INVL Baltic Farmland

Annual / Quarterly Financial Statement • Mar 22, 2019

AB "INVL Baltic Farmland" konsoliduotasis metinis pranešimas, konsoliduotosios ir Bendrovės 2018 metų finansinės ataskaitos,

parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, pateikiamos kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3

	KONSOLIDUOTOSIOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS:
	PAGRINDINĖ INFORMACIJA APIE BENDROVĘ 10
	KONSOLIDUOTOJI IR BENDROVĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS 11
	KONSOLIDUOTOJI IR BENDROVĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS 12
	KONSOLIDUOTOJI IR BENDROVĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS 13
	KONSOLIDUOTOJI IR BENDROVĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS 15
	FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 16
1	BENDROJI INFORMACIJA 16
2	REIKŠMINGŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS 17
3	FINANSINIS RIZIKOS VALDYMAS 29
	Finansinės rizikos veiksniai 29 3.1.
	3.2. Kapitalo valdymas 31
4	TIKROSIOS VERTĖS VERTINIMAS 32
5	DUKTERINĖS ĮMONĖS 33
6	INFORMACIJA PAGAL SEGMENTUS IR VEIKLOS NUOMOS ĮSIPAREIGOJIMAI 34
7	SUSITARIMAS DĖL ŽEMĖS SKLYPŲ ADMINISTRAVIMO 35
8	PELNO MOKESTIS 35
9	PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI 37
10	INVESTICINIS TURTAS 38
11	FINANSINĖS PRIEMONĖS PAGAL KATEGORIJAS 39
12	DUKTERINĖMS ĮMONĖMS SUTEIKTOS PASKOLOS, VERTINAMOS AMORTIZUOTA SAVIKAINA 40
13	PIRKĖJŲ ĮSISKOLINIMAI IR KITOS GAUTINOS SUMOS 41
14	ĮSTATINIS KAPITALAS, SAVŲ AKCIJŲ ĮSIGIJIMAS IR REZERVAI 43
15	DIVIDENDAI 43
16	SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI 44
17	ĮVYKIAI PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO 45

-

-

СЕДНИВАТИ stony one	• Bendrovei ir Grupei nustatytas bendras reikšmingumo lygis: 126,6 tūkst. Eur (2017 m. – 112 tūkst. Eur), kas sudaro 1% atitinkamai Bendrovės ir Grupės nuosavo kapitalo.
Grapes andile apimitik	· Mūsų auditas apėmė visus Grupėje finansines ataskaitas rengiančius subjektus. · Mūsų auditas apėmė visas Grupės pajamas ir visą Bendrovės turtą.
agrind Sers andsto dalyka	Investicinio turto vertinimas

Bendrovei ir Grupei	Bendras reikšmingumo lygis Toks pat 126,6 tūkst. Eur (2017 m. - 112 tūkst. Eur), reikšmingumo lygis nustatytas ir Bendrovei, ir Grupei.
Kaip mes jį nustatėme	1% atitinkamai Bendrovės ir Grupės nuosavo kapitalo.
Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas	Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome Grupės ir Bendrovės nuosavą kapitalą, nes, mūsų nuomone, jis yra tinkamas veiklos rezultatams įvertinti ir būtent šiuo kriterijumi finansinių ataskaitų naudotojai dažniausiai remiasi vertindami Grupės, Bendrovės ir kitų šiame pramonės sektoriuje veikiančių įmonių veiklos rezultatus, ir tai yra bendrai priimtas kriterijus. Pagrindinis veiksnys, turintis įtakos Grupės veiklai ir vertei, yra investicijos į žemės ūkio paskirties sklypus, tuo tarpu Bendrovės vertę lemia investicijos į dukterines įmones. Dėl to pagrindinė sritis, į kurią buvo kreipiamas dėmesys Grupės ir Bendrovės audito metu, atitinkamai buvo investicinio turto bei investicijų į dukterines įmones vertinimas. Atsižvelgiant į tai, nustatant bendrą Grupės ir Bendrovės reikšmingumo lygį, buvo remtasi bendra nuosavo kapitalo verte. Pasirinkome 1%, kuris yra priimtinose kiekybinio reikšmingumo ribose.

Pagrindinis audito dalykas	Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyka
Investicinio turto vertinimas
Zr. finansinių ataskaitų 2.18 ir 10 pastabas atitinkamai 28 ir 38 psl.	Mūsų procedūros, susijusios su vadovybės atliktu ekspertiniu investicinio turto vertinimu, apėmė:
Grupės investicinis turtas sudaro reikšmingiausią Grupės turto klasę. Investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte finansinių ataskaitų parengimo dieną. Vadovybės įvertinta Grupės investicinio turto tikroji verte lygi 13 922 tūkst. Eur 2018 m. gruodžio 31 d., lyginant su 12 964 tūkst. Eur 2017 m. gruodžio 31 d.	• nepriklausomų išorės vertintojų kompetencijos, gebėjimų ir objektyvumo vertinimą; • taikytos metodologijos ir pagrindinių prielaidų tinkamumo vertinimą, remiantis mūsų turimomis žiniomis apie žemės ūkio paskirties sklypų rinką; • panaudotų duomenų tikslumo ir tinkamumo patikrinimą; • pasirinktų nepriklausomų išorės vertintojų atliktų vertinimų peržiūrėjimą, surenkant
958 tūkst. Eur (2017 m. - 629 tūkst. Eur)	informacija apie žemės ūkio paskirties sklypų, esančiu toje načinje genorafineje vietovėje, rinkos

-

-

-

-

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Konsoliduotoji ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitos

	Grupė			Bendrovė
	Pasta bos	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Pajamos	6	615	575	-	-
Palūkanų pajamos		-	-	196	206
Kitos pajamos Dukterinių įmonių grynojo pelno dalis, apskaityta naudojant nuosavybės metodą	5	19 -	6 -	- 975	- 736
Investicinio turto tikrosios vertės koregavimo grynasis pelnas	10	958	629	-	-
Žemės sklypų administravimo mokesčiai Teisinių, profesinių paslaugų ir vertybinių popierių administravimo mokesčio sąnaudos	7	(140) (48)	(55) (47)	- - (27)	- (27)
Pirkėjų įsiskolinimų (vertės sumažėjimas)/jo atstatymas	13	(48)	(32)	-	-
Tiesioginės veiklos sąnaudos, susijusios su turtu		(26)	(15)	-	-
Išmokos darbuotojams		(9)	(9)	(2)	(2)
Kitos veiklos sąnaudos		(6)	(8)	(4)	(2)
Veiklos pelnas		1.315	1.044	1.138	911
Finansinės veiklos sąnaudos		-	-	-	-
Pelnas prieš apmokestinimą		1.315	1.044	1.138	911
Pelno mokesčio sąnaudos	8	(202)	(159)	(25)	(26)
ATASKAITINIO LAIKOTARPIO GRYNASIS PELNAS		1.113	885	1.113	885
Ataskaitinio laikotarpio kitos bendrosios pajamos, atėmus pelno mokestį		-	-	-	-
ATASKAITINIO LAIKOTARPIO BENDRŲJŲ PAJAMŲ IŠ VISO		1.113	885	1.113	- 885
Priskirtinos: Patronuojančios įmonės akcininkams		1.113	885	1.113	885
Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas (eurais)	9	0,34	0,27

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Konsoliduotoji ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitos

		Grupė		Bendrovė
	Pasta bos	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Investicinis turtas	10	13.922	12.964	-	-
Investicijos į dukterines įmones, apskaitytos naudojant nuosavybės metodą	5	-	-	8.335	7.360
Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos, vertinamos amortizuota savikaina	12	-	-	4.260	4.538
Ilgalaikio turto iš viso		13.922	12.964	12.595	11.898
Trumpalaikis turtas
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos Dukterinės įmonėms suteiktos paskolos, vertinamos	13	155	195	13	5
amortizuota savikaina (sukauptos palūkanos)		-	-	60	-
Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos		1	1	1	1
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	3.1	140	199	29	154
Trumpalaikio turto iš viso		296	395	103	160
TURTO IŠ VISO		14.218	13.359	12.698	12.058
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Nuosavas kapitalas
Kapitalas, priskirtas patronuojančios įmonės akcininkams
Įstatinis kapitalas	14	955	955	955	955
Savos akcijos	14	(203)	(203)	(203)	(203)
Akcijų priedai		1.387	1.387	1.387	1.387
Rezervai	14	3.237	3.232	3.211	3.211
Nepaskirstytasis pelnas		7.254	6.631	7.280	6.652
Nuosavo kapitalo iš viso		12.630	12.002	12.630	12.002
Įsipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	8	1.387	1.235	-	-
Gauti išankstiniai apmokėjimai		-	21	-	-
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		1.387	1.256	-	-
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Skolos tiekėjams		107	28	2	4
Mokėtinas pelno mokestis		50	45	25	25
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai		44	28	41	27
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		201	101	68	56
Įsipareigojimų iš viso		1.588	1.357	6868 68	56
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		14.218	13.359	12.698	12.058

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Konsoliduotoji ir Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

		Įs ini tat s ka ita las p			Re	i ze rva		Iš v iso
Gr ė up	Pa sta bo s		Sa s ak vo cij os	Ak cij rie da i ų p	Pri is rez lom va as erv as	Sa ak cij vų ų irk im su p o r eze rva s	Ne is p kir sty tas p as eln as
20 16 d žio 31 d. lik uti m. g ruo s		95 5	( 20 3)	1.3 87	152	3.0 79	5.9 73	11 .34 3
is p eln 20 17 m. gry nas as		-	-	-	-	-	88 5	88 5
be nd jų aj iš v iso 20 17 m. rų p am ų		-	-	-	-	-	88 5	88 5
Pe rkė lim į re as zer vu s		-	-	-	1	-	( 1)	-
Div ide nd kyr ima ų s s	15	-	-	-	-	-	( 22 6)	( 22 6)
Sa iš nd ori B dro vė ak cin ink ais iso ų su en s v žin rip tie sio iai bė j tų p a g nu os av y e	,	-	-	-	1	-	( 22 7)	( 22 6)
žio 20 17 d 31 d. lik uti m. g ruo s		95 5	( 20 3)	1.3 87	153	3.0 79	6.6 31	12 .00 2
is p eln 20 18 m. gry nas as		-	-	-	-	-	1.1 13	13 1.1
iš v 20 18 be nd jų aj iso m. rų p am ų		-	-	-	-	-	1.1 13	1.1 13
Pe rkė lim į re as zer vu s		-	-	-	5	-	( 5)	-
Div ide nd kyr ima ų s s	15	-	-	-	-	-	( 48 5)	( 48 5)
Sa iš nd ori B dro vė ak cin ink ais iso ų su en s v žin rip tie sio iai bė j tų p a g nu os av y e	,	-	-	-	5	-	( 49 0)	( 48 5)
20 18 d žio 31 d. lik uti m. g ruo s		95 5	( 20 3)	1.3 87	158	3.0 79	7.2 54	12 .63 0

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Konsoliduotoji ir Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos (tęsinys)

					Re ze	i rva
Be nd ė rov	Pa sta bo s	Įs ini tat s ka ita las p	Sa s ak vo cij os	Ak cij rie da i ų p	Pri is rez lom va as erv as	Sa ak cij vų ų irk im su p o r eze rva s	Ne is p kir sty tas p as eln as	Iš v iso
20 16 d žio 31 d. lik uti m. g ruo s		95 5	( 20 3)	1.3 87	132	3.0 79	5.9 93	.34 3 11
20 17 is p eln m. gry nas as		-	-	-	-	-	88 5	88 5
iš v 20 17 be nd jų aj iso m. rų p am ų		-	-	-	-	-	88 5	88 5
Div ide nd kyr ima ų s s	15	-	-	-	-	-	( 6) 22	( 22 6)
Sa nd ori u B dro vė kc ini nk ais iš vi ų s en s a so , rip žin tie sio iai bė j tų p a g nu os av y e		-	-	-	-	-	( 22 6)	( 22 6)
20 d žio 31 d. lik uti 17 m. g ruo s		95 5	( 20 3)	1.3 87	132	3.0 79	6.6 52	12 .00 2
is p eln 20 18 m. gry nas as		-	-	-	-	-	1.1 13	13 1.1
iš v 20 18 be nd jų aj iso m. rų p am ų		-	-	-	-	-	1.1 13	1.1 13
Div ide nd kyr ima ų s s	15	-	-	-	-	-	( 48 5)	( 48 5)
Sa nd ori u B dro vė kc ini nk ais iš vi ų s en s a so , žin rip tie sio iai bė j tų p a g nu os av y e		-	-	-	-	-	( 48 5)	( 48 5)
20 18 d žio 31 d. lik uti m. g ruo s		95 5	( 20 3)	1.3 87	132	3.0 79	7.2 80	12 .63 0

AB "INVL BALTIC FARMLAND", įmonės kodas 303299781, Gynėjų g. 14, Vilnius, Lietuva

KONSOLIDUOTOSIOS IR BENDROVĖS 2018 M. FINANSINĖS ATASKAITOS

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Konsoliduotoji ir Bendrovės pinigų srautų ataskaitos

		Grupė		Bendrovė
	Pasta bos	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas		1.113	885	1.113	885
Nepiniginių straipsnių ir nepagrindinės veiklos koregavimai:
Investicinio turto tikrosios vertės koregavimo grynasis pelnas	10	(958)	(629)	-	-
Dukterinių įmonių grynojo pelno dalis, apskaityta naudojant
nuosavybės metodą	5	-	-	(975)	(736)
Palūkanų pajamos		-	-	(196)	(206)
Atidėtieji pelno mokesčiai	8	152	114	-	-
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos	8	50	45	25	26
Vertės sumažėjimas	13	48	32	-	-
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų sumažėjimas
(padidėjimas)		(8)	(151)	(8)	-
Kito trumpalaikio turto sumažėjimas (padidėjimas)		-	5	-	5
Skolų tiekėjams (sumažėjimas) padidėjimas		74	(94)	(7)	(2)
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas		(14)	28	5	2
Pagrindinės veiklos pinigų srautai		457	235	(43)	(26)
Sumokėtas pelno mokestis		(45)	(25)	(25)	(25)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		412	210	(68)	(51)
Investicinės veiklos pinigų srautai
Investicinio turto įsigijimas		-	-	-	-
Suteiktos paskolos		-	-	(25)	-
Suteiktų paskolų susigrąžinimas	12	-	-	303	151
Gautos palūkanos	12	-	-	136	173
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		-	-	414	324
Finansinės veiklos pinigų srautai
Pinigų srautai, susiję su Grupės akcininkais:
Dividendų išmokėjimas patronuojančios įmonės akcininkams	15	(471)	(220)	(471)	(220)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(471)	(220)	(471)	(220)
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)		(59)	(10)	(125)	53
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		199	209	154	101
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje		140	199	29	154

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

AB "INVL Baltic Farmland" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Ji įkurta 2014 m. balandžio 29 d. nuo AB "Invalda INVL" (įmonės kodas 121304349) atskyrus 14,45 % turto, kapitalo ir įsipareigojimų dalį. Tokiu būdu Bendrovei buvo perduotos įmonės, investuojančios į žemės ūkio paskirties žemę ir ją nuomojančios (toliau – Atskyrimas).

Grupę sudaro Bendrovė ir jai tiesiogiai priklausančios dukterinės įmonės (toliau – Grupė, 5 pastaba).

Buveinės adresas yra: Gynėjų g. 14, Vilnius, Lietuva.

Bendrovė valdo įmonių, investuojančių į žemės ūkio paskirties žemę, akcijas bei finansuoja šias įmones. Šiuo metu Bendrovei priklauso 100 proc. 18-kos įmonių akcijų. Minėtos įmonės valdo daugiau kaip 3 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje (detalus dukterinių įmonių sąrašas pateiktas 5 pastaboje), kuri nuomojama ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Bendrovė pagrindinį dėmesį skiria turimų žemės sklypų kokybės gerinimui ir ekologiniam tvarumui. Grupė veikia tik viename – žemės ūkio paskirties žemės – segmente.

Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę yra ilgalaikės ir tinkamos investuotojams, kuriuos tenkina grąža iš nuomos bei galimas pelnas iš žemės ūkio paskirties žemės kainų augimo. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio produkcijos kainos nustatomos pasaulio rinkose, ši investicija leidžia dalyvauti pasaulinėje maisto tiekimo grandinėje.

Bendrovės akcininkais 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. buvo (pagal balsus)*:

	2018 m.		2017 m.
	Turimų balsų skaičius	Balsavimo teisių dalis (%)	Turimų balsų skaičius	Balsavimo teisių dalis (%)
UAB "LJB Investments" (kontroliuojantis akcininkas p. Alvydas Banys)	977.751	30,28	977.751	30,29
p. Irena Ona Mišeikienė	931.831	28,86	931.831	28,86
UAB "Lucrum investicija" (vienintelis	479.310	14,85	730.068	22,61
akcininkas p. Darius Šulnis)
p. Alvydas Banys	252.875	7,83	252.875	7,83
p. Ilona Šulnienė	185.000	5,73	-	-
p. Greta Mišeikytė-Myers	65.758	2,04	-	-
p. Indrė Mišeikytė	64.450	2,00	64.450	2,00
Kiti smulkūs akcininkai	271.535	8,41	271.535	8,41
Iš viso	3.228.510	100,00	3.228.510	100,00

* Vienas akcininkas buvo perleidęs dalį akcijų pagal atpirkimo sutartis (taigi, jis neturėjo juridinės nuosavybės teisės į akcijas), bet buvo išlaikęs perleistų akcijų balsavimo teises.

Visos Bendrovės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 euro, yra paprastosios akcijos ir 2018 m. bei 2017 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. Dukterinės įmonės 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcijų neturėjo. Bendrovei priklauso 63.039 vnt. savų akcijų (1,92% įstatinio kapitalo).

Bendrovės akcijos nuo 2014 m. birželio 4 d. įtrauktos į NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą.

2018 m. gruodžio 31 d. Grupėje dirbo 2 darbuotojai, o Bendrovėje – 1 darbuotojas. 2017 m. gruodžio 31 d. Grupėje dirbo 2 darbuotojai, o Bendrovėje – 1 darbuotojas.

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, vadovybės paruoštas metines finansines ataskaitas tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės akcininkai turi teisę nepatvirtinti metinių finansinių ataskaitų bei reikalauti parengti naujas metines finansines ataskaitas.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Grupės ir Bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. ir tuomet pasibaigusių metų finansines ataskaitas, yra šie:

2.1. Rengimo pagrindas

Atitikties patvirtinimas

Konsoliduotosios Grupės ir atskirosios Bendrovės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus investicinį turtą, vertinamą tikrąja verte. Sumos finansinėse ataskaitose yra pateikiamos tūkstančiais eurų ir suapvalinamos iki artimiausio tūkstančio, jei kitaip nenurodyta. Nuo 2015 m. sausio 1 d. euras tapo Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta.

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir TFAAK aiškinimų taikymas

Šiais ataskaitiniais metais (nuo 2018 m. sausio 1 d.) Grupė/Bendrovė pradėjo taikyti naujus ir pakeistus TFAS bei TFAAK aiškinimus:

• − 9-asis TFAS "Finansinės priemonės" (taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.);
• − 15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.);
• − 15-ojo TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" pataisos (taikomos nuo2018 m. sausio 1 d.);
• − 2-ojo TAS "Mokėjimas akcijomis" pataisos (taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d.);
• − 2014–2016 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi nuo 2018 m. sausio 1 d.) (1-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pakeitimai);
• − TFAAK 22-asis aiškinimas "Sandoriai užsienio valiuta ir avansinis mokėjimas" (taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.);
• − 40-ojo TAS "Investicinio turto perkėlimas" pataisos (taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d.);
• − 4-ojo TFAS "9-ojo TFAS "Finansinės priemonės" taikymas drauge su 4-uoju TFAS "Draudimo sutartys" pataisos (taikomos atsižvelgiant į pasirinktą metodą, metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, tiems ūkio subjektams, kurie pasirinko taikyti laikiną išimtį arba tuomet, kai ūkio subjektas pirmą kartą pradeda taikyti 9-ąjį TFAS, tiems ūkio subjektams, kurie pasirinko taikyti apdangalo (angl. overlay) metodą).

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas (tęsinys)

2.1. Rengimo pagrindas (tęsinys)

Pagrindinė šių pataisų įtaka yra tokia:

9-asis TFAS "Finansinės priemonės"

Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai:

• − Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas: finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu arba nuostoliais.
• − Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelio, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimo, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu arba nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šiol neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas.
• − Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą pripažinti tikrosios vertės pasikeitimą kitomis bendrosiomis pajamomis, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais.
• − Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu arba nuostoliais, pokyčių poveikį.
• − 9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti numatomus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumai už visą terminą). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas.
• − Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ąjį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.

9-ojo TFAS "Finansinės priemonės" taikymas nuo 2018 m. sausio 1 d. lėmė apskaitos politikos pasikeitimus, aprašytus 2.7. , 2.8. 2.10. pastabose. Tačiau, kaip atskleista 3.1, 12, 13 pastabose, nebuvo reikšmingos įtakos finansinio turto bei finansinių įsipareigojimų pripažinimui, klasifikavimui ir vertinimui, finansinių priemonių nutraukimui bei finansinio turto vertės sumažėjimui.

Grupė ir Bendrovė turėjo pagal 39-ąjį TAS tik finansinį turtą, priskiriamą finansinio turto kategorijai "Paskolos ir gautinos sumos" ir turėjo tik finansinius įsipareigojimus, priskiriamus kategorijai "Kiti finansiniai įsipareigojimai". Verslo modelis, taikomas Grupės ir Bendrovės finansiniam turtui, yra laikyti turtą, siekiant gauti sutartyje numatytus pinigų srautus, bei jie yra pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimai, todėl finansinis turtas yra vertinamas amortizuota savikaina kaip ir prieš standarto taikymą. Po 9-ojo TFAS taikymo Grupė ir Bendrovė turi tik finansinį turtą ir įsipareigojimus, vertinamus amortizuota savikaina. Kadangi Grupė ir Bendrovė nenaudoja apsidraudimo priemonių , todėl apsidraudimo apskaitos pasikeitimai neturi įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

Grupė ir Bendrovė taikė naujas taisykles retrospektyviai nuo 2018 m. sausio 1 d, naudodamasi pagal standartą leidžiamomis praktinėmis priemonėmis. Palyginamieji skaičiai už 2017 m. nebuvo perskaičiuoti.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas (tęsinys)

2.1. Rengimo pagrindas (tęsinys)

15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" 15-ojo TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" pataisos

Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį.

Pataisomis nekeičiami pagrindiniai standarto principai, tačiau patikslinamas šių principų taikymas. Pataisomis patikslinama, kaip nustatyti veiklos įsipareigojimą (pasižadėjimas perduoti prekę ar paslaugą klientui) sutartyje; kaip nustatyti, ar įmonė yra savo sąskaita veikiantis subjektas (prekės ar paslaugos teikėjas) ar agentas (atsakingas už prekės ar paslaugos teikimo organizavimą); ir kaip nustatyti, ar licencijos suteikimo pajamos turėtų būti pripažįstamos tam tikru momentu ar per tam tikrą laikotarpį. Be šių patikslinimų pataisose numatytos dvi papildomos išimtys, siekiant sumažinti sąnaudas ir sudėtingumą įmonei pirmą kartą taikant naująjį standartą.

Standarto taikymas neturėjo reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės 2018 m. finansinėms ataskaitoms, nes pagrindinės Grupės pajamos yra nuomos pajamos, o Bendrovė gauna tik palūkanų pajamas ir dividendus, kas nepriskiriama 15-ojo TFAS taikymo sričiai. Visos pajamos pripažįstamos kaip perduotos tam tikru momentu. Nauji apskaitos principai atskleisti 2.13. pastaboje.

Visos kitos nuo 2018 m. sausio 1 d. pradėtos taikyti pataisos neturėjo įtakos Grupės ir Bendrovės 2018 m. finansinėms ataskaitoms.

Patvirtinti taikymui ES, bet dar neįsigalioję ir anksčiau laiko nepradėti taikyti standartai

16-asis TFAS "Nuoma" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d.)

Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai, kurie Grupės bus toliau taikomi. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis. Atsižvelgiant į iki šiol atliktus vertinimus, Grupė ir Bendrovė nesitiki, kad standarto taikymo įtaka bus reikšminga. Grupė ir Bendrovė neturi sudariusios sutarčių kaip nuomininkai.

Kitos standartų pataisos ir nauji standartai, kurie yra patvirtinti taikymui ES, bet dar neįsigalioję, yra neaktualūs Grupei ir Bendrovei.

Taikymui ES nepatvirtinti standartai

Standartų pataisos ir nauji standartai, kurie dar nėra patvirtinti taikymui ES, yra neaktualūs Grupei ir Bendrovei.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas (tęsinys)

2.2. Konsolidavimo pagrindas

Grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos apima Bendrovės ir jos dukterinių įmonių finansines ataskaitas. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos už tuos pačius ataskaitinius metus, kaip ir patronuojančios įmonės, taikant vienodus apskaitos principus.

Dukterinės įmonės – tai visi ūkio subjektai (įskaitant struktūrizuotus ūkio subjektus), kuriuos Grupė kontroliuoja. Grupė kontroliuoja ūkio subjektą, jei ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali naudotis savo galia valdyti šį ūkio subjektą, kad paveiktų šios grąžos dydį. Dukterinės įmonės yra pilnai konsoliduojamos nuo įsigijimo datos, kuri yra data, kada Grupė įgyja kontrolę, ir yra konsoliduojamos tol, kol ši kontrolė prarandama. Konsoliduojant pilnai eliminuojami visi Grupės įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai, pajamos ir sąnaudos bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš Grupės įmonių tarpusavio sandorių, kurie yra apskaitomi turte.

Kai Grupė praranda kontrolę, bet kokia likusi investicija į buvusiąją dukterinę įmonę yra įvertinama tikrąja verte, atitinkamą balansinės vertės pokytį pripažįstant pelne arba nuostoliuose. Ši tikroji vertė yra laikoma pradine investicijos įsigijimo verte vėlesniam investicijų į asocijuotąją įmonę, bendrąją įmonę arba finansinio turto pripažinimui. Bet kurios sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, susijusios su ta įmone, turi būti apskaitomos taip, tarytum Grupė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą arba įsipareigojimus. Vadinasi, sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, yra perklasifikuojamos atitinkamai į pelną (nuostolius) arba į nepaskirstytąjį pelną.

2.3. Funkcinė ir pateikimo valiutos

Nuo 2015 m. sausio 1 d. euras tapo Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta. Sumos finansinėse ataskaitose yra pateikiamos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais (tūkstančių tikslumu), kuri yra Bendrovės ir Grupės funkcinė bei pateikimo valiuta. Euro kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Europos Centrinis Bankas ir Lietuvos bankas.

Kadangi šiose finansinėse ataskaitose skaičiai yra pateikiami tūkstančiais eurų, atskiros sumos buvo suapvalintos. Dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti.

2.4. Verslo jungimai ir prestižas

Grupė naudoja įsigijimo metodą verslo jungimų apskaitai. Atlygis, sumokėtas įsigyjant dukterinę įmonę, lygus perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų buvusiems įsigyjamojo ūkio subjekto savininkams bei Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikrųjų verčių sumai. Šis atlygis apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, atsirandančio iš neapibrėžtojo atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. Verslo jungimo metu įsigytas identifikuojamas turtas bei prisiimti įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai yra vertinami pirminio pripažinimo metu įsigijimo datos tikrąją verte, išskyrus ribotas išimtis. Kiekvieno verslo jungimo atveju Grupė pasirinktinai vertina įsigyjamo ūkio subjekto nekontroliuojančią dalį tikrąja verte arba pripažinto įsigyjamo ūkio subjekto identifikuojamo grynojo turto proporcinga nekontroliuojančia dalimi.

Kai Grupė įsigyja verslą, ji turi sugrupuoti arba apibrėžti įsigytą identifikuojama turtą ir prisiimtus įsipareigojimus, remdamasi sutartinėmis, ekonominėmis sąlygomis ir kitomis atitinkamomis sąlygomis, esančiomis įsigijimo datą.

Perleisto atlygio, bet kokios nekontroliuojančios dalies įsigyjamame ūkio subjekte sumos ir įsigijimo datą įgijėjo turėtos nuosavybės dalies įsigyjamame ūkio subjekte tikrosios vertės perviršis virš identifikuojamo Grupės įsigyto grynojo turto dalies tikrosios vertės yra pripažįstamas prestižu. Jei šiuo atveju susidaro neigiamas skirtumas (pirkimo pigiau nei rinkos kaina atveju), tai jis pripažįstamas iš karto pelne arba nuostoliuose.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas (tęsinys)

2.5. Investicinis turtas

Žemė, įsigyjama norint gauti ilgalaikės nuomos pajamų ir tikintis naudos iš turto vertės išaugimo, priskiriama investiciniam turtui.

Pradinio pripažinimo momentu investicinis turtas vertinamas įsigijimo verte, įskaitant su sandoriu susijusias sąnaudas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas apskaitomas tikrąja verte, kuri atspindi rinkos sąlygas ataskaitų parengimo dieną. Pelnas ar nuostoliai atsiradę dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimo yra apskaitomi laikotarpio, kai jie atsiranda, pelne arba nuostoliuose.

Investicinio turto nurašymas yra atliekamas tik tada, kai turtas yra parduodamas arba kai visam laikui nutraukiamas jo naudojimas, o iš jo pardavimo nesitikima jokios ekonominės naudos ateityje. Bet koks pelnas ar nuostoliai nurašius arba pardavus investicinį turtą yra pripažįstami atitinkamų metų bendrųjų pajamų ataskaitos straipsnyje "Investicinio turto tikrosios vertės koregavimo grynasis pelnas (nuostoliai)".

2.6. Investicijos į dukterines įmones (Bendrovė)

Bendrovės investicijos į dukterines įmones yra apskaitomos naudojant nuosavybės metodą.

Taikant nuosavybės metodą investicijos į dukterines įmones finansinės būklės ataskaitoje apskaitomos įsigijimo savikaina plius Bendrovei tenkančios dukterinės įmonės grynojo turto dalies pokyčiai, atsiradę po įsigijimo. Dukterinių įmonių prestižas yra įtrauktas į investicijų balansinę vertę ir jis nei amortizuojamas, nei individualiai vertinamas vertės sumažėjimui nustatyti. Dukterinės įmonės veiklos rezultatų dalis, tenkanti Bendrovei, yra parodoma bendrųjų pajamų ataskaitoje. Jei pakeitimas buvo apskaitytas dukterinės įmonės kitose bendrosiose pajamose, Bendrovė pripažįsta sau tenkančią pasikeitimų dalį bei atskleidžia pasikeitimus kitose bendrosiose pajamose. Bendrovei tekantys dukterinės įmonės grynojo turto pokyčiai, kurie nėra pripažįstami dukterinės įmonės pelne (nuostoliuose) arba kitose bendrosiose pajamose, yra pripažįstami nuosavybėje. Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai dėl sandorių (nebent sandoris pateikia įrodymus, kad perleisto turto vertė yra sumažėjusi) tarp Bendrovės ir dukterinių įmonių yra eliminuojami, atsižvelgiant į turimą dukterinės įmonės nuosavybės dalį.

Dukterinės įmonės ir Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo datos yra tos pačios ir dukterinių įmonių apskaitos politika atitinka Bendrovės taikomą politiką panašiomis aplinkybėmis vykdomiems sandoriams ir įvykiams. Po nuosavybės metodo pritaikymo, Bendrovė nustato, ar reikia pripažinti papildomą Bendrovės investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimą. Bendrovė kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo dieną nusprendžia, ar yra objektyvių įrodymų, jog investicijos į dukterines įmones nuvertėjo. Jei tokių įrodymų yra, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimą, kurį sudaro skirtumas tarp dukterinių įmonių atsiperkamosios vertės ir jos balansinės vertės, ir jį pripažįsta bendrųjų pajamų ataskaitoje. Jeigu Bendrovei tenkanti dukterinės įmonės nuostolių dalis yra lygi arba viršija Bendrovės turimą dukterinės įmonės nuosavybės dalį, įskaitant bet kokias kitas negarantuotas gautinas sumas, Bendrovė nuostolių toliau nebepripažįsta, išskyrus tuos atvejus, kai Bendrovė prisiėmė įsipareigojimus arba atliko mokėjimus, susijusius su dukterinės įmonės įsipareigojimų įvykdymu.

2.7. Finansinis turtas

Apskaitos principai nuo 2018 m. sausio 1 d.

9-ojo TFAS taikymo sričiai priskirtas finansinis turtas skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant arba kitomis bendrosiomis pajamomis, arba pelnu ar nuostoliais) arba finansinį turtą, vertinamą amortizuota savikaina. Klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto taikomo finansinio turto valdymo modelio ir sutartinių pinigų srautų sąlygų.

Kadangi verslo modelis, taikomas Grupės ir Bendrovės finansiniam turtui, yra laikyti turtą, siekiant gauti sutartyje numatytus pinigų srautus, bei jie yra pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimai, todėl Grupė ir Bendrovė turi tik amortizuota savikaina vertinamą finansinį turtą. Šis turtas apima pirkėjų įsiskolinimus ir kitas gautinas sumas, suteiktas paskolas, pinigus ir pinigų ekvivalentus. Grupė ir Bendrovė perklasifikuoja skolos priemones tik tuomet, kai jų tokio turto valdymo verslo modelis pasikeičia.

Finansinis turtas pripažįstamas tuomet, kai Grupė/Bendrovė tampa priemonės sutarties sąlygų šalimi. Finansinio turto pripažinimas finansinėse ataskaitose nutraukiamas, kuomet baigiasi arba perduodamos teisės gauti pinigų srautus iš finansinio turto ir Grupė/Bendrovė perdavė iš esmės visą su nuosavybe susijusią riziką ir jos teikiamą naudą.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas (tęsinys)

2.7. Finansinis turtas (tęsinys)

Apskaitos principai nuo 2018 m. sausio 1 d. (tęsinys)

Pirminio pripažinimo metu Grupė/Bendrovė finansinį turtą vertina jo tikrąja verte, pridedant finansinio turto įsigijimui tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas tuo atveju, jei finansinis turtas nėra vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Sandorio išlaidos, susijusios su finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, pripažįstamos sąnaudomis pelne arba nuostoliuose.

Turtas, kuris laikomas sutartyje numatytiems pinigų srautams gauti, kuomet jie yra tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimai, vertinamas amortizuota savikaina. Palūkanų pajamos iš tokio finansinio turto apskaičiuojamos taikant faktinių palūkanų metodą ir bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikiamos "Palūkanų pajamų" straipsnyje. Pelnas arba nuostoliai, atsirandantys dėl turto pripažinimo nutraukimo, tiesiogiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Vertės sumažėjimo nuostoliai pateikiami atskirame bendrųjų pajamų ataskaitos straipsnyje.

Apskaitos principai iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Pagal 39-ąjį TAS finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu arba nuostoliu, suteiktas paskolas ir gautinas sumas, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, finansinį turtą, skirtą parduoti arba išvestines finansines priemones, skirtas rizikos apsidraudimui. Klasifikavimas priklauso nuo finansinio turto įsigijimo tikslo. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas tikrąja verte, įtraukiant sandorio sudarymo sąnaudas (išskyrus finansinį turtą ar finansinius įsipareigojimus, vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu arba nuostoliu).

Grupės finansinio turto kategorija yra nustatoma turto įsigijimo metu.

Paskolos ir gautinos sumos

Suteiktos paskolos, pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai yra finansinis turtas, pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje ir klasifikuojamas kaip paskolos ir gautinos sumos. Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Po pirminio pripažinimo paskolos ir gautinos sumos vėliau yra apskaitomos amortizuota verte, naudojant faktinių palūkanų metodą atimant visus vertės sumažėjimus. Amortizuota vertė yra apskaičiuojama įskaitant visas įsigijimo nuolaidas ar priedus ir apima mokesčius, neatskiriamus nuo faktinių palūkanų normos ir sandorio išlaidų. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai paskolos ir gautinos sumos nurašomos, sumažėja jų vertė ar jos yra amortizuojamos. Paskolos ir gautinos sumos priskiriamos trumpalaikiam turtui, išskyrus kai atsiskaitymo terminas yra daugiau nei 12 mėn. po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Tokiu atveju jos priskiriamos ilgalaikiam turtui.

2.8. Finansinio turto vertės sumažėjimas

Apskaitos principai nuo 2018 m. sausio 1 d.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. Grupė/Bendrovė su amortizuota savikaina vertinamu finansiniu turtu susijusius tikėtinus kredito nuostolius vertina remdamasi į ateitį orientuota informacija. Taikant vertės sumažėjimo metodologiją atsižvelgiama, ar kredito rizika nėra reikšmingai išaugusi.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas (tęsinys)

2.7. Finansinio turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

Apskaitos principai nuo 2018 m. sausio 1 d. (tęsinys)

Grupė/Bendrovė taiko trijų etapų modelį, skirtą finansinio turto, išskyrus pirkėjų įsiskolinimus, vertės sumažėjimui nustatyti:

• − 1 etapas likučiai, kurių kredito rizika nėra reikšmingai išaugusi nuo pirminio pripažinimo momento arba kurių kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną yra maža. Tokiam turtui pripažįstami 12 mėnesių tikėtini kredito nuostoliai (TKN), o palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo turto bendrosios balansinės vertės (t. y. neatskaičius vertės sumažėjimo). 12 mėnesių TKN – tai tikėtini kredito nuostoliai, kurie atsiranda dėl įsipareigojimų nevykdymo įvykių, galinčių įvykti per 12 mėnesių po finansinių ataskaitų parengimo dienos Tai ne tikėtinas pinigų trūkumas per 12 mėnesių laikotarpį, o visa turto kredito nuostolių suma, nustatyta pagal tikimybę, kad nuotoliai atsiras per artimiausius 12 mėnesių;
• − 2 etapas likučiai, kurių kredito rizika yra reikšmingai išaugusi nuo pirminio pripažinimo momento (išskyrus atvejus, kuomet jų kredito rizika yra maža finansinių ataskaitų parengimo dieną), tačiau objektyvių įrodymų, kad jų vertė sumažėjo, nėra. Tokiam turtui pripažįstami galiojimo laikotarpio TKN, tačiau palūkanų pajamos skaičiuojamos nuo turto bendrosios balansinės vertės. Galiojimo laikotarpio TKN – tai tikėtini kredito nuostoliai, kurie atsiranda dėl visų galimų įsipareigojimų nevykdymo įvykių per visą tikėtiną finansinės priemonės galiojimo laikotarpį. Tikėtini kredito nuostoliai – tai svertinis kredito nuostolių vidurkis, nustatytas atsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę;
• − 3 etapas likučiai, kurių atžvilgiu finansinių ataskaitų parengimo dieną esama objektyvių įrodymų, kad jų vertė sumažėjo. Tokiam turtui pripažįstami galiojimo laikotarpio TKN ir palūkanų pajamos apskaičiuojamos nuo grynosios balansinės vertės (t. y. atėmus vertės sumažėjimą).

Suteiktų paskolų kredito rizika laikoma maža, jei šių finansinių priemonių įsipareigojimų neįvykdymo rizika yra maža, skolininkas yra labai pajėgus įvykdyti sutartyje numatytų pinigų srautų įsipareigojimus artimiausioje ateityje.

Finansinio turto vertė laikoma dėl kredito rizikos sumažėjusia, jeigu finansinių ataskaitų parengimo dieną esama objektyvių jo vertės sumažėjimo įrodymų. Vertės sumažėjimo įrodymo pavyzdžiu gali būti požymiai, kad skolininkai ar skolininkų grupė susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais, neatlieka mokėjimų ar vėluoja juos atlikti, tikimybė, kad jie bankrutuos ar bus vykdoma kitoks finansinis reorganizavimas.

Finansinis turtas (visas ar iš dalies) nurašomas, jei nėra pagrįstų lūkesčių jį atgauti. Požymiai, kad nėra pagrįstų lūkesčių atgauti finansinį turtą, be kita ko, apima skolininko nemokumo arba reikšmingų finansinių sunkumų tikimybę. Sumažėjusios vertės skolų pripažinimas nutraukiamas, kai jos įvertinamos kaip sumos, kurių negalima atgauti.

Pirkėjų įsiskolinimams ir kitoms gautinoms sumoms Grupė taiko 9-jame TFAS numatytą supaprastintą metodą, kuriuo remiantis tikėtini galiojimo laikotarpio nuostoliai turi būti pripažįstami nuo gautinų sumų pirminio pripažinimo momento. Pirkėjų įsiskolinimai priskiriami 2-ajam arba 3-ajam etapui:

• − 2 etapas gautinos sumos, kurioms buvo taikomas supaprastintas metodas tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams įvertinti, išskyrus tam tikrus pirkėjų įsiskolinimus, priskiriamus 3 etapui;
• − 3 etapas pirkėjų įsiskolinimai, kurie pradelsti ilgiau nei 360 dienų arba atskirai identifikuojami kaip sumažėjusios vertės.

Tikėtinų nuostolių rodikliai nustatomi atsižvelgiant į nuomos mokėjimo per 36 mėnesių laikotarpį iki finansinių ataskaitų parengimo dienos profilius ir atitinkamus istorinius kredito nuostolius, patirtus per šį laikotarpį. Istoriniai nuostolių rodikliai koreguojami atsižvelgiant į esamą ir į ateitį orientuotą informaciją apie makroekonominius veiksnius, turinčius įtakos nuomininkų galimybėms grąžinti skolą. Tokia į ateitį orientuota informacija apima:

• − ekonominių, reguliavimo, technologinių ir aplinkosaugos veiksnių pokyčius (tokius kaip pramonės sektoriaus perspektyvos, BVP, užimtumas ir politika);
• − išorinės rinkos rodiklius; ir
• − nuomininkų bazę.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas (tęsinys)

2.7. Finansinio turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

Apskaitos principai iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Amortizuota savikaina pripažintas turtas

Finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną Grupė įvertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto ar finansinio turto grupės vertė sumažėjo. Finansinio turto arba finansinio turto grupės vertė sumažėja ir vertės sumažėjimo nuostoliai patiriami tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad vertė sumažėjo dėl vieno arba keleto įvykių po turto pirminio pripažinimo ("nuostolių įvykio") ir toks nuostolių įvykis (arba įvykiai) turi įtakos finansinio turto ar finansinio turto grupės įvertintiems būsimiems pinigų srautams, kurie gali būti patikimai įvertinti.

Grupė nustato, ar egzistuoja objektyvūs atskiro finansinio turto vertės sumažėjimo įrodymai. Vertės sumažėjimo įrodymais gali būti požymiai, kad skolininkas ar skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo mokėjimų, tikimybė, kad skolininkui bus pradėta bankroto iškėlimo procedūra ar kita finansinė reorganizacija. Kai nustatoma, jog finansinio turto neįmanoma atgauti, tokio turto pripažinimas finansinėse ataskaitose yra nutraukiamas. Pirkėjų įsiskolinimams vertės sumažėjimas yra pripažįstamas, kai egzistuoja objektyvūs įrodymai (tokie kaip bankroto tikimybė ar skolininko patiriami dideli finansiniai sunkumai), kad Grupė negaus visų gautinų sumų iki nustatyto sąskaitos-faktūros apmokėjimo termino.

Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad paskolų ir gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertė yra sumažėjusi, turto balansinė vertė yra sumažinama per vertės sumažėjimo sąskaitą. Vertės sumažėjimo nuostolių suma yra pripažįstama bendrųjų pajamų ataskaitos eilutėje "Pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas (jo atstatymas)".

Jeigu vėlesniu laikotarpiu turto vertės sumažėjimo nuostoliai sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai siejamas su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo pripažinimo, anksčiau pripažintas vertės sumažėjimas yra atstatomas. Bet koks ateityje įvykstantis vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitos eilutėje "Pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimas (jo atstatymas)" tokia suma, kad turto balansinė vertė neviršytų jo amortizuotos savikainos atstatymo datą.

Nuvertėjusių skolų pripažinimas finansinėse ataskaitose yra nutraukiamas, kai tik jos įvertinamos kaip nebeatgautinos.

2.9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus finansinės būklės ataskaitoje sudaro pinigai banke ir kasoje bei trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas yra ne ilgesnis nei 3 mėnesiai.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai banke ir kasoje bei trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas yra 3 mėnesiai arba mažiau.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas (tęsinys)

2.10. Finansiniai įsipareigojimai

Apskaitos principai nuo 2018 m. sausio 1 d.

Grupė pripažįsta finansinį įsipareigojimą tuomet, kai ji tampa sutartyje numatytų teisių ir pareigų šalimi.

Visi finansiniai įsipareigojimai iš pradžių apskaitoje pripažįstami tikrąja verte, atimant finansinio įsipareigojimo išleidimui tiesiogiai priskiriamas sandorio išlaidas tuo atveju, jei finansinis įsipareigojimas nėra vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Finansiniai įsipareigojimai vertinami amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.

Skolos tiekėjams

Prekybos mokėtinos sumos – tai įsipareigojimai sumokėti už per įprastinį veiklos ciklą iš tiekėjų įsigytas prekes arba jų suteiktas paslaugas. Prekybos mokėtinos sumos priskiriamos trumpalaikiams įsipareigojimams, jeigu jas reikia padengti per vienerių metų arba trumpesnį laikotarpį (arba per įprastinį veiklos ciklą, jeigu jis yra ilgesnis). Į skolas tiekėjams įtraukti finansiniai įsipareigojimai iš pradžių pripažįstami tikrąja verte, o vėliau amortizuota savikaina. Įsipareigojimo, už kurį nemokamos palūkanos, tikroji vertė yra jo diskontuota grąžinimo suma. Jei įsipareigojimo įvykdymo terminas yra trumpesnis nei vieni metai, diskontavimas netaikomas.

Apskaitos principai iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Vadovaujantis 39-uoju TAS finansiniai įsipareigojimai skirstomi į finansinius įsipareigojimus, vertinamus tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimus pripažįstant pelnu arba nuostoliu, kitus finansinius įsipareigojimus arba išvestines finansines priemones, priskirtas rizikos apsidraudimo priemonėms sudarant apsidraudimo sandorius. Grupė nustato finansinių įsipareigojimų klasifikavimą jų pirminio pripažinimo metu.

Pirminio pripažinimo metu visi finansiniai įsipareigojimai įvertinami tikrąja verte, atėmus tiesiogines su sandoriu susijusias išlaidas tuo atveju, jei finansiniai įsipareigojimai yra kiti finansiniai įsipareigojimai.

Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo to, kuriai grupei finansiniai įsipareigojimai yra priskirti, kaip aprašyta toliau:

Skolos tiekėjams

Skolos tiekėjams – tai įsipareigojimai sumokėti už per įprastinį veiklos ciklą tiekėjų suteiktas prekes arba paslaugas. Skolos tiekėjams priskiriamos trumpalaikiams įsipareigojimams, jeigu jas reikia padengti per vienerių metų arba trumpesnį laikotarpį (arba per įprastinį veiklos ciklą, jeigu jis yra ilgesnis). Kitu atveju, jos priskiriamos ilgalaikiams įsipareigojimams. Skolos tiekėjams pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą.

2.11. Įstatinis kapitalas

Paprastosios akcijos apskaitomos nuosavybėje. Naujų akcijų arba pasirinkimo sandorių išleidimui tiesiogiai priskirtinos sąnaudos, atėmus mokesčius, apskaitomos nuosavybėje, mažinant gautas įplaukas. Jeigu grupės įmonės įsigyja Bendrovės savų akcijų, sumokėtas atlygis, įskaitant visas tiesiogiai priskiriamas neišvengiamas sąnaudas be pelno mokesčio, atimamas iš Bendrovės akcininkams priskiriamos akcininkų nuosavybės, kol akcijos nėra anuliuojamos ar iš naujo išleidžiamos. Jeigu tokios akcijos vėliau iš naujo išleidžiamos, gautas atlygis, atėmus visas tiesiogiai priskiriamas neišvengiamas sandorio sąnaudas ir susijusį pelno mokestį, apskaitomas bendrovės akcininkams priskirtinos nuosavybės dalyje.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas (tęsinys)

2.12. Nuoma

Veiklos nuoma – kai Grupės įmonė yra nuomotoja

Turto nuoma, kai reikšminga su turto nuosavybe susijusios rizikos ir teikiamos naudos dalis pasilieka Grupės įmonei, yra laikoma veiklos nuoma. Įplaukos, įskaitant išankstinius apmokėjimus, pagal veiklos nuomos sutartis (atėmus visas nuomotojo suteiktas nuolaidas) bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstamos pajamomis proporcingai per visą nuomos laikotarpį.

Nuomos pajamų pripažinimas aprašytas 2.13. pastaboje.

2.13. Pajamų pripažinimas

Apskaitos principai nuo 2018 m. sausio 1 d.

Pajamos apima nuomos pajamas, palūkanų pajamas ir kitas pajamas. Kitos pajamos apima delspinigius iš nuomininkų už pradelstus mokėjimus. Nuomos pajamų pripažinimas aprašytas toliau pateiktoje dalyje apie pajamų pripažinimo principus, taikytus iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos apskaičiuojamos finansinio turto bendrajai balansinei vertei taikant faktinių palūkanų normą, išskyrus finansinį turtą, kurio vertė vėliau laikoma dėl kredito rizikos sumažėjusia. Jei finansinio turto vertė yra dėl kredito rizikos sumažėjusi, faktinių palūkanų norma taikoma finansinio turto grynajai balansinei vertei (atėmus nuostolį dėl vertės sumažėjimo).

Apskaitos principai iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Grupė pardavimo pajamas pripažįsta, kuomet pajamų suma gali būti patikimai įvertinta, tikėtina, kad ateityje bus gauta ekonominė nauda ir yra tenkinami tam tikri kriterijai, nustatyti kiekvienai Grupės veiklai, kaip aprašyta žemiau. Grupė atlieka vertinimus, remdamasi praeityje gautais rezultatais, atsižvelgdama į kliento veiklos ir sandorio pobūdį bei specifines susitarimo sąlygas.

Pardavimo pajamas sudaro gauto atlygio tikroji vertė, atėmus nuolaidas, grąžinimus ir kitus pardavimo mokesčius ar muitus. Pajamų pripažinimui taip pat taikomi šie kriterijai:

Nuomos pajamos

Nuomos pajamos, gautos iš žemės veiklos nuomos, pripažįstamos per nuomos laikotarpį pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą. Jeigu Grupė suteikia nuolaidų nuomininkams, šių nuolaidų savikaina pripažįstama pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per visą nuomos laikotarpį, atitinkamai sumažinant nuomos pajamas.

Pagal sutartis žemės nuomos kaina susideda iš dviejų dalių – fiksuoto nuomos mokesčio už metus ir kintamos dalies, lygios žemės nuomos mokesčio, mokamo valstybei už metus, dydžiui. Pirmą ketvirtį nuomininkams yra išrašomos sąskaitos-faktūros fiksuotam nuomos mokesčiui. Ketvirtame ketvirtyje mokesčių inspekcijai pateikus žemės nuomos mokesčio paskaičiavimą, nuomininkams išrašomos sąskaitos-faktūros kintamai nuomos mokesčio daliai ir pripažįstamos nuomos pajamos, lygios kintamam nuomos mokesčio dydžiui, bei žemės nuomos mokesčio valstybei sąnaudos.

Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos taikant faktinių palūkanų metodą. Kai paskolos ir gautinos sumos yra nuvertėjusios, Grupė mažina jų balansinę vertę iki atsiperkamosios vertės, kurią sudaro įvertinti būsimi pinigų srautai, diskontuoti naudojant priemonės pirminę faktinių palūkanų normą, ir toliau panaudoja diskonto efektą kaip palūkanų pajamas. Palūkanų pajamos už paskolas ir gautinas sumas, kurioms pripažintas vertės sumažėjimas, pripažįstamos naudojant pirminę faktinių palūkanų normą.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas (tęsinys)

2.14. Segmentai

Informacija apie verslo segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją pagrindiniam Bendrovėje sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra valdyba, kuri priima strateginius sprendimus. Visa finansinė informacija, įskaitant pelną, turtą ir įsipareigojimus, yra analizuojami kaip vienas – žemės ūkio paskirties žemės –segmentas. Todėl detalesnės analizės šiose finansinėse ataskaitose nėra.

2.15. Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį bei atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje, išskyrus tas sumas, kurios yra susijusios su sumomis, pripažįstamomis tiesiogiai nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje. Tokiu atveju, atitinkamai, pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) pripažįstamos tiesiogiai nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis mokesčių teisės aktais, patvirtintais ar iš esmės patvirtintais ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Lietuvoje, kurioje veikia ir uždirba apmokestinamąjį pelną Bendrovė ir jos dukterinės įmonės. Vadovybė periodiškai vertina savo poziciją mokesčių deklaracijose dėl situacijų, kuriose galiojančios apmokestinimo taisyklės gali būti skirtingai interpretuojamos. Vadovybė pripažįsta atidėjinius, jei tinkama, remdamasi sumomis, kurias tikimasi sumokėti mokesčių institucijoms.

2018 m. ir 2017 m. standartinis Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc. Nuo 2010 m. mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami be atlygio arba už sutartą atlygį tarp Grupės įmonių, jei nustatytos sąlygos yra įvykdytos.

Atidėtasis pelno mokestis yra pripažįstamas nuo laikinųjų skirtumų, susidarančių tarp turto ir įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų balansinės vertės konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. Atidėtasis pelno mokestis nepripažįstamas, jeigu jis susidaro dėl pirminio prestižo pripažinimo; dėl kitų nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui ar nuostoliui. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai apskaičiuojami taikant ataskaitų parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti tais metais, kuomet bus realizuojamas atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, susijęs su investiciniu turtu, vertinamu tikrąja verte, yra nustatytas darant prielaidą, kad turto vertė bus susigrąžinta visa apimtimi per pardavimą.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti.

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą akcijų pardavimas neapmokestinamas, jei jos tenkina šias sąlygas: akcijos yra išleistos vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas; akcijos perleidžiamos kitam vienetui arba fiziniam asmeniui; akcijas perleidžiantis vienetas ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 10 procentų (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 25 procentus) balsus suteikiančių šio vieneto akcijų. Jei paminėtos sąlygos yra įvykdytos arba bus įvykdytos, remiantis Bendrovės vadovybės vertinimu, tai nėra pripažįstamas joks atidėtojo pelno mokesčio turtas ar įsipareigojimas, kylantis iš laikinųjų skirtumų dėl šių investicijų.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus iš eilės ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Nuo 2014 m. sausio 1 d. ankstesnių metų mokestiniais nuostoliais galima padengti ne daugiau kaip 70 % einamaisiais metais uždirbto apmokestinamojo pelno.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami, kai yra juridiškai pagrįsta teisė sudengti ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio turtą su ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio įsipareigojimais ir kai atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra susiję su pelno mokesčiais, kuriais apmokestina ta pati mokesčių institucija tą patį apmokestinamą ūkio subjektą arba skirtingus apmokestinamus ūkio subjektus, kuomet ketinama užskaityti likučius grynosios vertės pagrindu.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas (tęsinys)

2.16. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

Premijų planai

Bendrovė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

2.17. Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui

Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės padėtį finansinių ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami pastabose, jei jie yra reikšmingi.

2.18. Svarbūs apskaitiniai įvertinimai ir sprendimai

Rengdama finansines ataskaitas Bendrovės ir Grupės vadovybė priima tam tikrus sprendimus ir atlieka įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms pajamų ir išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumoms, neapibrėžtųjų įsipareigojimų atskleidimui finansinių ataskaitų parengimo dieną. Tačiau dėl šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumo iškyla rizika, kad bus reikšmingai koreguotos turto ar įsipareigojimų balansinės vertės ateinančiais finansiniais metais.

Vertinimai ir sprendimai nuolat peržiūrimi ir įvertinami remiantis praeities (istoriniais) įvykiais bei kitais veiksniais, įskaitant būsimų įvykių tikimybę, kuri laikoma pagrįsta tam tikromis aplinkybėmis.

Sprendimai

Taikydama Grupės apskaitos politiką, vadovybė nėra priėmusi sprendimų, kurie turėtų reikšmingos įtakos šiose finansinėse ataskaitose pripažintoms sumoms.

Apskaitiniai įvertinimai ir prielaidos

Pagrindinės prielaidos dėl ateities ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvę įvertinimų neapibrėžtumo kiti pagrindiniai šaltiniai, dėl kurių iškyla didelė rizika, kad gali būti reikšmingai koreguojamos turto ir įsipareigojimų balansinės vertės ateinančiais finansiniais metais, yra aprašyti toliau. Grupėje prielaidos ir įvertinimai remiasi duomenimis, buvusiais konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo metu. Esančios aplinkybės bei prielaidos dėl ateities aplinkybių gali pasikeisti dėl rinkos pokyčių ar priežasčių, nepriklausančių nuo Grupės. Tokie pokyčiai atsispindi prielaidose, kai jie įvyksta.

Toliau aprašytos reikšmingos sritys, kuriose taikomi apskaitiniai vertinimai rengiant šias finansines ataskaitas.

Investicinio turto tikroji vertė konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose

Investicinio turto tikroji vertė nustatyta remiantis rinkos metodu, atsižvelgiant į palyginamo turto pardavimus rinkoje. Rinkos metodas grindžiamas panašių rinkos sandorių kainomis. Jos yra patikslinamos, atsižvelgiant į pagrindines turto savybes, tokias kaip žemės sklypo dydis ir našumas.

Investicinio turto tikroji vertė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 13.922 tūkst. eurų (2017 m. gruodžio 31 d. – 12.964 tūkst. eurų (plačiau aprašyta 10 pastaboje).

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

3 Finansinis rizikos valdymas

3.1. Finansinės rizikos veiksniai

Vykdydama rizikos valdymą, Grupė pagrindinį dėmesį skiria finansinei, operacinei ir teisinei rizikoms. Rizika valdoma valdybos visos Grupės mastu (po žemės administravimo sutarties pasirašymo didžioji operacinės ir teisinės rizikos dalis bei kredito rizika valdoma trečiosios šalies UAB "INVL Farmland Management"). Pagrindinis finansinės rizikos valdymo tikslas yra nustatyti rizikos ribas ir vėliau užtikrinti, kad rizikos mastas šių ribų neviršytų. Vykdant veiklos ir teisinės rizikos valdymą, siekiama užtikrinti tinkamą vidaus taisyklių funkcionavimą tam, kad veiklos ir teisinė rizikos būtų sumažintos. Siekiant apriboti operacinę riziką, kasmet atliekama dokumentų peržiūra. Tai taip pat leidžia apriboti teisines rizikas atsiradus ginčams bei užtikrinant, kad visa dokumentacija yra vietoje, tinkamos kokybės ir kad jį gali būti panaudota teisių pagrindimui. Teisinę riziką taip pat apriboja tai, jog šalys neteikia garantijų viena už kitą.

Pagrindinius Grupės ir Bendrovės finansinius įsipareigojimus sudaro skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos. Pagrindinis šių finansinių įsipareigojimų tikslas – padidinti Grupės ir Bendrovės veiklos finansavimą. Grupė ir Bendrovė turi įvairaus finansinio turto: pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų, suteiktų paskolų bei tiesiogiai iš pagrindinės veiklos gaunamų pinigų. Bendrovė ir Grupė iki šiol nėra pasinaudojusi jokiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir gautomis paskolomis, nes, vadovybės nuomone, tam nėra poreikio.

Pagrindinės iš finansinių priemonių kylančios rizikos yra rinkos rizika (įskaitant užsienio valiutos riziką, pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos riziką, kainos riziką), likvidumo rizika ir kredito rizika. Rizikos yra įvardintos ir aprašytos toliau.

Kredito rizika

Kredito rizika yra rizika, kad viena finansinės priemonės šalis patirs finansinių nuostolių, nes kita šalis neįvykdys savo prievolės. Kredito rizika kyla dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų, nesumokėtų pirkėjų įsiskolinimų ir negrąžintų suteiktų paskolų. 2018 m. gruodžio 31 d. Grupė turėjo reikšmingą kredito rizikos koncentraciją dėl vieno nuomininko, kurio pirkėjų įsiskolinimo likutis sudarė apie 44 % Grupės pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų bendrąja verte (neatėmus nurašymą ir atidėjinius vertės sumažėjimui). 2018 m. šiam pirkėjo įsiskolinimui buvo pripažintas 70 % vertės sumažėjimas (52 tūkst. eurų). 2017 m. gruodžio 31 Grupės kredito rizikos koncentracija nebuvo reikšminga. Kredito rizika yra valdoma trečiosios šalies UAB "INVL Farmland Management" pagal sutartį (7 pastaba). Trečioji šalis siekia užtikrinti, kad nuomos sutartys būtų sudaromos tik su nuomininkais, turinčiais tinkamą kredito istoriją.

Maksimali kredito rizika, finansinio turto vertės sumažėjimas aprašyti 12 ir 13 pastabose. 13 pastaboje taip pat atskleista pirkėjų įsiskolinimo kredito kokybė. Sandorių, kurie vykdomi ne Lietuvoje, Grupė ir Bendrovė neturi.

Kredito riziką, kylančią dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų, Grupė ir Bendrovė patiria dėl prekybos partnerių nevykdomų įsipareigojimų. Maksimali kredito rizikos suma lygi šių priemonių balansinei vertei.

Remiantis Europos indėlių draudimo schema, 100 tūkst. eurų vertės kiekvienos įmonės pinigai ir pinigu ekvivalentai bei indėliai kiekviename banke yra apdrausti. Visi Grupės ir Bendrovės pinigai ir pinigų ekvivalentai yra apdrausti. Todėl pinigų likučiai turi žemą kredito riziką finansinių ataskaitų parengimo dieną ir vertės sumažėjimo nuostolis, nustatytas pagal tikėtinus 12 mėnesių kredito nuostolius, yra nereikšmingas.

Pinigų ir jų ekvivalentų kredito kokybė gali būti vertinama pagal bankų išorinius kredito reitingus :

		Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017m.	2018 m.	2017 m.
"Moody" trumpalaikis reitingas
"Prime-1"	-	197	-	152
"Prime-2"	138	-	27	-
"Prime-3"	2	2	2	2
Ne "Prime"	-	-	-	-
	140	199	29	154

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

3 Finansinis rizikos valdymas (tęsinys)

3.1 Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)

Rinkos rizika

Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika

Grupė neturi nei gautų, nei suteiktų paskolų. Bendrovė yra suteikusi dukterinėms įmonėms paskolas su fiksuota palūkanų norma vieneriems metams. Todėl Grupė ir Bendrovė nesusiduria su pinigų srautų palūkanų normos rizika.

Užsienio valiutos rizika

Grupės ir Bendrovės turimas turtas ir įsipareigojimai yra denominuoti tik eurais. Atsižvelgiant į tai, Grupė ir Bendrovė nesusiduria su užsienio valiutos rizika.

Kainos rizika

Grupė nesusiduria su finansinių priemonių kainų rizika, nes ji neturi jokių nuosavybės vertybinių popierių ar prekių, kuriomis prekiaujama biržoje.

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekį. Grupės ir Bendrovės likvidumo rizika kontroliuojama visos Grupės mastu. Iki šiol Bendrovė ir Grupė nebuvo susidūrusios su likvidumo trūkumu. Nuomos įplaukos ir pinigų likučiai yra pakankami, kad būtų įvykdyti visi įsipareigojimai.

Grupės likvidumo rodiklis (visas trumpalaikis turtas / visi trumpalaikiai įsipareigojimai) 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apie 1,47 (2017 m. gruodžio 31 d. – 3,91). Bendrovės likvidumo rodiklis 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apie 1,51 (2017 m. gruodžio 31 d. – 2,86).

Pateiktoje lentelėje apibendrinti Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus:

	Parei kalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos	-	107	-	-		- 107
Kiti įsipareigojimai 2018 m. gruodžio 31 d. likutis	33 33	7 114	- -	- -		- 40 - 147
Skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos	-	28	-	-		- 28
Kiti įsipareigojimai	19	6	-	-		- 25
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	19	34	-	-		- 53

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

3 Finansinis rizikos valdymas (tęsinys)

3.1 Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)

Pateiktoje lentelėje apibendrinti Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus:

Parei kalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 4 iki 12 mėnesių	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
					- 2
					- 38
33	7	-	-		- 40
					- 4
19	5	-	-		- 24
19	9	-	-		- 28
	- 33 -	2 5 4	- - -	- - -

3.2. Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė išlaikytų gerą mokumą ir tenkintų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekdamos palaikyti savo verslą ir padidinti iki maksimumo akcininkams teikiamą naudą. Bendrovės vadovybė kontroliuoja, kad jos investicijos atitiktų atitinkamuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, taikomus kapitalui, bei teikia reikalingą informaciją Grupės vadovybei.

Grupės ir Bendrovės kapitalas apima įstatinį kapitalą, akcijų priedus, rezervus ir nepaskirstytąjį pelną.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgdamos į ekonominių sąlygų pokyčius ir savo veiklos specifinę riziką. Siekdama palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali koreguoti akcininkams išmokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams arba išleisti naujas akcijas. 2018 m. ir 2017 m. nebuvo padaryta jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas nesudarytų mažiau negu 50 % jos įstatinio kapitalo. 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir dukterinės įmonės, išskyrus vieną veiklos nevykdančią dukterinę įmonę 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d., laikėsi minėtos įstatymo nuostatos. Kol kas dar nėra planų koreguoti įstatymų reikalavimų neatitinkančios situacijos.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

4 Tikrosios vertės vertinimas

Turtas, apskaitomas tikrąja verte

Tikrosios vertės hierarchijos lygiai:

1 lygis: kotiruojama (nekoreguota) kaina aktyviose rinkose identiškam turtui ar įsipareigojimams;

2 lygis: kiti duomenys nei kotiruojama kaina įtraukta į 1 lygį, kurie yra stebimi tiesiogiai (kainos) arba netiesiogiai (išvesti iš kainų) dėl turto ar įsipareigojimo;

3 lygis: duomenys dėl turto ar įsipareigojimo, kurie nesiremia stebima rinkos informacija (nestebimi duomenys).

Šioje lentelėje pateiktas Grupės 2018 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje tikrąja verte vertinamas turtas pagal tikrosios vertės nustatymo hierarchiją:

	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Grupės turtas
Investicinis turtas (10 pastaba)	-	13.922	-	13.922

Šioje lentelėje pateiktas Grupės 2017 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje tikrąja verte vertinamas turtas pagal tikrosios vertės nustatymo hierarchiją:

	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Grupės turtas
Investicinis turtas (10 pastaba)	-	12.964	-	12.964

2018 ir 2017 m. nebuvo jokio turto judėjimo tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių.

Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitose nebuvo įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte.

Finansinės priemonės, neapskaitomos tikrąja verte

Grupės ir Bendrovės pagrindinės finansinės priemonės, kurios nėra apskaitomos tikrąja verte finansinės būklės ataskaitoje, yra pinigai ir pinigų ekvivalentai, pirkėjų įsiskolinimas ir kitos gautinos sumos, suteiktos paskolos, skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos.

Grupės ir Bendrovės pinigų ir pinigų ekvivalentų, pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų, skolų tiekėjams ir kitų mokėtinų sumų balansinė vertė 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. buvo gan artima jų tikrajai vertei, nes jie yra trumpalaikiai ir diskontavimo įtaka yra nereikšminga.

Bendrovės suteiktų paskolų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei, nes palūkanų normos yra peržiūrimos ir koreguojamos tada, kai keičiasi rinkos palūkanų normos. Jų vertė 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota diskontuojant pinigų srautus 4,5 proc. palūkanų norma. Tai 3 lygio tikrosios vertės hierarchijos vertinimas.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

5 Dukterinės įmonės

2018 m. ir 2017m. gruodžio 31 d. Grupę sudarė šios tiesiogiai Bendrovės valdomos dukterinės įmonės:

Pavadinimas	Registracijos šalis ir veiklos vykdymo vieta	Bendrovės tiesiogiai valdomų akcijų (balsų) dalis (%)	Veiklos pobūdis
UAB "Avižėlė"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Beržytė"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Dirvolika"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Duonis"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Ekotra"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Kvietukas"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Laukaitis"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Lauknešys"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Linažiedė"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Pušaitis"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Puškaitis"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Sėja"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Vasarojus	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Žalvė"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Žemgalė"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Žemynėlė"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Žiemkentys"	Lietuva	100,00	Žemės ūkio paskirties žemės savininkas ir nuomotojas
UAB "Cooperor"	Lietuva	100,00	Nevykdo veiklos

Visos dukterinės įmonės yra konsoliduojamos.

Lentelėje pateikiami Bendrovės investicijų į dukterines įmones pasikeitimai:

	2018 m.	2017 m.
Sausio 1 d. likutis	7.360	6.624
Dukterinių įmonių grynojo pelno dalis	975	736
Akcinio kapitalo didinimas	-	-
Gruodžio 31 d. likutis	8.335	7.360

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

6 Informacija pagal segmentus ir veiklos nuomos įsipareigojimai

Bendrovės vadovybė nustatė veiklos segmentus, vadovaudamasi teikiama informacija Bendrovės valdybai, atsakingai už strateginių sprendimų priėmimą. Visa finansinė informacija, įskaitant pelną, turtą ir įsipareigojimus, yra analizuojama kaip vienas – žemės ūkio paskirties žemės – segmentas. Todėl detalesnės analizės šiose finansinėse ataskaitose nėra. Bendrovės ir jos dukterinių įmonių buveinė yra Lietuvoje. Nei Grupė, nei Bendrovė nesudaro jokių sandorių už Lietuvos ribų. Todėl vadovybė neanalizavo nei pajamų, nei kitų finansinių rodiklių pagal geografines sritis. Visos Grupės pajamos gaunamos iš vienos rūšies paslaugų – žemės nuomos. Todėl Grupė neatskleidė pajamų pagal produktus ir paslaugas, ir pagal geografines sritis.

2018 m. buvo du klientai, iš kurių kiekvieno Grupė buvo gavusi apie 11 % savo pajamų. 2017 m. nėra nė vieno pirkėjo, iš kurio Grupė būtų gavusi daugiau kaip 10 % savo pajamų.

Veiklos nuomos įsipareigojimai – Grupė veikia kaip nuomotojas

Grupė nuomoja savo investicinį turtą pagal veiklos nuomos sutartis. Daugumos nuomos sutarčių likęs galiojimo terminas yra nuo 1 iki 5 metų.

Būsimi nuomos mokėjimai pagal sudarytas veiklos nuomos sutartis gruodžio 31 d. buvo tokie:

		2018 m.	2017 m.
Per vienerius metus
	- nuoma be galimybės nutraukti	448	323
	- nuomos su galimybe nutraukti neatšaukiami
	mokėjimai	153	207
	- minimalūs nuomos mokėjimai iš viso	601	530
Nuo vienerių iki penkerių metų
	- nuoma be galimybės nutraukti	989	1.113
	- minimalūs nuomos mokėjimai iš viso	989	1.113
	- nuomos su galimybe nutraukti atšaukiami mokėjimai	190	426
		1.179	1.539
Po penkerių metų
	- nuoma be galimybės nutraukti	280	22
	- minimalūs nuomos mokėjimai iš viso	280	22
	- nuomos su galimybe nutraukti atšaukiami mokėjimai	6	30
		286	52
Iš viso		2.066	2.121
	- nuoma be galimybės nutraukti	1.717	1.458
	- nuomos su galimybe nutraukti neatšaukiami
	mokėjimai	153	207
	- minimalūs nuomos mokėjimai iš viso	1.870	1.665
	- nuomos su galimybe nutraukti atšaukiami mokėjimai	196	456

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

6 Informacija pagal segmentus ir veiklos nuomos įsipareigojimai (tęsinys)

Nuomos sutartys (su galimybe nutraukti) gali būti nutrauktos pagal šias sąlygas:

• Nuomininkas, norėdamas nutraukti sutartį be priežasties, apie tai turi pranešti nuomotojui prieš 12 mėnesių ir sumokėti jam nuomos mokestį už šiuos 12 mėnesių.
• Nuomotojas turi teisę vienašališkai keisti ateinančių metų nuomos kainą ir yra įsipareigojęs apie tai pranešti nuomininkui iki einamųjų metų gegužės 1 d. Jei nuomininkai nesutinka su naująja nuomos kaina, jie gali nutraukti nuomos sutartį, apie tai pranešę prieš 3 mėnesius.

7 Susitarimas dėl žemės sklypų administravimo

2015 m. birželio 30 d. Grupė pasirašė žemės sklypų administravimo sutartį su UAB "INVL Farmland Management", kuri yra akcinės bendrovės "Invalda INVL" kontroliuojama įmonė. Sutartis įsigaliojo 2015 m. liepos 1 d. Administravimo sutartis numato, kad administravimo mokesčiai, sumokami uždarajai akcinei bendrovei "INVL Farmland Management", sudarys 7 proc. nuo metinių nuomos pajamų ir 0,5 proc. nuo akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" rinkos kapitalizacijos dydžio. Taip pat numatytas sėkmės mokestis, kuris siekia 20 proc. metinės grąžos, viršijančios 5 proc. plius infliacija. Jei einamaisiais metais pradelstų pirkėjų įsiskolinimų balansinė vertė viršija 5 proc. nuo metinės apyvartos (t. y. pajamos plius PVM), perviršį turės pilnai kompensuoti uždaroji akcinė bendrovė "INVL Farmland Management". Jei kompensuoti pirkėjų įsiskolinimai grįžta Grupei, tai gauta kompensacija grąžinama UAB "INVL Farmland Management". Administravimo mokesčių skaidymas pateiktas žemiau esančioje lentelėje:

	Grupė
	2018 m.	2017 m.
Administravimo mokesčiai nuo nuomos pajamų ir rinkos kapitalizacijos	105	99
Pradelstų pirkėjų įsiskolinimų kompensavimas	(22)	(44)
Sėkmės mokestis	57	-
Iš viso	140	55

8 Pelno mokestis

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Pelno mokesčio sąnaudų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokestis	(50)	(45)	(25)	(26)
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos	(152)	(114)	-	-
Pelno mokesčio sąnaudų, pripažintų pelne arba nuostoliuose, iš viso	(202)	(159)	(25)	(26)

Nėra pelno mokesčio pajamų (sąnaudų), pripažintų kitose bendrosiose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

8 Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuoti taikant 15 % mokesčio tarifą.

	2017 m. gruodžio 31 d. likutis	Pripažinta pelne arba nuostoliuose per metus	2018 m. gruodžio 31 d. likutis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Neribotai keliami mokestiniai nuostoliai	16	(9)	7
Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas	16	(9)	7
Turtas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų įsipareigojimu	(16)	(9)	(7)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte	-	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Investicinis turtas	(1.251)	(143)	(1.394)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(1.251)	(143)	(1.394)
Įsipareigojimas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų turtu	16	(9)	7
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte	(1.235)	(152)	(1.387)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte	(1.235)	(152)	(1.387)

Grupės atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo pasikeitimai per 2017 m. buvo tokie:

	2016 m. gruodžio 31 d. likutis	Pripažinta pelne arba nuostoliuose per metus	2017 m. gruodžio 31 d. likutis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Neribotai keliami mokestiniai nuostoliai	36	(20)	16
Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas	36	(20)	16
Turtas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų įsipareigojimu	(36)	20	(16)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte	-	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Investicinis turtas	(1.157)	(94)	(1.251)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(1.157)	(94)	(1.251)
Įsipareigojimas, sudengtas su tų pačių ūkio subjektų turtu	36	(20)	16
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte	(1.121)	(114)	(1.235)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte	(1.121)	(114)	(1.235)

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

8 Pelno mokestis (tęsinys)

2018 ir 2017 m. Bendrovėje nebuvo apmokestinamųjų laikinųjų skirtumų ir Bendrovė nepripažino jokio atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo.

Grupės atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas realizuosis po 12 mėnesių.

Grupės ir Bendrovės pelno mokesčio sąnaudų sutikrinimas su teorine pelno mokesčio sąnaudų suma, gauta taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą:

	Grupė		Bendrovė
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Pelnas prieš apmokestinimą	1.315	1.044	1.138	911
Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 % tarifą Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos ir	(197)	(157)	(171)	(137)
neapmokestinamosios pajamos – mokestinė įtaka	(5)	(2)	146	111
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	(202)	(159)	(25)	(26)

2018 m. ir 2017 m. Bendrovės neapmokestinamąsias pajamas sudarė dukterinių įmonių, apskaitomų nuosavybės metodu, grynojo pelno dalis.

9 Pelnas, tenkantis vienai akcijai

Paprastasis pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas dalijant patronuojančios įmonės akcininkams priskiriamą grynąjį metų pelną iš per metus išleistų paprastųjų akcijų svertinio vidurkio.

2018 m. ir 2017 m. išleistų akcijų svertinis vidurkis buvo 3.228 tūkst.

Vienai akcijai tenkančiam paprastajam pelnui apskaičiuoti naudoti tokie pelno ir akcijų duomenys:

		Grupė
	2018 m.	2017 m.
Patronuojančios įmonės akcininkams priskiriami grynieji (nuostoliai) pelnas	1.113	885
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	3.228	3.228
Paprastasis pelnas (nuostoliai), tenkantys vienai akcijai (eurais)	0,34	0,27

Grupės ir Bendrovės sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai už 2018 m. ir 2017 m., yra lygus paprastajam pelnui, tenkančiam vienai akcijai.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

10 Investicinis turtas

Investicinio turto judėjimas 2018 m. ir 2017 m. buvo toks:

	2018 m.	2017 m.
Tikrosios vertės hierarchija	2 lygis
Likutis sausio 1 d.	12.964	12.335
Pelnas dėl tikrosios vertės koregavimo	989	630
Nuostoliai dėl tikrosios vertės koregavimo	(31)	(1)
Likutis gruodžio 31 d.	13.922	12.964
Nerealizuotas pelnas ar nuostoliai už ataskaitinį laikotarpį bendrųjų pajamų ataskaitos straipsnyje "Investicinio turto tikrosios vertės koregavimo grynasis pelnas (nuostolis)"	958	629

Investicinis turtas apskaitytas tikrąja verte ir yra įvertintas kvalifikuoto vertintojo UAB korporacija "Matininkai" taikant lyginamosios vertės metodą, išskyrus žemės sklypus, kurie bus paimti visuomenės poreikiams (detaliau aprašyta žemiau). Vertinimai buvo atlikti 2018 m. ir 2017 m. gruodžio mėn.

Tikroji vertė atspindi kainą, už kurią vertinimo dieną būtų parduodamas turtas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Investicinio turto tikroji vertė nustatyta remiantis rinkos metodu, atsižvelgiant į palyginamo turto pardavimus rinkoje. Rinkos metodas grindžiamas panašių rinkos sandorių kainomis. Jos yra patikslinamos, atsižvelgiant į pagrindines turto savybes, tokias kaip žemės sklypo dydis ir žemės našumas. Pagrindinis duomuo tokiuose vertinimuose yra 1 ha kaina.

Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo pokyčių vertinimo metodikoje.

2017 m. sausio mėn. Grupė gavo laiškus iš Susisiekimo ministerijos, kuriuose buvo informuota, jog vykdant "Rail Baltica" projektą valstybės poreikiams gali būti paimti 6 Grupei priklausantys žemės sklypai. Grupė neturi teisės šių sklypų parduoti, įkeisti, pertvarkyti ar kitaip suvaržyti teisių į juos. Minėtų sklypų žemės ūkio naudmenų bendras plotas buvo 91,8 ha, o jų vertė 2017 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje buvo atitinkamai 467 tūkst. eurų. Grupė buvo informuota, kad visuomenės poreikiams bus paimta 11,23 ha minėtų sklypų žemės. Šių žemės sklypų nuosavybė bus perduota valstybei 2019 m. I pusmetį. Ministerijos pasamdytas kvalifikuotas vertintojas įvertino šiuos žemės sklypus 63 tūkst. eurų verte ir ši suma buvo pripažinta Grupės finansinės būklės ataskaitoje. Grupė neprieštarauja keturiems iš šešių sklypų vertinimams, tačiau dėl likusių žemės sklypų (balansinė vertė – 18 tūkst. eurų) Grupė planuoja siekti iki 50 % didesnės vertės.

2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimai, numatantys apribojimus įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę (įskaitant apribojimus įsigyti juridinio asmens, kuriam priklauso žemės ūkio paskirties žemė, akcijas). Šie apribojimai reiškia, kad Grupė negalės papildomai įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ir/ar žemės ūkio paskirties žemę valdančių įmonių akcijų. Apribojimai lėmė, kad žemės pardavimo rinka Lietuvoje tapo mažiau likvidi.

2018 m. ir 2017 m. nebuvo jokių kitų apribojimų investiciniam turtui realizuoti, turto realizavimo pajamoms ar įplaukoms pervesti. Laikotarpio pabaigoje nebuvo jokių sutartinių įsipareigojimų pirkti investicinį turtą.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

11 Finansinės priemonės pagal kategorijas

Grupė		Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina
	2018 m.	2017 m.
Turtas finansinės būklės ataskaitoje
Pirkėjų įsiskolinimas ir kitos gautinos sumos, išskyrus išankstinius mokesčių apmokėjimus	121	129
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	140	199
Iš viso	261	328
BB Bendrovė	Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina
	2018 m.	2017 m.
Turtas finansinės būklės ataskaitoje
Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos – ilgalaikis turtas	4.260	4.538
Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos – palūkanos Pirkėjų įsiskolinimas ir kitos gautinos sumos, išskyrus išankstinius mokesčių	60	-
apmokėjimus	13	5
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	29	154
Iš viso	4.362	4.697
Grupė	Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina
	2018 m.	2017 m.
Įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje
Skolos tiekėjams	107	28
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, išskyrus mokesčius ir išmokas darbuotojams	40	25
Iš viso	147	53
Bendrovė		Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina
	2018 m.	2017 m.
Įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje
Skolos tiekėjams	2	4
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, išskyrus mokesčius ir išmokas darbuotojams	38	24
Iš viso	40	28

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

12 Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos, vertinamos amortizuota savikaina

Bendrovės suteiktos paskolos pateiktos žemiau:

	2018 m.	2017 m.
Dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos	4.320	4.538
Suteiktų paskolų iš viso	4.320	4.538
Dukterinėms įmonėms suteiktų paskolų judėjimas per metus pateikiamas žemiau:
2016 m. gruodžio 31 d. likutis		4.656
Per metus suteiktos paskolos		-
Suteiktų paskolų susigrąžinimas		(151)
Priskaičiuotos palūkanos		206
Gautos palūkanos		(176)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis		4.538
Per metus suteiktos paskolos		25
Suteiktų paskolų susigrąžinimas		(303)
Priskaičiuotos palūkanos		196
Gautos palūkanos		(136)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis		4.320

Dukterinėms įmonėms suteiktų paskolų sutartinis grąžinimo terminas yra 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau Bendrovė jas klasifikuoja kaip ilgalaikes, nes artėjant paskolų grąžinimo terminui planuoja pratęsti jų grąžinimo terminą. Paskoloms taikoma faktinių palūkanų norma – 4,5 %. Suteiktų paskolų grąžinimo terminas kiekvienų metų pabaigoje pratęsiamas papildomiems vieneriems metams, nustatant naują rinkos palūkanų normą.

Kadangi dukterinėms įmonėms suteiktos paskolos yra jų pagrindiniai įsipareigojimai bei jų valdomo investicinio turto vertė yra apie 1,9–4,6 karto didesnė nei suteiktų paskolų balansinė vertė, jos laikomos žemos kredito rizikos finansiniu turtu finansinių ataskaitų parengimo dieną. Taip yra todėl, kad net jei suteiktos paskolos būtų padengtos priverstinio investicinio turto pardavimo būdu, Bendrovė vertina, kad nuostoliai dėl įsipareigojimo neįvykdymo būtų lygūs nuliui. 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės suteiktos paskolos buvo nepradelstos ir nenuvertėjusios, ir anksčiau jų gavėjai nebuvo nevykdę savo įsipareigojimų. Vadovaujantis Bendrovės politika, paskolos yra suteikiamos tik Bendrovės kontroliuojamoms dukterinėms įmonėms. Didžiausia kredito rizika, patiriama finansinių ataskaitų parengimo dieną, yra lygi kiekvienos aukščiau nurodytų gautinų sumų grupės balansinei vertei. Bendrovė neturi jokių užtikrinimo priemonių, tačiau dukterinių įmonių valdomas investicinis turtas nėra įkeistas jokiai kitai šaliai ir faktiškai užtikrina suteiktas paskolas.

Bendrovės suteiktų paskolų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei, nes palūkanų normos yra peržiūrimos ir koreguojamos tada, kai keičiasi rinkos palūkanos normos. 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. paskolų vertė apskaičiuota diskontuojant pinigų srautus 4,5 proc. palūkanų norma Tai 3 lygio tikrosios vertės hierarchijos vertinimas.

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

13 Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos

	2018 m.	2017 m.
Pirkėjų įsiskolinimai bendrąja verte	169	141
Sukauptos nuomos pajamos bendrąja verte	48	23
Kitos gautinos sumos bendrąja verte	26	39
Gautini mokesčiai bendrąja verte	34	66
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos bendrąja verte	277	269
Atėmus: pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimą	(60)	(74)
Atėmus: nurašymą, kuriam taikoma vykdymo užtikrinimo veikla	(62)	-
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, atėmus tikėtinus kredito nuostolius	155	195

Kitos gautinos sumos yra gautinos sumos iš UAB "INVL Farmland Management" už pradelstų pirkėjų įsiskolinimų kompensavimą.

2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo atitinkamai 13 tūkst. eurų ir 5 tūkst. eurų gautiną sumą, kurią sudarė PVM gautina suma, susidariusi nuo dukterinėms įmonėms suteiktų paskolų palūkanų (Bendrovė pasirinko skaičiuoti PVM nuo palūkanų). Gautina suma buvo apmokėta iki 2019 m. vasario 1 d.

Pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas per 2018 m. ir 2017 m. yra įtrauktas į straipsnį "Pirkėjų įsiskolinimų vertės sumažėjimas (jo atstatymas)" bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Už Grupės pirkėjų įsiskolinimus ir kitas gautinas sumas nemokamos palūkanos, o jų apmokėjimo terminas paprastai yra 30 dienų.

Dėl kredito sumažėjusios vertės Grupės gautinų sumų sukaupti vertės sumažėjimo nuostoliai bei nurašymo pasikeitimas yra toks:

	Grupė
	Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo	Nurašymas, kuriam taikoma vykdymo užtikrinimo veikla	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d. likutis			51
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus			38
Vertės sumažėjimas, sumažintas nurašytų skolų suma			(9)
Anksčiau nurašytų sumų atstatymai			(6)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	74	-	74
Perskaičiuota dėl 9-ojo TFAS taikymo	(36)	36	-
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus	76	-	76
Vertės sumažėjimas, sumažintas nurašytų skolų suma Anksčiau nurašytų sumų ar sumažėjusios vertės sumų	(29)	29	-
atstatymai	(25)	(3)	(28)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	60	62	122

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

13 Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos (tęsinys)

Grupės pirkėjų įsiskolinimų ir kitų gautinų sumų kredito kokybė gali būti įvertinta pagal žemiau pateiktą senėjimo analizę:

		Mažiau nei	30–90	90–180	181–365	Dėl kredito sumažėjusios
	Nepradelsta	30 dienų	dienų	dienų	dienų	vertės	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d. Pirkėjų įsiskolinimai, atėmus
nurašymus	1	4	-	15	2	85	107
Sukauptos nuomos pajamos	48	-	-	-	-	-	48
Kitos gautinos sumos	26	-	-	-	-	-	26
Tikėtini kredito nuostoliai	-	-	-	-	-	(60)	(60)
Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, atėmus tikėtinus kredito nuostolius	75	4	-	15	2	25	121
2017 m. gruodžio 31 d.
Pirkėjų įsiskolinimai bendrąja verte	-	5	-	30	5	101	141
Sukauptos nuomos pajamos	23	-	-	-	-	-	23
Kitos gautinos sumos bendrąja verte	39	-	-	-	-	-	39
Tikėtini kredito nuostoliai Pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, atėmus tikėtinus	-	-	-	-	-	(74)	(74)
kredito nuostolius	62	5	-	30	5	27	129

Dėl kredito nesumažėjusios vertės pirkėjų įsiskolinimams vertės sumažėjimo nuostoliai nėra pripažinti, nes yra nereikšmingi. 2018 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimai, priskirti '90-180' dienų pradelsimo grupei, užtikrinti nuomininko valdomų žemės sklypų įkeitimu, kurių vertė yra didesnė nei pirkėjų įsiskolinimų bendroji vertė. 2017 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimai, priskirti '90-180' dienų pradelsimo grupei, buvo užtikrinti nuomininko sumokėtu 21 tūkst. eurų išankstiniu mokėjimu.

Dėl kredito sumažėjusios vertės pirkėjų įsiskolinimų senėjimo analizė pateikta žemiau:

		Mažiau nei	30–90	90–180	181–365	Daugiau kaip
	Nepradelsta	30 dienų	dienų	dienų	dienų	1 metai	Iš viso
Pirkėjų įsiskolinimai, atėmus
nurašymus 2018 m. gruodžio 31 d.	-	3	-	-	73	9	85
Pirkėjų įsiskolinimai, atėmus
nurašymus 2017 m. gruodžio 31 d.	-	2	-	-	50	13	65

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

14 Įstatinis kapitalas, savų akcijų įsigijimas ir rezervai

Įstatinį akcinį kapitalą sudaro 3.291.549 paprastosios vardinės akcijos (2017 m. gruodžio 31 d. – 3.291.549), kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 euro. Visos išleistos akcijos yra pilnai apmokėtos. Bendrovės įstatinis ir nuosavas kapitalai buvo suformuoti vadovaujantis 2014 m. balandžio 29 d. atskyrimo sąlygomis. Bendrovei priklauso 63.039 vnt. savų akcijų (1,92 % įstatinio kapitalo).

2018 m. ir 2017 m. nebuvo jokių pokyčių.

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 % grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtas finansines ataskaitas, kol rezervas pasieks 10 % įstatinio kapitalo. Šis rezervas gali būti panaudotas tik sukauptiems nuostoliams padengti.

Savų akcijų įsigijimo rezervas

Savų akcijų įsigijimo rezervas yra sudaromas savų akcijų įsigijimui, kad būtų galima palaikyti jų likvidumą ir valdyti kainos svyravimus. Jis yra sudaromas iš paskirstytinojo pelno kasmetinio akcininkų susirinkimo metu akcininkams nusprendus. Rezervas negali būti naudojamas įstatinio kapitalo didinimui. Rezervo dydis negali kisti, kai Bendrovė įsigyja savų akcijų, bet jis sumažinamas, kai savos akcijos yra anuliuojamos. Kasmetiniame akcininkų susirinkime akcininkai gali nuspręsti sumas, nepanaudotas savų akcijų įsigijimui, pervesti į nepaskirstytąjį pelną.

15 Dividendai

2018 m. balandžio 10 d. vykusiame kasmetiniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo paskirti 0,15 euro dividendai, tenkantys vienai akcijai už 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus (bendra paskirtų dividendų suma lygi 485 tūkst. eurų).

2017 m. kovo 22 d. vykusiame kasmetiniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo paskirti 0,07 euro dividendai, tenkantys vienai akcijai už 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus (bendra paskirtų dividendų suma lygi 226 tūkst. eurų).

Mokėtinų dividendų pokyčiai pateikti žemiau esančioje lentelėje:

	Grupė/Bendrovė Mokėtini dividendai
	2018 m.	2017 m.
Sausio 1 d. likutis	19	13
Dividendų išmokėjimas patronuojančios įmonės akcininkams	(471)	(220)
Patvirtinti dividendai	485	226
Gruodžio 31 d. likutis	33	19

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

16 Susijusių šalių sandoriai

Grupės susijusios šalys buvo Bendrovės akcininkai, kurie turi reikšmingą įtaką (1 pastaba), pagrindiniai vadovai, įskaitant pagrindinių vadovų ir akcininkų, turinčių reikšmingą įtaką, kontroliuojamas ar bendrai kontroliuojamas įmones. AB "Invalda INVL" ir jos kontroliuojamos įmonės taip pat laikomos susijusiomis šalimis, nes Bendrovės akcininkai, turintys reikšmingą įtaką, taip pat bendrai kontroliuoja AB "Invalda INVL" grupę per akcininkų sutartį.

Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis per 2018 m. ir susiję likučiai metų pabaigoje:

2018 m. Grupė	Pardavimai susijusioms šalims	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Susijusioms šalims mokėtinos sumos
AB "Invalda INVL" (apskaitos paslaugos) UAB "INVL Farmland Management"	-	15	-	-
(administravimo mokesčiai)	-	140	26	105
	-	155	26	105

Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis per 2017 m. ir susiję likučiai metų pabaigoje:

2017 m. Grupė	Pardavimai susijusioms šalims	Pirkimai iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Susijusioms šalims mokėtinos sumos
AB "Invalda INVL" (apskaitos paslaugos) UAB "INVL Farmland Management"	-	15	-	-
(administravimo mokesčiai)	-	55	39	24
	-	70	39	24

Bendrovės susijusios šalys yra dukterinės įmonės (5 pastaba), akcininkai, kurie turi reikšmingą įtaką (1 pastaba), pagrindiniai vadovai, pagrindinių vadovų ir akcininkų, turinčių reikšmingą įtaką, kontroliuojamos ar bendrai kontroliuojamos įmonės. AB "Invalda INVL" ir jos kontroliuojamos įmonės taip pat laikomos susijusiomis šalimis, nes Bendrovės akcininkai, turintys reikšmingą įtaką, taip pat bendrai kontroliuoja AB "Invalda INVL" grupę per akcininkų sutartį.

Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis per 2018 m. ir 2017 m. bei susiję likučiai metų pabaigoje:

	2018 m.		2017 m.
Bendrovė	Palūkanų pajamos iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos	Palūkanų pajamos iš susijusių šalių	Iš susijusių šalių gautinos sumos
Suteiktos ir gautos paskolos	196	4.320	206	4.538
Gautinas PVM nuo palūkanų	-	13	-	5
	196	4.333	206	4.543

Suteiktų paskolų grąžinimo terminas yra iki 2019 m. gruodžio 31 d., faktinių palūkanų norma – 4,5 % (12 pastaba). 2017 m. gruodžio 31 d. suteiktų paskolų grąžinimo terminas buvo iki 2018 m. gruodžio 31 d., faktinių palūkanų norma – 4,5 % (12 pastaba).

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)

16 Susijusių šalių sandoriai (tęsinys)

Bendrovės sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis per 2018 m. ir 2017 m. bei susiję likučiai metų pabaigoje:

	2018 m.		2017 m.
Bendrovė	Pirkimai iš susijusių šalių	Susijusioms šalims mokėtinos sumos	Pirkimai iš susijusių šalių	Susijusioms šalims mokėtinos sumos
AB "Invalda INVL" (apskaitos paslaugos)	3	-		3 -
	3	-		3 -

Vadovybės darbo užmokestis apima trumpalaikes išmokas darbuotojams. Pagrindiniais Bendrovės ir Grupės vadovais yra laikomi valdybos nariai ir Bendrovės direktorius . 2018 m. ir 2017 m. Grupės pagrindinių vadovų darbo užmokesčio sąnaudos buvo lygios atitinkamai 2 tūkst. eurų ir 2 tūkst. eurų. 2018 m. ir 2017 m. Bendrovės pagrindinių vadovų darbo užmokesčio sąnaudos buvo lygios atitinkamai 2 tūkst. eurų ir 2 tūkst. eurų.

Ataskaitinių metų pabaigoje nebuvo suteikta jokių paskolų, nebuvo negrąžintų suteiktų paskolų likučių.

2018 m. Bendrovės valdybos nariams, kaip Bendrovės akcininkams, Bendrovė išmokėjo 40 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius. Bendrovės valdybos narių kontroliuojamoms įmonėms Bendrovė išmokėjo 256 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius. Fiziniams asmenims, susijusiems su Bendrovės valdybos nariais, Bendrovė išmokėjo 119 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius.

2017 m. Bendrovės valdybos nariams, kaip Bendrovės akcininkams, Bendrovė išmokėjo 19 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius. Bendrovės valdybos narių kontroliuojamoms įmonėms Bendrovė išmokėjo 120 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius. Fiziniams asmenims, susijusiems su Bendrovės valdybos nariais, Bendrovė išmokėjo 55 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius .

17 Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio

2019 m. kovo 22 d. vyksiančiame kasmetiniame visuotiniame akcininkų susirinkime bus siūloma patvirtinti 0,10 euro dividendus, tenkančius vienai akcijai, už 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus (bendra dividendų suma lygi 323 tūkst. eurų). Šios finansinės ataskaitos neatspindi šių mokėtinų dividendų.

AB "INVL Baltic Farmland" 2018 metų konsoliduotasis metinis pranešimas

Patvirtinta 2019 m. vasario 28 d. AB "INVL Baltic Farmland" valdybos sprendimu.

	I. BENDRA INFORMACIJA49
1	Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas pranešimas 49
2	Pagrindiniai duomenys apie emitentą ir jo įmonių grupę 49
	2.1. Informacija apie emitentą49
	2.2. Bendrovės tikslai, filosofija ir veiklos principai49
	2.3. Informacija apie įmonių grupę50
3	Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais 52
4	Informacija apie emitento filialus ir atstovybes 52
	II. INFORMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS53
5	Emitento įstatų pakeitimų tvarka 53
6	Įstatinio kapitalo struktūra 53
	6.1. Informacija apie savas akcijas 53
7	Prekyba emitento vertybiniais popieriais bei reikšminga finansine investicija laikomais vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose54
8	Dividendai 57
9	Akcininkai58
	9.1. Informacija apie bendrovės akcininkus 58
	9.2. Akcijų suteikiamos teisės ir pareigos 60
	9.2.1. Akcininkų teisės 60
	9.2.2. Akcininkų pareigos60
	III. EMITENTO ORGANAI 61
10	Struktūra, organų įgaliojimai, organų narių paskyrimų ir pakeitimų tvarka 61
	10.1. Visuotinis akcininkų susirinkimas61
	10.1.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija 61
	10.1.2. AB "INVL Baltic Farmland" akcininkų susirinkimų organizavimo tvarka 62
	10.2. Valdyba63
	10.2.1. Valdybos kompetencija63
	10.2.2. AB "INVL Baltic Farmland" valdybos darbo tvarka64
	10.3. Direktorius65
11	Informacija apie bendrovės valdybos narius, buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančią įmonę 65
12	Informacija apie bendrovės audito komitetą68
	12.1. Audito komiteto darbo tvarka 68
	12.2. Bendrovės audito komiteto nariai69
13	Informacija apie emitento priskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas valdybos nariams ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei 70
	IV. INFORMACIJA APIE EMITENTO IR GRUPĖS VEIKLĄ71
14	Emitento ir įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga 71
	14.1. Veiklos aplinka71
	Pagrindiniai grupės duomenys 73
	Balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų santrauka 73
	Rodikliai 74

		14.2. Svarbūs ataskaitinio laikotarpio emitento ir grupės įvykiai, jų poveikis finansinėms ataskaitoms 74
		Svarbūs emitento įvykiai74
		Svarbūs grupės įvykiai75
		14.3. Darbuotojai 75
		14.4. Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių, sudarytų komitetų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pragrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo 75
15		Pagrindiniai privalumai bei rizikos ir netikėtumai75
		15.1. Investicijos privalumai75
		15.2. Investicijos rizikos 76
		Rizikos, susijusios su akcinės bendrovė "INVL Baltic Farmland" veikla76
		Su vertybinių popierių rinka susijusios rizikos78
	15.3.	Informacija apie rizikos mastą bendrovėje ir jos valdymą 78
	15.4.	Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai78
16		Per ataskaitinį laikotarpį padarytų pagrindinių investicijų apibūdinimas 79
17		Informacija apie reikšmingus susitarimus, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei 79
18		Informacija apie susijusių šalių sandorius 79
19		Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius79
20		Svarbūs emitento ar grupės įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos79
21		Emitento ir įmonių grupės praėjusių metų įvertinimas bei ateities veiklos planai ir prognozės 79
		21.1. 2018 m. išsikeltų tikslų įgyvendinimo įvertinimas 79
		21.2. Veiklos planai ir prognozės79
		V. KITA INFORMACIJA81
22		Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose ir bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis81
23		Informacija apie audito įmonę 81
24		Duomenys apie viešai skelbtą informaciją 81
		1 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE GRUPĖS ĮMONES, JŲ KONTAKTINIAI DUOMENYS 83
		2 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO86
		3 PRIEDAS. BENDROVĖS VALDYMO ATASKAITA107

I. BENDRA INFORMACIJA

Bendrovė informuoja, kad, įsivertinusi Lietuvos banko valdybos patvirtintas Informacijos atskleidimo taisykles bei Nefinansinių ataskaitų teikimo gaires (nefinansinės informacijos teikimo metodika) ir juose taikomas metodikas atskleisti nefinansinę Bendrovės informaciją, šiame metiniame pranešime pateikiama informacija yra suskirstyta į penkias (V) dalis, atskleidžiančias informaciją apie Bendrovės vertybinius popierius, Bendrovės vadovus, Bendrovės bei grupės veiklą bei kitą Bendrovės vertinimu reikalingą atskleisti informaciją. Bendrovė pažymi, kad metiniame pranešime pateikiama informacija yra reikšminga Bendrovės veiklos rezultatams, būklei bei veiklos poveikiui suprasti.

1 Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas pranešimas

Pranešimas apima AB "INVL Baltic Farmland" finansinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pranešime taip pat atskleidžiama svarbi informacija nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki ataskaitos išleidimo.

2 Pagrindiniai duomenys apie emitentą ir jo įmonių grupę

2.1. INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

Pavadinimas	Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland"
Kodas	303299781
Registracijos adresas	Gynėjų g. 14, 01109, Vilnius
Telefonas	(8 5) 279 0601
Faksas	(8 5) 279 0530
Elektroninis paštas	farmland@invaldainvl.com
Interneto tinklalapis	www.invlbalticfarmland.lt
LEI kodas	5299000AUE9M1W13ZQ36
Teisinė forma	akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2014-04-29; Juridinių asmenų registras
Registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie bendrovę	Juridinių asmenų registras

2.2. BENDROVĖS TIKSLAI, FILOSOFIJA IR VEIKLOS PRINCIPAI

Pagrindinis "INVL Baltic Farmland" tikslas – investuoti į žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje, ją išnuomojus ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, užtikrinti infliaciją viršijančias pajamas iš nuomos bei siekti pelno iš žemės ūkio paskirties žemės kainų augimo. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio produkcijos kainos nustatomos pasaulio rinkose, ši investicija leidžia dalyvauti pasaulinėje maisto tiekimo grandinėje.

"INVL Baltic Farmland" įkurta 2014 m. balandžio 29 d., atskyrus dalį turto nuo "Invaldos INVL" – vienos pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse. "INVL Baltic Farmland" valdo 18 bendrovių, investuojančių į žemės ūkio paskirties žemę, akcijas, o šioms bendrovėms bendrai priklauso daugiau kaip 3 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje. Daugiau nei 98 proc. valdomos žemės išnuomota ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.

Bendrovė nuo 2014 m. birželio 4 d. yra listinguojama vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius Papildomame sąraše.

"INVL Baltic Farmland" grupės valdomų sklypų administravimas pagal 2015 m. birželio 30 d. sudarytą sutartį perduotas "Invaldos INVL" valdomai bendrovei "INVL Farmland Management", kuriai mokamas atlygis – 7 proc. nuo nuomos pajamų ir 0,5 proc. nuo "INVL Baltic Farmland" kapitalizacijos per metus. Pasiekus didesnį kaip 5 proc. plius metinė infliacija "INVL Baltic Farmland" įmonių – žemės savininkų nuosavo kapitalo vertės augimą, mokamas 20 proc. sėkmės mokestis nuo konsoliduoto nuosavo kapitalo viršijančio aukščiau minėtą rodiklį (taikant aukščiausios buvusios vertės, arba "high watermark" principą).

Atsižvelgiant į sudarytą turto administravimo sutartį, "INVL Baltic Farmland" samdo minimalų žmonių skaičių.

2014 m. Lietuvoje įsigaliojo draudimas vienam asmeniui turėti daugiau kaip 500 hektarų žemės, todėl "INVL Baltic Farmland" plėtra yra apribota, o "INVL Baltic Farmland" generuojamos lėšos yra nukreipiamos dividendų akcininkams mokėjimui.

Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę yra ilgalaikės ir tinkamos investuotojams, kuriuos tenkina grąža iš nuomos bei galimas pelnas iš žemės ūkio paskirties žemės kainų augimo.

2.3. INFORMACIJA APIE ĮMONIŲ GRUPĘ

Bendrovei "INVL Baltic Farmland" priklauso 100 proc. 18 uždarųjų akcinių bendrovių akcijų, kurioms bendrai priklauso daugiau kaip 3 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemių derlingiausiose Lietuvos regionuose. Bendrovės – žemės savininkės ir "INVL Baltic Farmland" 2015 metų birželio 30 d. pasirašė paprastąją turto administravimo sutartį su vienai pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse "Invaldai INVL" priklausančia bendrove "INVL Farmland Management", kuri administruoja bendrovių valdomus sklypus, siekiant užtikrinti pajamų augimą akcininkams bei kelti valdomų sklypų vertę.

2.3.2. pav. AB "INVL Baltic Farmland" žemės ūkio paskirties žemės portfelis ir dirbamos žemės našumas Pastaba: Bendrovei priklausantys sklypai yra derlingiausiuose Lietuvos regionuose. Žemėlapyje jie išryškinti mėlynai.

Įmonės pavadinimas	Rajonas, kuriame įmonė nuomoja žemę	Plotas, ha	Žemės ūkio naudmenų plotas, ha
UAB "Avižėlė"	Rokiškio raj., Anykščių raj.	113,82	107,51
UAB "Beržytė"	Biržų raj.	150,49	145,99
UAB "Dirvolika"	Akmenės raj., Joniškio raj., Šiaulių raj.	199,44	192,03
UAB "Duonis"	Jonavos raj., Kėdainių raj., Ukmergės raj.	182,38	174,64
UAB "Ekotra"	Vilkaviškio raj.	238,76	228,70
UAB "Kvietukas"	Pakruojo raj., Pasvalio raj.	119,55	114,22
UAB "Laukaitis"	Pakruojo raj., Pasvalio raj., Šiaulių raj.	204,10	193,44
UAB "Lauknešys"	Biržų raj., Pasvalio raj.	109,94	107,83
UAB "Linažiedė"	Alytaus raj., Jonavos raj., Kaišiadorių raj., Prienų raj.	85,13	80,75
UAB "Pušaitis"	Radviliškio raj.	82,44	81,10
UAB "Puškaitis"	Marijampolės raj., Prienų raj., Vilkaviškio raj.	210,74	204,20
UAB "Sėja"	Kėdainių raj.	86,59	83,71
UAB "Vasarojus"	Anykščių raj., Panevėžio raj., Ukmergės raj.	375,73	364,85
UAB "Žalvė"	Kupiškio raj.	216,88	201,73
UAB "Žemgalė"	Biržų raj., Kupiškio raj., Panevėžio raj.	241,80	232,06
UAB "Žemynėlė"	Šakių raj., Vilkaviškio raj.	72,57	70,81
UAB "Žiemkentys"	Panevėžio raj., Pasvalio raj.	414,70	402,18
		Viso: 3105,06	2985,75

2.3.3. lentelė. Informacija apie AB "INVL Baltic Farmland" žemės ūkio paskirties žemės įmones*.

*Pateikiami duomenys jau išeliminavus žemę, paimamą visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą "Rail Baltica".

3 Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

AB "INVL Baltic Farmland" yra pasirašiusi sutartis su šiuo viešosios apyvartos tarpininku:

• AB Šiaulių bankas (Tilžės g. 149, Šiauliai, tel. (8 41) 595 607) – investicinių paslaugų teikimo sutartį, sutartį dėl vertybinių popierių apskaitos tvarkymo ir paslaugų sutartį dėl dividendų mokėjimo.

4 Informacija apie emitento filialus ir atstovybes

AB "INVL Baltic Farmland" nėra įsteigusi filialų ar atstovybių.

II. INFORMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS

5 Emitento įstatų pakeitimų tvarka

AB "INVL Baltic Farmland" įstatai keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu balsų dauguma, ne mažesne kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų (išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis).

Ataskaitiniu laikotarpiu įstatai buvo keisti 1 (vieną) kartą: 2018 m. balandžio 10 d. vykęs eilinis Bendrovės akcininkų susirinkimas pritarė įstatų pakeitimui, siekiant atitikti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo aktualią redakciją.

Šiuo metu galioja 2018 m. balandžio 18 d. įstatų redakcija. Bendrovės įstatai paskelbti bendrovės puslapyje.

6 Įstatinio kapitalo struktūra

6.1. lentelė. AB "INVL Baltic Farmland" įstatinio kapitalo struktūra 2018 m. gruodžio 31 d.

Akcijų klasė	Akcijų skaičius, vnt.	Bendras akcijų suteikiamų balsavimo tiesių kiekis, vnt.	Nominali vertė, eurai	Bendra nominali vertė, eurai	Dalis įstatiniame kapitale, proc.
Paprastosios vardinės akcijos	3 291 549	3 228 510	0,29	954 549,21	100

Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Akcijų perleidimui apribojimai netaikomi.

6.1. INFORMACIJA APIE SAVAS AKCIJAS

2015 m. spalio 28 d. įvykęs bendrovės "INVL Baltic Farmland" visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl savų akcijų supirkimo, kuris galiojo 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Maksimali vienos akcijos įsigijimo kaina siekė 4,00 eurai, minimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 2,87 eurai. Minėtu laikotarpiu, bendrovė 1 (vieną) kartą inicijavo savų akcijų supirkimą: 2016 m. birželio 21 d. bendrovė paskelbė įsigysianti 1,92 proc. savų akcijų. Atsiskaitymas už pasiūlytas 63 039 vnt. akcijų, įvyko 2016 m. birželio 22 d.

2017 m. kovo 22 d. įvykęs bendrovės "INVL Baltic Farmland" visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl savų akcijų supirkimo, kuris galioja 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Maksimali vienos akcijos įsigijimo kaina siekia 4,50 eurai, minimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 3,16 eurai.

2018 m. balandžio 10 d. įvykęs bendrovės "INVL Baltic Farmland" visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl savų akcijų supirkimo, kuris galioja 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Maksimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 5,00 eurai, minimali vienos akcijos įsigijimo kaina – 3,00 eurai.

2018 m. Bendrovė neinicijavo savų akcijų supirkimų.

2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės turimų savų akcijų skaičius išliko nepakitęs ir siekė 63 039 vnt. "INVL Baltic Farmland" dukterinės įmonės tiesiogiai ar jų pavedimu, bet savo vardu veikiantys asmenys, nėra įsigiję "INVL Baltic Farmland" akcijų.

7 Prekyba emitento vertybiniais popieriais bei reikšminga finansine investicija laikomais vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

7.1. lentelė. AB "INVL Baltic Farmland" akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pagrindinės charakteristikos

3 291 549
3 228 510
0,29
954 549,21
LT0000128753
5299000AUE9M1W13ZQ36
INL1L
Nasdaq Vilnius
Papildomasis prekybos sąrašas
2014-06-04

Bendrovė rinkos formuotojų paslaugomis nesinaudoja.

7.2. lentelė. Prekyba bendrovės akcijomis 2014* – 2018 m. Nasdaq Vilnius biržoje (kas ketvirtį)

	Kaina, eurai			Apyvarta, eurai				Bendra apyvarta
Ataskaitinis periodas	didž.	maž.	pask. sesijos	didž.	maž.	pask. sesijos	Pask. sesijos data	vnt.	eurai
2014 m. II ketv.*	3,450	3,000	3,240	2 505	7	142	2014-06-30	2 436	7 983
2014 m. III ketv.	3,450	2,620	2,750	1 402	3	131	2014-09-30	3 148	9 384
2014 m. IV ketv.	3,150	2,750	2,800	1 750	3	17	2014-12-30	2 292	6 625
2015 m. I ketv.	2,86	2,58	2,82	1 799,56	2,69	42,3	2015-03-31	2 455	6 647,69
2015 m. II ketv.	3,01	2,61	2,79	5 499,57	5,4	22,32	2015-06-30	5 086	14 277,25
2015 m. III ketv.	3,38	2,65	2,81	2 056,53	3,12	367,55	2015-09-30	3 346	10 215,73
2015 m. IV ketv.	3,25	2,73	2,9	1 235	8,76	0	2015-12-30	1 970	5 831,7
2016 m. I ketv.	2,95	2,81	2,9	1 888,41	2,83	388,6	2016-03-31	7 230	20 750,74
2016 m. II ketv.	3,25	2,81	2,96	9 610,52	5,62	0	2016-06-30	6 943	22 061,49
2016 m. III ketv.	3,5	2,97	3,5	2 440,7	5,96	2 440,7	2016-09-30	2 158	6 844,82
2016 m. IV ketv.	3,65	3,15	3,34	9 074,36	3,35	66,8	2016-12-30	6 714	23 658,84
2017 m. I ketv.	4,30	3,15	4,30	2 557,04	26,08	301	2017-03-31	2 905	10 684,95
2017 m. II ketv.	4,01	3,75	3,88	4 516,05	7,56	0	2017-06-30	7 854	29 872,22
2017 m. III ketv.	4,20	3,69	3,80	1 668,16	41,36	0	2017-09-29	2 266	8 730,19
2017 m. IV ketv.	4,20	3,78	3,89	4 908,67	19,45	0	2017-12-29	3 039	12 246,93
2018 m. I ketv.	4,32	3,96	4,32	2 572,64	3,96	0	2018-03-29	1 279	5 463,80
2018 m. II ketv.	4,80	3,9	4,08	1 697	23,4	0	2018-06-29	2 136	9 369,12
2018 m. III ketv.	4,34	3,80	3,80	1 414,08	8,00	380	2018-09-28	2 077	8 347,86
2018 m. IV ketv.	4,00	3,50	3,50	1 365	10,5	238	2018-12-28	1 295	4 623,38

*Duomenys pateikiami nuo bendrovės listingavimo pradžios, t.y. 2014 m. birželio 4 d.

	2014*	2015	2016	2017	2018
Akcijų kaina, eurai:
- atidarymo	3,000	2,800	2,950	3,340	4,300
- aukščiausia	3,450	3,380	3,700	4,300	4,800
- žemiausia	2,620	2,580	2,810	3,150	3,500
- vidutinė	2,969	2,876	3,181	3,754	4,111
- paskutinė	2,800	2,900	3,340	3,890	3,500
Akcijų apyvarta, vnt.	7 876	12 857	23 045	16 064	1 057
Akcijų apyvarta, eurai	23 992,4	36 972,37	73 315,89	61 534,29	24 376,6
Bendras sandorių skaičius, vnt.	133	199	219	179	105

7.3. lentelė. Prekyba AB "INVL Baltic Farmland" akcijomis 2014* – 2018 m.

*Duomenys pateikiami nuo bendrovės listingavimo pradžios, t.y. 2014 m. birželio 4 d.

7.4. lentelė. Akcijų kapitalizacija 2014 m.* – 2018 m.

Paskutinė sesijos data	Balsavimo teisę turinčių akcijų kiekis, vnt.	Paskutinė mokėta kaina, eurai	Kapitalizacija, eurai
2014-06-30	3 294 209	3,24	10 673 237
2014-09-30	3 294 209	2,75	9 059 075
2014-12-30	3 292 259	2,80	9 218 325
2015-03-31	3 291 549	2,82	9 282 168
2015-06-30	3 291 549	2,79	9 183 422
2015-09-30	3 291 549	2,81	9 249 253
2015-12-30	3 291 549	2,90	9 545 492
2016-03-31	3 291 549	2,90	9 545 492
2016-06-30	3 228 510	2,96	9 556 390
2016-09-30	3 228 510	3,50	11 299 785
2016-12-30	3 228 510	3,34	10 783 223
2017-03-31	3 228 510	4,30	13 882 593
2017-06-30	3 228 510	3,88	12 526 619
2017-09-29	3 228 510	3,80	12 268 338
2017-12-29	3 228 510	3,89	12 558 904
2018-03-29	3 228 510	4,32	13 947 163
2018-06-29	3 228 510	4,08	13 172 321
2018-09-28	3 228 510	3,80	12 268 338
2018-12-28	3 228 510	3,50	11 299 785

*Duomenys pateikiami nuo bendrovės listingavimo pradžios, t.y. 2014 m. birželio 4 d.

7.1. pav. AB "INVL Baltic Farmland" akcijų apyvarta, akcijos kainos ir indeksų pokytis¹

7.2. pav. AB "INVL Baltic Farmland" akcijų kainos pokytis

¹ OMXV indeksas – tai visu akcijų indeksas, kuri sudaro visos NASDAQ Vilnius Oficialiajame ir Papildomajame sąraše kotiruojamos bendrovės, išskyrus tas bendroves, kuriose vienas akcininkas valdo 90 proc. ir daugiau išleistu akcijų. OMX Baltic Real Estate GI indeksas – tai Baltijos šaliu finansinio sektoriaus grąžos indeksas, sukurtas naudojantis ICB (Industry Classification Benchmark) klasifikavimo standartu, kuri administruoja FTSE grupe.

8 Dividendai

Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.

2018 m. balandžio 10 d. vykęs Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino naujos redakcijos Bendrovės mokėjimo dividendų politiką. Įgyvendinant politikos nuostatas, numatyta skirti 0,10 eurų dividendų vienai akcijai (išimtys dėl kurių skirama dividendo dalis gali mažėti / didėti atskleista Bendrovės dividendų mokėjimo politikoje).

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos, po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo, pabaigoje.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymus, nuo 2014 metų dividendai apmokestinami 15 proc. mokesčio tarifu. Mokesčius apskaičiuoja, išskaito ir į biudžetą (valstybei) sumoka pati bendrovė² .

2018 m. balandžio 10 d. įvykęs AB "INVL Baltic Farmland" visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė skirti 0,15 eurų dividendų vienai akcijai.

Dividendus gavo tie asmenys, kurie dešimtos darbo dienos po sprendimą dėl dividendų mokėjimo priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje, t. y. 2018 m. balandžio 24 d., buvo AB "INVL Baltic Farmland" akcininkai.

2018 m. gegužės 8 d. AB "INVL Baltic Farmland" paskelbė, kad dividendus pradėjo mokėti nuo 2018 m. gegužės 9 d. Dividendai buvo pervesti tiems bendrovės akcininkams, kurie yra nurodę galiojančias atsiskaitomąsias banko sąskaitas.

Bendrovė savo internetiniame puslapyje, skiltyje Investuotojams skelbia aktualią su Bendrovės išmokėtais dividendais susijusią informaciją, taip pat dividendų mokėjimo tvarką.

8.1. lentelė. Su akcijomis susiję rodikliai

Bendrovės*	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.
Akcijos buhalterinė vertė, EUR	3,02	3,21	3,51	3,72	3,91
Kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/Bv)	0,93	0,90	0,95	1,05	0,89
Dividendų pajamingumas, proc.	-	2,1	2,0	1,8	4,3
Dividendai / grynasis pelnas	-	0,24	0,18	0,26	0,43

*Bendrovė internetiniame puslapyje skelbia savo veikloje naudojamus veiklos bei finansinių rodiklių apibrėžimus bei formules (Alternatyvius veiklos rodiklius (AVR)). Internetiniame puslapyje skiltis "Investuotojams" → "Ataskaitos" → "Veiklos rodiklių formulės". Nuoroda internetiniame puslapyje

https://www.invlbalticfarmland.com/lit/lt/investuotojams/veiklos-rodikliu-formules

2Ši informacija neturi būti traktuojama kaip mokesčių konsultacija.

9 Akcininkai

9.1. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS

Bendras akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcininkų skaičius 2018 m. gruodžio 31 d. – 3 338. Bendrovėje akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises, nėra.

9.1.1. lentelė. Akcininkai, 2018 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise turėję ar valdę daugiau kaip 5 procentus AB "INVL Baltic Farmland" įstatinio kapitalo ir (arba) balsų.

	Nuosavybės		Balsų dalis, proc.
Akcininko vardas, pavardė, įmonės kodas, pavadinimas, adresas	teise priklausančių akcijų kiekis, vnt.	Įstatinio kapitalo dalis, proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiami balsai, proc.	Netiesiogiai turimi balsai, proc.	Balsų dalis iš viso, proc.
UAB "LJB Investments", į. k. 300822575, A. Juozapavičiaus g. 9A, Vilnius	977 751	29,70	30,28	0	30,28
Irena Ona Mišeikienė	931 831	28,31	28,86	0	28,86
UAB "Lucrum investicija", į. k. 300806471, Gynėjų g. 14, Vilnius	479 310	14,56	14,85	0	14,85
Alvydas Banys	252 875	7,68	7,83	47,133	54,96
Darius Šulnis	0	0,00	0,00	54,964	54,96
Indrė Mišeikytė	64 450	1,96	2,0	52,965	54,96
Eglė Surplienė	0	0,00	0,00	54,966	54,96
Ilona Šulnienė	185 000	5,62	5,73	0	5,73

9.1.1. pav. Balsų pasiskirstymas 2018 m. gruodžio 31 d.

³ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 26 str. 1 d. 6 p. ir 2 d., laikoma, kad Alvydas Banys turi kontroliuojamos UAB "LJB investments" balsus ir akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" vadovų Dariaus Šulnio ir Indrės Mišeikytės balsus.

⁴ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 26 str. 1 d. 6 p. ir 2 d., laikoma, kad Darius Šulnis turi kontroliuojamos UAB "Lucrum investicija" balsus ir akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" vadovų Alvydo Banio ir Indrės Mišeikytės balsus.

⁵ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 26 str. 2 d., laikoma, kad Indrė Mišeikytė turi akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" vadovų Alvydo Banio ir Dariaus Šulnio balsus.

⁶ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 26 str. 1 d. 6 p. ir 2 d., laikoma, kad Eglė Surplienė turi akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" vadovų Alvydo Banio, Dariaus Šulnio ir Indrės Mišeikytės balsus.

9.1.2. lentelė. Akcininkų pasiskirstymas pagal investuotojų grupes 2018 m. gruodžio 31 d.

Investuotojų grupė	Akcininkai		Akcininkams priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis
	Skaičius	Dalis, proc.	Kiekis	Dalis, proc.
Fiziniai asmenys	3 321	99,49	1 763 285	54,62
Juridiniai asmenys (privačios bendrovės, finansinės institucijos ir draudimo bendrovės bei jų klientai)	17	0,51	1 465 225	45,38
Viso	3 338		3 228 510

9.1.2. pav. Akcininkų pasiskirstymas pagal investuotojų grupes 2018 m. gruodžio 31 d.

9.1.3. lentelė. Akcininkų pasiskirstymas pagal šalis 2018 m. gruodžio 31 d.

Regionai	Akcininkai		Akcininkams priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis
	Skaičius	Dalis, proc.	Kiekis	Dalis, proc.
Lietuva	3 295	98,71	3 220 798	99,77
Kitos ES šalys	31	0,93	6 912	0,21
Ne ES šalys	12	0,36	800	0,02
Viso	3 338		3 228 510

9.2. AKCIJŲ SUTEIKIAMOS TEISĖS IR PAREIGOS

9.2.1. AKCININKŲ TEISĖS

Bendrovės akcininkai turi šias turtines ir neturtines teises:

• 1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);
• 2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;
• 3) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;
• 4) nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis;
• 5) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas teisės aktų nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;
• 6) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
• 7) kitas įstatymų nustatytas turtines teises;
• 8) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
• 9) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais;
• 10) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
• 11) gauti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytą informaciją apie bendrovę;
• 12) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
• 13) kitas įstatymuose ir bendrovės įstatuose nustatytas neturtines teises.

9.2.2. AKCININKŲ PAREIGOS

Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę "už", privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti.

Asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba įgijęs dalį akcinės bendrovės akcijų iš šios akcinės bendrovės visų akcijų savininko, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įgytų akcijų skaičius, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, kai įgyjama skirtingų klasių akcijų, jų nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įgijusį asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė ir ir juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai). Kartu su pranešimu pateikiamas ir akcijų įgijimą patvirtinantis dokumentas ar jo išrašas. Jeigu pateikiamas dokumento išrašas, jame turi būti nurodytos sandorio šalys, sandorio objektas ir akcijų įgijimo data.

Sutartims tarp bendrovės ir visų jos akcijų savininko privaloma paprasta rašytinė forma, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.

Akcininkas turi grąžinti bendrovei dividendą, jeigu jis buvo išmokėtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo imperatyvias normas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti.

Kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį ar juridinį asmenį atstovauti jam palaikant santykius su bendrove ir kitais asmenimis.

III. EMITENTO ORGANAI

10 Struktūra, organų įgaliojimai, organų narių paskyrimų ir pakeitimų tvarka

Visuotinis akcininkų susirinkimas
Valdyba (3 nariai)
Direktorius

AB "INVL Baltic Farmland" turi visuotinį akcininkų susirinkimą, vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą (direktorių) bei kolegialų valdymo organą – valdybą. Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.

10.1. VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS

10.1.1. VISUOTINIO AKCININKŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJA

Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos (penktosios darbo dienos iki susirinkimo) pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.

Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

• keisti bendrovės įstatus, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
• keisti bendrovės buveinę;
• rinkti valdybos narius;
• atšaukti valdybą ar jos narius;
• rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
• nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
• priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
• priimti sprendimą keisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio;
• priimti sprendimą keisti uždarosios akcinės bendrovės akcijų sertifikatus į akcijas;
• tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį; ;
• priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
• priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;
• priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;
• priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
• priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
• priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;
• priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
• priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų;
• priimti sprendimą dėl Akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams taisyklių (toliau Akcijų suteikimo taisyklės) patvirtinimo;
• priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
• priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę;
• priimti sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;
• priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
• rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.

10.1.2. AB "INVL BALTIC FARMLAND" AKCININKŲ SUSIRINKIMŲ ORGANIZAVIMO TVARKA

Su susirinkimo darbotvarke susijusiais dokumentais, sprendimų dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo projektais, dokumentais, kurie turi būti pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, ir kita informacija, susijusia su akcininko teisių įgyvendinimu, akcininkai gali susipažinti bendrovės buveinėje darbo valandomis.

Akcininkai turi teisę (i) siūlyti papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, su kiekvienu siūlomu papildomu klausimu pateikdami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo projektą arba, kai sprendimo priimti nereikia, - akcininko paaiškinimą (šią teisę turi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų). Siūlymas papildyti darbotvarkę pateikiamas raštu registruotu paštu bendrovei adresu Gynėjų g. 14, Vilnius arba įteikiant pasirašytinai bendrovės atstovui bendrovės patalpose, arba elektroniniu paštu adresu farmland@invaldainvl.com. Darbotvarkė papildoma, jeigu siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo; (ii) siūlyti sprendimų projektus dėl klausimų, kurie yra įtraukti ar bus įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, bet kuriuo metu iki visuotinių akcininkų susirinkimo dienos (raštu registruotu paštu bendrovei adresu Gynėjų g. 14, Vilnius arba įteikiant pasirašytinai bendrovės atstovui bendrovės patalpose, arba elektroniniu paštu adresu farmland@invaldainvl.com) ar raštu susirinkimo metu (šią teisę turi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų); (iii) iš anksto pateikti bendrovei klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo, raštu registruotu paštu bendrovei adresu Gynėjų g. 14, Vilnius, įteikiant pasirašytinai bendrovės atstovui bendrovės patalpose, ar išsiunčiant klausimus bendrovei elektroniniu paštu adresu farmland@invaldainvl.com. Į klausimus gautus elektroniniu paštu bendrovė pasilieka teisę atsakyti tiems akcininkams, kurių tapatybę bus galima nustatyti ir kurių užduoti klausimai yra nesusiję su bendrovės konfidencialia informacija ar komercine paslaptimi.

Akcininkas, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį arba juridinį asmenį dalyvauti ir balsuoti jo vardu visuotiniame akcininkų susirinkime. Fizinio asmens išduotas įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Visuotiniame akcininkų susirinkime įgaliotinis turi tokias pačias teises, kokias turėtų jo atstovaujamas akcininkas. Įgalioti asmenys turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, kurį turi pateiki ne vėliau kaip iki visuotinio akcininkų susirinkimo registracijos pradžios. Užsienyje išduotas įgaliojimas turi būti išverstas į lietuvių kalbą ir legalizuotas įstatymų nustatyta tvarka. Bendrovė nenustato specialios įgaliojimo formos.

Akcininkas gali elektroninių ryšių priemonėmis įgalioti fizinį ar juridinį asmenį dalyvauti ir balsuoti jo vardu visuotiniame akcininkų susirinkime. Toks įgaliojimas notaro netvirtinamas. Elektroninių ryšių priemonėmis išduotą įgaliojimą akcininkas turi patvirtinti elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo programine įranga ir patvirtintu Lietuvos Respublikoje galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu. Apie elektroninių ryšių priemonėmis duotą įgaliojimą akcininkas privalo pranešti bendrovei elektroniniu paštu farmland@invaldainvl.com ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Elektroninių ryšių priemonėmis duotas įgaliojimas ir pateiktas pranešimas turi būti rašytiniai ir gali būti pateikiami bendrovei elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti akcininko tapatybę.

Bendrovė nesudaro galimybės dalyvauti ir balsuoti susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis.

Akcininkas arba jo įgaliotinis gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį, tokiu atveju reikalavimas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą netaikomas. Bendrojo balsavimo biuletenio forma pateikiama bendrovės interneto svetainėje www.invlbalticfarmland.com meniu punkto skiltyje Investuotojams.

Jeigu akcininkas reikalauja, bendrovė ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, neatlygintinai išsiunčia bendrąjį balsavimo biuletenį registruotu laišku arba įteikia jį asmeniškai pasirašytinai. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas akcininko arba jo įgalioto asmens. Užpildytas ir akcininko arba kito asmens, turinčio teisę balsuoti, pasirašytas bendrasis balsavimo biuletenis ir teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas turi būti pateikiami bendrovei raštu ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki susirinkimo, juos siunčiant registruotu paštu adresu Gynėjų g. 14, LT-01109 Vilnius, arba pristatant bendrovei pasirašytinai darbo dienomis į bendrovės buveinę aukščiau nurodytu adresu.

Kad akcininkams būtų patogu rasti informaciją apie šaukiamą susirinkimą, siūlomus sprendimų projektus, balsavimo biuletenius ir pan., taip pat sužinoti įvykusių akcininkų susirinkimų priimtus sprendimus, bendrovės tinklalapyje skiltyje Investuotojams yra sukurta Akcininkų susirinkimų sritis.

Per 2018 m. vyko 2 (du) AB "INVL Baltic Farmland" visuotiniai akcininkų susirinkimai.

Eilinis visuotinis susirinkimas įvyko 2018 m. balandžio 10 d. Visais darbotvarkės klausimais buvo balsuota raštu iš anksto. Sprendimai priimti vienbalsiai. Susirinkimo metu buvo susipažinta su Bendrovės konsoliduotu metiniu pranešimu, nepriklausomo auditoriaus išvada apie Bendrovės finansines ataskaitas bei metinį pranešimą, patvirtinti konsoliduoti ir Bendrovės 2017 metų finansiniai ataskaitų rinkiniai bei nuspręsta paskirstyti Bendrovės pelną (skiriant 0,15 eurų dividendų akcijai). Taip pat priimtas sprendimas dėl Bendrovės savų akcijų supirkimo, patvirtinta naujos redakcijos Bendrovės dividendų mokėjimo politika, išrinkti nauji Bendrovės valdybos nariai ketverių metų kadencijai bei patvirtinti naujos redakcijos Bendrovės įstatai.

2018 m. spalio 18 d. Bendrovė paskelbė apie 2018 m. lapkričio 9 d. šaukiamą visuotinį neeilinį akcininkų susirinkimą bei akcininkus informavo apie visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę bei sprendimų projektus. 2018 m. lapkričio 9 d. "INVL Baltic Farmland" paskelbė įvykusio akcininkų susirinkimo sprendimus: sutartis dėl AB "INVL Baltic Farmland" 2018 metų metinių finansinių ataskaitų audito sudaroma su audito įmone "PricewaterhouseCoopers", nustatant 6 300 eurų atlyginimą už metinio finansinio ataskaitų rinkinio auditą bei nuomonės pareiškimą apie metinį pranešimą (pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas ir mokamas papildomai teisės aktuose nustatyta tvarka).

10.2. VALDYBA

10.2.1. VALDYBOS KOMPETENCIJA

Valdyba savo funkcijas atlieka 4 metus arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.

Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus valdybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui. Kai bendrovės įstatai keičiami dėl valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti iš pareigų visą valdybą arba atskirus jos narius (įskaitant pirmininką). Valdybos narys turi teisę atsistatydinti iš jo einamų pareigų iki kadencijos pabaigos, apie tai raštu pranešdamas valdybai ne vėliau kaip prieš 14 dienų.

Valdyba turi visus bendrovės įstatuose numatytus įgaliojimus, taip pat tuos, kuriuos valdybai priskiria įstatymai. Valdybos veikla grindžiama kolegialiu klausimų svarstymu ir sprendimų priėmimu, taip pat bendra atsakomybe akcininkų susirinkimui už priimtų sprendimų padarinius. Bendrovės valdyba, siekdama kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams bei siekdama užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą ir skaidrumą, glaudžiai bendradarbiauja su bendrovės vadovu. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.

Valdyba svarsto ir tvirtina:

• bendrovės metinį pranešimą;
• bendrovės tarpinį pranešimą;
• bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;
• pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
• bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus.

Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal įstatymus turi būti vieša.

Valdyba priima sprendimus:

• bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;
• steigti bendrovės filialus ir atstovybes;
• dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);
• dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
• dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
• įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo;
• kitus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.

Valdyba analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie:

• 1. bendrovės veiklos organizavimą;
• 1. bendrovės finansinę būklę;
• 1. ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

Valdyba analizuoja, vertina bendrovės ir konsoliduotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei metiniu pranešimu teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.

10.2.2. AB "INVL BALTIC FARMLAND" VALDYBOS DARBO TVARKA

Bendrovės valdybos sudarymo mechanizmas užtikrina, kad objektyviai, nešališkai ir tinkamai bus atstovaujami bendrovės smulkiųjų akcininkų interesai: likus ne mažiau kaip 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatoma rinkti valdybos narius (narį), akcininkams pilnai atskleidžiama informacija apie kandidatus į valdybos narius, nurodant, jų vardus, pavardes, į kokių kitų bendrovių priežiūros ar valdymo organus jie yra išrinkti, kokių bendrovių akcijų paketus, didesnius nei 1/20, valdo, visos kitos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą, duomenys apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, informacija, ar jiems yra taikytos administracinės administracinio poveikio priemonės ar baustas už nusižengimus/nusikaltimus ekonomikai, verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ar jie neturi įsipareigojimų arba ar neatlieka funkcijų, kurios keltų grėsmę saugiai ir patikimai bendrovės veiklai, ar kandidatai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus vadovams.

Valdyba ne rečiau kaip kartą per metus numato atlikti savo veiklos įvertinimą. Šis įvertinimas apima valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą.

Kiekvienas AB "INVL Baltic Farmland" valdybos narys privalo nepainioti Bendrovės turto su savo turtu ir nenaudoti jo ar informacijos, gautos vykdant valdybos nario funkcijas, asmeninei naudai ar trečiųjų asmenų naudai kitaip, nei leidžia visuotinis akcininkų susirinkimas ir valdyba.

Kiekvienas AB "INVL Baltic Farmland" valdybos narys per 5 (penkias) darbo dienas privalo pranešti bendrovės vadovui ar valdybos pirmininkui, jeigu pasikeitė duomenys, kurie buvo pateikti akcininkams prieš išrenkant asmenį valdybos nariu. Pasikeitusi informacija akcininkams atskleidžiama bendrovės metiniame pranešime.

Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose bei skiria pakankamai laiko ir dėmesio valdybos nario pareigoms atlikti. Per 2018 metus viso įvyko 9 AB "INVL Baltic Farmland" valdybos posėdžiai. Nuo bendrovės veiklos pradžios valdybą sudaro Alvydas Banys, Indrė Mišeikytė ir Darius Šulnis. Per 2018 m. Alvydas Banys, Darius Šulnis bei Indrė Mišeikytė nepraleido nė vieno valdybos posėdžio, dalyvavo juose asmeniškai.

10.3. DIREKTORIUS

Direktorių renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba. Su direktoriumi sudaroma darbo sutartis. Direktorius pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Valdybai priėmus sprendimą atšaukti direktorių, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama.

Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, valdybos sprendimais. Direktorius yra atskaitingas valdybai.

Direktorius organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Direktorius veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Sandorius dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma), taip pat sandorius dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, sandorius dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, direktorius gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti.

Direktorius atsako už:

• bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;
• metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą;sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto parengimą, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą, sprendimui dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo priimti. Tarpiniam pranešimui mutatis mutandis taikomos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatos, reglamentuojančios metinio pranešimo rengimą ir skelbimą;
• Akcijų suteikimo taisyklių projekto parengimą;
• sutarties su audito įmone sudarymą;
• informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, valdybai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;
• bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
• bendrovės dokumentų pateikimą Lietuvos bankui ir Centriniam vertybinių popierių depozitoriumui;
• Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame dienraštyje;
• pranešimą akcininkams ir valdybai apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai;
• informacijos pateikimą akcininkams;
• kitų teisės aktuose, bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nurodytų pareigų vykdymą.

Direktorius privalo saugoti bendrovės komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją, kurias sužinojo eidamas šias pareigas.

11 Informacija apie bendrovės valdybos narius, buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančią įmonę

AB "INVL Baltic Farmland" valdyba naujai ketverių metų kadencijai išrinkta 2018 m. balandžio 10 d. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Bendrovės akcininkai patvirtino tokios pačios sudėties valdybą, kaip ir veikusią 2014-2018 m. : valdybos pirmininku išrinktas Alvydas Banys, o nariais – Indrė Mišeikytė bei Darius Šulnis. Nuo 2015 m. birželio 30 d. bendrovės direktorės pareigas užima Eglė Surplienė.

Kadencijos laikotarpis	2018 – 2022 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija	Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Statybos ekonomikos fakultetas, inžinieriaus ekonomisto magistro laipsnis. Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis.
Darbo patirtis	Nuo 2013 m. liepos AB "Invalda INVL'' – patarėjas Nuo 2007 m. UAB "LJB Investments" – direktorius Nuo 2007 m. UAB "LJB property" – direktorius 1996 – 2006 m. AB "Invalda" – viceprezidentas 1996 – 2007 m. UAB "Nenuorama" – prezidentas
Turimos AB "INVL Baltic Farmland" akcijos	Tiesiogiai: akcijų – 252 875 vnt.; įstatinio kapitalo – 7,68 proc., balsų – 7,83 proc. Kartu su susijusia įmone "LJB Investments": akcijų – 1 230 626 vnt., įstatinio kapitalo – 37,38 proc., balsų – 38,11 proc. Su kitais "INVL Baltic Farmland" valdybos nariais balsų dalis iš viso – 54,96 proc.
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje	AB "Invalda INVL" – valdybos pirmininkas UAB "Litagra" – valdybos narys UTIB "INVL Technology" – patariamojo komiteto narys

	Indrė Mišeikytė - valdybos narė
Kadencijos laikotarpis	2018 – 2022 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija	Vilniaus Technikos Universitetas, Architektūros fakultetas. Įgytas – architektūros magistro laipsnis.
Darbo patirtis	Nuo 2012 m. gegužės AB "Invalda INVL'' – patarėja Nuo 2013 m. birželio AB "Invalda privatus kapitalas" – patarėja Nuo 2002 m. UAB "Inreal valdymas" – architektė 2000 – 2002 m. UAB "Gildeta" – architektė
Turimos AB "INVL Baltic Farmland" akcijos	Tiesiogiai: akcijų – 64 450 vnt.; įstatinio kapitalo – 1,96 proc., balsų – 2 proc. Su kitais "INVL Baltic Farmland" valdybos nariais balsų dalis iš viso – 54,96 proc.
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje	AB "Invalda INVL" – valdybos narė AB "Invalda privatus kapitalas'' – valdybos narė UTIB "INVL Technology" – patariamojo komiteto narė

	Darius Šulnis - valdybos narys
Kadencijos laikotarpis	2018 – 2022 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija	Duke universitetas JAV, verslo administravimo magistras (Global Executive MBA). Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, apskaitos ir audito magistro laipsnis. Finansų maklerio licencija (generalinė) Nr. A109.
Darbo patirtis	2006 – 2011 m. AB "Invalda" prezidentas. 2011 – 2013 m. AB "Invalda" patarėjas. Nuo 2013 m. gegužės mėn. perrinktas AB "Invalda INVL" prezidentu. 2002 – 2006 m. UAB "Invalda Real Estate" (dabartinis pavadinimas UAB "Inreal valdymas") – direktorius. 1994 – 2002 m. AB FMĮ "Finasta" – direktorius.
Turimos AB "INVL Baltic Farmland" akcijos	Tiesiogiai: akcijų – 0 vnt.; įstatinio kapitalo ir balsų – 0 proc. Kartu su susijusia įmone "Lucrum investicija": akcijų – 479 310 vnt., įstatinio kapitalo – 14,56 proc. Su kitais "INVL Baltic Farmland" valdybos nariais balsų dalis iš viso – 54,96 proc.
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje	AB "Invalda INVL" – valdybos narys, prezidentas UAB "INVL Asset Management" valdybos pirmininkas UAB "Litagra" – valdybos narys AB "Šiaulių bankas" – Stebėtojų tarybos narys

Eglė Surplienė – direktorė

Išsilavinimas, kvalifikacija

Vilniaus Universitetas, Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas, Ekonominės kibernetikos specialybė, Ekonomisto – matematiko diplomas (prilyginamas Magistro laipsniui). 2009 m. – Award in Financial Planing (CII organizuota programa ir egzaminas) sertifikatas 2005 m. – OMX Vilnius prekybininko sertifikatas 1996 m. – Generalinė Finansų maklerio licencija

Lentelės pabaiga kitame puslapyje

Atkelta iš ankstesnio puslapio

Darbo patirtis	2009 m. spalis iki dabar – Gerovės valdytoja, UAB FPĮ "Gerovės valdymas" 2009 m. kovas iki dabar – UAB "DIM investment" direktorė 2014 m. rugsėjis – 2016 m. birželis – UAB "Margio investicija" direktorė 2006 m. rugpjūtis - 2009 m. spalis – AB FMĮ Finasta, AB bankas Finasta, VIP klientų vadybininkė, gerovės valdytoja 2005 m. birželis - 2006 m. liepa – UAB "Žabolis ir partneriai", projektų vadovė 1999 m. birželis - 2005 m. birželis – LR vertybinių popierių komisijos narė, LR Vertybinių popierių komisijos pirmininko pavaduotoja 1995 m. birželis - 1999 m. birželis – UAB FMĮ "Vilfima", Emitentų skyriaus darbuotojas, vadovas 1993 m. birželis - 1995 m. birželis – LR Vertybinių popierių komisija, rinkos priežiūros skyrius.
Turimos AB "INVL Baltic Farmland" akcijos	Tiesiogiai: akcijų – 0 vnt.; įstatinio kapitalo – 0 proc., balsų – 0 proc. Su "INVL Baltic Farmland" valdybos nariais balsų dalis iš viso – 54,96 proc.
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje	UAB "Atelier investment management" (iki 2018 m. sausio veikė pavadinimu UAB "Gerovės kūrimas") – valdybos pirmininkė Bendrovės "Ars Lab limited IE" – valdybos narė UAB FPĮ "Gerovės valdymas" – direktorė KŪB "Gerovės partneriai" – tikrasis narys VŠĮ "Iniciatyvos fondas" – direktorė UAB "DIM investment" – direktorė

AB "INVL Baltic Farmland" buhalterinės apskaitos paslaugas bei su buhalterinės apskaita susijusių dokumentų rengimą teikia bendrovė AB "Invalda INVL" pagal 2014 m. balandžio 30 d. sutartį Nr. 20140430/03.

12 Informacija apie bendrovės audito komitetą

AB "INVL Baltic Farmland" audito komitetas sudaromas iš dviejų nepriklausomų narių. Audito komiteto narius ketverių metų kadencijai renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas.

Pagrindinės audito komiteto funkcijos:

• teikti bendrovės valdybai rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu bei sutarties su audito įmone sąlygomis;
• stebėti išorės audito atlikimo procesą;
• stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;
• stebėti bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;
• stebėti bendrovės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų veiksmingumą bei kartą per finansinius metus įvertinti vidaus audito funkcijos poreikį.
• stebėti, ar valdybos nariai ir/ar vadovai tinkamai atsižvelgia į audito įmonės teikiamas rekomendacijas ir pastabas.

AB "INVL Baltic Farmland" audito komiteto narys turi teisę atsistatydinti pateikęs apie tai rašytinį pranešimą Bendrovės valdybai prieš 14 dienų. Bendrovės valdyba, gavusi Audito komiteto nario pranešimą apie atsistatydinimą ir įvertinusi visas su tuo susijusias aplinkybes, gali priimti sprendimą arba sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris išrinktų naują Audito komiteto narį, arba klausimą dėl Audito komiteto nario rinkimų atidėti iki artimiausio Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo. Naujas narys bet kuriuo atveju renkamas iki veikiančio Audito komiteto kadencijos pabaigos.

12.1. AUDITO KOMITETO DARBO TVARKA

Audito komitetas apie savo veiklą informuoja Bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, pateikdamas jam rašytinę ataskaitą.

Audito komitetas yra kolegialus organas, sprendimus priimantis posėdžių metu. Audito komitetas gali priimti sprendimus ir jo posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja abu komiteto nariai. Sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja abu Audito komiteto nariai. Audito komiteto narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu. Balsavimui raštu prilyginamas balsavimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.

Audito komitetų posėdžių sušaukimo iniciatyvos teisę turi abu Audito komiteto nariai. Apie šaukiamą posėdį, jame numatomus svarstyti klausimus bei siūlomus sprendimų projektus kitas Audito komiteto narys informuojamas ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas raštu (el. paštu arba faksu). Audito komiteto posėdžiai neprotokoluojami, o priimtus sprendimus pasirašo abu komiteto nariai. Kai abu Audito komiteto nariai balsavo raštu, sprendimą surašo ir pasirašo Bendrovės vadovo paskirtas Audito komiteto sekretorius. Sprendimas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo Audito komiteto posėdžio dienos.

Audito komitetas turi teisę į savo posėdžius kviesti Bendrovės vadovą, valdybos narius (narį), vyriausiąjį finansininką, darbuotojus, tiesiogiai atsakingus už Bendrovės finansus, apskaitą ir iždo klausimus bei išorės auditorius. Už darbą Audito komitete jo nariams gali būti mokamas atlyginimas. Audito komiteto narių atlyginimą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, nustatydamas maksimalų vienos valandos atlyginimą.

Bendrovės audito komitetas savo veikloje vadovaujasi 2017 m. kovo 22 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintomis audito komiteto nuostatais (toliau gali būti vadinamos Nuostatais). Nuostatai paskelbti Bendrovės internetiniame puslapyje skiltyje Investuotojams.

12.2. BENDROVĖS AUDITO KOMITETO NARIAI

2017 m. kovo 22 d. vykusiame akcininkų susirinkime į audito komitetą išrinkti UAB "Moore Stephens Vilnius" partnerė ir auditorė Dangutė Pranckėnienė ir UAB "Biotechpharma" vykdomasis direktorius Tomas Bubinas ketverių metų kadencijai. Abu nariai yra nepriklausomi, pateikę savo nepriklausomumo patvirtinimą įrodančią pažymą.

Ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovės audito komiteto narių sudėtis liko nepakitusi.

Tomas Bubinas – nepriklausomas audito komiteto narys

Kadencijos laikotarpis	2017 – 2021 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija	2004 – 2005 m. Baltic Management Institute (BMI) verslo administravimo magistras 1997 – 2000 m. Licencijuotųjų ir atestuotųjų apskaitininkų asociacijos (Association of Chartered Certified Accountants, ACCA ) narys 1997 m. Lietuvos atestuotasis auditorius 1988 – 1993 m. Vilniaus universitetas, ekonomikos magistras
Darbo patirtis	Nuo 2013 m. UAB "Biotechpharma" – vykdomasis direktorius 2010 – 2012 m. "TEVA Biopharmaceuticals USA" – vyresnysis direktorius 2004 – 2010 m. "Teva Pharmaceuticals" finansų vadovas Baltijos šalims 2001 – 2004 m. "Sicor Biotech" finansų direktorius 1999 - 2001 m. "PricewaterhouseCoopers" – vyresnysis vadybininkas 1994 - 1999 m. "Coopers & Lybrand" – vyresnysis auditorius, vadybininkas
Turimos "INVL Baltic Farmland" akcijos	-

Dangutė Pranckėnienė – nepriklausoma audito komiteto narė

Kadencijos laikotarpis	2017 – 2021 m.
Išsilavinimas, kvalifikacija	1995 - 1996 m. Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, Verslo administravimo magistras
	1976 - 1981 m. Vilniaus universitetas, Ekonomikos magistro laipsnis
	The International Coach Union (ICU), profesionalios koučerės vardas, pažymėjimo Nr. LT-51. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, auditoriaus vardas, pažymėjimo Nr. 000345.
Darbo patirtis	Nuo 1997 m. UAB "Moore Stephens Vilnius" (ankstesnis pavadinimas "Verslo auditas") – partnerė 1996 – 1997 m. UAB "Deloitte & Touche" – audito vadybininkė 1995 – 1996 Vilniaus Gedimino Technikos universitetas – lektorė 1982 – 1983 m. Vilniaus universitetas – lektorė
Turimos "INVL Baltic Farmland" akcijos	-

13 Informacija apie emitento priskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas valdybos nariams ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei

Bendrovės vadovui mokamas pastovus mėnesinis atlyginimas. Bendrovėje nėra patvirtintos politikos, pagal kurią vadovams būtų mokama kintamoji atlyginimo dalis.

2018 m. Bendrovės valdybos nariams, kaip bendrovės akcininkams išmokėta 40 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius. Bendrovės valdybos narių kontroliuojančioms įmonėms išmokėta 256 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius. Fiziniams asmenims, susijusiems su Bendrovės valdybos nariais, Bendrovė išmokėjo 119 tūkst. eurų dividendų, atskaičius mokesčius. 2018 m. bendrovės valdybos nariams nebuvo perleista turto ar suteikta garantijų. Bendrovė tantjemų valdybos nariams neskyrė. Specialių išmokų bendrovės vadovams taip pat nebuvo skirta. Bendrovės grupės įmonės AB "INVL Baltic Farmland" valdybos nariams, direktoriui tantjemų neskyrė.

2018 m. Grupė ir Bendrovė buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei už paslaugas atitinkamai sumokėjo 15 tūkst. eurų ir 3 tūkst. eurų atlygį (2017 m. – atitinkamai 15 tūkst. ir 3 tūkst; 2016 m. – atitinkamai 15 tūkst. ir 3 tūkst; 2015 m. – atitinkamai 16 tūkst. eurų ir 4 tūkst. eurų atlygį; o 2014 m. – atitinkamai 10 tūkst. eurų ir 2 tūkst. eurų).

13.1. lentelė. Informacija apie emitento vadovui per 2016 - 2018 metus priskaičiuotus atlyginimus

	2016 m.	2017 m.	2018 m.
Administracijos nariams (vadovui)	1 487	1 527	1 587

IV. INFORMACIJA APIE EMITENTO IR GRUPĖS VEIKLĄ

14 Emitento ir įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

14.1. VEIKLOS APLINKA

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. fiksuotas spartesnis ekonomikos augimas 2018 m. šiek tiek sulėtėjo, tačiau BVP augo visais 2018 m. ketvirčiais: I ketv. – 3,7 proc., II ketv. – 3,8 proc., III ketv. – 3,3 proc., IV ketv. – 3,6 proc. Lyginant 2017 m. ir 2018 m. gruodį, Lietuvoje užfiksuota metinė 1,9 proc. infliacija.

Atsižvelgiant į tai, kad kai kurių Lietuvai svarbių užsienio prekybos partnerių ekonomikos augo lėčiau, o neigiama rizika dėl padidėjusios įtampos tarptautinės prekybos srityje, palyginti su 2018 m. I ketv., išaugo, Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto raida 2018 m. buvo nuosaikesnė, nei numatyta metų pradžioje.

Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomikos augimas ateinančius dvejus metus bus lėtesnis ir rizikų, kurios galėtų pristabdyti ekonomikos plėtrą, skaičius bus nemažas. Teigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai turės ir toliau mažėjantis nedarbo lygis, augančios pajamos, vidaus vartojimas bei investicijos. Europos Komisija prognozuoja, kad 2019 m. Lietuvos realusis BVP turėtų paaugti 2,6 proc.

2018 m. žemės ūkio bendrosios produkcijos pagaminta 9,5 proc. mažiau nei 2017 m. Augalininkystės produkcijos vertė sumažėjo 13,6 proc., tam įtakos turėjo 17,3 proc. prastesnis žemės ūkio augalų derlius, kurį lėmė daugelyje Lietuvos regionų vyravusi sausra. Labiausiai mažėjo ankštinių kultūrų (42,3 proc.) derlius. Lyginant 2017 m. ir 2018 m. gruodžio mėn., 2018 m. grūdų eksportas buvo 45,34 proc. mažesnis negu 2017 m. analogišku laikotarpiu. Augalininkystės produktų supirkimo kainos didėjo 4,4 proc. Gyvulininkystės produkcijos vertė smuktelėjo 3 proc., tam įtakos turėjo 3,3 proc. sumažėjusios gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainos. Nepaisant produkcijos supirkimo kainos pokyčių, gyvulininkystės produkcijos apimtys per 2018 m. paaugo 0,3 proc.

2018 m. pagamintos augalininkystės produkcijos vertė siekė 1,2 mlrd. eurų ( -13,6 proc.), o gyvulininkystės – 0,89 mlrd. eurų (-3 proc.). Statistikos departamento skaičiavimais, grūdų derlius pernai sumažėjo iki 4,4 mln. tonų. Nors pirma 2018 m. pusė nuteikė gana optimistiškai, tačiau vėliau vyravusi stichinė sausra bei atskiruose rajonuose užsitesęs sausasis periodas, pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius, smarkiai pakenkė vasarinių javų derliui.

Žvelgiant į ilgesnio laikotarpio tendencijas žemės ūkio sektoriaus padėtis gerėja, o veiklos efektyvumas šalyje auga. Grūdinių kultūrų derlingumas per 10 metų yra beveik padvigubėjęs. Ženkliai išaugusi ir sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė. Tai skatina daromos investicijos į žemės ūkio techniką, ūkių stambėjimas, gilinamos ir pritaikomos žinios bei naujos technologijos, skirtos žemės ūkio modernizavimui. Per pastarąjį dešimtmetį žemės ir maisto ūkiui bei kaimo plėtrai skirta ženkli Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Teikiamos paramos augimas paprastai lemia ir žemės kainos didėjimą bei žemės nuomos brangimą.

Žemės ūkio paskirties žemės kainų augimui per pastaruosius 5 metus daug įtakos turėjo nuosekliai stiprėjanti šalies ekonomika, didėjančios rinkos dalyvių pajamos ir jų aktyvumas brangesnėse teritorijose, turinčiose išvystytas komunikacijas, kelių ir paslaugų infrastruktūrą. Žemės ūkio paskirties sklypų vertingumą taip pat lemia pakankamas žemės ūkio veiklos pelningumas, palaikomas Europos Sąjungos žemės ūkio dotacijų, bei ūkių stambėjimo procesai, kai papildomų žemės ūkio naudmenų plotų įsigiję ar išsinuomavę ūkiai gali siekti didesnio masto efekto. Žemės ūkio paskirties žemės sklypų pasiūla Lietuvoje yra pakankamai aktyvi, tačiau patrauklių ūkininkauti žemės sklypų rezervas senka. Stambieji ūkininkai didina savo valdas pirkdami mažesnius sklypus, tačiau kasmet jų pasiūloma vis mažiau. Derlingesni sklypai, kurių kainos per pastaruosius penkerius metus kilo nuo 1,20 iki 3,6 karto būna parduodami labai greitai. Lietuvos miestų savivaldybės žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinės rinkos vertės per pastaruosius penkerius metus išliko panašios, tuo metu derlingose teritorijose (pvz., Šakių, Joniškio ar Vilkaviškio rajonų savivaldybėse) vidutinės rinkos vertės augo nuo 2,4 iki 3,6 karto.

Lietuvoje galiojantys žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo suvaržymai bei nuolat auganti žemės ūkio paskirties sklypų įsigijimo kaina didina nuomos poreikį ir jos kainas. Žemės sklypų nuoma intensyviai domisi jaunieji ir stambius plotus dirbantys ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės, kadangi nuomojantis žemės ūkio paskirties sklypus, atsiranda didesnė tikimybė juos įsigyti, jei tik savininkai pageidaus parduoti savo valdomus žemės sklypus.

2014 m. gegužės mėnesį įsigaliojo sugriežtinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimai, kurie neleidžia susijusiems asmenims iš valstybės ar kitų asmenų įsigyti daugiau kaip 500 ha žemės. Sugriežtinimai nurodo, jog susijusiais asmenimis laikomi asmenys, valdantys daugiau kaip 25 proc. akcijų ar pajų žemės ūkio bendrovėse, bei asmenys, keliose įmonėse turintys po daugiau nei 25 proc. akcijų. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas sulaukė nemažai kritikos, todėl 2017 m. lapkritį buvo priimtas liberalesnis žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymas. Jame nebeliko atskirų kvalifikacinių reikalavimų (privalomo žemės ūkio išsimokslinimo, reikalavimo per

pastaruosius 10 metų 3 metus būti vykdžius žemės ūkio veiklą ir kt.) norint įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Taip pat išplėstas asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą sklypą, ratas. Prie bendrasavininkų, žemės nuomininkų ir kaimynų atsirado nauja grupė – savivaldybės, kuriose yra parduodamas sklypas, ir besiribojančių savivaldybių ūkininkai bei ten registruotos įmonės, gaunančios bent 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos.

Bendrovei "INVL Baltic Farmland" priklauso 100 proc. 18 uždarųjų akcinių bendrovių akcijų, kurios bendrai įsigiję daugiau kaip 3 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje.

Nuo 2015 m. birželio 30 d., kai buvo pasirašyta paprastoji administravimo sutartis su vienos didžiausių Baltijos šalyse turto valdymo grupių "Invalda INVL" valdoma įmone "INVL Farmland Management", sklypų administravimas perleistas šiai bendrovei.

Galiojantys žemės įsigijimo sugriežtinimai lemia, kad "INVL Baltic Farmland" grupės įmonės nebegali tiesiogiai investuoti į žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje, taip pat negali perimti žemės ūkio paskirties žemę valdančių įmonių kontrolės.

"INVL Baltic Farmland" ilguoju laikotarpiu siekia uždirbti iš žemės nuomos augimo ir žemės vertės prieaugio. 2018 m. paskutinį ketvirtį atlikto turto vertinimo duomenimis sklypų vertė per metus išaugo 7,4 proc. iki 13,92 mln. eurų. Vidutiniškai vienas hektaras vertinamas 4,66 tūkst. eurų.

Žemiau pateikiamame grafike galima matyti, kaip skiriasi žemės ūkio paskirties kainos Lietuvoje pagal regionus:

14.1.1. pav. Žemės ūkio žemės grupės verčių žemėlapis Lietuvoje

Šaltinis: Registrų centras (2018 m. rugpjūčio 1 d. duomenys) http://www.registrucentras.lt/bylos/dokumentai/ntr/masvert/zem\_zu2019.pdf

PAGRINDINIAI GRUPĖS DUOMENYS

	2016 gruodžio 31 d.	2017 gruodžio 31 d.	2018 gruodžio 31 d.
Valdomas žemės ūkio paskirties naudmenų plotas*, ha	2 999	2 999	2 986
Žemės vertė balanse**, tūkst. EUR	12 335	12 964	13 922
Vidutinės nuomos pajamos iš hektaro, EUR (neįskaitant kintamos nuomos kainos dalies, lygios žemės nuomos mokesčiui, mokamo valstybei)	172	179	188
Konsoliduotas nuosavas kapitalas, tūkst. EUR	11 343	12 002	12 630
Balsų skaičius, vnt.	3 228 510	3 228 510	3 228 510
Buhalterinė akcijos vertė, EUR	3,51	3,72	3,91

*Pateikiami duomenys jau išeliminavus žemę, paimamą visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą "Rail Baltica".

**Investicinis turtas apskaitytas tikrąja verte ir yra įvertintas kvalifikuoto vertintojo UAB korporacija "Matininkai" pardavimų palyginimo metodu. Vertinimas buvo atliekamas 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. gruodžio mėn.

BALANSO IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITŲ SANTRAUKA

Balanso straipsnis,	Grupė			Bendrovė
tūkst. EUR	2016-12-31	2017-12-31	2018-12-31	2016-12-31	2017-12-31	2018-12-31
Investicinis turtas	12 335	12 964	13 922	-	-	-
Investicijos į dukterines įmones	-	-	-	6 624	7 360	8 335
Suteiktos paskolos	-	-	-	4 656	4 538	4 320
Pirkėjų įsiskolinimas ir kitos gautinos sumos	82	195	155	5	5	13
Pinigai	209	199	140	101	154	29
Kitas turtas	6	1	1	6	1	1
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	1 121	1 235	1 387	-	-	-
Kiti įsipareigojimai	168	122	201	49	56	68
Konsoliduotas nuosavas kapitalas	11 343	12 002	12 630	11 343	12 002	12 630
Pelno (nuostolio) straipsnis	2016 01 01 – 2016 12 31	2017 01 01 – 2017 12 31	2018 01 01 – 2018 12 31	2016 01 01 – 2016 12 31	2017 01 01 – 2017 12 31	2018 01 01 – 2018 12 31
Pajamos	531	575	615	-	-	-
Investicinio turto perkainojimas	1 098	629	958	-	-	-
Pelnas iki apmokestinimo	1 398	1 044	1 315	1 220	911	1 138
Grynasis pelnas	1 193	885	1 113	1 193	885	1 113

RODIKLIAI

	2016 m.	2017 m.	2018 m.
Nuosavybės grąža (ROE), %	10,89	7,58	9,04
Turto grąža (ROA), %	9,82	6,81	8,07
Bendrasis likvidumo koeficientas	1,77	3,91	1,47
Veiklos pelningumas (pelno iki apmokestinimo pelningumas), %	263,28	181,57	213,82
Veiklos pelningumas be investicinio turto perkainojimo, %	56,50	72,17	58,05
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai (EPS), Eur	0,37	0,27	0,34
Kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E)	9,03	14,41	10,29
Grynasis pelningumas	224,67	153,91	180,98
EBITDA (pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) pelningumas	56,50	72,17	58,05

*Bendrovė internetiniame puslapyje skelbia savo veikloje naudojamus veiklos bei finansinių rodiklių apibrėžimus bei formules (Alternatyvius veiklos rodiklius (AVR)). Internetiniame puslapyje skiltis "Investuotojams" → "Ataskaitos" → "Veiklos rodiklių formulės". Nuoroda internetiniame puslapyje

https://www.invlbalticfarmland.com/lit/lt/investuotojams/veiklos-rodikliu-formules

14.2. SVARBŪS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO EMITENTO IR GRUPĖS ĮVYKIAI, JŲ POVEIKIS FINANSINĖMS ATASKAITOMS

SVARBŪS EMITENTO ĮVYKIAI

FINANSINIAI REZULTATAI BEI SU DIVIDENDAIS SUSIJUSI INFORMACIJA

• 2018 m. kovo 19 d. paskelbti audituoti AB "INVL Baltic Farmland" 2017 m. grupės rezultatai. 2017 metų AB "INVL Baltic Farmland" įmonių grupės audituotas konsoliduotas bei Bendrovės grynasis pelnas siekia 885 tūkst. eurų, o grupės pajamos – 575 tūkst. eurų. 2018 m. balandžio 10 d. Bendrovė paskelbė patvirtintą audituotą 2017 m. metinę informaciją bei atsakingų asmenų patvirtinimą.
• 2018 m. kovo 19 d. "INVL Baltic Farmland" paskelbė, kad 2018 m. planuoja uždirbti 360 tūkst. eurų. Numatoma, kad "INVL Baltic Farmland" grupės konsoliduotos pajamos sieks 609 tūkst. eurų, o grynasis pelnas sieks 360 tūkst. eurų.
• 2018 m. gegužės 8 d. bendrovė paskelbė, jog 2018 metų 3 mėnesių AB "INVL Baltic Farmland" įmonių grupės neaudituotas konsoliduotas grynasis pelnas siekė 71 tūkst. eurų, o pajamos - 140 tūkst. eurų.
• 2018 m. gegužės 8 d. bendrovė, įgyvendindama akcininkų susirinkimo sprendimą dėl Bendrovės pelno paskirstymo, paskelbė dividendų mokėjimo tvarką už 2017 m. Įvykęs eilinis visuotinis "INVL Baltic Farmland" akcininkų susirinkimas nusprendė skirti 0,15 eurų dividendų vienai akcijai. Dividendus gavo tie asmenys, kurie 2018 m. balandžio 24 d. buvo bendrovės akcininkai. Bendrovė dividendus informavo mokėsianti nuo gegužės 9 d.
• 2018 m. liepos 26 d. bendrovė paskelbė 2018 m. 6 mėn. neaudituotą tarpinę informaciją: "INVL Baltic Farmland" įmonių grupės neaudituotas konsoliduotas grynasis pelnas siekė 140 tūkst. eurų, o pajamos – 281 tūkst. eurų. Bendrovė paskelbė 2018 m. pusmečio pranešimą, pusmečio finansines ataskaitas, pagrindinių duomenų santrauką bei atsakingų asmenų patvirtinimą.
• 2018 m. lapkričio 7 d. "INVL Baltic Farmland" paskelbė 2018 m. 9 mėn. rezultatus: "INVL Baltic Farmland" įmonių grupės neaudituotas konsoliduotas grynasis pelnas siekia 229 tūkst. eurų, o pajamos - 422 tūkst. eurų.

AKCININKŲ SUSIRINKIMAI

• 2018 m. kovo 19 d. Bendrovė paskelbė 2018 m. balandžio 10 d. šaukianti visuotinį akcininkų susirinkimą bei akcininkus informavo apie visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę ir sprendimų projektus. 2018 m. balandžio 10 d. "INVL Baltic Farmland" paskelbė įvykusio akcininkų susirinkimo sprendimus: susirinkimo metu buvo susipažinta su Bendrovės konsoliduotu metiniu pranešimu, nepriklausomo auditoriaus išvada apie Bendrovės finansines ataskaitas bei metinį pranešimą, patvirtinti konsoliduoti ir Bendrovės 2017 metų finansiniai ataskaitų rinkiniai bei nuspręsta paskirstyti Bendrovės pelną (skiriant 0,15 eurų dividendų akcijai). Taip pat priimtas sprendimas dėl Bendrovės savų akcijų supirkimo, patvirtinta naujos redakcijos Bendrovės dividendų mokėjimo politika, išrinkti nauji Bendrovės valdybos nariai ketverių metų kadencijai bei patvirtinti naujos redakcijos Bendrovės įstatai.

• 2018 m. spalio 18 d. Bendrovė paskelbė apie 2018 m. lapkričio 9 d. šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bei akcininkus informavo apie visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę bei sprendimų projektus. 2018 m. lapkričio 9 d. "INVL Baltic Farmland" paskelbė įvykusio akcininkų susirinkimo sprendimus: sutartis dėl AB "INVL Baltic Farmland" 2018 metų metinių finansinių ataskaitų audito sudaroma su audit įmone "PricewaterhouseCoopers", nustatant 6 300 eurų atlyginimą už metinio finansinio ataskaitų rinkinio auditą bei nuomonės pareiškimą apie metinį pranešimą (pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas ir mokamas papildomai teisės aktuose nustatyta tvarka).

BENDROVĖS VALDYMAS

• 2018 m. balandžio 10 d. bendrovė informavo, jog akcininkų susirinkimas perrinko į bendrovės valdybą naujai 4 (ketverių) metų kadencijai Alvydą Banį, Indrę Mišeikytę ir Darių Šulnį. O 2018 m. balandžio 10 d. įvykusiame valdybos posėdyje valdybos pirmininku išrinktas Alvydas Banys.
• 2018 m. balandžio 19 d. "INVL Baltic Farmland" paskelbė apie Juridinių asmenų registre 2018 m. balandžio 18 d. įregistruotą naują akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" įstatų redakciją. Įstatai buvo keičiami įgyvendinant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo aktualios redakcijos nuostatas.
• 2018 m. spalio 10 d. "INVL Baltic Farmland" paskelbė pranešimus apie akcijų paketo įgijimą bei netekimą, o taip pat informavo apie vadovų sandorius dėl emitento vertybinių popierių.
• 2018 m. gruodžio 20 d. bendrovė paskelbė 2019 metais informaciją investuotojams planuojanti skelbti tokia tvarka: vasario 28 d. – audituotos finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas; gegužės 8 d. – 2019 m. 3 mėn. pagrindinių duomenų santrauka; liepos 23 d. – 2019 m. pusmečio ataskaita; spalio 25 d. – 2019 m. 9 mėn. pagrindinių duomenų santrauka;

SVARBŪS GRUPĖS ĮVYKIAI

Įmonės ataskaitiniu laikotarpiu vykdė įprastinę veiklą, t.y. nuomoja žemę ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms.

14.3. DARBUOTOJAI

AB "INVL Baltic Farmland" dirba vienas darbuotojas (direktorius). Buhalterinės apskaitos paslaugas bendrovei teikia AB "Invalda INVL". Darbo sutartys bendrovėje sudaromos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbuotojai priimami ir atleidžiami iš darbo laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimų. Darbo sutartyse nėra numatytų ypatingų darbuotojų teisių ir pareigų.

AB "INVL Baltic Farmland" ir dukterinių bendrovių darbuotojų skaičius 2018-12-31 buvo 2 (2017-12-31 – 2; 2016-12-31 – 2; 2015-12-31 – 2; 2014-12-31 – 5).

14.4. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS IR JOS ORGANŲ NARIŲ, SUDARYTŲ KOMITETŲ NARIŲ AR DARBUOTOJŲ SUSITARIMUS, KURIUOSE NUMATYTA KOMPENSACIJA, JEI JIE ATSISTATYDINTŲ ARBA BŪTŲ ATLEISTI BE PRAGRĮSTOS PRIEŽASTIES ARBA JEI JŲ DARBAS BAIGTŲSI DĖL EMITENTO KONTROLĖS PASIKEITIMO

Susitarimų tarp bendrovės ir valdybos narių, taip pat darbuotojų, numatančių kompensacijas jiems atsistatydinus ar juos atleidus be pagrįstos priežasties, taip pat jei jų darbas baigtųsi dėl bendrovės kontrolės pasikeitimo, nėra.

15 Pagrindiniai privalumai bei rizikos ir netikėtumai

15.1. INVESTICIJOS PRIVALUMAI

Žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje yra nuvertinta

Žemės ūkio paskirties žemės kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje ir gerokai mažesnės nei kaimyninėje Lenkijoje. Tai lemia didesnė žemės sklypų fragmentacija bei kitos priežastys.

Žemė leidžia išsaugoti pagrindinį kapitalą ir pasižymi maža rizika

Daugelis investuotojų po pastarųjų rinkos neramumų skiria vis daugiau dėmesio kapitalo išsaugojimui. Investicija į žemės ūkio paskirties žemę yra užtikrinta turtu, kuris turi tik mažą nuvertėjimo galimybę. Istoriniai duomenys rodo, kad žemė per ilgą laikotarpį pasižymi stipriomis pagrindinio kapitalo išsaugojimo savybėmis. Priešingai nei investicijos į išsenkančius metalų, naftos ar dujų resursus, gerai valdoma žemės ūkio paskirties žemė yra visiškai atsinaujinantis resursas, kuris išlieka produktyvus amžinai.

Žemė yra gera apsauga nuo infliacijos

Žemės ūkio paskirties žemė, kaip turto klasė, pasižymi teigiama koreliacija su infliacija. Istoriškai, žemės ūkio paskirties žemės vertė augo sparčiau nei infliacija, todėl žemės ūkio paskirties žemė yra efektyvus draudimas nuo infliacijos ir kapitalo išsaugojimo priemonė. Tai gali būti patrauklu investuotojams, susirūpinusiems infliacinėmis vyriausybių politikomis.

Žemė generuoja stabilias pajamas

Priešingai nei kitos populiarios draudimo nuo infliacijos priemonės, pavyzdžiui, taurieji metalai, žemė suteikia investuotojui reguliarias pajamas, kurios žemų palūkanų aplinkoje dažnai būna didesnės nei indėlių ar obligacijų palūkanos. Nors tai nėra didžiausios pajamos nekilnojamojo turto sektoriuje, jas uždirba nenusidėvintis turtas su stipriu kainos augimo potencialiu ir arti 100 proc. užimtumu (skirtingai nuo komercinio nekilnojamojo turto, kokybiškos žemės ūkio paskirties žemės paklausa visuomet yra didelė, nepriklausomai nuo ekonominės aplinkos).

Investicija į žemę pasižymi mažesniu pajamų svyravimu

Įtraukdami žemės ūkio paskirties žemę į diversifikuotą portfelį, investuotojai gali sumažinti pajamų trūkumo riziką tuo metu, kai kitas turtas generuoja mažas arba visai negeneruoja pajamų. Nors ilgalaikis žemės ūkio prekių kainos didėjimas teigiamai veikia žemės vertę, trumpalaikius produkcijos kainos svyravimus prisiima ne žemės savininkas, o ūkininkas.

Istoriškai žemė pasižymėjo didesniu pelningumu

Išsivysčiusiose šalyse žemės ūkio paskirties žemė pasižymėjo didesniu pelnu nei kitos turto klasės, įskaitant akcijas, obligacijas ir komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, nepaisant mažesnės rizikos (matuojamas kaip standartinis metinės grąžos nuokrypis).

Žemė yra patraukli diversifikavimo priemonė

Žemės ūkio paskirties žemės pelningumas turi mažą ar net neigiamą koreliaciją su tradicinėmis turto klasėmis kaip akcijos ar obligacijos ir nedidelę teigiamą koreliaciją su gyvenamuoju ir komerciniu nekilnojamuoju turtu. Šios savybės padaro žemės ūkio paskirties žemę patrauklia diversifikavimo priemone, kuri gali sumažinti bendrų rinkos svyravimų įtaką diversifikuotam portfeliui.

Žemės ūkio paskirties žemės privalumai lyginant su kitomis nekilnojamojo turto investicijomis

Investicija į žemės ūkio paskirties žemę yra priskiriama nekilnojamam turtui, tačiau turi unikalių savybių. Tai leido žemės ūkio paskirties žemei apsisaugoti nuo ekstremalių turto vertės kritimų, kuriais per krizę pasižymėjo gyvenamosios bei komercinės paskirties turtas.

15.2. INVESTICIJOS RIZIKOS

Šioje dalyje pateikiama informacija apie rizikos veiksnius neturėtų būti laikoma išsamiu ir visus aspektus apimančiu rizikos veiksnių, susijusių su akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" vertybiniais popieriais, aprašymu.

RIZIKOS, SUSIJUSIOS SU AKCINĖS BENDROVĖ "INVL BALTIC FARMLAND" VEIKLA

Apribojimai įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę

Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" per jai priklausančias uždarąsias akcines bendroves investuoja į žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje. 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (Nr. IX-1314) pakeitimai, numatantys apribojimus įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę (įskaitant apribojimus įsigyti juridinio asmens, kuriam priklauso žemės ūkio paskirties žemė, akcijas). Šį įstatymą nuo 2018 m. sausio 1 d. pakeitė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas (Nr. XIII-801). Šie apribojimai reiškia, kad akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" bei jai priklausančios uždarosios akcinės bendrovės negalės papildomai tiesiogiai įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje.

Įstatyme numatyti draudimai gali sumažinti akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" per dukterines bendrovės valdomos žemės ūkio paskirties žemės pirkėjų ratą, o kartu ir šio turto likvidumą bei kainą.

Bendra investicijų rizika

Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę vertė trumpu laikotarpiu gali svyruoti priklausomai nuo derliaus, žemės ūkio produkcijos kainų, vietinės paklausos ir pasiūlos svyravimų, ūkininkų konkurencijos bei finansinės padėties. Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę turėtų būti atliekamos vidutiniam ir ilgam laikotarpiui, kad investuotojas galėtų išvengti trumpalaikių kainos svyravimų rizikos. Investicijos į nekilnojamąjį turtą yra susijusios su ilgalaike rizika. Nepasiteisinus investicijoms ar esant kitoms nepalankioms aplinkybėms (nesugebėjus laiku atsiskaityti su kreditoriais), gali būti iškelta bankroto byla.

Žemės ūkio produkcijos bei kitų prekių kainų svyravimų rizika

Žemės ūkio produkcijos bei kitų prekių kainos istoriškai pasižymi itin dideliais svyravimais, nuo kurių daugeliu atveju priklauso ir žemės ūkio paskirties žemės kainos. Pagrindinis žemės ūkio verslo pelningumą veikiantis veiksnys yra derliaus (kviečių, rapsų ir t.t.) kaina, tačiau kuro, darbo jėgos, trąšų bei kitų prekių kainos taip pat turi įtakos žemės ūkio veiklos savikainai, todėl jų didėjimas mažina pelno maržas bei galimybę mokėti didesnes kainas už žemės ūkio paskirties žemės nuomą. Jeigu didelės kuro, trąšų bei darbo jėgos kainos sutaptų su žemės ūkio produkcijos kainų kritimu, ūkininkai bei investuotojai į žemės ūkį gali patirti nuostolių.

Bendroji žemės ūkio rizika

Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" sieks kuo didesnėmis kainomis išnuomoti savo valdomą žemės ūkio paskirties žemę ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms. Veiksniai, galintys neigiamai paveikti žemės ūkio sektorių, gali būti: nepalankios oro sąlygos (potvyniai, sausros, stiprūs lietūs, kruša, šaltis, piktžolės, kenkėjai, ligos, gaisrai, su klimato kaita susijęs sąlygų pablogėjimas bei kiti). Bet kurie iš šių faktorių kartu ar atskirai gali turėti neigiamos įtakos žemdirbių pajamoms bei žemės ūkio paskirties žemės vertėms. Nuo dalies, bet ne nuo visų rizikų galima apsidrausti, tačiau draudimo kaštai mažina žemės ūkio veiklos pelningumą, todėl ne visi Lietuvos ūkininkai tai daro.

Priklausomybė nuo Europos Sąjungos bei nacionalinių subsidijų

Lietuvos bei Europos Sąjungos ūkininkų veikla bei gaunamas pelnas yra itin priklausomi nuo Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) – ES bei nacionalinių subsidijų žemės ūkio veiklai. Paskutiniai BŽŪP pakeitimai galioja 2014- 2020 metų laikotarpiui.

Tiesioginių išmokų panaikinimas galėtų padaryti neigiamą įtaką žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainoms bei vertei.

Žemės nelikvidumo rizika

Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę tam tikromis rinkos sąlygomis yra santykinai nelikvidžios, o pirkėjų joms suradimas gali užimti laiko. Investuotojai gali svarstyti apie investicijas į žemės ūkio paskirties žemę tik tuomet, jeigu jiems nereikės likvidumo staiga.

Įstatymų bei reguliavimo pokyčių rizika

Lietuvos įstatymų, Europos Sąjungos direktyvų bei kitų teisės aktų pokyčiai gali paveikti ūkininkaujančių pajamas bei žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainas. Pavyzdžiui, pokyčiai lemiantys žemės ūkio produkcijos kainų kontrolę, eksporto apribojimus, muitų įvedimas ar panaikinimas, griežtesni aplinkosaugos apribojimai gali neigiamai paveikti žemės ūkio veiklos pelningumą.

Mokesčių didėjimo rizika

Mokestinių įstatymų pasikeitimas gali lemti didesnį akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" bei jo grupės įmonių apmokestinimą bei sumažinti akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" pelną bei turto vertes.

Infliacijos bei defliacijos rizika

Tikėtina, kad per veiklos laikotarpį akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" susidurs tiek su infliacijos, tiek su defliacijos rizika, nes investicijos į žemės ūkio paskirties žemę yra ilgalaikės. Jeigu pelnas iš žemės paskirties žemės nuomos bus mažesnis nei infliacija, tai lems perkamosios galios sumažėjimą. Manoma, kad investicijų į žemės ūkio paskirties žemę pelningumas stipriai koreliuoja su infliacija.

Kredito rizika

Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" sieks išnuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus kuo didesnėmis kainomis Lietuvoje dirbantiems ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms. Egzistuoja rizika, kad žemės nuomininkai neįvykdys savo įsipareigojimų – tai neigiamai paveiktų akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" pelną. Dėl didelės dalies įsipareigojimų nevykdymo laiku, gali sutrikti akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" įprastinė veikla, gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, kurie ne visuomet gali būti prieinami.

Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" taip pat patiria riziką laikydama lėšas bankų sąskaitose ar investuodama į trumpalaikius finansinius instrumentus.

Likvidumo rizika

Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" gali susidurti su situacija, kai ji nepajėgs laiku atsiskaityti su tiekėjais ar kitais kreditoriais. Bendrovė sieks palaikyti pakankamą likvidumo lygį arba užsitikrinti finansavimą tam, kad šią riziką sumažintų

Palūkanų normos rizika

Palūkanų normos rizika didžiąja dalimi susijusi su paskolomis su kintama palūkanų norma. Akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" ketina naudoti itin mažą skolinto kapitalo kiekį. Kylančios palūkanų normos pasaulyje gali neigiamai paveikti turto – žemės ūkio paskirties žemės – vertes.

Stambiųjų akcininkų rizika

Trys akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcininkai kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 60 proc. akcijų ir nuo jų balsavimo priklauso šios bendrovės valdybos narių išrinkimas, esminiai sprendimai dėl akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" valdymo, veiklos bei finansinės padėties. Nėra jokių garantijų, kad stambiųjų akcininkų priimami sprendimai visuomet sutaps su smulkiųjų akcininkų nuomone bei interesais. Stambieji akcininkai turi teisę blokuoti kitų akcininkų siūlomus sprendimus.

SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA SUSIJUSIOS RIZIKOS

Rinkos rizika

Akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcininkai prisiima riziką patirti nuostolius dėl nepalankių akcijų kainos pokyčių rinkoje. Akcijų kainos kritimą gali lemti neigiami akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" turto vertės bei pelningumo pokyčiai, bendros akcijų rinkos tendencijos regione ir pasaulyje. Prekyba akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcijomis gali priklausyti nuo maklerių ir analitikų komentarų bei skelbiamų nepriklausomų analizių apie bendrovę ir jos veiklą. Analitikams pateikus nepalankią nuomonę apie akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcijų perspektyvas, tai gali neigiamai paveikti ir akcijų kainą rinkoje. Neprofesionaliems investuotojams vertinant akcijas patariama kreiptis pagalbos į viešosios apyvartos tarpininkus arba kitus šios srities specialistus.

Likvidumo rizika

Sumažėjus akcijų paklausai ar jas išbraukus iš vertybinių popierių biržos sąrašų, investuotojai susidurtų su jų realizavimo sunkumais. Pablogėjus akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" finansinei padėčiai, gali sumažėti ir šios bendrovės akcijų paklausa, o tuo pačiu ir kaina.

Dividendų mokėjimo rizika

Dividendų akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcininkams mokėjimas nėra garantuotas ir priklausys nuo bendrovės veiklos pelningumo, investicinių planų bei bendros finansinės situacijos.

Mokestinė ir teisinė rizika

Pasikeitus su nuosavybės vertybiniais popieriais susijusiems teisės aktams arba valstybės mokesčių politikai, gali pasikeisti akcinės bendrovės "INVL Baltic Farmland" akcijų patrauklumas. Dėl to gali sumažėti bendrovės akcijų likvidumas ir/ar kaina.

Infliacijos rizika

Išaugus infliacijai atsiranda rizika, kad akcijų vertės pokytis gali nekompensuoti esamo infliacijos lygio. Tokiu atveju akcijas rinkoje pardavusių asmenų reali grąža iš akcijų vertės padidėjimo gali būti mažesnė nei tikėtasi.

15.3. INFORMACIJA APIE RIZIKOS MASTĄ BENDROVĖJE IR JOS VALDYMĄ

Informacija apie rizikos mastą ir jos valdymą atskleista konsoliduotų ir bendrovės 2018 metų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte 3 punkte.

15.4. ĮMONIŲ GRUPĖS VIDAUS KONTROLĖS IR RIZIKOS VALDYMO SISTEMŲ, SUSIJUSIŲ SU KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMU, PAGRINDINIAI POŽYMIAI

Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimą, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas.

Bendrovė yra atsakinga už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo priežiūrą bei galutinę jų peržiūrą. Šių funkcijų tinkamam vykdymui Bendrovė yra pasitelkusi išorinį atitinkamų paslaugų teikėją – AB "Invalda INVL". Bendrovė, kartu su apskaitos paslaugų teikėju nuolat peržiūri Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), kad finansinėse ataskaitose būtų laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja bendrovės ir grupės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinei atskaitomybei, periodiškai informuoja bendrovės valdybą apie finansinės atskaitomybės rengimo darbų eigą.

Visų Bendrovės grupės įmonių apskaitą veda tas pats išorinis apskaitos paslaugų teikėjas (AB "Invalda INVL") naudojant tą pačią apskaitos sistemą, vienodą saskaitų planą ir apskaitos principus. Konsoliduotų skaičių parengimui naudojami standartizuoti duomenų surinkimo failai, paruošti "Excel" programa. Jų pagalba taip pat vykdoma dukterinių įmonių tarpusavio sandorių likučių ir apyvartų automatinis sulyginimas bei išeliminavimas, rengiant konsoliduotas ataskaitas. Tiek atskirų Bendrovės grupės įmonių finansinių skaičių, tiek grupės finansinių ataskaitų vidaus kontrolę vykdo išorinio apskaitos paslaugų teikėjo vyr. finansininkas.

16 Per ataskaitinį laikotarpį padarytų pagrindinių investicijų apibūdinimas

Per ataskaitinį laikotarpį įsigijimo sandorių AB "INVL Baltic Farmland" neįvykdė.

17 Informacija apie reikšmingus susitarimus, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei

2018 m. emitentas nesudarė reikšmingų susitarimų, kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei.

18 Informacija apie susijusių šalių sandorius

Informacija apie susijusių asmenų sandorius atskleista konsoliduotų 2018 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 16 punkte.

19 Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

2018 metais emitento vardu nebuvo sudaryta žalingų sandorių (neatitinkančių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką emitento veiklai ir veiklos rezultatams bei sandorių, esant interesų konfliktui tarp bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų emitentui ir jų privačių interesų ir kitų pareigų.

20 Svarbūs emitento ar grupės įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos

Svarbių emitento ar grupės įvykių po finansinių metų pabaigos užfiksuota nebuvo.

21 Emitento ir įmonių grupės praėjusių metų įvertinimas bei ateities veiklos planai ir prognozės

21.1. 2018 M. IŠSIKELTŲ TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO ĮVERTINIMAS

"INVL Baltic Farmland" buvo paskelbusi prognozę, kad 2018 m. pajamos sieks 609 tūkst. eurų, o grynasis pelnas - 360 tūkst. eurų.

"INVL Baltic Farmland" per 2018 metus gavo 615 tūkst. eurų pajamų bei uždirbo 1 113 tūkst. eurų audituoto grynojo pelno. Grynasis pelnas buvo prognozuojamas vertinant, kad žemės ūkio paskirties žemės vertė balanse nesikeis, tačiau korporacijai "Matininkai" atlikus vertinimą, ji per metus išaugo 7,4 proc. iki 13,92 mln. eurų, arba 4,66 tūkst. eurų už hektarą. Eliminavus turto perkainavimo ir su juo susijusio atidėtojo pelno mokesčio bei administravimo mokesčio įtakos rezultatą, "INVL Baltic Farmland" pelnas siektų 347 tūkst. eurų. Taip pat 2018 m. buvo pripažintas didesnis nei prognozuotas pirkėjų skolų vertės sumažėjimas. Rengiant 2018 m. prognozę nebuvo vertintas pirkėjų skolų vertės pokytis, todėl galima teigti, kad "INVL Baltic Farmland" įvykdė numatytą 2018 m. pelno prognozę.

21.2. VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

"INVL Baltic Farmland" ir toliau orientuosis į turimų sklypų kokybės augimą ir ekologinį tvarumą.

Atsižvelgiant į sudarytas nuomos sutartis, "INVL Baltic Farmland" 2019 metais planuoja gauti 650 tūkst. eurų pajamų ir uždirbti 395 tūkst. eurų konsoliduoto grynojo pelno. Ši prognozė parengta darant prielaidą, kad per 2019 metus turimų sklypų vertė nepakis. Taip pat nebus sudaryta jokių žemės pirkimo/pardavimo sandorių bei neprognozuojant pirkėjų įsiskolinimo vertės sumažėjimo pokyčių.

"INVL Baltic Farmland" dividendų mokėjimo politika numato, kad bendrovės tikslas yra kasmet išmokėti mažiausiai 0,10 euro akcijai dividendus, jeigu ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas yra didesnis, nei aukščiau minėta dividendams skirtina pelno dalis, Bendrovės valdyba, įvertinusi investicijų ir apyvartinio kapitalo poreikį, rinkos sąlygas, planuojamus grynųjų pinigų srautus ir kitas, valdybos nuomone svarbias, aplinkybes, gali siūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui skirti dividendams didesnę, nei aukščiau numatyta, pelno dalį.

V. KITA INFORMACIJA

22 Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose ir bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

Visa informacija atskleista konsoliduotų ir bendrovės 2018 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

23 Informacija apie audito įmonę

Bendrovė neturi patvirtintų audito įmonės atrankos kriterijų, tačiau įprastai auditavimo paslaugų konkurse dalyvauti yra kviečiamos audito kompanijos iš "didžiojo ketverto" ("Deloitte", KPMG, "PricewaterhouseCoopers" ir "Ernst and Young"). 2018 m. bendrovės ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą bei nuomonės pareiškimą apie metinį pranešimą atliko bendrovė "PricewaterhouseCoopers". Ją 2018 metų metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti akcininkai išrinko 2018 m. lapkričio 9 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tame pačiame susirinkime akcininkai nustatė 6 300 eurų (šeši tūkstančių trijų šimtų eurų) atlyginimą už metinio finansinio ataskaitų rinkinio auditą bei nuomonės pareiškimą apie metinį pranešimą (pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas ir mokamas papildomai teisės aktuose nustatyta tvarka).

Audito įmonė	UAB "PricewaterhouseCoopers"
Buveinės adresas	J. Jasinskio g. 16B, LT-03163, Vilnius
Kodas	111473315
Telefonas	(8 5) 239 2300
Faksas	(8 5) 239 2301
Elektroninis paštas	vilnius@lt.pwc.com
Interneto tinklalapis	www.pwc.com/lt

Bendrovėje vidaus auditas neatliekamas.

24 Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Su visa AB "INVL Baltic Farmland" 2018 metais viešai skelbta informacija galima susipažinti bendrovės interneto tinklalapyje www.invlbalticfarmland.lt.

24.1. lentelė. Skelbtos informacijos santrauka

Paskelbimo data	Trumpas pranešimo aprašymas
2018-03-19	Audituoti AB "INVL Baltic Farmland" 2017 m. grupės rezultatai
2018-03-19	AB "INVL Baltic Farmland" visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas ir sprendimų projektai
2018-03-19	"INVL Baltic Farmland" 2018 m. planuoja uždirbti 360 tūkst. eurų
2018-04-10	AB "INVL Baltic Farmland" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai
2018-04-10	AB "INVL Baltic Farmland" 2017 m. audituota metinė informacija
2018-04-10	Išrinktas AB "INVL Baltic Farmland" valdybos pirmininkas
2018-04-20	PRANEŠIMO PAKARTOJIMAS 19.04.2018 Įregistruota nauja "INVL Baltic Farmland" įstatų redakcija
2018-05-08	AB "INVL Baltic Farmland" 2018 m. trijų mėnesių neaudituoti veiklos rezultatai bei pagrindinių duomenų santrauka
2018-05-08	Dividendų mokėjimo tvarka už 2017 m.
2018-07-26	AB "INVL Baltic Farmland" 2018 m. 6 mėn. neaudituoti veiklos rezultatai
2018-10-10	Pranešimas apie balsavimo teisių įgijimą bei netekimą
2018-10-10	Pranešimas apie vadovų sandorius

Paskelbimo data	Trumpas pranešimo aprašymas
2018-10-18	AB "INVL Baltic Farmland" visuotinio neeilinio akcininkų susirinkimo sušaukimas ir sprendimų projektai
2018-11-07	AB "INVL Baltic Farmland" 2018 m. 9 mėnesių neaudituoti veiklos rezultatai bei pagrindinių duomenų santrauka
2018-11-09	AB "INVL Baltic Farmland" visuotinio neeilinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai
2018-12-20	"INVL Baltic Farmland" 2019-ųjų investuotojų kalendorius

24.2. lentelė. Pranešimų apie bendrovės vadovų sandorius, sudarytus 2018 metais, suvestinė

Sandorio data	Asmuo	VP kiekis	VP kaina (EUR)*	Bendra sandorio vertė (EUR)	Sandorio tipas	Sandorio rūšis	Sandorio vieta	Atsiskaitymo forma
2018-10-05	UAB "Lucrum investicija"	185 000	4,13	764 050,00	Pardavimas	Akcijų pirkimas pardavimas	Už reguliuoja mos rinkos ribų sudarytas sandoris	pinigai
2018-10-08	UAB "Lucrum investicija"	65 758	-	-	Atpirkimo sandorio užbaigimas (balsų netekimas)	Balsų netekimas įgijimas	-	-

Direktorė Eglė Surplienė

1 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE GRUPĖS ĮMONES, JŲ KONTAKTINIAI DUOMENYS

Bendrovė	Registracijos duomenys	Veiklos pobūdis	Kontaktiniai duomenys
UAB "Ekotra"	Kodas 303112623 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Puškaitis"	Kodas 303112769 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Žemynėlė"	Kodas 303112559 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Kvietukas"	Kodas 303112687 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Lauknešys"	Kodas 303112655 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Vasarojus"	Kodas 303112776 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Laukaitis"	Kodas 303112694 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Žiemkentys"	Kodas 303112648 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldainvl.com

Bendrovė	Registracijos duomenys	Veiklos pobūdis	Kontaktiniai duomenys
UAB "Žemgalė"	Kodas 303112744 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Avižėlė"	Kodas 303113077 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Beržytė"	Kodas 303112915 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Duonis"	Kodas 303112790 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Pušaitis"	Kodas 3031131032 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Žalvė"	Kodas 303113045 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Sėja"	Kodas 303113013 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Dirvolika''	Kodas 303112954 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldainvl.com

Bendrovė	Registracijos duomenys	Veiklos pobūdis	Kontaktiniai duomenys
UAB "Linažiedė "	Kodas 303112922 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2013-08-01	Investicijos į žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio paskirties žemės nuoma.	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldainvl.com
UAB "Cooperor"	Kodas 303252162 Registracijos adresas Gynėjų g. 14, Vilnius Teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2014-02-27	Veiklos nevykdo	Tel. 85 279 0601 Faks. 85 279 0530 El. p. farmland@invaldainvl.com

2 PRIEDAS. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" atskleidžia, kaip laikosi AB Nasdaq Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų (toliau – Bendrovių valdymo kodeksas).

Pažymime, kad akcinė bendrovė "INVL Baltic Farmland" 2018 m. metiniame pranešime informaciją apie tai, kaip laikomasi Bendrovių valdymo kodekso atskleidžia vadovaudamasi iki 2019 m. sausio 15 d. galiojusiu Bendrovių valdymo kodeksu.

Principai/ rekomendacijos	Taip/ Ne/ Neaktualu	Komentaras
I principas: Pagrindinės nuostatos Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovė viešai atskleidžia informaciją apie įmonių grupės veiklą ir tikslus, įskaitant veiklos rezultatų prognozes, pranešimuose apie esminius įvykius, metinėje informacijoje.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės valdybos ir vadovo veikla koncentruota į bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į siekį didinti akcininkų nuosavybę.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovėje priežiūros organas – stebėtojų taryba nėra sudaroma. Nepaisant to, bendrovės valdyba ir vadovas glaudžiai bendradarbiauja siekiant kuo didesnės naudos bendrovei ir visiems jos akcininkams: valdyba periodiškai susipažįsta su finansiniais rezultatais, vertina bendrovės veiklą. Bendrovės vadovas tik su valdybos pritarimu priima sprendimus dėl Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų sandorių sudarymo.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Bendrovėje gerbiamos visų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ja susijusių asmenų teisės ir interesai.
II principas: Bendrovės valdymo sistema Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų	Ne	Dėl bendrovės dydžio sudaryti kolegialų priežiūros organą – stebėtojų tarybą yra netikslinga, todėl sudaromas tik kolegialus valdymo organas – valdyba. Bendrovės vadovas yra atskaitingas bendrovės

2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus Taip Šioje rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka kolegialus valdymo organas – valdyba.

valdybai.

skaidresnį bendrovės valdymo procesą.

priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir

priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas – valdyba, kuri vykdo esmines bendrovės valdymo funkcijas ir užtikrina bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę. Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	Taip	Bendrovės valdybos sudarymui ir veiklai taikomos III ir IV principuose išdėstytos nuostatos, kiek jos neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	Taip	Bendrovės valdybą sudaro 3 savarankiški nariai, kurie siekia naudos bendrovei ir visiems akcininkams.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Ne	Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, direktorių konsultantų taip pat nėra.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Bendrovės valdybos pirmininkas nėra ir nebuvo bendrovės vadovu. Jo užimamos ar buvusios pareigos nesudaro kliūčių nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo	Taip	Bendrovės valdyba veikia objektyviai, nešališkai ir
kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus		vienodai atstovauja visų akcininkų interesus.
organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad
bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės
valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai
atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai,	Taip	Pagal valdybos darbo reglamentą, likus ne mažiau kaip
pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją,		10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame
profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius		numatoma rinkti valdybos narius (narį), akcininkams

profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.		pilnai atskleidžiama informacija apie kandidatus į valdybos narius, nurodant, jų vardus, pavardes, į kokių kitų bendrovių priežiūros ar valdymo organus jie yra išrinkti, kokių bendrovių akcijų paketus, didesnius nei 1/20, valdo, taip pat visos kitos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą, duomenys apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, kita svarbi informacija. Apie pasikeitusius duomenis išrinkti valdybos nariai informuoja valdybos pirmininką. Informacija atskleidžiama bendrovės periodiniuose pranešimuose. Duomenys apie esamus bendrovės valdybos narius, jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, dalyvavimą kitų įmonių veikloje atskleidžiami ir bendrovės interneto tinklapyje.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Informacija apie bendrovės valdybos sudėtį, narių išsilavinimą, darbo patirtį, kompetenciją, dalyvavimą kitų įmonių veikloje atskleidžiama bendrovės periodiniuose pranešimuose, o taip pat interneto tinklapyje.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Bendrovės valdybos nariai turi pakankamai patirties savo funkcijoms atlikti. Audito komiteto nariai turi reikalaujamą patirtį. Atlyginimų komitetas bendrovėje nesudaromas.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Ne	Šiuo metu įgūdžių ir žinių patikrinimų valdybos nariai neatlieka.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Ne	Bendrovės valdybos nariai yra deleguoti didžiausių akcininkų, tačiau atstovauja visų akcininkų interesus. Nepriklausomų valdybos narių nėra išrinkta.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia	Ne	Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti valdybos nariai yra savarankiški bei veikia siekdami naudos bendrovei ir akcininkams, tačiau neatitinka rekomendacijos dėl nepriklausomumo reikalavimų.

šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:

jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;

jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;

jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);

jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);

jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;

jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;

jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;

jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;

jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Ne	Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Ne	Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Ne	Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė	Neaktualu	Valdybos nariams už jų darbą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose nėra atlyginama iš bendrovės lėšų.
akcininkų interesų apsaugą.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.	Taip	Bendrovės valdyba teikia visuotiniam akcininkų susirinkimui bendrovės ir konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų bei pelno paskirstymo projektus, pristato konsoliduotą metinį pranešimą, taip pat atlieka visas kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengiasi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.

sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Bendrovės valdybos nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip valdybos nario, pareigų vykdymui.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Valdyba su visais bendrovės akcininkais elgiasi sąžiningai ir nešališkai.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Ne	Reikšmingų sandorių tarp bendrovės ir jos akcininkų, valdymo organų narių nebuvo. Valdybos darbo reglamente numatyta, kad jei tokie sandoriai būtų, apie juos visi valdybos nariai turi būti informuojami, tačiau nėra numatyta, kad valdyba turi svarstyti ir tvirtinti tokius sandorius iš anksto, iki jų sudarymo
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais	Taip	Bendrovės valdyba yra nepriklausoma priimdama sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai.

klausimais. Atlyginimo komitetas, naudodamasis
minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis
informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos
standartus gauti, turėtų užtikrinti, kad jie tuo pačiu
metu neteiktų konsultacijų susijusiai bendrovei, vykdomajam direktoriui arba valdymo organų nariams.
Naudodamasis konsultanto paslaugomis informacijai
apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus
gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas
konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų
susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba
vykdomajam arba valdymo organo nariams.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota	Ne	Dėl įmonės valdymo struktūros paprastumo ir nedidelio
taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai		darbuotojų skaičiaus nėra tikslinga formuoti skyrimo ir
galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose		atlyginimų komitetus.
interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis
sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės
direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams
nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu.
Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai
yra priskirti minėti klausimai, šiam organui
rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir
audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos
funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas
sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu
atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos
pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris
atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.
Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug
narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats
kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams
keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu
atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio
kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo
komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir
skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam
kolegialiam organui. 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus
organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai
būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti
organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo
sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų
konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei
principingai ir teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo
sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats
kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus
nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo
kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus
organas išlieka visiškai atsakingas už savo
kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų
susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka
komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno
komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi

kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.

4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.

4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.

4.12. Skyrimo komitetas.

4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;

2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;

4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;

5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.

4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.

4.13. Atlyginimų komitetas.

4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;

3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;

4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;

5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų: 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus; 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių atskaitomybių konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti	Taip	Audito komiteto narius AB "INVL Baltic Farmland" renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Pagrindinės audito komiteto funkcijos: - teikti rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu bei sutarties su audito įmone sąlygomis; - stebėti išorės audito atlikimo procesą; - stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų; - stebėti bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą; - stebėti bendrovės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų veiksmingumą bei kartą per finansinius metus įvertinti vidaus audito funkcijos poreikį; - stebėti, ar valdybos ir/ar vadovai tinkamai atsižvelgia į audito įmonės teikiamas rekomendacijas ir pastabas. Vykdydamas šias funkcijas, audito komitetas prižiūri metinės finansinės atskaitomybės sudarymo eigą ir teikia rekomendacijas valdybai dėl jos teikimo tvirtinti akcininkų susirinkimui. Taip pat audito komitetas analizuoja auditorių kandidatūras, pateikdamas išvadas dėl audito įmonės nepriklausomumo ir kitų kriterijų atitikimo. Audito komitetas rengia savo veiklos ataskaitas, išdėsto pastebėjimus dėl bendrovės veiklos savo kompetencijos ribose.

5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;

6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.

4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.

4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių

darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.	Taip	Valdyba kartą per metus atlieka savo veiklos įvertinimą. Valdybos struktūra ir sudėtis praėjusiais metais nepakito. Darbo organizavimą bei valdybos posėdžių protokolavimą valdyba vertina teigiamai. Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose bei skiria pakankamai laiko ir dėmesio valdybos nario pareigoms atlikti. Valdybos nariai posėdžiuose dalyvauja asmeniškai arba nuotoliniu būdu. 2018 metais valdyba analizavo turimą informaciją, svarstė ir priiminėjo sprendimus visais esminiais klausimais, susijusiais su AB "INVL Baltic Farmland" ir jos įmonių grupės veikla. Valdyba 2018 m. inicijavo du akcininkų susirinkimus.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovės valdybos darbui vadovauja valdybos pirmininkas, jis taip pat yra atsakingas už posėdžių darbotvarkės sudarymą bei tinkamą susirinkimų sušaukimą. Darbotvarkė ir valdybos posėdžių dažnumas susiję su konkrečiais atitinkamu laikotarpiu bendrovėje vykstančiais įvykiais ar vykdomais projektais bei teisės aktų reikalavimuose nustatytų valdybos funkcijų įgyvendinimu.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį7.	Taip	Valdybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį.

⁷ Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Valdybos posėdį šaukia valdybos pirmininkas informuodamas apie šaukiamą posėdį kiekvieną valdybos narį telefonu ar el. laiškais.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu. VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės	Ne	Bendrovė negali įgyvendinti šios rekomendacijos, nes joje sudaryta tik valdyba.
Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą	Taip	Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios akcijos visiems
sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.		bendrovės akcininkams suteikia vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovė informuoja apie naujai išleidžiamų akcijų suteikiamas teises. Apie jau išleistų bendrovės akcijų suteikiamas teises informacija pateikiama bendrovės valdybos priimtame akcininkų teisių kodekse, bendrovės įstatuose, metiniame pranešime.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Taip	Visi bendrovės akcininkai turi vienodas galimybes susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. Akcininkų susirinkimo pritarimas gaunamas Akcinių bendrovių įstatymo V skirsnyje nurodytais atvejais. Daugiau atvejų, kuomet turi būti gaunamas akcininkų susirinkimo pritarimas nenumatyta, kadangi dėl bendrovės veiklos pobūdžio tai darytų žalos verslui.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros atitinka teisės aktų nuostatas ir sudaro akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime, iš anksto susipažinti su sprendimų projektais bei sprendimų priėmimui reikalinga medžiaga, taip pat užduoti klausimus valdybos nariams.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai	Taip	Visuotinio akcininkų susirinkimo medžiaga lietuvių ir anglų kalbomis yra paskelbiama bendrovės interneto puslapyje.

prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek
dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.		per atstovą, jeigu jis turi tinkamą įgaliojimą arba su juo teisės aktų nustatyta tvarka sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Taip pat bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Ne	Akcininkai gali balsuoti per įgaliotą asmenį ar užpildydami bendrąjį balsavimo biuletenį, tačiau negali dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudodamiesi elektroninių ryšių priemonėmis.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.		Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo. 7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis	Taip	Bendrovės valdybos nariai laikosi šių rekomendacijų.

privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į
posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo
nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba
bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje
įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5
rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys
turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami
sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų Ne Bendrovė neruošia atlyginimų politikos, kadangi politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri dauguma VIII principo punktų yra neaktualūs turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši ataskaita atsižvelgus į dabartinę bendrovės struktūrą. turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio Informacija apie išmokas ir paskolas valdymo organų pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės nariams yra pateikiama bendrovės periodiniuose interneto tinklalapyje. pranešimuose, finansinėse ataskaitose.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų
būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai
ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais
metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip
atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais
finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti
skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos
pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši
informacija:
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų
sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų
kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų
pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas
sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų
vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės
interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami
veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo
laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos
rezultatų ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios
kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų
pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų
politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis
pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip
nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15
punkte;

11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politiką, sudėtį;

12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;

13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.

8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.

8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.

8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:

1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;

2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;

3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;

4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;

5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;

6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.

8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:

1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;

2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;

3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;

4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.

8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:

1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;

2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.

8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.

8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.

8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.

8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi. 8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.

8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.

8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. 8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.

8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti

suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.

8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.

8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.

8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.

8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.

8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.

8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios

Neaktualu Bendrovėje 2018 m. nebuvo taikytos schemos, pagal kurias vadovams būtų atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.

taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.

8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:

1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;

2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;

3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;

4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;

5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.

Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.

8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.

8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas

atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti
pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl
numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte
nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės
interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad	Taip	Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų teises, leidžia
būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina		interesų turėtojams įstatymų nustatyta tvarka dalyvauti
įstatymai.		bendrovės valdyme. Išsami informacija apie numatomus
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti		akcinius įvykius yra skelbiama teisės aktų nustatyta
sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės		tvarka, todėl investuotojai (akcininkai) turi pakankamai
valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų		galimybių tiek susipažinti su reikiama informacija, tiek
dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti		balsuoti priimant sprendimus. Plačiau apie informacijos
darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius		atskleidimo tvarką paaiškinama žemiau prie 10 principo.
bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų
kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais
klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės
akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės
valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės
valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos
susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodyta informacija
bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		atskleidžiama pranešimuose apie esminius įvykius,
bendrovės tikslus;		periodinėje informacijoje. Informacija taip pat pateikiama
asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų		ir bendrovės interneto tinklapyje.
paketą ar jį valdančius;
bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius,
bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;
galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat
sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės
veiklos eigoje;
pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir
kitais interesų turėtojais;
bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra
skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos
šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte
nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei,
kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti
informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus
rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte
nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti
informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo
organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį,

kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė visą reglamentuojamą informaciją atskleidžia per AB Nasdaq Vilnius naujienų platinimo sistemą. Taip užtikrinama galimybė su ja susipažinti kuo platesnei visuomenei Lietuvos Respublikoje ir kitose ES valstybėse. Informacija vienu metu pateikiama ir lietuvių, ir anglų kalbomis. Informaciją bendrovė skelbia prieš arba po AB Nasdaq Vilnius prekybos sesijos. Informacijos, galinčios turėti įtakos išleistų vertybinių popierių kainai, bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija nėra viešai paskelbiama per AB
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Nasdaq Vilnius naujienų platinimo sistemą. Bendrovė informaciją skelbia lietuvių ir anglų kalbomis per AB Nasdaq Vilnius naujienų platinimo sistemą. Ji taip pat skelbiama bendrovės interneto tinklapyje.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Bendrovė savo tinklalapyje skelbia visą šioje rekomendacijoje išvardintą informaciją.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų, rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip Taip	Nepriklausoma audito įmonė tikrina metines bendrovės ir konsoliduotas finansines ataskaitas bei konsoliduotą metinį pranešimą. Tarpinių finansinių ataskaitų patikrinimo audito įmonė neatlieka. Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip	Neaktualu	Audito įmonė ne audito paslaugų neteikia.

pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o
jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba,
svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą
pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.

3 PRIEDAS. BENDROVĖS VALDYMO ATASKAITA

(parengta pagal Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (IX-575) redakciją, galiojančią nuo 2017-11-29 ir taikomą 2017 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių įmonių metiniams pranešimams)

1. NUORODA Į TAIKOMĄ BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSĄ IR KUR JIS VIEŠAI PASKELBTAS IR (ARBA) NUORODA Į VIEŠAI PASKELBTĄ VISĄ REIKALINGĄ INFORMACIJĄ APIE ĮMONĖS VALDYMO PRAKTIKĄ

Bendrovė informaciją apie tai, kaip laikomasi taikomo Bendrovių valdymo kodekso pateikia 2018 m. konsoliduoto pranešimo

2 priede. Bendrovė savo metinius pranešimus skelbia interneto puslapyje skiltyje Investuotojams.

2. JEIGU NUO TAIKOMO BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO NUOSTATŲ NUKRYPSTAMA IR (ARBA) JŲ NESILAIKOMA, NUOSTATOS, NUO KURIŲ NUKRYPSTAMA IR (ARBA) KURIŲ NESILAIKOMA, IR TO PRIEŽASTYS

Bendrovė šią informaciją skelbia 2018 m. konsoliduoto pranešimo 2 priede "Informacija apie tai, kaip laikomasi Bendrovių valdymo kodekso" skiltyse "Taip / Ne / Neaktualu" ir "Komentaras".

3. INFORMACIJA APIE RIZIKOS MASTĄ IR RIZIKOS VALDYMĄ – APIBŪDINAMAS SU FINANSINE ATSKAITOMYBE SUSIJUSIOS RIZIKOS VALDYMAS, RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONĖS IR ĮMONĖJE ĮDIEGTA VIDAUS KONTROLĖS SISTEMA

Bendrovė informaciją apie rizikos mastą ir rizikos valdymą bei įdiegtą vidaus kontrolės sistemą bei priemones pateikia 2018 m. konsoliduoto metinio pranešimo 15.4. punkte.

4. INFORMACIJA APIE REIKŠMINGUS TIESIOGIAI ARBA NETIESIOGIAI VALDOMUS AKCIJŲ PAKETUS

Bendrovė informaciją apie reikšmingus tiesiogiai ar netiesiogiai valdomus akcijų paketus pateikia 2018 m. finansinių atskaitomybių 5 punkte.

5. INFORMACIJA APIE SANDORIUS SU SUSIJUSIOMIS ŠALIMIS, KAIP NUSTATYTA AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 37² STRAIPSNYJE (nurodant sandorio šalis (juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį, buveinė (adresas); fizinio asmens vardas, pavardė, adresas korespondencijai) ir sandorio vertę);

Informacija apie Bendrovės sudarytus sandorius su su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37² straipsnyje, yra skelbiama Bendrovės internetiniame puslapyje – "Investuotojams" → "Susijusių šalių sandoriai". Nuoroda internetiniame puslapyje:https://invlbalticfarmland.com/lit/lt/investuotojams/susijusiu-saliu-sandoriai

Ataskaitos paskelbimo metu Bendrovės internetiniame puslapyje paskelbta Bendrovės sandorių su susijusiomis šalimis informacija (lentelės pradžia kitame puslapyje):

Susijusios šalies duomenys	Bendrovės ryšys su kita sandorio šalimi	Sandorio data ir vertė	Kita informacija
UAB "Avižėlė" Įmonės Įmonės kodas 303113077 Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Gynėjų g. 14 Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "INVL Baltic Farmland" kontroliuojama bendrovė	2018-12-31 Susitarimas dėl 2016-12-30 paskolos sutarties BFARM/161230/01 dalinio pakeitimo. Paskolos suma – 136 tūkst. EUR. 2019-01-29 Paskolos sutartis BFARM/190129/01. Paskolos suma – 4 tūkst. EUR.
UAB "Beržytė"	100 proc. AB	2018-12-31 Susitarimas dėl 2017-12-29 paskolos
Įmonės kodas 30112915	"INVL Baltic	sutarties BFARM/171229/01 dalinio pakeitimo.
Vilniaus m. sav. Vilniaus m.	Farmland"	Paskolos suma – 305 tūkst. EUR.
Gynėjų g. 14	kontroliuojama	2019-01-29 Paskolos sutartis BFARM/190129/02.
Juridinių asmenų registras	bendrovė	Paskolos suma – 15 tūkst. EUR.
UAB "Dirvolika" Įmonės kodas 303112954 Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Gynėjų g. 14 Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "INVL Baltic Farmland" kontroliuojama bendrovė	2018-12-31 Susitarimas dėl 2014-12-31 paskolos sutarties BFARM/141231/03 dalinio pakeitimo. Paskolos suma – 215 tūkst. EUR.
UAB "Duonis"	100 proc. AB	2018-12-31 Susitarimas dėl 2016-12-30 paskolos
Įmonės kodas 303112790	"INVL Baltic	sutarties BFARM/161230/03 dalinio pakeitimo.
Vilniaus m. sav. Vilniaus m.	Farmland"	Paskolos suma – 270 tūkst. EUR.
Gynėjų g. 14	kontroliuojama	2019-01-29 Paskolos sutartis BFARM/190129/03.
Juridinių asmenų registras	bendrovė	Paskolos suma – 10 tūkst. EUR.
UAB "Žemgalė"	100 proc. AB	2018-12-31 Susitarimas dėl 2016-12-30 paskolos
Įmonės kodas 303112744	"INVL Baltic	sutarties BFARM/161230/04 dalinio pakeitimo.
Vilniaus m. sav. Vilniaus m.	Farmland"	Paskolos suma – 297 tūkst. EUR.
Gynėjų g. 14	kontroliuojama	2019-01-29 Paskolos sutartis BFARM/190129/04.
Juridinių asmenų registras	bendrovė	Paskolos suma – 8 tūkst. EUR.
UAB "Linažiedė"	100 proc. AB	2018-12-31 Susitarimas dėl 2014-12-31 paskolos
Įmonės kodas 303112922	"INVL Baltic	sutarties BFARM/141231/06 dalinio pakeitimo.
Vilniaus m. sav. Vilniaus m.	Farmland"	Paskolos suma – 88 tūkst. EUR.
Gynėjų g. 14	kontroliuojama	2019-01-29 Paskolos sutartis BFARM/190129/05.
Juridinių asmenų registras	bendrovė	Paskolos suma – 7 tūkst. EUR.
UAB "Puškaitis" Įmonės kodas 303112769 Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Gynėjų g. 14 Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "INVL Baltic Farmland" kontroliuojama bendrovė	2018-12-31 Susitarimas dėl 2014-12-31 paskolos sutarties BFARM/141231/07 dalinio pakeitimo. Paskolos suma – 320 tūkst. EUR.
UAB "Kvietukas"	100 proc. AB	2018-12-31 Susitarimas dėl 2016-12-30 paskolos
Įmonės kodas 303112687	"INVL Baltic	sutarties BFARM/161230/05 dalinio pakeitimo.
Vilniaus m. sav. Vilniaus m.	Farmland"	Paskolos suma – 179 tūkst. EUR.
Gynėjų g. 14	kontroliuojama	2019-01-29 Paskolos sutartis BFARM/190129/06.
Juridinių asmenų registras	bendrovė	Paskolos suma – 11 tūkst. EUR.
UAB "Laukaitis"	100 proc. AB	2018-12-31 Susitarimas dėl 2016-12-30 paskolos
Įmonės kodas 303112694,	"INVL Baltic	sutarties BFARM/161230/06 dalinio pakeitimo.
Vilniaus m. sav. Vilniaus m.	Farmland"	Paskolos suma – 259 tūkst. EUR.
Gynėjų g. 14	kontroliuojama	2019-01-29 Paskolos sutartis BFARM/190129/07.
Juridinių asmenų registras	bendrovė	Paskolos suma – 11 tūkst. EUR.
UAB "Vasarojus" Įmonės kodas 303112776 Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Gynėjų g. 14 Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "INVL Baltic Farmland" kontroliuojama bendrovė	2018-12-31 Susitarimas dėl 2017-12-29 paskolos sutarties BFARM/171229/02 dalinio pakeitimo. Paskolos suma – 645 tūkst. EUR.
UAB "Lauknešys" Įmonės kodas 303112655 Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Gynėjų g. 14 Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "INVL Baltic Farmland" kontroliuojama bendrovė	2018-12-31 Susitarimas dėl 2014-12-31 paskolos sutarties BFARM/141231/11 dalinio pakeitimo. Paskolos suma – 147 tūkst. EUR.

Susijusios šalies duomenys	Bendrovės ryšys su kita sandorio šalimi	Sandorio data ir vertė	Kita informacija
UAB "Žiemkentys" Įmonės kodas 303112648 Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Gynėjų g. 14 Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "INVL Baltic Farmland" kontroliuojama bendrovė	2018-12-31 Susitarimas dėl 2014-12-31 paskolos sutarties BFARM/141231/12 dalinio pakeitimo. Paskolos suma – 498 tūkst. EUR.
UAB "Pušaitis" Įmonės kodas 303113102 Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Gynėjų g. 14 Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "INVL Baltic Farmland" kontroliuojama bendrovė	2018-12-31 Susitarimas dėl 2014-12-31 paskolos sutarties BFARM/141231/13 dalinio pakeitimo. Paskolos suma – 112 tūkst. EUR.
UAB "Sėja" Įmonės kodas 303113013 Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Gynėjų g. 14 Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "INVL Baltic Farmland" kontroliuojama bendrovė	2018-12-31 Susitarimas dėl 2017-12-29 paskolos sutarties BFARM/171229/03 dalinio pakeitimo. Paskolos suma – 100 tūkst. EUR. 2019-01-29 Paskolos sutartis BFARM/190129/08. Paskolos suma – 10 tūkst. EUR.
UAB "Žemynėlė" Įmonės kodas 303112559 Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Gynėjų g. 14 Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "INVL Baltic Farmland" kontroliuojama bendrovė	2018-11-14 Paskolos sutartis BFARM/181114/02. Paskolos suma – 7 tūkst. EUR. 2018-12-31 Susitarimas dėl 2016-12-30 paskolos sutarties BFARM/161230/07 dalinio pakeitimo. Paskolos suma – 120 tūkst. EUR. 2018-12-31 Susitarimas dėl 2018-11-14 paskolos sutarties BFARM/181114/02 dalinio pakeitimo. Paskolos suma – 7 tūkst. EUR.
UAB "Žalvė" Įmonės kodas 303113045 Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Gynėjų g. 14 Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "INVL Baltic Farmland" kontroliuojama bendrovė	2018-11-14 Paskolos sutartis BFARM/181114/01. Paskolos suma – 18 tūkst. EUR. 2018-12-31 Susitarimas dėl 2017-12-29 paskolos sutarties BFARM/171229/04 dalinio pakeitimo. Paskolos suma – 232 tūkst. EUR. 2018-12-31 Susitarimas dėl 2018-11-14 paskolos sutarties BFARM/181114/01 dalinio pakeitimo. Paskolos suma – 18 tūkst. EUR.
UAB "Ekotra" Įmonės kodas 303112623 Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Gynėjų g. 14 Juridinių asmenų registras	100 proc. AB "INVL Baltic Farmland" kontroliuojama bendrovė	2018-12-31 Susitarimas dėl 2015-12-31 paskolos sutarties BFARM/151231/01 dalinio pakeitimo. Paskolos suma – 312 tūkst. EUR.

6. INFORMACIJA APIE AKCININKUS, TURINČIUS SPECIALIAS KONTROLĖS TEISES, IR ŠIŲ TEISIŲ APRAŠYMAS

Bendrovėje nėra akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises.

7. INFORMACIJA APIE VISUS ESAMUS BALSAVIMO TEISIŲ APRIBOJIMUS (tokius kaip tam tikrą balsų procentą arba skaičių turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimai, terminus, iki kurių galima pasinaudoti balsavimo teisėmis, arba sistemas, pagal kurias vertybinių popierių suteikiamos turtinės teisės yra atskiriamos nuo vertybinių popierių turėtojo)

Bendrovėje nėra taikomi jokie balsavimo teisių apribojimai.

8. INFORMACIJA APIE TAISYKLES, REGLAMENTUOJANČIAS VALDYBOS NARIŲ IŠRINKIMĄ IR PAKEITIMĄ, TAIP PAT ĮMONĖS ĮSTATŲ PAKEITIMUS

Bendrovė neturi pasitvirtinusi taisyklių, reglamentuojančių valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą. Bendrovės valdyba veikia vadovaudamasi Akcinių bendrovių įstatymu, bendrovės įstatais, valdybos darbo reglamentu ir kitais teisės aktais. Valdybos nariai visad veikia siekdami naudos Bendrovei ir jos akcininkams.

"INVL Baltic Farmland" įstatų keitimo tvarka nesiskiria nuo nurodytos Akcinių bendrovių įstatyme.

9. INFORMACIJA APIE VALDYBOS NARIŲ ĮGALIOJIMUS

Bendrovės valdybos nariai veikia vadovaudamiesi Akcinių bendrovių įstatymu, bendrovės įstatais, valdybos darbo reglamentu ir kitais teisės aktais, ir specialių įgaliojimų neturi. Valdybos nariai visad veikia siekdami naudos Bendrovei ir jos akcininkams.

10. INFORMACIJA APIE VISUOTINIO AKCININKŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJĄ, AKCININKŲ TEISES IR JŲ ĮGYVENDINIMĄ, JEIGU ŠI INFORMACIJA NENUSTATYTA ĮSTATYMUOSE

Bendrovė informaciją apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jį įgyvendinimą, o taip pat akcininkų susirinkimų organizavimo tvarką pateikia 2018 m. konsoliduoto metinio pranešimo 10.1.2. punkte.

11. INFORMACIJA APIE VALDYMO, PRIEŽIŪROS ORGANŲ IR JŲ KOMITETŲ SUDĖTĮ, JŲ IR ĮMONĖS VADOVO VEIKLOS SRITIS

Bendrovė informaciją apie bendrovės valdybos narius, direktorių pateikia 2018 m. konsoliduoto metinio pranešimo 10.2., 10.3. ir 11 punkte, kuriuose apibrėžia vadovybės veiklos sričių ribas, mini kitą svarbią su užimamomis pareigomis susijusią informaciją.

12. ĮMONĖS VADOVO, VALDYMO IR PRIEŽIŪROS ORGANŲ NARIŲ IŠRINKIMUI TAIKOMOS ĮVAIROVĖS POLITIKOS, SUSIJUSIOS SU TOKIAIS ASPEKTAIS, KAIP PAVYZDŽIUI AMŽIUS, LYTIS, IŠSILAVINIMAS, PROFESINĖ PATIRTIS, APRAŠYMAS, ŠIOS POLITIKOS TIKSLAI, JOS ĮGYVENDINIMO BŪDAI IR REZULTATAI ATASKAITINIU LAIKOTARPIU. JEIGU ĮVAIROVĖS POLITIKA NETAIKOMA, PAAIŠKINAMOS NETAIKYMO PRIEŽASTYS

Atsižvelgus į dabartinę bendrovės organizacinę struktūrą ir tai, jog bendrovė grupės valdomų sklypų administravimas pagal 2015 m. birželio 30 d. sudarytą sutartį perduotas "Invaldos INVL" valdomai bendrovei "INVL Farmland Management" "INVL Baltic Farmland" samdo minimalų žmonių skaičių. Bendrovės valdybos narių bei vadovo išrinkimui nėra taikoma įvairovės politika.

13. INFORMACIJA APIE KIEKVIENO VALDYMO, PRIEŽIŪROS ORGANO NARIO ATLYGINIMĄ (VIDUTINIUS PER ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ IŠMOKĖTUS ATLYGINIMUS, ATSKIRAI NURODANT PREMIJAS, PRIEMOKAS, TANTJEMAS IR KITOKIAS IŠMOKAS)

Bendrovės vadovo (direktoriaus) 2018 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas buvo 132 EUR. Kitų išmokų per ataskaitinį laikotarpį Bendrovės vadovas negavo. O tuo tarpu Bendrovės valdybos nariai iš Bendrovės per ataskaitinį laikotarpį nėra gavę jokių atlyginimų, premijų, tantjemų, išskyrus ataskaitinio laikotarpio metiniams dividendų išmokėjimams skirtas sumas, patvirtintas akcininkų susirinkimo. Kiekvieno valdybos nario turimas Bendrovės akcijų kiekis pateiktas 2018 m. konsoliduoto metinio pranešimo 11 punkte.

14. INFORMACIJA APIE VISUS AKCININKŲ TARPUSAVIO SUSITARIMUS (JŲ ESMĖ, SĄLYGOS)

Bendrovės akcininkai neturi tarpusavio susitarimų.