AKCINĖ BENDROVĖ "SNAIGĖ"

KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS 2017 METŲ FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

TURINYS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3
Konsoliduota ir atskira bendrųjų pajamų ataskaita	8
Konsoliduota ir atskira finansinės būklės ataskaita	10
Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	12
Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	13
Konsoliduota ir atskira pinigų srautų ataskaita	14
Aiškinamasis raštas	16
Konsoliduotas metinis pranešimas	59

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

AKCINĖ BENDROVĖ "SNAIGĖ" AKCININKAMS

Išvada dėl atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito

Sąlyginė nuomonė

Mes atlikome Akcinės bendrovės "Snaigė" (toliau – Bendrovė) atskirų finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų Akcinės bendrovės "Snaigė" ir jos dukterinių bendrovių (toliau – Grupė) finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2017 m. gruodžio 31 d. atskira ir konsoliduota finansinės būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusių metų atskira ir konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita, atskira ir konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, atskira ir konsoliduota pinigų srautų ataskaita ir atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, išskyrus pastraipoje "Pagrindas sąlyginei nuomonei pareikšti" 1-2 pastraipose aprašytų dalykų įtaką, toliau pateiktos atskiros ir konsoliduotos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Bendrovės ir Grupės 2017 m. gruodžio 31 d. konsoliduotą ir nekonsoliduotą finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų konsoliduotus ir nekonsoliduotus finansinius veiklos rezultatus ir konsoliduotus ir nekonsoliduotus pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas sąlyginei nuomonei pareikšti

1) Kaip atskleista aiškinamojo rašto 14 pastaboje, Bendrovė ir Grupė yra suteikusi paskolas susijusioms šalims, kurios 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 12 170 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. – 10 633 tūkst. Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. – 9 786 tūkst. Eur). Kaip atskleista aiškinamojo rašto 6 pastaboje, Bendrovė ir Grupė 2017 metais atliko 12 170 tūkst. Eur dydžio suteiktų paskolų vertės sumažinimą, tačiau objektyvūs įrodymai, kaip nurodyta 39 TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas", dėl paskolų vertės sumažėjimo, egzistavo 2015 ir 2016 metų finansinėse ataskaitose. Bendrovė ir Grupė netaikė 8 Tarptautinio apskaitos standarto (TAS) "Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos" nuostatų, kurios reikalauja reikšmingą klaidą taisyti retrospektyviai. Jeigu Bendrovė ir Grupė būtų tinkamai pritaikiusi 8 TAS reikalavimus 2016 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose suteiktos paskolos susijusioms šalims, nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) sumažėtų 10 633 tūkst. Eur, 2016 m. grynasis pelnas sumažėtų 847 tūkst. Eur.
2) Bendrovė ir Grupė 2016 m. sumažino 3 168 tūkst. Eur perkainojimo rezervą, padidindama įstatinį kapitalą ir vėliau 3 168 tūkst. Eur sumažino įstatinį kapitalą nepaskirstytiems nuostoliams dengti. Bendrovė ir Grupė nesilaikė 16 TAS "Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai" reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo pelnas, įtrauktas į nuosavybę, gali būti tiesiogiai perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną, tik kai nutraukiamas šio turto pripažinimas, nes sukaupto perkainojimo pelno nebereikia laikyti ateityje galimiems to paties turto vertės sumažėjimams dengti. Perkainojimo pelnas iki to laiko, kol turtas nėra perleistas, yra nurodytas finansinėse ataskaitose kaip galimos gauti pinigų sumos už perkainotą turtą padidėjimas, palyginti su to turto balansine verte, tačiau realiai nėra nei uždirbtas, nei Bendrovės gautas. Taip pat Bendrovė ir Grupė netaikė 8 TAS "Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos" nuostatų, kurios reikalauja reikšmingą klaidą taisyti retrospektyviai. Jeigu Bendrovė ir Grupė būtų tinkamai pritaikiusi 8 TAS, Bendrovės ir Grupės 2016 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) sumažėtų 3 168 tūkst. Eur ir atitinkamai padidėtų perkainojimo rezervas.

Mes atlikome auditą pagal Tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje "Auditoriaus atsakomybė už atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą". Mes esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės pagal Tarptautinės buhalterių etikos standartų valdybos išleistą Buhalterių profesionalų etikos kodeksą (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikomės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų sąlyginei nuomonei pagrįsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą. Be dalykų aprašytų skyriuje "Pagrindas sąlyginei nuomonei pareikšti", mes nustatėme žemiau aprašytus dalykus, kaip pagrindinius audito dalykus, kurie turi būti pateikti mūsų išvadoje. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame.

Grant Thornton Baltic UAB

Grant Thornton International Ltd narys

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas

2017 m. gruodžio 31 d. nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitinė vertė konsoliduotose ir atskirose finansinėse ataskaitose atitinkamai sudarė 16 322 tūkst. Eur ir 16 065 tūkst. Eur. Žr. finansinių ataskaitų 13 pastabą "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai".

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (toliau – NTIĮ) sudaro didžiąją dalį Grupės ir Bendrovės turto. Grupė ir bendrovė nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. pakeitė apskaitos politiką ir nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus apskaito perkainota verte. NTIĮ tikroji vertė buvo nustatyta 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 30 d. remiantis nepriklausomo vertinimo ataskaitomis. Aiškinamojo rašto 13 pastaboje pateikta Turto vertės nustatymui taikyta schema.

Perkainotos vertės taikymo pagrįstumą, kaip pagrindinį audito dalyką, išskyrė ir auditavo praėjusių metų auditorius. Reikšmingų iškraipymų dėl klaidos ir apgaulės nenustatė.

Mes nustatėme NTIĮ perkainojimą kaip svarbią mūsų audito sritį dėl sumų reikšmingumo, reikalingų reikšmingų sprendimų, tinkamų vertinimo metodų taikymo prielaidų patikimumo patikrinimo, nustatant turto tikrąsias vertes.

Todėl nusprendėme, kad ši sritis yra pagrindinis audito dalykas.

Be kitų procedūrų, mes atlikome tokias procedūras:

Įvertinome atitikimą taikomiems apskaitos standartams;
Įvertinome nepriklausomo vertintojo kvalifikaciją, kompetenciją ir objektyvumą;
Įvertinome nepriklausomo vertintojo taikytų vertinimo metodų prielaidų pagrįstumą;
Patikrinome diskontuotų pinigų srautų modelio matematinį tikslumą;
Išanalizavome Bendrovės ir Grupės finansinėse ataskaitose atskleistą informaciją apie NTIĮ perkainojimą.

Pajamų pripažinimas

Per 2017 m. Bendrovės ir Grupės grynieji pardavimai atitinkamai buvo lygūs 39 202 tūkst. Eur ir 38 347 tūkst. Eur. Žr. finansinių ataskaitų 3 pastabą "Pardavimo pajamos".

Grynuosius pardavimus sudaro didžiausias pajamų šaltinis – šaldytuvų ir šaldiklių pardavimas. Bendrovė pripažįsta prekių pardavimo pajamas remdamasi išsiųstų prekių kiekiu ir sutartomis kainomis. Pajamos pripažįstamos tik tada, kai pirkėjui perduodama visa reikšminga su prekių nuosavybe susijusi rizika ir nauda, remiantis sutartomis "Incoterms" sąlygomis. Pajamos pripažįstamos atėmus suteiktas nuolaidas. Nors dėl pajamų pripažinimo tenka priimti sprendimus tik ribota apimtimi, tačiau dėl sandorių dydžio ir kiekio tai yra audito sritis, kuriai būtina daug laiko ir išteklių ir todėl ji laikoma pagrindiniu dalyku.

Pajamų pripažinimo auditą atlikome derindami kontrolių testų procedūras su pagrindinėmis testų procedūromis.

Įvertinome pagrindinių kontrolės procedūrų, susijusių su pajamų pripažinimu, sistemą ir testų pagalba patikrinome jos veiksmingumą. Ypatingą dėmesį skyrėme kontrolės procedūroms, susijusioms su sąskaitų faktūrų sutikrinimu su atitinkamais prekių transportavimo dokumentais bei su sutartomis kainomis, nurodytomis prekių pardavimo užsakymuose ar sutartyse. Nenustatėme jokių neatitikimų, kurie galėtų turėti įtakos mūsų audito metodologijai.

Peržiūrėjome pajamų pripažinimo apskaitos politiką, susijusių su visais reikšmingais pajamų srautais, ir įvertinome jos atitiktį Tarptautinių apskaitos standartų, priimtų taikyti Europos Sąjungoje, reikalavimams.

Atlikę toliau išvardytas pagrindines testų procedūras, jokių reikšmingų neatitikimų nenustatėme:

Atrinkome su klientais per metus sudarytus sandorius ir gavome patvirtinimą iš trečiųjų šalių dėl šių sandorių, o tais atvejais, kuomet patvirtinimai nebuvo gauti, sutikrinome sandorius su pasirašyta sutartimi arba prekių pardavimo užsakymu, prekių transportavimo dokumentais, sąskaitomis faktūromis ir vėliau iš klientų gautais apmokėjimais;
Mūsų darbas taip pat apėmė atrinktų pajamų apskaitos įrašų testus, skirtus įvertinti didžiosios knygos sąskaitų korespondencijos tinkamumą.
Išanalizavome Bendrovės ir Grupės finansinėse ataskaitose atskleistą informaciją apie pajamas.

Pirmųjų metų auditas

Šiais metais buvome pirmą kartą paskirti atlikti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų auditą. Pirmųjų metų auditas, skirtingai nuo vėlesnių metų auditų, apima visą eilę papildomų svarstymų. Papildomos planavimo procedūros ir svarstymai yra būtini siekiant nustatyti tinkamą audito strategiją ir audito planą. Mūsų planavimo procedūros apėmė, be kita ko, tokius svarstymus:

Grant Thornton Baltic UAB

Grant Thornton International Ltd narys

Grupės ir Bendrovės bei jų verslo specifikos, įmonėse esančios vidaus kontrolės aplinkos ir naudojamų informacinių sistemų aplinkos supratimas, siekiant atlikti audito rizikos įvertinimus bei sukurti deramą audito strategiją bei planą;
Pakankamų ir tinkamų audito įrodymų, susijusių su pradiniais likučiais, gavimas, apimant ir apskaitos principų taikymą, ir
Komunikacija su praeitų metų auditoriais.

Po to, kai buvome paskirti Grupės ir Bendrovės auditoriais 2017 metais, mes nustatėme atitinkamą audito strategiją ir planą šiai audito užduočiai atlikti. Mūsų procedūros, apėmė:

Susipažinimą su Grupe ir Bendrove bei jų verslo specifika, strategija, verslo rizikomis, naudojamomis informacinėmis sistemomis, vidaus kontrolės aplinka ir finansinių ataskaitų rengimo procedūromis tam, jog galėtume tinkamai atlikti audito rizikos įvertinimo procedūras;
Audito įrodymų, susijusių su pradiniais likučiais ir pasirinktos apskaitos politikos tinkamumu bei taikymu, gavimą ir peržiūrėjimą;
Bendravimą su praėjusių metų auditoriais dėl pagrindinių audito ir apskaitos klausimų bei dėl taikytų audito procedūrų praėjusiais metais, susijusių su svarbiausiomis finansinių ataskaitų sritimis;
Bendravimą su Bendrovės ir Grupės vadovybe, atsakingais darbuotojais ir audito komitetu, kurių metu siekėme suprasti jų požiūrį į verslą, identifikuotas pagrindines rizikas ir kitus svarbius audito dalykus.

Kiti dalykai

Grupės ir Bendrovės finansinės ataskaitos už metus pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d. buvo audituotos kito auditoriaus, kuris apie Grupės ir Bendrovės ataskaitas 2017 m. balandžio 25 d. pateikė sąlyginę nuomonę.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Grupės 2017 m. konsoliduotame metiniame pranešime, Bendrovės valdymo kodekso laikymosi ataskaitoje bei socialinės atsakomybės ataskaitoje, tačiau ji neapima atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta žemiau.

Atliekant atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai finansinėse ataskaitose, arba mūsų žinioms, pagrįstoms atliktu auditu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remiantis mūsų atliktu darbu pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome įvertinti, ar Grupės konsoliduotame metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių ir Grupės valdymo ataskaitą, pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas bei ar Bendrovės ir Grupės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovės valdymo kodekso laikymosi ataskaitą, buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

Grupės konsoliduotame metiniame pranešime, įskaitant Bendrovės valdymo kodekso laikymosi ataskaitą, pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų duomenis; ir
Grupės konsoliduotas metinis pranešimas, įskaitant Bendrovės valdymo kodekso laikymosi ataskaitą, buvo parengtas laikantis LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir LR įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta socialinės atsakomybės ataskaita. Jeigu nustatome, kad socialinės atsakomybės ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ir Grupę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Grant Thornton Baltic UAB

Auditoriaus atsakomybė už atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar atskiros ir konsoliduotos finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, bet ne garantija, kad reikšmingas iškraipymas, jeigu jis yra, visada bus nustatytas atliekant auditą pagal TAS. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos ir yra laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

Nustatėme ir įvertinome finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidos riziką, suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.
Supratome su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės veiksmingumą.
Įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.
Padarėme išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ir Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė ir Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos.
Įvertinome bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.
Surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų apie bendrovių finansinę informaciją ar verslo veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų audito nuomonę.

Mes, be visų kitų dalykų, privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme audito metu.

Taip pat pateikėme už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informavome apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Grant Thornton International Ltd narys

Konsoliduota ir atskira bendrųjų pajamų ataskaita

	Pasta		Grupė	Bendrovė
	bos	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.

Pardavimo pajamos	3	39 202	39 817	38 347	38 437
Pardavimų savikaina	4	(34 893)	(32 461)	(34 211)	(31 720)
Bendrasis pelnas		4 309	7 356	4 136	6 717
Pardavimo sąnaudos	5	(2 709)	(2 383)	(2 771)	(2 277)
Bendrosios ir administracinės sąnaudos	6	(14 825)	(3 287)	(14 596)	(2 953)
Kitos veiklos pajamos	7	321	207	422	294
Kitos veiklos sąnaudos	8	(275)	(185)	(348)	(239)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		(13 179)	1 708	(13 157)	1 542
Finansinės veiklos pajamos	9	588	546	692	546
Finansinės veiklos sąnaudos	10	(850)	(679)	(861)	(676)
Pelnas (nuostoliai) prieš
apmokestinimą		(13 441)	1 575	(13 326)	1 412
Pelno mokestis	11	204	(368)	190	(324)
Grynasis pelnas (nuostoliai)		(13 237)	1 207	(13 136)	1 088
Kitos bendrosios pajamos Straipsniai, kurie niekada nebus
pergrupuoti į pelną arba nuostolius Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų		363	9 242	363	9 438
perkainojimas		427	10 885	427	11 081
Susiję mokesčiai		(64)	(1 643)	(64)	(1 643)
Straipsniai, kurie yra arba kuriuos galima pergrupuoti į pelną arba
nuostolius		(4)	(3)
Užsienio bendrovių valiutos kursų perskaičiavimas		(4)	(3)
Kitų bendrųjų pajamų iš viso, atskaičius mokesčius		359	9 239	363	9 438
Bendrųjų pajamų iš viso, atskaičius mokesčius		(12 878)	10 446	(12 773)	10 526

(tęsinys kitame puslapyje)

Pastabos, pateiktos 16–58 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

	Pasta-		Grupė	Bendrovė
	bos	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantys:
Bendrovės akcininkams Nekontroliuojančiai daliai		(13 237)	1 207	(13 136)	1088
		(13 237)	1 207	(13136)	1088
Bendrųjų pajamų iš viso, atskaičius mokesčius, tenkančių: Bendrovės akcininkams		(12878)	10 446	(12773)	10 526
Nekontroliuojančiai daliai
		(12878)	10 446	(12773)	10 526
Pelnas (nuostoliai) vienai akcijai Pelnas (nuostoliai) ir sumažintas pelnas
(nuostoliai) vienai akcijai	28	(0, 33)	0,03	(0, 33)	0,03
Pastabos, pateiktos 16–58 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
Generalinis direktorius	Gediminas Čeika			2018 m. balandžio 11 d.
Finansų direktorius	Mindaugas Sologubas			2018 m. balandžio 11 d.

Konsoliduota ir atskira finansinės būklės ataskaita

			Grupė	Bendrovė
	Pasta bos	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	12	1 627	1 637	1 618	1 620
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	13	16 322	16 535	16 065	16 325
Investicijos į dukterines įmones	1			424	424
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	11
Ilgalaikės paskolos susijusioms įmonėms	14		9 966		9 966
Ilgalaikis turtas iš viso		17 949	28 138	18 107	28 335
Trumpalaikis turtas
Atsargos	15	4 482	4 579	4 396	4 506
Prekybos gautinos sumos	16	5 721	5 356	5 606	5 252
Trumpalaikės paskolos susijusioms
įmonėms	14		667		667
Išankstiniai apmokėjimai		79	341	79	333
Kitos gautinos sumos	14, 17	598	281	560	275
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	18	508	2 617	455	2 280
Trumpalaikis turtas iš viso		11 388	13 841	11 096	13 313
Turtas iš viso		29 337	41 979	29 203	41 648

(tęsinys kitame puslapyje)

Pastabos, pateiktos 16–58 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

		Grupė		Bendrovė
		2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
		gruodžio	gruodžio	gruodžio	gruodžio
	Pastabos	31 d.	31 d.	31 d.	31 d.
NUOSAVAS KAPITALAS IR
ISIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Istatinis kapitalas	19	11887	11887	11887	11887
Privalomasis rezervas	20	971	901	946	885
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų
perkainojimo rezervas		5 900	5 5 5 0	5900	5746
Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas		(54)	(50)
Kiti rezervai (savoms akcijoms įsigyti)		30		30
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)		(12623)	1 3 4 5	(12606)	1 0 5 1
Bendrovės akcininkams tenkanti dalis		6 1 1 1	19 633	6 157	19 569
Nekontroliuojanti dalis
Nuosavas kapitalas iš viso		6 1 1 1	19633	6 1 5 7	19 5 69

Įsipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Dotacijos	21	629	703	629	703
Atidėjiniai	22	257	181	241	154
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	11	1694	1640	1708	1643
Ilgalaikės paskolos	23	497	9951	413	9884
Ilgalaikės išmokos darbuotojams	24	281	310	262	299
Ilgalaikiai įsipareigojimai iš viso		3 3 5 8	12785	3 2 5 3	12 683

Trumpalaikiai ir įsipareigojimai
Trumpalaikės paskolos, ilgalaikių paskolų
einamųjų metų dalis	23	10 152	1 3 2 3	10 124	1 3 0 2
Prekybos skolos		7772	6045	7834	6 1 4 8
Gauti išankstiniai apmokėjimai		117	190	116	168
Atidėjiniai	22	361	318	356	249
Pelno mokesčio įsipareigojimai	27		368		324
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	26	1 2 5 9	1 1 9 0	1 1 6 6	1 0 8 7
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	26	207	127	197	118
Trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso		19868	9561	19793	9 3 9 6
Isipareigojimai iš viso		23 2 26	22 346	23 046	22 079

Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš
viso		29 337	41979	29 203	41 648


astabos, pateiktos 16–58 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Gediminas Čeika Generalinis direktorius
				2018 m. balandžio 11 d.

Finansų direktorius Mindaugas Sologubas				2018 m. balandžio 11 d.

							Priskirtina Bendrovės savininkams
	Pas- tabos	kapita- las	Istatinis Privalo- masis rezervas	Kiti rezervai	Perkai- nojimo	Užsienio valiutos perskai- čiavimo rezervas rezervas	Nepaskirs- tytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso	Nekon- troliuo- janti dalis	Iš viso nuosavo kapitalo
2016 m. sausio 1 d. likutis		11 490	901			(47)	(3 157)	9 187		9 187
Bendrųjų pajamų ataskaitoje nepripažintas pelnas Grynieji ataskaitinio laikotarpio (nuostoliai)							1 207	1 2 0 7		1 2 0 7
Kitos bendrosios pajamos Bendrųjų pajamų iš viso					9 1 1 5 9 1 1 5	(3) $\overline{(3)}$	127 1 3 3 4	9 2 3 9 10 446		9 2 3 9 10 446

Istatinio kapitalo didinimas		3565			(3565)
Įstatinio kapitalo mažinimas		(3168)					3 1 6 8
2016 m. gruodžio 31 d. likutis		11887	901		5 5 5 0	(50)	1 3 4 5	19 633		19 633
Bendrųjų pajamų ataskaitoje nepripažintas pelnas Dividendai Kiti pokyčiai			70	30	(388) 375		388 (951) (168)	(951) 307		(951) 307
Grynieji ataskaitinio laikotarpio nuostoliai							(13 237)	(13 237)		(13 237)
Kitos bendrosios pajamos					363	(4)		359		359
Bendrųjų pajamų iš viso					363	(4)	(13 237)	(12878)		(12878)
Istatinio kapitalo didinimas
Įstatinio kapitalo mažinimas
2017 m. gruodžio 31 d. likutis		11887	971	30	5900	(54)	(12623)	6 1 1 1		6 1 1 1
Pastabos, pateiktos 16–58 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
Generalinis direktorius			Gediminas Čeika						2018 m. balandžio 11 d.
Finansų direktorius			Mindaugas Sologubas						2018 m. balandžio 11 d.

	tabos kapitalas	Kiti	Privalo- rezervas	rezervas	Nepaskirsty- Įstatinis rezervai masis Perkainojimo tasis pelnas (nuostoliai)	Nuosavo kapitalo iš viso
2016 m. sausio 1 d. likutis	11 490		885		(3332)	9043
Bendrųjų pajamų ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai)				(127)	127
Dividendai
Grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai)					1 0 8 8	1088
Kitos bendrosios pajamos				9438		9438
Bendrųjų pajamų iš viso				9 3 1 1	1 2 1 5	10 526
Istatinio kapitalo didinimas	3565			(3565)
Įstatinio kapitalo mažinimas	(3 168)				3 1 6 8
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	11887		885	5746	1 0 5 1	19569
Bendrųjų pajamų ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai)				(388)	388
Dividendai					(951)	(951)
Kiti pokyčiai		30	61	179	42	312
Grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas					(13 136)	(13 136)
Kitos bendrosios pajamos				363		363
Bendrųjų pajamų iš viso				363	(13136)	(12773)
Įstatinio kapitalo didinimas
Įstatinio kapitalo mažinimas
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	11887	30	946	5900	(12606)	6 157
Pastabos, pateiktos 16–58 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis
Gediminas Čeika Generalinis direktorius					2018 m. balandžio 11 d.
Finansų direktorius Mindaugas Sologubas					2018 m. balandžio 11 d.

Konsoliduota ir atskira pinigų srautų ataskaita

		Grupė		Bendrovė
	Pasta bos	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis metų rezultatas		(13 237)	1 207	(13 136)	1 088
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija		1 877	1 863	1 830	1 759
Dotacijų (amortizacija)		(122)	(127)	(122)	(127)
Ilgalaikio turto perleidimo rezultatas		(2)	-	-	-
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)		-	368	-	324
Nurašytas ilgalaikis turtas		243	355	243	355
Atsargų nurašymas		-	-	-	-
Iš pirkėjų gautinų sumų ir atsargų vertės sumažėjimas		12 024	114	11 985	98
Atidėjinių pokytis		(88)	21	(14)	(72)
Palūkanų (pajamos)		(588)	(546)	(588)	(546)
Palūkanų sąnaudos		615	677	604	674
Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas		(169)	2	(155)	2
		553	3 934	647	3 555
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų sumažėjimas (padidėjimas)		123	(266)	177	(278)
Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas		(476)	2 505	(429)	1 213
Prekybos ir kitų skolų padidėjimas (sumažėjimas)		2 136	(3 143)	2 013	(1 729)
Grąžintas (sumokėtas) avansinis pelno mokestis		(604)	(40)	(538)	(40)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		1 732	2 990	1 870	2 721
Investicinės veiklos pinigų srautai
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų (įsigijimas)		(632)	(917)	(554)	(537)
Nematerialiojo turto (įsigijimas)		(248)	(350)	(248)	(334)
Ilgalaikio turto perleidimas		23		21
Gautos palūkanos
Suteiktos paskolos		(901)	(327)	(901)	(327)
Paskolų susigrąžinimas
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(1 758)	(1 594)	(1 682)	(1 198)

(tęsinys kitame puslapyje)

Pastabos, pateiktos 16–58 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

			Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Finansinės veiklos pinigų srautai
Lėšos, gautos iš ilgalaikių paskolų		881	112	833
(Sumokėtos) palūkanos		(607)	(681)	(603)	(678)
Paskolų (grąžinimas)		(1506)	(1974)	(1482)	(1950)
Gautos dotacijos Išmokėti dividendai Gauti dividendai		48 (899)		48 (899) 90
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(2083)	(2543)	(2013)	(2628)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) Valiutos kurso įtaka pinigų likučiui		(2109)	(1147)	(1825)	(1105)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		2617	3764	2 2 8 0	3 3 8 5
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	18	508	2617	455	2 2 8 0
Pastabos, pateiktos 16–58 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dals.
Generalinis direktorius	Gediminas Čeika				2018 m. balandžio 11 d.
Finansų direktorius	Mindaugas Sologubas				2018 m. balandžio 11 d.

Aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

Akcinė bendrovė "Snaigė" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra:

Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva.

Bendrovė užsiima šaldytuvų ir šaldiklių gamyba. Bendrovė įregistruota 1963 m. balandžio 1 d. Jos akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos Papildomajame prekybos sąraše. 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

	2017 m.		2016 m.
	Turimų akcijų skaičius (tūkst. vnt.)	Nuosavybės dalis	Turimų akcijų skaičius (tūkst. vnt.)	Nuosavybės dalis
SEKENORA HOLDINGS LIMITED	36 096	91,1 %	-	-
UAB "Vaidana" Kiti akcininkai	- 3 526	- 8,9 %	36 096 3 526	91,10 % 8,90 %
Iš viso	39 622	100 %	39 622	100 %

Visos akcijos, kurių kiekvienos nominalioji vertė 0,30 euro yra paprastosios ir 2017 m. bei 2016 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos (19 pastaba). 2017 m. bei 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė savų akcijų neturėjo.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės valdybą sudaro 5 atstovai, (2016 m. – 5 atstovai). Valdyboje nėra AB Snaigė atstovų. Valdybos sudėtis yra atskleista konsoliduotame metiniame prenešime.

2017 m. gruodžio 31 SEKENORA HOLDINGS Limited galutinis akcininkas yra "Hymana Holdings" Ltd.

2017 m. gruodžio 31 d. Grupę sudaro Bendrovė AB "Snaigė" ir jos dukterinės įmonės (toliau – Grupė):

				Ataskaitinių metų
Įmonė	Šalis	Investicijos savikaina (tūkst. eurų)	Grupės valdomų akcijų dalis	pelnas (nuostoliai) (tūkst. eurų)	Nuosavas kapitalas (tūkst. eurų)
TOB "Snaige Ukraina" UAB "Almecha"	Ukraina Lietuva	26 398	99 % 100 %	1 (27)	12 392
Iš viso		424

TOB "Snaige Ukraina" (Kijevas, Ukraina) įkurta 2002 m. Nuo įsigijimo 2002 m. Bendrovė valdo 99 % šios dukterinės įmonės akcijų. Įmonė teikia pardavimo ir marketingo paslaugas Ukrainos rinkoje.

UAB "Almecha" (Alytus, Lietuva) buvo įkurta 2006 m. lapkričio 9 d. Jos pagrindinė veikla – šaldytuvų komponentų ir įrengimų gamyba.

1 Bendroji informacija (tęsinys)

2016 m. gruodžio 31 d. Grupę sudarė Bendrovė AB "Snaigė" ir jos dukterinės įmonės (toliau – Grupė):

Įmonė	Šalis	Investicijos savikaina (tūkst. eurų)	Grupės valdomų akcijų dalis	Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) (tūkst. eurų)	Nuosavas kapitalas (tūkst. eurų)
TOB "Snaige Ukraina" UAB "Almecha"	Ukraina Lietuva	26 398	99 % 100 %	- 178	13 512
Iš viso		424

Grupės darbuotojų skaičius 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 708, o Bendrovės – 651 (2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 719 ir 654).

Grupės ir Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2018 m. balandžio 11 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

2 Apskaitos principai

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Grupės ir Bendrovės 2017 m. finansines ataskaitas, yra šie:

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Bendrovės ir Grupės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Šias finansines ataskaitos sudaro atskiros Bendrovės ir konsoliduotos AB "Snaigė" Grupės finansinės ataskaitos. Šios finansinės ataskaitos parengtos įsigijimo savikainos principu, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, kurie nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. apskaitomi perkainota verte.

Pinigų srautų ataskaitoje nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimus Grupė ir Bendrovė atvaizduoja pakoreguodama juos įsipareigojimais už nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

2.2. Apskaitos politikos keitimas

Išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Grupė ir Bendrovė nuosekliai taikė apskaitos politiką, visiems šiose konsoliduotose ir atskirose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

2016 m. spalio 1 d. Grupė ir Bendrovė pakeitė nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos politiką. Iki tol nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai buvo apskaitomi savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi perkainota verte. Apskaitos politikos pakeitimo įtaka pateikiama 13 pastaboje.

Naujų apskaitos standartų, galiojančių standartų pakeitimų ir naujų išaiškinimų įtaka finansinėms ataskaitoms

Naujų ir (ar) pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

Grupės ir Bendrovės apskaitos principai nesikeitė, išskyrus šiuos naujus TFAS ir (ar) jų pataisas, kurios buvo pritaikytos nuo 2017 m. sausio 1 d.:

12 TAS "Pelno mokesčiai: Atidėtojo pelno mokesčio turto iš nerealizuotų nuostolių pripažinimas" (pataisos)

Pataisos patikslina, kaip apskaityti atidėtojo pelno mokesčio turtą nerealizuotiems nuostoliams, kad būtų išvengta skirtingo 12 TAS "Pelno mokesčiai" taikymo praktikoje. Konkretūs klausimai, kuomet buvo jis taikomas skirtingai, apima įskaitomųjų laikinųjų skirtumų pripažinimą dėl tikrosios vertės sumažėjimo, dėl turto vertės atstatymo virš jo balansinės vertės, dėl tikėtino būsimo mokestinio pelno ir dėl konsoliduotų vertinimų palyginimo su atskirais vertinimais. Grupei ir Bendrovei šios pataisos nebuvo aktualios.

7 TAS "Pinigų srautų ataskaita": Atskleidimo iniciatyva (pataisos)

Pataisos pateikia atskleidimus, kurie leidžia finansinių ataskaitų naudotojams įvertinti įsipareigojimų pasikeitimus dėl finansinės veiklos, įskaitant pasikeitimus dėl pinigų srautų ir ne piniginius pokyčius. Pataisos sukonkretina, kad vienas iš atskleidimo būdų yra lentelės pateikimas, kurioje būtų pateikiamas suderinimas tarp laikotarpio pradžios ir pabaigos likučių finansinės būklės ataskaitoje įsipareigojimams kylantiems dėl finansinės veiklos, įskaitant pasikeitimus dėl finansinės veiklos pinigų srautų, tikrosios vertės ir kitus pasikeitimus. Grupei ir Bendrovei šios pataisos nebuvo aktualios.

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai

Bendrovė nepritaikė šių TFAS ir TFAAK išaiškinimų, kurie jau yra patvirtinti šių finansinių ataskaitų pasirašymo datą, bet dar neįsigalioję:

9 TFAS "Finansinės priemonės: klasifikacija ir vertinimas". Standartas įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas.

Galutinė 9 TFAS "Finansinės priemonės" versija apima visus finansinių instrumentų projekto aspektus ir pakeičia 39 TAS "Finansiniai instrumentai: Pripažinimas ir vertinimas" bei visas ankstesnes 9 TFAS versijas. Standartas pateikia naujus reikalavimus klasifikavimui ir vertinimui, vertės sumažėjimo ir apsidraudimo sandorių apskaitai. Bendrovės vadovybės preliminariu vertinimu, šio standarto taikymas turės ribotą arba iš viso neturės įtakos, kadangi Bendrovė turi tokio tipo finansinius instrumentus, kurių klasifikavimui ir nustatymui nenumatomi pasikeitimai, pagrinde iš pirkėjų gautinos ir mokėtinos sumos, gautos banko paskolos. Kadangi dauguma snadorių yra vykdomi rinkos kainomis ir atsižvelgiant, kad istoriškai buvo tik keletas gautinų sumų vertės sumažėjimo atvejų pervedant iš patirto kredito nuostolio modelio į tikėtino kredito nuostolio modelį, manoma, kad standartas turės ribotą arba jokios įtakos neturės finansinėms ataskaitoms.

15 TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (išaiškinimai). Išaiškinimai įsigalioja nuo ar 2018 m. sausio 1 prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis jų taikymas yra leidžiamas.

Išaiškinimų tikslas – išaiškinti Tarptautinės apskaitos standartų valdybos (TASV) ketinimus rengiant 15 TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" reikalavimus, konkrečiai pakeičiant "atskiro identifikavimo" principo apibūdinimą veiklos įsipareigojimų nustatyme, svarstant ir vertinant, ar įmonė veikia kaip pagrindinis asmuo ar agentas, taip pat papildant intelektinės nuosavybės ir honorarų apskaitos gaires kontrolės ir licencijavimo principų taikymu. Išaiškinimai taip pat pateikia papildomų praktinių pavyzdžių įmonėms, kurios taiko 15 TFAS pilnai retrospektyviai arba kurios nutaria taikyti modifikuotą retrospektyvų būdą. Vadovybė atliko preliminarų standarto išaiškinimų taikymo poveikio vertinimą ir mano, kad standarto išaiškinimų pritaikymas neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

16 TFAS "Nuoma". Standartas įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais.

16 TFAS nurodo, kaip pripažinti, vertinti, pateikti ir atskleisti nuomą abiems sutarties šalims, t.y. klientui (nuomininkui) ir tiekėjui (nuomotojui). Naujasis standartas reikalauja nuomininkams pripažinti daugelį nuomos sandorių finansinėse ataskaitose. Nuomininkai turės vienintelį nuomininko apskaitos modelį pagal visas nuomos sutartis su tam tikromis išimtimis. Nuomotojų apskaita iš esmės nesikeičia. Bendrovės vadovybės vertinimu, šio standarto pritaikymas neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

10 TFAS "Konsoliduotos finansinės ataskaitos" ir 28 TAS "Investicijos į asocijuotas bendroves ir bendras įmones: Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotos bendros įmonės" (pataisos)

Pataisomis sprendžiama pripažinta neatitiktis tarp 10 TFAS ir 28 TAS reikalavimų, susijusių su turto pardavimu ar įnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotos ar bendros įmonės. Pagrindinė pataisų pasekmė yra ta, kad pripažįstamos visos pajamos ar nuostoliai, kai sandoris apima verslo perleidimą (nepriklausomai nuo to ar jis vystomas dukterinėje įmonėje ar ne). Dalis pajamų ar nuostolių pripažįstama, kai sandoris apima turtą, kuris neatitinka verslo apibrėžimo, net jei šis turtas priklauso dukterinei įmonei. 2015 m. gruodžio mėn. TASV atidėjo įsigaliojimo datą neribotam laikui, priklausomai nuo nuosavybės apskaitos metodo tyrimo projekto rezultatų. Europos Sąjunga dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Bendrovė ir Grupė dar nėra įvertinusi šių pataisų pritaikymo įtakos finansinėms ataskaitoms.

2 TFAS "Akcijomis išreikštų mokėjimo sandorių klasifikacija ir vertinimas" (pataisos). Pataisos įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas.

Pataisos numato reikalavimus apskaitant nuosavybės teisės perdavimo ir neperdavimo sąlygų efektą, vertinant pinigais padengtus akcijomis išreikštus mokėjimus, akcijomis išreikštiems mokėjimo sandoriams su sudengimo galimybe dėl mokestinių įsipareigojimų ir dėl akcijomis išreikštų mokėjimų nuostatų ir sąlygų modifikavimo klasifikavimas yra keičiamas iš pinigais padengiamų į kapitalu padengiamas. ES dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Bendrovė ir Grupė nėra įvertinusi šių pataisų pritaikymo įtakos finansinėms ataskaitoms.

40 TAS "Pervedimai į Investicinį turtą" (pataisos). Pataisos įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas

Pataisos išaiškina, kada subjektas turi perkelti turtą, įskaitant statomą ir vystomą turtą į ar iš investicinio turto. Pataisos nustato, kad naudojimas pasikeičia, kai turtas atitinka, arba nustoja atitikti, investicinio turto apibrėžimą ir yra įrodymų, apie naudojimo pokyčius. Vien vadovybės ketinimų pasikeitimas dėl turto naudojimo nėra įrodymas, kad turto naudojimo pobūdis pasikeitė. ES dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Bendrovė ir Grupė dar nėra įvertinusi šių pataisų pritaikymo įtakos finansinėms ataskaitoms.

9 TFAS "Išankstinio mokėjimo savybės su neigiama kompensacija" (pataisos). Pataisos įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d., nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas.

Pataisomis leidžiama finansinį turtą su išankstinio mokėjimo galimybe, kai susitarimo šaliai leidžiama reikalauti ar reikalaujama, kad ji pati sumokėtų ar gautų pagrįstą kompensaciją už pirma laiko nutrauktą sutartį (tokiu būdu, žvelgiant iš turto turėtojo pozicijos, gali būti ir "neigiama kompensacija"), vertinti amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas. ES dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Pataisos neturės įtakos Bendrovei ir Grupei, kadangi Bendrovė ir Grupė neturi tokio finansinio turto.

28 TAS "Ilgalaikiai interesai asocijuotose ir bendrose įmonėse" (pataisos). Pataisos įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas.

Pataisos paibrėžia, ar atliekant ilgalaikių interesų asocijuotose ir bendrose įmonėse vertinimą, konkrečiai su vertės sumažėjimu susijusius reikalavimus, kurie iš esmės, sudaro "grynųjų investicijų" dalį asocijuotose ar bendrose įmonėse, turėtų būti vadovaujamasi 9 TFAS, 28 TAS ar abiem kartu. Pataisos paaiškina, kad, prieš taikydamas 28 TAS, subjektas taiko 9 TFAS tokiems ilgalaikiams interesams, kuriems netaikomas nuosavybės metodas. Taikydamas 9 TFAS subjektas neatsižvelgia į ilgalaikių interesų balansinės vertės pasikeitimus, atsirandančius dėl 28 TAS taikymo. Europos Sąjunga dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Vadovybė dar nėra įvertinusi šių pataisų pritaikymo įtakos Bendrovės bei Grupės finansinėms ataskaitoms.

19 TAS "Pelno pakeitimas, sumažinimas ar įvykdymas" (pataisos). Pataisos įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas.

Pataisos numato, kad įmonės privalo naudoti atnaujintas aktuarines prielaidas siekiant įvertinti einamųjų paslaugų savikainą ir grynąsias palūkanas, susijusias su po plano pakeitimo, sumažinimo ar įvykdymo likusiu ataskaitiniu laikotarpiu. Pataisos taip pat paaiškina kaip plano pakeitimo, sumažinimo ar įvykdymo apskaita įtakoja reikalavimus, taikomus turto viršutinei ribai. Europos Sąjunga dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Vadovybė dar nėra įvertinusi šių pataisų pritaikymo įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

TFAKK 22-ASIS IŠAIŠKINIMAS: Sandoriai užsienio valiuta ir išankstiniai mokėjimai. Aiškinimas įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas.

Aiškinime išaiškinama sandorių, kurie apima išankstinių mokėjimų užsienio valiuta gavimą ar mokėjimą, apskaita. Aiškinime reglamentuojami sandoriai užsienio valiuta, kai subjektas pripažįsta nepiniginį turtą ar nepiniginius įsipareigojimus, kylančius iš atlikto arba gauto išankstinio mokėjimo iki subjektui pripažįstant susijusį turtą, sąnaudas ar pajamas. Aiškinime teigiama, kad sandorio data, siekiant nustatyti valiutos keitimo kursą, laikoma nepiniginio išankstinio apmokėjimo arba būsimųjų laikotarpių pajamų įsipareigojimo pirminio pripažinimo data. Jeigu yra daugiau negu vienas išankstinis mokėjimas, subjektas turti nustatyti sandorio datą kiekvienam atliktam išankstiniam mokėjimui ar išankstiniam pinigų gavimui. Šis išaiškinimas dar nepriimtas Europos Sąjungoje. Vadovybė dar nėra įvertinusi šių pataisų pritaikymo įtakos finansinėms ataskaitoms.

TVAS išleido 2014-2016 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus, kurie apima TFAS pataisų rinkinį. 12 TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas", 1 TFAS "Tarptauitnių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą" ir 28 TAS "Investicijos į asocijuotas ir bendras įmones"

Pataisos įsigalioja nuo ar po 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais. 28 TAS "Investicijos į asocijuotas bendroves ir bendras įmones" pataisas leidžiama pradėti taikyti anksčiau. Šių pataisų pritaikymas neturės įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

12 TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas": pataisos paaiškina, kad atskleidimo reikalavimai pagal 12 TFAS, kiti nei apibendrintos informacijos apie dukterines, bendras ir asocijuotas įmones pateikimas, taikomi ir įmonės investicijai į dukterinę, bendrą ar asocijuotą įmonę, kuri laikoma su tikslu parduoti, paskirstyti savininkams ar nutraukti veiklą pagal 5 TFAS.

1 TFAS "Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą": šis patobulinimas panaikina finansinių instrumentų, darbuotojų išmokų ir investicinių bendrovių trumpalaikes atskleidimo išimtis, taikant tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus pirmą kartą.
28 TAS "Investicijos į asocijuotas ir bendras įmones": pataisos išaiškina, kad pirminio pripažinimo metu pasirinkimas tikrąja verte per pelną ar nuostolius vertinti investicijas į asocijuotą ar bendrą įmonę rizikos kapitalo organizacijai ar kitai tokius reikalavimus atitinkančiai įmonei gali būti taikomas vertinant kiekvieną investiciją į asocijuotą ar bendrą veiklos įmonę atskirai.

TFAKK 23-ASIS IŠAIŠKINIMAS: Neapibrėžtumas dėl pelno mokesčio apskaitos. Išaiškinimas įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas.

Išaiškinimas skirtas pelno mokesčio apskaitai, esant mokestinio traktavimo neapibrėžtumams, įtakojantiems 12 TAS taikymą. Jame paaiškinama kaip atsižvelgti į mokestinio traktavimo neapibrėžtumus atskirai arba kartu, mokesčių institucijų vykdomus patikrinimus, pateikiamas tinkamas modelis kaip atspindėti neapibrėžtumus ir apskaityti faktų bei aplinkybių pasikeitimą. Šis išaiškinimas dar nepriimtas Europos Sąjungoje. Grupė ir bendrovė dar nėra įvertinusi šio išaiškinimo pritaikymo.

TVAS išleido 2015-2017 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus, kurie apima TFAS pataisų rinkinį. Pataisos įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Šie metiniai patobulinimai dar nepriimti Europos Sąjungoje. Vadovybė dar nėra įvertinusi šių patobulinimų pritaikymo.

3 TFAS "Verslo jungimai" ir 11 TFAS "Jungtinė veikla": 3 TFAS pataisos išaiškina, kad, kai subjektas įgyja verslo, kuris buvo jungtinė veikla, kontrolę, jis turi naujai atlikti anksčiau įgytame versle turėtų interesų vertinimą. 11 TFAS pataisos išaiškina, kad, kai subjektas įgyja verslo, kuris buvo jungtinė veikla, jungtinę kontrolę, subjektui nereikia iš naujo vertinti anksčiau šiame versle turėtų interesų.
12 TAS "Pelno mokesčiai": Pataisomis išaiškinama, kad mokėjimų už finansinius instrumentus, klasifikuojamų kaip nuosavybės instrumentai, pelno mokesčio sumos turėtų būti pripažintos pagal tai, kur buvo pripažinti paskirstytino pelno davę sandoriai ar įvykiai.
23 TAS "Skolinomosi išlaidos": Pataisomis išaiškinamas standarto 14 punktas, t.y., kai ilgo parengimo turtas parengiamas jo numatytam naudojimui ir pardavimui ir tam momentui yra likusių negrąžintų tikslinių paskolų, susijusių su ilgo parengimo turtu, tokios paskolos turi būti įtrauktos į subjekto bendrųjų paskolų fondą.

Bendrovė ir Grupė aukščiau nurodytus standartus pradės taikyti nuo jų įsigaliojimo datos, jeigu jie bus patvirtinti Europos Sąjungoje.

2.3. Veiklos tęstinumas

Šios 2017 m. finansinės ataskaitos parengtos remiantis prielaida, kad Grupė ir Bendrovė tęs savo veiklą ne trumpiau nei vienerius metus.

2.4. Finansinių ataskaitų valiuta

Grupės finansinės ataskaitos yra pateikiamos Europos Sąjungos valiuta, eurais, kuri yra Bendrovės funkcinė valiuta bei Grupės ir Bendrovės finansinių ataskaitų pateikimo valiuta. Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo momentu yra apskaitomi taikant sandorio dieną galiojusį užsienio valiutos keitimo kursą. Piniginis turtas ir įsipareigojimai, išreikšti užsienio valiutomis, yra konvertuojami į pagrindinę valiutą finansinės būklės ataskaitos dienos kursu. Visi skirtumai yra įtraukiami į pelną (nuostolius).

Nepiniginiai straipsniai, kurie yra apskaitomi istorine verte užsienio valiuta, yra konvertuojami naudojant valiutos keitimo kursus, galiojusius pirminio sandorio pripažinimo dieną. Nepiniginiai straipsniai, apskaityti tikrąja verte užsienio valiuta, yra verčiami į eurus, naudojant valiutos kursą tos dienos, kai tikroji vertė buvo nustatyta. Prestižas ir tikrosios vertės koregavimai turtui ir įsipareigojimams, atsiradę dėl įsigijimų, yra traktuojami kaip užsienio vieneto turtas ir įsipareigojimai ir yra konvertuojami finansinės būklės ataskaitos dienos valiutos kursu.

Užsienio įmonės TOB "Snaige Ukraina" pagrindinė valiuta – Ukrainos grivina. Finansinių ataskaitų sudarymo dieną šios dukterinės įmonės turtas ir įsipareigojimai yra perskaičiuoti AB "Snaigė" pateikimo valiuta (eurais), taikant finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos valiutos kursą, o jų pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitų straipsniai perskaičiuoti naudojant vidutinius mėnesinius ataskaitinio laikotarpio valiutos kursus. Skirtumai, atsirandantys perskaičiavimo metu, yra apskaityti kitose bendrosiose pajamose. Užsienio įmonės pardavimo metu nuosavo kapitalo straipsnyje sukauptas valiutos perskaičiavimo rezultatas yra perkeliamas į pelną (nuostolius). Dukterinių įmonių, kurių

kontrolė yra prarandama, veiklos rezultatai konsoliduotose finansinėse atskaitose yra pateikiami tik už tą laikotarpį, kol kontrolė priklausė Grupei.

Galiojantys valiutų santykiai su euru 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

2017 m.	2016 m.
gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
69,392	63,2555
33,60862	28,4474
1,1993	1,0453

Visi skaičiai finansinėse ataskaitose yra pateikiami tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.

2.5. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti ES, vadovybei reikia padaryti tam tikrus sprendimus, prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos apskaitos politikos taikymui ir pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms. Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra grindžiami istorine patirtimi ir įvairiais kitais veiksniais, kurie, manoma, yra tinkami atsižvelgiant į esamas sąlygas. Įvertinimų ir prielaidų rezultatai naudojami kaip pagrindas darant sprendimus dėl turto ir įsipareigojimų apskaitinių verčių, kurių negalima nustatyti pagal kitus šaltinius. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo įvertinimų. Įvertinimai ir juos pagrindžiančios prielaidos yra nuolatos peržiūrimi. Apskaitinių įvertinimų pakeitimai yra pripažįstami laikotarpiu, kuriuo pakeitimai yra atliekami, jeigu jie turi įtakos tik tam laikotarpiui, arba pakeitimo laikotarpiu ir būsimaisiais laikotarpiais, jeigu jie turi įtakos tiek pakeitimo, tiek būsimiesiems laikotarpiams.

Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikrąją vertę, įvertintą nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpį, akcininkams suteiktų paskolų atgaunamumą ir su garantijomis susijusius atidėjinius.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikroji vertė

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikrąją vertę nustatė nepriklausomi vertintojai. Šį vertinimą vadovybė naudojo kaip pakankamą pagrindą turtui perkainoti. Nustatant tikrąją vertę naudoti reikšmingi nestebimi kintamieji atskleidžiami 13 pastaboje.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikas

Pagrindinės prielaidos, naudojamos vertinant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laiką, yra šios: nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudojimo intensyvumas ir nusidėvėjimas. Techninis personalas įvertino nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus ir nurodė tikėtiną tolesnio naudojimo laiką. Kartu su turto perkainojimu buvo nustatytos naujos, ilgesnio laikotarpio nusidėvėjimo normos.

Paskolų iš akcininkų atgaunamumas

Vadovybė įvertinus gautinų paskolų atsiperkamąją vertę remdamasi įvertintais būsimaisiais pinigų srautais, pripažino vertės sumažėjimą.

Atidėjiniai

Atidėjinių pripažinimui turi būti įvertintos galimos ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokos ir nustatytas reikalingų išlaidų tinkamiausias įvertinimas dabartinei prievolei įvykdyti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Grupė ir Bendrovė įvertina, ar jos turi dėl įvykio praeityje atsiradusį dabartinį įsipareigojimą, kuris turėtų būti pripažintas įsipareigojimu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Garantijos

Garantinis atidėjinys pirmiausia yra susijęs su 2017 m. ir 2016 m. parduota produkcija, nuo 2017 m. garantija suteikiama 2 metams, o perparduodamai produkcijai (šaldymo dėžėms) – 3 metams (2016 m. – 2 metams). Atidėjinys įvertintas remiantis istoriniais su produktais susijusiais duomenimis.

Ateityje galimi įvykiai, pakeisiantys prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų įtaka bus apskaityta finansinėse ataskaitose, kai bus nustatyta.

2.6. Konsolidavimo principai

Konsoliduotos Grupės finansinės ataskaitos apima AB "Snaigė" ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams metams bei naudojant vienodus apskaitos principus.

Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo tos datos, kai jų efektyvi kontrolė pereina Bendrovei ir nebėra konsoliduojamos nuo tos datos, kai kontrolė perleidžiama už Grupės ribų. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nuosavybė ir grynasis rezultatas, priskirtini nekontroliuojamai daliai, finansinės būklės ataskaitoje ir bendrųjų pajamų ataskaitoje yra parodomi atskirai. Grupės nekontroliuojamos dalies įsigijimai ir perleidimai yra apskaitomi kaip nuosavo kapitalo sandoris: skirtumas tarp įsigytos iš nekontroliuojamos dalies / nekontroliuojamai daliai perleisto grynojo turto vertės Grupės finansinėse ataskaitose ir akcijų įsigijimo / pardavimo kainos yra apskaitomas tiesiogiai nuosavame kapitale.

Jei Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, ji:

Nutraukia dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų pripažinimą;
Nutraukia nekontroliuojamos dalies, jei tokia yra, apskaitinės vertės pripažinimą;
Nutraukia sukauptų valiutos kursų skirtumų, apskaitytų nuosavybėje, pripažinimą;
Apskaito gautą atlygį tikrąja verte;
Apskaito tebeturimą investiciją tikrąja verte;
Atsiradusį perviršį ar deficitą apskaito bendrųjų pajamų ataskaitoje;
Komponentų, anksčiau pripažintų kitose bendrose pajamose, patronuojančios įmonės dalį perklasifikuoja atitinkamai į pelną (nuostolius) ar nepaskirstytąjį pelną.

Verslo jungimai apskaitomi naudojant įsigijimo metodą. Įsigijimo savikaina yra nustatoma sudedant pervesto atlygio tikrąją vertę įsigijimo dieną ir nekontroliuojančios dalies įsigytame subjekte, jei tokia yra, sumą. Kiekvieno verslo įsigijimo atveju pirkėjas įvertina nekontroliuojančią dalį įsigytame subjekte arba tikrąja verte, arba proporcinga įgyjamo subjekto identifikuojamo grynojo turto dalimi. Patirtos su įsigijimu susijusios bendrosios išlaidos yra nurašomos, įtraukiant jas į administracines sąnaudas.

Jei verslo jungimas vykdomas etapais, pirkėjo iš anksčiau valdoma nuosavybės dalis įgyjamoje įmonėje yra įvertinama tikrąja verte įsigijimo dieną per pelną (nuostolius). Neapibrėžta atlygio dalis, kurią pirkėjas turės mokėti, pripažįstama tikrąja verte įsigijimo dieną. Neapibrėžtojo atlygio, kuris laikomas turtu ar įsipareigojimu, tolimesni įvertinimai tikrąja verte bus pripažinti pagal 39-ąjį TAS: arba per pelną/nuostolį, arba kaip pokytis kitose bendrosiose pajamose. Jei neapibrėžtasis atlygis yra klasifikuojamas kaip nuosavas kapitalas, jis nėra pakartotinai vertinamas, o jo vėlesnis mokėjimas yra apskaitomas nuosavo kapitalo dalyje.

Prestižas yra pripažįstamas įsigijimo verte ir yra lygus sumai, kuria visas pervestas atlygis, įskaitant pripažintą nekontroliuojančios dalies sumą, viršija grynąją įsigyjamo turto ir įvertintų įsipareigojimų sumą.

Jei šis atlygis yra mažesnis nei tikroji įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto vertė, skirtumas yra pripažįstamas pelne (nuostoliuose). Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus bet kokius sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Prestižo vertės sumažėjimas yra peržiūrimas kartą per metus arba dažniau, jeigu įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai parodo, kad apskaitinė vertė gali būti sumažėjusi. Vertės sumažėjimo įvertinimo tikslais verslo jungimo metu įgytas prestižas nuo įsigijimo datos yra priskiriamas tiems Grupės įplaukas kuriantiems vienetams, kurie, kaip tikimasi, turės naudos iš susijungimo, nepriklausomai nuo to, ar įgyjamos įmonės kitas turtas ar įsipareigojimai yra priskiriami šiems vienetams.

Kai prestižas sudaro įplaukas kuriančio vieneto dalį, ir to vieneto sudėtyje esančios veiklos dalis yra parduodama, prestižas, susijęs su parduota veikla, yra įtraukiamas į parduodamos veiklos apskaitinę vertę, nustatant pelną arba nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas prestižas yra įvertinamas atsižvelgiant į parduotos veiklos santykinę vertę lyginant su likusia įplaukas kuriančio vieneto dalimi.

2.7. Investicijos į dukterines įmones

Investicijos į dukterines įmones atskiroje Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitytos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimą.

Įsigijimo savikaina yra lygi sumokėto atlygio tikrajai vertei. Investicijos apskaitinės vertės vertinimas dėl vertės sumažėjimo atliekamas, kuomet įvykiai ar aplinkybių pasikeitimas parodo, kad investicijos apskaitinė vertė gali viršyti atsipirkimo vertę. Esant tokioms aplinkybėms Bendrovė atlieka investicijos atsipirkimo vertės įvertinimą. Jei investicijos apskaitinė vertė viršija jos atsipirkimo vertę, investicija yra nurašoma iki atsipirkimo vertės (didesnė iš tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas arba naudojimo vertės). Vertės sumažėjimas apskaitomas pelne (nuostoliuose), finansinių sąnaudų straipsnyje.

Investicijų perleidimo pelnas ar nuostolis yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) finansinės veiklos straipsnyje.

2.8. Nematerialusis turtas, išskyrus prestižą

Nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingojo tarnavimo laiką (1–8 metai).

Naudingojo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, naudojimo pobūdį.

Tyrimai ir plėtra

Tyrimų išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. Plėtros išlaidos individualiems projektams yra pripažįstamos nematerialiuoju turtu, kai Grupė ir Bendrovė gali įrodyti nematerialiojo turto techninį įvykdomumą taip, kad jis galėtų būti naudojamas arba parduodamas, savo ketinimus užbaigti ir galimybę naudoti ar parduoti turtą taip, kad turtas ateityje teiktų ekonominę naudą, bei turto užbaigimui reikalingų išteklių buvimą ir galimybę patikimai įvertinti plėtros išlaidas.

Po pradinio plėtros išlaidų pripažinimo turtu yra naudojamas savikainos modelis, pagal kurį turtas apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Turtas pradedamas amortizuoti, kai plėtra yra pabaigta ir turtą galima naudoti. Jis yra amortizuojamas per laukiamą ateities įplaukų laikotarpį, taikant amortizacijos laikotarpius nuo 1 iki 8 metų. Plėtros laikotarpiu turto vertės sumažėjimas įvertinamas kasmet.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per licencijos galiojimo laikotarpį.

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo išlaidos yra kapitalizuojamos ir pripažįstamos nematerialiuoju ilgalaikiu turtu, jei šios išlaidos nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

Bendrovė ir Grupė neturi nematerialiojo turto su neribotu tarnavimo laiku.

2.9. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinės būklės ataskaitos dieną. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai, jei tokių buvo, perkainojimo dieną buvo atimti iš bendrosios turto apskaitinės vertės, o perkainojimo pelnu buvo padidinta istorinė įsigijimo savikaina.

Dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo padidėjusi apskaitinė vertė apskaitoma kitose bendrosiose pajamose kaip perkainojimo rezervas akcininkų nuosavybėje. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervas mažinamas kiekvieną laikotarpį skirtumu tarp perkainotos apskaitinės vertės nusidėvėjimo ir pradinės savikainos nusidėvėjimo, kuris perkeliamas tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitinės vertės peržiūrimos dėl nuvertėjimo, kai įvykiai ar pasikeitusios aplinkybės rodo, kad apskaitinė vertė gali būti sumažėjusi. Sumažinimai, kuriais sudengiami ankstesni to paties turto padidinimai, yra apskaitomi kitose bendrosiose pajamose, perkainojimo rezerve nuosavybėje; visi kiti sumažėjimai apskaitomi pelne (nuostoliuose). Perkainojimo padidėjimai, kuriais sudengiami ankstesni sumažėjimai, yra apskaitomi pelne (nuostoliuose).

Kiekvienais metais skirtumas tarp turto perkainotos apskaitinės vertės nusidėvėjimo apskaityto pelne (nuostoliuose), ir turto pradinės savikainos nusidėvėjimo yra perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, atskaičius atidėtąjį pelno mokestį.

Vėliau patirtos išlaidos yra įtraukiamos į turto apskaitinę vertę tik tada, kai tikimasi, kad Bendrovė iš turto ateityje gaus ekonominės naudos, o turto savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir techninės priežiūros sąnaudos yra apskaitomos pelne (nuostoliuose), kai patiriamos.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingojo tarnavimo laikotarpius, taikomus nuo 2016 m. spalio 1 d.:

Pastatai ir statiniai (įskaitant investicinį turtą)	15–73 metai,
Mašinos ir įrengimai	5–63 metai,
Transporto priemonės	4–20 metų,
Kitas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	3–30 metų.

Vidutinis svertinis naudingojo tarnavimo laikas nuo 2016 m. spalio 1 d.:

Pastatai ir statiniai (įskaitant investicinį turtą)	55 metai,
Mašinos ir įrengimai	21 metas,
Transporto priemonės	16 metų,
Kitas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	12 metų.

Turto apskaitinės vertės, naudingo tarnavimo laikotarpiai ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi ir, jei reikia, pakoreguojami kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

Perleidimo pelnas ir nuostoliai įvertinami palyginant pajamas su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitine verte, ir pripažįstami kitose pajamose ar kitose sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje. Kai perkainotas turtas parduodamas, į perkainojimo rezervą įtrauktos sumos yra perkeliamos į nepaskirstytąjį pelną.

Skolinimosi išlaidos, kurios yra priskiriamos ilgalaikio turto įsigijimui, statybai arba gamybai, yra kapitalizuojamos, kitais atvejais – pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. 2017 m. ir 2016 m. skolinimosi išlaidų kapitalizuota nebuvo.

2.10. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios galimo realizavimo vertės, atėmus apskaitytą pasenusių ir lėtai judančių atsargų nukainojimą. Grynoji galimo realizavimo vertė yra pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Į pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos savikainą įtraukiamos pastovios ir kintamos pridėtinės išlaidos, esant normalioms gamybos apimtims. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.

2.11. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.12. Finansinis turtas

Vadovaujantis 39-uoju TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas" Grupės ir Bendrovės finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per pelną (nuostolius), investicijas, laikomas iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas bei finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per pelną (nuostolius) sandorio sudarymo išlaidas.

Grupės ir Bendrovės finansinio turto kategorija yra nustatoma turto įsigijimo metu ir, kai leidžiama ir yra būtina, peržiūrima kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

Visi įprastiniai finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami sandorio dieną, kuri yra diena, kai Grupė ir Bendrovė įsipareigoja pirkti turtą. Visi įprastiniai pirkimai ir pardavimai yra finansinio turto pirkimai ir pardavimai, kurie reikalauja pristatyti turtą per bendrai nuostatuose ar rinkos susitarime nustatytą laikotarpį.

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo finansinio turto, vertinamo tikrąja verte per pelną (nuostolius), investicijų, laikomų iki išpirkimo termino, bei finansinio turto, skirto parduoti.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinės finansinės priemonės su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriomis neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Gautinos sumos iš pradžių yra apskaitomos suteikto atlygio tikrąja verte. Paskolos ir gautinos sumos po pirminio pripažinimo yra apskaitomos amortizuota verte naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą atėmus bet kokius vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne (nuostoliuose) tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Gautinų sumų ir paskolų vertės sumažėjimas yra apskaitomas, kai yra požymių, kad gautinos sumos nebus atgautos, tada apskaitinė gautinų sumų vertė yra mažinama naudojant vertės sumažėjimų sąskaitą. Nuvertėjusios paskolos ir gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgaunamos.

Apskaičiuotų palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotos savikainos apskaičiavimui ir palūkanų pajamų ar sąnaudų paskirstymui per atitinkamą laikotarpį. Apskaičiuotų palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio turto ar įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kai įmanoma, per trumpesnį laikotarpį.

2.13. Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, vertinamiems tikrąja verte per pelną (nuostolius), arba kitiems finansiniams įsipareigojimams.

Grupė neturi finansinių įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte per pelną (nuostolius).

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

Konvertuojamos obligacijos, remiantis sutarties sąlygomis, yra išskiriamos į skolos ir nuosavo kapitalo komponentus (jei taikytina).

Išleidimo datą konvertuojamų obligacijų skolos komponento tikroji vertė yra nustatoma naudojant analogiškos nekonvertuojamos obligacijos rinkos kainą. Skolos komponento tikroji vertė yra apskaitoma amortizuota savikaina finansinių įsipareigojimų straipsnyje (atėmus sandorio sudarymo išlaidas) iki išpirkimo ar konversijos.

Įplaukų dalis, viršijanti skolos komponento tikrąją vertę, yra priskiriama konversijos pasirinkimo sandoriui, kuris apskaitomas nuosavame kapitale, atėmus sandorio sudarymo išlaidas. Konversijos pasirinkimo sandorio apskaitinė vertė vėlesniais laikotarpiais neperskaičiuojama. Sandorio sudarymo išlaidos yra priskiriamos skolos ir nuosavo kapitalo komponentams proporcingai jų pradinėms pripažinimo vertėms.

2.14. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
Grupė ir Bendrovė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ir Grupė ir Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Grupė ir Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Grupė ir Bendrovė yra su juo susijusios.

Finansiniai įsipareigojimai

Grupė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų apskaitinių verčių pripažįstamas kaip pelnas arba nuostoliai.

2.15. Lizingas (finansinė nuoma) ir veiklos nuoma

Lizingas (finansinė nuoma) – Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Nuoma, kai Grupė ir Bendrovė prisiima reikšmingą riziką ir naudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma finansine išperkamąja nuoma.

Grupė ir Bendrovė pripažįsta išperkamosios nuomos turtą ir susijusius įsipareigojimus finansinės būklės ataskaitoje išperkamosios nuomos laikotarpio pradžios dieną ir apskaito jį mažesne iš tikrosios išperkamosios nuomos turto vertės ir dabartinės vertės minimalių išperkamosios nuomos įmokų sumos. Skaičiuojant dabartinę išperkamosios nuomos įmokų vertę naudojama diskonto norma lygi nominaliai nuomos palūkanų normai, jei yra praktiška ją nustatyti; kitais atvejais yra naudojama Grupės ir Bendrovės apskaičiuota skolinimosi palūkanų norma. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su turtu, yra įtraukiamos į turto vertę. Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansavimo kainos ir likusio įsipareigojimo. Finansavimo kaina yra paskirstoma per nuomos laikotarpį taip, kad atitiktų pastovią palūkanų normą, mokamą nuo likusio įsipareigojimo kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Finansinės nuomos būdu įsigytam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas, be to, dėl finansinės nuomos kiekvieną ataskaitinį laikotarpį yra patiriamos finansinės sąnaudos. Nusidėvėjimo skaičiavimo tvarka finansinės nuomos būdu įsigytam turtui yra analogiška kaip ir nuosavam turtui, tačiau toks turtas negali būti nudėvimas per ilgesnį nei lizingo laikotarpį, jei pagal lizingo sutartį sutarties laikotarpiui pasibaigus, nuosavybė nėra perduodama Grupei ir Bendrovei.

Jeigu pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio rezultatas yra finansinė nuoma, bet koks pardavimo pelnas, viršijantis apskaitinę vertę, nėra iš karto pripažįstamas pajamomis. Jis yra atidedamas ir amortizuojamas per finansinės nuomos laikotarpį.

Veiklos nuoma – Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Turto, su kurio nuosavybe susijusią riziką bei naudą išlaiko nuomotojas, nuoma yra klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Nuomos mokėjimai pagal veiklos nuomą yra pripažįstami sąnaudomis tiesiniu būdu per nuomos laikotarpį.

Bendra nuomotojo suteikiamų lengvatų nauda yra pripažįstama kaip nuomos sąnaudų sumažėjimas per nuomos laikotarpį tiesiniu metodu.

Jeigu pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio rezultatas yra veiklos nuoma, ir akivaizdu, kad sandoris yra sudarytas tikrąja verte, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitomi iš karto. Jei pardavimo kaina yra žemesnė nei tikroji vertė, bet kokie nuostoliai yra apskaitomi iš karto, išskyrus atvejus, kai nuostoliai kompensuojami žemesnėmis už rinkos kainas nuomos įmokomis ateityje. Tuomet nuostoliai atidedami ir amortizuojami proporcingai nuomos įmokomis per laikotarpį,

kurį turtą numatoma naudoti. Jei pardavimo kaina viršija tikrąją vertę, suma, kuria viršijama tikroji vertė, yra atidedama ir amortizuojama per laikotarpį, kuriuo turtą numatoma naudoti.

2.16. Dotacijos ir subsidijos

Dotacijos ir subsidijos (toliau – dotacijos), gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu (daugiausiai gautos iš ES ir kitų struktūrinių fondų). Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek nudėvimas su šia dotacija susijęs turtas ir pelne (nuostoliuose) mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudotomis dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

2.17. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė ir Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai yra peržiūrimi kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną ir koreguojami, kad atspindėtų tiksliausią dabartinį įvertinimą. Tais atvejais, kai pinigų laiko vertės poveikis yra reikšmingas, atidėjinio suma yra išlaidų, kurių, tikėtina, reikės įsipareigojimui padengti, dabartinė vertė. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusį laiko tarpą, yra apskaitomas kaip palūkanų sąnaudos.

2.18. Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Pagal kolektyvinės sutarties nuostatas kiekvienam iš Bendrovės išeinančiam darbuotojui, sulaukusiam pensinio amžiaus, priklauso vienkartinė išmoka. Išmokos darbuotojams yra pripažįstamos finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi būsimų mokėjimų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Minėtų išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, naudojant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Ilgalaikio įsipareigojimo darbuotojams dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Anksčiau patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pelne ar nuostoliuose iš karto, kai toks įsipareigojimas yra įvertinamas. Dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas ar nuostoliai pripažįstami iš karto.

2.19. Pelno mokestis

Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis apskaičiuojamas pagal atitinkamoje šalyje galiojančius mokesčių įstatymų reikalavimus.

Lietuvoje 2017 m. ir 2016 m. pelno mokesčio tarifas buvo 15 %.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus nuo 2014 m. panaudojamų veiklos mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė nei 70 proc. apmokestinamojo pelno.

Standartinis pelno mokesčio tarifas Ukrainoje 2017 m. ir 2016 m. buvo 18 %.

Mokestiniai nuostoliai Ukrainoje gali būti keliami 10 metų.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriame bus realizuojamas

turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos datą.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

2.20. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM, suteiktas pardavimo nuolaidas ir nuolaidas už kiekį.

Pajamos iš prekių pardavimo pripažįstamos pristačius prekes ir perdavus riziką bei prekių nuosavybės teikiamą naudą; perdavimas paprastai įvyksta pristačius produktą į kliento sandėlį.

Paslaugų pajamos pripažįstamos taikant kaupimo principą suteikus paslaugas.

Ilgalaikių sutarčių pajamos apima pirminę sutartyje nustatytą sumą, pridėjus bet kokius pokyčius atliekant darbus pagal sutartį ir kitas išmokas, kiek yra tikėtina, kad iš jų bus gauta pajamų, kurios gali būti patikimai įvertintos. Kai ilgalaikės sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, sutarties pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal darbų įvykdymo lygį. Darbų įvykdymo lygis nustatomas palyginus faktines patirtas sąnaudas su planuotomis ilgalaikės sutarties sąnaudomis.

Kai ilgalaikės sutarties rezultato patikimai įvertinti negalima, sutarties pajamos pripažįstamos tik tiek, kiek yra tikėtina, kad patirtos sutarties sąnaudos bus susigrąžintos. Tikėtini sutarties nuostoliai nedelsiant pripažįstami pelne (nuostoliuose).

Grupės finansinėse ataskaitose pardavimai tarp Grupės įmonių yra eliminuoti.

2.21. Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą.

Kai paaiškėja, kad Grupė ir Bendrovė neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumažėjimo ar blogų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami pelne (nuostoliuose). Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Kitas turtas

Kito turto, išskyrus prestižą, atidėtąjį mokestį ir atsargas, vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Tikroji vertė atėmus pardavimo išlaidas apskaičiuojama remiantis turimais duomenimis apie panašaus turto saistančius pardavimo sandorius rinkos kainomis tarp nesusijusių šalių arba vyraujančiomis rinkos kainomis atėmus neišvengiamas turto perleidimo išlaidas. Naudojimo vertė apskaičiuojama naudojant diskontuotų pinigų srautų modelį. Pinigų srautai sudaromi remiantis ateinančių penkerių metų biudžetu ir neapima restruktūrizavimo veiklos, dėl kurios Grupė ir Bendrovė dar nėra įsipareigojusios, ar reikšmingų investicijų ateityje, kurios pagerintų tikrinamo įplaukas kuriančio vieneto turto veiklos rezultatus. Naudojimo vertė jautriausiai reaguoja į diskonto normą, naudojamą diskontuotų pinigų srautų modelyje, taip pat į numatomas būsimas pinigų įplaukas ir ekstrapoliavimo tikslais naudojamą augimo normą.

2.22. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.23. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos

Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.24. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras apskaitos standartas reikalauja būtent tokio užskaitymo.

2.25. Segmentai

Veikiantis segmentas yra Grupės ir Bendrovės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina Grupės ir Bendrovės vadovai, priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kurie teikia atskirą finansinę informaciją.

Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai priskiriami segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagrįstai gali būti priskiriami.

2.26. Vienai akcijai tenkantis pelnas

Grupė ir Bendrovė pateikia informaciją apie vienai akcijai tenkantį pelną, kuris apskaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Grupės ir Bendrovės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas atsižvelgiant į potencialių akcijų, tokių kaip konvertuojamos obligacijos ar darbuotojams sudarytų apmokėjimų schemų Grupės ir Bendrovės akcijomis, įtaką.

Grupė ir Bendrovė neturi potencialių akcijų, kurioms būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus vienai akcijai tenkančiam pelnui.

2.27. Tikrosios vertės nustatymas

Kai kuriuose Grupės ir Bendrovės apskaitos principuose ir atskleidimuose reikalaujama nustatyti finansinio ir nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę.

Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Grupė ir Bendrovė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Grupė ir Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos);
2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų);
3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Grupė ir Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir / ar atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis pateiktais metodais. Ten, kur taikytina, detalesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje (29 pastaba – Finansinės priemonės).

AIŠKINAMOJO RAŠTO PASTABOS

3 Pardavimo pajamos

Grupė

Vienintelis Grupės veiklos segmentas, identifikuotas valdymo tikslais, yra šaldytuvų ir specializuotos įrangos gamyba.

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Šaldytuvai ir susijusi įranga	38 339	39 100	38 347	38 437
Specializuotos įrangos gamyba	863	717	-	-
	39 202	39 817	38 347	38 437

Grupės ir Bendrovės vadovybė analizuoja tik pardavimo informaciją pagal šalis.

				Pardavimai tarp grupės
		Pardavimo pajamos iš viso		įmonių		Pardavimo pajamos
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Vakarų Europa	14 144	13 855	-	-	14 144	13 855
Ukraina	7 592	7 540	-	-	7 592	7 540
Centrinė Europa	6 993	8 888	-	-	6 993	8 888
Lietuva	5 621	5 903	(230)	(278)	5 391	5 625
Kitos NVS šalys	3 000	2 258	-	-	3 000	2 258
Kitos Baltijos valstybės	1 308	1 231	-	-	1 308	1 231
Rusija	698	419	-	-	698	419
Kitos šalys	76	1	-	-	76	1
Iš viso	39 432	40 095	(230)	(278)	39 202	39 817

Sandoriai tarp grupės įmonių sudaromi komerciniais terminais ir sąlygomis. Konsoliduotose finansinėse ataskaitose pardavimai tarp grupės įmonių yra eliminuojami.

Bendrovė

Toliau yra pateikta informacija apie Bendrovės pardavimus:

	Pardavimo pajamos
	2017 m.	2016 m.
Vakarų Europa	14 099	13 846
Ukraina	7 592	7 540
Centrinė Europa	6 993	8 140
Lietuva	4 580	5 011
Kitos NVS šalys	2 999	2 259
Kitos Baltijos valstybės	1 308	1 222
Rusija	698	419
Kitos šalys	78	-
	38 347	38 437

4 Pardavimo savikaina

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.

Žaliavos	25 108	23 240	24 584	22 710
Darbo užmokestis	2 885	3 432	2 825	3 354
Nusidėvėjimas ir amortizacija	1 348	1 321	1 309	1 266
Kitos netiesioginės sąnaudos	5 552	4 468	5 493	4 390
	34 893	32 461	34 211	31 720

5 Pardavimo sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Transportavimas	1 489	1 327	1 486	1 326
Atlyginimai ir socialinis draudimas	496	475	496	461
Reklama, rinkodara	240	226	240	224
Rinkos tyrimai, pardavimų skatinimas bei komisiniai
trečioms šalims	178	152	183	161
Garantinio aptarnavimo sąnaudos	108	84	181	(14)
Sertifikavimo sąnaudos	53	69	53	69
Komandiruočių sąnaudos	30	27	30	27
Draudimas	23	49	23	49
Sandėlio nuoma ir sandėliavimo sąnaudos	52	15	52	15
Kita	40	(41)	27	(41)
	2 709	2 383	2 771	2 277

6 Bendrosios ir administracinės sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Suteiktų paskolų vertės sumažėjimo pokytis (14 pastaba)	12 170	59	12 170	44
Atlyginimai ir socialinis draudimas	1 300	1 529	1 183	1 388
Nusidėvėjimas ir amortizacija	437	415	425	366
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės
sumažėjimas	243	325	243	325
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	73	68	73	68
Draudimas	70	69	68	67
Patalpų nuoma ir eksploatacinės sąnaudos	58	82	58	79
Banko paslaugos	24	36	23	34
Konsultantų sąnaudos	21	26	21	26
Apsaugos sąnaudos	19	37	19	37
Ilgalaikės išmokos darbuotojams (23 pastaba)	(29)	114	(37)	103
Komandiruotės	20	24	19	18
Nurašymas į atsargas (15 pastaba)	(24)	67	(57)	54
Kitos	443	436	388	344
	14 825	3 287	14 596	2 953

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimas yra susijęs su 2016 m. ir 2017 m. rugsėjo 30 d. atliktu ilgalaikio turto perkainojimu, kurio metu nustatytas kai kurių nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetų vertės sumažėjimas.

7 Kitos veiklos pajamos

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Pajamos iš transportavimo paslaugų	241	153	241	153
Pajamos iš kitų paslaugų pardavimo	64	40	141	103
Patalpų nuomos pajamos	13	13	38	37
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pardavimo
pelnas	3	-	2	-
Kitos	-	1	-	1
	321	207	422	294

8 Kitos veiklos sąnaudos

		Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Transportavimo sąnaudos	239	152	239	152
Kitų paslaugų	36	33	95	85
Kitos	-	-	14	2
	275	185	348	239

9 Finansinės veiklos pajamos

	Grupė			Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Palūkanų pajamos už paskolas	588	546	588	546
Pelnas dėl valiutos kursų pasikeitimo	-	-	14	-
Dividendų pajamos iš UAB Almecha	-	-	90	-
	588	546	692	546

10 Finansinės veiklos sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Palūkanų sąnaudos	607	677	604	674
Atidėjimai paskirtai baudai	207	-	207	-
Nuostoliai iš valiutos keitimo sandorių	-	2	-	2
Kitos sąnaudos	36	-	50	-
	850	679	861	676

11 Pelno mokestis

		Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Pelno mokesčio (sąnaudų) pajamų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokestis	-	(368)	-	(324)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	204	-	190	-
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos
pelne (nuostoliuose) iš tęsiamos veiklos	204	(368)	190	(324)

	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Gautinų sumų vertės sumažėjimas ir atsargų
nukainojimas	1 823	3	1 817	19
Sukaupti įsipareigojimai	62	79	60	76
Atidėjiniai garantiniam remontui	61	75	58	61
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės
sumažėjimas	-	49	-	49
Kita	42	47	39	45
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	1 988	253	1 974	250
Atimti: nepripažinta dalis	(1 825)	-	(1 825)	-
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte	163	253	149	250

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas Kapitalizuotos plėtros išlaidos	(1 631) (226)	(1 657) (236)	(1 631) (226)	(1 657) (236)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(1 857)	(1 893)	(1 857)	(1 893)
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte	(1 694)	(1 640)	(1 708)	(1 643)
Finansinės būklės ataskaitoje pateikta: Atidėtojo pelno mokesčio turtas Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	- (1 694)	- (1 640)	- (1 708)	- (1 643)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas tokia suma, kokia yra tikėtina, jog šis turtas bus realizuotas artimoje ateityje. Išskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams, tokiems kaip prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas, atidėtasis mokestis nėra pripažįstamas.

Viso pelno mokesčio suderinimas su teorine suma, naudojant Grupės ir Bendrovės mokesčio tarifus, yra toks:

Grupė	2017 m.	2016 m.
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	(13 441)	1 575
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaičiuotos taikant galiojusį pelno
mokesčio tarifą	0	(236)
Pelno mokesčio nemažinančios sąnaudos	13 934	(115)
Neapmokestinamos pajamos Anksčiau nepripažintų išskaitomųjų	(493)	1
laikinųjų skirtumų pokytis	204	(18)
Nepripažintų mokestinių nuostolių įtaka	-	-
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos pelne (nuostoliuose)	204	(368)

Bendrovė	2017 m.	2016 m.
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	(13 326)	1 412
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaičiuotos taikant galiojusį pelno
mokesčio tarifą	0	(212)
Pelno mokesčio nemažinančios sąnaudos	13 819	(116)
Neapmokestinamos pajamos Anksčiau nepripažintų išskaitomųjų laikinųjų skirtumų pokytis Nepripažintų mokestinių nuostolių įtaka	(493) 190 -	1 3 -

12 Nematerialusis turtas

Grupė

	Programinė
	Plėtros išlaidos	įranga, licencijos	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2017 m. sausio 1 d. likutis	5 597	737	6 334
Įsigijimai	323	12	335
Pardavimai ir nurašymai	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	5 920	749	6 669
Amortizacija:
2017 m. sausio 1 d. likutis	4 056	641	4 697
Amortizacija per metus	293	52	345
Pardavimai ir nurašymai	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	4 349	693	5 042
2017 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	1 571	56	1 627
2017 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	1 541	96	1 637

	Plėtros išlaidos	Programinė įranga, licencijos	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2016 m. sausio 1 d. likutis	5 336	677	6 013
Įsigijimai	306	61	367
Pardavimai ir nurašymai	(45)	(1)	(46)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	5 597	737	6 334
Amortizacija:
2016 m. sausio 1 d. likutis	3 815	585	4 400
Amortizacija per metus	263	57	320
Pardavimai ir nurašymai	(22)	(1)	(23)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	4 056	641	4 697
2016 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	1 541	96	1 637
2016 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	1 521	92	1 613

Visa nematerialiojo turto amortizacijos suma yra įtraukta į administracines sąnaudas pelne (nuostoliuose).

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Bendrovė

		Programinė įranga,
	Plėtros sąnaudos	licencijos	Iš viso
Įsigijimo vertė:
22017 m. sausio 1 d. likutis	5 556	606	6 162
Įsigijimai	324	12	336
Pardavimai ir nurašymai	(21)	-	(21)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	5 859	618	6 477
Sukaupta amortizacija:
2017 m. sausio 1 d. likutis	4 016	526	4 542
Amortizacija per metus	273	44	317
Pardavimai ir nurašymai	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	4 289	570	4 859
2017 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	1 570	48	1 618
2017 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	1 540	80	1 620

	Programinė įranga,
	Plėtros sąnaudos	licencijos	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2016 m. sausio 1 d. likutis	5 295	562	5 857
Įsigijimai	306	45	351
Pardavimai ir nurašymai	(45)	(1)	(46)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	5 556	606	6 162
Sukaupta amortizacija:
2016 m. sausio 1 d. likutis	3 774	475	4 249
Amortizacija per metus	263	52	315
Pardavimai ir nurašymai	(21)	(1)	(22)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	4 016	526	4 542
2016 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	1 540	80	1 620
2016 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	1 521	87	1 608

Visa nematerialiojo turto amortizacijos suma yra įtraukta į administracines sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Dalis Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 3 837 tūkst. eurų, 2017 m. gruodžio 31 d. buvo visiškai amortizuota (3 789 tūkst. eurų 2016 m. gruodžio 31 d.), tačiau vis dar naudojama veikloje.

13 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Grupė

Grupė	Žemė, pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės ir kita	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2017 m. sausio 1 d. likutis	4 252	35 158	5 025	11	44 446
Įsigijimai	-	540	237	13	790
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	(65)	-	(65)
Perklasifikavimas	-	-	-	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	4 252	35 698	5 197	24	45 171
Sukauptas nusidėvėjimas:
2017 m. sausio 1 d. likutis	2 121	32 133	4 427	-	36 681
Nusidėvėjimas per metus	145	720	224	-	1 089
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	(46)	-	(46)
Vertės sumažėjimo nuostoliai	-	-	-	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
Nusidėvėjimas po perkainojimo	-	-	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	2 266	32 853	4 605	-	39 724
Perkainota vertė:
2017 m. sausio 1 d. likutis	3 254	6 594	1 130	-	10 978
Įsigijimai	381	24	22	-	427
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	-	-	-
Perklasifikavimas	-	(20)	20	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	3 635	6 598	1 172	-	11 405
Perkainotos vertės nusidėvėjimas:
2017 m. sausio 1 d. likutis	12	44	17	-	73
Nusidėvėjimas per metus	51	319	87	-	457
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	-	-	-
Vertės sumažėjimo nuostoliai	-	-	-	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
Nusidėvėjimas po perkainojimo	-	-	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	63	363	104	-	530
Perkainotos vertės likučio 2017 m. sausio 1 koregavimas	21	(298)	144	(2)	(135)
2017 m. gruodžio 31 d. apskaitinė
vertė	5 558	9 080	1 660	24	16 322
2017 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	5 394	9 277	1 855	9	16 535

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Grupė	Žemė, pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės ir kita	Nebaigta statyba ir išankstinai apmokėjimai	Iš viso

Perkainota vertė:
2016 m. sausio 1 d. likutis	4 159	34 406	5 100	201	43 866
Įsigijimai	-	561	171	-	732
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(23)	-	-	(23)
Perklasifikavimai	-	214	(22)	(192)	-
Valiutos kurso pasikeitimo įtaka	-	-	(1)	-	(1)
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	(1 979)	(32 133)	(4 584)	-	(38 696)
Perkainojimas	3 275	6 529	1 277	-	11 081

2016 m. gruodžio 31 d. likutis	5 455	9 554	1 941	9	16 959
Sukauptas nusidėvėjimas :
2016 m. sausio 1 d. likutis	1 882	30 745	4 448	-	37 075
Nusidėvėjimas per metus	97	867	155	-	1 119
Parduotas ir nurašytas turtas Vertės sumažėjimo nuostoliai	- -	(19) 521	- -	- -	(19) 521
Perklasifikavimai
Sukaupto nusidėvėjimo	-	19	(19)	-	-
eliminavimas	(1 979)	(32 133)	(4584)	-	(38 696)
Nusidėvėjimas po perkainojimo	61	277	86	-	424
Valiutos kurso pasikeitimo įtaka	-	-	-	-	-
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	61	277	86	-	424
2016 m. gruodžio 31 d. apskaitinė
vertė	5 394	9 277	1 855	9	16 535
2016 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	2 277	3 661	652	201	6 791

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Bendrovė	Žemė, pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės ir kita	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Iš viso
Įsigijimo savikaina:
2017 m. sausio 1 d. likutis	4 252	32 658	5 025	11	41 946
Įsigijimai	-	329	222	14	565
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	(65)	-	(65)
Perklasifikavimas	-	-	-	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	4 252	32 987	5 182	25	42 446
Sukauptas nusidėvėjimas:
2017 m. sausio 1 d. likutis	2 121	29 698	4 427	-	36 246
Nusidėvėjimas per metus	145	687	224	-	1 056
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	(46)	-	(46)
Vertės sumažėjimo nuostoliai	-	-	-	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
Nusidėvėjimas po perkainojimo	-	-	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	2 266	30 385	4 605	-	37 256
Perkainota vertė:
2017 m. sausio 1 d. likutis	3 254	6 594	1 130	-	10 978
Įsigijimai	381	24	22	-	427
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	-	-	-
Perklasifikavimas	-	(20)	20	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	3 635	6 598	1 172	-	11 405
Perkainotos vertės nusidėvėjimas:
2017 m. sausio 1 d. likutis	12	44	17	-	73
Nusidėvėjimas per metus	51	319	87	-	457
Parduotas ir nurašytas turtas	-	-	-	-	-
Vertės sumažėjimo nuostoliai	-	-	-	-	-
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	-	-	-	-	-
Nusidėvėjimas po perkainojimo	-	-	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	63	363	104	-	530
Perkainotos vertės likučio 2017 m. sausio 1 koregavimas	21	(426)	127	(2)	(280)
2017 m. gruodžio 31 d. apskaitinė
vertė	5 558	8 837	1 645	25	16 065
2017 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	5 394	9 084	1 838	9	16 325

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

	Žemė, pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės ir kita	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Iš viso
Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė:
2016 m. sausio 1 d. likutis	4 252	32 116	4 843	201	41 412
Įsigijimai	-	400	166	-	566
Parduotas ir nurašytas turtas	-	192	-	(192)	-
Perklasifikavimas	-	(23)	-	-	(23)
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	(2 072)	(29 853)	(4 362)	-	(36 287)
Perkainojimas	3 275	6 529	1 277	-	11 081
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	5 455	9 361	1 924	9	16 749
Sukauptas nusidėvėjimas:
2016 m. sausio 1 d. likutis	1 975	28 775	4 211	-	34 961
Nusidėvėjimas per metus	97	772	151	-	1 020
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(19)	-	-	(19)
Vertės sumažėjimo nuostoliai	-	325	-	-	325
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas	(2 072)	(29 853)	(4 362)	-	(36 287)
Nusidėvėjimas po perkainojimo	61	277	86	-	424
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	61	277	86	-	424
2016 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė	5 394	9 084	1 838	9	16 325
2016 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė	2 277	3 341	632	201	6 451

Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas 2017 m. sudaro 1 556 tūkst. eurų (2016 m. – 1 543 tūkst. eurų), iš kurio, įvertinus dotacijų nusidėvėjimą, 1312 tūkst. eurų suma 2017 m. (1 311 tūkst. eurų 2016 m.) yra įtraukta į gamybos savikainą ir 122 tūkst. eurų suma (105 tūkst. eurų 2016 m.) yra įtraukta į administracines sąnaudas Grupės pelne (nuostoliuose).

Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas 2017 m. sudaro 1 512 tūkst. eurų (2016 m. – 1 444 tūkst. eurų) 118 tūkst. eurų suma 2017 m. (51 tūkst. eurų suma 2016 m.) buvo įtraukta į administracines sąnaudas Bendrovės pelne (nuostoliuose). Likusi nusidėvėjimo suma, įvertinus dotacijų nusidėvėjimą, 1 394 tūkst. eurų (2016 m. – 1 266 tūkst. eurų) buvo įtraukta į gamybos savikainą.

2017 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės pastatai, kurių apskaitinė vertė 5 373 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 5 171 tūkst. eurų), Grupės ir Bendrovės mašinos ir įrengimai, kurių apskaitinė vertė 8 294 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės atitinkamai 10 538 tūkst. eurų), buvo įkeisti bankams kaip paskolų užstatas (23 pastaba).

Nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. Grupė ir Bendrovė nusprendė perkainoti ilgalaikį turtą, įskaitant pastatus, statinius, mašinas ir įrengimus, taip pat kitą gamybinę įrangą. Ilgalaikio turto vertinimą finansinės atskaitomybės tikslais atliko išorinis nepriklausomas vertintojas, turintis atitinkamą vertintojo kvalifikaciją bei patirties vertinant panašios kategorijos turtą panašioje vietoje. Nekilnojamojo turto vertinimas buvo grindžiamas lyginamuoju metodu palyginant panašaus nekilnojamojo turto pardavimo kainas Lietuvoje. Mašinų ir įrengimų bei kito ilgalaikio turto vertinimas buvo grindžiamas lyginamuoju arba išlaidų (angl. depreciated replacement cost (DRC)) metodais.

Pastatai ir statiniai priskirti 3 tikrosios vertės hierarchijos lygiui. Naudojant rinkos metodą buvo stebimi pardavimo sandoriai arba su nekilnojamuoju turtu ir statiniais susijusių pasiūlymų pavyzdžiai rinkoje. Palyginamieji nekilnojamojo turto objektai buvo pasirinkti dėl panašumo su vertinamu objektu pagal dydį, tipą, vietą, naudojimo paskirtį, būklę ir kitus parametrus. Vertinant nekilnojamąjį turtą reikėjo atlikti koregavimus, siekiant atspindėti vertinamų ir palyginamųjų objektų skirtumus.

Mašinos ir įrengimai, transporto priemonės bei kitas turtas taip pat priskirti 3 tikrosios vertės hierarchijos lygiui. Dalis mašinų buvo vertinama remiantis lyginamuoju metodu bent dviem ar trimis palyginamaisiais objektais. Pasirinkti

palyginamieji objektai buvo panašūs į vertinamą turtą. Šis metodas naudotas vertinant dalį įrangos, kurios pardavimo ar pasiūlymų rinkoje duomenys buvo prieinami. Likusi mašinų ir įrengimų dalis, buvo vertinama taikant išlaidų (DRC) metodą. Šio ilgalaikio turto atkuriamoji vertė buvo nustatyta remiantis turto įsigijimo savikaina ir statistikos departamento pateiktais įrangos ir įrengimų kainos pokyčiais. Vertinant fizinį senėjimą daroma prielaida, kad vertinamo nekilnojamojo turto vertė yra nurašoma proporcingai metų skaičiui. Vertinamas turtas buvo suskirstytas į kategorijas, kurioms, remiantis vertintojo ekspertine nuomone, nustatytas iki 20 metų naudingojo tarnavimo laikas, priklausomai nuo turto grupės.

2016 m. rugsėjo 30 d. remiantis aukščiau aprašytais metodais nustatyta pastatų ir statinių tikroji vertė sudarė 5 380 tūkst. eurų, o mašinų ir įrengimų, transporto priemonių ir kito turto –11 017 tūkst. eurų. Kadangi nustatyta, kad tam tikrų mašinos ir įrengimų vienetų vertė yra sumažėjusi, 2016 m. bendrosiose ir administracinėse sąnaudose buvo pripažinti 325 tūkst. eurų vertės sumažėjimo nuostoliai, o 2016 m. rugsėjo 30 d. 11 342 tūkst. eurų perkainojimo vertė priskirta nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams.

2017 m. rugsėjo 30 d. taip pat buvo atliktas nepriklausomas turto vertinimas aukščiau aprašytais metodais. Nustatyta pastatų ir statinių tikroji vertė sudarė 5 610 tūkst. eurų, o mašinų ir įrengimų, transporto priemonių ir kito turto – 10 610 tūkst. eurų.

Turto tikrąją vertę 2017 ir 2016 m. nustatė nerpiklausomi turto vertintojai Korporacija "Matininkai".

Turto vertės nustatymo taikyta schema:

Viso Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto komplekso vertė nustatyta pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą.
Iš pajamų metodu apskaičiuotos vertės atimta ilgalaikio nematerialiojo balansinė vertė. Taip pat atimta nekilnojamojo turto vertė.
Bendros paskirties kilnojamojo turto objektai vertinti taikant lyginamąjį metodą, o specialios paskirties objektai ir bendros paskirties kilnojamojo turto objektai, kurių vertės nustatyti lyginamuoju metodu nebuvo galimybių dėl palyginamųjų objektų nebuvimo – išlaidų (kaštų) metodą. Dalies kilnojamojo turto objektų vertė, kurių vertės nebuvo galimybių nustatyti lyginamuoju ar išlaidų (kaštų) metodu vertinti taikant likvidacinį modelį.
Likusi pajamų metodu nustatytos vertės dalis priskirta įmonės technologinį kompleksą sudarantiems kilnojamojo turto objektams. Ilgalaikio materialiojo (kilnojamojo) turto dalies vertės, apskaičiuotos išlaidų (kaštų) metodu koreguotos taikant koregavimo koeficientą, o lyginamuoju metodu ir likvidaciniu modeliu apskaičiuotos vertės nebuvo koreguotos.

Apskaitytas ilgalaikio turto vertės padidėjimas padidinus turto įsigijimo savikainą 2017 m. rugsėjo 30 d.:

Bendrovė	Apskaitinė vertė	Perkainota vertė	Perkainojimo perviršis
Pastatai ir statiniai	5 229	5 610	381
Mašinos ir įrengimai	8 959	8 983	24
Transporto priemonės ir kita įranga	1 605	1 627	22
Iš viso:	15 793	16 220	427

Apskaitytas ilgalaikio turto vertės padidėjimas padidinus turto įsigijimo savikainą 2016 m. rugsėjo 30 d.:

Bendrovė	Apskaitinė vertė	Perkainota vertė	Perkainojimo perviršis
Pastatai ir statiniai	2 180	5 455	3 275
Mašinos ir įrengimai	2 918	9 447	6 529
Transporto priemonės ir kita įranga	552	1 820	1 277
Iš viso:	5 650	16 722	11 081

Be to, patikrinta, ar nustatyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikroji vertė nėra sumažėjusi, palyginant ją su pajamų metodu nustatyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų atsiperkamąja verte.

Pajamų metodo modelis buvo grindžiamas vadovybės prognozėmis 2017–2021 m. Vertintojas darė prielaidą, kad 2022– 2025 m. metinis gamybos (ir pardavimo) augimas sieks 1 %, ir taikė savo istorine analize grindžiamą sąnaudų sudėtį. Į vertinimo modelį įtraukti 9 prognozuojami metai, nes šiuo metu turimų mašinų neketinama naudoti ilgiau.

Taikant aukščiau aprašytas prielaidas perkainotų pastatų, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo nebuvo nustatyta.

Įvertinimų pasikeitimas

2016 m., perkainojus nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, Grupė atliko savo ilgalaikio turto naudojimo laiko peržiūrą, po kurios buvo pakeistas ilgalaikio turto numatomas naudingojo tarnavimo laikas. Įrangos numatomas naudingojo tarnavimo laikas buvo padidintas, atsižvelgiant į naudojimo intensyvumą ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimą. Šių pakeitimų įtaka faktinėms nusidėvėjimo sąnaudoms, palyginti su nusidėvėjimo sąnaudomis, kurios būtų buvusios, jeigu pakeitimas būtų buvęs atliktas nuo metų pradžios, arba jeigu nebūtų atliktas, yra pateikta toliau:

	Grupė	Bendrovė
2016 m. nusidėvėjimo sąnaudos po pakeitimo	1 543	1 444
Nusidėvėjimo sąnaudos 2016 m., jeigu perkainojimas ir naudingojo tarnavimo	1 246	1 147
laikotarpio pakeitimas nebūtų buvę atlikti

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikas metais:

	Numatomas naudingojo tarnavimo laikas prieš pakeitimą	Numatomas naudingojo tarnavimo laikas po pakeitimo	Likęs naudingojo tarnavimo laikas po perkainojimo
Pastatai ir statiniai	49	55	26
Mašinos ir įrengimai	6	21	8
Transporto priemonės	6	16	4
Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai	5	12	5
Kitas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	5	12	8

Nauji naudingo tarnavimo laikotarpiai, skaičiuojant nusidėvėjimą, taikomi nuo 2016 m. spalio 1 d. Pagrindinis naudingojo tarnavimo laikotarpio pakeitimas yra susijęs su ilgesniu naudingojo tarnavimo laiku, nustatytu mašinoms ir įrengimams. Per pastaruosius kelerius metus gamybos apimtys buvo mažesnės, o gamybinė įranga buvo naudojama ne taip intensyviai, kaip tikėtasi. Todėl peržiūrėjus likusį naudingojo tarnavimo laikotarpį, nustatytas ilgesnis mašinų ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis.

14 Ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos susijusioms įmonėms

		Grupė	Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
	gruodžio 31 d	gruodžio 31d	gruodžio 31 d	gruodžio 31 d
Suteiktos paskolos	9 842	8 941	9 842	8 941
Priskaitytos palūkanos (17 pastaba)	2 328	1 740	2 328	1 740
Gautinos sumos bendrąja verte	12 170	10 681	12 170	10 681
Atimti: abejotinų gautinų paskolų vertės sumažėjimą	(9 842)	-	(9 842)	-
abejotinų gautinų palūkanų vertės sumažėjimą	(2 328)	-	(2 328)	-
Minus: vertės sumažėjimas	(12 170)		(12 170)
Gautinos sumos, grynąja verte
Iš jų:
gautinos paskolos	-	8 941	-	8 941
priskaitytos palūkanos (17 pastaba)	-	1 740	-	1 740
Iš viso	-	10 681	-	10 681
Vertės sumažėjimas

2015 m. lapkričio 24 d. buvo pasirašyta teisių perleidimo sutartis su Grupės ir Bendrovės kontroliuojančia šalimi, per tarpines įmones valdančia 91,1 % Bendrovės akcijų, pagal kurią kontroliuojanti šalis perėmė įsipareigojimą grąžinti suteiktas paskolas ir priskaičiuotas palūkanas įmonėms, kurias anksčiau kontroliavo galutiniai akcininkai. Paskoloms taikoma 1 mėn. EURIBOR + 6,5 % metinės palūkanos ir numatytas paskolos grąžinimas ne vėlesnis nei 2018 m. birželio 1 d. Gautinoms paskoloms užtikrinti nėra įkeistas turtas ir nėra išduotos garantijos.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė susijusiai įmonei (2016 m. buvo patronuojanti įmonė) yra suteikusi 1 568 tūkst. eurų paskolą (2016 m. gruodžio 31 d. – 667 tūkst. eurų). Paskolai taikomos 1 mėn. EURIBOR + 6,5 % metinės palūkanos, paskolos grąžinimo terminas 2018 m. gruodžio 31 d. Paskola nėra užtikrinta.

Vadovybė, atlikusi gautinų paskolų įvertinimą, nustatė vertės sumažėjimą.

15 Atsargos

		Grupė		Bendrovė
	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Žaliavos, atsarginės dalys	2 759	3 307	2 686	3 264
Nebaigta gamyba	220	245	198	227
Pagaminta produkcija	1 641	1 171	1 604	1 146
Pirktos prekės, skirtos perparduoti	85	103	85	103
Minus: vertės sumažėjimas	(223)	(247)	(177)	(234)
Iš viso atsargų	4 482	4 579	4 396	4 506

Žaliavas ir medžiagas sudaro kompresoriai, sudėtinės dalys, plastmasė, kabeliai, metalai ir kitos medžiagos, naudojamos gamyboje.

	Grupė		Bendrovė
	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Likutis metų pradžiai	(247)	(180)	(234)	(180)
Papildomas vertės sumažėjimas		(67)		(54)
Vertės sumažėjimo atstatymas	24		57
Nurašymai
Likutis metų pabaigai	(223)	(247)	(177)	(234)

2017 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturi teisinių apribojimų atsargoms. Grupės ir Bendrovės panaudotos žaliavos gamybinėje savikainoje, pardavus produkciją, yra apskaitomos pardavimo savikainoje, atitinkamai sudarė 25 108 tūkst. eurų ir 24 584 tūkst. eurų (4 pastaba).

16 Prekybos gautinos sumos

	Grupė			Bendrovė
	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Gautinos sumos iš nesusijusių pirkėjų	6 789	6 416	6 601	6 247
Gautinos sumos iš susijusių pirkėjų	-	-	27	29
Gautinos sumos bendrąja verte Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės	6 789	6 416	6 628	6 276
sumažėjimas	(1 068)	(1 060)	(1 022)	(1 024)
Gautinos sumos, grynąja verte	5 721	5 356	5 606	5 252
Iš jų:
Ilgalaikės gautinos sumos	-	-	-	-

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Trumpalaikės gautinos sumos	5 721	5 356	5 606	5 252
Iš viso	5 721	5 356	5 606	5 252

2017 m. gruodžio 31 d. Grupė neturėjo nebaigtų ilgalaikių sutarčių (2016 m. gruodžio 31 d. – neturėjo nebaigtų ilgalaikių sutarčių).

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas yra pripažintas dėl gautinų sumų iš nesusijusių pirkėjų. Iš pirkėjų gautinos sumos yra be palūkanų ir paprastai jų atsiskaitymo terminas yra 30–90 dienų.

Iš pirkėjų gautinų sumų individualiai nustatyto vertės sumažėjimo judėjimas:

	Grupė			Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per	(1 060)	(1 001)	(1 024)	(980)
metus	(46)	(81)	(35)	(78)
Gautinų sumų nurašymai	-	-	1	-
Užsienio valiutų kursų pasikeitimo įtaka	2	(11)	-	-
Apmokėtos sumos	36	33	36	34
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	(1 068)	(1 060)	(1 022)	(1 024)

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinoms sumoms, kurių bendroji vertė 2017 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo lygi 1 068 tūkst. eurų ir 1 022 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d atitinkamai 1 060 tūkst. eurų ir 1 024 tūkst. eurų), buvo apskaitytas 100 % vertės sumažėjimas. Gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas įtrauktas į administracines sąnaudas.

Gautinos sumos yra nurašomos, kai paaiškėja, kad jos nebus atgautos. Grupės ir Bendrovės 2017 m. ir 2016 m. gautinų sumų vertės sumažėjimas apskaitytas bendrosiose ir administracinėse sąnaudose.

17 Kitos gautinos sumos

		Grupė	Bendrovė
	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.

Gautinas PVM	162	132	157	127
Avansu sumokėti atostoginiai	157	95	157	95
Sukauptos palūkanos už susijusioms šalims suteiktas paskolas (14 pastaba)		48		48
Kitos gautinos sumos	275	2	242	1
Riboto naudojimo pinigai	4	4	4	4
Atimti: abejotinų kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas	-	-	-	-
	598	281	560	275
Iš jų:
Ilgalaikės gautinos sumos	-	-	-	-
Trumpalaikės gautinos sumos	598	281	560	275
Iš viso	598	281	560	275

18 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

		Grupė		Bendrovė
	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.

Pinigai banke	503	2 615	454	2 278
Pinigai kasoje	5	2	1	2
	508	2 617	455	2 280

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo apribojimų pinigų disponavimui, išskyrus paminėtus 23 pastaboje.

19 Įstatinis kapitalas

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės įstatinis kapitalas sudarė 11 887 tūkst. Eur. 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės įstatinį kapitalą sudarė 39 622 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė buvo 0,30 euro.

Visos Bendrovės akcijos buvo visiškai apmokėtos. Bendrovė neturi jokios kitos rūšies akcijų nei aukščiau paminėtas paprastąsias vardines. Bendrovės įstatuose nėra nustatyta jokių apribojimų teisėms į akcijas ar specialių kontrolės teisių akcininkams. Bendrovė ir jos dukterinės įmonės Bendrovės akcijų neturi. Bendrovė nėra išleidusi jokių konvertuojamų vertybinių popierių, keičiamų vertybinių popierių ar garantinių vertybinių popierių, taip pat neturi neapmokėtų įsigijimo teisių ar įsipareigojimų padidinti akcinį kapitalą 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d.

2016 m. įstatinis kapitalas buvo padidintas 3 565 tūkst. eurų didinant nominaliąją akcijų vertę iki 0,38 euro. Įstatinis kapitalas padidintas iš perkainojimo rezervo. 2016 m. gruodžio 20 d. buvo įregistruotas įstatinio kapitalo sumažinimas 3 168 tūkst. eurų suma mažinat nominaliąją akcijų vertę iki 0,30 euro. Įstatinis kapitalas buvo sumažintas vieninteliu tikslu – siekiant panaikinti Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje įrašytus nuostolius.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą įmonės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis nei ½ įstatinio kapitalo, nurodyto įmonės įstatuose. 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą.

20 Rezervai

Privalomasis rezervas

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės privalomasis rezervas atitinkamai sudarė 971 tūkst. Eur. ir 946 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. 901 tūkst. Eur ir 885 tūkst. Eur).

Bendrovės privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 % grynojo pelno kol rezervas pasieks 10 % įstatinio kapitalo. Grupės privalomasis rezervas yra sudarytas iš Bendrovės ir dukterinių įmonių privalomojo rezervo.

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. privalomasis rezervas Grupėje ir Bendrovėje nėra pilnai suformuotas.

Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas

Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas sudaromas skirtumams, susidarantiems konsoliduojant užsienio valstybėse veiklą vykdančių dukterinių įmonių finansines ataskaitas.

Valiutų perskaičiavimo skirtumai konsoliduotose finansinėse ataskaitose apskaitomi nuosavame kapitale tol, kol investicija realizuojama. Realizavus atitinkamą investiciją, sukauptas valiutos perskaičiavimo rezervas perkeliamas į nepaskirstytąjį rezultatą tuo pačiu laikotarpiu, kai pripažįstamas šios investicijos realizavimo pelnas ar nuostoliai.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervas yra susijęs su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimu, atėmus atidėtąjį mokestį.

Kiti rezervai

Kiti rezervai yra sudaromi akcininkų sprendimu specialiems tikslams. Prieš paskirstant pelną, visi paskirstytini rezervai pervedami į nepaskirstytąjį pelną ir kiekvienais metais akcininkų sprendimu perskirstomi.

21 Dotacijos

Grupė ir Bendrovė

Grynoji apskaitinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d.	703
Grynoji apskaitinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d.	629
Sukaupta amortizacija 2017 m. gruodžio 31 d.	3 236
Amortizacija už laikotarpį	122
Sukaupta amortizacija 2016 m. gruodžio 31 d.	3 114
Amortizacija už laikotarpį	127
Sukaupta amortizacija 2015 m. gruodžio 31 d.	2 987
Amortizacija už laikotarpį
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.	3 865
Padidėjimai per laikotarpį	48
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.	3 817
Padidėjimai per laikotarpį	-
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.	3 817

Dotacijos yra gautos gamybos įrengimų atnaujinimui bei pastatų remontui dėl CFC 11 elemento atsisakymo poliuretano izoliacinės medžiagos ir užpildymo putos gamyboje bei šiltnamio efekto dujų eliminavimo buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamyboje.

Dotacijos amortizuojamos per tą patį laikotarpį kaip įrengimai ir kitas turtas, kuriems buvo skirtos dotacijos, ir kai patiriamos kompensuojamos sąnaudos. Dotacijų amortizacijos suma yra įtraukiama į gamybos savikainą mažinant įrengimų ir pastatų rekonstrukcijos, kuriems buvo skiriamos dotacijos, nusidėvėjimą.

22 Atidėjiniai

Grupė parduotiems gaminiams suteikia 2 metų garantiją, o perparduodamai produkcijai (šaldymo dėžėms) 3 metų garantiją. Atidėjiniai garantiniam remontui buvo suformuoti, remiantis planuojamomis remonto sąnaudomis bei gedimų statistika, ir atitinkamai buvo suskirstyti į ilgalaikius ir trumpalaikius atidėjinius. Skirtumai tarp metų priklauso nuo produkto ir garantijos periodo derinio.

Bendrovė 2017 m. suformavo atidėjinį Lietuvos banko priežiūros tarnybos paskirtai baudai už 207 tūkst. Eur.

	Grupė			Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.

Sausio 1 d.	499	592	403	591
Priskaičiuota per metus	388	548	388	273
Panaudota	(196)	(641)	(194)	(461)
Nurašyta	(73)	-	-	-
Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka	-	-	-	-
Gruodžio 31 d.	618	499	597	403
Iš jų:
Ilgalaikiai	257	181	241	154
Trumpalaikiai	361	318	356	249
Iš viso	618	499	597	403

23 Ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos
Ilgalaikės paskolos su kintama palūkanų norma	413	9 884	413	9 884
Ilgalaikiai įsipareigojimai lizingo bendrovėms	84	67	-	-
	497	9 951	413	9 884
Trumpalaikės paskolos
Trumpalaikės paskolos su kintama palūkanų norma	10 124	1 302	10 124	1 302
Trumpalaikiai įsipareigojimai lizingo bendrovėms	28	21	-	-
	10 152	1 323	10 124	1 302
	10 649	11 274	10 537	11 186

Pagrindinė informacija apie individualias paskolas pateikiama toliau:

			Grupė		Bendrovė
	Pobūdis	Grąžinimo terminas	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Paskola 1	Paskola	2019-12-23	9 884	11 186	9 884	11 186
Paskola 2	Kredito linija	2020-04-10	653	-	653	-
Lizingas 1		2021-03-26	38	49	-	-
Lizingas 2 Lizingas 3		2021-05-26 2021-08-26	16 14	20 19	- -	- -
Lizingas 4		2022-07-11	44
			10 649	11 274	10 537	11 186

Paskola:

2017 m. gruodžio 31 d. paskolai nustatyta 1 mėn. EURIBOR plius 5,75 % dydžio metinė palūkanų norma (2016 m. gruodžio 31 d. – 1 mėn. EURIBOR plius 5,75 % dydžio metinė palūkanų norma).

2017 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės pastatai, kurių apskaitinė vertė 5 558 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. – 5 394 tūkst. eurų), Grupės ir Bendrovės mašinos ir įrengimai, kurių apskaitinė vertė 9 085 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 9 277 tūkst. eurų), buvo įkeisti bankui už suteiktas paskolas. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertė nurodyta po perkainojimo.

Pagal paskolos sutartį Bendrovė turėjo laikytis tam tikrų finansinių ir nefinansinių sąlygų, tokių kaip: finansinių skolų ir EBITDA santykis.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė nesilaikė finansinių skolų ir EBITDA santykio rodiklio. Su banku 2018 m. balandžio 16 d. buvo pasirašytas susitarimas, dėl minėto rodiklio neskaičiavimo 2017 m. gruodžio 31 d.

Dėl šios priežasties 2017 m. gruodžio 31 d. paskola yra apskaitoma kaip trumpalaikė paskola finansinės būklės ataskaitoje.

Kredito linija:

2017 m. gruodžio 31 d. kredito linijai nustatyta fiksuota 5,0 %, taikant peržiūrėjimo sąlygą – 6 mėn. EURIBOR + 3,5 % banko marža, dydžio metinė palūkanų norma.

Grupė ir Bendrovė yra įkeitusi savo esamas ir būsimas (gautinas) pinigines lėšas visose esamose ir būsimose Banko sąskaitose. Maksimali įkeitimo suma šalių susitarimu lygi 833 tūkst. Eur.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

SEKONORA Holdings Limited įkeitė už kredito liniją nuosavybės teise priklausančias 4 584 tūkst. vnt. Akcinė bendrovė "Snaigė" paprastąsias vardines akcijas. Bendrai įkeičiamų akcijų nominali vertė 1 375 tūkst. Eur.

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų dalis valiutomis:

		Grupė		Bendrovė
	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Paskolos valiuta:
Eurai	10 649	11 274	10 537	11 186
	10 649	11 274	10 537	11 186

Sutartiniai paskolų ir lizingo grąžinimo terminai:

		Grupė		Bendrovė
	Fiksuota palūkanų norma	Kintama palūkanų norma	Fiksuota palūkanų norma	Kintama palūkanų norma

2018 m.	-	1 666	-	1 638
2019 m.	-	8 820	-	8 790
2020 m.	-	139	-	109
2021 m.	-	18	-	-
2022 m.	-	6	-	-
	-	10 649	-	10 537

Grupės finansinio lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimams nustatyta fiksuota 3,5 % ir 3,9 % palūkanų norma.

Finansinės nuomos įmokos ateityje pagal minėtas finansinės nuomos sutartis 2017 m. gruodžio 31 d. bei 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro:

2017 - 23
2018 32 32
2019-2021 88 40
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso 120 95
Palūkanos (8) (7)
Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė 112 88

Finansinės nuomos įsipareigojimai apskaityti kaip :
Trumpalaikiai	28
Ilgalaikiai	84

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės turtą sudaro mašinos ir įrengimai (dukterinė įmonė). Finansinės nuomos terminas yra 5 metai.

Finansinės nuomos būdu įsigyto turto likutinės vertės paskirstymas :

	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Mašinos ir įrengimai	200	146

24 Ilgalaikės išmokos darbuotojams

2017 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vienkartinių išmokų išeinantiems iš įmonės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, sąnaudos sudarė 15 ir 14 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. – 5 tūkst. eurų).

	Grupė	Bendrovė
2013 m. gruodžio 31 d.	127	127
Panaudojimas per 2014 m.	(21)	(21)
Sukaupimas per 2014 m.	48	48
2014 m. gruodžio 31 d.	154	154
Panaudojimas per 2015 m.	(5)	(5)
Sukaupimas per 2015 m.	47	47
2015 m. gruodžio 31 d.	196	196
Panaudojimas per 2016 m.	(5)	(5)
Sukaupimas per 2016 m.	119	108
2016 m. gruodžio 31 d.	310	299
Panaudojimas per 2017 m.	(15)	(14)
Sukaupimas per 2017 m.	(14)	(23)
2017 m. gruodžio 31 d.	281	262

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai per 2017 m. ir 2016 m. buvo nereikšmingi, todėl nebuvo atskirai išskirti ir atvaizduoti kitose bendrosiose pajamose.

Grupė ir Bendrovė neturi plano turto nustatytoms išmokoms finansuoti.

25 Veiklos nuoma

Grupė ir Bendrovė turi sudariusi keletą žemės bei patalpų veiklos nuomos sutarčių. Nuomos sąlygose nėra numatyta apribojimų Grupės ir Bendrovės veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis skolomis ar papildoma ilgalaike nuoma. 2017 m. Grupės ir Bendrovės nuomos sąnaudos sudarė atitinkamai 63 tūkst. eurų ir 62 tūkst. eurų (2016 m. atitinkamai 67 tūkst. eurų ir 67 tūkst. eurų).

Planuojamos 2018 m. Grupės ir Bendrovės nuomos sąnaudos sudarys 61 tūkst. eurų.

Reikšmingiausia Grupės ir Bendrovės veiklos nuomos sutartis yra ilgalaikė AB "Snaigė" žemės nuomos sutartis, sudaryta su Alytaus miesto savivaldybe. Nuomos įmokų suma yra peržiūrima periodiškai, nuomos sutarties terminas baigiasi 2078 m. liepos 2 d.

Nuomos įmokos ateityje pagal sudarytas veiklos nuomos sutartis nėra apibrėžtos, kadangi sutartys gali būti nutraukiamos įspėjus per 1 mėn., išskyrus žemę.

26 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai

	Grupė			Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.

Atostoginių kaupiniai	469	375	435	338
Mokėtinas darbo užmokestis	282	225	253	196
Mokėtino socialinio draudimo įmokos	239	216	213	185
Mokėtinos gyventojų pajamų mokesčio įmokos	55	45	51	40
Kitos mokėtinos sumos ir kaupiniai	214	329	214	328
	1 259	1 190	1 166	1 087

		Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Pelno mokestis		368		324
Kiti mokėtini mokesčiai	23	23	18	14
Kitos mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos	184	104	179	104
	207	495	197	442

27 Pelno mokesčio ir kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

28 Pelnas (nuostoliai) ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai

Pelno ir sumažinto pelno vienai akcijai skaičiavimas yra pateikiamas žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.

Vidutinis svertinis paprastųjų akcijų skaičius Grynasis metų pelnas (nuostoliai), tenkantys	39 622	39 622	39 622	39 622
Bendrovės akcininkams	(13 237)	1 207	(13 136)	1 088
Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostoliai), eurais	(0,33)	0,03	(0,33)	0,03

29 Finansinės priemonės

Bendroji dalis

Grupė ir Bendrovė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika. Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Grupei ir Bendrovei, tikslus, politiką ir procesus, susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami kitose finansinių ataskaitų pastabose.

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės ir Bendrovės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė ir Bendrovė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės bei Bendrovės veiklos pokyčius. Grupė ir Bendrovė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus.

Kredito rizika

Didžiausią kredito riziką 2017 m. bei 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto apskaitinė vertė, todėl Grupės ir Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš susijusių šalių gautinų paskolų, pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius, ir pinigų bei pinigų ekvivalentų sumai finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Kredito rizika ar rizika, kad sandorio šalis neįvykdys savo įsipareigojimų, yra kontroliuojamos naudojant kreditavimo sąlygas ir priežiūros procedūras, pasitelkiant išorines kreditų draudimo ir skolų išieškojimo agentūras.

Gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:

		Grupė	Bendrovė
	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Susijusių šalių grąžintinos paskolos	-	10 681	-	10 681
Prekybos gautinos sumos	5 721	5 356	5 606	5 252
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	508	2 617	455	2 280
	6 229	18 654	6 061	18 213

2017 m. gruodžio 31 d. kaip ir 2016 m. gruodžio 31 d. pagrindinę dalį suteiktų paskolų sudaro paskola, suteikta tarpiniam akcininkui. Paskolos atgaunamumas apibūdintas 32 pastaboje.

Grupės ir Bendrovės prekybos partnerių koncentracija ir didžiausia kredito rizika, susijusi su iš pirkėjų gautinomis sumomis, ataskaitų sudarymo dieną pateikiama toliau:

			Grupė			Bendrovė
	2017	%	2016	%	2017	%	2016	%
1 klientas	890	13	719	11	890	13	719	12
2 klientas	627	9	413	8	627	10	413	7
3 klientas	390	6	396	6	390	6	396	6
4 klientas	371	5	336	5	371	6	336	5
5 klientas	285	4	287	4	285	4	287	5
6 klientas	230	3	263	4	230	3	263	4
7 klientas	229	3	205	3	229	3	205	3
Kiti klientai	3 767	57	3 797	59	3 606	55	3 657	58
Vertės sumažėjimas	(1 068 41 678 743 )		(1 060) 41 678 743		(1 022 41 678 743 )	100	41 678 (1024 743 )	100
Iš viso	5 721	100	5 356	100	5 606	100	5 252	100

Gautinos sumos iš pirkėjų pagal geografinius regionus:

		Grupė		Bendrovė
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Vakarų Europa	2 246	1 788	2 246	1 787
Centrinė Europa	1 197	1 190	1 197	1 185
Ukraina	1 092	1 121	1 092	1 121
Lietuva	589	972	474	874
Kitos NVS šalys	326	122	326	122
Kitos Baltijos valstybės	121	32	121	32
Rusija	137	131	137	131
Kiti	13	-	13	-
	5 721	5 356	5 606	5 252

Centrinės Europos regionui priskiriama Lenkija, Čekija, Bulgarija, Vakarų Europos regionui yra priskiriama Prancūzija, Vokietija, Norvegija, Portugalija; kitos NVS šalys yra Uzbekija, Moldova, Azerbaidžanas.

Grupės ir Bendrovės 35,9 % ir 36,8 % pardavimų 2017 m. buvo vykdoma į Vakarų Europos šalis, (2016 m. atitinkamai 34,6 % ir 36,02 %) pardavimų į Ukrainą 19,3 % ir 19,8 % (2016 m. atitinkamai 18,8 % ir 19,6 % pardavimų). Grupės ir Bendrovės gautinos sumos už parduotas prekes į Vakarų Europos šalis ir į Ukrainą įvertinus vertės sumažėjimą 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė atitinkamai 2 246 tūkst. eurų ir 2 246 tūkst. eurų , o į Ukrainą atitinkamai 1 092 ir 1 092 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1 788 tūkst. eurų ir 1 787 tūkst. eurų).

Nors, vadovybės nuomone, ji imasi visų reikiamų priemonių, padedančių esamomis aplinkybėmis išlaikyti Grupės ir Bendrovės verslo pastovumą, ir toliau išliekanti nestabili verslo aplinka galėtų, šiuo metu neprognozuojamais būdais, neigiamai paveikti Grupės ir Bendrovės veiklos rezultatus ir finansinę būklę. 2017 m. gruodžio 31 d. įvertinusios riziką Grupė ir Bendrovė apskaitė 1 068 tūkst. eurų vertės sumažėjimą gautinoms sumoms (2016 m. gruodžio 31 d. 1 060 tūkst. eurų). Šios finansinės ataskaitos atspindi vadovybės dabartinį įvertinimą, susijusį su verslo aplinkos poveikiu Grupės ir Bendrovės veiklai ir finansinei būklei. Ateityje verslo aplinka gali skirtis nuo vadovybės įvertinimų.

Grupės ir Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų gautinoms sumoms, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Grupė ir Bendrovė negarantuoja už kitų šalių prievoles, išskyrus tai, kas atskleista 30 pastaboje.

Grupėje ir Bendrovėje yra įdiegta kredito politika ir kredito rizika nuolat kontroliuojama. Visiems pirkėjams, pageidaujantiems gauti atitinkamą mokėjimo atidėjimą, atliekami kredito rizikos įvertinimai.

Kredito draudimu "Atradius Sweden Kreditförsäkring" Lietuvos skyriuje apdraustos sumos sudaro 2 926 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. – 2 935 tūkst. eurų) iš Grupės gautinų prekybos sumų. Neapdraustos gautinos sumos iš Ukrainos, Moldovos, Rusijos ir kitų NVS šalių pirkėjų.

Kredito rizika (tęsinys)

Iš pirkėjų gautinų sumų, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, vėlavimų analizė 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

Grupė, nenuvertėjusių skolų senatis

	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas				Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas
	nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 30 dienų	30–60 dienų	60–90 dienų	90–120 dienų	daugiau nei 120 dienų	Iš viso
2017 m.	4 216	1 283	131	19	9	63	5 721
2016 m.	4 510	731	88	12	8	7	5 356

Bendrovė, nenuvertėjusių skolų senatis

	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis		Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas
	nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 30 dienų	30–60 dienų	60–90 dienų	90–120 dienų	daugiau nei 120 dienų	Iš viso
2017 m.	4 195	1 250	99	13	2	47	5 606
2016 m.	4 491	686	71	1	-	3	5 252

Mokumo rizika

Grupė ir Bendrovė kontroliuoja lėšų trūkumo riziką naudodama pinigų srautų ataskaitas su likvidumo prognozėmis ateities laikotarpiams. Ataskaita apima numatomus veiklos pinigų srautus ir leidžia efektyviai planuoti pinigų panaudojimą. Grupės mokumo (trumpalaikis turtas iš viso / trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso) ir greito mokumo ((trumpalaikis turtas iš viso - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso) 2017 m. gruodžio 31 d. yra atitinkamai 0,57 ir 0,35 (2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1,45 ir 0,97). Bendrovės mokumo ir skubaus mokumo rodikliai 2017 m. gruodžio 31 d. yra atitinkamai 0,56 ir 0,34 (2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1,42 ir 0,94). Rodiklių sumažėjimas iš esmės nulemtas paskolos perklasifikavimo iš ilgalaikės į trumpalaikę.

Grupės ir Bendrovės likvidumo rizikos valdymo politikos tikslas palaikyti santykį tarp tęstinio finansavimo ir lankstumo naudojant bankų sąskaitų perviršius, bankų paskolas, obligacijas ir nuomos sutartis.

Toliau pateiktos lentelės apibendrina finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2017 m. bei 2016 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis.

Grupė

201	497	-	10 649	10 649
42	-	-	7 772	7 772
-	-	-	-
243	497	-	18 421	18 421

nustatytos palūkanos - 308 1 618 11 253 - 13 179 11 274

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	2 556	3 489	-	-	-	6 045	6 045
Suteiktos garantijos (30 pastaba)	874	-	-	-	-	874
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	3 430	3 797	1 618	11 253	-	20 098	17 319
Bendrovė
	Pareika lavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso	Apskai tinė vertė
Paskolos ir kiti įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos	9 884	60	180	413	-	10 537	10 537
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	3 348	4 444	42	-	-	7 834	7 834
Suteiktos garantijos	-	-	-	-	-	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	13 232	4 504	222	413	-	18 371	18 371
Paskolos ir kiti įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos	-	300	1 604	11 088	-	12 992	11 186
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	2 552	3 596	-	-	-	6 148	6 148
Suteiktos garantijos (30 pastaba)	1 158	-	-	-	-	1 158	-
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	3 710	3 896	1 604	11 088	-	20 298	17 334

Atsižvelgdamos į priežiūros institucijos reikalavimus, Grupė ir Bendrovė pakeitė paskolų, kurioms nustatytos palūkanos, pateikimą. Paskolos pateiktos kaip mokėtinos pareikalavus.

Palūkanų mokėjimai už šioje lentelėje nurodytas paskolas su kintamomis palūkanų normomis apskaičiuoti pagal vidutines rinkos palūkanų normas laikotarpio pabaigoje; kintant rinkos palūkanų normoms šios sumos gali keistis. Suteiktų garantijų 2017 m. gruodžio 31 d. platesnis komentaras pateikiamas 30 pastaboje.

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės paskolos yra su kintamomis palūkanų normomis, kurios susijusios su EURIBOR.

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė nesinaudojo jokiomis finansinėmis priemonėmis apsidrausti nuo palūkanų normos kitimo rizikos.

Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams vadovybės nuomone nereikšmingas. Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų rezultato įtaką, nėra.

Užsienio valiutos rizika

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įvedus eurą užsienio valiutos kurso rizika sumažėjo, nes didžiąją dalį pajamų Grupė ir Bendrovė uždirba eurais. 2017 ir 2016 m. nebuvo vykdoma išvestinių finansinių sandorių užsienio valiuta.

2017 m. bei 2016 m. gruodžio 31 d. Grupės piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai skirtingomis valiutomis buvo tokie:

		2017 m.	2016 m.
	Turtas	Įsipareigojimai	Turtas	Įsipareigojimai
Eurais	6 171	18 418	18 551	17 319
JAV doleriais	55	2	55	-
Kita valiuta	3	-	-	-
Iš viso	6 229	18 420	18 606	17 319

2017 m. bei 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai skirtingomis valiutomis buvo tokie:

		2017 m.		2016 m.
	Turtas	Įsipareigojimai	Turtas	Įsipareigojimai
Eurais	6 006	18 369	18 110	17 334
JAV doleriais	55	2	55	-
Kita valiuta	-	-	-	-
Iš viso	6 061	18 371	18 165	17 334

Kapitalo valdymas

Grupė ir Bendrovė kaip kapitalą valdo įstatinį kapitalą, privalomąjį rezervą, užsienio valiutos perskaičiavimo rezervą, perkainojimo rezervus ir nepaskirstytąjį pelną. Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė palaiko reikiamą kapitalo lygį ir atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant garantuoti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams arba išleisti naujas akcijas.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 % jos akcinio kapitalo. 2017 m. bei 2016 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė šį reikalavimą vykdė.

Tikroji finansinių priemonių vertė

Pagrindinio Grupės ir Bendrovės finansinio turto ir įsipareigojimų, kurie nevertinami tikrąja verte – ilgalaikių ir trumpalaikių gautinų paskolų, prekybos ir kitų gautinų sumų, prekybos ir kitų mokėtinų skolų, ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

Trumpalaikių paskolų, prekybos ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių finansinių skolų ir trumpalaikių prekybos skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
Ilgalaikių gautinių sumų ir ilgalaikių mokėtinų sumų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms.

30 Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Laidavimo sutartimi Bendrovė buvo laidavusi už UAB "Vaidana" dėl tinkamo prievolių vykdymo AB Šiaulių banko naudai dėl jai suteikto kredito, kurio vertė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 874 tūkst. Eurų. UAB "Vaidana" kredito galiojimo laikotarpiu vykdė visus prisiimtus įsipareigojimus Bankui, įskaitant ir dalinius kredito grąžinimus pagal sutartą grafiką. 2017 m. balandžio 11 d. AB Snaigė perėmė paskolą iš UAB Vaidana (14 pastaba), laidavimas nebegalioja.

2013 m. Bendrovė sudariusi šilumos energijos pirkimo sutartį, pagal kurią 10 metų įsipareigoja pirkti po 6 000 Kwh šilumos energijos per metus. Nenupirkus sutarto kiekio energijos arba nutraukus sutartį yra numatytos baudos nuo 579 tūkst. eurų pirmais sutarties galiojimo metais iki 58 tūkst. eurų dešimtais sutarties galiojimo metais. 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė.

Mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu per 5 po ataskaitinių mokestinių metų iš eilės einančius metus patikrinti buhalterijos knygas ir apskaitos įrašus bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Bendrovės vadovybei nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.

Bendrovė 2017 m. gruodžio 19 d. pasirašė laidavimo sutartį už dukterinės įmonės UAB "Almecha" įsipareigojimą pagal gauto išankstinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą, kuria įsipareigojo solidariai atsakyti už nuostolių atlyginimą, jei UAB "Almecha" neįvykdys įrangos pagaminimo sutarties, už kurią buvo sumokėtas avansas. Maksimali laidavimo suma – 466 tūkst. EUR. Gauto išankstinio apmokėjimo laidavimo draudimas galioja iki 2019 m. sausio 1 d. Kadangi tai jau ne

pirmas analogiškos įrangos gaminimas, o ir pati dukterinė įmonė yra pajėgi padengti nuostolius jei tokių būtų, mažai tikėtina kad Bendrovė šį laidavimą turėtų padengti.

31 Susijusių šalių sandoriai

Pagal 24-ąjį TAS "Susijusių šalių atskleidimas" šalys laikomos susijusiomis, jei viena šalis gali vienašališkai ar bendrai kontroliuoti kitą arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, kai priimami finansiniai ar veiklos sprendimai finansų ar veiklos klausimais, arba kai šalys yra bendrai kontroliuojamos, taip pat jei vadovybės nariai, jų artimieji ar artimi asmenys, gali vienašališkai ar bendrai kontroliuoti Bendrovę ar Grupę ar daryti jai reikšmingą įtaką. Nustatant, ar šalys yra susijusios, yra atsižvelgiama į santykių esmę, o ne į jų formą.

Grupės kontroliuojančios šalys 2017 m. ir 2016 m. buvo šios:

UAB "Vaidana" (kontroliuojanti šalis, 2016 - patronuojanti įmonė) "Hymana Holdings" Ltd. (kontroliuojanti šalis); Sekenora holdings limited (patronuojanti įmonė)

Grupė vykdo politiką sudaryti sandorius su susijusiomis šalimis komerciniais terminais ir sąlygomis. Likučiai metų pabaigoje yra neapdrausti, jiems nenustatytos palūkanos, išskyrus suteiktą paskolą. 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Grupė nesuformavo vertės sumažėjimų abejotinoms skoloms, susijusioms su gautinomis sumomis iš susijusių šalių už parduotą produkciją ir suteiktas paslaugas. Abejotinų gautinų sumų vertinimas yra atliekamas kiekvienais metais tikrinant susijusios šalies finansinę būklę ir įvertinant rinką, kurioje veikia susijusi šalis.

Finansinės ir investicinės veiklos sandoriai su susijusiomis šalimis per metus:

		2017 m.					2016 m.
	Gautos paskolos	Palūkanų sąnaudos	Suteiktos paskolos	Palūkanų pajamos	Gautos paskolos	Palūkanų sąnaudos	Suteiktos paskolos	Palūkanų pajamos
Galutinių akcininkų kontroliuojamos
įmonės Kontroliuojančios	-	-	-	-	-	-	-	-
šalys	-	-	901	588	-	-	327	600
	-	-	901	588	-	-	327	600
2017 m.				Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos		Mokėtinos sumos
Galutinių akcininkų kontroliuojamos įmonės			1 087		-	6		277
Kontroliuojančios šalys			-		-	-		-
Iš viso			1 087		-	6		277
2016 m.			Pirkimai		Pardavimai	Gautinos sumos		Mokėtinos sumos
Galutinių akcininkų kontroliuojamos įmonės			871		-	239		-
Kontroliuojančios šalys			-		-	10 633		-
Iš viso			871		-	10 872		-

Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis:

		Pirkimai	Pardavimai
	2017 m.	2016 m.	2017 m.	2016 m.
Dukterinės įmonės	224	265	111	102

Bendrovė vykdo politiką sudaryti sandorius su dukterinėmis įmonėmis sutartinėmis sąlygomis. Bendrovės sandorius su dukterinėmis įmonėmis sudaro gamybos žaliavų ir gatavos produkcijos įsigijimai ir pardavimai bei gaunamos rinkodaros

paslaugos, taip pat nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimai. Likučiai metų pabaigoje yra neapdrausti, gautinoms sumoms nenustatytos palūkanos ir atsiskaitymai vykdomi tik bankiniais pavedimais. Gautinų sumų iš dukterinių įmonių apmokėjimui užtikrinti Bendrovei nebuvo įkeistų reikšmingų turto sumų.

Bendrovės suteiktų paskolų ir gautinų sumų iš dukterinių įmonių vertės finansinės būklės ataskaitoje gruodžio 31 d.:

	2017 m.	2016 m.
Ilgalaikės gautinos sumos
Dukterinės įmonės	-	-
Ilgalaikių gautinų sumų iš viso	-	-
Trumpalaikės gautinos sumos
Dukterinės įmonės	27	29
Trumpalaikių gautinų sumų iš viso	27	29

Bendrovės iš dukterinių įmonių gautinų sumų bei suteiktų paskolų vėlavimų analizė gruodžio 31 d.:

	Iš dukterinių įmonių gautinos sumos ir suteiktos paskolos, kurių			Pradelstos iš dukterinių įmonių gautinos sumos ir suteiktos paskolos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas
	laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 30 dienų	30–60 dienų	60–90 dienų	90–120 dienų	daugiau nei 120 dienų	Iš viso
2017 m.	27	-	-	-	-	-	27
2016 m.	29	-	-	-	-	-	29

Bendrovės mokėtinos sumos dukterinėms įmonėms gruodžio 31 d. (įtrauktos į Prekybos skolų straipsnį Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje):

	2017 m.	2016 m.

Dukterinės įmonės	105	132

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

Per 2017 m. Grupės vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis iš viso sudarė 1087 tūkst. eurų (23 asmenims), o 2016 m. – atitinkamai 1049 tūkst. Eurų (23 asmenims). Bendrovės ir dukterinių įmonių vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

32 Priežiūros institucijos veiksmai dėl Bendrovės ir Grupės TFAS reikalavimų laikymosi

AB "Snaigė" 2018 m. vasario 1 d. gavo 2018 m. sausio 29 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimą Nr. 241-19 (toliau tekste – Sprendimas), kuriame nurodyta:

Įpareigoti AB "Snaigė" nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šio sprendimo gavimo, viešai paskelbti pranešimą apie esminį įvykį, t. y. apie šį Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą, nurodant:

1.1. kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu AB "Snaigė" buvo skirta 207 250 Eur bauda už Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio pažeidimą ir už privalomo Lietuvos banko nurodymo nevykdymą;

1.2. kad 2016 m. AB "Snaigė" finansinės ataskaitos neatitinka 1 TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas", 16 "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" ir 39 TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas" reikalavimų;

1.3. pažeidimų poveikį finansinėms ataskaitoms:

1.3.1. gautinos sumos iš susijusių įmonių (2015 m. pabaigoje – 9,8 mln. Eur, 2016 m. pabaigoje – 10,64 mln. Eur) turėjo vertės sumažėjimo požymių, kurie nebuvo įvertinti, ir nebuvo nustatyta gautinų sumų dabartinė vertė, todėl tikslaus poveikio Bendrovės finansinei būklei ir finansiniams rezultatams nustatyti negalima, tačiau jeigu gautinų sumų iš susijusių įmonių dabartinė vertė būtų mažesnė nei šios sumos balansinė vertė, AB "Snaigė" 2015 m. ir 2016 m. turtas ir nepaskirstytasis rezultatas sumažėtų;

1.3.2. 2016 m. AB "Snaigė" pažeisdama tarptautinius apskaitos standartus panaudojo perkainojimo rezervo dalį sukauptiems nuostoliams padengti, todėl AB "Snaigė" perkainojimo rezervas neleistinai sumažėjo 3,17 mln. Eur;

1.3.3. AB "Snaigė", rengdama 2016 m. finansines ataskaitas, neįvertino reikšmingų neapibrėžtumų, kurie galėjo kelti abejonių dėl Bendrovės veiklos tęstinumo, ir šios informacijos neatskleidė finansinėse ataskaitose;

1.4. datą, kada finansinės ataskaitos bus ištaisytos, įvertintos ir paskelbtos viešai;

1.5. kad Bendrovės valdymo organų nariai nesilaikė AB "NASDAQ Vilnius" listinguojamų bendrovių valdymo kodekse nustatytų principų, todėl AB "Snaigė" netinkamai viešai atskleidė informaciją apie tai, kaip 2016 m. buvo laikomasi Kodekso principų ir standartų. AB "Snaigė" vadovai neveikė visų akcininkų ir Bendrovės interesais, nes:

Su kontroliuojančiu akcininku susijusios bendrovės iki 2017 m. rugsėjo 30 d. iš Bendrovės vadovų sprendimu yra gavusios 11,92 mln. Eur paskolų, už kurias nuo paskolų suteikimo (nuo 2012 m. vidurio) datos nemoka Bendrovei sukauptų palūkanų. Bendrovės pinigai nėra naudojami Bendrovės vertei ir visų akcininkų naudai didinti, o kontroliuojantis akcininkas gautus pinigus gali naudoti savo reikmėms ir iš to turėti turtinės naudos. Taip pat Bendrovė vadovų sprendimu su kontroliuojančiu akcininku susijusių bendrovių naudai iš banko yra paėmusi paskolą, už kurią iš Bendrovės lėšų moka palūkanas.
Bendrovės valdybos teikimu, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir pažeidžiant 16 TAS nuostatas, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu 3,17 mln. Eur sumažintas perkainojimo rezervas tapo tokio dydžio, kad, įvykus tam tikriems rinkos pokyčiams ar kitiems veiksniams, kurie lemtų nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimą, galėtų būti nepakankamas sumažėjusiai turto vertei padengti ir toks sumažėjimas būtų į apskaitą įtraukiamas tiesiogiai per pelno (nuostolių) ataskaitą, sumažintų uždirbtą Bendrovės pelną ar didintų patirtus nuostolius.
Bendrovės sukaupti nuostoliai buvo padengti nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir pažeidžiant 16 TAS nuostatas, tačiau visuotiniam akcininkų susirinkimui valdybos teikimu pasiūlytas sprendimas išmokėti dividendus. Bendrovės vadovai, neįvykdę Lietuvos banko privalomo nurodymo – nepagrindę iš susijusių įmonių gautinų sumų, kurios turėjo vertės sumažėjimo požymių, susigrąžinimo ir neleistinai panaikinę Bendrovės sukauptus nuostolius, t. y. neįvertinę Bendrovės finansinės būklės ir veiklos rezultatų, jei jie į apskaitą būtų įtraukti laikantis tarptautinių apskaitos standartų reikalavimų, pasiūlė Bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui priimti sprendimą dėl dividendų mokėjimo. Taigi Bendrovės vadovai, neparengę finansinių ataskaitų, kurios rodytų tikrą ir teisingą vaizdą, pasiūlė Bendrovės akcininkams priimti sprendimą dėl dividendų mokėjimo. Su kontroliuojančiu asmeniu susijusioms bendrovėms buvo paskirta 0,87 mln. Eur dividendų (91,1 proc. visų paskirtų dividendų sumos), tačiau, nors Bendrovė teigė, kad iš susijusių bendrovių gautinos sumos gali būti susigrąžinamos išmokėtais dividendais, išmokėtos sumos į Bendrovę negrįžo. Nurodytais pažeidimais pažeisti esminiai teisės aktų reikalavimai, pažeidimai padaryti siekiant naudos kontroliuojančiam akcininkui ir pažeidžiant pačios Bendrovės

Atsižvelgdama į Sprendimo reikalavimą, AB "Snaigė" 2018 m. vasario 1 d. paskelbė pranešimą apie esminį įvykį, bei 2017 m. suformavo atidėjinį Lietuvos banko priežiūros tarnybos paskirtai baudai už 207 tūkst. Eur.

Bendrovės vadovybės nuomonė dėl Lietuvos Banko priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimo

Įvertinusi Lietuvos Banko nustatytą galimą poveikį finansinėms ataskaitoms, Vadovybė laikosi nuomonės, kad tiek 2015 m., tiek 2016 m. atsaskaitose pateikta informacija buvo teisinga, o pagal tuo metu turėtą informaciją buvo padaryti teisingi vertinimai ir atskleisti bei įvertinti visi reikšminigi neapibrėžtumai.

Dėl gautinų sumų 2016 m. ataskaitoje Vadovybė pažymi, kad susijusios šalys tiesiogiai ar netiesiogiai valdė 91,1 % Bendrovės akcijų. Bendrovė apskaičiavo gautinų paskolų atsiperkamąją vertę remdamasi įvertintais būsimaisiais pinigų srautais. Būsimieji pinigų srautai iš paskolų susigrąžinimo įvertinti remiantis prognozuojamais dividendų srautais iš Bendrovės. Prognozuodama būsimuosius dividendus, vadovybė darė pagrįstas prielaidas dėl ateinančių metų, kurios atspindiėjo geriausią vadovybės įvertinimą remiantis esama situacija atitinkamame sektoriuje. Dividendų mokėjimas 2017 m. ir buvo vykdomas, kas pilnai atitiko prielaidas gautinų paskolų vertinime. Tačiau 2017 metų eigoje atsirado naujos aplinkybės, kurių nebuvo galima pagrįstai numatyti (akcininkas skyrė tik labai mažą dalį dividendų skolai dengti, o pasaulinės žaliavų kainų korekcijos ir veiklos aplinka nulėmė stipriai mažėjančią maržą ir blogesnį nei tikėtasi Bandrovės veiklos rezultatą), ko pasekoje rengiant 2017 metų ataskaitas buvo pripažintas paskolų vertės sumažėjimas.

Nors Lietuvos Banko nuomone Bendrovė neleistinai padidino įstatinį kapitalą iš perkainavimo rezervo, Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme yra nurodyta tokia galimybė, ir Bendrovė visus veiksmus, susijusius su kapitalo

ັບການ.

Generalinis direktorius	Gediminas Čeika	2018 m. balandžio 11 d.
Finansų direktorius	Mindaugas Sologubas	2018 m. balandžio 11 d.

1 BENDRA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"…67
1.1 Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas 67
1.2 Pagrindiniai duomenys apie bendrovę67
1.3 Bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis67
1.4 Bendrovės įmonių grupės struktūra 67
1.5 Informacija apie bendrovės filialus ir atstovybes67
1.6 Trumpa bendrovės istorijа 68
1.7 Misija.Vizija.Vertybės69
1.8 Svarbiausi 2017 metų įvykiai 69
2 AB "SNAIGĖ" VALDYMAS IR VADOVYBĖ 69
2.1 Bendrovės valdymo organai 69
2.2 Bendrovės valdymo organų nariai 70
2.3 Benrovės įmonių grupės vadovybė72
2.4 Bendrovės įstatų pakeitimo tvarka72
3 AB "SNAIGĖ" ĮSTATINIS KAPITALAS, AKCININKAI, INFROMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS73
3.1 Bendrovės įstatinis kapitalas 73
3.2 Akcininkai 73
3.3 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose74
3.4 Savų akcijų supirkimas 76
3.5 Dividendai76
3.6 Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais 76
3.7 Vertybinių popierių perleidimo apribojimai 76
4 AB "SNAIGĖ" VEIKLOS APŽVALGA77
4.1 Pagrindiniai bendrovės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika77
4.2 Gamyba77
4.3 Pardavimai78
4.4 Tiekimas 81
4.5 Darbuotojai ir žmogiškųjų išteklių politika 81
4.6 Investicijų politika83
4.7 Aplinkos apsauga 84
4.8 Rizikos veiksniai, susiję su bendrovės veikla85
4.9 Susijusių šalių sandoriai 86
5 KITA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"86
5.1 Bendrovės dalyvavimas organizacijose86
5.2 Patentai, licencijos87
5.3 Naujausi ir esminiai įvykiai bendrovės veikloje 87
5.4 Veiklos strategija ir planai 92
6 INFORMACIJA APIE TAI, KAIP AB "SNAIGĖ" LAIKOSI VALDYMO KODEKSO, TAIKOMO REGULIUOJAMOJE
RINKOJE VERTYBINIAIS POPIERIAIS PREKIAUJANČIOM BENDROVĖMS 93

1 BENDRA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"

1.1 Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Metinis pranešimas parengtas už 2017 metus.

1.2 Pagrindiniai duomenys apie bendrovę

Bendrovės pavadinimas – akcinė bendrovė "Snaigė" (toliau vadinama bendrove) Įstatinis kapitalas 2017 m. gruodžio 31 d. – 11 886 718,50 euro Adresas – Pramonės g. 6, LT-62175 Alytus Telefonas – (315) 56 206 Faksas – (315) 56 207; (315) 56 269 Elektroninis paštas – [email protected] Interneto tinklalapis – http://www.snaige.lt

Teisinė-organizacinė forma – juridinis asmuo, akcinė bendrovė

Įregistruota kaip Lietuvos Respublikos (toliau – LR) akcinė bendrovė 1992 m. gruodžio 1 d. Alytaus miesto valdyboje, bendrovės įregistravimo numeris AB 92-119, įmonių rejestro kodas 249664610. Paskutiniai AB "Snaigė" įstatai buvo perregistruoti LR Juridinių asmenų registro Alytaus skyriuje 2016 m. gruodžio 20 d.

1.3 Bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis

Bendrovės pagrindinė veikla yra šaldytuvų ir šaldiklių gamyba ir kita LR įstatymų nedraudžiama veikla, kaip numatyta registracijos įstatuose.

1.4 Bendrovės įmonių grupės struktūra

1.4.1 Informacija apie bendrovės dukterines įmones

AB "Snaigė" grupei priklauso Alytaus šaldytuvų gamykla "Snaigė" ir šios dukterinės bendrovės:

UAB "Almecha". Pagrindinė veikla kitų niekur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba. Bendrovė įkurta 2006 m. lapkritį. Adresas: Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva.
OOO "Snaigė-Ukraine". Pagrindinė veikla šaldymo prietaisų realizacija, prekyba, konsultavimas, servisas. Bendrovė įkurta 2002 m. lapkritį. Adresas: Gruševskio g. 28-2a/43, Kijevas, Ukraina.

1.5 Informacija apie bendrovės filialus ir atstovybes

Bendrovė neturi filialų ir atstovybių.

1.6 Trumpa bendrovės istorijа

1963 m. Alytuje pradėti gaminti pirmieji buitiniai šaldytuvai Lietuvoje. Per pirmuosius metus pagaminti pirmieji 25 šaldytuvai.
1968 m. pastatyta nauja gamykla pramonės rajone.
1975 m. pagamintas pirmasis milijonas šaldytuvų.
1983 m. AB "Snaigė" gaminiai pradėti eksportuoti į užsienio šalis.
1990 m. bendrovė tapo Lietuvos Respublikos valstybės įmone.
1992 m. AB "Snaigė" privatizuota ir įregistruota kaip akcinė bendrovė.
1995 m. bendrovė buvo rekonstruota; šaldytuvai pradėti gaminti be aplinkai kenksmingo freono.
1997 m. AB "Snaigė" gavo kokybės valdymo tarptautinio standarto sertifikatą.
2000 m. bendrovės kokybės valdymo sistema sėkmingai peratestuota ISO 9001 sertifikatui gauti.
2001 m. AB "Snaigė" gavo aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto ISO 14001 sertifikatą.
2002 m. pradėti gaminti šaldytuvai su aplinkai nekenksmingu šaltnešiu R600a. Pradėta A+ energijos efektyvumo klasės šaldytuvų gamyba. "Snaigė" tapo ES projekto "Energy+" dalyve.
2003 m. A+ energijos efektyvumo klasės šaldytuvas "Snaigė RF310" apdovanotas LPK konkurso "Geriausias metų gaminys" aukso medaliu.
2004 m. bendrovė atidarė naują gamyklą Kaliningrade.
2006 m. AB "Snaigė" įsigijo 100 proc. įmonės "Liga-Servis", užsiimančios didmenine ir mažmenine prekyba Rusijoje, akcijų.
Pagamintas dešimt milijoninis šaldytuvas.
Bendrovė savo produkciją eksportavo į daugiau nei keturiasdešimt pasaulio šalių.
2007 m. AB "Snaigė" Alytaus gamykloje pradėjo serijinę naujų modelių linijos "Snaigė Ice Logic" gamybą.
Ši naujoji linija laimėjo nacionalinio konkurso "Inovacijų prizas 2007" apdovanojimą. Šaldytuvai įvertinti "Inovatyvaus produkto" kategorijoje.
Bendrovės aplinkos apsaugos vadybos sistema sėkmingai peratestuota ISO 14001 sertifikatui gauti.
Šaldytuvas "Snaigė ICE LOGIC RF34SH" apdovanotas "Metų gaminio" aukso medaliu.
Per šiuos metus AB "Snaigė" pardavė rekordinį kiekį 653 tūkst. šaldytuvų.
2008 m. šaldytuvas "Snaigė ICE LOGIC RF31SM" apdovanotas "Metų gaminio" aukso medaliu.
Bendrovė pripažinta inovatyvia Lietuvos įmone, jai įteiktas "Inovacijų prizas 2008".
2009 m. dėl nuostolingos gamybos, kurią lėmė rublio devalvacija, uždaryta bendrovės gamykla Kaliningrade.
2010 m. pradėta serijinė aukščiausios energijos efektyvumo klasės šaldytuvų gamyba.
Kartu su Kazachstano valstybinio kapitalo įmone SPK "Saryarka" bendrovė įkūrė bendrą įmonę "Snaigė-Saryarka".
Šaldytuvas "Snaigė Ice Logic RF 34 A++" apdovanotas Lietuvos "Metų gaminio 2010" aukso medaliu.
2011 m. A++ klasės šaldytuvas-šaldiklis "Snaigė ICE LOGIC Glassy RF34SM" apdovanotas Lietuvos "Metų gaminio" aukso medaliu.
2011 m. Rusijos bendrovė "Polair", netiesiogiai veikdama per UAB "Vaidana", įsigijo 59,86 proc. visų bendrovės akcijų.
2012 m. oficialaus siūlymo įgyvendinimo metu UAB "Vaidana" įsigijo 12 379 525 vnt. paprastųjų vardinių 1 lito nominalios vertės AB "Snaigė" akcijų ir 2012 m. birželio 1 d. turėjo 36 096 193 vnt., arba 91,1 proc., bendrovės akcijų.
Už pasiekimus eksporto srityje AB "Snaigė" pripažinta "2012 metų eksportuotoja" ir apdovanota Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prizu.
2013 m. AB "Snaigė" nugalėjo "Inovatyvios įmonės" kategorijoje ir apdovanota "Inovacijų prizu 2013".
2013 m. A++ klasės "Snaigė" Glassy dizaino linijos "Side by side" tipo šaldytuvas C 29SM šaldiklis F 22SM apdovanotas Lietuvos "Metų gaminio" aukso medaliu.
2013 m. gamybai paruoštas aukščiausios energijos efektyvumo klasės A+++ šaldytuvas "Snaigė ICE LOGIC RF34SM".
2013 m. AB "Snaigė" dalyvavo "Verslo žinių" organizuotame projekte smulkiajam ir vidutiniam verslui "Gazelė 2013" ir yra pripažinta viena sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai besivystančių Lietuvos bendrovių.
2014 m. sukurtas "RF 34 NO FROST" šaldymo sistemos šaldytuvas, atitinkantis A++ energijos klasės reikalavimus.
2014 m. AB "Snaigė" šaldytuvas su bešerkšne šaldymo sistema "NO FROST SNAIGĖ RF34" laimėjo "Lietuvos metų gaminio 2014" aukso medalį.
Bendrovė pripažinta inovatyvia Lietuvos įmone ir apdovanota Lietuvos Inovacijų prizu.
Bendrovė dalyvavo tarptautinėje buitinės technikos parodoje IFA2015 Berlyne.
2015 m. sukurta naujų gaminių šaldiklio ir šaldytuvo stiklo paviršiaus durimis C31+F27 kombinacija.
2015 metais baigti vykdyti du (po dvejus metus trukę) projektai, kuriuos iš dalies finansavo Europos regioninės plėtros fondas:

"AB "Snaigė" produktyvumo didinimas, investuojant į komercinių šaldytuvų gamybos barą" pagal priemonę "Invest LT2";

"MTTP infrastruktūros plėtra AB "Snaigė", investuojant į naujų produktų tyrimų centrą" pagal priemonę "Intelektas LT+".

Juos įgyvendinant, AB "Snaigė" atnaujino savo naujų gaminių bandymų centro ir kitų laboratorijų įrangą, įsigijo nemažai naujos gamybinės įrangos ir įrengimų.

2016 m. AB "Snaigė" užėmė didžiausią – 18 proc. – visos šaldytuvų ir šaldiklių rinkos dalį Lietuvoje (GFK tyrimų duomenimis).

1.7 Misija. Vizija. Vertybės.

Misija

Mūsų misija – kurti finansiškai disciplinuotą verslą, tiekti vartotojams aukštos kokybės produktus už priimtiną kainą ir didinti investicinę grąžą mūsų akcininkams.

Vizija

Mūsų tikslas – tapti patikimiausiu buitinės technikos prekiniu ženklu Rytų Europoje bei pripažintu gamintoju Vakarų Europos šalyse.

Vertybės

Atvirumas Patikimumas Komandinis darbas Lankstumas

1.8 Svarbiausi 2017 metų įvykiai

Bendrovė sukūrė dvi naujas šaldytuvų dizaino linijas: SNAIGĖ Fresh INN – modernaus dizaino šaldytuvai su šaldikliu apačioje, skirti šiuolaikiniam vartotojui besirūpinančiam sveika gyvensena bei pilnaverte mityba. Šis šaldytuvas pajėgus saugoti ir ilgiau nei įprasta išlaikyti daugiau šviežių produktų. Kita dizaino linija SNAIGĖ Retro - šaldytuvai su šaldikliu viršuje, mini šaldytuvai bei šaldikliai – yra nostalgiško penkiasdešimtųjų metų dizaino tikrai liks nepastebėti stiliaus ir mados sekėjų.

Bendrovė išaugino rinkos dalį Lietuvoje iki rekordinių 24 proc.

2017 metais bendrovė pradėjo prekiauti su Baltarusija, Libija, Slovėnija.

Bendrovė dalyvavo Čekijos partnerių organizuotoje parodoje

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas pradėjo prekiauti bedrovės produkcija su prekiniu ženklu SEVERIN.

2 AB "SNAIGĖ" VALDYMAS IR VADOVYBĖ

2.1 Bendrovės valdymo organai

2.1.1.Bendrovės organai

Bendrovės organai yra:

Visuotinis akcininkų susirinkimas.
Valdyba sudaroma iš penkių narių ir renkama ketverių metų laikotarpiui.
Bendrovės vadovas generalinis direktorius.

Visuotinis akcininkų susirinkimo šaukimas, kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nurodytos visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarkos ir kompetencijos.

Bendrovės valdybą renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatyme reglamentuota tvarka. Bendrovės valdyba turi teisę priimti sprendimą išleisti obligacijas. Valdybos kompetencija kitais atvejais nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos kompetencijos. Bendrovės valdybos darbo tvarką nustato valdybos darbo reglamentas.

Bendrovės vadovo kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytos Akcinių bendrovių įstatyme.

Bendrovėje nuo 2009 m. yra akcininkų išrinktas ir veikiantis kolegialus valdymo organas – audito komitetas. Audito komitetas savo veikloje vadovaujasi audito komiteto darbo reglamentu. 2011 m. gruodžio 14 d. neeilinis visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas atšaukė bendrovės audito komitetą in corpore. Naujas audito komitetas išrinktas 2012 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu ir perrinktas 2015 m. balandžio 30 d.

2.1.2 Bendrovės veiklos teisiniai pagrindai

Akcinė bendrovė "Snaigė" savo veikloje vadovaujasi bendrovės įstatais, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir kitais įstatymais, norminiais aktais, taip pat ES teisės aktais.

2.2 Bendrovės valdymo organų nariai

2.2.1 Informacija apie valdymo organų narius ir jų dalyvavimą bendrovės įstatiniame kapitale

Vardas, pavardė	Pareigos	Turimas akcijų skaičius, vnt.	Turima kapitalo dalis, proc.	Balsų dalis, proc.
VALDYBA
Aleksey Kovalchuk	AB "Snaigė" valdybos pirmininkas	-	-	-
Svetlana Ardentova	AB "Snaigė" valdybos narys	-	-	-
Oleg Tsarkov	AB "Snaigė" valdybos narys	-	-	-
Natalia Tsvetkova	AB "Snaigė" valdybos narys
Nataliia Sukhanova	AB "Snaigė" valdybos narys	-	-	-
ADMINISTRACIJA (administracijos vadovas, vyr. finansininkas)
Gediminas Čeika	AB "Snaigė" generalinis direktorius	-	-	-
Mindaugas Sologubas	AB "Snaigė" finansų direktorius	-	-	-

2.2.2 Informacija apie valdymo organų narių dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje bei kapitale (2017 m. gruodžio 31 d.):

Vardas, pavardė	Organizacijos pavadinimas, pareigos	Kitų įmonių kapitalo ir balsų dalis, proc.
Aleksey Kovalchuk	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Svetlana Ardentova	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Oleg Tsarkov	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Natalia Tsvetkova	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Nataliia Sukhanova	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Gediminas Čeika	UAB "Almecha" valdybos pirmininkas	-
Mindaugas Sologubas	UAB "Almecha" valdybos narys	-
	Asociacija EPA valdybos pirmininkas
	UAB "Verslo architektūra" direktorius	100 %

	Vardas, pavardė Išsilavinimas, profesija	Darbovietės per paskutiniuosius 10 metų ir pareigos jose
Aleksey Kovalchuk	Finansų akademija prie Rusijos Federacijos Vyriausybės	Statybos, būsto ir komunalinių paslaugų federalinė agentūra. 2009–2013 m. OAO "Polair" generalinis direktorius. ZAO "Polair-Nedvizhimost" generalinis direktorius.
Gediminas Čeika	Vilniaus universitetas, ekonominės informatikos ir automatizuotų valdymo sistemų specialybė, inžinieriaus ekonomisto kvalifikacija	Nuo 2008 m. sausio mėn. – AB "Snaigė" generalinis direktorius. 2005 12 – 2008 01 – AB "Snaigė" pardavimų direktorius. 2001 05 – 2005 12 – "Kraft Foods Lietuva" darbo su svarbiais klientais vadovas Baltijos šalims. 2000 11 – 2001 05 – stažuotė "Kraft Foods" kompanijoje Čekijoje. 1997 – 2000 11 – "Kraft Foods Lietuva" pardavimų vadovas Latvijai ir Estijai. 1994 – 1997 – "Kraft Foods Lietuva" pardavimų vadovas Vilniaus regionui.
Mindaugas Sologubas	Stokholmo ekonomikos mokykla Rygoje, ekonomikos ir verslo bakalauras Vytauto Didžiojo universitetas, finansų ir bankininkystės magistras	Nuo 2014 09 – AB "Snaigė" finansų direktorius. Nuo 2013 08 – UAB "Verslo architektūra" direktorius. 2011 10 – 2013 07 – "LIGIRS" ZAO direktorius, Nikolaev, Ukraina. 2008 06 – 2011 10 – UAB "GRANEX" vyr. finansininkas. 2006 08 – 2008 06 UAB "GLASMA LT" vyr. finansininkas.

2.2.3 Valdybos pirmininkas, administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas

2.2.4 Duomenys apie kiekvieno valdymo organo nario kadencijos pradžią ir pabaigą

Vardas, pavardė	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
VALDYBA
Aleksey Kovalchuk	2011-12-14	iki 2019 VAS
Svetlana Ardentova	2013-04-30	iki 2019 VAS
Oleg Tsarkov	2015-04-30	iki 2019 VAS
Vladislav Sviblov	2013-04-30	2017-04-04
Natalia Tsvetkova	2017-04-25	iki 2019 VAS
Nataliia Sukhanova	2017-04-25	iki 2019 VAS
ADMINISTRACIJA (gen. direktorius ir vyr. finansininkas)
Gediminas Čeika	2008-01-03	Sutartis neterminuota
Mindaugas Sologubas	2014-09-23	Sutartis neterminuota

2.2.5 Informacija apie valdymo organų narių neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams

Tokios informacijos nėra.

2.2.6 Informacija apie išmokas bei paskolas valdymo organų nariams

Per 2017 m. ataskaitinį periodą tokių išmokų nebuvo.

2.2.7 Informacija apie bendrovės per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno bendras sumas ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam asmeniui

Per 2017 m. valdybos nariams atlyginimų nebuvo išmokėta.

2.2.8 Bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariams per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno sumos, gautos iš įmonių, kuriose bendrovės dalis įstatiniame kapitale sudaro daugiau kaip 20 procentų

Tokių išmokų per ataskaitinį periodą nebuvo.

2.2.9 Per ataskaitinį laikotarpį valdymo organų nariams skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, kuriais užtikrintas jų prievolių įvykdymas

Jokių paskolų, laidavimų, garantijų valdymo organų nariams per ataskaitinį periodą nebuvo suteikta.

2.2.10 Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus bendrovės kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų bendrovei didelę žalą

Kiek žinoma bendrovei, tokių susitarimų nėra.

2.2.11 Bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl bendrovės kontrolės pasikeitimo

Kiek žinoma bendrovei, tokių susitarimų nėra.

2.3 Bendrovės įmonių grupės vadovybė

Gediminas Čeika – generalinis direktorius.

Kęstutis Urbonavičius – technikos ir gamybos direktorius.

Mindaugas Sologubas – finansų direktorius.

Rūta Petrauskaitė – rinkodaros direktorė.

2.4 Bendrovės įstatų pakeitimo tvarka

Bendrovės įstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu kvalifikuota 2/3 balsų dauguma, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis.

Visuotiniam susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

Pakeistus bendrovės įstatus bei sprendimų juos pakeisti patvirtinančius dokumentus bendrovės vadovas per įstatymų nustatytus terminus turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Visais kitais šiuose įstatuose neaptartais klausimais bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Akcinių bendrovių įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais.

3 AB "SNAIGĖ" ĮSTATINIS KAPITALAS, AKCININKAI, INFROMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS

3.1 Bendrovės įstatinis kapitalas

3.1.1 Įmonių rejestre įregistruotas įstatinis kapitalas

Vertybinių popierių	VP skaičius	Nominalioji	Bendra nominalioji	Dalis įstatiniame
pavadinimas		vertė, Eur	vertė, Eur	kapitale, proc.
Paprastosios vardinės akcijos, ISIN LT0000109274	39 622 395	0,30	11 886 718,50	100

3.1.2 Įstatinio kapitalo pokyčiai per pastaruosius 5 metus

Pakitusio įstatinio kapitalo registravimo data	Įstatinio kapitalo dydis prieš pokytį	Pokytis	Priežastis	Įstatinio kapitalo dydis po pokyčio
2015 05 26	39 622 395,00 LT		Euro įvedimas	11 490 494,55 Eur
2016 11 10	11 490 494,55 Eur	+ 3 566 015,55	Įstatinio kapitalo didinimas didinant nominalią vertę iš perkainavimo rezervo	15 056 510,10 Eur
2016 12 20	15 056 510,10 Eur -	- 3 169 791,60	Įstatinio kapitalo mažinimas mažinant nominalią vertę, vien tam, kad būtų panaikinti Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje įrašyti nuostoliai	11 886 718,50 Eur

3.1.3 Informacija apie numatomą įstatinio kapitalo didinimą konvertuojant ar keičiant į akcijas išleistus skolos ar išvestinius vertybinius popierius

Šiuo metu išleistų skolos ar išvestinių vertybinių popierių nėra.

3.2 Akcininkai

3.2.1 Stambiausi akcininkai

4,08 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo priklauso Lietuvoje registruotoms įmonėms bei privatiems asmenims, 95,92 proc. – nerezidentams. Iš viso Bendrovėje 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 863 akcininkai (2016 m. gruodžio 31 d. – 870 akcininkų). Didžiausias Bendrovės akcininkas – Sekenora Holdings Limited, valdanti 91,10 proc. akcijų.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas stambiausių bendrovės akcininkų sąrašas 2017 m. gruodžio 31 d.:

		Turimų paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Turima įstatinio kapitalo ir balsų dalis, proc.
Akcininkų vardai, pavardės (įmonių pavadinimai, buveinės adresas, įmonių rejestro kodas)	iš viso	įskaitant priklausančius akcininkui nuosavybės	iš viso		įskaitant paprastąsias vardines akcijas, priklausančias akcininkui nuosavybės teise		Su kartu veikiančių asmenų grupe,
		teise	balsų dalis	kapita lo dalis	suteikiamų balsų	kapita lo dalis	proc.
Sekenora Holdings Limited, 32 Kritis str., Papachristoforou Building, Kipras, HE371000	36 096 193	36 096 193	91,10	91,10	91,10	91,10	-

3.2.2 Akcininkai, turintys specialias kontrolės teises

Nėra bendrovės akcininkų, turinčių specialių kontrolės teisių.

3.2.3 Akcininkų balsavimo teisių apribojimai

Visi akcininkai turi vienodas balsavimo teises.

3.2.4 Akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kuriuos bendrovė žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės

Bendrovei nėra žinoma apie kokius nors tokio tipo akcininkų tarpusavio susitarimus.

3.3 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

3.3.1 Vertybiniai popieriai, įtraukti į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus

AB "Snaigė" 39 622 395 paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Papildomąjį prekybos sąrašą. Bendra nominali vertė – 11 886 718,50 Eur. VP CD kodas – 10927. Vienos akcijos nominali vertė – 0,30 Eur.

3.3.2 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais biržose ir kitose organizuotose rinkose

Prekyba vertybinių popierių biržoje bendrovės PVA pradėta 1995 m. rugpjūčio 11 d.

Į Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą AB "Snaigė" paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos nuo 1998 m. balandžio 9 d.

2009 m. gegužės 8 d. bendrovė savo iniciatyva pateikė prašymą AB NASDAQ OMX Vilnius išbraukti bendrovės akcijas iš AB NASDAQ OMX Vilnius Oficialiojo prekybos sąrašo ir įtraukti jas į AB NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą.

3.3.2.1 Prekyba NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje

Prekyba bendrovės akcijomis 2015–2017 m. (Eur)

Metai	Atidarymo kaina	Didžiausia kaina	Mažiausia kaina	Paskutinė kaina	Vidutinė kaina	Akcijų kiekis, vnt.	Apyvarta
2015	0,402	0,450	0,251	0,301	0,319	91 117	29 069
2016	0,301	0,328	0,200	0,255	0,270	98 471	26 559
2017	0,255	0,360	0,222	0,287	0,284	350 886	99 769

Toliau pateikiame bendrovės akcijų kainos ir apyvartų grafikus per paskutiniuosius 5 metus iš AB NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapio, patalpintus adresu:

http://www.nasdaqbaltic.com/market/?instrument=LT0000109274&list=3&pg=details&tab=historical&lang=lt&currency= 0&downloadcsv=0&date=&start=2013.01.01&end=2017.12.31

Akcijos kaina pateikiama eurais, kadangi prekyba akcijomis nuo 2010-11-22 vykdoma eurais.

Akcijos kaina per ataskaitinius metus (informacija iš AB NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapio, adresu):

http://www.nasdaqbaltic.com/market/?instrument=LT0000109274&list=3&pg=details&tab=historical&lang=lt&currency= 0&downloadcsv=0&date=&start=2017.01.01&end=2017.12.31

Žemiau pavaizduoti OMX Baltic Benchmark, OMX Vilnius indeksų ir AB "Snaigė" akcijų kainos grafikai per laikotarpį nuo 2016-12-31 iki 2017-12-31. Informacija paimta iš AB NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapio, kuriame ji skelbiama adresu:

http://www.nasdaqbaltic.com/market/?pg=charts&lang=lt&idx\_main%5B%5D=OMXBBGI&idx\_main%5B%5D=OMXV& add\_index=OMXBBPI&add\_equity=LT0000109274&idx\_equity%5B%5D=LT0000109274&period=other&start=2016.12 .31&end=2017.12.31

Baltijos rinkos indeksai

Indeksas/Akcijos	2016-12-31	2017-12-31	+/-%
Benchmark GI	788,17	944,09	19,78
OMX Vilnius	558,5	653,29	16,97
SNG1L	0,255 EUR	0,287 EUR	12,55

3.3.2.2 Prekyba kitose reguliuojamose rinkose

Bendrovės vertybiniais popieriais nėra prekiaujama kitose reguliuojamose rinkose.

3.3.3 Vertybinių popierių kapitalizacija

AB "Snaigė" akcijų ir bendra AB NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų akcijų kapitalizacija pastarųjų metų paskutinėmis prekybos dienomis.

Baltijos akcijų sąrašas	2017	2016	2015
Kapitalizacija mln.	11,37 EUR	10,10 EUR	11,93 EUR

3.4 Savų akcijų supirkimas

Per 2017 metus savų akcijų supirkimų nebuvo vykdoma. Metų pabaigoje bendrovė savų akcijų neturėjo.

3.5 Dividendai

Bendrovė nėra nustačiusi dividendų skyrimo tvarkos. Sprendimą mokėti dividendus priima visuotinis akcininkų susirinkimas.

2017 m. balandžio 25 dieną įvykęs eilinis visuotinis AB "Snaigė" akcininkų susirinkimas nusprendė paskirstyti 2016 m. Bendrovės pelną ir skirti 0,024 euro dividendų (prieš mokesčius) vienai akcijai.

3.6 Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

2013 m. gegužės 20 d. AB "Snaigė" sudarė sutartį su UAB FMĮ "Orion securities" (A. Tumėno g. 4, Vilnius) dėl bendrovės išleistų finansinių priemonių apskaitos ir asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo.

3.7 Vertybinių popierių perleidimo apribojimai

Nėra nustatyta perleidimo apribojimų bendrovės išleistiems vertybiniams popieriams.

4 AB "SNAIGĖ" VEIKLOS APŽVALGA

4.1 Pagrindiniai bendrovės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika

Finansiniai rodikliai už pastaruosius metus pateikiami bendrai.

(konsoliduoti duomenys):

	2017 m.	2016 m.	2015 m.
Apyvarta (tęsiamos veiklos), tūkst. Eur	39 202	39 817	45 363
Bendrasis pelnas (tęsiamos veiklos), tūkst. Eur	4 309	7 356	7 113
Grynasis pelnas (nuostolis) iš tęsiamos veiklos, tūkst. Eur	(13 237)	1 207	445
Grynasis (nuostolis) iš nutrauktos veiklos, tūkst. Eur	-	-	-
Grynasis pelnas (nuostolis), tūkst. Eur	(13 237)	1 207	445
Vidutinė akcijos kaina, Eur	0,284	0,270	0,319

Finansiniai rodikliai	2017 m.	2016 m.	2015 m.
Pelno prieš mokesčius rodiklis, % (tęsiamos veiklos einamųjų metų pelningumas)	-34,29 %	3,96 %	1,54 %
Bendroji marža (tęsiamos veiklos), %	10,99 %	18,47 %	15,68 %
EBITDA marža (tęsiamos veiklos), %	-29,44 %	8,96 %	6,15 %
Mokumo rodiklis, % (bendrojo trumpalaikio mokumo)	57,32 %	144,76 %	69,76 %
Skolos ir viso turto santykis, % (bendras skolos rodiklis)	79,13 %	53,23 %	73,64 %
Vidutinės akcininkų nuosavybės grąžos rodiklis (tęsiamos veiklos), %	-216,57 %	6,15 %	4,84 %

Akcijų rodikliai	2017 m.	2016 m.	2015 m.
Grynasis pelnas akcijai (tęsiamos veiklos)	-0,33	0,03	0,01
Grynasis nuostolis akcijai (nutrauktos veiklos)	-	-	-
Grynasis pelnas akcijai (bendras)	-0,33	0,03	0,01
Vidutinė metų akcijos rinkos kaina	0,284	0,270	0,319

EBITDA akcijai (tęsiamos veiklos) -0,29 0,09 0,07 EBITDA daugiklis (EBITDA akcijai / akcijos vidutinė metų rinkos kaina) -1,02 0,33 0,22 Visi dividendai, tūkst. Eur - 951 - Dividendai vienai akcijai - 0,024 - Vidutinė buhalterinė akcijos vertė (tęsiamos veiklos) 0,15 0,5 0,23

4.2 Gamyba

4.2.1 Bendrovės produktų portfelis

AB "Snaigė" specializuojasi aukštos kokybės buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamyboje. Be to, gaminami šaldytuvai komerciniams tikslams ir viešbučiams bei restoranams. Taip pat gaminamos atsarginės dalys šaldytuvams, įrankiai bei įrengimai.

Bendrovė gamina aukštos kokybės įvairių modelių buitinius šaldytuvus, šaldytuvus – vitrinas bei vyno šaldytuvus, šaldiklius bei jų atsargines dalis.

Pagrindinė bendrovės produkcija – šaldytuvai. Jie klasifikuojami į keturias pagrindines kategorijas:

Kombinuoti šaldytuvai su atskiromis išorinėmis durimis;
Vienkameriniai šaldytuvai;
Šaldikliai;
Komerciniai šaldytuvai.

2017 metais daugiausia pagaminta kombinuotų šaldytuvų su atskiromis išorinėmis durimis.

Konsoliduoti paskutiniųjų trejų metų pardavimai:

Veiklos rūšis	2017 m.		2016 m.		2015 m.
	Vnt.	%	Vnt.	%	Vnt.	%
Parduoti bendrovės pagaminti šaldytuvai, vnt.	200 633	100	198 496	100	222 143	100
iš to skaičiaus:
Kombinuoti šaldytuvai su atskiromis išorinėmis durimis	141 516	70,5	143 413	72,2	169 214	72,2
Buitiniai šaldytuvai (vienkameriniai)	12 228	6,1	12 073	6,1	11 119	6,1
Šaldikliai	30 029	15,0	27 482	13,8	28 572	13,8
Komerciniai šaldytuvai	16 860	8,4	15 528	7,8	13 238	7,8

4.2.2 Gamybos nutraukimas ar sumažinimas, turėjęs ar turintis esminės įtakos bendrovės veiklos rezultatams per 3 pastaruosius ūkinius metus

Per pastaruosius 3 ūkinius metus gamybos nutraukimo ar sumažinimo, turėjusio esminę įtaką bendrovės veiklos rezultatams, nebuvo.

4.3 Pardavimai

Pagal pardavimo rinkų svarbumą ir geografinį pasidalinimą bendrovė savo pardavimo rinkas dalina į šias pagrindines grupes: Baltijos šalių rinka (Lietuva, Latvija, Estija), Rytų rinka (Rusija, Ukraina, Moldova, Kazachstanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas, Izraelis, kitos NVS šalys), Europos rinka (Vokietija, Prancūzija, Belgija, Olandija, Lenkija, Portugalija, Čekija, Norvegija, kitos Vakarų ir Centrinės Europos šalys).

2017 m. AB "Snaigė" pardavė virš 200 tūkst. savo gamybos šaldytuvų. Pagrindinės produkcijos pardavimo pajamos virš 35,8 mln. Eur, tai yra 0,5 proc. mažiau nei pernai. Daugiausiai (54,84 proc.) pardavimo pajamų bendrovė gavo iš Europos rinkos. Šiek tiek mažiau (31,45 proc.) – iš Rytų rinkos. Mažiausiai bendrovė gavo pardavimo pajamų (13,72 proc.) iš Baltijos šalių rinkos. Eksportas sudarė 89,7 proc. visos parduotos produkcijos, t. y. 32,1 mln. eurų.

Bendrovės 2017 m. pardavimo struktūra (pagal pajamas):

Europos rinka

Europos rinkoje AB "Snaigė" 2017 m. pardavė 107,4 tūkst. vnt. šaldytuvų ir gavo 19,6 mln. Eur pajamų. Tai yra 5,2 proc. mažiau pajamų nei pernai. Daugiausia produkcijos buvo parduota ir daugiausia pajamų gauta Prancūzijoje (26,0 tūkst. vnt., 4,7 mln. eurų), Vokietijoje (24,8 tūkst. vnt., 4,4 mln. eurų) bei Lenkijoje (15,3 tūkst. vnt., 2,9 mln. Eurų). "Boulanger" (Prancūzija) bendrovė pardavė daugiau nei 10,2 tūkst. šaldytuvų ir gavo 2 mln. eurų pajamų. Tai yra 66 proc. daugiau pajamų nei pernai.

Pastebimai išaugo pardavimas Norvegijoje. Bendrovė 2017 m. pardavė 9,9 tūkst. vnt. šaldytuvų bei gavo 1,7 mln. Eurų pajamų, t.y. tris kartus daugiau nei pernai.

2017 m. AB "Snaigė" atnaujino prekybinius santikius su "Bomman" (Vokietija).

Ilgamečiai AB "Snaigė" klientai, tokie kaip "Severin" (Vokietija), "Conforama" (Prancūzija), "Orima" (Portugalija), tęsia sėkmingą bendradarbiavimą su bendrove.

.Pardavimai Europos rinkoje 2017 m. (pagal pajamas):

Rytų rinka

2017 m. bendrovė Rytų rinkoje pardavė 66,2 tūkst. vnt. šaldytuvų ir gavo 11,3 mln. eurų pardavimo pajamų, t. y. 10,6 proc. daugiau nei 2016 m.

Daugiausia produkcijos buvo parduota ir daugiausia pajamų gauta Ukrainos pirkėjams – 44,1 tūkst. vnt. šaldytuvų ir 7,5 mln. eurų pardavimo pajamų.

AB "Snaigė" 2017 m. toliau plėtojo prekybinius santykius su Azerbaidžanu, Kazachstanu, Tadžikija ir Uzbekistanu. 2017 m. bendrovė šiose rinkose pardavė 10,9 tūkst. vnt. šaldytuvų bei gavo 1,7 mln. eurų pajamų.

Per 2017 m. bendrovė užmezgė prekybinius santykius su Libija, Malta, Baltarusija.

Pardavimai Rytų rinkoje 2017 m. (pagal pajamas):

Baltijos šalių rinka

2017 m. AB "Snaigė" Baltijos šalių rinkoje pardavė daugiau nei 27,1 tūkst. šaldytuvų ir gavo 4,9 mln. eurų pajamų. Tai yra 10,7 proc. mažiau pajamų nei pernai.

2017 m. Lietuvoje AB "Snaigė" pardavė apie 20,4 tūkst. šaldytuvų, gavo virš 3,7 mln. eurų pardavimo pajamų.

2017 m. Lietuvoje AB "Snaigė" užėmėme didžiausią – 22 proc. – visos šaldytuvų ir šaldiklių rinkos dalį (GFK tyrimų duomenimis).

Latvijoje 2017 m. buvo parduota 5,7 tūkst. šaldytuvų ir gauta virš 1 mln. eurų pajamų.

AB "Snaigė" 2017 m. Estijoje pardavė 1,0 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos viršijo 0,19 mln. eurų.

Pardavimai Baltijos šalių rinkoje 2017 m. (pagal pajamas):

Bendrovės prekinių ženklų portfelis

2017 m. bendrovė pardavė 51,69 proc. produkcijos su savo prekiniu ženklu "SNAIGĖ". Be šių, bendrovė pagamino šaldytuvus su kitų gamintojų ir mažmeninės prekybos tinklų prekiniais ženklais: FAR – SABA - CONFORAMA, didžiausias buitinės technikos mažmeninės prekybos tinklas Prancūzijoje; "Amica"; "Bartscher"; "Bomman"; "Essentielt"; "COOL"; "KBS"; "Orima"; "Combisteel"; "EXQUISIT"; "Menumat"; "Point"; "ROMO"; "OK"; "Whirlpool" .

Bendrovės prekinių ženklų portfelis 2017 m. (pagal pardavimo pajamas):

4.4 Tiekimas

Bendrovei tiekiamos medžiagos bei komplektuojančios dalys iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Didžioji jų dalis – Europos šalių gamintojai bei žaliavų tiekėjai.

Strateginiai tiekėjai – "Nidec Global Appliance Germany GmbH", "ITALIA Wanbao-ACC S.R.L.", "Jiaxipera compressor Co.", Ltd., "Donper group", "HUAYi Compressor Co.", Ltd., "Depsol Technologies SIA", "ArcelorMittal Eisenhüttenstadt GmbH, "Serwistal", "Recubrimientos Plasticos" S.A., "Sintur Spolka" z.o.o, "Marcegaglia Poland" Sp.z.o.o., "Robertshaw" s.r.o. "Danfoss" A/S, "Lisiplast" UAB, "Hoda UAB, "Profilita" UAB, "Baltijos polistirenas" ,UAB, "Liregus" UAB., "HSV Polska", "Vilkritis UAB", "KME Group", "IMAT SpA", "BVB Italia Srl", "Elco E-Trade S.r.l.", "Cebi Luxembourg S.A", "ebm-papst" Landshut GmbH", "Hydra a.s.".

Aukštos kokybės garantija ir efektyvi logistika, geriausia rinkos pirkimo kaina ir sąlygos, konkurencija tarp tiekėjų ir nuolatinė alternatyvių medžiagų paieška – tai bendrovės tiekimo strategijos prioritetai. Konkurencija tarp tiekėjų ir alternatyvių medžiagų paieška skatina perkamo produkto tobulinimą. AB "Snaigė" tiekėjų techninės tarnybos glaudžiai bendradarbiauja su bendrovės technologais ir konstruktoriais, ieškodami bendrų technologinių sprendimų, gerinančių produkto kokybę bei mažinančių produkto savikainą.

4.5 Darbuotojai ir žmogiškųjų išteklių politika

4.5.1 Bendrovės žmogiškųjų išteklių politika

Bendrovės sėkmė priklauso ne tik nuo jos dydžio, įvaizdžio, strategijos, bet didele dalimi ir nuo to, kaip ji elgiasi su savo personalu. Visi iššūkiai ir pokyčiai, su kuriais susiduria bendrovė, susiję su joje dirbančiais žmonėmis, todėl veiklos efektyvumą pirmiausia lemia gebėjimas valdyti žmogiškuosius išteklius.

Personalo politika bei žmogiškųjų išteklių valdymas bendrovėje susideda iš: žmogiškųjų išteklių planavimo, personalo komplektavimo (pritraukimas, atranka, priėmimas ir išlaikymas), personalo ugdymo, veiklos vertinimo, personalo motyvavimo, elgesio normų, darbų saugos, taip pat socialinių sąlygų užtikrinimo.

Susiduriant su permainomis ir naujais iššūkiais, bendrovei svarbiausia sugebėti kuo mažesnėmis sąnaudomis išlaikyti kvalifikuotą, gabų ir motyvuotą personalą, gebantį vykdyti nustatytus uždavinius ir padėti bendrovei pasiekti jos strateginius tikslus.

Strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas. Personalo politikos tikslas – padėti bendrovei prisitaikyti prie naujų aplinkos reikalavimų ir įgyvendinti strateginius tikslus, tai administravimo efektyvumo didinimas, žmogiškųjų išteklių praktikos susiejimas su bendra bendrovės strategija, žmogiškųjų išteklių įvertinimas.

Žmogiškųjų išteklių planavimas. Užtikrinti efektyvų pareigybių skaičių ir struktūros planavimą, užtikrinti žmogiškųjų išteklių poreikio planavimą, planavimo kokybės įvertinimą.

Veiklos analizė. Siekiant užtikrinti efektyvesnį žmogiškųjų išteklių valdymą būtina įvertinti naujus veiklos uždavinius, atsisakyti neefektyvios veiklos, funkcijų dubliavimo, pergrupuoti ir naujai perskirstyti funkcijas.

Bendrovės ugdymas. Personalo ugdymas yra būtina sąlyga bendrovės strateginiams tikslams pasiekti, nes mokydamasis personalas įgyja kvalifikaciją ir gebėjimų. Kintantys bendrovės iššūkiai, aplinka, kurioje reikia vykdyti užduotis, naujų technologijų taikymas, sudėtinga situacija darbo rinkoje rodo, kad būtina investuoti į personalo mokymą (kvalifikacijos kėlimą), nes tai motyvuoja, gerina darbo kokybę, didina lojalumą, užtikrina efektyvesnį prisitaikymą prie naujų iššūkių ir sąlygų.

Veiklos įvertinimas ir karjera. Personalo veiklos vertinimas – neatsiejama karjeros planavimo dalis. Asmens potencialą ir tobulinimo sritis gali numatyti tik objektyvus vertinimas. Veiklos vertinimo tikslas – maksimaliai suderinti personalo veiklą su bendrovės tikslais. Veiklos valdymo procesas, tai aiškių ir pasiekiamų veiklos tikslų nustatymas, tikslų siekimo stebėjimas, darbuotojų veiklos (tikslų) koordinavimas, nustatytų tikslų koregavimas, metinis personalo veiklos vertinimas. Planuojant karjerą, labai svarbu, kad jis būtų nukreiptas ne tik į praeitį, t. y. asmens darbo rezultatus, bet ir į ateitį – jo gabumus, sugebėjimą keistis, vykdyti sudėtingesnes užduotis – į jo potencialą.

Personalo motyvavimas. Apklausų metu daugelis kaip pagrindinį veiksnį, lemiantį žemą motyvaciją, nurodo nepakankamą darbo užmokestį. Šiuo metu, vis dar esant sunkioms ekonominėms sąlygoms, būtina daugiau dėmesio skirti socialiniams motyvams stiprinti: asmeniniams pasiekimams skatinti, atsakomybei didinti, priklausymo grupei ar komandai, vadovavimo, saviraiškos galimybėms sudaryti ir kt.

		2017			2016
Darbuo tojai	Skaičius	%	Vidutinis atlygini mas, Eur	Skaičius	%	Vidutinis atlygini mas, Eur
Vadovai	23	3,5	2 530	22	3,3	2 534
Specialistai	99	15.1	941	98	14,7	892
Darbininkai	535	81,4	573	546	82,0	523
Iš viso:	657	100	701	666	100	649

**4.5.2 Bendrovės darbuotojai 2016–2017 m. pagal personalo grupes*:**

Darbuotojų išsilavinimas	2017		2016
	Skaičius	%	Skaičius	%
Aukštasis	114	17,4	111	16,7
Spec. vidurinis	434	66,0	435	65,3
Vidurinis	104	15,8	114	17,1
Nebaigtas vidurinis	5	0,8	6	0,9
Iš viso:	657	100	666	100

4.5.3 Bendrovės darbuotojų struktūra pagal išsilavinimą*

**4.5.4 Bendrovės ir dukterinių įmonių darbuotojai 2016–2017 m. pagal personalo grupes*:**

	2017		2016
Darbuotojai	Skaičius	%	Skaičius	%
Vadovai	25	3,5	24	3,3
Specialistai	112	15,7	114	15,6
Darbininkai	578	80,8	594	81,1
Iš viso:	715	100	732	100

*vidutiniai metiniai duomenys

4.6 Investicijų politika

4.6.1 Dukterinių bendrovių pavadinimai, būstinių adresai, veiklos pobūdis, įstatinio kapitalo dydis, neapmokėta bendrovės dalis įstatiniame kapitale, grynasis pelnas (nuostolis), trumpalaikių įsipareigojimų ir trumpalaikio turto santykis, visų įsipareigojimų ir viso turto santykis

	SNAIGE – UKRAINE	ALMECHA
Registracijos data, buveinės adresas	Įregistruota 2002 m. lapkritį. Adresas: Gruševskio g. 28- 2a/43, Kijevas, Ukraina	Bendrovė įregistruota 2006 m. lapkritį. Adresas: Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva
Veiklos pobūdis	Prekyba ir rinkodaros paslaugos	Kitų niekur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba
AB "SNAIGĖ" turima įstatinio kapitalo dalis, %	99	100
Įstatinio kapitalo dydis	5 840	398 978
Neapmokėta emitento dalis įstatiniame kapitale	Pilnai apmokėta	Pilnai apmokėta
2017 m. grynasis pelnas (nuostolis) (tūkst. Eur)	1	(41)

4.6.2 Reikšmingiausi Investicijų projektai, įgyvendinti per paskutinius finansinius (ūkinius) metus: investicijų rūšys, investicijų apimtys, investicijų finansavimo šaltiniai, investicijų geografinis pasiskirstymas

2017 m. investicijų programų "INP 2017" vykdymui buvo panaudota 890,21 tūkst. Eurų investicinių lėšų.

Naujų gaminių kūrimui ir jų gamybos parengimui per 2017 metus išleista 673,86 tūkst. Eurų. Iš jų: už 349,21 tūkst. Eurų buvo įsigyti ir įdiegti įvairios paskirties prietaisai, įrengimai ir įranga naujų šaldytuvų gamybai, o už 324,65 tūkst. Eurų – sukurta konstruktorinė ir technologinė dokumentacija naujiems projektams. Metų bėgyje įgyvendinti šie projektai:

1. Šaldytuvas CD480 su LED apšvietimu;
1. Šaldytuvai RF su pailgintomis durimis;
1. Šaldytuvas RF31 NG A+ su ventiliatorium;

4. Šaldytuvas CD40DC su elektronika;

Be to, buvo parengti ir įdiegti "naujos vertikalios rankenos" ir "didelės vaisių vonelės" projektai.

Technologijų vystymui, ypatingai svarbių ir efektyvių projektų įdiegimui bei darbo vietų tobulinimui 2017 metais išleista 31,60 tūkst. Eurų. Svarbiausias įvykdytas projektas – gaminių skenavimo ir registravimo sistemos įdiegimas, kainavęs 21,74 tūkst. Eurų.

11,40 tūkst. Eurų buvo investuota į efektyvių elektros energijos ir šilumos taupymo priemonių įgyvendinimą: sumontuota ventiliacijos-šildymo sistema P-30 miltelinio dažymo bare.

Gamybos techniniam palaikymui, naujos įrengimų ir įrangos įsigijimui bei metų eigoje susidėvėjusios įrangos atnaujinimui buvo panaudota – 78,11 tūkst. Eurų.

Tuo tikslu buvo pagaminta nauja liejimo forma "Vonelei D357.287", 3 štampai metalinėms detalėms gaminti, pakabos detalių dažymui, nupirkti 3 presai, įvairūs prietaisai, įrankiai – susidėvėjusių pakeitimui.

Logistikos ir serviso ūkio įrengimų tobulinimui 2017 metais išleista 19,40 tūkst. Eurų, už juos įsigyta technika ir įranga, skirta sandėliams: nuotolinio valdymo sistema tiltiniam 20/5t kranui, elektrinis platforminis vežimėlis "Record ET2" su akumuliatorine baterija ir įkrovimo bloku, stelažai.

Įmonės kompiuterinės ir programinės įrangos atnaujinimui 2017 metais panaudota 39,08 tūkst. Eurų investicinių lėšų, didžiausias čia įvykdytas projektas – įsigyta ir įdiegta serverio HPE DL380 GEN9 8-SFF ir duomenų saugyklos HP MSA 2040 sistema.

2017 metų balandžio mėnesį pasirašyta ES struktūrinių fondų paramos sutartis ir pradėtas įgyvendinti projektas: "Investicijos į inovatyvios šaldytuvų serijos sukūrimą". Bendra projekto išlaidų suma 483 731,73 Eur, ES įsipareigojo finansuoti iki 219 990,16 Eur. Projekto metu, investuojant į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas, kuriami šaldytuvai, kurie pasižymės dideliu energetiniu efektyvumu bei kitomis vartotojams itin svarbiomis savybėmis.

4.7 Aplinkos apsauga

4.7.1 Aplinkos apsaugos politika

Bendrovės aplinkos apsaugos vizija – ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.

Bendrovės produktai, jų gamybos technologija bei paslaugos nedaro neteisėto poveikio atmosferos orui, vandenims, darbuotojams, vartotojams, aplinkai.

Aplinka neturi būti užteršta gamybos bei produktų teršalais daugiau negu tai neišvengiama ir leidžiama.

Bendrovės vadovybė, siekdama įgyvendinti viziją ir aiškiai suprasdama aplinkos apsaugos svarbą, prisiima šiuos įsipareigojimus:

Laikytis galiojančių teisinių ir kitų reikalavimų, kuriuos bendrovė prisiima ir kurie yra susiję su įmonės aplinkos apsaugos aspektais.
Įtraukti aplinkos apsaugos klausimų svarstymą į bendrovės veiklos strategiją.
Vykdyti aplinkos apsaugą, skiriant reikiamą dėmesį aplinkos oro taršos mažinimui, elektros energijos sunaudojimui šaldytuvų ir šaldiklių gamybos bei eksploatacijos metu.
Nuolat gerinti aplinkos apsaugos veiksmingumą.
Didinti mūsų darbuotojų sąmoningą požiūrį į aplinkos apsaugą.
Išaiškinti aplinkosauginės politikos svarbą darbuotojams bei užtikrinti galimybę su ja susipažinti visoms suinteresuotoms šalims.
Tirti poveikio tiekėjams, klientams, rangovams galimybes, siūlyti jiems įtvirtinti aplinkosauginius principus savo veikloje, saugoti aplinką, atsižvelgiant į jų aspektų ir veiklų gyvavimo ciklą.

4.7.2 Aplinkos apsaugos ataskaita

AB "Snaigė" yra viena iš pažangiausių Lietuvos gamybinių įmonių aplinkosaugos srityje. Mūsų vizija – ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.

Bendrovėje sukurta, įforminta dokumentais, įgyvendinama, prižiūrima ir nuolat gerinama aplinkos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 14001 reikalavimus. Sistema sertifikuota ir veikia jau nuo 2001 metų. Ir šiuo metu persertifikuota pagal tarptautinio standarto ISO 14001 2015 m. versiją.

2015 m. bendrovėje šalinami teršalai neviršijo leistinų normų, todėl jokių pastabų ar pretenzijų iš kontroliuojančių institucijų ar dalykinių partnerių bendrovė nesusilaukė.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. AB "Snaigė", vadovaujantis 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 "Dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų" reikalavimais, įsipareigojo ir neperka bei nenaudoja pavienio ar mišiniuose esančio gryno bei negryno (t. y. recirkuliuoto ir regeneruoto) hidrochlorfluorangliavandenilio (HCFC).

Kurdami naują gaminį visada teikiame pirmenybę žaliavas ir išteklius taupančiai gamybai, saugiam transportui, minimaliam atliekų kiekiui ir produkcijos kokybei. Gamybai stengiamės naudoti medžiagas, kurias vėliau būtų galima perdirbti.

AB "Snaigė" laikosi 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/125/EB, reglamentuojančios gaminių projektavimą.

"Snaigės" šaldytuvai gaminami iš ekologiškų medžiagų, kuriose nėra pavojingų elementų. Pavyzdžiui, kiekviena plastikinė detalė šaldytuve pažymėta (pagal ISO 1043:1:1997), kad ją būtų galima panaudoti dar kartą, perdirbti pagal Direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų reikalavimus.

Projektuojant ir gaminant "Snaigės" šaldytuvus, stengiamasi įvairiais būdais mažinti žalingą poveikį aplinkai:

nenaudojamos medžiagos, sukeliančios šiltnamio efektą, ardančios ozono sluoksnį;
nenaudojamos žmogaus sveikatai kenksmingos medžiagos;
atliekama medžiagų sunaudojimo analizė.

Visa bendrovėje gaminama produkcija atitinka šiuos Europos Bendrijos išleistų direktyvų bei reglamentų reikalavimus dėl kenksmingų medžiagų nenaudojimo:

RoHS2 Europos Bendrijos (EB) direktyvos 2011/65/EB dėl kenksmingų medžiagų nenaudojimo;
REACH reglamento 1907/2006/EB dėl aukštos rizikos medžiagų (151), kuriuos šaldytuvai gali paskleisti į aplinką nenaudojimo;
PAH Vokietijos vyriausybės nutarimo ZEK-01.4-08, kuris reiškia, kad SNAIGĖS gaminiai atitinka policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos ribą 18-kai kancerogeninių medžiagų;
kontakto su maistu reglamentai: EB reglamento 1935/2004/EC (bendras) bei EB reglamento Nr.10/2011 (plastikams). Šie reglamentai reiškia, kad reiškia, kad naudojamoms Snaigės šaldytuvų gamyboje medžiagoms leidžiamas kontaktas su maistu.

Kaip įrodymas, kad AB "Snaigė" gaminiai atitinka aukščiau išvardintus reikalavimus, yra notifikuotos bandymų laboratorijos "DEKRA" (Vokietijoje) bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus (Lietuvoje) atlikti bandymai ir pateikti bandymų protokolai.

Pirkdami šaldymo prietaisą vartotojai gauna ir informacijos, susijusios su ekologija. Patariama, kaip įrengti, naudoti ir prižiūrėti gaminį, kad jį būtų galima kuo ilgiau naudoti, o aplinkai daromas poveikis būtų sumažintas. Be to, nurodoma, kaip grąžinti gaminį pasibaigus jo naudojimo laikui.

Bendrovėje veikia senų šaldytuvų utilizavimo sistema. Nuo 2008 m. vidurio bendrovė ėmėsi tvarkyti stambių namų apyvokos prietaisų – šaldytuvų ir šaldiklių – atliekas.

AB "Snaigė" nuosekliai laikosi Kioto protokolo reikalavimų dėl globalinio atšilimo ir klimato kaitos. Bendrovėje taupoma elektra, vanduo ir šiluma: per dešimtmetį trigubai sumažintas šių išteklių naudojimas.

4.8 Rizikos veiksniai, susiję su bendrovės veikla

Makroekonominė rizika – augant Lietuvos ūkiui, ir 2018 m. tikimasi tolesnio privataus vartojimo bei vidaus paklausos augimo, kurį iš esmės lems mažėjantys neapibrėžtumai politikoje, didėjantis pasitikėjimas valstybe bei realiųjų disponuojamų pajamų augimas. Eksporto rinkų perstūmimas į vakarus dėl Ukrainos krizės įvyko dar 2014 m., todėl išorės paklausą skatins vis labiau atsigaunanti vakarų pasaulio ekonomika. Didesnės infliacijos rizika susijusi su pasaulinėmis žaliavų kainomis, kurios ženkliai kilo 2017 metais: jų tolimesnis kilimas mažiau tikėtinas, tačiau jis pastebimai veikia visas su išore labiau susijusias kainas Lietuvoje (maisto, degalų ir administruojamąsias). Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulinėje rinkoje yra jaučiamas ekonomikos bei vartojimo atsigavimas, kuris gali turėti įtakos bendrovės gaminamų produktų paklausai bei verslo perspektyvoms. Valiutų kursų svyravimo rizika yra minimizuojama subalansuojant pirkimo ir pardavimo srautus skirtingomis valiutomis (pagrinde EUR ir USD).

Kredito rinkų rizika – šiuo metu tiek Lietuvos, tiek ir pasaulinėje kreditų rinkoje jaučiamas suaktyvėjimas bei kredito prieinamumo pagerėjimas. Bendrovės vidiniai finansiniai resursai yra riboti, todėl jos veikla dalinai priklauso ir nuo išorinio kreditinio finansavimo. Atsižvelgiant į pasaulinės kreditų rinkos atsigavimą galima daryti prielaidą, kad tai teigiamai paveiks bendrovės finansinę situaciją, bendrovė turės galimybę apsirūpinti trumpalaikiais ir ilgalaikiais kreditais veiklos finansavimui.

Bendrovės finansinės apskaitos tikslumo rizika – 2018 m. balandžio 25 d. bendrovės auditorius pareiškė sąlyginę nuomonę apie bendrovės atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas.

Tarptautinės prekybos apribojimų rizika – dalis bendrovės pagaminamos produkcijos yra eksportuojama į trečiąsias šalis (nepriklausančias Europos Sąjungai). Egzistuoja rizika, jog pasikeitusi trečiųjų šalių užsienio prekybos politika pablogins eksporto į šias šalis sąlygas. Toks pasikeitimas neigiamai paveiktų bendrovės eksporto galimybes ir finansinę situaciją.

Rinkos rizika – bendrovė užsiima įvairių komercinių bei buitinių šaldytuvų bei šaldiklių gamyba ir pardavimu. Investuotojai prisiima riziką, kad dėl neigiamų pokyčių gaminamos produkcijos bei gamyboje naudojamų žaliavų rinkose bendrovė gali patirti nuostolių, apsunkinančių bendrovės finansinę situaciją.

Politinė rizika – bendrovė užsiima gamybine veikla, kurios metu išsiskiria aplinkai kenksmingų cheminių medžiagų. Gamtosauga, tiek Lietuvos, tiek ir Europos Sąjungos mastu, yra politiškai reguliuojama sritis. Dėl to egzistuoja tikimybė, jog pasikeitus galiojantiems gamtosauginiams reikalavimams bei draudimams bendrovei reikėtų papildomai investuoti į gamybinių procesų pritaikymą naujiems reikalavimams. Tačiau tokios investicijos neturėtų neigiamai paveikti bendrovės finansinės būklės.

Veiklos tęstinumo rizika – veiklos tęstinumo prielaidos yra atskleistos 2017 m. konsoliduotų audituotų finansinių ataskaitų 2.3. pastaboje.

Operacinė rizika – tai rizika patirti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius dėl netinkamų ar neveikiančių vidaus procesų, sistemų ar technologijų, darbuotojų, atstovų veiksmų, išorinių veiksmų. Operacinės rizikos sudėtinė dalis yra teisinė rizika – tai rizika patirti nuostolius dėl bendrovės dabartinių ar ankstesnių pareigų, kylančių iš įvairių sutarčių ar susitarimų, bylų ar įstatymų, nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Techniniai – technologiniai veiksniai – tai fizinis ir moralinis įvairių techninių priemonių nusidėvėjimas. Šios rūšies rizikos veiksniai gali bendrovės veiklą veikti tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai. Tiesiogiai bendrovę technologiniai veiksniai gali veikti per fizinį bei moralinį techninės bazės nusidėvėjimą.

Daugiau informacijos apie rizikos valdymą bei Bendrovės patiriamas palūkanų normų, valiutų kursų, kredito ir likvidumo rizikas atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 29 pastaboje.

4.8.1 Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimą, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas.

Bendrovės vyriausiasis buhalteris yra atsakingas už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo priežiūrą bei galutinę jų peržiūrą. Be to, jis nuolat peržiūri Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje, kad finansinėse ataskaitose būtų laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja bendrovės ir grupės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinėms ataskaitoms, periodiškai informuoja bendrovės valdybą apie finansinių ataskaitų rengimo darbų eigą.

4.9 Susijusių šalių sandoriai

Informacija apie susijusių šalių sandorius atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 30 pastaboje.

5 KITA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"

5.1 Bendrovės dalyvavimas organizacijose

AB "Snaigė" yra Lietuvos pramoninkų konfederacijos Alytaus krašto pramoninkų asociacijo narė.

LPK vienija viso 58 asociacijas: 51 šakinę, 7 regionines, ir 25 neasocijuotus narius, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. LPK nariai apima pagrindinius Lietuvos gamybos sektorius, kurie prie Lietuvos ekonomikos prisideda sudarydami 22 proc. Lietuvos BVP. LPK narės gamybos įmonės pagamina 83 proc. visos Lietuvos eksporto produkcijos, o eksportas yra pagrindinė Lietuvos ekonomikos varomoji jėga, sudaranti 87 proc. viso šalies BVP. Taigi LPK nariai atlieka svarbų vaidmenį stiprinant Lietuvos ekonomiką ir didinant jos konkurencingumą. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos, advokatų kontoros.

Lietuvos Pramonininkų konfederacija yra nepolitinė, visuomeninė organizacija, ji nepriklausoma nuo valstybės. Savo politiką LPK vykdo savarankiškai. Lietuvos pramonininkų konfederacijos narių įstatiniame kapitale AB "Snaigė" nedalyvauja.

AB "Snaigė" yra asociacijos EEPA narė.

EEPA – elektros įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų įsteigta organizacija. Pagrindinis organizacijos tikslas – vykdyti ES ir LR teisės aktuose numatytas savo narių atliekų tvarkymo prievoles. Nuo 2006

metų organizuoja elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymą, o nuo 2009 metų pabaigos – baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą.

AB "Snaigė" yra buitinės technikos gamintojų asociacijos "CECED Lietuva" steigėja ir narė. Asociacijos tikslai yra koordinuoti asociacijos narių, dirbančių buitinės technikos gamybos srityje veiklą, atstovauti narių interesams, juos ginti, nagrinėti nariams iškilusius klausimus, užtikrinti tinkamą gamintojų interesų apsaugą ir t. t.

AB "Snaigė" yra Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Alytaus filialo narė. Vilniaus prekybos ir amatų rūmai yra savanoriškas juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla, susivienijimas, ne pelno organizacija, įgyvendinanti verslo savivaldos principus veiklos regione.

5.2 Patentai, licencijos

Bendrovės veikla nepriklauso nuo patentų ir licencijų.

5.3 Naujausi ir esminiai įvykiai bendrovės veikloje

Esminiai pobalansiniai įvykiai pateikiami konsoliduotose finansinėse ataskaitose.

5.3.1 Naujausia viešai skelbta informacija

2018-03-12

Dėl atsistatydinimo iš AB "Snaigė" valdybos nario pareigų pranešimo atšaukimo

2018 m. kovo 11 d. AB "Snaigė" gavo valdybos narės Natalijos Sukhanovos (Nataliia Sukhanova) 2018 m. kovo 9 dienos pranešimą dėl atsistatydinimo iš AB "Snaigė" valdybos nario pareigų nuo 2018 m. kovo 12 d. pranešimo atšaukimo. N. Sukhanova lieka AB "Snaigė" valdybos nare.

2018-02-28

AB "Snaigė" skųs Lietuvos Banko sprendimą

AB "Snaigė" vadovybė išnagrinėjo Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą bendrovei skirti baudą ir nusprendė jį skųsti.

"Mūsų nuomone, visi bendrovės akcininkų, valdybos bei vadovybės sprendimai, gautinos sumos bei kiti galimi neapibrėžtumai buvo tinkamai atskleisti metinėse audituotose ataskaitose. Sprendimą skirti baudą greičiausiai lėmė tik skirtingas taikytinų teisės aktų bei atskleistos informacijos vertinimas. Mes tęsiame konsultacijas su Lietuvos Banku dėl teisingo ir vienodo informacijos ataskaitose atskleidimo bei interpretavimo, tačiau nusprendėme skųsti, mūsų nuomone, nepagrįstą baudą." - teigė G. Čeika.

Bendrovės finansinė padėtis yra stabili, vykdoma įprasta veikla. Šiais metais bendrovė rengiasi rinkai pristatyti net dvi naujas šaldytuvų dizaino linijas. Per praeitus metus bendrovės eksportas sudarė apie 90 proc. Pagrindinės eksporto rinkos buvo Vokietija, Prancūzija, Ukraina, Lenkija, Čekija. Ypač stiprias rinkos pozicijas AB "Snaigė" turi Lietuvoje, kur yra geriausiai parduodamas šaldytuvų prekinis ženklas ir turi didžiausią rinkos dalį (22 proc. GFK duomenimis). Pernai bendrovė neaudituotais konsoliduotais duomenimis uždirbo 0,833 mln. EUR EBITDA, pasiekė virš 39 mln. EUR apyvartą. Patirto neaudituoto nekonsoliduoto nuostolio (1 mln. EUR) priežastis – pasaulinis svarbių bendrovei žaliavų kainų kilimas.

2018-02-28

Pakilusios žaliavų kainos apkarpė AB "SNAIGĖ" pelną

AB "Snaigė" neaudituotos konsoliduotos pardavimo pajamos pernai viršijo 39 mln. EUR ir buvo nežymiai mažesnės nei 2016 m.

Bendrovė uždirbo 0,833 mln. EUR EBITDA (neaudituotais konsoliduotais duomenimis) bei patyrė 1 mln. EUR neaudituotą konsoliduotą grynąjį nuostolį.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus G. Čeikos, praėję metai bendrovei nebuvo nei geri, nei lengvi. "Kilo daugelio žaliavų ir medžiagų kainos, tačiau kainos gaminiams nekilo nei vienoje bendrovės rinkoje. Tai neišvengiamai turėjo neigiamos įtakos ir mūsų rezultatams." – teigė G. Čeika. "Manau, kad šios kainų žirklės apkarpė daugelio šaldytuvų gamintojų pelną".

Per praeitus metus Snaigė savo gaminius eksportavo į daugiau kaip 30 Europos ir Azijos šalių. Didžiausios pardavimų pajamos buvo gautos iš Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos, Lietuvos ir Čekijos. Didžiausias pardavimo pajamų augimas palyginus su praeitais metais buvo Norvegijoje, Portugalijoje, Kazachstane, Rusijoje, Ukrainoje.

Pernai bendrovė parengė net dvi naujo dizaino šaldytuvų linijas. Naujieji šaldytuvai parduotuvėse pasirodys ir vartotojus pradžiugins jau šiais metais.

2018-02-27

DĖL ATSISTATYDINIMO IŠ AB "SNAIGĖ" VALDYBOS NARIO PAREIGŲ

2018 m. vasario 27 d. AB "Snaigė" gavo valdybos narės Natalijos Sukhanovos (Nataliia Sukhanova) 2018 m. vasario 26 dienos pranešimą apie atsistatydinimą iš AB "Snaigė" valdybos nario pareigų nuo 2018 m. kovo 12 d.

2018-02-15

Pakartotinio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

2018 m. vasario 15 d. įvykusiame AB "Snaigė" pakartotiniame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai:

DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas.

SPRENDIMAS: Atšaukti 2017 m. rugpjūčio 22 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą sprendimą dėl audito įmonės išrinkimo ir audito įmone 2017 ir 2018 metų metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti auditoriumi išrinkti Grant Thornton Baltic UAB.

Įgalioti bendrovės generalinį direktorių, su teise perįgalioti, pasirašyti sutartį su audito įmone, joje nustatant apmokėjimo už audito paslaugas ir kitas sąlygas.

2018-02-02

Bendrovės vadovybės nuomonė dėl Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimo

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos bendrovę nustebino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus nurodyti pažeidimai ir sprendimas bendrovei skirti baudą.

"Mūsų nuomone, visi bendrovės vadovybės bei valdybos sprendimai, gautinos sumos bei kiti galimi neapibrėžtumai buvo tinkamai atskleisti metinėse audituotose ataskaitose bei pakartotinai įvertinti vykdant Lietuvos banko Priežiūros tarnybos nurodymą," - teigė G. Čeika. -"Gali būti kad toks sprendimas buvo suformuotas tik dėl skirtingo atskleistos informacijos vertinimo. Todėl nuosekliai nagrinėsime Lietuvos Banko sprendimą ir svarstysime skundo galimybę." Pasak Gedimino Čeikos bendrovės vadovybė laikosi visų galiojančių teisės aktų ir tinkamai atstovauja tiek bendrovės tiek visų akcininkų interesus. "Dividendai buvo išmokėti visiems akcininkams, ne tik stambiajam," – teigė G. Čeika, - "todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad mažesniųjų akcininkų interesai buvo pažeisti."

Bendrovės finansinė padėtis yra stabili, vykdoma įprasta veikla. Lietuvos Banko skirta bauda neturės reikšmingos įtakos nei bendrovės finansinei padėčiai nei jos rezultatams. Šiais metais bendrovė rengiasi rinkai pristatyti net dvi naujas šaldytuvų dizaino linijas. Per pirmus tris 2017 m. ketvirčius bendrovės eksportas sudarė 90 proc. Pagrindinės eksporto rinkos buvo Vokietija, Prancūzija, Ukraina, Lenkija, Čekija. Ypač stiprias rinkos pozicijas AB "Snaigė" turi Lietuvoje, kur yra geriausiai parduodamas šaldytuvų prekinis ženklas ir turi didžiausią rinkos dalį (22 proc. GFK duomenimis). Per tris praeitų metų ketvirčius bendrovė neaudituotais konsoliduotais duomenimis uždirbo 1,6 mln EUR EBITDA, pasiekė 30 mln. Eur apyvartą. Patirto neaudituoto nekonsoliduoto nuostolio (0,244 mln EUR) priežastis – pasaulinis svarbių bendrovei žaliavų kainų kilimas.

2018-02-01

Dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimo

AB "Snaigė" (toliau tekste Bendrovė) gavo, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. sausio 29 dienos sprendimą Nr. 241-19 "Dėl poveikio priemonės taikymo AB "Snaigė". Vadovaujantis sprendime nurodytais įpareigojimais Bendrovė viešai skelbia pranešimą ir atskleidžia minėto sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkte nurodytą informaciją (žr. šio pranešimo priedą).

Dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimo rezoliucinės dalies 3.4. punkto: 2017 m. metinės finansinės ataskaitos bus parengtos ir paskelbtos Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytais terminais.

2018-01-31

AB "Snaigė" neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko. 2018 m. vasario 15 d. šaukiamas pakartotinis AB "Snaigė" neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

2018 m. sausio 31 d. AB "Snaigė" neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko, dėl kvorumo nebuvo.

2018 m. vasario 15 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) pakartotinis neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Susirinkimo vieta – AB "Snaigė" ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2018 m.vasario 8 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas.

2018-01-09

Šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

2018 m. sausio 31 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Susirinkimo vieta – AB "Snaigė" ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2018 m. sausio 24 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas;

5.3.2 Esminiai įvykiai bendrovės veikloje

2017-11-30

"Snaigė" 2017 m. devynių mėnesių konsoliduotos tarpinės finansinės ataskaitos

AB "Snaigė" neaudituotos konsoliduotos pardavimo pajamos per tris šių metų ketvirčius viršijo 30 mln. EUR ir buvo nežymiai mažesnės nei pernai per tą patį laikotarpį. Bendrovė uždirbo 1,6 mln. EUR EBITDA (neaudituotais konsoliduotais duomenimis) t.y. 56 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus G. Čeikos, šie metai buvo pilni iššūkių. "Kilo daugelio žaliavų ir medžiagų kainos, tačiau kainos produkcijai nekilo beveik nei vienoje bendrovės rinkoje. Tai neišvengiamai turėjo įtakos ir mūsų rezultatams." – teigė G. Čeika. "Metams baigiantis daugelis šaldytuvų gamintojų, įskaitant ir kinų gamintojus, jau paskelbė apie savo produkcijos brangimą. Todėl tikimės, kad mūsų pardavimo pajamų ir EBITDA rezultatai bus labiau subalansuoti."

Per tris šių metų ketvirčius Snaigė savo gaminius eksportavo į daugiau kaip 30 Europos ir Azijos šalių. Didžiausios pardavimų pajamos buvo gautos iš Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos, Lietuvos ir Čekijos. Didžiausias pardavimo pajamų augimas palyginus su praeitais metais buvo Norvegijoje, Portugalijoje, Kazachstane, Rusijoje, Ukrainoje.

Šįmet bendrovė parengė net dvi naujo dizaino šaldytuvų linijas. Naujieji šaldytuvai parduotuvėse pasirodys ir vartotojus pradžiugins 2018 metais.

2017-11-10

Pranešimas apie balsavimo teisių įgijimą/netekimą

AB "Snaigė", įmonės kodas 249664610, buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus.

AB "Snaigė" gavo pranešimą apie Bevorano Holdings Limited balsavimo teisių bendrovėje netekimą, o Sekenora Holdings Limited balsavimo teisių įgijimą (balsavimo teisių netekimo/įgijimo data – 2017-11-06).

2017-10-26

Pranešimas apie balsavimo teisių įgijimą/netekimą

AB "Snaigė", įmonės kodas 249664610, buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus.

2017-09-13

Pranešimas apie balsavimo teisių įgijimą/netekimą

AB "Snaigė", įmonės kodas 249664610, buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus.

2017-08-30

AB "Snaigė" 2017 m. šešių mėnesių neaudituoti konsoliduoti finansiniai rezultatai

AB "Snaigė" konsoliduotuos neaudituotos pajamos pirmąjį šių metų pusmetį pasiekė 18,9 mln. EUR (neaudituotais konsoliduotais duomenimis), ir buvo 0,5% mažesnės nei pernai per tą patį laikotarpį.

Nors dėl augančių žaliavos kainų bendrovės veiklos rezultatai buvo blogesni nei pernai, pardavimo pajamas pavyko išsaugoti. Džiugu, kad toliau auga pardavimai tose rinkose, kur AB "Snaigė" parduoda su savo prekiniu ženklu, - teigė Gediminas Čeika. "Ypač džiaugiamės atsigaunančiais pardavimais Ukrainoje. Palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, pardavimų pajamos šioje šalyje per pirmąjį 2017 m. pusmetį išaugo net 60 proc."

Didžiausiomis bendrovės rinkomis ir toliau išlieka Prancūzija, Vokietija, Ukraina, Lenkija, Čekija.

Neaudituotais konsoliduotais duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė pasiekė 1 mln EUR EBITDA ir patyrė 179 tūkst. EUR ikimokestinio nuostolio.

2017-08-23

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

2017 m. rugpjūčio 22 d. įvyko akcinės bendrovės "Snaigė" neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Dėl Bendrovės savų akcijų įsigijimo.

SPRENDIMAS: Patvirtinta Bendrovės savų akcijų įsigijimas (1 priedas – įsigijimo sąlygos).

DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Dėl Bendrovės atlygio už valdybos narių veiklą mokėjimo tvarkos ir sutarties dėl valdybos nario veiklos formos patvirtinimo.

SPRENDIMAS: Patvirtinta Bendrovės atlygio už valdybos narių veiklą mokėjimo tvarka (2 priedas) ir sutarties dėl valdybos nario veiklos formа (3 priedas).

DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas.

SPRENDIMAS: Atšaukti eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą sprendimą dėl audito įmonės išrinkimo ir audito įmone būsimų 2017 ir 2018 metų metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti išrinkti audito įmonę DELOITTE LIETUVA, UAB.

Įgalioti bendrovės generalinį direktorių, su teise perįgalioti, pasirašyti sutartį su audito įmone, joje nustatant apmokėjimo už audito paslaugas ir kitas sąlygas.

DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Anton Kudryashov atšaukimas iš AB "Snaigė" audito komiteto narių.

SPRENDIMAS: Atšaukti Anton Kudryashov iš AB "Snaigė" audito komiteto narių.

DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Naujo audito komiteto nario rinkimas.

SPRENDIMAS: Iki AB "Snaigė" audito komiteto kadencijos pabaigos nauja nepriklausoma audito komiteto nare išrinkta Tatiana Romashkina.

2017-08-16

CORRECTION: Pranešimas apie balsavimo teisių įgijimą/netekimą

Patikslinti pranešimai (8 dalys) apie balsavimo teisių netekimą/įgijimą

AB "Snaigė", įmonės kodas 249664610, buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus.

AB "Snaigė" gavo pranešimą apie UAB "Vaidana" balsavimo teisių bendrovėje netekimą, o Bevorano Holdings Limited balsavimo teisių įgijimą (balsavimo teisių netekimo/įgijimo data – 2017.06.23).

2017-08-11

CORRECTION: Šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

Akcininkų siūlymu darbotvarkė papildyta 4 ir 5 klausimais ir siūlomi sprendimų projektai šiems klausimams

2017 m. rugpjūčio 22 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Susirinkimo vieta – AB "Snaigė" ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2017 m. rugpjūčio 14 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: Dėl Bendrovės savų akcijų įsigijimo;

2 darbotvarkės klausimas: Dėl Bendrovės atlygio už valdybos narių veiklą mokėjimo tvarkos ir sutarties dėl valdybos nario veiklos formos patvirtinimo;

3 darbotvarkės klausimas: Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas;

4 darbotvarkės klausimas: Anton Kudryashov atšaukimas iš AB "Snaigė" audito komiteto narių;

5 darbotvarkės klausimas: Naujo audito komiteto nario rinkimas.

2017-08-01

Šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

Susirinkimo vieta – AB "Snaigė" ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: Dėl Bendrovės savų akcijų įsigijimo;

2 darbotvarkės klausimas: Dėl Bedrovės atlygio už valdybos narių veiklą mokėjimo tvarkos ir sutarties dėl valdybos nario veiklos formos patvirtinimo;

3 darbotvarkės klausimas: Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas.

2017-06-29

Pranešimas apie balsavimo teisių įgijimą/netekimą

2017-06-14

Pranešimas apie balsavimo teisių įgijimą/netekimą

UAB "Vaidana" neteko balsavimo teisių perleidusi dalį turimų AB "Snaigė" akcijų savo dukterinei bendrovei Bevorano Holdings Limited. Akcijų perleidimas buvo atliktas pertvarkant įmonių grupės, kuriai priklauso ir UAB "Vaidana", vidinę struktūrą. Galutiniai perleistų akcijų savininkai nesikeičia.

2017-05-30

AB "Snaigė" 2017 m. trijų mėnesių konsoliduotos tarpinės finansinės ataskaitos

AB "Snaigė" per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 452 tūkst. EUR EBITDA (neaudituotais konsoliduotais duomenimis) t.y. 3 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Bendrovės neaudituoti nekonsoliduoti pardavimai viršijo 7 mln. EUR ir buvo nežymiai didesni nei pernai per tą patį laikotarpį. Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, pirmasis metų ketvirtis buvo tradiciškai neaktyvus, šie mėnesiai buitinės šaldymo įrangos versle laikomi "nesezoniniais".

G. Čeikos nuomone šie metai bus pilni iššūkių: - "Daugelis žaliavų tiekėjų dar pernai paskelbė apie kylančias žaliavų ir medžiagų kainas. Tai neišvengiamai turės įtakos ir mūsų verslui. Konkurencija tik aštrės, nes ne visi gamintojai ketina kelti kainas. Tačiau ir mes esame pasirengę aktyviai veikti visose savo rinkose ir ypač tose, kur parduodame savo gaminius su "Snaigės" prekiniu ženklu."

2017-05-03

2016 m. dividendų mokėjimo tvarka

2017 m. balandžio 25 dieną įvykęs eilinis visuotinis AB "Snaigė" (įmonės kodas 249664610, buveinės adresas Pramonės g. 6., Alytus, Lietuva) akcininkų susirinkimas nusprendė paskirstyti 2016 m. Bendrovės pelną ir skirti 0,024 euro dividendų (prieš mokesčius) vienai akcijai.

Dividendus gaus tie asmenys, kurie dešimtos darbo dienos po sprendimą dėl dividendų mokėjimo priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje, t.y. 2017 m. gegužės 10 d. bus AB "Snaigė" akcininkai.

Dividendai bus mokami nuo 2017 m. gegužės 11 d.

Dividendai bus mokami tokia tvarka:

Akcininkams, kurių vertybinių popierių apskaitą tvarko finansų maklerių įmonės ar kredito įstaigų padaliniai, teikiantys vertybinių popierių apskaitos paslaugas, dividendų sumą, atskaičius gyventojų pajamų mokestį arba pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Bendrovė perves finansų maklerių įmonėms ar kredito įstaigų padaliniams, o jie atitinkamai perves į akcininko nurodytą sąskaitą.

Kitiems akcininkams dividendus bendrovė išmokės pateikus prašymą, dividendai bus pervesti į akcininko nurodytą asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą, nurodytą prašyme. Prašymus galite pateikti raštu (AB "Snaigė", Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva arba elektroniniu paštu [email protected]).

Dividendų apmokestinimo tvarka:

Lietuvos Respublikos rezidentams fiziniams asmenis ir užsienio šalių rezidentams fiziniams asmenis išmokami dividendai apmokestinami taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą ir išmokami išskaičiavus pajamų mokestį, kuris sumokamas valstybei.

Lietuvos Respublikos rezidentams juridiniams asmenims ir užsienio šalių rezidentams juridiniams asmenims išmokami dividendai apmokestinami Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

2017-04-26

AB "Snaigė" 2016 m. metinė informacija

Pateikiamas AB "Snaigė" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2017 m. balandžio 25 dieną patvirtintas 2016 m. konsoliduotų ir bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotos ir bendrovės metinės finansinės ataskaitos kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada, konsoliduotas metinis pranešimas, atsakingų asmenų patvirtinimas).

2017-04-26

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

2017 m. balandžio 25 d. įvyko akcinės bendrovės "Snaigė" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: AB "Snaigė" konsoliduotas metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2016 metais. Susirinkime išklausyta AB "Snaigė" konsoliduotas metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2016 metais.

DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Auditoriaus išvada apie 2016 m. bendrovės finansines ataskaitas. Susirinkime išklausyta auditoriaus išvada apie 2016 m. bendrovės finansines ataskaitas.

DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. SPRENDIMAS: Patvirtintas 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys.

DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: AB "Snaigė" 2016 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas. SPRENDIMAS: Patvirtintas AB "Snaigė" 2016 m. pelno (nuostolio) paskirstymas:

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) parėjusių finansinių metų pabaigoje (3 332 035)

Grynasis finansinių metų rezultatas pelnas (nuostolis) 1 088 023

Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių finansinių metų (nuostoliai)	pelnas 125 661
Įstatinio kapitalo mažinimas nuostoliams padengti	3 169 792
Pervedimai iš rezervų	885 477
socialinėms ir kultūrinėms reikmėms	0
investicijoms	0
Pervedimai iš įstatymo numatyto rezervo	885 477
Pervedimai iš akcijų priedų nuostoliams padengti	0
Akcininkų įnašai nuostoliams padengti	0
Paskirstytinas pelnas	1 936 918
Pelno dalis, paskirta į įstatymo numatytus rezervus	946 161
Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus	0
paramai, labdarai	0
socialinėms ir kultūrinėms reikmėms	0
Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti	950 937,48*
Pelno dalis, paskirta premijoms išmokėti	0
Pelno dalis, paskirta tantjemoms išmokėti	0
Kita:	0
pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti	30 000
pelno dalis, paskirta į rezervą investicijoms	0
Nepaskirstytasis rezultatas pelnas (nuostolis) finansinių metų pabaigoje	9 819,52

*Už 2016 m. dividendai skiriami 39 622 395 akcijoms, t.y. 0,024 euro vienai akcijai (neatskaičius mokesčių)

DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Valdybos narių rinkimas.

SPRENDIMAS: Iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos valdybos nariais į laisvą(-as) vietą(-as) valdyboje išrinkta Natalia Tsvetkova ir Nataliia Sukhanova.

Bendrovės generalinis direktorius įgaliotas (su teise perįgalioti) atlikti visus būtinus veiksmus, pasirašyti ir pateikti dokumentus, susijusius su pasikeitusių duomenų pateikimu juridinių asmenų registrui.

DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas.

SPRENDIMAS: Audito įmone būsimų 2017 metų metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti išrinkta UAB "KPMG Baltics".

Bendrovės generalinis direktorius įgaliotas, su teise perįgalioti, pasirašyti sutartį su audito įmone, joje nustatant apmokėjimo už audito paslaugas ir kitas sąlygas.

2017-04-04

Šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

AB "Snaigė" valdyba priėmė sprendimą nukelti 2017 m. balandžio 5 d. 10 val. šauktą eilinį visuotinį Bendrovės akcininkų susirinkimą (toliau - Susirinkimas) į 2017 m. balandžio 25 d.siekiant akcininkams suteikti daugiau laiko susipažinti su Bendrovės pateikiama informacija akcininkų susirinkimui. Susirinkimo darbotvarkė nekeičiama.

Bendrovės buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) eiliniо visuotiniо akcininkų susirinkimо (toliau – Susirinkimas) data - 2017 m. balandžio 25 d.

Susirinkimo vieta – AB "Snaigė" ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2017 m. balandžio 18 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis). Teisių apskaitos diena – 2017 m. gegužės 10 d.

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" konsoliduotas metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2016 metais;

2 darbotvarkės klausimas: Auditoriaus išvada apie 2016 m. bendrovės finansines ataskaitas;

3 darbotvarkės klausimas: 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;

4 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" 2016 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas;

5 darbotvarkės klausimas: Valdybos narių rinkimas;

6 darbotvarkės klausimas: Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas;

2017-03-22

Informacija apie valdybos nario atsistatydinimą

AB "Snaigė" valdybos narys Vladislav Sviblov pateikė pranešimą apie savo atsistatydinimą iš valdybos nario pareigų nuo 2017 m. balandžio 4 d.

2017-03-14

Šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

2017 m. balandžio 5 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Susirinkimo vieta – AB "Snaigė" ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2017 m. kovo 29 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Teisių apskaitos diena – 2017 m. balandžio 20 d.

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" konsoliduotas metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2016 metais;

2 darbotvarkės klausimas: Auditoriaus išvada apie 2016 m. bendrovės finansines ataskaitas;

3 darbotvarkės klausimas: 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;

4 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" 2016 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas;

5 darbotvarkės klausimas: Valdybos nario(-ių) rinkimas;

6 darbotvarkės klausimas: Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas.

2017-02-28

2016 m. AB "Snaigė" pelnas augo, o apyvarta krito

2016 m. neaudituotais konsoliduotais duomenimis, AB "Snaigė" pasiekė 4,1 mln. Eur EBITDA, t. y. 25 proc. daugiau nei 2015 m. Bendrovės neaudituota konsoliduota apyvarta viršijo 40 mln. Eur ir buvo 12 proc. mažesnė, palyginti su 2015 m.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, sumažėjusios apyvartos priežastis buvo agresyvūs kinų ir turkų gamintojų veiksmai Vakarų rinkose. "Kinų ir turkų gamintojai, norėdami įsitvirtinti Vakarų rinkose, veikė išties desperatiškai – savo produkciją siūlė už nepagrįstai žemą kainą, – teigė Gediminas Čeika. – Mes negalime sau leisti dirbti nuostolingai, todėl pardavimas iš dalies sumažėjo. Esu tikras, kad tai laikina. Niekas negali sau leisti ilgai dirbti nuostolingai, net ir kinai."

Nepaisant sumažėjusios apyvartos, AB "Snaigė" uždirbo 1,2 mln. Eur neaudituoto nekonsoliduoto grynojo pelno, t. y. virš dviejų kartų daugiau nei 2015 m.

Pasak G. Čeikos, didesnį pelną pavyko gauti laiku nukreipus prekybos srautus į kitas rinkas. Ypač padėjo suaktyvėjusi prekyba Ukrainos rinkoje, kuri bendrovei yra ir reikšminga. Ukrainoje "Snaigė" šaldytuvai yra mėgstami ir populiarūs – užima 3–4 vietą labiausiai perkamų šaldytuvų sąraše (GFK tyrimų duomenimis).

AB "Snaigė" vadovas džiaugiasi ir pasiektais rezultatais Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje: "Smagu, kad gimtojoje šalyje buvome geriausiai perkami ir 2016 m. užėmėme didžiausią – 18 proc. – visos šaldytuvų ir šaldiklių rinkos dalį (GFK tyrimų duomenimis)."

2016 m. AB "Snaigė" eksportas sudarė 88 proc. Bendrovė eksportavo į 33 šalis. Naujausia rinka, kurią pasiekė lietuviški šaldytuvai – Jordanija. Daugiausia eksportuota į Ukrainą (20 proc.), Vokietiją (14 proc.), Prancūziją (12 proc.). Anot AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, išaugęs bendrovės pardavimai tokiose kokybei reikliose rinkose kaip Vokietija, Prancūzija, Skandinavijos šalys rodo aukštą lietuviškų šaldytuvų kokybę bei atitiktį europietiškiems standartams.

"Esu laimingas, kad mūsų produkcijos kokybę ir pranašumus vertina ne tik lietuviai, bet ir didelio pasirinkimo išlepinti prancūzai bei vokiečiai", – teigė G. Čeika.

2017 m. AB "Snaigė" planuoja pirkėjams pristatyti keletą naujų šaldytuvų bei šaldiklių modelių, padidinti pardavimą atsigaunančiose Rusijos bei Ukrainos rinkose. Tačiau, pasak G. Čeikos, bendrovės laukia ne tik įdomūs darbai, bet ir iššūkiai: "Daugelis žaliavų tiekėjų jau paskelbė apie kylančias žaliavų ir medžiagų kainas. Tai neišvengiamai turės įtakos ir mūsų verslui. Konkuruoti bus dar sunkiau. Tačiau mes nebijome sunkumų, esame patyrusi komanda, tad tikrai rasime tinkamą sprendimą."

5.4 Veiklos strategija ir planai

Bendrovės veiklos strategija remiasi nuolatiniu gamybos efektyvumo didinimu bei gaminamos produkcijos atnaujinimu bei tobulinimu, siekiant kuo geriau patenkinti nuolat besikenčiančius bei vis didesnius reikalavimus keliančių vartotojų poreikius. Šio nuolatinio atsinaujinimo pagrindu galime užtikrinti prekinio ženklo stiprinimą ir įvaizdžio gerinimą tose rinkose, kur parduodame savo produkciją su SNAIGĖS prekiniu ženklu bei užsakymų tęstinumą tose rinkose, kurioms gaminame produkciją pagal klientų užsakymus. Šios strategijos įgyvendinimas leis bendrovei priartėti prie pagrindinio jos tikslo – tapti patikimiausiu prekiniu ženklu centrinėje Europoje bei pripažintu gamintoju vakarų Europos šalyse.

Siekdama įgyvendinti užsibrėžtą tikslą 2018 m. bendrovė rengiasi net dviejų skirtingų naujų dizaino linijų serijinei gamybai. Vienos šių linijų gaminiai sukurti taip, kad maksimaliai užtikrintų vartotojų sveiką gyvenseną, skatintų vartoti kuo daugiau šviežių produktų, nes šių produktų saugojimas bus itin patogus net keliuose skirtingų temperatūrų skyriuose, o naujausių šaldymo technologijų dėka – jų saugojimo laikas bus ilgesnis.

Kita dizaino linija skirta vartotojams sekantiems madą, turintiems savo stilių bei laikantiems produkto dizainą svarbiausiu elementu.

Kai mūsų klientai bei vartotojai bus patenkinti mūsų produktų kokybe bei jų verte, bus sėkminga ir mūsų bendrovė.

Kita bendrovės strateginė kryptis – efektyvus turimų resursų naudojimas, darbo našumo didinimas. Bendrovės gaminiai konkuruoja su pasaulinio lygio gamintojais ne tik savo kokybe, bet ir kaina. Norėdami būti pasirinkti savo vartotojų turime pasiūlyti jiems optimaliausią kainą. Šiam tikslui įgyvendinti bendrovėje veikia kaštų mažinimo programa, kurioje gali dalyvauti bet kuris bendrovės darbuotojas.

6 INFORMACIJA APIE TAI, KAIP AB "SNAIGĖ" LAIKOSI VALDYMO KODEKSO, TAIKOMO REGULIUOJAMOJE RINKOJE VERTYBINIAIS POPIERIAIS PREKIAUJANČIOMS BENDROVĖMS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP	Bendrovės veiklos strategija pateikiama metiniame pranešime, iš dalies ir metinėje ataskaitoje, taip pat kai kuriuose pranešimuose spaudai, bendrovės skelbiami esminiai įvykiai bei pranešimai investuotojams taip pat atspindi bendrovės veiklos kryptis.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP	Bendrovės veiklos strategiją svarsto ir tvirtina valdyba, bendrovės strategija yra sukoncentruota į poreikį dirbti pelningai, turint tikslą didinti akcininkų nuosavybę. Bendrovės veiklos strategijos nuostatų laikymąsi kontroliuoja bendrovės vadovas.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	NEAKTUALU	Bendrovėje nesudaryta stebėtojų taryba.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	TAIP	Bendrovės valdymo organai siekia užtikrinti, kad visų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su veikla susijusių asmenų teisės ir interesai būtų gerbiami. Bendrovės valdyba kontroliuoja ir vertina bendrovės ir vadovo veiklą, analizuodama vadovo pateiktą finansinę ataskaitą, veiklos organizavimą, turto pasikeitimo duomenis ir kita.

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	TAIP	Kolegialus valdymo organas – valdyba yra išrinkta akcininkų. Stebėtojų taryba akcininkų sprendimu nesudaroma nuo 2006 metų gegužės mėn.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	TAIP	Bendrovės valdyba yra atsakinga už bendrovės veiklos plėtojimo strategijos formavimą, jos įgyvendinimo organizavimą bei akcininkų interesų atstovavimą bei apsaugą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t. y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	NE	Sudaryta valdyba (akcininkų sprendimu nuo 2006 metų gegužės mėn.).

2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	TAIP	Šie principai taikomi valdybai tiek, kiek neprieštarauja valdybos esmei ir paskirčiai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	TAIP	Bendrovės įstatuose numatyta penki valdybos nariai, akcininkų nuomone šis skaičius yra pakankamas.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	NEAKTUALU	Stebėtojų tarybos atsisakyta 2006 m. gegužės mėn. akcininkų sprendimu.

1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t. y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

² Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus	TAIP	Bendrovės valdybos pirmininkas nėra ir nėra
organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos		buvęs bendrovės vadovu.
arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir
nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma
stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba,
rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir
bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs
bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus
organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia
nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama
informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros
nešališkumui užtikrinti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	TAIP	Bendrovės kolegialus valdymo organas – valdyba – yra renkama akcininkų susirinkime, laikantis LR teisės aktų reikalavimų. Be to, kandidatai į valdybos narius prisistato akcininkams, nurodydami savo užimamas pareigas kitose įmonėse, profesinį pasirengimą.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	TAIP	Akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo metu (per kurį renkama valdybos nariai) yra supažindinami su kandidatų į valdybos narius darbine patirtimi, išsilavinimu, pateikiama kita svarbi informacija, kurią bendrovė gauna apie valdybos narius.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	TAIP	Kadangi kandidatai į valdybos narius prisistato akcininkams, akcininkai rinkdami valdybos narius turi galimybę spręsti apie kandidatų kompetenciją ir tinkamumą atstovauti jų interesus. Bendrovės metiniame pranešime skelbiama valdybos pirmininko kompetencija (išsilavinimas, darbo patirtis, užimamos pareigos) ir valdybos sudėtis.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	TAIP	Bendrovės valdybos ir audito komiteto nariai turi pakankamą patirtį ir kvalifikaciją, pakankamai žinių, kad tinkamai atliktų savo pareigas. Akcininkų susirinkimas, priimdamas sprendimą išrinkti juos valdybos ar audito komiteto nariais, įvertina jų pasirengimą ir kompetenciją.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	TAIP	Bendrovė sudaro galimybę valdybos nariams susipažinti su bendrovės veikla, taigi naujai išrinktiems valdybos nariams suteikiama pakankamai žinių ir informacijos. Valdybos narių įgūdžiai bei žinios nuolatos atnaujinami jiems vykdant savo funkcijas, valdybos posėdžiuose ar individualiai esant poreikiui.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.	NE	Iki šiol bendrovėje nebuvo vertinamas valdybos narių nepriklausomumas, nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:	NE	Iki šiol bendrovėje nebuvo vertinamas valdybos narių nepriklausomumas, nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys.
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;

3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.

3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	NE	Valdyba nėra nustačiusi nepriklausomumo sąvokos.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	NE	Tokios praktikos kol kas nėra.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	NE	Tokios praktikos kol kas nėra.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6 . Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	NEAKTUALU	Atlygio kolegialiam valdymo organui mokėjimo tvarka priimta 2012 m. akcininkų susirinkime, tačiau praktikoje kol kas nebuvo pritaikyta.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų⁷ priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

⁶Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (in., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.8	TAIP	Šias funkcijas atlieka visuotinio akcininkų susirinkimo renkama valdyba. Ji tvirtina ir pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui metinį pranešimą apie bendrovės veiklą, finansines ataskaitas, metų eigoje svarsto bendrovės veiklos rezultatus ir vertina bendrovės vadovo darbą.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	TAIP	Bendrovės valdybos nariai vykdydami savo pareigas vadovaujasi bendrovės interesais bei veikia akcininkų naudai.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	TAIP	Valdybos nariai laikosi valdybos reglamento, savo pareigų vykdymui skiria pakankami laiko.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	TAIP	Bendrovės valdyba siekia dirbti sąžiningai. Valdyba informaciją akcininkams pateikia taip, kaip reikalauja LR akcinių bendrovių įstatymas, ir tai nurodyta bendrovės įstatuose.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	TAIP	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro ir tvirtina vadovaudamiesi teisės aktų ir bendrovės įstatų reikalavimais.

⁸ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

⁹ Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti organų10 nepriklausomas nuo bendrovės valdymo Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	TAIP	Kadangi kolegialus valdymo organas – valdyba – yra renkamas visuotiniame akcininkų susirinkime, ji savarankiškai priima sprendimus. Bendrovės vadovybė užtikrina, kad kolegialus organas ir jos komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais, reikalingais pareigoms atlikti.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	TAIP	Audito komitetas yra išrinktas nuo 2009 metų. Bendrovės direktorių skyrimo ir atlyginimų komitetai nėra suformuoti. Šiame punkte nurodytas funkcijas iš dalies iki šiol vykdo valdyba savo kompetencijos ribose. Jeigu akcininkai priimtų sprendimą steigti tokius komitetus ar to reikalautų LR įstatymai, komitetai būtų įsteigti.

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

¹¹ Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	TAIP	Bendrovėje veikiantys kolegialūs organai yra nepriklausomi ir sprendimus priima savarankiškai, neveikiami jokių interesų konfliktų, ir išlieka visiškai atsakingi už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti	TAIP	Atlyginimo komiteto bendrovė neturi, o audito komitetas sudarytas iš trijų narių.
atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	NE	Komitetų veiklos praktika bendrovėje formuojasi.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	NE	Komitetų veiklos praktika bendrovėje formuojasi.

4.12. Skyrimo komitetas.	NEAKTUALU	Skyrimo komitetas nesuformuotas
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:		(aplinkybės nurodytos 4.7. punkte).
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	NEAKTUALU	Atlyginimų komitetas nesuformuotas
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:		(aplinkybės nurodytos 4.7. punkte).
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;

5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;

2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;

3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.

4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.

4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

4.14. Audito komitetas.	TAIP	Bendrovėje audito komitetas išrinktas 2009
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:		m., perrinktas 2012 m. ir 2015 m., tačiau jo veiklos praktika tik formuojasi.
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.	NE	Komitetų veiklos ir jos vertinimo praktika bendrovėje formuojasi.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	TAIP	Valdybos pirmininkas užtikrina tinkamą valdybos posėdžių sušaukimą ir organizavimą, informacija apie šaukiamą susirinkimą išsiunčiama valdybos nariams ir tai numatyta valdybos darbo reglamente.

TAIP	Valdybos posėdžiai šaukiami atitinkamu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Neatidėliotinų klausimų sprendimui šaukiami neeiliniai posėdžiai.
TAIP	Valdybos nariams iš anksto elektroniniu paštu išsiunčiama darbotvarkė ir visa reikalinga darbotvarkei medžiaga, darbotvarkė posėdžių metu dažniausiai nekeičiama, nebent neatidėliotinai reikia spręsti papildomus svarbius bendrovei klausimus.
NEAKTUALU	Stebėtojų taryba nesudaryta.

traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.	Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius,
TAIP	Bendrovės kapitalą sudaro akcijos, suteikiančios jų turėtojams vienodas balsavimo, nuosavybės ir dividendų teises.
TAIP	Bendrovė skelbia viešai ir tokiu būdu suteikia investuotojams informaciją apie naujai išleidžiamų akcijų suteikiamas teises.
TAIP	Bendrovės akcininkai tvirtina sandorius, kurių tvirtinimui jiems numatytos teisės pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir bendrovės įstatus. Bendrovės valdyba priima kitus svarbius sprendimus.
	VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

¹² Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

¹³ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

sandorių tvirtinimą.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	TAIP	Informacija apie akcininkų susirinkimus skelbiama taip, kaip tai numatyta LR teisės aktuose. Akcininkų susirinkimai šaukiami bendrovės buveinėje ar bendrovės biure Vilniuje.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	TAIP	Informacija apie akcininkų susirinkimo sušaukimą, siūlomus sprendimų projektus, informacija apie priimtus sprendimus talpinama bendrovės tinklalapyje lietuvių ir anglų kalbomis.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	TAIP	Bendrovės akcininkai savo teises gali įgyvendinti patys asmeniškai, per savo atstovus, taip pat balsuodami raštu iš anksto. Bendrovė suteikia akcininkams tokias teises, kokias numato LR akcinių bendrovių įstatymas.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	NE	Bendrovė neturi techninių galimybių.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	TAIP	Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	TAIP	Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	TAIP	Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	TAIP	Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų.
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	NE	Bendrovė neskelbia visos atlyginimų politikos ataskaitos bendrovės internetiniame tinklapyje. Klausimus dėl kodekse rekomenduojamos atlyginimų ir išmokų politikos poreikio ir parengimo numatoma svarstyti ateityje. Trumpa informacija apie bendrovės išmokas valdymo organų nariams, vyresniajai vadovybei skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.

8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija:	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį.
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Informacija galės būti skelbiama, išskyrus tą informacijos dalį, kuri yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Informacija galės būti skelbiama, išskyrus tą informacijos dalį, kuri yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis

buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.

8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	NE	Priežastys nurodytos 8.1. punkte.

8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	NE	Atlyginimo akcijomis direktoriams arba pasirinkimo sandoriais praktikos šiuo metu bendrovėje nėra.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:	NE	Tokios praktikos bendrovėje nėra.
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	NE	Tokios praktikos bendrovėje nėra.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	NE	Tokios praktikos bendrovėje nėra.

8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti	NE	Tokios praktikos bendrovėje nėra.
pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	TAIP	Bendrovės valdymo organai gerbia ir siekia užtikrinti visų interesų turėtojų teises ir pagal galimybes atsižvelgia į jų nuomonę.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.	TAIP	Interesų turėtojai gali dalyvauti bendrovės valdyme ir bendrovei svarbių sprendimų priėmime taip, kaip tai numatyta LR teisės aktuose ir kai darbuotojų kolektyvo dalyvavimas padeda priimant svarbius bendrovei sprendimus.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	TAIP	Šių nuostatų laikomasi, kaip tai reglamentuoja LR įstatymai.

X principas: Informacijos atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. TAIP Bendrovė atskleidžia informaciją, kaip to reikalauja LR įstatymai. Informacija atskleidžiama įmonės internetiniame tinklapyje, per Vertybinių popierių biržos informavimo sistemą NASDAQ OMX, Lietuvos bankui, juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti arba dienraštyje "Kauno diena". 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. TAIP Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. TAIP Atskleidžiama ta informacija, kuri bendrovei yra žinoma ir galima atskleisti nepažeidžiant konfidencialumo. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. NE Tokios praktikos bendrovė netaiko. 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. TAIP Bendrovė užtikrina pateikiamos informacijos tikslumą ir operatyvumą.

10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priejimą informacijos. Rekomenduojama prie informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovés interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	TAIP	Bendrovė užtikrina šių reikalavimų laikymąsi, informacija pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	TAIP	Bendrovė užtikrina šių reikalavimų laikymąsi.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomuma.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	TAIP	Rekomendacijos laikomasi iš dalies, nes išorinė audito kompanija neperžiūri bendrovės tarpinių ataskaitų.
11.2. Rekomenduojama, kad audito jmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	TAIP	Audito visuotiniam įmonę akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba. svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	TAIP	Informacija atskleidžiama paprastai akcininkams, disponuoja bendrovės ja valdyba.

AB "SNAIGĖ" VADOVO ŽODIS3
ATASKAITOS APIMTIS 4
BENDROVĖS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS PRINCIPAI 5
BENDROVĖS PRISTATYMAS IR VEIKLOS RODIKLIAI 6
ŽMOGAUS TEISIŲ UŽTIKRINIMAS, DARBUOTOJAI IR KITI SOCIALINIAI KLAUSIMAI11
APLINKOS APSAUGA16

AB "SNAIGĖ" VADOVO ŽODIS

Gerbiamieji,

Esame vienintelė šaldytuvų gamykla ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, viena didžiausių Lietuvos pramonės įmonių bei eksportuotojų, didžiausias darbdavys Alytaus regione. Puikiai suprantame kokią įtaką mūsų veikla turi šalies socialiniam, ekonominiam ir aplinkosauginiam gyvenimui. Todėl atsakingo verslo puoselėjimas mums yra ne tik aiškiai apibrėžtos vertybės bei ilgalaikė strategija, bet ir neatsiejama mūsų kasdieninio darbo dalis, turinti ilgametes tradicijas.

Gaminti ekologiškus, ekonomiškus, aukštos kokybės bei prieinamos kainos buitinės technikos prietaisus – mūsų pagrindinė misija, bei ekonominė atsakomybė prieš vartotoją bei visuomenę. Mūsų ekonominė atsakomybė apima ir sąžiningus santykius rinkoje, sąžiningą rinkodarą, antikorupcinę veiklą, skaidrumą.

Aplinkosauginė atsakomybė mums kaip pramonės įmonei yra ypač svarbi.

AB "Snaigė" yra viena iš pažangiausių Lietuvos gamybinių įmonių aplinkosaugos srityje. Mūsų tikslas – ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.

Šiam tikslui įgyvendinti bendrovėje veikia sertifikuota aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 14001 reikalavimus.

Nuolat geriname aplinkos apsaugos veiksmingumą, rūpinamės taršos mažinimu, gaminių ekologiškumu, taupiu gamtinių išteklių naudojimu bei saugia aplinka.

Nemažiau svarbus ir socialinis atsakomybės aspektas. Juk darbuotojai yra didžiausias bet kurios įmonės turtas bei varomoji jėga. Todėl darbuotojų darbo sauga, sveikata bei gerovė, žmogaus teisių apsauga, darbuotojų kompetencijų vystymas, praktika bei integravimas, ryšiai su bendruomene yra vienas svarbiausių mūsų bendrovės prioritetų.

Atsakingo verslo kūrimas – tai niekada nesibaigiantis tobulėjimo procesas. Jo sėkmė priklauso ne tik nuo vadovo, bet ir nuo kiekvieno bendrovės darbuotojo. Tai - svarbi bet kurios įmonės, bet kurio verslo identiteto ir įvaizdžio dalis. Mūsų atsakingas požiūris į verslą šiandien neišvengiamai prisidės prie geresnės pažangesnės rytdienos visuomenės kūrimo.

AB "Snaigė" generalinis direktorius Gediminas Čeika

ATASKAITOS APIMTIS

Šioje ataskaitoje pristatoma AB "Snaigė" 2017 m. veikla. Socialinės atsakomybės ataskaita rengiama vieną kartą per metus ir skelbiama kartu su metiniais veiklos rezultatais. Ataskaita už 2017 metus yra pirmoji Grupės ir Bendrovės Socialinės atsakomybės ataskaita. Ši ataskaita yra parengta atsižvelgiant į Europos komisijos komunikatą "Nefinansinių ataskaitų teikimo gairės (2017/C 215/01)" bei "Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos" ("Global Reporting Initiative" GRI) gaires. Ataskaita nėra audituota.

Šioje ataskaitoje pateikiama nefinansinė atsakingo verslo informacija savo suinteresuotosioms šalims: klientams, akcininkams, investuotojams, darbuotojams, tiekėjams, verslo ir socialiniams partneriams bei visuomenei.

BENDROVĖS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS PRINCIPAI

Bendrovės socialinės atsakomybės strateginiai principai

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės atsakomybės principais. Bendrovė siekia išsaugoti patikimo socialinio partnerio statusą ne tik Alytuje, bet ir nacionaliniu mastu prisidėdama sprendžiant aktualias mūsų visuomenės socialines problemas.

Bendrovės socialinė atsakomybė išskiriama į šias atskiras sritis:

Rūpinimasis savo darbuotojų sveikata, gerove ir motyvacija, darbuotojų profesinės kompetencijos ugdymu (žr. plačiau – Darbuotojai).
Gerų santykių palaikymas su bendruomenėmis, taip pat atvirumas kitoms suinteresuotoms šalims bei visuomenei.
Įvairių socialinių iniciatyvų bei projektų plėtojimas vietos bendruomenėms.
Pilietinės visuomenės ugdymas (per edukacines kampanijas), kuriai rūpi Lietuvos ateitis.

BENDROVĖS PRISTATYMAS IR VEIKLOS RODIKLIAI

Bendrovės strategija ir tikslai

Kita dizaino linija skirta vartotojams sekantiems madą, turintiems savo stilių bei laikantiems produkto dizainą svarbiausiu elementu.

Kai mūsų klientai bei vartotojai bus patenkinti mūsų produktų kokybe bei jų verte, bus sėkminga ir mūsų bendrovė.

Vizija

Mūsų tikslas - tapti patiki buitinės technikos prekiniu ženklu Rytų Europoje bei pripažintu gamintoju Vakarų Europos šalyse.

Misija

Mūsų misija - kurti finansiškai disciplinuotą verslą, tiekti vartotojams aukštos kokybės produktus už priimtiną kainą ir didinti investicinę grąžą mūsų akcininkams.

Vertybės

Atvirumas. Patikimumas. Komandinis darbas. Lankstumas.

Pagrindiniai duomenys apie bendrovę

Bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis

Bendrovės pagrindinė veikla yra šaldytuvų ir šaldiklių gamyba ir kita LR įstatymų nedraudžiama veikla, kaip numatyta registracijos įstatuose.

Bendrovės įmonių grupės struktūra

Informacija apie bendrovės dukterines įmones

AB "Snaigė" grupei priklauso Alytaus šaldytuvų gamykla "Snaigė" ir šios dukterinės bendrovės:

UAB "Almecha". Pagrindinė veikla kitų niekur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba. Bendrovė įkurta 2006 m. lapkritį. Adresas: Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva.
OOO "Snaigė-Ukraine". Pagrindinė veikla šaldymo prietaisų realizacija, prekyba, konsultavimas, servisas. Bendrovė įkurta 2002 m. lapkritį. Adresas: Gruševskio g. 28-2a/43, Kijevas, Ukraina.

Veiklos rodikliai

Pagrindiniai bendrovės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika

Finansiniai rodikliai už pastaruosius metus pateikiami bendrai.

	2017 m.	2016 m.	2015 m.
Apyvarta (tęsiamos veiklos), tūkst. Eur	39 202	39 817	45 363
Bendrasis pelnas (tęsiamos veiklos), tūkst. Eur	4 309	7 356	7 113
Grynasis pelnas (nuostolis) iš tęsiamos veiklos, tūkst. Eur	(13 265)	1 207	445
Grynasis (nuostolis) iš nutrauktos veiklos, tūkst. Eur	-	-	-
Grynasis pelnas (nuostolis), tūkst. Eur	(13 265)	1 207	445
Vidutinė akcijos kaina, Eur	0,284	0,270	0,319

Finansiniai rodikliai	2017 m.	2016 m.	2015 m.
Pelno prieš mokesčius rodiklis, % (tęsiamos veiklos einamųjų metų pelningumas)	-34,29 %	3,96 %	1,54 %
Bendroji marža (tęsiamos veiklos), %	10,99 %	18,47 %	15,68 %
EBITDA marža (tęsiamos veiklos), %	-29,44 %	8,96 %	6,15 %
Mokumo rodiklis, % (bendrojo trumpalaikio mokumo)	57,32 %	144,76 %	69,76 %
Skolos ir viso turto santykis, % (bendras skolos rodiklis)	79,13 %	53,23 %	73,64 %

(konsoliduoti duomenys):

Vidutinės akcininkų nuosavybės grąžos rodiklis
(tęsiamos veiklos), %	-216,57 %	6,15 %	4,84 %

Akcijų rodikliai	2017 m.	2016 m.	2015 m.
Grynasis pelnas akcijai (tęsiamos veiklos), Eur	-0,33	0,03	0,01
Grynasis nuostolis akcijai (nutrauktos veiklos), Eur	-	-	-
Grynasis pelnas akcijai (bendras), Eur	-0,33	0,03	0,01
Vidutinė metų akcijos rinkos kaina, Eur	0,284	0,270	0,319
EBITDA akcijai (tęsiamos veiklos), Eur	-0,29	0,09	0,07
EBITDA daugiklis (EBITDA akcijai / akcijos vidutinė metų rinkos kaina)	-1,02	0,33	0,22
Visi dividendai, tūkst. Eur	-	951	-
Dividendai vienai akcijai, Eur	-	0,024	-
Vidutinė buhalterinė akcijos vertė (tęsiamos veiklos), Eur	0,15	0,5	0,23

Bendrovės valdymo struktūra

Bendrovės organai

Bendrovės organai yra:

Visuotinis akcininkų susirinkimas.
Valdyba sudaroma iš penkių narių ir renkama ketverių metų laikotarpiui.
Bendrovės vadovas generalinis direktorius.

Visuotinis akcininkų susirinkimo šaukimas, kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nurodytos visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarkos ir kompetencijos.

Bendrovės vadovo kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytos Akcinių bendrovių įstatyme.

Bendrovės veiklos teisiniai pagrindai

Akcinė bendrovė "Snaigė" savo veikloje vadovaujasi bendrovės įstatais, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir kitais įstatymais, norminiais aktais, taip pat ES teisės aktais.

Bendrovės valdymo organų nariai

Vardas, pavardė	Pareigos	Turimas akcijų skaičius, vnt.	Turima kapitalo dalis, proc.	Balsų dalis, proc.
VALDYBA
Aleksey Kovalchuk	AB "Snaigė" valdybos pirmininkas	-	-	-
Svetlana Ardentova	AB "Snaigė" valdybos narys	-	-	-
Oleg Tsarkov	AB "Snaigė" valdybos narys	-	-	-
Natalia Tsvetkova	AB "Snaigė" valdybos narys	-	-	-
Nataliia Sukhanova	AB "Snaigė" valdybos narys	-	-	-
ADMINISTRACIJA (administracijos vadovas, vyr. finansininkas)
Gediminas Čeika	AB "Snaigė" generalinis direktorius	-	-	-
Mindaugas Sologubas	AB "Snaigė" finansų direktorius	-	-	-

Informacija apie valdymo organų narius ir jų dalyvavimą bendrovės įstatiniame kapitale

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje bei kapitale (2017 m. gruodžio 31 d.):

Vardas, pavardė	Organizacijos pavadinimas, pareigos	Kitų įmonių kapitalo ir balsų dalis, proc.
Aleksey Kovalchuk	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Svetlana Ardentova	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Oleg Tsarkov	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Natalia Tsvetkova	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Nataliia Sukhanova	Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja	-
Gediminas Čeika	UAB "Almecha" valdybos pirmininkas	-
Mindaugas Sologubas	UAB "Almecha" valdybos narys	-
	Asociacija EPA valdybos pirmininkas
	UAB "Verslo architektūra" direktorius	100 %

Duomenys apie kiekvieno valdymo organo nario kadencijos pradžią ir pabaigą

Vardas, pavardė	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
VALDYBA
Aleksey Kovalchuk	2011-12-14	iki 2019 VAS
Svetlana Ardentova	2013-04-30	iki 2019 VAS
Oleg Tsarkov	2015-04-30	iki 2019 VAS
Vladislav Sviblov	2013-04-30	2017-04-04
Natalia Tsvetkova	2017-04-25	iki 2019 VAS
Nataliia Sukhanova	2017-04-25	iki 2019 VAS
ADMINISTRACIJA (gen. direktorius ir vyr. finansininkas)
Gediminas Čeika	2008-01-03	Sutartis neterminuota
Mindaugas Sologubas	2014-09-23	Sutartis neterminuota

Bendrovės įmonių grupės vadovybė

Gediminas Čeika – generalinis direktorius. Kęstutis Urbonavičius – technikos ir gamybos direktorius. Mindaugas Sologubas – finansų direktorius. Rūta Petrauskaitė – rinkodaros direktorė.

ŽMOGAUS TEISIŲ UŽTIKRINIMAS, DARBUOTOJAI IR KITI SOCIALINIAI KLAUSIMAI

Žmogaus teisių apsauga

Bendrovė, vykdydama savo veiklą, laikosi žmogaus teisių apsaugos principų, užtikrina lygių galimybių ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus ir jų įgyvendinimo tvarką. Tai reiškia, kad esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais tiesioginė arba netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, etinės priklausomybės ir t.t., dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, yra netoleruojamas. Užtikrina, kad su besikreipiančiais dėl darbo asmenimis arba jau esamais darbuotojais, nesielgiama išskirtinai, jei tai nesusiję su atliekamo darbo kokybe ar kitomis dalykinėmis funkcijomis. Užtikrina skaidrią darbo užmokesčio politiką, gerbia darbuotojų teisę į poilsį, imasi priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeimyninius įsipareigojimus.

Bendrovė reglamentuoja darbuotojų asmens duomenų rinkimo, naudojimo ir saugumo principus, nustato darbuotojų asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, nustato, kas ir kokiais tikslais gali susipažinti su darbuotojų asmens duomenimis.

Bendrovėje, siekiant apsaugoti darbuotojų teises 2017 metais patvirtintos lygių galimybių, darbuotojų asmens duomenų saugojimo politikos, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo tvarka ir kitos tvarkos.

2017 m. Bendrovėje nebuvo užfiksuotas nei vienas žmogaus teisių pažeidimo atvejis.

Personalo politikos principai

Bendrovės sėkmė priklauso ne tik nuo jos dydžio, įvaizdžio, strategijos, bet didele dalimi ir nuo to, kaip ji elgiasi su savo personalu. Visi iššūkiai ir pokyčiai, su kuriais susiduria Bendrovė, susiję su joje dirbančiais žmonėmis, todėl veiklos efektyvumą pirmiausia lemia gebėjimas valdyti žmogiškuosius išteklius.

Personalo politika bei žmogiškųjų išteklių valdymas Bendrovėje susideda iš: žmogiškųjų išteklių planavimo, personalo komplektavimo (pritraukimas, atranka, priėmimas ir išlaikymas), personalo ugdymo, veiklos vertinimo, personalo motyvavimo, elgesio normų, darbų saugos, taip pat socialinių sąlygų užtikrinimo.

Susiduriant su permainomis ir naujais iššūkiais, svarbiausia sugebėti kuo mažesnėmis sąnaudomis išlaikyti kvalifikuotą, gabų ir motyvuotą personalą, gebantį vykdyti nustatytus uždavinius ir padėti bendrovei pasiekti jos strateginius tikslus.

Strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas. Personalo politikos tikslas – padėti darbuotojams prisitaikyti prie naujų aplinkos reikalavimų ir įgyvendinti strateginius tikslus, tai administravimo efektyvumo didinimas, žmogiškųjų išteklių praktikos susiejimas su bendra bendrovės strategija, žmogiškųjų išteklių įvertinimas.

Žmogiškųjų išteklių planavimas. Užtikrinti efektyvų pareigybių skaičių ir struktūros planavimą, užtikrinti žmogiškųjų išteklių poreikio planavimą, planavimo kokybės įvertinimą.

Veiklos analizė. Siekiant užtikrinti efektyvesnį žmogiškųjų išteklių valdymą būtina įvertinti naujus veiklos uždavinius, atsisakyti neefektyvios veiklos, funkcijų dubliavimo, pergrupuoti ir naujai perskirstyti funkcijas.

Veiklos įvertinimas ir karjera. Personalo veiklos vertinimas – neatsiejama karjeros planavimo dalis. Asmens potencialą ir tobulinimo sritis gali numatyti tik objektyvus vertinimas. Veiklos vertinimo tikslas – maksimaliai suderinti personalo veiklą su bendrovės tikslais. Veiklos valdymo procesas, tai aiškių ir pasiekiamų veiklos tikslų nustatymas, tikslų siekimo stebėjimas, darbuotojų veiklos (tikslų) koordinavimas, nustatytų tikslų koregavimas, metinis personalo veiklos vertinimas. Planuojant karjerą, labai svarbu, kad ji būtų nukreipta ne tik į praeitį, t. y. asmens darbo rezultatus, bet ir į ateitį – jo gabumus, sugebėjimą keistis, vykdyti sudėtingesnes užduotis – į jo potencialą. Personalo motyvavimas. Apklausų metu daugelis kaip pagrindinį veiksnį, lemiantį žemą motyvaciją, nurodo nepakankamą darbo užmokestį. Šiuo metu, vis dar esant sunkioms ekonominėms sąlygoms, būtina daugiau dėmesio skirti socialiniams motyvams stiprinti: asmeniniams pasiekimams skatinti, atsakomybei didinti, priklausymo grupei ar komandai, vadovavimo, saviraiškos galimybėms sudaryti ir kt.

Darbuotojų pokyčiai

Bendrovės darbuotojai 2016–2017 m. pagal personalo grupes*:

Darbuo tojai	2017			2016
	Skaičius	%	Vidutinis atlygini mas, Eur	Skaičius	%	Vidutinis atlygini mas, Eur
Vadovai	23	3,5	2 530	22	3,3	2 534
Specialistai	99	17,8	941	98	14,7	892
Darbininkai	535	81,4	573	546	82,0	523
Iš viso:	657	100	701	666	100	649

Bendrovės darbuotojų struktūra pagal išsilavinimą*

Darbuotojų išsilavinimas	2017		2016
	Skaičius	%	Skaičius	%
Aukštasis	114	17,4	111	16,7
Spec. vidurinis	434	66,0	435	65,3
Vidurinis	104	15,8	114	17,1
Nebaigtas vidurinis	5	0,8	6	0,9
Iš viso:	657	100	666	100

Darbuotojai	2017		2016
	Skaičius	%	Skaičius	%
Vadovai	25	3,5	24	3,3
Specialistai	112	15,7	114	15,6
Darbininkai	578	80,8	594	81,2
Iš viso:	715	100	731	100

Bendrovės ir dukterinių įmonių darbuotojai 2016–2017 m. pagal personalo grupes*:

*vidutiniai metiniai duomenys

Darbo apmokėjimo sistema

Bendrovė siekia kurti efektyvią ir teisingą darbo apmokėjimo politiką, kurios tikslas – pritraukti, išlaikyti, motyvuoti darbuotojus, kurių kvalifikacija ir darbo rezultatai padeda Bendrovei sėkmingai vykdyti savo misiją ir siekti užsibrėžtų tikslų. 2017 m. suformuota ir patvirtinta ,,Darbo apmokėjimo sistema", kuri reglamentuoja darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, darbo užmokesčio apskaičiavimą esant naktiniam, viršvalandiniam, darbui poilsio dieną bei šventinėmis dienomis, atsiskaitymo su darbuotojais terminus, nustato darbuotojų kategorijas pagal pareigybes, nurodo pareigybių ar jų grupės apmokėjimo formas ir darbo užmokesčio dydžius, papildomo apmokėjimo (priedų, priemokų ir premijų) skyrimo tvarką. Darbo apmokėjimo sistema taikoma visiems Bendrovės darbuotojams.

Bendrovė siekia mokėti sąžiningą atlyginimą, atitinkantį rinkos sąlygas, pagal kiekvieno darbuotojo kompetencijas bei kuriamą naudą Bendrovei. Darbo apmokėjimo sistema patvirtinta konsultuojantis su Bendrovės profsąjungos atstovais, laikantis lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų.

Profesinės sąjungos

Bendrovėje veikia profesinė sąjunga, kuri vienija 37 proc. visų Bendrovės darbuotojų. Profesinės sąjungos atstovai kviečiami į Bendrovės vadovybės susirinkimus, aptariami svarbūs Bendrovei ekonominiai, socialiniai ir darbo klausimai.

Kolektyvinė sutartis

Bendrovėje sudaryta Kolektyvinė sutartis tarp Bendrovės ir darbuotojus atstovaujančios profesinės sąjungos. Įgyvendinant šią sutartį, laikomasi abipusio supratimo ir atvirumo, atsiradus nesutarimams, problemos sprendžiamos geranoriškai, abipusio pasitikėjimo dvasia. Kolektyvinėje sutartyje sutarta dėl darbo sutarčių sudarymo, keitimo taisyklių, darbo ir poilsio laiko, darbo apmokėjimo, darbo sąlygų, kvalifikacijos, socialinės rūpybos klausimų. Sutarties tikslas – sudaryti sąlygas darniai verslui plėtoti ir garantuoti aukštesnį darbo sąlygų lygį nei numatyta LR teisės aktuose.

Kolektyvinėje sutartyje numatytos papildomos socialinės garantijos darbuotojams: mirus bendrovės darbuotojui šeimos nariui išmokama laidojimo pašalpa; mirus darbuotojo šeimos nariui, mokama pašalpa; sveikinant jubiliejų progomis (50-ečio, 60-ečio) mokamos išmokos; organizuojant Kalėdinius renginius, dirbančiųjų vaikams skiriamos dovanėlės; vykstant renginiams, jų finansavimui, prizų pirkimui, metų bėgyje skiriamos lėšos.

Kompetencijų ugdymas

Personalo ugdymas yra būtina sąlyga Bendrovės strateginiams tikslams pasiekti, nes mokydamasis personalas įgyja kvalifikaciją ir gebėjimų. Kintantys bendrovės iššūkiai, aplinka, kurioje reikia vykdyti užduotis, naujų technologijų taikymas, sudėtinga situacija darbo rinkoje rodo, kad būtina investuoti į personalo mokymą (kvalifikacijos kėlimą), nes tai motyvuoja, gerina darbo kokybę, didina lojalumą, užtikrina efektyvesnį prisitaikymą prie naujų iššūkių ir sąlygų.

Bendrovėje mokymo procesas vykdomas planingai ir sistemingai pagal patvirtintą mokymo programą. 2017 metais 32 administracijos darbuotojai dalyvavo išoriniuose mokymuose, t. y. savo kvalifikaciją kėlė konsultaciniuose seminaruose, konferencijose, tiksliniuose mokymuose; 81 darbininkas mokėsi pagal tęstinio profesinio mokymo programas; 30 darbininkų įsigijo naujas sugretintas specialybes. 2017 metais darbuotojai kėlė kvalifikaciją išoriniuose mokymuose 3080 val.

2017 metais patvirtinta gamybinių padalinių darbuotojų vidinių mokymų tvarka, kurioje numatyta reikalingų programų kūrimas, darbuotojų mokymas ir periodinis atestavimas. Vidaus mokymai bei periodiniai atestavimai organizuojami siekiant padėti įgyti ar atnaujinti profesines žinias, įgyti ar patikrinti įgūdžius apie Bendrovės gamybinius technologinius procesus ir įrenginius, bei nuolat palaikyti aukštą darbuotojų profesinį lygį. 2017 metais vidiniuose mokymuose dalyvavo 136 darbuotojai.

Bendrovės saugos skyrius instruktuoja naujai priimamus darbuotojus įvadinėmis darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos ir civilinės saugos temomis. Padalinių vadovai kartą per metus instruktuoja visus pavaldžius darbuotojus darbo vietoje.

Darbuotojai, dirbantys darbus su potencialiai pavojingais įrenginiais bei prižiūrintys šiuos įrenginius, mokomi pagal generalinio direktoriaus patvirtintą Darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo ir vertinimo tvarką. Energetikos įrenginius eksploatuojantys darbuotojai, periodiškai atestuojami LR energetikos ministro įsakymu nustatyta tvarka.

Naujų darbuotojų integravimas

Nauja įmonė, vadinasi, nauji tikslai, kitokia darbo specifika, karjeros galimybės, tradicijos, kita vidaus tvarka. Tam tikslui, Bendrovėje sukurtas įmonės standartas Darbuotojų poreikio, verbavimo, atrankos, kompetencijos nustatymo, naujų darbuotojų įvedimo ir mokymo procesas. Pagal parengtą programą naujas darbuotojas susipažįsta su Bendrovės organizacine kultūra, darbuotojais, padalinių veiklomis. Greičiau integruotis į kolektyvą, suprasti darbo principus, perimti vertybes, suvokti misiją, viziją priskiriamas mentorius. Mentorius, remdamasis savo patirtimi ir kompetencija, apmoko naują darbuotoją darbo vietoje ir padeda kuo greičiau suvokti patį verslą, jo procesus, tikslus atsakomybę, kad kuo greičiau būtų galima pradėti kurti vertę.

Praktikos galimybės

Bendrovė bendradarbiauja su švietimo įstaigomis ir suteikia galimybę universitetų bei kolegijų studentams pritaikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. 2017 metais Bendrovėje praktiką atliko 19 studentų, kurie mokėsi Alytaus kolegijoje, VGTU, Vilniaus kooperacijos kolegijoje, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje.

Darbo sauga ir darbuotojų sveikata

Bendrovė turi ilgametes veiksmingos darbų saugos tradicijas. Darbuotojai – didžiausias įmonės turtas, todėl investicijos į darbų saugą ir darbuotojų sveikatą – vienas iš svarbiausių administracijos įsipareigojimų. Siekiama, kad neliktų jokių galimybių įvykti nelaimingam atsitikimui ar susirgti profesine liga. Darbo vietų ir darbo aplinkos profesinė rizika vertinama nuolatos.

Pirmiausia darbuotojų sveikata ir sauga įvertinama kuriant naujas technologijas. Siekiama, kad nauji įrenginiai būtų maksimaliai saugūs, o naujos medžiagos ir žaliavos – nekenksmingos darbuotojų sveikatai. Siekiama eliminuoti triukšmą, vibraciją, dulkėtumą – pagrindinius veiksnius, galinčius sukelti profesines ligas.

Siekiant apsaugoti darbuotoją nuo galimai žalingų veiksnių poveikio, naudojamos tiek kolektyvinės, tiek asmeninės apsaugos priemonės. Darbuotojai mokomi saugiai dirbti, supažindinami su norminių teisės aktų reikalavimais saugos ir sveikatos srityje.

Bendrovėje lanksčiai derinamas darbo ir poilsio režimas. Darbų grafikas sudarytas su pertraukėlėmis, įrengti poilsio kambariai.

Bendrovėje įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema. Įmonė gavo sertifikatą, patvirtinantį, kad AB "Snaigė" įdiegta ir funkcionuojanti sistema atitinka standarto LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) OHSAS 18001 reikalavimus. Šis sertifikatas išreiškia bendrovės prioritetus ir atsakomybę, kuriant saugias darbo sąlygas, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų.

APLINKOS APSAUGA

Aplinkos apsaugos politika

AB "Snaigė" yra viena iš pažangiausių Lietuvos gamybinių įmonių aplinkosaugos srityje. Bendrovės tikslas – ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.

Šiam tikslui įgyvendinti bendrovėje veikia sertifikuota aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 14001 reikalavimus.

Bendrovė nuolat gerina aplinkos apsaugos veiksmingumą, rūpinasi taršos mažinimu, gaminių ekologišku, taupiu gamtinių išteklių naudojimu bei saugia aplinka.

Gaminiai

Kurdama naują gaminį bendrovė visada teikia pirmenybę žaliavas ir išteklius taupančiai gamybai, saugiam transportui, minimaliam atliekų kiekiui ir produkcijos kokybei. Gamyboje stengiamasi naudoti medžiagas, kurias vėliau būtų galima perdirbti.

AB "Snaigė" laikosi 2005 metų liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/32/EB, reglamentuojančios gaminių projektavimą.

SNAIGĖS šaldytuvai gaminami iš ekologiškų medžiagų, kuriose nėra pavojingų elementų. Pavyzdžiui, kiekviena plastikinė detalė šaldytuve pažymėta (pagal ISO), kad ją būtų galima panaudoti dar kartą, perdirbti pagal Direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų reikalavimus.

Technologinis gaminių paviršiaus padengimo procesas yra ekologiškai švarus: tai - sausoji danga ir džiovinimas dujomis. Šaldymo sistema pripildoma gamtinės kilmės dujų R600a, kurios neardo ozono sluoksnio, o šaldytuvų izoliacijai naudojamas angliavandenilių junginys ciklopentanas yra nekenksmingas aplinkai.

Visa bendrovėje gaminama produkcija atitinka šiuos Europos Bendrijos išleistų direktyvų bei reglamentų reikalavimus dėl kenksmingų medžiagų nenaudojimo:

RoHS2 Europos Bendrijos (EB) direktyvos 2011/65/EB dėl kenksmingų medžiagų nenaudojimo.
REACH reglamento 1907/2006/EB dėl aukštos rizikos medžiagų (151), kuriuos šaldytuvai gali paskleisti į aplinką nenaudojimo;
PAH Vokietijos vyriausybės nutarimo ZEK-01.4-08, kuris reiškia, kad SNAIGĖS gaminiai atitinka policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos ribą 18-kai kancerogeninių medžiagų;

kontakto su maistu:

EB reglamento 1935/2004/EC (bendras);
EB reglamento Nr.10/2011 (plastikams). Šie reglamentai reiškia, kad reiškia, kad naudojamoms Snaigės šaldytuvų gamyboje medžiagoms leidžiamas kontaktas su maistu.

AB "Snaigė" gaminių pateiktų reikalavimų atitikimą įrodo notifikuotų bandymų laboratorijų "DEKRA" (Vokietija) bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus (Lietuva) atlikti bandymai ir pateikti bandymų protokolai.

Kuo mažiau energijos vartoja šaldytuvas, tuo labiau jis tausoja aplinką. Daugelis Snaigės gaminių – aukščiausios ir taupiausios A+ , A++ ir A+++ energijos efektyvumo klasės. Toks šaldytuvas per metus suvartoja iki 30 proc. mažiau elektros energijos.

Pirkdami šaldymo prietaisą vartotojai gauna ir informacijos, susijusios su ekologija. Patariama, kaip įrengti, naudoti ir prižiūrėti gaminį, kad jį galima būtų kuo ilgiau naudoti, o aplinkai daromas poveikis būtų sumažintas. Be kita ko, nurodoma, kaip grąžinti gaminį pasibaigus jo naudojimo laikui.

Aplinkos oro apsauga

Nuo 2015 m. sausio 1 d. AB "Snaigė", vadovaudamasi 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 "Dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų" reikalavimais, įsipareigojo ir neperka bei nenaudoja pavienio ar mišiniuose esančio gryno bei negryno (t. y. recirkuliuoto ir regeneruoto) hidrochlorfluorangliavandenilio (HCFC).

Taip pat bendrovė skiria didelį dėmesį tokiems teršalams, kaip azoto arba anglies oksidai, kietosios dalelės, stirolas, ciklopentanas. Sitemingai stebima ir kontroliuojama jų emisija. Viso 2017 m. į aplinkos orą buvo išmesta 20,78 tn minėtų teršalų, t.y. ženkliai mažiau nei leistina 34,73 tn. Norma. Vykdant prevencines priemones 2017 m. net 19 pavadinimų teršalų 2017 m. išmetimus pavyko sumažinti kelis kartus arba išvis nepašalinti.

Paviršinio vandens apsauga

Bendrovės gamybinės – ūkinės veiklos poveikį aplinkai reglamentuoja Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros išduotas Taršos leidimas. Bendrovė griežtai laikosi šiame leidime nurodytų leistinų taršos normų. Kontrolės funkcija vykdoma vadovaujantis bendrovės Monitoringo programa, kurioje numatyti išleidžiamų paviršinių (lietaus) bei gamybinės – ūkinės veiklos (fekalinių) nuotekų kokybės parametrai, nurodyta kokiais dažniais, kokia apimtimi vykdyti prevencinius teršalų su išleidžiamomis nuotekomis tyrimus.

Bendrovė sistemingai analizuoja gautus rezultatus, stebi atskirų teršalų didėjimo bei mažėjimo pokyčius. Be to - nuolat kontroliuojama tiek bendrovės vidaus transporto, tiek ir į gamyklą atvykstančių automobilių techninė būklė. Gamybos procese yra laikomasi saugaus cheminių medžiagų gabenimo iš sandėlių į gamybinį korpusą taisyklių.

Požeminio vandens, dirvožemio, grunto apsauga

Siekdama kuo geriau užtikrinti požeminio vandens kokybę bei grunto apsaugą, bendrovė vykdo Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintą bendrovės požeminio vandens tyrimo programą 2016 – 2020 metų laikotarpiui. Bendrovės teritorijoje yra įrengti penki gręžiniai, iš kurių, programoje numatytu dažnumu, imami mėginiai gruntinio vandens kokybei tirti.

2017 m. juose buvo atlikti visi monitoringo programoje numatyti gruntinio vandens tyrimai. Buvo matuojamas gruntinio vandens lygis, fizikiniai-cheminiai parametrai (vandenilio jonų koncentracija (pH), oksidacijos-redukcijos potencialas (Eh) ir kiti). Taip pat ištirta bendroji vandens cheminė sudėtis (pagrindinių jonų koncentracijos, permanganato skaičiaus reikšmė), nustatyta cheminio deguonies suvartojimo reikšmė bei sunkiųjų metalų koncentracijos. Nuo praėjusių tyrimo metų požeminio vandens kokybė toliau gerėjo, nei vienas tirtas parametras nustatytų normų nesiekė ir neviršijo.

Atliekų tvarkymas

Nors šaldytuvo gamybinio proceso metu neįmanoma išvengti atliekų, bendrovė stengiasi turėti jų kuo mažiau ir kuo efektyviau su jomis tvarkytis. Todėl bendrovėje susidarančių medžiagų kiekiai ir rūšys neviršija nustatytų normų.

Kai kuriuose bendrovės gamybos baruose praktikuojama beatliekinė gamyba, kur susidariusios atliekos toliau naudojamos gamybos procese. Pavyzdžiui vakuuminio formavimo ir liejimo aukšto spaudimu būdu cechuose susidariusios atliekos gamykloje sumalamos malūnuose ir vėl panaudojamos gamyboje.

Kai kuriuose gamyklos bendrovė įdiegė pažangias technologijas, kurių pagalba atliekų gaunama minimaliai. Pavyzdžiui, korpusinių metalinių detalių dažymui naudojama pažangi miltelinio dažymo technologija, kuri leidžia dažus panaudoti 98%. Atliekos sudaro tik 2%. Naudojant tradicinį dažymo būdą, dažai panaudojami apie 80% ir atliekos sudaro 20%. Kitas efektyvaus žaliavų panaudojimo pavyzdys yra metalinių korpusinių detalių gamyba. Šioms detalėms perkamas tikslių matmenų metalas rulonuose, kuris, gamybos procese pjaustomas ruošiniams. Metalas šiame gamybos bare panaudojamas 92%, kai tuo tarpu kitur apdirbant metalą šis rodiklis siekia tik 78 proc.

Didžioji dalis bendrovėje susidarančių atliekų, tokių kaip kartonas, metalas, plastikai, medis ir pan. yra tinkamos antrinėm žaliavom. Jos yra perdatuodamos atitinkamų atliekų rūšių Atliekų tvarkytojams, kur jos yra sutvarkomos laikantis ES ir LT teisės aktų reikalavimų.

Bendrovė turi licenciją elektros ir elektroninės įrangos atliekų – šaldytuvų – tvarkymui ir yra Elektronikos platintojų asociacijos EPA bei pakuočių tvarkymo asociacijos PTO narė. Aktyviai dalyvaudama kolektyviniame senų šaldytuvų bei su parduodamais šaldytuvais susidarančių pakuočių atliekų tvarkyme, bendrovė prisideda prie minėtų atliekų Valstybinės tvarkymo užduočių įvykdymo.

Cheminių medžiagų naudojimas

Bendrovė, siekdama įgyvendinti REACH reglamento nuostatas dėl saugesnių aplinkai ir sveikatai medžiagų panaudojimo, nuolat inventorizuoja naudojamas chemines medžiagas bei stengiasi pavojingas pakeisti mažiau pavojingomis arba ir visai nekenksmingomis medžiagomis. Pavyzdžiui - plastikų dažyme naudojami tik ekologiški, vandeniu skiedžiami dažai.

Vadovaujantis bendrovė aplinkos apsaugos vadybos sistema, dirbant su cheminėmis medžiagomis, reikalavimais cheminių medžiagų poveikis aplinkai yra modeliuojamas ir kontroliuojamas daugiausia šių medžiagų saugos duomenų lapuose talpinama informacija. Jos pagrindu ruošiamos prevencinės priemonės cheminių medžiagų taršos į aplinkos orą bei nuotekas valdymui, ženkliai padeda tvarkytis su cheminio pobūdžio pavojingomis atliekomis.

Glaudžiai bendradarbiaujama su pavojingų medžiagų tiekėjais siekiant užtikrinti kuo tikslesnę medžiagų saugos duomenų lapuose deklaruojamą informaciją. Taip pat reikalaujama, kad būtų pateiktas saugos duomenų lapuose priedas – Poveikio scenarijus, kuriame būtų išsamiai ir nuodugniai aprašytas cheminės medžiagos poveikis aplinkai bei šio poveikio sumažinimo ar apsisaugojimo nuo jo būdai ir metodai.

Gamtos išteklių naudojimas

Bendrovė gamyklos ir patalpų šildymui naudoja savo biokuro katilinę, kuri pakeičia iškastinį kurą.. Katilinės galia – 4 MW. Per 2017 m. pagaminta 7729 MWh šilumos, kas atitinka 802944 kub. m. dujų kiekio ekvivalentą. Per metus buvo sutaupyta 33976 Eur. lyginant jeigu šis šilumos kiekis būtų pagamintas naudojant gamtines dujas.

AI Terminal

Snaige AB

2250_10-k_2018-04-30_6470ba95-9eed-4032-a70a-f9efbdf5fd90.pdf

AKCINĖ BENDROVĖ "SNAIGĖ"

TURINYS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

AKCINĖ BENDROVĖ "SNAIGĖ" AKCININKAMS

Išvada dėl atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito

Sąlyginė nuomonė

Pagrindas sąlyginei nuomonei pareikšti

Pagrindiniai audito dalykai

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas

Pajamų pripažinimas

Pirmųjų metų auditas

Kiti dalykai

Kita informacija

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas

Grant Thornton Baltic UAB

Auditoriaus atsakomybė už atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą

Konsoliduota ir atskira bendrųjų pajamų ataskaita

Konsoliduota ir atskira finansinės būklės ataskaita

Konsoliduota ir atskira pinigų srautų ataskaita

Aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

1 Bendroji informacija (tęsinys)

2 Apskaitos principai

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

2.2. Apskaitos politikos keitimas

12 TAS "Pelno mokesčiai: Atidėtojo pelno mokesčio turto iš nerealizuotų nuostolių pripažinimas" (pataisos)

7 TAS "Pinigų srautų ataskaita": Atskleidimo iniciatyva (pataisos)

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai

10 TFAS "Konsoliduotos finansinės ataskaitos" ir 28 TAS "Investicijos į asocijuotas bendroves ir bendras įmones: Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotos bendros įmonės" (pataisos)

2.3. Veiklos tęstinumas

2.4. Finansinių ataskaitų valiuta

2.5. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikroji vertė

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikas

Paskolų iš akcininkų atgaunamumas

Atidėjiniai

Garantijos

2.6. Konsolidavimo principai

2.7. Investicijos į dukterines įmones

2.8. Nematerialusis turtas, išskyrus prestižą

Tyrimai ir plėtra

Licencijos

Programinė įranga

2.9. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

2.10. Atsargos

2.11. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

2.12. Finansinis turtas

Paskolos ir gautinos sumos

2.13. Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai

2.14. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansiniai įsipareigojimai

2.15. Lizingas (finansinė nuoma) ir veiklos nuoma

Lizingas (finansinė nuoma) – Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Veiklos nuoma – Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

2.16. Dotacijos ir subsidijos

2.17. Atidėjiniai

2.18. Ilgalaikės išmokos darbuotojams

2.19. Pelno mokestis

Lietuvoje 2017 m. ir 2016 m. pelno mokesčio tarifas buvo 15 %.

Mokestiniai nuostoliai Ukrainoje gali būti keliami 10 metų.

2.20. Pajamų pripažinimas

2.21. Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Kitas turtas

2.22. Neapibrėžtumai

2.23. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos

2.24. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

2.25. Segmentai

2.26. Vienai akcijai tenkantis pelnas

2.27. Tikrosios vertės nustatymas

AIŠKINAMOJO RAŠTO PASTABOS

3 Pardavimo pajamos

Grupė

Bendrovė