Išsilavinimas, kvalifikacija: Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas. Municipalinės ekonomikos magistras. Užimamos pareigos: UAB "Baltic Champs" Širvintų padalinio vadovas (2001 m. – dabar).

Linas Bulzgys

Išsilavinimas, kvalifikacija: Vilniaus universitetas, Finansų ir bankininkystės magistras, ACCA kvalifikacija ir narystė. Užimamos pareigos: AUGA group, AB generalinis direktorius (2015 m. – dabar).

Linas Strėlis

Išsilavinimas, kvalifikacija: 1991 m. – Kauno politechnikos institutas, Mašinų g-bos fakultetas. Užimamos pareigos: UAB "Biglis" direktorius (1993 m. – dabar). Kita: AB "Vilkyškių pieninė" valdybos narys.

Agnė Jonaitytė

Išsilavinimas, kvalifikacija: Vilniaus universitetas, Teisės magistras; Londono Universitetas, Bankų ir finansinės teisės magistras.

Užimamos pareigos: Advokatės A. Jonaitytės advokatų kontora, Advokatė (2017 m. – dabar)

Pagrindiniai vadovai

Linas Bulzgys

Išsilavinimas, kvalifikacija: Vilniaus universitetas, Finansų ir bankininkystės magistras, ACCA kvalifikacija ir narystė. Užimamos pareigos: AUGA group, AB generalinis direktorius (2015 m. – dabar).

Martynas Repečka

Išsilavinimas, kvalifikacija: Vilniaus universitetas, Finansų magistras. Užimamos pareigos: AUGA group, AB finansų direktorius (2017 m. – dabar).

Toliau pateikiama informacija apie 2017 m. gruodžio 31 d. stebėtojų tarybos, valdybos narių ir pagrindinių vadovų nuosavybės teise turimas Bendrovės akcijas:

Vardas, pavardė Pareigos Bendrovėje turimų akcijų
skaičius, vnt.
Bendrovėje turimų akcijų
dalis, %
Marijus Bakas Member of the Board 39 062 0,02%
Kęstutis Juščius Valdybos pirmininkas 1 392 0,0007%

Kęstutis Juščius, valdybos pirmininkas, yra pagrindinis savininkas Baltic Champs Group, UAB, kuri kontroliuoja 88,13% Grupės akcijų.

Bendrovės vadovybė apima valdybos narius ir generalinį direktorių (iš viso 7 asmenys nuo 2017/01/01 iki 2017/02/08, 5 asmenys nuo 2017/02/08 iki 2017/12/31). Visiems valdybos nariams ir vadovybei už darbą buvo atlyginta išmokant atlyginimus arba mokestį už teisines paslaugas. Žemiau esančioje lentelėje pateikti priskaičiuotų atlyginimų ir kitų išmokų vadovybei duomenys. Kitos išmokos apima anksčiau minėtas teisines paslaugas ir paskolų iš vadovybės palūkanas.

18. Bendrovės kolegialių organų nariai, vadovas, generaliniai direktoriai ir jų dalyvavimas Bendrovės įstatiniame kapitale (tęsinys)

Atlyginimai
2017 m.
Kitos išmokos
2017 m.
Išmokėta iš
viso 2017 m.
Vidutinė suma 1 vadovybės nariui
Bendra suma visiems vadybos nariams (iš viso 7 asmenys
20 551 19 079 39 630
nuo 2017-01-01 iki 2017-02-08, 5 asmenys nuo 2017-02-08
iki 2017-12-31)
106 411 99 683 206 094
Vidutinė suma 1 pagrindiniam vadovui 85 715 551 86 266
Bendra suma visiems pagrindiniams vadovams (generalinis
direktorius ir finansų direktorius)
171 429 1 101 172 530

2017 ir 2016 m. stebėtojų tarybos nariams darbo užmokestis ar premijos nebuvo mokamos.

19. Informacija apie reikšmingus susitarimus, kuriems įtakos turėtų akcininkų struktūros pasikeitimas

Grupės įmonių, įskaitant Bendrovę, banko paskolų ir finansinės nuomos sutartyse yra numatyti apribojimai dėl kontroliuojančio akcininko pasikeitimo, kuri yra standartinė tokių susitarimų praktika. Bendrovė arba Grupė nėra sudariusi jokių kitų reikšmingų sutarčių, kurių galiojimui, pakeitimui ar nutraukimui turėtų įtakos akcininkų struktūros pasikeitimai.

20. Informacija apie Bendrovės ir Grupės kolegialių organų narių susitarimus, numatantys kompensaciją jų atsistatydinimo, nepagrįsto atleidimo atveju arba pasikeitus akcijų nuosavybės dalies struktūrai

Bendrovė ir jos kolegialių organų nariai nėra sudarę jokių susitarimų, numatančių kompensacijas jų atsistatydinimo, nepagrįsto atleidimo atveju arba pasikeitus akcijų nuosavybės dalies struktūrai.

21. Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis pateikta 2017 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 31 pastaboje.

22. Informacija apie tai, kaip laikomasi Bendrovių valdymo kodekso

Informacija apie tai, kaip AUGA group, AB laikosi Bendrovių valdymo kodekso, pateikta Priede prie 2017 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų.

23. Informacija apie nefinansinę atskaitomybę pagal Direktyvą 2014/95/ES

2018 m. balandžio 3 d. Grupė paskelbė atskirą 2017 m. Tvarumo ataskaitą. Ataskaita pateikiama Grupės tinklalapyje: www.auga.lt.

24. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Grupė viešai skelbė informaciją per Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos informacinę sistemą, taip pat per ESPI informacinę sistemą, kurią valdo Lenkijos FSA, taip pat Elektroninėje informacinėje bazėje, kurią valdo Varšuvos vertybinių popierių birža. Su viešai paskelbtų pranešimų turiniu galima susipažinti Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje.

Įmonės paskelbtų pranešimų suvestinė yra pateikiama žemiau:

Pranešimo data Pranešimo pavadinimas

2018.04.17 Pranešimas apie 2018 m. balandžio 30 d. vyksiančio AUGA group, AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės
papildymą
2018.04.06 Pranešimas apie 2018 m. balandžio 30 d. šaukiamą AUGA group, AB eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą
2018.04.06 CORRECTION: "AUGA group", AB tvaraus verslo ataskaita
2018.04.03 "AUGA group", AB tvaraus verslo ataskaita
2018.03.28 AUGA group, AB neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2018 m. kovo 28 d., sprendimai
2018.03.14 "AUGA group", AB nusprendė netęsti UAB "Arginta Engineering" įsigijimo
2018.03.14 "AUGA group", AB atnaujintas pristatymas
2018.03.08 CORRECTION: Pranešimas apie 2018 m. kovo 28 d. šaukiamą AUGA group, AB neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą
2018.03.06 Pranešimas apie 2018 m. kovo 28 d. šaukiamą AUGA group, AB neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą
2018.02.28 "AUGA group", AB 12 mėn., pasibaigusių 2017 m. gruodžio 31 d., informacija
2018.02.26 "AUGA group", AB sėkmingai užbaigė UAB "Raseinių agra" akcijų įsigijimą
2018.02.09 "AUGA group", AB dukterinė bendrovė parduoda OOO "Karakash Agro"
2018.01.23 "AUGA group", AB ketina pritraukti iki 20 mln. Eur papildomo akcinio kapitalo per viešą akcijų platinimą iki 2018 m. vidurio
2018.01.23 "AUGA group", AB isigyja UAB "Arginta Engineering" akcijas
2018.01.11 2018 m. AUGA Group, AB periodinės informacijos atskleidimo datos (investuotojo kalendorius)
2017.12.12 "AUGA group" plečia asortimentą - rinkai pasiūlė ekologiškos vištienos, miltų ir aliejaus
2017.11.30 Per pirmus tris šių metų ketvirčius "AUGA group" bendrasis pelnas didėjo daugiau nei du kartus
2017.11.30 "AUGA group", AB tarpinė 9 mėn., pasibaigusių 2017 m. rugsėjo 30 d., informacija
2017.11.20 Įvyko "AUGA group", AB susitikimas su Investuotojų asociacija
2017.11.10 "AUGA group", AB įsigyja UAB "Raseinių agra" akcijas
2017.11.06 2017 m. lapkričio 6 d. įvykusio AUGA group, AB neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai
2017.10.13 Pranešimas apie 2017 m. lapkričio 6 d. šaukiamą AUGA group, AB neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą
2017.10.09 Dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimo įvykdymo
2017.08.31 AUGA group, AB tarpinė 6 mėn., pasibaigusių 2017 m. birželio 30 d., informacija
2017.08.28 Perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo užbaigimas
2017.08.11 AUGA group, AB pasirašė sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities" dėl rinkos formuotojo paslaugų teikimo
2017.06.08 Dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimo
2017.05.31 AUGA group, AB tarpinė 3 mėn., pasibaigusių 2017 m. kovo 31 d., informacija
2017.05.05 Dėl bendrovės vadovui Lietuvos banko paskirtos baudos
2017.04.28 AUGA group, AB 2016 m. metinė informacija
2017.04.28 2017 m. balandžio 28 d. įvykusio AUGA group, AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai
2017.04.27 2017 m. balandžio 28 d. šaukiamo AUGA group, AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai (PAPILDYTA
2017.04.07 Dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimo
2017.04.06 2017 m. balandžio 28 d. šaukiamo AUGA group, AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai
2017.04.06 Pranešimas apie 2017 m. balandžio 28 d. šaukiamą AUGA group, AB eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą
2017.04.04 Pranešimas apie AUGA group, AB balsavimo teisių įgijimą
2017.02.28 AUGA group, AB 2016 metų dvylikos mėnesių tarpinė neaudituota finansinė informacija
2017.02.08 Išrinkta nauja "AUGA group" valdyba
2017.02.08 AUGA group, AB sprendimai dėl stebėtojų tarybos pirmininko, valdybos narių ir valdybos pirmininko išrinkimo
2017.01.31 AUGA group, AB užbaigė Vokietijos bendrovės KTG AGRAR SE dukterinių bendrovių įsigijimą
2017.01.31 AUGA group, AB neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2017 m. sausio 31 d., sprendimai
2017.01.13 AUGA group, AB gavo LR Konkurencijos tarybos leidimą vykdyti koncentraciją, įsigyjant Vokietijos bendrovės KTG AGRAF
SE dukterines bendroves
2017.01.09 Pranešimas apie 2017 m. sausio 31 d. šaukiamą AUGA group, AB neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą
2017.01.09 2017 m. sausio 31 d. šaukiamo AUGA group, AB neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai-
Pastabos GRUPĖ Gruodzio 31 d. BENDROVĖ
TURTAS 2017 2016 2017 2016
Ilgalaikis turtas
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai 5 85 235 76 262 303 217
Investicijos į dukterines įmones 6 69 777 69 774
Nematerialusis turtas 8 839 19 10 16
Ilgalaikės gautinos sumos 13 3 4 9 7 2 5 9 9
Investicijos, skirtos parduoti $\overline{7}$ 286 286
Asocijuotos įmonės $\overline{7}$ 355
Atidėtojo pelno mokesčio turtas 19 890 669
Biologinis turtas 9 8 0 2 9 6858
Ilgalaikio turto iš viso 99 131 86 693 70 090 70 007
Trumpalaikis turtas
Biologinis turtas 9 10 111 5 2 2 3
Atsargos 10 25 547 15 157 2 $\mathbf{1}$
Prekybos gautinos sumos, išankstiniai
apmokėjimai ir kitos gautinos sumos 12 10 765 13 367 5 4 6 7 274
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 11, 14 620 1 650 97
47043 35 397 5470 372
Turtas, skirtas parduoti 31 2 3 7 4
Trumpalaikio turto iš viso 49 417 35 397 5470 372
TURTO IŠ VISO 148 548 122 090 75 560 70 379
NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Kapitalas ir rezervai
Istatinis kapitalas 15 54 351 54 351 54 351 54 351
Akcijų priedai 15 738 7890 738 7890
Perkainojimo rezervas 5889 4 1 7 9
Privalomasis rezervas 15 579 579 579 579
Valiutų kursų svyravimo įtaka (165) (217)
Nepaskirstytasis pelnas (sukaupti nuostoliai) 17 241 5 1 6 3 8 1 2 2 (20 420)
Nuosavas kapitalas, tenkantis Bendrovės 78 633 63790
akcininkams
Nekontroliuojanti dalis
71945 42 400
Nuosavo kapitalo iš viso 382
79 015
293 63790
72 238 42 400
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Paskolos 17 16 535 16 938 6 4 2 7 25 5 68
Lizingo įsipareigojimai 18 5 9 8 7 3 4 2 7 83 79
Atidėtosios dotacijų pajamos 16,2.27 3 6 5 7 3 2 8 6
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai 19 656 433
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso 26835 24 084 6510 25 647
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis
Ilgalaikių lizingo įsipareigojimų einamųjų metų
17 4 5 0 6 3 5 8 5 1 440 1881
dalis 18 2 9 5 6 2690 23 17
Trumpalaikės paskolos 17 13 607 5 3 5 0 3 2 1 0
Prekybos mokėtinos sumos 14 4 67 8796 320 216
Kitos mokėtinos sumos 20 5 8 5 5 5 3 4 7 267 217
41 391 25 768 5 2 6 0 2 3 3 2
Įsipareigojimai, susiję su turtu, skirtu parduoti 31 1 307
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso 42 698 25768 5 2 6 0 2 3 3 2
Įsipareigojimų iš viso 69 533 49852 11770 27 979
NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO 148 548 122 090 75 560 70 379
PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA Gruodzio 31 d. pasibaigę metai
GRUPE BENDROVĖ
Pastabos 2017 2016 2017 2016
Pardavimo pajamos
Dividendai iš dukterinių įmonių
21
25
48 784 39 630 653
25 303
620
Pardavimo savikaina
Biologinio turto ir žemės ūkio produktų pirminio
21,22 (38012) (27985) (16)
pripažinimo tikrosios vertės pasikeitimo įtaka 9,21 4 1 5 9 (868)
BENDRASIS PELNAS 14931 10777 25 956 604
Veiklos sanaudos
Kitos pajamos
23
26
(8585)
351
(7014)
127
(3755)
76
(2837)
16
VEIKLOS PELNAS 6 6 9 7 3890 22 277 (2217)
Finansinės veiklos sąnaudos 27 (1904) (2098) (887) (828)
PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ
APMOKESTINIMĄ
4793 1792 21 390 (3045)
Pelno mokestis 19 222 353
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) UŽ METUS 5015 2 1 4 5 21 390 (3045)
PRISKIRTINA:
Bendrovės akcininkams 4 9 2 6 2 1 7 3 21 390 (3045)
Nekontroliuojančiai daliai 89 (28)
5015 2 1 4 5 21 390 (3045)
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai),
tenkantys vienai akcijai (EUR)
28 0,03 0,01 0,11 (0, 02)
KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) UŽ
LAIKOTARPĮ 5015 2 1 4 5 21 390 (3045)
Kitos bendrosios pajamos:
Elementai, kurie gali būti perklasifikuoti į pelną
arba nuostolj
Valiutų kurso pokytis
Elementai, kurie nebus perklasifikuojami į pelną
arba nuostoli
52 49
Žemės perkainojimas 5 1 800 962
Atidėtasis pelno mokestis nuo žemės perkainojimo 19 (90) (48)
BENDRŲJŲ PAJAMŲ (NUOSTOLIŲ) UŽ METUS
IŠ VISO
6777 3 1 0 8 21 390 (3045)
PRISKIRTINA:
Bendrovės akcininkams 6 6 8 8 3 1 3 6 21 390
Nekontroliuojančiai daliai 89 (28)
6777 3 1 0 8 21 390 (3045)
l
GRUPĖ Įstatinis Akcijų Perkaino-
jimo
Valiutų kursų Privalo-
masis
Nepaskirsty- Nuosavybė,
Bendroves
tenkanti
Nekontro-
liuojanti
Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d.
Likutis
kapitalas
54351
7890
priedai
7689
ezervas
(266)
pokytis
rezervas
579
tasis pelnas
(1.434)
68889
akcininkams
321
dalis
69130
Grynasis pelnas (nuostoliai) per
Bendrosios pajamos
laikotarpį
I. ٠ 2173 2173 (28) 2145
Žemės perkainojimas, atskaičius
Kitos bendrosios pajamos
Valiutos kurso pasikeitimo įtaka
mokesčius (5, 19 Pastabos)
$\mathbf{J}$
Е
$\mathbf{I}$
¥
914 T.
49
Đ
$\mathbf{1}$
ï.
Ï
914
49
ŧ.
$\mathbf{I}$
914
49
Bendrujų pajamų iš viso I, J, 914 49 ı 173
Ñ
3136 28) 108
m
Dukterinių įmonių perleidimas Ŧ Œ, (4424) $\overline{1}$ $\mathbf{1}$ 4424 1 $\blacksquare$ ı
2016 m. gruodžio 31 d.
Likutis
54351 890
N
179
4
(217) 579 5163 945
$\vec{r}$
293 238
72
Grynasis pelnas (nuostoliai) per
Bendrosios pajamos
laikotarpi
١ 1 ı I ı 4926 4926 89 5015
Žemės perkainojimas, atskaičius
mokesčius (5, 19 Pastabos)
Kitos bendrosios pajamos
$\mathbf{I}$ 1710 ı I, ł 1710 ï 1710
Valiutos kurso pasikeitimo įtaka 1 $\mathbf I$ 52 Ŧ 4 52 52
Bendrujų pajamų iš viso ı 1 710
$\blacksquare$
52 926
4
6688 89 777
Ó
nepaskirstytąjį pelną (note 15)
Akcijų priedų perkėlimas į
Sandoriai su akcininkais
1 (7152) J. ı 1 7152 I, $\mathbf I$ ı
Sandorių su akcininkais iš viso 152) ï ı J, 7152 J, $\mathsf I$ $\mathbf{I}$
2017 m. gruodžio 31 d.
Likutis
54351 738 5889 165 579 17241 78633 382 79015
Šios finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2017 É, balandžio 19 d
Bas-Brui Generalinis-Direktorius
drays
Finansy Direktorius
las Repeč
Magy
BENDROVE Istatinis Privalomasis Nepaskirstytasis
kapitalas Akcijų priedai rezervas pelnas (nuostoliai) Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d.
Likutis
54351 7890 579 (17375) 45 445
Grynasis pelnas (nuostoliai) už metus
Bendrosios pajamos
ł ļ ï (3045) (3045)
Bendrujų pajamų iš viso (3045) (3045)
2016 m. gruodžio 31 d.
Likutis
54351 7890 579 (20420) 42400
Grynasis pelnas (nuostoliai) už metus
Bendrosios pajamos
ī ł ı 21390 21390
Bendrujų pajamų iš viso 21390 21390
Istatinio kapitalo padidinimas (16 pastaba)
Sandoriai su akcininkais
ı (7152) ı 7152
Sandorių su akcininkais iš viso 1 (7152) 7152
2017 m. gruodžio 31 d.
Likutis
54351 738 579 8122 63790
GRUPĖ BENDROVE
Pastabos 2017 2016 2017 2016
Grynasis pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 4793 1792 21 390 (3045)
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) straipsnių ir kiti
koregavimai
Nusidėvėjimo sąnaudos 5 6 800 6 0 5 8 47 35
Amortizacijos sąnaudos 8 178 50 5 5
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nurašymai ir
vertės sumažėjimas 41 559 30
Pelnas (nuostoliai) dėl ilgalaikio turto pardavimo 26 (2) 227
Atsargų ir biologinio turto nurašymas 22 1 1 0 2 1 2 6 6
Finansinės sąnaudos, grynąja verte 27 1 904 2 0 9 8 828 828
Mažesne verte įsigyti įsipareigojimai 26 (184)
Dividendai iš dukterinių įmonių 25 (25303) ÷.
Gautinų sumų vertės sumažėjimas 12,23 10
Nuostoliai (pelnas) dėl biologinio turto tikrosios vertės 21
pasikeitimo (4159) 868
Su turtu susijusios dotacijos, pripažintos pajamomis 16 (623) (663)
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Biologinio turto (padidėjimas) sumažėjimas (6568) (2245)
Prekybos gautinų sumų ir išankstinių apmokėjimų
(padidėjimas) sumažėjimas 3 4 6 8 (1289) (2097) 6
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas (6675) (7567) (1) 10
Prekybos mokėtinų sumų ir kitų mokėtinų sumų
padidėjimas (sumažėjimas) 5 9 0 8 1 7 2 3 154 773
6 1 6 7 2703 (4979) (1358)
Sumokėtas pelno mokestis
Gautos palūkanos 48
Sumokėtos palūkanos (1802) (1945) (828) (112)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 4 3 6 5 806 (5805) (1470)
Investicinės veiklos pinigų srautai
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pirkimas (4950) (4329) (100) (81)
Ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimai 8 (17) (14) (14)
Asocijuotų įmonių įsigijimai $\overline{7}$ (355) (3)
Mokėjimas už dukterinės įmonės įsigijimą, grynąja
pinigine verte 24 (1321)
Įplaukos iš investicinio nekilnojamojo turto, įrangos ir
įrengimų pardavimo 616 488
Įplaukos už investicijų pardavimus 6 1 6 5
Dotacijos, susijusios su investicijomis, gautos iš NMA 16 373
Dividendai, gauti iš dukterinių įmonių 25,12 22 207
Kitos grąžintos paskolos 13 143
Kitos suteiktos paskolos 13 (1041) (880) (600)
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (6552) 1430 22 104 (695)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Grąžintinos bankams paskolos (5921) (19101) (4000)
Gražintinos dukterinėms įmonėms paskolos (49760)
Gautos paskolos 12 130 17 352 3 2 1 0
Gautos iš dukterinių įmonių paskolos 31 351 6 2 9 3
Kitos sumokėtos paskolos (1547) (851) (1171)
Finansinės nuomos mokėjimai (3504) (2054) (25) (31)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai 1 1 5 8
(4654) (16395) 2 2 6 2
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas
(sumažėjimas)
(1030) (2418) 97
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje 1650 4 0 6 8 (96)
97
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje
620 1650 1 97

1. Bendroji informacija

AUGA group, AB (toliau – Bendrovė) buvo įsteigta ir pradėjo veiklą 2003 m. birželio 25 d. Bendrovės pagrindinės buveinės adresas: Konstitucijos g. 21C, Quadrum North, Vilnius, Lietuva. Pagrindinė Bendrovės veikla yra žemės ūkio bendrovių valdymas.

2003 m. Bendrovės pavadinimas Galuvė, UAB buvo pakeistas į Agrovaldymo grupė, UAB. 2006 m. vasario mėn. uždaroji akcinė bendrovė Agrovaldymo grupė, UAB pertvarkyta į Agrovaldymo grupė, AB. 2007 m. gruodžio mėn. Bendrovės pavadinimas pakeistas į Agrowill Group, AB. 2016 m. rugsėjo mėnesį Bendrovės pavadinimas pakeistas į dabartinį – AUGA group, AB. AUGA Group, AB pagrindinis akcininkas yra Baltic Champs Group, UAB, kurios 100% akcijų priklauso Kęstučiui Juščiui.

Pagrindiniai (daugiau kaip 5 proc.) Bendrovės akcininkai buvo šie:

2017 m. gruodžio 31 d. 2016 m. gruodžio 31 d.
Akcijų Valdomų
akcijų
dalis,
Akcijų Valdomų
akcijų
dalis,
Įmonės pavadinimas / Asmens vardas, pavardė skaičius proc. skaičius proc.
Baltic Champs Group UAB 165 167 939 88,13 105 368 527 56,22
Velmatas UAB - - 28 440 895 15,18
Valgertas UAB - - 27 511 660 14,68
Multi Asset Selection Fund 10 920 736 5,83 10 920 736 5,83
Kiti smulkūs akcininkai 11 327 557 6,04 15 174 434 7,38
Iš viso 187 416 252 100,00 187 416 252 100,0

Bendrovės akcininkų susirinkimas turi galią atmesti ir reikalauti Bendrovės vadovybės pakeisti finansines ataskaitas po jų išleidimo. Nuo 2008 m. balandžio 1 d. Bendrovės akcijos įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos pagrindinį sąrašą. Nuo 2009 m. balandžio 30 d. bendrovės akcijos perkeltos į Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos papildomąjį prekybos sąrašą. Nuo 2011 m. liepos 8 d. Bendrovės akcijomis pradėta prekiauti Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Bendrovės ir jos dukterinių įmonių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

Konsoliduotą Grupę (toliau – Grupė) 2017 m. gruodžio 31 d. sudaro Bendrovė ir šimtas trisdešimt šešios dukterinės įmonės (2016 m. gruodžio 31 d.– šimtas keturiolika dukterinių įmonių). Žemiau išvardintos dukterinės įmonės, kurios yra įtrauktos į Grupės konsoliduotas 2017 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas.

Grupės nuosavybės dalis,
%
Dukterinė įmonė Šalis 2017 12 31 2016 12 31 Veiklos pobūdis
Baltic Champs UAB Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos
AVG Investment UAB Lietuva 100,00% 100,00% Valdymo bendrovė
AWG Investment 1 UAB Lietuva 100,00% 100,00% Valdymo bendrovė
AWG Investment 2 UAB Lietuva 100,00% 100,00% Valdymo bendrovė
Agross UAB Lietuva 100,00% 100,00% Prekyba ir logistika
Grain Lt UAB Lietuva 97,41% 97,41% Prekyba ir logistika
Ars Ingenii UAB Lietuva 100,00% 100,00% Prekyba ir logistika
AgroGis UAB Lietuva 95,00% 95,00% IT sistemos vystymas
Agro Management Team UAB Lietuva 100,00% 100,00% Žemės valdymo bendrovė
Agrotechnikos centras UAB Lietuva 100,00% 100,00% Įrangos nuoma
AUGA trade, UAB Lietuva 100,00% 100,00% Pardavimų operacijos
ŽŪB Žemės fondas Lietuva 100,00% 100,00% Žemės nuoma
Žemės vystymo fondas 6 UAB Lietuva 100,00% 100,00% Žemės valdymas ir nuoma
Žemės vystymo fondas 9 UAB Lietuva 100,00% 100,00% Žemės valdymas ir nuoma
Žemės vystymo fondas 10 UAB Lietuva 100,00% 100,00% Žemės valdymas ir nuoma
Žemės vystymo fondas 20 UAB Lietuva 100,00% 100,00% Žemės valdymas ir nuoma
AUGA Grūduva UAB Lietuva 97,41% 97,41% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB AUGA Spindulys Lietuva 99,96% 99,96% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB AUGA Smilgiai Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos

AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

ŽŪB AUGA Skėmiai Lietuva 99,87% 99,87% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB AUGA Nausodė Lietuva 99,80% 99,80% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB AUGA Dumšiškės Lietuva 99,38% 99,38% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB AUGA Žadžiūnai Lietuva 99,02% 99,02% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB AUGA Mantviliškis Lietuva 98,79% 98,79% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB AUGA Alanta Lietuva 98,55% 98,55% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB AUGA Eimučiai Lietuva 98,41% 98,41% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB AUGA Vėriškės Lietuva 99,86% 99,86% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB AUGA Želsvelė Lietuva 97,17% 97,17% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB AUGA Lankesa Lietuva 96,24% 96,24% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB AUGA Kairėnai Lietuva 94,82% 94,82% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB AUGA Jurbarkai Lietuva 87,78% 87,78% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB AUGA Gustoniai Lietuva 99,72% 99,72% Žemės ūkio operacijos
ZAO Agroprom** Rusija 0,00% 75,00% Dukterinių įmonių valdymas
Agrowill group S.R.L.** Moldavija 0,00% 100,00% Žemės valdymas ir nuoma
Natur Agro Grup S.R.L.** Moldavija 0,00% 100,00% Žemės valdymas ir nuoma
KB Siesarčio ūkis Lietuva 99,44% 99,44% Žemės ūkio paslaugos
KB Kašėta Lietuva 99,44% 99,44% Žemės ūkio paslaugos
ŽŪB Gustonys Lietuva 100,00% 100,00% Žemės nuoma
ŽŪB Skėmių pienininkystės centras Lietuva 48,67% 48,67% Žemės ūkio paslaugos
ŽŪK AgroBokštai Lietuva 97,94% 97,94% Žemės ūkio paslaugos
KB Dotnuvėlės valdos Lietuva 99,22% 99,22% Žemės ūkio paslaugos
KB Nevėžio lankos Lietuva 96,51% 96,51% Žemės ūkio paslaugos
KB Radviliškio kraštas Lietuva 98,67% 98,67% Žemės ūkio paslaugos
KB Šventosios pievos Lietuva 96,36% 96,36% Žemės ūkio paslaugos
ŽŪK Kairių ūkis Lietuva 98,68% 98,68% Žemės ūkio paslaugos
ŽŪK Šiaurinė valda Lietuva 96,15% 96,15% Žemės ūkio paslaugos
ŽŪK Šušvės žemė Lietuva 98,43% 98,43% Žemės ūkio paslaugos
Žalmargėlis KB Lietuva 98,32% 98,32% Žemės ūkio paslaugos
KB Juodmargėlis Lietuva 99,35% 99,35% Žemės ūkio paslaugos
KB Agromilk Lietuva 96,28% 96,28% Žemės ūkio paslaugos
ŽŪKB Purpurėja Lietuva 99,53% 99,53% Žemės ūkio paslaugos
Bukonių ekologinis ūkis UAB Lietuva 100,00% 100,00% Dukterinių įmonių valdymas
Agrosaulė 8 UAB Lietuva 100,00% 100,00% Valdymo bendrovė
Biržų r. Rinkuškių melioracijos statinių
naudotojų asociacija
Lietuva 48,67% 48,67% Žemės ūkio paslaugos
Pasvalio raj., Pušaloto melioracijos
naudotojų asociacija
Lietuva 48,67% 48,67% Žemės ūkio paslaugos
Skėmių melioracijos statinių naudotojų
asociacija
Lietuva 48,67% 48,67% Žemės ūkio paslaugos
Vaitiekūnų melioracijos statinių naudotojų
asociacija
Lietuva 48,67% 48,67% Žemės ūkio paslaugos
Grūduvos melioracija Lietuva 65,81% 65,81% Žemės ūkio paslaugos
Paulių melioracijos statinių naudotojų
asociacija
Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio paslaugos
Melioracijos sistemų naudotojų asociacijos
Nausodė
Lietuva 70,74% 70,74% Žemės ūkio paslaugos
Traktorių nuomos centras UAB Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio paslaugos
Traktorių nuomos paslaugos UAB Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio paslaugos
Arnega UAB Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio paslaugos

AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

AgroSchool OU Estija 100,00% 100,00% Dukterinių įmonių valdymas
VšĮ Agroschool Lietuva 50,00% 50,00% Žmogiškųjų išteklių valdymas
AUGA Ramučiai UAB Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos
AUGA Luganta UAB Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos
eTime invest UAB Lietuva 100,00% 100,00% Dukterinių įmonių valdymas
Karakash Agro OOO Ukraina 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos
Karakash OOO Ukraina 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos
ŽVF Projektai UAB Lietuva 52,62% 52,62% Žemės valdymas ir nuoma
ŽŪB Alantos ekologinis ūkis Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB Dumšiškių ekologinis ūkis Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB Eimučių ekologinis ūkis Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB Grūduvos ekologinis ūkis Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB Jurbarkų ekologinis ūkis Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB Kairėnų ekologinis ūkis Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB Lankesos ekologinis ūkis Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB Mantviliškio ekologinis ūkis Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB Nausodės ekologinis ūkis Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB Skėmių ekologinis ūkis Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB Smilgių ekologinis ūkis Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB Spindulio ekologinis ūkis Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB Vėriškių ekologinis ūkis Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB Žadžiūnų ekologinis ūkis Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos
ŽŪB Želsvelės ekologinis ūkis Lietuva 100,00% 100,00% Žemės ūkio operacijos
Prestviigi OU Estija 100,00% 100,00% Dukterinių įmonių valdymas
Sendri Capital OU** Estija 0,00% 100,00% Dukterinių įmonių valdymas
Turvaste partners OU Estija 100,00% 100,00% Dukterinių įmonių valdymas
Nakamaa Agro OU Estija 100,00% 100,00% Dukterinių įmonių valdymas
Hindaste Invest OU Estija 100,00% 100,00% Dukterinių įmonių valdymas
Tuudi River OU Estija 100,00% 100,00% Dukterinių įmonių valdymas
Palderma Partners OU Estija 100,00% 100,00% Dukterinių įmonių valdymas
Liialaid Capital OU** Estija 0,00% 100,00% Dukterinių įmonių valdymas
Ave-Martna Capital OU Estija 100,00% 100,00% Dukterinių įmonių valdymas
Hobring Invest OU Estija 100,00% 100,00% Dukterinių įmonių valdymas
Rukkirahhu Capital OU Estija 100,00% 100,00% Dukterinių įmonių valdymas
Pahasoo OU Estija 100,00% 100,00% Dukterinių įmonių valdymas
123 Union OU** Estija 0,00% 100,00% Dukterinių įmonių valdymas
NovaCorpus OU** Estija 0,00% 100,00% Dukterinių įmonių valdymas
Bestmax OU** Estija 0,00% 100,00% Dukterinių įmonių valdymas
Remidox OU** Estija 0,00% 100,00% Dukterinių įmonių valdymas
KB Ganiklis Lietuva 98,09% 98,09% Žemės ūkio operacijos
KB Ganiavos gėrybės Lietuva 98,09% 98,09% Žemės ūkio operacijos
KB Žemėpačio pieno ūkis Lietuva 98,09% 98,09% Žemės ūkio operacijos
KB Žemynos pienelis Lietuva 98,09% 98,09% Žemės ūkio operacijos
KB Lygiadienio ūkis Lietuva 98,09% 98,09% Žemės ūkio operacijos
KB Laumės pieno ūkis Lietuva 98,09% 98,09% Žemės ūkio operacijos
KB Medeinos pienas Lietuva 98,09% 98,09% Žemės ūkio operacijos

AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

KB Gardaitis Lietuva 98,09% 98,09% Žemės ūkio operacijos
KB Dimstipatis Lietuva 98,09% 98,09% Žemės ūkio operacijos
KB Aušlavis Lietuva 98,09% 98,09% Žemės ūkio operacijos
KB Austėjos pieno ūkis Lietuva 98,09% 98,09% Žemės ūkio operacijos
KB Aitvaro ūkis Lietuva 98,09% 98,09% Žemės ūkio operacijos
KB Giraičio pieno ūkis Lietuva 98,09% 98,09% Žemės ūkio operacijos
Fentus 10 GmbH*** Vokietija 100,00% 0,00% Dukterinių įmonių valdymas
Norus 26 AG*** Vokietija 100,00% 0,00% Dukterinių įmonių valdymas
LT Holding AG*** Vokietija 100,00% 0,00% Dukterinių įmonių valdymas
KTG Agrar UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agrar Raseiniai UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agrar Mažeikiai UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
PAE Agrar UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Delta Agrar UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
KTG Grūdai UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
KTG Eko Agrar UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agronita UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agronuoma UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
VL Investment Vilnius 12 UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agrar Ašva UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agrar Varduva UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agrar Seda UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agrar Kvistė UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agrar Luoba UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agrar Gaja UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agrar Ariogala UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agrar Girdžiai UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agrar Vidauja UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agrar Raudonė UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agrar Venta UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agrar Nerys UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agrar Gėluva UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agrar Betygala UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agrar Dubysa UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agrar Pauliai UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos
Agrar Mituva UAB*** Lietuva 100,00% 0,00% Žemės ūkio operacijos

* Ars ingenii, UAB – dukterinė įmonė, kurios ankstesnis pavadinimas buvo AMT Žemė, UAB.

** Įmonės buvo uždarytos arba parduotos.

*** Įmonės, įgytos kaip "KTG" grupės įmonės (žr. 24 pastabą).

2017 m. gruodžio 31 d. Grupėje dirbo 1 152 darbuotojai, o 2016 m. gruodžio 31 d. – 1 099 darbuotojai. Pagrindinės Grupės veiklos sritys: kultūrinių pievagrybių auginimas ir pardavimas, pieno gamyba ir pardavimas, įvairių grūdų ir rapsų auginimas ir pardavimas.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

2.1 Apskaitos principų pasikeitimai

Grupės apskaitos politika yra nepakitusi visais šiose finansinėse ataskaitose pateikiamais laikotarpiais.

2.2 Finansinių ataskaitų rengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS), priimtais Europos Sąjungoje (ES). Konsoliduotosios finansinės ataskaitos parengtos istorinės įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus žemę nekilnojamajame turte, kuri apskaitoma perkainota verte, biologinį turtą (galvijus ir pasėlius), kurie apskaitomi tikrąja verte. Tiek Bendrovė, tiek Grupė taiko tuos pačius apskaitos principus, išskyrus dukterinių įmonių apskaitą, kaip aprašyta 2.25 pastaboje.

Finansinių ataskaitų parengimas pagal TFAS reikalauja atlikti tam tikrus svarbius apskaitinius įvertinimus. Šie standartai taip pat reikalauja, kad vadovybė priimtų sprendimus, susijusius su Grupės apskaitos principų taikymu. Sritys, kuriose tenka priimti reikšmingus ir sudėtingus sprendimus, arba sritys, kuriose daromos prielaidos ir taikomi apskaitiniai vertinimai turi reikšmingos įtakos konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms, aprašytos 4-oje pastaboje.

Konsoliduotos finansinės ataskaitos pateiktos nacionaline valiuta eurais (Eur), kuri yra Bendrovės funkcinė ir pateikimo valiuta.

Veiklos tęstinumo principas

Pridedamos finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis veiklos tęstinumo principu. Trumpalaikis Grupės tikslas yra sugeneruoti pakankamą kiekį lėšų tam, kad būtų pasiektas veiklos efektyvumas ir pelningumas bei sugeneruoti pakankamai pajamų ir pelno, siekiant padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Grupės vadovybė tikisi išlaikyti dabartinius likvidumo rodiklius ir sukaupti lėšas ateities investicijoms. Bendrovė daugiausia dirba su Grupės įmonėmis, todėl jos likvidumas yra pakoreguojamas esant poreikiui.

2017 m. gruodžio 31 d. Grupės trumpalaikis turtas viršijo trumpalaikius įsipareigojimus 6 921 tūkst. (2016 m. gruodžio 16 d. viršijo 10 195 tūkst. Eur). Grupės likvidumo rodiklis (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) sudarė 1,16 (2016 m. – 1,34), tuo tarpu kritinio likvidumo rodiklis (trumpalaikis turtas (neįskaitant biologinio turto ir atsargų) / trumpalaikiai įsipareigojimai) buvo 0,32 (2016 m. – 0,60).

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai ir trumpalaikis turtas padidėjo. Trumpalaikis turtas viršijo trumpalaikius įsipareigojimus 99 tūkst. Eur 2017 m. gruodžio 31 d., kai 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis buvo neigiamas ir lygus (1 960) tūkst. Eur. Bendrovės likvidumo rodiklis siekė 1,02 (2016 m. – 0,16).

Nauji standartai, pataisos ir išaiškinimai

2017 m. Grupė ir Bendrovė pritaikė visus Tarptautinės apskaitos standartų valdybos (TASV) ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) paskelbtus naujus ir patikslintus standartus, pataisas bei išaiškinimus, kurie yra svarbūs jos veiklai ir įsigaliojo ataskaitiniu laikotarpiu, prasidedančiu 2017 m. sausio 1 d.

a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

Grupė ir Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos standartus ir pakeitimus savo metiniams ataskaitiniam laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d.:

  • Atidėtųjų mokesčių turto, skirto nerealizuotiems nuostoliams, pripažinimas (12-ojo TAS pataisos)

  • Informacijos atskleidimo iniciatyva (7-ojo TAS pataisos)

  • 2014-2016 m. ciklo TFAS metiniai patobulinimai (12-ojo TFAS pakeitimai), taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d.

Šių pataisų priėmimas neturėjo jokios įtakos ankstesniuose, dabartiniuose ar būsimuose laikotarpiuose pripažintoms sumoms. 7-ojo TAS pakeitimai reikalauja, kad būtų atskleisti finansinės veiklos įsipareigojimų pasikeitimai, žr. 17 pastabą.

b) Dar neįsigalioję nauji standartai, pataisos ir išaiškinimai

Kiti nauji standartai, standartų pataisos ir aiškinimai, kurie taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir kurie nebuvo taikomi rengiant šias finansines ataskaitas, nurodyti toliau:

9-asis TFAS "Finansinės priemonės: klasifikavimas ir vertinimas" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, patvirtintas taikyti ES). Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai:

  • Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas: finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

2.2 Finansinių ataskaitų rengimo pagrindas (tęsinys)

  • Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelio, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimo, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šiol neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas.
  • Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą pripažinti tikrosios vertės pasikeitimą kitomis bendrosiomis pajamomis, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.
  • Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, pokyčių poveikį.
  • 9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti numatomus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumai už visą terminą). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas.
  • Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ąjį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.

Grupės finansinis turtas priskiriamas finansinio turto kategorijoms Paskolos ir gautinos sumos amortizuota savikaina, kurios, pagal naują standartą, būtų vertinamos amortizuota savikaina, kaip ir anksčiau, nes verslo modelis šiam finansiniam turtui yra skirtas surinkti sutartinius pinigų srautus ir apima pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus.

Grupė turi tik finansinius įsipareigojimus, priskiriamus kategorijai Kiti finansiniai įsipareigojimai. Todėl finansinių įsipareigojimų apskaitos pataisos Grupei įtakos neturės.

Apsidraudimo sandorių pataisos neturės įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms, nes Grupė neturi apsidraudimo sandorių apskaitos.

Naujas vertės sumažėjimo modelis reikalauja, kad būtų nustatytas vertės sumažėjimo pripažinimas pagal TKN, o ne tik patirti kredito nuostoliai, kaip pagal 39-ąjį TAS. Jis taikomas finansiniam turtui su amortizuota savikaina, turtui su sutartimi pagal 15-ąjį TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais". Atsižvelgiant į dabartinius vertinimus, pataisa gali įtakoti išankstinį kredito nuostolių pripažinimą, tačiau pritaikymo dieną Grupė įvertino, kad reikšmingo poveikio prekybos gautinoms sumoms, pinigams ir pinigų ekvivalentams bei indėliams nebus.

Grupė įvertino gautinų sumų susigrąžinimą pagal naujojo standarto reikalavimus. Gautinų sumų susigrąžinimas buvo analizuojamas pagal segmentus (augalininkystė, grybininkystė ir pieninkystė). Per pastaruosius 2-jus metus, Grupei pradėjus perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo, reikšmingesnių beviltiškos skolos nurašymų nebuvo. Gyvulininkystės segmente tik 0,73% gautinų sumų, augalininkystės segmente – 1,35%, grybininkystės segmente - 1% nuo visų 2017 m. pardavimų nebuvo susigrąžinta iki 2018 m. vasario pabaigos. Jei Grupė nebus susigrąžinusi 2017 gruodžio 31 d. pasibaigusių metų prekybos gautinų sumų iki 2018 metų pabaigos, 60 tūkst. Eur vertės sumažėjimo nuostoliai būtų apskaityti 2018 m. sausio 1 d. Pinigai ir pinigų ekvivalentai yra laikomi bankuose, turinčiuose aukštus kredito reitingus, kuriuos nustato užsienio reitingų agentūros.

Naujasis standartas taip pat reikalauja platesnio informacijos atskleidimo ir pakeitimų jos pateikime. Tikėtina, kad tai pakeis pobūdį ir išplės Grupės naudojamų finansinių priemonių atskleidimo mastą, ypač naujo standarto priėmimo metais - 2018 m.

Grupė naująsias taisykles taikys atgaline data pradedant 2018 m. sausio 1 d., praktiškiausiu būdu pagal naująjį standartą. 2017 m. palyginimai nebus perskaičiuojami.

15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, patvirtintas taikyti ES). Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

2.2 Finansinių ataskaitų rengimo pagrindas (tęsinys)

Grupė taikys 15-ąjį TFAS 2018 m. metinėse finansinėse ataskaitose, naudodama modifikuotą retrospektyvų metodą, t.y. palyginamosios sumos nebus perskaičiuojamos. Grupės pardavimai suskirstyti į 3 pagrindinius segmentus: gyvulininkystės, augalininkystės ir grybininkystės. Visuose segmentuose pardavimo sutartys su klientais yra labai paprastos ir neturi jokių kompleksinių paslaugų ar prekių. Daugeliu atvejų prekės perduodamos klientams tą pačią dieną, kai išrašomos sąskaitos faktūros. 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo prekių, kurios buvo perduotos ar kurių perdavimas klientams buvo vykdomas, bet sąskaitos faktūros nebuvo išrašytos ir atvirkščiai.

16-asis TFAS "Nuoma" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau). Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis.

Investicinio turto perkėlimas - 40-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis patikslinta, kad perkėlimas į investicinį turtą arba iš jo gali būti atliekamas tik tada, kai pasikeičia turto naudojimo paskirtis. Šis pasikeitimas turi būti pagrįstas įrodymais: ketinimo pasikeitimas, pats savaime, nėra įrodymas perkėlimui pagrįsti.

Šiuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokią įtaką finansinėms ataskaitoms turės naujieji aktualūs standartai ir jų patobulinimai. 30 pastaboje yra pateikiama informacija apie veiklos nuomos mokėjimus ateinančiais laikotarpiais pagal ilgalaikes nenutraukiamas veiklos nuomos sutartis. Naujų standartų pritaikymas apskaitoje gali turėti įtakos tam tikriems santykiniams finansiniams rodikliams, numatytiems kredito sutartyse. Grupė ketina persiderėti su bankais dėl šių santykinių rodiklių pakeitimo.

2.3 Grupės apskaita

Dukterinės įmonės – tai įmonės, kurias Grupė gali kontroliuoti. Grupė kontroliuoja įmonę, kai yra susijusi arba turi teises į įmonės kintamą grąžą ir turi galimybę daryti įtaką grąžai per savo įgaliojimus įtakoti jos veiklas. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra įtrauktos į konsoliduotas Grupės finansines ataskaitas nuo tos dienos, kai įsigyjama kontrolė iki tol, kol kontrolė prarandama.

Pirkimo metodas taikomas verslo jungimų apskaitai. Už dukterinės įmonės įsigijimą perduotas atlygis yra perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikroji vertė. Perduotas atlygis apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, susidarančių dėl neapibrėžto atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai patiriamos. Verslo jungimo būdu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei neapibrėžtieji įsipareigojimai pradžioje įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną. Naudojant įsigijimo metodą, Grupė nekontroliuojančią dalį įsigyjamojoje įmonėje įvertina tikrąja verte arba proporcinga grynojo turto dalimi, tenkančia nekontroliuojančiai daliai įsigyjamojoje įmonėje.

Perduoto atlygio dalis, nekontroliuojančios dalies įsigyjamojoje įmonėje dalis ir anksčiau turėtos įsigyjamosios įmonės nuosavybės priemonių tikrosios vertės įsigijimo dieną, viršijanti Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, yra apskaitoma kaip prestižas. Jeigu įsigijimo savikaina yra mažesnė už Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, skirtumas pripažįstamas tiesiogiai pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip neigiamas prestižas.

Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai taip pat eliminuojami, tačiau laikomi perduoto turto vertės sumažėjimo požymiu.

2.4 Asocijuotos įmonės

Asocijuotomis įmonėmis yra laikomos visos įmonės, kurioms Grupė turi reikšmingą įtaką, bet jų nekontroliuoja nei pavieniui, nei bendrai. Šiuo atveju Grupė turi turėti 20-50% balsavimo teisių. Investicijos į asocijuotas įmones apskaitomos taikant nuosavybės metodą apskaitai, pirmiausia pripažįstant jos įsigijimo savikainą.

Pagal nuosavybės apskaitos metodą pradine investicijos verte yra pripažįstama įsigijimo savikaina, kuri vėliau pelno (nuostolių) ataskaitoje pakoreguojama pripažįstant Grupės pelno ar nuostolių dalį, patirtą po įsigijimo, taip pat pakoreguojama pagal Grupės bendrųjų pajamų dalies judėjimą kitose bendrose pajamose. Dividendai, gauti arba gautini iš asocijuotų ir bendrųjų įmonių, pripažįstami kaip investicijų sumažėjimas apskaitinėje investicijų vertėje.

Kai Grupės nuosavybės būdu apskaitytų investicijų dalis yra nuostolinga ir viršija jos investicijos balansinę vertę, įskaitant bet kokias kitas neapibrėžtas ilgalaikes gautinas sumas, Grupė nepripažįsta tolimesnių nuostolių, išskyrus atvejus, kai ji prisiėmė įsipareigojimus ar atliko mokėjimus kito subjekto vardu.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

2.4 Asocijuotos įmonės (tęsinys)

Nerealizuotas sandorių pelnas tarp Grupės ir jos asocijuotų įmonių ar bendrųjų įmonių yra eliminuojamas tokia dalimi, kokia priklauso Grupei. Nerealizuoti nuostoliai taip pat yra eliminuojami, išskyrus tuos atvejus, jei turima įrodymų, kad sandoriu perduoto turto vertė yra sumažėjusi. Esant poreikiui, apskaitos reikalavimai subjektuose, kuriuose Grupė turi investicijų į nuosavybę, buvo pakoreguoti siekiant užtikrinti jų suderinamumą su Grupės priimta politika.

Nuosavybės investicijų apskaitinės vertės pokyčiai yra peržiūrėti pagal 2.9 pastaboje aprašytus reikalavimus.

2.5 Sandoriai su nekontroliuojančia dalimi

Grupė traktuoja sandorius su nekontroliuojančios dalies akcininkais kaip sandorius su Grupės akcininkais. Atliekant pirkimus iš nekontroliuojančios dalies akcininkų, skirtumas, susidarantis tarp bet kokio sumokėto atlygio bei įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto dalies apskaitinės vertės, yra apskaitomas nuosavybės dalyje. Iš pardavimų nekontroliuojančios dalies akcininkams gaunamas pelnas ar patiriami nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavybės dalyje.

2.6 Užsienio valiutos perskaičiavimas

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Kiekvienos Grupės įmonės finansinėse ataskaitose parodyti straipsniai įvertinti pirminės ekonominės aplinkos, kurioje konkreti įmonė vykdo veiklą, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Bendrovės funkcinė valiuta yra euras (EUR).

Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą pagal valiutų keitimo kursus, galiojančius sandorių atlikimo arba vertinimo (jeigu straipsniai iš naujo vertinami) dieną. Valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštus piniginius turto bei įsipareigojimų likučius pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Grupės įmonės

Dukterinių įmonių veiklos rezultatai ir finansinė būklė (nė vienos iš kurių funkcinė valiuta nėra iš hiperinfliacijos ekonomikos), kurių funkcinė valiuta skiriasi nuo pateikimo valiutos, yra perskaičiuojami į pateikimo valiutą tokia tvarka:

  • a) Turtas ir įsipareigojimai kiekvieną balanso parengimo dieną yra perskaičiuojami taikant balanso sudarymo datos valiutos kursą;
  • b) Pajamos ir sąnaudos atskiriems pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniams yra perskaičiuojamos vidutiniu laikotarpio valiutos kursu (išskyrus atvejus, kai vidutinis kursas pagrįstai neatspindi valiutos kursų, galiojančių sandorių dieną, bendrojo poveikio);
  • c) Visi valiutų perskaičiavimo skirtumai yra apskaitomi kitose bendrosiose pajamose kaip atskiras nuosavybės komponentas.

Prestižas ir tikrosios vertės koregavimai, atsirandantys įsigijus užsienio įmonę, laikomi užsienio bendrovės turtu arba įsipareigojimais ir perskaičiuojami balanso sudarymo datos valiutos kursu.

2.7 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamuoju turtu, įranga ir įrengimais laikomas turtas, kurį Grupė valdo ir kontroliuoja, iš kurio tikisi gauti ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais ir kurio naudingo tarnavimo laikotarpis yra ilgesnis nei vieneri metai. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus žemę, yra apskaitomi įsigijimo verte sumažinus vėliau sukauptu nusidėvėjimu ir vėlesniais vertės sumažėjimo nuostoliais. Žemė apskaitoma perkainota verte, atėmus vėlesnius vertės sumažėjimo nuostolius.

Pastatus daugiausia sudaro karvių fermos, dirbtuvės ir grūdų saugojimo pastatai. Mašinas ir įrengimus sudaro žemės ūkio technika bei pieno ūkių įrengimai. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus žemę ir nebaigtą statybą, apskaitomi įsigijimo verte, atėmus vėlesnį nusidėvėjimą ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra.

Žemę daugiausia sudaro žemės ūkio paskirties žemė, kuri pateikiama perkainota verte, remiantis periodiškai, ne rečiau nei kas trejus metus, nepriklausomų vertintojų atliekamais vertinimais.

Vėliau patirtos išlaidos pridedamos prie apskaitinės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės arba pripažįstamos atskiru turtu tik tuo atveju, jeigu yra tikėtina, kad Grupė gaus ateityje ekonominę naudą iš šio turto, ir turto savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.

Žemės apskaitinės vertės padidėjimas po perkainojimo yra kredituojamas į perkainojimo rezervą nuosavybės dalyje. Vertės sumažėjimai, kurie padengia to paties turto ankstesnius vertės padidėjimus, pripažįstami tiesiogiai nuosavybės dalyje, mažinant perkainojimo rezervą; visi kiti vertės sumažėjimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

Žemei nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Kito turto nusidėvėjimas, išskyrus nebaigtą statybą, apskaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, nurašant turto įsigijimo vertę ar perkainotą vertę iki likvidacinės vertės per šiuos nustatytus naudingo tarnavimo laikotarpius:

Pastatai 20–50 metų
Statiniai ir mašinos 4–20 metų
Transporto priemonės, įrenginiai ir kitas turtas 1–10 metų

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigyti lizingo būdu, yra nudėvimi per trumpesnį iš dviejų: naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir nuosavam turtui, arba lizingo laikotarpį. Ilgalaikio turto likvidacinės vertės ir naudingo tarnavimo laikotarpiai yra peržiūrimi, ir koreguojami, jei to reikia, kiekvieno balanso sudarymo datą.

Turto apskaitinė vertė nedelsiant sumažinama iki jo atsiperkamosios vertės, jeigu turto apskaitinė vertė viršija įvertintą atsiperkamąją vertę.

Nebaigtos statybos straipsnyje apskaitomas statomas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai. Toks turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius. Įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas.

Pelnas arba nuostoliai, susidarę perleidus turtą, apskaičiuojami iš gautų pajamų atimant perleisto turto apskaitinę vertę, ir apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje veiklos sąnaudų straipsnyje. Pardavus perkainotą turtą, atitinkama perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną.

Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpis vadovybės yra nustatomas turto įsigijimo momentu. Nustatytas naudingo tarnavimo laikotarpis kasmet peržiūrimas.

2.8 Nematerialusis turtas

Prestižas

Prestižas parodo, kiek Grupės įsigytos dukterinės / asocijuotos įmonės grynojo identifikuojamojo turto dalies įsigijimo savikaina viršija jo tikrąją vertę įsigijimo dieną. Prestižas, atsiradęs dėl dukterinės įmonės įsigijimo, apskaitomas kaip nematerialusis turtas. Kiekvienais metais atskirai pripažintas prestižas peržiūrimas, siekiant nustatyti, ar nesumažėjusi jo vertė, ir apskaitomas įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptais vertės sumažėjimo nuostoliais. Prestižo vertės sumažėjimo nuostoliai neatstatomi. Pelnas ar nuostoliai, atsiradę dėl įmonės pardavimo, apima prestižo, susijusio su parduota įmone, apskaitinę vertę.

Prestižas priskiriamas pinigų srautus kuriantiems vienetams, dėl vertės sumažėjimo peržiūrėjimų. Priskiriama tiems pinigų srautus kuriantiems vienetams ar pinigų srautus kuriančių vienetų grupėms, kurios turėtų gauti naudos iš verslo jungimo, kurį įvykdžius prestižas susidarė.

Kitas nematerialusis turtas

Nematerialusis turtas – tai turtas, iš kurio Grupė tikisi gauti ekonominės naudos ateityje, jo naudojimo trukmė yra ribota ir jis apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Amortizacija skaičiuojama tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) metodu per įvertintą turto naudingo tarnavimo laiką:

Programinė įranga 2–3 metai
Kitas nematerialusis turtas 5 metai
Žemės nuomos sutartys 1-16 metų

Atskirai įsigytos licencijos yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus sukauptą amortizaciją. Licencijos, įsigytos per verslo jungimus, yra apskaitomos tikrąja verte įsigijimo datai. Įsigytos kompiuterių programinės įrangos licencijos kapitalizuojamos remiantis su konkrečių programinių įrangų įsigijimu ir parengimu naudojimui susijusiomis išlaidomis.

Tiesiogiai priskirtinos sąnaudos, kurios kapitalizuojamos kaip programinės įrangos savikainos dalis, apima programinės įrangos produktus kuriančių darbuotojų darbo užmokestį ir atitinkamų pridėtinių išlaidų dalį. Kitos programinės įrangos kūrimo sąnaudos, kurios neatitinka šių kriterijų, pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai yra patiriamos. Kūrimo išlaidos, ankstesniu laikotarpiu pripažintos sąnaudomis, vėliau turtu nepripažįstamos.

Pelnas arba nuostoliai, susidarę perleidus nematerialųjį turtą, yra apskaičiuojami gautas pajamas lyginant su turto apskaitine verte, ir pripažįstami pelne ar nuostoliuose.

Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpis vadovybės yra nustatomas turto įsigijimo momentu. Nustatytas naudingo tarnavimo laikotarpis kasmet peržiūrimas.

Amortizuojamas turtas tikrinamas, ar nesumažėjusi jo vertė, kai tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimas rodo, kad jo apskaitinė vertė gali būti nebeatgautina.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

2.9 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtąjį pelno mokestį, vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Jeigu tokių požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė.

Turto vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami ta suma, kuria apskaitinė turto vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, kuri yra didesnė iš dviejų verčių: turto tikroji vertė, atėmus pardavimo išlaidas, ir naudojimo vertė. Nustatant turto vertės sumažėjimą, turtas yra sugrupuojamas į mažiausias grupes, kurių atžvilgiu galima nustatyti atskirus pinigų srautus (pinigų srautus kuriančius vienetus). Nefinansinis turtas, išskyrus prestižą, kurio vertė buvo sumažėjusi, kiekvienų ataskaitų parengimo dieną peržiūrimas dėl galimybės atstatyti vertės sumažėjimą. Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

2.10 Biologinis turtas

Biologinis turtas pirminio pripažinimo metu ir balanso sudarymo dieną apskaitomas tikrąja verte, atėmus įvertintas pardavimo išlaidas, išskyrus atvejus, kai tikroji vertė negali būti tiksliai nustatyta pirminio pripažinimo metu. Žemės ūkio produkcija, išgauta iš Grupės biologinio turto, yra apskaitoma tikrąja verte, atėmus įvertinas pardavimo išlaidas derliaus nuėmimo metu, ir vėliau apskaitoma kaip atsargos.

Jeigu egzistuoja aktyvi biologinio turto ar žemės ūkio produkcijos rinka, tos rinkos skelbiama kaina yra tinkamas dydis nustatant tikrąją turto vertę. Jei tokia rinka neegzistuoja, tikroji vertė nustatoma pagal artimiausio rinkos sandorio kainą, su sąlyga, kad ekonominės sąlygos reikšmingai nepasikeitė nuo tokio sandorio dienos iki balanso parengimo dienos. Įsigijimo savikaina yra naudojama tikrosios vertės nustatymui tik tada, kai biologinis turtas nuo įsigijimo dienos kito nedaug (pvz. praėjus trumpam laikotarpiui po augalų ar grybų sėjos).

Augimo periodu (augalų, grybų, gyvulių iki 1-ojo laktacijos periodo) patirtos sąnaudos yra kaupiamos ir apskaitomos atitinkamo turto straipsnyje. Kiekvieną ataskaitos parengimo datą*, biologinis turtas yra pervertinamas tikrąja verte. Pervertinimo pelnas arba nuostolis (skirtumas tarp tikrosios vertės ir apskaitytos savikainos) yra pripažįstamas Biologinio turto ir žemės ūkio produktų pirminio pripažinimo tikrosios vertės pasikeitimo įtaka straipsnyje, pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Pieno gamybos sąnaudos (šėrimas ir kt.) yra apskaitomos kaip dalis žemės ūkio produkcijos savikainos. Žemės ūkio produkcija yra pripažįstama tikrąja verte derliaus nuėmimo metu. Pervertinimo pelnas arba nuostolis (skirtumas tarp tikrosios vertės ir apskaitytos savikainos) yra pripažįstamas Biologinio turto ir žemės ūkio produktų pirminio pripažinimo tikrosios vertės pasikeitimo įtaka straipsnyje, pelno (nuostolių) ataskaitoje. Parduotai produkcijai (augalams, grybams, pienui, mėsai), apskaityta biologinio turto/žemės ūkio produkcijos vertė yra pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje, atsižvelgiant į jų sąnaudų pobūdį – visos patirtos sąnaudos pagal pobūdį eilutėje Pardavimų sąnaudos, įskaitant ir pelną/nuostolį iš tikrosios vertės pasikeitimų.

Straipsnyje Biologinio turto ir žemės ūkio produktų pirminio pripažinimo tikrosios vertės pasikeitimo įtaka pelno (nuostolių) ataskaitoje įtraukiami (1) pelnas (nuostolis) dėl ataskaitos parengimo dieną dėl pervertintos tikrąja verte neparduotos žemės ūkio produkcijos (daugiausiai augalų, nes pienas ir grybai yra iškart parduodami) ir (2) pelnas (nuostolis) dėl melžiamų karvių tikrosios vertės pasikeitimo, (2.1) augimo periodu esant skirtumams tarp patirtų ir apskaitytų išlaidų, taip pat tikrosios vertės skirtumų ataskaitiniais laikotarpiais, ir (2.2) melžimo laikotarpiu tikrosios vertės sumažėjimu dėl likusio karvės naudingo tarnavimo laiko; taip pat dėl visų kitų parametrų pokyčių grynųjų pinigų srautų prognozėse.

Visi kiti biologinio turto judėjimai (9 pastaba) yra pavaizduoti kapitalizuotų išlaidų suma.

Straipsnyje Pardavimų sąnaudos yra įtrauktos visos sąnaudos, reikalingos pasėlių, grybų auginimui bei pienui ir mėsai, kurie buvo parduoti ataskaitiniu laikotarpiu. Išlaidos, kurios buvo patirtos produkcijos pagaminimui, kuri ataskaitų rengimo dieną liko neparduota, yra kapitalizuojamos pradine verte ir ateinančiais laikotarpiais, kai produkcija bus parduota, bus perkeltos į pelno (nuostolių) ataskaitos Pardavimų sąnaudos straipsnį. Išlaidos, kapitalizuotos užauginti melžiamas karves, nėra atspindimos Pardavimų sąnaudos straipsnyje; vietoj to, apskaityta karvių vertė yra nurašoma per visą karvių gyvenimo laikotarpį, kaip tikrosios vertės pokytis straipsnyje Žemės ūkio produktų pirminio pripažinimo tikrosios vertės pasikeitimo įtaka.

*Grybų ir pasėlių savikaina yra artima jų tikrąjai vertei, atsižvelgiant į tai, kad įvyksta tik labai maža biologinė transformacija. Metų pabaigoje, žieminės kultūros nuo rudens sėjos beveik nepasikeičia. Grybų stadija priklauso nuo auginimo terpės sėjos laiko; atsižvelgiant į tai, jog grybų derlius nebuvo planuotas per pirmąją 2018 m. ar 2017 m. savaitę, grybų auginimo terpėje 2017.12.31 ir 2016.12.31 laikotarpiais įvyko tik labai maža biologinė transformacija. Todėl, vadovybės manymu, šis turtas yra tinkamas apskaityti savikaina, atitinkančią tikrąją vertę.

2.11 Finansinis turtas

2.11.1 Klasifikavimas

Grupė skirsto savo finansinį turtą į šias vertinimo grupes: finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai apskaitomi per pelną ar nuostolius, skirtas parduoti finansinis turtas ir paskolos bei gautinos sumos. Klasifikavimas priklauso nuo įsigyto finansinio turto paskirties. Vadovybė nustato finansinio turto klasifikaciją jo pirminio pripažinimo metu.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

2.11 Finansinis turtas (tęsinys)

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos apskaitomos kaip trumpalaikis turtas, išskyrus tuos atvejus, kuomet jų terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių nuo balanso parengimo dienos. Pastaruoju atveju jos priskiriamos prie ilgalaikio turto. Grupės paskolos bei gautinos sumos apima balanso straipsnius Prekybos ir kitos gautinos sumos bei Pinigai ir pinigų ekvivalentai.

Finansinis turtas, skirtas parduoti

Finansinis turtas, skirtas parduoti, yra neišvestinės finansinės priemonės, kurios arba yra priskirtos šiai kategorijai, arba nepriskirtos jokiai kitai kategorijai. Šis turtas yra priskiriamas ilgalaikiam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai investicinis laikotarpis baigiasi, arba vadovybė numato investicijas parduoti per 12 mėnesių nuo paskutinio ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai apskaitomi per pelną ar nuostolius

Grupė naudoja išvestinius finansinius instrumentus apsidraudimui nuo palūkanų normų rizikos, tačiau Grupė nėra parengusi formalios apsidraudimo sandorių naudojimo politikos, todėl apsidraudimo sandorių apskaitos netaiko.

2.11.2 Pripažinimas ir vertinimas

Visi įprastiniai finansinio turto pirkimai ir pardavimai pripažįstami sandorio dieną, tai yra tada, kai Grupė įsipareigoja pirkti ar parduoti turtą. Investicijos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, pridėjus sandorio išlaidas. Tai negalioja tam finansiniam turtui, kuris vertinamas tikrąja verte ir kurio pokyčiai apskaitomi per pelną ar nuostolius. Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai apskaitomi per pelną ar nuostolius, pradžioje pripažįstamas tikrąja verte, o sandorio išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje. Finansinio turto pripažinimas finansinėse ataskaitose nutraukiamas, kuomet baigiasi arba perduodamos teisės gauti pinigų srautus iš investicijų ir Grupė perdavė iš esmės visą su nuosavybe susijusią riziką ir jos teikiamą naudą. Paskolos ir gautinos sumos apskaitomos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų metodą.

Taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą yra apskaičiuojama amortizuota finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo suma ir palūkanų pajamos arba sąnaudos paskirstomos per atitinkamą laikotarpį. Apskaičiuotų palūkanų norma yra ta palūkanų norma, kuria numatomi ateities pinigų mokėjimai arba gavimai per numatomą finansinės priemonės gyvavimo laikotarpį arba, kai tinkama, per trumpesnį laikotarpį, yra tiksliai diskontuojami iki grynosios apskaitinės finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo vertės.

Išvestinės finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte; visos tiesiogiai priskiriamos sandorio išlaidos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, tuomet, kuomet patirtos. Po pirminio pripažinimo, išvestinės priemonės yra vertinamos tikrąja verte, o jų pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Po pradinio pripažinimo finansinis turtas, skirtas parduoti, yra vertinimas tikrąja verte remiantis rinkos arba brokerių indikuotomis kainomis. Jei tam tikram finansiniam turtui nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė nustatoma remiantis vertinimo metodais. Šie metodai apima neseniai atliktus rinkos sandorius, remiamasi dabartine rinkos verte kitos priemonės, kuri iš esmės yra panaši, ir atliekama diskontuotų pinigų srautų analize. Vertybinių popierių, skirtų parduoti, perkainojimo rezultatas yra apskaitomas kitose bendrosiose pajamose.

Kiekvieną balanso dieną Grupė įvertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto ar finansinio turto grupės vertė yra sumažėjusi. Prekybos gautinų sumų įvertinimas dėl galimo vertės sumažėjimo aprašytas 2.13 pastaboje.

2.12 Atsargos

Atsargos pateikiamos žemesniąja iš dviejų verčių: savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargų savikainą sudaro pirkimo kaina bei mokesčiai (kurių Grupė vėliau neatgauna iš mokesčių institucijų), transportavimo, saugojimo bei kitos sąnaudos, tiesiogiai priskirtinos atsargų įsigijimui. Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina įprastinėmis verslo sąlygomis, atėmus susijusias pardavimo išlaidas.

2.13 Prekybos gautinos sumos

Prekybos gautinos sumos pradžioje apskaitomos tikrąja verte, o vėliau amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą, atėmus vertės sumažėjimo sumą. Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas pripažįstamas tuomet, kai yra objektyvių įrodymų, jog Grupė nesugebės atgauti visų šių sumų pagal pradines nustatytas sąlygas. Reikšmingi skolininko finansiniai sunkumai, tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdyta finansinė reorganizacija, taip pat mokėjimų nevykdymas ar uždelsimas (daugiau negu 90 dienų) – tai prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo požymiai. Vertės sumažėjimo suma yra skirtumas tarp turto apskaitinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant apskaičiuotų palūkanų normą, dabartinės vertės. Turto apskaitinė vertė mažinama per vertės sumažėjimo sąskaitą, o nuostolių suma pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje Veiklos sąnaudos. Kuomet prekybos gautina suma yra neatgautina, ji nurašoma, mažinant gautinų sumų vertės sumažėjimą. Anksčiau nurašytos, tačiau vėliau atgautos sumos, apskaitomos kredituojant pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnį Kitos veiklos sąnaudos.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

2.14 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro grynieji pinigai kasoje, indėliai iki pareikalavimo banke ir kitos trumpalaikės likvidžios investicijos, kurių terminas yra iki trijų mėnesių.

2.15 Akcinis kapitalas

Paprastosios akcijos yra apskaitomos nominalia verte. Suma, gauta už parduotas akcijas, viršijanti jų nominalią vertę, yra apskaitoma kaip akcijų priedai. Papildomos išorinės išlaidos, tiesiogiai priskirtinos naujų akcijų emisijai, apskaitomos mažinant akcijų priedus.

2.16 Atidėtosios dotacijų pajamos

Vyriausybės suteiktos dotacijos pripažįstamos tikrąja verte, jeigu pagrįstai užtikrinama, kad dotacija bus gauta ir Grupė laikysis visų jai keliamų sąlygų.

Dotacijos, susijusios su turtu

Valstybės dotacijos, susijusios su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pirkimu, pripažįstamos kaip ateinančio laikotarpio pajamos taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą pelno (nuostolių) ataskaitoje per susijusio turto įvertintą naudingo tarnavimo laiką.

Dotacijos, susijusios su pajamomis

Dotacijos, susijusios su pajamomis, apima dotacijas, gautas jau patirtoms sąnaudoms ir negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visas kitas dotacijas, nepriskirtinas dotacijoms, susijusioms su turtu. Dotacija, skirta negautoms pajamoms kompensuoti, pripažįstama pajamomis atitinkamai per laikotarpius tokiomis sumomis, kurios atitinka susijusias negautas kompensuojamas pajamas.

Dotacijos, susijusios su biologiniu turtu

Besąlyginės dotacijos, susijusios su biologiniu turtu, apskaitomos tikrąja verte, atėmus įvertintas pardavimo momentu patirtas išlaidas, pripažįstamos pajamomis tada, kai tokios valstybės dotacijos yra gautinos. Sąlyginės dotacijos, susijusios su biologiniu turtu, apskaitomos tikrąja verte, atėmus įvertintas pardavimo momentu patirtas išlaidas, pripažįstamos pajamomis tada, kai yra įvykdomos visos sąlygos tokioms dotacijoms gauti.

2.17 Prekybos mokėtinos sumos

Prekybos mokėtinos sumos – tai įsipareigojimas sumokėti už prekes ar paslaugas, įgytas įprastinėmis veiklos sąlygomis. Prekybos mokėtinos sumos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, jeigu mokėjimas turi būti įvykdytas per metus ar trumpesnį laiką. Jeigu ne, jos priskiriamos prie ilgalaikių įsipareigojimų.

Prekybos mokėtinos sumos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos tikrąja verte ir vėliau yra įvertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

2.18 Finansinės skolos

Paskolos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos tikrąja verte, atėmus patirtas sandorio išlaidas. Vėliau paskolos yra apskaitomos amortizuota savikaina, o tarp gautų įplaukų (atėmus sandorio išlaidas) ir padengimo vertės susidaręs skirtumas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje per visą paskolos laikotarpį, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

Paskolos yra apskaitomos trumpalaikiuose įsipareigojimuose, išskyrus atvejus, kai Grupė turi besąlyginę teisę atidėti apmokėjimus ilgesniam nei 12 mėn. terminui po balanso dienos.

2.19 Nuomos apskaita, kai Grupė yra nuomininkė

Finansinė nuoma (lizingas)

Nuoma, kurioje Grupė yra nuomininkas ir Grupei perduodama iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda, klasifikuojama kaip lizingas. Išnuomotas turtas pripažįstamas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų straipsnyje lizingo pradžioje mažesne iš dviejų verčių: lizingo būdu įsigyto nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikrąja verte arba įvertinta minimalių lizingo įmokų dabartine verte. Nuomos mokestis paskirstomas tarp įsipareigojimų bei finansavimo sąnaudų taip, kad sudarytų pastovią palūkanų normą likusiam lizingo įsipareigojimų balansui. Atitinkamai, nuomos mokesčiai, atėmus būsimas finansavimo sąnaudas, yra apskaitomi paskolų straipsnyje. Palūkanos, tenkančios nuomos mokesčiui, yra apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje per visą lizingo laikotarpį, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Lizingo būdu įsigytas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai yra nudėvimas per trumpesnį nei jo naudingo tarnavimo laikotarpį arba lizingo laikotarpį, jeigu Grupė nėra pagrįstai įsitikinusi, kad jai pereis nuosavybė iki lizingo termino pabaigos. Jeigu pardavimo ar atgalinės nuomos rezultatas yra lizingas, skirtumas tarp gautų pardavimo pajamų ir apskaitinės vertės nepripažįstamas iš karto, o atidedamas ir amortizuojamas per lizingo laikotarpį.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

2.19 Nuomos apskaita, kai Grupė yra nuomininkė (tęsinys)

Veiklos nuoma

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nuoma, kai nuomotojui lieka reikšminga rizikos ir nuosavybės teikiamos naudos dalis, klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Nuomos įmokos (atėmus bet kokias iš nuomotojo gautas nuolaidas) pripažįstamos sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje proporcingai per visą nuomos laikotarpį.

2.20 Nuomos apskaita, kai Grupė yra nuomotoja

Veiklos nuoma

Nuoma, kurioje Grupei lieka iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir jos teikiama nauda, klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Grupė apskaito su veiklos nuoma susijusį turtą balanse atsižvelgdama į turto pobūdį. Nuomos pajamos pripažįstamos pajamomis pelno (nuostolių) ataskaitoje proporcingai per visą nuomos laikotarpį. Išnuomoto turto nusidėvėjimo skaičiavimo principai yra tokie patys, kaip ir kitam panašiam Grupės turtui taikomi principai. Nusidėvėjimas yra skaičiuojamas pagal nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams taikomus principus.

2.21 Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tą jo dalį, kuri susijusi su kitų bendrųjų pajamų straipsniais ir straipsniais, apskaitomais tiesiogiai nuosavybėje. Tokiu atveju pelno mokestis taip pat pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų ir nuosavybės dalyje atitinkamai.

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis mokesčių įstatymais, priimtais arba iš esmės priimtais balanso parengimo dieną šalyse, kuriose Grupės įmonės veikia ir uždirba apmokestinamas pajamas. Vadovybė reguliariai peržiūri mokesčių deklaracijoje pateikiamas pozicijas, atsižvelgdama į taikomo mokestinio teisės akto aiškinimus, ir, jei būtina, suformuoja atidėjinius sumoms, kurias tikėtina, kad reikės sumokėti mokesčių institucijoms.

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas taikant įsipareigojimų metodą laikiniesiems skirtumams, susidarantiems tarp turto ir įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų apskaitinės vertės atskirose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Atidėtasis pelno mokestis nepripažįstamas, jeigu jis susidaro dėl kitų nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui ar nuostoliams. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas taikant balanso parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas nuo laikinųjų skirtumų, atsiradusių dėl investicijų į dukterines įmones, išskyrus tuos atvejus, kai laikinųjų skirtumų panaikinimo laiką gali kontroliuoti Grupė ir tikėtina, kad laikinasis skirtumas nebus panaikintas artimiausioje ateityje.

Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos ir sukaupiamos finansinėse ataskaitose remiantis finansinių ataskaitų sudarymo metu turima informacija bei vadovybės atliktais pelno mokesčio apskaičiavimais pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti. Atidėtojo mokesčio turtas yra peržiūrimas kiekvieną ataskaitų sudarymo dieną ir yra mažinamas tokia suma, kokia mokestinė nauda, tikėtina, nebus realizuota; tokie sumažinimai yra atstatomi, kai padidėja tikimybė gauti apmokestinamojo pelno ateityje. Nepripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas pakartotinai įvertinamas kiekvieną ataskaitų dieną ir pripažįstamas tokia apimtimi, kokia tapo tikėtina, kad bus gautas apmokestinamasis pelnas, kuris leis panaudoti mokesčio turtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, įprastinės veiklos mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami neribotą laiką, jei mokesčių mokėtojas tęsia veiklą, dėl kurios šie nuostoliai susidarė. Skaičiuojant pelno mokestį 2014 ir vėlesniems metams tik 70 % apmokestinamojo einamojo laikotarpio rezultato gali būti sudengiama su panaudotais mokestiniais nuostoliais.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai gali būti sudengti tik tuo atveju, jei jie susiję su mokesčiais, mokėtinais tai pačiai administruojančiai institucijai, ir kai yra teisinis pagrindas padengti einamuosius mokėtinus mokesčius grynąja verte.

Pagrindiniai laikinieji skirtumai susidaro dėl žemės perkainojimo.

2.22 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio už įprastinės veiklos metu parduotas prekes ar suteiktas paslaugas tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus grąžinimus ir nuolaidas, eliminavus pardavimus Grupės viduje.

Grupė pardavimo pajamas pripažįsta, kuomet pajamų suma gali būti patikimai įvertinta, tikėtina, kad ateityje bus gauta ekonominė nauda ir yra tenkinami tam tikri kriterijai, nustatyti kiekvienai Grupės veiklai, kaip aprašyta žemiau. Grupė remiasi savo apskaičiavimuose istoriniais skaičiais, atsižvelgdama į kliento tipą, sandorio tipą ir kiekvieno susitarimo specifiką.

Sąnaudos yra pripažįstamos laikantis kaupimo principo.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

2.22 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas (tęsinys)

Prekių pardavimas

Grupė gamina ir parduoda laisvoje rinkoje įvairią žemės ūkio produkciją. Prekių pardavimo pajamos yra pripažįstamos tuomet, kai Grupės įmonė perduoda prekes klientui. Prekių perdavimas nelaikomas įvykusiu tol, kol prekės nepasiekia numatytos vietos, sugedimo ir nuostolio rizika neperduodama pirkėjui, ir pirkėjas nepriėmė prekių pagal pardavimo sutarties sąlygas.

Paslaugų pardavimas

Paslaugų pajamos yra pripažįstamos paslaugų suteikimo klientui momentu.

Palūkanų pajamos ir sąnaudos

Palūkanų pajamos ir sąnaudos yra pripažįstamos naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Gautos palūkanos pinigų srautų ataskaitoje pateikiamos kaip investicinės veiklos pinigų srautai, sumokėtos palūkanos – kaip pagrindinės veiklos pinigų srautai.

2.23 Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Grupė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietos teisės aktų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų tarnyba dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbuotojų sąnaudų.

Išeitinės išmokos

Išeitinės išmokos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo balanso datos, jos diskontuojamos iki dabartinės vertės.

Premijų planai

Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir sąnaudas premijoms, kuomet yra įsipareigojusi pagal sutartį arba kuomet praeityje buvo vykdoma tokia praktika, kuri sukūrė konstruktyvų įsipareigojimą.

2.24 Segmentų informacija

Vadovybė nustatė veiklos segmentus remiantis Generaliniam direktoriui ir Finansų direktoriui teikiamomis ataskaitomis, kurios naudojamos priimant strateginius sprendimus. Grupės veikloje išskiriami veiklos segmentai yra pienininkystė, augalininkystė ir grybininkystė.

Grupės vadovybė taip pat vertina kiekvienos atskiros žemės ūkio bendrovės veiklos rezultatus. Šių bendrovių rezultatai yra analizuojami pagal bendrąjį pelningumą atskirų jų veiklos segmentų: grybų auginimo, pieno gamybos ir galvijų pardavimo gyvulininkystės srityje, atskirų augalininkystės kultūrų, t. y. kviečių, rapsų, miežių augalininkystės srityje, bei prekybos ir žemės nuomos srityje.

Grupės įmonių sąnaudos, kurias tiesiogiai galima priskirti tam tikram veiklos segmentui, priskiriamos atitinkamam segmentui. Grupės įmonių sąnaudos, kurios priskiriamos daugiau nei vienam segmentui, yra dalinamos proporcingai pagal iš anksto nustatytas sąnaudų paskirstymo tvarkas.

2.25 Investicijos į dukterines įmones Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose

Investicijos į dukterines įmones apskaitomos savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina nustatoma atsižvelgiant į sumokėtą kainą ir koreguojama, siekiant atspindėti sumokėtos kainos pokyčius dėl neapibrėžtojo atlygio pakeitimų. Savikaina taip pat apima tiesiogiai priskirtinas investicijos išlaidas.

2.26 Finansinių garantijų sutartys

Finansinių garantijų sutartys yra pripažįstamos finansiniais įsipareigojimais garantijų išdavimo metu. Pradinis įsipareigojimas yra vertinamas tikrąja verte vėliau pripažįstant didesniąją vertę iš dviejų: nustatyta pagal 37-ąjį TAS "Atidėjimai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas" ir pradžioje nustatyta verte, atėmus sukauptą amortizaciją, jei tokia yra.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

2.26 Finansinių garantijų sutartys (tęsinys)

Finansinių garantijų tikroji vertė yra nustatoma kaip grynųjų pinigų srautų skirtumas tarp sutartinių mokėjimų pagal skolos priemonę ir mokėjimų, kurie būtų mokami be garantijos, arba apskaičiuota suma, kuri būtų mokama trečiajai šaliai už prisiimtus įsipareigojimus.

Jei garantijos, susijusios su paskolomis ar kitomis mokėtinomis sumomis įmonėms yra suteiktos be kompensacijos, jų tikrosios vertės yra apskaitomos kaip įmokos ir pripažįstamos kaip investicijos savikainos dalis.

2.27 Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui

Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės padėtį balanso sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami aiškinamojo rašto pastabose, jei jų įtaka yra reikšminga.

3. Rizikos valdymas

3.1 Finansinės rizikos valdymas

Finansinės rizikos veiksniai

Grupės ir Bendrovės veiklai kyla įvairi finansinė rizika: rinkos rizika (įskaitant valiutos kurso riziką, pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos riziką), kredito rizika ir likvidumo rizika. Grupės bendra rizikos valdymo programa atsižvelgia į tai, kad finansų rinkos yra nenuspėjamos, ir siekia iki minimumo sumažinti galimą neigiamą įtaką Grupės finansiniams rezultatams.

Už rizikos valdymo politiką ir procedūras atsakinga Valdyba.

Rinkos rizika

(i) Valiutos kurso rizika

Absoliuti dauguma Grupės operacijų vykdomos Lietuvoje, kuri 2015 m. sausio 1 d. įvedė euro zonos bendrą valiutą eurą. Didžioji dalis išlaidų bei pajamų yra įvertinta funkcine valiuta. Kitose šalyse vykdoma tik labai nedidelė dalis operacijų (operacijos Kryme), nedidelė dalis pardavimų vykdoma į šalis, kuriose yra kita valiuta (pvz., į Lenkiją, Švediją, Norvegiją).

Grupės įmonės neturi reikšmingos valiutos kurso rizikos koncentracijos, nesinaudojo jokiomis finansinėmis priemonėmis, padedančiomis apsidrausti nuo valiutos kurso rizikų.

Grupė vykdo veiklą Kryme (Ukrainoje). Šiuo metu Kryme esančios įmonės naudoja Rusijos rublį kaip savo funkcinę valiutą. Dėl tarptautinių sankcijų, naftos kainos svyravimų ir silpnos ekonomikos, Rusijos rublis patiria stiprius valiutos kurso svyravimus. Grupė nėra apsidraudusi šios rizikos. 10% dydžio RUB/EUR valiutos kurso pokytis turėtų 150 tūkst. Eur (2016 m. – 93 tūkst. Eur) įtaką nuosavybei konsoliduotose finansinėse ataskaitose, nes didžiajai daliai čia turimo turto buvo pripažintas vertės sumažėjimas ir operacijos turi nedidelį poveikį Grupei.

(ii) Vertybinių popierių kainos rizika

Grupei neiškilusi reikšminga vertybinių popierių kainos rizika, nes ji neturi reikšmingų investicijų į vertybinius popierius ar kitas panašias finansines priemones už Grupės ribų. Dukterinės įmonės valdomos ir kontroliuojamos tiesiogiai. Grupė daro įtaką dukterinių įmonių finansiniams rezultatams tiesiogiai dalyvaudama tų įmonių valdyme.

(iii) Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika

Grupės palūkanų normos rizika susijusi su kintamos palūkanų normos paskolomis. Dėl paskolų, gautų su kintamomis palūkanų normomis, Grupei iškyla pinigų srautų palūkanų normos rizika. Dėl paskolų, gautų su fiksuotomis palūkanų normomis, Grupei neiškyla pinigų srautų ar tikrosios vertės palūkanų normos rizika, kadangi visos paskolos apskaitomos amortizuota savikaina.

Grupės paskolos apima paskolas ir finansinę nuomą su kintamomis palūkanų normomis, kurios susietos su EURIBOR. Palūkanos absoliučiai daugumai bankų paskolų bei lizingo įsipareigojimų peržiūrimos kas 3 arba 6 mėnesius. Kitų paskolų palūkanos yra peržiūrimos kas mėnesį arba kas 3 mėnesius. Grupė turi valstybei mokėtinų sumų už įsigytą žemę, kurioms taikomos fiksuotos palūkanos.

Grupės pinigų srautų ir palūkanų normos rizika yra nuolat vertinama Grupės vadovybės. Ji analizuoja Grupės palūkanų normos riziką dinaminiu pagrindu, atsižvelgiant į refinansavimą, esamų pozicijų atnaujinimą, alternatyvius finansavimo šaltinius. Remdamasi šiais scenarijais, Grupė apskaičiuoja nustatyto palūkanų normos pokyčio poveikį pelnui ir nuostoliams.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

3.1 Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Siekiant apsidrausti nuo kintamų palūkanų normos rizikos, Grupė turi palūkanų normos apsikeitimo sandorius: 1) sutartį sumokėti 1 proc. palūkanų nuo neapmokėtos paskolos dalies, 5 718 tūkst. Eur 2017 m. gruodžio 31 d. (6 525 tūkst. Eur 2016 m. gruodžio 31 d.), ir gauti 3 mėnesių EURIBOR palūkanas. Ši sutartis yra susieta su Grupės žemės ūkių paskolos sutartimi, kuri baigia galioti 2019 metais. 2) sutartį sumokėti 0,5 proc. palūkanų nuo neapmokėtos paskolos dalies, 1 895 tūkst. Eur 2017 m. gruodžio 31 d. (2016 m. gruodžio 31 d. tokios sutarties nebuvo) ir gauti 3 mėnesių EURIBOR palūkanas. Ši sutartis yra susieta su Grupės žemės ūkių paskolos sutartimi, kuri baigia galioti 2022 metais.

Neigiamas šių išvestinių finansinių priemonių rinkos vertės pokytis yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje atitinkamame laikotarpyje (žr. 27 pastabą), pakoreguojant išvestinės finansinės priemonės vertę balanse. 2017 metais jis buvo neigiamas ir siekė 80 tūkst. Eur (2016 m. - 42 tūkst. Eur.), o bendra neigiama sutarties vertė padidėjo nuo 192 tūkst. Eur. 2016 m. gruodžio 31 d. iki 272 tūkst. Eur 2017 m. gruodžio 31 d.

2017 m. Gruodžio 31 d. Grupės finansinės skolos su kintama palūkanų norma sudarė 32,38 mln. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 21,47 mln. Eur), visos finansinės skolos buvo denominuotos eurais. Tol, kol EURIBOR bus mažesnė nei 0, EURIBOR padidėjimo ar sumažėjimo įtaka Grupei bus artima 0, nes daugumai Grupės paskolų galioja sąlygos, pagal kurias palūkanų apskaičiavimo tikslais EURIBOR negali būti mažesnė už 0. Jei EURIBOR būtų didesnė nei 0, tuomet kintamai palūkanų normai padidėjus 1 procentiniu punktu, metinis poveikis Grupės rezultatui būtų 324 tūkst. Eur prieš apmokestinimą (2016 m. – 215 tūkst. Eur).

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinės skolos su kintama palūkanų norma buvo lygios 3 316 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 1 266 tūkst. Eur). 2017 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimai su kintama palūkanų norma sudarė 6 427 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 25 568 tūkst. Eur).

Kredito rizika

Kredito rizika yra valdoma Grupės lygmeniu. Grupės vadovybė yra atsakinga už kredito rizikos valdymą. Kredito rizika kyla dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų, trumpalaikių indėlių bankuose bei dėl klientams suteiktų kredito limitų, daugiausia susijusių su gautinų sumų likučiais ir suteiktomis paskolomis. Kredito rizika, susijusi su piniginiais likučiais bankuose, yra minimali, nes Grupė pasirenka tik tuos bankus, kuriems užsienio reitingų agentūros yra nustačiusios aukštus kredito reitingus. Bendrovė didžiąją dalį produkcijos parduoda didmenininkams ir yra parengusi politiką, kuri užtikrina, kad produkcija būtų parduodama tik tiems pirkėjams, kurie turi tinkamą kredito istoriją. Prieš vykdydama sandorius, Grupė įvertina pirkėją, atsižvelgdama į jo finansinę padėtį, praeities patirtį bei kitus veiksnius. Atsiskaitymas atidedamas tik keliems pirkėjams, kurie gerai žinomi Grupei ir kurių kredito istorija yra gera. Grupė turi kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp keleto pirkėjų, kurie yra stipriausi dalyviai šalies žemės ūkio rinkoje (žr. 22 pastabą). Grupė nesinaudoja kreditų draudimu bei nėra nustačiusi tam tikrų limitų atskiriems savo klientams.

Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo iškilusių reikšmingų sunkumų gaunant apmokėjimus iš klientų arba atsiimant pinigines lėšas iš bankų. Vadovybė nenumato jokių reikšmingų nuostolių dėl Grupės sandorių šalių įsipareigojimų nevykdymo.

Apskaitinė finansinio turto vertė atspindi maksimalią kredito riziką. Grupė yra papildomai garantavusi už kooperatyvo "Grybai LT" paskolą, kurios likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 3 095 tūkst. Eur. (2016 m. – 3 426 tūkst. Eur).

2017 m. Bendrovė išleido garantijas bankams Swedbank, AB ir Luminor, AB už grupės dukterinių įmonių paimtas paskolas (žemės ūkio bendrovių, Baltic Champs, UAB ir Grain LT, UAB), kurių bendra vertė yra lygi 24 612 tūkst. Eur (2016 m. – 19 819 tūkst. Eur). Papilomai bendrovė 2017 m. gruodžio 31 d. yra garantavusi už Agronuoma, UAB finansinius įsipareigojimus 931 tūkst. Eur.

Detalesnė kredito rizikos analizė pateikiama 12 ir 13 pastabose.

Likvidumo rizika

Grupės įmonėse atliekamos pinigų srautų prognozės, kurios apibendrinamos Grupės finansų skyriaus. Grupės finansų skyrius stebi nuolatines Grupės likvidumo reikalavimų prognozes, siekdamas užtikrinti, kad ji turėtų pakankamai lėšų savo veiklos poreikiams tenkinti. Šios prognozės rengiamos atsižvelgiant į Grupės skolos finansavimo planus, sutartinių įsipareigojimų vykdymą, vidinių planuojamų balanso rodiklių vykdymą ir kitą reikšmingą informaciją.

Skolintas kapitalas sudaro didelę Grupės viso kapitalo dalį.

Toliau lentelėje pateikta informacija apie Grupės finansinius įsipareigojimus, sugrupuotus pagal balanso parengimo dienai likusį laiką iki sutartyje numatyto termino pabaigos. Sumos šioje lentelėje yra sutartyse numatyti nediskontuoti pinigų srautai.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

3.1 Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Sutartiniai pinigų srautai
Per Per Per trečius
GRUPĖ Balansinė
vertė
Viso Mokėtina
pareikalavus
vienerius
metus
antrus
metus
– ketvirtus
metus
Per penktus
metus ir vėliau
2017 m. gruodžio 31 d.
Paskolos 34 648 36 206 - 18 701 6 338 9 858 1 309
Lizingo įsipareigojimai 8 943 9 539 - 3 220 2 727 2 978 614
Išleistos garantijos - 3 095 3 095 - - - -
Prekybos ir kitos
mokėtinos sumos
15 550 15 550 - 15 550 - - -
Iš viso 59 141 64 390 3 095 37 471 9 065 12 836 1 923
2016 m. gruodžio 31 d.
Paskolos 25 873 28 342 117 9 694 5 762 11 459 1 310
Lizingo įsipareigojimai 6 117 6 555 351 2 560 1 610 1 783 251
Išleistos garantijos - 4 757 4 757 - - -
Prekybos ir kitos
mokėtinos sumos
9 684 9 684 - 9 684 - -
Iš viso 41 674 49 338 5 225 21 938 7 372 13 242 1 561
Balansinė Mokėtina Per
vienerius
Per
antrus
Per trečius
– ketvirtus
Per penktus
metus ir
vėliau
-
3
-
320 320 - - -
11 503 37 666 25 544 5 160 284 6 675 3
-
96 105 - 21 21 61 2
- 20 819 20 819 - - - -
216 216 - 216 - - -
27 762 53 986 20 819 2 767 2 979 27 419 2
vertė
11 077
106
-
27 450
Iš viso
32 846
pareikalavus
11 691
-
111
-
25 544
25 544
320
-
-
metus
4 814
26
-
2 530
metus
225
59
-
2 958
Sutartiniai pinigų srautai
metus
6 652
23
-
27 358

Mokėtinos iki pareikalavimo sumos apima Grupės arba Bendrovės išleistas garantijas, kurios atspindi kuris atspindi tiksliausią Grupės/Bendrovės poziciją balanso dieną.

3.2 Kapitalo rizikos valdymas

Grupės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Grupės veiklos tęstinumą, grąžą akcininkams ir naudą kitoms suinteresuotosioms šalims, taip pat palaikyti optimalią kapitalo struktūrą, siekiant sumažinti kapitalo sąnaudas. Siekdama palaikyti ar pakoreguoti kapitalo struktūrą, Grupė gali pakoreguoti akcininkams mokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams, išleisti naujas akcijas ar parduoti turtą, norint sumažinti skolas.

Finansuodamas savo veiklą, bendrovė seka nuosavybės koeficientą (nuosavo kapitalo ir turto santykį). 2017 m. gruodžio 31 d. šis santykis buvo lygus 53% (2016 m. gruodžio mėn. – 59%). Nustatytas leistinas lygis, kurį seka Grupės vadovybė yra nuo 40% iki 50%.

Vadovaujantis LR akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės įstatinis akcinis kapitalas neturi būti mažesnis negu atitinkamai 29 000 Eur ir 2 900 Eur, o akcininkų nuosavybė neturi būti mažesnė negu 50 proc. įmonės įstatinio akcinio kapitalo. 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko visus šiuos reikalavimus.

2017 m. gruodžio 31 d. 40 Grupės įmonių neatitiko anksčiau minėtų reikalavimų. Įmonių, kurios neatitinka minėtų reikalavimų, Valdyba, turi sušaukti akcininkų susirinkimą, kad išspręsti kapitalo pakankamumo klausimą. Šių Grupės įmonių neatitikimas nustatytiems reikalavimams neturėjo įtakos paskolų sutartyse nustatytų santykinių rodiklių vykdymui.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

3.3 Tikrosios vertės įvertinimai

2016

Trys tikrosios vertės hierarchijos lygmenys buvo apibrėžti taip:

1 lygis apima turtą, kurio tikroji vertė nustatoma remiantis kotiruojama (nekoreguota) kaina aktyviose rinkose identiškam turtui;

2 lygis apima turtą, kurio tikroji vertė nustatoma remiantis kitais tiesiogiai ar netiesiogiai stebimais duomenimis; 3 lygis apima turtą, kurio tikrosios vertės nustatymui nesiremiama stebima rinkos informacija (nestebimi duomenys).

Metų eigoje turto perklasifikavimų tarp lygmenų nebuvo.

Finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama aktyvioje rinkoje (pavyzdžiui, prekybai ar parduoti skirtų vertybinių popierių), tikroji vertė nustatoma remiantis balanso dieną skelbiamomis rinkos kainomis. Laikoma, kad ilgalaikių gautinų sumų, prekybos gautinų sumų ir prekybos mokėtinų sumų apskaitinė vertė, apytiksliai atitinka jų tikrąsias vertes.

Ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų tikroji vertė yra matuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus, taikant rinkos palūkanų normą. Tikrosios vertės hierarchijoje jos klasifikuojamos kaip 3-ojo lygmens, nes nustatant tikrąją vertę naudojami nestebimi duomenys, įskaitant ir pačių kredito riziką.

Gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės finansinių įsipareigojimų, už kuriuos mokamos palūkanos, struktūra buvo tokia (atsižvelgiant į banko paskolas ir kitas paskolas, obligacijas ir lizingo įsipareigojimus) (pagal apskaitines vertes):

Įsipareigojimai su
fiksuota palūkanų
norma
Įsipareigojimai su
kintama palūkanų
norma
7 613 23 361
- 8 941
3 676 -
11 289 32 302
Įsipareigojimai
su fiksuota
Įsipareigojimai su
kintama palūkanų
norma
14 096
6 119
3 996 1 254
10 521 21 469
palūkanų norma
6 525
-
BENDROVĖ Įsipareigojimai su
fiksuota palūkanų
norma
Įsipareigojimai su
kintama palūkanų
norma
2017
Paskolos iš finansinių institucijų - -
Lizingo įsipareigojimai - 106
Kitos paskolos 7 867 3 210
Iš viso 7 867 3 316
Įsipareigojimai su
fiksuota palūkanų
norma
Įsipareigojimai su
kintama palūkanų
norma
Iš viso 25 568 1 266
Kitos paskolos 25 568 1 170
Paskolos iš finansinių institucijų - 96

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

3.3 Tikrosios vertės įvertinimai (tęsinys)

Ilgalaikių finansinių įsipareigojimų su kintama palūkanų norma tikroji vertė apytiksliai atitinka jų apskaitines vertes. Grupės paskolų su kintama palūkanų norma vidutinė apskaičiuotoji palūkanų norma 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 3,31 proc. (2016 m. – 3,11 proc.).

Atsižvelgiant į tai, jog rinkoje neįvyko reikšmingų pokyčių nuo to laiko, kada buvo suderintos paskolos sutarties sąlygos (praėjusiuose ataskaitiniuose laikotarpiuose), vadovybė traktuoja susitartas palūkanų normas kaip apytiksliai atitinkančias rinkos palūkanų normą. Šie faktai rodo, kad 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Grupės finansinių įsipareigojimų su fiksuota palūkanų norma tikrosios vertės yra artimos jų apskaitinėms vertėms. 2017 m. gruodžio 31 d. Grupės fiksuotų palūkanų norma buvo 1,35% didesnė negu kintama palūkanų norma (2016m. - 1,33%).

Biologinio turto tikroji vertė yra aprašyta 9 pastaboje, žemės ūkio paskirties žemės tikroji vertė – 5 pastaboje.

4. Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir prielaidos

Grupės vadovybė atlieka vertinimus ir prielaidas, susijusius su ateitimi. Atlikti apskaitiniai vertinimai iš esmės retai kada būna lygūs susijusiems faktiniams rezultatams. Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra nuolatos peržiūrimi. Apskaitinių vertinimų pakeitimai yra pripažįstami tą laikotarpį, kurį šie pakeitimai buvo atlikti, jei jų rezultatai turėjo įtakos tik tam laikotarpiui, arba pakeitimo laikotarpiu ir ateities laikotarpiais, jei pakeitimas turi įtakos einamajam ir būsimajam laikotarpiui. Žemiau yra aprašyti apskaitiniai vertinimai ir prielaidos, dėl kurių egzistuoja didelė rizika, kad ateityje gali tekti reikšmingai koreguoti turto ir įsipareigojimų apskaitinę vertę.

Žemiau išvardintos pagrindinės sritys, kurioms įvertinti buvo reikalingos vadovybės prielaidos.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimas (išskyrus žemę)

Kiekvieną balanso sudarymo datą Grupė peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertę, siekdama nustatyti, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, atsiperkamoji turto vertė yra apskaičiuojama, siekiant nustatyti vertės sumažėjimo nuostolius (jei tokių yra). Jei nėra įmanoma įvertinti atsiperkamąją vieno turto vieneto vertę, Grupė apskaičiuoja pajamas generuojančio vieneto, kuriam priklauso turtas, atsiperkamąją vertę.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo išlaidas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje iš karto.

Ankstesniais laikotarpiais Grupė apskaičiavo 264 tūkst. Eur vertės sumažėjimo nuostolių. 2017 m. nebuvo nustatyta vertės sumažėjimų.

Dirbamos žemės ūkio paskirties žemės vertinimas

Grupė vertina savo žemės sklypų portfelį kiekvienų metų pabaigoje. 2017 m. Grupė pasamdė nepriklausomus vertintojus, kurie įvertino 714 ha žemės ūkio paskirties sklypų įvairiuose Lietuvos regionuose (atrinkti sklypai sudaro maždaug 18% viso Grupės žemės sklypų portfelio). Vertinimus atliko nepriklausomas vertintojas Oberhaus, UAB. Vertintojas nustatė pasirinktų žemės sklypų vertes, palygindamas juos su panašių dydžių, derlingumo, regiono ir subregiono (kaimo) žemės sklypų rinkos sandoriais. Vertintojo rezultatai buvo sugrupuoti pagal skirtingus regionus ir subregionus (kaimas). Remiantis šiais kriterijais buvo nustatytos vidutinės sklypų vertės per hektarą skirtinguose regionuose. Šios vidutinės vertės kiekvienam subregionui ir regionui buvo naudojamos nustatant visų žemės sklypų rinkos vertę skirtinguose regionuose, padauginus vidutinę hektaro vertę skirtinguose regionuose iš viso žemės ūkio paskirties sklypo ploto tame pačiame regione. Vertinimas buvo atliktas 2017 m. lapkričio mėn. ir nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki vertinimo datos reikšmingų vertės pokyčių nebuvo. Grupė apskaičiavo 1 717 tūkst. Eur padidėjimą visai dirbamai žemei (2016 m. – 822 tūkst. Eur.), kai vidutinė žemės ūkio paskirties žemės vertė pakilo iki apytiksliai 4,6 tūkst. Eur už hektarą (2016 m. – 4,2 tūkst. Eur per hektarą). 1 800 tūkst. Eur pokytis buvo įrašytas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (2016 m. – 914 tūkst. Eur) ir (83) tūkst. Eur buvo pripažinta nuostoliais pelno (nuostolių) ataskaitoje, nes dalis vertintų žemės sklypų, kurių vertė sumažėjo neturėjo sukaupto perkainojimo rezervo (2016 m. – 92 tūkst. Eur). Teigiamas 5% 1 ha žemės vertės pokytis būtų lygus apie 859 tūkst. Eur (2016 m. – 700 tūkst. Eur) viso Grupės valdomo žemės portfelio pokyčio. 838 tūkst. Eur (2016 m. – 800 tūkst. Eur) būtų apskaitytas kaip kaip perkainojimo rezervo padidėjimas ir 21 tūkst. Eur (2016 m. – 100 tūkst. Eur) būtų apskaityti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Neigiamas 5% 1 ha Grupės žemės vertės pokytis sumažintų perkainojimo rezervą 831 tūkst. Eur (2016 m. 780 tūkst. Eur) ir reikštų 28 tūkst. Eur (2016 m. – 80 tūkst. Eur) nuostolį pelno (nuostolių) ataskaitoje.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

Žemiau pateiktoje lentelėje palyginamos apibendrintos skirtingų regionų žemės ūkio paskirties žemės vertės 2016 ir 2017 metais.

2016 m. gruodžio 31 d. 2017 m. gruodžio 31 d.
Regionas Plotas
(Ha)
Vertė
(tūkst. Eur)
Vid.
Vertė
(EUR /
Ha)
Plotas
(Ha)
Vertė
(tūkst. Eur)
Vid.
Vertė
(EUR /
Ha)
Viso 3 210 13 548 4 221 4 050* 18 749 4 630
Radviliškio 754 3 492 4 630 818 4 123 5 042
Jonavos 412 1 905 4 618 424 2 264 5 343
Šakių 406 2 069 5 092 420 2 456 5 846
Šiaulių 321 1 415 4 409 351 1 625 4 629
Kėdainių 235 1 246 5 305 281 1 728 6 153
Jurbarko 173 494 2 855 325 1 188 3 660
Anykščių 276 737 2 668 276 779 2 820
Raseinių 98 430 4 395 237 1 158 4 884
Panevėžio 136 558 4 103 122 960 4 362
Mažeikių - - - 167 769 4 606
Kiti 398 1 202 3 021 629 1 698 3 200

* Iš 4 050 ha (2016 m. – 3 210 ha) Grupei nuosavybės teise priklauso 3 268 ha (2016 m. – 2 486 ha). Likę 782 ha yra konsoliduojami Grupės finansinėse ataskaitose remiantis atpirkimo sandoriu bendrovės, kuriai priklauso minėta žemė.

Žemės ūkio paskirties žemės vidutinės vertės per hektarą pokytis:

Vertė per hektarą (Eur/ha)

Regionas 2016 m.
gruodžio 31 d.
2017 m.
gruodžio 31 d.
Pokytis,
EUR
Pokytis
(%)
Viso 4 221 4 630 409 9,69
Radviliškio 4 630 5 042 412 8,90
Jonavos 4 618 5 343 725 15,69
Šakių 5 092 5 846 754 14,80
Šiaulių 4 409 4 629 220 4,98
Kėdainių 5 305 6 153 848 15,99
Jurbarko 2 855 3 660 805 28,19
Anykščių 2 668 2 820 152 5,68
Raseinių 4 395 4 884 489 11,12
Panevėžio 4 103 4 362 259 6,31
Mažeikių - 4 606 - -
Kiti 3 021 3 200 179 5,92

Žemės vertė nustatoma remiantis 2 lygio tikrosios vertės hierarchija.

Biologinio turto vertinimas

Grupės biologinis turtas balanso sudarymo dieną yra apskaitomas tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas (viso biologinio turto vertė 2017 m. gruodžio 31 d. – 18 140 tūkst. Eur, 2016 m. gruodžio 31 d. – 12 081 tūkst. Eur).

Dėl žemės ūkio produktų savitumo kartais labai sunku nustatyti melžiamų karvių tikrąją vertę naudojant palyginamųjų rinkos kainų metodą, kadangi tokiu biologiniu turtu neprekiaujama aktyvioje rinkoje tose vietose, kur Grupė vykdo veiklą, kas leistų taikyti rinkos vertę. Todėl tikroji pieninių karvių vertė yra nustatoma remiantis diskontuotų pinigų srautų metodu. Modelis naudoja prognozuojamas pajamas iš pieno pardavimo per likusį naudingąjį gyvulio tarnavimo laiką, naudojant pieno kainos prielaidą. 2017 prognozėje per ateinančius 3 metus vidutinė pieno kainos prielaida buvo lygi 0,420 Eur per kg (2016 prognozėje – 0,422 Eur per kg); dabartinės karvių bandos numatomas naudingasis tarnavimo laikas yra nuo 1 iki 3 metų (toks pat, kaip ir 2016 m.), vidutinis karvės primilžis 19,68 kg per dieną (2016 prognozėje – 19,60 kg per dieną). Karvės naudingojo tarnavimo laiko pabaigoje ją numatoma parduoti mėsai. Prognozuojamos pajamos sumažinamos išlaidomis, susijusiomis su pašarais per tą patį laikotarpį. Laisvasis pinigų srautas yra diskontuojamas Grupės pomokestiniu vidutiniu svertinio kapitalo koeficientu (WACC), lygiu 7,82 proc. (2016 m. – 7,46 proc). Gauti rezultatai parodė, kad karvių bandos vertė 2017 m. Gruodžio 31 d. yra 4 758 tūkst. EUR. Jei pieno kaina per kitą 3 metų laikotarpį būtų 5 proc. mažesnė, karvių bandos vertė sumažėtų 549 tūkst. Eur (2016 m. - 556 tūkst. Eur), o jei kaina būtų didesnė 5 proc., karvių bandos vertė padidėtų panašia suma.

Melžiamų karvių vertė nustatoma remiantis 3 lygio tikrosios vertės hierarchija.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

4. Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir prielaidos (tęsinys)

Nustatant galvijų tikrąją vertę Grupė naudoja vidutines 1 kg mėsos kainas. Jaunų bulių ir telyčių vertė yra nustatoma 1 kg rinkos mėsos kainas (skirtingos kainos skirtingoms amžiaus grupėms) dauginant iš atitinkamos grupės galvijų svorio. Nemelžiamų galvijų vertė Grupėje 2017 m. gruodžio 31 d. siekė 3 450 tūkst. Eur. 10% mėsos rinkos kainų pokytis būtų lygus 406 (2016 m. - 292 tūkst. Eur) tūkst. Eur visų Grupės turimų nemelžiamų galvijų vertės pokyčiui.

Galvijų vertė nustatoma remiantis 2 lygio tikrosios vertės hierarchija.

Pasėlių tikroji vertė metų pabaigoje yra laikoma apylyge jų savikainai, atsižvelgiant į tai, kad nuo pasėjimo įvyksta tik labai maža biologinė transformacija. 2017 m. gruodžio 31 d. pasėlių vertė buvo lygi 8 946 tūkst. Eur., o 2016 m. gruodžio 31 d. 4 226 tūkst. Eur.

Grybų auginimo terpės apyvarta per metus siekia 7–8 kartus, o grybų derlius yra nuimamas kasdien ir parduodamas vidutiniškai per 3 dienas nuo derliaus nuėmimo. Ataskatinio laikotarpio pabaigoje grybų auginimo terpė yra vertinama pagal sukauptas sąnaudas, kurios buvo patirtos sukuriant terpę, nes nuo pasėjimo įvyko tik labai maža biologinė transformacija, o derlius nebuvo nuimtas nei ataskaitinio laikotarpio periodo pabaigoje, nei pirmąją savaitę po jo. 2017 m. gruodžio 31 d. grybų auginimo terpės vertė buvo lygi 1 165 tūkst. Eur., tuo tarpu 2016 m. gruodžio 31 d. - 1 017 tūkst. Eur.

Pasėlių ir grybų auginimo terpės vertė nustatoma remiantis 3 lygio tikrosios vertės hierarchija.

Žemės ūkio produktų vertinimas

Grybai, kompostas ir pienas yra nuimami ir parduodami kiekvieną dieną iškart po derliaus nuėmimo. Gyvuliai, parduodami mėsai, yra vertinami kaina, kuria parduodama mėsa pardavimo metu. Pasėlių derlius vertinamas derliaus nuėmimo metu, remiantis pasirašytomis būsimomis sutartimis, jei tokios yra. Jei ne - derliaus vertės nustatymui naudojamos rinkos kainos. Jei rinkos kainos nėra ar jos nėra patikimos tai kultūrai, tokios kultūros derlius vertinamas savikaina.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laiko įvertinimas

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikas yra įvertinamas vadovybės turto įsigijimo momentu ir peržiūrimas kasmet dėl galimų pakitimų. Naudingo tarnavimo laikas nustatomas remiantis istoriniais duomenimis apie panašų turtą, atsižvelgiant į ateities įvykius, kurie galėtų turėti įtakos šiam laikui.

Pelno mokestis

Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę atlikti Bendrovės ir jos dukterinių įmonių Lietuvoje apskaitos įrašų patikrinimą bet kada per paskutinius 5-rius metus po einamojo mokestinio laikotarpio ir priskaityti papildomus mokesčius bei baudas. Grupės vadovybės nuomone, šiuo metu nėra aplinkybių, kurios lemtų esminius įsipareigojimus Grupei šiuo atžvilgiu ateityje.

2017 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė buvo sukaupusios atitinkamai 35,6 mln. Eur ir 12,6 mln. Eur vertės nepanaudotų mokestinių nuostolių (2016m. – atitinkamai 27,4 mln. EUR ir 8,1 mln. EUR) (19 pastaba). Vadovybė pripažįsta atidėtojo pelno mokesčio turtą atskirų įmonių mokesčių nuostoliuose tik tada, kai yra galima patikimai įvertinti ir patvirtinti būsimus mokesčių susigrąžinimus. 2017 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė turėjo keliamų sukauptų mokestinių nuostolių, nuo kurių nebuvo pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas, už 13,97 mln. Eur ir 12,6 mln. Eur atitinkamai. Atidėtasis pelno mokesčio turtas nuo sukauptų pelno nuostolio mokesčių yra pripažįstamas tik tokia apimtimi, kokia yra tikėtina būsimajam gautam pelnui panaudoti sukauptus mokesčių nuostolius.

Investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimas (Bendrovė)

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybė atliko investicijų į dukterines įmones įsigijimo savikainos ir gautinų sumų vertės sumažėjimo požymių patikrinimą. Šio patikrinimo metu vadovybė palygino investicijos į konkrečią dukterinę įmonę įsigijimo savikainą su tos dukterinės įmonės grynojo turto verte 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu grynojo turto vertė buvo mažesnė už investicijos balansinę vertę, vadovybė įvertino, jog investicija turi vertės sumažėjimo požymių ir apskaičiavo konkrečios dukterinės įmonės atsiperkamąją vertę, taikydama diskontuotų pinigų srautų metodą. 2017 metų nuvertėjimo peržiūrėjime buvo naudotos sekančios prielaidos: 5% metinė augimo norma per prognozuojamą 5 metų laikotarpį ir 2 – 3% metinė augimo norma galutinės vertės skaičiavime, pagrįstą eksporto kainų augimo augimu. Diskonto norma (WACC) buvo apskaičiuota naudojant 3.64% skolinto kapitalo kainą (2016 m. – 3,64%), 10% nuosavo kapitalo vertę (2016 m. – 10%) ir Grupės kapitalo skolinto ir nuosavo kapitalo santykį (40% skolinto ir 60% nuosavo kapitalo) (2016 m. 40% skolinto ir 60% nuosavo kapitalo). Nuosavo kapitalo kaina buvo nustatyta naudojant 0,31% nerizikingos investicijos grąžą (2016 m. – 0,31%), 0,64 sektoriaus beta koeficientą (2016 m. – 0,51), 6,46% rinkos rizikos premiją (2016 m. 7,40%) ir papildomas rizikos premijas dėl verslo rizikos (3,5% tiek 2017 m., tiek 2016 m.) ir likvidumo rizikos (2,5% tiek 2017 m., tiek 2016 m.). Apskaičiuota 7,82% (2016 m. – 7,46%) diskonto norma (WACC) buvo pritaikyta vertės sumažėjimo teste. Jokių vertės sumažėjimo nuostolių ar ankstesnių vertės sumažėjimo atstatymų investicijoms į dukterines įmones 2017 m. pripažinta nebuvo.

Taip pat buvo remtasi prielaida, kad bendroji žemės ūkio politika nepasikeis ir Grupės įmonės bus subsidijuojamos ir toliau, pasibaigus dabartinei žemės ūkio paramos programai 2020 m. Bendroji žemės ūkio politika Europos ūkininkams sudaro sąlygas patenkinti Europos gyventojų poreikius. Pagrindiniai jos tikslai – užtikrinti deramą ūkininkų gyvenimo lygį ir stabilų gyventojų aprūpinimą saugiais maisto produktais prieinamomis kainomis vartotojams. Kadangi tenkinti ES gyventojų maisto produktų poreikius (galimybę jų įsigyti, kainą, įvairovę, kokybę ir saugą) ir tausoti aplinką reikės nuolatos, daroma prielaida, kad ES paramos fondas ir toliau finansuos ir investuos į žemės ūkį. Veiklos tęstinumo vertinimas pateiktas 2.2 pastaboje.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

5. Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai

GRUPĖ Žemė Pastatai Statiniai ir
įrengimai
Transporto
priemonės,
įranga ir kitas
nekilnojamasis
turtas, įranga ir
įrengimai
Nebaigta statyba Iš viso
Apskaitinė vertė
2015 m. gruodžio 31 d. 27 021 45 004 15 098 2 005 506 89 634
- turto įsigijimas 1 122 149 4 848 1 203 673 7 995
- nurašymai ir pardavimai ( 242) ( 66) ( 362) ( 285) (1) ( 956)
- perkainojimas 822 - - - - 822
- nusidėvėjimas - ( 2 072) ( 3 506) ( 480) - ( 6 058)
- perklasifikavimai 9 636 ( 635) 635 ( 28) 28 9 636
- ŽVF grupės pardavimas ( 24 811) - - - - ( 24 811)
2016 m. gruodžio 31 d. 13 548 42 380 16 713 2 415 1 206 76 262
- dukterinių įmonių įsigijimas (24
pastaba)
1 948 704 2 107 480 - 5 239
- turto įsigijimas 1 566 733 6 432 1 254 282 10 267
- nurašymai ir pardavimai - 0 ( 369) ( 159) ( 99) ( 627)
- perkainojimas (4 pastaba) 1 717 - - - - 1 717
- nusidėvėjimas - (2 119) (3 923) (758) - (6 800)
- turto, skirto parduoti,
perklasifikavimai (31 pastaba)
- (98) (291) (434) - (823)
- perklasifikavimai - (17) 478 15 (476) -
2017 m. gruodžio 31 d. 18 779 41 583 21 147 2 813 913 85 235
Įsigijimo savikaina
2015 m. gruodžio 31 d. 27 021 49 768 20 784 2 881 506 100 960
2016 m. gruodžio 31 d. 13 548 49 216 25 905 3 771 1 206 93 646
2017 m. gruodžio 31 d. 18 779 50 538 30 552 4 350 913 105 132
Sukauptas nusidėvėjimas ir
vertės sumažėjimo nuostoliai
2015 m. gruodžio 31 d. - ( 4 764) ( 5 686) ( 876) - ( 11 326)
2016 m. gruodžio 31 d. - ( 6 836) ( 9 192) ( 1 356) - ( 17 384)
2017 m. gruodžio 31 d. - ( 8 955) ( 9 405) ( 1 537) - ( 19 897)
Apskaitinė vertė 2015 m.
gruodžio 31 d.
27 021 45 004 15 098 2 005 506 89 634
Apskaitinė vertė 2016 m.
gruodžio 31 d.
13 548 42 380 16 713 2 415 1 206 76 262
Apskaitinė vertė 2017 m.
gruodžio 31 d.
18 779 41 583 21 147 2 813 913 85 235

2017 m. pagrindinės investicijos buvo pastatams ir mašinoms, transporto priemonėms, įrenginiams ir kitam nekilnojamam turtui, įrangai ir įrengimams dėl perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo modelio taip pat dėl dirbamos žemės plotų padidėjimo. Dalis pastatų ir mašinų, transporto priemonių, įrenginių bei kito nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų papildymo susidarė dėl KTG grupės įmonių įsigijimo (24 pastaba).

Dalis žemės buvo įgyta perkant KTG grupės įmones (24 pastaba). Kita žemių dalis buvo įgyta per pirkimus iš skirtingų pardavėjų per 2017 metus. Grupė pirko tas žemes, kurias jos dukterinės įmonės naudojo dirbimui per veiklos nuomos sutartis.

Be to, žemės vertės padidėjimas lyginant 2017 m. gruodžio 31 d. Ir 2016 m. gruodžio 31 d. taip pat atsirado dėl žemės perkainojimo 2017 m. Gruodžio 31 d. – 1 717 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. - 822 tūkst. Eur).

2017 m. gruodžio 31 d. 66 863 tūkst. Eur (2016 m. – 52 980 tūkst. Eur) apskaitinės vertės nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai buvo įkeisti bankams už gautų paskol užtikrinimo priemonė. Lizinguojamas turtas, vadovaujantis lizingo sutartimis, yra lizingo įsipareigojimų užtikrinimo priemonė.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

5. Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

BENDROVĖ Nebaigta statyba Transporto
priemonės
Įrenginiai ir kt.
turtas, įranga ir
įrengimai
Viso
Balansinė vertė
2015 m. gruodžio 31 d. - 48 26 74
- turto įsigijimas - 141 67 208
- pardavimai ir nurašymai - (30) - (30)
- nusidėvėjimas - (22) (14) (35)
2016 m. gruodžio 31 d. - 138 79 217
- turto įsigijimas 57 33 43 133
- nurašymai ir pardavimai - - - -
- nusidėvėjimas - (26) (21) (47)
2017 m. gruodžio 31 d. 57 145 101 303
Įsigijimo savikaina
2015 m. gruodžio 31 d. - 67 58 125
2016 m. gruodžio 31 d. - 178 125 303
2017 m. gruodžio 31 d. 57 210 168 435
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai
2015 m. gruodžio 31 d. - (19) (32) (51)
2016 m. gruodžio 31 d. - (39) (46) (85)
2017 m. gruodžio 31 d. - (65) (67) (132)
Apskaitinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. - 48 26 74
Apskaitinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. - 138 79 217
Apskaitinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. 57 145 101 303

Gruodžio 31 d. Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, įsigytų pagal lizingo sutartis, apskaitinė vertė buvo:

Statiniai ir įrengimai 2017 2016
Įsigijimo savikaina 17 466 12 200
Atėmus: sukauptą nusidėvėjimą (3 474) (2 490)
Apskaitinė vertė 13 992 9 710

Jeigu nebūtų atliktas žemių perkainojimas, jų apskaitinės vertės būtų tokios:

Žemė
Žemės apskaitinė vertė neįvertinus perkainojimo
poveikio 2016 m. gruodžio 31 d. 5 717
Žemės apskaitinė vertė neįvertinus perkainojimo
poveikio 2017 m. gruodžio 31 d. 8 971

6. Investicijos į dukterines įmones

Bendrovės investicijų judėjimas gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais:

2017 2016
Sausio 1 d. 69 774 58 374
Kapitalizuotos ilgalaikės gautinos sumos iš dukterinių įmonių - 11 400
Dukterinių įmonių įsigijimai / papildomi įsigijimai 3 -
Vertės sumažėjimo nuostolis - -
Gruodžio 31 d. 69 777 69 774

AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

6. Investicijos į dukterines įmones (tęsinys)

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. buvo atlikti Bendrovės investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimo patikrinimai, kaip aprašyta 4-oje pastaboje. Remiantis atliktais vertės sumažėjimo testais, vadovybė nesvarstė nuvertinti investicijų ar atstatyti sumažėjusią vertę ankstesniais laikotarpiais. 2016 m. Grupės įmonės Žemės vystymo fondas 20, UAB ilgalaikės gautinos sumos buvo nupirktos motininės įmonės AUGA group, AB ir vėliau kapitalizuotos į tų įmonių akcinį kapitalą. Bendras investicijų į dukterines įmones sumažėjimas 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 7 837 tūkst. Eur.

7. Investicijos, laikomos parduoti ir asocijuotos įmonės

Investicijos, laikomos parduoti Grupės finansinį turtą gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais sudarė:

2017 2016
Sausio 1 d.
Investicijų įsigijimas
286
-
267
19
Gruodžio 31 d. 286 286

Investicijos, apskaitomos taikant nuosavybės metodą

2017 m. Grupės įmonės investavo į 5 atskirai asocijuotas įmones, kurios apskaitomos taikant nuosavybės metodą. Investicijų suma vertinant kiekvieną atskirai yra nereikšminga. Asocijuotos įmonės vykdys į biodųjų gamybos įrenginių statybą ir eksploatavimą, tačiau darbai 2017 m. nebuvo pradėti.

Gruodžio 31 d. pasibaigusių metų investicijos, apskaitomos taikant nuosavybės metodą, sudarė:

2017 2016
Sausio 1 d. - -
Investicijų įsigijimas 355 -
Grupės sukaupto pelno (nuostolio) dalis - -
Gruodžio 31 d. 355 -

8. Nematerialusis turtas

Grupės ilgalaikį nematerialųjį turtą gruodžio 31 d. sudarė:

Grupė Žemės nuomos
sutartys
Programinė
įranga
Kitas
nematerialusis
turtas
Iš viso
Apskaitinė vertė
2015 m. gruodžio 31 d. - 5 50 55
- turto įsigijimas - - 14 14
- turto pardavimas - - - -
- nusidėvėjimas - (5) (45) (50)
2016 m. gruodžio 31 d. - - 19 19
- dukterinių įmonių įsigijimas
(24 pastaba)
981 - - 981
- turto įsigijimas - - 17 17
- turto pardavimas - - - -
- nusidėvėjimas (167) - (11) (178)
2017 m. gruodžio 31 d. 814 - 25 839
2015 m. gruodžio 31 d. - 5 50 55
2016 m. gruodžio 31 d. - - 19 19
2017 m. gruodžio 31 d. 814 - 25 839

Nematerialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos apskaitytos veiklos sąnaudose.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

8. Nematerialusis turtas (tęsinys)

Bendrovės ilgalaikį nematerialųjį turtą gruodžio 31 d. sudarė:

Bendrovė Kitas nemate
rialusis turtas
Apskaitinė vertė
2015 m. gruodžio 31 d. 7
- turto įsigijimas / turto pardavimas 14
- nusidėvėjimas (5)
2016 m. gruodžio 31 d. 16
- turto įsigijimas / turto pardavimas 1
- nusidėvėjimas (7)
2017 m. gruodžio 31 d. 10
Apskaitinė vertė
2015 m. gruodžio 31 d. 7
2016 m. gruodžio 31 d. 16

2017 m. gruodžio 31 d. 10

9. Biologinis turtas

Grupės biologinį turtą gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais sudarė:

2017 2016
Galvijai 8 029 6 838
Daugiamečiai sodiniai - 20
Iš viso ilgalaikis biologinis turtas 8 029 6 858
Pasėliai 8 946 4 206
Grybų auginimo terpė 1 165 1 017
Iš viso trumpalaikis biologinis turtas 10 111 5 223
Gruodžio 31 d. 18 140 12 081

Grupės galvijų skaičius (vienetais) sudarė:

Melžiamos
karvės
Telyčios Buliai Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d. 3 439 3 294 294 7 027
Įsigijimai - - - -
Padidėjimas (veršiavimasis) - 1 801 1 861 3 662
Perrašymai tarp grupių 1 401 (1 401) - -
Pardavimai (1 155) (285) (1 895) (3 335)
Natūralus mirtingumas (131) (132) (69) (332)
2016 m. gruodžio 31 d. 3 554 3 277 191 7 022
Įsigijimai - - - -
Padidėjimas (veršiavimasis) - 1 755 1 904 3 659
Perrašymai tarp kitų grupių 1 415 (1 415) - -
Pardavimai (1 208) (392) (1 844) (3 444)
Natūralus mirtingumas (91) (276) (123) (490)
2017 m. gruodžio 31 d. 3 670 2 949 128 6 747

AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

Grupės galvijų vertė sudarė:

Melžiamos
karvės Telyčios Buliai Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d. 3 525 2 603 126 6 254
Padidėjimas (veršiavimasis) - 54 56 110
Priesvoris - 2 125 224 2 349
Perrašymai iš kitų grupių 1 831 (1 831) - -
Pardavimai (539) (198) (332) (1 069)
Įsigijimai - - - -
Natūralus mirtingumas (138) (32) (7) (177)
Pelnas (nuostoliai) dėl tikrosios vertės pasikeitimo (22
pastaba) (759) 155 (25) (629)
2016 m. gruodžio 31 d. 3 920 2 876 42 6 838
Padidėjimas (veršiavimasis) - 53 57 110
Priesvoris - 2 544 233 2 777
Perrašymai iš kitų grupių 2 246 (2 246) - -
Pardavimai (387) (23) (212) (622)
Įsigijimai - - 19 19
Natūralus mirtingumas (105) (63) (14) (182)
Pelnas (nuostoliai) dėl tikrosios vertės pasikeitimo (22
pastaba)
(1 095) 188 (4) (911)
2017 m. gruodžio 31 d. 4 579 3 329 121 8 029

2017 m. Grupėje pagaminta 23,080 tonų pieno (2016 m. – 23,123 tonų).

Tikroji galvijų vertė priskiriama 3 lygiui (melžiamos karvės) ir 2 lygiui (kiti gyvuliai) tikrosios vertės hierarchijoje. Daugiau informacijos rasite 4 pastaboje.

Grupės pasėlių* likučiai pagal atskiras kultūras:

2017 Žieminės
grūdinės
kultūros
Žieminiai
rapsai
Vasarinės
kultūros
(įskaitant
pašarus)
Daugiamečiai
sodiniai
Iš viso
Iš viso apsėta ha* (paruošta žemė)
Iš viso patirta išlaidų
3 046
793
4 595
1 163
25 457
6 990
-
-
33 098
8 946
Vidutinės sąnaudos 1 ha (Eur) 260 253 275 - 270
2016 Žieminės
grūdinės
kultūros
Žieminiai
rapsai
Vasarinės
kultūros
(įskaitant
pašarus)
Daugiamečiai
sodiniai
Iš viso
Iš viso apsėta ha* (paruošta žemė)
Iš viso patirta išlaidų
5 695
1 194
2 880
572
16 279
2 007
165
420
25 018
4 193
Vidutinės sąnaudos 1 ha (Eur) 210 199 123 2 545 168

* Neįskaitant žemės sklypų Kryme. Krymo regione esantis Grupės turtas 2017 m gruodžio 31 d. apskaitomas kaip turtas, skirtas parduoti.

2017 m. Grupės derlius siekė daugiau nei 75 tūkst. tonų grudų ir daržovių (2016 m. – 54 tūkst. tonų).

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

Grupės biologinio turto (išskyrus galvijus) judėjimas per laikotarpį:

Daugiamečiai
sodiniai
Pasėliai Grybų
auginimo terpė
Biologinio turto rūšis ilgalaikis trumpalaikis trumpalaikis
2015 m. gruodžio 31 d. 383 3 082 985
Sėjos ir kitos išlaidos iki derliaus nuėmimo 37 12 614 23 097
Derliaus (grybų) nuėmimas
Žemės
ūkio
produktų
pirminio
pripažinimo
- (15 420) (23 065)
tikrosios vertės pasikeitimo įtaka - (239) -
Rudeninė sėja ir žemės paruošimas pavasariui - 4 206 -
Nurašyti daugiamečiai sodiniai (400) - -
2016 m. gruodžio 31 d. 20 4 206 1 017
Biologinis turtas, įsigytas kartu su dukterinėmis
įmonėmis (24 pastaba)
Biologinis turtas, perklasifikuotas į turtą, skirtą
- 915 -
pardavimui (31 pastaba) - (512) -
Sėjos ir kitos išlaidos iki derliaus nuėmimo 11 17 963 24 646
Derliaus (grybų) nuėmimas
Žemės
ūkio
produktų
pirminio
pripažinimo
(31) (27 524) (24 498)
tikrosios vertės pasikeitimo įtaka - 5 070 -
Rudeninė sėja ir žemės paruošimas pavasariui - 8 946 -
Nurašyti daugiamečiai sodiniai - - -
2017 m. gruodžio 31 d. - 8 946 1 165

Grupė per 2017 m. užaugino 12 018 tonų šviežių grybų (2016: 12 033 tonų).

Pasėlių tikroji vertė priskiriama 3 lygiui tikrosios vertės hierarchijoje. 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 gruodžio 31 d. savikaina buvo naudota pasėlių tikrosios vertės nustatymui, kadangi nuo sąnaudų patyrimo momento įvyko labai nedaug biologinių pokyčių, t. y. praėjo nedaug laiko nuo sėjos. Patirtos sąnaudos susideda sėklų, ekologiškų trąšų, darbo užmokesčio sąnaudų, įrengimų nusidėvėjimo bei remonto išlaidų.

Derliaus nuėmimo metu Grupės vadovybė nustato grūdinių kultūrų derliaus kainas pagal atliekamus rinkos kainos tyrimų rezultatus derliaus nuėmimo metu, atėmus su pardavimu susijusias išlaidas. Derlius pripažįstamas atsargose tikrąja verte, atimant su pardavimu susijusias išlaidas, o skirtumas tarp tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas ir užauginimo sąnaudų yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2017 m. gruodžio 31 d. savikaina buvo naudota kaip artima grybų auginimo terpės tikrajai vertei, kadangi nuo sąnaudų patyrimo momento įvyko labai nedaug biologinių pokyčių. Grupėje grybų auginimo terpės apyvarta per metus siekia 7–8 kartus.

Didžioji dalis Grupės įmonių biologinio turto - maždaug 80 procentų - yra įkeista įmonių hipoteka kaip paskolų užtikrinimo priemonė2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis.

10. Atsargos

Grupės atsargas gruodžio 31 d. sudarė: 2017 2016
Žemės ūkio produkcija 20 097 11 627
Žaliavos 5 450 3 530
Iš viso 25 547 15 157
Žemės ūkio produkcijos perkainojimas iki grynosios realizavimo vertės - -
Apskaitinė vertė 25 547 15 157

Žemės ūkio produkcijos atsargos didėjo dėl keletos priežasčių: 1) padidėjusio žemės ūkio produkcijos derliaus bendro kiekio 2017 m. laikotarpiu; 2) žemesnių žemės ūkio produkcijos pardavimų laikotarpyje nuo derliaus nuėmimo iki metų pabaigos, nes ekologinės produkcijos pardavimai yra gan tolygiai pasiskirstę nuo tada, kai nuimamas derlius iki sekančio derliaus nuėmimo; 3) 2017 m. padidėjusios žemės ūkio produkcijos tikrosios vertės, nes didžioji dalis 2017 m. produkcijos buvo sertifikuota kaip pilnai ekologiška.

Didžioji dalis Grupės įmonių atsargų - daugiau kaip 90 proc. - yra įkeistos įmonių hipoteka kaip paskolų užtikrinimo priemonė 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

11. Finansinės priemonės pagal kategorijas

Finansinių priemonių apskaitos politika buvo pritaikyta toliau nurodytiems balanso straipsniams:

Balanse nurodytas Grupės finansinis turtas gruodžio 31 d.: 2017 2016
Ilgalaikės prekybos ir kitos gautinos sumos 3 497 2 599
Ilgalaikis finansinis turtas, skirtas parduoti 286 286
Trumpalaikės prekybos ir kitos gautinos sumos 6 380 10 296
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 620 1 650
Iš viso 10 783 14 831
Balanse nurodyti Grupės finansiniai įsipareigojimai gruodžio 31 d. 2017 2016
Paskolos 34 648 25 873
Finansinio lizingo įsipareigojimai 8 943 6 117
Prekybos mokėtinos sumos 14 467 8 796
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 1 083 888
Iš viso 59 141 41 674

Grupės finansinį turtą sudaro visos ilgalaikės ir trumpalaikės gautinos sumos ir kitos gautinos sumos, apskaitytos Grupės balanse, išskyrus atliktus išankstinius apmokėjimus bei gautiną PVM iš valstybės biudžeto. Ilgalaikį finansinį turtą sudaro akcijos ir akcijų valdoma dalis kitose Lietuvos įmonėse, kurių akcijomis neprekiaujama viešai vertybinių popierių biržoje. Grupė laiko visus piniginius likučius banko sąskaitose tų bankų, kurių tarptautinių reitingų agentūrų "Standard&Poors" ir "Fitchratings" nustatytas ilgalaikio skolinimosi reitingas yra "A".

Grupės finansinius įsipareigojimus sudaro visos ilgalaikės ir trumpalaikės skolos, apskaitytos Grupės balanse, išskyrus gautus išankstinius apmokėjimus, ateinančio laikotarpio kapitalinių investicijų dotacijas, su darbo užmokesčiu susijusius įsipareigojimus bei atidėtąjį pelno mokestį. Visi finansiniai įsipareigojimai vertinami amortizuota savikaina.

Balanse nurodytas Bendrovės finansinis turtas gruodžio 31 d. 2017 2016
Ilgalaikės prekybos ir kitos gautinos sumos - -
Trumpalaikės prekybos ir kitos gautinos sumos 3 241 177
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 1 97
Iš viso 3 242 274
Balanse nurodyti Bendrovės finansiniai įsipareigojimai gruodžio 31 d.
Paskolos 11 077 27 450
Finansinio lizingo įsipareigojimai 106 96
Prekybos skolos 342 928
Iš viso 11 525 28 474

Bendrovės finansinį turtą sudaro visos ilgalaikės ir trumpalaikės gautinos sumos ir kitos gautinos sumos, apskaitytos Bendrovės balanse, išskyrus atliktus išankstinius apmokėjimus bei gautiną PVM iš valstybės biudžeto. Bendrovė laiko visus piniginius likučius banko sąskaitose tų bankų, kurių tarptautinių reitingų agentūrų "Standard&Poors" bei "Fitchratings" nustatytas ilgalaikio skolinimosi reitingas yra "A".

Bendrovės finansinius įsipareigojimus sudaro visos ilgalaikės ir trumpalaikės skolos, apskaitytos Bendrovės balanse, išskyrus gautus išankstinius apmokėjimus, sukauptas sąnaudas bei su darbo užmokesčiu susijusius įsipareigojimus.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

11. Finansinės priemonės pagal kategorijas (tęsinys)

Finansinio turto kredito kokybė

Grupės finansinio turto (gautinų sumų) struktūra gruodžio 31 d.:

2017 Nepradelstos Pradelstos, bet
nenuvertėjusios
Nuvertė
jusios
Iš viso
Gautinos sumos,
neturėjusios
pradelsimų
praeityje
Gautinos sumos,
turėjusios
pradelsimus
praeityje
Pradelsta
nuo 1 iki
30 dienų
Pradelsta
nuo 31
iki 90
dienų
Pradelsta
90 dienų ir
daugiau
Prekybos gautinų sumų iš viso,
bendrąja verte
4 310 - 747 527 283 5 867
Vertės sumažėjimas - - - - (79) (79)
Prekybos gautinų sumų iš
viso, grynąja verte
4 310 - 747 527 204 5 788
Gautinos sumos iš NMA 558 - - - - 558
Gautinos sumos iš darbuotojų 34 - - - - 34
Ilgalaikės gautinos sumos
bendrąja verte
3 497 - - - - 3 497
Kitos gautinos sumos 44 - - - 4 48
Iš viso 8 443 - 747 527 208 9 925
2016 Nepradelstos Pradelstos, bet
nenuvertėjusios
Nuvertė
jusios
Iš viso
Gautinos sumos,
neturėjusios
pradelsimų
praeityje
Gautinos sumos,
turėjusios
pradelsimus
praeityje
Pra
delsta
nuo 1
iki 30
dienų
Pradelsta
nuo 31 iki
90 dienų
Pradelsta
90 dienų
ir daugiau
Prekybos gautinų sumų iš viso,
bendrąja verte
3 929 - 836 1 041 187 5 993
Vertės sumažėjimas - - - - (79) (79)
Prekybos gautinų sumų iš
viso, grynąja verte
3 929 - 836 1 041 108 5 914
Gautinos sumos iš NMA 4 382 - - - - 4 382
Gautinos sumos iš darbuotojų
Ilgalaikės gautinos sumos
-
2 599
-
-
-
-
-
-
-
-
-
2 599
bendrąja verte
Kitos gautinos sumos
136 - - - - 136
Iš viso 11 046 - 836 1 041 108 13 031

Gautinos sumos iš Nacionalinės mokėjimų agentūros – tiesioginės gautinos subsidijos už pasėlius ir pieną, kurios sumokamos iki kitų metų balandžio 30 d.

Bendrovės finansinio turto struktūra gruodžio 31 d.:

Pradelstos, bet
2017 Nepradelstos nenuvertėjusios Nuvertėjusios Iš viso
Gautinos Gautinos
sumos, sumos, Pradelsta
neturėjusios turėjusios Pradelsta Pradelsta 90 dienų
pradelsimų pradelsimus nuo 1 iki nuo 31 iki Nepra ir
praeityje praeityje 30 dienų 90 dienų delstos daugiau
Prekybos gautinų sumų iš viso 112 - 10 1 - 22 145
Gautinos sumos už dividendus 3 096 - - - - - 3 096
Iš viso 3 208 - 10 1 - 22 3 241
Iš viso
Gautinos Gautinos
sumos, sumos, Pradelsta
neturėjusios turėjusios Pradelsta Pradelsta 90 dienų
pradelsimų pradelsimus nuo 1 iki nuo 31 iki Nepra ir
praeityje praeityje 30 dienų 90 dienų delstos daugiau
- - - 177 - - 177
- - - 177 - - 177
Nepradelstos Pradelstos, bet
nenuvertėjusios
Nuvertėjusios

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

12. Prekybos gautinos sumos, išankstiniai apmokėjimai ir kitos gautinos sumos

Prekybos gautinas sumas, išankstinius apmokėjimus ir kitas gautinas sumas gruodžio 31 d. sudarė:

GRUPĖ BENDROVĖ
2017 2016 2017 2016
Prekybos gautinos sumos 5 867 5 914 145 177
Gautinos subsidijos ir dotacijos iš Nacionalinės
mokėjimo agentūros (NMA)
558 4 382 - -
Gautinas PVM 402 419 24 -
Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančio laikotarpio
sąnaudos
3 935 2 595 2 202 97
Gautinos sumos už dividendus - - 3 096 -
Gautinos sumos iš fizinių asmenų 34 - - -
Kitos gautinos sumos 48 136 - -
Iš viso 10 844 13 446 5 467 274
Atimti: vertės sumažėjimas abejotinoms gautinoms
sumoms (finansiniam turtui)
(79) (79) - -
Apskaitinė vertė 10 765 13 367 5 467 274

Maksimali kredito rizika balanso sudarymo dieną lygi kiekvienos klasės pirmiau nurodytų gautinų sumų apskaitinei vertei. Grupė neturi jokių užtikrinimo priemonių už šias gautinas sumas.

Gautinos sumos, kurios yra pradelstos mažiau nei 90 dienų, nėra laikomos nuvertėjusiomis. Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms pripažįstamas tada, kai jos būna pradelstos ilgiau nei 90 dienų. 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. dalis prekybos gautinų sumų buvo pradelstos ir joms pripažintas vertės sumažėjimas.

Grupės vadovybės nuomone, visų kitų prekybos gautinų sumų, išankstinių apmokėjimų bei kitų gautinų sumų apskaitinės vertės apytiksliai atitinka jų tikrąsias vertes.

Didžioji dalis Grupės prekybos gautinų sumų, išankstinių apmokėjimų bei kitų gautinų sumų – apie 80 proc. – yra įkeistos įmonių hipoteka kaip paskolų užtikrinimo priemonė 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis (2016 m. gruodžio 31 d. – 49%).

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas per metus:

GRUPĖ BENDROVĖ
2017 2016 2017 2016
Apskaitinė vertė sausio 1 d.
Vertės sumažėjimas abejotinoms gautinoms
(79) (69) - -
sumoms (23 pastaba) - (10) - -
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. (79) (79) - -

13. Ilgalaikės gautinos sumos

Grupės ilgalaikes gautinas sumas gruodžio 31 d. sudarė:

2017 2016
Išduotos paskolos
Kooperatyvinė bendrovė "Grybai LT" 2 123 1 150
Fiksuoto pelningumo investicijų fondas 1 374 1 306
Kitos smulkios ilgalaikės gautinos sumos - 143
Iš viso 3 497 2 599

2017 m. Grupė papildomai suteikė 973 tūkst. Eur paskolą kooperatyvui Grybai LT. Visos paskolos, suteiktos kooperatyvui Grybai LT, bus grąžintos iki 2022 m., o paskola, suteikta Fiksuoto pelningumo investicijų fondui – iki 2020 m. 2017 m. gruodžio 31 d. palūkanų norma, kuri buvo pritaikyta suteiktoms paskoloms, buvo lygi 3,5% (2016 m. gruodžio 31 d. 5,36%).

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

14. Pinigai ir jų ekvivalentai

Grupės pinigus ir pinigų ekvivalentus gruodžio 31 d. sudarė:

GRUPĖ BENDROVĖ
2017 2016 2017 2016
Pinigai banke 609 1 622 1 97
Pinigai kasoje 11 28 - -
Apskaitinė vertė 620 1 650 1 97

15. Įstatinis kapitalas

Bendrovės įstatinis kapitalas

AUGA group, AB įstatinis kapitalas 2017 m. gruodžio 31 d. buvo lygus 54 351 tūkst. Eur. Įstatinį kapitalą sudarė 187 416 252 paprastosios vardinės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 Eur. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Kiekviena akcija suteikia įprastines turtines ir neturtines teises, kaip numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Įstatymo numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kasmet turi būti pervesta 5 % nuo grynojo pelno, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikos apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, kol pasiekia 10 % įstatinio akcinio kapitalo. Privalomasis rezervas gali būti naudojamas sukauptiems nuostoliams padengti. 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės privalomasis rezervas sudarė 579 tūkst. Eur.

Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, vykęs 2017 m. lapkričio 6 d., nusprendė 7 152 tūkst. Eur vertės akcijų priedus panaudoti nepaskirstytiesiems nuostoliams dengti.

16. Atidėtosios dotacijų pajamos

Grupės atidėtųjų dotacijų pajamų ir subsidijų pasikeitimas per gruodžio 31 d. pasibaigusius metus buvo toks (tiktai susijusių su turtu):

2017 2016
Apskaitinė vertė sausio 1 d. 3 852 4 515
Atidėtosios dotacijos, gautos subsidijos 373 -
Dotacijos, gautos įsigyjant dukterines įmones (24 pastaba) 55 -
Su nekilnojamuoju turtu, įranga ir įrengimais susijusių atidėtųjų dotacijų perkėlimas į
pajamas (623) (663)
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. 3 657 3 852
Atidėtosios dotacijos, gautos subsidijos perkeliamos į pelno (nuostolio) ataskaitą: 2017 2016
Per vienerius metus 580 566
Po vienerių metų 3 077 3 286
Iš viso 3 657 3 852

17. Paskolos

Grupės ilgalaikes paskolas gruodžio 31 d. sudarė:

2017 2016
Bankų paskolos
Grybų auginimo įmonės
Žemės ūkio įmonės
Žemės ūkio kooperatinės bendrovės
5 927
10 841
600
7 905
6 558
840
Ilgalaikės mokėtinos sumos trečiosioms šalims
Ilgalaikė mokėtina suma valstybei už įsigytą žemę
Ilgalaikė mokėtina suma kreditoriui
Ilgalaikė mokėtina suma investiciniam fondui už įsigyjamą žemę
1 535
1 041
1 097
1 687
2 345
1 188
Iš viso 21 041 20 523
Atėmus: sumas, mokėtinas per vienerius metus (pagal sutartis) (4 506) (3 585)
Ilgalaikių paskolų iš viso 16 535 16 938

AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

2017 m. Gruodžio 31 d. dvi Grupės įmonės pažeidė DSCR ir skolos/EBITDA, nuosavo kapitalo santykinius finansinius rodiklius pagal kreditų sutartinius įsipareigojimus. Tokių paskolų suma iš viso 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 15 339 tūkst. Eur. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Grupė gavo formalų kreditorių patvirtinimą, kad jie nesiims jokių sankcijų dėl šių pažeidimų. 2016 m. Gruodžio 31 d. Grupė vykdė visus sutartinius įsipareigojimus su bankais.

Grupė yra skolinga 1 535 tūkst. Eur valstybei už Grupės įsigytą žemę 2008–2015 metais. Šių skolų apmokėjimo terminas yra virš 12 metų.

Vidutinė banko paskoloms taikoma palūkanų norma 2017 m. buvo 3,31 % (2016 m. – 3,11 %).

2017 m. gruodžio 31 d. 2016 m. gruodžio 31 d.
Bendroji skola – fiksuota palūkanų norma (11 289) (10 521)
Bendroji skola – kintama palūkanų norma (32 302) (21 469)
Grynoji skola (43 591) (31 990)

Visos Grupės paskolos iš kredito institucijų turi įkeistą nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimaus kaip užtikrinimo priemonę (5 pastaba). Be to, dauguma žemės ūkio bendrovių turi bendrovių hipotekas, o grybų auginimo bendrovė yra įkeitusi didžiąją dalį ilgalaikio ir trumpalaikio turto, kaip užstatą už paskolas (10, 11 ir 13 pastabos).

Grupės trumpalaikes paskolas gruodžio 31 d. sudarė:

2017 2016
Bankų paskolos
Grybų auginimo įmonės 2 400 2 317
Žemės ūkio įmonės 997 -
Patronuojanti įmonė 3 210 -
Grūdų pardavimo įmonė 7 000 3 033
Iš viso 13 607 5 350

Trumpalaikes banko paskolas sudaro 13 607 tūkst. Eur kredito linijų sutartys 2017 m. (2016 m. – 5 350 tūkst. Eur). Grupės naudojamų kredito linijų limitai 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 14 400 tūkst. Eur, o 2016 m. gruodžio 31 d. – 6 400 tūkst. Eur.

Bendrovės ilgalaikes paskolas gruodžio 31 d. sudarė:

7 867 26 280
- 1 170
7 867 27 450
(1 440) (1 882)
6 427 25 568

2017 2016

Bendrovės trumpalaikes paskolas gruodžio 31 d. sudarė:

Paskolos iš kredito institucijų 3 210 -
--------------------------------- ------- ---

Iš viso 3 210 -

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

17. Paskolos (tęsinys)

Grupės grynąją skolą sudarė:

Finansinės įsipareigojimai
Pinigai ir
pinigų
ekvivalentai
Lizingas
grąžinti
nas per
1-erius
metus
Lizingas
grąžinti
nas po
1-erių
metų
Paskolos
grąžintinos
per 1-erius
metus
Paskolos
grąžintinos
po 1-erių
metų
Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d.
grynoji skola
1 650 (2 690) (3 427) (8 935) (16 938) (30 340)
Pinigų srautai
Nekilnojamo turto, įrangos ir
įrengimų įsigijimas
(1 074) 2 415 1 089 (6 437) 1 775 (2 232)
naudojant finansinę nuomą
Įsigijimai – KTG Grupė (24
- (2 114) (3 152) - - (5 266)
Pastaba) 44 (465) (497) (2 741) (1 372) (5 031)
Kiti nepiniginiai srautai - (102) - - - (102)
2017 m. gruodžio 31 d.
grynoji skola
620 (2 956) (5 987) (18 113) (16 535) (42 971)

Bendrovės grynąją skolą sudarė:

Finansinės įsipareigojimai
Pinigai ir
pinigų
ekvivalentai
Lizingas
grąžinti
nas per
1-erius
metus
Lizingas
grąžinti
nas po
1-erių
metų
Paskolos
grąžintinos
per 1-erius
metus
Paskolos
grąžintinos
po 1-erių
metų
Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d. grynoji
skola
97 (17) (79) (1 882) (25 568) (27 449)
Pinigų srautai
Nekilnojamo turto, įrangos ir
įrengimų įsigijimas naudojant
(96) 5 20 (2 771) 19 141 16 302
finansinę nuomą
2017 m. gruodžio 31 d. grynoji
(11) (24) (35)
skola 1 (23) (83) (4 650) (6 427) (11 182)

18. Lizingo įsipareigojimai

Grupės būsimus minimalius lizingo mokėjimus gruodžio 31 d. sudarė:

2017 2016
Minimalūs lizingo
mokėjimai
Minimalių
lizingo
mokėjimų
dabartinė vertė
Minimalūs
lizingo
mokėjimai
Minimalių lizingo
mokėjimų
dabartinė vertė
Per vienerius metus mokėtina suma 3 220 2 956 2 911 2 690
Per antrus – penktus metus imtinai 6 319 5 987 3 644 3 427
Minimalūs lizingo mokėjimai 9 539 8 943 6 555 6 117
Atėmus: būsimas palūkanas (596) - (438) -
Minimalių lizingo mokėjimų dabartinė vertė 8 943 8 943 6 117 6 117

Grupės lizingo įsipareigojimai yra užtikrinti nuomotojo teise į nuomininko turtą, įsigytą lizingo būdu (5 pastaba). Grupės lizingo įsipareigojimų tikroji vertė apytiksliai lygi jų apskaitinei vertei.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

Bendrovės būsimus minimalius lizingo mokėjimus gruodžio 31 d. sudarė:

2017 2016
Minimalūs lizingo
mokėjimai
Minimalių
lizingo
mokėjimų
dabartinė vertė
Minimalūs
lizingo
mokėjimai
Minimalių lizingo
mokėjimų
dabartinė vertė
Per vienerius metus mokėtina suma 26 23 20 17
Per antrus – penktus metus imtinai 85 83 83 79
Minimalūs lizingo mokėjimai 111 106 103 96
Atėmus: būsimas palūkanas (5) - (7)
Minimalių lizingo mokėjimų dabartinė vertė 106 106 96 96

19. Pelno mokestis

Grupės pelno (nuostolių) ataskaitoje pelno mokestį sudarė:

GRUPĖ BENDROVĖ
2017 2016 2017 2016
Ataskaitinių metų pelno mokestis
Atidėtojo pelno mokesčio pokytis
-
(222)
-
(353)
-
-
-
-
Pelno mokestis (222) (353) - -

Pelno mokestis, apskaičiuotas nuo Grupės pelno prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri būtų apskaičiuota taikant bazinį pelno mokesčio tarifą:

GRUPĖ
2017 2016
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą, ne ŽŪ įmonės - (4 523) - ( 2 241)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą, ŽŪ įmonės - 9 316 - 4 033
Mokestis, apskaičiuotas taikant 15 % tarifą 15,00% (678) 15,00% ( 336)
Mokestis, apskaičiuotas taikant 5 % tarifą 5,00% 466 5,00% 202
Teorinė pelno mokesčio suma (213) (134)
Neapmokestinamos pajamos, ne žemės ūkio bendrovių (218) (179)
Neapmokestinamos pajamos, žemės ūkio bendrovių (634) (611)
Neleidžiami atskaitymai, ne žemės ūkio bendrovių 11 107
Neleidžiami atskaitymai, žemės ūkio bendrovių 260 136
Anksčiau nepripažintų mokestinių nuostolių pripažinimas, ne
žemės ūkio bendrovių
- (177)
Anksčiau nepripažintų mokestinių nuostolių pripažinimas,
žemės ūkio bendrovių
- (38)
Šių metų nuostoliai, kuriems nėra pripažįstamas atidėtojo
mokesčio turtas, ne žemės ūkio bendrovių
(29) 543
Ankstesnių metų prielaidų pasikeitimai, ne žemės ūkio bendrovių 601 -
Visas pelno mokestis, ne žemės ūkio bendrovių (284) (42)
Visas pelno mokestis, žemės ūkio bendrovių 63 (311)
Pelno mokestis, iš viso (222) (353)

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

Pelno mokestis, apskaičiuotas nuo Bendrovės pelno prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri būtų apskaičiuota taikant bazinį pelno mokesčio tarifą:

Bendrovė
2017 2016
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 21 390 (3 045)
Mokestis, apskaičiuotas taikant 15 % tarifą 3 209 (457)
Teorinė pelno mokesčio suma 3 209 (457)
Neapmokestinamos pajamos (3 804) -
Neleidžiami atskaitymai 15 14
Šių metų nuostoliai, kuriems nėra pripažįstamas atidėtojo mokesčio turtas 581 444
Pelno mokesčio iš viso - -

2017 ir 2016 metais Grupės pelnas apmokestinamas 5 proc. žemės ūkio bendrovėms ir 15 proc. ne žemės ūkio bendrovėms pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus. Siekiant taikyti sumažintą 5% mokesčio tarifą, žemės ūkio bendrovės produkcijos pardavimų dalis turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50% visų bendrovės pardavimų.

Atidėtasis pelno mokestis Atidėtasis
pelno mokestis
laikotarpio
pradžioje
Turto
perkainojimas
Mokestiniai
nuostoliai
Sukauptos
sąnaudos
Dukterinių
įmonių
įsigijimai
Atidėtieji pelno
mokesčiai 2017
gruodžio 31 d.
Atidėdojo pelno mokesčio turtas
Atidetojo
pelno
mokesčio
669 4 68 149 - 890
įsipareigojimai (433) (90) - - (133) (656)
Viso 2017 m. gruodžio 31 d. 236 (86) 68 149 (133) 234

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. atidėtasis pelno mokestis buvo apskaičiuotas taikant 15% pelno mokesčio tarifą, išskyrus žemės ūkio bendroves, kurioms taikomos kitos apmokestinimo nuostatos.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas GRUPĖ BENDROVĖ
2017 2016 2017 2016
Sukauptos sąnaudos 68 - - -
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas 4 - - -
Perkeliami mokestiniai nuostoliai 818 669 - -
Atidėtojo pelno mokesčio turtas 890 669 - -
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai GRUPĖ BENDROVĖ
2017 2016 2017 2016
Atidėtojo
pelno
mokesčio
įsipareigojimai
įsigijus
dukterines įmones 133 - - -
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas 523 433 - -
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai 656 433 - -

Vadovybės nuomone, visa Grupės atidėtojo pelno mokesčio turto suma bus atstatyta per ilgiau nei 12 mėnesių nuo šių finansinių ataskaitų datos, kai būsimasis apmokestinamasis pelnas bus gautas, ir kuris bus naudojamas sudengimui.

Grupės ir Bendrovės nepanaudoti perkeliami mokestiniai nuostoliai:

GRUPĖ BENDROVĖ
2017 2016 2017 2016
Perkeliamų mokestinių nuostolių iš viso 35 582 27 382 12 616 8 149
Atėmus: atidėtojo pelno mokesčio turtą nuo perkeliamų
mokestinių nuostolių (21 686) (17 926) - -
Perkeliamų mokestinių nuostolių, kuriems nebuvo
apskaičiuotas atidėtojo pelno mokesčio turtas, iš
viso 13 986 9 456 12 616 8 149

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisomis, įprastinės veiklos mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami neribotą laiką. Nuo 2011 m. sausio 1 d. pagal naują Pelno mokesčio įstatymo redakciją bendrovės, priklausančios tai pačiai įmonių grupei, gali savo apmokestinamuoju pelnu padengti kitų grupės įmonių perkeliamus mokestinius nuostolius. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įprastinės veiklos keliamais mokestiniais nuostoliais gali būti dengiama ne daugiau nei 70 procentų einamojo laikotarpio apmokestinamojo pelno.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

20. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai

Kitas mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus gruodžio 31 d. sudarė:

GRUPĖ BENDROVĖ
2017 2016 2017 2016
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 1 618 1 239 122 111
Atostogų rezervas 852 759 120 106
Avansu gautos sumos 2 241 1 475 - -
Mokėtini mokesčiai 4 363 - -
Ateinančių laikotarpių pajamos 57 623 3 -
Kitos mokėtinos sumos 1 083 888 22 -
Iš viso 5 855 5 347 267 217

Kitos mokėtinos sumos didžiąja dalimi susideda iš mokėtinų sumų už žemės nuomą juridiniams ir privatiems asmenis. 2017 m. gruodžio 31 d. šios sumos sudaro 910 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 810 tūkst. Eur).

AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

21. Segmentų informacija

Pelno (nuostolių) ataskaita Pienininkystė Augalininkystė Augalinin
2017 Viso Iš viso pateikiamų
segmentų
Pienas Galvijai
mėsai
Pienininkystė
iš viso
Kviečiai Žirniai,
pupos
Kitos
kultūros
kystė iš
viso
Grybų
auginimas
Kiti
segmentai
Pardavimo pajamos 78,489 71,339 8,205 2,721 10,926 15,361 3,928 15,645 34,934 25,479 7,150
Pardavimo savikaina (75,748) (70,048) (7,607) (2,935) (10,542) (15,129) (3,672) (16,207) (35,008) (24,498) (5,700)
Bendrasis pelnas, pateiktas grupės
vadovybei (a)
2,741 1,291 598 (214) 384 232 256 (562) (74) 981 1,450
Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimas
Pardavimai tarp grupės įmonių
29,705 22,647 - 1,916 1,916 7,244 2,157 11,330 20,731 - 7,058
Pardavimų tarp grupės įmonių savikaina
Eliminavimai, grynąja verte (b)
(28,765)
940
(23,065)
(418)
-
-
(2,131)
(215)
(2,131)
(215)
(7,063)
181
(2,078)
79
(11,793)
(463)
(20,934)
(203)
-
-
(5,700)
-
Iš viso pardavimo pajamų iš išorės pirkėjų 48,784 48,692 8,205 805 9,010 8,117 1,771 4,315 14,203 25,479 92
Tiesioginės subsidijos (c) 8,971 8,971 600 210 810 - - 8,161 8,161 - -
Pelnas dėl biologinio turto tikrosios vertės
pasikeitimo (d)
4,159 4,159 (1,095) 184 (911) - - 5,070 5,070 - -
Bendrasis pelnas ((a)-(b)+(c)+(d)) 14,931 14,839 498 13,360 981 92
Nusidėvėjimas įtrauktas į pardavimo
savikainą
5,301 5,301 977 199 1,176 2,433 2,433 1,692
2016 Viso Iš viso pateikiamų
segmentų
Pienas Galvijai
mėsai
Pienininkystė
iš viso
Kviečiai Žirniai,
pupos
Kitos
kultūros
Augalinin
kystė iš
viso
Grybų
auginimas
Kiti
segmentai
Pardavimo pajamos 56 884 53,598 6,223 2,564 8,786 7,661 5,386 6,011 19,058 25,753 3,286
Pardavimo savikaina (54,346) (51,078) (6,453) (3,199) (9,652) (7,763) (5,068) (5,530) (18,361) (23,065) (3,268)
Bendrasis pelnas pateiktas grupės
vadovybei (a)
2 538 2 519 (230) ( 635) (866) (102) 318 481 697 2,688 18
Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimas 1,752 1,752 3,730
Pardavimai tarp grupės įmonių 17,253 13,985 - 4,536 3,967 12,233 - 3,268
Pardavimų tarp grupės įmonių savikaina (17,680) (14,412) - (1,917) (1,917) (4,952) (3,865) (3,678) (12,495) - (3,268)
Eliminavimai grynąja verte (b) (427) (427) - (165) (165) (416) 102 52 (262) - -
Iš viso pardavimo pajamų iš išorės pirkėjų 39 630 39
783
6,223 811 7,034 3,125 1,419 2,281 6,825 25,753 18
Tiesioginės subsidijos (c) 8,680 8,680 809 306 1,115 - - 7,565 7,565 - -
Pelnas dėl biologinio turto tikrosios vertės
pasikeitimo (d)
(868) (868) (86) (543) (629) - - (239) (239) - -
Bendrasis pelnas ((a)-(b)+(c)+(d)) 10,777 10,758 (215) 8,285 2,688 18
Nusidėvėjimas įtrauktas į pardavimo
savikainą
3 266 3 266 465 81 1 088 1,632

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

21. Segmentų informacija (tęsinys)

Pienininkystės segmentas apima pieno gamybą bei galvijų auginimą. Augalininkystės segmentas apima kviečių, miežių, rapsų, kvietrugių, kukurūzų ir kitų augalų kultūrų auginimą, įskaitant žoles ir kukurūzus pašarams. Kiti segmentai apima buhalterinės apskaitos ir valdymo paslaugas, kurias dukterinėms įmonėms teikia Bendrovė, taip pat žemės ūkio paslaugas, žemės ir įrangos nuomos pajamas (Grupės viduje ir išorėje).

Pagrindiniai tarpsegmentiniai sandoriai yra:

a) Augalininkystės segmentas paruošia pašarus karvėms (kukurūzų silosą, šieną, šienainį) ir parduoda pienininkystės segmentui;

b) Pienininkystės segmentas aprūpina augalininkystės segmentą mėšlu (organinėmis trąšomis);

c) Kiti segmentai teikia žemės ūkio ir žemės nuomos paslaugas pagrindiniams segmentams;

d) Kiti segmentai teikia grūdų džiovinimo ir saugojimo paslaugas, nuomoja žemę ir įrangą, skirtą augalininkystės segmentui.

2017 m. 12,97% visų pajamų buvo gauta iš ICA "Sverige" AB (grybų supirkėjas), 8,89%. – iš Vilkyškių pieninė, AB (pieno supirkėjas) ir 5,71% iš ICA "Sverige" AB (prekybininkas grūdais). 10 didžiausių pagal apyvartą klientų sudarė apie 50% visų Grupės pajamų. 2016 m. 15,7% visų pajamų buvo gauta iš ICA "Sverige" AB (grybų supirkėjas), 13,3% – iš Vilkyškių pieninė, AB (pieno supirkėjas) ir 6,07% iš COOP NORWAY HANDEL AS (grybų supirkėjas). 2016 m. 15,7% visų pajamų buvo gauta iš ICA "Sverige" AB (grybų supirkėjas), 13,3% – iš Vilkyškių pieninė, AB (pieno supirkėjas) ir 6,07% iš COOP NORWAY HANDEL AS (grybų supirkėjas). 22% grupės pardavimų yra tiesiogiai eksportuojami Švedijoje (2016 m. - 23%), 49% visų pardavimų eksportuojama į kitas šalis (2016 m. - 22%), 17% visų pardavimų eksportuojama per prekybininkus Lietuvoje (2016 m. - 7%), o 22% pardavimų yra vietinėje rinkoje (2016 m. - 49%). 98,42% viso Grupės turto geografiškai yra Lietuvoje (2016 m. – 99,11%), Kryme – 1,58% (2016 m. – 0,89%).

Bendrovės pajamos pagal pobūdį:

2017 2016
Verslo konsultacijos 345 333
Finansinės apskaitos paslaugos 247 258
Kitos pajamos 61 29
Iš viso 653 620

22. Pardavimo savikaina pagal sąnaudų pobūdį

Grupės pardavimo savikainą pagal sąnaudų pobūdį gruodžio 31 d. sudarė:

2017 2016
Rangovų paslaugos 6 713 4 959
Darbo užmokesčio sąnaudos 7 649 5 488
Socialinio draudimo sąnaudos 2 371 1 701
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas 5 301 4 748
Žaliavos 4 767 4 830
Ekologinės trąšos 1 503 189
Pakavimo sąnaudos 3 793 3 654
Gyvulių pašaras 2 415 1 930
Atsarginės dalys ir inventorius 1 021 1 012
Žemės nuoma 2 402 879
Kuro sąnaudos 1 372 732
Elektra 1 159 1 207
Sėklos 1 494 432
Realizuotas pelnas (nuostolis) dėl žemės ūkio produktų tikrosios vertės pasikeitimo pirminio
pripažinimo metu
598 1 031
Atsargų nurašymo sąnaudos 1 102 1 266
Vaistai 339 277
Kitos sąnaudos 2 984 2 330
Atėmus: tiesiogines valstybės subsidijas (8 971) (8 680)
Iš viso 38 012 27 985

AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

23. Bendrosios ir administracinės sąnaudos

Sąnaudas gruodžio 31 d. sudarė:

GRUPĖ BENDROVĖ
2017 2016 2017 2016
Darbo užmokesčio sąnaudos 3 054 2 337 1 350 1 063
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas 876 647 55 40
Pardavimo sąnaudos 585 367 439 169
Socialinio draudimo sąnaudos 948 725 419 330
Draudimas ir mokesčiai 516 472 18 63
Konsultacijos ir verslo planų parengimas 603 693 550 490
Nuoma ir komunalinės paslaugos 272 168 164 93
Kuras 171 137 - 52
Nekilnojamojo turto registravimas ir notaro mokesčiai 180 124 54 21
Gautinų sumų vertės sumažėjimas (12 pastaba) - 10 - -
Transportavimo sąnaudos 180 86 156 33
Investicijų vertės sumažėjimo nuostoliai - - - -
Baudos ir delspinigiai 80 128 15 8
Biuro išlaidos 440 374 - -
Kitos 680 746 535 475
Iš viso 8 585 7 014 3 755 2 837

Grupės sąnaudos pagal nustatytų įmokų planus 2017 m. sudarė 3 576 tūkst. Eur (2016 m. – 2 573 tūkst. Eur) ir buvo apskaitytos pardavimo savikainoje, veiklos sąnaudose ir nebaigtoje statyboje. Nustatytų įmokų plano mokėjimus sudaro tik mokėjimai Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, kurie sudaro 31 procentą nuo visiems darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Veiklos sąnaudos augo dėl padidėjusio darbuotojų skaičiaus dėl verslo plėtros, taip pat dėl kitų išlaidų, susijusių su naujais įsigijimais. Papildomos išlaidos apima AUGA prekės ženklo ir prekių galutiniams vartotojams kūrimą ir vystymą, rinkodaros investicijas ir eksporto plėtros veiksmus.

Toliau pateikiamos visos paslaugos, kurias audito įmonė suteikė Bendrovei ir Grupei per 2017 m.:

Grupė Bendrovė
Finansinių ataskaitų audito paslaugos pagal sutartis 58 40
Užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų sąnaudos - -
Konsultacijų mokesčių klausimais sąnaudos - -
Kitų paslaugų sąnaudos 5 4
Total 63 44

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

24. Investicijų padidinimas, įsigijimai ir dukterinių įmonių pardavimas

2016 m. gruodžio mėn. Grupė pradėjo KTG AGRAR SE dukterinių įmonių, veikiančių Lietuvoje ir dirbančių apie 7 700 ha žemės ūkio paskirties žemės (KTG grupės įmonių) įsigijimo procesą. Formalus priežiūros insitucijų leidimas buvo gautas 2017 m. sausio 13 d, o įsigijimo sandoris buvo užbaigtas kaip numatyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje 2017 m. sausio 31 d. Žemiau pateikiamos įsigytos KTG grupės įmonių tikroji vertė.

Įsigijimas KTG grupės įmonės
2017 m. sausio 31 d. balansinė
investicijos vertė
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas (žemės nuomos sutartys) (8 pastaba) 981
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai (5 pastaba) 5 239
Biologinis turtas (trumpalaikis)
Pasėliai (9 pastaba) 915
Trumpalaikis turtas
Prekybos gautinos sumos ir kitas trumpalaikis turtas 1 459
Atsargos 192
Pinigai ir pinigų ekvivalentai (17 pastaba) 44
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Dotacijos (16 pastaba) (55)
Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai (19 pastaba) (133)
Finansiniai įsipareigojimai (17 pastaba) (1 869)
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Kiti finansiniai įsipareigojimai (17 pastaba) (3 206)
Prekybos mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (2 203)
Grynasis turtas įsigijimo dieną 1 365
Įgytas įstatinis kapitalas ir gautinos sumos,% 100,0
Bendra įsigytų investicijų vertė 1 365
Sumokėta suma už akcijas 1 365
Bendra įskaityta pirkimo suma 1 365
Viso prestižo -

Grupė įsigijo KTG grupės įmones norėdama praplėsti dirbamus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir padidinti žmogiškųjų ir techninių išteklių panaudojimo efektyvumą. Įsigyjamos įmonės yra šalia Grupės ariamų plotų Raseinių, Jurbarko ir Šakių regionuose.

Grynasis pinigų srautas įsigyjant KTG AGRAR SE Grupę:

Sumokėta suma už akcijas 1 365
Atėmus: įgyti pinigai ir pinigų ekvivalentai 44
Grynasis pinigų srautas dėl įsigijimo 1 321

Įsigytų gautinų sumų tikroji vertė yra 1 459 tūkst. Eur. Bendroji prekybos gautinų sumų sutartinė suma yra 1 459 tūkst. Eurų, iš kurių visos, tikėtina, bus atgautos.

Įsigytos KTG grupės įmonės 2017 m. vasario 1 d. - 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Grupei sugeneravo 3 841 tūkst. Eur pajamų ir 365 tūkst. Eurų grynojo nuostolio.

Jei KTG grupės įmonės butų įgytos 2017 m. sausio 1 d., Grupės pajamos būtų didesnės 219 tūkst. Eur; grynasis pelnas 432 tūkst. Eur mažesnis.

Bendrovė nepardavė jokių dukterinių įmonių per 2016 ir 2017 m. 2017 m. Bendrovė pradėjo, o 2018 m. vasario 26 d. pabaigė Raseinių agra, UAB įsigijimą, kuriai priklauso apie 5 200 hektarų žemės. Detalesnė informacija apie šį sandorį yra pateikta 31 pastaboje.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

25. Dividendai iš dukterinių įmonių

Per metinį visuotinį AUGA group, AB akcininkų dukterinių įmonių susirinkimą: AUGA Želsvelė, ŽŪB, AUGA Dumšiškės, ŽŪB, AUGA Mantviliškis, ŽŪB, AUGA Skėmiai, ŽŪB, AUGA Smilgiai, ŽŪB, AUGA Spindulys, ŽŪB, AWG Investment 1, UAB, Baltic Champs, UAB, Agroschool, OU, vykusį 2017 m., sprendimas išmokėti dividendus akcininkams buvo priimtas. Dėl šios priežasties bendrovė gavo 25 303 tūkst. Eur dividendų pajamų. Toliau pateiktoje lentelėje pateikiami dividendų paskirstymai kiekvienai dukterinei įmonei. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo kitų dukterinių įmonių, kurios priėmė sprendimą išmokėti dividendus. 2016 m. Bendrovė negavo dividendų iš dukterinių bendrovių.

Dividendų dalis akcininkams (%) Dividendų dalis akcininkams (Eur)
AUGA
group,
AB
AVG
investmen
t, UAB
AUGA
Eimučiai
, ŽŪB
Trečioji
šalis
Dividendai
(EUR)
AUGA
group, AB
AVG
investment
(Dukterinė
įmonė)
AUGA
Eimučiai,
ŽŪB
(Dukterinė
įmonė)
Nekontroliuoj
anti dalis
AUGA Želsvelė, ŽŪB 98,64% 0,31% - 1,05% 2 560 000 2 525 184 7 936 - 26 880
AUGA Dumšiškės, ŽŪB 99,25% 0,13% - 0,62% 980 000 972 650 1 274 - 6 076
AUGA Mantviliškis, ŽŪB 98,77% 0,02% - 1,21% 1 600 000 1 580 320 320 - 19 360
AUGA Skėmiai, ŽŪB 99,75% 0,12% - 0,12% 1 200 000 1 197 000 1 440 - 1 440
AUGA Smilgiai, ŽŪB 97,84% - 2,16% - 3 100 000 3 033 040 - 66 960 -
AUGA Spindulys, ŽŪB 99,96% - - 0,04% 3 600 000 3 598 560 - - 1 440
AWG Investment 1, UAB 100,00% - - - 3 000 000 3 000 000 - - -
Baltic champs, UAB
Žemės vystymo fondas
100,00% - - - 4 800 000 4 800 000 - - -
20, UAB 100,00% 1 500 000 1 500 000 - - -
Agroschool, OU 100,00% - - - 3 096 000 3 096 000 - - -
25 436 000 25 302 754 10 970 66 960 55 196

26. Kitos veiklos pajamos

GRUPĖ BENDROVĖ
2017 2016 2017 2016
Pelnas (nuostolis) parduodant investicinį turtą - (227) - 6
Pelnas (nuostolis) parduodant nekilnojamąjį turtą,
įrangą ir įrengimus
(2) - - -
Įsipareigojimų nurašymo pelnas - 184 1 -
Palūkanų ir baudų pajamos 93 48 60 -
Draudimo išmokos 78 32 - -
Kitos pajamos 182 90 15 10
Iš viso 351 127 76 16

27. Finansinės veiklos sąnaudos

Finansinės veiklos sąnaudas už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., sudarė:

GRUPĖ BENDROVĖ
2017 2016 2017 2016
Banko palūkanų sąnaudos 941 1 388 86 112
Išperkamosios nuomos ir kitos finansinės veiklos
sąnaudos
266 244 - -
Kitų paskolų palūkanų sąnaudos 456 288 8 48
Nuostoliai dėl valiutų kurso pasikeitimo (13) - - -
Tikrosios išvestinių priemonių vertės pasikeitimas 80 (42) - -
Paskolų iš dukterinių įmonių palūkanų sąnaudos - - 757 628
Kitos finansinės veiklos sąnaudos 174 220 36 40
Iš viso 1 904 2 098 887 828

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

28. Pagrindinis ir sumažintasis vienai akcijai tenkantis pelnas

GRUPĖ BENDROVĖ
2017 2016 2017 2016
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis Bendrovės
akcininkams
4 926 2 173 21 390 (3 045)
Svertinis vidutinis akcijų skaičius 187 416 252 187 416 252 187 416 252 187 416 252
Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostoliai) (Eur) 0,03 0,01 0,11 (0,02)

Bendrovė nesudarė jokių pelną vienai akcijai mažinančių pasirinkimo sandorių per metus, pasibaigusius 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d.

29. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Per metus, pasibaigusius 2017 m. gruodžio 31 d., vidutinis vadovų skaičius buvo 5 (7 žmonės nuo 2017/01/01 iki 2017/02/08, 5 žmonės nuo 2017/02/08 iki 2017/12/31). Vadovams priskiriama valdyba ir Bendrovės generalinis direktorius.

i) Išmokos valdybos nariams ir vadovams

2017 metais atlyginimai ir kitos išmokos Valdybos nariams bei Bendrovės vadovams sudarė 206 tūkst. Eur (2016 m. vadovų skaičių sudarė 7 asmenys jų atlyginimai ir kitos išmokos sudarė 554 tūkst. Eur).

(ii) Kiti sandoriai su susijusiomis šalimis

Susijusiomis šalimis laikomi visi AUGA group, AB akcininkai (1 pastaba), kurie dėl savo tiesiogiai ar netiesiogiai turimos balsavimo teisę suteikiančių akcijų dalies Grupės įmonėse gali daryti reikšmingą įtaką Grupės įmonei. Prekybos sandoriai su susijusiomis šalimis buvo vykdomi prekybos sąlygomis ir rinkos kainomis.

Su susijusiomis šalimis atlikti šie sandoriai:

2017
Gautinos
paskolos
Gautinos
sumos
Paskolos Mokėtinos
sumos
Prekių
pirkimai
Žemės ūkio
produkcijos
pardavimas
Šalys, susijusios su grupe
Grybai LT, kooperatinė bendrovė 2 123 220 - - 181 1 174
Šalys, susijusios su pagrindiniu akcininku Kęstučiu
Juščiumi
Ūkininkas Kęstutis Juščius - - - 1 109 -
Šampinjonid, OU - 122 - - - 706
Nacionalnaja grybnaja kompanija Kashira, OOO - 590 - - - 1 226
Baltic Champs Group, UAB - - - - 18 25
Iš viso 2 123 932 - 1 308 3 131
2016
Gautinos
paskolos
Gautinos
sumos
Gautos
paskolos
Mokėtinos
sumos
Prekių
pirkimai
Žemės ūkio
produkcijos
pardavimas
Šalys, susijusios su grupe
Grybai LT, kooperatinė bendrovė 1 150 - - - -
-
Šalys, susijusios su pagrindiniu akcininku Kęstučiu
Juščiumi
Ūkininkas Kęstutis Juščius - 18 1 254 - - -
Šampinjonid, OU - - - - - -
Baltic Champs Group, UAB - - 247 - - -
Nacionalnaja grybnaja kompanija Kashira, OOO - 992 - - - 1 355
Iš viso 1 150 1 010 1 501 - - 1 355

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

Bendrovės balansiniai likučiai ir sandoriai su Grupės įmonėmis yra tokie:

2017
Suteiktos
paskolos
(bendrąja
verte)
Gautinos
sumos ir
avansai
Gautos
paskolos
Mokėtinos
sumos
Paskolų
palūkanos
ir kiti
pirkimai
Pardavimų ir
palūkanų
pajamos
Dukterinės įmonės
Žemės ūkio bendrovės - 87 - 10 13 687
Prekybos įmonės - - - - - -
Kitos dukterinės įmonės - 3 096 7 867 1 440 892 -
Kitos susijusios šalys - - - - 36 -
Kęstutis Juščius - - - - - -
Iš viso - 3 183 7 867 1 450 941 687
2016
Suteiktos
paskolos
(bendrąja
verte)
Gautinos
sumos ir
avansai
Gautos
paskolos
Mokėtinos
sumos
Paskolų
palūkanos
ir kiti
pirkimai
Pardavimų
ir palūkanų
pajamos
Dukterinės įmonės
Žemės ūkio bendrovės - 158 - 56 23
620
Prekybos įmonės - - - 713 628
-
Kitos dukterinės įmonės - - - - -
-
Kitos susijusios šalys - - 25 568 - -
-
Kęstutis Juščius - - - - 146
-

Iš viso - 158 26 738 769 797 620 Bendrovei gavus dividendus iš savo dukterinių įmonių, Bendrovės vadovybė nusprendė padengti finansinius įsipareigojimus dukterinėms įmonėms.

Dukterinės įmonės - - 1 170 - - -

30. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Grupė nuomojasi žemės ūkio paskirties žemę, kelis lengvuosius automobilius ir patalpas pagal veiklos nuomos sutartis. Bendra suma tokių sąnaudų, įtrauktų į pelno (nuostolių) ataskaitą už 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, sudarė 4 437 tūkst. Eur. (2016m. - 1 876 tūkst. Eur.).

Šių nuomos sutarčių vidutinis terminas yra 3–5 metai. Visos sutartys registruotos Registrų centre, todėl nuomotojas negali nutraukti sutarties, kol terminas nepasibaigęs. Grupė gali nutraukti sutartis apie tai pranešusi prieš vienerius metus, taip pat ji turi pirmumo teisę įsigyti nuomojamą žemę, tačiau, jei Grupė nepirktų jos, nuomos sutartis lieka galioti, kol jos terminas pasibaigs.

Ateities suminių minimalių veiklos nuomos mokėjimų padidėjimas 2017 m. lyginant su 2016 m. susijęs su KTG grupės įmonių, valdančių apie 7 700 ha dirbamos žemės, iš kurių apie 7 200 ha nuomojama pagal ilgalaikes žemės nuomos sutartis, įsigijimu.

Būsimieji minimalūs nuomos mokėjimai pagal neatšaukiamas veiklos nuomos sutartis:

2017 2016
Per pirmus metus 4 864 3 371
Po vienerių metų, bet ne vėliau kaip per penkerius metus 14 210 12 409
Po 5 metų 13 415 2 517
Iš viso būsimų nuomos mokėjimų 32 489 18 297

Apskaitinė finansinio turto vertė atspindi maksimalią kredito riziką. Grupė yra papildomai garantavusi už kooperatyvo "Grybai LT" paskolą, kurios likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 3 095 tūkst. Eur. (2016 m. – 3 426 tūkst. Eur).

2017 m. Bendrovė išleido garantijas bankams Swedbank, AB ir Luminor, AB už grupės dukterinių įmonių paimtas paskolas (žemės ūkio bendrovių, Baltic Champs, UAB ir Grain LT, UAB), kurių bendra vertė yra lygi 24 612 tūkst. Eur (2016 m. – 19 819 tūkst. Eur). Papilomai bendrovė 2017 m. gruodžio 31d. yra garantavusi už Agronuoma, UAB finansinius įsipareigojimus 931 tūkst. Eur 2017 m. gruodžio 31 d.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

30. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai (tęsinys)

Mokesčių institucijos nėra atlikusios 2013–2017 m. laikotarpio Bendrovės pilno mokesčių patikrinimo. Pagal galiojančius mokesčių teisės aktus, mokesčių institucijos gali bet kada patikrinti Bendrovės apskaitos registrus ir įrašus už penkerių metų laikotarpį iki ataskaitinio laikotarpio, taip pat apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Bendrovės vadovybei nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų būti apskaičiuoti papildomi mokesčių įsipareigojimai.

Bylinėjimasis

Nėra jokių vykstančių ar nagrinėjamų bylų, išskyrus bylas su Lietuvos banku, kuris išsamiai aprašytas toliau.

Reguliavimo priežiūros institucijos veiksmai dėl eTime invest, UAB akcijų Vertinimo ataskaitos

Ginčas, susijęs su Lietuvos Banko priežiūros tarnybos (Priežiūros Tarnyba) sprendimu, jog eTime invest, UAB (eTime) akcijų, kurias Vretola Holdings Limited (Vretola) apmokėjo nepiniginiu įnašu, vertinimas buvo atliktas netinkamai ir todėl dalis Bendrovės akcijų gali būti nevisiškai apmokėtos, dar nėra galutinai išspręstas.

Žemiau pateikiama trumpa pagrindinių proceso įvykių eiga bei informacija apie naujausius veiksmus. Detalesnė informacija gali būti randama ankstesnėse Bendrovės metinėse konsoliduotose finansinėse ataskaitose (t. y. 2015 ir 2016 metų) bei su tuo susijusiuose Bendrovės pranešimuose apie esminius įvykius, kurie prieinami Bendrovės interneto svetainėje www.auga.lt. 2014 m. vasario 14 d. Bendrovė ir jos pagrindiniai akcininkai (įskaitant Vretola) sudarė sutartį dėl susijungimo su Baltic Champs Group, UAB (BCG) ir Kęstučiu Juščiumi. Susijungimo sandoris pagal minėtą sutartį buvo užbaigtas 2014 m. balandžio 15 d. (Susijungimas). Viena iš sudedamųjų Susijungimo sandorio dalių buvo Bendrovės įstatinio kapitalo padidinimas išleidžiant naują akcijų emisiją, dalį kurių įgijo BCG, apmokėdama jas nepiniginiu įnašu, t. y. 100% Baltic Champs, UAB akcijų, o likusią dalį naujai išleistų akcijų (t. y. 14 151 252 vnt. akcijų, kurių vienos nominali vertė 1 LTL (ekvivalentas - 0,29 EUR)) įgijo Vretola, apmokėdama jas nepiniginiu įnašu, t. y. 100% eTime akcijų (toliau eTime akcijos – Turtas).

Siekiant Turtu apmokėti Bendrovės akcijas, buvo atliktas Turto vertinimas, kurį atliko Ober-Haus nekilnojamasis turtas, UAB. Pagal jų Turto vertinimo ataskaitą (Pirmoji Vertinimo Ataskaita), Turto vertė 2014 m. vasario 28 d. buvo 16 700 000 LTL (ekvivalentas – 4 836 654,31 EUR). 2015 m. vasario mėn. Priežiūros Tarnyba persiuntė Bendrovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (Vertinimo Tarnyba) išvadą (Išvada 1), kurioje konstatuota, kad Pirmoji Vertinimo Ataskaita neatitinka kai kurių Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų.

2016 m. vasario 15 d. remdamasi, be kita ko, Išvada 1, Priežiūros Tarnyba nusprendė, kad Turto vertė galimai yra nepagrįsta ir todėl dalis Susijungimo metų išleistų Bendrovės akcijų galimai nėra visiškai apmokėtos. Priežiūros Tarnyba nurodė Bendrovei iš naujo įvertinti Turtą (atliekant retrospektyvinį vertinimą) ir, jeigu būtų nustatyta, kad Bendrovės akcijos nėra visiškai apmokėtos, ištaisyti susidariusią situaciją (Sprendimas).

2016 m. kovo 18 d. Bendrovė pirmos instancijos administraciniam teismui pateikė skundą (Skundas), ginčydama Sprendimą. 2016 m. gruodžio 19 d. pirmos instancijos teismas atmetė Bendrovės Skundą. 2017 m. sausio 19 d. Bendrovė pateikė apeliacinį skundą dėl pirmos instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdis įvyko rašytinio proceso tvarka 2018 m. balandžio 18 d., tačiau teismo sprendimas dar nėra priimtas ir paskelbtas. Tuo tarpu (2017 metais) įvyko:

  • (1) Nepaisant aplinkybės, jog Bendrovė ginčija Sprendimą teisme ir galutinis sprendimas dėl Skundo dar nėra priimtas, Priežiūros Tarnyba paskyrė Bendrovei (3 000 EUR ir 14 000 EUR dydžio) ir jos generaliniam direktoriui (150 EUR dydžio) baudas už Sprendimo nurodymų nevykdymą.
  • (2) Nors Bendrovė ir ginčija Sprendimą teisme, siekdama sumažinti galimas neigiamas (papildomos baudos ir kt.) pasekmes Bendrovei ir jos akcininkams, Bendrovė užsakė naują retrospektyvinį Turto vertinimą, siekdama įrodyti, kad akcijos yra visiškai apmokėtos/ Turto vertė nustatyta tinkamai. Naują Turto vertinimo ataskaitą parengė Newsec Valuations, UAB ir pristatė Bendrovei 2017 m. spalio 2 d. (Antroji Vertinimo Ataskaita). Pagal Antrąją Vertinimo Ataskaitą, Turto vertė momentu, kuomet jis buvo vertinamas (t. y. 2014 m. balandžio 15 d.) buvo 16 900 000 LTL (ekvivalentas – 4 836 654,31 EUR), t. y. 200 000 LTL (ekvivalentas – 57 924 EUR) didesnis už Pirmoje Vertinimo Ataskaitoje nustatytą vertę. Nors antrojo vertinimo metu vertintojai ir konsultavosi tiek su Priežiūros Tarnyba, tiek su Vertinimo Tarnyba, bei papildė ataskaitą, atsižvelgdami į Vertinimo Tarnybos komentarus, ji vis tiek savo 2018 m. vasario 21 d. išvadoje (Išvada 2) konstatavo, kad Antroji Vertinimo Ataskaita neatitinka kai kurių Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų. Susipažinusi su Išvada 2 ir aptarusi ją su vertintojais, Bendrovė laikosi nuomonės, kad Vertinimo Tarnybos įvardinti įstatymo pažeidimai yra formalūs ir neturėtų iš esmės daryti įtakos Turto vertei, nustatytai Antrąja Vertinimo Ataskaita. Todėl, siekiant palengvinti veiksmingą situacijos sprendimą su kaip galima mažesnėmis neigiamomis pasekmėmis, Bendrovė susitarė su tais pačiais vertintojais, jog jie parengs naują Turto vertinimo ataskaitą, kurioje bus atsižvelgta į Vertinimo Tarnybos komentarus dėl tariamo Išvados 2 neatitikimo įstatymui.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

30. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai (tęsinys)

(3) 2018 m. vasario 9 d. eTime sudarė viso savo turto (t. y. OOO Karakash Agro dalių bei šios bendrovės reikalavimo teisių pagal paskolos sutartis) už 3,082 mln. EUR (t. y. 0,5 mln. už dalis ir 2,58 mln. už reikalavimo teises) bei iki 0,78 mln. EUR palūkanų, kurios gali padidinti reikalavimo teisių kainą iki galutinio susitarimo.

OOO Karakash Agro dalys bei reikalavimo teisės, kurios buvo parduotos pagal minėtą sutartį, sudarė beveik visą eTime turtą tuo metu, kai buvo atliekamas eTime akcijų vertinimas (t. y. sudarė eTime akcijų vertę). Todėl, Bendrovės nuomone, eTime turto pardavimas 2018 m. už kainą, artimą eTime akcijų vertei, nustatytai pirmuoju bei antruoju vertinimu, yra stiprus rodiklis, kad, priešingai Priežiūros Tarnybos tvirtinimui, vertė, nustatyta dviejų vertinimų metu, nebuvo neteisinga ir todėl Bendrovės akcijų dalis neturėtų būti laikoma kaip nevisiškai apmokėta.

Ginčas ilgainiui bus išspręstas teismo. Tačiau galutinis teisminio nagrinėjimo rezultatas šių finansinių ataskaitų išleidimo metu nėra aiškus.

Po konsultacijų su teisės patarėjais Bendrovės vadovybė mano, kad nėra aiškaus reguliavimo ar konsultacijų, kuriose būtų apibrėžta, kas turėtų būti daroma situacijoje, kuomet akcijos buvo išleistos, oficialiai įregistruotos Juridinių asmenų registre, ir praėjus žymiam laiko tarpui yra konstatuojama, kad akcijos nėra visiškai apmokėtos dėl nepiniginio įnašo, kuriuo buvo apmokamos akcijos, netinkamo vertinimo. Bendrovei ir jos teisės patarėjams nepavyko rasti teismų praktikos dėl panašių situacijų ir todėl panašu, kad dėl tokios situacijos, Lietuvos teisėje nėra suformuoto precedento. Dėl šios priežasties Bendrovės vadovybė negali įvertinti galimos teisminio ginčo baigties ir pasekmių.

Bendrovės ir Grupės finansinė atskaitomybė 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. ir toliau atspindi išduotas akcijas Vretola Holdings Limited kaip visiškai apmokėtas nepiniginiu įnašu – eTime akcijomis. Bendrovės vadovybės manymu ji laikosi TFAS ir jos finansinės ataskaitos yra skaidrios ir patikimos.

31. Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui

Raseinių agra, UAB akcijų įsigijimas

2018 m. vasario 28 d. Auga group, AB pabaigė 100% Raseinių agra, UAB akcijų įsigijimą už 2,4 mln. Eur. Akcijų pirkimopardavimo sutartis buvo pasirašyta 2017 m. lapkričio 10 d., kaip nurodyta esminių įvykių pranešime. Raseinių agra, UAB buvo įkurta 2017 m. spalio mėn. atskyrimo nuo Agra Corporation, UAB būdu, akcininkams nusprendus pasitraukti iš žemės ūkio verslo ir sutelkti dėmesį į investicinio turto valdymą. Raseinių agra, UAB, dirba apie 5 200 ha žemės ūkio paskirites žemės.

Preliminari Raseinių agra, UAB tikroji vertė yra tokia:

Įsigijimas Raseinių agra, UAB
Tikroji vertė 2018 m. vasario 28 d.
Ilgalais turtas
Ilgalaikės žemės nuomos sutartys 2 120
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai 2 932
Trumpalaikis turtas
Atsargos 834
Prekybos gautinos sumos ir kitas trumpalaikis turtas 337
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 231
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Finansiniai įsipareigojimai (2 046)
Paskolos iš AGRA įmonių (1 273)
Atidėti mokesčių įsipareigojimai (20)
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Kiti finansiniai įsipareigojimai (107)
Skolos tiekėjams ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (573)
Grynasis turtas įsigijimo metu 2 435
Įsigytas akcinis kapitalas, % 100.0
Bendra vertė įsigytos investicijos 2 435
Sumokėti pinigai už akcijas įsigijimo metus 2 000
Neapmokėta suma, mokėtina 2018 m. rugpjūčio 31 d. 435
Iš viso už įsigijimą 2 435
Prestižas -

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

31. Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (tęsinys)

Įsigijimas ir galutinis grynojo turto paskirstymas bus pabaigtas iki 2018 m. pabaigos.

Grupė įsigijo Raseinių agra, UAB norėdama praplėsti žemės ūkio paskirties žemės plotus ir padidinti žmogiškųjų ir techninių išteklių efektyvumą. Įsigyjamos įmonės yra šalia Grupės dirbamų plotų Raseinių regione.

Grynoji pinigų vertė sumokėta už Raseinių agra, UAB įsigijimą:

Įsigijimo vertė, sumokėta pinigais 2 435 Atėmus: įgyti pinigai ir pinigų ekvivalentai 231 Grynoji pinigų vertė, sumokėta už įsigijimą 2 204

Įgytų gautinų sumų tikroji vertė yra 337 tūkst. Eur. Bendroji prekybos gautinų sumų sutartinė suma yra 337 tūkst. Eur, iš kurių visos, tikėtina, bus atgautos.

Įsigyta Raseinių agra, UAB neprisidėjo prie Grupės pelno (nuostolių) 12 mėnesių laikotarpiu, pasibaigusiu 2017 m. gruodžio 31 d.

Jei Raseinių agra, UAB būtų įgyta 2018 m. sausio 1 d., Grupės pajamos būtų didesnės 3 841 tūkst. Eur; grynasis pelnas 352 tūkst. Eur mažesnis.

Arginta Engineering, UAB akcijų įsigijimo nutraukimas

2018 m. sausio 22 d. AUGA group, AB pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį įsigyti Arginta Engineering, UAB 100% Akcinio kapitalo už 6,4 mln. Eur. Tačiau 2018 m. kovo 14 d. AUGA group, AB nusprendė nutraukti akcijų pirkimo sutartį ir vietoj to, pagal sutartį su Arginta Engineering, UAB, bendradarbiauti kuriant technologijas. Pagal šį susitarimą AUGA group, AB sumokės 715 000 Eur įsigijimo sandorio nutraukimo mokestį, kuris turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Karakash Agro OOO akcijų pardavimas

2018 m. vasario 9 d. Grupė pardavė dvi dukterines įmones - Karakash, OOO ir Karakash Agro, OOO, kurių veikla buvo vykdoma Kryme. Grupės dukterinių įmonių turto perleidimo detalizacija yra tokia:

Dukterinių įmonių perleidimas Karakash Agro OOO
Investicijos apskaitinė vertė
Turtas, skirtas parduoti
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai 824
Biologinis turtas 512
Atsargos 442
Prekybos gautinos sumos ir kitas trumpalaikis turtas 593
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 3
Įsipareigojimai, tiesiogiai susiję su turtu, skirtu parduoti
Trade payables and other current liabilities (1 307)
Grynasis turtas perleidimo metu 1 067
Perleistas akcinis kapitalas, % 100,00
Sumokėta pinigais 500
Likusi gautina suma 2 568
Pelnas iš reikalavimo teisių pardavimo 3 068
Sandorio pelnas, iš viso 2 001

Lentelėje nurodytas sandorio pelnas yra pagrįstas preliminariu mokėjimo laiko ir sumos poveikio įvertinimu.

Pasirašytos naujos reikšmingos paskolų sutartys

2017 m. gruodžio 22 d. AUGA group, AB pasirašė kredito linijos sutartį su Luminor bank AB. Kredito linijos limito galiojimo terminas iki 2018 m. gruodžio 21 d. ir gali būti pratęstas iki 2019 m. gruodžio 21 d. Kredito linijos limitas 17,6 mln. EUR (iš kurių 2017 m. gruodžio 31 d. buvo panaudota 0 EUR). Per pirmąjį 2018 m. ketvirtį dalis kredito linijos lėšų (12 mln. EUR) buvo panaudota buvusių AUGA group, AB ir Grupės įmonių kredito linijų refinansavimui, o likusi kredito linijos dalis naudojama išaugusiam apyvartiniam kapitalui finansuoti. Kredito linijos užtikrinimui įkeistos Grupės žemės ūkio bendrovių akcijos, žemės ūkio bendrovių nekilnojamasis turtas, taip pat žemės ūkio bendrovių (kaip turtinių kompleksų) hipotekos.

AUGA group, AB 2018 m. vasario 27 d. sudarė sutartį dėl paskolos iki 3 mln. eurų gavimo iš Baltic Champs Group, UAB, kuriai priklauso 88,13 proc. AUGA group, AB akcijų. Šio sandorio atveju neprašoma užtikrinimo priemonių, netaikomi sutarties sudarymo ir panašūs mokesčiai, bei taikoma fiksuota palūkanų norma, atitinkanti rinkos sąlygas.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

31. Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (tęsinys)

AUGA group, AB pradinis viešas akcijų platinimas

2018 m. sausio 22 d. AUGA group, AB (Bendrovės) valdyba nusprendė inicijuoti papildomo kapitalo surinkimo procesą Bendrovės verslo plėtros finansavimui, viešai pasiūlant naują bendrovės akcijų emisiją. 2018 m. kovo 28 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nutarta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą iki 23,2 mln. Eur, išleidžiant naujas įprastas registruotas Bendrovės akcijas. Papildomos lėšos bus panaudotos finansuoti tolimesnei verslo plėtrai.

* * * * *

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

AUGA group, AB PRANEŠIMAS APIE NASDAQ OMX VILNIUS VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽOJE LISTINGUOJAMŲ BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI 2017 METAIS

AUGA group, AB, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos taisyklių 23.5. punktu, šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE
/NEAK
TUALU
KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis Įmonės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų
nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Įmonė turėtų rengti ir viešai skelbti įmonės
plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip
ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti
akcininkų nuosavybę.
Taip Pasikeitimai, įvertinti per artimiausius finansinius
metus,
viešai
skelbiami
įmonės
metinėse
finansinėse
ataskaitose,
kurios
yra
viešai
prieinamos ir patalpintos įmonės bei Nasdaq
Vilnius ir Varšuvos vertybinių popierių biržų
interneto tinklalapiuose.
1.2.
Visų
Įmonės
organų
veikla
turėtų
būti
sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą,
atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.
Taip Įmonės valdybos, stebėtojų tarybos nariai ir
vadovas savo veikla stengiasi didinti akcininkų
nuosavybę ir įmonės veiklos skaidrumą, užtikrinti
didelę ilgalaikę finansinę grąžą, palaikyti nedidelę
riziką bei laikytis etikos principų.
1.3. Įmonės priežiūros ir valdymo organai turėtų
glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės
naudos bendrovei ir akcininkams.
Taip Įmonės akcininkai formuoja stebėtojų tarybą, kuri
svarsto ir tvirtina įmonės veiklos strategiją,
analizuoja ir vertina informaciją apie įmonės
veiklos strategijos įgyvendinimą. Stebėtojų taryba
renka valdybą, kuri prižiūri įmonės vadovo veiklą.
Stebėtojų tarybos susirinkimų metu peržiūrima
įmonės valdybos veikla. Nuolatinių valdybos
susirinkimų
metu
peržiūrima,
(tam
tikrais
atvejais) tvirtinama įmonės administracijos veikla.
1.4. Įmonės priežiūros ir valdymo organai turėtų
užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik Įmonės
akcininkų, bet ir kitų Įmonės veikloje dalyvaujančių ar
su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių,
tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir
interesai.
Taip Įmonėje yra gerbiamos visų su įmonės veikla
susijusių ar įmonės veikloje dalyvaujančių šalių
teisės ir interesai.
II principas: Įmonės valdymo sistema
Įmonės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią Įmonės valdymo organų
priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp Įmonės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir Įmonės vadovo, rekomenduojama Įmonėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą Įmonėje, Įmonės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį Įmonės valdymo procesą. Taip Įmonėje sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba. Stebėtojų tarybos ir valdybos susirinkimai užtikrina efektyvią įmonės veiklos priežiūrą. 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines Įmonės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią Įmonės valdymo organų veiklos priežiūrą. Taip Rekomendacijoje nurodytas esmines valdymo funkcijas atlieka kolegialus valdymo organas – valdyba. Įmonėje veikianti stebėtojų taryba, vykdydama efektyvią įmonės valdymo organų veiklos priežiūrą, renka ir atšaukia valdybos narius, prižiūri valdybos ir įmonės vadovo veiklą, teikia rekomendacijas valdybai ir vadovui dėl įmonės valdymo.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d.

(Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE
/NEAK
TUALU
KOMENTARAS
2.3. Jeigu Įmonė nusprendžia sudaryti tik vieną
kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų
priežiūros organas, t. y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju
stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią Įmonės
vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.
Taip Įmonėje sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba.
2.4.
Visuotinio
akcininkų
susirinkimo
renkamas
kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir
turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka.
Jeigu
Įmonė
nuspręstų
nesudaryti
kolegialaus
priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo
organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi
valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir
paskirčiai.
Taip Įmonės stebėtojų tarybos sudarymui ar veiklos
vertinimui
taikomos
III
ir
IV
principuose
išdėstytos nuostatos.
2.5. Įmonės valdymo ir priežiūros organus turėtų
sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir
stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų)
skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų
grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant
sprendimus
Taip Įmonėje yra 3 (trys) stebėtojų tarybos nariai,
kurie visi yra nepriklausomi, ir 5 (penki) valdybos
nariai, kurie dirba siekdami naudos įmonei ir jos
akcininkams. Atsižvelgiant į įmonės dydį, toks
kolegialių organų narių skaičius yra optimalus ir
užtikrinantis, kad atskiras asmuo ar jų grupė
negalėtų dominuoti priimant sprendimus.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos
nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su
galimybe
būti
individualiai
perrenkamiems
maksimaliais
Lietuvos
Respublikos
teisės
aktų
leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas
būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai
dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat
turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta
procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo
direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą
Taip Įmonėje nėra direktorių konsultantų. Stebėtojų
tarybos ir valdybos nariai renkami 2 metų
kadencijai ir gali būti perrenkami Teisė atšaukti
stebėtojų tarybos narius suteikta visuotiniam
akcininkų
susitarimui,
ši
procedūra
nėra
lengvesnė už valdybos nario ar vadovo atleidimo
procedūrą.
2.7.
Visuotinio
akcininkų
susirinkimo
renkamo
kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo,
kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis
nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai
Įmonėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma
valdyba, rekomenduojama, kad Įmonės valdybos
pirmininkas ir Įmonės vadovas nebūtų tas pats asmuo.
Buvęs Įmonės vadovas neturėtų būti tuoj pat
skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo
kolegialaus organo pirmininko postą. Kai Įmonė
nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti
pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi
priežiūros nešališkumui užtikrinti.
Taip Nešališkos priežiūros funkcijos vykdymas yra
užtikrinamas per įmonės stebėtojų tarybą, kurią
sudaro 3 nariai. Stebėtojų taryba iš savo narių
renka stebėtojų tarybos pirmininką. Kadangi visi
stebėtojų tarybos nariai yra nepriklausomi, nėra
kliūčių jiems vykdyti nepriklausomą ir nešališką
įmonės priežiūrą.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka

Įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti Įmonės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią Įmonės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą

3.1.
Visuotinio
akcininkų
susirinkimo
renkamo
kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus
organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti,
Taip Renkant kolegialų organą, su išsamia informacija
apie kandidatus akcininkai gali susipažinti dar
prieš akcininkų susirinkimą bei jo metu.
kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka Įmonės
valdymo
organų
priežiūra,
taip
pat
tinkamai
atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.
Įmonės stebėtojų taryba veikia objektyviai,
nešališkai ir vienodai atstovauja visų akcininkų
interesus.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE
/NEAK
TUALU
KOMENTARAS
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai,
pavardės,
informacija
apie

išsilavinimą,
kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus
svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius
interesų konfliktus turėtų būti atskleista Įmonės
akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą,
paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti,
už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti
atskleistos
visos
aplinkybės,
galinčios
paveikti
kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas
pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas
turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame
punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus
organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame
punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir
pateikti juos Įmonės metiniame pranešime.
Taip Informacija apie įmonės stebėtojų tarybos narius
– jų išsilavinimą, kvalifikaciją, darbo patirtį,
dalyvavimą kitų įmonių veikloje – atskleidžiama
įmonės rengiamose ataskaitose.
Informacija apie stebėtojų tarybos narius yra
nuolat atnaujinama.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį,
turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija,
tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad
akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši
kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas
kiekviename Įmonės metiniame pranešime turėtų
skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią
atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su
jų darbu kolegialiame organe.
Taip Kai renkama stebėtojų taryba, akcininkai gali
susipažinti su išsamia informacija apie kiekvieną
kandidatą prieš susirinkimą ar susirinkimo metu.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo
narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus
organas
savo
norimą
sudėtį
turėtų
nustatyti
atsižvelgdamas į Įmonės struktūrą ir veiklos pobūdį ir
periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų
užtikrinti,
kad
jo
nariai,
kaip
visuma,
turėtų
įvairiapusių
žinių,
nuomonių
ir
patirties
savo
užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai,
kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą
patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir
(arba) audito srityse.
Taip Įmonėje
reguliariai
yra
vertinama
įmonės
stebėtojų tarybos sudėtis, atsižvelgiant į įmonės
veiklos pobūdį ir struktūrą.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams
turėtų būti siūloma individuali programa, skirta
supažindinti su pareigomis, Įmonės organizacija bei
veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį
patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo
nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.
Ne Šiuo
metu
stebėtojų
tarybos
nariams
neatliekamas
įgūdžių
ir
žinių
patikrinimas.
Stebėtojų tarybos nariai reguliariai informuojami
apie teisės aktų pasikeitimus ir kitas įmonės
veiklai įtakos turinčias aplinkybes.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo
nariu
susiję
esminiai
interesų
konfliktai
būtų
sprendžiami tinkamai, į Įmonės kolegialų organą
turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių
skaičius.
Taip Nei vienas akcininkas įmonės stebėtojų taryboje
neturi balsų daugumos, nes visi tarybos nariai yra
nepriklausomi,
todėl
potencialūs
interesų
konfliktai yra tinkamai sprendžiami.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE
/NEAK
TUALU
KOMENTARAS
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas
nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie
verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją
kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl
kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali
paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada
kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas,
išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose Įmonėse
santykiai
arba
aplinkybės,
susijusios
su
nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia
šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui
bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo
įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir
aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai
nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti
laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:
Taip Visi stebėtojų tarybos nariai, kuriuos išrinko
visuotinis akcininkų susirinkimas, tenkina šio
kodekso rekomendacijas dėl nepriklausomumoir
savo veiksmais užtikrina, kad būtų siekiama
naudos įmonei.
1) jis negali būti Įmonės arba susijusios Įmonės
vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus
organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius
metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2) jis negali būti Įmonės arba susijusios Įmonės
darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti
ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus
organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir
buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų
atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo
papildomo atlyginimo iš Įmonės arba susijusios
Įmonės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus
organo
nario
pareigas.
Tokiam
papildomam
atlyginimui
priskiriamas
ir
dalyvavimas
akcijų
pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos
rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam
nepriskiriamos
pagal
pensijų
planą
nustatytų
kompensacijų
išmokos
(įskaitant
atidėtas
kompensacijas) už ankstesnį darbą Įmonėje (su
sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su
vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba
neturi
atstovauti
tokiam
akcininkui
(kontrolė
nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1
straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti
turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia
bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius
subjekto
partneris,
akcininkas,
direktorius
arba
viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas
subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba
paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines,
patariamąsias
ir
konsultacines
paslaugas),
reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna
reikšmingas įmokas iš Įmonės arba jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi
būti buvęs Įmonės arba susijusios Įmonės dabartinės
arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba
darbuotoju;

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE
/NEAK
TUALU
KOMENTARAS
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba
valdybos nariu kitoje Įmonėje, kurioje Įmonės
vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus
organas

stebėtojų
taryba)
yra
direktorius
konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis
negali turėti kitų reikšmingų ryšių su Įmonės
vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems
dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų
ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba
valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo
renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba),
arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos
narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis
(sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato
pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali
nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka
visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo
kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu
dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių
aplinkybių
Ne Įmonėje nėra taikoma stebėtojų tarybos narių
nepriklausomumo vertinimo praktika.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija
apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas
aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti
laikomas
nepriklausomu.
Kai
siūloma
paskirti
kolegialaus organo narį, Įmonė turėtų paskelbti, ar
laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus
organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse
nustatytų
nepriklausomumo
vertinimo
kriterijų,
Įmonė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis
dėlto laiko nepriklausomu. Be to, Įmonė kiekviename
savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos
kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais
Ne žr. 3.8. punkto komentarą.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti
nepriklausomumo
vertinimo
kriterijai
nebuvo
tenkinami ištisus metus, Įmonė turėtų paskelbti
priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį
laiko
nepriklausomu.
Kad
būtų
užtikrintas
informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių
nepriklausomumo, tikslumas, Įmonė turėtų reikalauti,
kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo
nepriklausomumą.
Ne žr. 3.8. punkto komentarą.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams
už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo
posėdžiuose gali būti atlyginama iš Įmonės lėšų. Tokio
atlyginimo dydį turėtų tvirtinti Įmonės visuotinis
akcininkų susirinkimas
Taip Stebėtojų tarybos nariams už jų darbą gali būti
atlyginama iš įmonės lėšų.

PRIEDAS PRIE METINIO PRANEŠIMO UŽ METUS

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE
/NEAK
TUALU
KOMENTARAS
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė
Įmonės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas
tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią Įmonės valdymo organų
priežiūrą ir visų Įmonės akcininkų interesų apsaugą.
4.1.
Visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas
kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus
organas) turėtų užtikrinti Įmonės finansinės apskaitos
ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.
Kolegialus
organas
turėtų
nuolat
teikti
rekomendacijas
Įmonės
valdymo
organams
ir
prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.
Taip Įmonės stebėtojų taryba atlieka visas LR teisės
aktuose nustatytas įmonės veiklos priežiūros
funkcijas.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai,
rūpestingai ir atsakingai veikti Įmonės bei akcininkų
naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų
interesus
ir
visuomenės
gerovę.
Nepriklausomi
kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis
sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo
ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti
jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti

nepriklausomumą;
c)
aiškiai
reikšti
savo
prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus
organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai
kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių
nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju
šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu
nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis
turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba
audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei
nepriklausančiam organui (institucijai).
Taip Įmonės turimais duomenimis, visi stebėtojų
tarybos nariai veikia gera valia įmonės atžvilgiu,
vadovaujasi įmonės, o ne savo asmeniniais ar
trečiųjų asmenų interesais, stengdamiesi išlaikyti
savo nepriklausomumą priimdami sprendimus.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti
kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir
dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų
įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius
įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose
Įmonėse),
kad
jie
netrukdytų
tinkamai
atlikti
kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus
organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus
organo posėdžių per Įmonės finansinius metus, apie
tai turėtų būti informuojami Įmonės akcininkai.
Taip Įmonės stebėtojų tarybos nariai jiems skirtas
funkcijas vykdė tinkamai.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai
paveikti Įmonės akcininkus, kolegialus organas su
visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai.
Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai
informuojami apie Įmonės reikalus, jos strategiją,
rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą.
Įmonėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus
organo
narių
vaidmuo
jiems
bendraujant
su
akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.
Taip Įmonės stebėtojų taryba su visais akcininkais
elgiasi sąžiningai ir nešališkai. Įmonėje yra
patvirtintas stebėtojų tarybos darbo reglamentas,
kuriame aiškiai nustatytas tarybos narių vaidmuo
jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant
akcininkams.
4.5.
Rekomenduojama,
kad
sandoriai
(išskyrus
mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus
standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę Įmonės
veiklą), sudaromi tarp Įmonės ir jos akcininkų,
priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų Įmonės
valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar
juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo.
Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti
laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą
balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo
narių.
Taip Visi reikšmingi sandoriai su įmonės akcininkais,
kurie sudaromi kitaip nei vykdant įprastinę
įmonės veiklą, yra tvirtinami stebėtojų tarybos.

PRIEDAS PRIE METINIO PRANEŠIMO UŽ METUS (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE /NEAK-TUALU KOMENTARAS 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės Įmonės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo Įmonės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Įmonė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš Įmonės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Taip Įmonės stebėtojų taryba yra nepriklausoma priimdama sprendimus, svarbius įmonės veiklai ir strategijai. 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su Įmonės direktorių skyrimu, atlyginimo Įmonės direktoriams nustatymu ir Įmonės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Įmonės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju Įmonės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Įmonėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. Taip 2017 m. įmonėje suformuotas Audito komitetas. Kadangi įmonės stebėtojų tarybą sudaro nedidelis narių skaičius, kaip ir nurodyta šioje rekomendacijoje, skyrimo ir atlyginimų komitetai nėra formuojami, o jiems skirtas funkcijas atlieka pati stebėtojų taryba. 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. Taip Komitetai negali pakeisti stebėtojų tarybos. Komitetai savo kompetencijos ribose teikia siūlymus, rekomendacijas ir nuomones stebėtojų tarybai.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE
/NEAK
TUALU
KOMENTARAS
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų
susidėti bent iš trijų narių. Įmonėse, kuriose
kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka
komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių.
Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti
nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju,
kai Įmonėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų
ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš
direktorių konsultantų.
Taip Audito komitetą sudaro 3 nariai.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų
nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų
vykdyti
savo
pareigas
laikydamiesi
nustatytų
įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą
apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto
įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo
teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą
per metus (kaip dalis informacijos, kurią Įmonė
kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir
praktiką). Įmonės taip pat kasmet savo metiniame
pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus
apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą
posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie
pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas
turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso
nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus,
kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
Taip Audito komitetai veikia laikydamasis savo veiklos
nuostatų.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir
objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra
komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti
komiteto
posėdžiuose
tik
komitetui
pakvietus.
Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje
dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai.
Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos
sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais.
Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų
nurodyti
komiteto
veiklą
reglamentuojančiose
taisyklėse.
Taip Visi stebėtojų tarybos nariai yra Audito komiteto
nariais.
4.12. Skyrimo komitetas.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų
būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių
vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos
svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių,
žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti
funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui,
aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką.
Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti Įmonės
akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo
narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam
organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias
bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų
asmenų,
įskaitant
administraciją
ir
akcininkus,
pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai,
susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos
nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas
kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja
vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su Įmonės
vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo
komitetui.
Neaktualu Įmonėje šis komitetas nesudaromas, funkcijas
numatytas
šioje
rekomendacijoje
atlieka
stebėtojų taryba.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE
/NEAK
TUALU
KOMENTARAS
4.13. Atlyginimų komitetas.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos
turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių
atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas
atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo
veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas,
pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai,
susiję
su
nuo
veiklos
rezultatų
priklausančio
atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su
rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir
įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti
vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių
atlyginimą su Įmonės kolegialaus organo nustatytais
ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2)
teikti
kolegialiam
organui
pasiūlymus
dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir
valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų
Įmonės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos
įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų
būti gerai informuotas apie bendrą atlyginimą, kurį
vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna
iš kitų susijusių bendrovių;
3) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo
organų nariais formų;
Neaktualu Įmonėje šis komitetas nesudaromas, funkcijas
numatytas
šioje
rekomendacijoje
atlieka
stebėtojų taryba.
4) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip Įmonė
laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios
su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios
atlyginimų
politikos
ir
direktoriams
skiriamo
individualus atlyginimo);
5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų
nariams
bendras
rekomendacijas
dėl
vyresniosios
vadovybės
(kaip
apibrėžta
paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros,
taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų
dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija,
kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų
nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar
kitomis
su
akcijomis
susijusiomis
skatinimo
priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams
arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo
politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui,
susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir
pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius
pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose,
skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirinkimo
sandorių
pasirašant
akcijas
arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir
pasekmes.
4.13.3.
Atlyginimų
komitetas,
spręsdamas
jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti
bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba)
bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE
/NEAK
TUALU
KOMENTARAS
4.14. Audito komitetas. Taip Pagrindinės
komiteto
funkcijos
atitinka
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų išvardintas rekomendacijoje.
būti šios:
1) stebėti Įmonės teikiamos finansinės informacijos
vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant Įmonės ir jos
grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir
nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių
atskaitomybių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus
kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant
užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką,
susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi)
yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas
atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be
kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito
padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio
skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip
pat stebint, kaip Įmonės administracija reaguoja į šio
padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei Įmonėje nėra
vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią
funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus.
4)
teikti
kolegialiam
organui
rekomendacijas,
susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu,
pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka Įmonės
visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su
audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti
situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui
atsiranda
pagrindas
atsistatydinti,
ir
pateikti
rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE
/NEAK
TUALU
KOMENTARAS
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir
objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė
atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito
partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo,
kurį Įmonė moka audito įmonei, dydį ir panašius
dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų
konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės
audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus
atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka
Įmonė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito
paslaugų
pobūdį
ir
mastą.
Komitetas,
vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos
rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir
gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką,
apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas
iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas
komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į
komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir
administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias
audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti
išsamia informacija, susijusia su specifiniais Įmonės
apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Įmonės
administracija turėtų informuoti audito komitetą apie
svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai
apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo
atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas
Įmonės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per
specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai
veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
palaikyti.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo
posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)
kolegialaus valdymo organo pirmininkas, Įmonės
vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni
darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą),
vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų
turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais
asmenimis,
nedalyvaujant
vykdomiesiems
direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti
užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su
administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su
kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų
veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir
išorės auditoriais
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie
vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito
ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas
taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių
darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti
ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp
nepriklausomos audito įmonės ir Įmonės bei jos
grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie
visus su Įmonės auditu susijusius klausimus.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d.

(Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE
/NEAK
TUALU
KOMENTARAS
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar Įmonė
laikosi
galiojančių
nuostatų,
reglamentuojančių
darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai
pranešti apie įtarimus, kad Įmonėje daromi svarbūs
pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam
kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad
būtų
nustatyta
tvarka
proporcingam
ir
nepriklausomam
tokių
klausimų
tyrimui
ir
atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam
organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis
mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės
metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų
atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti
kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir
gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto
kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei
vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų
veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per
metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią Įmonė
kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir
praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę
organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti,
kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo
atliktas savo veiklos įvertinimas.
Ne Stebėtojų taryba išrinkta 2017 m. ir savo veiklos
įvertinimą atliks 2018 m.

V principas: Įmonės kolegialių organų darbo tvarka

Įmonėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų Įmonės organų bendradarbiavimą.

5.1. Įmonės kolegialiems priežiūros ir valdymo Taip Šią nuostatą įgyvendina įmonės stebėtojų taryba
organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai ir valdyba.
apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo
organus)
vadovauja
šių
organų
pirmininkai.
Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už
kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą.
Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus
organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir
posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti
tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams
bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.
5.2.
Įmonės
kolegialių
organų
posėdžius
Taip Valdybos posėdžiai šaukiami arba sprendimai
rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, priimami balsuojant raštu ne rečiau kaip kartą per
pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena Įmonė mėnesį.
pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių
organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti
tokiu
periodiškumu,
kad
būtų
užtikrintas
nepertraukiamas esminių Įmonės valdymo klausimų
sprendimas. Įmonės stebėtojų tarybos posėdžiai
turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o
Įmonės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį Taip
turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų
pakankamai
laiko
tinkamai
pasirengti
posėdyje
nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti
naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami
sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį
kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa
reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga.
Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar
papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja
visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai
reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d. (Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE
/NEAK
TUALU
KOMENTARAS
5.4. Siekiant koordinuoti Įmonės kolegialių organų
darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo
procesą, Įmonės kolegialių priežiūros ir valdymo
organų
pirmininkai
turėtų
tarpusavyje
derinti
šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai
bendradarbiauti spręsdami kitus su Įmonės valdymu
susijusius
klausimus.
Įmonės
stebėtojų
tarybos
posėdžiai turėtų būti atviri Įmonės valdybos nariams,
ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai,
susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe,
atlyginimo nustatymu.
Taip

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Įmonės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Įmonės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad Įmonės kapitalą sudarytų
tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia
vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas
teises.
Taip Įmonės įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios
vardinės
akcijos
visiems
įmonės
akcijų
savininkams suteikia vienodas teises.
6.2.
Rekomenduojama
sudaryti
investuotojams
sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti
su
išleidžiamų
naujų
ar
jau
išleistų
akcijų
suteikiamomis teisėmis.
Taip Įmonė viešai informuoja apie naujai išleidžiamų
akcijų suteikiamas teises.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai,
tokie kaip Įmonės turto perleidimas, investavimas,
įkeitimas
ar kitoks apsunkinimas, turėtų
gauti
visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems
akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės
susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius
sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.
Taip Visi įmonės akcininkai turi vienodas galimybes
susipažinti ir dalyvauti priimant įmonei svarbius
sprendimus. Akcininkų susirinkimo pritarimas taip
pat reikalingas atvejais, numatytais LR akcinių
bendrovių įstatyme.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir
vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias
galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti
akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio
akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų
užkirsti
kelio
aktyviam
akcininkų
dalyvavimui
susirinkime. Visiems Įmonės akcininkams dar iki
visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta
galimybė užduoti Įmonės priežiūros ir valdymo organų
nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos.
Taip Akcininkų susirinkimų vieta yra Vilniuje, paprastai
kokio nors viešbučio konferencijų salėje.
Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir
vedimo procedūros atitinka teisės aktų nuostatas
ir sudaro akcininkams lygias galimybes dalyvauti
susirinkimuose,

anksto
susipažinti
su
sprendimų projektais ir kita medžiaga, reikalinga
sprendimams priimti, taip pat teikti klausimus
valdybos nariams.
6.5.
Rekomenduojama
visuotiniam
akcininkų
susirinkimui
parengtus
dokumentus,
įskaitant
susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti
viešai prieinamai Įmonės interneto tinklalapyje.
Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo
pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat
rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai Įmonės
interneto tinklalapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių
teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje
rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti
skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio
kalbomis.
Įmonės
interneto
tinklalapyje
viešai
prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų
apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti
bendrovei arba būtų atskleistos Įmonės komercinės
paslaptys.
Taip Visa
informacija,
skirta
akcininkams
ir
investuotojams, yra skelbiama įmonės interneto
tinklalapyje ir Nasdaq Vilnius vertybinių popierių
biržos bei Varšuvos vertybinių popierių biržos
informacinėse sistemose.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės
balsuoti
akcininkų
susirinkime asmeniškai
jame
dalyvaujant
arba
nedalyvaujant.
Akcininkams
neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto
raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.
Taip Įmonės akcininkai gali pasinaudoti savo teise
dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime
arba asmeniškai, arba per tinkamai įgaliotą
atstovą.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d.

(Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE
/NEAK
TUALU
KOMENTARAS
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti
akcininkų susirinkimuose, Įmonėms rekomenduojama
balsavimo
procese
plačiau
taikyti
modernias
technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams
galimybę
balsuoti
akcininkų
susirinkimuose
naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais.
Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų
įrenginių
saugumas,
teksto
apsauga,
galimybė
identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to,
Įmonės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač
užsieniečiams,
akcininkų
susirinkimus
stebėti
pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.
Ne Įmonė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų.
Ateityje įmonė svarstys galimybę taikyti šią
rekomendaciją.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Įmonės valdymo sistema turėtų skatinti Įmonės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų Įmonės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Įmonės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų
vengti
situacijos,
kai
jo
asmeniniai
interesai
prieštarauja ar gali prieštarauti Įmonės interesams.
Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, Įmonės
priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą
terminą pranešti kitiems to paties organo nariams
arba jį išrinkusiam Įmonės organui, arba Įmonės
akcininkams
apie
tokią
interesų
prieštaravimo
situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma,
vertę.
Taip Įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nariai laikosi
šių rekomendacijų.
7.2. Įmonės priežiūros ir valdymo organo narys negali
painioti Įmonės turto, kurio naudojimas specialiai su
juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba
informaciją, kurią jis gauna būdamas Įmonės organo
nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai
gauti be Įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo
įgalioto kito Įmonės organo sutikimo.
Taip Žiūrėti 7.1 punktą
7.3. Įmonės priežiūros ir valdymo organo narys gali
sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis
yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl
nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę
Įmonės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo
nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio
protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams
arba jį išrinkusiam Įmonės organui, arba Įmonės
akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių
sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.
Taip Žiūrėti 7.1 punktą
7.4. Įmonės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų
susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl
sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs
asmeniniu ar dalykiniu interesu.
Taip Žiūrėti 7.1 punktą

PRIEDAS PRIE METINIO PRANEŠIMO UŽ METUS

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE
/NEAK
TUALU
KOMENTARAS
VIII principas: Įmonės atlyginimų politika
Įmonėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka
turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip
pat užtikrinti Įmonės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą
8.1. Įmonė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos
ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Ši ataskaita
turėtų būti paskelbta kaip Įmonės metinio pranešimo
dalis. Atlyginimų ataskaita taip pat turėtų būti
skelbiama Įmonės interneto tinklalapyje.
Ne Atlyginimų politika įmonėje patvirtinta tik 2018
m. pradžioje.
Informacija apie išmokas ar suteiktas paskolas
įmonės valdymo organų nariams yra pateikiama
įmonės
metiniuose
prospektuose

pranešimuose, finansinėse ataskaitose.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų
būti skiriama Įmonės direktorių atlyginimų politikai
ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais
metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip
atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais
finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti
skiriamas esminiams Įmonės atlyginimų politikos
pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.
Ne Žiūrėti 8.1 punktą
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši
informacija:
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų
sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų
kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų
pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas
sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos
rezultatų ryšį;
4) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios
kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų
pagrindimas;
5) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba
ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių
savybių aprašymas; tačiau atlyginimų ataskaitoje
neturėtų
būti
komerciniu
požiūriu
neskelbtinos
informacijos.
Ne Žiūrėti 8.1 punktą
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti
apibendrinama
ir
paaiškinama
Įmonės
politika,
susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais
direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai
turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su
vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais
trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo
terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas
išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais
direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu
pirma laiko.
Ne Žiūrėti 8.1 punktą
8.5. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija,
susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo
procesu, kurio metu nustatoma Įmonės direktorių
atlyginimų
politika.
Informacija
turėtų
apimti
duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto
įgaliojimus
ir
sudėtį,
su
bendrove
nesusijusių
konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant
atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio
visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
Ne Žiūrėti 8.1 punktą
8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių
atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika
arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis
turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų
būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali
būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.
Ne Žiūrėti 8.1 punktą

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE
/NEAK
TUALU
KOMENTARAS
8.7. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama
atskiriems
direktoriams
atitinkamais
finansiniais
metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų
ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta
bent 8.7.1–8.7.4 punktuose nurodyta informacija apie
kiekvieną asmenį, kuris Įmonėje ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu.
Ne Žiūrėti 8.1 punktą
8.7.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir
(arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina
direktoriui

paslaugas,
suteiktas
praėjusiais
finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo
mokesčius,
nustatytus
metiniame
visuotiniame
akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios
įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba)
premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir
(arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis
papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už
specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms
direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam
vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui,
pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais
metais;
6)
bendra
apskaičiuota
naudos,
kuri
laikoma
atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia
nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
Ne Žiūrėti 8.1 punktą
8.7.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi
su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų
pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis
darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais Įmonės pasiūlytų
akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų
skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per
praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno
sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba
dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje
vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina,
realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo
sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų
pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų
sumokėti Įmonė atitinkamais finansiniais metais.
8.7.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją
direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija
8.7.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias Įmonė
arba bet kuri dukterinė Įmonė ar įmonė, įtraukta į
Įmonės konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę,
išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir
garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų
normą.
Ne Žiūrėti 8.1 punktą

PRIEDAS PRIE METINIO PRANEŠIMO UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2017 M. GRUODŽIO 31 D.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE
/NEAK
TUALU
KOMENTARAS
8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama
akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis
teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis
akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų
pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime
priimdami
atitinkamą
sprendimą.
Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir
akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams
pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos
naudos.
Visiems
esminiams
schemų
sąlygų
pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų
pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais
akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų
pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų
pakeitimų poveikį
Neaktualu Įmonė nenaudoja tokios atlyginimo politikos.
8.9.
Metinio
visuotinio
akcininkų
susirinkimo
pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1)
atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis
pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo
sandorius;
2)
maksimalaus
akcijų
skaičiaus
nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos
sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai
gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo
sandorių
realizavimo
kainos
pokyčio
nustatymo
sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos
ilgalaikės
direktorių
skatinimo
schemos,
kurios
panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems
Įmonės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat
turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už
direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti
šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems
direktoriams.
Neaktualu Žiūrėti 8.8 punktą
8.10. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba Įmonės
įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida
modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti
akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną,
kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina,
nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos
nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.
Neaktualu Žiūrėti 8.8 punktą
8.11. 8.8 ir 8.9 punktai neturėtų būti taikomi
schemoms,
kuriose
dalyvavimas
panašiomis
sąlygomis siūlomas Įmonės darbuotojams arba bet
kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi
teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
Neaktualu Žiūrėti 8.8 punktą

PRIEDAS PRIE METINIO PRANEŠIMO UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2017 M. GRUODŽIO 31 D.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE
/NEAK
TUALU
KOMENTARAS
8.12. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,
kuriame ketinama svarstyti 8.8 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė
susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu
informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti
paskelbti Įmonės tinklalapyje). Šiame pranešime
turėtų
būti
pateiktas
visas
akcijomis
pagrįsto
atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba
šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat
schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat
turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių
atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų
būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta
pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat
turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip Įmonė
ketina
apsirūpinti
akcijomis,
kurios
reikalingos
įsipareigojimams
pagal
skatinimo
schemas
įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar Įmonė
ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas
atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti
pateikta schemos išlaidų, kurias patirs Įmonė dėl
numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte
nurodyta informacija turėtų būti paskelbta įmonės
interneto tinklalapyje.
Neaktualu Žiūrėti 8.8 punktą

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo Įmonės valdyme

Įmonės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų Įmonės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant Įmonės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje įmonėje.

9.1. Įmonės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad
būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias
gina įstatymai.
Taip Įmonė gerbia visas interesų turėtojų teises,
kurias gina įstatymai ir kurios leidžia interesų
turėtojams dalyvauti įmonės valdyme įstatymų
numatyta tvarka.
9.2. Įmonės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas
interesų
turėtojams
dalyvauti
Įmonės
valdyme
įstatymų
nustatyta
tvarka.
Interesų
turėtojų
dalyvavimo Įmonės valdyme pavyzdžiai galėtų būti
darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius
bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų
kolektyvu
Įmonės
valdymo
ir
kitais
svarbiais
klausimais,
darbuotojų
dalyvavimas
Įmonės
akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į Įmonės
valdymą Įmonės nemokumo atvejais ir kt.
Taip Žiūrėti 9.1 punktą
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja Įmonės valdymo
procese,
jiems turėtų
būti
sudaromos
sąlygos
susipažinti su reikiama informacija.
Taip Žiūrėti 9.1 punktą

X principas: Informacijos atskleidimas

Įmonės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius Įmonės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir Įmonės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai

10.1. Įmonė turėtų atskleisti informaciją apie: Taip Įmonė atskleidžia šioje rekomendacijoje nurodytą
1) Įmonės veiklą ir finansinius rezultatus; informaciją
periodiniuose
prospektuose
2) Įmonės tikslus; ataskaitose, metiniame pranešime, interneto
3) asmenis nuosavybės teise turinčius Įmonės akcijų tinklalapyje ir Nasdaq Vilnius vertybinių popierių
paketą ar jį valdančius; biržos bei Varšuvos vertybinių popierių biržos
4) Įmonės priežiūros ir valdymo organų narius, informacinėse sistemose.
Įmonės vadovą bei jų atlyginimą;
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) Įmonės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat
sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės Įmonės veiklos
eigoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais
ir kitais interesų turėtojais;
8) Įmonės valdymo struktūrą ir strategiją.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE
/NEAK
TUALU
KOMENTARAS
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir Įmonės yra
skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos
šiame sąraše, atskleidimu.
Taip Žiūrėti 10.1 punktą
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte
nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti
informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai priklauso
Įmonė, konsoliduotus rezultatus.
Taip Žiūrėti 10.1 punktą
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte
nurodytą
informaciją,
rekomenduojama
pateikti
informaciją apie Įmonės priežiūros ir valdymo organų
narių, Įmonės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir
potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti
jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti
Įmonės priežiūros ir valdymo organų narių, Įmonės
vadovo iš Įmonės gaunamą atlyginimą ar kitokias
pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII
principe.
a.
Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte
nurodytą
informaciją,
rekomenduojama
atskleisti
informaciją apie Įmonės ir interesų turėtojų, tokių kaip
darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė,
santykius,
įskaitant
Įmonės
politiką
žmoniškųjų
išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo Įmonės
akciniame kapitale programas ir pan.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu,
kad
jokie
akcininkai
ar
investuotojai
nebūtų
diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties
atžvilgiu.
Informacija
turėtų
būti
atskleidžiama
visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad
pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš
arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos
sesijos, kad visi Įmonės akcininkai ir investuotojai
turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija
bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.
Taip Įmonė informaciją Nasdaq Vilnius vertybinių
popierių biržos bei Varšuvos vertybinių popierių
biržos informacinėse sistemose pateikia lietuvių
(tik Nasdaq Vilnius informacinėje sistemoje) ir
anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma.
Birža gautą informaciją paskelbia savo interneto
tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu
užtikrinant informacijos pateikimą visiems vienu
metu.
Įmonė informacijos, galinčios turėti įtakos jos
išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia
komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol
tokia informacija viešai nepaskelbiama biržos
informacinėje sistemoje.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti
informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir
nebrangų
priėjimą
prie
informacijos.
Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu
mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui,
skelbti informaciją Įmonės interneto tinklalapyje.
Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į Įmonės
interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o
esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.
Taip Įmonė informaciją Nasdaq Vilnius vertybinių
popierių biržos bei Varšuvos vertybinių popierių
biržos informacinėse sistemose pateikia lietuvių
(tik Nasdaq Vilnius informacinėje sistemoje) ir
anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma.
Birža gautą informaciją paskelbia savo interneto
tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu
užtikrinant informacijos pateikimą visiems vienu
metu.
10.7. Rekomenduojama Įmonės interneto tinklalapyje
skelbti Įmonės metinį pranešimą, metų prospektą
ataskaitą bei kitas Įmonės rengiamas periodines
ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti Įmonės
pranešimus apie esminius įvykius bei Įmonės akcijų
kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.
Taip Įmonė laikosi šios rekomendacijos.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS

akcininkų susirinkimui.

PASIBAIGUSIUS 2017 GRUODŽIO 31 d.

(Visos sumos yra tūkst. Eur, jeigu nenurodyta kitaip)

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP/NE
/NEAK
TUALU
KOMENTARAS
XI principas: Įmonės audito įmonės parinkimas
Įmonės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės
nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl Įmonės
tarpinės finansinės atskaitomybės, Įmonės metinės
finansinės
atskaitomybės
ir
metinio
pranešimo
patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.
Taip Nepriklausoma audito įmonė atlieka metinių
finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo auditą.
11.2.
Rekomenduojama,
kad
audito
įmonės
kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų
Įmonės
stebėtojų
taryba,
o
jeigu
ji
Įmonėje
nesudaroma, - Įmonės valdyba.
Taip Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų
susirinkimui siūlo įmonės stebėtojų taryba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš Įmonės užmokestį
už suteiktas ne audito paslaugas, Įmonė turėtų tai
atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų
disponuoti Įmonės stebėtojų taryba, o jeigu ji Įmonėje
nesudaroma, – Įmonės valdyba, svarstydama, kurią
audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam
Taip Įmonė laikosi šios rekomendacijos ir atskleidžia
tokią informaciją akcininkams.

*******

Talk to a Data Expert

Have a question? We'll get back to you promptly.