Invalda INVL

Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 30, 2018

AB "INVALDA INVL"

konsoliduotas metinis pranešimas,

konsoliduotos ir Bendrovės 2017 metų finansinės ataskaitos,

parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, pateikiamos kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3
-------------------------------------	--

	KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS:
	PAGRINDINĖ INFORMACIJA APIE BENDROVĘ 9
	KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS 10
	KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS 11
	KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS 12
	KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS 14
	KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS 16
	FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 18
1	BENDROJI INFORMACIJA 18
2	REIKŠMINGŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS 21
3	VERSLO JUNGIMAI, INVESTICIJOS Į ASOCIJUOTĄSIAS ĮMONES, PERLEIDIMAI 42
4	INFORMACIJA PAGAL SEGMENTUS 45
5	KITOS PAJAMOS IR SĄNAUDOS 49
	5.1 Finansinių priemonių tikrosios vertės grynasis pokytis 49
	5.2 Kitos pajamos 49
	5.3 Kitos sąnaudos 50
6	PELNO MOKESTIS 50
7	PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI 56
8	DIVIDENDAI, TENKANTYS VIENAI AKCIJAI 57
9	ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS 57
10	NEMATERIALUSIS TURTAS 58
11	FINANSINĖS PRIEMONĖS PAGAL KATEGORIJAS 60
12	TIKROSIOS VERTĖS VERTINIMAI 62
13	FINANSINIS TURTAS, SKIRTAS PARDUOTI, FINANSINIS TURTAS, VERTINAMAS TIKRĄJA VERTE, KURIOS
	PASIKEITIMAI PRIPAŽĮSTAMI PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE IR FINANSINIS TURTAS, LAIKOMAS IKI IŠPIRKIMO
	TERMINO 67
14	SUTEIKTOS PASKOLOS 69
15	PIRKĖJŲ ĮSISKOLINIMAI IR KITOS GAUTINOS SUMOS 70
16	PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI 71
17	RIBOTO NAUDOJIMO PINIGAI 71
18	ĮSTATINIS KAPITALAS IR AKCIJŲ PRIEDAI 72
19	REZERVAI 72
20	GAUTOS PASKOLOS 74
21	SKOLOS TIEKĖJAMS 74
22	KITI ĮSIPAREIGOJIMAI 75
23	FINANSINIS RIZIKOS VALDYMAS 75
	23.1 Finansinės rizikos veiksniai 75
	23.2 Kapitalo valdymas 78
24	NEBALANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTUMAI 79
25	SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI 80
26	ĮVYKIAI PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO 85

eikšmingu		Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei ir Grupei yra 640 tūkst. Eur
mo lygis Grupės audito apimtis Pagrindi- niai audito	$\bullet$ $\bullet$	Mes arba komponento auditorius, dirbantis pagal mūsų nurodymus, atlikome pilnos apimties auditą keturiuose ataskaitas rengiančiuose ūkio subjektuose: trys subjektai veikia Lietuvoje ir vienas - Latvijoje. Mūsų auditas apėmė 99 % Grupės pajamų ir 99 % Grupės viso turto.
dalykai		Investicijų į nelistinguojamas nuosavybės priemones vertinimas

Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei ir Grupei	Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei ir Grupei yra 640 tūkst. Eur (2016 m. - 520 tūkst. Eur)
Kaip mes jį nustatėme	1 % Bendrovės ir Grupės visos nuosavybės
Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas	Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome Bendrovės ir Grupės nuosavybę, nes, mūsų nuomone, tai yra tinkamas rodiklis įmonės dydžiui įvertinti ir šio rodiklio pasikeitimai atspindi Bendrovės ir Grupės veiklos rezultatus. Dėl to nuosavybės verte ir jos pasikeitimais dažniausiai

Konsoliduota ir Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos

		Grupė	Bendrovė
	Pastabos	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Pardavimo pajamos	4	7.094	5.067	-	-
Kitos pajamos	5.2	1.215	920	1.196	892
Finansinių priemonių. vertinamų tikrąja verte. kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. tikrosios vertės grynasis pokytis	5.1	11.552	5.176	11.509	5.142
Išmokos darbuotojams	4	(3.701)	(3.187)	(367)	(541)
Fondų platinimo mokesčiai		(1.093)	(913)	-	-
Informacinių technologijų priežiūros sąnaudos		(247)	(396)	(8)	(11)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	9, 10	(338)	(331)	(4)	(7)
Patalpų nuoma ir komunalinės sąnaudos		(308)	(305)	(29)	(30)
Reklamos ir kitos pardavimo skatinimo sąnaudos		(171)	(167)	(2)	-
Vertės sumažėjimas, nukainojimai ir atidėjiniai		4	(3)	-	3
Kitos sąnaudos	5.3	(1.360)	(1.073)	(129)	(131)
Veiklos pelnas		12.647	4.788	12.166	5.317
Finansinės veiklos sąnaudos		(3)	(15)	(12)	(8)
Dukterinių įmonių, apskaitytų taikant nuosavybės metodą, grynųjų (nuostolių) pelno dalis	3	-	-	596	(595)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas prieš apmokestinimą		12.644	4.773	12.750	4.714
Pelno mokesčio sąnaudos	6	(1.337)	(3)	(1.443)	56
ATASKAITINIO LAIKOTARPIO GRYNASIS PELNAS		11.307	4.770	11.307	4.770
Priskirtinas:
Patronuojančios įmonės akcininkams		11.307	4.770	11.307	4.770
Vienai akcijai tenkantis paprastasis pelnas (EUR)	7	0,98	0,41	0,98	0,41
Vienai akcijai tenkantis sumažintas pelnas (EUR)	7	0,97	0,41	0,97	0,41

Konsoliduota ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitos

		Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
ATASKAITINIO LAIKOTARPIO GRYNASIS PELNAS	11.307	4.770	11.307	4.770
Grynosios kitos bendrosios pajamos, kurios gali būti vėliau pergrupuotos į pelną ar nuostolius	-	-	-	-
Grynosios kitos bendrosios pajamos, kurios nebus pergrupuotos į pelną ar nuostolius	-	-	-	-
Ataskaitinio laikotarpio kitos bendrosios pajamos, atėmus pelno mokestį	-	-	-	-
ATASKAITINIO LAIKOTARPIO BENDRŲJŲ PAJAMŲ IŠ VISO, ATĖMUS PELNO MOKESTĮ	11.307	4.770	11.307	4.770
Priskirtinos:
Patronuojančios įmonės akcininkams	11.307	4.770	11.307	4.770

Konsoliduota ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitos

		Grupė		Bendrovė
	Pasta bos	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas	9	72	72	2	2
Ilgalaikis nematerialusis turtas	10	3.514	3.749	3	6
Investicijos į dukterines įmones	1, 12, 3	13.994	5.449	21.990	12.962
Investicijos į asocijuotąsias įmones	1, 12, 3	20.008	23.554	20.008	23.554
Investicijos, skirtos parduoti Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno	13	494	494	494	494
(nuostolių) ataskaitoje	12, 13	20.804	14.485	20.804	14.485
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	6	625	778	-	164
Ilgalaikio turto iš viso		59.511	48.581	63.301	51.667
Trumpalaikis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos	15	1.903	1.285	217	-
Suteiktos trumpalaikės paskolos	14	-	437	-	437
Iš anksto sumokėtas pelno mokestis Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių		48	24	45	21
laikotarpių sąnaudos Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno		58	101	7	48
(nuostolių) ataskaitoje Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo	12, 13	2.976	2.418	1.560	901
termino	13	395	-	-	-
Riboto naudojimo pinigai	17	-	103	-	103
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	16	2.133	1.464	1.050	384
Trumpalaikio turto iš viso		7.513	5.832	2.879	1.894
Turto iš viso		67.024	54.413	66.180	53.561

(tęsinys kitame puslapyje)

	Grupė			Bendrovė
	Pasta bos	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas Kapitalas, priskirtas patronuojančios įmonės akcininkams
Įstatinis kapitalas	1, 18	3.441	3.441	3.441	3.441
Savos akcijos	18	(1.214)	(1.108)	(1.214)	(1.108)
Akcijų priedai		4.996	4.996	4.996	4.996
Rezervai	19	12.071	11.944	12.054	11.940
Nepaskirstytasis pelnas		44.702	33.408	44.719	33.412
Nuosavo kapitalo iš viso		63.996	52.681	63.996	52.681
Įsipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	6	1.316	82	1.316	-
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		1.316	82	1.316	-
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Trumpalaikės paskolos	20	-	-	398	398
Skolos tiekėjams	21	190	198	3	8
Mokėtinas pelno mokestis		31	61	-	-
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	22	1.491	1.391	467	474
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		1.712	1.650	868	880
Įsipareigojimų iš viso		3.028	1.732	2.184	880
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso		67.024	54.413	66.180	53.561

Konsoliduota ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitos (tęsinys)

(pabaiga)

Konsoliduota ir Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

					Re ze	i rva
Gr ė up	Pa ta s bo s	in is Į ta t s kc in is a ka ita las p	Sa vo s kc i j a os	A kc i j ų ie da i p r	Pr iva lom is ir k it i as i rez erv a	Sa kc i j vų a ų į ig i j im s o r ez erv as	Ne k irs is ty tas p as lna p e s	I š v iso
ž 2 0 1 5 d io 3 1 d. l i ku is t m. g ru o		3. 4 4 1	( 5 5 0 )	4. 9 9 6	4 7 3	1 1. 1 2 1	2 8. 6 4 2	4 8. 1 2 3
Gr is 2 0 1 6 lna tų na s me p e s y		-	-	-	-	-	4. 7 7 0	4. 7 7 0
Be dr j j i š v iso tus n ų ų p a am ų p er me		-	-	-	-	-	4. 7 7 0	4. 7 7 0
Mo k j im kc i j is ė as a om		-	-	-	3 4 6	-	-	3 4 6
Sa kc i j ig i j im į vų a ų s as	1 9	-	( ) 5 5 8	-	-	-	-	( ) 5 5 8
Re ky is t ze rvų p o Sa do ių Be dr ės in in ka is i š n r su n ov sa v iso ip ž int ies iog ia i t v p r a ų , b ė j nu os av y e	1 8	- -	- ( 5 5 8 )	- -	4 3 5 0	- -	( ) 4 ( 4 )	- ( 2 1 2 )
ž 2 0 1 6 d io 3 1 d. l i ku is t m. g ru o		3. 4 4 1	( 1. 1 0 8 )	4. 9 9 6	8 2 3	1 1. 1 2 1	3 3. 4 0 8	5 2. 6 8 1
Gr is 2 0 1 7 lna tų na s me p e s y		-	-	-	-	-	1 1. 3 0 7	1 1. 3 0 7
š v Be dr j j i iso tus n p a am p er me ų ų ų		-	-	-	-	-	1 1. 3 0 7	1 1. 3 0 7
Mo k j im kc i j is ė as a om	1 9	-	-	-	1 1 4	-	-	1 1 4
Sa kc i j į ig i j im vų a ų s as	1 8	-	( 1 0 6 )	-	-	-	-	( 1 0 6 )
Re ky is t ze rvų p o Sa š do ių Be dr ės in in ka is i n r su n ov sa v ž iso ip int ies iog ia i t p r a v ų , b ė j nu os av y e		- -	- ( 1 0 6 )	- -	1 3 1 2 7	- -	( 1 3 ) ( 1 3 )	- 8
d ž io d. l i ku is 2 0 1 7 3 1 t m. g ru o		3. 4 4 1	( ) 1. 2 1 4	4. 9 9 6	9 5 0	1 1. 1 2 1	4 4. 7 0 2	6 3. 9 9 6

Konsoliduota ir Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos (tęsinys)

					Re ze	i rva
Be dr ė n ov	Pa ta s bo s	Į in is ta t s kc in is a ka ita las p	Sa vo s kc i j a os	A kc i j ų ie da i p r	Pr iva lom is ir k it i as i rez erv a	Sa kc i j vų a ų ig i j im į s o r ez erv as	Ne k irs is ty tas p as lna p e s	I š v iso
ž 2 0 1 5 m d io 3 1 d. l i ku is t . g ru o		3. 4 4 1	( 5 5 0 )	4. 9 9 6	4 7 3	1 1. 1 2 1	2 8. 6 4 2	4 8. 1 2 3
Gr is 2 0 1 6 m lna tų na s e p e s y		-	-	-	-	-	4. 7 7 0	4. 7 7 0
Be dr j j i š v iso tus n ų ų p a am ų p er me		-	-	-	-	-	0 4. 7 7	0 4. 7 7
Mo k j im kc i j is ė as a om	1 9	-	-	-	3 4 6	-	-	3 4 6
Sa kc i j į ig i j im a s as vų ų	1 8	-	( 5 5 8 )	-	-	-	-	( 5 5 8 )
Sa š do ių Be dr ės in in ka is i n r su n ov sa v iso ip ž int ies iog ia i t p r a v ų , b ė j nu os av y e		-	( 5 5 8 )	-	3 4 6	-	-	( 2 1 2 )
2 0 6 m d ž io 3 d. l i ku is 1 1 t . g ru o		3. 4 4 1	( 0 8 ) 1. 1	9 9 6 4.	8 9 1	2 1 1. 1 1	3 3. 2 4 1	2. 6 8 5 1
Gr is lna 2 0 1 7 m tų y na s e p e s		-	-	-	-	-	1 1. 3 0 7	1 1. 3 0 7
Be dr j j i š v iso tus n ų ų p a am ų p er me		-	-	-	-	-	1 1. 3 0 7	1 1. 3 0 7
Mo k j im kc i j is ė as a om	1 9	-	-	-	1 1 4	-	-	1 1 4
Sa kc i j į ig i j im a s as vų ų	1 8	-	( 1 0 6 )	-	-	-	-	( 1 0 6 )
Sa š do ių Be dr ės in in ka is i n r su n ov sa v ž iso ip int ies iog ia i t v p r a ų , b ė j nu os av y e		-	( 0 6 ) 1	-	1 1 4	-	-	8
2 0 d ž io 3 d. l i ku is 1 7 1 t m. g ru o		3. 4 4 1	( 2 ) 1. 1 4	9 9 6 4.	9 3 3	2 1 1. 1 1	9 4 4. 7 1	6 3. 9 9 6

Grupė Bendrovė Pasta bos 2017 m. 2016 m. 2017 m. 2016 m. Pagrindinės veiklos pinigų srautai Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas 11.307 4.770 11.307 4.770 Pasikeitimai dėl grynųjų piniginių srautų ir veiklos rezultato po apmokestinimo suderinimo: Nepiniginiai srautai: Nusidėvėjimas ir amortizacija 9, 10 338 331 4 7 Realizuoti ir nerealizuoti nuostoliai (pelnas) iš investicijų 5.1 (11.552) (5.176) (11.509) (5.142) Dukterinių įmonių, apskaitytų taikant nuosavybės metodą, grynųjų (nuostolių) pelno dalis 3 - - (596) 595 Palūkanų pajamos (57) (135) (49) (121) Palūkanų sąnaudos - - 12 8 Atidėtieji pelno mokesčiai 6 1.287 (58) 1.443 (56) Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos 6 50 61 - - Vertės sumažėjimai (4) 3 - (3) Mokėjimas akcijomis 19 114 346 41 173 Pelnas, gautas perkant pigiau nei rinkos kaina 3 58 - - - Dividendų pajamos 5.2 (1.115) (739) (1.115) (739) 426 (597) (462) (508) Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: Pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas) (775) (488) - 31 41 (37) Kito trumpalaikio turto sumažėjimas (padidėjimas) 43 (56) Skolų tiekėjams padidėjimas (sumažėjimas) (16) (144) (12) (3) Kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) 122 393 18 (14) Pervedimai į/iš riboto naudojimo pinigų 103 (20) 103 (20) (312) (551) Pagrindinės veiklos pinigų srautai (97) (912) Gauti dividendai 1.297 642 1.297 700 Prekybinio finansinio turto įsigijimas (59) (50) (59) (50) Suteiktos paskolos (165) (1.035) (165) (1.035) Suteiktų paskolų susigrąžinimas 437 1.530 437 1.530 Gautos palūkanos 27 63 13 49 - - Sumokėtas pelno mokestis (33) - Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 1.407 238 1.211 643	Konsoliduota ir Bendrovės pinigų srautų ataskaitos

(tęsinys kitame puslapyje)

Konsoliduota ir Bendrovės pinigų srautų ataskaitos (tęsinys)

		Grupė		Bendrovė
	Pasta bos	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio turto (išskyrus investicinį turtą) įsigijimas Ilgalaikio turto (išskyrus investicinį turtą) pardavimo		(98)	(38)	(1)	(6)
pajamos Dukterinių įmonių įsigijimas ir įsteigimas, atėmus įsigytų		-	13	-	1
pinigų likutį	3	(68)	(3)	(217)	(1.337)
Asocijuotų įmonių įsigijimas, atėmus įsigytų pinigų likutį	3	(16)	-	(16)	-
Lėšos, gautos pardavus dukterines įmones Finansinio turto, pirminio pripažinimo metu priskirto vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami	3	-	53	-	53
pelno (nuostolių) ataskaitoje, įsigijimas Finansinio turto, pirminio pripažinimo metu priskirto vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami		(682)	(726)	(182)	(28)
pelno (nuostolių) ataskaitoje, pardavimas Investicijų į finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino,		637	682	-	-
įsigijimas		(394)	-	-	-
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(621)	(19)	(416)	(1.317)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Pinigų srautai, susiję su bendrovės akcininkais: Dividendų išmokėjimas patronuojančios įmonės akcininkams		(11)	(12)	(11)	(12)
Savų akcijų įsigijimas	18	(106)	(558)	(106)	(558)
		(117)	(570)	(117)	(570)
Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo šaltiniais:
Paskolų gavimas		-	-	-	390
Paskolų grąžinimas		-	-	-	-
Sumokėtos palūkanos		-	-	(12)	-
		-	-	(12)	390
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(117)	(570)	(129)	(180)
Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui		-	-	-	-
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		669	(351)	666	(854)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje	16	1.464	1.815	384	1.238
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje	16	2.133	1.464	1.050	384

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

AB "Invalda INVL" (toliau – Bendrovė) yra 1992 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Ji registruota adresu:

Gynėjų g. 14, Vilnius, Lietuva.

Bendrovė yra registruota ir įsikūrusi Lietuvoje. AB "Invalda INVL" – viena pirmaujančių turto valdymo grupių bei investuojančių bendrovių Baltijos šalyse, kurios pagrindinis tikslas – nuolat didinti investuotojų nuosavybės vertę, išskirtinai siekiant gauti kapitalo vertės padidėjimo arba investicinių pajamų (dividendų bei palūkanų forma). Bendrovės pagrindinės investicijos yra turto valdymo, žemės ūkio, pastatų priežiūros, nekilnojamojo turto (nuo 2016 m.) segmentai. Turto valdymo segmentas yra strateginė Bendrovės investicija. Šio segmento įmonės valdo pensijų, obligacijų ir akcijų investicinius fondus, alternatyviąsias investicijas, individualius portfelius, privataus kapitalo bei kitas finansines priemones. Daugiau kaip 190 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai yra patikėję šio segmento įmonėms virš 600 mln. eurų vertės turto.

Bendrovė kiekvienam verslui nustato veiklos tikslus, formuoja vadovų komandą, prisideda prie verslo strategijos kūrimo ir stebi jos įgyvendinimą. Bendrovė aktyviai dalyvauja priimant sprendimus strateginiais ir kitais svarbiais klausimais, kurie turi įtakos Grupės įmonių vertei.

Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą.

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės turimos savos akcijos nesuteikia balso teisės, balso teisę turinčių akcijų skaičius 2017 m. gruodžio 31 d. yra 11.563.533 vnt. (2016 m. gruodžio 31 d. – 11.586.609 vnt., 18 pastaba). 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo (pagal balsus)*:

	2017 m.			2016 m.
	Turimų balsų skaičius	Balsų dalis (%)	Turimų balsų skaičius	Balsų dalis (%)
UAB "LJB Investments"	3.515.855	30,40	3.515.855	30,35
p. Irena Ona Mišeikienė	3.369.435	29,14	3.369.435	29,08
UAB "Lucrum investicija"	2.638.309	22,81	2.638.309	22,77
p. Alvydas Banys	910.875	7,88	910.875	7,86
p. Indrė Mišeikytė	236.867	2,05	236.867	2,04
Kiti smulkūs akcininkai	892.192	7,72	915.268	7,90
Iš viso	11.563.533	100,00	11.586.609	100,00

* vienas akcininkas buvo perleidęs dalį akcijų pagal atpirkimo sutartį (taigi, jis neturėjo juridinės nuosavybės teisės į akcijas), bet buvo išlaikęs perleistų akcijų balsavimo teises.

Bendrovės akcininkai – p. Alvydas Banys, UAB "LJB Investments", p. Irena Ona Mišeikienė, p. Indrė Mišeikytė, p. Darius Šulnis ir UAB "Lucrum investicija" pasirašė sutartį dėl ilgalaikės bendrovės valdymo politikos įgyvendinimo. Taigi jų balsai yra skaičiuojami kartu ir sudaro 92,28%.

Visos Bendrovės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 euro, yra paprastosios akcijos ir 2017 m. bei 2016 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. Dukterinės ir asocijuotosios įmonės 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcijų neturėjo.

2017 m. gruodžio 31 d. Grupės darbuotojų skaičius buvo 489 (2016 m. gruodžio 31 d. – 468). 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 7 (2016 m. gruodžio 31 d. – 7).

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, vadovybės paruoštas metines finansines ataskaitas turi patvirtinti visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti arba nepatvirtinti finansinių ataskaitų bei reikalauti parengti naujas metines finansines ataskaitas.

1 Bendroji informacija (tęsinys)

Grupę sudaro Bendrovė ir jos konsoliduojamos tiesiogiai ir netiesiogiai valdomos dukterinės įmonės (toliau – Grupė).

	Registracijos šalis ir veiklos vykdymo		Bendrovės/Grupės tiesiogiai/netiesiogiai valdomų akcijų (balsų) dalis (%)
Pavadinimas	vieta	2017 m.	2016 m.	Veiklos pobūdis
Turto valdymo segmentas: UAB "INVL Asset Management" IPAS "INVL Asset Management"	Lietuva Latvija	100,00 100,00	100,00 100,00	Pensijų ir investicinių fondų, alternatyvių investicijų, klientų portfelių valdymas Pensijų ir investicinių fondų, klientų portfelių valdymas
AS "INVL atklātais pensiju fonds"	Latvija	100,00	-	III-ios pakopos pensijų fondų valdymas
UAB FMĮ "INVL Finasta"	Lietuva	100,00	100,00	Finansinis tarpininkavimas Žemės sklypų administravimo
UAB "INVL Farmland management"	Lietuva	100,00	100,00	paslaugos
UAB "Invalda INVL investments"	Lietuva	100,00	100,00	Veiklos nevykdo

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Grupė taip pat valdė žemiau paminėtas dukterines įmones, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

		Bendrovės/Grupės
		tiesiogiai/netiesiogiai valdomų
	Registracijos šalis ir veiklos	akcijų (balsų) dalis (%) 2017 m. gruodžio	2016 m. gruodžio
Pavadinimas	vykdymo vieta	31 d.	31 d.	Veiklos pobūdis
Pastatų priežiūros segmentas:
UAB "Inservis"	Lietuva	100,00	100,00	Pastatų ūkio valdymas
UAB "IPP integracijos projektai"*	Lietuva	100,00	100,00	Veiklos nevykdo
UAB "Priemiestis"*	Lietuva	100,00	100,00	Pastatų ūkio valdymas
UAB "Jurita"*	Lietuva	100,00	100,00	Pastatų ūkio valdymas
SIA Inservis*	Latvija	100,00	-	Pastatų ūkio valdymas Investavimas į pastatų ūkio
UAB Įmonių grupė "Inservis"	Lietuva	100,00	100,00	valdymo įmones
Kiti gamybos ir paslaugų segmentai:
				Kelio ženklų gamyba; medžio
UAB "Kelio ženklai"	Lietuva	100,00	100,00	apdirbimas
VšĮ "Iniciatyvos fondas"	Lietuva	100,00	100,00	Socialinių iniciatyvų veikla
UAB "Aktyvo"	Lietuva	54,55	54,55	Blogų skolų valdymas
UAB "Aktyvus valdymas"	Lietuva	100,00	100,00	Veiklos nevykdo Investavimas į žemės ūkio bendrovę (investicinis
UAB "Cedus invest"	Lietuva	100,00	100,00	subjektas)
UAB "MGK invest"	Lietuva	100,00	100,00	Veiklos nevykdo
UAB "MBGK"*	Lietuva	100,00	100,00	Veiklos nevykdo
UAB "RPNG"	Lietuva	100,00	100,00	Veiklos nevykdo
UAB "Regenus"	Lietuva	100,00	100,00	Veiklos nevykdo
UAB "Consult invalda"	Lietuva	100,00	100,00	Veiklos nevykdo
UAB "Cedus"	Lietuva	100,00	100,00	Veiklos nevykdo

*Šios įmonės buvo netiesiogiai valdomos Bendrovės 2017 m. ir (arba) 2016 m. gruodžio 31 d.

1 Bendroji informacija (tęsinys)

Grupės galimybės pasinaudoti savo turtu ir vykdyti savo įsipareigojimus nėra suvaržytos jokiais reikšmingais apribojimais. Bendrovė neturi jokių reikšmingų apribojimų, susijusių su jos nekonsoliduotų dukterinių įmonių galimybėmis pervesti lėšas Bendrovei.

Jei nekonsoliduota dukterinė įmonė susiduria su likvidumo problemomis, Bendrovė, išanalizavusi jos poreikius, suteikia jai paskolas. Bendrovė neturi jokių sutartinių įsipareigojimų teikti finansinę paramą nekonsoliduotai dukterinei įmonei. 2016 m. Bendrovė suteikė 312 tūkst. eurų paskolų dukterinėms įmonėms jų veiklai palaikyti. Iš šių suteiktų paskolų 70 tūkst. eurų buvo grąžinti. 2017 m. Bendrovė suteikė 165 tūkst. eurų paskolų dukterinėms įmonėms jų veiklai palaikyti.

2017 m. gruodžio 31 d. Grupės asocijuotosios įmonės, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, buvo šios:

Pavadinimas	Registracijos šalis ir veiklos vykdymo vieta	Bendrovės tiesiogiai/netiesiogiai valdomų akcijų (balsų) dalis (%)	Veiklos pobūdis
Žemės ūkio segmentas:
UAB "Litagra"*	Lietuva	36,88	Pirminė augalininkystė ir gyvulininkystės (pieno) produkcijos gamyba ir pašarų gamyba
Nekilnojamojo turto segmentas: Specialioji uždarojo tipo
nekilnojamojo turto investicinė bendrovė "INVL Baltic Real Estate"	Lietuva	32,13	Nekilnojamojo turto savininkas ir nuomotojas
Pastatų priežiūros segmentas:
UAB "Informacinio verslo paslaugų įmonė"	Lietuva	36,67	Mokėjimų už komunalines paslaugas administravimas

*2017 m. gruodžio mėn. buvo parduotas UAB "Litagra" grupės prekybos verslas ir grūdų elevatorių tinklas (3 pastaba).

2016 m. gruodžio 31 d. Grupės asocijuotosios įmonės, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, buvo šios:

Pavadinimas	Registracijos šalis ir veiklos vykdymo vieta	Bendrovės tiesiogiai/netiesiogiai valdomų akcijų (balsų) dalis (%)	Veiklos pobūdis
Žemės ūkio segmentas:
UAB "Litagra"	Lietuva	36,88	Pirminė augalininkystė ir gyvulininkystės (pieno) produkcijos gamyba, grūdų perdirbimas ir paslaugos žemės ūkiui
Nekilnojamojo turto segmentas: Specialioji uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinė bendrovė "INVL Baltic Real Estate"	Lietuva	32,08	Nekilnojamojo turto savininkas ir nuomotojas
Pastatų priežiūros segmentas:
UAB "Informacinio verslo paslaugų įmonė"	Lietuva	36,67	Mokėjimų už komunalines paslaugas administravimas

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. UAB "Litagra" ir UAB "Informacinio verslo paslaugų įmonė" neturėjo jokių reikšmingų apribojimų, susijusių su asocijuotosios įmonės galimybėmis pervesti lėšas Grupei. Specialioji uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinė bendrovė "INVL Baltic Real Estate" (toliau – "INVL Baltic Real Estate") turi teisę išmokėti dividendus be banko sutikimo, jei rodiklis, apskaičiuojamas kaip EBITDA (pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizacija) santykis su paskolos aptarnavimo išlaidų (paskolos ir palūkanų mokėjimai) ir dividendų suma, bus didesnis nei 1,1.

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Grupės ir Bendrovės 2017 m. gruodžio 31 d. ir tuomet pasibaigusių metų finansines ataskaitas, yra šie:

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikties patvirtinimas

Konsoliduotos Grupės ir atskiros Bendrovės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus prekybinį finansinį turtą, finansinį turtą, pirminio pripažinimo metu priskiriamą vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, investicijas į dukterines ir asocijuotąsias įmones, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, ir tikrąja verte vertinamas investicijas, skirtas parduoti. Sumos finansinėse ataskaitose yra pateikiamos tūkstančiais eurų ir suapvalinamos iki artimiausio tūkstančio, jei kitaip nenurodyta. Nuo 2015 m. sausio 1 d. euras tapo Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta.

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir TFAAK išaiškinimų taikymas

Šiais ataskaitiniais metais (nuo 2017 m. sausio 1 d.) Grupė pradėjo taikyti naujus ir pakeistus TFAS bei TFAAK aiškinimus:

• − 7-ojo TAS pataisos: "Informacijos atskleidimo iniciatyva" (įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.)
• − 12-ojo TAS pataisos "Atidėtųjų mokesčių turto, skirto nerealizuotiems nuostoliams, pripažinimas" (įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.)
• − 2014–2016 m. ciklo TFAS metiniai patobulinimai (12-ojo TFAS pakeitimai) (įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.)

Pagrindinė šių pataisų įtaka yra tokia:

7-ojo TAS pataisos: "Informacijos atskleidimo iniciatyva"

Pakeistas 7-asis TAS reikalaus atskleisti įsipareigojimų, kylančių iš finansinės veiklos, pasikeitimų suderinimą. Pataisos neturėjo įtakos Grupės ir Bendrovės finansinei būklei ar veiklos rezultatams, bet buvo pateikti papildomi atskleidimai 8 ir 20 pastabose.

12-ojo TAS pataisos "Atidėtojo mokesčio turto pripažinimas dėl nerealizuotų nuostolių"

Standarto pataisomis patikslinami atidėtojo mokesčio turto pripažinimo reikalavimai skolos priemonėms dėl nerealizuotų nuostolių. Ūkio subjektas turės pripažinti atidėtojo mokesčio turtą nuo nerealizuotų nuostolių, kurie atsirado diskontavus skolos priemonių pinigų srautus taikant rinkos palūkanų normas, net ir tuo atveju, jeigu jis ketina laikyti skolos priemonę iki galiojimo pabaigos ir atgavus pagrindinę paskolos sumą nebus mokami jokie mokesčiai. Atidėtojo mokesčio turto teikiama ekonominė nauda atsiranda dėl skolos priemonės turėtojo galimybės gauti pelną ateityje (diskontavimo poveikio atstatymas) nemokant mokesčių už šį pelną. Šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėms ataskaitoms.

2014 - 2016 m. TFAS metiniai patobulinimai (12-ojo TFAS pakeitimai)

Pataisomis patikslinama, kad 12-ajame TFAS aprašyti informacijos atskleidimo reikalavimai, išskyrus tuos, kurie numatyti B10–B16 straipsniuose, taikomi ūkio subjekto dalims kituose ūkio subjektuose, kurios priskiriamos skirtoms parduoti arba nutrauktai veiklai pagal 5-ąjį TFAS. Šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėms ataskaitoms.

2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Patvirtinti taikymui ES, bet dar neįsigalioję standartai

9-asis TFAS "Finansinės priemonės" (įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais)

Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai:

• − Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas: finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, jos pasikeitimą pripažįstant kitų bendrųjų pajamų straipsnyje; ir finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, jos pasikeitimą pripažįstant pelnu arba nuostoliais.
• − Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelio, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, jos pasikeitimą pripažįstant kitų bendrųjų pajamų straipsnyje. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimo, turi būti vertinamas tikrąja verte, jos pasikeitimą pripažįstant pelnu arba nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šiol neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas.
• − Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą apskaityti tikrosios vertės pasikeitimus kitų bendrųjų pajamų straipsnyje, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.
• − Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, jos pasikeitimą pripažįstant pelnu arba nuostoliais, pokyčių poveikį.
• − 9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti numatomus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumai už visą terminą). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas.
• − Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ąjį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.

Bendrovės ir Grupės verslo modelis yra valdyti investicijas į dukterines įmones kartu su joms suteiktomis ilgalaikėmis paskolomis kaip vieną portfelį ir vertinti jų veiklos rezultatus bendrai tikrosios vertės pagrindu. Remiantis šiuo pagrindu informacija apie portfelį yra pateikiama Bendrovės valdybai, todėl portfelis nėra laikomas nei siekiant gauti sutartyje numatytus pinigų srautus, nei siekiant abiejų: gauti sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduoti finansinį turtą. Dėl šios priežasties toks finansinio turto portfelis turi būti vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Prieš pradėdama taikyti 9-ąjį TFAS, Bendrovė ir Grupė priskyrė investicijas į dukterines įmones kartu su joms suteiktomis ilgalaikėmis paskolomis "Turtui, vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu arba nuostoliais" ir vertino jas taip pat tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Grupė ir Bendrovė vertino investicijas į asocijuotąsias įmones tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliais ir tokį vertinimą išlaikys po standarto taikymo. Kitos finansinės investicijos į akcijas buvo priskirtos "Turtui, vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu arba nuostoliais". Po standarto taikymo šios investicijos taip pat turi būti vertinamos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Grupė ir Bendrovė turi finansinį turtą, priskiriamą finansinio turto kategorijoms "Paskolos ir gautinos sumos" bei "Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino", kuris pagal naująjį standartą bus vertinamas amortizuota savikaina kaip ir anksčiau, nes verslo modelis, taikomas šiam turtui, yra laikyti turtą, siekiant gauti sutartyje numatytus pinigų srautus, bei jie yra pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimai. Nekotiruojamos paprastosios akcijos, kurios priskirtos kategorijai "finansinis turtas, skirtas parduoti", apskaitomos savikaina. Po naujojo standarto taikymo jos turės būti vertinamos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Grupė ir Bendrovė nesitiki, kad šių investicijų tikroji vertė reikšmingai skirtųsi nuo savikainos. Grupė ir Bendrovė turi tik finansinius įsipareigojimus, priskiriamus kategorijai "Kiti finansiniai įsipareigojimai", todėl Grupės ir Bendrovės finansinių įsipareigojimų apskaitai įtakos nebus. Kadangi Grupė ir Bendrovė neturi apsidraudimo sandorių apskaitos, todėl šios apskaitos pasikeitimai neturės įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Patvirtinti taikymui ES, bet dar neįsigalioję standartai (tęsinys)

9-asis TFAS "Finansinės priemonės" (tęsinys)

Naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis reikalauja pripažinti turto vertės sumažėjimą remiantis tikėtinais kredito nuostoliais, o ne vien tik įvykusiais kredito nuostoliais, kaip buvo 39-ojo TAS taikymo atveju. Tai taikoma finansiniam turtui, klasifikuotam kaip vertinamas amortizuota savikaina, sutarčių turtui pagal 15-ąjį TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais". Atsižvelgiant į iki šiol atliktus vertinimus tai gali lemti ankstesnį kredito nuostolių pripažinimą ateityje, bet naujojo standarto taikymo pradžios dieną Grupė ir Bendrovė įvertino, kad reikšmingos įtakos pirkėjų įsiskolinimo, pinigų ir pinigų ekvivalentų bei investicijų, laikomų iki išpirkimo termino, vertės sumažėjimui nebus. Todėl 9-ojo TFAS taikymas neturės reikšmingos įtakos Grupės/Bendrovės finansinei būklei ar veiklos rezultatams. Naujasis standartas numato išplėstus atskleidimo reikalavimus ir pateikimo pokyčius. Tikėtina, kad Grupės ir Bendrovės atskleidimų apie finansines priemones pobūdis ir apimtis pasikeis, ypač pirmaisiais naujojo standarto taikymo metais – 2018 metais. Grupė/Bendrovė taikys naujas taisykles retrospektyviai nuo 2018 m. sausio 1 d, naudodamasi pagal standartą leidžiamomis praktinėmis priemonėmis. Palyginamieji skaičiai už 2017 m. nebus perskaičiuoti.

15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais)

15-ojo TAS pataisos "Pajamos pagal sutartis su klientais" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau)

Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį.

Pataisomis nekeičiami pagrindiniai standarto principai, tačiau patikslinamas šių principų taikymas. Pataisomis patikslinama, kaip nustatyti veiklos įsipareigojimą (pasižadėjimas perduoti prekę ar paslaugą klientui) sutartyje; kaip nustatyti, ar įmonė yra savo sąskaita veikiantis subjektas (prekės ar paslaugos teikėjas) ar agentas (atsakingas už prekės ar paslaugos teikimo organizavimą); ir kaip nustatyti, ar licencijos suteikimo pajamos turėtų būti pripažįstamos tam tikru momentu ar per tam tikrą laikotarpį. Be šių patikslinimų pataisose numatytos dvi papildomos išimtys, siekiant sumažinti sąnaudas ir sudėtingumą įmonei pirmą kartą taikant naująjį standartą. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jų finansinėms ataskaitoms.

Grupė priėmė sprendimą dėl atskirų sutarčių, kad turto valdymo įmonių pensijų, investicinių fondų ir klientų portfelių klientas yra investuotojas (fondų dalyviai). Pagal 15-ąjį TFAS sėkmės mokesčio pajamos, kylančios iš valdomų privataus kapitalo fondų ar investicinių bendrovių, dažnai būtų pripažįstamos tik jų veiklos laikotarpio pabaigoje. Valdymo mokesčių pajamų pripažinimas nepasikeis lyginant su dabartine praktika. Investuotojo pritraukimo išlaidos būtų kapitalizuojamos, t. y. pripažįstamos turtu, bei amortizuojamos sistemingai, t. y. atsižvelgiant į klientui suteiktas paslaugas. 2018 m. sausio 1 d. Grupė kapitalizavo 1.510 tūkst. eurų tarpininkams sumokėtų mokesčių klientų pritraukimui kaip turtą atitinkamai padidinant nepaskirstytąjį pelną. Turtas bus amortizuotas per penkerius metus. Taip pat 2018 m. sausio 1 d. buvo apskaitytas ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas sumai 226 tūkst. eurų. Grupė/Bendrovė taikys naujas taisykles retrospektyviai nuo 2018 m. sausio 1 d, naudodamasi pagal standartą leidžiamomis praktinėmis priemonėmis. Palyginamieji skaičiai už 2017 m. nebus perskaičiuoti.

16-asis TFAS "Nuoma" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau)

Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos naujasis standartas turės jų finansinėms ataskaitoms. Grupė ir Bendrovė turėtų pripažinti turtą ir įsipareigojimus dėl patalpų nuomos sutarčių (24 pastaba). Pelno (nuostolių) ataskaitoje nuomojamo turto nusidėvėjimas ir palūkanos nuo nuomos įsipareigojimų pakeistų dabar pripažįstamas nuomos sąnaudas. Grupė ir Bendrovė neplanuoja taikyti 16-ojo TFAS anksčiau laiko.

2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Patvirtinti taikymui ES, bet dar neįsigalioję standartai (tęsinys)

2-ojo TAS pataisos "Mokėjimas akcijomis" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau)

Pataisos reiškia, kad teisių suteikimo sąlygos, priklausančios ne nuo rinkos veiklos rezultatų, turės tą patį poveikį mokėjimo akcijomis sandorių, kurie padengiami pinigais, vertinimui, kaip ir nuosavybės priemonėmis padengiamam atlygiui. Pataisomis taip pat patikslinamas sandorio su grynojo atsiskaitymo elementu klasifikavimas, kuomet ūkio subjektas atsisako išduoti tam tikrą nuosavybės priemonių dalį, kuri kitu atveju būtų išduota sandorio šaliai pasinaudojus teise (ar suteikus teisę) mainais už sandorio šalies mokestinės prievolės, susijusios su mokėjimu akcijomis, įvykdymą. Visi tokie susitarimai į apskaitą bus traukiami kaip padengiami nuosavybės priemonėmis. Galiausiai, pataisomis taip pat pateikiami šie pinigais padengiamų mokėjimo akcijomis sandorių, kurie modifikuojami taip, kad taptų padengiamais nuosavybės priemonėmis, apskaitos patikslinimai: (a) mokėjimas akcijomis vertinamas remiantis modifikavimo dieną galiojančia nuosavybės priemonių, suteiktų atliekant modifikavimą, tikrąja verte; (b) įvykdžius modifikavimą įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas; (c) nuosavybės priemonėmis padengiamas mokėjimas akcijomis pripažįstamas tokia apimtimi, kokia paslaugos buvo suteiktos iki modifikavimo įvykdymo dienos; ir (d) skirtumas tarp modifikavimo dieną galiojančios įsipareigojimo balansinės vertės ir tą pačią dieną nuosavybėje pripažintos sumos nedelsiant pripažįstamas pelnu ar nuostoliais. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jų finansinėms ataskaitoms.

2014 - 2016 m. TFAS metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau (1-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pakeitimai)

Patobulinimai apima du standartus, kurie įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. 1-ojo TFAS pataisomis panaikinamos kai kurios trumpalaikės TFAS taikymo išimtys po to, kai šios trumpalaikės taikymo išimtys buvo panaudotos numatytai paskirčiai. 28 ojo TAS pataisomis patikslinama, kad rizikos kapitalo organizacijos ar panašūs ūkio subjektai kiekvienos investicijos atveju gali pasirinkti vertinti ūkio subjektus, į kuriuos investuoja, tikrąja verte. Pataisomis taip pat patikslinama, kad jeigu investuotojas, kuris nėra investicinis subjektas, turi asocijuotąją arba bendrąją įmonę, kuri yra investicinis subjektas, investuotojas kiekvienos investicijos atveju atskirai gali pasirinkti toliau taikyti vertinimą tikrąja verte, kurį taiko investiciniu subjektu esanti asocijuotoji ar bendra įmonė, arba atstatyti vertinimą tikrąja verte tuomet, kai pradedamas taikyti nuosavybės metodas. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jų finansinėms ataskaitoms.

TFAAK 22-asis aiškinimas "Sandoriai užsienio valiuta ir avansinis mokėjimas" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau)

Aiškinimas taikomas tuomet, kai ūkio subjektas sumoka arba gauna avansinį mokėjimą pagal sutartis, sudarytas užsienio valiuta. Aiškinimu patikslinama, kad sandorio data, t. y. data, kurią nustatomas valiutų kursas, yra data, kurią ūkio subjektas atlieka pirminį nepiniginio turto ar nepiniginio įsipareigojimo, atsiradusio dėl avansinio mokėjimo, pripažinimą. Tačiau ūkio subjektas turi priimti sprendimą tam, kad nustatytų, ar išankstinis mokėjimas yra piniginis ar nepiniginis turtas, ar įsipareigojimas pagal 21-ojo TAS, 32-ojo TAS gaires ir principų sistemą apskaitos standartams rengti. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šis aiškinimas turės jų finansinėms ataskaitoms.

Naujieji patvirtinti taikymui ES, bet dar neįsigalioję standartai, neaktualūs Grupei ir Bendrovei:

• − 40-ojo TAS pataisos "Investicinio turto perkėlimas" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau)
• − 9-ojo TFAS pataisos "Išankstinio mokėjimo savybės su neigiama kompensacija" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau)
• − 4-ojo TFAS pataisos: "9-ojo TFAS "Finansinės priemonės" taikymas drauge su 4-uoju TFAS "Draudimo sutartys"" (taikomos atsižvelgiant į pasirinktą metodą, metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, tiems ūkio subjektams, kurie pasirinko taikyti laikiną išimtį arba tuomet, kai ūkio subjektas pirmą kartą pradeda taikyti 9-ąjį TFAS, tiems ūkio subjektams, kurie pasirinko taikyti apdangalo (angl. overlay) metodą).

2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Taikymui ES nepatvirtinti standartai

TFAAK 23-asis aiškinimas "Neaiškumas dėl pelno mokesčio apskaitymo" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kai bus patvirtintas ES)

12-asis TAS nurodo, kaip turi būti apskaitomas ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis, tačiau nenurodo, kaip atspindėti neaiškumo poveikį. Šiuo aiškinimu patikslinama, kaip turi būti taikomi 12-ajame TAS numatyti pripažinimo ir vertinimo reikalavimai, jeigu egzistuoja neaiškumas dėl pelno mokesčio apskaitymo. Ūkio subjektas turi nustatyti, ar neaiškumai dėl mokesčio apskaitymo turi būti vertinami kiekvienas atskirai ar kartu su vienu arba daugiau kitų neaiškumų dėl mokesčio apskaitymo, atsižvelgiant į tai, kuris būdas padės ūkio subjektui geriau įvertinti neaiškumo išnykimo tikimybę. Ūkio subjektas turi vadovautis prielaida, kad mokesčių administratorius patikrins sumas, kurias jis turi teisę patikrinti ir, atlikdamas tokius patikrinimus, bus išsamiai susipažinęs su visa susijusia informacija. Jei ūkio subjektas nusprendžia, kad nėra tikėtina, jog mokesčių administratorius sutiks su neaiškumo dėl mokesčio apskaitymo, neaiškumo poveikis bus atspindimas nustatant susijusį apmokestinamąjį pelną arba nuostolį, mokesčių bazę, nepanaudotus mokesčių nuostolius, nepanaudotus mokesčių kreditus ar mokesčių tarifus, taikant labiausiai tikėtiną sumą arba numatomą vertę, atsižvelgiant į tai, kuris metodas padės ūkio subjektui geriau įvertinti neaiškumo išnykimo tikimybę. Ūkio subjektas atskleis faktų ir aplinkybių pasikeitimo ar naujos informacijos poveikį, kuris turi įtakos aiškinime reikalaujamiems sprendimams ar apskaitiniams įvertinimams, kaip apskaitinio įvertinimo pasikeitimą. Faktų ir aplinkybių pasikeitimų ar naujos informacijos, dėl kurių gali būti iš naujo įvertinamas sprendimas ar apskaitinis įvertinimas, pavyzdžiai apima, tačiau tuo neapsiriboja, mokesčių administratoriaus patikrinimus ar veiksmus, mokesčių administratoriaus nustatytų taisyklių pakeitimus arba mokesčių administratoriaus teisės atlikti mokesčio apskaitymo patikrinimą ar pakartotinį patikrinimą galiojimo pasibaigimą. Mokesčių administratoriaus pritarimo ar nepritarimo dėl mokesčio apskaitymo nebuvimas pats savaime neturėtų būti laikomas faktų ir aplinkybių pasikeitimu ar nauja informacija, turinčiais įtakos aiškinime reikalaujamiems sprendimams ar apskaitiniams įvertinimams. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šis aiškinimas turės jų finansinėms ataskaitoms.

2015–2017 m. ciklo TFAS metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kai bus patvirtintas ES)

Siauros apimties pataisos turės įtakos keturiems standartams. 3-iojo TFAS pataisomis patikslinta, kad įsigyjantis ūkio subjektas turi iš naujo įvertinti jo anksčiau turėtą bendros veiklos dalį tuomet, kai jis įgyja verslo kontrolę. Priešingai, 11 ajame TFAS dabar aiškiai nurodoma, kad investuotojas neturi iš naujo įvertinti savo anksčiau turėtos dalies tuomet, kai jis įgyja bendros veiklos bendrą kontrolę, panašiai kaip numato galiojantys reikalavimai, kuomet asocijuotoji įmonė tampa bendrąja įmone ir atvirkščiai. 12-ojo TAS pataisomis paaiškinama, kad ūkio subjektas pripažįsta visas su dividendais susijusias pelno mokesčio pasekmes, jeigu jis pripažino sandorius ar įvykius, dėl kurių buvo gautas susijęs paskirstytinas pelnas, pavyzdžiui, pelne ar nuostoliuose arba kitose bendrosiose pajamose. Dabar aišku, kad šis reikalavimas taikomas visomis aplinkybėmis tol, kol finansinių priemonių, klasifikuojamų kaip nuosavybė, mokėjimai yra pelno paskirstymai, o ne tik tais atvejais, kai mokestinės pasekmės atsiranda dėl skirtingų mokesčių tarifų, taikomų paskirstytajam ir nepaskirstytajam pelnui. Persvarstytame 23-ajame TAS dabar aiškiai nurodyta, kad konkretaus turto finansavimui specialiai pasiskolintos lėšos neįtraukiamos į bendrąsias kapitalizuojamas skolinimosi išlaidas tik tol, kol konkretus turtas nėra iš esmės užbaigtas. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jų finansinėms ataskaitoms.

28-ojo TAS pataisos "Ilgalaikės dalys asocijuotosiose ir bendrosiose įmonėse" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kai bus patvirtintas ES)

Pataisomis patikslinama, kad ataskaitas teikiantys ūkio subjektai turi taikyti 9-ąjį TFAS ilgalaikėms paskoloms, privilegijuotosioms akcijoms ir panašioms priemonėms, kurios sudaro dalį grynosios investicijos į nuosavybės metodu vertinamą įmonę, į kurią investuojama, iki kol jie galės sumažinti tokią balansinę vertę įmonės, į kurią investuojama, nuostolio dalimi, kuri viršija investuotojo dalį įmonėje, į kurią investuojama. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jų finansinėms ataskaitoms.

Naujieji taikymui ES nepatvirtinti standartai, neaktualūs Grupei ir Bendrovei:

• − 17-asis TFAS "Draudimo sutartys" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau, kai bus patvirtintas ES)
• − 19-ojo TAS pataisos: "Plano pataisymas, sumažinimas ar įvykdymas" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau, kai bus patvirtintas ES).

2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Taikymui ES nepatvirtinti standartai (tęsinys)

Šių standartų ir pataisų patvirtinimas yra atidėtas neribotam laikui ES:

• − 14-asis TFAS "Reguliuojamų tarifų ateinančio laikotarpio sumos" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau, kai bus patvirtintas ES)
• − 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos: "Turto pardavimas ar įnešimas tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės arba bendros įmonės" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo datos, kurią nustatys TASV, arba vėliau, kai bus patvirtintas ES).

Grupė ir Bendrovė nevertino kol kas šių pataisų įtakos jų finansinėms ataskaitoms.

2.2. Investicinis subjektas ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos

Investicinis subjektas

Bendrovė turi daug tarpusavyje nesusijusių investuotojų ir daug investicijų. Investuotojai turi Bendrovės išleistus nuosavybės vertybinius popierius – paprastąsias vardines akcijas. Vadovybės nuomone, Bendrovė atitinka visus investicinio subjekto apibrėžimo kriterijus, nes:

(i) gauna lėšas iš investuotojų, kad teiktų jiems investicijų valdymo paslaugas;

(ii) pasižada savo investuotojams užtikrinti, kad jos veiklos tikslas yra investuoti lėšas išskirtinai tam, kad gautų grąžos iš kapitalo vertės padidėjimo, investicinių pajamų arba ir vieno, ir kito, ir

(iii) vadovybė matuoja ir vertina savo investicijų rezultatus ir priima investicinius sprendimus remdamasi tikrąją verte kaip pagrindiniu kriterijumi.

Dukterinės įmonės

Bendrovė neturi dukterinių įmonių, išskyrus kontroliuojamas investicijas ir įmones, teikiančias paslaugas, susijusias su ūkio subjekto investicine veikla. Kontroliuojamos investicijos yra vertinamos tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, ir nėra konsoliduojamos remiantis 10-uoju TFAS. Tikroji kontroliuojamų investicijų vertė, kaip ir kitų investicijų, vertinamų tikrąją verte jos pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, yra nustatoma nuosekliai laikantis tikrosios vertės nustatymo principų, kaip aprašyta 2.12 pastaboje. Dukterinės įmonės, kurios teikia paslaugas, susijusias su ūkio subjekto investicine veikla, yra konsoliduojamos.

Asocijuotosios įmonės

Asocijuotosios įmonės yra įmonės, kuriose Bendrovė turi reikšmingą įtaką ir kurios nėra nei dukterinės įmonės, nei nuosavybės dalis bendrojoje įmonėje. Investicijos, kurios yra Bendrovės investicijų portfelio dalimi, yra apskaitomos tikrąja verte, nepaisant to, kad Bendrovė jose gali turėti reikšmingą įtaką. Toks apskaitos būdas, kaip nuosavybės metodo taikymo išimtis, yra leidžiamas pagal 28-ąjį TAS "Investicijos į asocijuotąsias ir bendrąsias įmones".

2.3. Konsolidavimo pagrindas

Konsoliduotos finansinės ataskaitos apima Bendrovės ir jos dukterinių įmonių, kurios teikia paslaugas, susijusias su ūkio subjekto investicine veikla, finansines ataskaitas. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos už tuos pačius ataskaitinius metus kaip ir patronuojančios įmonės, taikant vienodus apskaitos principus.

Dukterinės įmonės – tai visi ūkio subjektai (įskaitant struktūrizuotus ūkio subjektus), kuriuos Grupė kontroliuoja ir kurios teikia paslaugas, susijusias su ūkio subjekto investicine veikla. Grupė kontroliuoja ūkio subjektą, jei ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali naudotis savo galia valdyti šį ūkio subjektą, kad paveiktų šios grąžos dydį. Dukterinės įmonės yra pilnai konsoliduojamos nuo įsigijimo datos, kuri yra data, kada Grupė įgyja kontrolę, ir yra konsoliduojamos tol, kol ši kontrolė prarandama. Konsoliduojant pilnai eliminuojami visi Grupės įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai, pajamos ir sąnaudos bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš Grupės įmonių tarpusavio sandorių, kurie yra apskaitomi turte.

Nekontroliuojanti dalis – dukterinės įmonės nuosavybės dalis, tiesiogiai arba netiesiogiai nepriskirtina patronuojančiai įmonei ir yra parodoma konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje ir nuosavame kapitale konsoliduotoje finansinės būklės ataskaitoje atskirai nuo nuosavo kapitalo, priskirto patronuojančiai įmonei. Grupė traktuoja sandorius su nekontroliuojančia dalimi kaip sandorius su Grupės savininkais. Vykdant pirkimus iš nekontroliuojančios dalies, skirtumas tarp įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto dalies apskaitinės vertės ir įsigijimo kainos Grupės finansinėse ataskaitose yra tiesiogiai apskaitomas nuosavame kapitale. Vykdant pardavimus nekontroliuojančiai daliai, pelnas (nuostoliai) taip pat apskaitomi nuosavame kapitale.

Dukterinės įmonės visa bendrųjų pajamų (nuostolių) suma priskiriama nekontroliuojančiai daliai, net jei dėl to susidaro neigiamas likutis.

Kai Grupė praranda kontrolę, bet kokia likusi investicija į buvusiąją dukterinę įmonę yra įvertinama tikrąja verte, atitinkamą balansinės vertės pokytį pripažįstant pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ši tikroji vertė yra laikoma pradine investicijos balansine verte vėlesniam likusios investicijos į asocijuotąją įmonę arba finansinio turto pripažinimui. Bet kurios sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, susijusios su ta įmone, turi būti apskaitomos taip, tarytum Grupė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą arba įsipareigojimus. Vadinasi, sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, yra perklasifikuojamos atitinkamai į pelną (nuostolius) arba į nepaskirstytąjį pelną.

2.4. Funkcinė ir pateikimo valiutos

Nuo 2015 m. sausio 1 d. euras tapo Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta. Sumos finansinėse ataskaitose yra pateikiamos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais (tūkstančių tikslumu), kuri yra Bendrovės ir Grupės funkcinė bei pateikimo valiuta. Euras yra taip pat Latvijos Respublikos nacionalinė valiuta. Euro kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Europos Centrinis Bankas ir Lietuvos bankas.

Kadangi šiose finansinėse ataskaitose skaičiai yra pateikiami tūkstančiais eurų, atskiros sumos buvo suapvalintos. Dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti.

2.5. Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo verte, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros sąnaudos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Įsigijimo vertė apima ilgalaikio materialiojo turto dalies, kuri buvo pakeista nauja dalimi, sąnaudas, kai jos patiriamos, jei šios sąnaudos atitinka turto pripažinimo kriterijus. Dalys, kurios buvo pakeistos naujomis dalimis, yra nurašomos.

Ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė yra peržiūrima vertės sumažėjimui nustatyti, kai tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai rodo, kad balansinė vertė gali būti neatgaunama.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per šiuos turto naudingo tarnavimo laikotarpius:

Transporto priemonės	6 metai
Kitas ilgalaikis turtas	3-6 metai

Turto likvidacinė vertė, naudingas tarnavimo laikas ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi ir, jei reikia, koreguojami kiekvienų finansinių metų pabaigoje, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio materialiojo turto teikiamą ekonominę naudą.

Ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas jį pardavus arba kai iš jo naudojimo ar pardavimo nebesitikima jokios ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl turto nurašymo (apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo pajamų ir balansinės turto vertės skirtumas), yra įtraukiamas į "kitų pajamų" straipsnį tų metų pelno (nuostolių) ataskaitoje, kuriais turtas yra nurašomas.

2.6. Nematerialusis turtas, išskyrus prestižą

Nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo savikaina. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Yra laikoma, jog nematerialusis turtas, išskyrus prestižą, turi ribotą naudojimo trukmę. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką.

Fondų valdymo teisės

Fondų valdymo teisės apima investicinius, pensijų fondus ir klientų portfelius, įsigytus turto valdymo įmonių įsigijimo metu. Verslo jungimo metu įsigytos fondų valdymo teisės yra kapitalizuojamos įsigijimo metu nustatyta tikrąja verte ir priskiriamos nematerialiajam turtui. Po pirminio pripažinimo fondų valdymo teisės yra apskaitomos savikaina, atėmus sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Fondų valdymo teisės amortizuojamos per 5 –20 metų.

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo sąnaudos yra kapitalizuojamos ir pripažįstamos ilgalaikiu nematerialiuoju turtu, jei šios sąnaudos nėra susijusios techninės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per 3-5 metų laikotarpį.

Sąnaudos, patirtos atstatant arba palaikant Grupės ir Bendrovės būsimą ekonominę naudą iš turimos programinės įrangos, atsižvelgiant į šios įrangos pradžioje įvertintas charakteristikas, yra pripažįstamos to laikotarpio, kai atliekami atstatymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.7. Verslo jungimai ir prestižas

Grupė naudoja įsigijimo metodą verslo jungimų apskaitai. Atlygis, sumokėtas įsigyjant dukterinę įmonę, lygus perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų buvusiems įsigyjamojo ūkio subjekto savininkams bei Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikrųjų verčių sumai. Šis atlygis apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, atsirandančio iš neapibrėžtojo atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. Verslo jungimo metu įsigytas identifikuojamas turtas bei prisiimti įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai yra vertinami pirminio pripažinimo metu įsigijimo datos tikrąją verte, išskyrus ribotas išimtis. Kiekvieno verslo jungimo atveju Grupė pasirinktinai vertina įsigyjamo ūkio subjekto nekontroliuojančią dalį tikrąja verte arba nekontroliuojančiai daliai tenkančia pripažinto įsigyjamo ūkio subjekto identifikuojamo grynojo turto proporcinga dalimi.

Kai Grupė įsigyja verslą, ji turi sugrupuoti arba apibrėžti įsigytą identifikuojama turtą ir prisiimtus įsipareigojimus, remdamasi sutartinėmis, ekonominėmis sąlygomis ir kitomis atitinkamomis sąlygomis, esančiomis įsigijimo datą. Tai apima įterptinės išvestinės priemonės atskyrimą įsigyjamo ūkio subjekto pagrindinėje sutartyje.

Kai verslo jungimas atliekamas etapais, įsigyjamame ūkio subjekte įgijėjo anksčiau turėta nuosavybės dalis yra perkainojama į įsigijimo datos tikrąją vertę, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Bet koks neapibrėžtasis atlygis, kurį turės sumokėti įgijėjas, yra įvertinamas tikrąja verte įsigijimo dieną. Tolesni neapibrėžtojo atlygio tikrosios vertės pokyčiai, jei jis laikomas turtu arba įsipareigojimu, yra pripažįstami remiantis 39-uoju TAS arba pelne (nuostoliuose), arba kaip pasikeitimas kitose bendrosiose pajamose. Jei neapibrėžtasis atlygis laikomas nuosavybės priemone, jis neturi būti perkainojamas, o jo vėlesnis mokėjimas turi būti apskaitomas nuosavybės dalyje. Kai neapibrėžtasis atlygis nepatenka į 39-ojo TAS taikymo sritį, jis vertinamas remiantis atitinkamu TFAS.

Perleisto atlygio, bet kokios nekontroliuojančios dalies įsigyjamame ūkio subjekte sumos ir įsigijimo datą įgijėjo turėtos nuosavybės dalies įsigyjamame ūkio subjekte tikrosios vertės perviršis virš identifikuojamo Grupės įsigyto grynojo turto dalies tikrosios vertės yra pripažįstamas prestižu. Jei šiuo atveju susidaro neigiamas skirtumas (pirkimo pigiau nei rinkos kaina atveju), tai jis pripažįstamas iš karto pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus bet kokius sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Vertės sumažėjimo vertinimo tikslais verslo jungimų metu įsigytas prestižas įsigijimo dieną yra priskiriamas įplaukas kuriantiems vienetams arba įplaukas kuriančių vienetų grupėms, kurios, kaip tikimasi, turės naudos iš jungimo, nepriklausomai nuo to, ar kitas Grupės turtas ir įsipareigojimai yra priskirti šiems vienetams ar vienetų grupėms. Kiekvienas vienetas arba vienetų grupė, į kuriuos yra įtrauktas prestižas:

• − parodo žemiausią lygį Grupėje, kuriame prestižas yra tikrinamas vidiniais valdymo tikslais; ir
• − yra ne didesnis nei veiklos segmentas pagal TAS 8 "Veiklos segmentai".

Kai prestižas sudaro įplaukas kuriančio vieneto (įplaukas kuriančių vienetų grupės) dalį ir to vieneto sudėtyje esančios veiklos dalis yra parduodama, prestižas, susijęs su parduota veikla, yra įtraukiamas į parduodamos veiklos balansinę vertę apskaičiuojant pelną arba nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas prestižas yra įvertinamas atsižvelgiant į parduotos veiklos santykinę vertę lyginant su likusia įplaukas kuriančio vieneto dalimi.

2.8. Investicijos į dukterines ir asocijuotąsias įmones (Bendrovė)

Investicijos į nekonsoliduojamas dukterines ir asocijuotąsias įmones yra vertinamos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelne arba nuostoliuose. Nekonsoliduojamoms dukterinėms įmonėms suteiktos ilgalaikės paskolos yra laikomos investicijų į dukterines įmones dalimi. Jos yra vertinamos kartu su investicijų į dukterines įmones nuosavybės dalimi tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelne arba nuostoliuose.

Palūkanos už suteiktas paskolas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelne ar nuostoliuose, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje eilutėje "Kitos pajamos" pagal apskaičiuotųjų palūkanų normą.

Po to, kai nustatoma investicijų į dukterines įmones kartu su dukterinėms įmonėms suteiktomis paskolomis tikroji vertė, vertė yra paskirstoma pagal investicijų juridinę formą, t. y. skolos ir nuosavybės priemonėms. Suteiktų paskolų dukterinėms įmonėms amortizuota savikaina yra priskiriama skolos priemonėms. Likusi vertė priskiriama dukterinių įmonių nuosavybės priemonėms.

Investicijos į konsoliduojamas dukterines įmones yra apskaitomos naudojant nuosavybės metodą. Taikant nuosavybės metodą investicijos į dukterines įmones finansinės būklės ataskaitoje apskaitomos įsigijimo savikaina plius Bendrovei tenkančios dukterinės įmonės grynojo turto dalies pokyčiai, atsiradę po įsigijimo. Dukterinių įmonių prestižas yra įtrauktas į investicijų balansinę vertę ir jis nei amortizuojamas, nei individualiai vertinamas vertės sumažėjimui nustatyti. Dukterinės įmonės veiklos rezultatų dalis, tenkanti Bendrovei, yra parodoma bendrųjų pajamų ataskaitoje. Jei pakeitimas buvo apskaitytas dukterinės įmonės kitose bendrosiose pajamose, Bendrovė pripažįsta sau tenkančią pasikeitimų dalį bei atskleidžia pasikeitimus kitose bendrosiose pajamose. Bendrovei tekantys dukterinės įmonės grynojo turto pokyčiai, kurie nėra pripažįstami dukterinės įmonės pelne (nuostoliuose) arba kitose bendrosiose pajamose, yra pripažįstami nuosavybėje. Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai dėl sandorių (nebent sandoris pateikia įrodymus, kad perleisto turto vertė yra sumažėjusi) tarp Bendrovės ir dukterinių įmonių yra eliminuojami, atsižvelgiant į turimą dukterinės įmonės nuosavybės dalį.

Dukterinės įmonės ir Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo datos yra tos pačios ir dukterinių įmonių apskaitos politika atitinka Bendrovės taikomą politiką panašiomis aplinkybėmis vykdomiems sandoriams ir įvykiams. Po nuosavybės metodo pritaikymo, Bendrovė nustato, ar reikia pripažinti papildomą Bendrovės investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimą. Bendrovė kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo dieną nusprendžia, ar yra objektyvių įrodymų, jog investicijos į dukterines įmones nuvertėjo. Jei tokių įrodymų yra, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimą, kurį sudaro skirtumas tarp dukterinės įmonės atsiperkamosios vertės ir jos balansinės vertės, ir jį pripažįsta bendrųjų pajamų ataskaitoje. Jeigu Bendrovei tenkanti dukterinės įmonės nuostolių dalis yra lygi arba viršija Bendrovės turimą dukterinės įmonės nuosavybės dalį, įskaitant bet kokias kitas negarantuotas gautinas sumas, Bendrovė nuostolių toliau nebepripažįsta, išskyrus tuos atvejus, kai Bendrovė prisiėmė įsipareigojimus arba atliko mokėjimus, susijusius su dukterinės įmonės įsipareigojimų įvykdymu.

2.9. Ilgalaikis turtas (ar perleidžiamos grupės), laikomas pardavimui, ir nutraukta veikla

Ilgalaikis turtas (arba perleidžiamos grupės) klasifikuojamas kaip laikomas pardavimui, jeigu jo apskaitinė vertė bus praktiškai atgauta jį pardavus ir turto pardavimas yra labai tikėtinas. Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui, yra apskaitomas mažesniąja verte – apskaitine verte arba tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas, jeigu turto apskaitinė vertė bus praktiškai atgauta jį pardavus, o ne toliau naudojant veikloje.

Konsoliduotoje ataskaitinio ir praėjusio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje nutrauktos veiklos pajamos ir sąnaudos pateikiamos atskirai nuo tęsiamos veiklos pajamų ir sąnaudų pelno (nuostolių) ataskaitos atskiroje eilutėje kaip nutrauktos veiklos pelnas (nuostoliai) po apmokestinimo net ir tuo atveju, jeigu po pardavimo Grupė išlaiko nekontroliuojančią nuosavybės dalį dukterinėje įmonėje, pavyzdžiui, kai dukterinė įmonė tampa asocijuotąja įmone.

Ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui, kuris pripažįstamas ilgalaikiu turtu, laikomu pardavimui, nusidėvėjimas ir amortizacija neskaičiuojami.

Sudarant konsoliduotą pelno (nuostolių) ataskaitą, visi Grupės tarpusavio sandoriai tarp nutrauktos ir tęsiamos veiklos, kuriuos Grupė toliau vykdys po nutraukimo, pateikiami tęsiamoje veikloje jų neeliminavus, t.y. taip, tarytum jie būtų atlikti su trečiosiomis šalimis. Šiuo atveju eliminavimai yra atliekami nutrauktoje veikloje. Visi Grupės tarpusavio sandoriai tarp nutrauktos ir tęsiamos veiklos, kurių Grupė toliau nebevykdys po nutraukimo, yra eliminuojami iš tęsiamos veiklos.

2.10. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinių ataskaitų rengimo dieną Grupė ir Bendrovė nustato, ar yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių egzistuoja arba jei reikalinga kartą metuose patikrinti, ar turto vertė nėra sumažėjusi, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja tokio turto atsiperkamąją vertę. Turto atsiperkamoji vertė yra turto ar įplaukas kuriančio vieneto tikroji vertė atėmus pardavimo išlaidas arba jo naudojimo vertė, žiūrint kuri iš jų yra didesnė. Turto atsiperkamoji vertė yra nustatoma individualiam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai turtas negeneruoja pinigų srautų, iš esmės nepriklausančių nuo kito turto ar turto grupių generuojamų pinigų srautų. Kai apskaitinė turto vertė viršija atsiperkamąją vertę, turtas laikomas nuvertėjusiu ir jo apskaitinė vertė yra sumažinama iki atsiperkamosios vertės. Nustatant turto naudojimo vertę būsimi pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant ikimokestinę diskonto normą, kuri atspindi pinigų laiko vertę rinkoje galiojančiomis sąlygomis ir specifinę to turto riziką. Nustatant tikrąją vertę atėmus pardavimo išlaidas yra naudojamas atitinkamas vertinimo modelis. Šiems skaičiavimams naudojami vertinimo daugikliai, kotiruojamos listinguojamų dukterinių įmonių akcijų kainos ar kiti prieinami tikrųjų verčių rodikliai.

Tęsiamos veiklos vertės sumažėjimas yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje "vertės sumažėjimas, nukainojimai ir atidėjiniai".

Kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra vertinama, ar turtui, išskyrus prestižą, yra požymių, kad anksčiau pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis daugiau nebeegzistuoja arba yra sumažėjęs. Jei tokie požymiai egzistuoja, Grupė ir Bendrovė įvertina atsiperkamąją vertę. Anksčiau pripažintas vertės sumažėjimas yra atstatomas tik tuo atveju, jei pasikeitė įvertinimai, naudoti nustatant turto atsiperkamąją vertę po paskutinio vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo. Tokiu atveju apskaitinė turto vertė yra padidinama iki atsiperkamosios vertės. Ši padidinta vertė negali būti didesnė už tokią apskaitinę turto vertę (įvertinus nusidėvėjimą), kuri būtų buvusi, jei praeityje niekada nebūtų pripažintas vertės sumažėjimas. Vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vertės sumažėjimas, pripažintas prestižui, nėra atstatomas dėl vėlesnio jo atsiperkamosios vertės padidėjimo.

Šie kriterijai taip pat taikomi specifinio turto vertės sumažėjimo įvertinimui:

Prestižas

Prestižas yra peržiūrimas, ar nesumažėjusi jo vertė, kasmet arba dažniau, jei įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai rodo, jog apskaitinė vertė gali būti sumažėjusi.

Prestižo vertės sumažėjimas yra nustatomas įvertinant įplaukas kuriančio vieneto (ar įplaukas kuriančių vienetų grupės), su kuriuo susijęs prestižas, atsiperkamąją vertę. Kai įplaukas kuriančio vieneto (ar įplaukas kuriančių vienetų grupės) atsiperkamoji vertė yra mažesnė už įplaukas kuriančio vieneto (ar įplaukas kuriančių vienetų grupės), kuriam buvo nustatytas prestižas, balansinę vertę, pripažįstami vertės sumažėjimo nuostoliai. Su prestižu susiję vertės sumažėjimo nuostoliai ateityje negali būti atstatomi. Grupė atlieka kasmetinį prestižo vertės sumažėjimo testavimą gruodžio 31 d.

2.11. Finansinis turtas

Pagal 39-ąjį TAS finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, apskaitomą tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, suteiktas paskolas ir gautinas sumas, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, finansinį turtą, skirtą parduoti, arba išvestines finansines priemones, skirtas rizikos apsidraudimui. Klasifikavimas priklauso nuo finansinio turto įsigijimo paskirties. Grupė ir Bendrovė nustato, kaip bus klasifikuojamas finansinis turtas jo pirminio pripažinimo metu. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas tikrąja verte, įtraukiant tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas, jeigu tai nėra finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai, apskaitomi tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ar sutartis apima įterptines išvestines priemones, Grupė ir Bendrovė nustato, kai ūkio subjektas pirmą kartą tampa sutarties šalimi. Įterptinės išvestinės priemonės yra atskiriamos nuo pagrindinės šalies sutarties, kuri nėra apskaitoma tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai analizė rodo, jog įterptinių išvestinių priemonių ekonominės charakteristikos bei rizika nėra glaudžiai susijusios su pagrindinės sutarties ekonominėmis charakteristikomis ir rizika.

Visi įprastiniai finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami atsiskaitymo dieną. Visi įprastiniai pirkimai ir pardavimai yra finansinio turto pirkimai ir pardavimai, kai turtą reikalaujama pristatyti per laikotarpį, kuris paprastai nustatomas taisyklėse ar rinkos susitarimu.

2.11 Finansinis turtas (tęsinys)

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje

Grupė ir Bendrovė savo investicijas skirsto į skolos ir nuosavybės vertybinius popierius bei išvestines finansines priemones, kaip finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Ši kategorija skirstoma į smulkesnes grupes: finansinis turtas, skirtas prekybai, ir finansinis turtas, pirminio pripažinimo metu priskiriamas vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

• (i) Finansinis turtas yra pripažįstamas kaip skirtas prekybai, jeigu jis įsigytas su tikslu jį parduoti artimiausiu metu. Išvestinės finansinės priemonės, įskaitant atskiriamas įterptąsias išvestines finansines priemones, taip pat priskiriamos prekybai skirtam finansiniam turtui, nebent jos būtų priskiriamos apsidraudimo nuo rizikos priemonėms arba finansinių garantijų sutartims.
• (ii) Finansinis turtas, pirminio pripažinimo metu priskiriamas vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, yra finansinės priemonės, kurios nepriskiriamos prekybai skirtam finansiniam turtui, tačiau yra valdomos, o jų rezultatai vertinami tikrosios vertės pagrindu vadovaujantis Grupės dokumentuota investavimo strategija. Grupėje ir Bendrovėje taikoma politika reikalauja, kad Valdyba įvertintų informaciją apie šio finansinio turto vertinimą tikrosios vertės pagrindu ir visą kitą susijusią finansinę informaciją.

Pelnas ar nuostoliai dėl tikrąja verte vertinamo finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje "Finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, tikrosios vertės grynasis pokytis". Palūkanos už skolos vertybinius popierius, vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pripažįstamos "kitų pajamų" straipsnyje taikant apskaičiuotųjų palūkanų normą. Dividendai už investicijas pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitos "kitų pajamų" straipsnyje, kai nustatoma teisė išmokėti dividendus. Šios kategorijos turtas apskaitomas kaip trumpalaikis turtas, jeigu apmokėjimas bus įvykdytas per 12 mėnesių; priešingu atveju, jis apskaitomas kaip ilgalaikis turtas.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba kitaip nustatomais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Po pirminio pripažinimo paskolos ir gautinos sumos vėliau yra apskaitomos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotųjų palūkanų normos metodą, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, jeigu tokių yra. Amortizuota savikaina yra apskaičiuojama atsižvelgiant į visas įsigijimo metu taikytas nuolaidas ar priedus ir apima mokesčius, neatskiriamus nuo apskaičiuotosios palūkanų normos ir sandorio išlaidų. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai paskolos ir gautinos sumos nurašomos, sumažėja jų vertė ar jos yra amortizuojamos. Paskolos ir gautinos sumos priskiriamos trumpalaikiam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai atsiskaitymo terminas yra daugiau nei 12 mėn. po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Tokiais atvejais jos priskiriamos ilgalaikiam turtui. Grupės paskolos ir gautinos sumos finansinės būklės ataskaitoje pateikiamos straipsniuose "Suteiktos paskolos", "Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos", "Terminuotieji indėliai", "Riboto naudojimo pinigai", "Pinigai ir pinigų ekvivalentai" (14, 15, 16, 17 pastabos).

Finansinės priemonės, skirtos parduoti

Finansinis turtas, skirtas parduoti – tai neišvestinis finansinis turtas, kuris pripažįstamas kaip skirtas parduoti arba kuris nėra priskirtas jokiai kitai grupei. Po pirminio pripažinimo finansinis turtas, skirtas parduoti, finansinėse ataskaitose apskaitomas tikrąja verte, o nerealizuotas pelnas ir nuostoliais pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis tikrosios vertės rezerve. Kai investicija yra parduodama, anksčiau nuosavybėje sukauptas pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Iš investicijų uždirbtos palūkanos yra apskaitomos kaip palūkanų pajamos ar sąnaudos, naudojant apskaičiuotųjų palūkanų normą. Iš investicijų gauti dividendai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip "Kitos pajamos", kai atsiranda teisė gauti išmokas. Toks turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, nebent investicijų terminas baigiasi arba vadovybė turi planų jas parduoti per 12 mėn. po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Nekotiruojamos paprastosios akcijos, kurių tikrosios vertės negalima tiksliai nustatyti, apskaitomos savikaina.

Finansinių priemonių tarpusavio užskaitos

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai gali būti užskaitomi tarpusavyje ir pateikiami grynąja verte finansinės būklės ataskaitoje, jei yra teisiškai pagrįsta galimybė užskaityti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynosios vertės pagrindu arba parduoti turtą ir padengti įsiskolinimą tuo pat metu.

2.12. Tikrosios vertės nustatymas

Investicijų, kuriomis prekiaujama aktyviose finansų rinkose, tikroji vertė yra nustatoma pagal kotiruojamas rinkos kainas pasibaigus prekybos sesijai, t. y. tą dieną, kuri yra artimiausia finansinių ataskaitų sudarymo datai. Investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviose rinkose, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Tokie metodai gali remtis pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais, panašių sandorių rinkos kaina, diskontuotų pinigų srautų analize ar kitais vertinimo modeliais.

2.13. Finansinio turto vertės sumažėjimas

Turtas, apskaitomas amortizuota savikaina

Finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną Grupė ir Bendrovė įvertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto ar finansinio turto grupės vertė yra sumažėjusi. Finansinio turto arba finansinio turto grupės vertė yra sumažėjusi ir vertės sumažėjimo nuostoliai patiriami tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad vertė sumažėjo dėl vieno arba keleto įvykių, įvykusių po turto pirminio pripažinimo ("nuostolių įvykio"), ir toks nuostolių įvykis (arba įvykiai) turi įtakos įvertintiems būsimiems pinigų srautams iš šio finansinio turto ar finansinio turto grupės, ir įtakos suma gali būti patikimai įvertinta.

Kriterijai, kuriais Grupė vadovaujasi nustatydama, ar egzistuoja objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų, yra šie:

• − reikšmingi skolininko arba emitento finansiniai sunkumai;
• − sutarties pažeidimas, pavyzdžiui, įmokų (paskolos dalies ar palūkanų) nemokėjimas;
• − dėl ekonominių arba teisinių priežasčių, susijusių su skolininko finansiniais sunkumais, skolininkui suteikiama nuolaida, kurios Grupė paprastai nebūtų suteikusi;
• − tikėtina, kad skolininkas bankrutuos ar bus vykdoma kita finansinė reorganizacija;
• − tam tikro finansinio turto aktyvios rinkos išnykimas dėl finansinių sunkumų; arba
• − rinkoje stebimi duomenys rodo, kad tam tikra dalimi sumažėjo įvertinti būsimi pinigų srautai iš finansinio turto grupės po pirminio šio finansinio turto pripažinimo, nors toks sumažėjimas negalėtų būti nustatytas kuriam nors atskiram tos grupės finansinio turto vienetui, įskaitant:
• (i) neigiamus skolininkų mokumo pokyčius turto grupės atžvilgiu; ir
• (ii) nacionalines ar vietos ekonomikos sąlygas, tiesiogiai susijusias su įsipareigojimų nevykdymu turto grupės atžvilgiu.

Pirmiausiai Grupė ir Bendrovė nustato, ar egzistuoja objektyvūs vertės sumažėjimo įrodymai.

Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad paskolų ir gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertė yra sumažėjusi, turto vertės sumažėjimas yra apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp turto balansinės vertės ir įvertintų būsimų pinigų srautų dabartinės vertės (įvertinus būsimus tikėtinus nuostolius, kurie dar nėra patirti), diskontuotos finansinio turto pirmine apskaičiuotųjų palūkanų norma (t.y. apskaičiuotųjų palūkanų norma, įvertinta pirminio pripažinimo metu). Jei paskolai nustatyta kintama palūkanų norma, diskonto norma, taikoma vertės sumažėjimo nuostolių apskaičiavimui, yra dabartinė apskaičiuotoji palūkanų norma, nustatyta pagal sutartį. Turto balansinė vertė yra mažinama apskaičiuotos vertės sumažėjimo suma per vertės sumažėjimo sąskaitą. Vertės sumažėjimo suma yra pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje "vertės sumažėjimas, nukainojimai ir atidėjiniai".

Grupė ir Bendrovė iš pradžių individualiai įvertina, ar egzistuoja objektyvūs atskiro finansinio turto vertės sumažėjimo įrodymai. Kai nustatoma, jog finansinio turto neįmanoma atgauti ir visos šio turto užtikrinimo priemonės buvo realizuotos arba pervestos Grupei ir Bendrovei, toks nuvertėjęs turtas yra nurašomas. Objektyvūs vertės sumažėjimo įrodymai yra nemokumo bylos iškėlimas skolininkui bei tai, jog skolininkas neturi pakankamai turto, kad galėtų grąžinti skolas kreditoriams, arba kai neįmanoma surasti skolininko.

Jeigu vėlesniu laikotarpiu turto vertės sumažėjimo nuostoliai sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai siejamas su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo pripažinimo, anksčiau pripažintas vertės sumažėjimas yra atstatomas. Bet koks ateityje įvykstantis vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje " vertės sumažėjimas, nukainojimai ir atidėjiniai" tokia suma, kad turto balansinė vertė neviršytų jo amortizuotos savikainos atstatymo dieną.

Vertės sumažėjimas yra pripažįstamas pirkėjų įsiskolinimams, kai yra objektyvių įrodymų (tokių kaip skolininko nemokumo arba reikšmingų skolininko finansinių sunkumų tikimybė), kad Grupė ir Bendrovė negalės atgauti visų sumų pagal pradines sąskaitų sąlygas. Gautinų sumų balansinė vertė yra mažinama apskaičiuotos vertės sumažėjimo suma per vertės sumažėjimo sąskaitą. Nuvertėjusios skolos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgautinos.

2.13 Finansinio turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

Finansinės investicijos, skirtos parduoti

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Grupė ir Bendrovė vertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto ar finansinio turto grupės vertė yra sumažėjusi. Skolos vertybiniams popieriams Grupė naudoja tuos pačius kriterijus, kurie taikomi finansiniam turtui, apskaitomam amortizuota savikaina. Nuosavybės investicijoms, kurios pripažįstamos kaip skirtos parduoti, ženklus arba užsitęsęs akcijos tikrosios vertės sumažėjimas žemiau jos savikainos taip pat yra įrodymas, kad turto vertė sumažėjo. Jei skirtam parduoti finansiniam turtui egzistuoja bet koks toks įrodymas, sukauptas nuostolis – kuris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp įsigijimo vertės ir dabartinės tikrosios vertės, atėmus anksčiau pelne ar nuostolyje pripažintus to finansinio turto vertės sumažėjimo nuostolius – yra perkeliamas iš nuosavybės ir pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nuosavybės vertybinių popierių vertės sumažėjimo nuostoliai, pripažinti pelno (nuostolių) ataskaitoje, nėra atstatomi pelno (nuostolių) ataskaitoje; jei po vertės sumažėjimo tikroji vertė padidėja, toks vertės padidėjimas yra tiesiogiai pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje. Jei yra objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų nekotiruojamoms nuosavybės priemonėms, kurios nėra apskaitomos tikrąja verte, nes jų tikrosios vertės neįmanoma tiksliai nustatyti, vertės sumažėjimas yra apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp finansinio turto balansinės vertės ir įvertintų būsimų pinigų srautų dabartinės vertės, diskontuotos dabartine rinkos grąžos norma panašiam finansiniam turtui. Toks vertės sumažėjimas nėra atstatomas.

2.14. Pirkėjų įsiskolinimai

Pirkėjų įsiskolinimai yra sumos, gautinos iš klientų, už parduotas prekes arba suteiktas paslaugas vykdant įprastinę veiklą. Jei planuojamas šių sumų surinkimas per vienerius metus ar greičiau (arba per įprastinį veiklos ciklą, jei jis ilgesnis nei vieneri metai), jos pateikiamos kaip trumpalaikis turtas. Kitu atveju jos pateikiamos kaip ilgalaikis turtas.

Pirminio pripažinimo metu pirkėjų įsiskolinimai yra pripažįstami tikrąją verte, o vėliau vertinami amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotųjų palūkanų metodą, atėmus vertės sumažėjimą.

2.15. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus finansinės būklės ataskaitoje sudaro pinigai banke ir kasoje bei trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas ne ilgesnis nei 3 mėn.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje bei lėšos atsiskaitomoje sąskaitoje banke, taip pat indėlis banke, kurio pradinis terminas yra 3 mėnesiai arba mažiau.

Pinigai ir trumpalaikiai terminuotieji indėliai, kurių naudojimas apribotas, yra pateikiami finansinės būklės ataskaitos straipsnyje "Riboto naudojimo pinigai" (17 pastaba).

2.16. Finansiniai įsipareigojimai

Vadovaujantis 39-uoju TAS finansiniai įsipareigojimai skirstomi į finansinius įsipareigojimus, vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kitus finansinius įsipareigojimus ir išvestines finansines priemones, priskirtas rizikos apsidraudimo priemonėms sudarant apsidraudimo sandorius. Grupė ir Bendrovė nustato finansinių įsipareigojimų klasifikaciją jų pirminio pripažinimo metu.

Pirminio pripažinimo metu visi finansiniai įsipareigojimai įvertinami tikrąja verte, o jei tai kiti finansiniai įsipareigojimai – pridedant išlaidas, tiesiogiai susijusias su sandoriu.

Visi Bendrovės ir Grupės finansiniai įsipareigojimai priskiriami prie kitų finansinių įsipareigojimų. Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo to, kuriai grupei finansiniai įsipareigojimai yra priskirti, kaip aprašyta toliau:

Skolos tiekėjams

Skolos tiekėjams – tai įsipareigojimai sumokėti už per įprastinį veiklos ciklą tiekėjų suteiktas prekes arba paslaugas. Skolos tiekėjams priskiriamos trumpalaikiams įsipareigojimams, jeigu jas reikia padengti per vienerių metų arba trumpesnį laikotarpį (arba per įprastinį veiklos ciklą, jeigu jis yra ilgesnis). Kitu atveju jos priskiriamos ilgalaikiams įsipareigojimams. Skolos tiekėjams pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotųjų palūkanų normos metodą.

Gautos paskolos

Gautos paskolos pradžioje apskaitomos tikrąja verte, atėmus patirtas sandorio išlaidas. Vėliau gautos paskolos apskaitomos amortizuota savikaina, o tarp gautų įplaukų (atėmus sandorio išlaidas) ir padengimo vertės susidaręs skirtumas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje per visą paskolos laikotarpį, taikant apskaičiuotųjų palūkanų normos metodą. Gautos paskolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikės, išskyrus jei Grupė turi besąlyginę teisę atidėti jų grąžinimą mažiausiai 12 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

2.17. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

• − baigiasi teisės į pinigines įplaukas iš finansinio turto galiojimo laikas;
• − Grupė ir Bendrovė išlaikė teisę į pinigines įplaukas, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba
• − Grupė ar Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė iš esmės visos su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Grupė ir Bendrovė perleidžia teises į pinigines įplaukas iš turto, bet neperleidžia ir nepasilieka iš esmės visos su turto nuosavybe susijusios rizikos bei naudos ir neperduoda turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tokia dalimi, kokia Grupė ir Bendrovė yra su juo susijusi.

Tokiu atveju Grupė ir Bendrovė taip pat pripažįsta susijusius įsipareigojimus. Perleistas turtas ir susiję įsipareigojimai vertinami atsižvelgiant į teises ir įsipareigojimus, kurie pasiliko Grupėje ir Bendrovėje.

Kai su Grupe susijusio turto perdavimas tampa perduoto turto garantija, tuomet ryšys su susijusiu turtu yra įvertinamas mažesniąja verte – turto pradine balansine verte arba maksimalia garantijos suma, kurią Grupei gali tekti sumokėti.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra įvykdomas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.

Kai vienas esamas finansinis įsipareigojimas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, tačiau iš esmės skirtingomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks apkeitimas arba pakeitimas laikomas pirminio įsipareigojimo pripažinimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo pripažinimu, skirtumą tarp jų atitinkamų balansinių verčių pripažįstant pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2.18. Nuoma

Nustatant, ar sutartis yra arba apima nuomą, remiamasi sutarties turiniu jos pasirašymo datą. Yra vertinama, ar sutarties įvykdymas yra susijęs su konkretaus turto naudojimu ir ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą. Prasidėjus nuomai pakartotinis sutarties įvertinimas atliekamas tik tuo atveju, jei tenkinama nors viena iš šių sąlygų:

• a) keičiasi sutarties nuostatos, išskyrus atvejus, kai pakeitimu tik atnaujinama ar pratęsiama sutartis;
• b) šalys pasinaudoja sutarties atnaujinimo teise arba sutartis pratęsiama, išskyrus atvejus, kai atnaujinimo ar pratęsimo sąlyga iš pat pradžių buvo įtraukta į nuomos sąlygas;
• c) keičiasi nuostata dėl to, ar sutarties įvykdymas priklauso nuo nurodyto turto; arba
• d) turtas reikšmingai pasikeitė.

Jei sutartis peržiūrima iš naujo, nuomos apskaita pradedama arba nutraukiama nuo datos, kai dėl pasikeitusių aplinkybių sutartis iš naujo buvo peržiūrima a), c) ar d) punkte nurodytais atvejais, ir nuo sutarties atnaujinimo ar pratęsimo datos b) punkte nurodytu atveju.

Veiklos nuoma

Grupė yra nuomininkė

Turto nuoma, kai visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda išlieka nuomotojui, yra laikoma veiklos nuoma. Įmokos pagal veiklos nuomos sutartis (atėmus visas nuomotojo suteiktas nuolaidas) pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstamos sąnaudomis proporcingai per visą nuomos laikotarpį.

Jei vykdant pardavimo ir atgalinio lizingo sandorį sudaroma nuomos sutartis ir akivaizdu, kad sandoris buvo įvykdytas remiantis tikrąja verte, bet koks pelnas arba nuostolis yra pripažįstamas nedelsiant. Jei pardavimo kaina yra mažesnė nei tikroji vertė, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitomi iš karto, išskyrus atvejus, kai nuostoliai kompensuojami mažesnėmis už rinkos kainas nuomos įmokomis ateityje. Tuomet pelnas atidedamas ir amortizuojamas proporcingai nuomos įmokoms per laikotarpį, kurį turtą numatoma naudoti. Jei pardavimo kaina viršija tikrąją vertę, suma, kuria viršijama tikroji vertė, yra atidedama ir amortizuojama per laikotarpį, kurį turtą numatoma naudoti.

2.19. Pajamų pripažinimas

Grupė ir Bendrovė pardavimo pajamas pripažįsta, kai pajamų suma gali būti patikimai įvertinta, yra tikėtina, kad ateityje bus gauta ekonominė nauda ir yra tenkinami tam tikri kriterijai, nustatyti kiekvienai Grupės veiklai, kaip aprašyta žemiau. Grupė ir Bendrovė atlieka vertinimus, remdamosi praeityje gautais rezultatais, atsižvelgdamos į kliento veiklos ir sandorio pobūdį bei specifines susitarimo sąlygas.

Pardavimo pajamas sudaro gauto atlygio tikroji vertė, atėmus nuolaidas, grąžinimus ir kitus pardavimo mokesčius ar rinkliavas. Pajamų pripažinimui taip pat taikomi šie kriterijai:

Turto valdymo ir finansinio tarpininkavimo paslaugų pajamos

Turto valdymo paslaugų pajamos pripažįstamos kaip procentas nuo valdomo turto vertės atitinkamo laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitose.

Sėkmės mokestis pripažįstamas tada, kai gaunamas. Finansinio tarpininkavimo pajamos pripažįstamos, kai paslaugos yra faktiškai suteikiamos.

Investicijų pardavimo pajamos

Investicijų pardavimo pelnas (nuostoliai) pripažįstami, kai reikšminga investicijų nuosavybės teikiamos rizikos ir naudos dalis perduodama pirkėjui. Investicijų pardavimo pelnas (nuostoliai) įtraukiami į pagrindinę veiklą, nes patronuojanti įmonė prekybą vertybiniais popieriais apibrėžia kaip savo pagrindinę veiklą.

Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principą, taikant apskaičiuotųjų palūkanų normą, kuria tiksliai diskontuojamos įvertintos būsimos piniginės įplaukos per tikėtiną finansinių priemonių naudingo tarnavimo laiką iki grynosios finansinio turto apskaitinės vertės.

Dividendų pajamos

Dividendų pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuomet nustatoma Grupės ir Bendrovės teisė gauti jų išmokėjimą.

2.20. Piniginių išmokų ir nepiniginio turto paskirstymas patronuojančios įmonės akcininkams

Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą išmokėti pinigus arba atlikti nepiniginio turto paskirstymą patronuojančios įmonės akcininkams, kuomet paskirstymas yra patvirtintas ir nebėra Bendrovės nuožiūroje. Lietuvoje paskirstymas yra laikomas patvirtintu, kai jam pritaria akcininkai. Atitinkama suma yra pripažįstama tiesiogiai nuosavybėje. Įsipareigojimas atlikti nepiniginio turto paskirstymą yra įvertinamas paskirstomo turto tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami tiesiogiai nuosavybėje kaip paskirstymo sumos patikslinimas.

Paskirsčius nepiniginį turtą, bet koks skirtumas tarp įsipareigojimo balansinės vertės ir paskirstyto turto balansinės vertės yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2.21. Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį bei atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tas sumas, kurios yra susijusios su sumomis, pripažįstamomis kitų bendrųjų pajamų straipsnyje arba tiesiogiai nuosavybėje. Tokiu atveju pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) taip pat pripažįstamos kitose bendrosiose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje.

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis pelno mokesčio apskaičiavimą reglamentuojančiais teisės aktais, patvirtintais ar iš esmės patvirtintais ataskaitinio laikotarpio pabaigoje valstybėse, kur Bendrovė ir jos dukterinės įmonės veikia ir uždirba apmokestinamąsias pajamas. Vadovybė periodiškai vertina savo poziciją mokesčių deklaracijose dėl situacijų, kuriose galiojančios apmokestinimo taisyklės gali būti skirtingai interpretuojamos. Vadovybė pripažįsta atidėjinius, jei tinkama, remdamasi sumomis, kurias tikimasi sumokėti mokesčių institucijoms.

2017 m. ir 2016 m. standartinis Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc. Nuo 2010 m. mokestiniai nuostoliai Lietuvoje gali būti perkeliami be atlygio arba už sutartą atlygį tarp Grupės įmonių, jei įvykdomos tam tikros sąlygos.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami taikant įsipareigojimų metodą. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai apskaičiuojami taikant ataskaitų parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus, kuriuos numatoma taikyti apmokestinamajam pelnui tais metais, kuomet bus realizuojamas atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas yra pripažįstamas visiems apmokestinamiesiems laikiniesiems skirtumams, išskyrus:

• − kai atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas atsiranda pirmą kartą pripažįstant prestižą arba turtą ar įsipareigojimą sandoryje, kuris nėra verslo jungimas ir sandorio metu nedaro įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamajam pelnui (nuostoliui);
• − kai apmokestinamieji laikinieji skirtumai yra susiję su investicijomis į dukterines įmones ir asocijuotąsias įmones ir kai patronuojanti įmonė, investuotojas ar bendros įmonės dalininkas sugeba kontroliuoti laikinojo skirtumo išnykimo laiką bei tikėtina, kad laikinasis skirtumas neišnyks artimiausioje ateityje.

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą yra neapmokestinamas akcijų pardavimas, jei tenkinamos šios sąlygos: akcijos yra išleistos vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas; akcijos perleidžiamos kitam vienetui arba fiziniam asmeniui; akcijas perleidžiantis vienetas ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 25 procentus balsus suteikiančių šio vieneto akcijų. Jei paminėtos sąlygos yra įvykdytos arba bus įvykdytos, remiantis Bendrovės vadovybės vertinimu, tai nėra pripažįstamas joks atidėtojo pelno mokesčio turtas ar įsipareigojimas, kylantis iš laikinųjų skirtumų dėl šių investicijų.

Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tokia dalimi, kokia Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio turto nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio turto dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

Atidėtojo mokesčio turtas yra nepripažįstamas:

• − jei jis susijęs su įskaitomuoju laikinuoju skirtumu, atsirandančiu dėl turto ar įsipareigojimo pirminio pripažinimo sandoryje, kuris nėra verslo jungimas, ir kuris sandorio metu nedaro įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamajam pelnui (nuostoliui);
• − jei jis susijęs su įskaitomuoju laikinuoju skirtumu, atsirandančių dėl investicijų į dukterines įmones ir asocijuotąsias įmones, atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas tokia ir tik tokia dalimi, kokia tikėtina, kad laikinasis skirtumas išnyks artimiausioje ateityje ir bus gauta apmokestinamojo pelno, kurio pakaks padengti laikinąjį skirtumą.

Lietuvoje mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Lietuvoje nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus iš eilės ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių uždirbto apmokestinamojo pelno. Nuo 2014 m. sausio 1 d. Lietuvoje ankstesnių metų mokestiniai nuostoliai gali būti padengiami ne daugiau kaip 70 % einamaisiais metais uždirbto apmokestinamojo pelno.

2.21 Finansinio turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

Nuo 2018 m. sausio 1 d. pagal naująjį Latvijos pelno mokesčio įstatymą metinis pelnas nebus apmokestinamas. Pelno mokestis bus mokamas nuo paskirstytojo pelno, įskaitant sąlyginį paskirstytąjį pelną, pavyzdžiui išlaidas, nesusijusias su ekonomine veikla, kai kurias suteiktas paskolas susijusiems asmenims, kai kuriuos atidėjinius blogoms skoloms. Pelno mokesčio tarifas, taikomas (grynajam) paskirstytajam pelnui, bus 20/80. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Latvijoje akcijų pardavimo pelnas nebuvo apmokestinamas, o nuostoliai buvo neleidžiami atskaitymai. Nuo 2018 m. sausio 1 d. mokestinė bazė bus mažinama akcijų pardavimo pelnu, jei akcijos buvo išlaikytos nepertraukiamai ne mažiau kaip 36 mėnesius. Nepanaudotas pelnas gali būti perkeltas ir panaudotas būsimais laikotarpiais.

Atidėtojo mokesčio turto balansinė vertė yra tikrinama kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir yra sumažinama, jei nebesitikima gauti pakankamai apmokestinamojo pelno, kurio pakaks realizuoti visą ar dalį atidėtojo pelno mokesčio turto. Nepripažinto atidėtojo mokesčio turto vertė yra tikrinama kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir yra pripažįstamas atidėtasis pelno mokesčio turtas iš naujo, jei tampa tikėtina, kad bus gauta pakankamai apmokestinamojo pelno šio turto realizavimui.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami, kai yra pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio turtą ir įsipareigojimus ir kai atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra susijęs su pelno mokesčiu, kuriuo apmokestina ta pati mokesčių institucija arba tą patį ūkio subjektą arba skirtingus ūkio subjektus, jei šalys ketina atsiskaityti grynosios vertės pagrindu.

2.22. Atidėjiniai

Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė ir Bendrovė turi dabartinį teisinį ar konstruktyvų įsipareigojimą ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jeigu Grupė ir Bendrovė tikisi, kad atidėjinio suma arba jos dalis bus atgauta, pvz., pagal draudimo sutartį, tokia atgautina suma pripažįstama kaip atskiras turtas, bet tik tada, kai dėl to nekyla abejonių. Su atidėjiniais susijusios sąnaudos pateikiamos pelno (nuostolių) ataskaitoje atėmus atgautiną sumą. Jeigu pinigų laiko vertės poveikis yra reikšmingas, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant ikimokestinę dabartinę diskonto normą, jei reikia, atsižvelgiant į įsipareigojimui būdingą riziką. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusio laiko tarpą, yra apskaitomas kaip finansinės sąnaudos.

Neapibrėžtieji įsipareigojimai, pripažinti verslo jungimo metu (taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d.)

• Neapibrėžtasis įsipareigojimas, pripažįstamas verslo jungimo metu, pradžioje yra vertinamas tikrąja verte. Vėliau jis vertinamas didesniąja verte:
• suma, kuri būtų pripažinta remiantis pirmiau nurodytais atidėjinių bendraisiais pripažinimo principais (37-asis TAS); arba
• suma, pripažinta pirminio pripažinimo metu atėmus, jei taikoma, sukauptą amortizaciją, pripažintą remiantis pajamų pripažinimo principais (18-asis TAS).

2.23. Segmentai

Informacija apie veiklos segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu principu, kuris naudojamas teikiant informaciją pagrindiniam Bendrovėje sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, atsakingas už išteklių paskirstymą ir veiklos segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

2.24. Įstatinis kapitalas

Paprastosios akcijos apskaitomos nuosavybėje. Naujų akcijų arba pasirinkimo sandorių išleidimui tiesiogiai priskirtinos sąnaudos, atėmus mokesčius, apskaitomos nuosavybėje, mažinant nepaskirstytąjį pelną. Jeigu Grupės įmonė įsigyja Bendrovės savų akcijų, sumokėtas atlygis, įskaitant visas tiesiogiai priskiriamas neišvengiamas sąnaudas be pelno mokesčio, atimamas iš Bendrovės akcininkams priskiriamos akcininkų nuosavybės, kol akcijos nėra anuliuojamos ar iš naujo išleidžiamos. Jeigu tokios akcijos vėliau iš naujo išleidžiamos, gautas atlygis, atėmus visas tiesiogiai priskiriamas neišvengiamas sandorio sąnaudas ir susijusį pelno mokestį, apskaitomas Bendrovės akcininkams priskirtinos nuosavybės dalyje.

2.25. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

Išeitinės kompensacijos

Išeitinės kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki jo įprasto išėjimo į pensiją arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė pripažįsta išeitines išmokas nuo tos dienos, kuri yra ankstesnė: (a) kai grupė nebegali atsiimti pasiūlymo mokėti tas išmokas; arba (b) kai ūkio subjektas pripažįsta restruktūrizavimo, kuriam taikomas 37-asis TAS ir kuris apima išeitinių išmokų mokėjimą, sąnaudas. Jei pasiūlymas pateiktas, siekiant paskatinti savanorišką išėjimą iš darbo, tai išeitinės kompensacijos vertinamos remiantis darbuotojų, kurie priims pasiūlymą, tikėtinu skaičiumi. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, jos yra diskontuojamos iki dabartinės vertės.

Premijų planai

Bendrovė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

Pensijų įsipareigojimai

Jei yra individualus susitarimas su darbuotoju, Bendrovė ir Grupė gali atlikti mokėjimus į nustatytų įmokų pensijų planus. Nustatytų įmokų planas – tai pensijų planas, pagal kurį Grupė moka nustatyto dydžio įmokas į atskirą įmonę. Grupė neturi ateityje jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti šias įmokas, jeigu fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais.

2.26. Mokėjimas akcijomis

Grupė vykdo keletą planų, kurių apmokėjimas vykdomas akcijomis ir kurie padengiami nuosavybės vertybiniais popieriais. Pagal šiuos planus darbuotojai ūkio subjektui suteikia paslaugas, o kaip atlygį gauna grupės nuosavybės finansinių priemonių (akcijų pasirinkimo sandorių). Darbuotojų paslaugų, suteiktų už jiems suteiktus akcijų pasirinkimo sandorius, tikroji vertė pripažįstama išmokų darbuotojams sąnaudomis. Bendra sąnaudų suma nustatoma remiantis suteiktų pasirinkimo sandorių tikrąją vertę:

• − įskaitant teisių gauti akcijas sąlygų, susijusių su rinka sietinais veiklos rezultatais, poveikį;
• − neįskaitant teisių gauti akcijas sąlygų, susijusių su paslaugomis ir su rinka nesietinais veiklos rezultatais (pvz., pelningumu, pardavimo pajamų augimo tikslais ir darbo santykių su ūkio subjektu išsaugojimu tam tikrą laikotarpį) poveikio; ir
• − neįskaitant bet kokių kitų negu teisių gauti akcijas sąlygų (pvz., darbuotojams numatyto reikalavimo taupyti) poveikio.

Remiantis teisių gauti akcijas sąlygomis, susijusiomis su rinka nesietinais veiklos rezultatais, daromos prielaidos apie akcijų pasirinkimo sandorių, kurių pagrindu tikimasi suteikti teises gauti akcijas, kiekį. Visa sąnaudų suma pripažįstama per visą teisių gauti akcijas suteikimo laikotarpį, t.y. laikotarpį, per kurį turi būti patenkinamos visos nurodytos teisių gauti akcijas suteikimo sąlygos. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ūkio subjektas peržiūri įvertintą pasirinkimo sandorių, kurių pagrindu planuoja suteikti teises gauti akcijas, kiekį, atsižvelgdamas į teisių gauti akcijas sąlygas, susijusias su rinka nesietinais veiklos rezultatais. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstama pirminių įvertinimų koregavimo, jeigu toks buvo, įtaka ir atitinkamai koreguojama nuosavybė.

Jeigu pasirinkimo sandoriai įvykdomi, bendrovė išleidžia naujų akcijų. Gautų įplaukų suma, atėmus tiesiogiai susijusias sandorių išlaidas, didinamas įstatinis kapitalas (nominali vertė) ir akcijų priedai tuomet, kai pasirinkimo sandoriai įvykdomi.

Grupei priklausančios dukterinės įmonės darbuotojams bendrovės suteikiamos pasirinkimo teisės įsigyti jos nuosavybės finansinių priemonių apskaitoje pripažįstamos kaip įnašai į įstatinį kapitalą. Darbuotojų suteiktų paslaugų tikroji vertė, kuri nustatoma naudojant tikrąją vertę suteikimo dieną, pripažįstama per teisių suteikimo laikotarpį kaip investicijos į dukterinę įmonę padidėjimas, atitinkamai didinant nuosavą kapitalą.

2.26 Mokėjimas akcijomis (tęsinys)

Mokėjimai akcijomis – pakeitimas ir atšaukimas

Jeigu pakeičiamos nuosavybės vertybiniais popieriais atliekamų mokėjimų sąlygos, mažų mažiausiai pripažįstamos sąnaudos taip, tarytum šios sąlygos nebūtų pakeistos. Papildomos sąnaudos pripažįstamos dėl bet kokio pakeitimo, kuris padidina bendrą mokėjimo akcijomis susitarimo tikrąją vertę arba kitaip būna naudingas darbuotojui, nustatytą pakeitimo dieną.

Jeigu nuosavybės vertybiniais popieriais atliekamas mokėjimas atšaukiamas, jis apskaitomas taip, tarytum teisė į tokį mokėjimą būtų suteikta atšaukimo dieną, o visos dar nepripažintos sąnaudos, susijusios su mokėjimu, pripažįstamos nedelsiant. Tačiau jeigu atšauktąjį mokėjimą pakeičia naujas mokėjimas ir jo suteikimo dieną jis traktuojamas kaip senąjį pakeičiantis mokėjimas, atšauktasis ir naujasis mokėjimai yra apskaitomi taip, tarytum jie būtų pirminio mokėjimo pakeitimas, kaip aprašyta pastraipoje pirmiau.

Jeigu nuosavybės vertybiniais popieriais atliekamas mokėjimas atšaukiamas netekus teisės į tokį mokėjimą, kai nevykdomos teisių į tokį mokėjimą įgijimo sąlygos (išskyrus rinkos sąlygas), visos anksčiau nepripažintos to mokėjimo sąnaudos teisės praradimo dieną apskaitomos taip, tarytum jis niekad nebūtų pripažintas. Tuo pačiu, visos anksčiau pripažintos su atšauktu mokėjimu susijusios sąnaudos yra atstatomos iš sąskaitų, galiojančių teisės praradimo dieną.

Neįvykdytų pasirinkimo sandorių mažinantis poveikis, jeigu toks yra, atspindimas apskaičiuojant vienai akcijai tenkantį pelną.

2.27. Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas

Neapibrėžtieji įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra atskleidžiami finansinių ataskaitų pastabose, išskyrus tuos atvejus, kai jų įvykdymui išteklių panaudojimas nėra tikėtinas.

Neapibrėžtasis turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra atskleidžiamas finansinių ataskaitų pastabose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.28. Įvykiai po atskaitinio laikotarpio pabaigos

Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės būklę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (koreguojantys įvykiai), yra atspindimi finansinėse ataskaitose. Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami pastabose, jeigu jie yra reikšmingi.

2.29. Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai

Rengiant finansines ataskaitas Bendrovės ir Grupės vadovybė priima tam tikrus sprendimus ir atlieka įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms pajamų ir išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumoms, neapibrėžtųjų įsipareigojimų atskleidimui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Tačiau dėl šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumo iškyla rizika, kad gali prireikti reikšmingai koreguoti turto ar įsipareigojimų apskaitines vertes ateinančiais finansiniais metais.

Vertinimai ir sprendimai nuolat peržiūrimi ir įvertinami remiantis praeities (istoriniais) įvykiais bei kitais veiksniais, įskaitant būsimų įvykių tikimybę, kuri laikoma pagrįsta tam tikromis aplinkybėmis.

2.29 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai (tęsinys)

Sprendimai

Taikant Grupės apskaitos politiką, vadovybė padarė šiuos sprendimus, kurie turėjo didžiausios įtakos konsoliduotose finansinėse ataskaitose pripažintoms sumoms:

Investicinis subjektas

Vadovybė priėmė sprendimą, kad po 2014 m. įvykusio atskyrimo Bendrovė atitinka visus investicinio subjekto apibrėžimo kriterijus ir nuo šiol savo investicijas į nekonsoliduojamas dukterines ir asocijuotąsias įmones vertina tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais. Vadovybė periodiškai tikrina, ar Bendrovė atitinka visus investiciniam subjektui keliamus reikalavimus. Tuo pačiu vadovybė įvertina Bendrovės veiklos tikslą, investavimo strategiją, pajamų prigimtį ir tikrosios vertės modelius.

Finansinis turtas, pirminio pripažinimo metu priskiriamas vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje

Specialiosios uždarojo tipo privataus kapitalo investicinės bendrovės "INVL Technology" (toliau – "INVL Technology"), AB Šiaulių banko (įsigytos 2015 m.) akcijos bei finansinis turtas, įsigytas turto valdymo įmonių įsigijimo metu, buvo priskirti turtui, pirminio pripažinimo metu vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, nes Vadovybė tiki, kad toks pateikimas geriausiai atspindi tai, kaip šios investicijos yra valdomos ir kaip vertinami jų rezultatai, bei suteikia finansinių ataskaitų vartotojams teisingesnį vaizdą.

Vertinimai ir prielaidos

Pagrindinės prielaidos dėl ateities ir ataskaitinio laikotarpio pabaigai buvę vertinimų neapibrėžtumo kiti pagrindiniai šaltiniai, dėl kurių iškyla didelė rizika, kad gali būti reikšmingai koreguojamos turto ir įsipareigojimų balansinės vertės ateinančiais finansiniais metais, yra aprašyti toliau. Grupėje prielaidos ir vertinimai remiasi duomenimis, buvusiais konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimo metu. Esančios aplinkybės bei prielaidos apie ateities aplinkybes gali pasikeisti dėl rinkos pokyčių ar priežasčių, nepriklausančių nuo Grupės. Tokie pokyčiai atsispindi prielaidose, kai jie įvyksta.

Toliau aprašytos sritys, kuriose taikomi apskaitiniai vertinimai turi reikšmingos įtakos šioms finansinėms ataskaitoms.

Investicijų į dukterines ir asocijuotąsias įmones tikroji vertė finansinėse ataskaitose

Investicijų į nekonsoliduojamas dukterines ir asocijuotąsias įmones tikroji vertė nustatoma naudojant vertinimo modelius, iš kurių svarbiausi yra pajamų daugikliai, diskontuoti pinigų srautai ir paskutiniai palyginamieji sandoriai. Naudojami tikrosios vertės modeliai yra periodiškai peržiūrimi ir lyginami su istoriniais rezultatais, siekiant užtikrinti jų patikimumą. Detali informacija apie 3 lygio tikrosios vertės nustatymui naudotus duomenis ir vertinimo metodus pateikta 12-oje pastaboje.

Grupės ir Bendrovės investicijų į nekonsoliduojamas dukterines ir asocijuotąsias įmones tikroji vertė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo lygi atitinkamai 13.994 tūkst. eurų ir 20.008 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 5.449 tūkst. eurų ir 23.554 tūkst. eurų) (plačiau aprašyta 12-oje pastaboje).

2.29 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai (tęsinys)

Vertinimai ir prielaidos (tęsinys)

Fondų valdymo teisių naudingo tarnavimo laikas

Fondų valdymo teisių, įsigytų verslo jungimo metu, naudingo tarnavimo laikas yra atskleistas 2.6 pastaboje, o amortizacijos sąnaudos už metus yra atskleistos 10 pastaboje. Naudingo tarnavimo laikas vadovybės nustatomas turto įsigijimo momentu ir peržiūrimas kasmet, ar jis yra tinkamas. Naudingo tarnavimo laikas nustatytas remiantis panašiam turtui taikyta praktika praeityje, taip pat įvertinant būsimus įvykius, kurie gali turėti įtakos jų naudojimo trukmei. 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Grupė nustatė, jog nėra požymių, kad fondų valdymo teisių vertė yra sumažėjusi. Jei fondų valdymo teisių naudingo tarnavimo laikas būtų vieneriais metais trumpesnis, metinė amortizacijos sąnaudų suma 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais padidėtų 24 tūkst. eurų.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas perkeliamiems mokestiniams nuostoliams tokia apimtimi, kokia tikėtinas mokestinės naudos realizavimas per būsimą apmokestinamąjį pelną. Vadovybei tenka priimti sprendimus, siekiant nustatyti pripažintino atidėtojo pelno mokesčio turto sumą, remiantis apmokestinamojo pelno suma, kurią tikimasi uždirbti ateinančiais laikotarpiais, ir mokesčių planavimo strategijomis.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas kiekvienos atskiros bendrovės lygmenyje, įvertinant šių bendrovių veiklos rezultatų prognozes. Atidėtojo mokesčio turtas nėra pripažintas nuo Grupės neribotai keliamų mokestinių nuostolių sumos, lygios 4.707 tūkst. eurų 2017 m. gruodžio 31 d. (2016 m. gruodžio 31 d. – 5.797 tūkst. eurų), dėl egzistuojančio šių bendrovių veiklos rezultatų neapibrėžtumo ateityje. 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nepripažino atidėtojo mokesčio turto nuo vertybinių popierių pardavimo mokestinių nuostolių sumos, lygios 2.152 tūkst. eurų, kurių kėlimo terminas baigiasi 2018 m. 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nepripažino atidėtojo mokesčio turto nuo vertybinių popierių pardavimo mokestinių nuostolių sumos, lygios 6.275 tūkst. eurų, kurių kėlimo terminas baigiasi 2017-2020 m. 2017 m. gruodžio 31 d. Grupė pripažino 588 tūkst. eurų vertės atidėtojo mokesčio turtą (2016 m. gruodžio 31 d. – 1.105 tūkst. eurų), susijusį su Bendrovės mokestiniais nuostoliais, ir 781 tūkst. eurų vertės atidėtojo pelno mokesčio turtą (2016 m. gruodžio 31 d. – 746 tūkst. eurų), susijusį su kitų Grupės įmonių mokestiniais nuostoliais (6 pastaba). 2017 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turto pripažinimas nuo įsigytų turto valdymo įmonių mokestinių nuostolių pagrįstas šių įmonių pelningumo vertinimu, kuris priklauso nuo prognozuojamo valdomų fondų bei dalyvių portfelių augimo, valdymo mokesčių lygio, būsimos fondų grąžos bei dalyvių skaičiaus (10 pastaba). Jeigu pelningumo vertinimai pasikeistų +/-5%, atidėtojo pelno mokesčio turto būtų pripažinta 39 tūkst. eurų daugiau/mažiau (2016 m. gruodžio 31 d. – 37 tūkst. eurų).

Kitos sritys, kuriose taikomi apskaitiniai vertinimai, apima ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpio nustatymą ir vertės sumažėjimo atidėjinių įvertinimą gautinoms sumoms. Vadovybės nuomone, dėl šių įvertinimų neiškyla didelė rizika, kad reikės atlikti reikšmingus koregavimus.

3 Verslo jungimai, investicijos į asocijuotąsias įmones, perleidimai

Pasikeitimai "Investicijų į asocijuotąsias įmones" sąskaitoje buvo tokie:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Sausio 1 d. likutis	23.554	14.897	23.554	14.897
Asocijuotosios įmonės akcijų papildomas įsigijimas* Perklasifikavimas iš finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, į asocijuotąją	16	6.219	16	6.219
įmonę* Perklasifikavimas į dukterines įmones dėl asocijuotos įmonės	-	1.996	-	1.996
pardavimo**	(9.428)	-	(9.428)
Tikrosios vertės pasikeitimai	5.866	442	5.866	442
Gruodžio 31 d. likutis	20.008	23.554	20.008	23.554

*2016 m. asocijuotosios įmonės akcijos buvo įsigytos, konvertuojant jai suteiktas paskolas į jos įstatinį kapitalą. Todėl Bendrovė ir Grupė ėmė valdyti daugiau kaip 20 proc. įmonės akcijų, o pati įmonė tapo Grupės ir Bendrovės asocijuotąja įmone.

**2017 m. Grupė pardavė asocijuotos įmonės UAB "Litagra" prekybinį verslą ir grūdų elevatorių tinklą, gauti pinigai liko nekonsoliduotoje dukterinėje įmonėje UAB "Cedus invest". Todėl realizuota investicijų vertė buvo priskirta nekonsoliduotai dukterinei įmonei ir perklasifikuota iš investicijų į asocijuotąsias įmones.

Pasikeitimai Bendrovės "Investicijų į dukterines įmones" sąskaitoje buvo tokie:

	Bendrovė
	2017 m.	2016 m.
Sausio 1 d. likutis	12.962	12.369
Dukterinių įmonių, apskaitytų taikant nuosavybės metodą, grynojo pelno (nuostolių) dalis	596	(595)
Dukterinių įmonių steigimas ir įstatinio kapitalo didinimas	217	1.392
Pardavimai	-	-
Dividendai	(394)	(58)
Mokėjimas akcijomis	73	173
Perklasifikavimas iš asocijuotųjų įmonių į dukterines įmones dėl pardavimo (žr. aukščiau)	9.428	-
Suteiktos paskolos	165	-
Priskaičiuotos palūkanos	37	46
Tikrosios vertės pasikeitimai	(1.094)	(365)
Gruodžio 31 d. likutis	21.990	12.962
Nuosavybės metodas	7.996	7.513
Tikroji vertė – akcijos	13.047	4.704
Tikroji vertė – suteiktos paskolos	947	745

3 Verslo jungimai, investicijos į asocijuotąsias įmones, perleidimai (tęsinys)

Pasikeitimai Grupės "Investicijų į nekonsoliduojamas dukterines įmones" sąskaitoje buvo tokie:

	Grupė
	2017 m.	2016 m.
Sausio 1 d. likutis	5.449	5.765
Suteiktų paskolų susigrąžinimas	165	-
Priskaičiuotos palūkanos	37	46
Perklasifikavimas iš asocijuotųjų įmonių į dukterines įmones dėl pardavimo (žr. aukščiau)	9.428	-
Įstatinio kapitalo didinimas	9	3
Tikrosios vertės pasikeitimai	(1.094)	(365)
Gruodžio 31 d. likutis	13.994	5.449
Akcijos	13.047	4.704
Suteiktos paskolos	947	745

2017 m. ir 2016 m. įsigijimai

Pinigų srautų analizė įsigijimo metu:	2017 m.	2016 m.
Atlygis, sumokėtas pinigais, už konsoliduojamų dukterinių įmonių įsigijimą	(103)	-
Pinigai, įsigyti kartu su konsoliduojama dukterine įmone Atlygis, sumokėtas pinigais už nekonsoliduojamų dukterinių įmonių įsigijimą arba įstatinio	43	-
kapitalo didinimą	(8)	(3)
Dukterinių įmonių įsigijimas, atėmus įsigytų pinigų likutį	(68)	(3)

AS "INVL atklātais pensiju fonds" įsigijimas 2017 m.

2017 m. liepos mėn. Grupė įsigijo 100 proc. AS "INVL atklātais pensiju fonds" akcijų už 103 tūkst. eurų (visa įsigijimo kaina apmokėta pinigais). Įsigyta įmonė veikia Latvijoje. Ji valdo šešis III-osios pakopos pensijų fondus. 2017 m. gruodžio 31 d. įmonė valdė turto už 1,2 milijono eurų. Įsigytos įmonės turtas bei įsipareigojimai, veiklos rezultatai buvo įtraukti į Grupės apskaitą nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Ataskaitiniu 2017 m. laikotarpiu į Grupės rezultatus įtraukta 8 tūkst. eurų pajamų ir 16 tūkst. eurų nuostolio iš įsigyto verslo. Pagal Latvijos įstatymus turto valdymo subjektai, valdantys III-osios pakopos pensijų fondus, turi grąžinti valdomiems fondams visą uždirbtą pelną, viršijantį ankstesniais metais patirtus nuostolius. Todėl valdomų fondų tikroji vertė yra lygi nuliui, o Grupės pripažino nuostolius, lygius sumokėto atlygio perviršiui virš identifikuojamojo grynojo turto.

AS "INVL atklātais pensiju fonds" identifikuojamo turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės buvo tokios:

pripažintos įsigijimo metu
5
2
43
50
(5)
(5)
45
58
103

2016 m. nebuvo jokių konsoliduojamų dukterinių įmonių įsigijimų.

3 Verslo jungimai, investicijos į asocijuotąsias įmones, perleidimai (tęsinys)

Įmonių steigimas (akcinio kapitalo didinimas arba mažinimas) 2017 ir 2016 m.

2017 m. sausio mėn. Grupės nekonsoliduojama dukterinė įmonė, investuojanti į pastatų priežiūros segmento įmones, įsteigė SIA "Inservis" Latvijoje, investavusi 3 tūkst. eurų. SIA "Inservis" teiks pastatų priežiūros paslaugas Latvijoje.

2017 m. kovo mėn. Bendrovė papildomai investavo 209 tūkst. eurų į UAB "INVL Asset Management" įstatinį kapitalą.

2017 m. Bendrovė papildomai investavo 8 tūkst. eurų į trijų veiklos nevykdančių dukterinių įmonių (UAB "Cedus", UAB "RPNG" ir UAB "Consult invalda") įstatinius kapitalus.

2016 m. kovo mėn. Bendrovė papildomai investavo 100 tūkst. eurų į UAB FMĮ "INVL Finasta" įstatinį kapitalą, kad finansų maklerio įmonės kapitalo pakankamumo rodiklis atitiktų Lietuvos banko reikalavimus.

2016 m. gegužės mėn. Bendrovė papildomai investavo 538 tūkst. eurų į UAB "INVL Asset Management" įstatinį kapitalą, kad turto valdymo įmonės kapitalo pakankamumo rodiklis atitiktų Lietuvos banko reikalavimus.

2016 m. birželio mėn. Bendrovė papildomai investavo 350 tūkst. eurų į IPAS "INVL Asset Management" įstatinį kapitalą.

2016 m. balandžio mėn. Bendrovė pervedė 75 tūkst. eurų UAB "INVL Farmland Management" ir 270 tūkst. eurų UAB "Invalda INVL investments" (buvęs pavadinimas – UAB "Invalda LT investments"), padengdama ankstesnių metų įsiskolinimą už pasirašytas akcijas.

2016 m. gruodžio mėn. Bendrovė papildomai investavo 348 tūkst. eurų į UAB "Kelio ženklai" įstatinį kapitalą, konvertuodama jai suteiktas paskolas.

2016 m. gruodžio mėn. Bendrovė papildomai investavo 3 tūkst. eurų į UAB "Regenus" įstatinį kapitalą.

2016 m. gruodžio mėn. Bendrovė papildomai investavo 401 tūkst. eurų į UAB "INVL Asset Management" įstatinį kapitalą, kad turto valdymo įmonės kapitalo pakankamumo rodiklis atitiktų Lietuvos banko reikalavimus. Bendrovė sumokėjo 1 tūkst. eurų grynais pinigais ir uždarajai akcinei bendrovei "INVL Asset Management" perdavė "INVL Technology" akcijas už 400 tūkst. eurų.

Asocijuotųjų įmonių įsigijimas 2017 m. ir 2016 m.

2017 m. Bendrovė vertybinių popierių biržoje papildomai įsigijo AB "INVL Baltic Real Estate" akcijų už 16 tūkst. eurų.

2016 m sausio mėn. Bendrovė papildomai įsigijo "INVL Baltic Real Estate" akcijų už 12 tūkst. eurų vertybinių popierių biržoje. 2016 m. kovo mėn. Bendrovė papildomai investavo 6.219 tūkst. eurų į "INVL Baltic Real Estate" įstatinį kapitalą konvertuodama jai suteiktas paskolas ir "INVL Baltic Real Estate" tapo Grupės asocijuotąja įmone.

2016 m. kovo mėn. Grupės nekonsoliduojama dukterinė įmonė, investuojanti į pastatų priežiūros segmento įmones, įsigijo 36,47 proc. UAB "Informacinio verslo paslaugų įmonė" akcijų už 350 tūkst. eurų sumą. 2016 m. balandžio mėn. ši dukterinė įmonė papildomai įsigijo 0,2 proc. UAB "Informacinio verslo paslaugų įmonė" akcijų už 2 tūkst. eurų sumą. Įsigyta įmonė administruoja Lietuvos gyventojų komunalinių paslaugų mokesčius, teikdama šias paslaugas šalies bendrovėms ir institucijoms. Šios įmonės kontrolinis akcijų paketas priklauso Lietuvos statistikos departamentui. Įsigytoji įmonė 2016 metais gavo 620 tūkst. eurų pajamų ir uždirbo 102 tūkst. eurų grynojo pelno. Iš įsigytos įmonės 2017 m. ir 2016 m. nekonsoliduojama dukterinė įmonė gavo atitinkamai 28 tūkst. eurų ir 44 tūkst. eurų dividendų.

Dukterinių įmonių pardavimai 2017 m. ir 2016 m.

2017 m. nebuvo jokių dukterinių įmonių pardavimų.

Bendrovė dar 2007 m. buvo pardavusi 100 proc. UAB "Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija" akcijų. Pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad jei civilinėje byloje buvusios dukterinės įmonės teismui įneštas depozitas bus grąžintas jai, tai šis depozitas kaip pardavimo kainos dalis bus pervestas Bendrovei. Šis depozitas teismo buvo grąžintas 2016 m. sausio mėn. ir Bendrovei pardavimo kainos dalis pervesta 2016 m. vasario mėn. Atsižvelgiant į 2013 m. įvykusio atskyrimo sąlygas, proporcinga pardavimo kainos dalis buvo pervesta atsiskyrusiai AB "Invalda privatus kapitalas". Dėl to pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje "Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, tikrosios vertės grynasis pokytis" Bendrovė pripažino 53 tūkst. eurų pelną.

3 Verslo jungimai, investicijos į asocijuotąsias įmones, perleidimai (tęsinys)

Asocijuotų įmonių pardavimai 2017 m. ir 2016 m.

2017 m. kovo 1 d. Grupė ir UAB "Litagra" kiti akcininkai pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį dėl UAB "Litagra" grupės prekybos verslo ir grūdų elevatorių tinklo pardavimo UAB koncernui "Achemos grupė". Sandoris užbaigtas 2017 m. gruodžio 15 d. Nekonsoliduojama dukterinė įmonė UAB "Cedus invest" gavo 9.427 tūkst. eurų sumą. UAB "Litagra" grupė toliau valdys pirminį žemės ūkio produkcijos gamybos verslą – bendroves Lietuvoje, apdirbančias daugiau kaip 9 tūkst. hektarų žemės, bei pašarų gamybos įmonę UAB "Joniškio grūdai". "Litagros" vardas liks seniesiems akcininkams, tačiau perleidžiamos įmonės jį galės dar naudoti iki 2019 metų. Gautus pinigus nekonsoliduojama dukterinė įmonė investavo į INVL besivystančios Europos obligacijų subfondą (8.500 tūkst. eurų) ir suteikė 800 tūkst. eurų paskolą "INVL Baltic Real Estate".

2016 m. nebuvo jokių asocijuotų įmonių pardavimų.

4 Informacija pagal segmentus

Valdyba Grupės verslo padalinių veiklos rezultatus stebi atskirai vieną nuo kito, priimdama sprendimus dėl išteklių paskirstymo ir veiklos rezultatų įvertinimo. Tapus investiciniu subjektu, segmentų veiklos rezultatai, išskyrus turto valdymo segmentą, vertinami remiantis investicijų tikrosios vertės pokyčiais, įskaitant Bendrovės gautas dividendų pajamas. Turto valdymo segmento rezultatas vertinamas remiantis jo grynojo pelno (nuostolio) dydžiu. Kadangi veiklos segmentai Grupėje atskiriami juridinių vienetų pagrindu, tai jiems paskirstomos finansinės veiklos pajamos bei finansinės veiklos sąnaudos, taip pat pelno mokestis. Segmentams nepaskirstomi tik koregavimo ir eliminavimo įrašai dėl konsolidavimo. Segmentų turtas yra vertinamas pagal tas pačias taisykles, kaip turtas finansinėse ataskaitose. Visas turtas yra paskirstomas tarp segmentų, nes veiklos segmentai išskiriami atskirų juridinių vienetų pagrindu. Bendrovės suteiktos paskolos priskiriamos segmento, kurio įmonėms jos suteiktos, turtui. Šių paskolų vertės sumažėjimo nuostoliai priskiriami tam segmentui, kuriam paskola buvo pirmą kartą suteikta.

Valdymo tikslais Grupė išskiria šiuos segmentus, kurie remiasi jų produktais ir paslaugomis:

Turto valdymas

Turto valdymo segmento veikla apima pensijų, investicinių fondų, privataus kapitalo priemonių, alternatyvių investicijų, individualių portfelių valdymo, finansinio tarpininkavimo bei žemės sklypų administravimo paslaugas.

Žemės ūkis

Žemės ūkio segmento veikla apima pirminę augalininkystės ir gyvulininkystės (pieno) produkcijos gamybą, pašarų gamybą ir grūdų perdirbimą ir paslaugas žemės ūkiui. Iki prekybinio verslo ir grūdų elevatorių tinklo pardavimo šio segmento įmonės prekiavo augalų apsaugos priemonėmis, trąšomis, sėklomis, kombinuotaisiais pašarais, pašarų papildais, veterinarijos prekėmis, supirko grūdus, teikė grūdų ir kitų žaliavų džiovinimo, valymo, krovos ir saugojimo paslaugas.

Pastatų priežiūra

Pastatų priežiūros segmentą sudaro gyvenamųjų namų, komercinių bei visuomeninių pastatų priežiūra.

Nekilnojamasis turtas

Nekilnojamojo turto segmentą sudaro investavimas į investicinį nekilnojamąjį turtą, skirtą vystymui ateityje, bei į komercinį nekilnojamąjį turtą ir jo nuoma. Nekilnojamojo turto segmento įmonės buvo perduotos "INVL Baltic Real Estate" per 2014 m. atskyrimą. 2016 m. Bendrovė pasirašė naujas "INVL Baltic Real Estate" akcijas, tad minėtoji įmonė tapo asocijuotąja Grupės įmone.

Kiti segmentai

Kitus segmentus sudaro kelio ženklų gamyba, medienos apdirbimas. Grupė šiame segmente taip pat pateikia kontroliuojančiosios bendrovės (angl. holding company) investicinę, finansavimo ir holdingo valdymo veiklą, nes ji nėra valdybos atskirai analizuojama.

Sandoriai tarp veiklos segmentų atsispindi segmentų pajamose, sąnaudose ir veiklos rezultate. Šie sandoriai konsoliduojant eliminuojami stulpelyje "Sandoriai tarp segmentų ir konsolidavimo koregavimai". Kapitalo investicijų sąnaudas sudaro ilgalaikio materialiojo turto, nematerialiojo bei investicinio turto įsigijimas, įskaitant turtą, įsigytą įsigijus dukterines įmones.

Šioje lentelėje pateiktos segmentų veiklos rezultatų vertės, atsižvelgiant į tikrosios vertės pokyčius:

	Žemės ūkis	Pastatų priežiūra	Nekilnojamasis turtas	Kiti segmentai	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Finansinio turto tikrosios vertės grynasis pokytis	4.029	(905)	1.837	6.548	11.509
Tikrosios vertės pasikeitimų iš viso	4.029	(905)	1.837	6.548	11.509
2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Finansinio turto tikrosios vertės grynasis pokytis	474	(160)	(33)	4.861	5.142
Tikrosios vertės pasikeitimų iš viso	474	(160)	(33)	4.861	5.142

Šioje lentelėje pateikta informacija apie pajamas, pelną (nuostolius) ir tam tikrą turtą bei įsipareigojimus pagal Grupės veiklos segmentus už 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus:

				Nekilnoja
	Turto valdymas	Žemės ūkis	Pastatų priežiūra	masis turtas	Kiti segmentai	segmentų ir konsolidavimo koregavimai	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d.
pasibaigę metai
Pardavimo pajamos
Pardavimai išorės klientams	7.094	-	-	-	-	-	7.094
Pardavimai tarp segmentų	-	-	-	-	-	-	-
Pardavimo pajamų iš viso	7.094	-	-	-	-	-	7.094
Veiklos rezultatai
Finansinio turto tikrosios
vertės grynasis pokytis	43	4.029	(905)	1.837	6.548	-	11.552
Palūkanų pajamos	8	-	-	-	49	-	57
Kitos pajamos	12	280	365	253	249	(1)	1.158
Išmokos darbuotojams Nusidėvėjimas ir	(3.333)	-	-	-	(368)	-	(3.701)
amortizacija	(334)	-	-	-	(4)	-	(338)
Vertės sumažėjimas, nukainojimai ir atidėjiniai	4	-	-	-	-	-	4
Palūkanų sąnaudos	(3)	-	-	-	-	-	(3)
Kitos sąnaudos	(3.012)	-	-	-	(168)	1	(3.179)
Pelnas / (nuostoliai) prieš
apmokestinimą	479	4.309	(540)	2.090	6.306	-	12.644
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	107	-	-	-	(1.444)	-	(1.337)
Grynasis laikotarpio
pelnas (nuostoliai)	586	4.309	(540)	2.090	4.862	-	11.307
Priskirtinas:
Patronuojančios įmonės
akcininkams	586	4.309	(540)	2.090	4.862	-	11.307
Nekontroliuojančiai daliai	-	-	-	-	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d.
Turtas ir įsipareigojimai
Segmentų turtas	8.866	-	3.579	-	34.599	(28)	47.016
Investicijos į asocijuotąsias
įmones	-	9.972	-	10.036	-	-	20.008
Turto iš viso	8.866	9.972	3.579	10.036	34.599	(28)	67.024
Segmentų įsipareigojimai	1.279	-	-	-	1.777	(28)	3.028
Kita segmentų informacija
Kapitalo investicijų sąnaudos:
• Ilgalaikis materialusis
turtas	33	-	-	-	2	-	35
• Nematerialusis turtas	68	-	-	-	-	-	68

Šioje lentelėje pateikta informacija apie pajamas, pelną (nuostolius) ir tam tikrą turtą bei įsipareigojimus pagal Grupės veiklos segmentus už 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus:

				Sandoriai tarp Nekilnoja
	Turto valdymas	Žemės ūkis	Pastatų priežiūra	masis turtas	Kiti segmentai	segmentų ir konsolidavimo koregavimai	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Pardavimo pajamos
Pardavimai išorės klientams	5.067	-	-	-	-	-	5.067
Pardavimai tarp segmentų	-	-	-	-	-	-	-
Pardavimo pajamų iš viso	5.067	-	-	-	-	-	5.067
Veiklos rezultatai Finansinio turto tikrosios vertės grynasis pokytis	34	474	(160)	(33)	4.861	-	5.176
Palūkanų pajamos	15	-	-	-	120	-	135
Kitos pajamos	14	-	348	253	171	(1)	785
Išmokos darbuotojams Nusidėvėjimas ir	(2.645)	-	-	-	(542)	-	(3.187)
amortizacija Vertės sumažėjimas,	(324)	-	-	-	(7)	-	(331)
nukainojimai ir atidėjiniai	(6)	-	-	-	3	-	(3)
Palūkanų sąnaudos	(15)	-	-	-	-	-	(15)
Kitos sąnaudos	(2.683)	-	-	-	(172)	1	(2.854)
Pelnas / (nuostoliai) prieš apmokestinimą Pelno mokesčio pajamos	(543)	474	188	220	4.434	-	4.773
(sąnaudos)	(59)	-	-	-	56	-	(3)
Grynasis laikotarpio pelnas (nuostoliai)	(602)	474	188	220	4.490	-	4.770
Priskirtinas: Patronuojančios įmonės akcininkams Nekontroliuojančiai daliai	(602)	474	188	220	4.490	-	4.770
2016 m. gruodžio 31 d. Turtas ir įsipareigojimai
Segmentų turtas Investicijos į asocijuotąsias	8.364	-	4.921	-	17.574	-	30.859
įmones	-	15.371	-	8.183	-	-	23.554
Turto iš viso	8.364	15.371	4.921	8.183	17.574	-	54.413
Segmentų įsipareigojimai	1.250	-	-	-	482	-	1.732
Kita segmentų informacija Kapitalo investicijų sąnaudos: • Ilgalaikis materialusis
turtas	28	-	-	-	1	-	29
• Nematerialusis turtas	4	-	-	-	5	-	9

2017 m. išmokos darbuotojams Grupėje apima 744 tūkst. eurų vertės darbdavio sumokėtas socialinio draudimo įmokas (2016 m. – 579 tūkst. eurų) ir 248 tūkst. eurų vertės iš darbuotojų lėšų sumokėtas socialinio draudimo įmokas (2016 m. - 198 tūkst. eurų). 2017 m. išmokos darbuotojams Bendrovėje apima 77 tūkst. eurų vertės darbdavio sumokėtas socialinio draudimo įmokas (2016 m. – 87 tūkst. eurų), ir 23 tūkst. eurų vertės iš darbuotojų lėšų sumokėtas socialinio draudimo įmokas (2016 m. - 27 tūkst. eurų).

2017 m. ir 2016 m. visos pajamos buvo gautos iš turto valdymo segmento.

Bendrovė įsikūrusi Lietuvoje, o Grupė veikia Lietuvoje ir Latvijoje. Grupės pardavimai išorės klientams Lietuvoje sudarė 6.014 tūkst. eurų (2016 m. – 4.116 tūkst. eurų), o pardavimai išorės klientams Latvijoje sudarė 1.080 tūkst. eurų (2016 m. – 951 tūkst. eurų).

Lentelėje pateiktas Grupės ilgalaikio turto, neįskaitant finansinių priemonių bei atidėtojo pelno mokesčio turto, geografinis pasiskirstymas 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d.:

	Lietuva	Latvija	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d.	3.036	550	3.586
2016 m. gruodžio 31 d.	3.198	623	3.821

5 Kitos pajamos ir sąnaudos

5.1 Finansinių priemonių tikrosios vertės grynasis pokytis

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Grynasis pelnas (nuostolis) dėl dukterinių ir asocijuotųjų įmonių tikrosios vertės pasikeitimo Grynasis pelnas (nuostolis) iš finansinio turto, pirminio pripažinimo metu priskirto vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	4.772 6.180	130 4.707	4.772 6.137	130 4.673
Grynasis pelnas (nuostolis) iš prekybinio finansinio turto	600	339	600	339
Grynojo pelno (nuostolio) iš finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, iš viso	11.552	5.176	11.509	5.142

5.2 Kitos pajamos

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Palūkanų pajamos už suteiktas paskolas, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino ir pinigus	50	120	49	121
Palūkanų pajamos už finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	7	15	-	-
Dividendų pajamos	1.115	739	1.115	739
Kitos pajamos	43	46	32	32
	1.215	920	1.196	892

5 Kitos pajamos ir sąnaudos (tęsinys)

5.3 Kitos sąnaudos

		Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Transporto priemonių priežiūros sąnaudos	(154)	(123)	(1)	(7)
Patalpų priežiūros ir remonto sąnaudos	(44)	(37)	(2)	(1)
Mokesčiai valstybei	(249)	(221)	(22)	(23)
Profesinių paslaugų sąnaudos	(193)	(151)	(41)	(17)
Mokesčiai už vertybinių popierių operacijas	(323)	(275)	(22)	(20)
Kitos sąnaudos	(397)	(266)	(41)	(63)
	(1.360)	(1.073)	(129)	(131)

6 Pelno mokestis

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokestis	(49)	(61)	-	-
Ankstesnių metų pelno mokesčio korekcija	(1)	-	-	-
Latvijos pelno mokesčio įstatymo pasikeitimas	75	-	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos	(1.362)	58	(1.443)	56
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje – iš viso	(1.337)	(3)	(1.443)	56

Nei 2017 m., nei 2016 m. nebuvo pelno mokesčio sąnaudų, pripažintų kitose bendrosiose pajamose.

6 Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 31 d. buvo apskaityti taikant 15 % mokesčio tarifą Lietuvoje ir 0% mokesčio tarifą Latvijoje.

Grupės atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo pasikeitimai per 2017 m. buvo tokie:

	2016 m. gruodžio 31 d. likutis	Pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje	Mokestinių nuostolių perkėlimas	Pokyčiai Latvijos pelno mokesčio įstatyme	2017 m. gruodžio 31 d. likutis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Neribotai keliami mokestiniai nuostoliai	1.779	(3)	(100)	-	1.676
Iki 2018-2021 m. keliami mokestiniai nuostoliai	1.883	(1.161)	-	-	722
Gautinos sumos	2	-	-	-	2
Sukaupimai	24	4	-	(5)	23
Nematerialusis turtas	41	(39)	-	-	2
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, skirtas galimam pripažinimui	3.729	(1.199)	(100)	(5)	2.425
Atėmus: nepripažintą atidėtojo mokesčio turtą nuo neribotai keliamų mokestinių nuostolių Atėmus: nepripažintą atidėtojo mokesčio turtą	(869)	163	-	-	(706)
nuo iki 2018-2021 m. keliamų mokestinių nuostolių	(942)	619	-	-	(323)
Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte	1.918	(417)	(100)	(5)	1.396
Turtas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų įsipareigojimu Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja	(1.140)	364	-	5	(771))
verte	778	(53)	(100)	-	625
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Ilgalaikis materialusis turtas	(1)	-	-	1	-
Nematerialus turtas Investicijos, vertinamos tikrąja verte, kurios	(279)	24	-	79	(176)
pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	(895)	(1.016)	-	-	(1.911)
Investicijos į asocijuotąsias įmones	(47)	47	-	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(1.222)	(945)	-	80	(2.087)
Įsipareigojimas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų turtu	1.140	(364)	-	(5)	771
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, grynąja verte	(82)	(1.309)	-	75	(1.316)
Atidėtais pelno mokestis, grynąja verte	696	(1.362)	(100)	75	(691)

6 Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai 2016 m. gruodžio 31 d. buvo apskaityti taikant 15 % mokesčio tarifą.

Grupės atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo pasikeitimai per 2016 m. buvo tokie:

	2015 m. gruodžio 31 d. likutis	Pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje	Mokestinių nuostolių perkėlimas	2016 m. gruodžio 31 d. likutis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Neribotai keliami mokestiniai nuostoliai	1.591	232	(44)	1.779
Iki 2017-2020 m. keliami mokestiniai nuostoliai	1.944	(61)	-	1.883
Gautinos sumos Investicijos, vertinamos tikrąją verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių)	2	-	-	2
ataskaitoje	4	(4)	-	-
Sukaupimai	10	14	-	24
Nematerialusis turtas	109	(68)	-	41
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, skirtas galimam pripažinimui	3.660	113	(44)	3.729
Atėmus: nepripažintą atidėtojo mokesčio turtą nuo neribotai keliamų mokestinių nuostolių Atėmus: nepripažintą atidėtojo mokesčio turtą	(730)	(139)	-	(869)
nuo iki 2017-2020 m. keliamų mokestinių nuostolių	(1.739)	797	-	(942)
Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte	1.191	771	(44)	1.918
Turtas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų įsipareigojimu	(433)	(707)	-	(1.140))
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte	758	64	(44)	778
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Ilgalaikis materialusis turtas	(1)	-	-	(1)
Nematerialus turtas Investicijos, vertinamos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių)	(304)	25	-	(279)
ataskaitoje	(204)	(691)	-	(895)
Investicijos į asocijuotąsias įmones	-	(47)	-	(47)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(509)	(713)	-	(1.222)
Įsipareigojimas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų turtu	433	707	-	1.140
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, grynąja verte	(76)	(6)	-	(82)
Atidėtais pelno mokestis, grynąja verte	682	58	(44)	696

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

6 Pelno mokestis (tęsinys)

Bendrovės atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo pasikeitimai per 2017 m. buvo tokie:

	2016 m. gruodžio 31 d. likutis	Pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje	Mokestinių nuostolių perkėlimas	2017 m. gruodžio 31 d. likutis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Neribotai keliami mokestiniai nuostoliai	164	62	(37)	189
Iki 2018–2021 m. keliami mokestiniai nuostoliai Sukaupimai	1.883 1	(1.161) -	- -	722 1
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, skirtas galimam pripažinimui	2.048	(1.099)	(37)	912
Atėmus: nepripažintą atidėtojo mokesčio turtą nuo iki 2018-2021 m. keliamų mokestinių nuostolių	(942)	619	-	(323)
Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte Turtas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų	1.106	(480)	(37)	589
įsipareigojimu	(942)	316	37	(589)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte	164	(164)	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Investicijos, vertinamos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	(895)	(1.010)	-	(1.905)
Investicijos į dukterines/asocijuotąsias įmones	(47)	47	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(942)	(963)	-	(1,905)
Įsipareigojimas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų turtu	942	(316)	(37)	589
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, grynąja verte	-	(1.279)	(37)	(1.316)
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte	164	(1.443)	(37)	(1.316)

6 Pelno mokestis (tęsinys)

Bendrovės atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo pasikeitimai per 2016 m. buvo tokie:

	2015 m. gruodžio 31 d. likutis	Pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje	Mokestinių nuostolių perkėlimas	2016 m. gruodžio 31 d. likutis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Neribotai keliami mokestiniai nuostoliai	136	57	(29)	164
Iki 2017–2020 m. keliami mokestiniai nuostoliai Sukaupimai	1.942 2	(59) (1)	- -	1.883 1
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, skirtas galimam pripažinimui	2.080	(3)	(29)	2.048
Atėmus: nepripažintą atidėtojo mokesčio turtą nuo iki 2017-2020 m. keliamų mokestinių	(1.739)	797	-	(942)
nuostolių Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte Turtas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų	341	794	(29)	1.106
įsipareigojimu	(204)	(738)	-	(942)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte	137	56	(29)	164
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Investicijos, vertinamos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	(204)	(691)	-	(895)
Investicijos į dukterines/asocijuotąsias įmones	-	(47)	-	(47)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(204)	(738)	-	(942)
Įsipareigojimas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų turtu	204	738	-	942
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, grynąja verte	-	-	-	-
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte	137	56	(29)	164

6 Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo analizė:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris realizuosis po 12 mėn.	624	718	-	106
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris realizuosis per 12 mėn.	1	60	-	58
	625	778	-	164
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, kuris realizuosis po 12 mėn.	1.316	82	1.316	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, kuris realizuosis per 12 mėn.	-	-	-	-
	1.316	82	1.316	-

Grupės ir Bendrovės pelno mokesčio sąnaudų sutikrinimas su teorine pelno mokesčio sąnaudų suma, gauta taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Pelnas prieš apmokestinimą	12.644	4.773	12.750	4.714
Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 % tarifą Apmokestinamojo pelno nemažinančios (sąnaudos) /	(1.897)	(716)	(1.913)	(707)
neapmokestinamosios pajamos Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos, atsirandančios dėl atidėtojo pelno mokesčio turto nurašymo ar ankstesnio nurašymo panaikinimo	566	123	690	39
pasikeitus tikimybei jį panaudoti	(85)	585	(220)	724
Ankstesnių metų pelno mokesčio korekcija	(1)	-	-	-
Pokyčiai Latvijos pelno mokesčio įstatyme	75	-	-	-
Kita	5	5	-	-
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje	(1.337)	(3)	(1.443)	56

7 Pelnas, tenkantis vienai akcijai

Paprastasis pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas dalijant patronuojančios įmonės akcininkams priskiriamą grynąjį metų pelną iš per metus išleistų paprastųjų akcijų svertinio vidurkio.

2017 m. ir 2016 m. išleistų akcijų svertinis vidurkis:

Svertinio vidurkio apskaičiavimas 2017 m.	Akcijų skaičius (tūkst.)	Nominali vertė (eurais)	Išleistos/365 (dienos)	Svertinis vidurkis (tūkst.)
2016 m. gruodžio 31 d. išleistos akcijos	11.587	0,29	365/365	11.587
2017 m. gegužės 22 d. įsigytos savos akcijos	(23)	0,29	223/365	(14)
2017 m. gruodžio 31 d. išleistos akcijos	11.564	0,29	-	11.573
Svertinio vidurkio apskaičiavimas 2016 m.	Akcijų skaičius (tūkst.)	Nominali vertė (eurais)	Išleistos/366 (dienos)	Svertinis vidurkis (tūkst.)
2015 m. gruodžio 31 d. išleistos akcijos	11.722	0,29	366/366	11.722
2016 m. gegužės 23 d. įsigytos savos akcijos	(135)	0,29	222/366	(82)
2016 m. gruodžio 31 d. išleistos akcijos	11.587	0,29	-	11.640

Vienai akcijai tenkančiam paprastajam pelnui apskaičiuoti naudoti tokie pelno ir akcijų duomenys:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Patronuojančios įmonės akcininkams priskiriamas grynasis pelnas	11.307	4.770	11.307	4.770
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	11.573	11.640	11.573	11.640
Vienai akcijai tenkantis paprastasis pelnas (eurais)	0,98	0,41	0,98	0,41

2017 metais vienai akcijai tenkančiam sumažintam pelnui apskaičiuoti naudoti tokie akcijų duomenys:

	Akcijų skaičius (tūkst.)	Išleistos/365 (dienos)	Svertinis vidurkis (tūkst.)
Akcijų svertinis vidurkis vienai akcijai tenkančiam paprastajam pelnui apskaičiuoti	-	-	11.573
Pelną mažinančios potencialios akcijos dėl mokėjimų akcijomis (suteiktos 2016 m. gruodžio 31 d.)	41	365/365	41
Pelną mažinančios potencialios akcijos dėl mokėjimų akcijomis (suteiktos 2017 m. gegužės 3 d.)	11	242/365	7
Pelną mažinančios potencialios akcijos dėl mokėjimų akcijomis (suteiktos 2017 m. gegužės 16 d.)	52	229/365	33
Akcijų svertinis vidurkis vienai akcijai tenkančiam sumažintam pelnui apskaičiuoti	-		11.654

2016 metais vienai akcijai tenkančiam sumažintam pelnui apskaičiuoti naudoti tokie akcijų duomenys:

	Akcijų skaičius (tūkst.)	Išleistos/366 (dienos)	Svertinis vidurkis (tūkst.)
Akcijų svertinis vidurkis vienai akcijai tenkančiam paprastajam pelnui apskaičiuoti	-	-	11.640
Pelną mažinančios potencialios akcijos dėl mokėjimų akcijomis (suteiktos 2016 m. gegužės 2 d.)	38	243/366	25
Akcijų svertinis vidurkis vienai akcijai tenkančiam sumažintam pelnui apskaičiuoti	-	-	11.665

7 Pelnas, tenkantis vienai akcijai (tęsinys)

2017 ir 2016 metais vienai akcijai tenkančiam sumažintam pelnui apskaičiuoti naudoti tokie pelno duomenys:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Patronuojančios įmonės akcininkams priskiriamas grynasis pelnas	11.307	4.770	11.307	4.770
Išleistų ir potencialių paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	11.654	11.665	11.654	11.665
Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais)	0,97	0,41	0,97	0,41

8 Dividendai, tenkantys vienai akcijai

2017 m. ir 2016 m. dividendai nebuvo paskelbti.

Įsipareigojimų, susijusių su finansine veikla (dividendai), pokyčiai pateikti žemiau esančioje lentelėje:

	Grupė/Bendrovė
	Mokėtini dividendai
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	383
Dividendai, išmokėti patronuojančios įmonės akcininkams	(11)
Patvirtinti dividendai	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	372

9 Ilgalaikis materialusis turtas

Grupė	Transporto priemonės	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	18	167	185
Įsigijimai	-	29	29
Parduotas ir nurašytas turtas	(14)	(2)	(16)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	4	194	198
Įsigijimai	-	35	35
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(1)	(1)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	4	228	232
Sukauptas nusidėvėjimas:
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	2	100	102
Nusidėvėjimas per metus	1	26	27
Parduotas ir nurašytas turtas	(2)	(1)	(3)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	1	125	126
Nusidėvėjimas per metus	1	34	35
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(1)	(1)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	2	158	160
2016 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	3	69	72
2017 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	2	70	72

9 Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Bendrovė	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	93	93
Įsigijimai	1	1
Parduotas ir nurašytas turtas	(2)	(2)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	92	92
Įsigijimai	1	1
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	93	93
Sukauptas nusidėvėjimas:
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	87	87
Nusidėvėjimas per metus	4	4
Parduotas ir nurašytas turtas	(1)	(1)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	90	90
Nusidėvėjimas per metus	1	1
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	91	91
2016 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	2	2
2017 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	2	2

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas už 2017 m. atitinkamai sudaro 35 tūkst. eurų ir 1 tūkst. eurų (2016 m. atitinkamai 27 tūkst. eurų ir 4 tūkst. eurų). Nei 2017 m., nei 2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas nebuvo įkeistas.

10 Nematerialusis turtas

Grupė	Prestižas	Fondų valdymo teisės	Programinė įranga	Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	90	4.257	47	4.394
Įsigijimai	-	-	9	9
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	-	-
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	90	4.257	56	4.403
Įsigijimai	-	63	-	63
Dukterinių įmonių įsigijimai	-	-	5	5
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	90	4.320	61	4.471
Sukaupta amortizacija:
2015 m. gruodžio 31 d. Likutis	-	329	21	350
Amortizacija per metus	-	292	12	304
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	-	-
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	-	621	33	654
Amortizacija per metus	-	291	12	303
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	-	912	45	957
2016 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	90	3.636	23	3.749
2017 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	90	3.408	16	3.514

10 Nematerialusis turtas (tęsinys)

Bendrovė	Programinė įranga	Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	24	24
Įsigijimai	5	5
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	29	29
Įsigijimai	-	-
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	29	29
Sukaupta amortizacija:
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	20	20
Amortizacija per metus	3	3
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	23	23
Amortizacija per metus	3	3
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	26	26
2016 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	6	6
2017 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	3	3

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto amortizacija už 2017 m. atitinkamai sudaro 303 tūkst. eurų ir 3 tūkst. eurų (2016 m. atitinkamai 304 tūkst. eurų ir 3 tūkst. eurų).

Prestižas, įsigytas verslo jungimo metu turto valdymo segmente, buvo priskirtas UAB "INVL Asset Management" įplaukas kuriančiam vienetui. 2017 m. įplaukas kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė buvo nustatyta remiantis naudojimo vertės skaičiavimais, taikant pinigų srautų prognozes, kurios remiasi finansinėmis prognozėmis, patvirtintomis Grupės vadovybės aštuoneriems metams. Ikimokestinė diskonto norma, naudojama pinigų srautų prognozei, yra 8,1 proc.; pinigų srautai pasibaigus 8 metų laikotarpiui yra ekstrapoliuojami naudojant 0 proc. augimo normą. 2016 m. įplaukas kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė buvo nustatyta remiantis naudojimo vertės skaičiavimais, taikant pinigų srautų prognozes, kurios remiasi finansinėmis prognozėmis, patvirtintomis Grupės vadovybės septyneriems metams. Ikimokestinė diskonto norma, naudojama pinigų srautų prognozei, yra 9,1 proc.; pinigų srautai pasibaigus 7 metų laikotarpiui yra ekstrapoliuojami naudojant 0 proc. augimo normą.

Žemiau pateiktoje lentelėje atspindėtos prielaidos, naudotos įplaukas kuriančio vieneto, kuriam 2017 m. ir 2016 m. yra priskirtas prestižas, vertinimui:

Prielaidos	Fondų rūšys	2017 m.	2016 m.
	Antros pakopos pensijų fondai	3%	2%
Fondų turto vertės dėl išmokų	Trečios pakopos pensijų fondai	3%	2%
klientams sumažėjimo rodiklis	Investiciniai fondai ir individualūs portfeliai	-	-
	Antros pakopos pensijų fondai	5%	3,48%
Kapitalo prieaugis	Trečios pakopos pensijų fondai	5%	4%
	Investiciniai fondai ir individualūs portfeliai	5%	4%
Vidutinės valdymo pajamos	Visi fondai	8.888 tūkst. eurų	6.514 tūkst. eurų
Vidutinės valdymo sąnaudos	Visi fondai	7.735 tūkst. eurų	4.957 tūkst. eurų
Ilgalaikė augimo norma	Visi fondai	0%	0%
Ikimokestinė diskonto norma	Visi fondai	8,1%	9,1%

10 Nematerialusis turtas (tęsinys)

Pagrindinių prielaidų dydžius vadovybė pasirinko, vadovaudamasi šiais motyvais:

Prielaidos	Prielaidų dydžių pasirinkimo motyvai
Fondų turto vertės dėl išmokų klientams sumažėjimo rodiklis	Rodiklis parodo, kiek vidutiniškai fondų turto vertės prarandama per metus dėl išmokų klientams. Prielaidos dydis pasirinktas atsižvelgiant į atitinkamo sektoriaus vidutinę statistiką.
Kapitalo prieaugis	Rodiklis parodo, kiek per metus vidutiniškai paauga fondų investicijų vertė. Prielaidos dydis pasirinktas atsižvelgiant į ilgalaikį akcijoms ir/ar obligacijoms būdingą prieaugį.
Vidutinės valdymo pajamos	Prielaidos dydis pasirinktas atsižvelgiant į vidutines įplaukas kuriančio vieneto pajamas per septynerių ar aštuonerių metų prognozuojamą laikotarpį.
Vidutinės valdymo sąnaudos	Prielaidos dydis pasirinktas atsižvelgiant į vidutines įplaukas kuriančio vieneto sąnaudas per septynerių ar aštuonerių metų prognozuojamą laikotarpį.
Pastovaus augimo norma	Tai svertinė vidutinė augimo norma, naudojama prognozuoti būsimus pinigų srautus vėlesniems laikotarpiams nei numatyta biudžete. Prielaidos dydis pasirinktas analogiškas dydžiui, naudojamam atitinkamo sektoriaus prognozėse.
Ikimokestinė diskonto norma	Rodiklis atspindi riziką, būdingą atitinkamiems segmentams ir šalims, kuriose jie veikia.

2017 m. gruodžio 31 d. pagrindiniai Grupės nematerialiojo turto objektai yra šie:

• − 2-os pakopos pensijų fondai. Tai fondai, kurių: 1) balansinė vertė lygi 625 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 7 metai (iš šios grupės fondų Latvijos įmonei priklauso 527 tūkst. eurų balansinės vertės fondai); 2) balansinė vertė lygi 1.093 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 11,75 – 12 metų; 3) balansinė vertė lygi 1.548 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 16,75 metų.
• − 3-ios pakopos pensijų fondai. Tai fondai, kurių balansinė vertė lygi 128 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 6,75 - 10 metų.
• − Investiciniai fondai ir klientų portfeliai. Jų balansinė vertė siekia 14 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 2 metai.

2016 m. gruodžio 31 d. pagrindiniai Grupės nematerialiojo turto objektai yra šie:

• − 2-os pakopos pensijų fondai. Tai fondai, kurių: 1) balansinė vertė lygi 714 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 8 metai (iš šios grupės fondų Latvijos įmonei priklauso 602 tūkst. eurų balansinės vertės fondai); 2) balansinė vertė lygi 1.186 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 12,75 – 13 metų; 3) balansinė vertė lygi 1.640 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 17,75 metų.
• − 3-ios pakopos pensijų fondai. Tai fondai, kurių balansinė vertė lygi 74 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 7,75 - 8 metai.
• − Investiciniai fondai ir klientų portfeliai. Jų balansinė vertė siekia 22 tūkst. eurų, o likęs naudingo tarnavimo laikas yra 3 metai.

11 Finansinės priemonės pagal kategorijas

Grupė	Investicijos, skirtos parduoti	Paskolos ir gautinos sumos	Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino	Turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d.
Turtas finansinės būklės ataskaitoje
Investicijos į dukterines įmones	-	-	-	13.994	13.994
Investicijos į asocijuotąsias įmones	-	-	-	20.008	20.008
Investicijos, skirtos parduoti	494	-	-	-	494
Trumpalaikiai pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, išskyrus gautinus
mokesčius	-	1.866	-	-	1.866
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja
verte, kurios pasikeitimai pripažįstami
pelno (nuostolių) ataskaitoje	-	-	-	23.780	23.780
Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo
termino	-	-	395	-	395
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	-	2.133		-	2.133
Iš viso	494	3.999	395	57.782	62.670

11 Finansinės priemonės pagal kategorijas (tęsinys)

Grupė	Investicijos, skirtos parduoti	Paskolos ir gautinos sumos			Turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d. Turtas finansinės būklės ataskaitoje Investicijos į dukterines įmones Investicijos į asocijuotąsias įmones Investicijos, skirtos parduoti	- - 494		- - -		5.449 23.554 -	5.449 23.554 494
Trumpalaikiai pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, išskyrus gautinus mokesčius Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno	-		1.247			1.247
(nuostolių) ataskaitoje Suteiktos trumpalaikės paskolos Riboto naudojimo pinigai Pinigai ir pinigų ekvivalentai	- - - -		- 437 103 1.464		16.903 - - -	16.903 437 103 1.464
Iš viso	494		3.251		45.906	49.651
Grupė 2017 m. 2016 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina
Skolos tiekėjams Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos, išskyrus mokėtinus mokesčius ir mokėtinas išmokas darbuotojams					190 732	198 795
Iš viso					922	993
Bendrovė	Investicijos, skirtos parduoti		Paskolos ir gautinos sumos		Turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d. Turtas finansinės būklės ataskaitoje Investicijos į dukterines įmones		-		-	13.994	13.994
Investicijos į asocijuotąsias įmones Investicijos, skirtos parduoti Trumpalaikiai pirkėjų įsiskolinimai ir kitos		- 494		- -	20.008 -	20.008 494
gautinos sumos Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno		-		217	-	217
(nuostolių) ataskaitoje Pinigai ir pinigų ekvivalentai Iš viso		- - 494		- 1.050 1.267	22.364 - 56.366	22.364 1,050 58.127

11 Finansinės priemonės pagal kategorijas (tęsinys)

Bendrovė	Investicijos, skirtos parduoti	Paskolos ir gautinos sumos	Turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d.
Turtas finansinės būklės ataskaitoje Investicijos į dukterines įmones	-	-	5.449	5.449
Investicijos į asocijuotąsias įmones	-	-	23.554	23.554
Investicijos, skirtos parduoti	494	-		- 494
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte,
kurios pasikeitimai pripažįstami pelno
(nuostolių) ataskaitoje	-	-	15.386	15.386
Suteiktos trumpalaikės paskolos	-	437		- 437
Riboto naudojimo pinigai Pinigai ir pinigų ekvivalentai	- -	103 384		- 103 - 384
Iš viso	494	924	44.389	45.807
Bendrovė			2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.

Įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje	Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina
Gautos paskolos Skolos tiekėjams	398 3	398 8
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos, išskyrus mokėtinus mokesčius ir mokėtinas išmokas darbuotojams Iš viso	438 839	447 853

12 Tikrosios vertės vertinimai

Finansinės priemonės, kurios nėra apskaitomos tikrąja verte

Pagrindinės Grupės ir Bendrovės finansinės priemonės, kurios finansinės būklės ataskaitoje nėra apskaitomos tikrąja verte, yra pinigai ir pinigų ekvivalentai, riboto naudojimo pinigai, pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, suteiktos paskolos, gautos paskolos, skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos bei investicijos, skirtos parduoti.

Tikroji vertė atspindi kainą, už kurią vertinimo dieną būtų parduodamas turtas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių.

Grupės ir Bendrovės pinigų ir pinigų ekvivalentų, riboto naudojimo pinigų, pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų, skolų tiekėjams ir kitų mokėtinų sumų 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. balansinės vertės yra artimos jų tikrajai vertei, nes jie yra trumpalaikiai ir diskonto poveikis jiems yra nereikšmingas.

Bendrovės ir Grupės suteiktų ir gautų paskolų balansinė vertė 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. yra artima jų tikrajai vertei, nes palūkanų normos yra peržiūrimos ir koreguojamos tada, kai keičiasi rinkos palūkanos normos. Suteiktų paskolų tikroji vertė apskaičiuota diskontuojant pinigų srautus atitinkamai 4,5 proc. ir 4,5 proc. palūkanų normomis 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Gautų paskolų tikroji vertė apskaičiuota diskontuojant pinigų srautus 3 proc. palūkanų norma 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Tai 3 lygio tikrosios vertės hierarchijos vertinimas

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte

Grupė naudoja šią hierarchiją nustatydama ir atskleisdama tikrąją finansinių priemonių vertę pagal vertinimo metodą:

1 lygis: kotiruojama (nekoreguota) kaina aktyviose rinkose identiškam turtui ar įsipareigojimams;

2 lygis: kiti metodai, kurių duomenys, turintys didelės įtakos fiksuojamai tikrajai vertei, yra tiesiogiai arba netiesiogiai stebimi rinkoje;

3 lygis: metodai, kurių duomenys, turintys didelės įtakos fiksuojamai tikrajai vertei, nesiremia rinkoje stebimais duomenimis.

Po 2014 m. įvykusio atskyrimo Bendrovė tapo investiciniu subjektu pagal 10-ąjį TFAS, o Grupės dukterinės bei asocijuotosios įmonės vertinamos tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu arba nuostoliais.

Finansinių priemonių, kuriomis prekiaujamų aktyvioje rinkoje, tikroji vertė remiasi kotiruojama rinkos kaina balanso sudarymo dieną. Rinka laikoma aktyvia, jei kotiruojamos kainos yra reguliariai ir lengvai pasiekiamos biržoje ir šios kainos atspindi faktinius ir reguliariai vykstančius rinkos sandorius pagal ištiestosios rankos principą. Kotiruojamos rinkos kainos, kurias Grupė naudoja vertindama turimą finansinį turtą, yra biržos prekybos sesijos uždarymo kaina vertinimo dieną.

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte (tęsinys)

Kiekvieną ketvirtį Bendrovės darbuotojai ir analitikai atlieka 3-iam lygiui priskiriamų finansinių priemonių vertinimą. Vertė nustatoma ketvirčio paskutinei dienai. Bendrovės vadovybė peržiūri analitikų paruoštus vertinimus.

Investicija į UAB "Litagra" (žemės ūkio segmentas) vertinta naudojant pelno prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) daugiklių metodą, atimant grynąją skolą, pašarų gamybos ir žemės ūkio produkcijos dalims bei EBITDA daugiklių metodą, pridedant skirtumą, susidarantį tarp prekybos dalies trumpalaikio turto ir visų įsipareigojimų, prekybos daliai. EBITDA buvo imta už tris paskutinius 12 mėnesių laikotarpius, pasibaigiančius ataskaitinio laikotarpio pabaigai, didesnį svorį suteikiant paskutinių 12 mėnesių skaičiams 2017 m. gruodžio 31 dienai po prekybinio verslo ir grūdų elevatorių tinklo pardavimo investicija buvo įvertinta dviejų metodų - EBITDA daugiklių metodo, atimant grynąją skolą bei kainos ir buhalterinės vertės santykio (P/BV) metodo - vidurkio pagrindu.

Investicija į pastatų priežiūros sektoriaus įmones buvo vertinta pagal pastarųjų dvylikos mėnesių EBITDA, taikant Lietuvos rinkoje veikiančios ir Varšuvos vertybinių popierių biržoje listinguojamos palyginamosios įmonės City Service SE daugiklį. Kitų užsienio įmonių daugiklių, kurie buvo didesni už taikytą skaičiavimuose, nuspręsta nenaudoti, nes pastatų priežiūra – lokalus verslas, itin priklausomas nuo Lietuvos teisinės ir verslo aplinkos. Kitos pastatų priežiūros įmonės, veikiančios Lietuvoje, nėra akcinės bendrovės.

UAB "Kelio ženklai" įvertinta apskaičiavus jos turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę. UAB "Kelio ženklai" pagrindinis turtas – pastatai – vertinti naudojant lyginamąjį metodą. UAB "Kelio ženklai" vertė vertinimo metu atitiko šios įmonės likvidacinę vertę.

Veiklos nevykdančios įmonės įvertintos pagal jų nuosavo kapitalo dydį, nes jos turi tik pinigus ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Bendrovės naudoti dukterinių bei asocijuotųjų įmonių vertinimo metodai ir duomenys 2017 m. gruodžio 31 d.:

Veiklos pobūdis	Tikroji vertė	Vertinimo modelis	Naudoti duomenys	Naudotų duomenų reikšmės
Pastatų priežiūra (3 lygis)	3.579	Rinkoje palyginamos	EBITDA daugiklis	8
		įmonės	EBITDA, tūkst. eurų	392
			EBITDA daugiklis	7,29-8,88
Žemės ūkis (UAB "Litagra") (3 lygis)	9.972	Rinkoje palyginamos įmonės	P/BV daugiklis	0,79-0,98
			EBITDA, tūkst. eurų	3.041
			Nuolaida dėl rinkos likvidumo trūkumo	10%
Kelio ženklų gamyba, medienos apdirbimas ir nevykdantys veiklos SPS (3 lygis)	972	Grynojo turto tikroji vertė	-	-
Investicinis subjektas (UAB "Cedus invest") (2 lygis) (3 pastaba)	9.428	Grynojo turto tikroji vertė	-	-
Veiklos nevykdančios SPĮ (2 lygis)	15	Grynojo turto tikroji vertė	-	-

Bendrovės naudoti dukterinių bei asocijuotųjų įmonių vertinimo metodai ir duomenys 2016 m. gruodžio 31 d.:

Veiklos pobūdis	Tikroji vertė	Vertinimo modelis	Naudoti duomenys	Naudotų duomenų reikšmės
Pastatų priežiūra (3 lygis)		Rinkoje palyginamos	EBITDA daugiklis	6,9
	4.484	įmonės	EBITDA, tūkst. eurų	587
			EBITDA daugiklis	5,9-6,9
Žemės ūkis (UAB "Litagra") (3 lygis)	15.371			Rinkoje palyginamos		EBITDA, tūkst. eurų	5.489
		įmonės	Nuolaida dėl rinkos likvidumo trūkumo	10%
Kelio ženklų gamyba, medienos apdirbimas ir nevykdantys veiklos SPS (3 lygis)	953	Grynojo turto tikroji vertė	-	-
Veiklos nevykdančios SPĮ (2lygis)	12	Grynojo turto tikroji vertė	-	-

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte (tęsinys)

Toliau lentelėje pateiktas vienos ar kelių prielaidų, naudojamų taikant vertinimo modelius, pasikeitimų poveikis remiantis pagrįstomis galimomis alternatyviomis prielaidomis:

Veiklos pobūdis	Rinkoje nestebimi	Pagrįstas	Vertinimo pokytis +/-
	duomenys	galimas pokytis +/- (absoliuti vertė/baziniai punktai/%)	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Pastatų priežiūra (3 lygis)	EBITDA daugiklis	1	392/(392)	587/(587)
	EBITDA	5%	157/(157)	203/(203)
	EBITDA daugiklis	0,5	180/(180)	799/(799)
Žemės ūkis (UAB	P/BV daugiklis	0,1	553/(553)	-
"Litagra") (3 lygis)	EBITDA	5%	200/(200)	553/(553)
	Nuolaida dėl rinkos likvidumo trūkumo	100 bazinių punktų	(111)/111	(168)/168

Šioje lentelėje pateiktas Grupės turtas bei įsipareigojimai, 2017 m. gruodžio 31 d. vertinami tikrąja verte:

	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Turtas
Dukterinės įmonės
- Pastatų priežiūra	-	-	3.579	3.579
- Kita veikla	-	9.443	972	10.415
Asocijuotosios įmonės
- Žemės ūkis	-	-	9.972	9.972
- Nekilnojamasis turtas Finansinis turtas, pirminio pripažinimo metu priskiriamas vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	10.036	-	-	10.036
- Informacinės technologijos	2.853	-	-	2.853
- Bankinis sektorius	18.111	-	-	18.111
- Kitos paprastosios akcijos	1	172	-	173
- Kolektyvinio investavimo subjektai - fondai	-	1.083	-	1.083
Prekybinis finansinis turtas
Nuosavybės vertybiniai popieriai
- Maisto pramonės sektorius	1.560	-	-	1.560
Turto iš viso	32.561	10.698	14.523	57.782
Įsipareigojimai	-	-	-	-

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte (tęsinys)

Šioje lentelėje pateiktas Bendrovės turtas bei įsipareigojimai, 2017 m. gruodžio 31 d. vertinami tikrąja verte:

	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Turtas
Dukterinės įmonės
- Pastatų priežiūra	-	-	3.579	3.579
- Kita veikla	-	9.443	972	10.415
Asocijuotosios įmonės
- Žemės ūkis	-	-	9.972	9.972
- Nekilnojamasis turtas Finansinis turtas, pirminio pripažinimo metu priskiriamas vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	10.036	-	-	10.036
- Informacinės technologijos	2.521	-	-	2.521
- Bankinis sektorius	18.111	-	-	18.111
- Kitos paprastosios akcijos	-	172	-	172
Prekybinis finansinis turtas
Nuosavybės vertybiniai popieriai
- Maisto pramonės sektorius	1.560	-	-	1.560
Turto iš viso	32.228	9.615	14.523	56.366
Įsipareigojimai	-	-	-	-

Šioje lentelėje pateiktas Grupės turtas bei įsipareigojimai, 2016 m. gruodžio 31 d. vertinami tikrąja verte:

	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Turtas
Dukterinės įmonės
- Pastatų priežiūra	-	-	4.484	4.484
- Kita veikla	-	12	953	965
Asocijuotosios įmonės
- Žemės ūkis	-	-	15.371	15.371
- Nekilnojamasis turtas Finansinis turtas, pirminio pripažinimo metu priskiriamas vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	8.183	-	-	8.183
- Informacinės technologijos	3.370	-	-	3.370
- Bankinis sektorius	11.505	-	-	11.505
- Kitos paprastosios akcijos	1	2	-	3
- Kolektyvinio investavimo subjektai - fondai	-	779	-	779
- Vyriausybės obligacijos	345	-	-	345
Prekybinis finansinis turtas
Nuosavybės vertybiniai popieriai
- Maisto pramonės sektorius	901	-	-	901
Turto iš viso	24.305	793	20.808	45.906
Įsipareigojimai	-	-	-	-

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte (tęsinys)

Šioje lentelėje pateiktas Bendrovės turtas bei įsipareigojimai, 2016 m. gruodžio 31 d. vertinami tikrąja verte:

	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Turtas
Dukterinės įmonės
- Pastatų priežiūra	-	-	4.484	4.484
- Kita veikla	-	12	953	965
Asocijuotosios įmonės
- Žemės ūkis	-	-	15.371	15.371
- Nekilnojamasis turtas Finansinis turtas, pirminio pripažinimo metu priskiriamas vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	8.183	-	-	8.183
- Informacinės technologijos	2.978	-	-	2.978
- Bankinis sektorius	11.505	-	-	11.505
- Kitos paprastosios akcijos	-	2	-	2
Prekybinis finansinis turtas
Nuosavybės vertybiniai popieriai
- Maisto pramonės sektorius	901	-	-	901
Turto iš viso	23.567	14	20.808	44.389
Įsipareigojimai	-	-	-	-

2017 ir 2016 m. nebuvo jokio turto, kuris būtų perkeltas iš 1 lygio į 2 lygį ar atvirkščiai.

Grupė turi finansinį turtą, skirtą parduoti, kuris, remiantis 39-ojo TAS reikalavimais, vertinamas savikaina, nes jo tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta, kadangi šiam turtui nėra kotiruojamų rinkos kainų aktyvioje rinkoje.

3 lygiui priskiriamos finansinės priemonės

Grupės politika yra pripažinti judėjimus tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių tuomet, kai įvyksta įvykis arba pasikeičia aplinkybės, lemiančios tokį judėjimą.

Lentelėje pateikti Bendrovės ir Grupės 3-iam lygiui priskirtų finansinių priemonių pasikeitimai per 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus:

	Pastatų priežiūra	Žemės ūkis	Kita veikla	Iš viso
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.	4.484	15.371	953	20.808
Pelnas (nuostoliai), pripažinti pelno (nuostolių) ataskaitoje tapus investiciniu subjektu (parodomi eilutėje "Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių)
ataskaitoje, tikrosios vertės grynasis pokytis")	(905)	4.029	(183)	2.941
Suteiktos paskolos	-	-	165	165
Priskaičiuotos palūkanos Perklasifikavimas į dukterines įmones dėl	-	-	37	37
asocijuotos įmonės pardavimo (perkelta į 2 lygį)	-	(9.428)	-	(9.428)
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	3.579	9.972	972	14.523
Nerealizuoto pelno ar nuostolio už ataskaitinį laikotarpį pokytis, pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje turtui, valdomam ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje	(905)	4.029	(183)	2.941

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte (tęsinys)

3 lygiui priskiriamos finansinės priemonės (tęsinys)

Lentelėje pateikti Bendrovės ir Grupės 3-iam lygiui priskirtų finansinių priemonių pasikeitimai per 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus:

	Pastatų priežiūra	Žemės ūkis	Kita veikla	Iš viso
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.	4.644	14.897	1.106	20.647
Pelnas (nuostoliai), pripažinti pelno (nuostolių) ataskaitoje tapus investiciniu subjektu (parodomi eilutėje "Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, tikrosios vertės grynasis pokytis")	(160)	474	(199)	115
Priskaičiuotos palūkanos	-	-	46	46
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.	4.484	15.371	953	20.808
Nerealizuoto pelno ar nuostolio už ataskaitinį laikotarpį pokytis, pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje turtui, valdomam ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	(160)	474	(199)	115

13 Finansinis turtas, skirtas parduoti, finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje ir finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	20165 m.	2017 m.	2016 m.
Investicijos, skirtos parduoti
Paprastosios akcijos – nekotiruojamos (apskaitomos savikaina)	494	494	494	494
	494	494	494	494
Prekybinis finansinis turtas
Paprastosios akcijos - kotiruojamos	1.560	901	1.560	901
	1.560	901	1.560	901
Turtas, pirminio pripažinimo metu priskiriamas vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje
Paprastosios akcijos - kotiruojamos	20.965	14.876	20.632	14.483
Obligacijos	-	345	-	-
Investiciniai vienetai	1.083	779	-	-
Paprastosios akcijos - nekotiruojamos	172	2	172	2
	22.220	16.002	20.804	14.485
Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, iš viso	23.780	16.903	22.364	15.386
Ilgalaikis finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje Trumpalaikis finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios	20.804	14.485	20.804	14.485
pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje	2.976	2.418	1.560	901
Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino
Obligacijos	395	-	-	-
	395	-	-	-

13 Finansinis turtas, skirtas parduoti, finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje ir finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino (tęsinys)

2017 m. Grupė į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, papildomai investavo 741 tūkst. eurų pinigais ir pardavė jo už 637 tūkst. eurų sumą pinigais. 2016 m. Bendrovė ir Grupė į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, papildomai investavo 776 tūkst. eurų pinigais ir pardavė jo už 682 tūkst. eurų sumą pinigais. 2016 m. Bendrovė padidino savo dukterinės įmonės įstatinį kapitalą, perleisdama jai "INVL Technology" akcijų už 400 tūkst. eurų. 2016 m. reorganizavus investicinius fondus, veikiančius Latvijoje, prijungiant juos prie Lietuvoje veikiančių investicinių fondų, buvo pripažintas investicinių fondų pardavimas ir įsigijimas mainų pagrindu už 605 tūkst. eurų sumą.

Kotiruojamų paprastųjų akcijų ir listinguojamų obligacijų tikroji vertė yra nustatyta pagal skelbtas kainų kotiruotes aktyvioje rinkoje (1 lygis).

Nekotiruojamos paprastosios akcijos vertinamos įsigijimo savikaina. Jų tikroji vertė nėra atskleista, nes ji negali būti patikimai nustatyta. Bendrovė, kaip nekontroliuojanti akcininkė, gauna ribotą informaciją apie šias investicijas. Yra tik keletas palyginamų įmonių Europoje. Šiems vertybiniams popieriams nėra likvidžios rinkos. Per pastaruosius metus stebimi tik keletas smulkių sandorių. Bendrovė ketina perleisti šių įmonių akcijas tuo atveju, jei įmonės kontrolinis akcijų paketas bus parduodamas kitiems investuotojams arba jei esami įmonių akcininkai pasiūlys patrauklią kainą.

Obligacijų, kuriomis neprekiaujama aktyvioje rinkoje, tikroji vertė nustatoma pagal stebimus rinkos duomenis (atsižvelgiant į palyginamų emitentų listinguojamas obligacijas su panašiu likusiu terminu iki išpirkimo, pinigų srautų modeliais, valiutos bei kredito rizika ir palūkanomis).

Skolos vertybinių popierių kredito kokybė gali būti vertinama pagal emitento išorinius kredito reitingus:

	Grupė
	2017 m.	2016 m.
"Moody's" reitingai
Nuo BAA1 iki BAA3	-	345
Nuo BA1 iki BA3	395	-
	395	345

14 Suteiktos paskolos

Grupės ir Bendrovės suteiktos paskolos pateiktos žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Trečiosioms šalims suteiktos paskolos	682	682	682	682
Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos	-	437	-	437
	682	1.119	682	1.119
Atėmus: vertės sumažėjimą (trečiosioms šalims)	(682)	(682)	(682)	(682)
Atėmus: vertės sumažėjimą (dukterinėms įmonėms)	-	-	-	-
Vertės sumažėjimo iš viso	(682)	(682)	(682)	(682)
Trumpalaikių suteiktų paskolų iš viso	-	437	-	437

Dukterinėms įmonėms ir kitoms susijusioms šalims suteiktos paskolos išsamiau aprašytos 25-oje pastaboje.

2017 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės suteiktos paskolos, kurių nominalios vertės atitinkamai sudarė 682 tūkst. eurų ir 682 tūkst. eurų, buvo nuvertėjusios (2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 682 tūkst. eurų ir 682 tūkst. eurų). Nuvertėjusių paskolų grynosios vertės, lygios nuliui, apskaitytos atitinkamai Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje (2016 m. grynosios vertės, lygios nuliui).

Pasikeitimas suteiktų paskolų vertės sumažėjimo (nustatyto individualiai) sąskaitoje yra toks:

		Individualiai nustatytas vertės sumažėjimas
	Grupė	Bendrovė
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	2.367	2.367
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus	-	-
Atstatytos anksčiau nurašytos sumos	(3)	(3)
Anksčiau apskaityto vertės sumažėjimo nurašymai	(1.682)	(1.682)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	682	682
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus	-	-
Atstatytos anksčiau nurašytos sumos	-	-
Anksčiau apskaityto vertės sumažėjimo nurašymai	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	682	682

Suteiktų paskolų vertės sumažėjimo pokytis per 2017 m. ir 2016 m. įtrauktas į "vertės sumažėjimo, nukainojimų ir atidėjinių" straipsnį pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2016 m. sausio mėn. bankrutavusi UAB "Laikinosios sostinės projektai" buvo išregistruota iš Lietuvos juridinių asmenų registro. Tuo pačiu Bendrovės nuosavybės teisės į 50 proc. UAB "Laikinosios sostinės projektai" akcijų bei reikalavimo teisės į 1.682 tūkst. eurų pagal paskolų sutartis nustojo galioti. Bendrovės ir Grupės finansinės būklės ataskaitoje nuo šios įmonės bankroto procedūros pradžios 2011 m. akcijos ir suteiktos paskolos buvo vertinamos kaip lygios nuliui, todėl šios įmonės išregistravimas nedarė įtakos Bendrovės ir Grupės finansiniams veiklos rezultatams už 2016 m.

Grupės ir Bendrovės suteiktų paskolų senėjimo analizė 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d.:

		Suteiktos paskolos, pradelstos, bet nenuvertėjusios
	Suteiktos paskolos, nepradelstos ir nenuvertėjusios	Mažiau nei 30 dienų	30–90 dienų	90–180 dienų	Daugiau nei 180 dienų	Iš viso
2017 m.	-	-	-	-	-	-
2016 m.	437	-	-	-	-	437

Visos suteiktos paskolos, kurios nepradelstos ir nenuvertėjusios 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d., buvo suteiktos šalims, tinkamai vykdžiusioms savo įsipareigojimus.

15 Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, bendrąja verte	1.876	1.258	217	-
Gautini mokesčiai, bendrąja verte Atėmus: abejotinų pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų vertės	37	38	-	-
sumažėjimą	(10)	(11)	-	-
	1.903	1.285	217	-

Abejotinų pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas per 2017 m. ir 2016 m. yra įtrauktas į "vertės sumažėjimo, nukainojimo ir atidėjinių" straipsnį pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Pirkėjų įsiskolinimų ir kitos gautinos sumos yra be palūkanų, o jų apmokėjimo terminas paprastai yra 10–30 dienų. Gautinos sumos iš susijusių šalių detaliau aprašytos 25-oje pastaboje.

2017 m. gruodžio 31 d. Grupės pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, kurių bendrosios balansinės vertės sudarė 10 tūkst. eurų, buvo nuvertėję (2016 m. gruodžio 31 d. - 14 tūkst. eurų). Nulio eurų grynosios vertės apskaitytos Grupės finansinės būklės ataskaitoje (2016 m. gruodžio 31 d. - 3 tūkst. eurų).

Pasikeitimas Grupės ir Bendrovės gautinų sumų vertės sumažėjimo (nustatomo individualiai) sąskaitoje yra toks:

		Individualiai nustatytas vertės sumažėjimas
	Grupė	Bendrovė
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	5	-
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus	6	-
Atstatytos anksčiau nurašytos sumos	-	-
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	11	-
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus	-	-
Atstatytos anksčiau nurašytos sumos	(1)	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	10	-

Grupės pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų senėjimo analizė 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d.:

		Pirkėjų įsiskolinimai, pradelsti, bet nenuvertėję
	Pirkėjų įsiskolinimai, nepradelsti ir nenuvertėję	Mažiau nei 30 dienų	30 - 90 dienų	90 - 180 dienų	Daugiau nei 180 dienų	Iš viso
2017 m.	1.685	-	1	-	180	1.866
2016 m.	1.231	-	10	2	1	1.244

Bendrovės pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų senėjimo analizė 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d.:

		Pirkėjų įsiskolinimai, pradelsti, bet nenuvertėję
	Pirkėjų įsiskolinimai, nepradelsti ir nenuvertėję	Mažiau nei 30 dienų	30 - 90 dienų	90 - 180 dienų	Daugiau nei 180 dienų	Iš viso
2017 m.	37	-	-	-	180	217
2016 m.	-	-	-	-	-	-

Nepradelsto ir nenuvertėjusio finansinio turto kredito kokybė

Visi pirkėjų įsiskolinimai, kurie yra nepradelsti ir nenuvertėję 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d., yra gautini iš šalių, kurios anksčiau nebuvo nevykdžiusios savo įsipareigojimų. Pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų atžvilgiu, kurios yra nepradelstos ir nenuvertėjusios, finansinių ataskaitų parengimo dieną nebuvo jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėjimų įsipareigojimų, nes Grupė ir Bendrovė prekiauja tik su pripažintomis, patikimomis trečiosiomis šalimis. Didžiausia kredito rizika, patiriama finansinių ataskaitų parengimo dieną, yra kiekvienos pirmiau nurodytos gautinos sumos grupės balansinė vertė. Grupė neturi jokių užtikrinimo priemonių.

16 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

		Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Pinigai banke	2.133	1.464	1.050	384
	2.133	1.464	1.050	384

Pinigai banke uždirba palūkanas pagal kintamas palūkanų normas, atsižvelgiant į kiekvienos dienos bankų indėlių palūkanų normas.

Grupės ir Bendrovės pinigai ir pinigų ekvivalentai nėra įkeisti.

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė turėjo terminuotus indėlius banke, kurių terminas ilgesnis nei 3 mėnesiai ir kurių visai balansinei vertei buvo pripažintas vertės sumažėjimas:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
AB banko "Snoras" indėlio sertifikatas	3.106	3.106	3.106	3.106
Sukauptos gautinos palūkanos	16	16	16	16
Atėmus: vertės sumažėjimą dėl AB banko "Snoras" nemokumo	(3.122)	(3.122)	(3.122)	(3.122)
	-	-	-	-

Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 24 d. pripažino AB banką "Snoras" nemokiu ir atšaukė jo veiklos licenciją. Vadovaujantis viešai paskelbta informacija apie AB banką "Snoras", labiausiai tikėtina, kad banko turto vertė buvo žymiai mažesnė už įsipareigojimų vertę jau 2011 m. rugsėjo 30 d., todėl Bendrovės vadovybė nusprendė turimo AB banko "Snoras" indėlio sertifikato vertės sumažėjimą apskaityti visai jo balansinei vertei.

Pinigų kredito kokybė gali būti vertinama pagal bankų išorinius kredito reitingus :

		Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
"Moody's" reitingai
"Prime-1"	1.668	1.036	892	347
"Prime-3"	465	-	158	-
Ne "Prime"	-	333	-	37
Nereitinguojami	-	95	-	-
	2.133	1.464	1.050	384

17 Riboto naudojimo pinigai

2015 m. Bendrovė deponavo 83 tūkst. eurų AB Šiaulių banke, kaip užtikrinimo priemonę būsimam įsipareigojimui nupirkti 100 proc. AS "Finasta atklātais pensiju fonds" akcijų (ši įmonė valdo III-ios pakopos pensijų fondus Latvijoje; dabartinis pavadinimas AS "INVL atklātais pensiju fonds"; 3 pastaba). Minėta riboto naudojimo pinigų suma buvo įkeista AB Šiaulių bankui, kaip užtikrinimo priemonė būsimam įsipareigojimui. 2016 m. Bendrovė papildomai deponavo 20 tūkst. eurų sumą. 2017 m., užbaigus AS "INVL atklātais pensiju fonds" akcijų įsigijimą, deponuoti pinigai buvo grąžinti.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

18 Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai

Įstatinį akcinį kapitalą sudaro 11.865.993 paprastosios vardinės akcijos (2016 m. gruodžio 31 d. - 11.865.993), kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 euro. Visos išleistos akcijos yra pilnai apmokėtos.

2016 m. pokyčiai

Nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. Bendrovė vykdė savų akcijų supirkimą per oficialaus siūlymo rinką. Maksimalus superkamų akcijų kiekis – 250.000 vnt. Supirkimo kaina – 4,11 EUR už akciją. Buvo supirkta 135.739 vnt. akcijų (1,14 % įstatinio kapitalo) už 558 tūkst. eurų, įskaitant tarpininkavimo mokesčius. Už akcijas atsiskaityta 2016 m. gegužės 23 d. Įsigytos savos akcijos balsavimo teisių nesuteikia.

2017 m. pokyčiai

Nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. Bendrovė vykdė savų akcijų supirkimą per oficialaus siūlymo rinką. Maksimalus superkamų akcijų kiekis – 120.000 vnt. Supirkimo kaina – 4,55 EUR už akciją. Buvo supirkta 23.076 vnt. akcijų (0,19 % įstatinio kapitalo) už 106 tūkst. eurų, įskaitant tarpininkavimo mokesčius. Už akcijas atsiskaityta 2017 m. gegužės 22 d. Įsigytos savos akcijos balsavimo teisių nesuteikia.

19 Rezervai

Pasikeitimai privalomajame ir kituose rezervuose buvo tokie:

Grupė	Privalomasis rezervas	Savų akcijų įsigijimo rezervas	Mokėjimų akcijomis rezervas	Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d.	473	11.121	-	11.594
Pervedimai į rezervus	4	-	-	4
Mokėjimas akcijomis	-	-	346	346
2016 m. gruodžio 31 d.	477	11.121	346	11.944
Pervedimai į rezervus	13	-	-	13
Mokėjimas akcijomis	-	-	114	114
2017 m. gruodžio 31 d.	490	11.121	460	12.071

Bendrovės rezervai yra tokio pat dydžio kaip Grupėje, išskyrus privalomąjį rezervą, kuris lygus 473 tūkst. eurų 2015 m., 2016 m. ir 2017 m . gruodžio 31 d.

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 % grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtas finansines ataskaitas, kol rezervas pasieks 10 % įstatinio kapitalo. Šis rezervas gali būti panaudotas tik sukauptiems nuostoliams padengti.

Savų akcijų įsigijimo rezervas

Savų akcijų įsigijimo rezervas yra sudaromas savų akcijų įsigijimui, kad būtų galima palaikyti jų likvidumą ir valdyti kainos svyravimus. Jis yra sudaromas iš paskirstytinojo pelno visuotinio akcininkų susirinkimo metu akcininkams nusprendus. Rezervas negali būti naudojamas įstatinio kapitalo didinimui. Rezervo dydis negali kisti, kai Bendrovė įsigyja savų akcijų, bet jis sumažinamas, kai savos akcijos yra anuliuojamos. Visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai gali nuspręsti sumas, nepanaudotas savų akcijų įsigijimui, pervesti į nepaskirstytąjį pelną.

19 Rezervai (tęsinys)

Mokėjimų akcijomis rezervas

Mokėjimo akcijomis rezerve yra pripažįstama mokėjimų pagrindiniams vadovams nuosavybės priemonėmis vertė.

2016 m. gegužės 2 d. Bendrovė pasirašė su darbuotojais akcijų pasirinkimo sutartis dėl 52.906 Bendrovės akcijų. Pagrindinės šių sutarčių sąlygos:

• darbuotojas įgyja teisę įsigyti akcijas 2019 m. po eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, t. y. praėjus trims metams po akcijų pasirinkimo sutarčių sudarymo, ankstesnis pasinaudojimas šia teise negalimas;
• akcijų įsigijimo kaina 1 euras;
• sutartyse nėra numatyta papildomų teisės įsigyti akcijas suteikimo sąlygų;
• suėjus pasinaudojimo teise įsigyti akcijas terminui, teisė įsigyti akcijas bus realizuojama darbuotojui pardavus Bendrovės turimas savas akcijas, arba pasiūlius jam pasirašyti naujai išleidžiamas Bendrovės akcijas;
• akcijų pasirinkimo sandorių darbuotojas negali perleisti.

Atsižvelgiant į sutarčių sąlygas, vadovybė vertina, kad akcijų pasirinkimo sandoriai darbuotojams suteikti už anksčiau (iki 2016 m.) darbuotojų suteiktas paslaugas Bendrovei, todėl mokėjimų akcijomis sąnaudos pripažintos Bendrovės ir Grupės pelno (nuostolių) ataskaitoje eilutėje "Išmokos darbuotojams" visa suteiktų pasirinkimo sandorių tikrąja verte iš karto (153 tūkst. eurų). Vieno akcijų pasirinkimo sandorio tikroji vertė jų suteikimo dieną (2016 m. gegužės 2 d.) lygi 2,90 euro. Mokėjimų akcijomis vertė apskaičiuota pagal Black-Scholes metodą. Vertei apskaičiuoti imta 2016 m. gegužės 2 d. akcijos kaina biržoje (3,91 euro), nerizikinga palūkanų norma (-0,448 proc.), istorinis akcijos kainos kintamumo dydis (36,52 proc.), tikėtinų dividendų norma (0 proc.).

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė sukaupė mokėjimų akcijomis sąnaudas. Mokėjimas akcijomis įvyko 2017 m. gegužės mėn. Sukauptų sąnaudų suma atitinka 68.000 vnt. Bendrovės akcijų vertei. Pagrindinės sutarčių sąlygos:

• darbuotojas įgyja teisę įsigyti akcijas 2020 m. po eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, t. y. praėjus trims metams po akcijų pasirinkimo sutarčių sudarymo, ankstesnis pasinaudojimas šia teise negalimas;
• akcijų įsigijimo kaina 1 euras;
• sutartyse nėra numatyta papildomų teisės įsigyti akcijas suteikimo sąlygų;
• suėjus pasinaudojimo teise įsigyti akcijas terminui, teisė įsigyti akcijas bus realizuojama darbuotojui pardavus Bendrovės turimas savas akcijas arba pasiūlius jam pasirašyti naujai išleidžiamas Bendrovės akcijas;
• akcijų pasirinkimo sandorių darbuotojas negali perleisti.

Atsižvelgiant į sutarčių sąlygas, vadovybė vertina, kad akcijų pasirinkimo sandoriai darbuotojams bus suteikti už 2016 m. darbuotojų suteiktas paslaugas Grupei, todėl mokėjimų akcijomis sąnaudos pripažintos Bendrovės ir Grupės pelno (nuostolių) ataskaitoje eilutėje "Išmokos darbuotojams" visa suteiktų pasirinkimo sandorių tikrąja verte iš karto. Grupė pripažino 193 tūkst. eurų sąnaudų, Bendrovė pripažino 20 tūkst. eurų sąnaudų ir 173 tūkst. eurų, kaip papildomą investiciją į konsoliduojamas dukterines įmones. Vieno akcijų pasirinkimo sandorio tikroji vertė 2016 m. gruodžio 31 d. yra lygi 2,84 euro. Mokėjimų akcijomis vertė paskaičiuota pagal Black-Scholes metodą. Vertei apskaičiuoti imta 2016 m. gruodžio 31 d. akcijos kaina biržoje (3,86 euro), nerizikinga palūkanų norma (-0,771 proc.), istorinis akcijos kainos kintamumo dydis (34,01 proc.), tikėtinų dividendų norma (0 proc.).

2017 m. gegužės 3 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. Bendrovė su Grupės darbuotojais susitarė dėl akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų atitinkamai dėl 15.765 ir 64.806 Bendrovės akcijų. 2017 m. spalio 27 d. vienai darbuotojai pakeitus pareigas 2017 m. gegužės 3 d. mokėjimo akcijų skaičius sumažėjo iki 14.170 Bendrovės akcijų. Pagrindinės sutarčių sąlygos:

• įgyjama teisė įsigyti akcijas 2020 m. po eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, t. y. praėjus trims metams po akcijų pasirinkimo sutarčių sudarymo, ankstesnis įvykdymas negalimas;
• akcijų įsigijimo kaina 1 euras;
• 2017 m. gegužės 16 d. sutartyse nėra numatyta papildomų teisės įsigyti akcijas suteikimo sąlygų;
• 2017 m. gegužės 3 d. sutartyse dalies akcijų įsigijimo teisė įsigalioja ateityje (2017 m. lapkričio 30 d., 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. balandžio 30 dienomis), jei darbuotojo darbo sutartis iki tos datos nenutrūksta.
• suėjus pasinaudojimo teise įsigyti akcijas terminui, teisė įsigyti akcijas bus realizuojama darbuotojui pardavus Bendrovės turimas savas akcijas arba pasiūlius jam pasirašyti naujai išleidžiamas Bendrovės akcijas;
• akcijų pasirinkimo sandorių darbuotojas negali perleisti.

Atsižvelgiant į sutarčių sąlygas, vadovybė vertina, kad 2017 m. gegužės 16 d. akcijų pasirinkimo sandoriai darbuotojams suteikti už 2016 m. suteiktas darbuotojų paslaugas Grupei, todėl mokėjimų akcijomis sąnaudos pripažintos Bendrovės ir Grupės pelno (nuostolių) ataskaitoje eilutėje "Išmokos darbuotojams" visa suteiktų pasirinkimo sandorių tikrąja verte iš karto. Kadangi 2016 m. finansinėse ataskaitose dėl šių sandorių Grupė pripažino 193 tūkst. eurų sąnaudų kaupimą, tai 2017 m. perskaičiavus akcijų pasirinkimo sandorio tikrąją vertę papildomai pripažinta 36 tūkst. eurų sąnaudų. Bendrovė papildomai pripažino 6 tūkst. eurų sąnaudų ir 30 tūkst. eurų kaip papildomą investiciją į konsoliduojamas dukterines įmones. Vieno akcijų pasirinkimo sandorio tikroji vertė jų suteikimo dieną (2017 m. gegužės 16 d.) lygi 3,53 euro. Mokėjimų akcijomis vertė paskaičiuota naudojant Black-Scholes metodą. Vertei skaičiuoti imta: 2017 m. gegužės 16 d. akcijos kaina biržoje (4,55 euro), rizikos palūkanų norma (-0,578 proc.), istorinis akcijos kainos kintamumo dydis (33,60 proc.), tikėtinų dividendų norma (0 proc.).

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

19 Rezervai (tęsinys)

Mokėjimų akcijomis rezervas (tęsinys)

2017 m. gegužės 3 d. mokėjimų akcijų sąnaudos pripažįstamos proporcingai darbuotojų išdirbtam laikui per teisių suteikimo laikotarpį. 2017 m. Grupė pripažino pagal šiuos mokėjimo akcijų sandorius 42 tūkst. eurų sąnaudų, o Bendrovė pripažino 42 tūkst. eurų kaip papildomą investiciją į konsoliduojamas dukterines įmones. Vieno akcijų pasirinkimo sandorio tikroji vertė jų suteikimo dieną (2017 m. gegužės 3 d.) lygi 3,33 euro. Mokėjimų akcijomis vertė paskaičiuota naudojant Black-Scholes metodą. Vertei skaičiuoti imta: 2017 m. gegužės 3 d. akcijos kaina biržoje (4,35 euro), rizikos palūkanų norma (-0,641 proc.), istorinis akcijos kainos kintamumo dydis (33,58 proc.), tikėtinų dividendų norma (0 proc.).

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė sukaupė mokėjimų akcijomis sąnaudas. Tikimasi, kad mokėjimas akcijomis įvyks 2018 m. gegužės mėn. Sukauptų sąnaudų suma atitinka 8.363 vnt. Bendrovės akcijų vertei. Pagrindinės sutarčių sąlygos:

• darbuotojas įgyja teisę įsigyti akcijas 2021 m. po eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, t. y. praėjus trims metams po akcijų pasirinkimo sutarčių sudarymo, ankstesnis pasinaudojimas šia teise negalimas;
• akcijų įsigijimo kaina 1 euras;
• sutartyse nėra numatyta papildomų teisės įsigyti akcijas suteikimo sąlygų;
• suėjus pasinaudojimo teise įsigyti akcijas terminui, teisė įsigyti akcijas bus realizuojama darbuotojui pardavus Bendrovės turimas savas akcijas arba pasiūlius jam pasirašyti naujai išleidžiamas Bendrovės akcijas;
• akcijų pasirinkimo sandorių darbuotojas negali perleisti.

Atsižvelgiant į sutarčių sąlygas, vadovybė vertina, kad akcijų pasirinkimo sandoriai darbuotojams bus suteikti už 2017 m. darbuotojų suteiktas paslaugas Grupei, todėl mokėjimų akcijomis sąnaudos pripažintos Bendrovės ir Grupės pelno (nuostolių) ataskaitoje eilutėje "Išmokos darbuotojams" visa suteiktų pasirinkimo sandorių tikrąja verte iš karto. Grupė ir Bendrovė pripažino 36 tūkst. eurų sąnaudų. Vieno akcijų pasirinkimo sandorio tikroji vertė 2017 m. gruodžio 31 d. yra lygi 4,29 euro. Mokėjimų akcijomis vertė paskaičiuota pagal Black-Scholes metodą. Vertei apskaičiuoti imta 2017 m. gruodžio 31 d. akcijos kaina biržoje (5,30 euro), nerizikinga palūkanų norma (-0,442 proc.), istorinis akcijos kainos kintamumo dydis (34,86 proc.), tikėtinų dividendų norma (0 proc.).

20 Gautos paskolos

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė yra gavusi paskolą iš UAB "Invalda INVL Investments". 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Grupė nėra gavusi paskolų.

Gautoms paskoloms metų eigoje taikomas apskaičiuotųjų palūkanų normos svertinis vidurkis:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Gautos paskolos	-	-	3,00%	3,00%

Įsipareigojimų, susijusių su finansine veikla (paskolos), pokyčiai pateikti žemiau esančioje lentelėje:

(iii)	Bendrovė
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	398
Sumokėtos palūkanos	(12)
Palūkanų sąnaudos	12
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	398

21 Skolos tiekėjams

Skolos tiekėjams yra be palūkanų ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 14–60 dienų. Su susijusiomis šalimis susijusių skolų terminai ir sąlygos aprašyti 25-oje pastaboje.

22 Kiti įsipareigojimai

Kiti trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai parodyti lentelėje:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Finansiniai įsipareigojimai
Mokėtini dividendai	372	383	372	383
Kitos mokėtinos sumos	360	412	66	64
	732	795	438	447
Nefinansiniai įsipareigojimai
Mokėtini atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos	713	549	29	27
Mokėtini mokesčiai	16	16	-	-
Kitos mokėtinos sumos	30	31	-	-
	759	596	29	27
Iš viso kitų trumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų	1.491	1.391	467	474
Ilgalaikiai įsipareigojimai	-	-	-	-
Trumpalaikiai įsipareigojimai	1.491	1.391	467	474

23 Finansinis rizikos valdymas

23.1 Finansinės rizikos veiksniai

Vykdydama rizikos valdymą, Grupė pagrindinį dėmesį skiria finansinei (kredito, rinkos, likvidumo), veiklos ir teisinei rizikoms. Grupės lygmenyje strateginį rizikos valdymą vykdo valdyba. Veiklos rizikos valdymą atlieka kiekvienos įmonės direktoriai. Pagrindinis finansinės rizikos valdymo tikslas yra nustatyti rizikos ribas ir vėliau užtikrinti, kad rizikos mastas šių ribų neviršytų. Vykdant veiklos ir teisinės rizikos valdymą, siekiama užtikrinti tinkamą vidaus taisyklių ir procedūrų funkcionavimą tam, kad veiklos ir teisinė rizikos būtų sumažintos.

Pagrindinius Grupės ir Bendrovės finansinius įsipareigojimus sudaro skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos. Pagrindinis šių finansinių įsipareigojimų tikslas – padidinti Grupės ir Bendrovės veiklos finansavimą. Grupė ir Bendrovė turi įvairaus finansinio turto: pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, suteiktos paskolos, investicijos į nuosavybės ir skolos vertybinius popierius, terminuotieji indėliai banke ir iš pagrindinės veiklos gaunami pinigai. Iki šiol Grupė ir Bendrovė nenaudojo išvestinių finansinių priemonių rizikai mažinti, nes, vadovybės nuomone, tam nebuvo poreikio.

Grupė yra valdoma taip, kad pagrindinės jos vykdomos veiklos būtų nepriklausomos viena nuo kitos. Taip yra diversifikuojama veiklos rizika ir sudaromos sąlygos parduoti bet kurį valdomą verslą, nesukuriant rizikos Bendrovei ir Grupei.

Bendrovė vykdo politiką, pagal kurią nesuteikia Grupės įmonėms garantijų ar laidavimų. Grupės įmonės paprastai neteikia garantijų viena kitai.

Pagrindinės iš finansinių priemonių kylančios rizikos yra rinkos rizika (įskaitant užsienio valiutos riziką, pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos riziką, kainos riziką), likvidumo rizika ir kredito rizika. Rizikos yra įvardintos ir aprašytos toliau.

23 Finansinis rizikos valdymas (tęsinys)

23.1 Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)

Kredito rizika

Kredito rizika kyla dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų, riboto naudojimo pinigų, indėlių bankuose ir kitose finansinėse institucijose, taip pat dėl nesumokėtų pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų, negrąžintų suteiktų paskolų bei skolos vertybinių popierių.

Grupės kredito rizika yra vertinama atskirai pagal segmentus.

Finansinių ataskaitų sudarymo dieną pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų, kurios yra nepradelstos ir nenuvertėjusios, atžvilgiu nebuvo jokių jų kredito kokybės pablogėjimo požymių, nes gautinų sumų likučiai yra nuolat Grupės kontroliuojami. Maksimali galima kredito rizika yra atskleista 14 ir 15 pastabose. Maksimali kredito rizika, susijusi su suteiktomis paskolomis, klasifikuotomis kaip investicijos į dukterines įmones, vertinamomis tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliu, yra lygi jų balansinei vertei (947 tūkst. eurų 2017 m. gruodžio 31 d. ir 745 tūkst. eurų 2016 m. gruodžio 31 d.). Grupė ir Bendrovė nesudarė jokių reikšmingų sandorių už Lietuvos ir Latvijos ribų.

Kredito riziką dėl kito Grupės ir Bendrovės finansinio turto, kurį sudaro indėliai bankuose bei pinigai ir pinigų ekvivalentai, riboto naudojimo pinigai bei skolos vertybiniai popieriai, Grupė ir Bendrovė patiria dėl prekybos partnerių įsipareigojimų nesilaikymo. Maksimali kredito rizikos suma lygi šių priemonių balansinei vertei. Maksimali galima kredito rizika yra atskleista 13 ir 16 pastabose.

Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika

Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos kitimo riziką visų pirma dėl įsipareigojimų, kuriems nustatytos kintamos palūkanų normos, ir dėl turimų obligacijų.

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Grupė nebuvo gavusi paskolų. 2017 ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė yra pasiskolinusi iš savo dukterinės įmonės su vieneriems metams fiksuota palūkanų norma. Bendrovė ir Grupė yra suteikusios paskolas dukterinėms įmonėms su vieneriems metams fiksuota palūkanų norma. Todėl Grupė ir Bendrovė iš suteiktų paskolų nepatiria pinigų srautų palūkanų normos rizikos.

2017 m. ir 2016 m. dėl obligacijų su fiksuota palūkanų norma Grupė susiduria su tikrosios vertės palūkanų normos rizika, bet ji nėra reikšminga.

Akcijų kainos rizika

Grupė ir Bendrovė patiria nuosavybės vertybinių popierių kainos riziką dėl jų turimų investicijų, kurios finansinės būklės ataskaitoje klasifikuojamos kaip investicijos, skirtos parduoti, arba vertinamos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Grupė ir Bendrovė nepatiria biržos prekių kainos rizikos. Siekdamos valdyti nuosavybės vertybinių popierių kainos riziką, Grupė ir Bendrovė diversifikuoja savo portfelį.

Grupės ir Bendrovės investicijos į kitų įmonių akcijas, kuriomis viešai prekiaujama, yra įtrauktos į OMX Baltijos šalių biržų lyginamąjį grąžos indeksą (OMXBBGI).

Lentelėje toliau pateikta akcijų indekso padidėjimo/sumažėjimo įtaka Grupės ir Bendrovės pelnui prieš apmokestinimą. Analizė remiasi prielaida, kad akcijų indeksas padidėjo (sumažėjo) 20 proc., visiems kitiems kintamiesiems nekintant, ir visos Grupės ir Bendrovės valdomos nuosavybės priemonės kito remiantis istorine akcijų kainos koreliacija su indeksu.

Indeksas	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
OMXBBGI	3.461	1.971	3.456	1.962

Metų pelnas prieš apmokestinimą padidės (sumažės) dėl pelno (nuostolių) iš nuosavybės vertybinių priemonių, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Užsienio valiutos rizika

Dėl vykdomos veiklos Grupės finansinės būklės ataskaitai gali turėti įtakos pateikimo valiutos kurso pokyčiai. Grupės ir Bendrovės politika yra suderinti pinigų srautus iš labiausiai tikėtinų būsimų pardavimų ir pirkimų kiekviena užsienio valiuta. Grupė ir Bendrovė nesinaudoja jokiomis finansinėmis priemonėmis, padedančiomis apsidrausti nuo užsienio valiutos rizikos, nes ji nėra didelė.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

23 Finansinis rizikos valdymas (tęsinys)

23.1 Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)

Užsienio valiutos rizika (tęsinys)

Užsienio valiutos rizika Grupėje ir Bendrovėje nėra didelė, nes dauguma piniginio turto ir įsipareigojimų yra denominuoti eurais. 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. tik nedidelė Grupės ir Bendrovės turto dalis buvo denominuota užsienio valiuta.

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti pakankamą finansavimą atitinkamų kredito priemonių pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės likvidumo rizika kontroliuojama dukterinių įmonių lygmenyje. Grupės ir Bendrovės tikslas yra išlaikyti pusiausvyrą tarp finansavimo tęstinumo ir lankstumo, naudojant bankų paskolas. Likvidumo rizikos valdymas yra padalintas į ilgalaikio ir trumpalaikio likvidumo rizikos valdymą.

Trumpalaikio likvidumo rizikos valdymo tikslas yra tenkinti kasdienį lėšų poreikį. Kiekvienas veiklos segmentas savarankiškai planuoja savo vidinius pinigų srautus. Grupės ir Bendrovės trumpalaikis likvidumas yra kontroliuojamas kas mėnesį tikrinant likvidumo būklę ir lėšų poreikį atitinkamai pagal Grupės veiklos segmentus.

Ilgalaikio likvidumo rizika yra kontroliuojama, analizuojant būsimų pinigų srautų prognozes, atsižvelgiant į galimus finansavimo šaltinius. Prieš patvirtinant naują Grupės ir Bendrovės investavimo projektą, įvertinamos galimybės pritraukti reikiamas lėšas. Pagrindinė taikoma taisyklė – tai Grupės įmonių finansavimas ar skolinimasis iš jų per patronuojančią bendrovę, siekiant sumažinti iki minimumo tiesioginį skolinimąsi tarp skirtingų veiklos segmentų.

Toliau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus:

	Parei kalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos	-	190	-	-	-	190
Kiti įsipareigojimai	372	287	73	-	-	732
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	372	477	73	-	-	922
Skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos	-	140	58	-	-	198
Kiti įsipareigojimai	383	345	67	-	-	795
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	383	485	125	-	-	993

Toliau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus:

	Parei kalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Gautos paskolos	-	-	410	-	-	410
Skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos	-	3	-	-	-	3
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	372	66	-	-	-	438
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	372	69	410	-	-	851
Gautos paskolos	-	-	410	-	-	410
Skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos	-	8	-	-	-	8
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	383	64	-	-	-	447
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	383	72	410	-	-	865

Grupės likvidumo rodiklis (visas trumpalaikis turtas / visi trumpalaikiai įsipareigojimai) 2017 m. gruodžio 31 d. buvo apie 4,39 (3,5 – 2016 m. gruodžio 31 d.). Bendrovės likvidumo rodiklis 2017 m. gruodžio 31 d. buvo apie 3,32 (2,15 – 2016 m. gruodžio 31 d.). Vadovybė stebi Grupės ir Bendrovės likvidumo būklę ir, atsižvelgdama į situaciją rinkoje, imasi veiksmų, reikalingų likvidumo būklės gerinimui.

23 Finansinis rizikos valdymas (tęsinys)

23.2 Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė išlaikytų gerą mokumą ir tenkintų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekdamos palaikyti savo verslą ir padidinti iki maksimumo akcininkams teikiamą naudą. Bendrovės vadovybė kontroliuoja, kad jos investicijos atitiktų teisės aktuose ir paskolų sutartyse nustatytus reikalavimus, taikomus kapitalui, bei teikia reikalingą informaciją Grupės vadovybei.

Grupės ir Bendrovės kapitalas apima įstatinį kapitalą, akcijų priedus, rezervus ir nepaskirstytąjį pelną.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgdamos į ekonominių sąlygų pokyčius ir savo veiklos specifinę riziką. Siekdama palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali koreguoti akcininkams išmokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams arba išleisti naujas akcijas. 2017 m. ir 2016 m. nebuvo padaryta jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas nesudarytų mažiau negu 50 % jos įstatinio kapitalo. 2017 ir 2016 m. gruodžio 31 d. visos Grupės konsoliduojamos dukterinės įmonės laikėsi minėto įstatymo reikalavimo. Vadovaujantis Latvijos Respublikos valstybės finansuojamų pensijų įstatymu, investicijų valdymo įmonės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 500 tūkst. eurų, jei ji valdo pensijų fondus, kurių bendras turto dydis yra iki 50 mln. eurų, bei įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 1.000 tūkst. eurų, jei ji valdo pensijų fondus, kurių bendras turto dydis yra iki 100 mln. eurų. 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. IPAS "INVL Asset Management" laikėsi minėtų reikalavimų.

Bendrovės dukterinės įmonės UAB "INVL Asset Management" ir UAB FMĮ "INVL Finasta" savo kapitalą bei visą susijusią riziką valdo vadovaudamosi Lietuvos banko nustatytais reikalavimais. Bendrovės dukterinė įmonė IPAS "INVL Asset Management" savo kapitalą bei visą susijusią riziką valdo vadovaudamasi Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos nustatytais reikalavimais. Įmonės yra pasitvirtinusios bendrą rizikos lygį, kuriam esant minimalus kapitalo pakankamumo reikalavimas nebūtų pažeistas ir neiškiltų reali grėsmė jį pažeisti. UAB "INVL Asset Management" užtikrina, kad kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuojamas pagal Lietuvos banko reikalavimus, būtų ne mažesnis kaip 1,1. UAB FMĮ "INVL Finasta" užtikrina, kad kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuojamas pagal Lietuvos banko reikalavimus, būtų ne mažesnis kaip 8 proc. IPAS "INVL Asset Management" užtikrina, kad kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuojamas pagal Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos reikalavimus, būtų ne mažesnis kaip 8 proc. Šių dukterinių įmonių kapitalo pakankamumo rodikliai buvo tokie:

	2017 m.	2016 m.
UAB "INVL Asset Management"	1,61	1,86
UAB FMĮ "INVL Finasta" (%)	21,28	14,71
IPAS "INVL Asset Management" (%)	46,14	56,17

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

24 Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Grupės valdomi fondai ir individualūs portfeliai

Grupės valdomų fondų, individualių portfelių grynojo turto vertės bei valdomų uždarojo tipo investicinių bendrovių kapitalizacija (nėra eliminuotas tarpusavio investavimas):

	2017 m.	2016 m.
II-os pakopos pensijų fondai	380.920	300.412
III-ios pakopos pensijų fondai	24.167	18.264
Investiciniai ir alternatyvių investicijų fondai	109.395	100.087
Individualūs portfeliai	49.884	45.136
Uždarojo tipo investicinės bendrovės	49.372	46.940
Iš viso	613.738	510.839

Veiklos nuomos įsipareigojimai – Grupė kaip nuomininkas

Grupė ir Bendrovė yra sudariusios keletą veiklos nuomos sutarčių. Nuomos sąlygose nėra numatyta apribojimų Grupės ir Bendrovės veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis paskolomis ar papildoma ilgalaike nuoma.

2017 m. ir 2016 m. Grupės nuomos sąnaudos sudarė atitinkamai 339 tūkst. eurų ir 322 tūkst. eurų. 2017 m. ir 2016 m. Bendrovės nuomos sąnaudos sudarė atitinkamai 22 tūkst. eurų ir 28 tūkst. eurų.

Būsimi nuomos mokėjimai pagal sudarytas veiklos nuomos sutartis buvo tokie:

		Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Per vienerius metus
- patalpų nuoma	215	219	23	22
- kita nuoma	8	15	1	1
	223	234	24	23
Nuo vienerių iki penkerių
metų - patalpų nuoma	746	773	91	88
- kita nuoma	30	30	3	3
	776	803	94	91
Po penkerių metų
- patalpų nuoma	520	702	64	84
- kitas nuoma	21	29	2	3
	541	731	66	87
	1.540	1.768	184	201

Mokesčių įstatymai

Mokesčių institucijos bet kuriuo metu per 5-is iš eilės einančius metus po einamųjų mokestinių metų pabaigos turi teisę tikrinti Bendrovės ir jos dukterinių įmonių apskaitos įrašus ir apskaičiuoti papildomus mokesčius bei baudas. Bendrovės vadovybės nuomone, šiuo metu nėra jokių aplinkybių, kurios lemtų reikšmingų įsipareigojimų Grupei ir Bendrovei atsiradimą šiuo atžvilgiu.

25 Susijusių šalių sandoriai

Šalys laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba daro reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2017 m. ir 2016 m. Grupės susijusiomis šalimis buvo nekonsoliduotos dukterinės įmonės, asocijuotosios įmonės, bendrosios įmonės, Bendrovės akcininkai, kurie turi bendrą kontrolę arba reikšmingą įtaką (1 pastaba), ir pagrindiniai vadovai, įskaitant pagrindinių vadovų ir akcininkų, turinčių reikšmingą įtaką ar bendrą kontrolę, kontroliuojamas ar bendrai kontroliuojamas įmones, taip pat įmones, kuriose akcininkai, bendrai kontroliuojantys Bendrovę, yra pagrindiniai vadovai arba turi joms reikšmingą įtaką. Prie kitų susijusių šalių priskirtos įmonės, palikusios Grupę dėl 2014 m. įvykdyto atskyrimo, nes akcininkai, bendrai kontroliuojantys Bendrovę, yra šių įmonių pagrindiniai vadovai arba joms turi reikšmingą įtaką.

Iš susijusių šalių gautinos sumos yra parodytos bendrąja verte (neatėmus nuvertėjimo, su palūkanomis, apskaičiuotomis pagal sutartį nuo bendros vertės, nesumažintos vertės sumažėjimu), "Pardavimo ir kitų pajamų" ir "Pirkimų" stulpeliuose pateikiamos atitinkamai palūkanų pajamos ir sąnaudos.

Grupės sandoriai su nekonsoliduojamomis dukterinėmis įmonėmis 2017 m. ir šių sandorių likučiai 2017 m. gruodžio 31 d.:

2017 m. Grupė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
Suteiktos ir gautos paskolos	49	-	951	-
Mokestinių nuostolių perkėlimas	52	-	-	-
Dividendai	645	-	180	-
Apskaitos paslaugos	3	-	-	-
Kitos paslaugos	2	-	1	-
	751	-	1.132	-

Suteiktų paskolų grąžinimo terminas yra 2018 m., apskaičiuotų palūkanų norma yra fiksuota ir sudaro 4,5 %. Suteiktos paskolos nėra užtikrintos įkeistu turtu. Grupė klasifikuoja dalį paskolų kaip ilgalaikes, nes, vadovaudamasi savo politika, suėjus paskolų grąžinimo terminui, jį gali pratęsti.

Grupės sandoriai su asocijuotomis įmonėmis 2017 m. ir šių sandorių likučiai 2017 m. gruodžio 31 d.:

2017 m. Grupė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
Nuomos ir komunalinės paslaugos	4	213	-	4
Dividendai	253	-	-	-
Valdymo ir sėkmės mokesčiai	682	-	482	-
Apskaitos paslaugos	12	-	-	-
	951	213	482	4

Grupės sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis 2017 m. ir šių sandorių likučiai 2017 m. gruodžio 31 d.:

2017 m. Grupė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
Apskaitos paslaugos "INVL Technology" grupė (informacinių	15	-	-	-
technologijų priežiūros paslaugos) AB "INVL Baltic Farmland" grupė (žemės	-	125	-	19
sklypų administravimo paslaugos) Valdymo mokestis ("INVL Technology"	56	-	13	28
įmonei)	390	-	101	-
	461	125	114	47

Grupės sandoriai su nekonsoliduojamomis dukterinėmis įmonėmis 2016 m. ir šių sandorių likučiai 2016 m. gruodžio 31 d.:

2016 m. Grupė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
Suteiktos ir gautos paskolos	62	-	1.187	-
Mokestinių nuostolių perkėlimas	30	-	-	-
Dividendai	348	-	-	-
Apskaitos paslaugos	3	-	-	-
	443	-	1.187	-

Suteiktų paskolų grąžinimo terminas yra 2017 m., apskaičiuotų palūkanų norma yra fiksuota ir sudaro 4,5 %. Suteiktos paskolos nėra užtikrintos įkeistu turtu. Grupė klasifikuoja dalį paskolų kaip ilgalaikes, nes, vadovaudamasi savo politika, suėjus paskolų grąžinimo terminui, jį gali pratęsti.

Grupės sandoriai su asocijuotomis įmonėmis 2016 m. ir šių sandorių likučiai 2016 m. gruodžio 31 d.:

2016 m. Grupė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
Suteiktos ir gautos paskolos	58	-	-	-
Nuomos ir komunalinės paslaugos	-	215	-	5
Dividendai	253	-	-	-
Valdymo mokestis	5	-	5	-
Naujų akcijų platinimo paslaugos	187	-	-	-
Apskaitos paslaugos	14	-	-	-
Kitos paslaugos	3	-	-	-
	520	215	5	5

Grupės sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis 2016 m. ir šių sandorių likučiai 2016 m. gruodžio 31 d.:

2016 m. Grupė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
Apskaitos paslaugos "INVL Technology" grupė (informacinių	16	-	-	-
technologijų priežiūros paslaugos) AB "INVL Baltic Farmland" grupė (žemės	-	151	-	29
sklypų administravimo paslaugos) Valdymo mokestis ("INVL Technology"	174	-	116	-
įmonei)	205	-	109	-
	395	151	225	29

Bendrovės susijusiomis šalimis buvo dukterinės įmonės, asocijuotosios įmonės, bendrosios įmonės, Bendrovės akcininkai, kurie turi bendrą kontrolę arba reikšmingą įtaką (1 pastaba), pagrindiniai vadovai, pagrindinių vadovų ir akcininkų, turinčių reikšmingą įtaką arba bendrą kontrolę, kontroliuojamas ar bendrai kontroliuojamas įmones, taip pat įmones, kuriose akcininkai, bendrai kontroliuojantys Bendrovę, yra pagrindiniai vadovai arba turi joms reikšmingą įtaką. Prie kitų susijusių šalių 2014 m. priskirtos ir įmonės, palikusios Grupę dėl 2014 m. įvykusio atskyrimo, nes akcininkai, bendrai kontroliuojantys Bendrovę, yra šių įmonių pagrindiniai vadovai arba joms turi reikšmingą įtaką.

Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis 2017 m. ir šių sandorių likučiai 2017 m. gruodžio 31 d.:

2017 m. Bendrovė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
Suteiktos ir gautos paskolos	49	12	951	398
Dividendai	645	-	180	-
Apskaitos paslaugos	4	-	-	-
Kitos paslaugos	1	-	-	-
	699	12	1.131	398

Suteiktų paskolų grąžinimo terminas yra 2018 m., apskaičiuotų palūkanų norma yra fiksuota ir sudaro 4,5 %. Suteiktos paskolos negarantuotos įkeistu turtu. Bendrovė klasifikuoja dalį suteiktų paskolų kaip ilgalaikes, nes, vadovaudamasi savo politika, suėjus paskolų grąžinimo terminui, gali jį pratęsti. Gautų paskolų grąžinimo terminas yra 2018 m., apskaičiuotų palūkanų norma yra fiksuota ir sudaro 3 %.

Bendrovės sandoriai su asocijuotomis įmonėmis 2017 m. ir šių sandorių likučiai 2017 m. gruodžio 31 d.:

2017 m. Bendrovė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
Nuomos ir komunalinės paslaugos	-	26	-	1
Dividendai Apskaitos paslaugos	253 12	- -	- -	- -
	265	26	-	1

Bendrovės sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis 2017 m. ir šių sandorių likučiai 2017 m. gruodžio 31 d.:

2017 m. Bendrovė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
"INVL Technology" grupė (informacinių technologijų priežiūros paslaugos) Apskaitos paslaugos	- 15	9 -	- -	1 -
	15	9	-	1

Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis 2016 m. ir šių sandorių likučiai 2016 m. gruodžio 31 d.:

2016 m. Bendrovė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
Suteiktos ir gautos paskolos Įstatinio kapitalo didinimas ne pinigais	62	8	1.187	398
(perleidžiant turėtas akcijas)	400	-	-	-
Dividendai	406	-	-	-
Mokestinių nuostolių perkėlimas	29	-	-	-
Apskaitos paslaugos	4	-	-	-
Kitos paslaugos	3	-	-	-
	904	8	1.187	398

Suteiktų paskolų grąžinimo terminas yra 2017 m., apskaičiuotų palūkanų norma yra fiksuota ir sudaro 4,5 %. Suteiktos paskolos negarantuotos įkeistu turtu. Bendrovė klasifikuoja dalį suteiktų paskolų kaip ilgalaikes, nes, vadovaudamasi savo politika, suėjus paskolų grąžinimo terminui, gali jį pratęsti. Gautų paskolų grąžinimo terminas yra 2017 m., apskaičiuotų palūkanų norma yra fiksuota ir sudaro 3 %.

Bendrovės sandoriai su asocijuotomis įmonėmis 2016 m. ir šių sandorių likučiai 2016 m. gruodžio 31 d.:

2016 m. Bendrovė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
Suteiktos ir gautos paskolos	58	-	-	-
Nuomos ir komunalinės paslaugos	-	26	-	3
Dividendai	253	-	-	-
Apskaitos paslaugos	12	-	-	-
	323	26	-	3

Bendrovės sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis 2016 m. ir šių sandorių likučiai 2016 m. gruodžio 31 d.:

2016 m. Bendrovė	Pardavimo ir kitos pajamos iš susijusių šalių	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Sumos, mokėtinos susijusioms šalims
"INVL Technology" grupė (informacinių
technologijų priežiūros paslaugos) Apskaitos paslaugos	- 16	10 -	- -	1 -
	16	10	-	1

2017 m. ir 2016 m. nebuvo jokio judėjimo asocijuotoms įmonėms suteiktų paskolų sąskaitoje ir jokių negrąžintų paskolų likučių atitinkamų metų pabaigoje.

Pasikeitimas paskolų, suteiktų dukterinėms įmonėms, sąskaitoje:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Sausio 1 d. likutis	1.187	1.236	1.187	1.236
Per metus suteiktos paskolos	165	235	165	235
Suteiktų paskolų susigrąžinimas	(437)	(70)	(437)	(70)
Paskolos ir palūkanos, konvertuotos siekiant padidinti įstatinį kapitalą	-	(348)	-	(348)
Įskaitymo būdu suteiktos paskolos	-	77	-	77
Priskaičiuotos palūkanos	49	62	49	62
Gautos palūkanos	(13)	(5)	(13)	(5)
Gruodžio 31 d. likutis	951	1.187	951	1.187

Pasikeitimas paskolų, suteiktų kitoms susijusioms šalims, sąskaitoje:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Sausio 1 d. likutis	-	6.862	-	6.862
Per metus suteiktos paskolos	-	800	-	800
Suteiktų paskolų susigrąžinimas	-	(1.458)	-	(1.458)
Paskolos ir palūkanos, konvertuotos siekiant padidinti įstatinį kapitalą	-	(6.219)	-	(6.219)
Priskaičiuotos palūkanos	-	58	-	58
Gautos palūkanos	-	(43)	-	(43)
Gruodžio 31 d. likutis	-	-	-	-

Pasikeitimas iš dukterinių įmonių gautų paskolų sąskaitoje:

			Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Sausio 1 d. likutis	-	-	398	-
Per metus gautos paskolos	-	-	-	390
Gautų paskolų grąžinimas	-	-	-	-
Priskaičiuotos palūkanos	-	-	12	8
Sumokėtos palūkanos	-	-	(12)	-
Gruodžio 31 d. likutis	-	-	398	398

Pagrindinių vadovų darbo užmokestis ir kitos išmokos

Vadovybės darbo užmokestis apima trumpalaikes išmokas darbuotojams ir mokėjimus akcijomis. 2017 m. ir 2016 m. pagrindiniais Grupės ir Bendrovės vadovais yra laikomi valdybos nariai ir Bendrovės vyriausiasis finansininkas. 2016 m. Grupės pagrindiniais vadovais dar buvo laikomi turto valdymo įmonių UAB "INVL Asset Management", IPAS "INVL Asset Management" stebėtojų tarybos ir valdybos nariai bei UAB FMĮ "INVL Finasta" generalinis direktorius.

	Grupė		Bendrovė
	2017 m. 2016 m.		2017 m.	2016 m.
Atlyginimai ir premijos	244	565	216	210
Socialinio draudimo įmokų sąnaudos	76	166	67	65
Pervedimai į pensijų fondus Mokėjimai akcijomis	- 40	17 291	- 40	- 54
Pagrindinių vadovų darbo užmokesčio iš viso	360	1.039	323	329

Ataskaitinių metų pabaigoje nebuvo suteikta jokių paskolų, nebuvo negrąžintų suteiktų paskolų likučių. 2017 ir 2016 m. dividendai mokėti nebuvo.

26 Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio

UAB "Mundus" įsigijimas

2018 m. vasario 2 d. Grupė įsigijo 51% UAB "Mundus" akcijų už 265 tūkst. eurų sumą (visa suma bus apmokėta grynais pinigais). Įsigyta įmonė valdo vieną investicinį fondą Lietuvoje, kuris investuoja į sparčiai augančio alternatyvaus finansavimo sektoriaus įmonių neviešai platinamus (angl. private debt) skolos vertybinius popierius. 2017 m. gruodžio 31 d. jos valdomas turtas siekė 13,7 mln. eurų sumą. 49% UAB "Mundus" akcijų yra valdoma dviejų įmonės pagrindinių vadovaujančių darbuotojų. Su jais buvo pasirašyta akcininkų sutartis 2017 m. lapkričio mėn. Pagal sutartį yra reikalaujama vieno iš kitų akcininkų pritarimo, kad būtų vadovaujama įmonės svarbiai veiklai. Todėl preliminariais vertinimais Grupė bendrai kontroliuoja įmonę. Preliminariais vertinimais įsigyto identifikuojamo įmonės grynojo turto tikrosios vertės buvo 234 tūkst. eurų bei Grupė pripažins 31 tūkst. eurų prestižą investicijoje į bendrą įmonę.

AB "INVALDA INVL" 2017 m. konsoliduotas metinis pranešimas

Parengta pagal informacijos atskleidimo taisykles, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 03-127

TURINYS

VADOVO ŽODIS 89
1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas pranešimas 90
2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą ir jo įmonių grupę 90
2.1. Informacija apie emitentą 90
2.2. Bendrovės tikslai, filosofija ir veiklos principai 90
2.3. Informacija apie įmonių grupę 92
II. FINANSINĖ INFORMACIJA IR SVARBŪS ĮVYKIAI 93
3. Veiklos aplinka 93
4. Emitento ir įmonių grupės finansinių rezultatų analizė 94
5. Svarbūs emitento įvykiai, įvykę ataskaitiniu laikotarpiu ir po finansinių metų pabaigos 95
6. Informacija apie grupės veiklą 97
6.1. Turto valdymo sektorius 97
6.2. Kitos investicijos 99
7. Emitento ir įmonių grupės praėjusių metų įvertinimas bei ateities veiklos planai ir prognozės 101
7.1. 2017 m. išsikeltų tikslų įgyvendinimo įvertinimas 101
7.2. Veiklos planai ir prognozės 101
III. INFORMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS 102
8. Informacija apie emitento įstatinį kapitalą 102
8.1. Įstatinio kapitalo pokyčiai 102
8.2. Įstatinio kapitalo struktūra 102
8.3. Informacija apie savas akcijas 102
9. Emitento įstatų pakeitimų tvarka 103
10. Akcininkai 103
10.1. Informacija apie bendrovės akcininkus 103
10.2. Akcijų suteikiamos teisės ir pareigos 105
11. Dividendai 105
12. Prekyba emitento vertybiniais popieriais bei įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose 106
12.1. Prekyba emitento vertybiniais popieriais 106
12.2. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais 109
IV. EMITENTO ORGANAI 112
13. Struktūra, organų įgaliojimai, organų narių paskyrimų ir pakeitimų tvarka 112
13.1. Visuotinis akcininkų susirinkimas 112
13.2. Valdyba 114
13.3. Prezidentas 116
14. Informacija apie bendrovės valdybos narius, vyr. finansininką, audito komiteto narius 116
15. Informacija apie bendrovės audito komitetą 119
16. Informacija apie emitento priskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas valdybos nariams, vyriausiajam finansininkui 121
V. KITA INFORMACIJA 122
17. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais 122
18. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes 122

19. Rizikos valdymas 122
19.1. Pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, apibūdinimas 122
19.2. Informacija apie rizikos mastą bendrovėje ir jos valdymą 123
19.3. Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai 123
20. Emitento ir įmonių grupės nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su socialine atsakomybe, aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija 123
20.1. Atsakingo verslo veiksmai bendrovėje 123
20.2. Darbuotojai 124
20.3. Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių, sudarytų komitetų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pragrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo 125
21. Priklausymas asociacijoms 125
22. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius 125
23. Informacija apie susijusių šalių sandorius 126
24. Informacija apie reikšmingus susitarimus, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei 126
25. Per ataskaitinį laikotarpį padarytų pagrindinių investicijų apibūdinimas 126
26. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose ir bendrovės finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis 126
27. Informacija apie audito įmonę 126
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO PASLAUGOS PAGAL SUTARTIS (ĮSKAITANT FONDŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITĄ)126
28. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją 127
1 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE GRUPĖS ĮMONES, JŲ KONTAKTINIAI DUOMENYS 128
2 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO 131
3 PRIEDAS. BENDROVĖS VALDYMO ATASKAITA 152

VADOVO ŽODIS

Gerbiami akcininkai, partneriai, darbuotojai,

Ačiū už tai, kad esate kartu su "Invalda INVL". Tik dėka Jūsų mes galime padaryti vis daugiau ir tobulėti savo atliekamuose darbuose. 2017-ieji buvo sėkmingi "Invaldos INVL" grupei ir absoliučiai daugumai bendradarbiavusių su mumis.

Investicijų grąžai reikšmingą įtaką daro išorinės aplinkybės, kurios buvo palankios 2017-aisiais metais. Pasaulinės finansų rinkos augo - tai buvo dar vieni geri metai Baltijos šalims. "Invaldai INVL" priklausančios turto valdymo įmonės "INVL Asset Management" skaičiuojamas Lietuvos investicijų indeksas per metus pakilo 6,3 %, esminę įtaką tam padarė šalies akcijų rinkos augimas.

Savo ruožtu mes didžiuojamės, jog 2017 metais dauguma mūsų valdomų

produktų buvo geriausi savo kategorijose ir kad žiniomis, profesiniais įgūdžiais bei darbu kūrėme naudą mūsų klientams, kuriems grupės turto valdymo bendrovės per metus uždirbo virš 34,6 mln. eurų, o mums patikėtas valdyti turtas 2017 metų pabaigoje viršijo 600 mln. eurų.

2017 metais ir toliau plėtėme veiklos spektrą pristatydami rinkai naujų sėkmingų investicinių produktų, kaip pavyzdžiui, "INVL Baltijos miškų fondas I", o įsigydami UAB "Mundus", turto valdymo įmonės akcijas įžengėme į reikšmingai augančią fiksuoto pajamingumo produktų rinką, sustiprindami savo komandą naujais talentais ir ekspertinėmis žiniomis.

Augindami turto valdymo verslą akcentuojame jo tvarumą. 2017 metais "INVL Asset Management" gavo europinę AIFM licenciją, suteikiančią teisę valdyti profesionaliesiems investuotojams skirtus fondus, prisijungėme prie atsakingo investavimo principų (PRI (angl. k. Principles for responsible investment). Palaikome šiandieninėje visuomenėje vis stiprėjančią mąstyseną, kad investuodami mes turime būti atsakingi už pokyčius, kuriuos mes galime įtakoti savo veiksmais.

"Invaldos INVL" nuosavybes teise turimu investicijų vertė 2017 metais reikšmingai padidėjo ir sudarė apie 57 mln. EUR. Be to įgyvendintas dalinis "Litagra grupės" pardavimo sandoris, leido realizuoti dalį sukurtos vertės bei sukaupti resursų naujoms investicijoms. Per 2017 metus bendrovės nuosavo kapitalo vertė augo 21,5 % , o "Invaldos INVL" grupė uždirbo 11,3 mln. eurų pelno.

Turėdami didžiausią investicijų specialistų komandą Baltijos šalyse, kurią ir toliau stipriname, mes skiriame didelį dėmesį mums patikėto turto valdymui. Plėsdamiesi organiškai bei per įsigijimus, 2018 metais planuojame pristatyti naujų reikšmingų investicinių galimybių - savo finansiniu indėliu bei darbu prisidėti prie šalies ir regiono augimo. Plėtodami "Invaldos INVL" grupės turto valdymo veiklą, prioritetą teikiame tvariam verslo augimui ir, visų pirma, orientuojamės į ilgalaikės vertės kūrimą. Dirbame tam, kad 2018-ieji ir vėlesni metai būtų geri mūsų klientams, partneriams, darbuotojams bei akcininkams.

Darius Šulnis AB "Invalda INVL" prezidentas

I. BENDRA INFORMACIJA

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas pranešimas

Pranešimas parengtas už 2017 metų sausio – gruodžio mėnesius. Į pranešimą taip pat yra įtraukti svarbūs bendrovės ir grupės įvykiai, įvykę po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pranešimas buvo audituotas.

2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą ir jo įmonių grupę

2.1. Informacija apie emitentą

Pavadinimas	Akcinė bendrovė "Invalda INVL"
Kodas	121304349
Adresas	Gynėjų g. 14, 01109 Vilnius
Telefonas	(8 5) 279 0601
Elektroninis paštas	info@Invaldainvl.com
Interneto tinklalapis	www.invaldainvl.com
Teisinė forma	akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1992-03-20 Vilniaus įmonių rejestre
Registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie bendrovę	Juridinių asmenų registras

2.2. Bendrovės tikslai, filosofija ir veiklos principai

Veikla

"Invalda INVL" grupės prioritetas yra užtikrinti sėkmingą patikėto turto valdymą.

AB "Invalda INVL" yra viena pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse. Grupės įmonės bendrai valdo daugiau kaip 20 investicinių, nekilnojamo turto ir pensijų fondų (antros ir trečios pakopos), alternatyvias investicijas, individualius portfelius, privataus kapitalo bei kitas finansines priemones. Daugiau kaip 190 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai yra patikėję "Invaldos INVL" grupei virš 600 mln. eurų vertės turto.

Tikime, kad mūsų komandos investavimo ir turto valdymo patirtis kuria vertę, todėl valdome ne tik akcininkų, bet ir kitų investuotojų lėšas. Kasdien priimame sprendimus siekdami išmintingai investuoti ir valdyti mums patikėtą turtą, vadovaudamiesi šiomis vertybėmis: atsakomybe, profesionalumu, efektyvumu ir atvirumu.

Patirtis

"Invalda INVL" veiklą pradėjo 1991 m. kaip bendrovė AB "Invalda". Nuo 1991 iki 1997 m. veikė kaip investicinė akcinė bendrovė, įsteigta valstybinio turto privatizavimo laikotarpiu įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą. 1997-2003 m. – turėjo Vertybinių popierių komisijos išduotą kontroliuojančios investicinės bendrovės licenciją. Bendrovės akcijomis nuo 1995 m. yra prekiaujama Nasdaq Vilnius biržoje. 2015 m. gegužės mėn. bendrovė pakeitė pavadinimą į "Invalda INVL".

Nuo įsteigimo įgyvendinome keletą dešimčių įmonių įsigijimo ir pardavimo, kapitalo pritraukimo sandorių, kurių bendra vertė viršija 1,2 mlrd. EUR.

Turėdami didžiausią investicijų valdytojų komandą Lietuvoje ir Latvijoje, daugiau kaip dvidešimt metų sėkmingai valdydami turtą, generuojame reikšmingą grąžą investuotojams.

Tikslai

"Invalda INVL" grupės prioritetas yra užtikrinti sėkmingą patikėto turto valdymą. Siekiame, kad grupės valdomi produktai atitiktų rinkos poreikius ir būtų vieni iš geriausių pasirinkimų savo kategorijose.

Siekiame būti pirmaujančia turto valdymo investicine grupe Lietuvoje ir viena iš pirmaujančių regione. Augame investuodami į organinę turto valdymo verslo plėtrą, o atsirandant galimybėms, vykdome naujus įsigijimus šiame versle. Esame įsitikinę, jog nepamirštant kasmetinių finansinių rezultatų svarbos, prioritetas ir toliau bus teikiamas kokybiniam ir kiekybiniam turto valdymo verslo augimui bei ilgalaikės vertės klientams, darbuotojams ir akcininkams kūrimui.

2.2.1 pav. "Invaldos INVL" 25 metų patirtis privataus kapitalo rinkoje

2.3. Informacija apie įmonių grupę

Šiuo metu didžioji dalis "Invaldos INVL" grupės turto sukoncentruota Lietuvoje bei Latvijoje. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje bendrovė veikė turto valdymo verslo sektoriuje bei valdė kitas privataus kapitalo investicijas, dalyvaudama bendrovių, veikiančių žemės ūkio, pastatų priežiūros, informacinių technologijų, nekilnojamojo turto ir bankininkystės, srityse.

Bendrovės investicijos į turto valdymo verslą yra strateginės, tuo tarpu, kitos investicijos gali būti parduodamos, gavus patrauklius pasiūlymus.

Grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys pateikti šio pranešimo 1 priede.

II. FINANSINĖ INFORMACIJA IR SVARBŪS ĮVYKIAI

3. Veiklos aplinka

Baltijos biržos užfiksavo dar vienus sėkmingus metus. Vilniaus biržos indeksas 2017 m. pakilo kiek sparčiau (16,97%) už pernykštį prieaugį (15,61%). Be to, 2017 m. vasarą, po 9,5 metų pertraukos, Vilniaus biržos indeksas sugrįžo iki prieš krizinio lygio ir jį įveikė. Rygos birža augo dar sparčiau (35,76%) nei pernai (24,77%) ir pateko tarp 10 labiausiai kilusių pasaulio biržų. Kiek lėtesnis nei pernai (19,72%) buvo Talino biržos indekso augimas (15,49%).

Visų akcijų indeksai (OMX Tallinn, OMX Riga, OMX Vilnius) skaičiuojami kiekvienoje Baltijos šalių biržoje atskirai. Į juos įtraukiamos visos Baltijos šalių biržų Oficialiajame ir Papildomajame sąraše esančios bendrovės. Šie indeksai atspindi dabartinę kiekvienos Baltijos šalies ar bendros Baltijos šalių VP rinkos situaciją ir jos pokyčius.

3.1. Lentelė. Baltijos akcijų rinkų augimas

Indeksas	2017-01-01	2017-12-31	+/- %
OMX Tallinn	1 075,50	1 242,12	15,49
OMX Riga	733,77	996,13	35,76
OMX Vilnius	558,50	653,29	16,97

Šaltinis: Nasdaq Baltic

2017 m. pasaulio ekonomikos atsigavimas įgauna vis didesnį pagreitį. Nors Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino JAV, JK ir Indijos BVP augimo rodiklius, tačiau galimą šių šalių ekonomikos augimo sulėtėjimą atsveria spartesnis nei tikėtasi euro zonos, Japonijos, Kinijos, Rusijos ir besiformuojančios rinkos ekonomikai atstovaujančių Europos šalių ūkių aktyvumas.

Lietuvos ūkio plėtra yra gerokai pagyvėjusi. 2017 m. ekonominį aktyvumą skatino gerėjanti tarptautinė ekonominė aplinka. Anksčiau buvusi menkoka, šiemet pasaulyje gerokai ūgtelėjo paklausa investicinėms prekėms, o tai pastebimai padidino tarptautinę prekybą. Iš visuminės paklausos sudedamųjų dalių paprastai investicijos būna labiausiai susijusios su užsienio prekyba, todėl investicijų padidėjimas taip ženkliai paskatino importą ir eksportą įvairiose šalyse, įskaitant Lietuvai svarbiausias prekybos partneres – euro zoną ir kitas ES valstybes. Bendroji infliacija šalyje tebėra pakilusi. Dabartinę kainų raidą lemia tiek vidaus ekonominiai veiksniai, tiek besikeičiančios tendencijos pasaulinėse žaliavų rinkose. Nemažą dalį infliacijos lemia vidaus ekonominė raida. Beveik trečdalį jos sudaro kylančios paslaugų kainos, kurios iš visų vartotojų kainų labiausiai siejamos su padėtimi darbo rinkoje ir vidaus paklausa. Darbo užmokestis kyla gana ženkliai ir netrumpą laiką, pastebimai aplenkdamas darbo našumą, todėl darbo sąnaudos turi didinamąjį poveikį kainoms. Didesnės gyventojų pajamos taip pat sukuria spaudimą kainų augimui, nes didėja vidaus vartojimo paklausa.

Rodiklis 2013 2014 2015 2016 2017 Realaus BVP metinis pokytis (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką, proc.) 3,4 3,5 1,7 2,2 3,8 Nominalus BVP (mlrd. Eur) 35,002 36,590 37,331 38,631 41,800 Mažmeninės prekybos apyvartos (palyginamosiomis kainomis, išskyrus transporto priemonių prekybą) metinis pokytis (proc.) 4,4 5,7 5,4 7,0 4,6 Nedarbo lygis (tyrimo duomenimis, vidutinis, proc.) 11,8 10,7 9,1 7,9 7,1 Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio metinis pokytis (proc.) 5,1 4,5 5,1 7,9 7,2

3.2. Lentelė. Pagrindiniai Lietuvos ekonomikos rodikliai

Šaltinis: SEB bankas, Lietuvos statistikos departamentas

4. Emitento ir įmonių grupės finansinių rezultatų analizė

4.1. Lentelė. Pagrindiniai finansinių ataskaitų straipsniai, tūkst. eurų
--------------------------------------------------------------------------	--

	Bendrovės		Grupės
tūkst. eurų	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.
Ilgalaikis turtas	46 333	51 667	63 301	44 467	48 581	59 511
Trumpalaikis turtas	2 648	1 894	2 879	5 099	5 832	7 513
Nuosavas kapitalas	48 123	52 681	63 996	48 123	52 681	63 996
Ilgalaikiai įsipareigojimai	-	-	1 316	76	82	1 316
Trumpalaikiai įsipareigojimai	858	880	868	1 367	1 650	1 712
Rezultatas prieš apmokestinimą	4 453	4 714	12 750	4 430	4 773	12 644
Grynasis rezultatas	4 188	4 770	11 307	4 188	4 770	11 307
Grynasis rezultatas priskirtinas patronuojančios įmonės akcininkams	-	-	-	4 188	4 770	11 307

"Invalda INVL" grupės 2017 m. grynasis pelnas siekia 11,3 mln. EUR.

4.2. Lentelė. AB "Invalda INVL" grynųjų aktyvų vertės skaičiavimas

tūkst. eurų	Vertinimo kriterijus	2015	2016	2017
Investicijos į valdymo verslą	Nuosavybės metodas	6 604	7 513	7 996
Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai	Balansinė vertė	1 238	384	1 050
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	Balansinė vertė	137	164	-
Investicijos į "INVL Baltic Real Estate"	Biržos kaina	1 985	8 183	10 036
Investicijos į "INVL Technology"	Biržos kaina	3 831	2 978	2 521
Kitos listinguojamos akcijos	Biržos kaina	513	901	1 560
Investicijos į "Litagra" (įskaitant suteiktas paskolas)	Lyginamųjų daugiklių metodas	14 897	15 371	9 972
Investicijos į Šiaulių Banką	Biržos kaina	6 363	11 505	18 111
Investicijos į "Inservis" (įskaitant suteiktas paskolas)	Lyginamųjų daugiklių metodas	4 828	4 921	3 579
Dukterinės įmonės investicija į investicinį fondą	Grynojo turto tikroji vertė	-	-	8 498
Investicijos į kitas dukterines įmones (įskaitant suteiktas paskolas)	Grynojo turto tikroji vertė	1 121	965	1 917
Paskolos "INVL Baltic Real Estate" grupės įmonėms	Balansinė vertė	6 862	-	-
Kitas turtas, kitos investicijos	Balansinė vertė	602	676	940
Turtas iš viso	Balansinė vertė	48 981	53 561	66 180
Įsipareigojimai	Balansinė vertė	858	880	2 184
Grynųjų aktyvų vertė	Balansinė vertė	48 123	52 681	63 996
Grynųjų aktyvų vertė akcijai	Balansinė vertė	4,11	4,55	5,53

	Bendrovės			Grupės
	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.
Nuosavybės grąža (ROE), %	9,04	9,46	19,38	9,04	9,46	19,38
Skolos koeficientas	0,02	0,02	0,03	0,03	0,03	0,05
Skolos – nuosavybės koeficientas	0,02	0,02	0,03	0,03	0,03	0,05
Bendrasis likvidumo koeficientas	3,09	2,15	3,32	3,73	3,53	4,39
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai (EPS), Eur	0,36	0,41	0,98	0,36	0,41	0,98
Kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E)	9,57	9,42	5,42	9,57	9,42	5,42

4.3. Lentelė. Rodikliai

https://invaldainvl.com/lit/lt/investuotojams/ataskaitos/veiklos-rodikliu-formules

AB "Invalda INVL" yra turto valdymo ir investicijų bendrovė. Didžiausią įtaką bendrovės pelnui daro turimų investicijų perkainojimas tikrąja verte bei sudaromi įsigijimo ir pardavimo sandoriai, todėl ne visi tradicinėms bendrovėms taikomi rodikliai yra tinkami AB "Invalda INVL" veiklai vertinti. Be to, investicijos į pagrindinį turto valdymo verslą apskaitomos nuosavybės metodu, kuri gali skirtis nuo rinkos kainos, todėl kai kurių rodiklių reikšmės gali ne visai tiksliai apibūdinti tikrąją padėtį.

5. Svarbūs emitento įvykiai, įvykę ataskaitiniu laikotarpiu ir po finansinių metų pabaigos

Įsigijimai ir/ar pardavimai

• "Invaldos INVL" 100 proc. kontroliuojama UAB "Cedus invest" kartu su kitais UAB "Litagra" akcininkais 2017 m. vasario 24 d. parafavo akcijų pirkimo-pardavimo sutartį dėl "Litagros" prekybos verslo ir elevatorių tinklo, t.y. AB "Litagros prekyba", bei jos antrinės įmonės Latvijoje SIA "Litagra", pardavimo UAB koncernui "Achemos grupė". "Invalda INVL" kartu su kitais akcininkais koncernui "Achemos grupė" pardavė "Litagros prekybą" – vieną didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio prekybos bendrovių, turinčią elevatorių tinklą. Už 36,9 proc. "LP grupės", valdančios "Litagros prekybą" kartu su jos antrine bendrove Latvijoje bei "Joniškio elevatorių", "Invaldos INVL" valdoma bendrovė "Cedus Invest" gavo 9,4 mln. eurų. Sandoris baigtas 2017 m. gruodžio 15 dieną.
• 2017 m. gruodžio 20 d. "Invaldos INVL" valdyba priėmė sprendimą perleisti iki 22 proc. investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovės "INVL Baltic Real Estate" akcijų. Akcijos būtų perleidžiamos 2018 metais instituciniams investuotojams bei mažmeniniams klientams. Viešas akcijų siūlymas mažmeniniams investuotojams būtų vykdomas tik tuomet, kai Lietuvos bankas patvirtins "INVL Baltic Real Estate" prospektą, kuriame būtų nustatyta akcijų kaina bei platinimo tvarka.
• 2017 m. gruodžio 21 d. paskelbta, kad "Invaldos INVL" nekonsoliduojama dukterinė įmonė UAB "Cedus invest" investuos iki 8,5 mln. eurų į "INVL Asset Management" valdomą "INVL besivystančios Europos obligacijų subfondą" (toliau – fondas). Tai bus trumpalaikė investicija, atliekama, kol lėšų prireiks kitiems projektams.
• "Invaldai INVL" priklausanti "INVL Asset Management" 2018 m. vasario 2 d. įgijo 51 proc. turto valdymo bendrovės "Mundus" akcijų.

Komandos pokyčiai

• 2017 m. balandžio 28 d. įvyko visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkime buvo susipažinta su "Invalda INVL" konsoliduotu metiniu pranešimu bei su auditoriaus išvada apie akcinės bendrovės "Invalda INVL" finansines ataskaitas. Taip pat patvirtintas "Invaldos INVL" finansinių ataskaitų rinkinys, pelno paskirstymas, savų akcijų supirkimo sąlygos bei klausimas dėl "Invaldos INVL" paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus, dėl kurio 2017 metais darbuotojams siūloma sudaryti opcionų sutartis, bei akcijų kainos. Susirinkime taip pat patvirtinta nauja audito komiteto nuostatų redakcija, nustatytas atlyginimas nepriklausomiems audito komiteto nariams bei ketverių metų kadencijai išrinkti nepriklausomi audito komiteto nariai: Dangutė Pranckėnienė ir Tomas Bubinas.

• 2017 m. balandžio 28 d. įvykęs visuotinis akcininkų susirinkimas perrinko į akcinės bendrovės "Invalda INVL" valdybą naujai 4 (ketverių) metų kadencijai šiuos narius: Alvydą Banį, Indrę Mišeikytę ir Darių Šulnį. 2017 m. gegužės 2 d. įvykusiame valdybos posėdyje Alvydas Banys išrinktas valdybos pirmininku.
• 2017 m. rugsėjo 7 d. paskelbta, kad "Invaldos INVL" dukterinei bendrovei "INVL Asset Management" nuo spalio 2 dienos vadovaus Laura Križinauskienė, pakeitusi Darių Šulnį, kuris lieka bendrovės valdybos pirmininku.

Nauji produktai

• 2017 m. rugpjūčio 16 d. "Invaldai INVL" priklausanti Latvijos turto valdymo bendrovė "INVL Asset Management" pristatė naują pasyvaus valdymo antros pakopos pensijų planą "INVL Index Direct", siūlantį tuo metu mažiausią Latvijoje antros pakopos indeksinio pensijų plano komisinį mokestį, taip pat suteikiantį galimybę kiekvienam naujam pensijų plano dalyviui tapti ir bendrovės "Invalda INVL" akcininku.
• 2018 m. sausio 22 d. "Invaldai INVL" priklausanti UAB "INVL Asset Management" įsteigė naują investicinį fondą "INVL absoliučios grąžos subfondą", kuris galės investuoti į įvairias turto klases, neribojant tam skiriamos fondo valdomo turto dalies, tokiu būdu tam tikrais etapais pasiekiant ir 100 proc. akcijų arba obligacijų. Pagrindinis fondo principas pasirenkant investicijas bus ekspertinis vertinimas – regionai, valstybės, turto klasės ar konkrečios investicinės idėjos.

Naujos narystės

• 2017 m. birželio 14 d. paskelbta, kad "Invalda INVL" kartu su jai priklausančiomis bendrovėmis "INVL Asset Management" Lietuvoje bei Latvijoje prisijungė prie Jungtinių Tautų palaikomų atsakingo investavimo principų PRI (angl. k. Principles for Responsible Investment).
• "Invalda INVL" ataskaitinio laikotarpio pabaigoje prisijungė prie Investuotojų asociacijos, kurios pagrindinė veikla apima šias sritis: pagrindinė veikla apima šias sritis: susitikimų su įmonių vadovais ir renginių apie finansų rinkas asociacijos nariams organizavimas, smulkiųjų investuotojų teisių gynimas, kompetencijų centro, teikiančio mokslinėmis išvadomis pagrįstas rekomendacijas Vyriausybei ir Seimui vystymas, dėmesio atkreipimas ir įspėjimas apie galimybes bei rizikas, susijusias su investavimu.

Savų akcijų supirkimas

• 2017 m. gegužės 2 d. paskelbta, jog bendrovės valdyba atsižvelgdama į tai, kad akcinėje bendrovėje "Invalda INVL" yra sudarytas ir nepanaudotas 10 013 tūkst. eurų rezervas savoms akcijoms įsigyti ir vadovaudamasi 2017 m. balandžio 28 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, nusprendė supirkti akcinės bendrovės "Invalda INVL" paprastąsias vardines 0,29 euro nominalios vertės akcijas per AB "Nasdaq Vilnius" vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką. Be to, buvo paskelbtos savų akcijų įsigijimo sąlygos.
• 2017 m. gegužės 18 d. paskelbta, jog pasibaigus savų akcijų supirkimui, AB "Invalda INVL" įsigis 0,19 proc. savų akcijų, už kurias buvo sumokėta 104 995,80 eurų (be tarpininkavimo mokesčių). Akcijų supirkimui, per kurį galėjo būti maksimaliai supirkta 120 000 vnt. akcijų, pasiūlyta 23 076 vnt. Kiekvienas akcininkas po 4,55 euro už akciją pardavė visas siūlytas akcijas. Akcijų supirkimas per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką prasidėjo 2017 m. gegužės 4 d., baigėsi - gegužės 18 d. Atsiskaitymas už supirktas akcijas - gegužės 22 dieną.

Darbuotojų akcijų opcionų sutartys

• 2017 m. gegužės 19 d. paskelbta, kad "Invalda INVL", vykdydama 2016 m. balandžio 29 d. patvirtintos Darbuotojų akcijų opcionų politikos nuostatas bei vadovaudamasi 2017 m. balandžio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, su akcinės bendrovės "Invalda INVL" ir įmonių, kurių daugiau kaip 50 proc. akcijų priklauso akcinei bendrovei "Invalda INVL" darbuotojais sudarė opcionų sutartis dėl 80.571 paprastųjų vardinių akcinės bendrovės "Invalda INVL" akcijų. 2020 metais opcionų sutartyse nustatyta tvarka ir terminais darbuotojai įgis teisę įsigyti

aukščiau nurodytą kiekį 0,29 eurų nominalios vertės akcinės bendrovės "Invalda INVL" akcijų, už kiekvieną įsigyjamą akciją sumokant 1 (vieno) euro kainą.

Finansiniai rezultatai

• 2017 m. gegužės 30 d. paskelbti 2017 metų 3 mėnesių AB "Invalda INVL" įmonių grupės neaudituoti rezultatai. Bendrovės ir konsoliduotas grynasis pelnas siekia 2,31 mln. eurų, 2016 metų 3 mėn. pabaigoje bendrovės ir konsoliduotas grynasis nuostolis siekė 0,18 mln. eurų. Bendrovės ir konsoliduotas 2017 metų 3 mėnesių nuosavas kapitalas sudarė 54,99 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu 2016 metais – 52,68 mln. eurų.
• 2017 m. rugpjūčio 31 d. paskelbta "Invaldos INVL" 2017 m. 6 mėn. tarpinė informacija. AB "Invalda INVL" bendrovės ir konsoliduotas 2017 metų 6 mėnesių grynasis pelnas siekė 7,74 mln. eurų, 2016 metų 6 mėn. pabaigoje bendrovės ir konsoliduotas grynasis nuostolis siekė 0,21 mln. eurų. Bendrovės ir konsoliduotas 2017 metų 6 mėnesių nuosavas kapitalas sudarė 60,39 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu 2016 metais – 47,51 mln. eurų.
• 2017 m. lapkričio 28 d. paskelbti 2017 metų 9 mėnesių AB "Invalda INVL" įmonių grupės neaudituoti rezultatai. AB "Invalda INVL" bendrovės ir konsoliduotas 2017 metų 9 mėnesių grynasis pelnas siekia 8,27 mln. eurų, 2016 metų 9 mėn. pabaigoje bendrovės ir konsoliduotas grynasis pelnas siekė 1,06 mln. eurų. Bendrovės ir konsoliduotas 2017 metų 9 mėnesių nuosavas kapitalas sudarė 60,92 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu 2016 metais – 48,78 mln. eurų.

6. Informacija apie grupės veiklą

6.1. Turto valdymo sektorius

"Invalda INVL" valdo licencijuojamas turto valdymo bendroves "INVL Asset Management" Lietuvoje ir Latvijoje, finansų maklerio įmonę "INVL Finasta" bei žemės sklypų administravimo bendrovę "INVL Farmland Management".

Didžiausią grąžą 2017 m. demonstravo "INVL Baltijos fondas". 2017 metus galima pavadinti besivystančių šalių akcijų ir obligacijų metais, nepaisant to, kad antrojoje metų pusėje dėmesys šioms turto klasėms kiek atslūgo. Vertinant "INVL Asset Management" valdomų investicinių fondų pasiektus rezultatus, aukščiausią grąžą skaičiavo "INVL Baltijos fondas", 2017 m. pasiekęs 18,9 proc. grąžą, o per pastaruosius penkerius metus uždirbęs 66,8 proc. Nuo jo šiek tiek atsiliko "INVL besivystančios Europos be Rusijos TOP20 subfondas", kurio uždarbis per 2017 m. siekė 17 proc., o per pastaruosius penkerius metus – 33,6 proc. Į obligacijas orientuoti fondai 2017 m. taip pat demonstravo gerus rezultatus – "INVL besivystančios Europos obligacijų subfondas" uždirbo 4,9 proc. (per pastaruosius penkerius metus – 22,7 proc.), "INVL besivystančių pasaulio rinkų obligacijų subfondas" – 8,9 proc. grąžą.

"INVL Asset Management" pensijų fondai pirmavo visose pensijų fondų kategorijose. 2017 m. paskutinį ketvirtį akcijų rinkoje investuotojų dėmesys vėl nukrypo į išsivysčiusių rinkų akcijas – per šį laikotarpį JAV akcijų indeksas uždirbo 7,5 proc., grąžą skaičiuojant eurais. Tam daugiausia įtakos turėjo mokesčių reforma, lėmusi, kad nuo 2018 m. JAV įmonių pelno mokesčių tarifas sumažės iki 21 proc. Tuo tarpu, obligacijų rinkai paskutinis 2017 m. ketvirtis buvo gana ramus. Pagrindiniai įvykiai buvo Europos centrinio banko sprendimas nuo 2018 m. mažinti obligacijų supirkimo programą nuo 60 iki 30 mlrd. eurų ir JAV centrinio banko sprendimas gruodį pakelti bazinę palūkanų normą. Tačiau didelių rinkos svyravimų nė vienas iš jų nesukėlė. "INVL Asset Management" pensijų fondams didžiausią grąžą uždirbo investicijos į besivystančių rinkų akcijas ir obligacijas. Remiantis Lietuvos banko paskelbtais 2017 m. pabaigos šalies pensijų fondų rezultatais, "INVL Asset Management" valdomi pensijų fondai pirmavo visose šalies pensijų fondų kategorijose – ir pagal 2017 metų grąžą, ir pagal pastarųjų penkerių metų vidutinę metinę grąžą.

6.1.1. Lentelė. "INVL Asset Management" valdomų fondų pasiekti rezultatai per 2017 m. ir 5 pastaruosius metus

Fondo pavadinimas	Fondo/bendrovės grąža per 2017 m., %	Fondo grąža per pastaruosius 5 metus, %.	Fondo lyginamojo indekso grąža per 2017 m., %	Fondo lyginamojo indekso grąža per pastaruosius 5 metus, %
UAB "INVL Asset Management" pensijų fondai
2 pakopa
INVL EXTREMO II 16+	9,5	64,8	9,4	68,5
INVL MEDIO II 47+	7,3	43,8	6,9	51,8
INVL MEZZO II 53+	5,8	28,7	5,9	30,0
INVL STABILO II 58+	2,5	13,8	0,1	8,3
3 pakopa
INVL III akcijų	10,2	46,6	6,2	37,4
INVL EXTREMO III 16+	9,4	62,4	9,4	Taikomas nuo 2013-01-01
INVL MEDIO III 47+	7,3	42,3	6,9	Taikomas nuo 2013-01-01
INVL STABILO III 58+	5,2	19,0	3,1	19,4
Swedbank papildomos pensijos fondas	5,2	Fondas veikia nuo 2013-05-13	7,8	Fondas veikia nuo 2013- 05-13
UAB "INVL Asset Management" investiciniai fondai
INVL Baltijos fondas	18,9	66,8	20,0	77,3
INVL besivystančios Europos be Rusijos TOP20 subfondas	17,0	33,6	24,7	3,2
INVL besivystančios Europos

INVL besivystančios Europos obligacijų subfondas	4,9	22,7	5,3	24,6
INVL Rusijos TOP20 subfondas	-2,3	20,4	-12,1	-17,2
INVL besivystančių pasaulio rinkų obligacijų subfondas	8,9	Veikia nuo 2016-07-01	7,3	Veikia nuo 2016-07-01

UAB "INVL Asset Management" valdomos alternatyvios investicijos

UTIB "INVL Baltic Real Estate"	25,5	Veikia nuo 2014-04-29
UTIB "INVL Technology"	-15,3	Veikia nuo 2014-04-29
INVL Baltijos miškų fondas I	10,82	Veikia nuo 2017-02-13
INVL Partner Energy and Infrastructure Fund	-0,02	Veikia nuo 2017-11-20

IPAS "INVL Asset Management" (Latvija) pensijų fondai

2 pakopa
INVL EKSTRA 16+	5,08	20,03	6,88	Veikia nuo 2016.01.01
INVL KOMFORTS 47+	3,32	26,2	5,62	Veikia nuo 2016.01.01
INVL KONSERVATIVAIS 58+	2,18	48,40	2,98	Veikia nuo 2016.01.01
INVL INDEX DIRECT	3,02	Veikia nuo 2017.08.15	3,9	Veikia nuo 2017.08.15

mln. eurų	2015 m.		2016 m.		2017 m.
(jei nenurodyta kitaip)	Lietuva	Latvija	Lietuva	Latvija	Lietuva	Latvija
Klientų skaičius, tūkst.	118,2	48,5	126,2	52,2	139,2	51,4
Valdomas turtas*	265,2	63,0	422,4	86,3	533,7	77,8
2 pakopos pensijų fondai	179,0	45,7	238,5	55,9	312,0	62,0
3 pakopos pensijų fondai	10,6	1,2	15,5	1,2	21,1	1,2
Investiciniai fondai	31,7	1,9	71,5	-	87,4	-
Klientų VP portfeliai	33,6	1,3	39,2	0,6	43,7	0,2
Alternatyvus turtas	10,3	12,9	57,7	28,6	69,5	14,4
Pajamos	2,9	0,7	4,1	1,0	6,0	1,1
Ikimokestinis rezultatas (tūkst. eurų)**	(709)	30	(687)	144	253	226

6.1.2. Lentelė. Pagrindiniai turto valdymo verslo rodikliai

* Eliminuotos investicijos į savo produktus, už kurias neskaičiuojamas valdymo mokestis.

** Pagal "Invaldos INVL" apskaitos duomenis

6.1.3. lentelė. Darbuotojų skaičius

Darbuotojų skaičius	2015 m.	2016 m.	2017 m.
-	58	80	96

6.2. Kitos investicijos

Įmonė	Veikla	Valdoma dalis, proc.	Valdomo paketo vertė 2017-12-31, tūkst. EUR
	● Investicijų į informacinių technologijų verslus bendrovė;	13,9	2 521
www.invltechnology.com	>300 grupės įmonių darbuotojų; >200 kasmet aptarnaujamų klientų; >50 šalių įgyvendinti projektai;
	● Uždarojo tipo investicinės bendrovės licencija gauta 2016-07-14, valdymas perduotas "INVL Asset Management";
	● Listinguojama Nasdaq Vilnius biržoje;
	● Neaudituotais duomenimis, bendrovės investicijos į valdomas įmones 2017 m. pabaigoje sudarė 20,1 mln. eurų ir nuo metų pradžios padidėjo 3,4 mln. eurų; bendrovės nuosavas kapitalas 2017-12-31 siekė 23,146 mln. eurų arba 1,90 euro akcijai ir per metus padidėjo 17,3 proc.; grynasis pelnas, įvertinus finansinio turto perkainojimą, per 2017 metus siekė 3,418 mln. eurų.

tęsinys kitame lape

lentelės tęsinys

Įmonė	Veikla	Valdoma dalis, proc.	Valdomo paketo vertė 2017-12-31, tūkst. EUR
www.invlbalticrealestate.com	● Investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą bendrovė; ● 56 mln. eurų investicinio turto vertė; ● 33.86 mln. eurų konsoliduotas nuosavas kapitalas; ● Per 2017 m. "INVL Baltic Real Estate" pranešė uždirbusi 3,58 mln. eurų grynojo pelno, ● Uždarojo tipo investicinės bendrovės licencija gauta 2016-12-22, valdymas perduotas "INVL Asset Management"; ● Listinguojama Nasdaq Vilnius biržoje; ● Iš šios investicijos per 2017 m. uždirbta 2,1 mln eurų (įskaitant gautus dividendus)	32,1	10 036
www.litagragroup.lt	● Pirminė žemės ūkio gamyba; ● 25 m. patirtis žemės ūkio sektoriuje; ● 2017 m. gruodį "Invalda INVL" kartu su kitais akcininkais pardavė "Litagros prekybą" – vieną didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio prekybos bendrovių, turinčią elevatorių tinklą. ● "Litagra" ketina koncentruotis į žemdirbystę – grūdų auginimą bei pieno, taip pat pašarų gamybą.	36,9	9 972
www.sb.lt	>70 klientų aptarnavimo padalinių; >20 m. patirties bankininkystės sektoriuje; ● Listinguojama Nasdaq Vilnius biržoje; ● Tvarūs Banko rezultatai, gerėjantys pelningumo bei kapitalo rodikliai ir didėjantis žinomumas tarp investuotojų tarptautiniu lygiu didino Banko akcijų kainą Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje. Per 2017 metus akcijos kaina išaugo 57 proc. ● 2017 metais Banko grupė uždirbo 32,1 mln. eurų, Bankas – 30,9 mln. eurų audituoto grynojo pelno.	6,79	18 111
www.inservis.lt	● Pastatų priežiūros įmonių grupė; ● 2 mln. kv. m. prižiūrimas plotas; ●apie 300 atestuotų specialistų; ● 8 Lietuvos miestai, kuriuose teikiamos paslaugos; ● Pastatų priežiūros įmonių pardavimai padidėjo 7,7 proc. iki 7,0 mln. eurų, EBITDA sumažėjo 32,6 proc. iki 0,4 mln. eurų, o grynasis pelnas – 6 proc. iki 0,43 mln. eurų	100	3 579
www.keliozenklai.lt	● Medžio masyvo, metalo bei kelio priežiūros įrangos gamybos bendrovė; >70 darbuotojų; ● 35 m. kelio ženklų gamybos patirtis.	100	972

7. Emitento ir įmonių grupės praėjusių metų įvertinimas bei ateities veiklos planai ir prognozės

7.1. 2017 m. išsikeltų tikslų įgyvendinimo įvertinimas

2017 metais "Invaldos INVL" grupės siekis buvo plėsti siūlomų investicinių sprendimų ir produktų spektrą siekiant, kad grupės valdomi produktai būtų vieni iš geriausių pasirinkimų rinkoje savo kategorijose.

2017 metai išsiskyrė pristatytais naujais investiciniais produktais, skirtais informuotiesiems investuotojams, – vasarį sėkmingai veiklą pradėjo į miškus investuojantis "INVL Baltijos miškų fondas I", lapkritį – uždarojo tipo investicinis fondas "INVL Partner Energy and Infrastructure Fund". Be to 2018 m. sausio pabaigoje veiklą pradėjo "INVL Asset Management" įsteigtas naujas investicinis fondas – "INVL absoliučios grąžos subfondas". Jo išskirtinumas – galimybė investuoti į įvairias turto klases, neribojant tam skiriamos fondo valdomo turto dalies, tam tikrais etapais pasiekiant ir 100 proc. akcijų arba obligacijų dalį.

"INVL Asset Management" valdomi pensijų fondai pagal uždirbtą grąžą išsiveržė į lyderių pozicijas visose šalies pensijų fondų kategorijose ir pagal 2017 metų, ir pagal pastarųjų penkerių metų rezultatus. Vertinant bendrovės valdomų penkių investicinių fondų Lietuvoje rezultatus, jie 2017 m. siekė nuo neigiamų 2,3 proc. "INVL Rusijos TOP20 subfonde" iki 18,9 proc. "INVL Baltijos fonde" (per pastaruosius 5 metus šie fondai uždirbo atitinkamai 20,4 ir 66,8 proc.).

7.2. Veiklos planai ir prognozės

"Invaldos INVL" grupės siekis yra užtikrinti sėkmingą klientų, partnerių bei akcininkų patikėto turto valdymą. Todėl ir 2018 metais dėmesys, visų pirma, bus skiriamas mūsų valdomoms klientų investicijoms, kurios metų pradžiai jau viršija 600 mln. EUR. Tuo tikslu, toliau stiprinsime didžiausią ir, mūsų nuomone, profesionaliausią "Invaldos INVL" grupės investicijų specialistų komandą Baltijos šalyse. Mūsų siekis, kad grupės valdomi produktai būtų vieni iš klientams patraukliausių ir dažniausių pasirinkimų rinkoje savo kategorijose. Tęsime organinę plėtrą, esamiems ir naujiems klientams pristatydami naujų reikšmingų investicinių galimybių ir savo finansiniu bei intelektiniu indėliu prisidėdami prie šalies ir regiono augimo.

Aktyviai ieškome galimybių turto valdymo verslo plėtrai ir per įsigijimus. Ir toliau sieksime teikti prioritetą ne trumpalaikiams finansiniams tikslams, o kokybiniam ir kiekybiniam turto valdymo verslo augimui bei ilgalaikės vertės kūrimui mūsų klientams, partneriams bei akcininkams.

Reikšmingą poveikį "Invaldos INVL" rezultatui daro nuosavų investicijų vertės pokytis. Planuojame laikytis politikos, kad "Invaldos INVL" investicinės lėšos yra investuojamos kartu su INVL klientais į mūsų valdomus produktus. Manome, kad tai kuria interesų tapatumą ir pozityviai veikia suinteresuotų šalių tarpusavio pasitikėjimą ir ilgalaikį bendradarbiavimą.

Siekiame, kad "Invalda INVL" būtų pirmaujančia specializuota turto valdymo ir investicijų grupe Lietuvoje, ir viena iš pirmaujančių regione. Dirbame tam, kad 2018-ieji ir vėlesni metai būtų geri mūsų klientams, darbuotojams bei akcininkams.

III. INFORMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS

8. Informacija apie emitento įstatinį kapitalą

8.1. Įstatinio kapitalo pokyčiai

Pateikiame informaciją apie AB "Invalda INVL" įstatinio kapitalo pokyčius per pastaruosius 10 metų:

• 2007 m. rugsėjo 28 d. baigtas AB "Invalda" ir vienos iš didžiausių bendrovės akcininkių AB "Nenuorama" reorganizavimas – AB "Nenuorama" buvo prijungta prie AB "Invalda". Keičiant AB "Nenuorama" akcijas į AB "Invalda" akcijas buvo išleista 19 866 060 akcijų emisija. Vadovaujantis reorganizavimo sąlygomis, AB "Nenuorama" turimos 22 305 587 "Invaldos" akcijos buvo anuliuotos. Po reorganizavimo bendrovės įstatinis kapitalas siekė 12,3 mln. eurų.
• 2010 m. vasario 3 d. konvertavus 14,48 mln. eurų obligacijų, įstatinis kapitalas padidintas iki 14,96 mln. eurų.
• Konvertavus 7,24 mln. eurų ir 2,15 mln. eurų nominalios vertės obligacijų emisijas įstatinis kapitalas padidintas 1,7 mln. eurų suma iki 16,67 mln. eurų.
• 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki 15 mln. eurų sumažintas Bendrovės įstatinis kapitalas. Įstatinis kapitalas sumažintas anuliuojant bendrovės įsigytas savas akcijas.
• 2013 m. gegužės 31 d. Juridinių asmenų registre įregistruota nauja įstatų redakcija, kuria pakeistas bendrovės pavadinimas į akcinė bendrovė "Invalda LT" ir dėl atskyrimo sumažintas įstatinis kapitalas. Po atskyrimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės "Invalda LT" įstatinis kapitalas 7,19 mln. EUR.
• 2014 m. balandžio 29 d. Juridinių asmenų registre įregistruota nauja įstatų redakcija, kuria dėl atskyrimo sumažintas įstatinis kapitalas. Po 2014 m. balandžio 29 d. užbaigto atskyrimo AB "Invalda LT" įstatinis kapitalas siekė 3,44 mln. eurų, jis buvo padalintas į 11 865 993 paprastąsias vardines akcijas.
• 2015 m. gegužės 11 d. Juridinių asmenų registre užregistruota nauja įstatų redakcija, kuria vadovaujantis bendrovės pavadinimas pakeistas į "Invalda INVL", o įstatinio kapitalo dydis perskaičiuotas į eurus ir sudaro 3 441 137,97 euro. Jis padalintas į 11 865 993 paprastąsias vardines 0,29 euro nominalios vertės akcijas.

8.2. Įstatinio kapitalo struktūra

8.2.1. Lentelė. AB "Invalda INVL" įstatinio kapitalo struktūra 2017 m. gruodžio 31 d.

Akcijų klasė	Akcijų skaičius, vnt.	Bendras akcijų suteikiamų balsavimo tiesių kiekis, vnt.	Nominali vertė, EUR	Bendra nominali vertė, EUR	Dalis įstatiniame kapitale, proc.
Paprastosios vardinės akcijos	11 865 993	11 563 533	0,29	3 441 137,97	100

Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Akcijų perleidimui apribojimai netaikomi.

"Invaldos INVL" grupė Lietuvoje valdo turto valdymo įmonę "INVL Asset Management", taip pat finansų maklerio įmonę "INVL Finasta". Pagal įstatymus, fizinis ar juridinis asmuo (arba kartu veikiantys asmenys), ketinantys netiesiogiai įsigyti ar padidinti valdymo įmonės ar finansų maklerio įmonės akcijų paketą (daugiau kaip 20, 30 ar 50 proc.), turi gauti išankstinį Lietuvos banko sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Tai reiškia, kad investuotojai, ketinantys įsigyti daugiau kaip 20 proc. AB "Invalda INVL" akcijų, tą gali padaryti tik gavę išankstinį Lietuvos banko sprendimą.

"Invalda INVL" taip pat valdo Latvijos turto valdymo bendrovę "INVL Asset Management", todėl "Invaldos INVL" paketo įsigijimui taip pat gali būti taikomi atitinkami Latvijos Finansų ir kapitalo rinkų priežiūros tarnybos reikalavimai.

8.3. Informacija apie savas akcijas

Nuo 2017 m. pradžios iki ataskaitos išleidimo bendrovė vieną kartą vykdė savų akcijų supirkimą. Akcijų įsigijimo pradžia buvo 2017 m. gegužės 4 d., akcijų įsigijimo pabaiga – 2017 m. gegužės 18 d. Maksimalus įsigyjamų akcijų kiekis - 120 000 vnt. Atsiskaičius už savas akcijas, bendrovė už 104 995,80 eurų (be tarpininkavimo mokesčių) įsigijo 23 076 vnt. savų akcijų, kas sudaro 0,19 proc. jos įstatinio kapitalo. Už akciją mokėta po 4,55 euro. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 3 441

137,97 eurų, jis padalintas į 11 865 993 paprastąsias vardines 0,29 euro nominalios vertės akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės turimos savo akcijos nesuteikia balso teisės, balso teisę turinčių AB "Invalda INVL" (ISIN kodas LT0000102279) akcijų skaičius yra 11 563 533 vnt.

9. Emitento įstatų pakeitimų tvarka

AB "Invalda INVL" įstatai keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu balsų dauguma, ne mažesne kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų (išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis). Šiuo metu galioja 2015 m. gegužės 11 d. įstatų redakcija. Įstatai yra paskelbti bendrovės tinklalapyje.

10. Akcininkai

10.1. Informacija apie bendrovės akcininkus

"Invaldos INVL" akcininkai Alvydas Banys, UAB "LJB Investments", Irena Ona Mišeikienė, Indrė Mišeikytė, Darius Šulnis, UAB "Lucrum investicija" yra pasirašę sutartį dėl ilgalaikės bendrovės valdymo politikos įgyvendinimo, todėl jų balsai skaičiuotini kartu.

10.1.1. Lentelė. Akcininkai, 2017 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise turėję ar valdę daugiau kaip 5 procentus bendrovės įstatinio kapitalo ir (arba) balsų

Akcininko vardas, pavardė;	Nuosavybės Įstatinio įmonės kodas, teise kapitalo priklausančių dalis, proc. akcijų kiekis, vnt.		Balsų dalis, proc.
pavadinimas, adresas			Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiami balsai, proc.	Netiesiogiai turimi balsai, proc.	Balsų dalis iš viso (su kartu veikiančiais asmenimis), proc.
UAB "LJB Investments", į. k. 300822575, A. Juozapavičiaus g. 9A, Vilnius	3 515 855	29,63	30,40	61,88
Irena Ona Mišeikienė	3 369 435	28,40	29,14	63,14	92,28
Darius Šulnis	0	0,00	0,00	92,28
UAB "Lucrum investicija", į. k. 300806471, Gynėjų g. 14, Vilnius	2 401 442	20,24	20,76	71,52
Alvydas Banys	910 875	7,68	7,88	84,40
Indrė Mišeikytė	236 867	2,00	2,05	90,23

10.1.1. pav. Akcininkų turimi balsai 2017 m. gruodžio 31 d.

2017 m. gruodžio pabaigoje bendras akcininkų skaičius buvo 3 453. Bendrovėje akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises, nėra. AB "Invalda INVL" nėra žinoma apie jokius balsavimo teisių apribojimus ar akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Susitarimų, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei, per dvylika 2017 m. mėnesių nesudaryta.

10.1.2. Lentelė. Akcininkų pasiskirstymas pagal investuotojų grupes 2017 m. gruodžio 31 d.

Investuotojų grupė	Akcininkai		Akcininkams priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis
	skaičius	dalis, proc.	kiekis	dalis, proc.
Fiziniai asmenys	3 427	99,25	5 330 447	46,10
Juridiniai asmenys	26	0,75	6 233 086	53,90
Viso*	3 453	100	11 563 533	100,00

10.1.3. Lentelė. Akcininkų pasiskirstymas pagal šalis 2017 m. gruodžio 31 d.

Regionai	Akcininkai		Akcininkams priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis
	skaičius	dalis, proc.	kiekis	dalis, proc.
Lietuva	3 409	98,73	11 553 650	99,91
Kitos ES šalys	26	0,75	4 580	0,04
Ne ES šalys	18	0,52	5 303	0,05
Viso*	3 453	100,00	11 563 533	100,00

10.2. Akcijų suteikiamos teisės ir pareigos

10.2.1. Akcininkų teisės

Bendrovės akcininkai turi šias turtines ir neturtines teises:

• 1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);
• 2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;
• 3) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;
• 4) nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis;
• 5) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas teisės aktų nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;
• 6) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
• 7) kitas įstatymų nustatytas turtines teises;
• 8) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
• 9) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais;
• 10) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
• 11) gauti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytą informaciją apie bendrovę;
• 12) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
• 13) kitas įstatymuose ir bendrovės įstatuose nustatytas neturtines teises.

10.2.2. Akcininkų pareigos

Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.

Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę "už", privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti.

Asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įsigytų ar perleistų akcijų skaičius, akcijos nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įsigijusį asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė).

Sutartims tarp bendrovės ir visų jos akcijų savininko privaloma paprasta rašytinė forma, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.

Akcininkas turi grąžinti bendrovei dividendą, jeigu jis buvo išmokėtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo imperatyvias normas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti.

Kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį ar juridinį asmenį atstovauti jam palaikant santykius su bendrove ir kitais asmenimis.

11. Dividendai

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos, po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo, pabaigoje.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymus, nuo 2014 metų dividendai apmokestinami 15 proc. mokesčio tarifu. Mokesčius apskaičiuoja, išskaito ir į biudžetą (valstybei) sumoka pati bendrovė¹ .

¹Ši informacija neturi būti traktuojama kaip mokesčių konsultacija.

Ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė dividendų nemokėjo. Informacija apie dividendų mokėjimą per visą "Invaldos INVL" veiklos laikotarpį yra pateikta bendrovės interneto svetainėje.

11.1. Lentelė. Su akcijomis susiję rodikliai

Bendrovės	2015 m.	2016 m.	2017 m.
Akcijos buhalterinė vertė, EUR	4,11	4,55	5,53
Kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/Bv)	0,83	0,85	0,96

12. Prekyba emitento vertybiniais popieriais bei įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

12.1. Prekyba emitento vertybiniais popieriais

12.1.1. Lentelė. AB "Invalda INVL" akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pagrindinės charakteristikos

Akcijų kiekis, vnt.	11 865 993
Bendras akcijų suteikiamų balsavimo teisių kiekis, vnt.	11 563 533
Vienos akcijos nominali vertė	0,29 EUR
Bendra nominali vertė	3 441 137,97 EUR
ISIN kodas	LT0000102279
Trumpinys	IVL1L
Birža	Nasdaq Vilnius
Prekybos sąrašas	Papildomasis prekybos sąrašas (nuo 2008-01-01 iki 2015-07-20 Oficialusis prekybos sąrašas)
Listingavimo pradžia	1995-12-19
Įtraukta į indeksus	OMXBPI (OMX Baltic All Share Price Index) OMXBGI (OMX Baltic All Share Gross Index) B40PI (OMX Baltic Financials Price Index) B8000PI (OMX Baltic Financials PI) B8700PI (OMX Baltic Finl Svc PI) B8000GI (OMX Baltic Financials GI) B8700GI (OMX Baltic Finl Svc GI)

Bendrovė rinkos formuotojų paslaugomis nesinaudoja.

12.1.2. Lentelė. Prekyba AB "Invalda INVL" akcijomis

	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.
Akcijų kaina, eurai:
- atidarymo	1,97	3,38	3,10	3,46	3,86
- aukščiausia	3,45	3,49	3,78	4,08	5,65
- žemiausia	1,96	2,76	2,95	3,26	3,79
- vidutinė	2,54	1,91	3,40	3,77	4,65
- paskutinė	3,45	3,10	3,40	3,86	5,30
Akcijų apyvarta, vnt.	2 210 184	83 287	51 038	48 837	46 514
Akcijų apyvarta, eurai	5 192 330	261 512	173 403	178 190	209 268
Bendras sandorių skaičius, vnt.	3 870	531	328	322	251

	Kaina, eurai			Bendra apyvarta
Ataskaitinis periodas	didž.	maž.	pask. sesijos	Pask. sesijos data	vnt.	eurai
2013 m. I ketv.	2,34	1,96	2,31	2013-03-28	1 544 840	3 491 797
2013 m. II ketv.	2,83	2,17	2,65	2013-06-28	390 915	911 640
2013 m. III ketv.	2,95	2,40	2,83	2013-09-30	151 216	395 465
2013 m. IV ketv.	3,45	2,52	3,45	2013-12-30	123 213	393 429
2014 m. I ketv.	3,49	2,93	3,14	2014-03-31	38 533	127 372
2014 m. II ketv.	3,30	2,76	2,91	2014-06-30	17 650	52 319
2014 m. III ketv.	3,27	2,80	2,85	2014-09-30	9 075	26 252
2014 m. IV ketv.	3,21	2,95	3,10	2014-12-30	18 029	55 572
2015 m. I ketv.	3,15	2,95	3,10	2015-03-31	8 730	26 507
2015 m. II ketv.	3,70	3,04	3,60	2015-06-30	20 746	71 633
2015 m. III ketv.	3,78	3,30	3,50	2015-09-30	13 800	47 835
2015 m. IV ketv.	3,64	3,40	3,40	2015-12-30	7 762	27 426
2016 m. I ketv.	3,60	3,26	3,43	2016-03-31	24 762	85 437
2016 m. II ketv.	4,08	3,43	3,87	2016-06-30	11 848	45 092
2016 m. III ketv.	4,07	3,80	4,07	2016-09-30	7 573	29 404
2016 m. IV ketv.	4,07	3,80	3,86	2016-12-30	4 654	18 257
2017 m. I ketv.	4,30	3,79	4,30	2017-03-31	20 486	83 436
2017 m. II ketv.	4,70	4,61	4,65	2017-06-30	10 995	48 449
2017 m. III ketv.	5,34	4,35	5,34	2017-09-29	6 449	31 087
2017 m. IV ketv.	5,64	5,15	5,30	2017-12-29	8 584	46 296

12.1.3. Lentelė. Prekyba bendrovės akcijomis 2013 – 2017 m. Nasdaq Vilnius biržoje (kas ketvirtį)

12.1.2. pav. "Invaldos INVL" akcijų apyvarta ir kaina, EUR

12.1.1. pav. "Invaldos INVL" akcijų kainos ir indeksų pokyčiai

12.1.4. Lentelė. Akcijų kapitalizacija

Paskutinė sesijos data	Balsavimo teisę turinčių akcijų kiekis, vnt.	Paskutinė mokėta kaina, eurai	Kapitalizacija, eurai
2013-03-28	46 621 932	2,31	107 696 663
2013-06-28	24 833 551	2,65	65 808 910
2013-09-30	24 833 551	2,83	70 278 949
2013-12-30	22 797 297	3,45	78 650 675
2014-03-31	22 797 297	3,14	71 583 513
2014-06-30	11 865 993	2,91	34 530 040
2014-09-30	11 865 993	2,85	33 818 080
2014-12-30	11 865 993	3,10	36 784 578
2015-03-31	11 865 993	3,10	36 784 578
2015-06-30	11 865 993	3,60	42 717 574
2015-09-30	11 865 993	3,50	41 530 975
2015-12-30	11 865 993	3,40	40 344 376
2016-03-31	11 865 993	3,43	40 700 356
2016-06-30	11 586 609	3,87	44 840 177
2016-09-30	11 586 609	4,07	47 157 499
2016-12-30	11 586 609	3,86	44 724 311
2017-03-31	11 586 609	4,30	49 822 419
2017-06-30	11 563 533	4,65	53 770 428
2017-09-29	11 563 533	5,34	61 749 266
2017-12-29	11 563 533	5,30	61 286 725

12.2. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais

Įmonių grupę sudarančių "Invaldos INVL" dukterinių bendrovių vertybiniais popieriais nėra prekiaujama vertybinių popierių biržose. Į Nasdaq Vilnius biržos prekybos sąrašus įtrauktos šių kitom investicijoms priskiriamų bendrovių akcijos: "INVL Baltic Real Estate", "INVL Technology" ir Šiaulių bankas.

12.2.1. Informacija apie prekybą SUTNTIB "INVL Baltic Real Estate" akcijomis

12.2.1.1. Lentelė. "INVL Baltic Real Estate" akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pagrindinės charakteristikos

ISIN kodas	LT0000127151
Trumpinys	INR1L
Birža, prekybos sąrašas	Nasdaq Vilnius, Papildomasis prekybos sąrašas
Listingavimo pradžia	2014-06-04
Akcijų kiekis, vnt.*	13 150 000
Nominali akcijos vertė, EUR*	1,45
Bendra nominali vertė, EUR	19 067 500

*nuo 2018 m. sausio 15 d. įregistravus naują bendrovės "INVL Baltic Real Estate" įstatų redakciją.

12.2.1.2. Lentelė. Prekyba "INVL Baltic Real Estate" akcijomis, eurai

	2015 m.	2016 m.	2017 m.
Akcijų kaina, eurai:
- atidarymo	0,300	0,399	0,388
- aukščiausia	0,380	0,447	0,485
- žemiausia	0,200	0,380	0,375
- paskutinė	0,360	0,388	0,475
Akcijų apyvarta, vnt.	54 827	491 425	1 200 986
Akcijų apyvarta, eurai	38 363,38	197 175,25	511 271,04
Bendras sandorių skaičius, vnt.	170	382	565

2015 m. akcijų kaina perskaičiuota dėl Reorganizacijos įtakos.

^12.2.1.1 pav. "INVL Baltic Real Estate" akcijų apyvarta ir kaina

12.2.2. Informacija apie prekybą UTIB "INVL Technology" akcijomis

12.2.2.1. Lentelė. SUTPKIB "INVL Technology" akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pagrindinės charakteristikos

ISIN kodas	LT0000128860
Trumpinys	INC1L
Birža, prekybos sąrašas	Nasdaq Vilnius, Papildomasis prekybos sąrašas
Listingavimo pradžia	2014 m. birželio 4 d.
Akcijų kiekis, vnt.	12 175 321
Nominali akcijos vertė, EUR	0,29
Bendra nominali vertė, EUR	3 530 843,09

12.2.2.2. Lentelė. Prekyba "INVL Technology" akcijomis, eurai

	2015 m.	2016 m.	2017 m.
Akcijų kaina, eurai:
- atidarymo	1,47	2,01	1,76
- aukščiausia	2,24	2,07	1,76
- žemiausia	1,33	1,75	1,49
- paskutinė	2,01	1,76	1,49
Akcijų apyvarta, vnt.	113 015	65 075	101 324
Akcijų apyvarta, eurai	224 169	110 836	162 698
Bendras sandorių skaičius, vnt.	419	307	364

* 2015 m. akcijų kaina perskaičiuota dėl Reorganizacijos įtakos.

12.2.2.1 pav. "INVL Technology" akcijų apyvarta ir kaina

12.2.3. Informacija apie prekybą AB Šiaulių bankas akcijomis

12.2.3.1. Lentelė. AB Šiaulių bankas akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pagrindinės charakteristikos

ISIN kodas	LT0000102253
Trumpinys	SAB1L
Birža, prekybos sąrašas	Nasdaq Vilnius, Oficialusis prekybos sąrašas
Listingavimo pradžia	1994-11-29
Akcijų kiekis, vnt.	452 986 172
Nominali akcijos vertė, EUR	0,29
Bendra nominali vertė, EUR	131 365 989,88

12.2.3.2. Lentelė. Prekyba AB Šiaulių bankas akcijomis, eurai

	2014 m.	2015 m.	2016 m.
Akcijų kaina, eurai:
- atidarymo	0,271	0,298	0,448
- aukščiausia	0,323	0,469	0,627
- žemiausia	0,267	0,262	0,448
- paskutinė	0,298	0,449	0,589
Akcijų apyvarta, vnt.	43 084 506	65 709 337	82 944 561
Akcijų apyvarta, eurai	12 698 428	23 120 252	44 524 471

12.2.3.1 pav. AB Šiaulių bankas akcijų apyvarta ir kaina

IV. EMITENTO ORGANAI

13. Struktūra, organų įgaliojimai, organų narių paskyrimų ir pakeitimų tvarka

Visuotinis akcininkų susitikimas
Valdyba (3 nariai)
Vadovas (prezidentas)

AB "Invalda INVL" turi visuotinį akcininkų susirinkimą bei vienasmenį valdymo organą − bendrovės vadovą (prezidentą). Bendrovėje yra sudarytas kolegialus valdymo organas − valdyba. Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.

13.1. Visuotinis akcininkų susirinkimas

13.1.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija

Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos (penktosios darbo dienos iki susirinkimo) pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.

Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

• keisti bendrovės įstatus, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
• keisti bendrovės buveinę;
• rinkti valdybos narius;
• atšaukti valdybą ar jos narius;
• rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
• nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
• priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarkos aprašą;
• priimti sprendimą keisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio;
• priimti sprendimą keisti uždarosios akcinės bendrovės akcijų sertifikatus į akcijas;
• tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę;
• priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
• priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
• tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;
• priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;

• priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;

• priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;

• priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;
• priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
• priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų;
• priimti sprendimą dėl Akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams taisyklių (toliau Akcijų suteikimo taisyklės) patvirtinimo;
• priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
• priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę;
• priimti sprendimus dėl bendrovės restruktūrizavimo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais;;
• priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
• rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.

13.1.2. AB "Invalda INVL" akcininkų susirinkimų organizavimo tvarka

Su susirinkimo darbotvarke susijusiais dokumentais, sprendimų dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo projektais, dokumentais, kurie turi būti pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, ir kita informacija, susijusia su akcininko teisių įgyvendinimu, akcininkai gali susipažinti bendrovės interneto svetainėje www.invaldainvl.com meniu punkto skiltyje Investuotojams bei bendrovės buveinėje darbo valandomis.

Akcininkai turi teisę (i) siūlyti papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, su kiekvienu siūlomu papildomu klausimu pateikdami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo projektą arba, kai sprendimo priimti nereikia, - akcininko paaiškinimą (šią teisę turi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų). Siūlymas papildyti darbotvarkę pateikiamas raštu registruotu paštu bendrovei adresu Gynėjų g. 14, Vilnius arba įteikiant pasirašytinai bendrovės atstovui bendrovės patalpose, arba elektroniniu paštu adresu info@invaldainvl.com. Darbotvarkė papildoma, jeigu siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo; (ii) siūlyti sprendimų projektus dėl klausimų, kurie yra įtraukti ar bus įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, bet kuriuo metu iki visuotinių akcininkų susirinkimo dienos (raštu registruotu paštu bendrovei adresu Gynėjų g. 14, Vilnius arba įteikiant pasirašytinai bendrovės atstovui bendrovės patalpose, arba elektroniniu paštu adresu info@invaldainvl.com) ar raštu susirinkimo metu (šią teisę turi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų); (iii) iš anksto pateikti bendrovei klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo, raštu registruotu paštu bendrovei adresu Gynėjų g. 14, Vilnius, įteikiant pasirašytinai bendrovės atstovui bendrovės patalpose, ar išsiunčiant klausimus bendrovei elektroniniu paštu adresu info@invaldainvl.com. Į klausimus gautus elektroniniu paštu bendrovė pasilieka teisę atsakyti tiems akcininkams, kurių tapatybę bus galima nustatyti ir kurių užduoti klausimai yra nesusiję su bendrovės konfidencialia informacija ar komercine paslaptimi.

Akcininkas, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį arba juridinį asmenį dalyvauti ir balsuoti jo vardu visuotiniame akcininkų susirinkime. Fizinio asmens išduotas įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Visuotiniame akcininkų susirinkime įgaliotinis turi tokias pačias teises, kokias turėtų jo atstovaujamas akcininkas. Įgalioti asmenys turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, kurį turi pateiki ne vėliau kaip iki visuotinio akcininkų susirinkimo registracijos pradžios. Užsienyje išduotas įgaliojimas turi būti išverstas į lietuvių kalbą ir legalizuotas įstatymų nustatyta tvarka. Bendrovė nenustato specialios įgaliojimo formos.

Akcininkas gali elektroninių ryšių priemonėmis įgalioti fizinį ar juridinį asmenį dalyvauti ir balsuoti jo vardu visuotiniame akcininkų susirinkime. Toks įgaliojimas notaro netvirtinamas. Elektroninių ryšių priemonėmis išduotą įgaliojimą akcininkas turi patvirtinti elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo programine įranga ir patvirtintu Lietuvos Respublikoje

galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu. Apie elektroninių ryšių priemonėmis duotą įgaliojimą akcininkas privalo pranešti bendrovei elektroniniu paštu breinfo@invl.com ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Elektroninių ryšių priemonėmis duotas įgaliojimas ir pateiktas pranešimas turi būti rašytiniai ir gali būti pateikiami bendrovei elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti akcininko tapatybę.

Bendrovė nesudaro galimybės dalyvauti ir balsuoti susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis.

Akcininkas arba jo įgaliotinis gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį, tokiu atveju reikalavimas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą netaikomas. Bendrojo balsavimo biuletenio forma pateikiama bendrovės interneto svetainėje www.invaldainvl.com meniu punkto skiltyje Investuotojams.

Jeigu akcininkas reikalauja, bendrovė ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, neatlygintinai išsiunčia bendrąjį balsavimo biuletenį registruotu laišku arba įteikia jį asmeniškai pasirašytinai. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas akcininko arba jo įgalioto asmens. Užpildytas ir akcininko arba kito asmens, turinčio teisę balsuoti, pasirašytas bendrasis balsavimo biuletenis ir teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas turi būti pateikiami bendrovei raštu ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki susirinkimo, juos siunčiant registruotu paštu adresu Gynėjų g. 14, LT-01109 Vilnius, arba pristatant bendrovei pasirašytinai darbo dienomis į bendrovės buveinę aukščiau nurodytu adresu.

Kad akcininkams būtų patogu rasti informaciją apie šaukiamą susirinkimą, siūlomus sprendimų projektus, balsavimo biuletenius ir pan., taip pat sužinoti įvykusių akcininkų susirinkimų priimtus sprendimus, bendrovės tinklalapyje Investuotojų skiltyje yra sukurta Akcininkų susirinkimų sritis.

2017 metais vyko 1 (vienas) "Invaldos INVL" akcininkų susirinkimas. Eilinis visuotinis AB "Invalda INVL" akcininkų susirinkimas įvyko 2017 m. balandžio 28 d. Susirinkime buvo susipažinta su "Invalda INVL" konsoliduotu metiniu pranešimu bei su auditoriaus išvada apie akcinės bendrovės "Invalda INVL" finansines ataskaitas. Taip pat patvirtintas "Invaldos INVL" finansinių ataskaitų rinkinys, pelno paskirstymas, savų akcijų supirkimo sąlygos bei klausimas dėl "Invaldos INVL" paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus, dėl kurio 2017 metais darbuotojams siūloma sudaryti opcionų sutartis, bei akcijų kainos. Susirinkime taip pat patvirtinta nauja audito komiteto nuostatų redakcija, nustatytas atlyginimas nepriklausomiems audito komiteto nariams bei ketverių metų kadencijai išrinkti nepriklausomi audito komiteto nariai: Dangutė Pranckėnienė ir Tomas Bubinas. Eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime į akcinės bendrovės "Invalda INVL" valdybą naujai 4 (ketverių) metų kadencijai buvo nuspręsta perinti šiuos narius: Alvydą Banį, Indrę Mišeikytę ir Darių Šulnį.

13.2. Valdyba

13.2.1. Valdybos kompetencija

Valdyba savo funkcijas atlieka 4 metus arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.

Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus valdybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui. Kai bendrovės įstatai keičiami dėl valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti iš pareigų visą valdybą arba atskirus jos narius (įskaitant pirmininką). Valdybos narys turi teisę atsistatydinti iš jo einamų pareigų iki kadencijos pabaigos, apie tai raštu pranešdamas valdybai ne vėliau kaip prieš 14 dienų.

Valdyba turi visus bendrovės įstatuose numatytus įgaliojimus, taip pat tuos, kuriuos valdybai priskiria įstatymai. Valdybos veikla grindžiama kolegialiu klausimų svarstymu ir sprendimų priėmimu, taip pat bendra atsakomybe akcininkų susirinkimui už priimtų sprendimų padarinius. Bendrovės valdyba, siekdama kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams bei siekdama užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą ir skaidrumą, glaudžiai bendradarbiauja su bendrovės vadovu. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.

Valdyba svarsto ir tvirtina:

• bendrovės metinį pranešimą;
• bendrovės tarpinį pranešimą;
• bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;
• pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;

• bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus.

Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal įstatymus turi būti vieša.

Valdyba priima sprendimus:

• bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;
• steigti bendrovės filialus ir atstovybes;
• dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė;
• dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė;
• dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė;
• įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė;
• kitus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.

Valdyba analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie:

• bendrovės veiklos organizavimą;
• bendrovės finansinę būklę;
• ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

Valdyba analizuoja, vertina bendrovės ir konsoliduotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su metiniu pranešimu teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdyba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, šią informaciją teikia eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.

Valdybos nariai privalo saugoti bendrovės komercines paslaptis, kurias sužinojo būdami valdybos nariais.

13.2.2. AB "Invalda INVL" valdybos darbo tvarka

Bendrovės valdybos sudarymo mechanizmas užtikrina, kad objektyviai, nešališkai ir tinkamai bus atstovaujami bendrovės smulkiųjų akcininkų interesai: likus ne mažiau kaip 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatoma rinkti valdybos narius (narį), akcininkams pilnai atskleidžiama informacija apie kandidatus į valdybos narius, nurodant, jų vardus, pavardes, į kokių kitų bendrovių priežiūros ar valdymo organus jie yra išrinkti, kokių bendrovių akcijų paketus, didesnius nei 1/20, valdo, visos kitos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą, duomenys apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, informacija, ar jiems yra taikytos administracinio poveikio priemonės ar baustas už nusižengimus/nusikaltimus ekonomikai, verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ar jie neturi įsipareigojimų arba ar neatlieka funkcijų, kurios keltų grėsmę saugiai ir patikimai bendrovės veiklai, ar kandidatai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus vadovams.

Valdyba ne rečiau kaip kartą per metus atlieka savo veiklos įvertinimą. Šis įvertinimas apima valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą.

Kiekvienas AB "Invalda INVL" valdybos narys privalo nepainioti Bendrovės turto su savo turtu ir nenaudoti jo ar informacijos, gautos vykdant valdybos nario funkcijas, asmeninei naudai ar trečiųjų asmenų naudai kitaip, nei leidžia visuotinis akcininkų susirinkimas ir valdyba.

Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose bei skiria pakankamai laiko ir dėmesio valdybos nario pareigoms atlikti. Valdybos darbo reglamente nustatyta, kad jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau kaip 2/3 valdybos posėdžių per finansinius metus, apie tai akcininkai informuojami eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Per 2017 metus viso įvyko 29 AB "Invalda INVL" valdybos posėdžiai. Bendrovės valdybą sudaro Alvydas Banys, Indrė Mišeikytė ir Darius Šulnis. Visi valdybos nariai nepraleido nei vieno posėdžio. Posėdžiuose dalyvavo asmeniškai arba nuotoliniu būdu.

13.3. Prezidentas

Prezidentą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba. Su prezidentu sudaroma darbo sutartis. Prezidentas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Valdybai priėmus sprendimą atšaukti prezidentą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama.

Prezidentas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, valdybos sprendimais.

Prezidentas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Prezidentas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Sandorius dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma), taip pat sandorius dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, sandorius dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, prezidentas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti.

Prezidentas atsako už:

• bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;
• metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą;
• sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto parengimą, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą, sprendimui dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo priimti. Tarpiniam pranešimui mutatis mutandis taikomos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatos, reglamentuojančios metinio pranešimo rengimą ir skelbimą;
• Akcijų suteikimo taisyklių projekto parengimą;
• sutarties su audito įmone sudarymą;
• informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, valdybai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;
• bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
• bendrovės dokumentų pateikimą Lietuvos bankui ir Centriniam vertybinių popierių depozitoriumui;
• Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame dienraštyje;
• pranešimą akcininkams ir valdybai apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai;
• informacijos pateikimą akcininkams;
• kitų teisės aktuose, bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nurodytų pareigų vykdymą.

Prezidentas privalo saugoti bendrovės komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją, kurias sužinojo eidamas šias pareigas.

14. Informacija apie bendrovės valdybos narius, vyr. finansininką, audito komiteto narius

AB "Invalda INVL" valdyba ketverių metų kadencijai perrinkta 2017 m. balandžio 28 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime. Valdybos pirmininku tapo Alvydas Banys, o nariais – Indrė Mišeikytė bei Darius Šulnis. Darius Šulnis bendrovės prezidentu išrinktas 2013 m. gegužės 22 d..

	Alvydas Banys - valdybos pirmininkas
Kadencijos laikotarpis	2017 – 2021 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija	Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Statybos ekonomikos fakultetas, inžinieriaus ekonomisto magistro laipsnis.
	Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis.
Darbo patirtis	Nuo 2013 m. liepos 1 d. AB "Invalda INVL'' – patarėjas
	Nuo 2007 m. UAB "LJB Investments" – direktorius
	Nuo 2007 m. UAB "LJB property" – direktorius
	1996 – 2006 m. AB "Invalda" – viceprezidentas
	1996 – 2007 m. UAB "Nenuorama" – prezidentas
Turimos AB "Invalda INVL" akcijos	Tiesiogiai akcijų – 910 875 vnt.; įstatinio kapitalo – 7,68 proc., balsų – 7,88 proc.; kartu su susijusia įmone "LJB Investments": akcijų – 4 426 730 vnt., įstatinio kapitalo – 37,31 proc., balsų – 38,28 proc.;
	Kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis – 92,28 proc.
Dalyvavimas kitų įmonių	AB "INVL Baltic Farmland" – valdybos pirmininkas
veikloje	UAB "Litagra" – valdybos narys
	UTIB "INVL Technology" patariamojo komiteto narys

Indrė Mišeikytė - valdybos narė

Kadencijos laikotarpis	2017 – 2021 m.
Išsilavinimas	Vilniaus Technikos Universitetas, Architektūros fakultetas. Įgytas – magistro laipsnis.			architektūros

tęsinys kitame lape

Darbo patirtis	Nuo 2012 m. gegužės AB "Invalda INVL'' – patarėja Nuo 2013 m. birželio AB "Invalda privatus kapitalas" – patarėja Nuo 2002 m. UAB "Inreal valdymas" – architektė 2000 – 2002 m. UAB "Gildeta" – architektė 1997 – 2000 m., UAB "Kremi" – architektė 1996 – 2002 m. AB "Invalda" – architektė 1996 – 1997 m. UAB "Gildeta" – architektė 1994 – 1996 m. AB "Vilniaus baldai" – architektė
Turimos AB "Invalda INVL" akcijos	Tiesiogiai akcijų – 236 867 vnt.; įstatinio kapitalo – 2 proc., balsų – 2,05 proc.; Kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis – 92,28 proc.
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje	AB "Invalda privatus kapitalas'' – valdybos narė AB "INVL Baltic Farmland" – valdybos narė UTIB "INVL Technology" patariamojo komiteto narė

Darius Šulnis - valdybos narys, prezidentas

Kadencijos valdyboje laikotarpis	2017 – 2021 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija	Duke universitetas JAV, verslo administravimo magistras (Global Executive MBA). Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, apskaitos ir audito magistro laipsnis. Finansų maklerio licencija (generalinė) Nr. A109.
Darbo patirtis	2006 – 2011 m. AB "Invalda" prezidentas. 2011 – 2013 m. AB "Invalda" patarėjas. Nuo 2013 m. gegužės mėn. perrinktas AB "Invalda INVL" prezidentu.
	2015-2017 - UAB "INVL Asset Management" generalinis direktorius
	2002 – 2006 m. UAB "Invalda Real Estate" (dabartinis pavadinimas UAB "Inreal valdymas") – direktorius.
	1994 – 2002 m. AB FMĮ "Finasta" – direktorius.
Turimos AB "Invalda INVL" akcijos	Tiesiogiai akcijų – 0 vnt.; įstatinio kapitalo ir balsų – 0,00 proc.; kartu su susijusia įmone "Lucrum investicija": akcijų – 2 401 442 vnt., įstatinio kapitalo – 20,24 proc., balsų (įskaitant atpirkimo sandoriu perleistų akcijų suteikiamus balsus) - 22,81 proc.; Kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis – 92,28 proc.
Dalyvavimas kitų įmonių	UAB "INVL Asset Management" – valdybos pirmininkas
veikloje	UAB "Litagra" – valdybos narys
	AB Šiaulių bankas – stebėtojų tarybos narys
	AB "INVL Baltic Farmland" – valdybos narys
	IPAS "INVL Asset Management" (Latvija) – Stebėtojų tarybos narys (iki 2018 kovo 12 d.)
	AS "INVL atklātajs pensiju fonds" (Latvija) – Stebėtojų tarybos narys (iki 2018 kovo 12 d.)

	Raimondas Rajeckas – vyriausiasis finansininkas
Išsilavinimas, kvalifikacija	Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, apskaitos ir audito magistro laipsnis.
Darbo patirtis	Nuo 2006 m. AB "Invalda INVL" – vyriausiasis finansininkas
	2001 – 2006 m. AB "Valmeda" – vyriausiasis finansininkas
	2000 – 2001 m. AB "Galinčius" – vyriausiasis finansininkas
	2000 – 2001 m. UAB "Invaldos marketingas" (dabartinis pavadinimas UAB "Inreal valdymas") – vyriausiasis finansininkas
	2000 – 2002 m. AB "Gildeta" – buhalteris
	1998 – 2000 m. AB "Invalda" – buhalteris
Turimas AB "Invalda INVL" akcijų kiekis	-
Dalyvavimas kitų įmonių	UAB "Aktyvo" – direktorius
veikloje	UAB "Aktyvus valdymas" – direktorius
	VšĮ "Iniciatyvos fondas" – direktorius
	UAB "MBGK" – direktorius
	UAB "MGK invest" – direktorius
	UAB "RPNG" – direktorius
	UAB "Regenus" – direktorius
	UAB "Cedus Invest" – direktorius
	UAB "Cedus" – direktorius
	UAB Įmonių grupė "Inservis" – valdybos narys
	UAB "Consult Invalda" – direktorius

15. Informacija apie bendrovės audito komitetą

AB "Invalda INVL" audito komitetas sudaromas iš dviejų narių, iš kurių abu yra nepriklausomi. Audito komiteto narius ketverių metų kadencijai renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas.

Pagrindinės audito komiteto funkcijos:

• teikti bendrovės valdybai rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu bei sutarties su audito įmone sąlygomis;
• stebėti išorės audito atlikimo procesą;
• stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;
• stebėti bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;
• stebėti bendrovės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų veiksmingumą bei kartą per finansinius metus įvertinti vidaus audito funkcijos poreikį.
• stebėti, ar valdybos nariai ir/ar vadovai tinkamai atsižvelgia į audito įmonės teikiamas rekomendacijas ir pastabas.

AB "Invalda INVL" audito komiteto narys turi teisę atsistatydinti pateikęs apie tai rašytinį pranešimą Bendrovės valdybai prieš 14 dienų. Bendrovės valdyba, gavusi Audito komiteto nario pranešimą apie atsistatydinimą ir įvertinusi visas su tuo susijusias aplinkybes, gali priimti sprendimą arba sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris išrinktų naują Audito komiteto narį, arba klausimą dėl Audito komiteto nario rinkimų atidėti iki artimiausio Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo. Naujas narys bet kuriuo atveju renkamas iki veikiančio Audito komiteto kadencijos pabaigos.

Audito komiteto darbo tvarka:

Audito komitetas yra kolegialus organas, sprendimus priimantis posėdžių metu. Audito komitetas gali priimti sprendimus ir jo posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja abu komiteto nariai. Sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja abu Audito komiteto nariai. Audito komiteto narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu. Balsavimui raštu prilyginamas balsavimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Audito komitetų posėdžių sušaukimo iniciatyvos teisę turi abu Audito komiteto nariai. Apie šaukiamą posėdį, jame numatomus svarstyti klausimus bei siūlomus sprendimų projektus kitas Audito komiteto narys informuojamas ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas raštu (el. paštu arba faksu). Audito komiteto posėdžiai neprotokoluojami, o priimtus sprendimus pasirašo abu komiteto nariai. Kai abu Audito komiteto nariai balsavo raštu, sprendimą surašo ir pasirašo Bendrovės valdybos paskirtas Audito komiteto sekretorius. Sprendimas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo Audito komiteto posėdžio dienos.

Audito komitetas turi teisę į savo posėdžius kviesti Bendrovės vadovą, valdybos narius (narį), vyriausiąjį finansininką, darbuotojus, atsakingus už finansus, apskaitą ir iždo klausimus bei išorės auditorius. Už darbą Audito komitete jo nariams gali būti mokamas atlyginimas. Audito komiteto narių atlyginimą tvirtiną tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, nustatydamas maksimalų vienos valandos atlyginimą.

Bendrovės audito komitetas savo veikloje vadovaujasi 2017 m. balandžio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintais audito komiteto nuostatais.

2013 m. rugpjūčio 30 d. vykusiame akcininkų susirinkime atšaukti audito komiteto nariai, o į audito komitetą išrinkti UAB "Legisperitus" teisininkė Danutė Kadanaitė ir UAB "Biotechpharma" vykdomasis direktorius Tomas Bubinas. 2017 m. balandžio 28 d. vykusiame akcininkų susirinkime Bendrovės audito komiteto nariai D. Kadanaitė ir T. Bubinas buvo atšaukti iš audito komiteto ir į audito komitetą išrinkti UAB "Moore Stephens Vilnius" partnerė ir auditorė Dangutė Pranckėnienė ir Tomas Bubinas ketverių metų kadencijai.

	Dangutė Pranckėnienė – nepriklausoma audito komiteto narė
Kadencijos laikotarpis	2017 – 2021 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija	1995 - 1996 m. Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, Verslo administravimo magistras
	1976 - 1981 m. Vilniaus universitetas, Ekonomikos magistro laipsnis
	The International Coach Union (ICU), profesionalios koučerės vardas, pažymėjimo Nr. LT-51. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, auditoriaus vardas, pažymėjimo Nr. 000345.
Darbo patirtis	Nuo 1997 m. UAB "Moore Stephens Vilnius" (ankstesnis pavadinimas "Verslo auditas") – partnerė 1996 – 1997 m. UAB "Deloitte & Touche" – audito vadybininkė 1995 – 1996 Vilniaus Gedimino Technikos universitetas – lektorė 1982 – 1983 m. Vilniaus universitetas – lektorė
Turimas AB "Invalda INVL" akcijų kiekis	-

	Tomas Bubinas – nepriklausomas audito komiteto narys
Kadencijos laikotarpis	2017 – 2021 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija	2004 - 2005 m. Baltic Management Institute (BMI) verslo administravimo magistras
	1997 - 2000 m. Licencijuotųjų ir atestuotųjų apskaitininkų asociacijos (Association of Chartered Certified Accountants, ACCA ) narys
	1997 m. Lietuvos atestuotasis auditorius
	1988 – 1993 m. Vilniaus universitetas, ekonomikos magistras
Darbo patirtis	Nuo 2013 m. UAB "Biotechpharma" – vykdomasis direktorius
	2010 - 2012 m. "TEVA Biopharmaceuticals USA" – vyresnysis direktorius
	2004 – 2010 m. "Teva Pharmaceuticals" finansų vadovas Baltijos šalims
	2001 – 2004 m. "Sicor Biotech" finansų direktorius
	1999 - 2001 m. "PricewaterhouseCoopers" – vyresnysis vadybininkas
	1994 - 1999 m. "Coopers & Lybrand" – vyresnysis auditorius, vadybininkas
Turimas AB "Invalda INVL" akcijų kiekis	-

16. Informacija apie emitento priskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas valdybos nariams, vyriausiajam finansininkui

Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamiems valdybos nariams, sudariusiems su bendrove darbo sutartis, bei prezidentui ir vyr. finansininkui mokamas pastovus mėnesinis atlyginimas. Bendrovėje nėra patvirtintos politikos, pagal kurią valdybos nariams ar vadovams būtų mokama kintamoji atlyginimo dalis.

2017 m. bendrovės valdybos nariams nebuvo išmokėta dividendų, perleista turto ar suteikta garantijų. Bendrovė tantjemų valdybos nariams neskyrė. Specialių išmokų bendrovės vadovams taip pat nebuvo skirta. Bendrovės grupės įmonės AB "Invalda INVL" valdybos nariams, prezidentui tantjemų neskyrė.

16.1. Lentelė. Informacija apie emitento vadovams per 2017 metus priskaičiuotus atlyginimus

	Priskaičiuoti atlyginimai
Tūkst eurų	2015 m.	2016 m.	2017 m.
Valdybos nariams (pagal darbo sutartis, kaip bendrovės darbuotojams)2	215	214	211
Vidutiniškai vienam valdybos nariui (per mėnesį)	6	6	6
Administracijos nariams (prezidentui ir vyriausiam finansininkui)2	136	132	132
Vidutiniškai vienam administracijos nariui (per mėnesį)	6	5,5	5,5

Per 2017 metus Bendrovės audito komiteto nariams priskaičiuota bendra atlygio už darbą Audito komitete suma sudaro 580 Eur.

² Bendrovės ir grupės įmonių priskaičiuoti atlyginimai.

V. KITA INFORMACIJA

17. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

AB "Invalda INVL" yra pasirašiusi sutartis su šiais viešosios apyvartos tarpininkais:

• AB Šiaulių banku (Tilžės g. 149, Šiauliai, tel. (8 41) 595 607) vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir tarpininkavimo sutartį, sutartį dėl vertybinių popierių apskaitos tvarkymo, sutartį dėl dividendų mokėjimo;
• Luminor Bank AB (Konstitucijos pr. 21A, Vilnius, tel. (8 5) 239 3444) sutartį dėl finansinių priemonių sąskaitos tvarkymo, pavedimo vykdymo ir rekomendacijų teikimo;
• AB SEB banku (Gedimino pr. 12, Vilnius, tel. (8 5) 268 2800) vertybinių popierių tvarkymo sutartį;
• Danske banku A/S Lietuvos filialu (Saltoniškių g. 2, Vilnius, tel. (8 5) 215 5600) investicinių paslaugų teikimo sutartį;
• UAB FMĮ Orion securities, (A. Tumėno g. 4, B korp., Vilnius, tel. 8 5 231 3833) investicinių paslaugų teikimo sutartį;
• Bank Zachodni WBK S.A. (Rynek 9/11, 50-950 Wrocław, Lenkija, tel. +48 618119999) tarpininkavimo paslaugų sutartį;
• AS SEB Pank (Tornimae 2, 15010 Tallin, Estija, tel. +372 665 5100) tarpininkavimo paslaugų sutartį.

18. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes

AB "Invalda INVL" nėra įsteigusi filialų ar atstovybių.

19. Rizikos valdymas

19.1. Pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, apibūdinimas

Verslo rizikos

AB "Invalda INVL" įmonių grupės veikla yra įtakojama bendros šalių, kuriose vystomi verslai bei investuojama, ekonominės situacijos. AB "Invalda INVL" ir jos valdomos turto valdymo verslo bei kitos įmonės taip pat yra priklausomos nuo pagrindinių vadovų – juos praradus, bendrovės veikla galėtų būti paveikta neigiamai ir mes galėtume prarasti verslo galimybes.

AB "Invalda INVL" grupės pagrindinė veikla – turto valdymas. Reikšmingą dalį valdomo turto sudaro antros pakopos pensijų fondų turtas Lietuvoje ir Latvijoje, todėl besikeičiantys su pensijų sistema susiję įstatymai gali neigiamai paveikti šios verslo linijos rezultatus. Esame pasirinkę reguliuojamą turto valdymo verslo modelį, todėl reguliacinės naštos didėjimas gali padidinti mūsų sąnaudas bei neigiamai paveikti pelningumą. Turto valdymo verslas taip pat turi atitikti kapitalo pakankamumo rodiklius, todėl jam patiriant nuostolių, gali reikėti papildomų įnašų į turto valdymo bendrovių kapitalą.

AB "Invalda INVL" investicijų pelningumas gali būti ženkliai mažesnis nei vidutinis pelningumas, istoriškai pasiektas privataus kapitalo industrijos, nes praeities rezultatai neatspindi ateities pelningumo.

Ekonominės recesijos ir nuosmukiai gali paveikti bendroves ir turtą, į kuriuos esame investavę tiek tiesiogiai, tiek per kolektyvinio investavimo subjektus, bei sumažinti jų vertę, kartu neigiamai paveikti ir mūsų veiklos rezultatus.

AB "Invalda INVL" gali nepavykti realizuoti pelno iš investicijų į įmonių akcijas ar kolektyvinio investavimo subjektus. Bendrovės bei kolektyvinio investavimo subjektai, į kuriuos investuojame, gali nesukurti vertės ar net ją sunaikinti, nuvertindami mūsų investicijas.

Mūsų galimybės panaudoti atidėtojo pelno mokesčio turtą gali būti apribotos. Pasikeitimai įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose mūsų veiklą, gali turėti reikšmingos įtakos mūsų verslui. Mokestinės politikos, bei sektorių, kurie priklausomi nuo valstybės finansavimo, reguliavimo politikos pakeitimas gali turėti neigiamų pasekmių mūsų verslui.

Bendrovės ir grupės veiklos rezultatai gali itin svyruoti ir neparodyti ateities rezultatų.

Mūsų akcijos kaina gali reikšmingai svyruoti. Akcijų, kurias įsigijote kaip investuotojas, kaina gali būti didesnė arba mažesnė, priklausomai nuo daugelio faktorių, iš kurių kai kurie nepriklauso nuo mūsų įtakos.

Rinka gali vertinti AB "Invalda INVL" akcijas mažiau nei turto tikroji vertė.

Mes nesame patvirtinę dividendų mokėjimo politikos ir nustatę minimalių dividendų, todėl lėšų išmokėjimas akcininkams nėra garantuotas.

Palūkanų normų pasikeitimai gali paveikti mūsų kapitalo kaštus, pelningumą ir mūsų galimybes pritraukti papildomo finansavimo.

Kredito rizika – egzistuoja rizika, kad tiesioginių portfelio įmonių, arba verslų, į kuriuos esame investavę per kolektyvinio investavimo subjektus, produkcijos ir paslaugų pirkėjai neįvykdys savo įsipareigojimų – tai neigiamai paveiktų pelną. Dėl didelės dalies įsipareigojimų nevykdymo laiku, gali sutrikti emitento įprastinė veikla, gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, kurie ne visuomet gali būti prieinami. Emitentas taip pat patiria riziką laikydamas lėšas bankų sąskaitose ar investuodamas į trumpalaikius finansinius instrumentus.

Investicijų rizika

Mūsų investicijos gali būti nelikvidžios – yra rizika, kad planuojami sandoriai neįvyks tuomet, kai to pageidauja emitento vadovybė.. Mes galime realizuoti savo investicijas, kai bendrovės, į kurias investavome, yra parduodamos, pritraukia papildomo kapitalo ar yra listinguojamos biržoje, taip pat kai kolektyvinio investavimo subjektai, į kuriuos investavome, vykdo išmokas investuotojams.

Mūsų investicijos į įmonių akcijas bei kolektyvinio investavimo subjektus yra rizikingos, ir pačiu blogiausiu atveju įmanoma prarasti visą investuotą sumą.

Kai mes neturime bendrovių, į kurias investuojame kontrolės, įmonių vadovybė bei kiti akcininkai gali priimti sprendimus, sumažinančius mūsų investicijos vertę.

19.2. Informacija apie rizikos mastą bendrovėje ir jos valdymą

Informacija apie rizikos mastą ir jos valdymą atskleista konsoliduotų ir bendrovės 2017 metų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte 23 punkte.

19.3. Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimą, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas.

Bendrovės vyriausiasis finansininkas yra atsakingas už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo priežiūrą bei galutinę jų peržiūrą. Be to, jis nuolat peržiūri Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), kad finansinėse ataskaitose būtų laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja bendrovės ir grupės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinei atskaitomybei, periodiškai informuoja bendrovės valdybą apie finansinės atskaitomybės rengimo darbų eigą.

20. Emitento ir įmonių grupės nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su socialine atsakomybe, aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija

20.1. Atsakingo verslo veiksmai bendrovėje

• Etiška verslo praktika

Etikos normų pagrindas yra teisės aktų laikymasis ir visi darbuotojai be išimties gerbia įstatymus ir jų laikosi. Darbuotojai vengia situacijų, kurios sukeltų abejonių jų sugebėjimu veikti bendrovės naudai ir galėtų atsirasti interesų konfliktas. Taip pat darbuotojai įsipareigoja neatskleisti konfidencialios informacijos ir nesinaudoti ja prekiaujant vertybiniais popieriais savo, šeimos narių ar kitų susijusių asmenų vardu.

• Vartotojui skirta informacija ir skaidrumas

Bendrovė viešai atskleidžia informaciją apie bendrovės veiklą ir tikslus, finansinius rezultatus, valdymo organų narius ir akcininkus, susijusių asmenų sandorius, bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją ir kt. Kad informacija pasiektų kuo daugiau vartotojų ir būtų užtikrintas savalaikis priėjimas prie visos aktualios ir nuolat naujinamos informacijos, visa ši informacijos skelbiama bendrovės interneto svetainėje www.invaldainvl.com.

Informacija yra atskleidžiama visiems ir vienu metu. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai nepaskelbiama per vertybinių popierių biržos visuomenės informavimo sistemą.

• Socialinės iniciatyvos skatinimas

"Invalda INVL" siekia didinti visuotinį sąmoningumą ir skatinti socialinę atsakomybę. Siekiant įgyvendinti socialinės iniciatyvos skatinimo programas, 2007 m. "Invalda INVL" įkūrė viešąją įstaigą "Iniciatyvos fondas".

"Iniciatyvos fondo" veikla apima įvairių socialinių srities programų įgyvendinimą. Fondo veiklos prioritetai kiekvienais metais gali skirtis, tačiau pagrindinis principas rengti stambius ir integruotus projektus, kurie skatintų žmones imtis savarankiškos iniciatyvos ir aktyviai prisidėti prie atsakingos ir darnios visuomenės kūrimo.

"Iniciatyvos fondas" organizavo ir įgyvendino programas skirtas:

• skatinti savarankiškai spręsti konkrečios vietovės socialines ir aplinkosaugos problemas,
• skatinti jaunimo ir miesto bendruomenių atsakomybę ir rūpestį gamta,
• knygų surinkimui iš gyventojų ir padovanojimui Lietuvos bibliotekoms,
• skatinti jaunimo fizinį aktyvumą (masinė mankšta "Augsiu aktyvus 2011" pripažinta Lietuvos rekordu);
• skatinti moksleivių ir studentų norą skaityti bei tobulėti;
• pozityvaus mąstymo skatinimui.

Daugiau informacijos apie programas rasite "Iniciatyvos fondo" tinklalapyje: www.iniciatyvosfondas.lt

• Pagrindinių darbo standartų ir darbuotojų socialinės gerovės užtikrinimas

"Invalda INVL" siekia būti bendrove, kur gerbiamos kiekvieno darbuotojo teisės, poreikiai ir indėlis į bendrovės veiklą. Įdarbinant nei vienas kandidatas nėra diskriminuojamas dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms.

Darbo laiko trukmė ir poilsio normos, darbo apmokėjimo sąlygos, kompensacijos ir lengvatos, saugos ir sveikatos normos yra nustatytos laikantis visų teisės aktų.

• Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Visi bendrovės akcininkai turi vienodas galimybes susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros atitinka teisės aktų nuostatas ir sudaro akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime, iš anksto susipažinti sprendimų projektais bei sprendimų priėmimui reikalinga medžiaga, taip pat užduoti klausimus AB "Invalda INVL" valdybos nariams.

20.2. Darbuotojai

AB "Invalda INVL" siekia būti bendrove, kurioje gerbiamos kiekvieno darbuotojo teisės, poreikiai ir indėlis į bendrovės veiklą. Formuodama komandą, AB "Invalda INVL" orientuojasi į žmonių kūrybingumą, profesionalumą, pozityvų mąstymą, norą bei sugebėjimą daug ir efektyviai dirbti, tobulėti, aukštų etikos standartų laikymąsi.

Kolektyvinė sutartis bendrovėje nesudaryta. Atlyginimų komitetas bendrovėje nesuformuotas. Darbo sutartys bendrovėje sudaromos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbuotojai priimami ir atleidžiami iš darbo laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimų. Darbo sutartyse nėra numatytų ypatingų darbuotojų teisių ir pareigų. Bendrovėje atlyginimas peržiūrimas 1 kartą per metus atsižvelgiant į darbuotojo veiklos įvertinimą bei į metų veiklos rezultatą (kiekvienų metų pradžioje suformuluojami darbuotojo metiniai veiklos tikslai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant metų veiklos rezultatą).

2017 m. vidutinis AB "Invalda INVL" darbuotojų skaičius – 7 (2016 – 8). Bendrovės darbuotojų išsilavinimas – aukštasis.

	Mato vnt.	2015 m.	2016 m.	2017 m.
Bendras darbuotojų skaičius laikotarpio pabaigoje	žm.	10	7	7
- vadovaujančio personalo	žm.	4	4	4
- specialistų	žm.	6	3	3
Vidutinis priskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis	eurai	2 786	2 905	2 966
- vadovaujančio personalo	eurai	4 525	4 377	4 555
- specialistų	eurai	1 662	1 458	847

20.2.1. Lentelė. Bendrovės darbuotojų skaičius ir priskaičiuotas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis

AB "Invalda INVL" grupėje 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 489 darbuotojai (2016 m. gruodžio 31 d. – 468).

20.3. Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių, sudarytų komitetų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pragrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Susitarimų tarp bendrovės ir valdybos narių, taip pat darbuotojų, numatančių kompensacijas jiems atsistatydinus ar juos atleidus be pagrįstos priežasties, taip pat jei jų darbas baigtųsi dėl bendrovės kontrolės pasikeitimo, nėra.

21. Priklausymas asociacijoms

"Invalda INVL" drauge su "INVL Asset Management" Lietuvoje bei Latvijoje yra Europos privataus ir rizikos kapitalo sektoriaus bendroves bei investuotojus vienijančios organizacijos "Invest Europe" pilnateisė narė.

"Invalda INVL" priklauso Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijai, vienijančiai privataus ir rizikos kapitalo rinkos dalyvius Lietuvoje. Pagrindinis šios organizacijos veiklos tikslas yra kartu su kompetentingomis Lietuvos institucijomis ir partneriais dalyvauti formuojant ir vykdant bendrą rizikos ir privataus kapitalo verslo politiką, kuriant ir tobulinant jos įstatymus.

"Invalda INVL" kartu su "INVL Asset Management" Lietuvoje bei Latvijoje prie Jungtinių Tautų palaikomų atsakingo investavimo principų PRI (angl. k. Principles for Responsible Investment) prisijungė 2017 m. viduryje. PRI siekia įvertinti investicijų poveikį aplinkos, socialiniams bei valdymo veiksniams. Vertinama, kad ekonomiškai efektyvi, tvari pasaulinė finansų sistema yra būtina siekiant kurti ilgalaikę vertę. Principus palaikantys investuotojai savanoriškai siekia taikyti juos investavimo veikloje.

"Invalda INVL" ataskaitinio laikotarpio pabaigoje prisijungė prie Investuotojų asociacijos, kurios pagrindinė veikla apima šias sritis: pagrindinė veikla apima šias sritis: susitikimų su įmonių vadovais ir renginių apie finansų rinkas asociacijos nariams organizavimas, smulkiųjų investuotojų teisių gynimas, kompetencijų centro, teikiančio mokslinėmis išvadomis pagrįstas rekomendacijas Vyriausybei ir Seimui vystymas, dėmesio atkreipimas ir įspėjimas apie galimybes bei rizikas, susijusias su investavimu.

Grupės bendrovė "INVL Asset Management" yra Lietuvos investicinių ir pensijų fondų (LIPFA) asociacijos narė. LIPFA – nepriklausoma organizacija, vienijanti šalies privačias investicijų valdymo bendroves ir komercinių bankų padalinius, užsiimančius investicine veikla. Asociacijos nariai aktyviai dalyvauja asociacijos veikloje ir prisideda prie investavimo populiarinimo bei jam palankios aplinkos kūrimo Lietuvoje.

Lietuvos investicijų valdytojų asociacija (LIVA), kurios viena iš steigėjų yra "INVL Asset Management", siekia prisidėti prie investicijų plėtros, fondų teisinės aplinkos tobulinimo ir investuotojų švietimo.

Lithuanian financial markets institute, kurios nariu yra "INVL Asset Management", veikla orientuota į Lietuvos finansų rinkų specifinių problemų analizę ir moksliniais tyrimais paremtų sprendimų pateikimą. Instituto dėmesio centre yra tiek įvairių verslo finansavimo verslo formų skatinimas, tiek visuomenės požiūrio į finansų rinkų efektyvaus funkcionavimo būtinybę formavimas.

22. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

2017 m. emitento vardu nebuvo sudaryta žalingų sandorių (neatitinkančių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką emitento veiklai ir veiklos rezultatams bei sandorių, esant interesų konfliktui tarp emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų emitentui ir jų privačių interesų ir kitų pareigų.

23. Informacija apie susijusių šalių sandorius

Ataskaitiniu laikotarpiu didžiausią dalį bendrovės ir grupės sandorių su susijusiais asmenimis sudarė paskolų, kompiuterių priežiūros paslaugų, nuomos ir komunalinių sąnaudų pirkimai, žemių administravimo paslaugos ir turto valdymo paslaugos (tik grupė). Visi susijusių asmenų sandorių skaičiai detalizuoti konsoliduotų ir bendrovės 2017 m. metinių finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 25 punkte.

24. Informacija apie reikšmingus susitarimus, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei

2017 m. emitentas nesudarė reikšmingų susitarimų, kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei.

25. Per ataskaitinį laikotarpį padarytų pagrindinių investicijų apibūdinimas

Informacija pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 3 punkte.

26. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose ir bendrovės finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

Visa informacija atskleista konsoliduotų ir bendrovės 2017 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

27. Informacija apie audito įmonę

Bendrovė neturi patvirtintų audito įmonės atrankos kriterijų, tačiau įprastai auditavimo paslaugų konkurse dalyvauti yra kviečiamos "didžiojo ketverto" audito kompanijos ("Deloitte", KPMG, "PricewaterhouseCoopers" ir "Ernst and Young").

2017 m. bendrovės ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą atliko bendrovė "PricewaterhouseCoopers". Ją 2015 – 2017 metų metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti akcininkai išrinko 2015 m. spalio 28 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tame pačiame susirinkime akcininkai nustatė atlyginimą už kiekvienų metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą po 11 000 eurų (vienuolika tūkstančių eurų) plius PVM. Jeigu pagal audito paslaugų sutartį būtų teikiamos papildomos paslaugos, audito įmonei būtų mokamas papildomas atlyginimas, kuris būtų nustatomas pagal UAB "PricewaterhouseCoopers" darbuotojų valandinius įkainius.

Audito įmonė	UAB "PricewaterhouseCoopers"
Buveinės adresas	J. Jasinskio g. 16B, LT-03163, Vilnius
Kodas	111473315
Telefonas	(8 5) 239 2300
Faksas	(8 5) 239 2301
Elektroninis paštas	vilnius@lt.pwc.com
Interneto tinklalapis	www.pwc.com/lt

Bendrovėje vidaus auditas neatliekamas.

27.1. lentelė. Paslaugos, kurias audito įmonė "PricewaterhouseCoopers" suteikė Bendrovei ir Grupei per 2017 m.

Tūkst. EUR	Grupė 2017	Bendrovė 2017
Finansinių ataskaitų audito paslaugos pagal sutartis (įskaitant
fondų finansinių ataskaitų auditą)	50 250	11 000
Užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų sąnaudos	-	-
Konsultacijų mokesčių klausimais sąnaudos	13 173	-
Kitų paslaugų sąnaudos (įskaitant fondus)	1 760	230
Iš viso	65 183	11 230

28. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Su visa AB "Invalda INVL" 2017 m. viešai skelbta informacija galima susipažinti bendrovės interneto tinklalapyje www.invaldainvl.com

27.1. Lentelė. Skelbtos informacijos santrauka

Paskelbimo data	Trumpas pranešimo apibūdinimas
2017.02.14	"INVL Asset Management", priklausanti "Invaldai INVL", informuotiesiems investuotojams siūlys investuoti į miškus
2017.02.27	"Invalda INVL" informuoja, kad "Litagra" ketina perleisti prekybos verslą "Achemos grupei"
2017.04.07	AB "Invalda INVL" akcininkų susirinkimo sušaukimas ir sprendimų projektai
2017.04.28	AB "Invalda INVL" 2016 m. audituota metinė informacija
2017.04.28	AB "Invalda INVL" visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai
2017.05.02	Dėl AB "Invalda INVL" savų akcijų įsigijimo
2017.05.02	Išrinktas AB "Invalda INVL" valdybos pirmininkas
2017.05.18	AB "Invalda INVL" įsigis 0,19 proc. savo akcijų
2017.05.19	"Invalda INVL" pasirašė darbuotojų akcijų opcionų sutartis
2017.05.22	AB "Invalda INVL" akcijų suteikiamų balsų skaičius
2017.05.30	2017 metų 3 mėnesių AB "Invalda INVL" įmonių grupės neaudituoti rezultatai
2017.08.17	"Invaldai INVL" priklausanti Latvijos bendrovė "INVL Asset Management" pasiūlė Latvijos rinkai pasyvaus valdymo antros pakopos pensijų planą
2017.08.31	Neaudituota "Invaldos INVL" grupės 2017 metų 6 mėnesių tarpinė informacija
2017.09.07	"Invaldos INVL" dukterinei bendrovei "INVL Asset Management" vadovaus Laura Križinauskienė
2017.11.28	Neaudituota "Invaldos INVL" grupės 2017 metų 9 mėnesių informacija
2017.12.15	Už 37 proc. "LP grupės" akcijų "Invalda INVL" gavo 9,4 mln. eurų
2017.12.21	"Invaldos INVL" 100 proc. kontroliuojama bendrovė "Cedus invest" investuos į "INVL besivystančios Europos obligacijų subfondą"
2017.12.21	"Invalda INVL" ketina perleisti dalį "INVL Baltic Real Estate" akcijų
2017.12.28	"Invaldos INVL" 2018-ųjų investuotojų kalendorius

Prezidentas Darius Šulnis

1 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE GRUPĖS ĮMONES, JŲ KONTAKTINIAI DUOMENYS

Bendrovė	Registracijos duomenys	Veiklos pobūdis	Kontaktiniai duomenys
VALDYMO VERSLAS
UAB "INVL Asset Management"	Kodas 126263073 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2003-07-21	Pensijų ir investicinių fondų, alternatyvių investicijų, privataus kapitalo, portfelių valdymas	Tel. 8 700 55959 El. p. info@invl.com www.invl.lt
IPAS "INVL Asset Management' (Latvija)	Kodas 40003605043 Adresas Smilšu iela 7-1, Riga, Latvia Teisinė forma – investicijų valdymo akcinė bendrovė Įregistruota 2002-10-02	Investicinių fondų, portfelių, nekilnojamojo fondų valdymas	Tel. (+371) 67 092 988 El. p. LV@invl.com www.invl.com/lat/lv
AS "INVL Atklātais pensiju fonds" (Latvija)	Kodas 40003377918 Adresas Smilšu iela 7-1, Riga, Latvia Teisinė forma – akcinė bendrovė Įregistruota 1998-02-04	Pensijų fondų valdymas	Tel. (+371) 67 092 988 El. p. LV@invl.com www.invl.com/lat/lv
UAB "INVL Farmland Management"	Kodas 303788352 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2015-02-26	Žemės ūkio paskirties žemės administravimas	El.p. kristina.urboniene@invl.co m
UAB FMĮ "INVL Finasta"	Kodas 122570630 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė, finansų maklerio įmonė Įregistruota 2015-05-28	finansų maklerio paslaugos	Tel. (8 5) 211 12 94 El. p. gerovesvaldymas@invl.co m www.invl.com
UAB "Invalda INVL Investments"	Kodas 303252237 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2014-02-27	veiklos nevykdo	Tel. (8 5) 263 6129
	KITOS INVESTICIJOS
SUTPKIB "INVL Technology"	Kodas 300893533 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – akcinė bendrovė Bendrovės tipas – uždarojo tipo investicinė bendrovė Įregistruota 2007-06-27	Investicijos į informacinių technologijų verslus	Tel. (8 5) 279 06 01 El. paštas: info@invltechnology.lt www.invltechnology.lt

SUTNTIB "INVL Baltic Real Estate"	Kodas 152105644 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – akcinė bendrovė Bendrovės tipas – uždarojo tipo investicinė bendrovė Įregistruota 1997-01-28	Investicijos į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą. Komercinio nekilnojamojo turto nuoma.	Tel. (8 5) 279 06 01 El. paštas: breinfo@invl.com www.invlbalticrealestate.com
UAB "Litagra"	Kodas 304564478 Adresas Savanorių pr. 173, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2017-07-07	pirminė žemės ūkio gamyba	Tel. (8 5) 236 1600 Faks. (8 5) 236 1601 El.p. office@litagra.lt http://www.litagragroup.lt/
UAB "Cedus Invest"	Kodas 302576631 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2010-12-20	investicijos į žemės ūkio įmones	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
AB Šiaulių bankas	Kodas 112025254 Adresas Tilžės g. 149, Šiauliai Teisinė forma – akcinė bendrovė Įregistruota 1992-02-04	Komercinė bankininkystė	Tel. (8 41) 595 607 Faks. (8 41) 430 774 El. paštas info@sb.lt www.siauliubankas.lt
UAB "Inservis"	Kodas 126180446 Adresas Šeimyniškių g. 3, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2003-03-25	pastatų ūkio valdymas, inžinerinių sistemų priežiūra ir gedimų šalinimas, daugiabučių administravimo paslaugos	Tel. (8 5) 273 6607 El. p. prieziura@inservis.lt www.inservis.lt
UAB "Priemiestis"	Kodas 221487620 Adresas Stepono Batoro g. 41, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 1992-07-09	pastatų ūkio valdymas, inžinerinių sistemų priežiūra ir gedimų šalinimas, daugiabučių administravimo paslaugos	Tel. (8 5) 267 0204 Faks. (8 5) 267 2941 El. p. info@priemiestis.lt www.priemiestis.lt
UAB "Jurita"	Kodas 220152850 Adresas Justiniškių g. 62, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 1990-12-28	pastatų ūkio valdymas, inžinerinių sistemų priežiūra ir gedimų šalinimas, daugiabučių administravimo paslaugos	Tel. (8 5) 248 2088 El. p. info@jurita.lt www.jurita.lt
UAB įmonių grupė "Inservis"	Kodas 301673796 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius; Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2008-04-07	investavimas į pastatų priežiūros įmones	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
AB "Informacinio verslo paslaugų įmonė"	Kodas 123043773 Adresas Gedimino pr. 31, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 1995-04-05	Ekonominės informacijos kompiuterizuoto apdorojimo ir programinių priemonių kūrimas	Tel. +370 5 236 4808, faks. +370 5 262 3623, el. paštas: info@ivpi.lt www.ivpi.lt
"IPP integracijos projektai", UAB	Kodas 302890482 Adresas – Palangos g. 4, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2012-10-12	Veiklos nevykdo	-

SIA "Inservis" (Latvija)	Kodas 40203041770 Adresas - Olaines nov., Olaines pag., Stūnīši, "Lapegles", Latvia Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2017-01-02	Pastatų ūkio valdymas	-
UAB "Kelio ženklai"	Kodas 185274242 Adresas Geležinkelio g. 28, Pilviškiai, Vilkaviškio r. Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 1994-09-06	metalo ir medienos apdirbimas bei didmeninė prekyba	Tel. (8 342) 67 756 Faks. (8 342) 67 644 El. p. info@keliozenklai.lt www.keliozenklai.lt
VšĮ "Iniciatyvos fondas"	Kodas 300657209 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – viešoji įstaiga Įregistruota 2007-03-08	socialinių iniciatyvos skatinimo programų organizavimas	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530 info@iniciatyvosfondas.lt www.iniciatyvosfondas.lt
UAB "Aktyvo"	Kodas 301206846 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2007-10-31	veiklos nevykdo	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
UAB "Aktyvus valdymas"	Kodas 301673764 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2008-04-07	veiklos nevykdo	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
UAB "MBGK"	Kodas 300083611 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2005-01-27	veiklos nevykdo	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
UAB "MGK invest"	Kodas 302531757 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2010-07-27	veiklos nevykdo	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
UAB "Regenus"	Kodas 302575821 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2010-12-20	veiklos nevykdo	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
UAB "RPNG''	Kodas 302575892 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2010-12-20	veiklos nevykdo	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
UAB "Consult Invalda"	Kodas 302575814 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2010-12-20	veiklos nevykdo	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530
UAB "Cedus"	Kodas 302656796 Adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2011-08-18	veiklos nevykdo	Tel. (8 5) 263 6129 Faks. (8 5) 279 0530

2 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, akcinė bendrovė "Invalda INVL" atskleidžia, kaip laikosi AB Nasdaq Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS	TAIP / NE /	KOMENTARAS
	NEAK TUALU

I principas: Pagrindinės nuostatos

Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.

1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovė viešai atskleidžia informaciją apie įmonių grupės veiklą ir tikslus pranešimuose apie esminius įvykius, metinėje informacijoje.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės valdybos ir vadovo veikla koncentruota į bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į siekį didinti akcininkų nuosavybę.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovėje priežiūros organas – stebėtojų taryba nėra sudaroma. Nepaisant to, bendrovės valdyba ir vadovas glaudžiai bendradarbiauja siekiant kuo didesnės naudos bendrovei ir visiems jos akcininkams: valdyba periodiškai susipažįsta su finansiniais rezultatais, vertina bendrovės veiklą. Bendrovės vadovas tik su valdybos pritarimu priima sprendimus dėl Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų sandorių sudarymo.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Bendrovėje gerbiamos visų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ja susijusių asmenų teisės ir interesai.

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Dėl bendrovės dydžio sudaryti kolegialų priežiūros organą – stebėtojų tarybą yra netikslinga, todėl sudaromas tik kolegialus valdymo organas – valdyba. Bendrovės vadovas yra atskaitingas bendrovės valdybai.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka kolegialus valdymo organas – valdyba.

bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas – valdyba, kuri vykdo esmines bendrovės valdymo funkcijas ir užtikrina bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę. Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	Taip	Bendrovės valdybos sudarymui ir veiklai taikomos III ir IV principuose išdėstytos nuostatos, kiek jos neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	Taip	Bendrovės valdybą sudaro 3 savarankiški nariai, kurie neturi kitų tarpusavio interesų, kaip tik veikla valdyboje, siekiant naudos bendrovei ir visiems akcininkams.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Ne	Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, direktorių konsultantų taip pat nėra.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės valdybos pirmininkas nėra bendrovės vadovu. Jo užimamos ar buvusios pareigos nesudaro kliūčių nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Bendrovės valdyba veikia objektyviai, nešališkai ir vienodai atstovauja visų akcininkų interesus.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir	Taip	Pagal valdybos darbo reglamentą, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatoma rinkti valdybos narius (narį), akcininkams pilnai atskleidžiama informacija apie

potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.		kandidatus į valdybos narius, nurodant, jų vardus, pavardes, į kokių kitų bendrovių priežiūros ar valdymo organus jie yra išrinkti, taip pat visos kitos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą, duomenys apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, kita svarbi informacija. Apie pasikeitusius duomenis išrinkti valdybos nariai įsipareigoja informuoti valdybos pirmininką. Informacija atskleidžiama bendrovės periodiniuose pranešimuose. Duomenys apie esamus bendrovės valdybos narius, jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, dalyvavimą kitų įmonių veikloje atskleidžiami ir bendrovės interneto svetainėje.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Informacija apie bendrovės valdybos sudėtį, narių išsilavinimą, darbo patirtį, kompetenciją, dalyvavimą kitų įmonių veikloje atskleidžiama bendrovės periodiniuose pranešimuose, o taip pat interneto svetainėje.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Bendrovėje periodiškai vertinama valdybos sudėtis, atsižvelgiant į bendrovės veiklos pobūdį ir struktūrą. Audito komiteto nariai turi reikalaujamą patirtį. Atlyginimų komitetas bendrovėje nesudaromas.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Ne	Šiuo metu įgūdžių ir žinių patikrinimų valdybos nariai neatlieka.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Ne	Bendrovėje nėra vertinamas renkamų valdybos narių nepriklausomumas, taip pat nėra nustatytas nepriklausomų narių pakankamumo sąvokos turinys.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne	Ne	Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti valdybos nariai yra savarankiški bei veikia siekdami naudos bendrovei ir akcininkams, tačiau neatitinka rekomendacijos dėl nepriklausomumo reikalavimų.

forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:

• 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
• 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
• 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
• 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
• 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
• 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
• 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
• 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
• 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų

susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Ne	Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Ne	Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neaktualu	Valdybos nariams už jų darbą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose nėra atlyginama iš bendrovės lėšų.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.	Taip	Bendrovės valdyba teikia visuotiniam akcininkų susirinkimui bendrovės ir konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų bei pelno paskirstymo projektus, pristato konsoliduotą metinį pranešimą, taip pat atlieka visas kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c)	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengiasi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.

aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Bendrovės valdybos nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip valdybos nario, pareigų vykdymui.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Valdyba su visais bendrovės akcininkais elgiasi sąžiningai ir nešališkai.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Ne	Reikšmingų sandorių tarp bendrovės ir jos akcininkų, valdymo organų narių nebuvo.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Atlyginimo komitetas, naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, turėtų užtikrinti, kad jie tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusiai bendrovei, vykdomajam direktoriui arba valdymo	Taip	Bendrovės valdyba yra nepriklausoma priimdama sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai.

organų nariams.

Naudodamasis konsultanto paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam arba valdymo organo nariams.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Ne	Dėl įmonės valdymo struktūros paprastumo ir nedidelio darbuotojų skaičiaus nėra tikslinga formuoti skyrimo ir atlyginimų komitetus.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.

4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.

4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.

4.12. Skyrimo komitetas.

4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;

2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;

3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;

4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;

5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.

4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.

4.13. Atlyginimų komitetas.

4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;

3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;

4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;

5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;

2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;

3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių atskaitomybių konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės	Taip	Audito komiteto narius AB "Invalda INVL" renka visuotinis akcininku susirinkimas. Pagrindinės audito komiteto funkcijos: - teikti rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu bei sutarties su audito įmone sąlygomis; - stebėti išorės audito atlikimo procesą; - stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų; - stebėti bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą; - stebėti bendrovės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų veiksmingumą bei kartą per finansinius metus įvertinti vidaus audito funkcijos poreikį; - stebėti, ar valdybos ir/ar vadovai tinkamai atsižvelgia į audito įmonės teikiamas rekomendacijas ir pastabas. Vykdydamas šias funkcijas, audito komitetas prižiūri metinės finansinės atskaitomybės sudarymo eigą ir teikia rekomendacijas valdybai dėl jos teikimo tvirtinti akcininkų susirinkimui. Taip pat audito komitetas analizuoja auditorių kandidatūras, pateikdamas išvadas dėl audito įmonės nepriklausomumo ir kitų kriterijų atitikimo. Audito komitetas kiekvienais metais rengia savo veiklos ataskaitas, išdėsto pastebėjimus dėl bendrovės veiklos savo kompetencijos ribose.
skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią

politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;

6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.

4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.

4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.

4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų

Taip Valdyba kartą per metus atlieka savo veiklos įvertinimą. Darbo organizavimą AB "Invalda INVL" valdyba vertina teigiamai. Bendrovės valdybos nariai aktyviai

dalyvauja valdybos posėdžiuose bei skiria pakankamai laiko ir dėmesio valdybos nario veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.

pareigoms atlikti. 2017 m. vyko 29 valdybos posėdžiai. Valdybos nariai visuose posėdžiuose dalyvavo asmeniškai arba nuotoliniu būdu.

Valdybos nariams medžiaga pateikiama elektroniniu paštu iš anksto. Analizuodami pateiktą medžiagą ir priimdami sprendimus valdybos nariai veikia nepriklausimai (nuo vienas kito, nuo užimamų pareigų kitose bendrovėse ir nuo kitų asmenų).

Valdyba teigiamai vertina jos narių sugebėjimą dirbti komandoje siekiant bendrų grupės interesų ir prisidedant prie bendro rezultato. "Invaldos INVL" valdyba, siekdama padidinti grupės bendrovės "INVL Baltic Real Estate" akcijų likvidumą rinkoje, priėmė sprendimą perleisti iki 22 proc. pastarosios bendrovės akcijų.

Valdyba mano, kad jos nariai yra gerai informuoti apie aktualius finansinius, ekonominius, socialinius ir kitus pokyčius, kurie gali paveikti įmonę ir akcininkų/suinteresuotų šalių interesus ir siekia veiksmingai naudoti šią informaciją bei savo veikloje taikyti pažangiausius sprendimus. 2017 m. gegužės mėn. bendrovės valdyba pritarė "Invaldos INVL" prisijungimui prie Jungtinių Tautų palaikomų atsakingo investavimo principų, o gruodžio mėn. buvo pritarta bendrovės narystei Investuotojų asociacijoje.

2017 metais valdyba analizavo turimą informaciją, svarstė ir priėmė sprendimus visais esminiais klausimais, susijusiais su AB "Invalda INVL" ir įmonių, į kurias investuota, veikla. Be to valdyba daug dėmesio skyrė pagrindinių grupės prioritetų ir vystymosi krypčių identifikavimui bei grupės strateginių tikslų nustatymui. Valdyba teigiamai vertina jos narių įžvalgumą ir sugebėjimą sukurti ateities viziją ir paversti ją ilgalaikiais tikslais.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovės valdybos darbui vadovauja valdybos pirmininkas, jis taip pat yra atsakingas už posėdžių darbotvarkės sudarymą bei tinkamą susirinkimų sušaukimą. Darbotvarkė ir valdybos posėdžių dažnumas yra susiję su konkrečiais atitinkamu laikotarpiu bendrovėje vykstančiais įvykiais ar vykdomais projektais bei teisės aktų reikalavimuose nustatytų valdybos funkcijų įgyvendinimu.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės	Taip	Pagal patvirtintą valdybos darbo reglamentą, valdybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį.

valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį3
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Valdybos posėdį šaukia valdybos pirmininkas informuodamas apie šaukiamą posėdį kiekvieną valdybos narį telefonu arba el. laiškais.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Ne	Bendrovė negali įgyvendinti šios rekomendacijos, nes joje sudaryta tik valdyba.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios akcijos visiems bendrovės akcininkams suteikia vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovė informuoja apie naujai išleidžiamų akcijų suteikiamas teises.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Taip	Visi bendrovės akcininkai turi vienodas galimybes susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. Akcininkų susirinkimo pritarimas gaunamas Akcinių bendrovių įstatymo V skirsnyje nurodytais atvejais. Daugiau atvejų, kuomet turi būti gaunamas akcininkų susirinkimo pritarimas nenumatyta, kadangi dėl bendrovės veiklos pobūdžio tai darytų žalos verslui.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros atitinka teisės aktų nuostatas ir sudaro akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime, iš anksto susipažinti su sprendimų projektais bei sprendimų priėmimui reikalinga medžiaga, taip pat užduoti klausimus valdybos nariams.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų	Taip	Visuotinio akcininkų susirinkimo medžiaga lietuvių ir anglų kalbomis yra paskelbiama bendrovės interneto svetainėje. Paskutiniųjų 15 metų visuotinio akcininkų

³ Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.		susirinkimo priimti sprendimai taip pat skelbiami bendrovės interneto tinklalapyje.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu jis turi tinkamą įgaliojimą arba su juo teisės aktų nustatyta tvarka sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Taip pat bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Ne	Akcininkai gali balsuoti per įgaliotą asmenį ar užpildydami bendrąjį balsavimo biuletenį, tačiau kol kas negali dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudodamiesi elektroninių ryšių priemonėmis.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Bendrovės valdybos nariai laikosi šių rekomendacijų.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį

išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. 7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys

turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė neruošia atlyginimų politikos, kadangi dauguma VIII principo punktų yra neaktualūs atsižvelgus į dabartinę bendrovės struktūrą. Informacija apie išmokas ir paskolas valdymo organų nariams yra pateikiama bendrovės periodiniuose pranešimuose, finansinėse ataskaitose.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija:
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių

bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politiką, sudėtį;

12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;

13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.

8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.

8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.

8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:

1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;

2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;

3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;

4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;

5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;

6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.

8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:

1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;

2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo

kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;

3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;

4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.

8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:

1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;

2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.

8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.

8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.

8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.

8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.

8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.

8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.

8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos

rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti
suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais	Taip	2016 m. balandžio 29 dieną įvykęs akcinės bendrovės "Invalda INVL" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino Darbuotojų akcijų opcionų politiką ir pavedė valdybai užtikrinti tinkamą jos įgyvendinimą. 2017 m. balandžio 28 d. visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl bendrovės paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus, dėl kurio 2017 metais darbuotojams siūloma sudaryti opcionų sutartis, bei akcijų kainos. 2017 gegužės 19 d. paskelbta apie pasirašytas darbuotojų opcionų sutartis.

atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.

8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:

1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;

2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;

3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;

4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;

5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.

Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.

8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.

8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo,

apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	Taip	Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų teises, leidžia interesų turėtojams įstatymų nustatyta tvarka dalyvauti bendrovės valdyme. Išsami informacija apie
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.		numatomus akcinius įvykius yra skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka, todėl investuotojai (akcininkai) turi pakankamai galimybių tiek susipažinti su reikiama informacija, tiek balsuoti priimant sprendimus. Plačiau apie informacijos atskleidimo tvarką paaiškinama žemiau prie 10 principo.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodyta informacija atskleidžiama pranešimuose apie esminius įvykius, periodinėje informacijoje. Informacija taip pat pateikiama ir bendrovės interneto svetainėje.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias

pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po NASDAQ Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. Taip Bendrovė visą reglamentuojamą informaciją atskleidžia per AB Nasdaq Vilnius naujienų platinimo sistemą. Taip užtikrinama galimybė su ja susipažinti kuo platesnei visuomenei Lietuvos Respublikoje ir kitose ES valstybėse. Informacija vienu metu pateikiama ir lietuvių, ir anglų kalbomis. Informaciją bendrovė skelbia prieš arba po AB Nasdaq Vilnius prekybos sesijos. Informacijos, galinčios turėti įtakos išleistų vertybinių popierių kainai, bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija nėra viešai paskelbiama per AB Nasdaq Vilnius naujienų platinimo sistemą. 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis. Taip Bendrovė informaciją skelbia lietuvių ir anglų kalbomis per AB Nasdaq Vilnius naujienų platinimo sistemą. Ji taip pat skelbiama bendrovės interneto svetainėje. 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje. Taip Bendrovė savo tinklalapyje skelbia visą šioje rekomendacijoje išvardintą informaciją. XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų, rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. Taip Nepriklausoma audito įmonė tikrina metines bendrovės ir konsoliduotas finansines ataskaitas bei konsoliduotą metinį pranešimą. Tarpinių finansinių ataskaitų patikrinimo audito įmonė neatlieka. 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba. Taip Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba. 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Neaktualu Apie užmokestį suteiktą audito įmonei ne už audito paslaugas atskleidžiama 2017 m. konsoliduoto pranešimo 27 punkte. Audito įmonė teikia ne audito paslaugas tik gavusi Audito komiteto pritarimą.

3 PRIEDAS. BENDROVĖS VALDYMO ATASKAITA

(parengta pagal Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (IX-575) redakciją, galiojančią nuo 2017- 11-29 ir taikomą 2017 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių įmonių metiniams pranešimams)

1. Nuoroda į taikomą bendrovių valdymo kodeksą ir kur jis viešai paskelbtas ir (arba) nuoroda į viešai paskelbtą visą reikalingą informaciją apie įmonės valdymo praktiką

Bendrovė informaciją apie tai, kaip laikomasi taikomo Bendrovių valdymo kodekso pateikia 2017 m. konsoliduoto pranešimo 2 priede. Bendrovė savo metinius pranešimus skelbia interneto svetainėje.

2. Jeigu nuo taikomo bendrovių valdymo kodekso nuostatų nukrypstama ir (arba) jų nesilaikoma, nuostatos, nuo kurių nukrypstama ir (arba) kurių nesilaikoma, ir to priežastys

Bendrovė šią informaciją skelbia 2017 m. konsoliduoto pranešimo 2 priede "Informacija apie tai, kaip laikomasi Bendrovių valdymo kodekso" skiltyse "Taip / Ne / Neaktualu" ir "Komentaras".

3. Informacija apie rizikos mastą ir rizikos valdymą – apibūdinamas su finansine atskaitomybe susijusios rizikos valdymas, rizikos mažinimo priemonės ir įmonėje įdiegta vidaus kontrolės sistema

Bendrovė informaciją apie rizikos mastą ir rizikos valdymą bei įdiegtą vidaus kontrolės sistemą bei priemones pateikia 2017 m. konsoliduoto metinio pranešimo 19.3 punkte.

4. Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

Bendrovė informaciją apie reikšmingus tiesiogiai ar netiesiogiai valdomus akcijų paketus pateikia 2017 m. finansinių ataskaitų 1 punkte.

5. Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises, ir šių teisių aprašymas

Bendrovėje nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises.

6. Informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus (tokius kaip tam tikrą balsų procentą arba skaičių turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimai, terminus, iki kurių galima pasinaudoti balsavimo teisėmis, arba sistemas, pagal kurias vertybinių popierių suteikiamos turtinės teisės yra atskiriamos nuo vertybinių popierių turėtojo)

Bendrovėje nėra taikomi jokie balsavimo teisių apribojimai.

7. Informacija apie taisykles, reglamentuojančias valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat įmonės įstatų pakeitimus

Bendrovės valdyba veikia vadovaudamasi Akcinių bendrovių įstatymu, bendrovės įstatais, valdybos darbo reglamentu ir kitais teisės aktais. Valdybos nariai visad veikia siekdami naudos Bendrovei ir jos akcininkams. Bendrovės įstatų keitimo tvarka nesiskiria nuo nurodytos Akcinių bendrovių įstatyme.

8. Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

Bendrovės valdybos nariai veikia vadovaudamiesi Akcinių bendrovių įstatymu, bendrovės įstatais, valdybos darbo reglamentu ir kitais teisės aktais, ir specialių įgaliojimų neturi. Valdybos nariai visad veikia siekdami naudos Bendrovei ir jos akcininkams. Daugiau informacijos yra pateikta 2017 m. konsoliduoto pranešimo 2 priede.

9. Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jų įgyvendinimą, jeigu ši informacija nenustatyta įstatymuose

Bendrovė informaciją apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jį įgyvendinimą, o taip pat akcininkų susirinkimų organizavimo tvarką pateikia 2017 m. konsoliduoto metinio pranešimo 13.1.1. punkte.

10. Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir įmonės vadovo veiklos sritis

Bendrovė informaciją apie bendrovės valdybos narius, prezidentą pateikia 2017 m. konsoliduoto metinio pranešimo 14 punkte.

11. Įmonės vadovo, valdymo ir priežiūros organų narių išrinkimui taikomos įvairovės politikos, susijusios su tokiais aspektais, kaip pavyzdžiui amžius, lytis, išsilavinimas, profesinė patirtis, aprašymas, šios politikos tikslai, jos įgyvendinimo būdai ir rezultatai ataskaitiniu laikotarpiu. Jeigu įvairovės politika netaikoma, paaiškinamos netaikymo priežastys

Bendrovė savo veiklą organizuoja taip, kad darbuotojams, atsižvelgiant į jų užimamas pareigas ir būtinybę kelti kvalifikaciją, būtų užtikrintos vienodos darbo sąlygos, galimybės ugdyti kompetenciją, ir kt. O taip pat teikiamos vienodos lengvatos neatsižvelgiant į darbuotojų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, šeimyninę padėtį, ketinimą turėti vaikų, narystę politinėje partijoje ar asociacijoje. Daugiau informacijos yra pateikta 2017 m. konsoliduoto pranešimo 2 priede.