KN Energies AB

Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 4, 2019

––

AKCINĖ BENDROVĖ "KLAIPĖDOS NAFTA"

2018

FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA IR METINIS PRANEŠIMAS

UŽ 2018 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS FINANSINIUS METUS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3 – 8
FINANSINĖS ATASKAITOS 9 – 69
Finansinės būklės ataskaita 9 – 10
Bendrųjų pajamų ataskaita 11
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 12
Pinigų srautų ataskaita 13 – 14
Aiškinamasis raštas 15 – 69
ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS 70
2018 M. METINIS PRANEŠIMAS 71

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

	Pastabos	2018-12-31	2017-12-31
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	3	726	490
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai	4	199.211	201.449
Ilgalaikės gautinos sumos ir sukauptos nuomos pajamos	8, 11	2.684	2.628
Investicijos į dukterines įmones	6	203	200
Investicijos į asocijuotas įmones	7	201	210
Ilgalaikio turto iš viso		203.025	204.977
Trumpalaikis turtas
Atsargos	9	1.747	1.126
Išankstiniai apmokėjimai		534	246
Iš pirkėjų gautinos sumos	10	12.452	11.998
Sutarčių turtas	11	374	-
Avansinis pelno mokestis		1.671	384
Kitos gautinos sumos	12	86	767
Trumpalaikiai terminuoti indėliai	13	-	65.000
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	14	73.238	16.747
Trumpalaikio turto iš viso		90.102	96.268
Turto iš viso		293.127	301.245

Aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

(tęsinys kitame puslapyje)

	Pastabos	2018-12-31	2017-12-31
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	1,15
Akcijų priedai		110.376	110.376
Privalomasis rezervas	15	3.913	3.913
Rezervas savoms akcijoms jsigyti	15	10.750	9.899
Kiti rezervai	15	15.929	15.929
Nepaskirstytasis pelnas		42.945	43.196
Nuosavo kapitalo iš viso		11.577	17.031
		195.490	200.344
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	26	623
ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimas	16		363
Paskolos	17	271	265
Dotacijos susijusios su turtu	2.20	73.474	76.105
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		4.287	3.749
		78.655	80.482
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Trumpalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimas	16	30
Paskolos	17	2.649	26
Paskolų palūkanos	17	29	246
Dotacijos susijusios su turtu	2.20	355	28
Prekybos skolos	18		257
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	19	9.374	13.641
Sutarčių įsipareigojimai	2.22; 30	1.996	2.680
Gauti išankstiniai apmokėjimai	2.22; 30	3.374
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	21		2.642
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		1.175	899
		18.982	20.419

	Pastabos	2018	2017
Pardavimo pajamos
Pajamos iš sutarčių su klientais	22; 2.22		106.484
Pardavimo savikaina	22; 2.22	99.998
	23	(82.682)	(82.739)
Bendrasis pelnas		17.316	23.745
Veiklos sanaudos	24	(5.727)	(6.217)
Kitos pajamos		276	79
Veiklos pelnas		11.865	17.607
Finansinės veiklos pajamos
Finansinės veiklos (sąnaudos)	25	231	139
	25	(283)	(285)
Asocijuotų įmonių grynojo pelno (nuostolių) dalis	7	AA	52
Pelnas prieš apmokestinimą		11.857	17.513
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	26
Grynasis pelnas		(280)	(482)
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos)		11.577	17.031
Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į pelną (nuostolius)
Straipsniai, kurie bus arba gali būti pergrupuoti į pelną (nuostolius)
Laikotarpio bendrosios pajamos iš viso		11.577	17.031
Pelnas ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais)	27	0.03	0.04

	Pasta- bos	istatinis kapitalas	Akciju priedai	Privalo - masis rezervas	Rezervas savoms akcijoms įsigyti	Kiti rezervai	Nepaskir - stytasis pelnas	iš viso
2016 m. gruodžio 31 d. likutis		110.376	3.913	9.209	15.929	39.748	13.794	192.969
Grynasis metų pelnas Kitos bendrosios pajamos							17.031	17.031
Bendrųjų pajamų iš viso Paskelbti dividendai	28						17.031 (9.656)	17.031 (9.656)
Pervedimai tarp rezervy 2017 m. gruodžio 31 d. likutis		110.376	3.913	690 9.899	15.929	3.448 43.196	(4.138) 17.031	200.344
Grynasis metų pelnas Kitos bendrosios pajamos							11.577	11.577
Bendrųjų pajamų iš viso			-				11.577	11.577
Paskelbti dividendai Mokėjimas akcijomis	28 2.21		-			600	(17.031)	(17.031) 600
Pervedimai tarp rezervy 2018 m. gruodžio 31 d. likutis		110.376	3.913	851 10.750	15.929	(851) 42.945	11.577	195.490

	Pastabos	2018	2017
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas	25
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:		11.577	17.031
Nusidėvėjimas ir amortizacija
Atostogų rezervo pasikeitimai	3, 4	14.887	13.644
llgalaikio materialiojo turto sumažėjimas (atstatymas) ir nurašymas	18	(3)	163
Nuostoliai (pelnas) iš ilgalaikio turto pardavimo ir nurašymo	3, 4	(38)	(277)
Mokėjimo akcijomis sąnaudos		(125)
ligalaikių įsipareigojimų darbuotojams pasikeitimas		600
Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas	15	11	14
Turtas iš sutarčių su klientais	9	(23)	(8)
Sukauptos pajamos	11	(374)
	8,11	ਦੇਤੇ ਰੋ	466
Pelno mokesčio (pajamos) sąnaudos	26	280	482
Asocijuotų įmonių grynojo (pelno) nuostolių dalis	7	(44)	(52)
Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas	10	(251)	769
Palūkanų pajamos	25	(56)	(32)
Palūkanų sąnaudos	25	208	198
Kitų nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai		192	226
		27.350	32.621
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai
Atsargų sumažėjimas (padidėjimas)	9	(537)	285
išankstinių apmokėjimų sumažėjimas (padidėjimas)		(287)	476
lš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	10	(203)	(2.140)
Kitų gautinų sumų sumųžėjimas	11	(510)	(97)
Prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų (sumažėjimas) padidėjimas	17, 20	821	(100)
Gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas)		(2.642)	284
įsipareigojimų iš sutarčių su klientais padidėjimas (sumažėjimas)		3.374
Kito trumpalaikio turto ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų
padidėjimas (sumažėjimas)	18	(561)	(107)
		26.805	31.222
(Sumokėtas) pelno mokestis		(1.308)	(1.667)
Gautos palūkanos	24	56	35
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		25.553	29.590
Investicinės veiklos pinigų srautai
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto (įsigijimas)
Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo	3, 4	(17.790)	(27.978)
Atsiimti (padėti) trumpalaikiai terminuoti indėliai		250
	12	65.000	(65.000)
Kitų investicijų įsigijimas Gauti dividendai	7	(2)	(4)
	7, 24	54	56
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		47.512	(92.926)

	Pastabos	2018	2017
Finansinės veiklos pinigų srautai
Dividendų (išmokėjimas)	28	(17.031)
(Sumokėtos) gautos paskolos	17	(246)	(9.656)
(Sumokėtos) palūkanos ir su paskolomis susiję mokesčiai		(190)	46.700
Dotacijos, ir gautos subsidijos	2.20	893	(242)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(16.574)	1.225 38.027
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)		56.491	(25.309)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d.	14
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.	14	16.747	42.056
		73.238	16.747
Kita nefinansinė informacija, susijusi su pinigų srautais:
Skola už ilgalaikį materialųjį turtą,
neapmokėta metų pabaigoje		2.316	3.673
Sukaupimas nebaigtai statybai		ਦੇਰੇ	338
Aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis
Generalinis direktorius Mindaugas Jusius			into you kovo a bod

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1 BENDROJI INFORMACIJA

Akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas: Burių g. 19, 91003 Klaipėda, Lietuva.

Pagrindinės bendrovės veikla – naftos terminalas teikia naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusias paslaugos ir suskystintų gamtinių dujų terminalas (toliau – SGD terminalas) teikia suskystintų gamtinių dujų krovos, suskystintų gamtinių dujų saugojimo, jų išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK) 2014 m. lapkričio 27 d. išdavė Bendrovei gamtinių dujų skystinimo licenciją. Nuo tada Bendrovė vykdo veiklą, susijusią su SGD terminalu. 2018 m. pabaigoje Bendrovės vadovybė iniciavo pasiruošimą perkelti SGD terminalo veiklą ir visų susijusius procesus į naujai įsteigtą dukterinę įmonę. Šiuo tikslu, su minimaliu įstatiniu kapitalu, buvo įsteigta įmonė UAB "SGD terminalas" (daugiau informacijos žr. Pastaba 2.25).

2018 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 2.191 akcininkams (2017 m. gruodžio mėn. 31 d. visos akcijos priklausė 2.178 akcininkams). Bendrovės įstatinis kapitalas – 110.375.793,36 (vienas šimtas dešimt milijonų trys šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt trys eurai ir 36 ct) eurai yra visiškai apmokėtas. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.606.184 (trys šimtai aštuoniasdešimt milijonų šeši šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt keturias) paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė dvidešimt devyni (0,29) euro centai. Valstybei, kurią atstovauja Energetikos ministerija, priklausė 72,32 % akcijų (275.241.290 vienetai).

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų per 2018 m. bei 2017 m. Jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė. Bendrovės akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos "NASDAQ OMX Vilnius" Baltijos Pagrindinį prekybos sąrašą (ISIN kodas LT0000111650, trumpinys KNF1L).

2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

		2018 m. gruodžio 31 d.		2017 m. gruodžio 31 d.
	Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais)	Nuosavybės dalis (%)	Turimų akcijų skaičius (tūkstančiais)	Nuosavybės dalis (%)
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (Gedimino pr. 38/2, Vilnius, 302308327)	275.241	72,32	275.241	72,32
UAB koncernas "Achemos grupė" (Jonalaukio km., Jonavos rajonas, 156673480)	39.605	10,41	39.113	10,28
Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas)	65.760	17,27	66.252	17,40
Iš viso	380.606	100,00	380.606	100,00

2018 m. vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 391 (2017 m. - 382).

Finansinių ataskaitų patvirtinimas

Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2019 m. kovo 26 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

2 APSKAITOS PRINCIPAI

Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra pateiktos eurais, ir suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (000 eurų), jei nenurodyta kitaip.

Finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis istorine savikaina, nebent apskaitos politikoje numatyta kitaip.

Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.

Atsižvelgiant į tai, kad finansinėse ataskaitose pateikiamos sumos yra apskaičiuojamos tūkstančiais eurų, todėl tarp lentelių skaičiai gali nesutapti. Tokie nesutapimai finansinėse ataskaitose laikomi nereikšmingais.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

Vadovaudamasi 2011 m. lapkričio 16 d. LR Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 3 skirsnio 6 straipsnio 2 punktu Bendrovės vadovybė įvertino, kad dukterinės įmonės UAB "SGD logistika" ir UAB "SGD terminalas" įmonių grupės požiūriu laikomos nereikšmingomis, kadangi jų turtas finansinių metų pabaigoje neviršijo 5 proc. Bendrovės turto, o pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus neviršija 5 proc. Bendrovės pardavimo grynųjų pajamų per atitinkamą laikotarpį. Remdamasi tuo ir bendru reikšmingumo vertinimu, Bendrovės vadovybė nusprendė konsoliduotųjų finansinių ataskaitų už 2018 metus ir konsoliduotojo metinio pranešimo nesudaryti.

2.1.Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikimo patvirtinimas

Šios Bendrovės metinės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms

Bendrovės apskaitos principai nesikeitė nuo praėjusių metų, išskyrus šiuos naujus TFAS ir (ar) jų pataisos, kurios buvo pritaikytos nuo 2018 m. sausio 1 d.:

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai

• 9 TFAS "Finansinės priemonės"
  • Galutinė 9 TFAS "Finansinės priemonės" versija atspindi visus finansinių priemonių projekto etapus ir pakeičia 39 TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" bei visas ankstesnes 9 TFAS versijas. Standartas apibrėžia naujus reikalavimus, susijusius su klasifikavimu ir vertinimu, vertės sumažėjimu ir apsidraudimo sandorių apskaita. Pagal naująjį standartą finansinis turtas turi būti grupuojamas pagal tris vertinimo kategorijas: turtas vertinamas apskaitoje amortizuota savikaina, turtas vertinamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant kitomis bendromis pajamomis ir turtas vertinamas apskaitoje tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais. Didžioji dalis 39 TAS reikalavimų dėl finansinių įsipareigojimų grupavimo ir vertinimo buvo perkelti į 9 TFAS nepakeisti. Pagrindinis pokytis yra tas, kad įmonė turės parodyti savo finansinių įsipareigojimų kredito rizikos pokyčių poveikį. 9 TFAS pateikia naują vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelį – tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelį. Taikomas "trijų etapų" metodas, kuris pagrįstas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad įmonės apskaitoje pirmą kartą pripažindamos finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turi iš karto registruoti tikėtinus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių TKN (prekybos gautinų sumų atveju, galiojimo laikotarpio TKN sumai). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra reikšmingai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant galiojimo laikotarpio TKN sumą, o ne už 12 mėnesių. Taikant modelį, numatyti procedūrų supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas. Prekybos gautinoms sumoms Bendrovė taiko supaprastintą TKN skaičiavimo metodą. TFAS 9 įtaka atskleista 2.8 pastaboje.
• 15 TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais"

15 TFAS numato penkių pakopų modelį, kuris bus taikomas pagal sutartį su klientu uždirbtoms pajamoms pripažinti (su keliomis išimtimis), nepriklausomai nuo pajamas uždirbusio sandorio tipo ar ūkio šakos. Standarto reikalavimai taip pat taikomi pripažįstant ir įvertinant pelną ir nuostolius iš tam tikro nefinansinio turto, kuris nėra priskiriamas įmonės įprastinei veiklai, pardavimo (pvz., pardavus nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus arba nematerialųjį turtą). Reikės atskleisti išsamią informaciją, įskaitant bendros pajamų sumos paskirstymą į komponentus, informaciją apie veiklos įsipareigojimus; sutarties turto ir įsipareigojimų straipsnių likučių pokyčius tarp laikotarpių ir pagrindinius sprendimus ir apskaitinius įvertinimus. Bendrovės vadovybė įvertino naujojo pajamų standarto 15 TFAS įtaką finansinėms atskaitoms. Metų pabaigoje, kai Bendrovės vadovybė atliko išsamesnę analizę, pagrindinės identifikuotos potencialaus poveikio sritys buvo susiję su diferencijuotų kainų nustatymu, "imk arba mokėk" sąlygomis, vykdomomis naftos produktų perkrovimo paslaugomis. 15 TFAS poveikis atskleistas 2.22 pastaboje "Pajamų pripažinimas".

15 TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (išaiškinimai)

Išaiškinimų tikslas yra išaiškinti TASV ketinimus, rengiant 15 TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" reikalavimus, konkrečiai, identifikuotų veiklos įsipareigojimų apskaitymą, pakeičiant "atskiro identifikavimo" principo formuluotę veiklos įsipareigojimų nustatyme, svarstant ir vertinant, ar įmonė veikia kaip pagrindinis subjektas ar tarpininkas, taip pat papildant intelektinės nuosavybės ir autorinių atlyginimų apskaitos gaires kontrolės ir licencijavimo principų taikymu. Išaiškinimai taip pat pateikia papildomų praktinių pavyzdžių įmonėms, kurios taiko 15 TFAS pilnai retrospektyviai arba kurios nutaria taikyti modifikuotą retrospektyvų būdą. Bendrovės atlikta analizė parodė, kad veiklos įsipareigojimas yra įvykdytas per laikotarpį (pajamos iš naftos transportavimo paslaugų pripažintos per laikotarpį). Šios pataisos neturi reikšmingo poveikio Bendrovės finansinėms atskaitoms. Išsamesnė informacija apie pasikeitusius apskaitos principus pateikta 2.22 pastaboje "Pajamų pripažinimas".

2.1.Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai (tęsinys)

• 2 TFAS: "Akcijomis išreikštų mokėjimo sandorių klasifikacija ir vertinimas" (pataisos)
  • Pataisos numato reikalavimus nuosavybės teisės perdavimo ir neperdavimo sąlygų poveikiui apskaityti, vertinant pinigais padengtus akcijomis išreikštus mokėjimus, akcijomis išreikštiems mokėjimo sandoriams su sudengimo galimybe dėl pelno mokesčio prie pajamų šaltinio įsipareigojimų bei vertinant akcijų išreikštų mokėjimo nuostatų ir sąlygų modifikavimus, dėl kurių sandorių klasifikavimas yra keičiamas iš pinigais padengiamo į kapitalu padengiamą. Bendrovė neturi akcijomis išreikštų mokėjimo sandorių su sudengimo galimybe. Todėl šios pataisos neturi įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.
• 40 TAS: "Pervedimai į investicinį turtą" (pataisos) Pataisos išaiškina, kada įmonė turi perkelti turtą, įskaitant dar statomą ar vystomą objektą, į investicinį turtą ar išimti iš jo. Pataisos nustato, kad naudojimas pasikeičia, kai turtas atitinka arba nustoja atitikti investicinio turto apibrėžimą ir yra įrodymų apie naudojimo pokyčius. Vien vadovybės ketinimų pasikeitimas dėl turto naudojimo nėra įrodymas, kad turto naudojimo pobūdis pasikeitė. Bendrovė neturi jokio investicinio turto, todėl TAS 40 pataisos neturi įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.
• TFAKK 22-ASIS IŠAIŠKINIMAS: Sandoriai užsienio valiuta ir išankstiniai mokėjimai)

nepatvirtino. Bendrovė dar neįvertino šios pataisos taikymo įtakos finansinėms ataskaitoms

Išaiškinimas apibūdina sandorių, kurie apima gautus arba atliktus išankstinius mokėjimus užsienio valiuta, apskaitą. Išaiškinimas apima sandorius užsienio valiuta, kai įmonė pripažįsta nepiniginį turtą ar nepiniginius įsipareigojimus, kylančius iš atlikto arba gauto išankstinio mokėjimo iki įmonei pripažįstant susijusį turtą, sąnaudas ar pajamas. Išaiškinimas numato, kad sandorio data, naudojama nustatant taikomą valiutos kursą, yra nepiniginio išankstinio apmokėjimo arba būsimųjų laikotarpių pajamų įsipareigojimo pirminio pripažinimo data. Bendrovė neturi reikšmingų gautų ar atliktų mokėjimų užsienio valiuta, todėl TFAK 22-asis išaiškinimas neturi reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

TVAS išleido 2014-2016 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus), kurie apima TFAS pataisas. Bendrovės vadovybės teigimu, šios patvirtintos nuostatos neturi įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

28 TAS "Investicijos į asocijuotas ir bendras įmones"): Pataisos paaiškina, kad pirminio pripažinimo metu pasirinkimas tikrąja verte per pelną (nuostolį) vertinti investicijas į asocijuotą ar bendrą įmonę, kuri priklauso rizikos kapitalo organizacijai ar kitai tokius reikalavimus atitinkančiai įmonei, gali būti taikomas, vertinant kiekvieną investiciją į asocijuotą ar bendros veiklos įmonę atskirai.

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai

• 16 TFAS "Nuoma"
  • Šis standartas įsigalioja nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais 16 TFAS apibrėžia principus, kaip pripažinti, vertinti ir atskleisti nuomą abiem sutarties šalims, t. y. klientui (nuomininkui) ir tiekėjui (nuomotojui). Naujasis standartas reikalauja, kad nuomininkai savo finansinėms ataskaitoms pripažintų daugelį nuomos sandorių. Standarte pateikiamas vienintelis nuomininko apskaitos modelis visoms nuomos sutartims su tam tikromis išimtimis. Nuomotojų apskaita iš esmės nesikeičia. Vadovybė įvertino šio standarto taikymą ir įtraukė privalomus atskleidimus finansinėse ataskaitose (30 pastaba).
• 10 TFAS "Konsoliduotos finansinės ataskaitos" ir 28 TAS "Investicijos į asocijuotas bendroves ir bendras įmones: turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotos bendrovės ar bendros įmonės" Pataisos apibrėžia pripažintą neatitikimą tarp 10 TFAS ir 28 TFAS reikalavimų, susijusių su turto pardavimu ar įnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotos ar bendros įmonės. Pagrindinė pataisų pasekmė yra ta, kad pripažįstamos visos pajamos ir nuostoliai, kai sandoris apima verslą, kuris atitinka verslo apibrėžimą (nepriklausomai, ar jis vykdomas dukterinėje įmonėje, ar ne), ir pripažįstama dalis pajamų ar nuostolių, kai sandoris apima turtą, kuris neatitinka verslo apibrėžimo, netgi jei jis yra dukterinėje įmonėje. 2015 m. gruodžio mėnesį TASV atidėjo šios pataisos įsigaliojimą neapibrėžtam laikotarpiui, kol bus gauti apskaitos nuosavybės metodo mokslo tyrimų rezultatai. ES kol kas šių pataisų

2.1.Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai (tęsinys)

9 TFAS: "Išankstinio mokėjimo savybės su neigiama kompensacija" (pataisos)

Pataisos taikomos nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisomis leidžiama finansinį turtą su išankstinio mokėjimo galimybe, kai susitarimo šaliai leidžiama reikalauti ar reikalaujama, kad ji pati sumokėtų ar gautų pagrįstą kompensaciją už pirma laiko nutrauktą sutartį (tokiu būdu, iš turto turėtojo perspektyvos gali būti ir "neigiama kompensacija"), vertinti amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas. Bendrovė dar neįvertino šios pataisos taikymo įtakos finansinėms ataskaitoms.

28 TAS: "Investicijos į asocijuotąsias ir bendrąsias įmones" (pataisos)

Pataisos taikomos nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisos apibrėžia, ar atliekant ilgalaikių interesų asocijuotose ir bendrose įmonėse vertinimą, konkrečiai su vertės sumažėjimu susijusius reikalavimus, kurie, iš esmės sudaro "grynųjų investicijų" dalį asocijuotose ar bendrose įmonėse, turėtų būti vadovaujamasi 9 TFAS, 28 TAS ar abiem kartu. Pataisos paaiškina, kad, prieš taikydamas 28 TAS, subjektas taiko 9 TFAS "Finansinės priemonės" tokiems ilgalaikiams interesams, kuriems netaikomas nuosavybės metodas. Taikydamas 9 TFAS, subjektas neatsižvelgia į ilgalaikių interesų balansinės vertės pokyčius, atsirandančius dėl 28 TAS taikymo. ES dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Bendrovė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos finansinėms ataskaitoms

19 TAS: Plano pakeitimas, sumažinimas ar įvykdymas (pataisos) Pataisos taikomos nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais vėliau, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisos numato, kad įmonės privalo naudoti atnaujintas aktuarines prielaidas, siekdamos įvertinti einamųjų paslaugų savikainą ir grynąsias palūkanas, susijusias su ataskaitiniu laikotarpiu, likusiu po plano pakeitimo, sumažinimo ar įvykdymo. ES dar nėra patvirtinusi šių pataisų. Bendrovė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.

TFAKK 23-ASIS IŠAIŠKINIMAS: Neapibrėžtumas dėl pelno mokesčio apskaitos Išaiškinimas taikomas nuo ar po 2019 m. sausio 1 d. prasidedančiais finansiniais metais vėliau, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Šiuo paaiškinimu patikslinama pelno mokesčio apskaita, kai yra neapibrėžtumai, turintys įtakos 12 TAS taikymui. Išaiškinimas pateikia rekomendacijas, sprendžiant, ar neaiškumai dėl mokesčio apskaitymo turi būti vertinami kiekvienas atskirai ar kartu, mokesčių institucijų vykdomus patikrinimus, pateikiamas tinkamas modelis, kaip atspindėti neapibrėžtumus ir apskaityti faktų ir aplinkybių pasikeitimų pokyčius. Bendrovė dar neįvertino šio išaiškinimo taikymo įtakos.

3 TFAS "Verslo jungimai"

TASV pateikė "Verslo apibrėžimo" pataisas (3 TFAS pataisas), kurios skirtos išspręsti sunkumus, kylančius kuomet įmonės turi nustatyti, ar buvo įsigytas verslas ar turto vienetų grupė. Pataisos galioja pirmą ataskaitinį laikotarpį, prasidėsiantį 2020 m. sausio 1 d. ir vėliau, įvykusiems verslo jungimams bei tuo laikotarpiu ar vėliau įvykusiems verslo įsigijimams, ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Šios pataisos dar nepriimtos ES. Vadovybė dar nėra įvertinusi šių pataisų taikymo įtakos.

1 TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" ir 8 TAS "Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos: "reikšmingumo" apibrėžimų" (pataisos)

Pataisos įsigalioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau, ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Pataisos patikslina reikšmingumo apibrėžimą ir kaip jis turėtų būti taikomas. Naujasis apibrėžimas teigia, kad "Informacija yra reikšminga, jeigu dėl jos praleidimo, klaidingo ar neaiškaus pateikimo galima būtų tikėtis paveikti sprendimus, kuriuos tiesioginiai bendro naudojimo finansinių ataskaitų vartotojai priima remdamiesi tomis finansinėmis ataskaitomis, kurios pateikia konkrečios įmonės finansinę informaciją". Be to, buvo patobulinti apibrėžimą papildantys paaiškinimai. Pataisos taip pat užtikrina, kad reikšmingumo apibrėžimas yra vienodas visuose TFAS. Šios pataisos dar nėra priimtos ES. Bendrovė dar nėra įvertinusi šių pataisų taikymo įtakos.

TVAS išleido 2015-2017 m. ciklo metinius TFAS patobulinimus, kurie apima TFAS pataisas. Pataisos įsigalioja nuo metinių laikotarpių, prasidedančių 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau, nors ankstesnis taikymas yra leidžiamas. Šių pataisų ES dar nepatvirtino. Bendrovė dar nėra įvertinusi šių pataisų taikymo įtakos.

2.1.Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai (tęsinys)

• Ø 3 TFAS "Verslo jungimai" ir 11 TFAS "Jungtinė veikla": 3 TFAS pataisos išaiškina, kad, kai subjektas įgyja verslo, kuris buvo jungtinė veikla, kontrolę, jis turi naujai atlikti anksčiau įgytame versle turėtų interesų vertinimą. 11 TFAS pataisos išaiškina, kad, kai subjektas įgyja verslo, kuris buvo jungtinė veikla, jungtinę kontrolę, subjektui nereikia iš naujo vertinti anksčiau šiame versle turėtų interesų.
• Ø 12 TAS "Pelno mokesčiai": Pataisomis išaiškinama, kad mokėjimų už finansinius instrumentus, klasifikuojamų kaip nuosavybės instrumentai, pelno mokesčio sumos turėtų būti pripažintos pagal tai, kur buvo pripažinti paskirstytiną pelną uždirbę sandoriai ar įvykiai.
• Ø 23 TAS "Skolinimosi išlaidos"): Pataisomis išaiškinamas standarto 14 punktas, t. y., kai ilgo parengimo turtas yra parengiamas jo numatytam naudojimui ar pardavimui ir tuo momentu yra likusių negrąžintų tikslinių paskolų, susijusių su ilgo parengimo turtu, tokios paskolos turi būti įtrauktos į subjekto bendrųjų paskolų fondą.

Konceptualios sistemos taikymas TFAS standartams

2018 m. kovo 29 d. TASV atliko konceptualios finansinių ataskaitų sistemos peržiūrą. Konceptualioje sistemoje pateikiamas išsamus sąvokų rinkinys, kuris turi būti taikomas rengiant finansines ataskaitas, leidžiant standartus ir pateikiant rekomendacijas rengėjams, paruošiant nuosekliai taikomus apskaitos principus ir padedant kitiems suprasti bei interpretuoti standartus. TASV taip pat išleido atskirą pridedamąjį dokumentą "Nuorodų į konceptualią sistemą TFAS standartuose pakeitimai", kuriame pateikti susijusių standartų pakeitimai, siekiant atnaujinti nuorodas į peržiūrėtą konceptualią sistemą. Jos tikslas – palengvinti perėjimą prie peržiūrėtos konceptualios sistemos įmonėms, kurios rengia apskaitos politiką, naudodamosi konceptualia sistema, kai konkrečiam sandoriui netaikomas joks TFAS standartas. Rengėjams, kurie rengia apskaitos politiką remiantis konceptualia sistema, ji yra taikytina ataskaitiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2020 m. sausio 1 d. Bendrovė dar nėra įvertinusi peržiūrėtos konceptualios sistemos taikymo poveikio.

Aukščiau aprašytų standartų ir išaiškinimų taikymas gali padaryti įtaką apskaitos politikai ar atskleidimui, bet nepadarys jokio poveikio Bendrovės finansinei situacijai ar veiklai.

Bendrovė planuoja pradėti taikyti aukščiau aprašytus standartus ir išaiškinimus jų įsigaliojimo datą, jei jie bus priimti taikyti Europos Sąjungoje.

2.2. Užsienio valiutos

Apskaitinė valiuta

Bendrovė apskaitą tvarko ir šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais, kuri yra Bendrovės funkcinė valiuta.

Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į apskaitinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus užsienio valiuta ataskaitų sudarymo datai galiojančiu kursu, apskaitomai bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip finansinės veiklos pajamos arba sąnaudos.

Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami eurais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu.

2.3. Veiklos segmentai

Veiklos segmentas - išskirta verslo sudedamoji dalis, kurios verslo rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitų verslo sudedamųjų dalių.

Bendrovės generalinis direktorius yra atsakingas už Bendrovės išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.3. Veiklos segmentai (tęsinys)

Bendrovės vadovybė išskyrė šiuos verslo segmentus (5 pastaba):

• KNF naftos terminalas Klaipėdoje, teikiantis naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusias paslaugas.
• SGD suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, teikia suskystintų gamtinių dujų krovos, saugojimo, išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas.
• SNT Subačiaus kuro bazė Kupiškio rajone, teikianti naftos produktų ilgalaikio saugojimo ir autocisternų užpylimo paslaugas.
• GDP –SGD susijusių verslų vystymas mažos apimties suskystintų gamtinių dujų perkrovos veikla ir kitų SGD projektų įgyvendinimas ir konsultavimas.

2.4. Investicijos į dukterines įmones

Bendrovė investicijas į dukterines įmones apskaito įsigijimo metodu įvertinus vertės sumažėjimą Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje nustato, ar yra objektyvių priežasčių, kurios galėtų nulemti investicijos į dukterinę įmonę vertės sumažėjimą. Jeigu taip atsitinka, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimo sumą kaip skirtumą tarp dukterinės įmonės atgautinos sumos ir jos atperkamosios vertės ir rezultatą apskaito pajamose (sąnaudose) bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.5. Investicijos į asocijuotas įmones

Bendrovė investicijas į asocijuotas įmones apskaito nuosavybės metodu. Asocijuota laikoma įmonė, kuriai Bendrovė gali daryti reikšmingą įtaką, bet nekontroliuoja finansinės ir veiklos politikos. Manoma, kad egzistuoja reikšminga įtaka, kai Bendrovė turi tarp 20 ir 50 proc. kitos bendrovės balsavimo teisės.

Taikant nuosavybės metodą, investicija į asocijuotą įmonę finansinės būklės ataskaitoje apskaitoma savikaina pakoreguota Bendrovei priklausančios asocijuotos įmonės grynojo turto pasikeitimo dalimi. Prestižas, susijęs su asocijuota įmone, yra įtrauktas investicijos apskaitinėje vertėje ir nėra nudėvimas ar individualiai tikrinamas nuvertėjimui.

Asocijuotos įmonės tenkantis veiklos rezultatas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose).

Asocijuotos įmonės finansinės ataskaitos periodas sutampa su Bendrovės. Jeigu reikalinga, apskaitos politikos koregavimai atliekami, kad sutaptų su Bendrovės. Apskaičius nuosavybės metodu, Bendrovė vertina ar nereikalingas papildomas investicijos į asocijuotą įmonę vertės sumažėjimas. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje nustato, ar yra objektyvių priežasčių, kurios galėtų įtakoti investicijos į asocijuotas įmones vertės sumažėjimą. Jeigu taip atsitinka, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimo sumą kaip skirtumą tarp asocijuotos įmonės atgautinos sumos ir jos apskaitinės vertės ir rezultatą apskaito "Asocijuotųjų įmonių grynojo pelno (nuostolių) dalis" bendrųjų pajamų ataskaitoje (7 pastaba).

Nerealizuotas pelnas, atsirandantis iš nuosavybės metodu apskaitytomis sandorių investicijomis yra eliminuojamas iš investicijos sumos, atitinkančia Bendrovės valdomos investicijos dalį. Nerealizuoti nuostoliai yra eliminuojami tokiu pat būdu, tačiau tokia apimtimi, kuri nerodo vertės sumažėjimo.

2.6. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas pradinio pripažinimo metu apskaitomas įsigijimo savikaina. Vėliau nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptą vertės sumažėjimą. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti apibrėžtas arba ne. 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo nematerialiojo turto su neapibrėžtu naudingo tarnavimo laiku. Nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra amortizuojamas 3 m. laikotarpiu ir įvertinamas jo vertės sumažėjimas, kai tik atsiranda požymių, kad jis gali būti nuvertėjęs. Ilgalaikio nematerialiojo turto su riboto naudingo tarnavimo laikotarpiu amortizacijos normatyvai ir metodai yra peržiūrimi kiekvienų finansinių metų pabaigoje (3 pastaba).

Išlaidos susijusios su programinės įrangos palaikymu yra apskaitomos sąnaudose jų atsiradimo metu.

2.7. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis materialusis turtas, įranga ir įrengimai priskiriami ilgalaikiam materialiajam turtui, jei jų naudingo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai (4 pastaba).

Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo verte atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius.

Pradinę ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąžinamus įsigijimo mokesčius, kapitalizuotos skolinimosi išlaidos ir visos tiesiogiai priskirtinos išlaidos, susijusios su turto parengimu eksploatuoti arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Išlaidos, tokios kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos ilgalaikiam materialiajam turtui pradėjus veikti, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, pelne (nuostoliuose).

Kai ilgalaikio materialiojo turto dalys turi skirtingus naudingo tarnavimo laikotarpius, jie yra apskaitomi kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai (pagrindiniai komponentai).

Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodai yra reguliariai peržiūrimi užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminai ir kiti įvertinimai atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Atsiradus išoriniams ir (ar vidiniams) vertės sumažėjimo požymiams finansinių ataskaitų sudarymo datai, Bendrovė atlieka detalų vertės sumažėjimo testą su tikslu įsitikinti, ar ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitytas ne aukštesne nei jo atsiperkamoji vertė. Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas neparuoštas naudoti.

Kai ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuojami kaip skirtumas tarp pajamų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės, apskaitomi pelne (nuostoliuose).

Remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.

Didelės vertės atsarginės dalys, kurias tikimasi naudoti ilgiau nei vienerius metus, yra apskaitomos ilgalaikiame materialiajame turte. Atsarginės detalės yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą bei vertės sumažėjimą. Nusidėvėjimas yra skaičiuojamas per įvertintus konkretaus ilgalaikio materialiojo turto, su kuriuo atsarginės dalys yra susijusios, naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą. Bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. peržiūrėjo kai kurių ilgalaikio turto grupių nusidėvėjimo laikotarpius. Tai yra apskaitinio įvertinimo pasikeitimas, kuris bus apskaitytas perspektyviai.

Dėl pokyčio, 2019 m. nusidėvėjimas sumažės apie 1.300 tūkst. eurų.

Skirtingų materialiojo ir nematerialiojo ilgalaikio turto grupių numatomas naudingas tarnavimo laikas (metais) 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2019 m. sausio 1 d. yra pateikiami žemiau:

Aprašymas	Taikyta iki 2018 m. gruodžio 31 d.	Taikoma nuo 2019 m. sausio 1d .
Ilgalaikis nematerialus turtas	3	3 - 15
Ilgalaikis materialus turtas
Žemė	-	-
Pastatai	38-60	30-60
Statiniai	15-30	15-60
Technologiniai įrenginiai, įrengimai ir sistemos	5-55	5-55
Baldai	4-6	4-8
Matavimo, reguliavimo įtaisai, darbo įrankiai	4-10	4-15
Kompiuterinė ir ryšių įranga	4	4
Transporto priemonės ir kitas ilgalaikis turtas	6	6

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.8. Finansinės priemonės

Nuo 2018 m. sausio 1 d.

9 TFAS "Finansinės priemonės"

9 TFAS "Finansinės priemonės" pakeičia 39 TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, sujungiant visus tris finansinių priemonių apskaitos aspektus: klasifikavimą ir vertinimą, vertės sumažėjimą ir apsidraudimo apskaitą.

Bendrovė pritaikė 9-ąjį TFAS perspektyviai nuo 2018 m. sausio 1 d. Praktiniais pavyzdžiais nebuvo naudotasi. Bendrovė nepertvarkė palyginamosios informacijos, ji liko pateikta pagal 39-ojo TAS reikalavimus. Nebuvo jokių skirtumų atsiradusių iš 9-ojo TFAS pritaikymo, kurie 2018 m. sausio 1 d. buvo tiesiogiai pripažinti nepaskirstytojo pelno ataskaitoje.

9 TFAS klasifikavimo ir vertinimo reikalavimų pritaikymas neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms. Toliau pateikiami Bendrovės finansinio turto klasifikavimo pokyčiai:

• Prekybos gautinos sumos ir kitas trumpalaikis bei ilgalaikis finansinis turtas (pvz. paskolos), kurie klasifikuojami kaip paskolos ir gautinos sumos 2017 m. gruodžio 31 d., yra laikomi siekiant gauti sutartinius pinigų srautus ir suteikiantys teisę į šiuos pinigų srautus (pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai). Jos yra klasifikuojamos kaip skolos finansinės priemonės ir apskaitomos amortizuota savikaina nuo 2018 m. sausio 1 d.

Finansinių įsipareigojimų klasifikavimo ir vertinimo pakeitimų nebuvo.

9-ojo TFAS pritaikymas iš esmės pakeitė Bendrovės finansinio turto vertės sumažėjimo nuostolių apskaitą, pakeičiant 39–ojo TAS patirtų nuostolių metodą į prognozuojamų tikėtinų kredito nuostolių (ECL) metodą. 9-asis TFAS reikalauja, kad Bendrovė pripažintų tikėtinus kredito nuostolius visiems skolos instrumentams, kurie nėra apskaitomi tikrąja verte per pelną ar nuostolius, ir turtui, atsiradusiam pagal sutartis su klientais.

Finansinės priemonės – pirminis ir vėlesnis vertinimas

Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė.

i) Finansinis turtas

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinis turtas pirminio pripažinimo metu skirstomas į vėliau apskaitomą amortizuota savikaina, tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, arba tikrąja verte per pelną arba nuostolius.

Finansinio turto priskyrimas pirminio pripažinimu metu priklauso nuo sutartinių finansinio turto pinigų srautų savybių ir Bendrovės verslo modelio apibrėžiančio finansinio turto valdymą. Išskyrus prekybos gautinas sumas, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, Bendrovė pirminio pripažinimu metu finansinį turtą įvertina tikrąja verte, pridėjus, kai finansinis turtas nėra apskaitomas tikrąja verte per pelną ar nuostolius, sandorio išlaidas. Prekybos gautinos sumos, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas, yra vertinamos pagal 15 ojo TFAS nustatytą sandorio kainą.

Tam, kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turto turi būti tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai (SPPI) nuo pagrindinės neįvykdytos sumos. Šis vertinimas vadinamas SPPI testu ir atliekamas kiekvienai finansinei priemonei.

Bendrovės finansinio turto valdymo modelis nurodo kaip Bendrovė valdo savo finansinį turtą, kad šis generuotų pinigų srautus. Verslo modelis nustato, ar pinigų srautai bus gaunami renkant sutartinius pinigų srautus, parduodant šį finansinį turtą ar naudojant abu variantus. Įprastas finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas sandorio sudarymo dieną, t.y. datą, kurią Bendrovė įsipareigoja pirkti ar parduoti finansinį turtą.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.8.Finansinės priemonės (tęsinys)

Vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Bendrovė finansinį turtą vertina:

• Amortizuota savikaina (skolos finansinės priemonės);
• Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai perkeliami į pelną ar (nuostolius) (skolos finansinės priemonės). 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo tokių finansinių priemonių.
• Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai nėra perkeliami į pelną ar (nuostolius) (nuosavybės priemonės). 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo tokių priemonių.
• Tikrąja verte per pelną ar nuostolius. 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo tokių finansinių priemonių.

Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina (skolos priemonės)

Ši kategorija yra aktualiausia Bendrovei. Bendrovė vertina finansinį turtą amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

• Finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir • Dėl sutartinių finansinio turto sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (EIR) atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas ar nuostoliai apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai turto pripažinimas yra nutraukiamas, turtas yra pakeičiamas ar šiam nustatomas vertės sumažėjimas.

Bendrovės finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina apima prekybos gautinas sumas, kitas trumpalaikes ir ilgalaikes gautinas sumas, išduotas paskolas ir turtą, atsiradusį iš sutarčių su klientais.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

• Kiti atskleidimai, susiję su finansinio turto vertės sumažėjimu, taip pat pateikiami šiose pastabose:
• Atkleidimai apie reikšmingas prielaidas (2.25 pastaba)
• Prekybos gautinos sumos, įskaitant turtą, atsiradusį iš sutarčių su klientais (10 ir 11 pastabos).

Bendrovė pripažįsta tikėtinus kredito nuostolius (ECL) visoms skolos finansinėms priemonėms, kurios nėra vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolius. ECL yra paremti sutartinių gautinų pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti, skirtumu, diskontuotu taikant apytikslę pradinę efektyvią palūkanų normą. ECL yra pripažįstami dviem etapais. Kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nėra reikšmingai padidėjusi, ECL apskaičiuojamas kredito nuostoliams, atsirandantiems dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, galimų per ateinančius 12 mėnesių (12 mėnesių ECL). Toms kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo yra reikšmingai padidėjusi, vertės sumažėjimas formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių tikimasi per likusį kredito pozicijos galiojimo laikotarpį, neatsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo laiką (galiojimo laikotarpio ECL).

Prekybos gautinoms sumoms ir turtui, atsiradusiam iš sutarčių su klientais, Bendrovė taiko supaprastintą metodą ECL skaičiuoti. Todėl Bendrovė nestebi kredito rizikos pokyčių, bet kiekvienai finansinių ataskaitų datai pripažįsta vertės sumažėjimą remiantis galiojimo laikotarpio ECL. Bendrovė sudarė tikėtinų nuostolių normų matricą, kuri paremta istorine kredito nuostolių analize, ir pakoreguota, kad atspindėtų ateities veiksnius, būdingus skolininkams ir ekonominei aplinkai.

Bendrovė laiko, kad skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų (sumažėjo kredito vertė), susijusių su finansiniu turtu, jei sutartiniai mokėjimai yra pradelsti daugiau kaip 90 dienų, arba kai yra požymių, kad skolininkas ar skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo savo įsipareigojimų (pagrindinių mokėjimų ar palūkanų), atsiranda tikimybė, kad jie pradės bankroto arba reorganizavimo procedūras ir tais atvejais, kai stebimi duomenys rodo, kad yra numatomas būsimų pinigų srautų sumažėjimas, pvz., įsiskolinimo pradelsimų pokyčių arba ekonominių sąlygų, kurios koreliuoja su įsipareigojimų neįvykdymu, pokyčių. Numatomi viso gyvenimo kredito nuostoliai iš paskolų ir prekybos gautinų sumų yra pripažįstami pelne (nuostoliuose) per priešingą abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Finansinis turtas nurašomas, kai nėra pagrįstų lūkesčių susigrąžinti sutartinius pinigų srautus.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.8.Finansinės priemonės (tęsinys)

Svarbios prielaidos: Atidėjiniai numatomiems kredito nuostoliams iš gautinų prekybos sumų

Bendrovė naudoja tikėtinų nuostolių normų (TNN) matricą apskaičiuoti prekybos gautinų sumų tikėtinus kredito nuostolius (ELC). Tikėtinų kredito nuostolių normos paremtos klientų pradelsimo istorija, kurie yra sugrupuoti pagal homogeniškumą (pagal kliento tipą, geografiją).

TNN matrica yra paremta bendrovės istorine informacija apie klientų įsipareigojimų nevykdymą. Bendrovė patikslina matricos reikšmes, kad jos apimtų prognozuojamą ateities informaciją. Pavyzdžiui, jei kitų metų ekonomika pagal ateities prognozes (pvz. BVP lygį) lėtės, o tai gali padidinti įsipareigojimų nevykdymo išaugimą, istorinės tikėtinos nuostolių normos bus koreguojamos. Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį istorinės kredito nuostolių normos yra atnaujinamos, o galimi pokyčiai yra analizuojami.

Istorinių tikėtinų kredito nuostolių normų, ateities ekonomikos ir ELC vertinimas bei koreliacija tarp jų yra reikšmingas apskaitinis sprendimas bei įvertis. ECL suma yra jautri ateities ekonomikos prognozėms bei kitų aplinkybių pasikeitimams. Bendrovės istorinė klientų pradelsimo istorija ir ateities ekonomikos prognozė gali neatspindėti klientų tikrojo įsipareigojimų nevykdymo ateityje. Paprastai prekybos gautinos sumos yra nurašomos, jeigu yra pradelstos ilgiau nei vienerius metus, o išieškojimas nėra galimas. Informacija apie Bendrovės prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimą yra atskleista 10 pastaboje.

Maksimali kredito rizikos pozicija finansinių ataskaitų datai yra viso finansinių turto balansinė vertė atskleista 29 pastaboje. Bendrovė nėra gavusi turto įkeitimų iš klientų kaip užtikrinimo priemonės skirtos kredito rizikos sumažinimui.

Taikydama 9-ąjį TFAS, bendrovė nepripažino papildomo vertės sumažėjimo gautinoms sumoms ir sutartims su klientais pagal vadovybės skaičiavimus, atsižvelgiant į Bendrovės klientų kreditingumą ir įmokas, apskaičiuoti galimi kredito nuostoliai nėra reikšmingi.

ii) Finansiniai įsipareigojimai

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu skirstomi į finansinius įsipareigojimus apskaitomus tikrąja verte per pelną ar nuostolius, gautas paskolas ir mokėtinas sumas. Visi finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimu metu yra pripažįstami tikrąja verte, o gautų paskolų bei mokėtinų sumų atveju - atėmus tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai apima prekybos ir kitas mokėtinas sumas, gautas paskolas, įskaitant bankų overdraftus ir finansinio lizingo įsipareigojimus.

Vėlesnis vertinimas

Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo jų klasifikavimo, kaip aprašyta toliau:

Gautos paskolos, skolintos lėšos ir kitos mokėtinos sumos

Po pirminio pripažinimo paskolos ir kitos mokėtinos sumos yra apskaitomos amortizuota savikaina naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (EIR). Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai įsipareigojimai yra nurašomi arba amortizuojami.

Amortizuota savikaina apskaičiuojama atsižvelgiant į nuolaidą ar priemoką įsigyjant, taip pat mokesčius ar išlaidas, kurios yra neatskiriama EIR dalis. EIR amortizacija įtraukiama į finansines sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Daugiau informacijos rasite 17 pastaboje.

iii) Finansinių priemonių sudengimas

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra sudengiami ir grynoji suma yra pateikiama finansinės būklės ataskaitoje, jei egzistuoja įvykdoma teisė sudengti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynąja verte, t.y. realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus tuo pačiu metu.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.8.Finansinės priemonės (tęsinys)

Iki 2018 sausio 1 d.

Finansinis turtas – Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinis turtas yra atitinkamai klasifikuojamas kaip finansinis turtas apskaitomas tikrąja verte per pelną ar nuostolius, kaip finansinis turtas laikomas iki išpirkimo, kaip paskolos ir gautinos sumos, ar kaip finansinis turtas skirtas pardavimui. Bendrovė nustato finansinio turto klasifikaciją pirminio pripažinimo metu.

Finansinio turto pirkimas ir pardavimas yra pripažįstamas sandorio dieną.

Kai finansinis turtas pripažįstamas pirminio pripažinimo metu, jis vertinamas prie tikrosios vertės pridėjus (jeigu finansinis turtas nėra vertinamas tikrąja verte per pelną ar nuostolius) tiesiogiai priskiriamas sandorio išlaidas. Bendrovės finansinį turtą sudaro pinigai ir trumpalaikiai indėliai, prekybos skolos ir kitos gautinos sumos, paskolos ir kitos gautinos sumos, investicijos laikomos iki išpirkimo.

Finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai vertinami tikrąja verte per pelną ar nuostolius

• Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra vadovybės priskiriami šiai kategorijai pirminio pripažinimo metu, kai atitinka šiuos kriterijus: Priskyrimas eliminuoja ar reikšmingai sumažina nenuoseklų priskyrimą, kuris, kitu atveju, rastųsi iš turto ar įsipareigojimų vertinimo ar
• pripažįstant pelną ar nuostolius kitu pagrindu.
• Turtas ar nuostoliai sudaro finansinio turto, finansinių įsipareigojimų, ar abiejų grupę, kuri yra valdoma ir kurios rezultatus vertina tikrąja verte atsižvelgiant į pagrįstą rizikos valdymo ar investicijų strategiją.
• Finansinę priemonę sudaro išvestinė finansinė priemonė, nebent ši finansinė priemonė reikšmingai nekeičia pinigų srautų ar yra neaiški neatliekant jokios ar atlikus nedidelę analizę, kurios atskirai nereikėtų užfiksuoti.

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai vertinami tikrąja verte per pelną ar nuostolius yra įvertinti tikrąja verte finansinės būklės ataskaitoje. Susijęs pelnas ar nuostoliai perkainojimo metu apskaitomi per pelną ir nuostolius. Palūkanų pelnas ir iš laidos bei šių investicijų dividendai yra atitinkamai pripažįstami kaip palūkanų ir dividendų pelnas ar palūkanų išlaidos.

2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų apskaitomų tikrąja verte per pelną ar nuostolius.

Paskolos ir gautinos sumos

Prekybos mokėtinos sumos yra neišvestiniai finansiniai įsipareigojimai, su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriais neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Tokie įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota verte, naudojant efektyvių palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai prekybos mokėtinos sumos yra nurašomos arba amortizuojamos.

2.9. Finansinių priemonių pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (arba, kai taikytina, finansinio turto dalies arba panašaus finansinio turto grupės dalies) pripažinimas yra nutraukiamas (t.y., jis yra pašalinamas iš Bendrovės finansinės būklės ataskaitos), kai:

• i) Baigiasi sutartyje numatytų teisių į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas; arba
• ii) Bendrovė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautus; arba prisiima prievolę be reikšmingo uždelsimo sumokėti visus gautus pinigų srautus trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį ir a) Bendrovė perleidžia iš esmės visą su perduoto finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą; arba b) Bendrovė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio finansinio turto kontrolę.

Kai Bendrovė perleidžia sutartyje numatytas teises gauti finansinio turto pinigų srautą arba sudaro perleidimo sutartį su trečiąja šalimi, yra vertinama, ar ir kokia apimtimi, Bendrovė išlaiko su šio finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą. Kai Bendrovė nei perleidžia, nei neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra ir toliau pripažįstamas ta dalimi, su kuria Bendrovė yra vis dar susijusi. Šiuo atveju Bendrovė taip pat pripažįsta susijusį įsipareigojimą. Perleistas turtas ir su juo susijęs įsipareigojimas yra vertinami remiantis teisėmis ir įsipareigojimais, kuriuos Bendrovė išlaikė.

Kai su Bendrove susijęs perduotas turtas tampa garantija, toliau kontroliuojama dalis vertinama mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Bendrovei gali tekti sumokėti (garantijos suma).

2.9. Finansinių priemonių pripažinimo nutraukimas (tęsinys)

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet iš esmės kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.10. Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietiniais teisiniais reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų darbu dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų.

Išeitinės kompensacijos

Praeities išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tiesiniu būdu per vidutinį laikotarpį, kol išmokos bus suteiktos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl plano sumažinimo ir (arba) atsiskaitymo, pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai jos patiriamos. Praeities išlaidos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje ir kitose bendrosiose pajamose, kai jos yra patirtos.

Išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis ilgalaikių Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai iš karto pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

2.11. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės, įvertinus vertės sumažėjimą pasenusioms ir lėtai judančioms atsargoms. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Atsargų savikainą sudaro įsigijimo kaina, transporto išlaidos bei kitos sąnaudos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos (9 pastaba).

Siekdama nustatyti ir parodyti pasenusių ir lėtai judančių atsargų tikrą ir teisingą vaizdą, Bendrovė peržiūrėjo savo pasenusių ir lėtai judančių atsargų vertės sumažėjimo apskaitos politiką. 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą pasenusioms ir lėtai judančioms atsargoms, kurios nepanaudojamos ilgiau nei 12 mėn., ir kitais atvejais jeigu yra aiškių įrodymų, kad atsargų grynoji galimo realizavimo vertė yra mažesnė už jų apskaitinę vertę (2017 m. gruodžio 31 d. vertės sumažėjimas apskaičiuotas atsargoms, kurios buvo nepanaudotos per pastaruosius 6 mėn. ir daugiau).

2.12. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi (14 pastaba).

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai, indėliai banko sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurių terminas yra mažiau nei trys mėnesiai.

2.13. Trumpalaikiai terminuoti indėliai

Trumpalaikius terminuotus indėlius sudaro trumpalaikiai terminuoti indėliai komerciniuose bankuose, kurių terminas daugiau kaip 3 mėn. Pirminio pripažinimo atveju terminuoti indėliai yra apskaitomi įsigijimo savikaina. Vėliau terminuoti indėliai apskaitomi įsigijimo savikaina, įvertinus vertės sumažėjimą.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.14. Skolinimosi išlaidos

Skolinimosi išlaidos

Skolinimosi išlaidos, susijusios su nekilnojamo turto, įrangos ir įrenginių įsigijimu, yra pripažįstamos kaip dalis įsigijimo išlaidų ir pridedamos prie to turto įsigijimo vertės. Visos kitos skolinimosi išlaidos yra apskaitomos laikotarpyje, kada jos yra patiriamos. Skolinimosi išlaidas sudaro palūkanos ir kitos su įsiskolinimais susijusios sąnaudos.

Skolinimosi išlaidas, kurios sudaro ilgo parengimo turto savikainos dalį, įmonė turi pradėti kapitalizuoti nuo kapitalizavimo pradžios. Kapitalizavimo pradžia yra laikoma diena, kai įmonė pirmą kartą įvykdo visas šias sąlygas: patiria išlaidas tam turtui; patiria skolinimosi išlaidas; vykdo veiklą, reikalingą parengti turtą numatomam naudojimui ar pardavimui.

Bendrovė turi nutraukti skolinimosi išlaidų kapitalizavimą, kai iš esmės visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui, yra baigta. Paprastai turtas numatomam naudojimui ar pardavimui yra parengtas, kai baigiama fizinė jo statyba, net jei įprastas administravimo darbas dar tęsiamas. Nors ir lieka mažų pakeitimų, pavyzdžiui, turto apdaila pagal pirkėjo ar naudotojo nurodymus, tai rodo, kad iš esmės visa veikla jau yra baigta.

2018 m. ir 2017 m. Bendrovė nekapitalizavo skolinimosi išlaidų, nes Bendrovė neturėjo tikslinių paskolų, susijusių su ilgo parengimo turtu pagal 23 TAS. Turimos tikslinės paskolos buvo skirtos turtui, kuris 2018 m. ir 2017 m. neatitiko ilgo parengimo turto kriterijų – tokios paskolos, vadovybės vertinimu, nepriskirtinos bendrosioms paskoloms, dėl ko ir nepaskirstomos tuo metu Bendrovėje esančiam ilgo parengimo turtui.

2.15. Finansinė nuoma ir veiklos nuoma

Sprendimas, ar sutartis yra nuomos sutartis, yra paremtas informacija sutarties pasirašymo datą. Yra vertinama, ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu bei ar sutartis suteikia teisę naudoti turtą.

Finansinė nuoma

Finansinė nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda perduodama Bendrovei kaip turto savininkui, yra kapitalizuojama lizingo sutarties pasirašymo metu lizinguojamo turto tikrąja verte ar, jei mažesnė, minimalių lizingo mokėjimų dabartine verte. Lizingo mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir lizingo įsipareigojimo dengimo taip, kad būtų palaikoma tolygi palūkanų norma, likusiai mokėjimų daliai. Finansinės sąnaudos yra apskaitomos pelne (nuostoliuose) bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Lizinguojamas nuomojamas turtas yra nudėvimas per trumpesnį laikotarpį iš naudingo tarnavimo laiko ar nuomos laikotarpio, jei nėra reikšmingo įrodymo, kad Bendrovei finansinės nuomos laikotarpio pabaigoje pereis nuomojamo turto nuosavybė.

2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo pasirašiusi jokių finansinės nuomos sutarčių.

Veiklos nuoma

Nuoma pripažįstama veiklos nuoma, jeigu iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda neperduodama.

Bendrovė kaip nuomininkas

Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažįstami sąnaudomis pelne (nuostoliuose) tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą nuomos laikotarpį (30 pastaba).

Bendrovė kaip nuomotojas

Pagal veiklos nuomos sutartis išnuomotas turtas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomas pagal turto pobūdį. Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos kaip kitos veiklos pajamos pelne (nuostoliuose), naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį. Visos veiklos nuomos nuolaidos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį mažinant nuomos pajamas.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.16. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos. Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus.

Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Bendrovės pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas - 15 proc. (26 pastaba).

Nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jei Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių.

Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Atidėtasis pelno mokestis pripažįstamas atsižvelgiant į laikinuosius skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra apskaičiuojami, taikant mokesčio tarifus, kurie, tikėtina, bus taikomi apmokestinamajam pelnui tais metais, kuriais šie laikinieji skirtumai bus realizuoti, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, priimtus ar iš esmės priimtus ataskaitų sudarymo dieną.

Atidėtojo mokesčio turto yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek tikėtina, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, remiantis apmokestinamojo pelno prognozėmis. Jei manoma, kad dalis atidėtojo mokesčio turto nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio turto dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi tarpusavyje, jei įstatymai leidžia užskaityti tarpusavyje pelno mokesčio sąnaudas su pajamomis bei atidėtieji mokesčiai yra tos pačios įmonės ir susiję su ta pačia mokesčių institucija.

2.17. Dividendai

Dividendai finansinėse ataskaitose apskaitomi tuo laikotarpiu, kai juos patvirtina metinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

2.18. Pelnas ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai

Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, vidutinis svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas įvyko ankstesniojo pateikiamo laikotarpio pradžioje. Kadangi nėra jokių pelno (nuostolių) vienai akcijai mažinančių instrumentų, vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintas pelnas nesiskiria (27 pastaba).

2.19. Atidėjiniai

Bendrieji

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai dėl praeities įvykių Bendrovė turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą, ir kurių įvykdymui teks išmokėti lėšas bei tokių įsipareigojimų sumą galima patikimai įvertinti. Kai Bendrovė tikisi, kad atidėjinio suma bus atgauta, tokia atgautina suma pripažįstama kaip atskiras turtas, bet tik tada, kai dėl to nekyla abejonių. Atidėjinių sąnaudos sudengtos su atgautinais atidėjiniais yra apskaitomos pelne (nuostoliuose).

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.19. Atidėjiniai (tęsinys)

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos

Bendrovės gauti apyvartiniai taršos leidimai (toliau – ATL) yra apskaitomi taikant "grynojo įsipareigojimo" metodą. Pagal šį metodą Bendrovė ATL apskaito nominaliąja (nuline) verte, kaip tai leidžia TAS 20 "Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas ataskaitose". Įsipareigojimai įsigyti papildomus ATL yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų ATL kiekį. ATL sąnaudos yra apskaitomos savikainos straipsnyje pelne (nuostoliuose) (23 pastaba).

2.20. Dotacijos

Dotacijos, susijusios su turtu

Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos bei trečiųjų šalių kompensacijos, susijusios su turtu, apima dotacijas, kurios yra gautos ilgalaikio turto forma arba skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Dotacijos yra apskaitomos gauto turto tikrąja verte ir vėliau pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje, mažinant turto nusidėvėjimo sąnaudas, per atitinkamo ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

	2018-12-31	2017-12-31
Likutis sausio 1 d.	4.006	2.781
Gauta	893	1.177
Perklasifikavimas	-	48
Amortizacija	(156)	-
Sąnaudų kompensavimas	(54)	-
Nurašyta	(47)	-
Likutis gruodžio 31 d.	4.642	4.006
Trumpalaikė dalis	355	257
Ilgalaikė dalis	4.287	3.749

2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo neįvykdytų sąlygų arba neapibrėžtumų, susijusių su šiomis dotacijomis.

Dotacijos, susijusios su pajamomis

Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Šios dotacijos apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje atėmus susijusias išlaidas.

2.21. Mokėjimai akcijomis

2018 m. lapkričio 8 d. Bendrovės akcininkai patvirtino Valdybos pasiūlymą pakeisti metinių premijų mokėjimo formą, ir iki 50 proc. metinių premijų Bendrovės darbuotojams už 2018 m. rezultatus išmokėti Bendrovės akcijomis. Atitinkamai, 2019 m. sausio mėn. buvo paskelbta apie Bendrovės oficialų akcijų supirkimą, kurio metu buvo išpirktos 1 463 414 akcijos viso už 600 tūkst. EUR. Bendrovės vadovybė įvertino mokėjimų akcijomis apskaitos reikalavimus pagal 2-ąjį TFAS Akcijomis išreikšti mokėjimai. Bendrovės vadovybė vadovavosi tokiais pagrindiniais principais:

• Mokėjimų akcijomis klasifikavimas, t.y. ar sandoriai padengiami nuosavybės priemonėmis ar pinigais;
• Suteikimo data;
• Perdavimo sąlygos, jeigu tokios nustatytos, ir ar jos priklauso nuo rinkos sąlygų;
• Laikotarpis, kurį galioja akcijų suteikiamos teisės;
• Akcijų tikroji vertė suteikimo dieną.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.21. Mokėjimai akcijomis (tęsinys)

Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. akcijos bus suteiktos darbuotojams dirbantiems tuo metu kai bus paskelbti 2018 m. audituoti Bendrovės rezultatai, Bedrovės vadovybė padarė tokias išvadas:

• Bendrovės pateikti susitarimai klasifikuojami kaip nuosavybės priemonėmis padengiami sandoriai;

• Bendrovės valdyba nustatys akcijų suteikimo datą ir konkrečias sąlygas tik po to, kai akcininkai patvirtins Bendrovės finansines ataskaitas už metus pasibaigusius 2018 m. gruodžio 31 d.;

• Akcijų suteikimo neįtakoja jokios rinkos ar kitos su rinka nesusijusios sąlygomis;
• Laikotarpis už kurį suteikiamos akcijos 2018 m.;

• Pirminio pripažinimo metu mokėjimai akcijomis pripažįstami tikrąja verte suteikimo dieną ir apskaitomi nuosavo kapitalo straipsnyje (kiti rezervai), vertinimo atnaujinimas atliekamas kiekvieną balanso sudarymo datą. Tikrosios vertės pasikeitimai pripažįstami kaip išmokų darbuotojams sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Vadovybės vertinimu, 2018 m gruodžio 31 d. mokėjimai akcijomis buvo apskaityti tikrąja verte (15 ir 19 pastabos).

2.22. Pajamų pripažinimas

15-asis TFAS. Pajamos pagal sutartis su klientais (nuo 2018 m. sausio 1 d.)

15-asis TFAS pakeičia 11-ąjį TAS "Statybos sutartys" 18-ąjį TAS "Pajamos" ir susijusius Aiškinimus, ir su ribotomis išimtimis taikomas visoms pagal sutartis su klientais gaunamoms pajamoms. 15-asis TFAS nustato penkių žingsnių modelį apskaityti pagal sutartis su klientais gaunamas pajamas, ir reikalauja, kad pajamos būtų pripažįstamos taip, kad būtų atspindėta suma, kurią įmonė tikisi gauti mainais už klientui perduotas prekes ar suteiktas paslaugas.

Pagal 15-ąjį TFAS taikant kiekvieną modelio etapą sutartims su klientais būtina remtis profesine nuomone, atsižvelgiant į visus svarbiausius faktus ir aplinkybes. Standartas taip pat apibrėžia išlaidų, patirtų sudarant sutartį ir tiesioginių su sutarties vykdymu susijusių sąnaudų apskaitos tvarką. Be to, standartas reikalauja išsamiai atskleisti papildomos informacijos finansinėse ataskaitose.

Bendrovė pritaikė 15-ąjį TFAS, naudodami modifikuotą retrospektyvų taikymo metodą, pagal kurį standartas pradėtas taikyti nuo 2018 m. sausio 1 d. Pagal šį metodą standartas gali būti taikomas arba visoms sutartims jo pirminio galiojimo dieną, arba tik sutartims, kurios tą dieną nėra pilnai baigtos vykdyti. Bendrovė pasirinko standartą taikyti tik sutartims, kurios 2018 m. sausio 1 d. dar nebuvo baigtos pilnai įvykdyti.

15-ojo TFAS priėmimas neturėjo reikšmingo poveikio pelnui (nuostoliui), kitoms bendrosioms pajamoms, Bendrovės finansinei būklei ar Bendrovės veiklos, investicinės ar finansinės veiklos pinigų srautams. Lyginamoji informacija pakartotinai pateikta nebuvo ir toliau ataskaitose rodoma pagal 11-ąjį TAS ir 18-ąjį TAS ir susijusius aiškinimus, kadangi Bendrovė pasirinko naudoti retrospektyvų modifikuotą metodą, kaip aprašyta toliau:

2018 m. Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaita

	Pastabos	2018 pagal TFAS 15	2018 pagal TAS 11 ir TAS 18	Padidėjimas/(sumažėj imas)
Pardavimo pajamos	22; 2.22	-	99.998	(99.998)
Pajamos iš sutarčių su klientais	22; 2.22	99.998	-	99.998
Pardavimo savikaina	23	(82.682)	(82.682)	-
Bendrasis pelnas		17.316	17.316	-
Veiklos sąnaudos	24	(5.727)	(5.727)	-
Kitos pajamos		276	276	-
Veiklos pelnas		11.865	11.865	-
Finansinės veiklos pajamos	25	231	231	-

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.22. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

Finansinės veiklos (sąnaudos)	25	(283)	(283)	-
Asocijuotų įmonių grynojo pelno (nuostolių) dalis	7	44	44	-
Pelnas prieš apmokestinimą		11.857	11.857	-
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	26	(280)	(280)	-
Grynasis pelnas		11.577	11.577	-
Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos)		-	-	-
Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į pelną (nuostolius)		-	-	-
Straipsniai, kurie bus arba gali būti pergrupuoti į pelną (nuostolius)		-	-	-
Laikotarpio bendrosios pajamos iš viso		11.577	11.577	-
Pelnas ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais)	27	0,03	0,03	-

Bendrovės finansinės būklės ataskaita 2018-12-31 (turtas)

	Pastabos	2018-12-31 pagal TFAS 15	2018-12-31 pagal TAS 11 ir TAS 18	Padidėjimas/(sumažėj imas)
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	3	726	726	-
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai	4	199.211	199.211	-
Ilgalaikės gautinos sumos ir sukauptos pajamos	8, 11	2.684	2.684	-
Investicijos į dukterines įmones	6	203	203	-
Investicijos į asocijuotas įmones	7	201	201	-
Ilgalaikio turto iš viso		203.025	203.025	-
Trumpalaikis turtas
Atsargos	9	1.747	1.747	-
Išankstiniai apmokėjimai		534	534	-
Iš pirkėjų gautinos sumos	10	12.452	12.452	-
Sutarčių turtas	11	374	-	374
Avansinis pelno mokestis		1.671	1.671	-
Kitos gautinos sumos	12	86	460	(374)
Trumpalaikiai terminuoti indėliai	13	-	-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	14	73.238	73.238	-
Trumpalaikio turto iš viso		90.102	90.102	-
Turto iš viso		293.127	293.127	-

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.22. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

Bendrovės finansinės būklės ataskaita 2018-12-31 (įsipareigojimai)

	Pastabos	2018-12-31 pagal TFAS 15	2018-12-31 pagal TAS 11 ir TAS 18	Padidėjimas/(sumažėj imas)
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	1,15	110.376	110.376	-
Akcijų priedai		3.913	3.913	-
Privalomasis rezervas	15	10.750	10.750	-
Rezervas savoms akcijoms įsigyti	15	15.929	15.929	-
Kiti rezervai	15	42.945	42.945	-
Nepaskirstytasis pelnas		11.577	11.577	-
Nuosavo kapitalo iš viso		195.490	195.490	-
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	26	623	623	-
Ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimas	16	271	271	-
Paskolos	17	73.474	73.474	-
Dotacijos susijusios su turtu	2.20	4.287	4.287	-
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		78.655	78.655	-
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Trumpalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimas	16	30	30	-
Paskolos	17	2.649	2.649	-
Paskolos palūkanos	17	29	29	-
Dotacijos susijusios su turtu	2.20	355	355	-
Prekybos skolos	18	9.374	9.374	-
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	19	1.996	1.996	-
Sutarčių įsipareigojimai	2.22; 30	3,374	-	3,374
Gauti išankstiniai apmokėjimai	2.22; 30	-	3,374	(3,374)
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	31	1.175	1.175	-
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		18.982	18.982	-
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso		293.127	293.127	-

Pajamos pagal sutartis su klientais pripažįstamos, kai prekių ir paslaugų kontrolė perduodama klientui, ir pripažįstamos taip, kad atspindėtų atlygį, kurį Bendrovė tikisi gauti mainais už tokias prekes ir paslaugas.

Bendrovės vadovybė apsvarsto šiuos dalykus, darančius įtaką pajamų pripažinimui:

• 1. Ar yra keli sutarties veiklos įsipareigojimai;
• 1. Ar yra koks nors kintamas atlygis (išskyrus momentines nuolaidas aptartas viršuje) ir kokių yra apribojimų, jeigu jų yra;
• 1. Ar yra nepiniginių straipsnių atlygis ar reikšmingos finansinės komponentės;
• 1. Ar yra kitų įsipareigojimų, kurie turi būti apsvarstyti kaip dalis sandorio savikainos;
• 1. Ar įsipareigojimai (jei tokių yra) yra apmokėti ar yra mokami klientui;
• 1. Ar yra kokių nors išankstinių apmokėjimų;
• 1. Ar Bendrovė suteikdama paslaugas ar parduodama prekes veikia kaip atstovas ar kaip pagrindinis asmuo.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.22. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

Bendrovė turi šiuos pagrindinius pajamų šaltinius (22 pastaba):

Pajamos iš SGDT paslaugų (63% nuo bendrų pardavimo pajamų)

Egzistuoja vienas veiklos įsipareigojimas – užtikrinti pastoviųjų SGDT infrastruktūros kaštų sąnaudų kompensavimą. Bendrovė suteikdama paslaugas veikia kaip pagrindinis asmuo. Pajamos pripažįstamos konkrečiu metu (kai kontrolė perduodama) kiekvieną mėnesį suma, kuri buvo surinkta iš gamtinių dujų perdavimo sistemos vartotojų remiantis:

• ü Bendrovė turi teisę į apmokėjimą už suteiktas SGDT paslaugas;
• ü Nuosavybės teisei būdinga nauda ir rizika buvo perduotos klientui;
• ü Klientas priėmė paslaugas.
  • Naftos produktų krovos paslaugos (34% nuo bendrų pardavimo pajamų)

Egzistuoja vienas veiklos įsipareigojimas – tiekti naftos produktų krovimo paslaugas pagal nustatytą krovos tarifą. Bendrovė suteikdama paslaugas veikia kaip pagrindinis asmuo. Pajamos pripažįstamos per laiką remiantis tuo, kad:

• ü Suteikdama naftos produktų krovimo paslaugas, Bendrovė nesukuria alternatyvaus panaudojimo turto, kurį galėtų parduoti kaip prekes.
• ü Už atliktą dalinį krovos darbą Bendrovė turi besąlyginę teisę į atlygį. Jei klientas nevykdo arba vėluoja vykyti savo įsipareigojimus, Bendrovė turi teisę, pranešusi apie tai klientui, sustabdyti paslaugų teikimą ir/arba sulaikyti terminale esančius naftos produktus iki kol bus įvykdyti kliento įsipareigojimai. Visos pasekmės bei nuostoliai, kylantys iš naftos produktų sulaikymo ir/ar paslaugų teikimo sustabdymo tenka klientui.
• ü Klientui vėluojant išsivežti naftos produktus iš terminalo, papildomai skaičiuojami saugojimo mokesčiai. Tokiu atveju Bendrovė užsitikrina, kad bus ne tik kompensuojamos su naftos produktų saugojimu susijusios išlaidos, bet ir bus uždirbamos pajamos.
• ü Klientui vienašališkai nutraukus sutartį, jis paprastai įpareigojamas sumokėti Imk-arba-Mokėk mokestį, jei toks buvo numatytas sutartyje, arba naftos produktų kiekio krovos skirtumą tarp numatyto minimalaus metinio perkrovos kiekio ir faktiškai perkrauto kiekio.

Dalinio įsipareigojimų pagal sutartis užbaigtumo apskaičiavimas metų pabaigoje atliekamas kaip aprašyta toliau. Bendrovė pripažįsta pajamas už naftos produktų perkrovimo paslaugą atsižvelgdama į paslaugos įvykdymo lygį. Suteiktų paslaugų atlikimo lygis vertinamas kaip procentinė patirtų perkrovimo paslaugų sąnaudų dalis nuo bendros paslaugų sąnaudų sumos, kurios būtų patirtos pilnai atlikus paslaugas. Jeigu paslaugų sutarties sumos patikimai įvertinti neįmanoma, pajamos pripažįstamos tiek, kiek galima pagrįstai tikėtis atgauti patirtų sąnaudų. Tam tikro užbaigtumo lygio teikiamos paslaugos jau yra suteiktos ir naudojamos kliento, ir klientas iš tokių paslaugų yra gavęs naudos (pakartotinai teikiant paslaugą klientas nebepatirtų visų krovimo paslaugų sąnaudų), todėl vadovybės nuomone, Bendrovės taikomas darbų atlikimo užbaigtumo apskaitos metodas atitinka 15-ojo TFAS reikalavimus.

Kita veikla (iš viso 3% bendrų pardavimo pajamų)

Kitos veiklos pajamos apima prekių pardavimą ir kitas suteiktas paslaugas. Teikdama paslaugas Bendrovė veikia kaip pagrindinis asmuo. Prekybos pardavimų pajamos pripažįstamos kai prekių kontrolė perduodama klientui (tam tikru metu), o kitos veiklos pajamos – kai paslaugos suteikiamos (tam tikru metu).

Pajamos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje, "Pajamos iš sutarčių su klientais" straipsnyje, o turtas, kylantis iš sutarčių su klientais apskaitomas kaip trumpalaikis turtas finansinės būklės ataskaitoje "Sutarčių turtas" straipsnyje. Susijusi savikaina apskaitoma bendrųjų pajamų ataskaitoje "Pardavimo savikaina" straipsnyje.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.22. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

Atsižvelgiant į Bendrovės verslo modelį, vadovybė nepriėmė jokių kitų reikšmingų sprendimų, skaičiavimų ar prielaidų, susijusių su pajamų iš sutarčių su klientais pripažinimu, išskyrus:

Apyvarta grindžiama diferencijuota kainodara

Tam tikriems klientams Bendrovė taiko nuolaidas krovos darbų apimtims viršijus sutartyje nustatytą krovos ribą. Suteiktos nuolaidos užskaitomos su kliento mokėtinomis sumomis. Pardavimo sutartyse numatyta apyvarta grindžiama kainodara turėtų būti apskaitoma kaip atskiras įsipareigojimas, tačiau jos įtaka yra nereikšminga. 2018 m. tokių nuolaidų suteikta nebuvo.

Imk-arba-Mokėk susitarimai

Bendrovė skaičiuoja mėnesio, ketvirčio arba metinius Imk-arba-Mokėk susitarimų mokesčius pirkėjams, jei naftos produktų krovos kiekiai, nurodyti sutartyje su pirkėjais, nėra pasiekiami. Labiausiai tikėtini planuojamos krovos kiekiai yra nustatomi sutartyse su pirkėjais ir tik dėl tam tikrų nenumatytų aplinkybių, atsiradusių rinkoje, krovos kiekiai gali būti nepasiekti. Imk-arba-Mokėk susitarimų mokesčiai skaičiuojami ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, tačiau vadovybės vertinimu, Imk-arba-Mokėk susitarimų mokesčiai neturi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms už metus pasibaigusius 2018 m. gruodžio 31 d., nes 2018 m. ir 2017 m. Imk-arba-Mokėk operacijų mokesčiai buvo nereikšmingi.

Sutarčių turtas – sukauptos pajamos

Sutarčių turtas yra teisė į atlygį mainais už prekes ar paslaugas, kurios buvo pristatytos ar suteiktos klientui, bet sąskaita dar nebuvo išrašyta.

Jei Bendrovė suteikia paslaugas klientui prieš jam sumokant ar prieš mokėjimo terminą, turtas pagal sutartis yra apskaitomas ta suma, kuri yra lygi uždirbtam atlygiui. Iš sutarčių su klientais kylantis turtas, t.y. sukauptos pajamos, įvykdžius visus sutartinius įsipareigojimus ir išrašius sąskaitą-faktūrą, yra pripažįstamas kaip prekybos gautinos sumos.

Įsipareigojimai iš sutarčių su klientais – gauti išankstiniai apmokėjimai

Įsipareigojimai iš sutarčių su klientais apima iš klientų gautus išankstinius apmokėjimus už ateityje suteiksiamas paslaugas. Įsipareigojimai iš sutarčių su klientais taip pat apima palūkanas ir mokesčius sumokėtus AB Amber Grid AB Achema vardu (kaip aprašyta 30 pastaboje) (2017 m. palyginamoji informacija atvaizduota straipsnyje "Gauti išankstiniai apmokėjimai").

Prekybos gautinos sumos

Prekybos gautina suma atspindi Bendrovės teisę į uždirbtą atlygį, kuri yra besąlyginė (t.y. atlygis, be jokių išimčių, turi būti sumokamas po sutarto termino pabaigos). Prekybos gautinoms sumoms įprastai yra nustatomas 6-15 d. mokėjimo atidėjimas (daugiau informacijos apie finansinio turto apskaitos principus – žiūrėti 2.8 pastabą).

Pardavimo pajamos (iki 2018 sausio 1 d.)

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas (21 pastaba).

Naftos produktų krovos pajamos

Bendrovė pajamas iš krovos pripažįsta, atsižvelgdama į paslaugos įvykdymo lygį. Paslaugų įvykdymo lygis yra apskaičiuojamas kaip procentinė išraiška patirtų krovos savikainos išlaidų nuo bendros paslaugų savikainos. Tuo atveju, kai negalima paslaugų sutarties patikimai įvertinti, pajamos yra pripažįstamos tik patirtų sąnaudų dalimi, kurios gali būti kompensuotos.

Talpyklų nuomos pajamos

Nuomos pajamos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį, t.y. nuomos pajamos yra skaičiuojamos vidutiniu viso nuomos laikotarpio tarifu.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.22. Pajamų pripažinimas (tęsinys)

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija reguliuojamos suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklos pajamos

Pajamos iš SGDT veiklos yra reguliuojamos VKEKK. Remiantis SGD terminalo įstatymo 5.2 straipsniu, visi gamtinių dujų perdavimo sistemos vartotojai, įskaitant ir galutinius vartotojus, turi mokėti Papildomą Saugumo dedamąją kartu su kitais mokėjimais už gamtinių dujų perdavimo paslaugas.

Bendrovės reguliuojamos veiklos pajamas sudaro: i) SGD pakartotinio dujinimo paslaugos kintamoji dalis (išdujinimas); ii) SGD perkrovos paslauga; iii) SGD pakartotinio dujinimo paslaugos pastovioji dalis prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau –SGD saugumo dedamoji). Išdujinimo ir perkrovos pajamos yra tiesiogiai surenkamos iš klientų pagal perduotus kiekius. Faktiniai tarifai išsamiau aprašyti SGDT metinio pranešimo paslaugų straipsnyje. Saugumo dedamoji yra surenkama Perdavimo sistemos operatoriaus (toliau – PSO) tiesiogiai iš vartotojų arba iš gamtinių dujų tiekėjų, jei vartotojai neturi tiesioginių sutarčių su PSO. VKEKK kas metus nustato Saugumo dedamosios dydį proporcingai pagal gamtinių dujų kiekius, kuriuos sunaudojo vartotojai (tiesioginis vartojimas arba perpardavimas).

Terminalo paslaugų kainos 2018 m. ir 2017 m.:

• SGD išdujinimo paslaugos kaina, nustatyta Bendrovės, remiantis SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainos viršutine riba, kurią nustato VKEKK:
  • 2017 m. lapkričio 17 d. Nr. O5E-328 patvirtinta SGD pakartotinio dujinimo kainos kintamoji dalis 2018 metams lygi 0,10 Eur/MWh.
  • 2016 m. lapkričio 17 d. Nr. O3-369 patvirtinta SGD pakartotinio dujinimo kainos kintamoji dalis 2017 metams lygi 0,10 Eur/MWh.
• SGD perkrovos paslaugos kaina buvo nustatyta VKEKK 2014 m. lapkričio 20 d. Nr. 03-896. SGD perkrovos tarifas nustatomas 5 metų laikotarpiui.
• SGD pakartotinio dujinimo kainos viršutinė riba yra koreguojama kasmet.

Prekių pardavimai

Prekių pardavimo pajamos yra pripažįstamos perdavus produkciją ir perleidus riziką pirkėjui, paprastai prekių pristatymo metu.

Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos pelne kaupimo principu (taikant efektyvios palūkanų normos metodą).

Dividendų pajamos

Dividendų pajamos - tai dividendai iš investicijos ir pripažįstamos, kai atsiranda akcininko teisė gauti dividendus.

Nuomos pajamos

Nuomos pajamos pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį.

Baudų ir delspinigių pajamos

Pajamos iš baudų ir delspinigių pripažįstamos tada, kai Bendrovė turi įrodymų, kad baudos ir delspinigiai bus gauti ir tikimybė jų negauti yra maža, arba pinigai jau gauti.

2.23. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.24. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Bendrovės nefinansinio turto, išskyrus atsargas ir atidėtojo pelno mokesčio turtą, likutinės vertės yra peržiūrimos kiekvieną ataskaitų datą, siekiant įvertinti ar yra vertės sumažėjimo požymių. Jei tokie požymiai egzistuoja, yra apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė.

Ne finansinio turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ir aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Turto ar įplaukas kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė yra jo naudojimo vertė arba grynoji galimo pardavimo kaina, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant iki mokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu.

Vertės sumažėjimo testavimo tikslais, turtas, kurio neįmanoma vertinti atskirai, yra grupuojamas į mažiausią turto grupę, kuriančią pinigų įplaukas tą turtą nepertraukiamai naudojant ir kuri yra nepriklausoma nuo kito turto ar turto grupių kuriamų pinigų srautų ("įplaukas kuriantis vienetas, arba ĮKV").

Kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pelne (nuostoliuose) yra apskaitomas vertės sumažėjimo nuostolis. Su ĮKV susiję vertės sumažėjimo nuostoliai yra proporcingai priskiriami turto, priskirto vienetui (vienetų grupei), likutinei vertei sumažinti.

Praėjusiais laikotarpiais pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas tuomet, kai yra įrodymų, jog apskaityti turto vertės sumažėjimo nuostoliai nebeegzistuoja arba yra sumažėję. Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi tiek, kad turto likutinė vertė neviršytų tos likutinės vertės, kuri būtų buvusi nustatyta atėmus nusidėvėjimą ar amortizaciją, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę apskaityti. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengdama finansinę atskaitomybę pagal TFAS, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.

Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra nuolat peržiūrimi ir remiasi istorine patirtimi bei kitais veiksniais, įskaitant ateities įvykių, kurie tikimasis yra pagrįsti esamomis aplinkybėmis, lūkesčiais.

Informacija apie svarbius įvertinimus ir prielaidas, žemiau aptarti išsamiau toliau:

Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpiai

Turto naudingojo tarnavimo laikotarpiai yra peržiūrimi kiekvienais metais ir prireikus, koreguojami, kad atspindėtų likusio naudingojo laikotarpio dabartinį įvertinimą, atsižvelgiant į technologinius pokyčius, turto ekonominį panaudojimą ateityje ir jo fizinę būklę. (Pastabos 2.7,3 ir 4)

Bendrovė norėdama atspindėti faktinį ilgalaikio nematerialiojo ir materialiojo turto naudojimo laikotarpį, peržiūrėjo naudingo tarnavimo laikotarpius nuo 2019 m. sausio 1 d. (pastaba 2.7).

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo nuostoliai

Bendrovė kiekvieną finansinių ataskaitų dieną peržiūri nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų fizinę būklę ir įvertina technines savybes. Taip pat atsižvelgiama ir į kitus išorinius galimo turto vertės sumažėjimo indikatorius, tokius kaip technologiniai rinkos pokyčiai ir sąlygos. Jei peržiūros metu buvo nustatyta, kad nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų techninės būklė nėra tokia, kaip buvo tikimasi (ar atsiranda kiti požymiai, kad turto vienetas yra pasenęs ar sugadintas), Bendrovė įvertina jo atsiperkamąją vertę ir, jei nustatoma, kad ji yra mažesnė nei jo savikaina,

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

pripažįstamos vertės sumažėjimo sąnaudos. Jei peržiūros metu padaroma išvada, kad anksčiau nuvertėjęs vienetas gali būti perklasifikuotas į kitą ilgalaikį turtą, arba jį galima naudoti kitose, nei anksčiau numatytose veiklos srityse, jo vertės sumažėjimas yra atstatomas iki sumos, kurią jo atsiperkamoji vertė viršijo nurašant į sąnaudas. Kaip galimos turto naudojimo pasikeitimo prielaidos galėtų būti, turto vertės įvertinimų neapibrėžtumas ir pokyčiai, atsirandantys per laiką, paaiškėjus naujos aplinkybėms bei gavus naujos informacijos.

Vadovaujantis 36 TAS, Bendrovės vadovybė atliko vertės sumažėjimo testą ir nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams ir paruošė diskontuotų pinigų srautų finansinio modelio vertinimą SGD mažos apimties terminalo turtui. Pagrindinės vertės sumažėjimo modelio prielaidos ir jautrumo analizė yra pateikta pastaboje nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai (pastaba 4).

Klasifikavimas tarp finansinės ir veiklos nuomos

Sutarties įsigaliojimo momentu, Bendrovė nustato, ar sutartis yra finansinė nuoma arba veiklos nuoma.

Nuoma pripažįstama finansine nuoma, jeigu perduodama iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda. Nuoma pripažįstama veiklos nuoma, jeigu iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda neperduodama.

Kriterijai, kuriuos tenkinant kartu arba atskirai, nuoma priskiriama finansinei nuomai (TAS 17-10):

• nuomos laikotarpio pabaigoje nuomininkui perleidžiama nuosavybės teisė;
• nuomininkas turi pasirinkimo teisę nusipirkti turtą už kainą, kuri, tikėtina, bus kur kas mažesnė už turto tikrąją vertę šios pasirinkimo teisės įsigaliojimo metu, o nuomos laikotarpio pradžioje pagrįstai žinoma, kad šia teise bus pasinaudota;
• nuomos laikotarpis apima didžiąją turto ekonominio tarnavimo laiko dalį, net jeigu nuosavybės teisė neperduodama nuomininkui;
• nuomos pradžioje minimalių įmokų pagal nuomos sutartį dabartinė vertė prilygsta beveik visai išnuomoto turto tikrajai vertei; ir
• nuomojamas turtas yra specifinio pobūdžio ir neatlikus reikšmingų turto pakeitimų, tik nuomininkas gali juo naudotis.

Sutarties įsigaliojimo momentu arba atlikus pakartotiną jos įvertinimą, Bendrovė atskiria nuomos mokėjimus ir kitas sumas, kurios nustatytos sutartyje, į įmokas už nuomą ir į kitus mokėjimus, remiantis jų santykine tikrąja verte. Finansinės nuomos atveju Bendrovei nusprendus, kad neįmanoma patikimai atskirti šių mokėjimų, tokiu atveju turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami nuomojamo turto tikrąja verte. Vėlesniais laikotarpiais įsipareigojimai mažinamo nuomos mokėjimų suma ir pripažįstamos susijusios finansinės sąnaudos naudojant Bendrovės nustatytą papildomos skolos kainą.

2012 m. kovo 2 d. Bendrovė pasirašė sutartį su Hoegh LNG Ltd. dėl SGD plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu (angl. FSRU) statybos, eksploatavimo ir perleidimo (angl. BOT) nuomos. SGD laivas-saugykla į Klaipėdą atvyko 2014 m. spalio 27 d., o laivo perėmimas įvyko 2014 m. lapkričio 27 d. Bendrovės nuomone, pagal TFAS FSRU laivo nuoma turėtų būti klasifikuojama kaip Hoegh LNG Ltd. teikiama veiklos nuoma AB "Klaipėdos nafta" pagal laivo nuomos sutartį (30 pastaba).

Vadovybės nuomone, remiantis TFAS kriterijais, FSRU nuoma turėtų būti klasifikuojama kaip veiklos nuoma dėl žemiau nurodytų pagrindinių priežasčių:

• Rizikos ir nauda būdingos nuosavybės teisei nėra perleidžiamos. Hoegh LNG Ldt. prisiima visas pagrindines FSRU rizikas pagal nuomos sutartį pagal BOT sutartį;
• Nėra priimtas galutinis sprendimas dėl FSRU laivo išpirkimo;
• FSRU laivo nuomos sutartis buvo pasirašyta tarp nepriklausomų trečiųjų šalių, todėl nuomos sutarties nuostatos atspindi FSRU rinkos kainą;
• Rinkoje nėra panašių palyginamųjų sutarčių;
• Vadovybė įvertino, jog tokio laivo ekonominis gyvavimo ciklas yra 40 metų. Nuomos sutartis apima tik 10 metų.
• Bendrovė yra sudariusi reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei maksimaliojo įkeitimo sutartį su UAB "Hoegh LNG Klaipėda", kurios maksimali užtikrinamos prievolės suma 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 50.000 tūkst. JAV dolerių per Laivo nuomos sutarties vienerius metus. Šiomis sutartimis užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai UAB "Hoegh LNG Klaipėda" pagal 2012 m. kovo 2 d. sudarytą Plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos kartu su aptarnavimo ir operavimo paslaugomis.
• Remiantis Hoegh LNG Ltd. ir Bendrovės skaičiavimais, grynoji dabartinė SGD laivo nuomos mokėjimų vertė sutarties sudarymo datą, apytiksliai neprilygo visai ar didžiajai daliai laivo tikrosios vertės;
• SGD laivas gali būti naudojamas kaip SGD tanklaivis, arba gali būti naudojamas kaip išdujinimo įrenginys kitoje vietoje;
• SGD laivo-saugyklos nuomos sutartis negali būti nutraukta iš Bendrovės pusės, tačiau standartinis sutarties nutraukimo rėžimas taikomas pagal sutartį;
• Hoegh LNG Ltd. prisiima visą likutinę laivo vertės riziką;
• Laivo nuomos sutartyje nėra įsipareigota išsinuomoti laivą pasibaigus pagrindiniam nuomos laikotarpiui.

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

2015 m. kovo 9 d. Bendrovė sudarė suskystintų gamtinių dujų terminalo krantinės naudojimo sutartį (toliau – Krantinės nuoma) su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – KVJUD). Sutartis yra sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 864 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 "Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo" pakeitimo", kurio 6 punktas nustato, kad SGDT projekto įgyvendinimo bendrovė ir (arba) SGDT operatorius naudojasi krantine, skirta plaukiojančiai suskystintų gamtinių dujų saugyklai prisišvartuoti, ir moka metinį krantinės naudojimo mokestį, nustatytą vadovaujantis šio nutarimo ir kitų teisės aktų reikalavimais pagal sutartį su KVJUD (30 pastaba).

Vadovybės nuomone, remiantis TFAS kriterijais, Krantinės nuoma turėtų būti klasifikuojama kaip veiklos nuoma dėl žemiau nurodytų pagrindinių priežasčių:

• Rizikos ir premijos būdingos nuosavybės teisei nėra perkeliamos. KVJUD prisiima visas pagrindines Krantinės rizikas pagal nuomos sutartį;
• Krantinės nuomos sutartis buvo pasirašyta tarp nepriklausomų trečiųjų šalių, todėl nuomos sutartis atspindi nuomos rinkos kainas;
• KVJUD už užmokestį Bendrovei ar bet kuriems teisėtiems Bendrovės teisių perėmėjams leidžia naudotis SGDT krantine;
• Nuomininkas neturi pasirinkimo teisės nusipirkti turtą;
• Naudojimosi SGDT krantine terminas 50 (penkiasdešimt) metų SGDT krantinės naudojimas pagal tipines KVJUD sąlygas;
• Atsižvelgus į kitų uosto krantinių naudingą tarnavimo laiką ir Bendrovės vadovybės vertinimą, Krantinės nuomos laikotarpis (50 metų) neapima reikšmingos turto ekonominio tarnavimo laikotarpio dalies (naudingas tarnavimo laikotarpis gali siekti iki 70 metų ir daugiau);
• Šalys turi teisę nutraukti Sutartį tik tokiu atveju, jei yra pakeičiami (priimami nauji) Lietuvos Respublikos įstatymai ir / ar kiti teisės aktai, susiję su SGDT krantinės naudojimo teisinių santykių reguliavimu;
• KVJUD prisiima visa likutinę krantinės vertės riziką;
• Nuomojamas turtas yra specializuoto pobūdžio, tačiau, neatlikus didesnių pakeitimų, gali juo naudotis ir kiti rinko dalyviai;
• Nuomininkas turi galimybę pratęsti nuomą antram laikotarpiui, kurios nuomos kaina būtų rinkos kaina;
• Bendrovės skaičiavimais, grynoji dabartinė Krantinės nuomos minimalių mokėjimų vertė neprilygsta visai Krantinės tikrajai vertei.

Atidėjiniai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai

Bendrovė skiria:

· atidėjinius, kurie pripažįstami įsipareigojimais (darant prielaidą, kad galima patikimai juos įvertinti), kadangi tai yra dabartinės prievolės ir tikėtina, kad reikės ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų, norint jas įvykdyti; ir

· neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kurie nepripažįstami įsipareigojimais, kadangi jie yra arba:

• galimos prievolės, dėl kurių dar turi būti patvirtinta, ar Bendrovė turi dabartinių prievolių, dėl kurių reikėtų ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų; arba

• dabartinės prievolės, kurios neatitinka nustatytų pripažinimo kriterijų (kadangi arba nesitikima, kad ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų reikės prievolėms įvykdyti, arba negalima pakankamai patikimai įvertinti prievolių sumos).

Bendrovės vadovybė nusprendžia pripažinti atidėjinius ar atskleisti neapibrėžtuosius įsipareigojimus, susijusius su teisiniais ginčais, remiantis kiekvieno teisinio ginčo neigiamo poveikio tikimybe, numatoma įsipareigojimų suma, sumos nustatymo patikimumu. Analizė yra atliekama kartu su vidaus ir (ar) išorės teisininkais (30 pastaba).

Einamųjų metų ir atidėtasis pelno mokestis

Nustatydama einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio dydį Bendrovė atsižvelgia į neapibrėžtų mokesčių poveikį ir į tai, ar nepriklausys papildomi mokesčiai ir palūkanos. Vienas iš svarbiausių straipsnių, dėl kurių Bendrovė pripažįsta atidėtojo pelno mokesčio turtą, yra investicinė lengvata. Bendrovė pripažįsta atidėtojo pelno mokesčio turtą tik tai investicinės lengvatos daliai, kuri lygi ateinančių metų biudžete nustatyto pelno prieš mokesčius sumai. Šis vertinimas pagrįstas sudėtinga prognoze patikimai įvertinti, ar Bendrovė ateityje uždirbs pakankamai apmokestinamojo pelno, kad galėtų pasinaudoti visa investicijos lengvatos suma (lengvata galima pasinaudoti, jei Bendrovė turi uždirbusi apmokestinamojo pelno). Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių nėra galimybės patikimai prognozuoti apmokestinamąjį pelną, tai yra reguliuojama SGD veikla, kurios pajamos nustatomos pagal tarifus, nustatytus reguliavimo institucijų (30 pastaba). Tarifas sekantiems metams yra nustatomas pagal planuojamas. Jeigu faktinės SGD sąnaudos yra didesnės nei biudžetuota, tai neigiamai paveiks ir rezultatą prieš mokesčius. Dėl šių išvardintų priežasčių, vadovybė gali prognozuoti rezultatą prieš mokesčius atidėtojo pelno mokesčio tikslams tik vieneriems metams.

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas (tęsinys)

Bendrovė tiki, kad jos sukauptos lėšos mokestiniams įsipareigojimams yra pakankamos visiems mokestiniams metams, remiantis jos daugelio faktorių įvertinimu, įskaitant mokesčių įstatymo aiškinimus ir ankstesnę patirtį. Įvertinimas remiasi skaičiavimais ir prielaidomis, ir gali apimti eilę suvokimų apie įvykius ateityje. Gali pasirodyti nauja informacija, verčianti Bendrovę keisti savo sprendimą dėl esamų mokestinių įsipareigojimų atitikimo; tokie mokestinių įsipareigojimų pakeitimai darys poveikį mokestinėms išlaidoms tokio nutarimo priėmimo laikotarpiu (26 pastaba).

Numatomas reguliuojamos SGDT veiklos atskyrimas ją perduodant naujai įsteigtai patronuojamajai įmonei

2018 m. pabaigoje vadovybė inicijavo pasiruošimą SGD terminalo ir susijusios veiklos perdavimo naujai įsteigtai Bendrovės kontroliuojamai specialiosios paskirties patronuojamąją įmonę (toliau - SPĮ) procesui. Numatomas veiklos perleidimas kuomet veikla perleidžiama stuktūroje žemyn, Bendrovei išlaikant SGD terminalo kontrolę per valdomą SPĮ. Šiuo sandoriu Bendrovė SPĮ perleistų valstybės garantijomis užtikrintas ir su SGD terminalo veikla susijusias skolintas lėšas. Tuo tikslu buvo įsteigta UAB "SGD terminalas" su minimaliu reikalaujamu akciniu kapitalu.

Sandoris traktuojamas kaip grupės reorganizacija, o ne nutraukiama veikla, kadangi veikla perleidžiama visiškai Bendrovės kontroliuojamai patronuojamajai įmonei. Egzistuoja didelis neapibrėžtumas dėl veiklos perleidimo sandorio įgyvendinimo, kadangi be Valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, taip pat reikalingas Europos Komisijos pritarimas dėl galiojančios valstybės garantijos perleidimo kitam juridiniam asmeniui (SPĮ).

Vadovybės vertinimu, 2018 m. gruodžio 31 d. 5-ojo TFAS kriterijai dėl SGD terminalo veiklos klasifikavimo kaip pardavimui laikomas turtas nebuvo tenkinami, kadangi vadovybės vertinimu, SGD veiklai priskiriamas turtas ir įsiparegojimai (toliau "grynasis SGDT turtas") nėra parduodamas, bei 2018 m. gruodžio 31 d. sandoris nėra labai tikėtinas.

Vadovybės vertinimu, grynasis SGDT turtas nėra laikomas parduodavimui, o sandoris 2018 m. gruodžio 31 d. negali būti laikomas labai tikėtinu dėl šių priežasčių:

• § Nėra priimto atitinkamo Valdybos sprendimo;
• § Nėra priimto atitinkamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo;
• § Reikalingas Europos Komisijos ir bankų (skolintojų) sutikimas, dėl paskolų perleidimo, kadangi atitinkamos skolintos lėšos yra užtikrintos valstybės garantija, suteikta Lietuvos vyriausybės kaip valstybės pagalba Bendrovei;
• § Taip pat reikalingas FSRU savininko ir bankų sutikimas;
• § Reikalingi trečiųjų šalių (kitų tiekėjų ir paslaugų teikėjų) sutikimai dėl įsipareigojimų ir teisių perleidimo;
• § Reikalinga Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) licencija.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės yra tarpusavyje susijusios, o 2018 m. gruodžio 31 d. rekalingi sprendimai nebuvo priimti ir reikalingi sutikimai dar nebuvo gauti. Šių ataskaitų datą buvo pateikti tik kai kurie prašymai, tačiau kol kas nėra aišku, kada ir kokie atsakymai bus gauti, todėl, kol yra šie neapibrėžtumai, vadovybė dar nesikreipė į Valdybą dėl atitinkamo sprendimo priėmimo.

2.26. Neapibrėžtasis turtas

Neapibrėžtasis turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gauta ekonominė nauda.

2.27. Finansinių garantijų sutartys

Bendrovės išleistos finansinės garantijos sutartys yra sutartys, kurios įpareigoja suteikėją sumokėti nustatytas sumas kaip kompensaciją už nuostolius, kuriuos patiria skolos priemonės turėtojas dėl to, kad nurodytas skolininkas laiku nesumoka pinigų pagal skolos priemonės pradines arba pakeistas sąlygas. Finansinių garantijų sutartys, kaip ir įsipareigojimai, yra pripažįstamos tikrąją verte, įvertinus sandorių išlaidas, kurios yra tiesiogiai priskirtinos garantijos išdavimui. Vėliau įsipareigojimai yra įvertinami didesne dabartinei prievolei įvykdyti reikalingų išlaidų tinkamiausiai įvertinta suma, kurią ūkio subjektas protingai sumokėtų, kad įvykdytų savo prievolę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir pripažįstama suma sumažinama sukaupta amortizacija.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.28. Poataskaitiniai įvykiai

Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitos dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Poataskaitiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga (32 pastaba).

2.29. Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas reikalauja ar leidžia būtent tokį užskaitymą.

2.30. Tikroji vertė

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinių sąlygų sandorį tarp rinkos dalyvių (29 pastaba).

Nustatant tikrąją vertę abiem atvejais siekiama to paties tikslo – apskaičiuoti kainą, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių (t. y. galutinę kainą vertinimo dieną tam rinkos dalyviui, kuriam priklauso turtas arba įsipareigojimas).

Nustatant nefinansinio turto tikrąją vertę atsižvelgiama į rinkos dalyvio gebėjimą gauti ekonominės naudos naudojant šį turtą pirmuoju ir geriausiu jo naudojimo būdu arba parduodant šį turtą kitam rinkos dalyviui, kuris jį naudotų pirmuoju ir geriausiu būdu.

Nustatydamas tikrąją vertę, ūkio subjektas turi nustatyti visus šiuos dalykus:

• konkretų turtą arba įsipareigojimą, kurio tikroji vertė nustatoma (kartu su atitinkamu apskaitos vienetu);
• kai vertinamas nefinansinis turtas vertinimo prielaidą, kuria tinka remtis nustatant tikrąją vertę (kartu su atitinkamu pirmuoju ir geriausiu to nefinansinio turto naudojimo būdu);
• pagrindinę (arba palankiausią) turto arba įsipareigojimo rinką;
• tikrajai vertei nustatyti tinkamą (-as) vertinimo metodiką (-as) atsižvelgiant į prieinamus duomenis, pagal kuriuos būtų parengti vertinimo duomenys, atitinkantys prielaidas, kuriomis rinkos dalyviai remtųsi įkainodami tą turtą arba įsipareigojimą, taip pat tikrosios vertės hierarchijos lygį, kuriam priskiriami šie duomenys.

Vertinimo metodikos taikymo tikslas – nustatyti kainą, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinėmis rinkos sąlygomis įgyvendintą sandorį tarp rinkos dalyvių. Trys plačiai taikomos vertinimo metodikos yra rinkos metodas, išlaidų metodas ir pajamų metodas.

Rinkos metodas. Vertinimo metodika, pagal kurią naudojamos kainos ir kita svarbi informacija, gauta apie rinkos sandorius dėl tokio paties ar palyginamo (t. y. panašaus) turto, įsipareigojimų arba turto ir įsipareigojimų grupės (kaip antai verslo).

Išlaidų metodas. Vertinimo metodika, pagal kurią nustatoma suma, kurios šiuo metu reikėtų turto naudojimo pajėgumui pakeisti (dažnai vadinama dabartinėmis turto atkūrimo išlaidomis).

Pajamų metodas. Vertinimo metodikos, pagal kurias būsimos sumos (pavyzdžiui, pinigų srautai arba pajamos ir sąnaudos) perskaičiuojamos į vieną dabartinę (t. y. diskontuotą) sumą. Tikroji vertė nustatoma pagal vertę, atitinkančią dabartines rinkos prognozes dėl tų būsimų sumų.

Tikrosios vertės hierarchija. Siekiant, kad būtų nuosekliau ir tiksliau palyginama nustatoma tikroji vertė ir atskleidžiama susijusi informacija, 13 ame TFAS nustatyta tikrosios vertės hierarchija, kurią taikant duomenys, naudojami pagal vertinimo metodikas tikrajai vertei nustatyti, skirstomi į tris lygius.

1-o lygio duomenys. Tokio paties turto arba tokių pačių įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose, kurios yra prieinamos ūkio subjektui vertinimo dieną.

2-o lygio duomenys. Tiesiogiai arba netiesiogiai gaunami turto arba įsipareigojimų kainų duomenys, išskyrus 1 lygiui priskiriamas kotiruojamas kainas.

2 APSKAITOS PRINCIPAI (TĘSINYS)

2.30. Tikroji vertė (tęsinys)

3-o lygio duomenys. Nestebimi turto arba įsipareigojimo duomenys.

Turtui ir įsipareigojimams, kurie pripažįstami finansinėse ataskaitose tikrąja verte pasikartojimo pagrindu, Bendrovė nustato, ar pervedimai įvyko tarp lygių hierarchiją iš naujo įvertindama skirstymą į kategorijas (pagal žemiausio lygio įėjimo, kuri yra visumoje svarbi tikrosios vertės nustatymui) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

3 NEMATERIALUSIS TURTAS

	Programinė įranga
Įsigijimo vertė:
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	1.504
Įsigijimai	138
Parduotas ir nurašytas turtas	(13)
Perkelta iš nebaigtos statybos	223
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	1.852
Įsigijimai	54
Parduotas ir nurašytas turtas	(70)
Perkelta iš nebaigtos statybos	488
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	2.324
Sukaupta amortizacija ir vertės sumažėjimas:
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	1.105
Amortizacija per metus	270
Parduotas ir nurašytas turtas	(13)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	1.362
Amortizacija per metus	302
Parduotas ir nurašytas turtas	(66)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	1.598
2016 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	399
2017 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	490
2018 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	726

2018 m. Bendrovės ilgalaikiam nematerialiajam turtui priskaičiuota 302 tūkst. eurų amortizacijos sąnaudų (2017 m. – 270 tūkst. eurų). 193 tūkst. eurų amortizacijos sąnaudų yra įtraukta į pardavimo savikainą (2017 m. – 169 tūkst. eurų), likusi suma apskaityta kaip veiklos sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Dalis Bendrovės nematerialiojo turto, kurio įsigijimo savikaina 2018 m. gruodžio 31 d. lygi 585 tūkst. eurų, buvo visiškai amortizuota (604 tūkst. eurų 2017 m. gruodžio 31 d.), tačiau vis dar naudojama veikloje.

4 NEKILNOJAMAS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI

	Žemė	Pastatai ir	Mašinos,	Kitas	Nebaigta	Iš viso
		statiniai	įrengimai	ilgalaikis	statyba
			ir	turtas
			įrenginiai
Įsigijimo vertė
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	38	156.450	148.068	11.936	18.727	335.219
Įsigijimai	-	133	551	545	29.556	30.785
Avansiniai mokėjimai	-	-	-	1	1.078	1.079
Nurašytas ir parduotas turtas	-	(12)	(1.529)	(23)	-	(1.564)
Perklasifikavimas iš atsargų	-	-	-	-	4	4
Perklasifikavimas į nebaigtą statybą	-	-	(62)	-	62	-
Perkėlimai iš nebaigtos statybos	-	493	2.751	1.902	(5.146)	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	(223)	(223)
Perklasifikavimas į atsargas	-	-	-	-	(17)	(17)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	38	157.064	149.779	14.361	44.041	365.283
Įsigijimai	-	221	476	484	11.245	12.426
Avansiniai mokėjimai	-	-	-	26	1.030	1.056
Nurašytas ir parduotas turtas	-	(128)	(1.494)	(90)	(102)	(1.814)
Perklasifikavimas iš atsargų	-	-	-	-	43	43
Perklasifikavimas į nebaigtą statybą	-	-	-	-	-	-
Perkėlimai iš nebaigtos statybos	-	6.176	28.680	5.546	(40.402)	-
Perkėlimas į nematerialųjį turtą	-	-	-	-	(488)	(488)
Perklasifikavimas į atsargas	-	-	-	-	(372)	(372)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	38	163.333	177.441	20.327	14.995	376.134
Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas:
2016 m. gruodžio 31 d. likutis	-	66.189	79.522	6.382	201	152.294
Nusidėvėjimas per metus	-	4.548	6.580	2.254	-	13.382
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(11)	(1.371)	(19)	-	(1.401)
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	-	(32)	(408)	(1)	-	(441)
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	-	70.694	84.323	8.616	201	163.834
Nusidėvėjimas per metus	-	4.599	7.485	2.688	-	14.772
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(127)	(1.432)	(86)	-	(1.645)
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	-	(1)	(46)	(2)	11	(38)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	-	75.165	90.330	11.216	212	176.923
2016 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	38	90.261	68.546	5.554	18.526	182.925
2017 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	38	86.370	65.456	5.745	43.840	201.449
2018 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	38	88.168	87.111	9.111	14.783	199.211

2018 m. Bendrovė peržiūrėjo turimą nekilnojamą turtą, įrangą ir įrengimus ir atstatė 38 tūkst. eurų vertę turtui (2017 m. Bendrovė peržiūrėjo turimą nekilnojamą turtą, įrangą ir įrengimus ir atstatė 441 tūkst. eurų vertę), kuris, pasikeitus technologinėms sąlygoms buvo nenaudojamas ir kuriam buvo apskaitytas vertės sumažėjimas. Ataskaitinį laikotarpį turtas, kuriam anksčiau buvo apskaitytas vertės sumažėjimas, buvo pradėtas naudoti arba nurašytas. Tokio turto vertės sumažėjimo atstatymas buvo apskaitytas veiklos sąnaudų straipsnyje bendrųjų pajamų ataskaitoje už 2018 ir 2017 m.

Bendrovė ilgalaikiam turtui 2018 m. ir 2017 m. neapskaitė papildomo vertės sumažėjimo nekilnojamam turtui, įrangai ir įrengimams.

2018 m. Bendrovės nekilnojamam turtui, įrangai ir įrengimams priskaičiuota 14.772 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų (2017 m. – 13.382 tūkst. eurų). 31 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų buvo įtraukta į atsargų savikainą (2017 m. – 9 tūkst. eurų), 158 tūkst. eurų sąnaudų buvo kompensuota pagal paramos sutartį (2017 m. – 11 tūkst. eurų),14.571 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų yra įtraukta į pardavimo savikainą (2017 m. – 13.164 tūkst. eurų), likusi suma 201 tūkst. eurų (2017 m. – 198 tūkst. eurų) apskaityta veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Dalis Bendrovės nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, kurio įsigijimo vertė 2018 m. gruodžio 31 d. lygi 34.583 tūkst. eurų, buvo visiškai nusidėvėjusi (30.613 tūkst. eurų 2017 m. gruodžio 31 d.), tačiau vis dar naudojama veikloje.

4 NEKILNOJAMAS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI (TĘSINYS)

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė yra įkeitusi Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijai, už išduotą garantiją Europos investicijų bankui (toliau – EIB) ir Šiaurės investicijų bankui (toliau – ŠIB), Suskystintų gamtinių dujų terminalo turto už 50.102 tūkst. eurų. (2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo įkeitusi 55.116 tūkst. Eurų turto).

Bendrovė per 2018 metus tęsė darbus šiuose projektuose:

SGD mažos apimties terminalas. Pirmąjį 2018 m. pusmetį Bendrovė atliko SGD paskirstymo stoties, esančios Bendrovės naftos terminale, baigiamuosius statybos darbus. Papildomai, metų eigoje buvo atlikti automatikos dalies testavimo ir įrangos kokybės kontrolės darbai. Nuo 2017 m. pabaigos iki pilno projekto pridavimo (2018 m. spalio mėn.), SGD mažos apimties paskirstymo stotis dirbo paleidimo-derinimo darbų rėžime. 2018 m. investicijų vertė siekė 773 tūkst. eurų. Per 2018 m. iš nebaigtos statybos straipsnio į ilgalaikį turtą buvo perkeltas SGD mažos apimties terminalo turtas, kurio vertė siekia 28.837 tūkst. eurų ir sudarė didžiąją dalį visų perklasifikavimų tarp turto klasių.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko vertės sumažėjimo testą SGD mažos apimties paskirstymo stočiai priskirtam turtui, įrangai bei įrengimams lyginant diskontuotus būsimus pinigų srautus prognozuojamus iki 2045 m. (ilgalaikio turto tarnavimo laiko pabaigos data) su balansinėmis šio pinigus generuojančio vieneto (angl. CGU) turto vertėmis. Pagrindinės prielaidos, naudotos testui atlikti buvo SGD perkrovos tarifai, planuojami perkrauti kiekiai, veiklos sąnaudos ir diskonto norma, apskaičiuota kaip Bendrovės svertinė kapitalo kaštų norma (WACC), kuri 2018 m. gruodžio 31 d. siekė 6,8 % (iki mokesčių, realiomis kainomis). Kadangi SGD mažos apimties perkrovos terminalas yra naujas ir unikalus projektas, nėra arba yra labai mažai palyginimui tinkamų analogų SGD rinkoje, todėl Bendrovės Vadovybė rėmėsi prielaidomis pagal prieinamas SGD rinkos plėtros studijas ir kitais viešai prieinamais duomenų šaltiniais. Vadovybė atliko jautrumo analizę:

	Prielaidos	Pokyčio įtaka grynajai	Vertės sumažėjimo
Prielaida	pokytis	dabartinei vertei	indikacija
Tikėtino perkrauti SGD kiekio augimo pokytis kol pasiekiamas	-10%	(2.792)	-
maksimalus SGD mažos apimties paskirstymo stoties pajėgumas	10%	1.137	-
	-5%	(634)	-
Metinių veiklos sąnaudų pokytis	5%	636	-
	-5%	(2.214)	-
SGD perkrovos tarifo pokytis (EUR/MWh)	5%	2.214	-
	-1%	5.292	-
Svertinės kapitalo kaštų normos (WACC) pokytis	1%	(4.375)	(1.466)

Remiantis vertės sumažėjimo testo rezultatais, vertės sumažėjimo SGD mažos apimties paskirstymo stoties turtui 2018 m. gruodžio 31 d. apskaityta nebuvo, tačiau atliktos jautrumo analizės rezultatai rodo tikėtiną 1.466 tūkst. eurų vertės sumažėjimą svertinių kapitalo kaštų normai (WACC), naudojamai vertinimo modelyje, padidėjus 1 proc. punktu, o kitoms prielaidoms išlikus nepakitusioms. Bendrovės Vadovybės nuomone šis vertinimas yra pagrįstas ir paremtas esama rinkos situacija ir turimomis žiniomis šių finansinių ataskaitų rengimo momentu.

Šviesių naftos produktų parko plėtra. Investicijos skirtos papildomiems 7 šviesių naftos produktų rezervuarams statyti ir taip padidinti naftos terminalo teikiamų paslaugų apimtis ir lankstumą. Projektas buvo užbaigtas pirmąjį 2018 m. pusmetį. Bendra projekto vertė siekia 7,3 mln. eurų.

Šviesių naftos produktų parko plėtros, II investicinis etapas. 2017 m. liepos mėn. pradėtas projektas, kurio nebaigtos statybos vertė, įskaitant išankstinius mokėjimus, 2018 m. gruodžio 31 d. siekia 12.543 tūkst. eurų (per 2018 m. buvo atlikti statybos darbai, kurių bendra vertė siekia 9.849 tūkst. Eurų).

Prietaisai ir įranga geležinkelio estakados plėtrai. 2018 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos vertė siekia 1.636 tūkst. eurų (per 2018 m. investicijos siekė 11 tūkst. eurų).

Kiti nebaigtos statybos projektai. 2018 m. gruodžio 31 d. nebaigtos statybos vertė siekia 604 tūkst. eurų.

5 INFORMACIJA APIE SEGMENTUS

Valdymo tikslais Bendrovės vadovybė išskyrė šiuos verslo segmentus:

• KNF naftos terminalas Klaipėdoje, teikiantis naftos produktų perkrovimo bei kitas susijusios paslaugas.
• SGD suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, teikiantis suskystintų gamtinių dujų krovos, saugojimo, išdujinimo ir tiekimo į magistralinį vamzdyną paslaugas.
• SNT Subačiaus kuro bazė Kupiškio rajone, teikianti naftos produktų ilgalaikio saugojimo ir autocisternų užpylimo paslaugas.
• GDP susijusių verslų vystymas mažos apimties suskystintų gamtinių dujų perkrovos veikla ir kitų SGD projektų konsultavimas ir įgyvendinimas.

5 INFORMACIJA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

2018 m. gruodžio 31 d. buvo trys pirkėjai, iš kurių kiekvieno atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10 proc. visų Bendrovės pajamų ir iš viso sudarė 92.020 tūkst. eurų:

Pirkėjas A – 66.563 tūkst. eurų (SGD – 66.563 tūkst. eurų); Pirkėjas B – 16.607 tūkst. eurų (KNF – 16.092 tūkst. eurų ir SNT – 515 tūkst. eurų);

Pirkėjas C – 8.850 tūkst. eurų (KNF – 8.850 tūkst. eurų).

2017 m. gruodžio 31 d. buvo trys pirkėjai, kurių kiekvienos atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10 proc. visų Bendrovės pajamų ir iš viso sudarė 91.206 tūkst. eurų:

Pirkėjas A – 66.563 tūkst. eurų (SGD – 66.563 tūkst. eurų);

Pirkėjas B – 17.416 tūkst. eurų (KNF – 17.069 tūkst. eurų ir SNT – 347 tūkst. eurų);

Pirkėjas C – 7.227 tūkst. eurų (KNF – 7.227 tūkst. eurų).

Bendrovės verslo segmentų pagrindiniai rodikliai, įtraukti į 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. finansinių metų bendrųjų pajamų ataskaitą ir finansinės būklės ataskaitą, apibendrinti žemiau:

2018 m. gruodžio 31 d.	SGD	SNT	GDP	KNF	Iš viso
Pajamos iš išorinių klientų	64.371	2.704	432	32.491	99.998
Pelnas prieš apmokestinimą	4.338	729	(2.545)	9.335	11.857
Segmento grynasis pelnas (nuostoliai)	4.215	715	(2.584)	9.231	11.577
Palūkanų pajamos	54	-	-	3	57
Palūkanų sąnaudos	(177)	-	(21)	(10)	(208)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	5.482	873	960	7.759	15.074
Ilgalaikio turto nurašymas	(95)	(10)	(1)	(67)	(173)
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas (atstatymas)	-	8	-	30	38
Grynojo pelno (nuostolių) dalis asocijuotose įmonėse	-	-	-	44	44
Įsigytas materialus ir nematerialus ilgalaikis turtas	349	79	1.107	10.945	12.480
Segmento turtas iš viso*	56.753	10.210	29.953	122.973	219.889
Segmento paskolos ir susiję įsipareigojimai	76.212	-	(46)	(14)	76.152
Segmento įsipareigojimų iš viso	85.763	314	4.981	6.579	97.637
2017 m. gruodžio 31 d.	SGD	SNT	GDP	KNF	Iš viso
Pajamos iš išorinių klientų	68.201	2.432	380	35.471	106.484
Pelnas prieš apmokestinimą	6.700	498	(1.595)	11.910	17.513
Segmento grynasis pelnas (nuostoliai)	6.516	484	(1.551)	11.582	17.031
Palūkanų pajamos	34	-	-	1	35
Palūkanų sąnaudos	(177)	-	(14)	(7)	(198)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(5.652)	(903)	(1)	(7.087)	(13.643)
Ilgalaikio turto nurašymas	(1)			(162)	(163)
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas (atstatymas)		(30)		(411)	(441)
Grynojo pelno (nuostolių) dalis asocijuotose įmonėse	-	-	-	52	52
Įsigytas materialus ir nematerialus ilgalaikis turtas	388	208	17.341	12.986	30.923
Segmento turtas iš viso	66.481	12.645	29.822	110.550	219.498
Segmento paskolos ir susiję įsipareigojimai	76.440	-	(61)	-	76.379
Segmento įsipareigojimų iš viso	84.168	158	9.092	7.483	100.901

*Segmento turtas iš viso* - Bendrovės turtas iš viso, atėmus pinigus ir pinigų ekvivalentus bei trumpalaikius terminuotus indėlius laikotarpio pabaigoje.

Bendrovės pirkėjai yra Lietuvos ir užsienio įmonės. Pardavimo pajamos pagal geografinius segmentus už 2018 m. pateikiamos sekančiai: iš Lietuvos pirkėjų – 85.236 tūkst. eurų, užsienio pirkėjų – 14.762 tūkst. eurų (už 2017 m. atitinkamai 90.968 ir 15.518 tūkst. eurų).

Visas nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai yra Lietuvoje.

Bendrovė savo investicijas į dukterines ir asocijuotas įmones įtraukia į segmentus, kuriame segmente šie subjektai vykdo savo veiklą: UAB "SGD logistika" – GDP verslo segmente, UAB SGD terminalas – SGD, UAB ,,Baltpool" ir "Sarmatia" Sp. z.o.o – KNF verslo segmente.

6 INVESTICIJOS Į DUKTERINES ĮMONES

2015 m. lapkričio 20 d. buvo įsteigta ir įregistruota Bendrovės dukterinė bendrovė – uždaroji akcinė bendrovė – UAB "SGD logistika" (Burių g. 19, 91003 Klaipėda, 304139242). UAB "SGD logistika" veiklos tikslas - dalyvauti suskystintų gamtinių dujų bunkeriavimo laivo operatoriaus veikloje ir valdyme.

UAB "SGD logistika" įstatinis kapitalas, kuris sudaro 200 tūkst. eurų (200 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų), buvo suformuotas Bendrovės piniginiu įnašu 2015 m. lapkričio 20 d.

2015 m. lapkričio 24 d. AB "Klaipėdos nafta" 100 proc. kontroliuojama dukterinė bendrovė UAB "SGD logistika" su partneriu Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG (dabar - Nauticor GmbH & Co. KG) pasirašė jungtinės veiklos sutartį dėl bendro SGD bunkeriavimo dujovežio operavimo veiklos vykdymo. Vadovaujantis pasirašyta sutartimi UAB "SGD logistika" kartu su Nauticor GmbH & Co. KG įsteigs bendrą įmonę Vokietijoje, kurioje UAB "SGD logistika" priklausys 20 proc., o Nauticor GmbH & Co. KG – 80 proc. įstatinio kapitalo. Pagal šią sutartį UAB "SGD logistika" ir Nauticor GmbH & Co. KG įkūrė dvi įmones Vokietijoje Blue LNG GmbH & Co. KG ir Blue LNG Beteiligungsgesellschaft GmbH.

Ši bendra įmonė užsakė SGD bunkeriavimo dujovežio statybas. SGD bunkeriavimo dujovežis aprūpins SGD su Nauticor GmbH & Co. KG klientus jūroje ir Klaipėdos uoste, pasiūlys saugų ir lankstų SGD transportavimą iš Klaipėdos SGD terminalo į SGD paskirstymo stotį Klaipėdos uoste, transportuos SGD į terminalus Šiaurės ir Baltijos jūrose.

2016 m. rugsėjo 29 d. AB "Klaipėdos nafta" 100 proc. kontroliuojama dukterinė bendrovė UAB "SGD logistika" su partneriu su Nauticor GmbH & Co. KG pasirašė jungtinės veiklos sutarties dėl bendro SGD dujovežio operavimo veiklos vykdymo pakeitimus. Vadovaujantis pakeista sutartimi, Vokietijoje įsteigtoje bendroje įmonėje UAB "SGD logistika" priklausys 10 proc., o Nauticor GmbH & Co. KG – 90 proc. įstatinio kapitalo, o taip pat ir atitinkamai įmonėse Blue LNG GmbH & Co. KG ir Blue LNG Beteiligungsgesellschaft GmbH.

2018 m. vasario mėn. "Hyundai Mipo Dockyard" laivų statykloje Ulsane (Pietų Korėja) įvyko laivo inauguracijos ceremonija. 2018 m. didžiausio pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SGD) bunkveriavimo laivo, o 2018 m. gruodžio mėnesio viduryje laivas "Kairos" pasiekė Klaipėdą.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybei nėra žinomos jokios aplinkybės ar informacija, dėl kurios UAB "SGD logistika" gali būti atsakinga už reikšmingus įsipareigojimus, kylančius iš minėtos jungtinės veiklos sutarties, dėl kurios būtų patirti reikšmingi nuostoliai, ko pasekoje Bendrovė turėtų apskaityti vertės sumažėjimą investicijai į UAB "SGD logistika".

2018 m. gruodžio 27 d. buvo įsteigta ir įregistruota Bendrovės dukterinė įmonė - UAB "SGD terminalas" (Burių g. 19, 91003 Klaipėda, 304139242). UAB "SGD terminalas" veiklos tikslas – SGD terminalo Klaipėdoje ir visos susijusions infrastuktūros valdymas (2.25 pastaba).

UAB "SGD terminalas" įstatinis kapitalas, kuris sudaro 2,5 tūkst. eurų (2,5 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų), buvo suformuotas Bendrovės piniginiu įnašu 2018 m. gruodžio 27 d.

Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiama UAB "SGD logistika" finansinė informacija 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. datai:

	UAB "SGD logistika"		UAB "SGD terminalas"		Iš viso
	2018	2017	2018	2017	2018	2017
Ilgalaikis turtas	3	46	-	-	3	46
Trumpalaikis turtas	186	192	3	-	189	192
Ilgalaikiai įsipareigojimai	-	-	-	-	-	-
Trumpalaikiai įsipareigojimai	128	43	-	-	128	43
Nuosavas kapitalas	61	195	3	-	64	195

Dukterinių bendrovių finansinė būklė:

Dukterinių įmonių bendrosios pajamos:

		UAB "SGD logistika"		UAB "SGD terminalas"		Iš viso
	2018	2017		2018	2017	2018	2017
Pajamos	-	-		-	-	-	-
(Nuostoliai)	(133)	(3)		-	-	(133)	(3)
Pelnas (nuostoliai)	(133)	(3)		-	-	(133)	(3)

7 INVESTICIJOS Į ASOCIJUOTAS ĮMONES

Sarmatia Sp. z o.o.

2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovei priklausė 1 proc. tarptautinės vamzdynų bendrovės Sarmatia Sp. z o.o. akcijų. 2017 m. Bendrovė įsigijo 35 akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 500 Lenkijos zlotų (3 tūkst. eurų). Remiantis asocijuotosios bendrovės finansine informacija 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apskaitytas 100 proc. vertės sumažėjimas investicijai į šią bendrovę.

Bendrovė turi teisę skirti vieną narį iš penkių valdybos narių Sarmatia Sp. z o.o. valdyme ir tokiu būdu gali daryti reikšmingą įtaką, todėl Bendrovė investiciją apskaitė akcininkų nuosavybės metodu. Sarmatia Sp. z o.o. yra privati įmonė, kuri nėra listinguojama biržoje.

UAB "Baltpool"

2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė valdė 33 proc. UAB "Baltpool" akcijų ir jų suteikiamų balsų UAB "Baltpool" visuotiniame akcininkų susirinkime. 2018 m. ir 2017 m. Bendrovė neįsigijo papildomų UAB "Baltpool" akcijų.

UAB "Baltpool" yra Lietuvos energijos išteklių biržos operatorius, turintis teisę organizuoti prekybą biokuro produktais. Taip pat Bendrovė yra viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų administratorius, atliekantis VIAP lėšų surinkimo, išmokėjimo, ir administravimo funkcijas.

Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiama Bendrovės investicijų į Sarmatia Sp. z o.o. ir UAB "Baltpool" finansinė informacija 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d.:

Asocijuotųjų įmonių finansinė būklė:

	Sarmatia Sp. z o. o		UAB "Baltpool"		Iš viso
	2018*	2017	2018	2017	2018	2017
Ilgalaikis turtas	-	-	40	37	40	37
Trumpalaikis turtas	-	597	65.134	51.540	65.731	52.137
Ilgalaikiai įsipareigojimai	-	-	(12)	-	(12)	-
Trumpalaikiai įsipareigojimai	-	(748)	(64.553)	(50.986)	(65.301)	(51.734)
Nuosavybė	-	(151)	609	591	458	440

Asocijuotųjų įmonių bendrosios pajamos:

		Sarmatia Sp. z o. o		UAB "Baltpool"		Iš viso
	2018*	2017	2018	2017		2018	2017
Pajamos	-	23	903	736		903	759
(Nuostoliai)	-	(382)	(723)	(579)		(723)	(961)
Pelnas (nuostolis)	-	(359)	180	157		180	(202)

*šių finansinių ataskaitų sudarymo datą, asocijuotosios bendrovės finansinė informacija už 2018 m. dar nebuvo pateikta. Kaip paminėta aukščiau, investicijai į šią asocijuotąją bendrovę 2018 m. gruodžio 31 d. apskaitytas 100 proc. vertės sumažėjimas.

Bendrovės investicijų į asocijuotąsias įmones 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. struktūra:

	Nuosavybės dalis (%)		Investicijos vertė		Bendrosios pajamos (nuostolis)
	2018	2017	2018	2017	2018	2017
Sarmatia Sp. z o.o.	1.00	1.00	-	14	(14)	-
UAB "Baltpool"	33.00	33.00	201	196	59	52
Iš viso	-	-	201	210	45	52

Investicijų į asocijuotąsias įmones grynoji vertė:

	Sarmatia Sp. z o. o			UAB "Baltpool"			Iš viso
	2018	2017		2018	2017		2018	2017
Balansinė vertė metų pradžioje	14	11		196	200		210	211
Įsigijimai per metus	-	3		-	-			3
Vertės pokytis	(14)	-		59	52		45	52
Dividendai	-	-		(54)	(56)		(54)	(56)
Balansinė vertė metų pabaigoje	-	14		201	196		201	210

8 ILGALAIKĖS GAUTINOS SUMOS IR SUKAUPTOS NUOMOS PAJAMOS

Ilgalaikės gautinos sumos ir sukauptos nuomos pajamos susideda iš gautinos sumos iš Luminor banko ir ilgalaikių pajamų sukaupimo, atsirandančio iš Subačiaus degalų saugojimui skirtų rezervuarų nuomos sutarties.

Gautina suma iš Luminor banko (apriboto naudojimo pinigai) (594 tūkst. eurų) yra apskaitoma remiantis Garantijos Sutartimi (pastaba 30). Garantijos užstatas bus atgautas 2020 m. sausio 12 d., jeigu Bendrovė užtikrins Bendrovės aplinkosaugos plane numatytų taršos rodiklių laikymąsi.

2012 m. su VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra pasirašyta 10 metų terminui Subačiaus kuro bazės talpyklų nuomos sutartis, kuri yra veiklos nuomos sutartis. Nuomos tarifas pirmiems 5 metams ir likusiems penkiems metams yra skirtingas. Todėl nuomos pajamos yra pripažįstamos naudojant tiesinį metodą per nuomos laikotarpį, t.y. nuomos pajamos yra skaičiuojamos vidutiniu viso nuomos laikotarpio (10 metų) tarifu. 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. sukauptos nuomos likučiai atitinkamai buvo 2.089 tūkst. eurų ir 2.628 tūkst. eurų.

Būsimieji nuomos mokėjimai pagal neatšaukiamas veiklos nuomos sutartis pagal laikotarpius:

	2018	2017
Likučiai gruodžio 31 d.	2.089	2.628
Ne vėliau nei per vienerius metus	552	539
Vėliau nei vieneri metai bet ne vėliau nei per penkerius metus	1.537	2.089
Vėliau nei po penkerių metų	-	-

9 ATSARGOS

	2018-12-31	2017-12-31
Dyzelinis kuras SGD terminalo poreikiams	651	770
Naftos produktai, skirti parduoti	134	-
Gamtinės dujos	357	221
Kuras transportui ir įrenginiams	32	34
Atsarginės dalys, statybinės medžiagos ir kitos atsargos	1.636	1.218
Iš viso atsargų	2.810	2.243
Atimti: vertės sumažėjimas	(1.063)	(1.117)
Iš viso	1.747	1.126

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apskaitė 1.063 tūkst. eurų vertės sumažėjimą atsargoms (2017 m. gruodžio 31 d. – 1.117 tūkst. eurų), kurios buvo nurašytos iki grynos realizacines vertės. Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą atsargoms iki grynosios realizacinės vertės kuomet atsargos yra nepanaudojamos ilgiau kaip 6 mėnesiai, taip pat ir kitais atvejais, jeigu yra aiškūs įrodymai, kad grynoji realizacijos vertė yra mažesnė. Vertės sumažėjimas daugiausia apskaitytas statybinėms medžiagoms ir atsarginėms dalims, kurios nebuvo panaudotos (1996 – 2005 m.) rekonstrukcijos metu. Atsargų apskaitos politika, kartu su atsargų vertės sumažėjimo skaičiavimais yra pateikiami pastaboje 2.11.

2018 m. gruodžio 31 d. atsargų vertės sumažėjimo iki grynosios realizacinės vertės atstatymas 53 tūkst. eurų (2017 m. atsargų vertės sumažėjimas iki grynosios realizacinės vertės 8 tūkst. eurų) apskaitytas veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Naftos produktai, skirti parduoti, tai energetiniai produktai surinkti valymo įrenginiuose. 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 2.4 tūkst. tonų tokių produktų, skirtų pardavimui (2017 m. gruodžio 31 d. tokių produktų nebuvo).

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė rezervuaruose turėjo 198 tūkst. tonų atvežtų perkrovai naftos produktų (2017 m. gruodžio 31 d. – 198 tūkst. tonų) (kiekiai neaudituoti). Šie naftos produktai nėra apskaityti Bendrovės finansinėse ataskaitose, jie apskaitomi nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į naftos produktus. Naftos produktai, priklausantys trečiosioms šalims, yra draudžiami Bendrovės su tikslu padengti patirtus nuostolius ar sugadinimus (jei tokių yra).

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 1,4 tūkst. MWh (2017 m. gruodžio 31 d. – 1,4 tūkst. MWh) (kiekiai neaudituoti) gamtinių dujų jungiamajame dujotiekyje veiklos vykdymui. 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė taip pat turėjo 9,8 tūkst. MWh (neaudituoti kiekiai) suskystintų gamtinių dujų Paskirstymo stotyje, skirtų paleidimo ir derinimo darbams (2017 m. gruodžio 31 d. 4.6 tūkst. MWh.) (kiekiai neaudituoti).

9 ATSARGOS (TĘSINYS)

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė suskystintų gamtinių dujų terminale turėjo 679 tūkst. MWh (2017 m. gruodžio 31 d. –919 tūkst. MWh) (kiekiai neaudituoti) gamtinių dujų, atvežtų išdujinimui ir (arba) perkrovai. Šios gamtinės dujos nėra apskaitytos Bendrovės finansinėse ataskaitose, jos apskaitomos nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į gamtines dujas. Bendrovė atsakinga už gamtinių dujų draudimą.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė suskystintų gamtinių dujų Paskirstymo stotyje turėjo 8.5 tūkst. MWh gamtinių dujų, priklausančių trečiosioms šalims (2017 m. gruodžio 31 d. – 23 tūkst. MWh) (kiekiai neaudituoti). Šios gamtinės dujos nėra apskaitytos Bendrovės finansinėse ataskaitose, jos apskaitomos nebalansinėse sąskaitose, nes Bendrovė neturi nuosavybės teisės į gamtines dujas.

10 IŠ PIRKĖJŲ GAUTINOS SUMOS

	2018-12-31	2017-12-31
Sumos, gautinos už naftos produktų perkrovimą ir susijusias paslaugas	9.805	9.488
Sumos, gautinos už suskystintų gamtinių dujų saugumo dedamąją	3.157	3.271
Atimti: vertės sumažėjimas	(510)	(761)
	12.452	11.998

	2018-12-31	2017-12-31
Sumos, gautinos iš trečiųjų šalių	2.527	2.243
Sumos, gautinos iš susijusių šalių	9.925	9.755
Iš viso	12.452	11.998

Iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų terminas yra 6 – 15 dienų.

2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturi pirkėjų skolų kita valiuta išskyrus eurais.

Bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. apskaitė 510 tūkst. eurų vertės sumažėjimą gautinoms sumoms (2017 m. gruodžio 31 d. - 761 tūkst. eurų).

Vertės sumažėjimo pokytis 2018 m. ir 2017 m. apskaitytas veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Iš pirkėjų gautinų sumų senėjimo analizė 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. buvo:

Nepradelstos iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės		Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas				Iš viso
sumažėjimas		mažiau nei 30 dienų	30 – 59 dienos	60 – 89 dienos	90 – 359 dienos	daugiau nei 360 dienų
2018	8.729	3.514	-	5	127	77	12.452
2017	8.766	2.935	70	180	47	-	11.998

Iš pirkėjų gautinoms sumoms, kurių terminas yra nepradelstas bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėjimų įsipareigojimų, nes Bendrovė prekiauja tik su stabilią finansinę padėtį turinčiomis trečiosiomis šalimis.

Kaip aprašyta apskaitos politikoje, Bendrovė naudoja tikėtinų kredito nuostolių matricos modelį gautinų sumų vertės sumažėjimo įvertinimui, kaip numato 9-as TFAS, tačiau Bendrovė taip pat atsižvelgia ir į individualų tam tikrų skolininkų vertinimą. Bendrovė nustatė, kad tikėtinų nuostolių rodiklis yra mažesnis nei 0,2% nuo bendrų gautinų sumų, įvertinus tikėtinus būsimus nuostolius dėl blogų skolų, buvo nuspręsta, kad tai neturi reikšmingos įtakos skaičiavimams. Didžiajai daliai prekybos gautinų sumų Bendrovė naudojo atidėjinių matricą, o kelioms atskiroms ir tarpusavyje nesusijusioms sumoms atliko individualų vertinimą, kaip aprašyta toliau. Sprendžiant dėl vertės sumažėjimo pripažinimo bendrųjų pajamų ataskaitoje, Bendrovė vertina ar yra pastebimų duomenų, kurie indikuotų būsimųjų pinigų srautų iš gautinų sumų portfelio vertės sumažėjimą bei ar tas sumažėjimas gali būti nustatytas individualiai kiekvienai gautinai sumai tame portfelyje. Šie įrodymai apima duomenis, rodančius, kad buvo neigiamas skolininkų mokumo pokytis, tarptautinės arba vietinės ekonominės sąlygos, kurios turėtų įtakos gautinų sumų grupei.

10 IŠ PIRKĖJŲ GAUTINOS SUMOS (TĘSINYS)

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai dažniausiai apskaitomi po to, kai 90 ar daugiau dienų vėluojama sumokėti pagal mokėjimo nuostatas. Vadovybė apskaičiuoja būsimus pinigų srautus iš skolininkų remdamasi istorine informacija apie klientų įsipareigojimų nevykdymą. Šis metodas ir prielaidos, naudojami apskaičiuoti ateities pinigų srautų sumą ir laiką yra reguliariai peržiūrimi, kad galima būtų sumažinti bet kokius skirtumus tarp apskaičiuotų nuostolių ir faktinės nuostolių patirties.

Visos gautinos sumos iš reguliuojamos gamtinių dujų skystinimo veiklos yra įkeistos UAB Hoegh LNG Klaipėda 10 metų (30 pastaba).

11 SUTARČIŲ TURTAS

2018 m. gruodžio 31 d. sutarčių turtą apima sukauptos pajamos už naftos produktų saugojimą, paskaičiuotos kaip procentinė visų išlaidų dalis nuo planuotų sąnaudų. Kai krovos procesas baigiamas ir jį patvirtina klientas, sumos, kurios buvo pripažintos kaip sutarties turtas, yra perklasifikuojamos prie gautinų sumų. Palyginamieji duomenys nebuvo pertvarkomi, 2017 m. gruodžio 31 d. šios sumos buvo parodytos kaip kitos gautinos sumos (pastaba 12).

12 KITOS TRUMPALAIKĖS GAUTINOS SUMOS

	2018-12-31	2017-12-31
Trumpalaikės sukauptos pajamos už naftos produktų perkrovimą	-	597
Gautinas nekilnojamojo turto mokestis	35	33
Gautina dotacija	20	9
Gautinas pridėtinės vertės mokestis	-	4
Kitos gautinos sumos	31	124
Iš viso	86	767

13 TRUMPALAIKIAI TERMINUOTI INDĖLIAI

	2018-12-31	2017-12-31
Trumpalaikiai terminuoti indėliai komerciniuose bankuose	-	65.000

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė komerciniuose bankuose terminuotų indėlių neturėjo.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė komerciniuose bankuose turėjo 2 trumpalaikius terminuotus indėlius, kurių terminas daugiau kaip 3 mėn. Metinės palūkanos svyruoja nuo 0 iki 0.02 proc.

14 PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

	2018-12-31	2017-12-31
Pinigai banke	73.238	16.747

2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo vienos nakties terminuotų indėlių.

Pinigų ir pinigų ekvivalentų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:

Valiuta	2018-12-31	2017-12-31
EUR	68.656	12.374
USD	4.582	4.373
	73.238	16.747

Bendrovės vadovybė įvertino galima pinigų, laikomų banke, nuvertėjimą, kaip tai numato 9 TFAS. Vertinimas atliktas remiantis oficialiais Standard & Poor's ilgalaikio skolinimosi reitingais, prieinamais internete:

14 PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI (TĘSINYS)

	2018-12-31	2017-12-31
A	-	7.166
A +	1.828	663
AA -	39.616	8.918
BBB+	31.794	-
	73.238	16.747

Remiantis vadovybės atliktu vertinimu, pinigai ir pinigų ekvivalentai yra apskaitomi tikrąja verte ir nėra indikacijų, kad 2018 m. gruodžio 31 d. būtų reikalingas vertės sumažėjimas šioms sumoms.

15 ĮSTATINIS KAPITALAS IR REZERVAI

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo.

Rezervas savoms akcijoms įsigyti yra sudaromas savų akcijų įsigijimui. Bendrovės rezervas savoms akcijoms įsigyti sudarytas numatant galimybę supirkti savas akcijas.

Kiti (paskirstytini) rezervai formuojami pagal visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl pelno paskirstymo. Šie rezervai gali būti naudojami tik visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams. Bendrovėje kiti rezervai daugiausiai formuojami investicijoms.

Bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. kitų rezervų straipsnyje apskaitė 600 tūkst. eurų rezervą mokėjimams akcijomis, kaip tai numato 2 TFAS. Kaip aprašyta pastaboje 2.21, Bendrovė iki 50 proc. metinių premijų už 2018 m. išmokės Bendrovės akcijomis. Likusi premijoms sukaupta suma yra apskaitoma prie trumpalaikių įsipareigojimų (pastabos 2.21 ir 19)

16 ILGALAIKIŲ IŠMOKŲ DARBUOTOJAMS ĮSIPAREIGOJIMAS

Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė perkėlė dalį įsipareigojimų darbuotojams prie trumpalaikių įsipareigojimų. Atitinkamai buvo pateikta ir palyginamoji informacija.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienkartinių išmokų išeinantiems iš Bendrovės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus įsipareigojimas sudarė 301 tūkst. eurų (2017 m. – 291 tūkst. eurų) kaip pateiktas žemiau:

	2018	2017
Laikotarpio pradžioje	291	277
Priskaityta per metus	18	67
Išmokėta per metus	(8)	(53)
Laikotarpio pabaigoje	301	291
Trumpalaikė dalis	30	26
Ilgalaikė dalis	271	265

Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:

	2018-12-31	2017-12-31
Diskonto norma	1.41%	1.43%
Darbuotojų kaitos rodiklis	6.64%	7.65%
Metinis atlyginimų padidėjimas	2.3%	2.1%

	2018-12-31	2017-12-31
Europos investicinio banko paskola	54.312	54.548
Šiaurės investicijų banko paskola	21.811	21.803
Mokėtinos paskolos palūkanos	29	28
	76.152	76.379

2013 m. liepos 9 d. Bendrovė sudarė kredito sutartį su Europos investiciniu banku (toliau – EIB) dėl iki 87.000 tūkst. eurų kredito suteikimo SGDT projekto įgyvendinimui. EIB sutartimi bus finansuojama iki 50 proc. projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų. Pagal sutartį kredito terminas – iki 20 metų, palūkanos – kintamos arba fiksuotos, kurių norma bus pateikiama EIB išmokėjimo pasiūlymuose. Sutartimi taip pat numatyta, kad minimali išmokamo kredito dalis – 15.000 tūkst. eurų, o visa kredito suma turi būti išmokėta Bendrovei per ne daugiau kaip 6 mokėjimus. Bendrovės 100 proc. finansinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas yra užtikrintas valstybės garantija (30 pastaba).

2013 m. gruodžio 20 d. Bendrovė gavo pirmąją 15.000 tūkst. eurų išmoką. Pirmajai 15.000 tūkst. eurų išmokai yra numatytas grąžinimo terminas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2033 gruodžio 20 d., paskola turi būti grąžinta per 61 mokėjimą. EIB išmokėjimo pasiūlyme nustatyta fiksuota banko marža + 3 mėn. EURIBOR. Palūkanos mokamos kas ketvirtį. Efektyvi palūkanų norma nedarė reikšmingos įtakos Bendrovės rezultatams, todėl nėra atskleidžiama.

2014 m. lapkričio 28 d. Bendrovė gavo antrąją 15.000 tūkst. eurų išmoką. Antrajai 15.000 tūkst. eurų išmokai yra numatytas grąžinimo terminas iki 2034 m. lapkričio 28 d., paskola turi būti grąžinta per 61 mokėjimą. EIB išmokėjimo pasiūlyme nustatyta fiksuota banko marža + 3 mėn. EURIBOR. Palūkanos mokamos kas ketvirtį. Efektyvi palūkanų norma nedarė reikšmingos įtakos Bendrovės rezultatams, todėl nėra atskleidžiama.

2017 m. gruodžio 15 d. Bendrovė gavo paskutinę 24.700 tūkst. eurų išmoką. Trečiajai 24.700 tūkst. eurų išmokai yra numatytas grąžinimo terminas iki 2013 m. rugsėjo 20 d., paskola turi būti grąžinta per 57 mokėjimus. EIB nustatyta kintama palūkanų norma susidedanti iš fiksuotos maržos ir 3 mėn. EURIBOR. Palūkanų norma laikoma 0, jei 3 mėn. EURIBOR + marža yra žemiau 0. Šios palūkanos mokamos kas ketvirtį. Efektyvi palūkanų norma nedarė reikšmingos įtakos Bendrovės rezultatams, todėl nėra atskleidžiama.

Bendrovė privalo užtikrinti, kad praėjusių dvylikos mėnesių, kurie baigiasi paskutinę Bendrovės finansinių metų dieną, EBITDA ir palūkanų santykis, negali būti mažesnis negu 4.0:1.0. Bendrovė vykdo visas aktualias banko specialiąsias sąlygas 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d.

Paskolos mokėjimai:

	Pareikalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos mokėjimai 2018 m. gruodžio 31 d.	-	246	984	19.179	56.045	76.454
Paskolos mokėjimai 2017 m. gruodžio 31 d.	-	-	246	16.709	58.745	76.700

2014 m. lapkričio 27 d. Bendrovė sudarė kredito sutartį su Šiaurės investicijų banku (toliau – ŠIB) dėl iki 34.754 tūkst. eurų kredito suteikimo SGDT projekto įgyvendinimui. 2015 m. lapkričio 10 d. ŠIB patvirtintas paskolos sumos sumažinimas iki 22 mln. eurų.

Pagal sutartį kredito terminas – iki 20 metų, palūkanos – kintamos, kurių norma bus pateikiama ŠIB išmokėjimo pasiūlymuose. Sutartimi taip pat numatyta, kad minimali išmokamo kredito dalis – 7.000 tūkst. eurų, o visa kredito suma turi būti išmokėta Bendrovei per ne daugiau kaip 5 mokėjimus. Bendrovės 100 proc. finansinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas yra užtikrintas valstybės garantija (30 pastaba).

2017 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovė gavo 22.000 tūkst. eurų išmoką. Grąžinimo terminas nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2034 m. birželio 19 d.; paskolą numatyta grąžinti atliekant 31 mokėjimą. EIB palūkanų norma susideda iš fiksuotos maržos ir 6 mėn. EURIBOR. Palūkanos mokamos kas ketvirtį. Efektyvi palūkanų norma nedarė reikšmingos įtakos Bendrovės rezultatams, todėl nėra atskleidžiama.

2017 m. balandžio 28 d. Bendrovė sudarė Kredito sutartį su Šiaurės investicijų banku dėl 20.400 tūkst. eurų paskolos dėl SGD paskirstymo stoties projekto įgyvendinimo ir investicijų plėtros naftos terminale Klaipėdoje.

17 PASKOLOS (TĘSINYS)

Pagal Paskolos sutartį, kredito laikotarpis iki 11.5 metų, palūkanos: kintamos, kurių tiksli norma bus nurodyta ŠIB išmokėjimo pasiūlyme. Paskolos sutartyje taip pat numatyta, kad minimali mokėtina paskolos suma yra 5.000 tūkst. eurų ir visa paskolos suma turi būti grąžinta ne daugiau kaip per 4 mokėjimus. Paskolos išėmimas galimas iki 2019 m. gruodžio 15 d.

Bendrovė nepanaudojo ŠIB paskolos per 2018 m. ir per 2017 m.

2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d Bendrovė turėjo nepanaudotų ŠIB paskolų 20.400 tūkst. eurų sumai.

Vadovaujantis TAS 7 "Atskleidimo Iniciatyva" reikalavimais, žemiau pateiktoje lentelėje pateikiama informacija finansinių ataskaitų vartotojams apie įsipareigojimų pokyčius, kylančius iš finansinės veiklos (gautos paskolos), įskaitant pasikeitimus iš piniginių srautų ir nepiniginių pokyčių.

Ilgalaikės paskolos, įskaitant mokėtinas palūkanas, 2017 m. sausio 1 d.	29.724
Paskolų gavimas (Pinigų srautai)	46.700
Palūkanų ir paskolų administravimo mokesčio priskaičiavimas	178
Sumokėtos palūkanos ir paskolų administravimo mokestis (Pinigų srautai)	(242)
Kiti mokėjimai / perklasifikavimai	19
Ilgalaikės paskolos, įskaitant mokėtinas palūkanas, 2017 m. gruodžio 31 d.	76.379
Paskolų gavimas (Pinigų srautai)	-
Paskolų grąžinimas (Pinigų srautai)	(246)
Palūkanų ir paskolų administravimo mokesčio priskaičiavimas	208
Sumokėtos palūkanos ir paskolų administravimo mokestis (Pinigų srautai)	(190)
Kiti mokėjimai / perklasifikavimai	1
Ilgalaikės paskolos, įskaitant mokėtinas palūkanas, 2018 m. gruodžio 31 d.	76.152

18 PREKYBOS SKOLOS

	2018-12-31	2017-12-31
Mokėtinos sumos už FSRU veiklos nuomą	3.727	3.994
Mokėtinos sumos rangovams*	2.316	7.185
Kiti mokėjimai, susiję su FSRU	1.390	488
Mokėtinos sumos už žemės nuomą	393	393
Mokėtinos sumos už dujas	447	371
Mokėtinos sumos už geležinkelio paslaugas	253	291
Kitos prekybos mokėtinos sumos	848	919
	9.374	13.641

*Mokėtinos sumos rangovams reikšmingai sumažėjo 2018 metais daugiausia dėl SGD mažos apimties terminalo statybos darbų užbaigimo ir įvedimo į eksploataciją ir su tuo susijusių mokėtinų sumų apmokėjimų iki 2018 m. gruodžio 31 d.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės 4.837 tūkst. eurų prekybos skolų buvo denominuotos JAV doleriais (2017 m. gruodžio 31 d. - 4.202 tūkst. eurų).

Prekybos skolos yra beprocentės ir paprastai joms yra nustatomas 30 dienų atsiskaitymo laikotarpis.

19 SU DARBO SANTYKIAIS SUSIJĘ ĮSIPAREIGOJIMAI

	2018-12-31	2017-12-31
Sukauptos metinės premijos*	603	1.246
Sukauptas atostogų rezervas	1.049	1.052
Mokėtinas darbo užmokestis	13	11
Mokėtinas socialinio draudimo mokestis	329	368
Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis	1	3
Kiti išskaitymai	1	-
	1.996	2.680

*Bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. kitų rezervų straipsnyje apskaitė 600 tūkst. eurų rezervą mokėjimams akcijomis, kaip tai numato 2-asis TFAS. Kaip aprašyta pastaboje 2.21, Bendrovė iki 50 proc. metinės premijų už 2018 m. išmokės Bendrovės akcijomis (pastaba 2.21 ir 15).

20 ATIDĖJINIAI

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos apyvartiniai taršos leidimai (toliau ATL) iš anksto yra nemokamai paskirstomi laikotarpiams, apimantiems keletą ateinančių metų. Pirmasis laikotarpis prasidėjo 2005 m. ir baigėsi 2007 m., kitas laikotarpis prasidėjo 2008 m. ir baigėsi 2012 m., dabartinis laikotarpis prasidėjo 2013 m. ir baigiasi 2020 m. Nuo 2005 m. projekte dalyvaujančios įmonės yra įpareigotos pranešti kiekvienų kalendorinių metų tikrąjį taršos mastą. Jei suteiktų ATL nepakanka, už kiekvieną viršijančią anglies dioksido toną reikia mokėti baudą.

ATL įsipareigojimas yra apskaitomas, kai įvertinamas trūkumas tarp nacionaliniame paskirstymo plane paskirtų apyvartinių taršos leidimų bei faktinės konkrečių metų taršos. Panaudotų ATL kiekis kiekvienais metais yra audituojamas išorinių auditorių.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų straipsnyje apskaitė 278 tūkst. eurų ATL atidėjinių, viršijančių paskirtų ir galimų panaudoti apyvartinių taršos leidimų kvotą (2017 m. gruodžio 31 d. – 148 tūkst. eurų).

21 KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

	2018-12-31	2017-12-31
Kitos sukauptos sąnaudos ir įsipareigojimai	526	519
Sukauptos mokesčių sąnaudos ir įsipareigojimai	385	289
Įsipareigojimai akcininkams	180	-
Kiti įsipareigojimai	84	91
Iš viso	1.175	899

Ryšium su 2018 m. lapkričio 8 d. Akcininkų sprendimu padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą išleidžiant 478.642 naujas paprastąsias akcijas, kurių nominali vertė 0.29 EUR, Bendrovė sudarė akcijų pasirašymo sutartį su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija dėl 346.154 akcijų išleidimo (proporcingai nuosavoms akcijoms). Naujos akcijų emisijos kaina 0.52 EUR už akciją. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija naujai išleidžiamas akcijas apmokėjo nepiniginiu įnašu Bendrovės nuosavybei perduodama pastatą – sporto salę (kartu su kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais), kurios rinkos vertė 180 tūkst. Eurų. Turto vertę patvirtino nepriklausomas turto vertintojas. Pastato nuosavybės teisė Bendrovei buvo perleista 2018 m. gruodžio mėn., tačiau įstatinio kapitalo padidinimas 2018 m. gruodžio 31 d. dar nebuvo apskaitytas, todėl 180 tūkst. EUR apskaityta kaip įsipareigojimai akcininkams iki tol, kol bus užregistruotas įstatinio kapitalo didinimas.

Kitos mokėtinos sumos yra beprocentės ir vidutiniškai joms yra nustatomas 1 mėnesio atsiskaitymo laikotarpis.

22 PAJAMOS IŠ SUTARČIŲ SU KLIENTAIS (PARDAVIMO PAJAMOS)

	2018	2017
Pajamos už SGD paslaugas reguliuojamas VKEKK	63.008	66.563
Pajamos už naftos produktų perkrovimo paslaugas	33.935	34.357
Kitos pajamos susijusios su SGD terminalų veikla	1.495	1.647
Kitos pajamos, susijusios naftos produktų perkrovimo paslaugomis	1.194	1.587
Pajamos už konsultavimo paslaugas	366	495
Pajamos už parduotas atsargas	-	1.835
	99.998	106.484

2018 m. gruodžio 12 d. Bendrovė ir BNK (UK) Limited, kuri priklauso didžiausiai Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai – ZAT "Belaruskaja neftenaja kampanija", pratęsė paslaugų teikimo, susijusio su naftos produktų perpylimu AB "Klaipėdos nafta" terminale, sutartį iki 2019 m. gruodžio 31 d. Sutarties galiojimo laikotarpiu BNK (UK) Limited įsipareigoja per Bendrovės terminalą krauti mazutą, pagamintą Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklose OAO "Mozyrskij NPZ" bei ОАО "Naftan".

2018 m. gruodžio 31 d. d. Bendrovė ir UAB "Viada LT" pratęsė sutartį dėl naftos produktų krovos į autocisternas su įpareigojančiu pristatyti kiekiu 2019 m. Sutartis galioja iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2018 m. balandžio 26 d. Bendrovė sudarė paslaugų teikimo sutartį su Vitol S.A. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2019 m. sausio mėn. sutartis buvo pratęsta iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2018 m. balandžio 4 d. Bendrovė su Šveicarijoje registruota bendrove K2 SAGL sudarė sutartį dėl paslaugų, susijusių su naftos produktų perpylimu AB "Klaipėdos nafta" terminale vieneriems metams. 2018 m. lapkričio 30 d. sutartis buvo pratęsta iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Kitos pardavimo pajamos susijusios su pakrovimu, apima švartavimosi paslaugas, švaraus vandens pardavimus, įgulos pervežimus ir kitas pajamas, susijusias su pakrovimu.

Bendrovės reguliuojamos veiklos pajamas sudaro SGD išdujinimo paslauga, SGD perkrovos paslauga ir Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos. SGD išdujinimo paslaugos kainos viršutinė riba tikslinama kiekvienais metais. SGD perkrovos paslaugos kaina yra fiksuota 5 metams.

Terminalo paslauga	Paslaugos kaina
SGD išdujinimo paslaugos kaina (nustatyta 2016-2018 m.)	0,10 Eur/MWh, be PVM
SGD išdujinimo paslaugos kaina 2019 metams	0,13 Eur/MWh, be PVM
SGD perkrovos paslaugos kaina (nustatyta 2015-2019 m.)	1,14 Eur/MWh, be PVM
Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2017 m.	361.84 Eur/MWh, be PVM
Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2018 m.	351,83 Eur/MWh, be PVM
Saugumo dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2019 m.	390,42 Eur/MWh, be PVM

2017 m. SGD terminalo saugumo dedamosios tarifas taikomas Terminalo naudotojams, užsisakiusiems SGD terminalo išdujinimo paslaugą ir transportuojantiems s gamtines dujas gamtinių dujų perdavimo sistema. SGD terminalo saugumo dedamosios tarifą nustato VKEKK nutarimu kiekvienais metais ir jis yra skirtas padengti Terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviąsias eksploatavimo sąnaudas, nepriklausančias nuo pakartotinai dujinamų ir į perdavimo sistemą tiekiamų gamtinių dujų kiekio. Saugumo dedamoji skaičiuojama pagal VKEKK 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 ir vėlesniais jo pakeitimais patvirtintą metodiką.

2018 m. Bendrovė tęsė bendradarbiavimą su pagrindiniais SGD terminalo naudotojais UAB Lietuvos energijos tiekimas (žinoma kaip dvi kompanijos UAB "Lietuvos dujų tiekimas" ir UAB "LITGAS") ir UAB "Achema".

23 PARDAVIMO SAVIKAINA

	2018	2017
FSRU nuoma ir kitos susijusios išlaidos	48.079	49.547
Nusidėvėjimas ir amortizacija	14.684	13.487
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	7.784	7.592
Geležinkelio paslaugos	2.077	2.526
Dujos	3.223	2.937
Žemės ir krantinių nuoma	2.319	2.300
Elektra	1.518	1.196
Turto draudimas	437	454
Taršos sąnaudos	267	165
Nekilnojamo turto mokestis	338	312
Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra	581	713
Atsargų pardavimo sąnaudos	-	265
Transporto sąnaudos	299	274
Paslaugos laivams	203	187
Darbų saugos sąnaudos	130	105
Patalpų nuoma	75	70
Kita	668	609
	82.682	82.739

24 VEIKLOS SĄNAUDOS

	2018	2017
Darbo užmokestis socialinis draudimas	3.580	3.665
Konsultavimo ir teisinės sąnaudos	323	258
Nusidėvėjimas ir amortizacija (3, 4 pastabos)	310	299
Ryšių sąnaudos	189	168
Komandiruočių sąnaudos	150	135
Parama	137	167
Reklamos ir išorinės komunikacijos sąnaudos	132	247
Kvalifikacijos kėlimo sąnaudos	101	89
Reprezentacija	51	93
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas, (atstatymas)	(38)	(441)
Vertybinių popierių tvarkymo sąnaudos	39	51
Pirkėjų skolų vertės sumažėjimas, (atstatymas)	(251)	769
Ilgalaikio turto remontas ir priežiūra	5	13
Kita	999	704
	5.727	6.217

2018 m. veiklos sąnaudos daugiausia sumažėjo dėl gautinų sumų vertės sumažėjimo atstatymo bei dėl reklamos ir išorinės komunikacijos sąnaudų.

• Finansinių ataskaitų audito ir reguliacinės veiklos audito sąnaudos už metus, pasibaigusius 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 24 tūkst. eurų (už metus pasibaigusius 2017 m. gruodžio 31 d. - 24 tūkst. eurų).
• Iš viso per 2018 m. išorės auditoriai suteikė ne audito paslaugų už 110 EUR (per 2017 m. 920 EUR)

25 FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS (SĄNAUDOS) – GRYNASIS REZULTATAS

	2018	2017
Palūkanų pajamos	56	35
Gauti delspinigiai	176	104
Finansinės veiklos pajamos iš viso	232	139
Delspinigių (sąnaudos)	-	(8)
(Nuostoliai) dėl valiutos kurso pasikeitimo	(58)	(79)
Palūkanų (sąnaudos)	(208)	(198)
Kitos finansinės veiklos (sąnaudos)	(17)	-
Finansinės veiklos sąnaudos iš viso	(283)	(285)

26 PELNO MOKESTIS

	2018	2017
Ataskaitinių metų pelno mokestis	-	1.439
Praėjusių metų pelno mokestis	21	-
Atidėtojo mokesčio sąnaudos (pajamos)	259	(957)
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos pelne (nuostoliuose)	280	482

2018 m. ir 2017 m. Bendrovės pelno mokesčio sąnaudų ir rezultato iš Bendrovės apmokestinamų pajamų padaugintų iš pelno mokesčio tarifo suderinimas yra pateikiamas žemiau:

	2018	2017
Apskaitinis pelnas prieš apmokestinimą	11.857	17.513
Taikant Bendrovės 15% pelno mokesčio tarifą	1.779	2.627
Pelno mokestį mažinančios sąnaudos (parama)	(41)	(40)
Investicinių projektų lengvata	(1.927)	(1.439)
Pelno mokestį didinančios sąnaudos (neleidžiami atskaitymai)	354	439
Neapmokestinamosios pajamos	(165)	(148)
Taikant 15% efektyvų pelno mokesčio tarifą	-	1.439
Efektyvi norma	0.00%	8,22%

Atidėtasis pelno mokestis susideda iš:

	Finansinės būklės ataskaita		Bendrųjų pajamų ataskaita
	2018	2017	2018	2017
Investicinių projektų lengvata	1.240	1.677	437	(790)
Pagreitintas nusidėvėjimas mokesčių tikslais	227	239	12	11
Atsargų nurašymas iki realizacinės vertės	159	168	9	1
Metinių premijų sukaupimas	174	187	13	(14)
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas	41	47	6	66
Ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimas	53	44	(9)	(2)
Atostogų rezervas	3	38	35	(6)
Kiti laikinieji skirtumai	48	21	(28)	(10)
Asocijuotų įmonių nuosavybės metodas	8	6	(2)	(1)
Sukauptos pajamos	(313)	(394)	(81)	(80)
Ilgalaikio turto investicinė lengvata	(2.263)	(2.396)	(133)	(132)
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos/ (pajamos) apskaitytas pelne (nuostoliuose)	-	-	259	(957)
Atidėtas pelno mokesčio turtas/ (įsipareigojimai), grynąja verte	(623)	(363)	-	-

26 PELNO MOKESTIS (TĘSINYS)

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybės vertinimu nepripažintas iki 867 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas iš investicijų lengvatos, kurios suma iki 5.778 tūkst. eurų, kurią galima panaudoti iki 2022 m.; iki 4.399 tūkst. eurų iš investicijų lengvatos, susijusios su iki 29.329 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2021 m., ir iki 2.077 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 13.848 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2020 m. (2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybės vertinimu nepripažintas iki 4.399 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 29.329 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2021 m. ir iki 2.269 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 15.128 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2020 m. ir iki 74 tūkst. eurų atidėtojo pelno mokesčio turtas, susijęs su iki 492 tūkst. eurų investicinių projektų lengvata, kurią galima panaudoti iki 2019 m.), nes vadovybė nesitiki panaudoti pelno mokestį mažinančia investicinių projektų lengvata ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra užskaitytas tarpusavyje su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu, nes jie abu yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija.

2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė, įvertindama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus, naudojo 15 proc. pelno mokesčio tarifą.

27 PELNAS IR SUMAŽINTAS PELNAS (NUOSTOLIAI) VIENAI AKCIJAI

Pelnas vienai akcijai apskaičiuojamas dalijant Bendrovės grynąjį pelną iš esamo paprastųjų akcijų svertinio vidurkio. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus pelnui vienai akcijai, kadangi Bendrovė neturi potencialių finansinių priemonių, kurios galėtų sumažinti išleistas akcijas.

Pelno ir sumažinto pelno apskaičiavimai pateikiami žemiau:

	2018	2017
Akcininkams priskiriamas grynasis pelnas	11.577	17.031
Paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	380.606	380.606
Vienai akcijai tenkantis pelnas ir sumažintas pelnas (eurais)	0,03	0,04

Skaičiuodama sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai (DEPS), 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė į akcijų skaičių netraukė akcijų, kurios 2019 m., tikėtina, bus suteiktos darbuotojams, nes finansinių ataskaitų datai dar nėra pasirašytos akcijų suteikimo sutartys su darbuotojais ir nėra su kiekvienu darbuotoju atskirai sutarta dėl jam atiteksimų akcijų skaičiaus. Be kita ko, skiriant akcijas darbuotojams, jos bus paskirstomos iš Bendrovės savo supirktų akcijų, dėl ko po akcijų skyrimo, tikėtina, galutinis akcijų skaičius bus nepakitęs.

28 DIVIDENDAI

	2018	2017
Paskelbti dividendai	(17.031)	(9.656)
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.)	380.606	380.606
Paskelbti dividendai vienai akcijai (išreikšti eurais vienai akcijai)	0,0447	0,0254

2018 m. balandžio 21 d. įvykęs eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino 2017 m. pelno paskirstymą ir skyrė 17.031 tūkst. eurų dividendų akcininkams už 2017 metus. 2017 m. balandžio 26 d. įvykęs eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino 2016 m. pelno paskirstymą ir skyrė 9.656 tūkst. eurų dividendų akcininkams už 2016 metus.

2018 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitos straipsnyje "Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai" apskaitytos likusios neišmokėtos paskelbtų dividendų sumos akcininkams, kurių nepavyko rasti nurodytais adresais. 2018 m. gruodžio 31 d. likusi neišmokėta ankstesnių finansinių metų dividendų suma – 114 tūkst. eurų (2017 m. gruodžio 31 d. - 77 tūkst. eurų).

29 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI BEI RIZIKOS VALDYMAS

Kredito rizika

Bendrovės prekybos partnerių koncentracija yra pakankamai didelė. Gautinos sumos iš pagrindinių Bendrovės pirkėjų – AB "Amber Grid" – 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 75 proc. (2017 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 74 proc.), AB "Orlen Lietuva" – 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 9 proc. (apie 8 proc. 2017 m. gruodžio 31 d.), K2 – 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 5 proc. (2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo gautinos sumos iš šio pirkėjo) visų Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų. Vidutinis mokėjimo terminas AB "Amber Grid" yra 20 kalendorinių dienų, AB "Orlen Lietuva" - 10 kalendorinių dienų, K2 – 5 darbo dienos, VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra – 20 kalendorinių dienų, BNK (UK) Limited" – 15 kalendorinių dienų, UAB "Neste Lietuva" – iki kito mėn. 15 dienos, kitiems klientams įprastas mokėjimo terminas yra 5 darbo dienos. Galima Bendrovės klientų kredito rizika kontroliuojama nuolat stebint jų likučius.

Bendrovė taiko priemones, kuriomis siekiama nuolat užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir pardavimai neviršytų priimtino kredito rizikos limito.

2016 m. rugsėjo 29 d. AB "Klaipėdos nafta" 100 proc. kontroliuojama dukterinė bendrovė UAB "SGD logistika" su partneriu su Nauticor GmbH & Co. KG pasirašė jungtinės veiklos sutarties dėl bendro SGD dujovežio operavimo veiklos vykdymo pakeitimus. Vadovaujantis pakeista sutartimi, Vokietijoje įsteigtoje bendroje įmonėje UAB "SGD logistika" priklausys 10 proc., o Nauticor GmbH & Co. KG – 90 proc. įstatinio kapitalo, o taip pat ir atitinkamai įmonėse Blue LNG GmbH & Co. KG ir Blue LNG Beteiligungsgesellschaft mbH. Atsižvelgiant į jungtinės veiklos sutarties pakeitimą, Bendrovė: 1) besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja, kad Nauticor GmbH & Co. KG tinkamai ir laiku įvykdys visus UAB "SGD Logistika" įsipareigojimus. Nustatyta Bendrovės maksimali įsipareigojimų garantijos suma sumažinta iki 4.000 tūkst. eurų dėl iš dalies pakeisti jungtinės veiklos sutarties ir dėl patikslintos nuomos kainos; 2) turi garantuoti pagal pirmo pareikalavimo garantiją už Blue LNG GmbH & Co. KG, kuri nuomotųsi ir operuotų suskystintų gamtinių dujų bunkeriavimo dujovežį, prievolę sumokėti laivo nuomos mokestį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, 2016 m. gruodžio 8 d. Bendrovė išleido garantiją, kuri negali viršyti maksimalios 4.000 tūkst. eurų sumos, pagal pirmą pareikalavimą už Blue LNG GmbH & Co. KG prievolę sumokėti laivo nuomos mokestį pagal laivo nuomos sutartį.

Vadovybės nuomone, 2018 m. gruodžio 31 d. rizika, susijusi su garantijos įvykdymu yra žema, todėl sukaupimas garantijai finansinėse ataskaitose už finansinius metus, pasibaigusius 2018 m. gruodžio 31 d., nebuvo padarytas.

Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto apskaitinė vertė, įskaitant išvestines finansines priemones finansinės būklės ataskaitoje, jeigu tokių yra. Todėl Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius bei pinigų ir iki išpirkimo laikomų investicijų sumai finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną.

Palūkanų normos rizika

Bendrovės pajamos ir pinigų srautai iš įprastinės veiklos yra priklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje, kurios susietos su EURIBOR.

Bendrovės rezultatus ir pinigų srautus įtakoja palūkanų normos svyravimai. Palūkanų normos rizikos didėjimui didžiausią įtaką daro ilgalaikės paskolos. Šiuo metu sudaryta EIB paskola, kuri yra su kintamomis palūkanų normomis, kuri yra susieta su EURIBOR. Palūkanų normos rizika, susijusi su EIB paskola yra minimali, kadangi Bendrovės 100% finansinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas yra užtikrintas valstybės garantija.

Bendrovės investicijos laikomos iki išpirkimo yra su fiksuota palūkanų norma. Bendrovė laiko pinigus ir terminuotus indėlius didžiųjų Lietuvos bankų sąskaitose, kuriems pagal Standard Poor's suteiktas A bei didesnis išorinis reitingas. Rizika, susijusi su lėšomis banke, yra ribota, nes Bendrovė atlieka operacijas su bankas, turinčiais aukštus užsienio reitingavimo agentų suteiktus kredito reitingus.

2018 m. gruodžio 31 d. pakilusi EURIBOR palūkanų norma 10 procentinių punktų, padidintų 76,4 tūkst. eurų metines palūkanų sąnaudas (2017 m. gruodžio 31 d. – 76,7 tūkst. eurų).

29 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI BEI RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Valiutų kursų rizika

Bendrovė susiduria su užsienio valiutų svyravimo įtaka, daugiausia susijusia su JAV doleriu. Užsienio valiutų kursų svyravimo rizika kyla iš ateities komercinių sandorių ir pripažinto turto bei įsipareigojimų. Nuo 2014 m. lapkričio 27 d., kai FSRU buvo pristatytas į Klaipėdos uostą, Bendrovė moka mėnesinį mokestį, kuris skaičiuojamas naudojant dienos kainų dydžius. Laivo nuomos elementas, veiklos sąnaudų ir administravimo mokesčiai mokami JAV doleriais ir sudaro 146.050 JAV dolerių per dieną.

2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. ir per 2018 m. ir 2017 m. JAV dolerio valiutos kurso pasikeitimas reikšmingos įtakos pelnui prieš mokesčius neturėjo.

Kol kas Bendrovė nesinaudojo jokiomis finansinėmis priemonėmis, padedančiomis valdyti užsienio valiutos svyravimo riziką dėl neaiškaus VKEKK valiutų kurso rizikos reguliavimo.

Likvidumo rizika

Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamų kredito instrumentų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus.

Bendrovės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso - atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2018 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 4,75 ir 4,65 (2017 m. gruodžio 31 d atitinkamai 4,78 ir 4,73).

Bendrovės tikslas palaikyti santykį tarp tęstinio finansavimo ir lankstumo. Bendrovės veikla generuoja pakankamą grynųjų pinigų sumą, todėl pagrindinė vadovybės atsakomybė yra prižiūrėti, kad Bendrovės likvidumo rodiklis būtų artimas arba aukštesnis nei 1.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis:

	Likutinė	Parei	Iki 3	Nuo 3 iki	Nuo 1 iki 5	Po 5 metų	Iš viso
	vertė	kalavus	mėnesių	12	metų
				mėnesių
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	9.374	-	8.060	1.314			9.374
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	605	-	133	472			605
Paskola ir palūkanos	76.454	-	272	2.536	19.714	55.222	77.744
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	86.433	-	8.465	4.322	19.714	55.222	87.723

	Likutinė	Parei	Iki 3	Nuo 3 iki	Nuo 1 iki 5	Po 5 metų	Iš viso
	vertė	kalavus	mėnesių	12	metų
				mėnesių
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	13.641	-	9.619	4.022	-	-	13.641
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	607	-	254	353	-	-	607
Paskola ir palūkanos	76.700	-	25	378	17.268	60.439	78.110
2017 m. gruodžio 31 d. likutis	90.948	-	9.898	4.753	17.268	60.439	92.358

2018 m. gruodžio 31 d. 1.314 tūkst. Eurų iš 9.374 tūkst. eurų (2017 m. gruodžio 31 d. iš 4.022 tūkst. eurų sumos 13.641 tūkst. eurų) yra sulaikytos sumos pagal sutartis, kurios yra apmokamos, įvykdžius visus sutartyje numatytus darbus, šių mokėjimo terminų nėra galimybės numatyti.

2018 m. gruodžio 31 d. iš 76.454 tūkst. eurų sumos 86.433 tūkst. eurų (2017 m. gruodžio 31 d. iš 76.700 tūkst. eurų sumos 90.948 tūkst. eurų) yra grąžintinos EIB ir ŠIB paskolos.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės didžiausias mokėtinas sumas sudaro šioms įmonėms: UAB "Hoegh LNG Klaipėda", RAB SKH filialas Lietuvoje, AB "Montuotojas" Montavimo firma Panevėžyje, UAB Lietuvos energijos tiekimas, VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcija..

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės didžiausias mokėtinas sumas sudarė šioms įmonėms: PPS Pipeline System GmBH, UAB "Hoegh LNG Klaipėda, UAB Arimetras, RAB SKH filialas Lietuvoje, VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcija.

29 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI BEI RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos bei investicijos iki išpirkimo.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal rinkos sąlygas atitinkantį sandorį tarp rinkos dalyvių.

Žemiau yra pateiktas visų Bendrovės finansinių instrumentų apskaitinės ir tikrosios vertės palyginimas pagal kategorijas, kurios yra pateiktos finansinėse ataskaitose:

	Apskaitinė vertė		Tikroji vertė
	2018	2017	2018	2017
Finansinis turtas
Iš pirkėjų gautinos sumos	12.452	11.998	12.452	11.998
Trumpalaikiai terminuoti indėliai	-	65.000	-	65.000
Pinigai	73.238	16.747	73.238	16.747
Trumpalaikės gautinos pajamos	404	774	404	774
Finansiniai įsipareigojimai
Paskola ir palūkanos	76.152	76.379	72.853	72.776
Prekybos skolos	9.374	13.641	9.374	13.641
Sukauptos sąnaudos	820	519	820	519

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• § Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis).
• § Ilgalaikių paskolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Bendrovės gautoms paskoloms Valstybė yra suteikusi garantijas (3 lygis).
• § Paskolos tikrosios vertės nustatymo tikslais Bendrovės vadovybė pritaikė palūkanų normos skirtumą dėl skirtumo rinkos ir sutartyje numatytos palūkanų norma (3 lygis).

2018 m. gruodžio 31 d. lyginant su 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo perklasifikavimų tarp hierarchijos lygių.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalas apima nuosavą kapitalą, priskirtiną akcininkams.

Bendrovė koreguoja ir valdo kapitalo struktūrą, atsižvelgiant į ekonominės padėties pasikeitimus ir pagal jos veiklos rizikos pobūdį. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, išmokėti kapitalą akcininkams arba išleisti naują akcijų emisiją.

2018 m. ir 2017 m. nebuvo įstatinio kapitalo pokyčių.

2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė palaikė ne mažesnį nei 50 proc. savo nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykį, kaip to reikalauja LR akcinių bendrovių įstatymas.

Bendrovės veikla finansuojama naudojant akcininkų kapitalą ir skolintą kapitalą.

Veiklos nuomos įsipareigojimai

2009 m. lapkričio 4 d. Bendrovė yra sudariusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį su vėlesniais pakeitimais iki 2055 m. Nuomos sąlygose nėra numatyta apribojimų Bendrovės veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis skolomis ar papildoma ilgalaike nuoma.

2018 m. Bendrovės žemės nuomos sąnaudos sudarė 626 tūkst. eurų (2017 m. - 790 tūkst. eurų).

Bendra būsimų minimalių žemės nuomos mokėjimų suma:

	2018-12-31	2017-12-31
Per vienerius metus	630	790
Nuo vienerių iki penkerių metų	2.520	3.160
Po penkerių metų	20.156	25.280
	23.306	29.230

2015 m. kovo 9 d. Bendrovė sudarė suskystintų gamtinių dujų terminalo krantinės naudojimo sutartį su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 50 metams. Šalys turi teisę nutraukti Sutartį tik tokiu atveju, jei yra pakeičiami (priimami nauji) Lietuvos Respublikos įstatymai ir / ar kiti teisės aktai, susiję su SGDT krantinės naudojimo teisinių santykių reguliavimu. Sutartis yra sudaryta vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 864 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 "Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo" pakeitimo", kurio 6 punktas nustato, kad SGDT projekto įgyvendinimo bendrovė ir (arba) SGDT operatorius naudojasi krantine, skirta plaukiojančiai suskystintų gamtinių dujų saugyklai prisišvartuoti, ir moka metinį krantinės naudojimo mokestį, nustatytą vadovaujantis šio nutarimo ir kitų teisės aktų reikalavimais pagal sutartį su KVJUD.

Nuomos sąlygose nėra numatyta apribojimų Bendrovės veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis skolomis ar papildoma ilgalaike nuoma.

2018 m. ir 2017 m. Bendrovės krantinės nuomos sąnaudos sudarė 165 tūkst. eurų.

Bendra būsimų minimalių krantinės nuomos mokėjimų suma:

	2018-12-31	2017-12-31
Per vienerius metus	165	165
Nuo vienerių iki penkerių metų	660	660
Po penkerių metų	6.762	6.927
	7.587	7.752

2012 m. kovo 2 d. Bendrovė pasirašė sutartį su Hoegh LNG Ltd. dėl SGD plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu (angl. FSRU) statybos, eksploatavimo ir perleidimo (angl. BOT) nuomos su galimybe išpirkti. SGD laivas-saugykla Independence į Klaipėdą atvyko 2014 m. spalio 27 d., o laivo perėmimas įvyko 2014 m. lapkričio 27 d. 2018 m. ir 2017 m. pasikeitimų SGD plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu (angl. FSRU) statybos, eksploatavimo ir perleidimo (angl. BOT) nuomos sutartyje su Hoegh LNG Ltd. nebuvo.

Sutarties sąlygos su visais vėlesniais papildymais nenumato jokių Bendrovės veiklos apribojimų, susijusių su dividendais, papildomomis paskolomis ar papildoma ilgalaike nuoma.

FSRU laivo nuomos sutartis apima šiuos elementus:

• FSRU nuoma;
• Veiklos sąnaudos (paslaugos, atsarginės dalys, medžiagos, draudimas, laivo radijas ir komunikacija);
• Valdymo sąnaudos;
• Įgulos nuoma.

Veiklos nuomos įsipareigojimai (tęsinys)

FSRU laivo nuomos sąnaudos 2018 ir 2017 m.:

	2018	2017
FSRU nuoma	42.653	44.297
Veiklos sąnaudos	1.952	1.799
Valdymo sąnaudos	644	652
Įgulos nuoma	2.747	2.720
	47.996	49.468

2018 m. gruodžio 31 d. bendra būsimųjų minimalių mokėjimų suma už FSRU laivo veiklos nuomą sudarė 263.615 tūkst. eurų (2017 m. gruodžio 31 d. – 289.626 tūkst. eurų):

	31-12-2018	31-12-2017
Per vienerius metus	43.896	41.908
Nuo vienerių iki penkerių metų	175.703	167.748
Po penkerių metų	44.016	79.971
	263.615	289.627

Bendrovė nuo 2019 m. sausio 1 d. prasidedančių finansinių metų pradžios taiko 16 TFAS. Taikomas modifikuotas retrospektyvinis metodas.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė įvertino šio standarto pasikeitimo įtaką nuo 2019 m. sausio 1 d. Įvertinimui Bendrovė naudojo 2018 m. gruodžio 31 d. būsimuosius nuomos mokėjimus. FSRU laivo nuomos laikotarpio pabaigoje Bendrovė turi galimybę išpirkti FSRU laivą. Bendrovės vadovybės sprendimu, FSRU laivo išpirkimo pasirinkimo sandorio kaina nėra įtraukta į nuomos mokėjimus skaičiavimuose, nes nėra priimtų atitinkamų valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo įsigyti FSRU laivą. Pasikeitimai SGDT teisiniame reglamentavime 2018 m. gruodžio mėn. užtikrina SGD paslaugų poreikį, tačiau jie neįpareigoja Bendrovės įsigyti FSRU. Padidėjus pasiūlai FSRU laivų rinkoje Bendrovė turi galimybę įsigyti kitą FSRU laivą. Sutartyje dėl FSRU laivo nuomos nenumatytos baudos ar papildomos išlaidos Bendrovei atsisakius jį įsigyti. Nebuvo atlikta reikšmingų FSRU laivo pagerinimo darbų, turinčių didelę ekonominę naudą Bendrovei.

Būsimos nuomos mokėjimai, diskontuoti iki dabartinės vertės, taikant papildomą skolinimosi palūkanų normą (0,7% FSRU laivo nuomos atveju ir 2% - žemės ir krantinės nuomos atveju) buvo naudoti pradiniame vertinime.

Vertinant FSRU laivo nuomai taikomą papildomos skolinimosi palūkanų normą, daroma prielaida, kad būtų gauta valstybės garantija, taip pat atsižvelgta į paskolos užtikrinimo priemones (turto įkeitimas) ir paskolų suteikimo laikotarpį (20 metų), todėl, manoma, kad esamų paskolų sąlygos būtų santykinai panašios į naujųjų paskolų, jeigu Bendrovei reikėtų gauti paskolą tokiam turtui įsigyti. Vertinant papildomą skolinimosi palūkanų normą žemės ir krantinės nuomos atveju Bendrovė atsižvelgė į paskolos užtikrinimo priemones (žemės sklypo įkeitimas) ir paskolos suteikimo laikotarpį (gali būti apie 10–15 metų), darant prielaidą, kad valstybės garantija nebūtų suteikiama.

Bendrovės vadovybės preliminariu vertinimu, šio standarto taikymas reikšmingai padidins finansinės nuomos turtą ir finansinius įsipareigojimus. Numatoma įtaka Bendrovės finansinėms ataskaitoms 2019 m. sausio 1 d. nurodyta žemiau:

	Žemės nuoma	Krantinės nuoma	FSRU nuoma	Iš viso
Teisė naudotis turtu 2019 m. sausio 1 d.	16.359	4.942	257.274	278.575
Ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai 2019 m. sausio 1 d.	15.741	4.780	213.684	234.205
Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai 2019 m. sausio 1 d.	618	162	43.590	44.370
Nusidėvėjimo sąnaudos 2019 m.	442	107	42.879	43.428
Palūkanų sąnaudos 2019 m.	327	99	1.801	2.227

Numatoma, kad Bendrovės EBITDA (ne TFAS rodiklis) padidės, kadangi šiuo metu veiklos nuomos išlaidos apskaitomos užbalansėje neįtraukiamos į jį. Bendrovė nuo 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau vietoj nuomos sąnaudų pripažins nusidėvėjimo ir palūkanų sąnaudas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pagal preliminarius Bendrovės vertinimus, Bendrovė 2019 metais papildomai patirs 43.428 tūkst. eurų nusidėvėjimo sąnaudų ir 2.227 tūkst. eurų palūkanų sąnaudų.

FSRU laivo nuomos sutartis denominuota užsienio valiuta (USD), todėl Bendrovė kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo metu turės įvertinti šį įsipareigojimą pagal balanso datos valiutos kursą. Valiutų kursų svyravimo įtaka nuomos įsipareigojimams yra pripažįstama bendrųjų pajamų ataskaitoje. Ateityje tai gali sukelti reikšmingus svyravimus bendrųjų pajamų ataskaitoje, atsirandančius dėl valiutos kurso pasikeitimo. Bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. nėra pasirinkusi priemonių, kaip bus siekiama sumažinti šį poveikį.

Veiklos nuomos įsipareigojimai (tęsinys)

Sutarties sąlygos su visais vėlesniais papildymais nenumato jokių Bendrovės veiklos apribojimų, susijusių su dividendais, papildomomis paskolomis ar papildoma ilgalaike nuoma.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko visus, finansinių paskolų sutartyse apibrėžtus reikalaujamus pasiekti finansinius rodiklius, tačiau 16 TFAS taikymas galimai turės reikšmingą įtaką mažiausiai dviems finansiniams rodikliams. Vadovybė pradėjo komunikaciją su bankais dėl finansinių rodiklių patikslinimo ir interpretacijos po 2019 m. sausio 1 d. Šių finansinių ataskaitų sudarymo datą nebuvo aišku, kaip skolintojai vertins 16 TFAS pasikeitimo įtaką skaičiuojant finansinius rodiklius. Vadovybė tikisi, kad susitarimas su bankais įvyks iki sekančios rodiklių peržiūros, kuri atliekama kas pusmetį.

Teisiniai ginčai

Pagal 2014-06-17 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį byloje pagal ieškovo UAB "Naftos grupė" ieškinį Bendrovei dėl ieškovo tariamai patirtų 5 mln. EUR nuostolių atlyginimo, ieškovui tariamai priklausančių ir Bendrovės saugomų naftos produktų pertekliaus grąžinimo UAB "Naftos grupė" ir 2004-12-22 paslaugų teikimo sutarties Nr. 12-12-2005 (toliau – Sutartis) pripažinimo nutraukta dėl tariamai Bendrovės kaltės.

Aukščiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2013-05-20 Vilniaus apygardos teismo, kuris šią bylą nagrinėjo 1-a instancija, sprendimas iš dalies pakeistas taip:

• ü Sutarties nuostata, suteikianti ieškovui UAB "Naftos grupė" išimtines teises vakuuminio gazolio perkrovimui, pagal Bendrovės reikalavimą Teismo pripažinta negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms Konkurencijos teisės normoms;
• ü iš atsakovo (Bendrovės) ieškovo naudai priteista 865 tūkst. EUR nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2011-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. tik apie pusę tos sumos,
• ü kurią iš Bendrovės UAB "Naftos grupė" naudai anksčiau buvo priteisęs 1-os instancijos teismas bei visiškai atmetant UAB "Naftos grupė" reikalavimų dalį dėl nuostolių, susijusių su verslo praradimu atlyginimo;
• ü taip pat proporcingai perskirstytos bylos šalių bylinėjimosi išlaidos.

2014-07-25 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartimi priėmė nagrinėti Bendrovės pateiktą kasacinį skundą dėl dalies Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-17 nutarties, byloje pagal ieškovo UAB "Naftos grupė" ieškinį Bendrovei kaip minėta aukščiau bei Bendrovės priešieškinį UAB "Naftos grupė" dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, nuostolių atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo, peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog Bendrovės pateiktas kasacinis skundas atitinka Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse nustatytus reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti kasacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-08 nutartimi pirmosios ir apeliacinės instancijos sprendimus panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2015-09-11 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, į bylą įtraukė Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą.

Civilinėje byloje Konkurencijos taryba pateikė savo išvadą, jog negali pateikti išsamaus vertinimo dėl sutarties nuostatų atitikimo Konkurencijos įstatymui, nes trūksta įrodymų. Kaip aprašyta žemiau civilinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų reikšmingų išlaidų, susijusių šia byla, todėl sudarant 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami.

Baudžiamojoje byloje dėl kaltinimų buvusiems Bendrovės vadovams ir bendrovėms UAB "Naftos grupė", UAB "Artilona". Bendrovė pripažinta civiliniu ieškovu 20,9 mln. EUR dydžio sumai. Patikslinto ieškinio suma 20.9 mln. EUR.

2015 m. rugsėjo - spalio mėn. pradėtas bylos nagrinėjimas teisme – pagarsintas kaltinamasis aktas, pareikštas patikslintas ieškinys.

Teisiniai ginčai (tęsinys)

Byloje apklausti visi kaltinamajame akte nurodyti liudytojai, išklausyti visi telefoniniai pokalbiai. Atliktos kaltinamųjų apklausos.

2017 m. gruodžio 27 d. pirmosios instancijos Klaipėdos apygardos teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje. Teismas nusprendė:

• ü priteisti iš Artūro Urbučio, Antano Urbučio, Svetlanos Popovos, Andrejaus Vaičiulio, Jurgio Aušros, Ričardo Milvydo, UAB "Naftos grupė" solidariai Bendrovei 20,9 mln. EUR ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti žalą nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo;
• ü priteisti iš Artūro Urbučio, Antano Urbučio, Svetlanos Popovos, Andrejaus Vaičiulio, Jurgio Aušros, Ričardo Milvydo po 1,7 tūkst. EUR Bendrovei atstovavimo išlaidų.

UAB "Naftos grupė" vadovai apskundė Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kuriuo jiems buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, perduota apeliacinei instancijai.

AB "Achema" 2016-07-28 pateikė skundą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (ESBT) dėl 2013-11-20 Europos Komisijos sprendimo suderinti valstybės pagalbą Bendrovei panaikinimo. Atsakovas byloje – Europos Komisija. 2017 m. gruodžio mėnesį Bendrovės prašymu ESBT įtraukė Bendrovę į bylą suinteresuota šalimi. 2019-03-20 yra paskirtas teismo posėdis. Numatomas bylos nagrinėjimo laikas per abi instancijas ~4-5 metai.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų reikšmingų išlaidų, susijusių šia byla, todėl sudarant 2018 gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami, kadangi Bendrovė byloje yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

AB "Achema" yra pateikusi 10 skundų dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Bendrovė šiose byloje yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Šiais skundais AB "Achema" prašo teismo panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimus ar jų dalis, susijusias su gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamąja prie gamtinių dujų prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo.

9 administracinės bylos yra sustabdytos iki bus išnagrinėtas AB "Achema" skundas ESBT. 1 byla yra nagrinėjama, Bendrovė 2019 m. vasario 5 d. pateikė atsiliepimą.

2018 m. gruodžio 31d. AB Amber Grid priskaičiuota baudos ir deslpinigių suma AB Achemai iš viso siekė 2.909 tūkst. eurų (2017 m. gruodžio 31d. siekė 2.611 tūkst. eurų) už vėluojančius mokėjimus už saugumo komponentą viršutinėms naturalių gamtinių dujų perdavimo kainų luboms. Pagal sutartį ir įstatymus, AB Amber Grid gautus mokėjimus pirmiausia naudoja sudengiant baudą ir palūkanas. Bendrovė gautus mokėjimus už baudas ir delspinigius nepripažįsta pajamomis kol teismo sprendimas nepriimtas.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų reikšmingų išlaidų, susijusių šia byla, todėl sudarant 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami, kadangi Bendrovė byloje yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

2018 metais Bendrovė buvo atsakove 4 bylose dėl nuostolių kompensavimui dėl servitutų nustatymo. 2018 m. gruodžio 31 d. iš šių bylų 2 bylos yra pasibaigusios Bendrovei nepalankiais sprendimais ir sumokant ieškovams 141 tūkst. EUR, 1 byla pasibaigė Bendrovei palankiu sprendimu, o 1 byla vis dar yra nagrinėjama.

Nagrinėjamoje byloje 2018-06-19 Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė:

• ü bylos dalį dėl 86,7 tūkst. žalos atlyginimo dalies nutraukti,
• ü priteisti ieškovui iš atsakovės (Bendrovės) 1,8 tūkst. EUR bylinėjimosi išlaidas;
• ü kitą ieškinio dalį atmesti;
• ü priteisti iš ieškovo 1,1 tūkst. EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovei (Bendrovei).

2018 m. liepos 19 d. ieškovas pateikė apeliacinį skundą, o 2018 m. liepos 20 d. apeliacinį skundą pateikė Bendrovė. Teismo posėdis kol kas dar nėra paskirtas.

Teisiniai ginčai (tęsinys)

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų reikšmingų išlaidų, susijusių su šia byla, todėl sudarant 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami.

2018 m. rugpjūčio13 d. gautas rangovo UAB "Tetas" ieškinys Bendrovei, buvo prašoma iš rangos sutarties kilusį vienašalį įskaitymą dėl 25,5 tūkst. EUR pripažinti negaliojančiu, priteisti UAB "Tetas" naudai iš Bendrovės 25,5 tūkst. EUR skolą, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Ginčas kyla iš rangos sutarties, pagal kurią UAB "Tetas" ženkliai vėlavo atlikti darbus. 2018 m. spalio 3 d. Teismas priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad pasiruošimas bylai vyks paruošiamųjų dokumentų būdu. Abi šalys pateikė paruošiamuosius dokumentus. 2019 m. sausio 21 d. UAB "Tetas" pateikė naujų įrodymų teismui. 2019 m. sausio 22 d. paskirtas teismo posėdis neįvyko dėl teisėjos ligos. Kitas posėdis paskirtas 2019 m. kovo 25 d.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų reikšmingų išlaidų, susijusių šia byla, todėl sudarant 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami.

2016 m. lapkričio 30 d. Bendrovė gavo Vilniaus apygardos teismo (toliau – Teismas) pranešimą dėl UAB "KROVINIŲ TERMINALAS" (toliau - Ieškovas) Bendrovei ir AB "ORLEN Lietuva" pateikto ieškinio dėl žalos už konkurencijos teisės pažeidimus atlyginimo. Apie gautą UAB "KROVINIŲ TERMINALAS" ieškinį Bendrovė paskelbė 2016 m. gruodžio 1 d. pranešime apie esminį įvykį.

Ieškovas, be kita, ko Teismo prašo: (i) priteisti iš Bendrovės Ieškovo naudai 5.995 tūkst. EUR dydžio žalą; (ii) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2011 m. lapkričio 17 d. Bendrovės ir AB "ORLEN Lietuva" sudarytą sutartį dėl terminalo (toliau - Sutartis) su vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais; (iii) taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti dalies Sutarties nuostatų vykdymą.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymą Teismas nagrinėjo 2016 m. gruodžio 9 d. Bendrovės vadovybės vertinimu ieškinys yra nepagrįstas. Bendrovė nustatytais terminais pateikė atsiliepimą į ieškinį. 2016 m. gruodžio 9 d. Bendrovė gavo Vilniaus apygardos teismo (toliau – Teismas) nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo atmestas UAB "KROVINIŲ TERMINALAS" prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dėl žalos už konkurencijos teisės pažeidimus atlyginimo. UAB "Krovinių terminalas" pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą.

2018 m. sausio 5 d. UAB "Krovinių terminalas" pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo ir įrodymų prijungimo prie bylos. UAB "Krovinių terminalas" sumažino savo reikalavimą ir iš Bendrovės prašo priteisti:

ü 4.823 tūkst. EUR.

2018 m. kovo 9 d. teismas priėmė nutartį, kuria įpareigojo ieškovą UAB "Krovinių terminalas" pateikti papildomus įrodymus. UAB "Krovinių terminalas" juos pateikus, Bendrovė pateikė paaiškinimus ir taip pat pateikė papildomus įrodymus byloje.

2018 m. spalio 15 d. buvo paskirtas teismo posėdis, tačiau jis buvo atidėtas.

2019 m. vasario 13 d. ir 2019 m. vasario 15 d. teismo posėdžiuose byla buvo išnagrinėta iš esmės. 2019 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teismas atmetė UAB "KROVINIŲ TERMINALAS" iškeltą ieškinį AB Klaipėdos naftai ir AB ORLEN Lietuva už patirtą žalą dėl tariamo konkurencijos įstatymo pažeidimo ir suteikė teisę Bendrovei gauti pilną kompensaciją už patirtas teismines sąnaudas Teismo sprendimas gali būti perduotas apeliacinei instancijai per 30 dienų nuo jos paskelbimo.

Bendrovės vadovybės nuomone, Bendrovė nepatirs papildomų reikšmingų išlaidų, susijusių šia byla, todėl sudarant 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas jokie atidėjiniai dėl šios besitęsiančios bylos nebuvo formuojami.

Garantijos

• 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė su AB SEB bankas turi Sutartį dėl garantijos suteikimo 1.448 tūkst. eurų sumai (2017 m. gruodžio 31 d. 1.448 tūkst. eurų sumai) muitinės mokestinių prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimui muitinės sandėlyje. Garantija galioja iki 2018 m. gruodžio 31 d.
• 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė su AB SEB bankas turi Sutartį dėl garantijos suteikimo 610 tūkst. eurų sumai (2016 m. gruodžio 31 d. 590 tūkst. eurų sumai) akcizų mokestinių prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimui akciziniame sandėlyje. Garantija galioja iki 2019 m. lapkričio 3 d.
• 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė su AB SEB bankas turi Sutartį dėl garantijos suteikimo 594 tūkst. eurų sumai (2017 m. gruodžio 31 d. 498 tūkst. eurų sumai) tik Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo užtikrinimui. Garantija galioja iki 2019 m. sausio 12 d.
• 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė su AB SEB bankas turi Sutartį dėl garantijos suteikimo 100 tūkst. eurų sumai Bendrovės mokestinių įsipareigojimų užtikrinimui. Garantijos sutartis buvo pasirašyta, nes to reikalavo pasikeitė Lietuvos Respublikos įstatymai. Atsižvelgiant į pakeitimus, įmonės, dalyvaujančios didmeninėje naftos produktų prekyboje turi pateikti garantiją Valstybinei Mokesčių. Garantija galioja iki 2019 m. sausio 31 d.
• 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė su sutartį su AB Luminor dėl garantijos suteikimo 594 tūkst. Eurų sumai, tik Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo užtikrinimui. Garantija galioja iki 2020 m. sausio 12 d.
• 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir OP Corporate Bank plc filialas Lietuvoje turi Sutartį dėl garantijos suteikimo 36 tūkst. eurų sumai suskystintų gamtinių dujų perkrovos tranzito procedūros vykdymo užtikrinimui. Garantija galioja iki 2018 m. gruodžio 5 d.
• 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė su LR finansų ministerija turi valstybės garantijos sutartį, kuria užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai EIB, įskaitant ir mokėtinas palūkanas, pagal 2013 m. liepos 9 d. sudarytą iki 20 metų kredito sutartį SGDT projekto daliniam finansavimui. (16 pastaba). Tokiu būdu EIB Sutartimi finansuos iki 50 proc. SGDT projekto įgyvendinimu susijusių investicijų.
• 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė su LR finansų ministerija turi valstybės garantijos sutartį, kuria užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai Šiaurės investicijų bankui, įskaitant ir mokėtinas palūkanas, pagal iki 20 metų kredito sutartį SGDT projekto daliniam finansavimui. (16 pastaba). Maksimalios hipotekos suma yra lygi 34.754 tūkst. eurų.
• Bendrovė yra sudariusi reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei maksimaliojo įkeitimo sutartį su UAB "Hoegh LNG Klaipėda", kurios maksimali užtikrinamos prievolės suma 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 50.000 tūkst. JAV dolerių per Laivo nuomos sutarties vienerius metus. Šiomis sutartimis užtikrinami Bendrovės įsipareigojimai UAB "Hoegh LNG Klaipėda" pagal 2012 m. kovo 2 d. sudarytą Plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos kartu su aptarnavimo ir operavimo paslaugomis (angl. Time Charter Party) sutartį.
• Pagal galiojančius įstatymus mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu patikrinti Bendrovės apskaitos registrus ir įrašus už 5 metus, einančius prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, bei gali apskaičiuoti papildomus mokesčius ir sankcijas. Bendrovės vadovybei nėra žinoma apie jokias aplinkybes, dėl kurių galėtų būti apskaičiuoti reikšmingi mokesčių įsipareigojimai papildomai.
• Reikšmingi sutartiniai įsipareigojimai (nekilnojamo turto, įrengimų ir įrenginių įsigijimas) sudarė 19.037 tūkst. eurų 2018 m. gruodžio 31 d. (32.018 tūkst. eurų – 2017 m. gruodžio 31 d.).

Reguliuojamas SGD terminalo veiklos pelnas

SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos ar jų dalis VKEKK nustatyta tvarka ir sąlygomis yra įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, vadovaujantis Energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytais energijos kainų reguliavimo reikalavimais.

Visas SGD terminalo veiklos pajamų lygis tvirtinamas VKEKK remiantis nustatyta Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodika (toliau – metodika). Pagal šią metodiką, SGD terminalo pajamų lygis apskaičiuojamas metams į priekį, sudedant 2 dedamąsias: i) Būtinosios prognozuojamos sąnaudos SGD terminalo veiklos užtikrinimui; ii) Prognozuojama SGD terminalo infrastruktūrinės dalies investicijų grąža.

Reguliuojamas SGD terminalo veiklos pelnas (tęsinys)

Pajamas iš SGD terminalo veiklos sudaro iš 3 dedamųjų:

• - SGD (pakartotinio) išdujinimo paslaugos kainos fiksuota dalis, kuri kasmet tvirtinama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Ši kainos dalis yra įskaičiuojama į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie perdavimo kainos;
• - SGD (pakartotinio) išdujinimo paslaugos kainos kintama dalis mokama klientų už išdujintą dujų kiekį, o tarifą kasmet tvirtinama VKEKK;
• - SGD perkrovos paslaugos kaina už išdujintą dujų kiekį.

SGD (pakartotinio) išdujinimo paslaugos kintama dalis bei SGD perkrovos pajamos pripažįstamos SGD perkrovos ar išdujinimo momentu pagal VKEKK patvirtintus tarifus.

Tuo tarpu Saugumo dedamosios dydį kas metus nustato VKEKK atsižvelgiant į reikalingas surinkti sumas (apskaičiuotas SGD terminalo pajamas) ir proporcingai paskirstomos pagal planuojamus gamtinių dujų vartojimo pajėgumus. SGD saugumo dedamąją moka gamtinių dujų perdavimo sistemos vartotojai, įskaitant ir galutinius vartotojus, kartu su kitais mokėjimais už gamtinių dujų perdavimo paslaugas. Mokėjimai yra surenkami Perdavimo sistemos operatoriaus (toliau – PSO) tiesiogiai iš vartotojų arba iš gamtinių dujų tiekėjų, jei vartotojai neturi tiesioginių sutarčių su PSO.

Faktinės Saugumo Dedamosios įmokos galis skirtis nuo planuotų (apskaičiuotų tvirtinant Saugumo Dedamąją) dėl skirtingų vartojimo pajėgumų ar kitų skirtumų.

Kadangi finansinėje apskaitoje (pagal TFAS) SGD terminalo pajamos pripažįstamos pagal faktinius deklaruotus vartojimo pajėgumus už ataskaitinį laikotarpį ir atitinkamai apskaičiuotą faktinę SGD Saugumo Dedamąją, gali susidaryti skirtumai tarp finansinio SGD terminalo segmento pelno ir reguliuojamo pelno, apskaičiuojamo pagal VKEKK nustatytą metodiką.

SGD veiklos sąnaudos pripažįstamos atitinkamu laikotarpiu, kada patiriamos.

Reguliuojamas pelnas apskaičiuojamas nustatytą SGD terminalo investicijų grąžą koreguojant reguliuojamai veiklai nepriskiriamomis pajamomis ir sąnaudomis (kurios turi įtakos finansiniams rezultatams).

Tūkst. Eur	2014	2015	2016	2017	2018 (VKEKK neaudituota)
Finansinis SGD terminalo pelnas	600	6.981	3.518	6.516	4.214
Reguliuojamas pelnas (pagal metodiką)	267	3.525	3.329	3.297	3.466
Skirtumas	333	3.456	0.189	3.218	0.749
Skirtumas (suminis)	333	3.789	3.978	7.197	7.945

Žemiau pateikiamas istorinis SGD terminalo reguliuojamo ir finansinio pelno palyginimas:

Pagal nustatytą reguliavimą, papildomai surinkta suma bus skirta ateinančių finansinių laikotarpių SGD terminalo būtinosioms sąnaudoms padengti. SGD terminalo normalizuoto pelno padidėjimas siejamas su mažėjančia reguliuojamo turto baze.

31 SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI

Susijusiomis su Bendrove šalimis pripažįstami akcininkai (1 pastaba), darbuotojai, Valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai (per tarpininką) kontroliuoja Bendrovę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi, galiojant sąlygai, kad šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir valdymo sprendimus.

• Pirkimus iš VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcijos sudaro žemės nuoma, SGD terminalo krantinės nuoma ir laivo-saugyklos rinkliavos. Pardavimus iš VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcijos sudaro projekto viešinimo, veiklų koordinavimo ir ES paramos administravimo paslaugos.
• Pirkimus iš AB "Lietuvos geležinkeliai" sudaro geležinkelio paslaugų pirkimai.
• Pirkimus iš UAB "Lietuvos energijos tiekimas" sudaro gamtinių dujų pirkimai. Pardavimus iš UAB "Lietuvos energijos tiekimas" sudaro SGD išdujinimo ir perkrovos paslaugos;
• Pardavimus AB "Amber Grid" sudaro pajamos iš saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Pajamomis nepripažįstamos Achemai priskaičiuotos baudos ir delspinigiai už pradelstus saugumo dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos mokėjimus. Šios sumos yra pripažintos ir apskaitytos kaip gauti išankstiniai apmokėjimai (2018 gruodžio 31 d. likutis - 2,909 tūkst. eurų, 2017 gruodžio 31 d. likutis – 2,611 tūkst. eurų) (29 pastaba).
• Pardavimus VĮ "Lietuvos naftos produktų agentūra" sudaro pajamos iš talpyklų nuomos.

31 SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI (TĘSINYS)

• Pardavimus UAB "LITGAS" sudaro pajamos iš SGD išdujinimo paslaugų, pajamos iš SGD perkrovimo paslaugų į autocisternas iš paskirstymo stoties.
• Pirkimus iš UAB "Energijos skirstymo operatoriaus" sudaro elektros energijos pirkimai.
• 2017 m. Bendrovė pirko elektros pastotės išplėtimo darbus iš UAB Tetas. 2018 m. nebuvo sandorių.
• Mokėtina suma Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai sudaro įsipareigojimus akcininkui ryšium su įstatinio kapitalo didinimu nepiniginiu įnašu.
• Pardavimus už 2018 m. ir 2017 m. Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai sudaro pajamas iš valstybinio rezervo atsargų saugojimą.
• 2018 m. Bendrovė padarė 40 tūkst. Eurų avansinį mokėjimą dukterinei įmonei UAB "SGD logistika" apyvartinio kapitalo trūkumui padengti.
• 2018 m. gruodžio mėn. dukterinė įmonė UAB "SGD terminalas" buvo įkurta ir įregistruota. Sandorių nevyko 2018 m (6 pastaba).
• Jokių sandorių nevyko tarp AB "Klaipėdos nafta" ir BALTPOOL UAB, išskyrus gautus dividendus 54 tūkst. Eurų sumai 2018 m. (2017 m. 56 tūkst. Eurų).
• Su Sarmatia Sp.z o.o. 2018 ir 2017 m. sandorių nebuvo (7 pastaba).

Bendrovės susijusios šalys ir sandoriai su jomis 2018 m. ir 2017 m. buvo šie:

		Pirkimai	Pardavimai	Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcija, priklausanti LR	2018	2.319	4	-	393
valstybei, atstovaujamai LR susisiekimo ministerijos	2017	2.317	-	-	393
AB Lietuvos geležinkeliai, priklausanti LR valstybei, atstovaujamai	2018	2.247	-	-	253
LR susisiekimo ministerijos	2017	3.138	-	-	291
UAB Lietuvos energijos tiekimas (buvo UAB Lietuvos dujų	2018	1.813	484	38	447
tiekimas), priklausantis 100% UAB Lietuvos energijai	2017	2.847	575	37	371
AB Amber Grid, priklausantis 96.6% UAB EPSO-G	2018	-	63.008	9 707	-
	2017	-	66.563	9.396	-
VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra atstovaujamai	2018	-	2.764	111	-
LR Energetikos ministerijai	2017	-	2.654	268	-
UAB LITGAS, priklausantis 100% UAB Lietuvos energijai	2018	217	440	69	262
	2017	90	438	55	109
AB Energijos skirstymo operatorius, priklausantis	2018	600	-	-	78
95% UAB Lietuvos energijai	2017	575	-	-	79
UAB Energijos tiekimas, priklausantis 100% UAB Lietuvos	2018	920	-	-	140
Energijai	2017	617	-	-	87
UAB Tetas, priklausantis 100% Litgrid AB	2018	-	-	-	-
	2017	263	-	-	223
LR Energetikos ministerija	2018	-	-	-	-
	2017	-	-	-	-
	2018	-	10	-	-
LR Inovacijų ir Ekonomikos Ministerija	2017	-	10	-	-
UAB SGD logistika, dukterinė įmonė	2018	-	-	40	-
	2017	-	-	-	-
Kitos susijusios šalys	2018	2	-	-	-
	2017	5	9	-	-
Sandoriai su susijusiomis šalimis, iš viso	2018	8.119	66.710	9.965	1.573
	2017	9.852	70.249	9.756	1.553

31 SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI (TĘSINYS)

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

Vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, tarnybų direktoriai ir skyrių vadovai.

	2018	2017
Priskaitymai, susiję su darbo santykiais, įskaitant socialinio draudimo įmokas	2.658	2.595
Vadovaujančių darbuotojų skaičius	40	37

Per 2018 m. ir 2017 m. Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

32 POATASKAITINIAI ĮVYKIAI

• Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu 2019 m. vasario 8 d. įvyko Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimo darbotvarkė:
  • 1. Dėl Stebėtojų tarybos narių atlygio.
• Bendrovė, vadovaudamasi 2018 m. spalio 9 d. valdybos sprendimu, 2019 m. sausio 2 d. nusprendė supirkti AB "Klaipėdos nafta" paprastąsias vardines 0,29 euro nominalios vertės akcijas, kurių bendra nominali vertė kartu su jau turimų savų akcijų nominalia verte neviršytų 1/10 Bendrovės įstatinio kapitalo ir vėliau šias akcijas suteikti darbuotojams. Akcijos bus superkamos per AB "Nasdaq Vilnius" vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką. Bendrovė, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. sausio 25 d. įsigijo 1.463.414 savų akcijų. Bendra sandorio suma 599.999,74 EUR,
• 2019 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo atmetė UAB "Krovinių terminalas" ieškinį AB Klaipėdos nafta" ir AB "ORLEN Lietuva" dėl žalos už konkurencijos teisės pažeidimus atlyginimo bei priteisė Bendrovei visų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo.
• 2019 m. kovo 21 d. gavus Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pritarimą įsigaliojo Bendrovės Valdybos sprendimas dėl patronuojamosios įmonės UAB "SGD logistika" įstatinio kapitalo didinimo 800 tūkst. eurų suma.

Generalinis direktorius	Mindaugas Jusius
Finansų direktorius	Jonas Lenkšas
Apskaitos skyriaus vadovė	Rasa Tamaliūnaitė

2018

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" METINIS PRANEŠIMAS

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" METINIS PRANEŠIMAS

Už dvylikos mėn. laikotarpį pasibaigusį 2018 m. gruodžio 31 d.

UŽ DVYLIKOS MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2018 M. GRUODŽIO 31 D.

2019 m. kovo 26 d.

www.kn.lt | 71

BENDROJI INFORMACIJA 73
AB "KLAIPĖDOS NAFTA" PAGRINDINIAI VEIKLOS IR FINANSINIAI RODIKLIAI74
VADOVO KOMENTARAS75
INFORMACIJA APIE BENDROVĘ BEI JOS VEIKLĄ76
BENDROVĖS STRATEGIJA83
SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI84
SVARBIAUSI ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS 85
VERSLO APLINKA BEI RINKA85
FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI 90
INVESTICIJOS97
VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS 98
INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS 99
INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DARBUOTOJUS 103
KITA INFORMACIJA 105
2018 M. AB "KLAIPĖDOS NAFTA" SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA 106
2018 M. AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VALDYMO ATASKAITA 132

-

-

-

-

-

-

BENDROJI INFORMACIJA

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę (emitentą)
Bendrovės pavadinimas:	AB "Klaipėdos nafta"
Teisinė forma:	Akcinė bendrovė
Įstatinis kapitalas:	110.375.793 Eur
Įregistravimo data ir vieta:	1994 m. rugsėjo 27 d., Valstybės įmonė Registrų centras
Bendrovės įmonės kodas:	110648893
Buveinės adresas:	Burių g. 19, 91003 Klaipėda
Bendrovės registras:	Valstybės įmonė Registrų centras
Telefonų numeris:	+370 46 391772
Fakso numeriai:	+370 46 311399
Elektroninio pašto adresas:	info@kn.lt
Interneto svetainės adresas:	www.kn.lt

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

AB "Klaipėdos nafta" 2018 m. metinis pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2018 m. metinis pranešimas, be kita ko, taip pat apima:

• 2018 m. Socialinės atsakomybės ataskaitą;
• 2018 m. Valdymo ataskaitą.

Atsakingų asmenų patvirtinimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos banko periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mindaugas Jusius, AB "Klaipėdos nafta" finansų direktorius Jonas Lenkšas ir AB "Klaipėdos nafta" apskaitos skyriaus vadovė Rasa Tamaliūnaitė patvirtiname, kad mūsų žiniomis pateiktame Bendrovės 2018 m. metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

Asmenys, atsakingi už metiniame pranešime pateiktą informaciją

Pareigos	Vardas, pavardė	Telefono numeris
AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius	Mindaugas Jusius	+370 52 127 733
AB "Klaipėdos nafta" finansų direktorius	Jonas Lenkšas	+370 52 127 733
AB "Klaipėdos nafta" apskaitos skyriaus vadovė	Rasa Tamaliūnaitė	+370 46 391 636

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" PAGRINDINIAI VEIKLOS IR FINANSINIAI RODIKLIAI

				Pokytis
		2018 m.	2017 m.	+/-	proc.
PAGRINDINIAI VEIKLOS RODIKLIAI
Naftos produktų krova	tūkst. tonų	6.694	7.177	-483	-6,7
SGD išdujinimas ir perkrova	tūkst. MWh	9.196	12.646	-3.450	-27,3
PAGRINDINIAI FINANSINIAI RODIKLIAI
Pardavimo pajamos	tūkst. eurų	99.998	106.484	-6.486	-6,1
Bendrasis pelnas	tūkst. eurų	17.316	23.745	-6.429	-27,1
EBITDA1)	tūkst. eurų	26.949	31.339	-4.390	-14,0
Grynasis pelnas	tūkst. eurų	11.577	17.031	-5.454	-32,0
EBITDA marža	proc.	26,9%	29,4%	-2,5 p. p.	-
Grynojo pelno marža	proc.	11,6%	16,0%	-4,4 p. p.	-
		2018-12-31	2017-12-31	Pokytis
				+/-	proc.
Visas turtas	tūkst. eurų	293.127	301.245	-8.118	-2,7
Nuosavas kapitalas	tūkst. eurų	195.490	200.344	-4.854	-2,4
Finansinės skolos
	tūkst. eurų	76.152	76.379	-227	-0,3
Kitos skolos	tūkst. eurų	21.485	24.522	-3.037	-12,4
Nuosavo kapitalo grąža (ROE) 2)	proc.	5,8%	8,7%	-2,8 p. p.	-
Turto grąža (ROA) 3)	proc.	3,9%	6,3%	-2,4 p. p.	-
Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis4)	koef.	0,50	0,50	-	-
Nuosavo kapitalo ir turto santykis	koef.	0,67	0,67	-	-
Bendras likvidumo koeficientas5)	koef.	4,75	4,78	-0,03 p. p.	-

¹ EBITDA = pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją.

² Nuosavo kapitalo grąža (ROE) = paskutinių 12 mėnesių grynasis pelnas (nuostolis)/ (nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje + nuosavas kapitalas laikotarpio pradžioje)/2.

³ Turto grąža (ROA) = paskutinių 12 mėnesių grynasis pelnas (nuostolis)/ (turtas laikotarpio pabaigoje + turtas laikotarpio pradžioje)/2.

4 Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis = įsipareigojimai iš viso laikotarpio pabaigoje / nuosavas kapitalas iš viso laikotarpio pabaigoje.

⁵ Bendras likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje / trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje.

⁶ Kritinio likvidumo koeficientas = (trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje – atsargos laikotarpio pabaigoje) / trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje.

VADOVO KOMENTARAS

Gerbiamieji,

2018-aisiais metais KN nestokojo iššūkių: situacija rinkoje buvo įtempta bei dinamiška, intensyviu dirgikliu liko geopolitinė aplinka, nerimą kėlė augančių kaštų tendencijos. Nepaisant to naftos produktų ir gamtinių dujų krovinių srautai praėjusiais metais, palyginus su 2017 aisiais, mažėjo nežymiai ir bendrovei pavyko pasiekti užsibrėžtus pelno rodiklius: 2018 m. KN grynasis pelnas buvo 11,6 mln. eurų, EBITDA siekė 26,9 mln. eurų, o nuosavo kapitalo grąža - 5,8% (atitinkanti minimalius pagrindinio akcininko reikalavimus).

2018 m. metais Klaipėdos bei Subačiaus naftos terminaluose naftos produktų krova siekė 6,69 mln. t (per 2017 m. – 7,18 mln. t). Bendrą krovos mažėjimą daugiausia lėmė mažesni šviesiųjų naftos produktų srautai iš "Orlen Lietuva" perdirbimo gamyklos. Visgi nors 2018 m. naftos bei jos produktų logistikoje tarp kaimyninių valstybių buvo jaučiama įtampa, KN pavyko išlaikyti stabilius tranzitinių krovinių srautus. Bendrai 2018 m. jie mažėjo 5,3 proc., lyginant su ankstesniais metais, tačiau KN išlaikė lyderio pozicijas aplenkdamas visus kitus naftos produktų terminalus Baltijos jūros pakrantėje, neskaitant Rusijos Ust-Lugos uosto.

2018 m. ir toliau didelį dėmesį skyrėme KN Klaipėdos naftos terminalo konkurencingumui didinti: investuota į infrastruktūrą, įsibėgėjo II-asis investicinis etapas, kurio metu statoma 10 naujų talpyklų, kurią planuojama baigti per 2019 metus. Tada Klaipėdos naftos terminalas galės ne tik perkrauti didesnius naftos produktų kiekius, bet ir vienu metu atlikti didesnio spektro naftos produktų ir jų komponentų krovą.

2018-ieji buvo itin reikšmingi ir bendrovės SGD veiklai. Metų viduryje įvyko 50-toji krovos operacija Klaipėdos SGD terminale. Per ketverius metus nuo terminalo veiklos pradžios, terminalas Klaipėdoje įsitvirtino kaip vienas efektyviausių Europoje, o Lietuvą pasiekė dujų kroviniai iš 4 skirtingų valstybių, taip užtikrinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir konkurencingas bei skaidrias pasaulines dujų kainas vartotojams. Metus vainikavo 2018 m. gruodį įvykęs valstybės apsisprendimas dėl ilgalaikio SGD tiekimo į šalį užtikrinimo po 2024 metų – tai naujas etapas šalies energetikos istorijoje, kuris, tikime, atvers naujų galimybių regioninei šalies lyderystei. 2019 m. bus skirti aktyviam pasiruošimui įgyvendinti KN pavestus valstybės sprendimus, visų pirma – užtikrinti tvarų finansinį modelį ir lėšų šiam sprendimui įgyvendinti, taip pat suderinti finansinį modelį su Europos Komisija. Nuo 2019 metų KN plėtojamą SGD logistikos grandinę Baltijos jūros regione sustiprino didžiausias pasaulyje SGD transportavimo ir bunkeriavimo laivas "Kairos", kurį KN

valdo kartu su partneriu. SGD perkrovai iš Klaipėdos SGD terminalo į prie Klaipėdos uosto vartų esančią SGD paskirstymo stotį naudojamas laivas sausį jau atliko dvi mažos apimties perkrovos operacijas. Klaipėdos terminalas, SGD paskirstymo stotis ir bunkeriavimo laivas stiprina KN, kaip visos paslaugų vertės grandinės, tiekėją. Atitinkamai vertiname, kad 2019 m. didelį dėmesį skirsime reguliuojamos veiklos išgryninimui, ilgalaikio SGD importo sprendimo užtikrinimui bei su SGD susijusių veiklų plėtrai. Atsižvelgiant į besiplečiančias galimybes, 2018 m. inicijavome ir organizacinius pokyčius. Metų pabaigoje atskyrėme tarptautinių veiklų vystymą ir efektyvų Klaipėdos SGD terminalo valdymą į dvi atskiras tarnybas, taip susitelkdami į efektyvesnį kiekvienos verslo srities vystymą. KN ambicija – tapti didžiausia SGD importo terminalų operatore pasaulyje. Ta linkme plėtosime ir naująją dešimties metų veiklos strategiją, kuri turi būti parengta ir pristatyta akcininkams bei visuomenei 2019 metais. 2018 m. taip pat daug dėmesio skyrėme atsakingo ir bendruomeniško verslo akcentams. 2018 m. KN parengė Aplinkosaugos priemonių planą. Jame numatomos priemonės bei įsipareigojimas ir toliau vykdyti tvarią veiklą taip užtikrinant aukščiausius aplinkos apsaugos standartus. Numatoma, kad iki 2021 m. pabaigos KN investicijos į aplinkosaugos sritį bus pasiekusios 8 mln. eurų. Siekdama ilgalaikių organizacijos tikslų, KN pernai daug dėmesio skyrė organizacinei kultūrai stiprinti: toliau diegėme atnaujintas vertybes, buvo patvirtintas jomis paremtas KN elgesio standartas. Nuoseklaus KN organizacinės kultūros pokyčio dalis yra ir pernai patvirtintas, o šiemet įgyvendinamas, motyvacinės sistemos pokytis, kai dalis premijos darbuotojams bus išmokama KN akcijomis. Priimdami tokį sprendimą siekiame stiprinti darbuotojų motyvaciją įgyvendinant ilgalaikius organizacijos tikslus, didinti darbuotojų įsitraukimą ir skatinti atsakomybę už bendrus veiklos rezultatus.

2019-ieji bus intensyvios veiklos ir ambicingų planų įgyvendinimo metai. Tikime, kad mūsų dėmesys inovacijoms ir drąsa bei išradingumas pirmiesiems imtis novatoriškų technologinių sprendimų, prisidės prie mūsų konkurencingumo stiprinimo tiek Lietuvoje, tiek siekiant tarptautinių tikslų.

Mindaugas Jusius, Generalinis direktorius

INFORMACIJA APIE BENDROVĘ BEI JOS VEIKLĄ

AB "Klaipėdos nafta" - Lietuvos ir aplinkinio regiono energetiniam saugumui strategiškai reikšminga bendrovė, užtikrinanti suskystintų gamtinių dujų importo į Lietuvą ir kaimynines šalis galimybę bei LR valstybės privalomo naftos produktų rezervo saugojimą, taip pat patikimai ir efektyviai vykdanti naftos produktų perkrovą Klaipėdos uoste. Greta minėtų vykdomų veiklų, Bendrovė pradėjo SGD mažos apimties veiklas.

Šiuo metu AB "Klaipėdos nafta" veikla išskiriama į dvi veiklos kryptis (naftos terminalų ir SGD terminalų) bei keturias atskiras veiklos sritis: naftos produktų krovą (Klaipėdos naftos terminale), ilgalaikio naftos produktų saugojimą (Subačiaus naftos terminale), SGD terminalo operavimą, su SGD susijusių veiklų plėtojimą. Vadovybė vertina kiekvienos veiklos finansinius rezultatus ir nustato kiekvienai iš jų strateginius tikslus.

Informacija apie investicijas į kitas įmones:

Bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. yra investavusi į šių įmonių kapitalą:

Įmonės pavadinimas	Adresas	Valdoma akcijų dalis, %	Veikla
UAB "SGD logistika"	Burių g. 19, 91003 Klaipėda	100	SGD transportavimo jūra veikla.
BALTPOOL, UAB	A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius	33	Lietuvos energijos išteklių biržos operatorius, turintis teisę organizuoti prekybą biokuro produktais, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų administratorius.
Sarmatia Sp. z o.o.	ul. Nowogrodzka 68, Prima court, 02-014 Warszawa, Lenkija	1	Naftotiekio tarp Azijos valstybių bei Baltijos jūros tiesimo galimybių analizavimas ir projektavimas.
UAB "SGD terminalas"	Burių g. 19, 91003 Klaipėda	100	Suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros Klaipėdoje eksploatavimas (valdymas) ir vystymas

KLAIPĖDOS NAFTOS TERMINALAS

Bendrovės Klaipėdos naftos terminalas yra vienas didžiausių naftos krovos paslaugas teikiančių terminalų Baltijos šalių rinkoje. Bendrovės naftos terminalo infrastruktūra skirta perpilti iš geležinkelio cisternų į laivus eksportuojamus naftos produktus, kurie yra tiekiami iš naftos perdirbimo gamyklų.

Bendrovė naftos terminale perkrauna šiuos naftos produktus:

• Šviesiuosius naftos produktus (toliau ŠNP):
  • - Įvairių rūšių dyzelinį kurą;
  • - Įvairių rūšių benziną;
  • - Reaktyvinį kurą.
• Tamsiuosius naftos produktus (toliau TNP):
  • - Įvairių rūšių mazutą;
  • - Technologinį kurą;
  • - Vakuuminį gazolį (VGO);
  • - Žaliavinę naftą

Klaipėdos naftos terminalo charakteristika
Lokacija	Klaipėdos naftos terminalo teritorija, adresas: Burių g. 19, Klaipėda
Naftos produktų talpyklos	Iš viso 35 talpyklos (2019 m. pabaigus II-ąjį plėtros etapą papildomos 10 talpyklų )
Naftos produktų talpų tūris	461 tūkst. m3 talpyklų parkas (2019 m. pabaigus II-ąjį plėtros etapą papildomai 120 tūkst. m3 )
Terminalo pajėgumas	Iki 800 tūkst. t/mėn.
Krantinės	2
Krantinės ilgis	Po 274 metrų
Įplaukimo į uostą gylis	14,5 metrų
Priimami laivai	Iki 100,000 tonų su iki 12,5 m grimzle
Geležinkelio estakados	2 geležinkelio estakadas, turinčias po 2 kelius:
▪	2 keliai naftos produktams, kuriems nereikalingas temperatūrinis režimas (vienu metu apdorojama iki 2 x 30 geležinkelio cisternų);
▪	2 keliai naftos produktams, kuriems reikalingas pašildymas ir temperatūrinis režimas (vienu metu apdorojama iki 2 x 32 geležinkelio cisternų);
▪	vienas iš kelių pritaikytas visų tipų naftos produktams;
▪	vienu metu galima krauti 124 geležinkelio cisternas.
Autocisternų pildymas	Vienu metu gali būti pildomos 4 autocisternos
Moderni laboratorija	Nustato pagrindinius naftos produktų kokybės parametrus
Biologinių vandens valymo įrenginių metinis išvalomo vandens kiekis	Iki 400 tūkst. m3 arba 160 m3 /val.
Nuosavos katilinės bendras trijų katilų galingumas	100 MWh

Bendrovės naftos terminale naftos produktų krovos paslaugų procesai pagrinde susidaro iš šių terminalo operacijų: i) naftos produktų priėmimo iš geležinkelio vagonų cisternų, ii) laikino naftos produktų saugojimo terminalo talpyklose, iii) naftos produktų pakrovimo į tanklaivius.

Taip pat Bendrovė gali aprūpinti Lietuvą importuojamais naftos produktais, kurie į Klaipėdos uostą atgabenami tanklaiviais. Terminale įrengta autocisternų pripylimo aikštelė, skirta išvežti importuotiems šviesiesiems naftos produktams.

Klaipėdos naftos terminalas teikia šias paslaugas:

• - perpila naftą ir naftos produktus iš geležinkelio cisternų į tanklaivius;
• - priima naftą ir naftos produktus iš tanklaivių į geležinkelio cisternas;
• - perpila naftos produktus į autocisternas;
• - laikinai saugo (kaupia) naftą ir naftos produktus;
• - priima naftos produktais užterštą vandenį iš laivų;
• - švartuoja laivus;
• - nustato naftos produktų kokybės parametrus;
• - parūpina techniką, skirtą įvesti cheminius priedus į naftos produktus;
• - maišo tamsiuosius ir šviesiuosius naftos produktus (angl. blending);
• - aprūpina laivus kuru ir vandeniu.

SUBAČIAUS NAFTOS TERMINALAS

AB "Klaipėdos nafta" 2012 m. birželio 11 d., patvirtinus akcijų pasirašymo su Lietuvos Respublika sutartį, buvo perduota valdyti Subačiaus naftos terminalą (toliau - SNT). Perėmus Subačiaus naftos terminalo infrastruktūrą, buvo išplėsta ir labiau diversifikuota Bendrovės veikla bei paslaugos, kurios pasipildė ilgalaike naftos produktų saugojimo paslauga.

Subačiaus naftos terminalo charakteristika

Lokacija	Kunčių km., Kupiškio raj.
Naftos produktų talpyklos	Iš viso 66 talpyklos
Naftos produktų talpų tūris	Apie 338 tūkst. m3 talpyklų parkas
Geležinkelio estakados	Vienu metu galima aptarnauti 14 vagonų cisternų
Autocisternų pildymas	Moderni autocisternų užpylimo aikštelė
Moderni laboratorija	Gali nustatyti pagrindinius naftos produktų kokybės parametrus

Subačiaus naftos terminalas teikia šias paslaugas:

• - Valstybės naftos produktų (degalų) atsargų saugojimas, užtikrinant valstybės energetinio saugumo tikslų vykdymą pagal numatytus teisės aktus.
• - Naftos produktų (degalų) ilgalaikis saugojimas.
• - Naftos produktų (benzino ir dyzelino) trumpalaikio saugojimo ir krovos paslaugos privatiems klientams ir įmonėms.
• - Biologinių priedų ir žymėjimo medžiagų įmaišymas į naftos produktus.

2018 m. Subačiaus naftos terminalo veiklos rezultatai pateikti Bendrovės 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte "Informacija apie segmentus".

Subačiaus naftos terminalo infrastruktūra bei priemonės nuolat atnaujinamos, siekiant užtikrinti tinkamą, kokybišką paslaugų teikimą klientams bei saugios ir patikimos kuro bazės eksploatacijos užtikrinimą.

SUSKYSTINTŲJŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALAS

2012 m. birželio 12 d. Seimas priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą (Nr. XI-2053), kuriame numatyta aukščiausiu teisiniu lygiu nustatyti SGDT įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendrieji principai bei reikalavimai, taip pat sudarytos teisinės, finansinės ir organizacinės sąlygos SGDT projektui įgyvendinti. Už projekto įgyvendinimą atsakinga paskirta AB "Klaipėdos nafta". Po dvejus su puse metų trukusių projekto įgyvendinimo darbų, 2014 m. lapkričio 27 d., SGD terminalas pradėjo veiklą, o Bendrovė tapo šio terminalo operatoriumi. SGDT veikla pradėta vykdyti 2014 m.

SGD terminalo infrastruktūra

AB "Klaipėdos nafta" SGD terminalas paremtas plaukiojančios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu technologija. SGD laivą-saugyklą (angl. FSRU) nuomojanti bendrovė yra Höegh LNG Ltd. 450 metrų ilgio krantinė, prie kurios SGD laivas-saugykla yra nuolatos prišvartuotas, yra pastatyta Kuršių mariose, pietinėje

lapkričio 27 d. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai išdavus gamtinių dujų skystinimo licenciją.

SGD terminalas papildo ir praplečia esamą šalies gamtinių dujų tiekimo infrastruktūrą, sukuria galimybes tiekimo diversifikavimui, panaikina priklausomybę nuo vienintelio išorinio gamtinių dujų tiekėjo, užtikrina gamtinių dujų tiekimo saugumą ir įvykdo ES direktyvinį N-1 infrastruktūros standartą, t. y. sudaro prielaidas Lietuvai savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmojo būtinumo paklausai patenkinti.

Klaipėdos uosto dalyje. Terminalas yra sujungtas su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB "Amber Grid" dujų perdavimo tinklu 18 kilometrų ilgio jungiamuoju dujotiekiu. SGD terminalo pagrindinė funkcija - priimti ir saugoti suskystintas gamtines dujas, jas dujinti bei tiekti į magistralinį tinklą.

SGD laivas–saugykla su dujinimo įrenginiu:

SGD laivas-saugykla yra SGD tanklaivis ("Independence"), kuris Klaipėdos jūrų uoste priima suskystintąsias gamtines dujas iš jūrų laivų transporterių – dujovežių, kurie švartuojasi prie SGD laivo. SGD yra kaupiamos ir, pagal klientų grafikus, leidžiamos pro specialius įrenginius, siekiant SGD sugrąžinti į dujinį būvį ir tiekti jas į dujų perdavimo sistemą. 2012 m. pasirašyta laivo-saugyklos 10 ies metų nuomos (su išpirkimo galimybe) sutartis su Norvegijos kompanija "Höegh LNG Ltd.". Šio laivo gamintojas – Pietų Korėjos laivų statykla "Hyundai Heavy Industries Co., Ltd".

SGD terminalų infrastruktūra

SGD terminalo ir laivo–saugyklos ("Independence") techninės charakteristikos*
Plaukiojanti talpykla su dujinimo įrenginiu (FSRU)
Pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis, šalia Kiaulės nugaros salos
Norvegijos kompanija Höegh LNG Ltd.
170.000 m³
9.000 m³/h SGD. Krovimas iš laivo į laivą, naudojant lanksčiąsias žarnas
3,76 mlrd. m³ GD per metus (10,24 mln. m³ per dieną)
98 %, esant 70kPag
3.500 m3 SGD
10,24 mln. m³ per dieną
2014 m.
294 m
46 m
12,6 m

*Terminalo techninės sąlygos nurodytos dabar galiojančiomis norminėms sąlygomis: degimo/matavimo temperatūra – 25/0 °C, slėgis – 1,01325 bar.

Krantinė ir jos įrenginiai:

Prie krantinės nuolatos yra prišvartuotas SGD laivassaugykla, kuris priima SGD iš jas atgabenančių dujovežių. Specialią krantinėje sumontuotą įrangą sudaro: aukšto slėgio platforma, serviso platforma, švartavimosi ir tvirtinimo aikštelės, susisiekimo tilteliai, stebėjimo bokštai, valdymo patalpa, priešgaisrinės apsaugos įranga, techninio aptarnavimo kranai ir aukšto slėgio dujų perdavimo rankovės, bei kita reikalinga įranga ir sistemos.

SGD terminalo jungiamasis dujotiekis:

Terminalas yra sujungtas su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB "Amber Grid" dujų perdavimo tinklu -18 kilometrų ilgio, 700 mm skersmens jungiamuoju

SGD terminalo paslaugos

Terminalo paskirtis teikti i) SGD išdujinimo (skystinimo), ii) SGD perkrovos paslaugas. SGD dujinimo paslaugą sudaro viena su kita susijusios paslaugos:

• - SGD perkrova Terminalo naudotojo grafike nustatytais perkrovos kiekiais (žr. žemiau);
• - SGD išdujinimas Terminalo naudotojo grafike nustatytu dujinimo režimu.

SGD perkrovos paslaugą sudaro tarpusavyje susijusios paslaugos:

- SGD priėmimas – galimybė atvežti SGD krovinį 65.000-160.000 m³ dydžio (jei nesusitarta kitaip) dujovežiu, prišvartuoti dujovežį prie krantinės ir iškrauti per ne ilgesnį nei 48 valandų krovos terminą.

dujotiekiu. Pasijungimo į perdavimo tinklą vietoje yra pastatyta dujų apskaitos stotis.

• - SGD laikymas Terminale iki SGD perkrovos, bet ne ilgiau nei 60 kalendorinių dienų.
• - SGD perkrova (re-eksportas) Terminalo naudotojo grafike nustatyto SGD kiekio perkrova į ne mažesnius nei 5.000 m³ ir ne didesnius nei 65.000 m³ dujovežius per ne ilgesnį nei 48 valandų terminą.

Terminalo teikiamoms paslaugoms taikomos šios kainos:

• - SGD (pakartotinio) dujinimo paslaugos kainos fiksuota dalis yra kasmet tvirtinama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - VKEKK). Ši kainos dalis yra įskaičiuojama į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie perdavimo kainos;
• - SGD (pakartotinio) dujinimo paslaugos kainos kintama dalis mokama klientų už išdujintą dujų kiekį ir kasmet tvirtinama VKEKK;
• - SGD perkrovos paslaugos kaina, nustatyta VKEKK 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. O3-896 ir yra fiksuota 5 metams.

Terminalo paslaugos	Paslaugos kaina
SGD dujinimo paslaugos* kintama kaina (galiojo 2016-2018 m.)	0,10 Eur/MWh be PVM
SGD dujinimo paslaugos* kintama kaina 2019 m.	0,13 Eur/MWh be PVM
SGD perkrovos paslaugos kaina (nustatyta 2015-2019 m.)	1,14 Eur/MWh be PVM

*Terminalo naudotojai, transportuojantys gamtines dujas per vidinį gamtinių dujų perdavimo sistemos išleidimo tašką, taip pat sumoka VKEKK nustatytą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – saugumo dedamoji).

SGD terminale yra pilnai užtikrinti Trečiųjų šalių prieigos reikalavimai pagal ES teisę ir SGD terminalo veikla organizuojama vadovaujantis Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklėmis (toliau – Terminalo taisyklės), priimtomis po viešų konsultacijų su rinkos

KLAIPĖDOS MAŽOS APIMTIES SGD TERMINALAS

2017 m. rudenį Bendrovė simboliškai atidarė SGD paskirstymo stotį. Nuo atidarymo pradžios buvo pakrautos jau 246 autocisternos, kurios iškeliavo į Baltijos šalis ir Lenkiją.

SGD paskirstymo stoties projekto tikslas - vystyti mažos apimties SGD infrastruktūrą Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kas ne tik didina energetinį saugumą nuo dujotiekio nutolusioms vietovėms, bet kartu teikia ir alternatyvios bei švarios energijos privalumus svariam vartotojų skaičiui. Ši infrastruktūra taip pat sukuria sąlygas naudoti švarų kurą laivybos bei sunkiojo kelių transporto industrijose.

Paskirstymo stotis suprojektuota priimti krovinius iš mažos apimties SGD dujovežių, saugoti SGD, krauti SGD į dalyviais ir suderintomis VKEKK nutarimu. SGD terminalo pajėgumai potencialiems naudotojams suteikiami vienodomis sąlygomis, kasmetinės viešos ir skaidrios pajėgumų skirstymo procedūros metu arba einamaisiais dujų metais, jei SGD terminale yra laisvų pajėgumų.

autocisternas arba bunkeriuoti SGD varomus laivus. Ji susideda iš penkių talpyklų po 1.000 m³ .

Šiame terminale veikia trečiųjų šalių prieiga.

Per 2018 m. buvo pristatyti penki kroviniai mažaisiais SGD dujovežiais. Visas SGD krovinys buvo perkrautas į SGD autocisternas ir paskirstytas vartotojams Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje bei Lenkijoje. Likusi SGD dalis sunaudota Bendrovės vidinėms reikmėms.

Tai yra komercinis Bendrovės projektas, finansuojamas pačios Bendrovės bei ES projektų HEKLA ir Blue Baltics pagal CEF-Transport programą.

SGD paskirstymo stoties techninė charakteristika
Komercinis veiklos principas	Atviras trečių šalių prieigos terminalas: SGD saugojimas, krova į autocisternas, laivų bunkeriavimas
Lokacija	Šiaurinė Klaipėdos uosto dalis, Klaipėdos naftos terminalo teritorija
Technologija	Penkios antžeminės "kulkos" tipo talpyklos
Talpų tūris	5 x 1.000 m3
Metinis perkrovos pajėgumas	250.000 m3 per metus
SGD priėmimo greitis (iš laivo)	Iki 1.250 m3 /val.
Dienos autocisternų krovos pajėgumas	24 autocisternos
Autocisternų krova	2 autocisternų krovos aikštelės (įmanoma krova vienu metu)
Autocisternų krovos greitis	60 – 100 m3 /val.
Bunkeravimo greitis	250 – 500 m3 /val.
Nugaravusių dujų panaudojimas	Dujų vamzdžio jungtis su Bendrovės katiline
Krantinė	Ilgis: 250 metrų

Planuojama veikla:

• - SGD perkrova iš SGD dujovežių ir laikinas saugojimas;
• - Perkrovimas į autocisternas;
• - SGD bunkeriavimas į laivus.

Suskystintosios gamtinės dujos – švariausias iškastinis kuras. SGD yra bekvapės, bespalvės, nesprogios, netoksiškos ir nekorozinės. Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje į autocisternas perpilamos tos pačios gamtinės dujos, kurias naudojame buityje ar pramonėje, tačiau skysto pavidalo, atšaldytos iki -161 laipsnio ir užimančios 600 kartų mažiau vietos nei dujų pavidalo.

Energija

SGD naudojamos tose vietovėse, kurios nėra prijungtos prie dujotiekio. Klaipėdos SGD paskirstymo stotis geografiškai patrauklioje vietoje iš kurios galima aprūpinti SGD ne tik Lietuvos, bet ir Šiaurės rytų Lenkijos vartotojus bei Baltijos šalių klientus. Įrengus atitinkamas išdujinimo stoteles, SGD galėtų būti naudojamos šilumos bei elektros gamybai.

Laivybai

Įgyvendinus švaraus kuro direktyvas pasaulinė laivyba pereina prie švaresnio ir efektyvesnio kuro. Būtent laivyboje SGD yra puiki alternatyva taršiems naftos produktams. Pasaulyje sparčiai didėjant SGD varomų laivų flotilei ženkliai auga ir švaraus kuro poreikis.

Transportui

Kaip ir laivyboje, taip ir kito transporto srityje, ieškoma alternatyvų taršiam kurui. Nemažai šalių, tokių kaip Nyderlandai, jau turi išplėtotus SGD degalinių tinklus. SGD kaip kuras labiausiai tinka krovininiam transportui.

BENDROVĖS STRATEGIJA

AB "Klaipėdos nafta" Valdyba 2016 m. patvirtino 2016 – 2020 metų veiklos strategiją (toliau – Strategija), nustatė bendruosius strateginius tikslus visai Bendrovei ir kiekvienai Bendrovės vykdomai veiklai, įvertino istorinę finansinę Bendrovės informaciją ir numatė siektinus strateginio laikotarpio rodiklius, Strategijoje numatoma, kad Bendrovė sieks tapti viena efektyviausių Bendrovių Europoje, sieks pokyčių, veiklos diversifikacijos, naujų paslaugų ir projektų, sudarančių Bendrovės vertės pagrindą, tvariam augimui. Tikima, kad Bendrovės pasiekimai bus matomi bei vertinami Lietuvos Valstybės mastu.

Sėkmingas SGD projekto įgyvendinimas ir įgyta patirtis suteikia Bendrovei unikalią galimybę išnaudoti šią patirtį tarptautiniu mastu ir praplėsti Bendrovės veiklos geografiją. Mažos apimties SGD projekto įgyvendinimas bus svarbus visam Baltijos jūros regionui. Įgyvendindama savo strategiją, Bendrovė nori tapti patrauklia investuotojams, užtikrinančia konkurencingą investicijų grąžą mokamais dividendais bei Bendrovės vertės augimu, gerinant komercinių veiklų finansinius rodiklius.

Strategijoje numatoma, kad didelis Bendrovės vadovų dėmesys skiriamas socialinei atsakomybei, darbuotojų ugdymui, aplinkosaugai bei bendradarbiavimui su Lietuvos mokslo institucijomis.

Žemiau pateikiami bendri AB "Klaipėdos nafta" ir atskirų veiklų strateginiai tikslai 2016 – 2020 m.

Bendri įmonės strateginiai tikslai
Bendrovės vertės didinimas	Saugios, patikimos ir efektyvios veiklos užtikrinimas	Veiklos augimas ir diversifikavimas	Vidaus procesų gerinimas	Kompetencijų ugdymas
Atskirų veiklų strateginiai tikslai
Naftos krovos terminalas	SGD terminalas	SGD Mažos apimties veiklos	Subačiaus naftos terminalas
•Patrauklumo ir žinomumo NP savininkams didinimas	•Užtikrinti alternatyvų GD	•Sukurti mažos apimties SGD •	Tinkamo valstybės NP rezervo saugojimo užtikrinimas
•Krovos lankstumo ir pajėgumo didinimas	tiekimo šaltinį Lietuvai	veiklos infrastruktūrą
•Veiklos apimčių ir teikiamų paslaugų plėtra	•Minimalūs eksploatavimo kaštai GD vartotojams	•Vystyti regioninę SGD rinką •	Ilgalaikio NP saugojimo veiklos apimčių didinimas bei plėtra
•Saugaus eksploatavimo užtikrinimas	•Vykdyti su SGD terminalo veikla susijusių paslaugų plėtrą

Vykdydama veiklas strategijos laikotarpiu Bendrovė siekia:

Naftos krovos terminalas - saugiai, patikimai ir konkurencingai vykdyti naftos produktų perkrovą Klaipėdos uoste, didinant naftos terminalo patrauklumą, lankstumą, technologinį pajėgumą ir taip siekti pritraukti naujų klientų ir didinti krovos apimtis.

SGD terminalas (SGDT) - užtikrinti nepertraukiamą dujų importo į Lietuvą galimybę ir didinti Lietuvos valstybei ir dujų vartotojams kuriamą naudą. Tikslai bus įgyvendinami užtikrinant SGD terminalo saugią ir nenutrūkstamą, efektyvią terminalo veiklą. Tuo pačiu strategijoje numatoma mažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus gamtinių dujų vartotojams.

SGD mažos apimties veiklos – pastatyti SGD antžeminio paskirstymo stotį, pradėti vykdyti SGD mažos apimties veiklas, aktyviai ieškoti kitų SGD paskirstymo stočių investicinių projektų Baltijos jūros regione galimybių.

Ilgalaikio naftos produktų saugojimo veikla (Subačiaus naftos terminalas) - užtikrinti efektyvų valstybės privalomo naftos produktų rezervo saugojimą, plėsti ilgalaikio NP saugojimo apimtis

SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI

2018 m. sausio 4 d. Bendrovė tapo Baltijos gerosios valdysenos instituto (Baltic Institue of Corporate Governance – BICG) nacionaline nare.

2018 m. balandžio 3 d. Bendrovė ir JAV SGD tiekėja bei būsimo SGD terminalo operatorė "Freeport LNG" Vašingtone pasirašė tarpusavio memorandumą dėl tolesnio bendradarbiavimo antžeminės infrastruktūros, skirtos SGD plaukiojantiems terminalams srityje.

2018 m. balandžio 4 d. AB "Klaipėdos nafta" sudarė sutartį su Šveicarijoje registruota bendrove K2 SAGL, dėl paslaugų, susijusių su naftos produktų perpylimu Klaipėdos naftos terminale.

2018 m. balandžio 11 d. Visuomenei pristatyta tarptautinės kompanijos "Poyry Management Consulting" ekspertų parengta studija dėl ilgalaikio suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo užtikrinimo.

2018 m. balandžio 27 d. sušauktas Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas:

• - Patvirtino Bendrovės 2017 m. audituotą finansinių ataskaitų rinkinį;
• - Paskirstė 2017 m. Bendrovės paskirstytąjį pelną, dividendams skiriant dalį pelno – 17.031 tūkst. Eur arba 0,0447 Eur dividendų vienai akcijai;
• - Išrinko stebėtojų tarybos narius bei nustatė atlygį nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams bei patvirtino nepriklausomo stebėtojų tarybos nario veiklos tipinę sutartį.

Stebėtojų tarybos nariais 4 metų kadencijai išrinkti: Tomas Lukoševičius, Eimantas Kiudulas ir Andrius Varanavičius.

2018 m. gegužės 25 d. Bendrovės SGD terminale atlikta 50-oji krovos operacija.

2018 m. balandžio 27 d. Stebėtojų taryba priėmė sprendimą pratęsti Bendrovės valdybos narių Dainiaus Bražiūno, Manto Bartuškos, Giedriaus Dusevičiaus ir Bjarke Pålsson kadenciją vienerių metų terminui arba iki kol bus išrinkta nauja valdyba.

2018 m. gegužės 28 d. stebėtojų tarybos posėdyje stebėtojų tarybos pirmininku išrinktas nepriklausomas stebėtojų tarybos narys Eimantas Kiudulas.

2018 m. birželio 8 d. AB "Klaipėdos nafta" pasirašė sutartis su dviem SGD terminalo naudotojais. Pajėgumus iš anksto 2018 m. spalio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. dujų metams rezervavo UAB "LITGAS" ir UAB "Lietuvos dujų tiekimas".

2018 m. liepos 23 d. sušauktas Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas:

• - Pakeitė Bendrovės įstatus išdėstant įstatus nauja redakcija;
• - Pakeistas Atlygio už veiklą akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" kolegialiuose organuose nustatymo gaires.

2018 m. rugpjūčio 21 d. Stebėtojų tarybos sprendimu iki veikiančios Bendrovės stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos nepriklausomais Bendrovės Audito komiteto nariais išrinkti Andrius Varanavičius ir Laura Garbenčiūtė-Bakienė.

2018 m. rugsėjo 3 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja Bendrovės įstatų redakcija. Įstatai papildyti naujomis nuostatomis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus.

2018 m. lapkričio 8 d. sušauktas Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas:

• - Patvirtino AB "Klaipėdos nafta" akcijų suteikimo taisykles;
• - Sudarė Bendrovės rezervą savoms akcijoms įsigyti. Rezervas bus formuojamas iš nepaskirstytojo pelno ir neviršis 1,5% Bendrovės kapitalizacijos.
• - Padidino Bendrovės įstatinį kapitalą papildomais įnašais nuo 110.376 tūkst. Eur iki 110.515 tūkst. Eur, išleidžiant 478.642 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 Eur.

2018 m. gruodžio 3 d. Stebėtojų tarybos sprendimu Bendrovės Audito komiteto nare išrinkta Žana Kraučenkienė. Žana Kraučenkienė prisijungė prie pareigas jau einančių Andriaus Varanavičiaus ir Lauros Garbenčiūtės-Bakienės.

2018 m. gruodžio 27 d. AB "Klaipėdos nafta" įsteigė dukterinę bendrovę UAB "SGD terminalas".

SVARBIAUSI ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS

2019 m. sausio 2 d. stebėtojų tarybos sprendimu Bendrovės nepriklausomu valdybos nariu išrinktas Ian Jonathan Bradshaw iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos (2022 m. balandžio 27 d.)

2019 m. sausio 28 d. Bendrovė laikotarpiu: nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. sausio 25 d., įsigijo savų akcijų tokiomis sąlygomis: bendras įsigytų akcijų kiekis: 1.463.414

Duomenys apie viešai skelbiamą informaciją

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi, su Bendrovės veikla susiję, esminiai įvykiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką bei vietą skelbiama

VERSLO APLINKA BEI RINKA

Naftos produktų krovos rinka ir aplinka

Bendrovės naftos produktų krovos veiklai didžiausią įtaką daro:

a) naftos produktų perkrovimo ir saugojimo infrastruktūra bei Bendrovės pasirengimo išnaudoti turimą infrastruktūrą lygis,

b) ekonominis patrauklumas logistiniu požiūriu (tiek perkrovos tarifų, tiek ir visos logistinės grandinės kaštų suma);

c) makroekonominė ir geopolitinė aplinka regioninėse ir pasaulinėse naftos perdirbimo ir prekybos rinkose.

Naftos perdirbimo gamyklos (toliau – NPG), iš kurių naftos produktai potencialiai tiekiami į Bendrovės naftos terminalus, išsidėsčiusios rytų ir pietryčių kryptimis: Mažeikių NPG Lietuvoje (valdoma AB "ORLEN Lietuva"), Mozyrio OJSC "Mozyr" ir Novopolotsko OJSC "Naftan" NPG Baltarusijoje bei artimiausios Rusijoje esančios NPG.

Pagrindiniai Bendrovės konkurentai laikytini visi Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose bei Odesos uoste (Ukraina) veikiantys naftos produktų krovos terminalai.

Pažymėtina, jog regiono konkurencinė aplinka naftos produktų perkrovimo rinkoje kasmet intensyvėja, ypač tai pasakytina apie baltarusiškų tranzitinių naftos produktų srautą. Pagrindiniai tiesioginiai Bendrovės konkurentai baltarusiškiems krovinių srautams yra Baltijos šalių – Ventspilio, Rygos bei Klaipėdos, o taip pat ir Odesos uostuose veikiantys naftos produktų krovos terminalai.

Naftos produktų perkrovos rinkoje pastaruosius keletą metų pastebimas Rusijos suinteresuotumas į savus uostus vnt.; bendra sandorio suma: 600 tūkst. Eur. Akcijų įsigijimo tikslas: akcijų suteikimas Bendrovės darbuotojams.

2019 m. vasario 8 d. sušauktas Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą, dėl Stebėtojų tarybos narių bei stebėtojų tarybos pirmininko atlygio dydžių, kurie bus taikomi už 2019 m. vykdomą stebėtojų tarybos veiklą.

Bendrovės internetiniame puslapyje www.kn.lt ir vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ Vilnius (www.nasdaqomxbaltic.com).

nukreipti ne tik rusiškos, tačiau kartu ir baltarusiškos kilmės naftos produktus.

Pagrindiniai Rusijos NPG pagaminti eksportiniai naftos produktų srautai nukreipiami per Rusijos uostus, esančius Suomijos įlankoje (Sankt Peterburgas, Primorskas, Ust-Luga). Be kita ko, pastaruoju metu akcentuojamas Rusijos siekis kuo daugiau rusiškos kilmės naftos produktų krauti tik per savus uostus. Atkreipiamas dėmesys, kad Estijos bei ypatingai Latvijos uostams prarandant pagrindinius Rusijos NP srautus, jie tampa reikšmingu konkurentu Bendrovės srautams.

Remiantis statistiniais duomenimis, rytinės Baltijos jūros pakrantės uostai (neskaitant Estijos uostų) 2018 m. perkrovė apytikriai 98,2 mln. t. naftos produktų, lyginant su 2017 m. perkrautomis 97,1 mln. t. arba 1,2 proc. daugiau.

Naftos produktų krovos palyginimas Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose 2017 – 2018 m., mln. t.:

Parengta remiantis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija

Naftos produktų krovos apimtys

2018 m. Bendrovės naftos terminaluose perkrauta 6.694 tūkst. t. naftos produktų. Per Klaipėdos naftos terminalą perkrauta 6.588 tūkst. t., tuo tarpu Subačiaus naftos terminale – 106 tūkst. t. naftos produktų. Lyginant su 2017 m. (7.177 tūkst. t), naftos terminalų krova mažėjo 6,7 proc. Krovos sumažėjimą daugiausiai lėmė mažesni šviesiųjų naftos produktų srautai iš AB ORLEN Lietuva perdirbimo gamyklos.

Bendrai tranzitiniai srautai 2018 m. mažėjo 5,3 proc.: 4 kartus mažesni tranzitiniai šviesiųjų naftos produktų srautai, tačiau tamsių naftos produktų tranzitas ūgtelėjo 5,3 proc.

Pagrindinis tranzitinių krovinių klientas 2018 m. buvo BNK (UK) Limited, priklausanti didžiausiai Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai – ZAT "Belaruskaja neftenaja kampanija" (Baltarusijos naftos bendrovė – BNK). Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą tranzitinių krovinių srautą per Bendrovės Klaipėdos naftos terminalą, su šia kompanija sudaryta ilgalaikė, iki 2019 m. pabaigos galiojanti, paslaugų teikimo, susijusio su naftos produktų perpylimu, sutartis.

AB "ORLEN Lietuva" 2018 m., lyginant su 2017 m., vežė 9,7 proc. mažiau naftos produktų. Su AB "ORLEN Lietuva" sudaryta ilgalaikė naftos produktų perkrovos sutartis, galiojanti iki 2024 m. pabaigos.

2018 m. Bendrovė ir toliau sėkmingai vykdė bendradarbiavimą su Lietuvoje plačiai žinomais naftos produktus (benziną bei dyzeliną) importuojančiais didmenininkais, kas užtikrino daugiau kaip trigubai išaugusią NP krovą per Bendrovės Klaipėdos naftos terminalo auto užpylimo aikštelę per pastaruosius 4 metus.

2018 m. Bendrovės Subačiaus naftos terminalo krova didėjo 6,8 proc. - siekė 105,6 tūkst. (2017 m. – 98,9 tūkst. t.)

KN, siekdama didinti naftos terminalų veiklos apimtis bei diversifikuoti krovos srautus, nuolat bendradarbiauja ir

SGD terminalo veiklos aplinkos apžvalga

SGD terminalo veikla yra reguliuojama, todėl jo veiklos reguliacinė aplinka apibrėžia šios veiklos pajamingumą bei pelningumą, veiklos gaires bei veiklos apimtis.

2018 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymu "dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 3-246 "dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" buvo tikslintas uosto rinkliavų taisyklės suskystintų gamtinių dujų tanklaiviams, kurių bendrasis tonažas mažesnis kaip 25.000 vienetų.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kapitonas 2018 m. lapkričio 16 d. pakoregavo ankstesnįjį 2016 m. gruodžio 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. KN-3 "dėl suskystintųjų gamtinių dujų laivų iki 160 metrų ilgio vedimo", kuriame laivams iki 160 metrų ilgio panaikino reikalavimą įvedimui ir išvedimui iš uosto užtikrinti vilkiką.

Iš SGD terminalo veiklos reguliavimui reikšmingų teisės aktų pakeitimų paminėtinas Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 5, 7, 9, 20, 21, 25, 31, 37-1, 38, 39, 45, 46, 47 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju - 1 skirsniu įstatymas, kuriuo sudaromas teisinis pagrindas tolesniam regioninės rinkos zonos formavimui. Pažymėtina, kad įstatymu nėra sukuriama regioninė rinka, tačiau sukuriamos prielaidos jai sukurti, t. y. nustatomas teisinis pagrindas sukurti vienodas dujų rinkos veikimo taisykles, įskaitant ir bendrus dujų transportavimo paslaugų kainodaros principus, kurie užtikrintų skaidrią, konkurencingą ir aiškią tvarką dujų sistemų naudotojams, siekiantiems pasinaudoti Baltijos šalių perdavimo sistemomis.

plėtoja verslo ryšius su įvairiomis tarptautinėmis ir regioninėmis, naftos produktų prekybą vykdančiomis, kompanijomis dėl naftos produktų perkrovos bendrovei priklausančiuose terminaluose.

Taip pat buvo priimti reikšmingi Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimai:

Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymu sukurtas teisinis pagrindą ilgalaikio SGD importo į Lietuvą užtikrinimui, t. y. nustatytas pagrindas Vyriausybei ir SGD terminalo operatoriui priimti sprendimus nuosavybės teise įsigyti SGD laivą iki 2024 m. gruodžio 31 d. pasirenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Taip pat sukurtas pagrindas SGD terminalo infrastruktūros pastoviųjų eksploatavimo sąnaudų mažinimui sudarant sąlygas dar iki SGD laivo įsigijimo sumažinti papildomą dedamąją gamtinių dujų vartotojams, per SGD terminalo veiklos laikotarpį, taip pat numatytos valstybės pagalbos priemonės šiam tikslui įgyvendinti.

Be to, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 11 straipsnio pakeitimo įstatymu (įsigaliojusiu nuo 2019-01-01) buvo nuspręsta pakeisti SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo modelį, numatant šio kiekio realizavimą rinkos sąlygomis ir atsisakant įpareigojimo reguliuojamiems energijos gamintojams pirmumo tvarka įsigyti dalį šio kiekio iš paskirtojo tiekėjo. Įstatymu taip pat nuspręsta nustatyti pareigą reguliuojamiems energijos gamintojams, kurie per metus suvartoja 50 GWh dujų ar daugiau, 50 proc. reikalingo metinio dujų kiekio įsigyti per biržą ir nustatyti naujus paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo sąnaudų ir reguliuojamų energijos gamintojų sąnaudų, patirtų įsigyjant dujas biržoje ir dvišaliais kontraktais, pagrįstumo pripažinimo principus.

2018 m. paskirstyti SGD terminalo pajėgumai:

Paskirstyti pajėgumai	Terminalo naudotojas	Paskirstytų pajėgumų kiekis, kWh*	Laikotarpis
SGD išdujinimo pajėgumai**	UAB "Lietuvos dujų tiekimas"	917.000.000	Nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.***
	UAB "LITGAS"	3.401.105.521	Nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.***
	AB "Achema"	1.000.000.000	Nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.

Pastabos:

*Degimo/matavimo temperatūra - 25/0 °C, slėgis - 1,01325 bar, gamtinių dujų viršutinė šilumingumo vertė 11,90 kWh/nm3, plėtimosi koeficientas 1:578 m3 SGD/nm3 dujų).

** Dujų metų eigoje išdujinimo pajėgumai gali būti keičiami į SGD perkrovos pajėgumus.

Per 2018 m. SGD terminale:

• - priimta 10 dujovežių (2017 m. 15 dujovežių);
• - atgabenta 608,2 tūkst. t SGD (2017 m. 839,8 tūkst. t);
• - išdujinta ir į gamtinių dujų perdavimo sistemą patiekta 745 mlrd. nm³ gamtinių dujų (2017 m. - 1,053 mlrd. nm³ );
• - į mažos apimties dujovežius perkrauta (viso 9 dujovežiai) – 47,2 tūkst. m³ SGD (2017 m. – 6 dujovežiai, 42,5 tūkst. m³ SGD).

SGD terminalo pajamos per 2018 m. siekia 64.371 tūkst. Eur (2017 m. – 68.201 tūkst. Eur).

Bendras SGD Terminalo 2015-2018 m. išdujinimo ir perkrovos kiekių palyginimas atvaizduojamas žemiau: *** Nuo 2019 m. sausio 1 d. UAB LITGAS po reorganizavimo procedūros buvo prijungta prie UAB "Lietuvos energijos tiekimas" (buvęs pavadinimas UAB "Lietuvos dujų tiekimas"), kuri perėmė visas UAB LITGAS teises ir pareigas.

2018 m. SGD terminalu naudojosi 3 naudotojai – paskirtasis gamtinių dujų tiekėjas UAB "LITGAS", AB "Achema" ir UAB "Lietuvos dujų tiekimas".

SGD terminalo pajėgumų poreikis priklauso nuo kelių pagrindinių kriterijų:

• - Bendro Lietuvos ir kitų Baltijos šalių dujų poreikio;
• - Konkuruojančių gamtinių dujų tiekimo šaltinių (dujos, tiekiamos vamzdynu) siūlomos kainodaros ir tiekiamo dujų kiekio;
• - Lietuvos gamtinių dujų infrastruktūros (magistralinių dujotiekių pajėgumų) apribojimų;
• - SGD pasiūlos pasaulinėje rinkoje;
• - SGD kainos regione bei pasaulyje;
• - Dujų tiekimo sutarčių trukmės ir sąlygų;
• - Dujovežių pasiūlos ir frachtavimo kaštų.

Iš viso išdujinta ir perkrauta SGD, mln. MWh:

Baltijos šalių gamtinių dujų rinka

Esant poreikiui, SGD terminalas yra pajėgus gamtinėmis dujomis aprūpinti visas 3 Baltijos šalis. Bendras Lietuvos gamtinių dujų poreikis sudaro apie 2,1 – 2,3 mlrd. m³ /metus. 2017 m. Lietuvoje buvo suvartota apie 2,306 mlrd. m³ arba 4,6 proc. daugiau nei 2016 metais (2,204 mlrd. m³ ) dujų. Per pirmuosius 2018 metų 10 mėnesių, Lietuvoje buvo suvartota 1,833 mlrd. m³ dujų. Šis rodiklis yra itin panašus (0,2 proc. mažesnis) lyginant su 2017 metų atitinkamu laikotarpiu.

Latvijos ir Estijos dujų rinkos yra žymiai mažesnės ir 2017 m. jose atitinkamai buvo užfiksuotas 1,3 ir 0,493 mlrd. m³ dujų suvartojimas. Sudarydamas sąlygas patrauklioms dujų kainoms, SGD terminalas gali tapti realia alternatyva dabartiniams gamtinių dujų tiekėjams Baltijos šalyse.

Nutiesus planuojamą dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos (toliau - GIPL), atsivertų galimybė tiekti SGD ir į Lenkijos rinką. Lenkijos rinkoje matomas ryškus potencialas

Dujotiekių projektai Baltijos šalyse

Baltijos šalių regione vykdomi energetikos projektai, sudarytų sąlygas vystyti SGD rinką ir efektyviau išnaudoti turimus SGD terminalo pajėgumus. Galima išskirti šiuos, su dujų tiekimu susijusius, energetikos projektus, kurie yra strategiškai svarbūs Bendrovei:

- Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (toliau - GIPL);

dėl žymiai didesnio dujų vartojimo, tačiau šalyje taip pat egzistuoja didesnė konkurencija tarp Lenkijos ir kitų valstybių dujų tiekėjų. Numatoma GIPL projekto Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos data yra 2021 m. pabaiga. 2017 m. Lenkijoje buvo suvartoja apie 20,381 mlrd. m³ dujų ir, lyginant su ankstesniais metais, pastebima vartojimo augimo tendencija. Lenkija 2017 metais daugiausia dujų importavo per Svinjouscie SGD terminalą.

Rytų Baltijos regione numatomas dar vienas dujotiekio projektas, sujungsiantis gamtinių dujų tiekimą tarp Estijos ir Suomijos (toliau– Baltic Connector). Planuojamas projekto užbaigimas 2020 m. Pabaigus projektą atsiras galimybė SGD terminale išdujintas gamtines dujas tiekti į Suomijos gamtinių dujų rinką. Pastarosios suvartojimas siekia apie 2,314 mlrd. m³ per metus.

• - Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų didinimas;
• - Latvijos ir Estijos dujotiekių jungties pajėgumų didinimas;
• - Baltic Connector dujotiekių jungtis tarp Suomijos ir Estijos;
• - Inčukalnio požeminės dujų saugyklos išplėtimas ir modernizavimas.

FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI

Pardavimo pajamos, mln. Eur

EBIT ir grynasis pelnas, mln. Eur

Turtas, mln. Eur

EBITDA = pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją; EBIT = pelnas prieš mokesčius ir palūkanas.

_________________________________________________________________________________________________

	2018 m.	2017 m.	2016 m.	2015 m.	2014 m.
Naftos produktų krova (tūkst. t)	6.694	7.177	7.338	6.461	5.587
Išdujinta SGD (tūkst. MWh)	9.196	12.646	14.611	4.559	494
Investicijos, ilgalaikio turto įsigijimai:	13.156	32.858	16.874	6.809	40.130
Klaipėdos naftos terminalas	12.118	13.089	7.284	809	1.183
SGD terminalas	201	335	-19*	5.429	38.572
SGD paskirstymo stotis	773	19.230	9.308	429	-
Subačiaus naftos terminalas	65	204	301	142	375
Finansiniai rodikliai
Pardavimo pajamos	99.998	106.484	103.839	109.702	39.775
Bendrasis pelnas	17.316	23.745	20.797	29.123	13.150
EBITDA 1)	26.949	31.339	28.446	37.136	16.628
EBIT 2)	12.065	17.711	15.270	24.362	9.092
Finansinė ir investicinė veikla	-8	-94	211	-482	-285
Pelnas prieš apmokestinimą (EBT)	11.857	17.513	15.095	24.104	9.069
Grynasis pelnas	11.577	17.031	13.794	22.036	9.257
Trumpalaikis turtas	90.102	96.268	55.536	58.713	32.687
Ilgalaikis turtas	202.025	204.977	186.895	180.074	189.232
Iš viso turto	293.127	301.245	242.431	238.787	221.918
Nuosavas kapitalas	195.490	200.344	192.969	196.804	174.715
Pelningumas
Turto grąža (ROA) 4)	3,9%	6,3%	5,7%	9,6%	4,4%
Kapitalo grąža (ROE) 3)	5,8%	8,7%	7,1%	11,9%	5,4%
Bendrojo pelno marža	17,3%	22,3%	20,0%	26,5%	33,1%
EBITDA marža	26,9%	29,4%	27,4%	33,9%	41,8%
EBIT marža	12,1%	16,6%	14,7%	22,2%	22,9%
EBT marža	11,9%	16,4%	14,5%	22,0%	22,8%
Grynojo pelno marža	11,6%	16,0%	13,3%	20,1%	23,3%
Apyvartumas
Gautinos sumos, dienos	45	41	37	92	17
Mokėtinos sumos, dienos	38	44	36	30	75
Finansų struktūra
Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis 5)	0,50	0,50	0,26	0,21	0,27
Nuosavo kapitalo ir turto santykis	0,67	0,67	0,80	0,82	0,79
Bendras likvidumo koeficientas 6)	4,75	4,78	3,61	5,56	2,05
Kritinio likvidumo koeficientas 7)	4,65	4,73	3,52	5,40	1,95
Rinkos vertės rodikliai
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E )8)	13,4	11,2	14,8	6,4	12,8
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai	0,030	0,045	0,036	0,058	0,024

Pagrindiniai finansiniai veiklos rodikliai (sumos lentelėje pateiktos tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

* SGD terminalo ilgalaikio turto įsigijimo pajamos yra neigiamos, kadangi įsigijimo vertė koreguota 2016 m. gauta draudimo išmoka (119 tūkst. Eur), susijusi su SGD turto statyba.

¹ EBITDA = pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją.

² EBIT = pelnas prieš mokesčius ir palūkanas;

³ Nuosavo kapitalo grąža (ROE) = paskutinių 12 mėnesių grynasis pelnas (nuostolis)/ (nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje + nuosavas kapitalas laikotarpio pradžioje)/2.

⁴Turto grąža (ROA) = paskutinių 12 mėnesių grynasis pelnas (nuostolis)/ (turtas laikotarpio pabaigoje + turtas laikotarpio pradžioje)/2.

⁵Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis = iš viso įsipareigojimų laikotarpio pabaigoje / iš viso nuosavo kapitalo laikotarpio pabaigoje;

⁶ Bendras likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje / trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje.

⁷ Kritinio likvidumo koeficientas = (trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje – atsargos laikotarpio pabaigoje) / trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje; ⁸ P/E = Rodiklis nusakantis įmonės akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykį.

Pajamos

2018 m. Bendrovės pardavimo pajamos – 99.998 tūkst. Eur, lyginant su 2017 m. (106.484 tūkst. Eur), sumažėjo 6.486 tūkst. Eur, arba 6,1 proc. Sumažėjimas susijęs su SGD terminalo bei naftos terminalo pajamų mažėjimu.

SGD terminalo pajamos 2018 metais iš viso sudaro 64.371 tūkst. Eur, ir, lyginant su 2017 m., sumažėjo 3.830 tūkst. Eur arba 5,6 proc.. SGD terminalo veikla yra reguliuojama, nustatant viršutinę kainų ribą, todėl jos pajamos bei pelnas nepriklauso nuo išdujinimo veiklos apimčių. Plačiau apie reguliuojamos veiklos principus ir rezultatus žr. žemiau.

Klaipėdos naftos terminalo (naftos produktų krovos) pardavimo pajamos už 2018 m. sudarė 32.491 tūkst. Eur ir buvo 2.980 tūkst. Eur arba 8,4 proc. mažesnės, lyginant su 2017 m. Pajamos didžiąja dalimi sumažėjo dėl mažesnės naftos produktų krovos. Neigiamą įtaką naftos produktų srautams daugiausia įtaką padarė įtempta geopolitinė situacija kaimyninėse šalyse.

Subačiaus naftos terminalo 2018 m. pardavimo pajamos padidėjo 11,2 proc. (arba 272 tūkst. Eur) dėl padidėjusių komercinių ilgalaikio saugojimo kiekių.

Žemiau pateikiamas pardavimo pajamų išskaidymas pagal geografiją. Užsienio klientai - registruoti ne Lietuvoje klientai.

Sąnaudos

2018 m. pardavimo savikaina sudaro 82.682 tūkst. Eur, lyginant su 2017 m. (82.739 tūkst. Eur), sumažėjo 0,1 proc. arba 57 tūkst. Eur. Sumažėjimui daugiausia reikšmės turėjo mažesnės Bendrovės veiklos apimtys.

Bendrovės veiklos sąnaudos sumažėjo 489 tūkst. Eur (7,9 proc.) ir periodo pabaigai sudarė 5.727 tūkst. Eur. Šių išlaidų mažėjimui daugiausia įtakos turėjo 2018 m. turto vertės sumažėjimo teigiama įtaka.

Pateikiamas pardavimo savikainos ir veiklos sąnaudų detalizavimas pagal svarbiausias kategorijas:

	2018 m.				2017 m.					Pokytis,
Tūkst. Eur	KNT	SGD	SNT	GDP	Iš viso	KNT	SGD	SNT	GDP	Iš viso	%
Plaukiojančios laivo-saugyklos nuoma ir susijusios išlaidos	-	48.079	-		- 48.079	-	49.547	-	-	49.547	-3,0
Nusidėvėjimas ir amortizacija	7.630	5.642	892	845	15.009	7.112	5.748	902	29	13.791	8,8
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos	6.573	2.488	795	1.519	11.375	6.461	2.745	801	1.264	11.271	0,9
Kintamos (dujos, elektra, geležinkeliai) sąnaudos	6.993	11	45	8	7.057	7.067	14	39	-	7.120	-0,9
Uosto žemės ir krantinių nuoma	581	1.694	-	45	2.320	623	1.677	-	-	2.300	0,9
Kitos gamybinės ir veiklos sąnaudos	1.855	1.891	252	571	4.569	2.501	1.551	203	672	4.927	-7,3
Sąnaudos iš viso		23.632 59.805 1.984 2.988			88.409	23.764	61.282	1.945	1.965	88.956	-0,6

2018 m. visų SGD terminalui priskiriamų sąnaudų suma sudaro 59.805 tūkst. Eur, iš jų didžiąją dalį sudaro laivosaugyklos "Independence" nuomos bei su laivo operavimu susijusios išlaidos (viso 48.079 tūkst. Eur). Likusios SGD terminalo sąnaudos (darbo užmokesčio, nusidėvėjimo, krantinių nuomos sąnaudos, kitos) 2018 m. viso sudarė 11.726 tūkst. Eur bei sumažėjo 0,1 proc. arba 9 tūkst. Eur, lyginant su 2017 m.

2018 m. Klaipėdos naftos terminalui priskiriamų sąnaudų suma sudaro 23.632 tūkst. Eur (2017 m. – 23.764 tūkst. Eur), sumažėjo 132 tūkst. Eur. Naftos terminalo kintamos sąnaudos (dujos, elektra bei geležinkelio paslaugos) sumažėjo 1,0 proc. arba 74 tūkst. Eur. Kintamų sąnaudų mažėjimo įtakos turėjo mažesnė NP krova.

Naftos terminalo nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos padidėjo 518 tūkst. Eur. Pokytis susijęs su naftos terminalo lankstumo didinimo investicijomis. Darbo užmokesčio ir su tuo susijusios sąnaudos padidėjo 1,7 proc. arba 112 tūkst. Eur.

Subačiaus naftos terminalo 2018 m. bendra sąnaudų suma padidėjo 2,0 proc. arba 39 tūkst. Eur. Sąnaudų padėjimas susijęs su išaugusiomis personalo kitomis sąnaudomis bei mažesniu ilgalaikio turto vertės sumažėjimu.

Darbo užmokesčio bei susijusios sąnaudos padidėjo 0,9 proc. Padidėjimas susijęs tiek su vidutinio atlyginimo, tiek su darbuotojų skaičiaus padidėjimu. Vidutinis darbo užmokestis padidėjo 0,7 proc. bei atspindėjo darbo rinkos pokyčius. Darbuotojų skaičiaus padidėjimas daugiausia susijęs su Bendrovės veiklų plėtra, visų pirma dėl SGD paskirstymo stoties bei SGD projektų.

Veiklos rezultatai

2018 m. Bendrovės grynasis pelnas – 11.577 tūkst. Eur, lyginant su 2017 m. grynuoju pelnu (17.031 tūkst. Eur), sumažėjo 32,0 proc. arba 5.454 tūkst. Eur. 2018 m. grynojo pelno marža siekia 11,6 proc., bendrojo pelno marža siekia 17,3 proc. (2017 m. atitinkamai: 16,0 proc. ir 22,3 proc.). Pelnas tenkantis vienai akcijai sudarė 0,030 Eur/akcijai (2017 m. – 0,045 Eur/akcijai).

Bendrovės grynojo pelno pokyčiai didžiąja dalimi atspindi pajamų pasikeitimą paminėtą aukščiau:

• - Klaipėdos Naftos terminalo pelnas sumažėjo 2.352 tūkst. Eur iki 9.230 tūkst. Eur; toks rezultato pokytis susijęs su žemesnių pajamų lygiu dėl sumažėjusių naftos produktų krovos apimčių.
• - SGD terminalo grynasis pelnas sumažėjo iki 4.214 tūkst. Eur dėl mažesnių pajamų;
• - Verslo vystymo rezultatai neigiami 2.584 tūkst. Eur nuostolis.
• - Subačiaus naftos terminalo grynasis pelnas padidėjo 233 tūkst., Eur ir 2018 m. siekia 717 tūkst. Eur. Didžiausią įtaką rezultatui padarė didesnės

pajamos gautos už komercinį naftos produktų saugojimą.

2018 m. finansinės veiklos rezultatas neigiamas – 52 tūkst. Eur (2017 m. - 146 tūkst. Eur nuostolis). Finansinės veiklos pajamas sudarė delspinigių pajamos 174 tūkst. Eur, palūkanos už sąskaitas bankuose 56 tūkst. Eur. Finansinės veiklos sąnaudas sudarė paskolų palūkanos 208 tūkst. Eur, valiutos kurso svyravimo nuostoliai 58 tūkst. Eur, 17 tūkst. Eur delspinigiai (sąnaudos).

2018 m. EBITDA siekia 26.949 tūkst. Eur, lyginant su 2017 m. (31.339 tūkst. Eur), sumažėjo 14,0 proc. arba 4.390 tūkst. Eur. EBITDA marža sudarė 26,9 proc., 2017 m. – 29,4 proc.

Metinė Bendrovės kapitalo grąža (ROE) 2018 m. sudarė 5,8 proc. (2017 m. – 8,7 proc.), turto grąža (ROA) – 3,9 proc. (2017 m. – 6,3 proc.).

Reguliuojamas SGD terminalo veiklos pelnas

SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos, ar jų dalis VKEKK nustatyta tvarka ir sąlygomis yra įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, vadovaujantis Energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytais energijos kainų reguliavimo reikalavimais.

Visas SGD terminalo veiklos pajamų lygis tvirtinamas VKEKK remiantis nustatyta Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodika (toliau – metodika). Pagal šią metodiką, SGD terminalo pajamų lygis apskaičiuojamas metams į priekį, sudedant 2 dedamąsias: i) Būtinosios prognozuojamos sąnaudos SGD terminalo veiklos užtikrinimui; ii) Prognozuojama SGD terminalo infrastruktūrinės dalies investicijų grąža.

Pajamas iš SGD terminalo veiklos sudaro 3 dedamosios:

• - SGD (pakartotinio) išdujinimo paslaugos kainos fiksuota dalis, kuri kasmet tvirtinama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Ši kainos dalis yra įskaičiuojama į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie perdavimo kainos;
• - SGD (pakartotinio) išdujinimo paslaugos kainos kintama dalis mokama klientų už išdujintą dujų kiekį, o tarifą kasmet tvirtinama VKEKK;
• - SGD perkrovos paslaugos kaina už išdujintą dujų kiekį.

SGD (pakartotinio) išdujinimo paslaugos kintama dalis bei SGD perkrovos pajamos pripažįstamos SGD perkrovos ar išdujinimo momentu pagal VKEKK patvirtintus tarifus.

Tuo tarpu Saugumo dedamosios dydį kas metus nustato VKEKK atsižvelgiant į reikalingas surinkti sumas (apskaičiuotas SGD terminalo pajamas) ir proporcingai paskirstomos pagal planuojamus gamtinių dujų vartojimo pajėgumus. SGD saugumo dedamąją moka gamtinių dujų perdavimo sistemos vartotojai, įskaitant ir galutinius vartotojus, kartu su kitais mokėjimais už gamtinių dujų perdavimo paslaugas. Mokėjimai yra surenkami Perdavimo sistemos operatoriaus (toliau – PSO) tiesiogiai iš vartotojų arba iš gamtinių dujų tiekėjų, jei vartotojai neturi tiesioginių sutarčių su PSO.

Faktinės Saugumo Dedamosios įmokos galis skirtis nuo planuotų (apskaičiuotų tvirtinant Saugumo Dedamąją) dėl skirtingų vartojimo pajėgumų ar kitų skirtumų.

Kadangi finansinėje apskaitoje (pagal TAS) SGD terminalo pajamos pripažįstamos pagal faktinius deklaruotus vartojimo pajėgumus už ataskaitinį laikotarpį ir atitinkamai apskaičiuotą faktinę SGD Saugumo Dedamąją, gali susidaryti skirtumai tarp finansinio SGD terminalo segmento pelno ir reguliuojamo pelno, apskaičiuojamo pagal VKEKK nustatytą metodiką.

SGD veiklos sąnaudos pripažįstamos atitinkamu laikotarpiu kada patiriamos.

Reguliuojamas pelnas apskaičiuojamas nustatytą SGD terminalo investicijų grąžą koreguojant reguliuojamai veiklai nepriskiriamomis pajamomis ir sąnaudomis (kurios turi įtakos finansiniams rezultatams).

Žemiau pateikiamas istorinis SGD terminalo reguliuojamo ir finansinio pelno palyginimas:

Tūkst. Eur	2014	2015	2016	2017	2018 (VKEKK neaudituota)
Finansinis SGD terminalo pelnas	600	6.981	3.518	6.516	4.214
Reguliuojamas pelnas (pagal metodiką)	267	3.525	3.329	3.297	3.466
Skirtumas	333	3.456	189	3.218	749
Skirtumas (suminis)	333	3.789	3.978	7.197	7.945

Pagal nustatytą reguliavimą, papildomai surinkta suma bus skirta ateinančių finansinių laikotarpių SGD terminalo būtinosioms sąnaudoms padengti.

SGD terminalo normalizuoto pelno mažėjimas siejamas su mažėjančia reguliuojamo turto baze.

Balanso straipsniai

Bendrovės ilgalaikis turtas 2018 m. sumažėjo 1 proc. iki 203.025 tūkst. Eur. Ilgalaikio turto sumažėjimas susijęs su ilgalaikio turto metiniu nusidėvėjimu, po kurio ilgalaikio materialaus turto vertė sudaro 199.211 tūkst. Eur (2017-12- 31 d. 201.449 tūkst. Eur). Bendra 2018 m. vykdomų investicijų ir ilgalaikio turto įsigijimų suma siekia 13.156 tūkst. Eur. Iš jų 2018 m. Klaipėdos naftos terminalo investicijos 12.118 tūkst. Eur, SGD paskirstymo stoties investicijai skirta 773 tūkst. Eur, mažesnės investicijos atliktos SGD ir Subačiaus naftos terminaluose, atitinkamai 201 tūkst. Eur ir 65 tūkst. Eur.

Trumpalaikis turtas 2018 m. sumažėjo 6.166 tūkst. Eur ir metų pabaigoje sudarė 90.102 tūkst. Eur (2017-12-31 d. 96.268 tūkst. Eur). Didžiausią trumpalaikio turto dalį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai – 73.238 tūkst. Eur. Iš pirkėjų gautinos sumos išaugo 3,8 proc. iki 12.452 tūkst. Eur (nuo 11.998 tūkst. Eur).

Sumažėjus trumpalaikio turto vertei bendrasis likvidumo koeficientas 2018 m. neženkliai sumažėjo iki 4,75 (2017 m. – 4,78), t. y. beveik 5 kartus viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Trumpalaikis turtas sudarė 30,7 proc. (2017-12-31 d.: 32,0 proc.), o pinigai – 25,0 proc. viso turto 2018 m. gruodžio 31 d..

Nuosavo kapitalo pokyčiai 2018 m. susiję su ataskaitinių metų pelno suma, dividendų išmokėjimu už praėjusius metus (17.031 tūkst. Eur). Nuosavas kapitalas 2018 m. pabaigoje sudaro 66,7 proc. viso Bendrovės turto (2017 m. gruodžio 31 d. – 66,5 proc.). Plačiau apie įstatinį kapitalą skaitykite skyriuje apie Bendrovės akcijas ir akcininkus.

Ilgalaikiai Bendrovės įsipareigojimai 2018 m. pabaigoje sudarė 78.655 tūkst. Eur (2017 m. 80.482 tūkst. Eur); jų pokytis daugiausia susijęs su paskolų likučių mažėjimu: Šiaurės investicijų banko paskola 2018 m. pabaigoje siekė 21.811 tūkst. Eur ( 2017-12-31 – 21.803 tūkst. Eur) ir Europos investicinio banko paskola siekė 54.312 tūkst. Eur (2017-12-31 – 54.548 tūkst. Eur). Gautos dotacijos SGD perkrovos stoties statybai 2018 metų pabaigai sudarė 4.642 tūkst. Eur. Per 2018 m. grąžinta paskolų dalis siekė 2.649 tūkst. Eur (2017 m. - 246 tūkst. Eur), kuri apskaityta trumpalaikių įsipareigojimų dalyje.

Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis susijęs su skolų tiekėjams bei kitų mokėtinų sumų mažėjimu ir metų pabaigoje iš viso sudaro 18.982 tūkst. Eur (2017 m. pabaigoje – 20.419 tūkst. Eur).

INVESTICIJOS

Žemiau pateikiamas 2018 m. reikšmingiausių vykdytų investicijų sąrašas:

Eil. Nr.	Projekto pavadinimas	Per 2018 m. investicijų suma su išankstiniais mokėjimais	Trumpas projekto aprašymas
1.	Klaipėdos naftos terminalo ŠNP parko II-as plėtros etapas	9,7 mln. EUR	Įgyvendinamas 2016 m. patvirtintas naftos terminalo ŠNP parko plėtros, II asis investicinis etapas. Numatoma projekto pabaiga – 2019 m. gegužės mėnesį. 2018 metais buvo vykdomi statybos darbai, atlikti vamzdynų bei technologinės dalies projektavimai, liejami rezervuarų pamatai. Bendra II ojo plėtros etapo suma 2018 m. gruodžio 31 d. (su išankstiniais mokėjimais) 12,5 mln. EUR.
1.1	6x20.000 talpyklų statyba	5,0 mln. Eur	2017 m. birželio 12 d. pasirašyta sutartis dėl 6 po 20.000 m šviesiųjų naftos produktų rezervuarų statybos darbų. Sutarties suma: 11,5 mln. Bendra atliktų darbų suma 2018 m. gruodžio 31 d. (su išankstiniais mokėjimais) buvo 6,2 mln. EUR.
1.2	2x10.000, 4x5.000 talpyklų statyba	4,7 mln. Eur	2017 m. gegužės 22 d. pasirašyta sutartis dėl 2 po 10.000 m3 ir 4 po 5.000 m3 šviesiųjų naftos produktų rezervuarų statybos darbų. Sutarties suma: 7,5 mln. Eur. Bendra atliktų darbų suma 2018 m. gruodžio 31 d. (su išankstiniais mokėjimais) buvo 6,3 mln. EUR.
2.	SGD paskirstymo stoties statyba	0,7 mln. Eur	2018 m. AB "Klaipėdos nafta" naftos terminalo teritorijoje vyko SGD paskirstymo stoties baigiamieji darbai: Testavimas, susijęs su automatikos įrangos panaudojimu, - sunkvežimių perkrovos testavimu; Atliekamų darbų kokybės kontrolė. -
3.	Klaipėdos naftos terminalo ŠNP parko plėtra	0,7 mln. Eur	Projektą sudaro 7 ŠNP rezervuarų statyba, skirta didinti krovos apimtis ir teikiamų paslaugų efektyvumą. Projektas užbaigtas 2018 m. pirmąjį pusmetį, bendra įgyvendinto projekto vertė 7,3 mln. Eur.

VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

Pagal bendrovės Valdybos patvirtintą 2019 m. finansinį planą planuojama, jog KN 2019 m. vykdys ambicingus verslo planus: planuojamas naftos produktų krovos didėjimas iki 7,2 mln. tonų (7,6 proc. daugiau, lyginant su 2018 m.), gamtinių dujų planuojama išdujinti ne mažiau kaip 5,0 mln. MWh. Bendrovės 2019 metais turėtų uždirbti 105,9 mln. Eur pardavimo pajamų (5,9 proc. daugiau, lyginant su 2018 m.) ir pasiekti 11,4 mln. Eur grynąjį pelną. 2019 metų planuojamas pelnas prieš mokesčius, palūkanas bei nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 26,5 mln. Eur, nuosavo kapitalo grąža (ROE) – 5,8 proc. KN ir 2019 m. itin daug dėmesio skirs SGD verslo linijai., kuri atsispindės ir 2019 m. pirmajame ketvirtyje viešai pristatyti planuojamoje ilgalaikėje bendrovės strategijoje. Siekdama išnaudoti sukauptą patirtį Klaipėdoje KN ketina vystyti kitus SGD terminalus įvairiuose žemynuose, tapti išvystytų terminalų dalininke bei teikti operavimo ir priežiūros paslaugas.

Energetikos sektorius, kaip ir kitos srities verslas, neturi imuniteto prieš augančių kaštų tendencijas – mažėjant suteikiamų paslaugų kiekiui ir augant sąnaudoms, veiklos efektyvumas tampa svarbus kaip niekada, todėl šiemet KN daug dėmesio skirs sąnaudų mažinimui ir kaštų taupymui visose organizacijos srityse. Jau nuo praėjusių metų gruodžio pradžios įmonėje taikyta kaštų mažinimo politika: atidžiai buvo peržiūrimi ir efektyvinami visi veiklos procesai, formuojant šių metų sąnaudų biudžetą gerokai sumažintos išlaidos.

Be abejo, labai svarbus bendrovės ilgalaikės veiklos strategijos tikslas – aplinkosauga. 2019 m. KN sieks užtikrinti tvarią verslo plėtrą, kur aplinkosauginiai bei socialiniai aspektai KN išliks prioritetiniais darbų sąraše. Bendrovės vadovybės siekis - suderinti bendrovės akcininkų tikslus su visuomenės bei kitų suinteresuotų šalių lūkesčiais.

Siekdama ilgalaikių organizacijos tikslų, KN 2019 m. ir toliau daug dėmesio skirs organizacinei kultūrai stiprinti, ypač vadovų ugdymo, jų lyderio vaidmens stiprinimo srityse.

Numatomas reguliuojamos SGDT veiklos atskyrimas ją perduodant naujai įsteigtai patronuojamajai įmonei

2018 m. pabaigoje vadovybė inicijavo pasiruošimą SGD terminalo ir susijusios veiklos perdavimo naujai įsteigtai Bendrovės kontroliuojamai specialiosios paskirties patronuojamąją įmonę (toliau - SPĮ) procesui. Numatomas veiklos perleidimas kuomet veikla perleidžiama struktūroje žemyn, Bendrovei išlaikant SGD terminalo kontrolę per valdomą SPĮ. Šiuo sandoriu Bendrovė SPĮ perleistų valstybės garantijomis užtikrintas ir su SGD terminalo veikla susijusias skolintas lėšas. Tuo tikslu buvo įsteigta UAB "SGD terminalas" su minimaliu reikalaujamu akciniu kapitalu.

Sandoris traktuojamas kaip grupės reorganizacija, o ne nutraukiama veikla, kadangi veikla perleidžiama visiškai Bendrovės kontroliuojamai patronuojamajai įmonei. Egzistuoja didelis neapibrėžtumas dėl veiklos perleidimo sandorio įgyvendinimo, kadangi be Valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, taip pat reikalingas Europos Komisijos pritarimas dėl galiojančios valstybės garantijos perleidimo kitam juridiniam asmeniui (SPĮ).

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS

Bendrovės akcininkai ir akcijos

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovės akcijas:
ISIN kodas	LT0000111650
Trumpinys	KNF1L
Emisijos dydis (vnt.)	380.606.184

Bendrovės akcininkai

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcijas valdė 2.191 akcininkai (2017 m. gruodžio 31 d. – 2.178). Visos Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios jų savininkams (akcininkams) vienodas teises. Viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

Bendrovės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui (akcininkui) tokias turtines teises:

• 1. Gauti Bendrovės pelno dalį (dividendus);
• 1. Gauti Bendrovės lėšų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas, siekiant išmokėti Bendrovės lėšas akcininkams;
• 1. Gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį;
• 1. Nemokamai gauti akcijų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų (išskyrus galiojančių įstatymų imperatyvių normų nustatytas išimtis);
• 1. Pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė ¾ visų visuotiniame susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priimamas sprendimas atšaukti visiems akcininkams pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar Bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamų obligacijų;
• 1. Įstatymų nustatytais būdais skolinti Bendrovei, tačiau Bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų,

Bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos yra listinguojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Pagrindiniame prekybos sąraše.

neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojo ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;

1. Kitas įstatymuose nustatytas turtines teises.

Bendrovės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui (akcininkui) tokias neturtines teises:

• 1. Dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti pagal turimų akcijų suteikiamas teises (išskyrus įstatymų nustatytas išimtis);
• 1. Gauti įstatymų nustatytos apimties informaciją apie Bendrovę;
• 1. Kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti Bendrovei žalą, kuri susidarė dėl Bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų įstatymuose, taip pat Bendrovės įstatymuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais;
• 1. Teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota įstatymų numatytais atvejais, taip pat, kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją;
• 1. Kitas įstatymuose ir Bendrovės įstatuose nustatytas neturtines teises.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

	2018 m. gruodžio 31 d.		2017 m. gruodžio 31 d.
Akcininkas (įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, įmonės kodas)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Turima įstatinio kapitalo dalis (proc.)	Turimų akcijų skaičius (vnt.)	Turima įstatinio kapitalo dalis (proc.)
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (Gedimino pr. 38/2, Vilnius, 302308327)	275.241.290	72,32	275.241.290	72,32
UAB koncernas "Achemos grupė" (Vykinto g. 14, Vilnius, 156673480)	39.605.234	10,41	39.113.150	10,28
Kiti (mažiau nei 5 proc. kiekvienas)	65.759.660	17,28	66.251.744	17,40
Iš viso	380.606.184	100,00	380.606.184	100,00

2018 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės didžiausi akcininkai, turintys po daugiau nei po 5 proc. akcijų:

Bendrovės akcininkų struktūra pagal kategorijas bei regionus:

Akcininkų struktūra pagal kategorijas:

2018 m. 2017 m. 2016 m. 2015 m. 2014 m. Didžiausia akcijos kaina, Eur 0,574 0,572 0,705 0,419 0,325 Mažiausia akcijos kaina, Eur 0,386 0,428 0,360 0,315 0,28 Akcijos kaina laikotarpio pabaigai, Eur 0,410 0,508 0,538 0,369 0,311 Vidutinė akcijos kaina, Eur 0,502 0,490 0,505 0,373 0,295 Apyvarta, vnt. 6.936.769 10.501.664 17.879.294 5.257.607 14.454.031 Apyvarta, tūkst. Eur 3.552 5.083 8.730 1.955 4.320 Kapitalizacija, tūkst. Eur 156.049 193.348 204.766 140.444 118.369

KNF1L akcijos kainos dinamika NASDAQ Vilnius biržoje 2014 – 2018 m.

Bendrovės įstatinis kapitalas

Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 110.375.793 Eur (2017 m. gruodžio 31 d. buvo 110.375.793 Eur) ir yra visiškai apmokėtas. Įstatinis kapitalas padalintas į 380.606.184 (trys šimtai aštuoniasdešimt milijonų šeši šimtai šeši tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt keturias) paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 Euro. Bendrovė per 2018 m. neįsigijo ir 2018 m. gruodžio 31 d. neturėjo savų akcijų.

Dividendai

2018 m. balandžio 27 d. vyko eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris patvirtino 2017 m. audituotą finansinių ataskaitų rinkinį ir pelno paskirstymą. Iš 2017 m. pelno dividendams skirta 17.031 tūkst. Eur arba 0,0447 Eur vienai akcijai (iš 2016 m. pelno 2017 m. dividendams buvo išmokėta – 9.656 tūkst. Eur arba 0,0254 Eur vienai akcijai). Dividendai visiems akcininkams buvo išmokėti pinigais.

Žemiau pateikiami istoriniai duomenys apie išmokėtus dividendus per praėjusius laikotarpius už prieš tai ėjusius finansinius metus:

	2018 m.	2017 m.	2016 m.	2015 m.	2014 m.
Dividendai, tūkst. Eur	17.031	9.656	17.629	92,6	103,2
Vienai akcijai tenkantys dividendai, Eur	0,0447	0,0254	0,0463	0,0002	0,0003
Paskirstytinas pelnas 1 akcijai, Eur	0,04	0,04	0,06	0,02	0,03
Dividendai, tenkantys (praėjusių metų) pelnui, %	100%	70%	80%	1%	1%

AB "Klaipėdos nafta" valdyba 2016 m. sausio 25 d. patvirtino Dividendų politiką. Ši politika numato, kad Bendrovės valdyba, remdamasi praėjusių metų Bendrovės grynuoju pelnu bei įvertinus Bendrovės vadovo siūlymus dėl pelno paskirstymo projekto, teiktų Bendrovės akcininkams tvirtinti dividendų skyrimo sprendimo projektą, kuriame dividendai sudarytų 50 proc. Bendrovės metinio grynojo pelno.

2016-2020 m. Bendrovė užsibrėžia tikslą didinti akcininkams sukuriamą vertę ir mokėti pastovius dividendus. Naujai sudarytai dividendų politikai keliami šie tikslai:

• - Turėti skaidrų dividendų apskaičiavimo mechanizmą;
• - Užtikrinti Bendrovės patrauklumą investicijoms;
• - Subalansuoti trumpalaikius ir ilgalaikius akcininkų tikslus, t.y. rasti balansą tarp trumpalaikio pelno

Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

siekimo ir ilgalaikio Bendrovės vystymo, vertės didinimo.

2016 – 2020 metų strategijoje Bendrovė numato, kad vadovybė teiktų akcininkams tvirtinti dividendų mokėjimą, sudarantį ne mažiau 50 proc. nuo grynojo pelno, jei ši dividendų suma nesudarys kliūčių Bendrovei tinkamai įgyvendinti strategijoje numatytus projektus bei užtikrins priimtinus finansinius rodiklius.

Mokėtinas dividendų dydis gali būti koreguojamas jei:

• - Reikšmingai pasikeistų Bendrovės finansinė būklė bei prognozuojami rodikliai;
• - Bendrovei atsirastų kliūčių surinkti uždirbtas lėšas SGD terminalo išpirkimo sąnaudų kompensavimui;
• - Pasikeistų planai dėl strateginių, investicinių projektų įgyvendinimo, jų apimties ar jų finansavimo plano.

Bendrovė ir AB SEB banko Finansų rinkų departamentas yra pasirašę sutartį dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų.

AB SEB bankas Finansų rinkų departamento rekvizitai:
Įmonės kodas	112021238
Buveinės adresas	J.Balčikonio g. 7, LT-08247 Vilnius, Lietuva
Telefonas	1528
El. paštas	info@seb.lt
Interneto tinklapis	www.seb.lt

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS DARBUOTOJUS

Personalas

Pagrindinis Bendrovės turtas – jos darbuotojai, svarbiausia grandis siekiant Bendrovės tikslų. Bendrovės personalo politika orientuota į komandinio darbo formavimą, nuolatinį procesų ir profesinį tobulėjimą, optimalaus darbo išteklių panaudojimą, kompetentingų darbuotojų ugdymą bei Bendrovės kultūrą, kuriančios didesnę pridėtinę vertę, formavimą ir vidinės komunikacijos gerinimą.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje iš viso dirbo 389 darbuotojai (2017 m. gruodžio 31 d. – 389 darbuotojai)

2018 m. vidutinis darbuotojų skaičius – 391, lyginant su 2017 m. (382), jis išaugo 2,4 proc. arba 9 darbuotojais.

2018 m. darbininkai sudarė 40 proc. (2017 m. – 43 proc.) visų Bendrovės darbuotojų; specialistai - 50 proc. (2017 m. – 47 proc.), vadovaujantysis personalas 10 proc. (2017 m. - 10 proc.).

	Vidutinis darbuotojų skaičius
Darbuotojų grupė	2018 m.	2017 m.	Pokytis, proc.
Vadovaujantys darbuotojai 1)	40	37	8,1
Specialistai	196	181	8,3
Darbininkai	155	164	-5,5
Iš viso	391	382	2,4

Bendrovės darbuotojai pagal kategorijas

1) Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, tarnybų direktoriai, funkciniai ir skyrių vadovai.

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 76 proc. vyrų ir 24 proc. moterų (2017 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 75 ir 25 proc.). Vidutinis Bendrovės darbuotojų amžius – 45-eri metai. Detalūs personalo amžiaus, stažo ir išsilavinimo duomenys pateikti grafikuose žemiau.

Darbo apmokėjimo sistema ir atlyginimo politika

Bendrovė siekia sukurti motyvuojančią, teisingą, skaidrią ir visiems suprantamą atlygio sistemą, kurios tikslas – pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus, kurių kvalifikacija ir darbo rezultatai padeda Bendrovei sėkmingai įgyvendinti savo misiją ir pasiekti užsibrėžtus strateginius tikslus. Tuo tikslu 2016 metų rugsėjo mėnesį buvo suformuota ir patvirtinta Atlygio politika, 2017 metų rugsėjo mėnesį – Atlygio sistemos formavimo procedūra, o nuo 2018 metų sausio mėnesio pakeista ir atlygio struktūra, siekiant didinti darbuotojų įsitraukimą, tiesiogiai susiejant jų metinių tikslų pasiekimą su bendrovės metiniais tikslais.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes

Darbuotojų grupė	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto), Eur	Pokytis, proc.
	2018 m.	2017 m.
Vadovaujantys darbuotojai 1)	3.921	4.051	-3,2
Specialistai	1.794	1.812	-1,0
Darbininkai	1.302	1.248	4,3
Bendrovės vidurkis 2)	1.795	1.782	0,7

1) Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriamos pareigybės: generalinis direktorius, tarnybų direktoriai, funkciniai ir skyrių vadovai. Per 2018 m. vadovaujantiems darbuotojams priskaičiuotos sumos - 2.658 tūkst. Eur, iš jų 629 tūkst. Eur darbdavio mokami mokesčiai, (2017 m. atitinkamai – 2.595 tūkst. Eur, iš kurių 616 tūkst. Eur darbdavio mokesčiai) arba vidutiniškai po 66 tūkst. Eur kiekvienam vadovaujančiam darbuotojui per metus (2017 m. vidutiniškai po 70 tūkst. Eur kiekvienam).

2) Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis Valstybės įmonių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2002 m. rugpjūčio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1341 ir jo pakeitimais.

2016 m. rugsėjo 9 d. Bendrovės Valdyba patvirtino "Darbuotojų atlygio mokėjimo politiką". Ši atlygio mokėjimo politika (toliau – Atlygio politika) apibrėžia Bendrovės darbuotojų atlygio nustatymo, mokėjimo ir skatinimo principus; sprendimų, susijusių su atlygiu, priėmimo principus ir tvarką. Atlygio politika taikoma visiems Bendrovės darbuotojams.

Atlygio politikos tikslai:

• - Užtikrinti aiškiai suprantamą, teisingą ir skaidrią darbuotojų atlygio nustatymo, mokėjimo ir skatinimo tvarką, Bendrovės konkurencingumą darbo rinkoje;
• - Skatinti darbuotojus įgyvendinti Bendrovės strategijoje numatytus tikslus ir, vadovaujantis Bendrovės vertybėmis, kurti pridėtinę vertę bei didinti grąžą akcininkui.

Darbuotojo atlygio galimi elementai: fiksuota atlyginimo dalis – mėnesinė alga (arba ir vienetinis atlygis); kintamoji atlyginimo dalis, kuri gali būti mokama: už trumpalaikius darbuotojo rezultatus; už metinius Bendrovės ir darbuotojo veiklos rezultatus.

Atlygio sistema formuojama pareigybių suskirstymo į lygius Hay Group metodikos pagrindu, nustatant kiekvienos pareigybės svorį (teisingo atlygio už darbą užtikrinimui Bendrovės viduje). Mėnesinio atlygio dydis pareigybei nustatomas įvertinus kiekvienos pareigybės funkcijoms atlikti reikalingą žinių lygį ir darbo patirtį, funkcijų sudėtingumą, atsakomybės prisiėmimo laipsnį ir vadovavimo lygį, darbo įtaką / riziką Bendrovės veiklos rezultatams, darbo sąlygas. Siekiant užtikrinti Bendrovės darbuotojų atlygio konkurencingumą ir skatinti siekti rezultatų, nustatant atlygį (fiksuota ir kintamoji atlyginimo dalys), orientuojamasi į Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo bendrovių atlygio rinkos 50-osios ir 75-osios procentilių intervalą. Atskiriems tos pačios pareigybės darbuotojams mėnesinis atlygis gali būti skirtingas, priklausomai nuo darbuotojo kvalifikacijos ir turimos patirties, gebėjimų, deleguotų funkcijų ir atsakomybių. Kintamoji atlyginimo dalis formuojama Atlygio politikoje nustatyta tvarka.

Atlyginimas peržiūrimas kartą metuose atsižvelgiant į: Lietuvos darbo rinkos tendencijas; Bendrovės veiklos rezultatus; Bendrovės darbuotojų veiklos vertinimo rezultatus; Bendrovei svarbių pareigybių darbo rinkoje paklausos – pasiūlos situaciją.

Išsami informacija apie Bendrovės vadovybės darbo apmokėjimo sistemą yra pateikta AB "Klaipėdos nafta" 2018 m. Valdymo ataskaitoje.

Darbuotojų veiklos vertinimo ir premijavimo tvarka

Bendrovėje įdiegta darbuotojų veiklos vertinimo ir premijavimo tvarka. Priklausomai nuo Bendrovės įgyvendintų užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo darbuotojams mokamos metinės premijos, kurių dydis, remiantis vidaus tvarkomis, priklauso nuo Bendrovės ir asmeninių tikslų įgyvendinimo lygio. Darbuotojų veiklos vertinimas, kartu su nuolatiniais tiesioginio vadovo ir darbuotojo periodiniais pokalbiais metų eigoje, yra vienas iš efektyviausių vadovavimo ir darbuotojų įsitraukimą didinančių būdų, padedantis siekti organizacijos tikslų ir kurti bendradarbiaujančius, pozityvius santykius tarp vadovų ir jų pavaldinių, leidžiantis susitarti su darbuotojais ir kartu planuoti jų karjerą, didinti jų motyvaciją bei skatinti nuolat tobulėti savo profesinėje srityje. Metinis pokalbis Bendrovėje ir periodiniai susitikimai su tiesioginiu vadovu yra viena iš personalo valdymo ir ugdymo priemonių, užtikrinanti, kad darbuotojų asmeniniai tikslai būtų keliami atsižvelgiant į Bendrovės tikslus ir vertybes. Metinis pokalbis padeda įvertinti darbuotojo išsikeltų tikslų pasiekimą ir nustatyti naujus, formuoja grįžtamojo ryšio kultūrą tarp vadovo ir pavaldinio, stiprina bendradarbiavimą ir vieningumą. Pokalbio metu aptariamos ir darbuotojų kompetencijos kėlimo, mokymosi ir karjeros galimybės.

Penktus metus iš eilės Bendrovė atlieka darbuotojų apklausą, siekdama nustatyti darbuotojų pasitenkinimą darbo aplinka ir Bendrove bei įsitraukimo lygį, tobulinti aktualias sritis bei gerinti darbuotojų darbo sąlygas. 2018 m. darbuotojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad 61 proc. darbuotojų yra patenkinti savo darbo aplinka ir pačia Bendrove bei jos kultūra. 2018 m. įsitraukusių ir iš dalies įsitraukusių darbuotojų Bendrovėje sudarė 95 proc.

Bendrovė matuoja įsitraukimą, nes tiki, kad įsitraukę ir pasitenkinimą darbu jaučiantys kolegos, lengviau atlieka darbą ir yra laimingesni, bei kuria didesnę grąžą bendrovės akcininkui efektyviau įgyvendindami strategiją ir pasiekdami užsibrėžtus tikslus.

KITA INFORMACIJA

Savo veikloje Bendrovė vadovaujasi Įstatais, Civiliniu kodeksu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais,

Susijusių šalių sandoriai

Sandorių su Bendrovės Stebėtojų tarybos ar Valdybos nariais sudaryta nebuvo. Sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis yra pateikiami Bendrovės 2018 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Susijusių šalių sandorių pasikeitimų, kurie galėtų daryti poveikį finansinei

Priklausymas asociacijoms

Bendrovė praėjusių metų pabaigoje priklausė šioms asociacijoms ar organizacijoms:

- Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, http://www.kcci.lt/ ;

Informacija apie auditą

2017 m. balandžio 21 d. įvykusiame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime akcininkai paskyrė UAB "Ernst & Young Baltic" atlikti 2017, 2018 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų bei reguliuojamos veiklos ataskaitų auditus, metinių pranešimų įvertinimą bei audito ataskaitų parengimą. Akcininkai įgaliojo Bendrovės generalinį direktorių sudaryti sutartį dėl dvejų metų audito paslaugų teikimo (finansinio audito ir reguliavimo veiklos audito) už 48 tūkst. Eur be PVM sumą. UAB "Ernst & Young Baltic" taip pat atliko 2014-2016 metų finansinių ataskaitų poįstatyminiais teisės aktais. Įstatus keičia visuotinis akcininkų susirinkimas.

Bendrovės veiklai, 2018 metais nebuvo. Visi sandoriai su susijusiomis šalimis buvo vykdomi rinkos sąlygomis (laikantis ištiestos rankos principo).

• - Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, www.ljkka.lt;
• - Lietuvos pramoninkų konfederacija, www.lpk.lt ;
• - Gas Infrastructure Europe (GIE) asociacijoms Gas LNG Europe (GLE) grupė, www.gie.eu.com ;
• - SGD klasterio narys, www.lngcluster.eu

auditą, metinio pranešimo įvertinimą. 2008 – 2013 metų auditą atliko KPMG Baltics, UAB.

Siūlymus valdybai dėl audito bendrovės tvirtinimo teikia Bendrovės vadovybė atlikus viešojo pirkimo procedūras. Dalyvauti pirkime kviečiamos 4 didžiausios tarptautinės audito bendrovės (UAB "Ernst & Young Baltic", UAB "PricewaterhouseCoopers", UAB "KPMG Baltics" UAB "Deloitte Lietuva"), laimėtojas atrenkamas pagal mažiausios kainos kriterijų.

2018

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" METINIS PRANEŠIMAS

Už dvylikos mėn. laikotarpį pasibaigusį 2018 m. gruodžio 31 d.

www.kn.lt | 106

UŽ DVYLIKOS MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2018 M. GRUODŽIO 31 D.

BENDROVĖS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS STRATEGINIAI PRINCIPAI IR ATASKAITOS APIMTIS 108
PAGRINDINĖ VEIKLA 109
TIEKIMO GRANDINĖS APRAŠAS 109
EKONOMINĖ ATSAKOMYBĖ 111
BENDROVĖS STRATEGIJA 111
BENDROVĖS VALDYMO STRUKTŪRA 113
VEIKLOS FINANSINIAI REZULTATAI 114
INFORMACIJOS VIEŠINIMAS - ATSKAITINGUMAS 115
KOVA SU KORUPCIJA IR KYŠININKAVIMU 115
SĄŽININGI MOKESČIAI 116
ANTI-MONOPOLIJA 117
APLINKOSAUGINĖ ATSAKOMYBĖ 118
VISUOMENĖS ĮTRAUKIMAS Į APLINKOSAUGĄ 118
APLINKOS APSAUGOS KRYPTYS 118
SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ PRIEŠ DARBUOTOJUS 122
PERSONALO POLITIKOS PRINCIPAI 122
PROFESINĖS SĄJUNGOS 123
KOLEKTYVINĖ SUTARTIS 123
KOMPETENCIJŲ UGDYMAS 123
NAUJŲ DARBUOTOJŲ INTEGRAVIMAS 124
KITOS GEROSIOS INICIATYVOS 124
DARBUOTOJŲ SVEIKATA 125
DARBO SAUGA 125
ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGA 126
LYČIŲ LYGYBĖ 127
SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ PRIEŠ VISUOMENĘ 128
RĖMIMAS 128
BENDRADARBIAVIMAS SU MOKSLO INSTITUCIJOMIS IR TECHNOLOGIJŲ PARKAIS 130

BENDROVĖS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS STRATEGINIAI PRINCIPAI IR ATASKAITOS APIMTIS

AB "Klaipėdos nafta" (toliau - Bendrovė) socialinė atsakomybė (toliau - BSA) grindžiama įmonės savanoryste siekiant ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų, atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų šalių interesus. Įmonė, veikdama pagal BSA principus ir siekdama veiklos tvarumo bei efektyvumo, ne tik laikosi nustatytų įstatymų, tarptautinių normų ir etikos standartų, tačiau taip pat puoselėja pagarbą žmogui, visuomenei ir gamtai.

Šios ataskaitos tikslas pateikti skaidrią ir visapusišką informaciją apie Bendrovės pasiekimus taikant geriausius socialinės atsakomybės principus.

Šioje socialinės atsakomybės ataskaitoje (toliau – ataskaitoje) pristatomi AB "Klaipėdos nafta" 2018 metų darbai ir pasiekimai socialinės atsakomybės veikloje, susijusioje su ekonomine atsakomybe, aplinkosauga ir santykiais su darbuotojais bei visuomene.

Ataskaita apie AB "Klaipėdos nafta" veiklą parengta vadovaujantis "Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos" ("Global Reporting Initiative" arba GRI) gairėmis.

			Bendrovė savo atsakomybę vertina per šių suinteresuotų šalių prizmę:
•	Valstybė	•	Visuomenė
•	Darbuotojai	•	Konkurentai
•	Klientai	•	Žiniasklaida
•	Vartotojai	•	Tiekėjai ir partneriai
•	Akcininkai	•	Reguliatoriai

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi aukščiausio lygmens verslo etikos standartais ir socialinės atsakomybės principais. Bendrovė siekia išsaugoti patikimo socialinio partnerio statusą ne tik Lietuvos uostamiestyje, bet ir nacionaliniu mastu prisidėdama sprendžiant aktualias mūsų visuomenės socialines problemas.

Socialinės atsakomybės ir rėmimo priemonės yra svarbios siekiant palaikyti geros partnerystės ryšius su vietinėmis bendruomenėmis ir visuomene nacionaliniu lygiu. Valstybės valdomoms įmonėms itin svarbu akcentuoti socialinę svarbą, šis siekis įvardijamas kaip "bendroji gerovė". Be to, valstybės valdomoms įmonėms formuluojama užduotis tapti pavyzdžiu puoselėjant esmines šalies vertybes.

Bendrovės atsakomybė plačiąja prasme nukreipta į šias pagrindines sritis:

BSA publikuojama: www.kn.lt bei www.nasdaqbaltic.com/market/

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2018 m. gruodžio 31 d.

PAGRINDINĖ VEIKLA

AB "Klaipėdos nafta" yra viena iš didžiausių energetinių resursų logistikos bendrovių Baltijos šalyse, kuri specializuojasi naftos ir dujų pramonėje.

AB "Klaipėdos nafta" veikla išskiriama į 3 veiklos kryptis (naftos terminalų, SGD terminalų ir tarptautinių SGD projektų vystymą bei konsultacijas) ir keturias atskiras veiklos sritis: naftos produktų krovą (Klaipėdos naftos terminale), ilgalaikio naftos produktų saugojimą (Subačiaus naftos terminale), SGD terminalų valdymą bei tarptautinių SGD projektų vystymą ir konsultacijas.

TIEKIMO GRANDINĖS APRAŠAS

AB "Klaipėdos nafta" naftos terminalo paskirtis – teikti klientams naftos produktų, tiekiamų iš naftos perdirbimo gamyklų ir į jas, krovos (iš geležinkelio cisternų į tanklaivius ir atvirkščiai) ir sandėliavimo terminalo talpyklų parke

paslaugas. Per KN terminalą naftos produktai taip pat importuojami, teikiant naftos produktų krovos iš tanklaivių į klientų transportavimo priemones (autocisternas ir (arba) vagonus) paslaugas.

Naftos produktų tiekimo grandinė

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2018 m. gruodžio 31 d.

SGD terminalas – tai vienas iš svarbiausių nacionalinių energetinį saugumą užtikrinančių objektų, kuris suteikė sąlygas atsirasti gamtinių dujų rinkai Lietuvoje, o valstybei bei jos piliečiams atvėrė galimybę importuoti gamtinių dujų iš viso pasaulio.

SGD saugykla su išdujinimo įrenginiu yra SGD tanklaivis, kuris Klaipėdos jūrų uoste priima SGD iš jas atgabenančių dujovežių bei gali perkrauti SGD į atplaukusius dujovežius. SGD į dujinę fazę yra paverčiamos naudojant SGD laivosaugyklos su išdujimo įrenginiu šilumokaičius.

2018 m. veiklą pradėjo SGD paskirstymo stotis, kuri yra skirta priimti SGD iš mažos apimties dujovežių, jas laikinai saugoti ir perkrauti į SGD autocisternas ar laivus. SGD gali būti kraunamos ir į ISO reikalavimus atitinkančius standartinio dydžio konteinerius, kurie gali būti gabenami geležinkeliu ir keliais.

SGD tiekimo grandinė

Plačiau apie KN veiklas ir infrastruktūrą žr. metinio pranešimo dalį – Informacija apie Bendrovę bei jos veiklą.

EKONOMINĖ ATSAKOMYBĖ

BENDROVĖS STRATEGIJA

Siekiant, kad visi Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai tiksliai ir aiškiai suprastų Bendrovės tikslus, kryptis bei siekius, rengiama Bendrovės strategija, numatanti ilgalaikius strateginius tikslus bei uždavinius. Už Bendrovės strategijos tvirtinimą atsakinga Bendrovės valdyba.

Patvirtintoje 2016-2020 metų veiklos strategijoje numatoma, kad Bendrovė:

• - Sieks tapti viena iš efektyviausių Bendrovių Europoje;
• - Sieks pokyčių, veiklos diversifikacijos, naujų paslaugų ir projektų, sudarančių pagrindą Bendrovės vertės tvariam augimui;
• Strateginiai tikslai

- Didelį vadovų dėmesį skirs socialinei atsakomybei, darbuotojų ugdymui, aplinkosaugai bei bendradarbiavimui su Lietuvos mokslo institucijomis.

Tikima, kad Bendrovės pasiekimai bus matomi ir vertinami Lietuvos Valstybės mastu.

Bendrovės strategijos tikslai bei siekiai plačiau pateikiami metiniame pranešime, - skyriuje "Bendrovės strategija" Socialinės atsakomybės ataskaitoje išryškinamos tik pagrindinės, su socialine atsakomybe susijusios, strateginės kryptys, uždaviniai ir tikslai.

Bendri įmonės strateginiai tikslai
Bendrovės vertės didinimas	Saugios, patikimos ir efektyvios veiklos užtikrinimas	Veiklos augimas ir diversifikavimas	Vidaus procesų gerinimas	Kompetencijų ugdymas

Ilgalaikė Bendrovės 2016-2020 metų veiklos strategija pagrįsta veiklos augimu ir diversifikacija, bendrovės vertės didinimu, saugios darbo aplinkos užtikrinimu, bei nuolatiniu darbuotojų tobulėjimu. Strategijoje numatoma, kad Bendrovės veiklos efektyvumas ir toliau bus didinamas. Iki 2020 metų grynasis pelningumas planuojama, jog sieks 10-15 proc., dividendai - 50 proc. nuo grynojo pelno, kapitalo grąža – ne mažiau 5,8 proc. Šiam tikslui įgyvendinti įmonė kasmet investuoja į terminalų plėtrą bei teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimą, atsižvelgiant į terminalams iškeltus strateginius tikslus.

Bendrovės misija, vizija, vertybės

Mūsų misija

• Užtikrinti patikimą ir efektyvų SGD tiekimą bei naftos produktų krovą

Mūsų vizija

• Patikimas naftos produktų ir SGD terminalų operatorius, kuriantis pridėtinę vertę per vystomus projektus ir subalansuotą plėtrą

Mūsų vertybės

• Pagarba, bendradarbiavimas, profesionalumas, tobulėjimas

Plačiau apie Bendrovės strategiją žr. metinio pranešimo dalį – Bendrovės strategija.

Bendrovė tiek savo kasdienėje veikloje, tiek įgyvendindama savo strateginius tikslus, nuo 2018 m. vadovaujasi naujai išgrynintomis vertybėmis:

• Pagarba. Bendrovėje gerbiamas ir vertinamas kiekvieno skirtingumas, nuomonė, darbas ir laikas, taip pat vadovaujamasi principu, kad atlygis turi būti teisingas ir suprantamas. Bendrovė yra socialiai atsakinga, rūpinasi aplinka ir visuomenės gerove.
• Bendradarbiavimas. Bendrovės darbuotojai yra vieninga komanda, kurioje dalijamasi žiniomis, patirtimi ir informacija, skatinama tvari ir abipusė partnerystė. Bendrovė informaciją viešina laikydamasi aukščiausių skaidrumo standartų.
• Profesionalumas. Bendrovėje darbas atliekamas efektyviai ir prisiimant atsakomybę už jį bei sprendimus. Bendrovė kryptingai siekia aukštų rezultatų, saugiai ir patikimai eksploatuoja turimą infrastruktūrą.
• Tobulėjimas. Bendrovė nuolat efektyvina veiklos procesus, orientuojasi į aplinką tausojančias technologijas bei yra atvira naujovėms.

BENDROVĖS VALDYMO STRUKTŪRA

AB "Klaipėdos nafta" siekia, kad jos valdymo struktūra bei vidiniai procesai užtikrintų skaidrią, efektyvią bei pelningą veiklą. Bendrovėje sukurtos ir įdiegtos vidinės kontrolės sistemos bei valdymo praktika iš esmės atitinka geriausių valdymo praktikų principus.

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais, NASDAQ Vilnius patvirtintu listinguojamų bendrovių valdymo kodeksu ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais bei Bendrovės veiklos dokumentais. Plačiau apie Bendrovės valdymo struktūrą žr. valdymo ataskaitos dalį – Bendrovės valdymas.

2018 m. gruodžio 1 d. Bendrovės valdybos sprendimu atnaujinta AB ,,Klaipėdos nafta" valdymo struktūra. Pagal naują struktūrą tarnyba yra didžiausias esantis Bendrovėje organizacinis vienetas, kurį gali sudaryti skyriai ir pareigybės. Toks organizacinis vienetas įsteigtas siekiant apjungti kelių susijusių ar nesusijusių veiklų valdymą, užtikrinti Bendrovės valdymo struktūros skaidrumą, veiklos efektyvumą bei įgyvendinti Bendrovės strateginius tikslus.

Bendrovės valdymo bei organizacinė struktūra

VEIKLOS FINANSINIAI REZULTATAI

2018 m. Bendrovės pardavimo pajamos siekia 100 mln. Eur, lyginant su 2017 m. (106,5 mln. Eur), sumažėjo 6,5 mln. Eur, arba 6,1 proc. Pajamų sumažėjimui įtaką darė mažesnės naftos terminalų (-2,7 mln. Eur), SGD terminalų bei tarptautinių SGD projektų vystymo ir konsultacijų (-3,8 mln. Eur) pajamos.

2018 m. EBITDA siekė 26,9 mln. Eur ir, lyginant su 2017 m. (31,3 mln. Eur), sumažėjo 14,1 proc. arba 4,4 mln. Eur.

2018 m. Bendrovės grynasis pelnas – 11,6 mln. Eur, kuris, lyginant su 2017 m. grynuoju pelnu (17 mln. Eur), sumažėjo

31,8 proc. arba 5,4 mln. Eur. Daugiausiai grynojo pelno mažėjimą lėmė:

• - Klaipėdos ir Subačiaus naftos terminalų pelnas mažėjo 2,1 mln. Eur iki 9,9 mln. Eur; sumažėjimas susijęs su pajamų sumažėjimu dėl naftos produktų pardavimo ir saugojimo paslaugų;
• - SGD terminalo, SGD paskirstymo stoties bei tarptautinių SGD projektų vystymo ir konsultacijų pelnas sumažėjo iki 3,3 mln. Eur dėl mažesnių pajamų;

INFORMACIJOS VIEŠINIMAS - ATSKAITINGUMAS

Siekiant užtikrinti Bendrovės atskaitingumą prieš suinteresuotas šalis įmonė:

Viešina

• Metines bei ketvirtines finansines ataskaitas, parengtas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje;

• Metinius ir pusmetinius pranešimus;

• Kiekvieno mėnesio krovą bei preliminarias pajamas;

Pristato

• Finansinius rezultatus kiekvieną ketvirtį internetiniame seminare, kurie yra gyvai pristatomi ir atsakoma į suinteresuotų šalių klausimus.

Informuoja

• Apie esminius įvykius Bendrovėje: akcininkų susirinkimus, valdymo struktūros pokyčius, valdymo organų pasikeitimus;

• Apie reikšmingas paslaugų teikimo bei pirkimo sutartis;

• Apie patvirtintus investicinius projektus, jų sąmatas;
• • Kitą reikalingą informaciją

KOVA SU KORUPCIJA IR KYŠININKAVIMU

Korupcijos prevencija

Bendrovė netoleruoja jokio pobūdžio korupcijos ar jos apraiškų ir siekia atviros konkurencijos, etiškų verslo sąlygų bei tinkamai užtikrinti savo veiklos skaidrumą ir viešumą.

Bendrovėje galioja generalinio direktoriaus patvirtinta Korupcijos netoleravimo politika (toliau - Politika). Ja aiškiai ir viešai deklaruojamas neigiamas požiūris į kyšininkavimą, sukčiavimą, turto prievartavimą neoficialios apskaitos kūrimą, neoficialių ir netinkamai įformintų sandorių vykdymą, fiktyvių išlaidų apskaitą, suklastotų dokumentų naudojimą ir kitas korupcijos apraiškas, minimas Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją. Korupcijos netoleravimo politikos nuostatos taikomos visiems Bendrovės darbuotojams, valdymo ir priežiūros organų nariams, trečiosioms šalims, kurios veikia Bendrovės vardu. Politika nuolat tobulinama, atnaujinama ir pildoma atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pasikeitimus. Visi bendrovės darbuotojai yra supažindinti su Politika ir įsipareigoję laikytis jos nuostatų.

Bendrovė yra politiškai neutrali ir neteikia jokios finansinės paramos politinėms partijoms, grupėms ar politikams.

Bendrovėje aiškiai apibrėžtos dovanų teikimo ir priėmimo taisyklės. Yra nurodytos aplinkybės, kurioms esant galima teikti arba priimti dovanas, dalyvauti trečiųjų šalių organizuojamuose renginiuose.

Taip pat galioja patvirtinta ir viešai internetiniame puslapyje skelbiama Bendrovės paramos teikimo tvarka, kuri reglamentuoja Bendrovės paramos lėšų skyrimą ir teikimą visuomenei naudingiems tikslams, nustatyti pagrindiniai paramos teikimo principai ir kryptys, paramos skyrimo kriterijai ir prioritetai.

Bendrovėje yra patvirtintas Darbuotojų privačių interesų deklaracijų pildymo tvarkos aprašas, skirtas nustatyti darbuotojų elgesio reikalavimus jiems atliekant darbines funkcijas, privačių ir Bendrovės interesų deklaravimo tvarką ir darbuotojų veiksmus kilus interesų konfliktui. Pagal galiojančio Tvarkos aprašo nuostatas, privačius interesus privalo deklaruoti visi vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai.

Bendrovėje yra įdiegti kontrolės mechanizmai, kurie yra skirti nustatyti, įvertinti ir stebėti galimus korupcijos rizikos veiksnius. Nuolat peržiūrima ir tobulinama vidaus kontrolės sistema.

Darbuotojas turi teisę, o Bendrovė sukuria jam galimybes, anonimiškai pranešti apie įtariamus kyšininkavimo ir korupcijos veiksmus ar bandymus juos atlikti, arba apie įtariamus ar faktinius šios Politikos pažeidimus, taip pat apie Bendrovės vidaus tvarkose ir Elgesio kodekse nustatytų reikalavimų pažeidimus.

Apie galimus korupcijos atvejus ar korupcijos apraiškas skatinama informuoti el. paštu manrupi@kn.lt arba internetiniame puslapyje www.kn.lt užpildant anoniminę

anketą. Šiuo kontaktu gali naudotis tiek Bendrovės darbuotojai, tiek visi kiti suinteresuoti asmenys.

AB "Klaipėdos nafta", siekdama mažinti korupcijos apraiškų tikimybę taip pat taiko "Stropaus patikrinimo" procedūras ne tik savo darbuotojų, bet ir veiklos partnerių atžvilgiu.

KN, prieš paskirdama darbuotojus į pareigas, atsižvelgdama į būsimo darbuotojo funkcijas ir atitinkamą korupcijos riziką, imasi visų įmanomų priemonių, siekiant užtikrinti, kad KN dirbtų nepriekaištingos reputacijos ir

Viešieji pirkimai

Reguliavimas

Planuodama ir vykdydama pirkimus bei pirkimo sutartis, Bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų

Vidiniai procesai

Bendrovėje pirkimų planavimas, vykdymas ir pabaiga yra reglamentuoti specialiai pirkimų reguliavimui sukurtais dokumentais: Pirkimo organizavimo procedūra, Pirkimo komisijų reglamentu bei Mažos vertės pirkimų organizavimo procedūra.

Bendrovėje pirkimai planuojami, o pirkimų suvestinė skelbiama Įstatymo nustatyta tvarka. Įprastai Bendrovėje

Skaidrumas

Visi Bendrovės pirkimuose dalyvaujantys, taip pat jiems tiesioginę ar netiesioginę įtaką galintys daryti asmenys yra pasirašę nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus.

Bendrovė viešina jos sudarytas pirkimo sutartis Įstatymo nustatyta tvarka.

patikimi asmenys. KN turi patvirtintą pareigybių sąrašą, kuriuo vadovaujantis vykdoma Specialiųjų tyrimų tarnybos patikra.

KN siekiant įsitikinti partnerio veiklos skaidrumu ir teisėtumu, prieš pradedant bendradarbiavimą ar bendradarbiavimo eigoje, gali taikyti įvairias "Stropaus patikrinimo" patikros procedūras.

subjektų įstatymo (toliau – Įstatymas), kitų teisės aktų reglamentuojančių pirkimus ir taikomų Bendrovei nuostatomis arba gerąja komercine praktika, kai tam tikriems pirkimams Įstatymas nėra taikomas.

pirkimus vykdo Pirkimų organizatorius (mažos vertės pirkimų atvejais) arba Pirkimo komisija (ne mažos vertės pirkimų atvejais). Visi pirkimo metu atliekami veiksmai yra dokumentuojami, o priimant sprendimus užtikrinamos kelių lygių kontrolės priemonės.

Bendrovė taip pat rengia ir LR viešųjų pirkimų tarnybai teikia:

• - Pirkimo procedūrų ataskaitą už kiekvieną įvykdytą pirkimą;
• - Pirkimo sutarčių ataskaitą už visas per kalendorinius metus sudarytas pirkimo sutartis.

SĄŽININGI MOKESČIAI

AB "Klaipėdos nafta" įgyvendina sąžiningo verslo principus atsakingai ir teisingai deklaruodama ir sumokėdama visus priklausančius veiklos mokesčius. Greta įprastinių pelno, gyventojų pajamų, PVM, Sodros mokamų mokesčių, Bendrovė, veikdama kaip akcizinio sandėlio savininkė, užtikrina teisingą akcizo bei muito mokesčių deklaravimą ir mokėjimą už klientų saugomus naftos produktus bei gamtines dujas. Per pastaruosius 5 metus Bendrovei nebuvo pateikta priekaištų dėl netinkamų mokesčių deklaravimo bei mokėjimo. Tuo pačiu KN neieško ir netaiko specialių mokesčių optimizavimo ar dirbtinio mokesčių sumažinimo schemų.

ANTI-MONOPOLIJA

Naftos terminalo konkurencinė aplinka

AB "Klaipėdos nafta" naftos terminalas atlieką veiklą konkurencinėje aplinkoje. Pagrindiniai Bendrovės konkurentai laikytini visi Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose bei Odesos uoste (Ukraina) veikiantys naftos produktų krovos terminalai.

Pažymėtina, jog regiono konkurencinė aplinka naftos produktų perkrovimo rinkoje kasmet intensyvėja, ypač tai pasakytina apie rusiškų ir ypatingai baltarusiškų tranzitinių naftos produktų srautą.

Bendrovės naftos terminalų verslo aplinka

SGD terminalo reguliuojama veikla

SGD terminalas laikytinas valstybinės svarbos energetikos objektu, o terminalo įgyvendinimas priklauso nuo patvirtinto Plėtros plano, kurį įgyvendinti yra paskirta AB ,,Klaipėdos nafta". Bendrovė vykdydama veiklą vadovaujasi Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymu, kuriame nurodoma, kad SGD terminalas ir SGD terminalo jungtis pripažįstami strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais įrenginiais, taip pat SGD terminalo operatorius pripažįstamas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. SGD terminalo veikla yra reguliuojama, todėl jo veiklos reguliacinė aplinka apibrėžia šios veiklos pajamingumą bei pelningumą, veiklos gaires bei veiklos apimtis ir kainodarą. Užtikrinant laisvos rinkos veikimą. SGD terminale yra pilnai užtikrinti Trečiųjų šalių prieigos reikalavimai pagal ES teisę ir SGD terminalo veikla organizuojama vadovaujantis Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklėmis (toliau – Terminalo taisyklės), priimtomis po viešų konsultacijų su rinkos dalyviais ir suderintomis VKEKK nutarimu. SGD terminalo pajėgumai potencialiems naudotojams suteikiami vienodomis sąlygomis, kasmetinės viešos ir skaidrios pajėgumų skirstymo procedūros metu arba einamaisiais dujų metais, jei SGD terminale yra laisvų pajėgumų.

APLINKOSAUGINĖ ATSAKOMYBĖ

Aplinkos apsauga yra viena iš prioritetinių KN socialinės atsakomybės veiklos sričių, kuriai skiriamas visokeriopas dėmesys. KN tiek eksploatuodama esamus naftos ir SGD terminalus, tiek planuodama naują veiklą vadovaujasi Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytais esminiais aplinkos apsaugos principais, remiasi aplinkosauginiuose leidimuose nustatytomis sąlygomis bei laikosi aplinkos apsaugos normatyvuose bei standartuose nustatytų normų.

VISUOMENĖS ĮTRAUKIMAS Į APLINKOSAUGĄ

Bendrovė, planuodama naujas ūkines veiklas, esamų terminalų plėtrą ar modernizavimą, vadovaujasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis. Vykdant poveikio aplinkai vertinimo procedūras visuomenei sudaromos sąlygos kuo anksčiau susipažinti su planuojamomis ūkinėmis veiklomis bei teikti pastabas ir pasiūlymus, kaip tai numato Orhuso konvencija.

Bendrovė aktyviai rūpinasi aplinka ir visuomenės gerove, yra atvira informacijos teikimui suinteresuotoms institucijoms, visuomeninėms organizacijoms bei gyventojams, todėl 2018 m. didelį dėmesį skyrė būtent ryšiams su bendruomenėmis stiprinti. Vasario mėnesį KN šalia Klaipėdos naftos terminalo įsikūrusių švietimo ir ugdymo įstaigų bei asociacijos "Vitės" bendruomenė atstovus pakvietė į savo gamybinę teritoriją, kur svečiams buvo sudarytos galimybės iš arti išvysti bendrovės technologinius procesus, supažindinti su vykdoma veikla, aplinkosauginiais projektais bei planais.

Bendrovė yra suinteresuota ne tik užtikrinti saugią terminalo eksploataciją ir konkurencingumą, bet ir maksimaliai dėti pastangas, kad šalia gyvenantys

APLINKOS APSAUGOS KRYPTYS

Aplinkos oro apsauga

Bendrovės Klaipėdos naftos terminale stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai (naftos produktų talpyklos, katilinė) eksploatuojami pagal atsakingos institucijos išduotą aplinkosauginį leidimą.

KN taip pat nuolat viešai skelbia vykdomo poveikio aplinkos orui monitoringo duomenis. Atliekamas monitoringas rodo, kad vykdant bendrovės veiklą nėra viršijami leistinos taršos rodikliai, o 2018 m. gegužę Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pagal paimtus mėginius sudariusi kvapo sklaidos modeliavimą nustatė, kad šalia įsikūrusių gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijų aplinkos ore nėra viršijama leistina kvapo koncentracijos ribinė vertė.

Bendrovės aplinkosaugos projektų kryptys:

• - Bendrovė nuolat diegia aplinkosaugines priemones, aplinkos taršos prevencijos ir kontrolės, priešgaisrines ir kitas sistemas.
• - Rūpinasi gamtos išteklių tausojimu.
• - Prisideda prie SGD, kaip švaraus ir saugaus kuro, rinkos plėtros Lietuvoje ir Baltijos jūros regione.

miestiečiai patirtų kuo mažiau diskomforto dėl vykdomos veiklos pobūdžio. Siekdama šio tikslo KN rugsėjo pabaigoje KN baigė rengti ir aplinkos apsaugos institucijoms pateikė Aplinkosaugos priemonių planą, kuriame numatomos priemonės bei įsipareigojimas ir toliau vykdyti tvarią veiklą bei užtikrinti aukščiausius aplinkos apsaugos standartus. Numatoma, kad iki 2021 m. pabaigos bendrovės investicijos į aplinkosaugos sritį bus sieks 8 mln. eurų. KN parengtam Aplinkosaugos priemonių planui pristatyti buvo organizuoti susitikimai su Klaipėdos miesto vadovais bei šalia įmonės veikiančiomis bendruomenėmis.

Per 2018 m. bendrovė ne tik organizavo susitikimus su bendruomenių atstovais, kuriuose pristatė esamas ir planuojamas aplinkosaugos priemones, bet ir siekdama gyventojams suteikti aktualią informaciją apie vykstančius aktualius krovos procesus įkūrė specialią telefono liniją (8 800 55220). Skambindami šiuo telefonu gyventojai gali pranešti apie galimai iš naftos terminalo teritorijos sklindančius nemalonius kvapus, kas suteikia galimybę operatyviai reaguoti į jų skundus.

Išmestas teršalų kiekis 2016-2018 m., t

Siekiant mažinti ūkinės veiklos poveikį aplinkos orui, naftos produktų krovos ir saugojimo metu yra taikomos šios aplinkosauginės priemonės:

• - Šviesieji naftos produktai (benzinas, dyzelinas) kraunami ir saugomi tik talpyklose su pontonais (vidiniais plūdriaisiais ekranais), taip pat daugiau kaip 50 proc. talpyklų, į kurias kraunami tamsieji naftos produktai (mazutas), yra su pontonais, o tai mažina lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) patekimą į aplinkos orą;
• - Geležinkelio estakadoje iš geležinkelio cisternų iškraunant benziną į talpyklas LOJ patekimui į aplinkos orą mažinti naudojamas LOJ garų rekuperavimo įrenginys, o kraunant į laivus benziną, susidarę LOJ garai nukreipiami į LOJ garų deginimo įrenginį. Šių aplinkosauginių priemonių efektyvumas siekia net iki 95 proc.
• - parengtame aplinkosaugos veiksmų plane, numatyta įrengti 3 oro teršalų valymo įrenginius, skirtus LOJ ir kvapų emisijos mažinimui. Oro teršalų valymo įrenginiai bus įrengti per 2 metus.

Šios aplinkosauginės priemonės ženkliai sumažina teršalų patekimą į aplinkos orą bei kvapų intensyvumą aplinkoje.

Bendrovė nuomojasi lengvuosius automobilius ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Šie automobiliai turi įrengtas ir veikiančias išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas, atitinkančias EURO VI standarto reikalavimus, o tai mažina aplinkos oro taršą.

Bendrovė vykdo iš naftos terminalo stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių patenkančių į aplinką teršalų stebėseną, kurios tikslas yra įvertinti, ar vykdant ūkinę veiklą nėra viršijami nustatyti vienkartiniai leistinos taršos normatyvai. Taip pat vykdomas poveikio oro kokybei monitoringas, kurio tikslas yra nustatyti, ar vykdant ūkinę veiklą aplinkoje (už bendrovės teritorijos ribų) nėra viršytos nustatytos ribinės LOJ užterštumo vertės aplinkos ore. LOJ pusės valandos ribinė aplinkos oro užterštumo vertė yra 5 mg/Nm³ . 2017 m. vykdyto poveikio oro kokybei monitoringo duomenys rodo, kad per ataskaitinius metus aplinkos ore nė karto nebuvo viršyta nustatyta LOJ pusės valandos ribinė aplinkos oro užterštumo vertė. LOJ koncentracija aplinkos ore kito šiose ribose nuo 1,12 iki 1,40 mg/m³ .

Bendrovės atlikti ūkinės veiklos kvapų sklaidos aplinkos ore modeliavimo rezultatai rodo, jog kvapų koncentracija vienos valandos vidurkio intervale gyvenamoje aplinkoje siekia iki 1 OEU /m³ (kvapo vienetas) ir nesiekia nustatytos ribinės 8 OUE/m³ vertės gyvenamojoje aplinkoje. Paminėtina, kad naftos produktų (angliavandenilių) kvapą žmogus pradeda jausti, kai jų koncentracija ore yra vos 0,3 mg/Nm³ .

Paviršinio vandens apsauga

Bendrovės Klaipėdos naftos terminale eksploatuojami biologiniai nuotekų valymo įrenginiai, kurių paskirtis yra surinkti ir išvalyti ūkinės veiklos metu susidariusias gamybines, buitines ir paviršines nuotekas. Nuotekų valymo nuo teršalų efektyvumas yra labai aukštas, palyginti, išvalymo efektyvumas nuo bendro azoto siekia apie 72 proc., nuo bendro fosforo – apie 85 proc., nuo biologiškai degraduojančių organinių medžiagų – apie 98 proc., o nuo naftos produktų – net iki 100 proc. Bendrovė, siekdama išlaikyti aukštą nuotekų valymo įrenginių efektyvumą, per 2018 m. mechaninių ir biologinių nuotekų

Požeminio vandens, dirvožemio, grunto apsauga

Nuo 1996 m. Klaipėdos naftos terminale vykdomas poveikio požeminiam vandeniui monitoringas, kurio tikslas – stebėti požeminio vandens kokybės pokyčius. Daugiamečiai požeminio vandens stebėjimai rodo, kad per eilę metų susiformavusi požeminio vandens tarša objekte

Atliekų tvarkymas

Bendrovės nuotekų valymo įrenginiai Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikia kaip uosto priėmimo įrenginys - priimamos laivuose susidarančios atliekos (lijaliniai vandenys) ir krovinių likučiai. Bendrovė turi teisę atlikti tam tikrų pavojingų atliekų tvarkymą, t.y. priimti iš kitų ūkio subjektų bei laivų naftos produktais užterštus vandenis, skysto kuro mišinius, lijalinius vandenis bei užsiimti Bendrovės veikloje susidariusio, biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose, dumblo tvarkymu. 2018 m. Bendrovė priėmė ir sutvarkė 5,50 tūkst. t. pavojingų atliekų (2017 m. – 4,86 tūkst. t.). Dalį pavojingų atliekų regeneravo, valymo įrenginių remontui/atnaujinimui skyrė 18.500 Eur. Vykdomas išleidžiamų nuotekų monitoringas ir poveikio paviršinio vandens kokybei monitoringas, kurio metu stebima Kuršių marių (Klaipėdos sąsiaurio) būklė žemiau ir aukščiau nuotekų išleidimo įrenginio.

Subačiaus naftos terminale susidariusios paviršinės nuotekos nuo potencialiai taršios teritorijos (apie 33 ha) yra surenkamos, paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose išvalomos iki normatyvų ir išleidžiamos į paviršinį vandens telkinį.

blėsta. Daugiamečio poveikio požeminiam vandeniui monitoringo duomenys leidžia daryti išvadą, kad "istorinė" tarša grunto ir požeminio vandens naftos produktais Klaipėdos naftos terminalo teritorijoje mažėja.

t.y. atliekas, užterštas naftos produktais, pavertė produktu – skysto kuro mišiniu. Biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose susidariusio 0,89 t (2017 m – 3,10 t) dumblo buvo panaudota naftos terminalo teritorijoje dirvožemio būklei gerinti.

Bendrovės Klaipėdos naftos terminale veiklos metu 2018 metais susidarė 361,7 t atliekų (2017 m. – 264,7). Iš šių atliekų buitinės atliekos sudarė 45,6 t (2017 m. tiek pat), antrinės žaliavos t.y., popierius, kartonas – 5,4 t (2017 m. – 4,4 t), metalo atliekos – 27,6 t (2017 m. – 32,8 t).

antrinių žaliavų, tinkamų perdirbimui. Perdirbant (regeneruojant) atliekas, panaudojant atliekas aplinkos būklei gerinti, atskiriant iš atliekų antrines žaliavas

įgyvendinami atliekų prevencijos principai.

Klaipėdos naftos terminalo atliekų pokyčiai

Subačiaus naftos terminale susidarė 66,4 t atliekų (2017 m. – 85,0 t). Bendrovės veiklos metu visos susidariusios atliekos perduodamos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti atliekų tvarkymu. Bendrovės siekis yra, kad iš susidariusių atliekų būtų galima kuo daugiau atskirti

www.kn.lt | 120

Gamtos išteklių ir žaliavų naudojimas

Siekiant mažinti naudojamo popieriaus kiekį, efektyvinti dokumentų valdymo procesus bei kaštus, Bendrovėje įdiegta ir veikia elektroninė dokumentų valdymo sistema, kurioje visi dokumentai yra valdomi ir archyvuojami elektroniniu būdu. Ši priemonė leidžia Bendrovei ženkliai sumažinti popieriaus vartojimą.

Bendrovė, siekdama taupyti iškastinį kurą bei mažinti aplinkos oro taršą išmetamosiomis automobilių dujomis, pasitarimus tarp Bendrovės padalinių, klientų, paslaugų teikėjų, statybos rangovų ir pan. organizuoja naudojant telekonferencijos ir videokonferencijos ryšius.

Siekiant taupyti gamtos išteklius ir kuo daugiau iš komunalinių atliekų srauto atskirti antrines žaliavas (popierių, plastiką ir stiklą) Bendrovės patalpose buvo įdiegta pirminio atliekų rūšiavimo sistema – rūšiavimo dėžutės.

Nuotekų valymas

Siekiant įgyvendinti visus aplinkos apsaugos reikalavimus, AB "Klaipėdos nafta" surenka ir išvalo veikloje susidarančias nuotekas iki nustatytų normatyvų. Išvalyto vandens kokybė turi atitikti šių teisės aktų reikalavimus:

• - "Nuotekų tvarkymo reglamentas" (2006 Nr. 59- 2103);
• - LR Aplinkos ministro įsakymas "Dėl ūkio veiklos subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo" ( 2009 Nr. 113-4831).

Bendrovė taip pat įsipareigoja Aplinkos apsaugos agentūrai kiekvieną ketvirtį teikti ataskaitą apie Kuršių Marių užterštumą Bendrovės nuotekų išleidimo vietoje prieš ir po nuotekų išleidimo, bei teikia išleidžiamų teršalų monitoringo ataskaitą.

Iš išvalytų nuotekų surinktas TNP kiekis 2016 – 2018 m., t

1.622 t

Bendrovės teritorijoje įrengta elektromobilių įkrovimo stotelė, kuri skatina darbuotojus naudotis aplinkai draugiškesniais elektromobiliais.

1.374 t

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ PRIEŠ DARBUOTOJUS

PERSONALO POLITIKOS PRINCIPAI

Pagrindinis Bendrovės turtas – jos darbuotojai, kurie yra svarbiausia grandis siekiant Bendrovės tikslų. Bendrovės personalo politika orientuota į komandinio darbo formavimą, vieningumą, nuolatinį tobulėjimą, optimalaus darbo išteklių naudojimą, darbuotojų kompetencijų ugdymą, įgalinančios ir įtraukiančios Bendrovės kultūros, kuriančios didesnę pridėtinę vertę, formavimą.

Bendrovė bei jos darbuotojai, būdami atsakingi vieni kitiems, kolegoms bei visuomenei, vadovaujasi:

• - Kolektyvine sutartimi;
• - Darbo tvarkos taisyklėmis;
• - Personalo politika;
• - Elgesio standartu;
• - Atlygio politika;
• - Atlygio sistemos formavimo procedūra;

- Darbuotojų metinės veiklos aptarimo ir premijavimo procedūra;

• - Naujų darbuotojų adaptacijos organizavimo tvarka;
• - Kvalifikacijos tobulinimo gairėmis;
• - Vidaus mokymų organizavimo tvarka;
• - Vadovų pakeičiamumo ir ugdymo planavimu.

PROFESINĖS SĄJUNGOS

Bendrovėje veikia viena profesinė sąjunga, kuri vienija 34 proc. visų Bendrovės darbuotojų. Periodiškai organizuojami profesinės sąjungos atstovų ir Bendrovės

KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

Tarp darbdavio (Bendrovės) ir darbuotojų kolektyvo yra sudaryta Kolektyvinė sutartis. Joje sutarta dėl darbo, darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, saugos ir sveikatos, kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Sutarties tikslas - sudaryti sąlygas darniai ūkinei-ekonominei veiklai ir verslui plėtoti bei garantuoti aukštesnį darbo sąlygų lygį nei numatyta LR teisės aktais.

Taip pat atnaujintoje Kolektyvinėje sutartyje, kuri įsigaliojo nuo 2018 m., yra šios papildomos socialinės garantijos darbuotojams:

• - Darbuotojui, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 18 m. amžiaus, mokama 2,5 MMA dydžio materialinė pašalpa vieną kartą per metus prieš rugsėjo 1-ąją.
• - Mirus bendrovės darbuotojo šeimos nariui (sutuoktiniui, tėvams, vaikui, įvaikiui), bendrovė išmoka 1,5 MMA dydžio išmoką laidotuvių išlaidoms padengti.

KOMPETENCIJŲ UGDYMAS

Bendrovė nuolat organizuoja savo darbuotojų instruktavimus, kvalifikacinius bei kitus mokymus:

• - Bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus bei priešgaisrinės ir aplinkos saugos skyriaus specialistai instruktuoja naujai priimamus darbuotojus įvadinėmis darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos ir civilinės saugos temomis. Bendrovės skyrių vadovai ne rečiau kaip kartą per metus instruktuoja visus pavaldžius darbuotojus darbo vietoje.
• - Kitų įmonių darbuotojai, pagal užsakymus atliekantys darbus Bendrovės teritorijoje, supažindinami (instruktuojami) su terminaluose nustatytais darbuotojų saugos, priešgaisrinės saugos ir civilinės saugos reikalavimais. 2018 m. iš viso buvo instruktuoti 1.841 kitų įmonių darbuotojai (2017 m. – 1.503 darbuotojai).
• - Darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus ir darbus su potencialiai pavojingais įrenginiais bei prižiūrintys šiuos įrenginius, mokomi saugių darbo metodų vadovaujantis Bendrovės generalinio direktoriaus patvirtintu Darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo ir vertinimo tvarkos aprašu. Energetikos įrenginius eksploatuojantys

vadovybės susitikimai, kuriuose aptariami aktualūs kolektyvinės sutarties keitimo klausimai. Paprastai tokie susitikimai vyksta du kartus per metus.

• - Mirus Bendrovės darbuotojui, jo šeimai suteikiama vienkartinė 2.000 Eur laidojimo pašalpa.
• - Gimus vaikui, darbuotojui suteikiama kūdikio gimimo dieną galiojanti vienkartinė 2 MMA dydžio išmoka.
• - Administracijos sprendimu mokamos kitos pašalpos: esant darbuotojo sunkiai materialinei padėčiai, darbuotojui patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių, gaisro, potvynio ir kt.
• - Darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus ir išeinantiems į pensiją, mokama papildoma, didesnė nei LR darbo kodekse numatyta, išeitinė kompensacija.

Per 2018 m. šiomis socialinėmis garantijomis pasinaudojo 43 darbuotojai (2017 m. – 56 darbuotojai).

darbuotojai periodiškai atestuojami LR energetikos ministro įsakymu nustatyta tvarka. 2018 m. buvo apmokyti ir/arba atestuoti 241 darbuotojai privalomų darbuotojų mokymų saugos ir sveikatos, energetikos srities.

• - 2015 metais buvo patvirtinta gamybinių padalinių darbuotojų vidaus mokymų tvarka, kurioje numatyta reikalingų mokymo programų kūrimas, darbuotojų mokymas ir periodinis atestavimas. 2018 metais papildomai patvirtinta 11 vidaus mokymų programų, pagal jas mokomi ir/arba atestuojami naftos bei SGD verslo padaliniuose dirbantys darbuotojai. Vidaus mokymai bei periodiniai atestavimai organizuojami siekiant padėti įgyti ar atnaujinti profesines žinias, įgyti ar patikrinti įgūdžius apie specifinius Bendrovės gamybinius technologinius procesus ir įrenginius bei nuolat palaikyti aukštą darbuotojų profesinį lygį.
• - Bendrieji darbuotojų kompetencijų palaikymui ir ugdymui skirti mokymai organizuojami siunčiant darbuotojus į išorinių tiekėjų organizuojamus seminarus, kursus ir konferencijas bei organizuojant vidinius mokymus. Mokymai pasirenkami atsižvelgiant į Bendrovės strategiją ir

strateginius projektus, struktūrinių padalinių planus bei jiems įgyvendinti būtinas darbuotojų kompetencijas, vadovų rezervo ugdymo uždavinius, darbuotojų metinių veiklos aptarimo pokalbiuose bei naujų darbuotojų adaptacijos laikotarpio pabaigos vertinimo dokumentuose užfiksuotus poreikius. 2018 m. svari investicijų dalis skirta aukščiausio ir vidurinio lygio vadovų vadovavimo kompetencijų ugdymui – buvo vykdoma 2017 m. pabaigoje startavusi lyderystės įgūdžių tobulinimo programa, kuri bus tęsiama ir 2019 m. Taip pat pradėta naudotis išorinių el. mokymų kompanijų siūlomais mokymais, siekiant "priartinti" mokymus prie kiekvieno besimokančiojo (patogiu laiku, būdu, to ko reikia ir kada reikia). Tęsiant šią kryptį, orientuojamasi į kompleksinius mokymus (derinant el. mokymus su "gyvomis" sesijomis).

- Siekiant kryptingai gerinti Bendrovės vidinę komunikaciją ir komandos vieningumą, organizuojami komandiniai mokymai. 2018 m. tokiuose mokymuose dalyvavo 91 specialistas ir vadovas. Šių mokymų tikslas buvo koncentruotis į efektyvumo ir ūkiškumo svarbą KN procesuose, reikšmę sklandžiai ir sėkmingai bendrovės veiklai, atskleisti kiekvieno asmeninio vaidmens įtaką bendriems rezultatams bei pasekmėms, nukreipti į šeimininkiškumo ugdymą, LEAN sistemos principų taikymą nenešančių pridėtinės veiklos etapų ir darbų atsisakymą, darbuotojų bendradarbiavimo ir tarpusavio supratimo stiprinimą.

• - Su tikslu dar stipriau suvienyti ir sustiprinti komandas efektyvesniam darbui, kiekvienas skyrius turi vidinės komunikacijos fondą, skyriaus kartu praleistos socialinės veiklos išlaidoms padengti.
• - Darbuotojai skatinami dalintis įgytomis žiniomis bei patirtimi, vedant vidinius mokymus. 2018 m. vyko 84 vidinių mokymų sesijos 31 tema, kuriuos vedė 22 darbuotojai ir kuriuose sumoje dalyvavo 646 darbuotojai. Be to, esant poreikiui, pavieniai mokymai buvo vedami ir atskirai naujokams.
• - 2018 m. startavo vidinė el. mokymų sistema, kuri bus vystoma kaip sudėtinė vidaus mokymų dalis, leisianti efektyvinti vidaus mokymus.
• - Bendrovės darbuotojai per 2018 metus mokėsi/kėlė kvalifikaciją iš viso 12.043 darbo valandų (arba vidutiniškai vienas darbuotojas mokymams skyrė po 3,9 dienas):

Darbuotojų grupė	Metinės mokymosi valandos, val.		Vidutiniškai vienas darbuotojas mokymams skyrė dienas
	2018 m.	2017 m.	2018 m.	2017 m.
Vadovaujantys darbuotojai	3.681	2.346	11,6	7,9
Specialistai	7.122	5.330	4,6	3,7
Darbininkai	1.240	1.420	1.0	1,1
Iš viso	12.043	9.096	3,9	3,0

Siekiant skaidrumo, vidinio teisingumo ir aiškumo kvalifikacijos tobulinimo srityje, 2017 m. parengtos Kvalifikacijos tobulinimo gairės, 2018 m. Studijų finansavimo procedūra. Bendrovė investuoja į kompetencijų stiprinimą bei profesinį augimą tų darbuotojų, kurių efektyvumas reikšmingai prisideda įgyvendinant KN strateginius tikslus, skatina aukštesnės kvalifikacijos įgijimą darbuotojams, kurie matomi kaip galimi ateities vadovai.

NAUJŲ DARBUOTOJŲ INTEGRAVIMAS

Siekiant kuo greitesnės ir efektyvesnės naujų darbuotojų integracijos, jiems rengiama adaptacijos programa, kurioje dalyvaujant supažindinama su bendrovės veiklomis, naftos bei SGD terminalais, susijusių su naujoko funkcijomis ir veikla padalinių ir jų darbuotojų funkcijomis; praeinami naujokams priskirti mokymai. Adaptacijos laikotarpio tikslas yra padėti naujokams greičiau prisitaikyti prie Bendrovės organizacinės kultūros, integruotis į kolektyvą, suprasti darbo principus bei kuo greičiau pradėti kurti vertę Bendrovei.

KITOS GEROSIOS INICIATYVOS

Siekiant užtikrinti sklandų vadovų veiklos perimamumą, siekiama turėti paruoštą darbuotoją, kuris galėtų susiklosčius situacijai perimti vadovavimą padaliniui. Tam ruošiami vadovų rezervo ugdymo planai. Tai yra ir vienas iš darbuotojų motyvacijos, ruošimo karjerai ir jos planavimo įrankių.

Naujiems darbuotojams paskiriamas kuratorius - patyręs, dažniausiai to paties padalinio darbuotojas, sugebantis perteikti turimas žinias tiek savo srityje, tiek apie Bendrovę, jos tradicijas ir kultūrą. Jie yra tarpininkai tarp naujoko ir kitų padalinių darbuotojų, vadovo , kol to jam reikia; jie atsakingi už mokymų adaptacijos metu organizavimą bei informacijos perdavimą apie naujoko pasiekimus savo padalinio vadovui.

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2018 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė skatina sveiką darbuotojų gyvenseną, sportinę veiklą ir rūpinimąsi fizine sveikata. 2018 m. Bendrovė, rūpindamasi darbuotojų sveikata, skyrė privatų sveikatos draudimą. Darbuotojai galėjo pasirinkti sau tinkamą sveikatos draudimo variantą iš trijų siūlomų, užtikrinant, kad kiekvienas maksimaliai pasirūpintų savo sveikata ir jos stiprinimu. Bendrovė taipogi sudarė palankias sąlygas sportuoti: darbuotojai pasirinktinai galėjo žaisti krepšinį arba futbolą. Bendrovė rėmė iš įmonės darbuotojų suburtą krepšinio komandą, kuri dalyvavo Klaipėdos miesto mėgėjų lygoje.

Siekiant stiprinti socialinius santykius, organizuoti aktyvų, turiningą laisvalaikį, tobulinti darbuotojų fizinius gebėjimus bei stiprinti sveikatą, KN darbuotojai dalyvauja 2018-2019 metų Klaipėdos uosto įmonių spartakiadoje.

Taip pat organizuojamos įvairios tradicinės šventės Bendrovės darbuotojams ir jų vaikams, bei į pensiją

DARBUOTOJŲ SVEIKATA

Bendrovė yra viena iš nedaugelio bendrovių Lietuvoje, kuri turi licencijuotą medicinos punktą. Jame teikiama neatidėliotina pirmoji medicininė pagalba, profilaktinė darbuotojų sveikatos priežiūra, infekcijų kontrolė, kenksmingų sveikatai rizikos veiksnių kontrolė. Vykdoma darbuotojų profesinės sveikatos stebėsena. Organizuojami pirmosios pagalbos bei higienos įgūdžių mokymai, sveikatos tikrinimas įsidarbinant ir privaloma profilaktinė sveikatos priežiūra, dirbant.

Bendrovėje taip pat yra veikiantis fizinės medicinos ir reabilitacijos kabinetas su šiuolaikinio mokslo patvirtinta ir medicinos praktikoje efektyvia medicinine įranga, darbuotojų profilaktiniam sveikatos grąžinimui.

Sveikatos klausimais konsultuojami darbdaviai ir darbuotojai:

DARBO SAUGA

Bendrovė, siekdama sukurti saugią ir sveiką darbo aplinką, darbuotojų saugai teikia didelę reikšmę. Prieš leidžiant darbuotojams dirbti naujoje darbo vietoje, yra įvertinamos šios darbo vietos rizikos ir nustatomi jų dydžiai. Jei darbo vietos rizika yra nepriimtina arba netoleruotina, numatomos ir įdiegiamos priemonės, eliminuojančios šią riziką arba sumažinančios ją iki priimtinų dydžių. Darbuotojams nemokamai išduodamos asmeninės apsaugos priemonės, apsaugančios nuo darbo vietose egzistuojančių rizikos veiksnių. Nemokamai išduodamų darbuotojams asmeninių apsaugos priemonių sąrašas yra suderintas su darbuotojų profesine sąjunga ir patvirtintas Bendrovės kolektyvinėje sutartyje.

2018 m. Bendrovėje įvyko vienas mirtinas nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo darbuotojas. Incidentas įvyko Nelaimingų atsitikimų prevencija

išėjusiems darbuotojams Kalėdiniai renginiai, organizuojamas Klaipėdos miesto Jūros šventės šventimas kartu su Bendrovės darbuotojų šeimomis.

KN prisijungė prie organizacijos "Junior Achievement Lietuva" organizuoto projekto "Jaunojo kolegos savaitė", kurio metu įvairios įmonės atveria duris moksleiviams. Moksleiviams buvo sudaryta galimybė pabendrauti su KN specialistu ir išgirsti, kaip atrodo potencialios darbo vietos, sužinoti, kokių įgūdžių ir žinių mokiniui reikia, norinčiam ateityje sėdėti tam tikro specialisto kėdėje.

KN darbuotojai dalyvavo akcijos "Darom" organizuojamos gamtos tvarkymo dienoje "World Cleanup Day". Jos metu darbuotojų komanda tvarkė Pajūrio regioninio parko teritoriją ir taip siekė ne tik gražinti aplinką, sustiprinti tarpusavio ryšius, bet ir skatinti visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą.

• - 2018 m. profilaktiškai sveikata patikrinta 193 darbuotojams.
• - Pirmosios pagalbos ir higienos įgūdžių mokymuose dalyvavo 145 darbuotojai.
• - Ambulatoriškai medicinos punkte, aptarnauti 278 darbuotojai.
• - Reabilitacinių, sveikatą palaikančių, procedūrų atlikta – 63 darbuotojams.
• - Sveikatos klausimais konsultuoti 133 darbuotojai.
• - Bendrovės darbuotojai nemokamai skiepijami nuo erkinio encefalito, vidurių šiltinės, gripo ir kitų susirgimų; 2018 m. imunoprofilaktika suteikta 228 darbuotojams.

birželio 3 d. Klaipėdos naftos terminale. VDI tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo jau yra atliktas, šiuo metu dar tebėra vykdomas ikiteisminis tyrimas Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Bendrovė padengė visas žuvusiojo laidotuvių išlaidas, taip pat žuvusiojo artimiesiems atlygino neturtinę žalą. Siekiant ateityje išvengti panašių nelaimingų atsitikimų, Bendrovėje suburta įvykio tyrimo komisija, kuri peržiūrėjo vidines rizikos mažinimo priemones ir svarstė papildomų prevencinių priemonių priėmimo klausimą. Bendrovė ypatingą dėmesį skiria papildomam darbuotojų, rangovų ir kitų partnerių instruktavimui sveikatos ir darbų saugos klausimais, bei numatė atskirą investicijų biudžetą sveikatos ir darbų saugos srityje.

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2018 m. gruodžio 31 d.

AB "Klaipėdos nafta" pripažįsta, kad Bendrovė dėl savo veiklos pobūdžio turi potencialą sukelti dideles avarijas ir įsipareigoja jas valdyti taip, kad būtų išvengta didelių avarijų bei būtų užtikrintas savo darbuotojų, rangovų, lankytojų, kaimynų ir aplinkos aukštas apsaugos lygis.

AB "Klaipėdos nafta" užtikrina aukščiausių saugos standartų laikymąsi ir politikos įgyvendinimą sistemingai kuriant bendrą Saugos valdymo sistemą (SVS). Siekiant išvengti didelių avarijų ar incidentų ir sumažinti tokių incidentų pasekmes Bendrovė taip pat įsipareigoja:

• - Kurti ir palaikyti aukštą saugos ir aplinkosaugos kultūrą, įtraukiant visų lygių darbuotojus į SVS kūrimo ir jos stebėsenos procesus.
• - Suteikti darbuotojams ir rangovams reikalingą informaciją, vykdyti mokymus, įskaitant pasirengimą reaguoti galimų avarijų atvejais, instruktavimus ir priežiūrą.
• - Vykdyti įvykusių avarijų, avarinių situacijų ar incidentų tyrimus ir nustatyti priežastis bei koregavimo veiksmus, atsižvelgiant į padarytas išvadas bei siekiant išvengti tokių avarijų, avarinių situacijų ar incidentų ateityje ar sušvelninti jų pasekmes.
• - Atlikti nuolatinę saugos ir aplinkosaugos stebėseną.

2017 m. įmonėje įsigaliojo nauja "Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų bei incidentų pranešimo tvarka", pagal kurią numatoma pareiga visiems darbuotojams pranešti Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriui apie vos neįvykusius nelaimingus atsitikimus ar galimus saugos ir sveikatos incidentus. Per 2018 m. buvo užfiksuota ir ištirta 26 vos neįvykę ar galimi saugos ir sveikatos incidentai.

Vadovaujantis Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966, Bendrovė sistemingai analizuoja terminalų vidaus avarinį planą ir jo veiksmingumą, įskaitant apsaugos priemones,

ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGA

Bendrovė, vykdydama savo veiklą, laikosi žmogaus teisių apsaugos principų, užtikrina, jog pati neprisideda prie žmogaus teisių pažeidimų. Bendrovė yra už sąžiningą bei skaidrią darbo užmokesčio politiką, laikosi viršvalandinį darbą ir darbo laiko trukmę reglamentuojančių įstatymų, gerbia darbuotojų teisę į poilsį ir netoleruoja bet kokios rūšies priekabiavimo ar smurto.

Bendrovė pasisako prieš bet kokią diskriminaciją ir priverstinį darbą. Įmonės darbuotojai, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, religijos, socialinės ar šeiminės padėties, perspėjimą, informacijos pasikeitimą ir įsitraukimą į procesus, kuriais siekiama sumažinti didelių avarijų poveikį bei riboti jo padarinius. 2018 m. siekiant užtikrinti saugų technologinių procesų ir įrenginių eksploataciją, buvo pravestos civilinės saugos pratybos bei atnaujinti terminalų vidaus avariniai planai.

priklausomybės visuomeninei ar politinei organizacijai ar asmens savybių, turi lygias galimybes užimti vadovaujančias pareigas, dalyvauti priimant sprendimus, kelti profesinę kvalifikaciją.

2018 m. Bendrovėje nebuvo užfiksuotas nei vienas žmogaus teisių pažeidimo atvejis ar su tuo susijęs nusiskundimas. Sieksime ir toliau užtikrinti žmogaus teisių apsaugą Bendrovėje.

115

2017

LYČIŲ LYGYBĖ

103

Bendrovė pasisako už visų darbuotojų lygias galimybes nepriklausomai nuo darbuotojo lyties. Bendrovės darbuotojų daugumą sudaro vyrai. Tam didelės įtakos turi atliekamos veiklos specifika, t. y. moterys rečiau renkasi techninio inžinerinio profilio ir lauko sąlygomis atliekamus technologinius darbus bei su šiais darbais tiesiogiai susijusias specialybes.

Per 2018 m. vadovaujančių moterų skaičius nepakito (7 skyrių vadovės) lyginant su 2017 m.

2018 m. Bendrovėje specialisto pareigas užėmė 77 moterys ir 120 vyrų. Lyginant su 2017 m. dirbančiųjų specialistų skaičius atitinkamai pakito -1,3% ir +4,3 %.

Specialistų pasiskirstymas pagal lytį 2016 – 2018 m.

66

Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį 2016 – 2018 m.

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ PRIEŠ VISUOMENĘ

RĖMIMAS

KN parama teikiama vadovaujantis skaidrumo, viešumo, socialinės atsakomybės, tvarumo ir tarpusavio pasitikėjimo, visuomeninės naudos, efektyvumo bei racionalumo principais. Teikdama paramą KN siekia prisidėti prie projektų, kurie kuria vertę bei naudą Klaipėdos regionui. Teikiant paramą atsižvelgiama, ar paramos projektu sukuriama aiški ir reali vertė visuomenei ar tikslinei grupei, kurios aplinkoje vykdomas projektas; taip pat, ar paramos projekto veikla atitinka KN strateginius tikslus ir vertybes.

metų pabaigoje patvirtino KN Valdyba. 2018 m. galiojusios KN Paramos teikimo taisyklės pateikiamos čia. Vertinant paramos projektus buvo atsižvelgiama į paramos projekto aktualumą, problemos pagrindimą, projektu keliamų tikslų ir uždavinių pagrindimą bei realumą, priemones pasirinktiems tikslams pasiekti. Apibendrinant paramos projektus, 2018 metais daugiausiai dėmesio buvo skiriama bendruomeniškumo, geros kaimynystės skatinimui.

2018 m. paramos projektų atranka vyko vadovaujantis atnaujintomis Paramos teikimo taisyklėmis, kurias 2017-ųjų

Kaip numatyta taisyklėse, 2018 m. parama buvo teikiama penkioms pagrindinėms paramos kryptims:

Dvi pagrindinės projektų kryptys – aplinkos apsauga ir kultūra

2018 m. KN aktyviai prisidėjo prie miesto kultūrinio gyvenimo puoselėjimo, svarbiausių miesto kultūrinių renginių, kurie svarbūs ne tik klaipėdiečiams, bet ir nacionaliniu lygiu.

KN yra viena iš ištikimiausių Jūros šventės partnerių, kuri nuo pat 2000-ųjų prisideda prie šio renginio. Finansinė bendrovės parama Jūros šventei atveria galimybes kurti ir realizuoti ambicingus sumanymus, o pastaraisiais metais Jūros šventės programa sulaukia ypač gerų vertinimų. Savo ruožtu, dalyvaudama renginyje KN Jūros šventės lankytojus kvietė į įtraukiančius pokalbius ir muzikinius pasirodymus, siejamus su Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio tema, o skatindama darbuotojų įsitraukimą

KN taip pat tapo svarbaus kultūrinio įvykio – "Padi Dapi Fish" (šiuo metu "Šeiko teatras") projekto "Neužšąlantis miestas" atgimimo minint Europos paveldo dienas Klaipėdoje – partneris. Lietuvos valstybės šimtmečiui skirtas šokio ir istorijos spektaklis valstybės istoriją kvietė pažinti per Klaipėdos istorinio – kultūrinio paveldo prizmę. Nemokamuose renginiuose buvo aktyviai kviečiamos dalyvauti mokyklų bendruomenės, tad svarbus buvo ir spektaklio edukacinis vaidmuo, suteikiant galimybę mokytojams kūrybiškiau ir įvairiau pristatyti šalies istoriją, lavinti vaikų estetinį ir meninį suvokimą.

Švietimo krypties prioritetas – tvarus bendravimas

SGD rinka ir technologija Lietuvoje yra pakankamai jauna ir novatoriška, todėl vienas iš KN užsibrėžtų tikslų yra efektyvus bendradarbiavimas švietimo ir mokslo srityje. KN, bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, dar 2015-ųjų rudenį įsteigė studijų programą "Suskystintųjų gamtinių dujų terminalų inžinerija". Perspektyvi pasaulyje inžinerinė specialybė, kurios poreikį nulėmė besiplečianti SGD rinka tiek Lietuvoje, atsiradus SGD terminalui, tiek ir visame pasaulyje, nulėmė ir bendradarbiavimą siekiant motyvuoti studijuojančius šią specialybę geriausiais akademiniais rezultatais asmenis.

KN tęsė bendradarbiavimą ir su Klaipėdos vaikų laisvalaikio centru (KVLC), kuris yra įsikūręs Melnragėje, KN

kvietė darbuotojus pristatyti bendrovę ne tik margoje šventės eisenoje, bet ir bendraujant su šventės lankytojais tam dedikuotoje erdvėje.

KN prisidėjo ir prie kitų svarbių Klaipėdos kultūros įvykių, kurie skatina miesto kultūrinį gyvenimą ir prisideda prie jo patrauklumo didinimo ne tik regione, bet ir platesniame kontekste – KN parama skirta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro projektui "Muzikinis rugpjūtis pajūryje". Taip pat paremtas ir Klaipėdos dramos teatro antrus metus organizuojamas tarptautinis teatro festivalis "TheAtrium" - tokie renginiai kaip šis prisideda prie Klaipėdos žinomumo didinimo užsienyje, atveria bendradarbiavimo ir kultūros mainų galimybes su užsienio šalimis, taip pat prisideda prie kultūros dvasios regione puoselėjimo.

2018 m. KN daug dėmesio skyrė ir aplinkos apsaugos klausimams bei bendradarbiavimui su bendruomenėmis. Atsižvelgiant į KN aplinkosauginius prioritetus ir aplinkosaugos krypties investicijas, taip pat į vykstantį dialogą ir vadovaujantis geros kaimynystės principu, parama buvo skirta ir projektams, skirtiems pagerinti patalpų oro kokybę greta įmonės įsikūrusioms organizacijoms bei bendruomenėms. Klaipėdos Vitės progimnazijai skirta parama oro vėdinimo ir kondicionavimo sistemai atnaujinti. Taip pat oro kokybės gerinimui namuose skirta parama Vitės kvartalo bendruomenės projektui "Švarus namų oras".

kaimynystėje. KVLC vienija šešis laisvalaikio vaikų klubus, kuriuose vaikams užtikrinamas popamokinis užimtumas bei neformalusis ugdymas. Šių klubų veikloje kasmet dalyvauja apie 1.300 vaikų iš visos Klaipėdos. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš KN veiklos gairių yra stiprinti santykius su vietos bendruomene, KN jau ne vienerius metus prisideda prie KVLC organizuojamo tradicinio edukacinio projekto "Šeimos pramogų uostas" Melnragėje.

Bendrovė prisidėjo ir prie "Versmės" progimnazijos tradicinio renginio socialiai remtiniems vaikams, kurie auga daugiavaikėse ar nepilnose šeimose – patyriminės dieninės vasaros stovyklos "Mano ryškiausia vasara". Stovyklos metu naudojami neformalaus ugdymo metodai,

mokymasis gamtos apsuptyje, patyrimo pedagogika, skatinant vaikus išbandyti įvairias sportines, turistines, kūrybines veiklas, kuriomis siekiama stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Kiti projektai

KN skyrė paramą ir "Vilties miesto" renginių ciklui, kuris prieš dešimtmetį gimė kaip solidarumo renginys "Vilties bėgimas". Bendrovės parama padėjo šiam renginiui išaugti į tikrą socialinį kultūrinį klasterį, kurio veiklos apima kultūrą, švietimą, sportą, aplinkos apsaugą, visi įgyvendinami projektai nuosekliai papildo vieni kitus. Šiais renginiais siekiama mažinti socialiai jautrių asmenų grupių atskirtį, skatinti solidarumą, savanorystę, kultūros, sporto, švietimo ar sveikatinimo iniciatyvų prieinamumą. Pagrindinis renginys – "Vilties bėgimas" vyksta Klaipėdos mieste, bet registruotis ir dalyvauti jame gali miesto, rajono, Lietuvos gyventojai, taip pat svečiai iš svetur. "Vilties bėgimo" renginyje šiemet dalyvavo ir susibūrusi KN darbuotojų komanda, taip savo pavyzdžiu prisidėdama prie "Vilties miesto" keliamų tikslų.

BENDRADARBIAVIMAS SU MOKSLO INSTITUCIJOMIS IR TECHNOLOGIJŲ PARKAIS

Dėmesys edukacijai ir tvariam energetikos sektoriaus vystymuisi

KN skiria daug dėmesio veikloms, prisidedančioms prie mokslo populiarinimo visuomenėje, pažangių jaunuolių skatinimo domėtis tiksliaisiais mokslais ir karjera mokslo srityje.

Jau ne vienerius metus KN priima Nacionalinės moksleivių akademijos vasaros stovyklos mokinius ir pristato jiems bendrovės veiklą. Šią vasarą moksleivių grupė turėjo galimybę apsilankyti Klaipėdos naftos terminale. Taip pat bendradarbiavome ir su "Lietuvos Junior Achievement" – KN biure Vilniuje moksleiviai galėjo susipažinti su tarptautinės KN veiklos kryptimis, KN biure Klaipėdoje buvo atliekama darbo atrankos pokalbio simuliacija, taip padedant moksleiviams ruoštis jų darbinei karjerai ateityje.

Siekiant pristatyti KN veiklą ir prisidėti prie SGD krypties mokslų populiarinimo Lietuvoje, 2018 m. organizuotas moksleivių konkursas energetinės laisvės tema, kuriame galėjo dalyvauti moksleiviai iš visos Lietuvos. Konkursą laimėjusią mokinių grupę iš Ukmergės raj. Siesikų gimnazijos KN ne tik supažindino su SGD terminalo veikla, bet ir pakvietė apžiūrėti laivą-saugyklą, o susitikime su KN generaliniu direktoriumi Mindaugu Jusiumi išgirsti apie įmonės veiklą bei profesijas, kurios paklausiausios bendrovėje. Po apsilankymo laive "Independence" įspūdžiais dalijęsi jaunuoliai pastebėjo, kad tai buvo bene įdomiausia jų ekskursija per dvylika metų.

Siekiant didesnio KN darbuotojų įsitraukimo, labiausiai patikusį mokinių filmuką rinko ir visi KN darbuotojai. Daugiausiai KN darbuotojų simpatijų sulaukė Kėdainių r. Akademijos gimnazijos vienuoliktokų kūrinys, šiai komandai atiteko specialusis prizas – suvenyrinis "Independence" laivo modelis, o gimnazijoje vykusiame susitikime plačiau aptartos KN veiklos kryptys, reikiamos darbuotojų kompetencijos.

KN tapo ir didžiausio mokslo populiarinimo renginio – Lietuvos mokslo festivalio "Erdvėlaivis Žemė" – dalimi. Festivalio lankytojams 2018 m. buvo surengta pažintinė ekskursija apiplaukiant laivą-saugyklą "Independence". Šia galimybe festivalio lankytojai noriai pasinaudojo.

KN tęsia ir bendradarbiavimo su "Hoegh LNG Klaipėda" bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla (LAJM) tradicijas, siekiant sudaryti jūreivystės mokslų studentams techninės praktikos galimybes. 2018 m. du atrinkti studentai pasirašė bendradarbiavimo sutartis dėl techninės praktikos atlikimo SGD laive–saugykloje "Independence".

KN taip pat skatino diskusijas apie energetikos sektoriaus aktualijas, tokias kaip SGD perspektyvos, švarios energetikos politika ir pan. tarp skirtingų visuomenės grupių – inicijavome ar prisidėjome prie diskusijų tokiuose renginiuose kaip diskusijų festivalis "Būtent!", Vilniaus energetikos forumas ar baigiamoji HEKLA projekto konferencija Klaipėdoje.

Visa KN visuomeniška veikla orientuota į bendruomeniškumą, partnerystę, nuomonės lyderystę, siekiant prisidėti prie tvaraus energetikos sektoriaus ir šalies ekonomikos raidos.

SGD klasteris

Siekiant geriau išnaudoti SGD ekonominį potencialą 2016 m. kartu su partneriais sukurtas SGD klasteris, kurį šiuo metu vienija 16 partnerių. Pažymėtina, kad prie bendradarbiavimo platformos 2018 m. prisijungė du nauji nariai – UAB "Viva Grid" bei "Limarko" grupės UAB "Baltkonta", tapusi pirmąja Lietuvoje logistikos įmone, žengusia į SGD distribucijos rinką.

Klasterio sukūrimas tampa "varikliu" teikti žinias apie technologinius ir finansinius resursus kuriant inovatyvius projektus, įgalinančius mažinti CO2, sieros, azoto oksidų, kietųjų dalelių emisijas tokiu būdu tausojant aplinką, prisidedant prie efektyvesnio gamtos išteklių panaudojimo, atliepiant visuomenės interesus. SGD klasterio veikla taip pat pasitarnaus Lietuvos inžinerinei pramonei ir mokslui kuriant, plėtojant bei komercializuojant naujus produktus bei technologijas, steigiant aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, rengiant naujas studijų programas bei specialistus.

Technologiniai projektai

2018 m. buvo pristatyta Lietuvoje sukurta pažangi technologija, įgalinanti efektyviai panaudoti SGD šalčio energiją. Inovatyvų sprendimą, kuris padeda sumažinti elektros energijos sąnaudas ir prisideda sprendžiant ekologines problemas, galima pritaikyti ne tik šaldytuvų terminaluose, bet ir daugelyje kitų objektų.

Technologiją sukūrė UAB "Valcon", sukaupusi didelę patirtį šiluminių elektrinių valdymo sistemose. Reikšmingą postūmį imtis naujo iššūkio įmonei suteikė

Praktikos galimybės

Bendrovė bendradarbiauja su švietimo įstaigomis ir sudaro sąlygas universitetų bei kolegijų studentams pritaikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. Priimami praktikai studentai yra tiek atvykstantys pagal mokymo įstaigų numatytas praktikos programas, tiek pageidaujantys atlikti savanorišką praktiką. 2017 m. praktiką Bendrovėje atliko 24 studentai, o 2018 m. – 23 studentai. Jie mokėsi Klaipėdos universitete, Kauno technologijos universitete, Vilniaus universitete, Vilniaus Gedimino Technikos universitete, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, Vilniaus kolegijoje, Kopenhagos aukštojoje verslo mokykloje. Dalis studentų – su geriausiais akademiniais rezultatais ir labiausiai motyvuoti praktikai, 2018 m. Lietuvos SGD klasteris pasirašė bendradarbiavimo sutartį su pasaulinės jūrų pramonės parodos SMM organizatoriais Hamburg Messe und Congress GmbH. Šis žingsnis pasitarnavo siekiant tarptautinėje arenoje plačiau pristatyti vykdomas veiklas ir projektus. Rugsėjo 26-28 d. Lietuvos SGD klasteris taip pat prisistatė Juodosios jūros transporto industrijos forume "Trans Expo Odessa 2018".

2018 m. lapkričio 23-25 d. SGD klasterio iniciatyva Klaipėdoje pirmąsyk organizuotas hakatonas "Industry 4.0". Renginiu siekta paskatinti jaunimo ir patirties jau sukaupusių specialistų dalijimąsi žiniomis, atverti šiandienos verslą labai dominantį inovatyvių idėjų potencialą. Per 48 valandas sukurti projektai apėmė uoste pritaikomus sprendimus ir vizijas, susijusius su krovos procesais, aplinkosauga, buvo pristatyta krantinių būklės diagnostikai skirto povandeninio drono idėja, startuolio potencialo nestokojanti prekybos energija platformos koncepcija.

bendradarbiavimas su Lietuvos SGD klasteriui priklausančiomis organizacijomis. Klasterio iniciatyva projekto įgyvendinimui buvo suformuotas konsorciumas, į kurio veiklą įsitraukė AB "Vakarų laivų gamykla", AB "Klaipėdos nafta", tarptautinė kompanija "Emerson Automation Solutions" bei partneriai – šaldytų produktų sandėliavimo paslaugas teikianti UAB "Ketonas", UAB "Emeko".

ateinantys su tikslu ne tik susipažinti su Bendrove, bet ir įgyti sudėtingesnės veiklos praktinių įgūdžių – gali būti įdarbinti.

Taip pat suteikiama galimybė atlikti praktines mokymo užduotis pagal formaliąsias ir neformaliąsias kitų mokymo kompanijų darbų saugos programas, pagal kurias siunčiami mokytis Bendrovės darbuotojai.

Bendrovė nuo 2017 m. priima praktikantus į SGD laivąsaugyklą "Independence" ir kitus SGD verslo tarnybos skyrius, kur įvairių sričių studentai gali pritaikyti turimas akademines žinias.

2018

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VALDYMO ATASKAITA

2018 M. AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VALDYMO ATASKAITA

AB "KLAIPĖDOS NAFTA" VALDYMO ATASKAITA

www.kn.lt | 132

Už dvylikos mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2018 m. gruodžio 31 d.

INFORMACIJA APIE BENDROVIŲ VALDYMO ATASKAITĄ 134
PAGRINDINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI IR RIZIKOS VALDYMAS 135
BENDROVĖS VALDYMAS 137
KITA VALDYSENOS INFORMACIJA 145
BENDROVĖS VALDYMO KODEKSO LAIKYMASIS 146

INFORMACIJA APIE BENDROVIŲ VALDYMO ATASKAITĄ

AB "Klaipėdos nafta" siekia, kad jos valdymo struktūra bei vidiniai procesai užtikrintų skaidrią, efektyvią bei pelningą veiklą bei jos veikla užtikrintų susijusių šalių pasitikėjimą. Bendrovėje sukurtos ir įdiegtos vidinės kontrolės sistemos bei valdymo praktika iš esmės atitinka geriausių valdymo praktikų principus. Šioje ataskaitoje pateikiama pagrindinė informacija apie valdymo ir susijusius principus bei procesus.

Ataskaitos skyriuje "Rizikos veiksniai ir rizikos valdymas" aprašomos pagrindinės rizikos, su kuriomis Bendrovės susiduria savo veikloje bei trumpas rizikų identifikavimo ir jų mažinimo priemonių proceso aprašymas.

Bendrovės valdymo struktūra bei galiojančių valdymo ir priežiūros organų nariai detaliai aprašomi valdymo ataskaitos skyriuje "Bendrovės valdymas". Šiame skyriuje pateikta valdymo bei organizacinė struktūros schema, ryšiai su kitais valdymo organais bei trumpai aprašytos kiekvieno iš priežiūros bei valdymo organų funkcijos. Taip pat šiame skyriuje pateikiama informacija apie apmokėjimo už darbą valdymo organuose sistemą bei per praėjusius metus priskaičiuotas sumas.

Siekiant, kad visi Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai tiksliai ir aiškiai suprastų Bendrovės tikslus, kryptis bei siekius, rengiama Bendrovės strategija, numatanti ilgalaikius strateginius tikslus bei uždavinius. Už Bendrovės strategijos tvirtinimą atsakinga Bendrovės valdyba. Bendrovės strategijos tikslai bei siekiai pateikiami Metinio pranešimo skyriuje "Bendrovės strategija"

Bendrovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų.

2018 m. Metinis pranešimas kartu su Bendrovės valdymo ataskaita ir Bendrovės 2018 m. finansinių ataskaitų aiškinamuoju raštu skelbiamas Bendrovės internetiniame puslapyje www.kn.lt bei vertybinių popierių biržoje AB NASDAQ Vilnius (www.nasdaqomxbaltic.com).

PAGRINDINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI IR RIZIKOS VALDYMAS

Bendrovės valdybos patvirtintoje Rizikos valdymo politikoje reglamentuotas Bendrovės rizikos valdymas, apibrėžti rizikos valdymo principai ir atsakomybės, rizikų valdymo vadovo funkcijos ir atsakomybės bei nustatyti Bendrovės rizikos apetitas ir tolerancijos ribos. Rizikos valdymo sistema kuriama atsižvelgiant į ISO 31000 standarto rekomendacijas. Pagrindinių rizikų sąrašas ir jų valdymo priemonių planas kas ketvirtį pristatomi ir tvirtinami Bendrovės Valdyboje. Valdyba aktyviai dalyvauja pagrindinių rizikų valdymo procese, nuolatos stebėdama rizikų lygio pokyčius ir rizikos valdymo priemonių veiksmų planų būklę. Aukščiausio lygio Bendrovės vadovai yra atsakingi už darbuotojų požiūrio į rizikos valdymą formavimą, kuruojamos srities rizikos valdymo tikslų nustatymą, kontrolės priemonių diegimą, rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą, jų efektyvumo ir veiksmingumo stebėseną. Vidurinės grandies vadovai yra atsakingi už rizikos vertinimo proceso atlikimą ir rezultatų pateikimą, informacijos patikimumą, teisingumą ir objektyvumą.

Bendrovėje taip pat buvo įsteigtas Audito komitetas, kurio pagrindinis uždavinys – didinti stebėtojų tarybos darbo bendrovės finansų priežiūros srityje efektyvumą, padėti užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami nešališkai ir juos tinkamai apsvarsčius. Audito komitetas prižiūri bendrovės finansinių ataskaitų rengimo ir auditų atlikimo procesus, užtikrina, kad bendrovė laikytųsi auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų, prižiūri bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemas, taip pat veiklos procesų efektyvumą.

Pagrindinės rizikos grupės su kuriomis Bendrovė susiduria savo veikloje:

• - Verslo rizika. Tai yra rizikų grupė labiau susijusi su aplinka, kurioje Bendrovė vykdo veiklą ir daro įtaką Bendrovės finansiniams rezultatams: Bendrovės konkurencingumas lyginant su kitais naftos produktų krovos rinkos dalyviais, pagrindinių Bendrovės klientų ekonominis gyvybingumas, politinė ir ekonominė aplinka Baltarusijoje, su SGD veikla susijusio teisinio reguliavimo pokyčiai ir pan.;
• - Operacinė rizika. Tai bene plačiausia rizikų grupė apimanti potencialias grėsmes, kylančias iš vidinių procesų, procedūrų, darbuotojų klaidų, sistemų trikdžių, korupcinių ir kriminalinių veikų ar bet kokio įvykio trikdančio verslo procesus.
• - Reputacijos rizika. Tai rizika didžiąja dalimi susijusi su Bendrovės priimamais sprendimais bei darbuotojų elgesiu.
• - Projektų rizika. Vykdant stambius investicinius projektus, efektyvus rizikų valdymas viso projekto gyvavimo ciklo metu yra kritinis atributas projektų tikslų pasiekimui.

Žemiau pateikiami platesni komentarai apie pagrindines Bendrovės rizikų grupes:

- Verslo rizika

Naftos produktų krovoje Bendrovė dirba su keletu stambių klientų. Pagrindinis Bendrovės klientas yra AB "ORLEN Lietuva", kurio krovinių apimtis per 2018 m. sudarė apie 2/3 Bendrovės naftos terminalo krovos kiekio. Bendrovė su AB "ORLEN Lietuva" yra sudariusi ilgalaikę krovos sutartį iki 2024 m., o tai Bendrovei leidžia tikėtis pastovaus naftos produktų krovos srauto. Nepaisant to, Bendrovė nuolat ieško kitų potencialių klientų, krovinių srautų, alternatyvių veiklų. Taip pat Bendrovė peržiūri esamus kaštus ir nuolatos ieško jų optimizavimo galimybių.

2018 m. Baltarusijos ir Rusijos naftos perdirbimo gamyklų krovinių apimtys sudarė apie 1/3 viso Bendrovės naftos produktų terminalo krovos kiekio. Kadangi Baltarusija neturi tiesioginio išėjimo į jūrą, eksportuodama naftos produktus į Vakarų valstybes, ji privalo naudotis tranzitu per kaimynines šalis ir jų uostus. Dėl šios priežasties Bendrovei yra labai svarbus bendradarbiavimas su Baltarusijos įmonėmis bei institucijomis, siekiant jų naftos produktų krovą nukreipti per Klaipėdos uostą. Dėl reikšmingos Bendrovės veikloje Baltarusijos naftos perdirbėjų užsakymų dalies, egzistuoja rizika, kad ateityje dėl bet kokių priežasčių (įskaitant, bet neapsiribojant, politines, ekonomines ir kt.) Baltarusijos naftos perdirbėjai gali nuspręsti eksportuoti naftos produktus naudojantis ne Lietuvos, o kitų valstybių uostais (Latvijos, Estijos ar Ukrainos). Antra vertus, Baltarusijos naftos perdirbėjai yra stipriai priklausomi nuo žaliavinės naftos tiekimo iš Rusijos. Bet koks žaliavinės naftos tiekimo sutrikimas reikštų mažesnius naftos produktų srautus dėl sumažėjusios gamybos apimties, o tai darytų neigiamą įtaką Bendrovės perkraunamų naftos produktų kiekiams.

Pagrindiniai Bendrovės konkurentai yra Klaipėdos, kitų Baltijos ir Juodosios jūrų uostų terminalai, perkraunantys iš Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos eksportuojamus tamsiuosius bei šviesiuosius naftos produktus: Krovinių terminalas (Lietuva), Ventspils Nafta Terminals (Latvija), Ventbunkers (Latvija), BLB (Latvija), Naftimpex (Latvija), Alexela (Estija), Vopak EOS (Estija), Vesta (Estija), Odesos, Sevastopolio, Feodosijos terminalai (Ukraina), Peterburg Oil Terminal (Rusija) bei Ust-Luga terminalas (Rusija). Svarbiausi veiksniai, lemiantys Bendrovės konkurencingumą rinkoje: techninės uosto ir terminalo charakteristikos (prieplaukų gylis ir skaičius, maksimalios leistinos laivų grimzlės, terminalo saugyklų talpos, krovimo įrenginių našumas ir kt.) bei terminalą aptarnaujančios infrastruktūros (kelių linijos, geležinkelio tinklai ir kt.) logistikos kaštai.

Bendrovės apkrovimas, o kartu ir pajamos bei pelningumas didžiąja dalimi priklauso nuo situacijos naftos produktų rinkoje. Esant žemoms naftos perdirbimo maržoms, naftos perdirbėjai mažina naftos perdirbimą, t.y. gamina mažiau naftos produktų, kurie gali būti eksportuojami per Bendrovę ar su ja konkuruojančias įmones. Todėl esant mažai pelningam naftos perdirbimui bei santykinai mažėjant eksportuojamų naftos produktų srautams, aštrėja konkurencinė kova dėl šių srautų krovos, tai daro įtaką Bendrovės krovos apimtims bei krovos tarifams. Esant aukštoms naftos perdirbimo maržoms, vyksta atvirkštiniai procesai. Todėl Bendrovė stengiasi sudaryti ilgalaikes krovos sutartis, kurios garantuotų stabilias pajamas, plečia produktų talpyklų parką, kas ne tik leidžia padidinti krovos apimtis, bet ir įgalina aptarnauti didesnį naftos produktų asortimentą.

Tikėtina, kad Bendrovės turima reputacija, technologiniai pranašumai (tai ypač susiję su tamsių naftos produktų perkrova žiemos sąlygomis), investicijos į naftos produktų talpyklų parką, užimama rinkos dalis, sudaromos ilgalaikės sutartys su krovinių savininkais bei aplinkybės, kad Klaipėdos uostas yra neužšąlantis uostas, leis Bendrovei išlaikyti krovinių srautus.

Bendrovė, siekdama tinkamai valdyti verslo rizikas, stengiasi kaip įmanoma labiau diversifikuoti savo pajamų šaltinius plečiant teikiamų paslaugų spektrą: suskystintų gamtinių dujų terminalo veikla, ypatingas dėmesys ir pastangos dalyvaujant investiciniuose tarptautiniuose projektuose, susijusiuose su suskystintų gamtinių dujų terminalų vystymu. 2018 metais Bendrovė aktyviai dirbo didinant suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties apkrovą.

2012 m. birželio 12 d. LR Seimo priimtas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymas nustato SGDT įrengimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus, taip pat sudaro teisines, finansines ir organizacines sąlygas SGDT veikti. Minėto įstatymo ar kitų, jau priimtų ir SGDT veiklą ir eksploatavimą reglamentuojančių teisės aktų (reguliacinės aplinkos) netinkamas keitimas galėtų sukelti didelių nuostolių dėl jau prisiimtų finansinių ir/ar teisinių įsipareigojimų, todėl Bendrovės specialistai aktyviai dalyvauja įvairiuose valdžios institucijų pasitarimuose ir siekia išaiškinti galimų sprendimų pasekmes.

- Operacinė rizika

Operacinė rizika yra potencialaus nuostolių (tiesioginių ir netiesioginių) atsiradimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (stichinės nelaimės, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai ir pan.), vidaus veiksniai (neefektyvi veikla ir valdymas, netinkamas ir neefektyvus lėšų naudojimas, vidaus kontrolės trūkumai, neefektyvios procedūros, darbuotojų klaidos, informacinių sistemų sutrikimai, netinkamas funkcijų ar atsakomybių paskirstymas, kibernetinės saugos trūkumai ir pan.).

Siekdama valdyti operacinę riziką, Bendrovė įgyvendina atitinkamas organizacines priemones, diegia procedūras ir verslo procesus palaikančias informacines sistemas, kurių visuma turi užtikrinti tinkamos vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą ir tinkamą bendradarbiavimą su susijusiomis trečiosiomis šalimis. Bendrovė taiko šiuos pagrindinius vidaus kontrolės elementus: verslo sprendimus priimančių bei kontroliuojančių funkcijų atskyrimas, operacijų atlikimo ir apskaitos kontrolės procedūros, įgaliojimų priimti sprendimus limitai ir jų kontrolė, kolegialių sprendimų priėmimas esminiuose verslo procesuose ir pan.

Bendrovė siekia minimizuoti teisinės atitikties riziką ir užtikrinti, kad vykdoma veikla atitiktų taikomus teisinius reikalavimus ir standartus. Tuo tikslu Bendrovės teisininkai dalyvauja Bendrovės vadovybės sprendimų priėmimo, vidaus teisės aktų bei sutarčių rengimo procesuose.

Bendrovėje lankęsi potencialių klientų atstovai atliko nepriklausomus auditus ir teigiamai įvertino esamos infrastruktūros būklę, pagrindinių veiklos ir saugos procesų organizavimą, bendradarbiavimą su suinteresuotomis trečiosioms šalimis bei sukurtą kontrolės sistemą.

- Reputacijos rizika

Bendrovė vertina savo reputaciją bei gerą vardą ir imasi reputacijos rizikos mažinimo priemonių. 2018 metais buvo tęsiamas Bendrovės vertybių peržiūrėjimo projektas į kurį buvo įtraukti visi Bendrovės darbuotojai. Šiuo projektu siekiama išgryninti Bendrovės vertybes ir pasiekti kuo didesnį darbuotojų įsitraukimą, kas savo ruožtu padės užtikrinti darbuotojų elgesį laikantis Bendrovės vertybių ir etikos kodekso. Taip pat Bendrovė skiria daug dėmesio korupcijos rizikos mažinimui ir diegia atitinkamus vidinius procesus.

- Projektų rizika

Svarbi Bendrovės veiklos dalis yra investicinių projektų valdymas. Bendrovė investuoja į šviesiųjų naftos produktų rezervuarų parko plėtrą, atitinkamų jungiamųjų vamzdynų ir siurblinių įrengimą, apvandeninto mazuto talpyklų statybą, krantinių rekonstravimą. Taip pat ieško galimybių dalyvauti tarptautiniuose suskystintų gamtinių dujų investiciniuose projektuose. Siekiant, kad daromos investicijos atneštų planuotą ekonominę naudą, yra svarbu užtikrinti atitinkamų projektų įgyvendinimą nustatyto biudžeto ir laiko rėmuose. Bendrovės valdyba yra nustačiusi 10% nuokrypio tolerancijos ribą, todėl Bendrovės vadovybė nuolat kontroliuoja reikšmingų Bendrovei projektų įgyvendinimo eigą bei susijusių rizikų ir jų mažinimo priemonių būklę.

BENDROVĖS VALDYMAS

Bendrovės valdymo bei priežiūros organai

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais bei Bendrovės veiklos dokumentais.

Juridinių asmenų registre įregistruotuose Bendrovės įstatuose numatyti šie Bendrovės organai:

• - Visuotinis akcininkų susirinkimas,
  • - Stebėtojų taryba,
  • - Valdyba,
  • - Bendrovės vadovas generalinis direktorius.

Bendrovės valdymo bei organizacinė struktūra:

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės organas, sprendžiantis akcinių bendrovių įstatymo bei Bendrovės įstatų jo išimtinei nedeleguotinai kompetencijai priskirtus veiklos klausimus. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Akcininkų susirinkimuose dažniausiai dalyvauja Bendrovės vadovas arba jo įgaliotas kitas Bendrovės departamento (tarnybos) direktorius, o finansininkas ir stebėtojų tarybos narys dalyvauja pagal poreikį, atsižvelgiant į svarstomus klausimus.

Paskutiniame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo Bendrovės generalinis direktorius, laikinai pareigas einantis Finansų direktorius, Teisės skyriaus vadovas.

Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės veiklos priežiūros organas, kurį sudaro 3 (trys) nariai, visuotinio akcininkų susirinkimo renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui Akcinių bendrovių įstatymo numatyta tvarka. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Stebėtojų tarybos nariu negali būti Bendrovės vadovas, Bendrovės valdybos narys ir asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų. Stebėtojų taryba yra kolegialus, Bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas. Jo statusas, kompetencija ir funkcijos apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Stebėtojų tarybos funkcijos, teisės ir pareigos detalizuojamos Stebėtojų tarybos darbo reglamente.

2018 m. balandžio 27 d. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Stebėtojų tarybos nariais 4 metų kadencijai išrinkti Tomas Lukoševičius, Eimantas Kiudulas ir Andrius Varanavičius.

Bendrovės Stebėtojų taryba savo sprendimu, kaip patariamąjį Stebėtojų tarybos organą, sudaro Audito komitetą.

Audito komitetą sudaro 3 (trys) nariai, renkami iki Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos. Audito komiteto funkcijos,

teisės ir pareigos reglamentuojamos Stebėtojų tarybos patvirtintose AB "Klaipėdos nafta" Audito komiteto sudarymo ir veiklos taisyklėse" bei kituose, Audito komiteto veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Pagrindinės Audito komiteto funkcijos – stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą, stebėti audito atlikimo procesą, atlikti vidaus audito bei rizikos valdymo sistemų veiksmingumo analizę.

Bendrovės Stebėtojų tarybos sprendimu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. Andrius Varanavičius ir Laura Garbenčiūtė – Bakienė, o nuo 2018 m. gruodžio 3 d. ir Žana Kraučenkienė išrinkti Bendrovės audito komiteto nariais iki veikiančios Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 (penki) nariai, Stebėtojų tarybos renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui (Pastaba: nuo 2017 m. balandžio 11 d., iš valdybos narių atsistatydinus Mindaugui Jusiui, valdybos nario įgaliojimus 2018 metais vykdė 4 iš 5 valdybos narių).

Valdybos nariai renka Valdybos pirmininką. 2018 gegužės 28 d. Valdybos pirmininku išrinktas Valdybos narys Giedrius Dusevičius. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris: yra Bendrovės Stebėtojų tarybos narys; kuris, vadovaujantis galiojančių įstatymų imperatyviomis normomis, neturi teisės eiti pareigų Valdyboje. Valdybos narių įgaliojimai bei vadovo veiklos sritys yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Bendrovei vadovauja Bendrovės vadovas - generalinis direktorius. Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius yra pagrindinis Bendrovei vadovaujantis ir Bendrovę reprezentuojantis asmuo. Generalinio direktoriaus pareigos ir kompetencija yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Bendrovės Stebėtojų tarybos nariai 2018 m. gruodžio 31 d.

Eimantas Kiudulas

Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas. Stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2018 m. balandžio 27 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai. KN stebėtojų tarybos nario pareigas ėjo ir 2013-2017 m. Išsilavinimas: ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, modulis "Valdymo apskaita: vertės analizės" (2010 m.). Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas (1994 m.). Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje: Eimanto Kiudulo įmonė, savininkas; UAB "iValue" vadovas, akcininkas; Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, tarybos narys; Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacija, valdybos narys, valdybos pirmininkas; UAB "Biorro" valdybos narys; UAB "Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė" vadovas, valdybos narys; UAB "LEZ projektų valdymas" valdybos narys; UAB "PO7" valdybos narys; UAB "ProBioSanus" valdybos narys; Uždaroji akcinė bendrovė "Flex Start One" vadovas; Viešoji įstaiga "Klaipėda ID" valdybos narys, valdybos pirmininkas. Informacija apie Eimanto Kiudulo turimas AB "Klaipėdos nafta" ar kitų įmonių akcijas bei akcijų skaičių, kai valdomas akcijų skaičius viršija 5 % visų įmonės akcijų: UAB "ProBioSanus" – 23 %; UAB "Biorro" – 38 %.

Andrius Varanavičius

Bendrovės stebėtojų tarybos narys, Audito komiteto narys. Stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2018 m. balandžio 27 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai. Nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki veikiančios Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos išrinktas Bendrovės audito komiteto nariu. Išsilavinimas: Tarptautinis Estijos Konkordijos universitetas, Tarptautinio verslo studijų programa, tarptautinio verslo bakalauras (2001 m.). Darbo patirtis: Nuo 2018 m. rugsėjo eina Šveicarijos bendrovės "Takeda Pharmaceuticals International AG" finansų direktoriaus pareigas, Nuo 2013 m. ėjo Vokietijos "GlaxoSmithKline Gmbh & Co." finansų direktoriaus pareiga, Nuo 2001 m. dirbo tarptautinėje "GlaxoSmithKline" grupėje. Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje: Takeda Pharmaceuticals International, finansų direktorius Europai ir Kanadai, Takeda Pharma AG valdybos narys, Takeda UK Limited valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės ir susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Tomas Lukoševičius

Bendrovės stebėtojų tarybos narys. Stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2018 m. balandžio 27 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai. Išsilavinimas: Tarptautinių santykių ir diplomatijos magistras (2006 m.). Vilniaus universitetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, politikos mokslų bakalauras (2004 m.). Darbovietė ir pareigos: Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir planavimo skyriaus vedėjas (LR energetikos ministerijos karjeros valstybės tarnautojas struktūrinio padalinio vadovas ar jo pavaduotojas (pareigybės kodas 351). Tomas Lukoševičius AB "Klaipėdos nafta" ir kitų įmonių akcijų, kai valdomas jų skaičius viršija 5 %, neturi. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja.

Per 2018 įvyko 10 stebėtojų tarybos posėdžių, kuriuose dalyvavo visi Stebėtojų tarybos nariai:

Vardas, Pavardė	Pareigos Bendrovėje	Nepriklausomumo kriterijus	Kadencijos pradžios/pabaigos datos
Eimantas Kiudulas	Stebėtojų tarybos pirmininkas	Nepriklausomas	Nuo 2018 m. balandžio 27 d.
Andrius Varanavičius	Stebėtojų tarybos narys	Nepriklausomas	Nuo 2018 m. balandžio 27 d.
Tomas Lukoševičius	Stebėtojų tarybos narys	-	Nuo 2018 m. balandžio 27 d.

2018 m. balandžio 27 d. eilinio Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Stebėtojų tarybos nariais 4 metų kadencijai išrinkti Tomas Lukoševičius, Eimantas Kiudulas ir Andrius Varanavičius

Per 2018 m. nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams priskaičiuota bendra atlygio už darbą Bendrovės valdyboje suma sudaro 15,1 tūkst. Eur. Per 2018 m. Bendrovės Stebėtojų tarybos nariams nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto.

Bendrovės Audito komitetas

Bendrovės Stebėtojų tarybos sprendimu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. Andrius Varanavičius ir Laura Garbenčiūtė – Bakienė, o nuo 2018 m. gruodžio 3 d. ir Žana Kraučenkienė išrinkti Bendrovės audito komiteto nariais iki veikiančios Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Bendrovės Audito komiteto nariai 2018 m. gruodžio 31 d.

Andrius Varanavičius

Bendrovės stebėtojų tarybos narys, Audito komiteto narys. Stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2018 m. balandžio 27 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai. Nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki veikiančios Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos išrinktas Bendrovės audito komiteto nariu. Išsilavinimas: Tarptautinis Estijos Konkordijos universitetas, Tarptautinio verslo studijų programa, tarptautinio verslo bakalauras (2001 m.). Darbo patirtis: Nuo 2018 m. rugsėjo eina Šveicarijos bendrovės "Takeda Pharmaceuticals International AG" finansų direktoriaus pareigas, Nuo 2013 m. ėjo Vokietijos "GlaxoSmithKline Gmbh & Co." finansų direktoriaus pareiga, Nuo 2001 m. dirbo tarptautinėje "GlaxoSmithKline" grupėje. Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje: Takeda Pharmaceuticals International, finansų direktorius Europai ir Kanadai, Takeda Pharma AG valdybos narys, Takeda UK Limited valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės ir susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Žana Kraučenkienė

Audito komiteto narė. Stebėtojų tarybos sprendimu nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki veikiančios Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos išrinkta Bendrovės audito komiteto nare. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Matematikos magistro laipsnis (finansų ir draudimo matematikos specializacijos studijų programa) (2000 m.), Vilniaus universitetas, Matematikos taikymų krypties bakalauro laipsnis (finansų ir draudimo matematikos specializacijos studijų programa) (1998 m.). Darbovietė ir pareigos: Nuo 2016 m. kovo dirba UAB "Effectum LT" direktore, yra bendrovės savininkė, Nuo 2016 m. sausio dirba Lietuvos vaikų ir jaunimo centro Vidaus audito skyriaus vadove, Nuo 2000 m. iki 2018 m. ėjo įvairias pareigas UAB draudimo kompanijoje "Lamantinas". Dalyvavimas kitų įmonių ir organizacijų valdyme: Nuo 2015 m. gruodžio yra Rizikos valdymo profesionalų asociacijos valdybos narė, Nuo 2017 m. sausio Lietuvos aktuarų draugijos valdybos narė. Visuomeninė veikla: Vidaus auditorių asociacijos narė, Europos aktuarų asociacijos Rizikos komiteto narė. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Laura Garbenčiūtė-Bakienė

Audito komiteto narė. Stebėtojų tarybos sprendimu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki veikiančios Bendrovės Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos išrinkta Bendrovės audito komiteto nare. Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Finansų magistrė (1999 m.), Kauno technologijos universitetas, Verslo administravimo bakalauras (1996 m.). Darbovietė ir pareigos: nuo 2016 m. dirba finansų patarėja su mažų ir vidutinių Lietuvos bei užsienio bendrovių portfeliais. 2015-2016 m. ėjo UAB Lietuvos energija Vidaus audito tarnybos direktorės pareigas, nuo 2013 m. iki 2015 m. ėjo UAB Westem Union Processing Lietuva Elektroninių tarptautinių pavedimų skyriaus direktorės pareigas. Nuo 1997 m. iki 2012 m. ėjo įvairias pareigas UAB PricewaterhouseCoopers. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: Nuo 2018 m. yra UAB Investicijų ir verslo garantijos Stebėtojų tarybos narė, Nuo 2016 m. VĮ Ignalinos atominė elektrinė Audito ir rizikų komiteto pirmininkė, Nuo 2018 m. lapkričio yra SĮ VASA (Vilniaus atliekų sistemos administratorius) nepriklausoma valdybos narė. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Per 2018 m. įvyko 1 Audito komiteto posėdis, kuriame dalyvavo visi nariai:

Vardas, Pavardė	Pareigos Bendrovėje	Nepriklausomumo kriterijus	Kadencijos pradžios/pabaigos data
Andrius Varanavičius	Audito komiteto narys	Nepriklausomas	Nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d.
Laura Garbenčiūtė Bakienė	Audito komiteto narė	Nepriklausoma	Nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d.
Žana Kraučenkienė	Audito komiteto narė	Nepriklausoma	Nuo 2018 m. gruodžio 3 d.

Per 2018 m. audito komiteto nariams priskaičiuota bendra atlygio už darbą Audito komitete suma sudaro 4,8 tūkst. Eur (2017 m. 10,5 tūkst. Eur).

Audito komiteto nariams nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto, nemokėtos premijos, priemokos, tantjemos ir kitokios išmokos. Audito komiteto nariams buvo mokama pagal Stebėtojų tarybos patvirtintą Bendrovės atlygio už nepriklausomų audito komiteto narių veiklą mokėjimo tvarką.

Bendrovės Valdybos nariai 2018 m. gruodžio 31 d.

(g. 1983 m.) – Bendrovės valdybos narys nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d., valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, energetikos bakalauras (2005). Darbovietė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (teisinė forma - biudžetinė įstaiga, kodas 302308327, Gedimino pr. 38, Vilnius) Naftos ir dujų skyriaus vedėjas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme – asociacijos "Koturnos" (teisinė forma - asociacija, kodas 301684878, Mykolo Marcinkevičiaus g. 23-13 Vilniaus m.) vadovas, valdybos narys, 599-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos (teisinė forma – bendrija, kodas 124754821, Paribio g. 53A, Vilnius) valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės ir susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Mantas Bartuška

Dainius Bražiūnas

(g. 1984 m.) - Bendrovės valdybos narys nuo 2014 m. rugsėjo 25 d., valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Iki 2017 m. sausio 2 d. ėjo AB "Klaipėdos nafta" generalinio direktoriaus pareigas. Išsilavinimas: Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas, vadybos ir verslo administravimo diplomas (2007). Darbovietė: akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" (teisinė forma – akcinė bendrovė, kodas 110053842, Mindaugo g. 12, Vilnius) generalinis direktorius. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" (teisinė forma – akcinė bendrovė, kodas 110053842, Mindaugo g. 12, Vilnius) valdybos narys, generalinis direktorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (teisinė forma – asociacija, kodas 110058241, buveinė A. Vienuolio g. 8, Vilnius) prezidiumo narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Giedrius Dusevičius

(g. 1971 m.) - nepriklausomas Bendrovės valdybos narys nuo 2016 m. gruodžio 30 d. ,valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, (1989 m.), Vilniaus universitetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (1994 m.), INSEAD, vadybos programa (AMP, 2006). Dalyvavimas kitų įmonių valdyme – UAB "ACC Distribution" (teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė, kodas 135150085, Jonavos g. 196, Kaunas), valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Bjarke Pålsson

(g. 1968 m.) – nepriklausomas Bendrovės valdybos narys nuo 2017 m. sausio 24 d. Valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: St. Gallen universitetas (HSG) Šveicarijoje, CEMS kiekybinės ekonomikos ir finansų magistrantūros studijų programa. Kopenhagos verslo mokykla Danijoje, finansų magistrantūros studijų programa (be baigiamojo darbo) (1992). Kopenhagos verslo mokykla, ekonomikos bakalauro studijų programa. Darbovietė – valdo 50% akcijų vadovaujamoje bendrovėje "Mark & Wedell" (Oldenvej 5, 3490 Kvistgaard, Danija). Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Vardas, Pavardė	Pareigos Bendrovėje	Nepriklausomumo kriterijus	Valdybos narys nuo, iki
Dainius Bražiūnas	Valdybos narys	-	Nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d.
Mantas Bartuška	Valdybos narys, iki 2016 m. gruodžio 16 d. Bendrovės generalinis direktorius	-	Nuo 2014 m. rugsėjo 25 d.
Giedrius Dusevičius	Valdybos narys	Nepriklausomas	Nuo 2016 m. gruodžio 30 d.
Bjarke Pålsson	Valdybos narys	Nepriklausomas	Nuo 2017 m. sausio 24 d.

Per 2018 m. įvyko 15 Bendrovės valdybos posėdžių, kuriuose dalyvavo visi Bendrovės valdybos nariai:

Nepriklausomi valdybos nariai atlygį gauna pagal su Bendrove sudaromos sutarties nuostatas, kurias tvirtina Stebėtojų taryba. Per 2018 m. nepriklausomiems valdybos nariams priskaičiuota bendra atlygio už darbą Bendrovės valdyboje suma sudaro 57,7 tūkst. Eur (2017 – 46,6 tūkst. Eur).

Bendrovės valdybos nariams 2018 m. nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto, nemokėtos premijos, priemokos, tantjemos ir kitokios išmokos už darbą valdyboje.

Bendrovės administracijos vadovai 2018 m. gruodžio 31 d.

Mindaugas Jusius

(g. 1979 m.) – generalinis direktorius nuo 2017 m. balandžio 11 d., nuo 2011 m. spalio 24 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. Bendrovės valdybos narys (iki 2017 m. kovo 29 d. nepriklausomas valdybos narys). Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, bankininkystės bakalauro ir magistro diplomai (2003), ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, verslo ir administravimo magistras (2008). London Business School, vadovams skirta mokymosi programa (2008), Baltic Institute of Corporate Governance, studijų programos: valdybos pirmininko vaidmuo (2013) ir įmonių valdymas (2010). Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: UAB "SGD logistika" (teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė, kodas 304139242, Burių g. 19, Klaipėda) vadovas; UAB "InsurTech solutions" (teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė, kodas 304726880, Vilniaus r. sav. Klevinės vs. Debesų g. 11) valdybos pirmininkas. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi. M. Jusiui priklauso 12 proc. bendrovės "InsurTech solutions" akcijų.

Jonas Lenkšas

(g. 1979 m.) – finansų direktoriaus pareigas eina nuo 2018 m. birželio 4 d. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, ekonomikos magistras (2003 m.); Vilniaus universitetas, ekonomikos bakalauras (2001 m.). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Jonas Lenkšas AB "Klaipėdos nafta" ar susijusių bendrovių akcijų neturi.

Tadas Matulionis

(g. 1977 m.) – SGD verslo vystymo direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2013 m. balandžio 2 d. Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, telekomunikacijų bakalauras (2000 m.), Vytauto Didžiojo universitetas, vadybos magistras (2004 m.), Baltic Management Institute, vadovų tarptautinio verslo vadybos magistras (EMBA) (2004 m.), Project Management Institute, projektų valdymo specialisto (Project Management Professional – PMP) diplomas (2007 m.), Prince2 Practitioner diplomas (2012 m.), Baltic Institute of Corporate Governance, studijų programa "Profesionalūs valdybos nariai" (2014 m.). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Bendrovės administracijos vadovai 2018 m. gruodžio 31 d.

Genadijus Andrejevas

(g. 1974 m.) - technikos direktorius (nuo 2015 m. spalio 1 d.). Bendrovėje dirba nuo 2011 m. gegužės 4 d. Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, inžinerinės informatikos mokslo magistras (1999), Kauno technologijos universitetas, termoinžinerijos bakalauras (1996). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Genadijus Andrejevas Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Darius Šilenskis

(g. 1981 m.) – Naftos verslo direktorius, nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. Išsilavinimas: Baltic Management Institute, vadovų tarptautinio verslo vadybos magistras (EMBA), (2013), Vytauto Didžiojo universitetas, verslo vadybos magistras (2013), Mykolo Romerio universitetas, teisės magistras (2006, teisės ir valdymo studijų programa), teisės bakalauras (2004, tarptautinės jūrų teisės studijų programa). Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Darius Šilenskis Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Rytis Valūnas

(g. 1985 m.) - Teisės ir administravimo direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2012 m. spalio 15 d. Išsilavinimas: Baltic Institute of Corporate Governance, studijų programa "Profesionalūs valdybos nariai" (2015 m.); The Fletcher School of Law and Diplomacy/Harvard Law School, tarptautinės teisės ir energetikos studijų programa, teisės magistras (2011 m.); Mykolo Romerio universitetas/Ghent University, tarptautinės teisės studijų programa, teisės magistras (2009 m.); Mykolo Romerio universitetas, teisės bakalauras (2007 m.). Rytis Valūnas Bendrovės akcijų neturi, Bendrovės susijusių įmonių akcijų (daugiau nei 5 proc.) neturi.

Arūnas Molis

(g. 1978 m.) – Klaipėdos SGD direktoriaus pareigas eina nuo 2019 m. sausio 2 d. Išsilavinimas: Vytauto Didžiojo universitetas, tarptautinio verslo teisės magistras (2016 m.); Vilniaus universitetas, politikos mokslų daktaras (2008); Hochschule Bremen, University of Applied Sciences (Vokietija), Europos mokslų magistras (2002 m.); Vilniaus universitetas, politikos mokslų bakalauras (2001 m.). Arūnas Molis AB "Klaipėdos nafta" ar susijusių bendrovių akcijų neturi.

Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai bei administracijos vadovai nėra ir nebuvo teisti už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams. Informacija apie vadovams priskaičiuotas darbo

Bendrovės vadovybės darbo apmokėjimo sistema

Bendrovės Valdyba nustato: generaliniam direktoriui – atlygį; darbuotojams tiesiogiai pavaldiems generaliniam direktoriui atlygio maksimalią ribą; vadovaujančių darbuotojų skatinimo tvarką už trumpalaikius ir metinius rezultatus.

Vadovaujančių darbuotojų skatinimui Bendrovės valdyba yra patvirtinusi "AB "Klaipėdos nafta" vadovaujančių darbuotojų premijavimo tvarką", pagal kurią vadovai yra skatinami ne tik pasiekti Bendrovės metinius tikslus, bet ir

užmokesčio sumas pateikiama 2018 m. Metinio pranešimo skyriuje "Personalas".

juos viršyti. Metinės premijos fondas Bendrovės vadovams nustatomas priklausomai nuo to: i) kokia dalimi viršijamas grynasis pelnas bei ii) kokiu dydžiu įgyvendinami Bendrovės metiniai tikslai. Tačiau, bet kokiu atveju, maksimali visų vadovaujančių darbuotojų metinės premijos fondo suma negali viršyti jų trijų mėnesinių algų sumos. Bendrovės generaliniam direktoriui, jo pavaduotojui bei departamentų direktoriams nėra numatytos jokios kompensacijos, jei šie atsistatydintų arba būtų atstatydinti iš savo pareigų. Taip pat nėra numatyta jokių papildomų

išmokų akcijomis ar kito pobūdžio papildomų kompensacijų už darbo atlikimą Bendrovėje ar išeinant iš jos.

Įmonės vadovui - generaliniam direktoriui mokama 6.500 Eur mėnesinė alga, kurią nustato Bendrovės Valdyba. Pagal Bendrovės Valdybos patvirtintą "Darbuotojų atlygio mokėjimo politiką" ir "AB "Klaipėdos nafta" vadovaujančių darbuotojų premijavimo tvarką" yra numatyta

KITA VALDYSENOS INFORMACIJA

Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

Išsami informacija apie akcijas pateikta Metinio pranešimo skyriuje "Informacija apie investicijas į kitas įmones".

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis

Sandorių su susijusiomis šalimis, kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37(2) straipsnyje 2018 m., nebuvo.

Informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises

Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios jų savininkams (akcininkams) vienodas teises. Išsami informacija apie akcijas pateikta Metinio pranešimo skyriuje "Informacija apie Bendrovės akcininkus ir akcijas". Informacija apie įmonės įstatų pakeitimus

2017 m. Bendrovės įstatai nebuvo keisti.

Informacija apie visus akcininkų tarpusavio susitarimus Bendrovė neturi informacijos apie akcininkų tarpusavio susitarimus.

Informacija apie įmonės vadovo, valdymo ir priežiūros organų narių išrinkimui taikomą įvairovės politiką

generaliniam direktoriui kintama atlygio dalis – metinė premija, kuri priklauso nuo bendrovės rezultatų, bendrovės metinių tikslų pasiekimo. Maksimaliai galima metinė premija, įvykdžius visus nustatytus rodiklius 100 procentų, yra 3 mėnesinės algos. Taip pat yra numatyta galimybė valdybos sprendimu premijuoti generalinį direktorių iki 1 mėnesinės algos už ypatingus pasiekimus per vienus kalendorinius metus.

Bendrovė neturi vadovo ir valdymo ir priežiūros organų išrinkimui taikomos įvairovės politikos. Vykdant kandidatų į Bendrovės valdybos, valdymo ir priežiūros organų narius atrankas kandidatams nustatomi reikalavimai nediskriminuoja kandidatų dėl amžiaus, lyties, išsilavinimo ar profesinės patirties. Bendrovė vykdomose atrankose nenustato jokių ribojimų asmenims kandidatuoti dėl lyties ar amžiaus. Atsižvelgiant į bendrovės veiklos specifiką bei valstybės kontroliuojamos bendrovės statusą, kandidatų atrankose nustatomi objektyvūs, išimtinai su valdymo ar priežiūros organo narių funkcijomis bei kompetencijomis susiję ir jiems proporcingi profesinės patirties ir išsilavinimo reikalavimai.

Bendruosius ir nepriklausomumo reikalavimus kandidatams į Bendrovės stebėtojų tarybą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintas Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašas, specialiuosius reikalavimus - Energetikos ministerija.

BENDROVĖS VALDYMO KODEKSO LAIKYMASIS

AB Klaipėdos nafta (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

Bendrovių valdymo ataskaitos forma: PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE
	Neaktualu	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
		Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų
nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės plėtros strategija ir tikslai yra apibrėžti Bendrovės dokumentuose (metiniame pranešime, kuris viešai skelbiamas AB NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos tinklapyje) pagal atskiras veiklos kryptis ir tikslus. Bendrovė atnaujina plėtros planus priklausomai nuo situacijos rinkoje bei reguliavimo aplinkos pokyčių, deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. Bendrovės įstatai viešai skelbiami AB NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos bei Bendrovės internetiniame puslapyje, biržoje listinguojamoms įmonėms nustatyta tvarka.
1.2. Visų Bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime ir valdyboje priimami svarbiausi strateginiai sprendimai, darantys įtaką akcininkų nuosavybės didinimui (bendrovės veiklos funkcijų atskyrimas, dukterinių bendrovių įsteigimas, kiti veiksmai, didinantys Bendrovės veiklos efektyvumą bei pelną). Ataskaitiniais metais Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas bei valdyba priėmė sprendimus, susijusius su strateginių Bendrovės projektų įgyvendinimu, esminių Bendrovės veiklos sprendimų priėmimu. Bendrovės Stebėtojų taryba ir jos patariamasis organas - Audito komitetas, užtikrina aktyvią Bendrovės veiklos stebėseną bei priežiūrą.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Šią rekomendaciją įgyvendina Bendrovės stebėtojų taryba, jos patariamasis organas – Audito komitetas, Bendrovės valdyba ir Bendrovės generalinis direktorius. Patvirtinti valdymo ir priežiūros organų veiklą reglamentuojantys dokumentai nustato bendradarbiavimo tarp Bendrovės valdymo ir priežiūros organų principus bei tvarką, priežiūros organų reguliariai vykdoma priežiūra bei kontrolė papildomai užtikrina, kad Bendrovės valdymo organai tinkamai

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		veiktų siekdami kuo didesnės naudos Bendrovei ir jos akcininkams. Esant poreikiui, organizuojami bendri posėdžiai, į kuriuos kviečiami Bendrovės valdybos, Stebėtojų tarybos, Audito komiteto nariai.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Bendrovės organai gerbia Bendrovės veikloje dalyvaujančių, su Bendrovės veikla susijusių asmenų teises ir interesus: 1. Darbuotojai – nuo Bendrovės įsteigimo Bendrovė bendradarbiauja ir vykdo socialinę partnerystę su Bendrovės darbuotojų atstovais per kolektyvinės sutarties institutą bei reguliarų kolektyvinės sutarties vykdymo Bendrovėje patikrinimą. Bendrovės valdyba savo sprendimais taip pat skiria papildomas lėšas kolektyvinės sutarties vykdymui bei darbuotojų papildomam skatinimui ir pan.; 2. Kreditoriai – Bendrovė prisiima ir vykdo savo finansinius bei kitus įsipareigojimus pagal Bendrovės valdybos patvirtintą biudžetą bei komercinius susitarimus; 3. Tiekėjai – Bendrovės valdyba įstatų nustatytais atvejais priima sprendimus dėl sutarčių su tiekėjais sudarymo, taip pat tokių sutarčių pagrindinių sąlygų tvirtinimo bei jų pakeitimo; 4. Klientai – Bendrovės valdyba įstatų nustatytais atvejais priima sprendimus dėl sutarčių su klientais pagrindinių sąlygų tvirtinimo, taip pat tvirtina minimalias naftos produktų krovos paslaugų kainas ir tarifus; 5. Kiti asmenys (vietos bendruomenė) - Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu dalis Bendrovės pelno kasmet yra skiriama paramai (visuomenei naudingai meno, kultūros, sporto veiklai ir kt. srityse). Bendrovės valdyba tvirtina metinį bendrovės paramos biudžetą, kurį skirstant vadovaujamasi prioritetiniu paramos skyrimo Klaipėdos regionui principu, orientuojantis, kad kasmet parama būtų skiriama taip pat ir vietos bendruomenei bei šalia Bendrovės įsikūrusioms įstaigoms bei organizacijoms.
II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių	Taip	Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiūros organas –
įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio		stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas –
akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo,		valdyba. Stebėtojų tarybos sprendimu Bendrovėje taip
rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek		pat formuojamas patariamasis Stebėtojų tarybos
kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo		organas – Audito komitetas.
organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų
sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų
aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Bendrovės stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią Bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą (renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų; jei Bendrovė dirba nuostolingai, privalo svarstyti, ar valdybos nariai tinka eiti pareigas; prižiūri valdybos ir vadovo veiklą; pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus dėl Bendrovės veiklos strategijos1 , valdybos ir vadovo veiklos; vykdo kitą įstatymuose bei kituose teisės aktuose jai priskirtą veiklą). Bendrovės valdyba atsako už tinkamą strateginį Bendrovės valdymą (tvirtina Bendrovės veiklos strategiją2 , tvirtina metinį biudžetą bei metinį veiklos planą ir veiklos tikslus, lėšų investavimo tvarką, priima svarbiausius teisės aktuose numatytus sprendimus dėl bendrovės organizacinės valdymo struktūros, reikšmingų sandorių, juridinių asmenų dalyvio teisių realizavimo kontroliuojamose bendrovėse, įvairių įsipareigojimų prisiėmimo ir pan.). Bendrovės Audito komitetas atlieka Stebėtojų tarybos jam pavestas atskiras Bendrovės veiklos priežiūros funkcijas (stebi bei prižiūri Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo, audito atlikimo procesus, atlieka vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų poreikio Bendrovėje analizę, užtikrina jau egzistuojančių vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų priežiūrą).
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Taip	Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	Taip	Bendrovėje sudarytas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka užtikrina bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.

¹ Bendrovės įstatuose nurodyta stebėtojų tarybos kompetencija. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą nuo 2017-11-28 stebėtojų taryba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, šią informaciją teikia eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui.

² Bendrovės įstatuose nurodyta valdybos kompetencija. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą nuo 2017-11- 28 įmonėse, kuriose sudaroma stebėtojų taryba, valdyba analizuoja, vertina bendrovės vadovo pateiktą veiklos strategijos projektą ir informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą ir juos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų teikia stebėtojų tarybai.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	Taip	Bendrovės valdyba sudaroma iš penkių narių, kuriuos renka Stebėtojų taryba3 Bendrovės stebėtojų taryba renkama iš trijų narių, kuriuos renka Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.4 Bendrovės Audito komitetas sudaromas iš trijų narių, kuriuos renka Stebėtojų taryba. Nė viename iš Bendrovės valdymo ar priežiūros organų nesudaromas toks narių skaičius, kad atskiras asmuo ar asmenų grupė galėtų dominuoti šiems priimant sprendimus.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Valdymo ir priežiūros organų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose bei Bendrovės įstatuose yra numatyta galimybė atšaukti tiek atskirus kolegialių organų narius, tiek visą kolegialų organą in corpore, nesibaigus tokio organo kadencijai. Valdybos narius (pavienius arba visus) turi teisę atšaukti stebėtojų taryba, o stebėtojų tarybos narius (pavienius arba visus) – visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai renkami Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme numatytam maksimaliam laikotarpiui – 4 metų kadencijai. Jokių apribojimų narių perrinkimui nėra, tačiau yra taikomi galiojančiuose teisės aktuose nustatyti apribojimai patiems kandidatams į stebėtojų tarybos narius, kurie užtikrina tinkamą šių organų narių rotaciją, būtiną jų profesinės patirties augimą ir pakankamai dažną jų statuso pakartotinį patvirtinimą. Audito komiteto kadencija sutampa su jį paskyrusios stebėtojų tarybos kadencija, kuri taip pat gali Audito komiteto narius atšaukti nesibaigus kadencijai. Atitinkamai, Bendrovės priežiūros organų narių atšaukimo procedūra nėra lengvesnė už Bendrovės vykdomojo direktoriaus (generalinio direktoriaus) arba valdybos nario atleidimo procedūrą.

³ nuo 2017 m. sausio 1 d. Bendrovėje valdybos nario įgaliojimus vykdė 4 iš 5 valdybos narių, Nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. veikė bendrovės įstatuose nustatyta – 5 narių Bendrovės valdyba. Nuo 2017 m. balandžio 11 d, valdybos nario įgaliojimus vykdo 4 iš 5 valdybos narių).

⁴ 2017 m. balandžio 21 d. įvykus AB "Klaipėdos nafta" (toliau – Bendrovė) visuotiniam akcininkų susirinkimui, pasibaigė AB "Klaipėdos nafta" stebėtojų tarybos kadencija, kaip tai numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 str. 4 d. Audito komiteto narių kadencija pasibaigė kartu su stebėtojų tarybos kadencija.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip	Tas pats asmuo nebuvo Bendrovės vadovu ir valdybos nariu, tačiau Bendrovės vadovas yra buvęs Bendrovės valdybos nariu iki jo išrinkimo bendrovės vadovu (iki 2017 m. balandžio 11 d.) Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas ir nariai nėra buvę valdybos nariu ar Bendrovės vadovu.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.		Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Bendrovės kolegialus organas renkamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo ir Bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Kandidatų į bendrovės kolegialaus organo atranka vykdoma Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 "Dėl Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo" nustatyta tvarka. Papildomus kandidatus į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narius nustatyta tvarka turi teisę siūlyti visi Bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia jiems ne mažiau kaip 1/20 visų balsų.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato	Taip	Informacija apie kandidatus į kolegialaus organo narius pateikiama iš anksto, skelbiant šią informaciją AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar viešai paskelbiant ją visuotiniam akcininkų susirinkime dalyvaujantiems akcininkams susirinkimo metu, jei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia jiems ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, papildomą kandidatą į Bendrovės organų narius, pasiūlo susirinkimo metu. Visi kolegialių organų nariai privalo nedelsiant informuoti jį

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.		paskyrusį (išrinkusį) organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali sukelti interesų konfliktą, ir tuo tikslu teikia deklaracijas apie interesų konflikto nebuvimą bei turi prievolę nedelsiant informuoti jį išrinkusi organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali kelti interesų konfliktą. Apie kolegialaus organo užimamas pareigas Bendrovė viešai informuoja savo metiniame bei šešių mėnesių tarpiniame pranešime, kad Bendrovės akcininkai ir suinteresuoti asmenys būtų informuojami apie svarbius Bendrovės organų narių pasikeitimus.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Visi kandidatai į Bendrovės kolegialaus organo narius iš anksto pateikia jį renkančiam Bendrovės organui savo gyvenimo aprašymus bei kandidato interesų deklaracijas. Siekiama, kad konkretaus kandidato kompetencija, būtų tiesiogiai susijusi su darbu atitinkamame kolegialiame organe. Informacija apie Bendrovės kolegialių organų sudėtį ir konkrečią atskirų jų narių kompetenciją yra viešai atskleidžiama akcininkams AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje (2017 m. kolegialaus priežiūros organo ir jo sudaromo Audito komiteto įgaliojimų laikotarpiu narių pasikeitimų nebuvo), AB "Klaipėdos nafta" interneto svetainėje (www.kn.lt) bei 2017 metų Bendrovės metiniame pranešime. Investuotojų informavimo priemones šiuo klausimu Bendrovė toliau papildomai numato tobulinti ateityje.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Kolegialus organas užtikrina, kad jo nariai būtų kompetentingi. 2017 m. kolegialus organas atliko savo veikos vertinimą ir patvirtino kolegialaus priežiūros organo veiklos tobulinimo planą. Įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti turėjimą Bendrovė užtikrina į kolegialių priežiūros organų sudėti įtraukiant nepriklausomus narius su atitinkamomis žiniomis bei patirtimi. Bendrovėje sudaromo Audito komiteto nariai skiriami orientuojantis, kad kolegialiai veikdamas Audito komitetas turėtų naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Neaktualu	Kolegialaus organo nariai apie Bendrovės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitų Bendrovės veiklai įtakos turinčių aplinkybių pasikeitimus reguliariai informuojami kolegialaus organo posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui. Iki šiol Bendrovėje nebuvo poreikio bei praktikos naujai paskirtiems Stebėtojų tarybos nariams siūlyti specialią individualią programą, skirtą supažindinti su pareigomis, Bendrovės organizacija bei veikla bei organizuoti metinius patikrinimus. Tačiau Bendrovės vadovai asmeniškai informuoja ir supažindina naujus kolegialaus organo narius su Bendrovės organizacija bei veikla.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Taip	Kadangi daugiau nei 70 procentų bendrovės akcijų nuosavybės teise priklauso Valstybei, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, didžioji dalis stebėtojų tarybos narių visuotinio akcininkų susirinkimo yra renkami atsižvelgiant į kontroliuojančio akcininko interesus (Bendrovės įstatai numato, kad ne mažiau kaip 2 stebėtojų tarybos nariai būtų nepriklausomi, taip pat ne mažiau kaip 1 Audito komiteto narys privalo būti nepriklausomas.) Ataskaitiniais metais Bendrovės valdyboje buvo 2 nepriklausomi nariai (iš 4 veikiančių narių); Audito komitete – 3 nepriklausomi nariai (iš 3 narių); stebėtojų taryboje – 2 (nepriklausomi nariai (iš 3 narių).)
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar	Taip	Bendrovės kolegialių organų veiklos dokumentuose kolegialių organų nepriklausomumo kriterijai tiesiogiai nėra apibrėžti, tačiau skiriant nepriklausomus narius į kolegialius organus vadovaujamasi galiojančių teisės aktų reikalavimais, tarp jų ir AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso reikalavimais. Nustatant, ar audito komiteto narys gali būti nepriklausomu, taip pat yra taikomi pagrindiniai kriterijai, įtvirtinti Lietuvos banko valdybos 2017 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 03-14 patvirtintuose Reikalavimų audito komitetams apraše. Skiriant (renkant) nepriklausomus narius į bendrovės kolegialius priežiūros organus taip pat atsižvelgiama į Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1) Jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) Jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) Jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); 4) Jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5) Jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) Jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) Jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos		kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 "Dėl Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo" 9 punkto nuostatas. Siekiant įvertinti kandidatų į Bendrovės kolegialius organus nepriklausomumą, visi kandidatai pateikia jį skiriančiam (renkančiam) organui savo interesų deklaracijas, taip pat privalo nedelsiant informuoti jį paskyrusį (išrinkusį) organą apie bet kokias naujas aplinkybes, kurios gali kelti kolegialaus organo nario ir Bendrovės interesų konfliktą. Bendrovės valdybos ir Audito komiteto nepriklausomi nariai atitinka visus nurodytus kriterijus, taip pat, atsižvelgiant į pateiktus kriterijus, galima teigti, kad bendrovės stebėtojų tarybos nepriklausomi nariai tenkina visus nepriklausomumo kriterijus, tokio nepriklausomumo įvertinimą grindžiant santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) Jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) Jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar	Taip	Žr. komentarą dėl 3.7 punkto. Bendrovės kolegialaus organo nario nepriklausomumo sąvokos turinys taip pat yra apibrėžtas Bendrovės kolegialių organų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose bei Bendrovės įstatuose.
su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 3.6 punkto. Bendrovė iki šiol Kodekse nurodyto viešinimo apie kolegialių organų narių nepriklausomumą arba priklausomumą praktikoje netaikė. Vykdant kandidatų į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus priežiūros organo narius atranką, pagal Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 "Dėl Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo", kandidatai privalo atitikti nurodytu aprašu nustatytus nepriklausomumo kriterijus.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė	Taip	Bendrovėje iki šiol nebuvo tokių atvejų, kada būtų atsiradęs poreikis taikyti numatytą kolegialaus organo narių nepriklausomumo vertinimo ir tokio vertinimo rezultatų viešinimo praktiką. Bendrovė reguliariai savo viešai skelbiamose periodinėse ataskaitose nurodo Bendrovės kolegialių organų narių ryšį su Bendrove bei informaciją apie Bendrovės akcijų turėjimą (neturėjimą).

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.		Bendrovės kolegialių organų veiklą reglamentuojantys dokumentai įpareigoja visus kolegialių organų narius nedelsiant raštu informuoti jį išrinkusį organą bei Bendrovę apie bet kokias naujas aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti jų ir Bendrovės interesų konfliktas.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo, renkamo kolegialaus organo, pareigos ir atsakomybė	Taip	Kai kurių Bendrovės kolegialių organų nepriklausomiems nariams už jų darbą ir dalyvavimą posėdžiuose atlyginimas iš Bendrovės lėšų mokamas nustatyto dydžio fiksuotas mėnesinis atlygis. Atlygio nepriklausomiems valdybos ir audito komiteto nariams dydis bei tvarka yra nustatyta atitinkamais Stebėtojų tarybos sprendimais. Nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams už jų darbą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę atlyginti (mokėti tantjemas) tik iš grynojo pelno, vadovaujantis galiojančiuose teisės aktuose bei Bendrovės įstatuose nustatyta tvarka, tačiau šios praktikos ataskaitiniais metais Bendrovė netaikė.
priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.	Taip	Bendrovės valdyba tvirtina Bendrovės veiklos strategiją5 , metinį biudžetą ir veiklos planą, metinį pranešimą, Bendrovės lėšų investavimo tvarką bei šių išvardintų dokumentų korekcijas. Bendrovės valdyba taip pat analizuoja ir vertina Bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, veiklos organizavimą, Bendrovės finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, kitą reikšmingą informaciją. Be to, valdyba analizuoja ir vertina Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį bei pelno (nuostolių) ataskaitų projektą ir, valdybai pritarus šiems projektams, priima sprendimą dėl šių projektų bei Bendrovės metinio pranešimo teikimo stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba reguliariai analizuoja ir vertina Bendrovės finansinę būklę bei periodinius finansinius rezultatus, teikia rekomendacijas Bendrovės valdymo organams dėl tinkamo Bendrovės valdymo, priima kitus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytus sprendimus.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi kolegialaus organo nariai, įskaitant nepriklausomus narius, veikia gera valia, sąžiningai, rūpestingai bei atsakingai Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės bei jos akcininkų, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, išlaikydami savo nepriklausomumą priimant sprendimus, taip pat atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi nariai išlaiko savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Kolegialaus organo nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko bei dėmesio savo, kaip kolegialaus organo nario, pareigų vykdymui. Kolegialių organų nariai aktyviai dalyvauja vykstančiuose posėdžiuose tiek tiesiogiai, tiek iš anksto balsuodami raštu arba telekomunikacinio ryšio priemonėmis. Per ataskaitinius metus nei vienas Bendrovės kolegialaus organo narys nėra praleidęs tiek posėdžių, kad rezultate būtų dalyvavęs mažiau nei pusėje atitinkamo kolegialaus organo posėdžių.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės kolegialūs organai laikosi nurodytų rekomendacijų. Kolegialių organų nariai prieš priimdami tam tikrus svarbius sprendimus, kurie apibrėžti Bendrovės įstatuose, apsvarsto jų įtaką visiems Bendrovės akcininkams. Bendrovės įstatai įpareigoja bendrovės kolegialius organus ir kiekvieną jų narį veikti Bendrovės akcininkų naudai. Valdyba yra atskaitinga stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui - Bendrovės įstatuose apibrėžtais atvejais svarbiausi sprendimai dėl Bendrovės veiklos priimami tik gavus visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą valdybos sprendimui.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
		Visi pranešimai apie viešai neatskleistą informaciją, susijusią su Bendrove tiesės aktų nustatyta tvarka yra viešai skelbiami Bendrovės akcininkams AB Nasdaq Vilnius Vertybinių popierių biržos tinklapyje ir Bendrovės tinklapyje Papildomas, negu numatytas teisės aktuose, akcininkų informavimas nevykdomas.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką, už atitinkamų sandorių sudarymą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	Taip	Bendrovė kolegialūs organai yra nepriklausomi nuo bendrovės valdymo organų, ir bendrovės turimais duomenimis, išlieka nepriklausomi, priimdami sprendimus, turinčius reikšmės Bendrovės veiklai ir strategijai. Bendrovės kolegialūs organai taip pat yra tinkamai aprūpinti visais jų darbui reikalingais ištekliais, įskaitant teisę, prireikus kreiptis ir gauti išorines konsultacijas kolegialaus organo ar (ir) jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Taip	Bendrovėje sudaromas Stebėtojų tarybos renkamas patariamasis organas - Audito komitetas, kurio funkcijas, teises, pareigas bei atlygio tvarką yra nustačiusi Stebėtojų taryba. Bendrovės Audito komitetui yra pavestos patariamosios funkcijos, susijusios su audito kontrole bei įvertinimu, ir apimančios finansinių ataskaitų rengimo ir audito atlikimo proceso stebėjimą, jo veiksmingumo bei rekomendacijų įgyvendinimo tikrinimą, vidaus audito funkcijų poreikio analizę ir kt. kt. funkcijas, numatytas Lietuvos banko valdybos 2017 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 03-14 patvirtintame Reikalavimų audito komitetams apraše., orientuojantis į Bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą bei ypatingą dėmesį skiriant Bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui. Kiti specializuoti komitetai Bendrovėje nėra sudaryti, tačiau už klausimus, susijusius su Bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo Bendrovės direktoriams nustatymu Bendrovėje yra atsakingas kolegialus valdymo organas - Bendrovės valdyba. Valdyba skiria ir atleidžia Bendrovės vadovą, reguliariai vertina kitų Bendrovės direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto visos Bendrovės atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; nustato visų Bendrovės aukščiausiųjų vadovaujančiųjų darbuotojų, kaip tai apibrėžiama valdybos tvirtinamoje Bendrovės valdymo struktūros apraše (arba darbuotojų pareigybių sąraše), darbo užmokestį, jų premijavimo tvarką. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką, už sprendimų atitinkamais klausimais priėmimą balsuoja dauguma nepriklausomų Valdybos narių.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip	Stebėtojų tarybos sudaromas patariamasis organas – Audito komitetas, susideda iš trijų narių.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. Stebėtojų tarybos sudaromas patariamasis organas – Audito komitetas, susideda iš trijų narių. Visi veikusio Audito komiteto nariai buvo nepriklausomi.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. Bendrovės veiklos dokumentai nustato, kad Audito komitetas turi reguliariai (ne rečiau kaip du kartu per metus) apie savo veiklą informuoti Stebėtojų tarybą, o kartą per metus pateikti Stebėtojų tarybai savo veiklos ataskaitą. Pagrindinė informacija apie Bendrovė audito komitetą bei jo sudėtį yra skelbiama Bendrovės metiniame pranešime (valdymo ataskaitoje).

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto. Bendrovės veiklos dokumentai numato teisę Audito komiteto nariams pagal poreikį savo nuožiūra kviesti į savo posėdžius Bendrovės atsakingus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus. Taip pat Bendrovėje numatyta bei įdiegta anoniminių pranešimų apie Bendrovėje daromus pažeidimus sistema.
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Taip	Bendrovės veiklos dokumentai numato galimybę valdybos narių atrankos tikslais sudaryti Atrankos komitetą. Vienkartinei kandidatų į bendrovės nepriklausomus valdybos narius atrankai komitetas sudarytas 2016-09- 16 Stebėtojų tarybos sprendimu. Atrankos komiteto funkcijas nustatė Stebėtojų tarybos patvirtintas Atrankos komiteto darbo reglamentas. Atrankos komiteto narius ir ekspertus skiria Stebėtojų taryba. Remdamasis Stebėtojų tarybos patvirtintais kompetencijų reikalavimais, keliamais kandidatams, Atrankos komitetas parengia ir patvirtina kandidatų į Bendrovės nepriklausomus valdybos narius atrankos aprašą, skelbia ir vykdo viešą kandidatų atranką, analizuoja, vertina ir svarsto gautas kandidatų paraiškas bei pateiktus dokumentus, organizuoja ir vykdo pokalbius su kandidatais bei atrenka kandidatus į nepriklausomus valdybos narius, teikiamus Bendrovės Stebėtojų tarybai.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE	KOMENTARAS
	Neaktualu
4.13. Atlyginimų komitetas.	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 punkto.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos
turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus
dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių
atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti
visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą
atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines
išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų
priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti
pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo
susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas –
tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo
organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus
organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems
direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant,
kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių
asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją,
komitetas turėtų būti gerai informuotas apie
bendrą atlyginimą, kurį vykdomieji direktoriai ir
valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui
būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų
direktorių arba valdymo organų narių ir kitų
bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar
valdymo organų narių atlyginimų nustatymo
politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo
politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir
valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip
bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl
informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo
(ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams bendras rekomendacijas dėl
vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros,
taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE
	Neaktualu	KOMENTARAS
dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija,
kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo
organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar
kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo
priemonėmis, kurios gali būti taikomos
direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas
turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų
taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas
skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo
sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo
susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo
klausimu bendrovės metiniame pranešime ir
dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis
ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų
pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo
pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone
dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų
narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu
dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.
4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 4.7 - 4.10 punktų.
būti šios:
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės
informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant
bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos
metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant
bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinio
konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus
kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant
užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką,
susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių
laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie
jas atskleidžiama informacija;

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE
	Neaktualu	KOMENTARAS
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą,
be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus
audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo,
pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio
padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės
administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir
rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito
funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų
įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas,
susijusias su išorės audito įmonės parinkimu,
skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai
atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas)
bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas
turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar
auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir
pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų
veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir
objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito
įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito
partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti
atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį
ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams
interesų konfliktams, komitetas, remdamasis
tarptautinės išorės audito įmonės skelbiamais
duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito
įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė,
turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį
ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m.
gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje
2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų
nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne
audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito
įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui
išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į
komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir
administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias
audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti
išsamia informacija, susijusia su specifiniais
bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos
ypatumais. Bendrovės administracija turėtų
informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų
sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti
vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas
dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE
	Neaktualu	KOMENTARAS
ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios
paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai
bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo
posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)
kolegialaus valdymo organo pirmininkas,
bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba
viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei
apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius.
Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti
su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant
vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų
nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti
užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su
administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti
su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas
turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su
vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas
apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti
vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką.
Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas
apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš
audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų
aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito
įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas
turėtų laiku gauti informaciją apie visus su
bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė
laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių
darbuotojų galimybę pateikti skundą arba
anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje
daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama
nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir
turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka
proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų
tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam
organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis
mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir
pusės metų ataskaitos.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.	Taip	Žr. komentarą, pateiktą 3.4 p. Bendrovės vidaus dokumentuose tiesiogiai nėra numatytas atskiras priežiūros funkcijas vykdančių kolegialių organų veiklos vertinimas. 2017 m. kolegialus organas atliko savo veikos vertinimą ir patvirtino kolegialaus priežiūros organo veiklos tobulinimo planą. Nuo 2015-06-12 valdyba kasmet atlieka savo veiklos vertinimą. Jame atsižvelgiama į darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupei, kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo aspektus, bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Informacija apie Bendrovės kolegialių organų vidinę organizaciją ir veiklos procedūras kiekvienais metais paskelbiama Bendrovės metiniame pranešime (valdymo ataskaitoje).
		Bendrovė kelia tikslą 2018 m. dar labiau gerinti informacijos paskelbimą apie Bendrovės vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, nurodant, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialių organų atlikti savo veiklos įvertinimai.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.		Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų
5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų	Taip	Bendrovėje šią nuostatą įgyvendina kolegialaus priežiūros organo – Stebėtojų tarybos pirmininkas, ir valdymo organo – Valdybos pirmininkas.
pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.		2017 m. Bendrovėje nesant išrinkto nuolatinio Valdybos pirmininko, kiekvieną kartą ad hoc principu Valdybos posėdžio pirmininku renkant vieną iš Valdybos narių, Bendrovės įstatų nustatyta tvarka Valdybos posėdžiais buvo šaukiami kelių valdybos narių iniciatyva.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti	Taip	Bendrovės veiklos dokumentai numato, kad Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, pagal poreikį, o eiliniai valdybos posėdžiai organizuojami pagal valdybos patvirtintą planą, kuris ataskaitiniu laikotarpiu numatė Valdybos posėdžių dažnumą – vieną kartą per kalendorinį mėnesį arba dažniau, tuo būdu užtikrinant nepertraukiamą esminių Bendrovės valdymo klausimų sprendimą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų. Kolegialaus organo nariai kartu su šaukimu į posėdį gauna ir pranešimą apie šaukiamo posėdžio darbotvarkę. Bendrovės veiklos dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais, Bendrovės kolegialiems organams, kai yra priimamas sprendimas, nustatyta forma yra teikiama rašytinė informacija apie svarstomą klausimą, o kai informacija teikiama tik kolegialaus organo žiniai – pagal poreikį. Bendrovės praktikoje, posėdžio darbotvarkė posėdžio metu keičiama ar pildoma tik tais atvejais, kai posėdyje dalyvaujant visiems kolegialaus organo nariams, neatidėliotinai reikia spręsti svarbius Bendrovei klausimus arba visi kolegialaus organo nariai yra išreiškę savo sutikimą su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Taip	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų. Esant poreikiui, susiklosčiusioje Bendrovės praktikoje taip pat yra šaukiami bendri Bendrovės valdymo ir priežiūros organų posėdžiai.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, visiems Bendrovės akcijų savininkams suteikiančios vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovė laikosi šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Taip	Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus visi svarbūs sandoriai, o nustatytais atvejais ir šių sandorių pagrindinės sąlygos, yra tvirtinami Valdybos - Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais tokiems Valdybos sprendimams papildomai gaunamas ir visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė užduoti bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos.	Taip	Visi bendrovės akcininkai yra informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vietą ir laiką, nustatyta tvarka viešai iš anksto, teisės aktų nustatytais terminais, paskelbiant apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, jo darbotvarkę AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemoje bei Bendrovės tinklapyje (www.kn.lt). Visiems bendrovės akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo sudaroma galimybė gauti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, užduoti klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, gauti atsakymus į juos.
6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, bendrovė iš anksto, teisės aktų nustatytais terminais viešai atskleidžia per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą bei skelbia Bendrovės tinklapyje (www.kn.lt). Visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai taip pat atskleidžiami per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemą bei skelbiami Bendrovės tinklapyje (www.kn.lt). Nurodyta informacija bei dokumentai AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos atskleidimo sistemoje yra skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka įformintą įgaliojimą. Bendrovė taip pat sudaro visas sąlygas akcininkams iš anksto balsuoti raštu, užpildant ir pateikiant Bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti	Neaktualu	Atsižvelgiant į akcininkų struktūrą (kontrolinis akcijų paketas priklauso valstybei) bei galiojančias akcininkų susirinkimo organizavimo taisykles, kurios užtikrina pilna visuotinio akcininkų susirinkimo medžiagos išankstinį

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų		paskelbimą bei akcininkų priimtų sprendimų viešumą (skelbiant visą šią informaciją AB Nasdaq Vilnius
galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas,		vertybinių popierių biržos tinklapyje) bei galimybę iš anksto balsuoti raštu, nėra būtinybės diegti atskiros
teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio		papildomai brangiai kainuojančios IT sistemos, kuri
asmens parašą. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininkų		sudarytų akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais
susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.		įrenginiais.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų
ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių pareiga, elgtis taip, kad nekiltų interesų konfliktas su Bendrove, yra įtvirtinta Bendrovės įstatuose bei kituose Bendrovės veiklos dokumentuose. Tuo tikslu, Bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariai teikia juos išrinkusiam Bendrovės organui bei pačiai Bendrovei deklaracijas apie interesų konflikto nebuvimą bei privalo nedelsiant informuoti apie bet kokį šiose deklaracijose atskleistų aplinkybių pasikeitimą. Ataskaitiniu laikotarpiu nėra žinoma nei vieno interesų konflikto tarp Bendrovės ir jos priežiūros ar valdymo organo nario atvejo. Bendrovės valdybos narys M. Jusius po sprendimo paskirti jį Bendrovės generaliniu direktoriumi iki generalinio direktoriaus įgaliojimų vykdymo pradžios
		dalyvaudamas valdybos posėdyje nusišalino nuo balsavimo klausimais, kuriais valdyba atitinkamame posėdyje (2017-03-29) priėmė sprendimus.
		Bendrovės valdybos narys M. Bartuška nuo jo paskyrimo akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" valdymo organų nariu nusišalina nuo balsavimo, Bendrovės valdybos posėdžiuose svarstant krovos ir kitus klausimus, susijusius su naftos terminalo veikla.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys	Taip	Žr. komentarą, pateiktą dėl 7.1 punkto.
negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas
specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas
bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar
trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės
visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito
bendrovės organo sutikimo.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip	Ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariai buvo sudarę su Bendrove tik šiuos sandorius – konfidencialumo sutartis (įsipareigojimus), o nepriklausomi kolegialių organų nariai – ir dėl atlygio už veiklą Bendrovės kolegialiame organe pagal juos išrinkusio organo nustatytas sąlygas. Bendrovės generalinis direktorius taip pat yra su Bendrove sudaręs darbo sutartį Bendrovės valdybos patvirtintomis sąlygomis. Jokių kitokių sandorių tarp Bendrovės ir jos kolegialių organų narių ataskaitiniais metais nebuvo.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Bendrovės valdybos nariai yra supažindinti su šiomis nuostatomis ir turi pareigą laikytis šių rekomendacijų. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką Bendrovės valdymo ir priežiūros organų nariai nusišalina, tiek, kai priimami sprendimai, tiek ir tais atvejais, kai kolegialiame organe, svarstomi (kaip informacija žiniai) sandoriai ir (ar) klausimai, su kuriais kolegialaus organo narys susijęs asmeniniu arba dalykiniu interesu. Plačiau žr. komentarą, pateiktą 7.1 p. klausimu,
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.		Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Ši ataskaita turėtų būti paskelbta kaip bendrovės metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip pat turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklapyje.	Taip	Bendrovėje yra patvirtinta darbuotojų atlygio mokėjimo politika, kuri nustato atlygio visiems darbuotojams, įskaitant aukščiausio lygio vadovaujančius darbuotojus, nustatymo, mokėjimo ir skatinimo principus bei sprendimų, susijusių su atlygiu, priėmimo principus ir tvarką. Darbuotojų atlygio mokėjimo politika yra skelbiama Bendrovės darbuotojams Kolektyvinėje sutartyje. Taip pat yra darbo apmokėjimo nuostatai, kurių esminiai principai pateikiami metiniame pranešime, skirsnyje apie darbuotojus. Informacija apie Bendrovės direktorių pagrindinius atlygio mokėjimo principus, atlyginimų nustatymo bei skatinimo ir premijavimo tvarkas atskleidžiama ataskaitinių metų metiniame pranešime (valdymo ataskaitoje). Informacija apie Bendrovėje per ataskaitinius metus
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio	Taip	priskaičiuotą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (įskaitant pagal atskiras darbuotojų kategorijas) skelbiama interneto puslapyje www.kn.lt . Žiūrėti 8.1. punkto komentarą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų		ateinantiems ir tolesniems metams. Metiniame
būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo		pranešime (valdymo ataskaitoje) pateikiama informacija
įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais.		apie Bendrovės organų nariams ir vadovams
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams		priskaičiuotas pinigų sumas ar kitas kompensacijas (jei
bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant		tokių yra) bei atlyginimų mokėjimo nuostatas, skatinimo
su praėjusiais finansiniais metais.		bei premijavimo tvarkas.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent	Taip	Informacija pateikiama Bendrovės metiniame pranešime
ši informacija:		(valdymo ataskaitoje).
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų
sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų
vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė
dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į
akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų
vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės
interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami
veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo
atidėjimo laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos
rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet
kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai
ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių
išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis
pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip
nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų
išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15
punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių
bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo
politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką,
sudėtį.
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba
ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių
savybių aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu
požiūriu neskelbtinos informacijos.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Taip	Informacija pateikiama Bendrovės metinio pranešimo valdymo ataskaitoje (papildomos išmokos, jei tokios buvo).
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.	Taip	Informacija pateikiama Bendrovės metiniame pranešime (valdymo ataskaitoje). Informacija apie atlyginimą kiekvienam direktoriui atskirai nėra pateikiama, tačiau pateikiamas visų vadovaujančių darbuotojų vidutinis atlyginimas.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE	KOMENTARAS
	Neaktualu
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi	Taip
su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų
pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės
pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų
akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas
per praėjusius finansinius metus, nurodant
kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo
kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo
akcijomis sistemoje vertė finansinių metų
pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo
sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų
pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų
pensijų schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal
ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė
atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias
bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar
įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų
finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas,
išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam
asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo
atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant
nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių	Neaktualu	Žiūrėti 8.1. punkto komentarą.
atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų
politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos
pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio
akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų
ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų
balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba
patariamojo pobūdžio.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas	Taip	Metinės premijos dydis priklauso nuo iš anksto
turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir		numatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų, t.y. nuo
išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.		planuoto grynojo pelno viršijimo ir nuo iškeltų metinių
		tikslų įgyvendinimo laipsnio.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams	Neaktualu	Bendrovė ataskaitiniais metais netaikė schemų, pagal
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais		kurias Bendrovės direktoriams būtų atlyginama
ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti		akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis
atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų		teisėmis įsigyti akcijų, taip pat nebuvo atlyginama
taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai		remiantis akcijų kainų pokyčiais. To nenumato nei esama
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime		vadovaujančiu darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka,
priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų		nei darbo sutartys su direktoriais ir kitais Bendrovės
būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų		darbuotojais.
spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą
suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems
esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų
taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai,
priimdami sprendimą metiniame visuotiniame
akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai
turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų
sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų
poveikį.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta
nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą
sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta
remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė
akivaizdžiai neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos
sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus
ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų
nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento
suma.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei
darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos
rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija,
susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės
direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų
apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo
komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove
nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis
naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir
pavardes bei metinio visuotinio akcininkų
susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama
mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	Neaktualu	Direktorių atlyginimų nustatymo funkciją atlieka Bendrovės valdyba. Akcininkai kviečiami į visus akcininkų susirinkimus, kur jie gali siūlyti klausimus dėl direktorių atlyginimų nustatymo.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	Neaktualu	Bendrieji darbo apmokėjimo nuostatai atskleidžiami Bendrovės metiniame pranešime.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais
ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti
atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų
taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime
priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų
būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų
spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą
suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems
esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų
taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai,
priimdami sprendimą metiniame visuotiniame
akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai
turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų
sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų
poveikį
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis
akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų
pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir
pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali
būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių
realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos,
jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo
schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra
siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip
pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per
kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas
gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų
kompensacijas atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su
nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės
pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina,
galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba
vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų
prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE	KOMENTARAS
	Neaktualu
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis
sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba
bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie
turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,	Neaktualu	Žr. komentarą, pateiktą dėl 8.8 punkto.
kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta
galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su
juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės
tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas
visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas
reglamentuojantis tekstas arba šių schemų
pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų
dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų
būti nurodytas schemų ir bendros direktorių
atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte
turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba
pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka.
Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta
informacija apie tai, kaip bendrovė ketina
apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos
įsipareigojimams pagal skatinimo schemas
įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar
bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje,
laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat
turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs
bendrovė dėl numatomo schemos taikymo,
apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų
būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų
bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio
principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos
bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti,	Taip	Šios rekomendacijos vykdymą užtikrina preciziška
kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės,		Bendrovės veiklą reguliuojančių bei kontroliuojančių
kurias gina įstatymai.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.		valstybės institucijų bei organizacijų priežiūra bei kontrolė. Valdymo organai konsultuojasi su darbuotojų kolektyvu Bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas Bendrovės akciniame kapitale nėra ribojamas. Esminės informacijos apie Bendrovės veiklą viešumas sudaro sąlygas interesų turėtojams dalyvauti Bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka bei pagal įstatus, o Bendrovės darbuotojams taip pat ir pagal Bendrovės Kolektyvinę sutartį.
X principas: Informacijos atskleidimas finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; bendrovės tikslus; asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai priklauso bendrovė, konsoliduotus rezultatus. 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	Taip	Visa informacija apie Bendrovės finansinę situaciją, veiklą ir Bendrovės valdymą yra reguliariai atskleidžiama platinant pranešimus apie viešai neatskleistą informaciją, susijusią su bendrove AB Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje, taip pat biržoje viešai skelbiamuose Bendrovės metiniuose pranešimuose bei finansinių ataskaitų rinkinyje, pranešimuose spaudai, kituose viešuose Bendrovės veiklos pristatymuose. Bendrovė neapsiriboja tik minimalios privalomai viešai skelbiamos informacijos atskleidimu ir viešai taip pat skelbia kitą svarbią informaciją apie Bendrovės veiklą. Dokumentai, kuriuose yra nurodyta atitinkama informacija, viešai skelbiami AB Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje lietuvių ir anglų kalbomis.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia vienu metu lietuvių ir anglų kalbomis, kad identiška informacija abejomis kalbomis būtų paskelbta vienu metu, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems Bendrovės akcininkams, kad visi Bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. Bendrovė savo praktikoje orientuojasi, kad pranešimai apie viešai neatskleistą informaciją, susijusią su bendrove būtų skelbiami prieš arba po AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos sesijos.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir	Taip	Žr. 10.5 punkto komentarą. Analogiška skelbiamai AB Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos sistemoje informacijai, informacija skelbiama ir Bendrovės tinklapyje. Priėjimas prie informacijos AB Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos sistemoje ir Bendrovės tinklapyje akcininkams yra nemokamas.
kitomis kalbomis. 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Bendrovė savo internetiniame tinklapyje skelbia ataskaitas, metinį pranešimą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat bendrovės pranešimus apie viešai neatskleistą informaciją, susijusią su bendrove.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas nepriklausomumą.		Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	Taip ir NE Neaktualu	KOMENTARAS
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, kasmet nepriklausoma audito įmonė atlieka Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą pagal Tarptautinius verslo apskaitos standartus ir teikia nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl finansinių ataskaitų rinkinio.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.	Taip	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo kolegialus valdymo organas - Bendrovės valdyba, atsižvelgdama į viešai vykdomo pirkimo audito paslaugoms įsigyti rezultatus. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką Bendrovės Stebėtojų taryba yra informuojama apie siūlomą audito įmonės kandidatūrą iki visuotiniam akcininkų susirinkimui priimant sprendimą dėl audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti išrinkimo ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo. Stebėtojų taryba pagal Bendrovės įstatus gali pareikšti savo atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Informacija apie audito įmonės gaunamas pajamas yra pateikiama Bendrovės audito komitetui, kuris savo ruožtu kiek tai aktualu, pateikia informaciją Stebėtojų tarybai.