Kauno Energija

Annual / Quarterly Financial Statement • Jan 30, 2019

AB "KAUNO ENERGIJA" KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2018 M. 12 MĖNESIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE

Atsakingų asmenų patvirtinimas AB "Kauno energija" akcininkams ir Lietuvos bankui

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 24 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos banko valdybos patvirtintomis Periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes AB "Kauno energija" Gamybos departamento direktorius, laikinai vykdantis generalinio direktoriaus funkcijas, Vaidas Šleivys, Finansų departamento direktorius Gintautas Muznikas ir vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė patvirtiname, kad mūsų žiniomis AB "Kauno energija" 2018 m. 12 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas, vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, priimtais taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo įmonės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną (nuostolius) ir pinigų srautus.

Gamybos departamento direktorius, laikinai vykdantis generalinio direktoriaus funkcijas Vaidas Šleivys

Finansų departamento direktorius Gintautas Muznikas

Vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė

Finansinės būklės ataskaitos

		Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas	3	1.026	56	852	56
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	4
Žemė ir pastatai		8.259	8.857	6.849	7.307
Statiniai		88.762	89.857	88.181	89.213
Mašinos ir įranga		21.053	24.594	18.214	21.233
Transporto priemonės		460	648	448	620
Įrenginiai ir įrankiai		2.889	3.223	2.885	3.216
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai		3.587	2.487	3.588	2.487
Investicinis turtas		267	282	-	-
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų iš viso		125.277	129.948	120.165	124.076
Ilgalaikis finansinis turtas
Investicijos į patronuojamąsias įmones	1;5	-	-	2.368	1.908
Paskolos įmonių grupės įmonėms Kitas finansinis turtas	5	- 1	- 1	281 1	60 1
Ilgalaikio finansinio turto iš viso		1	1	2.650	1.969
Ilgalaikio turto iš viso		126.304	130.005	123.667	126.101
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai
Atsargos	6	1.580	1.429	1.513	1.342
Išankstiniai apmokėjimai		1.261	450	1.187	406
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų iš viso		2.841	1.879	2.700	1.748
Per vienerius metus gautinos sumos	7
Iš pirkėjų gautinos sumos	22;24	10.188	9.993	10.188	9.993
Kitos gautinos sumos	24	961	671	930	649
Per vienerius metus gautinų sumų iš viso		11.149	10.664	11.118	10.642
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	8;22	8.761	6.610	8.673	6.511
Turtas, skirtas pardavimui		205	-	205	-
Trumpalaikio turto iš viso		22.956	19.153	22.696	18.901
Turto iš viso		149.260	149.158	146.363	145.002

(tęsinys kitame puslapyje)

Finansinės būklės ataskaitos (tęsinys)

			Grupė		Bendrovė
	Pastabos	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavybė
Kapitalas	1	74.476	74.476	74.476	74.476
Privalomasis rezervas	9	6.435	3.267	6.435	3.267
Kiti rezervai	9	100	100	100	100
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Ataskaitinių metų pelnas	1	3.973	6.861	4.553	6.046
Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)	1	4.993	4.639	4.674	5.135
Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) iš viso		8.966	11.500	9.227	11.181
Nuosavybė iš viso		89.977	89.343	90.238	89.024
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai
Ilgalaikės finansinės skolos	10;22	19.257	18.676	17.556	18.676
Nuomos įsipareigojimai	11;22	1.078	185	903	185
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	20	5.724	4.869	5.973	5.104
Dotacijos (atidėtosios pajamos)	12	18.235	19.509	17.265	18.377
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas	13;24	459	864	453	859
Ilgalaikės prekybos skolos	22	2	10	2	10
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir
ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		44.755	44.113	42.152	43.211
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai
Ilgalaikių finansinių skolų ir nuomos		4.501	6.144	3.933	3.308
einamųjų metų dalis	10;11;22
Trumpalaikės finansinės skolos	10;22	-	-	-	-
Prekybos skolos	22	7.603	7.183	7.704	7.154
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai		790	800	771	785
Gauti išankstiniai apmokėjimai		475	475	475	475
Mokėtini mokesčiai		392	375	357	353
Išvestiniai finansiniai instrumentai	14,22	15	16	-	-
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo	13	150	406	149	406
einamųjų metų dalis
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir		602	303	584	286
įsipareigojimai
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir		14.528	15.702	13.973	12.767
įsipareigojimų iš viso Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		59.283	59.815	56.125	55.978
Nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso		149.260	149.158	146.363	145.002

(pabaiga)

Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita

Grupė		2018 m.	2018 m.	2017 m.	2017 m.
	Pastabos	IV ketv.		IV ketv.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos	15	19.576	61.317	20.366	59.680
Kitos veiklos pajamos	17	139	1.299	144	1.150
Veiklos pajamų iš viso		19.715	62.616	20.510	60.830
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija		(11.762)	(36.240)	(10.136)	(31.271)
Atlyginimai ir socialinis draudimas		(1.676)	(7.281)	(1.890)	(7.734)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3;4	(1.709)	(6.975)	(2.237)	(7.363)
Remontas ir eksploatacija		(261)	(1.084)	(318)	(920)
Gautinų sumų realizacinės vertės
sumažėjimo pasikeitimas	7	285	785	(12)	833
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį		(435)	(1.563)	(432)	(1.539)
Elektros energija		(359)	(1.145)	(357)	(1.195)
Žaliavos ir medžiagos		(165)	(568)	(218)	(639)
Vanduo		(292)	(1.081)	(295)	(1.003)
Atsargų ir ilgalaikio turto realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas	6	142	112	1.008	906
Kitos sąnaudos	16	(609)	(2.279)	(780)	(2.725)
Kitos veiklos sąnaudos	17	(94)	(381)	(122)	(368)
Veiklos sąnaudos, iš viso		(16.935)	(57.700)	(15.789)	(53.018)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		2.780	4.916	4.721	7.812
Kitos palūkanų ir panašios pajamos	18	53	237	68	267
Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimas	19	-	-	-	-
Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos	19	(116)	(561)	(137)	(563)
Finansinės ir investicinės veiklos
pajamos, grynąja verte		(63)	(324)	(69)	(296)
Pelnas prieš apmokestinimą		2.717	4.592	4.652	7.516
Pelno mokestis	20	19	19	(30)	(30)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (nuostoliai)	20	(855)	(855)	(600)	(600)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas		1.881	3.756	4.022	6.886
Išeitinių išmokų (sukaupimas)	13	404	217	(84)	(25)
Bendrosios pajamos		2.285	3.973	3.938	6.861
Ataskaitinio laikotarpio pelnas
priskirtinas
Bendrovės akcininkams		1.881	3.756	4.022	6.886
Bendrosios pajamos priskirtinos
Bendrovės akcininkams		2.285	3.973	3.938	6.861
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais)	21	0,04	0,09	0,09	0,16

Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita

Bendrovė	Pastabos	2018 m. IV ketv.	2018 m.	2017 m. IV ketv.	2017 m.
Veiklos pajamos
Pardavimų pajamos	15	19.579	61.329	20.370	59.692
Kitos veiklos pajamos	17	108	1.180	102	1.022
Veiklos pajamų iš viso		19.687	62.509	20.472	60.714
Veiklos sąnaudos
Kuras ir pirkta energija		(11.975)	(36.972)	(10.343)	(32.087)
Atlyginimai ir socialinis draudimas		(1.636)	(7.141)	(1.855)	(7.591)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3;4	(1.569)	(6.393)	(2.112)	(6.754)
Remontas ir eksploatacija		(258)	(1.067)	(316)	(863)
Gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas	7	210	645	(7)	859
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį		(426)	(1.536)	(425)	(1.513)
Elektros energija		(331)	(1.017)	(318)	(1.050)
Žaliavos ir medžiagos		(162)	(559)	(215)	(630)
Vanduo		(292)	(1.079)	(295)	(1.001)
Atsargų ir ilgalaikio turto realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas	6	142	112	1.008	906
Kitos sąnaudos	16	(598)	(2.233)	(761)	(2.663)
Kitos veiklos sąnaudos	17	(64)	(265)	(89)	(259)
Veiklos sąnaudos, iš viso		(16.959)	(57.505)	(15.728)	(52.646)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		2.728	5.004	4.744	8.068
Kitos palūkanų ir panašios pajamos	18	58	239	63	248
Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimas	19	460	460	(1.058)	(1.060)
Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos	19	(109)	(519)	(124)	(511)
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos, grynąja verte		409	180	(1.119)	(1.323)
Pelnas prieš apmokestinimą		3.137	5.184	3.625	6.745
Pelno mokestis	20	19	19	(33)	(33)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (nuostoliai)	20	(869)	(869)	(643)	(643)
Ataskaitinio laikotarpio pelnas		2.287	4.334	2.949	6.069
Išeitinių išmokų (sukaupimas)	13	404	219	(83)	(23)
Bendrosios pajamos Ataskaitinio laikotarpio pelnas priskirtinas		2.691	4.553	2.866	6.046
Bendrovės akcininkams Bendrosios pajamos priskirtinos		2.287	4.334	2.949	6.069
Bendrovės akcininkams		2.691	4.553	2.866	6.046
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais)	21	0,05	0,10	0,07	0,14

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Grupė	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	2.922	2.977	6.644	87.019
Sudaryti rezervai	9	-	345	100	(445)	-
Panaikinti rezervai	9	-	-	(2.977)	2.977	-
Dividendai	1	-	-	-	(4.537)	(4.537)
Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai)		-	-	-	59	59
Bendrosios laikotarpio pajamos		-	-	-	2.864	2.864
2017 m. rugsėjo 30 d. likutis		74.476	3.267	100	7.562	85.405
Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai)		-	-	-	(84)	(84)
Bendrosios laikotarpio pajamos		-	-	-	4.022	4.022
2017 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	3.267	100	11.500	89.343
Sudaryti rezervai	9	-	3.168	100	(3.268)	-
Panaikinti rezervai	9	-	-	(100)	100	-
Dividendai Pelno (nuostolių)	1	-	-	-	(3.339)	(3.339)
ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai)		-	-	-	(187)	(187)
Bendrosios laikotarpio pajamos		-	-	-	1.875	1.875
2018 m. rugsėjo 30 d. likutis		74.476	6.435	100	6.681	87.692
Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai)		-	-	-	404	404
Bendrosios laikotarpio pajamos		-	-	-	1.881	1.881
2018 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	6.435	100	8.966	89.977

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Bendrovė	Pastabos	Kapitalas	Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	2.922	2.977	7.140	87.515
Sudaryti rezervai	9	-	345	100	(445)	-
Panaikinti rezervai	9	-	-	(2.977)	2.977	-
Dividendai	1	-	-	-	(4.537)	(4.537)
Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai)		-	-	-	60	60
Bendrosios laikotarpio pajamos		-	-	-	3.120	3.120
2017 m. rugsėjo 30 d. likutis		74.476	3.267	100	8.315	86.158
Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai)		-	-	-	(83)	(83)
Bendrosios laikotarpio pajamos		-	-	-	2.949	2.949
2017 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	3.267	100	11.181	89.024
Apskaitos politikos pakeitimo rezultatas		-	-	-	(17)	(17)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	3.267	100	11.164	89.007
Sudaryti rezervai	9	-	3.168	100	(3.268)	-
Panaikinti rezervai	9	-	-	(100)	100	-
Dividendai	1	-	-	-	(3.339)	(3.339)
Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai)		-	-	-	(185)	(185)
Bendrosios laikotarpio pajamos		-	-	-	2.064	2.064
2018 m. rugsėjo 30 d. likutis		74.476	6.435	100	6.536	87.547
Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai)		-	-	-	404	404
Bendrosios laikotarpio pajamos		-	-	-	2.287	2.287
2018 m. gruodžio 31 d. likutis		74.476	6.435	100	9.227	90.238

Pinigų srautų ataskaitos

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Pinigų srautai iš (į) pagrindinės veiklos
Bendrosios pajamos	3.973	6.861	4.553	6.046
Nepiniginių straipsnių koregavimas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija	8.694	9.049	7.931	8.237
Gautinų sumų nurašymai ir vertės sumažėjimo	(780)	(827)	(807)	(853)
pasikeitimas
Palūkanų sąnaudos	549	563	507	512
Išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimas	(1)	(18)	-	-
Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą ir akcijų vertę	2	(31)	2	1
Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija)	(1.327)	(1.244)	(1.165)	(1.083)
Atsargų ir ilgalaikio turto realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas	(112)	(906)	(112)	(906)
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo pasikeitimas	(217)	25	(219)	23
Nuomos įsipareigojimo vertės pasikeitimas	(14)	-	(13)	-
Pelno mokesčio sąnaudos	855	600	869	643
Sukaupimų pasikeitimas	(8)	136	(17)	134
Investicijų į patronuojamąją įmonę nuvertėjimas	-	-	(460)	1.060
Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas	(225)	(249)	(227)	(248)
Viso nepiniginių straipsnių koregavimas	7.416	7.098	6.289	7.520
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas	(126)	(13)	(146)	4
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas	(811)	41	(781)	(22)
Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	575	954	759	973
Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	(522)	113	(508)	125
Kitų ilgalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas	(8)	-	(8)	-
Trumpalaikių prekybos skolų ir gautų avansų padidėjimas (sumažėjimas)	420	(85)	550	(226)
Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas	(426)	(73)	(430)	(74)
Kitų įsiskolinimų biudžetui padidėjimas (sumažėjimas)	17	(16)	4	10
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)	397	(4)	405	(12)
Viso apyvartinio kapitalo pasikeitimai:	(484)	917	(155)	778
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	10.905	14.876	10.687	14.344

(tęsinys kitame puslapyje)

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Pinigų srautai iš (į) Investicinės veiklos
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)	(4.052)	(12.091)	(4.052)	(12.091)
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pajamos	3	36	3	4
Gautos palūkanos	237	249	239	248
Patronuojamosios įmonės įsigijimas	-	-	-	-
Ilgalaikių gautinų sumų sumažėjimas	-	-	-	-
Paskolų suteikimas	-	-	(383)	(60)
Grynieji (panaudoti) investicinės veiklos pinigų srautai	(3.812)	(11.806)	(4.193)	(11.899)
Pinigų srautai iš (į) finansinės veiklos
Paskolų gavimas	2.942	2.501	2.942	2.501
Paskolų (grąžinimas)	(4.117)	(3.568)	(3.549)	(3.001)
(Sumokėtos) palūkanos	(585)	(591)	(543)	(540)
Nuomos (mokėjimai)	(127)	(50)	(127)	(50)
(Sumokėti) delspinigiai ir baudos	(12)	-	(12)	-
(Išmokėti) dividendai	(3.338)	(4.535)	(3.338)	(4.535)
Gauta subsidija	295	3.498	295	3.498
Grynieji pinigų srautai iš (panaudoti) finansinės veiklos	(4.942)	(2.745)	(4.332)	(2.127)
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas	2.151	325	2.162	318
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	6.610	6.285	6.511	6.193
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	8.761	6.610	8.673	6.511

(pabaiga)

Finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB "Kauno energija" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva. Duomenys apie Bendrovę kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Bendrovė užsiima šilumos ir karšto vandens tiekimu, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei kolektorių-tunelių priežiūra. Bendrovė taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB "Lietuvos energija". Bendrovės akcijomis prekiaujama AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos sąraše.

2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

		2018 m. gruodžio 31 d.		2017 m. gruodžio 31 d.
	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Nuosavybės dalis (proc.)
Kauno miesto savivaldybė	39.736.058	92,84	39.736.058	92,84
Kauno rajono savivaldybė	1.606.168	3,75	1.606.168	3,75
Jurbarko rajono savivaldybė	746.405	1,74	746.405	1,74
Kiti smulkūs akcininkai	713.512	1,67	713.512	1,67
	42.802.143	100,00	42.802.143	100,00

Visos akcijos yra paprastosios akcijos. 2018 m. ir 2017 m. Bendrovė savų akcijų neturėjo. 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2017 m. balandžio 28 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 4.537 tūkst. Eur, t. y. po 10,6 ct už vieną akciją, dividendų iš 2016 m. pelno.

2018 m. balandžio 26 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 3.339 tūkst. Eur, t. y. po 7,8 ct už vieną akciją, dividendų iš 2017 m. pelno.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir jos patronuojamosios įmonės UAB "Kauno energija" NT ir UAB "Petrašiūnų katilinė" sudaro Grupę (toliau – Grupė):

Įmonė	Įmonės buveinės adresas	Grupės valdomų akcijų dalis	Investicijos savikaina	Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostolis)	Nuosavas kapitalas	Pagrindinė veikla
UAB "Kauno energija NT"	Savanorių pr. 347, Kaunas	100 proc.	1.330	(21)	1.066	Nuoma
UAB "Petrašiūnų katilinė"	R. Kalantos g. 49, Kaunas	100 proc.	1.894	(80)	256	Šilumos gamyba

Teisinis reglamentavimas

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2018 m. rugsėjo 13 d. Komisija nutarimu Nr. O3E-283 Bendrovei nustatė naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

1.Bendroji informacija (tęsinys)

Grupės vidutinis darbuotojų skaičius 2018 m. buvo 468 (2017 m. – 522). Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2018 m. buvo 456 (2017 m. – 509).

Ūkinė veikla

Grupės gamybinius pajėgumus sudaro Bendrovės gamybiniai pajėgumai ir 1 patronuojamosios bendrovės katilinė Kauno mieste. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 13 izoliuoto tinklo ir 28 vietinės (buitinės) katilinės Kauno mieste, bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės.

Bendras Grupės šiluminis galingumas sudaro apie 607 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), o bendras visos Grupės energijos gamybos pajėgumas yra apie 616 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai). Bendras instaliuotas Bendrovės šiluminis galingumas sudaro apie 588 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 314,6 MW šiluminis (t. t. 17,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke –34,8 MW šiluminis (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra apie 597 MW (t. t. 41 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovė užbaigė paskutinį (iš trijų) investicinį ginčą su UAB Kauno termofikacijos elektrine (toliau KTE), kai Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu patvirtino tarp šalių 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašytą Taikos sutartį. Pagal Taikos sutarties sąlygas, šalys sutarė nutraukti 2003 m. kovo 31 d. sudarytą Investicijų susitarimą, KTE įsipareigojant sumokėti Bendrovei 2,28 mln. Eur kompensaciją. Bendrovė per 2017 m. gavo 0,24 mln. Eur (2016 m. 1,8 mln. Eur), kaip atskleista 17 pastaboje, likusią 0,24 mln. Eur KTE sumokėjo 2018 m. vasario 28 d. Kaip papildomą nefinansinę kompensaciją Taikos sutarties sąlygomis KTE perdavė Bendrovei dalį Kauno miesto centralizuotos šilumos tiekimo infrastruktūros (kolektorinę ir susijusius vamzdynus, dalį technologinės grandies įrangos, reikalingos bendrovei) bei nuomos teises į žemės sklypo dalį, susijusią su perimtu turtu. Bendrovė išnuomojo KTE iš jos perimtą technologinės grandies įrangą 25 metų terminui, kolektorinę – 15 metų terminui su teise susitarti dėl papildomo termino. Šis teisinis ginčas su KTE truko nuo 2013 m. balandžio mėn., o ginčai dėl investicijų nevykdymo – nuo 2009 m. Iki 2016 m. už investicinių įsipareigojimų nevykdymą iš viso iš KTE yra prisiteisusi ir gavusi daugiau nei 3,6 mln. Eur netesybų per 2011 m. ir 2013 m.

Bendrovė investicijas vykdo, įvertinus ūkinę situaciją, konkurencinę aplinką bei finansavimo galimybes. Investicijų planus tvirtina akcininkai ir derina bei kontroliuoja Komisija. 2018 m. Bendrovė į nuosavą turtą investavo 4.113 tūkst. Eur, 2017 m. – 12.390 tūkst. Eur.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Naujų ir patikslintų standartų taikymas

Grupė ir Bendrovė pritaikė visus naujus TASV ir TASV TFAAK išleistus patikslintus standartus, priimtus Europos Sąjungos (ES), bei jų aiškinimus, kurie yra svarbūs Grupės ir Bendrovės operacijoms.

9-asis TFAS "Finansinės priemonės: klasifikavimas ir vertinimas" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio mėn. 1 d. arba vėliau). Pagrindiniai naujame standarte numatyti reikalavimai:

Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes: finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina, finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis ir finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais;

Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartinėms piniginėms įplaukoms gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelio, apimančio pinigų srautams gauti skirtą turtą ir parduoti skirtą turtą, dalį, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu arba nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nebeatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdoma tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimo sąlyga;

Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti nebekeičiamą sprendimą tikrosios vertės pasikeitimus apskaityti kitų bendrųjų pajamų dalyje, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų dalyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, pokyčių poveikį.

9-uoju TFAS nustatomas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis – tikėtinų kredito nuostolių modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra sumažėjusi, turės apskaitoje užregistruoti nedelsiant patiriamą nuostolį, kurio suma lygi tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas.

Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo iš dalies pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams rinktis arba 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, arba visas apsidraudimo nuo rizikos priemones ir toliau apskaitoje registruoti taikant 39-ojo TAS reikalavimus, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.

Išsamesnė informacija apie apskaitos politikos pakeitimo įtaką Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms pateikiama 2.10.ir 2.17. pastabose.

15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Naujame standarte pateikiamas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos, taikant sandorio kainą, turi būti pripažįstamos tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka 2.1. Naujų ir patikslintų standartų taikymas (tęsinys)

Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos sunaudojimo laikotarpį. Vadovybė įvertino standarto taikymo įtaką ir mano, kad jis neturi reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

15-ojo TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis nekeičiami pagrindiniai standarto principai, tačiau patikslinamas šių principų taikymas. Pataisomis patikslinama, kaip nustatyti veiklos įsipareigojimą (pasižadėjimas perduoti prekę ar paslaugą klientui) sutartyje; kaip nustatyti, ar įmonė yra savo sąskaita veikiantis subjektas (prekės ar paslaugos teikėjas) ar agentas (atsakingas už prekės ar paslaugos teikimo organizavimą); ir kaip nustatyti, ar licencijos suteikimo pajamos turėtų būti pripažįstamos tam tikru momentu ar per tam tikrą laikotarpį. Be šių patikslinimų pataisose numatytos dvi papildomos išimtys, siekiant mažinti sąnaudas ir sudėtingumą įmonei pirmą kartą taikant naująjį standartą. Vadovybė įvertino standarto taikymo įtaką ir mano, kad jis neturi reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

16-asis TFAS "Nuoma" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau). Grupė ir Bendrovė anksčiau laiko pradėjo taikyti 16-ąjį TFAS "Nuoma", kuris buvo paskelbtas 2016 m. sausį ir kurio pirminio taikymo data yra 2018 m. sausio 1 d. Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis.

Grupė ir Bendrovė anksčiau laiko pradėjo taikyti 16-ąjį TFAS "Nuoma", kurio pirminio taikymo data yra 2018 m. sausio 1 d., nes naujieji apskaitos principai leidžia pateikti labiau patikimą ir reikalingesnę informaciją finansinių ataskaitų vartotojams tam, kad jie galėtų įvertinti būsimų pinigų srautų sumas, datas ir su jais susijusį neaiškumą. Išsamesnė informacija apie apskaitos politikos pakeitimo įtaką Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms pateikiama 11-oje pastaboje.

TFAAK 22-asis aiškinimas "Sandoriai užsienio valiuta ir avansinis mokėjimas" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Aiškinimas taikomas tuomet, kai ūkio subjektas sumoka arba gauna avansinį mokėjimą pagal sutartis, sudarytas užsienio valiuta. Aiškinimu patikslinama, kad sandorio data, t. y. data, kurią nustatomas valiutų kursas, yra data, kurią ūkio subjektas atlieka pirminį nepiniginio turto ar nepiniginio įsipareigojimo, atsiradusio dėl avansinio mokėjimo, pripažinimą. Tačiau ūkio subjektas turi priimti sprendimą tam, kad nustatytų, ar išankstinis mokėjimas yra piniginis, ar nepiniginis turtas ar įsipareigojimas pagal 21-ojo TAS, 32-ojo TAS gaires ir principų sistemą apskaitos standartams rengti. Vadovybė įvertino standarto taikymo įtaką ir mano, kad jis neturi reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

"Mokėjimas akcijomis" – 2-ojo TFAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisos reiškia, kad ne rinkos veiklos rezultatų teisių suteikimo sąlygos turės tą patį poveikį mokėjimo akcijomis sandorių, kurie padengiami pinigais, vertinimui, kaip ir nuosavybės priemonėmis padengiamam atlygiui. Pataisomis taip pat patikslinamas sandorio su grynojo atsiskaitymo elementu klasifikavimas, kuomet ūkio subjektas atsisako išduoti tam tikrą nuosavybės priemonių dalį, kuri kitu atveju būtų išduota sandorio šaliai pasinaudojus teise (ar suteikus teisę) mainais už sandorio šalies mokestinės prievolės, susijusios su mokėjimu akcijomis, įvykdymą. Visi tokie susitarimai į apskaitą bus traukiami kaip padengiami nuosavybės priemonėmis.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Naujų ir patikslintų standartų taikymas (tęsinys)

Pataisomis taip pat pateikiami šie pinigais padengiamų mokėjimo akcijomis sandorių, kurie modifikuojami taip, kad taptų padengiamais nuosavybės priemonėmis, apskaitos patikslinimai:

• mokėjimas akcijomis vertinamas, remiantis modifikavimo dieną galiojančia nuosavybės priemonių, suteiktų atliekant modifikavimą, tikrąja verte;
• įvykdžius modifikavimą įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas;

nuosavybės priemonėmis padengiamas mokėjimas akcijomis pripažįstamas tokia apimtimi, kokia paslaugos buvo suteiktos iki modifikavimo įvykdymo dienos; ir

skirtumas tarp modifikavimo dieną galiojančios įsipareigojimo balansinės vertės ir tą pačią dieną nuosavybėje pripažintos sumos nedelsiant pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.

Vadovybė įvertino standarto taikymo įtaką ir mano, kad jis neturi reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

"Investicinio turto perkėlimas" – 40-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis patikslinama, kad perkėlimas į investicinį turtą arba iš jo gali būti atliekamas tik tada, kai pasikeičia turto naudojimo paskirtis. Šis pasikeitimas turi būti pagrįstas įrodymais: ketinimo pasikeitimas, pats savaime, nėra pakankamas įrodymas perkėlimui pagrįsti. Vadovybė įvertino standarto taikymo įtaką ir mano, kad jis neturi reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

9-ojo TFAS "Finansinės priemonės" taikymas drauge su 4-uoju TFAS "Draudimo sutartys" – 4-ojo TFAS pataisos (taikomos, atsižvelgiant į pasirinktą metodą, metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, tiems ūkio subjektams, kurie pasirinko taikyti laikiną išimtį arba tuomet, kai ūkio subjektas pirmą kartą pradeda taikyti 9-ąjį TFAS tiems ūkio subjektams, kurie pasirinko taikyti apdangalo (angl. overlay) metodą).

Pataisomis siekiama spręsti susirūpinimą keliančius klausimus dėl naujojo finansinių priemonių standarto (9-ojo TFAS) taikymo prieš pradedant taikyti TASV rengiamą standartą, kuris pakeis 4-ąjį TFAS. Šie susirūpinimą keliantys klausimai apima laikinus ataskaitose pateikiamų rezultatų svyravimus. Pataisose pristatyti du metodai. (1) Standarto pataisos numato galimybę visoms įmonėms, kurios sudaro draudimo sutartis, kitose bendrosiose pajamose, o ne pelne ar nuostoliuose, pripažinti svyravimus, kurie galėtų atsirasti pradėjus taikyti 9-ąjį TFAS prieš tai, kai bus paskelbtas naujasis draudimo sutarčių standartas (apdangalo (angl. overlay) metodas). (2) Be to, standarto pataisomis numatyta galimybė įmonėms, kurių didžiąją veiklos dalį sudaro draudimo veikla, taikyti pasirenkamą laikiną 9-ojo TFAS taikymo išimtį iki 2021 m. 9-ojo TFAS taikymą atidedančios įmonės toliau taikys galiojantį finansinių priemonių standartą (39-ąjį TAS). 4-ojo TFAS pataisomis standarte jau numatytos papildomos pasirinkimo galimybės, kuriomis galima pasinaudoti, sprendžiant su laikinais svyravimais susijusius klausimus. Vadovybė įvertino standarto taikymo įtaką ir mano, kad jis neturi reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

2014–2016 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Patobulinimai apima tris standartus:

pataisomis patikslinama, kad 12-ajame TFAS aprašyti informacijos atskleidimo reikalavimai, išskyrus tuos, kurie numatyti B10–B16 straipsniuose, taikomi ūkio subjekto dalims kituose ūkio subjektuose, kurios priskiriamos skirtoms parduoti arba nutrauktai veiklai pagal 5-ąjį TFAS;

1-ojo TFAS pataisomis panaikinamos kai kurios trumpalaikės TFAS taikymo išimtys po to, kai šios trumpalaikės taikymo išimtys buvo panaudotos numatytai paskirčiai;

28-ojo TAS pataisomis patikslinama, kad rizikos kapitalo organizacijos ar panašūs ūkio subjektai kiekvienos investicijos atveju gali pasirinkti vertinti ūkio subjektus, į kuriuos investuoja, tikrąja verte. Pataisomis taip pat patikslinama, kad jeigu investuotojas, kuris nėra investicinis subjektas, turi asocijuotąją arba bendrą įmonę, kuri yra investicinis subjektas, investuotojas kiekvienos investicijos atveju atskirai gali pasirinkti toliau taikyti vertinimą tikrąja verte, kurį taiko investiciniu subjektu esanti asocijuotoji ar bendra įmonė, arba atstatyti vertinimą tikrąja verte tuomet, kai pradedamas taikyti nuosavybės metodas.

Vadovybė įvertino standarto taikymo įtaką ir mano, kad jis neturi reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka 2.1. Naujų ir patikslintų standartų taikymas (tęsinys)

Standartai, aiškinimai ir pataisos, kurie dar nėra patvirtinti taikyti Europos Sąjungoje ir kurių Grupė ir Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko.

TFAAK 23-asis aiškinimas "Neaiškumas dėl pelno mokesčio traktavimo" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos).

12-asis TAS "Pelno mokesčiai" nurodo, kaip turi būti apskaitomas ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis, tačiau nepateikia nurodymų, kaip turi būti pateikiamas neaiškumo poveikis. Šiuo aiškinimu patikslinama, kaip turi būti taikomi 12-ajame TAS numatyti pripažinimo ir vertinimo reikalavimai, jeigu egzistuoja neaiškumas dėl pelno mokesčio traktavimo. Ūkio subjektas turi nustatyti, ar kiekvienas neaiškus mokesčio traktavimas turi būti vertinamas atskirai ar kartu su vienu arba daugiau kitų neaiškių mokesčio traktavimų, atsižvelgiant į tai, kuris būdas padeda geriau numatyti neaiškumo panaikinimą. Ūkio subjektas turi vadovautis prielaida, kad mokesčių administratorius patikrins sumas, kurias jis turi teisę patikrinti ir atlikdamas tokius patikrinimus, bus išsamiai susipažinęs su visa susijusia informacija. Jei ūkio subjektas nusprendžia, kad nėra tikėtina, kad mokesčių administratorius sutiks su neaiškiu mokesčių traktavimu, neaiškumo poveikis bus atspindimas, nustatant susijusį apmokestinamąjį pelną arba nuostolį, mokesčių bazę, nepanaudotus mokesčių nuostolius, nepanaudotus mokesčių kreditus ar mokesčių tarifus, naudojant arba labiausiai tikėtiną sumą, arba numatomą vertę, atsižvelgiant į tai, kuris metodas padės ūkio subjektui geriau numatyti neaiškumo panaikinimą. Ūkio subjektas atskleis faktų ir aplinkybių pasikeitimo ar naujos informacijos poveikį, kuris turi įtakos sprendimams ar apskaitiniams įvertinimams, kurie reikalaujami aiškinime, kaip apskaitinio įvertinimo pasikeitimą. Faktų ir aplinkybių pasikeitimų ar naujos informacijos, dėl kurių gali būti iš naujo įvertinamas sprendimas ar apskaitinis įvertinimas, pavyzdžiai apima, tačiau tuo neapsiriboja, mokesčių administratoriaus patikrinimus ar veiksmus, mokesčių administratoriaus nustatytų taisyklių pakeitimus arba mokesčių administratoriaus teisės patikrinti ar iš naujo patikrinti mokesčio traktavimo galiojimo pasibaigimą. Mokesčių administratoriaus pritarimo ar nepritarimo dėl mokesčio traktavimo nebuvimas, pats savaime, neturėtų būti laikomas faktų ir aplinkybių pokyčiu ar nauja informacija, turinčia įtakos sprendimams ar apskaitiniams įvertinimams, kurie reikalaujami aiškinime. Šuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos naujasis standartas turės finansinėms ataskaitoms.

2015–2017 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtinti Europos Sąjungos). Siauros apimties pakeitimai turės įtakos keturiems standartams:

3-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad įsigyjantis ūkio subjektas turi iš naujo įvertinti jo anksčiau turėtą bendros veiklos dalį tuomet, kai jis įgyja verslo kontrolę;

priešingai, 11-ajame TFAS dabar aiškiai nurodoma, kad investuotojas neturi iš naujo įvertinti savo anksčiau turėtos dalies tuomet, kai jis įgyja bendros veiklos bendrą kontrolę, panašiai kaip ir numato galiojantys reikalavimai, kuomet asocijuotoji įmonė tampa bendra įmone ir atvirkščiai;

12-ojo TAS pataisomis paaiškinama, kad ūkio subjektas pripažįsta visas su dividendais susijusias pelno mokesčio pasekmes, jeigu jis pripažino sandorius ar įvykius, dėl kurių buvo gautas susijęs paskirstytinas pelnas, pavyzdžiui, pelne ar nuostoliuose arba kitose bendrosiose pajamose. Dabar aišku, kad šis reikalavimas taikomas visoms aplinkybėms tol, kol finansinių priemonių, klasifikuojamų kaip nuosavybė, mokėjimai yra pelno paskirstymai, o ne tik tais atvejais, kai mokestinės pasekmės atsiranda dėl skirtingų mokesčių tarifų, taikomų paskirstytam ir nepaskirstytam pelnui;

Persvarstytame 23-ajame TAS dabar pateikiami išsamūs nurodymai, kad lėšos, kurias skolinamasi būtent konkretaus turto finansavimui, neįtraukiamos į bendrąsias kapitalizuojamas skolinimosi išlaidas tik iki tol, kol konkretus turtas bus iš esmės užbaigtas.

Šuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos naujasis standartas turės finansinėms ataskaitoms.

Kiti standartai, aiškinimai ir pataisos, kurie dar nėra patvirtinti taikyti Europos Sąjungoje ir kurių Grupė bei Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:

• "Ilgalaikės dalys asocijuotosiose ir bendrosiose įmonėse" 28-ojo TAS pataisos;
• "Draudimo sutartys" 17-asis TFAS;
• "Išankstinio mokėjimo savybės su neigiama kompensacija" 9-ojo TFAS pataisos;

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka 2.1. Naujų ir patikslintų standartų taikymas (tęsinys)

"Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės ar bendrosios įmonės" – 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos;

• Plano pakeitimas, sumažinimas ar atsiskaitymas (19 TAS pataisos);
• TFAS standartų nuorodų į koncepcinį pagrindą pakeitimai.

Šuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms.

Kitų naujų ar pakeistų standartų ar aiškinimų, kurie dar neįsigaliojo ir kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos Grupei ir Bendrovei, nėra.

2.2. Atitikties patvirtinimas

Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) priimtais Europos Sąjungos (ES) ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o jų aiškinimus – Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas (TFAAK).

2.3. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu (nuostoliais) ar bendrosiomis pajamomis. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte. Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais. Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, eurais (EUR) (suapvalintos iki tūkstančių eurų, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Grupės ir Bendrovės funkcinė ir pateikimo valiuta.

2.4. Konsolidavimo principai

Konsolidavimo principai

Grupės ir Bendrovės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB "Kauno energija" ir jos patronuojamąsias įmones. Patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios Bendrovės. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Per metus įsigytos arba parduotos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios patronuojamųjų įmonių pajamos yra priskiriamos įmonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas.

Patronuojamoji įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos. Patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos yra įtraukiamos į konsoliduotąsias finansines ataskaitas kontrolės pradžios ir pabaigos datomis.

Grupės nuosavybės dalies pasikeitimai patronuojamosiose įmonėse

Grupės nuosavybės dalies patronuojamosiose įmonėse pasikeitimai, kurie nelemia patronuojamųjų įmonių kontrolės praradimo Grupėje, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. Grupės dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių patronuojamosiose įmonėse pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams.

Kai Grupė praranda patronuojamosios įmonės kontrolę, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertės sumos ir bet kurios išlaikytos dalies tikrosios vertės

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.4. Konsolidavimo principai (tęsinys)

bendros sumos ir (ii) patronuojamosios įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų bei nekontroliuojamos dalies ankstesnės balansinės vertės. Kai patronuojamosios įmonės turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertės sumą, ir susijęs pelnas ar nuostoliai buvo įtraukiami į bendrąsias pajamas ir sukaupti nuosavybėje, sumos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į kitas bendrąsias pajamas ir sukauptos nuosavybėje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t. y. perklasifikuojamos į pelną ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos į buvusią patronuojamąją įmonę tikroji vertė kontrolės praradimo datą yra laikoma tikrąja verte pirminio pripažinimo metu tolesnės apskaitos tikslais pagal 9–ąjį TFAS "Finansinės priemonės", arba, jei tinkama, kaip investicijos į asocijuotą arba bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu.

2.5. Investicijos į patronuojamąsias įmones

Bendrovės finansinės būklės ataskaitose investicijos į patronuojamąsias įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš patronuojamųjų įmonių gaunami dividendai pripažįstami pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

36 TAS vertės sumažėjimo kriterijai yra taikomi siekiant nustatyti, ar būtina pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, susijusių su Grupės ir Bendrovės investicija į patronuojamąją įmonę. Kai būtina, visa apskaitinė investicijos vertė (įskaitant prestižą) yra tikrinama dėl vertės sumažėjimo pagal 36 TAS "Turto vertės sumažėjimas" kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamąją vertę (didesnė iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) su jo balansine verte. Bet koks pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis sudaro investicijų balansinės vertės dalį. Bet koks nuostolio dėl vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pagal 36 TAS tiek, kiek vėliau padidėja investicijos atsiperkamoji vertė.

2.6. Nematerialusis turtas

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį–linijinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Amortizacijos skaičiavimas nutraukiamas nuo kito mėnesio pirmos dienos po turto perleidimo arba kai visa nematerialiojo turto įsigijimo savikaina perkeliama į sąnaudas ar į kito turto vertę. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimas

Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 – 4 metus).

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

2.7.Taršos leidimų apskaita

Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Bendrovė taršos leidimus apskaito nominaliąja verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje".

Įsipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.

Taikydama "grynojo įsipareigojimo" metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitose pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelną ar nuostolius.

2.8.Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įsigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus.

Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesčius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sąnaudas vadovaujantis Grupės ir Bendrovės apskaitos politika. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui.

Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį–linijinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą) atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.

Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

	Metai
Pastatai	15 – 50
Investicinis turtas	50 – 50
Statiniai	15 – 70
Mašinos ir įranga	5 – 20
Transporto priemonės	4 – 10
Įrenginiai ir įrankiai	3 – 16

Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 144,81 Eur.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigytas nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį naudingą tarnavimo laikotarpį kaip nuosavam turtui.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra paruoštas eksploatacijai.

2.9. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, išskyrus prestižą

Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Grupė ir Bendrovė peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią priskyrimo bazę, Grupės ir Bendrovės turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo bazę.

Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas ir nematerialusis turtas, neskirtas naudojimui, yra tikrinami dėl vertės sumažėjimo mažiausiai kartą per metus, ir kai yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės atėmus pardavimo sąnaudas ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta, įvertinant ateities pinigų srautus.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną arba nuostolius. Grupė ir Bendrovė turi vieną pajamas generuojančio turto grupę šilumos verslui.

Jei, po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo, turto vertė padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelną arba nuostolius iš karto.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

2.10. Finansinis turtas

Iki 2018 m. sausio 1 d. taikyti apskaitos principai

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais (toliau tekste – GVPPN), iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sąnaudas.

Paskolos ir kitos gautinos sumos pripažįstamos jų atsiradimo dieną. Viso kito finansinio turto pirminio pripažinimo momentas yra sandorio sudarymo diena.

Pajamos iš skolos instrumentų, išskyrus iš finansinio turto GVPPN, yra pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto laikotarpį arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais (GVPPN) Finansinis turtas GVPPN yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybos tikslai jei:

• jis buvo įsigytas su tikslu siekiant jį parduoti artimiausiu metu; arba
• pirminio pripažinimo metu jis yra vienas iš identifikuotų finansinių priemonių, kurias Grupė ir Bendrovė valdo kartu ir dabartiniu metu siekia trumpalaikio pelno; arba
• tai yra išvestinė finansinė priemonė, kurios paskirtis iš esmės nėra apsidraudimo priemonė.

Finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą, laikomą prekybai, pirminio pripažinimo metu gali būti apskaitomas kaip finansinis turtas GVPPN, jeigu:

toks priskyrimas panaikina arba žymiai sumažina vertinimo ar pripažinimo neatitikimą, kuris kiltų priešingu atveju; arba

finansinis turtas sudaro finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupę, kuri yra valdoma ir jo naudojimo rezultatyvumas yra vertinamas tikrąja verte, remiantis Grupės ir Bendrovės dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija, ir informacija tokiu būdu yra pateikiama Bendrovės viduje; arba

jis įeina į sandorį, apimantį vieną ar daugiau įterptinių išvestinių priemonių, ir 39 TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" leidžia visą mišrų sandorį (turto ar įsipareigojimų) priskirti kaip finansinis turtas GVPPN.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrąja verte, kurio bet kokį pelną arba nuostolius, atsirandančius iš pervertinimo, pripažįstant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripažintas pelnu ar nuostoliu apima ir visus uždirbtus dividendus ir palūkanas už finansinį turtą ir įtraukiamas į "Kitos palūkanų ir panašios pajamos" Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos eilutę.

Finansinis turtas laikomas iki išpirkimo

Šis turtas yra iš pradžių pripažįstamas tikrąja verte, pridėjus bet kokias tiesiogiai sandoriui priskirtinas išlaidas. Po pirminio pripažinimo, turtas yra įvertinamas amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Efektyvi palūkanų norma yra norma, kuria tiksliai diskontuojamos apskaičiuotos būsimos piniginės įmokos iki finansinio turto likutinės vertės per numatytą finansinio turto galiojimo laikotarpį.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kai palūkanų pripažinimas būtų nereikšmingas.

Finansinis turtas, laikomas galimam pardavimui

Finansinis turtas, laikomas galimam pardavimui, yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba, kuris nėra klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki termino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Grupės ir Bendrovės laikomos listinguojamos išperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte. Grupė ir Bendrovė taip pat turi nelistinguojamų akcijų investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, tačiau jos taip pat klasifikuojamos kaip finansinis turtas, laikomas galimam pardavimui, ir apskaitomas tikrąja verte (nes vadovybė mano, kad tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta). Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl tikrosios vertės pasikeitimo, yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijų perkainojimo rezerve, neįtraukiant vertės sumažėjimo nuostolių, palūkanų, apskaičiuotų naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostolių iš piniginio turto, kurie pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertės sumažėjimo nuostolių, anksčiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijų perkainojimo rezerve yra perklasifikuojami į pelną arba nuostolius.

Dividendai iš finansinio turto, laikomo galimam pardavimui, nuosavybės instrumento yra pripažįstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Grupei ir Įmonei atsirado teisė gauti dividendus.

Tikroji piniginio finansinio turto, laikomo galimam pardavimui, vertė, išreikšta užsienio valiuta, yra nustatoma ta užsienio valiuta ir yra perskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso, pripažįstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaičiuojami remiantis piniginio turto amortizuota savikaina. Kitas pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą GVPPN, yra įvertinamas, ar yra kokių nors vertės sumažėjimo požymių. Yra laikoma, kad finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kuri turėjo įtakos iš finansinio turto tikėtiniems ateities pinigų srautams.

Listinguojamų ir nelistinguojamų nuosavybės investicijų, klasifikuojamų kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertės sumažėjimas žemiau vertybinių popierių savikainos yra laikomas objektyviu vertės sumažėjimo įrodymu.

Viso kito finansinio turto, įskaitant išperkamąsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir išperkamosios nuomos gautinų sumų, objektyvus vertės sumažėjimo įrodymas galėtų būti:

• reikšmingi emitento ar kitos sandorio šalies finansiniai sunkumai; arba
• palūkanų mokėjimo nevykdymas ar uždelsimas; arba
• kai tampa tikėtina, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdytas finansinis reorganizavimas; arba
• dėl finansinių problemų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka.

Tam tikrų finansinio turto kategorijų, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nėra individualiai nustatyto vertės sumažėjimo, yra papildomai vertinamas dėl vertės sumažėjimo bendrai. Objektyvus gautinų

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

sumų portfelio vertės sumažėjimo įrodymas galėtų apimti Grupės ir Bendrovės patirtį, renkant mokėjimus pagal mokėjimų uždelsimą, gautinų sumų portfelyje išaugusį uždelstų mokėjimų, kurių vidutinis kredito terminas viršija 30 dienų, skaičių, taip pat pastebimus nacionalinių ar vietinių ekonominių sąlygų pokyčius, kurie koreliuoja su gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymu.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalis finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;

Grupė ir Bendrovė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ar

Grupė ir Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Grupė ar Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Grupė ir Bendrovė yra su juo susijusi.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. taikyti apskaitos principai

Nuo 2018 m. sausio 1 d. Grupė ir Bendrovė savo finansinį turtą priskiria šioms grupėms:

finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis arba pelnu ar nuostoliais; ir

finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina.

Klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto taikomo finansinio turto valdymo modelio ir sutartinių pinigų srautų sąlygų.

Pripažinimas ir pirminis vertinimas

Prekybos gautinos sumos ir išleisti skolos vertybiniai popieriai iš pradžių pripažįstami tada, kai jie atsiranda. Pirminio pripažinimo metu visas kitas finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai pripažįstami tuomet, kai Grupė ir Bendrovė tampa priemonės sutarties sąlygų šalimi. Finansinis turtas (išskyrus prekybos gautinas sumas be reikšmingo finansavimo komponento) arba finansiniai įsipareigojimai iš pradžių vertinami tikrąja verte, pridedant, tuo atveju, jei priemonė nėra vertinama tikrąja verte, jos pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, sandorio išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su įsigijimu arba išleidimu. Prekybos gautinos sumos be reikšmingo finansavimo komponento iš pradžių pripažįstamos sandorio kaina.

Klasifikavimas ir vėlesnis vertinimas

Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas priskiriamas šioms grupėms:

• vertinamas amortizuota savikaina;
• vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis skolos investicinės priemonės;

vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis – nuosavybės investicinės priemonės; arba

vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

Vėlesniais laikotarpiais finansinis turtas neperklasifikuojamas, išskyrus atvejus, kai Grupė ir Bendrovė pakeičia savo finansinio turto valdymo modelį. Tokiu atveju visas susijęs finansinis turtas perklasifikuojamas pirmo ataskaitinio laikotarpio, einančio po verslo modelio pakeitimo, pirmą dieną.

Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina, jei jis atitinka abu toliau nurodytus kriterijus ir nėra priskiriamas turto, kuris vertinamas tikrąja verte jos pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, grupei:

ūkio subjektas ketina laikyti turtą sutartinėms piniginėms įplaukoms gauti;

ir pagal sutartį konkrečiomis datomis numatyti pinigų srautai apima tik mokėtinos sumos pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimus.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

Nurašymas

Finansinis turto apskaitinė vertė (jos dalis arba visa suma) nurašoma, jei nėra realių galimybių ją atgauti. Tai dažniausiai atsitinka tuomet, kai Grupė ir Bendrovė nustato, kad skolininkas neturi turto ar pajamų šaltinių, kurių sukuriamų pinigų srautų pakaktų nurašomoms sumoms grąžinti. Tačiau nurašomas finansinis turtas gali būti išieškomas, siekiant vykdyti Grupės ir Bendrovės nustatytus reikalavimus dėl skolų išieškojimo.

Bendra įtaka Grupės ir Bendrovės nepaskirstytajam pelnui dėl finansinių priemonių vertinimo 2018 m. sausio 1 d. pateikta toliau:

	Grupė	Bendrovė
Nepaskirstytojo pelno likutis laikotarpio pradžioje - 39-asis TAS	11.500	11.181
Atidėjinio finansinėms priemonėms padidėjimas	-	17
Atidėtojo pelno mokesčio turto, susijusio su atidėjiniais vertės	-	-
sumažėjimui, padidėjimas
Nepaskirstytojo pelno koregavimas dėl 9-ojo TFAS taikymo (nuosavo	-	17
kapitalo pokyčių ataskaita)
Nepaskirstytojo pelno likutis laikotarpio pradžioje - 9-asis TFAS	11.500	11.164

Finansinio turto klasifikavimas 9-ojo TFAS pirminio taikymo datą.

Toliau lentelėje pateiktos senosios vertinimo grupės pagal 39-ąjį TAS ir naujosios vertinimo grupės pagal 9-ąjį TFAS kiekvienai Grupės ir Bendrovės finansinio turto klasei 2018 m. sausio 1 d.

Toliau lentelėje pateikiamas Grupės finansinio turto apskaitinių verčių pagal 39-ąjį TAS sutikrinimas su apskaitinėmis vertėmis pagal 9-ąjį TFAS perėjimo prie 9-ojo TFAS metu, t. y. 2018 m. sausio 1 d.:

Finansinis turtas	Klasifikavimas pagal 39-ąjį TAS	Naujasis klasifikavimas pagal 9-ąjį TFAS	Apskaitinė vertė pagal 39-ąjį TAS	Įvertinimas iš naujo	Naujoji apskaitinė vertė pagal 9-ąjį TFAS
Prekybos gautinos sumos	Paskolos ir		9.993	-	9.993
Kitos gautinos sumos	gautinos sumos	Amortizuota savikaina	671	-	671
Pinigai ir pinigų ekvivalentai *			6.610	-	6.610
Kitas finansinis turtas	Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte per pelną/nuostolį	Tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais	1	-	1
Finansinio turto iš viso:			17.275	-	17.275

* Didžioji dalis grynųjų pinigų laikoma bankuose ir finansinėse institucijose, kurių reitingas, nustatytas Standart & Poor's agentūros, yra ne žemesnis kaip A+. 9-ojo TFAS taikymas neturėjo reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės pinigų ir pinigų ekvivalentų pakartotiniam vertinimui ir įvertinimui.

Toliau lentelėje pateikiamas Bendrovės finansinio turto apskaitinių verčių pagal 39-ąjį TAS sutikrinimas su apskaitinėmis vertėmis pagal 9-ąjį TFAS perėjimo prie 9-ojo TFAS metu, t. y. 2018 m. sausio 1 d.:

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

Finansinis turtas	Klasifikavimas pagal 39-ąjį TAS	Naujasis klasifikavimas pagal 9-ąjį TFAS	Apskaitinė vertė pagal 39-ąjį TAS	Įvertinimas iš naujo	Naujoji apskaitinė vertė pagal 9-ąjį TFAS
Prekybos gautinos sumos			9.993	-	9.993
Kitos gautinos sumos	Paskolos ir gautinos sumos	Amortizuota	649	-	649
Paskolos įmonių grupės įmonėms		savikaina	60	(17)	43
Pinigai ir pinigų ekvivalentai *			6.511	-	6.511
Kitas finansinis turtas	Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte per pelną/nuostolį	Tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais	1	-	1
Finansinio turto iš viso:			17.214	(17)	17.197

Finansinio turto grupės TKN (Tikėtini Kredito Nuostoliai) vertinimo tikslais 2018 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės finansinės priemonės buvo skirstomos į dvi grupes:

prekybos gautinos sumos ir kitos gautinos, kurių galiojimo laikotarpio TKN suma apskaičiuojama naudojant supaprastintą metodą, kuris aprašytas pastraipoje "TKN vertinimas – prekybos gautinos sumos ir kitas sutarčių turtas",

kitas finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina (apima suteiktas paskolas susijusioms šalims). 12 mėnesių TKN suma apskaičiuojama šiam finansiniam turtui, jei reikšmingas kredito rizikos padidėjimas nėra nustatomas, o jei reikšmingas kredito rizikos padidėjimas yra nustatomas – apskaičiuojama galiojimo laikotarpio TKN suma. TKN apskaičiuojami, taikant bendrąjį individualaus vertinimo modelį, kuris aprašytas pastraipoje "TKN vertinimas – kitas finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina".

Reikšmingai išaugusios kredito rizikos įvertinimas

Grupė ir Bendrovė įvertina įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę finansinio turto pirminio pripažinimo metu ir kiekvieną balanso parengimo datą, atsižvelgdamos į tai, ar nuo pirminio pripažinimo momento kredito rizika nėra reikšmingai išaugusi. Tam, kad galėtų įvertinti, ar kredito rizika yra reikšmingai išaugusi, Grupė ir Bendrovė palygina įsipareigojimo neįvykdymo riziką, susijusią su turtu, ataskaitų parengimo dieną su įsipareigojimo neįvykdymo rizika pirminio pripažinimo metu. Analizuojant, ar kredito rizika yra reikšmingai išaugusi, įvertinami šie veiksniai:

• reikšmingi vidinio kredito reitingo pasikeitimai (aprašyti pastraipoje "Kitas finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina");
• reikšmingi išorinio kredito reitingo (jei toks yra) pasikeitimai;
• faktiniai arba numatomi reikšmingi neigiami verslo aplinkos, finansinės ar ekonominės padėties pokyčiai, dėl kurių gali reikšmingai pasikeisti kliento galimybės įvykdyti savo įsipareigojimus;
• faktiniai arba numatomi reikšmingi kliento veiklos rezultatų pokyčiai.

Remdamasi Grupės ir Bendrovės pradelstų skolų atgavimo statistika, vadovybė mano, kad nuo pirminio pripažinimo momento kredito rizika nėra reikšmingai išaugusi, net jei sutartyje numatytus mokėjimus vėluojama atlikti ilgiau nei 30 dienų.

Nurašymo politika

Finansinis turtas nurašomas, jei nėra pagrįstų lūkesčių jį atgauti, pavyzdžiui, skolininko atsisakymas vykdyti skolos grąžinimo planą ir užstato ar kitų užtikrinimo priemonių nebuvimas. Nurašiusi turtą, Grupė toliau vykdo skolos išieškojimą, siekdama atgauti skolą. Bet kokios atgautos sumos pripažįstamos pelnu pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

TKN vertinimas – prekybos gautinos sumos ir kitas sutarčių turtas

Grupė ir Bendrovė taiko supaprastintą metodą tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams galiojimo laikotarpiu apskaičiuoti ir tam naudoja atidėjinių matricą visoms prekybos gautinoms sumoms ir kitoms gautinoms sumoms. Siekiant apskaičiuoti tikėtinus kredito nuostolius naudojant atidėjinių matricą, prekybos gautinos sumos ir kitos gautinos sumos suskirstomos į atskiras grupes pagal bendras kredito rizikos ypatybes. Kiekvienos grupės sumos analizuojamos pagal pradelstų dienų skaičių ir kiekvienai pradelstų sumų grupei priskiriamas nuostolių rodiklis. Nuostolių rodikliai apskaičiuojami naudojant statistinę atgavimo informaciją už pastaruosius 2 metus (jei tokia yra). Tokia informacija koreguojama, jei tai būtina, atsižvelgiant į perspektyvinę informaciją. Toliau lentelėje pateikiama informacija apie tikėtinus kredito nuostolius, apskaičiuotus Grupei ir Bendrovei pagal kiekvieną pradelstų sumų grupę. Kadangi prekybos gautinos sumos ir kitos gautinos sumos paprastai neapima užstato ar kitų kredito užtikrinimo priemonių, tikėtinų nuostolių rodiklis atitinka įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę.

Prekybos gautinos

sumos:		Pradelstos dienomis
2018 m.	Nepra delstos	nuo 1 iki 60	nuo 61 iki 150	nuo 151 iki 240	nuo 241 iki 330	nuo 331 iki 690	daugiau nei 691	Iš viso
Grupė
Tikėtinų nuostolių rodiklis %	5	20	50	60	80	90	100
Bendra apskaitinė vertė	9.128	764	148	162	577	6.534	1.424	18.737
Nuostolių atidėjinys	458	153	74	97	462	5.881	1.424	8.549
Bendrovė
Tikėtinų nuostolių rodiklis %	5	20	50	60	80	90	100
Bendra apskaitinė vertė	9.128	764	148	162	577	6.534	1.424	18.737
Nuostolių atidėjinys	458	153	74	97	462	5.881	1.424	8.549

Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai prekybos gautinų sumų ir kitų gautinų sumų atžvilgiu apskaičiuojami, taikant supaprastintą metodą ir priskiriami 2-ajam etapui pagal 9-ojo TFAS reikalavimus.

TKN vertinimas – kitas finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina

Kitas finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina, apima paskolas susijusioms šalims.

Grupė ir Bendrovė naudoja individualaus vertinimo modelį tikėtiniems suteiktų paskolų nuostoliams nustatyti. Grupė naudoja penkias vidinio kredito reitingo kategorijas (1-oji kategorija yra mažiausiai rizikinga, o 5-ajai kategorijai priskiriamos sumos, kurių mokėjimai nevykdomi), kurios atspindi finansinio turto kredito riziką. Kitas finansinis turtas priskiriamas tam tikrai kategorijai remiantis šių rodiklių kombinacija:

• EBITDA marža;
• likvidumo rodiklis;
• nuosavo kapitalo rodiklis;
• skolos rodiklis.

Tikėtini makroekonominės padėties pokyčiai įtraukiami į vidinių reitingų modelį. Grupės vadovybė peržiūri pagrindinius rinkų, kuriose veikia Grupės skolininkai, makroekonominius rodiklius ir nustato, ar yra tikėtinų reikšmingų pokyčių, kurie galėtų turėti įtakos tikėtiniems kredito nuostoliams. Jei vadovybė nustato, kad reikšmingų tikėtinų makroekonominių kintamųjų pokyčių nėra, naudojami istorine informacija pagrįsti tikėtini kredito nuostoliai.

Toliau pateiktas Bendrovės nustatytas nuostolių atidėjinys 2018 m. gruodžio 31 d. kitam finansiniam turtui, vertinamam amortizuota savikaina.

Vidinis kredito reitingas	Tikėtini kredito nuostoliai (%)	Atidėjinio, skirto tikėtiniems kredito nuostoliams, pripažinimo pagrindas	Bendra apskaitinė vertė	Nuostolių atidėjinys
3	37	Tikėtini 12 mėnesių nuostoliai. Jei turto tikėtini galiojimo laikotarpio nuostoliai mažesni nei 12 mėnesių, tikėtini nuostoliai vertinami turto tikėtinų galiojimo laikotarpio nuostolių suma.	443	162

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.10. Finansinis turtas (tęsinys)

2.11. Išvestiniai finansiniai instrumentai

Grupė ir Bendrovė naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.

Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose.

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę.

2.12. Atsargos

Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kainą, atėmus visas įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu.

Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlyje.

2.13. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš Grupės ir Bendrovės bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigojimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į riziką ir neapibrėžtumus, kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė.

Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra pripažįstama turtu, jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir, kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.

2.14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose, pinigai kelyje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

2.15. Išmokos darbuotojams

Įmokos į nustatytus pensinio aprūpinimo planus yra pripažįstamos sąnaudomis, kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį jiems teisę į įmokas.

Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, įsipareigojimai, pripažinti finansinės būklės ataskaitoje, atspindi dabartinę nustatytų pensinio aprūpinimo planų vertę, pakoreguotą nepripažintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripažintomis anksčiau suteiktų paslaugų išlaidomis, ir sumažinta plano turto tikrąja verte. Bet koks šio skaičiavimo metu susidaręs turtas negali viršyti nepripažinto aktuarinio nuostolio ir ankstesnių paslaugų savikainos, pridedant dabartinę būsimųjų plano įmokų grąžinimų ir sumažinimų vertę. Aktuarinis pelnas ar nuostolis apskaitomas kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.16. Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi sąnaudos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiamos į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.

Investicinės pajamos, uždirbtos laikinai investavus konkrečią pasiskolintą sumą, kuri dar nepanaudota ilgo parengimo turtui, yra atimamos iš leidžiamų kapitalizuoti skolinimosi sąnaudų.

Visos kitos skolinimosi sąnaudos yra pripažįstamos to laikotarpio pelnu arba nuostoliais, kai patiriamos.

2.17. Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės

Skolos ar nuosavybės klasifikavimas

Skolos ir nuosavybės priemonės yra priskiriamos finansiniams įsipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinį ir atsižvelgiant į finansinių įsipareigojimų, finansinio turto ir nuosavybės priemonių apibrėžimus.

Nuosavybės priemonės

Nuosavybės priemonė yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į Bendrovės turtą, atėmus visus jos įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės išleistos nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautu atlygiu, atėmus tiesiogines išleidimo sąnaudas.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams GVPPN, arba "kitiems finansiniams įsipareigojimams".

Finansiniai įsipareigojimai GVPPN

Finansinis įsipareigojimas yra klasifikuojamas GVPPN, kai finansinis įsipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams įsipareigojimams GVPPN.

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Efektyvios palūkanų normos metodas – tai amortizuotos finansinių įsipareigojimų savikainos skaičiavimo ir palūkanų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma, tai norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus ateinančių laikotarpių pinigų srautus per numatomą finansinio įsipareigojimo laikotarpį, arba (jei taikytina) trumpesnį laikotarpį iki grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės ir Bendrovės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.17. Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės (tęsinys)

Finansinių įsipareigojimų klasifikavimas 9-ojo TFAS pirminio taikymo datą.

Toliau lentelėje pateiktos senosios vertinimo grupės pagal 39-ąjį TAS ir naujosios vertinimo grupės pagal 9-ąjį TFAS kiekvienai Grupės ir Bendrovės finansinių įsipareigojimų klasei 2018 m. sausio 1 d.

Toliau lentelėje pateikiamas Grupės finansinių įsipareigojimų apskaitinių verčių pagal 39-ąjį TAS sutikrinimas su apskaitinėmis vertėmis pagal 9-ąjį TFAS perėjimo prie 9-ojo TFAS metu, t. y. 2018 m. sausio 1 d.:

Finansiniai įsipareigojimai	Klasifikavimas pagal 39-ąjį TAS	Naujasis klasifikavimas pagal 9-ąjį TFAS	Apskaitinė vertė pagal 39-ąjį TAS	Įvertinimas iš naujo	Naujoji apskaitinė vertė pagal 9-ąjį TFAS
Prekybos mokėtinos sumos			7.193	-	7.193
Finansinės skolos	Kiti finansiniai	Finansiniai įsipareigojimai,	24.704	-	24.704
Finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimai	įsipareigojimai	vertinami amortizuota savikaina	297	-	297
Kitos mokėtinos sumos			303	-	303
	Finansinis	Tikrąja verte,
Išvestiniai	įsipareigojimas	tikrosios vertės
finansiniai	vertinamas	pasikeitimą	16	-	16
instrumentai	tikrąja verte per	pripažįstant pelnu
	pelną/nuostolį	ar nuostoliais
Finansinių įsipareigojimų iš viso:			32.513	0	32.513

Toliau lentelėje pateikiamas Bendrovės finansinių įsipareigojimų apskaitinių verčių pagal 39-ąjį TAS sutikrinimas su apskaitinėmis vertėmis pagal 9-ąjį TFAS perėjimo prie 9-ojo TFAS metu, t. y. 2018 m. sausio 1 d.:

Finansiniai įsipareigojimai	Klasifikavimas pagal 39-ąjį TAS	Naujasis klasifikavimas pagal 9-ąjį TFAS	Apskaitinė vertė pagal 39-ąjį TAS	Įvertinimas iš naujo	Naujoji apskaitinė vertė pagal 9-ąjį TFAS
Prekybos mokėtinos sumos			406	-	406
Finansinės skolos		Finansiniai įsipareigojimai,	21.868	-	21.868
Finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimai	Kiti finansiniai įsipareigojimai	vertinami amortizuota savikaina	297	-	297
Kitos mokėtinos sumos			303	-	303
Finansinių įsipareigojimų iš viso:			22.874	-	22.874

2.18. Nuoma

Iki 2018 m. sausio 1 d. taikyti apskaitos principai

Nuoma yra pripažįstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sąlygas yra perduodama iš esmės visa turto nuosavybės rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma.

Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.18. Nuoma (tęsinys)

pridedamos prie nuomojamo turto balansinės vertės ir yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį.

Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip Grupės ir Bendrovės turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.

Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu. Tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją Grupės ir Bendrovės skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokėjimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokėjimai yra pripažįstami įsipareigojimu. Nuomos sąnaudos yra mažinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu–linijiniu metodu, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. taikyti apskaitos principai

Grupė ir Bendrovė yra nuomininkas

Pradžios datai nuomininkas vertina nuomos įsipareigojimą ta data nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinę vertę, įskaitant šiuos mokesčius:

fiksuotuosius mokesčius (įskaitant prilygintus fiksuotiesiems mokesčiams), atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas;

kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos, iš pradžių įvertinamus naudojant indeksą ar normą pradžios datai;

sumas, kurias nuomininkas turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;

baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį nuomininkas pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.

Nuomos mokesčiai diskontuojami, naudojant nuomos sutartyje numatytą palūkanų normą, jei tą normą galima lengvai nustatyti. Jeigu tos normos negalima lengvai nustatyti, nuomininkas naudoja nuomininko priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą.

Nuomos sutartyje numatyta palūkanų norma yra palūkanų norma, dėl kurios nuomos mokesčių ir negarantuotos likvidacinės vertės dabartinė vertė yra lygi nuomojamo turto tikrosios vertės ir bet kokių nuomotojo pirminių tiesioginių išlaidų sumai.

Nuomos įsipareigojimas yra vertinamas amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotąją palūkanų normą, atitinkančią diskonto normą, taikytą diskontuoti nuomos mokėjimams. Palūkanų sąnaudos susiję su nuomos įsipareigojimu yra paskirstomos per nuomos laikotarpį ir pripažįstamos per pelną/nuostolius.

Pirminio pripažinimo metu naudojimo teise valdomo turto savikainą sudaro:

• nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma;
• bet kokie nuomos mokesčiai pradžios datai arba iki jos, atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas;
• bet kokios nuomininko patirtos pirminės tiesioginės išlaidos; ir
• turto atstatymo išlaidų įvertis.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.18. Nuoma (tęsinys)

Vėliau nuomininkas naudojimo teise valdomą turtą vertina savikaina atėmus visą sukauptą nusidėvėjimą ir visus sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos nuomininkui perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad nuomininkas pasinaudos pasirinkimo pirkti teise, nuomininkas apskaičiuoja naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimą nuo pradžios datos iki nuomojamo turto naudingo tarnavimo laiko pabaigos. Kitu atveju nuomininkas naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimą skaičiuoja nuo pradžios datos iki ankstesnės iš šių datų: naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laiko pabaigos arba nuomos laikotarpio pabaigos.

Mokėjimai susiję su trumpalaike nuoma ar mažos vertės turto nuoma yra pripažįstami sąnaudomis per pelną/nuostolį tiesiniu būdu. Trumpalaike nuoma laikoma 12 mėnesių ar trumpesnio termino nuoma. Mažos vertės turtu laikomi įrankiai bei nedideli biuro baldų turto vienetai.

2.19. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad Grupė ir Bendrovė laikysis su jomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos.

Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame Grupė ir Bendrovė pripažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė sąlyga yra, kad Grupė ir Bendrovė turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą, yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažįstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį.

Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitų eilutėje "Dotacijos (atidėtosios pajamos)".

2.20. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas atspindi einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis.

Einamųjų metų mokestis

Einamųjų metų mokestis yra mokamas atsižvelgiant į apmokestinamąjį pelną. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto bendrųjų pajamų ataskaitoje dėl kitais metais apmokestinamųjų ar įskaitomųjų pajamų ar sąnaudų ir pajamų ar sąnaudų, kurios niekada neapmokestinamos ar įskaitomos. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai. 2018 m. bendrovei taikomas pelno mokestis 15 proc. (2017 m. – 15 proc.).

Atidėtasis mokestis

Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną, realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.20. Pelno mokestis (tęsinys)

įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra įtakojamas nei apmokestinamasis, nei finansinis pelnas.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami laikinaisiais mokestiniais skirtumais, susijusiais su investicijomis į patronuojamąsias įmones, išskyrus atvejus, kai Bendrovė kontroliuoja laikinųjų skirtumų padengimą ir yra tikėtina, kad šie laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas įskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams tik ta dalimi, kuriai tikėtinai bus pakankamai mokestinio pelno laikinųjų skirtumų naudai realizuoti ir yra tikimasi ją realizuoti artimiausioje ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Grupė ir Bendrovė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir Bendrovė ketina padengti mokėtinus mokesčius grynąja verte.

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis už laikotarpį

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis yra apskaitomi sąnaudomis pelne ar nuostoliuose, išskyrus atvejus, kai jie susiję su straipsniais, pripažįstamais ne pelne ar nuostoliuose (kitose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje), tokiu atveju mokestis taip pat pripažįstamas ne pelne ar nuostoliuose, arba kai jie atsiranda verslo jungimo pirminio pripažinimo metu. Verslo jungimo atveju, mokesčio efektas yra įtraukiamas į verslo jungimo apskaitą.

2.21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Vienai akcijai tenkanti pagrindinė ir sumažinta pelno dalis apskaičiuojama dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Nėra jokių instrukcijų mažinti pelną vienai akcijai, todėl nėra jokio skirtumo tarp pagrindinės ir sumažintos pelno dalies vienai akcijai.

2.22. Pajamų pripažinimas

Grupė ir Bendrovė pripažįsta pajamas, siekdama atspindėti įsipareigotų prekių ar paslaugų perdavimą pirkėjams tokia suma, kuri atitinka atlygį, kurį ūkio subjektas tikisi gauti mainais už minėtas prekes ar paslaugas, atėmus pridėtinės vertės mokestį, nuolaidas ir grąžinimus. Ūkio subjektas pripažįsta pajamas remdamasis šiuo pagrindiniu principu tokiais žingsniais:

1-as žingsnis: identifikuojama sutartis (-ys) su pirkėju – sutartis yra susitarimas tarp dviejų ar daugiau šalių, kurioje apibrėžtos jų įgyvendintinos teisės ir įsipareigojimai.

2-as žingsnis: identifikuojami sutartyje numatyti veiklos įsipareigojimai — sutartyje numatyti įsipareigojimai perduoti prekes ar paslaugas pirkėjui. Jei šias prekes ar paslaugas galima išskirti, tokie įsipareigojimai yra laikomi veiklos įsipareigojimais, kurie apskaitomi atskirai.

3-ias žingsnis: nustatoma sandorio kaina — sandorio kaina yra lygi sutartyje numatytai atlygio sumai, kurią ūkio subjektas tikisi gauti mainais už pirkėjui perduodamas prekes ar paslaugas. Sandorio kainą gali sudaryti fiksuota pirkėjo sumokėto atlygio suma, tačiau kartais ji taip pat gali apimti kintamą atlygį arba kitokį nei

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.22. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

grynųjų pinigų atlygį. Sandorio kaina taip pat koreguojama atsižvelgiant į pinigų laiko vertę, jeigu sutartis apima reikšmingą finansavimo komponentą, taip pat atsižvelgiant į bet kokį pirkėjui mokėtiną atlygį.

4-as žingsnis: sandorio kaina priskiriama sutartyje numatytiems veiklos įsipareigojimams — įprastai ūkio subjektas priskiria sandorio kainą kiekvienam veiklos įsipareigojimui, remdamasis kiekvienos pagal sutartį įsipareigotos perduoti prekės ar paslaugos santykinėmis atskiromis pardavimo kainomis. Jei duomenys apie atskiras pardavimo kainas nėra stebimi rinkoje, ūkio subjektas atlieka jos įvertinimą.

5-as žingsnis: pajamos pripažįstamos tada, kai ūkio subjektas įvykdo veiklos įsipareigojimą — ūkio subjektas pripažįsta pajamas tada, kai jis įvykdo veiklos įsipareigojimą perduodamas įsipareigotas prekes ar paslaugas pirkėjui (t. y. tada, kai pirkėjas įgyja minėtų prekių ar paslaugų kontrolę). Pripažįstama pajamų suma yra lygi sumai, kuri priskirta įvykdytam veiklos įsipareigojimui. Veiklos įsipareigojimas gali būti įvykdomas tam tikru momentu arba per tam tikrą laiką.

Pajamos pripažįstamos, kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą, ir kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą ir kiekvienam pajamų tipui, kaip aprašyta žemiau, buvo įvykdyti konkretūs kriterijai. Grupė ir Bendrovė remiasi istoriniais rezultatais, atsižvelgdama į kliento tipą, sandorio tipą ir kiekvieno susitarimo ypatybes.

Pajamos pripažįstamos naudojant toliau aprašytus metodus:

Šilumos pardavimo pajamos

Pajamos iš šilumos pardavimo pripažįstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas sąskaitas už šilumą ir karšto vandens pašildymą. Sąskaitos vartotojams išrašomos kartą per mėnesį, pagal šilumos skaitiklio parodymus. Laikotarpio pabaigoje pajamos, kurioms neišrašytos sąskaitos, bet paslaugos suteiktos, sukaupiamos vadovaujantis kaupimo principu.

Prekių pardavimo pajamos

Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

• Grupė ir Bendrovė perdavė pirkėjui nuosavybės kontrolę;
• Grupė ir Bendrovė neišlaiko nei parduotų prekių tolesnio valdymo tokiu lygiu, kuris paprastai siejamas su nuosavybe, nei efektyvios kontrolės;
• pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;
• tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą ir su sandoriu susijusios patirtos; ar
• patirtinos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Finansavimo elementai

Grupė ir Bendrovė neturi ir nesitiki turėti sutarčių, pagal kurias laikotarpis tarp prekių ar paslaugų suteikimo ir kliento apmokėjimo viršytų vienerius metus. Dėl šios priežasties Grupė ir Bendrovė atskirai finansavimo elemento neapskaito.

Kitos pajamos

Delspinigiai pripažįstami pajamomis tik juos gavus.

Dividendų pajamos iš investicijų yra pripažįstamos, kai akcininkai įgyja teisę gauti mokėjimą (jei yra didelė tikimybė, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta).

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.

Grupės ir Bendrovės politika pripažįstant pajamas iš nuomos yra pateikiama 2.18 pastaboje.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.22. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

15-ojo TFAS taikymas

Nuo 2018 m. sausio 1 d. Grupė ir Bendrovė pradėjo taikyti 15-ąjį TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais", kurio aiškinimai yra privalomi būsimiems ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2018 m. sausio 1 d.

Pajamų pripažinimo kriterijai

Iki 2018 m. sausio 1 d. Grupė pripažindavo pajamas pagal 18-ąjį TAS "Pajamos", kuris reikalauja, kad pajamos būtų pripažįstamos tuomet, kai yra tikėtina, kad ateityje Grupė gaus ekonominės naudos.

Pagal 15-ąjį TFAS pajamos pripažįstamos suma, lygia sandorio kainai, kai įvykdomi tam tikri sutartyje numatyti veiklos įsipareigojimai, tačiau bet kurie kainos kintamo atlygio elementai pripažįstami tuomet, kai labai tikėtina, jog minėtos pajamos nebus atstatytos. Lyginant su 18-ojo TAS politika, nėra jokių reikšmingų pajamų pripažinimo politikos ir vertinimo metodologijos skirtumų.

2.23. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.24. Sandoriai užsienio valiuta

Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendrovės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos valiutų kursais, galiojusiais operacijų dieną. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti užsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrąja verte ir denominuoti užsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi užsienio valiutos įsigijimo verte yra nekonvertuojami.

Pateikimo valiuta yra euras (Eur). Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į eurus oficialiu, tą dieną Europos Centrinio Banko nustatytu kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į eurus finansinės būklės ataskaitų sudarymo dienos valiutos kursu.

Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami į pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į eurus, įtraukiamos į pelną arba nuostolius.

Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo yra įtraukiamos į to laikotarpio pelną ar nuostolius, kai jie atsiranda, išskyrus:

keitimo kurso skirtumai, skolinantis užsienio valiuta, susiję su nebaigta statyba, kuri ateityje bus naudojama produkcijai gaminti, yra įtraukiami į šio turto savikainą, kai jie yra laikomi paskolų palūkanų užsienio valiuta sąnaudų koregavimais;

sandorių, kurie sudaryti siekiant apsidrausti nuo tam tikrų užsienio valiutos rizikų, keitimo kurso skirtumai; ir

grynosios, užsienyje veikiančios investicijos, gautinų ar mokėtinų piniginių vienetų keitimo kurso skirtumai, kuriems sudengimas nėra nei planuojamas nei tikėtinas (todėl sudaro grynąją užsienyje veikiančios investicijos dalį), tokie valiutų keitimo skirtumai turi būti iš pradžių pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir perleidžiant ar dalinai perleidžiant grynąją investiciją perklasifikuojami iš nuosavybės į pelną ar nuostolius.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.

Įvertinimai ir prielaidos

Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai – naudingo tarnavimo laikotarpis

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra:

• numatoma turto naudojimo trukmė,
• numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių,
• teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data (3, 4 pastabos).

Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai – tikrosios vertės ir vertinimo nustatymas

Dalis Grupės turto yra apskaitoma tikrąja verte finansinių ataskaitų sudarymo tikslais. Turto tikrosios vertės nustatymui Grupė naudojasi prieinamais rinkos duomenimis. Kuomet Pirmo lygio (rinkos) duomenys nėra prieinami, Grupė pasitelkia į pagalbą trečių šalių vertintojus atlikti vertinimus, jei to prireikia (3, 4 pastabos).

Investicijos į patronuojamąsias įmones – vertės sumažėjimo nuostoliai

Investicijų į patronuojamąsias įmones atsiperkamumui įvertinti, Bendrovės vadovybė apskaičiuoja investicijos atsiperkamąją vertę diskontuojant patronuojamųjų įmonių būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant vidutinę svertinę kapitalo sąnaudų diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike (5 pastaba).

Atsargų realizacinė vertė

Nuo 2011 m. Bendrovės vadovybė formuoja 100 proc. vertės sumažėjimą, atsargoms, (nuo 2017 m., išskyrus technologinį kurą) įsigytoms anksčiau, nei prieš vienerius metus (6 pastaba).

Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms

Iki 2018 m. sausio 1 d. taikyti apskaitos principai

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikšmingi sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinėmis ir numatomomis pirkėjų skolų grąžinimo prielaidomis.

Dėl ekonomikos, pramonės arba konkrečių pirkėjų sąlygų pokyčių gali tekti koreguoti finansinėse ataskaitose apskaitytą abejotinų skolų vertės sumažėjimą (7 pastaba).

Nuo 2018 m. sausio 1 d. taikomi apskaitos principai

Grupė ir Bendrovė pripažįsta atidėjinį nuostoliams, skirtą tikėtiniems kredito nuostoliams (TKN), amortizuota savikaina vertinamam finansiniam turtui: prekybos gautinoms sumoms, suteiktoms paskoloms, kitoms gautinoms sumoms ir sukauptoms pajamoms.

Nuostolių atidėjiniai prekybos gautinoms sumoms, paskoloms ir sutarčių turtui visada vertinami suma, kuri lygi galiojimo laikotarpio TKN sumai, visas kitas finansinis turtas, kurio kredito rizika nėra reikšmingai padidėjusi, vertinamas 12 mėnesių TKN suma, o finansinis turtas, kurio kredito rizika yra reikšmingai išaugusi – galiojimo laikotarpio TKN suma.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

Galiojimo laikotarpio TKN – tai TKN, kurie atsiranda dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per visą tikėtiną finansinės priemonės galiojimo laikotarpį;

12 mėnesių TKN – tai TKN, kurie atsiranda dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, galinčių įvykti per 12 mėnesių po finansinių ataskaitų parengimo dienos (arba per trumpesnį laikotarpį, jei priemonės tikėtinas galiojimo laikotarpis trumpesnis nei 12 mėnesių).

Ilgiausias laikotarpis, į kurį atsižvelgiama vertinant TKN, yra ilgiausias sutarties galiojimo laikotarpis, per kurį Grupė patiria kredito riziką.

Nustatydama, ar finansinio turto kredito rizika yra reikšmingai išaugusi nuo pirminio pripažinimo momento ir vertindama TKN sumą, Grupė ir Bendrovė atsižvelgia į pagrįstą ir patvirtinamą informaciją, kuri yra aktuali ir prieinama nepatiriant pernelyg didelių išlaidų ir neskiriant pernelyg didelių pastangų. Ši informacija apima tiek kiekybinius, tiek kokybinius duomenis bei analizę, pagrįstą Grupės praėjusių laikotarpių patirtimi ir motyvuotu kredito įvertinimu, įskaitant perspektyvinę informaciją.

Išsamesnė informacija apie Grupės ir Bendrovės naudojamus TKN modelius ir reikšmingą kredito rizikos padidėjimą pateikta 2.10. pastaboje.

Nuostolių atidėjiniai finansiniam turtui, kuris vertinamas amortizuota savikaina, atimami iš tokio turto bendros apskaitinės vertės. Nuostolių atidėjinys pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje ir įtraukiamas į veiklos sąnaudas kaip su vertės sumažėjimu susijusios sąnaudos.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėžti atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis (20 pastaba).

Finansinių priemonių tikroji vertė

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

Daugelis Bendrovės apskaitos principų ir atskleidimų reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o, jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Bendrovė gali patekti vertinimo dieną. Tikrosios vertės yra nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius pagal aplinkybes.

Tikrosios vertės nustatymo hierarchija

Nustatydama aktyvioje rinkoje prekiaujamo finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrąsias vertes, Bendrovė vadovaujasi rinkos kainomis ir brokerių nustatytomis kainomis. Visų finansinių priemonių tikroji vertė nustatoma taikant kitus vertinimo metodus.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

• 1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos);
• 2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų);

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) 2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Žemiau lentelėse yra pateiktos finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų likutinės ir tikrosios vertės, įskaitant jų lygius pagal tikrosios vertės hierarchiją. Grupės ir Bendrovės finansinių instrumentų grupės 2018 m. gruodžio 31 d.:

Grupė	Apskaitinė	Tikrosios vertės hierarchijos lygis
	vertė	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso:
Kitas finansinis turtas	1	-	-	1	1
Iš pirkėjų gautinos sumos	10.188	-	-	10.188	10.188
Kitos gautinos sumos	961	-	-	-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	8.761	-	-	-	-
Ilgalaikės finansinės skolos ir nuoma	(24.836)	-	-	(24.836)	(24.836)
Prekybos skolos	(7.605)	-	-	-	-
Išvestiniai finansiniai instrumentai	(15)	-	(15)	-	(15)
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	(602)	-	-	-	-
		-	(15)	(14.647)	(14.662)

Bendrovė	Apskaitinė	Tikrosios vertės hierarchijos lygis
	vertė	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso:
Kitas finansinis turtas	1	-	-	1	1
Paskolos įmonių grupės įmonėms	281	-	-	281	281
Iš pirkėjų gautinos sumos	10.188	-	-	10.188	10.188
Kitos gautinos sumos	930	-	-	-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	8.673	-	-	-	-
Ilgalaikės finansinės skolos ir nuoma	(22.392)	-	-	(22.392)	(22.392)
Prekybos skolos	(7.706)	-	-	-	-
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	(584)	-	-	-	-
		-	-	(11.922)	(11.922)

Grupės ir Bendrovės finansinių instrumentų grupės 2017 m. gruodžio 31 d.:

Grupė	Apskaitinė	Tikrosios vertės hierarchijos lygis
	vertė	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso:
Kitas finansinis turtas	1	-	-	1	1
Iš pirkėjų gautinos sumos	9.993	-	-	-	-
Kitos gautinos sumos	671	-	-	-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	6.610	-	-	-	-
Ilgalaikės finansinės skolos ir lizingas	(25.005)	-	-	(25.005)	(25.005)
Prekybos skolos	(7.193)	-	-	-	-
Išvestiniai finansiniai instrumentai	(16)	-	(16)	-	(16)
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	(303)	-	-	-	-
		-	(16)	(25.004)	(25.020)

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

Bendrovė	Apskaitinė		Tikrosios vertės hierarchijos lygis
	vertė	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso:
Kitas finansinis turtas	1	-	-	1	1
Paskolos įmonių grupės įmonėms	60	-	-	-	-
Iš pirkėjų gautinos sumos	9.993	-	-	-	-
Kitos gautinos sumos	649	-	-	-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	6.511	-	-	-	-
Ilgalaikės finansinės skolos ir lizingas	(22.169)	-	-	(22.169)	(22.169)
Prekybos skolos	(7.164)	-	-	-	-
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	(286)	-	-	-	-
		-	-	(22.168)	(22.168)

2.26. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.27. Poataskaitiniai įvykiai

Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Poataskaitiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.28. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.29. Segmentai

Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendrovės viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusių sprendimų priėmėjui. Vyriausiasis su veikla susijusių sprendimų priėmėjas, atsakingas už išteklių paskirstymą bei segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente, todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.

2018 m. gruodžio 31 d. apskaityta teisė į turtą Grupės nematerialųjį turtą padidino 1.003 tūkst. Eur, Bendrovės atitinkamai – 829 tūkst. Eur.

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2018 m. gruodžio 31 d. lygi 1.340 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 1.303 tūkst. Eur), buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

4. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Grupės ir Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimo sąnaudos 2018 m. gruodžio 31 d. sudaro atitinkamai 7.302 tūkst. Eur ir 6.704 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 7.751 tūkst. Eur ir 7.101 tūkst. Eur). 7.244 tūkst. Eur ir 6.662 tūkst. Eur sumos (2017 m. gruodžio 31 d. – 7.641 tūkst. Eur ir 7.010 tūkst. Eur) Grupės ir Bendrovės nusidėvėjimo sąnaudų buvo įtrauktos į veiklos sąnaudas Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose, likusi suma – 58 tūkst. Eur ir 42 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 110 tūkst. Eur ir 91 tūkst. Eur) nusidėvėjimo sąnaudų yra įtraukta į kitos veiklos sąnaudas Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose.

Grupės ir Bendrovės vadovybė įvertinusi vidinius ir išorinius požymius, nustatė vertės sumažėjimą nekilnojamam turtui, įrangai ir įrengimams 42 tūkst. Eur, o atstatė vertės sumažėjimą 129 tūkst. Eur per 2018 m. (24 tūkst. Eur – per 2017 m.).

Dalis Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2018 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo lygi 55.102 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 51.275 tūkst. Eur), Bendrovės – 54.945 tūkst. Eur, buvo visiškai nudėvėta (2017 m. gruodžio 31 d. – 51.230 tūkst. Eur), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro katilinių įrenginių ir šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.

2018 m. gruodžio 31 d. pagal galiojančias sutartis Grupė ir Bendrovė buvo įsipareigojusi įsigyti ilgalaikio turto atitinkamai už 21.833 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 8.070 tūkst. Eur).

2018 m. gruodžio 31 d. nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė buvo lygi Grupės 51.097 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 52.225 tūkst. Eur), ir Bendrovės 47.478 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 48.036 tūkst. Eur), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (10 pastaba).

Per 2018 m. Grupės ir Bendrovės kapitalizuotų palūkanų suma 31 tūkst. Eur (2017 m. – 31 tūkst. Eur). Kapitalizavimo norma per 2018 m. svyravo nuo 0,93 proc. iki 1,10 proc. (2017 m. – nuo 0,93 proc. iki 1,09 proc.).

Grupė ir Bendrovė įrenginių ir įrankių grupėje 2018 m. gruodžio 31 d. apskaitė 319 tūkst. Eur turto dar neparuošto naudojimui (2017 m. gruodžio 31 d. – 241 tūkst. Eur).

Grupė ir Bendrovė veikloje naudoja turtą, įsigytą lizingo būdu, kurio įsigijimo savikaina 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 280 tūkst. Eur (2017 m. atitinkamai – 358 tūkst. Eur), o balansinė vertė – atitinkamai 216 tūkst. Eur ir 308 tūkst. Eur, kurio neapmokėta dalis atskleista 11 pastaboje. Grupės ir Bendrovės vadovybė įvertinusi vidinius ir išorinius požymius, vertės sumažėjimo nenustatė.

5. Investicijos į patronuojamąsias įmones ir paskolos įmonių grupės įmonėms

Nustatant investicijų į UAB "Kauno energija NT" atsiperkamąją vertę, Bendrovės vadovybė rėmėsi turto vertintojo UAB korporacija "Matininkai" vertinimo ataskaita. Turto vertinimo data – 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nepriklausomas vertintojas investicijų atsiperkamosios vertės nustatymui naudojo turto metodą (koreguoto balanso metodą). Atlikus vertinimą, Bendrovė pripažino 2 tūkst. EUR vertės sumažėjimo nuostolių.

Investicijų į UAB "Petrašiūnų katilinė" vertės sumažėjimo 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. testai buvo atlikti pagal 36 TAS reikalavimus. Akcijų vertė buvo nustatoma pagal 5 metų laikotarpiui prognozuojamus pinigų srautus, numatant galutinę vertę laikotarpio pabaigoje. Skaičiuojant buvo atsižvelgta į grynojo apyvartinio kapitalo ir grynosios skolos pokytį. Pinigų srautų diskontavimas yra pagrįstas svertiniu kapitalo sąnaudų vidurkiu (SKSV). Apskaičiuotas svertinis kapitalo sąnaudų vidurkio rodiklis yra 8,0 %.

Gruodžio 31 d. atlikus vertės sumažėjimo testavimą, buvo apskaitytas investicijos į UAB "Petrašiūnų katilinė" (2018 m. – 598 tūkst. EUR, 2017 m. – 1.058 tūkst. EUR) vertės sumažėjimas.

		2018 m. gruodžio 31 d.		2017 m. gruodžio 31 d.
Investicijos į patronuojamąsias įmones	Įsigijimo kaina	Vertės sumažėjimas	Balansinė vertė	Įsigijimo kaina	Vertės sumažėjimas	Balansinė vertė
UAB "Kauno energija NT"	1.330	(258)	1.072	1.330	(258)	1.072
UAB "Petrašiūnų katilinė"	1.894	(598)	1.296	1.894	(1.058)	836
Iš viso:	3.224	(856)	2.368	3.224	(1.316)	1.908

Atsiperkamosios vertės apskaičiavimas yra ypač jautrus SKSV. Žemiau esančioje lentelėje yra parodytas galimas investicijos į UAB "Petrašiūnų katilinė" vertės sumažėjimas, jei realiosios pajamas liks tokios pačios, kaip dabar prognozuojama, ir, jei SKSV norma, taikyta vertės sumažėjimui testuoti, būtų 9 % arba 10 %.

	Papildomi vertės sumažėjimo nuostoliai
SKSV bazė	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
9 %	433	444
10 %	768	785

Paskolos įmonių grupės įmonėms

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė yra suteikusi 443 tūkst. Eur apyvartinių lėšų kreditą patronuojamajai bendrovei UAB "Petrašiūnų katilinė". Palūkanų norma – 6 mėn. EURIBOR plius 1,2 %. Paskolos grąžinimo terminas 2019 m. gruodžio 31 d. Neapmokėta paskolos dalis įtraukta į Bendrosios būklės ataskaitos Paskolų įmonių grupės įmonėms straipsnį. 2018 m. gruodžio 31 d. gautinai paskolai suformuotas 162 tūkst. Eur vertės sumažėjimas Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose įtrauktas į Gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

6. Atsargos

		Grupė		Bendrovė
	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Technologinis kuras	1.358	1.182	1.291	1.096
Atsarginės dalys	414	466	414	466
Medžiagos	434	433	434	432
	2.206	2.081	2.139	1.994
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas laikotarpio pabaigoje	(626)	(652)	(626)	(652)
Atsargų balansinė vertė	1.580	1.429	1.513	1.342

Grupės ir Bendrovės atsargų realizacinės vertės sumažėjimas 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 626 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 652 tūkst. Eur). Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2018 m. ir 2017 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

7. Per vienerius metus gautinos sumos

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2018 m. ir 2017 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

		Grupė	Bendrovė
	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Iš pirkėjų gautinos sumos	18.734	20.005	18.736	20.024
Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas	(8.546)	(10.012)	(8.548)	(10.031)
	10.188	9.993	10.188	9.993

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:

	Grupė	Bendrovė
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	11.255	11.293
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	(830)	(849)
Nurašyta	(413)	(413)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	10.012	10.031
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	(770)	(787)
Nurašyta	(696)	(696)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	8.546	8.548

Per 2018 m. Grupė ir Bendrovė nurašė atitinkamai 696 tūkst. Eur ir 696 tūkst. Eur beviltiškų skolų (2017 m. – 413 tūkst. Eur ir 413 tūkst. Eur). Per 2018 m. Grupė atgavo 5 tūkst. Eur, Bendrovė – 5 tūkst. Eur (2017 m. Grupė ir Bendrovė – 6 tūkst. Eur) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs Iš pirkėjų gautinos
	sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2018 m.	8.670	611	74	65	115	653	10.188
2017 m.	8.381	760	150	144	138	420	9.993

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Iš pirkėjų	gautinos		Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs
	sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs		mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2018 m.		8.670	611	74	65	115	653	10.188
2017 m.		8.381	760	150	144	138	420	9.993

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.

2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitas gautinas sumas sudarė gautini iš valstybės mokesčiai, savivaldybių skola už kompensacijas mažas pajamas turinčioms šeimoms, gautinos sumos už parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai) bei suteiktas paslaugas (kolektorių priežiūros ir pan. paslaugas).

Kitos Grupės ir Bendrovės gautinos sumos:

		Grupė		Bendrovė
	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Mokesčiai	481	-	481	-
Kitos	773	974	796	1.011
Atimti: abejotinų gautinų sumų
vertės sumažėjimas	(293)	(303)	(347)	(362)
	961	671	930	649

Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:

	Grupė	Bendrovė
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	300	366
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	3	(4)
Nurašyta	-	-
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	303	362
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	(10)	(15)
Nurašyta	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	293	347

Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Kitos gautinos sumos,		Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs
	kurių laikotarpis nėra praėjęs	mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2018 m.	381	65	15	8	5	6	480
2017 m.	499	123	20	18	2	9	671

Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

	Kitos gautinos	sumos,	Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs
	kurių laikotarpis nėra praėjęs		mažiau nei 60 dienų	60 - 150 dienų	151 - 240 dienų	241 - 360 dienų	daugiau nei 360 dienų	Iš viso
2018 m.		350	65	15	8	5	6	449
2017 m.		477	123	20	18	2	9	649

Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 – 45 dienos.

Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms, kurių laikotarpis nėra praėjęs ir kurioms nebuvo apskaitytas vertės sumažėjimas, finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, vadovybės manymu, nebuvo jokių požymių, kad skolininkai negalės įvykdyti savo mokėjimų įsipareigojimų.

8. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	Grupė		Bendrovė
	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Pinigai kelyje	154	428	154	428
Pinigai banke	8.607	6.180	8.519	6.081
Pinigai kasoje	-	2	-	2
	8.761	6.610	8.673	6.511

Grupės banko sąskaitos, kurių likutis 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 2.332 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 4.815 tūkst. Eur) ir Bendrovės 2.255 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 4.749 tūkst. Eur), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (10 pastaba).

9. Rezervai

Privalomasis

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.

Bendrovė 2017 m. balandžio 28 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (2.977 tūkst. Eur), pervedė 345 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 100 tūkst. Eur į kitus rezervus. 100 tūkst. Eur rezervas suformuotas paramai.

Bendrovė 2018 m. balandžio 26 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (100 tūkst. Eur), pervedė 3.168 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 100 tūkst. Eur į kitus rezervus. 100 tūkst. Eur rezervas suformuotas paramai.

10. Finansinės skolos

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:		Grupė Bendrovė
	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės finansinės skolos (paskolos):	19.257	18.676	17.556	18.676
Mokėtinos nuo 2 iki 5 metų	11.780	10.207	10.079	10.207
Mokėtinos po 5 metų	7.477	8.469	7.477	8.469
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis (be lizingo, kuris atskleistas 11 pastaboje)	4.272	6.028	3.705	3.192
	23.529	24.704	21.261	21.868

Laikotarpio pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:

		Grupė	Bendrovė
	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Trumpalaikės paskolos	-	-	-	-
Ilgalaikės paskolos	2,22	2,25	2,32	2,39

Luminor Bank AB, 2012 m. rugpjūčio 22 d. suteikdama paskolą Grupei, yra nustačiusi Grupės patronuojamajai įmonei UAB "Petrašiūnų katilinė" laikytis šių finansinių rodiklių: nuosavo kapitalo rodiklis (įskaitant Lietuvos Verslo paramos agentūros suteiktą paramą) – ne mažiau 40 %, DSCR – ne mažesnis, nei 1,3, o visos finansinės skolos ir EBITDA santykis – 2017 metais – ne didesnis, nei 3,5, o vėlesniais metais – ne didesnis, nei 3,0.

UAB "Petrašiūnų katilinė" pagal su Luminor Bank AB 2012 m. rugpjūčio 22 d. pasirašytą paskolos sutartį nesilaiko banko nustatytų rodiklių. Dėl šios priežasties minėta paskola 2017 m. gruodžio 31 d. (2.836 tūkst. Eur) apskaityta Grupės Finansinės būklės ataskaitos ilgalaikių finansinių skolų ir nuomos einamųjų metų dalies straipsnyje. Bendrovė už šią paskolą yra suteikusi bankui garantiją, kaip aprašyta 23 pastaboje.

	Grupės detali informacija apie paskolas 2018 m. gruodžio 31			d.:

	Kredito įstaiga	Sutarties data	Efektyvi palūkanų norma	Suma valiuta tūkst.	Suma tūkst. Eur	Grąžinimo terminas	Likutis 2018.12.31 tūkst. Eur	2019 m. dalis tūkst. Eur
1	LR Finansų m.*	2010.04.09	3,948	2.410	2.410	2034.03.15	1.497	94
2	LR Finansų m.*	2010.10.26	3,948	807	807	2034.03.15	616	39
3	LR Finansų m.*	2011.09.02	4,123	1.672	1.672	2034.09.01	1.391	87
4	Luminor**	2012.08.22	1,179	3.403	3.403	2022.04.29	2.268	567
5	AB SEB bankas	2013.06.03	1,42	2.760	799	2020.06.30	200	133
6	AB SEB bankas	2013.06.03	1,32	4.240	1.228	2020.06.30	302	205
7	AB SEB bankas	2013.09.10	1,78	5.200	1.506	2020.09.30	439	251
8	Luminor**	2013.09.27	1,92	1.300	377	2020.09.30	13	7
9	LR Finansų m.*	2014.01.15	3,36	793	793	2034.12.01	665	41
10	AB SEB bankas	2014.03.31	1,73	5.400	1.564	2021.01.15	529	261
11	LR Finansų m.*	2014.03.31	3,342	7.881	7.881	2034.12.01	6.616	414
12	AB SEB bankas	2015.03.09	1,63	579	579	2022.02.28	318	96
13	AB SEB bankas	2015.03.09	1,63	579	579	2022.02.28	171	97
14	OP Corporate***	2015.12.02	0,98	4.842	4.842	2022.12.02	2.767	692
15	AB SEB bankas	2016.05.09	0,94	459	459	2023.04.30	331	76
16	AB SEB bankas	2016.05.09	0,96	1.000	1.000	2021.04.30	467	200
17	AB SEB bankas	2016.05.09	0,94	579	579	2023.04.30	418	96
18	Luminor**	2016.10.25	1,12	1.894	1.894	2023.09.29	1.350	284
19	AB SEB bankas	2016.12.22	0,79	4.127	4.127	2024.11.30	2.504	511
20	AB SEB bankas	2017.07.26	0,92	697	697	2024.07.30	667	121
21	Danske Bank A/S	2017.12.18	-	2.340	2.340	2024.12.18	-	-
22	OP Corporate***	2018.05.17	-	10.070	10.070	2023.04.30	-	-
							23.529	4.272

* LR Finansų ministerija; ** Luminor bank AB; *** OP Corporate Bank Plc Lietuvos filialas.

AB SEB bankas nustatė, kad Bendrovė privalo laikytis ketvirčiui nustatyto grynosios finansinės skolos ir EBITDA santykio rodiklio, kuris neturi viršyti 4,5. Pagal paskolos sutartį, pasirašytą tarp Bendrovės ir OP Corporate Bank Plc Lietuvos skyriaus, Bendrovės nuosavo kapitalo rodiklis (nuosavas kapitalas/turtas iš viso) turi būti ne mažesnis kaip 35 %. 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė vykdė minėtų sutarčių sąlygas.

Paskolų sutartyse yra numatyti tam tikri apribojimai. Bendrovė negali paskirstyti dividendų, išduoti ar/ir gauti naujų paskolų, teikti labdarą, parduoti ar išnuomoti įkeistą turtą be bankų raštiško sutikimo. Tokie raštiški sutikimai iš bankų buvo gauti.

Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas (4 pastaba), sąskaitos banke 8 pastaba) ir žemės nuomos teisė buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.

Bendrovės detali informacija apie paskolas 2018 m. gruodžio 31 d.:

	Kredito įstaiga	Sutarties data	Efektyvi palūkanų norma	Suma valiuta tūkst.	Suma tūkst. Eur	Grąžinimo terminas	Likutis 2018.12.31 tūkst. Eur	2019 m. dalis tūkst. Eur
1	LR Finansų m.*	2010.04.09	3,948	2.410	2.410	2034.03.15	1.497	94
2	LR Finansų m.*	2010.10.26	3,948	807	807	2034.03.15	616	39
3	LR Finansų m.*	2011.09.02	4,123	1.672	1.672	2034.09.01	1.391	87
4	AB SEB bankas	2013.06.03	1,42	2.760	799	2020.06.30	200	133
5	AB SEB bankas	2013.06.03	1,32	4.240	1.228	2020.06.30	302	205
6	AB SEB bankas	2013.09.10	1,78	5.200	1.506	2020.09.30	439	251
7	Luminor**	2013.09.27	1,92	1.300	377	2020.09.30	13	7
8	LR Finansų m.*	2014.01.15	3,36	793	793	2034.12.01	665	41
9	AB SEB bankas	2014.03.31	1,73	5.400	1.564	2021.01.15	529	261
10	LR Finansų m.*	2014.03.31	3,342	7.881	7.881	2034.12.01	6.616	414
11	AB SEB bankas	2015.03.09	1,63	579	579	2022.02.28	318	96
12	AB SEB bankas	2015.03.09	1,63	579	579	2022.02.28	171	97
13	OP Corporate***	2015.12.02	0,98	4.842	4.842	2022.12.02	2.767	692
14	AB SEB bankas	2016.05.09	0,94	459	459	2023.04.30	331	76
15	AB SEB bankas	2016.05.09	0,96	1.000	1.000	2021.04.30	467	200
16	AB SEB bankas	2016.05.09	0,94	579	579	2023.04.30	418	96
17	Luminor**	2016.10.25	1,12	1.894	1.894	2023.09.29	1.350	284
18	AB SEB bankas	2016.12.22	0,79	4.127	4.127	2024.11.30	2.504	511
19	AB SEB bankas	2017.07.26	0,92	697	697	2024.07.30	667	121
20	Danske Bank A/S	2017.12.18	-	2.340	2.340	2024.12.18	-	-
21	OP Corporate***	2018.05.17	-	10.070	10.070	2023.04.30	-	-
							21.261	3.705

* LR Finansų ministerija; ** Luminor bank AB; *** OP Corporate Bank Plc Lietuvos filialas.

11. Nuoma

Apskaitos politikos pakeitimai

Grupė ir Bendrovė pritaikė 16-ąjį TFAS "Nuoma" iš anksto nuo 2018 m. sausio 1 d., kaip leidžiama standarto pritaikymo nuostatose. Palyginamieji 2017 m. skaičiai nebuvo koreguoti.

Pritaikiusi 16-ąjį TFAS, Grupė ir Bendrovė pripažino nuomos įsipareigojimus, susijusius su nuoma, kuri pagal 17-ąjį TAS "Nuoma" buvo apskaitoma kaip veiklos nuoma. Šie įsipareigojimai buvo apskaityti dabartine likusių nuomos mokėjimų verte, diskontuota 2018 m. sausio 1 d. Grupės priskaitytąja skolinimosi palūkanų norma. Svertinė palūkanų norma, pritaikyta diskontuoti nuomos mokėjimams, 2018 m. sausio 1 d. buvo 3,35 %.

	Grupė	Bendrovė
2017 m. gruodžio 31 d. atskleisti veiklos nuomos būsimų mokėjimų įsipareigojimai	2.143	1.877
2018 m. sausio 1 d. diskontuoti veiklos nuomos būsimų mokėjimų įsipareigojimai, naudojant skolinimosi palūkanų normą 3,35 %	960	835
Pridėti: 2017 m. gruodžio 31 d. apskaityti lizingo įsipareigojimai	297	297
(Atimti): trumpalaikius lizingo sandorius, apskaitomus tiesiniu būdu kaip sąnaudas	-	-
(Atimti): mažos vertės nuomą, apskaitomą tiesiniu būdu kaip sąnaudas	-	-
(Atimti): sutartis, vertinamas kaip paslaugų sutartis	-	-
Pridėti/(atimti): koregavimus, susijusius su skirtingu pratęsimo ir nutraukimo pasirinkimo sandorių vertinimu	-	-
Pridėti/(atimti): koregavimus, susijusius su indekso pokyčiais, įtakojančiais kintamus mokėjimus	-	-
Pripažįstami nuomos įsipareigojimai 2018 m. sausio 1 d.	1.257	1.132

Susijęs naudojimosi teise valdomas turtas buvo įvertintas suma lygia nuomos įsipareigojimui, pakoreguotam iš anksto sumokėtais ar sukauptais nuomos mokėjimais, pripažintais 2017 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitose. 2018 m. sausio 1 d. Grupės ilgalaikis nematerialus turtas padidėjo 960 tūkst. Eur, Bendrovės

atitinkamai – 835 tūkst. Eur, Grupės po metų mokėtinos sumos padidėjo 943 tūkst. Eur, Bendrovės atitinkamai – 818 tūkst. Eur, o Grupės ir Bendrovės prekybos ir kitos mokėtinos sumos padidėjo 17 tūkst. Eur. Grynoji įtaka 2018 m. sausio 1 d. nepaskirstytam rezultatui Grupės ir Bendrovės yra 0 tūkst. Eur.

Pirmą kartą pritaikydama 16-ojo TFAS nuostatas, Grupė ir Bendrovė pasinaudojo tokiais standarto leidžiamais praktiniais supaprastinimais:

naudoti tą pačią diskonto normą panašių nuomos sutarčių grupei;

nevertinti pradinių tiesioginių išlaidų, nustatant naudojimo teise valdomo turto vertę pirminio pripažinimo metu.

Būsimi minimalūs nuomos mokėjimai:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Per vienerius metus	157	122	150	122
Po vienerių metų	2.347	185	1.983	185
Nuomos įsipareigojimų iš viso	2.504	307	2.133	307
Palūkanos	(1.308)	(10)	(1.113)	(10)
Nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė	1.196	297	1.020	297
Nuomos įsipareigojimai apskaityti kaip:
- trumpalaikiai	119	116	118	116
- ilgalaikiai	1.077	181	902	181

Pagal nuomos sutartis nuomojamą Grupės ir Bendrovės turtą sudaro transporto priemonės ir žemė. Transporto priemonių nuomos terminas yra 3 – 4 metai, žemės – 26 – 84 metai. Visos nuomos sutartys sudarytos eurais.

12. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

		Grupė		Bendrovė
	2018 m. 2017 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.		2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje	19.509	17.469	18.377	16.176
Gauta per laikotarpį	53	3.284	53	3.284
Amortizacija ir nurašymai	(1.327)	(1.244)	(1.165)	(1.083)
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	18.235	19.509	17.265	18.377

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 3Ž modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 450 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 450 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Eigulių mikrorajone" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 894 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 889 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Kalniečių mikrorajone" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 905 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 888 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto magistralės 4T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 447 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 441 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Šilumos tiekimo tinklų, nutiestų iš Kauno miesto "Pergalės" katilinės, rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 449 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 265 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo rekonstravimas P. Lukšio gatvėje" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 983 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 457 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto integruoto tinklo magistralės 2Ž rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 548 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 272 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 184 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 2 tūkst. Eur paramą.

2016 m. gruodžio 29 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno m. integruoto tinklo magistralės 1T modernizavimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 967 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 70 tūkst. Eur paramą.

2017 m. rugpjūčio 22 d. Bendrovė kartu su partneriais pateikė paraišką finansavimui gauti pagal didžiausią ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą "Horizontas 2020" (Horizon 2020). Projekto kodinis pavadinimas FLEXCHX (Lanksti kombinuota elektros, šilumos ir automobilinių degalų gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių). Projekto esmė – užtikrinti, kad biomasės jėgainės galėtų dirbti pilnu apkrovimu visus metus. Projekto tikslas – parengti lankstų energijos gamybos procesą, kuris ateityje galėtų būti naudojamas įvairiuose energijos gamybos šaltiniuose Europoje, siekiant aukšto efektyvumo mažiausiomis sąnaudomis. Europos Komisijos buvo prašoma 4,5 mln. Eur paramos. Projekto koordinatorius – VTT Suomijos taikomųjų mokslinių tyrimų institutas, partneriai: UAB "Enerstena", Lietuvos energetikos institutas, Vokietijos oro erdvės centras, Neste bei technologinės kompanijos iš Vokietijos, Suomijos ir Jungtinės Karalystės. 2018 m. vasario 28 d. Bendrovė ir dar 9 Europos įmonės ir mokslo įstaigos su Inovacijų ir tinklų programų vykdomąja įstaiga (INEA), administruojančia ES transporto, energetikos ir telekomunikacijų sričių infrastruktūros ir mokslinių tyrimų programas, pasirašė finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei bus suteikta finansinė parama dalyvauti tarptautiniame mokslo tiriamajame projekte "Lanksti kombinuota elektros, šilumos ir transporto degalų gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių" (FLEXCHX). Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 42 tūkst. Eur paramą.

2018 m. kovo 9 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Noreikiškių katilinės biokuro katilo iki 1MW galios įrengimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 147 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2018 m. gegužės 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto 1T magistralės rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 1.083 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2018 m. gegužės 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto 1Ž ir 7Ž magistralių rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 968 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2018 m. gegužės 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto 4T magistralės rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 1.427 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2018 m. gegužės 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto 5T magistralės rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2.288 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2018 m. gegužės 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto 8K magistralės rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 609 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2018 m. gegužės 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto 8Ž ir 9Ž magistralės rekonstravimas" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 996 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2018 m. gegužės 23 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas Chemijos ir Medvėgalio gatvėse" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2.489 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2018 m. lapkričio 16 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Biokuru kūrenamo katilo įrengimas Jurbarko katilinėje" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 528 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2018 m. lapkričio 16 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Biokuru kūrenamo katilo įrengimas Raudondvario katilinėje" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 288 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

2018 m. lapkričio 16 d. Grupė ir Bendrovė pasirašė projekto "Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo plėtra Aleksoto mikrorajone" finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 1.903 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

13. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutartį turi gauti 0,5 – 4 mėnesių atlyginimų išmoką, o sulaukęs 40, 50 ar 60 metų ir turintis ne mažiau, nei 15 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje – nustatyto kolektyvinėje sutartyje dydžio jubiliejinę dovaną.

Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:

		Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas laikotarpio pradžioje	1.270	1.331	1.265	1.328
Išmokėta	(444)	(86)	(444)	(86)
Suformuotas	(217)	25	(219)	23
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas laikotarpio pabaigoje:	609	1.270	602	1.265
Ilgalaikė dalis	459	864	453	859
Trumpalaikė dalis	150	406	149	406

Apskaičiuojant ilgalaikes išmokas darbuotojams, Grupė ir Bendrovė įvertino mirtingumo lygį Lietuvoje, diskonto normą, pensinį amžių, darbuotojų amžių ir kaitą, atlyginimų augimą, infliacijos lygį ir kitus faktorius. Su minėtais įsipareigojimais susijęs aktuarinis pelnas ir nuostoliai yra pateikti Kitų bendrųjų pajamų ataskaitose, išmokų darbuotojams įsipareigojimo (sukaupimo) straipsnyje o taip pat Finansinės būklės ataskaitose ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimo ir išmokų darbuotojams įsipareigojimo trumpalaikės dalies straipsniuose.

Per 2018 m. Grupės išmokėtos išmokos darbuotojams sudarė 444 tūkst. Eur (2017 m. – 86 tūkst. Eur), Bendrovės – 444 tūkst. Eur (2017 m. – 86 tūkst. Eur) ir yra įtrauktos į atlyginimų ir socialinio draudimo sąnaudas Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą išmokų įsipareigojimą yra pateiktos žemiau:

	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	1,298 proc.	1,099 proc.
Darbuotojų kaitos rodiklis	10,11 proc.	3,37 proc.
Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas	1,5 proc.	1,5 proc.

14. Išvestiniai finansiniai instrumentai

2016 m. gruodžio 16 d. Grupė pasirašė sutartį dėl palūkanų normos apsikeitimo sandorio. Pagal sutartį, Grupė įsipareigojo mokėti bankui fiksuotą palūkanų normą (0.21 %), o bankas mokės Grupei kintamas palūkanas, susietas su 6 mėn. EURIBOR. 2018 m. gruodžio 31 d. nominali sandorio vertė yra 2.268 tūkst. Eur. Ši išvestinė priemonė yra apskaityta tikrąja verte, kurią bankas apskaičiavo 2018 m. gruodžio 31 d. – 15 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 16 tūkst. Eur). Sandorio rinkos vertės pasikeitimas 2018 m. ir 2017 m. Grupės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtrauktas į kitų palūkanų ir panašių pajamų straipsnį, nes vadovybės sprendimu, finansinė priemonė nėra skirta apsidraudimui nuo rizikos.

15. Pardavimo pajamos

Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, kolektorių priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. Nuo 2010 m. dalis gyventojų Bendrovę pasirenka karšto vandens tiekėju. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Šilumos tiekimas	57.387	56.084	57.399	56.096
Karšto vandens tiekimas	3.260	2.981	3.260	2.981
Karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra	408	355	408	355
Kolektorių priežiūra	251	250	251	250
Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra	11	10	11	10
Elektros energija	-	-	-	-
	61.317	59.680	61.329	59.692

16. Kitos sąnaudos

	Grupė			Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Įrangos patikrinimas ir apžiūra	406	542	404	541
Kitos sąnaudos	512	402	479	361
Kolektorių priežiūra	381	396	381	396
Parama	5	287	5	287
Pinigų surinkimo sąnaudos	195	180	195	180
Sąskaitų pateikimo sąnaudos	58	117	58	117
Transporto išlaidos	71	116	69	116
Skolų surinkimo sąnaudos	60	102	60	102
Ilgalaikio turto priežiūra ir susijusios paslaugos	71	95	71	95
Su darbuotojais susijusios sąnaudos	101	83	101	83
Narystės mokestis	84	81	84	81
Konsultavimo paslaugos	124	72	124	72
Draudimas	56	68	48	60
Ryšių sąnaudos	51	54	50	53
Reklamos sąnaudos	44	54	44	54
Audito sąnaudos	44	52	44	41
Įrangos ir mašinų nuoma	16	24	16	24
	2.279	2.725	2.233	2.663

17. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

		Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Kitos veiklos pajamos
Parduotos materialinės vertybės	393	408	393	408
Įvairios suteiktos paslaugos	383	375	264	259
Gautas žalos atlyginimas	241	241	241	241
Kita	281	111	281	111
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas	1	15	1	3
	1.299	1.150	1.180	1.022
Kitos veiklos sąnaudos	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Įvairių suteiktų paslaugų savikaina	(274)	(258)	(158)	(149)
Kita	(39)	(104)	(39)	(104)
Ilgalaikio turto nurašymas	(3)	(4)	(3)	(4)
Parduotos materialinės vertybės	(65)	(2)	(65)	(2)
	(381)	(368)	(265)	(259)

Grupė ir Bendrovė nuomoja nekilnojamąjį turtą, tiekia techninį vandenį, atlieka šildymo įrengimų priežiūrą, teikia transporto paslaugas. Gautas iš KTE žalos atlyginimas aprašytas 1 pastaboje.

18. Kitos palūkanų ir panašios pajamos

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Netesybos, gautos už pradelstas gautinas sumas	237	249	237	248
Išvestinių finansinių priemonių rinkos vertės pasikeitimas	-	18	-	-
Palūkanos	-	-	2	-
	237	267	239	248

19. Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimas, palūkanų ir kitos panašios sąnaudos

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Palūkanos	(549)	(563)	(507)	(511)
Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimas	-	-	460	(1.060)
Delspinigiai ir baudos	(12)	-	(12)	-
	(561)	(563)	(59)	(1.571)

20. Pelno mokestis

Ataskaitose pateiktos metų pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderinamos su pelno mokesčio sąnaudomis, gautomis taikant norminiuose aktuose numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš mokesčius:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Pelnas prieš mokesčius, po išmokų darbuotojams sukaupimo	4.809	7.491	5.403	6.722
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaičiuotos, taikant įstatymo nustatytą normą	(721)	(1.124)	(810)	(1.008)
Pastovieji skirtumai ir atidėtojo mokesčio turto vertės sumažėjimo įtaka	(115)	494	(40)	332
Pelno mokesčio (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	(836)	(630)	(850)	(676)
Efektyvi pelno mokesčio norma (proc.)	17,38	8,41	15,73	10,06

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	19	(30)	19	(33)
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	(855)	(600)	(869)	(643)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	(836)	(630)	(850)	(676)

2018 m. ir 2017 m. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifą. Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose

Gruodžio 31 d. atidėtąjį pelno mokestį sudarė:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Mokestiniai nuostoliai	2.339	2.824	2.268	2.767
Sukaupimai	102	220	98	216
Finansinio turto vertės pasikeitimas	19	19	19	19
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	2.460	3.063	2.385	3.002
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Nusidėvėjimo skirtumai	(8.162)	(7.904)	(8.162)	(7.904)
Investicijų lengvata	(22)	(28)	(22)	(28)
Perduoto dukterinei įmonei turto perkainojimas	-	-	(174)	(174)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(8.184)	(7.932)	(8.358)	(8.106)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte	(5.724)	(4.869)	(5.973)	(5.104)

Atidėtojo mokesčio turtas dėl mokestinių nuostolių yra pripažįstamas, kadangi Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes.

Gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybės nepripažintą pelno mokesčio turtą sudarė :

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Iš pirkėjų gautinų sumų nuvertėjimas	1.282	1.688	1.282	1.694
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas	44	39	44	39
Kitų gautinų sumų nuvertėjimas	43	38	49	50
Investicijos į dukterinę bendrovę nuvertėjimas	-	-	122	122
Sukaupimai	94	(3)	94	(3)
Nepripažintas pelno mokesčio turtas grynąja verte	1.463	1.762	1.591	1.902

21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Žemiau pateikiami Grupės pagrindinės ir sumažintos pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Bendrasis pelnas	3.756	6.886	4.334	6.069
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje	42.802	42.802	42.802	42.802
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje	42.802	42.802	42.802	42.802
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	42.802	42.802	42.802	42.802
Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis tenkanti vienai akcijai (Eur)	0,09	0,16	0,10	0,14

22. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Grupė ir Bendrovė nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.

Pirkėjai		Grupė	Bendrovė
	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Fiziniai asmenys Kiti juridiniai asmenys	114.965 2.439	114.843 2.381	114.965 2.439	114.843 2.381
Juridiniai asmenys finansuojami iš savivaldybės ir valstybės biudžetų	658	678	658	678
	118.062	117.902	118.062	117.902

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos pagal pirkėjų grupes:

	Grupė			Bendrovė
	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Fiziniai asmenys	8.025	7.950	8.025	7.950
Kiti juridiniai asmenys	1.288	1.186	1.288	1.186
Juridiniai asmenys finansuojami iš savivaldybės ir valstybės biudžetų	875	857	875	857
	10.188	9.993	10.188	9.993

Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną, vadovybės nuomone, nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų įsipareigojimų, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupė ir Bendrovė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (7 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose, kurie įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*:

		Grupė	Bendrovė
	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
AA-	7.161	2.716	7.073	2.617
A+	1.174	3.350	1.174	3.350
A	249	60	249	60
Bankas, kuriam nepriskirtas reitingas	23	54	23	54
	8.607	6.180	8.519	6.081

*– išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Standart & Poor's agentūros.

Kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos, išskyrus pasirašytas su LR Finansų ministerija, yra su kintama palūkanų norma (1, 3, 6 ir 12 mėn. EURIBOR). Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos riziką. 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė turėjo palūkanų normos apsikeitimo sandorį Luminor Bank AB 2012 m. rugpjūčio 22 d. kredito 3.403 tūkst. Eur sutarčiai, aprašytą 14 pastaboje.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas / sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sąlygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

	Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais	Įtaka pelno mokesčiui
2018 m.
EUR	50	(8)
EUR	(50)	8
2017 m.
EUR	50	(8)
EUR	(50)	8

Likvidumo rizika

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis):

Finansiniai įsipareigojimai	Apskaitinė	Sutartiniai	Iki 3	Iki	Nuo 2 iki	Po 5
	vertė	pinigų srautai	mėnesių	metų	5 metų	metų
Paskolos ir nuoma	24.836	(29.441)	(1.333)	(3.591)	(13.444)	(11.073)
Mokėtinos prekybos sumos	7.404	(7.404)	(7.346)	(56)	(2)	-
Mokėtinos sumos rangovams	201	(201)	(201)	-	-	-
Išvestinės finansinės priemonės	15	(15)	(15)	-	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	32.456	(37.061)	(8.895)	(3.647)	(13.446)	(11.073)
Finansiniai įsipareigojimai	Apskaitinė vertė	Sutartiniai pinigų srautai	Iki 3 mėnesių	Iki metų	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų
Paskolos ir lizingas (finansinė nuoma)	25.005	(28.836)	(3.774)	(2.901)	(11.892)	(10.269)
Mokėtinos prekybos sumos	5.444	(5.444)	(5.409)	(25)	(10)	-
Mokėtinos sumos rangovams	1.749	(1.749)	(1.749)	-	-	-
Išvestinės finansinės priemonės	16	(16)	(16)	-	-	-

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis):

	Apskaitinė	Sutartiniai	Iki 3	Iki	Nuo 2 iki	Po 5
Finansiniai įsipareigojimai	vertė	pinigų srautai	mėnesių	metų	5 metų	metų
Paskolos ir nuoma	22.392	(26.754)	(1.043)	(3.285)	(11.689)	(10.737)
Mokėtinos prekybos sumos	7.505	(7.505)	(7.447)	(56)	(2)	-
Mokėtinos sumos rangovams	201	(201)	(201)	-	-	-
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	30.098	(34.460)	(8.691)	(3.341)	(11.691)	(10.737)
Finansiniai įsipareigojimai	Apskaitinė vertė	Sutartiniai pinigų srautai	Iki 3 mėnesių	Iki metų	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų
Paskolos ir lizingas (finansinė	22.169	(25.992)	(930)	(2.901)	(11.892)	(10.269)
nuoma)
Mokėtinos prekybos sumos Mokėtinos sumos rangovams	5.415 1.749	(5.415) (1.749)	(5.380) (1.749)	(25) -	(10) -	- -

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo

strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2018 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,57 ir 1,46 (2017 m. gruodžio 31 d. – 1,22 ir 1,13). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2018 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 1,61 ir 1,50 (2017 m. gruodžio 31 d. – 1,48 ir 1,38). 2018 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas atitinkamai buvo teigiamas (8.223 tūkst. Eur ir 8.518 tūkst. Eur) (2017 m. gruodžio 31 d. teigiamas – 3.454 tūkst. Eur ir 6.137 tūkst. Eur).

Grupė ir Bendrovė likvidumo didinimui įgyvendino šį veiksmų planą:

• atsižvelgdama į susidariusią padėtį, Grupė ir Bendrovė ėmėsi sąnaudų mažinimo priemonių;
• didino šilumos gamybą nuosavuose efektyviuose gamybos šaltiniuose;
• įgyvendino naujas gamyboje ir perdavime patiriamų nuostolių mažinimo priemones;

trumpino pinigų ciklą, didindama pirkėjų įsiskolinimo apyvartumą ir mažindama skolų tiekėjams apyvartumą.

Prekybos skolos

Grupės ir Bendrovės prekybos skolos pagal tiekėjų grupes:

		Grupė	Bendrovė
	2018 m.	2017 m.		2017 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Už pirktą šilumą	4.072	3.740	4.528	3.976
Rangovams	201	1.749	201	1.749
Kitiems tiekėjams	3.332	1.704	2.977	1.439
	7.605	7.193	7.706	7.164

Atsiskaitymui su nepriklausomais šilumos gamintojais už pirktą šiluminę energiją nustatytas 30 d., su rangovais už darbus – 90–180 d., su kitais tiekėjais – 5–30 d. laikotarpis.

2018 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė turėjo 20 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 16 tūkst. Eur) pradelstų prekybos skolų.

Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, grąžinti kapitalą akcininkams. 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Bendrovė tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas, priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

		Grupė	Bendrovė
	2018 m. 2017 m.		2018 m.	2017 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant
atidėtuosius mokesčius ir dotacijas	44.755	44.113	42.152	43.211
(atidėtąsias pajamas))
Trumpalaikiai įsipareigojimai	14.528	15.702	13.973	12.767
Įsipareigojimų iš viso	59.283	59.815	56.125	55.978
Nuosavas kapitalas	89.977	89.343	90.238	89.024
Įsipareigojimų* ir nuosavo kapitalo
santykis (proc.)	65,89	66,95	62,20	62,88

*Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius (įskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą ir dotacijas (atidėtąsias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Rinkos rizika

Išoriniai rizikos veiksniai, įtakojantys Grupės ir Bendrovės pagrindinę veiklą: ekonominė krizė, kuro kainų didėjimas, nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, vietinės savivaldos sprendimai, parduodamos produkcijos kainų politika, infliacija ir bendras ekonominis nuosmukis, mažinantis šilumos vartotojų pajamas, veiklos cikliškumas, aplinkosauginiai reikalavimai.

23. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Nuomos ir rangos darbų pirkimo sutartys

Grupės ir Bendrovės būsimi įsipareigojimai pagal galiojančias 2018 m. gruodžio 31 d. pirkimo sutartis sudaro 24.567 tūkst. Eur.

2010 m. gruodžio 20 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su UAB ENG, pagal kurią Bendrovė išnuomavo Garliavos katilinę šilumos gamybos įrenginiams pastatyti. Bendrovė įsipareigojo supirkti juose pagamintą šilumą. Sutartis galioja 20 metų.

2016 m. sausio 29 d. Bendrovė išnuomojo dalį gamybinės paskirties turto KTE, kaip aprašyta 1 pastaboje.

Garantijos

2016 m. lapkričio 28 d. Bendrovė suteikė 3.913 tūkst. Eur garantiją Luminor Bank AB už patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" prievoles šiam bankui pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. 3.403 tūkst. Eur kredito sutartį. 2016 m. lapkričio 28 d. Bendrovė suteikė 95 tūkst. Eur garantiją Nordea Bank AB (publ) už patronuojamosios bendrovės UAB "Petrašiūnų katilinė" prievoles šiam bankui pagal išvestinių finansinių instrumentų sandorį, aprašytą 14 pastaboje. Paskolos apskaitinė vertė sudaro 2.268 tūkst. EUR.

24. Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2018 m. ir 2017 m. Grupė ir Bendrovė neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis. Su Kauno miesto savivaldybe susijusių šalių sąrašą galime rasti čia: http://www.kaunas.lt/administracija/struktura-ir-kontaktai/pavaldzios-imones-ir-istaigos/ .

2018 m. ir 2017 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis įmonėmis bei jų skolos ir įsipareigojimai laikotarpių pabaigai buvo tokie:

2018 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės	1.198	5.519	951	237
Jurbarko rajono savivaldybė	15	465	40	2
2017 m.	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės	1.144	4.755	960	239
Jurbarko rajono savivaldybė	14	391	120	-

Grupė ir Bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. įmonių, finansuojamų iš savivaldybių biudžetų, gautinoms sumoms yra suformavusi 265 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 271 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą. Gautinos sumos nėra užtikrintos įkeistu turtu ar kitomis priemonėmis ir bus padengtos grynaisiais pinigais. Gautinoms sumoms nebuvo gauta jokių garantijų.

2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės sandoriai su patronuojamosiomis įmonėmis ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:

UAB "Petrašiūnų katilinė"	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
2018 m.	1.957	5	443	456
2017 m.	1.813	2	60	236
UAB "Kauno energija NT"	Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
2018 m.	5	11	64	-

Bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. iš patronuojamųjų įmonių gautinoms sumoms yra suformavusi 226 tūkst. Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 90 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą.

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2018 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro atitinkamai 4 ir 1 (2017 m. gruodžio 31 d. – 7 ir 4) asmenys.

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis	169	195	128	161
Vadovybei priskaičiuotos išmokų darbuotojams kompensacijos	3	21	-	20

Per 2018 m. ir 2017 m. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

25. Verslo jungimai

Kaip aprašyta 1 pastaboje, 2016 m. spalio mėn. Bendrovė įsigijo 100 proc. UAB "Petrašiūnų katilinė" akcijų už 1.894 tūkst. Eur. Bendrovės vadovybė įvertino įsigyto turto, įsipareigojimų ir užbalansinių įsipareigojimų tikrąją vertę ir apskaitė šį įsigijimą, remiantis pirkimo kainos paskirstymu.

UAB "Petrašiūnų katilinė" 2018 m. ir 2017 m. visas prekes ir paslaugas tiekė Bendrovei. 2018 m. UAB "Petrašiūnų katilinė" patirtos sąnaudos Grupės sąnaudas padidino 220 tūkst. Eur (kuro ir pirktos energijos sąnaudos sumažėjo 732 tūkst. Eur, o nusidėvėjimo ir visos kitos sąnaudos padidėjo 952 tūkst. Eur), 2017 m. atitinkamai – padidino 214 tūkst. Eur (kuro ir pirktos energijos sąnaudos sumažėjo 815 tūkst. Eur, o nusidėvėjimo ir visos kitos sąnaudos padidėjo 1.029 tūkst. Eur).

26. Poataskaitiniai įvykiai

2019 m. sausio 15 d. Europos Komisija pasiūlė skirti 1,66 mln. Eur paramą projektui Nr. 847056 "Residential Building Energy Renovations with On-Bill Financing" ("Ren-on-Bill") (Gyvenamųjų pastatų renovavimas, naudojant finansavimo per sąskaitas modelį). Paraiška šiam projektui finansuoti buvo teikta pagal Horizon 2020 programą. Bendrovė projekte dalyvaus kaip partnerė su dar 8 kompanijomis iš Lietuvos, Italijos, Vokietijos, Belgijos ir Ispanijos. Projektą koordinuos Creara Consultores SL (Ispanija). Bendrovei siūloma skirti 72 tūkst. Eur ES paramos. Projekto "Ren-on-Bill" tikslas – didinti investicijas į gyvenamųjų pastatų renovaciją, skatinant naudotis OBF ((angl. On-Bill Financing) investicijų grąžinimo per sąskaitas už komunalines paslaugas) finansavimo schemomis, pagrįstas bendradarbiavimu tarp energijos tiekėjų ir finansų įstaigų.

***