AB "KAUNO ENERGIJA"

KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2017 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE PATEIKIAMAS KARTU SU KONSOLIDUOTUOJU METINIU PRANEŠIMU BEI NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

TURINYS

Puslapis NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA......................................................... 3 – 8 KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2017 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS..................................................................................................................... 9 – 56 Finansinės būklės ataskaitos ......................................................................................... 9 – 10 Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos..................................................... 11 – 12 Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos............................................................................. 13 Pinigų srautų ataskaitos.................................................................................................. 14 – 15 Finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamasis raštas........................................................... 16 – 56 KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS....................................................... 57 – 141

KPMG Baltlcs, UAB Llep4 g. 4 LT-92114 Klaipeda Lletuva

Tel.: Faks.: El. p.: lnternetinis puslapis:

+370 46 480012 +370 46 480013 klaipeda@kpmg. It

www.kpmg.lt

Neoriklausomo auditoriaus isvada

AB "Kauno energija" akcininkams

lsvada del atskir4 ir konsoliduol4 finansini4 ataska1t4 audito

Nuomone

Mes atlikome AB .,Kauno energija" (toliau -Jmone) atskir4j4 finansini4 ataskait4 ir AB .,Kauno energija" ir jos patronuojam4j4 imoni4 (toliau -Grupe) konsoliduot4j4 finansini4 ataskait4 auditcJ. Jmones atskirqsias ir Grupes konsoliduotqsias finansines ataskaitas sudaro:

2017 m. gruodzio 31 d. Jmones atskiroji finansines bOkles ataskaita ir Grupes konsoliduotoji finansines bOkles ataskaita,
tq dienq pasibaigusi4 met4 jmones atskiroji pelno (nuostoli4) ataskaita ir Grupes konsoliduotoji pelno (nuostoli4) ataskaita,
tq dienq pasibaigusi4 met4 jmones atskiroji kit4 bendr4j4 pajam4 ataskaita ir Grupes konsoliduotoji kit4 bendr4j4 pajam4 ataskaita,
tq dienq pasibaigusi4 met4 )mones atskiroji nuosavo kapitalo pokyci4 ataskaita ir Grupes konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyci4 ataskaita,
tq dienq pasibaigusi4 met4 Jmones atskiroji pinig4 sraut4 ataskaita ir Grupes konsoliduotoji pinig4 sraut4 ataskaita, ir
Jmones atskir4j4 ir Grupes konsoliduot4j4 finansini4 ataskait4 aiskinamasis rastas, iskaitant reiksming4 apskaitos metod4 santraukq.

MOs4 nuomone, pridetos atskirosios ir konsoliduotosios finansines ataskaitos parodo tikrq ir teisingq vaizdq apie )manes ir Grupes 2017 m. gruodzio 31 d. nekonsoliduotqjq bei konsoliduotqjq finansin� bOkl� ir tq dienq pasibaigusi4 met4 j4 nekonsoliduotuosius ir konsoliduotuosius finansinius veiklos rezultatus ir nekonsoliduotuosius bei konsoliduotuosius pinig4 srautus pagal tarptautinius finansines atskaitomybes standartus, priimtus taikyti Europos Sqjungoje.

Pagrindas nuomonei pareiksti

Auditq atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau -TAS). MOs4 atsakomybe pagal siuos standartus issamiai apibOdinta sios isvados skyriuje .,Auditoriaus atsakomybe uz atskir4j4 ir konsoliduot4j4 finansini4 ataskait4 auditq". Mes esame nepriklausomi nuo Jmones ir Grupes pagal Tarptautini4 buhalteri4 etikos standart4 valdybos isleistq Buhalteri4 profesional4 etikos kodeksq (toliau -TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansini4 ataskait4 audito istatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikomes kit4 etikos reikalavim4, susijusi4 su Lietuvos Respublikos finansini4 ataskait4 audito istatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mOs4 surinkti audito irodymai yra pakankami ir tinkami mOs4 nuomonei pagristi.

@�018 .KPMG Balllcs•, UAB yra Ueluvos rlbalos aisakomybos jmono Ir neprlklausom4 l<PMG jmonlq na�4. priklausan�llt \$velcarl)os lmonel .l<PMG lnlemallonal CooperaUve' ("KPMG lnlcrnatlonal'), Unklo narc. Visas lels•s i,augoma,i.

Jmonos kodas: 111616158 PVM mok&lo)o kodas: LT114949716

Pagrrnd1niai aud1to dalykai

Pagrindiniai audito dalykai - tai dalykai, kurie, mOs4 profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio atskir4j4 ir konsoliduot4j4 finansini4 ataskait4 auditq. Sie dalykai buvo nagrinejami atsizvelgiant i atskir4j4 ir konsoliduot4j4 finansini4 ataskait4 kaip visumos auditq ir mOs4 nuomon�. pareikstq del si4 .finansini4 ataskait4, todel atskiros nuomones apie siuos dalykus nepateikiame. Kiekvienas audito dalykas ir mOs4 atsakas iii yra aprasytas toliau.

l~ves;i;ij·4 i patronuojamqsias jmones v; rtes sum~zeji~o jv~~inimas (tik ;tskirose fi~a~si ~~; ~;~~ , ataskaitose) · · ,) I '::.., ' ' • .~'•~I

Zr. finansini4 ataskait4 1-qjq ir 5-qjq pastabq

lnvesticij4 j dukterines jmones apskaitine verte 2017 m. gruodzio 31 d. atskirose finansinese ataskaitose sudaro 1,908 tOkst. EUR,

2017 m. apskaityti vertes sumazejimo nuostoliai sudaro 1,060 tOkst. EUR.

Pagrindinis audito dalykas	Kaip dalykas buvo sprendziamas audito metu
jmones atskirose finansinese ataskaitose investicijos j patronuojamcisias jmones yra pateiktos jsigijimo savikaina. Kaip atskleista finansini4 ataskait4 1-oje pastaboje, abi patronuojamosios jmones 2017 metais patyre nuostoli4, o tai rodo, kad investicij4 verte gali bOti sumazejusi.	Be kit4 audito procedOr4, mes atlikome tokias procedOras: )vertinome nepriklausomo vertintojo • objektyvumq, patirtj bei profesin� kvalifikacijq; jtraukeme mOs4 vertinimo specialistus, kurie • mums padejo:
Del sios priezasties, )mane atliko abiej4 investicij4 jvertinimci del vertes sumazejimo 2017 m. gruodzio 31 d. lnvesticijos del vertes sumazejimo yra vertinamos individualiai.	jvertinti )manes taikom4 vertinimo metod4 o tinkamumq, palyginant juos su panasaus turto vertinimo bendraisiais metodais, ir su atitinkam4 apskaitos standart4 reikalavimais;
lnvesticijos j UAB Kauno energija NT" atsiperkamumui jvertinti )mone pasamde nepriklausomq turto vertintojq. Sios investicijos, kurios pagrindinj turtq sudaro biuro patalpos ir pastatai, atsiperkamoji verte buvo apskaiciuota, naudojant lyginamqjj metodq.	patikrinti pagrindines prielaidas, naudotas 0 diskontuot4 pinig4 sraut4 modeliui taikyti, palyginant pagrindini4 jvesci4 duomenis, tokius kaip pajam4, scinaud4, kapitalo islaid4 padidejimas, su mOs4 supratimu apie patronuojamosios jmones veiklq ir tendencijas, atitinkamais pramones sakos duomenimis, bei
lnvesticijos j UAB PetrasiOn4 katiline" atsiperkamumui jvertinti )mone naudojo diskontuot4 bOsim4j4 pinig4 sraut4 metodq.	palyginant prognozuojamus augimo tempus, diskonto normq su tais, kurie naudojami pramones sakoje;
Mes skyreme daug demesio siai sriciai, nes, nustatydama investicij4 j patronojamqsias jmones atsiperkamqjq vert�. )mone turi atlikti svarbius sprendimus bei naudoti subjektyvias prielaidas, susijusias su bOsimais pinig4 srautais, diskonto norma, palyginamojo turto atrinkimu bei j4 vertinimo koregavimais.	jvertinti pagrindini4 ivesties duomen4, toki4 0 kaip zemes vieta, dydis, naudojimo paskirtis ir infrastruktOra, biuro patalp4 ir pastat4 statybos ar rekonstrukcijos metai, tinkamumq, kurie buvo naudoti lyginamojo vertinimo metu, palyginant ii su isores rinkos duomenimis ir mOs4 ziniomis apie pramones sakq;
Tokiu bOdu, mes nustateme siq sritj kaip pagrindini audito dalykq.	patikrinti diskontuot4 pinig4 sraut4 modelio, 0 taikyto vertinant investicijq i patronuojamqjq

@2018 ,,KPMG Baltlcs", UAB yra Lleluvos ribo\os a\sakomybes jmone Ir neprlk\ausom4 KPMG jmonl4 narl4, prlk\ausanf\4 \$velcar\Jos jmonel ,,KPMG \nlernallonal Cooperative" ("KPMG lnternallona\"), llnklo nare. Visas tels�s saugomos.

jmon�. matematinj tikslumq.

• Apsvarsteme, ar jmones atskleidimas (5 pastaba). susij�s su sprendimLJ ir jvertinimLJ taikymu ivertinant investicijLJ i patronuojamc)sias jmones atsiperkamcJicl vert�. atitinka taikomLJ finansines atskaitomybes standartLJ reikalavimus.

Prekybos gautin4 sum4 apskaitine verte (atskirose ir konsoliduotose finansinese ataskaitose) '

Zr. atskirLJ ir konsoliduotLJ finansiniLJ ataskaitLJ 7-cJicl ir 22-cJicl pastabas.

2017 m. gruodzio 31 d. prekybos gautinLJ sumLJ apskaitine verte atskirose ir konsoliduotose finansinese ataskaitose sudaro 9.993 tOkst. EUR. GautinLJ sumLJ vertes sumazejimo nuostoliLJ pasikeitimas pripazintas 2017 m. gruodzio 31 d. konsoliduotoje Pelno (nuostoliLJ) ir kitLJ bendrLJjLJ pajamLJ ataskaitoje sudaro 833 tOkst. EUR, o atskiroje Pelno (nuostoliLJ) ir kitLJ bendrLJjLJ pajamLJ ataskaitoje • 859 tOkst. EUR.

Pagrindinis audito dalykas	Kaip dalykas buvo sprendziamas audito metu
jmone ir Grupe pripazista atidejinius vertes sumazejimo nuostoliams, kurie atspindi iLJ patirtlj nuostoliLJ, susijusiLJ su prekybos gautinomis sumomis, jvertinimc). Panasaus pobOdzio ir charakteristikLJ prekybos gautinLJ sumLJ vertes sumazejimo nuostoliai yra ivertinami bendrai. Apskaiciavimai priklauso nuo neapibreztumo prognozuojant is klientLJ susigrc)zintinos sumos dydj ir jos sumokejimo laikq. Bendrieji vertes sumazejimo nuostoliLJ atidejiniai yra susij� su mazomis imonilj ir fiziniLJ asmenLJ rizikomis, kurios atspindi tiek jau esamus kredito nuostolius, tiek nuostolius, kurie buvo patirti, bet iLJ rizika dar nera atskirai identifikuojama. Pagrindines sioje srityje naudojamos prielaidos yra kliento jsipareigojimLJ nevykdymo tikimybe, nuostoliLJ identifikavimo laikotarpis, apibreziamas kaip laikotarpis tarp jvykio ir datos, kada jmone i i nustato, ir kliento negrc)zintinos sumos ivertinimas isipareigoJimLJ nevykdymo atveju ("nuostoliai del jsipareigojimlj nevykdymo"). Mes skyreme daug demesio siai sriciai del prekybos gautinLJ sumlj likucilj reiksmingumo ir susijusiLJ vertes sumazejimo nuostoliLJ atidejinilj bei vertes sumazejimo nuostoliLJ jvertinimlj subjektyvaus pobOdzio. Tokiu bOdu, mes nustateme sic) sriti kaip pagrindini audito dalykcJ.	Be kitLJ audito procedOrLj, mes atlikome tokias procedOras: • jvertinome kontroles, skirtas vertes sumazejimo atidejiniams apskaiciuoti; • jvertinome vertes sumazejimo modelio atitikimc) atitinkamlj apskaitos standartlj reikalavimams; • jvertinome vertes sumazejimo modelyje taikytlj pagrindinilj prielaidLJ, tokiLJ kaip jsipareigojimlj nevykdymo tikimybe, nuostoliLJ nustatymo laikotarpis ir nuostoliai del jsipareigojimlj nevykdymo, tinkamumc), palyginant jas su jmones ir Grupes istoriniais duomenimis, bei atsizvelgiant i gautus pinigus ir nuostolius apskaitytus po atskaitomybes datos; • Apsvarsteme informacijos, del atidejinilj suformuotlj prekybos gautinlj sumlj vertes sumazejimo nuostoliams, atskleidimo tinkamumc)

Pagrindinis audito dalykas

Kaip dalykas buvo sprendziamas audito metu

jmone ir Grupe pripazista atidejinius vertes
sumazejimo nuostoliams, kurie atspindi iLJ
patirtlj nuostoliLJ, susijusiLJ su prekybos
gautinomis sumomis, jvertinimc). Panasaus
pobOdzio ir charakteristikLJ prekybos gautinLJ
sumLJ vertes sumazejimo nuostoliai yra
ivertinami bendrai. Apskaiciavimai priklauso
nuo neapibreztumo prognozuojant is klientLJ
susigrc)zintinos sumos dydj ir jos sumokejimo
laikq.
Bendrieji vertes sumazejimo nuostoliLJ
atidejiniai yra susij� su mazomis imonilj ir
fiziniLJ asmenLJ rizikomis, kurios atspindi tiek
jau esamus kredito nuostolius, tiek
nuostolius, kurie buvo patirti, bet iLJ rizika dar
nera atskirai identifikuojama.
Pagrindines sioje srityje naudojamos
prielaidos yra kliento jsipareigojimLJ
nevykdymo tikimybe, nuostoliLJ
identifikavimo laikotarpis, apibreziamas kaip
laikotarpis tarp jvykio ir datos, kada jmone i
i
nustato, ir kliento negrc)zintinos sumos
ivertinimas isipareigoJimLJ nevykdymo atveju
("nuostoliai del jsipareigojimlj nevykdymo").
Mes skyreme daug demesio siai sriciai del
prekybos gautinLJ sumlj likucilj reiksmingumo
ir susijusiLJ vertes sumazejimo nuostoliLJ
atidejinilj bei vertes sumazejimo nuostoliLJ
jvertinimlj subjektyvaus pobOdzio.
Tokiu bOdu, mes nustateme sic) sriti kaip
pagrindini audito dalykcJ.

Be kitLJ audito procedOrLj, mes atlikome tokias
procedOras:
•
jvertinome kontroles, skirtas vertes
sumazejimo atidejiniams apskaiciuoti;
•
jvertinome vertes sumazejimo modelio
atitikimc) atitinkamlj apskaitos standartlj
reikalavimams;
•
jvertinome vertes sumazejimo modelyje
taikytlj pagrindinilj prielaidLJ, tokiLJ kaip
jsipareigojimlj nevykdymo tikimybe, nuostoliLJ
nustatymo laikotarpis ir nuostoliai del
jsipareigojimlj nevykdymo, tinkamumc),
palyginant jas su jmones ir Grupes istoriniais
duomenimis, bei atsizvelgiant i gautus pinigus
ir nuostolius apskaitytus po atskaitomybes
datos;
•
Apsvarsteme informacijos, del atidejinilj
suformuotlj prekybos gautinlj sumlj vertes
sumazejimo nuostoliams, atskleidimo
tinkamumc)

@2018 .,KPMG Baltlcs", UAB yra Uetuvos rlbotos alsakomyb6s jmon6 Ir neprlklausom4 KPMG tmonl4 narl4, prlklausan�l<j SvelcarlJos jmonel .,KPMG lnlernatlonal Cooperative• ("KPMG lntemallonal'), llnklo nar6. Vlsos tels6s saugomos.

K1ti dalykai

Jmones finansini4 ataskait4 uz metus, pasibaigusius 2016 m. gruodzio 31 d., auditq atliko kitas auditorius, kuris apie tas finansines ataskaitas 2017 m. kovo 31 d. pareiske nemodifikuotq nuomonE;J.

Kita informaciJa

Kitq informacijq sudaro informacija, pateikta konsoliduotame metiniame pranesime, jskaitant Bendrovi4 valdymo ataskaitq ir Socialines atsakomybes ataskaitcJ, taciau ji neapima atskin.i ir konsoliduot4 finansini4 ataskait4 ir mOsLJ auditoriaus isvados apie jas. Vadovybe yra atsakinga uz kitos informacijos pateikimq.

MOsLJ nuomone apie atskiras ir konso\iduotas finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos uztikrinimo isvados apie jq, isskyrus kaip nurodyta toliau.

Atliekant atskirLJ ir konsoliduotLJ finansini4 ataskaitLJ auditq, mOsLJ atsakomybe yra perskaityti kitq informacijq ir apsvarstyti, ar yra reiksmingLJ neatitikimLJ informacijai, pateiktai atskirose ir konsoliduotose finansinese ataskaitose, ar m0SLJ zinioms, pagrjstoms atliktu auditu, ir ar ji neatrodo kitaip reiksmingai iskraipyta. Jeigu remdamiesi atliktu darbu pastebime reiksmingq kitos informacijos iskraipymq, mes turime atskleisti si faktq. Mes neturime su tuo susijusiLJ pastebejim4.

Mes taip pat privalome jvertinti, ar konsoliduotame metiniame pranesime, iskaitant Bendrovi4 valdymo ataskaitq, pateikta finansine informacija atitinka tLJ paciLJ finansiniLJ metLJ atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas bei ar konsoliduotas metinis pranesimas, jskaitant BendroviLJ valdymo ataskaitq, buvo parengtas laikantis taikom4 teisiniLJ reikalavimLJ. MOsLJ nuomone, pagrista atskirLJ ir konsoliduot4 finansiniLJ ataskaitLJ audito metu atliktu darbu, visais reiksmingais atzvilgiais:

Konsoliduotame metiniame pranesime, jskaitant BendroviLJ valdymo ataskaitq, pateikti finansiniai duomenys atitinka t4 paci4 finansiniLJ metLJ atskirLJ ir konsoliduotLJ finansini4 ataskaitLJ duomenis; ir
Konsoliduotas metinis pranesimas, iskaitant BendroviLJ va\dymo ataskaitq, buvo parengtas laikantis Lietuvos Respublikos imoniLJ grupi4 konsoliduotos finansines atskaitomybes istatymo reikalavimLJ.

Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta Socialines atsakomybes ataskaita. Jei nustatome, kad Socialines atsakomybes ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti si faktq. Mes neturime su tuo susijusi4 pastebejimLJ.

Vadovybes 1r uz valdymq atsaking4 asmenq atsakomybe uz atskirc)sias ir konsoliduotqs1as finansines ataskaitas

Vadovybe yra atsakinga uz siLJ atskir4jLJ ir konsoliduotLJi4 finansini4 ataskaitLJ, kurios parodo tikrq ir teisingq vaizdq, parengimq ir teisingq pateikimq pagal tarptautinius finansines atskaitomybes standartus, priimtus taikyti Europos Sqjungoje, ir tokiq vidaus kontrolE;J, kokia, vadovybes nuomone, yra bOtina atskirosioms ir konsoliduotosioms finansinems ataskaitoms parengti be reiksming4 iskraipym4 de\ apgaules ar klaidos.

@2.018 .,l<PMG Belllos•, UAB yra Llaluvos rlbntos a\s-akomybes Jmene Ir neprlklausem� KPMG Jmonl4 nerl4, prlkleusantltj \$voloar1Jes Jmenel ,,KPMG lnl!lfnallenal Cooperative" ("KPMG lnternallonal"), tinkle nare. Vises telses sa1Jgomo,.

Rengdama atskirqsias ir konsoliduotqsias finansines ataskaitas vadovybe privalo ivertinti )mones ir Grupes gebejimq tl;)sti veiklq ir atskleisti (jei bOtina) dalykus, susijusius su veiklos tl;)stinumu ir veiklos tl;)stinumo apskaitos principo taikymu, isskyrus tuos atvejus, kai vadovybe ketina likviduoti Jmonl;) ir Grupl;) ar nutraukti veiklq ·arba neturi kitLJ realiLJ alternatyvlj, tik taip pasielgti.

Uz valdymq atsakingi asmenys privalo priziOreti )mones atskirLJjLJ ir Grupes konsoliduotLJjLJ finansiniLJ ataskaitLJ rengimo procesq.

Aud1tor1aus atsakomybc u1. ,1lsk1rLlJLJ 1r konsoliduotLJJLJ l1n;-rns1r114 ataska1t4 aud1lc)

MOsLJ tikslas yra gauti pakankamq uztikrinimq del to, ar atskirosios ir konsoliduotosios finansines ataskaitos kaip visuma nera reiksmingai iskraipytos del apgaules ar klaidos, ir isleisti auditoriaus isvadq, kurioje pateikiama mOsL.J nuomone. Pakankamas uztikrinimas - tai auksto lygio uztikrinimas, o ne garantija, kad reiksmingq iskraipymq, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditq, kuris atliekamas pagal TAS. lskraipymai, kurie gali atsirasti del apgaules ar klaidos, laikomi reiksmingais, jeigu galima pagrjstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali tureti dideles itakos vartotojL.J ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis atskirosiomis ir konsoliduotosiomis finansinemis ataskaitomis.

Atlikdami auditq pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir laikomes profesinio skeptiskumo principo. Mes taip pat:

Nustatome ir ivertiname atskirL.Jil! ir konsoliduotLJil! finansiniL.J ataskaitl! reiksmingo iskraipymo del apgaules arba klaidl! rizikq, planuojame ir atliekame procedOras kaip atsakq i tokiq rizikq ir surenkame pakankamLJ tinkamL.J audito jrodymL.J mOsL.J nuomonei pagristi. Reiksmingo iskraipymo del apgaules neaptikimo rizika yra didesne nei reiksmingo iskraipymo del klaidl! neaptikimo rizika, nes apgaule gali bOti sukciavimas, klastojimas, tycinis praleidimas, klaidingas aiskinimas arba vidaus kontroli4 nepaisymas.
)gyjame supratimq apie su auditu susijusias vidaus kontroles tam, kad galetume suplanuoti konkreciomis aplinkybemis tinkamas audito procedOras, taciau ne tam, kad galetume pareiksti nuomon� apie jmones ir Grupes vidaus kontroles veiksmingumq.
)vertiname taikomL.J apskaitos metodL.J tinkamumq ir vadovybes atliktL.J apskaitiniL.J vertinimL.J bei su jais susijusiL.J atskleidimL.J pagrjstumq.
Padarome isvadq del taikomo veiklos tl;)stinumo apskaitos principo tinkamumo ir del to, ar, remiantis surinktais irodymais, egzistuoja su jvykiais ar sqlygomis susij�s reiksmingas neapibreztumas, del kurio gali kilti reiksmingL.J abejoniL.J del )manes ir Grupes gebejimo t�sti veiklq. Jeigu padarome isvadq, kad toks reiksmingas neapibreztumas egzistuoja, auditoriaus isvadoje privalome atkreipti demesi i susijusius atskleidimus atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinese ataskaitose arba, jeigu tokil! atskleidiml! nepakanka, turime modifikuoti savo nuomon�. MOs4 isvados yra pagristos audito irodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus isvados datos. Taciau bOsimi jvykiai ar sqlygos gali lemti, kad )mone ir Grupe negales toliau tl;)sti savo veiklos.
jvertiname bendrq atskirL.Ji4 ir konsoliduotL.Jil! finansiniL.J ataskaitl.l pateikimq, struktOrq ir turini, iskaitant atskleidimus, ir tai, ar atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinese ataskaitose pateikti pagrindziantys sandoriai ir ivykiai taip, kad atitiktl! teisingo pateikimo koncepcijq.
Surenkame pakankamL.J tinkaml.J audito jrodyml.J apie imonil.J finansin� informacijq ar verslo veiklq Grupeje, kad galetume pareiksti nuomon� apie Grupes konsoliduotas finansines ataskaitas. Atsakome uz vadovavimq grupes auditui, jo prieziOrq ir atlikimq. Mes atsakome tik uz mOsL.J pareikstq audito nuomon�.

@2018 ,l(PMG Baltlcs', UAB yra Llotuvos rtbotos atsakomybas lmona Ir neprlklausom4 KPMG 1rnonl•t nart4, prtklausa�l14 i°!;velaarijos lmonel .KPMG lntemallonal Cooperative" (i<PMG lnlerna1tona1•), llnklo nara. Visco telsos.saugomos.

Mes, be visl! kitl! dalykLJ, mes informuojame uz valdymq atsakingus asmenis apie audito apimti ir atlikimo laikq bei reiksmingus audito pastebejimus, iskaitant svarbius vidaus kontroles trukumus, kuriuos nustateme audito metu.

Taip pat pateikiame uz valdymq atsakingiems asmenims patvirtinimq, kad laikemes atitinkamLJ etikos reikalavirrn.J del neprlklausomumo, ir juos informuojame apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie galetl! bOti pagrlstai vertinami, kaip turintys jtakos mOsLJ nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susljusias apsaugos priemones.

Is dalykl!, apie kuriuos informavome uz valdymq atsakingus asmenis, isskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinil! ataskaitl! auditq ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibOdiname auditoriaus isvadoje, jeigu pagal istatymq arba teises aktq nedraudziama viesai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybemis, nustatome, kad dalykas neturetLJ bOti pateikiamas mOsLJ isvadoje, nes galima pagristai tiketis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmes persvers visuomenes gaunamq naudq.

lsvada del k1tLJ teisin1LJ 1r pr1eziCiros reikalavim4

Visuotinio akcininkl! susirinkimo sprendimu 2017 m. liepos 21 d. buvome pirmcj kartq paskirti atlikti Jmones atskirLJil! ir Grupes konsoliduotLJil! finansini4 ataskaitl! auditq. MOsLJ bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis yra 1-eri metai.

Patvirtiname, kad skyriuje ,, Nuomone" pareiksta mOsLJ nuomone atitinka finansinil! ataskaitl! audito ataskaitq, kuriq kartu su sia auditoriaus isvada pateikeme )monei ir jos Audito komitetui.

Patvirtiname, kad mOsLJ ziniomis ir jsitikinimu, Jmonei ir Grupei suteiktos paslaugos atitinka t-aikomLJ istatymLJ ir teises aktl! reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytLJ ne audito paslaugLJ.

lZ ^Bi:ardu

Rokas Kasper9�cius Partneris I Atestuotas auditorius

Klaipeda, Lietuvos Respublika 2018 m. kovo 28 d.

@2018 .KPMG Balllcs", UAB yra Lletuvos rlbotos alsakomybes Jmone Ir neprlklausom4 KPMG 1monl4 narl4, prlklausantl4 l:lvelcarljos lmonel .KPMG lnternallonal Cooperallve" ("KPMG lnlemallonal"), Unklo nare. Visas tels�s saugomos.

Finansinės būklės ataskaitos

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas	3	56	107	56	107
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	4
Žemė ir pastatai		8.857	9.290	7.307	7.590
Statiniai		89.857	84.919	89.213	84.207
Mašinos ir įranga		24.594	27.420	21.233	23.507
Transporto priemonės		648	497	620	448
Įrenginiai ir įrankiai		3.223	3.186	3.216	3.175
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai		2.487	974	2.487	974
Investicinis turtas		282	299	-	-
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų iš viso		129.948	126.585	124.076	119.901
Ilgalaikis finansinis turtas
Investicijos į patronuojamąsias įmones	1;5	-	-	1.908	2.968
Paskolos įmonių grupės įmonėms	5	-	-	60	-
Kitas finansinis turtas		1	1	1	1
Ilgalaikio finansinio turto iš viso		1	1	1.969	2.969
Ilgalaikio turto iš viso		130.005	126.693	126.101	122.977
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai
Atsargos	6	1.429	486	1.342	416
Išankstiniai apmokėjimai		450	491	406	384
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų iš viso		1.879	977	1.748	800
Per vienerius metus gautinos sumos	7
Iš pirkėjų gautinos sumos	22;24	9.993	10.117	9.993	10.117
Kitos gautinos sumos	24	671	1.001	649	984
Per vienerius metus gautinų sumų iš viso		10.664	11.118	10.642	11.101
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	8;22	6.610	6.285	6.511	6.193
Trumpalaikio turto iš viso		19.153	18.380	18.901	18.094
Turto iš viso		149.158	145.073	145.002	141.071

(tęsinys kitame puslapyje)

Finansines biikles ataskaitos (t�sinys)

			Grupe	Bendrove
	Pastabos	2017 m. gruodzio 31 d.	2016 m. gruodzio 31 d.	2017 m. gruodzio 31 d.	2016 m. gruodzio 31 d.
NUOSA VYBE IR JSIP AREIGOJIMAI
Nuosavybe
Kapitalas	1	74.476	74.476	74.476	74.476
Privalomasis rezervas	9	3.267	2.922	3.267	2.922
Kiti rezervai	9	100	2.977	100	2.977
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Ataskaitini4 met4 pelnas	1	6.86 L	6.957	6.046	6.901
Ankstesni4 metLJ pelnas (nuostoliai)	1	4.639	{313)	5.135	239
Nepaskirstytojo pelno (nuostoli'q) is viso		11.500	6.644	11.181	7.140
Nuosavybe is viso		89.343	87.019	89.024	87.515
Moketinos sumos ir jsipareigojimai
Po vieneriq metq moketinos sumos ir
isipareigojimai
llgalaikes finansines skolos	10;22	18.676	19.559	18.676	19.559
Lizingas (finansine nuoma)	11;22	185	39	185	39
Atidetojo pelno mokescio jsipareigojimas	20	4.869	4.269	5.104	4.461
Dotacijos (atidetosios pajamos)	12	19.509	17.469	18.377	16.176
lsmok4 darbuotojams jsipareigojimas	13;24	864	].069	859	1.066
llgalaikes prekybos skolos	22	10	18	10	18
Po vieneriq metq moketinq sumq ir ilgalaikiq jsipareigojimq is viso		44.113	42.423	43.211	41.319
Per vienerius metus moketinos sumos ir
jsipa reigojimai
Ilgalaikiq finansinitJ skol4 ir lizingo
(finansines nuomos) einamajq metq dalis	10;11;22	6.144	6.252	3.308	2.849
Trumpalaikes finansines skolos	10;22
Prekybos skolos	22	7.183	7.194	7.154	7.306
Su darbo santykiais susij� jsipareigojimai		800	668	785	657
Gauti isankstiniai apmokejirnai		475	549	475	549
Moketini mokesciai		375	391	353	343
lsvestiniai finansiniai instrumentai	14,22	16	34
lsmokt1 darbuotojams jsipareigojimo
einam4.i11 mettJ dalis	13	406	262	406	262
Kitos trumpalaikes moketinos sumos ir
jsipareigojimai		303	281	286	271
Per vienerius metus moketimf sumq ir		15.702	15.631	12.767	12.237
jsipareigojimq is viso Moketinq sumq ir jsipareigojimq is viso		59.815	58.054	55.978	53.556

Nuosavybe ir jsipareigojimai is viso		149.158	145.073	145.002	141.071

Toliau pateikiamas aiskinamasis rastas yra sudetine si4 finansiniq ataskaitt1 rinkinjo dalis.

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas
Finans11 departamento direktorius	Gintautas Muznikas	2018 m. kovo 16 d.
Yyriausioji buhaltere	Violeta Staskuniene	2018 m. kovo 16 d.

Pelno (nuostoliq) ir l<ltq bendrqjq pajam11 ataskaitos

Grupe

	Pastabos	2017	2016 m.
Veiklos pajamos
Pardavim4 pajamos	15	59.680	61.l 78
Kitos veiklos pajamos	17	1.150	2.288
Veiklos pajamq is viso		60.830	63.466
Veiklos Sl}naudos
Kuras ir pirkta energija		(31.271)	(34.334)
Atlyginimai ir socialinis draudimas		(7.734)	(6.992)
Nusidevejimas ir amortizacija	3;4	(7.363)	(6.172)
Remontas ir eksploatacija		(920)	(716)
Gautin4 sum4 realizacines vertes sumazejimo
pasikeitimas	7	833	797
Mokesciai, isskyrus pelno mokestj		(] .539)	(l .496)
Elektros energija		(1.195)	(1.212)
Zaliavos ir medziagos		(639)	(622)
Vanduo		(I.003)	(831)
Atsarg4 ir ilgalaikio turto realizacines vertes
sumazejimo pasikeitimas	6	906	(22)
Kitos sqnaudos	16	(2.725)	(2.920)
Kitos veiklos s�naudos	17	(368)	(306)
Veiklos Sl}oaudos, is viso		{53.018)	(54.826)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		7.812	8.640
Kitos palukam1 ir panasios pajamos	18	267	210
Finansinio turto ir trumpalaiki4 investicij4 vertes
sumazejimas	19
PalCikanq ir kitos panasios s�naudos	19	(563)	(5742
Fioansincs ir investicines veiklos pajamos, grynl}ja		(296)	(364)
verte
Pelnas pries apmokestiniml}		7.516	8.276
Pelno mokestis	20	(30)	(2)
Atidetojo pelno mokescio pajamos (nuostoliai)	20	(600)	(766)
Metq pelnas		6.886	7.508
Jseitinit! ismoklt (sukaupimas)	13	(25)	(551)
Bendrosios pajamos		6.861	6.957
Metq pelnas priskirtinas
Bendroves akcininkams		6.886	7.508
Bendrosios pajamos priskirtinos
Bendroves akciniokams		6.861	6.957
Pelnas, tenkantis vieoai akcijai (eurais)	21	0,16	0,18

Toliau pateikiamas aiskinamasis rastas yra sudetine si4 finansini4 ataskait4 dalis.

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2018 m. kovo 16 d.
Finansq departamento direktorius	Gintautas Muznikas	2018 m. kovo 16 d.
Vyriausioj i buhaltere	Violeta Staskuniene	2018 m. kovo 16 d.

Pelno (nuostoliq) ir k.itq bendrqjq pajamq ataskaitos (t�sinys)

	Pastabos	2017 m.	2016 m.
Veildos pajamos
Pardavim4 pajamos	15	59.692	61.188
Kitos veiklos pajamos	17	1.022	2.181
Veiklos pajamq is viso		60.714	63.369
Veiklos Sllnaudos
Kuras ir pirkta energija		(32.087)	(34.641)
Atlyginimai ir socialinis draudimas		(7.591)	(6.953)
Nusidevejimas ir amortizacija	3;4	(6.754)	(6.074)
Remontas ir eksploatacija		(863)	(711)
Gautimt sumq realizacines vertes sumazejimo pasikeitimas	7	859	810
Mokesciai, isskyrus pelno mokesti		(I.513)	(1.490)
Elektros energija		(1.050)	(1.159)
Zaliavos ir medziagos		(630)	(619)
Vanduo		(1.00 I)	(830)
Atsarg4 ir ilgalaikio turto realizacines vertes sumazejimo pasikeitimas	6	906	(22)
Kitos Si}naudos	16	(2.663)	(2.907)
Kitos veiklos Si}naudos	17	(259)	(231)
Veiklos Slloaudos, is viso		(52.646)	(54.827)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		8.068	8.542
Kitos paliikan4 ir panasios pajamos	18	248	213
Finansinio turto ir trumpalaiki4 investicijq vertes sumazejimas	19	( 1.060)
Palukan4 ir kitos panasios Si}naudos	19	(511)	(541)
Finansines ir investicines veiklos pajamos, gryn11ja verte		(1.323)	(328)
Pelnas pries apmokestinimll		6.745	8.214
Pelno mokestis	20	(33)	I
Atidetojo pelno mokescio pajamos (nuostoliai)	20	(643)	(766)
Metq pelnas		6.069	7.449
lseitini4 ismoktl (sukaupimas)	13	(23)	(548)
Bendrosios pajamos		6.046	6.901
Metq pelnas priskirtinas
Bendroves akcininkams		6.069	7.449
Bendrosios pajamos priskirtinos
Bendroves akcininkams		6.046	6.901
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (Eurais)	21	0,14	0,17

Toliau pateikiamas aiskinamasis rastas yra sudetine siq finansini4 ataskaihJ rinkinio dalis.

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2018 m. kovo 16 d.
Finansq departamento direktorius	Gintautas Muznilcas	20 J 8 m. kovo 16 d.
Vyriausioji buhaltere	Violeta Staskuniene	2018 m. kovo 16 d.

Nuosavo kapitalo pokyciq ataskaitos

Grupe	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	ls viso
2015 m. gruodzio 31 cl. likutis		74.476	2.695	713	3.976	81.860
Sudaryti rezervai	9		227	2.977	(3.204)
Panaikinti rezervai	9			(713)	713
Dividendai	1				(] .798)	(1.798)
Bendrosios laikotarpio pajamos					6.957	6.957
2016 m. gruodzio 31 d. likutis		74.476	2.922	2.977	6.644	87.019
Sudaryti rezervai	9		345	100	(445)
Panaikinti rezervai	9			(2.977)	2.977
Dividendai	1				(4.537)	(4.537)
Bendrosios laikotarpio p�jamos					6.861	6.861
2017 m. gruodzio 31 d. likutis		74.476	3.267	100	11.500	89.343

Bendrove	Pasta hos	Ka pita las	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Is viso
2015 m. gruodzio 31 d. likutis		74.476	2.695	713	4.528	82.412
Sudaryti rezervai	9		227	2.977	(3.204)
Panaikinti rezervai	9			(713)	713
Dividendai	1				(1.798)	(J.798)
Bendrosios laikotarpio pajarnos					6.901	6.901
2016 m. gruodzio 31 d. likutis		74.476	2.922	2.977	7.140	87.515
Sudaryti rezervai	9		345	100	(445)
Panaikinti rezervai	9			(2.977)	2.977
Dividendai	1				(4.537)	(4.537)
Bendrosios laikotarpio pajamos					6.046	6.046
2017 m. gruodzio 31 d. likutis		74.476	3.267	100	11.181	89.024

Toliau pateikiamas aiskinamasis rastas yra sudetine si4 finansini4 ataskait4 rinkinio dalis.

Generalinis direktorius	Rimantas Bakas	2018 111- kovo 16 d.
FinanSl( departamento direktorius	Gintautas Muznikas	2018 m. kovo 16 d.
Vyriausioji buhaltere	Violeta Staskuniene	2018 m. kovo 16 d.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2017 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaitos

	Grupė			Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Pinigų srautai iš (į) pagrindinės veiklos
Bendrosios pajamos	6.861	6.957	6.046	6.901
Nepiniginių straipsnių koregavimas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	9.049	7.587	8.237	7.466
Gautinų sumų nurašymai ir vertės sumažėjimo	(827)	(792)	(853)	(805)
pasikeitimas
Palūkanų sąnaudos	563	557	512	541
Išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertė pasikeitimas	(18)	17	-	-
Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą ir akcijų vertę	(31)	(2)	1	(2)
Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija)	(1.244)	(1.090)	(1.083)	(1.050)
Atsargų ir ilgalaikio turto realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas	(906)	22	(906)	22
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo pasikeitimas	25	551	23	548
Akcijos vertės perskaičiavimas	-	-	-	-
Pelno mokesčio sąnaudos	600	768	643	765
Sukaupimų pasikeitimas	136	87	134	85
Investicijų į patronuojamąją įmonę nuvertėjimas	-	-	1.060	-
Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas	(249)	(210)	(248)	(210)
Viso nepiniginių straipsnių koregavimas	7.098	7.495	7.520	7.360
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas	(13)	(170)	4	(112)
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas	41	237	(22)	332
Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	954	(317)	973	(307)
Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	113	289	125	290
Kitų ilgalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas	-	(8)	-	(8)
Trumpalaikių prekybos skolų ir gautų avansų padidėjimas (sumažėjimas)	(85)	(553)	(226)	(421)
Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas	(73)	(114)	(74)	(102)
Kitų įsiskolinimų biudžetui padidėjimas (sumažėjimas)	(16)	106	10	63
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)	(4)	(60)	(12)	(40)
Viso apyvartinio kapitalo pasikeitimai:	917	(590)	778	(305)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	14.876	13.862	14.344	13.956

(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

AB ,,KAUNO ENERGIJA", jmones kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2017 M. KONSOLIDUOTl)JV IR BENDROVES FINANSINll) ATASKAITl) RINKINYS (tOkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Pinigq srautq ataskaitos (t�sinys)

	Grupe		Bendrove
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Pinigq srautai is (i) Investicines veiklos
llgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (isigij imas)	(12.091)	(6.678)	(12.091)	(6.680)
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pajamos	36	3	4	4
Gautos paliJkanos uz pradelstas gautinas sumas	249	210	248	210
Patronuojamosios imones jsigijimas Paskolq suteikimas llgalaiki4 gautinLJ sum4 surnazejimac;		(1.706)	(60)	(1 .894)
Grynieji (panaudoti) investicines veiklos pinig11 srautai	(11.806)	(8.171)	(11.899)	(8.360)
Pinigq srautai is (i) finansines veiklos
Paskol4 gavimas	2.501	2.974	2.501	2.974
Paskolq (gr�zinimas)	(3.568)	(2.489)	(3.001)	(2.489)
(Sumoketos) paliJkanos	(591)	(574)	(540)	(558)
Lizingo (finansines nuomos) (mokejimai)	(50)	(60)	(50)	(60)
(Sumoketi) delspinigiai ir baudos
(Jsmoketi) dividendai. tanrjemos	(4.535)	( 1.797)	(4.535)	(1.797)
Gauta subsidija	3.498	9	3.498	9
Grynieji pinigq srautai is (panaudoti) finansines veiklos	(2.745)	(1.937)	(2.127)	(1.921)
Grynasis pinig11 srautq (sumazejimas) padidejimas	325	3.754	318	3.675
Pinigai ir pinigq ekvivalentai laikotarpio pradzioje	6.285	2.531	6.193	2.518
Pinigai ir pinigq ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	6.610	6.285	6.511	6.193

(pabaiga)

Toliau pateikiamas aiskinamasis rastas yra sudetine si11 finansini4 ataskaitq rinkinio dalis.

Generalinis direktorius	a n ta s a k as i		2018 m. kovo 16 d.
Finanslj departamento di rektori us	R m B - Gintautas	Muznikas ----�	2018 m. kovo 16 d.
Vyriausioji buhaltere	_ Violeta Staskuniene	��£,. __	2018 m. kovo 16 d.

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva. Duomenys apie Bendrovę kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

AB "Kauno energija" sudaro Bendrovės centrinė būstinė ir filialas "Jurbarko šilumos tinklai".

Bendrovė užsiima šilumos ir karšto vandens tiekimu, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei kolektorių tunelių priežiūra. Bendrovė taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB "Lietuvos energija". Bendrovės akcijomis prekiaujama AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos sąraše.

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2017 m. gruodžio 31 d.		2016 m. gruodžio 31 d.
	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)

Kauno miesto savivaldybė	39.736.058	92,84	39.736.058	92,84
Kauno rajono savivaldybė	1.606.168	3,75	1.606.168	3,75
Jurbarko rajono savivaldybė	746.405	1,74	746.405	1,74
Kiti smulkūs akcininkai	713.512	1,67	713.512	1,67
	42.802.143	100,00	42.802.143	100,00

Visos akcijos yra paprastosios akcijos. 2017 m. ir 2016 m. Bendrovė savų akcijų neturėjo. 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2017 m. balandžio 28 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 4.537 tūkst. Eur, t. y. po 10,6 ct už vieną akciją, dividendų iš 2016 m. pelno.

2016 m. balandžio 28 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 1.798 tūkst. Eur, t. y. po 4,2 ct už vieną akciją, dividendų ir 32 tūkst. Eur tantjemų Bendrovės valdybos nariams iš 2015 m. pelno. Tantjemos apskaitytos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos atlyginimų ir socialinio draudimo eilutėje.

Reaguodama į konkurencinius pokyčius Kauno šilumos gamybos sektoriuje, 2016 m. spalio 27 d. Bendrovė užbaigė UAB "Petrašiūnų katilinės" įsigijimo sandorį, 100 % akcijų paketą įsigydama už 1.894 tūkst. Eur. Šis įsigijimas – nuoseklaus gamybos apimčių vystymo planavimo rezultatas. Įsigijus UAB "Petrašiūnų katilinė", 19,2 MW padidėjo Grupės šilumos, ruošiamos biokuru, gamybos pajėgumas, o tai dar labiau padidino šilumos tiekimo patikimumą.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir jos patronuojamosios įmonės UAB "Kauno energija NT" ir UAB "Petrašiūnų katilinė" sudaro Grupę (toliau – Grupė):

Įmonė	Įmonės buveinės adresas	Grupės valdomų akcijų dalis	Investicijos savikaina	Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostolis)	Nuosavas kapitalas	Pagrindinė veikla
UAB "Kauno energija NT"	Savanorių pr. 347, Kaunas	100 proc.	1.330	(138)	1.087	Nuoma
UAB "Petrašiūnų katilinė"	R. Kalantos g. 49, Kaunas	100 proc.	1.894	(17)	336	Šilumos gamyba

1. Bendroji informacija (tęsinys)

Teisinis reglamentavimas

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2012 m. gruodžio 14 d. Komisija nutarimu Nr. O3-413 Bendrovei nustatė naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. 2017 m. gruodžio 31 d. komisija nepatvirtino naujų bazinės šilumos kainos dedamųjų. Iki naujos bazinės šilumos kainos dedamųjų patvirtinimo galioja 2012 m. gruodžio 14 d. patvirtintos bazinės kainos dedamosios.

Grupės vidutinis darbuotojų skaičius 2017 m. buvo 522 (2016 m. – 536). Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2017 m. buvo 509 (2016 m. – 523).

Ūkinė veikla

Grupės gamybinius pajėgumus sudaro Bendrovės gamybiniai pajėgumai ir 1 patronuojamosios bendrovės katilinė Kauno mieste. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 13 izoliuoto tinklo ir 28 vietinės (buitinės) katilinės Kauno mieste, bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės.

Bendras Grupės šiluminis galingumas sudaro apie 607 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), o bendras visos Grupės energijos gamybos pajėgumas yra apie 616 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai). Bendras instaliuotas Bendrovės šiluminis galingumas sudaro apie 588 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 314,6 MW šiluminis (t. t. 17,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke –34,8 MW šiluminis (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra apie 597 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovė užbaigė paskutinį (iš trijų) investicinį ginčą su UAB Kauno termofikacijos elektrine (toliau KTE), kai Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu patvirtino tarp šalių 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašytą Taikos sutartį. Pagal Taikos sutarties sąlygas, šalys sutarė nutraukti 2003 m. kovo 31 d. sudarytą Investicijų susitarimą, KTE įsipareigojant sumokėti Bendrovei 2,3 mln. Eur kompensaciją. Bendrovė per 2017 m. gavo 0,24 mln. Eur (2016 m. 1,8 mln. Eur), kaip atskleista 17 pastaboje, likusią 0,24 mln. Eur KTE įsipareigojusi sumokėti iki 2018 m. vasario 28 d. Kaip papildomą nefinansinę kompensaciją Taikos sutarties sąlygomis KTE perdavė Bendrovei dalį Kauno miesto centralizuotos šilumos tiekimo infrastruktūros (kolektorinę ir susijusius vamzdynus, dalį technologinės grandies įrangos, reikalingos bendrovei) bei nuomos teises į žemės sklypo dalį, susijusią su perimtu turtu. Bendrovė išnuomojo KTE iš jos perimtą technologinės grandies įrangą 25 metų terminui, kolektorinę – 15 metų terminui ir subnuomoja žemę 15 metų terminui su teise susitarti dėl papildomo termino. Šis teisinis ginčas su KTE truko nuo 2013 m. balandžio mėn., o ginčai dėl investicijų nevykdymo – nuo 2009 m., iki 2016 m. už investicinių įsipareigojimų nevykdymą iš viso iš KTE yra prisiteisusi ir gavusi daugiau nei 3,6 mln. Eur netesybų per 2011 m. ir 2013 m.

Bendrovė investicijas vykdo, įvertinus ūkinę situaciją, konkurencinę aplinką bei finansavimo galimybes. Investicijų planus tvirtina akcininkai ir derina bei kontroliuoja Komisija. 2017 m. Bendrovė į nuosavą turtą investavo 12.390 tūkst. Eur, 2016 m. – 6.761 tūkst. Eur.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Atitikties patvirtinimas

Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) priimtais Europos Sąjungos (ES) ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o jų aiškinimus – Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas (TFAAK).

2.2. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, eurais (EUR) (suapvalintos iki tūkstančių eurų, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Grupės ir Bendrovės funkcinė ir pateikimo valiuta.

2.3. Naujų ir/ar pakeistų standartų pritaikymas

Išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams Įmonė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą 2-oje pastaboje.

Toliau pateikiami nauji ir peržiūrėti TFAS, esamų standartų pataisos ir interpretacijos, patvirtinti Tarptautinių apskaitos standartų tarybos (TAST) ir priimti ES, kurie yra priimti ES, bet nėra privalomi metiniams ataskaitiniams laikotarpiams prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. ir rengiant šias finansinės ataskaitas nebuvo taikyti. Įmonė ketina taikyti šias pataisas, joms įsigaliojus:

15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais", ES priimta 2016 m. rugsėjo 22 d. ir 15-ojo TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" pataisos, ES priimta 2017 m. spalio 31 d. (galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau.)

Naujajame standarte nustatyta sistema, kuria pakeičiamos esamos pajamų pripažinimo gairės pagal TFAS. Ūkio subjektai taikys penkių žingsnių modelį, kad nustatytų, kada ir kokia suma pripažinti pajamas. Naujajame modelyje nustatyta, kad pajamos turėtų būti pripažįstamos, kai (jei) ūkio subjektas prekės ar paslaugos kontrolę perduoda klientui tokia suma, į kurią ūkio subjektas tikisi turėti teisę. Priklausomai nuo to, ar yra tenkinami tam tikri reikalavimai, pajamos pripažįstamos:

per tam tikrą laikotarpį tokiu būdu, kuris atspindi ūkio subjekto veiklos rezultatus, arba
tokiu momentu, kai prekių ir paslaugų kontrolė perduodama klientui.

15-ajame TFAS taip pat įtvirtinti principai, kuriuos ūkio subjektas turi taikyti atskleisdamas kokybinę ir kiekybinę informaciją, finansinių ataskaitų naudotojams pranešdamas naudingą informaciją apie pajamų ir pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą.

15-ojo TFAS paaiškinimai išaiškina kai kuriuos standarto reikalavimus ir pateikia papildomą pereinamojo laikotarpio išimtį įmonėms, kurios įgyvendina naująjį standartą.

Pataisose išaiškinama kaip:

sutartyje nustatyti veiklos įsipareigojimą –įsipareigojimą perduoti prekę arba paslaugą pirkėjui;
atskirti, ar įmonė yra savo sąskaita veikiantis subjektas (prekės arba paslaugos tiekėja), ar agentas (atsakinga už prekės arba paslaugos tiekimo organizavimą); ir

• nustatyti, ar pajamos už licencijos suteikimą turėtų būti pripažintos tam tikru momentu, ar per tam tikrą laikotarpį.

Pataisos ūkio subjektams taip pat pateikia dvi papildomas praktines priemones:

• Ūkio subjektas neprivalo tikslinti sutarčių, kurios buvo įvykdytos iki anksčiausio pateikto ataskaitinio laikotarpio (tik ūkio subjektams, naudojantiems retrospektyvųjį metodą);

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.3. Naujų ir/ar pakeistų standartų pritaikymas (tesinys)

• Ūkio subjektas neprivalo retrospektyviai tikslinti sutarčių, kurios buvo pakeistos iki anksčiausio pateikto ataskaitinio laikotarpio pradžios, tačiau vietoje to turi atspindėti bendrą visų pakeitimų, kurie buvo atlikti iki anksčiausio pateikto ataskaitinio laikotarpio pradžios, įtaką (taip pat ir ūkio subjektams, pripažįstantiems sukauptą šio standarto taikymo pirmą kartą poveikį taikymo pirmą kartą datą.)

Grupė ir Bendrovė atliko 15-ojo TFAS įtakos finansinėms ataskaitoms analizę. Vadovybės vertinimas parodė, kad pirmą kartą taikant naująjį standartą nebus daroma reikšminga įtaka finansinėms ataskaitoms. Bendrovės pajamų pripažinimo laikas ir vertinimas nesikeis pagal 15-ąjį TFAS dėl Bendrovės veiklos pobūdžio ir gaunamų pajamų rūšies.

9-asis TFAS "Finansiniai instrumentai" ES priimta 2016 m. lapkričio 22 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma retrospektyviai su tam tikromis išimtimis. Nereikalaujama taisyti ankstesnių laikotarpių informacijos; taisyti ankstesnių laikotarpių informaciją galima, tik, jei tai įmanoma nesiremiant vėliau įgytomis žiniomis. (Leidžiama pradėti taikyti anksčiau).

Šiuo standartu pakeičiamas 39-asis TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas", tačiau toliau taikoma 39-ojo TAS išimtis dėl finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų portfelio palūkanų normos pozicijos tikrosios vertės apsidraudimui. Ūkio subjektai gali pasirinkti apskaitos politiką: taikyti 9-ajame TFAS nustatytus apsidraudimo apskaitos reikalavimus ar toliau taikyti esamus, 39-ajame TAS nustatytus, apsidraudimo apskaitos reikalavimus visai apsidraudimo apskaitai.

Nors leistini finansinio turto vertinimo pagrindai – amortizuota savikaina, tikroji vertė kitose bendrosiose pajamose, tikroji vertė pelne (nuostoliuose) – yra panašūs į 39-ajame TAS nustatytus vertinimo pagrindus, grupavimo į atitinkamas vertinimo grupes kriterijai labai skiriasi.

Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

• finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir

• dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Be to, dėl ne prekybos nuosavybės priemonių ūkio subjektas gali pasirinkti neatšaukiamai teikti vėlesnius tikrosios vertės pokyčius (įskaitant užsienio valiutos keitimo pelną ir nuostolius) kitose bendrosiose pajamose. Šie jokiomis aplinkybėmis nėra perklasifikuojami į pelną ar nuostolius.

Skolos priemonių, įvertintų tikrąja verte kitose bendrosiose pajamose, palūkanų pajamos, tikėtini kredito nuostoliai ir užsienio valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai pripažįstami pelnu arba nuostoliais taip pat kaip ir finansinio turto, apskaityto amortizuota savikaina, atveju. Kitas pelnas (nuostoliai) pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, o nutraukus pripažinimą perklasifikuojamas į pelną ar nuostolius.

9-ajame TFAS nustatytame vertės sumažėjimo modelyje 39-ojo TAS patirtų nuostolių modelis pakeičiamas į ateitį orientuotu tikėtinų kredito nuostolių modeliu; tai reiškia, kad nebėra būtina, kad nuostolio įvykis būtų įvykęs prieš pripažįstant vertės sumažėjimo atidėjinius. Naujasis vertės sumažėjimo modelis bus taikomas finansiniam turtui, vertinamam amortizuota savikaina arba tikrąja verte kitose bendrosiose pajamose, išskyrus investicijas į nuosavybės priemones ir sutarčių turtą.

Pagal 9-ąjį TFAS atidėjiniai nuostoliams bus nustatomi remiantis vienu iš toliau nurodytų pagrindų:

• tikėtini 12-os mėnesių kredito nuostoliai – tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų dienos; ir

• tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai – tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per visą tikėtiną finansinės priemonės galiojimo laikotarpį.

2.Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.3. Naujų ir/ar pakeistų standartų pritaikymas (tęsinys)

9-ajame TFAS yra pateikiamas bendrasis apsidraudimo apskaitos modelis, pagal kurį apsidraudimo apskaita yra labiau suderinta su rizikos valdymu. Apsidraudimo sandorių rūšys – tikrosios vertės apsidraudimo sandoris, pinigų srautų apsidraudimo sandoris ir grynosios investicijos į užsienyje veikiantį ūkio subjektą apsidraudimo sandoris – nesikeičia, tačiau ūkio subjekto vadovybė turės priimti papildomus vertinimo sprendimus.

Standarte nustatoma naujų reikalavimų, siekiant taikyti apsidraudimo apskaitą, ją tęsiant ar nutraukiant; pagal šį standartą prie apdraustųjų objektų taip pat galima priskirti papildomas pozicijas.

Būtina išsamiai atskleisti papildomą informaciją dėl ūkio subjekto rizikos valdymo ir apsidraudimo veiklos.

Grupė ir Bendrovė atliko 9-ojo TFAS įtakos finansinėms ataskaitoms analizę. Dėl Bendrovės veiklos pobūdžio ir turimų finansinių priemonių rūšių nemanoma, kad finansinių priemonių grupavimas ir vertinimas pagal 9-ąjį TFAS keisis. Vis dėlto Grupė ir Bendrovė įvertino, kad turto, kuris patenka į tikėtinų kredito nuostolių vertės sumažėjimo modelio taikymo sritį, vertės sumažėjimo nuostoliai padidės ir taps nepastoviais. Bendrovė kol kas nėra parengusi galutinės vertės sumažėjimo metodikos, taikytinos pagal 9-ąjį TFAS.

16-asis TFAS "Nuoma", ES priimta 2017 m. spalio 31 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau, jeigu ūkio subjektas taiko ir 15-ąjį TFAS.)

16-uoju TFAS pakeičiamas 17-asis TAS "Nuoma" ir susiję aiškinimai. Šiuo standartu panaikinamas šiuo metu taikomas nuomininkų dvigubos apskaitos modelis; vietoj jo įmonių reikalaujama didžiąją dalį nuomos sandorių apskaityti finansinės būklės ataskaitoje pagal vieną modelį, panaikinant atskirtį tarp veiklos ir finansinės nuomos.

Pagal 16-jį TFAS sutartis yra nuoma arba ją apima, jeigu ji suteikia teisę valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį. Pagal naująjį modelį reikalaujama, kad tokioms sutartims nuomininkas pripažintų teisę naudoti turtą ir nuomos įsipareigojimus. Teisė naudoti turtą yra nudėvima, o įsipareigojimas kaupia palūkanas. Dėl to daugumos nuomos sandorių atvejais susidarys išankstinių sąnaudų, net tuo atveju, kai nuomininkas moka pastovius metinius nuomos mokesčius.

Naujuoju standartu nustatoma ribotos apimties išimčių nuomos sandoriams, kurie apima:

nuomos sandorius, kai nuomos laikotarpis neviršija 12 mėnesių, o sandoris nesuteikia galimybių pirkti; ir
nuomos sandorius, kuriuose pagrindinis turtas yra mažavertis (angl. small-ticket leases).

Tačiau nuomotojo apskaita iš esmės liks nepakitusi, o atskirtis tarp veiklos ir finansinės nuomos bus išlaikyta.

Didžiausias šiuo metu nustatytas poveikis yra tai, kad Grupė ir Įmonė turės pripažinti naują turtą ir įsipareigojimus, susijusius su nuomojama žeme. 2017 m. gruodžio 31 d. Grupės būsimieji minimalūs nediskontuoti mokėjimai, susiję su šio turto nuoma pagal nenutrauktinas nuomos sutartis, sudaro 2.143 tūkst. EUR, Bendrovės būsimieji minimalūs nediskontuoti mokėjimai, susiję su šio turto nuoma pagal nenutrauktinas nuomos sutartis, sudaro 1,877 tūkst. EUR.

Be to, pagal minėtas nuomos sutartis patiriamų sąnaudų rūšis pasikeis, kadangi pagal 16-ąjį TFAS tiesiniu metodu apskaitomos nuomos sąnaudos bus pakeistos turto naudojimo teisės nusidėvėjimo sąnaudomis bei palūkanų sąnaudomis, susijusiomis su nuomos įsipareigojimu.

10-ojo TFAS "Konsoliduotos finansinė ataskaitos" ir 28-ojo TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones" pakeitimai – Turto pardavimas ar turtinis įnašas tarp investuotojo ir jo asocijuotos įmonės arba bendros įmonės (įsigaliojimo data buvo atidėta neapibrėžtam laikotarpiui, kol bus baigtas nuosavybės metodo tyrimų projektas).

2.3. Naujų ir/ar pakeistų standartų pritaikymas (tęsinys)

Pataisose smulkiau paaiškinama, kad sandoriuose su asocijuotąja ar bendrąja įmone pelno ir nuostolių pripažinimo dydis priklauso nuo to, ar parduotas turtas ar turto įnašas laikomas verslu, pvz.:

• visas pelnas ar nuostoliai yra pripažįstami, kai investuotojo ir jo asocijuotosios ar bendrosios įmonės sudaromas sandoris apima turto ar kelių turto vienetų, kurie sudaro verslą (nesvarbu, ar jis yra patronuojamojoje įmonėje, ar ne), perleidimą;

• pelnas ar nuostoliai pripažįstami iš dalies, kai investuotojo ir jo asocijuotosios ar bendrosios įmonės sandoris apima turtą, kuris verslo nesudaro, net jei šis turtas yra patronuojamojoje įmonėje.

17-asis TFAS "Draudimo sutartys" ES priimta 2017 m. lapkričio 3 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; taikoma perspektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau.)

17-uoju TFAS pakeičiamas 4-asis TFAS, kuris 2004 m. buvo pristatytas kaip laikinas standartas. 4-asis TFAS leido įmonėms apskaityti draudimo sutartis remiantis nacionaliniais apskaitos standartais, o tai nulėmė daugybės skirtingų metodų taikymą.

17-asis TFAS išsprendžia 4-ojo TFAS sukeltas palyginimo problemas, kadangi reikalaujama, kad visos draudimo sutartys būtų apskaitomos nuosekliai, taip suteikiant naudą tiek investuotojams, tiek draudimo bendrovėms. Draudimo įsipareigojimai bus apskaitomi esamomis vertėmis, o ne istorine savikaina.

Bendrovė mano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinių ataskaitų pateikimui, nes Bendrovė nevykdo draudimo veiklos.

2.4. Konsolidavimo principai

Konsolidavimo principai

Grupės ir Bendrovės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Kauno energija" ir jos patronuojamąsias įmones. Patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios Bendrovės. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Per metus įsigytos arba parduotos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios patronuojamųjų įmonių pajamos yra priskiriamos įmonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas.

Patronuojamoji įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos. Patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos yra įtraukiamos į konsoliduotąsias finansines ataskaitas kontrolės pradžios ir pabaigos datomis.

Grupės nuosavybės dalies pasikeitimai patronuojamosiose įmonėse

Grupės nuosavybės dalies patronuojamosiose įmonėse pasikeitimai, kurie nelemia patronuojamųjų įmonių kontrolės praradimo Grupėje, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. Grupės dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių patronuojamosiose įmonėse pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams.

Kai Grupė praranda patronuojamosios įmonės kontrolę, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertės sumos ir bet kurios išlaikytos dalies tikrosios vertės bendros sumos ir (ii) patronuojamosios įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų bei nekontroliuojamos dalies ankstesnės balansinės vertės. Kai patronuojamosios įmonės turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertės suma, ir susijęs pelnas ar nuostoliai buvo įtraukiami į bendrąsias pajamas ir sukaupti nuosavybėje, sumos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į kitas bendrąsias pajamas ir sukauptos nuosavybėje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t. y. perklasifikuojamos į pelną ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai į

2.4. Konsolidavimo principai (tęsinys)

nepaskirstytąjį pelną, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos į buvusią patronuojamąją įmonę tikroji vertė kontrolės praradimo datą yra laikoma tikrąja verte pirminio pripažinimo metu tolesnės apskaitos tikslais pagal 39–ąjį TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas", arba, jei tinkama, kaip investicijos į asocijuotą arba bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu.

2.5. Investicijos į patronuojamąsias įmones

Bendrovės finansinės būklės ataskaitose investicijos į patronuojamąsias įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš patronuojamųjų įmonių gaunami dividendai pripažįstami pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

39 TAS vertės sumažėjimo kriterijai yra taikomi siekiant nustatyti, ar būtina pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, susijusių su Grupės ir Bendrovės investicija į patronuojamąją įmonę. Kai būtina, visa apskaitinė investicijos vertė (įskaitant prestižą) yra tikrinama dėl vertės sumažėjimo pagal 36 TAS "Turto vertės sumažėjimas" kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamąją vertę (didesnė iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) su jo balansine verte. Bet koks pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis sudaro investicijų balansinės vertės dalį. Bet koks nuostolio dėl vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pagal 36 TAS tiek, kiek vėliau padidėja investicijos atsiperkamoji vertė.

2.6. Nematerialusis turtas

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį–linijinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Amortizacijos skaičiavimas nutraukiamas nuo kito mėnesio pirmos dienos po turto perleidimo arba kai visa nematerialiojo turto įsigijimo savikaina perkeliama į sąnaudas ar į kito turto vertę. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimas

Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 – 4 metus).

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.7. Taršos leidimų apskaita

Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Bendrovė taršos leidimus apskaito nominaliąja verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje".

2.7. Taršos leidimų apskaita (tęsinys)

Įsipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.

Taikydama "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitose pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelną ar nuostolius.

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įsigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus.

Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesčius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sąnaudas vadovaujantis Grupės ir Bendrovės apskaitos politika. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui.

Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį–linijinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą) atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.

Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

	Metai
Pastatai	15 – 50
Investicinis turtas	50 – 50
Statiniai	15 – 70
Mašinos ir įranga	5 – 20
Transporto priemonės	4 – 10
Įrenginiai ir įrankiai	3 – 16

Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 144,81 Eur.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigytas finansinės nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį naudingą tarnavimo laikotarpį kaip nuosavam turtui.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra paruoštas eksploatacijai.

2.9. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, išskyrus prestižą

Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Grupė ir Bendrovė peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią priskyrimo bazę, Grupės ir Bendrovės turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo bazę.

Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas ir nematerialusis turtas, neskirtas naudojimui, yra tikrinami dėl vertės sumažėjimo mažiausiai kartą per metus, ir kai yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės atėmus pardavimo sąnaudas ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta, įvertinant ateities pinigų srautus.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną arba nuostolius. Grupė ir Bendrovė turi vieną pajamas generuojančio turto grupę šilumos verslui.

Jei, po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo, turto vertė padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelną arba nuostolius iš karto.

2.10. Finansinis turtas

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais (toliau tekste – GVPPN), iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sąnaudas.

Paskolos ir kitos gautinos sumos pripažįstamos jų atsiradimo dieną. Viso kito finansinio turto pirminio pripažinimo momentas yra sandorio sudarymo diena.

2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto laikotarpį arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį.

Pajamos iš skolos instrumentų, išskyrus iš finansinio turto GVPPN, yra pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais (GVPPN) finansinis turtas GVPPN yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybos tikslais jei:

jis buvo įsigytas su tikslu siekiant jį parduoti artimiausiu metu; arba
pirminio pripažinimo metu jis yra vienas iš identifikuotų finansinių priemonių, kurias Grupė ir Bendrovė valdo kartu ir dabartiniu metu siekia trumpalaikio pelno; arba
tai yra išvestinė finansinė priemonė, kurios paskirtis iš esmės nėra apsidraudimo priemonė.

Finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą, laikomą prekybai, pirminio pripažinimo metu gali būti apskaitomas kaip finansinis turtas GVPPN, jeigu:

toks priskyrimas panaikina arba žymiai sumažina vertinimo ar pripažinimo neatitikimą, kuris kiltų priešingu atveju; arba
finansinis turtas sudaro finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupę, kuri yra valdoma ir jo naudojimo rezultatyvumas yra vertinamas tikrąja verte, remiantis Grupės ir Bendrovės dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija, ir informacija tokiu būdu yra pateikiama Bendrovės viduje; arba

jis įeina į sandorį, apimantį vieną ar daugiau įterptinių išvestinių priemonių, ir 39 TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" leidžia visą mišrų sandorį (turto ar įsipareigojimų) priskirti kaip finansinis turtas GVPPN.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrąja verte, kurio bet kokį pelną arba nuostolius, atsirandančius iš pervertinimo, pripažįstant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripažintas pelnu ar nuostoliu apima ir visus uždirbtus dividendus ir palūkanas už finansinį turtą ir įtraukiamas į "kitos palūkanų ir panašios pajamos" Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos eilutę.

Finansinis turtas laikomas iki išpirkimo

Šis turtas yra iš pradžių pripažįstamas tikrąja verte, pridėjus bet kokias tiesiogiai sandoriui priskirtinas išlaidas. Po pirminio pripažinimo, turtas yra įvertinamas amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Efektyvi palūkanų norma yra norma, kuria tiksliai diskontuojamos apskaičiuotos būsimos piniginės įmokos iki finansinio turto likutinės vertės per numatytą finansinio turto galiojimo laikotarpį.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kai palūkanų pripažinimas būtų nereikšmingas.

2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nėra klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki termino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Grupės ir Bendrovės laikomos listinguojamos išperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte. Grupė ir Bendrovė taip pat turi nelistinguojamų akcijų investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, tačiau jos taip pat klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte (nes direktoriai mano, kad tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta). Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl tikrosios vertės pasikeitimo yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijų perkainojimo rezerve, neįtraukiant vertės sumažėjimo nuostolių, palūkanų, apskaičiuotų naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostolių iš piniginio turto, kurie pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertės sumažėjimo nuostolių, anksčiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijų perkainojimo rezerve, yra perklasifikuojami į pelną arba nuostolius.

Dividendai iš finansinio turto, laikomo galimam pardavimui, nuosavybės instrumento yra pripažįstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Grupei ir Įmonei atsirado teisė gauti dividendus.

Tikroji piniginio finansinio turto, laikomo galimam pardavimui, vertė, išreikšta užsienio valiuta yra nustatoma ta užsienio valiuta ir yra perskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso, pripažįstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaičiuojami remiantis piniginio turto amortizuota savikaina. Kitas pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą GVPPN, yra įvertinamas, ar yra kokių nors vertės sumažėjimo požymių. Yra laikoma, kad finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kuri turėjo įtakos iš finansinio turto tikėtiniems ateities pinigų srautams.

Listinguojamų ir nelistinguojamų nuosavybės investicijų, klasifikuojamų kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertės sumažėjimas žemiau vertybinių popierių savikainos yra laikomas objektyviu vertės sumažėjimo įrodymu.

Viso kito finansinio turto, įskaitant išperkamąsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir išperkamosios nuomos gautinų sumų, objektyvus vertės sumažėjimo įrodymas galėtų būti:

reikšmingi emitento ar kitos sandorio šalies finansiniai sunkumai; arba
palūkanų mokėjimo nevykdymas ar uždelsimas; arba
kai tampa tikėtina, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdytas finansinis reorganizavimas; arba
dėl finansinių problemų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka.

Tam tikrų finansinio turto kategorijų, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nėra individualiai nustatyto vertės sumažėjimo, yra papildomai vertinamas dėl vertės sumažėjimo bendrai. Objektyvus gautinų sumų portfelio vertės sumažėjimo įrodymas galėtų apimti Grupės ir Bendrovės patirtį renkant mokėjimus pagal mokėjimų uždelsimą, gautinų sumų portfelyje išaugęs uždelstų mokėjimų skaičius, kurių vidutinis kredito terminas viršija 30 dienų, taip pat pastebimi nacionalinių ar vietinių ekonominių sąlygų pokyčiai, kurie koreliuoja su gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymu.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalis finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

Grupė ir Bendrovė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ar

Grupė ir Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Grupė ar Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Grupė ir Bendrovė yra su juo susijusi.

2.11. Išvestiniai finansiniai instrumentai

Grupė ir Bendrovė naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.

Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose.

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę.

2.12. Atsargos

Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kainą, atėmus visas įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu.

Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlyje.

2.13. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš Grupės ir Bendrovės bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigojimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė.

Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra pripažįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.

2.14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose, pinigai kelyje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.15. Išmokos darbuotojams

Įmokos į nustatytus pensinio aprūpinimo planus yra pripažįstamos sąnaudomis kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį jiems teisę į įmokas.

Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, įsipareigojimai, pripažinti finansinės būklės ataskaitoje, atspindi dabartinę nustatytų pensinio aprūpinimo planų vertę pakoreguota nepripažintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripažintomis anksčiau suteiktų paslaugų išlaidomis, ir sumažinta plano turto tikrąja verte. Bet koks šio skaičiavimo metu susidaręs turtas negali viršyti nepripažintą aktuarinį nuostolį ir ankstesnių paslaugų savikainos pridedant dabartinę būsimųjų plano įmokų grąžinimų ir sumažinimų vertę. Aktuarinis pelnas ar nuostolis apskaitomas kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.16. Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi sąnaudos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiami į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.

Investicinės pajamos, uždirbtos laikinai investavus konkrečią pasiskolintą sumą, kuri dar nepanaudota ilgo parengimo turtui, yra atimamos iš leidžiamų kapitalizuoti skolinimosi sąnaudų.

Visos kitos skolinimosi sąnaudos yra pripažįstamos to laikotarpio pelnu arba nuostoliais, kai patiriamos.

2.17. Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės

Skolos ar nuosavybės klasifikavimas

Skolos ir nuosavybės priemonės yra priskiriamos finansiniams įsipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinį ir atsižvelgdamas į finansinių įsipareigojimų, finansinio turto ir nuosavybės priemonių apibrėžimus.

Nuosavybės priemonės

Nuosavybės priemonė yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į Bendrovės turtą, atėmus visus jos įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės išleistos nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautu atlygiu, atėmus tiesiogines išleidimo sąnaudas.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams GVPPN, arba "kitiems finansiniams įsipareigojimams".

Finansiniai įsipareigojimai GVPPN

Finansinis įsipareigojimas yra klasifikuojamas GVPPN, kai finansinis įsipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams įsipareigojimams GVPPN.

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Efektyvios palūkanų normos metodas – tai amortizuotos finansinių įsipareigojimų savikainos skaičiavimo ir palūkanų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma, tai norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus ateinančių laikotarpių pinigų srautus per numatomą finansinio įsipareigojimo laikotarpį, arba (jei taikytina) trumpesnį laikotarpį iki grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės ir Bendrovės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

2.18. Nuoma

Nuoma yra pripažįstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sąlygas yra perduodama iš esmės visa turto nuosavybės rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma.

Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansinės vertės ir yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip Grupės ir Bendrovės turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.

Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu. Tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją Grupės ir Bendrovės skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokėjimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokėjimai yra pripažįstami įsipareigojimu. Nuomos sąnaudos yra mažinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu–linijiniu metodu, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti.

2.19. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad Grupė ir Bendrovė laikysis su jomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos.

Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame Grupė ir Bendrovė pripažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė sąlyga yra, kad Grupė ir Bendrovė turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą, yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažįstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį.

Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitų eilutėje "Dotacijos (atidėtosios pajamos)".

2.20. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas atspindi einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis.

Einamųjų metų mokestis

Einamųjų metų mokestis yra mokamas atsižvelgiant į apmokestinamąjį pelną. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto bendrųjų pajamų ataskaitoje dėl kitais metais apmokestinamųjų ar įskaitomųjų pajamų ar sąnaudų ir pajamų ar sąnaudų, kurios niekada neapmokestinamos ar įskaitomos. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. 2017 m. bendrovei taikomas pelno mokestis 15 proc. (2016 m. – 15 proc.).

Atidėtasis mokestis

Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną, realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra įtakojamas nei apmokestinamasis, nei finansinis pelnas.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami laikiniesiems mokestiniams skirtumams, susijusiems su investicijomis į patronuojamąsias, išskyrus atvejus, kai Įmonė kontroliuoja laikinųjų skirtumų padengimą ir yra tikėtina, kad šie laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas įskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams tik ta dalimi, kuriai tikėtinai bus pakankamai mokestinio pelno laikinųjų skirtumų naudai realizuoti ir yra tikimasi ją realizuoti artimiausioje ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Grupė ir Bendrovė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir Įmonė ketina padengti mokėtinus mokesčius grynąja verte.

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis už laikotarpį

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis yra apskaitomi sąnaudomis pelne ar nuostoliuose, išskyrus atvejus, kai jie susiję su straipsniais, pripažįstamais ne pelne ar nuostoliuose (kitose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje), tokiu atveju mokestis taip pat pripažįstamas ne pelne ar nuostoliuose, arba kai jie atsiranda verslo jungimo pirminio pripažinimo metu. Verslo jungimo atveju, mokesčio efektas yra įtraukiamas į verslo jungimo apskaitą.

2.21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Vienai akcijai tenkanti pagrindinė ir sumažinta pelno dalis apskaičiuojama dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Nėra jokių instrukcijų mažinti pelną vienai akcijai, todėl nėra jokio skirtumo tarp pagrindinės ir sumažintos pelno dalies vienai akcijai.

2.22. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.22. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

Pajamos iš šilumos pardavimo pripažįstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas sąskaitas už šilumą ir karšto vandens pašildymą. Sąskaitos vartotojams išrašomos kartą per mėnesį, pagal šilumos skaitiklio parodymus.

Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

Grupė ir Bendrovė perdavė pirkėjui reikšmingą nuosavybės teikiamą naudą ir prekių riziką;
Grupė ir Bendrovė neišlaiko nei parduotų prekių tolesnio valdymo tokiu lygiu, kuris paprastai siejamas su nuosavybe, nei efektyvios kontrolės;
pajamų suma gali būti patikimai įvertinta,
tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą ir su sandoriu susijusios patirtos; ar
patirtinos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Delspinigiai pripažįstami pajamomis tik juos gavus.

Dividendų pajamos iš investicijų yra pripažįstamos, kai akcininkai įgyja teisę gauti mokėjimą (jei yra didelė tikimybė, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta).

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.

Grupės ir Bendrovės politika pripažįstant pajamas iš veiklos nuomos yra pateikiama 2.18 pastaboje.

2.23. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.24. Sandoriai užsienio valiuta

Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendrovės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos valiutų kursais, galiojusiais operacijų dieną. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti užsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrąja verte ir denominuoti užsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi užsienio valiutos įsigijimo verte yra nekonvertuojami.

Pateikimo valiuta yra euras (Eur). Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į eurus oficialiu, tą dieną Europos Centrinio Banko nustatytu kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į eurus finansinės būklės ataskaitų sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami į pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į eurus, įtraukiamos į pelną arba nuostolius.

Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo yra įtraukiamos į to laikotarpio pelną ar nuostolius, kai jie atsiranda, išskyrus:

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.24. Sandoriai užsienio valiuta (tęsinys)

keitimo kurso skirtumai, skolinantis užsienio valiuta, susiję su nebaigta statyba, kuri ateityje bus naudojama produkcijai gaminti, yra įtraukiami į šio turto savikainą, kai jie yra laikomi paskolų palūkanų užsienio valiuta sąnaudų koregavimais;

sandorių, kurie sudaryti siekiant apsidrausti nuo tam tikrų užsienio valiutos rizikų, keitimo kurso skirtumai; ir

grynosios, užsienyje veikiančios investicijos, gautinų ar mokėtinų piniginių vienetų keitimo kurso skirtumai, kuriems sudengimas nėra nei planuojamas nei tikėtinas (todėl sudaro grynąją užsienyje veikiančios investicijos dalį), tokie valiutų keitimo skirtumai turi būti iš pradžių pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir perleidžiant ar dalinai perleidžiant grynąją investiciją perklasifikuojami iš nuosavybės į pelną ar nuostolius.

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.

Įvertinimai ir prielaidos

Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai – naudingo tarnavimo laikotarpis

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukmė, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių, teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data (3,4 pastabos).

Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai – tikrosios vertės ir vertinimo nustatymas

Dalis Grupės turto yra apskaitoma tikrąja verte finansinių ataskaitų sudarymo tikslais. Turto tikrosios vertės nustatymui Grupė naudojasi prieinamais rinkos duomenimis. Kuomet Pirmo lygio (rinkos) duomenys nėra prieinami, Grupė pasitelkia į pagalbą trečių šalių vertintojus atlikti vertinimus, jei to prireikia (3,4 pastabos).

Investicijos į patronuojamąsias įmones – vertės sumažėjimo nuostoliai

Investicijų į patronuojamąsias įmones atsiperkamumui įvertinti, Bendrovės vadovybė apskaičiuoja investicijos atsiperkamąją vertę diskontuojant patronuojamąmųjų įmonių būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant vidutinę svertinę kapitalo sąnaudų diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike (5 pastaba).

Atsargų realizacinė vertė

Nuo 2011 m. Bendrovės vadovybė formuoja 100 proc. vertės sumažėjimą, atsargoms, (nuo 2017 m., išskyrus technologinį kurą) įsigytoms anksčiau, nei prieš vienerius metus (6 pastaba).

Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikšmingi sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinėmis ir numatomomis pirkėjų skolų grąžinimo prielaidomis. Dėl ekonomikos, pramonės arba konkrečių pirkėjų sąlygų pokyčių gali tekti koreguoti finansinėse ataskaitose apskaitytą abejotinų skolų vertės sumažėjimą (7 pastaba).

Atidėtasis pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėžti atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis (20 pastaba).

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

Finansinių priemonių tikroji vertė

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

Daugelis Bendrovės apskaitos principų ir atskleidimų reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o, jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Bendrovė gali patekti vertinimo dieną. Tikrosios vertės yra nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius pagal aplinkybes.

Tikrosios vertės nustatymo hierarchija

Nustatydama aktyvioje rinkoje prekiaujamo finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrąsias vertes, Bendrovė vadovaujasi rinkos kainomis ir brokerių nustatytomis kainomis. Visų finansinių priemonių tikroji vertė nustatoma taikant kitus vertinimo metodus.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).
2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų).
3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Žemiau lentelėse yra pateiktos finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų likutinės ir tikrosios vertės, įskaitant jų lygius pagal tikrosios vertės hierarchiją.

Grupės ir Bendrovės finansinių instrumentų grupės 2017 m. gruodžio 31 d.:

Grupė	Apskaitinė		Tikrosios vertės hierarchijos lygis
	vertė	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso:
Kitas finansinis turtas	1	-	-	1	1
Iš pirkėjų gautinos sumos	9.993	-	-	-	-
Kitos gautinos sumos	671	-	-	-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	6.610	-	-	-	-
Ilgalaikės finansinės skolos ir lizingas	(25.005)	-	-	(25.005)	(25.005)
Prekybos skolos	(7.193)	-	-	-	-
Išvestiniai finansiniai instrumentai	(16)	-	(16)	-	(16)
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	(303)	-	-	-	-
		-	(16)	(25.004)	(25.020)

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

Bendrovė	Apskaitinė		Tikrosios vertės hierarchijos lygis
	vertė	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso:
Kitas finansinis turtas	1	-	-	1	1
Paskolos įmonių grupės įmonėms	60	-	-	-	-
Iš pirkėjų gautinos sumos	9.993	-	-	-	-
Kitos gautinos sumos	649	-	-	-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	6.511	-	-	-	-
Ilgalaikės finansinės skolos ir lizingas	(22.169)	-	-	(22.169)	(22.169)
Prekybos skolos	(7.164)	-	-	-	-
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	(286)	-	-	-	-
		-	-	(22.168)	(22.168)

Grupės ir Bendrovės finansinių instrumentų grupės 2016 m. gruodžio 31 d.:

Grupė	Apskaitinė		Tikrosios vertės hierarchijos lygis
	vertė	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso:
Kitas finansinis turtas	1	-	-	1	1
Iš pirkėjų gautinos sumos	10.117	-	-	-	-
Kitos gautinos sumos	1.001	-	-	-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	6.285	-	-	-	-
Ilgalaikės finansinės skolos ir lizingas	(25.850)	-	-	(25.850)	(25.850)
Prekybos skolos	(7.212)	-	-	-	-
Išvestiniai finansiniai instrumentai	(34)	-	(34)	-	(34)
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	(281)	-	-	-	-
		-	(34)	(25.849)	(25.883)

Bendrovė	Apskaitinė		Tikrosios vertės hierarchijos lygis
	vertė	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso:
Kitas finansinis turtas	1	-	-	1	1
Iš pirkėjų gautinos sumos	10.117	-	-	-	-
Kitos gautinos sumos	984	-	-	-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	6.193	-	-	-	-
Ilgalaikės finansinės skolos ir lizingas	(22.447)	-	-	(22.447)	(22.447)
Prekybos skolos	(7.324)	-	-	-	-
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	(271)	-	-	-	-
		-	-	(22.446)	(22.446)

2.26. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.27. Poataskaitiniai įvykiai

Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.28. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.29. Segmentai

Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendrovės viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusių sprendimų priėmėjui. Vyriausiasis su veikla susijusių sprendimų priėmėjas, atsakingas už išteklių paskirstymą bei segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente Kauno m., Kauno raj. ir Jurbarko m., todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikio nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnį laikotarpius:

	Grupė	Bendrovė
		Įsigytos teisės ir programinė įranga
Įsigijimo vertė:
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	1.405	1.405
Įsigijimai	45	45
Perleidimai ir nurašymai	(4)	(4)
Perkėlimas iš nebaigtos statybos	-	-
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	1.446	1.446
Įsigijimai	-	-
Perleidimai ir nurašymai	(28)	(28)
Perkėlimas iš nebaigtos statybos	5	5
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	1.423	1.423
Amortizacija:
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	1.289	1.289
Amortizacija per metus	54	54
Perleidimai ir nurašymai	(4)	(4)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	1.339	1.339
Amortizacija per metus	56	56
Perleidimai ir nurašymai	(28)	(28)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	1.367	1.367
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	116	116
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	107	107
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	56	56

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2017 m. gruodžio 31 d. lygi 1.303 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 1.258 tūkst. Eur), buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

4. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Grupė	Pastatai	Statiniai	Mašinos ir įranga	Transporto priemonės	Įrenginiai ir įrankiai	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Investicinis turtas	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2015 m. gruodžio 31 d. likutis		16.785 151.477 50.300		1.769	10.685	304		382 231.702
Įsigijimai	416	178	1.560	150	713	5.282	-	8.299
Patronuojamosios bendrovės įsigijimas	1.531	654	4.054	106	10	-	-	6.355
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(22)	(383)	(40)	(57)	-	-	(502)
Perklasifikavimai	86	2.547	1.590	9	380	(4.612)	-	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	-	-	-	-
Vertės sumažėjimo nuostolis (-)	-	(97)	-	-	56	-	-	(41)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis		18.818 154.737 57.121		1.994	11.787	974		382 245.813
Įsigijimai	-	-	195	292	404	11.499	-	12.390
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(662)	(357)	(154)	(205)	-	-	(1.378)
Perklasifikavimai	55	8.565	826	33	502	(9.981)		-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-		(5)	-	(5)
Vertės sumažėjimo nuostolis (-)	-	(24)	-	-	-	-	-	(24)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis		18.873 162.616 57.785		2.165	12.488	2.487		382 256.796
Sukauptas nusidėvėjimas:
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	8.914		66.644 25.831	1.386	7.895	-		78 110.748
Nusidėvėjimas per metus	360	3.087	3.228	87	766	-	5	7.533
Patronuojamosios bendrovės įsigijimas	254	109	1.016	64	3	-	-	1.446
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(22)	(381)	(40)	(56)	-	-	(499)
Perklasifikavimai	-	-	7	-	(7)	-	-	-
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	9.528		69.818 29.701	1.497	8.601	-		83 119.228
Nusidėvėjimas per metus	488	3.599	3.846	174	869	-	17	8.993
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(658)	(356)	(154)	(205)	-	-	(1.373)
Perklasifikavimai		-	-	-	-	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	10.016		72.759 33.191	1.517	9.265	-	100	126.848
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	7.871		84.833 24.469	383	2.790	304		304 120.954
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	9.290		84.919 27.420	497	3.186	974		299 126.585
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	8.857		89.857 24.594	648	3.223	2.487		282 129.948

4. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Bendrovė		Pastatai Statiniai Mašinos	ir įranga	Transporto priemonės	Įrenginiai ir įrankiai	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2015 m. gruodžio 31 d. likutis		16.431 151.477	50.151	1.553	10.631		304 230.547
Įsigijimai	-	-	584	134	708	5.290	6.716
Parduotas ir nurašytas turtas		(22)	(383)	(40)	(57)	-	(502)
Perklasifikavimai	86	2.547	1.586	9	384	(4.612)	-
Įsigijimas iš patronuojamosios bendrovės	8	-	-	-	-	(8)	-
Vertės sumažėjimo nuostolis (-)	-	(97)	-	-	56	-	(41)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis		16.525 153.905	51.938	1.656	11.722		974 236.720
Įsigijimai	-	-	195	292	404	11.499	12.390
Įsigijimai iš patronuojamosios bendrovės	-	-	-	-	-	-	-
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(662)	(357)	(154)	(205)	-	(1.378)
Perklasifikavimai	55	8.565	826	33	502	(9.981)	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą Vertės sumažėjimo nuostolis (-)	- -	- (24)	- -	- -	- -	(5) -	(5) (24)

2017 m. gruodžio 31 d. likutis		16.580 161.784	52.602	1.827	12.423		2.487 247.703
Sukauptas nusidėvėjimas:
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	8.599	66.644	25.679	1.143	7.841		- 109.906
Nusidėvėjimas per metus	330	3.076	3.126	105	769	-	7.406
Nusidėvėjimas įsigyto iš patronuojamosios bendrovės	6	-	-	-	-	-	6
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(22)	(381)	(40)	(56)	‐	(499)
Perklasifikavimai	-	-	7	-	(7)	‐	-
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	8.935	69.698	28.431	1.208	8.547		- 116.819
Nusidėvėjimas per metus	338	3.531	3.294	153	865	-	8.181
Nusidėvėjimas įsigyto iš patronuojamosios	-	-	-	-	-	-	-
bendrovės
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(658)	(356)	(154)	(205)	-	(1.373)
Perklasifikavimai	-	-	-	-	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	9.273	72.571	31.369	1.207	9.207		- 123.627
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	7.832	84.833	24.472	410	2.790		304 120.641
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	7.590	84.207	23.507	448	3.175		974 119.901
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	7.307	89.213	21.233	620	3.216		2.487 124.076

Per 2017 m. Grupės ir Bendrovės nekilnojamam turtui, įrangai ir įrengimams priskaičiuota 7.751 tūkst. Eur ir 7.101 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 6.451 tūkst. Eur ir 6.370 tūkst. Eur) nusidėvėjimo sąnaudų. 7.641 tūkst. Eur ir 7.010 tūkst. Eur sumos (2016 m. gruodžio 31 d. – 6.433 tūkst. Eur ir 6.330 tūkst. Eur) nusidėvėjimo sąnaudų buvo įtraukta į veiklos sąnaudas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose, likusi suma 110 tūkst. Eur ir 91 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 18 tūkst. Eur ir 40 tūkst. Eur) nusidėvėjimo sąnaudų yra įtraukta į kitos veiklos sąnaudas Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose.

Grupės ir Bendrovės vadovybė įvertinusi vidinius ir išorinius požymius, nustatė vertės sumažėjimą nekilnojamam turtui, įrangai ir įrengimams 24 tūkst. Eur per 2017 m. (41 tūkst. Eur per 2016 m.).

Dalis Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2017 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo lygi 51.275 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 51.372 tūkst. Eur), Bendrovės – 51.230 tūkst. Eur, buvo visiškai nudėvėta (2016 m. gruodžio 31 d. – 51.210 tūkst. Eur), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro katilinių įrenginių ir šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.

2017 m. gruodžio 31 d. pagal galiojančias sutartis Grupė ir Bendrovė buvo įsipareigojusi įsigyti ilgalaikio turto atitinkamai už 8.070 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 15.288 tūkst. Eur).

4. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

2017 m. gruodžio 31 d. nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė buvo lygi Grupės 52.225 ūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 55.788 tūkst. Eur), ir Bendrovės 48.036 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 51.021 tūkst. Eur), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (10 pastaba).

Per 2017 m. Grupės ir Bendrovės kapitalizuotų palūkanų suma 31 tūkst. Eur (2016 m. – 10 tūkst. Eur). Kapitalizavimo norma per 2017 m. svyravo nuo 0,93 proc. iki 1,09 proc. (2016 m. – nuo 0,95 proc. iki 1,29 proc.).

Grupė ir Bendrovė įrenginių ir įrankių grupėje 2017 m. gruodžio 31 d. apskaitė 241 tūkst. Eur turto dar neparuošto naudojimui (2016 m. gruodžio 31 d. – 416 tūkst. Eur).

Grupė ir Bendrovė veikloje naudoja turtą, įsigytą lizingo būdu, kurio įsigyjimo savikaina 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 358 tūkst. Eur (2016 m. atitinkamai – 136 tūkst. Eur), o balansinė vertė – atitinkamai 308 tūkst. Eur ir 112 tūkst. Eur, kurio neapmokėta dalis atskleista 11 pastaboje. Grupės ir Bendrovės vadovybė įvertinusi vidinius ir išorinius požymius, vertės sumažėjimo nenustatė.

5. Investicijos į patronuojamąsias įmones ir paskolos įmonių grupės įmonėms

	2017 m. gruodžio 31 d.				2016 m. gruodžio 31 d.
Investicijos į	Įsigijimo	Vertės	Balansinė	Įsigijimo	Vertės	Balansinė
patronuojamąsias įmones	kaina	sumažėjimas	vertė	kaina	sumažėjimas	vertė
UAB "Kauno energija NT"	1.330	(258)	1.072	1.330	(256)	1.074
UAB "Petrašiūnų katilinė"	1.894	(1.058)	836	1.894	-	1.894
Iš viso:	3.224	(1.316)	1.908	3.224	(256)	2.968

Nustatant investicijų į UAB "Kauno energija NT" atsiperkamąją vertę, Bendrovės vadovybė rėmėsi turto vertintojo UAB korporacija "Matininkai" vertinimo ataskaita. Turto vertinimo data – 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nepriklausomas vertintojas investicijų atsiperkamosios vertės nustatymui naudojo turto metodą (koreguoto balanso metodą). Atlikus vertinimą, Bendrovė pripažino 2 tūkst. EUR vertės sumažėjimo nuostolių.

Investicijų į UAB "Petrašiūnų katilinė" vertės sumažėjimo testas buvo atliktas pagal 36 TAS reikalavimus. Akcijų vertė buvo nustatoma pagal 5 metų laikotarpiui prognozuojamus pinigų srautus, numatant galutinę vertę laikotarpio pabaigoje. Skaičiuojant buvo atsižvelgta į grynojo apyvartinio kapitalo ir grynosios skolos pokytį. Pinigų srautų diskontavimas yra pagrįstas svertiniu kapitalo sąnaudų vidurkiu (SKSV). Apskaičiuotas svertinis kapitalo sąnaudų vidurkio rodiklis yra 8,0%.

2017 m. gruodžio 31 d. atlikus vertės sumažėjimo testą, buvo apskaitytas 1.058 tūkst. EUR investicijos į UAB "Petrašiūnų katilinė" vertės sumažėjimas.

Atsiperkamosios vertės apskaičiavimas yra ypač jautrus SKSV. Žemiau esančioje lentelėje yra parodytas galimas investicijos į UAB "Petrašiūnų katilinė" vertės sumažėjimas, jei realiosios pajamos liks tokios pačios, kaip dabar prognozuojama, ir, jei SKSV norma, taikyta vertės sumažėjimui skaičiuoti, būtų 9% arba 10%.

SKSV bazė	Papildomi vertės sumažėjimo nuostoliai
9%	444
10%	785

Paskolos patronuojamosioms bendrovėms

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė yra suteikusi 60 tūkst. Eur apyvartinių lėšų kreditą patronuojamajai bendrovei UAB "Petrašiūnų katilinė". Paskolos suma – 600 tūkst. Eur, palūkanų norma – 6 mėn. EURIBOR plius 1,2 %. Paskolos grąžinimo terminas 2019 m. gruodžio 31 d. Neapmokėta paskolos dalis įtraukta į Finansinės būklės ataskaitos Paskolų įmonių grupės įmonėms straipsnį.

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2017 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

6. Atsargos

		Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Technologinis kuras	1.182	1.187	1.096	1.120
Atsarginės dalys	466	446	466	444
Medžiagos	433	435	432	434
	2.081	2.068	1.994	1.998
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas laikotarpio pabaigoje	(652)	(1.582)	(652)	(1.582)
Atsargų balansinė vertė	1.429	486	1.342	416

Grupės ir Bendrovės atsargų realizacinės vertės sumažėjimas 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 652 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 1.582 tūkst. Eur). Grupė ir Bendrovė individualiai įvertino atsargų panaudojimo galimybes, taip pat įvertino Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus susijusius su rezervinio kuro saugojimu, dėl šios priežasties technologiniam kurui buvo atstatytas ankstesnis nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės. 2017 m. ir 2016 m. Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

7. Per vienerius metus gautinos sumos

		Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Iš pirkėjų gautinos sumos	20.005	21.372	20.024	21.410
Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas	(10.012)	(11.255)	(10.031)	(11.293)
	9.993	10.117	9.993	10.117

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2017 m. ir 2016 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį. Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas įvertinamas pagal istorinę patirtį.

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:

	Grupė	Bendrovė
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	12.410	12.458
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	(825)	(835)
Nurašyta	(330)	(330)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	11.255	11.293
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	(830)	(849)
Nurašyta	(413)	(413)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	10.012	10.031

Per 2017 m. Grupė ir Bendrovė nurašė atitinkamai 413 tūkst. Eur ir 413 tūkst. Eur beviltiškų skolų (2016 m. – 330 tūkst. Eur ir 330 tūkst. Eur). Per 2017 m. Grupė susigrąžino 6 tūkst. Eur, Bendrovė – 6 tūkst. Eur (2016 m. Grupė ir Bendrovė – 5 tūkst. Eur) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Iš pirkėjų gautinos		Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs
	sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2017 m.	8.381	760	150	144	138	420	9.993
2016 m.	8.312	996	194	153	171	291	10.117

7. Per vienerius metus gautinos sumos (tęsinys)

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Iš pirkėjų gautinos		Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs
	sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2017 m.	8.381	760	150	144	138	420	9.993
2016 m.	8.312	996	194	153	171	291	10.117

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitas gautinas sumas sudarė gautini iš valstybės mokesčiai, savivaldybių skola už kompensacijas mažas pajamas turinčioms šeimoms, gautinos sumos už parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai) bei suteiktas paslaugas (kolektorių priežiūros ir pan. paslaugas).

Kitas Grupės ir Bendrovės gautinas sumas sudarė:

		Grupė		Bendrovė
	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Mokesčiai	-	228	-	221
Kitos Atimti: abejotinų gautinų sumų	974	1.073	1.011	1.129
vertės sumažėjimas	(303)	(300)	(362)	(366)
	671	1.001	649	984

Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:

	Grupė	Bendrovė
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	267	336
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	33	30
Nurašyta	-	-
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	300	366
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	3	(4)
Nurašyta	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	303	362

Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Kitos gautinos sumos,		Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs
	kurių laikotarpis nėra praėjęs	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2017 m.	499	123	20	18	2	9	671
2016 m.	535	191	23	13	4	7	773

Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

7. Per vienerius metus gautinos sumos (tęsinys)

	Kitos gautinos sumos,		Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs
	kurių laikotarpis nėra praėjęs	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2017 m.	477	123	20	18	2	9	649
2016 m.	525	191	23	13	4	7	763

Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 – 45 dienos.

Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms, kurių laikotarpis nėra praėjęs ir kurioms nebuvo apskaitytas vertės sumažėjimas, finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, vadovybės manymu, nebuvo jokių požymių, kad skolininkai negalės įvykdyti savo mokėjimų įsipareigojimų.

8. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	Grupė		Bendrovė
	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Pinigai kelyje	428	396	428	396
Pinigai banke	6.180	5.875	6.081	5.783
Pinigai kasoje	2	14	2	14
	6.610	6.285	6.511	6.193

Grupės banko sąskaitos, kurių likutis 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 4.815 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 4.977 tūkst. Eur) ir Bendrovės 4.749 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 4.890 tūkst. Eur), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (10 pastaba).

9. Rezervai

Privalomasis

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.

Bendrovė 2017 m. balandžio 28 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (2.977 tūkst. Eur), pervedė 345 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 100 tūkst. Eur į kitus rezervus. 100 tūkst. Eur rezervas suformuotas paramai.

Bendrovė 2016 m. balandžio 28 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (713 tūkst. Eur), pervedė 227 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 2.977 tūkst. Eur į kitus rezervus. Rezervai suformuoti: 2.435 tūkst. Eur ilgalaikių paskolų grąžinimui, 472 tūkst. Eur investicijoms, 50 tūkst. Eur paramai, 20 tūkst. Eur – šilumos punktų priežiūrai.

10. Finansinės skolos

Grupės ir Bendrovės visos paskolos yra apskaitytos ir grąžinamos eurais. Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:

	Grupė			Bendrovė
	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Trumpalaikės paskolos	-	-	-	-
Ilgalaikės paskolos	2,25	2,27	2,39	2,44
	42

10. Finansinės skolos (tęsinys)

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:	Grupė		Bendrovė
	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės finansinės skolos (paskolos):	18.676	19.559	18.676	19.559
Mokėtinos nuo 2 iki 5 metų	10.207	9.605	10.207	9.605
Mokėtinos po 5 metų	8.469	9.954	8.469	9.954
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis (be lizingo, kuris atskleistas 11 pastaboje)	6.028	6.212	3.192	2.809
	24.704	25.771	21.868	22.368

Luminor Bank AB, 2012 m. rugpjūčio 22 d. suteikdama paskolą Grupei, yra nustačiusi Grupės patronuojamajai įmonei UAB "Petrašiūnų katilinė" laikytis šių finansinių rodiklių: nuosavo kapitalo rodiklis (įskaitant Lietuvos Verslo paramos agentūros suteiktą paramą) ne mažiau 40%, DSCR ne mažesnis, nei 1,3, o visos finansinės skolos ir EBITDA santykis 2017 metais – ne didesnis, nei 3,5, o vėlesniais metais – ne didesnis, nei 3,0.

UAB "Petrašiūnų katilinė" pagal su Luminor Bank AB 2012 m. rugpjūčio 22 d. pasirašytą paskolos sutartį nesilaiko banko nustatytų rodiklių. Dėl šios priežasties minėta paskola 2017 m. gruodžio 31 d. (2.836 tūkst. Eur) ir 2016 m. gruodžio 31 d. (3.403 tūkst. Eur) apskaityta Grupės finansinės būklės ataskaitos ilgalaikių finansinių skolų ir lizingo (finansinės nuomos) einamųjų metų dalies straipsnyje. Bendrovė už šią paskolą yra suteikusi bankui garantiją, kaip aprašyta 23 pastaboje. Tolimesnė eiga aprašyta 26 pastaboje.

Grupės detali informacija apie paskolas 2017 m. gruodžio 31 d.:

	Kredito įstaiga	Sutarties data	Efektyvi palūkanų norma	Suma valiuta tūkst.	Suma tūkst. Eur	Grąžinimo terminas	Likutis 2017.12.31 tūkst. Eur	2018 m. dalis tūkst. Eur
1	LR Finansų m.*	2010.04.09	3,948	2.410	2.410	2034.03.15	1.591	94
2	LR Finansų m.*	2010.10.26	3,948	807	807	2034.03.15	655	39
3	LR Finansų m.*	2011.09.02	4,123	1.672	1.672	2034.09.01	1.478	87
4	Luminor**	2012.08.22	1,179	3.403	3.403	2022.04.29	2.836	2.836
5	AB SEB bankas	2013.06.03	1,049	2.760	799	2020.06.30	333	133
6	AB SEB bankas	2013.06.03	0,953	4.240	1.228	2020.06.30	507	205
7	AB SEB bankas	2013.09.10	1,413	5.200	1.506	2020.09.30	690	251
8	Luminor**	2013.09.27	1,92	1.300	377	2020.09.30	20	7
9	LR Finansų m.*	2014.01.15	3,36	793	793	2034.12.01	707	42
10	AB SEB bankas	2014.03.31	1,359	5.400	1.564	2021.01.15	789	261
11	LR Finansų m.*	2014.03.31	3,342	7.881	7.881	2034.12.01	7.030	414
12	AB SEB bankas	2015.03.09	1,63	579	579	2022.02.28	415	97
13	AB SEB bankas	2015.03.09	1,63	579	579	2022.02.28	267	96
14	OP Corporate***	2015.12.02	0,98	4.842	4.842	2022.12.02	3.458	691
15	AB SEB bankas	2016.05.09	0,94	459	459	2023.04.30	408	76
16	AB SEB bankas	2016.05.09	0,96	1.000	1.000	2021.04.30	667	200
17	AB SEB bankas	2016.05.09	0,94	579	579	2023.04.30	515	96
18	Luminor**	2016.10.25	1,12	1.894	1.894	2023.09.29	1.634	284
19	AB SEB bankas	2016.12.22	0,79	4.127	4.127	2024.11.30	704	119
20	AB SEB bankas	2017.07.26	-	697	697	2024.07.30	-	-
21	Danske Bank A/S	2017.12.18	-	2.340	2.340	2024.12.18	-	-
							24.704	6.028

* LR Finansų ministerija; ** Luminor Bank AB; *** OP Corporate Bank Plc Lietuvos filialas.

Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas (4 pastaba), sąskaitos banke (8 pastaba) ir žemės nuomos teisė buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.

10. Finansinės skolos (tęsinys)

	Kredito įstaiga	Sutarties data	Efektyvi palūkanų norma	Suma valiuta tūkst.	Suma tūkst. Eur	Grąžinimo terminas	Likutis 2017.12.31 tūkst. Eur	2018 m. dalis tūkst. Eur
1	LR Finansų m.*	2010.04.09	3,948	2.410	2.410	2034.03.15	1.591	94
2	LR Finansų m.*	2010.10.26	3,948	807	807	2034.03.15	655	39
3	LR Finansų m.*	2011.09.02	4,123	1.672	1.672	2034.09.01	1.478	87
4	AB SEB bankas	2013.06.03	1,049	2.760	799	2020.06.30	333	133
5	AB SEB bankas	2013.06.03	0,953	4.240	1.228	2020.06.30	507	205
6	AB SEB bankas	2013.09.10	1,413	5.200	1.506	2020.09.30	690	251
7	Luminor**	2013.09.27	1,92	1.300	377	2020.09.30	20	7
8	LR Finansų m.*	2014.01.15	3,36	793	793	2034.12.01	707	42
9	AB SEB bankas	2014.03.31	1,359	5.400	1.564	2021.01.15	789	261
10	LR Finansų m.*	2014.03.31	3,342	7.881	7.881	2034.12.01	7.030	414
11	AB SEB bankas	2015.03.09	1,63	579	579	2022.02.28	415	97
12	AB SEB bankas	2015.03.09	1,63	579	579	2022.02.28	267	96
13	OP Corporate***	2015.12.02	0,98	4.842	4.842	2022.12.02	3.458	691
14	AB SEB bankas	2016.05.09	0,94	459	459	2023.04.30	408	76
15	AB SEB bankas	2016.05.09	0,96	1.000	1.000	2021.04.30	667	200
16	AB SEB bankas	2016.05.09	0,94	579	579	2023.04.30	515	96
17	Luminor**	2016.10.25	1,12	1.894	1.894	2023.09.29	1.634	284
18	AB SEB bankas	2016.12.22	0,79	4.127	4.127	2024.11.30	704	119
19	AB SEB bankas	2017.07.26	-	697	697	2024.07.30	-	-
20	Danske Bank A/S	2017.12.18	-	2.340	2.340	2024.12.18	-	-
							21.868	3.192

Bendrovės detali informacija apie paskolas 2017 m. gruodžio 31 d.:

* LR Finansų ministerija; ** Luminor Bank AB; *** OP Corporate Bank Plc Lietuvos filialas.

AB SEB bankas nustatė, kad Bendrovė privalo laikytis ketvirčiui nustatyto grynosios finansinės skolos ir EBITDA santykio rodiklio, kuris neturi viršyti 4,5. Pagal paskolos sutartį, pasirašytą tarp Bendrovės ir OP Corporate Bank Plc Lietuvos skyriaus, Bendrovės nuosavo kapitalo rodiklis (nuosavas kapitalas/turtas iš viso) turi būti ne mažesnis kaip 35%. 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė vykdė minėtų sutarčių sąlygas. Paskolų sutartyse yra numatyti tam tikri apribojimai. Bendrovė negali paskirstyti dividendų, išduoti ar/ir gauti naujų paskolų, teikti labdarą, parduoti ar išnuomoti įkeistą turtą be bankų raštiško sutikimo. Tokie raštišti sutikimai iš bankų buvo gauti.

11. Lizingas (finansinė nuoma)

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės ir Bendrovės turtą sudaro transporto priemonės. Finansinės nuomos terminas yra 3 metai. Visos finansinės nuomos sutartys sudarytos eurais. Palūkanos yra fiksuotos.

Būsimus minimalius finansinės nuomos mokėjimus sudarė:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Per vienerius metus	122	41	122	41
Nuo vienerių iki penkerių metų	185	39	185	39
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso	307	80	307	80
Palūkanos	(10)	(2)	(10)	(2)
Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė	297	78	297	78
Finansinės nuomos įsipareigojimai
apskaityti kaip:
- trumpalaikiai	116	40	116	40
- ilgalaikiai	181	38	181	38

12. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

		Grupė	Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje	17.469	16.761	16.176	16.761
Gauta per laikotarpį	3.284	1.798	3.284	465
Amortizacija ir nurašymai	(1.244)	(1.090)	(1.083)	(1.050)
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	19.509	17.469	18.377	16.176

2012 m. spalio 22 d. Grupė pasirašė projekto "Katilinės statyba Kaune, įrengiant du po 8 MW galios biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Grupei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.738 tūkst. Eur sumai. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Grupė gavo 1.333 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 3Ž modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 450 tūkst. Eur sumai. įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 450 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 184 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 3 tūkst. Eur paramą.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Eigulių mikrorajone" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 894 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 889 tūkst. Eur paramą, iš jų 39 tūkst. Eur suma apskaityta kitose gautinose sumose.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 1T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 967 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 70 tūkst. Eur paramą, iš jų 2 tūkst. Eur suma apskaityta kitose gautinose sumose.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Kalniečių mikrorajone" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 905 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 888 tūkst. Eur paramą, iš jų 110 tūkst. Eur suma apskaityta kitose gautinose sumose.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto magistralės 4T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 447 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 441 tūkst. Eur paramą, iš jų 13 tūkst. Eur suma apskaityta kitose gautinose sumose.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Šilumos tiekimo tinklų, nutiestų iš Kauno miesto "Pergalės katilinės", rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 449 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 264 tūkst. Eur paramą, iš jų 72 tūkst. Eur suma apskaityta kitose gautinose sumose.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo rekonstravimas P. Lukšio gatvėje" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 983 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 457 tūkst. Eur paramą, iš jų 2 tūkst. Eur suma apskaityta kitose gautinose sumose.

12. Dotacijos (atidėtosios pajamos) (tęsinys)

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo magistralės 2Ž rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 548 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 272 tūkst. Eur paramą, iš jų 5 tūkst. Eur suma apskaityta kitose gautinose sumose.

13. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutartį turi gauti 1 – 6 mėnesių atlyginimų išmoką, o sulaukęs 40, 50 ar 60 metų ir turintis ne mažiau, nei 15 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje – nustatyto kolektyvinėje sutartyje dydžio jubiliejinę dovaną.

Apskaičiuojant ilgalaikes išmokas darbuotojams, Grupė ir Bendrovė įvertino mirtingumo lygį Lietuvoje, diskonto normą, pensijinį amžių, darbuotojų amžių ir kaitą, atlyginimų augimą, infliacijos lygį ir kitus faktorius. Su minėtais įsipareigojimais susijęs aktuarinis pelnas ir nuostoliai yra pateikti Kitų bendrųjų pajamų ataskaitose, išmokų darbuotojams įsipareigojimo (sukaupimo) straipsnyje o taip pat Finansinės būklės ataskaitose ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimo ir išmokų darbuotojams įsipareigojimo trumpalaikės dalies straipsniuose.

		Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas laikotarpio pradžioje	1.331	891	1.328	891
Išmokėta Suformuotas	(86) 25	(111) 551	(86) 23	(111) 548
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas laikotarpio pabaigoje:	1.270	1.331	1.265	1.328
Ilgalaikė dalis	864	1.069	859	1.066
Trumpalaikė dalis	406	262	406	262

Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:

Per 2017 m. Grupės išmokėtos išmokos darbuotojams sudarė 86 tūkst. Eur (2016 m. – 111 tūkst. Eur), Bendrovės – 86 tūkst. Eur (2016 m. – 111 tūkst. Eur) ir yra įtrauktos į atlyginimų ir socialinio draudimo sąnaudas Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą pensinių išmokų įsipareigojimą yra pateiktos žemiau:

	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	1,099 proc.	0,31 proc.
Darbuotojų kaitos rodiklis	3,37 proc.	3,37 proc.
Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas	1,5 proc.	3,0 proc.

14. Išvestiniai finansiniai instrumentai

2016 m. gruodžio 16 d. Grupė pasirašė sutartį dėl palūkanų normos apsikeitimo sandorio. Pagal sutartį, Grupė įsipareigojo mokėti bankui fiksuotą palūkanų normą (0.21%), o bankas mokės Grupei kintamas palūkanas, susietas su 6 mėn. EURIBOR. 2017 m. gruodžio 31 d. nominali sandorio vertė yra 2.836 tūkst. Eur. Ši išvestinė priemonė yra apskaityta tikrąja verte, kurią bankas apskaičiavo 2017 m. gruodžio 31 d. – 16 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 34 tūkst. Eur). Sandorio rinkos vertės pasikeitimas 2017 m. ir 2016 m. Grupės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtrauktas į kitų palūkanų ir panašių pajamų straipsnį, nes vadovybės sprendimu, finansinė priemonė nėra skirta apsidraudimui nuo rizikos.

15. Pardavimo pajamos

Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojų Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėju. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Šilumos tiekimas	56.084	58.004	56.096	58.013
Karšto vandens tiekimas	2.981	2.611	2.981	2.611
Karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra	355	288	355	288
Kolektorių priežiūra	250	228	250	228
Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra	10	9	10	10
Elektros energija	-	38	-	38
	59.680	61.178	59.692	61.188

16. Kitos sanaudos

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Įrangos patikrinimas ir apžiūra	542	542	541	542
Kitos sąnaudos	402	845	361	834
Kolektorių priežiūra	396	394	396	394
Parama	287	94	287	94
Pinigų surinkimo sąnaudos	180	171	180	171
Sąskaitų pateikimo sąnaudos	117	139	117	139
Transporto išlaidos	116	137	116	137
Skolų surinkimo sąnaudos	102	54	102	54
Ilgalaikio turto priežiūra ir susijusios paslaugos	95	77	95	77
Su darbuotojais susijusios sąnaudos	83	89	83	89
Narystės mokestis	81	78	81	78
Konsultavimo paslaugos	72	109	72	109
Draudimas	68	67	60	65
Ryšių sąnaudos	54	48	53	48
Reklamos sąnaudos	54	48	54	48
Audito sąnaudos	52	14	41	14
Įrangos ir mašinų nuoma	24	14	24	14
	2.725	2.920	2.663	2.907

17. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Kitos veiklos pajamos
Parduotos materialinės vertybės	408	4	408	4
Įvairios suteiktos paslaugos	375	387	259	280
Gautas žalos atlyginimas	241	1.835	241	1.835
Kita	111	61	111	61
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas	15	1	3	1
	1.150	2.288	1.022	2.181

17. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos (tęsinys)

	Grupė		Bendrovė
Kitos veiklos sąnaudos	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Įvairių suteiktų paslaugų savikaina	(258)	(236)	(149)	(161)
Kita	(104)	(69)	(104)	(69)
Ilgalaikio turto nurašymas	(4)	-	(4)	-
Parduotos materialinės vertybės	(2)	(1)	(2)	(1)
	(368)	(306)	(259)	(231)

Grupė ir Bendrovė nuomoja nekilnojamąjį turtą, tiekia techninį vandenį, atlieka šildymo įrengimų priežiūrą, teikia transporto palaugas. Gautas iš KTE žalos atlyginimas aprašytas 1 pastaboje.

18. Kitos palūkanų ir panašios pajamos

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Netesybos, gautos už pradelstas gautinas sumas	249	210	248	210
Išvestinių finansinių priemonių rinkos vertės pasikeitimas	18	-	-	-
Kita	-	-	-	3
	267	210	248	213

19. Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimas, palūkanų ir kitos panašios sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Banko paskolų palūkanos	(563)	(557)	(511)	(541)
Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimas	-	-	(1.060)	-
Išvestinių finansinių priemonių rinkos vertės pasikeitimas	-	(17)	-	-
	(563)	(574)	(1.571)	(541)

20. Pelno mokestis

Ataskaitose pateiktos metų pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderinamos su pelno mokesčio sąnaudomis, gautomis taikant norminiuose aktuose numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš mokesčius:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Pelnas prieš mokesčius, po išmokų darbuotojams sukaupimo	7.491	7.725	6.722	7.666
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaičiuotos, taikant įstatymo nustatytą normą	(1.124)	(1.159)	(1.008)	(1.150)
Pastovieji skirtumai ir atidėtojo mokesčio turto vertės sumažėjimo įtaka	494	391	332	385
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	(630)	(768)	(676)	(765)
Efektyvi pelno mokesčio norma (proc.)	8,41	9,94	10,06	9,98
	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	(30)	(2)	(33)	1
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	(600)	(766)	(643)	(766)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	(630)	(768)	(676)	(765)

20. Pelno mokestis (tęsinys)

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifą. Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose

Gruodžio 31 d. atidėtąjį pelno mokestį sudarė:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Mokestiniai nuostoliai	2.824	2.841	2.767	2.841
Sukaupimai	220	222	216	222
Finansinio turto vertės pasikeitimas	19	19	19	19
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	3.063	3.082	3.002	3.082
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Nusidėvėjimo skirtumai	(7.904)	(7.323)	(7.904)	(7.323)
Investicijų lengvata	(28)	(28)	(28)	(28)
Perduoto dukterinei įmonei turto perkainojimas	-	-	(174)	(192)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(7.932)	(7.351)	(8.106)	(7.543)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte	(4.869)	(4.269)	(5.104)	(4.461)

Atidėtojo mokesčio turtas dėl mokestinių nuostolių yra pripažįstamas, kadangi Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes.

Gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybės nepripažintą pelno mokesčio turtą sudarė :

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Iš pirkėjų gautinų sumų nuvertėjimas	1.502	1.688	1.505	1.694
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas	44	39	44	39
Kitų gautinų sumų nuvertėjimas	40	38	50	50
Investicijos į dukterinę bendrovę nuvertėjimas	-	-	122	122
Sukaupimai	98	(3)	98	(3)
Nepripažintas pelno mokesčio turtas grynąja verte	1.684	1.762	1.819	1.902

21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Žemiau pateikiami Grupės pagrindinės ir sumažintos pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Bendrasis pelnas	6.886	7.508	6.069	7.449
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje	42.802	7.508	42.802	42.802
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje	42.802	42.802	42.802	42.802
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	42.802	42.802	42.802	42.802
Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis tenkanti vienai akcijai (Eur)	0,16	0,18	0,14	0,17

22. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Grupė ir Bendrovė nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.

Pirkėjų skaičius		Grupė	Bendrovė
	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Fiziniai asmenys Kiti juridiniai asmenys	114.843 2.381	114.455 2.300	114.843 2.381	114.455 2.300
Juridiniai asmenys finansuojami iš savivaldybės ir valstybės biudžetų	678	683	678	683
	117.902	117.438	117.902	117.438

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos pagal pirkėjų grupes:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Fiziniai asmenys	7.950	8.123	7.950	8.123
Kiti juridiniai asmenys	1.186	1.202	1.186	1.202
Juridiniai asmenys finansuojami iš savivaldybės ir valstybės biudžetų	857	792	857	792
	9.993	10.117	9.993	10.117

Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną, vadovybės nuomone, nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų įsipareigojimų, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupė ir Bendrovė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (7 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose, kurie įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*:

		Grupė		Bendrovė
	2017 m. 2016 m.		2017 m.	2016 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
AA-	2.716	2.202	2.617	2.110
A+	3.350	3.510	3.350	3.510
A	60	98	60	98
Bankas, kuriam nepriskirtas reitingas	54	65	54	65
	6.180	5.875	6.081	5.783

*- išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Standart & Poor's agentūros.

Kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos, išskyrus pasirašytas su LR Finansų ministerija, yra su kintama palūkanų norma (1, 3, 6 ir 12 mėn. EURIBOR). Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos riziką. 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė turėjo palūkanų normos apsikeitimo sandorį Luminor Bank AB 2012 m. rugpjūčio 22 d. kredito 3.403 tūkst. Eur sutarčiai, aprašytą 14 pastaboje.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas/sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sąlygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

	Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais	Įtaka pelno mokesčiui
2017 m.
EUR	50	(8)
EUR	(50)	8
2016 m.
EUR	50	(8)
EUR	(50)	8

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2017 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,22 ir 1,13 (2016 m. gruodžio 31 d. – 1,18 ir 1,14). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2017 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,48 ir 1,38 (2016 m. gruodžio 31 d. – 1,48 ir 1,44). 2017 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas atitinkamai buvo teigiamas (3.454 tūkst. Eur ir 6.137 tūkst. Eur) (2016 m. gruodžio 31 d. teigiamas – 2.749 tūkst. Eur ir 5.857 tūkst. Eur).

Grupė ir Bendrovė likvidumo didinimui įgyvendino šį veiksmų planą:

atsižvelgdama į susidariusią padėtį, Grupė ir Bendrovė ėmėsi sąnaudų mažinimo priemonių;
didino šilumos gamybą nuosavuose efektyviuose gamybos šaltiniuose;
įgyvendino naujas gamyboje ir perdavime patiriamų nuostolių mažinimo priemones;
trumpina pinigų ciklą, didindama pirkėjų įsiskolinimo apyvartumą ir mažindama skolų tiekėjams apyvartumą;
organizavo dalies finansinių įsipareigojimų refinansavimą.

Overdraftų ir kredito limitų sutartys, neužtikrintos turto įkeitimu:

		Grupė	Bendrovė
	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Panaudota	-	-	-	-
Nepanaudota	3.000	2.896	3.000	2.896
	3.000	2.896	3.000	2.896

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis):

Finansiniai įsipareigojimai	Apskaitinė vertė	Sutartiniai pinigų srautai	Iki 3 mėnesių	Iki metų	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų
Paskolos ir lizingas (finansinė nuoma)	25.005	(28.836)	(3.774)	(2.901)	(11.892)	(10.269)
Mokėtinos prekybos sumos	5.444	(5.444)	(5.444)	-	-	-
Mokėtinos sumos rangovams	1.749	(1.749)	(1.749)	-	-	-
Išvestinės finansinės priemonės	16	(16)	(16)	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	32.214	(36.045)	(10.983)	(2.901)	(11.892)	(10.269)

Finansiniai įsipareigojimai	Apskaitinė vertė	Sutartiniai pinigų srautai	Iki 3 mėnesių	Iki metų	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų
Paskolos ir lizingas (finansinė nuoma)	25.850	(29.492)	(431)	(5.718)	(11.274)	(12.069)
Mokėtinos prekybos sumos	6.563	(6.563)	(6.563)	-	-	-
Mokėtinos sumos rangovams	649	(649)	(649)	-	-	-
Išvestinės finansinės priemonės	34	(34)	(34)	-	-	-
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	33.096	(36.738)	(7.677)	(5.718)	(11.274)	(12.069)

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis).

Finansiniai įsipareigojimai	Apskaitinė vertė	Sutartiniai pinigų srautai	Iki 3 mėnesių	Iki metų	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų
Paskolos ir lizingas (finansinė nuoma)	22.169	(25.992)	(930)	(2.901)	(11.892)	(10.269)
Mokėtinos prekybos sumos	5.415	(5.415)	(5.415)	-	-	-
Mokėtinos sumos rangovams	1.749	(1.749)	(1.749)	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	29.333	(33.156)	(8.094)	(2.901)	(11.892)	(10.269)

Finansiniai įsipareigojimai	Apskaitinė vertė	Sutartiniai pinigų srautai	Iki 3 mėnesių	Iki metų	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų
Paskolos ir lizingas (finansinė nuoma)	22.447	(26.044)	(135)	(2.566)	(11.274)	(12.069)
Mokėtinos prekybos sumos	6.675	(6.675)	(6.675)	-	-	-
Mokėtinos sumos rangovams	649	(649)	(649)	-	-	-
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	29.771	(33.368)	(7.459)	(2.566)	(11.274)	(12.069)

Prekybos skolos

Grupės ir Bendrovės prekybos skolos pagal tiekėjų grupes:

		Grupė		Bendrovė
	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Už pirktą šilumą	3.740	4.375	3.976	4.375
Rangovams	1.749	649	1.749	649
Kitiems tiekėjams	1.704	2.188	1.439	2.300
	7.193	7.212	7.164	7.324

Atsiskaitymui su nepriklausomais šilumos gamintojais už pirktą šiluminę energiją nustatytas 30 d., su rangovais už darbus – 90–180 d., su kitais tiekėjais – 5–30 d. laikotarpis.

2017 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė turėjo 16 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 55 tūkst. Eur) pradelstų prekybos skolų.

Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimaliai padidinti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams. 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Bendrovė tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas, priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant
atidėtuosius mokesčius ir dotacijas	44.113	42.423	43.211	41.319
(atidėtąsias pajamas))
Trumpalaikiai įsipareigojimai	15.702	15.631	12.767	12.237
Įsipareigojimų iš viso	59.815	58.054	55.978	53.556
Nuosavas kapitalas	89.343	87.019	89.024	87.515
Įsipareigojimų* ir nuosavo kapitalo
santykis (proc.)	66,95	66,71	62,88	61,20

*Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius (įskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą ir dotacijas (atidėtąsias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Rinkos rizika

Išoriniai rizikos veiksniai, įtakojantys Grupės ir Bendrovės pagrindinę veiklą: ekonominė krizė, kuro kainų didėjimas, nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, vietinės savivaldos sprendimai, parduodamos produkcijos kainų politika, infliacija ir bendras ekonominis nuosmukis, mažinantis šilumos vartotojų pajamas, veiklos cikliškumas, aplinkosauginiai reikalavimai.

23. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. mokesčių inspekcija nėra atlikusi Bendrovės pilno mokestinio patikrinimo. Pagal galiojančius įstatymus mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu patikrinti Bendrovės apskaitos registrus ir įrašus už 5 metus (2013-2017 m.) bei gali apskaičiuoti papildomus mokesčius ir sankcijas. Bendrovės vadovybei nėra žinoma apie jokias aplinkybes, dėl kurių Bendrovei galėtų būti apskaičiuoti reikšmingi papildomi mokesčių įsipareigojimai.

Nuomos ir rangos darbų pirkimo sutartys

Pagal 2017 m. gruodžio 31 d. galiojančias sutartis Grupės veiklos nuomos mokėjimai sudaro 2.143 tūkst. EUR, Bendrovės veiklos nuomos mokėjimai sudaro 1.877 tūkst. EUR.

Grupės ir Bendrovės būsimi įsipareigojimai pagal galiojančias 2017 m. gruodžio 31 d. pirkimo sutartis sudaro 13.751 tūkst. Eur.

23. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai (tęsinys)

2010 m. gruodžio 20 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su UAB ENG, pagal kurią Bendrovė išnuomavo Garliavos katilinę šilumos gamybos įrenginiams pastatyti. Bendrovė įsipareigojo supirkti juose pagamintą šilumą. Sutartis galioja 20 metų laikotarpiui.

2016 m. sausio 29 d. Bendrovė išnuomojo dalį gamybinės paskirties turto KTE, kaip aprašyta 1 pastaboje.

Garantijos

2016 m. lapkričio 28 d. Bendrovė suteikė 3.913 tūkst. Eur garantiją Luminor Bank AB už patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" prievoles šiam bankui pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. 3.403 tūkst. Eur kredito sutartį. 2016 m. lapkričio 28 d. Bendrovė suteikė 95 tūkst. Eur garantiją Nordea Bank Finland Plc už patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" prievoles šiam bankui pagal išvestinių finansinių instrumentų sandorį, aprašytą 14 pastaboje. Paskolos apskaitinė vertė sudaro 2.836 tūkst. EUR.

24. Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2017 m. ir 2016 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis. Su Kauno miesto savivaldybe susijusių šalių sąrašą galime rasti čia: http://www.kaunas.lt/administracija/struktura-ir-kontaktai/pavaldzios-imones-ir-istaigos/.

Grupė ir Bendrovė 2017 m. gruodžio 31 d. įmonių, finansuojamų iš savivaldybių biudžetų, gautinoms sumoms yra suformavusi 271 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 241 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą. Gautinos sumos nėra užtikrintos įkeistu turtu ar kitomis priemonėmis ir bus padengtos grynaisiais pinigais. Gautinoms sumoms nebuvo gauta jokių garantijų.

2017 m. ir 2016 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis įmonėmis bei jų skolos ir įsipareigojimai laikotarpių pabaigai buvo tokie:

2017 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės	1.144	4.755	960	239
Jurbarko rajono savivaldybė	1	391	120	-
2016 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos

Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės	972	5.241	777	181

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės sandoriai su patronuojamosiomis įmonėmis ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:

UAB "Petrašiūnų katilinė"	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
2017 m.	1.813	2	60	236
2016 m.	717	3	4	384

UAB "Kauno energija NT"	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
2017 m.	5	10	90	-

24. Susijusių šalių sandoriai (tęsinys)

Bendrovė 2017 m. gruodžio 31 d. iš patronuojamųjų įmonių gautinoms sumoms yra suformavusi 90 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 111 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą.

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2017 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro atitinkamai 7 ir 4 (2016 m. gruodžio 31 d. – 7 ir 4) asmenys.

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis	195	150	161	119
Vadovybei priskaičiuotos išmokų darbuotojams kompensacijos	21	11	20	11

Per 2017 m. ir 2016 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

25.Verslo jungimai

Kaip aprašyta 1 pastaboje, 2016 m. spalio mėn. Bendrovė įsigijo 100 proc. UAB "Petrašiūnų katilinė" akcijų už 1.894 tūkst. Eur. Bendrovės vadovybė įvertino įsigyto turto, įsipareigojimų ir užbalansinių įsipareigojimų tikrąją vertę ir apskaitė šį įsigijimą, remiantis pirkimo kainos paskirstymu.

Bendrovės vadovybė atliko vidaus vertinimą, siekiant nustatyti ilgalaikio turto, įsigyto lyginant panašios katilinės pastatymo sąnaudas, tikrąją vertę. Bendrovė identifikavo panašių techninių charakteristikų katilines bei vertinimo modelyje rėmėsi pastarųjų metų rinkos sandorių duomenimis. Bendrovės vertinimu, įsigytos katilinės 1 MW galios kaina atitinka vidutiniams rinkos 1 MW panašių charakteristikų katilinės pastatymo kaštams.

Kadangi UAB "Petrašiūnų katilinė" buvo įsigyta 2016 m. spalio 27 d., finansinių ataskaitų rengimo tikslais įsigijimo data laikoma 2016 m. rugsėjo 30 d.

Įsigytas turtas ir įsipareigojimai

Tikroji ir balansinė įsigyto turto, įsipareigojimų ir įsipareigojimų vertė įsigijimo dieną (kai Grupė tapo kontroliuojančiu vienetu) buvo tokie (100 proc.):

	Tikroji vertė	Apskaitinė vertė
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	6.494	4.909
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai	19	19
Per vienerius metus gautinos sumos	6	6
Pinigai	188	188
	6.707	5.122
Finansinės skolos	3.419	3.419
Prekybos skolos	19	19
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai	1.334	1.334
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	41	41
	4.813	4.813
Tikroji identifikuojamojo grynojo turto vertė	1.894	309
Priskirtina bendrovės akcininkams	1.894	309

25.Verslo jungimai (tęsinys)

Skirtumai tarp sumokėtos kainos ir įsigyto turto, įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų tikrųjų verčių įsigijimo dieną buvo tokie:

Tikroji įsigyto turto, įsipareigojimų ir
neapibrėžtųjų įsipareigojimų vertė	1.894
Pirkimo kaina	1.894
Įsigyti pinigai	(188)
Pirkimo kaina, atėmus įsigytus pinigus	1.706

UAB "Petrašiūnų katilinė" 2017 m. ir 2016 m. visas prekes ir paslaugas tiekė Bendrovei. 2017 m. UAB "Petrašiūnų katilinė" patirtos sąnaudos Grupės sąnaudas padidino 214 tūkst. Eur (kuro ir pirktos energijos sąnaudos sumažėjo 815 tūkst. Eur, o nusidėvėjimo ir visos kitos sąnaudos – padidėjo 1.029 tūkst. Eur.), 2016 m. atitinkamai – sumažino 46 tūkst. Eur (kuro ir pirktos energijos sąnaudos sumažėjo 307 tūkst. Eur, o nusidėvėjimo ir visos kitos sąnaudos – padidėjo 261 tūkst. Eur).

26. Poataskaitiniai įvykiai

2018 m. sausio 29 d. gautas patvirtinimas iš Luminor Bank AB, kad iš UAB "Petrašiūnų katilinė" nebus reikalaujama grąžinti paskolos anksčiau sutartyje numatyto termino, nors patronuojamoji įmonė ir nesilaiko banko nustatytų rodiklių tol, kol galioja Bendrovės 2016 m. lapkričio 28 d. garantija.

2018 m. vasario 22 d. Bendrovė pasirašė Paramos laišką, kuriuo įsipareigoja ir toliau, jei reikės, teikti patronuojamosioms įmonėms UAB "Kauno energija NT" ir UAB "Petrašiūnų katilinė" finansinę paramą iki bus paruoštos finansinės ataskaitos už metus, pasibaigsiančius 2018 m. gruodžio 31. UAB "Kauno energija NT" trumpalaikiai įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 31 d. sudaro 102 tūkst. EUR, o UAB "Petrašiūnų katilinė" trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 922 tūkst. EUR.

Vykdydama 2017 m. lapkričio 24 d. valdybos sprendimą nuo 2018 m. kovo 1 d. nutraukti Bendrovės filialo "Jurbarko šilumos tinklai" veiklą, Bendrovė 2018 m. kovo 5 d. pateikė prašymą VĮ "Registrų centras" išregistruoti filialą.

Po atskaitomybės datos nebuvo jokių kitų įvykių, kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms arba turėtų būti atskleisti jose.

***

AB "KAUNO ENERGIJA" 2017 METŲ KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Kaunas, 2018

Atsakingtl asmenl! patvirtinimas bendroves akcininkams ir Lietuvos bankui

Vadovaudamiesi Lieruvos RespubWws vertybinit1 popierit}; istatymo 22 straipsniu ir Lietuvos banko valdybos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 03-48 patvirtintomis Periodines ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisykl.emis, siuo patvirtiname, kad, miisq ziniomis, akcines bendroves ,,Kauno energija" (toliau - Bendrove arba Emiteotas) auditoriq perziuretas konsoliduotasis metinis pranesimas bei audituotas 2017 mcn1 konsoliduot1.1jl.! ir Bendroves finansiniq ataskrutq rinkinys, parengtas vadovaujantis Tarptautiniais finansines atskaitomybes standartais, priimtais taikyti Europos Sll.jungoje, atitinka tik.rov~ ir teisingai parodo Bendroves ir bendq konsoliduotqjq imoniq_ turt:t, isipareigojimus, finansin~ bukl~, peh1ll. arba nuostolius ir pinigt1 srautus, kad 2017 men! konsoliduotajame metiniame pranesime yra teisingai nurodyta verslo pletros ir veil<los apzvalga, Bendroves ir bendra konsoliduot1.1jq i,moni4 buk:le karru su pagrindiniq riziktt ir neapibreztwmi, su kuriais susiduciama, aprasymu.

r\B ,,Kauno energija" generalinis direktorius Rimantas Bakas

AB ,,Kauno cnergija" vyriausioji buhaltere Violeta Staskuniene

TURINYS

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas	61
2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys	61
3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis
4. Emitento sutartys su kredito įstaigomis	61
5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose	61
6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga	62
6.1. bendrovės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga	62
6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų įtaka veiklos rezultatams	62
7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi	67
informacija
8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai	70
9. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos	77
10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės	77
11. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą	77
12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas	78
13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones	80
14. Informacija apie emitento filialą ir patronuojamas įmones	80
15. Įstatinio kapitalo struktūra	80
16. Duomenys apie emitento išleistas akcijas	82
17. Informacija apie emitento akcininkus	82
18. Darbuotojai	83
19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka	85
20. Emitento organai	88
20.1. Duomenys apie bendrovėje sudarytus komitetus	88
21. Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas	89
21.1. Duomenys apie bendrovės stebėtojų tarybos narius:	90
21.2. Duomenys apie bendrovės valdybos narius	90
21.3. Duomenys apie bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę:	92
22. Informacija apie reikšmingus susitarimus	93
23. Informacija apie emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus	94
24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius	94
25. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius	94
26. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir	94
politiką
27. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją	94
	94
27. 1 priedas – Bendrovės pranešimas apie vertybinių popierių biržoje Nasadq Vilnius listinguojamų bendrovių
valdymo kodekso laikymąsi	96
27. 2 priedas - AB "Kauno energija" konsoliduotos socialinės atskaitomybės ataskaita	118

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1	lentelė	2017 metų Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2013–2016 metų	71
		rodikliais
2	lentelė	2017 metų Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2013–2016 metų rodikliais	72
3	lentelė	2017 metų Bendrovės nefinansinių rodiklių palyginimas su 2013–2016 metų
		rodikliais	73
4	lentelė	2017 metais iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą
		išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2013–2016 metų kiekiu	76
5	lentelė	Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis	82
6	lentelė	Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2013–2017 metais	82
7	lentelė	Emitento akcininkai, kuriems 2017 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5
		proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo	84
8	lentelė	Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio
		pabaigai	84
9	lentelė	Bendrovės akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į
		viešąją vertybinių popierių apyvartą	85
10	lentelė	Akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į neviešąją	85
		vertybinių popierių apyvartą
11	lentelė	Grupės darbuotojų skaičiaus kitimas 2013–2017 m.	86
12	lentelė	Bendrovės darbuotojų skaičiaus kitimas 2013–2017 m.	86
13	lentelė	Grupės darbuotojų išsilavinimas 2013–2017 m.	86
14	lentelė	Bendrovės darbuotojų išsilavinimas 2013–2017 m.	86
15	lentelė	Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas	86

GRAFIKŲ SĄRAŠAS

1	grafikas	Kuro struktūra	63
2	grafikas	Šilumos pirkimas ir gamyba	64
3	grafikas	Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes	64
4	grafikas	Vartotojų prijungimo ir atjungimo dinamika	66
5	grafikas	Investicijų įvykdymas pagal finansavimo šaltinius	66
6	grafikas	Vidutinė mėnesio oro temperatūra	70
7	grafikas	Šilumos tiekimas į tinklą	74
8	grafikas	AB "Kauno energija" tiekiamos šilumos kaina	74
9	grafikas	Šilumos kainos struktūros elementai	75
10	grafikas	Šilumos kainos pastovioji dedamoji	75
11	grafikas	Šilumos kainos kintamoji dedamoji 2017 m. gruodžio mėn.	76
12	grafikas	Bendrovės filialo "Jurbarko šilumos tinklai" veiklos rezultatai	80
13	grafikas	UAB "Kauno energija NT" veiklos rezultatai	81
14	grafikas	Akcijos kainos ir apyvartos 2013–2017 m. istorija	83
15	grafikas	Bendrovės akcijos kainos palyginimas	83
16	grafikas	Akcininkų struktūra 2017 m. gruodžio 31 d.	84

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas AB "Kauno energija" konsoliduotasis metinis pranešimas – 2017 metai.

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė arba Emitentas) rengia tiek Bendrovės, tiek ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Grupę (toliau – Grupė) sudaro: AB "Kauno energija" bei patronuojamos įmonės UAB "Kauno energija NT", kurioje Emitentas tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų. Nuo 2016 m. spalio 27 d. į Grupę įeina ir UAB "Petrašiūnų katilinė", kurios 100 proc. akcijų taip pat tiesiogiai kontroliuoja Emitentas.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę:

Bendrovės pavadinimas	Akcinė bendrovė "Kauno energija"
Teisinė – organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Buveinės adresas	Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas
Juridinio asmens kodas	235014830
Telefonas	(8 37) 305 650
Faksas	(8 37) 305 622
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetainės adresas	www.kaunoenergija.lt
Įregistravimo data ir vieta	1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaunas, įsakymo Nr. 513
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
PVM mokėtojo kodas	LT350148314

Pagrindiniai duomenys apie patronuojamas bendroves:

Bendrovės pavadinimas	UAB "Petrašiūnų katilinė"
Teisinė – organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Buveinės adresas	R. Kalantos g. 49, 52303 Kaunas
Juridinio asmens kodas	304217723
Telefonas	+370 687 48413
Įregistravimo data ir vieta	2016 m. balandžio 1 d., Kaunas
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas
Bendrovės pavadinimas	UAB "Kauno energija NT"
Teisinė – organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Buveinės adresas	Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas
Juridinio asmens kodas	303042623
Telefonas	(8 37) 305 693
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Įregistravimo data ir vieta	2013 m. balandžio 16 d., Kaunas
Registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

Grupės pagrindinės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugų teikimas. Bendrovė yra Grupės patronuojanti bendrovė. Bendrovė gamina, ir tiekia vartotojams šilumą (šildymui ir karštam vandeniui ruošti) Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone (Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k.) (toliau – Kauno rajonas).

Taip pat, vykdydama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatas, nuo 2010 m. gegužės 1 d. Bendrovė tiekia karštą vandenį (vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą) vartotojams Kaune ir Jurbarke bei Kauno rajone (toliau tekste šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens vadinamas šilumos tiekimu, išskyrus duomenis pateiktus 7 ir 8 lentelėje), kurie Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėja. 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė karštą vandenį tiekė į 660 Kauno miesto ir rajono bei į 7 Jurbarko daugiabučius gyvenamuosius namus. Pajamos iš karšto vandens tiekimo veiklos Bendrovės pardavimo pajamose sudaro apie 5,0 proc.

Taip pat Bendrovė prižiūri inžinerinius statinius (kolektorius – tunelius), eksploatuoja šilumos ir elektros gamybos įrenginius. Grupė ir Bendrovė pagal atskiras sutartis atlieka pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontą, teikia patalpų nuomos paslaugas. Grupė ir Bendrovė licencijuojamą veiklą vykdo pagal turimas atitinkamas licencijas. 2004 m. vasario 26 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija

galioja neribotą laiką. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nuostatas.

Grupės ir Bendrovės vizija – moderni, efektyvi, konkurencinga ir pridėtinę vertę akcininkams kurianti įmonių grupė, veikianti šilumos gamybos, šilumos ir karšto vandens tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, turto nuomos srityse.

Grupės ir Bendrovės vertybės:

profesionalumas;
patikimumas;
skaidrumas;
iniciatyvumas;
atsakomybė;
bendradarbiavimas.

Grupės ir Bendrovės strateginiai tikslai:

įgyvendinti Akcininkų formuojamus strateginius plėtros planus;
tinkamai prisidėti įgyvendinant Nacionalinės energetikos strategijos tikslus;
mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro t. y. gamtinių dujų;
didinti konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje;
plėsti turimas Grupės bendrovių pozicijas rinkoje;
plėtra, siūlant naujus produktus bei paslaugas;
užtikrinti energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 2012/27/ES įgyvendinimą.

Bendrovės šilumos ūkio techninės strategijos principinės gairės yra:

šilumos ūkio efektyvumo didinimas ir plėtra – Kaunui reikalingas bent vienas didesnės nei 100 MW galios modernus, šiuolaikiškas gamybos šaltinis – kogeneracinė elektrinė, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius (toliau – AEI) ir / arba atliekas, ir /arba dujas. Naujoji elektrinė turėtų užtikrinti rezervinio kuro laikymą / panaudojimą, šilumos gamybos šaltinių rezervavimą, stabilų centralizuoto šilumos tiekimo hidraulinį režimą, lankstų reagavimą į tinklo poreikio kitimą pikų metu, turėtų avarinę papildymo sistemą, būtų ekonomiškai "subalansuotas";

šilumos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimas – Bendrovė numato parengti ekspertinį šilumos tiekimo sistemos saugumo / pažeidžiamumo vertinimą, įgyvendinti parametrų duomenų perdavimo, surinkimo bei vertinimo sistemos naujinimą bei modernizavimą, įgyvendinti tinklo hidraulinio režimo optimizavimą bei parametrų reakcijos / kitimo greičio didinimą, rekonstruoti, optimizuoti termofikacinių vamzdynų ruožus, ir elementus (vidutinis centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) tinklo vamzdynų amžius yra apie 38 metus), įgyvendinti CŠT tinklo vandens rezervinės – avarinės papildymo sistemos atnaujinimą bei vystymą, įdiegti techninius sprendinius ir/ ar pasinaudoti gera praktika, didinant patikimumą ir saugumą, užtikrinančius termofikacinio režimo stabilumą.

aktyviai dalyvauti Kauno, Kauno rajono ir Jurbarko miesto aprūpinimo šiluma politikos formavime, centralizuoto šilumos tiekimo rinkos plėtros bei bendrovės patrauklumo didinime;

gerosios praktikos formavimas ir jos viešinimas.

4. Emitento sutartys su kredito įstaigomis

2003 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta Emitento aptarnavimo sutartis su AB SEB banku (įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius), atstovaujamu Finansų rinkų departamento.

5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Emitento 20 031 977 (dvidešimt milijonų trisdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt septynios) paprastosios vardinės akcijos (VP ISIN kodas LT0000123010), kurių bendra nominalioji vertė – 34 855 639,98 Eur (trisdešimt keturi milijonai aštuoni šimtai penkiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt devyni Eur 98 ct), 2017 m. gruodžio 31 d. yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą. Bendrovės akcijų listingavimo pradžia 1998 m. gruodžio 28 d.

6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

6.1. Bendrovės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

Bendrovė savo veiklą 2017 metais vykdė orientuodamasi į gamybos šaltinių galios plėtrą bei CŠT tinklo patikimumo didinimą, atsižvelgdama į Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategines gaires.

Veiklos planavime Bendrovė taip pat atsižvelgia į 2016 metais Bendrovės iniciatyva, Lietuvos energetikos instituto parengtą AB "Kauno energija" strategiją šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2007–2020 m. Strategijoje apibrėžiamos pagrindines miesto aprūpinimo šiluma nuostatos ir kryptys iki 2021 metų, siekiant užtikrinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemos techninį, ekonominį ir valdymo efektyvumą bei šilumos tiekimo patikimumą, nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvos teisės aktų nuostatas ir Europos Sąjungos (toliau – ES) direktyvų įpareigojančius siekius.

Bendrovė užima didžiąją dalį šilumos gamybos ir tiekimo rinkos Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke. Grupės gamybinius pajėgumus sudaro Bendrovės katilinių gamybiniai pajėgumai ir patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" katilinės gamybiniai pajėgumai Kauno mieste. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 13 izoliuoto tinklo ir 28 vietinės (buitinės) katilinės (iš kurių 27 dujofikuotos, o viena kūrenama granulėmis) Kauno mieste, bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės. Bendras Grupės šiluminis galingumas sudaro apie 607 MW, o bendras visos Grupės energijos gamybos pajėgumas yra apie 616 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai). Bendras instaliuotas Bendrovės šiluminis galingumas sudaro apie 588 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 314,6 MW šiluminis (t. t. 17,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 34,8 MW šiluminis (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra apie 597 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovei priklausančiuose gamybos šaltiniuose 2017 m. buvo pagaminta beveik 38,5 proc. visos šilumos, patiektos į tinklą. Trūkstamas šilumos kiekis buvo nupirktas iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG). Reikiamas šilumos kiekis nuperkamas kiekvieną mėnesį organizuojamuose aukcionuose, vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais.

2017 m. Bendrovės šilumos gamybai naudotas kuras pateiktas 1 grafike.

1 grafikas

2017 m. Bendrovė šilumą pirko iš 11 NŠG Kaune ir Kauno rajone: UAB Kauno termofikacijos elektrinės, UAB "Danpower Baltic Taika", UAB "Danpower Baltic Taika elektrinė", UAB "Lorizon energy", UAB "Ekoresursai", UAB "Petrašiūnų katilinė", UAB "Aldec General", UAB "ENG" ir UAB "Danpower Baltic Biruliškių", UAB "Ekopartneris" ir UAB "Foksita". Iš viso nupirkta 890,4 tūkst. MWh šilumos, t. y. 61,5 proc. patiektos į tinklą šilumos (2016 metais – 59,1 proc.). Per 2013–2017 m. laikotarpį Bendrovės įrenginiais pagaminti ir iš NŠG nupirkti šilumos kiekiai, tūkst. MWh:

Šilumos pirkimas ir gamyba, tūkst. MWh 267,0 293,0 524,91 589,38 564,47 1.174,4 1.069,7 800,72 844,30 890,40 0,0 200,0 400,0 600,0 800,0 1.000,0 1.200,0 1.400,0 1.600,0 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. Šilumos gamyba savuose šaltiniuose Pirkta šiluma iš NŠG

Šią pagamintą ir nupirktą šilumą Bendrovė integruotais ir lokaliniais šilumos tiekimo tinklais, 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, tiekė 3 462 įmonėms ir organizacijoms bei 115 429 buitiniams vartotojams, iš viso – 118 891 vartotojui (objektai pagal adresus).

Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes

Investicijos

Bendrovės investicijos į naujausias technologijas (šilumos gamybos šaltinių rekonstravimas, įrengiant ekonomaizerius, naujus biokuro katilus, izoliuoto ir integruoto tinklo katilinių automatizavimas, elektroninių paslaugų sistema, nuotolinio šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, klientų aptarnavimas "vieno langelio" principu bei kt.), padeda Bendrovei mažinti parduodamos šilumos kainą. Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas mažina Bendrovės šilumos tiekimo nuostolius. Visos šios investicijos padeda Bendrovei prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei būti pažangia šilumos ir karšto vandens tiekimo, šilumos gamybos šaltinių priežiūros bendrove Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone.

Investicijas Bendrovė vykdo vadovaudamasi Bendrovės 2017 m. investicijų planu, kuris patvirtintas 2017 m. vasario 7 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-26 "Dėl AB "Kauno energija" 2017 m. ir 2017–2020 m. investicijų planų ir jų finansavimo" (toliau – Investicijų planas).

2 grafikas

Pagal Investicijų planą Bendrovė vykdo magistralinių vamzdynų keitimo projektus, iš dalies finansuojamus ES struktūrinėmis lėšomis, optimizuoja vamzdynų skersmenis, prijungia prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo naujus objektus bei modernizuoja šilumos gamybos šaltinius.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai bei Komisijos teisinio reglamentavimo pakeitimai sudarė palankias sąlygas investuoti į šilumos gamybos šaltinių statybą ir modernizavimą, tuo didinant konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje bei mažinant šilumos kainą vartotojams.

Siekdama šių tikslų, 2017 m. Bendrovė tęsė savo turimų šilumos gamybos šaltinių modernizavimą, diegdama juose naujus šilumos gamybos įrenginius. Įgyvendinami šie gamybos šaltinių modernizavimo projektai:

2016 m. lapkričio mėn. Bendrovė pasirašė rangos sutartį su konkurso laimėtoju dėl keturių po 15 MW dujinių katilų su 1,5 MW kondensaciniais ekonomaizeriais įrengimo Pergalės katilinėje. Planuojama tęstinio projekto vertė apie 2,3 mln. Eur. Projekto įgyvendinimas numatomas 2017–2018 metais. Darbai padalinti į du etapus. Pirmame etape 2017 m. įrengtas vienas katilas 14,9 MW su ekonomaizeriu 1,5 MW, o antrame etape planuojama įrengti likusius tris.
2017 m. Petrašiūnų elektrinėje įrengtas dujinis vandens šildymo katilas, kurio bendra galia su kondensaciniu ekonomaizeriu sudaro 19,8 MW. Naujuoju įrenginiu bus galima pagaminti iki 160 GWh šilumos per metus. Naujasis įrenginys atitinka naujus griežtesnius Europos parlamento ir tarybos direktyvos (ES) 2015/2193 reikalavimus dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo, kurie įsigalios nuo 2020 metų. Numatyta, kad gamtinių dujų deginimo atveju NOx (azoto oksidų) koncentracija neviršys 80 mg/m³. Projekto vertė – 0,7 mln. Eur. Jis vykdomas Bendrovės lėšomis, nuosekliai vykdant Kauno miesto savivaldybės patvirtintą Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategiją.

2017 m. įvykdyti septyni šilumos tiekimo tinklų modernizavimo projektai pagal 2016 m. gruodžio mėn. Bendrovės pasirašytas 9 finansinės paramos sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Sutarčių vertė 9,4 mln. Eur. 2018 m. Bendrovė pabaigs vykdyti du projektus "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6T modernizavimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0010), "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 1T modernizavimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0024). Projektų vertė 2,3 mln. Eur, t. t. 1,15 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos

Visų jau įvykdytų investicinių projektų rezultatas – sumažėjusi šilumos kaina Bendrovės šilumos vartotojams. Vidutinė parduodamos šilumos kaina 2017 metais buvo 4,83 ct/kWh, 2016 metais buvo 5,02 ct/kWh, 2015 m. – 5,40 ct/kWh, 2014 m. – 6,69 ct/kWh.

2017 m. lapkričio mėn. Bendrovė pateikė 7 paraiškas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas" priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 "Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra" 2 kvietimą:

"Kauno miesto 1T magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0028);
"Kauno miesto 1Ž ir 7Ž magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0029);
"Kauno miesto 4T magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0030);
"Kauno miesto 5T magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0031);
"Kauno miesto 8K magistralės rekonstravimas" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0032);
"Kauno miesto 8Ž ir 9Ž magistralės rekonstravimas" (04.3.2-LVPA-K-102-02-0034);

"Kauno miesto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas Chemijos ir Medvėgalio gatvėse" (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-02-0035).

Šiuos projektus planuojama įgyvendinti 2018–2019 metais. Projektų vertė 20,1 mln. Eur, t. t. 9,7 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

2018 m. kovo 9 d. Bendrovė pasirašė su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra paramos sutartį projekto "Noreikiškių katilinės biokuro katilo iki 1 MW galios įrengimas" (kodas 04.1.1-LVPA-K-109-01-0006) finansavimui. Projekto vertė 0,25 mln. Eur, t. t. 0,15 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Projektas orentuotas į šilumos gamybos įrenginių efektyvinimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimą. Naujas katilas pakeis šilumos gamybai naudojamas gamtines dujas į biokurą.

Vartotojų prijungimo prie Bendrovės šilumos tiekimo tinklų ir atjungimo nuo jų dinamika 2013–2017 metais pateikiama 4 grafike.

Per 2017 m. nuo CŠT sistemos atjungti objektai, kurių instaliuota šiluminė galia buvo apie 2,96 MW. Šilumos įrenginių atjungimas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo tinklų ir šildymo būdo keitimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Šilumos ūkio įstatymo ir Statybos įstatymo bei šiuos įstatymus įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka.

2017 metais Bendrovė investavo 12,40 mln. Eur (iš jų finansuota ne Bendrovės lėšomis, t. y. komercinių bankų paskolomis – 6,08 mln. Eur, iš ES struktūrinių fondų ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo – 3,32 mln. Eur), iš kurių didžioji dalis investicijų skirta šilumos tiekimo trasų modernizavimui ir šilumos gamybos katilų atnaujinimui. Dalis lėšų buvo skirta naujų objektų, kurių suminė vartojimo galia – 13,66 MW, prijungimui prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Bendrovės investicijos pagal finansavimo šaltinius 2013–2017 m. nurodytos 5 grafike.

5 grafikas

Investicijų įvykdymas pagal finansavimo šaltinius, mln. Eur

4 grafikas

6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų įtaka veiklos rezultatams

Išoriniai rizikos veiksniai, darantys įtaką Bendrovės pagrindinei veiklai:

didėjanti konkurencija tarp šilumos gamintojų Kaune;
padidėjusi galutinė (tai yra įskaitant visas sąnaudas) gamtinių dujų ir biokuro kaina;
nuolat kintanti teisinė aplinka;
šilumos gamybos kainų formavimo politika.

Konkurencinės aplinkos rizikos veiksniai. Bendrovė, siekdama dirbti veiksmingai ir patikimai, kuriant pridėtinę vertę akcininkams, susiduria su jos veiklos sferai būdingomis rizikomis, tačiau ir pasinaudoja galimybėmis dirbti, veiksmingai ir patikimai išnaudojant turimą bei kurti papildomą potencialą. Viena iš didžiausių rizikų, su kuria gali susidurti Bendrovė – santykinai aukšta iš NŠG perkamos šilumos kaina. NŠG vertintini kaip privatūs pelno generavimui skirti verslo vienetai. Šilumos supirkimas vykdomas vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei Komisijos patvirtintu Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu. Savo ruožtu Bendrovė intensyviai investuoja į nuosavų gamybos šaltinių modernizavimą bei statybą, kad sumažintų palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas. Tokiu būdu naudojamasi reguliavimo aplinka, didinama konkurencija bei mažinama šilumos pirkimo ir pardavimo vartotojams kaina.

Kartu su naujų NŠG atsiradimu Bendrovė turi spręsti papildomus techninius, ekonominius, teisinius ir kitus klausimus: šilumos tiekimo tinklo valdymo bei šių gamintojų galios balansavimo staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymo, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimo, kaitos ir taikymo.

Komerciniai rizikos veiksniai: Bendrovė yra pagrindinis centralizuotai pagamintos šilumos tiekėjas Kauno ir Jurbarko miestams bei daliai Kauno rajono. Norint išlaikyti šią rinką, būtina diegti efektyvias technologijas nuosavuose gamybos šaltiniuose bei, išnaudojant skirtingų kuro rūšių kainų skirtumus, siekti gaminti mažiausiomis sąnaudomis.

Bendrovės šilumos pardavimai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio, t. y. šilumos suvartojimo, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydžio į šilumos taupymą ir racionalų vartojimą bei šilumos pardavimo rinkos plėtros tempai.

Kintančios kuro kainos bei NŠG pagamintos šilumos pardavimo kaina turi įtakos Bendrovės šilumos gamybos savikainai.

Bendrovės veiklos rezultatui turi įtakos pardavimo apimčių mažėjimas dėl mažėjančio šilumos vartojimo (vykdant daugiabučių namų / pastatų renovaciją ar įdiegiant šilumą taupančius įrenginius), taip pat dėl vartotojų atsijungimų nuo CŠT (dėl įvairių priežasčių). Rizika mažinama Bendrovei investavus ir toliau investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos gamybos įrenginius, mažinant Bendrovės šilumos gamybos savikainą bei perkamos iš NŠG šilumos kainą, tuo pačiu, ir vartotojui tiekiamos šilumos kainą bei nuolat argumentuotai informuojant vartotojus apie CŠT sistemos privalumus (saugumas, patikimumas, sąsaja su viena kuro rūšimi, kuro konversija, lokalūs taršos šaltiniai gyvenamuosiuose rajonuose ir jų sukeliama bendra aplinkos tarša ir kt.) lyginant su autonominiu šildymu.

Kitų bendrovių, propaguojančių tik gamtinių dujų naudojimą, neatsižvelgiant į patvirtintą specialųjį šilumos tiekimo planą, konkurencija su Bendrove šilumos tiekimo sektoriuje pasireiškia vartotojų atsijungimu nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Šilumos įrenginių atjungimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (su vėlesniais pakeitimais) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A-1830 patvirtintas Pastato ar patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas. Kauno miesto savivaldybė yra patvirtinusi specialųjį šilumos tiekimo planą, kuriame numatytas šilumos tiekimo būdas atskirose miesto teritorijose. CŠT zonoje esančių pastatų atsijungimas nuo CŠT tinklų galimas tik atitinkamai suderinus su Kauno miesto savivaldybe. Kauno rajono savivaldybės šilumos ūkio specialusis planas patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-43. Jurbarko miesto ir rajono šilumos ūkio specialusis planas, patvirtintas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. T2–67.

Veiklos rizika: Ribotas vartotojų mokumas ir skolos. Rizika mažinama faktoringuojant skolas ir einamuosius kai kurių vartotojų grupių priskaitymus bei taikant efektyvesnius skolų išieškojimo metodus / būdus. Kita galima veiklos rizika – palūkanų normų pasikeitimai bankinėje rinkoje.

Detali informacija apie rizikos valdymo politiką bei kredito, valiutų kursų, palūkanų normos, likvidumo rizikas pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 22 pastaboje.

Per 2017 m. lyginant su 2016 m., šilumos vartotojų pradelsti įsipareigojimai sumažėjo apie 12 proc. ir 2017 m. sudarė 11,152 mln. Eur. Per 2016 m. lyginant su 2015 m., šilumos vartotojų pradelsti įsipareigojimai sumažėjo apie 9 proc. ir sudarė 12,658 mln. Eur. Mažėjimą nulėmė efektyvių skolos administravimo metodų taikymas, šilumos kainos sumažėjimas.

Siekiant kuo greičiau šias skolas susigrąžinti, Bendrovė naudoja visas teisės aktais leidžiamas skolų administravimo priemones, tarp jų – prevencines ikiteisminio išieškojimo priemones ir teisminį išieškojimą, taip pat bendradarbiauja su advokatų kontora. Papildomai, kaip prevencinė priemonė, esant dideliam įsiskolinimui, taikomas šilumos tiekimo apribojimas (įstatymų nustatyta tvarka ir esant techninėms galimybėms).

Visais atvejais apie susidariusį įsiskolinimą pirmiausia pranešama vartotojui. Skolininkui reaguojant į įspėjimus, su juo aptariamos įvairios skolos grąžinimo galimybės bei pasirašomi skolos grąžinimą užtikrinantys dokumentai. Skolininkui į įspėjimus nereaguojant, ir taikytoms prevencinėms ir ikiteisminėms priemonėms nedavus rezultato, vykdomas teisminis išieškojimas, t. y., kreipiamasi į teismą su ieškiniu, o gavus sprendimą su vykdomuoju dokumentu – į antstolį priverstinio išieškojimo vykdymui. Tokiu atveju skolininkas privalo sumokėti ne tik susidariusią skolą, bet ir teismo bei išieškojimo vykdymo išlaidas. 2017 m. atlikta visa eilė skolos prevencijos veiksmų ir ikiteisminio išieškojimo priemonių. Vykdytas skolos administravimo veiksmų kiekis: įspėjimų raštu – 29 292 vnt., įspėjimai skambučiais – 1 241 vnt., priimti vekseliai – 358 vnt., taikos sutartys – 84 vnt., įspėjimai sąskaitose – 144 828 vnt.

Bendrovės veikla cikliška. Šildymo sezono metu (spalio – balandžio mėnesiais) uždirbama daugiausia pagrindinės veiklos pajamų. Ne šildymo sezono metu Bendrovės pajamos yra mažiausios, nes šilumą vartotojai naudoja tik karštam vandeniui ruošti. Be to, ne šildymo sezono metu Bendrovė patiria daugiau išlaidų, nes turi pasirengti ateinančiam šildymo sezonui, t. y. vykdyti remonto ir rekonstravimo darbus šilumos tiekimo tinkluose bei šilumos gamybos šaltiniuose.

Teisinės atitikties rizika: Energetikos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, atitinkami Vyriausybės nutarimai, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos šilumos kainų ir mokėjimų už šilumą metodikos bei kiti teisės aktai. Jų pasikeitimai turi įtakos šilumos tiekimo įmonių veiklai.

2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 pataisoms, vadovaujantis 7 straipsniu, į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Vykdant teisės aktus, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. visos šios sąnaudos tiesiogiai mažina Bendrovės pelną.

Taip pat tarp politinių – teisinių rizikos veiksnių paminėtini Kauno miesto savivaldybės, turinčios kontrolinį Bendrovės akcijų paketą, politiniai sprendimai, turintys įtakos sprendimų priėmimui Bendrovės akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais (reikšmingiausi klausimai, atmetus akcininkų struktūros formavimą, yra pelno ir paramos skirstymo pozicijos), Bendrovės stebėtojų tarybos narių išrinkimui, kurie skiria Bendrovės valdybos narius, dažnai įtakojamus juos išrinkusių politikų. Rizika gali būti mažinama informuojant pagrindinį akcininką apie Bendrovės vykdomą veiklą, veiklos rezultatus, perspektyvinius planus bei nepolitizuotas valdybos formavimas.

Teisinės atitikties rizika yra nuostolių padidėjimo ir (ar) prestižo praradimo, ir (ar) pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, išorės teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijų reikalavimų nevykdymas ir pan.) arba vidaus veiksniai (pavyzdžiui, vidaus teisės aktų bei etikos standartų pažeidimai, darbuotojų piktnaudžiavimo atvejai ir pan.).

Bendrovė užbaigė paskutinį (iš trijų) investicinį ginčą su Kauno termofikacijos elektrine, kai Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2016 m. sausio 29 d. byloje Nr. 268 sprendimu patvirtino tarp šalių 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašytą Taikos sutartį. Pagal Taikos sutarties sąlygas, šalys sutarė nutraukti 2013 m. kovo 31 d. sudarytą Investicijų susitarimą, Kauno termofikacijos elektrinei įsipareigojant sumokėti Bendrovei apie 2,3 mln. Eur kompensaciją dalimis iki 2018 m. vasario 28 d. Kaip papildomą nefinansinę kompensaciją Taikos sutarties sąlygomis Kauno termofikacijos elektrinė perdavė AB "Kauno energija" dalį Kauno miesto centralizuotos šilumos tiekimo infrastruktūros (kolektorinę ir susijusius vamzdynus, dalį technologinės grandies įrangos, reikalingos Bendrovei) bei nuomos teises į žemės sklypo dalį, susijusią su perimtu turtu.

Ši byla su Kauno termofikacijos elektrine truko nuo 2013 m. balandžio mėn., o ginčai dėl Investicijų susitarimo nevykdymo – nuo 2009 m.

Socialiniai veiksniai: neigiamos įtakos Bendrovės veiklai gali turėti vartotojų atjungimas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. 2017 m. atsijungė vartotojai, kurių bendra vartojamoji galia sudarė 2,96 MW; taip pat ribota buitinių šilumos vartotojų perkamoji galia bei lėtas jos augimas, bedarbystė bei jau ilgą laiką viešoje erdvėje susiformavusi išskirtinai neigiama nuomonė apie centralizuotos šilumos tiekėją.

Tačiau teigiamą įtaką turi nuo 118 504 – 2016 metais iki 118 891 – 2017 metais didėjęs vartotojų skaičius. Bendra naujų vartotojų instaliuota galia sudaro 13,66 MW (daugiausiai verslo įmonės, turinčios didelius šildomus pastatų plotus).

Socialinė rizika: įmonės veikla socialiai jautri daugeliui Kauno regiono gyventojų ir įmonių dėl sąlygiškai didelių išlaidų už šilumą ir karštą vandenį. Šios išlaidos sudaro nemažą šeimos ūkio išlaidų dalį. Mažėjant parduodamos šilumos kainai, nusiskundimų dėl didelių sąskaitų įmonės adresu sulaukiama vis mažiau. Jų mažėjimą sąlygojo pastaruoju metu Bendrovės įvykdytos investicijos į gamybos šaltinius, ženkliai sumažinusios šilumos ir karšto vandens kainas. Vertinant Lietuvos mastu, 2017 m. Bendrovės tiekiamos šilumos kaina buvo arti vidutinės visų šilumos tiekimo įmonių kainos.

Ši rizika mažinama argumentuotai informuojant vartotojus apie Bendrovės vykdomą veiklą – nuosekliai publikuojami straipsniai Bendrovės interneto svetainėje bei miesto ir šalies žiniasklaidoje. Bendrovė analizuoja vartotojų nusiskundimus, teikia raštiškus atsakymus, konsultuoja vartotojus žodžiu (Bendrovės patalpose), telefonu, bei el. paštu. Vartotojai periodiškai kviečiami į susitikimus su Bendrovės specialistais, kur yra aptariami su Bendrovės vykdoma veikla susiję aktualūs klausimai. Taip siekiama formuoti objektyvų Bendrovės – modernios ir socialiai atsakingos įmonės – įvaizdį.

Techniniai – technologiniai veiksniai: didžiausios technologinio pobūdžio rizikos yra susijusios su šilumos tiekimo sistemų būkle. Vidutinis Bendrovei priklausančių magistralinių vamzdynų amžius yra apie 38 metai. Jų modernizavimą sąlygoja lėšų trūkumas. Kad sumažinti šilumos tiekimo sistemos amžių, būtina per metus rekonstruoti daugiau kaip 13,5 km. tinklo ilgio, o būtinos investicijos tam sudarytų apie 6 mln. Eur. Hidraulinių bandymų metu išaiškėja silpniausios jų vietos. Kasmet bandymų metu išaiškinama daugiau nei 200 vietų, kuriose įvyksta trūkiai. Nustačius defektus, operatyviai vykdomi jų šalinimo (remonto) darbai.

Labiausiai susidėvėjusiose vietose magistraliniai šilumos tiekimo tinklai rekonstruojami, panaudojant ES struktūrinių fondų paramą. Rekonstruotose šilumos tiekimo tinklų magistralių atkarpose sumontuojami nauji pramoniniu būdu (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale) izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai. Rekonstruotose atkarpose šilumos nuostoliai lieka itin maži (technologinio lygmens), o patys vamzdynai nebekelia trūkio grėsmės ir užtikrina patikimą šilumos tiekimą vartotojams, o vamzdynų trūkių grėsmė sumažinama iki minimumo, tuo užtikrinamas saugus bei patikimas šilumos tiekimas vartotojams.

Vienas iš techninės rizikos šilumos gamybos šaltiniuose veiksnių – šilumos gamybos įrenginių amžius. Šiuo metu nemažai šilumos gamybos įrenginių yra atnaujinta. Kasmet nešildymo sezono metu atliekami katilų remontai ir techninės priežiūros darbai, būtini šilumos tiekimo patikimumo ir saugumo užtikrinimui, t. y. šilumos gamybos šaltinių funkcionalumo bei kuro rezervinių galingumų užtikrinimui.

Kitas techninės rizikos veiksnys – tai, 2003 m. pardavus pagrindinį šilumos generavimo šaltinį – Kauno termofikacinę elektrinę, nuosavų šilumos gamybos galių trūkumas. Šiuo metu Bendrovei priklausančių šilumos gamybos šaltinių galia (467 MW) neužtikrina maksimalaus momentinio vartotojų šilumos poreikio Kauno miesto integruotame tinkle. Be to, pagal Lietuvos teisės aktus, šilumos tiekimo įmonės privalo turėti galios rezervą, kuris būtų 30 proc. didesnis nei sudaro maksimalus momentinis vartotojų šilumos poreikis. Todėl Bendrovė yra Komisijos įpareigota pirkti rezervinės galios užtikrinimo paslaugą. 2017 m. ši paslauga buvo perkama iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bendras šilumos ūkio vystymo tendencijas Kaune ir Lietuvoje, Bendrovės vienas iš tikslų yra nuolat pagrįstai investuoti į nuosavus šilumos gamybos šaltinius, t.y. modernizuoti esamus ir diegti naujus papildomus šiluminius galingumus. Apie Bendrovės gamybos šaltinių modernizavimą ir investicijas detaliau aprašyta 6.1 ir 7 skyriuose.

Technologinė rizika gali būti mažinama, rekonstruojant šilumos gamybos šaltinius ir tiekimo vamzdynus, tam panaudojant pažangiausias technologijas ir taip didinant šilumos sistemos efektyvumą, nuosavų šilumos gamybos šaltinių galią, būtiną patikimumo užtikrinimui. Be to, ženklias investicijas, modernizuojant Bendrovės turtą, įpareigoja daryti ir šalyje galiojantys standartai bei norminiai aktai, suderinti su ES standartais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais šilumos tiekimo sistemų darbo kokybinius ir techninius rodiklius.

Ekologiniai veiksniai: Bendrovės atžvilgiu juos galima suskirstyti į darančius poveikį Bendrovei ir įtakojamus Bendrovės veiklos.

Siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai ir neviršyti ribinių taršos, vibracijos bei triukšmo reikšmių, Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais, taip pat energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB bei Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 43- 2013, kitais teisės aktais, nustatančiais reikalavimus gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams. Pagrindiniai Bendrovės taršos šaltiniai: iškastinio organinio kuro deginimas Bendrovės šilumos šaltiniuose, gaminant šilumą ir nutekamieji vandenys, panaudoti technologiniuose procesuose.

Už atmosferos ir vandens taršą Bendrovė moka mokesčius. Jei būtų viršijamos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus Bendrovė mokėtų baudas. Tokių baudų per 2017 metus nebuvo mokėta.

Pagrindinės Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos gamybos šaltinių modernizavimas, šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant esamus vamzdynus į vamzdynus su putų poliuretano izoliacija, diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrenginius, mažiau taršių kuro rūšių naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas (kuro balanse 2017 m. vyravo kietasis biokuras – 80,06 proc., gamtinės dujos – 19,69 proc., kitas kuras – 0,25 proc.).

7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija

Bendrovės 2017 m. veiklos rezultatas atspindi įtaką tų investicijų, kurias Bendrovė įvykdė per 2014–2015 metus. Bendrovė įvykdė 3 didelius investicinius projektus, koncentruotus į gamybos sektoriaus vystymą, siekdama mažinti šilumos gamybos ir įsigijimo sąnaudas, užtikrinti patikimą šilumos tiekimą, mažinti perdavimo nuostolius, didinti šilumos tiekimo sistemos efektyvumą.

Bendrovės pardavimo pajamos 2017 m. sudarė 59 692 tūkst. Eur ir, palyginus su 2016 metais, sumažėjo 2,44 proc. (2016 metais jos sudarė 61 188 tūkst. Eur). Grupės pardavimų pajamos 2017 metais sudarė 59 680 tūkst. Eur (2016 m. – 61 178 tūkst. Eur).

Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo mažesnė šilumos kaina, kurios pagrindinę dalį sudaro perkamos šilumos ir kuro dedamoji, nors parduotos šilumos kiekis ir didėjo. Parduotos šilumos kiekis 2017 m. lyginant su 2016 m. buvo 1,2 proc. didesnis. 2017 m. vidutinė parduodamos šilumos kaina sumažėjo 3,78 proc. (2017 m. šilumos kaina – 4,83 ct/kWh, 2016 m. – 5,02 ct/kWh). 2017 metų šildymo sezono lauko oro vidutinė temperatūra buvo 2,43°C, o 2016 m. buvo 0,6°C.

6 grafikas

Grupės bendrosios pajamos 2017 m. sudarė 6 861 tūkst. Eur, Bendrovės – 6 046 tūkst. Eur.

Grupės ir Bendrovės pardavimo pajamos sumažėjo 1,50 mln. Eur. Bendrovės 2017 m. bendrosios pajamos, palyginus su 2016 m, mažesnės 0,86 mln. Eur dėl 2016 m. iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės gautos 1,8 mln. Eur kompensacijos pagal 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašytą Taikos sutartį, kuria buvo užbaigtas šalių ginčas Arbitražo byloje, kilęs dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo nevykdymo ir efektyvios Bendrovės veiklos, leidusios ženkliai sumažinti kuro ir perkamos šilumos sąnaudas, pradėjus šilumos gamyboje didžiąja dalimi naudoti biokurą, o ne gamtines dujas. Visa tai leido atpiginti tiek Bendrovės gaminamą, tiek ir iš NŠG superkamą šilumą.

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms iš pirkėjų gautinoms sumoms. Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2017 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtrauktas į gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį ir 2017 m. sudarė atitinkamai -830 tūkst. Eur ir -849 tūkst. Eur, t. y. sumažėjo sąnaudos ir dėl to padidėjo pelnas (2016 m. – 825 tūkst. Eur ir – 835 tūkst. Eur). Per 2017 m. Grupė ir Bendrovė nurašė atitinkamai 413 tūkst. Eur ir 413 tūkst. Eur beviltiškų skolų (2016 m. 330 tūkst. Eur ir 330 tūkst. Eur). Per 2017 m. Grupė ir Bendrovė atgavo 6 tūkst. Eur (2016 m. – 5 tūkst. Eur) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

1 lentelė

Eil. Nr.	Grupės rodiklio pavadinimas	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.
1	Pardavimų pajamos, tūkst. Eur	93 363	75 746	60 725	61 178	59 680
1.1	Iš jų: šilumos energija	90 239	72 484	57 396	58 004	56 084
1.2	elektros energija	222	220	253	38	0
1.3	pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	81	27	21	10	10
1.4	Pajamos už kolektorių priežiūrą	226	227	226	227	250
1.5	Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina	2 494	2 633	2 569	2 611	2 981
1.6	Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą	101	155	260	288	355
2	Bendrosios pajamos, tūkst. Eur	874	862	4 509	6 957	6 861
3	EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Eur	6 384	7 344	12 083	14 787	15 861
4	Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100	-2,1	0,9	9,1	10,0	11,7
5	Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	0,9	1,1	7,4	11,4	11,5
6	Turtas, tūkst. Eur	129 688	145 130	134 442	145 073	149 158
7	Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur	76 522	77 382	81 860	87 019	89 343
8	Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100	1,1	1,1	5,7	8,5	8,2
9	Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	0,7	0,6	3,2	5,0	4,8
10	Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,72	0,52	0,45	0,42	0,40
11	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	0,8	0,7	3,7	5,6	5,4

2017 metų Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2013–2016 m. pateiktas 1 lentelėje.

Eil. Nr.	Grupės rodiklio pavadinimas	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.
12	Įsiskolinimo koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,41	0,47	0,39	0,40	0,40
13	Skolos ir nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,7	0,9	0,6	0,7	0,7
14	Einamojo likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai)	0,70	0,69	1,10	1,18	1,22
15	Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,66	0,68	1,07	1,14	1,13
16	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,02	0,01	0,21	0,49	0,42
17	Pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje)	0,02	0,02	0,11	0,16	0,16
18	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur	1,8	1,8	1,9	2,0	2,09
19	Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E rodiklis) (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	8,34	6,99	4,36	3,45	7,36
20	Akcinis kapitalas, tūkst. Eur	74 256	74 378	74 476	74 476	74 476
21	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,57	0,51	0,55	0,51	0,5
22	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	1,1	1,1	5,8	8,7	8,8
23	Dividendų mokėjimo koeficientas (dividendas akcijai/ pelnas akcijai)	0,23	0,03	0,38	0,66

2017 metų Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2013–2016 m. pateiktas 2 lentelėje.

2 lentelė

Eil. Nr.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.
1	Pardavimų pajamos, tūkst. Eur	93 356	75 755	60 733	61 188	59 692
1.1	Iš jų: šilumos energija	90 255	72 494	57 404	58 013	56 096
1.2	elektros energija	222	220	253	38	0
1.3	pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra	58	26	21	10	10
1.4	Pajamos už kolektorių priežiūrą	226	227	226	227	250
1.5	Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens kaina	2 494	2 633	2 569	2 611	2 981
1.6	Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą	101	155	260	288	355
2	Bendrosios pajamos, tūkst. Eur	538	867	4 528	6 901	6 046
3	EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. Eur	6 007	7 339	12 085	14 631	14 391
4	Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100	-2,2	1,0	9,2	9,88	12,20

2017 M. AB "KAUNO ENERGIJA" KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Eil. Nr.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.
5	Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)	0,6	1,1	7,5	11,3	10,13
6	Turtas, tūkst. Eur	130 380	145 853	135 173	141 071	145 002
7	Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur	77 050	77 915	82 412	87 515	89 024
8	Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100	0,7	1,1	5,6	8,1	7,05
9	Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / vidutinis turtas)*100	0,4	0,6	3,2	5,0	4,32
10	Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / turtas)	0,72	0,52	0,45	0,43	0,41
11	Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)	0,5	0,7	3,7	5,7	4,9
12	Įsiskolinimo koeficientas (įsipareigojimai / turtas)	0,41	0,47	0,39	0,38	0,39
13	Skolos ir nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai / savininkų nuosavybė)	0,7	0,9	0,6	0,6	0,6
14	Einamojo likvidumo koeficientas (trumpal. turtas / trumpal. įsipareigojimai)	0,70	0,69	1,10	1,48	1,48
15	Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,66	0,68	1,07	1,44	1,38
16	Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)	0,02	0,01	0,21	0,51	0,51
17	Pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje)	0,01	0,02	0,11	0,16	0,14
18	Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, Eur	1,8	1,8	1,9	2,0	2,08
19	Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E rodiklis) (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų pabaigoje)	13,55	6,95	4,34	3,47	8,35
20	Akcinis kapitalas, tūkst. Eur	74 256	74 378	74 476	74 476	74 476
21	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,57	0,51	0,55	0,53	0,51
22	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	0,7	1,1	5,8	8,6	7,8
23	Dividendų mokėjimo koeficientas (dividendas akcijai / pelnas akcijai)	0,23	0,03	0,38	0,66

Platesnė Grupės ir Bendrovės finansinių rezultatų analizė pateikta 2017 metų konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

2017 metų Bendrovės nefinansinių rodiklių palyginimas su 2013–2016 metų rodikliais pateiktas 3 lentelėje.

						3 lentelė
Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.
1.	Pagamintos ir nupirktos energijos kiekis, patiektas į tinklą, tūkst. MWh:	1 442,2	1 364,8	1 326,3	1 428,1	1 447,1
1.1.	šilumos energija	1 439,8	1 362,1	1 323,0	1 427,6	1 447,1
1.2.	elektros energija	2,4	2,7	3,3	0,5	0
2.	Parduota energijos, tūkst. MWh:	1 179,3	1 113,9	1 098,6	1 188,0	1 201,7

			2017 M. AB "KAUNO ENERGIJA" KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
--	--	--	----------------------------------------------------------------

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.
2.1.	šilumos energija	1 176,9	1 111,2	1 095,3	1 187,5	1 201,7
2.2.	elektros energija	2,4	2,7	3,3	0,5	0
3.	Rekonstruoti šilumos tiekimo tinklai, m	4 789	4 197	1 835	6 201	7 315
4.	Naujai nutiesti šilumos tiekimo tinklai, m	893	759	1 062	2 468	4 391

7 grafikas

Šilumos tiekimas į tinklą, tūkst. MWh

Aplinkos įtaka veiklai: Bendrovės veiklos rezultatui gali turėti įtakos pardavimo apimčių pokytis dėl pasikeitusio šilumos poreikio, kurį gali lemti vartotojų investicijos į namų renovaciją, šilumos taupymą ir racionalų vartojimą, aukštesnė arba žemesnė šildymo sezono vidutinė lauko oro temperatūra, kuro kainų pokyčiai, perkamos iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos kaina.

Bendrovės rekonstruoti šilumos gamybos šaltiniai, pereinant nuo iškastinio kuro prie biokuro, savo gamybos savikaina sudaro rimtą konkurenciją Kaune veikiantiems NŠG. Modernizuodama sau priklausančius gamybos šaltinius, per pastaruosius 5 metus Bendrovė savo vartotojams vidutinę tiekiamos šilumos kainą sumažino 38 proc.

Bendrovės vidutinės šilumos kainos dinamika 2013–2017 m. pateikiama 8 grafike.

8 grafikas

AB "Kauno energija" vidutinė tiekiamos šilumos kaina, ct/kWh

2013–2017 m. gruodžio mėn. Bendrovės šilumos kainos struktūros elementai pateikti 9 grafike.

6,24 4,85 3,41 3,09 3,25 1,03 1,30 1,30 1,53 1,53 0,20 0,23 0,23 0,42 0,42 0 1 2 3 4 5 6 7 8 2013.12 2014.12 2015.12 2016.12 2017.12 Kintamoji dedamoji Pastovioji dedamoji Pelnas

AB "Kauno energija" valdyba 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 2016-2-2 (pakeista AB "Kauno energija" valdybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 2016-8-3) nustatė šilumos kainos dedamąsias tretiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kurias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija suderino 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. O3-129. Šilumos kainos pastovioji dedamoji, galiojusi iki 2016 m. gegužės 31 d. sudarė 1,53 ct/kWh (su pelnu), nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusi ir dabar galiojanti nauja pastovioji dedamoji sudaro 1,95 ct/kWh (su pelnu) (pastoviosios dedamosios padidėjimą sąlygojo realizuotos šilumos kiekio pokyčio, infliacijos, investicijų nusidėvėjimo pokyčiai bei naujos dedamosios "rezervinės galios užtikrinimo sąnaudos" 0,26 ct/kWh įskaičiavimas). Šilumos kainos pastoviosios dedamosios detalizavimas pateiktas 10 grafike.

10 grafikas

Bendrovė šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas perskaičiuoja kiekvieną mėnesį atsižvelgiant į pasikeitusias kuro ir perkamos šilumos kainas. Šilumos kainos kintamosios dedamosios galiojusios 2017 m. gruodžio mėn. detalizavimas pateiktas 11 grafike.

9 grafikas

11 grafikas

Šilumos kainos kintamoji dedamoji 2017 m. gruodžio mėn.

Su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija. Grupė ir Bendrovė, vykdydamos savo veiklą, siekia taupiai naudoti gamtos išteklius, diegti mažiau taršias technologijas, vadovautis aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir taikyti prevencijos priemones, mažinančias neigiamą įtaką aplinkai.

Atliekų tvarkymas. Grupėje ir Bendrovėje organizuotas veikloje susidarančių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams, t. y. įmonėms, turinčioms atliekų tvarkymo licencijas. Grupėje ir Bendrovėje 2017 metais perduota perdirbti perdirbti 0,883 tonų elektros ir elektronikos įrangos atliekų, 1626,169 tonos pelenų, 170,55 tonos statybinio laužo, 0,820 tonos naudotų padangų, 0,223 tonos dienos šviesos lempų.

Nuotekų tvarkymas. Grupė ir Bendrovė pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių ištekančios nuotekos neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose.

Oro tarša. Grupės ir Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimo laboratorija, turinti aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą, pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmetami teršalai į atmosferą neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose. Bendrovės "Šilko", Ežerėlio, Girionių, Noreikiškių katilinėse, o nuo 2015 m. ir "Inkaro" katilinėje bei Petrašiūnų elektrinėje deginamas biokuras, taip mažinant atmosferos taršą. Žemiau pateiktoje 4 lentelėje yra pateiktas 2017 metais iš Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio palyginimas su 2013–2016 metais.

Išmesta per metus, t	Kietosios dalelės	Azoto oksidai	Anglies monoksidas	Sieros dioksidas	Angliavan deniliai	4 lentelė Kiti teršalai
2017 m.	79,7242	285,6461	1236,7667	145,0571	1,1982	0,4297
2016 m.	53,7542	265,0797	1155,3349	231,4719	4,2871	0,2818
2015 m.	43,5783	203,6775	904,8513	193,3228	20,1586	0,2818
2014 m.	23,613	154,570	534,443	47,158	16,294	0,440
2013 m.	10,5967	101,3197	299,6656	5,0747	14,9647	0,770

Noreikiškių, "Šilko", Ežerėlio, Girionių ir "Inkaro" katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje dūmams išvalyti nuo kietųjų dalelių įrengti ciklonai, jų darbo efektyvumas tikrinamas kiekvienais metais. Bendrovė dalyvauja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų prekybos sistemoje. Šiai sistemai priskiriami apyvartiniai taršos leidimai (ATL) skiriami Petrašiūnų elektrinei, "Šilko", "Pergalės", Garliavos, Jurbarko katilinėms ir Noreikiškių katilinei su kogeneracine jėgaine.

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai duomenys pateikti AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

Konsoliduotųjų ataskaitų vidaus kontrolė: sudarydama konsoliduotąsias finansines ataskaitas, Bendrovė sujungia savo ir patronuojamų bendrovių finansinių ataskaitų eilutes nuosekliai, sudėdama turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius. Po to eliminuoja Bendrovės investicijų į patronuojamą bendrovę balansinę vertę ir Bendrovės nuosavybės dalį patronuojamose bendrovėse; Grupės vidaus balanso likučius, sandorius, pajamas ir sąnaudas (šiam tikslui parengiama tarpusavyje suderinta visų sandorių, pajamų ir sąnaudų išklotinė už laikotarpį); nusidėvėjimo skirtumą turtinio įnašo, kuris įvertintas rinkos verte, lyginant su jo balansine verte.

Konsoliduotosioms Grupės ataskaitoms sudaryti Bendrovės ir patronuojamų bendrovių finansinės ataskaitos sudaromos ta pačia data.

Tikrinama ar Bendrovės ir patronuojamų bendrovių apskaitos politika panašių sandorių apskaitai yra vienoda. Patronuojamų bendrovių pajamos ir sąnaudos įtraukiamos į konsoliduotąsias ataskaitas nuo įsigijimo datos.

9. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos

Nuo 2018 m. sausio 2 d. pradėjo funkcionuoti vieningas kauniečių aptarnavimo centras "Mano Kaunas" – Statybininkų g. 3, Kaune, UAB "Kauno švara" patalpose. Jame gyventojai gali gauti operatyvią informaciją/konsultaciją apie Kauno m. savivaldybės valdomų įmonių – AB "Kauno energija", UAB "Kauno švara", UAB "Kauno autobusai", UAB "Kauno butų ūkis", UAB "Kauno gatvių apšvietimas" ir UAB "Kauno vandenys" teikiamas paslaugas, taip pat sudaryti sutartis, apmokėti sąskaitas, pateikti prašymus, gauti pažymas ir t. t. ir pan.

2018 m. vasario 22 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu iš Bendrovės stebėtojų tarybos narių atšauktas Židrūnas Garšva, kadencijai nepasibaigus, vietoje jo išrinktas Darius Razmislevičius.

2018 m. vasario 22 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas pritarti Bendrovės įstatų pakeitimui, patikslinant juose stebėtojų tarybos, valdybos ir vadovo kompetencijos ribas bei vykdomas funkcijas.

2018 m. kovo 19 d. Juridinių asmenų registre buvo išregistruotas Bendrovės filialas "Jurbarko šilumos tinklai", nutraukęs savo veiklą 2018 m. kovo 1 d., vadovaujantis Bendrovės valdybos 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 2017-31-2 "Dėl naujos AB "Kauno energija" valdymo struktūros patvirtinimo", kurio pagrindu, optimizuojant Bendrovės administracinę veiklą, įvykdyti Bendrovės valdymo struktūros pertvarkymai. Filialo vykdytos funkcijos (jų administravimas), užtikrinant Jurbarko katilinės veiklos tęstinumą, nuo 2018 m. kovo 1 d. perduotos Bendrovės struktūriniams padaliniams pagal kompetenciją, pilnai užtikrinant tolesnę Jurbarko katilinės, kaip Bendrovės šilumos gamybos šaltinio, veiklą, tiekiant centralizuotą šilumą Jurbarko miesto gyventojams.

2018 m. kovo 28 d. baigtas finansinių ataskaitų rinkinio auditas už 2017 metus. Jį atliko "KPMG Baltics", UAB (auditoriaus pažymėjimo Nr. 001446). Bendrovės audito įmonės, vykdančios 2017 metų finansinių ataskaitų auditą, kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė valdyba, vadovaudamasi Bendrovės 2017 m. įvykdyto viešojo pirkimo rezultatais. Šis Bendrovės metinis pranešimas pateikiamas kartu su 2017 m. audituotu finansinių ataskaitų rinkiniu ir nepriklausomo auditoriaus išvada apie jį .

10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

Kadangi investicijos sudaro sąlygas nuolatinei verslo plėtrai bei pelningumui, 2018 m. Grupės ir Bendrovės investicijų programos tikslai yra tolesnis šilumos gamybos apimčių bei efektyvumo didinimas, šilumos pardavimo rinkos didinimas, didinant biokuro panaudojimą šilumos gamybai, šilumos perdavimo ir paskirstymo vystymas, didinat saugumą ir patikimumą, plečiant inžinierinių sistemų priežiūros paslaugas bei toliau gerinant šilumos vartotojų aptarnavimo paslaugų kokybę.

Vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatas, siekiant įgyvendinti pagrindinius Bendrovės veiklos tikslus bei Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas, susijusias su šilumos šaltinių ir šilumos tiekimo tinklų patikimumo techninių reikalavimų, kurie garantuotų kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, užtikrinimu, 2017 m. vasario 7 d. Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-26 "Dėl AB "Kauno energija" 2017 m. ir 2017–2020 m. investicijų planų ir jų finansavimo" nusprendė pritarti Bendrovės investicijų planams naujam reguliaciniam laikotarpiui. 2018 m. vasario 6 d. Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-14 "Dėl AB "Kauno energija" 2018 m. ir 2017–2020 m. investicijų planų ir jų finansavimo" patvirtino naujus investicinius planus.

Bendrovės pagrindiniai investiciniai tikslai 2017–2020 metų reguliavimo laikotarpiui: atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, šilumos gamybos ir tiekimo Kauno ir Jurbarko m., Kauno r. vartotojams patikimumo didinimas bei numatomas ES struktūrinės paramos gavimas pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 4 prioritetą "Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas".

2018 m., vykdant Bendrovės investicijų programą, toliau vykdomas Bendrovei priklausančių katilinių modernizavimas, automatizuojant gamybos procesą, montuojant kondensacinius ekonomaizerius, šilumos tiekimo tinklų rekonstravimą, taip pat, vykdytas šilumos apskaitos prietaisų keitimas. Verta pažymėti, kad šių priemonių įdiegimas leis mažinti šilumos perdavimo nuostolius, optimizuoti šilumos tiekimą vartotojams bei užtikrins šilumos tiekimo patikimumą.

Planuojama, kad 2018 metais, lyginant su 2017 m., Grupės pardavimo pajamos bei parduodamos šilumos kiekis vartotojams išliks panašiame lygyje kaip ir 2017 m. Didžiausią įtaką Grupės ir Bendrovės pajamoms ir sąnaudoms turės kuro ir perkamos šilumos kainos pokyčiai, kadangi šilumos kaina pagal teisės aktų reikalavimus yra perskaičiuojama kas mėnesį. Didelę įtaką perkamos šilumos kainoms turi VKEKK nustatytos tvarkos (pvz. šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašas), konkurencijos sąlygos tarp šilumos tiekėjo ir NŠG. Grupės pelnas, lyginant su 2017 m., planuojama, kad bus mažesnis dėl perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų ir pradėtos gražinti kompensacijos vartotojams. Planuojamus rezultatus gali pakoreguoti šilumos poreikio pasikeitimas, t. y. suvartojimas, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydis į daugiabučių namų renovavimą ir šilumos taupymą bei racionalų vartojimą, VKEKK sprendimai šilumos kainodaros klausimais, taip pat Lietuvos ekonominės situacijos pokyčiai.

11. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą

ES Atsinaujinančių išteklių direktyvoje bei Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose nurodoma, kad iki 2020 metų pabaigos atsinaujinančių išteklių dalis bendrajame galutiniame energijos suvartojime turi sudaryti ne mažiau, kaip 23 proc., o dalis, tenkanti šildymui – iki 40 proc. Tuo tarpu jau dabar Kaune šis rodiklis viršija 80 proc.

Bendrovės atstovai yra nuolat kviečiami dirbti Kauno technologijos universiteto Energijos inžinerijos krypties studijų programų rengimo komitetuose ir išorinio bei savęs vertinimo grupėse. Dirbdami šiuose komitetuose ir grupėse, Bendrovės atstovai analizuoja programų tikslus ir studijų siekinius, mokymo planų sandarą, personalo tinkamumą, materialinę bazę, studijų procesą ir vertinimą, taip pat programos vadybą. Atlikdami išorinį ir savęs vertinimą, komitetai teikia rekomendacijas programų struktūrai ir vykdymo procesui gerinti, siekiant patenkinti darbdavių poreikius bei atitikti nacionalinių ir Europos teisės aktų reikalavimus aukštojo mokslo srityje.

Kaip ir kasmet, sausio pabaigoje Bendrovės atstovai dalyvauja Kauno technologijos universitete organizuojamoje respublikinėje konferencijoje "Šilumos energetika ir technologijos". Šiemet Bendrovė pristatė žingsnius, kuriuos žengė toliau modernizuodama Kauno šilumos ūkį, siekiant sumažinti šilumos kainą vartotojams. Pranešime akcentuota, kad Bendrovė per 2016 metus dar pagerino efektyvumo rodiklius, kurie 2016–2017 metų šildymo sezono metu leido pasiekti dar 4–5 proc. mažesnių šilumos kainų, nei praėjusio 2015–2016 metų šildymo sezono metu.

2017 m. balandžio mėn. dalyvauta LR seimo energetikos konferencijoje "Konkurencija šilumos gamybos sektoriuje – rezultatai ir perspektyvos", kurioje skaitytas pranešimas apie Kauno m. patirtį, pertvarkant šilumos ūkį.

2017 m. balandžio 20 d. Bendrovės generalinis direktorius dr. Rimantas Bakas dalyvavo tarptautinėje dujų energetikos konferencijoje BALTIC GAS CONFERENCE 2017, Vilniuje, kurioje kalbėjo apie dujų ir kitų kuro rūšių panaudojimo pokyčius šilumos gamybos procese Kaune. Kaune, kaip ir daugelyje Lietuvos šilumos gamybos ir tiekimo bendrovių, energijos gamybos procese dujos nuosekliai keičiamos vietiniu biokuru, kuris leidžia atpiginti galutinę šilumos kainą vartotojams. Ši konferencija – viena iš trijų Taline, Rygoje ir Vilniuje vykusių, Vokietijosir Baltijos šalių prekybos rūmų organizuojamų dujų energetikos konferencijų, skirtų rinkos tendencijų ekonominei analizei ir modeliavimui, atsižvelgiant į iki 2020 metų Baltijos regione vykdomus infrastruktūros projektus. Ši konferencija buvo skirta nagrinėti dujų tiekimo saugumui ir dujų šaltinių diversifikacijai, pagrindinis diskusijų objektas – suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje.

2017 m. gegužės mėn. Lietuvos energetikos institute vyko 14-oji tarptautinė jaunųjų mokslininkų konferencija energetikos klausimais "CYSENI 2017". Jos metu jaunieji mokslininkai iš Lietuvos bei užsienio šalių dalijasi žiniomis bei patirtimi, kurią įgijo tyrinėdami įvairias energetikos sritis. Jaunuosius mokslininkus pasveikino ir produktyvaus darbo konferencijoje palinkėjo AB "Kauno energija" generalinis direktorius dr. Rimantas Bakas. Konferencijoje skatinamas tarpdisciplininis ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kurio metu kiekvienas dalyvis praplečia savo akiratį bei mokslinių pažinčių ratą, kas be galo svarbu didinant šalies mokslinį potencialą. Be to, konferencijos temos – atsinaujinantys energijos ištekliai ir jų naudojimas, energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas, šiuolaikiniai išmanieji elektros tinklai, žinios energetikos politikai formuoti, vandenilis ir kuro elementai, termobranduolinės sintezės tyrimai, branduolinė energetika ir radiacinė sauga, degimo ir plazminių procesų tyrimai, šiluminės fizikos, skysčių bei dujų mechanikos ir metrologijos sričių tyrimai, daugiafunkcinių medžiagų tyrimai, globalūs pokyčiai ir ekosistemos, nanomokslai ir nanotechnologijos – neabejotinai aktualios bei svarbios siekiant vystyti energetikos sektorių.

2017 m. gegužės mėn. Bendrovėje lankėsi kolegos iš kitos šilumos tiekimo įmonės – AB "Klaipėdos energija". Kolegas domino kauniečių patirtis vykdant šilumos tiekimo vamzdynų hidraulinius bandymus. Bendrovės specialistų patirtis suskirstant miesto vamzdynus į 42 zonas ir atliekant jose atskirus bandymus, kolegoms iš Klaipėdos pasirodė įdomi. Uostamiestyje šie bandymai atliekami tik dviejose atskirose miesto dalyse, sustabdant karšto vandens tiekimą gana didelėms miesto dalims ir ilgesniam laikotarpiui. Tuo tarpu Kauno mieste, siekiant kuo labiau sutrumpinti karšto vandens netiekimo laiką, įdiegta nauja hidraulinių bandymų ir planinių remontų tvarka, leidžianti vykdyti hidraulinius bandymus 42 smulkesnėse zonose, taip neatjungiant karšto vandens tiekimo didelėms miesto zonoms vienu metu ir sutrumpinant hidraulinių bandymų ir planinių remontų laiką iki dviejų – keturių dienų, vietoje anksčiau buvusių 2 savaičių. Atitinkamai sutrumpėjo ir laikas, kai vartotojams netiekiamas karštas vanduo. Daugelis kauniečių tai jau pajuto.

Bendrovės valdyba 2017 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo Bendrovės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl Palemono gyvenvietės šilumos ūkio, esančio Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, įsigijimo už derybose su UAB "Fortum Heat Lietuva" suderėtą kainą ir kitas įsigijimo sąlygas bei įvykdyti kitas Palemono šilumos ūkio įsigijimo procedūras, pateikiant derybų rezultatus tvirtinti Bendrovės valdybai, ir šio sandorio užbaigimui papildomai gauti AB "Kauno energija" pagrindinį akcininką – Kauno miesto savivaldybę atstovaujančio administracijos direktoriaus pritarimą.

Bendrovė kartu su Lietuvos energetikos institutu dalyvauja projekte READY ("Resource efficient cities implementing advanced smart city solutions" ("Efektyviai išteklius naudojantys miestai, diegiantys sumanius sprendimus"), kuriam paramą skyrė Europos Komisija. Projekte dalyvauja 23 įmonės iš Danijos, Švedijos, Austrijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Projektas bus vykdomas iki 2022 m., diegiant naujausias energijos vartojimo efektyvinimo priemones Kauno mieste.

2017 m. rugpjūčio 22 d. Bendrovė kartu su partneriais pateikė paraišką finansavimui gauti pagal didžiausią ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą "Horizontas 2020" (Horizon 2020). Projekto kodinis pavadinimas FLEXCHX (Flexible combined production of power, heat and transport fuels from renewable energy sources – Lanksti kombinuota elektros, šilumos ir automobilinių degalų gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių). Projekto esmė – užtikrinti, kad biomasės jėgainės galėtų dirbti pilnu apkrovimu visus metus. Projekto tikslas – parengti lankstų energijos gamybos procesą, kuris ateityje galėtų būti naudojamas įvairiuose energijos gamybos šaltiniuose Europoje, siekiant aukšto efektyvumo mažiausiomis sąnaudomis. Europos Komisijos buvo prašoma 4,5 mln. Eur paramos. Projekto koordinatorius – VTT Suomijos taikomųjų mokslinių tyrimų institutas, partneriai: UAB "Enerstena", Lietuvos energetikos institutas, Vokietijos oro erdvės centras, Neste bei technologinės kompanijos iš Vokietijos, Suomijos ir Jungtinės Karalystės.

2018 m. vasario 28 d. Bendrovė ir dar 9 Europos įmonės ir mokslo įstaigos su Inovacijų ir tinklų programų vykdomąja įstaiga (INEA), administruojančia ES transporto, energetikos ir telekomunikacijų sričių infrastruktūros ir mokslinių tyrimų programas, pasirašė finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei bus suteikta finansinė parama dalyvauti tarptautiniame mokslo tiriamajame projekte "Lanksti kombinuota elektros, šilumos ir transporto degalų gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių" (FLEXCHX).

Be to Bendrovė dalyvauja Europos Komisijos remiamuose "Green Light" bei "Motor Challenge" programose, kurių tikslas – efektyvus energijos vartojimas apšvietimo ir siurblių eksploatavimo sistemose.

2016 metais Bendrovė pradėjo kokybės vadybos sistemos (ISO 9001), darbuotojų saugos ir sveikatos standartų (OHSAS 18001) ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos (ISO 14001) diegimą, kuris užbaigtas 2017 metais.

Bendrovėje siekiant užtikrinti korupcijos prevenciją 2017 m. vasario 24 d. Bendrovės valdyba patvirtino "AB "Kauno energija" ir jos dukterinių įmonių korupcijos prevencijos politika". Bendrovėje įdiegta konfidenciali Pasitikėjimo linija (el. pašto adresu), su patvirtinta Politika pasirašytinai supažindinti visi Bendrovės darbuotojai. 2017 m. kovo mėn. paskirtas atsakingas darbuotojas korupcijos prevencijos klausimų priežiūrai bei kontrolei Bendrovės ir jos patronuojamų įmonių mastu. 2017 metais Bendrovės atstovai dalyvavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos organizuotuose seminaruose "Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas" ir "Antikorupcinės aplinkos kūrimas valstybės ir savivaldybės įstaigoje", 2017 m. birželio mėn. struktūrinių padalinių vadovai dalyvavo individualiai Bendrovei parengtuose mokymuose, kurių tikslas – bendrai supažindinti darbuotojus su antikorupcijos principais bei bendrosios etikos ir skaidrumo nuostatomis, mokymų programą vedė viešoji įstaiga "Transperancy International".

12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų. Bendrovės akcijų nėra įsigijusios ir jos patronuojamos bendrovės. Bendrovė ir jos patronuojamos bendrovės per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones

Visa informacija šiuo klausimu pateikta AB "Kauno energija" konsoliduotųjų ir Bendrovės 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.11, 14, 22 pastabose.

14. Informacija apie emitento filialą ir patronuojamas įmones

Bendrovės valdybos sprendimu yra įsteigtas filialas "Jurbarko šilumos tinklai", įregistruotas 1997 m. rugsėjo 9 d., adresu V. Kudirkos g. 33, 74138 Jurbarkas. Bendrovės filiale gaminama šiluma parduodama Jurbarko miesto vartotojams.

Bendrovės filiale "Jurbarko šilumos tinklai" 2017 m. gruodžio 31 d. dirbo 31 darbuotojas.

Bendrovės filialo "Jurbarko šilumos tinklai" 2017 m. finansinių rodiklių palyginimas su 2013–2016 m. rodikliais pateikiamas 12 grafike.

12 grafikas

Bendrovės filialo "Jurbarko šilumos tinklai" veiklos rezultatai, tūkst. Eur

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

2018 m. kovo 19 d. Juridinių asmenų registre buvo išregistruotas Bendrovės filialas "Jurbarko šilumos tinklai" (toliau – Filialas), nutraukęs savo veiklą 2018 m. kovo 1 d., vadovaujantis Bendrovės valdybos 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 2017-31-2 "Dėl naujos AB "Kauno energija" valdymo struktūros patvirtinimo", kurio pagrindu, optimizuojant Bendrovės administracinę veiklą, įvykdyti Bendrovės valdymo struktūros pertvarkymai. Filialo vykdytos funkcijos (jų administravimas), užtikrinant Jurbarko katilinės veiklos tęstinumą, nuo 2018 m. kovo 1 d. perduotos Bendrovės struktūriniams padaliniams pagal kompetenciją, pilnai užtikrinant tolesnę Jurbarko katilinės, kaip Bendrovės šilumos gamybos šaltinio, veiklą, tiekiant centralizuotą šilumą Jurbarko miesto gyventojams. Įvykdyti Bendrovės valdymo struktūros pokyčiai, nuo 2018 m. kovo 1 d. nutraukiant Filialo, kaip Bendrovės struktūrinio padalinio, veiklą, neturėjo jokios įtakos centralizuotos šilumos tiekimo patikimumui ir nepertraukiamumui Jurbarko mieste.

Bendrovės valdyba 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu pritarė patronuojamos įmonės UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimui, atskiriant turtą nuo veiklos ir atskirto turto pagrindu įkuriant naują tokios pačios teisinės formos juridinį asmenį UAB "Kauno energija NT".

Užbaigus AB "Kauno energija" patronuojamos įmonės UAB "Pastatų priežiūros paslaugos" reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras, Juridinių asmenų registre 2013 m. balandžio 16 d. užregistruoti naujai įsteigto juridinio asmens UAB "Kauno energija NT" buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas, įmonės kodas 303042623, įstatai.

Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Kauno energija NT" įstatinis kapitalas 2017 m. gruodžio 31 d. yra 1 329 872 Eur ir yra padalintas į 45 921 paprastąsias vardines 28,96 Eur nominalios vertės akcijas.

UAB "Kauno energija NT" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB "Kauno energija NT" veikla – nekilnojamojo turto vystymas, valdymas, nuoma, pirkimas – pardavimas.

UAB "Kauno energija NT" 2017 m. apyvarta buvo 133 tūkst. Eur, bendrosios pajamos sudarė (138) tūkst. Eur.

UAB "Kauno energija NT" 2017 m. gruodžio 31 d. dirbo 4 darbuotojai.

UAB "Kauno energija NT" 2017 m. finansinių rodiklių palyginimas su 2013–2016 m. rodikliais pateikiamas 13 grafike.

13 grafikas

UAB "Kauno energija NT" veiklos rezultatai, tūkst. Eur

2016 m. spalio 27 d. užbaigtos UAB "Petrašiūnų katilinė" 100 proc. akcijų įsigijimo procedūros. Naujai įsteigto juridinio asmens, buveinės adresas R. Kalantos g. 49, 52303 Kaunas, įmonės kodas 304217723. Įstatai juridinių asmenų registre užregistruoti 2017 m. gegužės 22 d.

Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB "Petrašiūnų katilinė" įstatinis kapitalas 2017 m. gruodžio 31 d. yra 231 696 Eur ir yra padalintas į 800 vnt. paprastųjų vardinių 289,62 Eur nominalios vertės akcijų.

UAB "Petrašiūnų katilinė" neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB "Petrašiūnų katilinė" veikla – šilumos gamyba.

UAB "Petrašiūnų katilinė" 2017 m. gruodžio 31 d. dirbo 9 darbuotojai.

UAB "Petrašiūnų katilinė" 2017 m. finansiniai rodikliai: veiklos pajamos – 1 813 tūkst. Eur., veiklos sąnaudos – 1 858 tūkst. Eur, bendrosios pajamos – (17) tūkst. Eur.

15. Įstatinio kapitalo struktūra

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas 2017 m. gruodžio 31 d. yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct).

Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 5 lentelėje.

					5 lentelė
Akcijų rūšis	Akcijų skaičius, vnt.	Nominali vertė, eurais	Bendra nominali vertė, eurais	Dalis įstatiniame kapitale savivaldybių, proc.	Dalis įstatiniame kapitale privačių akcininkų, proc.
Paprastos vardinės akcijos	42 802 143	1,74	74 475 728,82	98,33	1,67

16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas

2015 m. balandžio 28 d. AB "Kauno energija" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įstatinis kapitalas buvo įregistruotas 2015 m. gegužės 18 d. ir yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct) ir yra padalintas į 42 802 143 (keturiasdešimt du milijonus aštuonis šimtus du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris) paprastąsias vardines 1,74 Eur nominalios vertės akcijas.

Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

16.1. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (2017 m. gruodžio 31 d.), pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių registracijos Nr. A01031430

Vertybinių popierių ISIN kodas	LT0000123010
Akcijų skaičius	20 031 977 PVA
Nominalioji vertė	1,74 Eur
Bendra akcijų nominalioji vertė	34 855 639,98 Eur

16.2. Akcijų, išplatintų ir įregistruotų neviešai apyvartai (2017 m. gruodžio 31 d.), pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių ISIN kodas LT0000128407 Akcijų skaičius 22 770 166 PVA Nominalioji vertė 1,74 Eur Bendra akcijų nominalioji vertė 39 620 088,84 Eur

Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2013–2017 metais pateikta 6 lentelėje.

					6 lentelė
Rodiklis	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.
Atidarymo kaina, Eur	0,578	0,589	0,486	0,459	0,592
Didžiausia kaina, Eur	0,589	0,600	0,479	0,600	1,180
Mažiausia kaina, Eur	0,458	0,430	0,400	0,401	0,571
Paskutinė kaina, Eur	0,589	0,486	0,459	0,560	1,180
Apyvarta vnt.	36 355	70 160	41 193	190 801	229 220
Apyvarta mln. Eur	0,02	0,04	0,02	0,10	0,19
Kapitalizacija mln. Eur	11,80	9,74	9,19	11,22	23,64

Akcijos kainos (eurais) ir apyvartos 2013–2017 m. istorija nurodyta 14 grafike.

14 grafikas

Bendrovės akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus (komunalinės paslaugos) ir OMX Vilnius indeksu pateikta 15 grafike.

Indeksas/Akcijos	2013.01.01	2017.12.31	+/-%
OMX Baltic Benchmark GI	546,98	944,09	72,6
OMX Vilnius	355,08	653,29	83,98
B7000GI Komunalinės paslaugos	988,68	2 321,18	134,78
KNR1L	0,578 EUR	1,180 EUR	104,15

17. Informacija apie Emitento akcininkus

Bendrovės akcininkų skaičius (kitų sąskaitų tvarkytojų (ne AB SEB banko) klientų VP apskaitant kaip vieną akcininką) 2017 m. gruodžio 31 d. – 285.

Emitento akcininkai, kuriems 2017 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo (42 802 143 PVA), duomenys nurodyti 7 lentelėje bei 16 grafike.

				7 lentelė
Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, kodas)	Akcininkui nuosavybės teise, priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis, proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc.	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis, proc.
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	39 736 058	92,84	92,84	-
Kiti akcininkai	3 066 085	7,16	7,16	-
Iš viso:	42 802 143	100	100	-

16 grafikas

Akcininkų struktūra 2017 m. gruodžio 31 d.

Grupės pavadinimas	Grupei priklausančių akcijų skaičius vnt.	8 lentelė Turima įstatinio kapitalo dalis, proc., nuo visų akcijų skaičiaus
Vietos valdžia	42 088 631	98,33
Namų ūkiai	300 380	0,70
Kitų sąskaitų tvarkytojų klientų VP	301 799	0,71
Privačios nefinansinės įmonės	83 508	0,20
Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus ir finansinės pagalbinės įmonės	27 825	0,06
Kiti akcininkai (užsienio kontroliuojamos nefinansinės įmonės, finansinės pagalbinės įmonės, indėlius priimančios bendrovės, išskyrus centrinį banką,	0	0,00
Iš viso	42 802 143	100

17.1. Akcininkai, kuriems 2017 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (20 031 977 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430, VP ISIN kodas – LT0000123010), nurodyti 9 lentelėje.

2017 M. AB "KAUNO ENERGIJA" KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

					9 lentelė
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Eur	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į viešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	16 965 892	29 520 652	84,69	39,64
Kauno rajono savivaldybė Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas, Kodas 111100622	Paprastosios vardinės akcijos	1 606 168	2 794 732	8,02	3,75
Kiti akcininkai	Paprastosios vardinės akcijos	1 459 917	2 540 256	7,29	3,41
Iš viso:		20 031 977	34 855 640	100	46,80

17.2. Akcininkai, kuriems 2017 m. gruodžio 31 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (22 770 166 PVA), išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą (VP ISIN kodas – LT0000128407), nurodyti 10 lentelėje:

					10 lentelė
Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Eur	Akcijų dalis (%) nuo išleistų į neviešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Kodas 111106319	Paprastosios vardinės akcijos	22 770 166	39 620 089	100	53,20

Nei vienas Emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, jos nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 42 802 143 vnt.

Bendrovė nėra informuota apie balsavimo teisių apribojimus bei apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

2013 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2012 m. pelno. 2013 m. balandžio 30 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus (šilumos punktų remontui), paramai bei dalis pelno perkelta į kitus finansinius metus. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,043 mln. Eur.

2014 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2013 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,0028962 Eur iš viso – 0,124 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, paramai bei tantjemoms valdybos nariams. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,333 mln. Eur.

2015 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2014 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,003 Eur, iš viso – 0,129 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus. Paramai buvo skirta 0,2 mln. Eur.

2016 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2015 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,042 Eur, iš viso – 1,798 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, tantjemoms valdybos nariams, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,05 mln. Eur.

2017 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2016 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,106 Eur, iš viso – 4,537 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, darbuotojų premijoms. Paramai buvo skirta 0,1 mln. Eur.

18. Darbuotojai

2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbo 513 darbuotojų. Grupės darbuotojų skaičiaus kitimas 2013–2017 m. nurodytas 11 lentelėje.

					11 lentelė
Faktinis darbuotojų skaičius	Grupės 2013-12-31	Grupės 2014-12-31	Grupės 2015-12-31	Grupės 2016-12-31	Grupės 2017-12-31
Iš viso:	561	545	526	521	513
iš jų: vadovai	7	6	4	6	6
specialistai	292	290	279	284	272
darbininkai	262	249	243	231	235

Bendrovės darbuotojų skaičiaus kitimas 2013–2017 m. nurodytas 12 lentelėje.


Faktinis darbuotojų skaičius	Bendrovės 2013-12-31	Bendrovės 2014-12-31	Bendrovės 2015-12-31	Bendrovės 2016-12-31	Bendrovės 2017-12-31
Iš viso:	548	542	523	508	501
iš jų: vadovai	5	4	3	4	4
specialistai	288	290	278	280	269
darbininkai	255	248	242	224	228

Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.


Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Grupės 2013-12-31	Grupės 2014-12-31	Grupės 2015-12-31	Grupės 2016-12-31	Grupės 2017-12-31
1	Nebaigtas vidurinis	6	6	7	5	5
2	Vidurinis	217	206	195	187	185
3	Aukštesnysis	80	77	72	73	75
4	Aukštasis	258	256	252	256	248
	Iš viso:	561	545	526	521	513

Bendrovės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.


Eil. Nr.	Išsilavinimo lygis	Bendrovės 2013-12-31	Bendrovės 2014-12-31	Bendrovės 2015-12-31	Bendrovės 2016-12-31	Bendrovės 2017-12-31
1	Nebaigtas vidurinis	5	6	7	5	5
2	Vidurinis	211	205	194	183	181
3	Aukštesnysis	78	77	72	71	73
4	Aukštasis	254	254	250	249	242
	Iš viso:	548	542	523	508	501

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas Eur (2017 m. pabaigai neatskaičius mokesčių).

			15 lentelė
Eil. Nr.	Darbuotojai	Bendrovės	Grupės
1.1.	Vadovų vidutinis sąlyginis skaičius	4	5,5
1.2.	Vadovų vidutinis mėnesinis atlyginimas	3155,2	2616,3

2017 M. AB "KAUNO ENERGIJA" KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Eil. Nr.	Darbuotojai	Bendrovės	Grupės
2.1.	Specialistų vidutinis sąlyginis skaičius	255,5	257,5
2.2.	Specialistų vidutinis mėnesinis atlyginimas	1024,9	1022,5
3.1.	Darbininkų vidutinis sąlyginis skaičius	214,5	223,4
3.2.	Darbininkų vidutinis mėnesinis atlyginimas	764,2	772,0

Bendrovės vadovybė daug dėmesio skiria darbo efektyvumui didinti, darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, aprūpinimu naujausiomis darbo priemonėmis, kvalifikacijos kėlimui, vidaus veiklos planavimui bei kontrolės diegimui ir vartotojų aptarnavimo kokybei gerinti. Vadovų ir specialistų kvalifikacijos lygis atitinka užimamas pareigas, kitų darbuotojų darbo stažas ir praktinis dalyko žinojimas leidžia dirbti užimamose pareigose. Darbuotojų kaita Grupėje ir Bendrovėje nedidelė.

Siekiant didesnio darbo efektyvumo, Bendrovėje vykdomas metinis struktūrinių padalinių vadovų darbo veiklos vertinimas, kurio pagrindinis tikslas – įvertinti darbuotojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės nuostatuose priskirtas funkcijas, tinkamai įvertinti darbuotojų darbo veiklą, suteikti grįžtamąjį ryšį apie tikslų įvykdymą, siekiant didinti darbuotojų lojalumą, pasitenkinimą atliekamu darbu, skatinant juos tobulėti. Pagrindinis šio proceso rezultatas – informacija, leidžianti geriau koordinuoti Bendrovės veiklą bei skatinti darbuotojus gerinti savo darbinę veiklą.

Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su mokymo įstaigomis ir sudaro sąlygas aukštųjų mokyklų studentams taikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. 2017 m. Bendrovėje praktiką atliko 4 studentai. Esant naujų darbuotojų poreikiui, aktyviausiems ir geriausiems studentams suteikiama galimybė įsidarbinti Bendrovėje.

Bendrovė 2015–2017 metais dalyvavo įgyvendinant Valstybės tikslinio finansavimo studijų programą ir bendradarbiaujant su Kauno technologijos universitetu pasirašė trišales Studijų tikslinio finansavimo sutartis su dviem Šilumos energetikos ir technologijos studijų programos ir vienu Pastatų inžinerinės sistemos studijų programos pirmo kurso studentais.

Emitento darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, Bendrovės Kolektyvinę sutartį, premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno skiria Bendrovės darbuotojams premijuoti. Nuo 1998 m. iki 2014 m. visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo skyręs dalies pelno Emitento darbuotojams premijuoti. 2017 m. akcininkų susirinkimas skyrė iš 2016 m. pelno 500 tūkst. Eur darbuotojų premijoms.

Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos emitento darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos. Pagal Bendrovėje įsigaliojusią 2013 m. sausio 28 d. Kolektyvinę sutartį:

Už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje darbuotojams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos.
Darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į Bendrovę darbdavių susitarimu, t. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje.
Darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos dėl šeimyninių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių.
Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas.

Darbdavys įsipareigoja:

sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimui ir prireikus reabilitaciniam gydymui, teikti nemokamas paslaugas Bendrovės darbo sveikatos punkte;
mirus darbuotojui, skirti dviejų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirbo) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas. Išmoka skiriama laidojusiam asmeniui;
mirus darbuotojo artimajam (tėvui, motinai, vaikui ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas;
gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už kiekvieną vaiką;
sukūrus šeimą, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką;
darbuotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų iki 16 metų amžiaus, našliui (našlei) ir nesusituokusiems asmenims, kurie vieni augina vieną ar daugiau vaikų, jei jie mokosi vidurinėse mokyklose iki 19 metų amžiaus, o besimokančių aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų dieniniuose skyriuose iki 21 metų amžiaus, arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, kartą metuose skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal prašymo pateikimo datą;
40-mečio, 50-mečio ir 60-mečio proga darbuotojams už gerą darbo pareigų vykdymą padalinio vadovo teikimu, turintiems nuo 15 iki 20 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje, skirti 25 procentų, o virš 20-ties metų nepertraukiamą darbo stažą − skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;
kitais atvejais, kai būtina materialinė parama (patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių bei kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių) skirti šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu iki 580 eurų išmoką;
darbuotojui sunkiai susirgus ar įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, skirti iki 5 Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu;
Lietuvos energetikų dienos ir Bendrovės jubiliejinių sukakčių proga nusipelniusiems darbuotojams skirti iki 145 eurų piniginę dovaną.

19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Emitento įstatai numato, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Bendrovės įstatus, išskyrus šiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

2018 m. vasario 22 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pakeisti Bendrovės įstatai, kuriuose patikslintos stebėtojų tarybos, valdybos ir vadovo kompetencijos ribos bei vykdomos funkcijos. Nauja įstatų redakcija 2018 m. kovo 13 d. įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Su ja susipažinti galima Bendrovės internetinėje svetainėje adresu www.kaunoenergija.lt.

20. Emitento organai

Pagal Bendrovės įstatus, Bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas − valdyba ir vienasmenis valdymo organas − generalinis direktorius.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi akcininkams, stebėtojų tarybai, valdybai, generaliniam direktoriui ir kitiems Bendrovės darbuotojams.

Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir pasirašyti akcininkų susirinkimo registravimo sąraše. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybės dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

2017 m. buvo sušaukti ir įvyko 2 (du) visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose dalyvavo Bendrovės generalinis direktorius, Finansų departamento direktorius. Visuotinių akcininkų susirinkimų metu yra sudaryta galimybė Emitento akcininkui pateikti klausimus ir gauti atsakymus ar paaiškinimus iš Bendrovės vadovų bei pranešėjų.

Kolegialų priežiūros organą − stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybą sudaro 7 (septyni) stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Stebėtojų taryba renka Bendrovės valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir Bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Bendrovės organams.

Stebėtojų taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr.1K-18 "Dėl reikalavimo audito komitetams", "Reikalavimų audito komitetams taikymo gairės", kurioms pritarta Vertybinių popierių komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tvirtina audito komiteto sudarymo vidaus taisykles ir renka audito komiteto narius.

Bendrovės stebėtojų taryba 2015 m. spalio 26 d. patvirtino naują Bendrovės audito komiteto vidaus taisyklių redakciją.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 valdybos nariai. Valdybą 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja Bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomybė nustatomi generalinio direktoriaus įsakymu.

20.1.Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga*
Edita Plūkienė	Audito komiteto nepriklausoma narė	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Židrūnas Garšva	Audito komiteto nepriklausomas narys	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Audrius Lukoševičius	Audito komiteto nepriklausomas narys	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Inga Šliačkuvienė	Audito komiteto narė	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Aušra Smolskienė	Audito komiteto narė	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Juozas Gontis	Audito komiteto narys	2015 m. spalio 27 d.	2019 m. gegužės 29 d.

2015 m. spalio 26 d. stebėtojų tarybos posėdžio Nr. 2015-4 sprendimu Bendrovės audito komiteto nariais paskirti:

*Audito komiteto kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų tarybos kadencija.

Audito komitetas vykdydamas savo veiklą vadovaujasi AB "Kauno energija" audito komiteto vidaus taisyklėmis, patvirtintomis Bendrovės stebėtojų tarybos 2015 m. spalio 26 d. posėdžio Nr. 2015-4 sprendimu. Audito komitetas vykdo funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsnyje. 2017 m. audito komitetas posėdžiavo 1 kartą.

Edita Plūkienė. UAB "Aksa holdingas" projektų vadovė, UAB "Amžiaus pasaka" direktorė, UAB "Savas kazino" direktorė, visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" narė, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Bendrovės nepriklausoma audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Aleksandro Stulginskio universitetas – žemės ūkio ekonomikos magistras (1993 m.).

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Židrūnas Garšva. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys, AB "Kauno energija" stebėtojų tarybos narys, UAB "Dextera" generalinis direktorius, VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės stebėtojų tarybos narys, VšĮ Kauno centro poliklinikos stebėtojų tarybos pirmininkas, individuali veikla (veiklos rūšis: pagrindinių buveinių veikla ir konsultacinė valdymo veikla). Bendrovės nepriklausomu audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis Kauno technologijos universitetas – ekonomikos bakalauras (2007). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 1996–2008 ir nuo 2015 m. UAB "Dextera" generalinis direktorius. Bendrovės akcijų neturi. UAB "Dextera Holding" akcininkas.

Audrius Lukoševičius. Biudžetinės įstaigos "Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita" direktorius, Lietuvos centrinės kredito unijos kredito unijų priežiūros specialistas, Kauno miesto tarybos nario R. Mikaičio visuomeninis padėjėjas, VšĮ "Automobilių stovėjimo aikštelės" valdybos narys, asociacijos "Kauno mažoji beisbolo lyga" valdybos narys. Bendrovės nepriklausomu audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas – verslo administravimo ir vadybos bakalauras (1996 m.), verslo administravimo ir vadybos magistras (1998 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2004-08–2013-12 – "Swedbank", AB klientų aptarnavimo centro valdytojas, 2015-04–2015-12 Lietuvos centrinės kredito unijos kredito unijų priežiūros specialistas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Inga Šliačkuvienė. Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoja. Audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Ekonomikos ir vadybos fakultetas – ekonomikos bakalauras (2007 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2009-08–2014-05 – Bendrovės vyresnioji buhalterė.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Aušra Smolskienė. Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos skyriaus vyresnioji ekonomistė. Audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Ekonomikos ir vadybos fakultetas – vadybos ir verslo administravimo bakalauras (2008 m.), Ekonomikos ir vadybos fakultetas – ekonomikos magistras (2010 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2003-10–2007-02 – Bendrovės Ryšių su visuomene skyriaus techninė sekretorė. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Juozas Gontis. Bendrovės Teisės skyriaus vyresnysis teisininkas. Audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas – anglų filologijos bakalauras (1998 m.), Vytauto didžiojo universitetas – tarptautinės teisės magistras (2002 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2002-08–2010-06 – Lietuvos banko Kauno skyriaus vyriausiasis juriskonsultas, 2010-08–2012-03 – UAB "Vilniaus valda" teisininkas, 2014-04–2014-11 – AB "Kauno dujotiekio statyba" teisininkas, 2010-09–2014-12 – UAB "ROTADA" teisininkas, 2010-08–2014-12 – UAB "KDS grupė" teisininkas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

21. Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas

21.1. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Visvaldas Matijošaitis	Stebėtojų tarybos pirmininkas	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Povilas Mačiulis	Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Tomas Bagdonavičius	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Visvaldas Varžinskas	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Rimantas Mikaitis	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Židrūnas Garšva	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2018 m. vasario 22 d.
Andrius Palionis	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai:

Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, iš dalies atstovaujantys kontroliuojantįjį akcininką, t. y. Kauno miesto savivaldybę, turinčią 92,84 proc. Bendrovės akcijų balsų.

Per 2017 m. įvyko 3 stebėtojų tarybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 1/2 stebėtojų tarybos narių.

Visvaldas Matijošaitis. Kauno miesto meras; Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" steigėjas, lyderis ir valdybos pirmininkas; Asociacijos "Mentor Lietuva" valdybos narys; Asociacijos "Žalgirio fondas" prezidentas.

Bendrovės akcijų neturi. Vičiūnų įmonių grupės akcininkas.

Povilas Mačiulis. Kauno miesto mero pavaduotojas; Kauno miesto savivaldybės tarybos narys (Miesto ūkio ir paslaugų komiteto pirmininko pavaduotojas); Kauno regiono plėtros tarybos pirmininko pavaduotojas; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" valdybos narys; Viešosios įstaigos "Maironio fondas" direktorius. Bendrovės akcijų neturi. UAB "Munava", UAB "Erudito" licėjus ir UAB "Pakelti antakiai" akcininkas.

Rimantas Mikaitis. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys (Miesto ūkio ir paslaugų komiteto pirmininkas).

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Dr. Visvaldas Varžinskas. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas; Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto docentas; Kauno technologijos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas; Europos Komisijos Miestų darbotvarkės (Urban Agenda) Žiedinės ekonomikos politikos formavimo komiteto narys; Lietuvos standartizacijos departamento (LST) Technikos komiteto TK 42 ekspertas; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" valdybos narys; "Nacionalinio Baltijos priekrantės atsinaujinančios energijos klasterio" tarybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Tomas Bagdonavičius. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; UAB "Vičiūnų grupė" Verslo planavimo ir analizės vadovas; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" narys.

Bendrovės akcijų neturi. UAB "Baltic Fish Export" akcininkas.

Židrūnas Garšva. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys; UAB "Dextera" generalinis direktorius; Viešosios įstaigos "K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo slaugos ligoninės" stebėtojų tarybos narys; individuali veikla (veiklos rūšis: pagrindinių buveinių veikla ir konsultacinė valdymo veikla).

Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. vasario 22 d. Bendrovės akcijų neturi. UAB "Dextera Holding" akcininkas.

Andrius Palionis. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Irenos Matijošaitienės fondo direktorius; Visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" direktorius; Kauno miesto sporto, turizmo ir laisvalaikio komiteto pirmininkas; Kauno miesto jaunimo reikalų tarybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

21.2. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Ramūnas Paškevičius	Valdybos pirmininkas	2017 m. balandžio 10 d.	2019 m. birželio 1 d.
Algimantas Stasys Anužis	Valdybos pirmininko pavaduotojas	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Eugenijus Ušpuras	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Nerijus Mordas	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Giedrius Bielskus	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės valdybos nariai:

Per 2017 metus įvyko 34 Bendrovės valdybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 2/3 valdybos narių.

Ramūnas Paškevičius. UAB "Frostera" direktorius. AB "Panevėžio stiklas" stebėtojų tarybos narys.

Bendrovės valdybos narys nuo 2017 m. balandžio 10 d.

Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "Frostera" 12,5 proc., UAB "CARGO WAGONS" 12,5 proc., UAB "Stiklo investicija" 25 proc., UAB "Keturtaktis" 25 proc., UAB "Balduva" 33 proc. akcijų.

Per ataskaitinį laikotarpį priskaityta 10,79 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Algimantas Stasys Anužis. UAB "Kauno švara" valdybos narys, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, Lietuvos veteranų krepšinio lygos prezidentas.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 8,82 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Eugenijus Ušpuras. Habilituotas daktaras, Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas, Lietuvos energetikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 8,82 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Giedrius Bielskus. VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 8,82 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Nerijus Mordas. UAB "Vičiūnų grupė" finansų direktorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 8,82 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Bendrovės valdybos nariai iki 2017 m. kovo 6 d.:

Vytautas Mikaila. Technikos mokslų daktaras. UAB "MVE group" direktorius, Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, Rotary klubo "Kauno Tauras" narys, Slovakijos Respublikos garbės konsulas Lietuvoje. Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. Bendrovės Strategijos ir investicinių projektų skyriaus vadovas. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 6 d.

Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB "MVE group" 55 proc. akcijų.

Per 2017 m. valdybos nariui priskaityta 2,60 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, nepriskaičiuota tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

21.3.Duomenys apie Bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę:

Rimantas Bakas. Technikos mokslų daktaras. Bendrovės generalinis direktorius nuo 2008 m. lapkričio 24 d. Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, VšĮ "Kauno regioninė energetikos agentūra" tarybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos narys, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros magistrų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas, nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės valdybos narys. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, KTU 1985 m., pramonės šiluminės energetikos inžinierius. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – Strategijos skyriaus vadovas 2006-01 – 2008-11. Bendrovės generalinis direktorius Rimantas Bakas apdovanotas padėkos raštais: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (2007 m.), Lietuvos elektros energetikos asociacijos (2008 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2010 m.) Lietuvos Respublikos Energetikos ministro (2013 m.), Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko (2013 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2013 m.) bei Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejaus atminimo medaliu (2008 m.), Lietuvos energetikų garbės ženklu (2011 m.), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu už nuopelnus vystant miesto energetikos ūkį (2015 m.). Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Violeta Staškūnienė. Bendrovės vyriausioji buhalterė nuo 2003 m. sausio 16 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, VU 1984 m., darbo ekonomika, profesija – ekonomistė.

Turi 2 641 vnt. Bendrovės akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. įstatinio kapitalo. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2017 metus Bendrovės vadovui ir vyriausiajai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma – 101,2 tūkst. Eur, o vidutinis dydis tenkantis vienam nariui – 50,6 tūkst. Eur, kito turto perleista nebuvo, garantijų nesuteikta.

22. Informacija apie reikšmingus susitarimus

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei, (taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą) nėra.

23. Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus

Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, (numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo) nėra.

24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje.

25. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

Per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytų žalingų sandorių (neatitinkančiių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką Emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat informacijos apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp Emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų nėra.

26. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką

Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama šio metinio pranešimo 1 priede. Metinės ataskaitos apie Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką pateikiamos šio pranešimo 2 priede AB "Kauno energija" konsoliduota socialinės atskaitomybės ataskaita ir skelbiamos Bendrovės interneto svetainėje.

27. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, nuo 2017 m. sausio 1 d. viešai paskelbė žemiau nurodytą informaciją per GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, kuria pranešimai platinami Europos Sąjungos mastu. Taip pat šią informaciją patalpino Emitento internetinėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti AB Nasdaq Vilnius svetainės (http://www.nasdaqbaltic.com/market/?lang=lt) bei Emitento interneto svetainės (http://www.kaunoenergija.lt) tinklalapiuose.

Antraste	Pranesimo kate Ort a	Kalba	Laikas
AB ,,Kauno cncrgija" nccilinio visuotinio akcininkq snsirinkin.10 sprendimai	Visuotinis akcininlui susir.inkimas	En, Lt	2018-02-22 16:00
AB ,,Kanno energija" neeilinio visuotinio akcininl"ll susiri.nk.imo darbotvarkes papildymas	Visuotinis akcininkq susirinkimas	En,Lt	2018-02-08 16:17
201 7 m. 12 menesiq ukines veiklos rezultatai	Tarpine informacija	En,Lt	2018-01-30 16:41
AB ,,Kauno energija" neeilin.io visuotioio akcininkq susirinkimo snsank.imas	Visnotinis akc.i.ninkt1 susirinkimas	En,Lt	2018-01-18 16:22
CORRECTION: 2017 m. 9 meoesiq ukines veiklos rezultatai	Tarpine ·.informacija	En, Lt	2017-11-03 16:00
2017 m. 9 menesit1 ukines veiklos rezultatai	Tarpi.ne iuformacija	En, Lt	201 7-10-30 16:33
AB ,,Kauno energija" 2017 m. I pusmecio neandituotos finansines ataskaitos ir ta1rinis eranesimas	Pusmecio juformacija	E n, Lt	2017-09-21 08:35
201 7 m. I pusmecio ukines veiklos rezultatai	Pusmecio informacija	En,Lt	2017-07-27 17:22
AB ,,Kauno energija" nceilin.io visuotinio akci.ninh1 susirinkin1o sprendimai	Visuotinis akci.ninht susirinkimas	En,Lt	2017-07-21 16:00
CORRECTION: r.B ,,Kauno energija" neeilioio visuotinio akcini.nkq susirinkimo susaukimas	Pranesimas apie esmini ivyki	En,Lt	2017-06-26 15:14
AB ,,Kanno energija" neeilinio visuoti.11.io akcininkq susir.inkimo susaukimas	Pranesimas apie esmi.ni ivyki	En,Lt	201 7-06-23 16:00
AB ,,Kauno energija" 2016 m. audituota metine informacija	Metine informacija	En,Lt	201 7-04-28 16:00
AB ,,Kauno energija" eilinio visuotinio akcin.inkq susirinkimo serendimai	Pranesimas apie esmi.ni ivyki	En,Lt	201 7-04-28 16:00
2017 m. I ketvircio ukines veiklos rezultatai	Tarpine informacija	En,Lt	2017-04-27 16:14
Informacija apie AB ,,Kanno energija" valdybos nario istlnkimll	Pranesimas apie esmi.ni ivyki	En,Lt	2017-04-10 13:00
AB ,,Kauno energija" eili.nio visuotinio akcininkq snsirinkin1o susauk.imas	Pranesimas apie esmini ivyki	En, Lt	2017-04-03 19:12
AB ,,Kanno encrgija" 2016 m. andituoti uki.nes veiklos rezu I ca ta i	Pranesimas apie esmini ivyki	En, Lt	2017-03-07 16:30
Informacija apie AB ,,Kauno energija" valdybos nario atsauk.im~	Pranesimas apie esmi.ni ivyki	En,Lt	2017-03-07 16:30
AB ,,K.'luno energija" 2016 m. 12 menesiq tarpine informacija	Tarpine informacija	En,Lt	2017-01-31 16:00
2016 m. 12 menesiq ukines veiklos reznltatai	Pranesimas ap.ie esrnini ivvki	En.Lt	2017-01-30 16:08

AB ,,Karn10 energija" generalinis direktorius Rimantas Bakas

AB "Kauno energija" pranešimas apie vertybinių popierių biržoje Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir akcinės bendrovės "Nasdaq Vilnius" listingavimo taisyklių 24.5 punktu, akcinė bendrovė "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi vertybinių popierių biržoje Nasdaq Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip /Ne /Neaktualu	KOMENTARAS

I principas: Pagrindinės nuostatos

Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.

1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovė rengia ir kasmet peržiūri gamybos, šilumos tiekimo sistemos plėtros strategijas, tikslina investicinius planus ir jų finansavimo šaltinius. Investicijų planai tvirtinimui teikiami Kauno miesto, Kauno ir Jurbarko rajonų savivaldybėms bei derinami Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. Bendrovės strategijų nuostatos, kuriose neatskleidžiama konfidenciali informacija, ir sprendimų priėmimo procesas, taip pat pagrindinės Bendrovės plėtros kryptys ir tikslai yra nurodyti Bendrovės rengiamuose metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose, kurie viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje. Bendrovės plėtros kryptis taip pat atskleidžia Bendrovės skelbiamos periodinės ataskaitos, esminiai įvykiai ir pranešimai pateikiami Bendrovės vadovų pasisakymuose spaudoje.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės valdyba priima strateginius sprendimus, tvirtina Bendrovės veiklos strategiją. Bendrovės valdyba taip pat yra suformavusi ilgalaikius ir trumpalaikius Bendrovės veiklos plėtros strateginius tikslus. Bendrovės stebėtojų taryba teikia akcininkams atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės vykdomos veiklos strategijos. Bendrovės vadovybė, atitinkamų sričių vadovai skiria ypatingą dėmesį šių tikslų įgyvendinimui – optimizuojama Bendrovės ir grupės padalinių struktūra.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovėje sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba. Visi Bendrovės organai (vadovas, valdyba ir stebėtojų taryba) siekia įgyvendinti šią rekomendaciją, metų eigoje vyksta keli bendri valdybos ir stebėtojų tarybos posėdžiai.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organai savo veikla siekia užtikrinti visų su Bendrovės veikla susijusių asmenų interesus. Bendrovės vadovybė bei atskirų sričių vadovai skiria daug laiko bendravimui su vartotojais (klientais), tiekėjais, rangovais, savivaldybių atstovais, siekiant rasti optimalius sprendimus, susijusius su Bendrovės veikla. Bendrovės politika darbuotojų, klientų ir vietos bendruomenės atžvilgiu yra nustatyta Bendrovės Socialinės atsakomybės politikoje, o politikos įgyvendinimas aprašomas Socialinės atsakomybės

ataskaitose.
Bendrovės veiklos specifika lemia tai, kad
vartotojai (klientai) yra periodiškai, t. y. 2-3 kartus
per metus, kviečiami į susitikimus, kur yra
aptariami vartotojams aktualūs klausimai, susiję su
Bendrovės vykdoma veikla. Papildomai
vartotojams informuoti ir glaudesniems ryšiams su
jais palaikyti rengiamos "Atvirų durų dienos".

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Taip	Bendrovėje be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir Bendrovės vadovo, yra sudarytas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba bei kolegialus valdymo organas – valdyba. Bendrovės valdymo organų kompetencijų padalinimas bei atsakomybė yra apibrėžtas Bendrovės įstatuose, valdymo organų darbo reglamentuose, kurie viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje, ir vadovo pareigybės nuostatuose.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Bendrovėje kolegialus valdymo organas – valdyba yra atsakinga už strateginį vadovavimą Bendrovei bei vykdo kitas esmines Bendrovės valdymo funkcijas, kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią Bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Neaktualu	Bendrovėje yra sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	Taip	Bendrovėje renkama stebėtojų taryba ir veikia iš dalies prisilaikant III ir IV principuose išdėstytos tvarkos ir esminiai principuose numatyti reikalavimai nėra pažeidžiami.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	Taip	Pagal Bendrovės įstatus stebėtojų taryba renkama iš 7 (septynių) narių, o stebėtojų taryba renka valdybą iš 5 (penkių) narių.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba renkama 4 (ketveriems) metams. Pagal Bendrovės įstatus bei praktiką nėra draudžiama perrinkti stebėtojų

1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

² Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.		tarybos pavienius narius naujai kadencijai (stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius nėra ribojamas). Taip pat Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius, nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai, bei stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų,
		raštu įspėjęs Bendrovę.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas nėra buvęs Bendrovės vadovu. Jo esamos arba buvusios pareigos nėra kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų3 priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos sudarymo mechanizmas, atitinkantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus, užtikrina objektyvią kolegialaus valdymo organo priežiūrą.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Informacija apie kandidatus į stebėtojų tarybos narius atskleidžiama akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą bei jo metu. Informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus pateikiami Bendrovės metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose bei viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje. Stebėtojų tarybos darbo reglamente yra numatyta, kad kiekvienas organo narys privalo informuoti stebėtojų tarybos pirmininką ir Bendrovę apie jo duomenų pasikeitimą ir šie duomenys pateikiami Bendrovės metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose, bei viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Bendrovės akcininkai siūlydami kandidatus į kolegialaus organo narius, užtikrina, jog nariai turi jų darbui reikalingą kompetenciją. Bendrovė skelbia tik tą informaciją, kurią jai pateikia kolegialaus organo nariai. Informacija pateikiama metiniame ir tarpiniame pranešime (duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale, duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje (įmonės, įstaigos ar

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

		organizacijos pavadinimas ir pareigos) ir valdyme) bei viešai skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Atsižvelgiant į Bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį Bendrovės pagrindinis akcininkas siūlo kandidatus į Bendrovės kolegialaus organo narius, kurių turima kvalifikacija yra tinkama. Kolegialaus organo nariai, kaip visuma, turi įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties tinkamai atlikti savo užduotis. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turi naujausių žinių ir atitinkamą patirtį Bendrovės finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Taip	Bendrovės praktikoje visi nauji stebėtojų tarybos nariai apie Bendrovės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitu Bendrovės veiklai įtakos turinčių aplinkybių pasikeitimus reguliariai informuojami stebėtojų tarybos posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui ar pagal narių pageidavimą.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.	Ne	Bendrovė neįtakoja kolegialaus organo sudėties. Kandidatus į Bendrovės kolegialaus organo narius siūlo pagrindinis akcininkas. Detali informacija pateikta 3.7 punkte.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:	Ne	Išrinktą Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai. Visi stebėtojų tarybos nariai atitinka rekomendacijų 3.7 punkte nurodytus kriterijus. išskyrus 4 kriterijų, nes visi stebėtojų tarybos nariai dalinai atstovauja kontroliuojantįjį akcininką t. y. Kauno miesto savivaldybę, turinčią 92,84 proc. Bendrovės akcijų balsų.
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs
tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo
išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo
papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios
bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus
organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui

priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo
sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų
priklausančiose užmokesčio sistemose; jam
nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų
kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas
kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su
sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su
vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba
neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė
nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1
straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti
turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia
bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius

subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba
viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas
subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba
paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines,
patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas
klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas
iš bendrovės arba jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi
būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės
dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės
partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba
valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės
vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus
organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas
arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti
kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais
direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų
bendrovių arba organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų
ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba

valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo
renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba
1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys.
Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis
(sugyventinis), vaikai ir tėvai. 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba nenustato
pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali		nepriklausomumo sąvokos, nors tam tikras jo
nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus		narys ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus
šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus,		nepriklausomumo kriterijus, nes išrinktą
vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl		Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni
ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių		priklausomi nariai, kurie yra Kauno miesto
		savivaldybės tarybos nariai.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie	Taip	Bendrovė šiame pranešime atskleidžia apie

išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.		Stebėtojų tarybos narių priklausomumą.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Neaktualu	Stebėtojų tarybos narių pateikta informacija apie jų profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus bei jų ryšys su Bendrove reguliariai skelbiamas metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neaktualu	Bendrovės stebėtojų tarybos nariams kol kas nėra atlyginama iš Bendrovės lėšų, todėl ši nuostata nėra aktuali Bendrovei.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų⁷ priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas	Taip	Bendrovėje renkama stebėtojų taryba pateikia
kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus		visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir
organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės		pasiūlymus dėl Bendrovės vykdomos veiklos,
apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei		metinio finansinių ataskaitų rinkinio, pelno
skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti		paskirstymo projekto, Bendrovės metinio
rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir		pranešimo, valdybos ir Bendrovės vadovo veiklos,
prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę. 8		taip pat atlieka kitas stebėtojų tarybos
		kompetencijai priskirtas Bendrovės ir jos valdymo
		organų veiklos priežiūros funkcijas. Bendrovės
		stebėtojų tarybos pirmininkas nuolat susitinka su
		Bendrovės valdybos pirmininku ir Bendrovės
		generaliniu direktoriumi aptarti Bendrovės
		veikloje įvykusius ar vykstančius pokyčius,
		esminius veiklos organizavimo klausimus.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai,	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi stebėtojų
rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų		tarybos nariai veikia gera valia Bendrovės bei
naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų		akcininkų naudai, vadovaujasi Bendrovės, o ne
interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi		savo ar trečiųjų asmenų interesais.
kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis
sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo
ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti
jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų
nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą
tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo

⁶ Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

⁷ Žr. 3 išnašą.

⁸ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai). 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti	Taip	Bendrovės stebėtojų tarybos nariai, kiekvienas
kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.		individualiai ir visi kartu, skiria pakankamai laiko ir dėmesio, kad stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtos funkcijos būtų vykdomos tinkamai. Visi stebėtojų tarybos nariai dalyvavo daugiau kaip pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per Bendrovės finansinius metus. Visuose 2017 m. stebėtojų tarybos posėdžiuose buvo norminiuose aktuose nustatytas kvorumas ir dalyvavo daugiau kaip 2/3 stebėtojų tarybos narių. Posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai registruojami posėdžio protokole bei posėdžio dalyvių sąraše.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba savo darbe siekia elgtis sąžiningai ir nešališkai su visais Bendrovės akcininkais. Bendrovės turimais duomenimis iki šiol nebuvo atvejų, kad būtų įvykę priešingai. Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir valdybos pirmininkas, derina ir koordinuoja tarpusavio veiksmus su Bendrovės generaliniu direktoriumi ir stebėtojų tarybos ir valdybos vardu bendrauja su akcininkais, informuoja akcininkus apie Bendrovės veiklą, strategiją, kitus esminius klausimus.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro ir tvirtina vadovaudamiesi teisės aktų ir Bendrovės įstatų reikalavimais. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai ar akcininkai nėra sudarę sandorių su Bendrove, įskaitant didelės vertės arba sudarytus nestandartinėmis sąlygomis. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar	Taip	Nors stebėtojų tarybos nariai yra dalinai susiję su Kauno miesto savivaldybe nes yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, sprendimus priima vadovaudamiesi tik Bendrovės interesais. Bendrovės stebėtojų taryba yra nepriklausomas nuo Bendrovės valdymo organų. Bendrovės nuomone, kolegialus organas ir audito komitetas yra aprūpinti pakankamais ištekliais, įskaitant teisę gauti – ypač iš Bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją. Bendrovėje Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, kadangi Bendrovės vadovo, jo pavaduotojų ir vyriausiojo buhalterio tarnybinių atlyginimų nustatymui taikomas Kauno miesto savivaldybės patvirtintas Savivaldybės įmonių ir Savivaldybės

⁹ Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra

skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.		kontroliuojamų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo tvarkos aprašas. Bendrovės vadovo atlyginimą nustato Bendrovės valdyba. Bendrovės kolektyvinės sutarties priede yra pateiktas darbuotojų kintamosios atlyginimo dalies apskaičiavimo ir paskirstymo tvarkos aprašas, kuriame yra detalizuotas kintamosios atlyginimo dalies procento nustatymas bei kintamosios atlyginimo dalies apskaičiavimas ir paskirstymas.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Neaktualu	Nuo 2009 m. kovo 31 d. Bendrovėje stebėtojų taryba formuoja audito komitetą. Nuo 2015 m. gegužės 29 d. stebėtojų taryba paskyrė šešis audito komiteto narius. Skyrimo ir atlyginimo komitetai Bendrovėje nėra sudaromi. Atlyginimo komitetas nėra suformuotas, atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6 punkte. Skyrimo komitetas, kuris būtų įpareigotas atlikti visas šiam komitetui paskirtas atlikti funkcijas, Bendrovėje nėra formuojamas, šias funkcijas dalinai vykdo Stebėtojų taryba ir / ar Bendrovės valdyba. Ateityje Bendrovė sieks šią nuostatą įgyvendinti.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip	Bendrovėje yra formuojamas audito komitetas, kurio bent vienas narys yra nepriklausomas. Nuo 2015 m. gegužės 29 d. audito komitete yra trys nepriklausomi nariai. Komitetas veikia nepriklausomai ir principingai bei teikia kolegialiam organui rekomendacijas bei rengia ataskaitas, kurios pristatomos Stebėtojų taryboje. Stebėtojų taryba yra atsakinga už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.	Taip	Bendrovėje veikia audito komitetas, kuris yra suformuotas iš šešių narių ir kurio trys nariai yra nepriklausomi. Audito komiteto kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų tarybos kadencija.

¹¹ Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Ne	Bendrovė iš dalies nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra suformavusi skyrimo ir atlyginimo komitetų. Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6 punkte. Skyrimo komitetas, kuris būtų įpareigotas atlikti visas šiam komitetui paskirtas atlikti funkcijas, Bendrovėje nėra formuojamas, šias funkcijas dalinai vykdo Stebėtojų taryba ir / ar Bendrovės valdyba. Informacija apie Audito komiteto sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius 2017 metus yra skelbiama šiame metiniame pranešime.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Ne	Bendrovė iš dalies nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra suformavusi skyrimo ir atlyginimo komitetų Atlyginimo komitetas nėra sudaromas, atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas 4.6 punkte. Skyrimo komitetas nėra formuojamas, nes šias funkcijas dalinai vykdo Stebėtojų taryba ir / ar Bendrovės valdyba.
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu,	Ne	Bendrovėje nėra formuojamas komitetas, kuris būtų įpareigotas atlikti visas Skyrimo komitetui paskirtas atlikti funkcijas, šias funkcijas dalinai vykdo Stebėtojų taryba ir / ar Bendrovės valdyba.
suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.

1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių; 3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui; 4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą; 5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų; 6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); 7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai. 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų: 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus; 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo

kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti
bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba)
bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti

akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu
dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime
4.14. Audito komitetas.	Taip	Stebėtojų taryba nuo 2009 m. kovo 31 d. formuoja
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų		Audito komitetą, kurio kadencija sutampa su
būti šios:		Stebėtojų tarybos kadencija ir šis komitetas siekia
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos		pilnai vykdyti šioje rekomendacijoje jam priskirtas

vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos		funkcijas.
grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir
nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių
ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus
kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant
užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką,

susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi)
yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas
atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be
kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito
padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio
skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip
pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio

padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje
nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti
šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias
su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu,
pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės
visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su
audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti
situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui
atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti

rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir
objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė
atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių
rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį
bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius
dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų
konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės
audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus
atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka

bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito
paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis
2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje
2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų
nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne
audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės
yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui
išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;

6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir
administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito
įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti
išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės
apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės
administracija turėtų informuoti audito komitetą apie
svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai
apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo

atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas
bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per
specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai
veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo
posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus
valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas,
vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai,
atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir
išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę
prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis,
nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti
užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su
administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su
kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų
veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir
išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie
vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito
ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas
taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių
darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti
ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp
nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos
grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie
visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė
laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių
darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai
pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs
pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam
kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų
nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam
tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems
veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam
organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis
mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės
metų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų	Ne	Bendrovėje iki šiol nebuvo formuojama praktika
atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti		vykdyti Stebėtojų tarybos veiklos vertinimą ir apie
kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir		tai atskirai informuoti akcininkus, nes Bendrovę
gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat		kontroliuojantis akcininkas siūlydamas kandidatus
kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto		į stebėtojų tarybos narius išsamiai žino kiekvieno
kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei		kandidato turimą patirtį, kompetenciją.
vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų
veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per
metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė
kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir
praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę
organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti,
kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo
atliktas savo veiklos įvertinimas.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo	Bendrovė	apimtimi	įgyvendina	šią
organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai	rekomendaciją. Bendrovės stebėtojų tarybai ir
apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus)	valdybai, tiek de jure, tiek de facto, vadovauja
vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo	pirmininkai.	Vadovaujantis	organų	darbo

pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius	Taip	reglamentais, valdybos ir stebėtojų tarybos pirmininkai šaukia posėdžius, užtikrina tinkamą informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Šią rekomendaciją pilnai įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba. Šią rekomendaciją įgyvendina Bendrovės stebėtojų
rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį. 12		taryba ir valdyba.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Bendrovė laikosi stebėtojų tarybos ir valdybos darbo reglamentuose numatytos darbo tvarkos ir apie šaukiamą posėdį informuojama iš anksto, kartu su pranešimu pateikiama darbotvarkė ir visa reikalinga informacija ir dokumentai, susijusi su posėdžio darbotvarkės klausimais. Stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių darbotvarkė posėdžio metu gali būti keičiama ar papildoma, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius Bendrovei klausimus.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Taip	Bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai tarpusavyje derina šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauja spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Į Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžius kviečiami bendrovės valdybos pirmininkas bei nariai.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardinės akcijos visiems Bendrovės akcijų savininkams suteikia vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovė sudaro sąlygas investuotojams susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. Bendrovės įstatai, kuriuose nustatytos Bendrovės akcijų turėtojams suteikiamos teisės, yra viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas,	Taip	Pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus šioje rekomendacijoje nurodytų sandorių

¹² Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	sudarymo patvirtinimo klausimai yra priskirti Bendrovės valdybos kompetencijai, bet atskirais atvejais dėl turto perleidimo sandorių Bendrovė kreipiasi į visuotinį akcininkų susirinkimą kaip yra numatyta Bendrovės įstatuose. Akcininkams sudaryta galimybė balsuoti iš anksto, užpildant parengtą bendrąjį balsavimo biuletenį.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Bendrovė šaukiamo susirinkimo sprendimų projektus bei susirinkimo priimtus sprendimus viešai skelbia Bendrovės interneto tinklalapyje ir per vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą kaip yra numatyta Akcinių bendrovių įstatyme, ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip tai numato Akcinių bendrovių įstatymas.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms	Neaktualu	Atsižvelgiant į Bendrovės akcininkų susirinkimų rengimo tvarką ir akcininkų sąrašus, Bendrovėje
rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams		iki šiol nebuvo poreikio įgyvendinti šią rekomendaciją.
galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose
naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais
atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir
balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti
sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems
akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti
pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti
skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys	Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai
turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai		veikia Bendrovės interesais ir jų turima
prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams.		kompetencija bei asmeninės savybės leidžia teigti,
Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės

¹³ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip	kad jie elgiasi, taip, kad interesų konfliktai nekiltų ir iki šiol praktikoje jų nepasitaikė. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai nėra sudarę sandorių su Bendrove, įskaitant didelės vertės arba sudarytus nestandartinėmis sąlygomis.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai nėra sudarę sandorių su Bendrove, įskaitant didelės vertės arba sudarytus nestandartinėmis sąlygomis.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Pagal Bendrovės priežiūros ir valdymo organų darbo reglamentus ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas Bendrovės priežiūros ir valdymo organo nariai susilaiko nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Neaktualu	Bendrovė viešai skelbia Bendrovės darbuotojų (pagal kategorijas) vidutinį darbo užmokestį bei visų darbuotojų vidutinį darbo užmokestį. Atlyginimų politika, kaip nurodyta šioje rekomendacijoje, Bendrovėje nėra patvirtinta, nes tai nenumatyta galiojančiuose teisės aktuose. Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos nariams tantjemas nustato akcininkų susirinkimas,. už 2016 metų Bendrovės veiklos rezultatus Bendrovės valdybos nariams tantjemos nebuvo paskirtos. Bendrovės valdybos nariams mokamas atlygis Bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. Bendrovės vadovo atlyginimą nustato valdyba, atsižvelgdama į Kauno miesto savivaldybės patvirtintas Savivaldybės įmonių ir Savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į šį aprašą, nustatomi Bendrovės vadovo ir vyriausiojo buhalterio tarnybiniai atlyginimai. Įvertinus tai, rengti Bendrovėje atskirą atlygimų politiką nebuvo poreikio. Nepaisant to, Bendrovės rengiamuose ir viešai skelbiamuose metiniuose pranešimuose, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Bendrovė skelbia informaciją apie išmokas bei paskolas

		Stebėtojų tarybos nariams, Valdybos nariams,
		generaliniam direktoriui, vyriausiajam buhalteriui.

		Taip pat Bendrovės interneto tinklalapyje skelbiama informacija apie Bendrovės darbuotojų vidutinį darbo užmokestį.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis
pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį; 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta, tačiau apie išeitines ir kitas išmokas viešai skelbiama metiniuose pranešimuose. Taip pat Bendrovė viešai skelbia Bendrovės darbuotojų (pagal kategorijas) vidutinį darbo užmokestį.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais,	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama

turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje.		atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.
Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4
punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį,
kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo
atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba)
tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina
direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais
finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo
mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame
akcininkų susirinkime;

2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios
įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba)
premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir
(arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis
papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už
specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms
direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam
vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui,
pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais
metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu
ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi
būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su

akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo
sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų
skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų
akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų
skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per
praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno
sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba
dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje
vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina,
realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo
sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų
pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją

direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo
arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais
metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė
arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į
bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį,
išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir
garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų
normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių

kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju,		atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.
kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama
išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.		atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.	Neaktualu
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	Neaktualu
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	Neaktualu
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Neaktualu
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Neaktualu	Dėl 8.1 rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Neaktualu	atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Neaktualu
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	Neaktualu
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Neaktualu
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų	Neaktualu

nustatymo klausimais.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	Neaktualu
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių atlyginimų politika, pagal kurią būtų rengiama atlyginimų ataskaita, Bendrovėje nėra patvirtinta. Nepaisant to, Bendrovės rengiamuose ir viešai skelbiamuose metiniuose pranešimuose, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Bendrovė skelbia informaciją apie išmokas ir atlyginimus Bendrovės stebėtojų tarybos nariams, valdybos nariams, administracijos (generaliniam direktoriui, vyriausiajam buhalteriui) vadovams. Taip pat Bendrovės interneto tinklalapyje skelbiama informacija apie Bendrovės darbuotojų (pagal kategorijas) vidutinį darbo užmokestį. Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlygintam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.	Neaktualu	Dėl 8.1. rekomendacijoje nurodytų priežasčių, Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlygintam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,	Neaktualu

kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė
susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu
informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti
paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime
turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo
schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų
pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių
vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti
nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų
politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški
nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos
sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti
pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina
apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos
įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti:
turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti
reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti
naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos
išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos
taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija
turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad	Taip	Bendrovė laikosi visų įstatymuose numatytų
būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina		reikalavimų dėl interesų turėtojų galimybių
įstatymai.		dalyvauti Bendrovės valdyme, tačiau iki šiol jokia
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas		interesų grupė, turinti įstatymuose nustatytą teisę
interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme		dalyvauti Bendrovės valdyme, nėra įstatyme
įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo		nustatyta tvarka sukurta.
bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų
kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei
sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu
bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais,
darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale,
kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės
nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės
valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos
sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip	Bendrovė informaciją, nurodytą šiose
 bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		rekomendacijose, atskleidžia metiniuose ir
 bendrovės tikslus;		tarpiniuose pranešimuose, Bendrovės interneto tinklalapyje ir Registrų centro leidžiamame
 asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų		elektroniniame leidinyje, kuriame skelbiami
paketą ar jį valdančius;		juridinių asmenų vieši pranešimai, išskyrus VIII
 bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius,		principe reglamentuojamą atlyginimų politikos
bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;		ataskaitą, kuri Bendrovėje nėra rengiama dėl 8.1. punkte nurodytų priežasčių ir ji nėra tvirtinama,
 galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;		nes to nereikalauja teisės aktai. Pagal Akcinių
 bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat		bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus
sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės		Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos nariams
		tantjemas gali nustatyti akcininkų susirinkimas.

veiklos eigoje;  pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;  bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų	Taip	2017 metais Bendrovės valdybos nariams už 2016 metų Bendrovės veiklos rezultatus nebuvo paskirtos tantjemos, nuo 2016 m. mokamas atlygis Bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. Taip pat Bendrovė stengiasi neatskleisti informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, komentaruose, interviu ar kitokiais būdais tol, kol tokia informacija viešai nebus paskelbta per vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, Bendrovės interneto tinklalapyje. Bendrovė informaciją per vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius naudojamą GlobeNewswire
diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.		naujienų platinimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma. Birža gautą informaciją paskelbia savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Be to, informaciją Bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Bendrovė, informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius naudojamą GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė informaciją skelbia Bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių kalba. Aktuali investuotojams informacija skelbiama ir anglų kalba.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius	Taip	Visa šioje rekomendacijoje nurodyta informacija yra skelbiama viešai ir pateikta Bendrovės interneto tinklalapyje vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius interneto tinklalapyje ir ji yra prieinama visiems suinteresuotiems asmenims.

įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių
popierių biržoje.

XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą atlieka nepriklausoma audito įmonė.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Ne	Bendrovės audito įmonės, vykdančios 2017 metų finansinių ataskaitų auditą, kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė valdyba, vadovaudamasi Bendrovės 2017 m. įvykdyto viešojo pirkimo rezultatais.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Neaktualu	Audito įmonė 2017 metais nėra teikusi Bendrovei ne audito paslaugų, todėl rekomendacijoje nurodyta informacija nebuvo pateikta akcininkams.

KONSOLIDUOTOJI SOCIALINES ATSAKOMVBES ATASKAITA PAGAL GRI STANDARTUS

KONSOLIDUOTOJI SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA PAGAL GRI STANDARTUS 2017

ĮŽANGINIS ŽODIS

Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos (angl. Global reporting initiative – GRI) standartai visa apimtimi bus pradėti taikyti nuo 2018 m., nors organizacijos raginamos pradėti juos taikyti anksčiau. Ši ataskaita parengta pagal GRI standartų bazinį variantą (GRI Standards: Core option).

Ataskaitos gali būti rengiamos pagal du GRI standartų variantus: bazinį arba išsamųjį. Bendrovė pasirinko taikyti bazinį variantą, kai pateikiama tik privalomoji informacija, kuri būtina norint suprasti bendrovės ir jos dukterinių bendrovių veiklos pobūdį ir kaip ji sprendžia svarbiausius klausimus bei susijusį poveikį.

GRI standartuose nurodytos 33 svarbiausių temų kategorijos, kurios priskiriamos vienam iš trijų konkrečių standartų: ekonominiam (GRI 200 x 6), aplinkosaugos (GRI 300 x 8) ir socialiniam (GRI 400 x 19). GRI 101 pateiktoje 1.3 būtinojoje sąlygoje (GRI 101: Foundation clause 1.3) gana aiškiai nurodyta, kaip pasirinkti pagrindines temas, teikiant bazinę ataskaitą:

Ataskaita turi apimti temas, kurios:

1.3.1 atspindi ataskaitą teikiančios organizacijos daromą reikšmingą ekonominį, aplinkos apsaugos ir socialinį poveikį;

arba

1.3.2 daro didelę įtaką suinteresuotų šalių vertinimui ir sprendimams.

Todėl informacija turi būti pateikiama tik tais pagrindiniais klausimais, kurie, bendrovės įsitikinimu, yra reikšmingi bendrovės ir jos dukterinių bendrovių veiklos ekonominiam, socialiniam ir aplinkos apsaugos poveikiui arba turi įtakos suinteresuotų šalių sprendimams.

Išsami informacija šioje ataskaitoje, vadovaujantis GRI 103 sąlygomis, pateikiama tik tais klausimais, kurie yra aktualūs pagal anksčiau minėtą 1.3 sąlygą.

Visais kitais atvejais, pildant ataskaitos modulius yra naudojamos nuorodos į šaltinius, kuriuose galima rasti būtiną informaciją. Stengėmės užtikrinti, kad būtų pateiktos visos nuorodos, o šaltiniai būtų lengvai randami ir viešai prieinami. Šiuose papildomuose šaltiniuose gali būti kitos bendrovės parengtos medžiagos, pavyzdžiui, kaip metiniame pranešime ir išsamiose finansinėse ataskaitose. Tokiu atveju nurodomas skyriaus pavadinimas, arba pateikiama kita specifinė informacija. Jeigu informacija modulyje nepateikiama, vadinasi, egzistuoja GRI 101 / 3.2 sąlygoje "Neatskleidimo priežastys" nurodytos priežastys.

Ataskaitos pateikimo sąlygos pagal GRI standartus yra aiškios. Reikia atsižvelgti į tris toliau nurodytus dalykus:

Reikalavimai. Tai privalomieji nurodymai, kurie skaitytini rekomendacijų ir patarimų kontekste. Kad bendrovė galėtų teigti, jog ataskaita buvo parengta pagal GRI standartus, ji privalo laikytis visų taikytinų reikalavimų.

Rekomendacijos. Tai atvejai, kai skatinama laikytis konkrečių veikimo būdų, tačiau jie nėra privalomi.

Patarimai. Šiuose skyriuose pateikiama papildoma informacija, paaiškinimai ir pavyzdžiai, kurie padeda organizacijoms geriau suprasti reikalavimus. Tačiau organizacija neprivalo laikytis rekomendacijų arba patarimų, kad galėtų teigti, jog ataskaita buvo parengta pagal Standartus.

Ši ataskaita tenkina visus taikytinus reikalavimus ir, kur įmanoma, visas taikytinas rekomendacijas.

Pagrindinės ataskaitai pasirinktos temos:

GRI 204 Pirkimų praktika: apie 61 % tiekiamos šilumos bendrovė pirko iš nepriklausomų šilumos gamintojų (2017 m.). Šis GRI standartas bene svarbiausias.

GRI 205 Antikorupcija: bendrovėje yra priimta ir viešai skelbiama antikorupcijos politika, bendrovės ir jos dukterinių bendrovių darbuotojai bei suinteresuotieji asmenys skatinami jos laikytis.

GRI 302 Energija: savo veikloje bendrovė ir jos dukterinės bendrovės naudoja gana daug elektros energijos. Skirsnyje atskleidžiama informacija apie energiją taupančių technologijų ir priemonių diegimą.

GRI 303 Vanduo: šiame skirsnyje pateikiama informacija apie vandens suvartojimo pokyčius.

GRI 305 Oro tarša: lyginant su ankstesniaisiais laikotarpiais, oro tarša nežymiai padidėjo. Tam yra objektyvios priežastys ir jos ataskaitoje atskleidžiamos. Šis klausimas taip pat galbūt aktualiausias GRI 300.

GRI 306 Nuotekos ir atliekos: bendrovė surenka nuotekas ir atliekas ir perduoda jas atliekų tvarkytojams.

GRI 307 Aplinkosaugos reikalavimų laikymasis: kadangi bendrovė šių reikalavimų laikosi, pagal šį standartą ji gali pateikti teigiamos informacijos.

GRI 308 Tiekėjų poveikio aplinkai vertinimas: šis klausimas įtrauktas todėl, kad bendrovei reikia gerinti šį veiklos aspektą, nes šiuo metu tiekėjų poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas. Siekiant atitikti GRI standartus, situaciją reikėtų tobulinti.

GRI 403 Darbuotojų sveikata ir sauga: bendrovė skiria didelį dėmesį santykiams su darbuotojais. Šis klausimas daugiausia susijęs su ligomis ir profesinių sąjungų sutartimis, ir apie tai informacija lengvai prieinama.

GRI 404 Mokymas ir švietimas: bendrovė daug dėmesio skiria darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir gali pateikti teigiamos informacijos apie tai.

GRI 405 Įvairovė ir lygios galimybės: bendrovė gerbia įvairovės bei lyčių lygybės principus bei jų laikosi.

GRI 406 Nediskriminavimas: bendrovė gerbia rasinio bei kitokio nediskriminavimo principus ir jų laikosi.

GRI 407 Laisvė burtis į asociacijas ir kolektyviai derėtis: bendrovėje veikia darbuotojų profesinė sąjunga ir bendrovė turi šia tema teigiamos informacijos.

GRI 408 Vaikų darbas: bendrovėje nėra toleruojamas vaikų darbas, nėra užfiksuota jokių vaikų darbo atvejų. Bendrovė laiko, kad šią informaciją pateikti yra svarbu.

GRI 409 Priverstinis darbas: bendrovėje nėra toleruojamas priverstinis darbas, nėra užfiksuota jokių priverstinio darbo atvejų. Bendrovė laiko, kad šią informaciją pateikti yra svarbu.

GRI 414 Tiekėjų socialinis vertinimas: susijęs su GRI 308 ir dėl tų pačių priežasčių svarbus.

GRI 415 Viešoji politika: susijusi su aukomis politinėms partijoms / ryšiais su jomis ir lobizmu.

GRI 416 Vartotojų sveikata ir sauga: reikalavimų atitiktis; turi būti nurodyti rimti nelaimingi atsitikimai arba problemos.

Šioje ataskaitoje pristatoma AB "Kauno energija" ir jos dukterinių bendrovių veikla 2017 m. Ši GRI standartų ataskaita yra aštuntoji bendrovės Socialinės atskaitomybės ataskaita, kuri rengiama kasmet ir skelbiama kartu su bendrovės konsoliduotąja metine ataskaita ir finansine ataskaita.

Mūsų žiniomis, GRI 101 pateikti dešimt atskaitomybės principų buvo pritaikyti, informacija atskleidžiama bendrame bendrovės kontekste, visos aktualios temos aprėptos ir išaiškintos.

ATSKAITOMYBĖS PRINCIPAI, KURIAIS	ATSKAITOMYBĖS PRINCIPAI, KURIAIS
GRINDŽIAMAS ATASKAITOS TURINYS	GRINDŽIAMA ATASKAITOS KOKYBĖ
▪ Suinteresuotų šalių įtraukimas ▪ Tvarumo kontekstas ▪ Reikšmingumas ▪ Išsamumas	▪ Tikslumas ▪ Pusiausvyra ▪ Aiškumas ▪ Palyginamumas ▪ Patikimumas ▪ Savalaikiškumas

Šia ataskaita AB "Kauno energija" siekia pateikti nefinansinę korporatyvinės atsakomybės informaciją suinteresuotosioms šalims: klientams (vartotojams), akcininkams, investuotojams, darbuotojams, tiekėjams, verslo ir socialiniams partneriams bei visuomenei.

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) rengia tiek Bendrovės, tiek ir AB "Kauno energija" įmonių grupės (toliau – Grupė) konsoliduotąsias ataskaitas. Grupę sudaro: AB "Kauno energija" bei jos patronuojamosios įmonės – UAB "Kauno energija NT", kurioje Bendrovė tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų bei UAB "Petrašiūnų katilinė", kurios 100 proc. akcijų taip pat tiesiogiai kontroliuoja Bendrovė.

Bendrovė yra Grupės patronuojanti įmonė. Ji yra antra pagal dydį regioninė šilumos gamybos ir tiekimo bendrovė Lietuvoje, gaminanti ir tiekianti šilumą Kauno, Jurbarko ir Kauno rajono vartotojams jau daugiau negu 50 metų.

UAB "Kauno energija NT" yra AB "Kauno energija" dukterinė bendrovė, kurios veikla yra nekilnojamojo turto vystymas, valdymas, nuoma, pirkimas – pardavimas.

UAB "Petrašiūnų katilinė" yra AB "Kauno energija" dukterinė bendrovė, kurios veikla – šilumos gamyba.

Detali informacija apie dukterinių bendrovių 2017 m. veiklą atskleista Bendrovės konsoliduotojo metinio pranešimo 14 skirsnyje.

GRI TURINYS

GRI 102 UNIVERSALŪS MODULIAI

ORGANIZACIJA

102-1	Organizacija		AB "Kauno energija"
102-2	Veikla, prekiniai ženklai, produktai ir paslaugos		http://www.kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/apie-bendrove/ Taip pat informacija pateikta metiniame pranešime (2, 3 ir 14 skirsniai)
102-3	Būstinė		Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, Lietuva.
102-4	Veiklos geografija		Lietuva, Kaunas, Kauno rajonas, Jurbarkas.
102-5	Teisinė – organizacinė forma		Informacija pateikta metiniame pranešime (2 skirsnis)
102-6	Rinkos dalis		Informacija pateikta metiniame pranešime (3 skirsnis)
102-7	Organizacijos dydis	Informacija pateikta metiniame pranešime: i) Bendras darbuotojų skaičius (14 ir 18 skirsniai) ii) Bendras operacijų skaičius (5 ir 14 skirsniai) iii) Grynasis pelnas (7 ir 14 skirsniai) iv) Netaikoma v) Produktų ir paslaugų apimtys (6.1 skirsnis, 7 puslapis)
102-8	Informacija apie darbuotojus ir kitus dirbančiuosius	Informacija apie darbuotojus (AB "Kauno energija" duomenys, įskaitant "Jurbarko šilumos tinklai" filialą, taip pat dukterinių bendro vių darbuotojus 2017 m. gruodžio 31 d.)
			Bendras darbuotojų skaičius		Terminuotos darbo sutartys			Neterminuotos darbo sutartys
			2017-12-31	Viso	Mot.	Vyr.	Viso	Mot.	Vyr.
		a)	513	14	5	9	499	156	343
			Bendras darbuotojų skaičius	Darbuotojai dirbantys pilną darbo laiką			Darbuotojai dirbantys nepilną darbo laiką
			2017-12-31	Viso	Mot.	Vyr.	Viso	Mot.	Vyr.
		b)	513	481	138	343	32	23	9
		c)	Visi šie darbuotojai dirba Kauno ir Jurbarko regionuose.
		d)	Didžiąją dalį savo veiklos bendrovė užtikrina savo jėgomis. Kitą dalį darbų atlieka rangovinės organizacijos ar išoriniai paslaugų teikėjai, kurie atrenkami LR Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Šių organizacijų darbuotojų skaičiaus pateikti Bendrovė neturi galimy bės. Bendrovė taip pat priima studentus atlikti praktiką. Jos metu studentai priskiriami prie kurio nors pasirinkto skyriaus ir iš jo vadovo gauna realias užduotis.
		e)	Ženklių pokyčių šiuose skaičiuose nėra.
		f)	Duomenys apie darbuotojus, jų skaičiaus pokytį, lytiškumą bei kitus aspektus kaupiami ir tvarkomi bendrovės Personalo ir administravi mo skyriuje.

102-9	Tiekimo grandinė	Vadovaudamasi teisės aktais, bendrovė gamina pati ir perka šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų bei tiekia ją vartotojams. Šilumai gaminti bendrovė perka biokurą ir gamtines dujas. Vado vaudamasi galiojančiais teisės aktais, gamtines dujas bendrovė perka iš UAB LITGAS, biokurą – iš anksto nežinomų tiekėjų per energijos išteklių biržą BALTPOOL. Iš šios biržos, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, biokurą perka ir dukterinė bendrovė UAB "Petrašiūnų katilinė" Iš nepriklausomų šilumos gamintojų bendrovė perka jau pagamin tą šilumą. 2017 metais bendrovė šilumą pirko iš 11 nepriklausomų šilumos tiekėjų Kaune ir Kauno rajone:
		▪ UAB Kauno termofikacijos elektrinė ▪ UAB "Danpower Baltic Taika elektrinė" ▪ UAB "Lorizon energy" ▪ UAB "Ekoresursai" ▪ UAB "Petrašiūnų katilinė" ▪ UAB "Aldec General" ▪ UAB "ENG" ▪ UAB "Danpower Baltic Biruliškių" ▪ UAB "Ekopartneris" ▪ UAB "Danpower Baltic Taika" ▪ UAB "Foksita"
		Informacija apie nupirktą ir pagamintą šilumą atskleidžiama ben drovės metinio pranešimo 6.1 skirsnyje. Bendras tiekėjų, kurie teikė įvairios apimties paslaugas bendrovei, skaičius 2017 metais yra 651: tam tarpe 645 Lietuvos tiekėjai ir 6 užsienio. Savo pagamintą ir iš nepriklausomų gamintojų nupirktą šilumą bendrovė savo valdomais šilumos tiekimo tinklais 2017 metais tiekė 118 000 vartotojų Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke.
102-10	Reikšmingi pokyčiai organizacijoje ir tiekimo grandinėje	Per 2017 metus bendrovėje įvyko net keletas reikšmingų pokyčių, galinčių turėti aplinkosauginį bei ekonominį poveikį. Bendrovės Pe trašiūnų elektrinėje buvo paleistas naujas gamtinėmis dujomis arba skystu kuru kūrenamas 19,8 MW galios vandens šildymo katilas, kuris leis lanksčiai reaguoti į staigius vartotojų šilumos poreikio pokyčius, galimus kitų šaltinių gamybos sutrikimus bei padidins būtinąjį galios rezervą, turimą bendrovėje. Taip pat AB "Kauno energija" 2017 metais įrengė ir dar vieną du jomis kūrenamą katilą bendrovės "Pergalės" katilinėje. Čia, vietoje susidėvėjusių ir jau nugriautų DKVR tipo katilų pastatytas 14,9 MW galios dujomis arba dyzelinu kūrenamas vandens šildymo katilas su 1,5 MW kondensaciniu ekonomaizeriu. Naujieji įrenginiai atitinka naujus griežtesnius Europos parlamen to ir tarybos direktyvos (ES) 2015/2193 reikalavimus dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo, kurie įsigalios nuo 2020 metų. Naudojant šiuos ka tilus, išmetamų azoto oksidų (NOx) koncentracija neviršys 80 mg/m3. Taip pat 2017 metais bendrovė įvykdė net 8 šilumos tiekimo vamzdynų rekonstrukcijos projektus, kurių metu naujais poliureta nu izoliuotais vamzdžiais pakeitė 4,2 km įvairių skersmenų vamzdy nų. Tuo buvo vidutiniškai iki 60 proc. sumažinti šilumos nuostoliai rekonstruotose atkarpose, padidintas šilumos tiekimo patikimumas. Detalesnė informacija apie šilumos tiekimo vamzdynų rekonstrukciją pateikta Bendrovės konsoliduotojo metinio pranešimo 6.1 skirsnyje. 2017 m. lapkričio 24 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą dėl naujos AB "Kauno energija" valdymo struktūros patvirtinimo, pagal

		kurį buvo pertvarkyta bendrovės valdymo struktūra. Panaikintas Teisės ir pirkimų departamentas bei dvi techninės tarnybos, įsteigti nauji skyriai: Finansų kontrolės, Komunikacijos ir Prevencijos. 54 pa reigybėmis (arba 10,5 proc.) sumažintas pareigybių skaičius, taip pat, pagal minėtą sprendimą, nuo 2018 m. kovo 1 d. panaikintas filialas "Jurbarko šilumos tinklai". Iš 30 ligšiolinių jo darbuotojų 14 buvo per kelti dirbti į bendrovę. Iš viso, nuo 2018 m. kovo 1 d. įmonėje dirba 459 darbuotojai. Daugiau informacijos apie bendrovės valdymo struktūrą pateikia ma čia: http://www.kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/apie-bendro ve/bendroves-valdymas/
102-11	Prevencijos principai ar metodai	ES aplinkos apsaugos politikoje akcentuojama, kad turi būti siekia ma aukščiausio apsaugos lygio, atsižvelgiant į kiekvieno Sąjungos regiono skirtumus. Tai turi būti grindžiama prevencijos principais ir tokiais veiks mais, kai žala aplinkai pirmiausia atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, o žalą atlygina ją sukėlęs subjektas." Atitinkamai, bendrovė taiko šiuos prevencijos principus, siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai. Jeigu vis dėlto poveikis aplinkai padaromas, bendrovė stengiasi susidariusią situaciją išspręsti greitai ir skaidriai.
102-12	Išorinės iniciatyvos	Bendrovė skatina ir remia darbuotojų dalyvavimą nacionalinėje ir regioninėje akcijoje "MesDarom.lt" (http://mesdarom.lt/aktualijos. html ), skirtoje įtraukti bendruomenes į aplinkos tvarkymą.
102-13	Narystė asociacijose	Bendrovė yra šių asociacijų narė: ▪ Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija ▪ Lietuvos elektros energetikos asociacija ▪ Kauno krašto pramoninkų ir darbdavių asociacija ▪ VšĮ Kauno regioninė energetikos agentūra ("Kauno energija" yra viena iš Agentūros dalininkių) ▪ Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacija
STRATEGIJA
102-14	Vadovo žodis	2017 metai taip pat buvo labai reikšmingi bendrovės veiklai. Infor maciją apie reikšmingus pokyčius, turėjusius įtakos tiek aplinkosau gai, tiek socialinei bei ekonominei Bendrovės aplinkai jau atskleidėme ankstesniuose šios ataskaitos skyriuose, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad pasiekėme vieną iš savo strateginių tikslų – dar labiau sumažino me vidutinę šilumos kainą vartotojams. Per metus vidutinė šilumos kaina vartotojams sumažėjo 3,78 proc. nuo 5,02 iki 4,83 ct/kWh be PVM. Didelį dėmesį skiriame aplinkosaugai ir nuolat ieškome kelių, kaip pagerinti ir įgyvendinti aplinkosauginius principus kasdienėje veikloje: nuo griežtos išleidžiamų į aplinką ir išmetamų į orą teršalų kontrolės iki kitų taršos šaltinių (liuminescencinės lempos, padangos, nuotekos ir pan.) apskaitos. Stipriname įsipareigojimą būti socialiai atsakinga ir aplinką tauso janti bendrovė prisiimdami atsakomybę parengti socialinės atsakomy bės ataskaitą, remiantis GRI standartų metodologija. Būti lyderiais ir skaidriai atsiskaityti prieš visuomenę, stiprinti so cialinius, ekonominius ir aplinkosauginius veiklos aspektus – išlieka strategine mūsų bendrovės kryptimi.
102-15	Pagrindiniai įtaką daran tys veiksniai, rizikos ir galimybės	Informacija atskleista Bendrovės konsoliduotojo metinio praneši mo 6.2 skirsnyje.

	ETNINĖS GRUPĖS IR INTEGRALUMAS
102-16	Vertybės, principai, standartai ir elgsenos normos	Informacija pateikta bendrovės internetinėje svetainėje, pristatant misiją, viziją, vertybes ir strategiją: http://www.kaunoenergija.lt/ben droves-veikla/apie-bendrove/misija-ir-vertybes/
102-17	Problemos dėl etikos ir sprendimų mechanizmas	Bendrovėje veikia ir yra viešai paskelbtas Etikos kodeksas: http:// www.kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/apie-bendrove/etikos-ko deksas/. Jis yra aiškiai taikytinas visiems įmonės darbuotojams, at stovams, tarpininkams, rangovams, subrangovams ar tiekėjams. Pro blemų dėl etikos sprendimų mechanizmas atskleistas pačiame Etikos kodekse.
VALDYMAS
102-18	Vertybės, principai, standartai ir elgsenos normos	a) Informacija apie bendrovės valdymo struktūrą pateikta čia: http://www.kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/apie-bendrove/ben droves-valdymas/ b) Komitetai, atsakingi už sprendimų priėmimą ekonominiais, aplinkosauginiais ir socialiniais klausimais. ▪ Audito komitetas sudaromas mažiausiai iš trijų narių, kurių bent vienas yra nepriklausomas narys. Šiuo metu komitetą sudaro šeši nariai: trys išoriniai, nepriklausomi nariai ir trys bendrovės dele guoti darbuotojai, neužimantys vadovaujančių pareigų, iš Par davimo ir vartotojų aptarnavimo, Finansų ir Teisės bei pirkimo departamentų. Audito komitetas veikia pagal stebėtojų tarybos 2015 m. spalio 26 d. patvirtintas akcinės bendrovės "Kauno ener gija" audito komiteto vidaus taisykles: http://www.kaunoenergija. lt/wp-content/uploads/2016/02/Audito-komiteto-vidaus-taisy kl%C4%97s_20151026.pdf ▪ Techninė taryba (sudaryta generalinio direktoriaus įsakymu) nagrinėja, priima nutarimus ir teikia rekomendacijas bendro vės generaliniam direktoriui įvairiais ekonominiais, socialiniais ir aplinkosauginiais klausimais. Per 2017 metus Techninė taryba posėdžiavo 15 kartų. ▪ Keletas nuolatinių komisijų, kurioms pavesta spręsti specifinius bendrovės veiklos klausimus. ▪ Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas. Įsteigtas 2017 metais.
102-19
to 102- 39	Valdymas	Nereikalaujama rengiant bazinį (CORE) ataskaitos variantą.

SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ ĮTRAUKIMAS

102-40	Suinteresuoti asmenys ir jų grupės	Suinteresuoti asmenys, tai tie individai ar jų grupės, kuriems ben drovė yra atskaitinga ir tie, kuriems bendrovė teikia paslaugas ar jos vykdoma veikla daro įtaką: ▪ Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojai (Kauno, Kauno rajono bei
		Jurbarko miesto gyventojai ir organizacijos, apsirūpinančios šilu ma ir / ar karštu vandeniu iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklo);
		▪ Bendrovės akcininkai (tarp jų – Kauno miesto, Kauno rajono ir Jurbarko rajono savivaldybės). Bendrovės partneris AB SEB ban kas turi pilną apie 300 individualių akcininkų sąrašą;
		▪ Bendrovės vadovai, darbuotojai ir darbuotojų profesinė sąjunga;
		▪ neįdarbinti darbuotojai (susiję su pagrindinėmis, bendrovei pas laugas teikiančiomis, įmonėmis);
		▪ verslo partneriai, įskaitant produktų, paslaugų tiekėjus, rangovus ir nepriklausomus šilumos tiekėjus.

102-41	Kolektyvinės sutartys	Bendrovėje yra sudaryta ir veikia Kolektyvinė sutartis. Ji yra pa skelbta bendrovės intraneto svetainėje ir periodiškai atnaujinama. Ji galioja ne tik darbuotojų profesinės sąjungos nariams, bet ir visiems bendrovės darbuotojams (100 %). Bendrovės intraneto svetainė pateikiama čia (atkreipkite dė mesį, kad ji pasiekiama tik per vidinį bendrovės tinklą): http://web/ sharepoint/portal/Shared%20Documents/KOLEKTYVINE_SUTAR TIS_2013.pdf
102-42	Suinteresuotų grupių identifikavimas ir atranka	Suinteresuoti asmenys ar grupės formuojasi natūraliai, vykdant veiklą. Kiti suinteresuoti individai ar jų grupės yra skatinami įsitraukti į bendrovės veiklą. Dėl prekių ir paslaugų teikėjų ar darbų rangovų, tai jie parenkami per viešųjų pirkimų procesą, remiantis LR įstatymais ir ES norminiais aktais.
102-43	Suinteresuotų grupių įtraukimo modelis	Bendrovės akcininkams periodiškai teikiamos veiklos ataskaitos, metiniai pranešimai, socialinės atsakomybės ataskaitos, vadovo atas kaitos, derinami investiciniai projektai ir t.t. Bendrovės vadovai ir darbuotojai kasdien komunikuoja vertikalio sios ir horizontaliosios komunikacijos principu. Šilumos ir karšto vandens vartotojai gali kreiptis į bendrą kauniečių aptarnavimo centrą "Mano Kaunas" telefonu, el. paštu ar per Face book paskyrą. Informacija vartotojams taip pat teikiama žiniasklaidos priemonėse, bendrovės ir Kauno miesto savivaldybės interneto sve tainėse. Kartą per metus rengiamos vartotojų apklausos dėl paslaugų ko kybės. Taip pat, du – tris kartus per metus rengiami betarpiški su sitikimai su vartotojais, kurių metu pateikiama naujausia aktuali in formacija, atsakoma į vartotojų klausimus. Apie susitikimus skelbiama vietos laikraštyje "Kauno diena", bendrovės interneto svetainėje bei prie įėjimo į bendrovės Vartotojų aptarnavimo departamento pastatą durų. 2017 metais buvo surengti 2 tokie susitikimai. Bendraudama su suinteresuotais asmenimis ar jų grupėmis, ben drovė siekia būti atvira ir skaidri, nuolat gerinti savo veiklą ir kelti pas laugų teikimo standartus.
102-44	Pagrindinės problemos	Vartotojus labiausiai domina sąskaitų už suvartotą šilumą apskai čiavimo, tinkamo šildymo prietaisų veikimo, bei kiti klausimai. Ben drovės Gamybos bei Pardavimo departamentai operatyviai sprendžia su šilumos bei karšto vandens tiekimu, taip pat su apskaita susijusias problemas. Nemažai nurodymų bendrovė gauna iš pagrindinio akcininko, Kau no miesto savivaldybės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės ko misijos bei kitų valstybinių institucijų.
	SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ ĮTRAUKIMAS

102-45	Subjektai, įtraukti į konsoliduotą finansinę ataskaitą	a) Visų subjektų, įtrauktų į bendrovės konsoliduotą finansinę atas kaitą ar susijusius dokumentus, sąrašas pateiktas metinėje veiklos ataskaitoje, žiūrėti nuo 4 iki 14 skirsnio. b) Bendrovės konsoliduota finansinė ataskaita ar susiję dokumentai apima AB "Kauno energija" veiklą (įskaitant "Jurbarko šilumos tinklai" filialą, kuris Bendrovės valdybos 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu buvo panaikintas), taip pat Bendrovės dukterinių bendrovių – UAB "Kauno energija NT" bei UAB "Petrašiūnų katilinė" veiklą.

012 / GRI TURINYS

102-46	Ataskaitos turinys ir temų pasirinkimas	a) Kadangi GRI standartai yra nauja metodologija, "Kauno energija" pasirinko tas temas, kurios turi didžiausią ryšį su bendrovės kasdiene veikla ir kurios labiausiai susiję su bendrovės ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu poveikiu. Nepaisant to, palyginus su Bendrovės 2016 metų ataskaita, 2017 metų ataskaitoje temų pasirinkimas išaugo. Temos išvardytos GRI 102-47. b) "Kauno energija" naudoja temas, kurios buvo ankstesnėje atas kaitoje, taip pat ir naujas temas.
102-47	Pagrindinės temos	GRI 204 – Pirkimų praktika GRI 205 – Antikorupcija GRI 302 – Energija GRI 303 – Vanduo GRI 305 – Oro tarša GRI 306 – Nuotekos ir atliekos GRI 307 – Aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis GRI 308 – Tiekėjų poveikio aplinkai vertinimas GRI 403 – Darbuotojų sveikata ir sauga GRI 404 – Mokymas ir švietimas GRI 405 – Įvairovė ir lygios galimybės GRI 406 – Nediskriminavimas GRI 407 – Laisvė burtis į asociacijas ir kolektyviai derėtis GRI 408 – Vaikų darbas GRI 409 – Priverstinis darbas GRI 414 – Tiekėjų socialinis vertinimas GRI 415 – Viešoji politika GRI 416 – Vartotojų sveikata ir sauga
102-48	Informacijos koregavimas	Informacijos koregavimui ataskaitiniam laikotarpiui už 2017 metus priežasčių nėra.
102-49	Ataskaitos rengimo pokyčiai	Nėra.
102-50	Ataskaitos periodas	2017 sausio 1 – 2017 gruodžio 31.
102-51	Paskutinės ataskaitos data	2017 metų balandžio 10 d.
102-52	Ataskaitinis laikotarpis	Metinis
102-53	Kontaktinis asmuo	Ūdrys Staselka Atstovas ryšiams su visuomene AB "Kauno energija" Tel. +370 37 30 58 85 / Mob. +370 650 96 883 El. p. [email protected] / www.kaunoenergija.lt
102-54	Patvirtinimas dėl ataskaitos, parengtos pagal GRI standartus	Ši ataskaita parengta pagal GRI standartus: bazinis (Core) variantas.
102-55	GRI turinys	Ataskaita pilnai išpildo šį GRI standartą ir atitinka ataskaitos reikala vimus.
102-56	Išorinis užtikrinimas	Ataskaita parengta pačios bendrovės. Rengiant ataskaitą naudota audituotų finansinių ataskaitų informacija ir metinių pranešimų me džiaga. Vis dėlto, šios GRI standartų ataskaitos kokybės užtikrinimas yra ribotas, jeigu vertintume tik pagal jos atitikimą GRI Standartų gai rėms.

Ši GRI standartų ataskaita nėra patvirtinta iš išorės. Vis dėlto, audituotos finansinės ataskaitos ir metiniai pranešimai buvo patvirtinti ir perduoti bendrovės valdybos, kuri kontroliuoja ir užtikrina visos pateiktos informacijos, įprastai skiriamos akcininkams, kokybę.

GRI 103 VALDYMO MODELIS

GRI 204 – PIRKIMŲ PRAKTIKA

103-1 GRI 204	Temos paaiškinimas ir jos apribojimai	Pagrindinės paslaugos, kurias bendrovė perka, susijusios su kas mėnesiniu šilumos pirkimu iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Tai sudaro __% vartotojų šilumos poreikio ir yra ženkli pirkimų dalis, todėl šios temos pasirinkimas akivaizdus. Apribojimai ir didžiausia įtaka yra susijusi su šios paslaugos pirki mu, nes tai daro reikšmingą poveikį visai įmonės veiklai ir vartotojams, kuriems tiekiama šiluma ir karštas vanduo. Bendrovė nuolat siekia minimizuoti šių ir kitų limituojančių veiks nių įtaką pasitelkdama eilę vadybos ir kokybės kontrolės priemonių, susijusių su šių santykių valdymu. Pasitaikius reikšmingam neigiamam poveikiui, tai gali būti ištaisoma koreguojant kasmėnesines viešųjų pirkimų procedūras.
103-2 GRI 204	Valdymo modelis ir jo komponentai	Bendrovės viešųjų pirkimų politiką apibrėžia Viešųjų pirkimų taisy klės, kurios yra skelbiamos bendrovės interneto svetainėje: http://www.kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/viesieji-pirkimai/ viesuju-pirkimu-taisykles/ Su viešaisiais pirkimais susiję bendrovės tikslai ir siekiai yra api brėžti įstatymo, kuris įpareigoja bendrovę užtikrinti žemiausią kainą. Visi šilumos tiekėjai turi atitikti paslaugos teikimo techninius parame trus, kad atitiktų viešųjų pirkimų sutarties sąlygas. Bendrovės pirkimų procedūras organizuoja Generalinio direkto riaus įsakymu sudaryta Viešųjų pirkimų komisija arba pirkimų organi zatorius, priklausomai nuo pirkimo apimties. Visa informacija apie pradedamus pirkimus, technines specifikaci jas, nustatytus laimėtojus ir sudarytas sutartis yra skelbiama Centri niame viešųjų pirkimų portale: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/ Kadangi didelę dalį pirkimų sudaro iš nepriklausomų gamintojų perkama šiluma, Bendrovėje veikia ir Šilumos supirkimo iš nepriklau somų gamintojų komisija, kurią sudaro darbuotojai iš skirtingų ben drovės departamentų. Didžiąją dalį pirkimų procedūrų reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai, kurie remiasi priimtais teisės aktais. Jie re glamentuoja visų Lietuvos šilumos tiekėjų veiklą. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A37C2263838C/ qCQgCxIhFq Bendrovės Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų komisija ir susiję bendrovės departamentai yra atsakingi už savo sprendimus. Čia nagrinėjami ir skundai. http://www.kaunoenergija.lt/bendroves-veikla/viesieji-pirkimai/ biokuro-isigijimas/?ay=2017&am=2 http://www.kaunoenergija.lt/verslui/nepriklausomiems-silu mos-gamintojams/silumos-supirkimas/
103-3 GRI 204	Valdymo modelio vertinimas	Valdymo modelio vertinimas kol kas nėra formaliai atliekamas. Vis dėlto, valdymo modelis yra susietas su viešųjų pirkimų procesu ir nors vertinimas neatliekamas, pataisymai gali būti daromi atsižvelgiant į darbuotojų ar klientų atsiliepimus.

	GRI 205 – ANTIKORUPCIJA
103-1 GRI 205	Temos paaiškinimas ir jos apribojimai	AB "Kauno energija" ir jos dukterinės įmonės savo veikloje va dovaujasi korupcijos prevencijos politika, kurios tikslas – nustatyti pagrindinius AB "Kauno energija" ir jos dukterinių įmonių korupci jos prevencijos principus ir reikalavimus bei jų laikymosi užtikrinimo gaires, kurių įgyvendinimas sudaro prielaidas bei sąlygas Bendrovės mastu įgyvendinti aukščiausius skaidraus verslo vykdymo standartus. Bendrovės antikorupcijos politika neprieštarauja Lietuvos respu blikos įstatymams. Bendrovė nuolat siekia minimizuoti korupcijos atvejų riziką pasi telkdama eilę vadybos ir kokybės kontrolės priemonių, susijusių su šių santykių valdymu. Išaiškėjus korupcijos atvejui, imamasi visų Bendro vės vidaus dokumentais bei Lietuvos Respublikos teisės aktais numa tytų priemonių.
103-2 GRI 205	Valdymo modelis ir jo komponentai	Korupcijos prevencijai vykdyti sukurta sistema, kurioje galima anonimiškai ar asmeniškai pranešti apie piktnaudžiavimo ar korupci jos požymių turinčius atvejus Bendrovės veikloje. Bendrovė kviečia ja naudotis pastebėjus Bendrovės darbuotojus netinkamai atliekant savo darbines pareigas ar jomis piktnaudžiaujant, darbiniuose santy kiuose siekiant sau asmeninės naudos, viršijant suteiktus įgaliojimus, savinantis ar švaistant Bendrovės turtą, atskleidžiant tarnybines ar komercines paslaptis, atliekant kyšininkavimo ar papirkimo požymių turinčius veiksmus. Informaciją galima pranešti elektroniniu paštu pasitikejimo.linija@ kaunoenergija.lt arba užpildant pranešimo formą, kuri skelbiama Ben drovės interneto svetainėje čia: http://www.kaunoenergija.lt/korup cijos-prevencijos-kontaktu-forma/. AB "Kauno energija" garantuoja visišką konfidencialumą ir užti krina duomenų anonimiškumą. Pranešdami apie galimą pažeidimą ar veiksmą, pranešėjai prašomi nurodyti kuo tikslesnę jo vietą, laiką, turi mą informaciją apie pažeidėją (vardą, pavardę) bei trumpai apibūdinti pažeidimo pobūdį. Taip pat pranešėjai kviečiami, bet ne verčiami nu rodyti savo kontaktinę informaciją. Nurodoma, kad tai yra pranešėjo laisvai pasirenkama teisė, o ne pareiga. Korupcijos prevencijos reikalavimų ir standartų laikymasis yra su dedamoji Bendrovės verslo etikos dalis, o AB "Kauno energija" ir jos dukterinių įmonių korupcijos prevencijos politika yra taikoma ir AB "Kauno energija" atstovams, rangovams, subrangovams, tiekėjams bei tarpininkams.
103-3 GRI 205	Valdymo modelio vertinimas	Valdymo modelio vertinimas kol kas formaliai nėra atliekamas.
	kosaugos" tema.	Remiantis GRI 103 Valdymo modelio 1.1 dalimi, į modulį yra įtraukiama GRI 300 "Aplin
	GRI 302 – ENERGIJA GRI 303 – VANDUO GRI 305 – ORO TARŠA GRI 306 – NUOTEKOS IR ATLIEKOS	GRI 307 – APLINKOS APSAUGOS REIKALAVIMŲ LAIKYMASIS GRI 308 – TIEKĖJŲ POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS
103-1 GRI 300	Temos paaiškinimas ir jos apribojimai	Čia pasirinktos šešios labiausiai su ataskaitos tikslais susijusios temos: Energija, Vanduo, Oro tarša, Nuotekos ir atliekos, Aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis ir Tiekėjų poveikio aplinkai verti nimas.

		Dėl vykdomos veiklos specifikos, bendrovė sunaudoja nemažai elektros energijos, vandens, į orą išmeta tam tikrą kiekį teršalų, taip pat sugeneruoja tam tikrą kiekį nuotekų bei atliekų. Energijos ir jos išteklių taupymas yra labai svarbus bendrovės ekonominiams rezulta tams. Aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis yra labai svarbus, jei įmonė nori išlaikyti savo įsipareigojimą aplinkai, atitikti reikalavimus ir išlaikyti aukštą skaidrumo lygį informuojant apie šiuos veiksnius. Tiekėjų poveikio aplinkai vertinimas turi būti tobulinamas, todėl tai įtraukta į šią ataskaitą. Bendrovė nori pakeisti egzistuojančią prak tiką ir pozicionuoti save kaip bendrovę, skatinančią tiekėjus prisiimti labiau aplinką tausojantį požiūrį į verslą. Taršos ir aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis įtakoja plačiau nei vietos apibrėžtis. Todėl poveikio riba apima ne tik bendrovė vei klos zonas, bet taip pat ir visą šalį.
103-2 GRI 300	Valdymo modelis ir jo komponentai	Bendrovė gerai tvarkosi įmonės viduje, tačiau galėtų patobulinti iš orinį valdymo modelį, ypač santykyje su klientais ir paslaugų tiekėjais. Bendrovėje įdiegtos aukšto lygio valdymo sistemos, fiksuojančios ir pranešančios apie poveikį aplinkai. Čia veikia speciali sertifikuota laboratorija, kuri įkurta rinkti, apdoroti ir valdyti su aplinkos apsauga susijusius duomenis, įtakotus bendrovės veiklos. Valdymo modelio, susijusio su tiekėjų ar kitų trečių šalių įtakos aplinkai kontrole ir valdymu, nėra ir būtų sunku ją įdiegti. Dėl smulkiųjų tiekėjų (pvz.: kanceliarinės prekės, spauda, ar pan.) yra galimybė įtraukti tam tikras sąlygas, susijusias su aplinką tausojan čių medžiagų naudojimu, organizuojant pirkimų procesą. Bendrovės metinis pranešimas, finansinė ataskaita yra spausdinamos ant ekolo giško ar perdirbto popieriaus. Socialinės atsakomybės ataskaita netgi nėra spausdinama, o tik parengiama jos publikuoti internete skirta versija. Ataskaita galėtų būti atspausdinta, jei iškiltų toks poreikis. Šie nedideli patobulinimai, susiję su bendrovės aplinkosauginiais įsipareigojimais, yra lengviau įgyvendinami nei bet kokie kiti, susiję su didesnio mastelio techninių paslaugų tiekėjais, santykius su kuriais reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai.
103-3 GRI 300	Valdymo modelio vertinimas	Valdymo modelio vertinimas kol kas nėra formaliai atliekamas. Vis dėlto, valdymo modelis yra susietas su bendrovės įsipareigojimu teikti nefinansines ataskaitas ir, nors vertinimas nėra atliekamas, darbuoto jai ir klientai gali teikti pasiūlymus.
	inė" tema.	Remiantis GRI 103 Valdymo modelio 1.1 dalimi, į modulį yra įtraukiama GRI 400 "Social
	GRI 403 – DARBUOTOJŲ SVEIKATA IR SAUGA GRI 404 – MOKYMAS IR ŠVIETIMAS GRI 405 – ĮVAIROVĖ IR LYGIOS GALIMYBĖS GRI 406 – NEDISKRIMINAVIMAS GRI 408 – VAIKŲ DARBAS GRI 409 – PRIVERSTINIS DARBAS GRI 414 – TIEKĖJŲ SOCIALINIS VERTINIMAS GRI 415 – VIEŠOJI POLITIKA GRI 416 – VARTOTOJŲ SVEIKATA IR SAUGA	GRI 407 – LAISVĖ BURTIS Į ASOCIACIJAS IR KOLEKTYVIAI DERĖTIS
103-1 GRI 400	Temos paaiškinimas ir jos apribojimai	Bendrovė identifikavo ir pasirinko net 10 temų iš GRI 400: Dar buotojų sveikata ir sauga, Mokymas ir švietimas, Įvairovė ir lygios galimybės, Nediskriminavimas, Laisvė burtis į asociacijas ir kolekty viai derėtis, Vaikų darbas, Priverstinis darbas, Tiekėjų socialinis ver tinimas, Viešoji politika, Vartotojų sveikata ir sauga.

		Bendrovė itin stipri santykių su darbuotojais srityje ir siekia regu liariai informuoti apie padarytą pažangą darbuotojų saugos ir sveika tos srityje. Bendrovei svarbi darbuotojų kvalifikacija, todėl jie kasmet siun čiami į įvairaus pobūdžio kvalifikacijos kėlimo kursus bei mokymus, dalyvauja įvairiuose seminaruose bei konferencijose. Bendrovė gerbia lyčių lygybės, nediskriminavimo principus, ben drovės darbuotojai yra laisvi burtis į asociacijas ir kolektyviai derėtis dėl geresnių darbo sąlygų ar užmokesčio, bendrovėje nėra vaikų ar priverstinio darbo atvejų. Socialinis tiekėjų vertinimas – vienas iš patobulinimų, kurių ben drovė siekia ir tai siejasi su tiekėjų aplinkosauginiu vertinimu. Viešoji politika yra svarbi, nes bendrovė teikia viešas paslaugas, kurios yra dalis miesto savivaldybės visuomenei siūlomų paslaugų. Bendrovė siekia būti skaidri ir atvira dėl bet kokių sąsajų su politinė mis partijomis ar politiniu lobizmu. Vartotojų sveikatai ir saugumui skiriamas toks pats didelis dėme sys, kaip ir bendrovės darbuotojų sveikatai ir saugumui, todėl ši tema įtraukta į ataskaitą. Bendrovė griežtai laikosi susijusių įstatymų ir nor minių aktų. Poveikio riba susijusi su vietos ir regiono apibrėžtimi, o taip pat su visais suinteresuotais asmenimis, esančiais šiose zonose.
103-2 GRI 400	Valdymo modelis ir jo komponentai	Bendrovėje veikia stiprus darbuotojų socialinių, sveikatos ir saugos problemų valdymo modelis: visiems darbuotojams taikoma kolektyvi nė sutartis; veikia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba (nuo 2018 m. kovo 1 d. pertvarkyta į Darbų saugos skyrių); 2017 m. Bendrovėje įsteigtas darbuotojų sveikatos ir saugos komitetas. Įdiegtos procedū ros, leidžiančios darbuotojams pranešti apie pasiūlymus, problemas ar nusiskundimus. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboje dirbo penki žmonės: trys, susiję su saugumo problemomis, ir du, susiję su sveikatos pro blemomis. Nuo 2018 m. kovo 1 d. pertvarkius tarnybą į Darbų saugos skyrių, skyriuje dirba 4 žmonės. Į skyriaus sudėtį įeina Bendrovės me dicinos punktas, kuris veikia viename iš Bendrovės pastatų. Punktas dirba pagal įstatymų reikalavimus. Bendrovės intraneto svetainėje nuolat publikuojami straipsniai, susiję su darbuotojų sveikata ir sauga. Naujai įdarbinti žmonės supažindinami su pagrindinėmis sveikatos ir saugos instrukcijomis. Bendrovės Darbų saugos skyrius reguliariai tikrina darbo vietas ten, kur dirba tiek bendrovės, tiek išorinių paslaugų tiekėjų darbuo tojai. Bendrovė skiria itin didelį dėmesį darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Darbuotojai kasmet siunčiami į įvairaus pobūdžio kvalifikacijos kėlimo kursus bei mokymus. Tiek 2017, tiek ankstesniais metais Bendrovėje nebuvo užfiksuota kokių nors lyčių lygybės, nediskriminavimo principų pažeidimų. Bendrovėje veikia darbuotojų profesinė sąjunga, kuriai 2017 m. gruodžio 31 d. priklausė 147 bendrovės darbuotojai. Tiek profesinė sąjunga, tiek atskiri darbuotojai yra laisvi burtis į asociacijas ir kolek tyviai derėtis dėl geresnių darbo sąlygų ar užmokesčio. Nei 2017, nei ankstesniais metais Bendrovėje nėra užfiksuota vai kų ar priverstinio darbo atvejų.
103-3 GRI 400	Valdymo modelio vertinimas	Valdymo modelio vertinimas kol kas nėra formaliai atliekamas. Vis dėlto, valdymo modelis yra susietas su bendrovės įsipareigojimu teikti nefinansines ataskaitas ir, nors vertinimas nėra atliekamas, darbuoto jai ir klientai gali teikti pasiūlymus.

Pastaba: Neatskleidimo priežastys yra leidžiamos visuose specifinių standartų moduliuose (žiūrėti GRI 101 Foundation: 3.2)

SPECIFINIAI STANDARTAI

GRI 200 – EKONOMINIS

201	Ekonominė veikla
202	Rinka
203	Netiesioginis reguliavimas	Informacija pateikiama tik tais klausimais, kurie, bendrovės įsiti kinimu, yra reikšmingi bendrovės veiklos ekonominiam, socialiniam ir aplinkos apsaugos poveikiui arba turi įtakos suinteresuotų šalių
204	Viešųjų pirkimų praktika 204-1: Išlaidų vietos tiekėjams dalis	sprendimams (GRI 101 Foundation: 3.1 guidance).
205	Antikorupcija 205-1: Su korupcija susijusių rizikų vertinimas	a. Specialiai bendras su korupcija susijusių rizikos veiksnių skaičius ir procentinė dalis iki šiol nebuvo vertinama. Tačiau bendrovė turi pa tvirtintą korupcijos prevencijos politiką, kurioje numatytas korupcijos rizikos veiksnių vertinimo mechanizmas, apibrėžiamos visos galimos korupcijos rūšys, atsakomybės bei vaidmenys. b. Kadangi specialus korupcijos rizikos vertinimas iki šiol nebuvo atliekamas, jokių reikšmingų su korupcija susijusių pavojų nebuvo nu statyta. Tikėtina, kad ateityje korupcijos rizikos vertinimas bus atliktas.
	205-2: Komunikacija ir mokymai apie kovos su korupcija politiką ir procedūras	Bendrovė turi patvirtintą Korupcijos prevencijos politiką, ku rią skelbia savo interneto svetainėje čia: http://www.kaunoenergija. lt/wp-content/uploads/AB-Kauno-energija-ir-jos-dukteriniu-imo niu-korupcijos-prevencijos-politi.pdf. a. Bendras valdymo organų narių skaičius ir procentas, kuriems buvo pranešta apie organizacijos kovos su korupcija politiką ir pro cedūras, suskirstytas pagal regionus – 100 proc. bendrovės valdymo organų narių. b. Bendras darbuotojų skaičius ir procentas, kuriems buvo praneš ta apie organizacijos kovos su korupcija politiką ir procedūras, suskirs tyta pagal darbuotojų kategorijas ir regionus – 100 proc. bendrovės darbuotojų. c. Apie organizacijos kovos su korupcija politiką ir procedūras pri valoma tvarka buvo pranešta visoms rangovinėms organizacijoms bei tiekėjams, dalyvaujantiems bendrovės vykdomose viešųjų pirkimų procedūrose. Korupcijos prevencijos reikalavimų ir standartų laikymasis yra su dedamoji verslo etikos dalis, o aukščiau minėta AB "Kauno energija" ir jos dukterinių įmonių korupcijos prevencijos politika, patvirtinta 2017 m. vasario 24 d. bendrovės valdybos sprendimu Nr. 2017-4-3, yra taikoma ir AB "Kauno energija" atstovams (tarpininkams), 3, 16 straipsniai. d. 2017 m. birželio 6 d. įmonėje buvo pravesti mokymai, kurių tiks las buvo bendrai supažindinti darbuotojus su antikorupcijos principais bei apie skaidrumą organizacijoje. Antikorupcinę mokymų programą vedė Viešoji įstaiga "Transparency International". Mokymuose dalyva vo 7 bendrovės vadovaujantieji darbuotojai.

		e. Minėtuose mokymuose dalyvavo 23 organizacijos vidutinės grandies specialistai.
	205-3: Nustatyti korupcijos atvejai ir veiksmai, kurių buvo imtasi	Per 2017 metus bendrovėje nebuvo nustatyta nei vieno korupci jos atvejo.
206	Antikonkurencinis elgesys	Informacija pateikiama tik tais klausimais, kurie, bendrovės įsiti kinimu, yra reikšmingi bendrovės veiklos ekonominiam, socialiniam ir aplinkos apsaugos poveikiui arba turi įtakos suinteresuotų šalių sprendimams (GRI 101 Foundation: 3.1 guidance).

GRI 300 – APLINKOS APSAUGA

301	Medžiagos	Informacija pateikiama tik tais klausimais, kurie, bendrovės įsiti kinimu, yra reikšmingi bendrovės veiklos ekonominiam, socialiniam ir aplinkos apsaugos poveikiui arba turi įtakos suinteresuotų šalių sprendimams (GRI 101 Foundation: 3.1 guidance).
302	Energija 302-1: Energijos suvar tojimas organizacijoje	Organizacija pati yra šilumos energijos gamintoja, todėl didžiausią dalį savo įsigytos elektros energijos sunaudoja šilumos energijai ga minti ir tiekti. a., b. Informacija apie sunaudotą kurą atskleista bendrovės meti nio pranešimo 6.1 skirsnyje. c. Iš viso, organizacijos viduje suvartota: i. elektros energijos suvartojimas, kWh:
		Organizacijos poreikiams	Šilumos energijai gaminti ir tiekti
		1 685 224 kWh ii. šildymo sąnaudos – 6 842 109 kWh;	12 520 667 kWh
		iii. šaldymo sąnaudos – 0 kWh;
		iv. garo suvartojimas – 0 tonų;
		d. parduodama energija:
		i parduodama elektra – 692 487 kWh perparduota ir panaudota pagal panaudos sutartį.
		ii. Informacija apie pagamintos ir parduotos šilumos kiekius pateik ta Bendrovės metinio pranešimo 7 skirsnyje;
		iii. aušinimas parduodamas – 0 kWh;
		iv. parduodamas garas – 2017 metais bendrovė garo negamino;
		e. Bendras energijos suvartojimas organizacijos viduje – 21 048 000 kWh.
		f. Suvartotos bei pagamintos energijos skaitikliai. g. Nėra.
	302-2: Energijos suvar tojimas išorėje
	302-3: Energijos inten syvumas	Informacija pateikiama tik tais klausimais, kurie, bendrovės įsiti kinimu, yra reikšmingi bendrovės veiklos ekonominiam, socialiniam ir aplinkos apsaugos poveikiui arba turi įtakos suinteresuotų šalių sprendimams (GRI 101 Foundation: 3.1 guidance).
	302-4: Energijos vartoji mo mažinimas
303	Vanduo 303-1: Vandens sunau dojimas pagal šaltinius	a. Bendras ištraukto vandens kiekis, suskirstytas pagal šiuos šal tinius: i. Paviršiniai vandenys, įskaitant vandenį iš pelkių, upių, ežerų ir vandenynų – 282 095 m3; ii. Gruntinis vanduo – 46 275 m3;

		iii. Lietaus vanduo surenkamas tiesiogiai ir saugomas organizaci joje – 0 m3; iv. Kitos organizacijos nuotekos – 0 m3; v. miesto vandentiekis – 25 354 m3. b. Standartai, metodikos ir prielaidos – apskaičiuojama vandens skaitikliais.
	303-2: Vandens šaltiniai, ženkliai paveikti vandens išgavimo	Informacija pateikiama tik tais klausimais, kurie, bendrovės įsiti kinimu, yra reikšmingi bendrovės veiklos ekonominiam, socialiniam ir aplinkos apsaugos poveikiui arba turi įtakos suinteresuotų šalių sprendimams (GRI 101 Foundation: 3.1 guidance).
	303-3: Perdirbtas ir iš naujo panaudotas vanduo	Praleistas modulis (leidžiama, remiantis GRI 101 Foundation: 3.2) Visa reikalinga informacija yra, tačiau ne tuo formatu, kurio reika lauja ši ataskaita. Bendrovė ketina pateikti visą informaciją reikiamu formatu ateinančių metų ataskaitoje.
304	Biologinė įvairovė	Informacija pateikiama tik tais klausimais, kurie, bendrovės įsiti kinimu, yra reikšmingi bendrovės veiklos ekonominiam, socialiniam ir aplinkos apsaugos poveikiui arba turi įtakos suinteresuotų šalių sprendimams (GRI 101 Foundation: 3.1 guidance).
305	Oro tarša 305-1: Tiesioginė ŠESD emisija (1 dalis)	Kadangi bendrovė pati yra šilumos energijos gamintoja, todėl vyk do emisijų iš šių gamybos šaltinių stebėseną ir įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis valstybinėms institucijoms. Pateikiame duo menis iš bendrovės gamybos šaltinių. a. Bendrasis tiesioginis iš bendrovės šilumos gamybos šaltinių iš metamas ŠESD kiekis 2017 metais 8870 metrinių tonų CO2 ekviva lentu. b. Dujos, įtrauktos į skaičiavimus – tik CO2. c. Biologinis CO2 išmetimas metrinėmis tonomis CO2 ekvivalentu neskaičiuojamas. d. Apskaičiavimo baziniai metai taikomi, vertinant pagal atskirus gamybos šaltinius ir įskaitant: i. pasirinkimo pagrindimą. Visų gamybos šaltinių apskaičiavimo ba ziniai metai pasirinkti dėl didesnės veiklos duomenų medianos (atas kaitos ir pagrindimai yra): ▪ Petrašiūnų elektrinės apskaičiavimo baziniai metai – 2005-2008 m.; ▪ "Pergalės" katilinės apskaičiavimo baziniai metai – 2005-2008 m.; ▪ "Šilko" katilinės apskaičiavimo baziniai metai – 2009-2010 m.; ▪ Noreikiškių katilinės apskaičiavimo baziniai metai – 2005-2008 m.; ▪ Garliavos katilinės apskaičiavimo baziniai metai – 2005-2008 m.; ▪ Jurbarko katilinės apskaičiavimo baziniai metai – 2009-2010 m. ▪ ii. išmetamųjų teršalų kiekį baziniais metais (ataskaitos ir pagrin dimai yra): ▪ Petrašiūnų elektrinėje per 2005-2008 m. laikotarpį išmesta 28568 t CO2; ▪ "Pergalės" katilinėje per 2005-2008 m. laikotarpį išmesta 7506 t CO2; ▪ "Šilko" katilinėje per 2009-2010 m. laikotarpį išmesta 6853 t CO2; ▪ Noreikiškių katilinėje per 2005-2008 m. laikotarpį išmesta 22700 t CO2; ▪ Garliavos katilinėje per 2005-2008 m. laikotarpį išmesta 30594 t CO2;

	▪ CO2.	Jurbarko katilinėje per 2009-2010 m. laikotarpį išmesta 19088 t
	iii. Nuo 2011 metų baziniai metai nebuvo perskaičiuoti. e. Išmetamųjų teršalų faktorių ir taikomo pasaulinio atšilimo po tencialo (GWP) šaltinis arba nuoroda į GWP šaltinį: ▪ Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB; ▪ Komisijos reglamentas Nr. 600/2012;


	▪ Standartas ISO 14065.	▪ Komisijos reglamentas Nr. 601/2012;
	f . Veiklos kontrolė.
	g. Standartai, metodikos, prielaidos ir (arba) skaičiavimo įrankiai:
	▪ Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB;
	▪ Komisijos reglamentas Nr. 600/2012;
	▪ Komisijos reglamentas Nr. 601/2012;
	▪ Standartas ISO 14065.
	teikiamas čia	Bendrovės šilumos gamybos įrenginių išmetamas ŠESD kiekis pa
	Metai	ŠESD emisija, t CO2
	2013	36042
	2014	32711
	2015	8607
	2016	8480
	2017	8870
305-2: ŠESD emisija, nesusijusi su energijos gamyba (2 dalis)	lauja ši ataskaita.	Praleistas modulis (leidžiama, remiantis GRI 101 Foundation: 3.2) Visa reikalinga informacija yra, tačiau ne tuo formatu, kurio reika
305-3: Kita netiesioginė ŠESD emisija (3 dalis)	lauja ši ataskaita.	Praleistas modulis (leidžiama, remiantis GRI 101 Foundation: 3.2) Visa reikalinga informacija yra, tačiau ne tuo formatu, kurio reika
305-4: ŠESD emisijos intensyvumas	lauja ši ataskaita.	Praleistas modulis (leidžiama, remiantis GRI 101 Foundation: 3.2) Visa reikalinga informacija yra, tačiau ne tuo formatu, kurio reika
305-5: ŠESD emisijos mažinimas	metais, nežymiai padidėjo (2016 metais - 8480 t, 2017 metais – 8870 t CO2). Priežastis – padidėjęs vartotojų šilumos poreikis. b. Dujos, įtrauktos į skaičiavimus – tik CO2. grindimą pateiktas GRI 305-1 "d." dalies "i" punkte. gija (2 taikymo sritis). e. Standartai, metodikos, prielaidos ir (arba) skaičiavimo įrankiai. ▪ Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB; ▪ Komisijos reglamentas Nr. 600/2012; ▪ Komisijos reglamentas Nr. 601/2012; ▪ standartas ISO 14065. taršos, vibracijos bei triukšmo reikšmių, Bendrovė savo veikloje vado vaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais,	a. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, lyginant su 2016 c. Bazinis laikotarpis arba bazinis lygis, įskaitant jo pasirinkimo pa d. Taikymo sritis - tiesioginė (taikymo sritis 1) ir netiesioginė ener Siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai ir neviršyti ribinių taip pat energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir

		matyviniu dokumentu LAND 43-2013, kitais teisės aktais, nu statančiais reikalavimus gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams. Pagrindiniai Bendrovės taršos šaltiniai: iškastinio organinio kuro deginimas Bendrovės šilumos šalti niuose, gaminant šilumą ir nutekamieji vandenys, panaudoti techno loginiuose procesuose. Už atmosferos ir vandens taršą Bendrovė moka mokesčius. Jei būtų viršijamos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus Bendrovė mokėtų baudas. Tokių baudų per 2017 metus nebuvo mokėta. Grupės ir Bendrovės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių ma tavimo laboratorija, turinti aplinkos apsaugos agentūros išduotą lei dimą, pagal su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą grafiką nuolat stebi, kad iš stacionarių taršos šaltinių išmetami teršalai į atmosferą neviršytų leistinų normų, nustatytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei taršos leidimuose. Bendrovės "Šilko", Ežerėlio, Girionių, Noreikiškių katilinėse, o nuo 2015 m. ir "Inkaro" katilinėje bei Petrašiūnų elektrinėje deginamas biokuras, taip mažinant atmos feros taršą.
	305-6: Ozono sluoks nį ardančių medžiagų emisija	Praleistas modulis (leidžiama, remiantis GRI 101 Foundation: 3.2) Visa reikalinga informacija yra, tačiau ne tuo formatu, kurio reika lauja ši ataskaita.
306	305-7: Azoto oksidų, sieros oksidų ir kitų oro teršalų emisija Nuotekos ir atliekos	Išmesta per me tus, t 2017 m. 2016 m. 2015 m. 2014 m. 2013 m. 2012 m.	teikiama bendrovės metinio pranešimo 7 skirsnyje. Kietosios dalelės 79,7242 53,7542 43,5783 23,613 10,5967 7,6130	Azoto oksidai 285,6461 265,0797 203,6775 154,570 101,3197 54,3160	Anglies monoksi das 1236,7667 1155,3349 904,8513 534,443 299,6656 135,1510	Anglies monoksi das 145,0571 231,4719 193,3228 47,158 5,0747 6,0280	Angliavan deniliai 1,1982 4,2871 20,1586 16,294 14,9647 1,2080	Visa susijusi informacija ir šiam moduliui reikalinga informacija pa Angliavan deniliai 0,0000 0,0000 0,0000 0,0000 0,0000 0,0000 Informacija atskleista bendrovės metinio pranešimo 7 skyriuje.	Kiti teršalai 0,4297 0,2818 0,2818 0,440 0,770 0,4397
307	Aplinkos apsaugos reika lavimų laikymasis 307-1: Neatitikimas aplinkos apsaugos įsta tymams ir nuostatoms	Ataskaitiniu laikotarpiu, bendrovė negavo jokių baudų ir jai nebu vo taikomos jokios poveikio priemonės dėl neatitikimo aplinkos ap saugos įstatymams ir / ar nuostatoms. Per šį laikotarpį bendrovei taip pat nebuvo pateikta jokių ieškinių ar iškelta bylų.
308	Tiekėjų poveikio aplinkai vertinimas 308-1: Nauji tiekėjai, kurie vertinti taikant aplinkosauginius krite rijus	Šiuo ataskaitiniu periodu nei vienas tiekėjas nebuvo vertintas nau dojant aplinkosauginius kriterijus.
	308-2: Neigiamas aplinkosauginis poveikis tiekimo grandinėje ir veiksmai	Šiuo ataskaitiniu periodu nei vienas tiekėjas nebuvo vertintas nau dojant aplinkosauginius kriterijus.

GRI 204 – PIRKIMŲ PRAKTIKA

401	Užimtumas	Informacija pateikiama tik tais klausimais, kurie, bendrovės įsiti kinimu, yra reikšmingi bendrovės veiklos ekonominiam, socialiniam
402	Darbo santykių valdy mas	ir aplinkos apsaugos poveikiui arba turi įtakos suinteresuotų šalių sprendimams (GRI 101 Foundation: 3.1 guidance).
403	Darbuotojų sveikata ir sauga 403-1 Darbuotojų atstovavimas formaliuo se vadovų-darbuotojų sveikatos ir saugos komi tetuose	Bendrovėje veikia Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, kurio principai, narių pareigos ir atsakomybės yra apibrėžiamos remiantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu "Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrųjų nuostatų patvirtinimo" (2013 m. rugsėjo 9 d., įsakymas Nr. a1-502). Šis komitetas veikia bendrovės aukščiausios vadovybės lygmenyje ir yra atskaitingas generaliniam direktoriui ir valdybai. Komitetas šim tu procentu atstovauja dirbančiuosius.
	403-2 Traumų tipai ir dažnis, profesinės ligos, praleistos dienos ir pravaikštos, su darbu susijusios mirtys.	Praleistas modulis (leidžiama, remiantis GRI 101 Foundation: 3.2) Visa reikalinga informacija yra, tačiau ne tuo formatu, kurio reika lauja ši ataskaita. Visi nelaimingi atsitikimai yra fiksuojami ir tiriami. Didžioji dalis šių ataskaitų yra privalomos, remiantis teisiniais aktais, bei susiję su informacija, kurios reikalauja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA).
	403-3 Darbuotojai, esantys rizikos grupėje dėl nelaimingų atsitikimų ar ligų, susijusių su jų profesija	Bendrovėje nėra jokių profesinių veiklų, kurios lemtų aukštą nelai mingų atsitikimų skaičių ar specifinių ligų riziką darbuotojams.
	403-4 Sveikatos ir saugos temos, aptartos formaliuose susitarimuo se su darbuotojų profesi nėmis sąjungomis	Bendrovėje veikia Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, kurio principai, narių pareigos ir atsakomybės yra apibrėžiamos remiantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu "Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrųjų nuostatų patvirtinimo" (2013 m. rugsėjo 9 d., įsakymas Nr. A1-502). Šis komitetas dirba kartu su darbuotojų profesine sąjunga ir 100% apima visas darbo vietoje ir platesnėje darbo aplinkoje iškylančias sveikatos ir saugos temas.
404	Mokymas ir švietimas	Bendrovei itin svarbi darbuotojų kvalifikacija, todėl jie kasmet siunčiami į įvairaus pobūdžio kvalifikacijos kėlimo kursus bei moky mus, dalyvauja įvairiuose seminaruose bei konferencijose. 2017 metais darbuotojų mokymui bei kvalifikacijos kėlimui ben drovė skyrė 26370 eurų. 202 darbuotojai buvo išsiųsti dalyvauti įvai riuose mokymuose bei seminaruose. Taip pat, bendrovės generalinio direktoriaus iniciatyva bent kar tą per metus darbuotojams surengiamos paskaitos šilumos gamybos ar tiekimo temomis, kurias skaityti pakviečiami pripažinti savo sričių ekspertai.
405	Įvairovė ir lygios galimy bės 405-1: Valdymo organų ir darbuotojų įvairovė	a. Asmenų dalis organizacijos valdymo organuose kiekvienoje iš šių įvairovės kategorijų: i. Grupės valdymo organuose dirba 8 vyrai ir 0 moterų; ii. Amžiaus grupė: jaunesni nei 30 metų - 0, 30-50 metų - 1, vyres ni nei 50 metų - 5; iii. duomenų apie asmenų priklausymą mažumoms arba pažeidžia moms grupėms bendrovė neturi. b. Darbuotojų procentas pagal darbuotojų kategorijas kiekvienoje iš šių įvairovės kategorijų: i. Bendrovės įmonių grupėje dirba 161 moteris ir 352 vyrai;

		iii. duomenų apie darbuotojų priklausymą mažumoms arba pažei džiamoms grupėms bendrovė neturi.
	405-2 Bazinio atlygini mo ir moterų atlyginimų santykis su vyrais	Tose pačiose pareigose dirbančių ir tokią pačią kvalifikaciją turin čių moterų ir vyrų atlyginimas bendrovėje nesiskiria.
406	Nediskriminavimas	Jokių diskriminacijos atvejų per 2017 metus bendrovėje neužfik suota.
407	Laisvė burtis į asociacijas ir kolektyviai derėtis	Visi bendrovės ir jos įmonių grupės darbuotojai yra laisvi burtis į bet kokias asociacijas ir kolektyviai derėtis dėl geresnių darbo sąly gų ar užmokesčio. Bendrovėje veikia darbuotojų profesinė sąjunga, kuriai 2017 m. gruodžio 31 d. priklausė 147 bendrovės darbuotojai. Bendrovėje veikia kolektyvinė sutartis, kurioje numatyti ne tik darbuotojų darbo sąlygų ar motyvacijos klausimai, bet taip pat ir mo kymosi bei profesinio tobulinimosi, socialinės apsaugos dalykai, ga rantuojantys kiekvienam įmonės darbuotojui geresnes darbo ir atly gio už jį sąlygas nei vien tik numato Lietuvos Respublikos įstatymai.
408	Vaikų darbas	Bendrovėje ir su ja susijusiose įmonėse vaikų darbas nenaudoja mas.
409	Priverstinis darbas	Bendrovėje ir su ja susijusiose įmonėse priverstinis darbas nenau dojamas.
410	Apsaugos praktika
411	Vietos gyventojų teisės	Informacija pateikiama tik tais klausimais, kurie, bendrovės įsiti
412	Žmogaus teisių vertini mas	kinimu, yra reikšmingi bendrovės veiklos ekonominiam, socialiniam ir aplinkos apsaugos poveikiui arba turi įtakos suinteresuotų šalių sprendimams (GRI 101 Foundation: 3.1 guidance).
413	Vietos bendruomenės
414	Tiekėjų socialinis verti nimas 414-1: Nauji tiekėjai, kurie buvo vertinami tai kant socialinius kriterijus	Šiuo ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo tiekėjų, kurie būtų vertinti re miantis socialiniais kriterijais.
	414-2 Neigiamas soci alinis poveikis tiekimo grandinėje ir veiksmai	Šiuo ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo tiekėjų, kurių socialinė įtaka būtų tikrinta ar vertinta remiantis socialiniais kriterijais.
415	Viešoji politika 415-1 Politinis įnašas	Nei finansinės, nei natūrinės politinės pagalbos nebuvo suteikta nei tiesiogiai nei netiesiogiai.
416	Vartotojų sveikata ir sauga 416-1 Produktų ir pas laugų įtakos sveikatai ir saugai vertinimas	Nėra reikšmingų produktų ar paslaugų kategorijų, kurių įtaką svei katai ir saugai reiktų įvertinti dėl tobulinimo.
	416-2 Nelaimingi atsiti kimai, susiję su produktų ir paslaugų įtakos sveika tai ir saugai nesilaikymu	Bendrovė nėra nustačiusi ar registravusi taisyklių nesilaikymo ir / ar savavališko elgesio.
417	Rinkodara ir ženklinimas	Informacija pateikiama tik tais klausimais, kurie, bendrovės įsiti
418	Klientų privatumas	kinimu, yra reikšmingi bendrovės veiklos ekonominiam, socialiniam
419	Socioekonominis atiti kimas	ir aplinkos apsaugos poveikiui arba turi įtakos suinteresuotų šalių sprendimams (GRI 101 Foundation: 3.1 guidance).

Bendroves kontaktiniai duomenys

Bendroves pavadinimas: Akcine bendrove ,,Kauno energija" Buveines adresas: Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, Lietuva Telefonas: (8 37) 305 650 Faksas: (8 37) 305 622 Elektroninio pasto adresas: [email protected] lnterneto svetaines adresas: www.kaunoenergija.lt

AI Terminal

Kauno Energija

2256_iss_2018-04-26_1e741a83-3ed7-4051-b015-de4f96016dc0.pdf

AB "KAUNO ENERGIJA"

TURINYS

www.kpmg.lt

Neoriklausomo auditoriaus isvada

AB "Kauno energija" akcininkams

lsvada del atskir4 ir konsoliduol4 finansini4 ataska1t4 audito

Nuomone

Pagrindas nuomonei pareiksti

Pagrrnd1niai aud1to dalykai

Prekybos gautin4 sum4 apskaitine verte (atskirose ir konsoliduotose finansinese ataskaitose) '

K1ti dalykai

Kita informaciJa

Aud1tor1aus atsakomybc u1. ,1lsk1rLlJLJ 1r konsoliduotLJJLJ l1n;-rns1r114 ataska1t4 aud1lc)

lsvada del k1tLJ teisin1LJ 1r pr1eziCiros reikalavim4

Finansinės būklės ataskaitos

Finansines biikles ataskaitos (t�sinys)

Pelno (nuostoliq) ir l<ltq bendrqjq pajam11 ataskaitos

Grupe

Pelno (nuostoliq) ir k.itq bendrqjq pajamq ataskaitos (t�sinys)

Nuosavo kapitalo pokyciq ataskaitos

AB "KAUNO ENERGIJA", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2017 M. KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaitos

AB ,,KAUNO ENERGIJA", jmones kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2017 M. KONSOLIDUOTl)JV IR BENDROVES FINANSINll) ATASKAITl) RINKINYS (tOkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Pinigq srautq ataskaitos (t�sinys)

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

1. Bendroji informacija (tęsinys)

Teisinis reglamentavimas

Ūkinė veikla

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Atitikties patvirtinimas

2.2. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

2.3. Naujų ir/ar pakeistų standartų pritaikymas

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.3. Naujų ir/ar pakeistų standartų pritaikymas (tesinys)

2.Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.3. Naujų ir/ar pakeistų standartų pritaikymas (tęsinys)

2.3. Naujų ir/ar pakeistų standartų pritaikymas (tęsinys)

2.4. Konsolidavimo principai

Konsolidavimo principai

Grupės nuosavybės dalies pasikeitimai patronuojamosiose įmonėse

2.4. Konsolidavimo principai (tęsinys)

2.5. Investicijos į patronuojamąsias įmones

2.6. Nematerialusis turtas

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas

Nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimas

Licencijos

Programinė įranga

2.7. Taršos leidimų apskaita

2.7. Taršos leidimų apskaita (tęsinys)

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

2.9. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, išskyrus prestižą

2.10. Finansinis turtas

2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

Efektyvios palūkanų normos metodas

Finansinis turtas laikomas iki išpirkimo

Paskolos ir gautinos sumos

2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

2.11. Išvestiniai finansiniai instrumentai

2.12. Atsargos

2.13. Atidėjiniai

2.14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

2.15. Išmokos darbuotojams

2.16. Skolinimosi sąnaudos

2.17. Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės

Skolos ar nuosavybės klasifikavimas

Nuosavybės priemonės

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai GVPPN

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

2.18. Nuoma

Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

2.19. Dotacijos (atidėtosios pajamos)